1938 M. SAU­ SIO MĖN. 27 DIENA. Nr. 4. T R I M I T A S RESPUBLIKOS PREZIDENTAS A.SMETONA MEDŽIOKLĖJE Narušio nuotr. PASKIRTI SAULIŲ SPORTO KLUBŲ T R I M I T A S PIRMININKAI. LJETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENES , Vili Vilkaviškio rinktinės žaliosios šaulių sporto LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. klubo „Žalgirio" pirmininku paskirtas ats. j. ltn. Jonas Eina XIX metai, kas savaitė. Kalkys ir XXI Zarasų rinktinės šaulių sporto klubo „šau­ Leidžia ŠAULIŲ SĄJUNGA, lio" pirmininku, Kazys Kunca. Redaktorius JONAS KALNĖNAS. PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje SVEIKINIMAI. metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centų. šaulių Sąjungos vadą Klaipėdos prisijungimo 15 me­ Atskiras numeris* — 20 et.. tų sukaktuvių šventės proga sveikino: Dusetų šauliai ir Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. visuomenė, Andriejavo organizacijos ir* visuomenė, Ky­ SKELBIMŲ KAINOS 60 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ bartų organizacijos ir visuomenė, Bajorų būrio šauliai ir jams daroma nuolaidų. Už skelbimų turini Re­ visuomenė, Skuodo miesto ir apylinkės organizacijos ir dakcija neatsako. visuomenė. Dzūkų organizacijos - ir visuomenė, Paliepių RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. Nesuvartotų šaulių būrys, Paliepių tautininkai, jaun. ūkininkai, mo­ rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. kiniai, skautai ir visuomenė, Lekėčių ir Kuro šaulių Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarus. būriai, Pagėgių, Panemunės šauliai ir visuomenė ir kt. REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA Be to dar sąjungos vadą metinių susirinkimų prog* Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 22663. sveikino Linkuvos ir Kuršėnų šaulių būriai, Parokiškio šaulių būrys ir savo metinės šventės proga Baisogalos šaulių būrys. Sąjungos štabo žinios ŠAULIŲ RADIJO PUSVALANDIS. Sausio 22 d, šaulių radijo pusvalandžio metu med*. NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTĖ. gyd. Steponaitienė - Ambraziejūtė skaitė paskaitą: — šaulių daliniu vadai ir tarybos kviečiami ruoštis ju­ „Kuo moteris gali prisidėti prie krašto saugumo darbo". biliejiniu metų Nepriklausomybės šven'ės iškilmėms, Po paskaitos valstybės operos artistė Elzbieta Kardelienė šauliai ir šaulės aktingai dalyvauja iškilmių ruošos dar­ dainavo dainas. Akompanavo Dukstulskaitė. Be to bu­ be ir rūpinasi, kad šventei iškilmės būtų gražios ir di­ vo štabo pranešimai. dingos. Sausio 29 d. šaulių radijo pusvalandis skiriamas sau* Iškilmių programos pagrindus sudaro: Iškilmingi lems moterims- Pusvalandį ruošia moterų tarybos švie­ vėliavų pakėlimai; pamaldos, kuriose organizuotai daly­ timo vadovė Valstybės teatro artistė Ona Rymaitė. Pus­ vauja šauliai ir visos organizacijos su vėliavomis; žuvu­ valandžio pradžia 18 vai. sių del Lietuvos nepriklausomybės pagerbimas, iškilmin­ gi aktai, kurių pradžioje skaitoma nepriklausomybės ak­ ORGANIZACIJŲ ATSTOVŲ SUSIRINKIMAS. tas, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. mūsų senoje sos­ tinėje: Vilniuje. Aktą perskaičius giedamas Tautos him­ Sausio 28 d. 17 vai. šaulių Sąjungos salėje bus Kau­ nas. Po to — paskaitos, organizacijų atstovų žodis ir me­ no organizacijų, V. D. universiteto