Algimantas LIEKIS SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) VIII SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) Prezidentui Rolandui PAKSUI ir visiems tiems, kurie nepraranda Vilties, siekë ir siekia Tiesos, Teisingumo, Doros, yra iðtikimi Tikëjimo, Meilës idealams ISSN 1392-8465 ISBN 9986-795-38-9

TÆSTINIS, SERIJINIS MOKSLO LEIDINYS LIETUVIØ TAUTOS RAIDOS IR DABARTIES PROBLEMOMS GVILDENTI

Leidþiamas nuo 1997 m.

Ásteigëjas ir vyriausiasis redaktorius Algimantas LIEKIS

Kn. 8 ✧ Li-127 Algimantas LIEKIS. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) DOKUMENTINË APYBRAIÞA 2003 m. rudená – 2004 m. pavasará Lietuvos Respublikos Prezidentui buvo organizuota apkalta. Ar jos metu buvo ásiklausyta á Prezidento argumentus, laikytasi Teisës, Teisingumo, Doros principø, ir mëginama atsakyti knygoje remiantis archyviniais ir literatûriniais ðaltiniais.

UDK 323.221.28(474.5) ✧

Redagavo ir korektûrà tikrino Vincenta VELÞYTË Grafiná dizainà atliko Lina KLASINSKAITË Nuotraukos ið Prezidentûros, LR Seimo ir autoriaus archyvø ✧ Leidþia VÁ Mokslotyros institutas, Gedimino pr. 3, LMA, 21 k. 01103 Vilnius Tel. 261 36 52, [email protected] Pasiraðyta spausdinti 2004 11 14 Spausdino AB „Spauda“, Laisvës pr. 60, 2019 Vilnius Uþsakymo Nr. Kaina sutartinë

UDK 323.221.28(474.5) © Algimantas Liekis, 2005 Li-127 © „Lietuviø tauta“, 2005 Algimantas LIEKIS

SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) DOKUMENTINË APYBRAIÞA

2005 8 knyga Šeši yra dalykai, kuriø Vieðpats nekenèia, septyni, kurie jam yra pasibaisëtini: išpuikusios akys, melagingas lieþuvis, rankos, liejanèios nekaltà kraujà, širdis, rezganti nedoras pinkles, kojos, skubanèios pikta daryti, melagingas liudytojas, liudijantis neteisingai, ir þmogus, sëjantis vaidus ðeimoje. Ðventasis raðtas. V., 1997. P. 977 ISSN 1392-8465 ISBN 9986-795-38-9 PRATARMË

Visai neseniai, vos prieð porà metø, visi buvome vieno skandalingiausio ávy- kio liudininkai. Daug þmoniø tai vadino „Prezidento apkaltos“ spektakliu, kuria- me, rodos, nebuvo antraeiliø vaidmenø, nebuvo lyg ir neiðmananèiø, neþinanèiø ar negalinèiø vilkëti teisëjø togø. Bent jau sprendþiant ið televizijos ekranuose besipuikavusiøjø, ið didþiojo dienraðèio þiniasklaidintojø „partiniu principingu- mu“ spinduliuojanèiø straipsniø ar ið oratoriø aikðtëse. Tomis dienomis daugelis ir ðiaip jau dorø ir sàþiningø tautieèiø, smerkdami visà tà sukeltà triukðmà, ne- prarado vilties, kad po to skandalo jo sukëlëjai visas nedorybes ið savo rûmø iððluos nevengdami vieðø iðpaþinèiø. Taèiau laikas bëga, uþmarðties dulkës nusë- da ir ant tø spektaklio reþisieriø, ir ant pagrindiniais artistais bûti pretendavusiø politikø, þiniasklaidintojø, partiniø politologø ar ðiaip mëgstanèiø þygiuoti su stip- riaisiais. Ypaè pastariesiems dabar, atrodo, norëtøsi prisiminti tik tai, kas atskleistø vien tik graþiuosius jø bruoþus, tik kilniuosius jø darbus, kopiant á naujas valdþios ir „elito“aukðtumas. Tiesa, tomis „Prezidento apkaltos“ dienomis buvo nemaþai ir tokiø, kurie, negalëdami patikëti pilamais ant Prezidento kaltinimais, bet nematydami doku- mentø, pagrindþianèiø juos, negirdëdami teisiðkai pagrástø argumentø, stengësi iðlikti „neutralûs“; labai jau akivaizdûs visur buvo egoistiniai, didþiais ásivaiz- duojanèiøjø veikëjø siekiai, dël kuriø patenkinimo galëjo pasmerkti ir, neturëda- mi jokiø ákalèiø, net arkangelà Mykolà. Tad tada ir ðiø eiluèiø autorius tik kaupë po ranka pasitaikanèius „Prezidento apkaltos“ vyksmo dokumentus, taip pat spau- dà bei audio, video áraðus, manydamas, kad vëliau ið jø supras, kas ið tikrøjø vyko mûsø nepriklausomoje Lietuvoje 2003 m. antrojoje pusëje – 2004 m. pirmojoje pusëje. Juk istorijà (o spektaklis „Prezidento apkalta“ jau irgi tampa istorija) mes prisimename ne tik todël, kad patenkintume savo smalsumà, bet kad ir geriau suvoktume dabartá, kelius, kuriais einame ir turëtume eiti. Apie tà laikà knygynuose jau buvo pasirodæ keletas knygø. Tai politologø R. Lo- patos ir A. Matonio „Prezidento suktukas“, iðleista 2004 m. pradþioje, kai beveik visi VSD ir kiti dokumentai dar juridiðkai tebebuvo uþslaptinti. Todël, supranta- ma, tos knygos autoriai ir negalëjo kà nors rimtesnio ar didþiajame dienraðtyje neskaitomo pasakyti. Kiek anksèiau, dar 2003 m., dar prieð vieðos apkaltos pra- dþià, politologas L. Bielinis buvo iðleidæs knygelæ „Prezidento rinkimø anatomi- ja“, kurioje gan neblogai paaiðkinta, kodël Tauta Prezidentu iðsirinko R. Paksà. 8 PRATARMË

Prezidentà tariamai kaltinantys dokumentai ið LR Seimo ir Konstitucinio Teismo iðspausdinti ðiais, 2005 m. Vilniuje pasirodþiusioje V. A. Vaièaièio sudarytoje knygoje „Prezidento apkalta (2003–2004 m.)“. Tø knygø autoriai turëjo kitus tiks- lus, o ne paskatinti þmones màstyti ir stengtis savo protu ávertinti ávykius bei pro- cesus, tad ir rimtesniam Prezidento pozicijø tyrimui, atskleidimui, paaiðkinimui nedaug teskyrë dëmesio. Geriau suvokti puolimo prieð Lietuvos Respublikos Prezidentà Rolandà Paksà prieþastis padeda 2004 m. Vilniuje iðleista þurnalisto ir buvusio Preziden- to patarëjo Edmundo Ganusausko knyga „Taikinys Nr. 1“, kurioje jis pateikia gana plaèià visø jëgø, kurios buvo suinteresuotos Prezidento nuvertimu, panora- mà. Taèiau joje maþoka dokumentø. O bûtent jie ir tegali padëti objektyviau su- vokti tikràjà vakarykðtës dienos ávykiø esmæ. Uþpildyti ðià Prezidento apkaltos nuðvietimo spragà ir turëtø padëti ði doku- mentinë apybraiþa, suteikianti galimybiø paþvelgti á apkaltà ne tik ið kaltintojø aukðtumø, bet ir ið kaltinamojo pozicijø. Raðyti, teikti svarstyti siûlymus dël vakar dienos yra naudinga dar ir todël, kad visi prisimena jà, tegu ir ið savo „kampo“, bet visuomet gali pataisyti, papil- dyti tai, kas buvo ne taip, kaip buvo ið tikro, paraðyta ar ið viso neparaðyta. Turë- damas tokià viltá autorius, nepretenduodamas á „neklystanèiuosius“, pamëgino labiau chronologine tvarka sudëlioti „spektaklio“ metu savo sukauptus popieriu- kus, kad drauge su Tavimi, Gerbiamasis Skaitytojau, bûtø galima nuspræsti, kas ið tikrøjø buvo kaltas, ðalintinas ið posto, kà turëtume atsipraðyti uþ patirtus smû- gius ar gràþinti tai, kas priklauso; kad nuspræstume, kas mums darytina, kad ne- priklausoma Lietuva ið tikro bûtø visø lietuviø Tëvynë, kad joje klestëtø Tiesa, Teisingumas, Dora ir visiems þmonëms gyvenimas bûtø geras. O kad maþiau pir- ðus savo nuomonæ, dokumentai, straipsniai ið spaudos pateikiami neredaguoti, iðskyrus juose pasitaikiusias akivaizdþias kalbos klaidas ar praleidus labai smul- kmeniðkus apraðymus, kaip kai kuriuose tardymø ar kratø dokumentuose bûna. Knygoje, be paties autoriaus sukauptos, pateikiama medþiaga ir ið LR Seimo, Prezidentûros, Konstitucinio Teismo bei kai kuriø veikëjø asmeniniø archyvø. Au- torius dokumentinæ ir literatûrinæ „Prezidento apkaltos“ medþiagà suskirstë á sky- rius ir iðdëstë temine – chronologine problemine tvarka. Pirmajame skyriuje më- ginama ið pateikiamø dokumentø iðsiaiðkinti, kas nulëmë valdþios nomenklatûros sukilimà prieð teisëtai Tautos iðrinktà Prezidentà; antrame – Lietuvai iðkilusius tariamus pavojus; treèiame ir ketvirtame – kaip apkaltinama nesilaikant teisin- gumo ir kaip, panaudojus teisæ, buvo ágyvendinami savi tikslai; penktame skyriu- je – kaip galima, sumaniai pakursèius aistras, nustelbti teisingumà; ðeðtame sky- riuje raðoma apie tuos, kurie visà laikà gynë Lietuvos Respublikos Prezidentà, ëjo „prieð srovæ“; septintame, skyriuje mëginama atsakyti á klausimà, ar mûsø pro- PRATARMË 9 kurorai ir teisëjai ið tikro buvo, lyg antikinë Temidë, „uþsiriðæ“ akis ar, pataikau- dami savo duondaviams, nenusvërë á vienà pusæ svarstykliø svirtelës? Aðtuntame skyriuje kiek þvilgtelëta (jau po „Prezidento apkaltos“ spektaklio) á spaudà, á kitus dokumentus, atspindinèius tik tolesnius laimëtojø siekius ir nuostatas, ir devintame – suteikiamas þodis paèiam Prezidentui Rolandui Paksui, kad jis pats ávertintø savo prezidentavimà ir apkaltà. Knygos pavadinimà „Sàmokslo kronika“ (2003–2004 m.) lëmë Prezidento apkaltos mënesiais ypaè daug þiniasklaidos vartotas ir daug kur kitur girdëtas þodis „sàmokslas“, nors daþnai vartotas ne savo juridine politine reikðme. Todël ir knygos pavadinimas neturëtø jaudinti tø, kurie nieko dëti dël Tautos iðrinkto Prezidento paðalinimo. Tuo labiau kad buvo ar nebuvo sàmokslas, – dar nesidomëjo ir teisësaugininkai. Bet jei tuo nesidomës mûsø karta, tai, be abejonës, mëgins padaryti bûsimi tyrëjai. Tad gal ir ði dokumentø knyga jiems padës geriau suvokti mus ir mûsø vertybes. Tiesa, jiems, bûsimiesiems tyrëjams, gali bûti lengviau teisingai ávertinti ir todël, kad tarp jø nebebus pralaimëjusiø ar laimëjusiø, áþeistø ambicijø veikëjø, kad tyrëjai galës susipaþinti ir su „ypaè slaptais“ dokumentais ne tik ið mûsø VSD, bet ið Izraelio, JAV, Rusijos ir kitø specialiøjø tarnybø archyvø, suþinoti ir apie tuos, kurie, gal prisidengdami demokratija, siekë ágyvendinti savo neðvarias uþmaèias. Manytume, kad ir „Sàmokslo kronikos“ chronologinës ribos gali bûti praplëstos. Kiekviename skyriuje pateikiamais dokumentais ir kitokia medþiaga mëgina- ma ne tik atsakyti á klausimus, susijusius su Prezidento apkalta, bet ir á daugelá kitø klausimø, pavyzdþiui, galimos seimokratijos ásigalëjimo, partijø beidëjiðku- mo ar jø vadø egoizmo, teisëjø nepriklausomumo, politikø, þiniasklaidininkø, po- litologø doros, pagaliau atskleisti ir didþiøjø vertybiø – pagarbos ir meilës savo Tautai, jos nepriklausomai valstybei, jos visø (o ne vien tik savo) þmoniø gerovei, taip pat Tiesai, Teisingumui ir kt. – visur akivaizdaus praradimo prieþastis. Beje, to neretai pasigendama ir naujausiose istorijos studijose – lengviausia, patogiausia patvirtinti laimëjusiøjø nurodytà tiesà, pritarti jø kaltinimams, nors ir be „ákal- èiø“. Taèiau jeigu, Gerbiamasis Skaitytojau, perskaitæs ðià knygà, dël viso to su- simàstysite, autorius dþiaugsis, kad jo triûsas rengiant ir iðleidþiant ðià knygà nebuvo betikslis. Algimantas LIEKIS Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas (2003 m. vasario 26 d. – 2004 m. balandþio 6 d.) I. SPEKTAKLIO „PREZIDENTO APKALTA“ PROLOGAS

2003 m. vasario 26 d. naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas po priesaikos Seime kalbëjo: „Jûsø Ekscelencija Prezidente, ponas Seimo Pirmininke, ponas Ministre Pirmininke, Jûsø Eminencija, Ekscelencijos, garbûs parlamentarai, garbingieji sveèiai, ponios ir ponai! Prieð kelias minutes Dievo ir Tautos akivaizdoje priëmiau man suteiktus Lietuvos Res- publikos Prezidento ágaliojimus. Jauèiu didþiulæ atsakomybæ Tëvynei ir Tautai. Jauèiu pagarbà ir dëkingumà visiems, kuriø meile, pareigos suvokimu, auka ir darbu yra gyva Lietuva. Ðià susitelkti ápareigojanèià valandà atsigræþiu á istorijos gelmëse nugrimzdusià praei- tá ir lenkiuosi tolimiems mûsø protëviams, prieð 750 metø sukûrusiems Lietuvos valstybæ. Kalaviju apginta nuo savø ir svetimø, Lietuva per keletà amþiø iðaugo á didþià valsty- bæ, vëliau dël ávairiø prieþasèiø praradusià savo didybæ bei galià ir ilgai kentusià svetimða- liø priespaudà. Prieð trylika metø tautos valia ir ryþtu Lietuva amþiams susigràþino laisvæ ir nepri- klausomybæ. Ypaè gerbiu lietuvybës puoselëtojus, lietuviðkojo þodþio skelbëjus ir gelbë- tojus, þinomus ir istorijos uþmirðtuosius, visus, kurie iðsaugojo tautà nelemtais laikais, kai galingesni kaimynai pranaðavo visiðkà jos iðnykimà. Lenkiuosi Nepriklausomybës aktà paskelbusiems garbiesiems Lietuvos Tarybos vy- rams, Nepriklausomybës kovø savanoriams, laisvës nesulaukusiems pokario partizanams ir tremtiniams. Su jauduliu galvoju, kokiam dràsiam þingsniui ryþosi laisvës vëliavà vël iðkëlæ Kovo 11-osios Akto signatarai. Noriu atskirai padëkoti Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, Prezidentams Algirdui Brazauskui ir Valdui Adamkui uþ jø ryþtà ir sieká atkurti ir stiprinti Lietuvos valstybæ. Jûsø Ekscelencija, pone Adamkau, Jûsø, kaip valstybës vadovo, darbo patirtis, geri asmeniniai ryðiai su daugeliu uþsienio valstybiø vadovø, Lietuvos þmoniø pasitikëjimas – tai vertybës, kuriomis kvieèiu pasidalyti toliau bendradarbiaujant vardan Lietuvos ateities. Tam mane ákvepia prieð porà dienø per mûsø pokalbá Jûsø pasakyti þodþiai: „Að bûsiu per toká atstumà, per koká nuo Jûsø tuo metu bus telefonas.“ Nuoðirdþiai dëkoju visiems Lietuvos þmonëms uþ jø iðtikimybæ laisvos Lietuvos idë- jai, nors þinau, kad daugeliui jø sunkus kasdienis gyvenimas kol kas neleidþia dþiaugtis sunkiai iðkovotos laisvës vaisiais. Lenkiuosi èia esantiems savo tëvams, ðeimai, artimiesiems bei draugams. Jø parama, jausmai ir nelengvi iðgyvenimai suteikia man ryþto ir ápareigoja ištvermingai, atkakliai dirbti. 12 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Dëkoju visø ðaliø ambasadoriams, nuoðirdþiu darbu kuriantiems gerus Lietuvos ir kitø pasaulio valstybiø tarpusavio santykius. Draugiðkas daugelio ðaliø pritarimas mûsø sie- kiams stiprina tikëjimà, kad á daugiatautæ Europà ir joje gimusios civilizacijos erdvæ sugrá- ðime ne tik nepraradæ savo veido, gimtosios kalbos ir kultûros paveldo, bet ir papildysime senojo þemyno kultûrø ávairovæ. Senoji Europos valstybë Lietuva ir jos kultûra ið tikrøjø dar niekada nebuvo taip arti svarbiausiø klasikiniø Europos vertybiø kaip ðiandien. Lietuvos ryðius su Europa nuo se- niausiø laikø iki ðiø dienø þymi ne tik þûtbûtiniø kovø ir kultûros paminklai, bet ir lemtingi iððûkiai. Dar XIII–XIV amþiais Europa metë Lietuvai iððûká, ir Lietuvos krikðtas, kaip atsakas á já, sukûrë prielaidas mûsø valstybei tapti Vakarø civilizacijos bei Vidurio Europos dalimi. Krikðtas praturtino Lietuvà krikðèioniðkosiomis vertybëmis, atneðë nuodëmës ir at- gailos sampratà. Su krikðtu atëjo raðtas ir knyga, parapijø baþnyèios, linijiná laikà skelbæ varpai. Renesanso epocha metë kità iððûká, ir ið Vakarø atëjusi paþanga á Lietuvos laukus atneðë trilaukio þemës apdirbimo principà. Ðvietimo epocha atëjo su Naujøjø laikø iððû- kiu, á kurá Lietuva kartu su Lenkija atsakë ankstyviausia raðytine Europos konstitucija ir miestelënø teisëmis. Pagaliau – tarpukaris su moderno epochos iððûkiu ir atsakas – privalomasis pradinis mokslas, ðiuolaikiðkos architektûros gimnazijos, þmoniø gerovæ sparèiai këlæs modernus ûkininkavimas ir kooperacija. Visa civilizacijos raida yra grásta permainomis. Viena ið bûtinybiø – nesibaigiantis atsinaujinimas. Tai ir þmogaus noras tobulëti, ir ðiuolaikinës valstybës priedermë geriau iðreikðti þmoniø lûkesèius bei suderinti jø interesus. Kiekviena epocha iš Lietuvos pareikalavo ypatingo susitelkimo ir apsisprendimo. O kiekvienas apsisprendimas tapo jos gyvenimo istoriniu lûþiu. Dabar Lietuva stovi naujo iððûkio akivaizdoje. Tai – mûsø narystë NATO ir Europos Sàjungoje. Ar sugebësime gyventi pagal senø demokratijos ðaliø puoselëjamas vertybes? Ar esa- me pasirengæ priimti Europos paramà? Ar uþteks intelektualiniø, administraciniø gebëji- mø, pagaliau – skaidrumo ir paprasèiausio padorumo? Tikiu, kad deramai, t.y. susitelkæ ir patobulëjæ, atsakysime ir á ðá iððûká. Tvirtai tikiu, kad kitais metais Lietuva taps ir Europos Sàjungos, ir NATO nare. Mûsø tikslas – gerovës valstybë su þemu nedarbo bei skurdo lygiu, didele darbo verte, tvirtomis socialinëmis ga- rantijomis. Mûsø kelias – aktyvios, vis aukðtesnio lygmens gerovës kûrimas, investicijos á þmo- nes. Þmonës – didþiausia vertybë ir svarbiausias politikos tikslas. Tai – esmiø esmë, kal- bant apie Lietuvos vietà Europos ðaliø bendrijoje, apie Lietuvos vietà þiniomis pagrástoje pasaulio ekonomikoje. Laikysiuosi nuostatos, kad sprendimai pirmiausia turi bûti svarbûs visai visuomenei ir maþiausiai priklausyti nuo ideologinës pakraipos. Reikia dideliø pastangø, kad ilgalaikë raidos strategija – ta plevenanti ateities vizija – materializuotøsi á modernià, turtingà ir teisingà valstybæ. Todël dideliam bendram darbui kvieèiu Seimà, Vyriausybæ ir kitas valstybës instituci- jas, visø lygiø pareigûnus, mokslo bei kultûros autoritetus ir kiekvienà ðalies pilietá. Turi- me siekti daugiau negu, atrodytø, ámanoma. Turime padaryti daugiau, negu esame uþsibrëþæ. SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 13

Gerbiamieji Lietuvos þmonës! 2001 metø rugsëjo 11-osios barbariðkas iððûkis civili- zacijai simbolizuoja naujos epochos pradþià þmonijos istorijoje. Suprasdami, jog nëra nieko brangesnio uþ taikà, negalime pasyviai stebëti, kaip pa- saulá iðtinka treèiojo tûkstantmeèio grësmës, todël prisiëmëme demokratiniø valstybiø at- sakomybæ ginti civilizacijos vertybes. Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, korupcija, nelegali migracija, nelegali pre- kyba ginklais, narkotikais ir þmonëmis yra viso civilizuoto pasaulio rûpestis, ir Lietuva niekada neliks nuoðaly, kai bus sprendþiamos ðios grësmingos problemos. Brangûs Lietuvos þmonës! Trylika Nepriklausomybës metø sukûrë tvirtus laisvës ir demokratijos pamatus. Tikiu, kad, sutelkæ jëgas, galime sukurti gerovæ ir savo ðalyje uþtikrinti saugø þmoniø gyvenimà. Taèiau suvokiu ir bûtinas ðiø dideliø tikslø ágyvendinimo sàlygas. Pagarba þmogui, gràþinant tikëjimà ateitimi ir pasitikëjimà savimi, – tai mano progra- mos esmë ir mûsø, visø Lietuvos þmoniø, laimëjimo pagrindas. Þinau, kad neámanoma sugràþinti ðiø vertybiø neiðtrynus atgrasaus valdþios atotrûkio nuo þmoniø. Todël sieksiu, kad kuo greièiau imtøsi darbo tarybos, á kurias telksiu ávairiø visuome- nës sluoksniø þmones. Jø nuomonës, idëjos ir pasiûlymai – tai dar viena galimybë jausti Lietuvos gyvenimo pulsà. Negailëdamas pastangø sieksiu, kad iðsilavinusiems, pasitikin- tiems savimi pilieèiams bûtø suteiktos galimybës atskleisti savo galias. Gerai suprantu, kad valstybë – tai jos þmonës. Tai – mes visi. Kurkime savo valstybæ kasdien – þodþiu, mintimi, poelgiu, darbu. Kvieèiu ir raginu Baþnyèià, politines ir visuomenines organizacijas, mokytojus, þurnalistus ir leidëjus, mokslo bei kultûros þmones diegti bendraþmogiðkàsias vertybes, þadinti pilietiðkumà ir atsakomybæ. Tai turi tapti veiksminga atsvara dorovinio nihilizmo propagandai, kuri agresyviai brau- nasi á mûsø gyvenimà ir þaloja jaunimà. Prisiimkime atsakomybæ ir uþ tuos, kurie dël ávairiø prieþasèiø atsidûrë gyvenimo kelkraðtyje. Visomis galiomis privalome siekti, kad në vienas þmogus nesijaustø praradæs paskutinæ viltá ir netekæs visø galimybiø. Esu ásitikinæs, jog tarp valstybës prioritetø turi ásitvirtinti darnios ir sveikos ðeimos idëja. Ðeimos, kurioje gimsta ir subræsta þmogus, pilietis, kûrëjas. Saugokime etninæ kultû- rà ir kalbà, kad ðiø tautos vertybiø nenuplautø globalizacijos banga, kuri nenumaldomai ritasi per nuolat maþëjantá ir vienodëjantá pasaulá. Palaikykime uþsienio lietuviø bendruomeniø pastangas iðsaugoti tautinæ tapatybæ. Rem- kime Lietuvoje gyvenanèiø tautiniø bendrijø kultûrà ir ðvietimà. Jos – Lietuvos tautos da- lis, jos turtas. Privalome negailëti pastangø, kad á Lietuvà sugráþtø nepritekliø svetur nublokðti mûsø pilieèiai. Kad þemæ po kojomis vël pajustø nuo ydingø reformø skaudþiai nukentëjæ kaimo þmonës. Sieksiu, kad vienas svarbiausiø ðvietimo reformos akcentø bûtø dorovinis jaunosios kartos auklëjimas, tautinio orumo ugdymas. Lietuvos ateities viltis siejame su jaunàja karta. Galbût Tëvynë mûsø auganèiø vaikø dar negalës priglausti kaip dosni ir rûpestinga motina, taèiau svarbiau – kokie iðsimoksli- næ, kaip iðauklëti jie ásilies á visuomenæ ir kà atneð Lietuvai. Dideles viltis, ugdant pilietiðkumà ir tautos dvasinæ brandà, sieju su þiniasklaida. Dþiaugiuosi, kad jau ðiandien visø televizijø bei daugelio spaudos leidiniø pozicija yra valstybiðka. 14 LIETUVIØ TAUTA

Toks poþiûris ypaè svarbus dabar, artëjant referendumui dël narystës Europos Sàjun- goje. Tvirtai tikiu mûsø ateitimi Europos ðaliø bendrijoje ir kvieèiu jus, Lietuvos þmonës, geguþës mënesá ðá svarbø valstybës sieká aktyviai palaikyti referendume ir balsuoti uþ Lie- tuvos, t.y. savo ir savo vaikø, ateitá. Þvelgdamas á keleriø metø ateitá, noriu iðskirti esminius valstybës strategijos tikslus. Lietuva ne vien glausis prie Europos, bet kartu su senos demokratijos valstybëmis spræs Europos likimà. Lietuva ne tik prisidengs Aljanso skëèiu, bet kartu su kitomis ðalimis gins Europos ir pasaulio saugumà. Ásiliejusi á Europà, Lietuva iðplës saugumo ir demokratijos ribas. Mes rasime naujø rinkø, ir Lietuva taps stipria eksportuojanèia valstybe. Saugià, turtingà, átakingà, atsakingà – tokià regiu ateities Lietuvà. Eidamas Prezidento pareigas visada bûsiu iðtikimas laisvës bei demokratijos idëjoms ir, reikalui esant, dësiu visas pastangas joms apginti. „Neklausk Tëvynës, kà ji gali tau duoti. Klausk savæs, kà tu gali duoti Tëvynei.“ Paci- tavau Jungtiniø Amerikos Valstijø Prezidento Johno Kennedþio þodþius ið jo inauguraci- nës kalbos, pasakytos daugiau kaip prieð 40 metø. Laikas nesumenkino ðiø þodþiø prasmës, ir mums ðiandien jie yra ypaè aktualûs. Jie ragina atsigræþti á idealus. Valstybës vadovo darbà pradedu, tikëdamasis Dievo palaimos ir Jûsø, brangûs Lietu- vos þmonës, paramos.“1 Tà paèià inauguracijos dienà keliems tûkstanèiams susirinkusiøjø prie Preziden- tûros Prezidentas R. Paksas sakë: „Mielieji Lietuvos þmonës! Tëvynainiai! Brangieji! Ðiandien Seime prisiekiau Tautai bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sàþiningai atlikti savo pareigas, bûti visiems lygiai teisingas, tarnauti Tëvynei, demokrati- jai ir Lietuvos þmoniø gerovei. Priesaika, savo turiniu ir esme kreipianti mintis á ateitá, kartu ásakmiai, tegu ir be þo- dþiø, primena priedermes praeièiai: ragina atsigræþti á prabëgusius amþius, prisiminti gar- bius protëvius, nusilenkti valstybininkams, ðviesuoliams, pirmtakams, laisvës ðaukliams ir kankiniams. Jie padovanojo mums dabartá ir mus èionai ðiandien paðaukë jø meile, mintimis, dar- bais, gyvenimo þygiais iðkovota ir apginta laisvë. Brangûs þmonës! Esame Simono Daukanto aikðtëje. Tai simboliðka ir prasminga. Aikðtæ, prisiglaudusià prie senojo Universiteto, gaubia ðios mokslo ðventovës dvasia. Visai ðalia dvasingumu alsuoja Vytauto Didþiojo kapo paslaptá tyliai sauganti Arkikatedra. Esame Lietuvos ðirdyje, paèiame mûsø sostinës centre, kur kiekvienas namas, baþ- nyèios bokðtas ir net grindinio akmuo mums kalba Tëvynës kalba. Skirtingos idëjos, ávairûs stiliai ir besikeièianèios epochos èia susiliejo á þodþiais nenusakomà, kerinèià visumà. Ið amþiø glûdumos mus pasiekiantis jos dvelksmas þadina paslaptingà dvasios virpesá.

1 www.lrs.lt. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 15

Á mus þvelgia ir tas Vilnius, kurio jau nëra: deðimtis kartø degintas ir griautas, niokotas ir tryptas svetimøjø, kentæs badà ir marà. Taèiau kiekvienàsyk prisikeldavæs, pasipuoðda- væs naujais pastatais, naujomis aikðtëmis ir skverais. Kai dvidešimtmetis Daukantas beveik prieð du ðimtus metø ið Kalviø per visà Lietuvà atëjo á Vilniø trokðdamas ðviesos, jis rado dar veikiantá Universitetà. Universitete pleveno Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtystës dvasia, taèiau lenkiðkai kal- bantis, caro valdþios valdomas Vilnius Daukantà pasitiko veikiau kaip svetimas, o ne kaip savas miestas. Kà Daukantas pamatytø ðiandien? Lietuviðkai kalbantá, tolerantiðkà kitam þodþiui ir tikëjimui miestà, kuriame taikiai sugyvena ávairiø tautø þmonës. Ne kitos valstybës provin- cijà, o per Europos slenkstá beþengianèios laisvos ir demokratiðkos Lietuvos sostinæ. Vilniø kylantá, kai kur net puoðnø ir prabangø, taèiau labai, kaip ir tada, nutolusá nuo jo gimtøjø Kalviø. Daukantas Vilniø pamatytø tarsi atitrûkusá nuo Lietuvos, daþnai uþmirðtantá, kiek daug dar joje vargstanèiø, soèiai nepavalganèiø, nusivylusiø ir net palûþusiø þmoniø. Pajustø Daukantas pavojingà Lietuvos nykimo tendencijà – didelá mirtingumà, yranèias ðeimas, narkomanijà, alkoholizmà, perpildytus kalëjimus, neátikëtinai nuvertintà gyvybæ. Didysis tautos dvasios gaivintojas pamatytø, kad daug vaikø Lietuvoje ir ðiandien ne- lanko net pradiniø mokyklø. Mielieji Lietuvos þmonës! Net ir ði, iðkilmëmis paþenklinta, valstybës vadovø kaitos diena neatleidþia mûsø nuo pareigos bûti savo ðalies pilieèiais, prisiimti atsakomybæ dël visko, kuo gyvena Lietuva. Að kvieèiu Jus ir raginu: atitaisykime skriaudà vaikams ir suaugusiesiems. Visiems sutrikusiems, nesuspëjantiems su paðëlusiu ðiø laikø tempu. Iðgirskime kità ásakmø istori- jos priesakà: þmogus savo Tëvynëje neturi jaustis svetimas, nereikalingas, nesaugus. Negailëkime pastangø, kad á Tëvynæ gráþtø visi tie mûsø þmonës, kuriuos gyvenimas privertë svetur ieðkoti sotesnio duonos kàsnio. Prisiminkime, kaip nepalyginamai didesniø nepritekliø ir svetimøjø priespaudos laikais ragino Vincas Kudirka: „Broliai! Nemeskime Lietuvos, tos geros motinos, kuri nesigaili mums duonos ir badu nemarina, nemislykime apie bëgimà á uþmares ...Dirbkime namie.“ Paminëjau tik vienà kità mûsø visuomenës skaudulá, – vien tam, kad priminèiau, kiek daug sunkiø uþdaviniø mums reikia spræsti. Tikiu, kad ekspertø jau pripaþástamos Lietuvos ûkio paþangos rezultatus netrukus pajus ir þmonës. Taèiau nesunku nuspëti, kad kylant ekonomikai materialusis þmoniø gyvenimas gerës sparèiau, negu á gera keisis dvasinë visuomenës bûsena. Að, kaip valstybës vadovas, jau- siuosi visada uþ tai atsakingas. Þinau, kad mano ásipareigojimas bûtø nedaug ko vertas, jeigu nepavyktø sutelkti tau- tos valios ir pastangø neatidëliotinam darbui, kurio esmë – þadinti pilietinius jausmus, ugdyti patriotizmà ir tautiná orumà, sugràþinti pagarbà þmogui, jo pasitikëjimà savimi ir savo valstybe. Tik orus, laisvas, pasitikintis þmogus gali sutvarkyti savo bûtá, gyventi santarvëje su savimi ir su aplinka ir atskleisti savo kûrybines galias. Ðiandien Vilnius, kaip ir Sàjûdþio steigiamojo suvaþiavimo dienomis, sumirgëjo miestø ir miesteliø vëliavomis. Tos vëliavos irgi – Daukanto epochos þenklas. Tolimas atspindys teisiø, kurias mies- tieèiams suteikë Ketveriø metø Seimo priimta 1791 metø geguþës 3 dienos Konstitucija. 16 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Prieð deðimtá metø mes, Lietuvos þmonës, referendume priëmëme modernios valsty- bës Konstitucijà. Taèiau að vis dëlto paklausèiau vëliavneðiø, ar jie, garbûs miestø ir mies- teliø atstovai, tikrai jauèiasi esà valstybës ðeimininkai? Ar tikrai Lietuvos valstybë yra jø valstybë? Ar valdþia deramai tarnauja þmogui? O gal pilietinë visuomenë kol kas yra tik mûsø bræstanèios demokratijos vizija? Vals- tybë – tai þmoniø valios ir susitelkimo iðraiðka. Ieðkodami ir plësdami, patys jà kuriame. Pasirinkdami atsakomybæ, tikëjimà ir viltá, sutrumpinkime iðbandymø kelià. Kiekvienà gyvenimo akimirkà privalome bûti pilieèiai. Mielieji Lietuvos þmonës! Artëjame prie naujo Lietuvos istorijos atskaitos taðko. Kaip ir daugelis Jûsø, tvirtai tikiu, jog mûsø ðalis taps visateise NATO ir Europos Sàjungos nare. Europa – tai tautø Europa, o Vakarø civilizacija – þmogaus teisiø ir demokratijos civi- lizacija. „Mes kuriame ne valstybiø koalicijà, bet þmoniø sàjungà.“ Ðis principas buvo pa- skelbtas dar prieð pusæ amþiaus, kai jungimosi idëja Europoje tik brendo. Mes ateiname á Europà su garbingu paveldu. Turime senà gyvàjà indoeuropieèiø kal- bà. Kalba – mûsø kultûros versmë. Niekada nesutiksime su skeptikais, teigianèiais, jog kalba – vien komunikacijos priemonë. Mes galime didþiuotis savitu etninës kultûros pali- kimu, darbðèiomis rankomis, neeiliniais protais ir talentais. Tokiø mûsø ir laukia Europa. Tik tokie tautø bendrijoje mes galime iðsaugoti savo kalbà, paproèius, kultûrà, gyvenimo bûdà. Kartu noriu atkreipti dëmesá á tai, kad ðiandien mums trûksta tautos savitumà, jos dvasios iðraiðkà sauganèios politikos. Turime Europoje gerai þinomà teatrà, puikiø reþisieriø, muzikantø, dailininkø, ðokëjø, sportininkø, taèiau jø nepajëgiame nei deramai ávertinti, nei iðsaugoti, nei jais pasiremti. Mes turime savo iðvargtà sunkià, su krizëmis ir nuolatinëmis grumtynëmis uþ nepriklau- somybæ istorijà. Tai – mûsø kanèia ir dþiaugsmas. Mes visi esame skolingi garbingai Lietu- vos istorijai. Mes daþnai pamirðtame, kad kiekviena dabarties diena yra vakarykðtës mokinë... Slogiausiais istorijos tarpsniais Lietuvà palaikë tikëjimas, giliai ðaknis á tautos bûtá áleidusios krikðèioniðkosios vertybës. Lietuvà visada këlë tautiðkumas ir Tëvynës meilë. Daugelis mûsø prisimename 1988 metø spalio 7-ajà, lengvoje dulksnoje skendintá Ge- dimino kalnà ir pilá, virð kurios tà rytà po daugelio metø vël suplevësavo Trispalvë. Tà jaudinanèià valandà daugelis jautëme norà ir pareigà nuveikti kaþkà svarbesnio, reikðmingesnio, negu buvome padaræ iki tol. Vëliavoje ákûnyta idëja, tada taip aiðkiai su- vokta, þadino tikëjimà, kad kiekvienas galime bûti tvirtesni, doresni, darbðtesni, pasirengæ gyventi bendru rûpesèiu dël Tëvynës. Kai tragiðkojo Sausio naktá laisvë pareikalavo aukos, Lietuvos þmones sutelkë nepa- lauþiama tautos valia. Taèiau, susigràþinæ ir apgynæ laisvæ, greit uþmirðome tautos gyvybingumo ðaltinius ir simbolius. Ar ðiandien suvirpëtø jaunos ðirdys, jeigu moksleiviai savo klasëse staiga iðvys- tø valstybës vëliavà? Kur ðiandien iðgirsi tokius þodþius kaip Tëvynës meilë? Ar dega ji krûtinëse, kaip linkëjo Vincas Kudirka? Ar jaunimo mintyse atsiðaukia nemirtingas Daukanto bendrakur- sio Adomo Mickevièiaus atodûsis: „Tëvyne Lietuva, mielesnë uþ sveikatà!“? Ðiandien vël pasigendame idealø. Þinau, Lietuvoje yra idealistø, bet jø tarnavimas aukðtiesiems tikslams kol kas nesulaukia deramo valstybës dëmesio, o kartu ir veiksmingo atgarsio visuomenës sàmonëje. SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 17

Meilë. Tikëjimas. Viltis. Gëris. Groþis. Santarvë. Iðmintis. Tolerancija. Darbðtumas. Teisingumas. Sàþiningumas. Pagarba. Iðvardijæs apaðtaliðkà skaièiø vertybiø, að raginu dosniai jomis dalytis. Vyresni þmo- nës man pasakojo, kad tarpukario metais, imdami á rankas mokykliná sàsiuviná, jie ant virðelio perskaitydavo uþraðà: „Per mokslà ir darbà – á Tëvynës gerovæ!“ Tie patys þmonës sakë: „Mes pakëlëme Lietuvà per ûkininkus. Taèiau Jûsø karta, kaip palikimà gavusi dukart sugriautà þemës ûká, prikelti Lietuvà gali per mokslà.“ Tai – áþvalgus vyresniøjø palinkëjimas, nes kiek investuosime á jaunimà, á mokslà, tiek investuosime á mûsø valstybës ateitá. Nes tik iðsilavinusi visuomenë, ðvietimà ir kultûrà puoselëjanti valstybë gali priimti ðiandienos iððûkius ir iðlikti savita bei stipri globalizaci- jos apimtame pasaulyje. Dabartis Lietuvai kelia nepaprastà uþduotá. Turime suvokti, kad pasaulis keièiasi vis sparèiau, ásakmiai diktuodamas mums kur kas didesná permainø pagreitá. Lietuva – tai mes visi. Jos þmonës. Mes turime nebijoti permainø ir patys keistis. Po keleriø metø turësime bûti kitokie. Kitokia visuomenë. Tai – visuomenë, kurioje bus ákû- nytas pilietiðkumas, darna ir santarvë. Sutarimas tarp miesto ir kaimo, darbdavio ir darbi- ninko, tëvø ir vaikø. Tarp kartø ir tikëjimø. Nebijokime keistis. Viskas, kà ðis vyksmas atneð geriausio, atiteks Lietuvai. Bræskime ir stiprëkime kartu su Tëvyne. Linkiu Jums, mielieji Lietuvos þmonës, ir sau, kad kelià apðviestø Daukanto dvasia. Tegu mûsø darbus lydi Dangaus palaima.“1 Pastebimai be entuziazmo klausësi Prezidento nemaþa dalis Seimo nariø, Vilniaus meras ir dalis valdininkø – R. Pakso pergalë buvo netikëta, neparanki tiems, kurie vylësi uþimti aukðtesnius valdþios postus, toliau „prichvatizuoti“ naujas ámones ar pan.

Šeštasis Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas Pagal amþiø jis buvo treèiasis Lietuvos Respublikos istorijoje. Pirmasis Prezidentas Antanas Smetona pirmà kartà Prezidentu iðrinktas 45 metø (1919 04 01–1920 06 19 ir 1926 12 19–1940 06 15), Aleksandras Stulginskis Prezidentu tapo 37 metø (1922 12 21– 1926 06 07), Kazys Grinius – 60 metø (1926 06 07–1926 12 19). Lietuvai vël iðsikovojus Nepriklausomybæ, 1992 m. spalio 25 d., kartu su Lietuvos Respublikos Seimo rinkimø pirmuoju turu ávyko ir konstitucinis referendumas, kuris atkû- rë ir áteisino Lietuvos valstybës vadovo – Prezidento institucijà. Ðiuose rinkimuose laimë- jus Demokratinei darbo partijai, jos 61 metø lyderis Algirdas Mykolas Brazauskas buvo iðrinktas Seimo Pirmininku ir tà paèià dienà, vadovaujantis Respublikos Konstitucijos 89 straipsniu, pradëjo laikinai – iki Prezidento rinkimø – eiti ir Lietuvos Respublikos Prezi- dento pareigas, o 1993 m. sausio 25 d. laimëjæs Prezidento rinkimuose, vasario 25 d. buvo inauguruotas Prezidentu. Antruoju Nepriklausomybæ atkûrusios Lietuvos Respublikos Prezidentu 1998 m. bu- vo iðrinktas vyriausias ið visø – 72 metø Valdas Adamkus (g. 1926 m. lapkrièio 3 d.), bu- væs JAV pilietis. Rolandas Paksas gimë 1956 m. birþelio 10 d. Telðiuose. Ten gyveno ir jo tëvai Elena ir Feliksas Paksai. 1974 m. Rolandas baigë Telðiuose Þemaitës vidurinæ mokyklà ir ástojo á

1 www.lrs.lt. Bûsimo Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso vedami akrobatinio skraidymo meistrai Robertas Noreika ir Leonas Jonys praskrenda po Verkðnioniø tiltu per Nerá (2002 m. spalio 3 d.) Liberalø demokratø partijos sàskridyje (2002 m. rugpjûtis, Telðiø r.) 20 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Vilniaus inþineriná statybos institutà (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), 1979 m. apgynë diplomà ir ágijo pramoninës ir civilinës statybos inþinieriaus specialybæ. Dar studijø metais R. Paksas buvo pelnæs akrobatinio skraidymo sporto meistro vardà, buvo Lietuvos ir Sovietø Sàjungos rinktinës narys. Du kartus buvo SSRS akrobatinio skrai- dymo èempionu, daug kartø buvo ir Lietuvos akrobatinio skraidymo èempionu, S. Dariaus ir S. Girëno taurës laimëtojas. 1984 m. R. Paksas baigë Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) civilinës aviacijos akademijà ir gavo inþinieriaus lakûno diplomà. 1985 m. R. Paksas buvo paskirtas Vilniaus S. Dariaus ir S. Girëno aeroklubo virðinin- ku. Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, vadovavo Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos aviacijos junginiui. 1992 m. ákûrë uþdaràjà statybos akcinæ bendrovæ „Restakas“ ir penkerius metus jai vadovavo, kol 1997 m. buvo iðrinktas á Vilniaus miesto tarybà ir tapo sostinës meru. Nuo 1999 m. birþelio iki spalio mënesio R. Paksas dirbo Lietuvos Respub- likos devintosios Vyriausybës Ministru Pirmininku. Tø paèiø metø gruodá iðrinktas Lietu- vos liberalø sàjungos pirmininku. 2000 m. balandá R. Paksas antrà kartà perrinktas Vilniaus miesto meru, o tø paèiø metø rudená iðrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Nuo tø paèiø metø lapkrièio iki 2001-øjø metø birþelio mënesio vadovavo vienuoliktajam Lietuvos ministrø kabinetui ir opozicinei Seimo liberalø frakcijai. 2002 m. kovo mënesá ákûrë naujà – Liberalø demokra- tø – partijà ir buvo iðrinktas jos pirmininku. Lietuvos Respublikos Prezidentu R. Paksas, kaip minëta, išrinktas 2003 m. sausio 5 d. R. Pakso þmona Laima – inþinierë ekonomistë. Dukra Inga – teisininkë, sûnus Min- daugas – studentas.

