Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Raida Xx A. 5–8 Dešimtmečiuose
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Daiva SIMANAVIČIŪTĖ PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS RAIDA XX A. 5–8 DEŠIMTMEČIUOSE Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2008 UDK 947.45(1-87) Si-67 Disertacija rengta 2004–2008 metais Vytauto Didžiojo Universitete Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos respublikos nutarimu Nr. 926. Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo Universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05 H). ISBN 978-9955-12-419-1 2 TURINYS ĮVADAS..............................................................................................................................................5 1. Pasaulio lietuvių organizavimo idėjų genezė ir patirtys ...............................................................18 1.1. Kolonijų modelis telkiant užsienio lietuvius..........................................................................18 1.2. PLB idėjų ištakos: Draugija užsienio lietuviams remti ir Pasaulio lietuvių sąjunga ............20 2. Pasaulio lietuvių organizavimas po Antrojo pasaulinio karo........................................................26 2.1. Pasklidimo pasaulyje problema ir kompaktinio emigravimo planai......................................26 2.2. Lietuvių tremtinių bendruomenės organizavimas..................................................................30 2.3. Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrimas 1947–1951 m........................................................35 2.3.1. PLB organizavimo pirmieji žingsniai .............................................................................35 2.3.2. VLIK’o derybos su ALT’a dėl PLB steigimo.................................................................46 2.3.3. PLB kūrimo JAV sunkumai ir rezultatai.........................................................................52 3. PLB organizacinės sandaros raida ................................................................................................59 3.1. Lietuvių bendruomenės tinklo susiformavimas ir raida.........................................................59 3.1.1. Lietuvių bendruomenių atsiradimas: skirtingos sąlygos ir žingsniai ..............................59 3.1.2. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdymo institucijų formavimasis...............................65 3.1.3. PLB ryšiai su Lietuvių bendruomenėmis........................................................................70 3.2. Pasaulio lietuvių bendruomenė ir jaunosios kartos organizavimas........................................81 3.2.1. Pasaulyje pasklidusio jaunimo telkimo problema...........................................................81 3.2.2. PLB santykiai su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga XX a. 7–8 dešimtmečiuose .........89 4. PLB politinės veiklos organizavimas XX a. 6–8 dešimtmečiuose ...............................................97 4.1. Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto santykiai ...97 4.1.1. PLB bandymai derinti vieningos politinės viršūnės sudarymą.......................................97 4.1.2. PLB ir VLIK’o bendradarbiavimo pagrindai politinėje veikloje XX a. 7 dešimtmečio viduryje ...................................................................................................................................108 4.1.3. PLB ir VLIK’o išeivijos atstovavimo problemos XX a. 7–8 dešimtmečiuose .............113 4.2. PLB pozicija ryšių su Lietuva klausimu ..............................................................................126 4.2.1. PLB ir bendravimo su kraštu problema XX a. 7 dešimtmečio antrojoje pusėje...........126 4.2.2. PLB politinės veiklos sampratos kaita XX a. 8 dešimtmetyje......................................133 4.3. PLB politinio spaudimo organizavimas ...............................................................................141 4.3.1. Lobizmo pamokos ir bendradarbiavimo paieškos: PLB santykiai su ALT’a XX a. 7 dešimtmetyje .......................................................................................................................141 4.3.2. PLB bandymai pralaužti Amerikos lietuvių tarybos status quo XX a. 8 dešimtmetyje149 4.3.3. Pasaulio lietuvių bendruomenės brandos metai: lobistinės veiklos pasaulyje organizavimo aspektai.............................................................................................................155 3 IŠVADOS ....................................................................................................................................... 167 ŠALTINIAI................................................................................................................................. 