DOCSLIB.ORG

Karo Archyvas Xviii

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Karo Archyvas Xviii ISSN 1392-6489 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003 3 TURINYS BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS DOKUMENTUOSE (Jûratë Èirûnaitë, Vytauto Didþiojo universitetas) ....................................... 122 LIETUVIÐKI KARINIAI DALINIAI PRANCÛZIJOS KARIUOMENËJE 18121814 M. (dr. Liudas Glemþa, Vytauto Didþiojo universitetas) ................................... 137 LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS DËL SEINØ KRAÐTO 1919 METAIS (doc. dr. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas) ....................................... 169 LIETUVOS KARIUOMENËS KAREIVIØ IÐSILAVINIMO IR KULTÛROS LYGIO KËLIMAS (19191928 M.) (prof., habil. dr. Algirdas Aþubalis, Rolanda KazlauskaitëMarkelienë, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija) .................................... 193 LIETUVOS KARIUOMENËS KÛRËJØ SAVANORIØ SÀJUNGA IR JOS VAIDMUO VIDAUS POLITIKOJE 19271940 METAIS (Auðra Jurevièiûtë, Vytauto Didþiojo karo muziejus) .................................. 209 KARO KOMENDANTÛRØ VEIKLA LIETUVOJE 19271940 M. (Jonas Vaièenonis, Vytauto Didþiojo universitetas) ..................................... 256 ARCHEOLOGIJOS MOKSLO VAIDMUO LIETUVOS KARO ISTORIJOS TYRIMUOSE (Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ................................................ 296 4 XVIII A. LIETUVOS KARO ISTORIJOS TYRIMØ APÞVALGA (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................. 307 TARPUKARIO LIETUVOS KARINËS PAJËGOS LENKØ KARINËJE ISTORIOGRAFIJOJE. ESMINIAI TYRIMAI IR POSTULATAI (prof. habil. dr. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija) .............................................. 323 19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI (Jonas Vaièenonis, Vytauto Didþiojo universitetas) ..................................... 339 VOKIEÈIØ OKUPACIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOJE (19411945) TYRIMAI (dr. Petras Stankeras) ...................................................................................... 355 LIETUVIØ KARIØ DALYVAVIMO UÞSIENIO KARIUOMENËSE TYRIMØ PROBLEMOS (Auðra Jurevièiûtë, Vytauto Didþiojo karo muziejus) .................................. 372 SOMMAIRE LES CARACTERISTIQUES DE L'ART DE LA GUERRE DES BALTES A L'AGE DE FER (IER-IVE SIECLE) (Prof. habil. dr Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Uiversité de Vilnius) ......................................................... 8 LES DOCUMENTS REGLEMENTANT L'ORGANISATION DE L'ARMEE LITUANIENNE 1717-1775. (Dr. Valdas Rakutis, Musée de la Guerre Vytautas le Grand) ..................... 65 L'APPELLATION DES BOYARDS MALES DANS LES DOCUMENTS DE L'ARMEE DU GRAND-DUCHE DE LITUANIE AUX XVIE-XVIIE SIECLES (Jûratë Èirûnaitë, Université Vytautas le Grand) ......................................... 122 5 LES UNITES MILITAIRE LITUANIENE DANS L'ARMEE FRANÇAISE (Dr. Liudas Glemþa, Université Vytautas le Grand) .................................... 137 LE CONFLIT MILITAIRE LITUANO-POLONAIS AU SUJET DE LA REGION DE SEINAI EN 1919 (Doc. Vytautas Lesèius, Université de Vilnius) ............................................. 169 LE RELÈVEMENT DU NIVEAU D'INSTRUCTION ET CULTUREL DES SOLDATS DE L'ARMÉE LITUANIENNE (Dr. Algirdas Aþubalis, Rolanda Kazlauskaitë-Markelienë, Académie militaire de Lituanie du général Jonas Þemaitis) ....................... 193 L'UNION DES VOLONTAIRES FONDATEURS DE L'ARMEE LITUANIENNE ET SON ROLE DANS LA POLITIQUE I NTERIEURE 1927-1940 (Auðra Jurevièiûtë, Musée de la Guerre Vytautas le Grand) ...................... 