1938 M. SAU­ SIO MĖN. 27 DIENA. Nr. 4.

T R I M I T A S

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS A.SMETONA MEDŽIOKLĖJE Narušio nuotr. PASKIRTI SAULIŲ SPORTO KLUBŲ T R I M I T A S PIRMININKAI. LJETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENES , Vili Vilkaviškio rinktinės žaliosios šaulių sporto LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. klubo „Žalgirio" pirmininku paskirtas ats. j. ltn. Jonas Eina XIX metai, kas savaitė. Kalkys ir XXI Zarasų rinktinės šaulių sporto klubo „šau­ Leidžia ŠAULIŲ SĄJUNGA, lio" pirmininku, Kazys Kunca. Redaktorius JONAS KALNĖNAS. PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje SVEIKINIMAI. metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centų. šaulių Sąjungos vadą Klaipėdos prisijungimo 15 me­ Atskiras numeris* — 20 et.. tų sukaktuvių šventės proga sveikino: Dusetų šauliai ir Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. visuomenė, Andriejavo organizacijos ir* visuomenė, Ky­ SKELBIMŲ KAINOS 60 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ bartų organizacijos ir visuomenė, Bajorų būrio šauliai ir jams daroma nuolaidų. Už skelbimų turini Re­ visuomenė, Skuodo miesto ir apylinkės organizacijos ir dakcija neatsako. visuomenė. Dzūkų organizacijos - ir visuomenė, Paliepių RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. Nesuvartotų šaulių būrys, Paliepių tautininkai, jaun. ūkininkai, mo­ rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. kiniai, skautai ir visuomenė, Lekėčių ir Kuro šaulių Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarus. būriai, Pagėgių, Panemunės šauliai ir visuomenė ir kt. REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA Be to dar sąjungos vadą metinių susirinkimų prog* Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 22663. sveikino Linkuvos ir Kuršėnų šaulių būriai, Parokiškio šaulių būrys ir savo metinės šventės proga Baisogalos šaulių būrys. Sąjungos štabo žinios ŠAULIŲ RADIJO PUSVALANDIS. Sausio 22 d, šaulių radijo pusvalandžio metu med*. NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTĖ. gyd. Steponaitienė - Ambraziejūtė skaitė paskaitą: — šaulių daliniu vadai ir tarybos kviečiami ruoštis ju­ „Kuo moteris gali prisidėti prie krašto saugumo darbo". biliejiniu metų Nepriklausomybės šven'ės iškilmėms, Po paskaitos valstybės operos artistė Elzbieta Kardelienė šauliai ir šaulės aktingai dalyvauja iškilmių ruošos dar­ dainavo dainas. Akompanavo Dukstulskaitė. Be to bu­ be ir rūpinasi, kad šventei iškilmės būtų gražios ir di­ vo štabo pranešimai. dingos. Sausio 29 d. šaulių radijo pusvalandis skiriamas sau* Iškilmių programos pagrindus sudaro: Iškilmingi lems moterims- Pusvalandį ruošia moterų tarybos švie­ vėliavų pakėlimai; pamaldos, kuriose organizuotai daly­ timo vadovė Valstybės teatro artistė Ona Rymaitė. Pus­ vauja šauliai ir visos organizacijos su vėliavomis; žuvu­ valandžio pradžia 18 vai. sių del Lietuvos nepriklausomybės pagerbimas, iškilmin­ gi aktai, kurių pradžioje skaitoma nepriklausomybės ak­ ORGANIZACIJŲ ATSTOVŲ SUSIRINKIMAS. tas, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. mūsų senoje sos­ tinėje: Vilniuje. Aktą perskaičius giedamas Tautos him­ Sausio 28 d. 17 vai. šaulių Sąjungos salėje bus Kau­ nas. Po to — paskaitos, organizacijų atstovų žodis ir me­ no organizacijų, V. D. universiteto korporacijų, gimna­ ninė dalis. zijų, mokyklų ir įstaigų atstovų susirinkimas. Susirinki­ Vasario 16 d. namai papuošiami tautinėmis vėliavo­ me bus aptarta vasario 16 d. Nepriklausomybės šven­ mis, rengiamos iliuminacijos, kur galima pastatomi gar­ tės iškilmių programa. siakalbiai, per kuriuos visuomenė galėtų girdėti trans­ Susirinkimą kviečia vyriausiojo komiteto iškilmių liuojamą iš Kauno šventės iškilmių programą. sekcijos vadovas, šaulių Sąjungos vadas pik. Saladžius. Pasirūpinti, kad į šventės iškilmes būtų pakviesti Susirinkime taip pat dalyvauja Kauno rinktinės šta­ Vyčio kryžiaus kavalieriai, karo invalidai, Nepriklauso­ bo atstovas. mybės kovų dalyviai, aušrininkai, varpininkai, knygne­ šiai, Vilniaus konferencijos, dalyviai, seimo nariai* įstai­ LITERATŪROS IR MUZIKOS VAKARAS gų viršininkai, organizacijų vadovybių nariai ir visuo­ menės veikėjai. PANEVĖŽY. Šaulių dalinių vadai ir tarybos šventės iškilmes ruo­ Šaulių Sąjungos štabo kultūros ir švietimo skyrius* šia kartu su Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms susitaręs su XII Panevėžio rinktinės vadovybe, sausio 30 ruošti komitetais ir organizacijų vadovybėmis.^ Saulių d. Panevėžy ruošia literatūros ir muzikos vakarą. 17 vai. dalinių vadovybės pasirūpina šventės dieną 'tinkamai vakaras skiriamas kariuomenei ir 20 vai. šaulių teatro papuošti šaulių namus. Iškilmėse šauliai dalyvauja uni­ salėje šauliams ir visuomenei. formuoti, o šaulės, uniformuotos -arba su tautiniais dra­ Programoje dalyvauja: artistė Unė Babickaitė, poe­ bužiais. tas Jonas Graičiūnas, rašytojas Liudas Dovydėnas, po­ etas Kazys Inčiūra, o meninę jo dalį atliks Valstybės ŠAULIŲ SĄJUNGOS VADAS KRETINGOJE. operos artistai Staskevičiūtė ir Baltrušaitis. Pradžioje Sausio 23 d. Kretingoje buvo XV rinktinės šaulių da­ bus trumpa paskaita. • linių vadų susirinkimas. Susirinkime cĮalyvavo šaulių Panevėžio miesto šauliai, šaulės, moksleivija ir vi­ Sąjungos vadas pik. Saladžius. ^ suomenė kviečiama gausingai atsilankyti.

kos mokslo duomenimis pagrįstus skaičia­ Kad nėra tikrų vadų — kalti patys len­ vimus, dr. Juška straipsnio pabaigoje kai. Mat lenkų visuomenėje yra labai RaSicci sprendžia, kad Laisvoje Lietuvoje šiuo įsivyravęs šmeižimo amatas. Niekingas MŪSŲ VILNIUS, VVS žurnalas. 1—2 metu yra apie 7600 lenkų. Prie šio skai­ šmeižimas, šantažas, provokacija — tai nr, 1938 m. sausio mėn., Kaunas. čiaus jis dar prideda apie pustrečio tūks­ bene dažniausiai vartojami ginklai idėji­ tančio tokių lenkų, kurie, kad ir jaučiasi nėje kovoje. Ir kaip tik šie negarbingi Pirmasis šių metų Mūsų Vilniaus nu­ esą lenkais, tačiau nedrįsta prisipažinti. ginklai esti nukreipiami prieš partijų va-* meris pasirodė su gana turiningu turiniu Tokiu būdu dr. Juškos tvirtinimu Lietu­ dus ar kitus įtakingus socialinių junginių ir gera išvaizda. Šiame numeryje randa­ voje tėra apie 10O00 lenkų. atstovus. Šiaip, Lenkija yra atsistojusi me įdomių žinių apie klausimus, susiju­ dabar ties socialine bedugne. Šiai įdo­ sius su Lietuvos ir Lenkijos valstybių in­ įdomus straipsnis — „Lenkija 1938 m. mūs faktai. — Vyriausias lenkų armijos. teresais. Dr. Juška, sakysim, pateikia angoje". Jį parašė Mūsų Vilniaus Varšu­ gydytojas gen. Rouppertas viename savo skaičius, kurie rodo, kiek L. Lietuvoje vos korespondentas. Čia vaizdžiai apra­ raporte nurodo, kad 40°/o lenkų naujokų yra lenkų. Lenkų spauda giriasi, būk Lie­ šoma dabartinė Lenkija. — Lenkijoj šiuo atleidžiami atgal namo del džiovos, ra- tuvoje esą 200000 lenkų. Tai netiesa. metu vyksta trijų partijų kova del val­ chito, mažo ūgio, blogo krūtinės išsivys- Tiek dabartinės Lietuvos ribose tebūta džios, būtent:. tautininkų, pilsudskininkų tymo ir t. t, Kitos žinios mums praneša,, tik 1897 m. pagal tų metų pravestą gy­ ir liaudininkų. Tačiau šie visi trys fron­ kad 50% visų Lenkijos vaikų miršta ne­ ventojų surašinėjimą. 1923 m. visuotinis tai silpnai laikosi ir nė vienas iš jų netu­ sulaukę 7 metų. Lenkijoje yra nepapras­ Lietuvos gyventojų surašinėjimas paro­ ri stipraus, galutinai vyraujančio charak­ tai daug mažyčių žemės ūkių. Tų ūkių dė, kad Lietuvoje tais metais buvo 66300 terio. Viena svarbiausių tokios padėties lenkų. Pateikdamas nuoseklius, statisti­ priežasčių yra gerų vadų neturėjimas. (Nukelta į 3-čią virs. psl.). ausio 22 d, sukako tuoj po Sevastopolio, arba Kry- sijai esantį per brangi. Taigi, Prū- 75 metai nuo 1863 mo, karo 1858—1856 m. Šį karą sija buvo priešinga Lenkijos ne- m. lietuvių ""lenkų Rusija pralaimėjo keturių san- priklausomybei ir rėmė Rusiją sukilimo prieš ru- tarvei, kurią sudarė anglai, pran- nenusileisti santarvininkams. Tuo sų valdžią, siekiant cūzai, italai ir turkai. Per Pary- būdu Rusija Paryžiaus kongreso atstatyti nepri- žiaūs taikos kongresą 1856 m.,, metu turėjo Prūsiją savo pusėj ir klausomą Lietuvos kuriuo Krymo karas buvo baigtas, galėjo rodyti daugiau kietumo. Lenkijos jungtinę valstybę. Suki- buvč mėginama iškelti ir Lenki- Tai matydami," nesispyrė žūt būt limas, kaip žinoma, nepavyko ir jos atstatymo klausimą. Prancū- iškelti kongrese Lenkijos kiauši­ dei jo daug skaudžiau nukentėjo zai ir anglai buvo tam palankūs, mo ir anglai su prancūzais, bijo- Lietuva ir lietuviai, negu Lenkija ypač prancūzai. Bet tam buvo darni platesnių politinių komplika- ir lenkai. Dar dabar galima rasti priešinga Prūsija, kuri palaikė cijų, nors šiaip kelis kartus anglai. mūsų vyresniojoj kartoj žilagal- Rusiją, patardama nenusileisti ir prancūzai draugiškai patarinė- - vių senelių, kurie arba patys tame santarvininkams, čia labiausiai jo Rusijai su lenkais šiaip ar taip sukilime iflafyVaVo arba bent at- pasižymėjo tuo laiku dar tik tebe- susitvarkyti* Kai paaiškėjo, kad mena sukilimą ir tuos laikus. Ne- kyląs būsimasis geležinis kancle- Lenkijos klausimas nėra viešai iš- priklausomoj Lietuvoj šios sukak- ris Bismarkas, kurs matė . rimtą keliamas tarptautinėn plotmėn, tuvės taip jau verta minėti, nes pavojų Prūsijai, jei Lenkija būtų savaime dingo viltys atgauti lais- 1863—1864 metų sukilimas yra atstatyta. Bismarko nuomone, vę.grynai diplomatiniu-būdu. Liko mums itin įdomus, kaip vienas iš * „kiekvienas lenkų tautinio judėji- tik vienas kelias — ginkluotas su- paskutiniųjų didesnių mėginimų mo laimėjimas yra Prūsijos pra- r kilimas, pasitikint užsienių para- atnaujinti „uniją" ir iš naujo Lie- kišimas ir mes turim vesti kovą ma. .,.-.._• turą prijungti prie Lenkijos. 1863 su šituo gaivalu, nesrvaduodąmi Pasiruošimai sukilimui buvo ;da« m. sukilimas parodė, kad Lietuva pilietinio teisingumo dėsniais, o romi kelerius ..metus, renkant są- jau tada pradėjo pabusti ir kra- tik sekdami karo dėsnius". Pasak mokslininkus. *dir agituojantį" žfiio-. tesi glaudžių ryšių atstatymo su Bismarko, nepriklausoma Lenkija neą prieš"rusų valdžią: įet Čia. fuo^ Lenkija. tik tada nebūtų Prūsijos \priešų, jau pasireiškė sąmokslininkų >}va- Sukilimo idėją pagimdė nevy- jei atgautų iš vokiečių Vislos žio- " dovybės tarpe dideli nesutikimai, kusios pastangos išspręsti Lenki- tis su Dancigu, Poznanės ir Sile-^ Pirmiausia nebuvo sutarimo, - kas jos valstybės atstatymo klausimą zijos sritis, bet tokia kaina Prū- "sukilimui turi vadovauti ir kifriuo šukių ji pradėti. Pažangieji suki­ hi. pavasari Sierakauskas jaįi k-* lėlių elementai, vadinami raudo­ rėjo rytų Lietuvos miškuose apie nieji, buvo nusistatę už socialines 3.000 sukilėlių, su kuriais buvo reformas, ypatingai ženiės, ir tuo mėginęs pulti Daugpilį, bet be norėjo patraukti sukilėlių pusėn pasisekimo. 1863 m. gegužės 7 d. plačiuosius valstiečių sluogsnius. įvyko kautynės tarp Sierakausko Tačiau tam buvo griežtai priešin­ ir rusų miške, Biržų apylinkėj. gi „baltieji", kurie atstovavo dva­ Sukilėliai buvo sumušti ir pats rininkams ir bajorams. „Baltieji" Sierakauskas, sužeistas, pateko į sukilimą vaizdavosi tik kaip rusų rusų rankas. Žymesniais Siera­ valdžios nuvertim'ą ir tokios Len­ kausko batalionų vadais buvo Ka­ kijos valstybės atstatymą, kurioj ly ška ir pagarsėjęs kunigas Mac­ vėl po senovei dvarininkai naudo­ kevičius, rusų pakartas Kaune tųsi visomis laisvėmis ir valstie­ 1863 m. gruodžio 28 d. Toli gudų čių darbu. O apie jokį žemės ati­ žemės rytuose, Mogilevo srity, davimą valstiečiams, vis tiek, mo­ dirbo raudonasis sukilėlis Zvierž- kamai ar nemokamai, „baltieji" dauskis, tačiau be žymesnio pasi­ nenorėjo net kalbėti. Sukilimą pra­ sekimo. Vėliau Lietuvos rytuose, dėjo raudonieji, bet paskiau vado­ Gardine ir Balstogėj, veikė vienas vybė pateko į baltųjų rankas, o iš pačių žymiausių sukilimo vadų tat ir nulėmė sukilimo nepasiseki­ — K. Kalinauskas, Lietuvos suki­ mą. Antras nesutikimo dalykas limo komiteto Vilniuj narys. Jo Kuiu Ant MACKEVIČIUS, vienas 1863 sukilėlių tarpe buvo „unijos" klau­ labai nekentė baltieji, leido apie m, sukilimo vadų Lietuvoje, rusų pa~ simas. Varšuvos baltieji reikala­ jį visokias paskalas, kaip apie kartas Kaune. vo, kad sukilime dalyvautų ir Lie­ griežtą dvarininkų priešą, ligi, tuva, kaip jungtinė Lenkijos dalis pagaliau, iš sukilimo vadovybės jį ir Varšuvos vadovybėj. Tam pri­ pašalino. Kalinauskas buvo vienas ko beveik dvejus metus. Buvo tarė ir Lietuvos baltieji — sulen­ iš gudresniųjų vadų, supratusių pralieta daug kraujo, pakelta viso­ kėję dvarininkai, bijodami likti reikalą remtis plačiomis žmonių kio vargo ir skundo, tačiau tikslo atskirti nuo Lenkijos. Bet Lietu­ masėmis. Jis leido atsišaukimus nepasiekta — Lietuvą nebuvo iš­ vos raudonieji tam priešinosi ir lietuvių ir gudų kalbomis į lietu­ laisvinta. Kalbant apie sukilimo reikalavo Lietuvai visai atskiros vių ir gudų žmones, kalbėdamas nepasisekimą, reikia štai kas at­ savarankiškos sukilėlių vadovy­ apie žemę ir valstiečių reikalus. minti. Sukilimui vadovavo sulen­ bės, nuo Varšuvos nepriklauso­ Už tai jo dvarininkai taip smar­ kėję dvarininkai, kuriems labiau mos. Tačiau ir Lietuvoj, sukilimui kiai ir nemėgo. Suvalkų krašte rūpėjo savo dvarų išlaikymas ir einant, vėliau vadovybę paėmė bal­ sukilimui vadovavo M. Akelaitis, Lietuvos sujungimas su Lenkija. tieji, kurie veikė, vis atsižiūrėda­ čia sukilėliai išsilaikė net ligi Todėl visai suprantama, kad Lie­ mi į Varšuvą. Esant tokiems gin­ 1864 m. rudens. tuvos valstiečiai dvarininkams ne­ čams ir neaiškumams, gerai nepa­ pritarė ir jų nenorėjo remti. Prier siruošus, 1863 m. sausio 22 d. Var­ Rusų vėlesniais pranešimais, sukilimas Lietuvoj taip atrodo sukilėlių valstiečiai dėjosi tik ten, šuvoj buvo paskelbtas sukilimas, kur buvo vadai, suprantą ir giną išimtinai raudonųjų pastangomis. skaičiais. Sukilimo pradžioj rusų kariuomenės visoj Lietuvoj buvo jų reikalus, kaip antai, Sierakaus­ apie 40.000. Sukilėlių galėjo būti kas, Kalinauskas, kun. Mackevi­ Paskelbus sausio 22 d. sukilimą, čius. Valstiečiai lietuviai parodė, iš pradžių sukilėlių veiksmai pasi­ apie 8—15.000 žmonių, daugiausia reiškė tik vienoj Lenkijoj, o Lie­ pėstininkų ir truputis raitelių. kad" dvarininkų interesai ir politi­ tuvoj buvo dar ramu. Jau pirmo­ Svarbiausias ginklas buvo dalgis, niai tikslai yra jiems svetimi, mis sukilimo dienomis paaiškėjo, perdirbtas į durtuvą, arba į kerta­ Lietuva — sau, Lenkija — sau, kad sukilimas nėra gerai paruoš* mąjį kardą. Gardino gub. per visą tai pasireiškė jau per 1863 m, su­ tas, nes truko ginklų, kuriuos su­ sukilimo laiką įvyko 48 susirėmi­ kilimą. Sukilimas pažadino Lietu­ kilėliams reikėjo įsigyti, atimant mai su rusais, Vilniaus gub. — 38, vos žmones plačiau ir giliau pa­ iš i*usų 'pet stisirėmiittus, ar]ba už­ Suvalkų — 17 ir Kauno gub. — galvoti savo krašto reikalais — ir puolant ginklų sandėlius. Rusų 120. Rusai pasmerkė mirti ir nu­ nuo to laiko prasidėjo lietuvių valdžia labiau bijojo sukilimo žudė Lietuvoj 128 žmones, išsiun­ tautinis atgimimas, nepaisant to, Lietuvoj, negu Lenkijoj, nes& ži­ tė katorgon — 972,. Sibiran — kad rusai buvo uždraudę lietuviš­ nojo, kad Lietuvos liaudis yra 1.427, atiduota. į kareivius — 345, ką spaudą* kaip pabaudą už da­ šviesesnė, labiau susipratusi už atiduota į areštantus — 864, iš­ lyvavimą sukilime. Lenkijos. Sukilimo vadu Lietuvoj tremta Rusijon — 152% šiaip iš­ 1863—1864 m. sukilėliai buvo buvo Sierakauskas, buvęs rusų kelta Rusijon ir ten duota žemės ne kas kita, kaip tik kovos parti­ generalinio štabo karininkas. Pa­ —lt.096. Tad iš viso nuo rusų del zanai. Jie parodė, kad lietuvis yra gal jo planą sukilimo centras tu­ sukilimo šiokiu ar tokiu būdu nu* gabus, narsus ir kantrus karys. rėjo būti Žemaičiuose, nes iš čia kentėjo 9.361 žmogus. Šiuos skai­ Šios lietuvio ypatybės dar gražiau pro Palangą buvo patogu susisiek­ čius paduoda pats sukilimo mal­ pasireiškė 1919—1920 m. nepri­ ti šu užsieniais ir gauti iš ten jū­ šintojas Muravjovas Korikas, bet; klausomybės karuose, kai teko ko-< ros keliu paramos ginklais ir pint tikrovėj nukentėjusiųjų skaičius voti ne tik su laukujais priešais, gaiš. Vykdydamas savo planą, Sie- buvo daug didesnis. Galutinai su­ bet ir yiduj, su panašios rūšies • rakauskas šiaurės rytų Lietuvojskilima s Lietuvoj pasibaigė 1864 „baltaisiais", kaip ir 1863—1864 pradėjo organizuoti sukilėlių bū­ mį, tfudenį. m., siekusiais prijungti Lietuvą rius ir juos kariškai mokyti. 1863 Taigi, sukilimas Lietuvoj tru- prie Lenkijos* Ieškant panašumo, v '74 NAUJA LENKŲ TERORO AUKA.

Tik dabar Kauną pasiekė jaudinančios žinios, kaip A. a. Jųrkuvėno atveju lenkai rodė ypatingo piktu­ pereitų metų pabaigoje žuvo vienas susipratęs lietu­ mo ir jokiu būdu neleido šeimai pastatyti kryžiaus ant mis — šviesuolis Vladas Jurkuvėnas. Jis buvo kilęs1 jo kapo. Jurkuvėnaitė kreipėsi į visas įstaigas, bet vel­ iš Švenčionėlių, Švenčionyse baigė lietuvių gimnazijos 6 tui. Tada ji paprašė užtarimo pas vieną įtakingą kunigą klases ir po to 1935 m. ten pat dar mokytojų seminariją. lenką, šis ją „guodė" įvardindamas- „ano pasaulio" gė­ Tačiau mokytojo darbo dirbti neteko, nes privalėjo at­ rybes..., tuo ir atskleisdamas tikrus lenkų norus VISUR likti karo tarnybą. Kaip inteligentą, jį priėmė į 3 sun­ lietuvius „perkelti į aną, geresnį pasaulį", o jų vieton kiosios artilerijos pulką Vilniuje ir paskyrė podchorou- atgabenti lenkus, kuriems ir šis pasaulis neblogas. Tik žų — aspirantų mokyklon. Čia pradedama prie jo kibti atvykus žilagalviui tėvui, lenkai suminkštėjo ir leido pa­ del lietuviškai rašytų laiškų ir visokių įtarinėjimų. Jis statyti mažą, medinį kryželį „tik be jokio užrašo!". Kan­ sekamas, apsupamas netikrais draugais, šnipais ir pro­ kinio nužudymo vietoje Antakalnėje, netoli nuo šv. Petro vokatoriais. Kurį laiką buvo net pažemintas į eilinius. ir Povilo bažnyčios ir karo ligoninės. Taip užaugo Vil­ Vėliau kažkas jam pakišo į batą draudžiamą popiergalį, niaus lietuvybei dan- vienas lankytinas kapas ir iškilo kurį surado eilinė krata. Karo teismas ir sprendimas: dar vienas gerbtinas vardas; VLADAS JURKUVĖNAS ~ sušaudyti! KANKINYS! Liko gyventi 24 valandos... O jaunuoliui gyvenimas

atrodo toks gražus! "-/* Neišpasakyto, neatvaizduojamo sielvarto pagautas F 1 jaunikaitis pamišo. Prieš sušaudant aplankė jį sesuo. — „Nei dieną, nei naktį negaliu užmiršti to klaikaus Žvilgsnio, to nepake­ liamos kančios išvarginto veido, — pasakojo ji vėliau—. kurį pamačiau pravėrus pasimatymo kamerps duris. Vie­ ną akimirksni jo žvilgsnis įsmigo į mane ir staiga, ne­ laimingasis skausmingo priepuolio suspaustas šoko ataugdamas prie manęs,.. Kažin kam grūmodamas, jis veržėsi pro ji laikiusių kareivių rankas, lyg norėdamas man ką pasakyti. Šių įspūdžių mano nervai neišlaikė ir apalpau". Grįžusi iš pasimatymo Jurkuvėnaitė rašė tėvams net tris laiškus ir mušė telegramą, bet nei vieno jų negavo, lai rodo, kaip stropiai sekama Vilniaus lietuvių kores­ pondencija. Bloga žinia pasiekė Švenčionėlius tik pa­ vėluotai ir aplinkiniu keliu. Tėvas buvo lyg perkūno trenktas. Motina pradėjo nežmoniškai rėkti tol, kol iš­ sinarino žandikaulius. Teko ją gydyti ligoninėje, bet dirgsniai vis tik tiek pairo, kad ji negalinti dirbti jokio darbo. Slankioja tik gatvėmis ir klausinėja, ar nežino kas, kur esąs jos Vladas? — Pamačiusi uniformuotus lenkus puola prie jų kojų ir maldauja pasigailėti... Visa šeima pakriko. Gedulas ir skausmas prispau­ dė visą Švenčionėlių lietuvių visuomenę. .Nužudyto drau­ gai ir visas jaunimas dega suprantamu keršto jausmu. Juoba yra žinių, kad prieš mirdamas V. Jurkuvėnas bal­ su šaukė kažin kokių pražudžiusių jį Bukausko ir Jankaus­ ko pavardes. Esą jam buvo sudarytos piktos pinklės ir sunarpliota paini intriga. Iš to tariama, kad sis naujas lietuvybės kankinys (prisiminkime panašias birias, Juo­ zo Bakanausko, seržanto, ir Šimkūno — abudu sušaudy­ ti) yra lenkų kontržvalgybos provokacijos auka. šios, provokacijos yra tuo biaurios, kad kartais pa­ naudoja jaunuolių patriotinį užsidegimą ir neapdairu­ mą. Juk kiekvienam suprantama, kad tokie žemo rango kariai negali suteikti jokių svarbių karo žinių. Ir be to

*f-~nvSiii irlWiiA-r"V i Į -••>•• "i-,* ?• ,-•••• ?••• .,-,..>•..,, .. v^^-^ ' Į ••--<>... įfe--JČ3jx.v.. , . ...j...f. ^...... —., • , visos jos lietuviams nereikalingos. O tie, kam jos turi | L | | r JV^Ų.V... Į.fchVtf»»l j vertės, tikrai jas gauna iš pačių lenkų, patys rizikuoda­ mi tik pinigu. A. a. Vladas Jurkuvėnas, okupantų sušaudytas Vilniuje.

