LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS www. lpkts.lt Trisdeðimtieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. 2018 m. kovo 16 d. Nr. 11 (1273) Paminëtos partizanø vado A. Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinës LR Seimas 2017 metø pabaigoje karininko priesaikai, Tëvynei. Su gim- në pasidalijo mintimis apie 2018-uosius paskelbë legendinio Lie- tadieniu, partizanø vade!“ tëvelio gyvenimà. Apie ðio tuvos partizanø vado Adolfo Rama- Renginio metu tylos minute pagerb- garbingo partizanø vado gy- nausko-Vanago metais. Visoje Lietu- tas pasiprieðinimo sovietø okupacijai venimà, Laisvës kovø svar- voje ta proga vyksta ir vyks ávairûs ren- legenda tapusio partizanø vado ir visø bà, atminimo áamþinimà kal- giniai, minëjimai, þygiai, diskusijos... uþ Lietuvos laisvæ þuvusiø atminimas, bëjo Seimo nariai Laurynas Kovo 6-àjà Alytuje paminëtos mo- skambëjo LPKTS Alytaus filialo cho- Kasèiûnas, Arûnas Gumu- kytojo, partizanø vado, dimisijos briga- ro „Atmintis“ atliekamos partizaniðkos liauskas ir Emanuelis Zinge- dos generolo Adolfo Ramanausko-Va- dainos, ðoko jaunimo sportiniø ðokiø stu- ris, Lietuvos gyventojø geno- nago 100-osios gimimo metinës. Ðiai is- dijos „Alemana“ ðokëjos. Parodomàjà cido ir rezistencijos tyrimo torinei datai paminëti skirti renginiai programà su dedikuotomis Garbës sal- centro generalinë direktorë prasidëjo Ðv. Miðiomis Alytaus ðv. An- vëmis partizanø vadui Adolfui Rama- Teresë Birutë Burauskaitë, gelø Sargø baþnyèioje. Vëliau miesto nauskui-Vanagui, Laisvës kovotojams Varënos rajono savivaldybës bendruomenës nariai ir sveèiai rinko- ir Lietuvos valstybei atliko Lietuvos meras, istorikas Algis Kaðë- si aikðtëje prie „Laisvës Angelo“ pa- kariuomenës Garbës sargybos kuopos ta, Lazdijø rajono meras Ar- minklo, kur vyko ðventinis minëjimas. kariai. Prie „Laisvës Angelo“ pamink- tûras Margelis. Minëjimo metu Alytaus miesto sa- lo buvo padëtos gëliø puokðtës. Minëjimo pabaigoje vivaldybës meras Vytautas Grigaravi- Po to á renginá atvykæ sveèiai bei aly- Adolfo Ramanausko-Vana- èius kalbëjo: „Ðiandien susirinkome pa- tiðkiai buvo pakviesti á minëjimà Aly- go gimnazijos mokiniai susi- minëti þmogaus legendos gimtadiená. taus miesto teatro didþiojoje salëje. rinkusiesiems parodë spek- 11 metø ir 6 mënesiai. Daug ar maþai? Apie Alytaus Adolfo Ramanausko- taklá „Ateinu ið kanèios ir Tiek laiko Adolfas Ramanauskas-Va- Vanago gimnazijos organizuojamus skausmo pakilæs“. Jaunuo- nagas skyrë kovai uþ Lietuvos laisvæ ir 100-osioms karininko A. Ramanaus- liai meniðkai ir jautriai ápras- nepriklausomybæ. Tai puikus pavyz- ko-Vanago gimimo metinëms atminti mino partizanø vado, moky- dys, kaip reikia mylëti savo ðalá, kaip rei- skirtus renginius pasakojo ðios gimna- tojo, patrioto, kovotojo, gy- kia pasiaukoti, bûti atsakingam uþ gink- zijos direktorius Virginijus Skroblas. venimà ir laisvæ mylinèio lo brolius ir kovø draugus, uþ ðeimà, Adolfo Ramanausko-Vanago dukra þmogaus asmenybæ. juos iðsaugoti ir kartu likti iðtikimam Auksutë Ramanauskaitë-Skokauskie- Gintaras LUÈINSKAS Minime Knygneðio dienà Spaudos draudimo laikotarpis Knygneðio dienà. Jo atminimui yra bës apaðtalø“ draugija, kurios bûrá su- nesurusintas ir nesulenkintas