209 LES ÉTUDES SUR L'ARMÉE LITUANIENNE DE L'ENTRE-DEUX-GUERRES 1921-1940 (Jonas Vaièenonis, Université Vytautas le Grand) ....................................... 256 LE RÈLE DE LA SCIENCE ARCHÉOLOGIQUE DANS LES ÉTUDES SUR L'HISTOIRE MILITAIRE LITUANIENNE (Manvydas Vitkûnas, Université de Vilnius) ...................................... 296 REVUE DES RECHERCHES SUR L'HISTOIRE MILITAIRE DE LA LITUANIE AU XVIII-E SIÈCLE (Dr. Valdas Rakutis, Musée de la Guerre Vytautas le Grand) ............ 307 LES FORCES MILITAIRES DE LA LITUANIE DE L'ENTRE-DEUX- GUERRES DANS L'HISTORIOGRAPHIE MILITAIRE POLONAISE. ETUDES ET POSTULATS ESSENTIELS (Prof. hab. dr. Waldemar Rezmer, Université Nicolas Copernic (Pologne)............................................... 323 L'ACTIVITÉ DES KOMMANDANTURS MILITAIRES EN LITUANIE 1927-1940 (Jonas Vaièenomis, Université Vytautas le Grand) ............................. 339 6 LES RECHERCHES SUR L'OCCUPATION ALLEMANDE DE LA LITUANIE (1941-1945) (Dr. Petras Stankeras) ........................................................................... 355 LES PROBLEMES DES RECHERCHES SUR LA PARTICIPATION DES SOLDATS LITUANIENS DANS LES ARMEES ETRANGERES (Auðra Jurevièiûtë, Musée de la Guerre Vytautas le Grand ) ............. 372 7 BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI Prof. hab. dr. Mykolas MICHELBERTAS (Vilniaus universitetas) Mgr. Manvydas VITKÛNAS (Vilniaus universitetas) 1. Ávadas Kiekviena tauta gina savo laisvæ, savo teritorijà. Tam reika- linga karinë organizacija, gera ginkluotë. Bëgant amþiams, Europoje buvo daug karø, maþesniø kariniø susidûrimø, kuriø pasekmes prak- tiðkai jauèia visos ðiuolaikinës valstybës. Jau antikos autoriai uþfiksavo karinius susidûrimus tarp ávai- riø to meto valstybiø ir vadinamøjø barbarø genèiø. Ðie susidûrimai pasidarë vis daþnesni pirmaisiais amþiais po Kristaus, kai Romos im- perija plëtë savo ekspansijà á ðiauræ prijungdama vis naujas europinio Barbaricumo teritorijas. Jau imperatoriaus Augusto (27 m. pr. Kr. 14 m. po Kr. gim.) laikais romënai ásigalëjo Retijoje ir Norike, t. y. pasistûmëjo iki Dunojaus vidurupio. 10 m. pr. Kr. ten buvo ákurta nauja Panonijos, vëliau ir nauja Mezijos provincija. Flavijø valdy- mo laikais (6996 m.) prijungus sritis tarp Dunojaus ir Reino, Impe- rijos sienos pasiekë Reino þemupá. Antoninø valdymo laikais (9692 m.) nukariauta Dakija, romënø águlos ákurdintos Juodosios jûros ðiau- rinëse ir rytinëse pakrantëse. Taèiau romënai visà laikà susidûrë su aktyviu barbarø genèiø pasiprieðinimu. Barbarai ne tik gynësi, bet ir patys puldavo ðiaurines imperijos sienas. Ne atsitiktinai imperato- riaus Trajano (98117 m.) valdymo laikais ðiauriniø Imperijos sienø gynybai buvo árengta sudëtinga átvirtinimø sistema vadinamasis Li- mes Romanus. Reikia paþymëti, kad vadinamosioms barbarø gen- tims (germanams, dakams, sarmatams ir kt.) teko kovoti su geriausia ir stipriausia to meto karine organizacija. Romënø ginkluotàsias pa- jëgas sudarë reguliarioji kariuomenë. Pagrindinis jos kovinis vienetas buvo legio (legionas), kurio pagrindas buvo sunkiai ginkluoti pësti- ninkai. Be to, romënai turëjo lengvai ginkluotus pëstininkus, raite- lius, svaidomøjø maðinø dalinius (ginkluotus onagromis, balistomis, katapultomis). Taip pat buvo inþineriniai ir sanitariniai daliniai. Pa- grindinis taktinis sunkiøjø pëstininkø vienetas buvo kohorta (1/10 8 legiono dalis, kurioje buvo apie 600 kariø). Pëstininkø pagrindiniu ginklu buvo kalavijas, vadinamasis gladius, naudotas net ðeðis ðimt- meèius nuo III a. pr. Kr. iki III a. po Kr. Raiteliai naudojo ilgesná kalavijà. Pëstininkai