Karo Archyvas Xviii

ISSN 1392-6489

Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija

KARO ARCHYVAS XVIII

Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys

Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas.

Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë

3 TURINYS

BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...... 8

LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ...... 65

BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS DOKUMENTUOSE (Jûratë Èirûnaitë, Vytauto Didþiojo universitetas) ...... 122

LIETUVIÐKI KARINIAI DALINIAI PRANCÛZIJOS KARIUOMENËJE 18121814 M. (dr. Liudas Glemþa, Vytauto Didþiojo universitetas) ...... 137

LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS DËL SEINØ KRAÐTO 1919 METAIS (doc. dr. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas) ...... 169

LIETUVOS KARIUOMENËS KAREIVIØ IÐSILAVINIMO IR KULTÛROS LYGIO KËLIMAS (19191928 M.) (prof., habil. dr. Algirdas Aþubalis, Rolanda KazlauskaitëMarkelienë, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija) ...... 193

LIETUVOS KARIUOMENËS KÛRËJØ SAVANORIØ SÀJUNGA IR JOS VAIDMUO VIDAUS POLITIKOJE 19271940 METAIS (Auðra Jurevièiûtë, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ...... 209

KARO KOMENDANTÛRØ VEIKLA LIETUVOJE 19271940 M. (Jonas Vaièenonis, Vytauto Didþiojo universitetas) ...... 256

ARCHEOLOGIJOS MOKSLO VAIDMUO LIETUVOS KARO ISTORIJOS TYRIMUOSE (Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...... 296

4 XVIII A. LIETUVOS KARO ISTORIJOS TYRIMØ APÞVALGA (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ...... 307

TARPUKARIO LIETUVOS KARINËS PAJËGOS LENKØ KARINËJE ISTORIOGRAFIJOJE. ESMINIAI TYRIMAI IR POSTULATAI (prof. habil. dr. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija) ...... 323

19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI (Jonas Vaièenonis, Vytauto Didþiojo universitetas) ...... 339

VOKIEÈIØ OKUPACIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOJE (19411945) TYRIMAI (dr. Petras Stankeras) ...... 355

LIETUVIØ KARIØ DALYVAVIMO UÞSIENIO KARIUOMENËSE TYRIMØ PROBLEMOS (Auðra Jurevièiûtë, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ...... 372

SOMMAIRE

LES CARACTERISTIQUES DE L'ART DE LA GUERRE DES BALTES A L'AGE DE FER (IER-IVE SIECLE) (Prof. habil. dr Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Uiversité de Vilnius) ...... 8

LES DOCUMENTS REGLEMENTANT L'ORGANISATION DE L'ARMEE LITUANIENNE 1717-1775. (Dr. Valdas Rakutis, Musée de la Guerre Vytautas le Grand) ...... 65

L'APPELLATION DES BOYARDS MALES DANS LES DOCUMENTS DE L'ARMEE DU GRAND-DUCHE DE LITUANIE AUX XVIE-XVIIE SIECLES (Jûratë Èirûnaitë, Université Vytautas le Grand) ...... 122

5 LES UNITES MILITAIRE LITUANIENE DANS L'ARMEE FRANÇAISE (Dr. Liudas Glemþa, Université Vytautas le Grand) ...... 137

LE CONFLIT MILITAIRE LITUANO-POLONAIS AU SUJET DE LA REGION DE SEINAI EN 1919 (Doc. Vytautas Lesèius, Université de Vilnius) ...... 169

LE RELÈVEMENT DU NIVEAU D'INSTRUCTION ET CULTUREL DES SOLDATS DE L'ARMÉE LITUANIENNE (Dr. Algirdas Aþubalis, Rolanda Kazlauskaitë-Markelienë, Académie militaire de Lituanie du général Jonas Þemaitis) ...... 193

L'UNION DES VOLONTAIRES FONDATEURS DE L'ARMEE LITUANIENNE ET SON ROLE DANS LA POLITIQUE I NTERIEURE 1927-1940 (Auðra Jurevièiûtë, Musée de la Guerre Vytautas le Grand) ...... 209

LES ÉTUDES SUR L'ARMÉE LITUANIENNE DE L'ENTRE-DEUX-GUERRES 1921-1940 (Jonas Vaièenonis, Université Vytautas le Grand) ...... 256

LE RÈLE DE LA SCIENCE ARCHÉOLOGIQUE DANS LES ÉTUDES SUR L'HISTOIRE MILITAIRE LITUANIENNE (Manvydas Vitkûnas, Université de Vilnius) ...... 296

REVUE DES RECHERCHES SUR L'HISTOIRE MILITAIRE DE LA LITUANIE AU XVIII-E SIÈCLE (Dr. Valdas Rakutis, Musée de la Guerre Vytautas le Grand) ...... 307

LES FORCES MILITAIRES DE LA LITUANIE DE L'ENTRE-DEUX- GUERRES DANS L'HISTORIOGRAPHIE MILITAIRE POLONAISE. ETUDES ET POSTULATS ESSENTIELS (Prof. hab. dr. Waldemar Rezmer, Université Nicolas Copernic (Pologne)...... 323

L'ACTIVITÉ DES KOMMANDANTURS MILITAIRES EN LITUANIE 1927-1940 (Jonas Vaièenomis, Université Vytautas le Grand) ...... 339

6 LES RECHERCHES SUR L'OCCUPATION ALLEMANDE DE LA LITUANIE (1941-1945) (Dr. Petras Stankeras) ...... 355

LES PROBLEMES DES RECHERCHES SUR LA PARTICIPATION DES SOLDATS LITUANIENS DANS LES ARMEES ETRANGERES (Auðra Jurevièiûtë, Musée de la Guerre Vytautas le Grand ) ...... 372

7 BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI

Prof. hab. dr. Mykolas MICHELBERTAS (Vilniaus universitetas) Mgr. Manvydas VITKÛNAS (Vilniaus universitetas) 1. Ávadas

Kiekviena tauta gina savo laisvæ, savo teritorijà. Tam reikalinga karinë organizacija, gera ginkluotë. Bëgant amþiams, Europoje buvo daug karø, maþesniø kariniø susidûrimø, kuriø pasekmes prak- tiðkai jauèia visos ðiuolaikinës valstybës. Jau antikos autoriai uþfiksavo karinius susidûrimus tarp ávai- riø to meto valstybiø ir vadinamøjø barbarø genèiø. Ðie susidûrimai pasidarë vis daþnesni pirmaisiais amþiais po Kristaus, kai Romos imperija plëtë savo ekspansijà á ðiauræ prijungdama vis naujas europinio Barbaricumo teritorijas. Jau imperatoriaus Augusto (27 m. pr. Kr. 14 m. po Kr. gim.) laikais romënai ásigalëjo Retijoje ir Norike, t. y. pasistûmëjo iki Dunojaus vidurupio. 10 m. pr. Kr. ten buvo ákurta nauja Panonijos, vëliau ir nauja Mezijos provincija. Flavijø valdymo laikais (6996 m.) prijungus sritis tarp Dunojaus ir Reino, Impe- rijos sienos pasiekë Reino þemupá. Antoninø valdymo laikais (9692 m.) nukariauta Dakija, romënø águlos ákurdintos Juodosios jûros ðiau- rinëse ir rytinëse pakrantëse. Taèiau romënai visà laikà susidûrë su aktyviu barbarø genèiø pasiprieðinimu. Barbarai ne tik gynësi, bet ir patys puldavo ðiaurines imperijos sienas. Ne atsitiktinai imperatoriaus Trajano (98117 m.) valdymo laikais ðiauriniø Imperijos sienø gynybai buvo árengta sudëtinga átvirtinimø sistema vadinamasis Li- mes Romanus. Reikia paþymëti, kad vadinamosioms barbarø gentims (germanams, dakams, sarmatams ir kt.) teko kovoti su geriausia ir stipriausia to meto karine organizacija. Romënø ginkluotàsias pa- jëgas sudarë reguliarioji kariuomenë. Pagrindinis jos kovinis vienetas buvo legio (legionas), kurio pagrindas buvo sunkiai ginkluoti pësti- ninkai. Be to, romënai turëjo lengvai ginkluotus pëstininkus, raitelius, svaidomøjø maðinø dalinius (ginkluotus onagromis, balistomis, katapultomis). Taip pat buvo inþineriniai ir sanitariniai daliniai. Pa- grindinis taktinis sunkiøjø pëstininkø vienetas buvo kohorta (1/10

8 legiono dalis, kurioje buvo apie 600 kariø). Pëstininkø pagrindiniu ginklu buvo kalavijas, vadinamasis gladius, naudotas net ðeðis ðimt- meèius nuo III a. pr. Kr. iki III a. po Kr. Raiteliai naudojo ilgesná kalavijà. Pëstininkai taip pat naudojo ir ilgas ietis, vadinamas pilum, su iki 1 m ilgio geleþiniais antgaliais. Kai tokia ietis smigdavo á prieði- ninko skydà, dël ilgo ietigalio jos nebuvo ámanoma nukirsti kalaviju. Prieðo skydas nuo ieties svorio nusvirdavo þemyn. Buvo naudojamos ir paprastos ietys. Apsaugai naudoti metaliniai ðalmai ir ávairûs ðar- vai odiniai, pagaminti ið metalo plokðteliø, grandeliø. Reikia paþy- mëti ir romënø kariuomenës judrumà, sugebëjimà svaidomosiomis maðinomis ir inþineriniø daliniø pagalba greitai áveikti prieðo tvirtoves, veiksmingai ginti savas tvirtoves ir átvirtintas legionø stovyklas. Be abejo, per keturis ðimtmeèius tobulëjo ginkluotë, keitësi kovos taktika. Baltø gentys nuo Romos imperijos ðiauriniø sienø buvo atskirtos germanø, dalinai ir iranënø kalbomis kalbëjusiø sarmatø. Ið pirmo þvilgsnio susidaro áspûdis, kad tiesiogiai Romos imperijos eks- pansija baltø gentims negrësë, kad baltai nedalyvavo ðiauriniø imperijos sienø puolimuose. Á ðiuos klausimus sunku atsakyti, nes trûksta raðytiniø ðaltiniø duomenø. Taèiau netenka abejoti, kad baltams teko kovoti su savo kaimynais, bûta konfliktø ir genèiø viduje. Ðio straipsnio tikslas yra aptarti senojo geleþies amþiaus (I IV a.) baltø genèiø ginkluotæ ir fortifikacijà, galëjusius bûti karinius konfliktus, pabandyti palyginti baltø ginkluotæ su kitø europinio Bar- baricumo genèiø, visø pirma germanø, ginkluote.

2. Baltai senajame geleþies amþiuje

Senajame geleþies amþiuje baltiðkøjø etnokultûriniø grupiø atstovai gyveno nuo Aistmariø ir Baltijos jûros pakranèiø vakaruose, Dnepro vidurupio pietuose iki Okos upës rytuose bei Velikajos ir Lovatës upiø aukðtupiø bei Ðiaurinës Latvijos ðiaurëje. Senasis gele- þies amþius dideliø permainø baltø apgyvendintame areale laikotarpis. Pabandysime iðskirti esminius to meto procesus, neabejotinai vienaip ar kitaip dariusius átakà karybos raidai. SPARTUS TECHNOLOGIJØ TOBULËJIMAS. Pirmaisiais amþiais po Kristaus baltø þemëse masiðkai paplito geleþies gavyba ið vietinës balø rûdos limonito. Vietos meistrai iðmoko grûdinti gele-

9 þá, gaminti plieninius aðmenis. Geleþiniai darbo árankiai iðstûmë ak- meninius ir bronzinius, taip pat palaipsniui nustota naudoti kaulinius ir raginius ieèiø ir strëliø antgalius. Geleþiniai árankiai leido ádirbti kur kas didesnius þemës plotus (atsirado geleþimi kaustyti padargai, daugelyje baltø þemiø pradëta kultivuoti ariamoji þemdirbystë, imta taikyti pûdyminë sistema), lengviau apdoroti medá ir kitas medþia- gas, kur kas maþesnëmis darbo sànaudomis atlikti didelës apimties ûkio ir fortifikacijos darbus, statyti tvirtus statinius. Taip pat tobulë- jo spalvotøjø metalø apdirbimo technologijos, vietoje pradëti gaminti ávairesni papuoðalai. Þemdirbystë pasidarë pagrindine ûkio ðaka, ðalia jos sparèiai plëtojosi gyvulininkystë, plito arkliø naudojimas. DEMOGRAFINIAI IR SOCIALINIAI POKYÈIAI. Iðau- gusios ûkio apimtys, galimybë gyventi tvirtesniuose ir ðiltesniuose bûs- tuose lëmë gana spartø þmoniø gausëjimà. Vakarinëje baltø arealo dalyje ir brûkðniuotosios keramikos kultûros srityje labai iðsiplëtë neátvirtintø gyvenvieèiø plotai. Palaipsniui iro gimininës bendruome- nës, didëjo atskirø ðeimø vaidmuo, pradëjo iðsiskirti bendruomeniø vyresnieji, laidojimo paminkluose aptinkami pavieniai turtingesniø bendruomenës nariø kapai. Taèiau ðis procesas galutinai iðryðkëjo tik viduriniajame geleþies amþiuje. ETNOKULTÛRINIAI PROCESAI. Senajame geleþies am- þiuje ëmë iðsiskirti smulkesnës baltø etnokultûrinës sritys (1 pav.), kuriø pagrindu formavosi atskiros baltø gentys. Etnokultûrinës sritys skiriamos visø pirma pagal skirtingus laidosenos paproèius, kurie atskirose baltiðkojo arealo dalyse nevienodai gerai iðtirti. Gana menkai paþástama brûkðniuotosios keramikos kultûros, Djakovo kultû- ros atstovø laidosena, praktiðkai neþinomi Dnepro-Dauguvos kultû- ros kapai. Dël ðios prieþasties rytø ir Dnepro baltø areale gana sunkiai identifikuojami etnokultûriniai pokyèiai. Senajame geleþies am- þiuje dël objektyviø prieþasèiø iðryðkëja gana dideli vakarø ir rytø bei Dnepro baltø materialinës kultûros paþangos skirtumai. Labiausiai suklestëjusi to meto baltø sritis prûsø gyvenama Semba, taip pat kitos pajûrio þemës, kuriø gyventojai prekiavo su Romos imperijos provincijø, kitø Vidurio ir Ðiaurës Europos regionø pirkliais. Bûtent vakariniø baltø teritorijø kapuose randama daugiausia ginklø, liudi- janèiø, jog kontaktus su kitais kraðtais, atskirø bendruomeniø ir jø nariø turtëjimà lydëjo auganti átampa ir ginkluoti konfliktai. Senasis geleþies amþius laikomas bene ramiausiu baltø genèiø raidos laikotarpiu, taèiau ði ramybë buvo pakankamai sàlyginë, ypaè kalbant apie 10 senojo geleþies amþiaus antràjà pusæ. Tuo metu vyko ávairaus masto genèiø migracijos, ypaè pietinëje ir rytinëje baltø arealo dalyje, kai kurios baltø gentys skverbësi á viena kitos teritorijà, kitø etniniø gru- piø (pvz., ugro-suomiø) þemes, buvo veikiamos svetimø etniniø gru- piø (pvz., gotø, gepidø, galbût ir ankstyvøjø slavø). Panaðius procesus beveik visada lydi ávairaus masto kariniai konfliktai.

1 pav. Archeologinës etnokultûrinës sritys IIV a. (pagal A. Tautavièiø): 1. Prûsai 2. Galindai 3. Jotvingiai-sûduviai 4. Nadruviai 5. Skalviai 6. Kapø su akmenø vainikais sritis 7. Centrinës Lietuvos plokðtiniø kapinynø sritis 8. Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapiø sritis 9. Vëlyvoji brûkðniuotosios keramikos kultûra 10. Dnepro-Dauguvos kultûra 11. Djakovo kultûra 12. Zarubincø kultûra

11 3. Raðytiniai ðaltiniai

Daugiausia duomenø apie aisèius baltus randame romënø autoriaus Publijaus Kornelijaus Tacito veikale Germania (apie 98 m.). P. K. Tacitas pateikia þiniø apie aisèiø prekybà su romënais gintaru, apie kai kuriuos paproèius. Jo darbe randame ir tokiø teiginiø: Kaip savo tikëjimo þenklà jie [aisèiai] neðioja ðernø statulëles, kurios atstoja ginklus ir gina nuo visko, deivës garbintojà apsaugo net ir prieðø maiðatyje. Kalavijus vartoja retai, daþniau vëzdus.1 Tai yra vienintelës þinios apie baltø aisèiø ginkluotæ antikos autoriø veikaluose.2 Aptariamu klausimu mums svarbi dar vieno autoriaus Plini- jaus Vyresniojo (2379 m.) þinia, nors jis kalba daugiau apie prekybà gintaru. Veikale Gamtos istorija Plinijus mini romënø surengtà eks- pedicijà á Baltijos pajûrá parsigabenti gintaro. Ekspedicija vyko imperatoriaus Nerono (5468 m.) laikais. Jai vadovavo romënø raitelis (eques Romanus). Ekspedicijà organizavo imperatoriaus gladiatoriø þaidyniø rengëjas Julianas. Ekspedicija, iðvykusi ið Panonijos miesto Karunto, didelio prekybos centro ir pasienio tvirtovës, aplankë Bal- tijos jûros pakraðèio prekyvietes ir pargabeno labai daug gintaro. Ðià Plinijaus Vyresniojo þinià detaliai aptarë ir analizavo lenkø archeologas J. Kolendas. Jo manymu, þaidyniø rengëjas tikriausiai buvo kelis kartus P. K. Tacito Istorijoje minimas Klaudijus Julianas, prokura- torius ir laivyno, buvusio Misenume, vadas. Matyt, nebuvo atsitikti- numas, kad ekspedicijai vadovavo romënø raitelis valstybës tar- nautojas, o ne paprastas pirklys. J. Kolendas3 spëja, kad ekspedicija galëjo turëti ir kariná tikslà þvalgyti baltø þemëse. Galima spëti, kad ekspedicijà lydëjo ir karinës apsaugos bûrys, nes kelionë per barbarø kraðtus buvo ilga ir pavojinga. Dar viena ádomi þinia yra VI a. autoriaus Jordano darbe, skir- tame gotø istorijai. Jis nurodo, kad okeano pakrantëje [t. y. prie Baltijos jûros] gyvena estijai [t. y. aisèiai], labai ramûs þmonës. Kal- bëdamas apie ostgotø karaliaus Hermanariko þygius, Jordanas nuro-

1 Tacitas P. K. Rinktiniai raðtai. Vilnius, 1972, P. 2930. Beje, lietuviðkame vertime vietoje kalavijas klaidingai raðoma kardas. 2 Kaip mano daugelis tyrinëtojø, P. K. Tacitas aisèiais vadino Sembos pusiasalio ir Vakarø Lietuvos gyventojus, t. y. vakarinius baltus. Terminas baltai ávestas vokieèiø kalbininko G. H. V. Neselmanno apibûdinti seniesiems prûsams, lietuviams ir latviams. 3 Kolendo J. Wyprawa po bursztyn baùtycki za Nerona // Pomorania antiqua. Wrocùaw i inni, 1981. T. 10. S. 2536.

12 do, kad ðis valdovas narsa ir áþvalgumu nugalëjo estijus ir vieðpatavo visoms Skitijos ir Germanijos tautoms kaip savo valdose. Ðiuo metu sunku pasakyti, ar Jordano þinios apie aisèiø nukariavimà yra tiks- lios. Jei þygis á baltø þemes buvo surengtas, jis galëjo vykti IV a. tre- èiajame ketvirtyje. Ði þinutë ádomi dar vienu aspektu Jordanas mini, kad aisèiai labai ramûs þmonës. Matyt, tokie jie atrodë eks- pansyviems germanams gotams. Kaip matome, raðytiniai ðaltiniai nesuteikia iðsamesniø duo- menø apie baltø ginkluotæ, nëra ir konkretesniø þiniø apie karo þy- gius á baltø þemes. Dël ðios prieþasties pagrindiniu ðaltiniu, apibûdi- nant baltø karybà, ginkluotæ, gynybinius átvirtinimus, lieka archeolo- giniø tyrinëjimø medþiaga.

4. Tyrinëjimai ir literatûra

Istorinëse baltø þemëse yra tyrinëta daug senoviniø gyvenvie- èiø, piliakalniø, laidojimo paminklø. Ðiuose paminkluose aptikta ávai- riø senojo geleþies amþiaus ginklø. Skelbiant tyrinëtø paminklø me- dþiagà, buvo aptariami ir juose rasti ginklai. Neturint galimybës pla- èiau aptarti visø tyrinëtø paminklø skelbtà medþiagà (vien literatû- ros sàraðe susidarytø apie kelis ðimtus pozicijø), tenka minëti tik tuos darbus, kurie specialiai buvo skirti baltø genèiø ginkluotei, gynybiniams átvirtinimams. Vienas pirmøjø darbø ðia tematika buvo vokieèiø archeologo Wolfgango La Baumo straipsnis, skirtas prûsø genèiø skydams4. Jame autorius aptaria vakariniø baltø þemëse (Semboje ir Mozûruose) rastus antskydþius, skydø pakraðèiø apkalus, rankenas, pateikia senojo geleþies amþiaus skydø rekonstrukcijas. Ádomu tai, kad W. La Baumas palygino baltø ir germanø genèiø skydus, kurie buvo labai panaðûs. Tæsiant darbø apþvalgà apie baltø ginamuosius ginklus, reikia paminëti dar du darbus, skirtus skydams. Latviø tyrinëtojas Vladislavas Urta- nas aptarë skydus, rastus Latvijos teritorijoje. Jis paskelbë apie III a. pradþios skydo liekanas ið Mazkatuþiø kapinyno, Liepojos raj.5

4 La Baume W. Der altpreußische Schild // Alt-Preussen. 6. Jahrg., H. 1. Königsberg, 1941. S. 5-12. 5 Óðòàí Â. À. Äðåâíèå ùèòû íà òåððèòîðèè Ëàòâèéñêîé ÑÑÐ // Ñîâåòñêàÿ àðõåîëîãèÿ. 1961. Íî. 1., c. 216224.

13 Lietuviø archeologë Efrosinija Radzvilovaitë aptarë IIVIII a. skydø liekanas ið Lietuvos teritorijos6. Jos straipsnyje pateiktos senojo geleþies amþiaus antskydþiø grupës, radimvieèiø sàraðas, paplitimo þemëlapis. Keliø IVV a. antskydþiø nuotraukos ir skydø rekonstrukcijos pateiktos Reginos Kulikauskienës ir Rimutës Riman- tienës sudarytame albume7. Lietuvos piliakalniø átvirtinimus plaèiausiai yra apþvelgæs Vy- tautas Daugudis8. Jo darbuose aptarti ir senojo geleþies amþiaus pylimai, virð jø buvusiø mediniø átvirtinimø liekanos, gynybiniai pastatai. Kereliø piliakalnio (Kupiðkio raj.) átvirtinimams aptarti skirtas Elenos Grigalavièienës straipsnis9. Ðiame piliakalnyje, autorës teigimu, buvo rastos aukðto stebëjimo bokðto liekanos. Baltø genèiø ginklams daugiausia dëmesio savo darbuose sky- rë Vytautas Kazakevièius. Viename straipsnyje jis aptarë Lietuvoje rastus strëliø antgalius10, kituose darbuose plaèiai aptarti senojo geleþies amþiaus ietigaliai, kovos peiliai, antskydþiai, pateiktos ádomios iðvados apie baltø ginkluotæ11. Senojo geleþies amþiaus ietigaliai su uþbarzdo- mis, rasti Lietuvoje, buvo aptarti vieno ið ðio straipsnio autoriø12. Kai kurie duomenys apie senojo geleþies amþiaus þirgo ap- rangà yra pateikti R. Volkaitës-Kulikauskienës darbe13, duomenys apie Lietuvoje rastus þalvarinius ir geleþinius pentinus vieno ið ðio straipsnio autoriø14.

6 Radzvilovaitë E. Lietuviø genèiø skydai IIVIII amþiais // Lietuvos TSR MA darbai. A serija. (toliau sutrumpintai MADA). 2(21). Vilnius, 1966. P. 127142. 7 Lietuviø liaudies menas. Senovës lietuviø papuoðalai. II kn. / Sudarë R. Kulikauskienë ir R. Rimantienë. Vilnius, 1966. Nr. 2124. 8 Daugudis V. Aukðtadvario piliakalnio átvirtinimai ir pastatai // MADA. 1(12). Vilnius, 1962. P. 4 3 69; Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir árenginiai Lietuvoje (2. M. e. I tûkstantmeèio I pusës átvirtinimai // MADA. 2(51). Vilnius, 1975. P. 6170; Daugudis V. Senoji medinë statyba Lietuvoje. Vilnius, 1982. 9 Grigalavièienë E. M. e. I tûkstantmeèio I pusës Kereliø (Kupiðkio raj.) piliakalnio átvirtinimai ir pastatai // MADA. 1(106). Vilnius, 1989. P. 89102. 10 Kazakevièius V. M. e. I tûkstantmeèio strëliø antgaliai Lietuvoje // Jaunøjø istorikø darbai. IV. Vilnius, 1982. P. 9193. Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí IIVIII âåêîâ íà òåððèòîðèè Ëèòâû. Âèëüíþñ, 1988. 12 Michelbertas M. Senojo geleþies amþiaus ietigaliø su uþbarzdomis radiniai Lietuvoje ir jø chronologija // Archaeologia Lituana. T. 1. Vilnius, 1999. P. 5662. 13 Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuvio kario þirgas. Vilnius, 1971. 14 Michelbertas M. Die Bronzesporen der römischen Kaiserzeit in Litauen // Superiores Barbari. Kraków, 2000. S. 287292.

14 Norisi atkreipti dëmesá á lenkø tyrinëtojo Vojciecho Novakov- skio straipsná, ðiek tiek plaèiau aptariantá vakariniø baltø karybos ir ginkluotës klausimus ir mëginantá atsakyti á klausimà: ar ið tikrøjø ais- èiai-baltai senajame geleþies amþiuje nenaudojo kalavijø15. V. Nova- kovskis nurodë, kad vakariniø baltø ginklai buvo daugiausia bendrare- gioniniø formø, kurios buvo gerai þinomos likusiame europiniame Bar- baricume. Staipsnyje randame iðsamiø duomenø apie vakariniø baltø þemëse rastus kalavijus. V. Novakovskio straipsnis atspausdintas tarp- tautinio Marburgo kolokviumo, skirto romënø ir barbarø ginkluotei, darbuose. Ðiame leidinyje yra taip pat Arvydo Asadausko straipsnis, skirtas baltø ginklams pagal Dauglaukio kapinyno (Tauragës raj.) radi- nius16. Jame pateikta statistiniø duomenø apie kapinyne rastus kapus su ginklais ietigaliais, kovos peiliais, skydø umbais. Vertingø duomenø apie vakariniø balø ginkluotæ paskelbta Klauso Radaco straipsnyje, kuris paraðytas pagal neskelbtus archyvinius duomenis17. Jame yra gana daug kapø kompleksø su ginklais pieðiniø. Duomenis apie vakariniø baltø ginkluotæ papildo ir Macie- jaus Karèevskio straipsnis, skirtas vieno Mozûrø eþerø regiono vyrø kapams18. Albinas Kuncevièius straipsnyje Baltø karyba mëgina ap- þvelgti baltø ginkluotæ nuo seniausiø laikø iki pat viduramþiø19. Deja, senajam geleþies amþiui skirta vos 1 psl. teksto ir 1 iliustracija. Spren- dþiant ið nuorodø, autoriui neþinoma pagrindinë literatûra apie baltø ginklus. Apie senojo geleþies amþiaus apsiginklavimà straipsnyje nepasakyta nieko nauja, iðskyrus tai, kad baltø kariai neðiojo perpetes. Reikia taip pat paminëti apibendrinamo pobûdþio darbus, skirtus atskirø baltø genèiø regionø archeologiniø paminklø apþvalgai,

15 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter Die Bewaffnung der Aestii in der römischen Kaiserzeit // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten nachchristlichen Jahrhunderten. LublinMarburg, 1994. S. 379391. 16 Asadauskas A. Baltische Waffen der römischen Kaiserzeit im Gräberfeld von Dauglaukis // Beiträge zu römischen und barbarischen Bewaffnung , S. 393403. 17 Raddatz K. Die Wolka-See, ein Opferplatz der Römischen Kaiserzeit in Ostpreußen // Offa. Bd. 49/50. Neumünster, 1993. S. 127187. 18 Karczewski M. Chronologia grobów z bronià odkrytych na cmentarzysku kultury bogaczewskiej z okresu wplywów rzymskich I wædrówek ludów w Paprotkach Kolonii, stan. 1, w Krainie Wielkich Jezior Mazurskich // Archaeologia Lituana. T. 1. Vilnius, 1999. P. 72109. 19 Kuncevièius A. Baltø karyba // Istorija. XLIXL. Vilnius, 2001. P. 6676. 15 kuriuose taip pat yra duomenø apie ginkluotæ, gynybinius átvirtini- mus, karybà20. Apþvelgus archeologinæ literatûrà matyti, kad iki ðiol daugiau dëmesio buvo skirta vakariniø baltø ginkluotei ir karybai. Tà nulëmë, matyt, didesnis iðtirtø paminklø skaièius vakariniø baltø gy- ventose þemëse. Tuo tarpu rytiniø baltø pagrindiniai archeologiniai paminklai yra piliakalniai, kuriuose ginklai aptinkami kur kas reèiau negu, pavyzdþiui, vakariniø baltø kapinynuose. 5. Karybos bruoþai atskirose etnokultûrinëse srityse

Archeologiniai duomenys mums leidþia kalbëti apie atskirø baltø genèiø ginkluotæ, gynybinius átvirtinimus, karybà senojo geleþies am- þiaus laikotarpiu. Apþvalgà pradësime nuo vakariniø baltø srièiø. 5.1. Prûsø ir galindø þemëse

Prûsø ir galindø þemës buvo dabartinës Kaliningrado srities (Rusija) Sembos pusiasalyje ir Mozûrø eþerø regiono vakarinëje dalyje (Lenkija). Nekalbant plaèiau apie ðio regiono etnokultûrinæ raidà, galima pasakyti, kad senojo geleþies amþiaus kultûra buvo senesnës va- karø baltø pilkapiø kultûros tæsinys. Senojo geleþies amþiaus pagrin- dinë laidojimo paminklø forma plokðtiniai kapinynai ir pilkapynai. Juose rasta nedegintø þmoniø kapø, degintiniø kapø urnose ir be jø.

20 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Königsberg, 1929; Moora H. Die Eisenzeit in Let- tland bis etwa 500 n. Chr. II. Teil: Analyse. Tartu, 1938; Kulikauskas P., Kulikauskienë R., Tautavièius A. Lietuvos archeologijos bruoþai. Vilnius, 1961; Okulicz J. Pradzieje ziem pruskich od póýnego paleolitu do VII w. n. e. Wrocùaw i inni, 1973; Latvijas PSR arheologija. Riga, 1974; Kulikauskas P. Uþnemunës piliakalniai IXIII amþiuje. Vilnius, 1982; Michelbertas M. Senasis geleþies amþius Lietuvoje. Vilnius, 1986; Nowakowski W. Das Samland in der römis- chen Kaiserzeit und seine Verbindungen mit dem römischen Reich und der barbarischen Welt. MarburgWarszawa, 1996; Nowakowski W. Die Funde der römischen Kaiserzeit und der Völkerwanderungszeit in Masuren. Berlin, 1998; Ðimënas V., Kulakovas V. Uþmirðtieji prûsai. Vilnius, 1999; Ãóðåâè÷ Ô. Ä. Èç èñòîðèè þãî-âîñòî÷íîé Ïðèáàëòèêè â I òûñÿ÷åëåòèè í. ý. (ïî ìàòåðèàëàì Êàëèíèíãðàäñêîé îáëàñòè) // Ìàòåðèàëû è èññëåäîâàíèÿ ïî àðõåîëîãèè ÑÑÑÐ. Âûï. 76. Ìîñêâà-Ëåíèíãðàä, 1960. Ñ. 328451; Ìèòðîôàíîâ À. Ã. Æåëåçíûé âåê ñðåäíåé Áåëîðóññèè. Ìèíñê. 1978; Øàäûðî Â. È. Ðàííèé æåëåçíûé âåê Ñåâåðíîé Áåëîðóññèè. Ìèíñê, 1985; Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëîðóññêîå Ïîíåìàíüå â ðàííåì æåëåçíîì âåêå. Ìèíñê, 1996 ir kt.

16 Ákapës gana gausios. Kapuose aptinkami darbo árankiai, ginklai, pa- puoðalai, kiti ávairûs buitiniai daiktai. FORTIFIKACIJA. Apie prûsø ir galindø þemiø átvirtintas gyvenvietes piliakalnius, juose buvusius gynybinius árenginius turime dar labai maþai duomenø. Vienas daugiausiai tyrinëtø piliakalniø yra Graèiovka (buv. Craam), esantis Sembos pusiasalio ðiaurës va- karinëje dalyje21. Piliakalnis buvo árengtas nedidelio bevardþio upelio kante. Ið ðiaurës ir pietø pusës piliakalná supa daubos taigi jis saugomas natûraliø gamtos kliûèiø. Piliakalnio aikðtelë griovio yra perskirta á dvi dalis. Rytinë aikðtelës dalis yra 20x45 m dydþio, ap- supta iki 1 m aukðèio pylimo. Kai kuriose vietose pylimas siekë 2 m aukðèio, 10 m ploèio pagrinde. Kita aikðtelës dalis yra 40x50 m dy- dþio. Ðioje dalyje buvæ árengti net 3 lygiagretûs pylimai. Jø aukðtis 8, 4 ir 3 m. Tarp pylimø buvæs 1 m gylio ir 7 m ploèio griovys. Taigi turime net kelias gynybiniø árenginiø eiles pylimus, griovius. Deja, kokiø nors antþeminiø gynybiniø átvirtinimø liekanø nebuvo aptikta. Tiesa, galbût ne visi minëti átvirtinimai jau buvo naudoti senajame geleþies amþiuje. Atrodo, daugiau naudota rytinë aikðtelës dalis. Senajame geleþies amþiuje buvo árengti ir Ruskoje (buv. Ger- mau), Druþnoje (buv. Mednicken), Zaozerje (buv. Rödsmanhofen) piliakalniai, kuriuos gynë ne tik gamtinës sàlygos, bet ir þmogaus ranka padaryti átvirtinimai pylimai. Prûsø ir galindø teritorijoje aptiktos ir atviros senojo geleþies amþiaus gyvenvietës: Kostrovas (buv. Blu- dau), Vyðemborkas prie Mrongovo ir kt. GINKLAI. Prûsø ir galindø þemës buvo ið baltø þemiø ar- èiausiai ðiauriniø Romos imperijos sienø, prie Gintaro kelio, pagrindinio prekybos kelio su Romos imperija. Matyt, todël ðiose þe- mëse aptikta ir romëniðkø ginklø. Pirmiausia tenka aptarti prûsø ir galindø puolamuosius ginklus. Sprendþiant pagal tyrinëtø kapinynø medþiagà, pagrindinis ginklas buvo ietis su geleþiniu antgaliu. Paprastai kapuose aptinkama po 1 arba 2 ietigalius, ið ko galima spræsti, kad kariai ir buvo ginkluoti viena arba dviem ietimis. Tyrinëtojai ietis skirsto á dvi grupes. Vienos ietys su masyvesniais, ilgesniais ietigaliais bûdavo naudojamos arti- moje kovoje. Ietys su lengvesniais antgaliais bûdavo svaidomos á prie- ðus. Prûsø ir galindø þemëse yra aptikti ávairiø tipø ietigaliai22. Dalis

2119501951 m. piliakalná tyrinëjo F. Gureviè. Ãóðåâè÷ Ô. Ä. Èç èñòîðèè þãî-âîñòî÷íîé Ïðèáàëòèêè Ñ. 340356. 22 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Abb. 147: k, 195: a, b, d, e, 196: ad, f. 17 ietigaliø turi rombo formos antgalius, kartais ietigaliai dar turi iðkilià briaunà per vidurá. Daugiau ietigaliø rasta senojo geleþies amþiaus antrosios pusës kapuose. Ið jø galima paminëti ietigalius su uþbarz- domis, kuriuos dauguma tyrinëtojø skiria svaidomosioms ietims. Ga- lima paminëti ir ietigalius, kurie puoðti ávairiais raðtais (2 pav.). Gal- bût ietys su tokiais antgaliais savotiðkas paradinis ginklas, arba ornamentas galëjo turëti kokià nors maginæ reikðmæ. Reikia paþymë- ti, kad ðios srities ietigaliai turi analogijø Pðevorsko kultûroje, toli- mesnëse europinio Barbaricumo srityse23.

2 pav. Ornamentuoti ietigaliai ið prûsø ir galindø þemiø (pagal W. Gaerte) Pëstininkø ginklams skiriami kirviai. Beje, romëniðkuoju laikotarpiu dar sunku atskirti paprastus darbo kirvius ir kovos kirvius, nes tas pats árankis galëjo bûti naudojamas ir darbui, ir kovai. Prûsø ir galindø þemëse aptikti geleþiniai siauraaðmeniai pentiniai kirviai, gausu ámoviniø kirviø24. Pëstininkø ginklas taip pat yra kovos peilis ir durklas. Kovos peiliams paprastai skiriami peiliai, ilgesni negu 2025 cm. Tokiø pei- liø rasta ir prûsø, ir galindø þemëse25. Kovos peiliai, pagal V. Nova-

23 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. S. 382. 24 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Abb. 147: a, e, 195; c, 196: e; Nowakowski W. Das Samland Taf. 5: 4, 8: 7,8; Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. S. 386387. 25 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. S. 386387. 18 kovská, turëjo dalinai kompensuoti kalavijø trûkumà. Buv. Ilischken vietovëje, Semboje, rastas ir romëniðkasis durklas, datuojamas apie 3070 m. po Kr. Kape jis rastas su I a. pab. II a. I pusës medþiaga26. Kalavijus naudojo ir pëstininkai, ir raiteliai. Atkreipia dëmesá romëniðkojo kalavijo gladius radinys Viekau kapinyno (dab. Chrus- talnoje, Kaliningrado sr.) 34 kape27, kur rasta ir raitelio aprangos daiktø. Kalavijas datuojamas II a. antràja puse III a. pradþia. Prûsø ir galindø þemëse rasta taip pat geleþiniø vienaðmeniø apie 5060 cm ilgio kalavijø, ilgesniø dviaðmeniø kalavijø28. Dalis kalavijø buvo ga- minta vietoje sekant romëniðkaisiais ginklais. Prûsø ir galindø kariai naudojo skydus, kuriø apþvalgà yra pateikæs V. La Baumas29. Kapuose aptikta geleþiniø antskydþiø, sky- dø rankenø, pakraðèiø apkaustø fragmentø, kas leidþia atkurti skydø iðvaizdà (3 pav.). Skydai buvo gaminami ið medþio, keliø lenteliø, aptraukti oda. Priekinëje dalyje kniedëmis bûdavo tvirtinamas antskydis, uþpakalinëje dalyje buvo rankena. Skydø forma staèiakam- piai, keturkampiai suapvalintais kampais. Antskydþiø formos ávai- rios pusrutulio, kûgio formos virðûne ir kt. Reikia paþymëti, kad tokia antskydþiø forma buvo plaèiai naudojama europiniame Barba- ricume ávairiø genèiø. Pvz., pusrutulio formos antskydþiø aptikta di- dþiulëje Centrinës ir Ðiaurës Europos teritorijoje Vokietijoje, Len- kijoje, Danijoje, Ðvedijoje, Norvegijoje, Suomijoje30. Atkreipia dë- mesá, kad prûsø ir galindø þemëse yra aptikta ir þalvariniø antsky- dþiø (buv. Elchdorf vietovë Semboje ir Macharen vietovë Mozûruo- se)31. Abu antskydþiai yra pusrutulio formos, puoðti koncentriniais ratais (4 pav.). Tokie antskydþiai buvo þinomi ir romënø provincijo- se, ir barbarø pasaulyje. Macharen (Machary) antskydis laikomas importu ið Romos imperijos. Prûsø teritorijoje jau nuo III amþiø ribos þinomi þirgø kapai, kuriuose rasta þirgo aprangos daiktø þalvariu kaustytø kamanø liekanø, geleþiniø þàslø su grandimis ar skersinukais galuose. Vyrø kapuose daþni þalvariniai ir geleþiniai pentinai32. Rasta pentinø plokð- 26 Nowakowski W. Das Samland S. 69, Taf. 92:1. 27 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Abb. 159: e; Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. S. 384; Nowakowski W. Das Samland Taf. 50. 28 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. Abb. 2. 29 La Baume W. Der altpreussische Schild. S. 512. 30 Schultze E. Die halbkugeligen germanischen Schildbuckel der jüngeren römischen Kaiserzeit // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung S. 357367, Abb. 13; ir kt. 31 La Baume W. Der altpreußisches Schild. Abb. 5 u. 6. 32 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Abb. 147: f, g, h, i, j, l, 199. 19 3 pav. Skydø ið prûsø ir galindø þemiø rekonstrukciniai pieðiniai (pagal W. La Baume)

4 pav. Þalvariniai antskydþiai: a ið buv. Eichdorf vietovës (Semba); b - ið buv. Macharen vietovës (dab. Machary, Varmijos-Mozûrijos vaivadija, Lenkija). Pagal W. La Baume

20 èiu pagrindu, pentinø lenktu lankeliu, besibaigianèiu buoþeliø pavidalo pastorinimais ir kt. Dauguma pentinø formø gerai þinoma likusiame europiniame Barbaricume. Taigi galima kalbëti apie raitus karius. Kai kurie raiteliø kapai pasiþymi gausiomis ákapëmis. Ið kariø aprangos daiktø galima paminëti odinius dirþus su ávairiomis aþûrinëmis sagtimis, dirþus iðtisai puoðtus þalvariniais apkalais33. Prie dirþø ávairiais bûdais galëjo bûti tvirtinami kovos peiliai, durklai, kalavijai. Trumpai apibûdinant prûsø ir galindø teritorijà, galima pasakyti, kad bûta kariø pëstininkø ir raiteliø. Pëstininkø ginklai ietys, kirviai, kovos peiliai ar durklai, kalavijai, skydai, raiteliø kalavijai, skydai. Trûksta duomenø apie lanko ir strëliø naudojimà. Dalis gin- klø romëniðkieji, didesnioji dalis tarpregioniniø formø, gerai þi- nomø visame europiniame Barbaricume. 5.2. Jotvingiø ir sûduviø þemëse

Dël jotvingiø ir sûduviø þemiø ribø archeologinëje literatûro- je nëra vieningos nuomonës. Jotvingiams ir sûduviams daugiausia skiriami paminklai tarp Nemuno vidurupio ir Mozûrø Didþiøjø eþerø. Laidojimo paminklus sudaro pilkapiai su akmenø ir þemiø sam- pilais ir griautiniais kapais, apdëti akmenimis plokðtiniai griautiniai kapai, plokðtiniai kapinynai su degintiniais kapais. FORTIFIKACIJA. Jotvingiø ir sûduviø þemëse tyrinëta keletas piliakalniø, daugiausia ðiaurinëje teritorijos dalyje. Tai Kume- lioniø piliakalnis, Marijampolës raj., Paveisininkø piliakalnis, Lazdi- jø raj.34 Paveisininkø piliakalnis árengtas Veisiejo eþero krante, dide- lëje staèiais ðlaitais kalvoje, taigi já saugojo gamtos kliûtys. Aikðtelës dydis 25x30 m. Jà ið visø pusiø supo pylimas, kuris yra iki 4 m aukðèio ir 34 m ploèio. Kumelioniø piliakalnis árengtas Ðeðupës kranto kalvoje, ties santaka su Uosupëliu. Nuo vakarø pusës piliakalná gynë apie 35 m ilgio, 6 m ploèio ir apie 1,52 m gylio griovys, apie 3 m aukðèio (nuo aikðtelës) pylimas. Taigi átvirtintas gyvenvietes piliakalnius saugojo ir gamtos kliûtys, ir þmogaus ranka padaryti átvirtinimai. Ðie átvirtinimai dar

33 Madyda-Legutko R. Metalowe czæúci pasów na obszarze kultury zachodniobaltyjskiej w okresie wplywów rzymskich // Wiadomoúci archeologiczne. XLVIII, zesz. 1. Warszawa, 1983. S. 2136. 34 Kulikauskas P. Uþnemunës piliakalniai. P. 2223.

21 nëra dideli. Kumelioniø pylimo virðuje stovëjo kaþkokia medinë gy- nybinë uþtvara, kurios degësiø buvo aptikta tyrinëjimø metu. Pana- ðios uþtvaros liekanos aptiktos Norkûnø piliakalnyje prie Mikasos, Marijampolës raj. Uþtvara ten stovëjo ant 1,52,5 m aukðèio pylimë- lio. Iðorëje buvæs iðkastas griovys. Taigi ðiaurinëse jotvingiø ir sûdu- viø srityse buvo naudojama tokia átvirtinimø sistema neaukðtas pylimas, ant jo medinë uþtvara, uþ pylimo iðorëje griovys. GINKLAI. Jotvingiø ir sûduviø þemëse apie kariø ginkluotæ taip pat daugiausia pasako tyrinëti laidojimo paminklai. Daugiau duo- menø turime ið senojo geleþies amþiaus II pusës, t. y. ið IIIIV a. Netenka abejoti, kad ir èia pagrindinis pëstininkø ginklas buvo ietis su geleþiniu antgaliu. Kapuose prie mirusiøjø griauèiø arba deginti- niuose kapuose daþniausiai randama tik po vienà ietigalá. Ietigaliai yra ávairaus ilgio plunksnomis, daþnai turintys iðkilià briaunà per vi- durá, yra ietigaliø su uþbarzdomis. Jotvingiø ir sûduviø ietigaliai turi analogijø ne tik kitø baltø þemëse, bet ir plaèiau paplitæ europiniame Barbaricume. Kirviø formos jotvingiø ir sûduviø þemëse labai artimos prû- sø ir galindø teritorijai. Tai siauraaðmeniai pentiniai kirviai, ámoviniai kirviai. Kapuose aptinkami ir ilgesni peiliai, kuriuos galima laikyti kovos peiliais. Jotvingiø ir sûduviø þemëse galima kalbëti dar apie vienà gin- klà lankà ir strëles. Geleþiniai ámoviniai strëliø antgaliai lapo formos plunksna yra rasti Ðvajcarijos pilkapyje Nr. 15 (Palenkës vaivadija, Lenkija), berniuko kape Nr. 235. Atkreipia dëmesá jotvingiø ir sûduviø þemëse rasti ilgi spatha tipo geleþiniai kalavijai. Tokiø kalavijø, skirtø kautis ir pëstininkams, ir raiteliams, geleþtës ilgis siekdavo 80 cm. Tai vieni labiausiai papli- tusiø romëniðkø ginklø. Du kalavijai rasti minëtame Ðvajcarijos pilkapyne. Vienas jø rastas labai turtingame 2-ojo pilkapio ,,kunigaikð- tiðkame kape, kuriame, be kalavijo, dar buvo 2 ietigaliai, antskydis, kirvis, þàslai, kamanø liekanos, ávairûs papuoðalai36. Taigi turime kilmingo kario raitelio ginklø kompleksà (5 pav.). Kalavijas buvo aptiktas prie kairiojo mirusiojo ðono. Matyt, taip jie bûdavo neðiojami. Sprendþiant pagal kapo apraðymà, kalavijas buvo neðiotas medinëse,

35 Antoniewicz J., Kaczyñski M., Okulicz J. Wyniki badañ, przeprowadzonych w 1956 roku na cmentarzysku kurhanowym w miejsc. Szwajcaria, pow. Suwaùki // Wiadomosci archeologiczne. T. XXV, zesz. 12. Warszawa, 1958. S. 35, Tabl. XII: 8. 36 Antoniewicz J., Kaczyñski M., Okulicz J. Wynyki badañ , s. 2331, Tabl. IIX. 22 oda aptrauktose makðtyse. Kalavijo ilgis 85 cm, rankenos ilgis 12 cm. Tyrinëtojai kapà datavo IV a. antràja puse, nors pastaraisiais metais kapo medþiaga datuojama ankstyvesniu laikotarpiu III a.37

5 pav. Ðvajcarijos pilkapyno pilkapyje Nr. 2 (Palenkës vaivadija, Lenkija), vyro kape rastos geleþinës ákapës: 1 kalavijas, 2 skydo umbas, 3 þirklës, 4 peilis, 5 kirvukas, 6 ir 7 ietigaliai, 8 þàslai, 9 ir 10 dirþø sagtys, 11 ir 12 pentinai. Pagal J. Antonie- vièiø

37 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter S. 385.

23 Antrasis kalavijas rastas 25-ajame pilkapyje, taip pat gana turtingame IV a. vyro kape, kuriame kartu su kariu buvo palaidotas ir jo þirgas38. Kalavijas turi vadinamojo Damasko plieno elementø ir laikomas importuotu ið Romos imperijos provincijø. Ir ðis kalavijas buvo neðiojamas medinëse makðtyse, sutvirtintose geleþiniais þiedais. Kalavijo ilgis 94 cm, rankenos ilgis 11,5 cm. Ilgøjø kalavijø tipui priklauso ir Lietuvos Uþnemunëje, Krikð- tonyse, Lazdijø raj. surastas kalavijas V a. pirmosios pusës kape39. Kalavijo ilgis apie 1 m. Jis taip pat buvo neðiotas medinëse makðty- se. Nors kalavijas rastas vëlyvesniame kape, jis galëjo á jotvingiø teri- torijà patekti dar romëniðkojo laikotarpio pabaigoje. Jotvingiai ir sûduviai taip pat naudojo medinius skydus su ge- leþiniais antskydþiais. Rasta antskydþiø pusrutulio ir kûgio formos virðûnëmis, kurie, kaip minëjome, þinomi gana plaèioje Europos teritorijoje. Ið kario aprangos daiktø galima paminëti odinius dirþus su metalinëmis sagtimis ir apkalais, dirþus perpetes40. Jau minëjome þirgø kapus, þirgø aprangos daiktus kamanø liekanas, þàslus. Raiteliø aprangai priklauso rasti geleþiniai ir þalvari- niai pentinai lenktu lankeliu ir buoþeliø formos pastorinimais galuose. Taigi jotvingiø ir sûduviø teritorijoje taip pat bûta pësèiøjø kariø ir raiteliø. Pëstininkø ginklai ietys, kirviai, kovos peiliai, kalavijai, skydai, raiteliø kalavijai, skydai, galbût ietys ir kirviai. Ðiuo metu sunku atsakyti á klausimà, kurie kariai naudojo lankus ir strë- les. Kaip matëme, ir ðiame regione naudoti romëniðkieji ginklai, europinio Barbaricumo ginklai. 5.3. Nadruviø ir skalviø þemëse

Skalviø genèiø teritorija buvo Nemuno þemupyje, abiejose Nemuno pusëse, daugiausia Jûros ir Nemuno santakos rajone (dab. Ðilutës raj. pietinë dalis, Tauragës raj. vakarinë dalis, dab. Sovetsko apylinkës (Kaliningrado sr., Rusija). Nadruviai gyveno Priegliaus vi-

38 Antoniewicz J. Badania kurhanów z okresu rzymskiego dokonane w 1957 r. w miejscowoúci Szwajcaria pow. Suwaùki // Wiadomoúci archeologiczne. T. XXVII, zesz. 1. Warszawa, 1961. S. 810, ryc. 78, Tabl. V. 39 Kulikauskas P. Naujas archeologinis paminklas Uþnemunëje (VVII amþiø jotvingiø senka- pis Krikðtonyse, Lazdijø raj.) // MADA. 1(6). Vilnius, 1959. P. 76, 5 pav. 40 Vienos perpetës apkalas rastas Ðvajcarijos 24 pilkapyje, kuriame buvo degintinis moters kapas. Pilkapis buvo apiplëðtas dar senovëje, todël, galimas daiktas, kad pilkapyje buvo ir vyro kapas, kuriam galbût ir priklausë perpetë. Antoniewicz J. Badania kurhanow , s. 8, Tabl. IV: 8 24 durupio ir aukðtupio baseine, Ásruèio apylinkëse (dab. Èerniachov- skas), greièiausiai ir vakarinëje Lietuvos Uþnemunës dalyje. Skalviø laidojimo paminklai plokðtiniai kapinynai su griautiniais kapais, gausiomis ákapëmis, nadruviø plokðtiniai kapinynai su degintiniais kapais urnose ir be jø. FORTIFIKACIJA. Nadruviø ir skalviø þemëse beveik nëra tyrinëtø átvirtintø gyvenvieèiø. Greièiausiai nadruviø gyventai teritorijai tenka skirti Kunigiðkiø-Pajevonio piliakalná, Vilkaviðkio raj., nors, kaip minëta, dël Lietuvos Uþnemunës archeologiniø paminklø etni- nës priklausomybës tebevyksta ginèai. Ðis piliakalnis tarp kitø baltø genèiø piliakalniø iðsiskiria savo dydþiu ir galingais átvirtinimais41. Piliakalnio aikðtelë yra 150 m ilgio ir 100 m ploèio, ið visø pusiø apjuosta pylimu. Pylimas buvo árengtas per 3 kartus. Jo statybai naudota þemë, akmenys ir medþiai. Pirminis pylimas pietryèiø pusëje buvo apie 3 m aukðèio. Jo pietryèiø papëdë- je aptiktas griovys ir medinës gynybinës sienos likuèiai. Griovio gylis 1,3 m, plotis virðuje 1,4 m. Jo viduryje aptikta sukaltø berþiniø ràstø, horizontaliai dëta taip pat ir plonesniø ràstø, sudaranèiø gyny- binæ sienà. Aikðtelës vakarø pusëje ið þemiø supiltas pirminis pylimas buvo 11,05 m aukðèio. Ðiuos átvirtinimus tenka skirti senajam geleþies amþiui. Taigi Kunigiðkiø-Pajevonio piliakalnyje jau naudota sudëtingesnë átvirtinimø sistema pylimai, griovys su jo viduje pastatyta medine gynybine siena. GINKLAI. Nadruviø ir skalviø paminklai, lyginant su kita baltø teritorija, dar nedaug tyrinëti. Daugiau duomenø apie ginkluo- tæ turime ið skalviø teritorijos, kur Lietuvoje pastaraisiais metais ty- rinëti Ðaukënø ir Dauglaukio kapinynai, Tauragës raj. Skalviø kariai bûdavo ginkluoti 1 arba 2 ietimis su geleþiniais antgaliais. Antgaliai buvo rombiniai, lauro lapo ar karklo lapo formos. Ir ðioje srityje rasti ietigaliai turi iðkilià briaunà per vidurá. Daug- laukio kapinyne rastø ietigaliø ilgis yra nuo 15 iki 28,4 cm. Pasisekë nustatyti ir ieèiø kotø ilgá, kuris buvo tarp 150 ir 180 cm42. Kiti pës- tininkø ginklai kirviai (rasti tik ámoviniai) ir kovos peiliai. Spren- dþiant pagal Dauglaukio kapinyno radinius, kovos peiliø ilgis buvo nuo 18 iki 24,5 cm.

41 Kulikauskas P. Uþnemunës piliakalniai. P. 24-25, 34-36. 42 Asadauskas A. Waffen der römischen Kaiserzeit , S. 397. 25 Kariai ir ðioje teritorijoje turëdavo medinius skydus, kuriø priekinëje dalyje bûdavo geleþiniai, daugiausia kûgio formos virðûne antskydþiai43. Aptikta ir pusrutulio formos antskydþiø. Kariø aprangai priklausë odiniai dirþai su geleþinëmis ir þalvarinëmis sagtimis, odinës perpetës su þalvario apkalais. Ið nadruviø teritorijos þinomi þirgo aprangos daiktai pasi- dabruotu þalvariu puoðtos kamanø liekanos. Jø rasta Althof-Insten- burgo kapinyne (dab. Èerniachovskas, Kaliningrado sr.), þirgo ka- pe44. Þirgo kapas rastas ir Dauglaukio kapinyne45. Taigi ir nadruviø, ir skalviø þemëse galime kalbëti apie karius pëstininkus ir raitelius. Jø ginkluotëje taip pat galima rasti europi- niam Barbaricumui bûdingø elementø. Nadruviø þemëse (Kunigiðkiø-Pajevonio piliakalnis) yra rasta ir geleþiniø ámoviniø bei átveriamøjø strëliø antgaliø46. 5.4. Kapø su akmenø vainikais srityje

Kapinynai su akmenø vainikais paplitæ Lietuvos pajûryje ir Mi- nijos baseine, jø rasta ir kairiajame Jûros upës krante. Pietvakarinis Lat- vijos kampas sudaro ðiø kapinynø kultûrinës grupës periferinæ sritá. Kapinynø kultûrinë grupë kildinama ið vakarø baltø pilkapiø kultûros ir jos tæsinio degintiniø kapø su akmenø vainikais. Senojo geleþies amþiaus kapuose mirusieji laidoti nedeginti, su gana gausiomis ákapëmis: darbo árankiais, ginklais, papuoðalais, ávairiais kitais buitiniais daiktais. Gausu papildomø ákapiø: moliniø puodeliø, berþo toðies dëþuèiø, Romos monetø. FORTIFIKACIJA. Ðioje srityje turime keletà tyrinëtø pilia- kalniø. Vienas jø Kurmaièiø piliakalnis, Kretingos raj.47 Piliakalnio aikðtelë yra beveik keturkampë, 60x25 m dydþio. Piliakalnis buvo

43 Jovaiða E. Dauglaukio plokðtinis kapinynas // Nemuno delta. Tyrimai ir atradimai. Dauglau- kis, 1991. P. 1516, pav. 13; Asadauskas A. Waffen der römischen Kaiserzeit , S. 398400, Abb. 5,6. 44 Grunert W. Nadrauer Grabungen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. H. 22. Insterburg, 1939. Taf. VII. S. 38, Abb. 13 45 Jovaiða E. Senojo geleþies amþiaus visuomenës struktûros atspindþiai baltø laidojimo paminkluose // Istorija. XXXV. Vilnius, 1997. P. 43. 46 Kulikauskas P. Uþnemunës piliakalniai. P. 58, pav. 40: 3; Kazakevièius V. I tûkstantmeèio strëliø antgaliai , P. 9192. 47 Merkevièius A. Kurmaièiø (Kretingos raj.) piliakalnis // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius. 1980. P. 2022; Merkevièius A. Kurmaièiø piliakalnio tyrinëji- mai // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius,1982. P. 2728.

26 árengtas gamtos kliûèiø saugomoje vietoje Akmenos ir Pilsupio santakoje. Ið pietø pusës piliakalnis nuo laukø buvo atskirtas pylimu ir grioviu. Tyrimø metu paaiðkëjo, kad pylimas buvo supiltas per vienà kartà. Jo statybai naudoti akmenys ir þemë. Pylimo plotis naudojimo metu buvo 5 m. Pylimo pagrindà sudarë molio su akmenimis apie 1 m aukðèio sluoksnis, jo kraðtai buvo sutvirtinti ið stambiø akmenø sukrautomis apie 6080 cm ploèio ir apie 1 m aukðèio akmenø siene- lëmis. Todël pylimo kraðtai piliakalnio naudojimo metu buvo statme- ni, pats pylimas panaðus á sienà. Tyrimø metu pylimas dar buvo 1,4 1,6 m aukðèio. Piliakalnis datuojamas I tûkst. prieð Kr. pabaiga IIIIV a. po Kr. Taigi èia buvo tokie átvirtinimai: pylimas akmenø siena, uþ jo griovys. Tai taip pat vienas labiausiai átvirtintø senojo geleþies amþiaus piliakalniø. Senojo geleþies amþiaus átvirtinimø pëdsakø taip pat yra pa- stebëta Imbarës piliakalnyje, Kretingos raj., kur m. e. pradþioje buvo supiltas apie 1,5 m aukðèio, 5,56 m ploèio pagrinde pylimas48. Smë- linga pylimo þemë tvirtinta 1520 cm storio iðilgai bei skersai klotais ràstais. Vidinëje pylimo pusëje pastebëti stulpinës konstrukcijos ilgojo pastato pëdsakai. Ðis pastatas kartu su pylimu sudarë bendrà gynybinæ konstrukcijà. Senajame geleþies amþiuje imtas naudoti Eketës piliakalnis, Klaipëdos raj., Impilties piliakalnis, Kretingos raj. Prie kai kuriø pi- liakalniø buvusios ir gyvenvietës. GINKLAI. Ðioje srityje, ypaè Lietuvos teritorijoje turime di- delá tyrinëtø kapinynø skaièiø, todël ir duomenys apie ðios srities karius yra iðsamesni. Èia apie 70 procentø vyrø kapø buvo su ginklais. Netenka abejoti, kad ir ðiame regione pagrindinis pëstininkø ginklas buvo ietis su geleþiniu antgaliu. Kapuose daþniausiai randama po 1 ietigalá, gana daþnai po 2, retais atvejais net po 3 ietigalius. Ietigaliai áprastø formø rombiniai su iðkilia briauna per vidurá, karklo ar lauro lapo pavidalo plunksnomis. Taigi galima teigti, kad kapø su akmenø vainikais srityje kariai buvo ginkluoti 13 ietimis. Èia aptikta ir ietigaliø su uþbarzdomis. Kitas pëstininkø ginklas kovos peiliai, kurie nëra taip daþ- nai aptinkami kaip ietigaliai. Trûksta duomenø apie kalavijø naudoji- mà, nes ðioje srityje nerasta nei vieno geriau iðlikusio kalavijo. Tik Stragnø kapinyno, Klaipëdos raj., kape Nr. 13 rastos ariant dirvà

48 Daugudis V. Seniausi mediniai pastatai ir árenginiai , P. 66. 27 suardyto vienaðmenio geleþinio kalavijo liekanos49. Ðis vyro kapas buvo gausus ákapiø jame rasti 2 geleþiniai ietigaliai, ámovinis kirvis, 2 geleþiniai pentinai, skiltuvas, galàstuvas, kai kurie papuoðalai. Ðalia mirusiojo buvo palaidotas ir þirgas. Þirgo kape aptikti geleþiniai þàs- lai. Taigi ir èia turime turtingo kario raitelio kapà. Pagal kape rastà romënø Aleksandro Severo (222235 m.) monetà, ðá ginklø kom- plektà reikia datuoti III a. viduriu. Beje, þirgø kapø rasta ir daugiau. Jie þinomi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos pajûryje. Pvz., turtingo kario ir þirgo palaidojimas rastas Mazkatuþiø kapinyne, Liepojos raj., kuriame buvo aptikti net 4 ietigaliai, siauraaðmenis kirvis, 2 pentinai ir kitos ákapës50. Þirgø kapuose rasta þàslø su grandimis ar skersinukais galuose, ávairiø kamanø apkalø, tarp jø sidabriniø, puoðtø emaliu þalvariniø. Ið raitelio aprangos reikia paminëti þalvarinius ir geleþinius pentinus. Tarp þalvariniø sutinkam plokðèiu pagrindu (Rûdaièiø II kapinynas, Kretingos raj.), lenktu lankeliu ir buoþelëmis, tarp geleþi- niø lenktu lankeliu ir buoþelëmis. Kartais kape randama tik po 1 pentinà, kartais po 2. Taigi kariai raiteliai neðiojo arba vienà, arba du pentinus. Be abejo, tiek pëstininkø, tiek raiteliø ginklus ðioje srityje su- darë ir geleþiniai kirviai, tiek ámoviniai, tiek retai sutinkami siauraað- meniai pentiniai. Minëtame Mazkatuþiø kapinyne yra aptiktos ir medinio skydo liekanos51. Jas sudarë 23 cm storio puvësiø liekanos, pagal kurias pasisekë nustatyti skydo formà ir matmenis. Skydas buvæs pail- gas, virðutinis galas siauresnis, apatinis platesnis. Skydo aukðtis apie 1,45 m, vieno galo plotis 22 cm, kito 65 cm. Skydas buvo be antskydþio, greièiausiai tik aptrauktas oda. Taèiau geleþiniai antsky- dþiai gerai þinomi ið kitø paminklø. Tai ir pusrutulio formos antsky- dþiai, ir antskydþiai su kûgio formos virðûne. Kaip matome, ir ðioje baltø srityje buvo þinomos tarpregioninës ðiø ginklø formos. Visiðkai neturime duomenø apie lanko ir strëliø naudojimà. Ga- lima paminëti, kad ðioje srityje kariai neðiojo odinius dirþus su metali-

49 Varnas A. Stragnø plokðtinis kapinynas // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. P. 82. 50 Ðturms E. Die Ausgrabungen in Rutzau und Bauske // Urund Frühgeschichte als historische Wissenschaft. Festschrift zum 60. Geburstag von Ernst Wahle. Heidelberg, 1950. S. 66. 51 Ðturms E. Die Ausgrabungen , S. 66; Óðòàí Â. À. Äðåâíèå ùèòû , ñ. 217, ðèñ. 1.

28 nëmis dalimis, kad ðioje srityje senojo geleþies amþiaus pabaigoje pa- sirodë ir perpetës. Taigi kapinynø su akmenø vainikais srityje taip pat galima kal- bëti apie karius pëstininkus, karius raitelius. Ir ðios srities baltø ginklams tam tikrà átakà darë platesnio europinio Barbaricumo ginklai. 5.5. Centrinës Lietuvos plokðtiniø kapinynø srityje

Ðios srities kapinynai daugiausia þinomi nedideliame plote Nemuno deðiniajame krante, nuo Kauno rytuose iki Dubysos vakaruose. Pastaraisiais metais tyrinëjamas didþiulis ðios kultûrinës gru- pës kapinynas kairiajame Nemuno krante (Marvelë, Kauno m.). Ðiai grupei skiriami kai kurie paminklai dab. Panevëþio rajone (Upytë). FORTIFIKACIJA. Paþinti ðios srities gynybiniams átvirtini- mams dar labai trûksta duomenø, nes ðioje teritorijoje esantys piliakalniai beveik netyrinëti. Tyrinëtuose piliakalniuose daþniausiai ap- tinkamas vëlyvesnio laikotapio kultûrinis sluoksnis arba labai suardytas senojo geleþies amþiaus sluoksnis. Tyrinëtame Verðvø piliakalnyje (Kauno m.) senojo geleþies amþiaus kultûrinio sluoksnio nerasta, nors yra ankstyvesnio ir vëlyvesnio sluoksnio horizontø. Galima pasakyti tik tiek, kad piliakalnis buvo árengtas gerai gamtiniø kliûèiø apsaugotoje vietoje, já ið trijø pusiø supa daubos. Nuo lauko pusës piliakalná saugojo jau þmogaus padaryti átvirtinimai apie 4 m ploèio griovys ir 46 m aukðèio pylimas52. Kiti piliakalniai, aplink kuriuos yra senojo geleþies amþiaus laidojimo paminklø, dar netyrinëti (Mar- velë, Kauno m., Seredþius, Jurbarko raj.). Galima spëti, kad ir ðiame Lietuvos regione fortifikacijos darbai buvo atliekami visà senojo ge- leþies amþiaus laikotarpá, suintensyvëjo laikotarpio pabaigoje. GINKLAI. Ið karto galima pasakyti, kad ðios srities gyventojai, dalies tyrinëtojø nuomone, aukðtaièiø protëviai, ginkluotës at- þvilgiu ðiek tiek skyrësi nuo kitø baltø genèiø. Ðioje srityje turime tyrinëtus didþiulius kapø skaièiumi kapinynus (Sargënai, Verðvai, Kau- no m.), kuriuose rasta labai maþai ginklø. 1985 m. duomenimis, ið visø III a. vyrø kapø tik viename vyro kape buvo rastas ietigalis. Galbût ietigaliø trûkumà kompensavo kirviai, kuriø rasta net 80 pro- centø vyrø kapø.

52 Daugudis V. Verðvø piliakalnio ir gyvenvietës tyrinëjimai // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. P. 2831.

29 Ðiuos duomenis ðiek tiek pakoregavo Marvelës kapinyno tyri- nëjimai. Tyrinëtojo Audriaus Astrausko duomenimis, tarp 150300 m. datuojamø vyrø kapø 33,33 procento sudaro kapai su ietigaliais 37,63 procento kapai su ámoviniais kirviais. Tarp 300400 m. da- tuojamø kapø 43,75 procentus sudaro kapai su ietigaliais, 31,25 procento kapai su kirviais53. Taigi matyti aiðkus dalykas senojo gele- þies amþiaus antrojoje pusëje pabaigoje Centrinës Lietuvos gyventojai buvo labiau ginkluoti. Galima teigti, kad ir Centrinëje Lietuvoje pagrindiniu pëstinin- kø ginklu buvo ietis su geleþiniu antgaliu. Ir èia rasta ietigaliø lauro lapo pavidalo plunksna, rombine plunksna su iðkilia briauna per vidu- rá, karklo lapo pavidalo plnksna. Kitas pagrindinis ginklas ámovinis kirvis. Naudoti taip pat ir kovos peiliai, nors jø aptikta labai maþai. Trûksta duomenø apie kalavijø, lanko ir strëliø naudojimà. Galima kalbëti apie skydø naudojimà. Minëtame Marvelës kapinyne yra rastas geleþinis antskydis kûgio formos virðûne. Sunkiau kalbëti apie karius raitelius. Centrinëje Lietuvoje neturime senojo geleþies amþiaus þirgø kapø. Labai retai randami þàs- lai ir pentinai. Taigi Centrinëje Lietuvoje pagal archeologinius duomenis galima plaèiau kalbëti tik apie pëstininkus, kuriø ginkluotë pa- gausëjo senojo geleþies amþiaus antrojoje pusëje. 5.6. Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapiø srityje

Pilkapynø kultûrinë sritis uþima centrinæ Þemaitijos dalá, ðiau- rinæ Lietuvà ir pietinæ Latvijà. Joje labai gausu laidojimo paminklø pilkapiø su griautiniais kapais. Kapø ákapës gana gausios, tarp jø ne- maþa ginklø. Ði kultûrinë sritis, kaip spëjama, buvo dar neiðsiskyru- siø þemaièiø, þemgaliø, sëliø ir latgaliø teritorija. FORTIFIKACIJA. Deja, ir ðioje srityje labai trûksta duome- nø apie senojo geleþies amþiaus átvirtintas gyvenvietes piliakalnius. Nors èia yra nemaþai piliakalniø, taèiau beveik visi netyrinëti, o tyri- nëti paminklai davë labai maþai medþiagos fortifikacijai paþinti. Vienas ið tyrinëtø piliakalniø yra Vaitiekûnø piliakalnis Rad- viliðkio raj.54 Piliakalnis árengtas Ðuðvës ir Vingrio upiø santakoje. Ið

53 Astrauskas A. Marvelës bendruomenë (II a. pabaiga V a.). Daktaro disertacija. Vilnius, 1998. P. 111119. 54 Merkevièius A. Vaitiekûnø (Radviliðkio raj.) piliakalnio ir gyvenvietës tyrinëjimai 1977 metais // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 19761977 metais. Vilnius, 1978. P. 115118.

30 gamtos kliûèiø neapsaugotos vietos buvo supiltas pylimas, kurio aukð- tis ið aikðtelës pusës 5 m. Uþ ðio pylimo buvo iðkastas ir griovys. Deja, senojo geleþies amþiaus sluoksnis buvo suardytas, jame rasta labai nedaug daiktø. Todël negalime teigti, kad tokio aukðèio pylimas jau buvo naudotas tuo laikotarpiu. Latvijos teritorijoje taip pat neturime tyrinëtø piliakalniø su ryðkesniu aptariamojo laikotarpio kultûriniu sluoksniu, kuriuos galëtume skirti pilkapiø kultûrinei srièiai55. Taigi ðios srities fortifikaciniai árenginiai yra ateities tyrinëjimø objektas. GINKLAI. Ir ðioje srityje ginklai geriausiai paþástami pagal iðtirtus kapus. Sprendþiant pagal juos, pëstininkø ginklus sudarë ietys su geleþiniais antgaliais, kirviai, skydai. Paprastai viename kape aptinkama po 1, reèiau po 2 ar 3 ietigalius. Taigi ðios srities kariai bûdavo ginkluoti viena arba keliomis ietimis. Ietigaliø tipai áprasti visoms vakariniø baltø gentims rombine, karklo lapo aba lauro lapo plunksnomis. Rasta ietigaliø su uþbarzdomis. Kai kuriuose pilkapynuose labai daug kirviø. Pvz., Paragau- dþio pilkapyne, Ðilalës raj., net 93 procentai vyrø buvo palaidoti su ámoviniais arba siauraaðmeniais pentiniais kirviais56. Ir ðioje srityje naudoti skydai su geleþiniais antskydþiais su- ploto pusrutulio formos virðûne. Trûksta duomenø apie kalavijø, lankø ir strëliø naudojimà. Galima kalbëti apie karius raitelius, nors tik nedaugelyje ka- pø aptikti geleþiniai þàslai su grandimis galuose, geleþiniai ar þalvari- niai pentinai57. Ádomus radinys þinomas ið Paalksniø pilkapyno (Kel- mës raj.) XXI pilkapio vyro kapo Nr. 2, kur rastas þalvarinis pentinas su iðlikusia virvute pririðti já prie apavo (6 pav.). Nors kapas apar- dytas, bet galima spræsti, kad jame III a. pradþioje buvo palaidotas turtingas karys raitelis. Kape rasti 2 geleþiniai ietigaliai, 2 þalvarinës antkaklës, 2 þalvariniai smeigtukai, 1 þalvarinë segë, net 4 þalvarinës apyrankës. Geleþiniai pentinai rasti suardytame IV a. vyro kape Mau- dþioruose (Kelmës raj.)58. Ðiame kape rastos ir þirgo kamanø liekanos, puoðtos pasidabruoto þalvario apkalais, pastebëti medino skydo ar balno pëdsakai, aptikti 2 geriamieji ragai su emaliu puoðtomis þal- varinëmis juostomis. Sprendþiant pagal minëtus radinius, raiteliai taip pat bûdavo ginkluoti ietimis, tikriausiai ir skydais.

55 Latvijas PSR arheologija. P. 102. 56 Michelbertas M. Paragaudþio pilkapynas. Vilnius, 1977. P. 14. 57 Latvijas PSR arheologija. 31. tab.: 2, 3. 58 Valatka V. Maudþiorø plokðtinis kapinynas (1964 ir 1966 m. tyrinëjimø duomenys) // Lietuvos archeolgija. T. 3. Vilnius, 1984. P. 8. 31 6 pav. Þalvarinis pentinas ið Paalksniø (Kelmës raj.) pilkapyno pilkapio Nr. 21, kapo Nr. 2 (I. Maciukaitës pieð.) Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapynø srities kariø ap- rangoje naudoti odiniai dirþai su metalinëmis sagtimis ir apkalais. Apibendrinant ðios srities ginkluotæ, galima pasakyti, kad èia aptikti ietigaliø, antskydþiø, pentinø tipai yra bendrabaltiðkø ar net bendra- europiniø formø. 5.7. Brûkðniuotosios keramikos kultûros srityje

Brûkðniuotosios keramikos kultûros arealas apëmë gana di- delæ teritorijà dabartinës Rytø Lietuvos, Centrinës ir Ðiaurës vakarø Baltarusijos ir bei Pietryèiø Latvijos ribose. Lietuvoje ðios kultûros riba ëjo Ðventosios vidurupiu ir þemupiu, Neries þemupiu, uþëmë dalá Uþnemunës teritorijos. Brûkðniuotosios keramikos kultûros, susiformavusios ir gy- vavusios bronzos ir ankstyvajame geleþies amþiuje, vëlyvasis etapas patenka á senojo geleþies amþiaus ribas. Kultûros raidoje skirtingø autoriø iðskiriami keli pagrindiniai periodai: du ankstyvasis ( I tûkstm. pr. Kr.) ir vëlyvasis ( I tûkstm. pirmoji pusë)59, arba keturi pirmasis (II tûkstm. pr. Kr. pabaiga I tûkstm. pr. Kr. vidurys), antrasis (I tûkstm. pr. Kr. vidurys II a. pr. Kr.), treèiasis (II I a. pr. Kr.) ir ketvirtasis (I a. pr. Kr./Kristaus gimimas V a. vid.)60. Kultûros sunykimo riba atskirose arealo dalyse svyruoja nuo II iki V a. Taigi senojo geleþies amþiaus laikotarpiui teko sudëtingas ateiviø gyvento-

59 Lietuviø etnogenezë. V., 1987. P.110. 60 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå ñ. 6162.

32 jø skverbimosi á brûkðniuotosios keramikos kultûros arealà laikotarpis, kurá neabejotinai lydëjo tam tikros átampos tarp ateiviø ir vieti- niø gyventojø, kariniø susidûrimø momentai. Baltarusiø archeologo A. Medvedevo nuomone, iðskirtini du gausia ginkluote ir þirgø aprangos detalëmis pasiþymintys brûkðniuotosios keramikos kultûros raidos etapai, sietini su nevietiniø etnosø pasirodymu. I a. kai kuriuose ðios kultûros piliakalniuose pasirodo vakarø baltø, taip pat Zarubincø kultûros radiniø. Tarp pastarajai kultûrai bûdingø radi- niø ypaè daug ginklø. Manoma, kad tai gali liudyti tarp brûkðniuoto- sios keramikos kultûros atstovø ir ateiviø Zarubincø kultûros þmo- niø vykusius karinius susidûrimus. Aiðkiausiai vëlyvosios Zarubincø kultûros þmoniø pasirodymas pastebimas Rosës upës (kairysis Ne- muno intakas dabartinio Volkovysko apylinkëse) baseine. Manoma, jog Zarubincø kultûros þmonës atëjo èia ið Polesës Jaseldos upës (Pripetës intakas) baseinu. Spëjama, kad ateiviø pasirodymas nebuvo taikus, taèiau jie ásikûre minëtame regione, o laikui bëgant buvo asimiliuoti senøjø gyventojø61. Kur kas didesnis buvo kito etnoso pasirodymas brûkðniuoto- sios keramikos kultûros areale apie II a., kai ið pietvakariø per pieti- næ Uþnemunæ, Nemuno ir Neries tarpupá link Dauguvos ëmë skverbtis vakarø baltø gentys, atneðusios grublëtosios ir gludintosios keramikos gamybos tradicijas. G. Zabielos nuomone, ðie reiðkiniai sietini su II a. paskutiniajame ketvirtyje ið Vyslos þemupio link Juodosios jûros prasidëjusia gotø ir gepidø genèiø migracija. Spëjama, jog ði tautø kraustymosi banga pastûmëjo ðiaurës rytø Lenkijoje gyvenu- sias vakarø baltø gentis skverbtis á dabartinës Lietuvos teritorijà62. Ateiviai atneðë ne tik naujas technologijas, bet ir mirusiøjø laidojimo pilkapiuose tradicijas. Dël ateiviø ir vietiniø gyventojø maiðymosi susiformavo Rytø Lietuvos pilkapiø kultûra, kurios pagrindu susiformavo lietuviø gentis. Vakarø baltø skverbimasis á brûkðniuotosios kul- tûros þemes ne visada buvo taikus kai kuriuose ðios kultûros piliakalniuose, pavyzdþiui, Aukuro kalno piliakalnyje Kernavëje, Ðirvintø rajone, pastebimi gaisrø ir sugriovimø pëdsakai, skiriantys brûkðniuo- tosios keramikos kultûros kultûriná sluoksná nuo vëlyvesnio kultûri- nio sluoksnio su grublëtàja keramika63.

61 Ten pat. P. 6364. 62 Zabiela G. Lietuvos medinës pilys. V., 1995. P. 4748. 63 Ëóõòàíàñ À. Ê âîïðîñó îá èñ÷åçíîâåíèè êóëüòóðû øòðèõîâàííîé êåðàìèêè â áàññåéíå Íåðèñ (ãîðîäèùà è ñåëèùà â Êÿðíàâå) // Archaeologia Lituana. T. 2. V., 2001. P. 2228. 33 Nuo III a. antrosios pusës pabaigos brûkðniuotosios keramikos kultûros arealo rytinëje dalyje iðskiriamos naujos etninës sritys: rytinëje Lietuvos dalyje ir gretimuose Baltarusijos rajonuose Rytø Lietuvos pilkapiø sritis, o pietinëje ðalies dalyje ir gretimuose Lenkijos bei Baltarusijos regionuose akmenimis apkrautø kapø sritis, priskiriama jotvingiams. Ðios etnokultûrinës sritys gyvavo iki pat Lietuvos valstybës susidarymo. Laidojimo pilkapiuose paproèio pli- timas sietinas su naujø gyventojø, atëjusiø ið pietvakariø ir atneðusiø grublëtosios keramikos gamybos bûdà, átaka ir su átaka, sklidusià á ðiaurës rytinæ Lietuvà ið Ðiaurës Lietuvos bei Pietø Latvijos pilkapiø etnokultûrinës srities. Rytø Lietuvos pilkapiai nuo pastarosios etno- kultûrinës srities pilkapiø skiriasi ið esmës tuo, kad nedeginti mirusieji daþniausiai laidoti þemiau pagrindo iðkastose duobutëse. Piet- ryèiø Lietuvoje jau randama ir degintiniø kapø, taèiau mirusiøjø kre- macijos paprotys Rytø Lietuvoje masiðkai iðplito viduriniajame gele- þies amþiuje. Senojo geleþies amþiaus Rytø Lietuvos pilkapiuose vyrø kapuose tarp ákapiø aptinkama ir ginklø bei raitelio ir þirgo aprangos elementø. Rytinë brûkðniuotosios keramikos kultûros arealo dalis apie 5 a. pateko á baltiðkos Tuðemlios-Bancerovo kultûros sritá. Spëjama, kad ir èia naujø gyventojø santykiai su autochtonais ne visada buvo taikûs, galëjo bûti ir kariniø susidûrimø64. Brûkðniuotosios keramikos kultûra daugeliu bruoþø buvo pa- naði á Dnepro-Dauguvos kultûrà. FORTIFIKACIJA. Brûkðniuotosios keramikos kultûros pi- liakalniø fortifikacija þengë panaðiu keliu, kaip ir kitose baltø kultû- rose senajame geleþies amþiuje piliakalniuose susiformavo visi pagrindiniai átvirtinimø tipai, fortifikacija pasiekia aukðèiausià lygá per visà kultûros raidos laikotarpá. Þinomos ir neátvirtintos ðios kultûros gyvenvietës, ir átvirtintos gyvenvietës piliakalniuose, taip pat piliakal- niø ir gyvenvieèiø kompleksai. A. Medvedevas yra pastebëjæs ádomià tendencijà Baltarusijos teritorijoje tyrinëtuose paminkluose: tuo metu menkai apgyvendintoje ðiaurës rytinëje ðalies dalyje Nemuno baseine Gardino, Mastø apylinkëse vyrauja neátvirtintos gyvenvietës, tuo tarpu kylant á Nemuno, Neries aukðtupá ir toliau á rytus bei pietus, ypaè Berezinos upës baseine, vis daugiau piliakalniø, o jø átvirti-

64 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå ñ. 64.

34 nimai tolydþio stiprëja. Ði tendencija siejama su ið pietryèiø sklidusia Zarubincø ir vëlesnës Kijevo kultûros gyventojø grësme65. I tûkstm. pr. Kr. þemiø átvirtinimai dar nebuvo statomi, apsiribota tik medinëmis gynybinëmis sienomis. Beje, tokiu bûdu átvir- tintø piliakalniø be papildomø átvirtinimø bûta visà kultûros egzistavimo laikotarpá. Jei piliakalnis buvo pakankamai apsaugotas natûra- liø gamtiniø kliûèiø, papildomø átvirtinimø nebuvo statoma. Nuo I tûkstm. pr. Kr. vidurio pradëta pilti pylimus ir kasti griovius. Nuo Kristaus gimimo brûkðniuotosios keramikos kultûros piliakalniø átvir- tinimai statomi ypaè galingi, piliakalniai tapo gyvenvietëmis-tvirtovë- mis. Piliakalniai skirstomi á du pagrindinius tipus kalvinio ir krantinio tipo. Kaip ir Dnepro-Dauguvos kultûros areale, krantinio tipo piliakalniai, anksèiau nuo gretimos aukðtumos apsaugoti daþniausiai vienu nedideliu pylimu ir grioviu, dabar kartais sutvirtinami pylimais ir grioviais dviem, trim, o kartais ir daugiau eiliø. Kalvinio tipo pilia- kalniø ðlaitai prireikus stiprinami þiediniais, o piliakalniø papëdëse kartais dar ir pusmënulio formos pylimais. Piliakalnio aikðtelës pa- kraðèiu kaip ir anksèiau statomi ilgieji pastatai, kuriø iðorinë siena yra ir piliakalnio gynybinë siena, arba atskiri staèiakampio formos pastatai. Daþniausiai statiniai buvo iðdëstomi aikðtelës pakraðèiuose. Aukðtadvario, taip pat Dievukalnio, Mukukalnio (Latvijoje), Zbara- vièiø (Baltarusijoje) pastatø sienos buvo dalimi gynybinës sienos66. Zbaravièiø piliakalnyje, datuojamame IIV a., viena pastato siena rëmësi á pylimà67. Senajame geleþies amþiuje ðalia stulpinës konstrukcijos pastatø atsiranda rentininës konstrukcijos pastatai68. Kai kuriuose piliakalniuose (Kereliai, Brikuliø) senojo gele- þies amþiaus sluoksniuose pastebimos seniausios spëjamø bokðtø lie- kanos69. Kereliø piliakalnyje stovëjusio bokðto70 rekonstrukcija (7 pav.) yra pirmasis bandymas rekonstruoti tokio tipo statiná tyrinë- jant baltø senojo geleþies amþiaus piliakalnius. Tokie bokðtai galëjo atlikti gynybinæ ir, kas veikiausiai dar svarbiau, stebëjimo funkcijà.

65 Ten pat. P. 20. 67 Ãðàóäîíèñ ß. Ñòðîèòåëüñòâî íà òåðèòîðèè êóëüòóðû øòðèõîâàííîé êåðàìèêè // Ïðîáëåìû ýòíîãåíåçà è ýòíè÷åñêîé èñòîðèè áàëòîâ. Âèëíþñ, 1985. C. 141. 68 Ìiòðàôàíàó À. Ð. Çáàðàâè÷û // Aðõåàëîãiÿ i íóìiçìàòûêà Áåëàðóñi. Ýíöûêëàïåäûÿ. Ìiíñê, 1993. C. 271. 69 ß. Ãðàóäîíèñ. Ñòðîèòåëüñòâî íà òåðèòîðèè .ñ. 138. 70 Ten pat. P. 136; Grigalavièienë E. Þalvario ir ankstyvasis geleþies amþius Lietuvoje. V., 1995. P. 5454.

35 7 pav. Kereliø piliakalnio (Kupiðkio raj.) bokðto rekonstrukcija (pagal E. Grigalavièienæ) Labai reikðmingu fortifikacijos raidos brûkðniuotosios keramikos kultûros areale momentu yra erø sandûroje pastebima nauja átvirtintø gyvenvieèiø árengimo tendencija, kai ðios gyvenvietës pra- dedamos kurti ne tik piliakalniuose, kuriø árengimo vietos parinki- mui anksèiau didþiulæ reikðmæ turëjo gamtinës apsaugos faktorius, bet ir natûraliai neapsaugotose vietose. Átvirtintos gyvenvietës kartais kuriamos lygioje vietoje, kurios vienas kraðtas prieina prie sta- taus upës skardþio, o ið kitø pusiø gyvenvietë apsaugoma grioviais ir pylimais bei mediniais átvirtinimais (Malyðki, Vileikos raj., Staraja Rudzica, Dzerþinskio raj., abu Baltarusijoje)71. Tai yra rimtas koky-

71 Kereliø (Panevëþio aps. Kupiðkio raj.) piliakalnyje, kultûriniame pirmøjø amþiø po Kristaus sluoksnyje, aptikti keli apskrito plano statiniai laikomi negyvenamaisiais pastatais. Vienas toks statinys stovëjo piliakalnio aikðtelës viduryje. Iðlikæ stulpavieèiø ratai, kuriø maþesnájá, 3 3,5 m skersmens, supo didesnis 4,56 m skersmens ratas. Vidiná ratà sudarë dviguba kuolø eilë. Kuolai buvo sukalti po du 510 cm atstumu vienas nuo kito ir 1520 cm atstumu tarp porø. Tarp abiejø ratø yra 5070 cm tarpas. Pastato vidinio rato siena turëjo bûti iðpinta ðakomis, uþdara, iðorinë atvira. Prieðprieðiais bûta keliø metrø ploèio tarpø áëjimø á pastatà. Stogas galëjo bûti keturðlaitis, apskritais kampais (E. Grigalavièienë. Þalvario ir ankstyvasis geleþies amþius Lietuvoje. V., 1995. P. 5354). Åãàðýé÷àíêà À. À. Êóëüòóðà øòðèõàâàíàé êåðàìèêè // Àðõåàëîãiÿ Áåëàðóñi. Ò.2. Ìiíñê, 1999. C. 120121.

36 binis þingsnis, rodantis, jog brûkðniuotosios keramikos kultûros þmo- nës pasiekë aukðtà fortifikacijos lygá, leidþiantá jiems bûti maþiau priklausomais nuo gamtos sàlygø ir kurtis gyventi bei ûkininkauti patogesnëse vietose. Á brûkðniuotosios keramikos kultûros arealà ásiverþæ vakarø baltai ir atneðæ grublëtosios keramikos gamybos tradicijà ásitvirtino didþiojoje arealo dalyje ir perëmë piliakalniø naudojimà, taèiau tai lëmë piliakalniø átvirtinimø regresà. G. Zabielos teigimu, didesnë dalis piliakalniø pradëjo panaðëti á aptvertas ir retokai uþstatytas vietas. Lyginant su anksèiau buvusiais átvirtinimais, tai buvo nemenkas þings- nis atgal72. Atëjus naujiems gyventojams, labai iðsiplëtë neátvirtintos gyvenvietës, o piliakalniai vis labiau ëmë atlikti slëptuviø funkcijà. GINKLAI. RAITELIØ APRANGOS DETALËS. I a. pr. Kr. brûkðniuotosios keramikos kultûros areale pasirodo pirmieji ge- leþiniai ginklai, jau I a. po Kr. pasidarë absoliuèiai vyraujanèiais. Èia, kaip ir kitose rytiniø baltø kultûrose, vyrauja tie patys pagrindiniai ginklai ietys (8 pav.), svaidomosios ietys, ámoviniai ir pentiniai kirviai (9 ir 10 pav.), lankai ir strëlës. A. Medvedevas yra pastebëjæs, kad Nemuno aukðtupio archeologiniuose paminkluose randami ginklai turi analogijø kaimyninëse teritorijose: III a. Zarubincø kul- tûros areale, o IVV a. Lietuvos ir Lenkijos teritorijose73. Tai sietina su skirtingomis etnokultûrinës átakos kryptimis atskirais vëlyvojo brûkðniuotosios keramikos kultûros etapo periodais. Iki ðiol brûkðniuotosios keramikos kultûros palaidojimø, da- tuojamø ankstyvuoju geleþies amþiumi, tirta labai nedaug ir ginklø juose nerasta. Ginklai ðiame areale pasirodo palaidojimuose pilkapiuose, datuojamuose III a. ir vëliau. Rytø Lietuvos pilkapiuose, pri- skiriamuose senajam geleþies amþiui, tarp ákapiø rasta ir ginklø: siau- raaðmeniø pentiniø kirviø, ámoviniø ietigaliø (kapuose randama tik po 1 ietigalá), apsauginës ginkluotës liekanø anskydþiø, raiteliø aprangos detaliø pentinø.

72 Zabiela G. Lietuvos medinës pilys. V., 1995. P. 46. 73 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå .. ñ. 31.

37 8 pav. Geleþinis ámovinis ietigalis ið brûkðniuotosios keramikos kultûros arealo (Ozdiatièiø piliakalnis, Baltarusija). Pagal A. Mitrofanovà

9 pav. Geleþinis pentinis kirvis ið 10 pav. Geleþinis ámovinis kirvis brûkðniuotosios keramikos ið brûkðniuotosios keramikos kultûros arealo (Malyðki kultûros arealo (Gorodiðèë piliakalnis, Baltarusija). piliakalnis, Baltarusija). Pagal A. Medvedevà Pagal A. Medvedevà

38 Ádomus Eitulioniø pilkapyne (Trakø rajone) rastas simbolinis kapas kenotafas. Tokie kapai daþniausiai buvo árengiami toli nuo namø þuvusiems kariams, kuriø palaikø dël ávairiø prieþasèiø nepa- vykdavo pargabenti. Eitulioniø pilkapyno pilkapio Nr. 1 pagrinde kruopðèiai padarytoje 2,45x0,8x0,9 dydþio akmenø dëþëje rastos kario ákapës: geleþinis ámovinis ietigalis, geleþinis pentinas ir geleþinë sagtis, taèiau palaikø neaptikta74. Keletas raiteliø aprangos detaliø pentinø rasta ir piliakalniuose: Sokiðkiø (Lietuva), Labenðèinës, Gorodiðèës (3 vnt.) (11 pav.), Voronèios, Anoðkø (Baltarusijoje). Pagal V. Perchavkos tipo- logijà visi ðie pentinai yra V tipo ir datuojami IIIV a.75

11 pav. Geleþiniai pentinai ið brûkðniuotosios keramikos kultûros arealo (a ið Voronèios, b ið Anoðkø, c ið Gorodiðèës, visi Baltarusijos teritorijoje). Pagal A. Medvedevà Lietuvos teritorijoje esanèioje brûkðniuotosios keramikos kul- tûros arealo dalyje rasti ginklai tipologiðkai ir chronologiðkai aptarti V. Kazakevièiaus76. Baltarusijos teritorijoje aptiktà ginkluotæ yra ap- þvelgæ ðios ðalies archeologai77. Jø duomenys papildo, taèiau ið esmës nekeièia duomenø, sukauptø tyrinëjant lietuviðkàjà brûkðniuotosios keramikos kultûros arealo dalá.

74 Bliujus A. Eitulioniø pilkapynas // Muziejai ir paminklai. 1983, Nr. 5. P. 3140. 75 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå ñ. 31. 76 Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí IIVIII âåêîâ íà òåðèòîðèè Ëèòâû. Âèëíþñ. 1988. 77 Ìèòðîôàíîâ À. Ã. Æåëåçíûé âåê ñðåäíåé Áåëîðóññèè. Ìèíñê. 1978. C. 3738; À. Ì. Ìåäâåäåâ. Áåëàðóñêîå Ïîíåìàíüå , ñ. 3032.

39 5.8. Dnepro-Dauguvos kultûros srityje

Dnepro-Dauguvos kultûros maksimalaus iðplitimo arealas apë- më visà dabartinës Rusijos Federacijos Smolensko sritá, ðiaurinæ Briansko ir vakarinæ Kalugos srities dalá, pietinius Pskovo ir Tverës srièiø pakraðèius, Baltarusijos Respublikos Mogiliovo srities ðiaurës rytinæ dalá ir beveik visà Vitebsko sritá. Ðiaurës vakaruose kultûros arealas siekë dabartinës Latvijos teritorijà. Vakariniame arealo pa- kraðtyje Dnepro-Dauguvos kultûros þmonës kontaktavo su etniðkai ir kultûriðkai labai artimais brûkðniuotosios kultûros þmonëmis. Dnepro-Dauguvos kultûra chronologiðkai skirstoma á tris etapus: ankstyvàjá (VIIIV a. pr. Kr.), vidurinájá (VI a. pr. Kr.) ir vëly- vàjá (I IVV a.). Visais trimis laikotarpiais ðios kultûros þmonës gyveno átvirtintose gyvenvietëse piliakalniuose. Dnepro-Dauguvos kultûra yra artima brûkðniuotosios keramikos kultûrai. Á senojo geleþies amþiaus chronologinius rëmus patenka vëly- vasis Dnepro-Dauguvos kultûros etapas, kuriame gana aukðtà lygá pa- siekë piliakalniø fortifikacija, ëmë sparèiau plisti geleþiniai dirbiniai. Pagrindiniu verslu tapo lydyminë þemdirbystë, didelë buvo gyvulinin- kystës reikðmë, iðplito geleþies ir spalvotøjø metalø apdirbimas78. Dnepro-Dauguvos kultûra laikoma neabejotinai baltiðka. Jos pagrindu I tûkstm. viduryje susiformavo Tuðemlios-Bancerovo kul- tûra paskutinë baltiðkoji kultûra ðiame regione, egzistavusi daug- maþ iki VIII a. Ðios kultûros atstovus I tûkstm. pabaigoje palaipsniui asimiliavo ið pietø skverbæsi slavai. Manoma, kad dalis baltø ið Dau- guvos vidurupio pasitraukusiø á vakarus, galëjo ásilieti á rytinëje Lat- vijoje susiformavusià latgaliø gentá79. FORTIFIKACIJA. Manoma, kad Dnepro-Dauguvos kultû- ros þmonës gyveno iðimtinai átvirtintose gyvenvietëse piliakalniuose, kuriø ðiuo metu kultûros areale þinoma apie 250. Didelë jø dalis buvo naudojami senajame geleþies amþiuje. Dnepro-Dauguvos kultûros piliakalniø fortifikacijoje atsekami keli etapai. VIIIIV a. pr. Kr. dar nebuvo statomi þemiø átvirtinimai, apsiribota tik medinëmis gynybi- nëmis sienomis. Laikotarpyje nuo IV a. pr. Kr. iki Kristaus gimimo pradëta pilti pylimus ir kasti griovius80. 78 Øàäûðà Â. I. Äíåïðà-Äçâiíñêàÿ êóëüòóðà // Aðõåàëîãiÿ i íóìiçìàòûêà Áåëàðóñi. Ýíöûêëàïåäûÿ. Ìiíñê, 1993. C. 227. 79 Øàäûðî Â. È. Äðåâíîñòè áàëòîâ Áåëàðóññêîãî Ïîäâèíüÿ // Ïðîáëåìû ýòíîãåíåçà è ýòíè÷åñêîé èñòîðèè áàëòîâ. Âèëíþñ, 1985. C. 130. 80 Øìèäò Å. À. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà äî îáðàçîâàíèÿ Äðåâíåðóññêîãî ãîñóäàðñòâà. Äíåïðîäâèíñêèå ïëåìåíà. Ìîñêâà, 1992. C. 1317. 40 Nuo Kristaus gimimo, baigiamajame Dnepro-Dauguvos kul- tûros etape, piliakalniø átvirtinimai statomi ypaè galingi. Piliakalniai tampa gyvenvietëmis-tvirtovëmis. Krantinio tipo piliakalniai, anks- èiau nuo gretimos aukðtumos apsaugoti daþniausiai vienu nedideliu pylimu ir grioviu, dabar sutvirtinami pylimais ir grioviais dviem, trim, o kartais ir daugiau eiliø. Kalvinio tipo piliakalniø ðlaitai stiprinami þiediniais, o piliakalniø papëdëse kartais dar ir pusmënulio formos pylimais. Baltarusiø archeologas V. Ðadyra skiria du pagrindinius Dnepro-Dauguvos kultûros piliakalniø tipus ir kelis potipius: 1-asis tipas kalviniai piliakalniai. Ðio tipo A potipis piliakalnio ðlaitai dirbtinai pastatyti, yra gamtiniø kliûèiø, taèiau nëra dirb- tiniø átvirtinimø ið þemës; B potipis aikðtelæ juosia vienas pylimas (Prudnikai, Sabaleuðèina); C potipis su vienu arba keliais pylimais ir grioviais ðlaituose (Panizava); D potipis su þiediniais ir papildomais pusmënulio formos pylimais (Barsukai81). 1-ojo tipo piliakalniai sudaro 2/3 visø Dnepro-Dauguvos kultûros piliakalniø Ðiaurës Baltarusijoje. 2-asis tipas krantiniai piliakalniai. Ðio tipo 1-asis potipis árengti iðkyðuliuose tarp dviejø beveik lygiagreèiai esanèiø griovø, kurios atskirai ásilieja á pagrindinæ griovà arba vandens telkiná; 2-asis potipis árengti iðkyðuliuose dviejø griovø susiliejime. 2-ojo tipo pi- liakalniø ðlaitai, daþniausiai gerai natûraliai apsaugoti ið ðlaitø pusës. Nuo gretimos aukðtumos ðiuos piliakalnius saugo nuo vienos iki ke- liø pylimø ir grioviø eiliø. Kai kuriø piliakalniø ðlaitai taip pat buvo sustiprinami pylimais82. Taip pat þinomi keli piliakalniai, tipologiðkai nepatenkantys á minëtus du tipus. Sudëtingesnë buvo tik vidinio pylimo konstrukcija. Iðoriniai pylimai beveik visada árengiami tik ið grunto. Vidiniai pylimai ið aikð- telës pusës buvo sustiprinami masyviø stulpø ir tarp jø átvirtintø guls-

81 Barsukø (Barsuki) piliakalnis (Baltarusijoje, Vitebsko sr. Verchnedvinsko raj.) yra tipiðkas galingai fortifikuoto Dnepro-Dauguvos kultûros piliakalnio, árengto kalvos virðûnëje, pavyzdys. Piliakalnio aikðtelës pakraðèiuose ið lengviausiai prieinamø pusiø buvo supilti nedideli pylimai. Piliakalnio ðlaituose árengti trys þiediniai, o papëdëje dar du þiediniai pylimai (Øìèäò Å. À. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà ñ. 2022). 82 Tipiðkas pavyzdys Podubkø (Poddubki) piliakalnis (Baltarusijoje, Vitebsko sr. Miorø raj.). Nuo piliakalná juosianèio upelio pusës nuoþulniame ðlaite buvo iðkastas gynybinis griovys ir supiltas pylimas. Nuo gretimos aukðtumos piliakalná skyrë penki iki 2,5 m aukðèio pylimai ir keturi grioviai tarp jø (Øìèäò Å. À. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ , ñ. 18).

41 èiø ràstø siena, kuri neleido pylimo þemëms slinkti á aikðtelës pakrað- tá ir kartu galëjo bûti pylimo aikðtelëje stovëjusiø pastatø viena ið sienø. Tradiciniais pastatais buvo ilgieji pastatai iðilgai piliakalnio aikð- telës pakraðèio, suskirstyti á atskiras patalpas. Greta jø senajame ge- leþies amþiuje atsirado atskirai aikðtelës pakraðèiuose arba centrinë- je dalyje stovinèiø vienos patalpos pastatø. Visà Dnepro-Dauguvos kultûros egzistavimo laikà taip pat buvo piliakalniø, neturëjusiø papildomø þemiø átvirtinimø, juosiamø tik mediniø gynybiniø sienø (Zagavalina, Garavyja, Dzevièkiai, Zamo- ða, Kublièiai). Ðie piliakalniai buvo árengti gamtos itin gerai apsaugo- tose vietose. Daugelyje Dnepro-Dauguvos kultûros piliakalniø pastebimi ávairialaikiø átvirtinimø pëdsakai, liudijantys ilgalaikæ ir nuoseklià fortifikacijos raidà nuo paprasèiausiø mediniø átvirtinimø iki pakankamai sudëtingø ið medþio ir þemiø árengtø gynybiniø sistemø83. Lokalinës piliakalniø grupës, iðsiskirianèios tam tikrais áren- gimo poþymiais, nëra iðskirtos, nors tyrinëtojai, remdamiesi ávairiais archeologiniø radiniø poþymiais, áþvelgia nemaþai Dauguvos ir Dnepro baseinuose gyvenusiø Dnepro-Dauguvos kultûros lokaliniø grupiø ma- terialinës kultûros skirtumø. Daugiau piliakalniø yra raiþyto reljefo rajonuose. Kai kur piliakalniai iðsidëstæ grupëmis po 23. Pastebëta, kad gyventojai buvo linkæ vengti kurti gyvenvietes pakankamai atvi- rose vietose prie didþiøjø upiø (Dauguvos, Dnepro) ir mieliau rink- davosi ðiø upiø intakø pakrantes netoli átekëjimo á didþiàsias upes84. GINKLAI. Geleþiniai ginklai (12 pav.) Dnepro-Dauguvos kul- tûros archeologiniuose paminkluose randami pakankamai retai. Daþ- nausiai tai yra vienetiniai ieèiø ir strëliø antgaliai. Burakovkos piliakalnio IIIIV a. sluoksnyje rastas ámovinis ietigalis turi analogà Dja- kovo kultûros Troickojës piliakalnyje, datuojamame IIIII a.85 Visi rasti svaidomøjø ieèiø ámoviniai antgaliai su uþbarzdomis yra analogiðkø formø, taèiau skiriasi matmenys. A. Mitrofanovo nuomone, ðie svaidomøjø ieèiø antgaliai yra artimi skitiðkiems III a. pr. Kr. antgaliams86. Taip pat rasta karklo lapo formos átveriamøjø ieti- galiø be uþbarzdø87.

83 Øàäûðà Â. I. Äíåïðà-Äçâiíñêàÿ êóëüòóðà ..c. 1180181. 84 Ten pat. P. 178. 85 Ten pat. P. 190. 86 Ìèòðîôàíîâ À. Ã. Æåëåçíûé âåê ñðåäíåé Áåëîðóññèè. Ìèíñê, 1978. C. 38. 87 Øìèäò Å. À. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà äî îáðàçîâàíèÿ Äðåâíåðóññêîãî ãîñóäàðñòâà. Äíåïðîäâèíñêèå ïëåìåíà. Ìîñêâà, 1992. C. 86. 42 12 pav. Geleþiniai ginklai ið Dnepro-Dauguvos kultûros arealo: a ámovinis kirvis (Trojanova Sloboda, Baltarusija), b ámovinis ietigalis su uþbarzdomis (Samsoncai, Baltarusija), c ámovinis ietigalis (Samsoncai, Baltarusija). Pagal E. Ðmidtà

Dnepro-Dauguvos kultûros archeologiniuose paminkluose rasta keliolika geleþiniø pentiniø kirviø, kurie galëjo bûti naudojami ne tik ûkio darbams, bet ir kovai. Daþniau randami geleþiniai ámoviniai ir átveriamieji, daþniau- siai lapo formos strëliø antgaliai. Dnepro-Dauguvos kultûros þmoniø ginkluotë kol kas paþás- tama labai menkai. Ið dalies tai sàlygoja ir ta aplinkybë, kad nëra tirta ðios kultûros laidojimo paminklø. Tikëtina, kad ginklai galëjo bûti vienu ið pagrindiniø ákapiø tipø. Taèiau iki ðiol netgi nëra þinoma, kokiø laidojimo paproèiø laikësi Dnepro-Dauguvos kultûros þmonës.

43 5.9. Djakovo kultûros srityje

Djakovo kultûros pietinë riba ëjo Okos upe, toliau á vakarus Protvos upe ir Maskvos bei Vazuzos upiø vandenskyra. Vakaruose Djakovo kultûros arealas siekë Lovatës ir Dauguvos aukðtupius. Ðiau- rinë riba ëjo dabartinës Tverës srities miðkais iki Volgos upës ðiaurës rytuose ir siekë dabartiná Kostromos miestà. Pavieniø Djakovo kul- tûros paminklø randama ir kairiajame Volgos krante dabartinëje Ja- roslavlio srityje88. Tuo bûdu Djakovo kultûros arealas uþëmë beveik visà dabartinës Rusijos Federacijos Maskvos srities teritorijà, dalá dabartiniø Vladimiro, Ivanovo, Jaroslavlio, Kostromos srièiø, beveik visà Tverës sritá, vakaruose siekë pietinæ Pskovo ir ðiaurinæ Smolens- ko srities dalá. Djakovo kultûra chronologiðkai skirstoma á tris etapus, ið ku- riø du pirmieji senasis, vadinamasis skitiðkasis (VIIIIII a. pr. Kr.), ir vidurinysis, vadinamasis sarmatiðkasis (III a. pr. Kr. II a.), laikomi ðios kultûros ugrosuomiðkaisiai periodai. Ðiuo kultûros gyvavimo periodu pagrindiniai jos poþymiai buvo ugro-suomiø gentims bûdin- ga tekstilinë keramika, ið Kamos baseino ir skitø bei sarmatø genèiø teritorijø patekæ gana gausûs dirbiniai ið spalvotøjø metalø. Pagrindi- nis gyventojø verslas buvo gyvulininkystë, palaipsniui augo þemdir- bystës reikðmë89. Vëlyvasis Djakovo kultûros periodas (IIVI a., kitais duomenimis I a. pr. Kr. IIIV a.) laikomas baltiðkuoju ugrosuomiðkuoju. Laikotarpiu apie Kristaus gimimà dël neaiðkiø, veikiausiai vidiniø prieþasèiø baltiðkos Dnepro-Dauguvos kultûros þmo- niø grupës ëmë keltis á Djakovo kultûros arealà ir maiðytis su vieti- niais gyventojais. Dar viena baltø intensyvaus skverbimosi banga pastebima IIIV a. piliakalniø (ypaè Troickojes ir Ðèerbickojes) kultû- riniuose sluoksniuose90. Baltø átaka ugro-suomiams buvo labai stipri, ypaè vakarinëje Djakovo kultûros arealo dalyje91. Atvykëliai ëmë do- minuoti tarp vietiniø gyventojø. Pasikeitë vienas svarbiausiø etninës kultûros poþymiø keramika. Ji prarado ankstesnæ tekstilinæ puoðy- bà ir pasidarë labiau profiliuota, kartais puoðiama nagø áspaudais,

88 Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà (Ìàòåðèàëüíàÿ êóëüòóðà ãîðîäèù ìåæäóðå÷üÿ Îêè è Âîëãè) // Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà. Ì., 1974. C. 77; Ìàðòûíîâ À. È. Àðõåîëîãèÿ. Ì., 2000. C. 246247. 89 Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà .. ñ. 7679. 90 Ñìèðíîâ Ê. À. Êåðàìèêà Äüÿêîâñêîé êóëüòóðû // Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà. Ì., 1974. C. 1970. 91 Ìàðòûíîâ À. È. Àðõåîëîãèÿ, ñ. 248. 44 gnaibymu. Tai darë jà artima Dnepro-Dauguvos kultûros keramikai. Papuoðalø kompleksus ëmë sudaryti ir baltiðki, ir ugrosuomiðki pa- puoðalai92. Ryðiai su kitomis baltø kultûromis darësi vis glaudesni. Vieni ryðkiausiø ðiø ryðiø liudininkø moliniai Djakovo tipo svare- liai. Jø randama plaèioje teritorijoje nuo Maskvos apylinkiø rytuose iki Þemaitijos vakaruose93. Þemdirbystë tampa pagrindiniu verslu. IIIIV a. Djakovo kultûros þmonës ima skverbtis á kai kurias Dnep- ro-Dauguvos kultûros sritis Okos ir Dnepro aukðtupiuose94. Tuo bûdu ávyko tarsi dvipusë plëtra Dnepro-Dauguvos kultûros þmo- nës skverbësi á Djakovo kultûros teritorijà, o tam tikros grupës Dja- kovo kultûros þmoniø persikëlë á Dnepro-Dauguvos kultûros arealà. Djakovo kultûros likimas iki ðiol nëra galutinai aiðkus. Mano- ma, kad dalis gyventojø ásiliejo á vëlyvesnæ baltiðkàjà (kai kuriø ar- cheologø manymu, á miðriàjà baltiðkai slaviðkà) Moðèino kultûrà95. FORTIFIKACIJA. Djakovo kultûros þmonës statë aukðto lygio (turint omenyje to meto technologines galimybes) gynybinius átvir- tinimus. Ankstyviausi gynybiniai átvirtinimai atsiranda VIIVI a. pr. Kr. Tuo metu árengiami piliakalniai, kuriø aikðtelës juosiamos iðtisi- niu pastatu su vartais, kurio iðorinë siena yra piliakalnio gynybinë siena. Pagrindiniai pastatø tipai, be þiediniø ilgøjø pastatø piliakalniuose, yra rentininiai antþeminiai pastatai ir apvalios þeminës. Lai- kotarpiu apie Kristaus gimimà daugelis piliakalniø yra pertvarkomi pleèiamos piliakalniø aikðtelës, pilami pylimai, kasami grioviai. Dja- kovo kultûrai bûdinga tai, kad pylimai daþniausiai sudaro du arba tris þiedus. Ðie pertvarkymai leido paversti piliakalnius stipriomis to meto tvirtovëmis. Pagrindiniu to meto statiniu tampa rentininiai ant- þeminiai pastatai. Manoma, kad masinë piliakalniø átvirtinimø rekonstrukcija susijusi pirmiausia su vidinëmis prieþastimis (bendruomeniø gausëjimu, didesniø turtø (visø pirma gausiø gyvuliø bandø) sukau- pimu, dël to kylanèiais tarpbendruomeniniais konfliktais)96, taèiau labai reikðmingas ir iðorinës grësmës, kaip fortifikacijos tobulinimo katalizatoriaus, faktorius. Piliakalniø rekonstrukcijos laikotarpis su- tampa su masinio baltø skverbimosi á ugro-suomiø teritorijà Okos upës baseine pradþia. Neabejotina, kad ðis procesas toli graþu ne visada buvo taikus. 92 Øìèäò Å. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà . ñ. 140142. 93 Lietuviø etnogenezë. V., 1987. P. 112113. 94 Øìèäò Å. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà . ñ. 140. 95 Lietuviø etnogenezë. V., 1987. P. 113, 144145. 96 Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà . ñ. 10, 17.

45 Klasikiniu antrojo Djakovo kultûros periodo piliakalnio pavyz- dþiu laikytinas Michailovskojes piliakalnis. Jo tyrinëtojai kelia ádomias piliakalnio gynybos taktikos versijas, todël ðá piliakalná aptarsime plaèiau97. Vëlyvuoju baltiðkuoju ugrosuomiðkuoju Djakovo kultû- ros gyvavimo periodu piliakalniø fortifikacija nedaug pakinta. Per- statymai, lyginant su viduriniojo periodo perstatymais, yra labai ne- þymûs. Kiek kitoks yra Berezniaki piliakalnis, árengtas Djakovo kul- tûros gyvavimo pabaigoje apie IIIV a.98 Maskvos miesto ribose esantá Kuncevo piliakalná pirmaisiais amþiais po Kristaus juosë trys grioviø ir pylimø, kuriø virðuje buvo aðtriakuoliø tvoros, eilës. Èia paminëjome tik ryðkiausius piliakalniø árengimo pavyzdþius. Nëra pakankamai aiðku, kokià átakà baltø at- ëjimas darë átvirtinimø statybos bûdui, kiek pats baltø skverbimosi faktorius lëmë masiná piliakalniø átvirtinimø tobulinimà ir kiek tai buvo vidiniø prieþasèiø sàlygotas reiðkinys. Taèiau nëra abejonës, kad didelë dalis vëlyvojo periodo Djakovo kultûros piliakalniø, ypaè

97 Michailovskojes piliakalnis yra Ozernos upës kranto iðkyðulyje, dabartinëje Maskvos srityje. Piliakalnio ðlaitai yra nuoþulnûs. Piliakalnis ovalo, artimo apskritimui, formos, juosiamas dviejø pylimø þiedu. Pylimø plotis prie pagrindo siekë 1012 m, ne maþiau kaip 2,5 m aukðtá, tarpas tarp pylimø pagrindø apie 2 m. Vidinio pylimo juosiamos aikðtelës skersmuo siekia 65 m, piliakalnio su iðoriniais pylimais skersmuo iki 115 m. Kiekviename pylime buvo po vienà perëjà su vartais. Iðorinio ir vidinio pylimo vartai buvo prieðingose piliakalnio pusëse. Patekæ pro pirmuosius vartus, þmonës eidavo pusæ piliakalnio perimetro siauru tarpu tarp pirmojo ir antrojo pylimø, kuriø virðuje buvo gana tvirtos pintos medinës sienos (archeologai abejoja, ar ðiame piliakalnyje tvirtesnës gynybinës sienos, pavyzdþiui, aðtriakuoliø tvora). Ðis tarpas prireikus galbût buvo uþdaromas papildomais vidiniais vartais. Kitoje piliakalnio pusëje á piliakalnio aikðtelæ buvo patenkama pro antrojo (vidinio) pylimo vartus. Taigi antpuolio metu iðorinio pylimo vartus áveikæs prieðas turëjo arba ið karto ðturmuoti ant vidinio pylimo esanèià gynybinæ sienà, arba verþtis link vidinio pylimo vartø siaura perëja, kurioje buvo lengvai paþeidþiamas uþ antrojo pylimo ásitvirtinusiø piliakalnio gynëjø. Galëjo bûti papildomø kliûèiø (pvz., uþversta perëja tarp dviejø pylimø á deðinæ nuo iðoriniø vartø), kuriomis piliakalnio gynëjai versdavo puolanèiuosius pasirinkti kairiàjà judëjimo antrøjø vartø link kryptá. Ðiuo atveju prieðo karys, labiausiai tikëtina, kaire ranka laikantis skydà, o deðine ranka neðantis ginklà, tapdavo labiau paþeidþiamas pilies gynëjø, nes deðiniojo kario ðono, atsukto á gynëjø pusæ, nedengë skydas. Ðio momento numatymas, statant gynybinius árenginius, buvo plaèiai þinomas senovës pasaulyje, taèiau mes negalime bûti tikri, kad já þinojo Djakovo kultûros þmonës (Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà, ñ. 9). 98 Berezniakø piliakalná, árengtà aukðtame upës krante, nuo gretimos aukðtumos skyrë griovys ir dvi pintos sienos, tarp kuriø buvæs 2,5 m ploèio tarpas, uþpildytas akmenimis ir þemëmis. Ðioje galingoje sienoje buvo vartai, o ties jais veikiausiai buvo árengtas lengvø konstrukcijø nuimamas tiltelis per gynybiná griová. Panaði siena buvo árengta dar vienoje piliakalnio vietoje, kur ðlaitas buvo gana nuoþulnus ir prieðui buvo lengviau prieiti. Likusià aikðtelës dalá juosë vertikaliai ákastø ràstø tvora (Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà, ñ. 17). 46 vakariniame jos areale, buvo naudojami ir ugro-suomiø, ir baltø kil- mës gyventojø. Turint omenyje, kad ðie piliakalniai buvo naudojami kaip átvirtintos bendruomeniø gyvenvietës, kyla klausimas, ar ðios bendruomenës galëjo bûti miðrios, ar baltai ir ugro-suomiai gyveno atskiromis bendruomenëmis? A. Dubynino nuomone, galima kalbëti apie miðrius kultûros elementus, bet ne apie miðrias bendruomenes99. Taèiau ðiuo atveju materialinës kultûros skirtumai etniðkai skirtingø bendruomeniø piliakalniuose turëtø bûti pakankamai ryðkûs, tuo tarpu archeologiniø tyrinëjimø medþiaga liudija buvus miðrià, bet didesnëje daugumoje atskirø piliakalniø pakankamai panaðià mate- rialinæ kultûrà. Ðis argumentas paremia integraliø bendruomeniø egzistavimo prielaidà. Djakovo kultûros vëlyvieji piliakalniai dël miðrios gyventojø etninës priklausomybës ugro-suomiams ir baltams laikytini ryðkiau- siais paminklais, patenkanèiais á baltø fortifikacijos istorijà. GINKLAI. Daþniausiai Djakovo kultûros piliakalniuose aptinkami ginkluotës fragmentai yra strëliø antgaliai. Ankstyvuoju ir viduriniuoju Djakovo kultûros raidos periodu masiðkai buvo paplitæ kauliniai ir raginiai strëliø antgaliai, kuriø iðskiriama net 30 skirtingø tipø. Tikëtina, kad dalis strëliø su kauliniais antgaliais galëjo bûti naudojami ir paèioje I tûkstm. pradþioje, taèiau juos greitai iðstûmë spar- èiai plitæ geleþiniai antgaliai. Rasta keletas ámoviniø strëliø antgaliø su uþbarzdomis. Taip pat iðskirti penki átveriamøjø strëliø antgaliø tipai, datuojami paskutiniaisiais amþiais po Kristaus IV a. Ðiam laikotarpiui taip pat priklauso ávairiø tipø ámoviniai ir átveriamieji ietigaliai. Ádomus kaulinis ámovinis ietigalis, rastas Troickojës piliakalnyje. Jo forma atitinka geleþinio ietigalio formà. Djakovo kultûros þmonës naudojo ámovinius ir pentinius kirvius. Pentiniai kirviai Djakovo kultûros areale buvo maþiau paplitæ100. Djakovo kultûros piliakalniuose aptikta keletas akmeniniø buoþiø, o Ðèerbickojes piliakalnyje buoþë ið briedþio rago. Ðiø radi- niø preliminari chronologija nepateikiama. Tikëtina, kad tokie paprasti, bet lengvai pagaminami ir veiksmingi ginklai galëjo bûti naudojami ir senajame geleþies amþiuje. Unikalûs radiniai aptikti Troickojës piliakalnyje. Tai dvi gele- þinës plokðtelës su skylutëmis sujungimo kniedëms. Panaði plokðtelë

99 Äóáûíèí À. Ô. Ùåðáèöêîå ãîðîäèùå // Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà, ñ. 251. 100 Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà ñ. 4142.

47 su varine kniede rasta Ðèerbickojes piliakalnyje. Ðios plokðtelës labai primena ðarvø detales101. Taigi Djakovo kultûros archeologiniuose paminkluose surinkta gana ádomi ginklø kolekcija. Deja, iki ðiol nëra specialiø tyrimø, kuriais bûtø siekiama iðsiaiðkinti baltø ginkluotës átakà Djakovo kultû- ros þmoniø ginkluotës raidai, su baltø atëjimu susijusias naujoves. Tas pats pasakytina ir apie fortifikacijos tyrimus. 5.10. Zarubincø kultûros srityje

Zarubincø kultûra savo maksimalaus iðplitimo laikais uþëmë plaèià teritorijà. Baltarusijoje jos arealas uþëmë dabartinës Mogilio- vo srities pietinæ, Bresto srities vakarinæ dalá ir visà Gomelio sritá. Ðiaurinëje Ukrainoje Zarubincø kultûros paminklø randama Kijevo, Þitomyro, Vinicos, Èerkasø, Poltavos, Sumø, Èernigovo, o Rusijoje Briansko srityje. Zarubincø kultûros tyrinëjimai ið visø ðiame straipsnyje mini- mø rytiniø baltø kultûrø iki ðiol sukëlë didþiausias mokslininkø dis- kusijas. Labai skiriasi nuomonës tiek dël ðios kultûros egzistavimo chronologiniø rëmø, pradedant labai siaurais (I a. pr. Kr. I a.) ir baigiant gana plaèiais (III a. pr. Kr. IV a.)102, tiek dël Zarubincø kultûros þmoniø etninës priklausomybës. Didelë dalis archeologø laiko Zarubincø kultûrà slaviðka, taèiau yra ir ðios kultûros gyventojø bal- tiðkos arba germaniðkos etninës priklausomybës ðalininkø. Þymiau- sias baltiðkosios Zarubincø kultûros teorijos ðalininkas yra V. Se- dovas. Jo teigimu, Zarubincø kultûra turi daug baltiðkø elementø, jos areale paplitæ baltiðki hidronimai103. V. Sedovo nuomonæ palaiko ir kai kurie kiti tyrinëtojai. Kai kuriuose savo darbuose V. Sedovas taip pat kelia prielaidà, kad Zarubincø kultûros gyventojai galëjo kal- bëti tarpiniu baltiðkai slaviðku dialektu104. Ðios kultûros areale buvo plaèiai paplitusios neátvirtintos gyvenvietës. Ðios kultûros þmonës gausiai gamino ir naudojo geleþinius dirbinius, palaikë glaudþius ryðius su antikinës kultûros centrais Juodosios jûros pakrantëse, taip pat su keltø gentimis. Zarubincø kultûra susidarë baltiðkos Milogrado kul- 101 Ten pat. P. 28-38. 102 Ìàêñèìîâ Å. Â. Çàðóáèíåöêàÿ êóëüòóðà íà òåðèòîðèè ÓÑÑÐ. Êèåâ, 1982. C. 166. 103 Sedovs V. Balti senatne. Riga, 1992. P. 7980; Ñåäîâ Â. Â. Ñëàâÿíå âåðõíåãî Ïîäíåïðîâüÿ è Ïîäâèíüÿ. Ì., 1970. C. 4247 ir kt. 104 Ñåäîâ Â. Â. Ñëàâÿíå â äðåâíîñòè. Ì., 1994. C. 219.

48 tûros areale, bet genetiðkai su ja lyg ir nesusijusi105. Mirusiuosius lai- dojo sudegintus urnose, duobutëse, retesni palaidojimø tipai griautiniai palaidojimai ir kenotafai. Ginklø kaip ákapiø pasitaiko retai106. Pirmaisiais amþiais po Kristaus Zarubincø kultûros þmonës ëmë migruoti á ðiauræ, skverbtis á Dnepro-Dauguvos ir buvusios Juch- novo kultûros teritorijas. Jei Zarubincø kultûros þmonës buvo baltai, tai vyko paprastas baltø kultûrø maiðymasis, o jei slavai, vadinasi, prasidëjo jø masinis skverbimasis á baltø þemes. Ðis klausimas iki ðiol iðlieka neatsakytas. FORTIFIKACIJA. Zarubincø kultûros areale þinomi du gy- venvieèiø tipai atviros, daþniausiai upiø slëniuose ákurtos neátvir- tintos gyvenvietës (vyraujantis tipas) ir átvirtintos gyvenvietës piliakalniuose. Visi tirti piliakalniai su Zarubincø kultûros þmoniø pëd- sakais buvo gyvenami dar ankstesnës Milogrado kultûros þmoniø. Nëra rasta nei vieno bûtent Zarubincø kultûros atstovø ákurto piliakalnio. Piliakalniai aptinkami visame Zarubincø kultûros areale, ta- èiau jø gausiau ðiaurinëje arealo dalyje, dabartinës Baltarusijos teritorijoje. Arèiau Dnepro ir jo pakrantëse, taip pat ðaurës rytinëje arealo dalyje vyravo krantinio tipo piliakalniai, tuo tarpu Polesëje, lygu- mø ir pelkiø kraðte, átvirtintos gyvenvietës, ið esmës nesiskirianèios nuo piliakalniø átvirtinimø, buvo kuriamos kartais ir nedidelëse paki- lumëlëse arba netgi visiðkai lygioje vietoje. Krantinio tipo piliakalniai savo árengimo bûdu ið esmës nesiskyrë nuo kitø tokio tipo piliakalniø baltø þemëse (pylimas ir griovys nuo gretimos aukðtumos pusës ir mediniai átvirtinimai visu piliakalnio perimetru), tuo tarpu Polesës piliakalnius juosë þiediniai grioviai, pylimai ir mediniai átvirtinimai. Kaip pripaþásta daugelis tyrinëtojø, Zarubincø kultûros atstovai ne- áneðë nieko nauja á rytiniø baltø regiono fortifikacijos tradicijas. At- eiviai buvusios Milogrado kultûros piliakalniuose atnaujindavo senus þemiø átvirtinimus (pagilindavo griovius, paaukðtindavo pylimus), apjuosdavo piliakalnius naujomis aðtriakuoliø sienomis. Vyrauja ne- aukðti (apie 2 m) pylimai, negilûs (apie 2,5 m) grioviai. Ðiaurinëje arealo dalyje daþniau buvo statomos aðtriakuoliø gynybinës sienos, o pietinëje dalyje kombinuotos sienos ið pylimo virðuje tarpais sukal- tø kuolø, perpintø ðakomis ir apdrëbtø moliu. Vidinis piliakalniø aikð- teliø uþstatymas iki ðiol nëra pakankamai gerai paþástamas. Iðskirti

105 Lietuviø etnogenezë, p. 113114. 106 Åãàðýé÷àíêà À. À. Çàðóáiíåöêàÿ êóëüòóðà // Àðõåàëîãiÿ Áåëàðóñi. Ò.2. Ìiíñê, 1999. C. 243246.

49 pagrindiniai statiniø tipai: rentininës konstrukcijos pusiauþeminës, ágilinti ir neágilinti vienos patalpos stulpinës konstrukcijos pastatai. Desnos upës baseine karkasinës konstrukcijos pastatø sienos buvo drëbiamos moliu107. GINKLAI. RAITELIØ IR ÞIRGØ APRANGOS DETALËS. Ginklai Zarubincø kultûros paminkluose yra pakankamai retas radinys, nors ðiaip jau dirbiniø ið geleþies buvo gaminama pakankamai daug. Didesnë ginklø dalis iki ðiol yra rasta viename Èap- lino kapinyne (13 pav.). Vyravo artimojo mûðio ginkluotë ietys. Tiek áprastiniø, tiek svaidomøjø ieèiø antgaliai yra ámoviniai. Strëliø antgaliø rasta palyginti nedaug. Jie geleþiniai, ilga ámova, trikampio arba rombo formos plunksna. Taip pat randama gana daug kerami- niø ir akmeniniø 4 cm skersmens rankiniø svaidykliø rutuliø, nebû- dingø kitoms baltø þemëms.

13 pav. Geleþiniai ginklai ið Zarubincø kultûros arealo: a, b strëliø antgaliai, c, d ámoviniai ietigaliai (Samsoncai, Baltarusija). Pagal A. Jegoreièenkà. Zarubincø kultûros þmonës naudojo tik ámovinius kirvius. Bal- tø kultûrose plaèiai paplitæ pentiniai kirviai Zarubincø kultûros areale nëra aptikti108.

107 Ìàêñèìîâ Å. Â. Çàðóáèíåöêàÿ êóëüòóðà íà òåðèòîðèè ÓÑÑÐ, ñ. 166; Åãàðýé÷àíêà À. À. Çàðóáiíåöêàÿ êóëüòóðà, c. 236243. 108 À. À. Åãàðýé÷àíêà. Çàðóáiíåöêàÿ êóëüòóðà .c. 249. 50 Ið raiteliø ir þirgø aprangos detaliø rasta keletas pentinø ir vieneri þàslai. Daugelis pentinø turi analogø Pðevorsko kultûros pa- minkluose109. Dnepro vidurupio baseino Zarubincø kultûros gyvenvietëse randami trisparniai strëliø antgaliai. Manoma, kad tai ne Zarubincø kultûros þmoniø ginkluotës liekanos, bet sarmatø genèiø antpuoliø, vykdytø apie I a., pëdsakai110. 6. Germanø karyba kelias baltø karybai paþinti?

P. K. Tacito veikalas Germania yra be galo svarbus germa- nø genèiø istorijos, áskaitant karybos istorijà, tyrimams. Mums ðiame veikale svarbausias yra trumpas aisèiø (baltø) paminëjimas111, taèiau gana reikðmingas ir visas veikalas. Mûsø istoriografijoje jau yra ban- dymø kai kuriuos P. K. Tacito apraðytus bendriniø germanø bruo- þus vertinti ir kaip taikytinus senovës baltams paþinti112. Remiamasi iðvada, kad vakariniø baltø materialinë kultûra romëniðkuoju laikotarpiu artima to meto germanams, ir prielaida, kad tos paèios epochos artimos gamtinës aplinkos populiacijø visuomeniniai santykiai ir kultûrinis lygis neturëjo labai skirtis. Teigiama, jog tai lyg ir patvirtina Lietuvos pajûrio, Sembos pusiasalio ir Gotlando salos vëlyvojo lateno ir romëniðkojo laikotarpio kultûrø panaðumà113. Ið esmës sutikdami su ðiuo teiginiu, galime atidþiau perþvelgti kai kuriuos duomenis apie senovës germanø karybà ir pabandyti áver- tinti tam tikrø germanø ir baltø karybos bruoþø panaðumo galimybes. Didesnë dalis bet kurios germanø genties kariø buvo paðauk- tiniai bendruomenës nariai, prireikus einantys á karo þygius arba gi- nantys savo teritorijà nuo prieðø114. Ðis teiginys neabejotinai tinka ir apibûdinant baltø karinæ organizacijà. Taèiau ðalia ðios pagrindinës karinës jëgos dalies egzistavo ir nedideli profesionaliø kariø bûriai, kuriuos sudarë ið bendruomeniø iðvaryti arba savo noru pasitraukæ

109 Ten pat. P. 236243. 110 Ñëàâÿíå è èõ ñîñåäè â êîíöå I òûñÿ÷åëåòèÿ äî í. ý. ïåðâîé ïîëîâèíå I òûñÿ÷åëåòèÿ í. ý. // Àðõåîëîãèÿ ÑÑÑÐ. Ì., 1993. C. 29. 111 Tacitas P. K. Rinktiniai raðtai, p. 2930. 112 Michelbertas M. Paragaudþio kapinynas. V., 1997; Jovaiða E., Malonaitis A. Baltai ir antika. Istorija. XLIX L, V., 2001. 113 Jovaiða E., Malonaitis A. Baltai ir antika, p. 4655. 114 Òàðàòîðèí Â. Èñòîðèÿ áîåâîãî ôåõòîâàíèÿ. Ðàçâèòèå òàêòèêè áëèæíåãî áîÿ îò äðåâíîñòè äî íà÷àëà XIX âåêà. Ìèíñê, 1998. C. 140.