galima būtų pasakyti, kad 1919 pabrėžti, tai pasitikėjimas tik sa­ karinę jėgą. Tik veiklus ir gyvas m. peoviąkai buvo 1863 m. „bal­ vo jėgomis. Sukilėliai 1863 m., be sukilėliškas kraujas, tekėjęs iš tieji", priešingi Lietuvos laisvei. visų kitų savo silpnybių, laukė seno pirmųjų savanorių gyslose, Mes, šauliai, turim ypač domė­ paramos iš užsieniu., pasitikėdami nušlavė tas neturinčias jokio rim­ tis 1863 m. sukilimu, nes sukilė­ svetimųjų gera valia. Kai galų to pagrindo viltis tikėtis paramos liai partizanai buvo nepriklauso­ galiausiai paaiškėjo, kad užsieniai iš svetimųjų, užuot patiems, su­ mybės kovų šaulių partizanų * pir- paramos nesuteikia, sukilėlių ūpas krutus veikti ir drąsiai stoti ko­ matakai. Sukilėliams nepavyko, nukrito ir jų jėgos išseko, nes jie von. Tad, atmindami 1863—1864 nes nebuvo ginklų, geros organi­ neteko pasitikėjimo patys savimi. m. sukilimą, tinkamai pagerbda­ zacijos ir tvirtos, ryžtingos ir su­ Buvo pavojaus, kad panašiai ga­ mi jų dalyvius, nepraleiskim pro­ manios vadovybės. O karo reika­ lėjo atsitikti ir su mumis 1918 m. gos pasimokyti ir iš sukilimo klai­ luose svarbiausia yra ne tik gin­ pabaigoj* kai buvo linkstama ver­ dų, kad' ateity jų niekad nepakar*- klai, bet ir drausmė, susiklausy­ čiau laukti pagalboj iš svetimųjų, totume. M, B. mas. Kitas dalykas, tams .vertą negu tučtuojau organizuoti savo

7* JAM OKUPANTAI SULAUŽĖ Auklėkime darbo meilę. ŠONKAULIUS. Didžiuojamės žmonijos kultūros įpratino į darbą žiūrėti kaip į ko­ pažanga ir nuostabiais naujais iš­ kią Dievo bausmę, skirtą jiems, radimais. Tačiau dažnai nė nepa­ paprastiems žmonėms. Prie to, ži­ galvojama, kad, žmonės minėtus noma, prisideda ir mūsų pilkos dalykus pasiekė tik* ilgu ir kietu gamtos sąlygos, kurios neauklėja darbu. mumyse darbingumo dvasios. Pra­ Žmogaus proto darbo dėka turi­ dėję naują, savarankišką gyveni­ me nuostabų dvidešimtojo am­ mą, turime su šaknimis išrauti žiaus išradimą — radiją, telefoną, dar nevisai išnykusį-iš baudžiavos telegrafą, traukinius ir padanges laikų darbo supratimą Šaulės ir raižančius lėktuvus. Žmogaus pro­ šauliai yra naujos Lietuvos kūrė­ to ir raumenų darbas pastatė di­ jai, mūsų tautos ateities rūmų sta­ džiulius miestus su debesis sie­ tytojai. Šauliams darbai neturėtų kiančiais dangoraižiais. Darbas — būti įkyri ir sunki našta, bet gy­ miškus ir pelkes padarė puikiomis venimo džiaugsmas. Nesenai pri­ miestų gatvėmis. sikėlę iš ilgų amžių tautinio mie­ go, turime dar net pagreitintu Tačiau, mūsų kraštą darbas dar tempu padaryti tai, ką kiti jau nėra susilaukęs tinkamos pagar­ prieš tai padarė. Šauliai turi būti bos. Mūsų tautos darbingumą dar darbštumo pavyzdys, nes tik ilgas reikia žymiai pakelti.^ Iš seno į ir patvarus darbas mums gali lai­ darbą pas mus įprasta žiūrėti, kaip duoti gražią ateitį. IPOLITAS BUROKAS, II kurso var­ į kokią bausmę, kurios reikia gonininkų mokyklos mokinys, lenkų stengtis nusikratyti. Darbas — tai Kultūros savo krašte nepakelsi­ suimtas 1937 m. lapkričio mėn. „Tar­ me vienu dideliu užsimojimų. Tą dymo" metu okupantų žandarai jam žemesniųjų luomų dalykas. Tą sulaužė kelis šonkaulius ir jis dabar klaidingą pažiūrą į darbą, be abe­ padarysime tik ilgu ir patvariu guli Vilniaus ligoninėje. jo, sudarė baudžiava ir ilgas ver­ darbu. Visus sunkumus nugalėsi­ gavimas svetimiesiems. Sunkios me ne aimanavimais ir dejavimais, baudžiavos slegiami mūsų žmonės bet darbu. Šauliai ir šaulės, mes turime turėjo dirbti dvarininkams, jų pri­ Mūsų žemelė, kai į ją bus įdėta būti pirmieji darbo meilės skiepy- žiūrėtojų nuolatos bizūnais čaižo­ daugiau darbo, duos visai kitokių tojai mūsų visuomenėje. mi. Baudžiava mūsų žmones ir vaisių. Z. Dulskytė-Kinderienė.

Pr. V. BŪDVYTIS.

Prie stiebo stoviu aš, į tolumą akis įbedęs. Dar vos tik išlingavo laivas mūs pro uosto angą, o jau širdis sušiušo, lyg viesulo palaužtas medis, ir apgulė jausmus nostalgija, kaip laivą bangos. Matyti aiškiai dar krantų tamsusis siluetas ir, rods, girdėti dar varpai kaip gaudžia tolstančių bažnyčių,

o jau> brangus, toksai brangus tavasis amulėtast karį širdy man patikai, gal tyčia, gal netyčia... Praskrisdams vakarys vos juntamai bures kedena ir purslose bangų, linksmai taip išdykaudams, prausias,— jis nuo krantų tolyn taip lengvutėliai laivą gena, o širdyje — susikaupė jau viesulas tikriausias. Kas laukia tolumoj? Gal būt, salynas koks saulėtas, gal — amžioįs niūksantis tamsoj rūstus granito krantas, kurin suduš mūs laivas, ir tavasis amuletas, ir — amžinai užges ta vizija gimtos pakrantės? Gal būt... Tačiau nei vėjas tas, nei bangos nepasako, nes tykanti buitis nežinoma išklydusią i jūros ploti, nei — praeities čia nėr, nes laivas nepalieka tako, ir — visa baigiasi, vos dingsta tik krantai migloti... Prie stiebo stoviu aš* Krantą išnyko siluetas* Ir negirdėt daugįau varpų nutolusią bažnyčių. Žiema mūsų krašte. Nostalgija tik likosi..* Tai tavo amuletas, A. Naruševičiaus nuotr. kurį širdy man palikai, gal tyčia, gal netyčia...

-T f* 100-si s Tautų S-gos tarybos suvažiavimas /BRITU m ITALŲ SANTYKIAI NEPAGERĖSI^. ANGLIJA ŠAUKSIANTI DIDŽIŲJŲ VALSTYBIŲ KONFEREN- " GIJĄ. NAUJI POVANDENINIŲ LAIVŲ PUOLTMAI VTDITRŽEMIO JŪROJE. JAPONIJOS VYRIAUSYBĖS PA­ REIŠKIMAI. CHAUTEMPSO VYRIAUSYBĖS PIRMIEJI ŽYGIAL

Sausio 26 d. Ženevoje prasideda £•:>:•: 100-sįs U eilės Tautą Sąjungos tary­ bos suvažiavimas. Esant dideliam įtempimui bendroje politikoje, tas suvažiavimas sukelia nemažą susido­ mėjimą. Užsienių, spauda rašo, kad šitame suvažiavime būsią iškelti keli svarbūs klausimai, kurie liečia pa­ čios Tautų Sąjungos veikimo pagrin­ dus. Būtent, manoma, kad eilė vals­ tybių pirmiausia pareikalaus pakeis­ ti Tautų Sąjungos pakto 16 straipsnį, kuris liečia sankcijų taikymą. Belgija, Olandija, Švedija, Lenkija, Šveicarija ir kai kurios kitos valstybės nurodo į tai, kad dabar, kai Vokietija, Japonija ir Italija yra išėjusios i& Tautų. Są­ jungos, sankcijų taikymas lengvai ga­ li sukelti naują pasaulini karą. Kai kurios šių valstybių siekia, kad joms būtų pripažintas visiškas neutralu­ mas, kad, kilus karui, jos galėtų laiky­ tis nuošaliai. Antras klausimas, kurio laukiama Tautų Sąjungos tarybos suvažiavime, yra Italijos imperijos arba Abisinijos užkariavimo pripažinimo- klausimas. Nors Tautų Sąjungą italų įsiveržimą t Japonų karo vadai Kinijoj. Iš kairės į dešinę: viceadmirolas Hosegava, Abisiniją yra griežtai pasmerkusi, ta­ sausumos karo pajėgų vadas gen. Matsui, gen. leitenantas princas Jasuhi- čiau faktas palieka faktu. Italai valdo ko Ašaka, gen. leiL Husuke Jahagava. Abisiniją ir su tuo valdymu ir pačiai Tautų Sąjungai tenka skaitytis. Del lo eilė valstybių, kurių tarpe Belgija, italai pyksta už tai ir kursto prieš tikrieji Tautų Sąjungos draugai. Iš Olandija, Švedija ir kitos šiaurės Eu­ anglus arabus. Taigi, jeigu Abisinijos esmės ir patsai sumanymas pripažinti ropos valstybės, dabar priėjo išvadą, užkariavimą pripažintų Tautų Sąjun­ Abisinijos užkariavimą, kilęs nedide­ kad jau laikas būtų įvykusį faktą le­ ga, anglams palengvėti} santykių su lių valstybių tarpe, gali būti išaiškin­ galizuoti. Italijos imperijos pripažini­ italais išlyginimas. O tas išlyginimas tas sumažėjusiu pasitikėjimu Tautų mas tų valstybių supratimu žymiai pa­ prisidėtų prie bendro atoslūgio. Sąjungos ateitimi. Kaip neseniai yra gerintų santykius tarp Italijos ir Di­ Tačiau, pripažindama Abisinijos pareiškęs reichstage Švedijos užsienių džiosios Britanijos. Babar tie santy­ užkariavimą, Tautų Sąjunga turėtų reikalų ministeris Sandleris, pagrin­ kiai visą laiką lieka įtempti. Kelis nutolti nuo tų dėsnių, kuriais yra pa­ dinis mažesnių valstybių politikos kartus pasisakę prieš Abisinijos už­ grįstas jos veikimas. Del to pasitikė­ tikslas yra taikos išlaikymas. Jeigu kariavimo pripažinimą, anglai nenori jimas Tautų Sąjunga turėtų, dar la­ Tautų Sąjunga šiandien nesuteikia dabar savo nusistatymo pakeisti. O biau sumažėti. Tatai gerai mato visi reikiamų, sąlygų taikai patikriųti, tai tos sąlygos turi būti sudaromos už Tautų Sąjungos ribų. Kitais žodžiais tariant, jeigu italų imperijos pripaži­ nimas negali būti sutvarkytas, pagal dabartinį Tautų Sąjungos paktą, tai tą paktą reikia keisti arba siekti susi­ tarimo, jį aplenkiant., Nedidelių vals­ tybių susirūpinimas sava ateitimi tuo atveju, jeigu kiltų, karas tarp dviejų Europos politikos ašių* yra toks dide­ lis, kad jos, nematydamos Tautų Są­ jungos pakte reikiamų saugumo ga­ rantijų, sutinka išsižadėti kai kurių to pakto nuostatų, kad tik būtų išlai­ kyta taika. Tataį yra, be abejojimų, didžiausias smūgis Tautų Sąjungos idėjai- Pran­ cūzija ir Didžioji Britanija, kurios yra suinteresuotos Tautų Sąjungos to­ lesniu išsilaikymu, mato pavojų, kurs- "kyla Tautų Sąjungai iš tos pusės. Juk Tautų Sąjungą daugiausia yrą rėmu­ sios mažosios ir vidutinės valstybės. Tai jeigu ir tos valstybės nuo jos nu­ sikreips, jos likimas bus savaime nu­ lemtas. Del to paskutinėmis dienomis britai ir prancūzai pradėjo tartis^ ku­ riuo būdu galima būtų Tautų Sąjun­ gos autoritetą atgaivintu Spaudos ži­ niomis, 100-jame Tautų Sąjungos ta­ rybos suvažiavime Prancūzija,, Di­ džioji Britanija Įr\SS$ą padarysįan- iįįos svarbiu? pareiįkimm Tautų; Są­ Sukilėlių arfiterijaapšaudo Teruėlį. jungos reikalu* šios didžiosios valsty*

77 oes dar kartą patikinsiančios pasauli, kaid jos paliks ištikimos Tautų Sąjun­ Nepaprastoji selmo somlja. gai ir kolektyvinio saugumo idėjai. Sausio 24 d. įvyko nepaprastosios Aktą perskaičius, seimo nariai su­ Toks patikinimas turės nuraminti ma­ seimo sesijos pirmasai po$ėdis. Pir­ giedojo tautos himną. žesnes valstybes, kurios palieka Tau- mininkavo I seimo vicepirmininkas Posėdžiui pirmininkavęs seimo vi­ Tų Sąjungos nariais. J. IndrišiūnasV Sesiją atidarė einąs cepirmininkas Indrišiūnas savo kal­ Tačiau po tokių patikinimų vargiai ministerio pirmininko^ pareigas~susi- boje pabrėžė, kad ši seimo sesija ^ra galės būti iškeltas pasiūlymas pripa­ siekimo ministeris inž. Stanišauskis. ypatingai svarbi, nes ji turės svarstyti žinti Abisinijos užkariavimą. Netiks Jis perskaitė Respublikos Prezidento taip svarbų klausimą, kaip valstybės taip pat svarstyti ir bet kuriuos su­ aktą, pagal kurį šaukiama nuo sausio konstitucijos projektą. Tokio klausi­ manymus pakeisti Tautų Sąjungos 24 d. ligi vasario 1 d. nepaprastoji mo sprendimas visiems seimo na­ paktą, sumažinantį Tautų Sąjungos seimo sesija, šiai seimo sesijai Res­ riams uždeda didelę atsakingumo pa­ nariams saugumo garantijas. Del to publikos Prezidento nustatyta darbo­ reigą ir reikalauja iš seimo narių ypa­ manoma, kad 100-ji Tautų Sąjungos tvarkė. Pagal ją seimas svarstys vals­ tingo dėmesingumo, atsidėjimo ir tarybos sesija bus trumpa.. Suvažiavę tybės konstitucijos projektą, namų rimtumo, šį pagrindinį valstybės rei­ į Ženevą užsienių reikalų ministeriai savininkų skolų palengvinimui mo­ kalą svarstant. Jis linkėjo seimo na­ pasinaudos ta sesija greičiau įvai­ kėjimo projektą, ūkininkų skolų mo­ riams sėkmės šio darbo besiimant. riems pasitarimams užkulisyje, nei ta­ kėjimui palengvinti įstatymo projek­ Nepaprastosios seimo sesijos atida­ rybos posėdžių salėje. įvykiai Ispani­ tą, medicinos, odontologijos ir farma­ ryme dalyvavo daug aukštų valsty­ joje, Kinijos — Japonijos karas, Vi­ cijos praktikos teisių įstatymo pakei­ bės asmenų, vietos ir užsienio spau­ durinės Europos klausimai, tarptau­ simo projektą ir svetimšaliams gyven­ dos atstovų ir gausus būrys svečių. tinio ekonominio bendradarbiavimo ti įstatymo pakeitimo projektą. Kitas seimo posėdis įvyksta 1.27 d. reikalai ir kiti dalykai čia duoda nrVTfWTVYT^TTVTTT?f¥TTTTfTTfTTfTTfT¥TTTfTTfV¥ttVtVTTfTTTTfVTTV1'fTTfTTtTfTV?WT?TT tiems pasitarimams pakankamai me­ džiagos. nių laivų puolimai Viduržemio jūroje. Iš Kinijos politinių sluogsnių tuo Italų spauda, suprantama, yra susi­ I britų laivą buvo paleista torpeda, tarpu pranešama, kad Kinijos pasi­ rūpinusi žiniomis apie britų ir pran­ kuri tačiau laivo nekliudė. Pasikarto­ ryžimas gintis ligi galo japonus labai cūzų* nusistatymą paremti Tautų Są­ jo taip pat britų ir prancūzų laivų apvylęs. Pasak kiniečių, japonai pa­ jungą. Toks parėmimas reiškia žlugi­ bombardavimas iš lėktuvų. sijutę esą padėtyje žmogaus, užšbku- mą italų vilčių del Abisinijos užkaria­ sio ant tigro nugaros, bet jau netu­ vimo greito legalizavimo. Del to ita­ Didelio susidomėjimo pasaulinėje rinčio drąsos nuo jos nulipti. Ir tik­ lų spauda vėl pradėjo smarkiai pulti spaudoje sukėlė paskutiniai Japoni­ rai, laikymas didžiulių Kinijos glotų Angliją ir Prancūziją. Sausio 19 d. jos vyriausybės v pareiškimai parla­ savo rankose japonams labai brangiai italų ambasadorius Londone Grandis mente del santykių su Kinija. Tiek atsieina. Japonijos karo išlaidos du buvo aplankęs užsienių reikalų minis- ministeris pirmininkas Konoę, tiek kartus prašoka jos biudžetą. Del to terį Edeną ir mėginęs tartis del tarpu­ užsienių rįikalų ministeris Hirota tolesnis karo užvilkinimas pačioje saviu santykių sušvelninimo. , Tačiau tvirtino, kad Japonija neturinti tikslo Japonijoje turi sukelti Midelių sunku­ iš anglų pus^s jam buvo duota su­ užkariauti įr atplėšti nuo Kinijos bet mų. Praėjusią savaitę japonai mėgino prasti, kad italai, pirmiausia turį pa­ kurias jos dalis. Japonija paliekanti užimti banką, esantį tarptautinėse liauti kurstę arabus. Tik po to esą ga­ taip pat ištikima laisvų durų dėsniui koncesijose Šanchajuje. Tačiau pran­ lima būsią pradėti pasitarimus. ir nesirengianti pažeisti kitų valsty­ cūzų konsului griežtai užprotestavus, Tačiau ir anglai siekia, kiek galė­ bių interesus Kinijoje. Visa, ko Japor atsiprašė, paaiškindami, kad tai bu­ dami, išvengti naujų politinių įtempi­ nija reikalaujanti, susivedą į šiuos ke­ vęs nesusipratimas. mų. Jų kietesnė laikysena paskutiniu turis punktus. Kinija turinti atsisaky­ Pastebėta, kad japonų kariuomenės laiku gali būti išaiškinta tik tuo, kad ti nuo nedraugingos Japonijai laiky­ vadovybė Kinijoje dažnai nesilaiko jie įsitikino, jog visi daromi iš Angli­ senos, demilitarizuoti kai kurias pa­ Tokijo vyriausybės įsakymų. Del to jos pusės Berlyno - Romos ašiai nusi­ sienio juostas, sudaryti ūkio sutartis „nesusipratimų" dažnai atsitinka. Kai leidimai tikslo nepasiekė. Kaip rašo su Japonija ir Mandžuku ir atlyginti kurie japonų kariuomenės vadų pa­ anglų spauda, britų ministeris pirmi­ Japonijai karo nuostolius. Šios Japo­ reiškimai išeina tiesiog priešingi vy­ ninkas esąs iškėlęs sumanymą sušauk­ nijos taikos sąlygos buvusios pasiūly* riausybės pareiškimams. Iš to gali­ ti birželio mėn. Lokarno pakto signa­ ' tos Kinijai, Vokietijai tarpininkau­ ma spręsti, kad japonai varo dvily­ tarą konferenciją. Ta konferencija tu­ jant. Tačiau Kinija tą pasiūlymą at­ pę politiką, išmėgindami kitų didžių­ rėtų apsvarstyti klausimus, kurie ski­ metusi. Del to Japonijos vyriausybė jų valstybių, kantrybės ribas. ria dabar abi Europos politikos ašis. esanti priversta toliau kovoti su Ki­ Naujai sudaryta Chautempso (Šo- Praėjusią savaitę Londone sukėlė nija, ligi pastaroji susipras ir priims tano) vyriausybė Prancūzijoje prisis­ didelį susirūpinimą nauji povandeni- jai „ištiestą ranką." tatė parlamentui. Iš jos deklaracijos paaiškėjo, kad ji vykdys žymia dali­ mi liaudies fronto programą. Del to už radikalų pasiūlytą pasitikėjimo formulę balsavo ne tik socialistai, bet ir komunistai. Tuo būdu šotano kabi­ netas gavo retą parlamentų istorijoje balsų daugumą. Jam buvo pareikštas pasitikėjimas visais parlamento narių balsais, išskyrus vieną. Viešįs Latvijos užsienių reikalų mi­ nisteris Romoje per vieną pokylį pa­ kėlė taurę už Italijos karalių ir impe­ ratorių. Italų spauda tą toastą aiški­ na, kaip Italų imperijos iš Latvijos pusės ^pripažinimą. O kitų kraštų laik­ raščiai reiškia nusistebėjimą, kad Munteris, būdamas Tautų Sąjungos ta­ ryboje, galėjęs taip nutolti nuo Tautų Sąjungos pakto

78 LIETUVOS KNYGNE ŠIŲ KARALIUS (JOJO MIRTIES 20 METŲ JURGIS BIELINIS SUKAKTIES PROGA). Lygiai prieš 20 metų savo vienkie­ my — įPurviškiuose, Biržų apskrity micė žymiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Kai jisai veikė, ga­ bendamas lietuvišką spaudą iš Prū­ sų, platindamas ją po visą Lietuvą, kiti ji buvo praminę „ministeriu". Jisai pats vadino save „teokratu", ka­ žin ar kaip reikiant suprasdamas to pasivadinimo prasmę*). Jei Jurgis Bielinis būtų buvęs tik knygnešys, nors labiausiai veiklus, rasit, nebūtų tiek brangintinas mums ir, minėtinas. Bet Jurgis Bielinis bu­ vo ypatingas žmogus, sakytumei, Lie­ tuvos laisvės pranašas, kurs skelbė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę tada, kai mūsų šviesuoliai vargiai apie tai besvajojo. Pirmas toks pranašingasai J. Bieli­ nio Lietuvos laisvės skelbimas įvyko bene prieš 40 metų Paryžiuje. Bū­ damas paprastas kaimo žmogus, Jurgis ^Bielinis aiškiai skyrėsi iš savo luomo žmonių savo giliu Įgrotu, aiškia nuovoka Lietuvos rei­ kalų ir tauriu užsidegimu bei ryžtu­ mu žūtbūtinei kovai su caro valdžia. šiandien dar neturime Jurgio Bie­ linio platesnės biografijos, tad dauge­ lis dalykų, susietų su jo veikla visuo­ menei nėra žinomi. Velionies sūnus Kipras Bielinis, turįs surašęs savo tė­ vo atsiminimus iš jo žodžių, tuos at­ siminimus laiko šiuo tarpu neskelbti­ nais. Tačiau ir tai, kas ligi šiol apie Jurgį Bielinį buvo rašyta, rodo jį bu­ vus tikrai ypatingą žmogų. Jurgis Bielinis gimė apie 1846 m. Suostų apylinkėse Biržų apskrity. Jis gerai atminė antrąjį „lenkmetį" ir matė to įvykio Lietuvai skaudžius pa­ darinius. Turėdamas iš prigimties gi­ lų protą, J. Bielinis suprato Lietuvos luomų santykių neteisybes, dvarinin­ kų savavaliavimą, rusų valdžios žiau­ rią priespaudą. Trokšdamas gero sa­ vo gimtajam kraštui ir žmonėms, ma­ tydamas išlaisvintųjų baudžiauninkų klaidas, J, Bielinis ryžosi jiems padė­ tį ir, jau būdamas 22 m. vyras, pats Knygnešys JURGIS BIELINIS su kun. MILUKU Tilžėje 1902 metais. griebėsi mokslo. Iš pradžių privačiai mokėsi Šiauliuose, o paskui Mintau­ joje. Iš Mintaujos J. Bielinis persikėlė kentė J. Bielinio Šeduvos ir Pakruo­ vyne apsergėjo, pradėjo jie save va­ į Rygą, kur baigė vokiečių mokyklą. jo Ropai bei Klovainių Karpiai. dinti bajorais, tai yra aukštasis sky­ Pabaigęs mokslus J. Bielinis grįžo Ieškodamas priemonių žmonių rius". į tėviškę ir pradėjo veikti prieš rusų skriaudoms sumažinti ir jų susiprati­ Kitoje vietoje tos pačios brošiūros valdžią ir dvarininkus* Lietuvoje. mui pakelti, J. Bielinis pats rašė ir randame apsčiai žinių, iš kurių ma­ Ypač buvo susirūpinęs apsaugoti kai­ leido brošiūras žemės nusavinimo ir tyti, kad J. Bielinis mokėdavo net po miečius nuo apkarpymo jų žemės kaimų plotų apkarpymų reikalu. Vie­ archyvus pasiknisti ir ten rasdavo sklypų, kurs tada buvo daromas rusų na tokia J. Bielinio brošiūra, yra pa­ savo rašiniams labai įdomios medžia­ matininkų, pataikaujančių dvarinin­ sirodžiusi bene 1899 m. Jos pavadi­ gos. •* ' " ' ' "' " kams. Stengdamasis šį reikalą žmo­ nimas — „Istoriški pritikimai iš ūki­ Lietuvos valstiečių teisia gynimas nėms kaip reikiant išaiškinti, J. Bie­ ninkų gyvenimo Lietuvoje". Pasiskai­ nebuvo vienintelis* J. Bielinio rūpes­ linis pats lankė kaimus ir įsipareigo­ čius tos brošiūros atrodo, kad J. Bie­ tis. Rūpėjo jam taip pat Lietuvos pra­ jo rusų valdžios įstaigose ginti skrau- linio būta gerokai prasilavinusio, nes eitis ir ateitis. Besirūpindamas gar­ džiamų valstiečių reikalus. Šis J. Bie­ mokėta nusivokti Lietuvos visuome­ sinti žmonėms garbingą Lietuvos pra­ linio susirūpinimas valstiečių reika­ nės ir ūkio istorijos faktuose. Štai eitį, J. Bielinis ne tik yra išleidęs S. lais iš vienos pusės kėlė jo populia­ , maža tam įrodyti ištraukėlė iš J. Bie­ Daukanto istoriją (spausdinta Prū­ linio raštų: suose, Kauniškio, atsieit, J. Bielinio rumą žmonių -tarpe, bet Iš kitos žadi­ y no dvarininkų neapykantą. Ypač nė- „Iš pradžios Lietuvoje prie žemės leidinys), *bet ir prirašė-tai istorijai valdymo buvo visiems vienodos, tei- . pabaigą. ..-'•" sės, kiek kas galėjo apdirbti, iš tiek 'Be & Daūkaiito istorijos, J. Bielinis *) „Teokratas" — graikų kilmės žodis, jis ir naudojosi* Vienok tarp žmonių, buvo sumanęs išleisti taip pat Lietu­

