DOCSLIB.ORG

Augustino Voldemaro Vyriausybės Ministrų Personalijos (1926 M

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Augustino Voldemaro Vyriausybės Ministrų Personalijos (1926 M iš tautos praeities Algis BITAUTAS Augustino Voldemaro vyriausybės ministrų personalijos (1926 m. gruodis–1929 m. rugsėjis) Algis Bitautas – humanitarinių mokslų magistras, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro asistentas; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, el. paštas: algis.bitautas@ leu.lt; mokslinių interesų kryptys – Lietuvių tautininkų sąjungos istorija, Lietuvos Respublikos ministrų visuomeninė ir politinė veikla (1918–1940 m.), istorijos didaktika. Anotacija. Straipsnyje išsamiai analizuojama Augustino Nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo A. Vol- Voldemaro vyriausybės (1926 12 17–1929 09 19) ministrų demaro vadovaujamos vyriausybės atskiri ministrai isto- personalijos ir tarpusavio santykiai. Išskirtinis dėmesys riografijoje yra sulaukę dėmesio [96], tačiau plačiau nėra skiriamas ministrų paskyrimo motyvams, akcentuojamos ištyrinėta finansų, vidaus reikalų, susisiekimo, teisingumo, priežastys, kodėl jie buvo pasirinkti formuojant vyriausybę. žemės ūkio ministrų personalijos ir veikla. Antra, svarbu Pateikiama A. Voldemaro vyriausybės partinė ir Lietuvių pabrėžti, kad niekas viename tyrime nemėgino aptarti tautininkų sąjungos (LTS) centro valdybos sudėtis. visų ministrų (šiuo metu autorius kartu su kolegomis rengia Prasminiai žodžiai: Vyriausybė, ministras, Lietuvių tauti- kolektyvinę monografijąLietuvos Respublikos vyriausybės ninkų sąjunga, krikščionių demokratų blokas, kandidatas 1918–1940 m.: sudėtis ir veikla) [101]. Neseniai pasirodė į ministrus, partinė priklausomybė, charakterio bruožai. nauji unikalūs darbai, skirti Pirmosios Lietuvos Respub- Abstract. The article gives an in-depth analysis likos seimo nariams, tačiau šiuose darbuose esančiose of personalities of the ministers who served in the ministrų biogramose daugiausia dėmesio skiriama ministrų Government led by Augustinas Voldemaras (17 December kaip Seimo frakcijų narių veiklai [94]. Pasirodė Lietuvos 1926 – 19 September 1929) and their mutual relations. valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) ministrams skirtas Major attention is paid to the motives behind the straipsnis [81]. appointment of ministers; reasons for their selection in the Straipsnio tikslas – išanalizuoti A. Voldemaro vyriausy- formation of the Government are highlighted. The article bės ministrus per personalijų prizmę, parodant, kaip buvo provides the party composition of the Government led by sudaroma vyriausybė, išskirtinį dėmesį skirti ministrų pa- Augustinas Voldemaras and the composition of the Board skyrimo motyvams. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: of the Centre of the Lithuanian Nationalist Union (LNU). 1) atskleisti priežastis, kodėl į A. Voldemaro vyriausybę Key words: Government, minister, Lithuanian Nationalist buvo pasirinkti tie ministrai; 2) išryškinti motyvus, dėl ku- Union, Christian Democratic bloc, candidate for the rių A. Voldemaro vyriausybės darbo laikotarpiu ministrai minister’s post, political affiliation, character traits. keitėsi ir kodėl buvo parinkti nauji asmenys. Dėl ribotos straipsnio apimties čia nebus pristatoma atskirų ministrų ir ministerijų veikla, tam prireiktų atskiro straipsnio. Straipsnio