Vilniaus Pedagoginis Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra Ii Lietuvos Seimas 1923

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Vilniaus Pedagoginis Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra Ii Lietuvos Seimas 1923 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Raimundas Trinkūnas Lietuvos lokalinės istorijos specialybės II kurso magistrantas II LIETUVOS SEIMAS 1923 -1926 M. Magistro darbas Magistrantas ___________________ (parašas) Raimundas Trinkūnas Leidžiama ginti: Darbo vadovas __________________ (parašas) IF Dekanas __________________ Prof. habl. dr. Liudas Truska (parašas) Doc. dr. Eugenijus Jovaiša darbo įteikimo data: ______________ Registracijos numeris: _____________ Vilnius, 2007 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro darbas „II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m.“: 1. Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. 2. Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje. 3. Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe. 4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Raimundas_Trinkūnas___ _______________ (studento vardas, pavardė) (parašas) 2 TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................. 4 I. POLITINĖ SITUACIJA II SEIMO RINKIMŲ IŠVAKARĖSE ............ 10 II. II. SEIMO RINKIMAI: 1. Rinkimai ............................................................................................ 13 2. Rinkimų rezultatai – balsų pasiskirstymas ...................................... 19 3. Kiekybinė ir kokybinė naujojo Seimo sudėtis .................................. 21 III. ANTROJO SEIMO VEIKLA: 1. Vidaus gyvenime: 1.1. Politinėje sferoje ....................................................................... 26 1.2. Tautinių mažumų atžvilgiu ....................................................... 35 1.3. Ekonominėje srityje .................................................................. 41 1.4. Švietime ir kultūroje ................................................................. 44 2. Užsienio politikoje ............................................................................. 48 IŠVADOS ............................................................................................................... 53 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA .............................................................................. 55 SANTRAUKA ......................................................................................................... 61 SANTRUMPOS ....................................................................................................... 63 PRIEDAI ................................................................................................................. 64 MAGISTRANTO PASKELBTI DARBAI .............................................................. 78 3 ĮVADAS Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklausomybę, pasuko demokratijos keliu. Lietuvos piliečiai galėjo tiesiogiai rinkti atstovus į Seimą, kurie atstovautų jų interesams ir lūkesčiams. Pastarąją instituciją suprantame, kaip įstatymų leidimo ir svarbiausias tautos atstovavimo organas. Visa tai rodo šios institucijos svarbą, bei būtinumą istorikams ištirti tarpukario Lietuvos Seimus, kad galėtų išsamiau pažinti tą laikmetį ir jos visuomenę. Moderniojo parlamentarizmo pradžia siejama su Steigiamojo Seimo išrinkimu 1920 m. Neatsitiktinai tyrinėtojai daugiausia domėjosi šio Seimo veikla dėl jo atliktų darbų: priimta konstitucija, įvestas litas, pradėta vykdyti žemės reforma, įsteigtas Lietuvos universitetas ir t.t Pasirinkta Antrojo Seimo tema istoriografijoje susilaukė pernelyg mažai dėmesio ko nebūtų galima pasakyti apie kitus to meto Seimus. Tikriausiai tam įtakos turėjo, kad šis Seimas išdirbęs visą kadenciją nepasižymėjo tokiais bruožais, kaip Pirmasis, kuris buvo paleistas ir