korporacijų, gimna­ ninė dalis. zijų, mokyklų ir įstaigų atstovų susirinkimas. Susirinki­ Vasario 16 d. namai papuošiami tautinėmis vėliavo­ me bus aptarta vasario 16 d. Nepriklausomybės šven­ mis, rengiamos iliuminacijos, kur galima pastatomi gar­ tės iškilmių programa. siakalbiai, per kuriuos visuomenė galėtų girdėti trans­ Susirinkimą kviečia vyriausiojo komiteto iškilmių liuojamą iš Kauno šventės iškilmių programą. sekcijos vadovas, šaulių Sąjungos vadas pik. Saladžius. Pasirūpinti, kad į šventės iškilmes būtų pakviesti Susirinkime taip pat dalyvauja Kauno rinktinės šta­ Vyčio kryžiaus kavalieriai, karo invalidai, Nepriklauso­ bo atstovas. mybės kovų dalyviai, aušrininkai, varpininkai, knygne­ šiai, Vilniaus konferencijos, dalyviai, seimo nariai* įstai­ LITERATŪROS IR MUZIKOS VAKARAS gų viršininkai, organizacijų vadovybių nariai ir visuo­ menės veikėjai. PANEVĖŽY. Šaulių dalinių vadai ir tarybos šventės iškilmes ruo­ Šaulių Sąjungos štabo kultūros ir švietimo skyrius* šia kartu su Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms susitaręs su XII Panevėžio rinktinės vadovybe, sausio 30 ruošti komitetais ir organizacijų vadovybėmis.^ Saulių d. Panevėžy ruošia literatūros ir muzikos vakarą. 17 vai. dalinių vadovybės pasirūpina šventės dieną 'tinkamai vakaras skiriamas kariuomenei ir 20 vai. šaulių teatro papuošti šaulių namus. Iškilmėse šauliai dalyvauja uni­ salėje šauliams ir visuomenei. formuoti, o šaulės, uniformuotos -arba su tautiniais dra­ Programoje dalyvauja: artistė Unė Babickaitė, poe­ bužiais. tas Jonas Graičiūnas, rašytojas Liudas Dovydėnas, po­ etas Kazys Inčiūra, o meninę jo dalį atliks Valstybės ŠAULIŲ SĄJUNGOS VADAS KRETINGOJE. operos artistai Staskevičiūtė ir Baltrušaitis. Pradžioje Sausio 23 d. Kretingoje buvo XV rinktinės šaulių da­ bus trumpa paskaita. • linių vadų susirinkimas. Susirinkime cĮalyvavo šaulių Panevėžio miesto šauliai, šaulės, moksleivija ir vi­ Sąjungos vadas pik. Saladžius. ^ suomenė kviečiama gausingai atsilankyti. kos mokslo duomenimis pagrįstus skaičia­ Kad nėra tikrų vadų — kalti patys len­ vimus, dr. Juška straipsnio pabaigoje kai. Mat lenkų visuomenėje yra labai RaSicci sprendžia, kad Laisvoje Lietuvoje šiuo įsivyravęs šmeižimo amatas. Niekingas MŪSŲ VILNIUS, VVS žurnalas. 1—2 metu yra apie 7600 lenkų. Prie šio skai­ šmeižimas, šantažas, provokacija — tai nr, 1938 m. sausio mėn., Kaunas. čiaus jis dar prideda apie pustrečio tūks­ bene dažniausiai vartojami ginklai idėji­ tančio tokių lenkų, kurie, kad ir jaučiasi nėje kovoje. Ir kaip tik šie negarbingi Pirmasis šių metų Mūsų Vilniaus nu­ esą lenkais, tačiau nedrįsta prisipažinti. ginklai esti nukreipiami prieš partijų va-* meris pasirodė su gana turiningu turiniu Tokiu būdu dr. Juškos tvirtinimu Lietu­ dus ar kitus įtakingus socialinių junginių ir gera išvaizda. Šiame numeryje randa­ voje tėra apie 10O00 lenkų. atstovus. Šiaip, Lenkija yra atsistojusi me įdomių žinių apie klausimus, susiju­ dabar ties socialine bedugne. Šiai įdo­ sius su Lietuvos ir Lenkijos valstybių in­ įdomus straipsnis — „Lenkija 1938 m. mūs faktai. — Vyriausias lenkų armijos. teresais. Dr. Juška, sakysim, pateikia angoje". Jį parašė Mūsų Vilniaus Varšu­ gydytojas gen. Rouppertas viename savo skaičius, kurie rodo, kiek L. Lietuvoje vos