chronologinės ribos apima daugiau kaip dvejų Įvadas metų laikotarpį. Pradžia siejama su 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusiu valstybės perversmu, o pabaiga – su 1929 m. rugsėjį įvykusiu konfliktu tarp Prezidento A. Smetonos ir ministro pirmininko A. Voldemaro. Po 1926 m. gruodžio 17-osios karininkų įvykdyto Iki šiol istoriografijoje daugiausia dėmesio buvo skirta valstybės perversmo Lietuvoje baigėsi demokratiškai pirmajam nepriklausomos Lietuvos prezidentui A. Sme- suformuotos vyriausybės. Perversmininkai prie valstybės tonai [52; 55; 70; 87]. Dėl šaltinių trūkumo, skirtingo vairo pastatė A. Smetoną, kurį valdžioje supo senosios ministrų „svorio“ visuomenėje politinėje veikloje susi- kartos tautininkai ir kariškiai [99]. Varžybose dėl valdžios klostė situacija, kad nemaža dalis 14-osios vyriausybės postų su Lietuvių krikščionių demokratų partija (LKDP), ministrų yra menkai nušviesti, tad daugiau negu per du atrodytų, silpnesnioji – LTS – tapo nugalėtoja. Iš pradžių nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius atskiro tyrimo tautininkai susižėrė svarbiausias ministerijas, o 1927 m. yra sulaukęs tik J. Aleksa [50; 91] ir S. Šilingas [89]. Turint balandžio 12 d. prezidentui paleidus III Seimą, LKDP ir omenyje, kad istoriografijoje autoriai tik bendrais bruožais Lietuvos ūkininkų partija (LŪP) atšaukė savo ministrus iš pristatė 14 vyriausybės suformavimą, o daugelio ministrų Vyriausybės. biografijos menkai nušviestos, šis straipsnis parengtas 4 ISTORIJA 2013/1 pasinaudojus gausia istorinių šaltinių baze. Tenka ap- kad vyriausybė nėra koalicinė: „Pirmiausia turiu Tamstai L X V I / 8 9 gailestauti, kad lakoniška informacija apie ministrus [27] pasakyti, kad vyriausybę sudaro ne politinės grupės, bet yra užfiksuota Vyriausybės protokoluose, kurie saugomi tų grupių žmonės. Kabinetas dirba sutartinai ir apie kokį Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) Ministrų nepasitikėjimą kalbos negali būti“ (orig. išskirta tamsesniu Kabineto fonde (f. 923). Remtasi atskirų ministerijų, t. y. šriftu – A. B.) [25]. Maža to, A. Smetona ir A. Voldemaras susisiekimo (f. 386), švietimo (f. 391), krašto apsaugos į vyriausybę sutelkė artimiausius savo bendražygius, kurių (f. 930), fonduose esančiomis ministrų asmens bylomis, pasirinkimą lėmė kompetencija ir gabumai, taip pat politi- deja, ir čia yra išlikę ne visų ministrų asmens ir tarnybos nė priklausomybė. Labiausiai dėmesys kreiptas į tai, kad šie bylos. Tyrimui labai pasitarnavo Lietuvos ypatingajame žmonės laikytųsi nustatytų gairių ir būtų ištikimi režimui. archyve (LYA) saugomi ministrų T. Daukanto [10], J. Jan- Pasak A. Smetonos biografo Aleksandro Merkelio, dėl kevičiaus [19] ir kitų sovietų saugumo tardymo protokolai. sėkmingai pavykusio perversmo labiausiai triumfavo jo Straipsnyje gausiai remiamasi to meto įvykių liudininkų inspiratoriai, KDB žmonės, nes jie daugiausia tikėjosi iš atsiminimais, periodine spauda. jo laimėsią, ir bent iš pradžių taip atrodė: KDB rankose buvo Seimo prezidiumas, vyriausybėje jis turėjo keturis savo žmones, o pačioje kariuomenės vadovybėje gana stiprų užnugarį. Daugiausia rūpesčio KDB galėjo kelti Naujos vyriausybės sudarymas: pats ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras A. Voldemaras, kurio ėjimus politinėje šachmatų lentoje kandidatų į ministrus pasirinkimo buvo sunku numatyti [70, 342]. motyvai ir sudėtis Peržvelgus 14-osios