so- Kovo 16-àjà minime Knygneðio die- skirtas ir dailininko Kazio Ðimonio pa- darë þinomi tautinio atgimimo veikë- dþius, Lietuvos garbingos praeities nà, pagerbiame draudþiamos spaudos veikslas „Knygneðio mirtis“. jai – Jonas ir Petras Vileiðiai, kunigai vaizdiniai, lietuviðka maldaknygë, platintojus – knygneðius. Lietuvos is- Kiekvienas Lietuvos kraðtas turëjo J. Ambraziejus ir V. Urbanavièius, in- elementorius, „Auðra“, „Varpas“ ir torijoje buvo du knygneðystës etapai. savo þinomus knygneðius. Aukðtaitijo- þinierius J. Bortkevièius, dr. A. Doma- kiti leidiniai. Knygneðiams daþnai tal- Pirmasis – susijæs su vadinamuoju spau- je ir visoje Lietuvoje garsëjo jau mûsø ðevièius ir kt. Draugija siekë ávesti lie- kino paprasti kaimo þmonës, pamal- dos draudimo laikotarpiu, antrasis – minëtas Jurgis Bielinis, Þemaitijoje – ku- tuviø kalbà á vieðàjá gyvenimà, stengë- dþios moterys, zakristijonai, ðkaplie- knygneðystë sovietinës okupacijos me- nigas M. Jurgutis, Suvalkø kraðte – si, kad ji skambëtø ir baþnyèiose, sie- rininkai. Jie visi savo kilniu darbu ir tais. Pirmajame etape po nepavykusio J.Kancleris, Rytø Lietuvoje – S. Didþiu- kë þadinti lietuviø tautinæ savimonæ. auka prisidëjo prie Rusijos valdþios 1863 metø sukilimo, rusiðkasis impe- lis, Vilniaus kraðte – kunigas S. Gimþaus- Maþojoje Lietuvoje, platindama lie- Lietuvoje pamatø susprogdinimo, prie rializmas, panaikinæs ið þemëlapio Lie- kas. Tarnaudamas Rygos policijoje, lie- tuviðkà spaudà, didþiulá darbà nuveikë Lietuvos valstybës atkûrimo. tuviðkà spausdintà þodá kûrë ir platino Marta Zauniûtë. tuvos vardà, norëjo sunaikinti mûsø dva- Sovietinës okupacijos metais sinës kultûros svarbiausià atspindá – lie- Juozas Miliauskas, literatûrinëje spau- Rusijos vidaus reikalø ministras, at- tuviø kalbà, tradicinio raidyno varto- doje þinomas kaip Juozapas Miglovara. sakydamas á Þemaitijos pavyskupio Antroji, jau sovietinio laikotarpio jimà, represinëmis priemonëmis pa- Jis savo poezija ir publicistika propaga- Antano Baranausko praðymà gràþinti knygneðystë, pasiþymëjo ginkluotojo spartinti mûsø tautos surusinimo eigà. vo tautos vienybæ, meilæ tëvynei, aukðti- lietuviams spaudà, atrëþë: „Nereikia pasiprieðinimo ir vëlesnës – dvasinës Svarbø vaidmená, stabdant pavergëjø no gimtàjà kalbà, net buvo pasiryþæs lie- mums nei jûsø meilës, nei jûsø paèiø. rezistencijos laikotarpiø pogrindi- uþmaèias, suvaidino daugiaðakë vysku- tuviø kalbos gramatikà paraðyti. Praeis kuris laikas, prasilies Lietuvoje niais leidiniais. po Motiejaus Valanèiaus veikla, knyg- Ðakiø apskrityje, platindamas lie- daug aðarø ir kraujo, o Lietuva pasiliks Partizaninës kovos laikotarpio neðysë. Vyskupas ne tik raðë lietuvið- tuviðkà spaudà, pasiþymëjo Sudargo rusiðka ir staèiatikiðka...” Kraðto ru- spaudoje atsispindëjo kovojanèios Lie- kas knygeles, steigë slaptas lietuviðkas klebonas M. Sederavièius, sutelkæs sintojai – muravjovai, miliutinai, tuvos dvasia, buvo analizuojama komu- mokyklas, kuriose buvo mokoma lietu- nemaþà bûrá kunigø bei pasaulieèiø kaufmanai ir jø tarnai, tikëjæ, kad ru- nistinë sistema, Lietuvos okupacija, viðkai skaityti ir raðyti, bet ir plaèiai or- knygneðiø. siðka raidë pabaigs tai, ko neuþbaigë jaunimas raginamas