170 LITERATŪRA ........................................................................................................................... 178 SANTRUMPOS.............................................................................................................................. 186 PRIEDAS Nr. 1 Lietuvių Charta, 1949 m. ..................................................................................... 187 PRIEDAS Nr. 2 PLB Valdybų sudėtis ........................................................................................... 189 PRIEDAS Nr. 3 Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso nutarimai, 1966 m...................................... 190 PRIEDAS Nr. 4 White Plains nutarimai, 1974 m........................................................................... 193 4 ĮVADAS Migracijos procesų tyrimai tampa ypač svarbūs XXI a. didėjant įtakai, kurią daro globalizacija socialinei raidai. Šiuolaikinės migracijos studijose daug dėmesio skiriama migrantų organizacijų formavimuisi užsienyje, jų ryšiams su gimtuoju kraštu ir gyvenamojo krašto socialiniams politiniams aspektams, turintiems įtakos migrantų asocijavimuisi. Kita vertus, gausėja studijų1 , tyrinėjančių migrantų organizavimosi ypatumus bei diasporų formavimosi bruožus ir istorinėje perspektyvoje. Tokių tyrimų atsiradimui įtakos turėjo ir pasikeitusi situacija po Sovietų Sąjungos žlugimo, todėl Baltijos šalių ir Centrinės Europos istorikai galėjo laisvai nagrinėti ir emigracijos bei diasporos istorijos temas. Iš kitos pusės, suaktyvėjusi diasporų veikla, siekiant savo šalių nepriklausomybės pripažinimo, paskatino tyrėjus atkreipti dėmesį į migrantų organizuotą veiklą2. Po Antrojo pasaulinio karo politiniai pabėgėliai Vakarų šalyse formulavo aiškius politinius tikslus kovoti dėl savo šalies laisvės, tad atgavus nepriklausomybę lobistinė etninių grupių veikla tiek gyvenamajame, tiek gimtajame krašte tapo ypač svarbiu studijų objektu. Migrantų asociacijų ir organizavimosi studijos svarbios ir dabartiniame Lietuvos kontekste. Gausi emigracija ir naujų lietuvių bendruomenių formavimasis užsienio šalyse sudaro prielaidas tyrinėti ir migrantų draugijų bruožus, ir jų raidą istorinėje perspektyvoje. Svarbią reikšmę turi Pasaulio lietuvių bendruomenė, įsteigta Antrojo pasaulinio karo politinių pabėgėlių bangos atstovų, siekiant suvienyti pasaulyje pasklidusius lietuvius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacija toliau tęsia savo veiklą, kuriamos naujos Lietuvių bendruomenės užsienio šalyse. Tai skatina atsigręžti į organizacijos praeitį, pažinti jos formavimosi ir raidos aspektus, bendrą lietuvių organizavimosi patirtį ir pilietinės visuomenės pamokas išeivijoje. Po Antrojo pasaulinio karo politiniai motyvai, ypač okupuoto krašto padėtis, lietuviams tapo vieni svarbiausių mobilizuojant išeiviją ir formuojant diasporą. Todėl disertacijoje analizuojami organizaciniai politiniai aspektai ir kitos su šiais klausimais susijusios problemos. 1 Schneider Dorothee, Naturalization and United States Citizenship in Two Periods of Mass Migration: 1894–1930, 1965–2000, Journal of American Ethnic History, Fall 2001, Vol. 21, Issue 1, p. 50–82; Magocsi Paul Robert, In Step or out of step with the Times? Central Europe’s Diasporas and their homelands in 1918 and 1989, Austrian History Yearbook 36, 2005, p. 169–189; Sheffer Gabriel, Diaspora Politics: At Home Abroad, Cambridge: Cambridge University Press, 2003; Spiro, Peter J, Perfecting Political Diaspora, New York University Law Review; Apr 2006, Vol. 81 Issue 1, p. 207–233. 2 Vertovec, Steven, 2005, ‘The political importance of diasporas’, COMPAS Working Paper 13, University of Oxford; 2005, [jungtasi 2006 10 15] www.compas.ox.ac.uk/publications/papers/Steve%20Vertovec%20WP0513.pdf. Vertovec Steven, Migrant Transnationalism and modes of transformation, International Migration review, 2004, Volume 38, Number 3 pp. 970–1001; Stola Dariusz, Forced migration in Central European History, International Migration review, Vol. 26, No. 2 (summer 1992) pp. 324–341; Ewa Morawska, Intended and Unintended Consequences of Forced Migrations: A Neglected Aspect of East Europe’s Twentieth Century History, International Migration Review, Vol. 34, No. 4. (Winter, 2000), p. 1049–1087. 5 Chronologiniai rėmai yra XX a. penktasis–aštuntasis dešimtmečiai. Pirmoji riba žymi po Antrojo pasaulinio karo perkeltųjų asmenų stovyklose atkurto Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK’o) veiklą sprendžiant lietuvių pasklidimo pasaulyje problemą ir telkiant visą lietuvių išeiviją į naują organizaciją – Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB). 1949 m. birželio 14 d. buvo paskelbta Lietuvių charta ir Pasaulio lietuvių bendruomenės laikinieji nuostatai, kuriais remiantis atskiruose kraštuose pradėjo kurtis Lietuvių bendruomenės. Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio