LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS www. lpkts.lt

Trisdeðimtieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. 2018 m. kovo 16 d. Nr. 11 (1273) Paminëtos partizanø vado A. Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinës LR Seimas 2017 metø pabaigoje karininko priesaikai, Tëvynei. Su gim- në pasidalijo mintimis apie 2018-uosius paskelbë legendinio Lie- tadieniu, partizanø vade!“ tëvelio gyvenimà. Apie ðio tuvos partizanø vado Adolfo Rama- Renginio metu tylos minute pagerb- garbingo partizanø vado gy- nausko-Vanago metais. Visoje Lietu- tas pasiprieðinimo sovietø okupacijai venimà, Laisvës kovø svar- voje ta proga vyksta ir vyks ávairûs ren- legenda tapusio partizanø vado ir visø bà, atminimo áamþinimà kal- giniai, minëjimai, þygiai, diskusijos... uþ Lietuvos laisvæ þuvusiø atminimas, bëjo Seimo nariai Laurynas Kovo 6-àjà Alytuje paminëtos mo- skambëjo LPKTS Alytaus filialo cho- Kasèiûnas, Arûnas Gumu- kytojo, partizanø vado, dimisijos briga- ro „Atmintis“ atliekamos partizaniðkos liauskas ir Emanuelis Zinge- dos generolo Adolfo Ramanausko-Va- dainos, ðoko jaunimo sportiniø ðokiø stu- ris, Lietuvos gyventojø geno- nago 100-osios gimimo metinës. Ðiai is- dijos „Alemana“ ðokëjos. Parodomàjà cido ir rezistencijos tyrimo torinei datai paminëti skirti renginiai programà su dedikuotomis Garbës sal- centro generalinë direktorë prasidëjo Ðv. Miðiomis Alytaus ðv. An- vëmis partizanø vadui Adolfui Rama- Teresë Birutë Burauskaitë, gelø Sargø baþnyèioje. Vëliau miesto nauskui-Vanagui, Laisvës kovotojams Varënos rajono savivaldybës bendruomenës nariai ir sveèiai rinko- ir Lietuvos valstybei atliko Lietuvos meras, istorikas Algis Kaðë- si aikðtëje prie „Laisvës Angelo“ pa- kariuomenës Garbës sargybos kuopos ta, Lazdijø rajono meras Ar- minklo, kur vyko ðventinis minëjimas. kariai. Prie „Laisvës Angelo“ pamink- tûras Margelis. Minëjimo metu Alytaus miesto sa- lo buvo padëtos gëliø puokðtës. Minëjimo pabaigoje vivaldybës meras Vytautas Grigaravi- Po to á renginá atvykæ sveèiai bei aly- Adolfo Ramanausko-Vana- èius kalbëjo: „Ðiandien susirinkome pa- tiðkiai buvo pakviesti á minëjimà Aly- go gimnazijos mokiniai susi- minëti þmogaus legendos gimtadiená. taus miesto teatro didþiojoje salëje. rinkusiesiems parodë spek- 11 metø ir 6 mënesiai. Daug ar maþai? Apie Alytaus Adolfo Ramanausko- taklá „Ateinu ið kanèios ir Tiek laiko Adolfas Ramanauskas-Va- Vanago gimnazijos organizuojamus skausmo pakilæs“. Jaunuo- nagas skyrë kovai uþ Lietuvos laisvæ ir 100-osioms karininko A. Ramanaus- liai meniðkai ir jautriai ápras- nepriklausomybæ. Tai puikus pavyz- ko-Vanago gimimo metinëms atminti mino partizanø vado, moky- dys, kaip reikia mylëti savo ðalá, kaip rei- skirtus renginius pasakojo ðios gimna- tojo, patrioto, kovotojo, gy- kia pasiaukoti, bûti atsakingam uþ gink- zijos direktorius Virginijus Skroblas. venimà ir laisvæ mylinèio lo brolius ir kovø draugus, uþ ðeimà, Adolfo Ramanausko-Vanago dukra þmogaus asmenybæ. juos iðsaugoti ir kartu likti iðtikimam Auksutë Ramanauskaitë-Skokauskie- Gintaras LUÈINSKAS Minime Knygneðio dienà Spaudos draudimo laikotarpis Knygneðio dienà. Jo atminimui yra bës apaðtalø“ draugija, kurios bûrá su- nesurusintas ir nesulenkintas so- Kovo 16-àjà minime Knygneðio die- skirtas ir dailininko Kazio Ðimonio pa- darë þinomi tautinio atgimimo veikë- dþius, Lietuvos garbingos praeities nà, pagerbiame draudþiamos spaudos veikslas „Knygneðio mirtis“. jai – Jonas ir Petras Vileiðiai, kunigai vaizdiniai, lietuviðka maldaknygë, platintojus – knygneðius. Lietuvos is- Kiekvienas Lietuvos kraðtas turëjo J. Ambraziejus ir V. Urbanavièius, in- elementorius, „Auðra“, „Varpas“ ir torijoje buvo du knygneðystës etapai. savo þinomus knygneðius. Aukðtaitijo- þinierius J. Bortkevièius, dr. A. Doma- kiti leidiniai. Knygneðiams daþnai tal- Pirmasis – susijæs su vadinamuoju spau- je ir visoje Lietuvoje garsëjo jau mûsø ðevièius ir kt. Draugija siekë ávesti lie- kino paprasti kaimo þmonës, pamal- dos draudimo laikotarpiu, antrasis – minëtas Jurgis Bielinis, Þemaitijoje – ku- tuviø kalbà á vieðàjá gyvenimà, stengë- dþios moterys, zakristijonai, ðkaplie- knygneðystë sovietinës okupacijos me- nigas M. Jurgutis, Suvalkø kraðte – si, kad ji skambëtø ir baþnyèiose, sie- rininkai. Jie visi savo kilniu darbu ir tais. Pirmajame etape po nepavykusio J.Kancleris, Rytø Lietuvoje – S. Didþiu- kë þadinti lietuviø tautinæ savimonæ. auka prisidëjo prie Rusijos valdþios 1863 metø sukilimo, rusiðkasis impe- lis, Vilniaus kraðte – kunigas S. Gimþaus- Maþojoje Lietuvoje, platindama lie- Lietuvoje pamatø susprogdinimo, prie rializmas, panaikinæs ið þemëlapio Lie- kas. Tarnaudamas Rygos policijoje, lie- tuviðkà spaudà, didþiulá darbà nuveikë Lietuvos valstybës atkûrimo. tuviðkà spausdintà þodá kûrë ir platino Marta Zauniûtë. tuvos vardà, norëjo sunaikinti mûsø dva- Sovietinës okupacijos metais sinës kultûros svarbiausià atspindá – lie- Juozas Miliauskas, literatûrinëje spau- Rusijos vidaus reikalø ministras, at- tuviø kalbà, tradicinio raidyno varto- doje þinomas kaip Juozapas Miglovara. sakydamas á Þemaitijos pavyskupio Antroji, jau sovietinio laikotarpio jimà, represinëmis priemonëmis pa- Jis savo poezija ir publicistika propaga- Antano Baranausko praðymà gràþinti knygneðystë, pasiþymëjo ginkluotojo spartinti mûsø tautos surusinimo eigà. vo tautos vienybæ, meilæ tëvynei, aukðti- lietuviams spaudà, atrëþë: „Nereikia pasiprieðinimo ir vëlesnës – dvasinës Svarbø vaidmená, stabdant pavergëjø no gimtàjà kalbà, net buvo pasiryþæs lie- mums nei jûsø meilës, nei jûsø paèiø. rezistencijos laikotarpiø pogrindi- uþmaèias, suvaidino daugiaðakë vysku- tuviø kalbos gramatikà paraðyti. Praeis kuris laikas, prasilies Lietuvoje niais leidiniais. po Motiejaus Valanèiaus veikla, knyg- Ðakiø apskrityje, platindamas lie- daug aðarø ir kraujo, o Lietuva pasiliks Partizaninës kovos laikotarpio neðysë. Vyskupas ne tik raðë lietuvið- tuviðkà spaudà, pasiþymëjo Sudargo rusiðka ir staèiatikiðka...” Kraðto ru- spaudoje atsispindëjo kovojanèios Lie- kas knygeles, steigë slaptas lietuviðkas klebonas M. Sederavièius, sutelkæs sintojai – muravjovai, miliutinai, tuvos dvasia, buvo analizuojama komu- mokyklas, kuriose buvo mokoma lietu- nemaþà bûrá kunigø bei pasaulieèiø kaufmanai ir jø tarnai, tikëjæ, kad ru- nistinë sistema, Lietuvos okupacija, viðkai skaityti ir raðyti, bet ir plaèiai or- knygneðiø. siðka raidë pabaigs tai, ko neuþbaigë jaunimas raginamas nesitaikstyti su ganizavo knygneðystæ. Steigiamojo Sei- Garsëjo savo aktyvia veikla „Garð- jø kardas, neávertino mûsø tautos gy- okupanto uþmaèiomis. mo narys, Lietuvos kariuomenës sava- viø“ , „Atgajos“, „Sietyno“, „Auðri- vybingumo, kurá puoselëjo ir skleidë (keliama á 4 psl.) noris, buvæs „Kario“ þurnalo redakto- nës“, „Þiburëlio“, „Kûdikio“ ir kitos rius Petras Ruseckas vyskupà Motie- knygneðiø organizacijos. Lietuviðkos jø Valanèiø pavadino didvyriu, tikru to spaudos platinimo centrai buvo ákurti Dëmesio! laiko tautos vadu. Vyskupo þodþio ir Vlado Putvinskio Ðilo–Pavëþupio dva- Balandþio 7 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Kauno águlos karininkø ramo- veiklos ákvëptas knygneðystës veiklo- re, Seinø ir Kauno kunigø seminarijo- vëje (A.Mickevièiaus g. 19, Kaune) ávyks Lietuvos politiniø kaliniø ir trem- je ryðkiausiai pasiþymëjo knygneðiø se, Veiveriø mokytojø seminarijoje, tiniø sàjungos XXV ataskaitinis rinkiminis suvaþiavimas. karaliaus vardà gavæs Jurgis Bielinis. Kretingos vienuolyne. Vilniuje, Ðv. Mi- Delegatus kvieèiame dalyvauti. Ðio legenda tapusio knygneðio gimta- kalojaus baþnyèios punkte, plaèiai ið- diená – kovo 16 dienà– minime kaip garsëjo vadinamoji „Dvylikos lietuvy- 22 Nr. 11 (1273) Tremtinys 2018 m. kovo 16 d. Þiniasklaida ir þurnalistai Vladimiras Laucius tinklapyje liuðaitis sako, kad prieð 28 metus po- tome, girdime ir lieèiame. Kitaip sa- kad visus dalykus pateikia pramoginiu „Lrt.lt“ analizuoja mûsø nacionalinës, litika buvo tikresnë nei dabar. Terlec- kant, tiesa ir realybë yra skirtingi da- pavidalu. Prieðnuodþiai bûtø du: a) su- ir ne tik, þiniasklaidos trûkumus ir ko- kas dar priduria, kad ir tikros þurnalis- lykai. Medijø ekologijos autoriai gvilde- teikti televizijai daugiau rimties (kom- kybæ, cituoja pasaulio màstytojø, tokiø, tikos bûta daugiau nei ðiandien. Jo at- na problematikà: vizualizmo (regëjimo, pensuojant uþ tai komerciniams kana- kaip Neilas Postmanas, Davidas To- sakymo esmë ta kad liberalø iðgirtoji matymo) puolimà ir pergalæ prieð þodþio lams) ir b) elito vieðosios raiðkos ir ðvie- reau ir kitø pastabas ir nuomones apie paþanga sutampa su pramoga, ásigalë- ir teksto kultûrà. Paprasèiau tariant, tai, timo lygiais kurti nepakantumo atmos- dabarties ir dviejø ðimtø metø pasau- jusia þiniasklaidos erdvëse ir apsime- kà matome pro langà, yra realybë, bet ne ferà bukai pramoginei kultûrai, kaip lio þiniasklaidos nuosmuká ir bëdas nuo tusia þurnalistika, nors su ðia ji nieko tiesa ar netiesa. Televizija klaidina, kai rûkymui, narkotikams, alkoholizmui. pat Ðvietëjø epochos, ir mûsø politolo- bendro neturi. N. Postmanas jau 1985 konfliktas parodomas tik vienos pusës Internetas trukdo telkti dëmesá, jo gø ir þurnalistø nuomones apie naciona- metais raðë: „Mûsø politika, religija, akimis. Rodoma realybë, bet ne tiesa. informacija lëkðta, pavirðutiniðka, ati- linæ þiniasklaidà. Èia pateikiu „Tremti- naujienos, sportas, ðvietimas ir preky- Todël televizinë-vizualinë kultûra yra traukianti nuo tikro – gilaus ir nuosek- nio“ skaitytojams sutrumpintà ir supran- ba tapo pramogø verslo priedais ir nie- atsakinga uþ þodþio, vadinasi, ir tiesos laus skaitymo. Nuo viso to nukenèia mûsø tamesne kalba iðdëstytà Vladimiro Lau- kas neprotestuoja – priëjome pasilinks- paþeminimà. Labai svarbu tai, kad kal- gebëjimas mokytis, þmogaus suvokimas ciaus teksto atpasakojimà. minimo iki mirties slenkstá.