sudarytas iš dviejų žodžių; 0Teos" .— per taiką pasidafė skyrius; vieni, ku­ vos žemėlapį (deja, šiandien, nežino­ Dievas ir, ^kratam' —r valdyti. „Teokra­ rie apdirbo žemę, tie vadinosi žemlio- mą, nes to žemėlapio visą laidą vokie­ tu" turėtų vadintis Dievo valdžios žeme­ niais arba mužikais, o antrieji, kurie čiai konfiskavo). To žemėlapio spauą- le šalininkas. "W~B« ---•-* - A- prieš. neprietelius iš Muko^pusės tė*f . mtiti J. Bielinis buvo nngykgtf'.ttąfc i m Btlgijąr čia jam bebūnant, Paryžiuje MYKOhM BIEŽI8KA buvo sukviestas buvusio 1863 m. su­ kilimo dalyvių suvažiavimas. Kaip tų Iš 1919—1920 m, įvykių liudytojas Lietuvoje, į suva­ žiavimą pateko ir j. Bielinis. Mat, dvarininkams buvo reikalingas Lie­ tuvos kaimo žmonių reprezentantas. Vilniaus darbo atsiminimų. Tačiau nepasidžiaugė dvarininkai, įsir (žiūr. Trimito 3 nr.) leidę į suvažiavimą Jurgį Bįelinį, nes: jis griežtoje kalboje pabarė Lietuvos dvarininkus ir pareiškė, jog Lietuva Malonus, bet gan opus dalykas darų gudriai prieš jį sugalvojus turi būti nepriklausoma. Dvarininkai, teko man atlikti vaduojant iš ka­ pinkles, kurios gali niekais pa­ mat,. dairėsi į Varšuvą. lėjimo daktarą Andrių Domaševi­ versti mūsų komiteto pastangas Ilgą laiką J. Bielinis ąeturėjo nuo­ čių. Kaip Lietuvos socialdemokra­ grąžinti jį žmonai ir vaikams. Su­ savos žemės, nes jo tėvas vis dar bu­ tų vada& prieš 1900 m. Vilniuje prato tai ir Domaševičiene, kuri vo gyvas J. Bielinio tėvui mirus, jis moderniai pertvarkė paveldėtą ūkį ir pašireiSkęs atkaklia kova su Juozo ėmė jaudintis ir nerimauti. Žino­ pavedė toliau jį tvarkyti savo žmo­ Pilsudskio vadovaujama lenkų so­ jome jį drauge su Lietuvos social­ nai, o pats atsidavė knygnešystei. cialistų partija (P P S*), o 1919 demokratų partijos dalim priėmus Dar prieš tai platinęs lietuviškas kny­ t % gas (yp£Č Valančiaus raštus), J. Bie­ m. ten rėmęs darbininkų tarybų Lietuvos komunistų vardą, kad ir linis vėliau sudarė savos rūšies „ben­ tvarką ifr revoliucinę valdžią* bet neslėpus savo skirtingų politinių drovę" lietuviškoms knygoms platin­ lenkams Vilnių paėmus iš ten ne­ pažiūrų nuo Kapsuko ir Angarie- ti. Tos „bendrovės" eentras buvo sitraukę jm dabar i& pradžių bu­ eio vadovaujamos Lietuvos ir Gu­ daršvų kaime. Nors tas centras buvo sudarytas lyg ir verslo pagrindais, ta­ vo jų iškratytas, o gegužės 2 d. dijos komunistų partijos, kuri bu­ čiau to verslo tikslas buvo ne pini-, suimtas ir uždarytas Lukiškių ka­ vo užvaldžiusi Vilnių. Tuo tarpu į gas, bet Lietuvos Laisvę. Pasak J. Sa­ lėjime. Pilsudskininkai nenorėjo raštinę atėjo iš savo kameros, sar- 3 kalausko, Jurgis Bielinis sakydavo, jo paleisti, ypačiai atsimindami go atlydėtas, daktaras, kaip visuo­ kad lietuviški laikraščiai, kuriuos jis gabeno iš Prūsų „tai ugnis, ir su ta buvusįjį jo veikimą prieš P. P, S., met — gyvas, status, aukštai at­ ugnim sudeginsim maskolių Lietuvos bet paskui sutiko išleisti, jei lai­ kelta galva, su prisegta prie švar­ žemėje"% duos už jį Laikinojo lietuvių ko­ ko didele raudona rože; iš kur jis Juo tolyn, juo labyn brendo ir augo miteto pirmininkas. Tad paskirtą ją ten gavo, nė d^bar nežinau. Ka­ J. Bielinio mintyse gilus įsitikinimas, birželio 21 d. drauge su daktariene lėjimo viršininkas jam. pareiškė, kad jis „išvys iš Lietuvos maskolių valtfžią4'; o prieš savo mirtį savo na­ Domaševičienenuėjome į kalėjimą kuriomis sąlygomis galįs būti iš­ miškiams J, Bielinis sakydavo tik ta­ daktaro „atsiimti". Kalėjimo rašti­ leistas iš kalėjimo. Daktaras nė da mirsiąs, kai Lietuva bus laisva. nėje įteikėm viršininkui lenkų ka­ ne pasvyravęs jam atkirto: kad ir Deja, Lietuvos laisvės pranašui tos riuomenės vadovybės raštą, kurį nesąs komunistas ta prasme, ko­ dienos neteko sulaukti. Tiesa, jis ži­ nojo, kad Lietuvos Taryba prieš tai perskaitęs įiš, pasirodo, ^prie bol­ kią maną lenkų žandarai, ir nieka­ buvusios Lietuvos Konferencijos "bu­ ševikų" kurį laiką čia pat. kalėjęs, dos nėjęs ir nežadąs eiti prieš vo įpareigota atstatyti nepriklausomą ne reiškė džiaugsmo nusikratysiąs Lenkiją, kurios nepriklausomybę Lietuvą, bet Lietuvos laisvės paskelbi­ mo aktas buvo paskelbtas "jau J. Bieli­ bent vienu kaliniu, tik paskambi­ visados pripažinęs, bet jokio rašto niu! mirus. Atsiskirdamas su šiuo pa­ nęs bene karo žandarmerijos tele­ jis žandarams nepasirašysiąs. sauliu 1918 m. sausio 18 d. Jurgis fonu ir gavęs iŠ ten, kaip matyt, Čia viršininkas nesistengė nus­ Bielinis galėjo drąsiai tikėti, kad jo jį labai patenkinusį atsakymą, pa­ pranašinga syajonė tikriausiai įvyks. lėpti savo patenkinimo ir pareiškė reiškė mums tuojau daktarą ati­ turįs jį grąžinti kameron. Remda­ Baigiant pasakoti apie Jurgį Bieli- nį, belieka čia pažymėti keletą būdin­ duosiąs, jei šis raštu pareikšiąs masis jam įteiktu jo vyresnybės gų nuotrupų, iš kurių matyti, koks nesąs komunistas ir prieš Lenkiją raštu, pareikalavau su tuo nesku­ jis buvo žmogus. Pirmučiausia minė­ neveiksiąs. bėti/nes turime teisę dar patys su tina, kad šis žmonių geradarys rusų valdžiai atrodė baisesnis už žiauriau­ Kaip buvęs partinis daktaro daktaru pasikalbėti. sią plėšiką: už J. Bielinio galvą buvo draugas, gerai pažinęs jo statų bū­ Žmona nusivedė vyrą į nuošalų­ paskirta stambi dovana — 500 rublių dą, supratau pilsudskininkų žaii- jį suolą ir verkdama ėmė jį pus- (apie 2.500 lt). Kita tiek, sako, buvo žadėję Pakruojo Ropai ir Klovainių Karpis. Nežiūrint tokių viliojančių pažadų, Lietuvoj neatsirado žmogus, galįs parašyti veikalą apie lietuvių Gal būt, daugeliui toks J. Bielinio kurs J. Bįelinį įduotų rusų caro vai- tautos reikalus, išspausdinti jį ir įteik­ pasididžiavimas savo nuopelnais at­ dziai. ti kalbamo suvažiavimo atstovams. rodys perdėtas ir per drąsus. Vis dėl­ Prof. (dabar vyskupas) P. Būčys to, pasak to paties prof. Bučio, „kaip Apie Lietuvos kunigus — ypač jau­ cituoja šitokį J* Bielinio atsišaukimą buvę-ne-buvę, Bielinis mūsų tautos at­ nesnius, kilusius iš valstiečių tarpo — Lietuvos kunigams, lietuvišką spaudą gimime suvaidino gana žymų vaidme­ J. Bielinis buvo tos nuomonės, kad, atgavus: „Išlošiau nuo Maskolių rėdo nį. Kauno srityje jis galima pavadinti jeigu jie suaukotų visus savo pinigus Lietuvos bažnyčioms valnybę ir ku­ „knygnešių tėvu", o visoje Lietuvoje Lietuvos labui, tai esą būtų buvę ga­ nigams Uuosybę. Todėl atsišaukiu i — vienu legendarinių kovotojų už lima dar spaudos draudimo laikais Lietuvos kunigiją, užmokėkite už iš- atsiskyrimą nuo Rusijos, Knygnešys, išlaisvinti Lietuvą. loštą dėl jūsų liuosybę, nes tai mano rašytojas, leidėjas, redaktorius, diplo­ Iš vokiečių laikraščių J. Bielinis užpelnyta.,. Gautuosius mano užpelny­ matas, revoliucionierius, teokratas... buvo išskaitęs, kad 1904 m. Olandi­ tus pinigus suvartosiu prie atsiskyri­ perdaug vieno milžino, kurį davė Lie­ joje susirinks skriaudžiamųjų tautų mo nuo Maskolijos". tuvai paprastas Suostų kaimelis". atstovai. Gavęs tą žinią, jis tuoj pa­ Taip J. Bielinis rašė jo paties, leis­ rašė atsišaukimą, kuriame skelbėsi tame laikraštyje „Baltasis Erelis". V, Bičiūnas. balsiu maldauti, kad jis pasirašy­ tą, paskaitė ir beveik nusigręžęs tų, sakydamasi daugiau nebetu­ nuo. jo pasirašė. Viršininkas pa­ rinti jėgų kelti to smūgio, kokį jo raudo iš piktumo, bet buvo pri­ kalėjimas- šeimai padaręs. Vyras verstas jį išleisti. Šis išėjo užver­ stengėsi ją nuraminti, o paskui tęs sau patalinę ant sprando ir vos susijaudinęs kreipęsi į mane stai­ davėsi prikalbamas pasiimti veži­ giu klausimu; ką*) . — Ar Jūg būtumėt tai padarę Tačiau atskirų žmonių vadavi­ mano vietoje? mas ir šiaip tie ar kiti žygiai len­ — Gal būt... Turėdamas galvoje kų administracijos įstaigose man jūsų pareiškimą viršininkui ir ži­ mažiau rūpėjo ir kitų mūsų ko­ nodamas jūsų nusistatym'ą toliau miteto narių buvo atliekami dirbti savo visuomeninį darbą, ma­ dažniau ir, tur būt, geriau už nau, kad jūs nė kiek nenusidėsit mane. Aš labiausiai buvau su­ savo revoliucinei sąžinei ir darbi­ sirūpinęs, kad mūsų, vilniečių, ninkų reikalams, jei pasirašysit veikimas reikštųsi sklandžiai ir tai, ką jau tik eSEte pasakę. jėgų nesklaidytų srovėmis ir — Bet jūs, jūs ar būtumėt pa­ srovelėmis, bet dar labiau se­ sirašę? kiau Varšuvos politikų veikimą — Aš tiek tegaliu pasakyti, jog prieš keliolika metų esu jau pasi­ rašęs kur ka§ biauresni pasižadė­ KOSTAS KALINAUSKAS, narsus val­ jimą, kai pašalintas Iš universite­ stiečių sukilėlių vadas Lietuvoje 1863 metais, rusų pakartas Vilniuje. to buvau priimtas atgal, o po to turėjau, pasak universiteto subins- pektoriaus, „meždu pročim podpi- sat bumažku" — raštu pasižadėti, monstracija'su lenkų valstybės jog nedalyvausiu slaptose organi- ženklais ir lenkų tautinėmis daino­ * zacijose, nors tuo^pat metu pri­ mis, „kas priešinasi lietuvių dva­ klausiau slaptai lietuvių studentų siai ir užgaunami tikybiniai jaus­ draugijai, panašiai kaip šimtai ki­ mai" ,(Nepriklausomoji Lietuva tų pasirašiusiųjų studentų įvai­ 1919 m. nr. 45 ir Glos Litwy nr. rioms slaptoms organizacijoms . 30). Ir tikrai, VI.19 įvykusioje k#d priklausė. Ir jūs, ir pats Pil­ procesijoje patriotinės lenkų dai­ sudskis, ir aš, ir tūkstančiai kitų, nos ne tik buvo dainuojamos, bet šiaip ar taip, gavome prisiekti ca­ ir karo orkestro grojamos (pasak rui ištikimybę, o del to visi esame Dziennik Wileiiski — „drogie se- ją sulaužę, atsiskirdami nuo Rusi­ rcu naszemu melodje" — brangios jos ir kurdami savas valstybes. Jei mūsų širdžiai melodijos). Net mū­ žandarų raštas nėra perdaug žan­ sų vargšas vyskupas Matulevi­ dariškas — ryžkitės! čius buvo vedamas dviejų aršiau­ Daktaras paėmė iš viršininko iš sių mūsų priešų: pulk. Andriaus anksto pasirašyti parengtąjį teks­ Tupalskio ir popiežiaus šambelio- Caras ALEKSANDRAS //, kurio vieš- no Bol. Skirmunto. patavimo laikais įvyko 1863 m. suki­ limas* Del bruzdėjimų jis buvo pri­ Šiaip lenkų politikų dėmesys verstas paleisti valstiečius U bau­ Vilniaus krašte tuo laiku buvo nu­ džiavos. kreiptas į parašų parūpinimą „už

Lenkiją" ir^ gudų laikymą savo4 rankose, kad su lietuviais nesusi- Vilniaus krašte, kiek jis buvo nu­ dėtų, ir iš viso į kiek galima pla­ statomas prieš Lietuvos reikalus. tesnį okupacijos panaudojimą len­ Mūsų veikimo kryptis birželio kystės sustiprinimui ir šiaip Len­ mėn. vaizdžiausiai pasireiškė ma­ kijos naudai. no jau minėto (Trimito 1937 m. Nr. 52) VI 15 Vilniaus lietuvių susirinkimo Vingyje (Užvingyje) VISI Į TALKĄ ŠAULIAMS! pasveikinimu Lietuvos prezidento, UŽ 1 LITĄ — 1000 LITŲ. vyriausybės ir kariuomenės vado, o taip pat mūsų organizacijų at­ Mėginkime laimę — stiprinki­ 1% stovų VI atsisakymu organi­ me krašto gynimo darbą. Pa­ zuotai dalyyauti bendroje su len­ kais Dievo Kūno procesijoje, pa­ togiausia loterija yra Šaulių tyrus, jog lenkia rengiama ji pa­ Sąjungos loterija. Pirkęs bi­ versti jųjų politine ir tautine de- lietą, tuoj sužinosi savo lai­

•ar ' 'V '» i i r , i __ i i L mę. Bilieto kaina 1 litas. Lo­ *) 1920 ro. jis vėl buvo suimtas ir iš­ vežtas koncentracijos stovyklon prie Kro­ teriją vykdo šauliai talkos kuvos,. būdu.

81 ••^,^*-*^.ąii«Į,. •.~xSs^-į» W> •..*%»' ^|"nVWl^

Kotryniečių kuopelės Petrapily 1912—1915 iri. veikla.

Antras Petrapilio šv. Kotrynos gimna­ zijos, mokytojų ir auklėtinių suvažiavimas įvyko 1938 m. sausio m. 16 d. Kaune, Dalyvavo per 100 asm. ir keturi svečiai iš Latvijos, Nutarta išleisti prisiminimų leidinį ir direkt. Cibulskio monografiją. Paduodame E, Dulaitienės straipsnį iš jos skaityto referato suvažiavime. Ma­ nome būsiant įdomu mūsų jaunuomenei pasiskaityti, kaip anuomet dirbta lietuviš­ kose draugijose. Red. Prieš 25 m. šv. Kotrynos gimnazi­ joj mokėsi gana daug lietuvių. Jie su­ sibūrė į „Jaunimo Kuopelę", kurios valdybą sudarė: Braziulevicius, Jonuš- ka, a. a. Svylas, Bieliūnas; nariais bu­ vo a. a. Pr. Glemža, Glemžaitė (Dulai­ tienė), Glemžaitė (Stašienė), Ingele- vičius, Januškevičius, Jurgelionis, Paškevičius,.Urbonaitė (Svylienė), K. Rimša,% a. a. Veževičius, Žilevičius ir kiti.

Kuopelės veikla buvo slapta ir vyr riausias jos tikslas buvo per literatū­ rą, istoriją, meną, stiprinti lietuvių dvasią ir pagelbėti mokslo draugams, kurie didžiuliame mieste gyveno be vyresniųjų globos, šv. Kotrynos gimnazija ne tik mo­ bai. Tuomet visus žavėjo jo eilėraš­ Apie Vydūno raštus kalbėjome pas­ kė, bet ir auklėjo savo auklėtinius, — tis „Ar girdėjai" ir kit. Kadangi aš lapčiomis, nes tuomet kunigija tuos užtat mūsų J. Kuopelėj buvo darnus pažinau poetą klieriką Marcinkonių raštus draudė: nežinia, ar tai buvo sugyvenimas, humaniškumas poelgiuo­ klebonijoj, o vėliau teko jo jau nebe toks nusistatymas, ar kad nebuvo ru­ se ir kalboje, ir drąsa siekti užbrėžto klieriko draugijoj ties Vilniumi pra­ sų cenzūros leista. tikslo. leisti vasarą, galėjau iš poeto gyveni­ Kartą aptarėme labai svarbų reika­ Kuopelės nariai su dideliu atsargu­ mo šį tą papasakoti, bet nors buvau lą, būtent: keli mūsų draugai negalė­ mu rinkosi Glemžaičių, a. a. inž. Šlio­ labai prašoma, viešai kalbėti neišdrį­ jo sumokėti už mokslą, tat nutarėme gerio, Veževičiaus butuose, o artėjant sau. rengti vakarą ir tuo būdu surinkti pi­ pavasariui, skubėdavo užmiestin pas Dažnai surengdavome ekskursijas į nigų. Programoje numatėme iš po­ Svylą ir kitur — arčiau gamtos ap­ muziejus ar šiaip į žymesnes miesto emos „Jaunoji Lietuva" kelias scenas, tarti vasarą numatytų darbų. vietas. Uoliai dalyvaudavome a. a. veikalą „Neatmezgamas mazgas" ir Posėdžiai, vedami pirm. Braziulevi- Sasnausko, Šimkaus, Busilo vedamuo­ deklamacijų. Režisavo Braziulevicius. čiaus, ėjo sklandžiai. Be einamųjų se choruose. Tuomet lietuvių paren­ Darbui įpusėjus „Mažturčių" d-jos reikalų posėdžiuose buvo laikomi re­ gimuose choras buvo pagrindas, nes vardu pasamdėme šalę, išspausdinome feratai ir skaitomas kuopelės leidžia­ daina kalbėjo į lietuvio sielą ir visus bilietus ir ėmėme* platinti. Man su mas laikraštis „Mūsų aušrelė", L. Jo- jungė į vieną šeimą. Taip pat dalyva­ sesutė teko eiti pas dūmos atstovą M. nuškos redaguojamas. Nors susirinki­ vome stud. Piščiko suorganizuotame Yčą su bilietais. Ėjome su plakančia muose viešai kalbėti buvo nedrąsu, stygų orkestre ir šokių grupėje, kuri širdimi, nes bijojome nepasisekimo, bet pasiryžėlių netrūko, tik mergaitės šoko tautinius šokius didžiuliame Ru­ bet p. Yčas mūsų darbą pagyrė, pa­ taip ir nęišdrfso jokio ' referato pa­ sijos etnografiniame vakare. aukojo 10 rublių ir pažadėjo būtinai ruošti. Prisimenu, lietuvių dalyvavimas atsilankyti. Sekėsi ir kitiems bilietų Prisimenu, vienas mūsų posėdis bu­ Rusijos etnografiniame vakare gyvai platintojams. vo skirtas poeto Liudo Giros kūry- buvo svarstomas. Vieni sakė, jei lie­ Atėjo lemiama 1913 m. vasario m. tuviai dalyvauja, tuo parodo, kad su­ 20 d. Prisirinko pilnutėlė salė sve­ tinka būti Rusijos dalimi, kiti gi — čių. Programa patiko, publika smar­ studentija, galvojo paprasčiau, sakė: kiai plojo, o ui Kudirkos eilėraščio „Tegul plačioji Rusija pamato lietu­ „Man vis tiek pat" deklamavimą, lai­ vių šokius ir išgirsta jų dainas". To­ vyno kar. Nagevičiaus (dab. genero­ kiai galvosenai pritarė Vilnius, nes lo) buvau apdovanota rože. Mūsų Lietuvių Dailės d-ja prisiuntė dail. svečio gražus žestas mus puikiai nu­ Žmuidzinavičiaus pieštą lietuvio tau­ teikė ir visi stengėmės^-kad mūsų va­ tinio drabužio eskizą, o prieš pat pa­ karėlyje būtų smagu ir. jauku. sirodymą ir pats dailininkas atvyko Iš viso visur jautėme vyresniųjų iš Vilniaus ir atsivežė iš L. D. d-jos mums rūpestingą globą* nuoširdūs rinkinio juostų ir priejuosčių. patarimai skatino prie darbo, kėlė Mūsų kuopelė gyvai svarstė dabr. savimi pasitikėjime ir ugdė savaran­ arkivyskupo Karevičiaus iškėlimo iš kiškumą. Petrapilio bylą. Rizikuodami užrūstin­ 1914 m. vasario 4 d. mirė džiova ti vadovybę, uoliai pasirašinėjome ir draugas Veževičius. Mums buvo be rinkome parašus tuo reikalu pareng­ galo sunku skirtis su žmogumi, kuris tame proteste ar adrese. kartu su mumis svajojo apie Lietuvą. Didelio džiaugsmo turėjome, kai Pavasarį atsisveikindami su draugais šv. Kotrynos gimnazijos kapelionui mes nenujautėme, kad Pasaulinis ka­ kunig, Senkui tarpininkaujant, lietu­ ras ir mus skaudžiai palies ir išblaš­ vių auklėtinių žiniai buvo pavestos kys po plačiąją Rusiją. lietuvių kalba gimnazijos knygos. 1915 m. mūsų .kuopelės draugai Knygynėlis tilpo gimn. salėje ir bu­ išeina iš karo mokyklos*-leitenantais. vo papildytas Vydūno ir kitų raštais. 1916 m* .birželio m, sužeidžiamas Bra-

c* Rezervas bet kokiose kautynėse yra Gm> št kpt KIAULĖNAS reikalingas, nežiūrint ar daug jėgų Taktiniai žaidimai. turėsime ar maža. Nes vadas neturė­ damas rezervo nebegali pareikšti sa­ (Žiūr. Trimitą 3 nr. ) vo valios kautynėms. Praeitam pratime matėme, kad Gin­ 1. Praeito pakartojimas^ Spręsda­ Priešas neturi priemonių (artileri­ tautų šaulhj kuopos vadas 3 būrį pa­ mi ir nagrinėdami praeitą pratimą jos), kad jį sunaikinta* o Gintautų statė gilumoje, numatydamas jam už­ mes pasimokėnie, kad giriantis l£bai šaulių kuopos vadas j anie pats būda­ davinius, p raitelius ir dviratininkus svarbu gamtos ir dirbtinės kliūtys, mas ir čia pat turėdamas sunk. kul­ sugrįžus iš saugos taip pat paliko sa­ kosvaidį gina,! galima sakyti, visą ba­ vo žinioje. Vadinasi, šaulių kuopos geros ugniavietės bei sekyklos ir tin­ 1 kamas jėgų išdėstymas kaip gilumon, rą (flankuoja). Toks ginklas, kaip vadas daugiau kaip k visų jėgų pasi­ i taip ir platumon. supk* kulkosvaidis, gerai ir prasmin­ liko savo rankoje—rezerve. Sudaryti gai panaudotas gali pranešti visos rezervą, kuris nieko neveiktų — klai­ Įsitikinome, kad mes pasirengę gin­ šaulių kuopos ugnį ir nulemti kauty­ da, bet tinkamai naudojamas rezer­ tis iš upių ir sunaikinę prieky til- nes. Daug tokių pavyzdžių turime iš vas dažnai nulemia kautynes. ' ius, pastatėme priešą į nemalonią pa­ didž. karo ir dabar iš pilietinio Ispa­ dėtį. Jis su mažais nuostoliais pasie­ Ką konkrečiai praeitam praHme nijos karo. Tik viena sąlyga, jei prie­ suvaidino rezervas? kė upes, bet peržengti jas trukdo ne­ šas neturi artilerijos. buvimas tiltų ir mūsų ugnis, čia dar Šauliai raiteliai ir dviratininkai iš­ kartą priminsiu, kad kliūtis, nors ir Jėgų ešelonavimas arba suskaidy­ gelbėto katastrofinga X p, p. raiteliu labai stambi (ežeras, plati upė), bet mas gilumon sustiprina gynimą ir pa­ padėtį, o Gintautų šaulių kuonos 3 pati savaime negina: ją reikia sekti ir daro jį lankstesnį. Praeitam nuotyky būrvs (rezervinis) atėjus nakčiai išsi­ saugoti. Gynimosi pagrindas yra ug­ mes išmėtėme raitelius ir dviratinin­ dėstęs paliai Siesarties up. sudarė pa­ nis, o bet kokios kliūtys tą ugnį su­ kus pirmyn. Jie pasirengę gintis siau­ grindiniu kuopos jėgų; bet ar Diską sau* stiprina, nes priverčia priešą ilgiau riniame Beržyno pakrašty ne tik su­ ga. nes iš 1 ir 2 būriu imti šiam reika­ išbūti šaudomoje zonoje. Jei mes pra­ klaidino priešą (priešas manė, kad X lui žmortes būtų netikslu, nes jie per eitam pratime neturėjom tiek ginklų, p. p. raiteliai), bet geroką laiką jį ir dietfą vargo kentėdami nuo priešo ug­ kad trumpu laiku Išplėstumėm tirštą sutrukdė. Vėliau, matyt, saugos virši­ nies. O ginantis, turint prieš save upe, ir galingą ugnį prieš savo barą ir su-' ninko iniciatyva dalis šaulių su kul­ atėjus nakčiai visada reikia išsiųsti naikintumėm priešą, tai dėka esamų kosvaidžiu pasiliko aukštumėlėj ant gvnėjų, kurie seks upės vagą ir sau­ kliūčių mes priešą privertėme ilgai plento tarp Upelio ir up. Siesartis til­ gos nuo netikėto priešo puolimo, kad gaišti mūsų, nors ir silpna ugnimi, tų. Toks pasielgimas šiame nuotykyje nušalėtų upę. apšaudomoj zonoj ir kentėti nuosto­ yra sveikintinas. Nors ir maža pajė­ Ardymo darbams ginantis nieko ne­ lius. ga, bet šiose sąlygose buvo galinga. reikia gailėti, jei tik pasiekia tikslo. Jie savo ugnimi trukdė priešui per­ Svarbesni naikinimo objektai ginan­ Tinkamas kliūčių išnaudojimas yra žengti Upelį, o priešas iš žemumos tis būtų: tiltų sprogdinimas bei degi­ vienas iš pagrindinių reikalavimų gi­ (pietinis Beržyno pakraštys yra slė­ nimas, kelių einančių per miškus už- nantis. ny) ugnimi pakenkti jiems negalėjo. tvėrimas medžiais, kryžkelių suardy­ Iš praeito pratimo pamokų dar tru­ Atsitraukimas puikus: pradžioje den­ mas bei minavimas. putį sustosiu prie Mūro Malūno. Pra^ gia aukštumėlė, o vėliau plento grio­ Taip parengtas plotas prieš gina­ eitam nuotykyje jie buvo šaulių kuo­ viai. Be to, flankuojanti sunk. kulko­ mąją t>oziciią vargins priešą ir pri­ pos ginamojo baro raktas. svaidžio ugnis jų pasitraukimą saugo. vers jį gaišti daug laiko.