51 vieniði vyrai, neturintys savo ðeimø ir nesiverèiantys ûkine veikla. Jø pragyvenimo ðaltinis buvo karas. Tokie bûriai keliaudavo ið vienos vietos á kità ávairioms bendruomenëms siûlydami paslaugas plëði- kiðkus þygius prieð tø bendruomeniø prieðus. Uþ dalyvavimà þygyje laisvieji kariai reikalaudavo grobio dalies arba atskiro atlygio. Kar- tais tokie bûriai uþpuldavo vienà ar kità bendruomenæ savo iniciaty- va115. Ar panaðûs bûriai egzistavo baltø þemëse, neþinome, taèiau sàlygos jiems egzistuoti, be abejo, buvo. Visais laikais, o ypaè senovë- je, buvo tam tikras skaièius þmoniø, kurie savo noru arba aplinkybiø verèiami pasirinkdavo plëðiko ir avantiûristo kelià. Aptariamu laikotarpiu takoskyros tarp kario ir plëðiko praktiðkai nebuvo, nes karai ir buvo savo esme bûtent plëðiamojo pobûdþio. Atsakymà á klausimà dël profesionaliø kariø bûriø egzistavimo baltø þemëse gali duoti archeologiniai tyrinëjimai. Galbût pavyks rasti ir ið bendro konteksto iðskirti specifinius kariø palaidojimus kapinynuose, taèiau vis vien bus labai sunku juos iðskirti ið bendro palaidojimø su ginklais konteksto, nebent pavyktø rasti specialià atskirà kariø kapavietæ. P. K. Tacitas ir kiti romënø autoriai daug raðo apie germanø ávaldytà antikiniø kariuomeniø rikiuotës tipà falangà116. Ðá rikiuo- tës tipà, tinkantá kaunantis atviresnëse erdvëse, germanai neabejotinai perëmë ið savo prieðø romënø. Baltai ðio rikiuotës tipo dar nega- lëjo nei þinoti, nei juo labiau pritaikyti. Vargu ar baltai apskritai naudojo kokià nors reguliarià rikiuotæ. Germanai, keltai ir kitos Barba- ricumo gentys taisyklingos rikiuotës iðmoko ið jà naudojusiø savo prie- ðø, visø pirma ið romënø, su kuriais ilgai kariavo. Taisyklingos rikiuo- tës elementus buvo ávaldæ kai kurie baltø kaimynai, pavyzdþiui, go- tai, taèiau labai abejotina, ar ðià patirtá galëjo perimti baltai. Ið ginklø germanai labiausiai mëgo kirvius, kuriuos naudojo ir artimai kontaktinei kovai, ir svaidymui. Taip pat buvo vertinamos buoþës ir paprasti mediniai vëzdai, kuriais buvo naudojamasi taip pat kaip ir kirviais. Kalavijas dël gamybos brangumo ir sudëtingumo naudotas retai117. Ðioje vietoje duomenys apie germanø ginkluotæ sutam- pa su P. K. Tacito þinia, jog aisèiai (baltai) kalavijus vartoja retai, daþniau vëzdus. Kirviai baltø þemëse randami pakankamai daþnai, tai veikiausiai buvo vienas pagrindiniø artimosios kovos ginklø, labiau naudotø turtingesniø bendruomenës nariø, vadø. Tuo tarpu vëz-

115 Ten pat. 116 Ten pat. P. 140141. 117 Ten pat. P. 144. 52 das paprastas, lengvai pagaminamas, taèiau pakankamai veiksmingas ginklas, prieinamas kiekvienam bendruomenës vyrui. Mediniai vëzdai, be abejo, neiðliko. Ádomu, kad germanai, amþininkø teigimu, labiau vertino svai- domàsias ietis nei lankus. Lankas, neabejotinai plaèiai naudotas me- dþioklëje, karo veiksmuose taip nepaplito. Kaip tolimosios kovos ginklai gana plaèiai buvo naudojamos rankinës svaidyklës, kuriomis buvo svaidomi akmenys ir specialûs rutuliai118. Gana daug specialiai svaidymui parinktø arba pagamintø akmeniniø ir keraminiø rutuliø randama Zarubincø kultûros gyvenvietëse. Tikëtina, kad svaidymui parinktø akmenø randama ir kitø baltø kultûrø paminkluose, taèiau tyrinëjimø metu á ðiuos radinius paprasèiausiai nekreipiama dëme- sio, laikant juos atsitiktiniais akmenimis. Universaliu germanø ginklu buvo framëja arba frama nedi- delë ietis, kurios ilgis vos virðijo pusantro metro. Jos lapo formos ietigalis buvo platus, ir tokia ietis galëjo bûti naudojama ne tik svaidymui, bet ir artimajam mûðiui. Ietimi buvo atliekami duriamieji, o suëmus kotà abiem rankomis ir kertamieji smûgiai119. Galbût pa- naðià dvigubà funkcijà galëjo atlikti ir kai kuriø tipø baltø ietys, pa- vyzdþiui, turëjusios plaèiaplunksnius IIIV a. datuojamus lauro lapo formos IV A potipio (pagal V. Kazakevièiø) ietigalius, randamus daugiausia vakariniø baltø þemëse120. Þinoma, kol kas tai tik prielaida, reikalaujanti detalios lyginamosios analizës. Ne maþiau svarbios romënø autoriø, áskaitant P. K. Tacità, pateikiamos þinios apie germanø socialinæ sanklodà. E. Jovaiða ir A. Malonaitis, lygindami antikiniø autoriø þinias apie germanus su Daug- laukio kapinyno Nemuno þemupyje tyrinëjimø duomenimis, aptinka daug bendrø bruoþø ir prieina reikðmingø iðvadø. Laidosenos paproèiai liudija Dauglaukio bendruomenës socialinæ sanklodà buvus artimà germaniðkajai. Dauglaukio kapinyno vyrø kapuose rasta ákapiø ginklø kompleksai artimi germanø ginkluotës kompleksams. Atkrei- piamas dëmesys á skydus, kuriuos labai vertino germanai. Dauglau- kio kapinyne skydø liekanø rasta taip pat nemaþai 25. Remiantis ávairiais poþymiais prieinama iðvados, jog baltø gentys, kaip ir germanai, gyveno karinës demokratijos sàlygomis. Jai bûdingi liaudies susirinkimai, pagoniðkasis tikëjimas, paprotinë teisë, tëvinë paveldë-

118 Òàðàòîðèí Â. Èñòîðèÿ áîåâîãî ôåõòîâàíèÿ ... ñ. 144. 119 Ten pat. 120 Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí ..ñ. 4245. 53 jimo linija, renkami kunigaikðèiai genèiø vadai, o bendruomenës pagrindinë làstelë atskira ðeima121. Lyginamasis metodas gali bûti pakankamai perspektyvus tiriant ávairius senovës baltø gyvensenos aspektus. Pateikti pavyzdþiai rodo, jog mûsø turimos þinios apie baltus ir germanus turi gana daug sàlyèio taðkø. Ðiuo atveju buvo vadovaujamasi archeologiniais duomenimis apie baltus ir raðytiniais ðaltiniais apie germanus. Taip kyla pavojus kai kuriuos duomenis apie germanus automatiðkai, be iðsa- mesnës analizës pritaikyti baltams. Lyginamojo metodo rezultatai bus labiau patikrinti ir patikimi tik tada, kai á tyrimø kontekstà bus su- vesti ne tik raðytiniai ðaltiniai apie germanus ir archeologiniai duomenys apie baltus, bet ir germanø genèiø archeologiniø tyrinëjimø rezultatai. Tai plaèiø bûsimø tyrinëjimø uþdavinys. 7. Ginkluotës raidos tendencijos

Apþvelgiant ávairiø baltø genèiø ginkluotæ, mes jau ið dalies atsakëme á klausimus, kada ir kokio tipo ginklai pradëti naudoti anks- èiausiai, kokie baltø ginkluotës pasikeitimai ávyko per pirmuosius keturis mûsø eros ðimtmeèius. Taèiau kalbant apie baltø ginkluotës raidà tenka padaryti ir tam tikrø pataisø. Kaip matëme, daugiausia teko remtis tyrinëtø ka- pinynø medþiaga. Kitaip tariant, galima tiksliau pasakyti, ne kada ginklas pradedamas naudoti, bet kada ásigali paprotys vienà ar kità gin- klà dëti á kapà. Veikiausiai ginklai pradëti dëti mirusiesiems á kapus tik tada, kai jø buvo pakankamai, kai jie jau neturëjo ypatingos mate- rialinës vertës. Antrà vertus, ginklø nebuvimas kapuose dar nerodo vienos ar kitos genties taikingumo, nerodo, kad genties vyrai neturë- jo ginklø. Pavyzdþiui, kaimyninëje vakariniams baltams Velbarko kul- tûroje, skiriamoje karingiesiems gotams, kapuose beveik nerandama ginklø. Kaip matëme, visose minëtose baltø gentyse labai plaèiai buvo naudojami geleþiniai kirviai, kuriuos kai kurie tyrinëtojai laiko pagrindiniu baltø kariø ginklu senajame geleþies amþiuje122. Kovai labiau tinkami buvo siauraaðmeniai pentiniai kirviai. Prûsø ir galindø þemëse pentiniai kirviai pasirodë jau ankstyvuoju romëniðkuoju laikotarpiu, jotvingiø ir sûduviø þemëse jie rasti vëlyvojo romëniðkojo

121 Jovaiða E., Malonaitis A. Baltai ir antika. // Istorija. XLIX L, V., 2001. P. 5153. 122 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter ..s. 387389. 54 laikotarpio paminkluose. Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapiø srityje pentiniai kirviai þinomi ið I a. antrosios pusës II a. pr. pa- minklø, ámoviniai kirviai ið I a. antrosios pusës paminklø. Ir kitose baltø srityse kirviai aptinkami ávairiø periodø senojo geleþies amþiaus paminkluose. Geleþiniai ietigaliai ávairiø srièiø baltø paminkluose rasti jau I a. antrosios pusës paminkluose, daugiausia jø randama IIIV a. paminkluose. Ðiek tiek skiriasi duomenys apie kalavijø naudojimà. Su kala- vijais anksèiausiai susipaþino ir daugiausiai juos naudojo tik arèiau Gintaro kelio buvusios vakariniø baltø gentys. Romëniðki gladius tipo kalavijai galindø teritorijoje þinomi jau III a. paminkluose, netgi kai kuriuose I a. pirmosios pusës paminkluose. Prûsø teritorijoje romëniðkas kalavijas rastas II a. antrosios pusës III a. pradþios paminkle, tuo laikotarpiu datuojamas ir ilgas dviaðmenis kalavijas. Jotvingiø ir sûduviø paminkluose ilgi dviaðmeniai kalavijai aptikti III IV kunigaikðtiðkuose kapuose. Vienintelio Vakarø Lietuvoje turtingame kape aptikto kalavijo liekanos datuotinos III a. viduriu. Kovos peiliai anksèiausiai pasirodë Mozûrijoje, galindø teritorijoje dar I a. pr. Kr. I a. po Kr. Èia kovos peiliai naudoti ir vëliau. Jotvingiø ir sûduviø teritorijoje bei kitose baltø srityse kovos peiliø daugiau þinoma ið IIIIV a. paminklø. Kartu su puolamaisiais ginklais imta naudoti ir apsauginæ gin- kluotæ. Skydø pasirodymà baltø þemëse tiksliau sunku datuoti, nes dalis skydø pradþioje galëjo bûti vien ið medþio ir jø liekanø neiðliko. Ankstyviausi skydai su metaliniais antskydþiais pasirodë prûsø teritorijoje, kur jie aptinkami dar I a. pr. Kr. paminkluose. Senajame geleþies amþiuje skydus su kûgio ir pusrutulio formos antskydþiais jau naudojo dauguma baltø genèiø, áskaitant ir dabartinës Lietuvos teritorijos gyventojus. Kariø raiteliø atsiradimà liudija þirgø kapai. Kariø kapai su þirgais I ir II a. riboje pasirodë prûsø genèiø teritorijoje, kur, beje, aptikta ir puoðniausiø þirgo aprangos elementø123. Prûsø teritorijoje gausiai randama pentinø. Antroji sritis, kur taip pat rasta nemaþai þirgø kapø, þirgo ir raitelio aprangos elementø, yra Vakarø Lietuva kapø su akmenø vainikais sritis. Èia ankstyviausi þirgø kapai datuo-

123 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. S. 169, 186. Abb. 119, 151, 152; Okulicz J. Pradzieje ziem pruskich S. 372-373, ryc. 170, 180, 182; ir kt.

55 jami II a. antràja puse, nors kai kurie raitelio aprangos elementai, pavyzdþiui, pentinai, yra ankstyvesni. Kitose aptartose baltø etno- kultûrinëse srityse neturime ankstyvøjø þirgø kapø, nors beveik visose aptartose srityse randamos ankstyvos pentinø formos. Taigi galima teigti, kad anksèiausiai kariai raiteliai pasirodë prûsø teritorijoje, ðiek tiek vëliau kapinynø su akmenø vainikais srityje (Vakarø Lietu- va, Pietvakariø Latvija). Senojo geleþies amþiaus antrojoje pusëje kariø raiteliø jau bûta visoje baltø genèiø teritorijoje. Apþvelgæ senojo geleþies amþiaus baltø genèiø ginkluotæ matome, kad per visus keturis pirmuosius mûsø eros amþius pagrindiniai ginklai buvo ietis, kirvis, naudoti kalavijai, skydai, kovos peiliai, durklai. Pësèiøjø raiteliø ir kariø ginkluotë dar maþai kuo skyrësi, kas, matyt, priklausë nuo kovos taktikos. Reikia pabrëþti, kad baltø gentys naudojo ir romëniðkus ginklus (kalavijus, durklus, antskydþius), dalá ginklø ásigijo arba laimëjo kaip trofëjus kovose su savo pietiniais ir pietvakariniais kaimynais germanais (kai kurie skydai, ietigaliai), didesnæ dalá ginklø gaminosi vietoje (kirviai, ietigaliai, dalis antsky- dþiø). Pavyzdþiui, ietigaliai ávairiomis rombinëmis plunksnomis yra bûdingiausi bûtent baltams124. Vietoje buvo gaminami þirgo ir raitelio aprangos elementai (þàslai, kamanø papuoðimai, dalis pentinø, dirþai su metaliniais apkalais). Kai kuriø tyrinëtojø nuomone, geleþi- niai pentinai lenktu lankeliu ir atriestais á iðoræ galais (þr. 11 pav.) buvo baltø iðradimas125. Taigi ir baltø gentys áneðë savo indëlá á europinio Barbaricumo ginkluotæ. Galima teigti, kad baltø gentims senajame geleþies amþiuje buvo þinomi visi ginklø tipai, kuriuos naudojo ir kitos Europos bar- barø gentys. Ginklø skaièius padidëjo senojo geleþies amþiaus antrojoje pusëje (IIIIV a.). Tuo laikotarpiu naudoti ávairesni ietigaliai, plaèiau naudoti ilgieji dviaðmeniai kalavijai, kovos peiliai, pagausëjo kariø raiteliø. 8. Fortifikacijos raidos tendencijos

Senajame geleþies amþiuje galutinai susiformavo visi pagrindiniai gynybiniai piliakalniø átvirtinimai gynybiniø sienø, pylimø ir grioviø sistemos. Prireikus buvo statomos sudëtingos gynybinës sis-

124 Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí ñ. 36. 125 Ïåðõàâêî Â. Á. Ïîÿâëåíèå è ðàñïðîñòðàíåíèå øïîð íà òåðèòîðèè Âîñòî÷íîé Åâðîïû // Ñîâåòñêàÿ àðõåîëîãèÿ. Íî. 3. Ìîñêâà, 1978. C. 123. 56 temos, sudarytos ið keliø grioviø ir pylimø eiliø piliakalniø aikðteliø pakraðèiuose, ðlaituose ir papëdëse. Ðalia kalvinio tipo piliakalniø, árengtø atskirose kalvose, þino- mø nuo I tûkstm. pr. Kr., masiðkai iðplinta krantinio tipo piliakalniai, árengti kyðuliuose raguvø ir upiø santakose. Krantinio tipo piliakalniai þinomi ir ankstyvajame geleþies amþiuje, bet senajame gele- þies amþiuje jie ima vyrauti. Daugelyje baltiðkø regionø pastebima þemiø átvirtinimø plët- ros ir þemës darbø apimties didëjimo tendencija. Pylimai, kuriø ðlai- tai kartais buvo sustiprinami akmenimis, didëjo nuo 0,52 m aukð- èio ir 23 m ploèio ties pagrindu pirmaisiais amþiais po Kristaus iki 1,53 m aukðèio ir 57 m ploèio, atitinkamai didëjo ir grioviø matmenys. Prireikus buvo árengiamos kelios gynybinës linijos. Galimybæ statyti galingus gynybinius átvirtinimus sàlygojo dvi pagrindinës prie- þastys: technologinë paþanga ir visuomenës raida. Tobulesni geleþi- niai árankiai leido nesunkiai apdirbti medá, statyti daug ir didesnio skersmens ràstø reikalaujanèias statybines konstrukcijas. Þemës darbams naudotø kastuvø kol kas neaptikta, taèiau galime spëti, jog jiems galbût jau buvo pritaikyti geleþiniai apkaustai, leidæ lengviau dirbti þemës darbus. Deja, tokiø radiniø kol kas neturime. Savo ruoþtu de- mografinis augimas, aiðkiai pastebimas senajame geleþies amþiuje, leido mobilizuoti daugiau darbo jëgos átvirtinimams statyti. Piliakalniø aikðteliø iðplanavimas buvo pakankamai ávairus, pastatai buvo statomi aikðtelëje atskirai arba susietai su gynybiniais átvirtinimais keli pastatai arba iðtisas á atskiras patalpas suskirsty- tas aikðtelës perimetru stovintis ilgasis pastatas rëmësi á gynybiná py- limà, arba ilgojo pastato iðorinë siena kartu buvo ir piliakalnio gyny- binë siena. Didesnëje dalyje Lietuvoje tirtø senojo geleþies amþiaus piliakalniø aptikti ilgøjø pastatø likuèiai. Pastarasis elementas pilia- kalniø átvirtinimø statyboje iðliko iki pat viduramþiø, kai didesnëje dalyje piliakalniø aikðtelës pakraðèiuose stovintys pastatai rëmësi á gynybinæ sienà arba pylimà arba sudarë bendrà statybinæ konstrukci- jà, ið esmës atitinkanèià ilgojo pastato statybos tradicijà. Senojo geleþies amþiaus sluoksniuose kai kuriuose piliakalniuose (Kereliai, Brikuliai) pastebimos seniausios spëjamø bokðtø liekanos. Senajame geleþies amþiuje piliakalniuose ðalia stulpinës konstrukcijos pastatø pradedami statyti rentininës konstrukcijos pastatai. Spëjamo rentininës konstrukcijos pastato liekanø Lietuvos teri-

57 torijoje kol kas aptikta tik Þiegþdriø piliakalnyje126. Tai veikiausiai paaiðkintina prastu mediniø konstrukcijø iðliekamumu. Visà senàjá geleþies amþiø piliakalniuose taip pat egzistavo gy- venvietës, neturëjusios jokiø papildomø þemiø átvirtinimø. Tai pastebima piliakalniuose, ypaè gerai apsaugotuose gamtiniø sàlygø. Kai kuriuose baltø gyvenamo arealo regionuose visà aptaria- màjá laikotarpá þmonës gyveno tik átvirtintose gyvenvietëse. Tai pasakytina apie Dnepro-Dauguvos kultûrà, kurioje iki ðiol neaptikta nei viena neátvirtinta gyvenvietë. Jei neátvirtintø gyvenvieèiø nebuvimo prieþastimi nëra nepakankami archeologiniai tyrinëjimai, kyla prielaida, jog ðios etninës grupës þmoniø gyvenimas buvo itin neramus ir didþiulá pavojø jø saugumui këlë ne tik kitø etnosø, bet ir kaimyniniø bendruomeniø þmonës. Labai reikðmingu fortifikacijos raidos momentu yra erø san- dûroje brûkðniuotosios keramikos kultûros areale pastebima nauja átvirtintø gyvenvieèiø árengimo tendencija, kai ðios gyvenvietës pra- dedamos kurti ne tik piliakalniuose, kuriø árengimo vietos parinki- mui anksèiau didþiulæ reikðmæ turëjo gamtinës apsaugos faktorius, bet ir natûraliai neapsaugotose vietose. Tai yra rimtas kokybinis þings- nis, rodantis, jog fortifikacija pasiekë aukðtà lygá, leidþiantá þmo- nëms bûti maþiau priklausomais nuo gamtos sàlygø ir kurtis gyvenimui bei ûkininkavimui patogesnëse vietose. Reikðmingas G. Zabielos pastebëjimas, kad á brûkðniuotosios keramikos kultûros arealà ásiverþus vakarø baltams, atneðusiems grub- lëtosios keramikos gamybos tradicijà, ásitvirtinusiems didþiojoje arealo dalyje ir perëmusiems piliakalniø naudojimà, pastebimas piliakal- niø átvirtinimø regresas. Atëjus naujiems gyventojams, labai iðsiplëtë neátvirtintos gyvenvietës, o piliakalniai vis labiau ëmë atlikti slëptu- viø funkcijà. Ði piliakalniø funkcija ir kitose baltø þemëse vyravo visà vidurinájá geleþies amþiø. Senovës baltø medinës fortifikacijos raidoje galima iðskirti du pagrindinius pakilimo periodus ankstyvàjá ir ypaè senàjá geleþies am- þiø, kai susiformavo visi pagrindiniai baltø þemëse þinomi medþio ir þemës kompleksiniø átvirtinimø tipai, ypaè plaèiai ágyvendinti senajame geleþies amþiuje, ir vëlyvàjá geleþies amþiø bei XIIIXIV a., kai ðalia mûro piliø buvo statomos stiprios medinës pilys ir jø kompleksai, Lietuvos valstybëje atlikæ labai svarbø vaidmená visos ðalies gynyboje.

126 Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai , p. 6364. 58 9. Kariniai konfliktai

Baltø þemëse senajame geleþies amþiuje neabejotinai vyko daug susidûrimø tarp atskirø bendruomeniø, genèiø ir su kaimyniniø etnosø atstovais. Apie kovas ir susidûrimus kalba piliakalniuose su- naikintø átvirtinimø pëdsakai: sudegintø átvirtinimø liekanos, á þemæ ásmigæ baltams nebûdingi strëliø antgaliai. Pagrindinë kariniø kon- fliktø prieþastis buvo noras prisiplëðti turto. Tikriausiai grobdavo gy- vulius, prabangos daiktus, kità turtà. Baltø þemes pasiekdavo svetimðaliø kariniai bûriai. Baltams galbût tekdavo atremti kai kuriø germanø genèiø, Pðevorsko kultû- ros gyventojø antpuolius. Tai rodo dalis bendrø ginklø, raitelio aprangos daiktø formø, panaði ginkluotë. Galëjo puldinëti ir kitos gentys. Tacitas mini, kad venetai plëðikaudami iðnarðë visus miðkus ir kalnus, dunksanèius tarp peukinø ir fenø127. Dnepro vidurupio baseino Zarubincø kultûros gyvenvietëse randami trisparniai strëliø antgaliai. Manoma, kad tai sarmatø genèiø antpuoliø, vykdytø apie I a., pëdsakai128. Su Zarubincø kultûros atstovais veikiausiai susiremda- vo ir brûkðniuotosios keramikos kultûros þmonës. A. Medvedevo nuomone, iðskirtini du gausia ginkluote ir þirgø aprangos detalëmis pasiþymintys raidos etapai. I a. kai kuriuose ðios kultûros piliakalniuose pasirodo vakarø baltø, taip pat Zarubincø kultûros radiniø. Tarp pastarajai kultûrai bûdingø radiniø ypaè daug ginklø. Manoma, kad tai gali liudyti tarp brûkðniuotosios keramikos kultûros atstovø ir ateiviø Zarubincø kultûros þmoniø vykusius karinius susidûri- mus129. Tikriausiai ir baltø bûriai kartais dalyvaudavo tolimuose karo þygiuose. Ne visi kariai ið jø gráþdavo. Tai liudija Eitulionyse rastas kenotafas. Neabejotinai baltai dar nesuvokë savæs kaip vieningo etnoso ir gana daþnai kovojo tarpusavyje. Tai liudija, kad ir rytiniø baltø gyvenimas átvirtintuose piliakalniuose netgi ir tose teritorijose, kurios buvo baltø gyvenamo arealo centre, ðimtus kilometrø nutolusia- me nuo nebaltiðkø etnosø teritorijø, patikimai apsaugotame gausiø gamtiniø kliûèiø. Á þygius buvo vykstama pësèiomis arba jojama þirgais. Apie vandens keliø naudojimà karo tikslams senajame geleþies amþiuje kol

127 Tacitas P. K. Rinktiniai raðtai, p. 31. 128 Ñëàâÿíå è èõ ñîñåäè â êîíöå I òûñÿ÷åëåòèÿ , ñ. 29. 129 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå , ñ. 63.

59 kas galime tik spëlioti. Ypaè sudëtinga kà nors pasakyti apie laivybà Baltijos jûroje, taèiau galime numanyti, kad ji vyko, jei ne visoje jûroje, tai bent jau pakranèiø zonoje. Kaip visiðkai teisingai pastebi R. Bany- të, Jûros pakranèiø gyventojai nebûtinai esti ypaè sumanûs jûrinin- kai, taèiau tikrai nebûna taip, jog þmonës, gyvenantys prie didesnio vandens telkinio, nemokëtø pasigaminti bent primityvios vandens susisiekimo priemonës. Paprasèiausiais luotais ar valtimis, matyt, nëra labai paprasta kirsti jûrà skersai iðilgai, taèiau tai yra pakankamos plau- kiojimo priemonës gyvenant ið jûros joje þvejojant ar renkant kitas gërybes130. Jûros keliais vyko ir prekyba. Labiausiai tikëtina, kad lai- vai plaukiojo pakranèiø zonose, kuriose galëjo bûti uþpulti pakranèiø gyventojø. Jûrinæ prekybà visais laikais lydëjo piratavimas. Baltø þe- mëse laivyba vyko jau neolite131, taèiau apie laivybà senajame geleþies amþiuje kol kas praktiðkai neturime jokiø duomenø. Laivyba neabejotinai vyko vidaus vandens keliais, visø pirma tokiomis didelëmis upëmis kaip Dnepras, Dauguva, Nemunas. Ðie vandens keliai tiko ne tik prekybai, bet ir plëðikiðkiems þygiams. V. Daugudis yra pastebëjæs, kad senajame geleþies amþiuje piliakalniø su stipresniais átvirtinimais bûta daugiausia vakariniuose, pietiniuose ir ið dalies ðiaurës rytiniuose Lietuvos rajonuose, taip pat rytinëje ir vakarinëje Latvijoje, Padauguvyje, kai kuriuose Vidurio Baltarusijos ir Rytprûsiø rajonuose. Jo prielaida, jog ðiems ypatumams átakà darë ne tik padaþnëjæ kaimyniniø genèiø antpuoliai, bet ir per minëtas sritis ëjæ tranzitinës prekybos keliai132, reikëtø laikyti teisinga. Juolab pastebëta, kad Dnepro-Dauguvos kultûros þmonës iðvis stengësi ási- kurti toliau nuo Dauguvos, buvusios prekybà, o tuo paèiu ir plëði- mus, grobikiðkus antpuolius vykdþiusiø þmoniø keliu. Senasis geleþies amþius daugelio autoriø tradiciðkai laikomas gana ramiu baltø raidos laikotarpiu. Turimi kol kas negausûs antro- pologiniø tyrimø duomenys ðiai prielaidai neprieðtarauja. Remiantis visø pirma Marvelës kapinyno palaikø tyrimo duomenimis konsta- tuojama, jog senajame geleþies amþiuje bent jau Marvelës bendruo- menës þmonës gyveno ramesná gyvenimà nei vëlesniais laikotarpiais, pastebëtos smurtinës traumos labiau primena buitiniø konfliktø (kon- fliktø bendruomenës viduje), o ne koviniø susidûrimø (konfliktø tarp

130 Banytë R. Jûra ir þmonës. Keletas pastebëjimø apie pajûrio baltø gyvensenà ir paproèius senajame geleþies amþiuje // Istorija. XLIV, V., 2000. P. 3. 131 Kuncienë O. Susisiekimo vandeniu priemonës Lietuvoje iki XIII a. // Lietuvos TSR Mokslø Akademijos darbai. A serija. V., 1975, T. 1 (54). P. 5158. 132 Daugudis V. Senoji medinë statyba , p. 28. 60 bendruomeniø) padarinius133. Veikiausiai teisinga yra V. Kazakevièiaus prielaida, jog pirmaisiais amþiais po Kristaus grieþtos baltø karinës organizacijos dar nebuvo. Baltø kariai turëjo bûti kariai savanoriai (paðauktiniai), susi- rinkæ á bûrius kilus pavojui. Jiems vadovavo arba vyresnio amþiaus ir didesnæ gyvenimo patirtá sukaupæ þmonës, gerai iðmanantys kovos menà ir puikiai valdantys ginklus, arba bendruomeniø vyresnieji, t. y. praktiðkai tie patys þmonës. Tuo metu vadø átaka ir autoritetas visø pirma reiðkësi ne turtu, bet asmeninëmis savybëmis: dràsa, kovingumu, sugebëjimu tobulai valdyti ginklus, organizatoriaus gabumais, ið- kalbingumu. Vadai rëmësi bendruomenës nuomone134. Baltø genèiø nejungë bendra religinë sistema, kokia egzistavo, pavyzdþiui, keltø gentyse. Taigi nebuvo vienijanèio ideologinio faktoriaus. Karo atveju baltams tekdavo pasikliauti tik nedidelës giminës ir bendruomenës jëgomis. Be abejo, galëjo bûti sudaromos ir tam tikros bendruome- niø bei genèiø karinës sàjungos. Kapø radiniai liudija, kad bendruomeniø kariniø bûriø dar nesudarë kariai profesionalai. Vyrø kapuose kartu su ginklais randami darbo árankiai rodo, kad èia palaidoti eiliniai bendruomenës nariai, imdavæ ginklà á rankas kilus pavojui arba plëðiamøjø þygiø metu. Taigi galima kalbëti apie savità bendruomeninæ vyrø karinæ prievolæ. Galbût tam tikrø didesniø prievoliø turëjo kariai raiteliai, vëliau su- daræ genèiø kunigaikðtukø kariaunas, kuriø egzistavimo pëdsakai atsekami jau kai kuriuose viduriniojo geleþies amþiaus pradþios laidojimo paminkluose. Kariniø bûriø pagrindà sudarë kariai pëstininkai. Raiteliai, kuriø buvo nedaug, veikiausiai kaudavosi susimaiðæ su pëstininkais. Tokià kovos taktikà Tacito laikais naudojo germanø gentys135. Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad senajame geleþies am- þiuje kariniai konfliktai baltø gyvenamame areale vyko tiek su nebal- tiðkø etnosø atstovais, tiek baltø etniniø grupiø viduje. Karai buvo plëðiamøjø þygiø pobûdþio. Profesionaliø kariø sluoksnis dar nebuvo susiformavæs, karines pajëgas sudarydavo eiliniai bendruomenininkai, vadovaujami autoritetingø vyresniøjø renkamø vadø. Eg- zistavo karinë demokratija, þinoma tarp to paties laikmeèio germanø ir kitø europinio Barbaricumo genèiø. 133 Jankauskas R. Lietuvos gyventojø antropologija: nuo seniausiø laikø iki XIII a. // Istorija. XLIX L, V., 2001. P. 41-42. 134 Kazakevièius V. Geleþies amþiaus baltø genèiø ginkluotë. Habilitacinis darbas, p. 60. 135 Tacitas P. K. Rinktiniai raðtai, p. 8. 61 IÐVADOS

1. Senasis geleþies amþius itin sparèios baltø ginkluotës ir fortifikacijos raidos periodas, kuriame iðryðkëjo tolesnës baltø karybos raidos tendencijos. 2. Senajame geleþies amþiuje susiformavo visi pagrindiniai me- dþio ir þemës kompleksiniø átvirtinimø tipai, þinomi baltø þemëse I tûkstm. II tûkstm. pradþioje. Spartø fortifikacijos tobulëjimà lëmë masiðkai iðplitæ geleþiniai árankiai ir augantis gyventojø skaièius, kas leido atlikti didelës apimties medþio apdirbimo ir þemës kasimo darbus. Fortifikacijos ágûdþiø tobulëjimas leido pradëti statyti gynybinius átvirtinimus ir gamtos natûraliai neapsaugotose vietose. 3. Senajame geleþies amþiuje vakariniø baltø kariai naudojo ne tik vietinës gamybos, bet ir romëniðkus ginklus, bendraeuropiniø tipø ginklus. Ginklø skaièius baltø bendruomenëse senajame gele- þies amþiuje ypaè pagausëjo. Kai kurie ginklø tipai (ietys su rombi- niais antgaliais) bûdingi tik baltams, taigi ir baltai áneðë savo indëlá á to meto europinio Barbaricumo ginkluotæ. 4. Senajame geleþies amþiuje kariniai konfliktai baltø gyvenamame areale vyko tiek su nebaltiðkø etnosø atstovais, tiek baltø etni- niø grupiø viduje. Karai buvo plëðiamøjø þygiø pobûdþio. Egzistavo karinë demokratija. Profesionaliø kariø sluoksnis dar nebuvo susi- formavæs, karines pajëgas sudarydavo eiliniai bendruomenininkai, vadovaujami autoritetingø vyresniøjø renkamø vadø. 5. Baltø karyba turëjo daug bendrø bruoþø su to paties meto germanø karyba. Ðiuo klausimu bûtinos platesnës lyginamosios ar- cheologiniø ir raðytiniø ðaltiniø studijos. 6. Prioritetinës senojo geleþies amþiaus baltø karybos tyrimø kryptys ateityje turëtø bûti viso baltø arealo ginkluotës ir fortifikacijos tyrimø duomenø apibendrinimas, nuodugnesni fortifikacijos tyrimai. Kuo didesná dëmesá bûtina skirti baltø karybos istorijos duome- nø átraukimui á europiná karybos istorijos tyrimø kontekstà.

Áteikta 2003-02-06

62 RÉSUMÉ Les caractéristiques de l'art de la guerre des Baltes à l'Àge de fer (Ier-IVe siècle)

Prof. habil. Dr Mykolas Michelbertas Manvydas Vitkûnas Université de Vilnius

LÀge de fer est une période dévolution très rapide de larmement et de la fortification des Baltes, où se révèlent les futures tendances de lévolution de lart de la guerre balte. Tous les principaux types de fortifications complexes en bois et en terre, connus sur les terres baltes au Ier et début du IIe millénai- re, se sont formés à lAge de fer. Les outils en fer massivement éten- dus et laugmentation du nombre dhabitants autorisant la réalisa- tion de travaux de transformation du bois et dextraction de la terre sur une grande échelle, a permis lamélioration accélérée de la fortification. Lamélioration des pratiques de fortification a permis de commencer à construire des fortifications défensives à des endroits naturellement non protégés par lenvironnement. A lAge de fer, les soldats baltes de louest utilisaient non seulement des armes de production locale, mais aussi des armes ro- maines et de type européenne. La quantité darmes a beaucoup aug- menté dans les communautés baltes à lAge de fer. Certains types darmes (lances avec des bouts en losange) étaient caractéristiques seulement aux Baltes, les Baltes ont ainsi apporté leur contribution à larmement Barbaricum de cette époque. A lAge de fer, les conflits militaires avaient lieu sur laire de vie des Baltes autant contre les représentants dethnies non baltes quà lintérieur contre des groupes ethniques baltes. Les guerres étai- ent des marches de pillages. Il existait une démocratie militaire. La classe des soldats professionnels ne sétait pas encore formée, la troupe non gradée, commandée par des supérieurs qui avaient de lautorité- des chefs élus-, composait les forces militaires. Lart de la guerre des Baltes avait beaucoup de traits communs avec lart de la guerre germanique de cette époque. Des études comparatives des sources archéologiques et écrites plus étendues sont nécessaires sur cette question.

63 Les directions prioritaires des études sur l'art de la guerre balteà l'Age de fer devraient à l'avenir être la généralisation des données des recherches sur l'armement et les fortifications de toute l'aire balte et des études plus détaillées sur la fortification. Il est nécessaire de porter une attention plus grande à l'introduction des données sur l'histoire de l'art de la guerre des Baltes dans le contexte européen des recherches sur l'histoire de l'art de la guerre.

64 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M.

Dr. Valdas Rakutis (Vytauto Didþiojo karo muziejus) Ávadas

1782 metø kovo 4 d. Abiejø tautø Nuolatinës Tarybos Karo departamentas pasiuntë kai kuriems Lietuvos kariuomenës daliniams ásakymus atsiøsti visus turimus senus reguliaminus1. Ágalioti karininkai: pulkininkas leitenantas Grigas Volanas (Grzegosz Wolañ) ir mjr. Vygandas (Wigand) gautà ið daliniø departamento medþiagà perraðë ar tiesiog suriðo á vienà Karo komisijos fondui priklausanèià knygà, ðiuo metu esanèià Lietuvos valstybës istorijos archyvo senøjø aktø Karo komisijos fonde Nr. 18259. Prieð keletà metø ji pateko á straipsnio autoriaus rankas ir nuo to laiko praðësi pateikiama mokslo pa- sauliu. Taèiau nesinorëjo ðià medþiagà paprastai publikuoti, kadangi ji bûtø uþëmusi daug vietos, o pateikti duomenys, nesant paaiðkina- mosios medþiagos, turëtø maþai naudos kitø srièiø specialistams, to- dël ryþausi rastà medþiagà pateikti pridedant istoriná ir karybos raidos kontekstà, kad pateiktasis straipsnis galëtø bûti laikomas uþpil- danèiu Lietuvos kariuomenës istorijos baltàjà dëmæ. Ið turimø dokumentø sunku spræsti, kieno iniciatyva buvo atliktas visas ðis darbas. Kad toká dalykà galëjo sugalvoti pats Karo departamentas, jame posëdþiaujantys Nuolatinës tarybos nariai ir komandiruoti karininkai, nesinorëtø tikëti, nes tada toks pats darbas turëjo bûti atliktas ir Lenkijos Karalystës kariuomenëje, taèiau apie tai jokie Lenkijos karybos istorikai, kur kas daugiau nei Lietuvoje dirbæ su Lenkijoje saugoma archyvine medþiaga, neraðë. Á autorystës klausimà atsakys ateities tyrimai Trumpai apibûdinsime medþiagà apdorojusius karininkus. Pul- kininkas Grigas Volanas (Grzegosz Wolañ) buvo vienas ið ilgiausiai

1 List in valoris Ordynansu do Kommendanta Brygad Ussarskiey y petehorskiej lub na mieyscu ich Kommendæ maiàcych wzglædem doniesienia o pierwiastkowey pùacy y Stanie Korpusów y przyùania extractów Etatów dawnieyszych do Kancellaryi Departamentu. LVIA, f. SA, b. 18585, l. 9597. Tokie patys ásakymai tà paèià dienà buvo duoti prieðakinës sargybos pulkams ir penkiems pëstininkø pulkams, o apie jø iðsiuntimà buvo informuotas tuo metu LDK kariuomenei vadovaujantis gen. ltn. kunigaikðtis Adomas Èartoriskis. Tarp iðvardintø adresatø nepa- minëti gvardijos regimentai, janièarai ir artilerijos korpusas. Ten pat, l. 97.

65 tuo metu tarnaujanèiø Respublikos kariuomenëse karininkø, savo kar- jerà pradëjæs 1732 metais Saksonijos Grandmuðkietininkø regimente, kai Augustas II siekë reformø bûdu sustiprinti visø savo valstybiø gynybiná pajëgumà, ir kaip tik per minëto regimento karininkus ir puskarininkius vëliau siekë stiprinti savo átakà Lenkijos ir Lietuvos kariuomenëse. Didþiàjà savo gyvenimo dalá ðis karininkas tarnavo Lenkijos Karalystës gvardijos pëstininkø regimente2 , kuris visà XVIII a. vidurio laikotarpá buvo pavyzdingas ir kovinëmis savybëmis pasi- þymintis dalinys, anot tyrinëtojø, geriausias dalinys Respublikoje. Á Lietuvà jis pateko 17641765 metais, jo pavardæ mes sutinkame va- dovaujant ið Radvilø atimto Slucko águlai, formaliai priskiriant já Di- dþiosios buoþës pëstininkø regimentui (po 17751776 metø refor- mø 2 didþiosios buoþës pëstininkø regimentas)3 . Ilgametë patirtis Respublikos kariuomenëse tikriausiai buvo tas veiksnys, nulëmæs ðio karininko darbà Karo departamente prie Nuolatinës tarybos. Nega- lima atmesti spëjimo, kad paties Volano iniciatyva ðis dokumentø rin- kimas ir buvo organizuotas. Apie mjr. Vygandà duomenø neturime, jis greièiausiai tarnavo Lenkijos Karalystës kavalerijoje, todël daugiau duomenø bus galima surinkti tik pasirodþius karininkø sàraðø I tomo 1 daliai4 . Kiek pateiktoji medþiaga atspindi realià padëtá, nëra lengva atsakyti, kadangi turime labai nedaug informacijos ið kitø ðaltiniø. Atsi- minimai tëra keli: Martyno Matuðevièiaus (Marcin Matuszewicz) ir Andriejaus Kitovièiaus (Jædrzej Kitowicz), kuriø tik pirmieji skirti LDK. A. Kitovièius5, labai detaliai apraðæs kariuomenës gyvenimà Au- gusto III laikais, paþino Lenkijos Karalystës kariuomenës gyvenimà, o kaip rodo Stanislovo Augusto Poniatovskio laikø kariuomenës tyrimai, kuriems skirti ligðioliniai mano tyrimai, skirtumø bûta. Janas Vimeris (Jan Wimmer), apraðydamas to paties laikotarpio Lenkijos kariuome- næ, buvo labai parankus konsultantais, taèiau tiek jo, tiek LDK kariuomenei skyrusio Mariano Lecho (Marian Lech) darbai tëra pirmieji bandymai, kuriuos turës papildyti ðis ir kiti straipsniai.

2 Machynia M. ir kt. Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 17771794, t. II Wojsko Wielkiego Ksiæstwa litewskiego, s. 360. 3 Rakutis V. Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës Karo komisija 17651776 m. // Karo archyvas, t. XV, Vilnius, 1998. 4 Ðis tomas turëtø pasirodyti 20022003 metø sandûroje. Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga narodów. T. I. Wojsko Koronne , cz. 1 Sztaby i kawaleria. Aut. Machynia M. Srzednicki Cz. 5 Kitowicz J. Opis obyczajów za panowania Augusta III. Warszawa, 1985. 66 Kadangi brandþiausi darbai apie LDK kariuomenæ Saksø laikais paraðyti Mariano Lecho, pateiksime iðsamesnæ jo darbø kriti- kà6. Darbo privalumas: geras asmeninës daliniø sudëties ávertinimas ir ðaltiniø gausa, paremta Vyriausiame Senøjø Aktø archyve Varðu- voje (AGAD) saugoma Radvilø archyvo VII dalimi, taigi informacija apie 17351762 metø laikotarpá, kai M. K. Radvila buvo etmonu. Neturëta dokumentø, apibrëþianèiø vidaus tvarkos taisykles, taèiau buvo galima vertinti faktinæ padëtá. M. Lechas uþsibrëþë atsakyti á labai daug klausimø, jam rûpëjo daliniø dydis, organizacija, realios funkcijos, praktiðkai viskas, kà buvo galima iðpeðti ið lakoniðkos informacijos. Ëmæsis apskaièiuoti realios kariuomenës santyká su etate numatytomis porcijomis jis atliko labai reikalingà darbà, taèiau verti- nimai, paremti momentine padëtimi visam laikotarpiui per daug anks- tyvi, ypaè kai bandomas apskaièiuoti atostogaujanèiø procentas ar kiti atsitiktiniai skaièiai. Kitas straipsniø trûkumas nepakankamas ásigilinimas á laikotarpio dvasià. Kalbëdamas apie rotmistro pareigybes, M. Lechas nesupranta, kad rotmistrø pareigybës buvo suvokia- mos ne kaip tiesiogiai tarnaujanèiø, bet savo vardu pritraukianèiø bajorus prie tarnybos ir galinèiø tokiu bûdu suteikti pozicijà smul- kesniems savo klientams. Jis darë prielaidà, kad kariuomenë yra ins- titucija, skirta tik kraðto gynybai, o ne eiliniai titulai bajoriðkoje Res- publikoje, bent jau tautiniame autoramente, todël daugelis paproèiø ir nuostatø atrodo keistai. Bet kokiu atveju, M. Lecho straipsniai tapo labai parankia atrama, ypaè apibûdinant dalinius, nepateikusius informacijos apie save Karo departamentui. Jonas Daujotas paskelbë kelis straipsnius skirtus kariuome- nës problemoms Augusto III valdymo laikotarpiu7. Pirmasis straipsnis, skirtas Augusto III laikams, labiausiai vertingas tuo, kad jame á mokslinæ apyvartà átraukti dokumentai, skirti LDK artilerijai, ið Lie- tuvos valstybës istorijos archyvo, taip pat atkreiptas dëmesys á atskirus faktus, ligi ðiol nepastebëtus istoriografijoje, taèiau informacija

6 Lech M. Autorament cudzoziemski wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w epoce saskiej. Studia i Materiaùy do historji wojskowoúci. T. VII, cz. 1, Warszawa, 1961. To paties: Jazda autoramentu polskiego wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w dobie saskiej.// Studia i Ma- teriaùy do historji wojskowoúci. T. VII, cz. 2, Warszawa, 1961. Autorament cudzoziemski wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w epoce saskiej // Studia i Materiaùy do historji wojsko- woúci. T. VII, cz. 1, Warszawa, 1961. 7 Daujotas J. Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës karybos problemos Augusto III valdymo laikotarpiu (17331763) // Lietuvos valstybë XIIXVIII a., p. 549557. To paties LDK (Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës) kariuomenë XVIII a. //Karo archyvas, Nr. XIV, Vilnius, 1997.

67 paskelbta nesistemingai, remiantis daugiau dalykiniu, o ne chronologiniu principu, todël kariuomenë ágavo statiðko, nekintanèio ir maþai reaguojanèio á to meto ávykius organizmo bruoþø. Galbût per daug uþsibrëþta padaryti iðkeliant per daug problemø, pasitaiko niekuo nepagrástø vertinimø, nepakankamai suprasta M. Lecho pateikta sta- tistinë medþiaga. Siekiant apibûdinti viso laikotarpio LDK kariuomenæ, reikia sukaupti dar didesnæ archyvinæ bazæ. Tolesni þingsniai turëtø vykti etmonø archyvø paieðkø kryptimi. Reikëtø iðtirti Liudviko Konstan- to (Konstantino) Pociejaus archyvà, kurio 1720 m. apyraðas yra þi- nomas, bei kitø etmonø archyvø likuèius. Svarbi informacija gali bûti saugoma Drezdeno archyve, ðiandieninëje Vokietijoje, nepakankamai þinomi Kijevo ir Lvovo archyvai Ukrainoje. Taèiau tai jau kitø straipsniø uþdaviniai, o juos raðant reikia sumaþinti tiriamojo laikotarpio apimtá ir daugiau dëmesio skirti kariuomenëje tarnaujantiems þmonëms, jø tarpusavio santykiams. Labai perspektyviai atrodo bandymas lyginti kariuomenës ir visuomenës paproèius, luominæ struk- tûrà, ieðkoti kariuomenës funkcijose valdanèiojo luomo paþiûrø ap- raiðkø, o ne iðankstinio kariuomenës funkcijø priskyrimo ir vëlesnio nepasitenkinimo, kad nëra taip, kaip norëtøsi. Lietuvos kariuomenës istorijoje 17171764 m. laikotarpis yra viena ið maþiausiai tyrinëtø temø. Panaði situacija yra susidariusi ir Lenkijoje. Tokia padëtis susidarë dël objektyviø, tiek ir dël subjekty- viø prieþasèiø. Kaip objektyviàsias galima ávardinti kompleksiniø ðal- tiniø trûkumà, kariuomenës istorijos specifikà. Taèiau kur kas svar- besnës buvo subjektyviosios: Auksiniai Saksø laikai buvo vienas ið nepatraukliausiø laikotarpiø Abiejø Tautø Respublikos, kaip valsty- bës, istorijoje nebuvo èia nei esminiø reformø, nei akivaizdaus pro- greso, nei toli siekianèiø, bet realiø vizijø. Tai, be jokios abejonës, sàstingio ir valstybës merdëjimo laikai, kuriuos tyrinëti daþniausiai nëra nei ádomu, nei labai vertinga. Tai pasakytina ir apie kariuomenæ, kuri glaudþiai susijusi su valstybës istorija. Taèiau toks ávaizdis ne- trukdo imtis tam tikrø ðio laikotarpio srièiø, kai domimasi ne tik sëk- mingomis, pergales pasiekusiomis kariuomenëmis, bet ir kitomis, mieganèiomis kariuomenëmis, atskirais daliniais ir maþomis socia- linëmis kariuomeniø grupëmis. Kariuomenës daliniø reguliaminai yra vienas ið pagrindiniø ðal- tiniø, kuriuose atsispindi daliniø organizacija, atlyginimai, materialinis aprûpinimas, ginkluotë, todël jø átraukimas á mokslinæ apyvartà yra 68 didþiausias ðio darbo tikslas. Turint keletà tokiø dokumentø galima spræsti apie tas nedideles permainas, kurios vyko Lietuvos kariuo- menëje Saksø laikais. Ðio straipsnio uþdavinys pristatyti ir apdoroti naujai rastus XVIII a. LDK kariuomenës dokumentus, pateikiant juos to meto kariuomeniø kontekste. Kartu bus siekiama atsakyti á klausimus, kokia buvo daliniø organizacija, ginkluotë, finansavimo sistema. Deja, ne visada turimi duomenys apie visus dalinius, todël sunku daryti apibendrinimus. Straipsnyje pateikiami bendriausi duomenys ir apie tuos dalinius, kurie nepateko á jau minëtà 1782 m. Karo departamento surinktà knygà, kad skaitytojas galëtø suprasti bendrà LDK kariuomenës orga- nizacijà, o tyrinëtojas þinotø, kuriose vietose dar reikia padirbëti tiek ieðkant naujø ðaltiniø, tiek juos vertinant, tiek apibendrinant. Analizuojant atskirus reguliaminus, remtasi prie dokumento pavadinimo nuorodose nurodytu ðaltiniu, todël tekste iðnaðos nekar- tojamos. Lyginamoji ir kita tiesiogiai su ðaltiniu nesusijusi poskyrio dalis, kurioje pateikta autoriaus nuomonë, atskirta trimis þvaigþdu- tëmis. Straipsnio pabaigoje pateikiamas terminø þodynëlis. 1. 1717 metø etatas

Etato sudarymo aplinkybës. Ðiaurës karo metu Lietuvos ka- riuomenë nebuvo savarankiðkas politinis árankis nei ðvedø, nei Au- gusto II rankose. Tai greièiau gyventojø simpatijas rodanti formuotë ar tikriau paskiri bûriai, remiantys arba ðvedus, arba antiðvediðkà koalicijà. Në vienas Ðiaurës karo mûðis nebuvo kovotas vien Respub- likos pajëgomis, praktiðkai në vienas didesnis ið jø nebuvo laimëtas, o ir pralaimima buvo daugiausia dël mûsø kariuomenës kaltës, taigi kariuomenës reitingas tiek savos visuomenës, tiek kaimynø akyse buvo ypaè þemas, nors oficialiose kalbose ir buvo minimi þygdarbiai bei nuopelnai. 17091717 m. laikotarpis buvo tas laikas, kada formavosi pagrindinës 1717 m. reformos prielaidos, kûrësi tam tikros organi- zacinës normos. Svarbø vaidmená atliko 1710 m. Varðuvos seimo (Di- dþiosios Tarybos) priimtos nuostatos. 1710 metais Didþiojoje Varðuvos taryboje, kuri veikë Sando- miro konfederacijos rëmuose, faktiðkai atlikdama seimo funkcijas, buvo keliamas kariuomenës didinimo klausimas. Sprendimai buvo priimami sunkiai, reiðkësi atskirø vaivadijø separatizmas, pavietø vë-

69 liavø kûrimo idëjos. Kariuomenës didinimo projektas8 buvo pasiûly- tas balandþio 4 d., prie jo savaitæ laiko dirbo atskirai susirinkæ etmonai, valdovas ir provincijø sesijos. Lietuvoje didelæ reikðmæ turëjo generalinës amnestijos ir Sapiegø gràþinimo á legalø gyvenimà reikalai, taèiau numatytais mokesèiais bajorai apsidëti sutiko. Pagrindinës diskusijos bendrame seime vyko ne tiek dël bûsimos kariuomenës dydþio, jis buvo ávardintas aiðkiai 36 000 kariø Lenkijai ir 12 000 LDK, daþnai minint Liublino seimo priimtà etatà, bet dël to, kas turëtø tokià kariuomenæ iðlaikyti vyriausiasis iþdas ar vaivadijos9. Kai kuriems deputatams kilo abejoniø, ar numatytus pinigus pavyks surinkti, nes tiek privaèiuose dvaruose, tiek ekonomijose yra labai sunki padëtis10. Taèiau ir gyventi toliau taip buvo sunku, nes kraðte buvo pagalbinë Rusijos kariuomenë, apie kurios iðvedimà buvo taip daug kalbama ir deramasi su Rusijos pasiuntiniu, kaþkas juk turëjo perimti tvirtoves, pasienio apsaugà, o ir ðvedø pavojus nebuvo visið- kai praëjæs. Augustas II buvo pakankamai populiarus, taèiau visgi buvo prisibijoma jo ambicingø tarptautiniø planø ir dar ambicinges- niø vidaus politikos projektø. Kita problema, kokia turi bûti kariuomenë, kalbëta buvo nedaug, tik LDK kancleris paminëjo, kad savø pëstininkø kûrimas ðia- me kraðte baigësi blogai, todël siûlë naudoti svetimðaliø pavyzdþio dalinius. Roþanø atstovas (posel roýañski) siûlë kuo greièiau pasiøsti etmonams karininkus á vaivadijas bei siûlë karaliui pasiøsti universa- lus vaivadijoms. Galø gale balandþio 10 d., seimui atsisakius duoti generalinius mokesèius, buvo paliktas Liublino seimo etatas11. Su tuo nenorëjo sutikti kariuomenës didinimo ðalininkai, ir kità dienà buvo svarstomas projektas Respublikos gynimas. Ðiame projekte numatytos reformos daugumai deputatø nepatiko, geriausiu atveju sutiko duoti vaivadijø pëstininkus. Karalystës iþdininkas matydamas, kad valstybinës kariuomenës stiprinimo projektas buksuoja, pradëjo ieð- koti kompromisø, kad galbût kariai su savo 100 auksinø alga tegu bûna vaivadijø þinioje, bet apranga ir ginklai (140 auksinø) tegu lieka Respublikos iþdø þinioj. Taèiau daugiausiai prieðinantis kai kurioms Didþiosios Lenkijos vaivadijoms, nutarimas priimtas nebuvo, bet ir

8 Diariusz walnej rady Warszawskiej z roku 1710. Wilno, 1928, s. 174. 9 LDK iþdininko kalba. Diariusz walnej rady Warszawskiej z roku 1710. Wilno, 1928, s. 176 177. 10 Zakroèimo seniûno komentaras LDK iþdininko kalbai. Ten pat, s. 179. 11 Ten pat, s. 183. 70 nebuvo visiðkai atmestas. Balandþio 12 d. vël gráþo prie kariuomenës algø klausimo, buvo perskaitytas projektas Reguliarûs ir laiku mo- kami ketvirtiniai mokesèiai kariuomenei, sudarytas 1661 m. pavyz- dþiu ir numatantis pavietø pëstininkø milicijas, kiekvienam kariui mokant 100 auksinø metinæ algà ir skiriant 140 auksinø metiniø iðlaidø ginklams, ekipuotei ir uniformai. Tai reiðkë apie 7 milijonus auksinø, kai etmonø projektas numatë 15 milijonø ketvirèiui. Antrà kartà grá- þus prie pateikto projekto, vël prasidëjo debatai dël per dideliø mo- kesèiø. Ið tikrøjø, pereinant prie trejø metø laikotarpio reguliariø mokesèiø, reikëjo patikimø ir garantuotø mokesèiø, kad iþdas bûtø pajëgus iðmokëti algas, nes netiesioginiai mokesèiai dël sugriautos infrastruktûros daug duoti negalëjo12. Lietuviø projektas Uþmokes- tis kariuomenei buvo priimtas be komentarø, numatant padûmës13 mokestá po 16 florinø14 metams pagal 1690 m. tarifà, mokant per 4 ratas15, gëralø mokesèiai atiduoti didþiajam etmonui L. Pociejui, nustatytas kariuomenëje netarnaujanèiø totoriø pagalvës mokestis, tam paèiam etmonui turëjo mokëti ir þydai16. Galø gale seimas patvirtino 1703 m. Liublino seimo priimtà etatà, kuriame numatyta Lenkijos Karalystës kariuomenæ padidinti iki 36 000 kariø, ið kuriø 26 000 turëjo sudaryti dragûnai ir reitarai. Be ðio skaièiaus, dar turëjo bûti nuo 21 dûmo rekrûtuojami pëstininkai, kuriø iðlaikymui skiriama po 240 auksinø, ið kuriø 100 auksinø turëjo bûti skiriama paèiam kario atlyginimui, o 140 jo aprangai, ginklams ir amunicijai; pastaroji suma buvo skiriama valstybiniam iþdui17. LDK iþdininkas toká seimo spren- dimà laikë klaida ir pralaimëjimu18. Taèiau, kaip parodë ateitis, tai buvo per daug to meto visuomenei ir valstybës ekonomikai, po maro

12 Netiesioginiai mokesèiai buvo imami ne nuo turimo turto (þemës, nekilnojamojo turto, karèemø ir pan.), o leidþiant uþsiimti tam tikra veikla, pvz., realizuoti alkoholinius mokesèius ar prekiauti uþsieniniais vynais). Ten pat, s. 194. 13 Mokestis, imamas nuo dûmo, t. y. naudojamo kamino ar krosnies. Tokia mokesèio forma buvo naudojama todël, kad mokesèiø rinkëjai galëjo lengvai apskaièiuoti mokesèio dydá ir pasikeitimus dël gyventojø skaièiaus kitimo, taèiau stabdë savarankiðkø ðeimø kûrimosi procesà. 14 Florinas XIIIXVI a. Florencijos pinigas, XVIIXVIII a. naudotas ir kitose Europos valstybëse, atitiko Nyderlandø guldenà arba dukatà, t. y. apie 36 Lenkijos vario auksinus (1733 m. kursu. Tikslø dydá sunku apskaièiuoti dël XVII a. II pusëje vykusios variniø pinigø infliacijos). Pagal Wierzbowski T. Vademecum. Podræcznik dla studiów archywalnych. Lwów Warszawa, 1926. s. 221. 15 Rata mokesèio mokëjimo periodas, apimantis pusæ metø nuo kovo 1 d. iki rugsëjo 1. 16 Ten. pat, s. 196. 17 Ten pat, s. 202. 18 Ten pat, s. 199200. 71 trejus metus neuþderëjus derliui 1712 1714 prasidëjo badas. Bajori- ja, kovojanti uþ iðgyvenimà, abejingai þiûrëjo á viskà, kas neatliepë svar- biausiø iðlikimo ir egzistencijos poreikiø19, taigi numatytas kariuome- nës dydis vargu ar buvo pasiektas, tuo labiau kad kraðte ramybës nebuvo. Augustui II vis dar trukdë Stanislovo Leðèinskio ðalininkai ir ið jø gimstanèios naujos jëgos, neretai susijusios su kitø valstybiø politika. Nerasdamas reikalingo palaikymo Abiejø Tautø Respublikoje, bet vis dar aktyvus tarptautiniu lygmeniu, Augustas II vis daþniau rëmësi 1709 m. pradëta atkurti Saksonijos kariuomene, nei neaiðkaus paval- dumo, menkai aprûpintais Respublikos daliniais. Padëtá komplikavo labai skirtingi ávairiø jëgø ir atskirø valstybiø interesai, turëjæ tiesiogi- nës átakos tiek Saksonijos, tiek Abiejø Tautø Respublikos reikalams. Augustas II, 17091713 m. aktyviai veikdamas dël Ðiaurës lygos20 at- kûrimo, 17131714 m. artëdamas su Prancûzija, buvo daug prisiþadë- jæs treèiosioms jëgoms, priklausë nuo kitø pagalbos ar geranoriðkumo, o daþnas jo pozicijos keitimas skatino visuotiná nepasitikëjimà jo sako- mais þodþiais ar pasiraðomomis sutartimis, maþino populiarumà jo val- domose valstybëse. Apie vidaus padëtá Lietuvoje 17101715 m. turime nedaug studijø. Yra þinoma, kad 1710 m. tarybos sprendimu svarbià vietà surenkant mokesèius atliko etmonai, rinkæ kai kuriuos mokesèius ir ðias pareigas jie atliko pakankamai uoliai, nevengdami pasiøsti dalinius á mokesèiø nemokanèius pavietus ar privaèias valdas, kur ðie daliniai patys suvalgydavo tai, kas jiems priklausë. Tokiais atvejais pasitaikydavo visokiø ástatymø paþeidimø, ypaè renkant hibernos21 mokesèius22. Matyt, kaip tik ðiuo metu gimë idëja, kaip iðspræsti ka- riuomenës iðlaikymo problemas nestiprinant centrinio valstybës aparato, perleidþiant kai kurias iþdo funkcijas paèiai kariuomenei. Didelæ reikðmæ visiems Lietuvoje vykusiems ávykiams ðiuo laikotarpiu turëjo Lietuvos didysis etmonas Liudvikas Pociejus. Jis vyk- dë prorusiðkà politikà, keldamas atskiros nuo Lenkijos Lietuvos, su-

19 Staszewski J. August II Mocny. Wrocùaw, 1998, s. 186. 20 Ðiaurës lyga tarptautinë politinë ir karinë sàjunga, nukreipta prieð Ðvedijà, kurios pradþia laikoma 1698 metais sudaryta SaksonijosDanijos sàjunga, pradþioje gynybinë, vëliau gynybinë- puolamoji. Prie sutarties prisidëjus Rusijai ir Brandenburgui, ji tapo pagrindine Ðiaurës karo iniciatore. Ðios lygos kûrëju pagrástai vadinamas Augustas II. 21 Hiberna mokestis, XVI a. pabaigoje siekiant apsaugoti rutiniø þemiø gyventojus nuo savos kvartinës kariuomenës apiplëðimo, kai jie þiemos sezonui pasitraukdavo nuo sienos, kurià saugojo á vidines teritorijas. LDK tiesiog mokestis kariuomenës reikalams. 22 Staszewski J. August II Mocny. Wrocùaw, 1998, s. 187. 72 sijusios su Rusija idëjas. Tai buvo savanaudiðkas, politiðkai labai aktyvus þmogus, turëjæs daug prieðø ir daþnai keitæs politines stovyklas sudëtingu 17101720 m. laikotarpiu. Ypaè daþnai jo pozicijos keitë- si Augusto II atþvilgiu. Visa tai nepadëjo atlikti kariuomenës rengimo ir aprûpinimo darbus, nors jie ir buvo atliekami 1710 geguþës mën., visà 1711 m. pavasará. Liudvikas Pociejus ðiuo laikotarpiu sie- kë iðvesti ið Lietuvos teritorijos visas svetimas kariuomenes, prieði- nosi Augusto II bandymams skirti karininkais svetimðalius. Turimos skurdþios þinios rodo, kad esant ðiam etmonui, pertvarkyti kariuo- menæ vakarietiðku pavyzdþiu buvo sunku. Tuo labiau kad su lauko etmonu Stanislovu Denhofu santykiai buvo labai átempti, prasidëjo aktyvi politinë kova, neigiamai paveikusi bendrà kariuomenës nuo- taikà23. LDK kariuomenë buvo naudojama kaip árankis sprendþiant Neuburgo valdø24 klausimà. Nors neturime tikrø þiniø, bet galima spëti, kad LDK kariuomenë 17101714 m. buvo maþai parengta kovos veiksmams, politizuota, svarbiau buvo iðtikimybë etmonui ir jo intrigoms nei gebëjimai mûðio lauke. 1715 m. Lenkijoje, o 1716 m. ir Lietuvoje prasidëjo atviras karas tarp Augustà II remianèiø saksø daliniø ir Tarnograde konfe- deracijà ákûrusiø bajorø. Konfliktas prasidëjo nuo to, kad po kovø Pamaryje Saksonijos kariuomenë, iki tol vienintelë gynusi Respubli- kos teritorijà tiek nuo Ðvedijos vadovaujamos koalicijos, tiek nuo per dideliø sàjungininko Rusijos caro Petro I apetitø, kampanijai pasibaigus negráþo á Saksonijà, o pasiliko Respublikos teritorijoje. Pagal valdovo patarëjo Lagniskio projektà, Augustas II ruoðësi jà panaudoti ávykdant valstybës perversmà ir seimo keliu atliekant reformas, kuriø pagrindinis tikslas buvo liberum veto ir valdovo elekcijos panai- kinimas. Ðalia to buvo ir Saksonijos politinio veikëjo feldmarðalo Fle- mingo planas, pagal kurá saksø kariuomenë turëjo iðprovokuoti Res- publikoje maiðtà, kurá numalðinæs Augustas II galëtø átvirtinti savo valdþià ir padiktuoti reformø formà. Pirmasis projektas buvo labiau legalus ir atitiko Respublikos tradicijas bei etmonø veikla nepaten- kintøjø nuotaikas, antrasis buvo panaðus á blogiausius absoliutinio

23 Ludwik Pociej. PSB, t. XXVII, Warszawa, 1982. 24 Neuburgo valdos Birþø ir Dubingiø kunigaikðèiø valdos, kurios iðmirus vyriðkajai linijai paveldëjimo keliu atiteko Neuburgo kunigaikðèiams Vokietijos imperijoje. Kadangi tai ardë Respublikos ir LDK vientisumà, buvo tariamasi, kà su jomis daryti, paliekant þemes savøjø valdþioje ir sumokant kompensacijà paveldëtojams. Dël ðiø valdø, sudariusiø didelæ teritorijà ne valstybiniu poþiûriu, vyko nuolatinës teisminë, politinë ir net ginkluota kova. 73 valdymo siekianèio valdovo stereotipus, susiformavusius XVI a. pabaigoje XVII amþiuje, taèiau pirmasis projektas buvo sunkiai rea- lizuojamas, o antrasis buvo paprastesnis. Kaip ten bebûtø, atvykusi saksø kariuomenë sutiko toká didelá Lenkijos bajoriðkos visuomenës pasiprieðinimà, kad jau 1714 m. pradëjo organizuotis lokalinës konfederacijos, o 1715 m. generalinë Tarnogrado konfederacija Lenki- joje. Prasidëjo Augusto II valdomø valstybiø karas, kiek panaðus á pilietiná, bet kokiu atveju praþûtingas ðiam ambicingam valdovui. Kas vyko Lietuvoje ir kokià pozicijà uþëmë valstybinë LDK kariuomenë, turime nedaug þiniø. Liudvikas Pociejus laikësi dvigubos politikos: bûdamas ðiuo laikotarpiu Augusto II prieðininku, jis rëmë antisaksið- kas pajëgas, prisidëjo organizuojant Vilniaus konvokacijà, ið kurios gavo nurodymà ginti LDK teritorijà nuo saksø ásiverþimo, jo þiniai buvo perleidþiama atskira bajorø vëliava ar net visuotinis ðaukimas, bet Augustui II susidraugavus su rusais ir paþadëjus L. Pociejui palikti didþiojo etmono pareigybæ, aktyviai á karo veiksmus nestojo, uþ- imdamas tarpininko tarp antisaksiðkai nusiteikusiø bajorø, Augusto II ir Petro I. Taèiau 1716 03 23 buvo paskelbta generalinë konfederacija ir LDK. Pradþioje L. Pociejus lyg ir prisidëjo, bet kadangi jo lojalumas konfederatams këlë abejoniø, kariuomenë sukilo, L. Po- ciejus buvo priverstas bëgti ir, jeigu ne Petro I parama, bûtø þuvæs, jo autoritetas patyrë didelá pralaimëjimà25. Tuo tarpu Saksø daliniai nu- stûmë lenkus á deðinájá Vyslos krantà, taèiau ásikiðus konfederatø pa- kviestiems Rusijos kariuomenës daliniams, kovojanèios pusës buvo atskirtos, Petras I uþëmë tarpininko pozicijà. Ilgø derybø, vykusiø 1716 m. rudená, metu iðaiðkëjo didþiuliai Augusto II ir jo valdiniø Abiejø Tautø Respublikoje poþiûriø á valstybës valdymo formas skirtumai. Augustas II vis dar siekë bet kokiomis priemonëms sustiprinti valstybës centralizacijà, iðgydyti valstybinës organizacijos silpnumà lemianèias ligas, tuo tarpu konfederatai aklai gynë savàsias respubli- koniðko valdymo tradicijas. Derybø metu antisaksiðka grupuotë dar labiau konsolidavosi, todël negalëjo bûti kalbos apie koká nors abiem pusëm priimtinà kompromisà, taigi Rusijai á rankas buvo atiduota galimybë paèiai padiktuoti susitarimo sàlygas. 1715 m. lapkrièio 6 d. buvo pasiektas nutarimas suðaukti seimà Varðuvoje, kuris tik patvir- tintø priimtas sutarties nuostatas, neleidþiant seimo metu jas keisti ar net diskutuoti.

25 Ludwik Pociej. PSB, t. XXVII, Warszawa, 1982. 74 Politiniu poþiûriu Augustas II nieko nelaimëjo, ko siekë nuo 1714 m. Visais kitais svarbiausiais punktais buvo áteisintos konfede- ratø nuostatos, taèiau kariuomenës ir iþdo valdyme buvo ávykdytos esminës reformos, sudariusios teoriná pagrindà visiems mûsø þemiau tiriamiems reguliaminams. 1717 m. reformos esmë. 1717 m. Respublikos kariuomenës etatas, kurio pagrindinës nuostatos formavosi 17101716 m. laikotarpiu, turëjo iðspræsti ðias pagrindines problemas ir atitikti keliamus reikalavimus: 1. Turëjo bûti sukurta nuolatinë kariuomenë, neiðsiskirstanti kampanijai pasibaigus, turëjo atitikti tuometinës kariuomenës reikalavimus. 2. Nuolatinei kariuomenei reikëjo sukurti patikimà aprûpini- mo sistemà. 3. Naujoji sistema turëjo ið esmës tikti tiek valdovui, tiek bajorijai. 4. Naujoji sistema turëjo patikti kaimynams, visø pirma Rusijai. 1. Nuolatinës kariuomenës uþuomazgø bûtø galima ieðkoti dar vëlyvuosiuose viduramþiuose, taèiau savo klasikinius bruoþus ji ágavo po Trisdeðimties metø karo, kai Prancûzijoje buvo pradëti kurti nuola- tiniai pulkai. Tam tikra prasme jau Ðvedijos karaliaus Gustavo II Adol- fo kariuomenë buvo nuolatinë, taèiau ji daþniausiai buvo iðlaikoma nu- kariautø kraðtø sàskaita ir nuolat kariavo. Artimiausieji mûsø kaimynai nuolatines ginkluotàsias pajëgas kûrë XVII a. pabaigoje: Prûsijoje ji atsirado Didþiojo Kurfiursto26 valdymo pabaigoje, Austrijoje XVII a. pabaigos karø su Turkija metu, Rusijoje Petro I rûpesèiu 16821705 m. laikotarpiu, Saksonijoje 1682 m. Kariuomenës pastovumo reikalavo iðaugusi ðaunamojo ginklo reikðmë ëmus vartoti titnaginius ðautu- vus ir formuoti pëstininkais paremtas taisyklingø formø rikiuotes, savo forma primenanèias linijas. Kariuomenës veiksmingumà lëmë suge- bëjimas ðaudyti nustatyta sparta, atlikti reikalingus persirikiavimus, þy- giuoti á kojà, nepabûgti ir iðlaikyti pozicijas iki fiziniø pajëgumø ribos. Iðaugo kareiviø parengimo, visø pirma muðtro reikðmë, todël kariuo- menë turëjo bûti nuolat rengiama ir mokoma.

26 Didysis Kurfiurstas Brandenburgo elektorius ir Prûsijos kunigaikðtis Fridrichas Vilhelmas (16201688, valdë nuo 1640 m.), sugebëjæs atleisti Prûsijà nuo leninës priklausomybës Lenkijos karaliui Olivos taikos sutartimi 1660 m. ir sudaræs prielaidas Prûsijos valstybës susidarymui 1700 m. 75 2. Respublikos valstybinë santvarka XVIII a. antrajame de- ðimtmetyje buvo decentralizuota ir labai neveiksminga. Be liberum ve- to ir valdovo rinkimo dideliu trûkumu reikia laikyti vaivadijø ir pavietø partikuliarizmà, pasireiðkusá nustatant mokesèius kariuomenei: bajorai sutikdavo apsidëti mokesèiais, bet su ávairiom sàlygom, daþnai ne- perduodant pinigø LDK iþdui, o mokant tik savo pavieto kariams per savus mokëtojus. Tokios vaivadijø ir pavietø vëliavos galëjo bûti vadinamos valstybës kariuomene tik su dideliu rezervu ir neatitiko jau mi- nëtø reikalavimø kariuomenei. Bajorija bijojo perduoti dideles sumas valstybës iþdininkams ar etmonams, kad ðie nepasielgtø su jais ir turima kariuomene savo naudai, o þinant Liudviko Pociejaus ir ankstesniø etmonø savybes, ðie nuogàstavimai turëjo rimtà pagrindà. Bajorijai labiau priimtinas atrodë variantas, decentralizuojantis mokesèiø siste- mà ir ið pirmo þvilgsnio labiau atitinkantis pavieto bajoro sampratas apie tëvynæ ir jos gynybà. Kita vertus, tie patys bajorai sudarë kariuo- menës karininkø korpusà, tarnavo draugais ir paprastais kariais, likusieji daþnai kentëjo nuo laiku negavusiø algos savø kareiviø, todël visi norëjo laiku apmokamos ir tvarkos besilaikanèios kariuomenës. Taip gimë idëja nustatyti pastovius mokesèius kariuomenei, suraðant koks pavietas kiek ir kokiø kariuomenei skirtø mokesèiø mokës, o pasiimti juos turëjo paèios kariuomenës daliniai, atsisakydami valstybinio iþdo ir centrinës kariuomenës kasos paslaugø. Mokëjimo pagrástumas turë- jo uþtikrinti pati kariuomenë, turëjusi teisæ sau skirtas sumas iðsireika- lauti. Tokia sistema pasirodë esanti pakankamai veiksminga, nors ir apkrovë dalinius jiems nebûdingomis funkcijomis, turëjo átakos cen- trinës kontrolës nusilpimui, kovinës dvasios smukimui ir kariuomenës silpnumui. Daliniai praktiðkai nebuvo priklausomi nuo centrinio aparato ir gyveno savarankiðkai. 3. Valdovo reikalavimai kariuomenei buvo aiðkûs: jam reikëjo patikimos, ðiuolaikinës kariuomenës, sugebanèios vykdyti tiek kovos uþduotis prieð uþsienio prieðus, tiek kaip bûdas patraukti á savo pusæ vietinius bajorus, duodant jiems galimybæ tarnauti ir gauti paaukðti- nimà. Ðiam reikalui labiausiai tiko svetimðaliø autoramento daliniai, t. y. pëstininkai, dragûnai ir artilerija. Ypaè svarbûs valdovui buvo gvardijos daliniai, turëjæ bûti su valdovu. Augustas II vis dar neprarado vilties, kad jam pavyks rasti Abiejø Tautø Respublikoje sluoks- ná, galinti paremti já kraðte, tik nuo 1717 m. jis tai siekë padaryti palaipsninio darbo, o ne perversmo keliu.

76 Bajorijos gyvenimui daug didesnës reikðmës turëjo senojo pa- vyzdþio Tautinio arba Lenkø autoramento daliniai, daþniausiai kavalerija ir joje esantys bajorams skirti karininkø ir draugø etatai. Tradi- ciðkai buvo laikoma, kad ðie daliniai visada bus iðtikimi respubliko- niðkoms tradicijoms ir negalës bûti panaudoti prieð paèià bajorijà. Kita vertus, ðiuose daliniuose buvo nesunku tarnauti, nebuvo tiek muðtro, tvarkos, darbo, o atlyginimai buvo didesni. 4. Rusijos interesus apibûdinti sunkiausia. Jai rûpëjo, kad naujoji kariuomenë nebûtø labai didelë, tiktø sumaiðèiai sukelti, bet ga- lëtø patenkinti kasdieninius taikos meto reikalavimus. Labai svarbu buvo tai, kad etatas buvo nuolatinis ir buvo uþtikrinamas net ir seimui iðirus, taigi buvo galima ardant seimus visiðkai neardyti gynybos sistemos, kita vertus, norint neleisti kariuomenës didinti, buvo galima tai daryti stabdant sprendimø priëmimà seime. Rusijai nereikëjo savøjø nutarimø prastumti, jai uþteko tinkamai pasinaudoti valdovo ir bajorijos nesutarimais. Taip pat buvo svarbu uþtikrinti kokybiná kariuomenës silpnumà, o tai buvo galima padaryti nenustatant karininkams algø, kariuomenæ decentralizuojant, sudarant sàlygas pik- tnaudþiavimams. Kitø valstybiø átakà sudarant 1717 m. etatà, reikë- tø laikyti nereikðminga27. 1717 m. etatas numatë Abiejø Tautø Respublikai 24 000 ka- riø porcijø kariuomenës etatà, ið jø 6 000 porcijø teko Lietuvos Di- dþiajai kunigaikðtystei. Porcija turëjo bûti vieno eilinio kario metinë alga, tam tikras atlyginimø mokëjimo vienetas. Pagal minëtà etatà, kariuomenë kaip ir seniau buvo skirstoma á Svetimðaliø ir Lenkø (Tau- tiná) autoramentus, o ðie á dalinius ir padalinius. Algos buvo nustatytos ðitaip: dragûnø porcija 300, pëstininkø 200; husarø porcija 448, petihorø 372, totoriø ir kazokø 272 auksinai.

27 Gierowski J. Wokól mediacji w Traktacie Warszawskim 1716 roku.//Zeszyty naukowe Uniwersytetu Jagieùùoñskiego. Prace historyczne, z. 26, Kraków, 1969, s. 66. 77 1 lentelë. LDK kariuomenë pagal 1717 m. etatà

6YHWLPÑDOL DXWRUDPHQWDV 'UDJ QDL -R.DUDOLÑNRVLRV0DORQ\EïVGUDJ Q OHLEUHJLPHQWDV .DUDODLæLR 3LQVNR GUDJ Q UDLWHOL UHJLPHQWDV 'LGÓLRVLRVEXRÓïVUDLWHOL UHJLPHQWDV /DXNREXRÓïV GUDJ Q UDLWHOL UHJLPHQWDV

3ïVWLQLQNDL -R.DUDOLÑNRVLRV0DORQ\EïVSïVWLQLQN UHJLPHQWDV 'LGÓLRVLRVEXRÓïVSïVWLQLQN UHJLPHQWDV /DXNREXRÓïVSïVWLQLQN UHJLPHQWDV $UWLOHULMRVNRUSXVDV DWVNLURMLNXRSD 'LGÓLRVLRVEXRÓïVMDQ\æDU YHQJU YïOLDYD /DXNREXRÓïVMDQ\æDU YHQJU YïOLDYD /'.NDQFOHULRMDQ\æDU ND]RN YïOLDYD 9\ULDXVLRMR7ULEXQRORMDQ\æDU YïOLDYD 7DXWLQLV /HQN DXWRUDPHQWDV +XVDUDLYïOLDYRVSRSRSRSRUFLMDV 3HWLKRUDLYïOLDYRVSRSRSRUFLM 3ULHÑDNLQïVDUJ\ED 7RWRULDLSRSRSRSRUFLM .D]RNDLYïOLDY SRSRUFLM Etatas kiek sumaþino pavietø ir vaivadijø átakà kariuomenei, kiek apribojo etmonø valdþià28. Pagrindiniu ðio etato trûkumu buvo tai, kad nebuvo numatyti pinigai nei karininkams, nei ginklams, nei uniformoms, nei kitoms smulkioms iðlaidoms, todël etatas nustatë tik lëðø, skirtø autoramentams bei daliniams proporcijas ir dydþius bei lëðø iðieðkojimo ðaltinius, o konkreèias iðraiðkas daliniai turëjo nustatyti remdamiesi etmonø pasiraðytais reguliaminais.

28 Rostworowski E. Historia powszechna. Wiek XVIII. Warszawa, 1977, s. 398. 78 2. Pëstininkø reguliaminai

1717 m. Didþiosios buoþës (Lauko buoþës) pëstininkø regimento reguliaminas29

Ðiam skyreliui pagrindiniu ðaltiniu naudotas 1717 m. Lauko buoþës (toliau LB) pëstininkø regimento reguliamino nuoraðo, pa- daryto apie 1737 metus, kai iðdavus naujà reguliaminà, etmonas pa- siëmë originalà á savo archyvà, 1782 metø nuoraðas30. Kartu buvo tyrinëtas ir kito pëstininkø pulko Didþiosios buoþës (toliau DB) regimento reguliaminas, niekuo nesiskyræs nuo èia aptariamo. Taip pat nuo jo nesiskiria 4 LB pëstininkø pulko pateiktas reguliaminas, greièiausiai naudotas tas pats dokumentas31. 1717 metø reguliaminai, naudoti pëstininkø daliniø, galiojo iki 1737 m, taigi apëmë Augusto II valdymo pabaigos laikotarpá (17171732) ir karo dël Lenkijos ápëdinystës (17331737) metus. Pirmaisiais metais didelæ átakà Lietuvos pëstijos formavimui turëjo turëti Saksonijos feldmarðalas Jokûbas Henrikas Flemingas, kuriam buvo atiduotas Respublikos Svetimðaliø autoramentas, 17291732 Saksonijos kariuomenës reformos, kurias átvirtino 1730 ir 1732 m. manevrai. Karo metu kokybiniø pokyèiø vargu ar buvo.

29 Regulamin Regimentowi Pieszym Jasnie Wielmoýnego Im Pana Hetmana Polnego WXLitt który wedùug Sejmu Warszawskiego Roku 1717 na Porcyi Czterysta Dwadziescia y Piæc iest postanowiony Rachuiàc koýdà Porcyà po Zùotych Dwiescie, czyni Wedùug Assygnacyi na tymý Seymie Wydaney Zùù 85000 z której Summy takowà ma bydý zapùatà. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 2224. 30 Kopia Regulaminu pierwszych IWW Hetmanów po zaszùej konstytucyi 1717 R. Którego Autentyk po wydanym nowym Regulaminie w Ru 1737 Hetman do swoich Regimentów odebraù do wùasnych Archywów. Co pro miùoúã fide, rækà moià podpisuje. Datt w Grodnie 28 Marca R. 1782. Wolan podpuùkownik JKM. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 24. 31 Extract Regulaminu pod Rokiem 1717 dla Pulku Pieszego Woysk Wo Xa Litt wydanego. Takowy extract Regulaminu z Xiàg Pulku Pieszego Buùawy Polney Wo Xa Litt iako jest z Kopiii w archywum Puùkowym znayduiàcey siæ sùowo do sùowa wypisany przyúwiadczam i podpisuje siæ. Dziaùo siæ w Wilnie Roku 1782 Mca kwietnia. Michaù Szymañski kapitan JKMsci, audytor Pulku Pieszego BP WXL. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 3944.

79 2 lentelë. Iðlaidø paskirstymas Didþiosios (Lauko) buoþës regimente 3HUPHWXV 3HUPHWXV $OJRPV DXNV 9LUÑXWLQïPVXQLIRUPRPV DXNV $SDWLQïPVXQLIRUPRV DXNV 9DLVWLQHLLUMRVDSWDUQDYLPXL DXNV $UNOLDPVLUYHÓLPDPV DXNV /LNXWLV DXNV ,ÑYLVR DXNV Pagal 1717 m. Lauko buoþës pëstininkø regimento reguliami- nà, daliná turëjo sudaryti 425 porcijos, o realiai 15 þmoniø ðtabas ir 385 kariai kuopose, ið jø 232 eiliniai kariai, ið viso 288 kariai regimente, taigi 67,8% etate numatyto dydþio. Algas karininkai turëjo gauti kartà per ketvirtá, kiti kariai kas savaitæ. Taip buvo daroma siekiant apsisaugoti nuo dezertyrø. Geriausi kareiviai buvo atrenkami á grenadierius, kurie sky- rësi savo grenadieriø kepurëmis. Jø ðiuose regimentuose buvo po 63 eilinius ir 6 puskarininkius. Uniforma kareiviams buvo dalinama priklausomai nuo jos rû- ðies kas dveji metai ir kas metai. Kas dveji metai (beimoderunek) buvo iðduodama virðutinë, arba pagrindinë, uniforma: kepurë, ðvar- kas, dirþai ir kt., taip pat palapinës ir piramidës ðautuvams. Kas metai (przymoderunek) buvo iðduodami apatiniai drabuþiai ir batai. Á uniformos kainà áskaièiuoti ir ginklai. Ginkluotë buvo tipiðka XVIII a. I pusës ir vidurio Europos ðaliø kariuomenëse.

80 3 lentelë. Didþiosios (Lauko) buoþës regimento kariø ginklai 1717 m. *LQNOR .DULQLQNDL 3XVNDULQLQ 0X]LNDQWDL (LOLQLDL SDYDGLQLPDV NLDL ÐSDJD 6SRQWRQDV NXUFJHZHU ÐDXWXYDVVX GXUWXYX IOLQWD] EDJQHWHP Be ðiø dalykø atskiros iðlaidos buvo skiriamos arkliams (5 arkliai, veþëjas ir veþimas vienoje kuopoje), áskaitant mokomuosius ðautuvø uþtaisus, veþimø remontà ir kitas tokio pobûdþio iðlaidas. Nenumatytoms iðlaidoms priskaièiuojamos iðlaidos popieriui ir kitos, susijusios su kanceliarija, taip pat teisminës iðlaidos. Kai kuriems dalykams iðlaidos nebuvo numatytos reguliamine, leidþiant naudoti vadinamuosius vakansinius pinigus, atsiradu- sius ið neuþpildytø etatø. Organizacija. Lauko buoþës pëstininkø regimentas buvo sudarytas ið ðtabo ir 4 kuopø, t. y. vieno bataliono. Kiekvienoje kuopoje buvo 2 karininkai (áskaitant nominalius kuopø vadus ðtabo karininkus: pulkininkà, pulkininkà leitenantà ir majorà), 6 puskarininkius, 2 muzikantus ir 58 eilinius, ið viso kuopoje 96 kariai. Regimentas tiesiogiai pakluso artilerijos generolui, jam nesant vadovaujanèiam generolui, kasmetinæ padëtá turëjo tikrinti generalkriegskomisaras. Aukðèiausioji valdþia buvo LDK etmonai. Re- gimento ðefu buvo laikomas Lauko etmonas, didþiosios buoþës didysis etmonas, valdovo regimente valdovas. Ketvirtasis LDK pësti- ninkø regimentas, keitæs pavadinimus atskirà ðefà. Dël tokios pa- dëties daþniausiai ðefo pareigas turëjo eiti pulkininkas. Administraciniu poþiûriu svarbiausiais þmonëmis regimente buvo regimento ðefas ir kuopø kapitonai. Regimento ðefas turëjo ap- rûpinti regimentà uniforma, ginklais, t. y. administruoti regimento kasà, tvirtinti sutartis, skirti puskarininkius ir þemesniuosius ðtabo pareigûnus. Kuopø ûká vedë kapitonai, o ðtabo karininkø kuopose leitenantai, kurie skaièiavo kuopos pinigus, disponavo vakansiniais pinigais.

81 1 schema. Didþiosios (Lauko) buoþës pëstininkø regimento struktûra 1717 m.

Pastaba: Italika* pareigas ëjo nominaliai.

82 *** Kuo ðiame reguliamine apibûdintas dalinys skyrësi nuo Lenki- jos Karalystës kariuomenës ir kitø to meto kariuomeniø regimentø? Visø pirma jis buvo labai maþas, pasiþymëjo paprasta organizacija. Sprendþiant pagal J. Vimerio apraðytus Lenkijos regimentus, Lietuvo- je kuopose nebuvo felèeriø, nebuvo atskaitymø invalidams sistemos, kai kareiviai ið savo algos turëdavo atskaityti sumas suþeistiems ir nu- senusiems kareiviams, algos buvo mokamos visos: 200 auksinø uþ por- cijà, atskaièiuojama tik generalkriegskomisarui. Tik Jo Karaliðkosios Malonybës pëstininkø regimentas buvo panaðus á Karalystës Karalie- nës ir Karalaièio regimentus. Bûta ir daug panaðumø: naudota ta pati ginkluotë, buvo grenadieriø padaliniø, kiekvienas regimentas turëjo ski- riamàsias pamuðalo (podszewka) ir kantø (wylogi) spalvas. Lyginti su Saksonijos kariuomenës pëstininkø regimentais sunku, bûta dideliø skirtumø: iki 1732 metø buvæ Saksonijos pësti- ninkø regimentai buvo sudaryti ið dviejø batalionø, o batalionas ið 4 kuopø, ið viso 1387 kariai, taigi bendros akcijos metu bent jau bataliono struktûra buvo panaði, taèiau smarkiai skyrësi kariø, o tuo pa- èiu ir puskarininkiø skaièius: LDK regimento kuopoje buvo 96, o Saksonijos 170 kariø. Taikant Saksonijos standartus, LDK regimentas sudarytø tik dvi pilnas kuopas, nors karininkø skaièius bûtø didesnis. Neturëjo atskirø karininkø ir LDK grenadieriai32. Ðis palyginimas leidþia spëti, kad karo atveju LDK regimentai tikriausiai bû- tø performuoti á dvi kuopas ir tokiu bûdu atitiktø bendrus reikalavimus arba juos reikëtø didinti du kartus, kas neturint paruoðto rezer- vo, buvo neámanoma padaryti per trumpà laikà. Kalbos apie kadrinio tipo kariuomenæ, kuri karo metu gali bûti didinama, neturi jokio te- orinio pamato: to meto kariuomenëse kaip tik apie 17151717 metus milicijos idëjos buvo atsisakoma33, nes nereguliarûs pëstininkai nesugebëjo ásilieti á profesionalø struktûrà. Rusijos kariuomenës pëstininkø daliniø struktûrà ir dydá daugiausiai lëmë 1711 metø etatai. Linijinis Rusijos kariuomenës pulkas buvo sudarytas ið dviejø batalionø po 4 kuopas, ið viso 1711 m. turë- jo 1487 karius34. 32 Mûller R. Die Armee Augusts des Starken. Die Sächsische Heer von 1730 bis 1733.Berlin, 1984. S. 34. 33 Saksonijos kariuomenëje 1716 m. Mûller R. Die Armee Augusts des Starken. Die Sächsische Heer von 1730 bis 1733. Berlin, 1984. S. 12. 34 Beskrovnyj L.T. Russkaja armija i flot v XVIII v. Moskva, 1958, c. 41; Leonov O. Uljanov I. Reguliarnaja pechota 16981801. Bojevaja letopis, organizacija, obmundirovanije vooruþenie, snariaþenie. Moskva, 1995, s. 254. 83 1737 m. Lauko buoþës pëstininkø regimento reguliaminas35

1737 metais baigësi karas dël Abiejø Tautø Respublikos valdovo sosto tarp jau antrà kartà iðrinkto Lenkijos karaliumi ir Lietu- vos didþiuoju kunigaikðèiu Stanislovo Leðèinskio ir Fridricho Augus- to, Saksonijos kurfiursto, Augusto II sûnaus. Kare dalyvavo Rusijos, Prancûzijos, Saksonijos kariuomenës, o Abiejø Tautø Respublikos kariuomenës ir pilieèiai rëmë abi kariaujanèias ðalis. Taèiau reguliamino atsiradimà reikëtø daugiau tapatinti su naujo lauko etmono My- kolo Kazimiero Radvilos paskyrimu. Ðis didikas jau minëtame kare parëmë vëliau laimëjusià Saksonijos partijà ir uþ ðiuos nuopelnus gavo tuo metu laisvà lauko buoþæ (1737 11 09) ir vadovavo visai kariuomenei, nes didysis etmonas Mykolas Viðnioveckis aktyviai tuo metu nesireiðkë36. Ar tokie patys pertvarkymai buvo atlikti ir Di- dþiosios buoþës pëstininkø regimente, þiniø neturime. Ðis reguliaminas turëjo galioti iki 1764 metø, taigi ið tikrøjø apëmë visus Augusto III valdymo metus. Nei Silezijos, nei Septyneriø metø karai jokios átakos pëstininkø regimento tvarkai neturëjo. Neturëjo átakos ir naujo lauko etmono Juozapo Masalskio paskyrimas 1744 m. Naujovës ir pakeitimai. Dalinio karininkø ir puskarininkiø etatai nuo 1717 m. pasikeitë: aukðtasis ir vidurinysis ðtabai liko tie patys, ið þemesniojo ðtabo etatø dingo tik regimento fleitininkas, tuo tarpu kuopø etatuose buvo supaprastinta karininkø pareigybiø sistema: vietoj trijø rûðiø kapitonø (kapitonas, kapitonas agregee, kapitonas leitenantas) buvo paliktos tik dvi: kapitono, kuris tiesiogiai vadovavo ketvirtajai kuopai, ir dviejø kapitonø, vadovavusiø kuopoms, kuriø nominaliais vadais buvo aukðtojo ðtabo karininkai. Uþ tai vietoj dviejø leitenantø pareigybiø buvo numatytos keturios, taip ðiek tiek suvienodinant pëstininkø kuopø karininkø laipsnius. Kiek pasi- keitë ir puskarininkiø pareigybës: buvo atsisakyta kaptenarmusø, jø vietoj paskiriant fleitininkus. Tokiu bûdu visame pëstininkø regimente kariø skaièius iðaugo vienu kariu: vietoj 288 289. Ginkluotë pasikeitë neþymiai: puskarininkiai liko be sponto- nø (kurzgewehr), pasilikdami tik su ðpagomis, kaip ir visi kiti kariai. Iðlaidø paskirstymas regimente visiðkai nepasikeitë. Transporto organizavimo ir apmokëjimo tvarka nepasikeitë. 35 Regulamen Regimantowi Pieszemu BP WXL Który wedùug Seymu Warszawskiego 1717 na porcyi 452 iest postanowiony rachuiàc Kaýdà porcyà po ZLL Dwiescie Czym na Rpk 85 000 Zùù a na alt dwie Zùù 170 000 Z której summy takam a byã zapùata y Moderunek. 36 Radziwiùù Michaù Kazimierz. Polski sùownik biograficzny. T. XXX/2, z. 125, s. 300. 84 Vëliavø forma ir modelis ir toliau buvo nustatomas etmonø, reguliamino tekstas nepakeistas, pasikeitë uniformø nustatymo tvarka: jeigu 1717 m. skyrësi tik uniformos kantai ir pamuðalas, dabar jau pati uniformos spalva. Naujajame reguliamine nustatyta nauja ginklø remonto ir atlyginimo uþ pamestà ginklà tvarka, ið esmës iðskaièiuojant reikiamà sumà arba ið kareiviø algø, jei sugadino kà dël savo kaltës, arba ið karininkø algos, jei tai eilinis remontas ar jei ginklas prarastas kitomis aplinkybëmis. Iðskaitymai nepadidëjo, nes nebebuvo rinkliavos generalkriegskomisarui. Taip pat leista laisviau naudoti aprangai skirtus pinigus, siekiant lengviau prisitaikyti prie kainø.

*** Apibendrinant visas naujoves, kurios atsirado 1737 metø reguliamine galime dràsiai tvirtinti, kad naujasis reguliaminas nuo senojo skyrësi labai neþymiomis smulkmenomis, ið esmës pavirðutinið- komis detalëmis, neturëjusiomis jokios átakos nei kovinei regimento vertei, nei kitoms reikðmæ turinèioms sritims. Naujasis reguliaminas greièiausiai buvo iðleistas norint parodyti lauko etmono Mykolo Ka- zimiero Radvilos rûpinimàsi kariuomene, o karininkø ir kitø aukð- èiau minëtø pareigûnø etatø perstumdymai tik ðiek tiek padidino ka- rininkø skaièiø. Daugiausiai buvo tik iðoriniø pakeitimø: fleitininkø etatai kuopose, uniforma ið esmës nepakeista. Visa tai leidþia daryti prielaidà, kad Lietuvos kariuomenës pëstininkø daliniai, juos regu- liuojanèios normos 17171763 m. nesikeitë. Lyginant su Saksonijos kariuomenës pëstininkø daliniais, pasi- keitimø daugiau pastebime pas saksus. Jø regimentuose 1732 m. bir- þelio 1 d. padidëjo kuopø skaièius: po 6 kuopas regimente, taèiau kariø skaièius kuopose sumaþëjo iki 120 kariø37. Ðis kuopø susmulkinimas leido lengviau sàveikauti LDK ir Saksonijos kariuomenëms, paliekant tà paèià bataliono struktûrà, Saksonijos kariuomenës kuopoje vietoj 170 buvo tik 120 þmoniø, taigi lyginant su Lietuvos daliniais, kur buvo 96 kariai kuopoje, skaièiai supanaðëjo, taèiau bataliono struktûra skyrësi: LDK batalione buvo tik 4, o Saksonijos 6 kuopos. Jeigu bûtø siekiama suvienodinti kuopø ar batalionø struktûrà, bûtø logiðka padidinti LDK daliniø dydá bent iki vieno viso Saksonijos bataliono dydþio, taèiau tokiø tendencijø dokumentai nefiksuoja.

37 Mûller R. Die Armee Augusts des Starken. Die Sächsische Heer von 1730 bis 1733. Berlin, 1984. S. 34. 85 1764 m. Didþiosios buoþës pëstininkø regimento reguliaminas38

17631764 metø laikotarpis buvo sudëtingas tiek Respubli- kos vidaus padëtimi, tiek bendra Europos situacija. Abiejø Tautø Res- publika iðgyveno esminiø permainø laikotarpá mirus Augustui III ir susidarius tarpuvaldþio situacijai. Turëjo keistis ne tik valdovas, bet ir bendra valstybës orientacija. Saksonijos elektoriaus, kuris tuo pa- èiu metu buvo ir LenkijosLietuvos valdovu, dvaras ir ankstesniais metais skyrë pakankamà dëmesá Rusijos interesams, taèiau Familijos partija jau paskutiniaisiais Augusto II valdymo metais stengësi áves- dinti kokybiðkai naujà santyká su Rusija, tuo paèiu tikëdamasi tapti valdanèiàja partija, su Rusijos pagalba realiai valdyti valstybæ. Ðiems planams buvo lemta ásigyvendinti: 1763 m. Augustas III mirë, jo ápë- diniai neteko Abiejø Tautø Respublikos sosto, o naujuoju valdovu tapo Familijos atstovas ir Jekaterinos II statytinis Stanislovas Augus- tas Poniatovskis. Ðios permainos galëjo turëti átakos ir kariuomenei, nes reikëjo orientuotis jau nebe á Saksonijos, bet Rusijos kariuome- næ, kaip numatomà sàjungininkà. Kita aplinkybë, galëjusi lemti naujo reguliamino atsiradimà tai didþiojo etmono buoþës perëjimas á buvusio lauko etmono Fami- lijos partijos þmogaus Mykolo Juozapo Masalskio rankas 1762 m. spalio mën. 8 d. Jau nuo 1740 metø ðis pareigûnas pasisakë uþ ka- riuomenës didinimà, 1744 metø seime siûlë savo projektà, kaip padidinti kariuomenæ nedidinant iðlaidø, kaþkas panaðaus á XVII a. vala- kø pëstininkus, kai ið 50 valstieèiø vienas eina tarnauti, o já iðlaiko tarnybos neinantys39. Ðis pareigûnas atliko nepaskutiná vaidmená kvie- èiantis á pagalbà Rusijos kariuomenæ40 ir jo pozicijos, 1764 m. Rusi- jos partijai laimëjus, buvo pakankamai stiprios. Audringo tarpuval- dþio metu gyvavo Rusijos pusës pasiûlymai pasiraðyti tarp Rusijos imperijos ir Abiejø Tautø Respublikos gynybinæ-puolamàjà sutartá, kurios vienu ið punktø bûtø Respublikos kariuomenës didinimas iki 50 000 kariø. Projektas buvo atmestas kunigaikðèio Mykolo Èarto- riskio iniciatyva41. 1764 m. etmonas M. J. Masalskis ásileido Rusijos

38 Regulamin Regimentowi memu Pieszemu Buùawy Wielkiey WXLitt którzy wedùug Seymu Warszawskiego 1717 na Porcyi 425 iest postanowiony rachuiàc kaýdà Porcyà po Zùotych dwiescie, czym na Rok 85 000 Zùù. Z której to Summy takam a bydý zapùata i Moderumek. LVIA f. SA, b. 18259, l. 1116. 39 Massalski Michaù Józef. Polski sùownik biograficzny, T. XX/1, z. 84, s. 141142. 40 Krauszar A. Ksiàýe Repnin i Polska, t. I. Warszawa, 1900, s. 28. 41 Krauszar A. Ksiàýe Repnin i Polska, t. I. Warszawa, 1900, s.69. 86 kariuomenæ ir jos globoje organizavo LDK konfederacijà. Pasisakë uþ stiprios etmono valdþios iðsaugojimà ir dël ðios prieþasties neben- dradarbiavo su LDK karo komisija ir daugiau kariuomenës reformo- mis nesirûpino42. 1763 metais baigësi Septyneriø metø karas, atneðæs á karybos pasaulá kai kuriø naujoviø, taigi naujo reguliamino atsiradimà galëjo paveikti ir Septyneriø metø karo metu atsiradusios naujovës. Pradëti naudoti lengvøjø pëstininkø jëgeriø daliniai, bandyta kurti raitàjà artilerijà. Prûsijos kariuomenë dar kartà árodë savo sugebëjimà prie- ðintis, jos átaka ávairiø valstybiø kariuomeniø rengimo sistemoms dar labiau iðaugo. Pagal pulkininko leitenanto G. Volano, tvarkiusio senuosius reguliaminus, 1782 m. uþraðà, 1764 m. reguliaminas nebuvo ágyven- dintas, nes ákûrus LDK generalinæ konfederacijà ir prasidëjus tarpu- valdþio kovoms jis nebuvo pasiraðytas, o karo komisija, pradëjusi darbà 1765 metais, pasistengë pirmiausiai padidinti algas (1766 m.)43. Naujovës. Naujai paskirto didþiojo etmono M. J. Masalskio iniciatyva parengtas reguliaminas44 buvo sudarytas remiantis pagrin- dinëmis 1717 m. etato nuostatomis, t. y. apskaièiuotas 425 porci- joms, 85 000 auksinø metams. Padidëjo iðlaidos algoms 1296 auksinais, þenkliai padidëjo ið- laidos apatiniams drabuþiams (6310), sumaþëjo iðlaidos dvejø metø virðutiniams drabuþiams (-5704), neliko iðlaidø vaistams (jie áskai- èiuoti á felèeriø algas, matyt, nepasitikint felèeriø sàþiningumu). Ne- numatytoms iðlaidoms galima buvo rinkti rinkliavas.

42 Massalski Michaù Józef. Polski sùownik biograficzny, T. XX/1, z. 84, s. 142143. 43 Plk. ltn. Volano prieraðas: Proiekt Nowego reguliaminu z Rozkazu S. P. JWImc pana Massalskiego Kasztelana Wileñskiego Hetmana Wielkiego WXLitt w Roku 1764 w Regimencie uùoýonego; który dla zaszùej wtym ýe roku generalnej Konfederacyi y dalszego w Kraiu Zamieszania, zostaù niepodpisany. Za nastæpuiàcà zaú Komissyà Woyskowà w Roku 1765 nieodmieniaiàc starego reguliaminu, ordynansem powiækszyùy zbyt szczupùe Lenungi do Zùù 10 na miesiàc, to iest doùàczywszy do tygodniowego Lenungu po gr. 15. Którego ta Ordynansu Kopia tu przyùàcza siæ. A ten proiekt Rækà moià Konnotuie. Datt w Grodnie 28 Marca 1782. Wolan Podpuùkownik JKMsc. LVIA f. SA, b. 18259, l. 16. 44 Regulamin Regimentowi memu Pieszemu Buùawy Wielkiey WXLitt który wedùug Seymu Warszawskiego 1717 na Porcyi 425 iest postanowiony rachuiàc kaýdà porcyà po zùotych dwiescie, czym na Rok 85 000 Zùù. Z której Summy takà ma bydý zapùata i Moderunek. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 1116. 87 4 lentelë. Iðlaidø paskirstymo Didþiosios buoþës regimente 1764 projektas 3HUPHWXV $OJRPV 9LUÑXWLQïPVXQLIRUPRPV $SDWLQïVXQLIRUPRV PHW GDLNWDL PHW GDLNWDL 1HQXPDW\WRPVLÑODLGRPV $UNOLDPVLUYHÓLPDPV ,ÑYLVR Organizacinë struktûra pakito nedaug. Pagrindinës permainos ávyko sveikatos apsaugos sistemoje: vietoj barzdaskuèio su drau- gu, kuriø pareigybës buvo numatytos ankstesniuose reguliaminuose, atsirado regimento felèeris ir 2 vëliavø (kuopø) felèeriø etatai. Regi- mento felèeriui numatyta 800, o kuopø felèeriams 312 auksinø alga, pastariesiems, kaip ir kareiviams, ji buvo mokama po 6 auksinus per savaitæ. Tai bûtø buvusi esminë sveikatos apsaugos daliniuose reforma, jeigu ji bûtø ávykdyta. Negalima atmesti galimybës, kad minëtieji felèeriai jau faktiðkai galëjo bûti daliniuose anksèiau, faktiðkai naudojant papildomas dalinio pajamas, taèiau oficialiuose dokumentuose bûtent toks sutvarkymas minimas pirmà kartà. Dar viena nauja pareigybë, atsiradusi dalinio etatuose, buvo kapelmagistro (kapelmagister) pareigybë, sietina su 5 obojininkø orkestrëliu. Kuopose pareigybës maþai pasikeitë: liko trys kapitonai, kuriø vyresnysis vadinamas kuopos kapitonu (kapitan z choràgwià), kiti du agregee, kaip 1737 metø reguliamine. Kitø kuopø karininkø skaièius nesikeitë, taèiau pasikeitë puskarininkiø etatai: kiekvienoje kuopoje prisidëjo po vienà kapralo bei naujà kanonieriaus etatus. Á bendrà etatà átraukta ir veþëjo pareigybë, iki tol jis buvo skiriamas ið kitø lëðø. Tokie etatø pertvarkymai turëjo neiðvengiamai sumaþinti eiliniø skaièiø: jø regimente liko tik 200. Bendras etatinis kariø skaièius regimente sumaþëjo iki 272 kariø. Ginkluotëje buvo pakeitimø: vietoj ðpagø, kurios buvo naudojamos pagal ankstesnius reguliaminus, atsirado palaðai, iðduodami visoms kariø grupëms 6 metams. Ðautuvai su durtuvais (flinty ýolnierskie z Bagnetami) turëjo bûti iðduodami 12 metø. Puskarininkio ginkluotæ papildomai turëjo sudaryti puskarininkio

88 spontonas (kurcgiwer), pistoletø pora (14 ið 24 puskarininkiø), iðduodama 12 metø. 5 lentelë. Didþiosios (Lauko) buoþës regimento kariø ginklai pagal 1764 m. projektà .DUL JUXSïV 3DODÑDL 3LVWROHW )OLQWRVVX 6SRQWRQDL SRURV GXUWXYDLV 3XVNDULQLQNLDL 0X]LNDQWDL .DUHLYLDL " " ,ÑYLVR Reguliamine minimi regimento pabûklai, taèiau jiems ásigyti, remontuoti iðlaidos nenumatytos, matyt, tikintis, kad ðios iðlaidos bus tik ypatingais atvejais, ir tam galës bûti panaudotas likutis kasoje. Artilerijai dalinyje atstovavo tik kanonieriø etatai kiekvienoje kuopoje, o patys pabûklai taikos metu, reikia manyti, buvo artilerijos korpuso sudëtyje. Karininkø ginkluotë visada buvo paèiø karininkø reikalas, ta- èiau reguliamine pirmà kartà numatytas bûdas aprûpinti karininkus vienodo modelio ginklais: jie turëjo bûti uþsakomi centralizuotai visam daliniui (prenumerata), o paskui karininkai turëjo iðlaidas padengti arba ið karto, arba iðskaièiuojant ið atlyginimo per dvejus metus. Naujajame reguliamine detaliau apraðyti muzikantø instrumen- tai, iðduodami 12 metø. Fleitininkai turëjo bûti aprûpinti fleitomis (bukmedþio dûdelëmis, piszczaùki bukszpanowe) su þalvariniais fut- liarais, ið viso 4 vnt., iðduodami 6 metams Bûgnininkai turëjo bûti aprûpinti þalvariniais bûgnais su dirþais, iðduodamais 12 metø. Regi- mento kapela turëjo turëti: 1 bukmedþio obojø, 2 fagotus, 1 triûbà arba klarnetà, 1 Vienos valtornà. Reguliaminas numatë ir kitus instrumentus: smuikus ir bosus su strykais (Skrzypce, Basette y do nich Sturmy), bet jiems ásigyti reikëjo atskiro etmono pritarimo. Pasikeitë ir aprûpinimo apranga tvarka. Jeigu seniau buvo skirstymas tik á apatinius drabuþius (beimoderunek), kuriuos kartu su batais iðduodavo kasmet, ir á virðutinius, iðduodamus kas dveji metai, tai naujajame reguliamine papildomai atsirado 6 ir 12 metø terminui iðduodamø daiktø, daugiausiai ginklai ir amunicijos laikymo krepðiø.

89 Nors iðlaidø vaistams, kaip kad buvo ankstesniuose reguliaminuose, nenumatyta, taèiau sveikatos apsaugai skirta daugiau dë- mesio. Kaip jau buvo minëta, vietoj barzdaskuèio etato atsiradus fel- èeriui, trumpai apibrëþtos regimento felèerio pareigos: jis turás pri- þiûrëti felèeriø darbà ir tobulinti savo profesines þinias45. Taip pat numatyta sergantiems kareiviams ir puskarininkiams primokëti po auksinà maitinimui. Pirmà kartà atsirado iðlaidos mirusiø kariø laidotuvëms. Pus- karininkio laidotuvëms galima buvo skirti 16, kareivio 14 auksinø. Numatyta kompensuoti ir komandiruoèiø iðlaidas karininkams, vyks- tantiems algø paimti, 100 auksinø. *** Apibendrinant iðdëstytà medþiagà galima konstatuoti, kad naujojo reguliamino projektas numatë daug daugiau pakeitimø nei 1737 metø. Ginkluotëje buvo numatyta regimento artilerija, pertvarkyta sveikatos apsaugos tarnyba, numatyti dalinio perginklavimo terminai. Visi ðie pakeitimai buvo padaryti eiliniø kariø skaièiaus sàskaita, taèiau buvo logiðki ir pagrásti XVIII a. II pusës kariuomeniø raidos kontekste. Naujojo norminio dokumento tekstas yra sudëliotas naujai, nekopijuojant 1717 m. reguliamino, ir pasiþymi reikalo iðmany- mu bei tikslumu. Tolesni patobulinimai buvo sunkiai ámanomi nedidinant iðlaidø kraðto gynybai. Palyginimas su dviem galëjusiom átakà daryti kariuomenëm Saksonija ir Rusija rodo, kad LDK kariuomenës pëstininkai jau vien dël dydþio negalëjo në ið tolo prilygti artimø kaimynø daliniams nei porcijø skaièiumi, nei tuo labiau realios bûklës rodikliais. Bandymas juose taikyti priimtas kariuomenës valdymo proporcijas akivaizdus, ta- èiau jeigu bûtø siekiama priartëti prie to meto kariuomenës organizavimo standartø, bûtø reikëjæ arba didinti kariø skaièiø, arba maþinti regimentø skaièiø. Akivaizdþiai to siekiama nebuvo, buvo palikti keli maþo dydþio regimentai. Realiai visi Lietuvos pëstininkai galëjo tilpti á vienà ne visos sudëties regimentà ið dviejø batalionø. Toks sutvarkymas bûtø logiðkas þinant, kad jokios nereguliarios pëstininkø formuo- tës tuo metu neegzistavo ir greièiau nei per 12 metus, net nutarus didinti kariuomenæ, esamø daliniø iki normalios bûsenos padidinti ne- pavyktø. Toks sutvarkymas, koks buvo, sudarë sàlygas turëti gerokai daugiau ðtabo karininkø etatø, nei tokio paèio dydþio pëstininkai turë- 45To zaú cavetur, ýe Regiments Felczer ma mieã wzgùàdy na Felczerów Choràgiewnych, którzy aby byùy doskonali w swoiey professyi, oto staraã siæ powinien. LVIA f. SA, b. 18259, l. 12. 90 jo kitose kariuomenëse. Kita vertus, tai galima bûtø paaiðkinti plaèia teritorija, kurioje ðie daliniai buvo dislokuoti. 6 lentelë. Didþiosios buoþës pëstininkø regimento reguliaminuose numatytø etatø palyginimas ÐWDEDV 3DUHLJ\EïV P P P HWDWDV HWDWDV HWDWDV 3XONLQLQNDV 3XONLQLQNDVOHLWHQDQWDV 0DMRUDV $GMXWDQWDV 5HJLPHQWRNYDUWLUPHLVWHULV $XGLWRULXV %DU]GDVNXW\V %DU]GDVNXæLRGUDXJDV 5HJLPHQWRIHOæHULV .XRSRVIHOæHULV .DSHOPDJLVWUDV 2ERMLQLQNDL 5HJLPHQWRIOHLWLQLQNDV 5HJLPHQWRE JQLQLQNDV 3URIRVDV .XRSRVH 3DUHLJ\EïV P P P HWDWDV HWDWDV HWDWDV .DSLWRQDV NXRSRV NDSLWRQDV $JUHJHHNDSLWRQDV .DSLWRQDV OHLWHQDQWDV /HLWHQDQWDV 9ïOLDYLQLQNDV 6HUÓDQWDV

91 -DXQHVQ\VLV YïOLDYLQLQNDV )XUMHULV .DSWHQDUPXVDV .DSUDODV )OHLWLQLQNDV % JQLQLQNDV .DQRQLHULXV (LOLQLV 9HÓïMDV %HQGULGXRPHQ\V 3DUHLJ\EïV P P P HWDWDV HWDWDV HWDWDV ,ÑYLVRNDULQLQN ,ÑYLVRPHGLN ,ÑYLVRSXVNDULQLQNL ,ÑYLVRPX]LNDQW ,ÑYLVRNDUHLYL ,ÑYLVRNDUL Kiti pëstininkø daliniai

Jo Karaliðkosios Malonybës (gvardijos) pëstininkø regimentas. Ðio dalinio reguliamino neturime, greièiausiai niekas ir nepasiuntë uþklausimo, nes 1782 metais abu gvardijos daliniai buvo dislokuoti Varðuvoje ir pakluso tiesioginei valdovo valdþiai. Tai pats didþiausias dalinys LDK kariuomenëje, kuriam buvo skirta 1000 porcijø. Pagal Mariano Lecho duomenis, dalinyje turëjo bûti 620 þmoniø. Daliná sudarë ðtabas ir 8 kuopos. Dalinio ðtabe buvo generolas majoras, pulkininkas leitenantas, majoras; regimento kvartirmeisteris, adjutantas, auditorius, regimento felèeris, 4 jaunesnieji vëliavininkai, obojininkai, profosas ir jo tarnas. Kuopoms vadovavo ðtabo karininkai ir keturi kapitonai. Be jø, kuopose buvo po leitenantà, vëliavininkà, ið puskarininkiø po 2 serþantus, 5 kapralus, vienà furjerá, felèerá, 2 fleitininkus, du bûgnininkus ir 5962 eilinius46. Pateikta medþiaga duoda tik bendrà supratimà apie regimento organizacijà, nes neturi- mi pirminiai pagrindiniai ðaltiniai reguliaminai.

46 Lech M. Autorament cudzoziemski wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w epoce saskiej. Studia i Materiaùy do historji wojskowoúci. T. VII, cz. 1, Warszawa, 1961, s. 9296. 92 Artilerijos korpusas, arba atskiroji kuopa (freykompania), buvo nedidelis dalinys, kurá sudarë ðtabas ir dvi kuopos: paèios artilerijos, arba kanonieriø, ir artilerijos priedangos kuopos. Ðtabas buvo tiesiogiai sujungtas su kanonieriø kuopa. Artilerijai iðlaikyti buvo skirta 150 porcijø. Anot M. Lecho, 1736 m. artilerijos korpusà sudarë 4 asmenø ðtabas: artilerijos generolas, pulkininkas leitenantas ir fligel adjutantas, lydëjæs artilerijos generolà. Artileristø kuopà sudarë leitenantas, ðtykjunkeris karininkai; serþantas, kvartirmeisteris, fel- èeris, du kapralai, bûgnininkas ir 30 kanonieriø. Grenadieriø kuopà artilerijai pridengti sudarë du leitenentai, adjutantas, jaunesnysis vë- liavininkas, kvartirmeisteris, felèeris, kaptenarmusas, profosas, trimitininkas, 2 bûgnininkai, 2 kapralai, 60 grenadieriø ir du veþëjai, viso 118 kariø47. Artilerijos kariø skaièius vëlesniais laikais truputá padidëjo artilerijos generolui kai kuriuos karininkus iðlaikant savo pinigais, bet tai nekeitë padëties ið esmës. Janyèarai jokiø kariniø funkcijø neatliko, tai buvo etmonø ar kitø pareigûnø asmens apsauga ir palyda, kuriø svarbiausia dalis buvo muzikantai. Anot M. Lecho, 1757 metais Didþiosios buoþës jany- èarø vëliavoje turëjo bûti 122 kariai: rotmistras, leitenantas, 2 vëlia- vininkai, 2 èauðai, 1 zawieracz, 8 kapralai ir 80 eiliniø bei 27 muzikantai: surma pûtëjai, bûgnininkai, kontrabosininkai (toùomba- sisty)ir neiðverèiami zyùisty48. Apie ðias janyèarø formuotes ir jø pareigûnus reikia atskirø palyginamøjø tyrinëjimø. 3. Kavalerijos reguliaminai

1734 m. balandþio 4 d. LDK dragûnø leibregimento reguliaminas49

Tyrimui naudojama valdovo Augusto III reguliamino, turin- èio ásakymo galià, kopija, ant kurios yra didþiojo etmono Mykolo Servaco Viðnioveckio paraðas, kad su originalu sutinka. Dokumentas iðsiskiria originalia XVIII a. I pusës raðyba ir iðkilmingesnëmis for-

47 ten pat, s. 107108. 48 Ten pat, s. 108109. 49 August Trzeci z Bozey Laski Król Polski (...)Regulamen dla Leibregimentu Dragoñskiego Woysk WXLitt. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 5562. 93 muluotëmis50. Ðis dalinys iðsiskyrë ið kitø LDK daliniø tiek kitokia dalinio struktûra, tiek funkcijomis. Leibregimentas buvo labiau susi- jæs su Augustu III, Saksonijos kariuomene ir turëjo ðiai kariuomenei bûdingà sutvarkymà. Kiek þinoma, 17331737 m. Lenkijos ápëdi- nystës kare dalinys rëmë Augustà III. Galima pastebëti, kad ir kari- ninkø pavardës buvo daugiausiai vokiðkos, taigi ðis regimentas LDK priskirtinas tik pavadinimo ir finansavimo prasme, taèiau kokybiniu poþiûriu buvo vienas ið geriausiø daliniø visoje Respublikoje, daþnai reziduojantis Varðuvoje prie karaliaus. Ðio reguliamino pagrindu buvo ankstesnysis, greièiausiai 1717 m. reguliaminas, su kuriuo tekste vyko lyginimas, taigi galima sakyti, kad ðiame dokumente galima áþiûrëti ir ankstesnio dokumento detaliø. Galiojo ðis dokumentas ne ilgiau kaip iki 1744 metø gruodþio 11 d. Daliná sudarë ðtabas ir 6 kuopos. Ðtabà sudarë ðefas, pulkininkas, agregee pulkininkas, pulkininkas leitenantas, majoras ir 3 agregee kapitonai aukðtasis ðtabas; regimento kvartirmeisteris, turintis kapitono laipsná, adjutantas, auditorius, kapelionas ir regimento felèeris vidutinis ðtabas; 6 jaunesnieji vëliavininkai, litaurininkas, 6 obojininkai, kaustytojas, veþëjas, proviantmeisteris arba regimento furjeris, bal- nininkas ir profosas su tarnu þemesnysis ðtabas. 31 asmens ðtabas naudojo 132 porcijas ið dalinio etatø. Kiekvienoje kuopoje buvo po du karininkus: leitenantà ir vëliavininkà, taèiau algas gaudavo ir aukðtojo ðtabo karininkai, formaliai laikomi kuopø vadais kapitonais. Realiai kuopoms tikriausiai vadovavo agregee kapitonai, priklausæ dalinio ðta- bui, tik paskutinioji kuopa turëjo kuopos kapitonà vadovybëje. Kuo- pos puskarininkiø buvo 4: vachmistras, kvartirmeisteris ir du kapralai, taip pat buvo felèeris, 2 bûgnininkai ir 36 eiliniai. Ðalia etatiniø bûta ir neetatiniø karininkø, kuriø bûta trijø: dviejø kapitonø ir vieno leitenanto.Taigi visame regimente buvo 306 kariai. 600 porcijø turintis dalinys turëjo beveik per pusæ maþiau ka- riø, taèiau karininkø buvo net daugiau, negu reikëjo tokios struktû- ros daliniui. Dalinyje buvo atliekami iðskaitymai ið algos. Regimento ðefas nemokëjo jokiø iðskaitymø ið algos, jis ëmë savo ðefo algà, savo kaip kuopos kapitono algà, dar papildomai gaudavo pagalvës mokes-

50 Wiæc tedy Chcemy, aýeby ten Regulamen, we wszystkich punktach, taki ako in atecedenti- bus,iest wyraýono, od wszech w obec i od koýdego z osobna, Leibregimencie naszym Dra- goñskim WXLitt, iako Exactissime byù obserwowany, a w nim bez wymowney woli Y Ordynan- su naszego, niã nie odmieniono. Który to Regulamen, dla tym wiækszey Wagi, Rækà wùasnà podpisawszy, pieczæc Naszà przycisnàc rozkazaliúmy. Dan w warszawie Dnia IV Miesiàca kwietnia. Roku Pañskiego MDCCXXXIX ....Augustus Rex. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 62. 94 tá nuo visø kariø. Ðtabo karininkai gaudavo savo atlyginimà, savo kaip kuopos vado atlyginimà, pinigus kuopos iðlaidoms ir paðaro veþimui iðlaikyti, ið ðiø pinigø mokëjo jau minëtà pagalvës mokestá, iðmokà vaistinei. Pulkininkas Lamaras per metus gaudavo 8400 auksinø, ið jø jo asmeniniam naudojimui likdavo 8028 auksinai, taigi iðskaitymai sudarë 4,5% jo atlyginimo, jeigu neskaièiuosime galimø iðlaidø pro- vianto veþimui ir kuopos iðlaidoms, taip pat karininkas turëjo rengtis, maitintis ir apsiginkluoti savo lëðomis. Puskarininkiai ir kareiviai turëjo daugiau iðskaitymø. Jie turëjo duoti pinigø uniformai, ginklams remontuoti, þirgams kaustyti, kar- bonai (tikriausiai turëta galvoje anglis patalpoms ðildyti), vaistinei, paðarui, þirgø kasai. Ið metinio kareivio atlyginimo, kuris turëjo siekti 300 auksinø, kareiviui likdavo tik 120 auksinø, arba 40%, taèiau jis buvo viskuo aprûpintas, iðskyrus maistà. Dalinys papildomai finansa- vo þirgø ðërimà þiemos mënesiais ir mokëjo priedus muzikantams51.

1737 m. birþelio 12 d. Lauko buoþës raiteliø regimento regu- liaminas52

Dragûnø regimento reguliamino apraðymui naudotasi 1737 m. birþelio 12 d. Lauko buoþës raiteliø regimento reguliamino 1782 metø nuoraðu53. Apie ankstesná 1717 m. raðytà reguliaminà þiniø neturime, bet þinodami neesminius pakeitimus, kurie buvo padaryti 1737 m. reguliamine pëstininkø daliniuose, galima spëti buvus juos neþymius. 1737 metais baigësi vadinamasis karas dël Lenkijos ápëdinys- tës, soste ásitvirtino Augustas III. Taèiau didþiausià átakà turëjo jau- no ir aktyvaus didþiojo etmono Nesvyþiaus ðakos kunigaikðèio My- kolo Kazimiero Radvilos atëjimas á kariuomenës vadovo postà. Raiteliø daliniø sutvarkymas. Lauko buoþës raiteliø regimento reguliaminas, iðsaugotas istorijai Karo departamento rûpesèiu, nu- matë daliná, sudarytà ið ðtabo ir 4 kuopø kaip ir pëstininkai. Vienoje kuopoje, áskaitant vadovaujanèius ðtabo karininkus, 47 kariai. Ið viso dalinyje 202 kariai. 51 Ten pat. 52 Regulamin Regimentowi Konnemu Buùù Polney a teraz Wielkiey WXLitt który wedùug Seymu warszawskiego na Porcyi Trzysta w Roku 1717 iest postanowiony rachuiàc kaýdà Porcyà po Zùù 300, Co uczyni na Rok 90000 na Lat Dwie 180000 z której Summy takowa ma budý zapùata y moderumek.. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 2628. 53 Nuoraðe paraðyta 1732 m. birþelio 17 diena, bet tuo metu M. K. Radvila nebuvo didþiuoju etmonu, o vëlesnysis 1768 m. reguliaminas savo duomenis lygina su 1737 metais. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 28 95 2 schema. Didþiosios (Lauko) buoþës raiteliø regimento struktûra 17371775 m.

Pastaba: Italika* pareigas ëjo nominaliai.

96 Ginkluotë buvo skiriama ketveriems metams, jos sudëtis pateikiama lentelëje. Be to, kariams buvo skirta 8 ginklø piramidës, 50 palapiniø, 4 veþimai. Veþimams iðlaikyti buvo naudojama ta pati sistema kaip ir 1717 m. pëstininkø reguliamine, t. y. veþëjai turëjo bûti iðlaikomi ið vakansiniø pinigø, tik skirtingai nuo pëstininkø nebuvo veþimo amunicijai. 7 lentelë. Lauko buoþës raiteliø regimento kariø ginklai 17371775 m. .DUL JUXSïV ÐSDJRV 3LVWROHW ÑDXWXYDL SRURV SXVNDULQLQNLDL NDUHLYLDL ,ÑYLVR Medicinos reikmëms buvo skirta 682 auksinai þmonëms ir 100 auksinø þirgams. Pinigø visoms reikmëms neuþteko, todël buvo numatyta daryti rinkliavas priklausomai nuo rango, ið viso per metus regimentas turëjo surinkti 4429 auksinus. Organizacija. Kavalerijos dalinio organizacija niekuo ypatin- gu nuo pëstininkø nesiskyrë, tik ginkluote (nebuvo jame spontonø, ðau- tuvø su durtuvais), muzikos instrumentais (vietoj 2 bûgnø ir fleitos kuopose 1 liutaurai visame dalinyje ir po bûgnà kuopoje) ir specifi- niais amatininkais þemesniajame ðtabe. Dalinyje buvo maþiau þmoniø. Kavalerijos daliniai buvo pavaldûs kavalerijos generolui leitenantui. *** Lyginant su Saksonijos kariuomenës dragûnais, kuriø struk- tûra kaip ir pëstininkø buvo pakeista 1732 metais, skyrësi tiek kuopø skaièius, tiek ir kariø skaièius jose: regimente bûta 6 kuopø, jose po 75 karius, taigi pastebimas tas pats santykis kaip ir pëstininkø54 .

[1768 m.] Didþiosios buoþës raiteliø regimento reguliaminas55

1768 metø reguliaminas buvo sudarytas 1766 metø seimui

54 Mûller R. Die Armee Augusts des Starken. Die Sächsische Heer von 1730 bis 1733. Berlin, 1984. S. 68. 55 Regulamin Regimentowi Konnemu Buùù WWXLitt który wedùug Seymu warszawskiego na Porcyi Trzysta w Roku 1717 iest postanowiony rachuiàc kaýdà Porcyà po Zùù 300, Co uczyni na Rok 90000 z której Summy takowa ma budý zapùata y moderumek. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 2932. 97 nutarus padidinti kariams algas, kurios dël kritusio auksino kurso Septyneriø metø karo metu nebegalëjo patenkinti elementariø reika- lavimø, buvo per maþos. Taip pat svarbi aplinkybë buvo didþiojo etmono buoþës patekimas á Mykolo Kazimiero Oginskio rankas, tradi- ciðkai turëjo keistis ir reguliaminas. 1766 metø seimo nutarimai, atrodo, nebuvo greitai vykdomi, kariuomenës algø didëjimo nefiksuoja Iþdo komisijos dokumentai, todël tikriausiai buvo reikalas padidinti kariams algas maþinant kariø skaièiø. Ðis reguliaminas turëjo bûti taikomas iki ásigalios 1766 metais nustatytos normos56. Naujovës. Bendroji dalinio organizacija nepasikeitë, sumaþë- jo tik eiliniø skaièius: vietoj 152 kareiviø liko 120. Algos padidëjo visiems pareigûnams: pulkininko alga padidëjo nuo 7000 iki 7500 (+500), kapitono nuo 1990 iki 2300 (+400), kapralo nuo 250 iki 258 (+8) auksinais, eiliniø nuo 144 auksinø iki 183,7 (+40) auksinø. Taip pat padidintos kvotos jaunesniøjø vëliavininkø ir eili- niø uniformoms atitinkamai pusantro ir vienu auksinu per dvejus metus. Bendras kariø skaièius sumaþëjo iki 170 þmoniø. Pasikeitë ir algø mokëjimo tvarka: karininkams algos turëjo bûti mokamos jau nebe kas ketvirtá, bet kas pusmetá, puskarininkiams ir kareiviams nebe kas savaitæ, bet kas mënesá Ginkluotë ið esmës nepasikeitë, tik jos sumaþëjo 32 vienetais, nes tiek sumaþëjo kariø skaièius regimente. Jokiø kokybiniø ar tvarkà keièianèiø pasikeitimø reguliamine, lyginant su 1737 m. reguliaminu, nëra.

56 Dokumente nëra nurodyta data, taèiau M. K. Oginskis etmonu tapo tik 1768 metais, taigi anksèiau jis negalëjo raðytis kaip didysis etmonas, o vëlesniais metais vyko Baro konfederacijos kovos. Paèio Oginskio prieraðas nurodo ðio dokumento galiojimo laikà: Ten regulamen Regimento mego Konnego do daty weyscia do Kassy Tegoý Regimentu Summy, addytamentowey przez Rzeczypospolity naznaczoney Konstytucyà Roku 1766 przy zwykùey pieczæci podpisuje. Dokumentas buvo rastas 1782 m. 1 Grenadieriø pëstininkø regimente, já apraðë mjr. W Wygandas. LVIA, f. SA, b. 18259, s. 2932. 98 1744 m. gruodþio 11 d. LDK (Karalaièio, Pinsko) raiteliø regimento reguliaminas57

Skirtingai nuo kitø dokumentø, saugomø mûsø pagrindinia- me ðaltinyje 18259 byloje, ðis dokumentas greièiausiai yra origina- las, apie kà liudija kitokia, XVIII a. I pusei ir viduriui bûdinga raðy- sena ir dar kita raðysena atlikti prieraðai bei maþesnis dokumento formatas. Dokumente paminëtos trys datos: 1741 m. lapkrièio 25 d., 1744 m. gruodþio 11 d. ir 1766 m. birþelio 10 d. Paskutinioji data neabejotinai susijusi su regimento patikrinimu, kurá atliko Naugar- duko kaðtelionas kavalerijos gen. mjr. Juozapas Nesiolovskis, pasi- raðæs liustratoriumi. Ta paèia raðysena yra ir pastabos kiekviename dokumento puslapyje Connotatum. Lustrator, liudijanèios apie jo pasiraðymà, kad pateikti duomenys atitinka realià padëtá arba 1717 m. etatà. Tai liudija, kad iki pat 1766 metø, o greièiausiai iki 1768 metø58 ðis dokumentas galiojo. 1744 metø áraðas atliktas Jo Karalið- kos Malonybës pulkininko didþiojo LDK taurininko Mykolo Ogins- kio, kuris nurodo, kad nuo minëtos datos ðis reguliaminas ágavo vyk- dymui tinkamo dokumento svarbà, todël bûtent ðià datà laikome dokumento galiojimo pradþia59. Po ðiuo iðraðu pateiktas skirtinga raðy- sena padarytas áraðas, liudijantis, kad pats áraðo autorius generolas majoras ir pulkininkas Adomas Krasinskis 1741 m. lapkrièio 25 d. pasiraðë ðá dokumentà iki tolesnës valdovo ar LDK didþiojo etmono valios60. Tai savo atskirà ðefà turintis ketvirtasis dragûnø pulkas, kuriam 1717 m. etatas buvo skyræs 300 porcijø, kaip ir Didþiosios ir

57 Regulamen Regimentowi Konnemu Nayiasnieyszego Krulewicza Jo Moúãi Polskiey Woysk Wo. Xa. Littewskiego. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 4854. Tam paèiam daliniui skirtas ir kitas reguliamino iðraðas: Extract y Repartycya Wuciàgnione z Regulaminu JKMci kazdey Rathy iak komu z kassy ma byc wyplacono w Regimencie Konnym Nay[iasnieyszego]K[róla] I[ego]m[os]ci dnia 11 Xbris Roku 1744. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 6769. 58 Apie galutinæ reguliamino galiojimo datà galime spræsti ið ðio regimento vëlesniø raportø, kuriø skiltyje turi bûti buvo pateikiamas prieraðas pagal 1768 m. etatà. 59 Anno 1744 [Dnia] 11 X bris [Decembris] ten Regulamen ad Normam Regulaminu Leybregimentu Konnego WXLitt formowany do czasu y do dalszey woli Nayiasniejszego Króla Imci lub IO Xcia Imci Hetmana Wielkiego WXLitt podpisuje. Dat ut supra. Michaù Oginski Cz:WXLitt Puùkownik IKM. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 53. 60 Dnia 25. 9 bra ten regulamen podpisaùem anno 1741 do dalszey dyspozycyi nayiasnieyszego króla Imci pana mego miùosciwego lub jasnie oswieconego Xiàzencia Imci Hetmana Wielkiego Wielkiego Xiæstwa Litewskiego Dat ut Supra ten regulamen formowany ad normam Leibregimentu Konnemu WXLitt. Adam Krasinski PE GM Litt. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 53.