Trečiasis, dėl įsigalėjusio A. Smetonos autoritarinio režimo, turėjęs nutraukti savo veiklą. Norint, kad neliktų parlamentarizmo istorijos tyrimuose spragų, vis dar lieka aktualu išsamiau pažinti šio Seimo veiklą ir atliktus darbus. Temos problematika yra tai, kad istoriografijoje nėra išsamaus mokslinio darbo apie Antrąjį Seimą, tik galime rasti veikalų trumpai pristatančių Seimą arba tam tikrus jo aspektus. Šio darbo objektas – Antrasis Seimas ir jo veikla. Tyrimo chronologinės ribos atitinka II Seimo išrinkimą 1923 m. gegužės 13 d. – paskutinis posėdis 1926. kovo 26 d. Darbe bus bandoma aptarti ne tik Seimo veiklą, bet ir jo sudėties kokybinius ir kiekybinius rodiklius. Šio darbo tikslas – išanalizuoti Antrojo Seimo veiklą ir įvertinti atliktus darbus. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. pateikti politinės situacijos II Seimo išvakarėse apžvalgą, 2. išanalizuoti Antrojo Seimo rinkimų eigą ir rezultatus, 3. pristatyti Seimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, bei 4. atskleisti atliktus Seimo darbus vidaus ir užsienio politikoje. Darbo pirmojoje dalyje „Politinė situacija II Seimo išvakarėse“ trumpai pristatoma to meto politinė situacija ir priežastys nulėmusios I Seimo paleidimą. Antroje dalyje „ Seimo rinkimai“ apžvelgiama Antrojo Seimo rinkimų kampanija ir rezultatai, kur ir kaip buvo balsuojama, kaip pasiskirstė vietos Seime, visa tai lyginant su Pirmojo Seimo rinkimų rezultatais. Aptariami Seimo kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai: balsų pasiskirstymas, frakcijų įvairovė, atstovų socialiniai rodikliai: amžius, išsilavinimas, iki rinkimų turėta profesija arba užsiėmimas, lyčių santykis ir t.t. 4 Paskutinėje dalyje „Seimo darbai“ stengiamasi parodyti Seimo nuveiktus darbus (1923 – 1926m.) tiek vidaus (per atskiras sritis: politiniai partijų santykiai, ekonomika – ūkis ir finansai, tautinių mažumų veikla ir švietimas bei kultūra), tiek užsienio politikoje. Rašant darbą, remtasi ir naudotasi keliais tyrimo metodais. Dėl specialių tyrimų ir jų apibendrinimų stokos darbe išliko aktualus tradicinis faktų "nustatymo" ir atrinkimo metodas. Taip pat naudotasi istoriniuose tyrimuose įprastais istoriniu aprašomuoju bei analizės ir sintezės metodais. Lyginamasis metodas naudojamas tam, kad būtų palyginami Pirmojo ir Antrojo Seimo rinkimų rezultatai, balsų pasiskirstymai, taip siekiant įžvelgti, kokios vyravo tendencijos arba kaip keitėsi balsavimo rezultatai. Literatūros apžvalga. Nors istoriografijoje galima aptikti įvairių straipsnių, aptariančių tarpukario Seimus, tačiau trūksta išsamios analizės ar tyrimų apie II Seimo veiklą. Tarpukario Lietuvoje nebuvo išleista specialių mokslinių darbų skirtų parlamentarizmui. Galima išskirti proginius straipsnių rinkinius, kuriuose gana populiariai apžvelgiami Lietuvos pasiekimai politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir kitose srityse. Straipsnių rinkinyje „Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis“ bene pirmą kartą Seimų darbus plačiau mėgino apžvelgti J.Purickis1. Autorius gana plačiai aptaria II Seimo rinkimus, jų rezultatus, partijų santykius, tačiau pasigendama kritinio Seimo veiklos įvertinimo. 1938 m. pasirodė antras panašaus pobūdžio straipsnių rinkinys „Lietuva 1918 - 1938“. Straipsniai parašyti valdant A. Smetonai, todėl darbuose stengiamasi pateisinti A. Smetonos autoritarinį valdymą, labiau akcentuojant jo valdymo laikotarpiu pasiektus rezultatus. 