taip pat naudojo ir ilgas ietis, vadinamas pilum, su iki 1 m ilgio geleþiniais antgaliais. Kai tokia ietis smigdavo á prieði- ninko skydà, dël ilgo ietigalio jos nebuvo ámanoma nukirsti kalaviju. Prieðo skydas nuo ieties svorio nusvirdavo þemyn. Buvo naudojamos ir paprastos ietys. Apsaugai naudoti metaliniai ðalmai ir ávairûs ðar- vai odiniai, pagaminti ið metalo plokðteliø, grandeliø. Reikia paþy- mëti ir romënø kariuomenës judrumà, sugebëjimà svaidomosiomis maðinomis ir inþineriniø daliniø pagalba greitai áveikti prieðo tvirto- ves, veiksmingai ginti savas tvirtoves ir átvirtintas legionø stovyklas. Be abejo, per keturis ðimtmeèius tobulëjo ginkluotë, keitësi kovos taktika. Baltø gentys nuo Romos imperijos ðiauriniø sienø buvo at- skirtos germanø, dalinai ir iranënø kalbomis kalbëjusiø sarmatø. Ið pirmo þvilgsnio susidaro áspûdis, kad tiesiogiai Romos imperijos eks- pansija baltø gentims negrësë, kad baltai nedalyvavo ðiauriniø impe- rijos sienø puolimuose. Á ðiuos klausimus sunku atsakyti, nes trûksta raðytiniø ðaltiniø duomenø. Taèiau netenka abejoti, kad
Load more

Recommended publications
  • Bibliografija 2003
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2003 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2016 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2003 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Irena Tumelytė, 2016 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 11 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 11 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Lithuanian Literature in 1918–1940: the Dynamics of Influences and Originality
    340 INTERLITT ERA RIA 2018, 23/2: 340–353 VANAGAITĖ Lithuanian Literature in 1918–1940: The Dynamics of Influences and Originality GITANA VANAGAITĖ Abstract. Lithuanian independence (1918–1940), which lasted for twenty- two years, and its symbolic center, the provisional capital Kaunas, have been very important for the country’s political, social, and cultural identity. In 1918, changes in the social, economic, and political status of an individual as well as transformations in the literary field followed the change of the political system. In what ways the relationship between the center and the periphery and the spheres of literary influences were altered by the new forms of life? Lithuania, the former geographic periphery of tsarist Russia, after the change of the political system became a geographical and cultural periphery of Europe. Nevertheless, political freedom provided an opportunity to use the dichotomy of center-periphery creatively. Lithuanian writers, who suddenly found them- selves living in Europe with old cultural traditions, tried to overcome the insignificance of their own literature, its shallow themes and problems by “borrowing” ideas and ways to express them. In fact, the imitation was not mechanical, so the new influences enabled writers to expand significantly the themes and forms of Lithuanian literature. The article examines the development of new cultural centers in inde- pendent Lithuania. It also discusses the avant-garde movement which emerged under the influence of Russian futurists and German expressionists. In addition, it focuses on individual authors, such as Antanas Vaičiulaitis, Kazys Binkis and Petras Cvirka, and the influence that affected their works. Keywords: center; periphery; literary influence; host culture Center and Periphery in Literature The word periphery translated from the Latin (peripherīa) means “a circle.” In turn, this Latin word is related to two Greek words, perí, which means “around,” and pherein – “to carry”.