“ bos vertë glûdi tiesoje. Kalba nepririð- tampa pavirðutiniðkas ir jis daro klaidin- Jo nuomone, mûsø nacionalinei þi- Anksèiau politika ir politinë filoso- ta prie realybës, ji pajëgia sukurti kità gas iðvadas. Nesupranta, kad yra kvaili- niasklaidai labiausiai trûksta trijø da- fija nebuvo atskiros sritys. Anot N. Po- pasaulá, kurá galima vadinti netikrovës namas. Negeba atskirti prasmingos infor- lykø: suvokimo, kad þurnalistikos tiks- stmano, televizija jas atskyrë. Televi- vardu. Þodis yra tiesos kûrëjas, steigë- macijos nuo beprasmiðkos, þinià nuo las yra ieðkoti tiesos ir skelbti tai, kas zijoje nëra politinës filosofijos, o kar- jas ir rengëjas. Vaizdas yra ne argumen- triukðmo. Ið asmeniniø þiniø augintojø mus prie jos artina, vadovø ir nuomo- tu ir vietos ið tikrøjø giliems klausi- tas, o áspûdis. Televizinë kultûra laiko mes virstame medþiotojais ir rinkëjais niø lyderiø, kurie ðá tikslà suvoktø ir bû- mams, kuriø tikslas – tiesa. Ten sunku mus ne racionaliø argumentø, bet elektroniniø duomenø miðkuose. Prieð- tø iðprusæ, to, kas vadinama medijø ieðkoti ir tikros þurnalistikos, nusiritu- áspûdþiø pasaulyje. Matymas byloja, nuodþiai – a) grieþtesnis vizualinës ir pra- ekologija – apsaugos nuo informaciniø sios iki pramogos lygio. Tai pavojaus bet nei paaiðkina, nei pagrindþia. moginës daliø atribojimas nuo rimto tu- terðalø, skandinanèiø þurnalistikà lëkð- varpai televizijai ir þurnalistikai. Jei no- Þurnalistika negali bûti anapus tie- rinio, teikiant pastarajam pirmumo po- tumo ir pramogø sraute. rime gerø pokyèiø nacionalinëje þurna- sos ieðkojimo, o ten, kur ieðkoma tie- zicijas, b) knygø bei rimtos periodikos „Þiniø radijo“ laidoje „Ðimtas me- listikoje, turime jà (net ir televizijà) pa- sos. Èia negalima apsieiti be politinës skaitymo reikalavimas mokyklose ir uni- tø valstybei: kokià jà sukûrëme. Þur- daryti tokià, kad joje gyvuotø politinë filosofijos. Ðiuolaikinë þiniasklaida ne- versitetuose, c) nepakantumo atmosfe- nalistø poþiûris“ susiginèijo ponai filosofija. Prieðingu atveju nëra pra- iðvengiamai skleidþia smegenø nuodi- ra pavirðutiniðkam þiniø graibstymui ir jo Dapkus ir Terleckas, nesutardami dël smës kalbëti apie kokybiðkesnæ þurna- jimo, plovimo ir narkotinio svaiginimo padariniams, atsisakant nuostatos, kad ir tø minëtø dalykø. Tai atsakymai á klau- listikà ir þiniasklaidà. Bûtent televizi- efektà. Tradicinë (spauda) – vienaip, neskaitantis þmogus „irgi savaip protin- simà – kas svarbiau þurnalisto poþiû- ja diktuoja madas ir labiausia veikia in- televizija – kitaip, internetas – savaip. gas, tik kitoks“. Ir galiausiai – vadinamo- riui á valstybæ: vadovavimasis nekinta- formacinæ aplinkà. Tai, kà N. Postma- Ðtai Lauro Bielinio knygoje „Visuome- sios tradicinës þiniasklaidos masiniam mais principais ir istorinës perspekty- nas vadina televizine kultûra, veiksmin- në, valdþia ir þiniasklaida“ cituojamas vartotojui skiriamas turinys, kuris neda- vos matymas, ar liberali paþangos nuo- gai iðgarina tikrosios þurnalistikos su- kultûrininkø pasipiktinimas dël „aki- ro garbës demokratijai, nes ðio turinio stata su reikalavimu þvelgti á ateitá ir pa- vokimà ir trina privalomà ribà tarp jos vaizdaus masiniø informacijos priemo- vartotojai renka valstybës valdþià ir lemia mirðti praeitá. Dapkus svarsto: pasau- ir pramogø verslo. Procesà reikia stab- niø vulgarëjimo, primityvëjimo, agre- politinës raidos kryptá. Masinë kultûra ir lis vystosi sparèiais tempais, norintiems dyti ir apgræþti, keliant paprastà klau- syvumo, þiaurumo propagandos, pre- demokratinëse, ir nedemokratinëse vi- greièiau judëti á prieká nesvarbu, kas simà: kas yra þurnalistika? Laisvos þi- tenzijos bûti galutine teisingumo insti- suomenëse niekada netaps elitine kultû- buvo 1992 metais, juo labiau, kas bu- niasklaidos tikslas yra tiesos ieðkojimas tucija.“ Kovoti su tuo draudimais ar ra. Tad lieka tik arba tikëti ðvietimo vo 19 amþiuje. Terleckas atsako: jo ir jos skelbimas. Þurnalisto pareiga – skambiais pareiðkimais sunku ir nee- epochos idealø gyvybingumu, arba neti- dëstytoja yra sakiusi, kad po Homero tiesa ir visuomenës teisë á tiesà, grin- fektyvu. Kita vertus, kaltinti dël to vien këti. Ir arba domëtis tuo, kuo tikime, ar- kûriniø nebëra kà raðyti. Kad pamati- dþiamà árodymais. þiniasklaidà nevertëtø. Kaltas ir jà ið- ba nesidomëti. nës vertybës nesikeièia. Tik þiniasklai- Tiesos suvokimas ðiandien yra iðblan- laikanèiø vartotojø skonis. (Be to, so- Iðvada tik viena – kiekvienas þi- da pasikeitë – ji tapo pramogø indust- kæs, sakoma, nëra vienos tiesos, nes kiek- cialiai atsakinga þiniasklaida turëtø la- niasklaidos vartotojas, tai yra mes pa- rija. Terlecko pozicija artima medijø vienas turi savo tiesà. Problema ta, jog tie- vinti vartotojø skoná – kultûrinti já.) tys, turime atsirinkti, kur yra tiesa ir ekologijos poþiûriui á kultûrà ir þurna- sa glûdi ne ten, kà matome, girdime ar lie- Problema ne tai, kad televizija teikia kur tik propagandinis triukðmas. listikà pramogø verslo amþiuje. V. Va- èiame, o ten, kaip aiðkiname tai, kà ma- mums propagandinius dalykus, o tai, Parengë dr. Povilas JAKUÈIONIS Duonos ir meilës padauginimas, arba kà reiðkia bûti nepriklausomu Syká girdëjau toká pasakojimà: næ, o savàjà – mylëk“, – yra pasakæs 19 toliau. Ið lietuviø tapom kosmopolitais, 16 amþiaus ataidi kunigo, humanisto Mi- „Kartà numirë þmogus ir já pasitiko amþiaus ðveicarø poetas ir politikas nors dar taip neseniai ironizavom so- kalojaus Daukðos þodþiai. Kalba iðauga baisiai atrodanti moteris. „Kaip tu Gotfriedas Keleris. Nes savoji þemë, vietinës „benamystës“ scenarijø: „Moj ið tautos bûties ir apsigyvena joje. George èia patekai, tokia baisi bûdama“, – pa- tëvynë, – tai þemë, kur po mûsø kojo- adres ne dom i ne ulizca, moj adres – Orvelas savo antiutopijoje „1984“ vaiz- klausë mirusiojo siela. „Að – tavo dar- mis mûsø tëvai guli. Ne po svetimøjø, Sovetskij sojuz“ (Mano adresas – ne duoja visuomenæ, ðnekanèià „naujakal- bai“, – atsakë pasitikusioji.“ po mûsø. Mes savo gyvenimais juos namas ir gatvë, mano adresas – Sovie- be“, kur þodþiams suteiktos prasmës, Ðiemet mus pasitiko Lietuvos ðimt- saugom. Pasakymas – tëvai po mûsø tø sàjunga). Ið èia kilo kitas mistinis da- prieðingos toms, kurias jie ið tikrøjø turi. metis. Nors ið tikrøjø tai pasitiko rûstes- kojomis, pamenu, labai papiktino kai rinys – kosmopolitinë Lietuva (nors ið- Dabar mes iðradom „vertybiø perkaino- nioji to ðimtmeèio dalis – mûsø darbai. kuriuos mano draugus, ypaè jautresnes kilus diskusijoms apie viengubà ar dvi- jimà“, „visuomenës sekuliarizacijà“, Juk ne be reikalo tomis dienomis daug moteris. Kaip tai – tëvai po kojomis? gubà pilietybæ, visi kaþkodël nori rea- „seksualines orientacijas ir saviraiðkas“, aðtriau jutom, kokios mûsø, kaip nepri- Bet taip juk yra. Visa þemë palaikais lios, ne kosmopolitinës Lietuvos pilie- „lëðø ásisavinimus“, nors dar taip nese- klausomos valstybës pilieèiø, vizijos liko nusëta, krauju aplaistyta. Mûsø krau- èiais bûti...). Jei man tektø strateguoti niai ðaipëmës, kai visos melþëjos ir visi pie- tik vizijomis ir daug jautriau reagavom á ju, mûsø genetinis kodas èia áraðytas. Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ðven- menys buvo tapæ operatoriais, o vagys – su mûsø svajonëmis, ásitikinimais, ási- Èia yra mûsø paþadëtoji þemë, uþ joje èiø programas, bûtinai pradëèiau nuo grobstytojais. Kaip sakytø rinkodarinin- vaizdavimais, mûsø nuostatomis nesu- uþaugintus vaisus atsakyti turësime. Ðv. Valentino, nuo Meilës dienos, ápa- kai – susikompromitavo prekë? Sukurk tampanèius komentarus, tekstus, kalbas. Prieð savo sàþinæ, prieð vaikus, prieð reigojanèios darbais, santykiu, visu sa- jai naujà dizainà. Kita vertus, mes ne tik Norëjosi, kad „moteris“, kurià sutikome, Vieðpatá, nesvarbu, tikime juo ar ne. vo gyvenimu, o ne þodþiais mylëti savo perkeièiam þodþiø prasmes – mes peri- bûtø iðpuoðta ne vien ðventine atributi- Ezekielio knygoje yra eilutës, per tûks- Tëvynæ dël savo mylimosios ar mylimo- mam svetimus þodþius su svetimu turi- ka, bet ir ðventës vertø darbø vëriniu. tantmeèius pasiekusios mus ir paraðy- jo, dël savo vaikø, dël savo tëvø, dël sa- niu, pamesdami savuosius. Ir dar dau- Mûsø nepriklausomybæ þyminèios tos tarsi mums, bëgantiems ið savo na- væs, kad save gerbti galëtume. Kad vai- giau – imam svarstyti, kad mûsø tautos dienos, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, mø, Vinco Kudirkos þodþiais tariant, „dël kai turëtø kuo didþiuotis, kad vaikø vai- kalba jau neturëtø bûti vienintele vals- yra lydimos kitø prasmingø ðvenèiø – trupinio aukso, gardaus valgio ðaukðto“: kai galëtø legendas kurti. tybine kalba; nusprendþiam, kad pa- Ðv. Valentino, Tarptautinës gimtosios „Ðtai jis persodintas, / bet argi jis veðës? / O tada ápinèiau Tarptautinæ gimto- grindiniam, seniausiam mûsø universi- kalbos dienos... Ásimylëjimas paprastai Kai nusmelks já rytø vëjas, / argi nenu- sios kalbos dienà. „Kalba yra bendro- tetui nereikia nei Lietuviø kalbos, nei baigiasi ðeimos sukûrimu, vaikø gimdy- dþius visai, – / argi nenudþius lysvëje, sios meilës ryðys, vienybës motina, pi- Lietuviø literatûros katedros – po re- mu ir auginimu, meile jiems ir vaikø kurioje iðaugo?