99 Lauko buoþiø regimentams. Po 1775 metø jis gavo 5 pëstininkø regimento numerá. Sprendþiant pagal atskaitymø lentelæ, visos regimen- to iðlaidos buvo dengiamos ið kariø atskaitant pinigus pagal gaunamø porcijø skaièiø: pavyzdþiui, ið gaunamø 2500 auksinø 100 kareiviø per mënesá algoms po visø iðskaitymø likdavo tik 900, t. y. 36% etate numatytos sumos. Tai, þinoma, sudarë sunkias sàlygas kariams iðsi- laikyti, bet leido iðlaikyti maksimalø kariø skaièiø. Iðskaitymai buvo daromi uniformoms, ginklø remontui, þirgø kaustymui, vaistinei, þir- gø ðërimui, þirgø pirkimui (konna kassa) bei neaiðkiems reikalams skirtam pagalvës mokesèiui. Ið uþuominos, kad reguliaminas suderintas su leibregimento, t. y. LDK raiteliø gvardijos regimento reguliaminu, galima spëti, kad tokia pati tvarka buvo taikoma ir gvardijo- je. Kita vertus, dalinio kuopø organizacija labiau panaði á gvardijos leibregimento, o ne á didþiosios ir lauko buoþiø dragûnø kuopø orga- nizacijà, nors pagal porcijø regimentuose skaièiø turëtø bûti atvirkðèiai. Organizacija. Dalinys buvo sudarytas ið ðtabo ir keturiø kuo- pø. Ðtabe buvo: ðefas, pulkininkas, pulkininkas leitenantas, majoras aukðtasis ðtabas; auditorius, regimento felèeris vidurinysis ðta- bas; 2 jaunesnieji vëliavininkai, 6 obojininkai, kuriø vienas litaurininkas, kaustytojas ir greièiausiai profosas (sztekerknecht?). Kuopose buvo vienas agregee kapitonas, du kapitonai, gau- nantys leitenantø algas, 4 vëliavininkai, 4 vachmistrai, 4 kvartirmeis- teriai, 8 kapralai, 4 bûgnininkai ir 100 kareiviø, ið viso 141 karys. Prieðakinës sargybos pulkai

Ðaltinio apibûdinimas. Prieðakinës sargybos pulkuose, kaip ir visoje Tautinëje kavalerijoje, tvarkoma dokumentacija buvo visið- kai kitokio lygio, nei Svetimðaliø autoramentui priklausanèiuose daliniuose, todël pulkininkø paaiðkinimai apie buvusias tradicijas ir tvar- kà yra kito patikimumo lygio informacija: ið esmës tai vyresniø, ilgiau tarnavusiø kariø prisiminimai. 2050 metø senumo ávykiai, þinoma, galëjo uþsimirðti, taèiau, kita vertus, pusës bûtent prieðakiniø sargybos pulkø informacija yra maþiau formali, daugiau prisiminimø ne apie reguliaminuose numatytà padëtá, o apie realius santykius, kurie buvo bûdingi Augusto II laikø kariuomenei. Ið Didþiosios buoþës prieðakinës sargybos pulko karininkø raporto, apibûdinamo þemiau, þinoma, kad ðiuose daliniuose jokia dokumentacija Augusto III lai-

100 kais LDK kariuomenës prieðakinës sargybos pulkuose tvarkoma nebuvo, taigi rasti liudijimai gali bûti vienintelis autentiðkas liudijimas apie ðiuose daliniuose buvusià tvarkà. Archyvo nebuvimà veteranai aiðkino vëliavø iðbarstymu keliuose pavietuose ir vaivadijose bei tuo, kad niekas jokios dokumentacijos nereikalavo61. Prieðakinës sargybos formuotës, daþnai vadintos ulonais, buvo daugiau vietinë nei ið uþsienio atsineðta tradicija, kuri vëliau papli- to kitose Europos kariuomenëse: Prancûzijoje tikriausiai nesantuo- kinio Augusto II sûnaus marðalo de Sax iniciatyva62, paèioje Saksoni- joje 1730 m. buvo ásteigtos dvi ulonø vëliavos ið 120 kariø. Didþiosios buoþës (2) prieðakinës sargybos pulkas63 buvo sudarytas ið 5 vëliavø, kuriose buvo 150 kariø. Kiekvienai vëliavai vadovavo karininkai: rotmistras, leitenantas ir vëliavininkas, likusieji kariai buvo suskirstyti poromis á draugus ir eilinius. Pulkininko alga ir tikriausiai prestiþas nesiskyrë nuo kitø rotmistrø. Vëliavoje buvo 11 porø (draugas+eilinis, kaip ponas ir tarnas), kiti eiliniai priklausë tiesiogiai karininkams, ið viso vëliavoje buvo 15 eiliniø. Draugai ið savo tarpo vienà skirdavo vietininku, uþ tai jam duodami 80 auksinø uþ nuolatiná buvimà dislokacijos vietoje, vienà arklidininkà, jam sumesdavo 50 auksinø, bei vienà deputatà, kuris turëdavo surinkti vë- liavai priklausanèià algà, uþ tai jam draugai ir karininkai sumesdavo 260 auksinø, kitus pinigus deputatui sumokëdavo mokesèiø mokëto- jai (56 auksinus), o 54 auksinai likdavo rotmistro nuoþiûrai. Kiek- vienoje vëliavoje buvo po trimitininkà. Vëliavos buvo dislokuotos atskirai: 1 Vasiliðkëse, Lydos paviete, 2 Zahalëje? (w Zahallu), Mozyriaus paviete, 3 Sucharuose, Orðos paviete, 4 Mstislavlyje, 5 Mozyriuje, visos rytinëse LDK þemëse. Tokia tvarka dalinyje ið- liko iki 1772 metø, tik 1776 metais artilerijos pulkininkas T. Stetke-

61 ... Iý w róýnych Powiatach y Woiewództwach One rozlokowane byùy ztego wiæc Powodu Pulk Archywum ksiàg nieutrzymaù. Poniekàd nato y zalecenia niebyùo. Rapport od Pulku Przedniej Straýy Bull Wielkiej Woysk WXLitt za wydanym Ordynansem IW Xcia Radziwilla Kasztelana Wilensk. Prezyduiàcego w Przeúwietnym Depart. Woyskowym pod Dniem4 Marca w roku Ninieyszym 1782 zaczynioney Indagacyi w Pulku dawno sùuýàcych Officyerów, które poniýey wyraýaiàce Iþo d R. 1717 w Pulku zadney archywum nieznaydowaùo siæ. Tak oraz caùoúc rzeczy togoý Pulku od R. 1717 aý do Ru 1776 Consequenter z teyýe Indagacyi Opisuje siæ. Datt. W Lipniszkach Roku 1782 Mca Aprylia 15 Dnia. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 33. 62 Denison D. Istorija konnicy. Kn. 1. Moskva, 2001 (pataisytas 1897 m. leidimas), s. 278 63 Rapport od Pulku Przedniej Straýy Bull Wielkiej .... Visas apraðymas ankstesnëje nuorodoje Nr. 52, LVIA, f. SA, b. 18259, l. 3334. 101 vièius, tikrinæs daliná, panaikino deputatø, arklidininkø ir vietininkø pareigybes bei kanceliarijos mokesèius, ávesdamas naujà tvarkà64. 3 schema. Didþiosios (Lauko) buoþës prieðakinës sargybos pulko struktûra

Pastaba: Italika* pareigas ëjo nominaliai.

Lauko buoþës (3) prieðakinës sargybos pulkas, gaudamas tokias paèias sàlygas iðsilaikyti ir turëdamas tà patá kariø skaièiø, grei- èiausiai buvo tvarkomas tais paèiais pagrindais kaip ir Didþiosios buo- þës pulkas, nors mûsø tyrinëjamame reguliaminø rinkinyje apie ðá daliná nëra þiniø. Apraðyta tvarka ið esmës patvirtina A. Kitovièiaus apraðytà tautinës kavalerijos vëliavø tvarkà. Turëdamas toká ðtabà, pulkas tik formaliai galëjo bûti laikomas atskiru daliniu, ið esmës tai buvo 5 atskiros vëliavos.

64 Raporto autorius buvo þemiau pasiraðæs pulkininkas Juozapas Jelenskis, kartu su juo rotmistras Songaila (Sàgaylo), Kazimieras Juðinskis, 1733 metais perëjæs ið Rusijos tarnybos, bei draugas Vilèevskis. 102 (5) Prieðakinës sargybos pulkas65 á Lietuvos kariuomenæ pateko tik 1764 metais, kai Augusto III mirtis nutraukë personalinæ Abiejø Tautø Respublikos unijà su Saksonija, ir Lietuvos totoriø dalinys nebeturëjo pagrindo priklausyti Saksonijos ginkluotosioms pa- jëgoms. Dalinys buvo suformuotas 1733 metais ið 12 Juozapo Ponia- tovskio dvaro vëliavø tarpuvaldþio kovoms66, perduotas Augustui III uþ Lenkijos Karalystës didþiojo etmono pareigybës suteikimà. Ðis per- davimas buvo suderintas su XVII a. pradþioje seimo konstitucijose numatytu leidimu valdovui turëti 1200 kariø gvardijà. Ðis pulkas, kuriam pradþioje vadovavo pulkininkas Halaðevièius, ir iki pat 1764 metø priklausë Saksonijos kariuomenei, dalyvavo Silezijos ir Septy- neriø metø karuose67. Apie tarnybà Saksonijos kariuomenëje pulkininko J. Goryèo raporte informacija nëra pateikiama, tam átakos ga- lëjo turëti suvokimas, kad ankstesnë istorija neturëtø rûpëti Karo departamentui, tiek todël, kad ðiame pulke pulkininkai keitësi daþ- niau, nei þemiau aptariamame 6 Bielako pulke ir informacijos iðsau- gojimo lygis buvo þemesnis. Pulkas nebuvo numatytas 1717 m. etate, taigi jo prijungimas padidino Lietuvos kariuomenæ, kartu iðkeldamas problemà, ið kokiø pinigø reikëtø já iðlaikyti. Po Augusto III mirties dalinyje buvo 392 kariai, kuriems ið- laikyti buvo naudojama 521 porcija, kurià sudarë 156 300 auksinø. Vëliau pulkininkas Bronikovskis sumaþino pulko kariø skaièiø po 5 draugø ir eiliniø poras, taigi kariø skaièius dalinyje sumaþëjo 60. Po Stanislovo Augusto Poniatovskio elekcijos dalinys buvo perkeltas á LDK kariuomenæ paliekant jam tà patá atlyginimà, taèiau dalinyje tarnavo tik 332 kariai, o jø iðlaikymui buvo naudojama 461 porcija. Naujuoju pulkininku tapo Aleksandras Koryckis. Pulkà sudarë ðtabas ir 6 vëliavos. Ðtabe buvo pulkininkas, 2 vëliavininkai, regentas, felèeris, litaurininkas, kalvis ir profosas. Vieno-

65 Iki atsirandant prieðakinës sargybos pulkø numeriams, abu totoriø pulkai buvo vadinami pulkininkø pavardëmis. Ðio pulko vadais buvo A. Koryckis, I. Poniatovskis, J. Goryèius. Apraðyta pagal: Vigore odebranego Listu Valoris Ordynansu pod Dn. 4 Ru Bieýàcego Zalecai- àc Oúwiaddczyã Komplet Gùów oraz placy odRu 1717 od której to Datty archywum w Kancel- laryi niema ani pamiætnika takowego któren by mogù pamiætaã, lecz zpowiesci officyera dawnà sùuêbà w tym pulku obowiàzanemi pozostaiàcych donaszam. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 3537. 66 Tarpuvaldþio metu politiðkai aktyvûs didikai didindavo savo privaèias kariuomenes tiek savo valdø apsaugai, tiek savo politiniø planø ágyvendinimui. 67 Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës karininkai//Abiejø Tautø Respublikos karininkai 1777 1794. Sàraðai. Kraków, 1999 T. II, p. 227. Iðsamesnë informacija ið Bielako prieðakinës sargybos pulko apraðymo: Opisanie Pulku Przedniey Straýy LVIA, f. SA, b. 18259, l. 45.

103 je vëliavoje buvo rotmistras, leitenantas, vëliavininkas, trimitininkas ir 25 draugøeiliniø poros, ið viso vëliavoje 54 kariai. 1774 metais, pulkininku tapus Ignui Poniatovskiui68 , drau- gøeiliniø skaièius vëliavose per vienà porà vëliavoje buvo sumaþin- tas, ásteigiant mulos ir kalvio pareigybes, ðiek tiek vëliau, leidus generolui kunigaikðèiui Adomui Èartoriskiui, adjutanto pareigybë, padidintos algos felèeriui, regentui, vietininkams ir trimitininkams69. Po ðiø pertvarkymø dalinyje buvo 327 kariø etatai70. Bielako (6) prieðakinës sargybos pulkas71. Juozapas Biela- kas buvo vienas ið þymiausiø, o gal ir pats þymiausias Lietuvos ka- riuomenës veikëjø antrojoje XVIII a. pusëje, puikiai sugebëjæs iðlai- kyti dalinio karinæ drausmæ tuo metu, kai visa kariuomenë buvo pasi- davusi atsipalaidavimo ir rutininës egzistencijos nuotaikoms. Ðià savo nuostatà, susiformavusià per kelerius tyrimø metus galëjau patvirtinti ir analizuodamas Karo departamento dokumentus. Juozapo Bielako pateikti duomenys buvo patys informatyviausi ið visø daliniø pateiktø raportø, informatyvesni ir uþ svetimðaliø autoramento reguliaminus. Jokiø dokumentø, kurie bûtø saugomi dalinio archyve, J. Bielakas nepateikë, jie þuvo karø ir revoliucijø metu72, todël jis, raðydamas raportà, turëjo remtis senø karininkø ir savo atmintimi. Ið pateiktos generolo informacijos vertingiausia yra ta dalis, kurioje ap- raðytas totoriø pulko bûvis tarnybos Saksonijos kariuomenëje metu, nes ði informacija yra unikali Lenkijos ir Lietuvos archyvinës me- dþiagos kontekste. Tik Saksonijos archyvuose saugoma informacija galëtø suteikti daugiau þiniø, bet tai ateities tyrimø reikalas. Bielako pulkas buvo suformuotas 1733 m. ið 6 jau minëtø Ponia- tovskio vëliavø tais paèiais pagrindais, kaip ir 5-asis pulkas. Pirmuoju

68 Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës karininkai//Abiejø Tautø Respublikos karininkai 1777 1794. Sàraðai. Kraków, 1999 T. II, p. 227. 69 Raportà suraðë plk. Jonas Goryèius (Gorycz) 70 Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës karininkai//Abiejø Tautø Respublikos karininkai 1777 1794. Sàraðai. Kraków, 1999 T. II, p. 227. 71 Opisanie pulku Przedniey Straýy Wpysk WXLitt Kommendy Generaù Maiora Jozefa Biela- ka od którego czasu zarekrutowany, wielie kiedy miaù osób kompletu y jakà braù Pùacæ. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 45. 72 Turima mintyje Baro konfederacijos kovos su Rusijos kariuomene. Atrodo Bielako pulko dokumentai þuvo per Stolovièiø mûðá 1771 m. Poniewaý przez Rewolucyà na woynach tak zagranicznych, iako y tu w Kraiu, dawnieysze papiery Pulkowe wszystkie zginæli, przeto ýad- nych originaùow Autentycznych Pulk niema, tylko z pamiæci Starych Officyerów I te ze nienadto dawno wszystko dziaùo, jest dobrze wiadomo, a jako Sparawiedliwie opisano tak na dowod Rækà wnà podpisuje. Datt. w Kam...zæ 27 mca marca 1782 Roku. Jozef Bielak Generaù Maior. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 45. 104 pulkininku buvo plk. Siechodzinskis. Pulkà sudarë ðtabas ir 6 vëliavos, o kiti etatai atitiko aukðèiau tyrinëtàjá 5-ojo pulko etatà, tik kiekvienoje vëliavoje buvo po 30 draugøeiliniø porø, ið viso 389 kariai, kuriems iðlaikyti buvo naudojama 513 porcijø, ið viso gaunant 153 900 auksinø iðlaikymà bei 8000 auksinø per dvejus metus uniformoms. 1756 metais, prasidëjus Septyneriø metø karui, pulkas, vadovaujamas gen. mjr. Èimbajaus Murza Rudnickio, kariavo prieð Prûsi- jos karaliø Frydrichà II Austrijos pusëje, nes pati Saksonija buvo uþ- imta Prûsijos kariuomenës ir Lietuvos totoriø daliniø iðlaikyti negalëjo. Kadangi pulkas pasiþymëjo kovingumu, buvo nuspræsta padidinti dali- ná. 1759 metais dalinys buvo padidintas ir perduotas Juozapui Biela- kui. Dalinio ðtabe atsirado sàskaitininkas (rachmistrz) ir dar 3 felèe- riai, ið viso 9 þmonës, vëliavø skaièius buvo padidintas iki 8. Vëliavoje buvo rotmistras, pirmasis leitenantas, antrasis leitenantas, vëliavinin- kas, trimitininkas ir 60 draugøeiliniø porø, ið viso dalinyje 1009 kariai, kuriems iðlaikyti reikëjo 1195 porcijø, arba 358 500 auksinø. Be to, karo metu pulkas gaudavo maistà, paðarà, amunicijà, Imperijos iþ- das duodavo pinigø kritusiems þirgams pakeisti. Septyneriø metø karui pasibaigus, dalinys gráþo á Saksonijà, kur buvo vël sumaþintas iki prieðkarinio dydþio, iðskyrus naujai su- formuotø vëliavø karininkus, pasiþymëjusius kare. Jø atleisti nesino- rëta, todël jie palikti prie ðtabo kaip neetatiniai, o atsiradus laisvoms vietoms, jie buvo skiriami á vëliavø karininkø vietas. Mirus Augustui III, Saksonijos senatas pulkà atleido ið Saksonijos tarnybos ir atidavë Lenkijos Karalystës didþiajam etmonui Krokuvos kaðtelionui Bra- nickiui, o konvokacinis seimas nusprendë pulko iðlaikymà priskirti LDK iþdui. Konfederacijos marðalo Rusios vaivados Augusto Èarto- riskio ásakymu pulkas buvo perdislokuotas á Lietuvà, kur naujojo valdovo ranka 1764 m. buvo sudarytas naujas etatas. Pulko ðtabà suda- rë pulkininkas, pirmasis leitenantas, 2 antrieji leitenantai, 2 vëliavi- ninkai, regentas, felèeris, litaurininkas ir kalvis. Pulke vël buvo 6 vë- liavos, kiekvienoje ið jø buvo rotmistras, pirmasis leitenantas, antrasis leitenantas, vëliavininkas ir 30 draugøeiliniø porø, taigi dalinio struktûra beveik visiðkai atitiko padëtá iki Septyneriø metø karo, ið- skyrus padidëjusá dël jau minëtø prieþasèiø karininkø skaièiø ðtabe. Pradëjus Lietuvos kariuomenei vadovauti gen. ltn. kunigaikð- èiui Adomui Èartoriskiui, kuris stengësi daugiau reguliarumo ir tvarkos kariuomenei suteikti, buvo paskirti po vienà vietininkà ir puskarininká kiekvienoje vëliavoje, ir tokia tvarka iðliko iki 1776 metø reformos.

105 Generolas J. Bielakas taip pat pateikë skaièiavimus, kiek kai- nuoja kariø iðlaikymas, ið kuriø galima suþinoti, kaip buvo ginkluoti ir kaip aprengti prieðakinës sargybos kariai. Vienos draugoeilinio poros ginkluotæ sudarë ðautuvas, dvi poros pistoletø ir du palaðai, visa ði ginkluotë galëjo tarnauti 12 metø, o visas poros metinis iðlai- kymas kainavo 824 auksinus ir 7 graðius. Toks aprûpinimas, anot J. Bielako, buvo bûtinas minimumas papildomai pulkui duodant muzikos instrumentus, galionus puskarininkiams ir transporto veþimus. Visas ðis apraðymas rodo, kad LDK iþdo duodamø pinigø pulkui ne- uþteko ir jis nuolatos jautë trûkumà73. Kiti kavalerijos daliniai

Husarai ir petihorai. Nors ásakymas informuoti vadovybæ apie senus reguliaminus buvo adresuotas visø pirma tuo metu egzistavu- sioms husarø ir petihorø vëliavoms, apie husarø ir petihorø organi- zacijà nustatanèius dokumentus suþinome ið tiriamojo rinkinio tik nuo 1775 metø, ankstesnysis laikotarpis nëra nuðviestas, todël tik trumpai pristatysime tai, kas jau yra þinoma ið istoriografijoje naudo- tø dokumentø. 1717 metø etatas numatë 6 husarø ir 26 petihorø vëliavas, turëjusias skirtingà þirgø porcijø skaièiø. Vëliavø vadai buvo vadinami ne tik rotmistrais, bet ir pulkininkais, taèiau tai buvo tik paprastas titulas, suteikiamas kai kuriø vëliavø rotmistrams. M. Lechas, paskyræs pulkininkø problemai ke- letà puslapiø ir pateikæs turtingà karininkø skyrimo faktø medþiagà, saugomà Vyriausiame senøjø aktø archyve Varðuvoje esanèio Radvi- lø archyvo VII dalyje, mûsø nuomone, neteisingai interpretavo pul- kininkø skyrimo sistemà. Anot jo, paskirtøjø pulkininkø pareigybë tai tik nominalus kai kuriø vëliavø leitenantø atitikmuo, nereið- kiantis jokiø papildomø pareigø ar uþdaviniø, taèiau labai garbinga juos turintiems. Su tuo bûtø galima sutikti, taèiau akivaizdu, kad pulkininkai buvo skiriami tose vëliavose, kuriø rotmistrai buvo no- minalûs: Jo Karaliðkosios Malonybës, Didþiosios buoþës, Lauko buo- þës ir karalaièiø vëliavose. Tokia skyrimo tvarka, nors ir neturinti átakos realiam ðiø vëliavø sutvarkymui, turëjo tam tikros sistemos

73 Wymiarkowanie wielie rocznego ýoldu na potrzeby nieuchronne do usùug Rzpltej dla towarzysza Pulku Przedniej straýy Woysk WXLitt stawiaiàc z tego brania ýolnierza czyli Poczet Konny y Zbroyny, mieã powinien z Skarbu publicznego. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 46. 106 pobûdá. Panaði sistema buvo ir kituose to meto daliniuose, pavyzdþiui, pëstininkø regimente aukðtojo ðtabo karininkai nominaliai buvo kuopø vadais, taèiau realiai jø pareigas ëjo agregee ir kitokie kapitonai. Husarø ir petihorø atveju aiðkiai matome, kad to meto kariuomenë buvo skirta ne tiek kraðto gynybai nuo iðorës prieðo, kiek vidaus tvarkai palaikyti, o dar tiksliau sudaryti sàlygas kraðto didikams ir bajorams gauti karinin- kø statusà ir ðiokià tokià algà. Nesupratus ðio principo, negalima suprasti daugumos LDK kariuomenës paproèiø ir sistemø. Ðiaip vëliavos buvo jungiamos á kelias vadinamàsias divizijas, kurioms priklausë tiek husarø ir petihorø, tiek ir prieðakinës sargybos vëliavos. 17361762 m. laikotarpiu M. Lechas mini keturias divizijas: Baltarusijos, dislokuotos prie Dniepro upës, Ukrainos prie Pripetës upës, Prûsijos divizijà prie Nemuno upës ir Þemaitijos LDK ðiaurinëje dalyje74. Nuo 1764 metø þinome apie tris divizijas: Þemaitijos, Lietu- vos ir Baltarusijos. Divizijoms vadovavo paskirti regimentoriai, kartu ëjæ husarø ar petihorø vëliavø pulkininkø ar leitenentø pareigas. Husarø ir petihorø vëliavø dydis yra sunkiai apskaièiuojamas todël, kad maþai þinoma apie kokius nors patikrinimus, trûksta duo- menø apie ryðá tarp imamo atlyginimo ir realiø pareigø atlikimo, o turimi duomenys verèia abejoti, ar ðios vëliavos buvo nuolatinë ka- riuomenë. Nesant atskiro ásakymo, vëliavà sudarydavo tik vietininkas, 2 draugai ir keletas eiliniø su trimitininku. Vis tik galima spëti, kad vëliavos buvo maþesnës nuo etate numatytø porcijø tik tiek, kiek þirgø porcijø papildomai ëmë karininkai: husarø vëliavose 22 þirgø porcijos, taigi maþdaug tiek vëliavos buvo maþesnës uþ numatytà etate skaièiø75, taèiau galutiniam vertinimui trûksta patikimos inspekcijø medþiagos. M. Lecho duomenimis realus kariø skaièius vidutiniðkai sudarë apie 7477 procentus etate numatyto skaièiaus76. Etatinis ka- riø skaièius vëliavose pateiktas apibûdinant 1717 m. etatà. Jo Karaliðkosios Malonybës prieðakinës sargybos pulkas. Ðio paèio didþiausio LDK prieðakinës sargybos pulko medþiaga Karo departamento nepasiekë, todël èia pateikiame tik jau skelbtus duomenis. Pulkà sudarë 10 vëliavø, o vadovavo jam vienas ið rotmistrø, tu-

74 Lech M. Jazda autoramentu polskiego wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiegow dobie saskiej //SMHW, t. VII, cz. 2, Warszawa, 1961, s. 5266. 75 Lech M. Jazda autoramentu polskiego wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiegow dobie saskiej //SMHW, t. VII, cz. 2, Warszawa, 1961, s. 6675. 76 Lech M. Jazda autoramentu polskiego wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiegow dobie saskiej //SMHW, t. VII, cz. 2, Warszawa, 1961, s. 7980. 107 rinèiø pulkininko laipsná. Apie joká dalinio ðtabà þiniø neturime, to- dël galima dràsiai spëti, kad Jo Karaliðkosios Malonybës pulkas savo organizacija niekuo nesiskyrë nuo Didþiosios ir Lauko buoþës pul- kø: ið esmës tai buvo atskiros savarankiðkos vëliavos. Pulkininkais, sprendþiant ið M. Lecho medþiagos, buvo totoriai, taigi greièiausiai ir visi dalinio karininkai ir draugai buvo totoriai, kaip tai matome ið 17641775 metø laikotarpio duomenø.

108 IÐVADOS

1. Reguliaminø pagrindu tapo etatas, nustatytas 1717 m. Ne- byliajame seime, kuris nustatë tik porcijø principu sudarytà daliniø finansavimo sistemà, o ne daliniø struktûrà. Daliniø struktûrà ir vidi- næ organizacijà nustatë reguliaminai ir tradicijos. LDK kariuomenës reguliaminai buvo naudojami tik Svetimðaliø autoramento daliniuose, Tautiniame autoramente buvo vadovaujamasi tradicijomis. 2. 17171775 metø laikotarpiu LDK kariuomenës reguliaminai buvo pagrindiniai dokumentai, lemiantys Svetimðaliø autoramen- to daliniø dydá ir organizacijà, apibrëþdami jø struktûrà ir gaunamø algø paskirstymo ávairioms reikmëms sistemà. Jø iðtyrimas leidþia ne tik papildyti istoriografijoje þinomus faktus, bet nustatyti kariuome- nës struktûrà lemianèius dokumentus ir tikslias jø galiojimo terminø kaitos datas. 3. Tiriami dokumentai leidþia spræsti apie Lietuvos kariuo- menës ginkluotæ, uniformas, sveikatos apsaugà, hierarchijos ypatybes, karininkø, puskarininkiø ir kareiviø proporcijas. Kai kurie reguliaminai pateikia konkreèiø laikotarpiø karininkø pavardþiø. 4. Surastø ðaltiniø analizë leidþia daryti iðvadà, kad nepaisant kai kuriø skirtumø, atskirø daliniø ir laikotarpiø reguliaminuose pasikeitimai yra neþymûs, neesminiai, o istoriografijoje nusistovëjusi nuomonë, kad 17171763 metø kariuomenë buvo statiðka ir suvar- þyta 1717 m. etato, yra teisinga. 5. 1782 m. vykdytas uþklausimas apie turëtus reguliaminus ar buvusias tradicijas leido uþfiksuoti unikalià informacijà ir apie prie- ðakinës sargybos pulkø istorijà. Nors pateikiama informacija nëra tokia sisteminga kaip reguliaminai, ið jos galima suþinoti beveik tà patá kaip ir ið reguliaminø, taèiau ji yra ne tokia patikima ir joje nesi- mato kitimo, raidos, nes paremta ne dokumentais, o þmoniø atmintimi. Iðskirtinæ reikðmæ turi generolo J. Bielako ir jo karininkø pateikta informacija apie pulko tarnybà Saksonijos ir ðv. Romos imperijos (Austrijos) kariuomenëse. 6. Lyginant LDK ir Lenkijos karinius dalinius, pastebimi aki- vaizdûs bendrumai, taèiau LDK daliniai buvo maþesni ir turintys ma- þiau porcijø, taigi galimybës priartinti juos prie to meto karybos stan- dartø buvo dar maþesnës. 7. Bandymas palyginti LDK kariuomenës daliniø organizaci- jà su Saksonijos ir Rusijos kariuomenëmis parodë, kokiomis sudë- 109 tingomis sàlygomis turëjo veikti LDK kariuomenës daliniai, ásprausti á siaurus 1717 metø etato rëmus. LDK kariuomenës regimentai savo dydþiu atitiko 23 kaimynø kariuomenës kuopas, o kai kurie organizaciniai bendrumai negalëjo iðspræsti kariuomeniø sàveikos problemø. 8. Tik du LDK kariuomenës daliniai: Jo Karaliðkosios Malo- nybës LDK pëstininkø gvardijos regimentas ir Jo Karaliðkos Malo- nybës LDK dragûnø leibregimentas atitiko minimalius Saksonijos ka- riuomenës reikalavimus, buvo stengiamasi juos átraukti á kariuome- nës mokymo ir modernizavimo procesà, taèiau juose tarnavo daugiausia Saksonijos ir kitø Vokietijos militarinës kultûros kraðtø karininkai, tam tikra Vetinø dinastijos atramos Abiejø Tautø Respubli- koje bazë. 9. LDK kariuomenës reguliaminø analizë rodo, kad Lietuvos kariuomenë nereagavo á karybos madø pasikeitimus Saksonijos ir kitose kariuomenëse. Reguliaminai buvo keièiami tik pradëjus vadovauti naujiems etmonams. Gvardijos daliniai, kuriø ðefais buvo patys valdovai, jautë didelæ jø ir Saksø dinastijos atveju Saksonijos kariuo- menës átakà, Raiteliø leibregimento keliu nuëjo ir karalaièio (Pins- ko) dragûnø regimentas. 10. Du totoriø pulkai, 17331763 metais tarnavæ Augusto III tarnyboje, buvo átraukti á Vidurio Europos karinius ávykius, gerai uþsirekomendavo ir tokiu bûdu iðlaikë aukðtà kovingumo ir kitø kariniams daliniams reikalingø privalumø lygá, tuo paèiu árodydami drau- gø sistemos, tinkamai taikomos XVIII a. sàlygomis, gyvybingumà. Ne organizacija, o finansavimo dydis, sistema ir galbût kadrø politika nulëmë LDK kariuomenës silpnumà iki pat 1775 metø reformø. 11. 17641768 metø reformos turëjo labai nedidelæ átakà ka- riuomenës finansavimui ir jokios átakos neturëjo kariuomenës dali- niø organizacijai ji liko tokia pati. 12. Reguliaminai nebuvo pajëgûs iðspræsti XVIII a. kraðto gynybos, nei paèios kariuomenës problemø, taèiau nustatë daliniø gyvenimo ir gaunamø algø paskirstymui reikalingus rëmus ir formas.

110 TRUMPAS VARTOJAMØ KARINIØ ISTORINIØ TERMINØ ÞODYNËLIS

Sàvokos ir terminai. Siekiant palengvinti skaitytojui suprasti tekste pasitaikanèius specifinius terminus ir sàvokas, trumpai jas pristatysime. Skliausteliuose pateikiama raðyba LDK kariuomenës dokumentuose, daþniausiai tai to meto lenkø kalboje pasitaikantys germa- nizmai ar lotynizmai. Raðyba pagal XVIII a. lenkø kalbos taisykles

Adjutantas (adiutant) ásakymø perdavinëtojas ir raðtininkas. Agregee jaunesnis, jaunesnysis. Priedas prie karininko laipsnio. Antrasis leitenentas leiteneto laipsnis padaliniuose, kur buvo numatytos dvi leitenantø pareigybës, þemesnis uþ pirmàjá leitenantà. Artilerijos generolas aukðtasis kariuomenës ir valstybës pareigû- nas, atsakingas uþ visos artilerijos ûká, arsenalus ir artilerijos korpu- sà. 17171775 m. treèiasis pagal rangà þmogus kariuomenëje, vado- vavæs ir pëstininkø regimentams. Auditorius (audytor) dalinio teisininkas. Autoramentas terminas, reiðkiàs kariuomenës dalá, suorganizuotà vienodais pagrindais. LDK kariuomenëje buvo Svetimðaliø ir Tautinis (Lenkø) autoramentai. Svetimðaliø autoramentas buvo suorganizuotas pagal kuopø struktûrà su puskarininkiø pareigybëmis. Tautiniame autoramente kuopø vietoje buvo vëliavos su draugø pareigybëmis. Didþiosios buoþës daliniai ir padaliniai, kuriø nominaliu ðefu buvo didysis etmonas. Tokiu pavadinimu buvo visø kariuomenës rûðiø ir porûðiø daliniai ir padaliniai, paprastai tai reiðkë antràjà vietà po valdovo daliniø. Divizija (di-vido, visi, visum lot. suskirstyti dalimis) kariuomenës dalis. Iki 1775 metø LDK kariuomenës tautinës kavalerijos junginys, sudarytas ið husarø, petihorø ir prieðakinës sargybos vëliavø, vadovaujamas regimentoriaus. Dragûnai universalûs kariai, XVIIXVIII a. pradþioje galëjæ vykdyti tiek kavalerijos, tiek pëstininkø funkcijas, taèiau Respublikoje amþiaus viduryje tapæ kavalerija. Atliko daugiau ugnies palaikymo funkcijas.

111 Draugas (towarzysz) tautinës kavalerijos laipsnis, suteikiamas tik bajoriðkos kilmës kariui, kuris iðgali aprûpinti ginklais, uniforma ir þirgais du karius. Draugas, pats tarnaujantis, vadinamas tarnaujan- èiu (towarzysz aktualny), o tik iðrengiantis du eilinius paprastu (towarzysz sowity). Eilinis (kavalerijoje szerægowy, pacholek pëstininkuose gemeyn) þe- miausias kavalerijos ir pëstininkø laipsnis. Elekcija visuotinis bajorijos susirinkimas, rinkæs valdovà. Elekci- niame seime buvo sprendþiami ir kiti, neretai strateginæ reikðmæ tu- rëjæ reikalai. Etatas seimo patvirtintas dokumentas, kuriame numatytas kariø skaièius, kariuomenës struktûra, algos, finansavimo ðaltiniai ir kt. Pagrindinis kariuomenës organizacijà apibûdinantis dokumentas. Familija Èartoriskiø giminës vadovaujama didikø grupuotë, savo gretose sutelkusi nemaþai reformatoriø. Furjeris (fourjer) puskarininkis, atliekantis raðtininko pareigas. Generalkriegskomisaras (Generalkriegskommisar) pareigûnas, Prû- sijos karalystëje priþiûrëjæs mokesèiø surinkimà kariuomenës reikalams. XVIII a. pabaigoje karo komisarai rûpinosi atsargø sandëlia- vimu, kariuomenës rengimu, aprûpinimu maistu ir paðaru. Kokias pareigas jis turëjo eiti LDK kariuomenëje, neaiðku. Flinta lygiavamzdþio ðautuvo su titnagine spyna, naudoto XVII a. pabaigoje XIX a. I pusëje, pavadinimas. Grenadierius XVIII a. pradþioje karys, be tradiciniø ginklø turintis rankiniø granatø. XVIII a. viduryje rinktinis pëstininkas, turintis grenadieriaus kepuræ. Naudoti ypaè pavojingoms rikiuotës vietoms uþimti. Hiberna mokestis kariuomenei, kilæs ið poreikio aprûpinti kvartinæ kariuomenæ maistu ir paðaru þiemos metu. Kvartinë kariuomenë buvo nuolatinë Krymo totoriø pasiená sauganti kariuomenë, ákurta XVI a. viduryje, þiemà pasitraukianti á vidinius kraðto regionus. Pavadini- mas kilo nuo lot. quarto ketvirtosios valdovo þemiø pajamø dalies, mokamos ðiai kariuomenei iðlaikyti. Ið tikrøjø buvo mokama penktoji pajamø dalis. XVII a. II pusëje XVIII a. tiek hiberna, tiek kvarta buvo tiesioginis mokestis kariuomenës reikalams. 112 Husarai (ussary, hussary) tradiciðkai prestiþinë kavalerijos rûðis, iki XVIII a. dëvëjusi lakðtinius ðarvus su pritvirtintais prie nugaros ar ðalmo sparnais. Karinæ reikðmæ XVIII a. jau praradusi formuotë, turëjusi paèius geriausius þirgus, puoðnius drabuþius ir geriausià opi- nijà tarp bajorø. Janyèarai (janiczary) turkiðko pavyzdþio ginklus ir uniformas vil- kintys kariai, skirti daþniausiai tvarkai palaikyti, apsaugai ir repre- zentacijai. Jaunesnysis vëliavininkas (podchoràýy) puskarininkis, kurio laipsnis daþniausiai buvo suteikiamas kandidatams á karininkus, kilmingø ðeimø atstovams. Jo Karaliðkosios Malonybës, JKM (Jego Królewskiej Mosci, JKM) daliniai ir padaliniai, kuriø nominaliu ðefu buvo valdovas. Tokiu pavadinimu buvo visø kariuomenës rûðiø ir porûðiø daliniai ir padaliniai, paprastai tai reiðkë pirmà vietà tarp kitø daliniø. Kapralas (kapraù) jauniausias puskarininkio laipsnis Svetimðaliø autoramento daliniuose. Kaptenarmusas (kaptenarmus, capitain des armes) sandëlio pri- þiûrëtojas, kuopininkas. Kanonierius artilerijos eilinis. Kapitonas kuopos vado rango karininkas. Kapitonas leitenantas (kapitan leytnant) kuopos, vadinamos vyresniojo karininko vardu, realus vadas. Þemesnis uþ kapitonà. Kavalerijos generolas vyriausias dragûnø daliniø vadas LDK, kuriam nebuvo pavaldûs Tautinio autoramento daliniai. Kazokai prieðakinës sargybos lengvai ginkluoti kariai, krikðèionys. Pavadinimas paminëtas 1717 m. etate, taèiau retai sutinkamas XVIII a. viduryje, vadinant juos tiesiog prieðakinës sargybos kariais. Konvokacija seimo statusà turintis susirinkimas, nustatæs valdovo rinkimo sàlygas ir kraðto valdymà tarpuvaldþio metu, taip pat spren- dæs kitus seimo kompetencijoje buvusius klausimus. Kuopa (kompania) svetimðaliø autoramento padalinys, áëjæs á regimento sudëtá.

113 Kvarta mokestis kariuomenës reikalams, kurá sudarë 1/5 valdovo þemiø pajamø. Kvartirmeisteris (kwatermistrz) dalinio arba kuopos ûkio ir iþdo tvarkytojas, galëjæs eiti ir butininko pareigas. Lauko buoþës daliniai ir padaliniai, kuriø nominaliu ðefu buvo lauko etmonas. Tokiu pavadinimu buvo visø kariuomenës rûðiø ir porû- ðiø daliniai ir padaliniai, paprastai tai reiðkë 3-iàjà vietà po valdovo ir didþiojo etmono daliniø. Leibregimentas iðskirtiná statusà turintis dalinys, kurio patronu laikomas valdovas. Taip buvo vadinamas JKM dragûnø dalinys. Leibkuopa dalinio ðefo formaliai vadovaujama kuopa, prie kurios daþniausiai glaudësi ir visas dalinio ðtabas. Leitenantas (porucznik) kuopos (vëliavos) vado padëjëjas, jaunesnysis karininkas. Tautinio autoramento daliniuose turëjæs labai aukðtà rangà, galëjæs vadovauti kavalerijos divizijoms. Liberum veto Respublikos seime taikytas principas, átvirtinantis maþumos ir net vieno delegato teisæ nepripaþinti daugumos priimto nutarimo. XVIII a. jis buvo taikomas þlugdant seimus ir nepatinkan- èius nutarimus. Liustratorius (liustrator) kariuomenës daliná tikrinantis pareigû- nas, inspektorius. Liutaurai muzikos instrumentas, sudarytas ið dviejø variniø bûgne- liø, tvirtinamø prie þirgo nugaros ar ant þemës, padeda iðlaikyti þygio taktà. Naudoti kavalerijos daliniuose. Majoras (maior) bataliono vado rango karininkas, vyresnysis karininkas, priklausæs aukðtesniajam ðtabui. Neetatinis karininkas, kurio pareigybë nenumatyta etate. Neuburgo valdos Birþø Dubingiø ðakos Radvilø kunigaikðèiø valdos, paveldëjimo keliu patekusios á Vokietijos Neuburgo kunigaikðèiø rankas, bet dël savo reikðmës valstybei neadiduotos. Dël jø varþësi visos didikø giminës Lietuvoje XVII a. pabaigoje XVIII pradþioje. Nuolatinë kariuomenë nuolatos algà gaunanti kariuomenë, kuri neiðsiskirsto karui pasibaigus. Prancûzijos karalystëje ávesta Liudvi- ko XIV laikais, LDK ástatymais átvirtinta 1717 m. 114 Pirmasis leitenentas (premier porucznik) vyresnysis leitenantas. Petihorai kavalerijos rûðis tik LDK kariuomenëje, atitinkanti Len- kijos pancernus arba ðarvuoèius. Vidutinë kavalerija, naudojusi gran- dininius ðarvus. Proviantmeisteris (prowiantmeyster) tiekëjas, aprûpinantis karius maistu ir paðaru bei atsakingas uþ atsargø saugojimà. Prieðakinë sargyba (straý przednia) lengvosios kavalerijos pavadinimas LDK ir Lenkijos kariuomenëje. Pulkininkas (pulkownik) pulko vado rango vyresnysis karininkas. Pulkininkas leitenantas (oberstleytnant) pulko vado pavaduotojas, pavaldus pulkininkui. Organizacija bendras kariuomenës struktûros ir jos funkcionavi- mo pavadinimas. Palaðas tiesus kardas, skirtas daugiau dûrimui nei kirtimui. Porcija (porcya) algø mokëjimo vienetas, lygus vieno eilinio kareivio gaunamai algai. Porcijø skaièius LDK kariuomenëje daþniausiai didesnis uþ tikràjá, nes karininkams mokamos algos ið bendro porcijø skaièiaus. Þirgo porcija kai uþ tà paèià sumà turi iðsilaikyti ir kareivis, ir jo þirgas. Profosas (profos) puskarininkis, daboklës priþiûrëtojas. Rata pusmetis, algø mokëjimo karininkams ir paèiam daliniui periodas. Regimentas Svetimðaliø autoramento pulko pavadinimas. Regimentorius (regimentarz) visos kariuomenës ar jos dalies vadas, daþnai paskirtas tik tam tikram laikui. XVIII a. regimentoriais buvo skiriami tautinës kavalerijos vëliavø junginiø divizijø vadai. Regimentorius skirdavo ir konfederacijos. Reguliaminas (Regulamen) etmono nustatytas dokumentas, kuriuo remianti nustatoma vidaus tvarka daliniuose. Taip pat buvo naudojami muðtro ir kiti dokumentai, atitinkantys ðiuolaikinius statutus. Reitarai XVIXVIII a. pradþios raiteliø rûðis, buvusi ir LDK ka- riuomenëje.

115 Rotmistras kavalerijos pareigûnas, atitinkantis pëstininkø kapitonà, bet tautinëje kavalerijoje turëjæs iðskirtiná statusà, daþnai suteikiamas nekariðkiams. Prieðakinës sargybos pulkuose vëliavos vadas. Spontonas (Kurcgewer) puskarininkio valdþios þenklas ir ginklas trumpakotë ietis su plaèiu ir puoðniu antgaliu ir kutu. Ðtykjunkeris (stückjunker) vëliavininko atitikmuo artilerijoje, ka- nonieriø kuopoje. Ðtabas (sztab, Staab) dalinio vadovybë. Sudarë trys sudedamosios dalys, nors ðaltiniuose daþniausiai minimos tik dvi. Aukðtesnysis ðta- bas (Sztab wyýszy, Oberstaab) dalinio vadovybë, þemesnysis ðta- bas (sztab niýszy, Unterstaab) puskarininkiai ir muzikantai, aptar- navæ vadovybæ ir vykdæ specifines, tik visam regimentui reikalingas funkcijas. Vidurinysis ðtabas daþniausiai á atskirà grupæ neiðskiria- mas, tai ávardijamas kaip ðtabo karininkai, tai kaip þemesniojo ðtabo nariai: adjutantas, auditorius, regimento kvartirmeisteris, regimento felèeris. Taip pat ðtabu ávardinama ir dalinio dislokacijos vieta. Totoriai prieðakinës sargybos kariø rûðis, kuriai bûdingi maþiausi ir pigiausi þirgai, menkas atlyginimas. Karininkais ir draugais daþ- niausiai tarnavo Lietuvos totoriai. 17171775 m. viena ið geriausiai tvarkomø formuoèiø LDK kariuomenëje. Vachmistras (wachmistrz) aukðèiausias puskarininkio laipsnis Sve- timðaliø autoramento kavalerijoje, atitinkantis feldfebelá pëstininkuo- se. 17171775 m. sutinkamas dragûnø regimentuose. Vakansiniai pinigai pinigai, liekantys dalinio kasoje, kai ne visos etate ir reguliamine nustatytos pareigybës yra uþimtos. Naudojami daþniausiai vado nuoþiûra. Vëliava (choràgiew) þemiausias padalinys kavalerijoje, atitinkantis kuopà. Vëliavininkas (choràýy) þemiausias karininko laipsnis visuose daliniuose, iðskyrus artilerijà. Vietininkas (namiestnik) tautinës kavalerijos pareigûnas, renkamas draugø metiniame susirinkime. Privalëjo nuolat bûti dalinio dislokacijos vietoje, uþ tai gaudavo priedà prie algos, kurá surinkdavo visi vëlia- vos draugai. Realiai kavalerijos vëliavai vadovavæs pareigûnas.

116 REZIUMË

1782 metø kovo 4 d. Abiejø Tautø Nuolatinës tarybos Karo departamentas pasiuntë kai kuriems Lietuvos kariuomenës daliniams ásakymus atsiøsti visus turimus senus reguliaminus, o jei tokiø nebûtø seniai tarnaujanèiø karininkø atsiminimus apie dalinio sudëtá, orga- nizacijà, ginkluotæ ir kitus dalykus. Ágalioti karininkai: pulkininkas leitenantas Grigas Volanas (Grzegosz Wolañ) ir mjr. Vygandas (Wigand) gautà ið daliniø departamento medþiagà perraðë ar tiesiog suriðo á vie- nà Karo komisijos fondui priklausanèià knygà, ðiuo metu esanèià Lie- tuvos valstybës istorijos archyvo senøjø aktø karo komisijos fonde Nr. 18259. Ði unikali medþiaga ir tapo pagrindu ðiam straipsniui. Reguliaminø pagrindu tapo etatas, nustatytas 1717 m. Neby- liajame seime, kuris nustatë tik porcijø principu sudarytà daliniø finansavimo sistemà, o ne daliniø struktûrà. Daliniø struktûrà ir vidi- næ organizacijà nustatë reguliaminai ir tradicijos. LDK kariuomenës reguliaminai buvo naudojami tik Svetimðaliø autoramento daliniuose, Tautiniame autoramente buvo vadovaujamasi tradicijomis. Svetimðaliø autoramento pëstininkams skirti 1717, 1737, 1764 metø reguliaminai, raiteliams 1734, 1737, 1744, [1768m.] metø reguliaminai. 17171775 metø laikotarpiu LDK kariuomenës reguliaminai buvo pagrindiniai dokumentai, lemiantys svetimðaliø autoramento da- liniø dydá ir organizacijà, apibrëþdami jø struktûrà ir gaunamø algø paskirstymo ávairioms reikmëms sistemà. Jø iðtyrimas leidþia ne tik papildyti istoriografijoje þinomus faktus, bet nustatyti kariuomenës struktûrà lemianèius dokumentus ir tikslias jø galiojimo terminø kaitos datas. Tiriami dokumentai leidþia spræsti apie Lietuvos kariuome- nës ginkluotæ, uniformas, sveikatos apsaugà, hierarchijos ypatybes, ka- rininkø, puskarininkiø ir kareiviø proporcijas. Kai kurie reguliaminai pateikia konkreèiø laikotarpiø karininkø pavardþiø. 1782 m. vykdytas uþklausimas apie turëtus reguliaminus ar buvusias tradicijas leido uþfiksuoti unikalià informacijà ir apie prie- ðakinës sargybos pulkø istorijà. Nors pateikiama informacija nëra tokia sisteminga, kaip reguliaminai, ið jos galima suþinoti beveik tà patá kaip ir ið reguliaminø, taèiau ji yra ne tokia patikima ir joje nesi- mato kitimo, raidos, nes paremta ne dokumentais, o þmoniø atmintimi. Iðskirtinæ reikðmæ turi generolo J. Bielako ir jo karininkø pateikta informacija apie pulko tarnybà Saksonijos ir ðv. Romos imperijos (Austrijos) kariuomenëse.

117 Surastø ðaltiniø analizë leidþia daryti iðvadà, kad nepaisant kai kuriø skirtumø, atskirø daliniø ir laikotarpiø reguliaminuose yra neþymûs, neesminiai pakeitimai, istoriografijoje nusistovëjusi nuo- monë, kad 17171763 metø kariuomenë buvo statiðka ir suvarþyta 1717 m. etato, yra teisinga. Lyginant LDK ir Lenkijos karinius dalinius, pastebimi akivaizdûs bendrumai, taèiau LDK daliniai buvo ma- þesni ir turintys maþiau porcijø, taigi galimybës priartinti juos prie to meto karybos standartø buvo dar maþesnës. Bandymas palyginti LDK kariuomenës daliniø organizacijà su Saksonijos ir Rusijos kariuomenëmis parodë, kokiomis sudëtingomis sàlygomis turëjo veikti LDK kariuomenës daliniai, ásprausti á siaurus 1717 metø etato rëmus. LDK kariuomenës regimentai savo dydþiu atitiko 23 kaimynø kariuomenës kuopas, o kai kurie organizaciniai bendrumai negalëjo iðspræsti kariuomeniø sàveikos problemø. Tik du LDK kariuomenës daliniai: Jo Karaliðkosios Malony- bës LDK pëstininkø gvardijos regimentas ir Jo Karaliðkosios Malo- nybës LDK dragûnø leibregimentas atitiko minimalius Saksonijos ka- riuomenës reikalavimus, buvo stengiamasi juos átraukti á kariuome- nës mokymo ir modernizavimo procesà, taèiau juose tarnavo daugiausia Saksonijos ir kitø Vokietijos militarinës kultûros kraðtø karininkai, tam tikra Vetinø dinastijos atramos Abiejø Tautø Respubli- koje bazë. LDK kariuomenës reguliaminø analizë rodo, kad Lietuvos ka- riuomenë nereagavo á karybos madø pasikeitimus Saksonijos ir kitose kariuomenëse. Reguliaminai buvo keièiami tik pradëjus vadovauti naujiems etmonams. Gvardijos daliniai, kuriø ðefais buvo patys valdovai, jautë didelæ jø ir Saksø dinastijos atveju Saksonijos kariuome- nës átakà, Raiteliø leibregimento keliu nuëjo ir karalaièio (Pinsko) dragûnø regimentas. Du totoriø pulkai, 17331763 metais tarnavæ Augusto III tarnyboje, buvo átraukti á Vidurio Europos karinius ávykius, gerai uþsi- rekomendavo ir tokiu bûdu iðlaikë aukðtà kovingumo ir kitø kariniams daliniams reikalingø privalumø lygá, tuo paèiu árodydami drau- gø sistemos, tinkamai taikomos XVIII a. sàlygomis, gyvybingumà. Ne organizacija, o finansavimo dydis, sistema ir galbût kadrø politika nulëmë LDK kariuomenës silpnumà iki pat 1775 metø reformø. 17641768 metø reformos turëjo labai nedidelæ átakà kariuomenës finansavimui ir jokios átakos neturëjo kariuomenës daliniø organizacijai ji liko tokia pati. 118 Reguliaminai nebuvo pajëgûs iðspræsti XVIII a. kraðto gynybos nei paèios kariuomenës problemø, taèiau nustatë daliniø gyvenimo ir gaunamø algø paskirstymui reikalingus rëmus ir formas. Áteikta 2002-11-15

119 RÉSUMÉ Les documents réglementant lorganisation de larmée lituanienne 17171775.

Dr. Valdas Rakutis Musée de la Guerre Vytautas le Grand

Larmée du Grand-Duché de Lituanie était une institution indépendante, des processus caractéristiques à la République des Deux Peuples et plusieurs particularités locales ont eu une influence sur la formation de celle-ci. En 1717, il a été décidé de rendre larmée permanente en Pologne et en Lituanie. Les cadres nommés par la diète et les documents normatifs règlements ratifiés par les het- mans- ont généralement fixé la structure et lorganisation de larmée et de ses unités. La base de tous les règlements utilisés pendant la période 1717-1775 devient le cadre, nommé en 1717 à la Diète muette77 , qui déterminait uniquement le système de financement des unités formé sur le principe des portions et non pas la structures des unités. Les règlements et les traditions fixaient la structure et lorganisation in- terne des unités. Les règlements de larmée du Grand-Duché de Li- tuanie étaient uniquement utilisés dans les unités des pays étrangers, les nationales étaient inspirées par les traditions. Les règlements déter- minaient la taille et lorganisation des unités, définissaient leur structure et le système de répartition des traitements reçus pour des besoins divers. Lanalyse des sources trouvées permet de conclure que, malgré des différences imperceptibles des différentes unités et périodes, les changements dans les règlements sont insignifiants et non essentiels, lopinion formée dans lhistoriographie, que larmée des années 1717- 1763 était statique et limitée par les cadres de 1717, est juste. Une demande dinformation, faite en 1782, sur les règlements ou les anciennes traditions a permis de fixer une information unique et une histoire des régiments de la garde avancée. En comparant les unités militaires du Grand-Duché de Litu- anie et de la Pologne, on observe des traits communs manifestes, les unités du Grand-Duché étaient pourtant plus petites et avaient moins

120 de divisions, et les possibilités de les rapprocher des standards de lart de la guerre de lépoque étaient encore moindres. Une tentative de comparer lorganisation des unités de larmée du Grand-Duché de Lituanie avec les armées saxonne et russe a montré que les régiments de larmée du Grand-Duché correspondaient par leur taille à 2-3 compagnies des armées voisines, mais certains traits communs dans lorganisation ne pouvaient résoudre des problèmes de liaison des armées. Il y avait seulement deux unités dans larmée du Grand-Duché: le régiment de la garde dinfanterie de Sa Gracieuse Majesté du Grand-Duché et le régiment du corps des dragons de Sa Gracieuse Majesté du Grand-Duché correspondaient aux demandes minimales de larmée saxonne, où pourtant servaient la plupart des officiers de Saxe et des autres régions de culture militaire allemande. Lanalyse des règlements de larmée du Grand-Duché de Li- tuanie montre que larmée lituanienne na pas réagi aux changements de mode dans lart de la guerre en Saxe et dans les autres armées. Deux régiments tatares, qui avaient servi pendant la période 1733-1763 sous Auguste III, ont participé aux événements militaires de lEurope Centrale, ils avaient une bonne réputation de sorte quils maintenaient un niveau élevé de combativité et autres exigences néces- saires aux unités militaires. Ce ne fut pas lorganisation, mais le mon- tant du financement, le système et, peut-être, la politique des cadres ont déterminé laffaiblissement de larmée du Grand-Duché de Litu- anie jusquaux réformes mêmes de 1775. Les réformes de 1764-1768 ont eu peu dinfluence sur le financement de larmée et aucune influence sur lorganisation des unités de larmée qui resta comme elle était. Les règlements nétaient pas capables de résoudre les pro- blèmes de larmée et de défense du pays au XVIIIe siècle, ils ont pourtant fixé des cadres et des formes pour la vie des unités et la répartition des traitements reçus.

121 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS DOKUMENTUOSE

Jûratë Èirûnaitë (Vytauto Didþiojo universitetas) Ávadas

Ðaltiniai, ið kuriø rinkta ðio straipsnio medþiaga, yra 1528 m., 1565 m. ir 1567 m. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariuome- nës suraðymai1 ir 1631 m. Totoriø valdø revizija2 , sudaryta gyven- tojø (totoriø ir jø valdø dalá ásigijusiø didikø) suraðymo principu. Vi- suose dokumentuose uþraðyti bajorai, vyrai ir moterys (paprastai nað- lës), tiekiantys þirgus3 (1565 m. ir 1567 m. dokumentuose ir eki- puotæ) Lietuvos kariuomenei. XVI a. dokumentuose yra atskiri LDK didikø sàraðai, o smulkieji bajorai pateikti pagal teritorijas, pvz., Þe- maitija, Voluinë, Palenkë, Trakø bei Vilniaus pavietai, Vitebskas, Po- lockas, Mstislavlis etc. Administracinis valstybës suskirstymas XVI a. keitësi, ir tai atsispindi dokumentuose. Be to, yra atskiri totoriø sàraðai. 1631 m. Totoriø valdø revizijoje ir totoriai, ir didikai sura- ðyti kartu. Visuose dokumentuose smulkiøjø bajorø abiejø lyèiø atstovai pateikiami bendruose sàraðuose. Tik XVI a. didikai vyrai ir moterys uþraðyti skirtinguose registruose (yra atskiri LDK aukð- tuomenës moterø naðliø sàraðai). Visi 1631 m. dokumente uþraðyti asmenys pateikiami bendruose sàraðuose. XVI a. dokumentai paraðyti LDK kanceliarine slavø kalba (ji ávairiø autoriø dar vadinama rusø, rusinø arba gudø kalba), o XVII a. dokumentas lenkø kalba. LDK kariuomenës suraðymais iki ðiol kalbininkai onomastai nelabai domëjosi. Iðskirti reikëtø J. Jurkëno disertacijà, kurioje daugiausia analizuojami ið ðiø dokumentø iðrinkti senieji dvikamieniai lietuviðki antroponimai4 . Paminëti galima ir ðio straipsnio autorës

1 Ëèòîâñêàÿ Ìåòðèêà, ÷. III: Êíèãè Ïóáëè÷íûõú Äåëú. Ïåðåïèñè âîéñêà Ëèòîâñêîãî. Ïã., 1915. Toliau: ËÌ. 2 Borawski P., Sienkiewicz W., Wasilewski T. Rewizja dóbr Tatarskich 1631 r. sumariusz i wypisy. Acta Baltico Slawica, XX. Wroclaw etc., 1991. Toliau: Borawski. 3 Raitelius su þirgais. 4 Þðêåíàñ Þ. Äðåâíèå ñëîæíûå èìåíà â ïèñüìåííûõ ïàìÿòíèêàõ Âåëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî (Ðóêîïèñü). Âèëüíþñ, 1966. 122 darbà, skirtà minimuose ðaltiniuose uþraðytø moterø vardynui5 , bei straipsná apie Þemaitijos bajorø (vyrø ir moterø) ávardijimà6 . Ðis straipsnis tai istorinës antroponimikos darbas. Jame pateikta minëtø dokumentø vyrø bajorø ávardijimø apþvalga. Tyrimo objektas ne asmenvardis, o ávardijimas konkretaus asmens visø asmenvardþiø visuma ir asmenvardþius paaiðkinantys bendriniai þo- dþiai (prievardþiai). Visi cituojami vyrø ávardijimai yra metrikuoti. Paminëjus as- mená, po to skliausteliuose uþraðomas ðaltinio puslapis (jeigu cituojama ið ËÌ) arba raidë R ir ðaltinio puslapis (jeigu cituojama ið Bo- rawski). Straipsnyje bent ið dalies supaþindinama su LDK vyrø bajorø ávardijimu. Kadangi visø ávardijimø dël gausumo aprëpti neámanoma, apsiribojama keliais sàraðais: ið XVI a. dokumentø iðrinkti visi Þe- maitijos, Kauno pavieto, Voluinës ir totoriø ávardijimai bei ið jø padarytos preliminarios iðvados.

Patroniminë sistema7

Visoje LDK, iðskyrus Voluinæ, dominuoja dvinariai vyrø ávar- dijimai vardu ir tëvavardþiu, pvz., Áàðòîøú Øèëîâè÷ú (550), Àäàìú Ïåòðîâè÷ú (730), ßíú Ìèêîëàåâè÷ú (978), Ëóêàøú Ïåòðîéòèñú (1306). Voluinëje daugumà ávardijimø sudaro vardas ir -sk- tipo as- menvardis8 , pvz., Âîéòåõú Âåðíàöêèé (1246). Vëliausiai, iðskyrus Voluinæ, tëvavardinë sistema ásigalëjo totoriø vëliavose. Dar 1528 m. dokumente vardu arba vardu ir luomo nuoroda êíÿçü uþraðyta 33,2% totoriø. Pvz., Âåëè÷êî (190); Êíÿçü Èâàíú, õîðóæèé Òàòàðñêèé (109); Óâîñåíú (110); Êóðìàíú (114); Êíÿçü Ìàéêî (114); Ìàìûøú (118); Äàâëåøú (120). 1565 m. ir 1567 m. dokumentuose jau ir beveik visi totoriai uþraðomi vardu ir tëvavardþiu. Pvz., Ïåòúðú Ìèíúäîëàòîâè÷ú, õîðóæû Âèëåíñêè (424); Êóðúìàíú Âàñêåâè÷ú (425); Øàãóíú Àõúìåòîâè÷ú (426); Àáðàãèìú Òóëÿòîâèú (430); Òîìàøú Òåìèðáóëàòîâè÷ú (1373); Íóð-Äîâëåòü Ñóëåéìàíîâè÷ú (1374). 5 Èirûnaitë J. Moterø ávardijimas Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenës dokumentuose (Rankraðtis). Kaunas, 2000. 6 Èirûnaitë J. Þemaièiø ávardijimas Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenës dokumentuose // Lituanistica, 2002, Nr.2(50), 49-62. 7 Patronimu èia vadinamas asmens tëvavardis arba jo tëvo tëvavardis, jeigu jis po tëvavardþio áraðytas to asmens ávardijime. 8 -sk- tipo asmenvardis tai priesagos -îâñêèé/-åâñêèé (arba panaðios) vedinys. 123 Tëvavardþiai visoje LDK, iðskyrus Þemaitijà, vien tik prie- sagø -îâè÷ú, -åâè÷ú, -è÷ú vediniai. Tik Þemaitijoje tëvavardþiai, greta slaviðkø priesagø, sudaromi ir su lietuviðkomis patroniminëmis priesagomis. 1528 m. Þemaitijos sàraðe lietuviðkø patroniminiø prie- sagø uþraðyta 199 (13,3% visø patroniminiø priesagø), 1567 m. 959 (42,2%). Tarp lietuviðkø tëvavardiniø priesagø vyrauja -ait-: 1528 m. 196 (98,5%), 1567 m. 849 (88,5%), pvz., Ðåçêîéòèñú (1307). Antra pagal gausumà priesaga -ûn-: 1528 m. 2 (1%), 1567 m. 60 (6,3%), pvz., ßíêóíîñú (1308). Treèia pagal gausumà priesaga -on-: 1567 m. 42 (4,4%), pvz., Êãåäìîíòîíàñú (1279). Vos kelis kartus uþfiksuota priesaga -ën-: 1528 m. 1 (0,5%), 1567 m. 3 (0,3%), pvz., Þðüÿíîñú (1287). Galima spëti, jog kaip patroni- minës galëjo bûti vartojamos taip pat priesagos -uit- (1567 m. 3; 0,3%), pvz., ßíóéòèñú (1272), ir -yt- (1567 m. 2; 0,2%), pvz., Âàëåíòûéòèñú (1305). Pateikti tik valsèiuose uþraðytø bajorø sàra- ðø duomenys; á skaièiavimus neátraukti 1567 m. Þemaitijos ponø- tijûnø registro ir samdiniø patroniminiø priesagø paplitimo faktai. Vidurio ir Rytø Lietuvoje lietuviðkos patroniminës priesagos uþfiksuotos vos 33 kartus (-ën- 14, -ûn- 9, -ait- 8, -on- 1, -uit- 1). Ið jø 12 kartø po lietuviðkos priesagos uþraðyta slaviðka. Pvz., Ìèëþíîâè÷ú (73); Êåëâåíîâè÷ú (66), Äîâúêåíîâè÷ú (106); Ñòàíüêóíîâè÷ú (106); Äîâêóíîâè÷ú (106), Âîéäåíåâè÷ú (540); Ðûìúòåíåâè÷ú (595); ßíîíîâè÷ú (275). Duomenys rinkti ið 1528 m., 1565 m. ir 1567 m. dokumentø. Galima áþvelgti patroniminiø priesagø vartojimo lietuviðko- sios LDK dalies bajorø ávardijimuose regioniniø skirtumø: Vidurio ir Rytø Lietuvoje bajorø patronimai (iðskyrus retas iðimtis) buvo uþra- ðomi tik su slaviðkomis patroniminëmis priesagomis -îâè÷ú, -åâè÷ú, -è÷ú, o Þemaitijos bajorø tëvavardþiø uþraðymuose lygiagreèiai buvo vartojamos ir slaviðkos, ir lietuviðkos tëvavardinës priesagos. Ne visuose ávardijimuose yra po vienà tëvavardá patronimai gali bûti du. Pirmàjá reikëtø laikyti tëvavardþiu, o antràjá (uþraðytà nominatyvu arba genityvu) tëvo tëvavardþiu. Pvz., asmens, vardu Ìàëèêúáàøà Îðäûíåö, sûnus Îñàíú Ìàëèêúáàøè÷, o ðio sûnus Ìàñêî Îñàíîâè÷ú Ìàëèêúáàøè÷à9. Tëvo tëvavardis (se- nelio vardo priesaginis vedinys), t. y. asmenvardis, jungiantis tris ðei-

9 Ðis pavyzdys paimtas ið kito ðaltinio: Àêòû, èçäàâàåìûå Âèëåíñêîþ êîììèñiåþ äëÿ ðaçáîðà äðåâíèõú àêòîâú. Ò. 31: Àêòû î ëèòîâñêèõú òàòàðàõú. Âèëüíà, 1906. C. 2527.

124 mos kartas, á vaikaièio ávardijimà daþniausiai uþraðomas keièiant links- ná genityvu, kartais nominatyvu.

Ávardijimo ilgis10

Dokumentuose vyrauja dviejø asmenvardþiø ávardijimai. Vie- nanariø gerokai maþiau, trinariai reti, keturnariø (itin retai penkia- nariø) yra vos keletas. Pvz., iðtyrus Voluinës, Þemaitijos, Kauno ir totoriø registrø ávardijimus, rasti 5989 dvinariai (89,7%), 477 viena- nariai (7,1%), 206 trinariai (3,1%) ir 8 keturnariai (0,1%) ávardiji- mai. Ávardijimus daþniausiai sudaro vien asmenvardþiai. Taèiau kartais á juos áeina ir asmenvardþius aiðkinanèiø bendriniø þodþiø. Jø bûna vienas du. Ávardijimo tipai

Vyrø ávardijimus galima klasifikuoti ðeimos asmenvardþio11 atþvilgiu. Ðeimos asmenvardis tai tëvavardis (patronimas) ir -sk- tipo antroponimas. Susidaro trys skirtingo dydþio ávardijimo tipai: 1) ávardijimai be ðeimos asmenvardþiø (604 ávardijimai; 9,0% visø ávar- dijimø), 2) ávardijimai vien ðeimos asmenvardþiais (87; 1,3%), 3) miðrûs ávardijimai (5985; 89,6%). Ðiuos skaièius galima palyginti su ðaltiniuose uþraðytais moterø ávardijimais. Be ðeimos asmenvardþiø uþraðytos 75 moterys. Tai 4,2% visø ávardijimø. Vien ðeimos asmen- vardþiais uþraðytos 1122 moterys. Tai 62,5% visø ávardijimø (vyrø ávardijimø, skirtingai nei moterø, ðiam tipui priskirtina maþiausiai). Miðriajam tipui priklauso 599 ávardijimai. Tai 33,4% visø ávardijimø (vyrø ávardijimø ðiam tipui priskirtina daugiausia). Vyrø ávardijimo bûdai

Vyrø ávardijimo bûdai èia pateikti populiarumo tvarka. Jie ap- skaièiuoti ið Þemaitijos (3934 ávardijimai), Voluinës (743), totoriø (1054) ir Kauno (949) registrø. Voluinës ir totoriø ávardijimai iðra- ðyti ið 1528 m., 1565 m. ir 1567 m. dokumentø, Þemaitijos ir Kauno ávardijimai iðraðyti ið 1528 m. ir 1567 m. dokumentø, nes 1565 m. sàraðuose tø registrø nebuvo. 10 Ávardijimo ilgiu èia laikomas á asmens ávardijimà áeinanèiø asmenvardþiø skaièius. 11 Ðeimos asmenvardþiais èia vadinamos potencialios pavardës, nes tikrø pavardþiø smulkiøjø bajorø vardyne beveik nebuvo. Ðeimos asmenvardþiai daþniausiai buvo sudaromi ið ðeimos nariø antroponimø.

125 Uþraðant ávardijimo bûdo formuluotæ, buvo bandoma kiek áma- noma labiau schematizuoti: visi asmenvardþiai, kurie nëra patroni- minës arba -sk- tipo priesagos vediniai, laikyti vardais. 1. Vardas + patronimas (tëvavardis) 5305; 79,4%. Pvz.: Ìàðòèíú Ðàäèâèëîâè÷ú (63); Ëàâðèíú Îëåõíîâè÷ú (67); Ïàíú èåäîðú Âîéíè÷ú (1239); Ïàíú Ãàâðèëî Âàñèëåâè÷ú (1242); Ìèñþñú ßêóáîâè÷ú (740); Êíÿçü Ìîðòóçà Ìàëèêãáàøè÷ú (119); Êãðèöóñú Þðêãàéòèñú (1350); Êðèêãàëþñú Ñòàíîéòèñú (1350). Ðis ávardijimo bûdas labai populiarus Þemaitijoje (3667; 93,2%), maþai paplitæs Voluinëje (110; 14,8%). 2. Vardas + -sk- tipo asmenvardis 461; 6,9%. Pvz.: Àíäðåé Èëúêãîâñêèé (63); Âîéíà Õîðóæèé Ëàáóíüñêèé (64); èåäîðú Áåðåæåöêèé (1238); Ïàíú Âàñèëåé Âîþòèíñêèé (1242); Ïàíú ßêèìú Îõëîïîâñêèé (1245); ßíú Íàðåâñêèé (1307); ßíú Çàïîëñêèé (1288); Ìèêîëàé Ñóõîäîëñêèé (1284). Ypaè populiarus ðis ávardijimo bûdas Voluinëje (396; 53,3%), labai retas Þe- maitijoje (42; 1,1%) ir visai nepasitaiko totoriø sàraðuose. 3. Vardas 398; 6%. Pvz.: Âîéòåõú (66); Äóêàðóíà (213); Ìèøüêî (68); Äèðæèñú (68); Ïàíú Äìèòðú (1241); Ïàíú èåäîðú (1242); Ëåâú (1254); Êíÿçü Àéäàðú(111); Êíÿçü Àáðàèìú (111); Êíÿçü Ìàãìåòü (109); Êíÿçü ßõ[ú]ÿ (109); Àòàìàíú Ìàëûøúêà (117); Êíÿçü Êóëçóìàíú (111); Êóðìàíú (114). Ðis ávardijimo bûdas gana populiarus tarp totoriø 211; 20% (1528 m. dokumente 168; 33,2%), beveik nepasitaiko Þemaitijoje 72; 1,8% (1567 m. dokumente 9; 0,4%). 4. Du vardai 205; 3,1%. Pvz.: Åñþëèñú Áàöóëèñú (1316); Øèìúêî Àëüêèìú (66); Ìàðòèíú Ïóñåèëüêèñú (64); Ìèêîëàé Äûøëÿ (64); Ìàðòèíú Áóòðèìú (64); ßíú Øóêúøòà (63); Ïàíú Áîãäàíú Äåäåðêàëî (1240); Ïàíú Ïðîêîïú Âîë÷êî (1241); Ìèõàéëî Ìîíòâèäú (1303); Ñòàñü Áóêãîéëèñú (1303); Ïåòðú Ñóíêãîéëî (1271); Øèìîíú Îðâèäú (1267); Áàëòðîìåé Ùàñòíûé (1289). Ðis ávardijimo bûdas palyginti daþ- nas Voluinëje (78; 10,5%). Abu vardai skirtingi: vienas krikðto vardas, kitas daþniausiai senovinis asmenvardis. 5. Du vardai + patronimas (tëvavardis) 77; 1,2%. Pvz.: Êíÿçü Àíäðåé èåäîðîâè÷ú Ãîëîâíÿ (1255); Ïàíú èåäîðú Ñèäîðîâè÷ú Äåäåðêàëî (1240); ßíú Þðúåâè÷ú Ëèíêãÿ (742); Ëåíàðòú Ìèêîëàåâè÷ú Êãðåæà (744); Ñòàñü Ñòàíèñëàâîâè÷ú Áîðþñú (746); Ïåòðú Ëàâðèíîâè÷ú Øóêøòà (717); Ñòàíèñëàâú 126 Âåíöëàâîâè÷ú Êãðóçäú (1267); Ñòàíèñëàâú Ïåòðîâè÷ú Äîâêãÿëú (1269); ßíú Ìàòååâè÷ú Òîâòâèäú (1266). 6. -sk- tipo asmenvardis 43; 0,6%. Pvz.: Ëÿíòâîéòú Êãåéäîíñêié (66); Âîéòú Êãåíäîíüñêèé (63); ïàíú Ëóáóíñêèé (1255). 7. Vardas + patronimas (tëvavardis) + patronimo genityvas 42; 0,6%. Pvz.: Þðúè ßíîâè÷ú Àíäðþøåâè÷à (737) Jurgis, Jono sûnus, Andriuðio vaikaitis; Ñòàíèñú Ìàòååâè÷ú Áîðòúêåâè÷à (739); Ìàòåé Êàñïîðîâè÷ú Íàðòîâè÷à (740); ßíú Ñòàíèñëàâîâè÷ú Ëåâ÷åâè÷à (1306); Ìèõàëú Ãðèöåâè÷ú Ëåâöîâè÷à (1270); Ïàíú ßíú Ìèêîëàåâè÷ú Ñèðåâè÷à (1352); ßíú Ïåòðîâè÷ú Ñåìåíîâè÷à (1292); ßíú Ìàðòèíîâè÷ú Ìîéñååâè÷à (1328). 8. Vardas + patronimas (tëvavardis) + -sk- tipo asmenvardis 28; 0,4%. Pvz.: Êíÿçü ßêîâú Àíúäðååâè÷ú ×åòâåðòèíñêèé (1256); èåäîðú Ìèêèòè÷ú Êíÿçñêèé (1256); Ìàòüÿñú Çåíüêåâè÷ú Îñòðèåâñêèé (1253); Èñàé Îëåõíîâè÷ú Êîçèíñêèé (1253); ßíú Þðüåâè÷ú Äàíîâñêèé (1302); Ìàòûñú Ìèêîëàåâè÷ú Ëîïèíñêèé (1274); Ñòàñü ßíîâè÷ú Ïàëåöêèé (1294). 9. Vardas + du patronimai 26; 0,4%. Pvz.: Ïàíú èåäîðú Êàðïàíîâè÷ú ×àïëè÷ú (1250); ßíú Ìèêîëàåâè÷ú Äàøêîâè÷ú (1338); Ùåïàíú ßíîâè÷ú Ñèðîéòèñú (1306); Ùåïàíú Ïåòðîâè÷ú Ñèðîéòèñú (1305); Ìèõàëú Ñòàíèñëàâîâè÷ú Äîâñòèíîâè÷ú (1271); Ìèõàëú Ìèêîëàåâè÷ú Ëÿõîâè÷ú (1272); Êãðèêãú Ìèöóíîñú Âîëîäêîâè÷ú (1298). 10. Patronimas (tëvavardis) 22; 0,3%. Pvz.: Íàðêîâè÷ú (65); Êàçàêú ßíúêîâè÷ú (112); Îëòóøåâè÷ú (111); Ëåãèøåâè÷ú (115); Êóçìàíîâè÷ú (110); Êàðàíáàòîâè÷ú (116); Êàäûøåâè÷ú (114); Êàäûðåâè÷ú (110); Âîñìàíîâè÷ú (119); Áàçàðîâè÷ú (110); Àòàìîíîâè÷ú (110); Àçúáåðäååâè÷ú (110); ßêóáàéòèñú (223). Ðis ávardijimo bûdas labiausiai paplitæs totoriø sàraðuose 19; 1,8% totoriø ávardijimø (1528 m. dokumente 19; 3,8% totoriø ávar- dijimø). 11. Vardas + du -sk- tipo asmenvardþiai 18; 0,3%. Pvz.: Ïàíú Îëåêñàíäðî Æîðàâíèöêèé, êëþ÷íèêú Ëóöêèé (1238); Ïàíú ßðîíèìú Êðóïñêèé, ñòîëíèêú Õîëìúñêèé (1249). 12. Patronimo nominativus pluralis 13; 0,2%. Pvz.: Âîéòêîâè÷û (66); Äîâëåòîâè÷è (110); Òàìúçè÷è (114); Ëåâêîâè÷è (120). 127 13. Du vardai + -sk- tipo asmenvardis 11; 0,2%. Pvz.: Ïàíú Ñåìåíú ×åðíåíèöêèé Ëàñêî (1241); Ïàíú Ãðèãîðåé Áîëáàñú, ïèñàðú çåìúñêèé Êðåìÿíñêèé (1243); Ïàíú Èâàíú Êèðäåé Ìíèøèíñêèé (1243); Ïàíú èåäîðú Ãóðêî Îìåëèíñêèé (1251). 14. Vardas + -îâú priesagos vedinys 7; 0,1%. ßêóáú Ãðèãîðîâ çÿòü (65); Èâàíú Êîñîâú (203); Àíúäðåéêî ïàñûíîêú Òèøêîâú (212); Áîãäàíú Ïëþñêîâú (230); Ñòàøúêî Ñåìàøêîâú çÿòü (230); Ïåòðîâú çÿòü Þðêãåëèñú (202); Ïàøêî èåäêîâú çÿòü (201). 15. Du patronimai 3; 0,04%. Pvz.: Ïèòêåíú ßêóáîâè÷ú (216). 16. -sk- tipo asmenvardis + patronimas 3; 0,04%. Pvz.: Ñòåöêèé Ïåòðîâè÷ú (1315). 17. Du vardai + patronimas (tëvavardis) + -sk- tipo asmenvardis 3; 0,04%. Ìèõàëú Þøêîâè÷ú Êóëâåòü, ñóäüÿ Êîâåíñêèé (713); ßíú ßíîâè÷ú Âûäðà, õîðóæèé Êîâåíñêèé (712); ßíú ßíîâè÷ú Øîíäÿ, õîðóæèé Âåøâÿíñêèé (1289). 18. Du -sk- tipo asmenvardþiai 2; 0,03%. Pvz.: instr. sg. Ëÿõîâñêîìú Êðàåâúñêîìú (424). 19. Vardas + patronimas (tëvavardis) + du -sk- tipo asmen- vardþiai 2; 0,03%. Pvz.: Ïàíú Áîãäàíú Êîñòþøêîâè÷ú Õîáîâòîâñêèé, ñóäüÿ Âîëîäåìåðñêèé (1239). 20. Vardas + moteriðkosios giminës asmenvardþio genityvas 2; 0,03%. ßíú Òîâèëîâîå çÿòü (66); Ñòàíèñëàâú, çÿòü Ïîëîöêîâîå (721). Giminës vardas

1567 m. dokumente Kauno pavieto bajorai buvo suraðyti gi- minëmis. Uþraðant giminæ, ið pradþiø nurodomas jos pavadinimas ir gyvenamoji vieta, pvz., Ðîäú Äîâêãîéëîâú ç Ëàí÷óíîâà (721), Ðîäú Ðèìâèäîâú ç Àðâ[è]ñòîâà (724), Ðîäú Ìèíåëêãîâè÷îâú îòú Æåéìú (727), Ðîäú Êîíêãåíäîâú îòú Êàïëèöû (729), Ðîäú Òîâòêãîâè÷îâú ç Ìîéøàêãîëêè (730), Ðîäú Êãîéëþøîâú îòú Ïîíåâÿæú (733), Ðîäú Êãèíåéêîâú ç Îâêúøòèêãîëú (734), Ðîäú Ìîíòâèëîâè÷îâú ç Îíòîêãèíú (738), Ðîäú Êîëíÿíöîâú çà Êîðìÿëîâîìú (740). Po giminës pavadinimo paprastai vardu ir tëvavardþiu iðvardijami giminës nariai. Jø bûna nuo vieno iki devy-

128 niolikos (vidutiniðkai po 67). Tokiø giminiø Kauno paviete 1567 m. uþraðyta 77. Tikëtina, kad giminës pavadinimas, perkeltas á asmens ávardijimà, vëliau galëjo virsti pavarde.

Pavardë12

1567 m. dokumente galima rasti duomenø apie ankstyvàsias pavardes. Pvz., Kameneco paviete (Palenkëje) uþraðyti dviejø ðeimø dviejø kartø vyriðkos lyties atstovai, turintys bendrà asmenvardá Êãîëèìîíòú13 : ßíú Êãîëèìîíòú Ïåòðîâè÷ú ç ûìåíÿ ç Óçâîäó îòú îòöà ñâîåãî Ïåòðà Êãîëèìîíòà < > Ìàòûñú Þðúåâè÷ú Êãîëèìîíòú çûìåíÿ ç Óçâîäó îòú îòöà ñâîåãî Þðúÿ Êãîëèìîíòà (11991200). Kita abejoniø nekelianti pavardë 1567 m. uþfiksuota Þemaitijoje: Ñûíú êíÿçÿ Þðüÿ Áîðîâñêîãî, êíÿçü Ìèõàëú Áîðîâñêèé (1257). Paveldimasis asmenvardis -sk- tipo priesagos vedinys. Þemaitijoje ði priesaga buvo ypaè reta. Dvikamie- niø baltiðkøjø antroponimø Palenkëje taip pat itin retai pasitaikydavo. Minëtieji asmenvardþiø paveldëjimo pavyzdþiai (Áîðîâñêèé Þemai- tijoje, Êãîëèìîíòú Palenkëje) leidþia manyti, jog pavardëmis pirmiausia galëjo virsti vietiniams gyventojams nepaþástamos darybos ar neáprastai, gal net egzotiðkai skambantys antroponimai. Taèiau apskritai tuo metu pavardës dar buvo labai retas reiðkinys. Þinoma, èia nebandoma teigti, jog pavardþiø XVI amþiuje apskritai nebûta. Taèiau ðaltiniø specifika (asmenys pateikiami be ðei- mos nariø) neleidþia jø iðskirti ið gausaus patronimø skaièiaus. Ka- dangi þmonës buvo uþraðomi daugiausia vardu ir patronimu, galima manyti, jog ðie patronimai dar ne pavardës, o tëvavardþiai. 1631 m. dokumente rastos kelios pavardës. Buùhak: Fiedor Buùhak z synami Iwanem, Siemionem i Waskiem Buùhakami (133). Gniewiñski: pan Gniewiñski < > Po nim synowie jego, czterech: nie- bos[z]czyk pan Walerian, pan Jan, pan Mikolaj Kazimierz i nie- bos[z]czyk pan Konstanty Gniewiñscy (119). Naruszewicz: J.M. pan Jan Naruszewicz < > synom J.M. pana ùowczego J.M. panu Zyg- muntowi Naruszewiczowi (134).

12 Pavarde èia vadinamas asmenvardis, kurá nepakitusá tëvas perduoda sûnui. Tai antrasis ar treèiasis ávardijimo narys. 13 *Galimantas tai senovinis dvikamienis lietuviðkas asmenvardis. Nelietuviðkose LDK teritorijose tokiø asmenvardþiø pasitaikydavo neretai. Þr. Èirûnaitë J. Baltiðki LDK kariuomenës dokumentø antroponimai // Darbai ir dienos, K., 1999. Nr. 10 (19). P. 69-78. 129 XVII a. pavardþiø galbût yra ir daugiau, bet asmenys daugiausia uþraðomi be ðeimos nariø. Taigi nustatyti, kuris asmenvardis pavardë, o kuris dar ne neámanoma.

Bendriniai þodþiai aiðkinantys asmenvardþius14

Su bendriniais þodþiais, aiðkinanèiais asmenvardþius, dokumentuose ið viso uþraðytas 2321 vyrø ávardijimas. Vyrauja kilmës nuorodos (1283; 55,3%). Treèdalis visø nuorodø susijusios su pareigybe ir amatu (768; 33,1%). Palyginti nedaug yra ðeiminës padëties ir gi- minystës (147; 6,3%) bei tautybës (123; 5,3%) nuorodø. Ðeiminë padëtis ir giminystë

Daþniausiai 85 kartus uþraðyta nuoroda ñûíú (sûnus). Retesnës yra nuorodos çÿòü (þentas) 9, äåòè (vaikai) 6, áðàòú (brolis) 5, âäîâè÷ú (naðlys) 3 ir ïàñûíîêú (posûnis) 3. Po du kartus uþraðytos nuorodos ñèðîòà (naðlaitis) ir ñûíîâåöú (sûnë- nas). Po vienà kartà nuorodos îò÷èìú (patëvis), ìóæú (vyras), ñåñòðåíåöú (seserënas). Kilmë

Daþniausiai 859 kartus uþraðytos nuorodos, þyminèios vyrø kilmæ ið ponø (ïàíú, åãî ìèëîñò ïàíú, J.M. pan, W.J. pan). Gerokai maþiau kilmæ ið kunigaikðèiø (êíÿçü, åãî ìèëîñò êíÿçü, Âåëèêèé êíÿçü, kniaê, J.M. kniaê) þyminèiø nuorodø 282. Ðlëk- tø uþraðyta 41 (Øëÿõòà, øëÿõòè÷ú, szlachcic). Bajorø uþfiksuota 34 (áîÿðèíú, Áîÿðèíú êîðîëåâîå åå ìèëîñòè, Bojarzyn). Po 19 uþraðyta dvariðkiø, arba bajorø, (äâîðàíèíú êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, Äâîð[ú]ÿíú, Äâîðàíèíú ãîñïîäàðüñêèé) bei ulonø titulà turin- èiø asmenø (Óëàíú, Óëàíîâè÷ú, Âëàíú, Uùan). Aðtuonis kartus nurodomi murzos titulà turintys þmonës (Ìóðçà, Murza)15 , septy- nis kartus miestieèiai (Ìåùàíèíú). Po keturis kartus fiksuojami dvarininkai þemvaldþiai (çåìÿíèíú, çåìåíèíú), totoriø caraièiai,

14 Bendriniai þodþiai, paaiðkinantys asmenvardþius, yra iðrinkti ið visø dokumentø. Lyginant su moterimis, tik labai maþai vyrø ávardijimø turi bendriniø þodþiø, paaiðkinanèiø asmenvardþius. Pvz., Þemaitijoje 2,4%, totoriø sàraðuose 9,8%, Voluinëje 40,2% ávar- dijimø. 15 Ulonø ir murzos titulus turëdavo tik totoriai.

130 arba chanaièiai, (Öàðåâè÷ú, Carewicz) ir kaimieèiai (ñåëÿíèíú, âåøíÿêú). Vienà kartà paminimas aukðèiausias valstybës asmuo valdovas karalius (Ãîñïîäàðü êîðîëü). Tautybë

Daþniausiai 68 kartus nurodoma totoriø tautybë (Òàòàðèíú, Òàòàðú, Òàòàðèíîâè÷ú, Tatarzyn, Tatarowie). Daugu- ma ðiø nuorodø (56) ið 1631 m. dokumento. Po deðimt kartø uþraðy- ti lenkai (Ëÿõú, Ïîëñêè) ir èekai (×åõ). Ðeðis kartus minimi Ordos atstovai (Îðäûíåöú, Îðäà). Po penkis kartus nurodomi voluinie- èiai (Âîëûíåöú) ir rusinai (Ðóñèíú). Tris kartus þymimi vokieèiai (Íåìåöú). Po du kartus minimi mozûrai (Ìàçóðú), italai arba vala- chai (Âëîõú), maskvieèiai (Ìîñêâèòèíú), karelai (Êàðåëú), þe- maièiai (Æîìîéòèíú, Æìóäà), prûsai (Ïðóññêèé). Po vienà kar- tà sutinkamas mordvis (Ìîðäâèíú), þydas (Æèäú), lietuvis (Ëèòâèíú), bulgaras (Áîëãàðñêèé). Pareigybë, amatas

Pareigybës nuorodas galima suskirstyti á kelias semantines grupes. Viena ið jø susijusi su baþnyèia. Daugiausia ið baþnytininkø uþra- ðyta klebonø (ïëåáàíú, pleban) trylika. Vyskupø (áèñêóïú, bis- kup) yra deðimt. Gali bûti, kad vyskupai ar kiti aukðtieji dvasininkai yra ir asmenys, rytiniø slavø vadinami âëàäûêà, âëàäû÷êà. Jø yra keturi. Uþraðyti aðtuoni musulmonø dvasininkai mulos (ìàëúëà, ìîëëà Òàòàðñêèé, moùùa, moùùa tatarski). Uþfiksuoti keturi staèia- tikiø dvasininkai (ïîïú), du altaristos (îëòàðèñòà, îëòàðûñòà), vienas vargonininkas (îðêãàíèñòà). Atskirai galima kalbëti ir apie profesijà, amatà. Daugiausia uþraðyta teismo pasiuntiniø (âîçíûé, âîçíîâè÷ú, âîçíè÷ú) 48. Gerokai maþiau yra kalviø (êîâàëú, êîâàëèêú, êîâàë÷èêú) 18. Visi kalviai ið Palenkës sàraðø. Yra devyni totoriai darþininkai (íà îãîðîäå). Sodininkø (ñàäîâíèêú) ir prekijø (êðàìàðú, êðàìàð÷èêú) uþraðyta po keturis, sukirpëjai arba odos supjovëjai (êðàâåöú) yra trys, virëjai ar virtuvininkai (êóõìèñòðú, êóõìèñòðú åãî ìèëîñòè) du. Po vienà kartà uþraðytas kailiadirbys (êóøúíåðú), mokytojas (áàêàëÿðú), gydytojas (äîêòîðú), daini- ninkas (ïåâåöú).

131 Ið pareigûnø (53) daugiausia yra teisëjø ir teismø darbuotojø (ñóäüÿ, ñóäüÿ êãðîäñêèé, ñóäüÿ äâîðíûé êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ñóäè÷ú, ñóäè÷ú çåìúñêè, ïîäúñóäîêú, ïîäúñóäîêú çåìúñêèé, ïîäúñóäêîâè÷ú çåìúñêèé, sædic ziemski, podsàdek). Tiek pat (53) uþraðyta ir seniûnø bei paseniûniø (ñòàðîñòà, ïîäñòàðîñòèé, ñòàðîñòè÷ú, starosta). Nemaþai (33) yra ir pakamariø (þemës bylas sprendþianèiø pareigûnø) bei kamariø (êîìîðíèêú, êîìîðíèêú çåìúñêèé, êîìîðíèêú êîðîëåâû åå ìèëîñòè, ïîäêîìîðûé, ïîäêîìîðû çåìúñêè, ïîäêîìîðû÷ú åãî êîðîëåâñêîé ìèëîñòè). Uþraðyta 30 valdytojø, arba laikytojø, (äåðæàâöà, dzierêawca), 26 raðtininkai, perraðinëtojai (ïèñàðü, ïèñàðü êîðîëåâîå, ïèñàðü çåìúñêè, ïèñàðü çàìúêîâûé, ïèñàðü êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ïèñàðü ãîñïîäàðüñêèé, pisarz ziemski). Ðiai semantinei grupei galima priskirti ir dijokus, LDK kanceliarijos raðtininkus (äüÿêú, äüÿêú ãîñïîäàðüñêèé, äüÿêú ïàíà âîåâîäû, äüÿêú êàíöëåðåè åãî êîðîëåâñêîé ìèëîñòè ). Jie uþraðyti devyni. Taip pat yra 19 tijûnø (òèâóíú, òûâóíú), 14 vaitø (âîéòú, ëåíòâîéòú, ëÿíòâîéòú), 14 iþdininkø (ñêàðáíûé, ïîäñêàðáèé, ïîäñêàðáèé äâîðíûé, ïîäñêàðáèé çåìúñêèé, ïîäñêàðáèé êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ïîäñêàðáúè çåìñêèé âåëèêîãî êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî, skarbny, podskarbi). Yra devyni urëdai (âðàäíèêú, óðàäíèêú), devyni ar- klininkai (êîíþøèé, êîíþõú, ïîäêîííûé, êîíþøèé êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, koniuszy, koniuszy W. Ks. Litewskiego), aðtuoni sekretoriai (ñåêðåòàðü êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ñåêðåòàðü åãî êîðîëåâñêîé ìèëîñòû, sekretarz, sekretarz Króla J. M.), septyni vie- tininkai (íàìåñòíèêú), galbût vienuolyno vyresnieji, septyni tauri- ninkai rûmininkai, atsakingi uþ vyno pilstymà karaliui ir karaliaus vyno rûsá (÷àøíèêú ãîñïîäàðúñêèé, ïîä÷àøèé ãîñïîäàðüñêèé, ïîä÷àøèé âåëèêîãî êíÿçúñòâà Ëèòîâñêîãî, czeúnik, czeúnik W. Ks. Litewskiego). Uþfiksuoti septyni miðkininkai (ëåñíè÷èé, ëåøíè÷û ãîñïîäàðüñêèé, leúniczy), ðeði raktininkai (êëþ÷íèêú, ïîäêëþ÷èé), ðeði kancleriai ir pakancleriai (êàíöëåðú âåëèêîãî êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî, ïîäêàíöëåðú, ïîäêàíöëåðûé âåëèêîãî êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî, podkanclerzy, podkanclerzy W. Ks. Litew- skiego), penki pilininkai (ãîðîäíè÷èé, burmistrz). Pasitaikë keturi medþiokliai (ëîâ÷èé êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ùowczy, ùowczy W. Ks. Litewskiego), trys pastalininkiai asmenys, atsakingi uþ karaliaus stalà (podstoli), du lovos tvarkytojai ar patalininkai (ëîæíè÷èé åãî êð. ìë., ëîæíè÷è êîðîëÿ åãî ìèëîñòè). Uþraðyta po vienà administ- 132 ratoriø (àäìèíèñòðàòîðú), revizoriø (rewizor), tiltininkà (ìîñòîâíè÷èé), referendoriø (ðåèåðåíäàðú) raðtininkà, rinkda- vusá ir pateikdavusá skundus LDK didþiajam kunigaikðèiui. Galima iðskirti nemaþà grupæ kariuomenës pareigûnø. Dau- giausia tarp jø vëliavininkø (õîðóæèé, õîðóæèé äâîðíûé, õîðóæèé Òàòàðñêèé, õîðóæûöú, choràêy, choràêy tatarski) 133. Uþraðyti 53 vaivados arba jø sûnûs (âîåâîäà, âîåâîäè÷ú, wojewo- da), 39 marðalkos, arba marðalai (ìàðøàëîêú, ìàðøàëîêú ãîñïîäàðüñêèé, ìàðøàëîêú Òàòàðñêèé, ìàðøàëîêú âëàäû÷íûé, ìàðøàëîêú ïàíà ñòàðîñòû, ìàðøàëîêú ïàíà âîåâîäû, ìàðøàëîêú êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ìàðøàëîêú åãî êîðîëåâñêîå ìèëîñòè, ìàðøàëîêú äâîðíûé, ìàðøàëîêú çåìúñêèé âåëèêîãî êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî, marszaùek, marszaùek tatarski). Uþfiksuotas 21 rotmistras (ðîòìèñòðú, ðîòìèñòðú ãîñïîäàðüñêèé, ðîòìèñòðú êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ðîòìèñòðú åãî êîðîëåâñêîé ìèëîñòè, rotmistrz, rotmistrz Króla J. M.). Uþra- ðyta 13 kaðtelionø (êàøòàëÿíú, kasztelan). Sàraðuose rasta 11 sriti- niø tvarkininkø (âîéñêèé, wojski). Uþraðyta 11 atamanø (àòàìàíú, îòîìàíú, îòîìàíîâè÷ú, ataman). Visi atamanai buvo ið totoriø sàraðø. Aðtuoni asmenys pavadinti kariais arba kareiviais (âîèíú, æîëíåðú), penki kazokais (êàçàêú). Sàraðuose rasti keturi ðauliai (ñòðåëåöú). Uþraðyti trys etmonai (ãåòìàíú, ãåòìàíú íàèâûøøèé âåëèêîãî êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî). Uþraðyti du kalavijininkai (ìå÷íèêú, ìå÷íûé ãîñïîäàðüñêè). Rasti du atsarginiai (çàïàñíèêú), vienas þemës sienø priþiûrëtojas (çàñòàâíèêú). Uþ- fiksuotas ir vienas generolas (general Króla J. M. nadworny).

133 IÐVADOS

1. Visoje LDK, iðskyrus Voluinæ, vyrauja patroniminë vyrø ávardijimo sistema. 2. Tëvavardþiai visoje LDK, iðskyrus Þemaitijà, vien tik sla- viðkø priesagø -îâè÷ú, -åâè÷ú, -è÷ú vediniai. Tik Þemaitijoje tëvavar- dþiai, ðalia slaviðkø priesagø, sudaromi ir su lietuviðkomis patronimi- nëmis priesagomis. 3. Ne visuose ávardijimuose yra po vienà tëvavardá patronimai gali bûti du. Pirmàjá reikëtø laikyti tëvavardþiu, o antràjá tëvo tëvavardþiu. 4. Ávardijimus daþniausiai sudaro vien asmenvardþiai. Taèiau kartais á juos áeina ir asmenvardþius aiðkinanèiø bendriniø þodþiø. 5. Populiariausi vyrø ávardijimo bûdai: 1) vardas + patronimas (79,4%); 2) vardas + -sk tipo asmenvardis (6,9%); 3) vardas (6%). 6. 1567 m. dokumente uþraðytos 77 giminës. Jos turi savo vardus. Tikëtina, kad giminës pavadinimas, perkeltas á asmens ávar- dijimà, vëliau galëjo virsti pavarde. 7. 1567 m. ir 1631 m. dokumentuose galima rasti duomenø apie ankstyvàsias pavardes. 8. Tarp bendriniø þodþiø, aiðkinanèiø asmenvardþius, vyrauja kilmës nuorodos (55,3%). Treèdalis visø nuorodø susijusios su pareigybe ir amatu (33,1%). Palyginti nedaug yra ðeiminës padëties ir giminystës (6,3%) bei tautybës (5,3%) nuorodø. Áteikta 2003-03-28

134 RÉSUMÉ

Jûratë Èirûnaitë, Université Vytautas le Grand

Dans tout le Grand-Duché de Lituanie, à lexception de la Sa- mogitie, les patronymes ne sont que des dérivés des suffixes slaves - îbu÷ú, -åbu÷ú et -u÷ú. Seuls les patronymes en Samogitie sont formés, à côté de suffixes slaves, de suffixes patronymiques lituaniens. Il ny a pas un seul patronyme dans toutes les appellations: il peut y avoir deux patronymes. Le premier était le nom patronymique et le second le patronyme du père. Le plus souvent, seuls les surnoms composaient les appellations. On y introduisait parfois des noms communs expliquant les surnoms. Les faêons les plus populaires pour lappellation des hommes sont: 1) prénom + patronyme (74%); 2) nom + surnom de type sk (6,9%); 3) prénom (6%). 77 familles sont inscrites sur un document de 1567. Elles avaient leurs prénoms. Il est probable que le nom de la famille, trans- formé en appellation de la personne, a pu plus tard devenir le nom. Il est possible de trouver des données sur les premiers noms dans des documents de 1567 et 1631. Parmi les noms communs expliquant les surnoms, dominent les renvois à lorigine (55,3%). Le tiers de lensemble des renvois est lié à la fonction et au métier (33,1%). Par comparaison, il y a peu de renvois à la situation matrimoniale et familiale (6,3%) ainsi que la nationalité (5,3%).

135 SUMMARY NAMING OF MEN IN THE 16-17 TH CENTURY OF THE GRAND DUTCHY OF LITHUANIA IN THE DOCUMENTS OF THE ARMY

Jûratë Èirûnaitë

In the whole Grand Dutchy of Lithuania, except Volynia patronymic male naming system is predominant. Patronymics in the whole GDL, except Samogitia, have derivatives only of Slavic suffixes such as -îâè÷ú, -åâè÷ú, -è÷ú. Only in Samogitia, aside Slavic suffixes, patronymics are formed out of Lithuanian patronymic suffixes. Not all names have one patronymic. Sometimes there are two of them. The first one should be considered as a name derived from the name of ones father, the second one is a name of ones fathers father. Namings are predominantly personal names. But occasional- ly, in order to explain them, common words are added. The most common mens namings are as follows: 1) name + patronym (79,4%); 2) name + personal name of sk- type (6,9%); 3) name (6%). The document of 1567 contains 77 kindred. All of them have names. It is probable that the name of the kin shifted to the naming of a person could later become a surname. The data about the early surnames is obtained from the documents of 1567 and 1631. The majority of common words explaining personal names are references to the mans class (55,3%). One third of them point to their job or trade (33,1%). Words referring to the family status or ties of relationship (6,3%) as well as nationality (5,3%) are rare. We can find data about the early surnames in the documents of 1567 1631.

136 LIETUVIÐKI KARINIAI DALINIAI PRANCÛZIJOS KARIUOMENËJE 18121814 M.

dr. Liudas Glemþa (Vytauto Didþiojo universitetas) Ávadas

Lietuviðkø kariniø daliniø Prancûzijos kariuomenëje istorija susilaukë nemaþai susidomëjimo. Didþiausià dëmesá skyrë tie istorikai, kuriø tyrime atsispindëjo bendresni Lietuviðkø kariniø daliniø bruoþai, daþniausiai átraukti á bendros napoleonmeèio Lietuvoje problemos arba kariniø ávykiø 1812 m. kampanijos kontekstà. Pirmà solidþià monografijà, kurioje buvo aptarti lietuviðkø daliniø kûrimosi procesai, problemos bei dalyvavimas 1812 m. karuose, paraðë J. Ivað- kievièius1. Gerokai vëliau pasirodë Broniaus Dundulio ir Virgilijaus Pugaèiausko monografijos2, kurios buvo papildytos faktais, pateiktos naujos áþvalgos bei apibendrinimai, taèiau jie buvo susijæ tik su 1812 m. Minëtø knygø autoriai didesná dëmesá skyrë Napoleono ir jo ávestos administracijos Lietuvoje veiklai. Kadangi vienu jos svarbiau- siø uþdaviniø buvo lietuviðkø kariniø daliniø formavimas, ðiai problemai buvo skirta vietos, taèiau tai nesudarë tyrimo pagrindo. Soli- dþiuose karybos istorijos veikaluose lietuviðkiems daliniams taip pat nebuvo skiriamas pagrindinis dëmesys3, nors chronologiniu poþiûriu buvo perþengtas 1812 m. laikotarpis. Pirmasis lietuviðkø daliniø istorijà sutraukti á vienà straipsná pamëgino V. Birþiðka. Jis Lietuvos karius, kovojusius Napoleono ka- riuomenëje, pavadino svetimos idëjos didvyriais4. Netrukus pasi- rodë ir antrasis atskirasis M. Svilo straipsnis, kuriame daugiausia dë- mesio sulaukë lietuviðki daliniai5. Abu autoriai ið esmës pasitenkino 1 Iwaszkiewicz J. Litwa w 1812 roku. Warszawa, 1912. 2 Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos metais (18071812). Vilnius, 1987; Pugaèiauskas V. Napoleono administracija Lietuvoje. Vilnius, 1997. 3 Èia suminëta tik jø dalis: Gembarzewski B. Wojsko polskie Ksiæstwo Warszawskie 1807 1814 r. T. 1. WarszawaKrakow, 1905 Kukiel M. Wojna 1812 roku. T. 12, Krakow, 1937; Kukiel M. Dzieje wojska polskiego w dobie napoleonskiej 17951815 Cz. 2. Warszawa, 1920; Kukiel M. Zarys historii wojskowosci w Polsce. Krakow, 1929; Lukaszewicz M. Armia ksiæcia Jozefa. Warszawa, 1986. 4 Birþiðka V. Lietuviø kariuomenë 181218131814 metais// Mûsø þinynas. Nr. 20. Kaunas, 1924. 5 Svilas M. Napoleono karas Lietuvoje// Karo archyvas. T. 4. Kaunas, 1928.

137 lenkø istorikø duomenimis ir juos apibendrino. Iðlikæ duomenys apie lietuviðkø daliniø istorijà 18121814 m. yra negausûs, todël atskira nedidelë monografija, kurioje tyrimas susitelkë ties straipsnyje aptariamu objektu, buvo tik viena. Jà paraðë Prancûzijos kultûros puose- lëtojas Lietuvoje R. Ðmitelnas6. Jo knygoje dalis yra abejotinø faktø, todël jais aklai pasikliauti istorikas neturëtø. Sovietiniu laikotarpiu Lietuvos kariniai daliniai negalëjo sulaukti istorikø dëmesio, nes jie kovojo prieð Rusijos imperijà. Turbût todël tik 1987 m. galëjo pasirodyti B. Dundulio knyga, kurioje galima áþvelgti skeptiðkà poþiûrá á lietuviðkus dalinius, nes jø buvimas tapatinamas su kraðto iðnaudojimu Prancûzijos kariuomenës tikslams. Be abejo, tai lëmë sovietinë cenzûra. Lietuvai atgavus nepriklauso- mybæ, susidomëjimas lietuviðkais kariniais daliniais vël iðaugo. Tai rodo ir V. Pugaèiausko straipsnis, kuriame autorius nepasitenkino daþnai istoriografijoje besikartojanèiais duomenims ir, remdamasis archyviniais dokumentais, atidþiau paþvelgë á lietuviðkø pulkø formavimo eigà, taèiau dëmesá sutelkë tik á Vilniaus departamentà7. Pas- kutiniajame deðimtmetyje Lietuvos kariniø daliniø istorija sulaukë ir tarp kitø kraðtø istorikø atskiro dëmesio8. Ðio straipsnio tikslas remiantis naujais istorikø duomenimis, pamëginti apibendrinti tyrinëjimø áþvalgas ir apþvalgas, o pasi- telkus á pagalbà istoriografijoje maþiau naudotus ðaltinius, apraðyti lietuviðkø daliniø kûrimàsi ir jø dalyvavimà 18121814 m. karuose. Straipsnyje nebus gilinamasi á politines aplinkybes, visuomenës susi- skirstymà á Rusijos ir Prancûzijos imperijø ðalininkus, administracijos veiklà Lietuvoje ir Lietuvos valstybingumo atkûrimo viltis. Ðios problemos susilaukë jau ne vieno istoriko dëmesio. Straipsnyje susi- telkta ties lietuviðkø kariniø daliniø istorija. Ávadinëje dalyje ðiek tiek paliestas Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenës kûrimasis ir visuo- menës nuotaikos, nes tai turëjo átakos Lietuvos daliniø formavimui. **** XVIII a. pabaigoje þlugus Abiejø Tautø Respublikai, toliau tæsësi Prancûzijos Didþiosios revoliucijos metais sukelta átampa Eu- 6 Schmittlein R. Lietuvos kariuomenë 1812 metais, Kaunas 1937. 7 Pugaèiauskas V. Reguliarios kariuomenës formavimas Vilniaus departamente// Lituanistika, Nr. 4, 1992. Ðis straipsnis vëliau buvo átrauktas á jau minëtà autoriaus monografijà. 8 Èia minimi tik svarbesni darbai: Fuinski Z. Nawrot D. Pulki litewskie 18121813. Historia i umundyrowanie// Dawna bron i barwa. Nr. 15. Katowice, 1997; Kudriaðov I. Prizrak vielikoj Litvy: ob odnoj malo izviestnoj stranice vojny// Rodina. No. 67. Moskva, 1992. 138 ropoje. Þemynas pasidalino á dvi prieðiðkas stovyklas: pirmajai atstovavo revoliucinë Prancûzija, antrosios, siekusios Prancûzijoje res- tauruoti senàjà tvarkà, prieðakyje stojo Anglija, Prûsija, Austrija ir Rusija. Nesibaigianèiø karø tikslu XIX a. pradþioje jau buvo ne idë- ja, bet siekimas áveikus kità pusæ ásigalëti þemyne. Ðie procesai neaplenkë ir buvusios LenkijosLietuvos valsty- bës teritorijos bei jos gyventojø. Dalis aktyviausiøjø pasiprieðinimo Rusijos imperijai iniciatoriø buvo priversti emigruoti ir uþsienyje kurti valstybingumo atgaivinimo planus. Dar 1796 m. grafas Mykolas Kle- opas Oginskis nusiuntë laiðkà greitai karjeros laiptais kylanèiam generolui Napoleonui Bonapartui ir pasiûlë jam sudaryti ið Lenkijos (taip pat ir Lietuvos) emigrantø karinius dalinius, kurie padëtø Pran- cûzijai kovoti su jos prieðais. Pagal M. K. Oginskio planà Europos mûðiuose uþgrûdinti kariai turëjo bûti pasiøsti á Lenkijà ir Lietuvà bei turëjo padëti susigràþinti valstybingumà. Sukurti kariniai daliniai gavo Lenkijos legionø pavadinimà. Emigrantai kariai kovojo Balka- nuose, Italijoje, Ispanijoje ir net dalyvavo Prancûzijos kolonijiniuose karuose Ðiaurës Afrikoje ir San Dominge. Ið 6000 á San Domingà pasiøstø lenkø ir lietuviø á Europà sugráþo tik 300. Tik 1808 m. Na- poleonas ásipareigojo lenkø kariø nesiøsti á kolonijø karus9. 1806 m. sumuðæs Prûsijos kariuomenæ, Napoleonas áþengë á Lenkijos teritorijà. Kartu su Prancûzijos kariuomene áþygiavo ir Jano Henriko Dombrovskio vadovaujami lenkø legionai. Juos kaip iðvaduo- tojus Lenkijos visuomenë pasitiko dþiaugsmingai ir pakiliai. Prasidëjo ginkluotas sukilimas, nukreiptas prieð Prûsijà. Ið nukariautø prûsø þe- miø Prancûzijos imperatorius sudarë Varðuvos kunigaikðtystæ, á kurios sudëtá buvo átraukta ir Lietuvos Uþnemunë, po treèiojo padalijimo ati- tekusi Prûsijai. Gràþinæs lenkams valstybingumà, Napoleonas ketino kuo greièiau sukurti ir jam pavaldþià Varðuvos kunigaikðtystës kariuo- menæ. Pradþioje ketinta suformuoti nedidelæ 30000 kariuomenæ. Po Austrijos kampanijos prie Varðuvos kunigaikðtystës prijungus Galici- jos teritorijà ir iðsiplëtus rekrutavimo bazei, lenkø pëstininkø skaièius pasiekë 44990, kavalerijos 19518, artilerijos 2620, ið viso 62128 karius. Padidinus etatø skaièiø, lenkø pulkuose 1812 m. kariuomenë iðaugo iki 79000, be to, dar buvo pradëti formuoti Pavyslio pulkai, kurie turëjo duoti 11000 pëstininkø ir 2000 kavalerijos10.

9 Trumpa V. Lietuva XIX amþiuje. Vilnius, Èikaga, 1989, p. 7175; Skalkowski A. Polacy na San Domingo 18021809. Warszawa, 1912, s. 88. 10 Gembarzewski B. Wojna 139-140. 139 Lenkø kariuomenës gretas papildë ir Lietuvos emigrantai. 8- asis ulonø pulkas buvo laikomas lietuviðku, nes dalá jo kariø sudarë lietuviai, pabëgæ nuo carinës valdþios. Pulko vadu buvo kunigaikðtis Dominykas Radvila, kuriam tapus pulkininku Aleksandras I konfis- kavo jo turtà11. Áþygiavus Didþiajai Armijai á Lietuvà, Napoleonas stengësi suþadinti Vilniaus gyventojø patriotizmà, todël ðiam pulkui pirmam leido áþengti á miestà, o jam ákandin sekë J. Miurato vadovaujama kavalerija. Nors imperatoriui vilnieèiø reakcija pasirodë ðalta, kai kuriose Lietuvos vietose ávyko gyventojø susidûrimai su Rusijos kariuo- menës daliniais. Prancûzijos marðalas Makdonaldas raportavo, kad Þemaitijos bajorai ið visur bëga praðydami juos apginkluoti ir leisti smogti prieðui. Telðiø paviete buvæs T. Kosciuðkos sukilimo generolas H. Mirbachas subûrë apie 2000 raiteliø ir pësèiøjø ðauliø. Ðiauliø bajorai pasidalijo á tris bûrius ir neleido Rusijos kariuomenei pasitraukti su gurguolëmis, iðgelbëjo miestà nuo padegimo. Kraþiuose 40 mokiniø, persirengæ lenkø ulonø uniforma, iðbaidë kazokus, kurie paliko miestelyje gurguolæ su maisto atsargomis. Gardino pavieto gyventojai atëmë ið besitraukianèios kariuomenës 300 ðautuvø ir pri- statë juos á prancûzø kariuomenës uþimtà Gardinà. Pinsko gyventojai ið miesto iðvijo kazokus, perëmë jø sandëlius su amunicija ir trans- portà bei suëmë 80 þmoniø12. Bëgantys Rusijos valdininkai ir karininkai, taip pat ir pats imperatorius Aleksandras I suprato, kad ið Lietuvos gyventojø ne tik negalima tikëtis lojalumo, bet reikia laukti prieðiðkø veiksmø13. Besitraukianèio á Rusijos imperijos gilumà Lie- tuvos ulonø pulko nepatikimumu skundësi pats armijos vadas marða- las Piotras Bagrationas14. Lietuviðkø kariniø daliniø formavimas

Raseiniø, Ðiauliø ir Telðiø bajorø daliniai paskubomis suburti Didþiosios Armijos þygio per Lietuvà metu, greitai iðiro. Studentijos pageidavimas sukurti savo atskirà Vilniaus universiteto kariná legio- nà taip pat nesulaukë Prancûzijos imperatoriaus pritarimo15. Isto- riografijoje nëra vieningos nuomonës, kodël nebuvo paskelbtas vi-

11 Bignon E. Polska t. 1, s. 9697. 12 Kukiel M. Litwa s. 391; Vojenskij K. Akty s. 289291. 13 Pugaèiauskas V. Napoleono administracija p. 4445. 14 Kukiel M. Litwa s. 391392. 15 Sobieski W. Uniwersytet Wilenski w 1812 roku. Krakow, 1915, s. 67. 140 suotinis ðaukimas. Vyrauja nuomonë, kad Napoleonas atsiþvelgë á Lietuvos valdþios, kuri pasisakë uþ rusiðkà rekrûtø rinkimo tvarkà, praðymus. Taèiau galutiná sprendimà priëmë imperatorius16. Tik gruo- dþio 1 d., kai besitraukdama Didþioji armija negalëjo bent kiek rim- èiau pasiprieðinti Rusijos daliniams, buvo paskelbtas visuotinis bajorijos apsiginklavimas. Tikëtasi per trumpà laikà suburti 15000 lengvosios kavalerijos, taèiau á kraðtà áþengus prieðui, to ágyvendinti ne- pavyko17. Vëliau bûtent dël to imperatorius sulaukë priekaiðtø ið Lie- tuvos generalgubernatoriaus kunigaikðèio Dirko van Hogendorpo. Jo manymu, tai buvo viena svarbiausiø prieþasèiø kodël per trumpà laikà nepavyko parengti karui lietuviðkø kariniø daliniø. Pasak jo, ði milicija, suorganizuota per trumpà laikà, galëjo lydëti kariuomenæ á Rusijà ir taip pat bûtø buvusi naudinga atsitraukimo metu kovodama su kazokais18. Ið esmës tuo metu Napoleonas sukilimus ar visuotinius ðaukimus inicijavo kraðte vykstant kariniams veiksmams (1806 m. Lenkijos pavyzdys). Kita vertus, paskelbus sukilimà Lenkijoje pa- grindinës Prûsijos karinës pajëgos jau buvo nugalëtos. 1812 m. kampanijos á Rusijà metu Napoleonas ketino kuo greièiau stoti á lemiamà mûðá su Rusijos kariuomene, o ávykiø eiga rodë, kad karas su pagrindinëmis prieðininko pajëgomis uþsitæs ne Lietuvos teritorijoje, bet Rusijos gilumoje. Todël Prancûzijos imperatoriaus ir Lietuvos didikø nuomonës galëjo ir sutapti. J. Ivaðkievièiaus teigimu, dalis visuomenës buvo ásitikinusi, kad Lietuvos kariniø daliniø kûrimu rûpinsis lenkø kariuomenës vadas kunigaikðtis Juzefas Poniatovskis, nes tikëta, jog tuoj pat bus paskelbta Generalinë konfederacija su Varðuvos kunigaikðtyste19. Karo komisijos veikla. Dar bûdamas Varðuvos kunigaikðtys- tëje, Napoleonas aplink save subûrë dalá Lietuvos didikø, kurie turë- jo informuoti imperatoriø apie padëtá Lietuvoje. Vilniuje, kai pasida- rë akivaizdu, jog karas su Rusija uþsitæs, buvo pradëtos derybos su Lietuvos didikais dël Laikinosios Lietuvos vyriausybës komisijos (toliau Vyriausybës komisija) ákûrimo. Ji buvo ákurta 1812 m. liepos 1 d. Napoleono ásakymu. Komisijos þinioje buvo septyni komitetai: 1) maisto ir magazinø, 2) policijos, 3) finansø, 4) teisingumo, 5) vidaus

16 Pugaèiauskas V. Napoleono administracija p. 144. 17 Iwaszkiewicz J. Litwa s. 303304, 418419. 18 Vojenskij K. Vilna v 1812 godu. Iz vospominanij gr. Gogendorpa, byvðego gen. gub. VKL i gen. Roch Godara, Vilenskogo gubernatora v 1812 godu (toliau Iz vospominanij). S. Petersburg, 1912, s. 19. 19 Iwaszkiewicz J. Litwa s. 159160. 141 reikalø, 6) ðvietimo ir 7) karo. Vyriausybës komisija nebuvo savaran- kiðka, jos veiklà kontroliavo Napoleono komisaras Eduardas Bigno- nas, dar labiau kontrolë sustiprëjo komisijos pirmininku paskyrus Lietuvos generalgubernatoriø D. Hogendorpà. Vyriausybës komisijos veiklos arealas apëmë keturis departamentus: Vilniaus, Gardino, Minsko ir Balstogës. Departamentai buvo padalinti á 33 prefektûras. Kiekvieno departamento prieðakyje stovëjo prancûzø gubernatoriai ir intendantai, o prefektûrose prancûzø prefektai ir ið vietos bajorø paskirti paprefekèiai. Todël faktiðkai Vyriausybës komisija atliko tar- piná vaidmená tarp Lietuvos visuomenës ir prancûzø valdþios20. Karo komitetui vadovauti buvo paskirtas kunigaikðtis Aleksan- dras Sapiega. Jo karinë praktika apsiribojo dalyvavimu trumpoje 1807 m. kampanijoje prieð Austrijà, ir tai paskutiniame jos etape. Susikûrus Varðuvos kunigaikðtystei, jis aktyviai ásijungë á politinæ veiklà, palaikë ryðius su aukðtais prancûzø valdþios pareigûnais E. Bignonu ir H. B. Maretu. Já paþinojo ir Prancûzijos imperatorius. 1812 m. karo iðvaka- rëse A. Sapiega vadovavo Lietuvos teritorijø þvalgybai. Nauji ágalioji- mai kunigaikðèiui atvërë plaèias galimybes. Rusija iki 1812 m. pavasario á savo kariuomenæ átraukë daugiausia ketvirtadalá galinèiø tarnauti vyrø, todël A. Sapiega manë, kad yra ámanoma surinkti 100000 ka- riuomenæ Vyriausybës komisijai pavaldþioje teritorijoje21. Uþsitæsus lietuviðkø kariniø daliniø, o ypaè reguliariøjø pulkø formavimui, generalgubernatorius D. Hogendorpas nuolat konflik- tavo su karo komiteto pirmininku A. Sapiega, kurá uþstojo E. Bigno- nas ir H. B. Maretas. Po vieno karðèiausiø ginèø H. B. Maretas nu- siuntë Napoleonui laiðkà, kuriame pabrëþë D. Hogendorpo grubumà ir praðë karinæ valdþià Lietuvoje atskirti nuo civilinës. Taèiau Napo- leonas nenorëjo taikstytis su nesëkmingai pareigas einanèiu A. Sa- piega, todël rugpjûèio 24 d. D. Hogendorpas buvo paskirtas Vyriau- sybës komisijos pirmininku, ir á jo rankas buvo atiduotas lietuviðkø pulkø formavimas22. Tempai paspartëjo, taèiau iki gruodþio mënesio

20 Apie tai plaèiau þr.: Pugaèiauskas V. Napoleono administracija p. 4654; Pugaèiauskas V. Napoleonas ir jo administracinë sistema Lietuvoje// Lietuvos valstybë XIIXVIII a. Vilnius, 1997, p. 449456; Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos metais (18071812). Vilnius, 1987, p. 6768; Janulaitis A. Lietuvos bajorai ir jø seimeliai XIX amþiuje. Kaunas, 1936, p. 210. 21 Skowronek J. Z magnackiego gniazdu do napoleonskiego wywiadu s. 183, 284, 289; Pugaèiauskas V. Napoleono administracija p. 131. 22 Skowronek J. Z magnackiego s. 300; Bignon E. Polska w rku 1811 i 1813: wspomnienia dyplomaty Edwarda Bignona, Cz. 2, Wilno, 1913, s. 16. 142 galo nebuvo sukomplektuotas nei vienas pulkas. Vis tik savo memu- aruose D. Hogendorpas teigia, kad jeigu Didþiàjà armijà nebûtø iðti- kusi katastrofa, jo pastangø dëka sausio 1 d. Lietuvos kariø skaièius bûtø iðaugæs iki 40000 (pasak jo, bûtø suformuoti devyni pëstininkø, deðimt kavalerijos ir vienas artilerijos pulkai)23. Kunigaikðèio opti- mizmà galima vertinti kaip norà pasiteisinti dël nesëkmës. Lapkrièio pabaigoje gruodþio pradþioje visos Lietuvos kariai nesudarë nei pusës nurodyto skaièiaus, o tai reiðkë, kad per mënesá suburti per 20000 kariø ir dar suspëti suformuoti naujus pulkus buvo neámano- ma. Vis tik pulkø organizavimo vadovø optimizmas turëjo ir ðiek tiek pagrindo, taèiau reikëjo daugiau laiko. Tai árodë Rusijos carinë administracija, kuri ið buvusios Vyriausybës komisijai pavaldþios teritorijos per 1813 metus sugebëjo surinkti 120000 rekrûtø. Nors papildyti pulkus buvo paprasèiau nei juos suformuoti. Pirmos karinës pajëgos, kurias Napoleonas nusprendë ákurti Lietuvoje, buvo þandarmerija ir tautinë gvardija. Jas organizuoti Na- poleonas nurodë jau liepos 1 d. dekretu. Þandarmerija. Þandarmerija Prancûzijoje atsirado XVIII a. Þandarmerijos daliniai atlikdavo vidaus kariuomenës funkcijas: saugojo kraðtà nuo plëðikø ir marodieriø. Lietuvoje 1812 m. liepos 1 d. dekretu þandarmerijà buvo nutarta kurti visuose 4 departamentuose. Atsiþvelgus á prefektûrø skaièiø departamentuose, Vilniaus ir Mins- ko departamentø þandarmerijos brigadas turëjo sudaryti po du es- kadronus, o Gardino ir Balstogës po 1. Kiekvienoje prefektûroje numatyta suformuoti po 1 kuopà, kurias turëjo sudaryti 107 þanda- rai (5 karininkai, 112 puskarininkiø ir eiliniø). Þandarais galëjo tapti tik bajorai24. Turint galvoje, kad Lietuvos vyriausybei pavaldþioje teritorijoje buvo 33 prefektûros, matyti, kad Napoleonas ketino á tarnybà surinkti ir apginkluoti apie 3500 bajorø. Vëliau ðis skaièius pasirodë per didelis, todël þandarmerijos etatai buvo maþinami.

23 Vojenskij K. Vilna v 1812 godu. Iz vospominanij gr. Gogendorpa, byvðego gen. gub. VKL i gen. Roch Godara, Vilenskogo gubernatora v 1812 godu. S. Petersburg, 1812, s. 18. 24 1812 m. liepos 1 d. Napoleono ásakymas dël laikinosios vyriausybës ásteigimo// Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai, Vilnius, 1955, p. 396397. 143 1 schema. Þandarmerijos kuopos struktûra (1812 m. liepos 1 d.):

Þandarmerijos karininkai atlyginimo negaudavo, o puskarininkiams ir eiliniams uþ tarnybà buvo paskirta alga po 1 auksinà per dienà. Þandarus aprûpinti maistu, drabuþiais ir þirgais turëjo vietiniai gyventojai. Kiekvienas dûmas kasmet turëjo mokëti po 53 gra- ðius þandarmerijos reikmëms25. Pagrindine þandarmerijos uþduoti- mi buvo karinës pagalbos teikimas administracinei valdþiai, kad ji galëtø spræsti maþesnius karinius konfliktus su marodieriais ir sava- valiaujanèia kariuomene, numalðintø valstieèiø maiðtus ir uþtikrintø kraðte saugumà. Ilgainiui þandarmerijos funkcijos gerokai iðsiplëtë: ji turëjo tikrinti paðto tarnybà, palaikyti estafetinæ tarnybà (t. y. pla- tinti ásakymus ir korespondencijà), saugoti sandëlius, lydëti gurguo- les, priþiûrëti rekrûtø ëmimà, rûpintis sanitariniais reikalais (laidoti lavonus), galiausiai ji netgi dalyvavo karo veiksmuose26. Ásakymus dël þandarmerijos ákûrimo paprefekèiai gavo su pir- mais Vyriausybës komisijos dokumentais, taèiau dël prancûzø ka- riuomenës savivalës kraðte ir bajorø poþiûrio á ðià tarnybà, kaip ne- atitinkanèià jø visuomeninio statuso, þandarmerijos bûriø formavimas vyko perdaug lëtai, todël vienintelë paprefekèiams tiesiogiai pavaldi karinë jëga buvo per silpna, kad áveiktø didþiausià problemà prancûzø kariuomenës savivaliavimà kraðte27. Nors liepos 10 d. Vilniaus departamento administracinæ ko-

25 Vojenskij K. Akty s. 213; LVIA, f. 1621, a. 1, b. 5, l. 425; Iwaszkiewicz J. Litwa s. 178. 26 Iwaszkiewicz J. Litwa s. 82; Schmittlein R. Lietuvos p. 8. 27 Pugaèiauskas V. Napoleono administracija Lietuvoje p. 96, 101, 103. 144 misijà pasiekë pirmieji paprefekèiø raportai su kandidatø á Lietuvos þandarmerijà sàraðais28, tai neatspindëjo tikros ávykiø eigos. Þanda- rus vietinë administracija daþniausiai skyrë be jø paèiø þinios29, ir nors nuo paskyrimo bajorai atsisakyti negalëjo30, jie á tarnybà nëjo. Didþiausià Lietuvos bajorijos prieðiðkumà nulëmë þandarmerijos funkcijos, nes jos buvo siejamos su policijos uþduotimis. Jau liepos 23 d. susirinkime Vyriausybës komisija nusprendë sumaþinti Vilniaus departamento þandarø korpusà iki 550 puskari- ninkiø ir eiliniø (su karininkais 608 vyrø). Kuopos buvo sumaþin- tos iki 5 karininkø ir 50 puskarininkiø bei eiliniø. Rugpjûèio 25 d. þandarø sàraðai pagal pastaràjá reikalavimà jau buvo visiðkai sudaryti Ukmergës, Kauno, Upytës, Raseiniø, Trakø, Uþnerio prefektûroms, o Ðiauliø ir Breslaujos kuopoms trûko tiktai trimitininkø31. Taèiau, kad dokumentai neatspindëjo tikrovës rodo tai, kad vëliau Vyriausy- bës komisija, atsiþvelgdama á galimybes, nutarë Vilniaus departamente nustatyti naujà kiekvienos kuopos puskarininkiø ir eiliniø þandarø skaièiø32 (ið viso 544 puskarininkiai ir eiliniai (su karininkais apie 600). J. Ivaðkievièiaus teigimu þandarø kuopos Vilniaus departamente galutinai buvo suformuotos tik lapkrièio viduryje. Gardino departamente veikë 400 (kiekvienoje prefektûroje po 50 þandarø), Minsko departamente 70 þandarø, o Balstogës departamente þandarmerijos kuopa nebuvo suformuota33. Tautinë gvardija ir milicija. Liepos 1 d. Napoleono dekretu buvo pradëta kurti Vilniaus tautinë gvardija. Jà turëjo sudaryti 2 batalionai padalinti po 6 kuopas (ið viso 1450 vyrø)34. Liepos 13 d. Vyriau- sybës komisija patvirtino kandidatus á tautinës gvardijos karininkus. Nei vienas ið kandidatø negalëjo atsisakyti nuo paskyrimo, o atsisakæ turëjo bûti paþeminti eiliniais35. Á tautinæ gvardijà buvo paðaukti Vil- niaus gyventojai krikðèionys nuo 20 iki 50 metø amþiaus turëjæ mieste nekilnojamà turtà, pirkliai ir amatininkai meistrai bei darbininkai36.

28 Pvz. Telðiai pateikë 96 kandidatø sàraðà, Aðmena 100: LVIA, f. 1621, b. 1, b. 5, l. 499, 543 545. 29 Schmittlein R. Lietuvos p. 8. 30 1812 m. liepos 1 d. Napoleono ásakymas p. 397. 31 LVIA, f. 1621, a. 1, b. 5, l. 444 449. 32 Vilnius 59, Pavilnys 49, Aðmena 60, Trakai 30, Kaunas 20, Breslauja 31, Ukmergë 86, Upytë 56, Raseiniai 57, Telðiai 42, Ðiauliai 54: Vojenskij K. Akty s. 213. 33 Iwaszkiewicz J. Litwa s. 178; Krasnianskij V. Minskij departament s. 259. 34 1812 m. liepos 1 d. Napoleono ásakymas p. 396. 35 Vilna i Litovskije gubernii s. 89; Iwaszkiewicz J. Litwa s. 175. 145 Uþ kiekvienà tarnybos dienà karys turëjo gauti 2 auksinus (patru- liuodavo vidutiniðkai du kartus per savaitæ), o karininkams buvo nustatyti atlyginimai. Iðmokëti algas ir iðlaikyti kariná daliná turëjo atleisti nuo karinës prievolës gyventojai: dvasininkai, naðlës ir þydai37. Vilniaus tautinë gvardija buvo sudarinëjama remiantis Varðu- vos kunigaikðtystës tautiniø gvardijø pavyzdþiu. Èia tautinës gvardijos buvo dalijamos á judamas ir nejudamas. Vilniaus tautinë gvardija priskirtina nejudamai gvardijai, kuri galëjo bûti siunèiama á karà tik ásiverþus prieðui á kraðtà. Vilniaus tautinës gvardijos funkcijos buvo panaðios á milicijos: patruliavo, priþiûrëjo tvarkà mieste ir apylinkë- se, saugojo kalinius ir t. t. Gvardijos formavimu rûpinosi Policijos komitetas, Vilniaus prefektas ir meras38. Savo funkcijas vykdyti ji pra- dëjo nuo rugpjûèio mënesio. Kariø skaièius Vilniaus tautinëje gvardi- joje siekë iki 1220 þmoniø39. Vilniaus pavyzdþiu nuo rugsëjo 12 d. buvo pradëtos organizuoti tautinës gvardijos prefektûrø centriniuose miestuose, o Vilniaus departamente ir visuose magdeburginiuose miestuose. Maþesni mies- tai, kurie nepajëgë surinkti nei 200 þmoniø, turëjo sudaryti vietos milicijà40. Taèiau remiantis J. Ivaðkievièiaus duomenimis, tautinë gvardija buvo sukurta tik Gardine, o joje tarnavo tik 238 þmonës. Slonime veikë 54, o Ukmergëje 40 þmoniø milicija41.

36 Vilna i Litovskije gubernii s. 93. 37 Ten pat, s. 9495. 38 Gembarzewski B. Wojsko s. 316317; Kudrinskij O. Vilna s. 101; Iwaszkiewicz J. Litwa 175. 39 Gembarzewski B. Wojsko s. 325. 40 Vilna i Litovskije gubernii s. 95. 41 Iwaszkiewicz J. Litwa s. 176. 146 2 schema. Vilniaus tautinës gvardijos struktûra Reguliariosios kariuomenës daliniø formavimas. Liepos 5 die- nà Napoleono atskiru ásakymu buvo pradëtas kurti 3-asis ðvoleþerø pulkas, kuriuo rûpinosi pati prancûzø karinë vadovybë. Pulko vadu buvo paskirtas brigados generolas Jonas Kanopka, kuris pasiþymëjo Ispanijos karuose42. Pulko eiles sudarë geriausiø Lietuvos ðeimø bajorai. Tai buvo Lietuvos reprezentacinis pulkas, kuriame tarnauti buvo garbës reikalas. Spalio mënesá pulke jau tarnavo apie 600 vyrø. Lietuvos ðvoleþerai beveik niekuo nesiskyrë nuo lenkø reprezentaci- nio 1-ojo ðvoleþerø pulko. Kaip ir lenkø pulke, lietuviai neðiojo ko- kardas su raide N, tik sidabrinius uniformø antsiuvus Lietuvoje pakeitë auksiniai. Prancûzams pulko iðlaikymas kainavo 400000 fran- 42 J. Kanopkos vadovaujamas Varðuvos kunigaikðtystës pulkas 1810 m. pasiþymëjo mûðiuose prie Almanzoro, Lorco, 1811 m. mûðyje prie Albufero pulkas sunaikino anglø kavalerijos kolonà, susidedanèià ið trijø pulkø, paëmë 5 prieðo vëliavas, penkias patrankas ir 900 belaisviø: Gembarzewski B. Epoka porozbiorowa// Dzieje wojen i wojskowosci w Polsce. LwowWarsza- waKrakow, 1923, s. 335. 147 kø. Lietuvos ðvoleþerai turëjo puikius þirgus, pulke nestigo gerø ka- rininkø43, kuo pasigirti negalëjo kiti reguliarieji Lietuvos pulkai. Tà paèià liepos 5 d. Napoleonas ásakë pradëti kurti regulia- riàsias karines pajëgas, susidedanèias ið penkiø pëstininkø ir keturiø kavalerijos pulkø. Ðiuos pulkus buvo pavesta suformuoti Lietuvos vyriausybës komisijai44. Lietuviðkø pulkø numeriai buvo tolesnis Var- ðuvos kunigaikðtystës pulkø tæsinys, taèiau jie buvo pavaldûs tiesiogiai prancûzø karinei vadovybei. Skiriamuoju jø þenklu buvo kokar- da su vyèiu ant kepurës. Lietuvos pëstininkø ir kavalerijos pulkai buvo tokios paèios struktûros kaip ir Varðuvos kunigaikðtystës45, nes buvo sudaromi pran- cûziðkø pulkø pavyzdþiu. Skyrësi tik kariø skaièius pulkuose. Lietu- viðkà pëstininkø pulkà turëjo sudaryti 200546, o kavalerijos pulkà 940 kariø47. Lenkø pulkø etatai, prieð prasidedant kariniams veiksmams su Rusija, buvo greitai padidinti48. Planuojant lietuviðkø pulkø etatø skaièiø, greièiausiai buvo atsiþvelgta á vietos sàlygas, be to, matyt, nebuvo atsisakyta minties ateityje pulkus papildyti. Karo komitetas, vadovaujamas A. Sapiegos, padëjo pagrindus, kuriais remiantis pradëti organizuoti lietuviðki pulkai. Iki liepos vidurio buvo iðleisti ásakai, apibrëþiantys karinës valdþios struktûrà, nustatyta rekrûtø ir pavaduotojø rinkimo tvarka, paskirti atsakingi pareigûnai bei didesnioji dalis pulkø vadø49. Be to, dar buvo pradëti kurti 6 jëgeriø batalionai50, kuriuos vëliau ketinta sujungti á du pulkus (po 3 batalionus). Ið pradþiø atrodë, kad kariø netruks. Savanoriais á 3-iàjá ðvo-

43 Svilas M. Napoleono karas p. 96; Kudrinskij O. Vilna s. 85; Vojenskij K. Iz vospominanij general gubernatora s. 24. 44 Iwaszkiewicz J. Litwa s. 158. 45 Gembarzewski B. Wojsko s. 79. J. Ivaðkevièiaus teigimu Lietuvos kavalerijà turëjo sudaryti tik du eskadronai (Iwaszkiewicz J. Litwa s. 163). Taèiau taip smarkiai skirtis kavalerijos pulko struktûra nuo lenkiðkojo, kai buvo numatytas panaðus kariø skaièius, negalëjo. 46 Kudriaðov I. Prizrak s. 33. 47 Gembarzewski B. Wojsko s. 74. 48 1810 m. geguþës 30 d. buvo nustatyta Varðuvos kunigaikðtystës reguliariøjø pulkø struktûra, pagal kurià pulkà turëjo sudaryti 2487, o kavalerijos 823 þmonës. 1812 m. vasario 25 d. padidinus etatø skaièiø, sukomplektuotame pëstininkø pulke turëjo tarnauti 2919, o kavalerijos pulke 983 kariai: Gembarzewski B. Wojsko s. 74; Kukiel M. Wojna s. 139140. 49 Apie tai plaèiau þr.: Iwaszkiewicz J. Litwa s. 164167; Kukiel M. Wojna s. 392394; Vojenskij K. Akty s. 208209, 213215; Pugaèiauskas V. Reguliarios p. 1823. 50 Vojenkij K. Akty s. 223227; Dundulis B. Lietuva Napoleono p. 107.