1924 m. Klaipėdoje buvo išleista Steigiamojo Seimo narių biografijos2, pastarajame rinkinyje aprašomi dalis parlamentarų, kurie pateko į Antrąjį Seimą. Žinios yra enciklopedinio pobūdžio, kuriomis galima remtis rašant Seimo narių biogramas. Išeivijoje autoriai gana aktyviai rašė įvairiais tarpukario politikos klausimais. Tautininkas Jonas Švoba savo veikale „Seiminė ir prezidentinė Lietuva“3 pristato tarpukario Lietuvos seimus taip pat ir Antrąjį Lietuvos Seimą, deja pastarajam skirdamas vos kelis puslapius: trumpai pristatydamas rinkimus, nuveiktus svarbesnius darbus ir pan. Pažymėtina, kad autorius monografiją rašė JAV, negalėdamas remtis Lietuvos archyvais, tik panaudodamas išeivijoje esančių istorikų darbus. Todėl darbe nėra išsamiai ir visapusiškai aptarta tarpukario Lietuvos parlamentarizmo 1 Purickis J. Seimų laikai // Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis. - K.,1990.-P.103-138. 2 Trumpos Steigiamojo seimo narių biografijos. Su atvaizdais. - Klaipėda.-1924. 3 Švoba J. Seiminė ir prezidentinė Lietuva. - V., 1990. 5 situacija. Čia reikėtų išskirti V. Viliamo straipsnį1 apie Antrąjį Seimą, kuris buvo paskelbtas leidinyje „Tėvynės Sargas“. Autorius straipsnyje stengėsi labiau pateisinti LKDP vykdytą politiką, kaltiną LVLS frakciją koalicijos sugriovimu ir pan. Gana išsamiai P. Maldeikis2 yra aprašęs Krikščionių demokratų veikėjo Mykolo Krupavičiaus gyvenimą ir atliktus darbus. Akcentuojami M. Krupavičiaus pasiekimai vykdant žemės reformą. Apie socialdemokratų veiklą rašė J. Vilčinskas3, autorius apžvelgė Lietuvos socialdemokratijos istoriją, epizodiškai paminėdamas ir LSDP veiklą II Seime. Lietuvos užsienio politikos problemas tyrinėjo: istorikas Z. Ivinskis, straipsnyje „Lietuvos ir Sovietų Sąjungos santykių dvidešimtmetis (1919 - 1939)“4 nušvietė kaip buvo vedamos derybos tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos, Vatikano ir Lietuvos santykius mėgino aptarti V. Pavalkis5. Bostone išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ autoriai pateikė konkrečios faktologinės informacijos apie Lietuvos Seimus M.Mackevičius6, apie to meto politines partijas V.Vaitiekūnas7, R.Skipitis8, J.Audėnas,9 A. Bendorius10. Sovietmečiu taip pat buvo skirtas dėmesys tarpukario Lietuvos politinei istorijai. Reikėjo parodyti „buržuazinės Lietuvos“ vykdytą „neigiamą politiką“ darbininkijos atžvilgiu, pagrįsti klasių kovas ir pan. Vienas iš panašaus pobūdžio mėginimų buvo I. Gricevičiūtės darbas11 išleistas 1953 m., kuriame aptariamas ir
Recommended publications
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • The Parliament's Public Relations in Terms of Political Journalism
    JOURNALISM RESEARCH • Science journal (Communication and information) • 2013 Nr. 6 PRACTICE The Parliament’s public relations in terms of political journalism Andrius Vaišnys Institute of Journalism Faculty of Communication Vilnius University Saulėtekio Ave. 9, LT-10222 Vilnius E-mail: [email protected] Abstract. While sitting at a place designated for guests in a representative hall of the Lithuanian parliament, the Italian President was smiling at the Speaker of Seimas who was sitting right in front of him and quietly waited until the three minutes dedicated to photojournalists and television cameramen under the protocol were over. When the journalists left, his wide smile vanished, and the President confided to the Speaker of the Seimas that he ‘also’ did not like and even hated journalists but had no other choice than get used to them and be nice because they also ‘were an authority’. He agreed for his words to be translated into Lithuanian and pointed out: “A very powerful authority, unfortunately”. This situation from the end of the 20th century is in no way an exception in terms of the relationship between the media and government even if used in this article as a case example, because the author will present some more of such examples illustrating the issues of public relations (PR) of the parliament in respect of the media. It is just that this scene is quite typical. Even the description of the media as an authority that was voiced that morning was old news since it was publicly announced as in the early as 16th century in the House of Commons of the United Kingdom when observers sitting in the press gallery were called the “fourth estate”.