Prezidento veiklos reglamentas Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsná „Respublikos Prezidentas yra valstybës vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitu- cijos ir ástatymø“.

Ástatymais reglamentuoti Prezidento rinkimai, visos jo teisës ir pareigos1. „1. Prezidento rinkimai Respublikos Prezidentà renka Lietuvos Respublikos pilieèiai penkeriems metams, rem- damiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimø teise, slaptu balsavimu. Teisæ rinkti Lietuvos Prezidentà turi Lietuvos pilieèiai, kurie rinkimø dienà yra ne jaunesni kaip 18 metø. Rinkimuose nedalyvauja pilieèiai, teismo pripaþinti neveiksniais. Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos pilieèiø rinkimø apri- bojimai dël lyties, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties ar kitokiø ásitikinimø bei paþiûrø – draudþiami. 1.1. Kas gali bûti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu? Respublikos Prezidentu gali bûti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmæ, ne maþiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenæs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimø dienos yra ne ma- þiau kaip keturiasdeðimt metø ir jeigu jis gali bûti renkamas Seimo nariu. Ðis reikalavimas

1 http://www.president.lt (2003 m.). SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 21 reiðkia, kad Respublikos Prezidentu negali bûti renkami asmenys, susaistyti priesaika ar pasiþadëjimu uþsienio valstybei; asmenys, pagal teismo paskirtá nuteisti ar atliekantys kri- minalinæ bausmæ, taip pat asmenys, teismo pripaþinti neveiksniais. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bûti renkamas ne daugiau kaip du kartus ið eilës. 1.2. Rinkimø skyrimas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Dël Prezidento rinkimø Seimas priima atitinkamà nutarimà. Respublikos Prezidento rinkimai vykdomi paskutiná sekmadiená, likus dviem mënesiams iki Respublikos Prezidento kaden- cijos pabaigos. Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja Vyriausioji rinkimø komisi- ja bei jos sudarytos miestø ir rajonø rinkimø komisijos. Respublikos Prezidento rinkimø rengimo ir vykdymo iðlaidas apmoka valstybë. 1.3. Pretendentø á Lietuvos Respublikos Prezidentus iðkëlimas Pretendentø bûti kandidatais á Respublikos Prezidentus iðkëlimas pradedamas ne anks- èiau kaip likus 80 dienø ir baigiamas ne vëliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimø dienos. Pretendentais bûti kandidatais á Respublikos Prezidentus save gali iðkelti patys asme- nys. Pretendentus bûti kandidatais á Respublikos Prezidentus gali kelti politinës partijos ir politinës organizacijos. Pretendentas bûti kandidatu á Respublikos Prezidentus ne vëliau kaip likus 65 d. iki rinkimø raðtu pareiðkia apie tai Vyriausiajai rinkimø komisijai. Jeigu pretendentà bûti kandidatu á Respublikos Prezidentus iðkëlë politinës partijos, politinës organizacijos, ðis jø sprendimas taip pat pateikiamas raðtu. Taip pat pateikiami pretendento pilietybæ bei asmenybæ patvirtinantys dokumentai ir penkiø vidutiniø mënesi- niø darbo uþmokesèiø dydþio uþstatas. Vyriausioji rinkimø komisija iðduoda rinkëjø para- ðø rinkimo lapus. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20 tûkstanèiø rinkëjø paraðø, visas uþstatas gràþinamas já sumokëjusiam asmeniui. 1.4. Kandidatø á Prezidentus registravimas Pretendentai bûti kandidatais á Respublikos Prezidentus kandidato á Respublikos Pre- zidentus statusà ágyja juos áregistravus kandidatais á Respublikos Prezidentus Vyriausiojo- je rinkimø komisijoje. Kandidatø á Respublikos Prezidento vietà skaièius neribojamas. Likus iki rinkimø ne maþiau kaip 45 dienoms, pretendentai bûti kandidatais á Respub- likos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimø komisijai jos iðduotus rinkëjø para- ðø rinkimo lapus su ne maþiau kaip 20 tûkstanèiø rinkëjø paraðø. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamø bei turto deklaracijos pagrindiniø duomenø iðraðà pagal valstybinës mo- kesèiø inspekcijos pateiktà formà. Likus iki rinkimø dienos ne maþiau kaip 30 dienø, Vyriausioji rinkimø komisija skel- bia visø asmenø, áregistruotø kandidatais á Respublikos Prezidentus, sàraðà ir ne vëliau kaip per 24 valandas nuo sàraðo paskelbimo iðduoda ðiems asmenims kandidato á Lietuvos Respublikos Prezidentus paþymëjimà. 1.5. Rinkiminë kampanija Nuo oficialaus kandidatø á Respublikos Prezidentus sàraðo paskelbimo dienos paskel- biama Respublikos Prezidento rinkimø kampanija. Kandidatai á Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatø sàraðo paskelbimo turi teisæ pasisakyti rinkëjø ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posëdþiuose, naudotis valstybinëmis masinës informacijos priemonëmis ir skelbti savo rinkiminæ programà. 22 LIETUVIØ TAUTA

Rinkimø agitacija draudþiama likus 30 valandø iki rinkimø pradþios, iðskyrus nuolati- næ vaizdinæ agitacijà tam skirtose vietose. 1.6. Balsavimas Balsavimas vyksta rinkimø dienà nuo 7 iki 21 valandos rinkimø komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkëjas balsuoja tik toje rinkimø apylinkëje, á kurios rinkëjø sàraðus átrauktas. Rinkëjas gali balsuoti paštu. Teisæ rinkti Respublikos Prezidentà turi Lietuvos Respublikos pilieèiai, kurie rinkimø dienà yra ne jaunesni kaip 18 metø. Rinkimuose nedalyvauja pilieèiai, teismo pripaþinti neveiksniais. Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos pilieèiø rinkimø apri- bojimai dël lyties, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, ásitikinimø ar paþiû- rø – draudþiami. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisæ rinkti, Respublikos Prezidento rinkimuose turi vienà balsà. Rinkëjai balsuoja asmeniðkai ir slaptai. Kontroliuoti rinkëjø valià rinkimuose draudþiama. 1.7. Rezultatai Išrinktu laikomas tas kandidatas á Respublikos Prezidento vietà, kuris balsuojant ir dalyvaujant ne maþiau kaip pusei visø rinkëjø gavo daugiau kaip pusæ rinkimuose daly- vavusiø rinkëjø balsø. Jeigu rinkimuose dalyvavo maþiau kaip pusë rinkëjø, iðrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maþiau kaip pusæ visø rinkëjø balsø. Jeigu pirmajame balsavimo rate në vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsø dau- gumos, po dviejø savaièiø rengiamas pakartotinis balsavimas dël dviejø kandidatø, gavu- siø daugiausia balsø. Iðrinktu laikomas kandidatas, surinkæs daugiau balsø. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir në vienas jø negavo reikiamo balsø skaièiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai. Galutinius Respublikos Prezidento rinkimø rezultatus ne vëliau kaip per 5 dienas po rinkimø skelbia Vyriausioji rinkimø komisija. Pakartotiniø Respublikos Prezidento rinkimø rezultatus ne vëliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimø komisija. Respublikos Prezidento rinkimø rezultatai, Respublikos Prezidento rinkimø komisi- jos nutarimu, paskelbiami Lietuvos Respublikos laikraðèiuose, per radijà, televizijà ir kt. Po Respublikos Prezidento rinkimø rezultatø paskelbimo Respublikos Prezidento rin- kimø komisija ne vëliau kaip per 3 valandas iðrinktam Respublikos Prezidentui áteikia Lietuvos Respublikos Prezidento paþymëjimà. Asmuo, iðrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklà politinëse partijose ir politinëse organizacijose iki kitos Respublikos Prezidento rinkimø kampanijos pradþios. Toká pareiðkimà Respublikos Prezidentas turi paskelbti kità dienà po to, kai Respublikos Prezidento rinkimø komisija áteikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento paþymëjimà. 1.8. Priesaika Iðrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dienà pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai prisiekia Tautai bûti iðtikimas Lietuvos Res- publikai ir Konstitucijai, sàþiningai atlikti savo pareigas ir bûti visiems vienodai teisingas. Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas prisiekia Lietuvos Respublikos Seimo rûmuose, Seimo posë- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 23 dyje. Respublikos Prezidento priesaikos priëmimo ceremonijoje kvieèiami dalyvauti Res- publikos Aukðèiausiosios Tarybos – Steigiamojo Seimo, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos ne- priklausomos valstybës akto atstatymo signatarai, Lietuvos Respublikos Vyriausybës nariai, Lietuvos Baþnyèiø hierarchai bei atstovai, politiniø partijø, politiniø ir visuomeniniø or- ganizacijø atstovai, Lietuvoje akredituoti uþsienio valstybiø diplomatai. Respublikos Prezidento priesaikos priëmimo ceremonijà tiesiogiai transliuoja radijas ir televizija. Respublikos Prezidentas prisiekia, stovëdamas prieðais priesaikà priimantá Konstitu- cinio Teismo pirmininkà, o jo nesant – vienà ið Konstitucinio Teismo teisëjø, ir skaito priesaikos tekstà padëjæs rankà ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nustatytas toks Respublikos Prezidento priesaikos tekstas: „Að, (vardas, pavardë), prisiekiu Tautai bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti jos ástaty- mus, saugoti Lietuvos þemiø vientisumà; prisiekiu sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis iðgalëmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybæ, tarnauti demokratijai, Lietuvos þmoniø gerovei. Tepadeda man Dievas!“ Prisiekti leidþiama ir be paskutiniojo sakinio. Baigæs skaityti priesaikà, Respublikos Prezidentas pasiraðo priesaikos aktà, Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos aktà pasiraðo Konstitucinio Teismo pirmininkas, jo ne- sant – vienas ið Konstitucinio Teismo teisëjø, kuris priëmë priesaikà. Respublikos Prezidento priesaikos aktas áteikiamas Seimo Pirmininkui ir saugomas Seime. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeièiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, atsisaky- mas prisiekti Seimo posëdyje, pasiraðyti priesaikos aktà arba pasiraðyti su iðlygomis reið- kia, kad Respublikos Prezidentas neprisiekë ir todël negali eiti savo pareigø. Po to, kai priesaikos aktas pasiraðytas, giedamas valstybës himnas.

2. Prezidento galios 2.1. Prezidento ágaliojimai uþsienio politikos srityje Respublikos Prezidentas sprendþia pagrindinius uþsienio politikos klausimus ir drau- ge su Vyriausybe vykdo uþsienio politikà. Vyriausybës teikimu Prezidentas skiria ir atðaukia Lietuvos Respublikos diplomatijos atstovus uþsienio valstybëse ir prie tarptautiniø organizacijø; priima uþsienio valstybiø diplomatiniø atstovø ágaliojamuosius ir atðaukiamuosius raðtus; teikia aukðtuosius diplo- matinius rangus ir specialius vardus. Be to, ðalies vadovas pasiraðo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti. 2.2. Prezidentas ir Seimas Ðalies Konstitucijoje átvirtinta Respublikos Prezidento ir Seimo galiø subalansavimo sistema. Respublikos Prezidentas ir Seimas kai kuriuos klausimus sprendþia susitarimu. Ypaè ryðkiai ði „svertø ir atsvarø“ sistema pasireiðkia ástatymø leidybos procedûroje, for- muojant Vyriausybæ bei skiriant kitus pareigûnus. Naujai iðrinktas Seimas á pirmàjá posëdá renkasi Prezidento kvieèiamas. Konstitucijoje numatytais atvejais (ginkluoto uþpuolimo atveju, ávedant karo stová, 24 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS skelbiant mobilizacijà arba ávedant nepaprastàjà padëtá) tarp Seimo sesijø Prezidentas ðau- kia neeilinæ Seimo sesijà. Prezidentas taip pat skelbia eilinius Seimo rinkimus, o tam tikrais atvejais gali pa- skelbti ir pirmalaikius Seimo rinkimus. Pirmalaikius Seimo rinkimus Respublikos Prezidentas gali paskelbti dviem atvejais: 1) jeigu Seimas per 30 dienø nuo pateikimo nepriëmë sprendimo dël naujos Vyriausy- bës programos arba nuo Vyriausybës programos pirmojo pateikimo per 60 dienø du kartus ið eilës nepritarë Vyriausybës programai; 2) Vyriausybës siûlymu, jeigu Seimas pareiðkia tiesioginá nepasitikëjimà Vyriausybe. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikiø Seimo rinkimø, jeigu iki Respubli- kos Prezidento kadencijos pabaigos liko maþiau kaip 6 mënesiai, taip pat jei po pirmalai- kiø Seimo rinkimø nepraëjo 6 mënesiai. 2.3. Prezidentas ir Vyriausybë Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidþia Ministrà Pirmininkà, pa- veda jam sudaryti Vyriausybæ ir tvirtina jos sudëtá. Ministro Pirmininko teikimu Preziden- tas skiria ir atleidþia ministrus. Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Lietuvos Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldûs Ministrui Pirmininkui. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybës atsistatydinimà ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam ið ministrø eiti Ministro Pirmininko parei- gas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybë. Prezidentas taip pat priima ministrø atsistaty- dinimà ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras. Iðrinkus naujà Seimà, Prezidentas priima Vyriausybës gràþinamus ágaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, iki bus sudaryta nauja Vyriausybë. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei suteikus ágaliojimus, ne vëliau kaip per 15 dienø teikia Seimui svarstyti Ministro Pir- mininko kandidatûrà. Kol nëra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigø, Respublikos Prezidentas ilgesniam kaip 60 dienø laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam ið ministrø já pavaduoti, o kai tokio teikimo nëra, Respublikos Prezidentas vienam ið ministrø paveda pavaduoti Ministrà Pirmininkà. Tarp Seimo sesijø Prezidentas esant reikalui sprendþia, ar leisti patraukti Ministrà Pirmininkà ar ministrà baudþiamojon atsakomybën, duoda leidimà juos suimti ar suvarþyti jø laisvæ. 2.4. Prezidento ágaliojimai ástatymø leidybos srityje Ástatymus Lietuvos Respublikoje leidþia Seimas. Respublikos Prezidentas turi ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ Seime. Be Preziden- to, tà teisæ turi Seimo nariai, Vyriausybë, taip pat 50 tûkstanèiø pilieèiø (rinkëjø). Seimo priimti ástatymai ásigalioja tik po to, kai juos pasiraðo ir oficialiai pateikia Lie- tuvos Respublikos Prezidentas (jeigu paèiais ástatymais nenustatoma ásigaliojimo diena). Po áteikiamu Respublikos Prezidentui pasiraðyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Res- publikos ástatymo tekstu Seimo statute nustatyta tvarka yra áraðas su Seimo Pirmininko ar pavaduotojo paraðu apie Seimo priimto ástatymo autentiðkumà. Lietuvos Respublikos ástatymai, kurie áteikiami Respublikos Prezidentui pasirengti oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vëliau nurodoma pasi- raðymo bei paskelbimo data arba paþymima apie jø gràþinimà Seimui pakartotinai svarstyti. SPEKTAKLIOSÀMOKSLO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 25

Lietuvos Respublikos ástatymo teksto pabaigoje prieð Respublikos Prezidento paraðà áraðoma: „Skelbiu ðá Lietuvos Respublikos Seimo priimtà Ástatymà.“ Respublikos Prezidentas Seimo priimtà ástatymà ne vëliau kaip per deðimt dienø po áteikimo arba pasiraðo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai gràþina Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto ástatymo Respublikos Prezidentas negràþina ir nepasiraðo, toks ástatymas ásigalioja po to, kai já pasiraðo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Respublikos Prezidento gràþintà ástatymà Seimas gali ið naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas ástatymas laikomas priimtu, jeigu buvo padarytos Res- publikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu uþ ástatymà balsavo daugiau kaip 1/2, o uþ konstituciná ástatymà ne maþiau kaip 3/5 visø Seimo nariø. Paprastai ástatymai laikomi priimtais, jeigu uþ juos balsavo dauguma Seime dalyvaujanèiø posëdyje, o konstitu- ciniai priimami, jeigu uþ juos balsuoja daugiau nei pusë visø Seimo nariø, o keièiami ne maþesne kaip 3/5 visø Seimo nariø balsø dauguma. Pataisytus ástatymus Respublikos Prezi- dentas privalo ne vëliau kaip per tris dienas pasiraðyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti. Priimtà ástatymà dël Konstitucijos keitimo pasiraðo Respublikos Prezidentas ir ne vë- liau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio ástatymo Respublikos Prezidentas nepasiraðo ir nepaskel- bia, ðis ástatymas ásigalioja, kai já pasiraðo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Ástatymas dël Konstitucijos keitimo ásigalioja ne anksèiau kaip po vieno mënesio po jo priëmimo. Referendumu priimtà ástatymà ar kità aktà ne vëliau kaip per 5 dienas privalo pasiraðy- ti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio ástatymo Respublikos Prezidentas nepasiraðo ir nepaskel- bia, ástatymas ásigalioja po to, kai já pasiraðo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. 2.5. Prezidento teisë kreiptis á Konstituciná Teismà Respublikos Prezidentas gali kreiptis á Konstituciná Teismà dël Vyriausybës aktø, su- sijusiø su Konstitucija ir ástatymais (dël Seimo priimtø ástatymø sutikimo su Konstitucija Prezidentas kreiptis negali). Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimà, kad atitinka- mas aktas prieðtarauja Konstitucijai ar ástatymams, toks aktas negali bûti taikomas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo dienos. Prezidentas gali kreiptis á Konstituciná Teismà iðvados, ar nebuvo paþeisti ástatymai per Seimo nariø rinkimus, taip pat dël tarptautiniø sutarèiø. 2.6. Prezidento ágaliojimai skiriant teisëjus Lietuvos Respublikos teismø sistemà sudaro apylinkiø ir apygardø teismai, Apeliaci- nis teismas ir Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas, taip pat administraciniai. Skiriant ir atlei- dþiant ðiø teismø teisëjus vienaip ar kitaip dalyvauja Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas teikia Seimui Aukðèiausiojo Teismo teisëjø kandidatûras, pa- skyrus visus Aukðèiausiojo Teismo teisëjus ið jø teikia Seimui skirti Aukðèiausiojo Teismo pirmininkà. Aukðèiausiojo Teismo skyriø pirmininkus ið paskirtø teisëjø skiria Seimas Res- publikos Prezidento teikimu, pasiûlius Aukðèiausiojo Teismo pirmininkui. Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisëjus, o ið jø – Apeliacinio teismo pirmininkà, jeigu jø kandidatûroms pritaria Seimas. Teisëjø kandidatûras Prezidentui teikia Respubli- kos teisingumo ministras. 26 LIETUVIØ TAUTA

Apylinkiø, apygardø ir specializuoto teismo teisëjus bei pirmininkus skiria, jø vietas keièia Respublikos Prezidentas. Ástatymo numatytais atvejais Prezidentas atleidþia arba teikia Seimui atleisti teisëjus. Dël teisëjø paskyrimo, paaukðtinimo, perkëlimo ar atleidimo ið pareigø Respublikos Prezidentui pataria speciali ástatymo numatyta teisëjø institucija – Teisëjø taryba. Respublikos Prezidentas ástatymo nustatytais atvejais nustato arba teikia pasiûlymus nustatyti teisëjø skaièiø teismuose, tvirtina teisëjø valdþios simboliø, emblemø, paþymëji- mø pavyzdþius. Lietuvos Konstitucija bei kiti ástatymai átvirtina teisminës valdþios savarankiðkumà, teisëjai, vykdydami teisingumà, yra nepriklausomi. Teisëjas negali bûti patrauktas baudþiamojon atsakomybën, suimtas, negali bûti su- varþyta jo laisvë be Seimo, o tarp Seimo sesijø – be Respublikos Prezidento sutikimo. Teisëjai, nagrinëdami bylas, klauso tik ástatymo. Valstybinës valdþios ir teismø ins- titucijø, Seimo nariø ir kitø pareigûnø, politiniø partijø, politiniø ir visuomeniniø organi- zacijø ar pilieèiø kiðimasis á teisëjo ar teismo veiklà draudþiamas ir taiko ástatymo numatytà atsakomybæ. Taigi Respublikos Prezidentas negali daryti átakos teismø sprendimams kon- kreèiose bylose, nors pilieèiai daþnai kreipiasi á ðalies vadovà skundais dël teismuose priimtø sprendimø. Ypatingà vietà valstybës institucijø sistemoje uþima Konstitucinis Teismas. Ðis Teis- mas sprendþia, ar ástatymai ir kiti Seimo aktai neprieðtarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybës aktai – neprieðtarauja Konstitucijai arba ástatymams. Prezidentas teikia Seimui trijø Konstitucinio Teismo teisëjø kandidatûras, o ið visø Kon- stitucinio Teismo teisëjø teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatûrà. 2.7. Prezidento ágaliojimai kraðto apsaugos srityje Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotøjø pajëgø vadas. Jis Seimo pritari- mu skiria kariuomenës vadà, suteikia pirminius ir aukðèiausius karinius laipsnius. Prezidentas vadovauja Valstybës gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiau- sius valstybës gynybos klausimus. Sprendimus dël mobilizacijos, karo padëties, ginkluotøjø pajëgø panaudojimo, spren- dimà gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas. Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomenës dislokavimo vietas ir manevrø teritori- nes ribas; sprendimus dël kariuomenës daliniø perkëlimo á kità dislokavimo vietà savo dekretu turi teisæ priimti tik Respublikos Prezidentas. Tik ðalies vadovo dekretu gali ásaky- ti Kraðto apsaugos ministrui suformuoti kariø padalinius visø sienø apsaugai. 2.8. Nepaprastosios padëties ávedimas Jeigu valstybëje iðkyla grësmë konstitucinei santvarkai ar visuomenës rimèiai, Prezi- dentas gali visoje valstybës teritorijoje ar jos dalyje ávesti nepaprastàjà padëtá. Jos trukmë gali bûti iki ðeðiø mënesiø. Tarp Seimo sesijø neatidëliotinais atvejais toká sprendimà turi teisæ priimti Respubli- kos Prezidentas, kartu ðaukdamas neeilinæ Seimo sesijà svarstyti ðio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimà. 2.9. Prezidento ágaliojimai skiriant ir atleidþiant valstybës pareigûnus Be jau minëtø valstybës pareigûnø (Ministro Pirmininko, ministrø, teisëjø, diplomati- jos atstovø uþsienio ðalyse) Konstitucija ir ástatymai Prezidentui suteikia ágaliojimus ski- riant ir atleidþiant ðiuos valstybës pareigûnus: SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 27

Prezidentas teikia Seimui valstybës kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmi- ninko kandidatûrà; gali teikti Seimui pareikðti nepasitikëjimà jais. Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidþia kariuomenës vadà ir Saugumo departa- mento vadovà; pastarojo teikimu skiria ir atleidþia saugumo tarnybos vadovo pavaduotojà. 2.10. Pilietybës klausimai Respublikos Prezidentas suteikia ðalies pilietybæ, tenkina asmenø praðymus dël Res- publikos pilietybës atsisakymo ar gràþinimo, gali suteikti ðalies pilietybæ iðimtine tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybës klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Pre- zidentas sudaro pilietybës reikalø komisijà ir tvirtina Pilietybës klausimø nagrinëjimo ðio- je komisijoje taisykles. Pilietybës reikalø komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiûlymus, pilietybei su- teikti praðymus dël Lietuvos Respublikos pilietybës, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybæ – pareiðkëjui apie tai praneða raðtu, nurodydama atsisakymo motyvus. Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo, jos atsisakymo, gràþinimo, pilietybës ne- tekimo, taip pat akto dël pilietybës suteikimo pripaþinimo negaliojanèiu klausimus spren- dþia Respublikos Prezidentas ir dël to leidþia dekretus. Respublikos Prezidento dekretus dël pilietybës teikimo pasiraðo ir vidaus reikalø ministras. 2.11. Malonë Respublikos Prezidentas teikia malonæ nuteistiesiems. Malonë paprastai teikiama at- siþvelgus á paèiø nuteistøjø praðymus. Svarstomi malonës praðymai tø asmenø, kuriuos yra nuteisæ Lietuvos Respublikos teis- mai, taip pat tø Lietuvos Respublikos pilieèiø, kuriuos nuteisë kitø valstybiø teismai ir kurie atlieka bausmæ Lietuvoje, jeigu Lietuvos Respublikos ir tarptautinë teisë nenumato kitko. Nuteistøjø malonës praðymus preliminariai svarsto ir pasiûlymus dël jø teikia Malo- nës komisija, kurios posëdþiams vadovauja Respublikos Prezidentas. Malonës komisijà sudaro Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumo mi- nistras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarëjas valstybës ir teisës klausimais, Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas, Lietuvos Respublikos policijos komisaras, Lietuvos ka- liniø globos draugijos atstovas. Malonë nuteistiesiems teikiama ðiais bûdais: 1) mirties bausmæ pakeièiant laisvës at- ëmimu; 2) visiðkai arba ið dalies atleidþiant tiek nuo pagrindinës, tiek nuo papildomosios bausmës; 3) neatbûtà laisvës atëmimo dalá pakeièiant ðvelnesne bausme. Malonë nuteistiesiems teikiama Respublikos Prezidento dekretais. 2.12. Valstybiniai apdovanojimai Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus. Valstybiniai apdovanoji- mai: ordinai, medaliai ir kiti pasiþymëjimo þenklai – skiriami taikos ir karo metais nusipel- niusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos pilieèiams skatinti bûti atsidëjusiems Lietuvos valstybës ir visuomenës gerovei. Lietuvos Respublikoje yra šie valstybiniai apdovanojimai: Ordinai: Vytauto Didþiojo ordinas; Vyèio kryþiaus ordinas; Didþiojo Lietuvos kuni- gaikðèio Gedimino ordinas. Medaliai ir kiti pasiþymëjimo þenklai: Vyèio kryþius; Vyèio kryþiaus ordino vëliava; Vytauto Didþiojo ordino medalis; Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino meda- 28 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS lis; Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalis; Lietuvos nepriklausomybës medalis; Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþius (buvæs Þûstanèiø gelbëjimo kryþius); Ðauliø þvaigþdë; Ðau- liø þvaigþdës medalis; Sausio 13-osios atminimo medalis; Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþius. Ðiuo metu, iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dël Lietuvos Respublikos ordinø, medaliø ir kitø pasiþymëjimo þenklø, skiriami ðie valstybës apdovanojimai: Vytau- to Didþiojo 1-ojo laipsnio ordinas; Vyèio kryþiaus ordinas; Didþiojo Lietuvos kunigaikð- èio Gedimino ordinas; Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino medalis; Dariaus ir Girëno medalis; Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalis; Sausio 13-osios atmi- nimo medalis; Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþius. Lietuvos valstybës ordinø, medaliø ir kitø pasiþymëjimo þenklø vyriausiasis tvarkda- rys yra Lietuvos Respublikos ordinø kancleris. Juo yra Respublikos Prezidento kanceliari- jos vadovas. 2.13. Kitos Prezidento teisës Respublikos Prezidentui, kaip valstybës vadovui, valstybiniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti ðalies vidaus ir uþsienio politikos klausimais. Esant neatidëliotinam reikalui, Respublikos Prezidentui turi bûti suteikiama nenuma- tytas laikas radijo ir televizijos programose.

3. Dekretai Respublikos Prezidentas, ágyvendindamas jam suteiktus ágaliojimus, leidþia dekretus. Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekretø kny- goje, jiems suteikiamas atitinkamas eilës numeris. Respublikos Prezidento dekretai nustatyta tvarka skelbiami „Valstybës þiniose“, laik- raðèiuose, per radijà ir televizijà. Respublikos Prezidento dekretai ásigalioja kità dienà po jø paskelbimo, jeigu dekrete nenurodyta kita jø ásigaliojimo data. Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 str. nurody- tais klausimais taip pat pasirašo: 1) dël Lietuvos Respublikos diplomatiniø atstovø uþsienio valstybëse ir prie tarptauti- niø organizacijø skyrimo ir atðaukimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas; 2) dël aukðèiausiø diplomatiniø rangø ir specialiø vardø teikimo – Lietuvos Respubli- kos uþsienio reikalø ministras; 3) dël aukðèiausiø kariniø laipsniø suteikimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas; 4) dël nepaprastosios padëties skelbimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas; 5) dël Lietuvos Respublikos pilietybës teikimo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministras. Respublikos Prezidentas savo rezidencijos, já aptarnaujanèiø padaliniø struktûros ir vidaus darbo organizavimo klausimais leidþia potvarkius.

4. Prezidento pavadavimas Respublikos Prezidentà, laikinai iðvykusá á uþsiená arba susirgusá ir dël to laikinai ne- galintá eiti pareigø, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentà, Seimo Pirmininkas negali skelbti pir- malaikiø Seimo rinkimø, atleisti ar skirti ministrø be Seimo sutikimo. Tuo laiku Seimas negali svarstyti klausimo dël nepasitikëjimo Seimo Pirmininku. SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 29

Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima perduoti Respublikos Prezidento ágaliojimø.

5. Prezidento ágaliojimø pasibaigimas Respublikos Prezidento ágaliojimai nutrûksta, kai: 1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas; 2) ávyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai; 3) Respublikos Prezidentas atsistatydina ið pareigø; 4) miršta; 5) Seimas já paðalina ið pareigø apkaltos proceso tvarka; 6) Seimas, atsiþvelgdamas á Konstitucinio Teismo iðvadà, 3/5 visø Seimo nariø daugu- ma priima nutarimà, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bûklë neleidþia jam eiti savo pareigø. 5.1. Pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai Kai Konstitucijoje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Sei- mo rinkimus, naujai iðrinktas Seimas 3/5 visø Seimo nariø balsø dauguma po 30 dienø nuo pirmosios posëdþio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, ið karto áregistruoja- mas kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu ant- rajai kadencijai, jeigu iki rinkimø praëjo daugiau kaip treji metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praëjo maþiau negu treji metai jo pirmosios kadencijos laiko Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antràja kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali bûti iðrinktas tik likusiam antrosios kaden- cijos laikui. Galimi atvejai, kai Prezidento rinkimai rengiami nepasibaigus kadencijai. Tokiais atve- jais rengiami rinkimai, nors ir ávyksta anksèiau negu paprastai, nevadinami pirmalaikiais. Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, paðalinus já ið pareigø apkaltos tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos bûklë neleidþia jam eiti pareigø, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Ðiuo atveju Seimo Pirmininkas ne- tenka savo ágaliojimø Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu eina jo pavaduotojas. Iðvardytais atvejais Seimas ne vëliau kaip per 10 dienø privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi bûti surengti ne vëliau kaip per du mënesius. Seimui nega- lint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimø, rinkimus skelbia Vyriausybë. 5.2. Apkaltos procesas Respublikos Prezidentas gali bûti prieð laikà paðalintas ið pareigø tik ðiurkðèiai paþei- dæs Konstitucijà arba sulauþæs priesaikà, taip pat paaiðkëjus, jog padarë nusikaltimà. Res- publikos Prezidento paðalinimo ið pareigø klausimà sprendþia Seimas proceso tvarka.

6. Prezidento nelieèiamybë Respublikos Prezidento asmuo nelieèiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bûti su- imtas, patrauktas baudþiamojon ar administracinën atsakomybën. Respublikos Prezidento garbæ ir orumà gina Lietuvos Respublikos ástatymai. Ástatymai numato atsakomybæ uþ vieðà Respublikos Prezidento áþeidimà arba ðmeiþimà. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Slovakijos premjerai susitikime su þinomu JAV veikëju Z. Brþezinskiu (Brzeêinski; Bratislava, 2001 m.)

Visagino kantri muzikos festivalyje (2002 m.) Naujai iðrinktas Prezidentas Rolandas Paksas susitikime su Europos Komisijos pirmininku Romanu Prodþiu (Romano Prodi; Briuselis, 2003 m. kovo 19 d.)

Prezidentas Rolandas Paksas Europos Taryboje (Briuselis, 2003 m. kovo 21 d.) 32 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

7. Prezidento simboliai Respublikos Prezidentas turi vëliavà – valstybës vadovo simbolá. Respublikos Prezidento vëliava – purpurinis audeklas, kurio abiejose pusëse vaizduo- jamas Lietuvos valstybës herbas, ið deðinës laikomas grifo, ið kairës – vienaragio. Respub- likos Prezidento vëliavos ploèio ir ilgio santykis – 1:1,2. Respublikos Prezidento vëliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezi- dento vëliavos spalvø etaloniná atvaizdà, kurá Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirti- na Lietuvos Respublikos Seimas. Respublikos Prezidento vëliava iðkeliama virð Respublikos Prezidento rezidencijos Vilniuje arba vasaros rezidencijos buvimo vietoje, jei joje yra Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento vëliava taip pat iðkeliama laivuose ir ant kitø transporto prie- moniø, kur yra Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas naudojasi apvaliu antspaudu, dokumentø blankais su Lietu- vos valstybës herbu. Antspaude yra áraðyta „Lietuvos Respublikos Prezidentas“.

8. Prezidento aprûpinimas ir aptarnavimas Nustatytas toks Respublikos Prezidento valstybinis aprûpinimas ir aptarnavimas: darbo uþmokestis – 12 vidutiniø mënesiniø darbo uþmokesèiø dydþio; rezidencija Vil- niuje ir vasaros rezidencija, taip pat tarnybinis butas Vilniuje; specialios paskirties lëk- tuvas ir 2 automobiliai; apsauga, kuria rûpinasi specialios paskirties tarnyba; atstovavimo iðlaidos ðalies viduje ir lankantis uþsienio valstybëse – pagal tarnybinæ diplomatinæ prak- tikà atsiskaitytinai ir 25 procentai Respublikos Prezidento metinio darbo uþmokesèio neatsiskaitytinai. Respublikos Prezidentui áteiktos dovanos, kurias jis gavo oficialiø vizitø metu uþsie- nio valstybëse, taip pat dovanos, kurias jam áteikë uþsienio valstybiø atstovai oficialiø vizitø metu Lietuvoje, yra valstybës turtas, saugomas Respublikos Prezidento rezidencijo- je. Ðios dovanos nustatyta tvarka gali bûti perduodamos saugoti muziejams, o ypaè vertin- gos – Lietuvos bankui. Tokia tvarka taikoma ir tada, kai Respublikos Prezidentui dovanos áteikiamos valsty- bës vadovui Lietuvoje. Iðëjusiam ið valstybës tarnybos Respublikos Prezidentui iki gyvos galvos: nustatoma 50 procentø Respublikos Prezidento darbo uþmokesèio dydþio pensija per mënesá; sutei- kiama poilsiavietë su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Aptarnaujanèiø asmenø skaièiø, apsaugos ir transporto priemoniø kieká nustato Res- publikos Vyriausybë. Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos. Respublikos Prezidentai laidojami valstybës lëðomis. 8.1. Prezidento rezidencija Respublikos Prezidentas turi rezidencijà, kurioje yra Respublikos Prezidento repre- zentacijos ir gyvenamosios patalpos, taip pat já aptarnaujanèiø pareigûnø patalpos. Respublikos Prezidento ágaliojimø laikui su já aptarnaujanèiø padaliniø pareigûnais sudaroma terminuota darbo sutartis. Respublikos Prezidento ágaliojimams nutrûkus, visais atvejais já aptarnaujantys pareigûnai atsistatydina. Respublikos Prezidentas savo rezidencijos, já aptarnaujanèiø padaliniø struktûros ir vidaus darbo organizavimo klausimais leidþia potvarkius. SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 33

Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir kituose padaliniuose sukaupta medþia- ga yra Tautos ir Lietuvos valstybës istorijos ypatinga sudëtinë dalis bei nacionalinis turtas.“ Prezidentas R. Paksas nuo pirmøjø dienø ið Prezidentûros darbuotojø reikalavo grieþtai laikytis Konstitucijos ir ástatymø, kad bûtø vykdoma visiems þmonëms ir Nepri- klausomai Lietuvai naudinga vidaus ir uþsienio politika, laikomasi prioritetiniø jos kryp- èiø – ástoti á NATO ir Europos Sàjungà. Tai buvo akcentuojama ir Prezidento rinkiminëje programoje, cituotoje inauguracinëje ir kitose kalbose Seime, Gedimino ir Daukanto aikðtëse. „Tvirtai tikiu, kad kitais metais Lietuva taps ir Europos Sàjungos, ir NATO nare“, – akcentuota jose. Taèiau nepaisant to jau po pirmøjø dienø po rinkimø Lietuvos ir uþsienio spaudoje, per radijà ir televizijà buvo pradëti skleisti gandai, kad naujasis Prezidentas norás ávesti diktatûrinæ valdþià, esàs nacionalistiniø nuostatø ar kad jis – Rusijos statytinis, turás tikslà atiduoti Lietuvà rusø globon. Antai 2004 m. sausio 7 d., dar prieð inauguracijà, LNK tele- vizija, informuodama apie R. Pakso pietus su A. Brazausku, pridûrë, kad buvo aptarti mi- nistrø D. Grybauskaitës, P. Èësnos, V. Markevièiaus, A. Monkevièiaus ir kitø paðalinimo klausimai, nors susitikime toks klausimas ir nebuvo svarstytas. Buvæs Prezidento R. Pakso patarëjas Edmundas Ganusauskas apie pirmàsias die- nas Prezidentûroje prisimena: „ atsigræþus atgal atrodo, jog Prezidentas pernelyg uoliai kibo á darbus. Jis aiðkinosi didþiausias problemas, kvietësi atskirus pareigûnus ir rengë platesnius pasitarimus su ávairiø srièiø specialistais, kalbëjosi su kardinolu Audriu Juozu Baèkiu, savo pirmtaku Valdu Adamkumi, uþsienio ðaliø ambasadoriais, Seimo pirmininku Artûru Paulausku ir partijø lyderiais “1 Pavojus sukèiams Ið tikro visuomenë ir valdininkija greitai pajuto, kad Prezidentas sieks ágyvendinti savo rinkiminius paþadus: sutramdyti korumpuotàjà valdininkijà, nubausti Lietuvos þmoniø turto pasisavintojus ir kt. Beje, sunerimti daug kà vertë ir kai kurie R. Pakso pareiðkimai, dar jam ir nekandida- tuojant á prezidentus. Antai jis, kaip didþiausios parlamentinës opozicijos partijos – Lietu- vos liberalø sàjungos – lyderis 2001 m. lapkrièio 22 d. partijos susirinkime pareiðkë, kad Socialdemokratø partija ir jos lyderis A. Brazauskas þlugs, jei ir toliau nesirûpins visø Lietuvos þmoniø gerove; 2002 m. kovo 2 d. Seimo narys R. Paksas, kaip savo ákurtosios Liberalø demokratø partijos pirmininkas, pateikë pasiûlymà atðaukti mirties bausmës drau- dimà, o 2002 m. balandþio 24 d. jis kaip Liberalø demokratø partijos lyderis ir Seimo narys þurnalistus informavo, kad ketina á Lietuvà pakviesti buvusá Niujorko merà Rudolfà Dþiulaná (Rudolph Giullani), kad pakonsultuotø, kaip áveikti lietuviðkàjà mafijà; po savai- tës R. Paksas savo kalboje Seime pasipiktino prezidentu V. Adamkumi, kam jis pasiraðë Seimo priimtas Lietuvos valstybës vëliavos ástatymo pataisas, pagal kurias jà iðkelti tapo privalu tik per Vasario 16-àjà; tø paèiø metø geguþës 3 d. R. Paksas Seime grieþtai pasisa- kë prieð ES reikalavimà uþdaryti Ignalinos AE; geguþës 9 d. R. Paksas Seime pareiðkë, kad jo vadovaujama Liberalø demokratø partija visomis jëgomis kovos su korupcija, ban-

1 Ganusauskas E. Taikinys Nr. 1. V., 2004. P. 46. 34 LIETUVIØ TAUTA ditizmu, narkomanija, plëðikavimu, chuliganizmu; 2002 m. birþelio 6 d. R. Paksas, lanky- damasis pas Ukrainos prezidentà Leonidà Kuèmà, domëjosi organizuotos kovos su nusi- kalstamumu receptais; R. Paksas, kaip Liberalø demokratø partijos pirmininkas ir Seimo narys, 2002 m. liepos 4 d. kreipësi á vidaus reikalø ir finansø ministrus, praðydamas orga- nizuoti tyrimus, kad bûtø iðaiðkintos esamø ir buvusiø aukðtøjø valdininkø finansinës afe- ros, jø sukauptos uþsienio bankuose lëðos; 2002 m. rugsëjo 3 d. R. Paksas iðsiuntë laiðkà JAV prezidentui G. Bushui, praðydamas pareikðti savo nuomonæ dël „Maþeikiø naftà“ ga- vusios „Williams“ kompanijos ir jos sandërio su Rusijos naftos kompanija „Jukos“; rugsë- jo 23 d. Seime sudaryta ið 10 parlamentarø laikinoji komisija (vadovaujama socialdemokrato V. Greièiûno) „Maþeikiø naftos“ pardavimo aplinkybëms iðtirti. Seime R. Paksas ragino pertvarkyti Valstybës saugumo ir policijos institucijas, pakeisti jø vadovus kompetentin- gesniais, ryþtingesniais ir t.t. Tai, þinoma, negalëjo nejaudinti vadinamøjø þemgrobiø ir milijonieriais tapusiø va- giø, tuo labiau kad antràjà dienà po rinkimø, sausio 6 d., „Lietuvos ryte“ iðspausdintame interviu R. Paksas pareiðkë: „ Nuoðirdþiai siekiau prezidento posto. Paprasèiausiai norë- jau ir noriu, kad ta savivalë, kuri yra dabar, pasibaigtø. Daugelis, kurie varto milijonus, daro átakà, jautë ir jauèia, kad jei að laimësiu, jø machinacijoms ateis galas “ Beje, ta pati idëja R. Pakso propaguota ir rinkimø kampanijos metu: „Balsuokite uþ permainas. Kaltieji privalo atsakyti pagal ástatymus. Niekas neturi vogti ir ðvaistyti Jûsø pinigø. Norintieji dirbti privalo turëti darbà, o norintieji mokytis – galimybæ mokytis. Ne- turite bijoti susirgti ar pasenti. Tvarka bus. R. Paksas“, – skelbta kai kuriuose bûsimo Prezidento rinkiminiuose plakatuose. Nemaþai kas, nedrásdami vieðai pasisakyti prieð R. Pakso skelbiamà kovà su mafi- ja, sukèiais, tautos turto vagimis, skleidë gandus apie tariamà jo siekimà diktatûrinës valdþios. Galbût tokias mintis savotiðkai paskatino Prezidentûrà paliekantis ir Prezi- dentas Valdas Adamkus, kuris, pavyzdþiui, savo metiniame praneðime, skaitytame 2003 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seime, akcentavo: „ mes, lietuviai, itin menkai pasitikime demokratinëmis valstybës institucijomis ir savo, kaip pilieèiø, jë- gomis. Kartu su rusais mes pralenkiame kitas ið komunizmo iðsivadavusias tautas savo simpatijomis totalitarinei praeièiai ir palankiai vertiname buvusià komunistinæ nei esamà demokratinæ politinæ sistemà. Dauguma mûsø bûtø linkæ pritarti bei paklusti parla- mento ir rinkimø nevarþomai valdþiai. Tyrimai rodo, kad tokio autoritarinio vadovo mes ilgimës labiau negu baltarusiai. Ið visø Europos tautø mes, lietuviai, maþiausiai pasitikime paèiø iðrinktu parlamentu, taèiau esame maþiausiai kritiðki spausdintam þodþiui [ ]. Tokioje visuomenëje politikams gali kilti didelë pagunda manipuliuoti þmonëmis, naudotis jø bëdomis ir silpnybëmis, þaisti jø lûkesèiais, neatsiþvelgiant á ðalies galimybes [ ]. Tikiu demokratinës mûsø valstybës sëkme, tikiu Lietuvos ateiti- mi, kurià kursime kartu “1 Vakare nacionalinë televizija, transliuodama tà Prezidento kalbos dalá apie galimà au- toritariná reþimà, rodë naujai iðrinktojo Prezidento R. Pakso veidà, girdi, tai jis demokrati- nës Lietuvos prieðas. O vëliau Prezidento prieðininkai jau visu smarkumu ásuko apkaltos smagratá.