148 3 schema. Pëstininkø pulko struktûra leþerø pulkà stojo 300 Vilniaus universiteto studentø51. 18-ajame pës- tininkø pulke, dar neprasidëjus rekrûtø ëmimui, jau buvo per 600 kariø, nes ðalia savanoriø jis buvo papildytas Rusijos kariuomenës dezertyrais52. Taèiau po kiek laiko paaiðkëjo, jog savanoriø nebus daug, o rekrûtø ëmimas uþsitæs. Rugpjûèio 9 d. H. B. Maretas informavo

51 Dundulis B. Lietuva p. 99. 52 Pugaèiauskas V. Reguliarios p. 19; Kudriaðov I. Prizrak s. 33.

149 Napoleonà apie 1600 surinktø þmoniø skaièiø, nors rekrûtø rinki- mas prasidëjo rugpjûèio 5, o kavalerijos tik 15 dienà. Per ilgai uþtru- ko dûmø suraðymas ir paaiðkëjo, kad surinkti kariø pagal numatytà planà A. Sapiegos vadovaujamas Karo komitetas nesuspës. Rugpjû- èio antrojoje pusëje ið viso buvo surinkta 2400 þmoniø53. Perëmæs vadovavimà D. Hogendorpas sugrieþtino ðaukimo tvarkà, perorgani- zavo kadrus, sudarë naujà generaliná ðtabà54, o imperatoriaus leidimà kurti naujus dalinius savo lëðomis gavo Rudolfas Tyzenhauzas, Ignas Moniuðka ir Murza Achmatovièius55. Pulkø formavimo tempai pa- spartëjo, taèiau pritrûko laiko, be to, nepavyko iðspræsti dalies pro- blemø, kurios stabdë reguliariosios kariuomenës kûrimà. Visø pirma Vyriausybës komisijai stigo lëðø, o pinigø kuriuos savo pulkams skyrë pulkø vadai, buvo per maþa56. Lietuvoje trûko gerø karininkø57. Dauguma paskirtø pulko vadø neturëjo patirties, o siekdami sutaupyti savo pinigus, pradëjo pardavinëti karininkø laips- nius58. Nepasiteisino rekrûtø sistema, be to, bajorai nenorëjo atiduoti tinkamø tarnybai valstieèiø59. Lietuvoje trûko þirgø, medþiagos uniformoms, per vëlai á dalinius buvo pristatomi ginklai60. Be to, rekrû- tai ir savanoriai buvo imami ir ne á lietuviðkus dalinius: lenkø ðvole- þerø 1-àjá pulkà, 129-àjá linijiná ir Ilirijos pulkus61. Tiksliø duomenø apie á lietuviðkus dalinius surinktø kariø skaièiø, baigiantis 1812 m. kampanijai á Rusijà, neþinoma. Istorikai apibendrindami skaièius neretai vadovaujasi prielaidomis. Turbût labiausiai tikëtini M. Kukielio duomenys, kurio teigimu Lietuvoje á lie- tuviðkus karinius dalinius buvo surinkta apie 17 tûkstanèiø þmoniø62.

53 Ten pat, p. 2124; Skowronek J. Z magnackiego... s. 300. 54 Generaliniø inspektoriumi buvo paskirtas generolas Romualdas Giedraitis, pëstininkø inspektoriumi brigados generolas Ksaveras Nesiolovskis, o kavalerijos inspektoriumi Juozapas Vavþeckis (buvæs 18-ojo ulonø pulko vadas): Dundulis B. Lietuva p. 107. 55 Vojenskij K. Akty s. 227228, 231232; Kudrinskij O. Vilna s. 86. 56 Vyriausybës komisijos þinioje buvo 2 000 000 auksinø, arba 1 000 000 frankø, o sumos, kurias paskyrë pulkø vadai tesiekë 300 000 frankø. Napoleonas davë 500.000 frankø pulkø organizavimà perëmus D. Hogendorpui: Dundulis B. Lietuva p. 105; Svilas M. Napoleono p. 95. 57 Iwaszkiewicz J. Litwa s. 180. 58 Skowronek J. Z magnackiego s. 291. 59 Ten pat, 167. 60 Þr.: Pugaèiauskas V. Reguliarios... 61 Vojenskij K. Akty s. 221222; LVIA, f. f. 1621, a. 1, b. 5, l. 5; Schmittlein R. Lietuvos p. 13. 62 Kukiel M. Wojna p. 393.

150 4 schema. Kavalerijos pulkø struktûrà

151 1 lentelë. Lietuviðkieji reguliarieji daliniai, formuoti 1812 m., jø ákûrimo data, daliniø vadai ðtabo dislokacijos vieta.

öNULPRGDWD 'DOLQLRYDGDV ÐWDERYLHWD DVLVÑYROHÓHU -.DQRSND 9LOQLXV SXONDV 7UDNDL DVLVXORQ SXONDV 07LÑNHYLæLXV .XSLÑNLV DVLVXORQ SXONDV -9DYÓHFNLV $ 1HVY\ÓLXV *HOJDXGDV DVLVXORQ SXONDV .5DMHFNLV 1DXJDUGXNDV DVLVXORQ SXONDV .2EXFKRYLæLXV 3LQVNDV DVLVSïVWLQLQN $&KRGNHYLæLXV 9LOQLXV SXONDV DVLVSïVWLQLQN .7\]HQKDX]DV 5DVHLQLDL SXONDV DVLVSïVWLQLQN $%LÑSLQJDV 6ORQLPDV SXONDV DVLVSïVWLQLQN .3ÑH]G]HFNLV %DOVWRJï SXONDV DVLVSïVWLQLQN 6åDSVNLV 0LQVNDV SXONDV DVLVMïJHUL -.RVDNRYVNLV &LPNRYLæLDL EDWDOLRQDV 0LQVNDV DVLVMïJHUL 5RNLFNLV " EDWDOLRQDV DVLVMïJHUL .3OLDWHULV ÐLDXOLDL EDWDOLRQDV DVLVMïJHUL .XUæHYVNLV " EDWDOLRQDV DVLVMïJHUL 2EXFKRYLæLXV " EDWDOLRQDV DVLVMïJHUL /RFNRYVNLV " EDWDOLRQDV DVLVUDLW M MïJHUL ,0RQLXÑND 9LOQLXV SXONDV 5DLWDVLVDUWLOHULMRV 57\]HQKDX]DV 9LOQLXV SXONDV 7RWRUL HVNDGURQDV ; 0$FKPDWRYLæLXV "

152 Lietuviðki kariniai daliniai 1812 m. kare

Istoriografijos duomenys apie lietuviðkø kariniø daliniø pa- skirtá 1812 m. karo metais nëra vienodi. Daþniausiai sutinkamas teiginys, jog jie turëjo pasilikti Lietuvoje ir pakeisti prancûzø ir prûsø dalinius, kurie saugojo Didþiosios armijos uþnugará63. Taèiau sutinkama ir hipotezë, jog suformuoti pulkai turëjo bûti pasiøsti á Ukrai- nos ir Podolës þemes jas nukariauti64. Padëtis taip susiklostë, kad lietuviðkiems pulkams ir teko pirmiems susidurti su tuose plotuose stovëjusia rusø kariuomene, taèiau pirmieji smogë ne lietuviðki, bet Rusijos kariuomenës pulkai. Rusijos kariuomenës divizijos generolo P. Èièagovo ðtabas buvo Breste. Ið èia spalio mënesá jis vienà dalá savo divizijos pajëgø iðsiuntë á Varðuvos kunigaikðtystæ, kita dalis, susidedanti ið dviejø jë- geriø, dviejø kazokø, vieno husarø ir vieno raitosios artilerijos pulkø, patraukë á Slonimo pusæ. Tokia Rusijos generolo taktika statë á pavo- jø dalinius, kurie buvo atokiau nuo pagrindiniø kariuomenës daliø. Suþinojæs apie grësmæ, ið Slonimo pasitraukë formuojamas 20-asis pëstininkø pulkas, tuo tarpu 3-iasis ðvoleþerø pulkas ið Gardino pasuko á Slonimo pusæ. Dalinys gavo ásakymà tuoj pat gráþti á Minskà, taèiau generolas J. Kanopka ásakymui nepakluso. Slonimas buvo generolo gimtinë, todël su juo keliavo ir sveèiai lenkø generolø J. Dombrovskio ir Zajonèiko þmonos. Tik suþinojæs apie Rusijos generolo Èaplico priartëjimà prie Slonimo, spalio 19 d. generolas J. Ka- nopka nutarë palikti miestà. Jis nutarë padalinti pulkà á dvi dalis. Pats pulko vadas pasuko Pruþanø keliu, o pulko kasà su 250 ulonø ir savo bei kitø generolø þmonomis nukreipë á Dereèinà. Generolas Èaplicas áþengë á Slonimà praëjus valandai nuo ðvo- leþerø pasitraukimo. Dalinio avangarde ëjo kapitonas J. K. Arnoldi, kuris gerai paþinojo vietovæ, nes Slonime tarnavo 18081809 metais. Jo vadovaujami 150 husarø ir kazokø pasivijo bëganèius su kasa ðvo- leþerus, kurie, pastebëjæ prieðus, pasiskirstë á dvi dalis. Didesnioji mëgino sulaikyti prieðà ir nieko nelaukdama já puolë, taèiau buvo sumuðta uþgrûdintø karuose su Turkija Rusijos kareiviø. Prie Luko- nicos upës kapitonas J. K. Arnoldi pasivijo ir maþesniàjà grupæ, ið kurios atëmë kasà. Per upæ spëjo persikelti tik generolø þmonos ir

63 Plg. Svilas M. Napoleono... p. 96. 64 Plg. Sokolowski A. Dzieje narodu polskiego ilustrowane. Warszawa1904, s. 468.

153 100 ulonø. J. Kanopkos vadovaujamus ðvoleþerus pasivijo pagrindi- nës generolo Èaplico dalinio pajëgos, juos sumuðë ir á nelaisvæ paëmë patá generolà, 12 karininkø ir 235 ulonus65. Á ðvoleþerø sutriuðkinimà buvo labai skaudþiai sureaguota. Lie- tuviðkuose pulkuose krito kovinë dvasia, o Rusijos kariuomenës grës- më sukëlë panikà. Sumuðto ðvoleþerø pulko likuèiai pasiekë Naugar- dukà, kuriame 19-ojo ulonø pulko kariai metë ginklus ir iðbëgo ið miesto palikæ ligonius ir suþeistuosius66. 3-iasis ðvoleþerø pulkas buvo iðsiøstas á Trakus persiformuoti67. 22-asis pëstininkø ir 18-asis ulonø pulkai buvo priskirti pulkininko Koseckio vadovaujamam daliniui, kuris, iðkilus grësmei ið pietryèiø pusës, sudarë pagrindines pajëgas, kurioms buvo nurodyta saugoti Minskà ir neleisti atkirsti kelio Didþiajai armijai. Lapkrièio 13 d. ties Koidanovu dalinys susikovë su Rusijos generolo Lamberto daliniais. Nepatyræ pëstininkai neiðlaikë prieðininkø spaudimo, metë ginklus ir pasileido bëgti ið mûðio vietos. Pulko vadas pulkininkas S. Èapskis juos mëgino sulaikyti, netgi ðaudë á nepaklûstanèius jo ko- mandai kovoti, taèiau tai nieko nepadëjo68. Iðtrûkæs ið apsupties 18-asis ulonø pulkas patraukë Berezinos upës link, per kurià rengësi persikelti Didþiosios armijos likuèiai. Ið skubëjusiø á pagalbà, jis pirmas persikëlë á upës deðinájá krantà ir dalá savo þirgø perdavë gvardijai69. Ties Berezina kovësi jëgeriø batalionai, vadovaujami pulkininko J. Kosakovskio, 18-asis ir 19-asis ulonø pulkai ir Minsko departamento þandarai. Yra þinoma, kad mûðyje Lietu- vos jëgeriai buvo visiðkai sunaikinti, o þandarai neteko 9 karininkø70. Po Berezinos mûðio Didþioji armija pavirto á suðalusià ir de- moralizuotà minià, kuri traukë Vilniaus link. Su ja traukësi ir ið Lie- tuvos kilæ generolai. Zembino miestelyje nakèiai buvo ákurtas pakrikusios kariuomenës ðtabas. Viename ið ðio miestelio namø susirinko

65 Charkiewicz W. Rok 1812 w powiecie Slonimskim. Slonim, 1936, s. 1617. 66 Tyszkiewicz J. Militaria... s. 13; Vojenskij K. Iz vospominanij generalgubernatora... s. 23 67 Schmittlein R. Lietuvos... p. 10. 68 Ten pat, p. 2122; Gembarzewski B. Wojsko... s. 81; Kukiel M. Wojna...s. 398, 462. 69 Apie tai, kad pulko vadas K. Pþezdzeckis pirmas ðoko á vos uþledëjusià upæ ir sëkmingai perplaukæs á kità pusæ sugavo kelis rusø marodierius, pasakoja savo atsiminimuose Eustachijus Sanguðka ir Philipe Paul de Seguras: Segur P. Napoleons Russian campaign. NY, 1968, p. 241; Charkeviè V. Memuary kniazia Sanguðki... s. 1074. 70 Birþiðka V. Lietuvops kariuomenë ... p. 314; Kukiel M. Dzieje... p. 150. 154 visi lietuviø generolai ir kiti aukðtesnieji karininkai, vienas kità paþi- nojæ dar nuo T. Kosciuðkos sukilimo laikø: V. Krasinskis, E. Sanguð- ka, J. A. Kasakovskis, D. Radvila ir kiti71. Tuo metu padëtis Vilniuje darësi kritiðka. Apie tikrà karo pa- dëtá þinojo tiktai kunigaikðtis D. Hogendorpas ir kunigaikðtis E. Big- nonas. Tyliai, kad nekiltø panika, Vilniaus visuomenëje ir mieste bu- vusiuose kariniuose daliniuose, buvo pradëta rengtis gynybai, tuo pa- èiu metu ruoðiant dideles puotas. Pagrástai buvo bijoma, kad generolo P. Èièagovo kariniai daliniai neásiverþtø á Vilniø ir neuþgrobtø vie- ninteliø likusiø Didþiosios armijos maisto, ginklø ir amunicijos san- deliø. Padëtis ðiek tiek pagerëjo, kai á Vilniø atvyko 12 vokieèiø ir italø batalionø. Tuomet keturi mieste stovëjæ lietuviðki pulkai buvo iðsiøsti á Lydà, tam kad susisiektø su generolu J. Reynier, á Ðvenèio- nis, tam kad apsaugotø komunikacijas su Daugpiliu (Dinaburgu), á Rûdiðkes ir Voronovà72. Ðiuo metu sunku ðiuos pulkus identifikuoti, taèiau aiðku, kad tarp jø turëjo bûti 18-asis pëstininkø pulkas73. Artëjanèiai Rusijos kariuomenei kelià á Vilniø pirmieji ið lie- tuviðkø daliniø bandë pastoti þandarai ir 18-asis pëstininkø pulkas. D. Hogendorpas buvo ásakæs visiems lietuviø daliniams susikoncen- truoti prie Vilniaus ir ten duoti prieðui atkirtá. Ásakymà ávykdë tik 19- asis pëstininkø pulkas. Kiti pulkai dar net ne visi buvo apginkluoti. Prancûzø vadovybë kaip ámanydama stengësi sulaikyti prie- ðà. Gruodþio 1 dienà buvo netgi paskelbtas visuotinis bajorø ðauki- mas. Tikëtasi ið keturiø departamentø suðaukti 15000 reguliariosios kavalerijos. Kiekvienas paðauktinis bajoras turëjo atvykti su þirgu. Jam turëjo bûti duota pikë ir kardas. Buvo apibrëþtas paðauktiniø amþius: bajorai turëjo bûti nuo 18 iki 45 metø. Bajorø kavalerija buvo formuojama remiantis senu LDK kariuomenës ðaukimo principu valdþia ðimtinëse buvo perduota vëliavininkams. Gruodþio 5 dienà, tam kad tæstøsi ir reguliariosios kavalerijos formavimas, buvo paskirti du generaliniai inspektoriai generolas R. Giedraitis Þemaiti- joje ir generolas K. Nesiolovskis Lietuvoje. Taèiau prieðui sparèiai artëjant reguliariosios kavalerijos kûrimas buvo neámanomas74.

71 Szumski S, W walkach... s. 45-46; 72 Voenskij K., Iz vospominanij... s.19. 73 Birþiðka V., Lietuvos p. 314. 74 Kukiel M., Dzieje... s. 154. 155 Gruodþio 10 dienà kapitono J. K. Arnoldi vadovaujamas Ru- sijos kariuomenës avangardas pasiekë Auðros vartus. Jis teigë: Prie Auðros vartø buvo karðta (...). Gynyba nepadëjo (...), mano sviedi- niai nuvalë kelià (...). Pëstininkai nuëjo pabaigti pradëtà [darbà]75. Ðalia prancûzø ariergardo, vadovaujamo marðalo M. Nëjaus, Vilniø gynë Vilniaus tautinë gvardija, 3-iasis jëgeriø batalionas (jame þuvo 6 karininkai) ir Lietuvos totoriø eskadronas (þuvo 10 karininkø, 80 kareiviø ir pats eskadrono vadas pulkininkas M. Achmatovièius, o kapitonas Ulanas buvo suþeistas)76. Rusams artëjant, jau gruodþio 9 dienos pavakaryje vyriausiasis prancûzø armijos vadas J. Miuratas paliko Vilniø, o gruodþio 10 dienos rytà iðvyko ir marðalo M. Nëjaus vadovaujamas ariergardas. Vilniaus gynyba neturëjo didesnës strateginës reikðmës, o palikti daliniai teturëjo tik laikinai sustabdyti prieðà ir leisti kuo toliau pasitraukti pagrindiniams Didþiosios armijos daliniams77. Ið Vilniaus atsitraukæ daliniai gruodþio 13 dienos rytà paliko ir Kaunà. Per vakare uþðalusá Nemunà traukësi ir M. Nëjaus ariergardas, kuris nuþygiavo Karaliauèiaus link. J. Reyner vadovaujami pagalbiniai austrø daliniai traukësi pro Gardinà bei Baltstogæ, todël Rusijos imperijos teritorijà paliko tiktai gruodþio 28 dienà. Prancû- zijos marðalo A. Makdonaldo vadovaujamas X korpusas, veikæs Kur- ðe, tiktai gruodþio 18 dienà gavo ásakymà trauktis. Stengdamasis ne- patekti á apsuptá, jis nuþygiavo Tilþës link78. Palyginti nedaug nukentëjæ lietuviðki 18-asis, 20-asis ir 21- asis pëstininkø pulkai gruodþio 20 dienà jau stovëjo Augustave, o vëliau pasitraukë Varðuvos link. Kartu su jais þygiavo ir 22-ojo pulko bei jëgeriø dalinio likuèiai (kita jëgeriø dalis traukësi kartu su imperatoriaus gvardija per Prûsijà ir Poznanæ). Su pagrindine Didþiosios armijos dalimi pasitraukë ir 18-asis ulonø pulkas, Lietuvos totoriø eskadrono likuèiai ir Rudolfo Tyzenhauzo raitosios artilerijos kuopa. 20-asis ulonø pulkas tuo metu dar buvo Baltstogëje, stengësi susirinkti rekrûtus ir arklius ir, tik prieðui pradëjus spausti, atsitraukë á Varðuvos kunigaikðtystæ79.

75 Voenskij K., Iz vospminanij.., s.19. 76 Kudrinskij O., Vilna... s.120 77 Birþiðka V., Lietuvos p.314; Kukiel M., Dzieje... s.154. 78 Dundulis B.,. Lietuva... p.125. 79 Ten pat, p.127. 156 Iðvengæs sutriuðkinimo 19-asis ulonø pulkas turëjo uþmegzti ryðius su A. Makdonaldo X korpusu. Prie ðio korpuso prisijungë 17- asis ulonø pulkas ir 19-ojo ulonø pulko likuèiai. Pastarasis pulkas neþinojo apie prancûzø atsitraukimà ið Vilniaus, todël atvykæ prie rusø uþimto miesto, buvo persekiojami kazokø, kone visiðkai sunaikinti arba paimti á nelaisvæ. Gruodþio 28 dienà prancûzø X korpusas pasiekë Tilþæ, o ið ten 17-asis ir 19-asis ulonø pulkai (tuo metu juose buvo 21 karininkas ir 618 kareiviø) patraukë á Ðkverino pusæ80. Tuo tarpu 19-tasis pëstininkø pulkas pasuko á Varðuvà. Kaip teigia J. Ivaðkievièius, Varðuvà pasiekë 5 lietuviai generolai (t. y. kilæ ið istorinës Lietuvos), 253 karininkai ir 3144 eiliniai (ið viso 3402 kariai), kurie atsivedë 205 karininkø ir 321 kareiviø þirgus81. Kartu su totoriø eskadronu ir 3-iuoju ðvoleþerø pulku, pasie- kusiu Varðuvà su lenkø 1-uoju ðvoleþerø pulku (apie 500 kariø)82, vadovaujamu generolo Vikentijaus Krasinskio, bei 17-ojo ir 19-ojo ulonø pulkais, þygiavusiais su X korpusu, lietuviðkuose daliniuose tuo metu buvo apie 4500 kariø. Reikëtø manyti, kad ne visi kariai þuvo mûðiuose, dalis jø, kai suprato, jog teks kovas tæsti uþ Lietuvos ribø, veikiausiai sugráþo namo arba iðsibëgiojo. Galima teigti, kad Napoleono Didþiosios armijos pasitraukimas lietuviðkiems daliniams buvo katastrofa, nors ne visi daliniai nu- kentëjo vienodai, taèiau nebaigti formuoti kariniai daliniai prarado apie 2/3 savo kariø, o tai reiðkë, kad jie buvo beveik sunaikinti. Lietuviðkø pulkø kovos 18131814 metais

Kartu su lietuviðkø kariniø daliniø likuèiais á Varðuvà pasi- traukë ir Lietuvos vyriausybës komisija. Padëtis buvo tragiðka: bëg- dami nuo Rusijos kariuomenës, komisijos nariai nepasiëmë Lietuvos iþdo, o ir patys per skubëjimà nepasirûpino pragyvenimo lëðomis. Pinigø reikëjo ir lietuviðkiems pulkams, kad juos aprengtø, apgin- kluotø, aprûpintø amunicija bei papildytø rekrûtais. Kunigaikðtis E. Bignonas gavo kredità tiktai Lietuvos vyriausybei iðlaikyti. Vyriausy- bë kredità priëmë, bet pinigus paskyrë ið Lietuvos pasitraukusiems

80 Kukiel M., Dzieje... s.160-161. Tyszkiewicz J., Militaria... s.16. 81 Iwaszkiewicz J. Litwa...s.374. 82 Gembarzewski B., Dzieje... s.330. 83 Bignon E. Pamiætniki ...Cz.2., s.53-54. 157 civiliams83. Pulkams ðiø pinigø vis tiek bûtø neuþtekæ. Tik vasario 7 dienà á Krokuvà buvo atveþta Lietuvos kasa (Lietuvos vyriausybës komisijos þinioje buvæ pinigai). Pati Vyriausybës komisija jau buvo pasitraukusi ið Varðuvos, be to, ið Lietuvos atveþtø pinigø neuþteko (buvo tik 61756 auksinai)84. E. Bignono teigimu, Lietuvos vyriausybës komisija Varðuvoje pareiðkë norà, kad lietuviø kariniai daliniai sudarytø atskirà lietuvið- kà korpusà, taèiau ðio sumanymo ágyvendinti nepavyko. Lietuviðki daliniai buvo labai silpni, nes jiems trûko ne tik lëðø, bet ir buvo per maþai kareiviø, o naujø rekrûtø surinkti buvo neámanoma dël atotrû- kio nuo rekrûtø rinkimo baziø85. Vis tik tokius Lietuvos vyriausybës komisijos pageidavimus palaikë kunigaikðtis E. Bignonas, kuris raðë: jei vienu atveju tai reiðkë didesnes iðlaidas, kitu atveju atitiko imperatoriaus siekius palaikyti tuos þmones, kuriø pasiðventimas uþsi- tarnavo pripaþinimà86. 1813 m. sausio pradþioje Napoleono ásakymu lietuviø kariniai daliniai perëjo á Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenës vado ku- nigaikðèio Juzefo Poniatovskio vadovybæ87: 18-asis, 19-asis, 20-asis, 21-asis ir 22-asis pëstininkø pulkai, 18-asis ir 20-asis ulonø pulkai, Raitosios artilerijos kuopa, Raitøjø jëgeriø eskadronas ir 73 raitieji þandarai88. Savarankiðkais kariniais vienetais iðliko tik 18-asis, 20- asis ir 21-asis pëstininkø pulkai. 19-ojo ir 22-ojo pëstininkø pulkø likuèiai (149 þmonës) buvo prijungti prie lietuviðko 21-ojo pëstinin- kø pulko. Kiti daliniai prijungti prie lenkø pulkø: 20-asis ulonø pulkas prijungtas prie 16-ojo lenkø ulonø pulko, 18-asis prie 6-ojo len- kø ulonø pulko, Raitøjø jëgeriø eskadronas prie 5-ojo lenkø raitøjø jëgeriø eskadrono, Raitosios artilerijos kuopa prie lenkø raitosios artilerijos eskadrono89. Lietuvos totoriø eskadronas pradþioje buvo prijungtas prie 3-iojo lietuviø ðvoleþerø pulko, o ðis 1813 m. kovo 22 dienos dekretu prijungtas prie lenkø 1-ojo ðvoleþerø pulko (tai buvo ágyvendinta tik balandþio 11 dienà)90. Pastarasis pulkas buvo tiesiogiai pavaldus ne lenkø, bet prancûzø karinei vadovybei.

84Iwaszkiewicz J. Litwa... s.315. 85 Lukasiewicz M., Armia... s.84. 86 Bignon E. Pamiætniki... Cz.2., s.55; Fuinski Z. Nawrot D. Pulki litewskie... s. 23. 87 Lukasiewicz M., Armia... s.51. 88 Iwaszkiewicz J. Litwa... s.377. 89 Birþiðka V. Lietuvos p.315; Fuinski Z. Nawrot D. Pulki litewskie... s. 2425. 90 Chlopovicki P. Pamiætniki... Cz. 2, s. 139140; Gembarzewski B. Dzieje... s. 330. 158 Kuriant naujus Varðuvos kunigaikðtystës pulkus, buvo nutarta paskirti regimentoriø (korpuso vadà) ir viceregimentoriø (jo pa- vaduotojà). Regimentoriumi tapo pats kunigaikðtis J. Poniatovskis, o viceregimentoriumi kunigaikðtis Eustachijus Sanguðka. Kol buvo gyvas Volynës kunigaikðèio tëvas (Volynës gubernatorius), E. San- guðkos paveldëtam turtui nieko negrësë91, taèiau dabar padëtis pasi- keitë. Su þinia apie paskyrimà atëjo þinia ir apie tëvo mirtá, ir brigados generolas, ákalbëtas giminaièio, iðvyko á Volynæ, ið pareigø atsistatydino tik kelyje pasiekæs Tarnovà. Toks pasitraukimas buvo pa- naðus á dezertyravimà, taèiau reikia paþymëti, kad E. Sanguðka buvo 1813 m. sausio mënesio puolimo prieð rusus plano iniciatoriumi92. Rusijos imperatorius Aleksandras I negailëjo didikø, pasitrau- kiusiø á Varðuvos kunigaikðtystæ. Jis asmeniðkai lankë jø giminaièius ir grasino jiems, jog konfiskuos dvarus bei þemes, jeigu jø broliai ar tëvai neiðsiþadës savo paþiûrø, neatsistatydins ið tarnybos ir nesugráð á Lietuvà. Dël tokio spaudimo prancûzø kariuomenëje tarnauti liko tik patys tvirèiausi ir iðtikimiausi, jei ne imperatoriui, tai idëjai atkurti valstybingumà su prancûzø pagalba, asmenys. Kiti, atsisakæ savo pa- reigø, geras to pavyzdys Tyzenhauzø ðeima ar kai kurie ne lietuviðkø kariniø daliniø vadai, vyko á Austrijà ar Vokietijà ir taip apsaugojo savo ir giminiø turtà nuo caro kerðto. Buvo ir tokiø, kurie gráþo á Rusijos imperijà93. Reikia pabrëþti, kad lietuviø didikai ir Lietuvos vyriausybës komisija laikësi tvirtai, uþ tai susilaukë ne vieno kuni- gaikðèio E. Bignono pagyrimo94 bei neteko savo dvarø Lietuvoje. Bu- vo konfiskuotas kunigaikðèio D. Radvilos, grafo K. Prozoro, kuni- gaikðèio R. Giedraièio, grafo S. Soltano, grafo A. Chodkevièiaus ir daugelio kitø turtas95. Lietuviðkø pulkø likuèiai, álieti á Varðuvos kunigaikðtystës pulkus, dalyvavo visoje 1813 metø Napoleono kampanijoje, taèiau daþ- niausiai jie jau neturëjo savo tikrøjø daliniø vardø. Lietuviai kovësi prie Drezdeno, Leipcigo, apgulto Gdansko ir kitur, taèiau kovësi kaip lenkø kariuomenës kariai96. Anksèiau minëti lenkø 1-ajame ðvoleþe-

91 Bignon E. Pamiætniki Cz. 2, s. 8388; Sapieha L. Wspomnienia (z lat 1803 do 1863), Lwow, 1912, s 1617. 92 Charkeviè V., Memuary kniazia Sanguðki, s. 1083. 93 Bignon E. Pamiætniki... Cz. 2, s. 8388; Sapieha L. Wspomnienia... p. 1617. 94 Bignon E. Pamiætniki... Cz. 2, s. 5355, 107. 95 Iwaszkiewicz J. Litwa... s. 319. 96 Birþiðka V. Lietuvos p. 315. 159 rø pulke atsidûræ Lietuvos totoriø eskadrono ir 3-iojo ðvoleþerø pulko kariai pasiþymëjo prie Drezdeno ir Leipcigo, èia sumuðdami aust- rø kirasyrø pulkà, o vëliau iki Reino lydëjo vyriausiàjá prancûzø ðta- bà. Prie Hanau jie dar sumuðë bavarø pëstininkus ir austrø ulonus. Pagaliau lietuviø kariai dalyvavo ir 1814 m. kovose Prancûzijoje97. 1813 m. sausio 11 dienà kunigaikðtis J. Poniatovskis pareiðkë kunigaikðèiui L. Berthier, kad jei 18-asis, 20-asis ir 21-asis pëstinin- kø pulkai yra per maþi, kad juose bûtø po tris batalionus, jis perfor- muos juos á du, o juose tarnaus tiek kariø, kiek bus ámanoma surinkti. Vis tik vëliau kunigaikðtis nusprendë du pulkus sukurti ið buvusiø trijø lietuviðkø pulkø. Savo ruoþtu kunigaikðtis E. Bignonas siekë ið- laikyti senàjà pulkø numeracijà, todël toká J. Poniatovskio perorgani- zavimà uþdelsë. Taip buvo iðsaugota trijø lietuviðkø pëstininkø pulkø organizacinë struktûra. Sausio 21 dienà J. Poniatovskis pasiûlë ðiuos pulkus iðsiøsti á Modlino ir Pragos tvirtoves. Po ilgø ginèø su generolu J. Reyner, galiausiai buvo leista lietuviø pulkus iðsiøsti á Modli- nà98. Dalis 18-ojo pëstininkø pulko J. Poniatovskio buvo iðsiøsta á Modlinà dar 1812 m. gruodþio mënesá. Apie lietuviðkus pulkus kuni- gaikðtis raðë: Ðie pulkai, suformuoti prieð keletà mënesiø, nëra pakankamai apmokyti, kad dalyvautø kampanijose (...), taèiau jie (...) galëtø tikti gynybai ir, manau, kad tai geriausias jø panaudojimo variantas. 1813 metø vasario 5 dienà Modlino tvirtovës águlà sudarë 261 karininkas ir 5230 eiliniø99. Trys lietuviðki pëstininkø pulkai tu- rëjo 109 karininkus ir 2093 eilinius, tai sudarë 42% tvirtovës gynëjø. 18-ajame pëstininkø pulke, vadovaujamame A. Chodkevièiaus, buvo 31 karininkas ir 909 eiliniai, 20-ajame pëstininkø pulke, vadovaujamame pulkininko A. Biðpingo, 48 karininkai ir 731 eilinis, 21-ajame pëstininkø pulke, vadovaujamame pulkininko A. Gelgaudo (K. Pðezdzeckis á Varðuvà atvyko su generolais ið generalinio ðtabo, á ku- rá buvo paskirtas), 30 karininkø ir 471 eilinis kareivis100. Sausio 30 dienà prie Modlino tvirtovës pasirodë rusø kariuo- menë. Modlino tvirtovës vadas generolas Deandels á Varðuvà atvyko

97 Gembarzewski B., Dzieje...s. 330331, Chabanier J. Didþioji armija Lietuvoje ir Kurðe// Karys, Nr. 5, Brooklyn, 1981, p. 319. 98 Lukasiewicz M., Armia s. 84. 99 Ten pat, s. 226227; Kukiel M. Dzieje s. 102. 100 Kukiel M. Dzieje s. 102 160 tik vasario 2 dienà, o tvirtovæ pasiekë jau prasidëjus jos apsupimui. Kunigaikðtis E. Bignonas numatë Modlino águlos likimà: joje patalpø uþteko tik 1/3 águlos ir trûko artilerijos. Nepaisant visko águla laikësi puikiai: atrëmus pirmuosius generolo Frihlicho puolimus, didesni mû- ðiai prie Modlino sienø baigësi. Modlino águla buvo paprasèiausiai marinama badu, kentë ðaltá ir kitus nepatogumus, kuriais dalinosi visi tvirtovës gynëjai101. Balandþio 8 dienà rusø kariuomenës vadas feldmarðalas M. Kutûzovas raðë marðalui M. Barklajui de Toli: Ðios tvirtovës uþëmimas atidarys mums (...) laisvà kelià atveþti visas at- sargas ið Gardino ir Lietuvos Brastos. Vis tik tvirtovæ buvo apsiautæ negausûs rusø daliniai, todël tiesioginiam ðturmui nepasiryþo. Tik rudens pabaigoje apgulëjø skaièius iðaugo iki 50000 kariø102. Neið- vengiamai turëjo prasidëti aktyvesni kovos veiksmai. 1813 m. lapkrièio 1 dienà lietuviðkuose pulkuose buvo: 18- ajame pëstininkø pulke 37 karininkai ir 503 eiliniai, 20-ajame pës- tininkø pulke 48 karininkai ir 463 eiliniai, 21-ajame pëstininkø pulke 30 karininkø ir 367 eiliniai, t. y. ðiame pulke kareiviø buvo daugiau nei apgulos pradþioje (kaip teigë M. Lukaðievièius). Ið viso, lie- tuviðkuose daliniuose buvo 115 karininkø ir 1333 eiliniai103. Ðiais duomenimis galima pasitikëti, nes juos pateikæs J. Ivaðkievièius rë- mësi Modlino apgulos dienoraðèiu. Tvirtovës águla, varginama ðalèio, alkio ir prieðø puolimø, su- gebëjo iðsilaikyti iki gruodþio mënesio ir, ko gero, bûtø dar kovojusi, taèiau þinia apie Napoleono pagrindiniø pajëgø atsitraukimà uþ Rei- no pavertë tvirtovës gynimà beprasmiu. Lapkrièio 28 dienà Modlino vyriausiojo ðtabo vadas pulkininkas P. Liubenskis paskelbë kariams generolo Daendelo padëkà. Gruodþio 1 dienà generolas kartu su águla (2500 kariø ir 210 suþeistøjø) pasidavë. Ið 2089 þuvusiø lietu- viø, lenkø, prancûzø ir saksø dauguma mirë perpildytose ligoninëse nuo ðalèio104. Ið 3800 lenkø ir lietuviø, buvusiø tvirtovës águloje apgulos pradþioje, po pasidavimo 2400 buvo rusø eskortuoti á Rusi- jà105. Saksai ir prancûzai buvo paskelbti karo belaisviais, o visi lenkai ir lietuviai buvo iðsiøsti á Gruzijà ir Sibirà, kur ið jø sudaryti nauji

101 Kukiel M., Dzieje s. 326. 102 Kudriaðev I. Vooruzonnyje sily Litovskogo kniaþestva v 1812 g. Staryj barabanðèik, no. 1, Moskva, 1993, s. 27. 103 Iwaszkiewicz J. Litwa s. 424. 104 Kukiel M., Dzieje s. 326327. 105 Lukasiewicz M., Armia... s. 227. 161 rusø kariuomenës pulkai. Tokiu bûdu siekta sumaþinti kaliniø skai- èiø, iþdo iðlaidas ir sustiprinti rusø kariuomenæ106. Kiti pulkai, kurie iðsaugojo savo vientisumà, buvo 17-asis ir 19-asis ulonø pulkai. Jiems vadovavo brigados generolas kunigaikð- tis Romualdas Giedraitis. 1813 m. vasario 4 dienà naujai suformuotas lenkø 4-asis Pa- vyslio pulkas, stovëjæs Ragotine, buvo uþpultas kazokø ir 3000 pësti- ninkø su 5 pabûklais. Pulkas, praradæs 80 kareiviø, tvarkingai atsi- traukë. Apie prieðo puolimà suþinojæs kunigaikðtis Eugenijus Napo- leonas, nutarë pasitraukti, o 17-asis ir 19-asis ulonø pulkai buvo pa- siøsti á þvalgybà. Abu pulkai tuo metu buvo papildyti iki 600 kariø ir bendras kareiviø skaièius juose siekë apie 1200 raiteliø. Naktá ið vasario 11-osios á 12-àjà R. Giedraièio ulonai sustojo Ðierakove prie Vartos upës. Pulkai apsistojo miesto aikðtëje ir pastatë penkis sargybos postus. Naktá kazokai ið Jefremovo pulko pavieniui ant ledo pa- skleidæ lenteles perëjo kà tik uþðalusià Vartos upæ. Lietuviðki ulonai buvo netikëtai uþpulti. Pats kunigaikðtis R. Giedraitis pateko á ne- laisvæ, 17-ojo pulko vadas M. Tiðkevièius suþeistas, 147 ulonai nukauti, nemaþai jø pateko á nelaisvæ, o likusieji iðsibëgiojo. Po keturiø dienø dviejø pulkø likuèiai susirinko ið 17-ojo ulonø pulko buvo likæ 436 kariai107. Po ðio mûðio 17-asis ulonø pulkas perëjo á 19-ojo ulonø pulko vado pulkininko K. Rajackio þinià. Vasario 20 dienà 17-asis ir 19- asis ulonø pulkai buvo átraukti á generolo Girardo divizijà, kuri pri- klausë XIII L. Davout korpusui. Kovo 1 dienà pulkai buvo Magde- burge, kuriame 17-ojo ulonø pulko majoras Bþechva buvo paskirtas pulko vadu. Kovo 17 dienà po mûðiø pulko gretos buvo praretëju- sios 17-ajame ulonø pulke buvo 18 karininkø ir 74 eiliniai su 182 þirgais, todël pulkas buvo iðsiøstas perorganizuoti108. Kovo 29 dienà Eugenijus Napoleonas nutarë pulkus sujungti á vienà109, taèiau tai buvo ávykdyta tik balandþio 14 dienà. Kovo 31 dienà 19-ojo ulonø pulko 125 kariai buvo átraukti á imperatoriaus gvardijà110. Geguþës mënesá 17-ajame (sujungtame) ulonø pulke, kaip teigia J. Tiðkevi-

106 Akty i dokumenty s. 24; Moscicki H. Pod znakiem orla i pogoni: szkice historyczne, Warszawa, 1936, s. 107. 107 Kukiel M., Dzieje, s. 172173. 108 Tyszkiewicz J. Militaria s. 16. 109 Tyszkiewicz J. Histoire de 17 me p. 30. 110 Tyszkiewicz J. Histoire de 17 me , p. 31. 162 èius, tarnavo 49 karininkai (su 147 þirgais) ir 444 eiliniai (su 505 þirgais)111; B. Gembaþevskio teigimu 43 karininkai (su 109 þirgais) ir 410 eiliniø (su 410 þirgø)112. Vëliau pulkas buvo papildytas prieðo kariuomenës dezertyrais ir iki lapkrièio mënesio kovësi prie Breme- no, Hamburgo, Liubeko, sudarë XIII korpuso Girardo divizijos lengvosios kavalerijos avangardà. 1813 m. prancûzø ir danø karinës pajëgos atsiskyrë, avangar- do vadas generolas lAllemandas gavo marðalo Davu ásakymà, kad jo brigada prisijungtø prie danø, vadovaujamø kunigaikðèio Frydri- cho de Hesse. Pulkas pasiþymëjo kautynëse prie Boruheim, Zees- tadt. Po pergalingø mûðiø buvo apdovanotas pulkininkas A. Rajec- kis, papulkininkis A. Strovskis, kapitonas K. Rimða, leitenantas K. Gregorovièius (jo uniforma eksponuojama Vilniaus istorijos ir etno- grafijos muziejuje), jaunesnysis leitenantas J. Chmarèinskis ir daugelis kitø karininkø. Politinei situacijai pasikeitus ir Danijai paskelbus karà Pran- cûzijai, 17-asis ulonø pulkas, pelnæs karinæ ðlovæ Danijoje, buvo paliktas laisvëje. Kunigaikðtis Frydrichas de Hesse pulkininkui Bþech- vai raðë: Að visada buvau patenkintas 17-ojo ulonø pulko elgesiu ir stropumu, kuriuos ðis parodë tuo metu, kai að jam vadovavau113. Ðá pulkà norëjo pasisamdyti tiek danai, tiek ir ðvedai, taèiau pulko va- dovybë liko iðtikima priesaikai. Pulkui pasitraukti á Prancûzijà arba Hamburgà, kur buvo Davout XIII korpuso pajëgos, buvo neleista, o kariai marinti badu. Tik po Founteblou 17-ajam ulonø pulkui buvo leista gráþti á tëvynæ. Liepos 27 dienà pulkas pasiekë Varðuvà114. 1814 m. balandþio 24 dienà Saint-Dedis laukuose prie Pary- þiaus Aleksandras I apþiûrëjo lenkø kariuomenës pulkus, á kuriuos áëjo ir lietuviø kariai. Carui raportavo jo brolis Konstantinas, kuris Aleksandro I buvo paskirtas Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenës vadu (faktinë vadovybë buvo generolo J. H. Dambrovskio rankose). Caras atsisveikino su kariuomenës likuèiais. Gráþtantá ið Prancûzijos korpusà sudarë 4470 kareiviø, kuriuos vedë generolai J. H. Domb- rovskis ir V. Krasinskis. Rugsëjo mënesá gráþo apie 28000 po visà Europà iðsibarsèiusiø lenkø ir lietuviø kariø115. Su 1-ojo ðvoleþerø

111 Tyszkiewicz J. Histoire de 17 me , p. 32. 112 Gembarzewski B. Wojsko, s. 155156. 113 Tyszkiewicz J. Histoire de 17 me , p. 39. 114 Gembarzewski B. Wojsko... s. 155156. 115 Maciejewski H. Bron strzelecka ...s. 77. 163 pulko kariais (jame buvo lietuviðkø daliniø kareiviø) asmeniðkai atsisveikino pats buvæs imperatorius Napoleonas116. B. Gembaþevskis, aptikæs 1814 m. lapkrièio 14 dienos generolo J. H. Dombrovskio raportà, pateikia duomenis apie lietuviðkø pulkø likuèius. Tuo metu dar bûta 198 karininkai ir 518 puskarinin- kiø bei eiliniø kareiviø117. Þinoma, visi ðie kariai nebuvo vien 1812 m. Lietuvoje surinkti kariai, pulkai buvo papildomi dezertyrais, marodieriais ir uþsienio ðaliø rekrûtais. Visi ðie daliniø likuèiai buvo iðformuoti, o ið jø kari- niø kadrø sudaryta nauja Lenkijos Karalystës kariuomenë. Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenës reorganizacijos metu buvo leista ið nelaisvës gráþti lenkams ir lietuviams. Taèiau tai ávyko tik tuomet, kai ðiuo klausimu á kunigaikðtá Konstantinà kreipësi J. H. Domb- rovskis118. 1815 m. ið Rusijos rytiniø gubernijø po amnestijos gráþo brigados generolas J. Kanopka ir pulko adjutantas J. Strelbickis119.

116 Chabanier J. Didþioji armija Lietuvoje ir Kurðe // Karys, Nr. 5, Brooklyn, 1981, p. 198. 117 Gembarzewski B., Dzieje... s. 8082. 118 Moscicki H. Pod znakiem orla... s. 198. 119 Orlovskij E. F. Grodenskaja gub. v 1812 godu. Grodna, 1912, s. 41. 164 2 lentelë. Duomenys apie lietuviðkø kariniø daliniø kariø skaièiø 18121814 m. 3DJDOHWDWë P PVDXVLV P SUDGÓLRMH UXJSM WLV£ NDULQLQNDL ODSNULWLV QXPDW\WD JUXRGLV SXVNDULQLQNLDL NDULQLQNDL NDUL PïQXRLU LUHLOLQLDL SXVNDULQLQNLDLLU GLHQD HLOLQLDL DVLV NLUSH NLUSH SïVWLQLQN SXONDV DVLV NLUSH NLUSH SïVWLQLQN SXONDV DVLV NLUSH NSH SïVWLQLQN SXONDV DVLV NLUSH NLUSH SïVWLQLQN SXONDV DVLV NLUSH NLUSH SïVWLQLQN SXONDV ÐHÑLMïJHUL SïVWLQLQN EDWDOLRQDL DVLV NLUSH NLUSH XORQ NDUWXVX SXONDV XRMXXORQ SXONX DVLV " NLUSH NLUSH XORQ SXONDV DVLV 6XMXQJWDVVX NLUSH XORQ XRMXXORQ SXONDV SXONX

120 Þandarmerijos skaièiø nurodo: Iwaszkiewicz J. Litwa s. 178; Krasnianskij V. Minskij s. 259. Tautinës gvardijos ir milicijos skaièius nurodo: Iwaszkiewicz J. Litwa s. 176; Gembar- zewski B. Wojsko s. 325; reguliariøjø pulkø skaièius pateikia: Fuinski Z. Nawrot D. Pulki litewskie... s.1920. 121 Iwaszkiewicz J. Litwa s. 374. Apie 17-ojo ir 19-ojo ulonø pulkø kariø skaièiø gruodþio sausio mënesiø sandûroje duomenis pateikia M. Kukielis ir J. Tiðkevièius (Kukiel M. Dzieje s. 162163; Tyszkiewicz J. Militaria s. 16). Apie 3-iojo ðvoleþerø pulko ir totoriø eskadrono bendrà skaièiø duomenis pateikia B. Gembarzewskis (Gembarzewski B. Dzieje s. 330). 122 Gembarzewski B. Dzieje s. 8082, 154162. Remiamasi 1814 m. lapkrièio 14 d. J. H. Dombrovskio raportu kunigaikðèiui Konstantinui apie visø lenkø ir lietuviø pulkø likuèius.

165 DVLVXORQ " NLU NLUSH SXONDV SH DVLVUDLW M " NLUSH NLUSH MïJHUL SXONDV DVLV ,ÑYLVRDSLH " ÑYROHÓHU NDUL SXONDV 7RWRUL " " HVNDGURQDV 5DLWRVLRV " NLUSH " DUWLOHULMRV NXRSD 9LOQLDXV ,ÑYLVR NLU NLUSH GHSDUWDPHQWR GHSDUWDPH SH LÑYLVR ÓDQGDUPHULMD QWXRVH ÓDQGDU *DUGLQR NLU GHSDUWDPHQWR SH ÓDQGDUPHULMD 0LQVNR GHSDUWDPHQWR ÓDQGDUPHULMD 9LOQLDXV WDXWLQï JYDUGLMD *DUGLQR " WDXWLQï JYDUGLMD 6ORQLPR " PLOLFLMD 8NPHUJïV " PLOLFLMD ,Ð9,62 $SLH " $SLH $SLH .$5, NDUL NDUL Pastaba: k. - karininkai, p. e. puskarininkiai ir eiliniai

166 IÐVADOS

1812 m. antrojoje pusëje, ákûræs Lietuvoje vietinæ administ- racijà, Napoleonas jai nurodë kurti karinius dalinius ir reguliariàjà kariuomenæ, kuri buvo tiesiogiai pavaldi Prancûzijos kariuomenës vadovybei. Per penkis mënesius Vyriausybës komisija ir Karo komitetas, priþiûrimas Prancûzijos paskirto Lietuvos generalgubernatoriaus, formavo þandarmerijà, miestuose tautines gvardijas bei milicijos dalinius ir reguliariàjà kariuomenæ. Buvo uþsibrëþta Lietuvoje suformuoti penkis pëstininkø pulkus, du pësèiøjø jëgeriø pulkus, sep- tynis kavalerijos pulkus, vienà eskadronà ir vienà raitosios artilerijos pulkà, taèiau jø formavimà stabdë sumaiðtis kraðte. Traukiantis per Lietuvà Didþiajai armijai iki galo nebuvo suformuotas nei vienas reguliariosios kariuomenës dalinys. Spëta suformuoti tik Vilniaus departamento þandarmerijà, taèiau maþinant jos etatus. Nebaigti formuoti Lietuvos daliniai kartu su prancûzø pajë- gomis turëjo apsaugoti pakrikusios Didþiosios armijos uþnugará nuo ið pietryèiø pusës artëjanèios prieðo kariuomenës ir dalyvavo Koida- novo mûðyje dël Minsko, ëjo á pagalbà besikelianèioms per Berezi- nos upæ pagrindinëms pajëgoms, gynë Vilniø. Nuostoliai, patirti 1812 m. lapkritágruodá, buvo katastrofiðkai dideli, todël Varðuvos kuni- gaikðtystës teritorijà pavyko pasiekti tik treèiajai daliai kariø. Kaip atskiri kariniai vienetai toliau veikë 17-asis ir 19-asis ulonø pulkai, 18-asis, 20-asis ir 21-asis pëstininkø pulkai. Kiti pasi- traukæ lietuviðki daliniai buvo prijungti prie lenkø pulkø ir kartu su jais kovësi Napoleono pusëje iki pat 1814 m. Taèiau savo vardø jie neprarado. Sugráþæ á Lenkijos teritorijà (papildyti uþsienio valstybiø rekrûtø), reguliarieji pulkai sudarë maþiau nei ketvirtàjà dalá kariø skaièiaus, kuris buvo 1813 m. pradþioje pasitraukus ið Lietuvos.

Áteikta 2002-11-10

167 RÉSUMÉ Les unités militaire lituaniene dans larmée française

Dr. Liudas Glemþa, Université Vytautas le Grand

Après avoir installé une administration locale en Lituanie dans la seconde moitié de lannée 1812, Napoléon lui avait assigné la création dunités militaires et dune armée régulière, directement sub- ordonnée à la direction de larmée française. Pendant cinq mois, la Commission du Gouvernement et le Comité militaire, surveillé par un Gouverneur général désigné par la France, ont formé une gendarmerie, des gardes nationales et des unités de milice dans les villes ainsi quune armée régulière. On sétait proposé de former en Litua- nie cinq régiments dinfanterie, deux régiments de chasseurs à pieds, sept régiments de cavalerie, un escadron et un régiment dartillerie monté, la confusion dans le pays a toutefois stoppé leur formation. Reculant à travers la Lituanie, la Grande Armée na pas pu formé jusquau bout aucune unité de larmée régulière. Elle a juste eu le temps de mettre en place la gendarmerie du département de Vilnius, mais en diminuant ses cadres. Le nombre de soldats lituaniens at- teignait les 17.000 personnes. Les unités lituaniennes pas entièrement constituées ont dè protéger avec les forces françaises larrière de la Grande Armée du rapprochement au sud-est de larmée ennemie, elles ont participé ? la bataille de Koidan pour Minsk, elles ont été porté secours aux forces principales qui traversaient la rivière de la Bérézina et elles ont défendu Vilnius. Les pertes subies en novembre - décembre 1812 ont été catastrophiquement élevées, seul le tiers des soldats a réussi à atteindre le territoire de la principauté de Varsovie. Des unités militaires détachées ont continué en tant que 17e et 19e régiment de uhlans ainsi que 18e, 20e et 21e régiment dinfanterie. les autres unités lituaniennes, qui battaient en retraite, ont été rattachées aux régiments polonais et elles ont combattu avec eux du côté de Napoléon jusquen 1814. Elles navaient pourtant pas perdu leurs noms. De retour sur le territoire polonais, les régiments régu- liers (complétés par des recrus étrangères) constituaient moins du quart du nombre de soldats qui avaient fui de Lituanie au début de lannée 1813.

168 LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS DËL SEINØ KRAÐTO 1919 METAIS

Doc. dr. Vytautas Lesèius (Vilniaus universitetas)

Atsikûrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, visi jos teritorijos klausimai su kaimyninëmis ðalimis per tam tikrà laikà buvo sëk- mingai iðspræsti taikiu bûdu. Tik su Lenkija to nepavyko pasiekti nei diplomatinëmis priemonëmis, nei uþsitæsusiomis kovomis. Uþuot viena ið pirmøjø bûtø pripaþinusi dràsiai pakilusià ir atsikurianèià jau- nàjà Lietuvos valstybæ, Lenkija ilgà laikà ne tik vilkino jos pripaþini- mà, bet tapo paèiu pavojingiausiu prieðu, su kuriuo teko patirti sun- kiausias Nepriklausomybës kovas. Lenkø valdþios planuose dominavo dvi pagrindinës koncepcijos: tiesioginis Lietuvos prijungimas prie Lenkijos, arba inkorpora- cija, ir netiesioginis, maskuotas pajungimo bûdas federacija. Trum- pai tariant, nuo pat Lenkijos nepriklausomybës pradþios lenkø politika Lietuvos atþvilgiu buvo aneksionistinë. Dar 1918 m. gruodþio mën. Lenkijos ministras pirmininkas J. Moraèevskis pritarë sumany- mui ginkluota jëga uþimti Lietuvos teritorijà ir ten ásteigti Lenkijos valdþios organus, o Lenkijoje sudaryta Laikinoji Lietuvos valdymo komisija jau skyrë komisarus visai etnografinei Lietuvai valdyti1 . Kovø su bolðevikais pretekstu lenkai, 1919 m. balandþio 19 21 d. staiga uþëmæ Vilniø, toliau sparèiai skverbësi á Lietuvos valdo- mà teritorijà uþimdami jos didelius plotus, savo veiksmø nederinda- mi su Lietuvos kariuomenës, taip pat kovojusios su bolðevikais, veiksmais. Tuo bûdu tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybiø susidarë nepa- skelbta karo padëtis. Dël lenkø vykdytos aneksionistinës politikos ir dël Santarvës valstybiø ðaliðkumo susidarë labai paini tarpvalstybinë situacija, kurios neástengë iðspræsti nei lietuviø ir lenkø savitarpio derybos, nei Tautø Sàjunga. Aptariamuoju laikotarpiu átemptus ðiø dviejø valstybiø santykius dar labiau komplikavo ir Lenkijos valdþios uþimta agresyvi pozicija pietinës Suvalkijos dalies Seinø kraðto atþvilgiu. Pretenduo- dami á ðá nuo senø laikø lietuviø apgyvendintà kraðtà, Lenkijos valdantieji sluoksniai savo veiksmams pagrásti panaudojo prieð Lietuvà iðtisà kompleksà priemoniø, tarp jø ir ginkluotàsias pajëgas.

1 Lossowski P. Kwestia przynaleýnosti pañstwowej Sejnenszczyzny w latach 19181920, Studia i materiaùy do dziejów Suwalszczyzny, Warszawa, 1965, s. 358. 169 Apie to meto lietuviø ir jø pietø kaimynø lenkø santykius, peraugusius á ilgai uþsitæsusá konfliktà, jau nemaþai raðyta. Taèiau iki ðiol tiek lenkø, tiek lietuviø istorikø darbuose daugiausia dëmesio buvo skiriama diplomatinei ir politinei ðios problemos krypèiai. Pa- þymëtina, kad daugelis tarpukario laikotarpio lenkø autoriø publika- cijø yra poleminio ir propagandinio pobûdþio. Jose 1919 m. ávykiai Seinø kraðte vaizduojami itin tendencingai, su tam tikru istoriniø faktø iðkraipymu. Nauju poþiûriu á ano meto Lietuvos ir Lenkijos santykius iðsi- skyrë 1966 m. iðleista lenkø istoriko P. Losovskio monografija2. Be to, jog joje pateikta daug dokumentinës medþiagos, ypaè paþymëtinos autoriaus pastangos iðlikti objektyviam. Pavyzdþiui, skirtingai nuo daugelio kitø lenkø autoriø, P. Losovskis, remdamasis konkreèiais dokumentais, iðkëlë ðvieson J. Pilsudskio vadovaujamos Lenkijos darytas Lietuvai skriaudas. Knygos autorius aptarë lietuviø ir lenkø politinio ginèo kilmæ, bandymus derybomis iðspræsti ginèytinus teritorinius, tarp jø ir Seinø kraðto, klausimus, slaptosios lenkø karinës organizacijos (POW) ir jos sudëtyje buvusios, aktyviai veikusios Suvalkø apygardos vadovybës 1919 m. vasarà rengtà sukilimà, turëjusá tikslà nuðalinti Lie- tuvos vyriausybæ ir sugriauti mûsø valstybæ ið vidaus. Stengdamasis iðlikti objektyvus, autorius kartais visgi nuklys- ta á ðaliðkumà. Antai, pripaþindamas Seinø kraðto lietuviðkumà, jis pateisina 1919 m. demarkacinæ linijà, kurià nustatant, Lenkijos pu- sëje pasiliko Seinø ir Punsko apylinkiø lietuviai ir kt. Lietuviø istoriografijoje minëta problema maþai tyrinëta. Pa- minëtinos tik nedidelës publikacijos periodinëje spaudoje, ano meto visuomenës ir kariniø veikëjø atsiminimai, apþvalgos istorijos vado- vëliuose ir kt. Ið reikðmingesniø darbø ðia tema iðskirtinas tarpukario laikotarpiu pasirodæs karininko Tarasovo straipsnis3. Jame autorius, pasinaudojæs Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo ir atskirø daliø archyvais bei dalyviø atsiminimais, fragmentiðkai apraðë pirmuosius lenkø ir lietuviø karinius susirëmimus, peraugusius á dideles kovas Seinø kraðte. Bene reikðmingiausias tyrinëjimas, kuriame pateikta plati lie- tuviø ir lenkø santykiø ir kovø su jais apþvalga, yra dr. A. Rukðos darbas4. Visgi autorius, negalëjæs pasinaudoti archyvine medþiaga ir

2 Lossowski P. Stosunki polsko-litewskie w latach 19181920, Warszawa, 1966. 3 Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos (19191920 m.) // Karo archyvas, t. 3, K., 1926. 4 Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 23, Klivlendas, 19811982. 170 kitais svarbiais ðaltiniais, neástengë ásigilinti á daugelio svarbiø klausi- mø esmæ. Ðio straipsnio tikslas remiantis archyvine medþiaga, vyriau- sybës dokumentais, ávairiø autoriø darbais, amþininkø atsiminimais, periodine spauda ir kitais ðaltiniais, iðryðkinti karinio konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos 1919 metais dël Seinø kraðto prieþastis, eigà ir apibûdinti padarinius. 1. Lietuvos ir Lenkijos konflikto brendimas

Nepasisekus lenkams sugriauti Lietuvos valstybæ ið vidaus, atsirado balsø, reikalavusiø okupuoti Lietuvà atviru karu. Lenkø uþ- imtame Vilniuje buvo surengta nemaþa mitingø, kur buvo siûloma neatidëliojant uþimti Kaunà. Panaðius reikalavimus reiðkë ir dauguma Lietuvos lenkø dvarininkø. Taèiau Lenkijos vyriausybë, atsiþvelgdama á tarptautinæ pa- dëtá, atviru karu okupuoti Lietuvà nesiryþo. Norëdama priversti Lie- tuvos vyriausybæ nusileisti dël abiejø ðaliø ginèijamø teritorijø, Len- kija numatë dar labiau sustiprinti Lietuvos supimo ir izoliavimo tarptautiniu mastu politikà. Vienas ið svarbiausiø ðios politikos kompo- nentø buvo tolesnis lenkø kariuomenës brovimasis á Lietuvos teritorijos gilumà. Sàmoningai vilkindama susitarimà su Lietuva sienø klausimu, Lenkija davë progos kilti ginkluotiems abiejø ðaliø kariuome- niø susirëmimams ir nuo senø laikø lietuviðkame Seinø kraðte. Jau nuo 19 a. vidurio Pietø Suvalkijoje, pirmiausia Seinuose, aktyvëjo lietuviø tautinio atgimimo procesas. Nors tuo metu Lietu- vos Uþnemunë áëjo á rusø valdþios administruojamos Suvalkø gubernijos, pavaldþios Varðuvos generalgubernatorijai, sudëtá, taèiau to kraðto lietuviai laikë save etnografinës Lietuvos dalimi. Suvalkø gubernijos gyventojø sudëtis buvo miðri. 19 a. pabaigos geografiniame lenkø þodyne, nurodant tos gubernijos gyventojø sudëtá, visgi pirmoje vietoje minimi lietuviai, o tik po to lenkai, þydai ir kt.5 Ið 1 897 m. rusø valdþios ávykdyto gyventojø suraðymo duo- menø matyti, jog tuo metu Suvalkø gubernijoje buvo 582 913 gyven- tojø, tarp kuriø 304 602, arba 52,2 proc., lietuviai, 134 006, arba 22,99 proc., lenkai ir t. t.6 P. Klimo teigimu, ið ðio skaièiaus atmetus 5 Sùownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów sùowiañskich, t. XI, Warszawa, 1890, s. 619. 6 Werbelis K. (P. Klimas), Russisch-Litauen statistisch-etnograpfische Betrachtungen, Stuttgart, 1916, p. 97. 171 tuo metu minëtoje gubernijoje buvusá didelá rusø kariuomenës ir val- dininkø skaièiø, lietuviø procentas, lyginant su lenkø tautybës gyven- tojø procentu, galëjo siekti apie 66 proc. 20 a. pradþioje Seinø apskrityje gyveno 63,1 proc. lietuviø, o lenkø buvæ tik 23,8 proc.7 Prasidëjus lietuviø tautinio atgimimo sàjûdþiui, pastebimai ak- tyvëjo kultûrinë veikla. 18361859 m. Suvalkuose lietuviø kalba buvo iðleisti Sintautø klebono A. Tatarës 8 leidiniai8. Visgi Suvalkuose gyventojai jau buvo pasidavæ lenkinamai dvarininkø bei baþnyèios átakai ir lietuvybës gaivinimo srityje didesniø rezultatø pasiekti nega- lëjo. Nepaisant to, kad kai kuriose vietose lietuviø procentas buvo didesnis uþ lenkø tautybës gyventojø procentà, pastarieji buvo uþ- ëmæ stipresnes pozicijas negu lietuviai. Pagrindinis lietuviø veikimo centras buvo Seinuose. Prieð Pir- màjá pasauliná karà ðis miestas po Vilniaus ir Kauno tapo treèiuoju svarbiu atgimusios Lietuvos kultûros centru. 1826 m. á Seinus buvo perkelta kunigø seminarija, kurios veikloje jau 19 a. viduryje ryðkëjo lietuvybës gaivinimo kryptis. Nuo 1905 m. lietuviø veikla Seinuose labai iðsiplëtë. Minëtos kunigø seminarijos profesoriø ir dëstytojø iniciatyva árengtoje spaus- tuvëje iki Pirmojo pasaulinio karo buvo iðspausdintos 257 knygos ir 9 laikraðèiai, veikë Lietuviø krikðèioniø darbininkø draugijos skyrius, ási- steigë Þiburio ir Blaivybës draugijø skyriai, ásteigtos kelios pradi- nës mokyklos ir gimnazijos, veikë ðventadieninë mokykla ir kt.9 1905 m. vykstanèios revoliucijos Rusijoje metu atsiradus daugiau vilèiø atkurti bent autonominæ Lietuvà, Suvalkø gubernijos atstovai lapkrièio 2122 d. vykusiame Didþiajame Vilniaus Seime pa- reiðkë norà priklausyti lietuviø etnografiniam vienetui. Ðià Suvalkø gubernijos lietuviø nuostatà minëtas Seimas patvirtino. Pirmojo pasaulinio karo metu, ryðkëjant galimybëms atkurti nepriklausomà valstybæ, Lietuvos etnografinës sienos klausimas dar labiau suaktualëjo. 1917 m. rugsëjo 1822 d. iðrinktos Lietuvos tarybos posëdþiuose tarp daugiausia svarstomø klausimø buvo ir sienø su kaimyninëmis tautomis klausimas. Teritoriniai bûsimos nepriklausomos Lietuvos valstybës reikalavimai buvo reiðkiami atsiðaukimuo-

7 Èepënas Pr. Naujøjø laikø Lietuvos istorija, t. 2, Èikaga, 1986, p. 274. 8 Wiedzki A. Kultura i nauka na Suwalszczyznie // Studia i materiaùy do dziejów Suwalszczyzny, s. 262. 9 Vileiðytë B. Kultûrinë Seinø spaustuvës veikla // Katalikø Mokslo Akademijos metraðtis, t. IV, Roma, 1968, p. 129. 172 se ir ypaè tiek Lietuvoje, tiek uþsienyje vykusiø gausiø lietuviø kon- ferencijø nutarimuose bei spaudoje. Visose priimtose rezoliucijose didþioji Suvalkø gubernijos teritorijos dalis turëjo bûti numatomos nepriklausomos Lietuvos valstybës sudëtyje. Atgavus Lietuvos nepriklausomybæ, buvo susirûpinta ðio krað- to likimu, nes pralaimëjæ karà vokieèiai turëjo ið jo iðsikraustyti. Ruoð- damiesi pasitraukti, jie nekliudë vietiniams gyventojams steigti savi- valdybiø organus. Naudodamiesi vokieèiø palankumu, lenkai Suval- kuose ásteigë vadinamàjà Pilieèiø tarybà, kurios veikla apëmë Suval- kø, Augustavo ir dalá Seinø apskr. vietoviø. Atsakant á ðiuos lenkø veiksmus, 1918 m. lapkrièio 17 d. buvo iðrinkti Kapèiamiesèio ir Kuèiûnø lietuviø komitetai, po keliø die- nø Rudaminos, gruodþio 4 d. Leipalingio, 1919 m. sausio 1 d. Bûdvieèio ir ðiek tiek vëliau Punsko parapijø komitetai. Gruodþio 10 d. iðrinktas Seinø apskrities komitetas, pradëta organizuoti milicija, ásigyta ginklø. Milicijai stojo vadovauti buvæ rusø kariuomenës karininkai S. Asevièius, J. Giedraitis ir kt.10 Vietos lenkai sunerimo. 1919 m. sausio mën. pradþioje gauta þinia, jog peoviakai (taip vadinami POW Polska organizacja wojskowa nariai) rengiasi atvykti ið Suvalkø bei Augustavo, nuginkluoti lietuviø milicijà ir uþimti Seinus. Trijø karaliø ðventës metu lietuviai savanoriai susirëmë su negausiais vietos peoviakais ir juos ið miesto iðvijo11. Kadangi artimiausiame kariuomenës centre Alytuje tuo metu besiformuojàs lietuviø I pëst. pulkas paramos Seinams suteikti dar negalëjo, nes jam paèiam grësë bolðevikø pavojus, sumanyta organizuoti karo komendantûrà. 1919 m. sausio 9 d. karinkas S. Asevi- èius buvo paskirtas I rûðies Seinø m. ir apskr. komendantu12. Tà pa- èià dienà karininkas Kalinauskas tapo formuojamos kuopos, kurioje buvo 126 kareiviai, vadu13. Sausio mën. antrojoje pusëje jau veikë dvi komendantûros kuopos, kurias sudarë savanoriai kareiviai. Be milicijos ir kareiviø savanoriø Seinø kraðte ëmë rastis ir partizanø. Pirmàjá partizanø daliná (60 vyrø) dar 1918 m. pabaigoje suorganizavo Kuèiûnø klebonas kun. J. Galeckas, o kità bûrá vika-

10 Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 312. 11 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui (1919 metø kovas dël Seinø prisiminus) // Mûsø þinynas, t. 19, K., 1930, p. 359. 12 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 29. 13 1919 m. ásakymai Seinø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 1. 173 ras kun. J. Juozaitis. Ðie kunigai buvo labiausiai pasiþymëjæ kovose su lenkais lietuviø partizanø vadai14. Sumanûs Seinø apskr. lietuviø partizanø bûriø steigëjai buvo Veisiejø valsè. Ðadþiûnø k. mokytojas J. Ramanauskas, Seinø, Suvalkø ir Augustavo apskr. Ðvietimo ministerijos ágaliotinis J. Dereðkevièius15 . Suintensyvëjus lenkø puldinëjimams ir plëðikavimams, 1919 m. vasario 12 d. Seinø mieste ir apskrityje buvo paskelbta karo padë- tis16. Tokiomis sàlygomis komendantûrai buvo papildomai skirta 2 kulkosvaidþiai, 100 ðautuvø, 5 revolveriai, 5 000 ðoviniø, 60 000 mar- kiø ir kt.17 1919 m. vasario 27 d. Seinø apskrityje buvo paskelbtas ðau- kimas á kariuomenæ 18971898 metais gimusiø naujokø. Jie turëjo bûti siunèiami á Alytuje formuojamà I pëst. pulkà ir papildyti paèios komendantûros kuopas18. Geguþës mën. pradþioje Seinø komendan- tûroje buvo 2 kuopos, kulkosvaidininkø ir raiteliø komandos. Jose buvo 6 karininkai, 2 karo valdininkai, 130 apmokytø ir 166 neapmo- kyti kareiviai. Komendantûra turëjo 2 kulkosvaidþius, 297 ðautuvus, 211 granatø, 10 revolveriø, 15 670 ðoviniø ir kt.19 Ðiame kraðte aktyvino veiklà ir lenkai. Remiami turtingø vie- tiniø dvarininkø ir Varðuvos valdþios, jie ásigijo ginklø ir kitø reika- lingø kariniø reikmenø. 1919 m. sausio mën. pirmojoje pusëje vyriausiasis Lenkijos POW komendantas A. Kocas karininkà A. Rud- nická paskyrë Suvalkø ir Kauno POW apygardos vadovu ir aprûpino já lëðomis, instrukcijomis, slaptais leidiniais, instruktoriais. Padirbë- jæs pusantro mënesio, A. Rudnickis gyrësi Suvalkø apygardoje suor- ganizavæs daugiau kaip 1 200 lenkø ðnipø ir partizanø20. Tai buvo pagyrûniðki þodþiai ir iðpûsti skaièiai. Paþymëtina, jog jis lenkiðko- mis skelbë ne tik Seirijø, Lazdijø, Kalvarijos, bet ir Simno apylinkes. Vienaip ar kitaip vertinant, tuometiniam Seinø m. ir apskr. komendantui karininkui S. Asevièiui teko skaitytis su minëta lenkø dvarininkø ir peoviakø jëga.

14 Kviklys B. Mûsø Lietuva, t. 3, Bostonas, 1966, p. 494; LE, t. 10, Bostonas, 1957, p. 97. 15 LE, t. 4, Bostonas, 1954, p. 454; J. Ramanauskas, 19181920 metai Seinø kraðte // Karo archyvas, t. 12, K., 1940, p. 212, 225. 16 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 30. 17 1919 m. ásakymai Seinø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 19. 18 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 39. 19 Seinø m. ir apskr. komendantûros þinios 1919 m. geguþës 713 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 76, l. 19. 20 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui , p. 359360. 174 Dar 1918 m. gruodþio mën. buvo pradëta formuoti lenkø divizija, pavadinta lietuviøgudø vardu, kuriai turëjo bûti pavaldþios visos Vilniaus, Kauno, Minsko, Gardino ir Suvalkø gubernijose buvusios lenkø karinës grupuotës. Jai buvo iðkeltas uþdavinys karine jëga uþimti Lietuvos teritorijà. 1919 m. kovo 12 d. minëtos divizijos vadas gen. S. Ðeptickis pareikalavo ið A. Rudnickio savo pajëgomis: 1) dengti ðios divizijos kairájá sparnà, 2) þvalgyti net iki Vilniaus ir 3) prisiøsti jam kuo daugiau naujokø21. Patekæs á vokieèiø policijos akiratá ir jos ieðkomas, A. Rudnickis persikëlë á Rytprûsius, kur organizavo POW ir ið ten vadovavo Suvalkø POW apygardai. Jo pavaduotoju Suvalkuose tapo j. ltn. V. Zavadskis. Nuo 1919 m. geguþës 8 d. Suvalkuose pradëtas leisti savaitraðtis Zie- mia Suwalska, kurio paskirtis buvo lemiamai paveikti dar negalutinai iðspræstà politiná Pietø Suvalkijos likimà Lenkijos naudai. 1919 m. geguþës mën. pabaigoje birþelio mën. lietuviø ir lenkø santykiai tapo dar labiau átempti, nes, artëjant vokieèiø iðsi- kraustymo ið Suvalkijos terminui, turëjo bûti sprendþiamas klausimas, kam atiteks ðis kraðtas lietuviams ar lenkams. Lenkijos valstybei Vokietijos atþvilgiu uþëmus prieðiðkà pozicijà ir blogëjant lenkø ir vokieèiø santykiams, vokieèiø administracija, anksèiau palaikiusi lenkus, pakeitë savo nuostatà lietuviø naudai. Lietuviø politinæ padë- tá Pietø Suvalkijoje pagerino ir ta aplinkybë, jog pagal Santarvës ðaliø Aukðèiausios Tarybos 1919 m. birþelio 18 d. nustatytà demarkacinæ linijà lietuviø pusëje buvo palikta beveik visa Suvalkija, iðskyrus pie- tinæ Augustavo apskrities dalá su paèiu Augustavu (þr. 1 schemà). Pasinaudojusi palankiomis aplinkybëmis, Lietuvos karinë va- dovybë 1919 m. birþelio 1 d. ásteigë Suvalkø m. ir apskr. komendan- tûrà. Jos vadu buvo paskirtas karininkas J. Perekðlis22. Pradëti telkti kareiviai. Birþelio 15 d. ið Seinø á Suvalkø komendantûrà buvo per- kelti 73 kareiviai, birþelio 21 d. ið Marijampolës atvyko karininkas A. Mikelënas su 80 I pëst. pulko III bataliono kareiviø23.

21 Ten pat. 22 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 96. 23 1919 m. ásakymai Suvalkø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 178, l. 1. 175 1 schema. 1919 m. birþëlio 18 d. demarkacinë linija

Taèiau padëtis Suvalkuose buvo irgi sudëtinga. Daug sulen- këjusiø vietiniø gyventojø, kurstomø peoviakø, buvo aiðkiai prieðið- kai nusiteikæ lietuviðkos administracijos ir formuojamos lietuviø ko- mendantûros atþvilgiu. Dauguma oficialiø civiliniø ástaigø buvo jø rankose. Komendanto karininko J. Perekðlio teigimu, norint Suvalkø mieste bei apskrityje ávesti savàjà tvarkà, reikëjo turëti bent 10 kari- ninkø ir 500 kareiviø skaièiuojant po 30 þmoniø kiekvienam vals- èiui24. 1919 m. liepos mën. pradþioje vokieèiai ëmë apleisti pietinæ Lietuvos teritorijà. Iki liepos 12 d. jie turëjo palikti teritorijà á pietus nuo linijos AugustavasÈiorny BrodyKalvarijaPilviðkiaiÐakiai. Jø

24 Suvalkø m. ir apskr. komendanto 1919 m. birþelio 23 d. praneðimas Nr. 149 KAM rikiuotës skyriaus virðininkui, ten pat, b. 181, l. 7. 176 paliktose vietose turëjo ásitvirtinti Lietuvos kariuomenë. Suvalkø ko- mendantûros uþdavinys buvo uþimti linijà nuo Èiorny Brody vakarø kryptimi iki Vokietijos sienos. Nurodytai teritorijai uþimti Suvalkø komendantûrai buvo paþadëta kariuomenës vadovybës parama25. Kaip didesnioji kariuomenës dalis Suvalkijoje, Marijampolëje buvo formuojamas karininko K. Þuko vadovaujamas I atsargos batalionas, ið kurio 1919 m. liepos 8 d. buvo atsiøsti 58 kareiviai, o kità dienà ið Kau- no II atsargos bataliono 2 karininkai ir 109 kareiviai. Liepos 11 d. ið Kraðto apsaugos ministerijos Tiekimo skyriaus gauta 59 500 auk- sinø26. Komendantûra gerokai sustiprëjo. Joje buvo 5 karininkai, 2 karo valdininkai ir 338 kareiviai. Ji turëjo 8 arklius, 290 ðautuvø, 18 500 ðoviniø, granatø ir kt.27 Taèiau ðiø jëgø toli graþu dar nepakako. Gerai þinodamas realià padëtá vietoje, komendantas karininkas J. Pe- rekðlis liepos 26 d. pakartotinai kreipësi á karinæ vadovybæ, praðyda- mas artimiausiu metu atsiøsti bent batalionà kareiviø demarkacinei linijai sustiprinti28. Taèiau Lietuvos karinë vadovybë ðiø komendan- tûros pageidavimø neávykdë. Tuo tarpu Seinø m. ir apskr. komendantûrai, birþelio mën. pabaigoje vokieèiams traukiantis ið Gardino, teko uþimti linijà Drus- kininkaiNemunasAugustavo kanalasMiklaðuvka. Tuo metu ko- mendantûroje tebuvo viena pëstininkø kuopa ir pusë kavalerijos es- kadrono29. 1919 m. birþelio 18 d. demarkacinë linija lenkø netenkino jie jos ir nesilaikë. Pasinaudodami vokieèiø traukimusi ið Lietuvos bei militarine savo persvara, lenkai stengësi iðnaudoti kiekvienà pasi- taikiusià progà brautis gilyn á Lietuvà. Liepos 24 d. lenkø kareiviø kuopa, iðþygiavusi ið Merkinës, ëmë verþtis Seirijø kryptimi ir ryto- jaus dienà miestelá uþëmë. Ið Alytaus atvykusi komendantûros kuopa stipria ðautuvø ugnimi lenkus ið Seirijø iðvijo ir nustûmë á Staklið- kiøUþuguosèio linijà30. Tai buvo pirmas stambesnis susirëmimas su lenkais Suvalkijoje.

25 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. birþelio 30 d. ásakymas Nr. 11, ten pat, l. 27. 26 Ten pat, b. 178, l. 1317. 27 Suvalkø m. ir apskr. komendantûros þinios 1919 m. liepos 25 d., ten pat, b. 181, l. 4243. 28 Suvalkø m. ir apskr. komendanto karin. J. Perekðlio 1919 m. liepos 26 d. raðtas Nr. 688 KAM rikiuotës skyriaus virðininkui, ten pat, l. 16. 29 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui , p. 362. 30 Vyr. ltn. Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos , p. 227. 177 Lenkai visokiais bûdais siekë birþelio 18 d. demarkacinæ lini- jà pakeisti ir rodë daug pastangø paveikti santarvininkø ginkluotøjø pajëgø vadà marðalà F. Fochà ir jo ðtabà. Tai jiems pavyko. 1919 m. liepos 18 d. buvo nustatyta nauja lenkams palanki demarkacinë linija, kurià pakoregavusi Vyriausioji Taryba liepos 26 d. priëmë. Apie ðià vadinamàjà F. Focho demarkacinæ linijà tik rugpjûèio 3 d. buvo praneðta Lietuvos vyriausybei. Svarbiausias pakeitimas joje Suval- kø ir Seinø apskritys buvo priskirtos lenkams (þr. 2 schemà 2)31.

2 schema. Marðalo F. Focho 1919 m. liepos 26 d. nustatytoji demarkacinë linija

31 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas 19181920, V., 1992, p. 39. 178 Ðitaip lenkams atiteko ne tik miðrûs plotai, kur galëjo bûti ir jø tautieèiø dauguma, bet ir vienas reikðmingiausiø lietuvybës centrø Seinai. Tada Lenkijai priskirtajai Seinø daliai prigijo Suvalkø trikampio terminas. Lenkai ir tuo nesitenkino. Jiems rûpëjo okupuoti visà Lietu- và ar bent atplëðti nuo jos dar daugiau þemiø uþ F. Focho linijos. Rugpjûèio 12 d. jie Suvalkuose suorganizavo Suvalkijos lenkø suva- þiavimà, kuriame dalyvavo dvarininkai ne tik ið pietinës Suvalkijos, bet ir ið Kalvarijos, Vilkaviðkio ir Marijampolës apskrièiø. Suvaþiavi- mo rezoliucijoje buvo pareikðta, kad naujoji F. Focho demarkacinë linija netenkina lenkø interesø, kad lietuviø valdþios priespauda galinti sukelti lenkø gyventojø sukilimà ir kad lenkø kariuomenei uþ- ëmus Lietuvà, galima bus iðspræsti painià lenkølietuviø problemà32. Siekdami ðio tikslo, po minëto suvaþiavimo lenkai dar labiau sustiprino propagandà prieð Lietuvà ir pasirengimà kariniams veiksmams. 2. Kovos dël Seinø

1919 m. rugpjûèio 10 d. vokieèiai pasitraukë ið Seinø, o rug- pjûèio 22 d. paliko ir Suvalkus. Nubrëþus vadinamàjà F. Focho de- markacinæ linijà, dar rugpjûèio 7 d. ið Suvalkø pasitraukë ir lietuviø komendantûra bei milicija. Ðio miesto kryptimi ëmë slinkti gen. Fale- vièiaus vadovaujama lenkø brigada. Susiklosèius tokiai padëèiai, Su- valkø m. ir apskr. komendantûra buvo likviduota33. Viena jos kuopa, vadovaujama karininko Bardausko, buvo perduota Seinø komendan- tûros þinion ir turëjo saugoti Juodosios Anèios upës dalá nuo Tarto- ko iki Pronckø imtinai, karininko V. Giedrio kuopa linijà Kalietni- kasÐemento eþ.Vokietijos pasienis. Seinø komendantûros kuopai nurodyta uþimti barà á rytus nuo Juodosios Anèios tæsiniu ir kanalu iki Nemuno, o pusei baltgudþiø kavalerijos eskadrono tarpà Ne- munu þemyn iki Druskininkø34. Nuo rugpjûèio 10 d. dvi Seinø komendantûros pëstininkø kuopos (iki 260 kariø) ir pusë kavalerijos eskadrono (70 raitininkø) gynë labai ilgà linijà: TartokasJuodoji AnèiaPronckaiMiklaðuv-

32 Lossowski P. Stosunki polsko-litewskie , s. 130. 33 KAM rikiuotës skyriaus 1919 m. rugpjûèio mën. (diena nenurodyta) ásakymas Nr. 3377 Suvalkø komendantui, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 181, l. 26a. 34 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui , p. 363. 179 kakanalasNemunasDruskininkai. Paèiuose Seinuose tebuvo palikta vos 30 þmoniø, ið kuriø tik 10 ëjo águlos tarnybà, o kiti buvo raðtininkai ir gurguolininkai. Negausios milicijos pajëgos buvo iðmë- tytos po visà Seinø apskritá35. Suþinojæ, kad Santarvës valstybës tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatë naujà demarkacinæ linijà ir lenkams atidavë vos ne visà Seinø apskritá, ðio kraðto þmonës labai sujudo, piktinosi lenkø grobimais ir ryþosi visomis jëgomis gintis nuo prieðø. Rugpjûèio 20 d. á Seinus atvyko ministrø kabineto pirmininkas M. Sleþevièius. Mieste susirin- kusi tûkstantinë minia, iðklausiusi patriotinæ M. Sleþevièiaus kalbà, skandavo nepasiduosianti lenkams, neleisianti pavergti gimtojo krað- to, nors reikëtø nustoti viso turto ar atiduoti gyvybes, pasiþadëjo visi kaip vienas stoti á kovà, o nesëkmës atveju sudeginti savo namus, kad neatitektø prieðui36. Tuo tarpu Suvalkø POW vadovybë, vykdydama rugpjûèio 12 d. Suvalkijos dvarininkø suvaþiavimo deklaracijà, nutarë to mënesio naktá ið 22 á 23 d. sukilti prieð lietuvius, iðstumti juos uþ demarkaci- nës linijos, o po to uþimti sritá iki pat Simno. Sukilëliams turëjo padë- ti ginklais ir amunicija reguliarioji lenkø kariuomenë. Per pirmàjà naktá buvo numatyta uþimti Seirijus, Lazdijus, Didþiulius, eþerø lini- jà tarp Gibø ir Þelvos, Kapèiamiestá, Ðadþiûnus, o rugpjûèio 24 d. auðtant Seinus, Krasnapolá. Sukilëliø-partizanø bûrius sudarë sulenkëjæ tautiðkai nesusi- pratæ, lenkø dvarø darbininkai ir smulkûs ûkininkai, negalëjæ pragy- venti ið savo þemës ir dirbæ dvaruose. Tikri lenkai buvo tik dvarininkai ir dalis kunigø. Sukilëliams vadovavo Augustavo águlos vadovybë reguliariosios lenkø kariuomenës karininkai. Rugpjûèio 22 d., prieð auðtant, didelis lenkø partizanø bûrys uþpuolë lietuviø sargybas Tar- toke, Rusø Budoje, Studþiûnuose, Pronckuose, kurioms vadovavo iðdavikas karininkas Bardauskas. Jis tuo metu buvo prie uþkardos Tartoko kaime, kur buvo ir lenkø partizanø organizacijos centras bei ðtabas. Ið karininko Bardausko lenkø partizanai gaudavo visas þinias apie lietuviø kariuomenës iðdëstymà37. Tos pat dienos pavakary karininkas Bardauskas nuginklavo prie jo buvusios kuopos dalá ir lenkø partizanams áteikë melagingà

35 Ten pat, p. 364. 36 Ministeriø pirmininkas Seinuose // Lietuva, Nr. 185, 1919 08 24. 37 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 66. 180 praneðimà, kurá ðie turëjo perduoti Pronckuose su uþkarda stovëju- siam lietuviø kuopos virðilai: Verðila! Seinai ir vysas sargybos lankai paimi, muni sumuða, ir mes paimti. Be ðaudyma atitokite, iðkada kraui liti. Cenai vysa kopa lanku. Bardauskas38 (kalba netaisyta V. L . )

Visi jo vadovautos kuopos kareiviai buvo nuginkluoti, paimti nelaisvën, o vëliau uþdaryti á Seinø kalëjimà. Karinkas Bardauskas, su- sivienijæs su lenkais, uþsidëjo jø legionininkø uniformà ir ëmësi vadovauti lenkø partizanams39. Á nelaisvæ pateko ir karininkas J. Galvydis (vëliau þinomas veikëjas, Vilniaus universiteto docentas V. L . ). Rugpjûèio 22 d. lenkø partizanai (apie 300 þmoniø, ginkluoti 2 kulkosvaidþiais), susikoncentravæ Ðumavos kaime (45 km á piet- vakarius nuo Seinø), puolë Seinus, bet buvo atremti. Miesto águla (25 pëstininkai, 6 raiteliai, 17 milicininkø su vienu kulkosvaidþiu), vadovaujama komendanto karininko S. Asevièiaus, iðsiuntë þvalgybà Ðumavos ir Lopuchovo kaimø link. Karinkas S. Asevièius, per daug pasitikëdamas savo jëgomis, neskubëjo imtis efektyvesniø gynimosi priemoniø ir ið karinës vadovybës net nepareikalavo paramos40. Atsipeikëjæ po pirmojo nesëkmingo puolimo, tariamieji len- kø partizanai, gavæ ið reguliariosios kariuomenës paramà þmonëmis ir ginklais, rugpjûèio 23 d., 4 val. ryto, antrà kartà puolë Seinus. Ðá kartà plataus masto sukilimas buvo gerai parengtas. Puolusiøjø lenkø skaièius buvo keliskart didesnis uþ Seinus gynusiø lietuviø skaièiø. Tiesa, peoviakø vadovai, norëdami dirbtinai pakelti savo organizacijos nuopelnus, skelbë, jog prieð juos kovojusiø lietuviø pajëgos suda- rë net 1 200 pëstininkø su 18 sunkiøjø kulkosvaidþiø ir 120 raite- liø41. Ðie skaièiai neatitiko tikrovës. Kautynës dël Seinø buvo atkaklios. Miestà gynusi lietuviø águla smarkia kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi retino tankias puolanèiø len- kø eiles. Manydami, jog lietuviai turi ugnies persvarà, lenkai ëmë supti miestà ið rytø ir vakarø pusiø. Karin. S. Asevièius, norëdamas ið-

38 Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 328. 39 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 66. 40 Kovos su lenkais Suvalkijoje (1919 08 2223 ir 28 d.) // Kariðkiø þodis, Nr. 17, 1919 rugsëjo 11. 41 Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 325. 181 vengti apsupimo, su savo bûriu tvarkingai pasitraukë Lazdijø link42. Pagal Tarasovà, ðiame mûðyje lenkai neteko 40 nukautø ir suþeistø. Lietuviø pusëje buvo 1 uþmuðtas ir 4 suþeisti43. Suvalkø POW apygardos vado karininko A. Rudnickio teigimu, lenkams patekæ apie 100 belaisviø, 2 kulkosvaidþiai, ávairios ka- rinës medþiagos; be to, lietuviai netekæ keletos uþmuðtø ir buvæ keliolika suþeistø. Lenkø tebuvæ 2 nukauti ir 14 suþeistø44. Kaip matyti, aukðèiau nurodyti skaièiai ávairuoja ir nëra visið- kai patikimi. Taèiau viena aiðku, kad lenkai Seinuose jokiu bûdu ne- galëjo paimti á nelaisvæ 100 lietuviø kariø, nes tokio skaièiaus jø tuo metu ið viso ten nebuvo. Dauguma suimtøjø buvo ne kariai, o politiniai kaliniai tautinis lietuviø aktyvas. Besitraukdama á Lazdijus, Seinø komendantûra suþinojo, jog ir ðis miestas sukilusiø peoviakø jau uþimtas, lietuviø milicija nugin- kluota, o svarbesni darbuotojai bei veikëjai suimti. Karininko S. Ase- vièiaus vadovaujamos komendantûros kariai puolë sukilëlius ir po dviejø valandø kovos, remiami lietuviø partizanø, juos ið Lazdijø iðvaikë45. Susidarius kritiðkai situacijai, rugpjûèio 24 d. generalinio ðta- bo virðininko ásakymu vadovauti lenkø fronte Suvalkijoje buvusioms lietuviø kariuomenës dalims buvo paskirtas Marijampolëje dislokuo- to I atsargos bataliono vadas karininkas K. Þukas. Tà paèià dienà jo ásakymu Seinø komendantûros þinion ið Marijampolës á Lazdijus buvo atsiøsta minëto bataliono I kuopa (2 karininkai ir 120 kareiviø), o ið Alytaus 30 komendantûros kareiviø su 1 karininku. Karininkui S. Asevièiui buvo ásakyta uþimti Seinus46. Suþinojusi, jog peoviakai tos dienos vakare ruoðiasi vaiðëmis paþymëti savo sëkmæ, komendantûra nutarë pasinaudoti ta proga ir netikëtu puolimu iðvyti besilinksminanèius lenkus ið miesto. Komen- dantas karininkas S. Asevièius naktá ið rugpjûèio 24 á 25 d. su savo kuopa (150 kareiviø) ið Lazdijø iðþygiavo Seinø link. Pasiekusi Ag- radninkø kaimà, kuopa buvo padalinta á 3 bûrius. Karininkas Kali- nauskas su savo bûriu vyko plentu PockûnaiSeinai, komendanto ka-

42 Naujas lenkø ið pasalø puolimas // Lietuva, Nr. 187, 1919 08 27. 43 Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos..., p. 230. 44 Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 327. 45 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 67. 46 Ten pat, l. 68. 182 rininko S. Asevièiaus bûrys miesto kapiniø link, o viduryje buvæs karininko A. Kemeþio bûrys pro Zaleskius. Pirmieji Seinus pasiekë karininko S. Asevièiaus ir karininko A. Kemeþio bûriai. Tai pastebëjæ, lenkai metësi jø link. Tuo tarpu karininko Kalinausko vadovaujamas bûrys, niekieno nekliudomas, áþygiavo á miestà ið kitos pusës, iðlaisvino ið kalëjimo iðdaviko karininko Bardausko vadovautos kuopos 127 kareivius su karininku J. Galvydþiu, milicininkus ir daug suimtø lietuviø veikëjø. Ðiam bûriui netikëtai uþpuolus ið uþnugario, lenkai neilgai prie- ðinosi ir paniðkai leidosi bëgti Ðumavos ir Krasnapolio link. Po pusës valandos Seinai buvo uþimti. Lietuviø duomenimis, buvo nukauti 3 lenkø karininkai, tarp kuriø ir Seinø lenkø komendantas, 47 jø partizanai ir kareiviai. Ið lietuviø pusës suþeisti 8 kareiviai47. Lenkai tvirtina netekæ 16 uþmuðtø ir per 30 buvæ suþeisti48. Karininkas S. Asevièius, áëjæs á komendantûrà, rado skam- bantá telefonà. Atsiðaukæs ir supratæs, jog skambina pats Suvalkø águ- los virðininkas, prisistatë esàs Seinø lenkø komendantas. Paklaustas, kas naujo Seinuose, lenkiðkai atsakë, jog mieste ramu ir apie lietuvius nieko negirdëti. Suvalkø águlos virðininkas praneðë, kad jei lietuviai pultø Seinus, jam apie tai kuo greièiausiai praneðti ir jis atsiøsiàs á pagalbà kariuomenæ. Lenkai, ið Seinø pasitraukæ á Ðumavà ir Konstantinovkà, gavo pastiprinimà, tvarkësi ir ruoðësi naujam puolimui. Ið pasiøstos þval- gybos suþinojæs, jog jø jëgos didelës (apie 700 þmoniø), karininkas S. Asevièius ásitikino neástengsiàs sukilëliø atremti ir skubiai organizavo viso Seinuose buvusio komendantûros turto bei ið lenkø paimto grobio (8 arkliai, 2 valdiðki veþimai, 1 lauko virtuvë ir 7 telefonai) iðveþimà á Lazdijus. 13 val., gausiø lenkø pajëgø ið visø pusiø spau- dþiami, lietuviai paliko Seinus ir gráþo á Lazdijus49. Rugpjûèio 26 d. Lazdijuose ávyko didelis mitingas, kuriame dalyvavo apie 4 000 þmoniø ið Lazdijø, Ðventeþerio, Rudaminos, Ku- èiûnø, Seinø ir kitø parapijø. Jo dalyviai iðreiðkë didelá pasipiktinimà Suvalkus bei Seinus uþëmusiais lenkais ir jiems pataikaujanèiomis Santarvës ðalimis. Mitingo dalyviai priëmë protesto rezoliucijà, kuri buvo áteikta ministrø kabineto pirmininkui. Dalis þmoniø á mitingà atvyko su ðautuvais ir maiðeliuose neðinais ðoviniais, kiti beginkliai.

47 Ten pat, l. 69. 48 Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 325. 49 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 69. 183 Dauguma jø praðë duoti ginklø, kad galëtø eiti ginti tëvynæ. Po mitingo kun. J. Juozaitis suorganizavo apie 200 partizanø, kurie, gavæ gin- klø, pasiþadëjo kovoti prieð lenkus. Ypaè pasiþymëjo Kuèiûnø para- pijos vyrai50. Rugpjûèio 27 d. lenkø fronto vado karininko K. Þuko ásaky- mu ið Marijampolës á Lazdijus buvo pasiøsti 98 Kauno bataliono kareiviai su 1 karininku ir 2 kulkosvaidþiais, 80 atsargos bataliono nau- jokø su 1 karininku, 3 kulkosvaidþiai ir 2 patrankos. Be to, á Lazdijus ir Punskà partizanams buvo iðsiøsta 400 ðautuvø51. Stiprindamas lietuviø kariniø pajëgø padëtá lenkø fronte Su- valkijoje, karininko M. Velykio vadovaujamas generalinis ðtabas nu- rodë karininkui K. Þukui atsiimti ið lenkø Seinus. Vykdydamas ðá nurodymà, fronto vadas karininkas K. Þukas ásakë Seinø komendantui karininkui S. Asevièiui ðià uþduotá ávykdyti iki rugpjûèio 28 d., 12 val. Dviejose vietose buvo suorganizuoti partizanai: Lazdijuose 200 partizanø bûriui vadovavo kun. J. Juozaitis, o Punske 60 partizanø ir 30 kareiviø savanoriø ið Marijampolës komendantûros atvykæs karininkas J. Kalëda52. Taigi lietuviø grupæ sudarë: karininko S. Asevièiaus vadovaujama kuopa (180 kareiviø), karininko A. Kemeþio 120 ir karininko J. Galvydþio 127 kareiviai, be to, kun. J. Juozaièio vadovaujami 200 partizanø ir 2 patrankos. Lenkø pajëgas sudarë dvi 41-ojo pëst. pulko kuopos su 6 sunkiaisiais kulkosvaidþiais ir A. Rudnickio vadovaujamas batalionas apie 500 sukilëliø su 2 sunkiaisiais kulkos- vaidþiais53. Rugpjûèio 28 d., 6 val. ryto, karininkas A. Kemeþis su savo kuopa, uþëmæs miesto pakraðtyje buvusius lenkø apkasus, puolë Sei- nus nuo kapiniø ið ðiaurës vakarø pusës, taèiau greit buvo priverstas atsitraukti á kapines. Artilerijai paleidus ugná ir padegus keletà mies- to namø, lietuviai atakavo miestà ir uþëmë visà rytinæ jo dalá iki Ma- ros upës. Taèiau, supami gausesniø prieðo jëgø ir apðaudomi kulkos- vaidþiø ið namø ir langø, apie 13 val. buvo priversti ið miesto pasitraukti. Kun. J. Juozaièio partizanai puolime nedalyvavo (buvo paskubomis organizuoti, visai nemokyti ir neturëjo prityrusio vado) ir,

50 Seinø lenkø sukilimas // Lietuva Nr. 188, 1919 08 28. 51 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 6970. 52 Ten pat. 53 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui , p. 370371. 184 visà laikà netvarkingai ðaudydami savo kariø uþpakalyje, jokios naudos neatneðë. Karininko J. Galvydþio kuopa saugojo GibøSeinø ke- lià ir mûðyje beveik nedalyvavo. Visgi miesto pakraðèiuose kautynës tæsësi iki vakaro. Ásakius fronto vadui karinkui K. Þukui, karininko S. Asevièiaus vadovaujamos pajëgos naktá uþëmë linijà Kleiviniai ÞagariaiAgradninkaiVeisiejai54. Ið viso mûðyje dël Seinø rugpjûèio 28 d. lietuviø pusëje dalyvavo 350 kareiviø, 2 patrankos ir 4 kulkosvaidþiai, o ið lenkø pusës apie 800 legionininkø su 8 kulkosvaidþiais. Lietuviø nuostoliai: 5 nukauti, 23 suþeisti ir 4 dingo be þinios. Ið lenkø pusës tikslûs nuostoliai neþinomi, taèiau, privaèiø ðaltiniø teigimu, jie siekë apie 50 uþ- muðtø ir suþeistø kariø55. Ádomu paþymëti, kad karininkas A. Kemeþis Seinuose ið lenkø paëmë jø vëliavà su uþraðu Boþe zbaw Polskæ (Dieve, gelbëk Len- kijà), o karininkas S. Asevièius Londone iðleistà didelá sieniná þe- mëlapá, kuriame Lenkija buvo pavaizduota nuo jûros iki jûros. Tame þemëlapyje Lenkija apima visà Lietuvà ir Latvijà iki Dauguvos56. Rugpjûèio 27 d. lenkø fronto vadas karinkas K. Þukas laikinosios demarkacinës linijos klausimu telefonu tarësi su Suvalkuose buvusios lenkø brigados vadu gen. Falevièiumi. Lenkai siûlë be pasi- prieðinimo atitraukti lietuviø kariuomenæ á F. Focho nustatytà demarkacijos linijà. Po 3 dienø Lietuvos karinë vadovybë praneðë len- kø vyriausybei esanti grieþtai nusistaèiusi prieð ðá siûlymà ir uþimtos linijos be pasiprieðinimo neapleisianti. Rugpjûèio 31 d. ið Suvalkø á Cipliðkius atvykæ anglø plk. R. Vordas (Wardt) ir Lietuvos kraðto apsaugos ministerijos atstovas praneðë susitaræ su lenkø karine vadovybe Suvalkuose sustabdyti karo veiksmus nuo Vokietijos sienos iki Nemuno iki rugsëjo 2 d., 22 val. Abiejø pusiø kariuomenës turëjo likti rugpjûèio 30 d. uþimtose vietose57. 1919 m. rugsëjo 1 d. Lietuvos kariuomenë Suvalkijoje buvo uþëmusi linijà: KramnikasKlaipëdëliaiSidalaukiaiÐuriaiKalietni- kasKleiviniaiÞagariaiAgradninkaiVeisiejaiSeirijai, kuri tæsësi apie 90 km. Joje buvo 17 karininkø, apie 700 kareiviø, 25 raiteliai, 10 kulkosvaidþiø, 2 patrankos ir kt. Nuo Vokietijos sienos iki Kaliet-

54 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 7172. 55 Ten pat. 56 Þukas K. Þvilgsnis á praeitá, Èikaga, 1959, p. 198. 57 Vyr. ltn. Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos..., p. 232.

185 niko miestelio sargybos buvo tankiau iðdëstytos, nors kariø skaièius jose buvo maþesnis. Seinø komendantûros bare (nuo Kleiviniø iki Leipûnø) sargybos buvo retesnës, taèiau stipresnës, nes èia grësë didesnis lenkø partizanø pavojus. Atsargoje turëta 160 kareiviø: Laz- dijuose 100 ir Smalënuose 60. Ryðiams palaikyti ir þvalgybai atlikti labai trûko raiteliø. Kareiviø nuotaika labai nevienoda: kai kurie labai dràsûs, o dalis, net nepamatæ lenkø, galëjo dezertyruoti. Ap- skritai, kariai buvo menkai iðmokyti ir perdaug nebuvo galima jais pasitikëti58. Karininko K. Þuko nuomone, ði grupë savo jëgomis negalëtø atsilaikyti lenkams ir teigë, jog frontui apsaugoti reikëtø bent 3 000 pëstininkø, 200 raiteliø, ne maþiau kaip 4 patrankø, kuo daugiau kul- kosvaidþiø ir telefono aparatø. Tuo tarpu lenkai linijoje nuo SuvalkøKalvarijos plento iki Seinø turëjo dislokavæ du pëstininkø pulkus su daug kulkosvaidþiø. Tarp jø partizanø buvo daug karininkø ir kareiviø, kurie kariuomenei teikë didelæ paramà59. Rugsëjo 5 d. karininkas K. Þukas ið generalinio ðtabo gavo oficialø ágaliojimà tartis su lenkø karine vadovybe Suvalkuose dël de- markacinës linijos. Kartu buvo atsiøsta ir F. Focho nustatytos demar- kacinës linijos schema. Tos pat dienos 17 val. karininkas K. Þukas ir já lydintieji karininkai Èervonkos kaime prie KalvarijosSuvalkø plen- to susitiko su lenkø delegacija, kuriai vadovavo 41-ojo pëstininkø pulko vadas mjr. Mickevièius. Buvo galutinai susitarta dël marðalo F. Focho nustatytos demarkacinës linijos ir nuspræsta jà uþimti iki rug- sëjo 7 d., 6 val.60 Rugsëjo 6 d. mûsø kariuomenë atsitraukë ir uþëmë F. Focho demarkacinæ linijà. Ið lietuviø pusës jà uþëmë I atsargos batalionas, vëliau tapæs X pëst. pulku. Jo þinion perëjo Seinø ir Vilkaviðkio miestø ir apskrièiø komendantûrø kuopos. Ið lenkø pusës minëtà linijà uþ- ëmë 41-asis pëst. Suvalkø pulkas61. Uþëmæ demarkacinæ linijà, lenkai nesiliovë ir toliau puldinëjæ lietuviø sargybas. Vienas ið didesniø susirëmimø ávyko 1919 m. spalio 12 d., kai lenkai, iðstûmæ lietuviø prieðakines sargybas ið pastarie-

58 Fronto vado Suvalkijoje karin. K. Þuko 1919 m. rugsëjo 1 d. telefonograma Nr. 33 KAM generalinio ðtabo operatyvinio skyriaus virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 182183. 59 Ten pat, l. 183184. 60 Vyr. ltn. Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos , p. 233. 61 Ten pat. 186 siems priklausiusio Kadiðo, sutelkë nemaþas pajëgas ir planavo uþ- imti Kapèiamiestá. Lietuviø þvalgybai tai suþinojus, Kapèiamiestyje buvusios kuopos vadas karininkas A. Kemeþis su savo kariais naktá netikëtai uþpuolë Kadiðe girtuokliaujanèius lenkus ir juos ið miestelio iðvijo. Lenkai, paniðkai bëgdami, paliko 23 þuvusius karius. Buvo paimta daug grobio ir visas lenkø bataliono ðtabo turtas. Vertingiau- sias grobis, pasak karininko K. Þuko, buvo lenkø pulko vado ásaky- mas minëtam batalionui kità naktá ávykdyti skerdynes karininko A. Kemeþio kuopai Kapèiamiestyje62. Po ðio incidento þymesniø susidû- rimø su lenkais kurá laikà nebuvo, nors smulkûs, ið pasalø vykdyti puldinëjimai nesiliovë visà laikà. 1919 m. gruodþio 8 d. Aukðèiausioji santarvininkø taryba Pa- ryþiuje patvirtino deklaracijà apie laikinas Lenkijos rytines sienas, t. y. vadinamàjà Kerzono linijà pagal Didþiosios Britanijos uþsienio rei- kalø ministro lordo George Nathanill Curzono pavardæ. Jei ankstes- nës demarkacinës linijos turëjo tik karinæ reikðmæ siekiant iðvengti kovø tarp lietuviø ir lenkø kariuomeniø, kariaujanèiø su bendru prie- ðu bolðevikais, o jas nustatant ásakmiai buvo pabrëþta, kad jos ne- galës turëti jokios reikðmës nustatant sienas, tai Curzono linija jau turëjo visai kitokià prasmæ ir reikðmæ. Ji pripaþino Lenkijos vyriausybei teises organizuoti reguliariàjà administracijà buvusiose Rusijos imperijos teritorijose. Curzono linija atskyrë Gardinà nuo Lenkijos, bet lenkø pusëje paliko Seinus, Punskà ir kitas lietuviø gyvenamas vietas. Ðiaip jau linijà tenka laikyti Lietuvai palankia, nes Vilniaus kraðtas buvo paliekamas Lietuvai, nors ji buvo nustatyta be Lietuvos vyriausybës þinios ir Lietuvai net nebuvo praneðta63. Kerzono linija Suvalkijoje ëjo nuo Lietuvos valstybës sienos su Vokietija ties Bakðiðkiais (Viðtyèio eþero pietinis kraðtas)administracine SuvalkøVilkaviðkio apskrièiø siena á pietryèius iki Suval- kø apskrities ðiaurinio kyðulio pietinio punkto (apie 7 km á ðiaurës vakarus nuo Punsko), ið ten iki Galadusio eþero ðiaurës vakarø kran- to punktais: DuðnicaKuèiûnaiBerþininkaiMarichaIgorkaNe- munas. Paþymëtina, kad Suvalkijoje ði linija nedaug tesiskyrë nuo F. Focho demarkacinës linijos. Be to, Suvalkijoje ji nebuvo uþimta, nes lenkø kariuomenei visame bare reikëjo pasitraukti apie 6 km, bet ji to nepadarë. 62 Þukas K. Þvilgsnis á praeitá, p. 233. 63 Grauþinis K. Lietuvos konfliktas su Lenkija dël Vilniaus ir Suvalkø þemiø // Rytø Lietuva, Èikaga, 1980, p. 450451. 187 Seinø, reikðmingiausio Suvalkijos lietuviø tautinës kultûros centro, netekimas sukëlë didelá tautos nusivylimà ir stiprià reakcijà. 1919 m. rugsëjo mën. atskirø Lietuvos kariuomenës daliø (II pëst. pulko, Marijampolës bataliono II baterijos ir kt.64) kariai, piktinda- miesi agresyviais prieðo veiksmais Suvalkijoje, organizavo susirinkimus ir praðësi siunèiami á lenkø frontà, norëdami ginklu apginti to kraðto skriaudþiamus gyventojus. Daugelyje Lietuvos vietø vyko gyventojø mitingai, kuriuose buvo smerkiami lenkø veiksmai, tûkstanèiø þmoniø pasiraðytos rezoliucijos siunèiamos á Kaunà kraðto valdþiai ir kt. Antai praëjus maþ- daug metams nuo minëtø ávykiø, grupë Lietuvos visuomenës veikëjø pateikë Steigiamajam Seimui paklausimà dël Seinø praradimo. Kartu buvo pareikalauta paðalinti ið pareigø buvusá Seinø m. ir apskr. karo komendantà karininkas S. Asevièiø, patraukiant já atsakomybën uþ Seinø atidavimà lenkams. Á ðá paklausimà atsakydamas tuometinis kraðto apsaugos ministras karininkas A. Merkys aiðkino, jog tuo metu pagrindinëms lietuviø kariuomenës dalims kovojant su bolðevikais Dauguvos fronte, lenkai, pasinaudojæ jiems palankia padëtimi, prie Seinø sutraukë gausias karines pajëgas, kurioms vos ne vos surinktos 2 lietuviø kuopos (apie 200 þmoniø) neástengusios atsilaikyti, juo labiau kad vienos ið jø vadas karin. Bardauskas iðdavæs saviðkius pa- bëgdamas pas lenkus. Karininkas A. Merkys kaltino buvusá ministrà pirmininkà M. Sleþevièiø, kuris labai mëgdavæs kiðtis á kariuomenës reikalus ir pavojaus iðvakarëse raminæs vietinius Seinø kraðto gyventojus, jog miestas nebus atiduotas prieðui, o lemiamu atveju paramos nesuteikë65. Tuo tarpu lenkai, uþëmæ Seinø kraðtà, apdëjo gyventojus di- delëmis kontribucijomis. Antai Punsko miestelio gyventojai, kuriø daugumà sudarë lietuviai, turëjo sumokëti 6 000, o to pavadinimo valsèius 40 000 rubliø dydþio kontribucijà66. Represijos palietë daug asmenø mokytojus, visuomenës vei- këjus, mokinius. Net ir Seinø diecezijos vysk. A. Karosas buvo laikomas namø areðte, o vëliau priverstas pasitraukti á nepriklausomà Lie-

64 Marijampolës bataliono vado 1919 m. rugsëjo 21 d. pareiðkimas Nr. 947 II brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 230; II baterijos vado 1919 m. rugsëjo 21 d. pareiðkimas Nr. 721 Panevëþio grupës vadui, ten pat, l. 232; II brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 m. rugsëjo 23 d. pareiðkimas Nr. 1201 vyr. kariuomenës vadui, ten pat, l. 231. 65 Steigiamojo Seimo darbai. 1920 m. birþelio 18 d. I sesijos 17 posëdis. 66 Santykiai su lenkais (1919 09 0909 20) // Kariðkiø þodis, 1919 09 25, Nr. 19, p. 149. 188 tuvà. 1919 m. rugsëjo 2 d. lenkø kariuomenës dalinys ir policija ap- supo Seinø kunigø seminarijà, dauguma lietuviø dëstytojø buvo áka- linti, o dalis iðvaryti á Lietuvà. Lenkai dauþë lietuviðkas ástaigas, uþ- darinëjo lietuviðkas organizacijas ir mokyklas, kaip antai: Þiburio draugijà (500 nariø), Pavasario kuopà (215), Blaivybës draugijà (300), Ðv. Zitos draugijà (93), Dailës draugijà Lyrà (30), Lietuviø katalikiø moterø sàjungà (20), Artojo kooperatyvà (120) ið viso 9 draugijas su 1 300 nariø. Jie taip pat uþdarë lietuviø berniukø ir mergaièiø gimnazijas, kuriose mokësi 223 mokiniai, pradþios mo- kyklà, kur mokësi 75 vaikai, uþdarë visas laikraðèiø redakcijas, spaus- tuvæ, skaityklà, ið lietuviø vaikø prieglaudos (40 vaikø) atëmë turtà ir perdavë lenkiðkai prieglaudai, uþdraudë gatvëse lietuviðkai kalbëti. 1919 m. rugsëjo mën. sudegino lietuviø mokyklø ir bendrabuèio kny- gynëliø knygas. Teroro banga palietë visas Seinø apskrities vietoves67. Taigi Seinø kraðto lietuviams ne tik buvo uþkirstas kelias toliau ugdyti savo tautinæ kultûrà, bet brutaliai suþlugdyta ir visa tai, kà jie ligi tol, nepaisant svetimøjø priespaudos, buvo ástengæ suorganizuoti.

67 Kviklys B. Mûsø Lietuva, t. 3, p. 457.

189 IÐVADOS

1. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atsikurianèios Lenkijos valstybës valdantieji sluoksniai, svajodami apie istorines jos sienas, siekë atgaivinti LenkijosLietuvos unijà arba jëga prisijungti Lietuvà prie Lenkijos. Jiems á pagalbà realizuoti ðiuos sumanymus ëjo dalis sulenkëjusios Lietuvos bajorijos. Tautinis lietuviø atgimimas ir lietu- viðkasis separatizmas lenkams atrodë niekuo nepateisinama senø, tiesiog ðventomis tapusiø, unijos tradicijø iðdavystë. Todël vos susikû- rus nepriklausomai Lietuvos valstybei, kaimyninë Lenkija jos atþvil- giu iðkart uþëmë aiðkiai iðreikðtà aneksionistinæ politikà, tapdama pa- èiu pavojingiausiu prieðininku, siekusiu ne tik jëga pajungti buvusios LDK, bet ir etnografinës Lietuvos þemes. Lenkø grobikiðkos politikos objektu tapo ir nuo senø laikø lietuviðkos Pietø Suvalkijos Sei- nø kraðto þemës. 2. Nuo 19 a. vidurio Pietø Suvalkijoje sparèiai aktyvëjant lie- tuviø tautinio atgimimo procesui, Seinai tapo treèiuoju po Vilniaus ir Kauno reikðmingu Lietuvos kultûrinio gyvenimo centru, kuriame di- delá lietuvybës darbà atliko kunigø seminarija, dideliais kiekiais lei- dþiamos lietuviðkos knygos, laikraðèiai, steigiamos pradþios mokyklos, gimnazijos ir kursai suaugusiems, veikë ávairios draugijos, organizacijos ir kt. 3. Siekdami sustabdyti lietuviø tautinio atgimimo procesà Pie- tø Suvalkijoje bei aktyvià lietuvybës veiklà Seinuose ir ásitvirtinti mi- nëtoje teritorijoje, Lenkijos valdantieji sluoksniai panaudojo prieð Lie- tuvà visà kompleksà priemoniø antilietuviðkà propagandà ðalies viduje ir uþsienio ðalyse, karines provokacijas, Santarvës ðaliø notifi- kuotø demarkacijos linijø nesilaikymà, infiltravimàsi á Lietuvos teri- torijà, slaptøjø kariniø organizacijø bandymus susprogdinti Lietuvos valstybæ ið vidaus, pasinaudojant laikinais jos sunkumais ir kt. 4. Konfliktas dël Seinø kraðto 1919 m. rugpjûèio 22 d. perau- go á lenkø valdþios ir jø kariniø organizacijø ilgai ruoðtà ir iðprovo- kuotà vadinamàjá partizanø sukilimà prieð lietuviø vietinius valdþios organus ir tautinius veikëjus, sukëlusá didelá visos Lietuvos visuome- nës pasipiktinimà agresyviais lenkø veiksmais. Tuo metu pagrindi- nëms lietuviø karinëms pajëgoms vykdant paskutines lemiamas kovas su bolðevikais Dauguvos fronte, Seinø kraðte buvusios negausios ir menkai apginkluotos vietinës águlos atsilaikyti prieð lenkø regulia-

190 riosios kariuomenës remiamus sukilëlius neástengë ir buvo privers- tos pasitraukti. Seinø kraðte prasidëjo lenkø represijos ir brutalus susidorojimas su lietuvybæ remianèiais gyventojais ir visuomenës vei- këjais. Minëtais ávykiais pirmasis lietuviø ir lenkø karinio konflikto 1919 m. dël Seinø kraðto etapas baigësi.

Áteikta 2002-12-23

191 RÉSIUMÉ

Le conflit militaire lituano-polonais au sujet de la région de Seinai en 1919

Doc. dr. Vytautas Lesèius Université de Vilnius

Après de 1918, lEtat lituanien restauré na pas réussi à résoudre de manière pacifique les questions territoriales et a connu les combats les plus difficiles de lIndépendance. La politique des dirigeants polonais de lépoque était annexionniste à légard de la Lituanie. Sous prétexte de la lutte contre les bolcheviques, les Polonais ont non seulement occupé Vilnius et sa région les 19-21 avril 1919 mais ils ont aussi pénétré sur tout le territoire de la Lituanie. La position agressive du pouvoir polonais sest rapidement manifestée à légard de la partie sud de la Suvalkija région de Seinai occupée depuis des temps anciens par des Lituaniens, où le processus de renaissance nationale lituanien était très actif depuis le milieu du XIXe siècle. Aspirant à arrêter lactivité de lituanité à Seinai et à se renforcer sur le territoire mentionné, les milieux dirigeants polonais utilisaient un ensemble ininterrompu de moyens contre la Lituanie: propagande anti-lituanienne à lintérieur du pays et dans les pays étrangers, provocations militaires, non respect des lignes de démarcation notifiées par les pays de lEntente, infiltration sur le territoire lituanien, tentatives dorganisations militaires secrètes de faire exploser lEtat lituanien de lintérieur en organisant une «insur- rection de partisans», soutenue par larmée régulière, contre les garnisons lituaniennes locales peu nombreuses et mal armées, qui nont pas été en état de résister et ont été forcées de se retirer de la région de Seinai. Les répressions polonaises et une justice sommaire et brutale contre les habitants et les personnalités publiques soutenant la lituanité y ont commencé.

192 LIETUVOS KARIUOMENËS KAREIVIØ IÐSILAVINIMO IR KULTÛROS LYGIO KËLIMAS (19191928 M.)

Prof. habil. dr. Algirdas Aþubalis, kpt. Rolanda Kazlauskaitë-Markelienë

Á kariuomenæ jauni þmonës ateina ið visuomenës, o atitarna- væ nustatytà laikà vël gráþta á visuomenæ. Tiek visuomenei, tiek kariuomenei rûpi turëti kuo aukðtesnio iðsilavinimo jaunimà, nes iðsila- vinimas turtas, padedantis joms sëkmingiau funkcionuoti. Tai puikiai suprato jaunos ikikarinës Lietuvos kariuomenës vadovybë ir ne- maþai ðioje srityje pasiekë. Ðiuo metu tai yra nuëjæ á uþmarðtá. Taèiau, manytume, ikikarinës Lietuvos kariuomenës visa, taigi ir ði patirtis yra naudinga ir daþnai pritaikoma dabartyje, todël ir ryþomës ðá klau- simà nagrinëti. Tyrimo objektas: kareiviø iðsilavinimo ir kultûros lygio këli- mas Lietuvos kariuomenëje 19191928 m. Tyrimo tikslas: iðtirti Lietuvos kariuomenës vadovybës po- þiûrá á kareiviø iðsilavinimo ir kultûros lygio këlimà praeityje, supa- þindinti dabartinius Lietuvos kariuomenës vadus, Lietuvos mokyklø pedagogus su sukaupta ðio darbo patirtimi. Tyrimo metodai: retos literatûros 19211928 m. Lietuvos karinës periodinës spaudos straipsniø ir archyviniø dokumentø stu- dijavimas, jø lyginamoji analizë. Dël susiklosèiusiø nepalankiø istoriniø aplinkybiø: 1) lyginant su kitomis Europos valstybëmis vëlai sukurta lietuviø raðtija; 2) patekimas á lenkø kultûros átakà, dël kurios tai paèiai raðtijai keletà ðimtmeèiø skirtas tik konfesiniø poreikiø tenkintojos vaidmuo; 3) apie 120 metø trukusi Rusijos okupacija su 40 metø trukmës lietuviø spaudos draudimu, 1918 m., atgautos Nepriklausomybës pradþioje, lietuviai, o ir kitos Lietuvoje gyvenusios tautybës nepasiþymëjo aukð- tu iðsilavinimu. Iki 1904 m. trukæs spaudos draudimas reiðkë tik vienos rusø kalbos dominavimà nepaþangaus Rusijos imperijos pa- kraðèio ðvietime ir kultûroje. Tik po 1905 m. Lietuvoje imtos kurti privaèios lietuviðkos ir lenkiðkos pradþios, po 1915 m. ir aukðtes- nës mokyklos (nuo tada mokyklas ëmë kurti ir þydai). 1918 m. pirmasis Lietuvos ðvietimo ministerijos valdytojas J. Yèas rado veikian- èias 8 lietuviðkas gimnazijas, 11 progimnazijø ir apie 500 pradþios

193 mokyklø. Negalëjo didþiuotis kiek didesniais skaièiais ðioje srityje ir Lietuvos tautinës maþumos. Tai turëjo omenyje ir besikurianèios Lietuvos kariuomenës vadovybë. Jau 1919 m. prie Kraðto apsaugos ministerijos sudaroma Li- teratûros dalis, kuri, be kitø uþduoèiø, turëjo organizuoti kareiviø ðvietimo darbà. Dalies virðininkas Petras Ruseckas (18831945, mi- rë Sibire) þinomas kultûros darbuotojas, Lietuvos kariuomenës savanoris (vëliau majoras, þurnalo ,,Karys redaktorius, knygø apie knygneðius, baudþiavà, savanoriø þygius ir kt. autorius), o 1919 05 06 á dalá buvo paskirtas karininkas Vytautas Steponaitis (18931957). Kiek vëliau ði dalis pavadinta Literatûros skyriumi, o 1920 m. jame ákurta atskira kariuomenës kultûros ir ðvietimo sekcija1. Vëliau buvo ákurta Karo mokslo valdyba, á kurià áëjo ir ðie padaliniai. Kokia buvo padëtis nagrinëjamuoju klausimu paèioje Lietu- vos kariuomenës kûrimosi pradþioje? Majoras Stanislovas Kuizinas (18811943) raðë: ,,Pirmøjø mûsø savanoriø eilësna pateko gan didelis nuoðimtis palikusiø mokyklos suolà moksleiviø. Kadangi jie jau buvo spëjæ mokslà pamylëti, tai ir sunkiausiomis karo aplinkybëmis stengësi savo þiniø lobynà dar labiau praturtinti. Taèiau tas kilnus jaunimas nepamirðo ir maþiau mokslingø ar bemoksliø broliø, dalin- damasis su jais þiniomis < >. Tad daþnai buvo atsitikimø, kad vos tik kiek ðautuvø, kulkosvaidþiø ir patrankø muzikai aprimus, ðvie- sesnieji tuoj ëmësi ðalia jø apkasuose kiûtanèius draugus mokyti skaityti, raðyti ar ðiaip prieinamoj formoj teikti þiniø ið ávairiø mokslo srièiø2. Á pagalbà atskubëjo ir Literatûros skyrius jau 1919 m. á frontà ëmæs siuntinëti 1 000 egzemplioriø ,,Lietuvos dienraðèio ir po kelis ðimtus egzemplioriø ávairiø Amerikos lietuviø leidþiamø laikraðèiø. Karo ligoninëms buvo sukomplektuotos bibliotekëlës ið 244 knygø kiekvienoje, o 1919 05 22 imta leisti laikraðtá ,,Kariðkiø þodis. Jau 1920 m. buvo suformuluoti kultûros ir ðvietimo tikslai, svarbiausiais ið jø laikant ðiuos: ,,a) stengtis, kad kariuomenëje neliktø në vieno analfabeto, b) duoti kareiviams bendrà, platø, visapusá kultûriná bei pilietiná iðsilavinimà, c) objektyviai atsakyti á visus kareiviams rûpi- mus klausimus ir tuo bûdu uþkirsti kelià kariuomenæ ardanèiai < > agitacijai; tam < > bûtinai reikalinga < > bendras kultûrinis la-

1 Kuizinas S. Kariuomenës ðvietimo darbas pirmame Nepriklausomybës deðimtmety//Mûsø þinynas, 1928, Nr. 45. 2 Ten pat, p. 584. 194 vinimas3. Á Literatûros skyriaus propagandos sekcijà ástojo savanoriais eiliniais: dainininkai Kipras Petrauskas (18851968) ir Antanas Sodeika (18901979), kompozitorius Stasys Ðimkus (18871943), poetas Kazys Binkis (18931942), karo valdininkais: raðytoja ir kal- bininkë Sofija Kymantaitë-Èiurlionienë (18861958), psichologas Jo- nas Vabalas-Gudaitis (18811955), talkininkavo tuometinis ðvieti- mo ministras Kazys Bizauskas (18921941), vaþinëjo á frontus ir skai- të paskaitas kariams: pedagogas Antanas Vokietaitis (18771950), raðytojai Vincas Krëvë-Mickevièius (18821954), kanauninkas Juo- zas Tumas-Vaiþgantas (18691933), matematikas Zigmas Þemaitis (18841969) ir daugelis kitø. Kariuomenës vadas gen. Silvestras Þukauskas (18601937) 1920 03 01 ásakyme Nr. 255 raðë: ,,1) Visose kariuomenës dalyse uþsiëmimø metu ásteigti kareiviams vienai valandai mokyklà mokymui skaityti, raðyti ir bendro lavinimo. Mokymasis visiems priversti- nas. 2) Ásteigti kareiviø knygynëlius [bibliotekas A. A., R. K.-M.]4. 1920 05 01 ásakymu Nr. 316 kraðto apsaugos ministras minëtà ásaky- mà papildë: ,,Turime eiti prie to, kad mûsø kariuomenëje neliktø nei vieno analfabeto < >. Kurioj kuopoj dar neátaisyta mokykla, < > ten jà tuojau átaisyti5. Kariuomenës vadovybë, aiðku, reikalavo ir raportø apie ðio ásakymo vykdymà. Archyvinëse bylose jø gausu. Pa- teikiame vienà, gana panaðø savo turiniu bei optimizmu á kitus: ,,Tel- ðiai, 4 rugpjûèio. 1920. Generalinis Ðtabas. Literatûros skyrius. Kul- tûros ir ðvietimo Sekcijai. Ið Telðiø komendantûros. PRANEÐIMAS. Susikûrus naujai komisijai, kareiviai greitu laiku prasilavino ir dabartiniame laike gerokai pramoko raðyti, o savo pavardes pasi- raðo kuo geriausiai < >. Ðvietimo Pirmininkas (J. Vitkus). Sekre- torius (K. Petkevièius)6. 1920 m. lëðos ið valstybës biudþeto kariø ðvietimo ir kultûros reikalams dar nebuvo numatytos, bet jau buvo renkamos ávairiais bû- dais: rengiant labdaros vakarus, koncertus, paskaitas, pinigais ir knygomis rëmë ,,Kareiviø prieteliø draugija, Amerikos lietuviai. Kauno kino teatrø savininkai sekmadieniais organizuodavo nemokamà se- ansà kariams. Su 50% nuolaida ar net veltui laikraðèiø ir þurnalø redakcijos siøsdavo savo leidinius kariuomenës dalims.

3 Ten pat, p. 585. 4 Ten pat, p. 585. 5 Ten pat, p. 586. 6 LCVA. F. 929, ap. 6, b. 14, l. 11. 195 Kariuomenës dalyse buvo paskirti karininkai, atsakingi uþ kul- tûros ir ðvietimo darbà. Vien 19201921 m. ávyko 3 jø suvaþiavimai. Jau pirmajame, vykusiame 1920 03 09, nutarta, kad ,,kariuomenës kultûros ir ðvietimo darbà reikia varyti per: 1) kareiviø mokyklas; 2) kareiviø klubus su skaityklomis ir bibliotekomis ir 3) sportà, geguþi- nes, ekskursijas7. Taip pat nutarta, kad: ,,1) kiekvienos dalies vadas turi rûpintis ðvietimu ir siekti, kad jo dalyje neliktø analfabetø; 2) kiekvienas apsiðvietæs kariðkis turi prisidëti prie ðvietimo8. Suvaþiavimuose praneðimus skaitë: S. Èiurlionienë-Kyman- taitë apie patriotizmo auklëjimà, Karolis Dineika (18981980) apie sportiná darbà, kpt. Vladas Braziulevièius (18941972) apie teatro ir kino vaidmená kariuomenës auklëjime, kpt. Juozas Urbðys (18961991) apie paskaitas ir bibliotekø darbà kariuomenëje, kpt. Jonas Martynas Laurinaitis (18941966) apie kariuomenës daliø laikraðèiø leidimà, istorikas Petras Klimas (18911969) apie Lie- tuvos valstybës ákûrimà, kan. Juozas Tumas-Vaiþgantas apie lietu- viø kultûrà, teisininkas Petras Leonas (18641938) apie valstybës teorijà, psichologas J. Vabalas-Gudaitis apie nepriklausomybës jaus- mà, prof. Vaclovas Birþiðka (18871956) apie liaudies universite- tus Skandinavijoje ir jø patirties taikymà kariuomenëje. Buvo sudaryta komisija kareiviø mokyklø mokymo progra- mai parengti: J. Vabalas-Gudaitis, Antanas Vireliûnas, Antanas Vo- kietaitis, inþ. J. Sluoksnaitis. Minëtoji komisija programà parengë. Po to ji dar buvo taiso- ma, pildoma. 1926 m. programa buvo jau galutinai nusistovëjusi. Ðtai lietuviø kalbos programa naujokams kareiviams (analfabetams) nu- matë tokiø klausimø nagrinëjimà: ,,Skaitymas ir raðymas. Abëcëlë. Raidþiø raðymas. Þodþiø su- darymas ið atskirø raidþiø (pratimai). Þodþiø raðymas. Skaitymo pratimai. Lengvo turinio pasakø, liaudies dainø, straipsneliø aiðkinama- sis skaitymas ir atpasakojimas. Sakiniø raðymas ir nuraðinëjimas ið knygos. Aiðkinamasis ir patikrinamasis lengvo turinio diktantas. Lie- tuvos himnas (atmintinai). Laisvas skaitymas. Gramatika. Garsai ir raidës. Didþiøjø ir maþøjø raidþiø var- tojimas. Balsiai, priebalsiai, dvibalsiai. Nosinës raidës ir jø vartoji-

7 Kuizinas S. Kariuomenës , 8 Ten pat, p. 587. 196 mas. Skiemuo, priegaidë, kirtis. Þodþiø këlimas ið vienos eilutës ki- ton. Þodis ir jo sudëtis. Sakinys9. O seniems kareiviams per lietuviø kalbos pamokas buvo numatytos temos: ,,Skaitymas. Sunkesniø straipsneliø skaitymai ir jø nagrinëjimai. Mûsø raðytojai ir visuomenës veikëjai: S. Daukantas, Valan- èius, J. Basanavièius, V. Kudirka, Maironis, Tumas, Þemaitë ir kt., jø raðtai ir darbai (trumpai). Gramatika. Bendrai: daiktavardþiai, bûdvardþiai, skaitvardþiai, ávardþiai, veiksmaþodþiai, prieveiksmiai, prielinksniai, jungtukai, jaus- tukai, ðauktukai. Sintaksë. Sakinys ir jo dalys. Sakiniø skirtumai (sudëtiniai sa- kiniai). Skirtukai. Raðymas. Nuraðinëjimas sunkesniø dalykø. Aiðkinamasis ir patikrinamasis diktantas. Savo gimtinës apraðymas. Þinomø ávairiø dainø, másliø suraðymas. Laiðkø raðymas10. O lietuviø kalbos programos Temos bûtiniems pasikalbëjimams buvo tokios: ,,1. Lietuviø kalba, jos senumas, graþumas. 2. Spaudos uþdraudimas ir jos atgavimas. 3. Skaitymo ir raðymo reikðmë kario ir pilieèio gyvenime. 4. Kurias knygas ir kaip jas reikia skaityti. 5. Lietuviø dainos11. Beje, tiek mokant lietuviø kalbos, tiek kitø dalykø, bûtiniems pasikalbëjimams skirtas labai didelis dëmesys: ,,Ði programa numato dar ir bûtinus pasikalbëjimus tais klausimais, kuriø programoj nëra, bet apie kuriuos reikia turëti bendrà supratimà. Pasikalbëjimai turi bûti < > traktuojami labai rimtai12. Lietuviø kalbos mokymui programa rekomendavo naudoti Es- maièio Stasio Matjoðaièio (18771949) ,,Sakalëlá, Jono Murkos (18891945) ,,Vaikø darbymeèiai, Rygiðkiø Jono Jono Jablons- kio (18601930) ,,Lietuviø kalbos gramatikà, skaitymui siûlë naudotis Maironio Jono Maèiulio (18621932) ,,Pavasario balsais,

9 LCVA. F. 929, ap. 6, b. 93, l. 80. 10 Ten pat, l. 8081. 11 Ten pat, l. 81. 12 Ten pat, l. 85. 197 Prano Vaièaièio (18761901) ,,Raðtais. Pedagogui kaip pagalbinë literatûra rekomenduotos Mykolo Birþiðkos (18821962) ,,Mûsø rað- tø istorija ir ,,Lietuviø dainø literatûros istorijos I dalis. Kitas mokomasis dalykas, kurio buvo mokomi á kariuomenæ atëjæ analfabetai ar maþai raðtingi, buvo aritmetika. Èia naujokams buvo numatytos tokios temos: ,,Skaièiai. Skaitmuo. Veiksmai su pirmosios deðimties skai- èiais. Þodþiu ir raðtu tiesioginis ir atvirkðèias skaièiavimas lig 20. Þenklai ,,+ ir ,,. Dëstymas ir imstymas lig 10. Þodþiu ir raðtu ávairûs dëstymo ir imstymo uþdaviniai lig 100. Þenklai ,,x ir ,,:. Dauginimo lentelë (mintinai). Þodþiu ir raðtu dalyba nuo 1 ligi 100. Þodþiu ir raðtu ávairûs dauginimo ir dalybos uþdaviniai nuo 1 ligi 10013. Seniems kareiviams aritmetikos mokymà numatyta tæsti taip: ,,Veiksmai su skaièiais ligi 1 000. Veiksmai su skaièiais viso- kio didumo. Normalis dëstymo, imstymo, dauginimo ir dalybos pa- tikrinimas. Uþdaviniai. Trumpas supaþindinimas su paprastomis ir deðim- tainëmis trupmenomis. Metriðki matai ir saikai. Laiko matas. Kalen- dorius14. O vadovëliais aritmetikai mokyti geriausiais laikyti Juozo Da- mijonaièio (18711926) ,,Aritmetikos uþdavinynas (I ir II dalys). Kaip bûtina mokymo priemonë nurodyti skaitytuvai. Treèias mokomasis dalykas kareiviø mokyklose buvo Lietu- vos istorija. Naujokams buvo skirtos tokios temos: ,,Lietuvos kariuomenës istorija nuo 1917 m. ligi ðiø dienø. Trumpa dalies istorija. Lietuvos gyvenimas ligi kunigaikðèiø. Tikyba. Gyvenimo sutvarkymas. Lietuvos kunigaikðèiø ir didþiøjø kunigaikð- èiø gadynë. Liublino unija. Vilniaus praradimas ir atvadavimas. Klai- pëdos atvadavimas15. O seniems kareiviams programa papildyta ðiomis temomis: ,,Valstybës padalinimas. 1831 m. ir 1863 m. sukilimai, pran- cûzmetis. Lietuvos knygos. Didysis Europos karas ir Lietuva. Lietu- vos nepriklausomybës atgavimas16.