2-SIS PRATIMAS. / dalis. 1. Raudonieji ir mėlynieji jau nuo VIII.5 dienos gi­ nasi riboje (žiūr. kaip užbraižvta žemėlapyje). Raudo­ nieji paskutinėmis dienomis jokio aktyvumo nerodė. Jų pagrindinių jėgų dešinysis sparnas baigiasi prie Ežero rytinio kranto, o toliau į šiaurės vakarus paliai I Eigulis — vienk. Stuobrė kelią atskiros sargybos ir keliu vaikš­ tinėją patruliai. II. Abelių šaulių būrys VIII.15 d. 12 vai. Abelių kai­ me pasilsėjęs ir susitvarkęs, šauliams ši vietovė gerai pažįstama ir priešo išsidėstymas žinomas. III. YJII.t5 d. 14 vai. Abelių šaulių būrio vadas iš mėlynųjų vadovybės gavo šį uždavinį: •1. Priešo išsidėstymas — kaip užbraižyta žemėlapy. Be to, turima tikrų žinių, kad Pagirių kaime yra priešo šaudmenų ir benzino sandėliai. 2. Abelių šaulių būriui šios nakties būvyje padegti Pagirių kaimą ir sunaikinti Juodupio tiltą ant Rokų vieš­ kelio. Šiuos uždavinius įvykdyti ligi VIII.16 d. 3 vai.-ryto. VIII.16 d. 3 valt 30 min. į šiuos punktus pradės šaudyti mūsų artilerija, IV.'Kiti nurodymai. Pagirių kaimo trobesiai medi­ niai su šiaudiniais stogais. Juodupip tiltas medinis. Pu­ čia stiorus šiaurės vakarų vėjas. VIII.15 d. temsta 19 vai. 30 miri.; VIII.16 švinta 3 vai. 20 min. I ir II eiguliai yra Abelių būrio šauliai. V. Pastaba, .-šis- pratimas yra žymiai sunkesnis už pirmąjį. Abelių šaulių būrio vado sprendimas šiam užda­ viniui įvykdyti bus trumpas ir paprastas, tačiau pats sprendimo vykdymas pareikalaus sumanumo, šaltakrau­ jiškumo ir drąsos. Pagalvokime!

ziulėvičius, o rugpiūčio m. Karpatų matome karių ir visuomenės darbuo­ mus globojo vyresnieji. Norėkime, kovose žūsta Pr, Glemža. tojų eilėse. Jie dirba, ir dirbs* nes kad jaunimas būtų doras, idėjinis, pil­ Karas daug sielvarto pagimdė, bet jaunystėje įdiegtas tėvynės meilės nas kilnaus pasiryžimo, jam tikėki­ nepalaužė jaunųjų jėgų,. Gyvieji sto­ jausmas stiprėja ir^auga. me* Mūsų tikėjimas ves jaunimą į jo į darbą padvigubindami savo jė* Tebūnie dabar didžiausia mūsų pa­ šviesią ateitį ir stiprins mūsų tėvynės gas ir pasiryžįmąy įįotr^nięčiųs mes reigą globoti jaunimą taip, kaip kad ir gerovę., < E.^Dulaitienė,

88 Vladas Švitrigaila ŠVENTOJI AUKA KLAIPĖDOS VA­ DAVIMO LAIKAI 1 veiksmo misterija

VEIKIA: I.- ŠAULYS. 2. MOTINA. 3. ŽMONA. k. VADAS. 5. VAIDILA. 6. IŠDAVIKAS. 7. I SUKILĖLIS. 8. II SUKILĖLIS. 9. ŽINIANEŠYS, 10. MINIA. 1. Prieš uždangą pasirodo keturi trimitininkai — šau- liat Trimituoja šaulių pavojaus ženklą. Pauzė — taškas. Pasigirsta choras: „Lietuviais esame mes gimę". Uždan­ ga truputi prasiskleidžia — joje stovi senas vaidila — jo rankoje senoviškas raštas. Giesmė „Liet. esame, mes gi­ mę" pereina i mormorando (pamažėle tilsta). Giesmę niūniuojant, Vaidila skaito: VAIDILA: Garbė! Garbė! Garbė! Garbė iškilo! Scenoje tamsa, nors danguje žymi aušros pradžia. Penkiolika lietuviškų metų.^ Ant kalnelio stovi Šaulys ir jo Motina, Ryžtumas ir drąsa, auka, troškimai. Ir kiek gyvybių paaukota! ŠAULYS: Gyvybės už tėvynę, jos laimužei! Turiu. Turiu, motule aš padėti! Vergovės septyni šimtai metelių Tenai, kur juodas priešas amžiais spaudė Prieš didžią auką ir prieš šviesią saulę Lietuvį brolį. — Taip! Tenai aš eisiu! štai amžinai bedugnėj subyrėjo. Regi, aušra gaisrais- dangui patvino. . Dvasia iš miego drąsiai prisikėlė, Sukilę klaipėdiškiai šaukia, šaukia!.. Laisvai daina po lauką skambėjo, . MOTINA: Lietuviškasis žodis tarė: Esam. 0 jei pražūsi, liksiu aš senatvėj Tada, kada trimitas suskambėjo, Be paramos, viena, viena, sūneli. Kada širdis į Klaipėdą nuėjo, Patrankos netikėtai sudundėjo ŠAULYS: Ant priešo atėjūno ir valdovo, — Motule, negraudink. Tėvynė šaukia. Tada linksmai mes žaidėme berneliai (Girdėti trimitai iš tolo). Ir pėrėm kailį kas išdrįso juoktis. Girdi, trimitas? Man širdis nerimsta! Ir kai saulutė tyliai patekėjo Ten mūsų jūra! Uostas! Mūsų durys. Lietuviška trispalvė vėliava mūs Jei mes didžiosios Lietuvos berneliai Ant Klaipėdos kaip pergalė iškilo. Laukuoa laisvai švaistytis trokštam, galim, Garbė! Garbė! Garbė! Garbė iškilo! Kodėl gi broliai klaipėdiškiai jungą Garbė sūnums, kurie sujungt mokėjo Nuo atėjūno rankos kenčia? Eisiu! Savas jėgas į stiprų jauną būrį, MOTINA: Kurie nebodami mirties gyvybę O jei negrįši? Tėvynės mūs didybei paaukojo, . ŠAULYS: šiandien, girdi, laimingasai lietuvi! * Dievas tau pagelbės. Čia Klaipėdoj jau skamba mūsų himnas! Darbai ir nugalėjimas mus laukia. MOTINA: Ant ąžuolo tu lapų nemiegoki. Tėvynę, motiną, žmonelę savo Garbe dar ateity. Dar priešas tūni Beširdžiai tu apleisi, mano vaike... Iš pasalų lietuviškąją dvasią Iš ilgesio ir sielvarto numirsiu. Nudėt. Lietuvi! Būki rimtas, tvirtas ŠAULYS: Ir svetimui piktam nepasiduok!! Rašysiu tau. Atsiųsiu tau laiškelį Budėk! Tada ateis mūs laimės šventė, Kada į Klaipėdą aŠai įžengsiu. Kai būsim vien lietuviar, vien valdovai Neverk, motule sengalvėle, rimki... Ir jūroje justaugs laivų sirenos. Ar nori, dainą tyliai padainuosiu. Laivynas plauks po platųjį pasaulį: . Kurios mane išmokei tu vaikystėj... Skambės „Lietuviais esame mes gimę"! (Dainuoja „Tu mano motinėle". Choras tyliai pri­ Skambės visam, visam! Visam pasauly! taria. Choras dainuoja antrą posmą mormorando). (Muša būgnai). MOTINA: Taip kiekviena auka — garbė tėvynei. Išeis sūnelis — nebegrįš jaunasis Kas išdidus, drąsus aukoja drąsiai. Ir liks motulė sengalvėlė vargšė. Ir niekuomet aukų tų neužmirškim. Ir jos dalia, vien aimanuot per amžių,.. Garbė! Garbė! Garbė! Garbė didvyriams! Vien skųstis likimėliui, jos skriaudikui... Girdi, šis himnas! (Daina nutilsta). („Lietuviai esame mes gimę" garsiau skamba). Ir trimitai'mūsųl ŠAULYS: ' Visi tėvynei nešame mes širdis. Gana, motul! Esu drąsus ir tvirtas. (Skamba himnas „Lietuviais esame mes gimę", tri­ Regi, atvyksta ir jauna žmonelė; mitai, būgnų garsai. Vaidila ir trimitininkai iš­ Jinai neverks ir neraudos vyrelio* nyksta. Kyla uždanga)* Ji man padės tėvynės garbę,gintie

84 •, • ••'. ••, " •• ŽMONA: '- • VADAS: " . •: (tiMnai, bet tvirtai). Suklydo? Tau galvoį tur būt, negera. Ar jau išjoji, mano yyružėli?, * Tik laiką sugaišinsim -** pražiopsosim. ŠAULYS: Jei mums įsako namą šį užpulti, Vadinas, jis ant kelio, — turim imti! ŽMONA: '•" ŠAŪLVS: Ar tvirta širdis tavoji? Manau, kad bendrą planą žino štabas, •' ŠAULYS: Ir susitarę veikiame iš karto... Girdi ten prefektūrą puola broliai, v; ŽMONA: Foliclja-lietuviu nepažįsta Tad priimki šią gėlelę, \ Ir prisijungi prie Lietuvos nenorLi. Tegu kovoj primins ji tėviškėlę, - '.. ; VADAS: Motul^^sęną ir žmonelę jauną, Kai nugalėsim prisiglaus ir priešai Žiuri rymuos dienom naktim •—*• kol grįši. Ir nepažinsi kas lietuviams priešas, Ir išsiilgus lauks brangaus vyrelio... Draugais išvirs lyg pataikūnai... ". •' -ŠAULYS: ' IŠDAVIKAS: Tik tris dienas kaip esam mudu vedę, Kažin ar nugalėsim, broli mano... Pilnai dar meilės džiaugsmo nepažinom... Juk priešų daug, galingi jie, ginkluoti . Bet supranti j jei Lietuva nerimsta Gal jmeskim ginklą ir pabėgsim?.. Ir savo sūnų; Į pagalbą Šaukia, <— Turiu tad eiti... ŠAULYS: ŽMONA: Tilki! s Taip, turi, vyrelį. Dar vieną žodį ir tave nudėsiu!*. Telaimina tave Galia^šviesioji... VADAS: Tik nepamiršk... Taika! šis klaipėdiškis Forster — mūsų. MOTINA: IŠDAVIKAS: Apleidžia užsispyręs... Aš jūsų draugas, aš lietuvis tikras... Aš priešintisgalneturiuištikro... O pavardė, juokai, — ji išsigimus... Tad laiminu tave. Padėki broliams t Vaduoki tuos, kurie dar laisvės trokšta. VADAS: ŠAULYS: Gana kalbų! Kitiems pranešiu žinią. (Atsisveikina). Kai duosiu ženklą — pulkite ir baigta! Sudie. Ten priešo daug, bet mes laimėti turim! MOTINA: Budėk! Sudie, sūneli... ' ŠAULYS: ŽMO^A: • . -• • Išpildysiu aš viską, vade! Ir vyreli! (Vadas išeina), IŠDAVIKAS: ŠAULYS: Nesąmonė viena. Mus dešimt vyrų, Sugrįšiu su gėlėm apvainikuotas!.. O tokią stiprią pilį turim pulti... O jei... Juokai juokais, bet priešui jei tarnautum — ŽMONA: Išvengtumėm pavojaus, ir gyvybę... O jei... negrįši?,. ŠAULYS: ŠAULYS: Dievas gelbės! Palauk! Ar nieko negirdi, drauguži? (Išbėga). IŠDAVIKAS: (Skamba liūdna daina. Pauža). Ar nieko... Tik sakau, tikrai pas priešą ŽMONA: Geriau tarnauti. Juk lietuvių būta širdis nerimsta, bet laikykis, motin! Ir ten. Juk valdom kraštą patys... Ir aš susivaldyti vos pajėgiu. ŠAULYS: Bet juk prieš didį žygį jam atimti Drauge, Neturime teisės drąsą, norą, viltį. Jei tu bailys, Tad bėki — nekalbėki! Jis joja nugalėt, laimėti, motin... Kas valdo Klaipėdą, mes žinom, broli! . MOTINA:... Ir kas valdys taip pat mes žinom* broli! Taip, taip. Bet žus... Kas pavaduos sūnelį? Nuo amžių Lietuva lietuviams buvo. ' ŽMONA: Nuo amžių čia žvejojo tik lietuvis Eiva. Jau aušta, pasimelsim Dievui... Ir jei užėjo čia tamsus plėšikas, (Išeiną, Daina jas lydi. Scena šviesėja — raudonos Nors kiek sėdėtų, grobtų, gniaužtų aušros apšviesta). Vis tiek plėšiką turim išvaryti, čia mūsų uostas! Mūsų krantas, jūra! :. V'.. ' . ; •• ' Ir patys mes valdysim pagrobtąjį (Girdėti kulkosvaidžių šaudymas). šį kraštą.*. VADAS: (B. d.). 4 Įsakymas mums duotas, turim veikti! IŠDAVIKAS: palaukit, vyrai, gal klaidingos žinios?! Palaukit* Kur skubėti veltui. Laukim! : ? ••'••'.;. •••; ' '-' ;; ''••-'• šAELYS; • •••'. •. Q» Kas laukia, o neveikia tuoj pralaimi, įsakymas aiškus kaip saulė, broli... VADAS*. -'•'• Jei pasiseks per tvorą perlipti -—baigta, Laimėsim šiuos aanius ir daugel ginklo. Bet žygi$ pavojingas* Ka$ išduotu;, *—• MirtisV Jai* neištrūksi* broli, gyvasf '-. '.:; ••:. SAU^Si; Gal vienas ji atliksiu? J^ žeimyną •; Tu, vadev rods turi* vaikų; nemaža... :: ''-}', •, • VADA&:; • '•' Kov<^ drą§a vienintelis vadovas

-. '•'•' ---r •••. "IŠDAVIKAS^ V: •: •"•' •': < M norit aš nubėgsiu, vyresnybės Bar kartą p^iMamti — gal s""-1 Ddih,J. Buračas* Biržų: pftiėjs parkas* Prof. VACL. BIRŽIŠKA PASIKALBĖJIMAS ŠEŠIŲ TOMŲ PROGA apie Lietuviškąją Enciklopedija Vyrąnsiojo Lietuviškosios Enciklope­ pi: dvi vyriausios redakcijos, spaustuvės 12; 1934 m.' ~ 13; 1935 m. — 13, 1936 dijos redaktoriaus prof. Vaclovo Biržiš­ korektorių ir sekretariato, § viso 7 ko­ m. 12, o 1937 m. jau 14 sąsiuvinių, kurio kos kabinetas skęsta knygose. Aukšto ir rektūros. Ir korektūrose straipsniai tai­ Šeštojo tomo ,12 s%siuvinys išėjo gruodžio . erdvaus kabineto visos keturios sienos somi, trumpinami arba papildomi. m* 21 d. ' PaskirsČius racionaliai darbą, nuo apačios ligi viršaus apstatytos lenty­ -— Bet, juk tai nepaprastai didelis ir praėjusiais metais darbas vyko sklan­ nomis, kuriose eilių eilėmis dailiai sūri* komplikuotas darbas! — sakau. džiai! be susitrukdymų. Šiais metais npri* kiuotos knygos. — Taip, darbas tikrai komplikuotas,— ma paruošti medžiagos atsargą bent ke­ Knygomis, didelėmis ir mažomis, rank­ atsako profesorius. — Jūs dar daugiau liems-sąsiuviniams pirmyn, kad redakcija raščiais, korektūromis ir kitokiu rašlia­ nustebsit, kai sužinosit, kiek medžiagos ir bendradarbiai vasarą galėtų atsikvėpti. vos lobiu apkrautas vvriausiojo redak­ pareikalauja vienas Lietuviškos Enciklo­ Redakcija norėtų padaryti bent 18 sąsiu­ toriaus rašomasis stalas, net in kėdės. pedijos tomas. Mano apytikriu apskai­ vinių per metus. Ji pajėgtų paruošti Mano atsilankymo metu profesorius bai­ čiavimu, vienas tomas suima medžiagos medžiagos net ir daugiau, bet tai jau gė redaguoti Mūsų Senovės, kadaise ve- tiek, kiek visi mūsų laikraščiai ir žurna­ priklauso nuo leidėjo, Spaudos Fondo, pa­ lionies Juozo Tumo Vaižganto įkurdintą, lai bendrai sunaudoja per apskritus me­ jėgumo tokį sąsiuvinių skaičių išleisti ir o dabar prof. V. Biržiškos atgaivintą tus- Ir visą šitą darbą nudirba 3 asme­ skaitytojų pinigingumo mokėti už prenu­ pirmąją knygą, kuri dabar jau iŠ spaudos nų redakcija. Tiesa, dirbti tenka daug. meratą^ įsejo. Man, enciklopedija atima kas diena po •^- O kaip vyksta su lituanistikos me­ Profesorius padėjo plunksną į šalį ir, 5 — 6 valandas, neišskyrus švenčių ir džiagos rinkimu ir ruoša? Pradžioj, re­ pakėlęs akisr savo žvilgsnį įrėmė į vėly­ atostogų. Švenčių metu tenka atidirbti gis, būta sunkumųT bą įsibrovėlį — Jūsų bendradarbį. dvigubai, — Tai buvo pradžioje. Dabar, viskas — Tamstos brangų laiką eikvoti drį­ Prof. V. Biržiška sako, kad visi sunku­ eina žymiai sklandžiau. Ne be to, kad sau Trimito redakcijos pavedamas suži­ mai buvę pradžioje, kai dar bendradar­ nebūtų sunkumų. Neužmirškim, kad sa­ noti, kaip vyksta Lietuviškosios Enci­ biai nebuvo prityrę ir pati redakcija to­ va enciklopedija leidžiama pirmą kartą, klopedijos redagavimo darbai ir kokios kiam darbui nebuvo įgudusi. Ir iŠ pačių neturint pavyzdžių, po ranka nešant su­ naujienos šiame bare, *— pradėjau rei­ bendradarbių, kurių įtraukta į Lietuviš­ rinktos medžiagos. O lituanistikos me­ kalą. kos Enciklopedijos darbą apie 400, pasi­ džiaga išmėtyta po visą pasaulį, visur, P. profesorius atsitiesė kėdėje ir pra­ taikydavę nepunktualumų. Ypač specia­ kur tik lietuvių gyvenama. Lituanistikos dėjo pasakoti: liųjų straipsnių autoriai vėluodavo. Pasi­ reikalas blogas Šiaurės ir Pietų Ameriko- — Mūsų enciklopedinio baro naujie­ taiko susitrukdymų ir dabar, bet jau re­ se; buvo bandoma ten surasti bendradar­ nos? Lietuviškosios Enciklopedijos šešto­ čiau. Pavyzdžiui, 6 tome turėjęs tilpti bių ir jų surasta, bet medžiagos iš ten jo tomo pabaigtuvės. Dirbam septintojo aprašymas Didysis karas. Straipsnį para­ siuntimas dar nėra patenkinamas. Esa­ tomo pirmąjį sąsiuvinį. O čia, štai, en­ šyti buvo pavesta vienam autoriui beveik ma spragų ir su Vilniaus krašto lituanis­ ciklopedinė medžiaga. prieš metus, o gautas jau pradėjus spaus­ tika; klausimai, kuriems susiranda žino­ Parodė begales prirašytų nedidelių la­ dinti sąsiuvinį. Susipažinus su straips­ vų, išeina pilni, kur tokių žinovų nėra, pelių. niu, paaiškėjo, kad jis parašytas neblo­ gaunami nepilni. Mažosios Lietuvos, — Šitie lapeliai? — nustebau. gai karo istorijos atžvilgiu, bet nepaten­ v Klaipėdos krašte medžiagos ruoša pa­ — Taip. Šitie lapeliai, — šypsniu atsa­ kinamas enciklopediniu požiūriu. Nuo tenkinama, juo labiau, kad turima iš ten kė profesorius. .— Tie lapeliai tai Liet straipsnio atsisakyta, o kadangi tokiu medžiagos surinktos ir anksčiau, ypač Enciklopedijos pagrindinė medžiaga. trumpu laiku nebuvo galima suspėti pa­ biografinės. Susitvarkyta ir su iliustra­ Profesorius atsikėlęs priėjo prie vie­ rašyti naujo, tad Didysis karas nu­ cine medžiaga, ruošiant iliustracijų stan­ nos lentynos ir ištraukė vieną stalčių, keltas į raidę P, būtent Pasaulinis karas, dartą. Svarbiausias patogumas, kad tokių lapelių tvarkingai prikrautą. nors ši sąvoka kiek kitokia. Susitrukdy­ iliustracinė medžiaga buvo atrinkta kny­ — Matot, tai vis enciklopedinė me­ mų dabar pasitaiko rečiau, ypač į ben­ gose ir pažymėta kortelėse.. džiaga, kuri buvo paruošta dar jos ne^ dradarbių kadrą įtraukus jaunąsias moks­ pradėjus leisti ir vis naujai papildoma. lo pajėgas, kurie pasirodę už vyresniuo­ Prof. V. Biržiška pabrėžė, jog Liet. .Tokių kortelių yra kelios dešimtys dėžių, sius punktualesni ir rašą už juos nė kiek Enciklopedijos tikslas esąs, kad mūsų o jų skaičius sieks kelių šimtų tūkstan­ ne menkiau. skaitytojai galėtų apsieiti be svetimų en­ čių... Kad Liet. Enciklopedijos redakcinis ciklopedijų. • Baigus leisti, ją - reikėsią Toliau profesorius paaiškino, kad tuo­ darbas progresuoja, prof. V. Biržiška nu­ „atnaujinti" išleidžiant papildomus tomus, se lapeliuose esą surašytas žodynas al­ rodė į sąsiuvinių leidimo tempą: —Liet. kuriuose turės tilpti praleidimai, pasikei­ fabeto tvarka, kur, būtent, apie kurį žo­ Enciklopedija pradėta leisti 1931 m. ru­ timai, naujenybės ir papildymai. Tokie dį esama reikiamos medžiagos ir ilius­ denį ir tais metais išleista vienas sąsiu­ papildomi tomai leidžiami beveik visų tracijų. Pirmasis darbas buvęs — šios vinis; 1932 m. išleista jau 7; 1933 m. — tautų. Praleidimai.ir papildymai, dabar medžiagos paruošimas. Ruošiant medžia­ gą teko peržiūrėti visas knygas, laikraš­ čius, net reklamas, žodžiu, visi leidiniai, kurie galėjo būti naudojami kaip enci­ klopedinė medžiaga. Profesorius sako, kad esąs apžiūrėjęs apie pusantro šimto tūkstančių knygų, visą universiteto bi­ blioteką* iš jos į lapeliusl nurašęs knygų

pavadinimus, puslapiusf kuriuose e$ama reikalingos medžiagos, iliustracijų. — Ar tokioj kortelių masėj nepasitai­ ko suklysti? — klausiu. — Ne, — atsako profesorius. — Su­ klysti sunku. Jos surinktos alfabeto tvar­ ka. Ruošiant enciklopedijai medžiagą, kreipiamės į atitinkamus bendradarbius, prašydami pagal tas korteles parašyti žodžių aiškinimą. Redakcijos nariai ga­ vę prašomą medžiagą, prie bendrosios pridėję lituanistikos medžiagą ir, ją vėl surikiavę alfabeto tvarka, atiduoda į ma­ no rankas. Man, kaip vyr. redaktoriui, tenka ne visai maloni pareiga: straips­ nius, taisyti ir trumpinti. Po to medžiagą peržiūri dar vienas redaktorių ir tik tada ji keliauja į.spaustuvę. Sjpaustuvejė su­ rinktoji medžiaga grįžta redakcijon ko­ rektūrų pavidalu, kuri būva labai stro­ dedami kiekvieno tomo gale, paskui juos bus galima surinkti į vieną tomą. — O kaip su liet* Enciklopedijos dy­ džiu? Kiek — gi, pagaliau, bus tomų ir kuomet numatoma ją baigtie — dar klau­ siu vyriausiąjį redaktorių. Profesorius susimąsto ir kiek atsidu­ sęs kalba toliau: .— Kiek bus Liet* Enciklopedijos tomų,. neturint po ranka surinktos lituanistikos, net nežinant kiek jos bus, sunku tiksliai atsakyti. Viena tik galima pasakyti, kad mažesnė kaip 15 tomų enciklopedija ne­ gali būti. Sakysim latviai, pradėjo savo Latvijos Konversacijas Vardnicą (enci­ klopediją) leisti galvodami apie 5 tomus, o ligi šiolei išleidę 16 tomų pasiekė tik „p" r§idę. Mūsų raidvnas žymiai skiria­ si nuo kitų tautų raidynų, todėl mums ir sunku tiksliai nustatyti tomų skaičių. Sakysim, kitų 4autų žodyne raidės A, B, C, D apima labai nežymią vietą, o mūsų pareikalavo net šešių su trupučiu tomų, Už tat bus negausios E ir F raidės žo­ džiai, kurie pateks ir Vll-tą tomą. Kiek didesnė G, bet kitokia prasme; I* J, Y, vėl neilgos. Ilgiausios bus K ir L, ypač pastaroji, kunb apims Lietuvą ir Latviją. Enciklopedijos leidimo metai — pabrėžė o. profesorius — mūsų neturėtų gąsdinti. Toks darbas trunka ilgai. Per kelerius metus sunku kas padaryti. Aštuoneri ar dešimt metų laiko perspektyvoje neturi tokios didelės reikšmės. Juk žinote, kur per daug skubama, kaip sakoma: lūžta plyšta, kad tik greičiau, ten iš tikro ir „sulūžta". Geriau jau atsargiau ir kruopš­ čiau dirbti, be"t ir to darbo vaisių turėti geresnį. Kur kas svarbiau, kad Lietuviš­ koji Enciklopedija išeitų kiek galint pil­ nesnė ir tobulesnė, o tai pasiekiama nes­ kubant. Tuo idomus pokalbis su vyriausiu Liet, Enciklopedijos Redaktorium prof. V. Bir­ žiška, kuris yra to milžiniško darbo įkvė­ pėjas bei vykdytojas, ir buvo baigtas. Mums, enciklopedijos skaitytojams, tą darbą tenka tik paremti — visiems laiku sumokėti Lietuviškosios Enciklopedijos prenumeratą ir kantriai laukti, kol enci­ klopedija bus baigta. O šiuo didelio tau­ tos kultūros paminklo statytojams linkė­ kime jėgų ir patvaros iš tikro sunkiame ir atsakingame darbe. A. Braziulis.