vyriausybės sudėtį, matyti, kad LTS turėjo 3, LKDP – 2, LŪS – 2, LŪP – 1, LDF – 1 (Antanas Milčius valstybės kontrolierius iki 1928 m. balandžio 28 d., nuo 1928 m. gegužės 7 d. jį pakeitė senosios kartos tautinin- Gruodžio 17-osios perversmą įvykdę kariškiai reikalavo, kas Vincas Matulaitis) [33] ministrus. Verta atkreipti dėmesį kad ministru pirmininku būtų paskirtas Antanas Merkys. į tai, kad tautininkai po perversmo sau susižėrė svarbiausius Aktyvus tų dienų įvykių dalyvis buvo Vaclovas Sidzikaus- postus: Prezidento, ministro pirmininko, užsienio, vidaus ir kas. Pastarasis savo atsiminimuose išsamiai aprašo vyku- krašto apsaugos ministrų portfelius. Stebina tai, kad LKDP sias derybas tarp kariškių ir prezidento Kazio Griniaus. Šis po perversmo vyriausybėje pasitenkino antraeiliais postais kategoriškai nesutiko pavesti A. Merkiui sudaryti naujos – finansų ir švietimo, tad su A. Merkelio teiginiu, kad „dėl Vyriausybės: „Jei aš tai padaryčiau, turėčiau grabe apsi- sėkmingai pavykusio perversmo labiausiai triumfavo jo versti. Tegul daro su manim ką nori, tegul veža į Alytų, inspiratoriai, krikščionių demokratų bloko žmonės, nes jie tegul sušaudo, bet Merkio paskyrimo aš nepasirašysiu“ daugiausia tikėjosi iš jo laimėsią,“ nederėtų sutikti. [34, 77]. Pasak istoriko Algio Kasperavičiaus, prezidento Kodėl LKDP pasirodė tokie nuolaidūs? Stiprios politinės K. Griniaus kategorišką poziciją lėmė tai, kad A. Merkys partijos paprastai retai tokiu nuolaidumu pasižymi. Todėl buvo karininkas, nors ir atsargos, tačiau būtent karinin- LKDP nuolaidumą reiktų aiškinti jų politinio štabo sugal- kai, pamynę demokratiją, surengė bei įvykdė valstybės vota (ir poliškai logiška) strategija. Pasak Broniaus Kazio perversmą [63, 439]. O vienas iš perversmo organiza- Balučio, jie manė šitaip: „Tautininkus priešakin pastačius, torių pulk. Vladas Skorupskis savo atsiminimuose mini jiems teks visas neskanumas, kurį kiekvienas perversmas A. Merkio kandidatūrą tik kaip krašto apsaugos ministro: visuomenėje palieka. Tikroji politinė jėga, taip Seime, taip „Aš atsimenu, kaip šiandieną, vieną epizodą iš gruodžio krašte, vis tiek, bus LKDP. Jų tai ranka „lopšį sups“. Šita 17 d. 2 valandos nakties. Vienas dalies vadas Kauno įgu- strategija, gali būti, laimėjusi, jei ne kupstelis, kuris vežimą loje, sužinojęs apie perversmą, skambino į štabą ir prašė išvertė. Ministru pirmininku tapęs prof. A. Voldemaras mane prie telefono. Priėjau prie telefono. Jis mane klausė, rado būdų nuo LKDP „lopšio supėjų“ atsikratyti“ [53, 95]. kas dabar būsiąs vyriausiu krašto ginkluotų jėgų viršininku Iš tiesų prasmės šiuose diplomato B. K. Balučio žodžiuose ir krašto apsaugos ministeriu. Aš atsakiau, kad vyriausiu yra, juk po perversmo pertvarkius III Seimo prezidiumą ginkluotų jėgų viršininku bus J. E. A. Smetona, o Krašto jame vadovaujančius postus užėmė KDB atstovai: Seimo apsaugos ministeriu – pulk. adv. A. Merkys. Jis tuomet Pirmininkas Aleksandras Stulginskis (LŪS), Seimo I vicepir- atsakė, kad visi įsakymai bus šventai išpildyti. Ką reiškia mininkas
Load more

Recommended publications
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Karo Archyvas Xviii
    ISSN 1392-6489 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003 3 TURINYS BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS
    [Show full text]
  • Becoming Lithuanian: Jewish
    BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof.