13 Ten pat, l. 82. 14 Ten pat, l. 82. 15 Ten pat, l. 83. 16 Ten pat, l. 83. 198 O temos bûtiniems pasikalbëjimams buvo tokios: ,,1. Tautos atsiradimas. 2. Valstybiø rûðys (monarchija, respublika). 3. Bolðevizmas. 4. Lietuvos konstitucija. 5. Lietuviø tauta senovëje. 6. Senovës lietuviø ðventës, paproèiai, visuomenë ir politinë tvarka17. Istorijai mokyti rekomenduota naudotis Antano Aleknos (18721930) ,,Lietuvos istorijos pradþiamoksliu, Mykolo Birþiðkos to paties pavadinimo vadovëliu, majoro Petro Tarasenkos (1892 1962) knygomis ,,Lietuviø kovos dël nepriklausomybës ir ,,Kareivis Lietuvos gynëjas. Ketvirtas ir paskutinis mokomasis dalykas kareiviams buvo kraðto paþinimas ir geografija. Naujokams buvo numatytos temos: ,,Lietuva ir jos sienos. Pasaulio dalys. Lietuvos þemëlapiai. Mokymas þemëlapy surasti: pasaulio dalis, didþiausius miestus, upes, kalnus, miðkus, pelkes, geleþinkelius ir jûrà; parodyti mûsø kaimy- nus ir jø sostines; parodyti laikinàsias Lietuvos sienas ir lenkø pa- grobtà Lietuvos kraðtà18. O seniems kareiviams temos papildytos ðitaip: ,,Lietuvos pavirðius, Lietuvos gyventojai. Vandens ir sausu- mø keliai. Þemëlapio masteliai. Saulës ðiluma. Vëjai, vandens srovë. Iðeitojo anksèiau kurso kartojimas19. O temos bûtiniems pasikalbëjimams buvo tokios: ,,1. Tvanø ir ledø gadynës padarai Lietuvoje. 2. Geografiðka Lietuvos padëtis. 3. Lietuvos pramonë ir prekyba. 4. Lietuvos miðkai. 5. Lietuvos piliakalniai, alkakalniai ir milþinkapiai20. Ðiam kursui rekomenduoti vadovëliai: Petro Klimo ,,Lietuvos geografija, tokio paties pavadinimo Mykolo Birþiðkos vadovëlio I dalis, Antano Vireliûno ,,Kraðto mokslo vadovëlis, Pelikso Ðinkûno (18901971) ir A. Vireliûno ,,Vandens ir vëjo galybës, P. Tarasen- kos ,,Gimtoji senovë. Kaip vaizdinës mokymo priemonës rekomen-

17 Ten pat, l. 83. 18 Ten pat, l. 84. 19 Ten pat, l. 84. 20 Ten pat, l. 84.

199 duoti Povilo Matulionio (18601932) ir A. Vireliûno Lietuvos þe- mëlapiai, gaublys. Programos sudarytojai suprato, kad ,,analfabetizmas mûsø ka- riuomenëj yra laikina nelaimë. Jis ne tik neduoda padaryti ið pilieèio sàmoningà kará, bet ir labai trukdo kareivio kariðkàjá mokymà. Su ta nelaime esame priversti kovoti kiek tik galime21. Kadangi nagrinëja- mu laikotarpiu á kariuomenæ ðaukti Lietuvos jaunuoliai yra gimæ XX a. I deðimtmetyje ir galëjo mokytis tik carinës Rusijos okupacijos ar I pasaulinio karo sàlygomis, tai net ir lankiusiems to meto valdines mokyklas, maþai teko mokytis lietuviø kalbos, nekalbant jau apie Lie- tuvos istorijos mokymàsi. Tad neatsitiktinai lietuviø kalbos programoje pateikti pagrindiniai tuometinëje pradinëje mokykloje nagrinë- ti klausimai, o programos paaiðkinimuose pabrëþta, kad ,,lietuviø kalbos mokant, reikia daugiausia kreipti dëmesio ne á gramatikos kali- mà, bet á kalbos praktiðkàjá mokëjimà ir jos vertinimà22. Ypaè pastarajam klausimui turëjo padëti aukðèiau nurodyti bûtinieji pasi- kalbëjimai. Labai didelis dëmesys kreiptas ir á istorijos mokymà pa- brëþiant, kad ,,istorijos turi bûti taip mokoma, kad kareivis nejuèio- mis gërëtøsi Lietuvos praeitimi ir dabartimi ir taptø patriotas; kad jaustø skirtumà tarp nepriklausomybës ir priklausomybës; ðiuo tarpu ypatingai aiðkinti Lietuvos istoriðkus santykius su Lenkija23. Programoje atsispindi tuometinës, ið Vakarø Europos ir JAV atëjusios pedagoginës idëjos apie mokymo ryðius su realiu gyvenimu, tarpdalykinë integracija. Ypaè ji ryðki tarp lietuviø kalbos ir istorijos, istorijos ir kraðto paþinimo bei mokant geografijos. Praktiná integra- ciná ryðá su gyvenimu stebime ir aritmetikos programoje, kuri turëjo supaþindinti kareivá maþdaug su tuometinës pradþios mokyklos III skyriuose nagrinëta medþiaga: ,,Aritmetikos mokslas turi kareivy iðdirbti sugebëjimà nors ðiek tiek paþinti tobulesná skaièiavimà ir duoti supratimà apie metrið- kà sistemà24. Beje, metrinë matø sistema Lietuvoje ávesta tik atkû- rus Nepriklausomybæ, iki tol vartota rusiðkoji matø sistema, tad ir èia kariuomenë iðtiesë pagalbos rankà tà sistemà perimti turëjusiai visuomenei.

21 Ten pat, l. 85. 22 Ten pat, l. 85. 23 Ten pat, l. 85. 24 Ten pat, l. 85. 200 1921 07 15 buvo atidaryti 2 mënesiø kareiviø mokyklø moky- tojø kursai. Jø klausytojai kariai su ne maþesniu kaip gimnazijos 4 klasiø iðsilavinimu. Kadangi 19211922 m. kovos uþ Nepriklauso- mybæ jau buvo aprimæ, imtasi darbo ,,ið peties. O kad jo imtis reikë- jo, liudija Jono Laucevièiaus (apie 18881958) straipsnio25 duomenimis paremta lentelë (1 lentelë). 1 lentelë. 1922 m. ðaukimo Lietuvos kariuomenës naujokø iðsilavinimas (%) 7DXW\Eï Ò\GDL 5XVDL ,ÑVLODYL *XGDL /HQNDL /DWYLDL /LHWXYLDL QLPDV 9RNLHæLDL 9LVLÑNL DQDOIDEHWDL 3XVLDX DQDOIDEHWDL 0RNDQW\V VNDLW\WLLU UDÑ\WL VDYDPRNV OLDL /DQNñDU EDLJñ SUDGÓLRV PRN\NOë 7XULQW\V DXNÑWHVQ÷ XÓSUDGLQ÷ LÑVLODYLQLPë Matome, kad maþiausiai iðsilavinusiøjø (analfabetø ir pusiau analfabetø) grupëje dominavo gudai ir lenkai, ne kà geresnë buvo ir lietuviø padëtis. Tai nestebina, nes bûtent ðiø trijø tautybiø Lietuvos gyventojai iki 1915 m. beveik neturëjo mokyklø gimtàja kalba, nors

25 Laucevièius J. 1922 m. naujokø iðsilavinimas//Mûsø þinynas, 1924, Nr. 17.

201 spaudos draudimà 1904 m. panaikinus, privaèiø lietuviðkø pradþios mokyklø ir buvo ðiek tiek ákurta (Kauno gub. ,,Saulës, Suvalkø gub. ,,Þiburio, Vilniaus gub. ,,Ryto, Latvijoje ,,Þvaigþdës draugijø), bet ne tiek, kad jose bûtø galëjæ mokytis visi ar net dauguma lietuviø vaikø26 . Daug ðiais klausimais raðë karininkas Vytautas Steponaitis. Antai 1926 m.27 jis fiksuoja tokià padëtá (2 lentelë): 2 lentelë. Lietuvos kariuomenës naujokø, analfabetø ir mokanèiø tik skaityti, pasiskirstymas 19221926 m. (%) 9\U J\YHQWRM 7DXW\Eï VXUDÑ\PR GXRPHQ\V /LHWXYLDL Ò\GDL /HQNDL 5XVDL 9RNLHæLDL /DWYLDL *XGDL £ 9LVRMH NDULXRPHQïMH Lentelës duomenys rodo gana liûdnà sveikiausiø, stipriausiø jaunø vyrø kareiviø raðtingumo vaizdà tuometinëje Lietuvos ka- riuomenëje. Ypaè didelis naujokø lenkø neraðtingumas ir jis labai skiriasi nuo bendro ðios tautybës Lietuvos gyventojø vyrø neraðtin- gumo. Tai nestebina ðie naujokai buvo ið vargingiausiø, nutautëju- siø, neiðsilavinusiø sluoksniø. Tuo tarpu tarp tikraisiais lenkais save

26 Aþubalis A. Matematika lietuviðkoje mokykloje (XIX a. pr. 1940 m.). V., 1997. 27 Steponaitis V. 1926 m. ðaukimø naujokø iðsilavinimas//Mûsø þinynas, 1927, Nr. 36. 202 laikiusiø buvo dauguma Lietuvos bajorø, kuriø iðsilavinimas buvo aukðtesnis. Lenkia statistiniø vyrø neraðtingumà ir naujokai lietuviai, 1923, 1925 ir 1926 m. þydai, 1922, 1923 ir 1925 m. vokieèiai, beveik visais metais, iðskyrus 1926 m., latviai, 1922 m. gudai. Tad nors naujokai 1926 m. buvo tie, kurie jau galëjo po 1915 m. pasimokyti ásteigtose mokyklose lietuviø ir kt. kalbomis, lentelës duomenys liudija, kad sveikiausi, stipriausi jauni vyrai kareiviai lietuviai, þydai ir lenkai, raðtingumo lygiu dar atsiliko nuo bendro ati- tinkamos tautybës vyrø lygio. Ypaè didelis naujokø lenkø analfabetizmas; jis labai skyrësi nuo bendro ðios tautybës Lietuvos gyven- tojø vyrø analfabetizmo. Apie analfabetø mokymà visos kariuomenës mastu spaudoje jokiø suvestiniø rasti nepavyko, taèiau L. Lyno straipsnyje28 pavyko aptikti tokio mokymo rezultatus viename V DLK Kæstuèio pëstinin- kø pulke (3 lentelë). 3 lentelë. Naujokø mokymo V DLK Kæstuèio pëstininkø pulke 1926 m. rezultatai (%) 5DÑWLQJXPR 3ULHÑ 3R O\JLV PRN\Pë PRN\PR 1HPRNïMR OLHWXYLÑNDL QHL VNDLW\WL QHL UDÑ\WL

0RNïMR OLHWXYLÑNDL WLN VNDLW\WL

0RNïMR OLHWXYLÑNDL VNDLW\WL LU UDÑ\WL EH PRN\NORV ODQN\PR

Ði paþanga padaryta skiriant 1 val. bendrajam lavinimui per dienà. Èia dar pastebëtina, kad fiksuoti nemokantys lietuviðkai skaityti ir raðyti, taigi kitomis kalbomis (þydø, lenkø, rusø ar kt.) jie galë- jo mokëti. Beje, radome duomenø apie tai, jog ið tautiniø maþumø organizacijø atitinkamø tautybiø Lietuvos kariuomenës kariø ðvieti- mu rûpinosi tik þydai ir gudai. Gudø batalione aktyviai veikë kultû- ros ir ðvietimo komisija. Þydø tautos taryba 1921 m. Aukðtosios Pa- nemunës águloje ásteigë kariams þydams skaityklà. Ir kariuomenës

28 Lynas L. Pëstininkø analfabetizmas // Kardas, 1927, Nr. 78, p. 109110. 203 vadovybë nuolat atsiþvelgdavo á tai, kad kariuomenëje tarnavo ne tik lietuviai, tad skaitykloms ir bibliotekoms knygas pirkdavo bei peri- odinæ spaudà prenumeruodavo ir kitomis kalbomis (þydø, vokieèiø, rusø ir kt.), rekomendavo nelaikyti bibliotekose knygø, skatinanèiø tautinæ neapykantà, pvz., kun. Justino Pranaièio (18611917) ,,Krikð- èionys þydø talmude (liet. leid. 1912) ir kitø29. Gráþtant prie analfabetø mokymo rezultatø, tai ðiek tiek duo- menø pavyko aptikti archyvuose. Antai 1926 m. spalio mën. 14 d. II DLK Algirdo pëstininkø pulko kareiviø mokymo rezultatus tikrino mjr. V. Steponaitis. Tikrinimo rezultatai uþfiksuoti aktu ir pateikti lentelëje (4 lentelë)30. 4 lentelë. II DLK Algirdo pëstininkø pulko kareiviø mokymo rezultatai 1926 m.

öSXONë 3DWLNULQ ,ÑM LÑPRNR 3DWLNULQWDV ,ÑM SULLPWD WDV WLN VNDLW\WL WLN LÑPRNR DQDOIDEH DQDOIDEHW VNDLW\WL LUUDÑ\WL VNDLW\WL UDÑ\WL W VNDLæLXV PRNïMXVL VNDLæLXV Pastebëta, kad á patikrinimà neatvykæ gulëjo ligoninëje ar buvo kur nors komandiruoti. Panaðiai mokomosios baterijos vadas praneða, kad ið 1926 m. priimtø á tarnybà 8 analfabetø 5 iðmoko skaityti ir raðyti, o ið 9 mokanèiø tik skaityti visi iðmoko raðyti. Pastebima, kad 3 analfabetai tokiais ir liko, nes jø intelektinë bûklë prasta31. Tai nestebina, nes juk kariuomenëje negalëjo atsirasti pedagogø, galinèiø sëkmingai dirbti su protiðkai atsilikusiais asmenimis, nes pirmoji pagalbinë mokykla tokiems vaikams buvo ákurta Kaune 1931 m. 1926 m. paskelbtas apibendrinantis straipsnis. Jame raðoma, kad Lietuvos karaliaus Mindaugo pulke, ,,kuris 1925.V gavæs analfabetø 27%, atsargon paleido tik 5,4%, 1925.XI analfabetø

29 Kuizinas S. Kariuomenës ðvietimo darbas pirmame Nepriklausomybës deðimtmety//Mûsø þinynas, 1928, Nr. 45. 30 LCVA. F. 929, ap. 6, b. 79, l. 54. 31 Ten pat, l. 61. 204 34%, paleidþiant liko tik 5,2%32 , o ,,analfabetais lieka tie kareiviai, kurie ar sirgo, ar buvo < > komandiruotëse, ar daliø vadø praneðimais jie buvo: ,,ne pilnai intelektualiai iðsivystæ ir psichiniai nesveiki þmonës33. Tame paèiame straipsnyje paþymëta, kad per 1926 m. kariuomenëje buvo perskaityta 460 paskaitø, organizuotos 48 ekskursijos, Kaune veikæs plk. ltn. V. Braziulevièiaus vadovaujamas kariø teatras parengë 8 spektaklius, kas ðeðtadiená rengë ávairius kariø vakarus. Provincijas lankë ir ðis teatras, ir valstybës teatro trupë. Per 1926 m. visos kariuomenës mastu organizuoti 376 spektakliai ir vakarai. Kai kuriose vietose veikë savos saviveiklinës trupës, kino teatrai. Kai kur pasiekdavo 20 pavadinimø laikraðèiai, daugumà jø redakcijos siuntë veltui. Veikë 45 kariø bibliotekos, per metus joms nupirkta apie 2 000 leidiniø. Kariuomenë pasireiðkë ir kaip sportinio sàjûdþio organizavimo Lietuvoje pradininkë. Tad teisus K. Abaravièius (18961950), akcentavæs tai, kad kariuomenë tuo metu labai padëjo ðviesti Lietuvà: ,,Paleistieji gráþta atgal á kaimus ir miestelius, neðdami á ávairiø Lietuvos kampeliø gyvenimà naujø bruoþø, nes tarnavimas kariuomenëje padaro tam tikros átakos jø pasaulëþiûrai, sielai ir kûnui34. Kriptonimu K. pasiraðytame straipsnyje raðoma apie 1928 01 31 ávykusá IV kariuomenës ðvietimo vadovø suvaþiavimà, kuriame konstatuota, kad ,,ðvietimo reikalai kariuomenëje gerëja, vis maþiau iðeina ið kariuomenës beraðèiø ir, reikia dþiaugtis, pati kariuomenë jø jau maþiau gauna35. Ið tiesø vis daugiau vaikø nuo 1918 m. ëmë lankyti pradþios mokyklas, o to meto Lietuvos mokyklos istorijos tyrëjai konstatuoja gana aukðtà mokymo lygá jose36. Radome duomenø, kad Lietuva po I pasaulinio karo su dideliu analfabetø kariø skaièiumi nebuvo iðimtis. Kriptonimu B. pasiraðæs autorius nurodë, kad su panaðiomis problemomis susidûrë ir kitos Europos ðalys, kuriø ir kultûrinë praeitis, ir tuometinë bûklë buvo geresnë. Antai Èekoslovakija 1925 m. iðmokë raðto 5 130 kareiviø analfabetø. Prancûzijoje tuo laikotarpiu jø kasmet bûdavo apie 1520%, Lenkijoje 7080%, o Rusijoje net 9095%. Visur teko skirti dideles pinigø sumas analfabetizmui kariuomenëje áveikti37.

32 Kareiviø ðvietimas 1926 m.//Mûsø þinynas, 1927, Nr. 9, p. 332. 33 Ten pat, p. 358-359. 34 Abaravièius K. Ðvietimo reikalu//Kardas, 1926, Nr. 2, p. 23. 35 K. Kariuomenës ðvietimo vadovø suvaþiavimas//Kardas, 1928, Nr. 45, p. 80. 36 Aþubalis A. Matematika lietuviðkoje mokykloje (XIX a. pr. 1940 m.). V., 1997. 37 Kareiviø ðvietimas//Kardas, 1926, Nr. 2122, p. 332. 205 Bûtina pastebëti, jog kariuomenës vadovybë greitai reaguodavo á naujø þiniasklaidos ðaltiniø pritaikymà kareiviø iðsilavinimui ir kultûros lygiui kelti. Antai 1926 m. Lietuvoje árengus radijo stotá ir pradëjus radijo transliacijas, kariuomenës dalyse imta ásigyti radijo imtuvus ir kareiviams laisvu nuo tarnybos laiku organizuotas radijo laidø klausymasis. Vadovybë tai skatino ir reikalavo ataskaitø apie ðià darbo sritá. 1928 m. archyvinëse bylose yra gausybë daliø raportø apie radijo naudojimà kareiviø ðvietimui ir kultûros lygio këlimui. Ðtai vienas jø, atsiøstas I Didþiojo Lietuvos etmono kunigaikðèio Jonuðo Radvilos husarø pulko vado (1928 03 21, Nr. 9928): ,,Karo Mokslo Valdybos Virðininkui Atsakydamas á raðtà 47340 nr. ið ð. m. kovo mën. 13 dienos, praneðu: 1. Man pavestame pulke yra radio imtuvas. 2. Yra vienas, pastatytas pulko kareiviø klûbe. 3. Radio imtuvas lempinis. 4. Per já girdimos visos Europos stotys. 5. Prieð sovietø Rusijos propagandà vedama kontrolë ir Rusijos paskaitø neklausoma. 6. Reikëtø dar ávesti visuose eskadronuose ir komandose. 7. Esamas pulke aparatas kainavo 900 litø [kalba netaisyta A. A., R. K.M.]38. Kultûros ðvietimo sekcija didelá darbà atliko ir dar vienoje srityje sporto propagavime. Èia kariuomenë irgi grojo ,,pirmuoju smuiku, sportinis gyvenimas tada visuomenëje irgi buvo vos uþgi- mæs. Bet tai bûtø jau atskirø tyrimø objektas.

38 LCVA. F. 929, ap. 6, b. 101, l. 457. 206 IÐVADOS

1. Jaunos Lietuvos kariuomenës vadovybë, aprimus kovoms dël Nepriklausomybës átvirtinimo, suvokdama kariø iðsilavinimo svar- bà tiek kariuomenei, tiek visuomenei, taip pat ir tai, kad caro ir kai- zerio okupacijø laiku ðvietimas apskritai ir ypaè gimtosiomis kalbomis buvo prastai iðplëtotas, organizavo bendràjá kariø iðsilavinimà keliantá mokymà tarnybos metu. 2. Per palyginus trumpà laikà aukðèiau minëto mokymo ba- ruose pasiekta þenkliø rezultatø, taip prisidedant prie Lietuvos gy- ventojø raðtingumo ir bendro kultûros lygio këlimo. 3. Á kareiviø ir kultûros lygio këlimo darbà kariuomenës ðvie- timo organizatoriai sugebëjo átraukti stipriausias to meto negausias inteligentijos pajëgas. 4. Operatyviai buvo naudojamos visos naujos þiniasklaidos prie- monës (nauji þurnalai, laikraðèiai, kinas, radijas), meno kûriniai (gro- þinë literatûra, meniniai kino filmai, teatro spektakliai, koncertai).

Áteikta 2003-06-12

207 RÉSUMÉ

Le relèvement du niveau dinstruction et culturel des soldats de larmée lituanienne

Maître de conférence Dr. Algirdas Aubalis, Rolanda Kazlauskaitë-Markelienë

Académie militaire de Lituanie du général Jonas Þemaitis Recouvrant son indépendance après avoir été dirigée presque 123 ans par la Russie tsariste et lAllemagne du kaiser, la Litua- nie était en retard dans le domaine éducatif par rapport aux autres pays. Après des luttes pour la consolidation de lindépendance, la direction de larmée a commencé à apporter une grande attention à la formation générale des soldats. Les soldats entraient servir dans larmée analphabètes et ils en ressortaient en sachant lire et écrire. Cela a augmenté le niveau dinstruction de toute la société. Lorsque des soldats plus instruits ont commencé à entrer dans larmée, on a accordé plus dattention au relèvement de leur niveau culturel.

208 LIETUVOS KARIUOMENËS KÛRËJØ SAVANORIØ SÀJUNGA IR JOS VAIDMUO VIDAUS POLITIKOJE 19271940 METAIS

Auðra Jurevièiûtë (Vytauto Didþiojo karo muziejus)

Terminologijos problemos

Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos tyrimas ir jos vaidmens atskleidimas Lietuvos vidaus politikos kontekste kelia terminologijos problemà: kokia tai organizacija buvusiø kariø, ka- rinë-visuomeninë, paramilitarinë? Toks klausimas iðkyla ne tik mums, bet ir kitø valstybiø istorikams, nagrinëjantiems panaðias organizacijas. Manytume, kad LKKSS reiktø vadinti buvusiø kariø organizacija. Ðio mûsø teiginio pagrástumui árodyti pasiremsime Tarptautinë- mis konvencijomis ir karo teise, kurios nusako ðio termino esmæ bei kitø ðaliø, kuriose buvo tokios organizacijos, pavyzdþiu. Problemos esmë kas tie buvæ kariai-kombatantai arba jø organizacijos. Tarp- tautiniø þodþiø þodyne pateikiamas toks þodþio kombatantas (pranc. combattatant kovotojas) paaiðkinimas buvæs reguliariosios ka- riuomenës, partizanø ar pasiprieðinimo judëjimo daliniø kareivis, ginklo bièiulis1. Kiek platesná ðio þodþio aiðkinimà pateikia 1985 metais iðleistas Traptautiniø þodiø þodynas. Kombatantai ( pranc. combat- tants kautyniø dalyviai), asmenys, áeinantys á kariaujanèios valstybës ginkluotøjø pajëgø sudëtá, dalyvaujantys kariniuose veiksmuose, iðsky- rus kar. þurnalistus, juristus, intendantus, med. darbuotojus, aptar- naujantá personalà2. Abiejø þodynø pateiktas aiðkinimas neprieðtarau- ja vienas kitam, bet papildo ir prapleèia þodþio kombatantas prasmæ. Ðis terminas po I pasaulinio karo buvo pradëtas vartoti norint ávar- dinti buvusius karius ir jø organizacijas, kurios ypaè gausiai tuo metu kûrësi Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Prancûzijoje, JAV ir kitose valstybëse, dalyvavusiose karo veiksmuose. Kombatanto ju- ridiná statusà apibrëþia tarptautinë karo teisë ir tarptautinës konvencijos: 1899 m. liepos 29 d. ir 1907 m. spalio 18 d. Hagos bei tas

1 Vaitkevièiûtë V. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius, 1999, P. 635 (Toliau: Vaitkevièiûtë V.) 2 Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius, 1985, P. 253 (Toliau: Tarptautiniø ) 209 paèias nuostatas patvirtinanti 1949 m. rugpjûèio 12 d. Þenevos konvencija ir 1977 m. birþelio 8 d. priimti papildomi protokolai: 1949 m. Þenevos konvencijø Papildomas protokolas dël tarptautiniø gin- kluotø konfliktø aukø apsaugos (I protokolas) bei 1949 m. Þenevos konvencijø Papildomas protokolas dël netarptautiniø ginkluotø kon- fliktø aukø apsaugos (II protokolas). 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausybë priëmë potvarká dël prisijungimo prie keturiø Þenevos konvencijø dël karo aukø apsaugos. Ðios konvencijos Lietuvoje ásigaliojo 1997 m. balan- dþio 3 d. Buvo pradëtos ir Papildomø protokolø ratifikavimo proce- dûros. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. geguþës 2 d. priëmë Þenevos konvencijø ir Papildomø protokolø ratifikavimo ástatymà3. Prie Þenevoje 1929 m. liepos 27 d. pasiraðytos Konvencijos dël elgi- mosi su karo belaisviais ir Konvencijos suþeistøjø ir ligoniø bûviui kariaujanèiose kariuomenëse pagerinti, sudarytos Þenevoje tuo pa- èiu metu kaip aukðèiau minëtoji, 1939 m. gruodþio 14 ir 21 d. buvo prisijungusi tarpukario Lietuva. Tarptautinës karo teisës poþiûriu kombatantai tai asmenys, kurie karo veiksmø metu yra ginkluotøjø pajëgø nariai, aktyviai ir tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose4. Ðiai kategorijai asmenø priskiriami ne tik reguliariosios kariuomenës kareiviai, bet ir nereguliariøjø kariniø formuoèiø nariai. Pirmajai kom- batantø grupei priklauso ne tik reguliariosios kariuomenës kariai, bet ir savanoriø bei milicijos pajëgos, kurios yra átrauktos á kariuomenës sudëtá. Antràjà nereguliariosios kariuomenës grupæ sudaro organizuotos kariuomenës palaikymo pajëgos, partizanai ir sukilëliai bei masiniai liaudies judëjimai. Abiejø grupiø asmenys patekæ á nelaisvæ laikomi karo belaisviais5. Terminà buvæs karys arba kombatantas autorë taiko ne tik asmenims, kurie dalyvauja ginkluotoje kovoje, bet ir tiems, kurie kaþkada dalyvavo kovose dël Lietuvos Nepriklausomybës. Todël Lie- tuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjunga yra buvusiø kariø, susi- bûrusiø pagal ástojimo á kariuomenæ bûdà savo noru, organizacija. Ðis bûdas buvo numatytas 1918 m. gruodþio 29 d. ástatymu Paðauki- mas savanoriø á kraðto apsaugà6. Dabar esanèioje negausioje isto-

3 1949 m. rugpjûèio 12 d. Þenevos konvencijø papildomas protokolas dël tarptautiniø ginkluotø konfliktø aukø apsaugos (I protokolas) // Valstybës þinios, 2000, Nr. 631909. 4 Ten pat, III dalis. Kariavimo metodai ir priemonës kombatantø ir karo belaisviø statusas. II skyrius. Kombatantø ir karo belaisviø statusas. 43 ir 44 straipsniai. 5 Ten pat, II skyrius. Kombatantø ir karo belaisviø statusas. 45 skyrius. 6 Lietuvos valstybës þinios, 1918.XII.29, Nr.13. ir 14. 210 riografijoje ði organizacija vadinama karine-visuomenine arba para- militarine. Manytume, kad karinës-visuomeninës organizacijos statusas LKKSS netinka, nes jokia karine veikla ji neuþsiëmë. Karine- visuomenine organizacija galëtume pavadinti Ðauliø sàjungà, nes ji turëjo kariniø tikslø ir sukarintà struktûrà bei karininkø vadovavimà bûriams. LKKSS sudarë buvæ savanoriai kûrëjai, kuriuos bendriniu pavadinimu bûtø galima laikyti buvusiais kariais, kurie pagal tam tik- rà poþymá sukuria savo organizacijà. Paramilitarinës organizacijos statusas irgi netinka apibrëþiant LKKSS. V. Vaitkevièiûtës þodyne prieðdëlis para- (prie, ðalia, uþ (ko nors) sudurtiniø tarptautiniø þodþiø pirmasis dëmuo, reiðkiantis jø buvimà ðalia ko nors, ne visið- kà atitikimà7, o Tarptautiniø para (gr. para prie, ðalia, nuo), pirmoji sudurtiniø þodiø dalis, rodanti jø buvimà ðalia ko nors, nu- krypimà nuo ko nors, koká nors sutrikimà8. Mûsø atveju ði sàjunga nëra paramilitarinë, nes neturi poþymio bûti prie ko nors. Pavyzdþiui, prie Kraðto apsaugos ministerijos; taèiau tokio priklausomumo nebuvo. LKKSS buvo visiðkai savarankiðka organizacija, veikianti pagal ástatus ir registruota remiantis ástatymu apie draugijas, priimtu 1919 m. spalio 10 d. ir naujai priimtu 1936 m. vasario 1 d.9 1919 m. ástatyme raðoma, kad 1. Draugija (sàjunga, partija ir kt.) yra susi- vienijimas kuopon keliø asmenø, pristaèiusiø koká nors aiðkø bendro darbo tiksklà ir, tam tikslui atsiekti, sutartinai, tam tikrais ástatais, dirbanèiø.10 Karinës organizacijos, remiantis 1936 m. Karinës tarnybos ástatymu, buvo dvi: Ðauliø sàjunga11, pagal Steigiamojo Seimo 1921 m. liepos 7 d. priimtà ástatymà, ir Lietuvos karininkø Ramovë12. Ðia- me ástatyme netgi neminimas þodis visuomeninë, o kalbama tik kaip apie karines organizacijas. Galima paminëti ir Karo mokslo draugijà, kuri taip pat buvo karinë organizacija, veikusi 19231933 m., o po to átraukta á Lietuvos karininkø ramovës organizacijà, bei Karo invalidams ðelpti komitetà. Visos ðios karinës organizacijos buvo paval- dþios kraðto apsaugos ministrui arba kariuomenës vadui.

7 Vaitkevièiûtë V., P. 245. 8 Tarptautiniø , P. 363. 9 Lietuvos valstybës teisës aktai (1918.II.16 1940.VI.15), Vilnius, 1996, P. 256262. (Toliau: Lietuvos valstybës ) 10 Ten pat, P. 256. 11 Lietuvos valstybës P. 988. 12 Ten pat, P. 992. 211 Remiantis aukðèiau iðdëstytais tarptautinës teisës aktais ir Lie- tuvos Respublikos ástatymais, Lietuvos kariuomenës kûrëjø savano- riø sàjungà vadinsime buvusiø kariø organizacija. Tokiø organizacijø tarpukario Lietuvoje buvo ir daugiau. Tai Lietuvos kariuomenës atsargos karininkø sàjunga, Kariuomenës pirmûnø sàjunga, Þydø ka- riø, dalyvavusiø Lietuvos Nepriklausomybës atvadavime, sàjunga, Lie- tuvos karo invalidø sàjunga, Lietuvos laisvës kovø invalidø draugija, Vytauto Didþiojo universiteto atsargos karininkø korporacija Ra- movë, Ekonominë Lietuvos universiteto studentø kariø sàjunga ir su kai kuriomis iðlygomis Kariams ligoniams globoti komitetas bei Kunigaikðtienës Birutës karininkø ðeimø moterø draugija. Mûsø pateiktas terminologijos problemos sprendimas nëra baigtinis. Mokslininkø diskusija bûtø labai naudinga galutiniams terminams nustatyti.

Ðaltiniai ir literatûra

Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos veiklai nag- rinëti buvo daugiausia naudotasi ðaltiniais, kuriuos galima suskirstyti á keturias grupes. 1. Reikðmingiausi yra archyvinai dokumentai, saugomi Lie- tuvos valstybës centriniame archyve: Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos Centro valdybos13 ir atskirø skyriø14 fonduose. Nors sàjunga ásikûrë 1927 m., taèiau gausiausiame Centro valdybos fonde yra ir dokumentø, datuotø 1926 m. rugsëjogruodþio mën., nes tuo metu jau dirbo organizaciniai sàjungos steigimo komitetai. Buvo pasinaudota ir Vidaus reikalø ministerijos Spaudos ir draugijø skyriaus fondais15 bei Geleþinio vilko sàjungos bylomis16, kai kuriais Vytauto Didþiojo universiteto dokumentais17. 2. Publikuoti ðaltiniai Lietuvos valstybës teisë aktai

13 Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos Centro valdybos bylos. 19261940. // LCVA, F.560, Ap. 1, B.1274. 14 Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos Tauragës skyriaus bylos. 19261940 m. // LCVA, F. 1495, Ap. 1, B. 120; Panevëþio skyriaus bylos. 19271940 m. // LCVA, F. 1391, Ap. 1, B. 113; Zarasø skyriaus bylos. 19271938 m. // LCVA, F. 1117, Ap. 1, B. 16. 15 Vidaus reikalø ministerijos Spaudos ir draugijø skyrius. // LCVA, F. 377 ir Vidaus reikalø ministerijos Kauno miesto ir apskrities Spaudos ir draugijø skyrius 19361940. F. 402. 16 Geleþinio vilko sàjunga. // LCVA, F. 394, Ap. 1 ir F.563. Ap.2. 17 Vytauto Didþiojo universitetas // LCVA, F. 631, Ap. 2, 12, 13. 212 (1918.II.16. 1940.VI.15.) ir Lietuvos valstybës þinios 19191940. Galima paminëti Augustino Povilaièio, Valstybës Saugumo departamento direktoriaus praneðimà, kuris pavadinimu Neramios dienos buvo iðleistas 1996 metais Kaune18. Jame pateikti faktai apie visus ruoðtus perversmus tarpukario Lietuvoje. 3. Ávairi periodika. Straipsnyje daugiausia naudojamës laik- raðèiais: Lietuvos aidas, Lietuvos þinios, Tautos valia, Tëvø þemë ir jos priedas Savanoris kûrëjas, XX amþius, Laikas, Vilniaus balsas ir þurnalais Karo þinynas, Karo archyvas, Karys, Trimitas, Kardas. 4. Atsiminimai, kurie buvo publikuoti, taèiau tai subjektyvûs ðaltiniai ir atspindi ne visà organizacijos veiklà, o tik atskirus ávykius ar epizodus. Straipsniui svarbiausi ir vertingiausi LKKSS archyvo fondai. Tik jø dëka galima tyrinëti Savanoriø sàjungos veiklà. Didelis iðliku- siø bylø skaièius ir jose esantys dokumentai, kurie atspindi kiekvienø metø CV ir skyriø veiklà, leidþia daryti prielaidà, kad tai pakankamai objektybûs ir informatyvûs ðaltiniai. Kiti archyvo fondai tik papildo atskirus sàjungos veiklos periodus ir padeda susidaryti bendrà vaizdà apie tuo metu priimamus valdþios sprendimus ir jø vykdymà. Yra ir nepublikuotos memuaristikos, kaip Jurgio Dragûnevièiaus atsimini- mø nuotrupø, uþraðytø gyvenant JAV ir dabar saugomø VD karo muziejuje. Literatûra apie LKKSS labai menka. Jà galima skirstyti taip pat á keturias dalis: prieðkario, iðeivijos, sovietmeèio ir atkurtos Lie- tuvos. 1929 metais Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos Cen- tro valdyba iðleido knygà Savanoris 1918192019. Didþiàjà knygos dalá sudaro kûrëjø savanoriø, sàjungos nariø atsiminimai, kurie nag- rinëjamai temai nëra tokie svarbûs. Ypaè vertinga leidinio pabaigoje publikuota medþiaga, apimanti sàjungos kûrimosi ir pirmøjø metø veiklà. Pateikiami skyriø valdybø sàraðai ir jø darbø ataskaitos. Iðeivijoje atskirø darbø neparaðyta. Uþuominø apie LKKSS veiklà galima aptikti tik þurnale Karys ir laikraðèiuose Draugas, Tëviðkës þiburiai ir kt. Ten randamos þinios labai fragmentiðkos. Tà patá galima pasakyti ir apie ávairiø autoriø knygose randamus

18 Povilaitis A. Neramios dienos. Kaunas, 1996. (Toliau: Povilaitis A.) 19 Savanoris 19181920. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø knyga. Kaunas, 1929. (Toliau: Savanoris 19181920.) 213 faktus. Iðskirti galima tik V. Statkaus knygà Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918194020, kurioje ðiai organizacijai skiriamas puslapis. Sovietmeèiu apie tokià organizacijà, kokia buvo vadinama LKKSS, knygø ir straipsniø niekas neraðë. Galima aptikti jos pami- nëjimø E. Dirvelës knygoje Klasiø kova Lietuvoje 1926 m.21, Vin- co Kapsuko knygoje Burþuazinë Lietuva22, Andriaus Bulotos opu- se Nuo baltojo þirgo iki svastikos23. Gero þodþio apie savanorius ðiuose darbuose nerandame. Jie vadinami faðistais arba burþuaziniais nacionalistais. Manome, kad nereikëtø ir tikëtis kitokio vertinimo sovietinëje istoriografijoje. Savanoriai buvo ta þmoniø grupë, kurià vienà pirmøjø áraðë á suimamø, tremiamø ir persekiojamø sàraðà24. Dabartinëje istoriografijoje nerasime monografijø ar iðsamiø straipsniø, atspindinèiø ir analizuojanèiø ilgametæ Savanoriø sàjungos veiklà. 1997 m. Karo archyvo XIV tome buvo atspausdintas Gin- tauto Surgailio straipsnis Karinës-visuomeninës organizacijos Lietu- voje 1918194025. Tarp kitø organizacijø yra apraðyta ir Lietuvos ka- riuomenës kûrëjø savanoriø sàjunga. Straipsnyje pateikti pagrindiniai faktai, apimantys chronologines sàjungos egzistavimo ribas 19271940 metais. LKKSS kûrimàsi apraðë ir Auðra Jurevièiûtë 2000 metais26. Straipsnyje nagrinëjami 1926 m. rugsëjogruodþio mënesiø ávykiai ir Gruodþio 17 d. perversmo iðvakarëse besikurianti Savanoriø sàjunga. Tarpukario vidaus politikai nagrinëti naudojamos bendro po- bûdþio knygos, iðleistos prieðkario Lietuvoje, iðeivijoje ir dabartiniu metu. Pirmiausia reikia paminëti dvi knygas, kurios buvo skirtos dviem Nepriklausomos Lietuvos deðimtmeèiams: pirmajam deðimtmeèiui27 ir dvideðimtmeèiui28. Ádomios faktinës medþiagos 19261927 m. ávy- kiams atskleisti randame knygoje apie Mykolà Sleþevièiø29 bei mo- 20 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 19181940 m. Chicago, 1986. 21 Dirvelë E. Klasiø kova Lietuvoje 1926 metais. Vilnius, 1961. (Toliau: Dirvelë E.) 22 Kapsukas V. Burþuazinë Lietuva. Vilnius, 1961. (Toliau: Kapsukas V.) 23 Bulota V. Nuo baltojo þirgo iki svastikos. Vilnius, 1962. (Bulota V.) 24 Lietuvos gyventojø genocidas. I tomas. 19391941. Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Vilnius, 1999. 25 Surgailis G. Karinës-visuomeninës organizacijos Lietuvoje 19181940 // Karo archyvas XIV tomas. Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerija, 1997. (Toliau: Surgailis G.) 26 Jurevièiûtë A. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos kûrimasis // Karo archyvas XVI tomas, LR kraðto apsaugos ministerija, 2000. (Toliau: Jurevièiûtë A.) 27 Pirmas Nepriklausomos Lietuvos deðimtmetis 19181928. Kaunas, 1990. (Toliau: Pirmas Nepriklausomos ) 28 Lietuva 19181938. Kaunas, 1990. 29 Bûtënas J., Mackevièius M. Mykolas Sleþevièius advokatas ir politikas. Vilnius, 1995. (Toliau: Bûtënas J.) 214 nografijoje apie Prezidentà Kazá Griniø30. Visà nagrinëjamos temos laikotarpá apima Stasio Kuzminsko atsiminimø ir apmàstymø kny- ga31. Autorius buvo tø ávykiø liudininkas, todël pateikta nuomonë ir samprotavimai yra ádomûs ir vertingi. Apþvelgus turtingus archyvinius dokumentus ir negausià is- toriografijà, ðiuo straipsniu siekiama tokiø tikslø: 1. pabandyti spræs- ti terminologijos problemà; 2. supaþindinti su buvusiø kariø organizacijos LKKSS struktûra ir tikslais; 3. atskleisti ávairiapusæ sàjungos veiklà ir parodyti, kiek ir kokiose srityse LKKSS sprendimai darë átakà vidaus politikai; 4. supaþindinti su LKKSS nariø veikla opozicijoje; 5. iðkelti asmeninës kûrëjø savanoriø iniciatyvos svarbà spren- dþiant valstybei svarbius klausimus.

Organizacijos kûrimasis Lietuvos Respublikos parlamentarizmo saulëlydyje

Rinkimus á III Seimà krikðèioniðkasis blokas Krikðèioniø demokratø, Darbo federacijos ir Ûkininkø sàjunga pralaimëjo. Jos gavo tik 30 mandatø ið 85, o turëjo 40 ið 7832. Daugumà Seime suda- rë valstieèiai liaudininkai ir socialdemokratai. Nors priimant svarbius spendimus ðios daugumos nebeuþtekdavo ir reikdavo blokuotis su tautinëmis maþumomis þydais, lenkais ar vokieèiais. Naujasis Seimas susirinko birþelio 2 d., o birþelio 7 d. buvo iðrinktas naujas Respublikos Prezidentas dr. Kazys Grinius. Jis tuojau pavedë Myko- lui Sleþevièiui suformuoti vyriausybæ. Naujoji M. Sleþevièiaus vyriausybë buvo sudaroma ið Seime daugumà gavusiø partijø: valstieèiø liaudininkø ir socialdemokratø. Tautininkai, gavæ tris vietas Seime, nesutiko áeiti á vyriausybæ, nors Ministras pirmininkas juos ir kvietë. Naujoje vyriausybëje socdemai gavo du ministrø portfelius vidaus reikalø ir ðvietimo. M. Sleþevi- èiaus ministrø kabinetas turëjo vienà esminæ silpnybæ, socialdemokratai buvo sutikæ dirbti joje tik laikinai vos 6 mënesius. Savanoris kûrëjas gen. ðt. plk. ltn. Kazys Ðkirpa, pagal partinæ priklausomybæ valstietis liaudininkas, raðë: tai reiðkë, kad jiems ne tiek rûpëjo kraðto valdymas, kiek savo partinës nekaltybës iðsaugojimas bei populiaru-

30 Ilgûnas G. Kazys Grinius. Vilnius, 2000. (Toliau: Ilgûnas G.) 31 Kuzminskas S. Atsiminimai ir svarstymai. Vilnius, 1992. (Toliau: Kuzminskas S.) 32 Pirmas Nepriklausomos , P. 136. 215 mo darbininkijos sluoksniuose iðlaikymas.33 Ministras pirmininkas buvo nepatenkintas savo patrneriø neryþtingumu, bet kaip demokra- tas turëjo skaitytis su Seimo rinkimø rezultatais. M. Sleþevièius ra- mino save ir partijos kolegas, jog po 6 mënesiø, jei socdemai pasi- trauks, bus galima vyriausybæ pertvarkyti ir átraukti á jà tautininkus bei rikdemiðkø partijø atstovus. Koalicinës vyriausybës darbai ir Seimo priimami ástatymai këlë opozicijos, kurià daugiausia sudarë krikdemiðkos partijos, nepasiten- kinimà. Valstieèiai liaudininkai ypaè sparèiai ëmësi ágyvendinti de- mokratines laisves. Skubiai, be paruoðtø administraciniø potvarkiø, buvo panaikinta karo padëtis, atðaukti susirinkimø ir spaudos laisvæ varþantys ástatymai, paskelbta amnestija, pradëta ruoðti policijos ir kariuomenës reforma bei programa atskirti Valstybæ nuo Baþnyèios, o visame kraðte organizuojamas laisvamaniø judëjimas. Spartûs de- mokratiniai pertvarkymai atvërë duris ir atriðo rankas visiems, kurie norëjo naudotis suteiktomis laisvëmis kaip iðmanë, nevengiant aðt- rios kritikos valdanèiajai daugumai. Ne tik krikðèioniðkoji opozicija, bet ir komunistai turëjo plaèià dirvà destruktyviai veiklai. Vincas Kap- sukas apie to meto komunistø veiklà raðë: Savo padëèiai pagerinti darbininkai skelbia streikus. Kaune vyksta kelios deðimtys streikø.34 Socdemø organizuojamuose streikuose ir mitinguose vis daþniau va- dovavimà perimdavo komunistø partija. O socialdemokratas Vincas Èepinskis per kelis mënesius Pochodnios draugijai leido pagal demarkacijos linijà ásteigti 60 lenkiðkø mokyklø, t. y. daugiau negu iki tol jø buvo atidaryta per visus aðtuonerius Nepriklausomybës metus.35 Dosnus buvo ministras ir kitiems: þydams jis leido ásteigti aukðtesniàjà komercijos mokyklà, keletà viduriniø mokyklø ir þydø operos studijà, Lietuvos staèiatikiø vyskupijos tarybai organizuoti dvejø metø kursus kandidatams á staèiatikiø kunigus parengti36. Opo- zicija ðiuos vyriausybës veiksmus aiðkino ne kaip kultûrinës autonomijos palaikymà, o privilegijø teikimu37, protegavimu, þodþiu, ant- ràja polonizacija38. Tokie veiksmai ypaè piktino, kai tuo metu Vilniu- je lenkai varë neþabotà lietuviø lenkinimo politikà. Tuo metu opozi-

33 Bûtënas J. P. 195. 34 Kapsukas V. P. 44. 35 Kokia turi bûti mokykla // Lietuvos þinios, 1926 m. lapkrièio 22 d. 36 Ðvietimo ministro ásakymas // Ten pat, 1926 m. lapkrièio 19 d., gruodþio 4 d. 37 Bistras L. Privilegijø politika // Rytas, 1926 m. spalio 27 d. 38 Gira L. Antroji Lietuvos polonizacija // Ten pat, 1926 m. spalio 15 d. 216 cijoje atsidûræ krikdemai savo veiklà suprato kaip besàlyginæ griau- namøjø jëgø subûrimo sàvokà.39 Mes arba niekas taip krikde- miðkojo bloko atstovø buvimà opozicijoje apibûdina amþininkas, valstietis liaudininkas Stasys Kuzminskas40. Krikdemas Juozas Purickis III Seimo laikotarpá vadina liberaliðkàja era, kai < >kova dël pa- saulëþiûros, susimaiðiusi su politine kova, visiðkai suskaldë lietuviø tautà.41 Tokioje sudëtingoje politinëje situacijoje prasidëjo Savanoriø sàjungos kûrimosi procesas. Nors pati idëja kurti sàjungà gimë anks- èiau, dar 1925 m., minint Didþiojo Vilniaus Seimo 20 metø sukak- tá42. O 1926 m. balandþio mën. 22 d. Ðauliø sàjungos þurnale Trimi- tas buvo atspausdintas straipsnelis Savanorio laiðkas, kurio autorius siûlë vël savanoriams susiorganizuoti, prisiminti savo pasiðventi- mus ir perduoti juos jaunajai kartai, nes visuomenëje kyla reikalas vël ginti Lietuvà prieð naujus lenkø puolimus ir vaduoti Vilniø43. Rug- sëjo 5 d. vienu metu trijose vietose Kaune, Ðakiuose ir Joniðkëlyje ávyko savanoriø susirinkimai, kuriuose nuspræsta kurti sàjungà. Á iniciatyvinës grupës pasitarimà Kaune susirinko 61 savanoris ir nuta- rë, kad < >yra reikalinga atskira savanoriø organizacija dël eko- nominiø, istoriniø bei tautiniø motyvø, kad toji organizacija turi apimti visà Lietuvos plotà ir kartu sujungti visus savanorius ir kad tokios organizacijos centras turi bûti Lietuvos sostinëj su atskirais skyriais provincijoje.44 Buvo sudaryta 7 nariø komisija ástatams rengti. Jà sudarë: pirmininkas Vladas Girðtautas, pavaduotojas Jurgis Kiau- nis, sekretorius Mykolas Lazauskas, nariai plk. Petras Bizokas, Liu- das Vailionis, Karolis Dineika, kandidatas Vincas Girskis45. Jie turë- jo per dvi savaites susisiekti su Ðakiø ir Joniðkëlio savanoriais ir kartu parengti ástatø projektà. Tà paèià rugsëjo 5 dienà savanoriai Anta- nas Ðukys, Vincas Jurgila, Antanas Kibirkðtis ir Kazys Matulevièius, jau nuo vasaros brandinæ mintá kurti sàjungà, suðaukë Ðakiø savano- riø suvaþiavimà, pavadinæ já Pirmuoju Lietuvos kariuomenës sava- noriø suvaþiavimu. Atvyko 100 savanoriø, kurie iðrinko organizaci-

39 Kuzminskas S. P.84. 40 Ten pat, P. 85. 41 10 metø Nepriklausomos Lietuvos. /Vygandas- Purickis J. // Vasario 16 d. Kaunas, 1928. 42 Savanoris 19181920, P. 197. 43 Savanorio laiðkas // Trimitas, 1925, Nr. 15, P. 487. 44 Protokolas savanoriø iniciatyvinës grupës pasitarimo, ávykusio 1926 m. rugsëjo 5 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 103, L. 37. 45 Ten pat. 217 ná komitetà, á kurá áëjo plk. Vincas Grigaliûnas-Glovackis, plk. ltn. Pranas Kaunas, Leonas Raèiûnas, Kazys Matulevièius ir Vincas Jur- gila46. Ðiam komitetui buvo pavesta suorganizuoti visos Lietuvos savanorius ir suðaukti suvaþiavimà Kaune. Ástatø projektui parengti ða- kieèiai sudarë tokià komisijà: Antanas Ðukys, Vincas Jurgila, Jonas Krikðtolaitis, Antanas Kavaliauskas ir Pranas Ðpakauskas. Joniðkë- lyje tuo metu susirinko 400 Lietuvos Vasaros rytø partizanø ir sava- noriø, kurie taip pat pritarë sàjungos kûrimo idëjai. Bendri sàjungos kûrimo darbai prasidëjo rugsëjo 9 d., kada buvo suðauktas Kauno ir Ðakiø organizaciniø komitetø posëdis. Jame buvo nutarta skubiai kurti skyrius kitose apskrityse, kad bûtø spëta suðaukti visuotiná savanoriø savaþiavimà Kariuomenës dienà, lapkrièio 23-àjà. Apie sàjungos kû- rimà buvo paskelbta laikraðèiuose, ir procesas prasidëjo: rugsëjo 15 d. buvo ásteigti Këdainiø, rugsëjo 26 d. Panevëþio, rugsëjo 27 d. Ðauliø, spalio 3 d. Raseiniø, spalio 10 d. Vilkaviðkio, spalio 17 d. Rokiðkio ir Marijampolës, spalio 31 d. Tauragës, spalio 31 Trakø, lapkrièio 1 d. Kretingos, lapkrièio 5 d. Telðiø, lapkrièio 7 d. Ukmergës ir Seinø, lapkrièio 10 d. Utenos skyriai47. Per du mënesius buvo ásteigta 17 sàjungos skyriø, iðsibarsèiusiø po visà Lie- tuvà. Toks spartus savanoriø organizacinis darbas sukëlë nemaþà re- zonansà spaudoje ir visuomenëje. Jau rugsëjo 2526 d. pasirodë pirmieji straipsniai valstieèiø liaudininkø laikraðtyje Lietuvos þinios apie besiorganizuojanèius savanorius: Kas yra tas savanoriø globë- jas p. Glovackis ir Kortas atidengus48. Pastarajame buvo raðoma, kad < >Lietuva ne Italija ir savanoriai krikdemø politikos ne- vykdys49. Nuo valstieèiø liaudininkø neatsiliko ir socialdemokratai. Jø laikraðtis Socialdemokratas raðë: < >krikðèionys demokratai, bandydami átraukti á partijø kovà paèià kariuomenæ < > gavo atlyþti < > klerikalø protas ima skubotai ieðkoti sau naujø talki- ninkø, burti jëgas. Ta prasme ir kaipo vienà paskutiniøjø reakcijos bandymø tenka ávertinti jø dabar iðkeltà obalsá organizuoti savano- rius50. Tà faktà, kad krikdemai organizuoja savanorius netiesiogai patvirtina ir sàjungos kûrimo iniciatyviniuose suvaþiavimuose daly-

46 Savanoris 19181920, P. 200. 47 Ten pat, P. 219241. 48 Kas tas savanoriø globëjas p. Glovackis. // Lietuvos þinios, 1926 m. rugsëjo 25 d. Nr. 220 ir Kortas atidengus // Ten pat, 1926 m. rugsëjo 26 d. Nr. 221. 49 Ten pat. 50 Reakcija ruoðiasi aktingai kovai // Socialdemokratas, 1926 m. rugsëjo 30 d. Nr. 39. 218 vausiøjø sàraðai. Beveik be iðimties visuose savanoriø suvaþiavimuo- se dalyvavo krikdemiðkøjø partijø ar organizacijø nariai, kai kuriuose net ir Seimo atstovai. Pavyzdþiu galëtø bûti Ðakiø ir Panevëþio steigiamieji suvaþiavimai. Ðakiuose dalyvavo Lietuvos katalikiø mo- terø draugijos atstovë, Lietuvos ûkininkø sàjungos narys A. Duoba, Pavasario sàjungos atstovas, Lietuvos darbo federacijos narys Jo- nas Maèiulaitis ir kt.51, o Panevëþyje < >paðalintas ið kariuo- menës plk. Pranas Tamaðauskas, burmistras Tadas Chodakauskas, krikdemø vardu kun. Razoèka, Ûkininkø sàjungos kun. Grodys ir kiti, Pavasarininkø ir Ateitininkø vardu Grigailiûnas52. Abiem suvaþiavimams pirmininkavo plk. ltn. V.Grigaliûnas-Glovac- kis, kurá spauda taip aðtriai puolë ir ne be reikalo. Jis buvo vienas Lietuvos kariuomenës kûrëjø ir aktyvus savanoriø sàjungos organizatorius bei naujojo laikraðèio Tautos valia redaktorius. Reikia pri- paþinti, kad organizaciniame sàjungos darbe plk. ltn. V.Grigaliûnas- Glovackis nuveikë daug. Beveik visi steigiamieji suvaþiavimai provincijoje vyko jam pirmininkaujant ar bent dalyvaujant. Tai buvo ne vien jo iniciatyva, bet ir organizacinio komiteto sprendimas. Kadangi politinë situacija buvo pakankamai átempta ir savanoriø susirinkimuose prasidëdavo politiniø debatø ir nesutarimø, buvo nuspræsta ið centro á provincijà siøsti po vienà atstovà sàjungos tikslams aiðkinti. Savano- riø sàjungos tikslus nubrëþë Tautos valios pirmojo numerio vedamasis. Jame buvo raðoma, kad Bolðevikiðkieji darbininkø atstovai, visokios profsàjungos ir komjeèeikos [komunistø kuopelës A. J.] ruoðia tëvynei kruvinà galà. Pilsudskis vël taikosi smogti peiliu Lietuvos nepriklausomybei. < > Senosios gvardijos darbai nenu- dirbti. Dël to ji ðiandien telkiasi krûvon, steigia Savanoriø sàjungà, kad savoje ðeimoje apsvarðèius, kas reikia daryti. Savanoriø ðirdys nujauèia Tëvynei gresiantá pavojø. Kyla Lietuvos milþinø gvardija. Vyrs á vyrà, ðimtø ðimtai telkiasi jie savo sàjungon. Skersai kelio jiems gali stoti tik tie, kam Lietuvos gerovë ir laisvë nerûpi53. Krikðèioniø demokratø paramà steigiant Savanoriø sàjungà parodo ir Darbo federacijos frakcijos Seime pateiktas ástatymo projektas dël buvusiems savanoriams leidimo nemokamai vaþiuoti Lietuvos geleþinkeliais, jei

51 Skyriø protokolø nuoraðai. Ðakiø steigiamojo suvaþiavimo protokolas 1926 m. rugsëjo 5 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1 B. 2, L. 47. 52 Ten pat, Panevëþio apskrities steigiamojo savanoriø suvaþiavimo, ávykusio 1926 m. rugsëjo 26 d., protokolas. L. 45. 53 Senoji gvardija // Tautos valia, 1926 m. spalio 23 d. Nr. 1. 219 jie vaþiuos organizacijos reikalu. Prie projekto buvo pridëtas raðtas, kuris nusakë ástatymo svarbumà, nes < >ið oro ir viduje prieðai rengia Lietuvos Nepriklausomybës mirtá < >. Nepaprastu greitu- mu savanoriai susibûrë á organizuotas eiles, kad budëti < > Tëvy- nës laisvës sargyboje54. Laikraðtis Socialdemokratas aðtriai kritikavo savanoriø kuriamà organizacijà ir vadino jà faðistine, remiamà ne tik susibankrutijusio kademø [krikdemø A.J.] bloko, bet ir tautininkø. Tautininkø valdybos narys advokatas Liudas Noreika Ra- seiniuos 1926 m. rugsëjo 19 d. per savo paskaità pareiðkë, kad gresia bolðevizmo pavojus, o jam paðalinti, kaip ir Italijoje, reikia suorganizuoti sveikà elementà ir nebûtinai á faðistø organizacijà. Laikraðtis mano, kad gal ta organizacija yra kademø proteguojami savanoriø bûriai55. Panaðias þinias randame ir Politinës policijos agento ltn. Pet- ro Birþio (slapyvardis Rytas) praneðimuose. Viename jø raðoma, kad Lietuvos faðistø organizatoriai [M. Krupavièius, L. Bistras, P. Kar- velis, A. Endziulaistis, Z. Starkus, A. Stulginskis ir kiti56 A. J.] dabar visà dëmesá nukreipë á savanorius ir studentus, savanoriø orga- nizavimà ir prisisavinimà. Visi savanoriai skaito Rytà. Jie daro su- vaþiavimus, organizuojasi ir ketina siøsti á savo savanoriø seimà. Tas seimas bûsiàs sprendëjas Lietuvos likimo. < > Jø faðistø uþduotis suprovokuoti savanoriø seimo pusën ir taipogi paimti su savimi stu- dentijà, kurioje yra didelis nuoðimtis tautininkø ir ateitininkø, < >reikalui esant jie [studentija A. J.] susivienijæ su bûsimu sa- vanoriø seimu padarytø faðistiná perversmà Lietuvoje ir paimtø val- dþià nuo dabartiniø ministrø57. Ávairûs ðaltiniai leidþia daryti prie- laidà, kad Savanoriø sàjunga buvo kuriama ne tik ástatuose numaty- tiems tikslams pasiekti, bet ir kaip opozicijos atrama perimant val- dþià. Besikurianti Savanoriø sàjunga skelbësi esanti apolitinë, bet jos sprendimai ir darbai rodë kà kita. Organizacinio komiteto Cen- tro valdyba aðtriai reaguodavo á kiekvienà komunistø iðsiðokimà bei vyriausybës priimamus sprendimus, kurie, jø manymu, kenkë Lietu- vos nepriklausomybei. 1926 m. lapkrièio 7 d. Kaune ávyko savanoriø organizaciniø komitetø atstovø suvaþiavimas, kuriame dalyvavo 41

54 Vedamasis // Ten pat, 1926 m. lapkrièio 10 d. Nr. 3, P. 4. 55 Faðistai nori praryti Lietuvà // Socialdemokratas, 1926 m. spalio 14 d. Nr. 41. 56 Faðistinis judëjimas kariuomenëje. 1926 m. rugpjûèiogruodþio mën. // LCVA. F. 378, Ap. 5, B. 1040, L. 17. 57 Ið kariuomenës gyvenimo ir faðistø judëjimo. // Ten pat, L. 18. 220 atstovas ið Alytaus, Birþø ir Pasvalio, Kauno, Këdainiø, Marijampo- lës, Raseiniø, Rokiðkio, Seinø, Ðakiø, Ðiauliø, Tauragës, Telðiø, Tra- kø ir Vilkaviðkio58. Buvo iðrinkti organizacinio komiteto Centro valdybos 7 nariai ir 3 kandidatai. Garbës nariu iðrinktas A. Smetona. Suvaþiavimas priëmë nutarimus dël dabartinës padëties ir ápareigojo Centro valdybà parengti rezoliucijà vyriausybei. Lapkrièio 11 d. rezoliucija buvo áteikta Ministrui pirmininkui ir spaudai. Ji skelbë: Savanoriø organizacinë CV, pildydama savanoriø organizaciniø ko- mitetø suvaþiavimo nutarimà, turi garbës atkreipti vyriausybës dë- mesá á sekantá: < > savanoriai negali nutylëti apie tuos liûdnus faktus, kurie pasireiðkia dabartiniu metu Nepriklausomoje Lietuvoje. 1) Ð. m. lapkrièio 7 d. svetimas Lietuvai komunistinis gaivalas, tyèio- damasis ið mûsø tautos idealø, iðkabino Kaune ávairiose vietose vëlia- vas, kuriø kruviname fone ástatë Lenino, rusø ir visø tautø laisvës smaugëjo, paveikslà. 2) Lietuvos vyriausybë, nepaisant persekiojimø ir uþdarymø lietuviø mokyklø mûsø amþinø prieðø lenkø okupuotoje Lietuvoje, atidaro ir remia lenkiðkas mokyklas kai kur net tose vietose, kur atidarytoji lenkiðka mokykla turi tikslo ne ðviesti, bet iðtau- tinti lietuviðkai kalbanèiø ðeimynø vaikus. Paþymëti reiðkiniai kenkia lietuviø tautos dvasiai, Lietuvos nepriklauosmybës ideologijai. Mes, savanoriø atstovai, su ðirdgëla primename vyriausybei, kad tokie apsireiðkimai kraðtui yra labai pavojingi, praþûtingi Lietuvos nepriklausomybei, dël kurios savanoriai yra kovojæ.59 Nesulaukæ reakcijos á ðià rezoliucijà, savanoriai ëmësi kitokiø veiksmø savo nepasiten- kinimui iðreikðti. Jie energingai ásijungë á studentø savanoriø organi- zuojamà demonstracijà. Tuo metu universitete mokësi nemaþai sava- noriø, kurie buvo aktyvûs lapkrièio 21 d. demonstracijos organizatoriai ir dalyviai. Tai plk.V. Grigaliûnas-Glovackis ir Jonas Karutis dviejø Vyèio kryþiaus ordinø kavalieriai, mjr. Juozas Tomkus, mjr. Jonas Petruitis Vyèio kryþiaus ordino kavalieriai, Antanas Koncë, Juozas Vaitkevièius, ltn. Antanas Rukða, ltn. Jonas Andriûnas, ltn. Algirdas Sliesoraitis LKKSS CV iþdininkas ir korporacijos Neo Lithuania pirmininkas. Demonstracijà rengë studentai ateitininkai ir neolituanai. Laikraðèiai Tautos valia ir Rytas specialiais skel- bimais kvietë þmones á ðá politiná mitingà bei demonstracijà prieð vy- riausybës vykdomà politikà. Lapkrièio 21 d. demonstracijai leidimo studentai negavo. Po mitingo, Liaudies namuose, jie turëjo iðsiskirs- 58 Savanoris 19181920, P. 204. 59 Ten pat. 221 tyti ir neiti á Karo muziejaus sodelá, kaip buvo planuota. Mitinguoto- jai ðiam valdþios sprendimui pasiprieðino ir ið senamiesèio nuþygiavo Karo muziejaus link. Buvo iððauktos gausios raitosios ir pësèiosios policijos pajëgos ir susidorota su demonstrantais. Tokie policijos veiksmai sukëlë didþiulá visuomenës nepasitenkinimà ir pasipiktinimà vy- riausybës veiksmais. Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos organizacinio komiteto Centro valdyba sureagavo þaibiðkai. Lapkrièio 22 d. CV nariai: pirmininkas ats. plk. ltn. Antanas Zubrys, nariai Kazys Matulevièius, A. Sliesoraitis, J. Elisonas, J. Kiaunis, Kazys Bieliûnas ir J. Pautienius priëmë protestà, kuriame buvo raðoma: < > kuomet vyriausybë á savanoriø protestà nerado reikalo atkreipti dëmesio, ð. m. lapkrièio 21 d. valstybiniai ir tautiniai nusista- èiusioji Lietuvos universiteto studentija, kurios tarpe randasi daug kariø savanoriø, mëgino dar kartà priminti vyriausybei ir visuomenei, kad panaðûs reiðkiniai yra þalingi ir praþûtingi mûsø nepriklausomybei vyriausybë, paneigdama studentijà, kartu ir mûsø savano- riø idealus, pavartojo niekur nepateisinamas brutalias pajëgas, smur- tà ir iðniekino mûsø tautos ðventovæ Karo muziejø60. Studentø demonstracija buvo tartum visuomenës nuotaikø patikrininkas prieð orgnizuojamà Gruodþio 17 d. perversmà. Susidorojimas su demonstracija, kurioje dalyvavo ir studentai-savanoriai, besikurianèiai organizacijai buvo smarkus valdþios smûgis, o opozicijai tik dar vienas pretekstas suaktyvinti savo veiklà. Savanoriai buvo ta jëga ir autoritetas, kuriuo pasitikëjo ir gerbë visuomenë. Gruodþio 17 d. perversmo organizatoriai Savanoriø sàjungà vertino kaip stiprià karinæ pa- ramà vietose, jei prasidëtø pilietinis karas. Organizuojant ir ávykdant perversmà dalyvavo beveik vien karininkai savanoriai. Slaptàjà kari- ninkø sàjungos valdybà sudarë savanoriai kûrëjai: pirmininkas gen. ðt. plk. Vladas Skorupskis, plk. Antanas Maèiuika (19391940 m. buvæs LKKSS pirmininkas), mjr. Ignas Slapðys, kpt. Juozas Matule- vièius, kpt. Antanas Steponaitis. Kiekvienoje Kauno águlos karinëje dalyje veikë trijulës perversmui organizuoti. Joms vadovavo karininkai, kûræ Lietuvos kariuomenæ. Aktyvus perversmo dalyvis buvo DLK 2 pëstininkø pulko vadas plk. J. Petruitis61. Gruodþio 17 d. perversmas buvo organizauojamas buriant platø, opozicijai palankiø, visuo- menës grupiø spektrà: karininkus krikdemiðkos ir tautininkiðkos

60Jurevièiûtë A. P.143. 61Ið kariuomenës gyvenimo ir faðistø judëjimo. 1936 m. rugpjûèiogruodþio mënuo // LCVA. F. 378, Ap. 10, B. 1040, L. 23. 222 pakraipos, studentus neolituanus ir ateitininkus bei savanorius. Vie- nas ið perversmo organizatoriø plk. V. Grigaliûnas-Glovackis savo atsiminimuose iðeivijoje raðë, kad ruoðiantis 1926 m. gruodþio 17 d. ávy- kiams, buvo sukelta visa Lietuva62. Tai buvo tiesa. Nes visoje Lietuvoje buvo sukurti savanoriø sàjungos skyriai63, Ðauliø sàjunga buvo kovinës parengties64, studentai demonstravo savo nepasitenkinimà vyriausybe. Po perversmo praslinkus dviem dienoms, gruodþio 19 d. ávy- ko savanoriø suvaþiavimai Kaune, Marijampolëje, Seinuose, Telðiuo- se ir Vilkaviðkyje. Susirinkimuose apskrièiø virðininkai aiðkino savanoriams apie gruodþio 17 d. ávykius ir jø reikðmæ valstybei. Dþiaugs- mingai buvo sutinkama þinia apie naujos vyriausybës suformavimà ir Prezidento iðrinkimà. Savanoriai dëkojo Lietuvos karininkijai, apgy- nusiai nuo bolðevikø ir lenkø pavojaus, ir þadëjo toliau stovëti Lietu- vos nepriklausomybës sargyboje. Susirinkimas Kaune buvo ypatingas, nors savanoriø susirinko nedaug ir buvo nutarta atidëti suvaþia- vimà, taèiau visi kaþko laukë (tuo metu vyko Nepaprastoji Seimo sesija, kurioje buvo renkamas Prezidentas), o po kiek laiko atvyko karininkas ir praneðë, kad Seimas iðrinko A. Smetonà Prezidentu65. Entuziastingasis sàjungos kûrimo procesas buvo baigtas 1927 m. sausio 67 d., kai ávyko steigiamasis Savanoriø sàjungos suvaþiavimas. Jis pradëjo sudëtingà ir nelengvà sukurtos organizacijos ásitvirtinimo visuomenëje ir numatytø darbø ágyvendinimo etapà. Sàjungai ir jos nariams jis atneðë ne tik pasididþiavimà nuveiktais darbais, bet ne maþiau rûpesèiø, nusivylimø dël valdþios poþiûrio á savanorius ir ne- sibaigianèios jø kovos dël Vilniaus gràþinimo ir Klaipëdos problemos sprendimo. Netekus ðiø svarbiø Lietuvai þemiø, pabandyti politinë- mis priemonëmis apginti tai, kas dar liko. LKSS veiklos principai ir struktûra Lietuvos savanoriø kûrëjø sàjungos steigiamasis suvaþiavimas, arba kongresas, dël ávairiø politiniø ávykiø buvo atidëliojamas nuo lapkrièio 23 d. ir ávyko 1927 m. sausio 89 d. Kaune. Jame dalyvavo Prezidentas A. Smetona, mjr. Antanas Merkys, gen. ltn. Vladas Nage-

62Jurevièiûtë A. P. 144. 63Savanoris 19181920, P. 219241. 64Bûkime pasirengæ // Socialdemokratas, 1926 m. gruodþio 2 d. Nr. 48; LKSS Tauragës skyriaus Valdybos posëdþio protokolas Nr. 14. 1927 m. gruodþio 31 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 2, L. 155; Gruodþio 17 d. 19261929. Kaunas, 1929; Plk. Teodoras Daukantas buvo aktyvus perversmo dalyvis ir tuo metu Ðauliø sàjungos Centro valdybos pirmininkas. 65Kauno skyriaus protokolas 1926 m. gruodþio 19 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 2, L. 21. 223 vièius, plk. Julius Èaplikas, gen. Silvestras Þukauskas, plk. Povilas Plechavièius, mjr. Jonas Motiejûnas-Valevièius ir kiti aukðtieji karininkai savanoriai bei 107 atstovai ið skyriø. Kongresà atidarë sàjun- gos Organizacinio komiteto centro valdybos pirmininkas plk. ltn. A. Zubrys. Buvo iðrinkta sàjungos Centro valdyba: plk. J. Èaplikas pirmininkas, K. Matulevièius ir A. Endziulaitis vicepirmininkai, A. Sliesoraitis iþdininkas, K. Germanas ir A. Kaþukauskas sekretoriai, J. Kiaunis M. Gaidelis, V. Èëpla, A. Pranculis, J. Pautienius, A. Èësna, J. Matulionis, K. Savickas ir V. Kurkauskas nariai. Á revizijos komisijà buvo iðrinkti 3 nariai S. Chaleckis, P. Pilkauskas ir E. Miðkinis. Garbës teismà sudarë taip pat 3 nariai A. Þilinkas, T. Chodakauskas ir J. Bulota. Sàjungos ástatus rengë organizacinë Cen- tro valdyba pagal Ðakiø skyriaus parengtà projektà ir vadovaujantis I pasaulinio karo dalyviø sàjungos ástatais, kiek jie atitiko Lietuvoje kuriamos sàjungos sàlygas ir idëjas. Parengtieji ástatai buvo priimti kongrese ir skelbë ðiuos sàjungos tikslus: a) saugoti ir ginti Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ, b) kelti ir ugdyti tautinæ lietuviø sàmonæ, c) gerinti savo nariø ekonominæ bûklæ, d) rûpintis Lietuvos karþygiø atminimo pagerbimu. Remiantis ðiais ástatais, sàjunga numato tokias savo veiklos gaires: a) stiprina kraðto pajëgas ir jei Tëvynë atsidurtø pavojuje, organizituotai stoja jos ginti, papildydama aktyviø kovoto- jø gretas, b) ruoðia ir miklina savo narius karo srities dalykuose ir propaguoja sportà, c) steigia ir laiko knygynus, skaityklas, < > propaguoja tautines dainas, ðokius ir þaidimus, leidþia ir platina knygas, laikraðèius, atsiðaukimus ir kt.< >, d) steigia ir laiko ekonomines ámones < >, e) rûpinasi savo nariø teisiø gynimu ir jiems pridera- mø teisiø iðrûpinimu, nariø gerovës stiprinimu, apdrausdama gyvy- bæ, duoda paðalpas ir paskolas senatvëje, nelaimëje ir ligoje, f) steigia ir laiko spaudos informacijø ir patarimø biurus66. Sàjungos ástatai, priimti 1927 metais, keitësi dar du kartus: 1931 m. keièiamas pavadinimas Lietuvos kariuomenës kûrëjø sa- vanoriø sàjunga; 1936 m. buvo perregistruojamos visos Lietuvoje veikusios organizacijos. Visi ðie pasikeitimai buvo susijæ su vidaus politikos ypatumais. Savanoriø sàjungos tikslai atitiko savanoriø lûkes- èius, norus ir reikalavimus. Svarbiausias organizacijos tikslas iðliko toks pat kaip ir 19181920 m. savanoriams stojant á Lietuvos ka- riuomenæ ginti Tëvynæ. Kitas ne maþiau svarbus darbas, kurá nu-

66Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos ástatai. 1927 m. vasario 2 d. (registracijos VRM data) // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 3, L. 290. 224 matë savo organizacijai savanoriai tai patriotinis auklëjimas, tik pabaigoje iðkeliami ekonominiai ir savanoriø gerovës klausimai. Toks tikslø formulavimas leidþia teigti, kad tai buvo labai patriotiðkai nu- siteikusiø, visada pasiaukoti tëvynës labui pasirengusiø ir sàmoningø pilieèiø organizacija. Savanoriø sàjunga susidëjo ið aktyviø nariø Lietuvos ka- riuomenës savanoriø, kuriø statusas buvo apibrëþtas Lietuvos ástaty- mais, nariø rëmëjø visø, kurie pritaria sàjungos tikslams, ir garbës nariø garbingø Lietuvos pilieèiø, kurie þodþiu, darbu arba ginklu yra prisidëjæ prie kovø, vedamø uþ Lietuvos nepriklausomybæ, ir ypatingais darbais sàjungai pasiþymëjæ asmenys67. Pirmaisiais sàjungos gyvavimo metais garbës nariais buvo iðrinkti: arkivyskupas Pranas Karevièius, dr. Jonas Basanavièius, prelatas Jonas Maèiulis-Mairo- nis, Martynas Jankus, dr. Jonas Ðliûpas, gen. Jonas Bulota, Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras68. 1933 m. balandþio 23 d. sàjun- gos Centro valdybos plenumas vienbalsiai pripaþino gen. ðt. plk. Ka- zá Ðkirpà pirmuoju Lietuvos savanoriu ir iðrinko sàjungos Garbës nariu. 1937 m. tokia pat garbë buvo suteikta gen. Silvestrui Þukaus- kui, o 1939 m. dr. Kaziui Griniui ir div. gen. Stasiui Raðtikiui. Sàjungà sudarë skyriai, suskirstyti pagal administracinius vie- netus. Vyriausiasis sprendþiamasis organas skyriø atstovø suvaþia- vimas, ðaukiamas kartà per metus. Suvaþiavimas iðrinkdavo penkiø nariø valdybà, 3 nariø revizijos komisijà ir 3 nariø Garbës teismà. Tarp suvaþiavimø dirbo 15 asmenø Centro valdyba. Á atstovø suva- þiavimà rinkdavo 1 atstovà nuo 20 [nuo 1936 m. 1 nuo 30 A. J.] savanoriø. Jei skyriuje buvo maþiau kaip 20 nariø siøsdavo 1 asmená. Sàjungos nariai mokëjo stojamàjá ir nario mokestá. Sàjungos struktûra leidþia daryti iðvadà, kad tai buvo demokratiðkumo principais besivadovaujanti organizacija. Visi valdþios organai buvo renkami ir atsiskaitydavo kiekvienais metais. Sàjungos nariai turëjo sprendþiamàjá balsà skyriø suvaþiavimuose, o visuotiniuose suvaþiavimuose jis já pati- këdavo kolegai, kurá iðrinkdavo to skyriaus atstovu (atstovais). Atsto- vai turëdavo atsiskaityti apie savo darbà sàjungos suvaþiavimuose: kas buvo svarstyta, kokie priimti nutarimai, ar ávykdë skyriaus jam patikë- tus darbus. Archyviniø dokumentø analizë leidþia teigti, kad nebuvo toleruojami tie nariai, kurie ðio reikalavimo neávykdydavo.

67Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos ástatai. 1927 m. vasario 2 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 3, L. 290. 68Savanoris, P. 207. 225 Poperversminis laikotarpis. Sàjungos veikla 19271932 m.

Poperversminis metas buvo sudëtingas ne tik Lietuvai, bet ir Savanoriø sàjungai. Tik susikûriusioje organizacijoje buvo ávairioms partijoms priklausantys ar prijauèiantys þmonës. Daugumà sudarë krikdemiðkos ir tautininkiðkos orientacijos, bet buvo ir valstieèiø liau- dininkø ir net socialdemokratø. Stojimas á sàjungà vyko ne partiniu principu, o vienijo vieno likimo asmenis Nepriklausomybës kovø savanorius. Dalis sàjungos nariø daþnai dalyvaudavo neteisëtuose veiksmuose prieð esamà valdþià. Tai vyko per visà sàjungos gyvavimo laikotarpá ir ne vienam savanoriui teko pasëdëti kalëjime ar bûti ið- tremtam ið gyvenamos vietos. 1927 m. kovo 1415 d. buvo bandoma ávykdyti valstybës per- versmà, panaðø á 1926 m. gruodþio 17 d. Jam vadovavo Seimo vals- tieèiø liaudininkø frakcijos narys dr. Juozas Pajaujis, Lietuvos þi- niø redaktorius Jonas Strimaitis ir keletas studentø. Sukilimà neofi- cialiai rëmë ir valtieèiø liaudininkø partijos CK nariai M. Sleþevi- èius, K. Grinius ir Felicija Bortkevièienë69. Á organizuojamà sukilimà buvo átraukti ir kariðkiai ats. kpt. Antanas Majus [savanoris A. J.] ir ats. ltn. Kazys Naunèikas, husarø pulko vyr. ltn. Erikas Tornau [savanoris A. J.], taip pat 15 liktiniø puskarinikiø70. Kariuomenëje buvo stengiamasi suburti nedideles sukilimà palaikanèias grupes. Ðis sukilimas turëjo nuversti deðiniøjø grupiø vyriausybæ ir akurti buvu- sià padëtá, kai valdë teisëtai iðrinkti tautos atstovai. Sukilimo organizatoriai buvo susekti ir nuteisti. Praslinkus vos penkiems mënesiams, rugsëjo 9 d. ávyko Tauragës ir Alytaus sukilimai, dar vadinami pleè- kaitininkø sukilimu. Ðá sukilimà organizavo socialdemokratai Jeroni- mas Pleèkaitis, Juozas Paplauskas ir Juozas Kedys. Ginkluotam sukilimui socialdemokratø partija nepritarë, tad organizatoriai veikë savo iniciatyva. Ðis sukilimas nepavyko, bet jis turëjo neigiamø pa- sekmiø ilgam. Dalis organizatoriø pasitraukë á uþsiená ir sudarë poli- tiniø emigrantø grupæ, kurià rëmë Lenkijos specialiosios tarnybos ir naudojo savo tikslams. Ypaè jø veikla buvo pavojinga okupuotoje Lietuvoje Vilniaus kraðte. Dël jø vykdomos veiklos ir lenkø skun- dø, Lietuva buvo svarstoma ir Tautø Sàjungoje71.

69 Èepas R. Pleèkaitininkai.Vilnius, 2000, P. 38. 70 Povilaitis A. P. 10. 71 Ten pat. 226 Visi ðie politiniai ávykiai neaplenkë ir Savanoriø sàjungos. Sa- vanoriai buvo principingi ir pareiðkë savo nuomonæ dël pleèkaitinin- kø sukilimo. Ypaè neigiamø vertinimø sulaukë uþsienin pasitraukæ pleèkaitininkai. Zarasø skyriaus II suvaþiavime buvo priimta rezoliucija, kuri skelbë: Mes, Zarasø apskrities savanoriai, protestuoja- me ir imamës kuo grieþèiausiø priemoniø uþkirsti kelià pleèkaitinin- kams ir jø agentams, kurie uþ lenkø zlotus visokiu bûdu agituoja ir verþiasi á Lietuvà72. Ðio skyriaus savanoris Jonas Miðkinis buvo átartas esàs pleèkaitininkø agentas ir paðalintas ið sàjungos. Vieni savanoriai buvo baudþiami, o kiti skatinami uþ aktyvø dalyvavimà likviduojant Tauragës puèà. Uþ minëtus nuopelnus 1932 m. LKSS CV pristatë kpt. Adolfà Þilinskà ir psk. Kazá Rabaèiø, kuris buvo aktyvus ir 1926 m. gruodþio perversmo dalyvis, Gedimino ordino medaliui gauti73. Visi ðie faktai rodo, kad savanoriai buvo ávairiø paþiûrø ir aktyvûs Lietuvos pilieèiai. Kairiøjø jëgø rengti sukilimai, manytume, buvo suprantami poperversminëje Lietuvoje. Jie kovojo dël prarastos valdþios. Ban- dymø pakeisti vyriausybæ buvo ir ið deðiniøjø pusës. Gruodþio 19 d. buvo suformuota nauja vyriausybë, á kurià áëjo Tautininkø sàjungos ir Krikðèioniø demokratø partijos, Ûkininkø sàjungos, Ûkininkø partijos ir Darbo federacijos atstovai. Ministru pirmininku tapo A. Vol- demaras. Neilgai gyvavo ði deðiniøjø partijø vyriausybë. Po dr. J. Pa- jaujo suëmimo Seimas pareiðkë nepasitikëjimà vyriausybe. Preziden- tas A. Smetona 1927 m. balandþio 12 d. aktu Seimà paleido. Nors krikdemai pritarë Seimo paleidimui, bet reikalavo ðaukti naujà Sei- mà, o konstitucijà priimti vëliau. Tautininkai uþsispyrë ir reikalavo keisti konstitucijà, o Seimà ðaukti vëliau. Ðie nesutarimai iðardë mi- nistrø kabinetà. Atsistatydino dauguma krikdemø ministrø. A. Vol- demaras suformavo naujà ministrø kabinetà jau be kitø partijø. Buvo skubiai rengiama nauja konstitucija, kuri ir buvo priimta 1928 m. geguþës 25 d. Seimo rinkimai buvo atidëliojami net iki 1936 metø. Dar 1927 m. lapkrièio mënesá krikðèionys demokratai bandë priversti A. Smetonà suðaukti Seimà. Tam buvo pasirinktas aktyvus Gruodþio 17 d. perversmo dalyvis, II karinës apygardos virðininkas plk. J. Petruitis. Jo vadovaujama delegacija, á kurià áëjo plk. Aleksandras Ðumskis ir vyr. ltn. Jonas Chodkevièius, nuvyko pas Prezidentà

72 Zarasø apskrities savanoriø II suvaþiavimo protokolas Nr. 2. 1929 m. birþelio 25 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 2, L. 105. 73 Centro valdybos apdovanojimø byla. 1932 // Ten pat, L. 14. 227 pareikalauti Seimo suðaukimo ir sudaryti naujà koalicinæ vyriausybæ, á kurià áeitø krikdemai. Prezidentas atmetë tokius delegacijos siûlymus ir juos suëmë. Visi ðie krikdemiðkos orientacijos karininkai savanoriai buvo paleisti á atsargà ir ilgainiui ásiliejo á opozicijos gretas. Svarbiø valstybiniø ávykiø verpetui dar nenurimus, suðaukia- mas antrasis savanoriø atstovø suvaþiavimas, ávykæs 1928 m. balan- dþio 2223 d. Kaune, Tilmanso salëje. Jame dalyvavo 154 atstovai. Praneðimà apie nuveiktus darbus padarë sàjungos Centro valdybos pirmininkas ats. plk. J. Èaplikas. Opiausias klausimas buvo materialinë savanoriø bûklë. Valdyba gavo labai daug praðymø dël darbo ir paðal- pø. Praktiðkai visas jos darbas buvo nukreiptas ta linkme. Svarbiausias savanoriø suvaþiavimo praðymas vyriausybei buvo savanorio sàvokos praplëtimas ir lenkø okupuotø srièiø gyventojø naudai: kad savanoriais bûtø laikomi ir tie asmenys, kurie pagal gimimo metus buvo ðau- kiamojo amþiaus, bet jø kraðtas buvo okupuotas ir á Lietuvos kariuo- menæ jie atvyko savo noru. Ðis klausimo sprendimas truko 13 metø. Ástatymo pataisos dël savanorio statuso buvo pateiktos 1936 metø Sei- mui, kuris jas priëmë tik 1940 m. sausio mën., ir iki okupacijos nebuvo spëta jo ágyvendinti. Taip pat buvo svarstytas sàjungos vëliavos projektas, kurá sukûrë Panevëþio skyriaus savanoris Kaminskas. Geguþës 12 d. ðá projektà patvirtino CV ir jis su maþais pataisymais buvo ágyven- dintas. Suvaþiavimas iðrinko ir naujà Centro valdybà: pirmininkas J. Èaplikas, vicepirmininkai Kazys Matulevièius ir Algirdas Sliesorai- tis, sekretoriai Stasys Butkus ir Jonas Karutis, iþdininkas J. Miliû- ðis ir nariai Vitas Statkus, Jurgis Kiaunis, Petras Steikûnas, Albinas Èësna, Tadas Chodakauskas, Jonas Viliuðis, Jonas Maurukas, Kazys Germanas ir Antanas Steikûnas. 1928 m. rugpjûèio 5 d. plk. J. Èapli- kas gráþo á kariuomenæ ir pirmininku tapo Kazys Matulevièius, vice- pirmininkais V. Stakus ir J. Kiaunis. Savanoriø sàjungos Kauno skyrius dirbo glaudþiai bendradar- biaudamas su Centro valdyba. Dalis jo valdybos nariø daþniau tapdavo ir CV nariais. Ðis skyrius buvo ir vienas aktyviausiai veikianèiø ir gau- siausiø, 1929 m. turëjæs 900 nariø. Skyrius sugebëjo gauti ir finansinæ pagalbà ið Kauno apskrities valdybos (500 litø) bei Kauno miesto (1500 litø). Kauno savanoriai ásivedë graþià tradicijà spalio 9 d. rengti Vilniaus valandà. 1928 m. tokià valandà vedë Ministras pirmininkas A. Voldemaras, kalbëjæs savanoriams apie Vilniø ir jo reikðmæ Lietu- vai. Tokia pat valanda buvo surengta ir 1929 m. spalio 9 d.

228 LKSS ir Geleþinis vilkas

Naujosios CV nariai buvo aktyvûs ne tik Savanoriø sàjungo- je. Daugelis jø buvo naujos, slaptos organizacijos Geleþinis vilkas nariai ir vadovai. Apie ðià organizacijà ir jos ryðius su LKSS bûtina aptarti nuodugniau, nes to ryðio pasekmës Savanoriø sàjungai ir kai kuriems jos nariams buvo juntamos visà likusá laikotarpá iki pat so- vietinës okupacijos ir po jos. Geleþinio vilko sporto sàjungos kûri- mas beveik sutapo su savanoriø organizacijos ásikûrimu. 1927 m. pra- dþioje Ministras pirmininkas ir tuo metu ëjæs kraðto apsaugos ministro pareigas A. Voldemaras privaèiam pokalbiui sukvietë keletà Gruodþio 17 d. perversme dalyvavusiø karininkø ir civiliø. Kaip prisimena ðá susitikimà Jonas Pyragius, < >jis iðdëstë mintis apie reikalà ir bûdus organizuoti plataus masto politiná sàjûdá. < > Lie- tuviø tauta yra pasisakiusi uþ demokratijà, bet mûsø partijos pasiro- dë nesubrendæ ir nepajëgios konstruktyviai tvarkytis. Todël laikinai tenka prisiimti autoritarinæ valdymosi formà ir apibrëþtà demokra- tijà. < > Mums reikalinga organizacija, sudaryta atrankos keliu ið aktyviø patriotø, pasiþadanèiø garbingai tarnauti tautos ir valstybës gerovei. < > Prireikus ji galëtø bûti ir apginkluota.74 Remiantis ðiomis direktyvomis birþelio mënesá buvo ásteigta ið pradþiø buvusi slapta organizacija Tautinë apsauga geleþinis vilkas. Organizacijos garbës ðefas prezidentas Antanas Smetona, globëjas ir vadas Au- gustinas Voldemaras, ðtabo virðininkas Algirdas Sliesoraitis ir nariai Antanas Maèiuika, Pranas Gudynas, Juozas Matulevièius, Pet- ras Steikûnas, Kazys Germanas, Vaclovas Goðtautas, Jonas Pyragius. Visi jie buvo savanoriai kûrëjai, o A. Sliesoraitis, J. Matulevièius, P. Steikûnas, K. Germanas, V. Goðtautas ir LKSS nariai. 1928 m. geguþës 26 d. slaptoji organizacija buvo legalizuota ir pavadinta Geleþinio vilko sporto sàjunga. Tai ávyko tuo metu, kai buvo ákurta kita tautinë organizacija Jaunoji Lietuva, kurios ðefas taip pat buvo Prezidentas A. Smetona. Buvo iðrinkta valdyba: virðininkas aviacijos kpt. Jonas Pyragius, pavaduotojas K. Ger- manas ir iþdininkas P. Steikûnas. Kauno grupës ðtabà sudarë savanoriai kûrëjai grupës vadas V. Goðtautas, Organizacinio ir operatyvinio skyriaus virðininkas K. Germanas, Informacijos ir propagandos skyriaus Vidmantas Jurgis, Sporto sàjungos P. Steikûnas, Apsau-

74Pyragius J. Kovosiu kol gyvas. Atsiminimai. Kaunas, 1993, P. 5859.

229 gos gynëjas Vytautas Statkus75. Geleþinio vilko statute buvo numatytas ðios organizacijos tikslas tautos garbë ir valstybës gerovë. Jam pasiekti buvo numatytos tokios priemonës: 1. Þodþiu ir darbu stiprinti lietuviø tautinæ sàmonæ, Tëvynës meilæ ir fizines Tautos jëgas. 2. Atskiro asmens, visuomenës ir valstybës gyveniman ávesti geleþinæ drausmæ, pakelti iki aukðèiausio laipsnio darbingumà ir sàþiningumà. 3. Kovoti su praþûtingu mûsø Tautai ir Valstybei partyviðkumu, ar- danèiu lietuviø vienybæ, fiziniu ir dvasiniu iðtiþimu ir iðsigimimu. 4. Suvienyti visus lietuvius bendram Tautos ir Valstybës darbui76. Ði organizacija sovietiniø istorikø buvo vertinama labai tendencingai Geleþinis vilkas vadinamas faðistine organizacija77. Panaðios nuo- monës laikosi ir dabartiniai istorikai78. 1992 m. Èikagoje iðleistoje Juozo Jakðto Nepriklausomos Lietuvos istorija 19181940 m. ði organizacija vadinama kraðtutine nacionalistine79. Taèiau toks vertinimas, nenaudojant ðaltiniø, negali bûti objektyvus. Manytume, kad reiktø naujø tyrimø Geleþinio vilko organizacijos veiklai ávertinti ir pateikti tikrai objektyvià nuomonæ, nes iki ðiol nëra atskirø darbø, nagrinëjanèiø ðios organizacijos veiklà ir pobûdá. Ji vertinama labai vienpusiðkai. Savanoriø sàjungos nariø aktyvø dalyvavimà Geleþinio vilko organizacijoje patvirtina ir archyve rasti III suvaþiavimo, ávyku- sio 1929 m. liepos 2122 d., atstovø ir kandidatø sàraðai. Prie kiekvieno asmens pavardës buvo raðoma: vilkas, ne vilkas, prijauèiantis, tautiniai nusistatæs80. Ðiame suvaþiavime dalyvavo 75 vilkai ið 150 atstovø. Daugiausia vilkø tarp atstovø buvo ið Kaiðiadoriø, Këdai- niø, Ðakiø, Tauragës, Kauno skyriø. Suvaþiavimà pradëjo CV pirmininkas K. Matulevièius [vilkas A. J.], o á prezidiumà buvo iðrink- ti K. Masiliûnas, A. Steikûnas, H. Vaitkevièius, á sekretoriatà A. Rukða ir J. Adomaitis [visi paminëti asmenys vilkai A. J.]. Suvaþiavimo dalyviø sudëtis neatsitiktinai buvo tokia. Tam átakos tu- rëjo geguþës 6 d. atentatas prieð Ministrà pirmininkà A. Voldemarà.

75 Kauno kuopos sudëtis. 1928 // LCVA. F. 563, Ap. 1, B. 51, L. 1. 76 Lietuvos tautinës apsaugos Geleþinis vilkas statutas. // LCVA. F. 563, Ap. 1, B. 189, L. 1. 77 Bulota V. P. 78. 78 Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (19181940). Vilnius, 1997, P. 56. (Toliau: Lietuvos Respublikos ) 79 Jakðtas J. Nepriklausomos Lietuvos istorija 19181940. Chicago, 1992, P. 125. 80 LTA Geleþinis vilkas Vyriausias ðtabas, Kaunas. Politinis susiraðinëjimas. Savanoriø suvaþiavimo byla. 1929 07 211929 08 20. // LCVA. F. 563, Ap. 1, B. 24, L. 3032. 230 Savanoriai vieningai priëmë protestà dël ðio ávykio, o vakare visi su vëliavomis vykdami padëti gëliø prie neþinomo kario kapo, atëjo ir prie prof. A. Voldemaro namø. Ministras pirmininkas iðëjo pasitikti savanoriø, kurie já sutiko griausmingu valio. A. Voldemaras pasakë kalbà ir padëkojo savanoriams uþ tëvynës sargybà ir pareiðkë, kad Tëvynë, turëdama tokiø sûnø, galës ávykdyti visus savo uþdavinius81. Suvaþiavime buvo iðklausyta ataskaita apie praeitus metus ir aptarti nuveikti darbai: labai padidëjo sàjungos nariø skaièius, daugiau aprûpinta savanoriø tarnybomis, paskolomis, paðalpomis ir þe- me, buvo pradëta rûpintis knygos apie savanoriø þygdarbius iðleidi- mu renkama istorinë medþiaga. Tautos kelio redaktorius A. Slie- soraitis referavo apie savanoriø ekonominæ bûklæ. Buvo nutarta ða- linti visus sàjungà kompromituojanèius narius. Vienbalsiai ir su dideliu entuziazmu buvo iðrinkti nauji garbës nariai A. Voldemaras, P. Karevièius ir J. Maèiulis-Maironis. Suvaþiavimas pasibaigë priimda- mas daug sveikinimø ir rezoliucijø bei iðrinkæs naujà CV valdybà, revizijos komisijà ir Garbës teismà. Be maþø iðimèiø iðrinkti tie patys asmenys. 1929 1930 m. Savanoriø sàjungai buvo nelengvi dël valsybës viduje vykusiø politiniø permainø. Svarbiausioji Ministro pirmininko A. Voldemaro nuðalinimas 1929 m. rudená ir po to sekæs Geleþinio vilko organizacijos pertvarkymas ir paleidimas. Nema- þa dalis LKSS nariø buvo ir ðios organizacijos nariai. Jie nesutiko su Prezidento A. Smetonos sprendimu dël Geleþinio vilko uþdarymo. A. Sliesoraitis, broliai A. ir K. Matulevièiai, J. Pyragius ir V. Goðtau- tas tuoj po ðiø ávykiø apsilankë pas A. Smetonà ir praðë paaiðkinti A. Voldemaro nuðalinimo prieþastis: < >Smetona daug nekalbëjo, iðvadino Voldemarà politiniu banditu ir atvykusiems liepë èia pat vykti pas Vidaus reikalø ministrà Ignà Musteiká82. Geleþinio vilko organizacija, kurioje buvo nemaþai Savanoriø ir Ðauliø sàjungos nariø, buvo uþdaryta, o prieð jos narius, kurie nesutiko su naujo vado plk. Bruno Ðtencelio paskyrimu, buvo imtasi represijø. Visi ðie ávykiai suskaldë tautininkø partijà ir visas organizacijas, kurios negalëjo suprasti tokio staigaus A. Smetonos ir A. Volde- maro santykiø atðalimo. Nors jis prasidëjo dar prieð atentatà, bet buvo kruopðèiai slepiamas nuo bendrapartieèiø ir bendraminèiø. Tie

81 Treèias savanoriø sàjungos atstovø suvaþiavimas // Trimitas, 1929 m. liepos 25 d. Nr. 30, P. 506. 82 Pyragius J. P. 60.

231 þmonës, kurie liko iðtikimi A.Voldemaro skelbtoms idëjoms, buvo pavadinti voldemarininkais, ir tapo treèiàja opozicijos srove. Ði opozicija buvo skirtingo pobûdþio nei krikdemiðka ar kairioji. Ji neturëjo savo struktûros, organizacijos ir spaudos. Aktyvus voldemarininkas J. Py- ragius atsiminimuose raðë: Nors ji prailgino opozicijos frontà < >, ji neneigë paèios autoritarinës santvarkos, tik smerkë esamos vyriau- sybës nepajëgumà tvarkytis ûkiniai, < > treèioji opozicijos srovë atsirado iðkylant pasaulinei ekonominei krizei, kuri opozicinei veiklai suteikë papildomos medþiagos83. Voldemarininkai, tarp kuriø buvo nemaþai LKSS nariø, savo ideologija buvo artimiausi tautininkams. Dël tautininkø kritikos jie buvo labiausiai sekami, tremiami ir kalinami. Dalies savanoriø nelojalumas valdþiai turëjo neigiamos átakos ir paèiai sàjungai. Dalis savanoriø, kurie buvo minimi kaip Geleþinio vilko nariai, dalyvavo rengiant sukilimà, turëjusá gràþinti A.Voldemarà á ministro pirminko postà. Jo dalyviai taip pat buvo kaltinami pasikësini- mu á vidaus reikalø ministrà Steponà Rusteikà. Jie buvo suimti ir kai kurie be teismo iðtremti á provincijà. 1930 m. geguþës 1112 d. vykæs visuotinis sàjungos nariø su- vaþiavimas iðkëlë klausimà dël savanoriø teisiø gynimo. Buvo teigiama, kad dël nepamatuotø ið administracijos pusës represijø daugiau ar maþiau teko nukentëti 8 sàjungos nariams, tarp jø 3 CV nariams ir paèiam Centro valdybos pirmininkui K. Matulevièiui, nariams J. Grybauskui ir P. Steikûnui84. K. Matulevièius suvaþiavi- mui referavo apie CV veiklà nagrinëjamu klausimu. Jis papasakojo, kad CV plenumas parengë peticijà Prezidentui A. Smetonai ir nuta- rë: jei bus gautas neigiamas atsakymas, suðaukti nepaprastà Savano- riø sàjungos suvaþiavimà. Prezidento atsakymas buvo neigiamas, ta- èiau CV savo paþado suðaukti suvaþiavimà negalëjo ágyvendinti sà- jungai valdþia nedavë leidimo ðaukti nepaprastàjá suvaþiavimà [norint suðaukti vieðà susirinkimà reikëdavo gauti Kauno komendanto leidimà A. J.]. Centro valdyba nesudëjo rankø ir toliau gynë savo nariø teises. Ji kreipësi á Ministrà pirmininkà Juozà Tûbelá ir vidaus reikalø ministrà S. Rusteikà, praðydama palengvinti iðtremtøjø sava- noriø J. Karuèio ir A. Sliesoraièio bûklæ ir gràþinti juos ið tremties. Teigiamas atsakymas dël CV siøstø praðymø nebuvo gautas, todël 1930 m. geuþës 1112 d. IV suvaþiavimas priëmë toká nutarimà: pra-

83Pyragius J. P. 62. 841930 m. CV ásakymai. Suvaþiavimø protokolai, susiraðinëjimas su CV apie susirinkimus // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 225, L. 26. 232 ðyti p. Respublikos Prezidentà < >kad savanoriams nebûtø taikomos administracinës bausmës, o iki sprendimo Teismo organø savanoriams taikyti tik vidaus reikalø ministro prieþiûrà. Iðtremtuo- sius savanorius Karutá Jonà ir Sliesoraitá Algirdà kaipo ne Teismo organø, o administraciniai nubaustus gràþinti ið tremties85. Suvaþia- vimas iðrinko naujà valdybà: pirmininkas Stasys Butkus, sekretorius Jonas Mikeliûnas, iþdininkas Jonas Miliuðis. Á ðio suvaþiavi- mo svarstytus ir priimtus sprendimus reagavo ir oficiozas Lietuvos aidas. Laikraðtyje buvo paskelbtas straipsnis, kuriame ypaè susido- mëta Savanoriø sàjungos likimu ir pirmiausia atkreiptas dëmesys dël savotiðkai susidariusios daugumos, kuri vadovavo suvaþiavimui ir dar pamokoma, kad valdininkams negalima politikuoti86. Á Lietuvos aido straipsná LKSS CV parengë atsakymà, kurio laikraðtis nespaus- dino. Jame buvo raðoma, kad Savanoriø sàjunga yra apolitinë organizacija: jos Centro valdyboje yra tik vienas partinis asmuo. Bet tai nereiðkia, kad ji neturi teisës vienu ar kitu svarbiu valstybës ar tautos reikalu pasisakyti. Ji ir anksèiau yra tai dariusi: 1926 m. prieð len- kiðkø mokyklø pafrontëje steigimà, prieð policijos þiaurumus muðant demonstrantus ar 1929 m. prieð socialdemokratus, susidëjusius su Lietuvos prieðais. Tos visos rezoliucijos buvo spausdinamos Lietu- vos aide ir laikraðtis èia nematë jokio politikavimo. O dabar, kai savanoriai gina savo nariø teises ir pasisako prieð netinkamus dabar- tinës valdþios þingsnius, jie politikuoja87. Ðis atsakymas oficiozui yra labai svarbus apibrëþiant naujà laikotarpá, á kurá áþengë Savanoriø sàjunga. 19301932 m. buvo ypaè sudëtingi. Sàjunga ir jos nariai vis patekdavo á valdþios nemalonæ. O ir vëliau sàjunga buvo puolama dël joje buvusiø savanoriø voldemarininkø. Jø ypaè daug buvo Kauno skyriuje, o CV jie visada sudarë 2/3 nariø. Tie nesutarimai truko iki pat jos uþdarymo, bet ne visada tai prasiverþdavo á laikraðèius ar tie- siogines represijas, kaip tai atsitiko 1930 m. Bûtina paþymëti, kad CV pozicija labai daþnai sutapdavo ir su skyriø nuomone. Dël iðtremtøjø savanoriø gràþinimo á gyvenamas vietas ir tarnybas pasisakë ir Ðakiø apskrities skyriaus visuotinis su-

85 1930 m. CV ásakymai, suvaþiavimø protokolai, susiraðinëjimas su CV apie susirinkimus // LCVA. F. 560. Ap. 1, B. 225, L. 26. 86 Savanoriø suvaþiavimo proga // Lietuvos aidas, 1930 m. geguþës 19 d. Nr. 112. 87 LK Savanoriø sàjungos þodis dël Lietuvos aido uþmetimø. 1930 m. // LCVA. F. 560, Ap. 1. B. 189, L. 98.

233 vaþiavimas, ávykæs 1930 m. birþelio 19 d.88 Toks vieningumas, re- miant voldemarininkus, ir A.Voldemaro palaikymas nesiderino su val- dþios ir Prezidento vykdoma politika. Á LKSS rezoliucijas ir raðtus valdþia daþniausiai nereaguodavo. Net Prezidentui skirti raðtai ne- patekdavo jam á rankas ar taip tik buvo sakoma. Dël tokios sudëtin- gos situacijos CV 1931 m. vasario mën. iðleido aplinkraðtá Nr. 1, kuriame buvo aptariama bûsimo suvaþiavimo dienotvarkë ir teigiama, kad tiek suvaþiavime, tiek sàjungos veikime grieþtai prisilaikyti sàjungos ástatø. Draudþiama politika ir kokie nors iðsiðokimai, kurie áþeistø vyriausybæ bei tas grupes, kuriose priklauso savanoriø ir ku- riø þmonës yra kovojæ dël Lietuvos nepriklausomybës. Visur palaikyti savanoriø vienybæ ir nekirðinti vienà prieð kità89. 1931 m. visuotinis savanoriø sàjungos suvaþiavimas vyko ap- linkraðèio dvasia. Jis pakeitë sàjungos pavadinimà á Lietuvos ka- riuomenës kûrëjø savanoriø ir svarstë ne vienà rezoliucijà, nukreip- tà prieð lenkø veiksmus ir Klaipëdos vokieèiø vykdomà politikà. Su- vaþiavime buvo nutarta pradëti ðvæsti pirmosios savanoriø priesai- kos, priimtos 1919 m. geguþës 11 d., dienà, kaip savanoriø ðventæ90. Sàjungos pirmininku buvo iðrinkas ats. plk. ltn. Petras Guþas, vice- pirmininku Stasys Butkus. Tarp suvaþiavimø dirbanti CV atsakinë- davo á ávairius raðtus, nagrinëdavo savanoriø praðymus bei operatyviai reaguodavo á vidaus ir uþsienio politikos ávykius. 1931 m. lapkri- èio 20 d. CV iðplatino rezoliucijà dël þydø pogromø Vilniuje. Joje buvo raðoma: < > kraugërio lenko dvasia nerimsta në dienos. Pas- kutinëmis dienomis lenkai pavartojo teroro aktà prieð þydus ir plëðë jø turtà. Atkartojo kruvinàjá 1919 m. Velykø pogromà Vilniuje ir ðian- dien Lietuvos þydø kraujas vël apðlakstë Vilniaus akmenis < > LKKSS Centro valdybos prezidiumas reiðkia uþuojautà nukentëju- siems < > ir grieþèiausiai smerkia barbariðkus okupantø lenkø kovos bûdus su tautine Lietuvos þydø maþuma < >91. Savanoriø sàjungos darbas buvo stebimas ir vertinamas. Ne vienas straipsnis pasirodë Lietuvos aide. Jie buvo nukreipti prieð savanorius. Todël 1932 m. visuotiniame suvaþiavime buvo siûloma pasmerkti ðá laik- raðtá. Ðis suvaþiavimas buvo þymus ir tuo, kad savanoris A. Sliesorai-

88Ðakiø skyriaus visuotinio suvaþiavimo protokolas 1930 06 19. LKSS CV susiraðinëjimas// Ten pat, B. 17, L. 88. 89Aplinkraðtis Centro valdybos Nr. 1, 1931 m. // LCVA. F. 560, B. 30, L.17. 90Visuotinio savanoriø suvaþiavimo protokolas. 1931. 04. 1819 // Ten pat, B. 23. L. 84. 91Savanoriø kûrëjø rezoliucija dël þydø pogromø Vilniuje // Ten pat, L. 3. 234 tis pasiûlë iðrinkti pirmàjá savanorá, paskelbiant apie tai visuose Lie- tuvos didþiuosiuose laikraðèiuose. Á ðá suvaþiavimà buvo pakviestas ir sàjungos garbës narys prof. A. Voldemaras, kuris neatvyko bet atsiuntë graþø atsipraðymà, kad nuo nepareinamø nuo manæs aplin- kybiø, negaliu pasinaudoti ðiuo kvietimu92 [A. Voldemaras tuo metu buvo tremtyje Zarasuose A. J.]. Kitame savanoriø suvaþiavime buvo iðkelta visuotinio savanoriø kongreso suðaukimo idëja. Jis bûtø ðaukiams ne dël ekonominiø problemø, bet dël Vilniaus ir Klaipëdos bei bûtø nukreiptas prieð tautos susiskaldymà. Numatoma kongreso suðaukimo data 1933 m. rugpjûèio 1315 d., kuri kas metà buvo atidëliojama. 1934 m. Prezidentas A. Smetona savanoriams siûlë kongresà ðaukti su kokiu kitu reikalu, pvz., paroda. Be to, politiniai kongresas nebe toks aktualus. Klaipëdos kraðtas aptvarkytas reikð- mingesnis Vilniaus kraðtas, nes pasigirsta balsø, prieðingø visuome- nës nuomonei93. Toks Prezidento nenoras leisti susirinkti didþiajai daugumai savanoriø Kaune, manytume, buvo susijæs su nepasitikëji- mu ar baime, kà tie þmonës nuspræs, kokias rezoliucijas priims. Jis puikiai þinojo, kad tarp savanoriø buvo ne vienas Gruodþio 17 d. perversmo rengëjas ir organizatorius bei opozicijos rëmëjas, tiek krik- demiðkosios, tiek voldemariðkosios ar kairiosios. Deja, ði idëja buvo ágyvendinta tik 1938 m. vasarà, po Lenkijos ultimatumo. LKKSS nariø veikla 19341937 m.

1934 m. pasiþymëjo neramumais, kurie buvo nukreipti prieð Vyriausybæ. Nesnaudë ne tik opozicija, bet ir Klaipëdos kraðto vo- kieèiai. Jau vasario mën. dvi nacionalsocialistinës organizacijos: CSA (Christliche Soziaslistische Arbeitsgemeinschaft Krikðèioniø so- cialistø darbininkø sàjunga), vadovaujama pastoriaus Teodoro Zaso (Sasso), ir antra SOVOG (Sozialistische Volksgemeinschaft Socia- litinë liaudies sàjunga, vadovaujama veterinarijos gydytojo Ernesto Noimano (Neumann), veikdamos pagal kai kuriø Vokietijos ástaigø nurodymus, bandë atplëðti Klaipëdà nuo Lietuvos. Sukilimo rengëjai Lietuvos saugumo organø buvo susekti ir perduoti teismui (126 asmenys). Ði byla susilaukë didelio atgarsio visoje Lietuvoje, o ypaè didelá pasipiktinimà sukëlë tarp savanoriø. Jie visada buvo labai ka-

92LKKSS Centro valdybos atstovø suvaþiavimo byla 1932 m. // Ten pat, B. 29. L. 5. 93Visuotinio savanoriø sàjungos VIII suvaþiavimo protokolas. 1934 m. geguþës 26 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 107, L. 4. 235 tegoriðkai nusistatæ Klaipëdos vokieèiø atþvilgiu ir pasisakydavo uþ grieþtas sankcijas prieð jø vykdomà politikà. Kiekviename visuotiniame LKKSS atstovø suvaþiavime buvo priimamos rezoliucijos dël Klai- pëdos ir Vilniaus. Kiek aprimus Noimano ir Zaso bylos atgarsiams, birþelio 67 d. buvo surengtas karininkø puèas. Já rengë karininkai, vadinamieji voldemarininkai, vadovaujami gen. ltn. Petro Kubiliûno. Anot A. Povilaièio, sukilëliai turëjo tikslà nuversti J. Tûbelio vyriau- sybæ ir sudaryti naujà su A. Voldemaru prieðakyje. Karininkai buvo nepatenkinti esama vyriausybe, jos neveiklumu ir nesugebëjimu tvarkyti kraðto reikalø. J. Tûbelio vyriausybë buvo kaltinama svetimðaliø protegavimu valdiðkose ástaigose ir nesugebëjimu paðalinti trûkumø ávairiose gyvenimo srityse. Karininkus þeidë ir tai, kad saugumo organai seka juos tarnyboje. Ðio sukilimo dalyvis savanoris kûrëjas, Kau- no skyriaus pirmininkas 19381939 m. mjr. J. Pyragius atsimena, kad jau 1933 m. rudená grupë Gruodþio 17 d. perversmo dalyviø norëjo pabandyti karine jëga sujudinti tautininkus. Tos karininkø gru- pës branduolá sudarë: mjr. Stasys Puodþius, mjr. Juozas Matulevi- èius, mjr. Jonas Ðpokevièius, mjr. J. Pyragius, kpt. Vladas Ivanauskas, kpt. Petras Gumbinas ir kt. Buvo numatyti keli punktai, kurie turëjo bûti iðkelti kaip reikalavimai: 1) tautininkø vyriausybë nukrypo nuo Gruodþio 17-os dvasios, vienaðaliðkai spræsdama valstybës reikalø tvarkymà; 2) tada valdþios priekyje buvo pastatyti lygiomis teisëmis Smetona ir Voldemaras, në vienas jø neturi galios nuðalinti kità, todël Voldemaras turi bûti gràþintas á vyriausybæ; 3) J. Tûbelis ir jo pasirinkti bendradarbiai árodë visiðkà nesugebëjimà, todël jie turi uþleisti vietà jaunesniems ir pajëgesniems; 4) kad ateityje kariuomenei nerei- këtø kiðtis á politikà, turi bûti atgaivinta Geleþinio vilko organizci- ja. Asmenys, tautininkø nuskriausti uþ dalyvavimà toje organizacijoje, turi bûti moraliai kompensuoti; 5) turi bûti uþtikrinta, kad persi- tvarkant nekiltø kerðtavimo ir atsiskaitymø, þinant, kiek nuoskau- dø ið dabartinës vyriausybës patyrë buvæ Geleþinio vilko nariai ir pats Voldemaras94. Birþelio 7 d. gen. ltn. Petras Kubiliûnas, plk. Juozas Baèkus su reikalavimais nuvyko pas Prezidentà A. Smetonà. Reikalavimai buvo atmesti, o A. Smetona nusprendë labai grieþtai nubausti ðio sukilimo organizatorius ir dalyvius. 1934 07 15 Karo lauko teismas nubaudë 3 aukðus karininkus: gen. ltn. P. Kubiliûnà, plk. ltn. J. Baèkø, plk. ltn. Juozà Narakà mirties bausme, jà pakei-

94Pyragius J. P. 6364. 236 èiant sunkiøjø darbø kalëjimu iki gyvos galvos, 2 civilius tokia pat bausme. Kiti karininkai, prisidëjæ prie sukilimo, buvo nubausti ði- taip: 23 karininkai jø paèiø praðymu paleisti á atsragà; 23 karininkai ið karo tarnybos á atsargà; 22 karininkai paþeminti á eilinius ir paleisti á atsargà95. Norëtume kiek plaèiau nuðviesti paþeminimà á eilinius. Mjr. J. Pyragius prisimena, kaip atsirado pirmoji Prezidento Sme- tonos eiliniø laida: Liepos 10 d. á gretimà kalëjimo kiemà < > ávesta 2-ojo pëstininkø pulko kuopa. < > Atëjæs á mûsø skyriø ka- lëjimo virðininko pavaduotojas majoras Vincas Asevièius iððaukë pa- vardëmis deðimt ar daugiau karininkø ir nuvedë á antràjá kiemà. Kiek pabuvus, jie gráþo be þvaigþduèiø antpeèiuose ir be trikampiø mun- duro apykaklëje. Pasakë degraduoja á eilinius. Ta paèia tvarka nuvedë ir likusius, jø skaièiuje ir mane. < > plk. Julius Èaplikas perskaitë ásakymà kariuomenei Nr. 10 (slaptà), kur pasakyta, kad Valstybës Prezidento aktu þemiau iðvardinti karininkai þeminami á eilinius su pasekomis karo ástatø XXII kn. 42 str. ir iðleidþiami ið kariuomenës. Ásakë kpt. Liudui Kaufmanui iðlupti ið antpeèiø þvaigþdutes, nuardy- ti trikampius ir nuimti kepurës geltonà ðniûrelá. < > Prisiminiau kaþkur skaitæs nuostatà, kad degraduojamam karininkui laipsnio þen- klus nuima tik aukðtesnio laipsnio karininkas96. Jau kità dienà Avia- cijos ir Karo technikos ðtabas atsiuntë maðinas pasiimti eiliniø. Avia- cijos virðininkas J. Pyragiui liepë atiduoti Savanorio kûrëjo medalá ir liudijimà. Buvæs majoras atneðë visus apdovanojimus, bet paëmë tik savanorio kûrëjo medalá. Naujasis eilinis protestavo dël tokio elge- sio ir sakë, kad < >tai ne apdovanojimas, bet paþymëjimas fak- to97. Jam buvo patarta patylëti. O vëliau jis suþinojo, kad savanorio kûrëjo medaliai buvo atimti todël, kad uþkirstø kelià stoti á Savano- riø sàjungà, kurioje tada buvo nemaþai simpatizuojanèiø Birþelio 7 d. puèo dalyviams. J. Pyragius medalá atgavo kartu su laipsniu 1938 m. Tokia pati lemtis iðtiko ir savanorá kpt. Antanà Petruðkevièiø, mjr. Juozà Matulevièiø ir kt. Á atsargà buvo iðleisti mjr. Jeronimas Garolis, kpt. Vladas Morkus, kpt. Juozas Èesonis visi savanoriai kûrëjai. Grieþtos bausmës neiðvengë ir A. Voldemaras, kuris tuo metu gyveno pas savo pusbrolá Zarasuose, priþiûrimas policijos. Ren- giant puèà, jis nedalyvavo, o buvo atskraidintas tik birþelio 7 d. naktá,

95 Povilaitis A. P. 17. 96 Pyragius J. P. 6970. 97 Ten pat. 237 kai viskas jau buvo pasibaigæ. A. Voldemaras apie visa tai, kas ávyko, kalbëjo: Tai, kà jûs padarët, Smetonai didelis smûgis, nes jis tvirtai tikëjo, kad karininkai jam palankûs. Smetona kerðtingas ir jums to ne- atleis. Þinoma, daugiausiai klius man, nors jûs ir pats Smetona gerai þinot, kad að prie viso to esu maþiausiai prisidëjæs98. Nors tiesiogiai A. Voldemaras nebuvo kaltas, bet uþ tai, kad laukë tinkamo momento paimti valdþià á savo rankas, bet dël nuo jo nepriklausanèiø aplinkybiø savo sumanymo neávykdë, nes sukilimà numalðinus, buvo suimtas, nuteistas 12 metø sunkiøjø darbø kalëjimo99. 1934 m. rudená A. Voldemaras papraðë A. Smetonos malonës, bet praðymas buvo atmestas. Jis kalëjime iðsëdëjo iki 1938 m. ir buvo paleistas tik su sàlyga, kad iðvyks á uþsiená. Prezidentas A. Smetona norëjo A. Voldemarà laikyti kuo toliau nuo neramaus ir maiðtingo voldemarininkø judëjimo. Já baugino viskas, kas buvo susijæ su prof. A. Voldemaro vardu. 1935 m. kovo 24 d. buvo uþdarytas ir LKKSS Ramygalos skyrius. Jis buvo ásteigtas 1933 m., bet dël netinkamo vardo pasirinkimo [buvo pasivadinæs prof. A. Voldemaro vardu A. J.] ir < >esamø þalingumø ir jo ásibrovimo á politinæ kryptá, pataikaujant vieno, kito asmens politikai ir dar dël to, kad < >tam tikri asmenys su virðai- èiu Kuodþiu prieðakyje kelia triukðmà, neleidþa vykdyti susirinkimø, turëdami ypatingo tikslo, per kà skyrius negali produktyviai dirbti, veikti savanoriø ir valstybës naudai100. 1935 m. buvo nutarta ðá skyriø per- steigti. Skyriaus pirmininkas buvo J. Karutis. A. Povilaièio teigimu, 1934 m. birþelio 67 d. puèas pagimdë dar du sukilimus puskarininkiø ruoðtà 1934 m. rugpjûèio mën., ir spalio mën. voldemarininkø, sëdëjusiø kalëjime. Pastarasis buvo suorganizuotas paèiø Saugumo departamento darbuotojø norint ið- provokuoti laisvëje buvusius voldemarininkus101. Julius Vaitkevièius [tuo metu sëdëjo kalëjime uþ pasikësinimà á plk. Rusteikà A. J.] savo parodymuose teismui raðë, kad já uþverbavo Statkus (Jonas Statkus Valstybës saugumo departamento direktorius) ir paþadëjo kaltinamajam, kad nebus jokiø fiziniø bausmiø, o vyriausybei esà svarbu suþinoti opozicijos vadovø vardai ir siekiai. Mano misija turëjo baigtis opozicijos nariø iððifravimu, apie tà að per Kazakevièiø (kalë-

98Pyragius J. P. 67. 99Lietuvos Respublikos , P. 5758. 100Skyriø protokolø nuoraðai. 1933 m. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 57, L. 37, 41. 101Valstybës saugumo policijos skyriaus Apygardos teismo prokuroro kvota. 1934 m. // LCVA. F. 483, Ap. 2, B. 55, L. 231247. 238 jimo virðininkà) turëjau praneðti Statkui102. Nors ðis vadinamasis sukilimas net neávyko ir jokiø rezultatø nedavë, bet kaltininkai buvo nubausti, nors trys ið keturiø jau ir taip sëdëjo kalëjime. Ðià pro- vokacijà apraðome norëdami pailiustruoti A. Smetonos valdomos Lie- tuvos saugumo policijos darbo sistemà, kai ne visada buvo paisoma nei priemoniø, nei moralës. Savanoriø sàjunga ir jos nariai ne vien tik kritikavo ir peikë valdþià, bet ir siûlë priemones, kaip geriau ginti ir saugoti Lietuvos valstybingumà. 1935 m. LKKSS iniciatyva buvo ásteigtas Ginklø fondas, kurio pirmasis ir ilgametis pirmininkas buvo ats. plk. ltn. P. Gu- þas. Ákûrusi Ginklø fondà, sàjunga áneðë pirmàjà aukà 1000 litø103. Panaðios aukos buvo aukojamos kasmet. 1935 m. gruodþio mën. 26 d. Valstybës saugumo departamen- to Kvotø skyriaus virðininkas gavo slaptø þiniø, kad Jonas Karutis, Aleksandras Sinkevièius, Povilas Vladas Ivanauskas, Liudas Þukaus- kas, Petras Skurauskas rengia ginkluotà sukilimà, kurio tikslas nuversti esamà vyriausybæ. Ðiam tikslui jie spausdina ir platina atsiðauki- mus: Broliai lietuviai! (1935-06-20), Broliai lietuviai (1936-12- 17), Ûkininkai, darbininkai, Nr. 1 Atsiðaukimas(1935-11-23), Á Lietuvos visuomenæ. Visø atsiðaukimø turinys panaðus iðskai- èiuojami blogi vyriausybës darbai, kaltinamas A. Smetona ir J. Tûbe- lis dël suvalkieèiø ûkininkø kanèiø, kritikuojama uþsienio politika ir represijos prieð karininkus, puskarininkius ir kitus, kurie norëjo pakeisti nusistovëjusià tvarkà [turima galvoje birþelio 7 d., puskarinin- kiø ir J. Vaikevièiaus bylos A. J.]. Ðá kartà valdþios spëliojimai pa- sitvirtino. Buvo suimta nemaþai asmenø, aktyviai rengusiø ðá sukili- mà. Jø namuose padarytos kratos. Ir èia neapseita be LKKSS nariø J. Karuèio, ats. plk. ltn. A. Maèiuikos, Liudo Þukausko valdinin- ko, kuris buvo atsakingas uþ sekimà kariuomenëje. 1936-01-19 Karo lauko teismo sprendimu Jonas Karutis buvo nuteistas mirties bausme pakeièiant jà sunkiøjø darbø kalëjimu iki gyvos galvos, o ats. plk. ltn. Antanas Maèiuika iðteisintas dël stokos ákalèiø104. Ðioje byloje tardë ir darë kratas ir pas kitus savanorius kûrëjus Kazá Matulevi- èiø, CV vicepirmininkà, Algirdà Sliesoraitá, CV iþdininkà, Vità Stat- 102Ten pat, L. 237. 103Centro valdybos aplinkraðèiai 19301937. IX visuotinio suvaþiavimo protokolas 1935-05- 25. // Ten pat, F. 560. Ap. 1, B. 16, L. 10. 104Jono Karuèio, Liudo Þukausko, Petro Skurausko, Antano Maèiuikos ir kt., kaip voldemarininkø sukilimo dalyviø, rengiamo ginkluoto sukilimo, kvota 1935.12.21936.01.4. // LCVA. F. 483, Ap. 2, B. 54, L. 423424. 239 kø, LKKSS CV nará, krikdemiðkos orientacijos karininkus Jonà Pet- ruitá, Kazá Ladygà ir kt. Visi ðie neramumai, kurie krëtë vyriausybæ, privertë jà imtis labai grieþtø priemoniø opozicijai sudrausminti. 1936 m. buvo nutarta perregistruoti visas organizacijas. Po ðios registracijos buvo uþ- darytos visos krikdemiðkos organizacijos. Perregisruota buvo ir LKKSS. Pasikeitë ir ástatø pagrindinis straipsnis. Naujuose ástatuose savanoriams buvo atimta teisë saugoti ir ginti Tëvynæ, jiems buvo leista moraliai ir materialiai remti Tëvynës gynimà. Tai buvo tikrai nemenkas smûgis tokiai patriotinei organizacijai, kurios nariai ginklu apgynë Lietuvos Nepriklausomybæ. Kodël buvo taip bijoma sava- noriø, net neleidþiant jiems ásigyti ir laikyti ginklø? Atsakymas á ðá retoriná klausimà glûdi savanoriø kûrëjø principingume ir nesitaiks- tyme su valdþios vykdoma politika, jei ji neatitinka jø moraliniø nuo- statø. Po 1936 m. perregistravimo LKKSS veikla aprimo ir pradëjo tekëti grieþtai valdþios nubrëþta vaga. Iki 1938 m. didesniø sukrëti- mø nepatyrë nei Lietuva, nei Savanoriø sàjunga. Pirmininku jau ke- lintus metus buvo renkamas advokatas, ats. plk. ltn. Petras Guþas. Centro valdybà sudarë ávairiø ásitikinimø ir partinës orientacijos savanoriai. Èia buvo valstieèiai liaudininkai Petras Ruseckas ir Jonas Kalnënas, tautininkai P. Guþas, J. Indriðiûnas, Jonas Viliuðis, J. Maurukas, M. Gaidelis, vadinamieji voldemarininkai K. Matulevi- èius, A. Sliesoraitis, V. Statkus, P. Steikûnas ir kt. 1937 m. LKKSS buvo 34 skyriai ir apie 4 tûkstanèius nariø105.

Ekonominiai savanoriø reikalavimai ir vyriausybiø poþiûris á juos

Pirmojo savanoriø kongreso, arba suvaþiavimo, metu buvo svars- tomi ne tik ástatai ir jø priëmimas, bet ekonominiai savanoriø reikalavimai ir nusiskundimai. Reikalavimai buvo suskirstyti á tris grupes: 1. Kariø savanoriø aprûpinimas þeme ðiame punkte buvo numatyta 14 pozicijø dël savanoriø aprûpinimo þeme, jos áteisinimo, atëmimo, paskolø, miðko medþiagos ir sëklos klausimo sprendimo, þemës pirkimo ne varþytyniu keliu ir kt.

105Sàjungos nariø ir Centro valdybos sàraðai ir ástatai. 19351937 // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 67, L. 30. 240 2. Valstybinë tarnyba numatyti 5 punktai, kurie skelbë, kad valstybinëse ástaigose dirba svetimtauèiai ir svetimðaliai, nemokantys lietuviø kalbos; juos reikia iðaiðkinti ir ðalinti; suteikti pirmenybæ kariams savanoriams, stojantiems á valdiðkà tarnybà; tarnybà kariuome- nëje áskaityti á pensijai gauti iðtarnautà laikà; ið tarnybos atleisti tik teismo sprendimu; savanoriai neturi bûti atleidþiami maþinat etatus. 3. Kitos lengvatos apëmë 8 punktus ir daugiausia buvo susijæ su savanoriø ir jø ðeimos nariø nemokamu gydymu, ðvietimu, beprocenti- nëmis paskolomis verslui, leidimais ginklui ásigyti ir laikyti; okupuotos Lietuvos ir Amerikos lietuviø kariø savanoriø teises sulyginti su Lietu- vos savanoriø; savanorius bedarbius pirmiausia aprûpinti darbu. Visi ðie reikalavimai per kelis mënesius buvo iðanalizuoti ir suraðyti á savanoriø lengvatø ástatymo projektà bei pateikti vyriausybei. Savanoriø lengvatø ástatymas buvo priimtas tik 1940 metais. Vi- sus 13 metø sàjunga aktyviai gynë kiekvienà punktà. Ne visada tai sulaukdavo tinkamo vyriausybës ir visuomenës dëmesio. Ðis klausimas buvo ypaè aktualus prasidëjus 19291930 m. pasaulinei krizei, kai Lietuvoje padaugëjo bedarbiø, smuko þemës ûkio produkcijos kainos. Dauguma savanoriø buvo þemdirbiai, tad tai skaudþiai atsi- liepë jø materialinei bûklei. Beveik kiekviename atstovø suvaþiavime buvo keliami ekonominiai klausimai. Nors jie ir buvo suraðyti á leng- vatø ástatymà, bet jis nebuvo priimtas. Savanoriø ekonominiai reikalavimai buvo vykdomi labai ið lëto, o spaudoje pasirodë straipsniø, kritikuojanèiø savanoriø norus gauti lengvatø. Lietuvos aidas raðë, kad vietoj pareigø 1930 m. suvaþiavime skambëjo privilegijø reikalavimai. Á ðiuos kaltinimus CV atsakë, kad suvaþiavimas pasisakë prieð þemës reformos ástatymo pakeitimà, kuris gràþina þemæ dvari- ninkams, daugiausia lenkams, o savanoriams duoda tik tai, kas liko, tai dël to nereikëtø savanoriø kaltinti106. 1931 m. atstovø suvaþiavi- mas pavedë CV ágyvendinti ðiuos jø pageidavimus: 1) paskubinti iðleisti lengvatø ástatymà; 2) pagreitinti savanorio medalio iðdavimà [V. Þ. Nr. 343. 1930- 12-29 buvo paskelbtas Savanorio medalio statutas A. J.]; 3) iðduoti paðalpà visiems savanoriams, neatsiþvelgiant á tai, kad jie gautà þemæ bûtø pardavæ; 4) savanoriams valdininkams ir tarnautojams uþskaityti ka- riuomenëje tarnautà laikà dvigubai, t. y. dienà laikyti dviem dienom; 106 L. K. Savanoriø sàjungos þodis dël Lietuvos aido uþmetimø. 1930 m. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 15, L. 21. 241 5) kad tarnaujà valstybinëse ástaigose savanoriai nebûtø atlei- dþiami be teismo sprendimo; 6) kad vaþiuojant geleþinkeliais savanoriams bûtø taikomas Vyèio kryþiaus ordino kavalieriø lengvatos; 7) valstybës tarnautojø pensijø ir paðalpø ástatymà pakeisti ta prasme, kad savanoriai nuo ánaðø á pensijø fondà uþ tarnybà valstybi- nëse ástaigose laikà bûtø atleisti iki 1926 m. geguþës 1 d.; 8) kad sergà savanoriai valstybinëse bei savivaldybës ligoni- nëse bûtø gydomi nemokamai; 9) kad negavæ pilnos þemës normos savanoriai galëtø gauti miestuose plecius su iðperkamaisiais mokesèiais troboms statyti107. Praslinkus keliems mënesiams po suvaþiavimo, 1931 m. lap- krièio 21 d. Lietuvos aidas vël atspausdino straipsná antraðte Ar yra reikalas teikti kûrëjams savanoriams naujø lengvatø. CV paruo- ðë atsakymà, kurá nusiuntë á laikraðtá lapkrièio 23 d., kaltindama ofi- ciozà tuo, kad laikraðtis turëjo tikslà sukirðinti Savanoriø sàjungà su vyriausybe ir visuomene108. CV atsakymas á toká laikraðèio straips- ná nebuvo atspausdintas, kaip ir kiti iki tol raðyti atsakymai á uþgau- lius straipsnius apie sàjungà ir savanorius. Tokie oficiozo straipsniai rodë vyriausybës poþiûrá á LKKSS, nes Lietuvos aide buvo spaus- dinama tik tai, kà leisdavo cenzûra, kuri kuo tolyn tuo labiau stiprë- jo. Sàjunga jautë valdþios spaudimà dël lengvatø, taèiau ir valdþia atsiþvelgdavo á savanoriø reikalavimus. 1933 m. buvo suteikta lengvata 1/3 bilieto kainos nuolaida vaþiuojant geleþinkeliais 3 kl. pavieniams savanoriams, kai tuo metu Þydø kariø, dalyvavusiø Lietuvos nepriklausomybës atvadavime, sà- junga turëjo 50 procentø bilietø kainos nuolaidà109. Ðià neteisybæ pa- þymëdavo savanoriai savo suvaþiavimuose ir praðë sulyginti lengva- tas. Taèiau tai nebuvo padaryta. Taip pat buvo pakeistas ástatymas dël viduriniø ir aukðtesniøjø mokyklø, kuriame numatyta, kad sava- noriø vaikai atleidþiami nuo mokesèio uþ mokslà ir egzaminus, jei jie patenkinamai mokosi ir labai gerai elgiasi. 1935 m. geguþës 25 d. IX sàjungos atstovø suvaþiavime pirmininkas P. Guþas pasiûlë daugiau nebekelti jokiø klausimø dël leng-

107 Savanoriø kûrëjø sàjungos 10-ies metø veikimo apþvalga // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 68, L. 513. 108 Raðtas Lietuvos aido redaktoriui Nr. 1041. 1931 m. lapkrièio 23 d. // Ten pat, B. 23, L. 1. 109 Centro valdybos aplinkraðèiai 19301937. IX visuotinio suvaþiavimo protokolas // Ten pat, B. 16, L. 10. 242 vatø. Savo pasiûlymà jis grindë CV pasiekianèiomis þiniomis apie sa- vanoriø netinkamà elgesá tarnyboje, jø nereagavimà á darbdavio áspë- jimus, dangstantis vyriausybës savanoriams kûrëjams suteiktomis leng- vatomis110. Ðis pirmininko pasiûlymas buvo priimtas, ir kituose at- stovø suvaþiavimuose lengvatø ir privilegijø savanoriams klausimai beveik nebebuvo keliami. Sàjungos Centro valdyba ypaè rûpinosi gauti darbà bedarbiams savanoriams. Praðymai ðiuo klausimu buvo daþniausi. Jiems spræsti 1933 m. buvo ásteigtas Savanoriø darbo biuras. Darbo gavimo praðy- mais CV apipildavo vyriausybæ, o kartais ir Prezidentà. Sàjungos valdyba rûpinosi, kad savanoriai gautø koncesijà veþioti keleivius auto- busais ir taip uþikrintø jiems darbo vietas, kaip tai daroma Èekoslo- vakijoje, kai vyriausybë tokius legionieriø praðymus patenkino ir ap- rûpino juos pastoviu darbu111. Centro valdyba dël to ne kartà kreipë- si á Susisiekimo ministerijà, bet teigiami poslinkiai prasidëjo tik nuo 1935 m., kai ministerija priëmë statutà, pagal kurá savanoriai bûtø priimami á darbà pirmiausia. Nelengva ekonominë þemdirbiø padëtis ir kova dël jos pagerinimo ágaudavo ir labai aðtriø formø. Bûtina paminëti 1935 ir 1936 m. vasaros Suvalkijos ûkininkø bruzdëjimus dël ekonominës bûklës pagerinimo. Ðio bruzdëjimo prieþastis katastrofiðkas ûkininkø pa- dëties blogëjimas, kuris buvo susijæs su smarkiai kritusiomis þemës ûkio produktø kainomis. Tuo metu pramonës gaminiø kainos nema- þëjo ir ûkininkai negalëjo uþ savo parduotos produkcijos gautus pinigus ásigyti bûtiniausiø prekiø. Taip pat prasidëjo ûkiø iðvarþymai dël nesumokëtø kreditø. Be ekonominiø reikalavimø, vëliau atsirado ir politiniø atstatydinti J. Tûbelio vyriausybæ ir sudaryti naujà, kuri geriau rûpintøsi ûkininkø, tarp kuriø buvo ir ne vienas savanoris kû- rëjas, reikalais. Suvalkijos ûkininkai panaudojo ir neleistinø bûdø savo reikalavimams pasiekti. Jie naikino valstybës turtà, padeginëjo vir- ðaièiø trobas, gadino telegrafà ir kt. Kaip teigia A. Povilaitis (Lietu- vos valstybës saugumo departamento direktorius), ûkininkai palaikë santykius su vokieèiais ir spausdino prieðvalstybinius atsiðaukimus Vokietijoje112. Kiek kitoká ðiø ávykiø apraðymà bei vertinimà pateikia mjr. J. Pyragius: 1935 m. liepos 27 d. Veiveriø turgavietëje polici-

110 Ten pat, L. 15. 111 LKKSS Centro valdybos susiraðinëjimas su skyriais 1931 // Ten pat, B. 26, L. 45. 112 Povilaitis A. P. 2021.