ši pasirodymai bus dar gražesni ir ŠAULIŠKOS PASTABOS darnesni* Šauliai veikia ir kitas organizaci­ jas, kurios eitynėse nevisada sudera SUSIRŪPINKIME IŠKILMIŲ galima ir reikia pašalinti. Per dvide­ koja į koją žygiuoti ir laikytis tvar­ šimt nepriklausomo gyvenimo metų TVARKINGUMU. kos taisyklių. padarėme didelį šuolį įvairiose gyve­ Juk galima pamatyti neapsiskutu- šie metai yra švenčių ir iškilmių nimo srityse, mūsų organizacijos iš­ sių, neapsikirpusių, nevalytais batais, metai. Visa Lietuva iškilmingai šven­ augo, todėl ir jų vieši pasirodymai, suveltais drabužiais, ištrūkusiomis čia nepriklausomo, laisvo gyvenimo ypač tautos švenčių metu, turi būti sagomis. Į šiuos, kad ir smulkius ir didžiąją 20 metų sukaktį. Tas iškil­ vieningi ir darnūs, kad iš tikrųjų tau­ nereikšmingus dalykus, reikia kreip­ mes organizuoja daugelyje vietų šau­ tos šventės įspūdingai blyksteltų pro ti dėmesį, nes tat drumsčia šventės lių būriai ir todėl švenčių iškilmingu­ kasdieninių darbų ir rūpesčių pilku­ gerą įspūdį ir parodo kai kurių mū­ mas ir pasisekimas didele dalimi pri­ mą. sų piliečių neaukštą kultūrinį lygį. klausys nuo mūsų organizacinių suge­ šventės pasisekimui labai svarbus bėjimų ir tinkamo pasiruošimo. To­ yra tinkamas organizacijų viešas pa­ Šauliams labai dažnai tenka orga­ dėl jau iš anksto visi turime rimtai sirodymas, nes iš jų išorinio pasiro­ nizuoti švenčių iškilmes, joms vado­ atsidėję ruoštis. dymo sprendžiama ir apie vidujinį jų vauti ir jas vykdyti. Todėl reikėtų Tautos šventės yra sutelktinis visos susitvarkymą bei pajėgumą. prieš tautos šventes, tariantis organi­ tautos džiaugsmo, ryžtumo ir entuzi­ Reikia pasakyti, kad Šaulių S-gos, zacijoms apie iškilmes, iškelti ir tin­ azmo pasireiškimas, dar labiau pa­ kaip daugiau karinės organizacijos, kamo tvarkingo pasirodymo reikalą. skatinąs tautą naujiems kūrybos žy­ vieši pasirodymai, palyginti, darnūs. Kiekviena organizacija savo narius giams. Todėl labai svarbu, kad minė­ Daugumas šaulių jnu.turi įsigiję uni­ gali įspėti, pamokyti. Tinkamai su­ jimai praeitų, gražia dvasią keliančia formą ir todėl šaulių daliniai tautos tvarkę 'mūsų visuomenės organizacijų nuotaika ir uždegtų tautą naujiems šventėse savo pavyzdinga tvarka ir iš­ viešus pasirodymus, pamatysime, kad kūrybos žygiams. ore patraukia ne vieno akį ir daro ąe- mūsų tautos Šventės praeis labiau pa­ kilusia nuotaika ir sukels daugiau en Iškilmėse, stebint mūšų. visuomenės rą įspūdi* Pasistenkime, kad šiais ju­ : organizacijų pasirodymus, dažnai biliejiniais metais neliktų nė vieno tuziazmo ir kūrybinės dvasios* tenka pastebėti ir negerumų, kuriuos neuniformuoto šaulio, Tada mūsų vie­ Ign. Kinderis*

87 kių mokyklų Iš viso numatyta steigti tik 10 visoje Vokietijoje. X mokyklos atidarymo iškilmes buvo atvykę taip pat visi aukštesnieji pareigūnai. Pa­ žymėtina, kad mokyklos atidarymo iškilmės padarytos Klaipėdos krašto prie Lietuvos prisiglaudimo sukaktu­ vių dieną, būtent sausio mėn. 15. Mokykloje ruošiami nacionalsocia­ listų partijai vadai ir įvairus pareigū­ SAUSIO 15 D. ĮTEIKTA DVIEM STEIGIAMOS NACIONALSOCIA­ nai. X mokyklą bus priimami gabes­ KLAIPĖDOS ŠAULIŲ BŪRIAMS VĖ­ LISTINĖS STIPROVĖS PANEMUNĖ­ nieji partijos * jaunuoliai. LIAVOS. Ryšium su Klaipėdos krašto SE. Ragainėje prie senosios kryžiuo­ STAMBIAUSIOS POLITINĖS OR­ prie Did. Lietuvos prisijungimo 15 čių pilies šią vasarą pradėti statyti GANIZACIJOS DEŠIMTIES METŲ metų sukaktuvių paminėjimu, Klaipė­ vadinami vokiečių stiprybės namai— SUKAKTIS. Prieš dešimtį metų Klai­ dos rinktinės Fanieros fabriko ir Uos­ nacionalsocialistų pilis. Namai pasta­ pėdoje įsisteigė politinė, miesto gy­ to būriams buvo įteiktos vėliavos. Su­ tyti aukštumoje, toli matomoje iš vi­ ventojų teisėms ginti organizacija kaktuvių išvakarėmis buvo atliktos sų pusių. Pilyje bus kelios didesnės Lietuvių Visuomenės Sąjunga. Paly­ tradicinės vėliavos prie koto prikali­ salės nacionalsocialistiniams susirin­ ginti nelengvomis sąlygomis pradė­ mo iškilmės. Iškilmėse dalyvavo rink­ kimams, mitingams ir pramogoms jusi dirbti organizacija smarkiai au­ tinės vadas pik. Liormonas, uosto di­ ruošti. Be to, prie pilies įrengti tam go: įsteigti skyriai provincijos mies­ rekcijos pirmininkas inž. Sližys, rė­ tikri rūsiai, ypatingai nusipelniusiems teliuose. Be to, prie centro valdybos mėjų šaulių būrio vadas Simonaitis, partijai asmenims laidoti. įsteigtas nukentėjusiems del politinės gubernat patarėįas Morkus, ref. Rim- Didžiosios salės langai dekoruoti veikloįs sąjungos nariams remti fon­ džius, savanorių kūrėjų atstovas Gai­ didžiuliais svastikos ženklais. Vienas das. Fondui lėšas sudeda nariai ir su­ lius, kitų būrių vadai, būrių tarybų didžiulis langas į Klaipėdos krašto rinkta aukų iš kitų organizacijų. ir šiaip įvairių organizacijų atstovai, pusę dekoruotas šviečiančiu 7 metrų Dabar organizacija turi penkis iš viso apie 200 asmenų. Būrių vadai, svastikos ženklu. Namai šiomis dieno­ miesto seimelio atstovus ir du krašto kreipdamiesi į rinktinės vadą pik. mis buvo baigiami statyti.. Pabaigtu­ seimelio atstovus. Be to, šiaip įvai­ Liormoną, pažadėjo gaunamas vėlia­ vėms pažymėti buvo susirinkę visų riuose kituose savivaldybiniuose or­ vas saugoti ir jų vedini ginti savo tė­ Rytų Prūsų NSDAP vadai ir aukštieji ganuose taip pat tinkamai atstovau­ vų žemę. Visi aukštieji svečiai, paei­ pareigūnai. jami miestelėnų lietuvių reikalai. Šio liui tam tikromis apeigomis, įkalė vi­ Tilžėje atidaryti nacionalsocialisti­ mėn. 30 d. Klaipėdoje įvyksta organi­ nis į vėliavų kotus. Apeigos baigtos nių mokslų aukštesnioji mokykla. Tai zacijos metinis narių suvažiavimas, Tautos himnu. mokyklai pradėti statyti namai ant kuriame bus paminėta ir organizaci­ pat Nemuno kranto piliakalnyje. Tor jos dešimtmetis. Kitą dieną, sausio 15 tos vėliavos buvo iškilmingai įteiktos minimiems būriams. Iškilmėse dalyvavo kelios kuopos šaulių išsirikiavusios prie rinktinės patalpų. Prie išsirikiavusių šaulių apie 10 valandą atvyko Šaulių Sąjungos vadas pik. Saladžius ir cent­ ro tarybos narys Graurogkas, lydimi rinktinės vado pik. Liormono. Čia įvyko įspūdingas vėliavų įteikimas. Šaulių Sąjungos vadas.šia proga ta­ ŠIAURĖS AMERIKA. niai ir sklandžiai palaiko saitus tarp rė žodį į šaulius. Po jo kalbos šauliai nepamirštamos tėvynės ir veiklios, garsiai sušuko tris kartus valio aukš­ ČIKAGOS MIESTE nuo 1886 m. ligi gausingos ir nuoširdžios mūsų emi­ čiausiam ginkluotų pajėgų viršinin­ gracijos. kui Valstybės Prezidentui Antanui šiol ėjo 72 lietuviški laikraščiai. Jų Smetonai. Taip pat garsiai nuaidėjo būta įvairių vardų,, pakraipų ir turi­ valio šaulių Sąjungos vadui ir rinkti­ nio. Kiti jų ėjo po kelis metus, kiti — AUSTRALIJA. nės vadovybei. Rinktinės vadas nuo­ po kelis mėnesius. „Naujienos", pav., širdžiai padėkojo sąjungos vadui, at­ eina 25 metus. Be jų dabar eina „San­ VILNIAUS UŽGROBIMO SUKAK­ vykusiam į vėliavos perdavimo iškil­ dara", „Draugas", „Vilnius", „Margu­ TUVES labai įspūdingai paminėtos mes. tis", „Laivas", „Moterų Dirva", „Vy­ Brisbone lietuvių. tis" ir keli kiti. Visi tie periodiniai Radijo stoties vedėjas anglas Mr. A. Iš LITUANIA MEMELLAND. Prie spaudiniai atvaizduoja turiningą Či­ Robinson per radiją pasakė anglų kal­ Karaliaučiaus universiteto iš seniai kagos lietuvių dvasios gyvenimą, jų ba žodį apie Lietuvą ir skaitė paskai­ veikė kilusių iš Prūsų Lietuvos arba rūpesčius ir džiaugsmus, jų pasiilgi­ tą apie Vilniaus tragediją. Jis iškėlė čia gyvenusių studentų korporacija mą tolimos tėviškės ir patriotizmą. dabartinį persekiojimą Vilniaus kraš­ „Lituania". Korporacija turėjusi Net patys kairieji, ir rodos, visai nuo te. stambų būrį filisterių ir mecenatų. Lietuvos nutolę tarptautinių dievų Paskaita daugiausia buvo paimta iš Jai priklausė ir keletas dabar Klaipė­ garbintojai, ir tie kartais deda karš­ knygutės „The outrage of Vilnius". Po dos krašte gyvenančių senesnių aka­ ių, tėvynės meilės kupinų straipsnių, to, lietuviška muzika ir dainos iš demikų. Paskutiniame korporacijos pataria savo skaitytojams nepeikti plokštelių, įdainuotų Kipro Petraus­ atstovų suvažiavime buvo svarstomas Lietuvos himno, dėvėti liet. tautinius ko įr kitų. „Broliai žemaitėliai" dai­ korporacijos vardo pakeitimo klausi­ drabužius ir dalyvauti Vilniaus vada­ nelė lietuvius jaudino. mas. Buvo pasįūlyta jos vardą keisti vimo darbe. Apie kitus Amerikos Lietuviška programa truko 45 min. į Tannenberg, betgi šis pasiūlymas laikraščius nėra ko ir kalbėti. Visi jie Pradėta ir baigta Lietuvos himnu. nerado didelio pritarimo, ir tam tik­ be savo vietos bylų nuolat gvildena D 61 programos visus žygius darė E. rais politiniais sumetimais, senąjį bendrus lietuviškus klausimus ir Piliulis, Brisbone lietuvis. vardą panaikinus duotas korporacijai džiaugsmingai seka valstybės pažan­ A. Bauža. visai netinkąs jos paskirčiai vardas gą. Ypatingai nusipelnė šioj srity NĖRA LENKŲ SĄJUNGOS. A. Bau­ „Memelland", nes buvusios korpora­ STB — Spaudos Talkos Biuras, — ža iš Australijos rašo, kad spaudoje cijos nariai gyvena visoje Prūsų Lie­ kuris reguliariai aprūpina amerikie­ pasirodžiusi lenkiška žinia esą Aus­ tuvoje. čius išsamiais biuleteniais ir nuotrau­ tralijos lenkų sąjungai pirmininkauj Nors buvo rimtai pasipriešinta nau­ komis iš Lietuvos vidaus gyvenimo. jąs Ramoševičius. Ta sąjunga- prieįš jajam vardui, tačiau to, matyti, buvo Pavaizduojama praeitis, dabartis, mū­ porą metų veikusi, bet iširusi. Ramo­ reikalaujama, priešingu 'atveju seno sų kovos del Vilniaus ir Klaipėdos, ševičius pirmininku niekad nebuvęs. vardo korporacija nebūtų gavusi tei­ šiltai minima skaisčioji tėvynė, jos Jis esąs lietumis nuo Raseinių, vedęs sių veikti ir palaikyti kontaktą su na­ darbuotojai ir pilki žmonės, nuodug­ vilnietę, bet tik dedasi lenku. Lietu­ cionalsocialistinėmis studentų korpo­ niai gvildenama mtisų ūkio, susisie­ viai jo nepasigenda* kad jis prįsiėmęs racijomis. Kartu pakeistos ir korpora­ kimo ir kultūros laimėjimai. Čikagos^ lenkiškos ,Jsuffiūros", nes tai žifcbmas cijos turėtos Mažosios Lietuvos spal- ir bendrai Amerikos laikraščiai no­ peštukas ir už muštynes* yra teismo —vos. riai tą medžiagą kartoja ir tuo suma­ baustas*

88 vo taip nelaimingas, kad gen. H«ikin- heimo buvo užmuštas, du karininkai ir vienas inžinierius sunkiai sužeisti, o artilerijos inspektorius lengviau sužeistas* NETOLI IRAKO PASIENIO įvyko tarp dviejų beduinų tautelių vadų kruvinas susirėmimas. Per šias kauty­ nes žuvo 62 beduinai. SAUSIO MĖN SUKAKO 60 METŲ, LIETUVOJE. PRIE SOVIETŲ RUSUOS IR ESTI­ ? JOS SIENOS įvyko pasienio susišau­ kai mirė garsus rusų poetas Nekra- VALSTYBINĘ LITERATŪROS PRE­ dymas* Per susišaudymą du Sovietų šovas. MIJĄ Šįmet laimėjo poetas J; Kossu- pasienio policininkai buvo nušauti. ŠIUO METU PIETŲ AMERIKOJE Aleksandravičius. Premija 5000 lt jam SUGRIUVO VOKIEČIŲ KARINĖS pagarsėjo savo parodomis lietuvis pasjrirta už eilėraščių rinkinį „Užge­ aviacijos mokyklos sporto salė. Po dailininkas J. Rimša. Apie jį labai sę Chimeros akys". Poetas šiuo metu griuvėsiais žuvo šeši žmonės. gražiai atsiliepia vietos spauda. Daug studijuoja Prancūzijoje Grenoblio BULGARIJOJE PO NEPAPRASTAI jo paveikslų perkama. mieste. STIPRIŲ šalčių prasidėjo didelis ato­ SUSITUOKĖ EGIPTO KARALIUS VYTAUTO DID. MUZIEJUJE atida­ drėkis. Sniegui nutirpus įvairiose vie­ Farukas su vyriausio Egipto teisėjo rytas priešistorinis skyrius. Iškilmin­ tose randama daug sušalusių žmonių dukterim Farida Sulfikar. Sutuoktu­ game atidaryme dalyvavo vyriausy­ lavonų. Ligi SioLjau rasfi 26 lavonai. vių apeigos buvo nepaprastai iškil­ bės nariai, istorikai ir svečiai. KINIJOJE"^ SUšAtJDYTI devyni mingos ir puošnios. MATININKAI IR KULTŪRTECH- aukšto rango karininkai. Jie visi ap­ LODZĖJE ŠVIEČIAMOSIOMIS DU­ NIKAI surengė nuotraukų parodą, čia kaltinti nesugebėjimu tinkamai pa­ JOMIS nusinuodijo bagažo nešėjo de­ buvo išstatytos paskelbto vasaros naudoti turimas jėgas prieš japonų vynių žmonių šeima. nuotraukų konkurso darbai. Dalyva­ puolimą. TRANSJORDANIJOJE, ties Palesti­ vo 51 autorius, jie pristatė 514 foto ČEKŲ POLICIJA PAGAVO 28 sa­ nos siena, rasti iš Did. karo laikų du darbų. charino kontrabandininkus. Ši gauja dideli ginklų sandėliai. PEREITA ŠEŠTADIENĮ Karininkų per tris metus įgabeno iš Austrijos į LIETUVOS PASIUNTINYS TAUTŲ Ramovės salėje įvyko spaudos balius. Čekoslovakiją 200 dvigubų centnerių SĄJUNGAI ats. pik. Škirpa surengė Kaip ir kitais metais, taip ir šįmet sacharino Ženevoje akredituotiems prie T. S-gos laikraštininkų balius turėjo didžiau­ VYSLOJE, PRIE RADOMO prigėrė spaudos atstovams ir T. S-gos infor­ sią pasisekimą. 20 Lenkijos čigonų. Čigonai važiavo macijos skyriaus nariams priėmimą. SUSIDARĖ č. SASNAUSKO atmini­ su savo vežimais per užšalusią upę ir Sveikindamas svečius, mūsų pasiunti­ mo pagerbimui komitetas. Komitetas įlūžo. nys pareiškė savo norą, kad klausi­ imsis žygių sutvarkyti apleistą di­ BRUNO MUSOLINIS SU ITALŲ mai liečia mūsų kraštą užsienio spau­ džiojo lietuvių muziko kapą ir rūpin­ LAKŪNAIS Biseo ir Moccatelliu skren­ doje būtų nušviečiami objektyviai. sis pastatyti jam tinkamą paminklą. da iš Romos į Rio de žaneiro. Lakū­ Pik. Škirpa priminė ir Vilniaus bylą, Komitetas jau surinko 4000 lt ir ra­ nai tikisi pasiekti naują rekordą. kuri vis dar tebelaukia tokio išspren­ gina visus, aukų lapus turinčius, ŽUVO SUOMIŲ KARIUOMENĖS dimo, kuris būtų pagrįstas teisėtumu, kruopščiai rinkti aukų ligi vasario 15 PĖSTININKŲ inspektorius gen. Hei- o ne teisės laužymu ir jėga. dienos. kinheimo. Jis stebėjo karinių bandy­ PAGAL PASKELBTAS LONDONE UŽDARYTA TREČIOJI RUDENS mų laboratorijoje naują prietaisą gra­ žinias, Anglijoje yra 334 milijonieriai. DAILĖS paroda. Ją aplankė per 4000 natoms mėtyti. Per bandymus staiga Tos pačios žinios skelbia, kad D. Bri­ asmenų. Parodoje parduota 20 meno viena granata sprogo. Sprogimas bu­ tanijoje yra 47288000 gyventojų. kūrinių. ŠIAULIUOSE IR MAŽEIKIUOSE degė linų fabrikai. Gaisrai padarė la­ bai daug nuostolių. Del tų gaisrų po­ licija veda kvotą. ĮSTEIGTA LIETUVOS KARIUO­ MENĖS PIRMŪNŲ SĄJUNGA. Jos įs­ tatai jau patvirtinti ir įregistruoti vi­ daus reikalų m-jos draugijų registre. Sąjungos Jstajtus pasirašė: notaras A. Žilinskas, viceministeris B. Giedrai­ tis, ats. pik. ltn. Gužas, dim. div. gen. RADVILIŠKIO ĮGULA. Sausio 22 d. įsirengė savo ginklų kampelį, kuris Bulota ir k. buvo atidaryta įgulos liktinių puska­ kartu yra lyg ir mažutis muziejėlis. NETRUKUS KAUNE BUS ATIDA- rininkių ramovė. Į atidarymo ir pa­ Be šių laikų įvairių ginklų, nemaža RYTA italų meno paroda. Bus išsta­ šventinimo iškilmes buvo atvykęs yra ir senovinių. tyta apįe 150 italų paveikslų. Daly­ įgulos viršininkas ir daugelis kitų ka­ 3 DRAGŪNŲ PULKAS. Praėjusią vaus apie 30 dailininkų. rininkų. vasarą pusk. Jonas Ambrozaitis išgel­ UŽSIENYJE. 3 PĖST. PULKAS, ši žiema palanki bėjo vieną skęstantį pilietį. Už šį žygį AUSTRŲ POLICIJA ties vienu ka­ žiemos sportui, todėl ir karių tarpe minimas puskarininkis buvo apdova­ jis plačiau praktikuojamas. Ypačiai notas „žūstančiųjų kryžiumi", kurį lėjimu^ surado didelį sprogstamosios daugely dalių aktingai organizuojasi medžiagos sandėlį. Sandėly rasta daug neseniai pulko vadas iškilmingai jam slidininkai. 3 pėst. pulko slidininkai įteikė. nacionalsocialistinės propagandos. rengiasi vasario mėn. sudaryti žymes­ PRASIDĖJO GARSIOS MONTE 4 ARTILERIJOS PULKAS. Nors iš nes slidžių rungtynes su įvairia pro­ atvykusiųjų jaunųjų kareivių buvo CARLO automobilininku lenktynės. grama: 5 km. šliuožimu, estafetėmis, Grupė automobilininkų važiuos, kaip maža beraščių, tačiau ir tie jau bai­ slidininkų traukimas arklių, motocik­ gia nykti. Beraščiai uoliai-mokomi visuomet, ir per Lietuvą, šįmet Monte lų, automobilių pagalba ir t. t. Carlo lenktynėse lietuviai automobi­ skaityti ir rašyti. Kad jie turėtų dau­ lininkai nedalyvaus. 5 PĖST. PULKAS. Sausio 22 d. ka­ giau atliekamo laiko mokytis, net pa­ JERUZALĖJE PAKARTI du arabai. rių salėje buvo surengtas pirmasis leidžiami nuo arklių ruošos. Mirties bausmė jiems įvykdyta ry­ „Lietuviškas šiupinys*', kurio prog­ PRIEŠLĖKTUVINĖS APSAUGOS šium su arabų neramumais. ramą vykdė „Linksmieji broliai** — RINKTINĖ, šį mėnesį buvo įteikti TRYS MIRTIES BAUSMĖS įvykdy­ Valstybės dramos artistai: J. Petraus­ prizai geriausiems 1937 m. rinktinės tos ir Vokietijoje, Pasmerktieji nu­ kas, V, Dineika ir G, Siparis. Be to, šauliams, laimėjusiems šaudyme pir­ bausti už valstybės išdavimą, dalyvavo ir Valstybės operos solistai mąsias vietas, šautuvų šaudymo rung­ NACIONALISTAMS BOMBARDUO­ V. Bacevičius ir S. Puponaitė. Karių tynių nugalėtojai pusk. Stasiui Alek­ JANT Tarragonos uostą Ispanijoje, buvo atvykusių ir iš kitų gretimų da­ navičiui buvo įteiktas laikrodis su bombos fcatajkė į anglų laivą „Thor- lių; taip pat nemaža ir vietinės visuo­ atitinkamu įrašu, o šaudymo iŠ pisto­ penes". Per bombų sprogimą septyni menės. wors salė didelė, bet žiūrovų letų nugalėtojui pusk. Andriui šlakai- analų laivo įgulos nariai buvo už­ buvo perpildytą ir net trūko vietų. čiui 6,35 kai. pistoletas, taip pat su mušti ir sentyrii sužeisti. 7 PĖST. PUtKAS, Mokomoji kuopa atitinkamu įrašu.