“ (Ez 17, 10) lietiðkumo tëvas, valstybës sargas. Su- organizacijø ar optimizacijø pirmoji meile tëvams. Ne ið kaþkur kitur, tik ið Mes dabar tà bëgimà ásigudrinom naikink kalbà – sunaikinsi santaikà, vie- priskirta prie Taikomosios kalbotyros ðios meilës gali kilti meilë þemei, kurio- vadinti graþiau: ekonomine emigraci- nybæ ir dorybæ. Sunaikink kalbà – su- instituto, antroji – prie Literatûros ir je tëvai ir tëvø tëvai atgula amþinam po- ja, laisvës kaina, þmogaus teise ieðkoti naikinsi dangaus saulæ, sujauksi pasau- kultûros tyrimø instituto. ilsiui. „Gerbk kiekvieno þmogaus tëvy- geriausios vietos realizuoti save ir taip lio tvarkà, atimsi gyvybæ ir garbæ“, – ið (keliama á 4 psl.) 2018 m. kovo 16 d. Tremtinys Nr. 11 (1273) 33 Ávykiai, komentarai Su kuo sutapsi, tuo pats tapsi! Uþsuko á sveèius bièiulis. Dar jam Mes galime sakyti, kad þmonës ne kvai- þasties (ar atvirkðèiai – protesto) de- nis ðimtmetis neegzistuotø. Ðitas ðûkis riedant pro vartus þinojau, kad laukia li, atsirinks, kur tiesa, o kur melas. Deja, monstravimas. Bet prisiminkime tos ðaknimis persipynæs su rasinio grynu- pokalbis apie þvejybà, mat girdëjau, jog tikrovë yra tokia, kad maþiau iðprusæ vadinamosios „patriotinës“ eisenos pra- mo ideologijomis, nukreiptas prieð ki- prieð savaitæ jis buvo ant Kurðmariø le- þmonës ið karto tampa tokios propa- dþià – svastikomis mojuojanèius skus- tø tautybiø Lietuvos gyventojus, sklei- do stintø paþvejoti. Dar pagalvojau – apie gandos aukomis be jokio atsirinkimo. tagalvius, stûgaujanèius „Lietuva – lie- dþiantis nepakantà, ir todël yra giliai kà daugiau su juo kalbëtis, jei ne apie þve- Na, kaip gali paskui ginèytis su þmoge- tuviams“, „Ne Rytams, ne Vakarams“, antikrikðèioniðkas. jybà – juk politika jis nesidomi, pasken- liu, sakanèiu, jog „pas Putinà tvarka“, bûta ir tiesmukiðkø antisemitiniø ðû- Kieno dabar yra Lietuva, kad reikë- dæs savo nedidelës medienos apdirbimo o va ten, kur demokratija, – betvarkë? kiø. Manot, viskas pasikeitë ið pagrindø? tø ðaukti „Lietuva – lietuviams“? Tai ámonës veikloje... Kaip visuomet, taip ir Juk gyvenime yra atvirkðèiai – Ru- Jei taip manote, pasiþiûrëkite, kas agituo- suponuoja, kad Lietuva mums dabar ðá kartà, pro ðalá vaþiuodamas uþsuko sijoje klesti oligarchø korupcija, savi- ja uþ eitynes. Gal tada praeis ir noras to- kaþkokiu bûdu nepriklauso. Tai apskri- trumpam. Tradicinis pokalbis – kaip valë, eilinis þmogus yra tuðèia vieta, ne- kiuose „patriotizmuose“ dalyvauti. tai paneigia Kovo 11-àjà, kurià ðvæsti sekasi, kaip ðeima – perëjo visai ne á þve- paisoma nei ástatymø, nei padorumo. Visgi eitynës buvo, ir ne vienos. Ðtai ke- eisenos dalyviai neva ir susirinko. (...) jybà. Jam, pasirodo, didþiausià áspûdá Tai tiesiog klasika – demokratija ir gy- lios nuomonës, labai taikliai apibûdi- Dabar jie eina vienoje eisenoje su ðû- paliko ne þvejyba, bet kelionë á vieðbu- vuoja vien todël, kad joje svarbiausia nanèios tiek vienas, tiek ir kitas eitynes. kiu „Lietuva – lietuviams“, su „skin- tá! Kadangi vyrai po þvejybos iðlenkë yra tvarka ir ástatymo virðenybë, o ðtai Vilija Aleknaitë-Abramikienë, bu- headais“ (skustagalviais) ir Murza. Gal taurelæ, tai nusprendë automobilius autoritariniuose reþimuose ástatymø vusi Seimo narë: „Ðiandien laiminga bus sakanèiø, kad jie ðûkiui nepritaria, palikti, o vieðbutin gráþti su taksi. Tai nepaiso net aukðèiausi valdþios þmonës, diena. Buvau dalimi didþiulës eisenos bet eisenoje ëjo iðreikðdami savo palai- ðtai bièiulá nustebino, kad taksi vairuo- nes „ástatymas yra jie patys“. (Gal ne vi- – nuo Seimo rûmø iki Arkikatedros. kymà patriotinëms vertybëms. Èia ne- tojas leido rusiðkà muzikà. Paklausë sai á temà, bet prisiminiau pasakojimà Ðalia þilagalviø maèiau gausybæ jaunø iðvengiamai prisimenu genialià lietuviø vairuotojo vardo – graþus lietuviðkas apie architektus, staèiusius daugiabuèiø þmoniø, ðeimø su vaikais, net su kûdi- liaudies patarlæ: „Jei ákiði pirðtà á ð..., tai vardas! „Tai kodël klausaisi tø prasto mikrorajonà kaþkur uþmaskvëje: jiems kiais veþimëliuose. „Kiek jûsø daug, – ne ð... iðsipirðtuos, bet pirðtas iðsið...“ skonio „balbalaikø“? – paklausë bièiu- teko sunkiausia uþduotis – suprojek- juokavo vienas eisenà fotografavæs Na, o pabaigai eilinio tautieèio at- lis. Vairuotojas iðjungë radijà, burbte- tuoti daugiaaukðèiø namø iðdëstymà vyriðkis. – Per sovietines demonstra- sakymas „patriotiniø eityniø“ ðalinin- lëjæs, kad „visi klausosi“. „Svarbiausia, taip, kad ið jø nesimatytø uþ kilometro cijas tokiø miniø net varu nesuvary- kams, kurie kaþkodël rinkosi ne eise- kad ne pirmà kartà vaþiuoju Klaipëdoje esanèio aukðto valdþios ðulo valdos... davo!“ Taigi dvideðimt aðtuoneri nà, kurià apraðë V. Aleknaitë-Abrami- su taksi, ir visada ta pati melodija!“ – Ásivaizduojate? Architektai suko gal- laisvës metai prabëgo, jos gaivûs þel- kienë, bet tà, kur su Murza: „O nuo ka- stebëjosi draugas, priminæs, kad net vas, kaip èia padaryti, kad á tà pusæ na- menys iðaugo ir davë viltingø vaisiø. da jos yra tautininkø? Visada maniau, Vilniuje taksi vairuotojai vengia leisti mø fasade nebûtø langø! Pabandykite O kai pamaèiau tvirtà jaunà vyrà, lai- kad Murzos. O dabar jau jis atskirai? tokias dainuðkas, nes gerbia klientà. ásivaizduoti daugiaaukðtá namà, kurio kantá uþ rankos sûnø ir braukiantá aða- Man tokiose eisenose nepatinka, kad Kas èia tokio, pasakys ne vienas. Jei viena siena aklina. O dabar – keliasde- rà, iðgyvenau tokià pilnatvæ, kuriai ti- þmonës renkasi manydami ir stengda- taksistui patinka tokia muzika, tai te- ðimt tokiø namø...) Ið karto uþbëgu uþ ko tik vienas vardas – Lietuva.“ miesi parodyti – mes esame didesni pat- gu klausosi, juk neuþdrausi. Þinoma, akiø tiems, kas ims sriûbauti, neva, pas O apie kitas, daugybæ aistrø tebeke- riotai, mes geresni, o jûs ten visi kiti – kad neuþdrausi, ir niekas to daryti ne- mus tas pats. Ne tas pats, nereikia ið- lianèias ir jau, atrodo, daug kam paþei- valdþiaþmogiai ir negalintys preten- siruoðia. Bet esmë yra ta, kad su kuo ta- sigalvoti. Arba tapatintis su tais paèiais. dusias kritiná màstymà, eitynes, para- duoti á lietuvio statusà“. patiniesi, tas ir esi! Ar ne per ilgai pas O dabar kita tema – „patriotinës ei- ðë Seimo narys Mantas Adomënas, nu- Kaip pirðtu á dangø! Belieka primin- mus laisvai liejosi putiniðka propagan- tynës“. Ar nepastebëjote, kad pasta- sivylæs, kad eitynëse ëjo ir ateitininkø ti, kad ir Vasario 16-àjà buvo dvi eise- da per TV ekranus (kuriø transliacijà ruoju metu atsirado labai daug visokiø atstovai: „Puikavosi transparantas nos. Viena – tokiø, kokius apraðë V. dar ámanoma riboti), ar ne per lengvai reiðkiniø su prieraðu „patriotinis, pat- „Lietuva – lietuviams“ (...) Kad ir kà Aleknaitë-Abramikienë, kita – „Lietu- skaitytojus pasiekia putiniðkos propa- riotinë“? Deja, pavadinimas dar nepa- aiðkintø, „Pro patria“ nacionalsofistai, va – lietuviams“. Kodël? Todël, kad es- gandos persigëræ spaudos leidiniai? Su- verèia reiðkinio tuo, kuo jis dedasi. nematyti ðito ðûkio implikacijø neáma- më ne skirtingas patriotiðkumo suvo- prantama, spaudos ir þodþio laisvë yra Taip galima pasakyti ir apie tas eitynes. noma. Sakyti, kad já naudojo Kudirka kimas, bet kad pirmieji eina su ðûkiu ðventas dalykas, bet èia reikalà turim ne Ne, ne dël to, kad eitynës apskritai yra ir kiti Atgimimo tëvai, tai tas pats, kas „Lietuviai Lietuvai“, o antrieji – su ðû- su „laisva spauda“ ar „laisvu þodþiu“ – nepriimtinas dalykas. Nieko panaðaus sakyti, jog svastika – nekaltas baltiðkas kiu, reiðkianèiu „èia viskas mano, ki- atvirkðèiai, kaip tik èia platinami me- – toks renginys yra graþi þmoniø simbolis. Neámanoma jo skaityti be is- tiems nepriklauso, dinkit ið èia“. lo, prievartos ir neapykantos þodþiai! bendrystës iðraiðka ir dþiaugsmo prie- toriniø paraleliø ir taip, tarsi paskuti- Gintaras MARKEVIÈIUS Popieþiaus Pranciðkaus valstybinis vizitas Lietuvoje – rugsëjá Kovo 9 dienà Vatikanas oficialiai druomene, jaunimu, neágaliaisiais, nuo apie tikràjà padëtá. kos þinià. Ðventasis Tëvas ne kartà ra- patvirtino, kad Lietuvos Respublikos sovietiniø represijø nukentëjusiais Pasak ðalies vadovës, Ðventojo Të- gino nutraukti agresijà prieð Ukrainà, Prezidentës Dalios Grybauskaitës ir Ka- tremtiniais ir politiniais kaliniais bei vo palaikymas ir padràsinimas yra toks taikiomis priemonëmis spræsti konflik- talikø Baþnyèios kvietimu rugsëjo 22–23 Holokaustà iðgyvenusiais þydø tautos pat reikðmingas ir ðiø dienø visuome- tus ir padëti nuo karo siaubo bëgan- dienomis su valstybiniu vizitu Lietuvoje atstovais. Popieþius aplankys Auðros nëje, kurioje iðveðëjusios patyèiø, tiems þmonëms. lankysis Popieþius Pranciðkus. Vartø Ðvè. Mergelës Marijos, Gailestin- smurto, susvetimëjimo, priklausomy- Uþ vilties ir padràsinimo þinià Eu- Valstybinis vizitas prasidës Vilniu- gumo Motinos koplyèià ir Genocido biø ir saviþudybiø problemos. Katali- ropai, indëlá siekiant globalios taikos, je dviðaliu Popieþiaus susitikimu su aukø muziejø, antràjà vizito dienà Kau- kø Baþnyèios pavyzdys ir solidarumas skleidþiamas gailestingumo, toleranci- Prezidente. Po jo Lietuvos ir Ðventojo ne aukos ðv. Miðias Lietuvos þmonëms. yra labai svarbus stiprinant bendruo- jos ir solidarumo vertybes Popieþiui Sosto vadovai S. Daukanto aikðtëje pa- Prezidentës teigimu, Popieþiaus vi- meninius saitus, teikiant paramà socia- 2016 metais áteiktas vienas garbingiau- sveikins ðalies þmones, aukðèiausius zitas yra istorinis ávykis. Lietuva nuo- liai paþeidþiamiems þmonëms. siø pasaulyje Karolio Didþiojo apdova- valstybës pareigûnus, uþsienio diplo- latos jautë tvirtà Ðvento Sosto paramà. Popieþius Pranciðkus yra vienas nojimas. matus, akademinës, meno ir pilietinës Vatikanas niekada nepripaþino mûsø reikðmingiausiø pasaulio lyderiø ir Popieþiaus vizito programa ir infor- visuomenës atstovus. valstybës okupacijos, tvirtai palaikë re- tvirtas moralinis autoritetas milijo- macija dël þurnalistø akreditacijos bus Vizito metu Ðventasis Tëvas taip zistencijos kovà uþ Lietuvos laisvæ ir nams tikinèiøjø, skleidþiantis solidaru- paskelbta liepos pabaigoje. pat susitiks su Lietuvos tikinèiøjø ben- padëjo skleisti pasauliui informacijà mo, meilës artimui, gailestingumo ir tai- Prezidentës spaudos tarnyba