    [Show full text]
  • Becoming Lithuanian: Jewish
    BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof.
    [Show full text]
  • Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100
    Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100 Rokiškėnai – Steigiamojo Seimo nariai Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis. Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, Steigiamojo Seimo sudėtis miesto teatro salėje. Jame dalyvavo 104 parlamentarai. https://istorijai.lt/lietuvos-valstybes-pagrindu- Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, sukurimas-1918-1922-m-steigiamasis-seimas/ sekretoriavo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė. Posėdžiavusieji parlamentarai Seimo pirmininku išrinko krikščionį demokratą Aleksandrą Stulginskį, kuris 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio. Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė, kad atstatyta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos Konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovės moterys katalikės antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą https://lt.wikipedia.org/wiki/Steigiamasis_Seimas deklaruota parlamentinė santvarka. Nepriklausoma Lietuvos Respublika oficialiai buvo pripažinta daugumos pasaulio valstybių. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ratifikuotos kitos tarpvalstybinės sutartys su Rusija, Latvija, Estija ir kitomis šalimis. 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej 2020/13
    WW następnymnastępnym numerzenumerze StudiówStudiów InterkulturowychInterkulturowych EuropyEuropy Środkowo-WschodniejŚrodkowo-Wschodniej międzymiędzy innymi:innymi: 13 tudia nterkulturowe Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej Europy Interkulturowe Studia S I Izabella Malej „Błok i Jung: inflacja ego Wiersze( o Przepięknej Pani)” Europy Środkowo-Wschodniej Marcin Niemojewski „«I nie tylko w powiastkach drzemie ta historia» – Młyn Bałtaragisa Kazysa Boruty z perspektywy antropologii literatury” TOM 13 www.wuw.pl xStudia Inter nr 13.indd 3 25/10/20 18:53 Studia Interkulturowe EuropyEuropy Środkowo-Wschodniej TOMTOM 13 8 logo WUW.inddWarszawa 1 20155/12/2014 12:54:19 PM Rada Naukowa Madina Aleksejewa, Paweł Bukowiec, Jerzy Grzybowski, Magnus Ilmjärv, Eriks Jekabsons, Peter Kaša, Andrej Liuby, Dangiras Mačiulis, Izabella Malej, Juraj Marusiak, Ljudmila Popovic, Wanda K. Roman, Anatol Wialiki Kolegium redakcyjne Iwona Krycka-Michnowska (Redaktor Naczelna), Joanna Getka (Zastępca Redaktor Naczelnej), Joanna Kozłowska (Sekretarz Redakcji), Monika Grącka, Marcin Niemojewski Adres redakcji 02-678 Warszawa, ul. Szturmowa 4, pok. 319, Polska tel.: (+ 48) 22 55 34 219; tel./faks: (+ 48) 22 55 34 229 e-mail: [email protected], [email protected] Projekt okładki Jakub Rakusa-Suszczewski Ilustracja na okładce: obraz Małgorzaty Koźbiał Nostalgia Redaktor prowadzący Dorota Dziedzic e-mail: [email protected] Redaktor Mateusz Tokarski ISSN 1898-4215 e-ISSN 2544-3143 © tytułu: Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej by Jan Koźbiał,
    [Show full text]
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
    [Show full text]
  • The Tragedy of Holocaust and Possibilities for Reconciliation in the Society of Lithuania
    Journal of US-China Public Administration, March 2016, Vol. 13, No. 3, 203-220 doi: 10.17265/1548-6591/2016.03.008 D DAVID PUBLISHING The Tragedy of Holocaust and Possibilities for Reconciliation in the Society of Lithuania Robertas Pukenis Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Holocaust is an eternal topic not only of Jews but of all people of good will. In Lithuania, over 200,000 Jews have been murdered. First, the paper analyses the concept of Holocaust and it proves to be the greatest form of genocide. The development of war and massacre is overviewed. Having been settled since the 13th century, Jews happily lived here, in Lithuania they had “second Jerusalem”. They were in good contacts with neighbours but have been sent to death by Nazi occupants. It is a pity that Germans used to find assistants among Lithuanians. Much historical information is presented. Problematic topic penetrates: a rebellion against Nazis on June 23, 1941 and the pogroms (about 50 Jews have been killed in the garage of “Lietūkis” in Kaunas). The Congress of the USA has been investigating that Provisional Government did not manage the situation at that time, the authorities were in the hands of Gestapo. The author tried to perceive the circumstances of that time in an objective and sincere way. Those who raised the hand or took part in execution in an indirect way cannot be approved. With great dignity, the exiles to Siberia are remembered. About 6,000 Jews were among the exiled ones. Much attention is given to analyze how peace process between Jews and Lithuanians takes place.