243 ninkas nuðovë ûkininkà Juozà Gustaitá [Tautininkø sàjungos ir Ûki- ninkø vienybës nará A. J.], kuris mëgino uþstoti uþ kaþkà areðtuo- jamà sûnø. Ûkininkai subruzdo. Vyriausybë, vieton paskyrusi komi- sijà ávykiui iðtirti ir suspendavusi policininkà, pasiuntë policijos re- zervà ir saugumo valdininkus, kurie ëmë masiniai areðtuoti, paro- dþius bent koká nepasitenkinimà. Tada pajudëjo kantriausias gyven- tojø sluoksnis ûkininkai. Nebeþiûrëjo, kuris liaudininkas, krikðèio- nis ar tautininkas. Ðiuomkart valdþiai buvo nepatogu pripaþinti, kad sukilo savi, tad mëginta kaltæ suverti komunistams ir vokieèiams < .>. Sukilimas buvo malðinamas beatodairiðkai, áveliant net ka- riuomenæ. Karo lauko teismas pasmerkë 18 ûkininkø mirties bausme: 4 ið jø suðaudyti Petras Ðarkauskas, Bronius Pratasevièius, Ka- zys Narkevièius, o Aleksandras Mauruðaitis nunuodytas dujø kame- roje net dviem metams praslinkus. Likusiems amnestuotiems po poros metø bausmë dovanota ir jie paleisti. Kilo klausimas, kam suðau- dë anuos113. Savanoriø sàjungos skyriai, kuriø teritorijose vyko ûkininkø sukilimas, reagavo á ðiuos neramumus ir iðsakë savo nuomonæ. Ky- bartø skyriaus pirmininkas ats. kpt. Vladas Dumèius kvietë savanorius pasitikëti Tautine vyriausybe [tautininkø vyriausybe A. J.], per- gyvenant ekonominæ krizæ, nedalyvauti jokiuose streikuose, nes sa- vanoriø vardas nesuderinamas su ðiais veiksmais114. 1936 m. Mari- jampolës skyrius savo metiniame suvaþiavime taip pat priëmë labai grieþtà protestà prieð dabartinius Suvalkijos streikininkus ir praðë vyriausybës imtis prieð juos grieþtø þygiø115. Panaðaus turinio rezoliucija 1936 m. birþelio 7 d. buvo priimta Raseiniø ir Vikaviðkio sky- riuose116. Sprendþiant ið ðiø rezoliucijø turinio, LKKSS palaikë vy- riausybës vykdomà politikà, nors, be abejo, buvo ir kitaip mananèiø ir net dalyvavusiø Suvalkijos ávykiuose. Po ðiø ávykiø vyriausybë pasi- skubino pagerinti ûkininkø socialinæ bûklæ: nuo 1935-01-01 iki 1937- 01-01 10% buvo sumaþintas þemës mokestis; asmenims, kurie ver- èiasi þemës ûkiu, buvo suteikta galimybë mokëti dalis, vekselius, ákai- tus ir kitas skolas, padarytas iki 1934-02-01 Þemës banko 4 ir 5 serijos

113 Pyragius J. P. 73. 114 Kybartø skyriaus steigimo protokolas 1935 m. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B.117, L. 3. 115 Marijampolës skyriaus susirinkimo protokolas. 1936 m. geguþës 17 d.// Ten pat, B. 123. L. 3. 116 Raseiniø skyriaus susirinkimo protokolas 1936 m. birþelio 7 d. // LCVA. F. 560, B. 133, L. 12., Vytauto Didþiojo Vilkaviðkio skyriaus susirinkimo protokolas 1936 m. birþelio 7 d. Protesto rezoliucija // Ten pat, B. 160, L. 3. 244 paskolos lakðtais; sumaþino % nuo 4 iki 3 uþ paskolas, duodamas melioracijai; sustabdytos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto varþy- tynës, jei skolininko skolø suma nevirðija 90% jo þemës nekilnojamojo turto kainos; palengvino, skolininkams, kurie verèiasi þemës ûkiu, ákaitiniø uþsienio valiuta skolø, susidariusiø prieð 1934-02-01, mokëjimà; nuo 1937-01-01 iki 1938-01-01 sumaþino þemës mokes- èius 10%; palengvino ûkininkams, nukentëjusiems nuo nederliaus, iðduotø paskolø sëklomis ir pinigais gràþinimà; kaimo gyventojø sveikatos reikalams aprûpinti paskyrë 6% valstybinio þemës mokesèio; nukentëjusiems nuo audrø, ledø, viesulo ir þaibo ûkininkams ðelpti sudarë fondà117. Visos ðios lengvatos buvo naudingos ir ûkininkams savanoriams, kuriø LKKSS buvo didþioji dauguma. Vyriausybë palaipsniui vykdë nors ir nepriimtà lengvatø ásta- tymà. Didþioji dalis reikalavimø buvo patenkinta iki 1938 m. Liko negarantuotas nemokamas gydymas, to prieþastimi laikant ekonomi- næ krizæ ir kraðto ginkluotøjø pajëgø stiprinimo reikalà, taip pat nebuvo ágyvendinta nuostata apie savanoriø atleidimà ið tarnybos be teismo sprendimo118. Iki pat sovietø okupacijos taip ir nebuvo iki galo realizuotas visas dar 1927 m. parengtas Savanoriø lengvatø ásta- tymas. Sudëtinga 19381940 m. politinë situacija vertë savanorius pamirðti save ir galvoti apie Tëvynæ. Paskutiniajame 1940 m. Vilniuje vykusiame atstovø suvaþiavime buvo nutarta nepraðyti ekonominës naudos sau, o viskà atiduoti Vilniaus kraðtui. LKKSS nuveikë didþiu- lá darbà praðydama, o kartais ir reikalaudama suteikti numatytas leng- vatas savanoriams. Ji buvo vienintelë jø teisiø gynëja ir atstovë prieð valdþios struktûras. Valdþia neskubëjo pildyti savanoriø reikalavimø. Tik ávairûs neramumai ir pasiprieðinimas valdþiai priversdavo priimti savanoriø ir visos Lietuvos þmoniø gyvenimà gerinanèius ástaty- mus. Ðá teiginá patvirtina ir A. Povilaitis 1939 m. geguþës 23 d. raðæs ataskaità ir pateikæs jà Prezidentui, Ministrui pirmininkui, vidaus rei- kalø ministrui bei kariuomenës vadui: mûsø galvojimas valstybiniø reikalø tvarkyme labai statiðkas, nerealus. Kai kurie socialiniai pertvarkymai yra daromi tik tada, kai ávyksta politiniai arba socialiniai neramumai kraðte119.

117 Vyriausybës þinios, Nr. 470, 1937 m.; ten pat, Nr. 491, 1935 m; ten pat, Nr. 495, 1935 m.; ten pat, Nr. 507, 1935 m.; ten pat, Nr. 546, 1936 m.; ten pat, Nr. 569, 1937 m.; ten pat, Nr. 591, 1938 m.; ten pat, Nr. 597, 1938 m.; ten pat, Nr. 605, 1938 m. 118 Vilkaviðkio skyriaus susirinkimo protokolas // LCVA F. 560, Ap 1, B. 160. L. 3. 119 Povilaitis A. P. 29. 245 Trijø ultimatumø laikotarpis 19381940 m. ir LKKSS veikla

1938 m. buvo svarbûs ne tik Lietuvai, bet ir Lietuvos kariuo- menës kûrëjø savanoriø sàjungai. Du dideli ávykiai sujudino ðià orga- nizacijà. Pirma, tai Lenkijos 1938 m. kovo 17 d. ultimatumas. Antra, ilgai lauktas Savanoriø kongresas. Lenkijos ultimatumas savanoriams buvo kaip perkûnas ið giedro dangaus. Nuo organizacijos ákûrimo nevyko në vienas visuotinis ar skyriaus suvaþiavimas, kad nebûtø priimta rezoliucija ar protes- tas, nukreiptas prieð lenkus ir jø vykdomà politikà Vilniuje ir Vil- niaus kraðte. Sàjungos nariai kiekvienu svarbiu momentu priminda- vo vyriausybei ir Prezidentui, kad savanoriai yra visada pasirengæ su ginklu atkovoti brangià sostinæ. O dabar priimamas ultimatumas be jokio pasiprieðinimo ir su didþiulëmis nuolaidomis ið Lietuvos pu- sës. Uþdaryta Vilniui vaduoti sàjunga ir uþdrausti leidiniai, skirti Vilniaus kraðtui. Buvo draudþiama net dainuoti apie Vilniø: < > po vilnieèiø koncerto Valstybës teatre publika spontaniðkai uþdaina- vo Á Vilniø, á Vilniø, tà mielà ðalá, buvo iðjungta elektros ðviesa ir publika liko tamsoje, raðë iðeivijos laikraðtis Draugas 1939 m. kovo 31 d120. O brg. gen. Vladas Nagevièius < >buvo iðsiøstas (valdiðkais pinigais á Lotynø Amerikos lietuviðkas kolonijas) tik to- dël, kad spalio 9 d., kaip ir kiekvienais metais, buvo ásakæs Karo muziejaus vëliavà nuleisti pusiau stiebo121. Sàjungos CV neliko nuoða- lyje ir tuojau po ultimatumo pasiuntë delegacijà su memorandumu pas Prezidentà. Delegacijà sudarë Savanoriø sàjungos pirmininkas P. Guþas, ir CV nariai J. Kiaunis, Petras Ruseckas. Po ðio þygio pas Prezidentà ið CV atsistatydino P. Ruseckas, pateikæs tokias savo ap- sisprendimo prieþastis: Ponas Prezidentas delegacijà priëmë ir ma- loniai su ja kalbëjosi dvi valandas tais reikalais, dël kuriø delegacija buvo pasiøsta, taèiau p. Guþas memorandumo kaþkodël p. Preziden- tui neáteikë. Jo tuo reikalu per 04.26. CV posëdyje pasiaiðkinimus laikau nepateisinamais bei neganëtinais122. Memorandumo turinio neteko aptikti, taèiau galima daryti prielaidà, kad jo turinys netenkino Prezidento. Taèiau savanoriø kûrëjø pozicija ultimatumo atþvil- giu jam buvo svarbi ir todël savanoriai buvo skubinami pareikðti savo 120 Politinës vëtros Rytuose ir Vakaruose // Draugas, 1939 m. kovo 31 d. 121 Ten pat. 122 Ávairûs CV raðtai 1938. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 192, L. 1. 246 pritarimà valdþios vykdomai politikai. Jie tai ir padarë, skubiai, kovo 18 d., 22 val., priimdami LKKSS CV rezoliucijà, tenkinanèià Prezidentà, kurià paskelbë laikraðèiai: 1. Lietuvos kariuomenës kûrëjai savanoriai tvirtai pasiþada stoti ligi vieno Lietuvos Nepriklausomybei ginti su ginklu rankose ir kvieèia visà Lietuvos visuomenæ laikytis vienybës ir drausmës ðià rim- ties valandà, 2. Savanoriai kûrëjai nuoðirdþiai tiki mûsø garbingàja kariuomene ir jos pagelbininke Ðauliø sàjunga ir praðo budriai budëti mûsø Tëvynës laisvës sargyboje ir ginklo ið rankø nepaleisti, 3. Centro valdyba praðo Vyriausybæ daryti visø diplomatiniø ir kitø reikalingø þygiø, kad Lietuvos suverenumas ir Tautos garbë nebûtø paþeista. Pasiraðë CV valdyba: ats. plk. ltn. P. Guþas, K. Matulevièius, A. Sliesoraitis, J. Liepinaitis, M. Gaidelis, J. Kiaunis, P. Ruseckas, S. Èepas, J. Kalnënas, F. Niaura123. Ði rezoliucija atitiko valdþios pri- imtà taktikà po ultimamuto. Manytume, kad pirminis CV rezoliucijos variantas buvo ne toks, koks buvo paskelbtas, ir Prezidentas dvi valandas ákalbinëjo, o gal ir átikinëjo savanorius priimti vyriausybei palankià rezoliucijà. Galima daryti prielaidà, kad Savanoriø sàjungos nuolaidos vyriausybei buvo ávertintos. Jiems leista suðaukti taip ilgai lauktà Pirmàjá savanoriø kongresà. 1938 m. rugsëjo 7 d. rytà, Tautos ðventës iðvakarëse, savanoriai kûrëjai susirinko P. Vileiðio aikðtëje pasitreniruoti prieð iðkilmingà rikiuotæ. Po pietø 6500 savanoriø kûrëjø susirinko Dainø slënyje124. Tai sudarë apie 70% tuo metu buvusiø [apie 9000 A. J.] savanoriø kûrëjø125. Savanoriai kûrëjai su ovacijomis pasitiko Prezidentà A. Sme- tonà ir vainikais apipintoje këdëje atneðë ant rankø iki prezidiumo stalo. Taip pat audringais plojimasi buvo pasitikti vyriausybës, ka- riuomenës ir visuomenës atstovai. Iðkilmingà posëdá pradëjo LKKSS pirmininkas ats. plk. ltn. P. Guþas, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir pareiðkë: Mes, savanoriai kûrëjai, kvieèiame tautieèius, tautos gyvenimo paèios jaunystës metais dvasiðkai nesenti ir pabrëþtinai ska- tiname visus neuþmigti ant laurø. Neuþmirðkite, kad kas nesiruoð ateièiai dinamiðkai ir aktingai tam nebus ateities. Todël mes ir kvie- èiame visus patriotus sielotis Tëvynës dabartimi, o ypaèiai jos ateiti-

123 Lietuvos Vyriausybei // Karys. 1938 m. kovo 24 d. P. 352. 124 Savanoriø kongresas 1938 m. rugsëjo 78 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 58, L. 3. 125 Surgailis G. P. 65. 247 mi. Tik taip elgdamiesi galësime nubrëþti jos ateities geresnius ke- lius, paskatinsime paþangà ir surasime vis naujesniø priemoniø ir ke- liø á graþesná, vaisingesná tautos gyvenimà126. Kalbas pasakë Prezi- dentas ir laikinai einàs kraðto apsaugos ministro pareigas brg. gen. S. Raðtikis. Po iðkilmingo posëdþio Dainø slënyje savanoriai kûrëjai ið- kilminga rikiuote nuþygiavo prie Karo muziejaus. Èia toliau tæsësi iðkilmës. Buvo atidengti du biustai savanoriams kûrëjams karininkui Antanui Juozapavièiui ir kareiviui Povilui Lukðiui. Po iðkilmingo gëliø padëjimo prie Neþinomo kario kapo LKKSS pirmininkas P. Gu- þas perskaitë savanoriø kûrëjø testamentà, o baigë já tokiais þodþiais: Þuvusiøjø savanoriø ir savo vardu mes skelbiame didþiausià panie- kà tokiam Lietuvos þemës sûnui ar dukrai, kas bet kokiomis aplinky- bëmis atsisakytø ðvenèiausiø þmogaus teisiø laisvai ir nepriklausomai gyventi, arba bet kuria kaina parduotø prieðui nors ir maþiausià savo Tëvynës reikalà127. Visas miestas buvo pilnas þmoniø, kurie dþiaugsmingai sveikino susirinkusius savanorius kûrëjus ir apipylë juos gëlëmis. Pirmasis savanoriø kûrëjø kongresas praëjo pompastið- kai, bet gyvenimas slinko savo vaga. Visos problemos, kurios atsirado po Lenkijos ultimatumo nepradingo, bet darësi tik aðtresnës. Prie jø prisidëjo ne maþiau opûs ávykai Klaipëdoje, kurie rodë, kad galima ir jos netekti. Sudëtinga politinë situacija ðalyje sujaudino ir sujudino ne tik opozicijà, savanorius, bet ir studentijà. Trijø aukðtøjø mokyklø: Vy- tauto Didþiojo universiteto, Klaipëdos prekybos instituto ir Dotnu- vos Þemës ûkio akademijos studentai nutarë gruodþio 10 d. suðaukti generaliná streikà. O gruodþio 11 d. pagal naujàjà Konstitucijà turë- jo prisiekti Prezidentas A. Smetona. Studentai susirinko I univerite- to rûmuose [Teisës fakulteto patalpose A. Mickevièiaus ir K. Do- nelaièio kampas A. J.] ir perskaitë tris rezoliucijas. Vienoje buvo sakoma, kad atsiþvelgiant á dabartinæ taip jautrià valstybës padëtá ir matydami, kad mûsø vyriausybë prieðaky su Prezidentu Smetona ne- sugeba vesti valstybës reikalø pagal laiko ir aplinkybiø reikalavimus (kà jis árodë per metø eilæ) ir, be to, neturi jokio pasitikëjimo tiek viduj, tiek uþsienyje, skelbiame streikà ir reikalaujame: 1) Atstatydi- nimo ne tik vyriausybës, bet ir A. Smetonos. 2) Sudaryti tautinës vienybës vyriausybæ su prof. A. Voldemaru. 3) Dabartinæ vyriausybæ áspëjame, kad nedrástø ignoruoti mûsø reikalavimø ir netæstø toliau, 126 Pirmasis savanoriø kûrëjø kongresas // Karys. 1938 m. rugsëjo 15 d. P. 1036. 127 Ten pat, P. 1039. 248 kaip iki ðiol terorizavimø policinëm priemonëm Tautos dvasios < >. 4) Iki nebus ávykdyta mûsø reikalavimai, mes, visa Lietuvos studentija, tæsime streikà < >. Jokiø kompromisø nepripaþástame ir dar kartà reikalaujame ávykdyti mûsø reikalavimus pilnumoj128. Su stu- dentais buvo susidorota panaðiai kaip 1926 m. lapkrièio 21 d. Policija su guminëmis lazdomis muðë ir vaikë bei suiminëjo studentus. Jie buvo kiðami á automaðinas ir veþami á nuovadas. Demonstracijos dalyvis, Neo Lithuanijos korporacijos narys, Juozas Enèeris prisimena: Policija nepajëgë su mumis susidoroti. Laisvës alëjoje iðdauþëme lenko Perkauskio cukrainës langus. Kaþkas apvertë ir padegë policininko Jankausko maðinà, o vienà policininkà, kurio numeris buvo 26, vëlai vakare rado sumuðtà iki sàmonës netekimo prie Neo Lithuanø rûmø < >. Ðis policininkas buvo ypaè pasiþymëjæs tramdant studentus129. Vyriausybës reakcija á studentø demonstracijà buvo þaibiðka. Gruodþio 12 d. Lietuvos aido rytinë laida praneðë, kad < > pasiremdamas 199 str., Respublikos Prezidentas ir Ministrø tarybai pasiûlius, nuo gruodþio 10 d. paskelbë 6 mënesiams sustiprintos apsaugos metà Kauno m. ir apskrityje Pagal 1925 m. sustiprintos valstybës apsaugos ástatymà asmenys, kurie trukdytø vieðàjà tvarkà ir visuomenës rimtá, Vidaus reikalø ministro arba jo ágaliotø nutarimo, gali bûti pavedami policijos prieþiûrai arba iðsiunèiami á priverèiamojo darbo ástaigà< >. Ásakymo nevykdymas baudþiamas bauda iki 5000 litø arba 3 mën. kalëjimo130. Vyriausybë ðios demonstracijos organizavimà priskyrë opozicijai ir jau gruodþio 13 d. saugumo organai sulaikë 9 asmenis, tarp kuriø krikdemus dr. Leonà Bistrà ir dr. Pranà Dielininkaitá ir kelis studentus neolituanus. Tuo metu opozicija buvo ne tik krikðèionys demokratai, voldemarininkai, bet ir valstieèiai liaudininkai ir socialdemokratai, nes susidariusi padëtis valstybëje vienijo visas jëgas bendram darbui. Klaipëdoje pradëjæs eiti laikraðtis Þygis, vëliau Bendras þygis, buvo ðio vienijimosi árodymas. Ðá laikraðtá redagavo savanoris kûrëjas, voldemarininkas, LKKSS CV narys Algirdas Sliesoraitis. Taèiau jø darbai ir pastangos buvo ávertinti kaip prieðvalstybinë veikla. Visi ðie faktai rodo, kad Lietuva atsidûrë krizinëje situacijoje. M. Riomeris

128 Studentija stoja aktingon politinën kovon // Þygis. 1938 m. gruodþio 12 d. 129 Enèeris J. Atsiminimai 130 Ávestas sustiprintas apsaugos metas Kauno mieste ir apskrityje // Lietuvos aidas, 1938 m. gruodþio 12 d. 249 apie tà metà savo dienoraðtyje raðë, kad Tuo metu A. Smetona kvie- të konsoliduotis, nes tik taip Lietuva sugebës pakilti < >. Vienin- tëlis dalykas, kà tie þmonës, vadinami vyriausybe, dar moka, tai uþ- èiaupti burnà saviesiems. Tuo tarpu svetimiesiems tik pasiduoti < >. Lietuva áþengë á dekadanso kelià < >. Virðø ima supuvi- mas131. Studentø protestui pritarë nemaþai þinomø visuomenës vei- këjø ir organizacijø. LKKSS raðtiðko pritarimo neteko aptikti, taèiau tolesni sàjungos darbai leidþia teigti, kad ir savanoriai kûrëjai palai- kë studentø reikalavimus. Opozicijos gretas dar labiau suvienijo ir sustiprino 1939 m. kovo 19 d. ultimatyvus Vokietijos reikalavimas atiduoti Klaipëdà. Tai buvo paskutinis laðas, perpildæs savanoriø kû- rëjø kantrybës tauræ. 1939 m. balandþio 1 d. LKKSS pirmininko A. Guþo iniciatyva buvo suðauktas Patriotinio fronto steigëjø susirinkimas. Jame dalyvavo 24 ávairiø opoziciniø sroviø atstovai: prof. Jonas Aleksa (Ûkininkø vienybës narys, artimas tautininkams), prof. Pa- kðtas, dr. Petras Karvelis, dr. Juðka, dr. Petras Dielininkaitis (krikð- èionys demokratai), Jonas Kardelis, Jonas Kalnënas (valstieèiai liaudininkai), Jonas Karutis, Jonas Matulevièius, ats. kpt. Jonas Kriðèiû- nas (LKKKS nariai, voldemarininkai), Vladas Nacevièius, Konkule- vièius (studentø atstovai), Vincas Daudzvardas (Ðauliø sajunga), Stan- kûnas (Tautininkø sàjunga) ir kt.132 Posëdis vyko Ðauliø sàjungos patalpose, ðtabo virðininko kabinete. Apie steigiamà Patriotiná frontà raðë ne vienas Lietuvos laikraðtis. Jau kovo 30 d. Lietuvos aide, pasirodë straipsnis apie studentø steigiamà patriotinio fronto akade- miná skyriø133, o Laike buvo ádëtas LKKSS CV atsiðaukimas134. Balandþio 1 d. XX amþius paskelbë net tris straipsnius ta paèia tema: viename buvo raðoma, kad Lietuvos aktyvistø sàjunga135 sustabdo savo veikimà ir prisideda prie Patriotinio fronto sàjûdþio < > manydami, kad tat atitiks aktyvistø skelbtus tikslus136 ; antrajame paþymima, kad savanoriai pritaria naujai vyriausybei ir pasisako uþ steigiamà vieningà frontà ir prieð vienos kurios nors partijos dominavimà137, treèioji þinutë apie gen. ðt. plk. Stasio Zaskevièiaus

131 Riomeris M. Dienoraðtis // Kultûros barai. 1991. Nr. 4, P. 74. 132 Patriotinio fronto steigëjø susirinkimo dalyviø sàraðas // LCVA. F. 377, Ap. 10, B. 338, L. 19. 133 Steigiamas patriotinio fronto akademinis skyrius // Lietuvos aidas. 1939.03.30. Nr. 145. 134 Patriotinio vienybës fronto atsiðaukimas á Lietuvos visuomenæ // Laikas, 1939 m. kovo 30 d. 135 Klaipëdoje veikë Lietuvos aktyvistø frontas, vadovaujamas kûrëjo savanorio, voldemarininko A. Sliesoraièio. 136 Aktyvistai sustabdo savo veikimà // XX amþius, 1939 m. balandþio 1 d. 137 Vedamasis // Ten pat. 250 skaitytà paskaità tarptautinës ir vidaus politikos klausimais, po kurios ats. plk. ltn. P. Guþas painformavo susirinkusiuosius apie Patriotiná frontà. Daugelyje straipsniø buvo juntamas didþiulis dþiaugsmas dël tokio fronto kûrimo ir tikimasi, kad ði idëja bus palankiai priimta ir vyriausybës. Taèiau ir ðitos pastangos nebuvo vainikuotos pergale, nors balandþio mënesá per visà Lietuvà nuvilnijo susirinkimø ir audringø mitingø banga. Balandþio 6 d. Ðiauliuose vykusiame mitinge dalyvavo 500 þmoniø, Vilkaviðkyje 1000, Marijampolëje per 3000, Raseiniuose 300 ir t. t.138 Visai kitokios nuomonës buvo A. Smetona ir ministrø kabinetas. Lietuvos aide balandþio 4 d. buvo atspausdintas straipsnis, kuris buvo atsakymas Patriotinio vienybës fronto idëjos propaguotojams. Laikraðtis raðë: Negali bûti kokio nors atskiro fronto tiems uþdaviniams vykdyti. To fronto veikëjai tai visa tauta, to fronto vadas Tautos vadas, ir jo pastatyta Vyriausybë. < > Ne mechaniðkas susibûrimas, ne patriotizmo dangstymais turime eiti prie vienybës. Patriotizmo ir tautinio solidarumo ðûkiai pas mus nëra nauji. Kas tais ðûkiais nori kurti naujas organizacijas, turi apsidairyti, kad tokios organizacijos jau seniai yra < > Naujø organizacijø, kurios dirbtø lygiagretø darbà su Ðau- liø sàjunga ir kitomis jau esanèiomis organizacijomis mums nereikia. Tokios organizacijos tik skaldytø tautà ir sunkintø didþiuosius uþdavi- nius siekti139. Didþiulis tautos pakilimas kuriant Patriotiná frontà buvo ðaltakraujiðkai nutrauktas uþdraudþiant já steigti ir, manome, suþlugdant paskutiná tautos bandymà iðsaugoti tai, kas dar buvo likæ netekus Vilniaus ir Klaipëdos. Po ðitokio Prezidento ir vyriausybës akibrokðto, LKKSS veikla paskutiniaisiais laisvos Lietuvos metais lyg ir prigeso. Jiems nebuvo palikta jokios galimybës prisidëti prie tëvynës gynimo, o beliko laukti tik treèiojo ultimatumo. Dþiaugsmas pro aðaras buvo Vilniaus sugràþinimas ir didþioji dalis savanoriø suprato, kad ne tokiu bûdu jis turëjo bûti atsiimtas o taip, kaip jie kovojo 1920 metais. Pasku- tinysis Savanoriø sàjungos suvaþiavimas labai iðkilmingai vyko Vil- niuje 1940 m. vasario 1516 dienomis. Suvaþiavime dalyvavo aukð- tieji vyriausybës ir kariuomenës pareigûnai. Ministro pirmininko pa-

138 VSD politiniø partijø bei organizacijø veiklos 1939 m. balandþio ir geguþës mënesá apþvalgos priedas Bûdingesni visuomenës susirinkimai ir juose priimtos rezoliucijos // LCVA. F. 378, Ap. 10, B. 569, L. 4748. 139 Vieningumo beieðkant // Lietuvos aidas, 1939 m. balandþio 4 d.

251 vaduotojas Kazys Bizauskas supaþindino su bendra Europos ir Lie- tuvos politine padëtimi. Jis ypaè akcentavo bûtinumà susidrausmin- ti, mokëti elgtis iðmintingai ir kovoti su skleidþiamais gandais. Gali- ma numanyti, kokie gandai sklido. Lietuvoje jau buvo iðdëstytos So- vietø Sàjungos águlos. Taèiau ir tuo sunkiu Lietuvai laiku, LKKSS atstovø suvaþiavimo dalyviai rûpinosi savo nariais ir Vilniaus kraðto lietuviais. Buvo pasiûlyta kreiptis á vyriausybæ, kad bûtø sutvarkyti baþnytiniai Vilniaus reikalai ir svetimðalis vyskupas Jalbþykovskis per lenkus kunigus nelenkintø ir nepalaikytø lenkiðkumo lizdø, kad karo pabëgeliai [internuotieji lenkai A. J.] bûtø iðkraustyti á Lietuvos gilumà, nes Vilniaus kraðte jie veikia prieð Lietuvà. 1940 m. birþelio 15 d., 15 val., Raudonoji armija áþengë á Lie- tuvà. Treèiasis ultimatumas buvo priimtas ir nutarta ásileisti svetimos valstybës kariuomenæ nesuteikiant galimybës kariuomenei ginti savo ðalá mûðio lauke. Ar ðis vyriausybës apsisprendimas geras ar ne ginèi- jamasi iki ðiol. Yra visokiø nuomoniø. Taèiau susipaþinæ su LKKSS ir jos nariø veikla, manytume, kad savanoriai dar kartà bûtø stojæ ginti Lietuvos. LKKSS pirmininkas P. Guþas, kaip ir kitø organizacijø pirmininkai, pasveikino Justo Paleckio vyriausybæ. Sekdami CV pavyzdþiu, tokius sveikinimus naujam Prezidentui pasiuntë ir kai kurie skyriai. 1940 m. birþelio 19 d. LKKSS a. a. kar. Antano Juozapavièiaus Alytaus skyrius sveikina jo ekselencijà p. J. Palecká ir linki graþiau- sio pasisekimo iðvesti á ðviesesná rytojø mûsø iðkovotos Respublikos laivà ir Nepriklausomybæ140. Nei sveikinimai, nei graþûs þodþiai ne- iðgelbëjo LKKSS ir jos nariø nuo represijø. Toká Savanoriø sàjungos kai kuriø nariø ar skyriø poelgá, manytume, galima vertinti kaip iðda- và A. Smetonos vykdomos paklusnumo valdþiai politikos. Preziden- tas ir vyriausybë visada þinojo, kaip reikia elgtis tautai ir kas jai yra geriausia. Negalima teigti, kad su P. Guþo nuomone sutiko visi savanoriai. Didþioji dauguma suprato, kas atsitiko. Tie savanoriai, kurie iðvengë okupantø areðtø ir trëmimø, pradëjo ruoðtis pasiprieðinimui prieð Sovietø Sàjungà. Ne vienas savanoris kûrëjas dalyvavo 1941 metø sukilime, o vëliau antinacinëje bei pokario rezistencijoje. LKKSS ir Þydø kariø, dalyvavusiø Lietuvos nepriklausomy- bës atvadavime, sàjunga tuo paèiu 1940 m. rugpjûèio 26 d. nutarimu buvo uþdaryta. Kauno apskrities virðininko raðte Savanoriø sàjungos

140Alytaus skyriaus raðtas Nr. 82. 1940 m. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 249, L. 65. 252 vadovybei buvo raðoma: 1940 m. rugsëjo 4 d. nutarimu (protokolas Nr. 15) uþdarytos sàjungos turtas ir lëðos visomis teisëmis ir prievolë- mis turi bûti perduotos Lietuvos komunistø partijai. Praneðdamas apie tai praðau 25% esamø pinigø áneðti Liaudies kultûros fondui, o kitas lëðas ir turtà perduoti kompartijai. Bylas, þenklus, vëliavas, spaudus ir antspaudus su aktu apie turto perdavimà pristatyti man141. Kauno skyriaus ir Centro valdybos pinigai 10392 litai ir 75 centai perduoti Komunistø partijai, o Kultûros fondui 2598 litai 19 centø142. Vidaus reikalø liaudies komisariato Archyvo skyrius perdavë didelæ sàjungos medþiagos dalá Valstybës archyvui. Archyvinam saugojimui netinkan- tys daiktai buvo perduoti Karo muziejui. LKKSS veiklà ir jos átakà valdþiai bei visuomenei tarpukario Lietuvoje labai taikliai apibûdino ilgametis jos narys, vienas ið sàjun- gos Vokietijoje ir JAV atkûrëjø, kpt. Jurgis Dragûnevièius: Netenka neigti, kad kiekviena valdþia norëtø turëti savo átakoje panaðià orga- nizacijà su keliais tûkstanèiais nariø, pilnai sàmoningø pilieèiø, iðsi- blaðkiusiø visame kraðte, bet nuo pat ásikûrimo visgi ji liko nepriklausoma ir kieno nors árankiu netapo.< > bet tik reikia pripaþinti, kad per visuotinius susirinkimus ir juose priimamus nutarimus, rezoliucijas, memorandumus valdþia gerai suprato ir þinojo skelbiamø ástatymø ávertinimà. Tai gal vienintelë organizacija ið buvusiø Lietu- voje, kuri drásdavo iðkelti kraðte vykstanèias negeroves. Todël daugelio pasakymu, ði sàjunga Lietuvoje tikrai ëjo tautos sàþinës pareigas, o savanorio kûrëjo vardas tapo garbingu143.

141Kauno apskrities virðininko raðtas. 1940 m. // LCVA. F. 402, Ap. 5, B. 188, L. 5. 142Ten pat, L. 10. 143Dragûnevièius J. Atsiminimai 253 IÐVADOS

1. Savanoriø sàjunga buvo kuriama deðiniøjø partijø iniciatyva siekiant gráþti á valdþià. 2. LKKSS prisidëjo vykdant 1926 m. gruodþio 17 d. perver- smà. 3. Radikalioji savanoriø dalis buvo aktyvûs Geleþinio vilko organizacijos nariai ir A. Voldemaro pasekëjai. 4. Tautininkø vyriausybës bijojo LKKSS ir jos nariø dël jø principingumo ir populiarumo visuomenëje, be to, tarp jø buvo daug perversmo dalyviø, suteikusiø valdþià A. Smetonai. 5. Sàjunga visada turëjo labai aiðkià ir principingà pozicijà tiek uþsienio, tiek vidaus politikos klausimais ir jà pareikðdavo vie- ðai: rezoliucijomis, memorandumais, protesto laiðkais Prezidentui ir Ministrui pirmininkui, atskirø nariø dalyvavimu antivyriausybinëse akcijose demonstracijose, puèuose, vadinamuosiuose sukilimuose. 6. LKKSS daug dëmesio skyrë savo nariø ekonominei ir so- cialinei padëèiai gerinti, o iðkovotos lengvatos ástatymø numatyta tvarka buvo taikomos ne tik sàjungos nariams, bet ir visiems savanoriams. 7. Sàjungos pirmininkai, iðskyrus P. Guþà, nebuvo tautininkø átakoje, o Centro valdybas sudarydavo ávairiø politiniø ásitikinimø savanoriai.

Áteikta 2002-11-28

254 RÉSUMÉ

LUNION DES VOLONTAIRES FONDATEURS DE LARMÉE LITUANIENNE ET SON RÔLE DANS LA POLITIQUE INTÉRIEURE 1927-1940.

Auðra Jurevièiûtë Musée de la Guerre Vytautas le Grand LUnion des volontaires a été créée à linitiative des partis de droite, qui avaient réussi à revenir au pouvoir LUnion des volontaires fondateurs de larmée lituanienne (UVFAL) a contribué au coup dEtat du 17 décembre 1926. Les membres actifs de lorganisation «Loup de fer» et les dis- ciples de A. Voldemaras formaient la partie radicale des volontaires. Les gouvernements du parti des Nationalistes craignaient lUVFAL et ses membres à cause de leurs principes et leur popula- rité dans la société; de plus, parmi eux il y avait beaucoup de partici- pants au coup dEtat, qui avait donné le pouvoir à A. Smetona. LUnion a toujours eu une position très claire et de principe tant sur les questions de politique intérieure quétrangère et elle la expliquée publiquement par des: résolutions, mémorandums, lettres de protestation au Président et au Premier Ministre, participation de membres particuliers à des actions contre lEtat manifestations et putschs, aussi appelés insurrections. LUVFAL accordait beaucoup dattention à lamélioration de la situation économique et sociale de ses membres, et des facilités obtenues en luttant étaient accordées, selon des règles prévues par les lois, non seulement aux membres de lUnion mais aussi à tous les volontaires. Les présidents de lUnion, à lexception de P. Guas, nétaient pas dans linfluence des Nationalistes, mais les volontaires de convic- tions politiques différentes formaient les directions du Centre.

255 KARO KOMENDANTÛRØ VEIKLA LIETUVOJE 19271940 M.

Jonas Vaièenonis (Vytauto Didþiojo universitetas)

Vyriausybë turi valdþià, kai turi ginklo pajëgà. Atsistatant Lietuvos valstybei jos vyriausybë pajuto tikrai esanti valdþia tik ásikûrus savo kariuomenei ir ásisteigus Kaune, laikinojoje sostinëje, savai komendantûrai. Ðiandien ta sunkioji mûsø valstybei kûrimo pradþia yra gera minëti ypatingai tiems, kuriems ji yra tekusi pergyventi A. Smetona Respublikos Prezidentas1

Ávadas

Pastaraisiais metais susidomëjimas Lietuvos Respublikos 19181940 m. kariuomenës istorija pakankamai iðaugo. Domimasi ne tik pavieniø kariuomenës veikëjø gyvenimais ir veikla, bet ir atski- rø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Ta- èiau atskiros kariuomenës struktûros iki ðiol nesulaukë detalesniø ir platesniø studijø. Tokiai netyrinëtai srièiai galima priskirti ir Lietu- vos Respublikos kariuomenës karo komendantûras. Karo komendantûros Lietuvos vieðajame gyvenime vaidino gana svarbø vaidmená. Beveik iðtisus dvideðimt metø valstybëje buvo karo padëtis. Karo komendantûros buvo viena ið institucijø, kuriai buvo pavesta kontroliuoti karo padëtá valstybëje. Ypaè tai iðryðkëjo po 1926 m. gruodþio mën. 17 d. valstybinio perversmo, kurio faktið- ki vykdytojai ir ágyvendintojai buvo kariðkiai. Jau nuo 1927 metø pradþios karo komendantûros ágijo reikðmingø galiø, kuriø dëka ne tik buvo stengiamasi kontroliuoti susidariusià situacijà, bet ágyven- dinti politinæ naujos valdþios linijà. Komendantûros taip pat veikë bendradarbiaudamos ir su kitomis valstybinëmis institucijomis, de- rindavo atskirus veiklos sprendimus, pasitelkdavo vienos ar kitos institucijos paramà atskiroms uþduotims vykdyti.

1 Kauno karo komendantûra 19191929. Kaunas, 1930, P. 3. 256 Istoriografija, skirta karo komendantûrø istorijai, nëra gausi. Iki ðiol turime tik keletà þvilgsniø á ðià problemà, taèiau tai nëra pla- tesnës studijos. Viso labo keli puslapiai komendantûroms yra paskirti Vytenio Statkaus monografijoje Lietuvos ginkluotosios pajëgos 19181940 m.2, kur ðalia trumpos istorijos apie komendantûrø kû- rimàsi yra pateiktas 1936 metais veikusiø Lietuvoje komendantûrø sàraðas nurodant komendantûros bûstinës vietà ir kuriai karo apygardai viena ar kita komendantûra priklausë. Bene pirmas platesnis darbas apie komendantûras yra Dei- manto Palkevièiaus3. Ðio autoriaus straipsnis yra skirtas kariniø ko- mendantûrø veiklai 19181920 metais. D. Palkevièius bandë nagri- nëti pirmøjø karo komendantûrø kûrimàsi Lietuvoje, apþvelgti jø nuveiktus darbus 19181920 metais. Taip pat pasistengë iðsiaiðkinti, koks buvo karo komendantûrø indëlis kuriant Lietuvos Respublikos ginkluotàsias pajëgas. Autorius konstatuoja, kad sëkminga karo ko- mendantûrø veikla leido Lietuvai per trumpà laikà suformuoti reguliariosios kariuomenës dalinius, kurie drauge su komendantûrø pajë- gomis apgynë Lietuvos Nepriklausomybæ4. Straipsnyje yra priedø, kuriuose pateikti karo komendantûrø sàraðai ir atskirø rûðiø karo komendantûrø etatai. Vienoje lentelëje yra pateiktas 1936 m. veiku- siø Lietuvoje karo komendantûrø sàraðas, sudarytas remiantis V. Stat- kaus monografijoje pateiktais duomenimis. Atskirà skyriø komen- dantûroms monografijoje Lietuvos kariuomenë 19181920 m. pa- skyrë istorikas Vytautas Lesèius5. Jame pateikiama daugiau statisti- niø duomenø apie pirmøjø nepriklausomos Lietuvos valstybës metø atskirø komendantûrø susikûrimo aplinkybes, komendantus, pateikiama 1920 m. pabaigos komendantûrø sudëties ir turto duomenø. Kiek plaèiau skyriuje yra pristatyta Kauno miesto ir apskrities ko- mendantûra, kuri per visà tarpukario Lietuvos valstybës istorijos lai- kotarpá buvo viena centriniø kariuomenës institucijø. Vienas ryðkiausiø Kauno miesto ir apskrities komendantûros pirmøjø veiklos metø at- liktø darbø slaptos lenkø karinës organizacijos POW (Polska organizacja wojskowa), kaip teigia V. Lesèius, kuri lyg voratinkliu buvo apraizgiusi visà Lietuvà6, likvidavimas.

2 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 19181940 m. Chicago, 1986, P. 420424. 3 Palkevièius D. Karinës komendantûros 19181920 m. // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 6495. 4 Ten pat, P. 84. 5 Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 19181920 m. Vilnius, 1998, P. 108147. 6 Ten pat, P. 116. 257 Vëlesnio laikotarpio, po 1920 m., karo komendantûrø veikla yra istorikø beveik netyrinëta. Iki ðiol plaèiausiai, taèiau tik fragmen- tiðkai komendantûrø veikla kaip A. Smetonos autoritarinio reþimo árankis yra aptarta prof. Liudo Truskos monografijoje Antanas Sme- tona ir jo laikai7. Ðioje studijoje tik nedidelis skyrelis yra pavadintas Karo komendantø valdþia8, kuriame pristatytos pagrindinës karo komendantø veiklos gairës, nors atskirose teksto dalyse daug kur remiamasi komendantø veiklos rezultatais9. Taigi apþvelgti karo komendantûrø, kaip vienos svarbiausiø vals- tybës vieðojo gyvenimo reguliavimo institutø, veiklà 19271940 metais yra ðio straipsnio tikslas. Rengiant ðá straipsná, be jau minëtø isto- rikø darbø, remtasi gausia archyvine medþiaga, padëjusia plaèiai atskleisti aptariamojo laikotarpio karo komendantûrø veiklos ypatumus. Tai ávairûs Lietuvos centriniame valstybës archyve Vilniuje, Kraðto apsaugos ministerijos fonde Nr. 384, Generalinio ðtabo fonde Nr. 929 ir Kauno miesto ir apskrities komendantûros fonde Nr. 1126 saugomi dokumentai. Ðie dokumentai (ávairûs raportai, praneðimai, ásakymai, nurodymai) pakankamai informatyvûs, todël galima ne tik aptarti ko- mendantûrø veiklos kasdienybæ, bet ir pateikti bei ávertinti jø átakà politiniame ir visuomeniniame valstybës gyvenime. Apþvelgdami karo komendantûrø veiklà, pateiksime jø svarbà po 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo, aptarsime komendantûrø tinklà, karo stovio reikalø refe- rentûrà, karo komendantûras kaip valstybës vieðojo gyvenimo kontro- lës ir reguliavimo institutà, nurodydami komendantø galias ir visuo- menës kontrolæ, komendantûrø sàveika su kitomis autoritarinio reþi- mo institucijomis, komendantûrø veiklos veiksmingumà, komendan- tûrø padëtá pirmomis sovietinës okupacijos dienomis.

Komendantûrø svarba po 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo

Po 1926 m. gruodþio 17 d. valstybinio perversmo, Broniaus Railos þodþiais, kariuomenë, o tiksliau kalbant, karininkija buvo tau- tininkø valdþios versmë, pagrindinë fizinë ir moralinë atrama ir ap-

7 Truska L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius, 1996, P. 411. 8 Ten pat, P. 167170. 9 Ten pat, P. 251, 253256, 266, 268, 272273. 258 sauga. Tokia padëtis kariuomenës veiksniui suteikë ir valdþios kon- trolës galimybiø, net jei toji kontrolë ne visada buvo atliekama tiesiogiai, o daugiau subtiliai. Taip ji ir atsiliepdavo valdþiai ir santvarkai, iðsilaikant tam paèiam pastoviam prezidentui, bet jo vyriausybës su- dëèiai daþnokai keièiantis. Kariuomenës veiksnys liko valdþios ir santvarkos iðlaikymo ultima ratio [paskutinë priemonë J. V.]10. Ðioje situacijoje karo komendantams buvo suteiktas ne antraeilis vaidmuo. 1926 m. gruodþio 20 d. Respublikos Prezidentas A. Smeto- na, ministrø kabinetui pasiûlius, pasiremdamas 1922 m. Lietuvos Vals- tybës Konstitucijos 32uoju straipsniu, kuris Respublikos Preziden- tui suteikë teisæ kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitokiems pavo- jingiems neramumams valstybëje, tam tikrose valstybës dalyse arba visoje teritorijoje ávesti karo padëtá arba kità kurià nepaprastà padë- tá11 , patvirtino karo padëtá visoje Lietuvoje, laikinai sustabdydamas konstitucines pilieèiø teisiø garantijas12. Lietuvoje ásigalëjo Ypatin- gieji valstybës apsaugos ástatai, jau nuo pirmøjø ávykdyto valstybinio perversmo dienø suteikæ labai plaèiø ágaliojimø karo komendantams13. Karo komendantûros tapo ne tik karo administracijos subjektu, kuriam buvo pavesta rûpintis pilieèiø ðaukimo atlikti karo tarnybos pa- reigà bei spræsti ávairias kariuomenës mobilizacines problemas, bet ir pagrindiniu A. Smetonos autoritarinio reþimo ramsèiu. Komen- dantûrø pagalbos dëka karinë valdþia, kuri suteikë A. Smetonai gali- mybæ valdyti valstybæ, kiðosi á visas vieðojo valstybës gyvenimo sritis. Komendantai kontroliavo leidimø bet kokiam susirinkimui ar þmo- niø susibûrimui iðdavimà, priþiûrëjo ir kontroliavo visas esamo reþi- mo opozicines jëgas. Komendantø pastangomis kartu su apskrièiø virðininkais buvo siaurinama ir net nutraukiama opoziciniø partijø ir organizacijø veikla. Dël ðios veiklos iki 1928 m. pabaigos Lietuvoje buvo ið esmës sugriauta organizacinë opoziciniø partijø struktûra14. Komendantø þinioje taip pat buvo ir karo cenzûra. Gana ryðkø komendantûrø panaudojimà kontroliuojant vie- ðàjá valstybës gyvenimà galima pastebëti 19351937 m., kai tautinin-

10 Raila B. Kitokios Lietuvos ilgesys. Vilnius, 1993, P. 371. 11 Lietuvos valstybës konstitucijos. Vilnius, 1989, P. 21. 12 Lietuvos valstybës teisës aktai (1918.II.16 1940.VI.15). Vilnius, 1996, P. 122. 13 Truska L. Antanas Smetona ... P. 167. 14 Ten pat, P. 170172. 259 kai, kovodami su opozicinëmis jëgomis, gindami esamos vyriausybës autoritetà, perregistruodami veikusiø draugijø veiklà, remdamiesi 1936 m. vasario mën. priimtu Draugijø ástatymu15, siekë sustiprinti savo organizacijos pozicijas. Komendantûrø tinklas ir komendantai

Nuo 1925 m. lapkrièio 27 d. iki 1927 m. geguþës 21 d. karo komendantûros kaip teritorinis vienetas buvo vadinamos karo sriti- mis, kurioms vadovavo karo srièiø virðininkai16. Iki 1939 m. spalio mën. Lietuvos teritorija (be Vilniaus kraðto) buvo padalyta á 21 ap- skritá17. 1926 m. vasario 18 d. kraðto apsaugos ministras, remdamasis III Seimo priimtais karo srities virðininko etatais18, nustatë devy- niø (Kauno, Panevëþio, Utenos, Birþø, Ðiauliø, Telðiø, Raseiniø, Aly- taus ir Marijampolës) valstybëje veikianèiø karo srièiø ribas19. Iki tol egzistavo devyni mobilizacijos rajonai (komendantûros), kurie nuo 1923 m. lapkrièio 15 d. buvo tiesiogiai pavaldûs karo apygardø virði- ninkams20. Kauno karo srièiai buvo pavesta administruoti Kauno ir Trakø, Panevëþio Panevëþio ir Ukmergës, Utenos Utenos ir Eþe- rënø [Zarasø J. V.]21, Birþø Birþø ir Rokiðkio, Ðiauliø Ðiauliø ir Këdainiø, Telðiø Telðiø, Maþeikiø ir Kretingos, Raseiniø Rasei- niø ir Tauragës, Alytaus Alytaus ir Seinø, Marijampolës Mari-

15 Lietuvos valstybës teisës aktai (1918.II.16 1940.VI.15). Vilnius, 1996, P. 257261. 16 Ásakymas kariuomenei (toliau ÁK) Nr. 65 1927 05 21 § 3. (Nuo 1918 11 23 ásakymai kariuomenei buvo vadinami ásakymais Kraðto apsaugos ministerijai. Nuo 1919 06 05 juos pradëta vadinti ásakymais Lietuvos kariuomenei. Vëliau jie virto tiesiog ásakymais kariuomenei. Nuo 1924 01 01 iki 1927 01 01 ásakymai kariuomenei buvo vadinami Kraðto apsaugos ministro ásakymais. 1940 07 06 ðis pavadinimas buvo pakeistas á Ásakymas liaudies kariuomenei. Minëtø ásakymø rinkiniai yra saugomi Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje, Vytauto Didþiojo karo muziejaus bibliotekoje. Kitose bibliotekose, pavyzdþiui, Kauno vieðosios bibliotekos rankraðèiø skyriuje, galima rasti ne visus ásakymø kariuomenei komplektus.) 17Lietuviø enciklopedija. T. 15. Lietuva. Vilnius, 1991 (antrasis leidimas). P. 76.; Lietuva skaitmenimis 19181928 m. Finansø ministerija centralinis statistikos biuras. Kaunas, 1929. P. 9 . 18 Lietuvos Respublikos Seimo stenogramos, 3-iasis Seimas, III sesija, 72-asis posëdis, 1927 m. kovo 15 d. (patvirtinti karo srities virðininko etatai Seimo sprendimu ásigaliojo nuo 1926 12 17). 19 Kraðto apsaugos ministro (toliau KAM) ásakymas Nr. 25 1926 02 18 § 4. 20 ÁK Nr. 196 1923 10 29 § 7. 21 Nuo 1906 m. Zarasai buvo vadinami Eþerënais. Remiantis prof. Kazio Bûgos aiðkinimais 1929 m. Lietuvos ministrø kabinetas vietovei gràþino senàjá Zarasø vardà / Kviklys Br. Mûsø Lietuva. T. 1. Vilnius, 1989, P. 554555. 260 jampolës, Vilkaviðkio ir Ðakiø apskrièiø teritorijas. Taigi karo srièiø virðininkams buvo pavesta administruoti dviejø ar net trijø apskrièiø teritorijas. Nuo 1927 m. vasario 1 d. valstybëje, remiantis 1927 m. sausio 19 d. ministrø kabineto priimtais taikos meto etatais, buvo ásteigtos naujos devynios (Ukmergës, Këdainiø, Rokiðkio, Maþeikiø, Kretingos, Trakø, Tauragës, Vilkaviðkio ir Klaipëdos) karo sritys22. Galima manyti, kad ðio naujo suskirstymo dëka buvo siekiama ne tik palengvinti komendantø administraciná darbà, bet ir sustiprinti vie- ðojo valstybës gyvenimo kontrolæ vykdant Ypatinguosius valstybës apsaugos ástatus. Utenos karo srièiai teko kartu administruoti Eþe- rënø apskritá, Alytaus Seinø apskritá, Vilkaviðkio Ðakiø apskritá23. 1927 m. kovo 28 d. Klaipëdos karo srièiai buvo pavesta kartu administruoti Kretingos karo sritá24. Reikia paþymëti, kad 1926 m. gruo- dþio 17 d. Klaipëdos kraðte, be Klaipëdos miesto ir apskrities ko- mendantûros komendanto, buvo paskirti atskiri komendantai Ðilutës ir Pagëgiø apskritims, kurie rezidavo apskrièiø valdybos bûstinëse. Ðilutës apskrièiai karo komendantu paskirtas kpt. Vilius Koðkulis, o Pagëgiø vyr. ltn. Petras Inickas25. Tokiu bûdu Lietuvoje buvo suformuotas 17 karo srièiø tinklas. Lietuvos Respublikos III Seime svars- tant karo srities virðininko taikos meto etatus buvo pritarta siûlymui srièiø pavadinimà keisti á komendantûrø. Tokiam Seimo sprendimui átakà darë visuomenës nuostatos, nes kasdieniniame gyvenime srities karo virðininkas vis tiek buvo vadinamas komendantu26. 1927 m. ge- guþës 21 d. visos karo sritys buvo pavadintos apskrièiø komendantû- romis, Kauno karo sritis gavo Kauno miesto ir apskrities komendan- tûros, o Klaipëdos Klaipëdos kraðto komendantûros pavadinimus27. Srièiø karo virðininkai pradëti vadinti apskrièiø komendantais. 1927 m. Lietuvos teritorijoje suformuotos ir veikusios 17 ap- skrièiø komendantûros (Alytaus [Alytaus ir Seinø apsk.], Birþø, Kau- no, Këdainiø, Klaipëdos [Klaipëdos ir Kretingos], Marijampolës, Ma- þeikiø, Panevëþio, Raseiniø, Rokiðkio, Ðiauliø, Tauragës, Telðiø, Tra-

22 ÁK Nr. 21 1927 02 09 § 3. 23 ÁK Nr. 21 1927 02 09 § 1,3. 24 ÁK Nr. 44 1927 03 28 § 1. 25 1926 12 17 Klaipëdos kraðto kariuomenës vado plk. Petro Genio skelbimas § 2 // Lietuvos centrinis valstybës archyvas (toliau LCVA). Fondas (toliau F.). 384. Apraðas (toliau Ap.). 2. Byla (toliau B.) 728. Lapas (toliau L.) 329. 26 Lietuvos Respublikos Seimo stenogramos, 3-iasis Seimas, III sesija, 74-asis posëdis, 1927 m. kovo 22 d. 27 ÁK Nr. 65 1927 05 21 § 3, 4. 261 kø, Ukmergës, Utenos [Utenos ir Eþerënø], Vilkaviðkio [Vilkaviðkio ir Ðakiø])28 kartu su drausmës kuopa, karo kalëjimu ir koncentracijos stovykla sudarë Vietinæ kariuomenæ. Bëgant laikui Lietuvos valstybëje buvo kuriami nauji administraciniai vienetai, kurie darë átakà naujoms komendantûroms atsirasti ir lëmë jø kaità. Ketvirtajame deðimtmetyje (19351936 m.) buvo ásteigtos naujos savarankiðkos Kretingos, Seinø, Ðakiø ir Zara- sø apskrièiø karo komendantûros ir atskira Poligono komendantûra. Apie 1930 m. Lietuvos kariuomenë pradëjo naudotis naujai árengtu poligonu Gaiþiûnuose29. Nuo 1935 m. pradþios kariuomenëje pradë- jus intensyvius modernizacijos darbus, pradëjus efektyviau rengti ka- riuomenæ karui, organizuojant ávairius dideliø mastø karinius moky- mus poligone, kur buvo koncentruojamas didesnis skaièius reguliarios jos kariuomenës kariø, administraciniam darbui ðioje teritorijoje buvo sukurta atskira komendantûra, turinti apskrities komendan- tûros teises. 1939 m. kovo mënesá Lietuvai praradus Klaipëdos kraðtà buvo panaikinta Klaipëdos kraðto karo komendantûra, o spalá kariuomenei áþengus á Vilniø ir Vilniaus kraðtà buvo sukurta Vilniaus mies- to ir apskrities karo komendantûra. 1939 m. spalio 14 d. kariuome- nës vadas ásakë plk. ltn. Pranui Kaunui kurti Vilniaus komendantûrà remiantis taikos meto etatais. Komendantûrai ákurti buvo paskirta 10 liktiniø puskarininkiø þandarø, 3 jaunesnieji puskarininkiai, 10 grandiniø ir 25 eiliniai ið Kauno komendantûros ir 6-ojo pëstininkø pulko 2 bûriø sudëties viena ðauliø kuopa30. 1940 m. kovo mën. Vil- niaus kraðte papildomai buvo ákurta Ðvenèionëliø komendantûra. Pagal 1927 m. patvirtintus karo srities virðininko etatus karo komendantais turëjo bûti skiriamas pulkininko leitenanto laipsná turintis karininkas. 1927 m. á naujai ákurtas komendantûras buvo pa- skirtø ir majoro bei kapitono laipsná turinèiø karininkø. Taèiau pra- bëgus kuriam laikui þemesnio laipsnio komendantai bûdavo paaukð- tinami, atitinkamai jiems suteikiant pulkininko leitenanto ar majoro laipsná. Atskiriems komendantams, turintiems pulkininko leitenanto laipsná, buvo suteikinëjami pulkininko laipsniai. Karo komendantai

281927 12 01 kariuomenës sudëties þinios // LCVA. F. 929. Ap. 5. B. 248. L. 194. 29 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios ... P. 718. 30 1939 10 14 LR. KAM Kariuomenës ðtabo virðininko div. gen. Stasio Pundzevièiaus raðtas Nr. 33031 plk. ltn. Kaunui / Martinionis A. Þygis á Vilniø 1939 m. spalio 2729 d. Vilnius, 1997, P. 97. 262 valstybiniø ðvenèiø proga kartu su kitais kariuomenës karininkais ir kareiviais buvo skatinami áteikiant valstybinius apdovanojimus. Ko- mendantais daþniausiai buvo skiriami asmenys, jau turintys darbo komendantûrose patirties. Atskirose komendantûrose galima paste- bëti komendantø rotacijos procesà, kuris vykdavo tiesiog vienà ar kelis komendantus sukeièiant vietomis (þiûrëti 1 priedà). Galima pa- minëti net kelis komendantus, kurie skirtingu laiku dirbo daugelyje komendantûrø: plk. ltn. Pranas Kaunas, plk. ltn. Petras Murnikas, plk. Jonas Andraðûnas, plk. ltn. Bronius Basiulis, plk. Antanas Sta- pulionis. Daugelis karo komendantø buvo pasiþymëjæ nepriklauso- mybës kovose ir apdovanoti ávairiais Vyèio kryþiaus ordino laipsniais (mjr. P. Inickas, plk.V. Ðaudzis, plk. J. Andraðûnas, plk. J. Bobelis, plk. A. Kerbelis, plk. A. Stapulionis)31. Daugiausiai per aptariamàjá 19271940 m. laikotarpá komen- dantø buvo pakeista Tauragës (5 komendantai), Trakø (6 komendantai), Ukmergës (5 komendantai), Utenos (5 komendantai) komen- dantûrose. Stabiliausiai dirbo Rokiðkio ir Marijampolës komendan- tûros, kur pirmojoje nuo 1927 m. vasario iki 1940 m. birþelio pabaigos iðbuvo vienas komendantas, o antrojoje 1927 m. balandþio pabaigoje plk. ltn. R. Liormonà pakeitæs plk. ltn. A. Kerbelis taip pat iðbuvo iki 1940 m. birþelio pabaigos. Reikia pastebëti, kad daþniau- siai buvo keièiami su Vilniaus kraðtu besiribojanèiø komendantûrø komendantai. Taip pat sunku susieti komendantø pakeitimus su ávai- riais politiniais ávykiais valstybëje. Tai galëtø liudyti apie jø lojalumà A. Smetonos valdþiai. Tai galbût galëtø patvirtinti, kad ir toks fak- tas, kad po 1934 m. birþelio mën. karininkø puèo visi komendantai liko savo uþimamose vietose. Nors Tauragës komendantas mjr. P. Ig- natavièius tuoj po pleèkaitininkø organizuoto sukilimo Tauragëje buvo pakeistas ir tarnybos labui perkeltas á aviacijà. Jo vietà uþëmë 7- ojo pëstininkø pulko, kuris dalyvavo sukilimo malðinimo operacijo- je32, mjr. A. Stapulionis. Taip pat buvo pakeisti dar keli komendantû- ros karininkai buvusiuosius iðkëlus á kitas tarnybos vietas, o vietoje jø paskiriant karininkus ið tø kariuomenës daliniø, kurie dalyvavo malðinant sukilimà33.

31 Raðtikis S. Lietuvos likimo keliais // Baltijos kultûros fondas, 1996, T. 4, P. 7193. 32 Èapas R. Pleèkaitininkai. Vilnius, 2000, P. 76; ÁK Nr. 127 1927 10 27 § 6. 33 ÁK Nr. 118 1927 09 26 § 8. 263 Karo stovio reikalø referentûra

Nuo 1926 m. gruodþio 27 d., remiantis Vyriausiojo ðtabo ap- linkraðèiu Nr. 41, karo komendantai visà informacijà, lieèianèià karo padëtá, privalëjo siøsti tiesiogiai kraðto apsaugos ministrui. Taèiau jau 1927 m. sausio pirmomis dienomis konstatuota, kad ne visi karo komendantai laikosi nustatytos tvarkos. Vieni jø visà informacijà, kaip ir numatyta Vyriausiojo ðtabo aplinkraðtyje, siuntë tiesiogiai kraðto apsaugos ministrui, kiti dokumentus siøsdavo apygardø ðtabams arba Vyriausiojo ðtabo mobilizacijos skyriui. Todël centrinëse kariuo- menës ástaigose kildavo daug sumaiðties. Siekiant iðvengti ðiø nesusi- pratimø karo komendantams buvo ásakyta laikytis nustatytos tvarkos. Visà kità dokumentacijà, lieèianèià karo srities virðininko dar- buotæ iki karo padëties ávedimo, pavyzdþiui, naujokø ëmimà kariuo- menën, atsargos kariø apskaitos vedimà, parengiamuosius mobilizacijos darbus, karo komendantai privalëjo tvarkyti ir pateikti sena tvarka, kuri buvo nustatyta iki karo padëties ávedimo34. Prabëgus mëne- siui po ðiø nurodymø, siekiant palengvinti kraðto apsaugos ministro darbà remiantis Ypatingaisiais valstybës apsaugos ástatais buvo ásteigta karo padëties vykdymo reikalams prie kraðto apsaugos ministro pa- reigybë karo stovio reikalø referentûra35. Karo stovio reikalø referentu paskirtas pulkininkas leitenantas Balys Giedraitis. Jam buvo pavesta tvarkyti visà karo padëtá lieèianèià dokumentacijà ir bylas, rengti praneðimus kraðto apsaugos ministrui apie karo padëties vyk- dymà, kontroliuoti karo komendantø veiklà, duodant jiems nurodymus ir reikalaujant ið jø paaiðkinimø36. Tokiu bûdu Kraðto apsaugos ministerijoje buvo suformuota savarankiðka trijø pakopø administ- racinë struktûra (þiûrëti 1 schemà). Tarp kraðto apsaugos ministro ir karo komendantø atsirado tarpinis asmuo karo stovio reikalø referentas, koordinuojantis karo komendantø veiklà. Jo dëka kraðto apsaugos ministras gaudavo jau apdorotà informacijà, kurià ministrui privalëjo pateikti karo komendantai. 1927 m. karo stovio reikalø referentu dirbo minëtas plk. ltn. Balys Giedraitis, 1927 m. já pakeitë plk. Mikas Rëklaitis, kuris tuo paèiu uþëmë Këdainiø apskrities karo

34 1927 01 03 LR KAM Vyr. ðtabo Mob. sk. aplinkraðtis Nr. 1. Karo apygardø virðininkams ir karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 395. L. 73. 35 1927 02 09 LR KAM Vyr. ðtabo raðtas Nr. 1673 visiems karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 395. L. 71. 36 Ten pat, L. 71. 264 komendanto pareigas, o 1928 m. gruodþio mën. á ðià vietà buvo paskirtas plk. Vladas Braziulevièius, kuris referentu iðbuvo iðtisà de- ðimtmetá. 1939 m. sausio 27 d. plk. V. Braziulevièius buvo atleistas ið antraeiliø karo stovio reikalø referento pareigø ir tolesniam darbui komandiruotas á kariuomenës ðtabà37. Iki ðiol nepavyko nustatyti, ar vietoje plk. V. Braziulevièiaus buvo paskirtas kitas karininkas ir ar apskritai karo stovio reikalø referentûra kaip egzistuoti. Manytume, kad tolesni tyrimai suteiks galimybæ atsakyti á ðiuos klausimus. Remiantis 1935 m. gruodþio 5 d. slaptu raðtu Nr. 874, karo komendantai kraðto apsaugos ministrui turëdavo pateikti informacijà apie vieðojo gyvenimo situacijà kiekvieno kuruojamoje komendantûroje. Visi komendantø parengti raportai patekdavo á karo stovio reikalø referento rankas. Ðis savo ruoþtu apibendrindamas gautà mënesio apþvalgos informacijà parengdavo glaustà ðios informacijos santraukà, iðryðkindamas svarbiausius dalykus, apie kuriuos turëtø þinoti kraðto apsaugos ministras, ir informacijà pateikdavo ministrui.

1 schema. Komendantûrø karo padëties veiklos administracinë struktûra

37 ÁK Nr. 6 1939 01 27 §6. 265 Karo komendantûros vieðojo gyvenimo kontrolës ir reguliavimo institutas Komendantø galios

Nuo pat pirmøjø dienø po 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo, vadovaudamiesi Ypatingaisiais valstybës apsaugos ástatais, karo komendantai ágijo labai plaèiø ágaliojimø. Karo srièiø virðininkams pavesta eiti karo komendantø pareigas ir naudotis visomis jø teisëmis, numatytomis karo padëties38. Jau gruodþio 18 d. Kauno karo komendanto ásakymas dël karo padëties skelbë, jog Kauno mieste, Kauno ir Trakø apskrityse draudþiama: 1. be komendanto sutikimo bet kokie susirinkimai (vieði ir privatûs), demonstracijos ir eisenos; 2. skleisti þodþiu ar raðtu kurstanèius prieð esanèià Lietuvos vyriausybæ, kariuomenæ ir jos vadovybæ gandus, taip pat gandus, kurs- tanèius vienà visuomenës sluoksná prieð kità, ir apskritai gandus, kurie galëtø sukelti nerimà mieste ir visoje srityje; 3. be karo cenzûros leidimo spausdinti bet kokius vieðam naudojimui raðtus, demonstruoti filmus ar vaidinti veikalus; 4. streikuoti; 5. kelti kainas maisto produktams ir kitoms prekëms, jø kaina turi bûti ne aukðtesnë kaip kad buvo 1926 m. gruodþio mën. 16 d.; 6. be leidimo nuo 23 iki 5 val. ryto Kauno mieste judëti ir veikti privaèioms pramonës ir prekybos (restoranams, kavinëms, ali- nëms, smuklëms, vieðnamiams ir pan.) ástaigoms. Ðiam ásakymui nusiþengusius, remiantis Ypatingaisiais valsty- bës apsaugos ástatais, numatyta bausti administracinëmis baudomis iki 3000 Lt ir 3 mën. kalëjimo39. 1931 m. balandþio 15 d. Kauno mieste ir priemiesèiuose buvo panaikintas draudimas vaikðèioti ir va- þinëti nuo 1 iki 4 val. ryto40. Analogiðkus ásakymus paskelbë ir kitø apskrièiø karo komendantai41 laikydamiesi tø paèiø ðeðiø bendrø nu-

38 Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai (toliau LIÐ). T. 4. Vilnius, 1961, P. 321. 39 LIÐ T. 4. Vilnius,1961. P. 324325; Truska L. Antanas Smetona ... P. 167. 40 1931 04 15 Kauno m. ir apsk. komendanto plk. ltn. P. Saladþiaus ásakymas Nr. 10 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 103. 41 1926 12 18 Klaipëdos kr. ir Kretingos apskrities komendanto ásakymas Nr. 1 // LCVA. F. 383. Ap. 7. B. 1118. L. 4949v. 266 rodymø. Minëtas ásakymas puikiai parodo, kad jau nuo pirmø dienø po valstybinio perversmo komendantams buvo patikëta maksimali visuomenës kontrolë apribojant judëjimo laisvæ, draudþiant bet kokius susirinkimus, draudþiant streikus, ávedant karo cenzûrà spaudi- niams, kino filmams ir vaidinimams, nusiþengusiems numatant skirti pakankamai dideles pinigines ar ákalinimo bausmes, kurios vëliau buvo daþnai taikomos. Dokumentas, o ypaè jo antrasis punktas, parodo ir tam tikrà perversmo organizatoriø baimæ dël savo veiksmø, bijant visuomenës sprogimo ir atoveiksmio galimybiø. 1929 m. pabaigoje 1930 m. pradþioje buvo papildytas karo komendantø privalomas ásakymas, kuris konkretizavo leidimo ávai- riems susirinkimams (vieðiems ir privatiems) gavimo tvarkà. Kauno karo komendanto ásakymas skelbë, kad ne vëliau kaip prieð 14 dienø per apskrities virðininkà karo komendantui reikia paduoti praðymà, kuriame turi bûti paþymëta praðytojo pavardë, vardas, gyvenamoji vieta, kur ir kada norima surengti susirinkimà, nurodant tikslià susirinkimo vietà ir datà, kas yra atsakingas uþ susirinkimà, susirinkimo programa ir paskaitø konspektas. Gavus leidimà, per 24 valandas iki susirinkimo pradþios já reikëjo áregistruoti policijos nuovadoje, kurios ribose bus rengiamas susirinkimas42. Kitose karo komendantû- rose (Marijampolës, Ukmergës, Trakø, Klaipëdos, Kretingos ir kt.) buvo nurodomas dukart trumpesnis 7 dienø praðymo iki susirinkimo pradþios pateikimo terminas43. Tokiam laiko skirtumui, galima manyti, átakà darë Kaunas, kaip laikinoji sostinë, kuriame veikë kur kas daugiau organizacijø, galinèiø pateikti praðymus leidimui, kas sunkino paèios komendantûros darbà reikalaujant didesniø laiko sànaudø. 1931 m. likviduojant Varniø koncentracijos stovyklà, kraðto apsaugos ministro ásakymu nubaustieji asmenys iki spalio 31 d. turë- jo bûti perduoti karo komendantø þinion pagal gyvenamàsias vietas, jiems paskiriant policijos prieþiûrà ne trumpesniam kaip 6 mënesiø laikotarpiui44.

42 1930 01 29 Kauno karo komendanto ásakymas Nr. 9 // LCVA. F. 1126. Ap. 2. B. 112. L. 11. 43 1929 12 28 Marijampolës karo komendanto ásakymas Nr. 10 // LCVA. F. 1126. Ap. 2. B. 112. L. 2; Ukmergës apskrities karo komendanto ásakymas Nr. 10 // LCVA. F. 1126. Ap. 2. B. 112. L. 5; 1929 12 28 Trakø apskrities karo komendanto ásakymas Nr. 6 // LCVA. F. 1126. Ap. 2. B.112. L.18; 1930 01 08 Klaipëdos kraðto ir Kretingos apskr. komendanto plk. ltn. R. Liormono ásakymas Nr. 13 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 336. 44 1931 10 27/28 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas Nr. 820 sl apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 38.

267 Aptariamuoju 19271940 m. laikotarpiu kovai su opozicinë- mis jëgomis gana plaèiai buvo naudojamos komendantûros. Su opozicija buvo kovojama ne per teismus, o policinëmis priemonëmis ir karo komendantø skiriamomis administracinëmis baudomis45. Ypaè tai pasireiðkë ketvirtojo deðimtmeèio antrojoje pusëje. Ðià situacijà sàlygojo valstybës vidaus gyvenimo nestabilumas, kuriam átakà darë 1934 m. birþelio 7 d. karininkø puèas, tø paèiø metø rugpjûtyje rengtas puskarininkiø bei spalá rengtas voldemarininkø sukilimai ir 1935 m. antrojoje pusëje prasidëjæs ir iki 1936 m. vasaros uþsitæsæs Suval- kijos ûkininkø sukilimas46. Dar 1936 m. spalio mënesá kraðto apsaugos ministras St. Dir- mantas ir kariuomenës vadas St. Raðtikis kreipësi á ministrà pirmi- ninkà Juozà Tûbelá siekdami panaikinti valstybëje veikianèià karo padëtá ir tokiu bûdu atskirti karo komendantø kariniø ástaigø ir vi- suomenës veiklos reguliavimo funkcijas, jas pavedant apskrièiø virði- ninkams bei Vidaus reikalø ministerijai47. Taigi kariuomenës vadas kartu su kraðto apsaugos ministru siekë, kad karo komendantai ne- bûtø vien tautininkø politinës kovos árankiai ir ðias funkcijas siekë panaikinti. Minimame raðte buvo apeliuojama á tai, kad valstybës gyvenimas beveik áëjo á normalias taikos gyvenimo sàlygas. Kad karo padëties vykdymas ápareigoja karines ástaigas dirbti darbus, kuriuos turëtø atlikti kitos valstybinës institucijos. Todël ministro pirmininko buvo praðoma kariuomenæ atleisti nuo karo padëties prievoliø vykdymo, siekiant visà jos veiklà nukreipti á tiesioginius taikos meto ka- riuomenës uþdavinius. Taèiau á ðiuos kraðto apsaugos ministro ir ka- riuomenës vado praðymus atsiþvelgta nebuvo ir iki 1937 m. pabaigos karo komendantai ir toliau vykdë visuomenës veiklos reguliavimo funkcijas. Karo padëtis Lietuvoje buvo panaikinta tik 1938 m. lap- krièio 1 d. Priimant ðá sprendimà átakos turëjo 1938 m. kovo 25 d. Vokietijos vyriausybës reikalavimas panaikinti karo padëtá Klaipëdos kraðte. Taèiau jau 1938 m. gruodþio 10 d. Kaune ir Kauno apskrityje, o nuo 1939 m. kovo 22 d. ir visoje Lietuvoje buvo ávestas sustiprintos valstybës apsaugos metas, kuris nuo karo padëties skyrësi tik tuo,

45 Raðtikis S. Kovose dël Lietuvos. Vilnius, 1990, T. 1, P. 450. 46 1939 05 23 VSD direktoriaus Augustino Povilaièio raportas Nr. 109/sl Sukilimai Lietuvoje nuo nepriklausomybës atgavimo iki ðiø metø sausio mën. 1 dienos // Kauno apskrities archyvas. F. 219. Ap. 1. B. 1122. L. 205238. 47 1936 10 17 kraðto apsaugos ministro ir kariuomenës vado slaptas raðtas ministrui pirmininkui Nr. 11806 // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 485. L. 195195v. 268 kad karo komendantø funkcijas perëmë apskrièiø virðininkai48 . 1935 m. liepos 15 d. Respublikos Prezidentui paskelbus Ðauliø sàjungos ástatymà, sàjunga buvo integruota á Lietuvos kariuomenës su- dëtá, organizacijos struktûrà pritaikant pagal valstybës administraciná suskirstymà, kai kiekvienoje apskrityje buvo suformuotos ðauliø rink- tinës. Remiantis ástatymu, apskrièiø karo komendantai buvo paskirti rinktiniø vadais49 ir netiesiogiai pavaldûs artimiausiø pëstininkø pul- kø vadovybëms50. Ðalia daugelio kitø komendantûrø atliekamø funkci- jø, karo komendantams prisidëjo vadovavimo Ðauliø sàjungos struktû- riniams padaliniams pareigos. Ðauliø sàjunga tapo visuomenës karinio rengimo aðimi. Organizacija buvo átraukta á valstybës gynybinius planus, numatant ðauliams pasienio apsaugos ir karo atveju vykdomos kariuomenës mobilizacijos priedangos bei partizaninio karo uþduotis51. Tokiu bûdu karo komendantams kartu teko rûpintis ir gana svarbiais valstybës gynybos klausimais. Ðauliams iðkeltiems tikslams pasiekti tu- rëjo bûti sudaryti detalûs ðauliø panaudojimo planai, kuriuos vietos ðauliø bûriø vadams turëjo padëti parengti komendantûrø ðauliø rei- kalø karininkai. Rengiant tokius planus turëjo bûti braiþomi þemëla- piai, kuriuose buvo numatyta paþymëti iðardytinus ar degintinus tiltus, sprogdintinus objektus, uþtvaras, perkasas, linijas, kur numatoma gintis ið anksto iðsidëstant, linijas, kur numatoma gintis pasitraukiant, pasitraukimo kryptis bei susitelkimo vietas. Visi ðie sumanymai ir pasi- rengimas vykdyti nurodymus turëjo bûti ágyvendinti iki 1940 m. liepos 15 d.52 Taèiau politiniai ávykiai pasuko kitu keliu. 1940 m. birþelio 15 d. sovietø kariuomenë ið rytø ásiverþë á Nepriklausomà Lietuvà ir numatyti planai liko neágyvendinti. 1936 m. birþelio 30 d. Respublikos Prezidentui paskelbus Ka- rinës prievolës ástatymà, jame buvo apibrëþtos ir karo komendantø bei kitø komendantûrø tarnautojø pareigos bei funkcijos atskiriems karo prievolës darbams vykdyt53. Remiantis ástatymu, apskrièiø karo komendantai buvo pagrindiniais ástatymo vykdytojais. Jie buvo ap- skrièiø karo prievolës komisijø pirmininkais, kontroliavo visà naujo-

48 Truska L. Antanas Smetona ... P. 269. 49 1935 07 15 Ðauliø sàjungos ástatymas // Vyriausybës þinios. I.D. Nr. 490 / 3423. 50 Vaièenonis J. Lietuvos ðauliø sàjunga valstybës gynyboje 19351940 metais / Lietuvos ðauliø sàjungos istorijos fragmentai. Kaunas, 2002, P. 112. 51 Ten pat. P. 119. 52 1940 04 16 Nurodymai ðauliams priedangai panaudoti Nr. 2190 // LCVA. F. 929. Ap. 3. B. 1153. L. 6, 6v. 53 1936 06 30 Karo prievolës ástatymas // Vyriausybës þinios. I.D. Nr. 538 / 3734. 269 kø ðaukimo ir ëmimo á kariuomenæ procesà. Komendantai taip pat kontroliavo atsargos ir apsaugos karius. Remdamiesi sveikatos bûk- lës patikrinimu, sprendë atsargos ir apsaugos kariø tinkamumo tarnybai klausimus. Taip pat kartu su virðaièiais, burmistrais, policija ir seniûnais, apskrièiø komendantai priþiûrëjo atsargos ir apsaugos karius, kad ðie nustatyta tvarka atliktø privalomas prievoles. Visuomenës kontrolë

Karo komendantai buvo viena pagrindiniø tautininkø valdþios institucijø, vykdþiusiø gana platø visuomenës kontrolës darbà. Jie didþiausià dëmesá skyrë ávairiø tautininkams opoziciniø organizacijø ir draugijø veiklos kontrolei. Ketvirtojo deðimtmeèio pradþioje (1930 1932 m.) aktyviai buvo stebimos Katalikø veikimo centro (K.V.C.), Pavasario, Ðv. Cecilijos, Ðv. Sakramento ir kitos draugijos, taip pat Lietuvos lenkai, þydai ir komunistai. Taip pat buvo kontroliuoja- ma ir lojaliø vyriausybei organizacijø, tokiø kaip Geleþinis vilkas, veikla. 1929 m. spalá apskrièiø komendantams buvo ásakyta imtis priemoniø prieð lojalià tuometinei vyriausybei Geleþinio vilko or- ganizacijà pastebëjus, kad ji vis dëlto kelia nerimà ir pradeda agitaci- jà prieð ministrø kabinetà, leidþia sau ðmeiþti vyriausybës atstovus ir susideda su prieðvalstybiniais gaivalais. Kraðto apsaugos ministras ásakë skubiai ir grieþtai tam padaryti galà, o visus kaltuosius bausti neatidëliojant54. 1932 m. buvo akcentuota, kad tokios organizacijos kaip K.V.C., Pavasaris ir kitos savo organizacijoms leidþiamuose prane- ðimuose (biuleteniuose), kurie yra platinami susirinkimuose (kongresuose), pateikia iðkraipytas ir prasimanytas þinias, niekinanèias vyriausybës veiklà. Kongresø dalyviø kalbose ðios iðkraipytos þinios yra vieðai kartojamos. Atsiþvelgdamas á tai, kraðto apsaugos ministras pavedë komendantams atkreipti dëmesá á ðiuos reiðkinius, imtis priemoniø uþkirsti jiems kelià ir nusikaltusius asmenis atitinkamai nubausti55.

54 1929 10 04 LR KAM karo stovio reikalams referento plk. V. Braziulevièiaus visiðkai slaptas raðtas Nr. 695 apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 57 55 1930 12 05 VRM kriminalinës policijos direktoriaus S. Rusteikos raðtas Nr. 216 sl karo stovio reikalø referentui // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 47; 1932 07 01 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 15. 270 1934 m. pradþioje Kraðto apsaugos ministerija akcentavo, kad lenkai Lietuvoje ið Lenkijos gauna paramà nelegaliø mokyklø tinklui plësti. Tose mokyklose vaikai mokomi ið vadovëliø, kuriuos yra drau- dþiama áveþti á Lietuvà. Lietuvos þydai, organizuodami prieðvokiðkas akcijas, kartais áþeidþia Vokietijos vyriausybæ, tokiu bûdu kenkdami geriems Lietuvos ir Vokietijos santykiams. Kita vertus, kai kurie Lie- tuvos visuomenës nariai, karo stovio reikalø referento plk.V. Braziu- levièiaus ávardyti kaip ávairûs þydø prieðai, savo agitacijomis prieð þy- dus kenkia valstybës stabilumui. Referento pastebima, kad komunistai ypaè stengiasi ásiskverbti á þydø, kaip lengvai pasiduodanèiø jø átakai, organizacijas, o be to, Lietuvos komunistø partijoje þydai sudaro didelæ daugumà. Atsiþvelgdamas á tai, kraðto apsaugos ministras karo komendantams ásakë bausti lenkø nelegaliø mokyklø mokytojus skiriant didesnes pinigines baudas. Prireikus nurodë bausti ir namø savininkus bei ðeimininkus, kurie suteikia toms mokykloms patalpas. Grieþtai bausti visus, kurie bet kokiu bûdu áþeidþia Vokietijos vyriausybæ, ir tuos, kurie sàmoningai agituoja prieð Lietuvos þydus. Komendantams nurodoma stabdyti visø tø þydiðkø organizacijø, kurios pasirodys su komunistø priedanga ar pasiduos komunistø átakai, veiklà bei grieþèiau bausti tuos veikëjus, kurie komunizmo tikslams naudoja kitas organizacijas arba savose organizacijose leidþia plëstis komunizmui. Taip pat atkreipti ypatingà dëmesá á þydø atsargos kariø organizavimàsi, nes kai kur bandoma registruoti net naujokø rezerve esanèius asmenis56. Vykdant ðià uþduotá nurodyta palaikyti nuolatiná ir glaudø kontaktà su valstybës saugumo apygardø virðinin- kais, kuriems jau yra duoti atitinkami nurodymai. Tautininkø valdþiai patyrus 1934 m. birþelio 7 d. kariná puèà bei 1935 m. prasidëjusius Suvalkijos ûkininkø neramumams susirû- pinta aktyvesnio visuomenës gyvenimo stebëjimo problema siekiant surinkti kuo daugiau informacijos, sekant kiekvienà atskiro asmens ar visuomenës grupës þingsná. Ðiam tikslui pasiekti buvo pasitelkti apskrièiø karo komendantai. 1935 m. karo stovio reikalø referentas gruodþio mën. 5 d. slaptu raðtu Nr. 874 karo komendantus ápareigo- jo kiekvienà mënesá teikti informacinius praneðimus kraðto apsaugos ministrui apie bendrà padëtá valstybëje. Komendantai praneðimuose turëjo smulkiai iðdëstyti informacijà: 1) gyvenamojo momento teigiamos ir neigiamos ypatybës po-

56 1934 0112 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas Nr. 51 apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 29. 271 litiniu, ekonominiu, kultûriniu ir kitais atþvilgiais; 2) kuriuos mûsø [Lietuvos] vidaus prieðus ir kuriuo pagrindu laikote pavojingesnius?; 3) kaip pasireiðkia visø prieðvalstybiniø elementø veikla?; 4) kurios priemonës kovai su prieðvalstybiniais elementais atrodo Jums [komendantams] nepakankamos ir kodël?; 5) negeistini apsireiðkimai valdþios bei savivaldybiø ástaigose, politinëse srovëse, visuomeninëse organizacijose ir t. t.; 6) gyventojø nuotaika, jos polinkiai ir kitimai bei prieþastys; 7) gyventojø santykiai su kariuomene, tø santykiø ryðiai su valstybës saugumu, aukos ginklø fondui ir t. t.; 8) Lietuvos ðauliø sàjungos persitvarkymo savitumai ir Jûsø [komendantø] svarbesni pageidavimai ðioje srityje; 9) visa, kà dar randate reikalinga paminëti57. Kaip matyti ið ðio nurodymo, karo komendantai turëjo áver- tinti politinæ, ekonominæ ir kultûrinæ apskrities padëtá, ávardydami prieðiðkas organizacijas ar asmenis, pareikðdami nuomonæ apie turi- mas priemones kovai su prieðvalstybiniais elementais, pateikti duomenis apie gyventojø nuotaikas, santykius su kariuomene, kaip vyksta Ðauliø sàjungos reorganizavimas ir kità informacijà, kurios dëka valstybës valdþia galëtø daryti ávairias prognozes ir analizes siekda- ma uþkirsti kelià ávairiems neramumams, galimiems perversmams ar sukilimams. Remdamiesi minëtu ásakymu, karo komendantai rinkdavo vi- sà ámanomà informacijà apie vieðàjá valstybës gyvenimà ir, jà apdoro- jæ, kiekvienà mënesá raðydavo raportus. Raportai buvo adresuojami kraðto apsaugos ministrui arba karo stovio reikalø referentui. Infor- maciniuose praneðimuose raportuose komendantai pateikdavo in- formacijà apie ekonominæ gyventojø padëtá, visuomenës organizacijas (tautininkus, jaunalietuvius, ðaulius, krikðèionis demokratus, vals- tieèius liaudininkus, socialdemokratus, bolðevikus-komunistus), kul- tûriná gyvenimà, kovos priemoniø su prieðvalstybiniais gaivalais áver- tinimà, visuomenës santykius su kariuomene. Komendantø praneði- muose paprastai pirmiausia aptariama ekonominë situacija, kur pateikiamas darbininkø, ûkininkø, valdininkø ir tarnautojø gyvenimo sàlygø apraðymas. Po to apraðoma regiono politinë situacija. Atskirø komendantø ji skirstoma ávairiai. Vieni pirmiau raðydavo apie krikð-

57 1935 12 05 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas Nr. 874 sl apskrièiø karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 12. 272 èioniðkojo bloko ir kairiøjø organizacijø bei komunistø veiklà, atskiru skyriumi aptardami apskrityje esanèiø tautininkø ir jaunalietuviø veiklà. Kiti tiesiog eilës tvarka kiekvienai ið minëtø organizacijø skiria po keletà sakiniø. Kadangi karo komendantø praneðimuose gana plaèiai buvo raðoma apie vykdomus Ðauliø sàjungos reformos reikalus, taip pat jiems nuo 1935 m. tapus ðauliø rinktiniø vadais, nuo 1937 m. sausio 1 d. kraðto apsaugos ministras ásakë vienà iðraðø ið mënesiniø praneðimø apie Ðauliø sàjungos veiklà siøsti Ðauliø sàjun- gos vadui58. Kariuomenës ðtabo virðininko pavedimu, kraðto apsaugos ministrui pritarus, Ðauliø sàjungos vadui komendantai privalëjo pateikti tik atrinktà ir nuo politiniø bei visuomeniniø reikalø atskirtà informacijà, lieèianèià tik ðauliø veiklà59. Karo stovio reikalø referento apibendrintuose karo komen- dantø raportuose kraðto apsaugos ministrui puikiai atsiskleidþia pa- grindinës tautininkø administracijos domëjimosi kryptys. Greta vals- tybës politinio gyvenimo realijø ir komunistø ar lenkø veiklos Lietu- voje stebëjimo, jiems labai svarbûs buvo paèiø tautininkø veiklos ver- tinimai. Remdamasis Birþø, Këdainiø, Kretingos, Panevëþio, Rasei- niø, Tauragës, Trakø ir Zarasø komendantø praneðimais, 1937 metø sausá karo stovio reikalø referentas ministrui praneðë, kad tautininkai kai kuriose apskrityse snaudþia. Juos bando paveikti valstieèiai liaudininkai, kurie sugeba ástoti á tautininkø bei jaunalietuviø organizacijas ir net kai kur joms vadovauti. Tokiu bûdu paryðkintas valstie- èiø liaudininkø slaptas tikslas susprogdinti tautininkus ið vidaus, dez- organizuojant ir dezorientuojant jø narius ir kenkiant esamai valsty- bës santvarkai. Taip pat buvo pastebëta, kad santykiai tarp tautinin- kø ir jaunalietuviø su Ðauliø sàjunga negerëja, o tai trukdo ðauliø rinktiniø vadø veiklai. Rinktiniø vadams sunkiai sekasi ákalbëti atsargos karininkus tapti ðauliø bûriø vadais, nes ðie, stebëdami nerei- kalingus tarnybinius perkëlimus ir nepelnytus atskirø asmenø paaukð- tinimus, kurie savo tarnyba visai nesirûpina, o rûpinasi tik politine veikla, asmeniniais santykiais ir intrigomis, skeptiðkai þiûri á tarnybà Ðauliø sàjungoje60.

58 1936 12 12 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas Nr. 1142 sl apskrièiø karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 485. L. 172. 59 1937 02 15 LR KAM kariuomenës ðtabo virðininko gen. ðt. plk. J. Èerniaus slaptas raðtas Nr. 8234 sl // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 5. 60 1937 02 11 karo stovio reikalø referento karo komendantø raportø santrauka kraðto apsaugos ministrui // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 507. L. 1v. 273 Karo komendantai ir apskrièiø virðininkai 19271940 m. ad- ministracinëmis baudomis nubaudë daugiau kaip 6 tûkstanèius as- menø61. Jie baudë ne tik politinius reþimo prieðininkus, bet ir gir- tuoklius, triukðmadarius, vieðose vietose keikusiuosius asmenis, net kelio netaisiusius ûkininkus, taip pat naktimis vartø ir iðoriniø durø neuþdaranèius Kauno namø savininkus62. Asmenys buvo baudþiami uþ ávairiausius nusikaltimus: uþ visuomenës kirðinimà, uþ kurstymà streikuoti, uþ ginklø, ðaudmenø ar sprogstamosios medþiagos laiky- mà be valdþios leidimo, uþ vaikðèiojimà vëliau nustatyto laiko, uþ dalyvavimà nelegaliame susirinkime, uþ tai, kad asmuo pavojingas visuomeninei tvarkai, uþ tvirtovës [Kauno J. V.] árengimø gadini- mà63, uþ vietos gyventojø terorizavimà, triukðmavimà, girtuokliavi- mà ir grasinimus, uþ loðimà kortomis pasipelnijimo tikslais, uþ vaka- rëlio surengimà be leidimo ir peðtyniø sukëlimà, uþ melagingø ir vi- suomenæ erzinanèiø gandø skleidimà, uþ netikrø þiniø spaudoje platinimà64, uþ Ðauliø sàjungos ðmeiþimà ir jø uniformos niekinimà, uþ gandus65. Uþ ðiuos nusiþengimus, remiantis Ypatingaisiais valsty- bës apsaugos ástatais, buvo baudþiama ávairaus dydþio piniginëmis baudomis, areðtu, ákalinimu, izoliavimu koncentracijos stovykloje arba tremtimi. Uþ atskirà nusiþengimà buvo taikomos ávairaus dydþio baudos, kuriø dydis taip pat ávairavo. Pavyzdþiui, uþ ginklo laikymà be leidimo galima buvo nubausti 15 litø dydþio bauda arba 3 paromis areðto, kitu atveju uþ toká pat nusiþengimà buvo baudþiama 500 litø bauda arba 1 mënesiu kalëjimo. Uþ visuomenës kirðinimà bausmë siekë net 1500 litø arba 2 mënesiai kalëjimo. Uþ asmens pavojingu- mà valstybinei ir visuomeninei tvarkai buvo taikoma tremties baus- më nuo 3 mënesiø iki iðtrëmimo visam karo padëties laikui, arba izoliavimas koncentracijos stovykloje66. Per 1931 metus septyniolikoje karo komendantûrø piniginiø baudø paskirta uþ 290 505 litus, taèiau iðreikalauta buvo tik 65 455

61 Truska L. Lietuva 19381953 metais. Kaunas, 1995, P. 24. 62 Truska L. Antanas Smetona ... P. 268. 63 Kauno miesto ir apskr. komendanto nubaustø asmenø, kurie neatliko arba atlieka baudas, sàraðas // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 542, 542v, 543. 64 1931 12 16 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus raðtas Nr. 7853 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 469, 471, 472. 65 1936 m. karo komendanto plk. ltn J. Andraðûno informacinis praneðimas apie bausmes // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 485. L. 26. 66 1931 12 16 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus raðtas Nr. 7853 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 469, 471, 472. 274 litai67. Likusià bausmës dalá nubaustieji turëdavo atlikti areðtinëje arba kalëjime. Daugiausia piniginiø baudø buvo paskirta Kauno karo komendantûroje 123 865 Lt, ið kuriø iðreikalauta tik 14 000 Lt. Per pirmàjá 1931 m. pusmetá buvo nubausti 1 568 þmonës68. Remian- tis L. Truskos archyvuose surinktais duomenimis, per deðimt 1933 m. mënesiø administracine tvarka buvo nubausti 2 476 asmenys, kuriems baudø paskirta uþ 286 100 Lt.69 Didþiausias nubaustø 1933 m. skaièius (933 asmenys) buvo uþ ginklø be leidimo laikymà ir vieðo- sios tvarkos ardymà (883 asmenys). Treèia pagal gausà nubaustøjø grupë (daugiausia komunistai) uþ prieðvalstybinæ veiklà, visuome- nës kirðinimà (319 asmenø), kuriems baudø paskirta 78 000 Lt.70 Taèiau nepaisant bausmiø gausos valstybës vadovai taikë am- nestijas nubaustiesiems, galbût tokiu bûdu demonstruodami ne tik nusidëjusiai visuomenës daliai, bet ir apskritai visai visuomenei savo politikos lankstumà. Kraðto apsaugos ministras per karo stovio rei- kalø referentà apskrièiø komendantams duodavo ásakymà vienos ar kitos sukakties proga dovanoti ir sumaþinti bausmes nubaustiesiems. Daþniausiai buvo parenkamos tautininkø valdþiai svarbios ir reikð- mingos datos. Pavyzdþiui, 1931 metais ðiai procedûrai atlikti buvo pasirinktos kelios datos: rugsëjo 8 d. Tautos ðventës proga71; lap- krièio 23 d. Kariuomenës ðventës proga72; gruodþio 17 d. [perversmo] pirmøjø metiniø73; penkeriø metø sukakties proga74. Rugsë- jo 8 d. proga bausmë buvo dovanota arba sumaþinta 96 asmenims, ið kuriø 90 bausmë dovanota, o 6 sumaþinta75. Gruodþio 17 d. bausmë

67 1931 01 12 þinios apie administraciniu bûdu uþdëtas ir iðreikalautas pabaudas // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 250, 256, 356, 401, 426, 467, 569. 68 1931 m. pirmo pusmeèio karo komendantø priimtø nutarimø duomenys // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 249. 69 Truska L. Antanas Smetona P. 267268. 70 Ten pat. 71 1931 09 08 karo stovio reikalø referento sàraðas asmenø, kuriems Tautos ðventës proga dovanojama arba sumaþinama bausmë // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 283284. 72 1929 11 21 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus raðtas apskrièiø komendantams Nr. 812 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 56. 73 1927 10 13 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. M. Reklaièio aplinkraðtis Nr. 9487 sl apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 70, 71, 71v, 72v, 73, 73v. 74 1931 12 16 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus raðtas apskrièiø komendantams Nr. 7853 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 468. 75 1931 09 08 karo stovio reikalø referento sàraðas asmenø kuriems Tautos ðventës proga dovanojama arba sumaþinama bausmë // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 283284.

275 1927 m. buvo dovanota 132 asmenim76, o 1931 m. dovanota arba sumaþinta dar daugiau nei 100 asmenø77. 1936 m. rugpjûtá karo stovio reikalø referentas pastebëjo, kad karo komendantai per daþnai ir kartais be reikalo administraciniu bûdu baudþia pilieèius uþ girtavimà, triukðmo këlimà ir peðtynes. Jis kreipësi á apskrièiø karo komendantus reikalaudamas atsiþvelgti á 1935 m. geguþës mën. 21 d. aplinkraðtá, kuriuo remiantis ðias funkcijas privalo atlikti apylinkiø teismai lengvindami karo komendantø dar- bà. Karo stovio reikalø referentas ápareigojo komendantus kraðto apsaugos ministro ásakymu grieþtai atsisakyti spræsti tokias bylas iðsky- rus atvejus, kai: 1) ið paprastøjø peðtyniø iðsipleèia minios savivalia- vimas, kuris tampa pavojingas visuomeninei tvarkai; 2) organizuotai puolama kuri nors tautinë maþuma arba jos turtas; 3) triukðmas turi politiná tikslà arba pagrindà; 4) susidaro pavojus valdþios ástaigoms, kalëjimams, policijai arba vieðajai tvarkai78. 1936 m. rugsëjo mën. kraðto apsaugos ministras karo komendantams ásakë sumaþinti bausmes tiems karo komendantø nubaus- tiems politiniams nusikaltëliams, kurie dar nëra atlikæ bausmiø ir kurie, komendantø nuomone, yra antraeiliai nusikaltëliai, maþiau pavojingi uþ kitus. Vykdydami ðá ásakymà, komendantai privalëjo laikytis nurodytø nuostatø: 1) atleisti nuo likusios bausmës tuos jau suimtus arba dalá piniginës baudos ámokëjusius nusikaltëlius, kurie komendantø nutarimais yra nubausti 2 savaitëms areðto ir maþesnëmis bausmëmis; 2) atleisti nuo likusios bausmës tuos nusikaltëlius, kurie yra nubausti didesnëmis bausmëmis (nesvarbu kokia pinigine, areðtu ar tremtimi), bet 2/3 komendantø paskirtos bausmës jau yra atlikæ iki 1936 m. spalio 1 d.; 3) atleisti nuo likusios bausmës tuos nusikaltëlius, kurie laikinai buvo paleisti vasaros darbams þemës sklype, jeigu dabar jiems beliko atlikti ne daugiau kaip 1 mën. areðto arba kuri kita atitinka- mos normos bausmë.

76 1927 10 13 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. M. Reklaièio aplinkraðtis Nr. 9487 sl apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 70, 71, 71v, 72v, 73, 73v. 77 1931 12 16 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus raðtas apskrièiø komendantams Nr. 7853 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 469472. 78 1936 08 05 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas apskrièiø komendantams Nr. 642 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 10. 276 Komendantai buvo ápareigoti nuo likusiø bausmiø neatleisti komunistø, veikusiø lenkø naudai, teismo arba komendantø seniau baustø, nusikaltusiø ne tik politiniu, bet kartu ir kriminaliniu pagrindu, ir tø, kurie, komendantø nuomone, yra svarbûs nusikaltëliai, áta- kingi, iniciatoriai arba vadai79. Ðis dokumentas parodo ne tik aiðkias komendantø veiklos kryptis, bet ir valstybës administracijos nuostatas visuomenës atþvilgiu. Atleidþiant nuo smulkiø bausmiø, taip pat lanksèiai jas taikant, pavyzdþiui, iðleidþiant nubaustuosius vasaros darbams þemës ûkyje, buvo stengiamasi ne tik kuo maþiau kirðinti visuomenæ, bet ir gerinti santykius tarp visuomenës ir valdþios, kurie minimu laikotarpiu buvo pakankamai átempti. Kita vertus, baudþiant uþ nedidelius nusiþengimus, buvo siekiama parodyti esamos valdþios galias. Taip pat dokumente aiðkiai parodomas grieþtas valdþios nusi- statymas politiniø nusikaltëliø atþvilgiu ir pozicija komunistø bei veikianèiø lenkø atþvilgiu.

Bendradarbiavimas su kitomis autoritariná reþimà palaikanèiomis institucijomis

Karo komendantûrø veikla po 1926 m. gruodþio 17 d. valstybinio perversmo buvo glaudþiai susijusi ir su kitomis autoritarinio reþimo institucijomis. Pirmosiomis dienomis po perversmo karo komendantai savo þinioje turëjo kareivius, kuriø pagalba naudojosi iki 1927 m. balan- dþio 9 d. Nuo ðios dienos kraðto apsaugos ministro ásakymu ið kitø kariuomenës daliniø atsiøsti kareiviai turëjo bûti gràþinti á savo dalinius. Komendantams buvo ásakyta prireikus pasinaudoti policijos ir ðauliø pagalba80. Jau po penkiø dienø KAM Vyriausiasis ðtabas pa- rengë dokumentà, kuriuo buvo nustatyta bendradarbiavimo tvarka tarp ðauliø rinktinës vado ir vietos karo komendanto, karo padëèiai veikiant81. Dokumente buvo apibrëþta ðauliø turimø ginklø laikymo ir naudojimo tvarka. Komendantui suþinojus apie kurio nors ðaulio politiná ar kriminaliná prasiþengimà arba átarus, kad jis yra pavojin-

79 1936 09 22 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas apskrièiø komendantams Nr. 806 sl // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 11. 80 1927 04 09 LR KAM vyr. ðtabo administracijos valdybos virðininko gen. ðt. plk. V. Skorupskio slaptas raðtas Nr. 516 visiems karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 92. 81 1927 04 14 LR KAM vyr. ðtabo virðininko plk. T. Daukanto raðtas Nr. 4456 LÐS virðininkui ir karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 395. L. 6969v. 277 gas visuomeninei tvarkai, toksai ðaulys turëjo bûti tuojau pat nugin- kluojamas, rinktinës vadui pavedant spræsti klausimà apie tokio ðau- lio iðbraukimà ið Ðauliø sàjungos nariø. Karo komendantui buvo suteikta teisë su rinktinës vado þinia nuginkluoti net visà ðauliø bûrá. Ðauliø bûriø ir rinktiniø valdyboms leista daryti susirinkimus be lei- dimø, taèiau apie visuotinus ir eilinius bûrio nariø susirinkimus ar rinktinës atstovø suvaþiavimus ðauliø rinktinës vadas turëjo praneðti karo komendantui. Be karo komendanto þinios ðauliø bûriai galëjo atlikti karines pamokas ir uþsiëmimus, taèiau apie ðauliø ðventes, ma- nevrus ir ðaudymus rinktinës vadas privalëjo praneðti komendantui, o kur nëra komendanto, ðauliø bûrio vadas privalëjo informuoti vie- tinæ administracijà ir policijà. Karo komendantai arba jø ágalioti asmenys turëjo teisæ dalyvauti visuose ðauliø susirinkimuose ar vieðuo- se ðauliø pasirodymuose, uþ kuriø tvarkà turëjo atsakyti ðauliø kari- në vadovybë ir organizuojamo susirinkimo prezidiumas. Kilusius nesu- sipratimus tarp karo komendanto ir ðauliø rinktinës vado turëjo spræsti Kraðto apsaugos ministerija82. Prabëgus mënesiui, 1927 m. geguþës 17 d. Kraðto apsaugos ministerija patikslino bei papildë ðauliø ir karo komendanto bendradarbiavimo tvarkà83. Ankstesnis dokumentas buvo papildytas keliais naujais punktais, kuriuose buvo pasakyta, kad ðauliø rinktinës vadas, nors ir tiesiogiai nepriklausë karo komendantui, taèiau pateko jo, kaip águlos virðininko, prieþiûrai. Karo komendantui pareikalavus, kur nëra kariuomenës, ðauliø rinktinës vadas buvo ápareigotas teikti ginkluotà ðauliø pagalbà. Pasitelkti pagalbon ðauliai privalëjo vykdyti visus komendanto nurodymus ir ásakymus. Kita vertus, karo komendantai turëjo visokeriopai remti ðaulius jø darbe. Vykdant spaudos cenzûrà, karo komendantai turëjo neleisti ðmeiþti Ðauliø sàjungos kaip ir kariuomenës, o nepraleistus spausdinti tekstus turëjo nusiøsti Ðauliø sàjungos virðininkui84. Taigi pirmaisiais metais po perversmo karo komendantø pagrindiniais pagal- bininkais tapo Ðauliø sàjungos rinktiniø vadai su jiems pavaldþiais ginkluotais ðauliø bûriais. Dar viena glaudþiai dirbusiø su karo komendantais institucijø Vidaus reikalø ministerijai priklausiusios apskrièiø administracijos. Karo komendantai dirbo derindami veiksmus su apskrièiø virði-

82 Ten pat. L. 6969v. 83 1927 05 17 LR KAM kraðto apsaugos ministro A. Merkio slaptas raðtas Nr. 662 LÐS virðininkui ir karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 87, 87v, 89. 84 Ten pat. L. 89. 278 ninkais. Kartais pasitaikydavo ir nesusipratimø tarp ðiø institucijø. Apskrièiø virðininkø þinioje buvo vieðoji policija, kuri turëdavo vykdyti karo komendantø nutarimus ir spræsti administracines bylas. Ta- èiau bûta atvejø ir KAM nusiskundimø dël vieðosios policijos neveik- lumo ir lëto karo komendantø nutarimø vykdymo. Siekiant, kad to- kiø nesusipratimø daugiau nebûtø, 1936 m. kovo mën. vidaus reikalø ministras apskrièiø virðininkams nurodë ásakyti vieðajai policijai ne- delsiant ir stropiai vykdyti karo komendantø nutarimus85. Kontroliuojant valstybës vieðàjá gyvenimà Kraðto apsaugos ministerija karo komendantams buvo davusi nurodymà prieð iðduodant leidimà kuriai nors organizacijai daryti susirinkimus, pirmiausiai susisiekti su kriminaline policija ir tik po to spræsti leidimo iðdavimo klau- simà. Ðia procedûra buvo siekiama, kad veikiantiems prieð esamà vyriau- sybæ ar uþ tai baustiems nebûtø leidþiama kalbëti susirinkimo metu. 1930 m. gruodá kraðto apsaugos ministras reikalavo komendantams bûti atsargesniems iðduodant leidimus, palaikyti glaudø ryðá su apskri- èiø virðininkais, bûtinai gauti þiniø ið kriminalinës policijos ne vien tik apie susirinkimø rengëjus, bet ir apie numatomus prelegentus. Reika- lavo, kad kiekviename leistame susirinkime privalo dalyvauti policijos atstovas, ásakë imtis grieþtesniø priemoniø prieð vyriausybës ir esamos tvarkos nenurimusius visuomenës kurstytojus, grieþèiau cenzûruoti laik- raðèius86. Kita vertus, pusës kriminalinës policijos valdininkai krimi- nalinës policijos direktoriaus buvo ápareigoti karo komendantams teikti informacijà apie organizuojamø susirinkimø pobûdá. Taèiau pasitaikydavo atvejø, kai nors ir gavæ negatyvià informacijà apie asmenis ið kri- minalinës policijos, karo komendantai iðduodavo leidimus susirinki- mams87. Taip pat karo komendantai buvo ápareigoti kiekvienà mënesá Kriminalinës policijos valdybos I skyriaus virðininkui pateikti komen- dantø nutarimais nubaustø politiniø nusiþengëliø sàraðus nurodant baus- miø rûðá, dydá ir uþ kà buvo nubausti88.

85 1936 03 06 LR VRM vidaus reikalø ministro Juliaus Èapliko slaptas raðtas Nr. 206 apskrièiø virðininkams // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 485. L. 14. 86 1930 12 23 LR KAM kraðto apsaugos ministro slaptas raðtas Nr. 80 visiems apskrièiø komendantams // LCVA. F. 1126. Ap. 2. B. 112. L. 61. 87 1931 02 02 VRM kriminalinës policijos direktoriaus plk. S. Rusteikos slaptas raportas kraðto apsaugos ministrui Nr. 58/sl // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 605. L. 194. 88 1930 09 16 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas Nr. 573 sl apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 50.

279 1939 m. spalio pabaigoje kariuomenës þygio á Vilniø metu karo komendantai ásakymø ir nutarimø gyventojams ar civilinei valdþiai nuoraðus privalëjo siøsti kraðto apsaugos ministrui ir Vilniaus rinkti- nës vadui. Taip pat karo komendantai turëjo teisæ ið policijos reikalauti, kad ði sektø jø iðleistø privalomø ásakymø vykdymà. Policijos pareigûnai privalëjo reikalauti ið gyventojø jø vykdymo, turëdami teises nusiþengusius sulaikyti ir kartu su sulaikymo protokolais perduoti karo komendantams bausti89. Komendantûros pirmomis sovietinës okupacijos dienomis

1940 m. birþelio 14 d. prasidëjus sovietinei okupacijai, kartu su Lietuvos kariuomenës likvidavimo ir pertvarkymo darbais buvo pertvarkomos ir karo komendantûros. Generolo St. Raðtikio teigimu, karo komendanto vardas këlë baimæ sovietiniams okupantams90. Po dviejø savaièiø nuo okupacijos pradþios (birþelio mën. 28 d.) buvo duotas ásakymas apskrièiø komendantus pradëti vadinti apskrièiø kariniais virðininkais. Tà paèià dienà ið uþimamø pareigø buvo atleisti Kretingos apsk. komendantas plk. A. Liutermoza, Raseiniø apsk. komendantas plk. R. Liormanas, Alytaus apsk. komendantas plk. ltn. B. Basiulis, Ðakiø apsk. komendantas plk. ltn. B. Peèiulis, Ðven- èionëliø komendantas plk. ltn. J. Buþënas, Telðiø apsk. komendantas plk. ltn. B. Pulkauninkas, Ukmergës apsk. komendantas plk. ltn. V. Matulionis, Vilkaviðkio apsk. komendantas plk. ltn. A. Poðiûnas ir Panevëþio apsk. komendantas plk. ltn. A. Stapulionis91. Kauno komendantas plk. J. Bobelis buvo atleistas birþelio 25 d.92 Jo vieton birþelio 27 d. paskirtas plk. ltn. Andrius Balsys93. Á atsilaisvinusias apskrièiø virðininkø vietas buvo paskirti nauji karininkai: mjr. Anta- nas Aviþienis á Birþus, mjr. Antanas Maneika á Marijampolæ, kpt. Antanas Stuoka á Maþeikius, kpt. Dominykas Jëèys á Seinus, mjr. Kazys Daugvydas á Utenà, kpt. Vladas Ikamas á Zarasus, mjr. Stasys Baltrimas á Kretingà, kpt. Jonas Matelis á Rokiðká, adm. kpt. Pranas Þitkevièius á Ðakius, kpt. Balys Mikënas á Ðvenèionëlius ir mjr. Va-

89 1939 10 27 Vilniaus rinktinei ásakymas Nr. 15. / Martinionis A. Þygis á ... P. 148149. 90 Raðtikis S. Lietuvos kariuomenës tragedija // Lietuviø archyvas. Kaunas, 1942, T. 1, P. 130. 91 Knezys St. Lietuvos kariuomenës inkorporavimas á Raudonosios armijos sudëtá. 29ojo ðauliø teritorinio korpuso formavimas // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 128130. 92 ÁK Nr. 67 1940 06 25 §5. 93 ÁK Nr. 68 1940 06 27 §21. 280 cius Miecevièius á Telðius94. Per pirmàsias sovietinës okupacijos dienas 9 komendantai buvo atleisti ið uþimamø pareigø, 6 atleisti ir paskirti kitø apskrièiø kariniais virðininkais, 11 karininkø paskirti kariniais virðininkais á atsilaisvinusias vietas. Iki 1940 m. liepos pabaigos ið buvusiø 22 komendantø 12 buvo paleisti á atsargà, 7 paskirti kitø apskrièiø virðininkais, 2 paskirti á kitas pareigas. Nepakeistas liko tik Këdainiø apskrities komendantas plk. ltn. Motiejus Karaða95. Vëliau daugelis ið tik kà pakeistø ir atleistø ar anksèiau uþëmusiø karo ko- mendantø pareigas Lietuvos kariuomenës karininkø (plk. Pr. Sala- dþius, plk. V. Braziulevièius, brg. gen. A. Vimeris, plk. Pr. Kaunas ir kt.)96 buvo suimti, ákalinti, represuoti arba nuþudyti. 1940 m. birþelá Lietuvoje pasikeitus politinei situacijai buvusios karo komendantû- ros, transformuotos á kariniø virðininkø ástaigas, nebeteko to vaidmens, kurá atliko A. Smetonos valdymo metais. Naujoms performuo- toms ástaigoms liko tik mobilizaciniø kariuomenës funkcijø atliki- mas. Vëliau, performuojant liaudies kariuomenæ á 29-àjá ðauliø teri- toriná korpusà, visi apskrièiø kariniai virðininkai ir jø ástaigos nuo lietuviðkø kariuomenës daliø buvo atskirtos ir perëjo Lietuvos SSR karinio komisariato valdþion. Komendantûros tapo apskrièiø karo komisariatais, o jø vadovai apskrièiø karo komisarais. Visi lietuviai, kurá laikà buvæ apskrièiø kariniais virðininkais, buvo atleisti ið uþimamø vietø, keli jø liko tarnauti 29-ajame ðauliø teritoriniame korpuse, kai kurie tuose paèiuose komisariatuose, o daugumas jø paleisti á atsargà97.

94 ÁK Nr. 71. 1940 06 28 §1121. 95 Ten pat, P. 128. 96 Raðtikis S. Lietuvos kariuomenës tragedija... P. 128. 97 Ten pat, P. 132. 281 IÐVADOS

Apibendrinant karo komendantûrø veiklà 19271940 metais galima padaryti tokias iðvadas: 1) Po 1926 m. gruodþio 17 d. valstybinio perversmo kariuo- menë ir kartu karo komendantûros tapo vienu pagrindiniu tautinin- kø valdþios ágyvendinimo pirmojoje Lietuvos Respublikoje árankiu. 2) Remdamasis administraciniu valstybës suskirstymu, komen- dantûrø tinklas uþdengë visà valstybës teritorijà. Jau pirmaisiais naujojo politinio reþimo metais buvo nustatyta karo komendantûrø sà- veikos su Kraðto apsaugos ministerija sistema. Ministerijoje buvo suformuota savarankiðka trijø pakopø administracinë struktûra. Tarp kraðto apsaugos ministro ir karo komendantø atsirado tarpinis asmuo karo stovio reikalø referentas, koordinuojantis karo komen- dantø veiklà. 3) Karo komendantûros, bûdamos pagrindiniu valstybës vie- ðojo gyvenimo kontrolës ir reguliavimo institutu, turëjo pakankamai dideles galias, kurios rëmësi Ypatingaisiais valstybës apsaugos ásta- tais, suteikianèiais plaèias bausmiø ir vieðojo gyvenimo apribojimø taikymo galimybes. 4) Karo komendantai ir apskrièiø virðininkai 19271940 m. administracinëmis baudomis nubaudë daugiau kaip 6 tûkstanèius as- menø, taèiau nepaisant bausmiø gausos, valstybës vadovai taikë am- nestijas nubaustiesiems, tokiu bûdu demonstruodami ne tik nusidë- jusiai visuomenës daliai bet ir apskritai visai visuomenei savo veda- mos politikos lankstumà. Kita vertus, bausdama uþ nedidelius nusi- þengimus siekë parodyti esamos valdþios galias. 5) Vykdydamos savo funkcijas, karo komendantûros glaudþiai bendradarbiavo su kitomis autoritarinio reþimo institucijomis Ðau- liø sàjunga, apskrièiø administracijomis, kriminaline policija, Valsty- bës saugumo departamentu. 6) Karo komendantûros kartu su karo komendantais, kaip ir visa kariuomenë, tapo sovietinës okupacijos kariuomenës reformavimo ir likvidavimo aukomis.

282 PRIEDAI

1 priedas. Karo komendantûrø ir karo komendantø sàraðas 19271940 m.98 1. Alytaus apskrities komendantûra Frqhh Qhx v 6yrvqv qhh qhh Qyx y 6ys rqh Wvr v (!# !"(( ("! " ! ! Qyx y 7 v 7hvyv ("! " ! (# % !' 2. Birþø apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ (GXDUGDV $GDPNDYLæLXV 3ON OWQ 3UDQDV .DXQDV 3ON OWQ .OHRIDV 0LFKDODXVNDV

98 Lentelëje komendantø kariniai laipsniai pateikiami tokie, kokius jie turëjo paskyrimo á komendanto pareigas dienà. Taip pat nepavyko nustatyti kai kuriø komendantø paskyrimo ir atleidimo ið pareigø datø, reikia tikëtis ateityje pavyks surasti trûkstamà informacijà ir uþpildyti spragas. 99 KAM ásakymas Nr. 12 1924 01 23 §14. 100 ÁK Nr. 21 1932 03 12 §1. 101 ÁK Nr. 21 1932 03 12 §2. 102 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3. 103 KAM ásakymas Nr. 12 1924 01 23 §14. 104 ÁK Nr. 24. 1928 03 13 §7. 105 Respublikos Prezidento aktu apdovanotas 3iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK Nr.16 1932 02 25 § 3. 106 ÁK Nr. 24. 1928 03 13 §8. 107 ÁK Nr. 41 1933 06 12 §4. 108 Visas vardas ir pavardë Kleofas Vytautas Michalauskas 109 ÁK Nr. 41 1933 06 12 §5. 110 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §10. Perkeltas á Vilkaviðká á karinio virðininko pareigas.

283 3. Kauno miesto ir apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR GDWD $WOHLGLPR GDWD $WV NSW -XR]DV 0LNXFNLV .SW -RQDV 0DæLXODLWLV .SW 9ODGDV %UD]LXOHYLæLXV 3ON OWQ .D]\V 6NXæDV 3ON OWQ 3UDQDV 6DODGÓLXV 3ON OWQ =LJPDV 7DOHYLæLXV 3ON -XUJLV %REHOLV 3ON OWQ $QGULXV %DOV\V QHUDVWD 4. Këdainiø apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR GDWD $WOHLGLPR GDWD 3ON OWQ 0LNDV 5HNODLWLV 0MU %URQLXV 3HæLXOLV 3ON OWQ $QWDQDV 6WDSXOLRQLV 0MU 0RWLHMXV .DUDÑD QHUDVWD

111 KAM ásakymas Nr.12 1919 01 06 112 ÁK Nr. 23 1922 01 30 §1. 113 ÁK Nr. 23 1922 01 30 §2. 114 KAM ásakymas Nr.74 1926 08 12 §1. 115 KAM ásakymas Nr.74 1926 08 12 §2. 116 ÁK Nr. 148 1927 12 31 §4. 117 Administracijos (A) karininkø korpuso pulkininkui leitenantui Pranui Saladþiui suteiktas pulkininko laipsnis, Respublikos Prezidento aktu Nr. 784, 1934 11 23 / ÁK Nr.110 1934 11 23 §4. 118 ÁK Nr. 6.1928 01 18 §4 [greièiausiai paskirtas pagal ásakymà nuo 18 dienos J. V.] 119 ÁK Nr. 49 1935 07 20 §15. 120 Respublikos Prezidento 1936 11 23 aktu Nr.1366 Kauno miesto ir apskrities komendantas Zigmas Talevièius pakeliamas ið plk. ltn. á pulkininkus / ÁK 1936 11 23 Nr. 73 §1. 121 ÁK Nr. 52 1935 08 03 §1. 122 ÁK Nr. 29 1938 04 19 §2. 123 ÁK Nr. 29 1938 04 19 §3. 124 ÁK Nr. 67 1940 06 25 §5. 125 ÁK Nr. 68 1940 06 27 §21. 126 Patvirtintas uþimamoms pareigoms 1927 05 17 ásakymu kariuomenei Nr. 61 §2. 127 ÁK Nr. 20 1927 02 08 §1. 128 ÁK Nr. 12 1930 02 17 §11. 129 ÁK Nr. 15 1930 03 05 §1. 130 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §7. 131 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §10. 132 ÁK Nr. 97 1939 11 18 §1. 133 ÁK Nr.105 1939 12 11 §7. 284 5. Kretingos apskrities komendantûra134 .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 9\U OWQ $OIRQVDV $QWDQDLWLV 3ON OWQ 5DLPXQGDV /LRUPRQDV 3ON OWQ 3HWUDV 0XUQLNDV 3ON $OEHUWDV /LXWHUPR]D Ã 6. Marijampolës apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ 5DLPXQGDV /LRUPRQDV 3ON OWQ $QGULXV .HUEHOLV Ã

134 1927 m. geguþës 3 d. Kretingos karo sritis priskirta prie Klaipëdos karo srities. Klaipëdos karo komendantas tapo karo stovio reikalø vykdytoju ir pradëjo eiti Kretingos komendanto pareigas nuo 1927 05 01 / LCVA. F. 383. Ap. 7. B. 1118. L. 55. 135 Bûdamas Klaipëdos kraðto komendantu paskirtas laikinai eiti pareigas / ÁK Nr. 6 1928 01 18 §6 136 ÁK Nr. 6 1928 01 18 §6. 137 Plk. ltn. P. Murnikà 1938 05 10 paskyrus Kretingos komendantu, plk. ltn. R. Liormonas nustojo eiti Kretingos komendanto pareigas ir liko tik Klaipëdos komendantu. 138 ÁK Nr. 34 1938 05 10 §8. 139 ÁK Nr. 100 1939 11 24 §2. 140 ÁK Nr. 65 1935 08 31 §4. Nëra visiðkai aiðku, dël kokiø prieþasèiø komendantûrai tuo paèiu metu vadovavo du karininkai. 141 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §2. 142 KAM ásakymas Nr. 12 1924 01 23 §14. 143 ÁK Nr. 54 1927 04 28 §5. 144 Einantis pareigas plk. ltn. patvirtintas uþimamoje vietoje 1933 06 01 / ÁK Nr. 39 1933 06 01 §2; Respublikos Prezidento aktu apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK Nr. 16 1932 02 25 §3. 145 ÁK Nr. 63 1927 05 20 §3. 146 ÁK Nr. 67 1940 06 25 §18.

285 7. Maþeikiø apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD .SW .OHRIDV 0LFKDODXVNDV 3ON OWQ 3UDQDV .DXQDV 3ON OWQ -RQDV ,ÑOLQVNDV Ã 8. Panevëþio apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 0MU 7DGDV &KRGDNDXVNDV QHUDVWD 3ON OWQ 3HWUDV 0XUQLNDV 0MU -RQDV $QGUDÑ QDV 3ON OWQ 3UDQDV .DXQDV " 3ON OWQ $QWDQDV 6WDSXOLRQLV

147 Patvirtintas uþimamoms pareigoms 1927 05 17 ásakymu kariuomenei Nr. 61 §2; Respublikos Prezidento aktu apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK Nr. 16 1932 02 25 §3. 148 ÁK Nr. 31 1927 02 28 §3. 149 ÁK Nr. 41 1933 06 12 §5. 150 ÁK Nr. 41 1933 06 12 §4. 151 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §2. 152 Visas vardas ir pavardë Jonas Emilis Iðlinskas 153 ÁK Nr.21 1936 03 28 §4. 154 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §4. Perkeltas á Alytø á karinio virðininko pareigas. 155 KAM ásakymas Nr. 12 1924 01 23 §14. 156 Ásakymas Nr. 3.// LCVA. F. 384. Ap. 1. B. 73. L. 8. 157 ÁK Nr. 127 1927 10 27 §3. 158 Pulkininko leitenanto laipsnis suteiktas 1928 02 22 / ÁK Nr. 16. 1928 02 22 §1; Respublikos Prezidento aktu apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK Nr. 16 1932 02 25 §3. 159 ÁK Nr.127 1927 10 27 §4. 160 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §11. 161 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §12. 162 ÁK Nr. 88 1939 10 23 §1, paskirtas Vilniaus komendantu, todël galëjo bûti atleistas ið Panevëþio komendanto pareigø. 163 ÁK Nr. 97 1939 11 18 §1. 164 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3.

286 9. Raseiniø apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ -RQDV 6WDWNHYLæLXV QHUDVWD 0MU %URQLXV 3HæLXOLV 3ON OWQ 3HWUDV 0XUQLNDV 3ON OWQ 3UDQDV .DXQDV 3ON 5DLPXQGDV /LRUPDQDV 0MU .D]\V $OLÑDXVNDV QHUDVWD 10. Rokiðkio apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 0MU 0LNDV -DÑLQVNDV 11. Seinø apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ -RQDV .D]LWïQDV

165 ÁK Nr. 67 1928 09 12 §7, miræs. 166 ÁK Nr. 74 1928 10 03 §6. 167 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §5. 168 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §6. 169 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §3. 170 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §2. 171 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §12. 172 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §13. 173 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §2. 174 1939 11 23 d. Respublikos Prezidento aktu Nr. 1369 pëstininkø mjr. K. Aliðauskui suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis / ÁK Nr. 100 1939 11 24 §1. 175 ÁK Nr.57 1938 08 08 §1. 176 Patvirtintas uþimamoms pareigoms 1927 05 17 ásakymu kariuomenei Nr. 61 § 2. 177 ÁK Nr. 31 1927 02 28 §2. 178 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §7. Perkeltas á Raseinius á karinio virðininko pareigas.

287 12. Ðakiø apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ $QWDQDV 3RÑL QDV 3ON OWQ %URQLXV 3HæLXOLV 13. Ðiauliø apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD .SW -RQDV ÐOHSHW\V 0MU -RQDV 9ïJHOLV 14. Ðvenèionëliø apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ -RQDV %XÓïQDV

179 Visas vardas ir pavardë Jonas Kazitënas-Kaziutis 180 ÁK Nr. 62 1937 11 05 §10. 181 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §9. Perkeltas á Ukmergæ á karinio virðininko pareigas. 182 ÁK 1936 04 22 Nr.28 §2. 183 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §8. 184 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §7. 185 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3. 186 KAM ásakymas Nr. 12 1924 01 23 §14. 187 ÁK Nr. 118 1927 09 26 §6. 188 Pulkininko leitenanto laipsnis suteiktas 1928 02 22 / ÁK Nr. 16. 1928 02 22 §1. 189 ÁK Nr. 118 1927 09 26 §7. 190 Knezys St. Lietuvos kariuomenës inkorporavimas á Raudonosios armijos sudëtá. 29-ojo ðauliø teritorinio korpuso formavimas // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 129. 191 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §5. 192 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3. 288 15. Tauragës apskrities komendantûra

.RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 0MU 3LO\SDV ,JQDWDYLæLXV 0MU $QWDQDV 6WDSXOLRQLV 3ON OWQ -RQDV 0LFNHOL QDV 3ON OWQ -RQDV %XÓLQVNDV 0MU -RQDV 6WDNLRQLV 16. Telðiø apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ 6WHSDV 5XVWHLND 0MU -RQDV $QGUDÑ QDV 3ON OWQ 6WHSDV 5XVWHLND 3ON OWQ %URQLXV 3XONDXQLQNDV

193 Patvirtintas uþimamoms pareigoms 1927 05 17 ásakymu kariuomenei Nr. 61 §2. 194 ÁK Nr. 31 1927 02 28 §4. 195 ÁK Nr. 118 1927 09 26 §4. 196 ÁK Nr. 118 1927 09 26 §5. 197 ÁK Nr. 51 1930 10 02 §9. 198 ÁK Nr. 51 1930 10 02 §8. 199 ÁK Nr. 22 1933 03 22 §3 paleistas á atsargà paties praðymu. 200 Tauragës miesto burmistro 1939 05 16 pavardës taisomuoju aktu Nr. 2, Tauragës apskr. komendanto plk. ltn. Jono Buþinsko pavardë pakeista á pavardæ Buþënas / ÁK Nr.47 1939 07 11 §11. 201 ÁK Nr. 22 1933 03 22 §5. 202 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §5. 203 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §8. 204 Knezys St. Lietuvos kariuomenës inkorporavimas á Raudonosios armijos sudëtá. 29-ojo ðauliø teritorinio korpuso formavimas // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 130. 205 KAM ásakymas Nr. 12 1924 01 23 §14. 206 KAM ásakymas Nr. 74 1926 08 12 §3. 207 KAM ásakymas Nr. 74 1926 08 12 §3. 208 KAM ásakymas Nr. 109 1926 12 29 §7. 209 KAM ásakymas Nr. 109 1926 12 29 §8. 210 ÁK Nr. 12 1930 02 17 §15. 211 ÁK Nr. 16 1930 03 24 §3. 212 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3.

289 17. Trakø apskrities komendantûra

.RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 0MU -RQDV $QGUDÑ QDV 3ON OWQ 3HWUDV 0XUQLNDV 0MU 9LQFDV 0DWXOLRQLV 0MU %URQLXV 3HæLXOLV 3ON 9LQFDV ÐDXG]LV 3ON OWQ 9ODGDV ÒXWDXWDV

213 Patvirtintas uþimamoms pareigoms 1927 05 17 ásakymu kariuomenei Nr. 61 §2. 214 ÁK Nr. 20 1927 02 08 §2. 215 ÁK Nr. 127 1927 10 27 §4. 216 ÁK Nr. 127 1927 10 27 §3. 217 ÁK Nr. 135 1927 11 25 §4. 218 Pulkininko leitenanto laipsnis suteiktas 1928 02 22 / ÁK Nr. 16. 1928 02 22 §1. 219 ÁK Nr. 135 1927 11 25 §5 skiriamas laikinai eiti komendanto pareigas; ÁK Nr. 6 1928 01 18 §7 (iki tol laikinai ëjæs pareigas tvirtinamas ðioms pareigoms). 220 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §4. 221 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §5. 222 ÁK Nr. 15 1930 03 05 §1. 223 Nuo 1932 m. liepos 1 d. skiriamas á laisvà ypatingø reikalø karininko vietà prie vyriausiojo ðtabo virðininko pulko vado teisëmis, paliekant toliau eiti Trakø apskrities komendanto pareigas / ÁK Nr. 50 1932 07 21 §3 224 ÁK Nr. 15 1930 03 05 §2, paskirtas pareigas eiti; ÁK Nr.31 1930 06 27 §14, paskirtas komendantu. 225 ÁK Nr. 59 1933 08 24 §5. 226 Plk. ltn. Þutautas tvirtinamas uþimamoje vietoje Trakø apskrities komendantu / ÁK 1934 01 25 Nr.8. §1 227 ÁK Nr. 59 1933 08 24 §6. 228 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §6. Perkeltas á Ðiaulius á karinio virðininko pareigas.