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej 2020/13
    WW następnymnastępnym numerzenumerze StudiówStudiów InterkulturowychInterkulturowych EuropyEuropy Środkowo-WschodniejŚrodkowo-Wschodniej międzymiędzy innymi:innymi: 13 tudia nterkulturowe Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej Europy Interkulturowe Studia S I Izabella Malej „Błok i Jung: inflacja ego Wiersze( o Przepięknej Pani)” Europy Środkowo-Wschodniej Marcin Niemojewski „«I nie tylko w powiastkach drzemie ta historia» – Młyn Bałtaragisa Kazysa Boruty z perspektywy antropologii literatury” TOM 13 www.wuw.pl xStudia Inter nr 13.indd 3 25/10/20 18:53 Studia Interkulturowe EuropyEuropy Środkowo-Wschodniej TOMTOM 13 8 logo WUW.inddWarszawa 1 20155/12/2014 12:54:19 PM Rada Naukowa Madina Aleksejewa, Paweł Bukowiec, Jerzy Grzybowski, Magnus Ilmjärv, Eriks Jekabsons, Peter Kaša, Andrej Liuby, Dangiras Mačiulis, Izabella Malej, Juraj Marusiak, Ljudmila Popovic, Wanda K. Roman, Anatol Wialiki Kolegium redakcyjne Iwona Krycka-Michnowska (Redaktor Naczelna), Joanna Getka (Zastępca Redaktor Naczelnej), Joanna Kozłowska (Sekretarz Redakcji), Monika Grącka, Marcin Niemojewski Adres redakcji 02-678 Warszawa, ul. Szturmowa 4, pok. 319, Polska tel.: (+ 48) 22 55 34 219; tel./faks: (+ 48) 22 55 34 229 e-mail: [email protected], [email protected] Projekt okładki Jakub Rakusa-Suszczewski Ilustracja na okładce: obraz Małgorzaty Koźbiał Nostalgia Redaktor prowadzący Dorota Dziedzic e-mail: [email protected] Redaktor Mateusz Tokarski ISSN 1898-4215 e-ISSN 2544-3143 © tytułu: Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej by Jan Koźbiał,
    [Show full text]
  • Between National and Academic Agendas Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940
    BETWEEN NATIONAL AND ACADEMIC AGENDAS Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940 PER BOLIN Other titles in the same series Södertörn Studies in History Git Claesson Pipping & Tom Olsson, Dyrkan och spektakel: Selma Lagerlöfs framträdanden i offentligheten i Sverige 1909 och Finland 1912, 2010. Heiko Droste (ed.), Connecting the Baltic Area: The Swedish Postal System in the Seventeenth Century, 2011. Susanna Sjödin Lindenskoug, Manlighetens bortre gräns: tidelagsrättegångar i Livland åren 1685–1709, 2011. Anna Rosengren, Åldrandet och språket: En språkhistorisk analys av hög ålder och åldrande i Sverige cirka 1875–1975, 2011. Steffen Werther, SS-Vision und Grenzland-Realität: Vom Umgang dänischer und „volksdeutscher” Nationalsozialisten in Sønderjylland mit der „großgermanischen“ Ideologie der SS, 2012. Södertörn Academic Studies Leif Dahlberg och Hans Ruin (red.), Fenomenologi, teknik och medialitet, 2012. Samuel Edquist, I Ruriks fotspår: Om forntida svenska österledsfärder i modern historieskrivning, 2012. Jonna Bornemark (ed.), Phenomenology of Eros, 2012. Jonna Bornemark och Hans Ruin (eds), Ambiguity of the Sacred, 2012. Håkan Nilsson (ed.), Placing Art in the Public Realm, 2012. Lars Kleberg and Aleksei Semenenko (eds), Aksenov and the Environs/Aksenov i okrestnosti, 2012. BETWEEN NATIONAL AND ACADEMIC AGENDAS Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940 PER BOLIN Södertörns högskola Södertörns högskola SE-141 89 Huddinge www.sh.se/publications Cover Image, taken from Latvijas Universitāte Illūstrācijās, p. 10. Gulbis, Riga, 1929. Cover: Jonathan Robson Layout: Jonathan Robson and Per Lindblom Printed by E-print, Stockholm 2012 Södertörn Studies in History 13 ISSN 1653-2147 Södertörn Academic Studies 51 ISSN 1650-6162 ISBN 978-91-86069-52-0 Contents Foreword ......................................................................................................................................