    [Show full text]
  • Kazio Griniaus Politinės Etikos Ir Praktikos Bruožai 1920–1926 M.: Didelė Asmenybė Mažoje Politikoje
    ISTORIJA KAZIO GRINIAUS POLITINĖS ETIKOS IR PRAKTIKOS BRUOŽAI 1920–1926 M.: DIDELĖ ASMENYBĖ MAŽOJE POLITIKOJE Dr. Algimantas Kasparavičius Lietuvos istorijos institutas Lithuanian Institute of History Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka Remiantis istoriografija ir istoriniais šaltiniais straipsnyje analizuo- jama liaudininko socialisto Kazio Griniaus – 1920–1922 m. Ministrų kabineto pirmininko, o 1926 m. birželį–gruodį trečiojo pirmosios Lietu- vos Respublikos Prezidento – politinės veiklos problematika ir bruožai. Pirmiausia aptariamos istoriografijoje ligi šiol plačiau nenagrinėtos jo paskyrimo premjeru 1920 m. birželį gana netradicinės aplinkybės. Ti- riami K. Griniaus vadovaujamo kabineto principiniai vidaus ir užsienio politikos vektoriai, jo politinės etikos ir pragmatizmo atvejai politinėje praktikoje, akcentuojama K. Griniaus Vyriausybės 1920–1922 m. nu- veiktų darbų ir pasiektų rezultatų istorinė reikšmė. Taip pat apžvelgiama ir verifikuojama Lietuvos Respublikos politinės modernizacijos programa 1926 m. vasarą–rudenį, kurios vienas ryškiausių iniciatorių ir ideologų buvo laisvamanis Prezidentas, Lietuvos universiteto garbės daktaras Ka- zys Grinius. Parlamento studijos 21 | 2016 Mokslo 90 darbai istorija Reikšminiai žodžiai: Kazys Grinius; Ministras Pirmininkas; Pre- zidentas; Seimas; tarpukaris; politinė etika; Vilniaus problema; didžio- sios valstybės. I Laisvamanio gydytojo, varpininko ir Vinco Kudirkos bendražygio, Steigiamojo ir visų trijų kitų demokratiškai rinktų 1920–1926 m. Sei- mų deputato, 1920–1922 m. premjero ir, pagaliau, 1926 m. Respubli- kos Prezidento, Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžio- jo universitetas) garbės daktaro Kazio Griniaus asmenybė sudėtingo politinio charakterio ir savotiškos politinės faktūros. Išskirtinai įstabi, ryški, daugiaplanė ir daugiašakė. Gyvenime ir politikoje, sau ir ben- dražygiams nepaliaujamai kėlusi aukščiausius humanistinius idealus ir siekusi itin aukštų etinių standartų visur ir bet kokiomis aplinkybėmis.
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]