89 LIETUVOS MENININKŲ PASI­ RODYMAI UŽSIENIUOSE. Lietuvos meno kultūra per dvidešimt) nepriklausomo gyvenimo metų pasiekę tokio lygio, jog menininkus įgalina su sa­ vo kūryba pasirodyti ir svetur, kitose valstybėse. Malonu pažymėti, kad mūsų menininkai del savo kuklumo sėdėję visą laiką namie, paskutiniu laiku vis dažniau ir dažniau daro iškilas į užsienius, kur Dail. J. Buračas. Daugai. su lietuvišku menu supažindina svetim­ taučius. Štai Lietuvos dailininkų sąjunga suruošė meno parodą Taline ir Rygoje. Dabar, girdėti, toji paroda kelsis į Stok­ ką išvyko 1935 m. pradžioj, kur tūrėjo pos m. 1 d. ir grįžo š. m. sausio m. 1 d. holmą ir kitas Skandinavijos sostines. įsisteigęs nuosavą teatro mokyklą. Prieš Būdamas Amerikoje S. Ušinskas, be Mūsų operos dainininkai bei muzikininkai pusmetį suorganizavo B ridai Crown Vestuvinio Vainiką scenovaiz-. gastroliuoja Vienos, Pragos, Paryžiaus, i a Carporation (Vestuvinio Vainių džio ruošos, garsaus Reicho muziejaus Kopenhagos, Oslo, Stokhojmo, Helsinkio, ko teatrinę korporaciją), kuriame daly­ teatro režisieriaus M. Hunterio kviečia­ Talino, Rygos, Maskvos ir kitų Europos vauja įžymūs amerikiečių kapitalai. Ar­ mas, paruošė jo statomos senovės grai­ sostinių teatruose bei koncertuoją radio­ timiausiu laiku tą įstaiga atidaro Brod­ kų tragedijos T r p j o s Moterys sce­ fonuose. Ir visur, reikia džiaugtis, turi vėjuje (Naujorko teatrų centre), nuosavą novaizdį. Prieš išvykstant iŠ Napjorko gražų pasisekimą. Paskutiniu laiku mūsų teatrą. Teatro atidarymas įvyks norvegų dailininkas Roger Smįth Gallery menininkai pradeda „įsibrauti" net į dramaturgo Augusto Strinbergo veikalu suruošė- savo dekoratyvinių darbų paro­ Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynus. Vestuvinis V a i n i k-a s, (tuo vardu dą, kurioje buvo išstatęs Edipus Rex, Štai jau treti metai kai Šiaurės Ameri­ pavadintas tas teatras), kurį stato mū­ Trijų apelsinų meilės, K o r n e- kos Jungt. Valstybėse su savo kūriniais siškis A. Oleka-Žilinskas. Jį kviečia re­ vilio varpų ir Vestuvinio važinėja skulptorius Petras - Rimša. Nau- žisuoti ir Metropolitą in operos Vainiko veikalų dekoracijų bei kos­ jorko milijonierių Metropolitai n teatras. tiumų eskizus, maketus ir marionečių fo­ operos teatre antrą sezoną sėkmingai Teko patirti, kad A. Oleka Žilinskas tografijas. Paroda sutraukė daug žiūro­ dainuoja Ona Katkauskaitė. Tuo pačiu „užkalęs" tam tikrą sumą dolerių, keti­ vų, o patsai dailininkas susilaukė teigia- laiku Pietų Amerikoje garsėja dailinin­ na grįžti į Lietuvą ir Kaune atidaryti sa­ novaizdį. Prieš išvykstant iŠ Naujorko kas Jonas Rimša... vo teatrą. žaislų magazinas, parodoje susipažinęs su S. Ušinsko marionetėmis, atsiuntė į Dail. S. Ušinsko darbai Naujorke. Kauną pasiūlymą pagaminti jų magazi­ A. Oleka Žilinskas New Yorkė atidaro nui suprastinto pobūdžio pritaikintų vai­ savo teatrą. A. Oleka Žilinskas ruošdamasis atida­ kų žaislams marijonečių. Pažymėtina, ryti teatrą, Vestuvinio Vainiko kad St. Ušinskas, būdamas Naujorke, dar Prie lietuvių garsėjančių užsieniuose scenovaizdžiui (dekoracijoms ir kostiu­ studijavo marionečių meną ir šioj srity tenka priskirti ir teatralą, Andrių Oleką mams) paruošti į Ameriką išsikvietė mū­ padarė patobulinimų. Dailininkas savo Žilinską, buvusį Lietuvos valstybės teatro sų dailininką—dekoratorių Stasį Ušinską. marijonetes ketina užpatentuoti. direktorių. A. Oleka Žilinskas į Naujor- S. Ušinskas į Naujorką išvyko pernai lie­ A. Braziulis.

18,40 Laikr. sant. 19 Kronika 19,30 Or­ kestras. 20,10 Knygų apžv. 20,20 Daina. Radijas 20,35 Orkestras. 21,20 Kova su neleg. 1.30. Kaunas. 7,30 Malda, mankšta, ži­ advok. 21,50 Žinios, muzika. nios. 8 L.f o., muz. 8,45 Kooper. vai. 9 Klaipėda. 14,15 Muz. 15 Inform. 20 SAVANORIŲ ŠAULIŲ SUSIRINKI­ Ev? liut. pam. 10,15 Katal. pam. 12 V.V.S. Spaudos apžv. 21,20 Metrikacija Klaipė­ MAS. Sausio 23 d. Dr. V. Kudirkos pran. 12,30 Muz. 16 Dail. Adomo Varno 30 dos kr. pr.* mok. salėje įvyko metinis Lietu­ metų kūrybos min. iš Joniškio. 17 Skautai. U.3. Kaunas. 17 Radijo mėg. 17,15 vos kariuomenės kūrėjų savanoriu 17,20 Muz. 17,30 Radijo laikr. ūkinin­ Smuikas ir armon. 17,30 Teisės pat. 17,45 šaulių būrio susirinkimas. Apie būrio kams. 17,50 Muz. 18,45 Kariuomenės pūs v. Pupų Dėdė. 18,15 Muz. 18,40 Laikr. santr. veiklą pranešė būrio vadas ats. Įeit. 19,15 Lietuvių literatūra Vilniuje. 19,30 19 Kronika. 19,30 Linksm.. broliai. 20 Čepas, švietimo vadovas ir vicepirmi­ Vilniaus meno vakaras. 21,50 Žinios. 22 Polit. apžv, 20,20 Daina. 20,35 Tėvų rū­ ninkas — Jonas Narbutas ir iždinin­ Muzika. pesčiai. 20,50 Orkestras. 21,20 Inform., kas F. Niaura. Klaipėda* 7,30 Malda, žin,, muz. 9,30 muz., žinios. 21,55 Muz. 22,35 Esperant. Einamuose reikaluose iškeltas klau­ Ev. liut. pam. 14,15 Muzika. 17 Laukinin­ kų — žvejų vai. 18,30 Darbininkų vai. Klaipėda. 14,15 Muz. 15 Inform. 20,35 simas, kad 20 metų Nepriklausomybės Sp. apžv. 21,35 Iš Kauno. proga nebūtų statomi paminklai kry­ 19,15 Santara. 20,45 Politinė apžv. 1.31. Kaunas. 6,30 Malda, mankšta žin., - H.4 Kaunas. 17 V.V.S. 17,15 Muz. 18 žiai ar panašūs, bet statomos mokyk­ Sveik. pat. 18,20 Muz, 18,40 Laikr. santr. loms tinkamos patalpos, kultūrin­ muz. 17 Radijo paštas. 17,15 Muzika. 18 Prancūzų kalb. pam. 18,20 Muzika. 19 Kronika. r9,30 Kone. 20,10 Girtavi­ giems tikslams salės ir t. t. Tuose mas ir dora. 20,25 Daina. 20,40 Lietuvos pastatuose atitinkamai pažymėti Ne­ 18,40 Laikr. santr. 19 Kron., Vilniaus nauj., VGF, Eltos žin. 19,30 Dainos. 19,45 Moteris. 20,55 ^Orkestras. 21,25 Šių die­ priklausomybės 20 m. Nutarta suruoš­ nų šeimos pakr. 21,55 Žinios, muz. ti sausio ;30 d. koncertą balių Ateiti­ Kraštotyra. 20 Kone. \ ninkų rūmų salėje, Laisvės ai. 3. Klaipėda. 15 Inform. 19,45 Jūrininkų Klaipėda. 14,15 Muzika. 15 Inform. 20 Po einamųjų reikalų išrinkta nauja vai. Sp. apžv. 20,20 Sportas. 20,40 Klaipėda būrio taryba: Jonas Narbutas, Motie­ IL1 Kaunas. 17 V.V.S. 17,15 Kone. 18,15 po 15 m. jus Urbonas, Andrius Kažukauskas ir Gimtoji kalba. 18,30 Armonika, 18,4<> IL5. Kaunas. 10,40 Mokyklų vai. 17 F. Niaura. Kontrolės komisijon: Vin­ Laikr, santr? 19 Kronika. 19,30 Undinės Baltijos apžv. 18 Šaulių pusv, 18,30 Cim­ cas Girskis, Žvirblis ir Stanžys, .oper. _ bolai. Išj40l.aikr.r kronika, Vilniaus Baųį. Pasveikintas Respublikos Preziden­ Klaipėda. 14,15 Muzika., 15 Inform. 17 19,30 Orkestr. 20 Darbininkų vai. 20,30 tas, kariuomenės vadas, Šaulių Sąjun­ Sveikatos centrai. 17,45 Šaulių pusv. Kone. 21,40 Lietuvos Vakarų akt. 21,55 gos vadas ir rinktinės~"vadas. 11,2. Kaunas, 12,45 Bėgūnų lenktynės; Žinios, muz. :, : Susirinkimas pradėtas ir baigtas nuo "Sartų ežero. 17 Radijo pašt. 17,15 Klaipėda* 14,15 Hm. 15 inform • 17 Iš Tautos himnu. Jaunutis. Kone. 19-Sveik, pat, 18,20 Švedij dainos^ J£auno. 20 Sjp; apžv. 20,30 Fortep. kbtit

90 pririnkti du fcanaidatai: gyd. Januškevi­ čius ir mok. Burnęika. Kpt. Marcinkevičius Šauliams pasakė turiningą kalbą. Būrio vadui už rūpes­ tingą ir gerą būrio reikalų tvarkymą pa- padėkojo. Kuršėnai. Sausio 15 d. prof. Matulionio v. miškininkų būrys suruošė šeimyninį KAUNĄS, * organizuotai su vėliava dalyvavo pamal­ vakarą. Šiaulių, šaulių teatras, vadovau­ Kaunas, Sausio 15 d. Kauno apygardos dose, Po mišių dar neprisiekusius šaulius jamas š. Zavistanavičienės, gerai suvaidi­ teismo runių salėje buvo metinis Teisin­ klėb. kun> Kizlaiiis prisaikdino ir pasa­ no Bičiūno 3 v. kom. „Varnalėšas". Žmo­ gumo m-jos šaulių būrio* susirinkimas. kė šauliams palankų žodį. Mokyklos pa­ nių buvo pilna salė. Gauta daug pelno, Būrio Vadas, ats. j. Įtn. Draugelis talpoj buvo iškilmingas posėdis. Klaipė­ kuris bus paskirtas kultūriniams reika­ nušvietė būrio veikimą ir patiekė darbų dos kovų dalyvis Juozas Budrys papasa­ lams. B. Z* planą ateinantiems metams. Ragino sku­ kojo apie- Klaipėdos Sukilimą. Kuopo, Linkuva. Būrys dalyvavo Klaipėdos biai įsigyti uniformą, užsisakyti' Trimitą, vadas ats. j. Įtn. Markauskas skaitė pa­ krašto atvadavimo sukaktuvėse. Išsamią Gimtąją Kalbą ir padėti savo tėvams ir skaitą. Būrio choras, Š. Ražausko vado­ paskaitą apie Klaipėdos uostą ir jūrą giminėms, gyvenantiems provincijos mies­ vaujamas, sudainavo keletą dainelių, Po laikė šaulys Ig, Brazdžiūnas. Kalbėjo h teliuose ir kaimuose, įsigyti taut, vėliava. šio dar suvaidinta „Pajūrio auka"* k. Gimnazijos choras gražiai padainavo. Būryje veikia stalo teniso ir šachmatų Buvo ir deklamacijų. Narys. ŠIAULIAI. grupės; pavasarį manoma įsteigti dar ke­ Papilė. Sausio 16 d. būrys minėjo Klai­ letą sporto šakų. Susirinkimas nutarė bū­ Žagarė. Būrys Naujuosius Metus suti­ pėdos sukaktuves. Didžiulė mokyklos rio metine, šventę Švęsti gegužės mėn, ko bendrai su kitomis tautiškomis orga­ salė buvo perpildyta organizacijų ir vi­ Šia proga bus pašventinta ir įteikiama nizacijomis- Vietos visuomenė labai pa­ suomenės. Š. mokyt. Jociūtė skaitė turi­ būriui vėliava ir nupirktieji ginklai. Iš­ tenkinta gražiu bendradarbiavimu visų ningą paskaitą apie Klaipėdos kraštą. Po rinkta nauja taryba; įs. š. J. Leonas, My­ tautiškų organizacijų. Bendrai dirbant paskaitos suvaidintas vaizdelis iš „Klai- kolaitis, Jasinskas ir Rudaitis. Kontro­ daug našesnis ir lengviau pasiekiamas pėedos atvadavimo", parašytas ir sureži­ lės komisijori: Navasaitis, Žvirka ir Ma­ kiekvienas darbas. J, suotas šaulės M. Pilionienės, Po vaidini­ čiūnienė. Linkuva, 1938 m. sausio 9 d. sušauktas mų buvo iškilminga šaulių priesaika, ku­ Susirinkimas turėjo malonią progą iš­ būrio susirinkimas. Naujon būrio tarybon rią atliko kun. B. Pacevičius. girsti, kad apygardos teismo teisėjas išrinkti: Brazdžiūnas, Stepanaš, Lingis ir Kuršėnai. Įspūdingai paminėtos Klaipė­ Milčinskas susirinkimo proga paaukojo Andrašūnas. Išrinkta ir kontrolės ko­ dos išlaisvinimo sukaktuvės. Minėjimas būriui 500 lt. Iš tų pinigų jis pageidavo, misija. Apie 1937 m. piniginę būtį pra­ įvyko sausio 16 d. tuoj po pamaldų šau­ kad didesnė dalis būtų skirta būrio gink­ nešė ižd. Brazdžiūnas, apie kultūrinę lių namuose. Iškilmingo posėdžio metu lų fondui, o likusieji panaudoti sporto veiklą — š. Stepanaš. Susirūpinta namų kalbėtojai nupasakojo pajūrio išlaisvini­ įrankiams. įsitaisyti. Antrą auką būry: statyba. Tuo reikalu rūpintis susirinki­ mo sunkumus ir jo reikšmę Lietuvai. Po gavo iš teisingumo m-jos tarnautojų tau­ mas įgaliojo Būrio tarybą. Narys. iškilmingo akto suvaidintas veikalas „Pa­ pomosios - skolinamosios kasos, — 120 Kuršėnai. Sausio 9 d- įvyko būrio me­ jūrio auka". Ii Kasos pirmininkas P. Brazaitis, suži­ tinis susirinkimas. Į susirinkimą buvo Gruzdžiai. Sausio 16 d. Gruzdžių 8-ta s nojęs, kad šautuvas kaštuoja 125 'Iii, atvykęs rinkt, vado jpad. kpt. Marcinke­ būrys, aukštesniosios gyvulininkystės mo­ pats pridėjo dar 5 litus. Šiems aukoto­ vičius. Apie nuveiktus darbus pranešė kyklos būrys, gaisrininkai, pradžios mo­ jams, parėmusiems pinigais būrį, susi­ būrio vadas Aleksandravičius ir kontro­ kykla ir kitos yietos organizacijos, iškil­ rinkimas nuoširdžiai padėkojo. lės komisijos narys š. Straupis. Aukota mingai minėjo Klaipėdos sukaktuves. Pa­ 15 metų Klaipėdos prisijungimo prie Ginklų fondui 100 lt., Šaulių aviacijai 50 keliant vėliavą, žodį tarė medic. gyd. Didž. Lietuvos sukaktuvių proga buvo lt., Žiemos pagalbos komitetui paaukota Kocėnas* Po pamaldų daug šaulių pri­ Dr. Matuso paskaita. 45 lt. Moterų būrys paaukojo tam tiks­ ėmė bažnyčioje priesaiką. Pr. mokyklos Š. V* Kavaliauskas. lui 20 lt. Padaryta 11 būrio susirinkimų. salėje įvyko iškilmingas. posėdis. Agr. St. Muniškiai. Būrio metinis susirinkimas Suruošta 8 įvairių minėjimų ir iškilmių. Franckevičius laikė paskaitą. Jurevičius įvyko sausio 16 d. Būrio tarybą ir kon­ Vakarų — su kultūrine programa, ir ki­ ir vietos girininkas, kaipo sukilimo daly­

trolės komisija vienu balsų palikta tą tų pasilinksminimų — 12. Atlikta nema­ viai, papasakojo < atsiminimų vaduojant pati. Taryba: J. Dambrauskas, M. Bace­ žai ir karinio parengimo pamokų. Būrio Klaipėdą. Padeklamuota, o vietos baž­ vičius, B, Radzevičius, E. Valatkienė. taryba palikta ta pati, būtent: veterin. nytinis choras padainavo keletą dainelių. Kontrolės komisija: J. Kondratavičius, J. gyd. Kubilius, teismo tard. š. Laucevi­ Susirinkimą uždarydamas tarė žodį nuov. Bacevičius ir Juoz, Šabonas. Į būrių ats­ čius, š. Butkevičius ir Noreika. Be to virš. ats. įtn. Griganavičius. tovų susirinkimą išrinktas š. A. Rimkus. Numatyta atlikti prizinius šaudymus ir daiktinę loteriją. Š. J, Dambrauskas. Juragiai. Sausio 16 d. vietos mokyklo- je būrys suruošė Klaipėdos, atvadavimo minėjimą. Dalyvavo ir kitos organizaci­ jos. Susirinko daug visuomenės. Atidary­ damas iškilmingą posėdį š. mok. Stepo­ navičius gražiai papasakojo apie Klaipė­ dos reikšmę Lietuvai. Gražią ir turinin­ gą paskaitą skaitė būrio šv. vad. š. J. Gylys. Įdomių prisiminimų »vaduojant Klaipėdą papasakojo . š. mok. J. Katko- nas. Surinkta aukų ginklų fondui. P. K„> Ariogala. Visuomenė ir organizacijos tinkamai paminėjo Klaipėdos atvadavimo 15 metų sukaktuves. Organizuotai su vė­ liavomis nuvyko į pamaldas, kurias at­ laikė kun. Simonavičius, paminėjęs per pamokslą tos dienos reikšmę. Šaulių ki­ no salėj buvo atidarytas iškilmingas po­ sėdis. Šaulys Zabiela trumpoje, gražioje kalboje nušvietė anų dienų įvykius, pa­ minėjo krašto .vaduotojus, bei žuvusjus, kurie buvo 'pagerbti atsistojimu. Kalbėjo dar ir kitų organizacijų atstovai. Vėliau visi dalyvavo prie vėliavos nuleidimo. /Ą;y^datdnįš, , TabariŠkiai. Sausio 16 d. būrys ir vię> tos visuomenė minėjo Klaipėdos prisijun­ gimo prie Lietuvos sukaktuves. : Būrys

'A • 91 Prie progos pažymėtina, kad Gruzdžių Vera Vaitkevičiūtė, Motiejus Pauliuktvi- amk. gyvul. m-los 62-ras būrys gražiai' čiui ir Aleksas Jurkia. verkia, sėkmingai vadovaujamas veter. Po susirinkimo laukta Naujųjų Metų. dr. J. Pranaičio. Beveik visi mokyklos Padainuota keletą sutartinių damų, pa­ mokiniai yra šauliai. J* Dagys. deklamuota eilėraščių, pašokta, būrio UKMERGĖ. stygų orkestrui grojant, ir pažaista tau­ Ukmergė. Sausio 19 d. mirė Smėlių tiškų žaidimų. Dvyliktą valandą su dide­ šaulių būrio vadas dim. j. ltn> Pranas liu entuziazmu sugiedota Tautos Him­ Straskauskas. Velionis gimė 1901 m nas. Būrį ir vitms drauge dalyvaujan­ sausio 29 d., Šakių apskr., Griškabūdžio čius pasveikino 1. e. būrio vado p. Ba­ valsč;, Vidgirių km. Jo tėvai buvo pa­ rauskas- Gražią ir turiningą kalbą pa­ siturį ūkininkai.* sakė Vincas Tūtlys. Būrio koresp. 1919 m. baigęs Marijampolėje 4 klases* Veiveriai Per. metų rugpiūčio mėn. " savanoriu įstojo į besikuriančios Lietu­ būrys pradėjo statyti kpt. Prano Gudyno. vos kariuomenės eiles. Tarnaudamas 2 vardo šaulių namus. Jie jau baigti, tik p. pulke pakeltas į viršilos laipsnį. Vė­ vidus dar neįrengtas. Namai yra mūri­ liau įstojo į Karo Mokyklos IV laidą, niai, 2-jų aukštų, gražiausi Veiveriuose. kurią baigė I rūšies gabumais. Karininku Šauliai patys suvežė statybai medžiagą. tarnavo 3 pėst. pulke. 1924 m. perėjo Pastatymas kaštavo apie 45 tūkst. li­ pasienio policijos tarnybon, kur paskir­ tų, neskaitant darbo, kurį atliko patys tas I eilės rajono viršininku. 1929 m. ei­ šauliai. Namuose yra didelė salė su sce­ damas tarnybos pareigas nusilaužė koją. na, kambariai Štabui, skaityklai, bufetui. 1934 m. atleistas į pensiją, apsigyveno Apačioje — priešdujinė slėptuvė. Prie Ukmergės mieste ir tais pat metais įstojo A. a. dim. j. ltn. Pranas Straskauskas. namų statymo daugiausia pasidarbavo į šaulių eiles. Kaip savanoris — kūrėjas būrio vadas ats. j. ltn. J. Lukoševičius ir apdovanotas savanorių ir Nepriklauso­ statybos komisijos p-kas prov, J. Šimo- mybės medaliais. nėiis. 1937 m. pabaigoje įsteigė Ukmergės mokiniams — 10 et., tad kasdien suren­ Lietuvos nepriklausomybės 20-ties me­ priemiestyje — Smėliuose 39 šaulių bū­ kama apie 10 — 15 lt. Esant palankiam tų sukaktuvėms paminėti nutarta įmūryti rį, kuriam ir vadovavo, iki negailestin­ orui, įrengimo išlaidos baigiamos pa­ saulių namuose paminklinę lentą,0 įgyti goji mirtis išplėšė iš gyvųjų tarpo ener­ dengti ir tikimasi turėti pelno, tačiau bū­ parkui sklypą ir užvesti parką. Tam su­ gingą ir dar daug žadėjusį Tėvynei dar­ riui ne tiek pelnas rūpi, kiek patenkinti darytas komitetas. J. J. buotoją. visuomenę. Marijampoliečiai čiuožykla patenkinti BIRŽAI. Velionis sausio 21 d. iškilmingai palai­ ir šauliams reiškia daug simpatijų. Gailioniai. Sausio 9 d. į Gailionių kai­ dotas Ukmergės kapinėse. Atsisveikini­ Būrio tarybos rinkimai įvyks sausio 22 mo laukus atlėkė didelis senas vilkas. mo žodį tarė Ukmergės Piliakalnio šaulių Gaiilonių būrio šauliai Ig. Skvereckas ir būrio vadas ats. ltn. Šoštakauskas, iškel­ d., į kurią numatoma įtraukti naujų jėgų. Būr. koresp. Jon. Valentinas, pamatę vilką, pirmasis damas didelius velionies nuopelnus. Rink­ Marijampolė. Prie 9-to būrio įsteigtas paėmę kastuvą, antrasis baslį, ir bėgo jį tinės šaulių būriai palydint šautuvų sa­ pasitikti. Gerokai pakovoję su įniršusiu liutu, įleistas velionies karstas į amžino­ kalėjimo tarnautojų mokomasis skyrius. Kadangi kalėjimo tarnautojai yra atsar­ vilku, užmušė jį. Visi stebėjosi šaulių jo poilsio vietą ir supiltas naujas kapas, drąsumu. Kitą dieną vilką pristatė Jonis' kuris apdėtas žmonos — Onutės, sava­ gos puskarininkiai, todėl ir skyriaus šau­ kelio nuovados policijos viršininkui. Šį norių - kūrėjų ir šaulių įgulos dalinių vai­ liai yra gerai kariškai apmokyti. Šis vilką tuojau nupirko Vyt. Bičiūno brolis nikais. L. M. skyrius papildys miesto šaulių eiles ir — Joniškėlio dvaro administratorius. Da­ Pašilė. Būrys su kitomis organizacijo­ įneš į Šaulių gretas naujos dvasios. 9-to būrio X. bar šauliai dar tikisi gauti iš valdžios mis sausio 16 d. minėjo Klaipėdos su­ premiją. kaktuves. Kalbas pasakė: ltn. Vinc. Kli- Juodeliai. 1.16 buvo minimos Klaipėdos navičius, girin. Petr. Svilainis, būrio va­ sukaktuvės, dalyvaujant Juodelių Š. b. UTENA. das Jon. Ūsaitis ir nuov. virš. Vikt. Ka­ šauliams, mokyklos vaikams ir apylinkės Alunta. Sausio 14 d. į Svobiškio kai­ počius. visuomenei. Š. Kazlauskaitė perskaitė mą buvo nuvažiavę du namų statybos Želva. Sausio 16 d. įvyko būrio inicia­ rinktinės paskaitą — Klaipėdos atvada­ k-to nariai: nuov. virš. S. Dambrava ir tyva suruoštas Klaipėdos atvadavimo mi­ vimas. Mokyklos mokiniai paįvairino mi­ valsč. viršaitis Kavaliauskas, kurie krei­ nėjimas. Pradėta pamaldomis bažnyčio­ nėjimą deklamacijomis. Mokyt. Grigaitis pėsi į visą Svobiškio seniūniją, prašyda­ je. Salėje įvyko minėjimas. Momentui laikė paskaitą: „Mes ir Klaipėda". Toliau mi talkininkauti šaulių būrio statomiems pritaikintą paskaitą skaitė Ad. Pocius. buvo metinis būrio susirinkimas. Išrinkta namams. Visa seniūnija vienu balsu pri­ Minėjimui pasibaigus, įvyko šaulių bū­ būrio taryba: AJf. Virbickas — b. vado žadėjo komiteto narių prašymą patenkin­ rio metinis susirinkimas, kuriame būrio pav., mok.^Grigaitis — šv. vad., J. Kaz­ ti. Kitą dieną didesnė pusė seniūnijos savo pažadą ir išpildė, nuveždama po vado buvo pranešta apie pereitų metų lauskaitė — sekr.r A. Račius — ižd. Re­ nuveiktuosius darbus ir svarstyta daug vizijos komisijon: J. Ulecha — pirm., vieną medį. Medžiai nuo Aluntos ran­ aktualių šių metų veiklos klausimų. Kon­ J. Anelauskas ir J. Zigmantas. dasi už 5-kių kilometrų. Bijūnas. trolės komisija pranešė apie atliktus Marijampolė. Naujai įsteigtas kalėjimo Alunta. P. m. gruodžio 19 d. įvyko kontrolės darbus. Į būrio tarybą išrinkti: tarnautojų mokomasis skyrius, parodė būrio susirinkimas. Kalbėta Trimito pla-t St. Balčiūnas, St. Misiūnas, J. Orentas daug veiklos. Ilgą laiką Marijampolės tinimo reikalu. Platintojais išrinkti: Š. ir Br. Valiulis. Būrio korespondentu ir rinktinė neturėjo mieste orkestro, todėl Fabijonas Lilionis, š. £. Dalohanavas, š. užsienio politikos apžvalgos pranešėju šauliams reikdavo žygiuoti be muzikos. Bronius Gražys, š. V. Sabaliauskas, š. susirinkimo perrinktas S t. Balčiūnas. Šį klausimą išspręsti paėmė kalėjimo tar­ Baltr. Stasiukonis ir Š. T., Klumbys. Pla­ Korespondentas. nautojai. Buvo užsakyti iš Čekoslovaki­ tintojai lankys savo apylinkėj kiekvieną MARIJAMPOLĖ. jos nauji-instrumentai (15). Lėšų klausi­ Šaulį bei prijaučiančius* Platinimas truks ligi vasario 15* d. Marijampolė. 9 mą tarnautojai paėmė ant savo pečių — būrys ėmėsi realesnio Svarstytas ir namų statymo klausimas. darbo. Pradėjus būriui vadovauti ats. j. tai gražus bendrų šauliskų reikalų supra­ Išrinkta namų. statymo taryba; į kurią ltn. Urbanavičiui, darbas pakrypo kita stintas ir pavyzdys. Orkestras įregistruo­ įeina viso valsčiaus seniūnai, ir ūkinin­ linkme: šauliai mokomi, kautynių daly­ tas į s-gą ir sparčiai mokosi, manydamas kai: Bariza iš Janonių k. ir Prv Girdvi- kų, suorganizuota degazatorių komanda, sekančiais metais pasirodyti: Box. lis iš Marcelinos vnk. Perinkjtas vyk­ kuriai vadovaują š. virš. Mitkus, įrengta Juodbūdis. Per. m. gruodžio 31 d. įvy­ domasis namų statymo komitetas. Išrink­ čiuožykla. Čiuožyklos įrengimas daug rū­ ko metinis būrio susirinkimas.' Trumpai ti: pol. nuov. viršin. S. Dambrava, mokyt. pinosi Š. vrš. Žukaitis. Jai vietą davė pranešta pereitų metų būrio veikla* Pe- Jon. Puodžius, valsč. viršaitis J* Kava­ ir apšvietimu aprūpino miesto burmistras, rinkta būrio taryba ir kontrolės komisija. liauskas, š. V. Mačionis ir pašto įstaig. seimo narys Maurukas ir miesto techn. Tarybon išrinktti: Izidorius Barauskas, 1. viršin. Maciulevičius. -Bijūnas. Vyšniauskas; kalėjimo viršininkas Meš­ e. būrio vado pareigas, Juozas Vilčinskas, kauskas leido naudotis arkliais; fizinį KRETINGA* darbą be jokio atlyginimo atliko š. PaŠ- Kretingą. Būrys pauliškąją veiklą kas ke\ičius. Šiems asmenims būrys reiškia Aleksoto ir Marvelės' burių šauliams. metai vis labiau sustiprina papildydamas padėką. * Sausio 30 d. 14 vai. šauliams ir kandi­ naujomis jėgomis. Gyva būrCo veikla pa­ Čiuožyklą prižiūri du apmokami šauliai. datams rinktis Damijonaičio pr. mokykloj sireiškia netik karinio pasiruošimo daly­ Ji veikia kasdien nuo 14 iki 20 vai. Gro­ pamokų. Moterims rinktis 15 vai. Alek­ kuose, bet ir'švietimo, kultūroą ir meno ja radijas, Įėjimas apmokamas 20 et., soto Kultūros klube. Būrio vadas. srityse. Būrys turi suorganizavęs ir jau

