Įmantrieji Algirdo Landsbergio Scenarijai

ANTROJI DALIS D R A V G A H MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement , 1995 m. rugsėjo mėn. 9 d. / September 9, 1995 Nr. 175(31) Įmantrieji Algirdo Landsbergio scenarijai VYTAUTAS A. JONYNAS • Algirdas Landsbergis. DU dinėti”. Kitos (kaip visada — UTOPIŠKI VAIDINIMAI: „KO Naujajame žemyne) sutvėrė vė MEDIANTAI”, „IDIOTO PA siuos pasviečiuos laisvosios SAKA”. Chicago: Algimanto Mac meilės išpažinėjų ir visokiausio kaus knygų leidimo fondas, 1994. svaigalo garbintojų kolonijas. Aplankas — Zitos Sodeikienės. Ti Tad apie kurias tų utopijų — Su vasara iki rudens ražas - 600. Spaudė Mykolo Morkūno spaustuvė. 140 puslapių. komunistines — galvažudines ar Gaunama pas leidėjus: AM & M „avangardines” — paleistuvines Dar viena gyvenimo vasara eilėraštį „An die Parzen” Publications, 7338 South Sacramen- — kalba savo vaidinimuose Algir žengia praeitin. Pats nuo (Likimui). to Avenue, Chicago, Illinois 60629 das Landsbergis? stabiausias metų laikas. Jos Šis eilėraštis, kad ir elegiškas Nepatikėsit, bet konkrečiai ne pabaiga, lyg tas Henriko Ra gyvenimo praeinamumo prasme, apie vienas. Rinkinyje esama dausko upelis, virpėdama visom nuskamba kaip džiugi, pakili „Kaip pavadinsi, nepagadinsi”, dviejų pjesių, pavadintų „Ko stygom, nuskamba Tomaso Albi- padėka galingiesiems Likimo die sako mūsų liaudies išmintis. Ir mediantų” ir „Idiotų pasakos” noni „Adagio” melodija. Sau vams už suteiktą galimybę su neklysta. Pakanka vien apsižval- vardais. Iš jų vien pirmojoje (ir tai lėlydžio gaida, kai stovėdamas kurti tai, kas širdžiai buvo miela. gyt, ir linksma daros išvydus, tik pradžioje) esama kiek alego ant skardžio regi vandenyno O kas poetui mieliausia, jei ne jo kiek „doktrinų”, „mokslų”, rinio ar, sakykim, satyrinio platumą ir mintimis atsisveikini sielos balsas, tapęs gerai sudėtu meninių pakraipų bei mokyklų elemento. Ilgainiui tai išvirsta į su horizonte nyrančia saule. eilėraščiu, kuris jaudina ir jį patį, yra prasimanę apsukrūs piliečiai nei šį, nei tą. Veikiau į juostelinių Koks stebuklingas įtaisas duotas ir tuos, kurių širdyse epochos gai (savo kišenės ir tautos gerovės la piešinukų („Horror Comics”) žmogui — girdėjimas! Juk šiai sai dar neišdegino pojūčio grožiui. bui), perkrikštydami seniai žino siaubukus („grotesųueries”). garsų duotybei pasaulio kompo Tai drauge ir atsisveikinimas ne mus dalykus slėpiningesniais Vaidinimų datos nepažymėtos. zitoriai yra sukūrę tiek daug tik su vasara, bet ir su rudeniu. vardais. Bet kiekvienas, kaip Leistina spėlioti, kad „Komedian žavingos muzikos. Pasak Radaus Nesiryžtu versti neišverčiamas sakoma, kaunasi už savo žlėgtai tai” yra amžium vyresni. Gal net ko: Hoelderlin’o eiles. Bet tos trys nį (bifšteksą)... Gal tai neišven rašyti prieš pirmuosius Sovietijos alkaikais parašytos strofos mane Klajūnas muzikas girdėjo giama, antraip nebūtų jokios gaišimo mėšlungius. Ši prielaida visad persmelkia vaiskiu paguo pažangos. Balsus dangaus, vandens ir javo peršasi todėl, kad veikale vaiz Algirdas Landsbergis džiančiu dvelksmu — liūdna he- Vytauto Maželio nuotrauka Ir juos simfonijon sudėjo, Kiekvienu atveju, apykreivis duojami disidentai-teatralai. roiška tiesa. Čia