1 http://www.adamkus.president.lt. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 35

„Kà Lietuvai rengë Prezidentas R. Paksas?“ Tokiu pavadinimu „Lietuvos rytas“ 2004 m. sausio 6 d. numeryje iðspausdino straips- ná (tarsi Prezidentu jis jau ir nebûtø): „2003 metai buvo paþymëti Rolando Pakso þenklu: metø pradþioje jis triumfuodamas laimëjo prezidento rinkimus, o jø pabaigoje skandalingai susimovë. Aiðku, ne tokios pa- baigos jis tikëjosi. Þvelgiant atgal matoma aiðki strategija, kuria buvo siekta, kad R. Paksas taptø dievi- namu prezidentu. Toks popþvaigþdës atitikmuo politikoje. O Lietuva privalëjo tapti prezidentine valstybe. Kaip Rusija. Þodþiu, politinio ir visuomeninio gyvenimo centru turëjo tapti R. Paksas. Toks lietu- viðkas V. Putino atitikmuo. Ðie R. Pakso siekiai niekam nëra paslaptis. Taèiau to buvo siekiama ne tik á svarbias valstybës këdes susodinant savo þmones, bet ir tam tikromis technologijomis kuriant struktûras bei keièiant þmoniø mentalitetà, kad jie esamà situacijà priimtø kaip natûralià.

Tautiškumas prezidento vardu Dar neinauguruotas prezidentu, R. Paksas pareiškë, kad jo vienas pirmøjø darbø bus Nacionalinio pasididþiavimo programos sukûrimas. Gal ir neblogai, jei lietuviai didþiuo- sis savo valstybe. Taèiau negalime nepastebëti ir paslëptos potekstës: ðios iniciatyvos iðeitø ið Preziden- tûros, tad visai natûralu, kad greitai tam tikros nacionalizmo apraiðkos bûtø siejamos su R. Paksu. Nacionalizmas stiprës mums ástojus á Europos Sàjungà. Ðtai ir ðia korta norëta pasi- naudoti. Jei ávairiomis programomis, filmais, knygomis bûtø pasiekta, kad tam tikri nacio- naliniai simboliai bûtø pradëti sieti su Prezidentûra ir konkreèiai su R. Paksu, jo svoris visuomenëje taptø sunkiai pajudinamas. Juk jis taptø tautos numylëtiniu (na ir kas, kad tai bûtø padaryta uþ visø mokesèiø mokëtojø pinigus), kuriam viskas atleidþiama. Juk jis bûtø toks „savas“, savesnis net uþ A. Brazauskà. Beje, panašus triukas jau buvo išbandytas per rinkimus. Tik èia buvo suþaista þemai- tiðka korta. Tuomet buvo pabrëþiama, kad R. Paksas – tikras þemaitis. Ir tai pasiteisino: Þemaitija, 1997 metais balsavusi uþ Valdà Adamkø, ðá kartà pasirinko R. Paksà. Taigi R. Paksas palankumà sau siekë átvirtinti per þmoniø jausmus. Tai, kaip þinome, stipriausias ryðys su savo rinkëjais. Beje, jam tai jau pavyko padaryti. Paþvelkime á dabartinius prezidento rëmëjus – jie myli R. Paksà ir tiki viskuo, kà jis pasako. Ðtai kodël argumentø nereikia. Ir jei ðis scenari- jus bûtø ágyvendintas, tada tokiø mylinèiø þmoniø procentas bûtø kur kas didesnis.

Atrama – „paprasti þmonës“ „Tautos vado“ simbolika yra gerai, taèiau politinë rinkodara moko, kad visiems geras vis tiek nebûsi. Reikia pasirinkti tam tikrà grupæ, kurios interesams atstovauji (ar tariesi atstovaujàs). R. Paksas pasirinko „paprastus þmones“. Jis buvo prieð „elità“, bet su þmonëmis per rinkimus. 36 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Ði strategija iðliko ir jam tapus prezidentu: R. Paksas ir toliau buvo pristatomas net ne tiek kaip visos Lietuvos, kiek paprastø þmoniø prezidentas. Apskaièiavimas labai paprastas – tø, kurie save laiko paprastais þmonëmis, visuomet bus daugiau. O demokratija, kaip visi þinome, – daugumos valia. Taèiau R. Pakso strategai suprato, jog vien vieðøjø ryðiø neuþteks. Reikia struktûros, kuri sietø prezidentà su „paprastais þmonëmis“. Todël atsirado kraðtieèiø tarybø idëja – seniûnijø atstovø taryba, t.y. prezidento visuo- meniniø patarëjø ið provincijos komanda. Akivaizdu, kad to siekta ne tik suþinoti gyventojø nuotaikas. Tai turëjo bûti kontrolës árankis: kraðtieèiai juk bet kada galëtø vienà arba kità seniûno sprendimà apskøsti prezi- dento patarëjams. Be to, ðios tarybos turëjo patenkinti vis dar didelá lietuviø norà, kad uþ juos problemas iðspræstø valdþia. Ásivaizduokime konfliktinæ situacijà kokioje nors Balbieriðkio seniûnijoje, kur ásikiða prezidento patarëjai ar net pats prezidentas. Toks poelgis bûtø nepamirðtamas, kaip ir krepðininkø auksas Europos krepðinio èempionate. Kartu tai turëjo bûti R. Pakso atrama tarp „paprastø þmoniø“. Juk sukurtà tinklà leng- vai galima panaudoti ávairioms akcijoms. Sakykime, kad ir tokiais ypatingais atvejais kaip toks skandalas. Galime tik ásivaizduoti protesto bangas, jei Prezidentûrai bûtø pavykæ sukurti kraðtie- èiø tarybas. Tokiu atveju R. Paksas bet kokioms situacijoms bûtø uþsitikrinæs visuomenës paramà. Taigi buvo sumàstyta sukurti valdþios vertikalæ, einanèià nuo Prezidentûros iki seniû- nijø lygio.

Prezidentinës Lietuvos link Ne vien ilgalaikio populiarumo ar „glaudþiø santykiø“ su þmonëmis siekta. Kartu bu- vo judama prezidentinës valstybës link. Tai, kad Lietuva bus valdoma prezidentiniais dekretais, kà ið karto po rinkimø pasakë liberaldemokratas Dailis Barakauskas, nebuvo atsitiktinumas. Bent tai rodo tolesni veiksmai. Jau vien prezidento patarëjø kiðimasis á Vyriausybës darbà buvo gana iðkalbingas. Tam tikri ávykiai rodo, kad visuomenë buvo tikrinama, ar ji yra pasirengusi pritarti pre- zidento galiø stiprinimui (juk lietuviai nori tvirtos rankos, rodo sociologinës apklausos). Priminsiu tik vienà toká atvejá. Rugsëjo 4 dienà R. Paksas pareiðkë, kad norëtø gauti teisæ praðyti Konstituciná Teismà iðvadø dël Seimo priimtø sprendimø konstitucingumo. Þiniasklaidoje tai buvo interpretuota kaip prezidento noras siekti daugiau galiø. Kità dienà politikos skandalistas V. Ðustauskas A. Brazauskà ir A. Paulauskà apkalti- no sàmokslu prieð R. Paksà ir pasiûlë suteikti daugiau galiø prezidentui. Jei jau prezidentui gresia pavojus, kodël jam nesuteikus tø galiø? Taigi sàmokslo idë- ja, kurià dabar naudoja R. Pakso ðalininkai, jau buvo parengta anksèiau. Ir parengta tam, kad bûtø sustiprintos prezidento galios.

Putiniškos Rusijos variantas Visi ðie sumanymai, be jokios abejonës, bûtø buvæ ágyvendinti, jei ne ðis skandalas. Ir kas atsitiktø, jei bûtø ágyvendintas ðis scenarijus? Tiesiog Lietuva taptø panaðesnë á Rusijà. SPEKTAKLIOSÀMOKSLO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 37

Rusijoje visos institucijos formaliai funkcionuoja demokratiðkai. Taèiau visi susirûpi- næ demokratijos likimu. Susirûpinæ, nes ið esmës visa valdþia yra sutelkta Vladimiro Puti- no rankose. Ir þmonës tam dþiaugsmingai pritaria. Toks kaip Putinas turëjo tapti ir Paksas. Sociologiniai tyrimai rodo, kad mes neturime demokratinio gyvenimo bruoþø: vis dar ilgimës stiprios rankos, mums nesvarbios demokratinës vertybës (beje, pagal ðiuos para- metrus mes esame greta Rusijos ir Baltarusijos). Taigi kodël ir pas mus negali atsirasti valdoma demokratija? O pabaigoje lieka paklausti: kam tai naudinga? Ar ðie sumanymai buvo tik þaidimas valdþia, asmeninës R. Pakso ambicijos?..“ Straipsnis – tai vienas ið daugelio to meto „antipaksininkø“ tokio pobûdþio pliurpalë- liø, kai norëta árodyti, jog net geriausios Prezidento pastangos, atspindinèios Tautos lûkes- èius, turëjo ir turi tikslà sunaikinti demokratijà ar parduoti Lietuvà Rusijai. Tik begalvis ir galëjo sutikti su straipsnio autoriaus aiðkinimu, jog tarybø sudarymas, kuo daugiau þmoniø pritraukimas prie valstybës valdymo – tai kelias á diktatûrà ar pan. „Baisiausia – kvailas padlaiþys“, – nuo seno teigiama lietuviø tautosakoje. Atrodo, minëtøjø þmoniø gandais apie LR Prezidento R. Pakso pastangas ávesti Lietu- voje diktatûriná valdymà lyg ir buvo patikëjæs ir Prezidentas V. Adamkus. Apie tai DELFI interneto 2004 m. kovo 12 d. puslapio BNS straipsnyje „Adamkus laiku neáþvelgë Pakso grësmës demokratijai“ skaitome: „Kadencijà baigæs prezidentas Valdas Adamkus pareið- kë prisiimàs dalá atsakomybës uþ tai, kad Konstitucijos paþeidimais dabar kaltinamam prezidentui Rolandui Paksui padëjo iðkilti á valdþios virðûnes. „Jokiu bûdu nuo to neatsiriboju ir prisiimu didelæ dalá moralinës atsakomybës. Esu kaltas, kad neáþvelgiau, kas tai per þmogus. Nemaèiau, net prielaidos tokios nepadariau, kad jis gali turëti ir nedemokratiðkø këslø“, – sakë savaitraðèiui „Veidas“ V. Adamkus, kuris dabar yra vienas populiariausiø visuomenës veikëjø [ ]. Anot V. Adamkaus, „ðiandien mes þvelgiame á demokratinës Prezidento institucijos griuvësius. Kalbëti apie prezidento moraliná autoritetà bûtø tiesiog nesusipratimas. Mo- dernioje demokratijoje nëra vietos prezidentui – þandarui ar operatyvininkui“. Pasak jo, „Lietuvai šiuo metu reikalingas prezidentas, suvokiantis, jog jis turi bûti ne tik Konstitucijos garantas, bet ir tautos sàþinës balsas. Jis turi gràþinti pasitikëjimà prezidento institucija, demokratine valstybës politine sistema. Netgi pasitikëjimà paèiu prezidento as- meniu. Jis turi bûti jëgø balansas tarp ástatymus leidþianèios, vykdomosios ir teisminës val- dþios. Kartu tai turi bûti prezidentas, su kuriuo skaitytøsi visos Vakarø demokratijos.“1

Pirmosios R. Pakso prezidentavimo dienos Paprastai naujai iðrinktus prezidentus, premjerus, Seimo pirmininkus pagal neraðytà taisyklæ pirmàsias 100 jø vadovavimo dienø vengta kritikuoti þiniasklaidoje. Taèiau, kaip sakyta, iðrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentu Rolandas Paksas dar prieð inauguraci- jà pradëtas pulti – labai jau neparankus jis daug kam buvo. Þinoma, daug kam buvo gaila ir iðleistø kitiems kandidatams pinigø rinkimø kampanijoje, nesmagu buvo ir dël duotø paþadø rëmëjams.

1 http://www.delfi.lt. 38 LIETUVIØ TAUTA

2002 m. pabaigoje rinkimuose dël Prezidento këdës varþësi kaip niekada Lietuvos istorijoje daug kandidatø – net 17 þinomiausiø veikëjø: Valdas Adamkus, Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Bernatonis, Kazys Jaunutis Bobelis, Rimantas Jonas Dagys, Euge- nijus Gentvilas, Kæstutis Glaveckas, Algimantas Matulevièius, Vytautas Antanas Matule- vièius, Artûras Paulauskas, Juozas Eduardas Petraitis, Algirdas Pilvelis, Kazimiera Danutë Prunskienë, Vytautas Ðerënas, Vytautas Ðustauskas, Julius Veselka, na, ir Rolandas Paksas. Pastarasis buvo ir pirmas, kuris Vyriausiajai rinkimø komisijai 2002 m. lapkrièio 7 d. átei- kë ir bene daugiausia jo kandidatûrà remianèiø rinkëjø paraðø – 87,5 tûkstanèio. JAV prezidento vieðnagë Taèiau rinkimø kampanijos metu daugelis þiniasklaidininkø, politologø, sociologø, na, þinoma, ir partijø lyderiø pergalæ pranaðavo tik buvusiam Prezidentui Valdui Adam- kui, nes kaip tik jam buvo palanki ir tarptautinë situacija, ir ðalies viduje vyraujanèios nuotaikos. 2002 m. lapkrièio 21 d. NATO generalinis sekretorius Èarlsas Dþordþas Ro- bertsas (Charles George Roberts) Prahoje vykusiame Aljanso valstybiø vadovø posëdyje paskelbë, jog Lietuva, taip pat Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovënija, pakviesta ástoti á NATO; iðsipildë sena Lietuvos svajonë priklausyti demokratiniø valsty- biø organizacijai, turëti jø skydà. Tai, be abejonës, buvo nemaþas ir Prezidento V. Adam- kaus, Vyriausybës ir Seimo nuopelnas. Kitas, po poros dienø nemaþai lietuviø nudþiuginæs ávykis – tai, kad lapkrièio 23 d. á Lietuvà atvyko didþiosios valstybës – JAV Prezidentas Dþ. V. Buðas (G. W. Bush). Kità dienà gausiame susitikime su vilnieèiais Rotuðës aikðtëje JAV Prezidentas kalbëjo: „Bai- gësi ilga ir tamsi baimës, netikrumo, vienatvës naktis. Jûs ástojote á stiprià ir auganèià NATO ðeimà. Mûsø sàjunga yra pasiryþusi ginti savo narius. Tie, kurie pasirinktø Lie- tuvà savo prieðu, taptø ir Jungtiniø Amerikos Valstijø prieðu “1 Daugelis laikraðèiø apraðë, televizija rodë, kaip Vilniuje á nusileidusá JAV Prezidento lëktuvà álipo V. Adamkus su þmona – juos pakvietë JAV Prezidentas, o po to abu prezidentai su þmonomis iðvaþiavo ið oro uosto. Tai rodë JAV Prezidento didelá dëmesá ir draugiðkumà Lietuvos Preziden- tui. Ir tai buvo geriausia rinkiminë reklama, kokià tik galima ásivaizduoti. Tad faktas, kad V. Adamkus antrame rinkimø ture „triuðkinanèiai“ – daugiau kaip 10 proc. – pralaimëjo R. Pa- ksui, buvo netikëta ne tik paèiam Prezidentui, bet ir daugeliui kam JAV ir kitose ðalyse. Neávertinta „trejukë“ Pergalæ V. Adamkui þadëjo ir pagrindiniø partijø pritarimas V. Adamkaus kandidatûrai – jam pritarë ir „kairieji“ – socialdemokratai, ir „deðinieji“ – konservatoriai, politiniai ka- liniai ir tremtiniai, daugelis kitø smulkesniø partijø lyderiø, tuo pademonstruodami, kad jø „partiðkumas“ – tik lyderiø pretenzijos bûti valdþioje, o ne kokie esminiai idëji- niai skirtumai. Dar 2002 m. rugpjûèio 24 d. Socialdemokratø partijos tarybos posëdyje buvo nuspræsta remti „esamos“ valdþios iðsaugojimà ir po rinkimø: Prezidentas – V. Adam- kus, premjeras – A. M. Brazauskas, Seimo Pirmininkas – A. Paulauskas. Tos „trejukës“ iðsaugojimui pritarë ir didelë dalis þiniasklaidininkø, siedami tai lyg ir su demokratijos iðsaugojimu. O R. Paksà sutiko remti tik Valstieèiø ir Naujosios demokratijos, jo paties

1 Lietuvos rytas. 2002 m. lapkrièio 25 d. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 39

Liberalø demokratijos partijos ir buvæs kandidatas á prezidentus Juozas Petraitis. Bet rin- kimai dar kartà parodë, kokià menkà átakà turi Tautai partijos ir jø lyderiø perðamos nuo- statos – Tauta (apie 50 proc. apklaustøjø), kaip sakyta, pasirinko R. Paksà kaip labiausiai iðreiðkiantá jos lûkesèius. Kaip tai galëjo bûti? To niekaip negalëjo suprasti þiniasklaidi- ninkai, politologai. Pastarieji V. Adamkaus, taip pat ir pergalæ jam þadëjusiø partijø lyde- riø nesëkmæ mëgino paaiðkinti ir tuo, kad, girdi, R. Pakso pergalæ lëmë þmoniø „tamsumas“, „runkeliai“, taip pat „juodosios technologijos“ ir pan. 2004 m. pradþioje pasirodþiusioje Raimundo Lopatos ir Audriaus Matonio knygoje „Prezidento suktukas“, labiau, atrodo, skirtoje pagrásti bûtinumà nuversti Prezidentà R. Paksà, pasitelkiama ir Rusijos pavyz- dþiø. Knygoje aiðkinama, kad ir Rusijoje nuo amþiø valdovai remdavosi visokiø aiðkiare- giø paslaugomis, norëdami iðlikti valdþioje ir savo interesams pajungti þmones. Tad tie rusai á Lietuvà ir atsiuntæ savo atstovæ Lenà Loliðvili padëti R. Paksui tapti Prezidentu. Taip teigta, nors ið tikrøjø ta ekstrasensë Lietuvoje jau buvo pasirodþiusi prieð deðimtmetá – ji atvyko bene 1993 m. pakviesta tuometinës „Þinijos“ draugijos, o po metø Prezidentas A. M. Bra- zauskas suteikë jai ir Lietuvos pilietybæ. O kad per inauguracijos iðkilmes ji buvo atsidûrusi netoli Prezidento, tai, anot E. Ganusausko, buvo tik sumanus prieðininkø triukas.1 Þinoma, ir politologai suprato, kad prezidento rinkimuose pasiektà pergalæ priskirti tik ekstrasensei – naivu. Minëtoje jø knygoje toliau skaitome: „Lietuvoje daugiau nei per deðimt metø perëjimo á demokratijà patirties buvo rutinizuotos Vakarø ðalyse veikianèios demokra- tinës rinkimø procedûros, bet savo kokybe 2002 metø prezidento rinkimai Lietuvoje liko „prokomunistiniai“. Tai parodo ir formalieji, ir programiniai ðiø rinkimø bruoþai: kandidatø á prezidentus gausa, populizmas, kandidatø polinkis dramatizuoti esamà situacijà, siûlyti ra- dikalius bûdus, kaip jà pagerinti, savo asmeniniø savybiø sureikðminimas ir kt.“ Þinoma, tokiu aiðkinimu sunku patikëti, nes sovietmeèiu tikrø rinkimø nebuvo, rinkë- jai savo balsais „patvirtindavo“ tik LKP CK parinktus veikëjus. Demokratijos sampratai prieðtarautø ir kitas minëtø politologø aiðkinimas, kad, girdi, 2002 m. rinkimuose „buvo nustatyti pernelyg liberalûs reikalavimai asmenims, siekian- tiems dalyvauti prezidento rinkimuose“.2 Atrodytø, lyg ir apgailestaujama, kad neliko LKP CK, kuris tik vienas ir þinojo, kokiø vadovø reikia liaudþiai. Diskutuotini ir tokie minëtø politologø aiðkinimai: „Kandidatø gausa savo ruoþtu reið- kia, kad rinkimuose dalyvauja ir vadinamieji „marginalai“, kandidatai, kurie visuomenës paramos siekia konkuruodami ne dël „vidurinio rinkëjo“ balso, bet elektorato „pakraðèiø“. Tokiu atveju pokomunistiniuose rinkimuose, kaip parodë ir Lietuvos Respublikos prezi- dento rinkimai 2002 metais, sudëtinga iðvengti populizmo, radikaliø idëjø propagavimo ir net dirbtinio, nekorektiðko situacijos dramatizavimo “3

Prezidentas R. Paksas – naujo tipo politikas Tiesa, kai kurie politologai pripaþino, kad R. Paksas ir jo rinkiminë kampanija daug kuo skyrësi nuo kitø pretendentø. Lauras Bielinis savo knygoje „Prezidento rinkimø anatomija“, iðleistoje 2003 m. pradþioje, netrukus po R. Pakso inauguracijos, rašo, kad naujasis

1 Ganusauskas E. Taikinys Nr. 1. V., 2004. P. 50. 2 Lopata R., Matonis A. Prezidento suktukas. V., 2004. P. 65. 3 Ten pat. P. 65. Susitikime su Europos Parlamento Pirmininku Patu Koksu (Pat Cox; Briuselis, 2003 m. kovo 20 d.)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, pasiraðæs stojimo á Europos Sàjungà sutartá (Atënai, 2003 m. balandþio 16 d.) Prezidentas Rolandas Paksas susitikime su Ukrainos Prezidentu Leonidu Kuèma (Atënai, 2003 m. balandþio 17 d.)

Kalba Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas (Atënai, 2003 m. balandþio 16 d.) 42 LIETUVIØ TAUTA

Prezidentas buvo „naujo tipo politikas“. „Situacija kardinaliai skyrësi nuo rinkimø, vyku- siø iki tol, dar ir todël, kad dar prieð pusantrø metø aiðkiai deklaravo savo pasiryþimà kovoti dël prezidento posto naujo tipo politikas – Rolandas Paksas. Kodël já galima pava- dinti naujo tipo politiku? Tai nulëmë naujoviðki paties politiko apsupties formavimo bei rinkiminës veiklos principai, resursø kaupimo bei paskirstymo logika, taip pat darbo su kandidato asmens ávaizdþiu rinkiminëje kovoje pobûdis bei laisvas moralinës atsakomy- bës uþ savo veiksmø pasekmes traktavimas. R. Pakso apsupties formavimo bei funkcionavimo logika kardinaliai skyrësi nuo kitø kandidatø. Visø pirma ðtabas èia buvo kuriamas ne remiantis já supanèiais politikais, bet pasamdþius nesuinteresuotus bûti politikoje þmones, kas ið principo teisinga rinkimø ðtabo organizavime. Realiai didþiàjà dalá informacinës veiklos funkcijø perëmë pasamdyta vie- ðøjø ryðiø kompanija „DDB & Co ir A. Katkevièius“. Kitus rinkimams svarbius veiksmus ëmësi vykdyti þmonës, kurie realioje politikoje tuo metu visai nedalyvavo. Taigi organiza- cinæ, finansø kaupimo, reklaminæ bei komunikacinæ veiklà R. Paksas vykdë netrukdyda- mas nei savo, nei savo partijos kolegø politinei veiklai. Politikai jo rinkiminëje kampanijoje darë tik bendrà strateginæ átakà, dalyvaudami nedaþnuose rinkimø ðtabo susirinkimuose. Taigi èia buvo realiai ágyvendintas politikø ir rinkimø ðtabo atskyrimo principas, kada politikai neturëjo galimybës átakoti ðtabo veiklà, o ðtabistai galëjo nekreipti dëmesio á taktinius pasikeitimus politikoje. Finansø kaupimas bei paskirstymas tapo iðskirtine atskiros grupës veikla, kuri visai netrikdë nei ðtabo funkcijø, nei politikø. Ðtabistai sàmoningai buvo atriboti nuo galvojimo, ið kur gauti pinigø, ir jø uþduotis susivedë á tai, kaip racionaliai motyvuoti, kiek ir kokiam veiksmui reikia finansø. R. Pakso komunikacinis portretas ágijo visai kitus bruoþus, nei buvo prieð rinkimø kampanijos pradþià. Jo ðtabe vyko planingas, intensyvus ir nenutrûkstamas asmens ávaiz- dþio korekcijos darbas. Tai, kas atsitiko su R. Pakso ávaizdþiu ir rinkëjø poþiûriu á ðá poli- tikà, yra vertinga pamoka visiems politikos dalyviams. Prieðrinkiminë situacija R. Paksui nebuvo palanki. Pusantrø metø prieð rinkimus já palankiai vertino tik 33,9% gyventojø, tai reiðkia, kad R. Paksas pagal visuomenës nuomo- nës ir rinkos tyrimø centro „Vilmorus“ 2001 m. liepos 5–9 d. apklausos rezultatus uþëmë aðtuntà vietà. Aukðèiau reitingø lentelëje buvo tokie patyræ politikai kaip: A. Brazauskas, V. Adamkus, K. Bobelis, È. Jurðënas, K. Prunskienë, E. Gentvilas, K. Glaveckas. O atsa- kant á klausimà, kas ið politikø geriausiai atstovauja rinkëjø interesams, politikø sàraðas iðsidëstë taip: A. Brazauskas 36,3%; K. Bobelis 14,9%; V. Adamkus 14,5%; E. Gentvilas 8%; A. Paulauskas 7,4%; R. Paksas 6,4%. Baltijos tyrimø apklausos rezultatai R. Pakso atþvilgiu buvo dar pesimistiðkesni – uþ já balsuotø 3,4% rinkëjø. Ið esmës ðie politikai, iðvardyti aukðtose reitingø sàraðø pozicijose, tapo vienais ið pirmøjø R. Pakso rinkimø ðtabo veiklos objektø. Jø atþvilgiu reikëjo suplanuoti tam tikras strategijas, leisianèias juos neutralizuoti, pritraukti prie savæs, susilpninti, prieðpastatyti vienà kitam ar izoliuoti nuo rinkëjø daugumos. Taigi pirmoji uþduotis buvo akivaizdi. R. Paksas (jo rinkimø ðtabas) strategijà ið esmës formavo atsiþvelgdamas á ðià situacijà [ ]. Trys pagrindiniai praëjusios kampanijos kandidatai – V. Adamkus, R. Paksas ir A. Pau- lauskas – ið kitø iðsiskyrë ne tik kaip asmenybës. Jø rinkiminio potencialo sandara nebuvo atsitiktinë ir sukurta tik tam ávykiui. Visi trys politikai turëjo pakankamai þinomà prieðisto- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 43 ræ ir buvo uþëmæ Lietuvos politikoje aiðkias ir sunkiai pajudinamas pozicijas. Tuo jie skyrësi nuo autsaideriø, kuriø dalyvavimas rinkimuose tapo greièiau nuotykiu nei nuoseklaus politi- nio darbo rezultatu. Ðis ádirbis tapo jø statiniø charakteristikø baze. Tai tos politikø savybës ar visuomenës nuostatos jø atþvilgiu, kurios tampa ðiø politikø atpaþinimo pagrindu. Dinaminës charakteristikos atspindi tas savybes bei nuostatas, kurios nëra ilgo veiki- mo politikoje pasekmë, taèiau tampa esminës rinkimuose, nes yra intensyviai naudojamos, pritaikomos ir modifikuojamos kintant situacijai, taip stiprinant ar silpninant jau susifor- mavusá ðiø kandidatø ávaizdá.

1. Statinës charakteristikos V. Adamkus traktuojamas kaip solidus ir patyræs politikas. Jo stipriàja savybe, uþduo- ta ið anksto, galima laikyti atëjimà á politikà Sàjûdþio laikais, kada V. Adamkus visuome- nës buvo priimamas kaip rimtas ir atsakingas gamtosaugininkas. Iki ðiol iðlikæs stiprus jo, kaip korektiðko veikëjo, ávaizdis. Ðiandien tai iðlieka kaip viena stipresniø V. Adamkaus savybiø – gebëjimas atrodyti solidþiai. R. Paksas á politikà atëjo nepastebimai, taèiau jo veikla bûnant premjeru, jo emocinis pasitraukimas ið premjero posto dël naftos ámonës privatizavimo tapo vizitine kortele – kovotojas su tais, kurie siekia neteisingai pasisavinti valstybës turtà. A. Paulausko atsiradimà politikoje þymi pakankamai átemptas darbas prokuratûroje Sàjûdþio laikais. Po darbo prokuratûroje A. Paulauskas tampa savotiðku stabu tiems, kurie mato naujà politikà, pasiruoðusá stabilizuoti visuomenæ – A. Brazausko ápëdiná. Taigi A. Pau- lausko charakteristikos pagrindu tampa jo gebëjimas bûti ta figûra, kuri iðspræs socialines problemas.

2. Dinaminës charakteristikos V. Adamkus geba sukurti vaizdà, kad yra aktyvus ir nuolat dalyvaujantis visuomenës gyvenime politikas. Kasdienis aktyvus stebëjimas to, kas vyksta, vertinimai bei kritika tampa realaus poveikio visuomenei veiksniu. Kita vertus, bûdamas solidaus amþiaus, jis negali labai daþnai vaþinëti po Lietuvà bei susitikinëti su visuomene. Matyt, bûtent tai vertë já bei jo ðtabà teigti, kad V. Adamkus nesileis á aktyvià rinkiminæ kampanijà, o tiesiog dirbs toliau, ir to pakaks. Iðties tai jam tapo parankiausia pozicija ir motyvu atsisakyti pernelyg intensyvios rinkiminës veiklos. R. Paksas – jaunas ir aktyvus. Geba paklusti savo ávaizdþio kûrëjams ir atlikinëti bet kokius veiksmus, kuriais pritrauktø visuomenës dëmesá. Asmeninës ambicijos bei savotið- kas noras kompensuoti nuoskaudas, patirtas per keletà paskutiniøjø metø politikoje, dar labiau skatina siekti prezidento posto. Taigi jo prezidentinës ambicijos paremtos tiek vidi- ne, ryðkiai iðreikðta nuostata bûti prezidentu, tiek ir jo aplinkos nuostata kartu su savuoju prezidentu uþsikabinti uþ stipraus ðanso ágyti naujø ir átakingø pozicijø politikoje. Kita vertus, R. Pakso, kaip aktyvaus þmogaus, veiksmai visada gali atrodyti energingi ir ryþtin- gi, vadinasi, rinkimiðkai patrauklûs. A. Paulauskas tampa savotiðku partijos ákaitu. Jo veiksmø bei siekiø ávertinimas vi- suomenëje visada siejamas su partijos veiksmais ir jos nariø siekiais. Kadangi, kaip ir visose didelëse organizacijose, galima atrasti visko, A. Paulausko veiklos dinamika daþnai atrodo kaip prieðtaringa ir neaiðkiai motyvuota jo partijos veikla, kurios nepavyksta atsieti nuo jo asmens. Kita vertus, tai reiðkia, kad A. Paulauskas iðties nedemonstruoja tos energi- 44 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS jos, kuri pati savaime leistø paðaliniam þmogui pamatyti jame ne tik savarankiðkà ir paty- rusá politikà, bet ir politikà, nepriklausomà nuo partijoje dominuojanèiø, rinkimiðkai nepa- lankiø, tendencijø.

3. R. Pakso ir A. Paulausko opozicija R.Pakso situacija panaði á A. Paulausko 1997 m. prezidento rinkimuose. Kaip tada A. Paulausko, taip ðiuose rinkimuose R. Pakso atveju stebimos didþiulës pozityvios rinki- minës inercijos, kada tiek partijos nariai, tiek rinkëjai kandidato asmenyje pamatë ne tiek politikà ir jo partijà, kiek naujà, dar neiðbandytà, viltá. Buvo ryðkiai matomas R. Pakso ðtabo vengimas susimàstyti apie detales, kurios, beje, rinkëjui visiðkai nerûpëjo. Reikëjo tik viltingø lûkesèiø, atmieðtø socialinio kerðto ágyvendinimo per ðá asmená, galimybës.“1 Tai, kad R. Pakso pergalæ lëmë ne „technologijos“, o kad jis, kaip sakyta, iðreiðkë daugelio Lietuvos þmoniø, o ne partijø lûkesèius, lyg ir patvirtina L. Bielinis, minëtoje knygoje iðspausdinæs „Kandidatø á prezidentus pasiskirstymo pagal kairës–deðinës skalæ“ schemà.2

KANDIDATØ Á PREZIDENTUS PASISKIRSTYMAS PAGAL KAIRËS-DEÐINËS SKALÆ

1 Bielinis L. Prezidento rinkimø anatomija. V., 2003. P. 2–27. 2 Ten pat, p. 63. SPEKTAKLIOSÀMOKSLO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 45

Taèiau ir dalis politologø bei þiniasklaidininkø, likdami iðtikimi minëtai „trejukës“ idëjai, taigi ir senosios valdþios sàstingiui, mokë Prezidentà „ieðkoti susitarimo su Lietu- vos politiniu elitu“. O minëtoje knygoje „Prezidento suktukas“ cituojamas ir garsiojo þur- nalisto R. Valatkos straipsnis apie galimus valdþios scenarijus po vasario 26 d., po Prezidento inauguracijos. O bûsià taip, kaip „R. Paksas sutars su kairiaisiais, ar A. Brazauskas sutik- siàs nulenkti galvà prieð jaunesná R. Paksà ir ar pats Prezidentas nepasikësins á buvusio prezidento ir Vyriausybës paskirtøjø valdininkø këdes, nepanorës jø paliuosuoti, o tai jau grëstø katastrofa “1 Þodþiu, siûlyta naujai iðrinktajam Prezidentui ne aktyvi veikla dël Tautos ir tauty- bës, o pataikavimo ásigalëjusiai nomenklatûrai kelias. Toká kelià siûlë ir politologai R. Lo- pata bei A. Matonis: „Jei pradëjæs eiti savo pareigas naujasis ðalies Prezidentas ið tikrøjø aktyviai ir nuosekliai stengtøsi ágyvendinti savo rinkimø programà, tada neiðvengiamai kiltø konfrontacija su dabartine valdanèiàja socialdemokratø ir socialliberalø dauguma Seime ir koalicine vyriausybe. Daugumos sprendimø, kuriø siektinumà deklaravo R. Pa- ksas, priëmimas virðija Konstitucijoje numatytas prezidento galias. Be to, kai kurie R. Pa- kso deklaruoti tikslai (pvz., rubliniø indëliø gràþinimas) kertasi su programinëmis koalicinës vyriausybës nuostatomis [ ]. Dabartinë vyriausybë, turëdama tvirtà daugumà Seime, ir toliau vykdys ið esmës nuo prezidento nepriklausomà politikà “2 Taèiau keista, kad, kaip matome, kai kurie politologai bei þurnalistai, nors ir suvokda- mi sunkumus, su kuriais susidurs Prezidentas, norëdamas ágyvendinti savo sumanymus, vis dëlto pasirinko senosios nomenklatûros strategijos gynimo ir iðsaugojimo propagavi- mo bei rëmimo kelià. „Stiprus“ prezidentas buvo nereikalingas tuometiniam valdþios ir turtuoliø elitui Naujojo Prezidento, neturinèio daugiau „savøjø“ nei Vyriausybëje, nei Seime, sieká „padaryti tvarkà“ „elitas“ laikë iððûkiu ir kiðimusi á jø, valdanèiøjø, demokratijà. Dar dau- giau, nerimà ir pasipiktinimà „elitui“ këlë ir tai, kad savo komandà Prezidentas daugiausia suformavo ið savos partijos, „elitui“ maþai þinomø þmoniø. Vienu pagrindiniø „pralaimëjusiøjø“ ir daþniausiai kartojamø „kaltinimø“ Prezidentui ir jo komandai buvo tariamas jø palankumas Rusijai ir prieðiðkumas Vakarams, nors R. Pa- ksas dar prieð rinkimus nuolat pabrëþdavo bûtinumà Lietuvai tapti NATO ir ES nare. Tuo gàsdino savo skaitytojus ir minëtos knygos „Prezidento suktukas“ autoriai politologai R. Lo- pata ir A. Matonis: „R. Pakso veiksmams gali turëti átakos ir jo ankstesniojo verslo veikla Rusijoje, dël kurios jis yra turëjæs problemø su Lietuvos teisësauga [ ]. Vis dëlto jau dabar neabejotina tai, kad ðalies Prezidentûra taps antivakarietiðkø ir antiliberaliø ekono- miniø ir politiniø jëgø traukos bei telkimosi centru [ ]. Todël kur kas labiau tikëtina, kad bus siekiama smarkiai išplësti prezidento galias, keièiant ðalies Konstitucijà. Ðiuo poþiûriu lemiami bus po dvejø metø ávyksiantys Lietuvos Seimo rinkimai. Iki jø R. Paksas dës visas pastangas, sieks susikurti geranoriðko, taèiau partijø varþomo ir ið esmës „bejëgio“ prezi- dento ávaizdá ir mëgins ágyti tvirtà politinæ atramà ðalies parlamente. Jo partijos – „liberalø

1 Lopata R., Matonis A. Prezidento suktukas. V., 2004. P. 68. 2 Ten pat. P. 74. 46 LIETUVIØ TAUTA demokratø“ sëkmë Seimo rinkimuose reikðtø, kad Lietuvoje atsiranda stipri „prezidenti- në“ partija, kuri galëtø parengti dirvà visuotiniam referendumui dël prezidento galiø iðplë- timo.“1 Vadinamieji „antipaksininkai“, svajojæ apie Prezidento këdæ, suvokë, kad tolesnë po- litinë jø karjera gali þlugti, jeigu R. Paksas iðsilaikys Prezidentûroje iki rinkimø á Seimà, tai yra iki 2004 m. pavasario, o dar baisiau – iki rudens. Tai irgi lëmë, kodël iðrinktajam Prezidentui nebuvo „leista“ ne tik 100, bet ir vienos dienos ramiai padirbëti, „ásitvirtinti“ – „antipaksininkai“, atrodo, darë viskà, kad paralyþiuotø Prezidento darbà, sukompromituo- tø já ir prieð rinkëjus. Tuo buvo suinteresuoti ne tik tie, kurie pralaimëjo rinkimus, tie, kurie buvo sukûræ, rodosi, idealø projektà – iðlaikyti valdþioje senàjà „trejukæ“, bet ir tie, kaip jau sakyta, kurie bijojo, kad Prezidentas neiðaiðkintø, nepakirstø jø turtëjimo ðaknø, tie, kurie valdþios struktûrose turëjo „savø“ þmoniø. Kad prezidentautø, bet nevaldytø Nerimà dar audrino tai, kad Prezidentas ëmë ypaè domëtis Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos ir Specialiøjø tyri- mø tarnybos veikla, „ðeðëlinës ekonomikos“ ðaknimis ir jø padariniais. Prezidento reika- lavimu 2003 m. liepos 21 d. atsiøstoje FNTT prie LR vidaus reikalø ministerijos paþymoje (Nr. 08-181429) raðyta: „Ðeðëlinës ekonomikos“ atsiradimo prielaidos yra socialinës ir teisinës. Pagrindiniai jos reiðkiniai yra kontrabanda ir vengimas mokëti mokesèius, kurie sudaro organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos ekonominæ bazæ. Ðie nusikaltimai labai daþnai turi tiesioginá ryðá su kitais nusikaltimais – PVM sukèiavimu, neteisëta ûkine ir komercine veikla, nusikaltimais valstybës tarnyboje ir kt. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiklos analizæ pastebëta, kad „ðeðëlinë ekonomika“ praktiðkai apima ávairias Lietuvos ûkio sritis: naftos ûká, medienos perdirbimà ir eksportà, metalo lauþo eksportà ir importà, þuvies ûká, statybos ûká, „kinietiðkos“ kilmës prekiø importà ir kt. Didelës neapskaitytø pajamø sumos iðaiðkinamos ámonëse, uþsiimanèiose medienos apdirbimu ir supirkimu. Siekiant iðvengti fiziniø asmenø bei PVM mokesèio, yra ákuriama 3–4 fiktyviø ámoniø grandinë. Ágyta mediena ið fiziniø asmenø perparduodama stambioms ámonëms, kurios jà eksportuoja á uþsiená, taikant nuliná PVM tarifà. Asmenys, urmu ásigyjantys medienà ið fiziniø asmenø, deklaruoja, kad mediena ágyta ið kitø ámoniø, taèiau faktiðkai ámonës „par- davëjos“ jokios veiklos nevykdo, mokesèiø nemoka, o tik iðraðo pirminius prekiø ásigijimo dokumentus. Tokiu bûdu PVM mokestis faktiðkai nesumokamas, o tik nurodomas kaip sumokëtas, iðvengiama ir fiziniø asmenø pajamø mokesèio, kadangi apskaitoje fiziniams asmenims iðmokëtos sumos nebûna parodomos. Analogiðki procesai vyksta ir prekiaujant naftos produktais. Ágyjant naftos produktus ið nenustatytø asmenø, yra iðraðomi fiktyviø ámoniø pirminiai prekiø ásigijimo dokumentai, po to „perparduodama“ kitai fiktyviai ámo- nei, turinèiai licencijà verstis naftos produktø prekyba, o vëliau perparduodama realiai didmeninæ prekybà naftos produktais vykdanèiai ámonei. Tokiu bûdu yra iðvengiama akci- zo bei PVM mokesèiø. Didelës neapskaitytos pajamø sumos iðaiðkintos þuvininkystës ûkyje. Þvejybos ámo- nëse pagaunamos þuvies apskaita yra netinkama ir þuvies realizacija praktiðkai nekontro-