    [Show full text]
  • 1921–1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai
    19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI Jonas Vaièenonis, (Vytauto Didþiojo universitetas) Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai ap- tarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptari- nëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskir- ti atskirà istoriografiná darbà. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalau- ja kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà Kau- no águlos kareiviø sukilimas 1920 metais1, dokumentø rinkiná, pa- rengtà B. Baranausko, Geleþinis vilkas2, generolo Vinco Vitkaus- ko raðtus3, kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietu- vai. Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame prista- toma Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietu- viø iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir periodiðkai buvo leidþiamas Kario þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësi- me vëliau. Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respubli- kos kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþio- jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu- vos istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J.
    [Show full text]
  • COMPENSATION for RUSSIAN ARMY FIRST WORLD WAR INVALIDS in INTERWAR LITHUANIA Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University)
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 21 2017 ISSN 1392-2343 PP. 79–106 ‘THE TSAR WOULD NOT HAVE TAKEN AWAY OUR PENSIONS’: COMPENSATION FOR RUSSIAN ARMY FIRST WORLD WAR INVALIDS IN INTERWAR LITHUANIA Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University) ABSTRACT This article presents an analysis of the support given to Great War invalids in Lithuania: how did veterans of the Imperial Rus- sian army, injured during the First World War, act in order to procure social security (pensions), and how did Lithuanian legalislation change in reaction to their justified expectations. The social welfare situation of Great War invalids who became citizens of the Republic of Lithuania chan- ged in three different stages: a) the period up to 1926; b) 1926 to 1929; and c) following the passing of a separate law on pensions for former Imperial Russian army war invalids in 1930. It was found that support for these First World War invalids in Lithuania was constantly compared to compensation for those who were injured in the Wars of Independence (1918–1920). The size of pensions for these two groups was never equal. Regardless of the fact that attempts were made to make the two types of pensions equal in 1925–1926, barely six months later, Great War invalids started receiving smaller pensions, until they were eventually suspended altogether before a separate law came into effect in 1930. In the article, the reasons for this are explained as a lack of money and political will, and the view of part of society that those injured in the First World War were ‘not fighting for Lithuania’.
    [Show full text]
  • Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century
    Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century Experiences, Identities and Legacies Edited by Tomas Balkelis Violeta Davoliūtė LEIDEN | BOSTON For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> Contents Preface vii Acknowledgements X List of Tables xi Notes on Contributors xii Introduction 1 Part 1 Population Displacement during World War One and Its Aftermath 1 Making the Nation: Refugees, Indigent People, and Lithuanian Relief, 1914–1920 21 Andrea Griffante 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia 42 Tomas Balkelis 3 Displacement without Moving: Secession, Border Changes and Practices of Population Politics in Lithuania, 1916–1923 62 Klaus Richter Part 2 Population Displacement in the Klaipėda Region 4 Population of the Klaipėda Region and the Balance of Power in the Eastern Baltic Region, 1919–1960 91 Vasilijus Safronovas 5 Population Shifts and Displacement in the Memel Region 112 Ruth Leiserowitz For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> vi Contents Part 3 Population Displacement during World War Two and Its Aftermath 6 Repopulating Vilnius, 1939–1949 135 Theodore R. Weeks 7 Between Poland and Lithuania: Repatriation of Poles from Lithuania, 1944–1947 160 Vitalija Stravinskienė 8 A “Forgotten” History of Soviet Deportation: The Case of Lithuanian Jews 179 Violeta Davoliūtė 9 Religious Life in a Displaced Society: The Case of Post-war Lithuania, 1945–1960 211 Arūnas Streikus 10 Lithuanian Diaspora: From Displaced Persons to Diaspora Politics 236 Daiva Dapkutė Index 259 For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV chapter 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia Tomas Balkelis Introduction By the end of the Great War, Russia’s disastrous military performance, eco- nomic collapse and growing unrest on the “home front” brought the transfor- mation of the empire into a number of shatterzones where various nationalist and revolutionary forces asserted themselves with unseen vigour.