jau biochemijai Ir ji šlamėjo ir žaliavo. šypsnys nuslydo mano veidu, Faktiškai jie ne kažin kaip disi- nėra vietos. Netgi mirties baimės išvydus naująjį Algirdo Lands dentiški, nei teatrališki. Jie nepa Nusipenėję šernai, kanaliza 1936-1938 metais, spektaklį, kus gintaro rūmuose”. Kodėl Muzika lydi mane visur. Ypač nėra. Nei pataikavimo kūnui. bergio pjesių rinkinį, ant kurio sižymi nei užsiangažavimu ko cijos vamzdžiai, Maksimalinis Va kada visi pliekė be mažiausio staiga „Komediantuose” tokios vasaros metu. Barokas yra vasa- Nei pašaipios ironijos. Tėra tik tvyrojo neužginčijamai paaiški kiam nors kolektyviniam projek das, primenąs Gorbį. Visa tai — užsikirtimo savo roles (The Rus- bekraujės būtybės, suragėję savo riškiausias. Girdžiu jo eiklias savo atlikto darbo tyras įvertini namojo pobūdžio antraštė: „Du tui, nei solidarumu. Jų tarpe reži pernelyg permatomos aliuzijos į sian Mind). amplua dvikojai. Jie net neturi-* stygas, net nenešiodamas jokio mas. Džiugesys, kad pavyko. Kad utopiški vaidinimai”. sieriaus net nėra. Yra vien Sovietiją, jei ne viena esminė Panašiai kaip Gogolis, Kafka vardų, išskyrus Mirandą. Jų vie aparato. Pakanka atminties or buvo duota dar viena vasara, dar Kas yra utopija, rodos, visiems „Glamour Giri” Karalienė, kurią kliūtis, užsiskersuojanti skaityto (mūsų laikais Patrick Sueskind), toj — nu vaidintų rolių pava kestro. Šiaip tarp žmonių klau vienas ruduo brandžiai giesmei. žinoma. Nuo to laiko, kai Thomas jie kažkodėl garbina... Bet lygiai jui nuo pat pradžios. Jokia dikta Algirdas Landsbergis mėgina dinimai: Karalienė, Komikas, sausi viena ausimi, nes kitos ner Kad štai dabar širdis, saldžiojo More išdėstė savo doktriną taip pat leistina įžiūrėti veikale tūrinė santvarka neleis sau sukurti atšiaurią, slogaus sapno Herojus, Kritikas, Ietnešys... Kri vas buvo atiduotas frontui. žaismo pasotinta, yra pasiruošusi veikale Insula Utopia, ši politinė ir kitus dalykus, kaip, pavyz uždraust teatro. Priešingai, ji atmosferą. Vienu metu jis leidžia tikas kritikuoja, Komikas pul Vokietis chirurgas, gelbėdamas numirti. sąvoka siejasi su idealios, bet džiui, komentarą apie šio am paskubės paversti teatrą ir kiną savo slapukams teatralams netgi ta uja, laidydamas veik iši mt' mano gyvybę, jį išpjovė. O po to? praktiškai neįgyvendinamos, savo „a part” į publiką, o H Dass ivilliger mein Herz, vom žiaus chaotiškumą, žiniasklaidos parankia priemone indoktrinuo- skaityti scenoje baisųjį Maksima- Kas liko po to? Liko šis vienin santvarkos ilgesiu. Nenuostabu, jus pliekia tiradas, pasirody suessen (mass media) visagalybę ir jos ti žmonėm. linio Vado įsaką, uždraudžiantį telis, nors retkarčiais nelengvas, kad būdvardis „utopinis” ar „uto teatrus. Bet jam nepavyksta su damas tikru bailiu, pavoj- Spiel gesaettiget, dann mir magnatų gėdingus sandėrius su Ne vien tai. Žmonės, pasirodo, bet mielas gyvenimas. Liko Vi- kurti siaubo nuotaikos. sterbe. piškas” visada būdavo mėgiamas diktatoriais. nepaprastai greit įsisavina vaidy tikus. Autorius, tiesa, band tu valdžio „Keturi metų laikai”. istorikų ir žurnalistų, rašiusių Kiekvienu atveju, abi pjesės binius įgūdžius, išmokdami dvi Spėjamai todėl, kad jo pogrindi vaizduoti tas slampmėjanči.’ Liko Corelli, Bach’as, Mozart’as... Gal kas pagalvos, kad vis tai apie Sovietiją, ir kad jis, kur yra savo sąranga ir pobūdžiu veidiškumo, veidmainystės nuo ninkai — teatralai — nepaprastai schemas aktoriais, p?ikai«i'> Liko Kristijono Donelaičio „Me yra graudi patetika. Tegul sau buvęs nebuvęs vėl sumirgėjo skirtingos. Panaudojant jų aptar pat lopšio. O ką kalbėti apie Mak blankūs padarai. Net neįtikėtina. damas į jų replikas visok o tai” ir mano troškimas, kad koks taip mano. Nuo patetikos ir nuo spaudoj, kai paliego ir nusilpo čiau kinematografijos „scenarijų” simalių Vadų talentus. Ronald Landsbergis yra ne kartą rodęs niscencijų pakraiko K:?ip žinor nors genialus lietuvių kompozi liūdesio neišsisuksime, jei tikrai Blogio imperija. Tada iš sovieto- terminą, „Komediantus” tektų Hingley laiko Staliną genialiau scenoj teatro žmones ar bent aktoriai/aktorės, o yj torius ateityje sukurtų jų tema nuoširdžiai stengsimės suprasti filų mokslininkų eilių pasipylė vadinti „laisvo įkvėpimo”, „origi siu režisierium, koks kada buvęs, scenos entuziastus. Turėjom jo kurie nėra įsigiję v, simfonijų ciklą. O gal ir operą rudeninę gyvenimo tiesą. Jos vaitojimai apie idealizmo pragaiš naliu” scenarijum, tuo tarpu kai už jo grandiozinį partijos valymų „Sudiev, mano karaliau” ir „Vai- aukštojo išsilavini?1 y? apie poeto meilę žmonėms ir gam branduolyje visada glūdi liūde tį, utopijų žūtį, „istorijos baigtį” „Idioto pasaka” būtų — insceni gę išdabinti savo šneką tai. sys. Nes tai, kas yra, turi baigtis. ir panašias apokaliptines bai zacija. Palyginimas su scenari frazelėm, prie rniiL '- Taip jau yra. Žiema norom ne Nes joks daiktas nėra amžinas. sybes. jum pravartus dar ir dėl kitų rių spektaklių ar šia?; k norom savo valdžios skeptrą ati Nes reikia skirtis. Reikia atsis Nebūtina, tačiau suplakti uto sumetimų. Landsbergiui nėra tat ir čia aptinka” „■ duoda aistruoliui pavasariui. O veikinti su mieliausiu metų laiku pijos sąvokos išimtinai vien su svetimu dalyku eksperimentuoti, (garsųjį „Mcrdre iš dosnioji vasara visa tai, ką — su vasara. Su rojaus malonė stalininiu — polpotiniu svaigini- leistis skrydin į nerealų, fantas „Karaliaus Ūl/’) še sukaupė Žemės aruoduose, įtei mis. Su artimu žmogumi, su musi skerdynėmis. Anksty tinį pasaulį. Tokia atotrauka mirštančio Goethė? šūk.'o- kia rudeniui. Lietuvių kalba draugyste, su palytėjimu, kurio vesnieji amžiai ir mūsiškis, buvojo „Meilės mokykla”, sukur Licht” (daugiau metų laikus suveria darnia si šiluma persmelkdavo gerumu ir pažangusis, yra leidę atsirasti ir ta, pasak jo, „iš plieno, stiklo ir skamba ir Ričardo '■ metrija: pakaitom vyriški ir mo noru ne tik būti, bet ir ką nors lankstesnėms utopijų formoms. ateivių sapnų”. Polėkio pasimė- manytas Sovietijos pr teriški daiktavardžiai. vertingo nuveikti. Vienos jų pasitenkino grindinio gaut fejerija aptinkam ir „Kome pasaulio subinė”. Žiro--, Prisipažinsiu, nuo pat anksty — Juk dar yra ištisas ruduo ardymu ir smagiais, sąmojingais diantų” tolesnėj eigoj, kada au žarstyta visur Sekspy* vos vaikystės vasaros moteriškoji prieš akis, — pasakys man dažnas šūkiais a la „Draudžiama uždrau- torius nesidrovi išvesti scenon padvoskia autciirj šiluma, kartais

Load more