92 gerai išlavintą 20 Žmonių dūdų orkestrą orkestrui sugrojus himną „Lietuviais J, Kirlys, J. Šimavičius ir Ant. Geidutis. ir per 30 žmonių mišrų chorą. Beveik esame mes gimę", Koresp. Piautas. Namų statymo komitetan įėjo: J. Savic­ Visų ruošiamų tautinių Švenčių meninių Aleksandravėlė. Sausio 9 d. buvo gau­ kas, J. Šimavičius, VI, Apalainis> J. Če- dalių programas atlieka būrio meno pa­ sus būrio susirinkimas. B. vadas Miški­ pelis ir K. .Nakas. Į susirinkimą atsilankė jėgos. Taip pat yra sudaryta gausi sce­ nis pranešė būrio veiklą. Būrys yra ga­ rinkt, vado pąd, kpt. Abramikas, Jįs pa­ nos mėgėjų trupė; kuri gražiai pasirodp ną veiklus. Per praeitus metus būrys ga­ sakė šauliams reikšmingą žodį, Būrio ta­ scenoje su vaidinimais. Būrio meno pa­ vo pelno iŠ. pramogų per 700 lt. Su ryba ir komitetas tikisi, energingai vi­ jėgos ruošiasi šįmet duoti daug gražaus visuomene Šauliai, labai geruose santy­ siems dirbant, netolimoj ateitvj pasista- „ meno Kretingai minint Nepriklausomybės kiuose, ypatingai yra patenkinta bied- tyti sau gražius namus, J. S-kas. 20 metų sukaktį. " ftuomenė, kuriai šauliai daug padėjo KLAIPĖDA. Sausio 23 d. šaulių Mūbo patalpose žiemos pagalbos rinkliava. Būrio šauliai įvyks visos rinktinės būrių vadų metinis Nemerzatė, Sausio 9 d. įvyko būrio su­ drausmingi. Į būrio tarybą išrinkti: B. sirinkimas. Būrio vadas J. Vėlius prane­ susirinkimas. Vasario 20 d. įvyks bū­ Navickas, P. Mėkšėnas, A. Magyla ir P. šė pr. metų būrio veiklą. Perrinkta nau­ rių atstovų susirinkimas. Šajauka. Kontrolės komisijon: M, Bui- ja taryba: tarybos pirm. pav. Š. G. Goje- D, KŠ. daf A. Leitanas iir M. Grunda. Būrio va­ das aktingiausiems šauliams: M. Magylai ris, šv. vad. ir sekr, š. Pr. Šalkauskas, įžd. Šventosios uostas. Šaulių būrys, dar tik š. St. Poškūs. Kontrolės komisijos pirmi­ pirmuosius metus tegyvuodamas, vado­ J. Araminui ir J. Tamoševičiui pareiškė • tarnybinę padėką. Šaulys, ninku išrinktas š. J. Delibogas, nariais: š. vaujamas atsidavusio Šaulių S-gai rajono A. Janišius ir K. Dimitrijėvas. Būrio ta­ viršininko H. Jagoldo, suspėjo gražiai Aleksandravėlė, Sausio 7 d. Būrį ap­ rybos pirmininku ir toliau lieka š. J. Vė­ pasirodyti. Sausio 16 d. įvyko būrio me­ lankė liūdesys — mirė aktingas šaulys lius. Pr. Šaipiškis. tinis susirinkimas, kuriame perrinkta bū­ Eduardas Leitanas. Kaip šaulys pasižy­ Bajorai. Būrys sausio 15 d. suruošė rio taryba ir kontrolės komisija. Šiems mėjo uolumu ir sąžiningumu pareigose. Klaipėdos laisvės minėjimą.. Atidarė bū­ metams būrio tarybą sudaro: J. Laucius, Bet liga kupiną jaunatvės žydėjimo Šaulį rio vadas ats, ltn. K. Augustinavičius. J. Stasiulionis, P. Skrabutėnas ir V. Sut­ išbraukė iš gyvųjų tarpo. Sausio 8 d. kus ir kontrolės komisiją; J. Margevi- jvyko laidotuvės. Būrys velionies karstą Š. mok. Andrijauskas skaitė paskaitą^ čiuSi VV~Bm1trijevajf~ir J. Žilėnas. Vie­ rinklu gerbdamas, pasitiko prie štabo. apie Klaipėdos kraštą. Vaiku darželio ningai pasiryžta: visiems įsirašyti „Tri­ KaDinėfs atsisveikinimo žodį tarė būrio vaikučiai padeklamavo pritaikintų eilė­ mitą", įsitaisyti uniformą, įsigyti vėliavą, vadas. Sauliai atsisveikino šautuvų saliu­ raščių. Būrio vyrų choras, vedamas šau­ įsteigti sporto sekciją, knyginėlį ir aktin­ tu. Ant kapo buvo sudėti Šaulių, ugnia­ lio kun. P. Budraičio, padainavo keletą gai dalyvauti Šauliškame veikime. gesių ir jaunalietuvių vainikai. Tebūva dainų. Dalyvis. Sausio. 16 d. Šventosios pradžios mo­ jam ramu miegoti Tėvynės žemelėje. TAURAGĖ. kykloje iškilmingai paminėtos Klaipėdos Šaulys, Skaudvilė, Pr. m. gruodžio 26 d. Skau­ išlaisvinimo sukaktuvės. Komiteto pirmi­ Noreikiai. Neoaisant įvairiu sunkumų, dvilės šaulių būrio teatras, režisuojant ninkas -r- uosto administratorius L. Ra-, būrys nesnaudžia, o žengia pirmyn. Sau­ šauliui J. Sakui, vaidino 3 v. komediją manauskas gražiai pabrėžė minėjimo tiks­ sio 9 d. būrys surengė viešą vakarą. Vai­ ..Kelias į peklą". Suvaidinta labai gerai. lą, paskaityta paskaita „Klaipėdos atva­ dinta: „Moterims neišsimeluosi". Vaidi­ Publikos prisirinko pilnutėlė salė. davimas" ir šaulių, būrio vadas H. Ja- nimas pavyko gana gerai. Publikos buvo Gruodžio 31 d. vakare būrys suruošė goldas papasakojo savo įspūdžius, patir­ pilnutėlė salė. Sausio 16 d. buvo būrio Nauiųjų Metų sutikimą gaisrininkų salė- tus begyvenant Klaipėdos krašte, atva­ metinis susirinkimas. Perrinkta vadovy­ ie. Lygiai 24 vai. miesto turgavietėj už­ davimo metu ir vėliau. Minėjime labai bė. Nutarta pastatyti būriui namus. Jau kurtas didžiulis laužas. Šauliai, būrio va­ aktingai dalyvavo vietos šauliai. anksčiau iš vietos dvarininko Richterio dui ats. ltn. V. Bardauskui vadovaujant, Būrio šaulys. dovanai gautas žemės sklypas, ant kurio darniai tris kartus saliutavo, po to mok. ROKIŠKIS. ir manoma statyti namus. Statybai lėšas Vilčinskas, laužui degant, pasakė gražią kalbą. Turiningas Klaipėdos prijungimo sukak­ numatyta surinkti aukomis, rengiant di­ tuvių minėjimas Rokiškyje. desnio maštabo loterijas, vakarus ar t. t. Iš bufeto gautas pelnas skiriamas gink­ Būriui vadovauja atsargos j. ltn. E. lų fondui. S. R. Rokiškis. Klaipėdos prijungimo 15 m. Tyras. J. P. VILKAVIŠKIS. sukaktuvių minėjimą Rokiškyje suruošti Parokiškis. Būrys, įžengęs į dešimtuo­ buvo pavesta komitetui, kurį sudarė at­ Pilviškiai. Per. m. gruodžio 11 d. Lie­ sius savo gyvavimo metus, užsibrėžė pla­ tuvos Aido 564 nr., žiniose iš Vilkaviš­ sargos leitenantai: teisėjas P. Kregždė, tų 1938 m. veikimo planą. Būrys, suside­ teismo kandid, J. Mozūraitis ir gimn. kio — „Visi šaulių daliniai stengiasi įsi­ dąs iš ūkininkų ir darbininkų, vadovau­ gyti nuosavus namus" ir š* m. „Trimito" mokyt. L. Vorobiejus. Minėjimas pra­ jamas būrio vado ūkininko Juozo Ada­ ėjo sklandžiai ir turiningai. 7,45 vaL or­ 1 nr. buvo rašyta, kad Pilviškių valsčiaus monio be jokių inteligentinių pajėgų daug taryba savo paskutiniame posėdyje dau­ ganizuotai susirinkta prie Nepriklauso­ yra nuveikęs. mybės paminklą ir čia atitinkamą žodį guma balsų atmetė Vilkaviškio šaulių tarė ats. j, ltn. inspekt. J. Kažemėkaitis. Prieš keletą metų iš būrio išaugo kitas rinktinės prašymą — perleisti jai buvu­ Iškilmingai dalyvavę prie vėliavos pakė­ būrys, gal greitu laiku išaugs dar ir tech­ sio bei sulikviduoto Paežerių valsčiaus limo, įstaigų viršininkai, tarnautojai, mo­ nikos būrys. Nemaža pinigų paaukojo savivaldybės namą su po juo esamu že­ kytojai ir moksleiviai ėjo į darbą. Die­ ginklų fondui bei Šaulių aviacijai: Suvai­ mės sklypu ir kad savivaldybė tą namą nos metu sukaktuvių minėjimą savo mo- dino nemaža gerų veikalų. Ir paskiri rengiasi parduoti iš varžytynių. Rinktinės •, kiniams ruošė gimnazija ir pradžios mo­ šauliai aukoja kilniems tikslams: Ant.. vadovybė paprašė valse, tarybą šį reika­ kyklos. 16 vai. vėl organizuotai prie Nakas paaukojo ginklų fondui 100 lt. ir lą dar kartą persvarstyti. Prašymas bu­ paminklo dalyvauta vėliavos nuleidimo kaįįmo gyvent. Ant. Milaknis per būrį vo išklausytas. Sausio 3 d. įvykusiame iškilmėse. 17 vai. prasidėjo graži ir pla­ paaukojo 50 litų vįd. pask. lakštų, o bū­ posėdyje vals. taryba, šį klausimą pėr- ti minėjimo programa gimnazijos salėje, rio vadas, gavęs atlyginimą už pamokas, sVarsčiusi, savo pirmąjį nutarimą atmainė kuri buvo kimštinaį pilna sėdinčių, sto­ paaukojo rinktinės reikalams 60 lt; Sau­ ir minimą namą su žemės sklypu nutarė vinčių ir neparėjusių į salę. sio 16 d. buvo metinis susirinkimas. Ryž­ padovanoti Šaulių Sąjungai, be jokio at­ tamasi įsigyti sklypą ir švenčiant 10 me­ Minėjimą pradėjo ir komiteto vardu lyginimo. Rinktinės vadovybė šį namą tų sukaktuves, pašventinti kertinį akme­ dabar paves naudotis Paežęrėlių šaulių žodį tarė ats. ltn. Mozūraitis. Teismo nį. Perrinkta "būrio taryba: J. Savickas, antstolis pr. Darnusis, dalyvavęs Klai­ būriui. pėdos atvadavime, papasakojo savo įs­ Pilviškių valsčiaus tarybai ir valdybai pūdžius ir atsiminimus. , Gimn. mokyt. už taip didelę dovaną Vilkaviškio šaulių A, Sabas skaitė įdomią paskaitą apie rinktinės vadovybė ir Paežęrėlių šaulių Klaipėdos reikšmę Lietuvai. Ir dar gimn. būrys yra nuoširdžiai dėkingi. R. K. IV kl. mokinys Stalionis paskaitė savo . Gižai. Per. m. gruodžio 13 d. įvyko sklandų rašinį „Mūsų jūra". Toliau ėjo eilinis būrio susirinkimas. Tylos minute meninė programos dalis. Buvo keli vy­ pagerbtas a. a. gen. S. Žukauskas. Pas­ kę Rokiškio m. J. Tūbelio v. prad/ mo­ kaitą skaitė š. mok. V. Ignatavičius. 16 kyklos ir Rok, valsčiaus prad. m-lų mo­ d. būrys surengė ekskursiją į Kauną. kinių pasirodymai. Gimnazijos mokiniai Aplankyta gamtos ir kultūros muziejai. padeklamavo eilėraščių Klaipėdai. Šau­ Vakare ekskursantai nuvyko į valstybės lių choras, uoliai pasiruošęs specialiai teatrą pasižiūrėti operos „Lakme", 25 d šiam minėjimui ir chorvedžio M. Milak? būrys surengė vakarą. Vaidinta Al. Ta- nip vadovaujamas, padainavo „Kritusiems rasonįo 3 v. drama „Tėvų Žemė", Nus­ šauliams", „Jūra" ir kitas. Milaknienė tačius būrio veikimo ribas, ir norint į padainavo solo. Minėjimas baigtas, g-fos Statomi Veiverių šaulių būrio namai. šaulių eiles sutraukti visą apylinkės jau-