1 Lopata R., Matonis A. Prezidento suktukas. V., 2004. P. 81, 82. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 47 liuojama. Tai sudaro sàlygas dideliø PVM sumø grobstymui. Reikëtø paminëti, kad uþval- dymas apgaule ið valstybës biudþeto PVM lëðø visuomenëje rezonansà ágavo dar 1999 m., kai tarnybos pareigûnø pastangomis buvo nustatyti keli nusikalstami susivienijimai, kuriø veiklos tikslas buvo neteisëtas valstybës turto PVM lëðø forma grobstymas stambiu mastu. Ðioms nusikalstamoms veikoms tirti buvo ásteigtos tardymo – operatyvinës grupës, á kuriø sudëtá buvo átraukti mûsø tarnybos, buvusio Tardymo departamento prie VRM, Specialiø- jø tyrimø tarnybos, Policijos komisariatø ir kitø tarnybø pareigûnai. Jø tiriamose vien tik 1999–2000 m. bylose nustatyta þala valstybës biudþetui buvo skaièiuojama ðimtais milijo- nø litø. Ði nusikalstama veika yra organizuotø nusikalstamø grupuoèiø interesø sferoje. 2002 m. Telðiø apskrityje buvo atskleistas PVM lëðø grobstymas UAB „Eteroma“, „Gurli- da“ ir kitose bendrovëse, kuriø atsakingi darbuotojai buvo susijæ su Maþeikiø nusikalsta- mos grupuotës „Vëþiai“ nariais ar jø uþverbuoti. Minëtoms bendrovëms buvo priskaièiuota papildomai sumokëti á valstybës biudþetà 6 mln. Lt mokesèiø. Dël aktyvios FNTT veiklos uþkardant minëtø bendroviø nusikalstamà veikà buvo sustabdyta nusikalstamos grupuotës veikla naftos produktø prekybos srityje, dariusi didelæ þalà valstybës biudþetui. Panevëþio apskrityje taip pat buvo atskleistos nusikalstamos veikos, kuriomis buvo slepiami mokes- èiai asmenø, susijusiø su „Ðmikiniø“, „Tulpiniø“ ir kitomis grupëmis. Paþymëtina, kad minëtas problemas padeda spræsti 2002 m. birþelio 6 dienà LRV nu- tarimu Nr. 829 sudaryta Nuolatinë komisija valstybës ekonominës bei finansinës kon- trolës ir teisësaugos institucijø bendradarbiavimui koordinuoti. Ði Komisija koordinuoja veiksmus bei kontroliuoja veiklà valstybës finansinës kontrolës ir teisësaugos institucijø, tirianèiø (kontroliuojanèiø) ekonominës bei finansinës veiklos paþeidimus ir nusikaltimus, kuriais daroma þala valstybës biudþetui. Kas savaitæ vykstanèiuose posëdþiuose yra iðke- liami ir svarstomi aktualiausi klausimai, kuriø tikslas – gerinti valstybës ekonominæ bûklæ, aptariamos atskleistø nusikalstamø veikø schemos, numatomos prevencinës priemonës joms plisti uþkardyti. Komisija padeda orientuoti Vyriausybës ekonominæ politikà bei priimti sprendimus svarbiausiais valstybës ekonomikos klausimais. Komisijai vadovauja finansø viceministras, á jos sudëtá átrauktas ir FNTT direktorius. Siekiant tobulinti ir koordinuoti valstybës institucijø veiklà kovojant su kontrabanda, 1999 m. vasario 10 dienà LRV nutarimu Nr. 143 buvo sudaryta Komisija kovai su kontra- banda koordinuoti, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas. Á jos sudëtá áeina ir FNTT vadovas. Ðios Komisijos posëdþiuose taip pat sprendþiami aktualûs kovos su kontrabanda ir jos prevencijos klausimai, kurie turi nemaþà átakà kovojant su „ðeðëlinës ekonomikos“ reiðkiniais. Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnyba yra viena ið valstybës institucijø, kovojanèiø su „ðeðëlinës ekonomikos“ reiðkiniais, kiek tai lieèia tarnybos funkcijas. Ðiuo metu tarnyboje dirba 463 darbuotojai, ið jø: statutiniø valstybës tarnautojø – 242; karjeros valstybës tar- nautojø – 184; dirbanèiø pagal darbo sutartá – 37. Ikiteisminio tyrimo pareigûnø, atsklei- dþianèiø ir tirianèiø nusikalstamas veikas, yra 191, jie sudaro 41,2 proc. visø dirbanèiøjø; 39,7 proc. sudaro FNTT specialistai, atliekantys dokumentiná tyrimà ir teikiantys specia- listo išvadas. FNTT paskirtis – apsaugoti valstybës finansø sistemà nuo kriminalinio poveikio vyk- dant operatyvines priemones, atskleidþiant ir tiriant nusikalstamas veikas finansø sistemai, vykdant prevencines priemones bei priemones, leidþianèias iðieðkoti nuslëptus mokesèius ir ámokas siekiant, kad ði veikla turëtø kuo didesnæ átakà realioms áplaukoms á valstybës 48 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS biudþetà, taip pat vykdyti pinigø plovimo prevencijos priemones Europos Bendrijø finan- siniø interesø apsaugà, teikti specialisto iðvadas pagal teismø ir teisësaugos institucijø pa- vedimus. Vykdant ðias funkcijas per 2003 m. I pusmetá pradëtas 521 ikiteisminis tyrimas. Didesnë dalis ikiteisminiø tyrimø pradëta átariant nusikalstamas veikas pagal poþymius nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. (apgaulingas apskaitos tvarkymas). 92 bylose uþ- baigtas ikiteisminis tyrimas, 73 ið jø – kaltinamojo akto pateikimu, 19 – supaprastinto proceso tvarka baudþiamuoju ásakymu (LR BPK 418 str.), 52 bylos iðnagrinëtos teismuo- se. Patikrintos 849 ámonës bei 96 fiziniai asmenys ir iðaiðkinti 468 administraciniai teisës paþeidimai, uþ kuriuos suraðyti 375 protokolai bei 93 kiti dokumentai, paskirta 274 646 Lt baudø. Ikiteisminio tyrimo pareigûnø iðaiðkinta 45 331 028 Lt nuslëptø mokesèiø, ið jø: 35 429 535 Lt FNTT pradëtose bylose, 1 505 562 Lt administracinëse bylose ir 8 385 931 Lt perduotose mokesèiø administratoriui FNTT medþiagose. Siekiant uþtikrinti, kad valsty- bei padaryta þala bûtø atlyginta, juridiniams bei fiziniams asmenims buvo skirtas laikinas nuosavybës teisës apribojimas turtui uþ 24 632 116 Lt. FNTT Revizijø padaliniai, atlikda- mi dokumentiná tyrimà ir teikdami specialisto iðvadas, nustatë 100 428 169 Lt neapskaity- tø arba neparodytø (nuslëptø) pajamø bei iðaiðkino privalomø mokëti á valstybës biudþetà 34 613 497 Lt mokesèiø. Tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigûnø veikla orientuota á atskleidimà ir tyrimà nusi- kalstamø veikø, daranèiø didþiausià þalà valstybës biudþetui ir paplitusiø ávairiose Lietu- vos ûkio ðakose, tokiø kaip: pridëtinës vertës mokesèio (PVM) lëðø ið valstybës biudþeto uþvaldymas apgaule; akciziniø ir kitø prekiø kontrabanda, kiek tai lieèia vidaus rinkà; fiktyviø ámoniø ákûrimas ir jø panaudojimas nusikalstamai veiklai; pinigø, ásigytø nusi- kalstamu bûdu, legalizavimas; Europos Sàjungos fondø lëðø neteisëtas panaudojimas. Atsiþvelgiant á tai, kad pastaruoju metu þymiai padidëjo PVM susigràþinimas ið biu- dþeto, ðiam reiðkiniui ir problemoms tirti mestos didelës Tarnybos pajëgos. Be FNTT ap- skrièiø skyriø, PVM neteisëtà uþvaldymà atskleidþia, analizuoja ir tiria specialus Tarnybos padalinys, kuris sudaro septintadalá visø FNTT turimø ikiteisminio tyrimo tyrëjø etatø. Šiuo metu Tarnyboje tiriama 17 ikiteisminio tyrimo medþiagø, susijusiø su neteisëtu PVM susigràþinimu. Tai ikiteisminio tyrimo bylos, susijusios su naftos produktø rea- lizacija, medienos eksportu, neteisëtu prekiø ir produkcijos, kuri pagal eksporto do- kumentus turëjo bûti iðveþta per Lietuvos valstybës sienà, neiðveþimu (medienos, naftos produktø, metalo lauþo, þuvies, namudiniø gaminiø, „kinietiðkos“ kilmës prekiø). Bylose atskleista daug nusikalstamos veikos epizodø. Nustatyta valstybës biudþetui padaryta bendra þala ðiose 17-oje bylø sudaro 57 678 832,5 Lt. Tiriant neteisëtà PVM susigràþinimà, susiduriama su pareigûnø dalyvavimu nusikalstamoj veikloj. Teismui perduotose ikiteisminio tyrimo bylose kaltinimai pareikðti bei átariami prisidëjæ prie nusikalstamos veikos 70 pareigûnø (13 – VMI, 54 – Muitinës, 2 – Valstybës sienos apsaugos tarnybos, 1 – Kauno VPK ENTS pareigûnas). Ðiuo metu FNTT tæsiamas tyrimas vienoje stambiausiø su naftos produktais susijusioje ikiteisminio tyrimo byloje, kuri iðkelta dël sukèiavimo stambiu mastu ir apgaulingo ámonës buhalterinës apskaitos tvarkymo Kæstuèio Brazio individualioje ámonëje ir UAB „Kestkalnë“ (reg. Vilniaus ap- skrityje). Ðioje byloje nustatytos milijoninës sumos neteisëtai susigràþinto PVM bei nesu- mokëto á valstybës biudþetà akcizo. Ámones ásteigë grupë ið anksto susitarusiø asmenø, kurie, neturëdami naftos produktø ásigijimà pateisinanèiø dokumentø, pardavinëjo naftos produktus kitoms ámonëms. SPEKTAKLIOSÀMOKSLO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 49

Didelës PVM grobstymo sumos atskleistos þuvininkystës ûkyje. Pagal disponuoja- mà operatyvinæ informacijà galima teigti, kad Baltijos jûroje, Kurðiø mariose ir Nemuno þemupyje pagaunamos þuvies apskaita ir jos realizacija praktiðkai nekontroliuojama. Virð- kvotinë bei neapskaityta þuvis daþniausiai realizuojama „oriniams“ ûkio subjektams, kurie Klaipëdoje ir Rusnëje kontroliuoja prekybà neapskaityta þuvimi, kelis kartus jà perpar- duoda pakeldami jos kainà iki realios rinkos kainos. Dël tokiø manipuliacijø á biudþetà nepatenka didelë dalis priklausanèio mokëti PVM ir kitø mokesèiø. Atliekant þuvies im- porto – eksporto procedûras neretai pasinaudojama tarpinëmis ámonëmis, kurios daþniau- siai bûna „ofðorinës“ jurisdikcijose registruotos kompanijos, ir tokiu bûdu iðvengiama detalios muitinës kontrolës. Pvz., FNTT nustatë, kad UAB „Kraitenë“ importavo þuvies ið aðtuoniø „ofðoriniø“ kompanijø. Vien tik ið vienos ðiø kompanijø buvo importuota þuvies uþ 5 392 211,28 Lt. Iðsami paþyma su pasiûlymais, kaip spræsti susidariusià situacijà þuvininkystës ûkyje, buvo pateikta ð. m. balandþio mën. Nuolatinës komisijos valsty- bës ekonominës bei finansinës kontrolës ir teisësaugos institucijø bendradarbiavimui koordinuoti posëdþiui. Analizuojant Lietuvos cukraus rinkà pastebëta, kad sumaþëjo ûkio subjektø, ofi- cialiai gaminanèiø Lietuvoje cukrø, apyvarta. Kadangi ðios prekës poreikis nesumaþë- jo, buvo átarta, kad rinka gali bûti uþpildoma kontrabandiniu cukrumi. Operatyvinëmis priemonëmis buvo nustatyta keletas ûkio subjektø, gabenanèiø kontrabandiná cukrø. Ðiuo metu tarnyboje atliekamas tyrimas dël 4 ûkio subjektø nusikalstamos veiklos stambiu mas- tu realizuojant cukrø 2002 metais. Pagal turimus duomenis nustatyta, kad 2002 metø laiko- tarpyje jie neteisëtai realizavo 1 185 000 kg cukraus uþ 3 502 898 Lt. Ðie cukraus kiekiai parduoti panaudojant ámones, kurios buvo ásteigtos nusikalstamai veiklai vykdyti. Átaria- ma, kad á Lietuvà buvo importuota ne maþiau kaip 16 sàstatø vagonø, kuriuose atveþta 972 000 kg kontrabandinio cukraus. Ámonës, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veik- lai vykdyti, nesumokëjo privalomø mokesèiø: pridëtinës vertës, muito, akcizo, cukraus, pelno, keliø, fiziniø asmenø pajamø, socialinio draudimo. Analizuojant, ávertinant ir realizuojant FNTT Pinigø plovimo prevencijos sky- riaus gaunamà informacijà ið kredito ir finansø ástaigø, draudimo bendroviø, fi- nansø maklerio ámoniø bei notarø didelis dëmesys skiriamas átartinos kilmës grynøjø pinigø judëjimo kontrolei, kurios metu siekiama nustatyti ið nusikalstamos veiklos gautas pinigines lëðas, vëliau áliejamas á valstybës finansø sistemà. Analizuojant kre- dito ir finansiniø ástaigø teikiamà informacijà apie neaiðkios kilmës pinigines lëðas, pa- stebëta grynøjø pinigø nelegalaus gabenimo per Lietuvos sienà augimo tendencija. Vien nuo ðiø metø pradþios FNTT pareigûnai atliktos analizës pagrindu atskleidë 5 nusikals- tamas veikas dël kontrabandos bûdu per valstybës sienà gabenamø stambiø sumø grynø- jø pinigø. Ðiose ikiteisminio tyrimo bylose areðtuota ávairios uþsienio valiutos, kurios bendra vertë siekia 5 mln. litø. Pvz., viena tokiø bylø – ð. m. geguþës mën. Vilniaus apygardos teisme iðnagrinëta 1,2 mln. JAV doleriø kontrabanda (padaryta grupës ið anksto susitarusiø asmenø stambiu mastu) kaltinamo 46 metø Lenkijos pilieèio Macejaus Bla- chovièiaus byla. Ðis Lenkijos Respublikos pilietis kaltinamas ið anksto susitaræs ir veik- damas kartu su kitu Lenkijos pilieèiu 2003 m. sausio 10 d., nedeklaravæs ir nepateikæs muitiniam patikrinimui, vykdamas per Ðeðtokø pasienio postà á Lietuvos Respublikà ga- beno 1,2 mln. JAV doleriø. Teismo sprendimu ðie 1,2 mln. JAV doleriø konfiskuoti á valstybës biudþetà. 50 LIETUVIØ TAUTA

FNTT Pinigø plovimo prevencijos skyriuje atlikus finansiniø srautø, vykdomø per uþsienio bendroviø sàskaitas, analizæ nustatyta, kad Lietuvoje veikia nelegalus bankas, teikiantis finansines paslaugas internetu. Dideli srautai átartinos kilmës pinigø, áplaukian- èiø ið uþsienio subjektø á ofðoriniø kompanijø sàskaitas viename Lietuvos komerciniø ban- kø, buvo iðgryninami per mokëjimo korteles, iðduotas Lietuvoje. Nustatyta, kad buvo iðduota virð 700 mokëjimo korteliø (daugiausia uþsienio ðaliø pilieèiams), per kurias iðgryninta apie 5 milijonus JAV doleriø. Minëtà nusikalstamà veiklà vykdë Lietuvos pilieèiai, kurie atidarë ofðoriniø bendroviø sàskaitas, kiekvienà dienà gaudavo praneðimus ið banko apie áplaukas á minëtø bendroviø sàskaitas elektroniniu paðtu, o vëliau tuo paèiu bûdu siøsdavo nurodymus, á kieno mokëjimo korteles pervesti pinigus. Ði nelegali finansinë sistema leido vykdyti operacijas su galimai ið nusikalstamos veiklos gautais pinigais nesilaikant Pinigø plovimo prevencijos ástatymo, t.y. neidentifikuojant kliento ir neteikiant FNTT praneðimø. FNTT nuolat kontroliuoja ûkio subjektus, ásigyjanèius ið AB „Sema“ dideliais kiekiais koncentruotà langø valiklá, organinio tirpiklio miðinius, denatûruotà etilo alkoholá Nr. l ir kitus produktus, gaminamus ið etilo alkoholio bei neapmokestinamus akcizo mokesèiu, siekiant nustatyti ðios produkcijos panaudojimo teisëtumà. Ðioje srityje didelë dalis AB „Sema“ produkcijos patenka ðeðëlinës ekonomikos atstovams ir ji, perdaryta á alkoholinius gërimus, realizuojama be apskaitos, iðvengiant akcizo ir kitø mo- kesèiø. Atlikus surinktos medþiagos analizæ buvo nustatyta, kad nuo 2000 m. pradþios buvo iðgryninta ir perdaryta á alkoholinius gërimus apie 80 proc. AB „Sema“ gaminamos produkcijos. Dël ðios prieþasties valstybës biudþetas negavo virð 90 mln. Lt. FNTT terito- riniai padaliniai yra iðkëlæ keletà ikiteisminio tyrimo bylø ûkio subjektams, uþsiimantiems ðia nelegalia veikla. Siekiant iðvengti AB „Sema“ gaminamø akcizais neapmokestinamø produktø tolimesnio panaudojimo kaip þaliavos nusikalstamai veiklai, t.y. etilo alkoholio gamybai, gabenimui, realizavimui neturint leidimo, buvo pateikti atitinkami pasiûlymai LR Vyriausybei ir Finansø ministerijai. Daug dëmesio skiriama paþeidimø, padarytø naudojant lëðas, skiriamas Lietu- vai per ES struktûrinius fondus, tyrimui. Viena ið tokiø tyrimo krypèiø bûtø paþeidimø, padarytø naudojant lëðas, skiriamas per ES finansinës paramos Specialiosios paramos þe- mës ûkiui ir kaimo plëtrai programà (SAPARD), tyrimas. Ðioje srityje aktyviai bendradar- biaujama su Valstybës kontrole, kuri pateikë atlikto Nacionalinëje mokëjimo agentûroje prie Þemës ûkio ministerijos SAPARD lëðø 2002 m. 9 mënesiø Faktiniø iðlaidø, padarytø nuo 2001 11 26 iki 2002 09 30, deklaracijos (forma D-1) audito ataskaità. Ðiuo metu atlie- kama apraðytø átartinø operacijø analizë. Kilus átarimui, kad pagal vienà ið projektø buvo neteisëtai skirtos SAPARD lëðos Vakarø Lietuvoje esanèiai þemës ûkio produkcijos per- dirbimo ámonei, FNTT pradëjo ikiteisminá tyrimà. Ðiuo metu atliekami atitinkami procesi- niai veiksmai. Pateikti átarimai Nacionalinës mokëjimø agentûros prie LR ÞÛM pareigûnams. Aktyviai bendradarbiaujama su OLAF tiriant galimai neteisëtas operacijas su PHARE lëðomis. Gavus ið OLAF medþiagà dël galimø paþeidimø naudojant minëtos programos lëðas, buvo pradëtas patikrinimas VI Lietuvos aplinkos investicijø fonde. Ðá fondà LR aplinkos apsaugos ministerija ásteigë 1997 11 11, siekiant remti vieðàjá ir privatø sektoriø ágyvendinant aplinkai naudingus projektus. 1998 05 28 ðiam fondui buvo skirta 2 148 000 EUR PHARE lëðø, kurios turëjo bûti naudojamos LEIF projektams finansuoti. Taèiau, remiantis ið OLAF gauta informacija, PHARE lëðos buvo naudojamos paþeidþiant SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 51 finansavimo sutartis. Ðiuo metu FNTT prie VRM atliekamas LEIF ûkinës finansinës veik- los patikrinimas. Reikëtø paminëti, kad FNTT nuolat rengia ir teikia atitinkamø teisës aktø, kuriais sie- kiama tobulinti mokesèiø sistemà bei panaikinti esamas spragas, projektus. Pvz., ðiais me- tais buvo pateikti pasiûlymai Finansø ministerijai apie tai, kad atsiþvelgiant á kontrolës institucijø turimà informacijà apie asmens – steigëjo (savininko) nusikalstamà veikà (ûki- ninkavimo tvarkai, nuosavybei, finansams) tikslinga per nustatytà laikà (iki þalos valsty- bës biudþetui, ámonei ar asmeniui atlyginimo) neleisti ðiems asmenims áregistruoti naujø ámoniø, eiti vadovaujanèias pareigas, turëti daugiau nei 51% ámoniø akcijø ar verstis kita teisës aktø nustatyta veikla. Valstybës ámonë Registrø centras bei vietos savivaldos vykdo- mosios institucijos, prieð registruojant ámonæ, turëtø kreiptis á atitinkamas institucijas dël aukðèiau minëtos informacijos gavimo. FNTT pritarë siûlymams sukurti informacijos apie rizikingas ámones sistemà – steigti tarpinstituciná fiziniø bei juridiniø asmenø, kurie padarë arba gali padaryti (tiesiogiai ar netiesiogiai) nuostoliø valstybei nemokëdami mokesèiø (ámokø), registrà (stebëjimo re- gistrà), ávardijant kriterijus bei rizikos faktorius, pagal kuriuos bûtø identifikuojamas ávy- kæs ar galimas pajamø slëpimo bei mokesèiø vengimo (nemokëjimo) faktas. Tokio registro duomenimis gali naudotis vykdomosios valdþios institucijos, priimanèios dël minëtø sub- jektø tam tikrus sprendimus (pvz., dël vieðojo pirkimo, valstybës ir savivaldybiø turto pri- vatizavimo, ámonës áregistravimo, turto ásigijimo ir pan.). Mûsø nuomone, kova su ðeðëline ekonomika taptø efektyvesnë jeigu: Bûtø nustatytas visuotinis pajamø deklaravimas, kurio duomenimis operatyviai galëtø naudotis teisësaugos institucijos. Tiesioginis duomenø naudojimas uþtikrintø atliekamø ir planuojamø patikrinimø konfidencialumà, patikrinimai taptø efektyvesni. Teisës aktuose, reglamentuojanèiuose mokesèius, bûtø maþiau iðskirtiniø nuostatø bei lengvatø, kurios sudaro sàlygas neteisëtai jas pritaikyti, nuslepiant mokesèiø bazæ, bei pa- þeidþia sàþiningos konkurencijos principus ir riboja kontrolës galimybes. (Pvz., tiriant PVM grobstymo bylas nustatyta, kad nusikalstamà veiklà daþniausiai vykdo naujai ásteigtos ámo- nës, gaunanèios ið savo ekonominës veiklos nerealiai maþas pajamas. 2002 03 05 LR PVM ástatymo Nr. IX-751 84 straipsnyje nustatyta, kad mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendori- ná pusmetá turi teisæ PVM mokëtojai, kuriø pajamos per praëjusius kalendorinius metus nevirðijo 200 tûkst. litø, fiziniai asmenys, taip pat naujai ásteigti PVM mokëtojai, kurie numato, kad einamaisiais metais jø pajamos ið ekonominës veiklos nevirðys nurodyto dy- dþio.) Mokestinis laikotarpis – kalendorinis pusmetis – labai riboja kontrolës galimybes. Be to, bet kokios iðimtys daþnai sudaro galimybæ piktnaudþiauti. Manome, kad PVM mo- kestinis laikotarpis visiems PVM mokëtojams turëtø bûti vieningas – kalendorinis mënuo. Ámonës negalëtø pasinaudoti fiktyviais, paskelbtais dingusiais specialios apskaitos do- kumentais. Apskaitos dokumentuose turëtø bûti pilna informacija apie ûkines operacijas atlikusius ir ðiuos dokumentus suraðiusius ir pasiraðiusius asmenis. Specialios apskaitos dokumentai turi bûti parduodami tik ámonëje dirbantiems asmenims, su kuriais sudarytos darbo sutartys ir apie ðiuos asmenis pateikti duomenys teritoriniams SDFV skyriams. Bûtø ágyvendintos Lietuvos Respublikos nacionalinës kovos su korupcija programoje nustatytos priemonës – panaikinant teisines, institucines korupcijos prielaidas (tobulinti teisës aktus, siekiant iðvengti kolizijø bei daþno keitimo, nustatant atsakomybæ uþ ávykdytà paþeidimà bei skaidriø sprendimø priëmimà).“ Pokalbis su Graikijos Prezidentu Konstantinu Stefanopulo (Atënai, 2003 m. balandþio 15 d.)

Prezidentas Rolandas Paksas su Europos valstybiø vadovais (Atënai, 2003 m. balandþio 16 d.) Prezidentas Rolandas Paksas su Europos valstybiø vadovais (Atënai, 2003 m. balandþio 17 d.)

Pasiraðant Lietuvos stojimo á ES sutratá (Atënai, 2003 m. balandþio 16 d.) 54 LIETUVIØ TAUTA

Lobimo šaltiniai Prezidento reikalavimu Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnyba prie LR Vidaus reikalø ministerijos ir kitos analogiðkos institucijos turëjo pateikti Prezidentûrai paþymas apie nuveiktà darbà. Pavyzdþiui, vienoje ið FNTT paþymø 2003 m. rugsëjo pabaigoje raðoma: „ Per ðiø metø 9 mën. FNTT pareigûnai patikrino 1239 ámones bei 136 fizinius asmenis ir iðaiðkino 661 administraciná teisës paþeidimà, paskyrë 288 015 Lt baudø [ ]. Iðaiðkinta 64 516 897 Lt nuslëptø mokesèiø (2002 m. – 56 244 901 Lt) [ ]. Uþkirs- tas kelias neteisëtam 1 400 071 Lt iðmokëjimui ir ágijimui apgaule, ið jø 780 000 Lt – ið Lietuvai skirtø ES struktûriniø fondø lëðø ir 620 071 Lt – ið valstybës biudþeto PVM lëðø [ ]. Tiriant taryboje pridëtinës vertës mokesèio grobstymo atvejus pastebëta, kad nusi- kalstamo pasaulio atstovai naudoja schemà ið 4–5 ámoniø, kurioje pirma ámonë yra fiktyvi, o kitos – realiai vykdanèios veiklà. Veikiant pagal ðià schemà, fiktyvios ámonës vardu oficialiai veikianèioms bendrovëms iðraðomi fiktyvûs dokumentai ir tokiu bûdu legalizuo- jama neoficialiai gauta produkcija bei neteisëtai susigràþinamas PVM, kuris buvo tik de- klaruojamas, taèiau á valstybës biudþetà nepateko. Ðiuo metu FNTT tiriama keliolika ikiteisminio tyrimo bylø, susijusiø su neteisëtu PVM susigràþinimu ámonëse, uþsiimanèio- se medienos apdirbimu ir supirkimu, naftos produktø realizavimu ir kitose srityse. Bylose atskleista daug nusikalstamos veikos epizodø. Nustatyta valstybës biudþetui padaryta ben- dra þala ðiose bylose sudaro apie 60 mln. Lt, jose kaltinimai bei átarimai pareikðti ir 70 valstybës pareigûnø. Tiriant PVM bylas vyksta konstruktyvus bendradarbiavimas su VMI teritoriniais padaliniais, sudarytos specialios tyrëjø ir mokesèio administratoriaus darbo grupës, kurios analizuoja vykstanèius procesus, organizuoja, koordinuoja ir vykdo ben- drus patikrinimus. Bûtina paþymëti, kad FNTT pareigûnø atliekami tyrimai ir prevencinis darbas naftos produktø realizavimo srityje davë tam tikrø rezultatø. Valstybës biudþeto lëðø surinkimo plane, VMI vadovø nuomone, teigiamam poslinkiui akcizo surinkimo daly- je turëjo átakos FNTT pareigûnø atlikta ikiteisminio tyrimo ir prevencinë veikla, kuri leido uþkirsti neigiamus procesus naftos ûkyje ir tuo paèiu teigiamai átakojo akcizo mokesèio surinkimà [ ]. Vilniaus apskrityje daugëja atvejø, kada ûkio subjektai (jø vadovai ar akcinin- kai), siekdami iðvengti mokesèiø mokëjimo bei atsakomybës, kylanèios uþ jø nusi- kalstamos veikos pasekmes, parduoda pagal suklastotus dokumentus turimas ámonës akcijas daþniausiai asocialiam asmeniui tariamai perduodant jam visus ámonës buhalte- rinës apskaitos dokumentus. Dël to yra apsunkinamas jø organizavimo ir dalyvavimo nusi- kalstamoje veikoje árodinëjimas. Siekiant to iðvengti bûtø tikslinga priimti LR Vyriausybës nutarimà, kuriame bûtø numatyta, kad, parduodant visas (arba daugiau negu 50 procentø) ûkio subjekto akcijas, bûtø atliktas ámonës auditas. Ðá audità turëtø atlikti VMI leidimà gavusios audito ámonës, pateikiant iðvadas Mokesèiø inspekcijai, kuri priimtø atitinkamà sprendimà [ ]. Ðiuo metu ypatingas tarnybos dëmesys skiriamas nusikalstamø veikø, susijusiø su Eu- ropos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø neteisëtu panaudojimu, pinigø plovimu, PVM grobs- tymu, atskleidimui, tyrimui ir prevencijai, kadangi jos daro itin didelæ þalà valstybës biudþetui bei formuoja neigiamà ðalies ávaizdá. Be to, prioritetinis dëmesys skiriamas nusikalstamø veikø atskleidimui, tyrimui bei operatyvinëms pozicijoms gerinti naftos produktø realiza- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 55 cijos, prekiø muitinës vertës maþinimo, fiktyviø ámoniø steigimo ir panaudojimo nusikals- tamai veiklai bei nelegalaus darbo srityse “ Valstybinës kontrolës institucijos, pajutusios nuolatiná Prezidento domëjimàsi jø veik- la, pastebimai padidino savo darbo veiksmingumà. 2003 m. rugsëjo 15–21 d. þurnalo „Eks- tra“ Nr. 37 straipsnyje „ES milijonai – á apsukriøjø kiðenes“ skaitome: “Praëjusià savaitæ vël kilo triukðmas dël Europos Sàjungos (ES) lëðø, ski- riamø þemës ûkiui ir kaimo plëtrai (SAPARD). Skandalø kreèiamoje, „Ekstroje“ nuolat apraðomoje ðias lëðas administruojanèioje Nacionalinëje mokëjimo agentûroje (NMA) prie Þemës ûkio ministerijos vël buvo neramu: átarus pagalba sukèiautojams buvo sulaikyti trys centrinio aparato darbuotojai, o vienas jø, skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Ten- kutis, suimtas penkioms paroms. Tai gali bûti tik didelio sukèiavimo kalno papëdës akme- nukai, ásitikinæ Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnybos (FNTT) pareigûnai, pirmieji pradëjæ tyrimà dël Jonavos rajono bendrove Ðilø paukðtynu prisidengusiø sukèiø veiklos. Akivaizdu, kad buvæs NMA direktorius E. Èijauskas tebuvo atpirkimo oþys – jam atsistatydinus, agentûroje niekas nepasikeitë. Panaðiai kaip miðke vëtrai praûþus: nulauþ- tos kelios virðûnës, o apaèioje viskas liko nepaliesta [ ] . Vasarà nuskambëjusios aferos, kai su Kauno nusikalstamo pasaulio struktûromis siejami aferistai pasisavino 200 tûkstanèiø litø ið SAPARD fondo, paaiðkinimas buvo paprastas. Gir- di, sukèiai parengë idealø verslo planà, kurio agentûros specialistai tiesiog negalëjo atmesti. Taèiau dabar siûlelis po siûlelio ima aiðkëti tikroji situacija. Pasirodo, ðiuo metu teisë- saugininkø suimtas kaunietis Andrius Pakðtaitis paþinojo vienà NMA departamento vado- vø, ne kartà su juo bendravo. Ðiuo metu dar aiðkinamasi, ar sukèiavimo planas kilo abiejø vyrø galvose, ar A. Pakðtaitis buvo pasiruoðæs apie pirðtà apvynioti bendrà, taèiau tarp jø sandorio bûta. A. Pakðtaièiui buvo paþadëta, jog parengus verslo planà agentûroje nekils didesniø problemø Ðilø paukðtynui skirti SAPARD milijonus. A. Pakðtaitis su „verslo“ kolegomis vieni patys nesugebëjo parengti tinkamo verslo plano. Vyrai galbût sumojo, jog kreiptis á rimtus specialistus, uþsiimanèius analogiðkø pla- nø sudarymu, bûtø pernelyg pavojinga, todël susirado vilnietá Simonà Rëksná. Prieš kelerius metus Vilniaus universiteto Teisës fakultetà baigæs, anksèiau tuometei Lietuvos centro sàjungai simpatizavæs teisininkas buvo áregistravæs vieðàjà ástaigà „Atei- ties iniciatyva“. Viename ið butø Fabijoniðkiø mikrorajone registruota firma vieðai neskel- bë nei savo veiklos pobûdþio, nei adreso. Bute nëra ir telefono. Taèiau „Ateities iniciatyva“ kai kuriuose teisininkø sluoksniuose jau buvo þinoma. Prieð kiek laiko Konstitucinio Teismo patalpose buvo organizuotas tarptautinis teisës ir kriminologijos seminaras, kurio viena rëmëjø buvo VÁ „Ateities iniciatyva“. Bet ir teisininkui S. Rëksniui ne pagal jëgas buvo ákàsti Ðilø paukðtyno tariamà ver- slo planà, tad jis á pagalbà pasitelkë moksliná laipsná turintá savo tëvà. Taip bendromis pastangomis ir atsirado kûrinys, kuris vëliau nesulaukë jokios NMA verslo projektø ver- tintojø kritikos. Jau dabar aiðkëja, jog per ðià vieðàjà ástaigà buvo plaunami pinigai. Kas, kaip ir kodël tai darë, ar ðios finansinës operacijos sietinos tik su Ðilø paukðtyno afera, ar firmos veiklo- je bûta ir kitos istorijos, paaiðkës tik po papildomø tyrimø [ ]. 56 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

SAPARD bei investiciniai fondai, kitaip sakant, á kaimà ateinantys pinigai jau sulaukë ir ávairaus sluoksnio toli nuo þemës esanèiø verslininkø dëmesio: imta supirkinëti þemës ûkio bendroviø pajus. Þemës ûkiu pradëjo domëtis ir nusikaltëliø organizuotos gaujos – Pasvalio „pelësiai“ èia ne vieninteliai. Jie neslepia, jog jiems rûpi lengvai gaunamos SAPARD lëðos. Taèiau þemës ûkio specialistai atkreipë „Ekstros“ dëmesá ir á artimiausioje ateityje lengvai pasiekiamus investicinius fondus bei tiesiogines iðmokas. Turtingose þemëse ûkininkaujan- tys ir daug produkcijos pagaminantys þemdirbiai uþ vienà hektarà galës kasmet gauti 200– 400 litø iðmokø. „Apskaièiuokite: jei bendrovë ðiandien nuomoja 10 tûkstanèiø hektarø, kasmet gauna bent kelis ðimtus tûkstanèiø litø pelno, ji gaus papildomai dar 2–4 milijonus tiesioginiø iðmokø. Ðie didþiuliai pinigai nukris net pirðto nepajudinus. Ðtai jais ir susigundë miestas bei kriminalinis pasaulis“, – „Ekstrai“ teigë nenorëjæs bûti vieðai ávardytas þemës ûkio specialis- tas, papraðytas paaiðkinti atsiradusios miesto meilës kaimui prieþastá [ ]. Nori nenori perðasi iðvada, jog dabartinës NMA funkcijos – skirstyti ES lëðas ir faktið- kai neatsakyti, kaip ir á kieno rankas jos patenka, primena „Sekundës“ ir kitø bankø istori- jas, kai ið þmoniø surinkti milijonai pateko á sukèiø kiðenes. ES milijonai, apie kuriuos taip saldþiai kalba mûsø politikai, ið tikrøjø nëra ir nebus vien tik uþ aèiû ateinanèios lëðos. Pirmiausia kasmet per pusæ milijardo litø á bendrà ES katilà teks ádëti paèiai Lietuvai ið savo biudþeto. Taigi ir SAPARD, tiesioginëmis iðmokomis bei kitomis formomis Lietuvà pasieksiantys pinigai ið tikrøjø bus ir Lietuvos mokesèiø mokëtojø pinigai. Tad nejaugi niekam nerûpi, kaip ir á kieno rankas jie paklius? Lietuvoje paaiðkëjus eiliniam skandalui netinkamai skirstant ES lëðas, pirmiausia puo- lama ieðkoti atpirkimo oþio, daþniausiai ið aukðtesniø valdþios eðelonø. Tuo tarpu aukð- èiausioji ðalies valdþia lyg akla ir kurèia nieko nenori imtis bandant apsaugoti nuo sukèiø ir aferistø ið ES ateinanèias lëðas. Tokiu atveju kyla pagrástø abejoniø, ar kartais ne sàmo- ningai pamirðta Europos milijonø kontrolë, o kilusiø kriminaliniø skandalø eskalavimas dël keliø ðimtø tûkstanèiø litø nugvelbimo – viso labo priemonë nukreipti visuomenës dëmesá nuo grupuoèiø povandeninës kovos dël milijonø.“

R. Pakso išrinkimas Prezidentu nemalonus buvo „Maþeikiø naftos“ pardavëjams ir jø konsultantams Bûdamas premjeru R. Paksas, nepajëgdamas sustabdyti sutarties su JAV bendrove „Wil- liams“ pasiraðymo dël „Maþeikiø naftos“ jai perdavimo, atsistatydino. Taèiau ir ne be jo iniciatyvos vëliau Seime buvo sudaryta speciali „Maþeikiø naftos“ privatizavimo aplinkybes tirianti komisija. Tokios komisijos sudarymui ypaè prieðinosi konservatoriai, kuriø lyderiø iniciatyva ir pastangomis ta Lietuvà apiplëðianti sutartis su „Williams“ ir buvo pasiraðyta. Ir tapæs Prezidentu R. Paksas nuolat domëjosi komisijos tyrimo eiga. Prezidento spau- dos tarnyba 2004 m. sausio 29 d. informavo þiniasklaidà, kad „ sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas priëmë valstybës kontrolieriø Jonà Liauèiø [ ], [kuris] pateikë Prezidentui Valstybës kontrolës 1997–2003 metais atlikto AB „Maþeikiø nafta“ audito dokumentus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir „Williams Inter- national Company“ sutarties ekonominiø pasekmiø valstybës ûkiui vertinimus. Prezidentas R. Paksas padëkojo Valstybës kontrolës pareigûnams uþ jø atliktà darbà ir iðreiðkë nuomonæ, jog ðià AB „Maþeikiø naftos“ audito medþiagà privalo svarstyti Seimas ir Generalinë prokuratûra.“ SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 57

Dël mëginimø ávertinti „Maþeikiø naftos“ pardavimà ypaè purkðtavo konservatoriai. Apie tai DELFI 2003 m. rugpjûèio 20 d. internetinio puslapio straipsnyje „A. Kubilius mato politiná sieká nuteisti Tëvynës sàjungà“ raðoma, kad „partijos lyderis A. Kubilius ir prezidiumas tyrimus, susijusius su „Maþeikiø nafta“, laiko kaip pastangas nuteisti ir visà tuometinæ buvusià politinæ valdþià – Vyriausybæ ir jos vykdytà prodemokratiðkà politikà“. A. Kubilius dël tos Specialiosios komisijos sukûrimo ir tyrimø kaltino Prezidentà R. Pa- ksà, kuris, anot konservatoriaus, „prieð pusmetá Seime prisiekæs bûti visiems vienodai tei- singas, dabar Rusijos ir Baltarusijos prezidentø pavyzdþiu imasi tokiø politiniø bylø inicijavimo praktikos“. Ir toliau: „Tëvynës sàjunga, pasak jos pirmininko, ieðkos bûdø, kaip apginti ne tik konkreèiai kaltinamus ministrus, bet ir visà tuometinæ politikà.“ Toliau raðoma, jog liberaldemokratai siûlo konservatoriams „garbingai prisiimti visà atsakomybæ dël to, kas buvo padaryta 1999 metais, pasiraðant þalingà „Maþeikiø naftos“ privatizavimo sutartá, þemai nusilenkti prieð visos Lietuvos þmones bei nebevykdyti politiniø spekuliaci- jø. Tada ásivyrautø tokia demokratija, kokia galioja ES ir NATO ðalyse, kai kiekvienas atsako uþ tai, kà padaræs “ „AtkirtᓠPrezidentui mëgino duoti prof. V. Landsbergis, sudaræs apie „Maþeikiø naf- tos“ pardavimà „Williams“ dokumentø knygà. Taèiau ádomu, kad beveik visoje spaudoje nebuvo në vienos rimtesnës tos knygos analizës, o tik pakartojama, kad Seime vykusiame tos knygos pristatyme V. Landsbergis „davæs atkirtᓠR. Paksui. Pavyzdþiui, „Lietuvos ry- to“ 2004 m. sausio 29 d. numeryje buvo iðspausdintas ir tokiu pavadinimu straipsnis: „Pri- statydamas knygà V. Landsbergis kirto R. Paksui“. „Kirtæs“ uþ tai, kad R. Paksas ið pradþiø irgi buvæs uþ tos ámonës pardavimà ir toliau V. Landsbergis árodæs, jog „Maþeikiø naftos“ ámonë nebuvusi „atiduota amerikieèiams uþ dykà“, kad ji buvusi parduota uþ 150 milijonø doleriø ir pan. Tik „Vakaro þinios“ tos paèios dienos numeryje apie tà knygà ir jos prista- tymà paraðë objektyviau: „Konservatoriø lyderis Vytautas Landsbergis iðleido broðiûrëlæ, kurioje bando átikinti, jog konservatoriai nusipelnë Lietuvai, á jà atvedæ JAV kompanijà „Williams“ [ ]. Naujosios V. Landsbergio broðiûros tikslas – parodyti, jog dël tokios sutarties su „Williams“, kokia buvo pasiraðyta, kalta dabartinio prezidento Rolando Pakso vyriausybë, o „Williams“ atëjimas á Lietuvà buvo netgi naudingas, nepaisant ðimtamilijo- niniø „Maþeikiø naftos“ nuostoliø “ Bet konservatoriø ir jø lyderio vilèiø nepatenkino ir beveik dvejus metus „Maþeikiø naftos“ privatizavimo aplinkybes tyrusi minëtoji Seimo specialioji komisija. 2004 m. ge- guþës mënesio pabaigoje ji paskelbë, kad dël nuostoliø, kuriuos patyrë Lietuva dël „Wil- liams“, kalta tuometinë valdþioje buvusi konservatoriø dauguma. „Maþeikiø nafta“ „buvo ne privatizuota, o atiduota“. 2004 m. geguþës 31 d. paskelbë DELFI savo internetiniame puslapyje straipsná, kuriame raðoma: „Beveik dvejus metus „Maþeikiø naftos“ privatizavi- mo aplinkybes tyrusi komisija galutiniø iðvadø projekte konstatuoja, jog Lietuvos naftos bendrovë buvo ne privatizuota, o atiduota amerikieèiø kompanijai „Williams Internatio- nal“. Ir ðis ámonës „atidavimas“ esà laikytinas nesëkmingiausiu tarp visø Centrinës Euro- pos naftos perdirbimo ámoniø privatizavimø. Iðvadose paþymima, jog valstybei nutarus „atiduoti“ „Maþeikiø naftos“ akcijas ne kon- kurso tvarka strateginiam investuotojui „Williams International“, valstybë ið ðio sandorio negavo jokiø lëðø. Tuo tarpu „Williams“, jos antrinës ámonës bei kiti juridiniai asmenys per 1998–2002 metus gavo valdymo mokesèio per 220 mln. Lt, uþ perparduotas akcijas „Yukos“ – 10 mln. JAV doleriø, palûkanø uþ paskolà – 21,6 mln. JAV doleriø, be to, 58 LIETUVIØ TAUTA