290 18. Ukmergës apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ %URQLXV %DVLXOLV 3ON OWQ -RQDV 0LFNHOL QDV 3ON OWQ $QWDQDV 6WDSXOLRQLV 3ON OWQ $QWDQDV 3RÑL QDV 3ON OWQ 9LQFDV 0DWXOLRQLV 19. Utenos apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR GDWD $WOHLGLPR GDWD 0MU -RQDV 0LFNHOL QDV 3ON OWQ %URQLXV %DVLXOLV 3ON OWQ -RQDV ,ÑOLQVNDV 3ON OWQ 3HWUDV 0XUQLNDV 0MU 3UDQDV %URQHYLæLXV 229 Patvirtintas uþimamoms pareigoms 1927 05 17 ásakymu kariuomenei Nr. 61 §2. 230 ÁK Nr. 31 1927 02 28 §5. 231 ÁK Nr. 93 1928 12 15 §4. 232 ÁK Nr. 93 1928 12 15 §5. 233 ÁK Nr. 51 1930 10 02 §8. 234 ÁK Nr. 51 1930 10 02 §9. 235 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §9. 236 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §8. 237 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §6. 238 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §7. 239 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3. 240 KAM ásakymas Nr. 12 1924 01 23 §14. 241 ÁK Nr. 93 1928 12 15 §5. 242 Respublikos Prezidento 1931 02 12 aktais 119 ir 121 plk. ltn. B. Basiulis uþ nuopelnus Lietuvai apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu. 243 ÁK Nr. 93 1928 12 15 §4. 244 ÁK Nr. 21 1932 03 12 §2. 245 Plk. ltn. Jonas Iðlinskas tvirtinamas uþimamoje vietoje Utenos apsk. komendantu / ÁK Nr.8. 1934 01 25 §1. 246 ÁK Nr. 21 1932 03 12 §3. 247 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §4. 248 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §3. 249 ÁK Nr. 34 1938 05 10 §8. 250 Pulkininko leitenanto laipsnis suteiktas ... 251 ÁK Nr. 34 1938 05 10 §9. 252 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §5. Perkeltas á Panevëþá karinio virðininko pareigoms. 291 20. Vilkaviðkio apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ 3HWUDV 0XUQLNDV 3ON OWQ 9LQFDV 0DWXOLRQLV 3ON OWQ $QWDQDV 3RÑL QDV 21. Zarasø (Eþerënø) apskrities komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 0MU ,JQDV 3RGJDLVNLV QHUDVWD 3ON OWQ ,JQDV 3DÑLO\V QHUDVWD 22. Klaipëdos kraðto komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ -XR]DV 9LGXJLULV QHUDVWD 3ON OWQ 5DLPXQGDV /LRUPRQDV 3ON OWQ -RQDV $QGUDÑ QDV

253 ÁK Nr. 135 1927 11 25 §4. 254 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §6. 255 Respublikos Prezidento 1931 02 12 aktais 119 ir 121 plk. ltn. V. Matulionis uþ nuopelnus Lietuvai apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK Nr. 12 1931 02 18 §1 256 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §4. 257 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §7. 258 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §6. 259 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3. 260 Respublikos Prezidento 1936 09 08 aktu Nr. 1041 kaip pëstininkø korpuso karininkas pakeltas ið majoro á pulkininkà leitenantà / ÁK 1936 09 08 Nr. 56 §6. 261 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §5. 262 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §8. Perkeltas á Trakus karinio virðininko pareigoms. 263 1926 12 17 Klaipëdos kraðto kariuomenës vado plk. Petro Genio skelbimas / LCVA. F. 383. Ap. 7. B. 1118. L. 49. 264 ÁK Nr. 54 1927 04 28 §5. 565 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §2. 266 1938 09 08 Respublikos Prezidento aktu Nr.1204 suteiktas pëstininkø pulkininko laipsnis / ÁK Nr. 64 1938 09 08 §1. 267 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §3. 268 ÁK Nr. 22 1939 04 05 §9, atleistas ið uþimamos vietos ir paskirtas 6-ojo Pilënø Kunigaikðèio Margio pulko vadu.

292 23. Geleþinkeliø karo komendantûra .RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 0MU 3HWUDV .XWND QHUDVWD 3ON OWQ 6WDV\V âLOHLND QHUDVWD 0MU $QGULXV %DOV\V

24. Poligono komendantûra

.RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ 3HWUDV 7UDÑNHYLæLXV QHUDVWD 25. Vilniaus komendantûra

.RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR GDWD GDWD 3ON OWQ 3UDQDV .DXQDV

269 ÁK Nr. 46 1932 07 06 §6. 270 ÁK Nr. 22 1935 03 12 §3. 271 ÁK Nr. 24 1935 03 26 §2. 272 ÁK Nr. 68 1940 06 27 §21; Knezys St. Lietuvos kariuomenës inkorporavimas á Raudonosios armijos sudëtá. 29-ojo ðauliø teritorinio korpuso formavimas // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 128. 273 ÁK Nr. 49 1935 07 20 §29. 274 1939 11 23 Respublikos Prezidento aktu Nr. 1369 pëstininkø plk. lt. Pr. Kaunui suteiktas pulkininko laipsnis / ÁK Nr. 100 1939 11 24 §1. 275 ÁK Nr. 88 1939 10 23 §1. 276 Ásakymas liaudies kariuomenei Nr. 93 1940 07 16 §2; Knezys St. Lietuvos kariuomenës inkorporavimas á Raudonosios armijos sudëtá. 29-ojo ðauliø teritorinio korpuso formavimas // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 128.

293 RÉSUMÉ

Lactivité des kommandanturs militaires en Lituanie 1927-1940

Jonas Vaièenonis Université Vytautas le Grand

Les kommandanturs militaires ont joué un rôle assez important dans la vie publique lituanienne. Létat de guerre a agit dans lEtat pendant presque vingt ans sans interruption. Les kommandanturs militaires étaient une des institutions, à qui était confié le contrôle de la situation de létat de guerre dans lEtat. Cela est devenu très net après le coup dEtat du 17 décembre 1926, dont les protagonistes et les acteurs effectifs étaient militaires. Déjà au début de lannée 1927, les kommandanturs avaient acquis des pouvoirs significatifs, grâce auxquels elles sefforçaient non seulement de contrôler la situation qui se formait mais aussi de mettre en place la ligne politique dun nouveau pouvoir. Les kommandanturs coopéraient aussi avec les autres institutions de lEtat, accordaient les différentes décisions dac- tion et concentraient le soutien dune institution ou dune autre pour la mise en place de missions distinctes. Après le coup dEtat du 17 décembre 1926, larmée et les kommandanturs militaires sont devenues un outil principal de la Pre- mière République de Lituanie pour la mise en place dun pouvoir Nationaliste. Sappuyant sur la division administrative de lEtat, le réseau des kommandanturs recouvrait tout le territoire de lEtat. Un système de coopération des kommandanturs militaires avec le Mi- nistère de la Défense avait déjà été établi pendant les premières années du nouveau régime politique. Une structure administrative indépen- dante à trois degrés avait été constituée au ministère. Une personne intermédiaire le rapporteur pour les affaires de létat de guerre, coordonnant laction des commandants militaires se trouvait entre le Ministère de la Défense et les commandants militaires. Les kommandanturs militaires étaient la principale institution de régulation et de contrôle de la vie publique de lEtat, elles avaient des pouvoirs suffisamment grands, qui sappuyaient sur les Statuts Extraordinai-

294 res pour la défense de lEtat, accordant de larges possibilités dappli- cation des peines et des limitations de la vie publique. Les commandants militaires et les chefs de districts ont infligé des amendes admi- nistratives à plus de 6.000 personnes pendant la période de 1927 à 1940, mais malgré labondance des peines les chefs de lEtat accordaient des amnisties aux contrevenants, de sorte quils montraient la flexibilité de leur ligne politique menée non seulement à la partie criminelle de la société mais aussi à toute la société en général. Dun autre côté, en infligeant des amendes pour de petites fautes, on réus- sissait à montrer la puissance du pouvoir présent. En remplissant leurs fonctions, les kommandanturs militaires coopéraient étroite- ment avec les autres institutions du régime autoritaire: lUnion des Francs-Tireurs (Ðauliai), les administrations des districts, la police criminelle, le Département de la Sécurité dEtat. Les kommandanturs militaires et les commandants militaires, de même que lensemble de larmée, ont été victimes de la réforme et la liquidation de larmée par loccupation soviétique.

Áteikta 2002-11-28

295 ARCHEOLOGIJOS MOKSLO VAIDMUO LIETUVOS KARO ISTORIJOS TYRIMUOSE

Manvydas Vitkûnas (Vilniaus universitetas)

Archeologija, bûdama savarankiðka istorijos mokslo ðaka, ti- rianèia seniausiàjà visuomenës istorijà ir jos raidos dësningumus, yra viena pagrindiniø mokslo disciplinø, teikianèiø informacijà apie ne- atsiejamà visø civilizacijø ir kultûrø raidos dalá karybà. Pagrindinis archeologiniø tyrimø objektas materialinës ir dvasinës kultûros pëdsakai. Karas, kaip prievartos mechanizmas, visais laikais rëmësi materialiniais iðtekliais, bûtinais kario veiksmams aprûpinti, ir religiniais bei ideologiniais ásitikinimais, palaikanèiais kovos dvasià. Karinio aktyvumo praeityje pëdsakai labai daþnai aptinkami archeologiniø tyrinëjimø metu net ir tada, kai pagrindiniai tyrinëjimø tikslai yra nesusijæ su karybos istorijos tyrimais. Archeologiniai moksliniø tyrimø metodai karybos raidai pa- þinti yra svarbûs tiek kaip vienintelis bûdas atsekti seniausius karinio aktyvumo pëdsakus ið tø laikø, kai dar nebuvo arba neiðliko raðytiniø ðaltiniø, tiek kaip paraleliniai (greta raðytiniø ðaltiniø analizës) vidu- ramþiø epochos tyrimai, tiek kaip pagalbiniai tyrimai, tyrinëjantys naujøjø laikø karybos pëdsakus. Remiantis archeologiniø tyrinëjimø medþiaga, galima paþinti praeities þmoniø ginkluotæ ir fortifikacijà, ið dalies karinæ organi- zacijà, o kartais ir kariniø veiksmø detales. Ðiame straipsnyje pasistengsime trumpai apþvelgti pagrindines esamas ir galimas archeologiniø tyrinëjimø kryptis, susijusias su Lietuvos karybos istorijos paþinimu. Straipsnio apimtis neleidþia pla- èiai apþvelgti visø atliktø darbø, todël apsiribosime tik pagrindiniais. Archeologiðkai atsekamus þmoniø karinës veiklos pëdsakus galima suskirstyti á kelias pagrindines grupes, ið kuriø akivaizdþiau- sios yra dvi: ginkluotë ir jos elementai, bei fortifikaciniai árenginiai ir jø liekanos. Be to, karybos istorijos tyrimams yra svarbûs laidojimo paminklai, kuriuose daþnai aptinkami kariø palaidojimai su jø turëta ginkluote ir apsaugos elementais, taip pat kovø metu þuvusiø þmoniø (nebûtinai kariø) palaikai, kartais þirgø kapai, taip pat senøjø gy- venvieèiø, daþniausiai ne kartà patyrusiø karinius antpuolius, pëdsa- kai. Amatø (ypaè metalø gavybos, kalvystës, juvelyrikos) tyrimai lei-

296 dþia paþinti karinëms reikmëms (visø pirma ginklø gamybai) naudo- tø technologijø raidà. Taip pat svarbi osteologinës medþiagos, randamos senuosiuose kapinynuose, o kartais ir gyvenvietëse bei gynybi- niuose átvirtinimuose, analizë, leidþianti daugiau suþinoti apie praeities þmoniø kovø metu patirtus suþalojimus, atskleisti daugiau dra- matiðkø praeities kovø puslapiø. Senosios karybos pëdsakais domëjosi jau pirmieji Lietuvos archeologai ir istorikai, taèiau specialios publikacijos pasirodë tik tarpukario metais1. Ðiuo laikotarpiu archeologiniuose tyrinëjimuose aktyviai dalyvavo kai kurie Lietuvos kariuomenës karininkai Petras Tara- senka, Vladas Nagevièius. Pastarasis karininkas ir archeologas atliko vienus garsiausiø tarpukario Lietuvoje Apuolës ir Impilties piliakalniø tyrinëjimus. V. Nagevièiaus nuopelnai Lietuvos archeologijai iðties yra dideli. V. Nagevièius pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje pradëjo archeologinius tyrinëjimus, juos vykdydamas aukðtu metodiniu lygiu. Ka- sinëjimuose jis pirmasis panaudojo tokias naujoves kaip aerofotografi- ja, filmavimas, profesionalius dailininkus, fotografus, kitø srièiø kon- sultantus. V. Nagevièius Lietuvos archeologijos laimëjimus pradëjo pri- statinëti prestiþiniuose uþsienio archeologø kongresuose, pagaliau jis padëjo pagrindus iðsamiai lietuviðkai archeologinës medþiagos publi- kacijai, áskaitant ir naujø archeologiniø terminø panaudojimà2. V. Na- gevièiaus iniciatyva Kaune 1921 m. ákurtas Vytauto Didþiojo karo muziejus, ilgainiui iðrutuliojæs plaèià archeologinæ veiklà. Visi Lietuvos proistorës ir viduramþiø laikotarpiai turi pakankamai archeologinës3 medþiagos, svarbios karybos tyrimams, taèiau atliktø tyrimø lygmuo yra labai skirtingas. Bene menkiausiai karybos istorijos atþvilgiu iðtirtas ilgas, de- ðimtá tûkstanèiø metø trukæs laikotarpis nuo pirmøjø þmoniø pasiro- dymo dabartinëje Lietuvos teritorijoje iki ankstyvojo geleþies am- þiaus pabaigos. Sukaupta pakankamai nemaþai medþiagos apie to meto

1 Tarasenka P. Prieðistoriniai lietuviø karo þygiai // Medþiaga kariðkai Lietuvos istorijai. K., 1928. p. 727; Tarasenka P. Piliakalniai // Medþiaga kariðkai Lietuvos istorijai. K., 1928. p. 102120; Tarasenka P. Senovës ir dabarties Lietuvos kariai // Karys. K., 1928, Nr. 20, p. 348 351; Tarasenka P. Þemaièiø gynimasis nuo kryþiuoèiø // Medþiaga kariðkai Lietuvos istorijai. K., 1928. p. 91102; Ðtuopis P. Senovës aisèiø sauga // Trimitas. K., 1933, Nr. 47, p. 926928, Nr. 48, p. 949950, Nr. 49, p. 966967; Sideravièius K. Senovës lietuviø artilerija. / K. Sidera // Karys. 1934, Nr. 3, p. 51; Ðeðtakauskas P. Ðarvai: ðarvø, pentinø ir skydø trumpa istorinë apþvalga. K., 1936. 2 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). V., 1999, p. 195. 3 Rimantienë R. Akmens amþius Lietuvoje. V., 1996; Grigalavièienë E. Þalvario ir ankstyvasis geleþies amþius Lietuvoje. V., 1995. 297 medþioklës árankius ir ginkluotæ, kai kuriuose apibendrinamojo pobû- dþio darbuose gana nemaþai vietos skiriama ginklams, o kalbant apie bronzos ir ankstyvàjá geleþies amþiø ir átvirtinimø statybos pradþiai, taèiau iki ðiol nëra specializuotø darbø, o pavieniai straipsniai yra gana kuklûs4. O darbø èia pakankamai daug tai ir detalesnë medþioklës árankiø ir ginklø tipologija, ir bandymai ieðkoti ribos, kai greta medþiok- lës árankiø, tinkamø tiek medþioklei, tiek kovai su þmonëmis, atsiranda ginklai. Toli graþu nepakankamai gerai atskleista indoeuropieèiø átaka militarinio prado raidai besiformuojanèiame baltø etnose (ðia tema daugiausia domëjosi Marija Gimbutienë), þirgø naudojimo pradþia ir to áta- ka karybos paproèiø kaitai. Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad laikotarpis iki Kristaus gimimo yra pilkiausia zona Lietuvos karybos istorijos paþinime, nors kaip tik ðio laikotarpio archeologiniuose paminkluose yra aptinkami seniausio þmoniø karinio aktyvumo pëdsakai. Kur kas geriau karybos istorijos atþvilgiu yra iðtirtas pirmojo tûkstm. po Kristaus gimimo laikotarpis ir antrojo tûkstm. pradþia senasis, vidurinysis ir vëlyvasis geleþies amþiai. Ðio laikotarpio ginkluotës tipologija ir chronologija yra geriausiai iðnag- rinëta, lyginant tiek su ikikristiniu laikotarpiu, tiek su viduram- þiais. Daugiausia tai Vytauto Kazakevièiaus nuopelnas5. Myko- 4 Grigalavièienë E. I tûkstantmeèio pr. m. e. Lietuvos piliakalniø kaulo dirbiniai (2. Medþioklës ir þvejybos árankiai, ginklai) // Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai. A serija (toliau MADA), T. 1 (54). V., 1976, p. 5156; Juodagalvis V. Akmens amþiaus ginklai Lietuvoje // Tarptautinës mokslinëspraktinës konferencijos Lietuvos karybos istorijos klausimai medþiaga. Kaunas, 1992, p. 3. 5 Kazakevièius V. Ietigaliai Lietuvoje VVIII a. (1. Átveriamieji) // MADA, T. 4. V., 1978, p. 37 45; Kazakevièius V. VIX a. pradþios kalavijai Lietuvoje // Jaunøjø istorikø darbai, Kn. 2. V., 1978, p. 1423; Kazakevièius V. Ietigaliai Lietuvoje VVIII a. (2. Ámoviniai) // MADA, T. 2. V., 1979, p. 6365; Kazakevièius V. Vienaðmeniø kalavijø atsiradimas ir raida Lietuvoje // Lietuvos archeologija, T. 2. V., 1981, p. 4358; Kazakevièius V. M. e. I tûkstantmeèio strëliø antgaliai Lietuvoje // Jaunøjø istorikø darbai. Kn. 4. V., 1982, p. 9193; Kazakevièius V. IXXII a. baltø kalavijai. V., 1996; Kazakevièius V. Geleþies amþiaus baltø genèiø ginkluotë: Habilitacinis darbas. Humanitariniai mokslai, 05H Istorija. V., 1998; Kazakevièius V. Ið vëlyvojo geleþies amþiaus baltø ginklø istorijos (Kalavijø makðtø apkalai) // Lietuvos archeologija, T. 15, V., 1998, p. 287 332; Kazakevièius V. Some debatable questions Concerning the Armament of the Viking Period in Lithuania // Fasciculi archeologiae historicae (Lódz). 1994, sàs. 7, p. 3744; Kazakevièius V. Topory bojowe typu M: Chronologia I pochodzenia na ziemiach Baltow // Sùowianszczyzna w Europie sredniowiecznej. Wrocùaw, 1996, s. 233241; Kazakevièius V. On one type of Baltic sword of the Wiking Period // Archaeologia Baltica, T. 2, 1997, p. 117132; Êàçàêÿâè÷þñ Â. Áîåâûå òîïîðû íà òåðèòîðèè Ëèòâû è Áåëîðóññèè â I òûñÿ÷åëåòèè í. ý. // Äðåâíîñòè Áåëîðóññèè è Ëèòâû. Ìèíñê, 1982, ñ. 3942; Êàçàêÿâè÷þñ Â. Ðàçâèòèå âîîðóæåíèÿ æèòåëåé Ëèòâû â I òûñÿ÷åëåòèè í. ý. // Àðõåîëîãèÿ è èñòîðèÿ Ïñêîâà è Ïñêîâñêîé çåìëè. Ïñêîâ, 1986, ñ. 5354; Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí IIVIII ââ. íà òåðèòîðèè Ëèòâû. Â., 1988; Êàçàêÿâè÷þñ Â. Ðåäêàÿ ôîðìà íàêîíå÷íèêîâ êîïèé íà òåðèòîðèè Ëèòâû // Äðåâíîñòè Áåëîðóññèè è Ëèòâû. Ìèíñê, 1988, ñ. 7988. 298 lo Michelberto6 ir Adolfo Tautavièiaus7 monografijose, kuriose api- bendrinami atskirø geleþies amþiaus periodø tyrinëjimø duomenys, ginklams skirti atskiri skyriai. A. Tautavièius, didesnæ mokslinës veiklos dalá paskyræs viduriniojo geleþies amþiaus problematikai, yra ty- rinëjæs labai svarbø karybos istorijai Taurapilio kunigaikðèio kapà8. A. Tautavièius taip pat áneðë didelá indëlá á piliø tyrimus, tyrinëjo Vil- niaus Þemutinæ, Trakø Pusiasalio, Klaipëdos pilis, Veliuonos pilia- vietæ. Kalbant apie geleþies amþiaus ginkluotës tyrimus, bûtina pami- nëti Reginos VolkaitësKulikauskienës darbus9. Taip pat svarbûs senosios ginkluotës paþinimui yra metalø gavybos tyrinëtojø darbai Jono Stankaus straipsniai apie geleþies gavybà ir kalvystæ senovës Lietuvoje, áskaitant ginklø technologinius tyrimus10, latviø archeologo Aleksio Anteino darbai apie dirbinius ið Damasko plieno11. Derë- tø paminëti ir Juozo Antanavièiaus straipsnius apie þirgø aprangos elementus12, Arvydo Malonaièio straipsnius apie siauraaðmenius pentinius kirvius Lietuvoje13, Valdemaro Ðimëno straipsnius apie kovos

6 Michelbertas M. Senasis geleþies amþius Lietuvoje. V., 1986. 7 Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje (VIX a.). V., 1996. 8 Tautavièius A. Taurapilio kunigaikðèio kapas // Lietuvos archeologija. T. 2. V., 1981. p. 1843. 9 VolkaitëKulikauskienë R. IXXIIa. kalavijai Lietuvoje // Ið lietuviø kultûros istorijos. T. 4. V., 1964, p. 197226; VolkaitëKulikauskienë R. Kovos kirviai Lietuvoje ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu // MADA, T. 1. V., 1964, p. 101114; VolkaitëKulikauskienë R. Ankstyviausiø ðalmø Lietuvoje klausimu // MADA, T. 2. V., 1965, p. 5971; VolkaitëKulikauskienë R. Lietuviai IXXII a. V., 1970; VolkaitëKulikauskienë R. Lietuvio kario þirgas. V., 1971; VolkaitëKulikauskienë R. Ginklai // Lietuviø materialinë kultûra IXXII a. T. 2. V., 1981, p. 647; VolkaitëKulikauskienë R. Lietuva valstybës prieðauðriu. V., 2001; Âîëêàéòå Êóëèêàóñêåíå Ð. Ïî âîïðîñó ñàìûõ äðåâíåéøèõ øëåìîâ â Ëèòâå // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. Wroclaw, 1968, p. 475483. 10 Stankus J. Kalavijø ir ietigaliø technologija Lietuvoje IXXIII amþiais // MADA, T. 2. V., 1979, p. 113130. 11 Anteins A. Im Ostbaltikum gefundene Schwerter mit damaszierten Klingen // Waffen und Kostumkunde. Munchen, Berlin, 1966, s. 111125; Àíòåéí À. Íàêîíå÷íèêè êîïèè èç ñâàðî÷íîé óçîð÷àòîé (Äàìàññêîé) ñòàëè â äðåâíåé Ïðèáàëòèêå // Ñîâåòñêàÿ àðõåîëîãèÿ. ¹ 4. Ìîñêâà, 1963 ñ. 167178; Àíòåéí À. Äðåâíåå îðóæèå èç Äàìàññêîé ñòàëè â Ëèòâå // Ìàòåðèàëû VI-îé êîíôåðåíöèè ïî èñòîðèè íàóêè â Ïðèáàëòèêå. Â., 1965 ñ. 7880; Àíòåéí À. Íàêîíå÷íèêè êîïèè ñ ïîñåðåáðåíûìè âòóëêàìè â äðåâíåé Ïðèáàëòèêå è èññëåäîâàíèå äàìàñêèðîâàíèÿ èõ ïåðåâ // Studia archeologiczne (Wroclaw), T. 1, 1967, p. 289-305; Àíòåéí À. Äàìàññêàÿ ñòàëü â ñòðàíàõ Áàëòèéñêîãî ìîðÿ. Ðèãà, 1973. 12 Antanavièius J. Geleþiniai þirgo aprangos dirbiniai // Kraðtotyra. V., 1975, p. 188194; Antanavièius J. X-XIII a. balno kilpos Lietuvoje // MADA, T. 1. V., 1976, p. 6981. 13 Malonaitis A. Siauraaðmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje (tyrinëjimø metmenys) // Istorija. T. 35, V., 1997, p. 4877; Malonaitis A. Ornamentuotieji siauraaðmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje // Istorija. T. 38, V., 1998, p. 311. 299 peilius-durklus14 ir daugelá kitø. Albinas Kuncevièius yra paskelbæs apþvalginio pobûdþio straipsná apie baltø karybà nuo seniausiø laikø iki Lietuvos valstybës susidarymo15. Tarp ádomesniø naujausiø publi- kacijø paminëtinas Eugenijaus Butëno straipsnis, kuriame publikuo- jama dalis Kurkliø Ðilo pilkapyno tyrinëjimo duomenø, aptariami ðiame pilkapyne ir kitose Lietuvos vietose rasti raiteliø ánagiø rimbø iðlikusios dalys botkoèiai16. Vienaip ar kitaip didesnei daliai gin- kluotës tipø ið IXII a. yra skirti atskiri apibendrinamojo pobûdþio straipsniai ir knygos, nors spragø dar yra. Be to, labai daug duomenø apie visø prieðistorës ir viduramþiø laikotarpiø ginklus, þirgø apran- gà, raiteliø ánagius pateikiama straipsniuose ir monografijose, skirtose atskirø laidojimo paminklø, piliakalniø, piliø tyrimams. Archeologiniø tyrinëjimø duomenys leidþia paþinti ne tik gin- kluotës tipus ir gynybiniø átvirtinimø konstrukcijas. Keletas publika- cijø yra skirta tokiam svarbiam ir dar maþai tyrinëtam karybos istorijos barui, kaip kariaunos atsiradimas ir raida baltø gentyse. Èia derë- tø paminëti Laimos Vaitkunskienës straipsnius, skirtus kariaunos at- siradimui Lietuvos teritorijoje17, ir maskvieèio archeologo Vladimi- ro Kulakovo straipsnius apie prûsø kariaunà. Pastarasis archeologas yra skyræs gana daug dëmesio prûsø genèiø karybai18. Tenka pastebë-

14 Ðimënas V. Smailieji kovos peiliai durklai baltø kraðtuose I m. e. tûkstantmeèio viduryje // Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultûriniai ryðiai. V., 1996, p. 2771; Øèìåíàñ Â. Áîåâûå íîæè êèíæàëû â Áàëòèéñêîì àðåàëå â VVI ââ. // Àðõåîëîãèÿ è èñòîðèÿ Ïñêîâà è Ïñêîâñêîé çåìëè. Ïñêîâ, 1992, ñ. 96100. 15 Kuncevièius A. Baltø karyba // Istorija. T. 50. V., 2001, p. 66-76. 16 Butënas E. Kario raitelio kapas ið Kurkliø ðilo pilkapyno // Lietuvos archeologija. T. 21. V., 2001, p. 227234. 17 Vaitkunskienë L. The formation of a varrior elite during the Middle Iron Age in Lithuania // Archaeologia Baltica. V., 1995, p. 94106; Âàéòêóíñêåíå Ë. Ê âîïðîñó î íà÷àëå äðóæèíû â Ëèòâå // Çàäà÷è ñîâåòñêîé àðõåîëîãèè â ñâåòå ðåøåíèé XXVII ñåçäà ÊÏÑÑ: Òåçèñû äîêëàäîâ (Ñóçäàëü, 1987 ã.). Ì., 1987, ñ. 5657. 18 Êóëàêîâ Â.È. Íà÷àëî äðóæèíû ïðóññîâ // Âñåñîþçíàÿ êîíôåðåíöèÿ ïî èçó÷åíèþ èñòîðèè, àðõåîëîãèè, ýêîíîìèêè, ëèòåðàòóðû è ÿçûêà ñêàíäèíàâñêèõ ñòðàí è Ôèíëÿíäèè. Òåçèñû äîêëàäîâ. Ìîñêâà, 1986, ñ. 188190; Êóëàêîâ Â.È. Äðóæèííûå ýëåìåíòû â ìîãèëüíèêàõ ïðóññîâ VII íà÷àëå XI â.// Àðõåîëîã÷åñêèå ïàìÿòíèêè Åâðîïåéñêîé ÷àñòè ÐÑÔÑÐ: Ïîãðåáàëüíûå ïàìÿòíèêè. Ìîñêâà, 1988, ñ. 119145; Êóëàêîâ Â.È. Çíàìåíà äðóæèí áàëòñêîãî ðåãèîíà // Ñîâåòñêàÿ àðõåîëîãèÿ. Ìîñêâà, 1989, ¹ 4, ñ. 6170; Êóëàêîâ Â. È. Ïîãðåáåíèÿ âîåí÷àëíèêîâ ïðóññêèõ äðóæèí // Êðàòêèå ñîîáùåíèÿ Èíñòèòóòà àðõåîëîãèè Àêàäåìèè íàóê ÑÑÑÐ. Ìîñêâà - Ëåíèíãðàä, 1989, âûï. 198, ñ. 3544; Êóëàêîâ Â. È. Êîíñêîå ñíàðÿæåíèå â XXI ââ. (ïðîáëåìû îòíîñèòåëüíîé õðîíîëîãèè äåòàëåé îãîëîâèÿ) // Lietuvos archeologija. T. 9. V., 1992, p. 137144; Êóëàêîâ Â.È. Êóëüòîâîå îðóæèå áàëòîâ è ñëàâÿí X-XII ââ. // Slavica Antiqa. Poznan. 19921993 T. 33, p. 115129. 300 ti, kad kaimyninëse ðalyse yra sukaupta labai gausi tyrinëjimø me- dþiaga, nemaþai pavieniø darbø, skirtø ten gyvenusiø baltø genèiø karybai, taèiau Lietuvos archeologai iki ðiol tuo beveik visiðkai nesi- domëjo. Bandymø aptarti su karybos istorijos raida susijusius klausimus plataus baltø gyvento regiono mastu kol kas beveik nëra. Vie- nintelis rimtesnis bandymas V. Kazakevièiaus knyga apie baltø kalavijus IXXIII a., kurià rengiant pasinaudota Lietuvos, Latvijos, Karaliauèiaus kraðto, dalies vakarø Baltarusijos ir ðiaurës vakarø Len- kijos archeologiniø tyrinëjimø duomenimis19. Archeologiðkai labai sunkiai atsekamas karinës veiklos momen- tas yra patys karo veiksmai. Visgi analitiðkai þvelgiant á gausià tyrinëji- mø medþiagà galima atsekti labai ádomiø praeities momentø. Turime omenyje itin ádomø ir vertingà Aleksiejaus Luchtano straipsná20, 1997 m. publikuotà viename ið Baltarusijos moksliniø leidiniø. Remdamasis vien archeologiniais duomenimis (nes kitokiø paprasèiausiai nëra), autorius pakankamai argumentuotai grindþia nuomonæ, jog V a. á Lietu- vos teritorijà ásiverþë tam tikros stepiø klajokliø (veikiausiai hunø) pa- jëgos, nurodo jø pultas vietoves ir apytikslá þygio marðrutà. Kalbant apie viduramþiø laikotarpio archeologinius tyrinëji- mus, krenta á akis du pagrindiniai momentai gana neblogai iðtirta fortifikacija ir pakankamai prastai iðtirta ginkluotë. Apie viduramþiø ginkluotæ beveik neturime apibendrinamojo pobûdþio darbø. Iðskir- tiniai yra Gintauto Rackevièiaus darbai, skirti kovø su kryþiuoèiais laikø arbaletui Lietuvoje21. Tuo tarpu viduramþiø Lietuvos gynybi- niuose átvirtinimuose ir ypaè kapinynuose rasta deðimtys kalavijø, ðimtai kirviø ir ietigaliø. Gana daug duomenø apie viduramþiø laikotarpio ginklus Lietuvoje pateikiama publikacijose, skirtose apþvelgti atskirø archeologijos paminklø (ypaè kapinynø) tyrinëjimø rezultatus. Kaimyniniuose kraðtuose panaðûs radiniai seniai apibendrinti, tipologizuoti. Pas mus ðiuo klausimu padaryta kur kas maþiau nei Baltarusijoje, jau nekalbant apie Lenkijà. Beje, viduramþiø ginkluo- tës tyrimai ne vien archeologø, bet ir istorikø kompetencija, juolab 19 Kazakevièius V. IXXII a. baltø kalavijai. V., 1996. 20 Ëóõòàí À. Âîéíà V âåêà â Ëèòâå // Ãiñòàðû÷íà àðõåàëàãi÷íû çáîðíiê. Ò.11. Áåëàðóñü ó ñiñòýìå Åóðàïåéñêiõ êóëòóðíûõ ñóâÿçÿó. Ìiíñê, 1997, ñ. 15-20. 21 Rackevièius G. XV a. pradþios arbaleto ir lanko strëliø antgaliai Vilniaus Þemutinëje pilyje // Baltø archeologija. 1996 Nr. 1 (18), p. 23-25; Rackevièius G. Arbaletas, jo modifikacijos ir prototipai Lietuvoje XIIIXVI a. Daktaro disertacijos santrauka. V., 2000; Rackevièius G. Arbaletas Lietuvos piliø tyrimø duomenimis // Lietuvos piliø archeologija. Klaipëda, 2001, p. 231250; Rackevièius G. Arbaleto strëlës laikikliai ið Vilniaus pilies // Lietuvos archeologija. T. 21. V., 2001, p. 375382. 301 turime ne tik archeologiniø radiniø, bet ir raðytiniø ðaltiniø paliudiji- mø, ikonografinës medþiagos. Pastaraisiais metais Vilniaus universitete keli studentai buvo pasirinkæ viduramþiø ginkluotës tyrimus. Deja, ði tema jiems pasirodë ne maþiau sudëtinga, nei romantiðka. Vidu- ramþiø ginklai dar laukia savo tyrinëtojø. Pakankamai neblogai tiek Lietuvoje, tiek kaimyniniuose krað- tuose yra iðtirti gynybiniai átvirtinimai, ypaè priklausantys viduramþiø epochai ir naujiesiems amþiams. Tai piliakalniø, juose buvusiø mediniø slëptuviø, piliø, taip pat mûriniø piliø ir kitø gynybiniø átvirtinimø tyrimai. Yra publikuota ðimtai straipsniø mediniø piliø tyrimø tematika, ðiems klausimams skirtos atskiros tam tikrø laikotarpiø ir regionø tyri- nëjimø duomenis apibendrinanèiø monografijø dalys, todël paminësi- me tik pagrindinius darbus. Piliakalniais, gynybiniais átvirtinimais, pi- liakalniø registracija daugiau ar maþiau domëjosi jau XIX a. ir XX a. pirmosios pusës archeologai, tarp jø Vandalinas Ðukevièius, Tadas Daugirdas, Eduardas Volteris, Fiodoras Pokrovskis, Liudvikas Kðivic- kis, Petras Tarasenka, Vladas Nagevièius. Laikotarpiu nuo II pasaulinio karo iki mûsø dienø didþiausià indëlá á Lietuvos piliakalniø tyrinë- jimus áneðë Pranas Kulikauskas, Regina Volkaitë-Kulikauskienë, Gin- tautas Zabiela, Adolfas Tautavièius, Aleksiejus Luchtanas, Algiman- tas Merkevièius, Elena Grigalavièienë, Jonas Stankus. Taip pat labai reikðmingi Vytauto Daugudþio darbai Lietuvos piliakalniø, senosios medinës statybos tyrimø klausimais22. 1995 m. pasirodþiusioje Gin- tauto Zabielos knygoje23 profesionaliai ir kritiðkai ávertinta ir apiben- drinta ligi tol Lietuvos archeologø sukaupta labai gausi medþiaga seniai nuo þemës pavirðiaus iðnykusiø mediniø piliø istorijos klausimais. G. Zabiela yra paskelbæs ir daugiau reikðmingø straipsniø, skirtø vëly- vøjø piliakalniø tyrinëjimams24. Taip pat atskirai reikëtø paminëti uni- kaliam XIIXIII a. datuojamam gynybiniam árenginiui Rëkuèiø py- limui skirtà Algirdo Girininko ir Vido Semëno publikacijà25.

22 Daugudis V. Aukðtadvario piliakalnio pastatai ir átvirtinimai // MADA, T. 1(12), V., 1962, p. 4369; Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir árengimai Lietuvoje // MADA, T. 2(75), V., 1981, p. 6173; Daugudis V. Senoji medinë statyba Lietuvoje V., 1986; Daugudis V. I tûkstantmeèio pr. m. e. Ðiaurës Þemaitijos piliakalniai (1. Bûdingesnieji piliakalniø bruoþai ir jø átvirtinimai) // MADA, T. 2(95), V., 1986, p. 3142. 23 Zabiela G. Lietuvos medinës pilys. V., 1995. 24 Zabiela G. Piliakalniø likimas Lietuvos valstybës susidarymo iðvakarëse // Lituanistica. T. 4 (18). V., 1991, p. 2242; Zabiela G. Piliakalniai slëptuvës // Lietuvos archeologija. T. 21. V., 2001, p. 399412. 25 Girininkas A., Semënas V. XIII a. Rëkuèiø gynybinis árenginys // Kultûros paminklai. T. 2. V., 1995, p. 2835. 302 Taip pat labai gausi medþiaga sukaupta tyrinëjant ne tiek jau daug Lietuvoje turimø mûriniø piliø, taèiau po 1971 m. iðleistos knygos Lietuvos pilys26 naujo apibendrinamojo pobûdþio darbo taip ir nepasirodë. Ðià spragà ðiek tiek uþpildë 2001 m. iðleista labiau pla- èiajai visuomenei skirta knyga Lietuvos gynybiniai itvirtnimai27 . O per tris deðimtmeèius po knygos Lietuvos pilys iðleidimo daugelyje ten apraðomø piliø vyko tyrinëjimai, sukaupti nauji duomenys verèia pakoreguoti nemaþai minëtame leidinyje pateiktø teiginiø. Pa- èioje 2001 m. pabaigoje Klaipëdos universiteto leidykla iðleido straips- niø rinkiná28, kuriame publikuojami archeologø, architektûros istori- kø, paleoosteologø straipsniai, skirti motø tipo átvirtinimø, Klaipë- dos, Trakø, Senøjø Trakø, Birþø, Vilniaus piliø, kai kuriø pilyse ap- tinkamø radiniø tyrimams. Norisi tikëti, kad ðis leidinys ilgainiui taps tæstiniu. Lietuvoje yra pakankamai nemaþai piliø archeologija uþsii- manèiø archeologø. Be to, didþiulá indëlá á mûriniø piliø tyrimus yra áneðæ architektûros tyrinëtojai, istorikai. Jø darbà keletà pastarøjø metø labai sunkino prastas tyrinëjimø finansavimas. Visgi tiek mûri- niø piliø tyrinëjimai, tiek piliø restauravimo ir atstatymo procesai juda pirmyn. Piliakalniø, mûriniø piliø, kitø gynybiniø átvirtinimø tyrimams yra skirta ðimtai publikacijø. Dar viena moksliniø tyrinëjimø kryptis, teikianti informacijos apie praeities karinius konfliktus, antropologija, visø pirma paleopatologija. Ðioje srityje Lietuvoje daugiausia yra nuveikæ Vil- niaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai, visø pirma Ri- mantas Jankauskas29. Paleopatologija leidþia daugiau suþinoti apie praeities þmoniø kovose patirtas traumas, paleodemografija apie kariniø konfliktø átakà tam tikroms þmoniø bendruomenëms. Ðiame straipsnyje apþvelgtos tik pagrindinës ligðioliniø arche- ologiniø tyrimø, susijusiø su karybos istorija, kryptys ir problemos. Autorius nebando straipsnio praturtinti iðsamia bibliografija. Adolfo Tautavièiaus sudarytoje Lietuvos archeologijos bibliografijoje30 yra sukaupti duomenys apie visas þinomas publikacijas archeologijos tematika (áskaitant klausimus, susijusius su karybos istorijos tyrimais), 26 Lietuvos pilys. V., 1971. 27 Lietuvos gynybiniai átvirtinimai. / Sud. A. Kuncevièius. V., 2001. 28 Lietuvos piliø archeologija. / Sud. J. Genys, V. Þulkus. Klaipëda, 2001. 29 Jankauskas R. Lietuvos gyventojø antropologija: nuo seniausiø laikø iki XIII a. // Istorija. T. 50. V., 2001, p. 3845; Jankauskas R., Zakaras A. Traces of skull lesion caused by sharp instrument on the 13 th C. ad // Medicina Legalis Baltica, 1993. N. 34, p. 113114. 30 Lietuvos archeologijos bibliografija 17821998 / Sud. A.Tautavièius V., 2000. 303 pasirodþiusiais 17821998 m. Pagrindiniai nuo 1999 m. pasirodæ darbai paminëti ðiame straipsnyje. Be to, daugelyje publikacijø, skirtø archeologiniø tyrimø duomenø apþvalgai, galima aptikti informacijos, vienaip ar kitaip susijusios su þmoniø karinës veiklos praeityje paþinimu. Kasmet tiriami laidojimo paminklai, gyvenvietës, piliakalniai, pilys, randama ginklø, kitø karybos pëdsakø. Bendrieji tyrinëjimø duomenys skelbiami kas dvejus metus leidþiamame tæstiniame leidinyje Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje. Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos archeologai yra sukaupæ labai daug moksliniø tyrinëjimø duomenø, vertingø Lietuvos karybos istorijai paþinti, taèiau stokojama specializuotø studijø, apibendrinamojo pobûdþio darbø. Karybos istorijos tyrimø prioritetas archeologijos srityje artimiausiu metu turëtø tekti ne tiek tolesniam su karyba susijusiø archeologijos paminklø tyrimui, kiek jau sukauptø tyrinëjimø duomenø apibendrinimui ir ávedimui á Lietuvos bei tarptautinæ karybos istorijos mokslo apyvartà.

Áteikta 2002-11-25

304 RÉSUMÉ

Le rôle de la science archéologique dans les études sur lhistoire militaire lituanienne

Manvydas Vitkûnas Université de Vilnius

Les principales directions présentes et possibles des recherches archéologiques, liées à la connaissance de lhistoire de lart de la guerre lituanien, sont parcourues dans cet article. Il est possible de classer les traces dactivité militaire humai- ne prouvées par larchéologie en plusieurs groupes principaux, dont deux plus manifestes: larmement et ses éléments ainsi que les fortifications et leurs vestiges. Les stèles funéraires et les traces des anciens lieux habités, qui subissaient les assauts militaires, sont aussi importants pour les études sur lhistoire de lart de la guerre. Les études sur les métiers permettent de connaître lévolution des tech- nologies utilisées pour les besoins militaires. Les premiers archéolo- gues et historiens lituaniens sintéressaient déjà aux traces de lart de la guerre dautrefois, mais des publications spécialisées ne sont paru- es que pendant lentre-deux-guerres. La période allant du paléolithique à la fin de lAge de fer préco- ce est la moins étudiée du point de vue de lhistoire de lart de la guerre. De nombreux matériaux ont été rassemblés sur les outils de chasse et larmement de cette époque, beaucoup de place est laissé aux armes dans les travaux de nature générale, et pour parler de lAge de bronze et de fer précoce et du début de la construction de fortifications, il nexiste pas de travaux spécialisés jusquà aujourdhui et les articles isolés sont assez modestes. La période du Ier millénaire après la naissance du Christ et le début du IIe millénaire sont beaucoup mieux étudiés du point de vue de lhistoire de lart de la guerre. La typologie et la chronologie de larmement de cette période sont le mieux analysées. Les fortifications défensives, surtout appartenant à lépoque médiévale et moderne, sont assez bien étudiées. Il sagit de recherches sur les tertres de châteaux, sur lesquels se trouvaient des abris

305 en bois, ainsi que les châteaux en maçonnerie et les fortifications défensives. Il manque des publications généralistes sur les études des châteaux en maçonnerie. La fortification médiévale est bien étudiée mais larmement mal. Lanthropologie, et tout dabord la paléopathologie, apporte une information sur les conflits militaires du passé. Les scientifiques de la faculté de médecine de lUniversité de Vilnius travaillent dans ce domaine. Les archéologues lituaniens ont rassemblé de très nombreuses données sur les études scientifiques précieuses pour la connaissance de lhistoire de lart de la guerre, mais il ny a pas assez détu- des spécialisées, ni de travaux généralistes. La priorité des recherches sur lhistoire de lart de la guerre dans le domaine archéologi- que devrait être, pour les prochaines années, la généralisation des données des études et leur introduction dans la science historique lituanienne et internationale sur lart de la guerre.

306 XVIII A. LIETUVOS KARO ISTORIJOS TYRIMØ APÞVALGA

Dr. Valdas Rakutis (Vytauto Didþiojo karo muziejus) Ávadas

Lietuvos karo istorija XVIII a. buvo glaudþiai susijusi su Len- kijos karalystës ir visos Abiejø Tautø Respublikos karo istorija, todël pagrindiniai darbai buvo paraðyti XIX a. pabaigoje ir XX a. Lenkijo- je. Lietuvos istoriografija, nors paskutiniu metu ir pasipildþiusi kele- tu svarbiø darbø, þengia tik pirmuosius þingsnius. XVIII a. tiek Lenkijos, tiek Lietuvos karo istorijoje nebuvo palankus laikotarpis karybai klestëti. Ðiaurës karas Lietuvoje prasidë- jo kruvinu vidaus karu, o kariniuose ávykiuose Lietuvos kariuomenë figûruoja kaip pagalbiniai kitø kariuomeniø daliniai ar prastai pareng- tos partizaninio tipo bajorø partijos. Nepaisant ambicingø projektø, kuriais turtinga visa pirmoji XVIII a. pusë, realiai kariuomenë tebuvo ðeðëlis to, kas vyko uþ artimiausiø sienø: tuo metu, kai Rusijoje, Prûsi- joje ir Austrijoje augo imperijø galybë, pas mus vieðpatavo apatija ir pacifizmas, trumparegiðkumas ir paprasèiausias nemokðiðkumas. Tik po 1764 m. buvo pradëti pirmieji þingsniai kariuomenës reformavimo, didinimo srityje, taèiau jø spartà jau reguliavo kaimynai ir maþëjanèios valstybinës sienos. Tik Ketveriø metø seimas trumpam atpalaidavo ðiuos gniauþtus, sudarydamas sàlygas kraðto karybos raidai, taèiau buvo per maþai laiko, teko patirti vienà pralaimëjimà po kito ir pagaliau 1794 m., po T. Kosciuðkos sukilimo, kuris árodë lenkø ir lietuviø sugebëjimà kovoti, Abiejø Tautø Respublika, o kartu ir Lietuvos Didþioji Kuni- gaikðtystë nustojo egzistuoti Europos þemëlapyje. Darbai, skirti visam laikotarpiui. Pagalbiniai mokslai.

Specialiai XVIII a. skirtø darbø tiek Lietuvos, tiek Lenkijos istoriografijoje beveik nëra. Jø vietoje galima paminëti platesnes karo istorijos sintezes. Lietuvos istoriografijai atstovauja S. Dirmanto straipsnis Lietuvos kariuomenë po 1569 m.1, kuriame kiek supaprastinai pateikiami svarbiausi Lietuvos kariuomenës raidos etapai, specifika,

1 Dirmantas St. Lietuvos kariuomenë po 1569 m.//Tautos praeitis, t. II, kn. 34 (78). Chi- cago-Roma, 1967. 307 taèiau viename straipsnyje pateikti poliublijinio laikotarpio kariuo- menës istorijà fiziðkai sunku. V. Kauklio diplominis darbas Lietuvos kariuomenë XVIII a. vertingas pasirinkta tematika, taèiau gana pa- virðutiniðkas. Tai studentiðkas bandymas, paraðytas daugiau naudo- jantis Lenkijoje raðyta literatûra, o ne ðaltiniais. Kiek geriau apraðy- tas Ðiaurës karo ir Ketveriø metø seimo laikotarpis. Pirmuoju sinte- tiniu veikalu reikëtø laikyti Konstantino Gurskio (Konstanty Górski) Lenkijos kariuomenës rûðiø istorijai skirtus darbus2, nors jie daugiau skirti Lenkijai ir gali bûti panaudoti tik specifinëms problemoms ty- rinëti. Ádomiø faktø ir minèiø galima rasti ir jau istoriografijos pa- minklu virtusioje Tadeuðo Korzono (Tadeusz Korzon) Lenkijos karø ir karybos istorijoje3. Trumpesnis ir maþiau informatyvus, taèiau prieinamas ne vien karybos istorikams Mariano Kukielio darbas Len- kijos karybos istorijos apybraiþa4. Iki ðiø dienø svarbiausiu veikalu reikia laikyti jau senokai, 1966 m., Varðuvoje iðëjæs Lenkijos karo istorikø parengtà dvitomis veikalas Lenkijos karybos istorijos apy- braiþa5, kuriame bendrais bruoþais pristatyta ir Abiejø Tautø Res- publikos karybos raida XVIII a. Nemaþai duomenø galima rasti ir kitoje sintetinio pobûdþio Jano Vimerio (Wimmer) knygoje Lenki- jos pëstininkø istorija, kurioje puikiai atskleistos pëstininkø raidos tendencijos, kariuomenës proporcijos ir Abiejø Tautø Respublikos kariuomenës silpnumo prieþastys6. Ðiuo metu yra ruoðiama nauja ir kur kas solidesnë Lenkijos karo istorijos sintezë. XVIII a. Lietuvos kariuomenës istorijos ðaltiniai susilaukë labai nedaug publikacijø, daþniausiai tik tie, kurie buvo bendri Lietu- vai ir Lenkijai, ir tai skirti tik antrajai ðimtmeèio pusei. Tai eiliniai karo istorijos ðaltiniø publikacijos tomai Materiaùy do dziejów woj- skowoúci, tapæ Lenkijos karo istorijos chrestomatija.

2 Górski K. Historia artylerii polskiej. Warszawa, 1902; Historia jazdy polskiej. Kraków, 1894; Historia piechoty polskiej. Kraków, 1893. 3 Korzon T. Dzieje wojen i wojskowoúci w Polsce. LwówWarszawaKraków, 1923. 4 Kukiel M. Zarys historji wojskowoúci w Polsce. Londyn, 1948. Pakartotinai iðleista Lenkijoje apie 1992 m. 5 Zarys historji wojskowoúci w Polsce. T. 12 Warszawa, 1966. 6 Wimmer J. Historia piechoty polskiej do roku 1864. Warszawa,1978. 308 1. 16971764 m. laikotarpis

1697 m. kaip pradinë data pasirinkti atsiþvelgiant á Augusto II vieðpatavimo pradþià, kuri þymëjo kitos uþsienio politikos kryptis ir kità valstybës raidos politikà. Tai buvo bandymas ávesti Respubli- koje absoliutinæ karaliaus valdþià sekant Liudviko XIV pavyzdþiu. Tai bene maþiausiai Lietuvos istorikø tyrinëtas laikotarpis, todël ir karo istorijos tyrinëjimø bûta labai nedaug. Ne kà geresnë ir Lenki- jos istoriografijos padëtis. Kadangi Lenkija iðgyveno politinio nuosmukio laikotarpá, èia buvo maþa dëmesio vertø temø, kita vertus, maþokai èia buvo reformø, ypaè 17171764 m. laikotarpiu, todël turime vos vienà kità studijà ir beveik jokios ðaltiniø publikacijos. 1.1. Ðiaurës karas Lietuvoje (17001717)

Lietuvos istoriografijai geriausiai atstovauja iðeivijos istoriko ir kariðkio A. Urbono darbas Didþiojo Ðiaurës karo frontas Lietuvo- je, leistas iðeivijos Karyje 19611963(?) metais. Autorius sugebë- jo surinkti medþiagà Ðvedijos archyvuose ir pateikti jà logiðkai, nuosekliai ir patraukliai, taèiau nemokslinis Kario pobûdis neleido jam naudoti mokslinio aparato, daryti iðnaðø, todël darbu sunku remtis. Ðiek tiek informacijos apie Lietuvos kariuomenæ Ðiaurës karo iðva- karëse galima rasti Gintauto Sliesoriûno disertacijos pagrindu pa- rengtoje knygoje Lietuvos Didþioji kunigaikðtystë vidaus karo iðva- karëse: Didikø grupuoèiø kova 16901697 m.7 Bene patys geriausi ir iðbaigèiausi darbai, skirti Abiejø Tautø Respublikos kariuomenei Ðiaurës karo metu, paraðyti J. Vimerio. Tai dvi studijos, kuriø pirmoji skirta Lenkijos ir Lietuvos kariuomenëms Ðiaurës karo iðvakarëse8 , kita, jau monografija, paèio karo metu9. Ðiuose darbuose didþiausia dalis tenka Lenkijos kariuomenei, taèiau autorius pateikia tokius duomenis apie Lietuvos kariuomenës dydá ir savybes, kuriø nëra jokiame kitame darbe, todël ðie darbai kiekvienam tyrëjui yra privalomi ir reikalingi. Tyrinëtojo þinios ið ankstesnio laikotarpio padeda jam lengvai vartoti terminus, suprasti kai kurias Respublikos kariuomenës savybes, átraukti kariniø veiksmø eigà á ka-

7 Sliesoriûnas G. Lietuvos Didþioji kunigaikðtystë vidaus karo iðvakarëse: Didikø grupuoèiø kova 16901697 m. Vilnius, 2000. 8 Wimmer J. Wojsko polskie w przededniu wojny póùnocnej 16991702 // Studia i Materiaùy do Historii Sztuki Wojennej, t. I, Warszawa, 1954. 9 Wimmer J. Wojsko Rzeczypospolitej w dobie wojny póùnocnej 1700-1717. Warszawa, 1956. 309 riuomenës, kaip organizmo, gyvenimà. Tarnogrado konfederacijos ir jos kovø su Saksonijos kariuomene istorijai Lietuvoje nëra jokio straipsnio, o ir Lenkijoje yra viena studija, daugiau atskleidþianti konfederacijos genezæ, nei eigà, o karo reikalams skirta palyginus nedaug. 1717 metø reformø genezë yra tyrinëta Michalo Nyèo (Michaù Nycz) darbe apie karines iþdo reformas16971717 m.10 1.2. Lietuvos kariuomenë 17171763 (Saksø laikai)

Tai bene maþiausiai tyrinëtas laikotarpis tiek Lenkijos, tiek Lietuvos karo istorijoje, nes èia bûta maþiausiai dinamikos, nedaug ávykiø, tai, be jokios abejonës, nuosmukio metai. Keletas straipsniø skirta bandymams padidinti Respublikos kariuomenæ. Tai Jeronimo Kravèako (Hieronim Krawczak) apþvalginis straipsnis, skirtas Au- gusto III valdymo laikotarpiui 1733-1763 m.11 Lietuvos kariuome- nës istorijai ilgà laikà buvo skirti du Mariano J. Lecho straipsniai, vienas viso laikotarpio svetimðaliø autoramentui12, kitas skirtas tautinio autoramento kavalerijai13. Kuklø indëlá yra ádëjæs ir V. Rakutis, lenkø kalba parengæs straipsná, skirtà LDK artilerijai14. 2. 1764-1795 m. laikotarpis

XVIII a. II pusë buvo daug turtingesnis ávykiais laikotarpis, kurio metu vyko kariuomenës reformos, kraðtà sukrëtë I padalijimo kataklizmas, sprendësi esminiai valstybës gyvenimo ir gynybos klausimai, todël ir istoriografija nepaðykðtëjo ðiam laikotarpiui dëmesio. Turime ne tik siaurus skyrelius bendro pobûdþio veikaluose bet ir daugybæ specialiø monografijø ir straipsniø, skirtø platesniems ar siau-

10 Nycz M. Geneza reform skarbowo wojskowych sejmu niemego (Studium z dziejów skarbowo wojskowych z lat 1697-1717). Poznañ,1938. 11 Krawczak H. Sprawa aukcji wojska na sejmach za panowania Augusta III // Studia i Materiaùy do Historii Wojskowoúci (toliau SMHW), t. VII, cz. 2. Warszawa, 1961. 12 Autoramentas kariuomenës dalis, suorganizuota vienodais pagrindais. Svetimðaliø autoramento daliniai susidëjo ið kuopø su puskarininkiø pareigybëmis, o tautiniame (lenkø) autoramente vëliavø su draugø pareigybëmis. Lech M. J. Autorament cudzoziemski wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w epoce saskiej, SMHW, t. VII, cz.1. Warszawa, 1961. 13 Lech M. J. Jazda autoramentu polskiego wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w dobie saskiej, tol SMHW, t. VII, cz. 2, Warszawa, 1961. 14 Rakutis V. Artyleria Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego 17171764 // 2000 m. konferencijos Olðtine (Lenkijos Respublika) medþiaga. 310 resniems karo istorijos laikotarpiams, savø studijø susilaukë ir atskiros karybos istorijos problemos. Stanislovo Augusto laikai sudaro atskirà epochà, yra nemaþai darbø, skirtø visam laikotarpiui, todël juos aptarsime ðiame poskyryje, nepradëjæ nagrinëti atskirø temø. Bene svarbiausiu darbu apie visà laikotarpá reikia laikyti T. Korzono Lenkijos vidaus reikalø istorijà Stanislovo Augusto Ponia- tovskio laikais, kuriame nemaþa vietos skirta karybai15. Didelæ paramà ðio laikotarpio karo istorijos tyrinëjimams tu- rëjo antrasis kolektyvinio darbo Abiejø tautø Respublikos karininkai 17771794 m. Sàraðai16 tomas, skirtas Lietuvos Didþiosios Ku- nigaikðtystës kariuomenei. Èia surinkta iðsami informacija apie karininkus, jø tarnybos kelià, biografinius duomenis. Atskirà grupæ sudaro 17651795 metais veikusio Jo Karalið- kos malonybës Varðuvos kadetø korpusui skirti veikalai. Tyrinëjimø sàraðas ið tiesø áspûdingas. Geriausiu laikomas Kamilës Mrozovskos (Kamilla Mrozowska) darbas Stanislovo Augusto Poniatovskio Ri- teriø mokykla (17651794)17.

2.1. Èartoriskiø reformos (17641768) ir Baro konfederacijos kovos (17681772)

Èartoriskiø reformø laikotarpis ir po jo sekusios Baro konfederacijos kovos buvo prielaidos valstybës I padalijimui arba uþgrobi- mui. Paèios reformos kariuomenæ lietë ne taip jau ir daug, tik ðiek tiek pakeitë kariuomenës vadovybæ, susirûpinta kariø algomis, ta- èiau antrajame reformø etape tikrai bûtø sekæs kariuomenës didinimas ir pertvarkymas. Jeigu apie bendràsias reformas yra raðyta daug, tai Lietuvos kariuomenës reikalai yra aptarti labai pavirðutiniðkai, ir tai yra suprantama, nes tyrinëjant Lietuvos valstybës istorijos archyve esanèià karo komisijos medþiagà daug kur teko bûti pirmuoju bylà atsivertusiuoju tyrinëtoju. Iki ðiol paèiam straipsnio autoriui pavyko paraðyti tris straipsnius, skirtus ðio laikotarpio LDK kariuomenei:

15 Jorzon T. Wewnætrzne dzieje Polski za Stanisùawa Augusta (17641794), badania historyczne ze stanowiska ekonomicznego i administracyjnego, t. 3, 4, Kraków; Warszawa, 1897. 16 Machynia M., Rakutis V. Srzednicki Cz. Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1777-1794. Spisy, t. II. Wojsko Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego. Kraków, 1999. 17 Mrzowska K. Szkoùa Rycerska Stanisùawa Augusta Poniatowskiego (1765-1794). Wrosùaw WarszawaKraków, 1961.

311 Lietuvos kariuomenës reformos 17641776 metais18 ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës Karo komisija 1765-1776 m19. Baro konfederacijai skirta ðiek tiek daugiau literatûros. Di- dþiausiu darbu laikomas Vladislovo Konopèinskio (Wùadysùaw Ko- nopczyñski) dvitomis veikalasBaro konfederacija20 ir Þinios apie Baro konfederacijà21. Vëlesniø tyrinëtojø atsiliepimais remiantis, galima teigti, kad nors darbas atliktas didelis, daug kas pateikta netiks- liai, ir V. Konopèinskio informacijà daþnai reikia tikrinti ir taisyti, todël Lenkijoje stengtasi Baro konfederacijos istorijà perraðyti ið naujo. Lietuvos istoriografijoje darbo, skirto Baro konfederacijai, nëra, taèiau Vydas Dolinskas apie politines Baro konfederacijos ypatybes ir kai kurias kovas yra paraðæs savo disertacijoje, skirtoje Simonui Kosakovskiui22.

2.3. Pirmasis padalijimas ir 17751776 m. reforma. Karo departamento laikai (17761788)

Svarbiausia studija ðio laikotarpio kariuomenæ reikia laikyti Emanuelio Rostvorovskio (Rostworowski) straipsná Kariuomenës didinimo reikalas politinës situacijos kontekste prieð Ketveriø metø seimà23. Darbas iðsiskiria plaèiu tarptautiniu kontekstu, Respubli- kos kariuomenës specifika, aptariami reformø projektai ir jø vykdymo problemos. Reikðminga reikëtø ávardinti Leonardo Ratajèyko mo- nografijà Respublikos militarinës krizës áveikimas prieð Ketveriø me- tø seimo reformas24. 2.4. Ketveriø metø seimas (17881792) ir 1792 m. karas

Bene þymiausias Ketveriø metø seimo istorijà tyrinëjæs Lie- tuvos istorikas buvo Adolfas Ðapoka, paraðæs tik dalinai publikuo-

18Rakutis V. Lietuvos kariuomenës reformos 17641776 metais. Lietuvos valstybë XIIXVIII a. Vilnius, 1997. 19Rakutis V. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës Karo komisija 17651776 m.// Karo archyvas, Nr. XV. Vilnius, 1998. 20 Konopczyñski W. Konfederacja Barska, t. 12, 1936. 21 Konopczyñski W. Wiadomoúci o konfederacji Barskiej. Poznañ, 1843. 22 Dolinskas V. 23 Rostworowski E. Sprawa aukcji wojska na tle sytuacji politycznej przed Sejmem Czteroletnim. Warszawa, 1978. 24 Ratajczyk L. Przezwyciæýenie kryzysu militarnego Rzeczypospolitej przed reformami Sejmu Czteroletniego 17881792. Warszawa, 1975. 312 tà25 darbà Lietuva reformø seimo metu26. Pagrindinis ðio darbo tikslas atskleisti LDK kaip Respublikos tam tikros sudedamosios dalies, savitumà, Lietuvos valstybinæ organizacijà ir savarankiðkumo tradicijas, kuriø pagrindà ir sudarë kariuomenë. Tiesa, A. Ðapoka nebuvo susipaþinæs su Karo komisijos dokumentais, pasitenkino publi- kuotø ðaltiniø ir seimeliø instrukcijø tyrimu, bet ir taip jam pavyko uþèiuopti ne vienà tendencijà, reikðmingø faktø. Didelæ reikðmæ turi asmenybiø ávertinimas. Aptariant specifines kariuomenës problemas, þinoma, pasitaikë niekuo nepagrástø apibendrinimø, stereotipø kar- tojimo, reiðkiniø supaprastinimo. Istorikas neávertino 17641768, 17751776 m. kariuomenës reformø, nematë skirtumo tarp Saksø ir Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiø. Ypatingà vietà Lietuvos istoriografijoje, tiriant Ketveriø me- tø seimo kariuomenës istorijà, uþima Henriko Valmonto straipsnis, kuriame plaèiai panaudota Lietuvos valstybës istorijos archyvo me- dþiaga. Straipsnyje analizuoti kariuomenës didinimo klausimai, ieð- kota prieþasèiø, trukdþiusiø sukurti 100 000 kariuomenæ. Tenka tik apgailestauti, kad ðis istorikas negalëjo tæsti pradëto darbo, nes pagal paraðus archyvinëse bylose, buvo sukaupæs medþiagos kur kas iðsa- mesniam darbui. Lenkijos istoriografija karinëms Ketveriø metø seimo reformoms skyrë ypatingà dëmesá. Beveik kiekviena Ketveriø metø seimo, kariuomenës problema susilaukë gausiø publikacijø27, kuriose susiformavo stereotipai ir jø opozicija. Visø pirma tai pasakytina apie tarptautinæ Respublikos padëtá. Visuose ðiuose darbuose, remiantis kiekybinëmis, o kartais ir kokybinëmis charakteristikomis, svarstytas kariuomenës potencialo klausimas. Nepaisant tø paèiø ðaltiniø, ávairûs tyrinëtojai laikësi dviejø diametraliai skirtingø pozicijø: pesi- mistø, kuriems pradþià davë Valerianas Kalinka (Walerian Kalinka)28, ir optimistø amþininkø ir vëlesniø tyrinëtojø, pradedant Tadeuðu Korzonu (Tadeusz Korzon)29. Pesimistai manë, kad Ketveriø metø 25 Ðapoka A. Atsakingieji Lietuvos politikos vadai Reformø seimo metu // Senovë, t. 2, Kaunas, 1936. 26 Ðapoka A. Lietuva Reformø seimo metu. Nepublikuota daktarinë disertacija. MAB RS, F 233117. 27 Publikacijos pateiktos literatûros sàraðe. 28 Kalinka W. Sejm Czteroletni. Pirmasis leidimas 1879, naudotasi Warszawa, 1991 leidimu. 29 Korzon T. Wewnætrzne dzieje Polski za panowaniem Stanisùawa Augusta Poniatowskiego (1764-1794). Badania historyczne ze stanowiska ekonomicznego i administracyjnego. T. III- IV, KrakówWarszawa, 1897; To paties: Dzieje wojen i wojskowoúãi w Polsce, LwówWarszawa Kraków, 1923. T. III. 313 seimo reformos, sàjunga su Prûsija buvo pasmerktos ið karto, o ka- riuomenë, kad ir padidinta, buvo maþa ir silpna. Optimistø maþuma manë, kad turimo potencialo uþteko, reikëjo tik tinkamai já panaudoti. Visai ðiai diskusijai trûko gilesnës analizës, nuodugnaus kariuome- nës archyvo studijavimo, kurá pradëjo Adamas Volanskis (Wolañski), pratæsë Emanuelis Rostvorovskis (Rostworowski), Leonardas Ra- tajèykas (Ratajczyk), ðiek tiek Jerþis Lojekas (Jerzy Ùojek) ir kiti tyrinëtojai, kuriuos ir norëtøsi atskirai aptarti. A. Volanskio Lenki- jos-Rusijos karas 1792 m.30 yra unikalus, labai skrupulingas darbas, kuriame iðnagrinëta daug ne tik paties karo, bet ir kariuomenës problemø. Ðis istorikas pakankamai tiksliai ávertino kiekybinius Len- kijos ir Lietuvos kariuomeniø rodiklius, pateikë savàjá kokybiná ka- riuomenës ávertinimà, apibûdino kai kuriuos vadus ir institucijas. Di- delë dalis darbe panaudotø dokumentø þuvo paèioje I pasaulinio karo pabaigoje, todël ðià studijà galima naudoti kaip ðaltiná31 . Struktû- riniu poþiûriu darbas svarbus ir tuo, kad já sudaro du tomai, kuriø pirmasis skirtas Lenkijos Karalystës, o antrasis Lietuvos kampanijoms. Tai autoriui leido ásigilinti á Lietuvos ir Lenkijos kariuomeniø specifikà. Darbas per iðtisus ðimtà metø maþai tepaseno. Þiûrint ið ðios dienos pozicijø, prastokos schemos ir trûksta þemëlapiø, taèiau, tiesà sakant, vargu ar bûtø galima kà nors ið esmës pridëti neturint naujø ðaltiniø. Galima tik polemizuoti, ar buvo teisus A.Volanskis, vienpusiðkai palaikydamas sveikàjà reformatoriø pusæ, kuri ryþosi per trumpà laikà pasivyti labai toli paþengusias valstybes. Galbût per daug buvo ieðkoma prarastø ðansø spëliojant, kas bûtø, jeigu bû- tø, bet tyrinëjant toká karà, tai neiðvengiama blogybë: kitaip sunku bûtø ávertinti priimtus sprendimus. Tarpukario Lenkijoje mûsø tematika domëtasi maþiau, pasi- rodë tik vienas kitas sintetinio pobûdþio veikalas, straipsniai pusiau populiariuose leidiniuose. Iðskirti reikëtø Jano Gergelevièiaus (Gier- gelewicz) darbus, skirtus inþinieriø korpusams32 ir Pranciðkaus Gied- roico (Franciszek Giedroyc), skirtà sveikatos tarnybai33, taip pat ke-

30 Wolanski A. Wojna polsko-rosyjska 1792 r. Pirmasis leidimas, dar su Soplicos slapyvardþiu, iðëjo 1905 m. Krokuvoje (T. I. Kampania Koronna) ir 1922 m. Poznanëje (T. II. Kampania Litewska). Darbe naudotasi naujausiu leidimu Warszawa, 1996. 31 Kaip pavyko nustatyti, dauguma tariamai þuvusiø dokumentø, buvusiø nuoraðais, iðliko Lietuvos Karo komisijos fonde Senøjø aktø fondø grupëje Lietuvos valstybës istorijos archyve. 32 Daugiausiai naudotasi: Giergielewicz J. Zarys historii korpusów inýynierów w epoce Stanisùawa Augusta. Warszawa, 1933. 33 Giedrojã F. Sùuýba zdrowia w dawnym Wojsku Polskim. Warszawa, 1927. 314 letà biografijø, paskelbtø Lenkijos biografiniame þodyne ir atskirais straipsniais34, visi jie atskleidë siaurø kariuomenës reformavimo srièiø padëtá, surinko daugiau biografiniø þiniø. Ið jaunesnës kartos atskiro paminëjimo verti Emanuelio Rostvorovskio (Emmanuel Rost- worowski) darbai, pasiþymintys poþiûriø naujumu, nepaprasta eru- dicija, probleminiu dëstymu ir minties laisvumu35. Svarbiausia istoriografine pozicija, analizuojant kariuomenës bûklæ, reikëtø laikyti Leonardo Ratajèyko (Ratajczyk) straipsnius ir ið jø padarytà studijà Respublikos kariuomenë ir gynybos sistema 17881792 m36. Darbe buvo panaudota daug ðaltiniø, susipaþinta su visais svarbiausiais archyvais, kartu ir LDK Karo komisijos dokumentais, saugomais Lietuvos valstybës istorijos archyve. Autorius, ko gero, ëmësi per daug sunkaus uþdavinio, norëdamas viename darbe sudëti ir naujus tyrinëjimus, ir sintetiná apibendrinimà, realiai ne- sugebëdamas padaryti nei vieno, nei kito. Savo darbe jis per daug pasikliovë autoritetais, vengë dràsesniø pasisakymø, per daug izolia- vosi nuo politiniø ávykiø, nejautë visuomeninio gyvenimo pulso, ir tai daro knygà perdëm akademiðkà blogàja prasme. Yra priekaiðtø ir darbo metodikai. Fiziðkai negalëdamas ávertinti visos faktinës informacijos, L. Ratajèykas pateikë momentinius rezultatus pasirinktuo- se chronologiniuose taðkuose. Tokiu metodu suformuotas vaizdas ne- tinkamas platesniems apibendrinimams, o juos darant pateikiamos nepakankamai pamatuotos iðvados. Kðiðtofas Baueris (Krzysztof Bauer) paraðë 1792 metø karo sintezæ, taèiau dël maþos darbo apimties pasiekë pavirðutiniðkø re- zultatø. Tik vienas kitas sakinys pasakë kà nors nauja, darbe nesuge- bëta pralenkti A. Volanská37. Jerþis Lojekas (Jerzy Ùojek) garsus netradiciniais poþiûriais á XVIII a. II pusës politinius ir visuomeninius ávykius. Jo argumentai 34 Buniewiczówna J. Fryderyk Wilhelm von Cronemann, generaù major artylerii Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego (1739-1799).//Przeglàd arttyleryjski. R. 1937. 35 Rostworowski E.Hugo Koùùàtaj wobec zagadnienia obywatelskiej siùy zbrojnej (17841793). Atskiras spaudas Jogailos bibliotekoje Krokuvoje; To paties Ostatni król Rzeczypospolitej, geneza i upadek Konstytucji 3 Maja. Warszawa, 1966; To paties Sprawa aukcji wojska na tle sytuacji politycznej przed sejmem Czteroletnim. Warszawa, 1957; To paties Sprawa milicji mieszczañskiej w ostatnim roku Sejmu Czteroletnego // Przeglàd Historyczny R. 1955. s. 561584; To paties Sprawa zaplecza przemysùowego dla armii na sejmie Czteroletnim//Kwar- talnik Historyczny R. 1956. Nr. 45, s. 4463; To paties Z dziejów genezy targowicy Sprawa kawalerji narodowej w dobie Sejmu Czteroletnego // Przeglàd Historyczny R. 1954. s. 1435. 36 Ratajczyk L.Wojsko i obronnoúã Rzeczypospolitej 17881792. Warszawa, 1975. 37 Bauer K.Wojna w obronie konstytucji 3 maja i niepodlegùoúci Rzeczypospolitej. 315 daþnai pasirodo nepakankamai pagrásti, iðvados per daug kategorið- kos, taèiau tokio pobûdþio knygos ir straipsniai neleidþia uþmigti au- toritetø pavësyje, verèia ið naujo tikrinti, atrodytø, aiðkius dalykus ir tokiu bûdu stumia mokslà á prieká38. J. Lojekas ieðkojo argumentø tezei, kad 1792 m. karà Respublika galëjo laimëti ir su turimu poten- cialu. Toks bandymas sudarë atsvarà V. Kalinkos mokyklai, kuriai visi bandymai kovoti prieð Rusijos átakà atrodë pasmerkti. Norëda- mas argumentuoti savo tezæ, J. Lojekas atliko optimistinæ Respubli- kos kariuomenës ir jos galimybiø analizæ. Su S. Þychlinskio darbu, skirtu Ketveriø metø seimo refor- moms39, teko susipaþinti fragmentiðkai. Sprendþiant ið pabaigos, plano ir literatûros sàraðo, tai Respublikos kariuomenei skirtas darbas, paremtas literatûra ir skelbtais ðaltiniais, susisteminantis iki ðiol þi- nomus dalykus.

2.5. Torgovicos konfederacijos ir Gardino seimo laikai (1792 1794). T. Kosciuðkos sukilimas ir Lietuvos kariuomenës likvidavimas (17941795)

Toks ðio poskyrio temos formulavimas gal kiek glumina skai- tytojà, glausdamas kelis tarsi skirtingus laikotarpius, taèiau dauguma tyrinëtojø, siekdami apþvelgti T. Kosèiuðkos sukilimo genezæ, studijuoja 17921794 m. ávykius, buvusius iki sukilimo pradþios. Lietu- vos istoriografijoje pagrindiniu tyrinëtoju reikia ávardyti neseniai mi- rusá Rimantà Jasà, kuris paraðë keletà straipsniø Lietuviðkajai tarybinei enciklopedijai, paskelbë kelis straipsnius, taèiau pagrindinio savo veikalo Kosciuðkos sukilimui Lietuvoje skirtos knygos taip ir nepara- ðë, surinkta medþiaga ir kai kurios pradëtos dalys tebelaukia savo tyrinëtojo Mokslø akademijos bibliotekos rankraðtyne. Lenkijos istoriografija ðiam laikotarpiui skyrë per ðimtà moks- liniø pozicijø, yra atskirai tirta ir apraðyta Januðo Vojtasiko (Janusz Wojtasik) straipsnyje Kosciuðkos sukilimo istoriografija, ádëtame tam paèiam sukilimui skirtoje sintezëje40. Èia aptarsime tuos darbus, kurie skirti tik Lietuvos ávykiams.

38 Ùojek J. Armia sejmu Czteroletniego // Wokól sporów i polemik. Lublin, 1979. 39 Ýychliñski S. Reforma wojskowa na sejmie czteroletnim. Szczecin, 1992. 40 Wojtasik J. Historiografia powstamia koúciuszkowskiego//Powstanie koúciuszkowskie 1794. Dzieje militarne. T. I, Warszawa, 1994. 316 Jau iki I pasaulinio karo pasirodë nemaþai leidiniø, skirtø sukilimui Lietuvoje. Pradþioje tai buvo biografinio pobûdþio darbai, paraðyti ið tam tikros asmeninës korespondencijos ar tuo metu tyri- nëtojui prieinamos archyvinio fondo dalies. Sukilimo genezei atskleisti buvo paraðyta Mariano Dubeckio (Dubiecki) knyga apie LDK sto- vyklininkà Karolá Prozorà41, vienà aktyviausiø Lietuvos sukilimo vei- këjø. Svarbiø faktø galima rasti Vladislovo Smolenskio (Wùadysùaw Smoleñski) Targovicos konfederacijoje42. 1917 m. buvo ðvenèiamos 100-tosios T. Kosciuðkos mirimo metinës. Ta proga pasirodë bent 200 straipsniø, tarp jø keletas labai svarbiø darbø, paminëtinas Henriko Moscickio darbas Generolas Jasinskis ir Kosciuðkos sukilimas43, tapæs gausiø T. Kosciuðkos sukilimui skirtø darbø, kuriuose bûtø gilinamasi á Lietuvos reikalus, pagrindu. Tuo paèiu metu prasidëjo garsioji diskusija apie T. Kos- ciuðkos vaidmená sukilime, kuri pastûmëjo Lenkijos istorikus labiau domëtis 1794 m. ávykiais. Kariniams reikalams tyrinëti daug padëjo Vaclavo Tokaþo (Wacùaw Tokarz) darbai, pasiûlæ iðtobulintà ðio sukilimo tyrinëjimo metodikà, kurios pagrindu susikûrë visa tyrinëtojø mokykla. Lietuvos ávykiams ið jø daugiausiai dëmesio skyrë Leoni- das Þytkovièius (Ýytkowicz), kuris paraðë keletà mûsø tematikai ak- tualiø darbø: Lietuva ir Karalystë 1794 m., Repnino valdþia Lie- tuvoje 179497 metais, LDK iþdo santykiai Kosciuðkos sukilimo laikotarpiu ir Apie Jasinskio santykius su Torgovicos konfederaci- ja44. Inþinieriø korpuso veiksmams, taip pat ir LDK, savo tyrinëji- mus skyrë Janas Gergelevièius (Giergielewicz)45, atskirà darbà yra pateikæs ir Januðas Ivaðkevièius (Janusz Iwaszkiewicz)46.

41 Dubiecki M. Karol Prozor, oboêny w W. Ks. Litewskim. Przyczynek do dziejów powstania koúciuszkowskiego. Kraków, 1897. 42 Smoleñski W. Konfederacja targowicka. Kraków, 1903. 43 Moscicki H. Generaù Jasiñski i powstanie Koúciuszkowskie. Warszawa, 1917. 44 Ýytkowicz L. Litwa i Korona w r. 1794 // Ateneum Wileñskie, 1937, R. XII; To paties: Rzàdy Repnina na Litwie w latach 17941797, Wilno, 1938; to paties: Stosunki skarbowe W. Ks. Litewskiego w dobie insurekcji koúciuszkowskiej // Ateneum Wileñskie, 1935, R. X, s. 97 160; To paties: Ze stosunków Jasiñskiego z konfederacjà targowickà // Ateneum Wileñskie, 1938, R. XIII. 45 Giergelewicz J. Zarys historii korpusu inêynierów w epoce Stanisùawa Augusta. Warszawa, 1933; To paties Organizacja wojsk technicznych w powstaniu koúciuszkowskim// Przegùàd Historyczno-Wojskowy, 1930, t. III, s. 127144. 46 Przyczyñki do powstania koúciuszkowskiego na Litwie//Ateneum Wileñskie, 1923, R. I, nr. 1.

317 Po II pasaulinio karo Lenkijos istoriografijà buvo prislëgusi Stalino ideologijos girnapusë, todël objektyvûs darbai pasirodyti ne- galëjo, pavyko iðleisti tik II Kosciuðkos sukilimo aktø tomà, rengtà karo metais. Po 1756 metø Kosciuðkos sukilimo tematikos ëmësi Sta- nislavas Herbstas (Stanisùaw Herbst), suteikæs ðio laikotarpio tyrimams naujà kokybiná postûmá. Nors Herbsto darbai nebuvo skirti Lietuvos tematikai, ðio darbo ëmësi jo mokiniai, kurie buvo rengiami specialiame seminare. Vienas ið jø Zdzislavas Sulekas (Zdzisùaw Suùek) iðleido knygà Jokûbo Jasinskio sàmoksla47, skirtà pasirengimo sukilimui Lietuvoje istorijai. Joje gilinamasi tiek á Targovicos konfederacijos politikos kariuomenës atþvilgiu problemas, tiek á sukilimo organizavimà ir karininkø dalyvavimà rengiant sukilimà. Ðio darbo privalumas Karo komisijos fondo ið Lietuvos valstybës istorijos archyvo ir kitø ðaltiniø naudojimas, leidæs naujai paþvelgti á Lie- tuvos sukilimo genezæ ir veikianèius asmenis. 19571967 pasirodë keletas dokumentø publikacijø, turëjusiø átakos naujiems darbams, skirtiems Lietuvos ávykiams, atsirasti. Tai Jano Dihmo parengti J. U. Nemcevièiaus (Niemcewicz)48 J. Koveckio (Kowecki) parengti A. Trembickio (Træbicki)49 atsiminimai, Z. Suleko parengti Slaptosios Vilniaus deputacijos 1794 m. protokolai50. Lenkijos karo istorikai, siekdami kuo iðsamiau apibûdinti visà sukilimo eigà ir ávairias problemas, suvokë netolygiai maþiau iðtirtà LDK sukilimà, todël paskutiná deðimtmetá Herbsto mokiniai Tadeuðas Ravskis (Tadeusz Rawski), Veslavas Majevskis (Wiesùaw Majewski) ir kiti sukilimui Lietuvos teritorijoje skyrë vis daugiau dëmesio. Lenkijos karo istorijos instituto tritomis veikalas Kosciuðkos sukilimas. Mili- tarinë istorija51 , sudarytas T. Ravskio ir skirtas 200-osioms sukilimo metinëms, yra ðios temos tyrinëtojui pagrindinë knyga. Nors kariniams aspektams skirti tik pirmieji du tomai, darbas paraðytas profesionaliai, tinkamai atstovaujant Lietuvos reikalams ir iðlaikant retà lenkø istori- kø darbams LenkijosLietuvos paritetà, yra puikios schemos. Tai, þi-

47 Suùek Z. Sprzysiæýenie Jakuba Jasiñskiego. 48 Julian Ursin Niemcewicz. Pamiætniki czasów moich, t. 12. Pierwsze wydanie wedùug obszerniejszej wersji rækopisemnej. Tekst opracowaù i wstæpem poprzediù Jan Dihm. Warszawa, 1957. 49 Antoni Træbicki. Opisanie sejmu estraordynaryjnego podziaùowego roku 1793 w Grodnia. O rewolucji roku 1794. Opracowaù, wstæpem poprzedziù J. Kowecki. Warszawa, 1967. 50 Suùek Z. Protokoùy Deputacji Tajnej Wileñskiej 1794, cz. I, II, //Studia i Materiaùy do historji wojskowoúci, t. XII, cz. I. II, Warszawa, 1967. 51 Powstanie Koúciuszkowskie 1794. Dzieje militarne, t. 1, Warszawa, 1994, t. 2. 318 noma, ne paskutinis þodis T. Kosciuðkos sukilimo istoriografijoje, bet tinkamas XIXXX a. darbø apibendrinimas. Rusijos istoriografija daugiau publikavo ðaltinius, nei ëmësi sintetiniø darbø, be to, ir paskutiniøjø metø publikacijos nëra þino- mos, todël ðioje apþvalgoje nebus analizuojamos. 3. Neiðtirtos temos

Apþvelgæ istoriografijos tyrimus, galime pastebëti, kad didþiau- sià problemà kelia tie laikotarpiai ir tos temos, kuriø archyvai nëra lokalizuoti vienoje vietoje kompaktiðkais fondais arba tie fondai nëra pakankamai lengvai prieinami tyrinëtojams. Ðiaurës karo laikotarpis, kurio dokumentø fondø beveik nëra archyvuose, vos pavieniai ir ne patys svarbiausi dokumentai. Gali bû- ti, kad jø niekas ir nevedë, veikiant nereguliaraus pobûdþio lietuvið- kiesiems daliniams. Èia daugiau gali padëti Ðvedijos ir Rusijos archyvai. Reikëtø darbø ðiomis temomis: 1. Lietuviðkieji daliniai Ðiaurës karo metu (17001709). 2. Lietuvos kariuomenës atkûrimas ir padidinimas nuo Polta- vos mûðio 1709 m. iki nuolatinës kariuomenës atsiradimo 1717 m. Vertëtø naujai perraðyti darbà, kurio ëmësi A. Urbonas Di- dþiojo Ðiaurës karo frontas Lietuvoje, átraukiant moksliná aparatà ir naudojant daugiau naujausios literatûros. Vertëtø suþinoti, ar nëra iðlikusio A.Urbono archyvo, kuris palengvintø ðá darbà. Reikëtø pa- raðyti bendràjà Ðiaurës karo istorijà, daugiau dëmesio skiriant Lietu- vos ir aplinkinio regiono istorijai, maþiau dëmesio skiriant Danijos ir Rusijos kampanijoms bei ávykiams po 1709 m. 17171764 m. laikotarpis yra iðtirtas geriau, tai ir padaryti lengviau, nes toká ilgà laikà nesikeitë kariuomenës sistema. Tyrimø reikalauja karininkø korpusas. Didelá apibendrinantá darbà, kuriame bûtø atskleista karininkø karjera, bûtø galima paraðyti tik po daug darbo reikalaujanèiø tyrimø, naudojant valdovo suteiktø patentø me- dþiagà ir kitas priemones, panaudotas Èeslovo Ðrednickio (Czesùaw Srzednicki) grupës darbe Abiejø Tautø Respublikos karininkai. Sà- raðai52 , taèiau pirmiausia reikia tiksliai nustatyti, kuriose Lietuvos Metrikos aktuose ði medþiaga. Reikëtø keliø darbø, skirtø reformø projektams, etmonø veiklai ir Lietuvos teritorijoje vykusiems kariniams veiksmams ar su jais susijusiems ávykiams: 17331737 m. Len- 52Þr. Iðnaðà.

319 kijos ápëdinystës karui, Septyneriø metø karui ir jø ryðiams su Lietu- va, 17631764 m. tarpuvaldþio kovoms. Þinant, kad yra iðlikæs kuni- gaikðèiø Radvilø archyvas, bûtø galima paraðyti kapitaliná darbà apie Radvilø milicijà XVIII a. 17641773 m. laikotarpis yra aktyviau tyrinëjamas mano ir artimiausiu metu turëtø pasipildyti straipsniais ar net knyga Lietuvos kariuomenë Èartoriskiø reformø metu 17641768 m., savojo tyrinë- tojo laukia kompaktiðki fondai Varðuvoje esanèiame Vyriausiame se- nøjø aktø archyve (AGAD). Reikëtø iðtirti ir karininkø korpusà. Vis dar neturime vientiso darbo apie Baro konfederacijà, todël reikëtø pa- raðyti visapusiðkà knygà, kurioje bûtø kalbama apie karo reikalus. 17751776 m. kariuomenës reformos dar nëra pakankamai iðtirta problema, nors ir pajudinta mano magistro darbe Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës reforma 17641788 m. Jas galima tirti atskirai, taèiau geresnis bûtø darbas, skirtas Lietuvos kariuomenei nuo Baro konfederacijos iki Ketveriø metø seimo, tada bûtø galima apimti daugiau problemø ir iðsamiau jas apraðyti, nes nëra tikslinga atskirai tirti 1776-1788 metø laikotarpá, kurio metu dideliø pokyèiø nevyko. Taip pat verta versti á lietuviø kalba L. Ratajèyko knygà Mi- litarinës krizës áveikimas prieð Ketveriø metø seimo reformas. Ketveriø metø seimo laikotarpis ðiuo metu santykinai gerai iðtirtas, trûksta tik kariuomenës ryðiø su visuomene. 1792 m. karà ðiuo metu tyrinëti netikslinga, geriau iðversti á lietuviø kalbà A. Vo- lanskio knygà LenkijosRusijos karas 1792 m. Praverstø XVIII a. II pusës kariniø ávykiø schemø ið þemëlapiø atlasas. 17921794 m. laikotarpiui reikëtø keleto straipsniø. Tyrinë- tojo laukia Lietuvos generalinës konfederacijos politika kariuome- nës atþvilgiu 17921794 m., geguþës 3 d. konstitucijos ðalininkø veikla kariuomenëje prieð Kosciuðkos sukilimà ar bendro pobûdþio darbas, skirtas LDK kariuomenës istorijai nuo 1792 m. karo iki 1794 m. Kosciuðkos sukilimo. Kosciuðkos sukilimui reikëtø vienos geros studijos, kurià pra- dëjo R. Jasas, skirtos 1794 m. T. Kosciuðkos sukilimui Lietuvoje, jo militariniams aspektams.

320 IÐVADOS

Lietuvos karo istorija XVIII a. yra iðtirta labai netolygiai. Jeigu amþiaus pabaiga turi keletà gerø studijø, puikø Lenkijos istoriografijos kontekstà ir parengtus tyrinëtojus, tai amþiaus pradþia ir vidurys neturi nei vieno, nei kito. Didelis dëmesys turi bûti skirtas pagalbinës medþiagos rengimui, privaèiø archyvø tyrimams, taip pat reikia daugiau visuotinës istorijos darbø, apibûdinanèiø situacijà Lie- tuvos ir Lenkijos kaimynystëje, ypaè svarbûs palyginamieji tyrimai. Taip pat perspektyviai atrodo bandymai gilintis á socialinius Abiejø Tautø Respublikos santykius, ieðkoti valstybës ir kariuomenës silpnumo ðaknø vidiniuose Respublikos partijø ir grupuoèiø santykiuo- se bei uþsienio valstybiø politikoje. XVIII a. tyrinëtojai turi palaikyti artimus kontaktus su Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos tyrinëtojais, nes tyrimo objektas yra ið esmës ta pati kariuomenë ir ta pati karyba.

Áteikta 2002-09-03

321 RÉSUMÉ

Revue des recherches sur lhistoire militaire de la Lituanie au XVIIIe siècle

Dr. Valdas Rakutis Musée de la Guerre Vytautas le Grand

Lhistoire militaire de la Lituanie au XVIIIe siècle est étu- diée de façon très irrégulière. Si la fin du siècle a plusieurs bonnes études, un bon contexte historiographique polonais et des chercheurs formés, le début et le milieu du siècle nont ni lun, ni lautre. Une grande attention doit être portée à lorganisation de sources auxiliai- res et aux études des archives privées, il faut aussi plus de travaux sur lhistoire universelle, caractérisant la situation dans le voisinage polono-lituanien, les études comparatives sont très importantes. Les tentatives dapprofondir les relations sociales de la République des Deux Peuples et de rechercher les racines de laffaiblissement de lEtat et de larmée dans les relations internes des groupes et des partis de la République ainsi que dans la politique des Etats étrangers sem- blent aussi avoir des perspectives. Les chercheurs du XVIIIe siècle doivent maintenir des contacts étroits avec les chercheurs polonais, biélorusses et ukrainiens, car lobjet détude est en fait la même armée et le même art de la guerre.

322 TARPUKARIO LIETUVOS KARINËS PAJËGOS LENKØ KARINËJE ISTORIOGRAFIJOJE. ESMINIAI TYRIMAI IR POSTULATAI

habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, (Mikalojaus Koperniko universitetas, Torûnë, Lenkijos Respublika)

Uþduotis, kurià turiu ávykdyti, yra ið tiesø sudëtinga. Egzis- tuoja dvi galimybës, kaip galima bûtø pateikti temà Tarpukario Lietuvos karinës pajëgos lenkø karinëje istoriografijoje. Esminiai tyrimai ir postulatai. Pirmoji ið jø tai Lenkijos istoriografijos nuo Pirmojo pasaulinio karo iki mûsø dienø tyrinëjimo duomenø pristatymas ir ávertinimas visø leidiniø, turinèiø koká nors sàryðá su tema apie Lietuvos kariuomenæ, karo menà ir ginkluotus konfliktus, kuriuose 19141940 metais dalyvavo lietuviai. Tai reikðtø temos pristatymà plaèiàja prasme. Pateikti tiek daug informacijos ne- leidþia straipsnio apimtis. Taigi lieka antroji galimybë, atrodo, esa- momis sàlygomis priimtinesnë: pagrindiná dëmesá sutelkti á vertin- giausius lenkø istoriografinius darbus, nagrinëjanèius minëto laikotarpio Lietuvos kariuomenës istorijà, bei nurodyti egzistuojanèias spragas ir baltas dëmes, taip pat suformuluoti aktualiausius tyri- mø uþdavinius. Nëra abejonës, kad lenkø karinë istoriografija yra labai turi- ninga ir ávairialypë. Taèiau tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tyrinëjimams yra bûdingas polocentrizmas. Dël to iðnyko pusiausvyra tarp leidiniø, nagrinëjanèiø Lenkijos kariniø pajëgø XX amþiaus istorijà, ir moksliniø darbø, tyrinëjanèiø Lenkijos kaimyni- niø ðaliø karines pajëgas ir karus, vykusius minëtu periodu uþ Res- publikos sienø. Galima bûtø nurodyti daug prieþasèiø, nulëmusiø tai, kad nepaisant praëjusiø deðimtmeèiø, Lenkijoje iki ðiol nepakankamai gerai yra þinoma tarpukario Lietuvos kariuomenës istorija. Ðioje vietoje noriu pabrëþti, kad tokia padëtis nëra sàlygota antilietuviðkø Len- kijos istorikø nuotaikø. Tokio pat pobûdþio spragos yra bûdingos þi- nioms apie Vokietijos kariuomenës tarpukario istorijà (pavyzdþiui, neturime monografijos apie Reichsverà, jau paseno darbai apie Ver-

323 machtà1 ir Liuftvafæ2, taip pat apie minëto laikotarpio Èekoslovaki- jos, Rumunijos, Vengrijos, Latvijos, Estijos ir kitø Baltijos ðaliø ka- riuomeniø istorijà. Lenkø istorikai netgi nesugebëjo parengti moksli- nës monografijos apie Raudonàjà armijà. Jø savarankiðko darbo dë- ka tebuvo iðleista maþa kronika informatorius apie SSRS kariniø pajëgø istorijà3. Ðiuo metu jos mokslinë vertë yra nedidelë. Pagrindi- niai þiniø apie Raudonàjà armijà ðaltiniai tebelieka tarybiniø autoriø darbai, iðversti ir iðleisti Lenkijoje4. Pirmàja prieþastimi, neigiamai veikusia Lenkijos istoriogra- fijà, buvo ta, kad ðios temos nagrinëjimas dël vadovavimo mokslui, ypaè karo istorijos mokslui, Lenkijos Liaudies Respublikos laikais buvo priklausomas nuo politiniø ir ideologiniø nuostatø, o tai savo ruoþtu vedë prie ávairiausiø apribojimø. Panaði situacija buvo susiklosèiusi SSRS ir kitose komunistinio bloko ðalyse. Istoriniams leidiniams buvo bûdingas arba propagandinis pobûdis, arba jie at- spindëjo vienpusá Lenkijos Liaudies Respublikos ar Sovietø Sàjun- gos poþiûrá. Jeigu ir pasirodydavo þinios apie tarpukario Lietuvos burþuazines-nacionalistines karines pajëgas, tai apie jas buvo kalbama kaip apie reakciná revoliucinio judëjimo prieðà. Be kita ko, buvo tvirtinama, kad interventai ir burþuaziniai nacionalistai Lietu- voje ir didesnëje Latvijos dalyje sunaikino tarybas. Imperialistai sie- kë sujungti Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos bei Judenièiaus armijos kontrrevoliucines jëgas tam, kad galëtø vienu metu smogti Petrogradui5. Antràja prieþastimi, trukdþiusia istorikams gilintis á naujau- siø laikø Lietuvos kariniø pajëgø istorijà, buvo valdþios pasiprieðini- mas. Jis buvo ypaè veiksmingas, nes tiesiogiai darë átakà temø pasi-

1 Kozaczuk W. Wehrmaht 19331939. Rozbudowa siù zbrojnych III Rzeszy jako narzædzia presji, ekspansji terytorialnej i wojny, Warszawa, 1971 2 Jankiewicz Z. Powstanie i upadek Luftwaffe, Poznañ, 1972 3 50 lat Armii Radzieckiej. Maùa kronika. Praca zbior. pod kier. M.Plikusa, Warszawa, 1968 4 Radzieckie siùy zbrojne 19181968. Praca zbiorowa, Warszawa, 1970; Wielka wojna narodowa Zwiàzku radzieckiego 19411945. Zarys historii. Praca zbiorowa, Warszawa, 1969; Historia Wielkiej wojny narodowej Zwiàzku Radzieckiego 19411945. T. I: Przygotowanie i rozpætanie wojny przez mocarstwa inperialistyczne, Warszawa, 1964; Historia drugiej wojny úwiatowej 19391945. T. I: Geneza wojny. Siùy postæpowe w walce o zachowanie pokoju, Warszawa, 1976; T. II: W przededniu wojny, Warszawa, 1977; T. III: Poczàtek wojny. Przygotowanie agresji przeciwko ZSSR, Warszawa, 1978. 5 Radzieckie siùy zbrojne, S. 76, 106, 287. Þr. Wielka wojna , S. 49; K. Mierieckow, Póù wieku w mundurze, Warszawa, 1971, S. 187199. 324 rinkimui ir galimybëms vykdyti mokslinius tyrimus. Tokia valdþios pozicija reiðkësi ávairiais bûdais. Bûdavo taikomi cenzûros apriboji- mai (dël to atsirado autocenzûra), taip pat vykdoma daugiau ar ma- þiau grieþta leidybinë politika, atsisakoma spausdinti mokslinius straipsnius ir tyrimus, kurie neatitiko oficialiai pripaþinto ávykiø aið- kinimo. Buvo leidþiami tie darbai, kurie politiðkai ir ideologiðkai teisingai aiðkino tarpukario Lietuvos istorijà ir lenkø-lietuviø santy- kius6. Rimto pobûdþio prisiminimai minëta tema visø pirma atsirado Vakarø Europos ðalyse, JAV ir Kanadoje. Bûtent Londone 1968 metais pasirodë pulkininko, diplomato Leono Mitkievièiaus Þultko (Le- on MitkiewicziausÝóùtko) Lenkijos karo ataðë, dirbusio Kaune nuo 1938 metø balandþio pabaigos iki 1939 metø spalio vidurio, atsiminimai Kauno prisiminimai 19381939 (Wspomnienia Kowieñskie 19381939). Tik praëjus 20-èiai metø 1989 metais ðià Londone iðleistà knygà Lenkijos leidykla Wers atðvietë ir pri- statë savo skaitytojams. Dar po metø Mitkievièiaus kûriná iðleido leidykla Bellona, besispecializuojanti karinës ir istorinëskarinës li- teratûros leidyboje. Tuo tarpu negausûs emigracijoje pasirodæ Lietu- vos kariuomenei ir lenkølietuviø kariniam konfliktui skirti veikalai buvo silpni, nes jø autoriai neturëjo galimybës susipaþinti su dokumentais, saugomais SSRS ir kitø socialistiniø ðaliø archyvuose, tarp jø ir Centriniame kariniame archyve Varðuvoje. Menka jø ðaltiniø bazë neleidþia iki galo pasitikëti tokiais kûriniais7.

6 Þr., pvz., Lewandowski J. Federalizm. Litwa i Biaùoruú w polityce obozu belwederskiego: XI.1918IV.1920, Warszawa, 1962; J. Ochmañski, Kulisy wyprawy wileñskiej Pilsudskiego 1919r , þr.: Z dziejów stosunków polsko-radzieckich. Studia i materiaùy, T. 3: 1968, S. 6578; idem, Powstanie pañstwa litewskiego w 1918 roku, Roczniki Historyczne, T. 42: 1976, S. 165180; idem, Historia Litwy, WrocùawWarszawaKraków, 1990, S. 271287 i 323327; A. Deruga, Przed i po wyprawie Wileñskiej, 1919 r., þr.: Z dziejów stosunków polslo-radzieckich. Studia i materiaùy, T. 10: 1973, S. 5172; H.Konopka, Stanowisko mocarstw zachodnich wobec sporu polsko-litewskiego w latach 19181923 w úwietle literatury przedmiotu, Zeszyty naukowe. Humanistyka. Prace historyczne. Uniwersytet Warszawski. Filia w Biaùymstoku, T. 6: 1982, S. 87134. 7 Þr. Aleksandrowicz S. Samoobrona Wilna w 1918-1919 r.:na 50 rocznicæ powstania 13 puùku uùanów wileñskich, Przeglàd Kawalerii I Broni Pancernej (PkiBP), R. 1968, nr. 50, S. 8590 ir nr. 51, s. 181192; ten pat, Zagony 13. Puùku Uùanów na Litwæ w 1920 r.: I zagon na Kiele I Jodele, PKiBP, r. 1969, nr. 56, p. 551556; idem, Zagony 13. Puùku na Litwæ: II zagon na Pozelwæ, PKiBP, 1970, nr. 57, s. 1720; ten pat, Zagony 13. Puùku na Litwæ: III zagon na Kiejdany, PKiBP, 1970, nr. 58, s. 118123; J.Smoleñski, Puùk w walkach polsko-litewskich na Suwalszczyznie 28 sierpnia 23 wrzeúnia, in: Ksiæga dziejów 7 Puùku Uùanów Lubelskich im. generaùa Kazimierza Sosnkowskiego, Londyn 1969, S. 208239. 325 Dar viena kliûtimi, su kuria tyrëjai susidurdavo nagrinëdami II Respublikos kaimynø tarpukario kariniø pajëgø istorijà, buvo ta, kad Lenkijos kariuomenës Generalinio ðtabo II skyriaus, kuris buvo ágaliotas akylai sekti kaimyniniø ðaliø karinio potencialo didëjimà, vesti jo apskaità ir analizuoti tolesnës raidos perspektyvas, dokumentai didþioji jø dauguma nebuvo archyvuoti ir prieinami istorikams. Tokiu bûdu buvo neámanoma susipaþinti su þvalgybos raportais, in- formaciniais praneðimais, statistine medþiaga ir dokumentais, kurie leistø atkurti Lietuvos kariniø pajëgø Ordre de Bataille. Taip pat nebuvo galima susipaþinti su medþiaga, kurià rengë Generalinio ðta- bo II skyrius. Toje medþiagoje bûdavo apibûdinamas Lietuvos karinis potencialas arba analizuojamos kai kurias Lietuvos gynybos pro- blemos8. Kaip bebûtø keista, taèiau lenkø istorikai daug anksèiau galëjo susipaþinti su Maskvoje, o ne Lenkijoje saugoma II skyriaus medþiaga. Deðimtojo deðimtmeèio pradþioje jiems buvo leista susi- paþinti su dokumentø rinkiniais, sukauptais Istorijos dokumentø kolekcijø saugojimo centre (Öåíòð õðàíåíèÿ èñòîðèêî- äîêóìåíòàëüíûõ êîëëåêöèé)9 . Tik neseniai 2001 metø rugsëjá Centrinis karinis archyvas Varðuvoje pristatë tyrëjams sutvarkytà Generalinio ðtabo II skyriaus dokumentø rinkiná. Politiniø pokyèiø, ávykusiø per pastaràjá deðimtmetá Lenkijo- je ir uþ jos rytinës sienos, dëka dauguma minëtø kliûèiø iðnyko. At- rodë, kad Lietuvos kariniø pajëgø tyrinëjimas vyks tinkamai kom- pleksiðkai, dalykiðkai ir be emocijø, o parengta medþiaga bus objektyvi ir pagrásta dokumentais. Taigi ið Lenkijos istoriografijos iðnyks spragos, kurios yra jai bûdingos, kai kalbama apie tarpukario Lietu- vos karines pajëgas. Atrodë, bus atkurta 19181923 metais vykusiø kovø uþ Lietuvos nepriklausomybæ ir valstybës sienas eiga. Taèiau taip neatsitiko. Istorikai ir leidëjai nepasinaudojo naujai atsivërusio- mis galimybëmis. Dël to tebeturime naudotis prieðkario laikotarpiu paskelbtais darbais, taip pat 19181940 metø karinës politinës sce- nos pagrindiniø dalyviø ir stebëtojø praneðimais ir atsiminimais.

8 Þr. pvz., Zestawienie zasadniczych danych cyfrowych o Litwie. Wykonane przez biura wywiadowcze oddziaùu II Sztabu generalnego WP w 1922 r.; Wojsko Litewskie (Oprac Oddziaù II Sztabu Generalnego), Warszawa 1925; Poùoýenie polityczne gospodarczej i wojskowej Litwy (Oprac.Sztab Gùówny II Oddziaù), 1934. 9 Ðiuo metu ðis archyvas yra sudedamoji Rusijos valstybinio karinio archyvo Maskvoje dalis (Ðîññèéñêèé ãîñóäàðñòâåííûé âîåííûé àðõèâ)

326 Jau 1935 metais Karo istorijos biuras paskelbë darbà Len- kø-sovietø karo bibliografija (Materiaùy do bibliografii wojny polsko- sowieckiej), kurá parengë diplomatas kpt. Feliksas Liberta bendra- darbiaudamas su kpt. Mareku Roþyckiu (Marek Roþycki). Ðioje bibliografijoje pateikta per 2700 pozicijø, joje taip pat pristatyti vertingiausi publikuoti ðaltiniai ir tyrimai lenkø ir rusø kalbomis, kurie buvo paskelbti iki 1934 metø. Dauguma ið jø yra apie 19181920 metais Baltarusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vykusias kovas, kuriose dalyvavo lenkø kariniai daliniai. Tik praëjus 65 metams 1990 metais Varðuvos Karo istorijos instituto dëka buvo sudarytas 19191920 metø karà nagrinëjanèios istorinës literatûros bibliografijos rinkinys. Taèiau Urðulës Olech parengta bibliografija turi selekciná pobû- dá pati autorë jà apibûdina kaip Bibliografijos medþiaga (Mate- riaùy do bibliografii)10. U. Olech bibliografija, kurioje paskelbti nuo 1920 iki 1990 metø iðleisti leidiniai, sudaro 1222 pozicijas. Per 80 proc. ið jø kalba tik apie karinius veiksmus. 4 ið 7 bibliografijos sky- riø pristato literatûrà, kuri nagrinëja tik karinius veiksmus (karo veiksmai 1919 metais, karo veiksmai 1920 metais, oro pajëgø dalyvavimas kare, upës flotiliø dalyvavimas kovose). U. Olech bibliografija turi daug spragø, taèiau verta su ja susipaþinti, nes daugelis joje paskelb- tø leidiniø tiesiogiai kalba apie Lietuvos kariuomenæ ir lenkølietu- viø kariná konfliktà. Tik 10-ojo deðimtmeèio pradþioje pradëta visapusiðkai apþvelgti istorinæ literatûrà apie lenkø kovas uþ nepriklausomybæ ir valstybinæ sienà 19141921 metais. Keletà metø trukæ darbai virto dviejø tomø veikalu Respublikos atgimimo 19141921 metais kariniai aspektai (Militarne aspekty odrodzenia Rzeczypospolitej 19141921. Bibliografia). T. III, Varðuva, 1998. Bibliografijoje pateikta apie 10 tûkst. Lenkijo- je ir uþsienyje 19101998 metais parengtø darbø, kurie buvo iðspaus- dinti iki Abiejø Tautø Respublikos padalijimo priklaususiose þemëse, taip pat veikalus lenkø kalba, nagrinëjanèius aptariamà temà. Joje galima rasti kompleksiðkai parengtus leidinius, periodikos leidiniuose paskelbtus straipsnius, proginius ir teminius darbus. Lietuvos karo istorijos tyrëjus ypaè turëtø sudominti IX skyrius (II tomas), kuriame galima rasti darbus apie Lietuvos kariuomenæ ir 19181921 metais vykusá lenkø ir lietuviø teritoriná konfliktà.

10 Olech U. Wojna polsko-sowiecka 19191921. Materiaùy do bibliografii, Warszawa, 1990.

327 Karo istorikai taip pat turëtø atkreipti dëmesá á leidiná Vil- niaus bibliografija (Bibliografia Wilna), nes jame yra VI skyrius, skirtas karybai (wojskowoúã)11. Be bibliografiniø leidiniø, vertingà pagalbà atliekant sistemin- gus tyrimus tyrëjams suteikia biografiniai þodynai ir þinynai. Ðioje srityje pastaruoju metu pastebima paþanga. Nedidelæ, taèiau vertin- gà knygà parengë Andþejus Suchcitcas (Andrzej Suchcitz), Lenkø instituto archyvo ir Gen. Vladislavo Sikorskio muziejaus Londone vedëjas12. Jis pateikë ne tik Lenkijos kariuomenës generolø biografi- jas trumpas, turiningas, su nuotraukomis, taèiau pateikë ir Raudo- nosios armijos vadø, taip pat kovose Rytø Europoje dalyvavusiø lat- viø, ukrainieèiø, baltarusiø ir lietuviø kariniø pajëgø vadø biografi- jas. Ðioje knygoje, be kita ko, rasime biografiniø duomenø apie generolus Stasá Nastopkà (5152 p.) ir Silvestrà Þukauskà (9091 p.). Trejais metais anksèiau Koðaline pasirodë þinynas, apimantis visà kariniø veiksmø laikotarpá (nuo 1919 sausio 1 d. iki 1920 spalio mënesio)13. Jis glaustai pateikia ið esmës tikslià informacijà apie karo eigà, ypaè karinius veiksmus, ir todël su juo verta susipaþinti visiems, kurie studijuoja 19191920 istorijà. Gaila tik, kad autoriaus domëji- masis ðia tema baigiasi spalio 12-àja diena diena, kai buvo pasiraðy- tas preliminarus lenkø ir sovietø taikos susitarimas. Tai nulëmë, kad jame neatspindëtas svarbus mums klausimas Vidurio Lietuvos ka- riniø pajëgø kova su Lietuvos Respublikos pajëgomis, kuri vyko net iki 1920 metø lapkrièio pabaigos. Norint suvokti Juzefo Pilsudskio politines ir strategines koncepcijas, tarp jø Lietuvos vietà Rytø Eu- ropos pertvarkos planuose, verta susipaþinti su Januðo Ciseko veikalu Juzefo Pilsudskio veiklos þinynas (Kalendarium dziaùalnoúci Józe- fa Pilsudskiego)14. Ið keliolikos þinyne paskelbtø uþraðø galima pa- matyti kaip brendo Pilsudskio mintis atkuri bendrà lietuviø ir balta- rusiø valstybæ, kuri bûtø susieta federaciniais ryðiais su Lenkija. Ið 1920 metø rugsëjo 20 d. uþraðø, kuriuose praneðama apie tà dienà ávykusá tarp Pilsudskio ir generolo Lucjano Þeligovskio rimtà pokal- bá, kurio metu buvo kalbama apie marðalo planuojamà þygá á Vilniø,

11 Baranowski H. Bibliografia Wilna. T. II. Miasto, Toruñ, 2000, s. 9698. 12 Suchcitz A. Generaùowie wojny polsko-sowieckiej 19191920. Maùy sùownik biograficzny, Biaùystok, 1993. 13 Ùukomski G. B. Polak, M. Wrzosek, Wojna polsko-bolszewicka 19191920. Dziaùania bojowe. Kalendarium, T. III, Koszalin, 1990. 14 Cisek J. Kalendarium dziaùalnoúci Józefa Piùsudskiego. Uzupeùnienie Kroniki ýycia Józefa Piùsudskiego 18671935, Nowy York, 1992. 328 þinyno autorius leidþia suprasti, kad: Keliø veiksniø sujungimas á visumà leidþia numanyti, kad þygis á Vilniø nebuvo nukreiptas tik á tai, kad iðspræstø Vilniaus klausimà kaipo toká. Nepavykusios derybos su Machrovu15, politiðkai nepavykæs þygis á Kijevà dar nereiðkia, kad buvo atsisakyta federaciniø planø, netgi minëtame veiksmø etape. Balachovièiaus baltarusiðkø daliniø, turëjusiø veikti kartu su Slucko apylinkiø baltarusiø sukilëliais, kuriø sukilimo rengimas vyko ben- dradarbiaujant su Lenkijos kariðkiais, leidþia mums manyti, kad Þe- ligovskio akcija tesudarë atskirà grandá plataus plano kontekste16. Ið esmës iki ðiol neþinoma, kokias politines karines koncepcijas turë- jo galvoje marðalas Pilsudskis, kai planavo Vilniaus uþëmimà, taip pat kai leido lapkrièio mënesá vykdyti gen. Boriso Permykino, gen. Ivano AmelanovièiausPavlenkos ir gen. Stanislavo Bulak-Balacho- vièiaus karinius þygius: ar tai buvo paskutinis bandymas atkurti Lie- tuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ paèios Lenkijos jëgomis, ar buvo siekiama minëtus þygius sujungti su Vrangelio antibolðevikine akcija ir galimu situacijos Rusijoje pasikeitimu, ar pagaliau marðalas tesiekë minimalaus tikslo uþimti ir iðlaikyti Vilniø ir Vilniaus kraðtà Lenki- jos valdþioje. Kaip teisingai pastebëjo A. Nowakas: J. Ciseko þiny- nas neleidþia atsakyti á ðiuos klausimus, tik leidþia juos suformuluoti, priminti, kad apskritai egzistuoja problemos, kurias turëtø nagri- nëti istorikai, tiriantys minëto karo eigà ir jo politiná pagrindà17. Norint sàþiningai atkurti Lietuvos kariniø pajëgø istorijà ir mûðiø, kuriuos vedë lietuviai 19181920 metais eigà, didelæ reikðmæ turi Lenkijoje paskelbti kariniø dokumentø rinkiniai. Svarbiausi ið jø: Pirmasis lenkø karas (19181920). Generalinio ðtabo kariniø spaudos praneðimø rinkinys (nuo 1918.XI.26 iki 1920.X.20 ), papildytas Lenkijos kariuomenës Aukðèiausios vadovybës Lvove praneðimais (nuo 1918.XI.2 iki 1918.XI.23) ir Lenkijos kariuomenës Vyriausiojo vado ðtabo Poznanëje praneðimais (nuo 1919.I.11 iki 1919.IX.14). Pierwsza wojna polska (19181920). Zbiór wojennych komunikatów prasowych Sztabu Generalnego (za czas od 26.XI.1918 do 20.X.1920 r.), uzupeùniony komunikatami Naczelnej Komendy W.P. we Lwowie (od 2.XI.1918 do 23.XI.1918 r.) o Dowództwa Gùównego W.P. w Poznaniu (od 11.I.1919 do 14.IX.1919 r.). Medþiagà surinko, parengë, áþangà paraðë kpt. Stefanas Pomaranskis, Varðuva, 1920 metai. 15 Piotras Machrovas buvo gen. Vrangelio karinis atstovas Varðuvoje. 16 Cisek J. Kalendarium , s. 166. 17 Nowak A. Wojna polsko-sowiecka 19191921 roku w úwietle najnowszych publikacji, Kwartalnik Historyczny, 1993, t. 3, s. 88. 329 Apie nepriklausomybæ ir sienas. Lenkijos kariuomenës vyriau- siosios vadovybës II skyriaus praneðimai 19191921 m. Praneðimus atrinko ir parengë spausdinti Marekas Jablonskis ir Adamas Kosec- kis, VarðuvaPultuskas, 1999 m.18 (O niepodlegùà i granice. Komuni- katy oddziaùu III Naczelnego Dowództwa Wojska Polskiego 1919 1921.) 1920 m. mûðis ties Nemunu: operatyviniai dokumentai. D. I (VIII.29 IX.19). (Bitwa niemeñska 1920: dokumenty operacyjne.) Pa- rengë darbo grupë, vadovaujama Mareko Tarèynskio, Varðuva, 1998 m. Norint parodyti Lietuvos valdþios poþiûrá á lenkø ir bolðevi- kø karà, naudinga susipaþinti su 1990 metais paskelbtu dokumentø rinkiniu, kurá parengë J. Cisekas19. Ðis rinkinys reikðmingas tuo, kad yra parengtas naudojant beveik vien J. Pilsudskio instituto Niujorke archyvinæ medþiagà. Savo ruoþtu norint parodyti kariuomenës vaidmená Lietuvos vidaus gyvenime, mums bus naudingas T. Paluèynskio darbas, nagri- nëjantis 1920 m. vasario mënesá vykusio dalies Kauno águlos kariðkiø maiðtà20. Tarp paskelbtø apraðomojo pobûdþio ðaltiniø ypaè ádomûs yra Lucjano Þeligovskio 1920 metø uþraðai (Notatki z roku 1920.)21. Jie pristato Pilsudskio planus Baltarusijos ir Lietuvos atþvilgiu, kurie buvo siejami su bendru strateginiu þaidimu Rytuose. Tuo tarpu L. Þeligovskio knyga22 nedaug tesuteiks informacijos mus dominanèia tema, nes autoriaus pasakojimas baigiasi Varðuvos mûðio apraðymu. Ádomiausiai knygoje pateikti apmàstymai apie Vilniaus gynybà 1920 m. 23 liepà. Verta taip pat susipaþinti su gen. Vladislavo Vejtko (Vladysùav Vejtko) lenkø savigynos bûriø, veikusiø Lietuvoje ir Baltarusijoje 19181919 metais, vado istorine apybraiþa23 . Tiriant Vidurio Lietu- 18 Prieð keletà metø M. Jablonovskis paskelbë straipsná mus dominanèia tema, paremtà istori- niais ðaltiniais. Jo pavadinimas: Spór polsko-litewski w úwietle komunikatów operacyjnych Naczelnego Dowództwa Wojska Polskiego w 1920 r., þr: Polacy, Litwini, Niemcy w krægu wzajemnego oddziaùywania: Z zagadnieñ Litwy pruskiej i stosunków niemiecko-litewskich i polsko-litewskich w II poùowie XIX i XX wieku (do 1939 roku), Olsztyn, 1992, s. 95103. 19 Sàsiedzi wobec wojny 1920 roku. Wybór dokumentów. Parengë: J.Cisek, Londyn 1990. 20 Zabuýenia kowieñskie w lutym 1920 roku w úwietle dokumentów dyplomacji polskiej. Parengë: T. Paluszyñski, Przeglàd Zachodni, r. 50: 1994, nr. 1, s. 102111. 21 Ýeligowski L. Notatki z roku 1920, Niepodlegùoúã, Londyn, r. 1951, t. 3, s. 161166. 22 Ýeligowski Ù. Wojna w roku 1920. Wspomnienia ir rozwaýania, Warszawa, 1990. 23 Wejtko W. Samoobrona Litwy i Biaùorusi: Szkic historyczny,Wilno 1930. Atðviesta leidykloje Gryf, Varðuva, 1992 m. 330 vos atsiradimo genezæ, labai naudinga susipaþinti ir su tuometiniø ávykiø dalyviø prisiminimais, kuriuos paskelbë B. Valigura (B.Wa- ligóra)24. Aukðèiau paminëti pirmojo (ir, deja, paskutinio) Lenkijos karo ataðë Lietuvoje plk. Mitkievièiaus prisiminimai, be abejonës, yra vertingas istorinis ðaltinis, neiðsemiamas þiniø aruodas nagrinë- jant Lietuvos kariuomenës ir lenkø bei lietuviø santykiø istorijà mi- nëtu laikotarpiu. Svarbiausias ádomiai paraðytos ir gausiai iliustruo- tos knygos privalumas konkreèiai ir tiksliai pateikti faktai. Auto- rius juos atkuria labai tiksliai ir sàþiningai. Tik keliose vietose jam kojà pakiðo atmintis. Gen. Stasys Raðtikis, Lietuvos kariniø pajëgø vyriausiasis vadas, iðstudijavæs Mitkievièiaus kûriná, raðë: Pulkinin- ko Mitkievièiaus knyga yra labai ádomi. Joje rasime daug medþiagos apie Lietuvà ir Lietuvos kariuomenæ. Autorius yra didis lenkø patriotas, taèiau tuo pat metu reiðkia simpatijà ir sentimentus Lietuvai. Bûdamas inteligentu, jis neretai apie labai delikaèius politinius klausimus raðo itin atsargiai, siekdamas nieko neáþeisti ir apie niekà ne- pasakyti blogø þodþiø. O ten, kur galima, informacijai perteikti randa daug graþiø þodþiø ir pagyrimø. Jo atsiliepimai apie Lietuvos ka- riuomenæ ir jos vadovybæ yra labai graþûs. Esame dëkingi uþ tokius atvirus ir nuoðirdþius þodþius25. Visiðkai sutinku su generolu Raðtikiu. Mitkievièius su didele simpatija raðë ne tik apie Lietuvos kariuomenæ, bet ir apie Lietuvà, ir jos gyventojus. Jo veikale galima perskaityti: reikëtø atiduoti pa- garbà lietuviø moterø groþiui ir þavumui. Lietuvës to tikrai nusipel- në, bet mano plunksna nëra tiek águdusi ir tokia talentinga, kad rastø tinkamà formà ir tinkamus þodþius. Ponios: Indriðiûnienë, Tûbelie- në, Lozoraitienë ir Raðtikienë finansø ministro, buvusio ministro pirmininko, uþsienio reikalø ministro ir vyriausiojo kariuomenës vado þmonos man atrodë kaip lietuviø dievaitës, atstovaujanèios Lie- tuvos moterø groþio ir þavesio atmainoms26. Generolas Raðtikis pulkininko Mitkievièiaus prisiminimuose terado keletà klaidø ir netikslumø. Pirmoji ið jø yra informacija apie tai, kad 1938 metø balandþio 28 d. lenkø karinis ataðë lankësi su

24 W sprawie Wilna: relacje uczestników akcji zajæcia Wilna w paêdzierniku 1920 (Vilniaus klausimas: Vilniaus uþëmimo 1920 metø spalá dalyviø pasakojimai), Polska Zbrojna, r. 1932, nr. 99. 25 Raðtikis S. Ávykiai ir þmonës. Ið manø uþraðø, Èikaga 1972, p. 493. 26 Mitkiewicz L. Kauno atsiminimai 19381939, Wilnius, 2002, p. 170. 331 vizitu pas Lietuvos kraðto gynybos ministrà gen. Mikà Rëklaitá. Tai buvo neámanoma, nes tuo metu kraðto gynybos ministro pareigas ëjo generolas S. Raðtikis. Generolas M. Rëklaitis tuomet vadovavo III pëstininkø divizijai. Savo knygoje plk. Mitkievièius taip pat paraðë, kad Aukðtame laikrodþio bokðte nuolatos budi sargybinis Lietuvos kariuomenës veteranø uniforma 27. Generolas S. Raðtikis paneigia tai raðydamas, kad jokio sargybinio ant bokðto nebuvo. Tik ant vieno ið ðoniniø bokðto sienø puikavosi metalinis riterio atvaizdas. Dar vienas minëtame darbe pastebëtas netikslumas tai informacija apie tai, kad Neþinomo Kareivio kapas buvo sudëtas ið paprastø, pilkø lauko akmenø, surinktø Lietuvos laukuose28. Ið tiesø akmenys buvo renkami tose vietose, kuriose lietuviø kariuomenë vedë kovas uþ Lie- tuvos nepriklausomybæ. Dar viena Mitkievièiaus klaida tai informacija, kad Lietuvos karo ataðë Paryþiuje buvo Konecpolskis29. Toks karininkas Lietuvos kariuomenëje apskritai netarnavo30. Lietuvos karo ataðë Prancûzijoje pareigas ëjo gen. ðt. plk. Juo- zas Lanskoronskis. Mitkievièius taip pat suklydo raðydamas, kad Ste- ponas Darius ir Stasys Girënas þuvo Rytprûsiuose, prie Karaliau- èiaus 31. Lituanica ið tikrøjø suduþo miðke ðalia Pðèelnikø kaimo, netoli Mysliboþo, Vakarø Pomeranijoje. Vienas svarbiausiø prieðkario Lenkijoje iðleistø leidiniø, kuris buvo skirtas Lietuvos kariuomenei ir lenkølietuviø karinëms kovoms, neabejotinai yra didelës apimties Juzefo Smolenskio monografija Lenkølietuviø kovos Suvalkijoje 1920 metø rugsëjá (Walki polsko-litewskie na Suwalszczyênie we wrzeúniu 1920 r.), Varðuva, 1938 metai. Savo vertës taip pat neprarado Tadeuðo Kutrzebos veikalas Mûðis ties Nemunu (1920 m. rugsëjisspalis) (Bitwa nad Niemnem (wrzesieñ-paêdziernik 1920 r.)32. Verta susipaþinti su keliais straipsniais, kuriuos parengë tokie autoriai, kaip M. Michnievièius-Het-

27 Ten pat, p. 97. 28 Ten pat, p. 80. 29 Ten pat, p. 112. 30 Þr. Lietuvos kariuomenës karininkai 19181953, Vilnius, 2001. 31 Mitkiewicz L. cit., p. 85. 32 Kutrzeba T. Bitwa nad Niemnem (wrzesieñ-paêdziernik 1920 r.). Studia operacyjne, t. 2, Warszawa, r. 1926. 332 manas33, K. Jurgielevièius34. T. Piskora35, A. Prþybylskis36, K. Druc- kis-Lubeckis37, T. Machalskis38, ir B. Valigura39. Pastarasis autorius taip pat iðleido dvi knygas, kurios, be abejonës yra svarbios atkuriant Lietuvos kariuomenës kûrimosi istorijà. Pirmoji ið minëtø knygø vadinasi Persilauþimas. Ávykiai Baltarusijos ir Lietuvos þemëse bei Bal- tijos kraðtuose (19181919 metai) (Na przeùomie. Zdarzenia na ziemiach Biaùorusi i Litwy oraz w krajach baùtyckich (19181919). Ji buvo iðleista Varðuvoje 1934 metais. Antroji Kova uþ Vilniø. 1918- 1919 metais Sovietø Rusijos ávykdyta Lietuvos ir Baltarusijos okupacija (Walka o Wilno. Okupacja Litwy i Biaùorusi 19181919 przez Rosjæ Sowieckà), kuri knygynø lentynose pasirodë ketveriais metais vëliau uþ pirmàjà ðio autoriaus knygà. Antrojo pasaulinio karo, o vëliau stalinizmo metais mûsø aptariama tema Lenkijoje nebuvo nagrinëjama. Keliolikos metø per- trauka baigësi ðeðtojo deðimtmeèio viduryje tuomet vël buvo gráþta prie Lietuvos istorijos ir lenkølietuviø santykiø tyrinëjimo. Moksli- niø tyrimø dëka atsirado keletas darbø, tarp kuriø aukðtu moksliniu lygiu ir objektyvumu iðsiskiria prof. Piotro Losovskio veikalai40. Ðiuo metu profesorius Losovskis laikomas autoritetingiausiu ir geriausiai XX amþiaus Lietuvos istorijà iðmananèiu lenkø mokslininku. Gaila, taèiau reikia konstatuoti, kad nei prof. Jeþys Ochmanskis, nei prof. Piotras Losovskis neskiria didesnio dëmesio tarpukario Lietuvos ka- riuomenës istorijai tyrinëti. Ðià temà savo darbuose pateikia kaip ant- raeilæ, o be to, jø susidomëjimas Lietuvos karinëmis pajëgomis tesie-

33 Michniewicz-Hetman M. Zagon Wileñskiej brygady kawalerii pod Kiejdany, Bellona, r. 1925, t. 19, sàs. 1, s. 5971. 34 Jurgielewicz K. I puùk szwoleýerów w wyprawie wileñskiej, Przeglàd Kawaleryjski, r. 1925, nr. 6, s. 330. 35 Piskor T. Zdobycie Wilna, Bellona, 1919, t. 2, sàs. 7, p. 489511 ir sàs. 12, p. 937955. 36 Przybylski A. Bój obronny o Wilno (Kwiecieñ-maj 1919), Bellona, r. 1929, t. 33, sàs. 3/4, s. 252-276; idem, Ofensywa na Wilni w kwietniu 1919 roku, Bellona, 1928, t. 32, sàs. 10, s. 131 ir sàs. 12, p. 97117. 37 Drucki-Lubecki K. Czy zgodnie z zadaniem skierowaùa siæ Wileñska brygada kawalerii na Kiejdany? Przeglàd Kawalerysji, r. 1939, nr. 5, s. 593608. 38 Machalski T. Przykùad obrony ruchowej: (Zajæcie i obrona Suwalszczyzny), Przeglàd Kawaleryjski, r. 1937, nr. 9, s. 275300. 39 Waligóra B. Zajæcie Wilna przez gen. Ýeligowskiego, Bellona, r. 1930, t. 36, sàs. 9/10, s. 225272. 40 Þr., pvz., Ùossowski P. Stosunki polsko-litewskie w latach 19181920, Warszawa, 1966; to paties, Po tej i tamtej stronie Niemna. Stosunki polsko-litewskie 18831939, Warszawa 1985; idem, Konflikt polsko-litewski 19181920, Warszawa, 1996; to paties, Stosunki polsko- litewskie 19211939, Warszawa, 1997. 333 kia 1920 metø pabaigà, t. y. periodà, kai buvo nutrauktos kovos tarp Vidurio Lietuvos ir Lietuvos Respublikos. Netgi Jeþio Ochmanskio veikale Lietuvos istorija (Historia Litwy), kurio pataisytas ir papildytas treèiasis leidimas pasirodë 1990 metais, nerasime jokiø, net pagrindiniø þiniø apie lietuviðkas karines pajëgas nuo 1921 metø iki 1940 metø. Iðimtá tesudaro P. Losovskio knyga Lietuva ir lenkiðki reikalai 19391940 m. (Litwa a sprawy polskie 19391940), iðleis- ta Varðuvoje 1985 metais. Joje yra ðiek tiek informacijos apie Lietu- vos kariuomenæ ir jos veiksmus prijungiant Vilniø ir Vilniaus kraðtà prie Lietuvos 1939 metø spalá. 1997 metais Lenkijos kariuomenës archyvo komisija iðleido didelës apimties archyviniø ðaltiniø darbà apie 19391940 metais Lietuvoje internuotus lenkus. Jame rasime þiniø apie tai, kaip Lietuvos kraðto apsaugos ministerija organizavo Lenkijos kariø internavimà, pateikta informacija apie tai, kiek ir ko- kios vertës ginklø ir technikos buvo ið lenkø kariø paimta41. Kalbant apie kitus leidinius, verta paminëti Mariano Zgur- niako (Marian Zgórniak) knygà Europa karo iðvakarëse. Padëtis ka- rinëje srityje 19381939 metais (Europa w przededniu wojny. Sytuac- ja militarna w latach 1938-1939), kuri pasirodë Krokuvoje 1993 metais. Viename ið ðios knygos poskyriø autorius nagrinëja Klaipëdos aneksijà, kurià 1939 m. kovo mënesá ávykdë faðistinë Vokietija. Ke- leriais metais vëliau prof. Zgurniakas, iðnagrinëjæs archyvinius dokumentus, saugomus Freiburgo Bundesarchiv Militararchiv archyve, paraðë straipsná apie 1938 metø kovà paskelbtà Lenkijos ultimatumà Lietuvai. Ðioje medþiagoje daug vietos buvo skirta faðistinës Vokieti- jos pozicijai. Ið straipsnio suþinome, kad vokieèiai planavo lenkø ir lietuviø konfliktà panaudoti saviems tikslams. 1938 m. kovo 18 die- nà A. Hitleris iðleido instrukcijà, kuria ágaliojo rengtis Klaipëdos uþ- ëmimui. Vykdydami gautus nurodymus, Vokietijos kariniai daliniai turëjo ne tik uþimti uostà ir miestà su artimiausiomis jo apylinkëmis, bet okupuoti visà pietvakariø Lietuvos dalá iki Dubysos upës42. Ðiek tiek informacijos apie Klaipëdos aneksijà, kurià ávykdë faðistinë Vokietija 1939 m. kovo 2223 dienomis, galima rasti ir Ju- zefo Diskanto darbe43.