korespondentas. Čia vaizdžiai apra­ raporte nurodo, kad 40°/o lenkų naujokų yra lenkų. Lenkų spauda giriasi, būk Lie­ šoma dabartinė Lenkija. — Lenkijoj šiuo atleidžiami atgal namo del džiovos, ra- tuvoje esą 200000 lenkų. Tai netiesa. metu vyksta trijų partijų kova del val­ chito, mažo ūgio, blogo krūtinės išsivys- Tiek dabartinės Lietuvos ribose tebūta džios, būtent:. tautininkų, pilsudskininkų tymo ir t. t, Kitos žinios mums praneša,, tik 1897 m. pagal tų metų pravestą gy­ ir liaudininkų. Tačiau šie visi trys fron­ kad 50% visų Lenkijos vaikų miršta ne­ ventojų surašinėjimą. 1923 m. visuotinis tai silpnai laikosi ir nė vienas iš jų netu­ sulaukę 7 metų. Lenkijoje yra nepapras­ Lietuvos gyventojų surašinėjimas paro­ ri stipraus, galutinai vyraujančio charak­ tai daug mažyčių žemės ūkių. Tų ūkių dė, kad Lietuvoje tais metais buvo 66300 terio. Viena svarbiausių tokios padėties lenkų. Pateikdamas nuoseklius, statisti­ priežasčių yra gerų vadų neturėjimas. (Nukelta į 3-čią virs. psl.). ausio 22 d, sukako tuoj po Sevastopolio, arba Kry- sijai esantį per brangi. Taigi, Prū- 75 metai nuo 1863 mo, karo 1858—1856 m. Šį karą sija buvo priešinga Lenkijos ne- m. lietuvių ""lenkų Rusija pralaimėjo keturių san- priklausomybei ir rėmė Rusiją sukilimo prieš ru- tarvei, kurią sudarė anglai, pran- nenusileisti santarvininkams. Tuo sų valdžią, siekiant cūzai, italai ir turkai. Per Pary- būdu Rusija Paryžiaus kongreso atstatyti nepri- žiaūs taikos kongresą 1856 m.,, metu turėjo Prūsiją savo pusėj ir klausomą Lietuvos kuriuo Krymo karas buvo baigtas, galėjo rodyti daugiau kietumo. Lenkijos jungtinę valstybę. Suki- buvč mėginama iškelti ir Lenki- Tai matydami," nesispyrė žūt būt limas, kaip žinoma, nepavyko ir jos atstatymo klausimą. Prancū- iškelti kongrese Lenkijos kiauši­ dei jo daug skaudžiau nukentėjo zai ir anglai buvo tam palankūs, mo ir anglai su prancūzais, bijo- Lietuva ir lietuviai, negu Lenkija ypač prancūzai. Bet tam buvo darni platesnių politinių komplika- ir lenkai. Dar dabar galima rasti priešinga Prūsija, kuri palaikė cijų, nors šiaip kelis kartus anglai. mūsų vyresniojoj kartoj žilagal- Rusiją, patardama nenusileisti ir prancūzai draugiškai patarinė- - vių senelių, kurie arba patys tame santarvininkams, čia labiausiai jo Rusijai su lenkais šiaip ar taip sukilime iflafyVaVo arba bent at- pasižymėjo tuo laiku dar tik tebe- susitvarkyti* Kai paaiškėjo, kad mena sukilimą ir tuos laikus. Ne- kyląs būsimasis geležinis kancle- Lenkijos klausimas nėra viešai iš- priklausomoj Lietuvoj šios sukak- ris Bismarkas, kurs matė . rimtą keliamas tarptautinėn plotmėn, tuvės taip jau verta minėti, nes pavojų Prūsijai, jei Lenkija būtų savaime dingo viltys atgauti lais- 1863—1864 metų sukilimas yra atstatyta. Bismarko nuomone, vę.grynai diplomatiniu-būdu. Liko mums itin įdomus, kaip vienas iš * „kiekvienas lenkų tautinio judėji- tik vienas kelias — ginkluotas su- paskutiniųjų didesnių mėginimų mo laimėjimas yra Prūsijos pra- r kilimas, pasitikint užsienių para- atnaujinti „uniją" ir iš naujo Lie- kišimas ir mes turim vesti kovą ma. .,.-.._• turą prijungti prie Lenkijos. 1863 su šituo gaivalu, nesrvaduodąmi Pasiruošimai sukilimui buvo ;da« m. sukilimas parodė, kad Lietuva pilietinio teisingumo dėsniais, o romi kelerius ..metus, renkant są- jau tada pradėjo