„Williams International“ neuþmokëjo 75 mln. JAV doleriø uþ vekselá, kuris „Maþeikiø naftoje“ buvo numatytas kaip nepiniginis (turtinis) ánaðas. Atsakomybë uþ bendrovës „Maþeikiø nafta“ patirtus nuostolius, kaip teigiama iðvadø projekte, tenka ir kelioms Vyriausybëms – Gedimino Vagnoriaus bei Rolando Pakso vado- vautoms, ir tuometiniam Seimui, kurio valdanèiàjà daugumà tuomet sudarë konservatoriai bei krikðèionys demokratai, tuometinio Seimo vadovams Vytautui Landsbergiui ir Andriui Kubiliui, taip pat ir tuometiniam prezidentui Valdui Adamkui, jo patarëjams, Saugumo departamentui bei Specialiøjø tyrimø tarnybai [ ]. Komisijos iðvadose minima ir verslininko Juozo Kazicko pavardë, paþymima, kad jis, kaip privatus asmuo, dalyvavo galutinëje „Maþeikiø naftos“ privatizavimo stadijoje. Komisija taip pat paþymi, jog tinkamai savo funkcijø priþiûrëdami „Maþeikiø naftos“ privatizavimo eigà neatliko ir Specialiøjø tyrimø tarnyba (STT), kuriai vadovavo ir tebe- vadovauja Valentinas Junokas, bei Valstybës saugumo departamentas, kuriam vadovavo Meèys Laurinkus “1 Beje, Komisijos iðvadose dël „Maþeikiø naftos“ padovanojimo minëtas Juozas Kazickas. Apie já 2005 m. rugpjûèio 11 d. „Laisvas laikraðtis“ iðspausdino straipsná „J. Kazickas nenori perleisti „Maþeikiø naftos“, kuriame árodinëjama, kad ið tos ámo- nës „padovanojimo“ nemaþà turtelá susikrovæs ir buvæs vienas átakingiausiø lietuviø iðeivijos JAV veikëjas J. Kazickas, dabar ypaè mëgstantis spaudoje pasipuikuoti savo rûmais Vilniuje. „Kaip þinia, po J. Kazicko konsultacijø „Williams“ vadovai á sutartá su Lietuvos Vyriausybe áraðë punktus, kad „nuolatinis valdymo personalas ir bet kuris asmuo, paskirtas pagal sutartá, neatsakys uþ jokius nuostolius nepaisant taikytinos teisës ir teisingumo principø. Kitaip tariant, V. Adamkaus vadovaujama Valstybës gynimo taryba, konsultuojama „didþiojo filantropo“ J. Kazicko, ið anksto numatë, kad „Williams“ atvaþiavo pasiplëðikauti, ir avansu jos vadovus atleido nuo bet kokios at- sakomybës [ ]. Kitaip tariant, Lietuvoje nusikaltimà padaræs „Williams“ darbuotojas galëjo bûti teisiamas tik ne Lietuvoje ir Londono arbitraþe – tuo „Williams“ vadovai ir naudojosi, ávairiais neðvariais sandëriais padarë „Maþeikiø naftai“ daugiau kaip 800 mln. litø þalà [ ]. Neaiðku, kiek ið tokiø purvinø sandëriø su „Williams“ uþdirbo J. Kazickas, nors LL ðaltiniai ir teigia, kad jis visada buvo nematomas ir nedeklaruoja- mas „Maþeikø naftos“ savininkas [ ]. Kaip þinia, J. Kazicko veikla Lietuvoje prasi- dëjo nuo bendrovës „Omnitel“ ákûrimo – vëliau J. Kazickas ðià ámonæ pardavë skandinavø bendrovei „Telia Sonera“ ir gavo uþ jà beveik pusæ milijardo litø. Pasili- kæs sau 10 proc. „Omnitel“ akcijø, J. Kazickas jas pardavë jau 2004 m. tai paèiai „Te- lia Sonera“ uþ 63,5 mln. JAV doleriø [ ]. „Omnitel“ suklestëjo dël to, kad á Lietuvos mobiliojo ryðio rinkà Lietuvos Vyriausybë neásileido konkurentø [ ]. Tai, kad J. Ka- zickas puikiai sutaria su visomis Lietuvos Vyriausybëmis, nesvarbu, kas jai vadovautø – konservatoriai ar socialdemokratai, árodo ir tas faktas, kad á Kazickø ðventes sugriû- na visi buvæ Lietuvos premjerai. Beje, dar viena detalë: J. Kazicko dukra Jûratë iðte- këjusi uþ JAV Prezidento Bilo Clinton administracijos Iþdo sekretoriaus pavaduotojo, milijonieriaus Rodgerio Altmano. Manoma, kad bûtent ðis giminystës ryðys su B. Clin- ton administracija ir atvërë kelius J. Kazickui á Baltuosius rûmus, dël ko Vaðingtonas oficialiai rëmë ir „Williams“ Lietuvoje “

1 http://www.delfi.lt. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 59

Þinoma, bûtø galima nesutikti su tokiø ir panaðiø informacijø teisingumu, taèiau kol nepaskelbta tikrøjø duomenø, kol jie slepiami, nelieka nieko kito, kaip tik patikëti ir pagirti Prezidentà R. Paksà uþ mëginimà nurodyti, kas ið tikro yra „kas“. Kai kurie ir Seimo nariai buvo pareikalavæ iðkelti baudþiamàjà bylà kaltiesiems dël „Maþeikiø naftos“ padovanojimo. 2004 m. birþelio 1 d. DELFI paskelbë straipsná „J. Ve- selka siûlo JAV valdþiai padengti „Maþeikiø naftos“ nuostolius“:„Seimo narys Julius Veselka reikalauja, kad JAV padengtø bendrovës „Maþeikiø nafta“ nuostolius, kuriuos ben- drovë patyrë jà valdant amerikieèiø kompanijai „Williams“. „Aukðti amerikieèiø pareigû- nai aktyviai siûlë paremti šá sandorá, todël bûtø teisinga ir padoru, jei JAV padengtø „Maþeikiø naftos“ patirtus nuostolius“, – þurnalistams antradiená teigë J. Veselka. Jis pabrëþë, kad nuostolius turëtø padengti bûtent Jungtiniø Valstijø valdþia, o ne „Williams“. Be to, Seimo narys pareikalavo, kad JAV nesikiðtø á Lietuvos vidaus reikalus. Kiðimu- si jis pavadino JAV valstybës sekretoriaus padëjëjos Europos ir Eurazijos reikalams Elisa- beth Jones (Elizabet Dþouns) iðsakytus þodþius. Praëjusià savaitæ Lietuvoje vieðëjusi aukðta JAV diplomatë pareiðkë, kad buvusiø Lie- tuvos pareigûnø, prieð penkerius metus pasiraðiusiø „Maþeikiø naftos“ privatizavimo su- tartá, baudþiamasis persekiojimas bûtø klaida ir atstumtø investuotojus. Taip E. Jones komentavo Lietuvoje vykstanèius politinius ir teisminius procesus, susi- jusius su 1999 metais pasiraðyta sutartimi, pagal kurià JAV bendrovë „Williams Internatio- nal Company” ásigijo koncerno „Maþeikiø nafta“ akcijø ir teisæ valdyti ðià bendrovæ [ ].“1 2004 m. birþelio 3 d. „Respublikoje“ iðspausdintas straipsnis „Williams“ valios vyk- dytojams bausmës negresia. Seimo komisijos vadovas ávardija kaltuosius, bet nesiryþta kalbëti apie bausmæ“; jame be jokiø iðlygø dël „Maþeikiø naftos“ „padovanojimo“ kaltina- ma tuometinë konservatoriø ir krikðèioniø demokratø, sudariusiø daugumà, valdþia, taip pat Prezidentas Valdas Adamkus, seimûnai Vytautas Landsbergis, Andrius Kubilius, buvæs premjeras Gediminas Vagnorius. Straipsnyje cituojamos Komisijos iðvados: „ visa dery- bø dël „Maþeikiø naftos“ strategija ið esmës buvo suformuota ið anksto trijuose dokumen- tuose – susitarime dël principø (pasiraðytas ûkio ministro Vinco Babiliaus 1998 m. kovo 17 d.), ketinimø protokole (taip pat pasiraðë V. Babilius 1998 m. liepos 29 d.) ir susitarimo memorandume (pasiraðë V. Babilius ir finansø ministras Algirdas Ðemeta 1999 m. balan- dþio 15 d.). Komisija konstatuoja, kad Vyriausybë ir premjeras G. Vagnorius nebuvo tin- kamai ávertinæ ðiø dokumentø ekonominiu bei teisiniu poþiûriu ir dël to Lietuvos derybininkams apribojo ir suvarþë tolesnes derybas su amerikieèiais [ ]. Pasikeitus Vyriausybës sudëèiai, premjeras R. Paksas, ûkio ministras Eugenijus Mal- deikis, finansø ministras Jonas Lionginas, vadovavæ derybø su amerikieèiais baigiamajam procesui, vëliau atsisakë pasiraðyti sutartá. Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos ási- pareigojimø mastø ir sàlygø jiems nepavyko pagerinti. Bet ið komisijos surinktos medþia- gos aiðku, kad per derybas visada buvo atsiremiama á tuos minëtus tris dokumentus – susitarimà dël principø, ketinimø protokolà ir susitarimo memorandumà, kurie ribojo de- rybininkø veiksmus. Buvo tvirtinama, kad jau yra pasiekti susitarimai ir pasitraukti nebegalima. Nelogiška kaltinti R. Pakso Vyriausybæ pabloginus sàlygas, kaip teigia konservatoriai, nes, laikinàja

1 http://www.delfi.lt. 60 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS premjere tapus Irenai Degutienei, sutartis dël „Maþeikiø naftos“ su amerikieèiais buvo pasiraðyta – laikinoji Vyriausybë neatsisakë sandorio […]. Nustatyta, kad Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir jo patarëjai Albinas Januðka bei Raimundas Mieþelis aktyviai dalyvavo „Maþeikiø naftos“ ámonës privatizavimo pro- cese ir darë politinæ átakà esminiams sprendimams. Valstybës gynimo taryba, kuriai vado- vavo tuometinis prezidentas V. Adamkus ir kurioje dalyvavo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, ministras pirmininkas G. Vagnorius, o vëliau – R. Paksas, kraðto apsaugos ministras Èeslovas Stankevièius ir kariuomenës vadas Jonas Kronkaitis, ámonës privatiza- vimà posëdþiuose svarstë 4 kartus. Ádomiausia, kad 1999 m. rugpjûèio 31 d. posëdþiavusi taryba nutarë rekomenduoti Lie- tuvos Vyriausybei pritarti „Williams International Company“ prezidento Dþono Bumgarne- rio laiðke keliamoms ðeðiø punktø galutinëms sàlygoms – dël locmanø, dël Bûtingës naftos terminalo statuso, dël geleþinkelio tarifø, dël „Klaipëdos naftos“ perkrovimo tarifø, dël apy- vartinio kapitalo ir dël naujos akcininkø struktûros – visos nuostatos palankios amerikie- èiams, kurie diktavo Lietuvai, o mûsø Valstybës gynimo taryba liepë Vyriausybei nusileisti. Dalyvaujant prezidentui V. Adamkui, vyko ne maþiau kaip 8 ávairaus lygio pasitarimai dël „Maþeikiø naftos“ privatizavimo. Dþ. Bumgarneris laiðkuose dëkojo Lietuvos vado- vams ir Prezidentûrai uþ tokius pasitarimus ir gerà átakà procesui... Negana to, per 1997–1999 m. Lietuvoje buvo priimta deðimtys ástatymø ir jø pataisø, kurie buvo skirti amerikieèiams, tenkino jø reikalavimus. Aiðkiai buvo sukurta iðskirtinë investuotojo padëtis. Nes 1998 m. susitarime dël principø amerikieèiai padiktavo sàlygà, dël kurios pasiraðë V. Babilius: Lietuva ið anksto ásipareigojo, kad Seimas priims ameri- kieèiams palankius ástatymus ir jø pataisas. Be to, Vyriausybë priëmë per 50 nutarimø dël amerikieèiø. Ir kiekvienas punktas – vis Lietuvos nenaudai.“ Pats Komisijos pirmininkas Valentinas Greièiûnas toliau minëtame laikraðtyje stebë- josi: „Negaliu suvokti, kad mûsø paminëti pakankamai iðradingi, kompetentingi aukðto rango vadovai galëjo leistis tiek amerikieèiø ávaromi á kampà ir buvo priversti pasiraðyti tokius Lietuvai nepalankius, nenaudingus dokumentus. Man sunku suvokti, kaip jie galëjo ðitaip pasielgti. Vienas ið jø motyvø – esà neatidavus amerikieèiams Maþeikiø ámonës mûsø ðalies galëjo nepriimti á NATO. Bet að klausiu – o koká sandorá su kokia JAV verslo kompanija turëjo padaryti ar padarë Latvija ir Estija, kad juos priëmë á NATO? [ ] Komisija neturi duomenø, kad tuo metu Rusijos kompanija „Lukoil“ galëjo kokiu nors bûdu daryti átakà R. Pakso, E. Maldeikio ar J. Liongino pozicijoms derybose su amerikie- èiais. Tuo tarpu patys amerikieèiai, gavæ iðimtines teises, derëjosi dël þaliavos tiekimo ir su ta paèia rusø kompanija „Lukoil“. Tuo paèiu metu Lietuvoje lankësi bei su mûsø šalies vadovais susitiko ir kitos Rusijos kompanijos – „Jukos“ atstovai […]. Komisija teiravosi Valstybës saugumo departamento (VSD) ir Specialiøjø tyrimø tar- nybos (STT), bet në vienas jø nesidomëjo „Williams“. Buvo pakvietæ á komisijà Jurgá Jurgelá ir Meèá Laurinkø, buvo atëjæs naujasis vadovas – Arvydas Pocius. Bet VSD tikino negavæs pavedimo ávertinti investuotojo patikimumà, o pats VSD to tikrinti nesiëmë – komisijos vertinimu, tinkamai neatliko savo funkcijø privatizavimo procese, nors pagal Valstybës saugumo departamento ástatymà tai turëjo atlikti, gavæs uþsakymà ar ne. STT taip pat neatliko ástatymu nustatytos pareigos – „Williams“ nesidomëjo. Oficialiuose dokumentuose minimos kelios amerikieèiø kompanijos. Antai minima „Williams Company Inc.“ – pirminë ámonë, registruota JAV, Oklahomos valstijoje. Bûtent SPEKTAKLIOSÀMOKSLO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 61 jos akcijos kotiruojamos Niujorko akcijø birþoje. „Williams International Company“ preziden- tas Dþ. Bumgarneris dalyvavo derybose dël „Maþeikiø naftos“ ir bûtent ði kompanija buvo pripaþinta strategine investuotoja á „Maþeikiø naftà“. Bet Lietuvos Seimas 1998 m. rezoliucijo- je pritarë tiesioginëms deryboms su JAV korporacija „Williams“, o ne jos padaliniu. Be to, dar buvo sukurta kompanija UAB „Williams Lietuva“, matyt, antrinë kompani- ja, bet jos ástatinis kapitalas – tik 10 000 litø. Jos vardas irgi minimas ávairiuose Lietuvos valdþios patvirtintuose dokumentuose, bet, matyt, ji buvo tik priedanga, jeigu prireiktø prisiimti atsakomybæ. Ketvirtoji dokumentuose minima amerikieèiø kompanija – „Wil- liams International Service Company“ [ ]. Detaliø neþinojo tie, kurie pasiraðë sutartá – Sigitas Kaktys ir Rimantas Didþiokas, kurie buvo tik bendrais bruoþais supaþindinti su procesu. Rodos, visiems nebuvo privalu þinoti konfidencialiø detaliø ir reikëjo pasikliauti keleto átakingiausiø þmoniø sprendimu. Bet sunku ávertinti partinës hierarchijos reikðmæ. Tik akivaizdu, kad G. Vagnoriaus vado- vaujamoje Vyriausybëje V. Babilius praktiðkai veikë vienasmeniðkai: nebuvo jokios darbo grupës, jokiø kolektyviniø sprendimø, bet naivu bûtø manyti, kad premjeras G. Vagnorius ko nors neþinojo. Bet mûsø Komisijos tikslas buvo nustatyti, kas dalyvavo „Maþeikiø naf- tos“ privatizavimo procese ir kam tenka atsakomybë. Generalinë prokuratûra vadovausis ástatymais, kodeksais ir nuspræs Antra, tai bus ir yra didþiulë pamoka visiems, kaip ne- reikia daryti – gyvenimas su ðia diena nesustoja, tegul nesikartoja panaðios klaidos, be to, bûtø idealu, jei daugiau niekas nesakytø, esà priekaiðtai dël „Maþeikiø naftos“ – politiniai ir susijæ su rinkimais “ Bet á Komisijos iðvadas, atrodo, nekreipë dëmesio tikrieji kalti- ninkai – jie ir toliau mëgino pasirodyti angeliukais, kaltindami pirmiausia jiems ne- lauktai Prezidentu iðrinktà R. Paksà. Beje, kol kas neteko girdëti, jog bûtø paneigti ir tokie „Laisvo laikraðèio“ 2005 m. rugpjûèio 11 d. numeryje paskelbto straipsnio – „JAV ambasada slepia „Williams“ kyðininkavimà Lietuvoje“ teiginiai: „Laisvo laikraðèio“ redaktorius Aurimas Driþius dar pernai rudená pavieðino Maþei- kiø rajono apylinkës prokuratûros paþymà, kurioje yra informacijos apie tai, kaip JAV kompanijos „Williams“ valdoma „Maþeikiø nafta“ plovë ðios ámonës pinigus. Pasak ðios paþymos autoriaus – Maþeikiø rajono apylinkës prokuratûros Ekonominiø nusikaltimø ty- rimo skyriaus Ðarûno Vaicekavièiaus, amerikieèiø valdoma „Maþeikiø nafta“ per kitas fir- mas – UAB „British & Baltic Vilnius“ bei UAB „Williams Lietuva“ pervedë Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko ásteigtai firmai „Ekskomisarø biuras“ daugiau nei 3,8 mln. litø. Kaip þinia, A. Sadeckas, tapæs Seimo na- riu, firmai „Ekskomisarø biuras“ vadovauti pavedë savo sûnui Aliui Sadeckui. Dar 672 tûkst. litø Sadecko firmai 2000–2001 m. pervedë kita ámonë, „Williams“ naudota kaip tarpinin- kë „Maþeikiø naftos“ pinigams plauti – „Williams Lietuva“. Maþeikiø rajono prokuratûra ðiuos pavedimus ávertino kaip þalà „Maþeikiø naftai“ ir iðkëlë baudþiamàjà bylà pagal BK 275 str. 3 d. ir 321 str. Nors byla dël þalos padarymo „Maþeikiø naftai“ iðkelta dar 2001 m., t.y. jau eina penkti ðios bylos tyrimo metai, taèiau ji iki ðiol nëra baigta ir neatiduota teismui – tiesiog laukiama, kol sueis senaties terminas. 62 LIETUVIØ TAUTA

Po tokio nuosprendþio LL redaktorius kreipësi á JAV ambasadà Vilniuje, pateikda- mas minëto dokumento kopijà bei jo vertimà á anglø kalbà. JAV ambasados politikos ir ekonomikos ataðë Nancy A. Cohen priëmë LL redaktoriø. „Kadangi yra sukurtas mitas, jog amerikieèiams draudþiama kyðininkauti uþsienyje ir kad toks kyðininkavimas yra per- sekiojamas pagal ástatymà, kreipiausi á JAV ambasadà, praneðdamas apie átariamà korup- ciná nusikaltimà, – sakë A. Driþius, – pateikiau dokumentus, kad „Williams“ mokëjo pinigus Lietuvos politiko ásteigtai firmai uþ tariamas paslaugas ir kad prokurorai tuos mokëjimus ávertino kaip þalà „Maþeikiø naftai“. Mano galva, tokie mokëjimai yra niekas kitas, kaip kyðiai, kuriuos JAV kompanija sumokëjo vietos politikams.“ N. Cohen susitikime tik pasiteiravo, kodël „Williams“ mokëjo pinigus per tarpininkus „Ekskomisarø biurui“. A. Driþius atsakë, kad tie mokëjimai galëjo bûti susijæ su arðia Sei- mo pirmininko Artûro Paulausko kritika „Williams“ atþvilgiu, ir tai patvirtina ir faktas, kad vos „Williams“ pradëjo mokëti pinigus „Ekskomisarø biurui“, A. Paulausko kritika „Williams“ atþvilgiu liovësi. N. Cohen paþadëjo pasiaiðkinti visà ðià situacijà, taèiau pra- ëjo jau daugiau nei ðeði mënesiai, ir jokios reakcijos á „Laisvo laikraðèio“ pateiktus doku- mentus redakcija ið JAV ambasados negavo “ Na, bet pradëjus R. Paksui prezidentauti „Maþeikiø nafta“ buvo jau istorija, tik kaltiesiems dël jos padovanojimo buvo svarbu pasiekti, kad neiðaiðkëtø, netaptø visuo- menei þinomas tikrasis jø vaidmuo ar gautas kyðis. Reikëjo tik árodyti, kad pats Prezi- dentas dël „Maþeikiø naftos“ padovanojimo yra tarp kalèiausiø, árodyti, kad jis tik siekë ir siekia, kaip tà ámonæ perduoti Rusijai. Alkoholis – tarp didþiausiø valstybës paslapèiø Bet dël Prezidento ketinimø iðtirti ir iðardyti mafijos voratinklá buvo, kaip minëta, sunerimæs ir daugelio kitø ámoniø bei institucijø „elitas“. Tarp tokiø – alkoholio pramo- nës bosai ir jø iðlaikytiniai. Tad, matyt, neatsitiktinai ir M. Laurinkaus vadovaujamas Sau- gumo departamentas alkoholio pramonës ámones prilygino vos ne pirmo slaptumo ámonëms, turinèioms lemiamà reikðmæ Valstybës saugumui (Lietuva, atrodo, vienintelë ið pasaulio valstybiø, kurioje alkoholio ámones kontroliavo saugumo organai). Ypaè lietuviðkieji sau- gumieèiai sunerimo po to, kai naujai iðrinktasis Prezidentas R. Paksas ëmë domëtis alko- holio pramonës ámonëmis, jø „prichvatizavimu“. Tai ið dalies atspindi ir VSD 2003 m. gruodþio 1 d. raðtas (Nr. 03-18-406-759) Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai tyrimo komisijai dël grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui, kuriame VSD generalinio direk- toriaus pavaduotojas Arvydas Pocius rašo: „DËL INFORMACIJOS PERDAVIMO Praneðame Jums, kad vykdydamas Lietuvos Respublikos valstybës saugumo ástatymu nustatytas funkcijas departamentas LR Prezidentûrai teikë informacijà, susijusià su Lietu- vos alkoholio ámoniø privatizacijos procesu. 2003 m. vasario 14 d. iðrinktajam LR Prezidentui buvo pateikta paþyma Nr. (03)-19- 169s-55s „Dël alkoholio ámoniø privatizacijos“. 2003 m. kovo 7 d. LR Prezidentui pateikta paþyma Nr. (03)-19-271s-81s „Dël Lietu- vos alkoholio ámoniø potencialiø pirkëjø“. 2003 m. geguþës 2 d. LR Prezidentui pateikta paþyma Nr. (03)-19-492s-162s „Dël Lietuvos alkoholio ámoniø potencialiø pirkëjø“. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 63

2003 m. geguþës 22 d. LR Prezidentui buvo pateikta paþyma Nr. (03)-19-603s-189s „Dël Lietuvos alkoholio ámoniø privatizavimo“, kurià LR Prezidento patarëjas Remigijus Aèas grà- þino VSD generaliniam direktoriui bei pateikë 2003 m. geguþës 2 d. paþymos Nr. (03)-19- 492s-162s kopijà, padarytà LR Prezidentûroje, kurioje pabraukë kai kurias paþymos dalis. 2003 m. geguþës 26 d. LR Prezidentui pateikta paþyma Nr. (03)-19-627s-194s „Dël Lietuvos alkoholio ámoniø privatizavimo“. 2003 m. geguþës 23 d. ir 26 d. VSD uþfiksavo Renatos Smailytës telefoninius pokal- bius su LR Prezidento visuomeniniu patarëju Valdu Sutkumi, kuriø metu buvo aptariamos VSD generalinio direktoriaus susitikimo su LR Prezidentu bei jo patarëju Remigijumi Aèu detalës bei VSD pateiktos paþymos. 2003 m. geguþës 28 d. VSD uþfiksavo Renatos Smailytës pokalbá su UAB „Italiana International“ valdybos pirmininku Valdu Jakuèiu, kurio metu Renata Smailytë perduoda informacijà apie VSD pateiktas paþymas LR Prezidentui, apie VSD generalinio direktoriaus iðkvietimà á LR Prezidentûrà ir apie Lietuvos alkoholio ámoniø privatizacijos procesà. Dël aukðèiau paminëtø faktø VSD pradëtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 125 str. 1 d. (Valstybës paslapties atskleidimas).

Generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pocius“.

Tai ið dalies gal ir paaiðkina, kodël apkaltos Prezidentui organizavimo metu, kada jau buvo perduota, rodos, eilëmis alkoholio ámonës – „Alitos“ privatizavimo dokumentacija, ið Seimo ir kai kurios kitos valdþios veikëjø draskymosi atrodë, kad tai buvo ne alkoholio ámonës, o slapèiausio gynybos objekto dokumentai ir kad jie buvo perduoti ne Respubli- kos Prezidentui, o prisikëlusiam Berijai. Ið tos valdþios reakcijos atrodë, kad aukðèiausia valdþia Lietuvoje yra saugumieèiai. Ir tik tada, kai pagaliau buvo nuverstas Tautos iðrink- tasis Prezidentas, buvo nutraukta ir byla Alytaus saugumieèiui Albertui Sereikai, atve- þusiam „Alitos“ „prichvatizavimo“ dokumentacijà Prezidentui R. Paksui. Apie tai „Respublika“ 2004 m. liepos 28 d. numerio straipsnyje „Prokuratûra nutraukë bylà“ raðë: „Uþvakar buvæs Valstybës saugumo departamento (VSD) Alytaus apygardos virði- ninkas Albertas Sereika gavo Generalinës prokuratûros praneðimà, kad jam iðkelta bau- dþiamoji byla dël piktnaudþiavimo tarnyba – nutraukta. Tuo paèiu liepos 22 d. nutarimu panaikinta ir A. Sereikai anksèiau skirta kardomoji priemonë – raðytinis pasiþadëjimas neiðvykti. Generalinës prokuratûros Organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevièius buvusiam aukðtam VSD pareigûnui raðtu praneðë, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neáþvelgus A. Sereikos veiksmuose nusikaltimo, kurá nu- mato Baudþiamasis kodeksas, poþymiø. Baudþiamoji byla A. Sereikai iðkelta, kai jis ðiemet vasario 24-ajà prezidentui Ro- landui Paksui savavaliðkai perdavë operatyvinæ bylà dël AB „Alita“ privatizavimo. VSD tuomet teigë, kad valstybës vadovui perdavus slaptus dokumentus, esà tyrimui padaryta didelë þala, o A. Sereika savo neteisëtu poelgiu paþemino saugumo tarnybos pareigûno vardà. Dël to jam skirta drausminë nuobauda, o nuo kovo 9 d. A. Sereika atleistas ið VSD Alytaus apygardos virðininko pareigø. Kelis mënesius tyrusi buvusio saugumieèio baudþiamàjà bylà, Generalinë prokuratûra nustatë, kad, virðijæs tarnybinius ágaliojimus, Alytaus apygardos virðininkas nepadarë 64 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS didelës þalos valstybei; todël jo veiksmai ávertinti tik kaip drausminis nusiþengimas. Pro- kurorø nuomone, A. Sereikai jau paskirta drausminë nuobauda, atleidþiant já ið darbo, tad nëra pagrindo kreiptis á VSD dël kitø poveikio priemoniø taikymo. Pats A. Sereika vakar juokavo, kad yra „nusidëjëlis, bet ne nusikaltëlis“, ir dþiaugësi, jog „teisingumas laimëjo prieð politikà“. Jis tvirtino visà laikà nuoðirdþiai tikëjæs mûsø valstybës teisininkais ir jais nenusivylæs [ ]. Šiuo metu A. Sereika niekur nedirba. Visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio jis esà talkina Liberaldemokratø partijos ðtabui ruoðiantis artëjantiems Seimo rinkimams bei pats ketina balotiruotis vienmandatëje Varënos rinkimø apygardoje. Laisvalaikiu buvæs saugumo pareigûnas skaito laikraðèius ir stebi televizijos laidas apie korupciniais ryðiais su ávairiomis privaèiomis kompanijomis susitepusius parlamenta- rus. Skirtingai negu dauguma kitø Lietuvos pilieèiø, A. Sereika ðiuo skandalu nesistebi. „Tai, kà jûs dabar girdite ir apie kà patys raðote, man – ne staigmena. Tikëjau, kad vienà dienà tie dalykai iðlás kaip yla ið maiðo“, – vakar „Respublikai“ tvirtino buvæs saugumietis. Paklaustas, ar apie neskaidrius parlamentarø veiksmus þinojo daug anksèiau, A. Se- reika atsakë: „Að þinau daug daugiau...“ Jo nuomone, verta iðslaptinti ir visuomenës verti- nimui pateikti ne tik „Alitos“ privatizavimo bylà, bet ir kitas, ne operatyvininkø tirtas medþiagas.“ Beje, daugelis þiniasklaidininkø ið paskutiniøjø stengësi árodyti, kad Prezidentas pa- daræs lyg didþiausià prieðvalstybiná nusikaltimà, pasidomëjæs „Alitos“ privatizavimu. Taip raðë „Lietuvos rytas“ 2004 m. vasario 26 d. numerio straipsnyje „Prezidento siautëji- mas ðiurpina politikus“. Po skandalingo dokumentø paëmimo R. Paksas prabilo apie nusi- kaltëlius saugume. Ðtai koká pavojø straipsnio autorius áþvelgia ne tik Lietuvai, bet ir visam demokratiniam pasauliui: „Slaptà medþiagà ið Valstybës saugumo departamento (VSD) Alytaus poskyrio neteisëtai liepæs paimti prezidentas Rolandas Paksas kelia grësmæ valsty- bei ir jos bûsimajai narystei NATO. Taip apkaltos laukianèio ir siautëjanèio prezidento veiksmus ávertino ne vienas ðalies politikas. Tuo tarpu pats R. Paksas net nebandë aiðkintis, kodël vël pamynë ástatymus, o vakar uþsipuolë Valstybës saugumo departamentà. Prezidentas pareiðkë savo patarëjui Romualdui Senovaièiui nurodæs ið Alytaus atveþti slaptà medþiagà, susijusià su bendrovës „Alita“ privatizavimu, todël, kad patá VSD átaria nusikalstama veikla [ ]. Prezidentûros vakar iðplatintame praneðime teigiama, kad R. Paksui kelia nerimà ir tai, kad laikinai einantis VSD generalinio direktoriaus pareigas Arvydas Pocius ignoruoja prezidento praðymà pateikti visà su „Alitos“ privatizavimu susijusià informacijà, ir tai tik sustiprina abejones dël kai kuriø VSD veiklos aspektø teisëtumo [ ]. Seimo Naujosios sàjungos frakcija vakar kreipësi á Generalinæ prokuratûrà, kad ði atliktø ikiteisminá tyrimà dël Alytuje saugotø slaptø dokumentø iðveþimo á Prezidentûrà. Socialliberalai teigia, kad ðioje istorijoje galima áþvelgti nusikalstamø veikø poþymius. Slaptà medþiagà ið Alytaus á Prezidentûrà antradienio rytà atgabeno prezidento pata- rëjas nacionalinio saugumo klausimais R. Senovaitis ir VSD Alytaus apygardos viršinin- kas Albertas Sereika. Tà paèià dienà VSD vadovybë pareiðkë, kad A. Sereikos veiksmai buvo neteisëti, ir já nuðalino nuo pareigø [ ]. SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 65

Taèiau generalinis prokuroras Antanas Klimavièius vakar skeptiðkai sutiko þinià apie politikø praðymà pradëti ikiteisminá tyrimà dël galimo piktnaudþiavimo tarnyba ir neteisë- to disponavimo informacija, kuri yra valstybës paslaptis. Prokuroras vakar ðaipësi ið tokio praðymo: „Tai kà, mes turime pradëti tyrimà dël to, kad operatyvinis darbuotojas nuveþë tà medþiagà á Prezidentûrà? Á koká gi objektà buvo kësintasi? Komedijos!“ [ ] Grësmes nacionaliniam saugumui tyrusios Seimo komisijos buvæs vadovas Aloyzas Sakalas vakar apgailestavo, jog vieðos pamokos, kaip prezidento patarëjai ir kiti pareigû- nai neturëtø elgtis, nuëjo perniek: „Bent prezidento aplinka jokiø iðvadø nepadarë“. A. Sakalo nuomone, prezidento ir R. Senovaièio veiksmai yra antikonstituciniai, todël patarëjas turëtø bûti nedelsiant nuðalintas nuo pareigø. R. Paksui palankaus generalinio prokuroro nenorà pradëti tyrimà A. Sakalas vertino kaip natûralø dalykà: „A. Klimavièius visada skeptiðkai reaguoja á ástatymø paþeidimus, ypaè jeigu juos daro aukðti pareigûnai“ [ ]. Apie tai, jog toks elgesys su slaptais dokumentais kelia NATO partneriø nepasitikëji- mà Lietuva, kalbëjo ir uþsienio reikalø ministras Antanas Valionis. Jis pabrëþë, kad R. Se- novaitis nusipelnë bûti patrauktas baudþiamojon atsakomybën.“ Prezidentas R. Paksas daug dëmesio skyrë uþsienio politikos klausimams Vos ne kas savaitæ po inauguracijos Prezidentas vykdavo á oficialius vizitus: á Lenkijà, Latvijà, Afganistanà, Belgijà, balandá – á Graikijà, geguþæ – á Danijà, Prancûzijà, Suomijà, birþelá – vël á Lenkijà, Graikijà, rugsëjá – á Gruzijà, Armënijà, Latvijà, spalá – á Vatikanà, Italijà, Latvijà, lapkritá – á Irakà ir t.t. Tiek vizitø neturëjo jo pirmtakai A. Brazauskas ir V. Adamkus per visas savo kadencijas. Vizitø metu LR Prezidentas su uþsienio valstybiø vadovais aptardavo daug svarbiø bendradarbiavimo ir kitø klausimø. Taèiau ir èia „pralaimë- jusieji“ áþvelgë Prezidento siekimà pasisavinti ir Uþsienio reikalø ministerijos, ir Seimo funk- cijas, sprendþiant uþsienio politikos bei Lietuvos stojimo á Europos Sàjungà klausimus. Beveik visø tø vizitø metu Prezidentas pasakydavo kalbas, kuriø daugelis buvo gana gerai ávertintos tos valstybës spaudoje. Pavyzdys – Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pa- kso kalba Ûkio forume Lenkijoje, Augustave, 2003 m. birþelio 11 d.: „Jûsø Ekscelencija prezidente, garbûs sveèiai, ponios ir ponai, man labai malonu ðiandien pasveikinti Jus ðioje salëje, atvykusius dalyvauti Ûkio forume. Santykiai su Lenkija mûsø uþsienio politikoje uþëmë ir uþims ypatingà vietà. Lietuvà ir Lenkijà sieja glaudûs istoriniai, kultûriniai, þmogiðkieji, ekonominiai ir kitokie ryðiai. Per pastaràjá deðimtmetá mûsø ðalims pavyko pasiekti toká bendradarbiavimo lygá, kuris vadinamas strategine partneryste. Taèiau ðiandien norëèiau paþvelgti á ateitá ir pasiûlyti kartu pamàstyti, kaip Lietuva ir Lenkija bendradarbiaus ateityje, á kà reikëtø atkreipti dëmesá. Turiu omenyje abiejø mûsø valstybiø narystæ Europos Sàjungoje. Juo labiau tokiems pamàstymams pagrindo suteikia mûsø ðalyse sëkmingai ávykæ referendumai ðiuo klausimu. Kalbant modernia kalba, narystë Europos Sàjungoje mums taps iððûkiu: ir valdþios atstovams, ir verslininkams, ir paprastiems þmonëms. Mes einame á pasaulá, kurá dar tik bandome paþinti, Lietuva ir Lenkija jau árodë, kad yra patikimos strateginës partnerës. Prezidentas Rolandas Paksas su Europos Sàjungos komisaru, atsakingu uþ ES plëtrà, Giunteriu Ferhoigenu (Günter Verheugen) Paluknës aerodrome prieð skrydá (2003 m. balandþio 25 d.)