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“ Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos bet kuriame „Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34, 6 mën. – 14,69 Eur. Nelikite be savo laikraðèio! 44 Nr. 11 (1273) Tremtinys 2018 m. kovo 16 d. Minime Knygneðio dienà Sveikiname (atkelta ið 1 psl.) Didelës paklausos turëjo èia iðspausdin- Sveikiname Paþymëtini Þemaitijos partizanø ta Lietuvos laisvës ðauklio Kæstuèio Ge- Nesuðalæ ið Sibiro gráþom, laikraðtis „Laisvës karþygys“, Lietuvos nio poezijos knyga „Ugnies kryþius“, Lie- Ir nuo þemës nenupûtë vëjai, laisvës armijos Vytauto apygardos ðta- tuvos partizanø dainos „Kovø aidai“, Nepalûþom po sielvarto kryþiais... bo leidinys „Aukðtaièiø kova“, Merkio 1941 metø birþelio sukilimo dalyvio ir rinktinës partizanø ðtabo leidinys „My- Laikinosios Lietuvos Vyriausybës nario 80-ojo gimtadienio proga sveikiname buvusià Irkuts- lëk Tëvynæ“, Kæstuèio apygardoje leistas dr. Adolfo Damuðio dokumentinë kny- ko r. Ðamankos k. tremtinæ Angelinà ANDRIEKUTÆ- „Laisvës Varpas“, Tauro apygardoje – ga „Lietuvos gyventojø aukos ir nuosto- BILOVIENÆ. Linkime sveikatos, artimøjø meilës ir „Kovos keliu“, „Uþ tëvø þemæ“, „Á Lais- liai 1939 – 1949 m.“ Ðioje spaustuvëje bu- Dievo palaimos. væ“ ir kiti. Ypaè ðiame laikotarpyje buvo vo iðspausdinta ir buvusio Lietuvos uþ- LPKTS Kretingos filialas bûdinga poezija, pasiekusi þmoniø ðirdis sienio reikalø ministro Juozo Urbðio kny- ir daþnai virtusi neávardintø autoriø su- ga „Lietuva ir Tarybø Sàjunga lemtingais Primename, kad LPKTS filialai savo narius sveikina nemokamai, o pri- kurtomis dainomis. Ðiose dainose atsi- Lietuvai 1934 – 1940 m.“ vatûs sveikinimai (kai sveikinate savo gimines ar draugus) kainuoja 10 (be spindi partizanø herojiðkumas, kovos su nuotraukos) arba 15 (su nuotrauka) eurø. Sveikinimo tekstà ir nuotraukà sovietiniu okupantu, jose gausu tikëjimo Katalikø Baþnyèios Kronika galite atsiøsti paðtu adresu: „Tremtinio“ redakcijai, Laisvës al. 39, 44309 akcentø, motulës, mergelës, namø, þuvu- Minint kovo mënesá Lietuvos knyg- Kaunas, arba el. paðtu: [email protected]. Pinigus uþ priva- siø uþ Tëvynæ atminimo motyvø. neðystæ visada prisimename ir kità jos èius sveikinimus perveskite á Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjun- Ið dvasinio rezistencinio laikotarpio istorijos svarbià datà – 1972 metø ko- gos sàskaità Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, ámonës kodas 300032645, mo- pogrindþio leidiniø paþymëtini „Auðra“, vo 19 dienà pasirodþiusià pogrindinæ këjimo paskirties langelyje áraðykite „Uþ sveikinimà Vardeniui Pavardeniui“. „Varpas“, „Rûpintojëlis“, „Alma Ma- „Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kroni- Neapmokëti privatûs sveikinimai nebus spausdinami. ter“. Ðiuose leidiniuose gausu sovietinio kà“. Jos buvæs redaktorius – naujøjø lai- „Tremtinio“ redakcija gyvenimo tikrovës ir pasiprieðinimo vaiz- kø knygneðys arkivyskupas Sigitas dø. Pabrëþiamas bûtinumas gilintis á sa- Tamkevièius „LKB Kronikos“ 11-ojo vo kraðto istorijà, á jo kultûros gelmes. Tik tomo pratarmëje raðo: „Tø dienø da- Ukmergës filialo susirinkimas gerai paþinæ savo tautos istorijà ir kultû- lyviai þinojo, kokia didelë yra kompar- Vasario pabaigoje ir kovo pradþio- LPKTS Kauno filialo valdybos pirmi- rà, iðliksime atsparûs primestai sovieti- tijos ir KGB prievartos maðina. Tai bu- je visoje Lietuvoje vyksta LPKTS filia- ninko pavaduotoja Jûratë Antulevièienë, nei melo ideologijai. Leidinys „Laisvës vo biblinis Galijotas, pasiryþæs sunaikinti lø ataskaitiniai rinkiminiai susirinki- pabrëþdama, kad stebisi Ukmergës me- ðauklys“, kurio vieni ið leidëjø buvo þino- Lietuvà ir Baþnyèià. Tie, kurie ryþosi ið- mai. Vasario 24 dienà ávyko ir mûsø, ro rûpesèiu tremtiniais, jø darbais bei mi disidentai Antanas Terleckas ir da- eiti á atvirà kovà su ðiuo Galijotu, buvo to- Ukmergës filialo, susirinkimas. projektais. Savo eilëmis susirinkusius pa- bartinis didelá populiarumà turintis kata- kie apgailëtinai maþi ir silpni kaip Dovy- Á sveèius atvyko Ukmergës rajono sveikino poetë, LPKTS narë Zuzana likiðkø laidø redaktorius, pranciðkonø das, bet jie turëjo tikëjimà ir pasitikëjimà meras Rolandas Janickas, LPKTS val- Stunþënienë. kunigas Julius Sasnauskas, be jokiø Apvaizda“. Prisimintini ir kiti ðio leidi- dybos narë, Kauno filialo valdybos pir- Buvo renkama filialo valdyba ir Re- uþuolankø ragino siekti Lietuvos lais- nio leidëjai – pasaulietis Petras Plumpa mininko pavaduotoja Jûratë Antulevi- vizijos komisija. Á valdybà iðrinkti Vac- vës ir nepriklausomybës. (jam neseniai LR Seime iðkilmingai bu- èienë, Vaclovas Sakalauskas ir kiti, Ðir- lovas Kalesnikas, Nijolë Kertenienë, Didelá palengvinimà ðiame knygne- vo áteiktas „Lietuvos laisvës þinios“ vintø rajono filialo valdybos pirminin- Regina Giedraitienë, Aldona Kalesni- ðystës laikotarpyje, leidþiant pogrin- þenklas), kunigas – dabartinis Telðiø vys- kë, rajono vicemerë Irena Vasiliauskie- kienë, Aleksandras Graþys, Vidmantas dþio spaudà, turëjo nuo 1981 metø vei- kupas Jonas Boruta, dabar daug kam þi- në, Ukmergës neágaliøjø sàjungos pir- Leðèius, Dana Darulienë, Rièardas Ðei- kusi Saliø kaime árengta slapta spaus- nomas raðytojas ir vertëjas, Jëzuitø mininkë Dalia Unikienë, Ukmergës bokas, Tamara Reingardtienë. Á Revi- tuvë, pavadinta „ab“. Jà árengë spaus- ordino narys kunigas, filologijos moks- miesto bendruomenës pirmininkas, zijos komisijà – Janina Vanagienë, Ju- tuvininkas Vytautas Andziulis savo so- lø dr. Kazimieras Ambrasas, marijonø Santarvës fondo ákûrëjas Julius Kazë- lë Gilvidienë, Marija Ðeibokienë. dyboje po gyvenamuoju namu. Jam pa- kunigas Pranas Raèiûnas, paðvæstojo nas ir kitø organizacijø atstovai. Labai malonu, kad LPKTS Ukmer- dëjo jau Amþinybën iðkeliavæs Jonas gyvenimo seserys Genovaitë Navickai- Pasikvietëme á savo renginá LPKTS gës filialo gretas papildë net 15 ukmer- Bacevièius, Ðauklio slapyvardþiu suda- të, Gerarda Ðuliauskaitë, Nijolë Sadû- Alytaus filialo tremtinius bei jø puikø giðkiø. Mûsø filialo valdybos narys Ri- ræs ir 1986 metais iðleidæs „Trumpà naitë, Bernadeta Maliðkaitë, Jadvyga chorà „Atmintis“. Jis ir pradëjo mûsø èardas Ðeibokas apdovanotas 3-iojo, Lietuvos istorijà“, paraðæs ir dabarti- Stanelytë, pasaulietis Povilas Petronis, susirinkimà, padainuodamas graþiø Danutë Ðeikienë 2-ojo laipsnio LPKTS niais laikais nepraradusià savo aktua- talkininkas Sergejus Kovaliovas, leidi- dainø. Alytaus filialo pirmininkë Sta- þymeniu „Uþ nuopelnus Lietuvai“, lumo paþintinæ knygelæ „Lietuviø var- nio krikðtatëvis – tuometinis vysku- së Tamaðauskienë, tardama sveikini- Antanas Maþeikis apdovanotas padë- gai dël savo kalbos Vilniaus kraðte“. Ðio- pas tremtinys, vëliau garbingasis Lie- mo þodþius, áteikë dzûkiðkos duonos kos raðtu, o mûsø filialo narë Danaida je spaustuvëje buvo spausdinama antiso- tuvos kardinolas Vincentas Sladkevi- kepalà mûsø filialo pirmininkei. Mikalajûnienë istorine Lietuvos vëlia- vietinë politinë, istorinë, religinë ir gro- èius ir kiti. LPKTS Ukmergës filialo valdybos va ið Ukmergës miesto bendruomenës þinë literatûra. Èia 1981 metais 5 tûks- Á naujàjà, okupacijos metø knygne- pirmininkë Aldona Kalesnikienë patei- pirmininko rankø. tanèiø egzemplioriø tiraþu buvo iðspaus- ðystæ ásitraukusi Baþnyèia ir susipratæ kë ádomià, gausiai iliustruotà skaidrë- Po visø sveikinimø ir diskusijø kon- dintas vyskupo Kazimiero Paltaroko pasaulieèiai, neiðsigandæ persekioji- mis 2016–2017 metø veiklos ataskai- certavo Ukmergës kultûros centro „Tikybos pirmamokslis“. Ði knygelë mø, kalëjimø nei Sibiro speigø, vedë tà. Revizijos komisijos iðsamià ataskai- miðrus choras „Tremtinys“. Toliau buvo iðleista net vienuolika kartø ben- mûsø tautà á nesulaikomà Atgimimo tà pristatë Revizijos komisijos pirmi- linksmino ir kvietë kartu ðokti ir dai- dru 32 tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu. Sàjûdá – á tà didelá stebuklà – Lietu- ninkë Janina Vanagienë. nuoti kultûros centro folklorinis an- Trisdeðimt du kartus buvo iðspausdin- vos Laisvës auðrà. Sveikinimo þodþius tarë Ukmergës samblis „Piniava“. tas maldynëlis „Garbë Tau, Vieðpatie“. Zigmas TAMAKAUSKAS rajono meras Rolandas Janickas, Tamara REINGARDTIENË Duonos ir meilës padauginimas, arba kà reiðkia bûti nepriklausomu (atkelta ið 2 psl.) iðsitaræs Jonas Jablonskis, o kitoje vietoje þadëtø. Kiek kartø þadëtø iðskëstomis visa tai savo meile ir rûpesèiu ir vël apað- Neliko net þodþio „lietuviø“... O pa- pratæsæs. – Maþa garbë svetimom kal- rankomis priimti sugráþtanèius. talø rankomis iðdalija miniai. Mes kiek- vymui mes nuosekliai ir be atvangos bom kalbëti, didi gëda savos gerai nemo- Gal skaitytojui ákyru, bet man Bib- vienas tam tikra prasme esam tie apað- esam „uþkalbinëjami“, kad visame kame këti“. Dabar gimnazijø akademiniai ro- lija yra knygø knyga, kiekvienam visø talai, kuriø rankomis Dievas nori pa- turime matyti pozityvà, kad dabar 21 am- dikliai vertinami ne pagal tai, kaip jø abi- laikø þmogui skirtas vadovas, kaip gy- dauginti paèius skurdþiausius duonos þius, kad visos pertvarkos vyksta ne turientai gimtàjà kalbà moka, o pagal venti, kad þmogiðko veido nepraras- kepaliukus, kad visi pasisotintø ir dar stichiðkai, o pasitelkus ekspertus. Ir be- tai, kiek á uþsienio universitetus ástoja... tum. Joje yra visiems þinomas palygini- liktø pertekliaus. Mûsø akimis nori pa- veik