    [Show full text]
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
    [Show full text]
  • 1921–1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai
    19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI Jonas Vaièenonis, (Vytauto Didþiojo universitetas) Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai ap- tarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptari- nëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskir- ti atskirà istoriografiná darbà. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalau- ja kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà Kau- no águlos kareiviø sukilimas 1920 metais1, dokumentø rinkiná, pa- rengtà B. Baranausko, Geleþinis vilkas2, generolo Vinco Vitkaus- ko raðtus3, kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietu- vai. Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame prista- toma Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietu- viø iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir periodiðkai buvo leidþiamas Kario þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësi- me vëliau. Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respubli- kos kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþio- jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu- vos istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J.
    [Show full text]
  • LAIKINOJI Sostine . LIETUVIU˛ Literatu¯Roje
    . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERATU¯ROJE Viktorija Šeina . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERAT¯UROJE Monografija lietuVių literatūros ir tautosakos INSTITUTAS Vilnius 2014 uDk 821.172.09 Še24 knygos rengimą ir leidybą pagal nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ finansavo lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. VAT-49/2012) Monografija apsvarstyta ir patvirtinta leidybai lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslo tarybos posėdyje 2014 m. spalio 24 d. (protokolo nr. r3-4) recenzentai: Prof. habil. dr. kęstutis nastopka Doc. dr. rita tūtlytė Dr. Mindaugas kvietkauskas redaktorė erika Malažinskaitė Dailininkas rokas Gelažius Viršelis: kauno panorama, XX a. 4 dešimtmetis. Vytauto augustino nuotr. lCVa P-33746 © Viktorija Šeina, 2014 © lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014 isBn 978-609-425-135-1 TURINYS ĮVaDas 7 tyrimų apžvalga 13 Metodologinės prieigos 20 PrieŠISTORĖ: LITERATŪRINĖ KAUNO reFLEKSIJa XViii a. PaBaiGoJe–XX a. PraDŽioJe 45 LAIKINOJi SOSTINĖ HIC ET NUNC 59 laikinosios sostinės reikšmių laukas 59 laikinoji sostinė kaip išbandymas (Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly) 98 Miestas kaip svetima erdvė (antano Miškinio poezija) 116 literatūrinis laikinosios sostinės archisiužetas ir jo veikėjai 135 LAIKINOJi SOSTINĖ iŠ ISTORINĖs PersPektYVos 153 kaunas okupacijų ūkanose 153 Pasakiškasis kauno matmuo (Juliaus kaupo urbanistinės pasakos) 166 saulėtoji kauno pusė iš už atlanto (Birutės Pūkelevičiūtės Aštuoni lapai) 180 laikinosios sostinės mitokūros lūžis išeivijoje 193 „Buržuazinio kauno“ atminties politika ir rezistencinė miesto dvasia 201 laikinosios sostinės eschatologija (Vytauto sirijos Giros Raudonmedžio rojus) 216 sugrįžtanti atmintis 230 laikinosios sostinės mitokūros gairės šiuolaikinėje literatūroje 234 iŠVaDos 253 iliustracijų šaltiniai 258 literatūros sąrašas 259 Šaltinių sąrašas 274 asmenvardžių rodyklė 277 I˛VADAS Šio tyrimo objektas yra laikinoji sostinė – ne istorinis tarpukario kau- nas, bet literatūrinis jo antrininkas, sukonstruotas pagal savitus me- ninio pasaulio principus.