Susitikimas su Prancûzijos Prezidentu Þaku Ðiraku (Jacques Chirac) darbo vizito metu (Paryþius, 2003 m. geguþës 14 d.) SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 67

Mûsø bendras darbas siekiant narystës NATO ir Europos Sàjungoje, sprendþiant dviðaliø santykiø klausimus ir áveikiant praeities stereotipus atneðë savø rezultatø, kadangi visada þiûrëjome á ateitá, mus vienijo bendri interesai ir bendros vertybës. Dabar artëjame prie naujo etapo, reikalaujanèio mûsø bendradarbiavimui pateikti naujø iniciatyvø, nustatyti naujus prioritetus ir kartu ieðkoti naujø bendradarbiavimo principø. Kaip atrodys Lietuvos ir Lenkijos strateginë partnerystë po mûsø ástojimo á Europos Sàjungà, po to, kai abi ðalys sëdës prie bendro stalo NATO bûstinëje? Apskritai kaip integ- ruotoje Europoje rutuliosis dviðaliai santykiai, ypaè ekonominiai? Ðioje auditorijoje norëèiau pasakyti, kad, mano nuomone, bûtent verslas ir bendras jo interesø gynimas ateityje turëtø tapti viena ið pagrindiniø Lietuvos ir Lenkijos strateginës partnerystës varomøjø jëgø. Narystë Europos Sàjungoje – tai nuolatinë konkurencija. Mano ásitikinimu, atskiriems verslininkams, kaip ir atskiroms ðalims, ðioje konkurencinëje kovoje bus labai sunku. To- dël mums svarbu màstyti platesniu – regioniniu kontekstu. Galbût skambës paradoksaliai, bet konkurencija Europos Sàjungoje atveria naujø bendradarbiavimo ir kooperacijos gali- mybiø. Neabejoju, kad Jûs ðiomis galimybëmis pasinaudosite. O að su prezidentu A. Kwaú- niewskiu esame pasirengæ aktyviai remti Jûsø bendras iniciatyvas. Èia matau naujà pagrindà mûsø ðaliø strateginei partnerystei, kurios centre, kaip jau minëjau, turi bûti bendras verslo interesø gynimas. Perfrazuodamas þymøjá posaká, kad „Kas gerai Fordui, tas gerai Amerikai“, að pasakyèiau, kad strateginës partnerës – Lietuva ir Lenkija – gali vadovautis principu, kas gerai Lietuvos verslininkams, tas gerai ir Lenkijos verslininkams, ir atvirkðèiai. Tai galëtø tapti mûsø strateginës partne- rystës credo. Lenkijos verslininkus kvieèiu aktyviai investuoti Lietuvoje. Lietuvai reikia Jûsø patir- ties ir Jûsø idëjø. Lygiai taip pat manau, kad ir Lietuvos verslininkai turi kà pasiûlyti kai- myninei Lenkijai. Tikiuosi, jie Lenkijoje bus laukiami. Mums visiems kartu bûtina kuo greièiau nuo nacionalinës vertinimo skalës pereiti prie regioninës. Jau ðiandien kvieèiu Jus aktyviai kooperuotis, rengti bendrus investicinius pro- jektus, pradëti bendrà gamybà, kurti bendrus logistikos centrus, brëþti bendrus turistinius marðrutus, kartu ieðkoti uþsienio rinkø. Nuoðirdþiai sveikinu ðio verslo forumo rengëjus – Lietuvos ir Lenkijos ûkio rûmus Rytø rinkoms, daugiau kaip deðimtmetá sëkmingai dirbanèius regione. Mano ásitikinimu, Jûs, pasirinkdami savo veiklos pobûdá, pralenkëte laikà. Jûsø rengiami verslo forumai, bendros parodos apima ne tik Lietuvà ir Lenkijà, bet ir Sankt Peterburgà, Karaliauèiø, taip pat Ukrainà, Kazachstanà ir kitas ðalis. Jûsø veikla yra sektinas pavyzdys, kaip regiono ðaliø verslininkai gali ir privalo dirbti kartu, ieðkoti uþsie- nio rinkø. Tai man teikia pagrástø vilèiø ir optimizmo. Dabar ateina laikas, kai gali tekti dirbti kartu kreipiant dëmesá ir á Europos Sàjungos ir tolimesniø ðaliø rinkas. Kaip pavyzdá paminësiu Lietuvos ir Lenkijos verslininkams atsiradusià unikalià gali- mybæ bendradarbiauti atstatant Irakà. Að ðià galimybæ vertinèiau kaip savotiðkà testà, pa- rodysiantá, ar verslininkai yra pasirengæ bendradarbiauti. Bûtø labai simboliðka, kad ne tik Lietuvos ir Lenkijos kariai Irake bûtø kartu, bet ir mûsø statybininkai ar kelininkai taip pat dirbtø drauge. Að prisimenu, kaip Lenkijos statybininkai LR Prezidentas Rolandas Paksas Vilniuje (2003 m. birþelio 5 d.) SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) PROLOGAS 69 kartu su partneriais Lietuvoje dirbo Vilniaus senamiestyje. Neabejoju, kad ðià bendradar- biavimo patirtá galima panaudoti ir uþsienyje. O kaip ðaliø vadovybës galëtø prisidëti prie mûsø verslo konkurencingumo ben- drojoje Europos rinkoje didinimo? Juk nei Lietuvos, nei Lenkijos vyriausybës nebega- lës taikyti klasikiniø pagalbos verslui instrumentø, tokiø kaip subsidijos ar muitai, taèiau jos negalës likti ir nuoðalyje ir viskà palikti spræsti Briuseliui ar pasikliauti privaèia iniciatyva. Mano giliu ásitikinimu, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybës turi uþsiimti paèia aktyviau- sia lobistine veikla Briuselyje ir Europos Sàjungos ðaliø sostinëse, kad gautø finansinæ paramà regioniniams infrastruktûriniams projektams ágyvendinti. Kol mûsø verslininkams Europos Sàjungos rinkos bus sunkiai prieinamos fiziðkai, kol mûsø su Vakarø Europa nejungs modernûs keliai ir geleþinkeliai, kol mes neásiliesime á vieningà Europos Sàjungos energetinæ erdvæ, tol Europos Sàjungoje mes turësime tik po- litiná statusà, tol mûsø verslininkø konkurencinës sàlygos, lyginant su kitø Europos Sàjun- gos ðaliø verslininkais, bus kur kas blogesnës. Kà verslininkui reiðkia didesni transportavimo kaðtai? Ogi tai, kad, norëdamas konku- ruoti bendrojoje rinkoje jis turës maþinti prekës kainà kitø kaðtø sàskaita, pavyzdþiui, dar- bo uþmokesèio sàskaita. Ðtai ir atsiranda tas uþburtas ratas – pas mus kainos praktiðkai jau pasiekë Europos lygá, o darbo uþmokesèio lygis dar smarkiai atsilieka. Todël esu giliai ásitikinæs, kad tokie projektai kaip automagistralë Via Baltica, geleþinkelis Rail Baltica, Lietuvos energetinis tiltas, Baltijos energetinis þiedas – visa tai turi tapti Europos Sàjungos regioninës politikos dalimi. Ðie projektai turi ne tik tiesioginæ infrastruktûrinæ, bet kur kas platesnæ politinæ, ekonominæ ir socialinæ reikðmæ. Su prezidentu Aleksandru Kwasúniewskiu esame sutaræ surengti atskirà susitikimà dël bendrø infrastruktûriniø projektø ágyvendinimo. Jame dalyvautø ir uþ tø projektø ágyvendinimà atsakingi ministrai. Dar noriu pabrëþti, kad ðiame susitikime sutiko daly- vauti Europos Komisijos pirmininkas ponas Romanas Prodis ir Latvijos bei Estijos pre- zidentai. Mano giliu ásitikinimu, ðie projektai yra gyvybiðkai svarbûs ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir visam Baltijos jûros regionui. Esu ne kartà minëjæs, kad, mano manymu, Baltijos jûros regionas ateityje gali tapti sparèiausiai besiplëtojanèiu regionu Europoje. Pavyzdþiui, Lietuvoje per pirmàjá ðiø metø ketvirtá bendrasis vidaus produktas paaugo 9,1 procento. Mums itin svarbu tokius augimo tempus iðlaikyti ir ateityje. Malonu šiandien ðioje salëje matyti vietos savivaldos atstovø. Vietinë savivalda yra arèiausiai paprastø þmoniø esanti valdþios ðaka, todël jos atstovai geriausiai þino þmoniø rûpesèius ir siekius. Neabejoju, kad ateityje savivaldybës ágis vis didesnæ svarbà tarptautiniuose ryðiuose ir padës uþmegzti tiesioginius kontaktus tarp verslininkø, ypaè tarp smulkiojo ir vidutinio verslo. Tikiuosi, kad tam pasitarnaus ir ðiandien pasiraðoma deklaracija dël pasienio savi- valdybiø bendradarbiavimo. Gerbiamieji, baigdamas norëèiau pasveikinti visus Jus su puikiai surengtu Lietuvos ir Lenkijos verslo forumu ir palinkëti pasinaudoti visomis bendradarbiavimo aplinkybëmis, kurios atsiveria mûsø ðalims ástojus á Europos Sàjungà. Aèiû uþ dëmesá.“ 70 LIETUVIØ TAUTA

„Prezidentas siekia formuoti ir uþsienio politikà “ Tokioms kalboms peno davë ir tai, kad 2003 m. liepos mënesá Prezidento iniciatyva buvo parengtas Europos Sàjungos problemø Lietuvoje koordinavimo ir sprendimo ins- titucijos projektas. Pagal já, ES politikos klausimø sprendimà vykdo Prezidentas kartu su Vyriausybe, tam reikalui prie Prezidento ákûrus Uþsienio politikos koordinavimo tarybà, kuri „nustato Lietuvos ES politikos strategines kryptis bei prioritetus ir derina pozicijas svarbiausiais ES politikos klausimais“. Tai yra Prezidentas turëjo tapti svarbiau- siu formuojant Lietuvos uþsienio politikà, o prie Vyriausybës ákurtas Europos departamen- tas – tik rûpintis tos politikos ágyvendinimu. Su tuo projektu Prezidentas 2003 m. liepos pradþioje supaþindino Prezidentûroje Seimo Pirmininkà A. Paulauskà ir Vyriausybës va- dovà A. Brazauskà. Taèiau pastarieji buvo nepatenkinti, kad projekte iki minimumo buvo sumaþintas Seimo, taip pat Uþsienio reikalø ministerijos vaidmuo. Nepasitenkinimà pro- jektu kiek vëliau iðreiðkë savo laiðke Prezidentui Seimo Pirmininko pavaduotojas Vyte- nis Andriukaitis, o po jo kitame rašte ir Pirmininkas A. Paulauskas, nes, girdi, tokios pertvarkos prieðtarautø valstybës Konstitucijai, valdþios pasidalijimo principams. Bet ið tikrøjø èia pajuto grësmæ savo átakai A. Paulausko vadovaujama Socialliberalø partija, jos uþsienio reikalø ministras A. Valionis ir, þinoma, jis pats kaip partijos ir Seimo vadovas. Raðte jis raðë: „Respublikos Prezidentui 2003 08 29 Nr. 010-5-198 Rolandui Paksui gerb. Rolandai Paksai, Paskutiniame Uþsienio politikos koordinacinës tarybos posëdyje að iðsakiau abejones dël Uþsienio politikos koordinacinës tarybos. Trumpame pasisakyme negalëjau iðsamiai iðanalizuoti iðkilusiø kolizijø, todël norë- èiau raðtu iðdëstyti savo politinius ir teisinius argumentus. Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybës valdþià Lietuvoje vykdo Seimas (ástatymø leidþiamoji valdþia), Respublikos Prezidentas ir Vyriausybë (vykdomoji valdþia), teismas (teisminë valdþia). Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis skelbia: „Valdþios galias riboja Konstitucija“. Kaip ne kartà konstatavo Konstitucinis Teismas, visos valdþios yra savarankiðkos, bet tarp jø turi bûti pusiausvyra, t.y. kiekvienai institucijai yra nustatyta jos paskirtá atitinkanti kompetencija, o institucijos kompetencijos konkretus turinys pri- klauso nuo tos valdþios vietos bendroje valdþiø sistemoje ir jos santykio su kitomis val- dþiomis. Taèiau pastebëtina, kad daugelyje Konstitucijos straipsniø yra átvirtintas ne tik valstybinës valdþios ðakø atribojimas, bet ir jø institucinio bendradarbiavimo principas, leidþiantis derinti ðiø ðakø vykdomas funkcijas ir jas koordinuoti. Neabejotina, kad Euro- pos Sàjungos reikalø sprendimui bus reikalingas glaudus ir profesionalus ávairiø valdþios institucijø (Seimo, Prezidento, Vyriausybës) veiklos koordinavimas. Taèiau ar ðiai funkci- jai atlikti tiktø Uþsienio politikos koordinacinë taryba – diskutuotinas klausimas. Bûtina pastebëti, kad tai tiesiogiai priklauso nuo valstybës valdymo formos. Nustatant institucijø kompetencijà, nemaþà átakà vaidina valstybës valdymo forma. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsná „Lietuvos valstybë yra nepriklausoma demokratinë respublika“, t.y. Konstitucijoje valstybës valdymo forma tiesiogiai neávardyta. Konstituci- nis Teismas 1998 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad „Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytà valdþios institucijø kompetencijà Lietuvos valstybës valdymo mo- delis priskirtinas parlamentinës respublikos valdymo formai. Kartu pabrëþtina, kad mûsø SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 71 valstybës valdymo formai bûdingi ir kai kurie vadinamosios miðriosios (pusiau prezidenti- nës) valdymo formos ypatumai“. Uþsienio politikos koordinacinë taryba buvo kartà ákurta 1993 m. gruodþio 9 d. prezi- dento Algirdo Brazausko dekretu Nr. 191, siekiant „derinti uþsienio politikos veiksmus tarp valdþios institucijø, siekti jos ágyvendinimo efektyvumo ir aptarti pasiûlymus dël uþsienio politikos vykdymo“. Ðiame dekrete taip pat buvo nustatyta Uþsienio politikos koordinacinës tarybos sudëtis bei kad Uþsienio politikos koordinacinës tarybos darbui vadovauja Preziden- tas. Vëlesniuose dekretuose (1998 m. balandþio 15 d. Nr. 38, 2003 m. balandþio 14 d. Nr. 47) ði taryba buvo sudaroma ið naujo, keièiant jà sudaranèiø pareigûnø sudëtá (pvz., 2003 m. dekretu Nr. 47 á jà buvo átrauktas Lietuvos Respublikos valstybës saugumo departamento generalinis direktorius), taèiau tarybos tikslas 1998 m. ir 2003 m. dekretuose jau neminimas. Taigi Uþsienio politikos koordinacinës tarybos (bei kitø panaðiø tarybø, veikianèiø prie Pre- zidento) teisinis statusas ir veikla nëra átvirtinta nei ástatymuose, nei Konstitucijoje (atkreip- tinas dëmesys, kad ðios tarybos sudëtis yra panaði á Valstybës gynimo tarybos sudëtá. Taèiau Uþsienio politikos koordinacinës tarybos nebûtø galima lyginti su Valstybës gynimo taryba, nes pastaroji yra tiesiogiai ávardyta Konstitucijos 140 straipsnyje, kuriame apibrëþta ir ðios tarybos sudëtis, o jos funkcijos ir nutarimø teisinë galia – Lietuvos Respublikos valstybës gynimo tarybos ástatyme). Jokie kiti teisës aktai Uþsienio politikos koordinacinës tarybos veiklos ir jos priimamø sprendimø taip pat nereglamentuoja, iðskyrus Prezidento dekretus dël tarybos sekretoriaus paskyrimo, taip pat jokie teisës aktai neaptaria Uþsienio politikos koordinacinës tarybos santykio su kitomis valstybës institucijomis. Bûtø galima paþymëti, kad prezidento galiø plëtimas yra galimas ir suprantamas, ta- èiau tai turi bûti daroma ástatymu. Joks kitas teisës aktas nëra ir negali bûti pagrindu prezi- dento galiø iðplëtimui ir tas faktas, kad prezidento galios pleèiamos dekretu, ne tik sukelia tam tikrà teisinæ kolizijà, bet ir gali skatinti teisiná nihilizmà. Pabrëþtina tai, kad Uþsienio politikos koordinacinës tarybos priimami sprendimai ir jø teisinë galia taip pat nëra reglamentuojami jokiuose teisës aktuose, t.y. ðiø sprendimø ne- bûtø galima priskirti jokiems teisës aktams. Todël neaiðku, kaip bûtø su ðios institucijos sprendimø galia ir privalomumu. Akivaizdu, kad, pagal Konstitucijos 5 straipsná ir paèios Uþsienio politikos koordinacinës tarybos prigimtá bei teisiná statusà, ði institucija negalëtø priimti jokiø sprendimø, privalomø vykdyti kitoms valdþios ðakoms. Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 1 punktà Respublikos Prezidentas sprendþia pagrin- dinius uþsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo uþsienio politikà. Tuo metu Respublikos Prezidento santykis su Seimu uþsienio politikos srityje yra nusakytas Konstitucijos 84 straipsnio 2 punkte, pagal kurá Respublikos Prezidentas teikia Seimui ratifikuoti tarptautines sutartis. Kitaip tariant, Konstitucija nustato gana savarankiðkus Res- publikos Prezidento ir Seimo ágaliojimus uþsienio politikos srityje. Prezidentas veikia kaip vykdomoji valdþia, o Seimas – kaip ástatymø leidþiamoji valdþia. Iš to darytina iðvada, kad Respublikos Prezidentas, leisdamas dekretus uþsienio poli- tikà lieèianèiais klausimais, konkreèius ágaliojimus galëtø turëti tik vykdomosios valdþios atstovø, o ne Seimo atþvilgiu. Pagal Prezidentûros siûlomà modelá Uþsienio politikos koordinacinëje taryboje turëtø bûti derinami Lietuvos ES politikos strateginës kryptys bei prioritetai. Tai bûtø visiðkai nauja ðios tarybos veiklos sritis. Taèiau neaiðku, kas ir kaip galëtø nuspræsti, koks ES klau- simas laikytinas Lietuvos ES politikos strategine kryptimi bei prioritetu. Pvz., ar Europos Komisijos metinës teisës aktø leidybos programos svarstymas bûtø toks prioritetas? Net ir 72 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS susitarus dël Uþsienio politikos koordinacinës tarybos kompetencijos, kiltø problema, kà vieno ar kito klausimo suderinimas taryboje lemtø. Pvz., ar tarybos priimami sprendimai bûtø rekomendacijos Vyriausybei, kuri turës tiesiogiai dalyvauti ES teisës aktø leidyboje, taèiau tokias rekomendacijas (politinius mandatus) paprastai Vyriausybëms suteikia na- cionaliniai parlamentai, kurie vykdo Vyriausybës kontrolæ, ir, kaip minëta, pagal savo pri- gimtá Uþsienio politikos koordinacinë taryba neturi teisinio pagrindo priimti politiðkai, o ypaè – teisiðkai ápareigojanèius sprendimus. Taigi, turint omenyje, kad Lietuvai bus reika- lingas efektyvus ir institucionalizuotas ES reikalø sprendimas, abejotina, koká vaidmená jame galëtø atlikti patariamojo pobûdþio institucija, neturinti aiðkaus teisinio statuso, tiks- liai apibrëþtø funkcijø bei veiklos reglamentavimo. Mano pasiûlymas – Uþsienio politikos koordinacinës tarybos veiklà ir statusà sureguliuoti ástatymu arba jos sudëtá patvirtinti bendru Seimo ir Respublikos Prezidento dokumentu. Pagarbiai, Artûras Paulauskas.“ Dar labiau pakurstë prieðiðkumo ugná tarp Prezidentûros ir uþsienio politikos formuoto- jø bei vykdytojø vadinamasis konsulø skandalas dël jø gaunamø kyðiø uþsienio ðalyse. Prezidento patarëjas Alvydas Medalinskas dël to vieðai apkaltino ir ministrà A. Valioná, kad jei jis pats neatsistatydins, tai turëtø bûti atstatydintas. Visa tai sensacijø besivaikantys þi- niasklaidininkai daþë savomis spalvomis, o daþniausiai, norëdami átikti savo rëmëjams, kur- dami visuomenëje Prezidentûros ir Prezidento ávaizdá kaip kaþkokiø debilø, neþinanèiø ir nenorinèiø pripaþinti Konstitucijos ir tempianèiø Lietuvà á „Rusijos glëbá“, prie diktatûrinio valdymo. Tik Vyriausybës vadovas Algirdas Brazauskas vengë prieðiðkø Prezidentui pasisa- kymø, stengësi árodyti, kad nëra jokios trinties tarp Prezidentûros, Seimo bei jo vadovo ir Vyriausybës. Tad ir spaudoje iki 2003 m. vasaros pabaigos A. Brazauskas juodintas, kaip ir R. Paksas, neretai ir vos ne tiesiai buvo klausiamas, su kuo jis eisiàs – R. Paksu ar A. Pau- lausku ir A. Zuoku, tarsi atstovaujanèiu demokratinëms jëgoms. A. Brazauskà „demaskuo- janèio“ straipsnio pavyzdys galëtø bûti 2003 m. rugpjûèio 11–17 d. „Ekstros“ þurnalo Nr. 32 iðspausdintas – „Kieno ákaitas yra premjeras A. Brazauskas?“. Jame premjeras kaltintas dël nuolaidþiavimø Rusijai sprendþiant jos tranzito á Karaliauèiaus kraðtà klausimus, kriti- kuotas Lietuvos geleþinkeliø generalinis direktorius Jonas Birþiðkis, susisiekimo ministras Z. Balèytis, „Lietuvos avialinijø“ vadovas S. Dailydka, „átaisæ“ A. Brazauskui, pagal straips- nio autoriø uþ 10 mln. litø, „prezidentinᓠlëktuvà „Jet Star“. Straipsnio pabaigoje iðvada: „Nors A. Brazauskas – ne G. Striaukas (buvæs susisiekimo ministras – A. L.), jo taip lengvai nepaaukosi, taèiau vis daugiau poþymiø, kad premjeras þengia A. Ðleþevièiaus keliu. Eks- premjeras ir valdanèiosios buvusios LDDP partijos pirmininkas, neuþmirðdamas savæs, ið- tikimai tarnavo klanui, taèiau kilus pavojui to klano buvo be gailesèio paaukotas.“ O „Veido“ þurnalo 2003 m. lapkrièio 27 d. Nr. 48 virðelyje po premjero A. Brazausko, Prezidento R. Pakso ir V. Ðustausko nuotrauka riebiomis raidëmis buvo iðspausdintas pa- raðas: „Prezidento sàjungininkai. R. Paksas savo poste tikisi iðsilaikyti padedamas parti- nës nomenklatûros ir ðvonderiø.“ Apskritai naujai išrinktasis Prezidentas Rolandas Paksas dël savo ketinimø bûti ne tik ordinø uþkabinëtoju, ðventiniø pokyliø organizatoriumi, o tikru Valstybës vadovu, þmoniø lûkesèiø ágyvendintoju, susidûrë su galingu valdanèiojo elito ir jo ruporø – dalies þiniasklai- dininkø ir „valdanèiøjø“, panaudojusiø naujausius „juodøjø technologijø“ pasiekimus, – pasiprieðinimu; didþiausi nusikaltimai, neteisingumai istorijoje daþniausiai irgi buvo pada- ryti, prisidengus „liaudies“ ar „tautos“ – masiø vardu, „kovojant“ dël jø gerovës ir laisvës. II. „GELBËKITËS, LIETUVA IÐDUOTA “

Daþnai prisimenu ið vaikystës pasakà apie kiðká, ant kurio uodegytës nukritus lapui jis, pamanæs, kad dangus griûva, ëmë lëkti klykdamas, kad gelbëtøsi. Daugelis miðko gyvento- jø patikëjo kiðkiu ir taip pat dûmë ið paskos irgi ðaukdami, net nepasidomëjæ, ar tai tiesa. Tikiu, kad nieko neáþeisiu, priminæs ðià primityvokà pasakëlæ, bet, prisipaþinsiu, bent man toks áspûdis susidarë, vartant ypaè 2003 m. antrosios pusës ir 2004 m. pirmosios pusës Lietuvos spaudà, Prezidento apkaltos organizatoriø ir vykdytojø dokumentus – juose nuo- lat kartojamos prielaidos apie galimà diktatûros, Rusijos sugráþimà, Prezidento „savava- liavimà“, apie jo ketinimus pertvarkyti Valstybës saugumo departamentà, kontrolës bei teisësaugos ir kai kurias kitas institucijas, pakeisti jø vadovus. Tokià ugná pakurstë ir poli- tologai R. Lopata ir A. Matonis, savo knygoje „Prezidento suktukas“ paraðæ: „ Ádomiausia yra tai, kad R. Paksas, dar bûdamas premjeru, viename ið interviu „Kauno dienai“ 2001 m. sausio pradþioje nepatenkintas tvirtino: „Dabar yra taip, kad pa- gal galiojanèius ástatymus Vyriausybë yra ðiek tiek nustumta nuo jëgos struktûrø. Konstitu- cijoje áraðyta, kad Vyriausybë atsako uþ vieðàjà tvarkà ir saugumà. Dabar mes matome, kad visi ðios srities svertai yra lyg ir ne toje vietoje. Manau, kad tai problema. Dabar generali- nis prokuroras skiriamas prezidento Seimui pritarus, Specialiøjø tyrimø tarnybos (SST) vadovybës skyrimas ir ðios tarnybos atskaitingumas irgi persikëlë á Prezidentûrà, Valsty- bës saugumo departamento atskaitingumas taip pat panaðus. Policijos generaliná komisarà skiria prezidentas.“ Bet kokiu atveju atsakymà pirðtø bandymas dar iki inauguracijos nukreipti „dëmesᓠá Valstybës saugumo departamentà, pasinaudojant aplinkybe, kad vieno ðios institucijos dar- buotojo nevykæ veiksmai suteikë kai kuriems þurnalistams galimybæ eskaluoti skandalà, esà Lietuvos saugumas verbuoja þiniasklaidos atstovus [ ]. Buvo planuojama naujuoju Lietuvos policijos vadovu paskirti [ ] Prezidento inau- guracijos renginiuose lydëjusá bièiulá, Maþeikiø rajono policijos komisarà A. Markevièiø. Be to, þiniasklaida iðvieðino, o V. Grigaravièius patvirtino, kad ir nusikalstamo pasaulio bonzos aptarinëjo galimybes pakeisti Lietuvos policijos vadovà. Vëliau á generalinio ko- misaro vertimo kampanijà buvo átraukti ir Socialdemokratø partijos lyderiai – Vidaus rei- kalø ministerijos vadovas Juozas Bernatonis bei pats premjeras A. Brazauskas. Taèiau, kad ir kaip tuo metu Lietuva buvo gàsdinama neva policijos vykdomu masiniu aukðtø ðalies pareigûnø sekimu, po ðio skandalo savo këdæ uþleido ne V. Grigaravièius, bet J. Ber- natonis.“1

1 Lopata R., Matonis A. Prezidento suktukas. V., 2004. P. 87, 88. 74 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Beje, „antipaksininkai“ pasinaudojo mëginimais pakeisti policijos komisarà, taip pat A. Zuoko neiðrinkimu Vilniaus meru, tarsi jiems apginti buvo organizuoti mitingai su tautinëmis vëliavomis. Protestuotojai manë, kad gina demokratijà, gina Lietuvà nuo Rusi- jos átakos, bet ið tikrøjø jie gynë partijø lyderiø interesus: kadangi generalinis komisaras buvo A. Paulausko statytinis, tai vietoj jo paskyrus liberalø demokratø ar socialdemokratø þmogø (tas pat ir su A. Zuoku, á kurio vietà buvo iðrinktas socialdemokratas ir tik ávairio- mis suktomis kombinacijomis A. Zuokui pasisekë vël atsisësti á Vilniaus mero këdæ) galë- jo susidaryti sàjunga tarp Prezidento ir premjero, tarp socialdemokratø ir liberaldemokratø. O tai jau bûtø grësæ A. Paulauskui ir jo rëmëjams prarasti átakà valdþios olimpe. Kita vertus, kiekvienas vadovas, jei tikrai nori ágyvendinti savo programà, privalo turëti ir dar- buotojus, kuriais pasitikëtø, kurie sugebëtø ir norëtø tà programà ágyvendinti. Taèiau dau- gelis teisësaugos, saugumo ir kai kuriø kitø institucijø vadovø aiðkiai demonstravo iðtikimybæ anksèiau juos paskyrusiems valstybës vadovams, o Vilniaus meras A. Zuokas jau net truk- dë tinkamai organizuoti Prezidento A. Pakso inauguracijos iðkilmes.

VSD argumentas 2003 m. spalio 28 d. LR Seimas jau svarstë Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso dekretà „Dël Lietuvos Respublikos valstybës saugumo departamento generalinio direkto- riaus paskyrimo“. Prezidentas á tà postà siûlë Kraðto apsaugos ministerijoje antrojo sky- riaus vadovu dirbantá Gintarà Bagdonà. Tie seimûnai, kurie jokiu bûdu nenorëjo, kad Prezidentas taptø „stiprus“, pasisakë prieð paskyrimà VSD generaliniu direktoriumi Prezi- dento pasiûlytà þmogø. Buvo þengta ir toliau: pradëtos vieðos atakos prieð patá Prezidentà, o tam lyg þenklà davë VSD postà turëjæs palikti M. Laurinkus, kuris minëtame Seimo posëdyje pagàsdino „tautos atstovus“, kad Lietuvos nepriklausomybei iðkilo didþiulis pavojus dël „tarptautiniø nusikalstamø struktûrø skverbimosi á ðalá“, – esà Lietuvoje aktyviai veikia su Rusijos nusikaltëliais susijusi asociacija „XXI vek“. VSD vadovas to- liau teigë, kad tos asociacijos vadovas Anzoris Aksentjevas-Kikaliðvilis (Anzori Aksen- tiev-Kikalishvili) palaiko ryðius su nusikalstamø grupuoèiø vadovais Lietuvoje, pretenduojanèiais dalyvauti privatizuojant strateginius objektus. Po tokio vyriausiojo saugumieèio pareiðkimo nebekalbëta apie jo atleidimà ið pareigø. Seimo pirmininkas tik papraðë jo pateikti iðsamià informacijà apie tuos didþiulius pavojus, iškilusius Lietuvos nepriklausomybei. Ádomu, kad, nepaisant tokio VSD pareiðkimo, dël prieðiðkos A. Aksentjevo-Kikališvilio veiklos jam kaip tik spalio pabaigoje nebuvo duotas leidimas atvykti á Lietuvà, á Vilniø – juk pats „nusikaltëlis“ lindo á tinklà. Bet kità dienà, spalio 29-àjà, „Lietuvos rytas“ informavo: „Lietuvos saugumas – prieð Rusijos garsenybæ. Su tarptautine mafija siejamam A. Kikaliðviliui uþdrausta atvykti á mûsø ðalá. Lietuva uþtrenkë duris mûsø ðalyje daþnai vieðëjusiam prieðtarin- gai vertinamam Rusijos politikui ir verslininkui Anzoriui Aksentjevui-Kikaliðviliui. Šis Maskvoje gyvenantis vyriškis yra Rusijos ir Baltarusijos sàjungos valstybinis pa- tarëjas, Kalmukijos autonominës respublikos ministras bei Rusijos liaudies partijos pirmi- ninkas [ ]. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Valstybës saugumo departamento þinio- mis, vakar neribotam laikui áraðë A. Kikaliðvilá á uþsienieèiø, kuriems draudþiama atvykti á Lietuvà, sàraðà [ ]. „GELBËKITËS,SÀMOKSLO KRONIKA LIETUVA (2003–2004 IÐDUOTA...“ m.) 75

Vakar savo postà palikæs Valstybës saugumo departamento vadovas Meèys Laurinkus ið Seimo tribûnos pareiðkë, kad Lietuvoje veikia su tarptautiniais nusikaltëliais susijusi asociacija „XXI vek“, o jos vadovas A. Kikaliðvilis palaiko ryðius su Lietuvos nusikalsta- mø grupuoèiø lyderiais [ ].“ Taèiau A. Kikaliðvilis tokias saugumo vadovo kalbas pavadino absurdu. „Lietuvoje ir nesiekiau kà nors privatizuoti, ir nesusitikinëjau su jokiais nusikaltëliais. Be to, aš seniai nebeturiu nieko bendra su asociacija „XXI vek“! Að noriu tik vieno – kad man bûtø leidþiama èia atvykti ir susitikti su dukterimi Anastasija“, – „Lietuvos rytui“ sakë A. Kikaliðvilis. Ir toliau jis aiðkino: „Mane pribloðkë ne tiek pats sprendimas, kiek jo motyvai – að niekaip nesuprantu, kaip lankydamasis pas dukterá galiu pakenkti Lietuvos saugumui arba vieðajai tvarkai “ Toliau „Lietuvos ryte“ raðoma: „Lietuvos politikø kuluaruose vakar buvo ávairiai ver- tinami Saugumo departamento surinkti ir paskelbti duomenys prieð A. Kikaliðvilá. Kai kas kalbëjo, kad tai saugumieèiø kerðtas Prezidentui R. Paksui ir jo aplinkai, kuri á Valstybës saugumo departamento vadovo postà pasiûlë ne tà þmogø “

Informacija – pasirinktiesiems Spalio 30 d. Seimo pirmininko A. Paulausko iniciatyva organizuotas Seimo vadovy- bës ir frakcijø seniûnø pasitarimas, kuriame, dalyvaujant M. Laurinkui, jo pavaduoto- jui A. Pociui, taip pat generaliniam prokurorui Antanui Klimavièiui bei policijos komisarui Vytautui Grigaravièiui, buvo aptariami Prezidento R. Pakso ir jo patarëjo R. Aèo galimi ryðiai su A. Kikaliðviliu, spræsta, ar nereikia M. Laurinkui skirti apsaugos, nutarta suðaukti specialø Seimo posëdá, kuris sustabdytø VSD direktoriaus M. Laurinkaus atleidimà ir naujo VSD direktoriaus – G. Bagdono paskyrimà. Apie tà ávyká E. Ganusauskas savo knygoje „Taikinys Nr. 1“ taip prisimena: „Nenuobo- du“, – tai buvo pirmasis Prezidento þodis, kurá iðgirdau 2003 m. spalio 30 dienos pavakare áëjæs á kabinetà. Buvo be keliø minuèiø 18 valanda. Rolandas Paksas stovëjo prie darbo stalo, ant kurio, kaip visada, pabrëþtinai tvarkingai sudëlioti gulëjo kai kurie dokumentai. Èia pat – darbo sàsiuvinis, keletas segtuvø su dokumentais, mobilusis telefonas, masyvus juodas raðiklis. Kairájá stalo kraðtà uþëmusio kompiuterio ekrane buvo atverstas agentûros BNS pusla- pis. Prezidentas nuo pat kadencijos pradþios niekada nebuvo ásijungæs tik kabineto kampe stovëjusio televizoriaus – tam daiktui jis neturëjo laiko. Ið ðio kabineto kà tik buvo iðëjæs Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas. Informavæs Prezidentà, kad prieð tris valandas Seimo frakcijø vadovus supaþindino su Valstybës sau- gumo departamento paþyma „Dël grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui“, Artûras Pau- lauskas parodë dokumentà Rolandui Paksui ir leido padaryti jo kopijà – Prezidentas ðios paþymos dar nebuvo akyse matæs. Po susitikimo su Prezidentu iðëjusiam Artûrui Paulauskui pirmajame rûmø aukðte ke- lià uþstojo þurnalistai, ir Seimo pirmininkas kaip esminá dalykà pateikë þinià, jog stabdo- ma Valstybës saugumo departamento vadovo keitimo procedûra. Paklaustas, ar saugumo paþymoje, apie kurià þurnalistai jau þinojo, minima Preziden- to pavardë, Artûras Paulauskas atsakë, kad nenorëtø turimos medþiagos komentuoti, nes ji yra áslaptinta ir viskas, kas joje iðdëstyta, kol kas yra valstybës paslaptis. 76 LIETUVIØ TAUTA

Jis puikiai þinojo, kad Rolando Pakso pavardës paþymoje nëra, bei gerai suvokë ir tai, jog uþsimindamas apie valstybës paslaptá paliks þurnalistams didesnæ interpretacijø erdvæ “ Beje, tuo pasinaudojusi nacionalinë televizija netrukus praneðë, jog VSD atskleidusi, kad Prezidentûra, Prezidento patarëjas R. Aèas, o gal ir pats Prezidentas, yra ásipainiojæ á tarptautinës mafijos veiklà. Toliau minëtoje E. Ganusausko knygoje svarstoma, kad tuo Seimo pirmininko skelbimu buvo pradëta Prezidento nuvertimo akcija. „Geranoriðkas“ sàmokslas Bet daug kà suabejoti Seimo ir VSD vadovø geranoriðkumu vertë ir verèia tai, kad su tikra ar tariama grësme valstybës saugumui pirmiausia buvo supaþindintas ne valstybës vadovas Prezidentas, ne Vyriausybës vadovas, o, kaip sakyta, kitø, nors ir svarbiø, institu- cijø vadovai. Tad neatsitiktinai ir Prezidentas, tos spalio 30 dienos vakare kalbëdamas per televizijà „Panoramoje“, pareiðkë, kad informacija apie jo ir aplinkos ryðius su tarptautiniais nusikaltëliais dvelkia sàmokslu, bet vis dëlto praneðë sustabdæs savo pata- rëjo nacionalinio saugumo klausimais R. Aèo ágaliojimus. Prezidentas kalbëjo: „Labas vakaras, mielieji Lietuvos þmonës, ðiandien buvo pabandyta Jus átikinti, esà Jûsø iðrinktas Prezidentas yra susijæs neaiðkiais ryðiais su nusikalstamomis grupuotëmis. Esu apstulbintas ir ðokiruotas, kad, siekiant apginti kai kurias interesø grupes ir bijantis bet kokiø permainø, ant politinio loðimo stalo klojamas valstybës autoritetas, þmoniø saugumas ir visø Jûsø ateitis. Kategoriðkai neigiu ir atmetu prasimanymus. Neabejoju, kad atsakingi mûsø valstybës pareigûnai sugebës nustatyti, kas yra tiesa, o kas – tik bet kokias padorumo ir sveiko proto ribas perþengæ politiniai þaidimai. Susipaþinæs su tik ðiandien vakare gauta Valstybës saugumo departamento paþyma, sustabdþiau patarëjo nacionalinio saugumo klausimais Remigijaus Aèo ágaliojimus, ir jis ástatymo nustatyta tvarka kreipsis á teisësaugos institucijas dël jam mestø kaltinimø. Ðito- kiø veiksmø imamasi vizitø á Europos Parlamentà, Berlynà ir Vaðingtonà iðvakarëse. Tai rodo, jog tai gali bûti ið anksto gerai suplanuoti veiksmai siekiant sumenkinti Pre- zidento autoritetà, net negalvojant apie pasekmes valstybei ir jos pilieèiams. Valstybës saugumo departamento paþymos pavieðinimas nepateikus jos Prezidentui gali bûti ávardy- tas kaip sàmokslas. Dar kartà atsiriboju nuo visø ðiandien mestø bandymø susieti mane su nusikalstamu pasauliu. Esu tikras, kad netrukus visi ðios istorijos uþsakovai bus ávardyti.“ Prezidentas taip pat pareiðkë, kad penktadiená, spalio 31 d., suðauksiàs Valstybës gy- nimo tarybos posëdá. Kodël VSD informacija nepasiekë pirmiausia Prezidento ir premjero A. Brazaus- ko? Apie tai E. Ganusauskas toliau rašo: „Dar tos paèios spalio 30 d. pavakare, iðsikvie- tæs Meèá Laurinkø Prezidentas klausë, kodël negavo paþymos. Saugumo ðefas atrodë sutrikæs ir tik atsipraðinëjo sau po nosimi. Vëliau, kai ðá klausimà daug kartø uþduos þurnalistai ir politikai, Meèys Laurinkus nepaliaudamas kartos, girdi, informacijà Prezidentui teikda- væs. Tuos jo þodþius kità vakarà, iðkart po „Spaudos klubo“, gal to ir nenorëdamas paneigë Artûras Paulauskas. Po laidos Audrius Siaurusevièius nusivedë jos dalyvius á televizijos kavinæ ir uþsakë alaus. Ten Artûras Paulauskas, nepaisydamas savo aukðto rango, nutaisë kone broliðkà minà ir man pasakë – girdi, Meèys nepasitiki Prezidentu, todël jam ir nepateikë paþymos. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 77

Supratau, jog ðis paaiðkinimas buvo Artûro Paulausko reakcija á mano nuomonæ, kurià iðsakiau laidoje: „Jeigu Seimo pirmininkui bûtø ið tikrøjø rûpëjæ valstybës reikalai, paþy- moje iðdëstytus teiginius jis pirmiausia bûtø aptaræs su Prezidentu, o ne skubëjæs juos skelbti frakcijø vadovams“. Ir ðiandien neabejoju, kad Seimo pirmininkui, þinojusiam, jog Rolandas Paksas në viena ausimi nëra girdëjæs apie paþymà, ir vis dëlto jà pirmiausia atskleidusiam Seime, rûpëjo ne valstybë, o Prezidento galva. Laida padarë nemalonø áspûdá. Buvo visiðkai aiðku, kad kalbëtojai puikiausiai suvokia savo vaidmená kà tik pradëtame sukilime prieð Prezidentà, kurio beveik visi ið pakviestøjø á laidà ne tik nemëgo – greièiau visa savo esybe nekentë. Net ir po deðimties mënesiø tie dideliø ambicijø valdomi þmonës negalëjo susitaikyti su tautos valia – jie patys balsavo uþ kità, ir jau vien todël Rolandas Paksas jiems iðsyk tapo nekenèiamas kaip nepatogioje vietoje ásikirtusi rakðtis. Kavinëje, kaip ir laidoje, Audrius Siaurusevièius ir jo sveèiai mëgavosi skandalu. Skir- tumas tas, kad dabar jau nereikëjo galvoti apie þiûrovus ir oriai samprotauti apie tai, koks didelis mûsø stiprëjanèios demokratijos laimëjimas yra atskleisti Prezidento ar jo aplinkos ryðiai su Rusijos mafija. Gurkðnodami alø, nei Lauras Bielinis, nei Rimvydas Valatka ne- aiðkino, kad „normalioje valstybëje po tokio skandalo“ jau kaþin kas bûtø ávykæ. Itin ðvytëjo Andrius Kubilius. Neiðkenèiau nepaklausæs, ar tikrai jis toks laimingas dël to, kas vyksta? „Za derþavu obidno“, – svetima kalba, kaþkaip iðkilmingai atsakë Tëvynës sàjungos vedlys. Daugiausia paðaipios pokalbio dalyviø kritikos sulaukë vakarykðtis Prezidento pasiro- dymas „Panoramoje“ ir kalba. „Tu raðei?“ – bakstelëjæs alkûne, priekaiðtingai paklausë Andrius Kubilius. Prezidento kalba spalio 30 dienà „Panoramoje“ tikriausiai labiau negu bet kuris kitas Ro- lando Pakso vieðas pasisakymas buvo lipdoma visam mûsø pulkui apspitus kompiuterá, nors ðiaip jau tie darbai tikriausiai visada geriau prinoksta tyloje ir vienatvëje. Bendrà raðymà ðákart nulëmë kelios aplinkybës, pirmiausia tai, kad netikëtai uþklupæs ávykis mus visus iðmuðë ið vëþiø. Tai, kas ávyko, buvo visiðkai nelaukta ir atrodë kaip tikras koðmaras. LNK titrai skelbë, kad Prezidentas susijæs su Rusijos nusikalstamu pasauliu. Tiesa, buvo minimas ir patarëjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Aèas, taèiau kam jis tada galëjo rûpëti? Susirinkæ nedideliame Prezidento valgomajame, ðalia jo darbo kabineto, karðtligiðkai bandëme suvokti situacijà. Rolandas Paksas balsu samprotavo, kas tai – geopolitiniai ar vidaus dalykai? „KGB ar CÞV?“ – spëliones pratæsë iðsyk á rûmus atskubëjæs visuomeni- nis konsultantas Aurelijus Katkevièius. Kodël to veiksmo imtasi bûtent dabar, kai èia pat, po savaitës, – vizitas á Briuselá, kalba Europos Parlamente, o gruodá – Vaðingtonas ir susitikimas su JAV prezidentu George’u Bushu? Neatmestina prielaida, kad sukilti prieð Prezidentà jo prieðininkus paskatino baimë, jog pasi- keitus Valstybës saugumo departamento vadovui bus atskleista informacija apie juos paèius. Apie tai, kad Saugumo departamentas turi tokiø þiniø, prasitardavo þemesnio rango saugumo pareigûnai. Buvo aiðku, kad Meèiui Laurinkui traukiantis Prezidento Rolando Pakso oponentai þûtbût turëjo pasiekti, kad saugumui ir toliau vadovautø jø þmogus. Taèiau kà daryti? Kaip reaguoti? Kol mes blaðkëmës nerasdami atsakymø, Prezidento iðkviestas atvyko Meèys Laurinkus. Prezidentas sugráþo á kabinetà, o mes tyliai nusileido- me laiptais ir susirinkome Dalios Kutraitës-Giedraitienës kabinete. 78 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

„Neávertinome saugumo“ – pasakë Rolandas Paksas, kai gavæ þenklà vël sugráþome á jo kabinetà.“ Beje, su didþiausiu mafiozu ir valstybinæ „grësmæ“ sukëlusiu A. Kikaliðviliu (pagal VSD ir Seimo vadus) buvo bendravæs ne Prezidentas R. Paksas, o jo pirmtakas V. Adam- kus ir premjeras A. Brazauskas, taip pat Vilniaus meras A. Zuokas. Apie tai 2004 m. sausio 28 d. DELFI, taip pat „Respublikoje“ raðë V. Bruveris, A. Paèkauskaitë: „Su tarp- tautiniais nusikaltëliais siejamas Rusijos verslininkas 55 metø Anzoris Aksentjevas-Kika- liðvilis yra lankæsis Lietuvos Seime, Prezidentûroje ir Vyriausybëje. Tai ávyko 2002-øjø vasará, kai Vilniuje vieðëjo Kalmukijos prezidentas Kirsanas Iliumþinovas [ ]. Ir pats A. Kikaliðvilis ne kartà yra uþsiminæs, kad oficialiu lygiu yra bendravæs su premjeru Algir- du Brazausku, kadencijà baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi, Vilniaus miesto meru Ar- tûru Zuoku, Seimo nariu Èeslovu Jurðënu. Pasak verslininko, su ðiais pareigûnais kalbëta apie kultûrinius, sportinius, ekonomi- nius Lietuvos ir Rusijos ryðius.“ 2003 m. spalio 31 d., penktadiená, susirinkusi Seimo valdyba nusprendë pirma- diená, lapkrièio 3 d., suðaukti neeiliná parlamento posëdá, kuriame bûtø patvirtinta Laikinoji tyrimo komisija dël galimø grësmiø ðalies nacionaliniam saugumui. Taèiau Seime ávykusioje spaudos konferencijoje Tëvynës sàjungos lyderis A. Kubilius jau ne- dvejodamas rëþë, kad Prezidentûra susijusi su nusikaltëliais ir tarptautine mafija, kad bûtina nieko nelaukiant apriboti Prezidento ágaliojimus, o slaptà saugumo medþiagà – pavieðinti. Tà dienà Valstybës gynimo tarybos posëdyje buvo nuspræsta, kad teisësaugos institu- cijos nuodugniai iðtirtø VSD surinktà medþiagà apie galimus kai kuriø Prezidentûros dar- buotojø ryðius su tarptautiniais nusikaltëliais. Ir në þodeliu nebuvo uþsiminta, kad dël to kokia nors dëmë galëtø kristi ant Prezidento, kuris po to, vakare, perdavë þiniasklaidai toká pareiðkimà: „Pasklidus átampà keliantiems gandams, sukvieèiau Valstybës gynimo tarybà. Joje Vals- tybës saugumo departamento generalinis direktorius Meèys Laurinkus pareiðkë, kad Pre- zidentui departamentas jokiø pretenzijø neturi. Vengdamas nepageidautinø interpretacijø laikinai nuðalinau nuo pareigø patarëjà Remigijø Aèà, kuris dël jam mestø kaltinimø jau kreipësi á teisësaugos institucijas. Tik objektyvus kompetentingø institucijø ávertinimas gali iðsklaidyti visas abejones ir atsakyti á visus klausimus. Dar kartà kategoriðkai atmetu bet kokias insinuacijas. Esu nu- stebæs ir pasipiktinæs, kad Valstybës saugumo departamento paþyma Prezidentui ir Prem- jerui buvo pateikta tik po deðimties dienø, kai apie ðá slaptà dokumentà jau þinojo ir þiniasklaida. Tokia praktika teisinëje valstybëje nepriimtina. Atsakingai pareiðkiu, kad nesu saistomas jokiø ásipareigojimø, kurie kenktø valstybës interesams. Savo veikla nesu paþeidæs nei valstybës Konstitucijos, nei ástatymø. Savo ási- tikinimais ir priesaika esu susietas tik su Lietuvos þmonëmis. Vienintelis mano siekis – Tautos gerovë. Todël kvieèiu visus Lietuvos þmones laiky- tis rimties, o valstybës pareigûnus ir politikus susidariusià situacijà vertinti valstybið- kai.“ SÀMOKSLO„GELBËKITËS, KRONIKA LIETUVA (2003–2004 IÐDUOTA...“ m.) 79