visais tik mums, tik mûsø savasties Gráþtu dar kartà prie meilës. Nes ten, mas apie duonos padauginimà. Jëzus vi- matyti stokojanèius vakarienës. iðsaugojimui svarbiais atvejais – pasitel- kur jos nëra, nëra ir gyvybës. Tik ðokis ap- sà dienà mokë þmones, galiausiai atëjo va- Mûsø akimis nori jis pamatyti ir mû- kus uþsienio ekspertus. Betgi kokiai vals- link Aukso verðá, tarnavimas instink- karas ir mokiniai iðsigando, kad neturës sø Laisvës sampratà, mûsø Nepriklauso- tybei, iðskyrus mûsø paèiø, gali bûti ir yra tams, tik egoizmas ir visa, kas ið to kyla. kuo tokios minios pamaitinti. Ir kaip el- mybës vizijà, mûsø rankomis nori tas vi- svarbûs mûsø tautiðkumo, mûsø kalbos, Nes net ir egoistiðkai save mylintys, ne- giasi Jëzus? Jis nedaro stebuklo, nepa- zijas kûnu ir krauju paversti. Todël bû- mûsø kultûrinës atminties dalykai? Kam, suprasdami, kokie paradoksalûs yra, beria miniai ið dangaus duonos kepa- tent ðventinëmis dienomis reikia nepa- jei ne mums, turi skaudëti mûsø kalbos slapta tikisi, kad kiti juos mylës besàly- lø, picø, keptø ar rûkytø þuvø anei po mirðti Justino Marcinkevièiaus iðtaros: iðlikimas, jos prioritetas? „Kalboje tau- giðkai. Ir kuo egoistiðkesnis, tuo labiau karðtos dienos atsigaivinti. Nors galë- „Vëliavà ne taip sunku iðkelti, kaip sun- ta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos trokðta bûti priimamas toks, koks yra. jo. Në blakstiena nebût sujudëjusi... ku per kasdienybæ neðti“. Nes ðventës kalboje yra iðdëta visa jos prigimtis – is- Kaip nekintanti vertybë. Kur benueitø. Ne. Jis liepia savo apaðtalams surink- ápareigoja prasmingai kasdienybei. torija, bûdo ypatybës, siela, dvasia, – yra Kiek kartø beiðduotø. Kiek kartø be- ti, kà þmonës turi atsineðæ, padaugina Laima ARNATKEVIÈIÛTË 2018 m. kovo 16 d. Tremtinys Nr. 11 (1273) 55 Ûkininko ið Gineikiø ðeimos istorija Igarkos tremtinio Aloyzo Reinio atsiminimai Pabaiga. muzikantas paklausë, kas að? Atsakiau, ne ragindavo dar kartà bandyti ásikur- Pradþia Nr. 9 (1271) kad esu Aloyzas Reinis, su tëvais iðveþ- ti Lietuvoje. Tad jau 1971 metais nu- Pradëjo Sibiro tremtyje masiðkai tas á Sibirà. Staiga jis padëjo armonikà, tariau gráþti á Lietuvà. Þmonai tuo metu mirti þmonës, ypaè vaikai ir senukai. Il- pribëgo prie manæs ir atsiklaupë ant ke- reikëjo baigti institutà, ji studijavo Kau- giau laikësi tie, kurie turëjo auksiniø liø, pradëjo atsipraðinëti, kad ir jis pasi- no politechnikos instituto treèiajame þiedø, papuoðalø ir kitokiø brangiø raðë ant kaþkokio skundo saugumui dël vakarinio fakulteto kurse. Laikinai pri- daiktø. Viskà keitë á maistà. O kai ne- mûsø iðveþimo, dabar labai gailisi… siglaudëme pas tëvus. Að pradëjau ieð- turëjo ko keisti á maistà, badavo. Visa Kai vakarëlio dalyviai suþinojo, kas koti darbo, bet vis nesisekë. Suþinojo- laimë, kad pradëjome retkarèiais gau- að, pradëjo sveikintis, stebëtis manimi. me, kad reikalingi ávairiø statiniø spe- ti ið Lietuvos siuntinius. Juos mums si- Tik vienas jaunuolis pagrasino iðsineð- cialybiø darbininkai besipleèianèioje unë Kaune gyvenanèios mamos sese- dinti kol nevëlu ir vaþiuoti atgal á Sibi- Jonavos azotiniø tràðø gamykloje. Ka- rys. Rasdavome ne tik maisto, bet ir ðil- rà. Sakë, iðkvies milicijà, kad prievar- dangi Lietuvoje nebuvau registruotas, tas pirðtines, kojines, kepures, taèiau ta iðsiøstø ten, ið kur atvaþiavau, kaip dirbti pagal specialybæ nepriëmë. Staty- ir labai laukëme ið Lietuvos þiniø apie jau yra buvæ: mat tremtiniai sugráþti á bos virðininkas Toleikis sutiko priimti tik giminiø ir kaimynø likimus. savo tëviðkæ negali… Supratau, kad èia á ten dirbusià nuteistøjø brigadà dailide: Visa laimë, kad mirë Stalinas, tai gy- mûsø niekas nelaukia. Nuvykau á Jona- vienu kaliniu bus daugiau ar maþiau, pa- venimas tremtyje ðiek tiek pasikeitë. và, ið ten susiruoðiau atgal pas tëvus, sakë. Gavome bendrabutá Skaruliuose. Pradëjo dirbantiems mokëti didesnius brolá Anatolijø ir seserá Otolijà. Árenginëjau aukðtus pastolius po sudëtais atlyginimus uþ darbus, skyrë miðkuo- Igarkoje gyveno ávairiø tautybiø ant kolonø vamzdþiais apie aðtuoniø met- Aloyzas Reinis ir Vaclovas Urbonavi- se ir kombinate dirbantiems ðiltesnius þmonës. Kombinate kartu su lietuviais rø aukðtyje. Darbas buvo pavojingas, ga- èius medienos sandëlyje, 1958 metai spec. drabuþius (veltinius, pirðtines, dirbo ukrainieèiai, baltarusiai, latviai, lëjo atsitikti ne- vatinukus). Medienos kombinatas bu- estai. Mieste buvo þuvies kooperatyvas. laimingas atsiti- vo didelis, pagamindavo daug brusø, Á ten ið tundros atvykdavo su elniø kin- kimas. Þmonà lentø eksportui ir vietos statyboms, ki- kiniais tungusai, atveþdavo parduoti ádarbino daþyto- taip sakant, gamino strategines prekes, þuvies, kurapkø, elnienos, kinkiniais ja, o dukrelæ pri- trëmimai jau buvo pasibaigæ, tad reikë- net vaikus paveþiodavo. ëmë á vaikø dar- jo jiems darbo rankas saugoti. Bëgo dienos. Tik tëvas nenurimo: su- þelá. Bendrabutis 1954 metais mes ið bendro barako sirado advokatà ir jo pagalba raðë á Mask- maþai kuo sky- iðsikëlëme, nes sugebëjome ásigyti ne- và praðymus iðleisti mus ið tremties á Lie- rësi nuo Sibiro didelá namukà Igarkoje. Su broliu pa- tuvà. Sakë, kad nori dar savo akimis pa- barako: blusos, augome, vasaromis eidavome þvejoti, matyti savo sodybà. Kai suþinojo, kad so- bendra virtuvë- aplinkiniuose miðkuose rinkdavome dyba nugriauta, labai sielojosi. Pagaliau lë ir tualetas, grybus ir uogas. Kai baigiau septynias ið Maskvos atëjo atsakymas, kad mû- triukðmas, nak- klases ir man sukako keturiolika, nu- sø ðeima reabilituota, draudimas su- tiniai girtuok- tariau toliau nesimokyti, o padëti të- gráþti á Lietuvà panaikintas. liavimai, bar- vams. Ásidarbinau kombinate. Tapau Brolis Anatolijus baigë mokyklà ir niai ir muðty- sandëlio darbininku, vëliau – „pichan- iðvaþiavo á Lietuvà, ásidarbino Bukoniø nës. Nutarëme kø“ droþëju. Po kurio laiko nuëjau tarybiniame ûkyje Jonavos rajone, bet gráþti á Kaunà. dirbti á kombinato þaliavø birþà, pas të- tëvas nutarë dar kiek èia padirbëti ir su- Tik ne viskas velá. Darbas buvo sunkus, tad 1958 laukti pensijos. Likome Igarkoje gy- buvo taip pa- metais, sulaukæs septyniolikos, pradë- venti toliau. Sesuo Otolija baigë Igar- prasta. Pradë- Ràstø ridentojai Igarkoje: ið kairës meistras Stasys Paulauskas, jau lankyti vairuotojø kursus, nes ðis kos politechnikumà ir dirbo tame pa- jau Kaune ieð- ukrainietis Simankoviè, vietinis rusas, Aloyzas Reinis ir Vac- darbas, ypaè dirbant su miðkoveþiais, èiame medþio apdirbimo kombinate. koti darbo. Pri- lovas Urbonavièius, 1959 metai buvo geriau apmokamas. Tik viena bë- 1968 metais nutariau dar kartà su- ëmë á Statybos da: Igarkoje tokios specialybës neruo- gráþti á Lietuvà, nes turëjau tris mëne- tresto Apdailos darbø valdybà. Buvau kooperatiná butà. Buvau jau baigæs vi- ðia. Susiruoðiau á politiniø kaliniø ir la- sius atostogø. Turëjau tikslà Lietuvo- dailidë, taèiau tokiø darbuotojø nerei- durinæ, tad ástojau studijuoti á KPI ru- geriø miestà Norilskà, buvusá uþ 500 je pasilikti. Atvykæs á Kaunà, patyriau, këjo, tad tapau skardininku, prieð tai sø grupæ ir að, nes lietuviðkai prastai ra- kilometrø. Taip tapau vairuotoju. Të- kad niekas èia labai nepasikeitæ: á dar- paliudijæs, kad ðiuos darbus iðmanau. ðiau. Studijavau ir dirbau spec. darbø vai tuo metu jau buvo gavæ pasus, bet bà nepriëmë, kai tik suþinodavo, kad Þmona studijavo politechnikos institu- valdyboje, rekonstravome Vilniaus gat- juose uþraðyta, kad Lietuvoje gyventi tremtinys. Praðë paþymëjimo ið val- to vakariniame skyriuje, dukrelei rei- vës, Laisvës alëjos namus ir komunika- neturi teisës. Mano pase tokio áraðo ne- dþios institucijø, kad galiu gyventi Lie- këjo darþelio. Suþinojau, kad galima cijas. 1976 metais buvau paskirtas buvo, tad tëvai ragino gráþti á gimtinæ. tuvoje. Þinoma, tokiø dokumentø gau- gauti butà be eilës tiems, kurie dirbo meistru ir dirbau iki pat 1996 metø. Tada daug kas jau vaþiavo namo… ti negalëjau, tad beliko treèià kartà su- ðiaurëje, bet man virðininkas pasakë, Deja, po netikusiai vykusios privatiza- 1959 metø vasarà sumaniau aplan- gráþti á Igarkà... kad reikia gauti ið Maskvos apie tai liu- cijos, Kauno statybos trestas bankru- kyti Lietuvà ir að. Kombinate be atos- Tuo metu mano gyvenime ávyko dar dijantá dokumentà. Þinoma, tremtiniai tavo, tada ásidarbinau Butø ûkio valdy- togø buvau iðdirbæs trejus metus, dir- ðis tas ádomaus. Daþnai ateidavau pas tokios teisës neturëjo. Viltis uþgeso. boje ir ten sulaukiau pensijos. bant uþ Poliarinio rato buvo atostogø savo tetà, gyvenusià Kaune. Ten kam- Tada susikrapðtëme savus pinigëlius, Spaudai paruoðë Stanislovas lengvatos, tad man priklausë net pen- barëlá nuomavosi mûsø tolima giminai- dar kaþkiek pasiskolinom ir ásigijome ABROMAVIÈIUS ki mënesiai poilsio. Nutariau jomis pa- të. Pas jà ateidavo draugë Irena, kuri dir- sinaudoti. Atvaþiavau pas tetas á Kau- bo Dirbtinio pluoðto gamykloje. Taip ir nà, ið ten nuvykau á Këdainius. Susiruo- susipaþinom. Kai iðvaþiavau á Igarkà, ðiau aplankyti gimtus namus Ginei- susiraðinëjome. Kartà ji paraðë, kad kiuose. Netoliese mûsø gyveno gimi- nori atvaþiuoti á Igarkà, susipaþinti su nës, deja, graþios sodybos, gyvenamo- Sibiru. Kaip atvaþiavo, taip ir jau nesu- jo namo su dideliais langais, èerpiø sto- gráþo, nes mudu susituokëme. Esame kar- gu, graþia priemene, darþinës, didelio tu jau iðgyvenæ beveik pusæ amþiaus. tvarto jau nebuvo, buvo likæ tik pama- Igarkoje ásidarbinau autobusø par- tai ir uþverstas ðulinys. Valdþia medie- ke vairuotoju. Tuo metu tëvai nutarë na pasinaudojo, statydama jiems reika- gráþti á Lietuvà. Susikrovë daiktus ir ið- lingus pastatus, viskà sudarkë, dabar