nesitaikstyti su ganizavo knygneðystæ. Steigiamojo Sei- Garsëjo savo aktyvia veikla „Garð- jø kardas, neávertino mûsø tautos gy- okupanto uþmaèiomis. mo narys, Lietuvos kariuomenës sava- viø“ , „Atgajos“, „Sietyno“, „Auðri- vybingumo, kurá puoselëjo ir skleidë (keliama á 4 psl.) noris, buvæs „Kario“ þurnalo redakto- nës“, „Þiburëlio“, „Kûdikio“ ir kitos rius Petras Ruseckas vyskupà Motie- knygneðiø organizacijos. Lietuviðkos jø Valanèiø pavadino didvyriu, tikru to spaudos platinimo centrai buvo ákurti Dëmesio! laiko tautos vadu. Vyskupo þodþio ir Vlado Putvinskio Ðilo–Pavëþupio dva- Balandþio 7 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Kauno águlos karininkø ramo- veiklos ákvëptas knygneðystës veiklo- re, Seinø ir Kauno kunigø seminarijo- vëje (A.Mickevièiaus g. 19, Kaune) ávyks Lietuvos politiniø kaliniø ir trem- je ryðkiausiai pasiþymëjo knygneðiø se, Veiveriø mokytojø seminarijoje, tiniø sàjungos XXV ataskaitinis rinkiminis suvaþiavimas. karaliaus vardà gavæs Jurgis Bielinis. Kretingos vienuolyne. Vilniuje, Ðv. Mi- Delegatus kvieèiame dalyvauti. Ðio legenda tapusio knygneðio gimta- kalojaus baþnyèios punkte, plaèiai ið- diená – kovo 16 dienà– minime kaip garsëjo vadinamoji „Dvylikos lietuvy- 22 Nr. 11 (1273) Tremtinys 2018 m. kovo 16 d. Þiniasklaida ir þurnalistai Vladimiras Laucius tinklapyje liuðaitis sako, kad prieð 28 metus po- tome, girdime ir lieèiame. Kitaip sa- kad visus dalykus pateikia pramoginiu „Lrt.lt“ analizuoja mûsø nacionalinës, litika buvo tikresnë nei dabar. Terlec- kant, tiesa ir realybë yra skirtingi da- pavidalu. Prieðnuodþiai bûtø du: a) su- ir ne tik, þiniasklaidos trûkumus ir ko- kas dar priduria, kad ir tikros þurnalis- lykai. Medijø ekologijos autoriai gvilde- teikti televizijai daugiau rimties (kom- kybæ, cituoja pasaulio màstytojø, tokiø, tikos bûta daugiau nei ðiandien. Jo at- na problematikà: vizualizmo (regëjimo, pensuojant uþ tai komerciniams kana- kaip Neilas Postmanas, Davidas To- sakymo esmë ta kad liberalø iðgirtoji matymo) puolimà ir pergalæ prieð þodþio lams) ir b) elito vieðosios raiðkos ir ðvie- reau ir kitø pastabas ir nuomones apie paþanga sutampa su pramoga, ásigalë- ir teksto kultûrà. Paprasèiau tariant, tai, timo lygiais kurti nepakantumo atmos- dabarties ir dviejø ðimtø metø pasau- jusia þiniasklaidos erdvëse ir apsime- kà matome pro langà, yra realybë, bet ne ferà bukai pramoginei kultûrai, kaip lio þiniasklaidos nuosmuká ir bëdas nuo tusia þurnalistika, nors su ðia ji nieko tiesa ar netiesa. Televizija klaidina, kai rûkymui, narkotikams, alkoholizmui. pat Ðvietëjø epochos, ir mûsø politolo- bendro neturi. N. Postmanas jau 1985 konfliktas parodomas tik vienos pusës Internetas trukdo telkti dëmesá, jo gø ir þurnalistø nuomones apie naciona- metais raðë: „Mûsø politika, religija, akimis. Rodoma realybë, bet ne tiesa. informacija lëkðta, pavirðutiniðka, ati- linæ þiniasklaidà. Èia pateikiu „Tremti- naujienos, sportas, ðvietimas ir preky- Todël televizinë-vizualinë kultûra yra traukianti nuo tikro – gilaus ir nuosek- nio“ skaitytojams sutrumpintà ir supran- ba tapo pramogø verslo priedais ir nie- atsakinga uþ þodþio, vadinasi, ir tiesos laus skaitymo. Nuo viso to nukenèia mûsø tamesne kalba iðdëstytà