93 nimąj buvo sušaukti vietos šaulių ir jau­ Po iškilmingo posidžio būrio vadas vi* nuomenės susirinkimai šiose vietose: 27 sųs pakvietė į savivaldybės salę alučio ir d, Paikių km, pas š. «L Rudvalį, 28 d. užkandžių, kur pasakyta keletą kalbų, Rūdos km. pas š. K. Žilinską, 31 d. Gižų gi būrio vadas padėkojo visiems už labai km. pas ūk. A. Baršauską. Čia kartu bu­ nuoširdų visuomenės pritarimą ir gausų vo ir Naujųjų Metų sutikimas. Sausio 2 atsilankymą į visas šaulių iškilmes. d. Išlandžių km. pas ūk. Besasparį. Vi­ TRAKAI. suose susirinkimuose dalyvavo daug jau­ Kaišiadorys Rinktinės yado pik. ltn. nimo, kurių dauguma Įstojo Šaulių S-gon. V. Žutauto iniciatyvą ir pastangomis prie Viktoras Vytenletis. rinktinės būrių yra steigiami knygynė­ Baltrakis. Gruodžio 19 d.^ įvyko būrio liai. Daug tokių knygynėlių jau įsisteigė. susirinkimas. Į susirinkimą atsilankė Knygas suaukojo visuomenė ir įvairius kuopos vadas ats. ltn. J. Saviškas ir skai­ kariuomenės daliniai. Paskutiniu laiku tė paskaitą. Išrinkta vietos kapams tvar­ šaulio A. Petrausko iniciatyva prie Onuš­ kyti ir prižiūrėti komisija, kurią sudaro: kio šaulių būrio steigiama skaitykla, kur būrio vadas A. Bėndoraitis, seniūnas J, riai visą lietuvišką periodinę spaudą už­ Vitkauskas, š. V. Mačys ir š. A. Ranaus- 11 m. amžiaus berniukas E dm. Juš­ prenumeruoti pasižadėjo vietos inteli­ kas. Gruodžio 31 d. būrys surengė Nau­ kevičius iŠ Gelgaudiškio, iš penkių gentai. Prie būrio taip pat steigiamas ir jųjų Metų sutikimą. šūvių pataikęs 4 kartus ir laimėjęs choras. Viktoras Vytenietis. 28 tšk> Knygynėlių ir skaityklų būriuose įsis- Varpučiai. Pr. sekmadienį būrys suruo­ teigimas žymiai prisidės prie Trakų že­ šė vakarą. Būrio artistai vykusiai suvąi* mės švietimo darbo. Ss. dino A, Tarasonio 3 v. dramą „Tėvų Že­ saugumo reikalų. Šauliams palinkėjo dar SEINAI. mę". Gausiai atsilankiusi publika vakaru Punskas. Punsko šauliai statydinąs pa- patenkinta. Gaila, kad būrys dar neturi su didesniu pasišventimu ir pasiryžimu dirbti šauliškąjį darbą. Meninę progra­ dėmarklinyj nuosavus namus. Jau ruošia­ nuosavos būstinės, o turi nuomoti, kas ma medžiaga ir manoma šįmet pradėti sunkina būrio veiklą. Tačiau būrio vadas mos dalį atliko šaulių teatro artistai ir rinktinės dūdų orkestras, vedamas Šaulio pačią statybą. Medžiaga tenka vežti net Railas daro žygių tinkamą patalpą būriui 20 kilometrų. įsigyti. •»• Pr. Čižeika. J. Potapaviciaus. Senas šaulys. Sausio 8 ir 9 d. Piliečių klubo salėje Per. metais miško medžiaga buvo su­ MAŽEIKIAI. įvyko tarnybinis būrių vadų susirinkimas. gabenta į lentpiūvę, o dabar iš ten į San- ; • Židikai. Sausio 12 d. būrio vadas Juo­ 13 vai. 20 min. rinktinės vadas pik. ltn. grūdą; čia šauliai ant nuosavo'sklypo ir zas Vaidftgas, pasitaręs su būrio taryba, Kaunas atidarė iškilmingąjį suvažiavimo ruošia pastatyti tautos židinį — namus. tyčia šauliams nieko nesakydamas, nuvy­ posėdį, trumpai apibudindamas suvažia­ Šauliai dėkingi ūkininkams, kurie prisi­ ko į Sedą sudaryti šaulių namų užpirki­ vimo tikslą. Garbės prezidiuman pakvie­ deda darbais. Būry yra daug pasienio po­ mo sutartį. Tačiau šauliai apie tai paty­ tė: apskr. viršininką Giedraitį, jaunalie­ licijos tarnautojų. Jie daug padeda finan­ rė. Dalis uniformuotų šaulių grįžtantį va­ tuvių rajono vadą Papečkį, apskr. agro­ sine parama. Reikia tikėtis, kad pradėtas dą su padaryta užpirkimo sutartimi pasi­ nomą jaunųjų ūkininkų vadovą Andri- darbas bus baigtas ir šauliai. galės pasi­ tiko kelyje Židikai -— Seda 10 klm. nuo šiūną ir moterų rinkt, vadę šaulę V. Kaz­ džiaugti savo darbo vaisiais. Sausio 9 d. Židikų m. Ten pat jį pasveikino ir pareiš­ lauskienę. Po sveikinimų iškilmingasis įvyko susirinkimas. Daug kalbėta namų kė savo pasiaukojimą namų įgyjimui. posėdis baigėsi ir po trumpos pertraukos statybos reikalu. Į rinktinės parodą, kuri Įvažiuojant į miestelį, pasigirdo orkest­ prasidėjo darbo posėdis, kuriam vadova­ įvyks šią vasarą, šauliai pasižadėjo vykti ro garsai. Būrio dūdų orkestras, kuris vo rinktinės vadas. Aptarti šaulių ideolo­ su gyvaisiais paveikslais. Raginta išsira-. įsteigtas to paties vado, be pertraukos giniai klausimai. Nutarta prašyti Šaulių syti Trimitas. Išvykus būrio vadui ats. j. ltn. P. Ulvįdui, būrio vadovavimą perėmė grojo maršą iki būrio būstinės. Čia pasi­ S-goš vadą leisti įsteigti a. a. Vlado Put­ ats. psk. P. Sapiega. K* R-kis. tiko šauliai ir šaulės su didžiausiu entu­ vinskio paminklui pastatyti fondą. Ryžta­ ziazmu šaukdami valio. Nutilus orkestro si sustiprinti rinktinės namų statymui au­ garsams, senas ir daug šaulių idėjai pa­ kų rinkimą, būrių patalpų įsigijimą, kal­ MOTERYS ŠAULĖ S. sišventęs šaulys Kazys Ramanauskas, bėtasi del 20 metų Nepriklausomybės įteikė būrio vadui sąrašą šaulių, kurie paminėjimo pravedimo, pasiruošimo Šau­ Kaunas. Sausio 23 d. Vytauto Kalno iškilmingai pasižada šaulių namų pirki­ lių S-gos* 20 m. sukaktuves paminėti ir būrio skyriaus susirinkime šaulės svarstė mui aukoti stambias sumas. Būrio vadas t. t. Kitos dienos posėdžiui vadovavo atsiskirti nuo vyrų sėkmingesnei darbuo­ čia pat perskaitė visų pasirašiusių šaulių rinktinės vado pad. kpt. Butėnas. Svars­ tei. Išrinkta valdyba, kontrolės komisi­ pavardes ir aukų sumas. Mažiau šimto li­ tyti technikiniai būrių sutvarkymo reika­ ja ir atstovė į suvažiavimą. Skyrius jau tų nebuvo girdėti. Viso aukų pasižadėta lai. Koresp. turi įsteigęs spintą rankdarbiams laikyti. apie 2000 litų. Šaulys kandidatas Stepas Numatyta suruošti vakarą ir ryŠtingai KĖDAINIAI. Jankauskas, kad ir nepasiturinčiai gyve­ aptartas ateities veikimas. Moterų šau­ na, bet pritardamas tai įdėjai, paaukojo Baisogala. Būrys sausio 9 d. šventė me­ lių vadovybėn įėjo naujų energingų šau­ 50 lt., už ką gavo ypatingą šaulišką ačiū. tinę šventę. Šventėje organizuotai daly­ lių. Š. Gr. vavo vietos moterų šaulių būrys ir kitos Šaulys. Ylakiai. Šaulių moterų būrys, vado­ Grūstė. Vietos šauliai apylinkėj suren­ organizacijos. Iškilmės prasidėjo pamal­ vaujamas sumanios ir darbščios vądes gė kultūrinių vakarų. Per Kalėdas Zaubo- domis ir vėliau Nepriklausomybės pa­ mok. St. Mineikytės, sausio 9 d. surengė je suvaidino „Martynas Špokas" ir „Ku­ minklo aplankymu. Iškilmingas posėdis yiešą vakarą su įdomia programa. Su­ kulio nervai". Per Naujus Metus Orvi- vyko šaulių namų salėje. Apie būrio vaidinta 3-jų veiksmų scenos vaizdelis diškėi — „Modernišką kaimo moterį". veiklą pranešė būrio vadas Jacevičius. „Šaulė". Be to, pirmą kartą scenoje pa­ Per Tris Karalius Dumaičiuose — „Mar­ Būrys per 1937 m. padarė 12 susirinkimų? sirodė būrio vadės naujai suorganizuotas tyną Špoką" ir „Kukulio nervus". Gauta 11 tarybos posėdžių, 6 minėjimus, 4 su ir vedamas šaulių moterų choras, kuris gražaus pelno, kuris paskirtas vietos šau­ vaidinimais vakarus, 2 be vaidinimų, 7 padainavo keletą gražių dainelių, liams ugniagesiams. Vietos šaulių sureng­ gegužines. Sporte irgi pasiekta neblogu B. V. tos kultūrinės pramogos turi gana gerą rezultatų." Karinis parengimas varomas pasisekimą. Į vaidinimus ateina nevien reikiamu tempu. Š. m. 14 naujokų išlai­ jaunimo, bet ir vaikų, seniu, kurie pasi­ kė egzaminus, o kiti ruošiami. Per visus SAULIAI STUDENTAI- stebi artistų sumanumu. Šaulių mėgėjų metus nebūta nei vieno šventadienio be šauliško darbo. Vyt Did. universitetas. Prasidėjus artistų kuopelė, turi gerą vardą plačioje mokslui naujai paskirti korp. Sajos pa­ apylinkėje, M. K. Būrį sveikino š. mot. rinktinės vadė Lukošiūtė, kun. Vabalas, miškų urėdas reigūnai: tėvūnu —r ats. j. ltn. Juozas Si­ RASEINIAI- Sniečius, mokyt. Každailis ir k. Š. Matui rutis; šaudymo vadovu — ats. j. pskr. Raseiniai. Šiaulių mot. būrys, 9 Raseinių Aložei pasiūlius, būrio šauliai nutarė pra­ Povilas Jakuška. Rūpinamasi- įsitaisyti miesto, 13 Raseinių valsč, ir 1-as raiteliu šyti Šaulių S-gos vadą, vadovaujantį jau Linksmadvaryje šaudyklą. Šeštadienį I. būrys Romuvos kino salėję surengė 6~metus būrio vadą nuov. virš. Juozą Ja­ 29 d. meno sekcija, biruįinittkių kviečia- t Naujųjų Metų sutikimą. Sutikime da­ cevičių, kurio iniciatyva būrys įsigijo ma, išvyksta \ Seredžiaus įgulą atlikti lyvavo minėtų būrių šauliai su šei­ gražius namus ir būrys ne tik skaičiumi, meno programos. momis ir svečiais, Sutinkant Naujus Me­ bet savo drausmė bei išsiauklėjimu įgijo Ats. j. Hn. J. Simutis gavo krašto ap­ tus rinktinės vadas pik. ltn. Kaunąs pa­ visuomenėje didejį. autoritetą ir pritari­ saugos ministerijos stipendiją. Ji$ baigęs sveikino visus dalyvius ir linkėdamas as­ mą, leisti jį išrinkti būrio garbės nariu, gi inžinerijos mokslus grįž į aktyvią karo mens laimės prašė nepamiršti ir krašto jo atvaizdą pakabinti Saulių namuose. tarnybą. Jh* V* Krepšinio pirmenybėse vyrų ir moterų šaulių komandų: t) šaulių — 13, žaidėjų — 131, 2) JSO komandų. — 12, žaidėjų-* 103, 3) LFLS—Tauras — komandų ii; žaidėjų — 114 ir kt. Iš viso Kauno apygardos futbolo ir krep­ šinio pirmo rato pirmenybėse dalyvavo: 1) šaulių komandų .— 22, žaidėjų — 298; 2) JSO komandų — 19, žaidėjų — 222; 3) LFLS — Tauras komandų — 18, žai­ dėjų — 274. Šauliai kamuolio žaidimo pirmenybėse. jungai tenka 4 komandos. Štai jos: Švy­ Kauno apygardoje dar pravedamos ir Lietuvos kamuolio žaidimo pirmeny­ turys, ŠŠ Kovas, ŠMSK ir Šiaulių Saka­ tinklinio pirmenybės, kuriose pirmauja bėse, pirmame rate, geriausia pasirodė las. Kauno futbolo apygardoje aukštoje mokyklos. Tik moterų tinklinio pirmeny­ futbolininkai. Šaulių futbolininkams atsi­ lygoje pirmavo ŠŠ Kovas ir ŠMSK. Kau­ bėse antrus metus iš eilės meisterio sakius nuo savo pirmenybių del bendros no apygardos futbolo Jt pirmenybių regis­ vardą stipriai tebelaiko šaulių Gran­ valstybės sporto veiklos ir aktingiau pri­ tracija rodo, kad organizacijos žaidėjais dies I-ji moterų komanda. sidėjus prie Lietuvos futbolo pirmenybių, ir komandomis pasiskirsčiusios šitaip: Krepšinio pirmenybėse dalyvavo 28 žymiai labiau pagyvėjo pirmenybės viso­ visose futbolo klasėse dalyvavo: 1) šau­ vyrų ir moterų komandos: 1) Vytauto Di­ se sporto apygardose. Šaulių futbolo žai­ lių komandų -T- % žaidėjų 167, 2) LFLS džiojo gimnazija—10 kom. ir 62 žaidėjai, dimo vienetai visose apygardose pirma­ — Tauras komandų —* 7, žaidėjų — 160, 2) KSS--6 komandos ir 42 žaidėjai ir 3) vo ir išėjo apygardų nugalėtojais. Pirmo­ 3} JSO komandų 7, žaidėjų — 119, 4j Šaulys 5 kontandos ir 38 žaidėjai ir kt. jo rato, pirmenybių susidomėjimo centru Makabi komandų —• 4, žaidėjų— 98r 5) Pirmenybėse pirmavo KSS ir Šaulių Švy­ buvo Klaipėdos šaulių Švyturys, kuris LGSF komandų — 5 ir žaidėjų — 80. turys. KSS ąukst. lygos apygardos nuga­ sėkmingai kopė į pirmenybių viršūnes, Klaipėdos futbolo pirmenybėse daly­ lėtojas. palikdamas užpakaly senas ir daug paty­ vavo visose klasėse 15 komandų: 1) KSŠ Žemaičių kr. futbolo apygardos pirme­ rimo turinčias komandas- Aukštoje fut­ — 4, 2) Švyturys — 4 ir 3} t JSO -~ 3 ir nybėse dalyvavo 2 šaulių komandos su bolo lygoje iš 10 komandų, Šaulių Są­ kt.» iŠ viso apie 200 futbolininkų. 38 žaidėjais Jr 2 JSO kom-dos su 33 žai- dijais. firmą apygarcloje vietą ligi &oi ĮCrepŠinii — rietėjo 15 d. iki 1*34 me­ SPORTAS šfAULtŲ APYGARDOJE. turi iškovojęs Telšių šaulių Džiugas, 2-rą tų, Tinklinio pirmenybės numatytos pri­ — Tauragės Šaulys ir III-čia Mažeikių vesti kartu su krepšinio? rungtynėmis. t. 2 d. Radviliškyje įvyko stalo teniso JSO. 1938 metais numatyta pradėti žais­ Numatyta plati programa teniso, lengvo" rungtynės tarp Radviliškio rinktinės ti krepšinio ir tinklinio pirmenybes. sios atletikos, šaudymo, vandens sporto, . (Variakojis, Stašauskas, Ruvkė) ir Šiaulių' „Sakalo" (Liagąs, Menkus, Sąuikinas). Suvalkų kr. apygardos futbolo pirmeny­ žiemos sporto ir keliavimas; Birželio 15,. -- 20 d. baidarių kelionė iš Anykščių į Rungtynės baigėsi 4:3 „Sakalo" naudai. bėse dalyvavo šauliai ir JSO. Visos ko­ Jos buvo nutrauktos, nes patalpa, kurio­ mandos A klasės, išskiriant Kybartų JSO, Kauną, autobusų ekskursija į Švediją lie­ pos 1—1$ d. ir po•• Lietuvą •—* rugpiūčio je vyko rungtynės, Wvo reikalinga kino ' kuri yra aukštoje lygoje. Iš viso komandų: seansui. Radviliškiečių geriausias buvo 1) šaulių — 7 ir 138 žaidėjai ir: 2) JSO 6 1—10 d. Akademinė sporto olimpiada numatyta pradėti gegužės 21 d, ir t. t. meisteris Variakojis, kuris ir laimėjo Rad­ komandos, 118 žaidėjų. r Lietuva — Švedija 5 0/ viliškio rinktinei 3 taškus prieš visus 3 Marijampolės rajone M. Šaulys turi — Pereitą savai­ tę Švedijoje buvo pirmos tarpvalstybinės šiauliečius. ' imą vietą ir Kalvarijos šaulių Orija H-rą stalo teniso rungtynės. Lietuva pralaimė­ Šiaulių tarpklubinis šachmatininkų,tur­ vietą. Vilkaviškio rajone I-mą vietą turi jo. Lietuvai atstovavo: Variakojis (JSO) nyras nuo šių metų pradžios vėl tęsia­ šaulių Sudavija. ir Dzindziliauskas (LFLS). Lietuvos k-je mas. Sužaista visa eilė rungtynių. Tuo Šiaulių apygardoje futbolo pirmenybė­ turėjo žaisti Nikolskis (JSO), bet del tarpu tvirtai pirmauja „Sakalas", toliau se pirmauja irgi šaulių vienetai. Ypač JSO rungtynių Estijoje neatvyko. Kau­ ,,Batas", „Žinia", I Šaulių kuopa, ir t. t. gražus sportinės veiklos bendravimas nas — Stokholmas 4—L Tarpmiestinėms 1.7 d. turnyro varžybos „Sakalas" tvir­ vyksta šaulių su vietos įgulos kariais, ku­ rungtynėms švedai išstatė silpną k-dą, 1 rie turi vieną komandą Sakalą aukštoje tai laimėjo prieš „Žinią" 11 Va: /*. „Žinios" kuri pralaimėjo 4—1. Kaunui atstovavo naudai V2 taško iškovojo Žukaitis prieš lygoje. Pirmenybėse dalyvavo 9 koman­ tie patys mūsų vyrai. dos ir 166 žaidėjai: 1) Šaulių —• 5 koman­ Lazdauską. 1.17 d. šachmatų rungtynėse LGSF — Tauras 28—16. Pereitą penk­ susitiko „Batas" — I šaulių kuopa. „Ba­ dos, 86 žaidėjai, likusios komandos ten­ tadienį LGSF pirmenybių krepšinio ka kitoms organizacijoms. tas" šias rungtynes laimėjo visai pelny­ rungtynėse iškovojo prieš Taurą pirmą tai 9& Kitose apygardose pirmenybės nebuvo -• pergalę ir pasiliko paskutinėje vietoje. pravedamos. Buvo ruošiamos tik drau­ Kauno slidininkai pereitą sekmadienį, Po 1 tašką I šaulių kuopos naudai lai­ giškos futbolo rungtynės. Iš paduotų re­ keliavimo s-gos iniciatyva, buvo nuva­ mėjo P. Jackus, V. Fijalįauškas, A. Špa- gistracijos žinių matytį, kad Lietuvos žiavę į Panerius ir ištolo, stovėdami ant kauskas. „Bato", kaip ir visada, pasižy­ 1937-38 metų I-jo rato kamuolio žaidimo stačių Neries krantų, žvelgė į Vilniaus mėjo broliai Šalkauskai, kiekvienas lai­ pirmenybėse gausingiausiai dalyvavo kr. į pavergtus brolius. Paneriuose išbuvo mėdamas po abi partijas, Dvi partijas Šaulių Sąjunga, kurios vienetai buvo* ak- visą dieną. Dalyvavo .apie 50 slidininkų. laimėjo ir Dumskis prieš Jablonskį. . tingiaųsi ir stipriausi. K* T. Š. Grandies šachmatininkai. Grandinin- Kuopos geriausias šachmatininkas J. Marčinauskas šiose rungtynėse dalyvauti ŠŠ Kovas, — LGSF 2: 1. Tęsdamas žie­ kų šachm. sekcija suorganizuota 1936 m. Vlado Putvinskio v, šaulių kuopos re* negalėjo, nes sunkiai serga. 1,16 d. Šiau­ mos rungtynių eilę ŠŠ Kovas pereitą liuose įvyko įdomios šachmatų rungtynės sekmadienį valstybiniame aikštyne žaidė miami, šauliai šachmatininkai ruošia klu­ bo tarpusavio turnyrus ir dalyvauja tarp- tarp Kauno jaunųjų verslininkų šachma­ antras draugiškas futbolo rungtynes su tininkų k-dos „Bokštas" ir Šiaulių „Sa­ LGSF L kl. komanda ir laimėjo 2: 1. klubinėse varžybose. 1937 m- kovo 21 d. sekcija Šaulių S-gos salėje suruošė Kau­ kalo", Čia tenka padaryti priekaištą LGSF no šachmatininkų simultaną, kuriame da­ Komandos žaidė geriausių sudėčių. komandai už netvarkingumą, nes rung­ lyvavo rekordinis skaičius šachmatinin- Rungtynes tvirtai laimėjo Kauno „Bokš­ tynėms susirinko ne visi žaidėjai, nežiū­ - kų, iš viso apie 90. Po to sekcija buvo tas" 91/ :l1/2. rint, kad turėta laiko visa savaitė. Toks 2 nuvažiavusi Marijampolėn žaisti su vietos Šiauliečiai nepajėgė iš svečių išlošti nė netvarkingumas neigiamai veikia žiūro­ „Šauliu*. Šiuo metu pradėjo klubo tarpu­ vus ir gero futbolo sportui nežada. P- vienos partijos. „Sakalas" IV2 taško su­ savio varžytynes laimėti sąjungos sporto rinko iš 3 lygiųjų partijų. Po V2 taško Grandis — Aušra 17—10* Šeštadienį vedėjo skirtą kartinę asmeninę dovaną. „Sakalo" naudai laimėjo N. Kukevičius, pirmenybių rungtynėse Grandis nugalėjo Sekcijai vadovauja šaulys Varnas. Jasuitis I ir Jasuitis II. Aušrą ir laikinai užėmė 2-rą vietą. Kaunas — Klaipėda 43—16- Sekmadie­ nį Kaune buvo trečios tarpmiestinės krepšinio rungtynės Kaunas — Klaipė­ da. Klaipėdai sunku buvo prieš Kauną IOO litų už gerq patarimą! stipriau priešintis, nes Kauno rinktinę Patarkit kas daryti? Mažasis Jurgutis sudarė geriausieji Lietuvos krepšininkai: nuėjo maudytis, o savo drabužius paka­ Jurgėla, Budriūnas, Puzinauskas, Baltrū­ bino ant šakos. Jam besimaudant kaž­ nas ir Andriulis. Pakaitais buvo: Mažei­ kas prie medžio pririšo šunį, kuris ne­ ka (Aušra) ir Šačkus (JSO). Klaipėdai leidžia jam prie drabužių prieiti. Patar­ atstovavo: Cenfeldas, Daukša, Andžijaus- kit, kaip jam pačiu paprasčiausiu būdu kas, Balkevičius, Paberžis ir kit. Laimėjo šuns nepaliestam prieiti prie drabužių ir Kaunas .43—16. Geriausi metikai buvo juos- pasiimti? Puzinauskas ir Jurgėla (abudu Grandisjr Spaudos leidykla „Skaitytojas" kviečia Del žiemos sporto. Prie VIS sąjungos visus dalyvauti šio uždavinio, sprendime.. yra sniego komitetas, kuris turi paskirtą Visį šio uždavinio sprendėjai, išpildę vadovą jam vadovauti. Tačiau iki šiol sprendimo-sąlygas, gatis naujai išėjusį komitetas nieko nesirūpino ir pašliūžų žymiojo latvių rašytojo R* Blaumanio no­ sportas del k-ta- kaltės liko apleistas. Ne­ velių ir satyrų rinkini veiklumas negali būti niekuo pateisintas, nes vadovauti sniego sportui yra gabių „MEILĖS ŠALNA PAVASARI ir gerų vadovų instruktorių, ypač slidi­ (jo turiny: liūdnos meilės apysaka „Šal­ ninkų. Atitinkamoms įstaigoms nereikėtų na pavasarį", žvejų pergyvenimai, „Mir­ slidžių sporto pamiršti. ties šešėly", papasakojimas apie^išbučiuo­ C JSO viešėdama Latvijoje pirmas tą koją „Kerštas", kaip kaimietis priga­ krepšinio rungtynes prieš LSB pralaimė­ vo grafą „Undupo četverka", „Kiaulė, jo 24—21. Antras,, prieš Latvijos rinktinę, kufi kalbėjo" ir k*)* Knygos kaina ats­ rungtynes baigė lygiomis 23—23. JSO kirai parduodant Lt* 1,50- . k-je žaidė Andriulis (LFLS) ir Mažeika Tą dovaną gaus visi sprendėjai, vis^ (Aušra). tiek, ar teisingai išsprendė ar ne. Be to, Akademinio jaunimo s-ga sporto srity­ teisingai uždavinį iššprendę dalyvaus pas­ je užsimojusi dijrbti planingai iš anksto kirstyme šių 11 dovanų: arba laiške įdėjus į voką pašto ženklais, pateikdama veiklos planą. 1 dovana >— 100 litų pinigais ir (arba žyminiais ženklais), 3) pažymėti Futbolo pirmenybės numatytos. nuo 10 dovanų .— po knygų rinkinį, kiek­ savo tikslų adresą*, Uždavinį siuiičią trl-x balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d. Be to vienas 50 lt, vertės* se susidėję už visus tris" prideda tik Lt. dar numatytos dvejos akademinės tarp­ Uždavinio sąlygos: 1) Laiške arba per­ t#50* Siųskit sprendimus neatidėliotinai valstybinės futbolo rungtynės su Latvija laidos atkarpo} parašyti sprendimą, 2) šiuo adresu: leidykla ^Skaityip}as> Pa­ ir Estija. pridėti 60 centų, siunčiant juos perlaida rodos g* 10. Kaunas. * Raštai. (Atkelta iš 2^ro virš. psl.). savininkai gyvena klaikiai skurdų gyve<- •imą. Tie žmonės per metus tesuvartoja vos t—2 kg sviesto, po 5 kg.lašinių ir Patarimus dedame tuo atveju* jei jie KL 1926 mk vasarą mano koja buvo į, t. Net bulvių tie žmonės neturi.. Pil­ w ; yra pasirašyti ir nurodytas klausėjo ad­ smarkiai paraudonavusi. Naudodamasis sudskis nesugebėjo gerai suorganizuoti resas. Atsakome tik Trimito skaitytojams gydytojo nurodymais, koją išgydžiau. socialinį Lenkijos gyvenimą, nesugebėjo ir į tuos klausimus, kurie nesikartoja ir Dabar tas paraudonavimas bei patinimas Sutvarkyti ekonominius krašto interesus. kurių negalima vietoj išsiaiškinti, Laiš­ kartojasi. Beveik visada jįs pasikartoja Lenkams jis tepaliko tuščiais žodžiais kais neatsakinėsim. Red, pasivaikščiojus ilgiau rikiuotėje, ar šiaip paramstytą tariamąjį lenkų patriotizmą. Kl, Mano žmonai ant kaklo yra apie ilgiau pavaikščiojus ar sunkiau padirbė­ Nieko gero nesukūrė ir jo papėdininkai. 8 cm. didumo guzas. Šis guzas neparau­ jus bei sušilus. Ant paraudonavimo už­ Atsiradę Lenkijoje nesklandumai šian­ donavęs. Pradėjo augti prieš šešerius dėjus šalto vandens kompresus, patini­ die esą kraštą jau pavertą į chaosą. Ne­ metus. Auga labai pamažu. Ligoninės mas bei paraudonavimas greitai sumažė­ pakentė tos netvarkos net gen. Želigovs­ gydytojai sako esą reikia daryti operaci­ ja. Kaip išsigydyti? J* J. kis. Jis išdrįso seime mesti aštrų žodį ją. Ar negalima būtų kokiu nors būdu Ats. Atrodo, kad ligos priežastis yra Pilsudskio patikėtam vietininkui — mar­ pasigydyti be operacijos? V. K. šalui Rydzui-Smiglui. Šiuo metu Lenki­ netikusi ir per ankšta avalynė. Reikėtų joje kas kartas vis labiau įsigali ZZ2« — Ats. Nepasakai kurioje kaklo vietoje dėvėti tokia avalynė, kuri visai nespaus­ Związek Związkow Zawodowych —. pro­ guzas yra. Spėju, kad kaklo priekinėje tų kojų. Labiausiai kojos nepakenčia dalyje, Jei guzas yra priekinėje kaklo fesinių sąjungų sąjunga. Prie šio kolekty­ ankštų batųr jei koįos linkusios prakai­ vo sparčiai dedasi įvairios darbininkų dalyje, t.^y. padidėjusi šydinė liauka tuoti. Kad kojos neprakaituotų, reikia organizacijos. ZZŽ vadai reikalauja, kad (struma), tai galima gydyti tik operaci­ jas bent vieną kartą per savaitę suvil­ Lenkija nesidėtų į jokį fašistinį bloką. jos būdu. Šita operacija valstybinėje gyti 10% formalino skiediniu, arba" du— Jie taip pat reikalauja naujo seimo rin­ Kauno Egoninėje atsieina apie 100 litų. tris kartus per savaitę pamirkyti karšta­ kimų. Toks seimas turėtų būti renkamas Už gulėjimą šioje ligoninėje reikia mo­ me kalio permanganato skiedinyje. Ka- pagal teisėtumo ir teisingumo nuostatusr kėti 6 litus per dieną. Gulėti ligoninėje iio permanganato reikia dėti į vandenį Lenkijoje yra 83% valstiečių. Paskutiniu reikės apie 10 dienų. tik tiek, kad vanduo gerai paraudonuotų, metu jų tarpe kilo dideli bruzdėjimai, KL Ar pleiskanų iš galvos visai nega­ lima išnaikinti? V. P. KL Esu pavedusi žemę, dovanojimo ak­ Įvairiose krašto^ vietose vyko visa eilė tu su išimtine. Naujasis savininkas ne­ sukilimų, neramumų, per kuriuos butą Ats. Pleiskanos galvoje pasidaro iš paviršutinio odos sluogsnio. Tokių pleis­ duoda išimtinės. Sutartis padaryta na­ daug aukų. Lenkų valdininkai — .sausiau­ mie, dalyvaujant liudytojams. Ar gali­ si biurokratai, popierizmo mėgėjai. Juos kanų pasidaro nė tik galvoje, bet ant viso kūno. Pleiskanų visiškai neišnai­ ma, remiantis tąja sutartim, kreiptis į vykusiai apibūdino lenkų atvokatas Šu- teismą, reikalaujant išimtinės? manskis. Jis apie Lenkijos valdininkus kinsi. Tiesa, yra žmonių, kuriems pleis­ taip pasako: „bedvasiai, mašininkai iš es­ kanų pasigamina labai mažai. Kad pleis­ Ats. Naminė sutartis, liečianti žemės mės, nuo pat ryto pikti, amžinai arogan­ kanų galvoje nebūtų daug, reikia vie­ nuosavybę, jei ji vėliau notarų neįrašyta tiški, popieriniai žmonės". Apskritai da­ ną, du kartus per savaitę mazgoti galvą į tam. tikras turto perleidimo knygas, ne­ bartinei Lenkijai yra būdingas pasaky­ šiltu vandeniu ir muilu. Dar geriau pleis­ galioja. Tamsta tebesi dovanotojo turto mas, dar 18 amž. pirmoje pusėje pačių kanos nyksta, jei galva mazgojama ža­ savininkė. Jei tas asmup, kuriam dova­ lenkų pasakytas: Polską nierządem stoi liu muilu arba spiritiniu kalio muilu nojai savo turtą, tamstą skriaudžia, gali — Lenkija tik netvarka išsilaiko. Tokia (spir. sapon. kalinus). Šie du muilai la­ prašyti teismą panaikinti dovanojimo su­ padėtis neabejotinai turi privesti Lenki­ bai tinka ir veidui mazgoti, jei veidas tartį net tuo atveju, jei jis buvo įrašytas jos valstybę prie katastrofingų netikėti­ riebus ir blizga, arba jei pradeda veide į turto perleidimo registracijos knygas. numų. atsirasti spuogų. Jei veido ar * galvos Jei dovanotasis turtas jau yra perleistas oda nuo mazgojimo spiritiniu muilu pa­ trečiam asmeniui, tai tas, kuriam dova­ • Kiekvieną skaitytoją giliai sujaudins sidarytų labai sausa, tai ją reikėtų tep­ nojai, tamstai pareikalavus turi grąžinti 16—17 šio žurnalo puslapiai. Iš čia dvel­ ti, tik labai plonai, glicerinu. jo vertę. kia gedulinga, karti nuotaika. Mat* čia aprašoma skaudi tragedija, kaip šiomis dienomis lenkai sušaudė okupuoto krašto lietuvį, Vladą Jurkuvėną. Aprašytas kos dalykams skiriama nemaža vietos. PRANEŠIMAI. skaudusis likimas ir kitų Vilniaus krašto Priedu eina Ant. Venclovos „Pasaulio gro­ lietuvių: Sakalausko, Br. ŽemaičibT*Vin- žinė literatūra lietuvių kalba" 1823 — VI. Putvinskio v. I Kauno šaulių kuopos co Valineiaus, S. Blaževičiaus, A. Lu- 1932 m. Tai būtinas žurnalas spausdinto­ šauliams. kianskib ir Ipolito Buroko. Visi jie — jo žodžio kultūroje Sausio 30 d. 17 vai. Šaulių Sąjungos Vilniaus žemės \ kankiniai. Kiekvienai didesnei ar . mažes&ei bib­ salėje bus kuopos metinis susirinkimas. Labai įdomus straipsnis yra persi­ liotekai ar knygos mėgėjui, be to tiems, Darbų tvarkoj: tarybos rinkimai ir kiti spausdintas iš pačių lenkų darbo parti­ kurie norėtų pasisemti^ tikslesnių žinių svarbūs klausimai. Dalyvauja visi rikiai jos organo „Zwrot". Jį rašo kažkoks St. kuriuo nors klausimu iš turimos spaus­ ir rėmėjai šauliai. Kuopos vadas. Sopicki. Šiame straipsny pasakyta daug dintos medžiagos — Bibliografijos Žinios Vytauto Kalno būrio šauliams-ėms. tiesos. Būdinga tai, kad patys lenkai jau yra pirmutinis šaltinis ir rodiklis. Šio mėn. 30 d. 16 vai. Dr. J, Basana­ ima kelti balsą prieš savo krašto valdan­ J. K-as. vičiaus v. pradžios^ mokykloje šaukia­ čiuosius, kuriems primetama daug karr N. Bangelė — BALTŪSIS MARALAS. mas visuotinis metinis — būrio susirinki­ čios tiesos ryšium su Lietuvos — Lenki­ Apysakaitė jaunimui. Spaudos Fondo mas. Būrio vadas. jos santykiais. leid. Kaina 1 lt. Numery daug vietos skirta ir Klai­ Aldona Kazanavičienė — KRINTAN­ Aviacijos šaulių būriui. pėdos krašto laisvės jubiliejui. Apskri­ ČIOS SNAIGĖS. Poezijos knygelė vai­ Sausio 30 d. 16 vai. Karo aviacijos tai, šiame Mūsų Vilniaus dvigubame nu­ kams. Daik D. Tarabildaitės iliustracijo5'. puskarininkių. Ramovė j e šaukiamas avia­ meryje yra apsčiai įdomių straipsnių, Spaudos Fondo leid. Kaina 1 1L cijos šaulių būrio narių ir kandidatų su­ daug nauju minčių. J. Ž. 1. V. Mykolaitis - Putinas, KRIZĖ. Ro­ sirinkimas. Būrio vadas. BIBLIOGRAFIJOS ŽINIOS Nr. 6 (60); manas. Sakalas. 330 psl. Lt. 4 A. Gudai­ Lapkričio — gruodžio m. 1937 (X) m. Vy­ čio viršelis* Aleksoto rajono moterų šaulių ideologi­ tauto Didžiojo Universiteto Biblioteko 3. A. Vienuolis, RAŠTAI. XI. 1831 niai kursai. leidžiamas Lietuvos Biografijos Instituto METAI. Istorinės 1831 metų Lietuvos Sausio m. 28, 29 ir 30 d. Aleksoto ra­ ir Lietuvos Bibliotekininkų Draugijos or­ sukilimo tragedijos 8 paveikslų drama­ jono moterims šaulėms ruošiami ideolo­ ganas. Redaguoja Vaclovas Biržiška. tizuota kronika. Sakalas. 206 psl. Lt. 3. giniai kursai. Kursai vyks Aleksoto Šiuo n-riu pažymėtas Bibliografijos pradžios mokykloje (Dariaus ir Girėno Žinių dešimtmetis. Bibliografijos Žinios g.) minėtomis dienomis, nuo 18 — 21 yra toks žurnalas, kuris registruoja iš REDAKCIJOS ATSAKYMAI. vai. Paskaitas skaitys e. mot. šaulių va­ spaudos išėjusius leidinius, knygas, svar^ Ant. Liukpetriui, Katinų km. Visas dės p. C. Marcinkevičienė - Putvinskai- biuosius rašinius, straipsnius, skelbia kas nuotraukas perdavėme pagal Tamstos tė, dr. Ragaišienė, G. Pavalkienė, O. ką verčia iš svetimų kalbų k. L t. Žurna­ prašymą. Mes nepasinaudosime. , _,• Tercijoniehė, *gen. št. mjr. Jonaitis ir le rašoma bibliografiniais Ir biografiniais R. Blaževičiui, Kaišiadorys. Tą klausi­ k. Šaulės kviečiamos kuo gausingiausiai dalykais, dedama recenzijų. Lituanisti- mą iškėlėme s-gos vadovybėje. dalyvauti. Mot šaulių reikalų vedėja.