dardëjo. Apsigyveno Jonavoje, nebu- sakytume, kad privatizavo sovietinë vo kur gyventi, taèiau Igarkoje susitau- valdþia. Buvau iðtremtas jau septyne- pë, pardavë namelá. Tad ir èia sugebë- riø, tad mano atmintyje dar buvo iðli- jo nusipirkti sodybëlæ, kur ir gyveno. kæ sodybos kontûrai ir ten vaikystëje Kai á Igarkà pas mane atvaþiavo bû- nutikæ ávykiai. sima þmona Irena, ið pradþiø dirbo sta- Gineikiuose nuëjau á jaunimo vaka- tybinëje organizacijoje, paskui augino rëlá. Ten manæs niekas nepaþino, tik mûsø dukrelæ Dianà. Irena daþnai ma- Otolija Reinytë su pussesere Jadvyga Sirtautaite, 1964 metai 66 Nr. 11 (1273) Tremtinys 2018 m. kovo 16 d. Þulpø ðeimos likimas Maþeikiø miesto pakraðtyje, buvu- duonai miltø á tolimà kelionæ. Malûne sio Troðkuèiø kaimo graþioje sodybo- eilëje pralaukë visà naktá. Namuose li- je, gyvena buvusi tremtinë Danutë Þul- ko motina Rozalija su septyniais vai- paitë-Puidokienë. Aplink namà oðia ið- kais: Virginija, jau baigusia gimnazijà, lakios puðys. Ðalia sodybos du meniðki Valerija –15 metø, Aleksu – 14 metø, kryþiai, pastatyti Danutës sesers Pra- Aloyzu – 8 metø, Danute – 6 metø, Va- nutës ir brolio kunigo Romualdo, me- liumi – 5 metø ir Romu – 3 metø. nantys buvusià Þulpø giminës vietà. Ankstø rytà pas Þulpas atvyko trys Gyvena Danutë su jau veþimëlyje stribai ir du kareiviai. Liepë ruoðtis ke- sëdinèiu mylimu Kostu. Kartu gyvena lionei. Motinai, neþinant, ko griebtis, duktë Virginija ir þentas Rimantas. Jie kareiviai á paklodes riðo visà jø turtà ir laikinai iðvykæ á Norvegijà. Puidokø neðë á veþimà. Kol kareiviai riðo antrà- sûnaus Raimondo ðeima yra Maþei- já ryðulá, pirmàjá stribai paslëpë uþ dar- kiuose. Pats Raimondas vairuoja ma- þinës. Kareiviai stribams liepë ryðulá su ðinas Europos keliais. daiktais padëti atgal á veþimà, o patiems Guvi sodybos ðeimininkë prisëda dingti. Tvarte bebuvusá tik vienà parðelá ðalia Kosto, pasideda nuotraukø albu- kareiviai, padedami sûnaus Alekso, pa- mà ir pasineria á tolimus jaunystës pri- pjovë, nusvilino, iðdorojo ir, gavæ ið mo- siminimus. Jos ramus pasakojimas tar- kytojos Ðiaulienës stiklainá druskos, më- si upelio èiurlenimas per akmenis ir sà susûdë ir sudëjo veþiman. Ðita mësa slenksèius nuvilnija per tipiðkà vienos nuo bado gelbëjo per visà kelionæ. ið daugybës þemaièiø ûkininkø ðei- Kaimynas Adomas Beinoras buvo mos tragiðkà likimà. pavarytas iðveþti Þulpø ðeimynos. Jam Þulpø giminë Danutës mama Rozalija Januðkai- motina ásiûlë pirkti jauèio odà uþ 10 të, gimusi 1898 metais Èekiø kaime, èervoncø. Tai ir buvo visi jø pinigai. Ið- Viekðniø valsèiuje, kilusi ið garsios Ge- veþamøjø vilkstinë judëjo pro Lecka- Danutë prisimena, kaip naktá prieð tas 1948 metø sausio 18 dienà, nuteis- dimino palikuoniø giminës. Danutës và ir Kuðlënus, pakeliui prisijungiant Velykas buvo apvogti. Visiems mie- tas 25 metams lagerio, kalëjo Intoje. senelës Urðulës brolis Jonas Gedimi- vis naujoms tremiamøjø ðeimoms. Taip gant vagys pro langelá ilgu vielos kab- Ten tremtyje vedë jaunystës draugæ nas Klausutis Berþanskis dar caro lai- pat ir Kuodþiø malûno savininko Dau- liu iðtraukë visus jø drabuþius, sudëtus Jadvygà Butaitæ. Uþaugino dukterá Lai- kais dokumentais buvo pripaþintas, jog kanto ðeimai. Stribø vyresnysis malû- ant palangës. Pajuto, kad kablys jau mà ir sûnø Jonà. Mirë 2001 metais. Berþanskiø giminë kilusi ið didþiojo ne nerado tëvo, nes ðis, suþinojæs apie traukia nuo jø ir antklodæ. Tada vagys Sûnûs Aleksas, Aloyzas, Valerijo- kunigaikðèio Gedimino dinastijos. tremiamà ðeimà, pabëgo á Latvijà. pabëgo. Ir Danutë per Velykas vietoje nas ir duktë Valerija Jarmoðkienë (mi- Danutës mama Rozalija ið gausios Ties Leckavos ar Kuðlënø þvyrduo- suknelës vilkëjo mamos sijonà. Vëliau rë 2017 metais), sukûræ ðeimas, gyve- penkiø broliø ir keturiø seserø ðeimos, be stribas, pasivijæs iðveþamuosius, su- Danutë priþiûrëjo paðto virðininko vai- no Maþeikiuose. Virginija, gimusi 1930 1919 metais, bûdama dvideðimties, nu- stabdæs Þulpø veþimà, iðtraukë moti- kus ir gaudavo pavalgyti. metais, iðtekëjo uþ buvusio partizano tekëjo uþ 24 metø Juozo Þulpos á Troð- nà á þvyrduobæ ir, naganu grasindamas Gráþusi á Maþeikius, Þulpø ðeima sa- J. Riboko, gyvena Vilniuje. kuèiø kaimo 50 hektarø ûká. suðaudyti, reikalavo pasakyti, kur të- vo ûkyje vietos neberado. Dþiaugësi pri- Jauniausias sûnus Romualdas, gi- Bûdami darbðtûs, pasistatë trobe- vas. Vaikai, garsiai verkdami, apspito glausti Maþeikiø paðto specialaus ryðio mæs 1944 metais, atitarnavæs sovietø sius, ir jau 1930 metais jø sodyboje ási- motinà, o stribas, keikdamasis sëdo ant pareigûno Valentino Savicko namelyje, kariuomenëje, baigë vidurinæ mokyk- kûrë pradinë Troðkuèiø kaimo mokyk- motociklo ir nurûko. neþinodami, jog Þiulpø ðeima yra stebi- là. 1971 metais ástojo á Kauno kunigø la. Augo Þulpø vaikai, pagal jëgas padë- Þulpø veþimas pasiliko gurguolës ma. Nors Danutë prisimena, jog Valen- seminarijà ir 1976 metais buvo áðven- dami ûkio darbuose tëvams ir samdi- gale. Maþeikiuose á geleþinkelio vago- tina Savickienë jiems buvusi labai gera. tintas á kunigus. Dël patriotiniø pa- niams. Prie stalo kartu su samdiniais sës- nà ásikraustë paskutiniai, ir vietos jiems Taip po ilgø vargø ir iðsiskyrimo me- mokslø buvo sovietø valdþios persekio- davo septyni sûnûs ir keturios dukterys. beliko tik prie pat vagono durø ant grin- tø 1958-aisiais vël visa ðeima susirin- jamas, kilnojamas á Kurðënus, Klyko- Per pirmàjà sovietø okupacijà 1940 dø. Motina ryðulyje rado tëvo ðvarkà ir ko Maþeikiuose. Tëvas Juozas parëjo lius, Kruopius, Skaudvilæ, Upynà, Þi- metais ðeima iðliko nepaliesta. Vokiet- jame buvusá tëvo pasà. Jai pasà pavy- ið Latvijos, ten sëkmingai iðsislapstæs. dikus, Dauginius, Viekðnius. meèiu jø ûkyje buvo apgyvendinta ið ko perduoti ðalia stoties gyvenusiam Sûnûs ir duktë gráþo ið lageriø. Tik sû- Danutë mena, kaip á tëveliø vestu- Rusijos atgabenta gausi pabëgëliø rusø Mikai, kad atiduotø tëvui. nus Vytautas nuteistas 25 metams, ið- viø 50 metø jubiliejø buvo suvaþiavusi ðeima. Uþteko duonos ir jiems. Tiktai so- Kelionë baigësi Irkutsko srities Tai- leistas ið lagerio, pasiliko Vorkutoje. visa ðeima. Vëliau, sulaukæs 82 metø, vietams gráþus, jie uþ tai nepadëkojo... ðeto rajono Sujetichos (dabar Biriu- Vedë lietuvæ. Uþaugino vaikus. Lanky- mirë tëvelis. Greit Amþinybën iðkelia- 1944 metø rudená, artëjant frontui sinskas) gyvenvietëje. Atveþtieji buvo davosi gimtinëje Lietuvoje. Jo duktë vo ir vyriausioji duktë Pranutë. Jau ne- ir kylant bolðevikø grësmei, sûnus iðkraustyti mokyklos kieme po plynu Laima su ðeima ásikûrë Alytuje. Vytau- bëra Juozo ir Jono, ir Valës. Vytautas traukësi á Vakarus. Deja, dangumi. Daukantai turëjo pinigø ir to sûnus vedë ukrainietæ. Dirba Mask- Motina Rozalija Þulpienë mirë 2002 nesëkmingai. Jø laivà, iðplaukusá ið nusipirko namelá. Þulpø aðtuoniø þmo- voje tramvajaus vairuotoju. Pats Vy- metais pas sûnø Romualdà, jau apakusi, Liepojos uosto, perëmë sovietai, ir niø ðeima po kurio laiko, ið barako ið- tautas, bûdamas 90 metø, dar 2017 me- taèiau aiðkaus proto ir geros atminties, Vytautas pateko á filtracijos lagerá. krausèius jame buvusius suomiø belais- tais buvo atvaþiavæs á Alytø aplankyti sulaukusi 105 metø. Á Tirkðliø miestelio Maþeikiø NKVD tampë motinà, vius, gavo 4x3 metrø kambarëlá. dukters Laimos. Tik á Maþeikius kapines partizanø motinà lydëjo vaikai, kvosdami, kur dingo jos sûnus. Grá- Jau pirmoji atvykimo diena buvo auþsukti sutrukdë sveikata. 23 vaikaièiai ir 27 provaikaièiai. þusá ið filtracijos lageriø Vytautà ban- paþymëta mirtimi. Su seneliais Ligei- Vyriausioji duktë Pranutë, gimu- Nutyla Danutë, paglosto petá veþi- dë uþverbuoti, jis pabëgo á Kurðënus. kiais atveþtas berniukas Andriuðka si 1920 metais, kaip partizanø ryði- mëlyje sëdinèiam savo Kostui, kariui Þulpø ûká apkrovë pyliavomis ir uþsimuðë leisdamasis nuo stataus Bi- ninkë Birutë, buvo suimta 1948 me- savanoriui, buvusiam Ðilalës kraðto kontribucijomis. Kalnënø kaimo akty- riusos upës kranto. tø vasario 6 dienà. Nuteista 10 metø, partizanui. Spintoje kabo þento Riman- vistas Volkovas su naganu rankoje ið- Motina su dviem vyresnëmis duk- kalëjo Dþezkazgane. Intoje iðtekëjo to ðaulio paradinë uniforma. Greit turës buoþino ûká: atëmë arklius, karves ir terimis ir sûnumi Aleksu pradëjo uþ savo kaimyno bendrabylio A.Bu- gráþti abu su dukra Virginija ið Norvegi- kiaules, iðveþë grûdus, paliko tik vienà dirbti sunkius vyriðkus darbus me- tos. Á Lietuvà gráþo 1958 metais su jos. Nesijauèia Puidokai vieniði, daþnai arklá, karvæ ir viðtas. dþio apdirbimo kombinate. Kamba- tremtyje gimusiomis dukterimis Aud- apsilanko Maþeikiuose gyvenantis vai- Kartà á namus atëjo aukðtas nepaþás- rëlyje likdavo keturios alkanos bur- rone ir Rima. Mirë Pranutë Butienë kaitis su savo puikia drauge. O ir visa plati tamas vyriðkis ir liepë motinai pasiraðy- nelës. Motina net duonos skoná bu- 1991 metø lapkrièio 25 dienà. giminë èia pat, Maþeikiuose. ti, kad „dirbs jiems ir gyvens gerai“. Mo- vo pamirðusi, viskà atiduodavo vai- Sûnus Juozas, gimæs 1921 metais, „Neiðnyko Þulpø giminë, nors ir nai- tina atsakë, jog iðdavikë nebuvo ir nebus. kams. Maþasis Romukas, namuose buvo taip pat partizanø ryðininkas. kinta, – sako Danutë,– vien brolio Atëjo 1948 metai. Vyresnieji vaikai graþiai bëgiojæs, nebepavaikðèiojo. Agentams smogikams Purvënø kaime, Aloyzo uþaugo ðeði vaikai“. Ir paþvel- Juozas, Vytautas, Jonas ir Pranutë jau Jø ðeimai daug padëjo kartu atveþti Undþienës sodyboje, nuþudþius tris gia pro langà á brolio kunigo Romual- buvo ásijungæ á partizaninæ kovà. Suimti, auksodiðkiai Ligeikis, Andriuðkos, Maþeikiø kuopos partizanus, Juozas do statytus du meniðkus