2003 m. lapkrièio 1 d. buvo iðleistas specialus „Respublikos“ laikraðèio priedas – „Sàmokslas“, kuriame buvo iðspausdinta „slaptoji“ VSD paþyma apie pavojus nacionaliniam saugumui. Joje raðoma, kad tuo skandalu A. Paulauskas nori áveikti savo prieðininkà Prezidentà R. Pa- ksà, kad Seime paskelbdamas duomenis apie Prezidentûrà M. Laurinkus mëgina iðsaugoti tik savo këdæ, o ið tikrøjø jo „paþyma – tai muilo burbulas“, cituojami A. Brazausko þo- dþiai, kad VSD pateikti duomenys „jokio pavojaus Valstybei nekelia“ ir kad Prezidentas dël jø niekuo dëtas, ir pan. VSD paþyma Na, bet pirma þvilgtelëkime á paèià VSD paþymà, raðytà 2003 m. spalio 21 d. (Nr. 03-19-1155s-392) Lietuvos Respublikos Prezidentui R. Paksui, LR Seimo Pirmi- ninkui A. Paulauskui, Ministrui Pirmininkui A. Brazauskui „Dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“. Paþymoje raðoma: „1. Pastebimas agresyvus Rusijos stambaus kapitalo skverbimasis á strategiðkai svar- bius Lietuvos elektros energetikos, dujø, naftos, transporto sektorius. Aktyvus domëjima- sis galimybe investuoti Lietuvoje yra sietinas su Lietuvos greitu stojimu á NATO ir ES. Dalá Rusijos investicijø vertintume kaip siekimà legalizuotis ir iðeiti á Vakarø rinkas. 2. VSD disponuoja informacija apie tarptautiniø organizuotø nusikalstamø struktûrø skverbimàsi á Lietuvà, kuris taip pat gali bûti siejamas su Lietuvos ásijungimu á europines bei transatlantines struktûras. Siekdamos uþsitikrinti palaikymà bei ágyvendinti savo tiks- lus Lietuvoje, nusikalstamos grupuotës ieðko kontaktø aukðèiausiuose Lietuvos valdþios sluoksniuose. 3. VSD surinkta informacija leidþia teigti, kad Lietuva panaudojama kaip treèioji ðalis ginklø, neplatinamø bei dvigubo panaudojimo medþiagø prekybai ir platinimui. 4. Lietuva taip pat yra panaudojama kaip treèioji ðalis, vykdant neteisëtas finansines operacijas (kontrabanda, pinigø plovimas) tarptautiniam terorizmui finansuoti. Pastaruoju metu iðryðkëjusios negatyvios tendencijos kelia tiesioginæ grësmæ Lietuvos valstybës prestiþui bei nacionaliniam saugumui. Ávertinus Valstybës saugumo departamen- to disponuojamà informacijà, ypatingà nerimà kelia tai, kad, priimant sprendimus strate- giðkai svarbiais ðalies ekonomikai klausimais, minëtus sprendimus stengiasi átakoti ne aukðèiausi valstybës pareigûnai, bet interesø grupës bei ðeðëliniai finansiniø grupuoèiø lyderiai. NATO ðaliø specialiosios tarnybos bei ðiø ðaliø atsakingi pareigûnai disponuoja infor- macija apie tai, kad Lietuva panaudojama kaip treèioji valstybë ginklø kontrabandai, pa- þeidþiant embargo reþimà ðalims, remianèioms tarptautiná terorizmà. Minëti faktai kenkia Lietuvos valstybës prestiþui. NATO ðaliø specialiosios tarnybos, bendradarbiaujanèios su Valstybës departamentu, reikalauja imtis prevenciniø priemoniø ginklø bei neplatinamø medþiagø kontrabandos bei pinigø plovimo problemoms spræsti. Paskutiniu metu pastebimas ypaè aktyvus neaiðkios kilmës uþsienio kapitalo skver- bimasis á Lietuvà. Strategiðkai svarbiø Lietuvos ûkio objektø privatizavimu domisi asmenys, tiesiogiai susijæ su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bei tarptautiniais nusikalstamais susi- vienijimais. Paþymëtini Èekijos Respublikoje registruotos kompanijos „Falkon Capital a.s.“, 80 LIETUVIØ TAUTA kuri yra tiesiogiai siejama su tarptautinio terorizmo finansavimu, ketinimai dalyvauti AB „Maþeikiø elektrinë“ privatizavime. Valstybës saugumo departamentas disponuoja infor- macija apie Prancûzijos specialiosioms tarnyboms þinomo ðios ðalies pilieèio Alexandre Rene Garese, turinèio tiesioginá ryðá su Luþnikø grupuote (Rusija), bandymus aktyviai dalyvauti Skirstomøjø tinklø privatizavime. Ypatingai aktyviai Lietuvos teritorijoje veikia asociacija „XXI âåê“, kuri yra tiesiogiai susijusi su Rusijos bei tarptautiniais nusikalstamais susivienijimais. Faktinis asociacijos vadovas RF pilietis Anzori Aksentiev palaiko kontaktus su Lietuvos nusikalstamø grupuo- èiø atstovais bei siekia uþmegzti ryðius su aukðtais Lietuvos valstybës pareigûnais. Lietuvos nacionalinio saugumo bei valstybës prestiþo poþiûriu ypatingai rimta proble- ma yra tai, kad Lietuva yra tapusi treèiàja ðalimi, vykdant strateginiø bei dvigubos paskir- ties prekiø tiekimà ðalims, kurioms yra nustatytas ES ir JT taikomas ginklø bei su jais susijusiø prekiø embargas. Dvigubos paskirties bei kariniø prekiø eksportas per Lietuvà yra tapæs rimta valstybës problema. Remdamiesi Valstybës saugumo departamento disponuojama informacija, atkreipiame ypatingà dëmesá á tai, kad LR valstybinë siena su RF Kaliningrado sritimi, kuri ateityje taps iðorine ES ir NATO valstybiø siena, yra saugoma nepakankamai ir todël yra lengvai paþei- dþiama. Lietuvoje veikia gerai organizuotos nusikalstamos grupuotës, uþsiimanèios itin stam- baus masto kontrabanda, kurios, siekdamos uþtikrinti saugø kontrabandiniø prekiø gabenimà per LR sienà, naudojasi korupciniais ryðiais. Ðiø grupuoèiø veiklà koordinuoja A. Griboje- dov (GRIBAS), A. Abarius, M. Þukauskas. Valstybës saugumo departamentas disponuoja informacija apie VSAT bei muitinës tarnybø aukðtà korupcijos lygá, kadangi stambios kon- trabandos siuntos negabenamos be muitinës ir VSAT pareigûnø þinios. Pagal turimà operatyvinæ informacijà, VSD þinomi VSAT pareigûnai per treèiuosius asmenis palaiko ryðius su aukðèiau minëtais asmenimis, tiesiogiai susijusiais su nusikalsta- mais susivienijimais. Kontrabandos gabenimas daþniausiai yra derinamas su RF Kaliningrado srities pasie- nio tarnyba, kuri yra RF FST (Federalinë saugumo tarnyba) sudëtinë dalis, todël tikëtina, kad kai kurie LR pilieèiai, tame tarpe ir pareigûnai, uþsiimantys kontrabandos gabenimu, gali bûti átakojami Rusijos specialiøjø tarnybø ir vykdyti prieðiðkus veiksmus LR atþvilgiu. Asociacija „XXI âåê“ VSD disponuoja informacija apie asociacijos „XXI âåê“ interesus Lietuvoje. JAV specialiøjø tarnybø duomenimis, asociacijos „XXI âåê“ vadovai uþsiima neteisë- ta veikla: naudojimasis korupcinëmis schemomis, turto prievartavimas, narkotikø bei gin- klø prekyba, sukèiavimas iðduodant vizas, taip pat dokumentø padirbinëjimas. 1994 metais asociacijos „XXI âåê“ faktinis vadovas RF pilietis Anzori Aksentiev (iki 2001 10 – Anzo- ri Aksentiev Kikalishvili) dël ryðiø su Rusijos nusikalstamomis struktûromis buvo átrauk- tas á asmenø, kuriems yra uþdrausta ávaþiuoti á JAV, sàraðus. VSD surinko operatyvinæ informacijà apie A. Aksentiev ketinimus gauti leidimà laiki- nai gyventi Lietuvos Respublikoje. A. Aksentiev reguliariai lankosi Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje taip pat yra lankæsis A. Aksentiev partneris Shevale Nusuev. Mûsø þiniomis, A. Aksentiev per treèiuosius asmenis supirkinëja Lietuvoje nekilnojamàjá turtà. Ðiuo metu VSD atlieka tyrimà dël galimø asociacijos „XXI âåê“ investicijø á stambiø nekilnojamojo turto objektø statybà ir pirkimà Lietuvoje. Nustatyta, kad pastaraisiais metais SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 81

A. Aksentiev per artimus gimines Vilniuje ásigijo ðiuos nekilnojamojo turto objektus: keturi butai Þvëryne, Puðø g. 2, kurie buvo nupirkti A. Aksentiev dukros LR pilietës Anastasijos Ti- mofejevos ir A. Aksentiev motinos RF pilietës Gogolos Kikalishvili vardu; A. Timofejevos bei jos motinos LR pilietës Marinos Timofejevos vardu nupirkti 3 sklypai ir namas Nemenèinës pl. sodø bendrijoje „Lakðtingala“ (jame gyvena M. Timofejeva su dukra); A. Timofejevos vardu ásigytas sklypas Nemenèinës pl. 166, kuriame buvo pradëta namo statyba. Paskutiniai A. Aksentiev vizitai Lietuvoje buvo uþfiksuoti 2003 08 08–09 02 ir 2003 09 26–10 04. A. Aksentiev lankantis Lietuvoje, VSD uþfiksavo A. Aksentiev kon- taktus su tarptautiniø nusikalstamø susivienijimø atstovais bei su jais susijusiais asmeni- mis: Alimazhan Tokhtakhunov (TAIVANÈIKAS), Shevale Nusuev (DIDYSIS ÐEVALJE), Josif Kobzon, Pavel Bure. Vizitø á Lietuvà metu A. Aksentiev palaiko kontaktus su Lietuvos nusikalstamø gru- puoèiø atstovais bei siekia uþmegzti kontaktus su aukðtais Lietuvos valstybës pareigûnais, pasinaudodamas ryðiais su piliete R. Smailyte, kuri atlieka LR Prezidento patarëjo nacio- nalinio saugumo klausimais R. Aèo pavedimus. Pagal turimà operatyvinæ informacijà, A. Aksentiev priklausanèiame bute Puðø g. 2 kartu su R. Smailyte yra lankæsi ðie LR valstybës pareigûnai: LR Prezidento patarëjas R. Aèas, VSAT vadas A. Songaila, Pagëgiø meras K. Komskis. Uþfiksuota, kad pastarieji du pareigûnai yra nakvojæ ðiame bute. A. Songaila ir LR Seimo narys E. Skarbalius palai- ko ryðius su A. Aksentiev sugyventine M. Timofejeva. E. Skarbalius lankosi pas M. Timo- fejevà name Nemenèinës pl. SB „Lakðtingala“. Paskutiná kartà E. Skarbalius lankësi pas M. Timofejevà 2003 10 12. Pagal turimà operatyvinæ informacijà, A. Aksentiev bei jam artimi asmenys bei verslo part- neriai naudojasi VSAT vadovybës paslaugomis. VSD þiniomis, A. Aksentiev biznio partnerë Kaliningrade L. Bastienë per R. Smailytæ kreipësi á VSAT vadovybæ dël galimybës RF pilieèiui Acmed Dzamikhov, turinèiam tranzitinæ LR vizà, nelegaliai bûti Lietuvoje. To pasëkoje A. Dza- mikhov, prabuvæs Lietuvoje savaitæ, 2003 07 18 nelegaliai kirto LR valstybinæ sienà. Be to, per VSAT vadovybæ yra tvarkomi artimo M. Timofejevos draugo R. Kulnio ádarbinimo VSAT sistemoje reikalus. Mûsø þiniomis, VSAT vadovybei buvo perduoti R. Kulnio dokumentai ir ðiuo metu yra laukiama palankaus momento R. Kulniui pasienyje ádarbinti. Mûsø þiniomis, A. Aksentiev praðymu R. Smailytë yra apsiëmusi per ryðius LR Prezi- dentûroje sutvarkyti leidimo laikinai gyventi LR iðdavimo A. Aksentiev klausimà. Pagal turimà operatyvinæ informacijà, ðis A. Aksentiev pageidavimas turëtø bûti ágyvendintas ið karto po VSD vadovybës pakeitimo. Tikimasi, jog, pakeitus VSD generaliná direktoriø, A. Aksentiev legalizavimosi Lietuvoje problema bus išspræsta gana sklandþiai. Buvo nustatyti A. Aksentiev ryðiai su Lietuvos nusikalstamø grupuoèiø atstovais bei su jais susijusiais asmenimis: V. Jakuèiu, L. Bastiene, B. Mazuch, kurie yra A. Aksentiev biznio partneriai Kalining- rado srityje; Saturnu Dubininku (SATAS), kuris yra A. Aksentiev biznio partneris; Andrej Gribojedov (GRIBAS), vienu ið buvusiø „Vilniaus brigados“ lyderiø, ðiuo me- tu priskiriamam nusikalstamai „Delfinø“ grupuotei, kuriam R. Smailytë tarpininkauja uþ- mezgant ryðius su valstybës pareigûnais. Tris kartus teistu kontroversiðkai vertinamu verslininku Vladu Laurinavièiumi (LAU- RYTË). 82 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Holdingas „AVIABALTIKA“ 2003 05 22 Maskvoje su holdingo „AVIABALTIKA“ veikla susijusios Sudane regist- ruotos kompanijos „HELILIFT CO.LTD“ atstovas „AVIABALTIKA“ darbuotojas LR pi- lietis Gintautas Barauskas ir Sudano ambasados Maskvoje karo, laivyno ir oro pajëgø ataðë Dafalla Khamis Ali pasiraðë sutartá Nr. 01/SAF2003 dël koviniø bei kitø karinës paskirties sraigtasparniø detaliø tiekimo Sudano Respublikos gynybos ministerijai. Minëta sutartimi buvo paþeistas ES embargo reþimas dël ginkluotës ir jos komponentø tiekimo Sudanui. Pagal VSD turimà informacijà, holdingo „AVIABALTIKA“ prezidentas RF ir LR pi- lietis Jurij Borisov palaiko ryðius su LR Prezidento patarëju R. Aèu. Pagal turimà operaty- vinæ informacijà, minëti kontaktai yra ágavæ sisteminá pobûdá. Kontaktai tarp R. Aèo ir J. Borisov yra palaikomi per treèiuosius asmenis. VSD buvo uþfiksuoti faktai, kuomet J. Borisov, siekdamas sustiprinti savo átakà LR Prezidentûroje, perdavinëjo informacijà apie Prezidentûros problemas bei ðioje institu- cijoje vykstanèius procesus Rusijos kompanijos „ALMAX“ specialistams. Siekiant su- stiprinti savo átakà, buvo bandoma sukompromituoti kitus LR Prezidento aplinkos asmenis. VSD gavo informacijà apie tai, kad 2003 03 J. Borisov savo verslo partneriø aplinko- je gyrësi gavæs „stogà“ uþ atsisakymà uþimti LR Prezidento patarëjo pareigas. Nuo 2003 04 J. Borisov suaktyvino prekybinius santykius su Sudano Respublika, kuri yra priskiriama ðalims, remianèioms tarptautiná terorizmà. Atlikus sutarties Nr. 01/SAF2003 ekspertizæ, buvo nustatyta, kad didelë dalis á sàra- ðà átrauktø detaliø yra skirta karinës (kovinës) paskirties rusiðkiems sraigtasparniams MI–24, kita dalis – dvigubos paskirties sraigtasparniams MI–17. Tokios paskirties deta- liø tiekimas Sudanui paþeidþia Europos Sàjungos Tarybos rezoliucijos 94/165/CFSP nuostatas. VSD turi informacijos, kad, pasiraðant minëtà sutartá su Sudano kariðkiais, be G. Ba- rausko, taip pat dalyvavo holdingui „AVIABALTIKA“ priklausanèios Rusijos gamyklos „SPARK“ vadovas J. Morozovas, sutarties pasiraðymo aplinkybes kontroliavo „AVIABAL- TIKA“ komercijos direktorius V. Brazaitis. Ðios sutarties ágyvendinimas vyko slaptai, detalës galutiniam vartotojui turëjo bûti patiektos per treèià organizacijà: 1. „AVIABALTIKA“ padalinio darbuotojas Lietuvoje G. Barauskas drauge su Suda- no Respublikos atstovybës karinio ataðato darbuotojais Maskvoje organizavo sutarties pa- siraðymà. 2. „AVIABALTIKA“ holdingo padalinys Rusijoje – sraigtasparniø remonto gamyk- la „SPARK“ – pasiraðë prekybinæ sutartá dël sraigtasparniø detaliø tiekimo Sudanui su „HELILIFT CO LTD“. 3. „HELILIFT CO LTD“ pasiraðë sutartá su Sudano gynybos ministerija (galutinis vartotojas). Civilinës paskirties sraigtasparniø ámonës neturi teisës prekiauti karinës (kovinës) pa- skirties sraigtasparniø MI–24 detalëmis. Prekyba minëtomis detalëmis yra grieþtai kontro- liuojama. Minëtos paskirties detaliø prekyba gali bûti nelegalios prekybos bei vagystës ið kariniø Rusijos padaliniø padarinys, toks jø tiekimas kitai valstybei gali bûti vykdomas kontrabandos keliu. „GELBËKITËS,SÀMOKSLO KRONIKA LIETUVA (2003–2004 IÐDUOTA...“ m.) 83

Turima informacijos, kad apie minëtà J. Borisov vadovaujamo holdingo prekybà su Sudanu informacijà turi kelios á NATO ðaliø blokà áeinanèiø valstybiø specialiosios tarny- bos. VSD buvo informuota apie holdingo „AVIABALTIKA“ darbuotojø bandymus orga- nizuoti prekybinius ryðius tarp holdingo ir tuo metu S. Huseino valdomo Irako. Ðiuo tikslu 2003 01 02 holdingo interesams Indijos regione atstovaujantis S. Sergejev bendravo su Irako diplomatinës atstovybës Delyje (Indija) pirmuoju sekretoriumi. Siekiant nuslëpti tiesioginius prekybinius ryðius su Iraku, buvo rengiamasi prekes Ira- kui tiekti per Jungtinius Arabø Emyratus. VSD þiniomis, ðiuo metu J. Borisov svarsto galimybes per neávardintà Sudano kom- panijà áveþti á Irakà sraigtasparná su águla. Taèiau prieð tai norëtø iðsiaiðkinti galimà JAV reakcijà á toká veiksmà. Naudojantis R. Aèo vardu ir jam þinant, uþ atitinkamà atlygá sudaromos iðskirtinës sàlygos privaèiø struktûrø verslui, taip pat siekiama átakoti privatizavimo bei konkursø valstybës uþsakymams gauti rezultatus (bendroviø STUMBRAS, ALITA privatizavi- mas, AB LIETUVOS ENERGIJA konkursø rezultatø átakojimas, bendrovës VITI prote- gavimas, bandymai átakoti KAM konkursø eigà). Mûsø þiniomis, R. Smailytë, pasinaudodama itin artimais ryðiais su Lietuvos automobiliø keliø direkcijos virðininku V. Puodþiuku, „disponuoja“ Keliø fondo lëðomis. Pastaruoju metu R. Smailytës inicia- tyva Keliø fondo lëðos buvo skirtos VSAT Lazdijø rinktinës V. Malinauskui (UAB HE- SONA), Pagëgiø savivaldybei. Þadama atitinkamà sumà pinigø skirti Kauno miesto savivaldybei, tokiu bûdu patraukiant á savo pusæ Kauno merà A. Garbaravièiø ir uþsi- tikrinant jo paramà, tvarkant reikalus Kaune. Apie LR Prezidentûroje svarstomus klausimus yra informuojami suinteresuoti asme- nys, tarp kuriø yra ir asmenys, tiesiogiai susijæ su nusikalstamu pasauliu (V. Jakutis, kt.). Naudodamiesi átaka, ryðiais bei artimomis paþintimis valstybës valdymo institucijose ir jëgos struktûrose – KAM, VRM, VSAT, – R. Aèas bei jam artimi asmenys tarpininkauja, taip pat uþ atitinkamà atlygá teikia paslaugas suinteresuotiems asmenims. R. Smailytë, pa- sinaudodama artimais ryðiais su VSAT vadovybe, intensyviai naudojasi pasienio rinktiniø vadø, ypaè Lazdijø rinktinës vado A. Þymanèiaus, paslaugomis bei tarpininkauja asme- nims, susijusiems su asociacija „XXI âåê“ (L. Bastiene, V. Laurinavièius, M. Timofeje- va), kertant LR valstybinæ sienà. VSD yra þinomos R. Aèo ir R. Smailytës privaèiø interesø sferos (finansø sektorius, valstybës valdomø ámoniø veikla, privaèiø ámoniø protegavimas) bei bandymai átakoti jo- se vykstanèius procesus. Dël aukðèiau ávardytø faktø R. Aèas ir R. Smailytë, per kurià yra palaikomi dau- gelis kompromituojantá pobûdá turinèiø kontaktø, patenka á asmenø, kurie yra VSD ir NATO ðaliø specialiøjø tarnybø tyrimo objektas, spektrà. NATO ðaliø specialià- sias tarnybas domina R. Aèo veikla bei jo átaka, priimant svarbius nacionalinio saugu- mo poþiûriu sprendimus. Dël kompromituojanèiø ryðiø LR Prezidento patarëjas R. Aèas yra paþeidþia- mas, todël, priimant sprendimus, susijusius su valstybës nacionaliniu saugumu, gali bûti átakojamas suinteresuotø asmenø.

Generalinis direktorius Meèys Laurinkus.“ 84 LIETUVIØ TAUTA

„Ieðkokite ir surasite moterᓠir 2003 m. lapkrièio 3 d. „Respublikoje“ paskelbtoje VSD paþymoje pateikiami faktai vadinami „muilo burbulu“, spausdinami interviu su kai kuriais toje paþymoje minimais as- menimis. Tarp svarbiausiøjø, kelianèiø grësmæ nacionaliniam saugumui, minëta Renata Smai- lytë. Jai laikraðtyje skirtas visas puslapis – „Politinio skandalo epicentre – moteris“. A. Aksentjevui-Kikaliðviliui skambinusi R. Smailytë teigia „paþástanti ir R. Aèà, ir A. Pau- lauskà, ir kitus politikus“. Ir toliau: „Renata Smailytë – moteris, atsidûrusi skandalo, su- krëtusio Lietuvos valdþios virðûnes, epicentre. Jos telefoniniø pokalbiø áraðø klausësi Seimo vadovai, jos pavardë – slaptoje Valstybës saugumo departamento (VSD) paþymoje. Ji neslepia paþástanti Rusijos mafijos autoritetu vadinamà Anzorá Aksentjevà-Kika- liðvilá. Ji sako bendraujanti su prezidento patarëju nacionalinio saugumo klausimais Remigijumi Aèu. Ji teigia paþástanti ir kontrabanda átariamus verslininkus, ir patá Sei- mo pirmininkà Artûrà Paulauskà. Pagal specialybæ R. Smailytë yra gydytoja stomatologë. Ji yra dirbusi konsultante Kauno rajono savivaldybëje, o 2000-aisiais dalyvavo Seimo rinkimuose. Ðiuo metu ji dirba vie- noje vieðojoje ástaigoje, taèiau plaèiau komentuoti tai atsisako.“ Pateikiame iðskirtiná Renatos SMAILYTËS interviu „Respublikai“. – Kaip jauèiatës, pavieðinus saugumo paþymà? Ar ketinate kreiptis á teisësaugà? – Jauèiuosi normaliai. Kreipsiuosi á Seimo Þmogaus teisiø komiteto pirmininkà Gediminà Dalinkevièiø, nes buvo pavieðinti kai kurie mano asmeniniai duomenys. Taip pat kreipsiuosi á vienà su uþsienio kapitalu dirbanèià Vilniaus advokatø kontorà. Kai þinai, kad pusæ metø gyveni po stikliniu gaubtu, tave seka, stebi, tai nëra malonu. Në vienam to nelinkiu. – Saugumo paþymoje esate minima net keliose vietose. Pavyzdþiui, VSD teigia, kad vizitø á Lietuvà metu A. Aksentjevas-Kikaliðvilis siekia uþmegzti kontaktus su aukðtais Lie- tuvos valstybës pareigûnais, pasinaudodamas ryðiais su jumis. VSD teigimu, atliekate prezidento patarëjo nacionalinio saugumo klausimais R. Aèo pavedimus. Ar tai tiesa? Jei taip, kokius pavedimus atliekate? – Neatlieku jokiø jo pavedimø. A. Aksentjevas-Kikaliðvilis su tokiais praðymais nie- kada á mane nesikreipë. Jis atvyksta á Lietuvà tik pailsëti, aplankyti dukters, paþvejoti. Nesuprantu, kuo VSD sudomino jo draugë Marina Timofejeva. Ji – kirpëja, augi- nanti dukrà. O Lietuvos valstybë atëmë ið mergaitës tëvà, jis nebegalës èia lankytis. Pagal saugumieèiø operatyvinæ informacijà A. Aksentjevo-Kikaliðvilio verslo partne- rë Kaliningrade Lilija Bastienë per jus kreipësi á VSAT vadovybæ dël galimybës Rusijos pilieèiui Achmedui Dzamichovui, turinèiam tranzitinæ Lietuvos vizà, nelegaliai bûti Lietu- voje. Kaip teigiama, jis, prabuvæs Lietuvoje savaitæ, 2003 metø liepos 18 dienà nelegaliai kirto valstybinæ Lietuvos sienà. Ar buvo toks atvejis? – Nemanau, kad jis èia kada nors yra buvæs savaitæ. A. Dzamichovas – L. Bastienës draugas, vaiko tëvas. Ji per mane á pasienieèius niekada nesikreipë. – Saugumo pareigûnai taip pat teigia, kad jûs A. Aksentjevo-Kikaliðvilio praðymu esate apsiëmusi per ryðius Prezidentûroje sutvarkyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje iðdavimo jam klausimà. – Tai net neámanoma. Kaip VSD gali pareikðti tokià nuomonæ? Net neásivaizduoju, kaip per Prezidentûrà gali bûti tvarkomas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Ðia pro- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 85 cedûra uþsiima Vidaus reikalø ministerija. Prezidentûra tik gali prezidento praðymu suteikti pilietybæ. – VSD þiniomis, jûs, pasinaudodama itin artimais ryðiais su Lietuvos automobiliø keliø direkcijos virðininku Virgaudu Puodþiuku, „disponuojate“ Keliø fondo lëðomis. Sau- gumieèiø tvirtinimu, jûsø iniciatyva Keliø fondo lëðø neseniai buvo skirta VSAT Lazdijø rinktinei, Viliumui Malinauskui (UAB „Hesona“), Pagëgiø savivaldybei. – Jûs turbût suprantate, kad kaþkokios moters praðymu Keliø fondo lëðos negali bûti skirstomos. Vyriausybë yra nustaèiusi procedûrà, kaip skirstomos ðios lëðos. O kas yra itin artimi ryðiai? Ir kaip að galiu „disponuoti“ biudþetinëmis lëðomis? Tai protu nesuvokiama. – Kaip vertintumëte kaltinimà, kad jûs, pasinaudodama artimais ryðiais su VSAT va- dovybe, intensyviai naudojatës pasienio rinktiniø vadø, ypaè Lazdijø rinktinës vado Albi- no Þymanèiaus, paslaugomis ir tarpininkaujate asmenims, susijusiems su asociacija „XXI amþius“, kertant valstybinæ Lietuvos sienà? – Asociacija „XXI amþius“ per tà sienà niekada nëra vaþiavusi. A. Aksentjevas- Kikaliðvilis á Lietuvà atskrenda lëktuvu. Kam jam reikalinga paþintis su manimi, kad kirstø mûsø ðalies sienà? – VSD taip pat teigia þinantis jûsø ir R. Aèo privaèiø interesø sferas bei bandymus daryti átakà jose vykstantiems procesams. – Neturiu komentarø. Norëèiau plaèiau pamatyti VSD medþiagà. Jokie sektoriai su R. Aèu nei privaèiame, nei oficialiame pokalbyje niekada nebuvo aptarti. Privataus ver- slo neturiu. Esu samdoma darbuotoja, ne direktorë ir ne akcininkë. – Kà galëtumëte papasakoti apie skambuèius, kuriø áraðus pateikë saugumas? – Saugumas sako, kad turi áraðus. Be abejo, jie kaþkà turi, nes pusæ metø klausësi mano privaèiø telefono pokalbiø. Pajutau tai nuo pavasario, kai man þmonës skambina ir klausia: „Gal tu uþsienyje esi?“ Nes telefonas ið karto nesusijungia. Þmonës sako, kad nëra jokio signalo, o paskui atsiliepi ir pasakai „alio“. Po to pajutau, kad esu sekama. Pietauju su draugëmis, o prie stalo ðalia sëdi vyrið- kis ir ilgai geria kavà – valandà dvi, kol að ðnekuosi apie vaikus, apie vaikø mokslus. Paskui prasidëjo ávairûs kiti dalykai. Nuo vasaros ëmë sklisti gandai, neva esu ásivëlusi á visokius neðvarius reikalus, perspëjo þmonës, kad maþiau ðnekëèiau telefonu. O kodël turëèiau tai daryti? Juk tai – asmeninis telefonas, esu uþ Lietuvà, myliu savo tëvynæ, èia auga mano vaikai, rinkau prezidentà, kodël að turiu kaþko bijoti? Bendravau su visais politikais, paþástu ir Seimo pirmininkà, paþástu ir daug kitø partijø atstovø, ir bendravau, ir kalbëjausi, ir buvo viskas gerai. Tuo momentu, kai pradëjau daugiau bendrauti su liberaldemokratais, atsirado kaþkokiø dalykø, ypaè ta- da, kai VSD vadas turëtø palikti savo postà. – Teigiate, kad tokiø pokalbiø, kuriuos esà uþfiksavo saugumas, në negalëjo bûti? – Ne. – Ið kur paþástate A. Aksentjevà-Kikaliðvilá? – Esu maèiusi tà þmogø kelis kartus. Paþástu jo gyvenimo draugæ Marinà. Susipaþi- nau su ja turbût prieð 10 ar daugiau metø. Turime bendrø paþástamø, kuriuos ji aptar- naudavo. Ji puikiai kirpdavo, todël buvo pakviesta á „Dolores“ salonà Maskvoje, kur ir susipaþino su savo bûsimo vaiko tëvu. Jis lankësi ir Lietuvoje. Kas galëjo pamanyti, kad jis – kaþkoks nusikaltëlis? Bûèiau þinojusi, bûèiau nebendravusi. 86 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

– Kada paskutiná kartà su juo bendravote? – Gyvenime su juo bendravau gal tris kartus. Vienà kartà buvo gimtadienis, man teko susitikti, nes pati turiu maþà vaikà ir dalyvavau tame pobûvyje. Antrà kartà buvau sveèiuose, o treèià kartà já maèiau vasarà, kai jis buvo atvykæs á Lietuvà. Mes susitikome Palangoje. Jis ten atostogavo su šeima. – Esate jam skambinusi? – Pati asmeniškai – niekada. – O á jo firmà? – Á jo firmà esu vienà kartà skambinusi. Kai jo draugë pasakë, kad jis atvyksta, að papraðiau gal neaiðkinsiu tokiø dalykø. – Kodël? – Man davë jo sekretorës telefonà, paskambinau ir papraðiau atveþti man kûno prieþiûros priemoniø, nes Rusijos prekës ðiuo metu yra labai geros. Papraðiau at- veþti kûno þelës „Novaja zaria“. Kad sekretorë nupirktø, perduotø jam ir jisai atveþ- tø. Visi mûsø ekonominiai- socialiniai ryðiai tuo pasibaigë. Daugiau neturëjome jokiø santykiø. – Kokie jûsø ryðiai su Prezidentûra? – Ðiandien absoliuèiai jokiø ryðiø su Prezidentûra nëra. Iðskyrus tai, kad paþástu kai kuriuos þmones ið þmogiðkosios pusës ir bendrauju su jais kaip su draugais. Tai viskas. Nesu oficiali Prezidentûros darbuotoja, niekada ja ir nebuvau, ir nesiruoðiu bûti. – Tai šie neoficialûs ryðiai – jûsø ir R. Aèo? – Jø nëra ið viso. R. Aèà paþástu nuo rinkimø kampanijos, nes rinkimø kampanijai, kiek galëjau, padëjau per savo paþintis, aiðku, agitavau uþ dabartiná prezidentà, kurá iðrinko Lietuvos valstybë. Juo tikëjau, nes norëjau, kad ið tiesø Lietuvoje kaþkas pasi- keistø. Taèiau niekada prezidento aplinkos nieko nepraðiau, jie niekada nieko manæs ne- praðë. Tai draugiðki santykiai. Ir apie jokius kikaliðvilius su R. Aèu nëra kalbëta, nei su gerbiamu prezidentu, nei su dar kuo. – Jûs paþinojote A. Paulauskà, ar dalyvavote jo rinkimø kampanijoje? – Ne. Tai buvo draugiðki ryðiai. Buvo 2000-øjø Seimo rinkimai. Að pati kandidata- vau á Seimà Kauno kaimiðkojoje rinkimø apygardoje. Tuo metu buvau Centro sàjungos narë. Tai – vienintelë partija, kurios narë buvau. – Galima spëti, kad pastaruoju metu, kai pradëjote daugiau bendrauti su liberalde- mokratais, santykiai su A. Paulausko aplinka atšalo? – Be abejonës, atðalo. Nors ir toje partijoje yra þmoniø, kurie uþjauèia, palaiko mane ir informuoja mane. – Gráþkime prie paþinèiø. Yra þiniø, kad jûs bendraujate su prieðtaringos reputacijos Kauno verslininku Valdu Jakuèiu. Ar tai tiesa ir kokie tai ryðiai? – Gerbiamà V. Jakutá paþástu kokius 20 metø. Að uþaugau Kaune. Jis – mano kartos þmogus. Jis uþ mane truputá, vienais metais, vyresnis. Bet mûsø nesieja jokie ekonomi- niai-socialiniai ryðiai. Paþintis nëra nusikaltimas. Ir kaltinti uþ paþintá þmogø yra dau- giau nei negarbinga. – Jûs bendrø verslo ryðiø nesate turëjæ? – Niekada nesame turëjæ. SÀMOKSLO„GELBËKITËS, KRONIKA LIETUVA (2003–2004 IÐDUOTA...“ m.) 87

– Ar gali bûti, kad A. Paulausko þmona Jolanta paþásta A. Aksentjevo-Kikaliðvilio draugæ? – Manyèiau, kad taip, nes daugelyje renginiø esame buvæ kartu. – Ir jos gali bûti bendravusios? – Manyèiau, kad taip. – O A. Paulauskas V. Jakutá gali paþinoti? – Daugelyje renginiø juos maèiau besisveikinanèius. – Gal jus kas nors ypatingo sieja su Jurijumi Borisovu, kuris irgi áveltas á ðià situa- cijà? – Absoliuèiai niekas nesieja. Su juo esu gal tris kartus gyvenime pasisveikinusi. Manyèiau, kad tai – verslininkas, kuris gyvena Lietuvoje, aèiû Dievui, uþdirba èia pini- gus, moka èia mokesèius, ið to visi turime naudos. – Jûs kalbëjote apie trijø savaièiø koðmarà rudens viduryje. Ar tuo metu pasijutote sekama, ar atsitiko dar kaþkas? – Tuo metu, spalio 9 dienà, gavau pirmà informacijà, kad apie mane renkama di- dþiulë medþiaga, kompromituojanti ne tik mane, bet ir mano aplinkà. Tai labiausiai skaudina. Viena moteris gali atlaikyti viskà. Bet kai á tai ápinama tavo aplinka, þmonës, kuriais pasitikëjai, nemalonu. – Jums atrodo atsitiktinumas, kad M. Laurinkus, jau beveik atleistas ið darbo, pavie- ðino ðià informacijà? – Kaip pilietei man tikrai neatrodo, kad tai – atsitiktinumas. Tai tikrai ne atsitikti- numas. Ir tiksliai þinau vienà informacijà – A. Aksentjevas-Kikaliðvilis niekada neben- dravo su prezidentu Rolandu Paksu ir su jo patarëju R. Aèu. – Ið kur þinote? – Að papraðiau jo draugës paskambinti jam á Maskvà ir paklausti. Ji paklausë. Jis pasakë: „Tø þmoniø akyse nesu matæs“. – Gal þinote, kokiø veiksmø imsis ponas A. Aksentjevas-Kikaliðvilis po tokios infor- macijos? – Jis ieðko tarptautinio advokato. Tai tikriausiai bus Didþiosios Britanijos atstovai, kurie paduos á teismà, tik neþinau kà – VSD, Lietuvos Respublikà. – O gal jisai vis dëlto domisi privatizacija, vykstanèia Lietuvoje? – Kaþkas gal ir spekuliuoja ðituo dalyku. Bet jis tikrai nesidomi privatizacija Lietu- voje. Jo gyvenimo draugë tai pareiðkë. Jis atvaþiuoja èia atostogauti ir pasimatyti su dukterimi. Kodël jos gyvena Lietuvoje? Lietuvoje geresnis klimatas, ramesnis gyveni- mas. Maskvos tempai, patys þinote kokie – ir atstumai, ir visa kita, ir dukrelë. Vëliau galbût jos iðvaþiuos á Maskvà. – O jis pats ðeimà turi, turëjo? – Ne. Tai – vienintelë jo duktë.“ VSD paþymos pavieðinimo dienomis JAV vieðëjo Vilniaus meras A. Zuokas. Tenai jis susitikimuose su išeivija ir spaudai aiškino, kad tai – tarptautinio masto skandalas, dël kurio kaltas tik Prezidentas R. Paksas ir jeigu jis pats neatsistatydins, tai turës padaryti LR Seimas apkaltos bûdu. Vilniaus meras nedvejodamas apkaltino Prezidentà, nors, atrodo, dar nebuvo matæs në vieno dokumento. 88 LIETUVIØ TAUTA

Seimo laikinoji komisija „2003 m. lapkrièio 3 d. Seimo neeiliniame posëdyje A. Paulausko siûlymu buvo suda- ryta Seimo Laikinoji tyrimo komisija dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam sau- gumui ið 9 nariø: Dailis Alfonsas Barakauskas (Liberaldemokratø frakcija), Algis Kaðëta (Liberalø ir centro frakcija), Stasys Kreþinauskas (socialdemokratinës koalicijos frakcija), Andrius Kubilius (Tëvynës sàjunga – konservatoriø frakcija), Zenonas Maèernius (social- demokratø koalicija), Alvydas Sadeckas (Naujosios sàjungos – socialliberalø frakcija), Aloyzas Sakalas (socialdemokratinës koalicijos frakcija), Vaclov Stankeviè (Naujosios sàjungos – socialliberalø frakcija), Gintaras Steponavièius (Liberalø ir centro frakcija). Komisijos pirmininku paskirtas Aloyzas Sakalas. Komisija ápareigota savo iðvadas Seimui pateikti iki 2003 m. gruodþio 1 d. Komisijos pirmininkas ir jos nariai pritarë tokioms Laikinosios tyrimo komisijos „Dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui“ tyrimo kryptims: A. PREZIDENTAS. 1. Prezidento reakcija dël VSD paþymø. Naujos paþymos ávertinimas; 2. Darbo santykiai su VSD vadovu; 3. Pilietybës J. Borisov suteikimo aplinkybës ir veiklos „stogo“ suteikimas; 4. Prezidento rinkimø kompanijos finansavimo ðaltiniai ir ásipareigojimai finansiniams rëmëjams; ásipareigojimø sutartis su J. Borisov; 5. R. Aèo paskyrimo prezidento patarëju aplinkybës, rekomendacijos; 6. Prezidento atsakomybë uþ patarëjø veiklà; 7. Patarëjø atrankos kriterijai, veiksmø kontrolë. B. PATARËJAI (áskaitant visuomeninius). 1. Statusas, funkcijos ir pareiginiai nuostatai; 2. Kontaktai su abejotinos reputacijos asmenimis; 3. Átaka privaèiø struktûrø verslui, privatizavimui, konkursø rezultatams; 4. Slaptos informacijos apsauga; 5. Patarëjai ir jø gaunama oficiali informacija. C. KITI ASMENYS 1.VSD paþymoje ávardytø asmenø tarpusavio ryðiai ir jø pobûdis; 2. „Aviabaltika“ holdingo kompanijos veikla; 3. Rusijos kompanijos „Almax“ vaidmuo Lietuvos politikai; 4. Finansinës operacijos tarptautiniam terorizmui finansuoti; 5. Kontrabanda ir pinigø plovimu gautø finansø legalizavimas ir jø investavimo gali- mybës Lietuvoje; 6. Nusikalstamo pasaulio ir ðeðëliniø finansiniø struktûrø bei prieðiðkø valstybei spe- cialiøjø tarnybø kontaktø paieðka valdþios sluoksniuose; 7. Iðskirtiniø sàlygø verslui sudarymas, átaka privatizavimui bei konkursams uþ atlygá. D. TEISINIØ DOKUMENTØ REVIZIJA IR TOBULINIMAS. 1. Rinkimø ástatymas; 2. Partijø finansavimo ástatymas; 3. Laikinøjø tyrimo komisijø ástatymas; 4. Kiti ástatymai.“1

1 LRS archyvas. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 89

LR Seimo laikinajai tyrimo komisijai dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam sau- gumui ir LR generalinei prokuratûrai Seimo narys Petras Graþulis 2003 m. lapkrièio 6 d. áteikë toká raðtà: „Praðau Jûsø labai atsakingai iðtirti ir iðsiaiðkinti, ar Valstybës saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Meèys Laurinkus neðantaþavo Lietuvos Respublikos Prezi- dento Rolando Pakso tiesiogiai ar netiesiogiai, t.y. per Prezidento aplinkà, siekdamas iðlik- ti savo poste. Pagrindiniai motyvai, kuriais remdamasis darau tokias išvadas, yra šie: 1. Stebina tai, kad VSD paþymos ir telefoniniø pokalbiø áraðø paskelbimas atsitiktinai ar neatsitiktinai sutapo su VSD generalinio direktoriaus M. Laurinkaus atstatydinimu ið uþimamø pareigø. Telefoniniai pokalbiai vyko ir áraðai padaryti ð. m. kovo mënesá, o vieðai paskelbti tik paskutinëmis spalio mënesio dienomis. Kas galëtø paneigti, kad per ðá ne- trumpà laikotarpá Prezidentà ðantaþavo ne tik J. Borisovas, kadangi, kaip jis teigia, Prezi- dentas nevykdo duotø paþadø, bet ir M. Laurinkus, siekiantis iðlikti savo pareigose. Negalima atmesti galimybës, kad jeigu Prezidentas nebûtø pareikalavæs M. Laurinkaus atsistatydin- ti, nei apie paþymà, nei apie telefoniniø pokalbiø áraðus mes nebûtume iðgirdæ. 2. Manau, kad kandidatø á LR prezidentus ir politiniø partijø, kurios savo rinkiminëms kampanijoms finansuoti skyrë milþiniðkas lëðas, tikrieji rëmëjai ir pinigø sumos nëra aið- kios ir skaidrios. Praðau iðsiaiðkinti ir atsakyti á klausimà, kodël M.Laurinkus pateikë paþymà ir atskleidë telefoniniø pokalbiø áraðus tik su Prezidento R. Pakso rinkiminës kampanijos rëmëjais. Ko- dël jis nepateikë paþymos ir telefoniniø pokalbiø su rëmëjais áraðø arðiø Prezidento R. Pakso puolëjø: A. Paulausko – Naujosios sàjungos, V. Adamkaus – Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø), E. Gentvilo ir A. Zuoko – Liberalø sàjungos. Gal tokie áraðai ið viso nebuvo daromi? Jeigu nebuvo, tai kodël apie kitus kandidatus nebuvo renkama informacija? M. Laurinkus praneðë, kad paþyma parengta remiantis ið uþsienio þvalgybø gauta in- formacija. Todël praðau iðsiaiðkinti, ar ði informacija buvo gauta ne ið Rusijos spec. tarny- bø, nes dar ir ðiandien VSD net ir labai aukðtose pareigose dirba nemaþai buvusiø KGB kadriniø darbuotojø. Praðau Jûsø iðtirti ir vieðai paskelbti visø kandidatø á prezidentus finansinius rëmëjus, jø pinigø kilmæ bei iðslaptinti jø telefoninius pokalbius. Tuo tikslu prašau apklausti VSD generaliná direktoriø M. Laurinkø, jo ir Prezidento R. Pakso aplinkà. Praðau nustatyti, kiek slaptø dokumentø pavieðinimui átakos turëjo tai, kad VSD gene- ralinis direktorius M. Laurinkus anksèiau yra buvæs Tëvynës sàjungos (Lietuvos konserva- toriø) pirmininko pavaduotoju, o konservatoriai aktyviai rëmë V. Adamkaus kandidatûrà á prezidentus. Kiek átakos turëjo tai, kad VSD generalinis direktorius rinkiminës kampani- jos metu vienareikðmiðkai pasisakë prieð kandidatà á prezidentus R. Paksà ir teigë, jeigu bus iðrinktas R. Paksas, M. Laurinkus atsistatydinsiàs. Taip pat praðau iðsiaiðkinti, kas LR Prezidento patarëjui nacionalinio saugumo politi- kos klausimais R. Aèui iðdavë leidimà dirbti su slaptais dokumentais. Jeigu ðis pareigûnas seniai buvo átariamas ryðiais su tarptautiniais nusikaltëliais ir sekamas, tai kodël jam taip ilgai buvo leidþiama dirbti su slaptais dokumentais?