41 Pieta J., Roman W. K., Szczurowski M., Polacy internowani na Litwie w 19391940, Warszawa, 1997. 42 Zgórniak M. Polskie Ultimatum do Litwy w 1938 roku, Annales Universitatis Mariae Curie- Skùodowska. Lublin, r. 1996, s. 170. 43 Dyskant J. W. Konflikty i zbrojenia morskie 19181939, Gdañsk, 1983, s. 435437. 334 Tuo tarpu Gþegoþo Lukomskio (Grzegorz Ùukomski) darbas Respublikos kova uþ ðiaurës rytø pasiená 19181920 metais (Walka Rzeczypospolitej o kresy póùnocno-wschodnie 19181920), iðleistas Poznanëje 1994 metais, turi nedidelës reikðmës Lietuvos karinës istorijos tyrimui. Autorius nesugebëjo nepaisant iðankstinio nusista- tymo objektyviai nuðviesti generolo L. Þeligovskio karinæ akcijà 1920 m. spalá, kai buvo uþimtas Vilnius. Jam taip pat nepavyko parodyti Vidurio Lietuvos kariniø pajëgø formavimosi ir ávertinti jø kari- nës galios. Neaiðku, kodël, taèiau savo apmàstymus G. Lukomskis baigia Vilniaus uþëmimo istorija. Apie vëlyvà rudená vykusius mûðius ið jo knygos nieko nauja nesuþinome. Kariniam lenkø ir lietuviø konfliktui savo knygose nedidelius fragmentus skiria tokie autoriai kaip T. J. Kopanskis ir H. Dominic- zakas. Pirmasis ið jø apraðë Vidurio Lietuvos oro pajëgø veiksmus44, antrasis nagrinëjo Lenkijos ir Lietuvos pasienyje tarpukario metais susidariusià padëtá45. Tuo tarpu be galo ádomus yra Jano Vidackio straipsnis, paskelbtas 1995 metais leidinyje Wojskowy Przeglàd His- toryczny (Karo istorijos apþvalga). Autorius raðo apie Lietuvos þval- gybos organizacinæ struktûrà, jos darbo metodus ir veiklà Lenkijo- je46. Valdemaras Rezmeris savo moksliniais tyrimais irgi prisidëjo prie Lietuvos karinio potencialo istorijos nagrinëjimo47. Ðiuo metu

44 Kopañski T. J. 16 (39-a) Eskadra Wywiadowcza 19191920, Warszawa, 1994, s. 7188. 45 Dominiczak H. Granica wschodnia Rzeczepospolitej Polskiej w latach 19191939, Warszawa, 1992 46 Widacki J. Wywiad litewski w latach 30-ych XX wieku jako przeciwnik wywiadu Korpusu Ochrony Pogranicza, Wojskowy Przeglàd Historyczny, 1995, nr. 34, s. 8594. 47 Rezmer W. Litewskie lotnictwo wojskowe 19191940, Toruñ, 1999, to paties, Armia litewska w úwietle raportów oddziaùu II Sztabu Generalnego WP 19191920, Zeszyty naukowe Muzeum Wojska w Biaùymstoku, t. 9: 1995, p. 101112; to paties, Sùuýba zdrowia Litewskich Siù Zbrojnych 1918-1940 þr: Historia medycyny wojskowej na przestrzeni dziejów. Studia z dziejów kultury medycznej. T. 1, sudarytojai: A. Felchner ir Boýena Pùonka-Syrok, Wrocùaw, 1997, p. 93102; to paties Litewskie siùy zbrojne in 1940 r., w: Litwa. Dzieje, naród, kultura. Materiaùy z konferencji naukowej, Kraków 810 maja 1997, þr.: Lietuva. Istorija, tauta, kultûra. Mokslinës konferencijos medþiaga Krokuva 1997 m. geguþës 810 d., sudarytojai: Greta Lemanaitë ir Paweù Bukowiec, Kraków, 1998, p. 6598; to paties, Broñ pancerna litewskish siù zbrojnych 19191940, w: Ksiæga jubileuszowa Muzeum Wojska 19681998, Biaùystok, 1999, s. 199210; to paties, Z dziejów artylerii litewskiej 19191940, Zeszyty naukowe Wyýszej szkoùy oficerskiej im. gen Józefa Bema, 1999, priedas prie nr. 15/16: Wybrane aspekty myúli i sztuki wojennej w XX wieku. Materiaùy z sympozium naukowego Katedry Nauk Humanistycznych, sudarytojas C. Skuzy, Toruñ 1999, s. 1126; 1 Puùk Huzarów armii litewskiej im. Hetmana Janusza Radziwiùùa, in: W kraju i na wychodêstwie. Ksiæga pamiàtkowa ofiarowana profesorowi Sùawomirowi Kaùembce w szeúãdziesiæciolecie urodzin, Toruñ-Olsztyn, 2001, s. 791813. 335 Lenkijos mokslininkai pagrindiná dëmesá turëtø skirti tarpukario Lie- tuvos kariuomenës istorijos apybraiþai parengti. Tai Lenkijos skaitytojui sudarytø galimybæ susipaþinti su esmine informacija, lieèianèia Lietuvos kariná potencialà nuo 1918 iki 1940 metø. Parengti iðsamià sintezæ ðia tema dar neatëjo laikas. Kol kas ir Lietuvoje nëra tokio pobûdþio darbo. Jam sukurti bûtina atlikti plaèius ir kompleksinius istoriniø ðaltiniø tyrimus, kurie leistø parengti analitinius, iðsamiai svarbiausius istorinius ávykius apraðanèius darbus. Mano nuomone, pirmiausia reikëtø parengti monografijà, skirtà Lietuvos kariuome- nës kûrimuisi (19171918 metais). Ðiame darbe reikëtø parodyti lie- tuviø dalyvavimà Pirmajame pasauliniame kare ir to meto bandymus kurti savarankiðkas tautiðkas karines pajëgas. Svarbia tokio darbo dalimi turëtø bûti Lietuvos karininkijos korpuso formavimosi nagri- nëjimas, jo tautinës sudëties, kvalifikacijos, pasirengimo ir ágûdþiø tobulinimo analizë. Taip pat reikëtø parodyti kariuomenës dalyvavi- mà ðalies politiniame gyvenime, áskaitant kariuomenës vaidmená 1926 m. ir 1934 m. vykusiø valstybës perversmø metu. Dar viena monografija turëtø iðnagrinëti Lietuvos kariuomenës organizacinæ struktû- rà, ginkluotæ ir aprûpinimà 19181920 metais. Lietuvoje toks darbas jau yra iðleistas48. Bûtina parengti monografijas ir kitokio pobû- dþio mokslinius darbus, analizuojanèius 19211940 metø taikos metø Lietuvos kariuomenës organizacinæ struktûrà, jos apginklavi- mà ir aprûpinimà. Atskiri moksliniai darbai galëtø bûti skirti kariniams planams, karinëms reformoms, karinei pramonei tyrinëti. Taip pat reikalingi darbai, nagrinëjantys atskiras kariuomenës rûðis ir tarnybas (sausumos kariuomenæ, kavalerijà, artilerijà, kariná jûrø laivy- nà, ðarvuoèiø dalinius). Kartu galima tyrinëti mûðius, kuriuose dalyvavo minëti kariniai daliniai. Turiu omenyje mûðius su bolðevikais, kovas su generolo Pavelo BermontoAvalovo bûriais ir lenkais. Len- kijoje trûksta monografijos apie Klaipëdos sukilimà, vykusá 1923 metais. Atkreiptinas dëmesys, kad iki ðiol nëra parengtas darbas, apra- ðantis gen. Þeligovskio maiðto karinius aspektus ir analizuojantis kovas, vykusias Vilniaus kraðte 1920 m. spalio ir lapkrièio mënesiais. Labai reikalinga yra monografija apie 19201922 metø Vidurio Lie- tuvos karines pajëgas.

48 Þr. Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 19181920, Vilnius, 1998. 336 Atskirà problemà sudaro Lenkijos ir Lietuvos vadinamoji kraujuojanti siena. Naudojant ðiuo metu prieinamà Lenkijos generalinio ðtabo II skyriaus medþiagà ir Sienos apsaugos tarnybos dokumentus (vëliau Pasienio apsaugos korpuso), taip pat lietuviðkus ðaltinius (dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybës archyve, ávykiø apraðymus ir prisiminimus), bûtø galima pateikti visa- pusiðkà eigà ginkluotø susidûrimø, vykusiø tarp Lenkijos pasienio tarnybø ir Lietuvos partizanø bûriø, kurie kûrësi savarankiðkai arba paskatinti Kauno valdþios visame Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. De- taliau reikëtø patyrinëti ir prieð Lenkijà nukreiptà Lietuvos þvalgy- bos veiklà ir Lenkijos þvalgybos veiksmus Lietuvoje. Turimos lenkið- kos ir lietuviðkos medþiagos palyginimas leistø susidaryti iðsamesná ðios veiklos vaizdà ir suteiktø galimybæ objektyviai ávertinti ðá ádomø mûsø tarpusavio santykiø istorijos aspektà.

337 RÉSUMÉ

Les forces militaires de la Lituanie de lentre-deux-guerres dans lhistoriographie militaire polonaise. Etudes et postulats essentiels.

Hab. dr. prof. Waldemar Rezmer Université Nicolas Copernic (Pologne)

Lhistoire de larmée lituanienne de lentre-deux-guerres nest pas très connue dans lhistoriographie polonaise. Ce nest pas à cause dune attitude anti-lituanienne, mais une trame idéologique domi- nait lentre-deux-guerres en Pologne et il nétait pas populaire pour les scientifiques détudier larmée de la Lituanie bourgeoise. De plus, les principales sources sur larmée lituanienne étaient ras- semblées dans les fonds du deuxième Département de lEtat-Major Général de larmée polonaise, et ils nétaient pas ouverts aux chercheurs. Plusieurs publications, parmi lesquelles il faudrait souligner la monographie de Joseph Smolenski Les combats polono-lituaniens de septembre 1920 en Suvalkija ont été publiés sur larmée lituanienne pendant lentre-deux-guerres. Le professeur Piotr Losowski sest fait remarquer par ses recherches après la guerre.

Áteikta 2002-07-29

338 19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI

Jonas Vaièenonis, (Vytauto Didþiojo universitetas)

Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai aptarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptari- nëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskirti atskirà istoriografiná darbà. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalauja kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà Kau- no águlos kareiviø sukilimas 1920 metais1, dokumentø rinkiná, pa- rengtà B. Baranausko, Geleþinis vilkas2, generolo Vinco Vitkaus- ko raðtus3, kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietu- vai. Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame prista- toma Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietu- viø iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir periodiðkai buvo leidþiamas Kario þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësi- me vëliau. Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respubli- kos kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþio- jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu- vos istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J. Kauno águlos kareiviø sukilimas 1920 m. Vilnius, 1955, p. 68. 2 Geleþinis Vilkas. Vilnius, 1965, p. 107. 3 Vitkauskas Vincas. Raðtai. Vilnius, 1988, p. 172. 339 tus atskiroms tarpukario Lietuvos kariuomenës istorijos problemoms. Prieð aptariant ðio laikotarpio kariuomenës tyrimø istoriog- rafijà, reikëtø susipaþinti su ðio istorinio tarpsnio periodizacijos problema. Ðiandien dar neturime galutinai suformuotos I Lietuvos Res- publikos kariuomenës istorijos periodizacijos koncepcijos. Manau, kad bûtø tikslinga iðskirti keturis 19181940 metø laikotarpio kariuome- nës istorijos periodus: I 19181920 m.; II 19211926 m.; III 19271934 m.; IV 19351940 m. Pirmasis periodas istoriografijoje jau turi nusistovëjusá Kovø uþ Nepriklausomybæ pavadinimà. Ant- ràjá galima bûtø pavadinti Kariuomenës reorganizavimo taikos metui laikotarpiu, treèiasis tai Kariuomenës pertvarkymo planø laikotarpis ir ketvirtasis Kariuomenës modernizacijos laikotarpis. Ðie keturi periodai vienaip ar kitaip yra susijæ tarpusavyje, todël kartais yra sunku brëþti juos atskirianèias linijas. Kiekvienas jø taip pat yra glaudþiai susijæ ir jiems darë átakà to meto Europos ávykiai. Pradedant istoriografinæ apþvalgà, derëtø iðskirti keletà kny- gø, iðleistø emigracijoje, kuriø dalis buvo pakartotinai iðleista pastaraisiais metais, ir I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrëjams tëra antrinis ðaltinis. Tai buvusio kariuomenës vado generolo Stasio Rað- tikio4, kraðto apsaugos ministrø pulkininko Konstantino Þuko5 ir brigados generolo Kazio Musteikio6 prisiminimai bei knyga apie gene- rolà Povilà Plechavièiø7. Be ðiø leidiniø, tyrëjus pasiekë dar keleto Lietuvos kariuomenës karininkø memuarai: Generalinio ðtabo pulkininko leitenanto Juozo Listopadskio8 , majoro Stasio Asevièiaus9, pulkininko leitenanto Teodoro Reingardo10, leitenanto Aleksandro Atuèio11, Generalinio ðtabo majoro Antano Malijonio12, leitenanto Petro Birþio13. Ðalia suminëtø memuarø reikia paminëti ir 19351940 m. lai-

4 Raðtikis St. Kovose dël Lietuvos. Vilnius, 1990, T. 1, p. 704; 1990, T. 2, p. 688; Raðtikis St. Ávykiai ir þmonës. Kaunas, 1996, T. 3. p. 616.; Raðtikis St. Lietuvos likimo keliais. Kaunas, 1996, T. 4, p. 792. 5 Þukas K. Þvilgsnis á praeitá. Vilnius, 1992, p. 334. 6 Musteikis K. Prisiminimø fragmentai. Vilnius, 1989, p. 64. 7 Gen. Povilas Plechavièius. Brooklyn, 1978, p. 300. 8 Listopadskis J. Laisvës ir vergijos metai. Vilnius, 1993, p. 199. 9 Asevièius S. Praeitin atsigræþus. Kaunas, 1993, p. 122. 10 Reingardas T. Jûrininkas, karininkas, mirtininkas. Ðiauliai, 2000, p. 271. 11 Atutis A. Keturiose kariuomenëse. Vilnius, 1997, p. 107. 12 Malijonis A. Stipresni uþ mirtá. Kaunas, 1994, p. 58. 13 Pupø dëdë: atsiminimai. Vilnius, 1999, p. 222. 340 kotarpio tyrimams svarbius, Jungtinëse Valstijose iðleistus, Prezidento A. Smetonos adjutanto Vaclovo Ðliogerio atsiminimus14 , puikiai paro- danèius Prezidento kasdienybæ ir jo santyká su já supanèia aplinka. Turime tik kelis darbus, skirtus kai kuriø karininkø biografi- niams tyrimams. Kiek didesnio dëmesio èia yra sulaukæs Generalinio ðtabo pulkininkas Kazys Ðkirpa15 ir tikriausiai vienintelë biografinë knyga, paraðyta apie archeologà, pulkininkà Petrà Tarasenkà16. Iki ðiol neturime gausesniø Lietuvos kariuomenës tyrimams svarbiø pirminiø ðaltiniø publikacijø. Bene didþiausias toks rinkinys tai Antano Martinionio sudaryta knyga Þygis á Vilniø 1939 m. spalio 2729 d.17, kurioje ðalia publikuojamø archyviniø dokumen- tø apie Lietuvos kariuomenës þygá á Vilniø yra pateikti þygio dalyviø prisiminimai, Respublikos Prezidento, Ðauliø sàjungos vado, uþsie- nio reikalø ministro kalbos ir poezijos skyrelis, kuriame surinkti eilë- raðèiai apie Vilniø. Rinkinyje nëra platesniø publikuojamø dokumentø ir pateikiamos medþiagos vertinimø, taip pat paþymëtinas ir sudary- tojo medþiagos atrankos subjektyvumas. Todël aptariant pristatomà problemà, reikia iðsamesniø ir nuodugnesniø pirminiø ðaltiniø studi- jø. 1994 m. Savanoriðkoji kraðto apsaugos tarnyba pakartojo Vytau- to Bulvièiaus 1939 m. iðleistà monografijà Karinis valstybës rengi- mas18, kuri kaip pirminis ðaltinis yra svarbi XX a. ketvirtojo deðimt- meèio antrosios pusës kariuomenës ir visuomenës rengimo valstybës gynybai tyrimams. Keletà svarbiø kariuomenës istorijai pirminiø ðaltiniø Lietu- vos istorijos metraðtyje paskelbë Gediminas Rudis. Pirmasis dokumentas, kuriame pateikiama Lietuvos karininkijos nuotaikø 1934 m. analizë, datuotas 1934 m. pavasariu. Ðis dokumentas patvirtini- mas, kad 1934 m. birþelio 7 d. karinis puèas nebuvo kaip perkûnas ið giedro dangaus. Jis liudija, kad maiðto dvasia buvo juntama ið anks- to19. Antroji publikacija generolo leitenanto Petro Kubiliûno 1934

14 Ðliogeris V. Antanas Smetona. Þmogus ir valstybininkas. Cleveland, 1966, p. 188. 15 Vaðcova Þ. Vienas prieð daugumà. Kazio Ðkirpos kurta saugios Lietuvos koncepcija // Darbai ir dienos. Kaunas, 2002, T. 30, P. 121142.; Locaitis L. Plk. K. Ðkirpos pasiûlymo Vokietijai ir Tarybø Sàjungai garantuoti Lietuvos nepriklausomybæ bei paramà kovoje dël Vilniaus klausimu // Lietuvos istorijos studijos. Vilnius, 1998, T.6, P.7279. 16 Steponavièienë D. Petras Tarasenka. Vilnius, 1996, p. 157. 17 Þygis á Vilniø 1939 m. spalio 2729 d. Vilnius, 1997, p. 364. 18 Bulvièius V. Karinis valstybës rengimas. Kaunas, 1994, p. 273. 19 Rudis G. Lietuvos karininkijos nuotaikø 1934 m. analizë // Lietuvos istorijos metraðtis. 1998 metai. Vilnius, 1999, P. 231240. 341 1937 m. malonës praðymai20. Publikacijos autoriaus teigimu, ðie dokumentai ne tik padeda iðsiaiðkinti Vyriausiojo ðtabo21 virðininko vaid- mená puèo metu, bet ir nemaþai pasako apie vieno ið gabiausiø Lietu- vos generolø bûdà. Toliau istoriografinæ Lietuvos kariuomenës tyrimø apþvalgà bandysime apþvelgti siûlomø periodø tvarka. Vienas stambiausiø leidiniø, skirtø kariuomenës istorijai po kovø uþ Nepriklausomybæ laikotarpio iki ðiol, yra buvusio Lietuvos kariuomenës karininko Vytenio Statkaus knyga Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918-1940 m.22 . Knyga skirta visam tarpukariniam ka- riuomenës istorijos laikotarpiui ir gana plaèiai struktûriðkai apþvel- gia patá kariuomenës gyvenimà. Gausu joje ir ðaltiniø, kuriø dalis pateikta knygos pabaigoje, taip pat ir memuariniø autoriaus kolegø straipsniø atskiromis temomis. Rengiant knygà dalyvavo net 48 su- darytojo pagalbininkai, kuriø 98 procentai buvæ Lietuvos kariuo- menës karininkai ir kariai. Autorius pripaþásta, jog jis, bûdamas iðei- vijoje, negalëjo pasinaudoti Lietuvos archyvuose saugomais dokumentais, todël atsiradæ netikslumai yra pagrindinis veikalo trûkumas. 1998 metais, minint Lietuvos kariuomenës 80 metø sukaktá, Kraðto apsaugos ministerija iðleido Gintauto Surgailio monografijà Lietuvos kariuomenë 1918199823. Ði monografija vëlgi daugiau enciklopedinio pobûdþio, skirta plaèiajai visuomenei susipaþinti su Lie- tuvos kariuomenës aðtuoniasdeðimties metø nueitu keliu, nors joje yra pateikiama nemaþai naujø, archyviniais dokumentais paremtø skaièiø ir duomenø. Maþiausiai nagrinëtas yra Kariuomenës reorganizavimo taikos metui (19211926) laikotarpis. Èia paminëtinas tik Algiman- tas Kasparavièius, kuris paskelbë porà moksliniø straipsniø, ávardy- damas 1926 metø Generalinio ðtabo virðininko plk. ltn. Kazio Ðkir- pos pastangas pertvarkyti kariuomenæ24. Pirmajame straipsnyje au-

20 Rudis G. Petro Kubiliûno malonës praðymai (19341937) // Lietuvos istorijos metraðtis. 1997 metai. Vilnius, 1998 , P. 300331. 21 I Lietuvos Respublikos laikais kelis kartus keitësi ðis pavadinimas: Generalinis ðtabas 1918 1924, Vyriausiasis ðtabas 19241935, Kariuomenës ðtabas 19351940; todël tekste vartojami ávairûs pavadinimo variantai pagal laikotarpá. 22 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 19181940 m. Chicago, 1986, p. 1040. 23 Surgailis G. Lietuvos kariuomenë 19181998. Vilnius, 1998, p. 146 24 Kasparavièius A. Koalicinës liaudininkø ir socialdemokratø vyriausybës pastangos reorgani- zuoti kariuomenæ 1926 metais // Lietuvos istorijos metraðtis, 1993 metai. Vilnius, 1994, P. 5869.; Kasparavièius A., Mieliauskas T. LietuvosLenkijos santykiai ir Lietuvos kariuomenës modernizavimas 19261939 metais // Karo archyvas. Vilnius, 1998, P. 144161. 342 torius pristatë Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykiø problemà, pateikë abiejø valstybiø kariuomeniø galingumo ávertinimà ir atsklei- dë Lietuvos kariuomenës trûkumus. Pateiktose iðvadose pasigenda- ma konkretesnio kariuomenës pertvarkymo bûtinumo prieþasèiø ávar- dijimo. Antrajame straipsnyje vëlgi aptariami Lietuvos ir Lenkijos santykiai, bandoma palyginti 1926 ir 1939 metø Lietuvos kariuome- nës materialinæ bazæ. Èia nerandame perëjimo nuo K. Ðkirpos iki St. Raðtikio reformø, nenurodytos ir paskutiniøjø kariuomenës pertvar- kymø prieþastys, trûksta platesnio kai kuriø kariuomenës rûðiø apta- rimo. Nesinorëtø sutikti ir su teiginiu, kad tik St. Raðtikis átikino vyriausybæ, kad kariuomenæ reikia perorganizuoti ir perginkluoti. Ma- nome, kad tiek 1926 metø vyriausybë, tiek vëlesnës vyriausybës pa- laikë pastangas reformuoti kariuomenæ. Todël iki St. Raðtikio taip pat buvo stengiamasi ásigyti naujø ginklø ir spræsti ginkluotës suregu- liavimo klausimus, bet tai galëtø bûti jau kito tyrinëjimo tema. A. Kasparavièius monografijoje Didysis X Lietuvos uþsienio politikoje, pateikdamas gana nemaþai skaièiø, bando palyginti Lietuvos ir Lenkijos kariuomeniø santyká 1926 metais, kur konstatuojamas Lie- tuvos kariuomenës bejëgiðkumas ir reformø bûtinumas25. 1926 m. Lietuvos politinës situacijos kontekste pateikiama vyriausybës pozicija, kad valstybë turi bûti pasirengusi karui su Lenkija26. Todël nepaisant visø sunkumø ir problemø, iðskiriamas kariuomenës reorganizavimo bûtinumas. Dar tarpukariu nemaþas dëmesys buvo skirtas kariuomenës ðvietimo problemai. Mûsø þinyne27 buvo skelbti keli karininko Vy- tauto Steponaièio (ilgameèio Mûsø þinyno redaktoriaus) straipsniai apie ðvietimo problemas kariuomenëje 19211926 metø laiko- tarpiu28. Istoriografiniu poþiûriu ðie tekstai ne tik atskleidþia to lai-

25 Kasparavièius A. Didysis X Lietuvos uþsienio politikoje. Vilnius, 1996, P. 224226. 26 Ten pat, P. 276. 27 Mûsø þinynas // Karo mokslo ir istorijos þurnalas, Kraðto apsaugos ministerijos literatûros skyriaus leidinys, leistas 1921.III.-1940.V. 28 Analfabetizmas naujokø tarpe 1921 met. // Mûsø þinynas. 1923, T. 5, Nr. 13, P. 130132; 1922 metø naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1924, T. 6, Nr. 17, P. 412415; 1924 metø naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1925, T. 8, Nr. 24, P. 532535; 1923 m. naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1925, T. 9, Nr. 25, P. 8891; Steponaitis V. Naujokø iðsilavinimas (19211924 met.) // Mûsø þinynas. 1926, T. 11, Nr. 33, P. 357373; Steponaitis V. 1925 metø rudens ðaukimo naujokø iðsilavinimas ir mokymo rezultatai // Mûsø þinynas. 1926, T. 11, Nr. 33, P. 473 476; 1926 metø ðaukimø naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1927, T. 12, Nr. 36, P. 354358; Kareiviø ðvietimas 1926 m. // Mûsø þinynas. 1927, T. 12, Nr. 36, P. 358362; Steponaitis V. Naujokø iðsilavinimas (192526 met.) // Mûsø þinynas. 1927, T. 13, Nr. 37, P. 18.

343 kotarpio kariuomenës realijas, poþiûrá á ðaukiamøjø naujokø iðsilavi- nimà ir ðvietimà, bet yra ir puikus ðaltinis nagrinëjant kariuomenës tautinës sudëties problemà. Plaèiau nenagrinëtas ir 19271934 metø kariuomenës istorijos laikotarpis. Apie já ðiandien informacijà pateikia tik memuarinë ir kraðtotyrinë medþiaga. Èia reikia paminëti Vidmanto Jankausko mo- nografijà apie Nepriklausomos Lietuvos generolus29, kurioje yra pateiktos daugelio Lietuvos kariuomenës generolø biografinës apybrai- þos. Jose ne tik þvelgiama á þmogaus gyvenimà bet ir paryðkinami atskiri kariuomenës gyvenimo, tarp kuriø rasime ir fragmentiðkai ap- tariamus pertvarkymus kariuomenëje, o kalbant apie gen. Petrà Ku- biliûnà, akcentuojami 1934 metø puèo ávykiai. Bet tai ne tyrinëjimai, o ðaltiniai ateities studijoms. Tik fragmentiðkai apie kariuomenës reikalus uþsimena A. Ei- dintas monografijoje Antanas Smetona30. Knygoje yra skyrius, pavadintas Prezidentas, kariuomenë ir diplomatija, kuriame, remiantis V. Ðliogerio, J. Augustaièio ir K. Musteikio atsiminimais31, ðiek tiek kalbama apie santykius su St. Raðtikiu. Vienas darbø, apimanèiø visà A. Smetonos biografijà ir skirtø jo aplinkai, politikai, santykiams su visuomene, profesoriaus L. Trus- kos monografija Antanas Smetona ir jo laikai32. Tekste rasime ne- maþai informacijos apie poperversminio 1926 m. gruodþio 17 d. laikotarpio A. Smetonos santykius su kariuomenës vadovybe ir karininkija, karo padëties ávedimà ir apskritai karininkijos vaidmená A. Smetonos valdymo piramidëje. Pats naujausias darbas, telpantis á ðios istoriografijos rëmus, istoriko Rièardo Èapo Pleèkaitininkai33, skirtas Lietuvos opozici- niø partijø kovai prieð autoritariná reþimà, susikûrusá po 1926-øjø perversmo. Studijoje nemaþai dëmesio skirta ir kariuomenei aptariant ne tik aukðtesniuosius ir þemesniuosius karininkus, bet ir virði- las, vachmistrus, puskarininkius ir liktinius karius, kalbant apie pastangas juos patraukti á kovà prieð perversmà ávykdþiusius ir valdþià paëmusius karininkus ir jø statytinius A. Smetonà ir A. Voldemarà.

29 Jankauskas V. Nepriklausomos Lietuvos generolai. Vilnius, 1998, p. 280. 30 Eidintas A. Antanas Smetona. Vilnius, 1990, p. 245. 31 Ten pat, P. 152161. 32 Truska L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius, 1996, p. 411. 33 Èepas R. Pleèkaitininkai. Vilnius, 2000, p. 273. 344 Apie paskutinájá 19351940 metø laikotarpá kalbëta ðiek tiek daugiau, taèiau daþniausiai jis minimas aptariant visà tarpukario Lie- tuvos kariuomenës istorijos laikotarpá nuo 1918 iki 1940 metø arba nuðvieèiant tik kariuomenës situacijà 19391940 metais. Èia pami- nëtini Gintautas Surgailis ir Arvydas Pociûnas, kurie 1992 m. dalyvavo ekspertø komisijoje, sudarytoje prie Lietuvos derybø su Rusija delegacijos, vadovaujamoje dr. E. Nazelskio ir dr. E. Jovaiðos. Ði grupë nustatë Sovietø okupacijos metu padarytà þalà Lietuvos kariuomenei. Ðiø tyrimø pagrindu buvo paskelbta ir nemaþai straipsniø tiek populiarioje, tiek ávairioje mokslinëje spaudoje34. Paminëtina ir G. Surgailio paraðyta knygelë Lietuvos Respublikos kariuomenë 1918- 194135. Joje trumpai apþvelgta minëto laikotarpio kariuomenës istorija pristatant jà sovietinës okupacijos iðvakarëse. Èia taip pat pa- sigendama platesnës kariuomenës modernizacijos analizës. To paties autoriaus monografijoje Lietuvos kariuomenës vadai36 yra pateikta ir gen. St. Raðtikio biografija, o ðalia kitø faktø, tik trumpai prista- toma kariuomenës reformà ir kai kurie jos rezultatai. Ðio straipsnio autoriaus yra aptarta Lietuvos kariuomenës modernizacija (19261939 m.)37, atskleidþiant Lietuvos kariuomenës reformø bûtinumà, pasirengimà jas atlikti ir atlikto darbo rezultatus Europos kontekste. Ðis darbas uþpildo kai kurias mûsø kariuomenës istorijos spragas, taèiau taip pat atskleidþia dar daugelá ateities tyri- mø krypèiø. Ateityje tam tikri tyrimai turëtø bûti skirti kariuomenës ðtabo veiklos istorijai, mobilizaciniø planø rengimo, raidos ir ágyven- dinimo istorijai, valstybës gynybiniø planø analizei. Skirtingomis tarpukario kariuomenës istorijos temomis raðë ir daugelis to laikotarpio amþininkø karininkø, kuriø prisiminimai yra tikrai vertingi. Ið jø galima bûtø paminëti St. Biruèio38, J. Meis-

34 Surgailis G. Tarpukario Lietuvos kariuomenë // Kardas. 1994, Nr. 12, P. 2425; Surgailis G. Lietuvos karo laivynui 60 // Karys. 1995, Nr. 7, P. 2627; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenë 19391940 metais // Kardas. 1994, Nr. 78, P. 1618; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës ginkluotë ir karinë pramonë 19391940 metais // Mokslas ir technika. 1993, Nr. 4, P. 3031; 35 Surgailis G. Lietuvos Respublikos kariuomenë 19181941. Vilnius, 1996, p. 32. 36 Surgailis G. Lietuvos kariuomenës vadai. Vilnius, 1992, p. 192. 37 Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës modernizacija (19261939 ) // Darbai ir Dienos. Kaunas, 2000, T. 21, P. 131176. 38 Birutis St. Lietuvos kariuomenës ginklavimas // Karys. 1991, Nr. 5, P. 255262; Nr. 6, P. 308310.

345 ter39, J. Pyragiaus40, St. Buzo41 ir kitø tekstus. Pats St. Raðtikis savo atsiminimø tomuose42 apie reformas kariuomenëje kalba ne itin daug. Trumpai pristatæs reformø planà, jis toliau aptaria kariuomenës va- dovybës ástatymà, mokymà, kariuomenës ir visuomenës santykius, Ðauliø sàjungos reformà ir tai, kas buvo nuveikta per tuos kelerius metus iki 1939-øjø. Þvelgiant á visà aptariamà laikotarpá, galima pastebëti, kad beveik nëra tyrimø, skirtø atskirø tarnybø, daliniø ar kariniø struktûrø istorijai. Èia vëlgi galima iðskirti tik keletà atliktø darbø: G. Surgailio sintetiná darbà, skirtà karinëms-visuomeninëms organizacijoms43 , Auð- ros Jurevièiûtës tyrimà, skirtà Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos kûrimo problemai44, ir Romo Juzefovièiaus tyrimà, skirtà Karo mokslø draugijos veiklai45. Kiek plaèiau yra apraðyta kariuomenës ðar- vuotosios technikos46 (autoriai A. Pociûnas, Liucijus Suslavièius, Vy- tautas Grigoraitis), kariuomenës automobiliø47 ir sunkveþimiø48 isto- 39 Meister J. Lietuvos laivynas // Karys. 1975, Nr. 1, P. 6; Nr. 2, P. 50. 40 Pyragius J. Kovosiu, kol gyvas. Kaunas, 1993, p. 200; Pyragius J. Lietuvos karo aviacijos tarnyboje // Plieno sparnai. 1998, Nr. 5, P. 5661. 41 Buzas S. Brigados generolas Kazys Musteikis // Karys. 1994, Nr. 11, P. 12; Buzas S. Lietuvos karo mokyklai 75-eri // Karys. 1994, Nr. 6, P. 1214. 42 Raðtikis St. Kovose dël Lietuvos. Vilnius, 1990, p. 704; Raðtikis St. Ávykiai ir þmonës. Kaunas, 1996, p. 616. 43 Surgailis G. Karinës-visuomeninës organizacijos Lietuvoje 19181940 m. // Karo archyvas. Vilnius, 1997, T. 14, P. 4899. 44 Jurevièiûtë A. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos kûrimas // Karo archyvas. Vilnius, 2001, T. 16, P. 137145. 45 Juzefovièius R. Istorinë ðvietëjiðka karo mokslø draugijos veikla 19231933 // Karo archyvas. Vilnius, 2002, T. 17, P. 181194. 46 Pociûnas A. Buvo pasiruoðæ ginti Lietuvà Ðarvuoèiai // Tëviðkës þinios. 1989, Nr. 140; Pociûnas A. Buvo pasiruoðæ ginti Lietuvà Ðarvuotieji traukiniai ir tankai // Tëviðkës þinios. 1989, Nr. 145; Pociûnas A. Buvo pasiruoðæ ginti Lietuvà Tanku iðveþë Rusijon // Tëviðkës þinios. 1990, Nr. 9; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës ðarvuoèiø rinktinë 19191940 metais // Trimitas. 1990, Rugsëjis, Nr. 3 (1024). P. 4, 6; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës ðarvuoèiai (tankai) // Trimitas. 1991, Nr. 18, 1991, Nr. 19; Pociûnas A. Lietuvos lengvas tankas LLT / / Trimitas. 1992, Nr. 3; Pociûnas A. Ðarvuoti traukiniai Lietuvos kariuomenëje // Karys. 1994, Nr. 5; Suslavièius L. Ðarvuoti automobiliai Landsverk 182 // Karys. 1993, Nr. 9, P. 27; Suslavièius L. Tankas Lietuvai // Karys. 1992, Nr. 2, P. 4243; Grigoraitis V. Tankai ir tanketës (Lietuvos kariuomenës technika (1)) // Mobilis. 2000-2001, Nr. 12/1, P. 8893; Grigoraitis V. Ðarvuoèiai (Lietuvos kariuomenës technika (3)) // Mobilis. 2001, Nr. 3, P. 4045; Grigoraitis V. Traktoriai ir vilkikai (Lietuvos kariuomenës technika // Mobilis. 2001, Nr. 8, P. 4043. 47 Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës automobiliai 19191940 // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12. P. 2347. 48 Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës technika: sunkveþimiai // Karo archyvas. Vilnius, 2001, T. 16, P. 151182; Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës sunkveþimiai // Mobilis. 2000, Nr. 6, P. 4045. 346 rija, 19191930 m. artilerija49 (autorius A. Pociûnas), kariuomenës uniformos50 (autorius J. Vaièenonis), karo dvasininkijos tarnyba Lie- tuvos kariuomenëje 19191929 m.51 (autorius Rytas Narvydas), karo topografijos tarnyba52 (autorius Algirdas Antanas Glioþaitis), ginklø dirbtuvës Linkaièiuose53 (autorius Jurgis Mikaila). Taèiau dauguma ðiø tekstø yra paskelbta populiariojoje spaudoje. Èia reikia paminëti ir visai neseniai iðëjusià Jono Rudoko monografijà Prarastieji Lietuvos talentai54 , kuri yra paskirta karininkø, dirbusiø karo mokslo srityje, atminimui áamþinti. Knygoje pateikiama Lietuvos ginklavimosi istorija, tyrimø laboratorijos kûrimas, Lietuvos karinës pramonës darbai ir problemos. Antrojoje knygos dalyje sutalpintos trumpos daugiausiai nusipelnusiø karo mokslo raidai Lietuvoje karininkø biografinës apy- braiþos. Turime ðiandien publikuotà ir statistiná tekstà, skirtà Lietuvos kariuomenës 19201939 m. laikotarpio skaièiams55, kuriame rasime ne tik iki ðiol ávairioje literatûroje pateikiamø skaièiø istoriografinæ apþvalgà ir vertinimà, bet kiekvienø metø kiekvieno mënesio kariuo- menës sudëties statistikà. Straipsnyje yra pateiktas skyrelis kariuome- nës tautinës ir religinës sudëties bendrosioms tendencijoms aptarti. Ði medþiaga turëtø tapti kiekvieno bûsimo tarpukario kariuomenës istorijos tyrëjo pagalbininku. Baigiant dar reikia paminëti ðiuo metu atliekamà daugiatomio enciklopedinio leidinio Lietuvos kariuomenës karininkai: 1918 1953 m. rengimo darbà. 2001 m. buvo iðleistas pirmasis tomas56, á kurá buvo ádëti karininkø pavardþiø abëcëliniai sàvadai: Lietuvos karininkai 19181940 m.; karo kapelionai 19181940 m.; 1940 m. spalio mën. XV laidos aspirantai; 1940 m. lapkrièio mën. XXII laidos ka- riûnai; pasiprieðinimo kovø dalyviai, kuriems Lietuvos Prezidento

49 Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës artilerija 19191930 m. // Karys. 1999, Nr. 8. 50 Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës uniformos raida 19181940 metais // Karo archyvas. T. 14, Vilnius, 1997, P. 100112; Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës uniformos istorija 1918 1940 m. // Lietuvos archyvai, (Apie Lietuvos kariuomenæ). Vilnius, 1999, P. 4963. 51 Narvydas R. Karo dvasininkijos tarnyba Lietuvos kariuomenëje (19191929) // Kardas. 2001, Nr. 1 (400), P. 3637. 52 Glioþaitis A. A. Lietuvos kariuomenës geodezijos, topografijos ir kartografijos darbø, atliktø 19201940 metais, apþvalga // Karo archyvas. Vilnius, 1997, T. 14, P. 113175. 53 Mikaila J. Ginklø dirbtuvës Linkaièiuose // Karys. 1984, Nr. 1, P. 2931, Nr. 2, P. 7578, Nr. 3, P. 123125, Nr. 4, P. 171173, Nr. 5, P. 222224. 54 Rudokas J. Prarastieji Lietuvos talentai. Vilnius, 2001, P. 399. 55 Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës skaièiai 19201939 m. // Karo archyvas. Vilnius, 2002, T. 17, P. 144180. 56 Lietuvos kariuomenës karininkai 19181953. T. 1, Vilnius, 2001, p. 351.

347 dekretais ir Kraðto apsaugos ministerijos ásakymais 19972000 metais buvo suteiktas karininko laipsnis; karininkai, þuvæ kovose uþ Ne- priklausomybæ 19191923 m.; karininkai, paðalinti ið tarnybos ka- riuomenëje 1940 m. birþelio mën. 1941 m. sausio mën.; Lietuvos liaudies kariuomenës politiniai vadovai; karininkai, nukentëjæ nuo sovietinio genocido 19401941 m.; karininkai, kalinti Ðtuthofo koncentracijos stovykloje 19431945 m.; karininkai savisaugos daliniuose; karininkai Vietinëje rinktinëje; karininkai Tëvynës apsaugos rink- tinëje; karininkai Raudonojoje armijoje Antrojo pasaulinio karo metais; karininkai, 19401945 m. emigravæ á Vakarus; karininkai 1940 1953 metø ginkluoto pasiprieðinimo dalyviai. Apibendrinant reikia paþymëti, kad iki ðiol nëra plaèiau tyri- nëtos pëstininkø ir kavalerijos pulkø istorijos, kariuomenës kasdieninis gyvenimas, tradicijos, ðventës. Beveik nepaliesta karo komen- dantûrø istorija. Èia galima bûtø atskirai iðtirti ir pateikti Kauno ko- mendantûros istorijà. Taip pat iðsamiau netyrinëtos paramilitarinës kariuomenës organizacijos. Kiekviena ið jø galëtø sulaukti atskirø ty- rimø ir publikacijø. Neturime ir iðsamiø tiek 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo, tiek 1934 m. birþelio 7 d. karinio puèo ávykiø studijø, kuriose bûtø apþvelgtas ir ávertintas kariuomenës vaidmuo. Kiek didesnio dëmesio turëtø susilaukti ir aptariamojo laikotarpio Lietuvos ðauliø sàjungos, kuri nuo 1935 metø buvo Lietuvos kariuomenës sudedamoji dalis, istorijos tyrimai. Taip pat vertëtø pamàstyti apie chrestomatinio I Lietuvos Respublikos kariuomenës svarbesniø dokumentø rinkinio parengimà ir publikavimà.

Áteikta 2002-09-26

348 SANTRUMPA

19211940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenës tyrimai

Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël ðiame straipsnyje bandoma nuosekliai aptarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsny- je neaptarinëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija, nes jiems reikëtø paskirti atskirà istoriografiná darbà. Ðiandien dar neturime galutinai suformuotos I Lietuvos Res- publikos kariuomenës istorijos periodizacijos koncepcijos, todël autoriaus teigimu tikslinga iðskirti keturis 19181940 metø laikotarpio kariuomenës istorijos periodus : I 19181920 m. ; II 1921 1926 m. ; III 19271934 m. ; IV 19351940 m. Remiantis ðia periodizacija bandoma pateikti ir atliktø kariuomenës tyrimø isto- riografinæ apþvalgà. Be iki ðiol iðleistø apibendrinanèiø enciklopedinio pobûdþio Vy- tenio Statkaus (Lietuvos ginkluotosios pajëgos 19181940 m.) ir Gin- tauto Surgailio (Lietuvos kariuomenë 19181998) monografijø, skir- tø tarpukario Lietuvos kariuomenei, ðiandien kiek plaèiau yra apraðy- ta kariuomenës ðarvuotosios technikos (autoriai Arvydas Pociûnas, Liucijus Suslavièius, Vytautas Grigoraitis), kariuomenës automobiliø ir sunkveþimiø istorija, 19191930 m. artilerija (autorius Arvydas Po- ciûnas), kariuomenës uniformos (autorius Jonas Vaièenonis), karo dvasininkijos tarnyba Lietuvos kariuomenëje 19191929 m. (autorius Rytas Narvydas), karo topografijos tarnyba (autorius Algirdas Antanas Glio- þaitis), ginklø dirbtuvës Linkaièiuose (autorius Jurgis Mikaila), kari- nës-visuomeninës organizacijos (autoriai Gintautas Surgailis, Auðra Ju- revièiûtë, Romas Juzefovièius). Turime ðiandien publikuotà ir statisti- ná tekstà, skirtà Lietuvos kariuomenës 19201939 m. laikotarpio skai- èiams (autorius Jonas Vaièenonis). Taip pat reikia paminëti ðiuo metu atliekamà daugiatomio enciklopedinio leidinio Lietuvos kariuomenës karininkai: 19181953 m. rengimo darbà. Þvelgiant á visà aptariamà laikotarpá, galima pastebëti, kad beveik nëra tyrimø, skirtø atskirø Lietuvos kariuomenës tarnybø, da- liniø ar kariniø struktûrø istorijai. Taip pat reikia paþymëti, kad iki ðiol nëra plaèiau tyrinëtos pëstininkø ir kavalerijos pulkø istorijos, kariuomenës kasdieninis gyvenimas, tradicijos, ðventës. Beveik ne-

349 paliesta karo komendantûrø istorija. Kiek didesnio dëmesio turëtø susilaukti ir aptariamojo laikotarpio Lietuvos ðauliø sàjungos, kuri nuo 1935 metø buvo Lietuvos kariuomenës sudedamoji dalis, istorijos tyrimai. Taip pat vertëtø pamàstyti apie chrestomatinio I Lietu- vos Respublikos kariuomenës svarbesniø dokumentø rinkinio paren- gimà ir publikavimà.

350 RÉSUMÉ

Les études sur larmée lituanienne de lentre-deux-guerres 1921-1940

Jonas Vaièenonis Université Vytautas le Grand

Jusquà présent, nous navons pas de travaux historiographi- ques, concernant des recherches sur larmée de la Première Répub- lique de Lituanie, cest pourquoi nous essayons dans cet article dexa- miner avec cohérence ce qui a été écrit sur ce thème jusquà présent. Lhistoriographie de la marine et de laviation militaires lituaniennes nest pas étudiée dans cet article, car il faudrait leur octroyer un travail historiographique distinct. Aujourdhui, nous navons pas encore définitivement de former une conception de la périodisation de lhistoire de larmée de la Première République de Lituanie, cest pourquoi, selon lauteur, il est juste de considérer quatre périodes dans lhistoire de larmée pendant la période 1918-1940: I- 1918-1920; II- 1921-1926; III- 1927- 1934; IV- 1935-1940. En sappuyant sur cette périodicité, on a tenté de donner un aperêu historiographique des études réalisées sur larmée. Sans compter la publication les monographies générales de Vytenis Statkus (Les forces armées lituaniennes 1918-1940) et de Gintautas Surgailis (Larmé lituanienne 1918-1998) de nature en- cyclopédique, consacrées à larmée lituanienne de lentre-deux-guerres, on décrit plus largement aujourdhui les techniques des blindés de larmées (auteurs: Arvydas Pociûnas, Liucijus Suslavièius, Vytau- tas Grigoraitis), lhistoire des automobiles et des camions de larmée, lartillerie 1919-1930 (auteur: Arvydas Pociûnas), les uniformes militaires (auteur: Jonas Vaièenonis), le service aumônier dans larmée lituanienne 1919-1929 (auteur: Rytas Narvydas), le service de to- pographie guerrière (auteur: Algirdas Antanas Glioaitis), les armu- reries de Linkaièiai (auteur: Jurgis Mikaila), les organisations milita- ro-publiques (auteurs: Gintautas Surgailis, Auðra Jurevièiûtë, Ro- mas Juzefovièius). Nous avons aujourdhui un texte publié et statis- tique, concernant les chiffres de larmée lituanienne pendant la période 1920-1939 (auteur: Jonas Vaièenonis). Il faut aussi mentionner le

351 travail de préparation de la publication encyclopédique en plusieurs volumes réalisé actuellement Les officiers de larmée lituanienne : 1918- 1953. Considérant toute la période étudiée, il est possible de saper- cevoir quil ny a presque pas détudes consacrées à lhistoire des différents services, unités ou structures militaires. Il faut aussi noter que lhistoire des régiments dinfanterie et de cavalerie, la vie quoti- dienne, les traditions et les fêtes de larmée nont pas été largement étudiées jusquà présent. On devrait accorder une attention bien plus grande aux recherches historiques sur lUnion des Francs-Tireurs (auliai) lituaniens de la période examinée, qui a été une partie à part entière de larmée lituanienne à partir de 1935.

352 SUMMARY

Studies of the Lithuanian Army in the Period from 1921 to 1940

Jonas Vaièenonis

So far there have been no historiographic studies focusing on the Lithuanian army during the period of the first Lithuanian Re- public. Therefore, the present article attempts to overview exhaus- tively what has been written on the topic. The present paper, how- ever, does not include the historiography of the military aviation and navy, because they require a separate investigation. There still does not exist a clearly set division of the periods of the Lithuanian army in the first Lithuanian Republic. The author of the present article suggests distinguishing four periods of the army from 1918 to 1942, i.e. (1) 1918-1920, (2) 1921-1926, (3) 1927- 1934 and (4) 1935-1940. On the basis of these distinctions of the army periods, other historiographic studies of the Lithuanian Army are overviewed. The studies of the Lithuanian Army between the two World Wars include two encyclopaedic monographs by Vytenis Statkus (Lithuanian armed forces in 1918-1940) and Gintautas Surgailis (the Lithuanian army in 1918-1998). The issues that are analysed in greater detail encompass such topics as the history of armoured troops (by Arvydas Pociûnas, Liucijus Suslavièius and Vytautas Grigoraitis), the history of military automobiles and trucks, the artillery of the army in 1919-1930 (by Arvydas Pociûnas), military uniforms (by Jonas Vaièenonis), the service of war clergy in the Lithuanian army in 1919- 1929 (by Rytas Narvydas), the service of war topography (by Algirdas Antanas Glioþaitis), ammunition workshops in Linkaièiai (by Jurgis Mikaila) and military-public organisations (by Gintautas Surgailis, Auðra Jurevièiûtë and Romas Juzefovièius). A statistical analysis of the Lithuanian army in 1920-1939 was carried out and published by Jonas Vaièenonis. It also should be noted that currently a volumi- nous encyclopaedic study Officers in the Lithuanian Army in 1918- 1953 is being prepared. It can be observed in the list above that there exist no studies of specific services of the Lithuanian army and historical overviews 353 of certain military units. A number of other under-investigated topics include the history of infantry and cavalry troops, as well as the everyday life, traditions and festivals of the army. There have been very scarce investigations in the field of the history of commandants headquarters. The history of the Rifle Union in the period under analysis also requires more exhaustive studies, since it has been a part of the Lithuanian army since 1935. Another issue that should be seriously considered is the necessity to prepare and publish a col- lection of the most important documents of the army of the first Lithuanian Republic.

354 KAI KURIE VOKIEÈIØ OKUPACIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOJE (19411945) TYRIMAI

Dr. Petras Stankeras

Lietuva naciø okupacijos metais (19411945) tai didelës, plaèios ir kontroversiðkos temos Antrojo pasaulinio karo istorija neatsiejama dalis. Ði tema lietuviø istorikø iki ðiol tyrinëta labai vienpusiðkai ir nepakankamai. Komunistø valdomoje Lietuvoje ið principo nebuvo skatinama ðià temà iðsamiau tyrinëti. Sovietmeèiu Ant- rojo pasaulinio karo ávykiai Lietuvoje buvo labai politizuoti, ideolo- gizuoti, o lietuviø savivaldos veikla nepagrástai, neargumentuotai in- terpretuojama kaip kolaboravimas su prieðu. Þinant, kokia mokslinë atmosfera buvo Sovietø Lietuvoje (19451990 metais), vargu ar galima manyti, kad bûtø buvæ ámanoma tuo metu iðleistuose darbuose objektyviai nuðviesti to laikotarpio ávykius ar procesus. Beveik nuty- lëtas buvo 1941 metø birþelio sukilimas prieð atsitraukianèià Rau- donàjà armijà bei bolðevikø okupaciná reþimà, o kà jau kalbëti apie sukilimo prieþastis. Dëmesio susilaukë tik VKP(b)1 vadovaujamø so- vietiniø partizanø pasiprieðinimas, buvo diegiama klaidinga nuostata, kad Lietuvoje tebuvo vienas visos liaudies sovietinis antinaci- nis pasiprieðinimo judëjimas (ignoruota, kad jis buvo keliø krypèiø). Po hitlerinës Vokietijos ir Sovietø Sàjungos sukelto Antrojo pasaulinio karo, nepriklausomà Lietuvà 1940 metø birþelio 15 dienà okupavo rusø bolðevikø Raudonoji armija. Po metø sovietinæ okupa- cijà pakeitë vokieèiø civilinis valdymas. Turbût niekada lietuviai nebuvo taip nekantriai laukæ kitos valstybës kariuomenës ásiverþimo, tikëdamiesi iðsigelbëti nuo okupantø, kaip laukë vokieèiø Vermachto (Vokietijos ginkluotøjø pajëgø) kariø. Nors lietuviai vokieèiø ið tik- røjø negali laikyti savo iðlaisvintojais, taèiau bûtent vokieèiø Barba- roso operacija (Fall Barbarossa) buvo laikinai iðgelbëjusi lietuviø tautà nuo sovietinio genocido. Lietuvoje buvo tikëta, kad antrasis atëjûnas leis lietuviams savarankiðkai politiðkai tvarkytis, kad bus sudarytos palankios sàlygos atkurti sovietø okupacijos ir karo veiksmø sugriautà Lietuvos þemës ûká, pramonæ, prekybà, susisiekimà2.

1 Âñåñîþçíàÿ êîììóíèñòè÷åñêàÿ ïàðòèÿ (áîëüøåâèêîâ) Visasàjunginë komunistø partija (bolðevikø). 2 Isamiau apie tai r.: Brazaitis J. Vienu vieni, Vilnius, 1990; Graiûnas A. Lietuva dviejø okupacijø replëse 19401944, Vilnius, 1996; Brandiauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumà, Vilnius, 1996. 355 Lietuvos valstybës teisinë padëtis 1941 metø vasarà iki ðiol tebëra viena didþiausiø neiðspræstø tarptautinës teisës problemø. Tø laikø ávykiai, kai kalbama apie tokias pagrindines sàvokas kaip suverenumas, sutarèiø ásipareigojimai, teritorijø ásigijimas ir karinës jë- gos panaudojimas, kelia daugybæ klausimø dël tarptautinës teisës nor- mø galiojimo ir efektyvumo. Nors pagal tarptautinës teisës normas grieþtai reikalaujama, kad okupantas gerbtø uþimtos valstybës ásta- tymus, vietos valdymà, laikytøsi valdymo tæstinumo principo, t. y. uþimtoje teritorijoje paliktø vietinæ teisëtvarkà (ástatymus, teismus, policijà ir kità administracijos aparatà), taèiau vokieèiai per pradiná karo etapà energingai ëmësi slopinti visas lietuviø tautos valstybingumo apraiðkas. Lietuvai nebuvo suteikta jokios nepriklausomybës ar prasmingos autonomijos ir ji buvo traktuojama kaip dar viena uþimta Sovietø Sàjungos dalis, visai neatsiþvelgiant á tai, jog vos prieð metus ji buvo nepriklausoma. Paþeisdami tarptautinës teisës normas, kuriø turëjo bûti laikomasi okupuotose teritorijose, absoliuèiai ignoruoda- mi 1907 metø spalio 18 dienos IV Hagos tarptautinës konvencijos 43 straipsnio reikalavimus3, ávedë gan grieþtà ir nekompromisiná re- þimà, paskyrë vietos gyventojams priverstiniø darbø prievolæ4. Antrojo pasaulinio karo ávykiai dar ilgai trauks istorikø dë- mesá. Ðis baisus karas visapusiðkai nuniokojo Lietuvà. Mûsø þemëje þuvo daug beginkliø þmoniø, mirtis pakirto karius, kovojusius abiejø okupantø kariuomenëse, puoselëjusius ávairius idealus ir tapusius jø aukomis. Tyrinëjant Lietuvos valstybës istorijos minëtø laikotarpiø problemas, bûtina þinoti valstybës aparatà sudaranèias institucijas, jø veiklos kryptis, specifikà, uþmojus bei átaka kraðto gyvenimui. Im- tis ðios temos paskatino bûtinumas atsisakyti pokarinëje istoriografijoje susiklosèiusiø perdëm grieþtø, vienaðaliðkø vertinimø, sociolo- gizavimo, dogmatizmo, subjektyvizmo tendencijø. Vokieèiø okupacijos Lietuvoje tyrinëjimo tema yra neatski- riama nuo skausmingos lietuviø kolaboravimo su vokieèiais problemos. Iki ðiol vieðose diskusijose ir moksliniuose tekstuose bandymus kalbëti apie lietuviø savivaldà Antrojo pasaulinio karo metais uþgo- þia primityvoka, siaurø moksliniø ir intelektualiniø parametrø, ta-

3 Documents on the Laws of War, Oxford, 1994, p. 5556. Vokietija ia konvencija pasiraë 1907 m. spalio 18 d., o ratifikavo 1909 m. lapkrièio 27 d. 4 Lietuvos generalinio komisaro 1941 m. rugpjuèio 15 d. potvarkio, reguliuojanèio priverstinio darbo tvarkà, vertimo nuoraas, Lietuvos centrinis valstybes archyvas (toliau-LCVA), f. R-634, Ap. 1, B. 1.277; Verordnung zur Regelung des Arbeitseinsatzes, Á laisvæ, 1941 08 18, Nr. 48. 356 èiau gana reguliari ir nedviprasmiðka diskusija apie kolaboravimà bei kaltes. Kolaboravimu dabar paprastai vadinamas bendradarbiavimas su savo kraðto okupantu. Visuose okupuotuose kraðtuose atsirasda- vo, atsiranda ir atsiras þmoniø, kurie su okupantu bendrauja oportu- nistiniais sumetimais, siekdami sau naudos, taèiau netrûksta ir tokiø, kurie kolaboruoja tikëdamiesi iðgelbëti tautai tai, kà ið viso tokiomis sàlygomis iðgelbëti ámanoma. Kolaborantas panaðus á varþyty- nëms skirto turto valdytojà: jo nekenèia buvæ savininkai, juo nepasi- tiki ir kreditoriai okupantai. Kolaboravimo problema, nesvetima ir dvi okupacijas iðgyvenusiai Lietuvai, yra labai komplikuota ir, deja, jà sprendþiant paprastai sunku iðlikti ramiems ir santûriems. Darbo tikslas ir uþdaviniai. Ðio straipsnio tikslas yra dalinai iðanalizuoti istoriografijà, skirtà vokieèiø okupacijos laikotarpiui Lie- tuvoje. Kadangi ði tema ir nagrinëtini klausimai yra gan platûs ir visø klausimø neámanoma aprëpti, todël ðiame darbe autorius gvildena ir nuðvieèia darbus, iðleistus sovietmeèiu bei atkûrus Lietuvos nepri- klausomybæ. Tyrinëjimo metodas. Straipsnyje, taikant apraðomojoanali- tinio bei sisteminëslyginamosios analizës metodus, bandoma kom- pleksiðkai iðnagrinëti istoriografijà, skirta vokieèiø okupacijos laikotarpiui Lietuvoje. Iki ðiol paraðyti darbai, kuriuose gvildenama Lietuvos situacija paskutiniojo karo metais, yra gana kuklûs. Sovietiniais laikais buvo iðleista keletas propagandiniø knygø, kuriose Lietuvos laikinosios vyriausybës ásteigta savivalda ir jos institucijos nupieðtos juo- dþiausiomis ir niûriausiomis spalvomis: naciai, kolaborantai, balta- raiðèiai, þydðaudþiai ir t. t. Sovietiniai istoriografai, vadovaudamiesi klasiniu poþiûriu, Lietuvos laikinàjà vyriausybæ vaizdavo buvus na- ciø kolaborante, o visas vietos savivaldos ástaigas, ypaè policijà, ðab- loniðkai priskirdavo prie vokieèiø administracijos talkininkø. Ypaè sovietinë propaganda naudojosi lietuviø burþuaziniø nacionalistø bendradarbiavimo su vokieèiais faktais. Sovietinis istorijos mokslas vengë objektyviai analizuoti (nes tai netilpo á klasiø kovos teorijos rëmus) lietuviø savivaldos ásteigtos policijos veiklà. Lietuviø policijos reikðmingumas dël ideologiniø motyvø buvo nutylimas arba aiðki- namas viena prasme, vertinant ir apraðant ávykius buvo ignoruoja- mas pagrindinis istorizmo principas, t. y. reikalavimas kiekvienà praeities reiðkiná ir ávyká tyrinëti atsiþvelgiant á jo atsiradimà ir raidos perspektyvà, epochos sàlygas ir ryðius su kitais reiðkiniais. Reikia 357 paþymëti, kad sovietinëje pusës amþiaus istoriografijoje Lietuvos savivaldos vokieèiø valdymo laikotarpiu klausimas beveik nenagrinëtas. Iki ðiol mokslinëje istorinëje literatûroje, iðskyrus J.Bulavo ir A.Bubnio darbus, ið esmës maþai nagrinëti ir nuodugniau nuðviesti tokie klausimai kaip Lietuvos generalinës srities valdymo Antrojo pasaulinio karo metais organizacinë sistema, vokieèiø karinë, policinë ir civilinë administracija, teismai, lietuviø policijos organizacinë sandara bei su- dëtis, lietuviø savivaldos santykiai su vokieèiais, jos vieta vokieèiø valdþios ástaigø sistemoje ir t. t. Dauguma darbø, iðleistø Sovietø Lietuvoje, apie 19411945 metø karo laikotarpá Lietuvoje turi menkà mokslinæ vertæ. Tai nebuvo moksliniai darbai tikràja þodþio prasme, taèiau ir jie, be abejo, formavo istorinæ sàmonæ. Ypaè uoliai ir sistemingai sovietø autoriai siekë sukompromituoti 19411944 metø lietuviø policijà, vaizduodami jà buvus naciø kolaborante ir jø vykdyto þydø naikinimo Lietuvoje bendri- ninke5. Ypaè daug tokio pobûdþio veikalø buvo iðleista septintojo deðimtmeèio pradþioje6. Kai kurie leidiniai, kaip dviem kalbomis ið- leista monografija Hitlerinë okupacija Lietuvoje7, balansuoja tarp mokslinio ir propagandinio raðinio. Karo meto lietuviø policijos veikla buvo demaskuojama valdanèiosios komunistø partijos uþsakymu, to- dël Lietuvos SSR mokslø akademijos iðleisti archyviniø dokumentø rinkiniai, redaguoti saugumieèio ir aukðto rango Lietuvos komunistø partijos funkcionieriaus Boleslovo Baranausko, byloja apie ideologi- nius dokumentø atrinkimo kriterijus, o tai lëmë ir atitinkamas iðva- das8. Tad ne istorikø, o propagandos maðinos rûpesèiu buvo pradëta ávairiø dokumentø apie karo metus leidyba. Tie tendencingai parinkti, gerokai kupiûruoti ir kitaip apdoroti dokumentai turëjo visø pirma tiesiogiai pasitarnauti sovietinei propagandai, o paskui tapti svarbiausia istorijos tyrinëjimø atrama, raðo dr. Sigitas Jegelevièius knygoje, skirtoje Lietuvos sovietinës istoriografijos analizei9. Taèiau ðiuose do- kumentø rinkiniuose, nepaisant jø autoriø bei sudarytojø partinio ten- dencingumo, yra vertingos faktinës informacijos. 5 Eglinis M. Mirties fortuose, Vilnius, 1958; Bistrickas S. Ir suaudytieji prabyla, Vilnius, 1960 ir kt. 6 Kondratas Z. IX fortas, Vilnius, 1961; Vicas J. SS tarnyboje, Vilnius, 1961 ir kt. 7 Hitlerinë okupacija Lietuvoje, Vilnius, 1961. 8 Archyviniai dokumentai apie nacionalistø antiliaudinæ veiklà. Vilnius, 1961; Hitlerininkø penktoji kolona Lietuvoje, Vilnius, 1961; Hitleriniai paraiutininkai, Vilnius, 1966; Nacionalistø talka hitlerininkams, Vilnius, 1970; Masinës udynës Lietuvoje, d. 1. Vilnius, 1965; d. 2, Vilnius, 1973 ir kt. 9 Lietuvos sovietinë istoriografija. Teoriniai ir ideologiniai kontekstai, Vilnius, 1999, p. 7980. 358 Gan daug informatyvios medþiagos sudëta á nedidelës apimties, bet pakankamai dideliu tiraþu (15 tûkst.) iðleistà Jakovo Vico knygà SS tarnyboje10. Pagrindinis knygos iðleidimo tikslas aiðkiai matyti ið knygos pavadinimo paantraðtës Dokumentinis leidinys apie lietuviø apsaugos daliø ávykdytus nusikaltimus. Tai bene pirmas sovietinës istoriografijos leidinys, skirtas lietuviø policijos bata- lionø istorijai Antrojo pasaulinio karo metais. Atmetus politizuotus bei propagandinius knygos aspektus, joje yra daug vertingos informacijos. J. Vicas teisingai paþymi, kad per visà okupacijos laikà vo- kieèiai nebuvo paskelbæ në vienos mobilizacijos á apsaugos dalinius. Akstinas stoti á batalionus buvo didelë alga, viltis atgauti ðeimos nuo- savybæ, iðvengti iðveþimo á Vokietijà darbams, paleidimas ið belaisviø stovyklø. Andrius Bulota knygoje Nuo baltojo þirgo iki svasti- kos11, apraðydamas pirmàsias vokieèiø okupacijos dienas Lietuvoje akcentuoja lietuviðkøjø faðistø pastangas átikti naujiems Lietuvos okupantams. Autorius teisingai pabrëþia, kad LLV < > iðsprendë daug organizaciniø uþdaviniø, be kuriø ágyvendinimo vokieèiø ka- riuomenës þygis per Lietuvà bûtø buvæs þymiai sunkesnis12. Filologo Kazio Rukðëno knyga Á vergovæ13 tai pirmas bandymas Lietuvos istoriografijoje, remiantis Lietuvos ir kitø kraðtø archyvuose surastais dokumentais, dokumentiniais leidiniais, iðveþtøjø laiðkais, sugráþusiøjø þodþiais, papasakoti apie vokieèiø politikà, iðve- þant karo metais Lietuvos gyventojus á Vokietijà, mëginimas smulkiai apraðyti iðveþtøjø likimà. Autorius, nebûdamas profesionaliu istoriku, bet mokëdamas vokieèiø kalbà ir dirbdamas Lietuvos archyve, patei- kë skaitytojui nemaþai autentiðkø dokumentø ir atskleidë vienà ið niû- riausiø Lietuvos istorijos puslapiø. Nors knygoje randame nemaþai tendencingai parinktø faktø bei tikrovei neatitinkanèiø nuotraukø, ðis ne- didelës apimties (150 psl.) darbas svariai papildo literatûros, skirtos Antrojo pasaulinio karo istorijai Lietuvoje, sàraðà. Vertingas karo temos ðaltinis yra gan maþu tiraþu iðleista (tik 700 egz.) Juozo Bulavo monografija Vokiðkøjø faðistø okupacinis Lietuvos valdymas (19411944 m.)14. Knygoje pateikta nemaþai,

10 Vicas J. SS tarnyboje, Vilnius, 1961. 11 Bulota A. Nuo baltojo irgo iki svastikos, Vilnius, 1962. 12 Ibid., p. 170. 13 Rukënas K. I vergove, Vilnius, 1966. 14 Bulavas J. Vokikøjø faistø okupacinis Lietuvos valdymas (19411944 m.), Vilnius, 1969. 359 archyviniais ðaltiniais paremtø, vertingø faktø bei skaièiø. Istorikas raðo, kad hitleriniø okupantø talkininkø atsiradimo ir jø susiforma- vimo á okupantø pagalbinius valdymo organus istorija gana pamo- kanti15. Tarybinis istorikas A. Rakûnas savo knygose16 apraðo Lietu- vos þmoniø pasiprieðinimà vokieèiø okupantams tarsi buvusá akty- vø. Vienoje knygoje autorius teigia, kad á ðalies (Sovietø Rusijos P. S.) gilumà pasitraukë apie 3 000 karininkø ir kareiviø, tarnavusiø lietuviðkajame 29-ajame ðauliø teritoriniame korpuse17. Kas atsitiko kitiems korpuso kariams A. Rakûnas neraðo. Autorius LAF cen- trui pavaldþias Lietuvoje ásteigtas organizacijas (Lietuvos apsaugos gvardija Tauragës aps., Geleþinis vilkas Ðakiø aps. ir kt.), bû- simøjø lietuviðkøjø policijos daliniø uþuomazgas vadina ne kitaip, o gaujomis < >, joms vadovavo hitlerinë karinë þvalgyba, ir jokios atramos Lietuvos liaudyje jos neturëjo18. Antroje knygoje, iðleistoje dar didesniu tiraþu negu pirmoji, A. Rakûnas stengiasi sumenkinti LAF nuopelnus steigiant ginkluotus bûrius bolðevikø uþimtoje Lie- tuvoje. Ðioje knygoje A. Rakûnui tenka pripaþinti, kad burþuazi- niams nacionalistams pavyko átraukti á baudþiamuosius organus (vie- ðàjà policijà, policinius batalionus ir kt.)19 ne taip jau maþai vietiniø gyventojø. LVR ásteigimà autorius apibûdina kaip liûdnai pagarsë- jusià vadinamosios vietinës rinktinës avantiûrà20. Tam tikrai Lietuvos vokiðkosios okupacijos tyrimø grupei priklauso publikuoti dokumentai. Grupuojant juos chronologiðkai, verta iðskirti keletà darbø. Lietuvos komunistø partijos (bolðevikø) Centro Komiteto Par- tijos istorijos instituto 1948 metais iðleistame rinkinyje Kovoje prieð hitlerinæ okupacijà21 iðspausdinti tik svarbesni LKP(b) Antrojo pasaulinio karo metais iðleisti atsiðaukimai. Atsiðaukimø turinys ávai- rus: Ðalin banditiðkus vietos savisaugos bûrius, Á vietos savisaugos bûriø dalyvius bei Á virðaièius, seniûnus, policininkus, karius,

15 Ibid., p. 47. 16 Rakunas A. Lietuvos liaudies kova prie hitlerinæ okupacijà, Vilnius, 1970; Klasiø kova Lietuvoje 19401951 metais, Vilnius, 1976. 17Rakûnas A. Lietuvos liaudies kova prie hitlerinæ okupacijà, p. 13. 18 Ibid., p. 145. 19Rakunas A. Klasiø kova Lietuvoje 19401951 metais, p. 122. 20 Ibid., p. 127. 21Kovoje prie hitlerinæ okupacijà. Lietuvos KP(b) atsiaukimai Didiojo Tëvynës karo metu, Vilnius, 1948. 360 á visus tuos, kas vokiðkøjø grobikø apgauti, kas ið baimës tarnauja prieðui. Rinkinyje raðoma, kad Lietuvos darbo þmonës plaèiai boi- kotavo okupantø ir jø samdiniø lietuviðkai vokiðkøjø burþuaziniø na- cionalistø organizuotus darbo batalionus22, kad Lietuvos komu- nistø (bolðevikø) partijos dëka, hitlerininkams nepavyko organizuoti lietuviðkojo esesininkø legiono23. Knygoje klaidingai teigiama, kad dël aktyvaus kraðto gyventojø pasiprieðinimo suþlugo lietuviðkai vo- kiðkøjø burþuaziniø nacionalistø mëginimai sumobilizuoti Lietuvos vyrus á Plechavièiaus rinktines ir pasiøsti jas á frontà hitlerinës armijos eilëse24. Boleslovo Baranausko ir J. Vico spaudai parengtame archy- viniø dokumentø rinkinyje25 randame ne tik politiðkai aktualiø do- kumentø, demaskuojanèiø lietuviðkus burþuazinius nacionalistus26, bet ir vertingos informacijos. Eiðiðkiø apskrities virðininkas Povilas Kazakevièius savo 1952 metø parodymuose sovietiniams tardymo or- ganams teigë, kad vokieèiams uþëmus Lietuvos teritorijà, jie netrukus panaikino Vidaus reikalø ministerijà ir jà pervadino Vidaus rei- kalø vadyba. Tardomasis informavo, kad dirbdamas ðios vadybos administracinio departamento referentu, jis buvo ápareigotas formuoti ir organizuoti pasienio policijos tarnybà Lietuvoje. Toliau P. Kazake- vièius teigia, jog vokieèiø okupacinës valdþios organai neiðpildë savo paþadø duoti Lietuvai nepriklausomybæ, tai Lietuvos pasienio policijos steigimo klausimas atkrito27. Ið kai kuriø Lietuvos SSR MA archyviniams dokumentams skelbti redakcijos iðleistø propagandinio turinio broðiûrø naudos ma- þa. Tai pasakytina apie B. Baranausko sudarytà rinkiná Hitleriniai paraðiutininkai28. 1970 metais iðleistame dokumentø rinkinyje Na- cionalistø talka hitlerininkams29 yra pateikiama daug dokumentø, sau- gomø Lietuvos archyvuose, nuoraðø. Tarp kitø dokumentø pateikiamas vokieèiø apsauginës divizijos, dislokuotos Vilniuje, karinës administracijos virðininko 1941 metø liepos 3 dienos paliepimas, drau- dþiantis vartoti visus lietuviðkus ministerijø pavadinimus ir liepiantis

22 Ibid., p. 9. 23 Ibid. 24 Ibid., p. 11. 25 Archyviniai dokumentai apie nacionalistø antiliaudinæ veiklà, Vilnius, 1961. 26 Ibid., p. 5. 27 Ibid., p. 11. 28 Hitleriniai paraiutininkai, Vilnius, 1966. 29 Nacionalistø talka hitlerininkams, Vilnius, 1970. 361 atkurtà lietuviø policijà vadinti Pagelbine Vilniaus ir srities polici- ja30. Pateikiamas visas lietuviø saugumo policijos skyriaus prie vo- kieèiø saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje virðininko S. Èenkaus raðtas K. Jageriui su praðymu nelikviduoti ðios tarnybos, kuri taip reikalinga kovojant su bendru prieðu bolðevizmu. Labai vertingos faktografinës medþiagos yra dokumentø rinkinio Masinës þudynës Lietuvoje (19411944) pirmame tome ir po gan ilgos pertraukos iðëjusiame antrajame tome31. Ðiuose tomuose iðtisai arba sutrumpinti pateikti 570-ies dokumentø tekstai ir labai iðsamûs komentarai. Taèiau dauguma dokumentø parinkti tendencingai, siekiant pagrásti dokumentø rinkiniø pavadinimà. Aukðèiau iðvardintose archyviniø dokumentø publikacijose dauguma dokumentø parinkta tendencingai, todël juos skaityti bei vertinti reikia kritiðkai, atskiriant faktines þinias nuo politiniø tendencijø. Bol- ðevikø propaganda turëjo poveiká ir padarë juodà darbà. Lietuvio policininko kaip þydðaudþio ávaizdis þmoniø protuose ástrigo giliau negu dabar norima pripaþinti. Taèiau reikia þinoti kompetencijà bei funkcijas, kurias atliko lietuviø policininkai arba kas buvo daroma jø vardu. Dar vienà ðaltiniø grupæ sudaro memuarinë literatûra. Ið pokario laikotarpio memuarø labai svarbûs yra tø ávykiø dalyviø atsiminimai. Amþininkø liudijimai suteikia tikroviðkumo daþniausiai sau- sai ir ne visas istoriografijos problemas nagrinëti leidþianèiai archy- vinei medþiagai. Nemaþai naudingø duomenø galima rasti tø ávykiø liudininkø lietuviø policijos pareigûnø prisiminimuose: tai Mari- jampolës kriminalinës policijos virðininko sûnaus iðleisti jo tëvo Balio Pupalaigio uþraðai32, lietuviø saugumo policijos Vilniaus apygardos virðininko Aleksandro Lileikio atsiminimai, dokumentai33, þurnalis- to, karinës þvalgybos specialisto, o karo metais Vidaus reikalø valdybos Priverèiamojo darbo valdybos virðininko Broniaus Auðroto kny- ga34, lietuviø saugumo policijos Vilniaus apygardos virðininko pava- duotojo Kazimiero Gimþausko prisiminimai, laiðkai, atsiminimai, do- kumentai35, lietuviø saugumo policijos Kauno apygardos valdybos Seki- mo dalies virðininko Juozo Gruðio knyga36, 5-ojo lietuviø savisaugos 30 Ibid., p. 31. 31 Masinës udynës Lietuvoje (19411944), d. 1, Vilnis, 1965; d. 2, Vilnius, 1973. 32 Populaigis A. Kriminalisto dienoratis, Vilnius, 1999. 33 Lileikis A. Paadinto laiko pëdsakais, Vilnius, 2000. 34 Aurotas B. Laisvës niekas neadëjo. valgybos karininko atsiminimai, Vilnius, 1999. 35 Gimauskas K. Tave kaip motinà mylëjau, Vilnius, 1999. 36 Gruys-ilvinis J. Laukti nebuvo kada, Marijampolë, 2000. 362 bataliono jaunesniojo puskarininkio Jono Laucës prisiminimø pluoð- tas37 ir kt. Visi prisiminimai epizodiniai, bet svarbûs tuo, kad daþnai parodo tokius momentus, kurie neatsispindi archyvinëje medþiagoje. Dar ryðkiau autoriaus mentalitetas atsiskleidþia dienoraðèiuose. Juose daug atviriau ir tiesiau dëstomos mintys ir nuomonës, todël ypaè vertingi yra tie memuarai, kurie paraðyti remiantis dienoraðèiais. Dieno- raðèiuose labiau atsispindi aplinkos poveikis. Ne visi istorikai kritið- kai analizavo memuarø informacijà tai lëmë aplinka ir memuarus bei jø autoriø gaubiantis romantiðkumas. Svarbus kriterijus yra memuarø raðymo aplinka ir sàlygos. Kitas svarbus veiksnys autoriaus ideologiniai principai, jo mentalitetas. Jø, kaip istorijos ðaltinio, panaudojimo tradicijos istoriografijoje dar nëra tvirtos. Labai svarbios nagrinëjamos problemos istoriografijai tampa lietuviø iðeivijoje iðleistos studijos. Taèiau ir èia pa- sigendame specialiø tyrimø. Nelengvà gyvenimà vokieèiø okupuotoje Lietuvoje puikiai ap- raðo Juozas Brazaitis (Ambrazevièius, Sûduvis) knygoje Vienø vie- ni38 . Be kitø klausimø, autorius apraðo lietuviø SS legiono steigimo nesëkmæ bei Lietuvos vietinës rinktinës tragedijà. Jie teigia, kad likæ rinktinës batalionai buvo pavadinti vokieèiø policijos pagelbiniais batalionais39 . Buvæs Lietuvos kariuomenës vadas generolas S. Raðtikis savo atsiminimø Kovose dël Lietuvos40 antrojoje dalyje patvirtina vokieèiø karinës vadovybës atstovø Lietuvoje kategoriðkà nuostatà lietuviø kariø atþvilgiu arba likti vokieèiø kariuomenës pagalbinëje tarnyboje, arba eiti á rusams skirtas belaisviø stovyklas. Atsiminimø autorius tvirtina, kad dalis lietuviø kariø, manydami, jog ið tokios pagalbinës tarnybos ateityje gal galësiàs susidaryti bûsimos Lietuvos kariuomenës uþuomazgos branduolys, kiti ið baimës patekti á belais- viø stovyklas sutiko tarnauti. Vëliau ðias tarnybas papildë savanoriai, vokieèiø kviesti á pagalbinæ karo policijos tarnybà. S. Raðtikio atsiminimuose ryðkëja ne tik autoriaus bûdo savybës ramumas, blaivus màstymas, polinkis á idealizmà, bet ir jo, kaip pedagogo bei karininko, màstymo ir pasaulëþiûros ypatumai.

37 Lauce J. Penktasis savisaugos batalionas, Vilnius, 1998. 38 Brazaitis J. Vienu vieni, Vilnius, 1990. 39 Ibid., p. 177. 40 Ratikis S. Kovose dël Lietuvos: kario atsiminimai, d. 2, Vilnius, 1990.

363 Iðeivijoje gyvenusiø ir raðiusiø lietuviø autoriø iðsiskiria þur- nalisto ir sociologo Albino Graþiûno knyga Lietuva dviejø okupaci- jø replëse 1940194441. Du treèdaliai knygos skirta vokieèiø okupacijos laikotarpiui ir joje pateikiama daug beveik neþinomø faktø. Jau paèioje pradþioje autorius, kurio knygai bûdinga iðtisø gan ilgø dokumentø citavimas, pateikia Lietuviø aktyvistø fronto vadovybës instrukcijà Lietuvai iðlaisvinti nurodymai, kurioje nurodoma ásteigti Tautinio darbo apsaugos kovinius dalinius. LAF vadovai, steigdami TDA, naiviai galvojo apie galimà Lietuvos kariuomenës atgimimà, taèiau vokieèiø politinë vadovybë patvarkë savaip ir neleido steigti jokiø svetimø kariniø daliniø jø uþimtose teritorijose. Autorius atkreipia skaitytojø dëmesá á tai, kad Lietuvos laikinoji vyriausybë, at- siþvelgdama á susidariusià politinæ situacijà, iki galo pasitikëjimo nei batalionais (TDAP. S.), nei policija nerodë42. Voldemarininkø ávyk- dytas perversmas faktiðkai paliko lietuviø atkurtà savivaldà be cen- trinës vadovybës (vidaus reikalø ministras J. Ðlepetys suimtas)43. Atgimusios Lietuvos istorikai dar negali pasigirti Antrojo pasaulinio karo tyrinëjimø gausa. Vienas ið svariausiø tokiø tyrinëjimø yra Valentino Brandiðausko studija apie Lietuvos valstybingumo at- kûrimà44 . Autorius, remdamasis ávairiais ðaltiniais, nuðvieèia Lietu- viø aktyvistø fronto ginkluotø bûriø Tautinio darbo apsaugos, kuriems buvo lemta karo metais tapti atkurtos lietuviø policijos tarnybomis, uþuomazgà. Studijos autorius V. Brandiðauskas daro iðva- dà, kad lietuviø partizanai bei aktyvistai, steigdami vietinës valdþios organus, Lietuvos laikinosios vyriausybës < > egzistavimo laikotarpiu prisidëjo prie Lietuvos, kurià vis dar vylësi matysià nepriklau- somà, atkuriamojo darbo45. Istorikas Arûnas Bubnys kone vienintelis yra paskelbæs rim- tø moksliniø darbø apie vokieèiø okupaciná reþimà Lietuvoje Antro- jo pasaulinio karo metais. Apimtimi iðsiskiria paskutinë A. Bubnio knyga Vokieèiø okupuota Lietuva (19411944)46. Minëtame veikale, pasinaudojæs gausia archyvø Lietuvos (penkiø), Rusijos (tri- jø), Vokietijos (trijø), Latvijos (dviejø), Lenkijos (dviejø) bei JAV

41 Graiûnas A. Lietuva dviejø okupacijø replëse 19401944, Vilnius, 1996. 42 Ibid., p. 164. 43 Ibid. 44 Brandiauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumà (1940 061941 09), Vilnius, 1996. 45 Ibid., p. 118. 46 Bubnys A. Vokieèiø okupuota Lietuva (19411944), Vilnius, 1998.

364 (vieno) medþiaga, autorius siekë kuo detaliau atskleisti vokieèiø oku- pacinio reþimo Lietuvoje genezæ ir raidà. Þavi ypatingas autoriaus sàþiningumas bei pedantiðkumas pateikiant ir komentuojant archyvinius ðaltinius, istoriografinius leidinius bei daugybæ atskirø jo nagri- nëjamos temos straipsniø. Labai svarbus yra A. Bubnio lietuviø policijos atkûrimo interpretavimas. Autorius pateikia labai ádomios ir vertingos statistikos. Vokieèiø okupantø vykdoma Lietuvos okupacija yra labai plati tema ir A. Bubniui nevienodai iðsamiai pavyko ið- nagrinëti visos ðios temos klausimus, pagaliau jis ir nebuvo uþsibrë- þæs tokio uþdavinio. Taèiau tai, kas pateikta ðiame leidinyje, kalba apie didelá ir kruopðtø autoriaus darbà, teisingai nuðvieèia tà sunkø ir sudëtingà mûsø istorijos laikotarpá. Svariai Lietuvos istoriografijà, skirtà Antrajam pasauliniam karui, papildo produktyviai dirbantis Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis dr. Rimantas Zizas. Ypaè paþymëtini ðio moksli- ninko darbai, skirti lietuviø policiniams-kariniams daliniams, ásteig- tiems vokieèiø administravimo laikais. 2000 metais tæstiniame Lietu- vos kraðto apsaugos ministerijos leidinyje Karo archyvas paskelbtas labai iðsamus bei iliustruotas unikaliomis nuotraukomis straipsnis, skirtas lietuviø statybos (inþinerijos) batalionams 19431944 me- tams47. Ðiame ádomiame darbe nuðvieèiamos statybos batalionø atsiradimo politinëskarinës sàlygos, formavimo aplinkybës, atliekamos funkcijos. Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro lei- dþiamame moksliniame þurnale Genocidas ir rezistencija yra paskelbtas R. Zizo dviejø daliø straipsnis, skirtas Lietuvos vietiniai sa- visaugai karo metais48. Kaip raðo autorius, straipsniø tikslas nu- ðviesti istoriografijoje beveik netyrinëtà Lietuvos gyventojø vietinës savisaugos organizavimàsi naciø Vokietijos metais, jos atsiradimo prie- þastis, eigà, konkreèias istorines aplinkybes ir veiksnius, skirtingus okupantø vokieèiø, lietuviðkosios savivaldos administracijos, na- cionalinio antinacinio pogrindþio interesus, nuostatas, poþiûriø á vie- tinæ savisaugà, realizuotas jos organizacines formas. Po karo ne vienas uþsienio mokslininkas ëmë tyrinëti Antro- jo pasaulinio karo problematikà.

47 Zizas R. Lietuviø statybos (ininerijos) batalionai 19431944 m.// Karo archyvas, t. 17, Vilnius, 2000.. 48 Zizas R. Vietinë savisauga (savigyna) Lietuvoje naciø Vokietijos okupacijos metais (1941 1944) // Genocidas ir rezistencija, 2001, Nr.2 (10) ir Nr. 3 (11). 365 Vokieèiø autorius Verneris Hauptas, kaip vokieèiø vermach- to karys, pats buvæs tø istoriniø ávykiø Lietuvoje liudininku, savo ádo- mioje knygoje Pabaltijys 1941. Vienos neiðspræstos problemos is- torija49 teigia, kad vokieèiø kareiviai Lietuvoje buvo sutikti kaip ið- vaduotojai, atkurta vietinë lietuviø policija vos sovietams tik pasitraukus jau rûpinosi ramybe ir tvarka kraðte. Knygoje smulkiai apra- ðyta Ostlando vokieèiø administracinë santvarka ir jos santykiai su vietos savivaldos ástaigomis. Kadangi vokieèiø civilinë valdþia Lietu- và (kaip ir kitus Pabaltijo kraðtus) traktavo kaip nukariautà ðalá, raðo knygos autorius V. Hauptas, galimybë 1941 metais atkurti Lietuvos valstybës nepriklausomybæ tapo nereali ir Pabaltijo problema liko ne- iðspræsta. Lenkø profesorius Èeslovas Madajèykas savo kiek anksèiau, dar komunistø valdomoje Lenkijoje iðleistoje dvitomëje studijoje Fa- ðizmas ir okupacijos50 tyrinëja vokieèiø okupaciniø reþimø ypatumus ávairiuose Europos kraðtuose, taip pat ir Lietuvoje. Profesorius teigia, kad vokieèiai, uþëmæ Pabaltijá, neatkûrë iki sovietinës okupacijos buvusios administracijos, o tik dideliu mastu panaudojo jos senuosius kadrus. Lenkø autorius Romanas KorabÞebrykas savo tendencingai paraðytoje daug sakanèiu pavadinimu knygoje Baltoji knyga ginant Armijà krajovà Vilniaus kraðte51 ir iðleistoje Liubline kaip at- sakas á lietuviø Sàjûdþio inspiruotus kaltinimus AK52 teigia, kad nepriklausomos Lietuvos policija gan lengvai, beveik be nuostoliø iðtvërë sovietø valdþios laikotarpá ir, prasidëjus karui, jos nariai tæsë tarnybà J. Ambrazevièiaus vyriausybës gan greitai atkurtose krimi- nalinëje, saugumo policijose bei policijos batalionuose. Nors Lietu- vos laikinoji vyriausybë neilgai iðsilaikë valdþioje, jos sukurtos, pasak autoriaus, nusikalstamos lietuviø policijos infrastruktûros53 , pa- valdþios vokieèiø gestapui bei saugumo policijai, atliko pagrindiná vaid- mená tvarkant vokieèiø uþimtas þemes. Minëtinas lenkø profesorius Jeþys Turonekas, paraðæs preci- ziðkà ir gan objektyvià monografijà54 . Kadangi Baltarusija buvo vo- 49 Haupt W. Baltikum 1941. Die Geschichte eines ungeloesten Problems. Neckargemuend: Kurt Vowinkel Verlag, 1963. 50 Madajczyk Cz. Faszyzm i okupacje: 19381945. Wykonanie okupacji przez panstwa osi w Europie, t. 1, Poznan, 1983; t. 2, Poznan, 1984. 51 R.Korab-ebryk, Biala ksiæga w obronie Armii Krajowej na Wilenszczyznie, Lublin, 1991. 52 Knygos virelio ketvirtas puslapis. 53 Korab-ebryk R. Biala ksiæga w obronie Armii Krajowej na Wilenszczyznie, s. 12 - 13. 366 kieèiø ásteigto administracinio vieneto Ostlando sudedamoji dalis, karo metais joje vykæ politiniai ir kariniai procesai beveik sutapo su tais, kurie vyko Lietuvos teritorijoje. Profesorius J. Turonekas teigia, kad steigiant savivaldos administraciná aparatà Lietuvoje bei kituose Ostlando kraðtuose buvo siekiama, pasinaudojus karo sàlygo- mis, suaktyvinti tautà ir po karo atgauti nepriklausomybæ. Autorius raðo, kad 1941 metø pavasará abveras55 steigë lietuviø diversinius bûrius, o pirmomis karo dienomis organizavo ginklø tiekimà ið oro lietuviðkam pogrindþiui. Okupacijos laikotarpiu ásteigti policijos batalionai, profesoriaus teigimu, turëjo daugiau kariniø daliniø bruoþø negu policiniø. Tuo tarpu vokieèiø mokslinis bendradarbis Knutas Stangas iðleido monografijà tendencingu pavadinimu: Kolaboravimas ir ma- sinës þudynës. Lietuviø pagalbinë policija, Hamanno motorizuotoji policinë grupë ir Lietuvos þydø þudynës56 . Raðydamas apie 1941 metø birþelio 23-iosios dienos lietuviø sukilimà, autorius paþymi, kad dalis sukilëliø galbût vadovavosi idealistiniais motyvais, bet juos nu- stelbë á sukilëliø gretas ásiliejæ þydø þudikai ir kriminaliniai elementai. Toliau K. Stangas skelbia beveik dviejø tûkstanèiø Lietuvos þydø genocido vykdytojø lietuviø pavardþiø sàraðà. Stebina knygoje pa- skelbtø pavardþiø skaièiaus priskyrimas vienam Tautinio darbo apsaugos batalionui. Tai beveik keturiø to meto policijos batalionø ka- riø skaièius: tokio didelio bataliono lietuviø policijoje karo metais nebuvo. Vargu ar K. Stangas lankësi Lietuvos centriniame valstybës archyve Vilniuje, nes sugebëti paskelbti 1834 asmenø pavardes, visus juos, be iðimties, priskirti þydðaudþiø kategorijai ir nerasti bataliono vado pulkininko Andriaus Butkûno vardo gali tik ne visai preci- ziðkai á rimtos temos nagrinëjimà þiûrintis autorius. K. Stangas, anot jo knygos recenzento dr. Arvydo Anuðausko, <...> leidosi á sunkiai suvokiamas fantazijas<...>, <...>ið menko Lietuvos istorijos þi- nojimo padarë klaidingas iðvadas ir kai kurias knygos dalis pavertë neaukðto mokslinio lygio tekstais57 . Tokiais kaip K. Stango moksliniais darbais Vokietijoje bandoma dengti naciø nusikaltimus juos priskiriant okupuotø valstybiø gyventojams. 54 Turonek J Bialorus pod okupacja niemiecka, Warszawa, 1993. 55 Abwehr 1935-1944 metais vokieèiø kariuomenës valgyba ir kontrvalgyba, vadovaujama admirolo W. W. Canaris. 56 Stang K. Kollaboration und Massenmord. Die litauische Hilfspolizei, das Rollkommando Hamann und die Ermordung der litauischen Juden, Frankfurt am Main, 1996. 57 Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 1(3), p. 121 - 128. 367 JAV iðleistos broðiûros Hitlerio Rytø legionai58 autorius Antonio Miunozas labai glaustai apþvelgia nacionaliniø policijos da- liniø steigimo ir veiklos trijose Baltijos valstybëse karo metais istori- jà. A. Miunozas raðo, kad lietuviø pogrindþio vadovo þinioje buvo 36 000 nuolatiniø bei laikinø kovotojø. Prasidëjus 1941 metø sukilimui, jø skaièius iðaugo iki 100 000 vyrø. Ðiuos skaièius reikia vertinti labai kritiðkai. Pasak autoriaus, vokieèiai padarë strateginæ klaidà: nuo birþelio 28 dienos iki rugpjûèio sukilëliø daliniai buvo nuginkluoti ir ið jø dalies buvo organizuoti policijos batalionai. Nebûda- mas istorikas, jis neiðvengë netikslumø, klaidø, nes raðydamas kny- gelæ, nesirëmë jokiais pirminiais archyviniais ðaltiniais, o tik pasinau- dojo þiupsneliais þiniø, paimtø ið ávairiø autoriø knygø, skirtø Antro- jo pasaulinio karo istorijai. Knygoje yra pateikti neteisingi Lietuvoje tarnavusiø vokieèiø policijos pareigûnø vardai bei lietuviø policijos pareigûnø pavardës. Knygoje esama ir daugiau trûkumø, bet, laimë, autorius, gyvendamas Amerikos þemyne, susilaikë nuo klaidingø ver- tinimø, komentarø ir iðvadø, o vien iðdëstë datas, ávykius ir faktus. 1998 metais itin daug knygø iðleista apie Lietuvà ir Antràjá pasauliná karà. Be ðio straipsnio autoriaus bei A. Bubnio Lietuvoje iðleistø knygø, Jungtinëse Amerikos Valstijose knygà Lietuvos ka- riniø formuoèiø antrojo pasaulinio karo metais istorija (19391945) iðleido lietuviø kilmës autorius Henry L. Gaidis59. Nelabai kruopð- èiai paraðytoje 300 puslapiø knygoje apraðoma Lietuvos bei lietuviø kariniø formuoèiø raida paskutiniojo karo metais. Paskutiniame Uþ- imtø Rytø srièiø ministerijos personalo tarnybos 1945 metø sausio 24 dienos raporte, kurá mini L. H. Gaidis, teigiama, kad paskutinë- mis karo dienomis Lietuvoje tarnavo apie 3000 lietuviø policininkø. Artëjant antrajai rusø okupacijai, jiems buvo ásakyta iðtirpti. Daug lietuviø policininkø prisijungë prie pogrindþio ir tæsë kovà partizanø daliniuose. Deja, raðydamas ðià knygà autorius nepasinaudojo në vienu archyviniu dokumentu, në vienu rimtu ðaltiniu. Beveik visuose ðiai temai skirtuose leidiniuose akcentuojami vokieèiø ir jø pagalbi- ninkø nusikaltimai þydø tautai. Kiekvienoje knygoje, skirtoje Antra- jam pasauliniam karui, apskritai ir þydø genocidui konkreèiai, bûti- nai paþymima, kad Vokietija iðþudë 6 mljn. þydø (nors dël ðio skai- èiaus paskutiniu metu labai abejojama), o kad Sovietø Sàjungoje ið- 58 Münoz J. Antonio. Hitlers Eastern Legions, Vol. 1: The Baltic Schutzmannschaft, Axis Europa, New York, 1997. 59 Gaidis L. Henry, A history of the Lithuanian military forces in World War II (19391945), Chicago, Illinois, 1998. 368 þudyta 60 mljn. þmoniø nutylima, nes tai buvo ne þydai. Hitlerio þiaurybës, palyginti su Stalino þiaurybëmis, nublanksta ir dël apimties, ir dël priemoniø. Retkarèiais skaitytojams norima sudaryti áspûdá, kad visas Europos þydø genocidas ávykdytas lietuviø rankomis arba tik jiems aktyviai bendrininkaujant. Kuriama paradoksali situacija: daþnai akcentuojama, kad tik Lietuva ir Ispanija priëmë prieð karà ið Vokietijos tremtus þydus, kad lietuviai kone vieninteliai Europoje, kurie atsisakë ásteigti SS legionà ir kartu ávardijami kaip þydðaudþiai. Holokausto tema yra apipinta ávairiø kompleksø, ávaizdþiø ir mitø. Bene opiausia tema lietuviø vaidmuo þydø genocido laikotarpiu, nes èia radikaliai skiriasi daugelio istorikø bei politikø poþiûriai. Maþai arba visai netyrinëti tokie klausimai kaip vokieèiø vermachto þygis per Lietuvà 1941 metais garsiosios SS kariuomenës divizijos Totenkopf, lietuviø kariø tarnyba vokieèiø kariniuose daliniuose, lietuviø naktiniame oro ðturmo divizijone Nr. 12 (NSGr12), pirmojo generalinio tarëjo generolo P. Kubiliûno vaidmuo vokieèiø okupacijos metais, antinacinës rezistencijos organizacijø Lietuviø frontas, Lietuvos laisvës kovotojø sàjunga, Lietuvos laisvës armija, Lietuviø vienybës sàjûdis, Vyriausiasis Lietuvos iðlaisvini- mo komitetas veikla ir t. t. Lietuviø pasiprieðinimas vokieèiams buvo pasyvus. Pasyviosios rezistencijos taktikà lëmë siekis iðsaugoti kuo daugiau lietuviø gyvybiø. Be to, aktyviai kovoti su vokieèiais reiðkë teikti paramà Raudonajai armijai. Visos organizacijos sutarë, kad lie- tuviø tautos prieðas Nr. 1 yra Sovietø Sàjunga. Bûtina atsakyti á klau- simà kieno pusëje buvo Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais? Manau, faðistinës Vokietijos, o ne antihitlerinës koalicijos. Istorikams bûtina tarti þodá apie vadinamàjà 16-àjà lietuviðkàjà divizijà. Ar tikrai ji buvo lietuviðka? Nebuvo sudarytas lietuviø SS legionas. Ar turime tuo didþiuotis ar ne? Pagrindinis ðaltinis, leidþiantis atskleisti vokieèiø okupantø valdymo organizacijà Lietuvos generalinëje srityje, yra ávairiuose Lie- tuvos Respublikos archyvuose bei bibliotekø rankraðtynuose esantys autentiðki dokumentai. Didþiausi ir pagrindiniai archyviniø dokumen- tø klodai yra sukaupti Lietuvos centriniame valstybës archyve. Kai kurie ðiame didþiausiame Respublikos archyve saugomi dokumentai stebëtinai tvarkingai dar karo metais sugrupuoti, sunumeruoti bei suriðti, kiti palaidi, iðsklaidyti kituose fonduose. Bet nepaisant trûku- mø, ðie dokumentai dabar yra neákainojami laiko liudininkai ir jø au- tentiðkumas nekelia abejoniø. Ypaè daug vertingø dokumentø yra

369 Lietuvos generalinës srities Vidaus reikalø vadybos, Tvarkos policijos vado prie SS ir policijos vado Lietuvoje ástaigos Vilniaus skyriaus, Lietuvos generalinës srities lietuviø savisaugos daliniø ðtabo, Lietu- viø ryðio karininko prie tvarkos policijos vado Lietuvoje ðtabo, Lie- tuvos generalinës srities vokieèiø saugumo policijos ir SD vado ástai- gos, Lietuviø kriminalinës policijos skyriaus prie saugumo policijos ir SD vado, Lietuvos generalinës srities Pirmojo generalinio tarëjo ástaigos Kaune, ávairiø lietuviø policijos batalionø bei Lietuvos gene- ralinës srities apskrièiø fonduose. Nauji neþinomi faktai, interpre- tuoti pagal jau skelbtus apibendrinanèius tyrimus, leidþia istorikams geriau suvokti Lietuvos vokieèiø okupacijos periodà. Bet nepaisant dokumentø gausos, kai kuriems ávykiams nuðviesti trûksta archyvi- nës medþiagos. Labai daug svarbiø autentiðkø dokumentø sunaikin- ta, dingo per karo bei pokario sumaiðtá. Nemaþai vokieèiai iðsiveþë á Vakarus ir dalis jø saugoma Koblenco federaliniame archyve (Bun- desarchiv Koblenz). Sovietai savo ruoþtu nemaþai jø iðsiveþë á Rytus ir dalis jø yra Maskvoje, Istoriniø dokumentiniø kolekcijø saugojimo centre (buvusiame SSRS centriniame valstybiniame ypatingajame archyve)60, á kurá mûsø istorikams vis dar sunku patekti. Ðiandien istorijos mokslui keliami nauji reikalavimai paþin- ti istorijà tokià, kokia ji buvo, su tomis politinëmis nuostatomis ir bûdais jas ágyvendinti. Kaip sakë Tomas Venclova, labai teigiama yra tai, kad Lietuvoje, nors ir lëtai, poþiûris á istorijà tampa civilizuotas (pvz., á 1941 metø sukilimà, á pokario periodà). Taip jau susiklostë, kad mûsø tautos istorija tai nuolatinë kova dël Lietuvos vardo iðsaugojimo pasaulio þemëlapyje. XX amþiuje tik 32 metus likimas Lietuvai skyrë kurti valstybæ. Todël lietuviø isto- rikø atnaujinti karo metø tyrinëjimai, ádomiomis detalëmis uþpildys daugiau kaip pusës amþiaus senumo Lietuvos istorijos spragas, leis á amþiaus vidurio lietuviø valstybingumo atkûrimo pastangas paþvelgti kitu þvilgsniu. Visa tai kartu su kitø problemø gvildenimu pasitarnaus karo periodo Lietuvos istorijos iðsamesniam tyrinëjimui. Apibendrin- tai reikëtø pasakyti, jog ðaltiniø bazë ir literatûros sàraðas Lietuvos istorijai Antrojo pasaulinio karo metais tirti nëra pakankamas, todël susipaþinus su ðia medþiaga iðkyla daug klausimø, á kuriuos atsakyti iki ðiol tebëra neámanoma. Taigi mokslininkø laukia didelis darbas iðsa- miau analizuoti naciø laikotarpio Lietuvos istorijos baltàsias dëmes.

60 Jegelevièius S. Ypatingasis archyvas Maskvoje//Lietuvos istorijos studijos, t. 3, Vilnius, 1996, p. 144. 370 RÉSUMÉ

Les recherches sur loccupation allemande de la Lituanie (1941-1945)

Dr. Petras Stankeras

Plusieurs publications scientifiques et de vulgarisation scien- tifique, consacrées à lhistoire de la Lituanie pendant la Seconde Gu- erre mondiale, sont examinées dans cet article. Cette période a été insuffisamment étudiée par les historiens soviétiques, et les études réalisées étaient unilatérales et tendancieuses, teintées de propagande. Une opinion erronée sur les «crimes» des Lituaniens vis à vis du peuple juif était inculquée de faêon insistante dans les travaux. Les recueils de documents darchives choisis de manière tendancieuse étaient très populaires. Ces travaux ont hélas formé une conscience historique. Toute une série de problématiques importantes a généralement été passée sous silence et ignorée. Après la restauration de lindépendance de la République de Lituanie, de nouvelles exigences civilisées sont apparues dans la science historique. Se basant sur le principe dhistorisme, toute une série de magnifiques monographies ont déjà été publiée. Certains historiens contemporains de la Lituanie indépendante, emportés par le courant, ne peuvent nullement débarquer sur une rive et, regardant en arrière avec des yeux lucides, évaluer objectivement les événements de la dernière guerre, surtout les relations entre les Lituaniens et les Juifs. Áteikta 2002-09-26

371 LIETUVIØ KARIØ DALYVAVIMO UÞSIENIO KARIUOMENËSE TYRIMØ PROBLEMOS

Auðra Jurevièiûtë (Vytauto Didþiojo karo muziejus)

Lietuviø dalyvavimas uþsienio kariuomenëse yra nauja tema karybos istorijos tyrimuose. Kiek þinoma, ðios temos tyrimø yra nedaug ir daug darbø nëra paskelbta. Todël ðis straipsnis yra parengtas remiantis autorës tyrimais, pradëtais 1995 metais, bei jos surinkta medþiaga (chronologinës ribos 19412002 metai), esanèia Vytauto Didþiojo karo muziejuje. Tyrimai atliekami ðiomis temomis: 1) lietuviai kariniuose konfliktuose: II pasaulinis, Korëjos, Vietnamo bei Af- ganistano karai ir kiti maþesni kariniai konfliktai; 2) lietuviai svetimose kariuomenëse taikos metu ávairiose valstybëse; 3) lietuviai Prancûzø svetimðaliø legione (iðskiriama ið bendro konteksto dël legiono formavimo specifikos). Tokia tvarka bandysime iðkelti tyrimø problemas, ypaè aktualias dël archyviniø ðaltiniø Lietuvoje nebuvimo ir labai menkos istoriografijos. Straipsnio tikslai: 1) iðkelti temos naujumà ir aktualumà; 2) parodyti tyrimo problemas; 3) supaþindinti su jau atliktais darbais; 4) átraukti nagrinëjamà temà á moksliðkai tyrinëjamus objektus ir tuo plësti Naujausiø laikø karybos istorijos studijas. Lietuviai kariniuose konfliktuose

Lietuviø dalyvavimas II pasauliniame kare (19391945) tu- rëtø bûti skirstomas á kelias temas: lietuviø tarnyba Sovietø Sàjungos kariuomenëje, nacistinës Vokietijos daliniuose, Jungtiniø Amerikos Valstijø, Didþiosios Britanijos ir kitø Europos valstybiø kariuomenë- se. Didþiausia problema ðaltiniai. Tai aktualu net ir kalbant apie tarnybà sovietinëje kariuomenëje. Istoriografija apie lietuvius sovie- tinëje kariuomenëje II pasaulinio karo (sovietinëje istoriografijoje Didþiojo Tëvynës karo) metais yra ne tokia jau menka, taèiau raðyta sovietmeèiu ir todël reikalauja kritiðko poþiûrio. Po Lietuvos Nepri- klausomybës paskelbimo ðia tema mûsø istorikai neraðë. Tad manome, kad nauji tyrimai ir poþiûris taip pat bûtø svarbûs karybos istorijai. Tiesa, galima paminëti, kad 1995 metais Lietuvos Antrojo pasaulinio karo antihitlerinës koalicijos dalyviø organizacijos Respubliki-

372 nis komitetas iðleido knygà 16-osios lietuviðkosios divizijos þuvu- siøjø kariø atmintis. Knygoje pateiktos 9350 lietuviðkosios divizijos kariø, þuvusiø kautynëse, pavardës. Abëcelës tvarka suraðytame sà- raðe nurodomas tik laipsnis, gimimo ir þuvimo data, kartais tik þuvi- mo, ir vieta, kur þuvo, bet nenurodoma tautybë. Tautybæ galima ban- dyti nustatyti pagal pavardæ ir tëvavardá. Su panaðaus pobûdþio problemomis susiduriame ir tirdami lietuviø tarnavimà okupacinëje vokieèiø kariuomenëje iðsamiø duo- menø nëra: neþinomas nei tarnavusiøjø skaièius, nei tarnybos vietos. Ðie duomenys turëtø bûti Vokietijos archyvuose. Dalis dokumentø yra Lietuvos valstybës archyve. Bet jie nëra iðsamûs ir apima daugiau savisaugos batalionus ar kitus karinius padalinius, buvusius okupuotos Lietuvos teritorijoje. Pastaroji tema jau yra nagrinëta ir toliau tiriama. Apie lietuviø policijà II pasaulinio karo metais raðë Petras Stankeras1. Rimantas Zizas paskelbë keletà straipsniø apie vietinæ savisaugà2 ir lietuviø statybos (inþinerijos) batalionus 19411944 m.3 Bendrais bruoþais lietuviø dalyvavimà nacistinës Vokietijos kariuo- menëje apraðo ir Arûnas Bubnys savo monografijoje Vokieèiø okupuota Lietuva (19411944)4. Tas pats autorius paskelbë keletà straipsniø apie Lietuvos vieðàjà policijà ir policijos batalionus (1941- 1944) bei lietuviø policijos 2-àjá ir 252-àjá batalionus5. Yra iðleista ir keletas atsiminimø knygeliø: Jono Laucës6 ir Antano Martinionio7. Pastarojoje yra atspausdinti keleto Vermachte tarnavusiø lietuviø atsiminimai. Visi paskelbti tyrimai nagrinëja daugiau atskirybes ir tai apsunkina susidaryti visà vaizdà apie lietuvius, tarnavusius naciø ka- riuomenëje. Dël ðios prieþasties tyrimai ðia tema turëtø bûti tæsiami daugiau dëmesio skiriant: lietuviø, tarnavusiø Vermachte ir SS daliniuose, skaièiui nustatyti, kuriose vietose, kiek ið jø apdovanota na- cistinës Vokietijos apdovanojimais, kiek þuvo, kur palaidoti, kiek su- gráþo ir kokie jø likimai sovietinëje Lietuvoje ir kt.

1 Stankeras P. Lietuviø policija 19411944 metais. Vilnius, 1998. 2 Zizas R. Vietinë savisauga (savigyna) Lietuvoje naciø Vokietijos okupacijos metais (1941 1944) // Genocidas ir rezistencija. Vilnius, 2002, 1(11). 3 Zizas R. Lietuviø statybos (inþinerijos) batalionai 19431944 m. // Karo archyvas XVI, Vilnius, 2000. 4 Bubnys A. Vokieèiø okupuota Lietuva (1941-1944), Vilnius, 1998. 5 Bubnys A. Lietuviø policijos 2-asis (Vilniaus) ir 252-asis batalionai (19411944) // Genocidas ir rezistencija. Vilnius, 2000, 2(8). 6 Laucë J. Penktasis savisaugos batalionas. Vilnius, 1998. 7 Martinionis A. Lietuviai Vermachte. Vilnius, 1999. 373 Lietuviø dalyvavimà kitø valstybiø kariuomenëse II pasaulinio karo metais apraðo JAV lietuvis Henris L. Gaidis8. Jo knygoje raðoma apie lietuvius, tarnavusius Vokietijos, Lenkijos ir JAV ka- riuomenëse. Remiantis JAV vyriausybës statistika, H. L. Gaidis ra- ðo, kad kare dalyvavo 8,5 milijono amerikieèiø kariø, tarp kuriø buvo 1,2 procento lietuviø arba save kildinanèiø ið Lietuvos9. Ávertinæs ðiuos skaièius, autorius teigia, kad JAV pusëje kariavo apie 100 tûkstanèiø lietuviø10. Tikslesniø duomenø, kur ir kiek tarnavo, knygoje nenurodoma, bet minima, kad lietuviø buvo beveik visuose JAV ka- riuomenës padaliniuose, dislokuotuose ávairiose vietose: Italijoje, Prancûzijoje, Ðiaurës Afrikoje ir net Piar Harbore (Pear Harbor) esanèiame tarp JAV ir Japonijos. Nuo 1950 metø JAV lietuviø iðeiviø leidþiamame þurnale Karys buvo ávairiai besivadinanèios rubrikos apie lietuvius, tarnau- janèius ávairiø ðaliø kariuomenëse. Jø pavadinimai keitësi bëgant metams: 1950 m. buvo straipsneliai arba tik fotonuotraukos su uþraðu Amerikos lietuviai II pasaulinio karo dalyviai11, Mûsø karo vyrai raðo12, Lietuviø tautos amþinieji kariai13. Ðiuose straipsniuose ir þinutëse randame pavardþiø þmoniø, dalyvavusiø II pasauliniame kare. Tik atsitiktinumo dëka pasiseka surasti juos paèius ar jø gimines ir artimuosius, uþraðyti jø atsiminimus. Visi tokiu bûdu surinkti duomenys nëra objektyvûs ir patikimi. Tokiu bûdu surasti pavyksta labai nedaug þmoniø, o ir ta surinkta medþiaga neleidþia daryti kokiø nors didesniø apibendrinimø ir moksliniø iðvadø. Prasidëjus Korëjos karui (19501953) Karyje atsiranda straipsniø arba tik þinuèiø, kad koks nors lietuvis dalyvauja kare, praneðama apie þuvusius. Ðiame kare dalyvavo nemaþai lietuviø, tuo metu atvykusiø á JAV. Ne vienas á ðá karà iðëjo savanoriu. Tai darë labai pragmatiðkais sumetimais. Buvo galima greièiau ir lengviau gauti JAV pilietybæ. Ðtai kà apie tai raðo Korëjos karo veteranas Gintautas Vëþys savo atsiminimuose, kurie saugomi autorës archyve. Visi jaunuoliai iki 26 metø turëjo uþsiregistruoti mobilizacijos skyriuose. 1951 m. vasario mënesio pradþioje að ir mano draugas lietuvis bu- 8 Henry L. Gaidis. A history of the Lithuanian military forces in wold war II 1939-1945. Chicago, Illinois, 1998. 9 Ten pat, P. 255. 10 Ten pat, P. 255. 11 Amerikos lietuviai II pasaulinio karo dalyviai // Karys. 1950 m. gruodþio mën., P. 10. 12 Mûsø karo vyrai raðo // Karys. 1951 m. sausio mën., P. 12. 13 Lietuviø tautos amþinieji kareiviai. // Karys. 1951 m. vasariokovo mën., P. 12. 374 vome mobilizuoti ir iðveþti á kariuomenës stovyklà Kentukio valstijo- je. Nuvykus buvome iðrikiuoti priesaikai. Prieð tai buvo sukoman- duota: Visi ne pilieèiai á prieká. Keletas iðsiþengëme. Na, pagalvojau, kad mus nepilieèius atleis nuo kariuomenës, kaip pagal tarptautinius ástatymus numatyta. Visi kurie nori bûti JAV pilieèiais, vienà þingsná atgal14. Atsiminimø autorius 1949 m. pasiekë JAV, o 19511953 m. tarnavo Vokietijoje JAV bazëje, netoli Hanau. Ðis lietuvis buvo tarp tø kariø, kurie turëjo patekti á Korëjà, taèiau dël prastø anglø kalbos þiniø nebuvo ten nusiøstas. Oficialiai jis yra Korëjos karo veteranas, nors ten ir nebuvo. Jauni vyrai, 1944 m. pasitraukæ ið Lietuvos, bëgdami nuo so- vietø, 19491950 m. atvykæ á JAV, stojo svetimon kariuomenën. Ne vienas þuvo tame kare. Tikslus þuvusiøjø skaièius neþinomas, o gyvø karo veteranø liko nedaug. Balta dëmë, kurià vargu ar besuspësime uþpildyti. Visi ðaltiniai ir literatûra yra tik JAV. Veteranai, kuriø atsiminimus bûtø galima uþraðyti, taip pat gyvena toli nuo Lietuvos. Tai jau ne tik atstumo, bet ir finansinë problema kas finansuos tuos tyrimus. Nuo 1953 iki 1954 metø Karyje buvo rubrika Kariø gyve- nimas15 , kurioje raðoma apie lietuvius, kariaujanèius ar tarnaujan- èius Korëjoje, Vokietijoje, JAV, Argentinoje. Ðià medþiagà surinkdavo ir skelbdavo ats. ltn. Balys Brazdþionis. Buvo straipsniø ir kitais pavadinimais. Juose yra informacijos mus dominanèia tema, tai: Lie- tuviai kariai, miræ ir kovojusieji Korëjoje16 , 1954 m. Lietuviø kariø gyvenimo kronika17 . 1954 m. kovo mënesá þurnale atsiranda naujas uþraðas, kuris buvo vartojamas iki pat Kario iðeivijoje leidimo pabaigos. Tai Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje18 su pote- mëmis Lietuviai kariai Vakarø Vokietijoje ir Korëjos karo veteranai ir ten dar esantys. Reikia paþymëti, kad ðiuose straipsneliuose buvo ávairiø þiniø apie lietuvius karius, ne tik tarnaujanèius ar daly- vaujanèius karuose, bet ir apie Lietuvos kariuomenës karininkus ir kareivius, emigravusius á uþsiená. Pateiktoji medþiaga yra vienkarti- në, t. y. paminima pavardë ir vieta, kur asmuo tarnauja, ir daugiau jokios informacijos. Nëra galimybës suþinoti tolesnio ðio kario liki-

14 Vëþys G. Atsiminimai. 1994 m. spalio 14 d. // A. Jurevièiûtës archyvas. 15 Kariø gyvenimas // Karys. 1953 m. sausio mën., Nr.1, P. 17. 16 Lietuviai kariai miræ ir kovojusieji Korëjoje // Karys. 1953 m. spalio mën., Nr.10, P. 189. 17 Lietuviø kariø gyvenimo kronika // Karys. 1954 m. sausio mën., Nr. 1, P. 25. 18 Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje // Karys. 1954 m. kovo mën., Nr.3, P. 56. 375 mo kà jis pasiekë, kokiu laipsniu baigë tarnybà ir t. t. Tiesa, perþiû- rint Kará, galima rasti pakartotinø þiniø apie jau minëtus asmenis, bet tai labai retai sutinkama informacija. Taigi ðis vienintelis ðaltinis yra labai fragmentiðkas ir moksliniam tyrimui didelës naudos neduoda. Reikëtø visas rastas Karyje pavardes patikrinti JAV ar kitø vals- tybiø kariniuose archyvuose ir po to jau bûtø galima daryti iðvadas, kiek lietuviø tarnavo vienoje ar kitoje kariuomenëje, kiek dalyvavo karuose, kiek þuvo ir kt. JAV karas Vietname, trukæs 8 metus (19651973), pareikalavo nemaþai kareiviø. Tarp jø buvo ir ne vienas lietuvis. Lietuviai dalyvavo ðiame kare ne tik JAV pusëje (didþioji dalis), bet ir Sovietø Sàjungos kariuomenëje. Nors pati Sovietø Sàjunga Vietname neka- riavo, bet siuntë savo karinius patarëjus padëti vietnamieèiams. Jø gretose taip pat buvo lietuviø. Ði informacija renkama remiantis karo dalyviø atsiminimais, oficialiø duomenø nëra. Tokios þinios nebuvo skelbiamos sovietinëje spaudoje. Daugiau duomenø yra apie lietuvius, buvusius Vietname ir kariavusius JAV pusëje. Jie buvo tos ðalies pilieèiai ir, jø supratimu, vykdë savo pilietinæ pareigà. Apie karà Viet- name buvo raðoma visuose iðeivijos laikraðèiuose ir þurnale Karys. Tokiø straipsniø randame JAV lietuviø laikraðèiuose Darbininkas bei Draugas. Juose buvo spausdinami nedideli straipsneliai apie lietuviø kariø dalyvavimà Vietnamo kare. Galima paminëti kelias þi- nutes apie Edvardà J. Jasaitá19 , ne vienas straipsnis skirtas Jûratei Kazickaitei, kuri tuo metu buvo karo korespondentë Vietname20. Ji raðë ne tik apie patá karà, bet ir apie ten kariaujanèius lietuvius. Drau- ge randame daug maþø þinuèiø apie lietuvius kovotojus, kuriuos mes dabar jau paþástame kaip dirbusius Lietuvos kraðto apsaugos ministerijoje; tai plk. Algimantas Garsys, 1968 m. jis buvo tik leitenantas, dalyvavæs Vietnamo kare21 , aviacijos plk. ltn. Donatà Skuèà, transporto lëktuvais skraidþiusá á Vietnamà bei plk. Jonà Kronkaitá, da- bartiná Lietuvos kariuomenës vadà, dalyvavusi dviejose Vietnamo karo kompanijose.

19 Edvardas J. Jasaitis þaliukø virðininkas tarp kalnieèiø Vietname // Darbininkas. 1966 m. spalio 2 d., Nr. 2. 20 Lietuvaitë Vietnamo frontuose // Darbininkas. 1968 m. vasario 16 d., Nr. 13; Graudi batø istorija Khe Sanh. // Darbininkas. 1968 m. kovo 29 d., Nr. 24; J. Kazickaitë apie moteris Vietname // Draugas. 1968 m. rugpjûèio 19 d., Nr. 195; Jà lengva paþinti Ji gi lietuvaitë // Darbininkas. 1968 m. gruodþio 17 d., Nr. 8283. 21 J. A. Valstybëse // Draugas. 1968 m. vasario 23 d., Nr. 46. 376 Vaðingtone yra Vietnamo kare þuvusiøjø memorialas, kurio sienose áraðytos kritusiøjø pavardës. Tos pavardës yra iðspausdintos Vietnamo veteranø memorialo fondo iðleistoje knygoje22. Tarp þuvu- siøjø yra ir lietuviðkø pavardþiø. Taèiau jos paraðytos anglø kalba ir reikia dideliø pastangø iðsiaiðkinti, ar tai lietuvis, ar tik panaðiai skam- banti kitos tautybës kario pavardë. Kiekvienà rastà pavardæ reikia tikrinti kituose ðaltiniuose. Vienintelis prieinamas ðaltinis þurnalas Karys. Taèiau negalima teigti, kad visi þuvæ kare buvo paminëti ðiame þurnale. 1995 metais Tauragës balse Audrius Bitinas paraðë straips- ná Tas prakeiktas Vietnamo karas. Èia pateikiamas dalyvavusiø Viet- namo kare lietuviø skaièius (tiek SSRS, tiek JAV) pusantro ðim- to23. Ðiame straipsnyje minimas lietuvis Romualdas Verketis, dalyva- væs Vietnamo kare SSRS pusëje. Ðiek tiek lengviau tyrinëti temà Lietuviai Afganistano kare (19781988). Tuo metu sovietinëje kariuomenëje tarnavæ lietuviai, be jø sutikimo ar noro buvo siunèiami á Afganistanà. Kiek lietuviø per tuos deðimt metø kariavo arba tarnavo ribotame kontingen- te, tiksliø þiniø nëra. Kai kuriuos duomenis yra surinkusi Afganista- no karo veteranø sàjunga, ásikûrusi Lietuvoje 1988 m. Jø duomenimis yra apie 89 þuvæ lietuviai. Apie þuvusius Afganistane 1999 metais Rusijoje buvo iðleista keturiø tomø knyga24. Joje suraðyti visi 15 tûkstanèiø kare þuvusiø kariø. Knygoje yra ádëta þuvusio kario nuo- trauka ir trumpas tekstas. Galima paminëti ir tai, kad Rusijoje yra iðleista nemaþai knygø Afganistano karo tema tiek moksliniø25 , tiek atsiminimø bei publicistikos. Lietuvoje daugiausia duomenø randame spaudoje. Tik 1993 metais buvo iðleista atsiminimø knyga Kaip tampama albinosais, kurià paraðë tame kare dalyvavæs Zigmas Stankus26. Buvo skelbtas ne vienas Tauragës Afganistano karo veteranø sàjungos pirmininko Audriaus Bitino straipsnis apie Afganistane kariavusius bendraþy- gius gyvus, þuvusius ir mirusius nuo patirtø suþeidimø jau Lietuvo- je27. Nemaþai ávairios raðytinës ir eksponatinës medþiagos buvo su- 22 Vietnam Veterans memorial. Directory of names. 19591965. Vashington, 1999. 23 Bitinas A. Tas prakeiktas Vietnamo karas // Tauragës balsas. 1995 m. vasario 21 d. 24 Êíèãà ïàìÿòè î ñîâåòñêèõ âîéíàõ, ïîãèáøèõ â Àôãàíèñòàíå. Ìîñêâà, 1995, Ò. 14. 25 Øóáèí À. Â. Îò «çîñòîÿ ê ðåôîðìàì. /ÑÑÑÐ â 19771985 ã./, Ì., 2001. 26 Stankus Z. Kaip tampama albinosais. Klaipëda, 1993. 27 Bitinas A. Du likimai // Vakarø ekspresas. 1994 m. kovo 17 d.; Iðeinantiems // Tauragiðkiø balsas. 1997 m. gruodþio 18 d. 377 kaupta ruoðiant parodà Lietuviai Afganistano kare 19881998, kuri buvo surengta VD karo muziejuje karo pradþios 10-meèiui ir pabaigos 20meèiui paþymëti. Tai buvo pirma Lietuvoje tokio pobûdþio paroda, palietusi skaudþià lietuviams temà ir atskleidusi sunkumus tiriant ðià problemà. Archyvø Lietuvoje nebuvimas (dokumentai yra Sovietø Sàjungoje A. J.) yra didelë kliûtis moksliniam ðios temos nagrinëji- mui. VU Psichologijos institutas ir Lietuvos gyventojø genocido centras atlieka tyrimà dël pripaþinimo Afganistano karo veteranams nu- kentëjusiøjø nuo Sovietinës okupacijos statusà. Jie renka anketas apie ðiame kare dalyvavusius lietuvius ir jø sveikatos bûklæ, nes daugelis Afganistano karo veteranø turi ir psichologinø problemø. Ne maþiau aktuali tema lietuviø tarnavimas sovietinëje ka- riuomenëje 19441991 m. Moksliniø darbø apie ðá mûsø istorijos tarpsná nëra. Neturime net skaièiø, kiek Lietuvos SSR vyrø perëjo per sovietinës kariuomenës mësmalæ. Lietuvoje neliko kariniø komi- sariatø archyvø (yra dalis Kauno komisariato dokumentø A. J.). Daugelis iðveþti á Rusijà. Jei atsiras galimybë padirbëti ðios valstybës kariuomenës archyvuose, ðià problemà bus galima iðspræsti. Apie tar- nybà sovietinëje kariuomenëje yra paskelbta tik atsiminimø pobû- dþio leidiniø. Vytautë Þilinskaitë surinko motinø, tëvø, artimøjø laið- kus ir pasakojimus apie þuvusius bûtinojoje karo tarnyboje Lietuvos vaikinus. O 1991 m., pasiremiant ðiais atsiminimais ir laiðkais, buvo iðleista knyga Praðë neverkti28. Praeitais metais iðëjo Broniaus Pet- kevièiaus atsiminimø I dalis Varikoniø metai29. Autorius prisimena kaip jis 1945 m. buvo paimtas á sovietinæ kariuomenæ, kokie sunku- mai ir nepritekliai ten jo laukë. II dalyje, kuri dabar raðoma, turëtø atsispindëti ávykiai Kurðo karinëje operacijoje, kai jis susitiko su lietuviais, tanavusiais Vokietijos pusëje. Duomenis apie þuvusius ir nukentëjusius sovietinëje kariuo- menëje renka Lietuvos kariø atminimo sàjunga. Ðios organizacijos surinktais duomenimis, sovietinëje kariuomenëje þuvo apie 1666 Lie- tuvos vaikinai. Á ðá skaièiø áeina ir Afganistano kare þuvæ lietuviai. Prancûzø svetimðaliø legionas

Atskira tema lietuviai, tarnavusieji arba dar tebetarnaujan- tys Prancûzijos svetimðaliø legione. Legionas buvo ákurtas 1831 me-

28 Praðë neverkti / Surinko ir sudarë Vytautë Þilinskaitë. Vilnius, 1991. 29 Petkevièius B. Varkoniø metai. Kaunas, 2002. 378 tais prancûzø karaliaus Lui Filipo (Louis Philippe). Á legionà galëjo ir gali ástoti visø tautybiø ir rasës vyrai. Nemokëjimas elgtis su ginklu ar ankstesni teistumai neturi jokios reikðmës. Bûsimasis legionierius gali pasikeisti pavardæ, tautybæ ir tai nieko nedomina. Svarbiausia gera sveikata, besàlygiðkas paklusnumas vyresnybei ir lojalumas Pran- cûzijos vyriausybei. Vadovaujantis tokiais principais buvo sukurtas elitinis Prancûzijos kolonijiniø pajëgø dalinys. Nuo legiono ákûrimo pradþios jame tarnavo ne vienas lietuvis. Yra keletas straipsniø apie lietuvius Prancûzø svetimðaliø legione ir tarpukario spaudoje. 1927 metais Lietuvoje pasirodë tik inicialais pasiraðiusio autoriaus straipsnis Prancûzijos svetimðaliø legionas30. Minëtame straipsnyje raðoma: kaip spëjama, ðiuo metu legione tarnauja apie 20 lietu- viø31. Buvo panaðiø straipsniø Trimite32 . 1939 m. ats. mjr. Petro Rusecko dëka buvo iðleista Jono Vaièkaus atsiminimø knyga apie tarnybà legione Ðeðeri metai svetimðaliø legione33. Jos autorius teigia, kad tuo metu, kai jis tarnavo, legione buvo apie 100 lietuviø34. Vien jo batalione buvo 4 lietuviai. Ið Prancûzijos gautais duomenimis 1939 m. legione tarnavo tik 12 lietuviø35. Labai gaila, kad autorius nemini tø lietuviø vardø ir pavardþiø. Daugiau lietuviø pateko á le- gionà po II pasaulinio karo. Vieni bëgdami ið nelaisvës, kiti ieðko- dami duonos ir uþsiëmimo ar pilietybës. Atitarnavusieji gaudavo Pran- cûzijos pilietybæ. Apie tarnybà legione yra paraðytø nedidelës apimties atsiminimø, taèiau iðleistø ne Lietuvoje, o JAV. Galima paminëti Bruno-Vyèio Vrublevièiaus knygelæ Lietuviai legionieriai Vietna- me36. Pats autorius buvo legionierius ir tarnavo nuo 1945 iki 1950 metø. Autorius knygoje mini ir kitø lietuviø, kurie tarnavo legione pavardes: St. Radavièius (miræs), Antanas Ðeikis (miræs 1946 m. Pran- cûzijoje), Juozas Karnuðevièius, Vladas Sèerbauskas, mirë po tarnybos legione, mini du þuvusius Jonà Rimkø ir Algá Rinkevièiø. Kitø lietuviø minimas tik vardas ir pirmoji pavardës raidë. Nedideliø straipsneliø apie legionà ir tradicijas galima aptikti iðeivijos ir dabartinëje spaudoje. 1953 m. Karyje Jonas Masiulis

30 B. V. Prancûzijos svetimðaliø legionas // Lietuva. 1927 m. spalio 7 d. 31 Ten pat, P. 375. 32 Kariniai dalykai. Kas yra tas Prancûzø svetimtauèiø legionas // Trimitas. 1939, Nr. 16, P. 375. 33 Vaièkus J. Ðeðeri metai svetimðaliø legione. Kaunas, 1939. 34 Ten pat, P. 9. 35 Jurevièiûtës A. Archyvas. 36 Vrublevièius B. V. Lietuviai legionieriai Vietname. Toronto, Ontario, 1968.

379 apraðë lietuviø tarnybà 13-oje pusiau brigadoje (pulke) II pasaulinio karo metu ir po jo37. O 1999 m. Karyje pasirodë straipsnis Legio- nas mûsø Tëvynë, kurá parengë Manvydas Vitkûnas38. Tai paþintinis straipsnis apie legionà, jo tradicijas ir kovas ávairiuose pasaulio kampe- liuose. Lietuviai ir dabar tarnauja Prancûzø svetimðaliø legione. Kiek jø ten, þiniø nëra. Tokios informacijos niekas neskelbia. Straipsnio au- torë turi informacijos, kad Lietuvoje gyvena jau atitarnavæ legione kariai. Nuo 1992 m. rugpjûèio mën. legione tarnavo ir lietuvis Ðarûnas Uþusienis. Jo likimas buvo tragiðkas. Tarnaudamas dþiunglëse susirgo maliarija ir mirë. Apie já raðë Brigita Balikienë laikraðtyje Lietuvos þinios rubrikoje, Lietuviai svetimuose karuose39. Prancûzijoje, Aubagne vietovëje esanèiame Legiono muziejuje, yra árengta þuvusiøjø kripta. Kriptos sienos nuo virðaus iki apa- èios iðraðytos þuvusiøjø pavardëmis. Tarp 35 tûkstanèiø legionieriø, pagerbtø þuvusiøjø kriptoje, yra ir lietuviðkø pavardþiø.

37 Lietuviai kovoje uþ Prancûzijos laisvæ // Karys. 1953, Nr. 3, p. 51. 38 Vitkûnas M. Legionas mûsø Tëvynë // Karys. 1999, Nr. I, P. 19. 39 Legionieriaus mirtis Mon cher Uþusienis // Lietuvos þinios. 2002, Nr. 50, P. 45. 380 IÐVADOS

1. Tema Lietuviai svetimose kariuomenëse yra viena ið nau- jesniø karybos istorijos tyrimuose, jos mokslinis nagrinëjimas tik pradedamas ir yra fragmentiðko pobûdþio. 2. Mokslinius tyrimus apsunkina archyvø Lietuvoje nebuvimas ir materialiniø iðtekliø stoka darbui uþsienyje, taip pat labai ið- blaðkyta ir negausi istoriografinë medþiaga. 3. Didþioji dalis ðios temos tyrimø atliekama ir praktiðkai ágy- vendinama VD karo muziejuje. Èia sukaupti ir toliau kaupiami archyviniai dokumentai, o ávairûs eksponatai jau leidþia rengti parodas bei suteikia, nors ir nedidelæ, galimybæ moksliniams darbams raðyti.

Áteikta 2002-07-29

381 REZIUMË

Lietuviø kariø dalyvavimas uþsienio kariuomenëse yra nauja tema karybos istorijos tyrimuose. Ðios temos tyrimai pradëti 1995 m. Vytauto Didþiojo karo muziejuje ir tæsiami iki ðiol. Jø pagrindu ir paraðytas ðis straipsnis. Tema skirstoma á tokias potemes: 1) lietuviai kariniuose konfliktuose: II pasaulinis, Korëjos, Vietnamo bei Afga- nistatno karai ir kiti maþesni kariniai konfliktai; 2) lietuviai svetimose kariuomenëse taikos metu; 3) lietuviai Prancûzø svetimðaliø legione (iðskiriama ið bendro konteksto dël legiono formavimo specifikos). Didþiausia nagrinëjamos temos problema archyvø Lietuvoje nebuvimas. Beveik visi archyvai yra uþsienio valstybëse. Darbas tø valstybiø archyvuose neámanomas neturint finansavimo ir negavus leidimø darbui mus dominanèiø valstybiø kariuomeniø archyvuose. Lietuvoje esanti istoriografija menka ir fragmentiðka. Daugiausia ávairios archyvinës ir eksponatinës medþiagos apie Korëjos, Vietnamo ir Afganistano karuose dalyvavusius lietuvius ir lietuvius svetimose kariuomenëse bei Prancûzø svetimðaliø legione yra sukaupta Vytauto Didþiojo karo muziejuje.

382 RÉSUMÉ Les problèmes des recherches sur la participation des soldats lituaniens dans les armées étrangères

Auðra Jurevièiûtë Musée de la Guerre Vytautas le Grand

La participation des soldats lituaniens dans les armées étrang- ères est un nouveau thème des recherches sur lhistoire de lart de la guerre. Les études sur ce thème ont commencé en 1995 au Musée de la Guerre Vytautas le Grand et se poursuivent actuellement. Cet article est écrit sur leurs bases. Le thème est divisé en sous-thèmes : 1) les Lituaniens dans les conflits militaires: la Première Guerre mondiale, les guerres de Corée, Vietnam et Afghanistan et autres conflits militaires moins importants ; 2) les Lituaniens dans les armées étrang- ères en temps de paix ; 3) Les Lituaniens dans la Légion étrangère franêaise (distincte du contexte général à cause de la spécificité de la formation de la légion). Le problème le plus important de létude de ce thème est labsence darchives en Lituanie. Presque toutes les archives se trouvent à létranger. Le travail dans les archives de ces Etats est impensable sans obtenir de financement ou dautorisation pour travailler dans les archives militaires des Etats nous intéres- sant. Lhistoriographie se trouvant en Lituanie est insignifiante et fragmentaire. La plupart des différents matériaux historiques et dexposi- tion sur les Lituaniens qui ont participé aux guerres de Corée, Viet- nam et Afghanistan, les Lituaniens dans les armées étrangères et la Légion étrangère française sont rassemblés au Musée de la Guerre Vytautas le Grand.

383 SUMMARY

Research problems of the new issue on the Lithuanian soldiers in foreign armies.

Auðra Jurevièiûtë

The article deals with researches of the new issue (problems) on soldiership: the Lithuanian soldiers in foreign military. These researches were started at Vytautas Didysis War museum in 1995. The article is divided into three chapters: 1. Lithuanian soldiers in the military conflicts: Worls War II, The Korea War, The Vietnam War, The Afghanistan War and other minor ones. 2. Lithuanian soldiers in foreign military corps during the peacetime. 3. Lithuanian soldiers - in the French Legion Etrangere(French Legion mark out because of its specific way of formation) The main problem for the further researches is the lack of information. Historiography in Lithuania is poor and fragmentary. The available part of documents and exhibits is in Vytautas Didysis War museum. The great part of archives is abroad. Special permis- sion of governments and financial support is the main obstacle for these abroad researches.

384 KARO ARCHYVO XVIII tomo straipsnius recenzavo: prof. habil. dr. Algirdas Aþubalis doc. dr. Pranas Janauskas dr. Liudas Glemþa prof. habil. dr. Simas Karaliûnas doc. dr. Saulius Kaubrys habil. dr. Vytautas Kazakevièius doc. dr. Vytautas Lesèius dr. Bronius Puzinavièius dr. Valdas Rakutis doc. dr. Feliksas Sliesoriûnas dr. Gintautas Surgailis dr. Gintautas Zabiela

385 KARO ARCHYVO XVIII TOMO AUTORIAI

Aþubalis Algirdas Èirûnaitë Jûratë Glemþa Liudas Lesèius Vytautas

Jurevièiûtë Auðra Kazlauskaitë Michelbertas Rakutis Valdas Markelienë Mykolas Rolanda

Rezmer Waldemar Stankeras Petras Vaièenonis Jonas Vitkûnas Manvydas

386 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII

2003 12 09. Tiraþas 800 egz. Uþsakymas GP-681.

Iðleido Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, Ðilo g. 5A, LT-2055 Vilnius. Spausdino KAM Leidybos ir informacinio aprûpinimo tarnyba, Totoriø g. 25/3, LT-2001 Vilnius.

387