kryþius, pa- nuteisti ir iðveþti á sovietinius lagerius. Dargiai, Barauskai ið Viekðniø. Jie sëkmingai pasitraukë. Slëpësi Klaipë- ðventintus Telðiø vyskupo Antano Vai- Apylinkës pirmininkas Chlopinas tremtyje mirë, á Lietuvà buvo parveþti doje, ten suimtas. Kalëjo Karagando- èiaus, þyminèius, jog èia gyveno ir vi- slapta praneðë, kad ðeima slëptøsi, nes palaidoti 1989-øjø liepà. je. Gráþæs dirbo melioracijoje Latvijo- sados gyvens Juozo Þulpos ir Rozali- bus tremiama. Tëvas, suðlavæs ið po Motina, melsdama Dievà stiprybës, je. Mirë 2002 metais. jos Jonuðaitës-Þulpienës Gediminaièiø kontribucijos likusiø grûdø likuèius, ið- per deðimtá metø, praleistø tremtyje, Sûnus Jonas, gimæs 1929 metais, dinastijos palikuonys. vaþiavo á Stulpino malûnà susimalti iðsaugojo ir uþaugino visus vaikus. buvo „Alkos“ ðtabo ryðininkas. Suim- Albertas RUGINIS 2018 m. kovo 16 d. Tremtinys Nr. 11 (1273) 77 Sovietinis herbas Palangos nepuoðia Ilsëkitës ramybëje Kas gali paneigti, kad tarp pasmerktas Hitleris ir visa jo prasidëjus, Raudonosios armi- sovietiniø kariø, palaidotø Pa- ideologija. jos kariai, vadovaujami þydo Kostas Puidokas langos centre, sovietine atribu- Lietuva buvo neutrali vals- Duðanskio, sadistiðkai Telðiø 1930–2018 tika paþymëtoje vietoje, nëra tybë, ji laikësi ir neutralios po- rajono Rainiø miðkelyje nu- sadistø ar þudikø, kurie 1941 litikos. Në su viena valstybe kankino 76 lietuvius. Jauniau- Gimë, augo ir mokësi Ðilutës r. Vainuto mies- telyje. Baigë Klaipëdos amatø mokyklà, dirbo metø birþelio 24-osios naktá Lietuva tuo metu nekariavo. siam buvo 18 metø. Jis buvo Klaipëdos celiuliozës fabrike. Kai pusbroliai Telðiø rajono Rainiø miðkely- Vokieèiams mus okupavus, at- nukankintas vien uþ tai, kad Adolfas Puidokas ir Petras Paulauskas iðëjo par- je nukankino mûsø 76 Lietu- sisakëme jiems tarnauti, laiky- buvo ðaulys, Lietuvos sûnus. tizanauti, Kostas taip pat ásitraukë á pasiprieði- vos pilieèius... Manau, kad ge- damiesi neutraliteto ir duotos Daug þmoniø nuþudyta nimo kovà. Partizanams teikë þiniø, platino jø riau ðioje vietoje stovëtø pas- priesaikos. Dël to Kaune buvo Tuskulënø dvare. Mûsø tau- spaudà, tiekë maistà ir medikamentus. 1951 m. sovietinio saugumo suimtas. Karo tribunolo nu- tatas-muziejus, kurio viduje suðaudyta kelios deðimtys Lie- tieèiai buvo nuveþti ir á Balta- teistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalëjo Irkuts- bûtø kryþius Lietuvos istorijai, tuvos kariuomenës karininkø. rusijà, kur juos buvo ketinama ko sr. Taiðeto r. Èiûnos lageryje. 1957 m. ið lagerio daug surinktos medþiagos, eks- Kai 1939 metais Sovietø sàjun- suðaudyti. Kadangi buvo nak- iðleistas á tremtá. Sujetichos gyvenvietëje vedë tremtinæ Danutæ Þul- ponatø, kurie visi bûtø apraðyti ga kartu su Vokietija uþpuolë tis, ëmus ðaudyti, þmonës gyvi paitæ. Gráþæ á Lietuvà, apsigyveno Maþeikiuose, dirbo melioracijoje trimis, o gal ir keturiomis kalbo- Lenkijà, Lietuvos vadovybë virto á duobæ. Budeliai kûnø ir statybose kaimyninëje Latvijoje. Atkûrus Nepriklausomybæ, da- lyvavo politiniø kaliniø veikloje. Jam suteiktas Kario savanorio sta- mis – lietuviø, anglø, rusø ir kai lenkams, kurie prieð tai valdë neuþkasë, pabëgo, nes artëjo tusas. kur vokieèiø kalba. Prieðais já Vilniaus kraðtà, nekliudë pa- vokieèiai. Likusieji gyvi pës- Palaidotas Maþeikiø Geidþiø kapinëse. turëtø stovëti þmogaus ûgio bëgti per Lietuvà á Anglijà. Tai èiomis parëjo á Lietuvà. Uþjauèiame þmonà Danutæ, dukterá Laimà, sûnø Raimondà ir paminklas 1949 metø vasario vyko iki pat mûsø okupacijos. 2018 metø vasario 2 dienos jø ðeimas. 16 dienà partizanø paskirtam Palangoje daugiau kaip ðimtas laikraðtyje „Tremtinys“ per- LPKS Maþeikiø skyrius Lietuvos prezidentu, ið Palan- kariø buvo priimti ir apgyven- skaièiau apie Amþinybën iðke- gos kilusiam generolui Jonui dinti pastate, kur dabar yra vai- liavusià Elena Bucevièiûtæ-Sa- Vladislava Þvalionytë- Vytautui Þemaièiui. kø sanatorija „Gintaras“. vickienæ (1929–2018) ið Aly- Kavaliauskienë Praëjo 74 metai, kai Palan- Prieðkarinëje Lietuvoje bu- taus rajono Vabaliø kaimo. 1932–2018 gos miesto centre buvo palai- vo 88 tûkstanèiai ðauliø – ap- Ðeimoje augo trys broliai ir doti rusø kariai. Paminkle ra- mokytø ginkluotø vyrø. Oku- trys seserys. 1944 metø gruo- Gimë Raseiniø aps. Ilgiþiø k. ûkininkø ðei- ðoma apie amþinà ðlovæ ir gar- pavus Lietuvà, buvo panaikin- dþio 23 dienà jø kaimà uþgriu- moje. Turëjo penkis brolius ir dvi seseris. Bro- bæ... okupantams. Siûlau jø pa- ta ðauliø organizacija. Visi jos vo NKVD kareiviai ir vietiniai liai Jonas, Aleksas ir Antanas buvo Lietuvos par- tizanai. Visi ðeimos nariai patyrë represijas. laikus perlaidoti kitoje, tam nariai atsidûrë uþ sovietiniø stribai. Ásiverþæ á Elenos tëvø 1948 m. Vladislava iðtremta á Krasnojarsko kr. tinkamesnëje vietoje. Mano ástatymø ribø. Iki Antrojo pa- namus, namiðkius iðvijo á þie- Igarkà. Tremtyje iðtekëjo uþ likimo draugo An- manymu, bûtø tinkama vieta saulinio karo ir po jo buvo su- mos ðaltá. Per naktá namuose ið- tano Kavaliausko. Uþaugino sûnus Algirdà ir prie Palangos senøjø kapiniø, naikinta 80 proc. ðios organi- miegojæ kareiviai, rytà padegë Petrà. 1960 m. gráþo á Lietuvà. Dirbo kolûkyje, Liepojos plento pusëje. Reikë- zacijos nariø. Jiems nebuvo ið visas sodybas, kaimo ir apylin- vëliau laiðkaneðe. Nuo 1988 m. buvo aktyvi po- litiniø kaliniø, tremtiniø, partizanø ir jø ainiø tø paruoðti vietà, pastatyti kuk- ko rinktis – laukë kalëjimas ar- kiø trobesius. Tàkart sudegë klubo „Garsas“ narë. Taip pat buvo aktyvi Alë- lø paminklëlá, o prie kapo pri- ba Sibiras. Net á kariuomenæ jø apie 50 ûkiø, þuvo apie 20 þmo- jø kaimo bendruomenës narë, giesmininkë, ðeimininkë. tvirtinti lentelæ su palaidotø niekas nepriëmë. Vienintelë niø. Kareiviai sudegino ir Ele- Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø Algirdà. kareiviø pavardëmis. iðeitis buvo eiti á miðkus ir ko- nos sodybà, suëmë tëvà Vladà Politiniø kaliniø, tremtiniø, partizanø ir jø ainiø Name-muziejuje atsispin- voti, galiausiai þûti, bet þûti Bucevièiø ir vyriausià sûnø klubas „Garsas“ dëtø mûsø tautos kanèios, pa- garbingai – uþ Tëvynæ ir laisvæ. Viktorà. Tëvà iðveþë á sovieti- tirtas skausmas, tragiðki ávy- Mano mamos brolis Au- nius lagerius, Viktorui liepë Antanas Kavaliauskas kiai ne tik 20 amþiuje, bet jau gustas Venskus ið Erlënø, dvi- ruoðtis kariuomenën. Taèiau 1929–2018 po 1863 metø sukilimo. Turë- deðimt keliø metø ðaulys, taip jis tapo Dainavos apygardos Gimë Raseiniø r. Plauginiø k. ûkininko ðeimoje. 1948 m. su ðei- tume galimybæ atskleisti visam pat kovojo, paaukojo savo gy- partizanu, slapyvardþiu Sekre- ma iðtremtas á Igarkà. Dirbo miðko pramonës kombinate. 1954 m. pasauliui, kà teko iðgyventi lie- vybæ. Kiek atslinkusi Raudo- torius. Jis þuvo 1946 metais vedë likimo draugæ Vladà Þvalionytæ. Tremtyje gimë du sûnûs. tuviams. Pasaulis dar maþai þi- noji armija sunaikino mûsø Varënos rajone, Pilvingiø kai- 1961 m. gráþo á Lietuvà. Gyveno Raseiniø r. Buvo aktyvus, drau- no, kà iðdarinëjo komunistinës Lietuvos karininkø, nesuskai- me. Motina su keturiais vaikais giðkas, neiðdavæs patriotiniø ásitikinimø. ideologijos veikëjai. Pakalikø èiuosi, jø buvo tûkstanèiai. Lie- 1947 metais iðtremta á Tiume- Palaidotas Raseiniø r. Alëjø k. kapinaitëse. netrûko ir tarp mûsø tautieèiø. tuvos pilieèiai buvo veþami jau næ. Elena tremties iðvengë, nes Kariuomenës istorija – mano istorija Pavyzdþiui, stribai, kurie save nuo 1941 metø birþelio á trem- 1946–1948 metais buvo Ru- Lietuvos kariuomenës ákûrimo 100-meèio proga Vytauto Di- vadino „liaudies gynëjais“. Ko- tá, tarp jø – ir tautos elitas, ðau- gio bûrio partizanë. Vëliau dþiojo karo muziejus kvieèia iki gruodþio 1 dienos á muziejø atne- munistai ir visa jø sistema turi liai, Lietuvos armijos karininkai, slapstësi. ðti daiktø, atspindinèiø ðeimos sàsajas su kariuomene: nuotraukø, bûti pasmerkta, kaip kad buvo diplomatai, mokytojai. Karui (keliama á 8 psl.) laiðkø, medaliø, diplomø, apdovanojimø, uniformø ir jos daliø (ke- Skelbimai puriø, antsiuvø ir kt.), kitø asmeniniø daiktø. Daiktai turëtø bûti ið ðiø laikotarpiø: tarpukario Lietuvos kariuomenës (1918–1940 Kovo 17 d. (ðeðtadiená) 11 val. Stasio Vainiûno meno mokykloje (Maironio g.8) ávyks m.), antisovietinio pasiprieðinimo (partizanø kovø 1944–1953 LPKTS Palangos filialo pakartotinis ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Praðome visus fi- m.), dabartinës Lietuvos kariuomenës (nuo 1990 m.). lialo narius dalyvauti. Pasiteirauti tel.: (8 37) 42 21 49; (8 37) 42 21 47. El. paðtu: Kovo 22 d. (ketvirtadiená) 10 val. kvieèiame dalyvauti dainø festivalyje „Dainos ið tremties“, [email protected] ir [email protected]. kuris vyks Varënos kultûros centre (J. Basanavièiaus g. 2). Apie dalyvavimà maloniai praðome praneðti iki kovo 20 d. el. paðtu: [email protected] arba tel. Balandþio 3 d. (antradiená) 17 val. Lietuvos Sàjûdþio Vilniaus 8 706 63 818. skyriaus taryba kvieèia Lietuvos mokslø akademijoje paminëti Sà- jûdþio þygá á Lietuvos Nepriklausomybæ. Registracija nuo 16 val. Kovo 23 d. (penktadiená) 10 val. ávyks LPKTS valdybos posëdis. Valdybos narius kvieèia- me dalyvauti. Balandþio 6 d. (penktadiená) 16 val. Klaipëdos PKTS val- dyba kvieèia á Bendruomenës namø (Debreceno g. 48) pirmo Kovo 24 d. (ðeðtadiená) 12 val. LPKTS bûstinës salëje (Laisvës al. 39, 2 a.) ávyks LPKTS aukðto salëje ávyksiantá Klaipëdos politiniø kaliniø ir tremtiniø Kauno filialo ataskaitinë rinkiminë konferencija. Dalyvaus choras „Tremtinys“. Turëkite nario sàjungos ataskaitiná susirinkimà – konferencijà. Turëkite na- paþymëjimà, bus galima susimokëti nario mokestá. Kvieèiame gausiai dalyvauti. rio paþymëjimà.