    [Show full text]
  • From Kovno to Kaunas
    39 SLABODKA 26 YESHIVA VILIJAMPOLĖ Vaisių g. Aukštaičių g. JEWISH ŽALIAKALNIS CEMETERY 29 SYNAGOGUE PETRAS ŽALIAKALNIS 24 BAUBLYS g. Linkuvos 40 JEWISH NINTH ESTHER 43 STOLPERSTEINE CEMETERY 5,6 km 1,5 km THE LITVAK g. Lopšelio 37 FORT 18 LURIE (1913-1998) 19 1 km Aušros g. LANDSCAPE K. Petrausko g. Žalioji g. 1 km Savanorių pr. SEVENTH Raudondvario pl. Panerių g. 36 FORT EPHRAIM OSHRY (1914–2003) Žemaičių g. EMMANUEL Jurbarko g. 8 LEVINAS RABBI (1906-1995) 23 14 ZALMAN V. Putvinskio g. 25 OSOVSKY A. Kriščiukaičio g. A. Mackevičiaus g. LEON Savanorių pr. 5 BRAMSON SOFIJA (1869-1941) KIPRAS PETRAUSKAS BINKIENĖ Kauko al. and ELENA and KAZYS PETRAUSKIENĖ BINKIS Šv. Gertrūdos g. Benediktinių g. E. Ožeškienės g. 42 YARD GALLERY K. Donelaičio g. Maironio g. Radastų g. A. Mackevičiaus g. AVRAHAM CHORAL TORY 17 A. Jakšto g. A. MARTINAITIS 27 SYNAGOGUE K. Donelaičio (1909-2002)g. 35 ART SCHOOL HASIDIC 43 STOLPERSTEINE BIKUR CHOLIM Perkūno al. JEWISH 28 SYNAGOGUE 32 Gedimino g. HOSPITAL ABRAHAM MAPU 1,2 km 1 (1808–1867) KAUNAS 6 Papilio g. JEWISH CHIUNE EMMA 8 A. Mickevičiaus g. GYMNASIUM 21 SUGIHARA GOLDMAN THE BUTCHERS JEWISH (1900-1986) (1869-1940) Kumelių g. 45 SYNAGOGUE 30 BANK KAUNAS MOISHE M. Valančiaus g. STATE 44 15 HOFMEKLER ARCHIVE (1898–1965) ANATOLIJUS 22 COUNTY Laisvės al. ROZENBLIUMAS 10 34 COURT Parodos g. (1902-1973) Vilniaus g. 9 20 KAZYS GRINIUS 16 Laisvės al. Vilniaus g. and KRISTINA J. Gruodžio g. GRINIUVIENĖ A. Mapu g. 2 11 43 STOLPERSTEINE TOWN HALL Nemuno g. Rotušės a. Vilniaus g. JAN DANIEL ZWARTENDIJK POMERANZ M.
    [Show full text]
  • The Unique Cultural & Innnovative Twelfty 1820
    Chekhov reading The Seagull to the Moscow Art Theatre Group, Stanislavski, Olga Knipper THE UNIQUE CULTURAL & INNNOVATIVE TWELFTY 1820-1939, by JACQUES CORY 2 TABLE OF CONTENTS No. of Page INSPIRATION 5 INTRODUCTION 6 THE METHODOLOGY OF THE BOOK 8 CULTURE IN EUROPEAN LANGUAGES IN THE “CENTURY”/TWELFTY 1820-1939 14 LITERATURE 16 NOBEL PRIZES IN LITERATURE 16 CORY'S LIST OF BEST AUTHORS IN 1820-1939, WITH COMMENTS AND LISTS OF BOOKS 37 CORY'S LIST OF BEST AUTHORS IN TWELFTY 1820-1939 39 THE 3 MOST SIGNIFICANT LITERATURES – FRENCH, ENGLISH, GERMAN 39 THE 3 MORE SIGNIFICANT LITERATURES – SPANISH, RUSSIAN, ITALIAN 46 THE 10 SIGNIFICANT LITERATURES – PORTUGUESE, BRAZILIAN, DUTCH, CZECH, GREEK, POLISH, SWEDISH, NORWEGIAN, DANISH, FINNISH 50 12 OTHER EUROPEAN LITERATURES – ROMANIAN, TURKISH, HUNGARIAN, SERBIAN, CROATIAN, UKRAINIAN (20 EACH), AND IRISH GAELIC, BULGARIAN, ALBANIAN, ARMENIAN, GEORGIAN, LITHUANIAN (10 EACH) 56 TOTAL OF NOS. OF AUTHORS IN EUROPEAN LANGUAGES BY CLUSTERS 59 JEWISH LANGUAGES LITERATURES 60 LITERATURES IN NON-EUROPEAN LANGUAGES 74 CORY'S LIST OF THE BEST BOOKS IN LITERATURE IN 1860-1899 78 3 SURVEY ON THE MOST/MORE/SIGNIFICANT LITERATURE/ART/MUSIC IN THE ROMANTICISM/REALISM/MODERNISM ERAS 113 ROMANTICISM IN LITERATURE, ART AND MUSIC 113 Analysis of the Results of the Romantic Era 125 REALISM IN LITERATURE, ART AND MUSIC 128 Analysis of the Results of the Realism/Naturalism Era 150 MODERNISM IN LITERATURE, ART AND MUSIC 153 Analysis of the Results of the Modernism Era 168 Analysis of the Results of the Total Period of 1820-1939
    [Show full text]
  • Trumpa Lietuvių Literatūros Istorija