    [Show full text]
  • Kariuomenę ---Darbininkų Radio Programa
    o------------------------------------- - LITHUANIAN NEWt I i DABARTIES F Publlshed every TUESDAY and FRIDAY BILDESIUOS f. * .. 366 W. Broadvvay, So. Boston, Mass. Visiems LDS nariams, AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠVENTO JUOZAPO DARBININKŲ SĄJUNGOS ORGANAS 4- ♦5 “Darbininko” bendradar­ biams, skaitytojams ir rė­ mėjams linkime laimingų EINA NUO 1915 METŲ TEL. SOUth Boston 2680 PENKTADIENIS (Friday) GRUODŽIO (December) 30 D., 1938 No. 97. TEL. SOUth Boston 2680 KAINA 5 CENTAI Naujų 1939 Metų. LDS Centro Valdyba, “Darbininko” Redakcija ir Administracija. Prancūzija Siunčia Kariuomenę Pasaulinė Paroda Paryžius, gruodžio 29, — Chamberlaino spaudimą? Pasaulinės Parodos 1939 m., Prancūzija skubiai siun- Jei Anglija pasakys, kad New Yorke namų numaliavoji- čia kariuomenę į rytinę A- jeigu Prancūzija neatiduos mui reikalinga 200 tonų malia­ friką apginti savo koloni- Italijai Djibouti ir gal visų vos. jų, ypač. Tunisiją, Korsiką Somaliland koloniū’. lai ir Nice. Italijos vadas Mus­ nesitiki Britanijos pagal­ Visi važiuojantieji į Pasaulinę solini rėkia, kad tos koloni­ bos rubežių apginimui, ką Parodą iš Europos gaus ne-imi- jos priklauso Italijai ir tada Prancūzija darys? gracijos vizas 6 mėnesiams. Vi­ Prancūzija privalo jas ati­ Dalykų žinovai spėja, zos galės būti pratęstos. duoti. Prancūzija yra nusi- kad Italija į karą su Pran- stačius eiti į karą, o ne ati- cūzija neis, bet su pagalba Belgijoje lieja 35 didžiulius! duoti kolonijų Italijai. Ita- Anglijos ir Vokietijos pri- varpus, kurie bus atvežti į New lijai labiausia reikalinga y- vers Prancūziją atsižadėti Yorką ir įtaisyti Pasaulinės Pa­ ra dabar Prancūzijos vai- kolonijų, rodos namo bokšte. Tai bus var­ doma kolonija, Djibouti, i pų instrumentas — carillon’as, nes iš jos geležinkeliai su-' kuriuo mūsų muzikas p.
    [Show full text]
  • Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: Opozicijos Vienijimosi Pradžia
    ISTORIJA MEMORANDUMAI PREZIDENTUI ANTANUI SMETONAI: OPOZICIJOS VIENIJIMOSI PRADŽIA Dr. Audronė Veilentienė Kauno technologijos universitetas Kaunas university of technology K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje analizuojami opozicijos lyderių memorandumai Lietu- vos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, rašyti 1935–1938 me- tais, atskleidžiamos jų atsiradimo priežastys, parodoma Vyriausybės reakcija ir veiksmai prieš memorandumus pasirašiusius asmenis. Auto- ritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius kalbėdami partijos narių susirinkimuose, darydami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memorandumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozi- cijos lyderių pasirašyti memorandumai. Tautininkų Vyriausybė ėmėsi sankcijų prieš pasirašiusius asmenis stengdamasi valdžią išlaikyti savo rankose. Reikšminiai žodžiai: memorandumas; opozicijos lyderiai; Vyriau- sybė; Seimas; koalicija. Parlamento studijos 21 | 2016 Mokslo 136 darbai istorija Įvadas Autoritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius pasisakydami partijos narių susirinkimuose, dary- dami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memo- randumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozicijos lyderių pasirašyti memorandumai.
    [Show full text]