Tremtinys Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties www.lpkts.lt ir tremtiniø sàjunga 2 spaudos lankai ir tautos netekèiø atspindþiai“ ir „Istorija ISSN 2029-509X be „baltø dëmiø“ remia ISSN 2029-509X Ámonës kodas 300032645 Tiraþas 1720 egz. Redaktorë Jolita Navickienë Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365 Redakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë AB „SEB“ bankas Kaina Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, Spausdino spaustuvë 0,61 euro Tel. (8 37) 323 204 UAB „Morkûnas ir Ko“, El. p. [email protected] Draugystës g. 17, Kaunas

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone. 88 Nr. 11 (1273) Tremtinys 2018 m. kovo 16 d. Bevardþiai knygneðiai Iðkilmingai á 2018-osius áþengë Lie- iki pradþiamoksliø, taèiau nepalûþusiø, liais ornamentuotà albumëlá. Ið Ka- kita tauta nëra turëjusi nei knygneðiø, tuva. Trispalvës, jaudulys, Nepriklau- iðtikimø Lietuvos laisvei. Paèiu slap- zachstano kalëjimo bevardþiai knygne- nei paties þodþio savo þodyne. Todël somybës Akto signatarø darbai, atras- èiausiu bûdu ið ávairiø ákalinimo vietø ðiai ðá rinkiná po 25 metø pasiuntë á Va- taip sunku mums iðaiðkinti kitatau- tas ir Lietuvai parodytas prof. Liudo surinkti laiðkai pasiekë kankinamas lie- karus. Kaip ji atsirado laisvajame pa- èiams, kas yra knygneðys, ar iðversti ðá Maþylio aktas byloja apie ðimtametæ, tuves kalines. Knygos turinys – jausmai saulyje? Kas gali paliudyti sudëtingà þodá á kitas kalbas. daugiau – tûkstantmetæ mûsø laisvës, ir þodþiai á Sibirà iðtremtø lietuviø, ku- kelià nuo rankraðèio iki Uþatlantës? Uþ ðio straipsnio atsiradimà reikia mûsø nepriklausomybës kelio istorijà. rie Tëvynæ Lietuvà iðkelia aukðèiau uþ Kun. Kazimieras Pugevièius, Katalikø dëkoti Domui Akstinui, daugelá me- Iðsaugoti pirmieji þenklai su Vyèiu, savas kanèias, pavojus, ilgesá, net uþ gy- Baþnyèios Kronikø leidëjas, neþinomu tø atidavusiam knygø leidybai, buvu- pirmieji þemëlapiai, praneðæ pasauliui vybæ... Tai lyg ir nematomas, bet stip- keliu gavo ið Sibiro nepaprastà rankrað- siam pogrindþio spaustuvës „ab“ ben- apie Lietuvà ir lietuvius. riai jauèiamas ryðys su pavergta Lietu- tá. Su Gintës Damuðytës ir Mariam Ska- dradarbiui, JAV veikianèio „Á Laisvæ“ Kas mes bûtume be savo istorijos, va ir nekaltais, daug iðkentëjusiais bro- beikis pagalba tekstai iðversti á anglø fondo talkininkui ir knygø platintojui, be þmoniø, iðsaugojusiø dokumentus? liais Sibire... Kiek Sibiro kankiniø iðli- kalbà, áþangà paraðë Juozas Kojelis. surengusiam ne vienà parodà Kaune, Tikras kultûrininkas, rezistencinio ko iki ðiol gyvø? Gal nedaug. Taèiau jø Kaip gimë ði knyga? 1981 metais gimtuosiuose Druskininkuose, talki- paveldo „Atmintis“ ákûrëjas, XXVII mintys knygoje þëri vilties ðviesa. JAV pasiekë dokumentas, kurá 1982 me- nusiam tvarkant Marijonø bibliotekà. knygos mëgëjø draugijos narys Domas Tai nepalûþusiø ðirdþiø kovotojai, tais Lietuviø Religinë Ðalpa kalifornietës, Dalia POÐKIENË Akstinas ir Snieguolë Jurskytë pasida- laisvës kovà tæsæ Sibiro tremtyje, kalëji- Antano Brazausko naðlës Sofijos lijo vienu ið savo kolekcijoje saugomu muose ir koncentracijos stovyklose. Á Brazauskienës lëðomis iðleido ðià dokumentu. Kitaip nepavadinsi, nes ðiuos vyrø kaliniø, buvusiø partizaniniø unikalià, vienintelæ tokio pobû- knyga pavadinta „Nelaisvëje gimæs kû- kovø dalyviø laiðkus „lietuvaitëms, kovos dþio knygà. Apie knygos pasirody- dikis“ turi neátikëtinà istorijà. sesëms“ savo atsakyme moterys atraðë: mà straipsnyje „Mylëk Tëvynæ ne Tai dokumentas apie Kazachstane „Tëvyne Lietuva, Tu mums viena, nepa- þodþiais, bet darbais“ (1982, vasa- ákalintø lietuviø Vasario 16-osios mi- keièiama ir ðventa... Tave mylime kaip rio 19, Nr. 7, Darbininkas) raðë nëjimà. 44 kaliniø mintys, eiliuota for- Motinà... Tu mums esi ir bûsi brangesnë Alë Rûta. ma paraðyti laiðkeliai, skirti „lietuvai- uþ auksà, deimantus ir þemèiûgus“. Knygneðystë – iðimtinis reiðkinys tëms, kovos sesëms“. Suposmuotos 1955 metø vasario 16 dienà paraðy- tautø istorijoje. Be lietuviø, jokia mintys liudija margaspalvæ kaliniø su- tus suposmuotus linkëji- dëtá – nuo universitetinio iðsilavinimo mus jie sudëjo á ðiaude-

Nusilenkime tremtiniø atminimui Susidomëjæs perskaièiau ðiø metø genda. Lietuviø ekspedicijos, lankyda- tuviai gráþo á tëvynæ ir jø ten neliko. La- lyèioje, þvelgdami á jà, nusilenksime vasario 2 dienos „Tremtinio“ Nr. 5 Bi- mos Korbiko kapines, stebëjosi statu- bai gaila, straipsnio autorë në vienu þo- motinoms, atgulusioms sibiruose. rutës Orinienës straipsná „Branginki- los iðraiðkingumu, jos iðskirtinumu, fo- deliu nepaminëjo, kad labai sunykusià Rimvydas Racënas, iðgabenæs „Si- me savo Tëvynæ!“ Noriu pasidalyti sa- tografavo jà, platino jos nuotraukas ir statulà pargabeno, tremtiniø kapø lan- biro Madonà“ ið Korbiko nykstanèiø ka- vo mintimis ir pastabomis apie garsià- aimanavo, kad ji pasmerkta sunykimui. kytojas, paminklø sibiruose statytojas, jø piniø, nepaliko ten tuðèios vietos. Jis rin- jà Korbiko Ðvè. Mergelës Marijos Birutës Orinienës straipsnyje girdi- prieþiûrà nuolatos organizuojantis, Rim- ko lëðas, ieðkojo skulptoriaus, kuris pa- skulptûrà, kurià dar 1955 metais vietinis si lyg ir priekaiðtas: „Ji buvo remontuo- vydas Racënas. Aèiû jam ir visiems, ku- darytø kopijà, gabeno jà tûkstanèius ki- laikraðtis pavadino „Korbiko Madona“. jama, daþoma ir kitaip priþiûrima, ir rie jam padëjo pargabenti, restauruoti lometrø, veþë klampiais keliais á Korbi- Iðraiðkingà statulà pagal „abrozdëlá“ su- ten gyvenæ lietuviai nenorëjo, kad ji bû- ir pastatyti jà, „Sibiro Madonà“, labai kà ir pastatë dar ðimtui metø. kûrë buvæs politinis kalinys Jonas Mal- tø iðgabenta á Lietuvà.“ tinkamoje ir pagarbioje vietoje – Ka- Aèiû jam, o autorei, patarèiau – dutis. Tose Sibiro uþkampio nykiose Korbiko kaimelis seniai iðnykæs. tedros tremtiniø koplyèioje. Mes, bu- branginkime savo Tëvynæ ir Tiesà. kapinëse „Korbiko Madona“ tapo le- Aèiû Dievui, ten gyvenæ tremtiniai lie- væ tremtiniai, uþdegdami þvakutæ kop- Jonas VALENÈIUS Sovietinis herbas Palangos nepuoðia (atkelta ið 7 psl.) tas, þmones, kurie gyveno toje vieto- dromas. Laikas priprasti, kad gyvena- okupantus su jø herbais ir pagiriamai- 1951 metais suimta ir karinio tribu- vëje. Jiems reikëjo parodyti, kad jie me laisvoje ðalyje, esame savo ðalies ðei- siais þodþiais. nolo nuteista 10 metø lagerio ir 5 me- atëjo ir jø herbas primins, jog atëjo vi- mininkai. Pagerbkime mûsø tautos sû- Petras NEVERAUSKAS tams tremties. siems laikams. nus ir dukteris, Tokiø þmoniø nemaþai buvo ir tarp Greitai bus 28 metai, kai mes gyve- kurie atidavë uþ kretingiðkiø, palangiðkiø. Kiek skaus- name nepriklausomoje Lietuvoje. Per mus savo gyvy- mo ir paþeminimo patyrë palangiðkë tà laikà daug kartø keitësi Vyriausybës. bes. Ir að po dau- Onutë Velièkaitë, kuri tardymo metu Në viena nesugebëjo apsispræsti su- gelio metø, pra- muðta, kankinta, bet draugø neiðdavë. tvarkyti Lukiðkiø aikðtës, pastatyti pa- leistø Sibire, Kankintas ir mokytojas, raðytojas, po- minklà. Vienintelis ûkininkas þemaitis, septynmetis ið- etas Vytautas Jurevièius, daug metø gyvenantis netoli Varniø, Telðiø rajo- veþtas kartu su praleidæs sovietiniuose lageriuose. Da- ne, sugebëjo pastatyti 4,5 metrø aukð- tëvais, gráþau á bar jis ilsisi Palangos kapinëse. Visus èio, 12 tonø svorio paminklà Vytautui Lietuvà ir jà tardymo baisumus regëjo partizanas Didþiajam. Paminklas stovi netoli Ðat- branginu. No- Algirdas Peèiukonis. rijos kalno. Á paminklo atidengimo riu, kad pagerb- Tai, kà mes þinome apie okupantø ðventæ, kuri vyko pernai vasarà, atvy- tute tuos, kurie nusikaltimus prieð mûsø tautà, tik ma- ko daug þmoniø, tarp jø buvo ir Vyriau- uþ Lietuvà ati- þa dalis. Në viena valstybë nelaidoja sybës nariø, dalyvavome ir mes – Pa- davë savo gyvy- miesto centruose savo kariø. Taip da- langos 6-osios kuopos jûros ðauliai. bes, sveikatà. O rë bedieviai okupantai, þemindami tau- Iki ðiø dienø mus valdo baimës sin- ne sovietinius Petras Neverauskas