    trumpa lietuvių literatūros istorija a brief history of lithuanian literature TRUMPA LIETU V Ių LITERATūROS ISTORIJA A BRIEF HISTORY OF LIthUANIAN LITERATURE 2014 Recenzentai / Reviewed by Prof. Irena Buckley (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Prof. Asija Kovtun (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Sudarytoja / Edited by Dalia Kuizinienė Vertėjai / Translated by Vijolė Višomirskytė Jurgita Perskaudienė Leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Approved by the Department of Lithuanian Lietuvių literatūros katedros posėdyje 2014 m. Literature of Faculty of Humanities at Vytautas kovo 10 d. (protokolo Nr. 3) ir Humanitarinių Magnus University on 10 March 2014 (Protocol mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2014 m. kovo No. 3). 12 d. (protokolo Nr. 1-2). Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytautas Magnus University on 12 March 2014 (Protocol No. 1-2). Leidinio parengimą ir leidybą rėmė Europos Publication is supported by the European Social socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos Švieti- Fund (ESF) and the Ministry of Education and mo ir mokslo ministerija. Science of the Republic of Lithuania. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros Project title: “Strengthening of the Lithuanian veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis (Baltic) studies activities with collaboration visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-08-V priemonės between universities abroad and Lithuania „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ projek- higher education institutions” (VP1-2.2-ŠMM- tas
    [Show full text]
  • Kariuomenę ---Darbininkų Radio Programa
    o------------------------------------- - LITHUANIAN NEWt I i DABARTIES F Publlshed every TUESDAY and FRIDAY BILDESIUOS f. * .. 366 W. Broadvvay, So. Boston, Mass. Visiems LDS nariams, AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠVENTO JUOZAPO DARBININKŲ SĄJUNGOS ORGANAS 4- ♦5 “Darbininko” bendradar­ biams, skaitytojams ir rė­ mėjams linkime laimingų EINA NUO 1915 METŲ TEL. SOUth Boston 2680 PENKTADIENIS (Friday) GRUODŽIO (December) 30 D., 1938 No. 97. TEL. SOUth Boston 2680 KAINA 5 CENTAI Naujų 1939 Metų. LDS Centro Valdyba, “Darbininko” Redakcija ir Administracija. Prancūzija Siunčia Kariuomenę Pasaulinė Paroda Paryžius, gruodžio 29, — Chamberlaino spaudimą? Pasaulinės Parodos 1939 m., Prancūzija skubiai siun- Jei Anglija pasakys, kad New Yorke namų numaliavoji- čia kariuomenę į rytinę A- jeigu Prancūzija neatiduos mui reikalinga 200 tonų malia­ friką apginti savo koloni- Italijai Djibouti ir gal visų vos. jų, ypač. Tunisiją, Korsiką Somaliland koloniū’. lai ir Nice. Italijos vadas Mus­ nesitiki Britanijos pagal­ Visi važiuojantieji į Pasaulinę solini rėkia, kad tos koloni­ bos rubežių apginimui, ką Parodą iš Europos gaus ne-imi- jos priklauso Italijai ir tada Prancūzija darys? gracijos vizas 6 mėnesiams. Vi­ Prancūzija privalo jas ati­ Dalykų žinovai spėja, zos galės būti pratęstos. duoti. Prancūzija yra nusi- kad Italija į karą su Pran- stačius eiti į karą, o ne ati- cūzija neis, bet su pagalba Belgijoje lieja 35 didžiulius! duoti kolonijų Italijai. Ita- Anglijos ir Vokietijos pri- varpus, kurie bus atvežti į New lijai labiausia reikalinga y- vers Prancūziją atsižadėti Yorką ir įtaisyti Pasaulinės Pa­ ra dabar Prancūzijos vai- kolonijų, rodos namo bokšte. Tai bus var­ doma kolonija, Djibouti, i pų instrumentas — carillon’as, nes iš jos geležinkeliai su-' kuriuo mūsų muzikas p.
    [Show full text]