Seimo narys Petras Graþulis.“ 90 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Prezidento kreipimasis dël Laikinosios komisijos Seimui sudarius Laikinàjà tyrimo komisijà, Prezidentas R. Paksas tà paèià dienà paskelbë toká savo kreipimàsi á Lietuvos þmones: „Mielieji Lietuvos þmonës, Rytoj iðvykstu á Briuselá, kur Europos Parlamente pristatysiu Lietuvos interesus Euro- pos Sàjungoje. Negalëèiau iðvaþiuoti neávertinæs pastarøjø dienø ávykiø. Að dþiaugiuosi, kad ðiandien Seime sudaryta komisija, kuri, tikiuosi, objektyviai ir sàþiningai iðtirs pavieðintas versijas. Þmonës turi þinoti, kas ið tiesø dedasi ðalyje. Manau, kad pastarøjø dienø ávykiai – lûþio taðkas. Jauno, aukðtos kvalifikacijos, vakarietiðkø paþiûrø, gerai euroatlantinëse struktûrose vertinamo specialisto Gintaro Bagdono skyrimas Valstybës saugumo departamento vado- vu sulaukë ánirtingo pasiprieðinimo. Akivaizdu, kad valstybei jau padaryta didþiulë þala. Neatmetu galimybës, kad ðitaip norima pakenkti nuosekliam ir sparèiam Lietuvos þen- gimui á NATO bei Europos Sàjungà. Sëkmingas valstybës þengimas á saugià ateitá jokiu bûdu negali bûti sulëtintas. Esu pasiryþæs visomis iðgalëmis remti Lietuvos paþangos procesà. Suvokdamas, kad dabartinë padëtis labiausiai kenkia Lietuvos uþsienio politikai, ðian- dien kalbëjausi su Europos Sàjungos ir NATO valstybiø ambasadoriais. Patikinau juos, kad Lietuvos uþsienio politikos prioritetai ir strateginës raidos kryptys nesikeièia. Jaunai valstybei tenka sudëtingas demokratijos ir valstybingumo egzaminas. Tikiuosi, kad já iðlaikysime, remdamiesi teisingumo ir þmogiðkojo orumo principais. Mano vienareikðmiðka pozicija dël piktnaudþiavimo skirstant þemës sklypus, dël susi- kompromitavusiø teisëjø ir diplomatø, dël nusikalstamo Europos Sàjungos lëðø skirstymo, pagaliau Valstybës saugumo departamento vadovo kandidatûros pasirinkimas – sulaukë ánirtingos reakcijos. Að matau arðø, ilgalaiká ir sunkiai suvokiamà pasiprieðinimà. Esu apstulbintas, kad Valstybës saugumo departamento paþyma Premjerui ir Prezi- dentui buvo pateikta tik po deðimties dienø. Grieþtai atsiriboju nuo visø dabar skleidþiamø gandø, esà galiu bûti átakojamas nusi- kaltëliø.“ Prezidento ávertinimas Briuselyje Prezidentas R. Paksas lapkrièio 5 d. pasakë kalbà Europos Parlamento sesijoje Briu- selyje, nors já vykti visaip atkalbinëjo Seimo pirmininkas A. Paulauskas, konservatorius V. Landsbergis ir dar kai kurie. Briuselyje Prezidentas, padëkojæs uþ ðiltà priëmimà, uþ paramà atkuriant ir stiprinant Nepriklausomà Lietuvà, kalbëjo: „Narystæ Europos Sàjun- goje pasitinkame turëdami aiðkià Lietuvos – aktyvios, solidarios ir atsakingos Europos ðeimos narës – vizijà. Mûsø tikslas – sukurti modernios gerovës valstybæ – yra patvirtintas Lietuvos Seime kaip ilgalaikës valstybës raidos strategija. Valstybës iðorës ir vidaus sau- gumas bei Lietuvos pilieèiø ekonominës gerovës uþtikrinimas – tai kertiniai mûsø narystës Europos Sàjungoje akmenys. Galbût ið pirmo þvilgsnio ambicinga atrodo mûsø nuostata per 2005–2007 metø laiko- tarpá prisijungti prie Ðengeno sutarties ir Europos valiutø sàjungos. Taèiau tai yra svarbi „GELBËKITËS,SÀMOKSLO KRONIKA LIETUVA (2003–2004 IÐDUOTA...“ m.) 91 artimiausios ateities darbotvarkës dalis, ir að tikiu, kad ji bus ágyvendinta. Atversdami naujà – vël europiná – Lietuvos istorijos puslapá, ágyjame dideliø galimybiø savo naciona- liniams interesams pristatyti ir jiems ágyvendinti. Noriu Jus patikinti, kad Lietuva bus gera, patikima Europos Sàjungos ðaliø partnerë. Mûsø ðalyje gyvena trys su puse milijono gyventojø, o teritorija yra dukart didesnë uþ Nyderlandus. Lietuvoje gausu miðkø ir eþerø, nebloga þemë ir ne itin atðiaurus klimatas. Tikriausiai nesuklysiu pasakæs, kad mûsø ðalyje – geriausi Rytø Europoje keliai. Taèiau didþiausia mûsø vertybë yra darbðtûs, kantrûs, gaila, labai daug kentëjæ þmonës. Nors kraštas buvo labai nuniokotas per Pirmàjá pasauliná karà, dviejø nepriklausomy- bës deðimtmeèiø pakako, kad Lietuva priartëtø prie Danijos ekonominës gerovës lygio. Antrasis pasaulinis karas, dvi – naciø ir sovietø – okupacijos nubloðkë mus toli atgal, taèiau dabartiniai Lietuvos ekonomikos augimo tempai yra pavyzdys visam regionui. Ðalyje sparèiai daugëja uþsienio investicijø. Privatus sektorius ir laisva iniciatyva sukuria daugiau nei 80 procentø bendrojo vidaus produkto, kuris savo ruoþtu praëjusiais metais iðaugo septyniais procentais. Uþsibrëþëme tikslà kitais metais uþbaigti þemës re- formà. Jau turime nemaþai stambiø produktyviai dirbanèiø ûkiø. Lietuvos valiuta yra stabili visà pastaràjá deðimtmetá. Esame sparèiai besiplëtojanèiø moderniø technologijø ðalis. Augimas informaciniø technologijø sektoriuje praëjusiais metais sudarë net 30 procentø. Taèiau sena tiesa, jog paþinti galima tik lyginant, verèia mane pripaþinti, kad per Europos slenkstá, kaip ir kitos pokomunistinës ðalys, þengiame su didele ekonominio atsilikimo naðta. Tikriausiai në vienos ankstesnës Europos Sàjungos plëtros metu riba, skirianti „senà- jà“ ir „naujàjà“ Europà, nebuvo tokia ryðki kaip dabar. Tai kelia nerimà. Ðios ribos negali- ma vienu mostu iðtrinti ar uþmaskuoti deklaracijomis bei rezoliucijomis. Ji átvirtinta mûsø ásipareigojimuose Europos Sàjungai pereinamaisiais laikotarpiais ir Europos Sàjungos rinkos apsaugos priemonëmis. Pripaþástame tokià realybæ, taèiau nemanau, kad privalome su ja susitaikyti. Pirmutinis mûsø uþdavinys – maþinti ekonominius skirtumus tarp Europos valsty- biø. Kuo greièiau naujosios Europos Sàjungos narës pasivys senàsias, tuo konkurencin- gesnë ir stipresnë bus visa Europa. Taèiau áveikti ið komunistinio reþimo paveldëtà atsilikimà be Europos Sàjungos pagalbos mums prireiktø pernelyg daug laiko. Todël kiekvienos naujos Europos ðeimos narës pareiga ir garbës reikalas – efektyviai ir sàþi- ningai, su didþiausia nauda savo ðalies þmonëms pasinaudoti mums þadama valstybiø – Sàjungos senbuviø – parama. Kita vertus, privalome aktyviai ir maksimaliai iðnaudoti Europos Sàjungos vidaus rin- kos pranaðumus, tokius kaip keturios – prekiø, paslaugø, kapitalo ir asmenø judëjimo – laisvës. Keturiø laisviø srityse neturime jokiø esminiø pereinamøjø laikotarpiø, iðskyrus darbo jëgos judëjimà. Esu dëkingas toms Europos Sàjungos ðalims, kurios atskiru savaran- kiðku sprendimu Lietuvai savo darbo rinkà atvers po keliø mënesiø. Savo ruoþtu patikinu, kad Lietuvos darbo rinka bus atvira visø Sàjungos ðaliø pilieèiams. Ponios ir ponai! Naujosios Europos Sàjungos vidaus rinkos plëtra nebus visavertë be energetikos, trans- porto ir telekomunikacijø infrastruktûros sujungimo. Ekonomikos gyvybingumas ðiandien ypaè priklauso nuo investicijø á infrastruktûrà. Tai labai aktualu Lietuvai, ir noriu pasi- dþiaugti, jog ðioje srityje jau matyti gerø þenklø. Nemaþai paþangos pasiekëme ágyvendin- Susitikime su Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kvasnevskiu (Aleksandr Kwaúniewski) Lietuvos–Lenkijos prekybos rûmø forume (Augustavas, 2003 m. birþelio 11 d.)

Su Bulgarijos Respublikos Prezidentu Georgu Parvanovu (Georgi Parvanov) jo vizito Lietuvoje metu (Vilnius, 2003 m. birþelio 12 d.) Sutinkant Vokietijos Prezidentà Johanesà Rau (Johannes Rau) su þmona Vilniuje (2003 m. birþelio 16 d.)

Prezidentas Rolandas Paksas Graikijoje Europos Virðûniø Tarybos sesijoje (Salonikai, 2003 m. birþelio 20 d.) 94 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS dami „Via Baltica“ projektà. „Rail Baltica“ átrauktas á prioritetiniø transeuropiniø trans- porto tinklø projektø sàraðà. Savo eilës laukia Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltas, visø Baltijos ðaliø elektros ir dujø tinklø sujungimas su Europos tinklais, kuris taptø vienu ið pagrindiniø Baltijos jûros regiono ekonominio augimo strategijos elementu ir uþtikrintø energijos iðtekliø tiekimo saugumà. Noriu pabrëþti, kad sprendimus, kaip integruoti Baltijos jûros regionà, turime priimti ðiandien, ir að tikiuosi Jûsø visø paramos ðiems projektams. Didelë klaida, mano nuomone, bûtø, jei imtø didëti atstumas tarp Briuselio bei Europos Sàjungos pasienio regionø – susi- formuotø Europos branduolys ir periferija – ne geografine, o politinës bei ekonominës plëtros prasme. Tikiu, kad Lietuva ir kitos naujosios narës savo ekonominiu dinamizmu prisidës prie Lisabonos strategijos tikslø ágyvendinimo. Europos Sàjunga yra ir liks labai svarbus veiksnys, turësiantis didþiulës átakos Lietu- vos – gerovës valstybës – kûrimui. Todël svarbu, kad Sàjungoje bûtø numatytos priemonës ne tik ekonominiams, bet ir socialiniams skirtumams maþinti. Lietuva rems skaidriø ir paprastø Europos Sàjungos biudþeto formavimo principø nustatymà. Tardamiesi dël naujos finansinës perspektyvos sieksime, kad bûtø atsiþvelgta ir á specifinius mûsø poreikius. Turiu galvoje, kad Lietuva turi ilgiausià Europos Sàjun- gos rytinæ sienà, kad mûsø kaimynystëje – Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis ir t.t. Mums svarbu, kad bûsimojoje Europos Sàjungos bendrosios þemës ûkio politikos reformoje bûtø atsiþvelgta á Lietuvos (ir kitø naujø nariø) þemës ûkio sektoriaus speci- fikà. Neabejoju, kad, tinkamai iðnaudojus regioninio bendradarbiavimo galimybes ir perë- mus geriausius Europos Sàjungos administravimo ágûdþius, Baltijos jûros regionas turi visas prielaidas tapti sparèiausio Europos Sàjungos ekonominio augimo centru. Savo ruoþtu Lietuva, aktyviai ágyvendinanti Europos Sàjungos „Plaèiosios Europos“ iniciatyvà, gali tapti Europos verslo tramplinu á Baltijos regiono ir Rytø rinkas. Mûsø valstybës siena sudarys vienà penktadalá visos naujosios Europos Sàjungos ryti- nës sienos. Kaip valstybës vadovas dësiu visas pastangas, kad bûsimoji Europos Sàjungos siena bûtø patikima, skaidri ir kartu draugiðka. Lietuva yra suinteresuota dalyvauti plëto- jant Europos Sàjungos ir naujøjø kaimyniø santykius. Manau, kad sukauptà reformø ir eurointegracijos patirtá turime perduoti kraðtams, kurie nori suartëti su Europos Sàjunga. Istorija moko, kad be draugiðkø ir stabiliø kaimyniniø regionø nebus stiprios Europos ir jos aiðkiai iðreikðto identiteto pasaulyje. Manau, kad Europos Sàjunga turëtø taikyti „atvirø durø“ politikà ðalims, esanèioms á Rytus nuo sienos. Ðios durys turi bûti atviros tiek, kiek naujosios kaimynës turës politinës valios integruotis á Europà, derinti savo ástatymus su Europos Sàjungos teise, uþtikrinti jø ágyvendinimà, stiprinti administracinius gebëjimus. Lietuva á Europos Sàjungà atneða sa- vità uþsienio politikos ir regiono patirtá. Paskutinis deðimtmetis kuriant gerus kaimynystës santykius tapo aukðèiausia regiono vertybe ir demokratiniø permainø simboliu. Esu ásitikinæs, kad Europos Sàjungos ir naujøjø jos rytiniø kaimyniø jungiamàja gran- dimi turi tapti naujosios Sàjungos narës. Atskirai noriu pabrëþti Rusijos, kaip strateginës Europos Sàjungos partnerës, svarbà regioniniam bendradarbiavimui. Ypatingà vietà ðioje partnerystëje uþima Kaliningrado regionas. Jau kuris laikas kalbama apie bendrà Europos Sàjungos ir Rusijos Federacijos strategijà Kaliningrado srities atþvilgiu, taèiau kol kas tokios strategijos nëra. SÀMOKSLO„GELBËKITËS, KRONIKA LIETUVA (2003–2004 IÐDUOTA...“ m.) 95

Mûsø visø dëmesá siûlau sukoncentruoti á socialinæ ir ekonominæ Kaliningrado srities plëtrà, o ne á eilinius tranzito projektus. Esame pasiryþæ savo patirtá, sukauptà bendraujant su Kaliningrado sritimi, perduoti ir visam Ðiaurës Vakarø Rusijos regionui. Plësdami dialogà su naujaisiais kaimynais, neturëtume uþmirðti ambicingø Ukrainos siekiø. Lygiai taip pat neturime palikti nuoðaly Pietø Kaukazo valstybiø. Manau, kad ir ðioms ðalims reikëtø pasiûlyti santykiø su Europos Sàjunga vizijà. Ðiomis mintimis savo laiðkuose esu pasidalijæs su ponu Patricku Coxu ir kitais Europos Sàjungos lyderiais. Ponios ir ponai! Konvento parengtas Sutarties dël Europos Konstitucijos projektas átvirtina Lietuvai ið esmës priimtinà demokratiðkumo ir efektyvumo balansà ir ateities Europos Sàjungos vaidmená pasaulyje. Taèiau ðis dokumentas, mano nuomone, dar turi bûti tobulinamas ir tikslinamas. Reikia rasti sprendimus jautriems ir vis dar „atviriems“ klausimams, patiks- linti kai kurias dabartinio sutarties projekto vietas bei diskutuoti Konvente dar neaptar- tais klausimais. Mano akimis, pagrindinis Tarpvyriausybinei konferencijai tenkantis iððûkis – sutarti Europos Sàjungos institucinës sandaros reformos klausimais. To nepasiekus, „dvideðimt penkiø Europos Sàjunga“ negali tikëtis tvirto pirmavimo bei naujø ir senø nariø sutarimo. Taèiau Europa – tai ne tik balsai Ministrø Taryboje, lygiateisiai komisarai ið visø Sàjungos valstybiø ar kvalifikuotos balsø daugumos skaièiai. Tai ir kompromiso dvasia, kurios mes mokomës ið senbuviø, ir abipusis interesø supratimas. Svarbu rasti balansà. Lietuva siekia, jog Konstitucinëje sutartyje bûtø átvirtintos lygios teisës ir galimybës visoms valstybëms narëms. Nuolatinë konsensuso paieðka, tapusi iðskirti- niu Europos Sàjungos bruoþu, bus ypaè svarbi iðsiplëtusioje, skirtingesnëje Europoje. Atskirai noriu pabrëþti, kaip svarbu, kad valstybiø, tautø ir mûsø visø sambûvis bûtø pagrástas Europoje iðpaþástamomis demokratijos vertybëmis: pagarba þmogui, þodþio laisvei ir ástatymo virðenybei. Visos ðalys turi gerbti viena kitos identitetà, kultûrà, kalbà ir suve- renius interesus. Tik iðsaugojæ savo kalbà, paproèius, gyvenimo bûdà iðliksime savimi ir bûsime ádomûs vieni kitiems. Visa tai, mano ásitikinimu, pasitarnaus ilgalaikei Europos Sàjungos sëkmei. Konstitucinës sutarties preambulëje paminëtos krikðèionybës ðaknys turëtø vienijan- èià ir simboliðkà prasmæ, nes ðiø dienø Europa susiformavo konkreèiø kultûriniø, religiniø ir humanistiniø vertybiø pagrindu. Gerbiamieji parlamentarai, be instituciniø klausimø, Tarpvyriausybinëje konferencijoje laukia svarbi diskusija dël bendros uþsienio, saugumo ir gynybos politikos. Manome, kad, kurdami Europos gynybà, turëtume vengti bet kokio NATO struktûrø ir pajëgø dubliavimo. Politinë pasaulio raida uþ Europos ribø ir Irako krizë patvirtina, kad uþsienio politikos srityje Europa nuosekliai privalo koordinuoti savo veiksmus ir ðnekëti vienu balsu. Itin svarbu, kad spartëjant Europos valstybiø integracijai nepamirðtume uþtikrinti trans- atlantinio ryðio gyvybingumo ir nepakeièiamumo. Rengiama Europos Saugumo Strategija turi átvirtinti Europos Sàjungos ir Jungtiniø Amerikos Valstijø santykiø darnà bei pabrëþti mûsø iðpaþástamø vertybiø ir interesø bendrumà. Ponios ir ponai! Ðiø metø vasará, prisiekdamas Tautai bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitu- cijai, iðskyriau esminius valstybës strategijos tikslus. Þvelgdamas á keleriø metø ateitá, að 96 LIETUVIØ TAUTA paþadëjau Lietuvos þmonëms, kad mûsø ðalis ne vien glausis prie Europos – ji kartu su senos demokratijos valstybëmis spræs Europos likimà. Taip pat pabrëþiau, kad, ásiliejusi á Europà, Lietuva plës saugumo ir demokratijos ribas. Su visiška atsakomybe noriu pareikšti tai ir Jums. Dëkoju uþ Jûsø dëmesá.“

Lietuvos Prezidento kalba buvo palydëta gausiais pritarimo plojimais. Briuselyje Prezidentas pirmiausia susitiko su Europos Parlamento vadovu Patricku Coxu, su daugeliu kitø Europos valstybiø vadovø. Gana palankiai apie Prezidentà ir Lietuvà tada raðë ir daugelis tenykðèiø uþsienio þurnalistø spaudoje, kalbëjo per radijà ir televizijà. Labai geras Prezidento R. Pakso ávertinimas Briuselyje, þinoma, nesiderino su „anti- paksininkø“ kuriamomis paskalomis, kad Lietuva dël „populisto“ Prezidento izoliuojama tarptautinëje arenoje, kad jis smerkiamas demokratiniuose Vakaruose. Lietuvos veikëjai, nuvykæ á uþsiená, neretai patys stengdavosi pûsti miglas apie Pre- zidento ir jo aplinkos sudaromà grësmæ valstybës saugumui. III. TEISINGUMAS BE TEISËS

Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Laikinoji tyrimo komisija, vadovaujama Aloy- zo Sakalo, kai kuriø ir tos paèios komisijos nariø þodþiais tariant, dirbo sparèiau negu viduramþiø inkvizitoriai: iki gruodþio 1 d., ieðkodama, kuo galëtø apkaltinti Prezidentà ir jo komandà, iðtardë 44 ávairiausio rango veikëjus, sukûrë: „Dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui“ iðvadas „Ðioje iðvadoje „Prezidentûra“ suprantama kaip Prezidentas ir jo patarëjai. Vykdydama Seimo pavedimà, Komisija siekë atsakyti á ðiuos klausimus: 1. Ar Prezidentûrai darë átakos uþsienio valstybiø abejotinos reputacijos asmenys ir organizacijos, galinèios turëti prieðiðkø Lietuvos nacionaliniam saugumui interesø, Lietu- vos nusikalstamo pasaulio ir ðeðëliniø verslo struktûrø atstovai? 2. Ar ði átaka ir konkretûs abejotinos reputacijos asmenø veiksmai sudarë grësmæ Lie- tuvos nacionaliniam saugumui? 3. Ar Prezidentûra siekë daryti átakà privatizavimui ir kitiems verslo procesams? 4. Ar Prezidentas kontroliavo savo patarëjø veiklà, ar patarëjai virðijo savo kompeten- cijà, neteisëtai kiðosi á kitø institucijø darbà, neteisëtai naudojo savo galias? 5. Ar Prezidentas buvo ir yra paþeidþiamas? Komisija, savo tyrimo metu susipaþinusi su pateikta ir papildomai gauta informacija, konstatuoja, kad VSD 2003 m. spalio 21 d. paþymoje Nr. (03)-19-1155s-397s „Dël ne- gatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“ pateikta in- formacija yra patikima ir teisinga. Komisijos išvados 1. Rusijoje registruota kompanija „Almax“, átariama susijusi su Rusijos specialiosio- mis tarnybomis, darë ir tebedaro átakà Prezidentûrai, siekdama paveikti Lietuvos politinius procesus ir juos valdyti, formuodama Prezidentûros struktûrà ir kadrus, savo ir J. Borisovo interesais siekdama sustiprinti átakà Prezidentui. 2. Prezidento santykiai su J. Borisovu yra išskirtiniai. Siekdamas politiniø, ekonomi- niø ir asmeniniø tikslø, palaikomas Rusijos kompanijos „Almax“, J. Borisovas turëjo áta- kos Prezidentûros veiklai, darë poveiká paties Prezidento sprendimams. Taip J. Borisovas uþsitikrino palankesnes sàlygas savo verslui, kuris apima ir prekybà kariniø sraigtasparniø detalëmis su terorizmà remianèiomis ðalimis. Prezidentas në karto vieðai neatsiribojo nuo J. Borisovo ir savo veiksmais já netiesiogiai uþstojo. J. Borisovo átakos Prezidentui dydá rodo tai, kad, net þinodamas apie J. Borisovo grasinimus jam, Prezidentas skubos tvarka jam suteikë pilietybæ. 98 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

3. Abejotinos reputacijos asmenys, susijæ su nusikalstamo pasaulio ir ðeðëlinio verslo struktûromis, darë átakà Prezidentûrai ir siekë teisësaugos institucijø vadovø pakeitimo. 4. Prezidentas ir kai kurie jo patarëjai darë neleistinà átakà ámoniø privatizavimui ir atskiriems privataus verslo subjektams. 5. Prezidentui toleruojant, jo patarëjai virðijo savo kompetencijà, kiðosi á kitø vals- tybës institucijø veiklà, piktnaudþiavo savo statusu, taip áneðdami sumaiðtá á valstybës valdymà. 6. Áslaptinta informacija per Prezidentà ir jo patarëjus pasiekdavo tuos asmenis, kurie jos þinoti neturëjo teisës, tarp jø ir tuos, kuriø atþvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas. Baigiamoji išvada Komisija konstatuoja, kad Prezidentas buvo ir yra paþeidþiamas. Ávertinant ypatingà Prezidento statusà ir atsakomybæ, jo vaidmená vidaus ir tarptautinëje politikoje, tai sudaro grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.“ Toms iðvadoms pritarë daugelis Seimo nariø. Laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui narys Dailis Barakauskas nesutiko su iðvado- mis bei jos paèios tariamai atliktais tyrimais ir pateikë tokià savo „Atskiràjà nuomonæ“: „Vertinant Komisijos darbo dokumentus, susidaro áspûdis, kad jos nariai nereaguodavo á kitokià negu jø nuomonæ. Kaip á nediskutuotinà, lyg á Deðimt Dievo ásakymø, jie þiûrëjo ir á anksèiau cituotà VSD 2003 m. spalio 21 d. paþymà „Dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“. Komisija, kaip sakyta, ne tiek bandë iðsiaiðkinti Prezidento ir jo aplinkos padarytus nusikaltimus, kiek stengësi jø surasti, iðgauti ið tardomøjø neigiamø atsiliepimø apie Prezi- dentà ar jo komandos narius. Todël ir jø atsakymai daþniausiai neturëjo nieko bendro su VSD paþyma. Tad ir teisës specialistai, paanalizavæ Laikinosios komisijos naudotus tyri- mo metodus ir formas, paskelbë jos veiklos analizæ „Demokratijos ir ástatymø paþeidimai A. Sakalo komisijoje“. Joje skaitome: I. Buvo paþeisti demokratijos principai 1. Spekuliatyvi informacija: – Ne laiku pateikta (prezidentui ir premjerui atsiøsta 10 d. vëliau), – Ne visa (kas savaitæ vis papildomi duomenys), – Netiksli (kaltinimai J. Borisovui teismo buvo atmesti – advokatavo A. Paulauskas), – Vienareikðmë (neklystanti, iðankstinë prieðiðka, agresyvi nuomonë, o ne faktai), – Taikomi dvigubi standartai (J. Borisovas – A. Paulauskas, J. Borisovas – R. Paksas), – Asmeninio intereso (pralaimëjusiøjø rinkimus nuomonë), – Tendencinga (kà darytø – neigiamas ávertinimas). 2. Organizaciniai trûkumai – Seimo komisija sudaryta iš suinteresuotø asmenø (pralaimëjusiø rinkimus ir neteku- siø savo vadovo), – Atstovavo ne visam Seimui (dvi frakcijos iðmestos, nors jose yra 15 nariø, o konser- vatoriai tik 9, taèiau turëjo atstovà komisijoje), – Komisijos tyrimas dubliavo prokuroriná tyrimà ir trukdë jam, nes vyko lygia greta ir vieðai, – Komisija darë átakà teisësaugos ir teisëtvarkos darbui, nes: a) vieðai apklausë liudytojus, TEISINGUMASSÀMOKSLO KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 99

b) vieðai reiðkë savo iðankstinæ nuomonæ, c) kai kurie komisijos nariai vieðai reiðkë iðankstiná sprendimà (A. Kubilius privalëjo bûti paðalintas), – Komisijos neteisëtas darbo organizavimas sàlygojo neteisëtà jos veiklà ir neteisëtus sprendimus, – Konstitucinio Teismo nariai niekada nedirbo teisëjais. Tai labiausiai angaþuota gru- pë þmoniø. II. Ástatymø paþeidimai 1. A. Sakalo komisija paþeidë Valstybës paslapties ástatymà – Priëmë papildomà ástatymà dël vieðo komisijos darbo – transliavimo per TV, nors: a) nacionalinio saugumo klausimai nekvestionuojamai turi ryðá su Valstybës paslaptimis, b) paþeidë LR BPK nuostatas apklausti liudytojus atskirai, kad jie nesuderintø atsakymø, c) paþeidë pareigûnø subordinacijà, priversdama vieðai liudyti prieð savo vadovà. – Ëmësi tirti lygia greta su prokuroriniu tyrimu: a) neturëdama kompetencijos, b) nesilaikydama BPK. 2. Paþeidë prezidento imunitetà – Kviesdama á vieðus pokalbius atsakinëti á klausimus, susijusius su valstybës saugu- mu, t.y. modeliuodama prezidentui galimà nusikaltimà, neturëdama tam reikalingos sank- cijos, pakeisdama tyrimo kryptá nuo grësmës nacionaliniam saugumui á: a) prezidento veiklos tyrimà, nors VSD paþymoje nebuvo nei medþiagos, nei faktø, nei ryðio ar kitokios sàsajos su paþymoje nurodyta grësme, b) patarëjø veiklos tyrimà, nors VSD paþymoje nebuvo nei medþiagos, nei faktø, nei ryðio ar kitokios sàsajos su paþymoje nurodyta grësme, c) kitø asmenø veiklos tyrimà, nors në vienas þmogus negali atsakyti uþ treèiøjø asme- nø veikà, d) teisiniø dokumentø revizijà ir tobulinimà – praktiðkai ði A. Sakalo vadovaujama speciali komisija turëjo tirti kitos A. Sakalo vadovaujamos „Teisës ir teisëtvarkos“ komisi- jos darbo trûkumus. – Modeliavo prezidento nusikalstamà veikà: a) vieðai kalbëti komisijoje apie valstybës paslaptis, b) skiriant teisëju advokatà Leonovà, visuotinai þinomà nusikaltëliø pasaulio asmená (nors rekomendacijà pasiraðo teisëjø taryba), c) uþ pilietybës suteikimà J. Borisovui, nors uþ tai atsako pasiraðæs vidaus reikalø ministras (LR Konstitucijos 85 str.). – Paþeidë ástatymø suderinamumà: a) su tarptautinëmis konvencijomis, ginanèiomis pilietines teises, b) su ES ástatymais pilietiniø teisiø bei valdþiø pasidalijimo srityse, c) su Lietuvos Konstitucija, Baudþiamojo proceso kodeksu, Administraciniu kodeksu ir kt., d) su Lietuvos valstybës poástatyminiais aktais. 3. Paþeidë nekaltumo prezumpcijà – Iðvieðindama liudytojø parodymus, – Priversdama liudyti prieð save („Viskas, kà pasakysi, bus panaudota teisme prieð tave“), 100 LIETUVIØ TAUTA

– Priversdama liudyti prieš: a) prezidentà (R. Aèà ir kt.), b) premjerà (A. Songaila ir V. Grigaravièius paliudijo A. M. Brazausko nenaudai), c) þinybø vadovus (Pilietybës ir Migracijos tarnybø prieð ástatymø aktø netobulumà), d) teisëtvarkà (L. Linkevièiaus liudijimas apie nereagavimà á þvalgybinæ informacijà Seime). – Be jokiø árodymø, tik prielaidomis, nuogirdomis, spëlionëmis ir ðaliðka samprata – iðankstiniai vertinimai apie kaltæ, paþeidþiamumà ar grësmæ nacionaliniam saugumui. Ia. Turi bûti pagal demokratijos principus 1. Objektyvûs faktai (informacija): – Nepavëluota (jau kovà gauta, o tik lapkritá pateikta Seimui ir po 10 dienø – preziden- tui ir premjerui), – Visa (o ne kas savaitæ vis naujas epizodas), – Tiksli (konkretûs faktai, o ne iðvedþiojimai), – Nuomoniø ávairovë (ið 160 spaudos leidiniø tik 3 reiðkia kità nuomonæ, o ið 6 TV kanalø tik 3 – abipusæ nuomonæ), – Vienodais vertinimø kriterijais (J. Borisovas – A. Paulauskas – R. Paksas – Á proku- ratûrà apklausti dël J. Borisovo kaltës ir A. Paulausko pagalbos jam iðsisukti byloje bei R. Pakso þinojimo apie ðià kaltæ), – Nesuinteresuota (vienodai vertinant A. M. Brazausko, V. Adamkaus padarytà eko- nominæ þalà Lietuvai bei R. Pakso domëjimosi privatizacija grësmæ). 2. Organizaciniai veiksmai – VSD jau kovà turëjo pagrindo atimti R. Aèui leidimà prieiti prie valstybës paslapèiø, – bûtø iðvengta susidariusios situacijos, – Turëjo sistemingai praneðti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei kiekvienà nustatytà grësmingà faktà: a) Vidaus reikalø ministerijai apie Migracijos ir Pilietybës tarnybø nesuderintus veiks- mus dël J. Borisovo pilietybës, b) átarimø dël ginklø pardavimo Sudanui naujø faktø, iðaiðkëjusiø po teismo, c) konfliktø su Prezidentûros darbuotojais. – VSD realius átarimus turëjo pateikti tirti prokuratûrai, – Tik prokuratûrai patvirtinus faktus, Seimui teikiama dël nacionalinës grësmës. II. Turëjo bûti pagal galiojanèià teisæ 1. Pagal LR Seimo laikinøjø tyrimø komisijø ástatø 7 ir 6 dalis visi posëdþiai turëjo bûti uþdari: – Ið pradþiø turëjo tirti nepriklausomi ir nesuinteresuoti prokurorai, – Tirti tik VSD paþymoje nustatytus faktus (ne prielaidas, ne nuogirdas, ne spëliones, ne ðaliðkas sampratas ir ne iðankstinius vertinimus), – Tirti tik VSD paþymoje nurodytus asmenis (bet ne prezidentà ir Prezidentûros aplin- kà, apie kuriuos paþymoje nekalbama), – VSD paþymoje nëra faktø ir medþiagos apie realià grësmæ. Paskelbdama visuome- nës informavimo priemonëse prielaidas ir spëliones, A. Sakalo vadovaujama komisija pati sukûrë grësmæ Lietuvos prestiþui, interesams ir saugumui, – Tokia prieðiðka valstybei komisijos veikla, paþeidþianti ástatymus, privalo bûti iðtir- ta prokuratûroje ir ávertinta teisme. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 101

2. Tik prokuratûrai, teismui ar Konstituciniam Teismui nustaèius nors vienà ið trijø privalomø faktø (nusikaltimà, Konstitucijos paþeidimà ar priesaikos sulauþy- mà) panaikinamas prezidento imunitetas ir: – Á tyrimà papildomai buvo galima átraukti prezidentà ir jo patarëjus, nes prezidento ar jo sàsajø su grësme VSD paþymoje nebuvo, – Prezidentas neatsakingas uþ treèiøjø asmenø ir kitø institucijø veikà: atsako paraðo teisæ turintis pareigûnas, – Prezidento politinio pasitikëjimo klausimà sprendþia rinkëjai savo balsais, o ne Sei- mas, ne komisija ar teismas. Prezidentas renkamas, o ne skiriamas pareigûnas: a) negalima modeliuoti nusikalstamos veikos prezidentui, nes nëra kam duoti sankcio- nuoto leidimo tokiam modeliui. Kas modeliuoja – paþeidþia konstitucinæ valstybiniø val- dþiø pusiausvyrà, b) negalima átvirtinti në vienos ið keturiø valdþiø virðenybës kitai, c) A. Sakalo vadovaujamos komisijos siekis apklausti aukðtesnæ pagal subordinacijà vienà ið keturiø valdþiø virðija komisijos ágaliojimus, paþeidþia subordinacijà ir konstitu- cinæ pusiausvyrà tarp valdþiø. 3. Pilieèiø nekaltumo prezumpcija saugo: – Slaptas prokurorinis tyrimas, – Tik teismo teisë ávertinti parodymus, – Kai darbo santykiuose pilieèiai neverèiami: a) liudyti prieš save, b) liudyti prieš savo vadovus, c) liudyti prieð teisëtvarkà, d) liudyti prieð Lietuvos valdþià, taip pat ir prezidentà. Išvada Lyginamoji analizë rodo, kad A. Sakalo vadovaujama komisija ðiurkðèiai paþeidë vi- sus demokratijos principus ir galiojanèius ástatymus, todël jos darbas yra neteisëtas. Neteisëtais bûdais pasiektas rezultatas – neteisingas. Taigi komisija paþeidë pagrindines LR nacionalinio saugumo politikos nuostatas bei principus, tvirtinanèius, kad vidaus politika dël nacionalinio saugumo uþtikrinimo turi bûti grindþiama teisingumu ir teisëtumu. Akivaizdi stalininio principo „Nëra þmogaus – nëra problemos“ restauracija. Visuotinai stengiamasi kaip galima greièiau nuteisti R. Paksà, o reabilituoti bus suspëta ir po mirties.“1 Lituanistës ávertinimas Kiek vëliau tiek dël VSD paþymos, tiek dël Seimo ir jo Laikinosios komisijos pa- rengtø dokumentø kalbininkë Danutë Tarvydaitë paraðë Seimui paþymà, kurioje nuro- dë, kad Prezidentà kaltinantys dokumentai daugeliu atvejø nesuderinami su elementaria logika: „…Tyrimo objektø (dokumentø) sàraðas: 1. Lietuvos Respublikos Valstybës saugumo departamento 2003 m. spalio 21 d. raðtas Nr. (03)-19-1155s-397s „Dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionali- niam saugumui“, pasiraðytas Valstybës saugumo departamento generalinio direktoriaus Meèio Laurinkaus. 7 lapai.

1 Lietuvos aidas. 2003 m. gruodþio 12 d. 102 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

2. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 11 03 d. nutarimas Nr. IX-1802 „Dël laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui sudarymo“. Vals- tybës þinios, 2003, Nr. 104–4653, 2 lapai. 3. Laikinosios komisijos tyrimo kryptys. Tyrimo kryptys nurodytos priedu Nr. 4 Lietu- vos Respublikos Seimo nutarimo 2003 12 02 Nr. IX-1868. Valstybës þinios, 2003, Nr. 114– 5122, 1 lapas. 4. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 12 02 d. nutarimas Nr. IX-1868 „Dël Seimo lai- kinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui iðvados“, Valstybës þinios, 2003, Nr. 114–5122, 13 lapø. 5. Lietuvos Respublikos Seimo nariø grupës teikimas pradëti apkaltos procesà Res- publikos Prezidentui Rolandui Paksui ir jame suformuluoti kaltinimai. 24 lapai. 6. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 12 23 d. nutarimas Nr. IX-1954 „Dël specialio- sios komisijos sudarymo“. Valstybës þinios, 2003, Nr. 121–5467, 1 lapas. 7. Lietuvos Respublikos Seimo nariø grupës, teikianèios pradëti apkaltos procesà Res- publikos Prezidentui Rolandui Paksui, paaiðkinimai. 28 lapai. 8. Specialiosios tyrimo komisijos „Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti“ tyrimo kryptys, 2 lapai. 9. 2003 12 30 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dël Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respubli- kos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Res- publikos pilietybë iðimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 daliai“. Valstybës þinios, 2003, Nr. 124–5643, 54 lapai. Tyrimas atliktas, vadovaujantis kalbos, susietos su teisiniø klausimø sprendimu ir arti- mos administraciniam stiliui, specifikos reikalavimais, taip pat kalbos, kaip bendravimo priemonës, kalbos logikos, kalbos kategorijø prasmës, kalbos kultûros reikalavimais. Atliekant tyrimà, vadovautasi mokslo darbais (….). TEKSTØ ANALIZË Pateiktieji dokumentai yra administracinio stiliaus juridinio postilio. Administraci- niam stiliui bûdingos stilistinës ypatybës: oficialumas, standartas, dalykinis tikslumas, aišku- mas, glaustumas, logiškumas. Sakiniai sudarinëjami pagal loginës sintaksës reikalavimus. Ðio stiliaus sakiniai turi bûti tiksliai, preciziðkai suformuluoti, kad nebûtø kaip kas nori interpretuojami bei suprantami. Kad tekstas bûtø visø vienodai suprantamas, þodþiai var- tojami tiesioginëmis reikðmëmis, bûdinga profesinë terminija. Pateiktieji dokumentai neatitinka administraciniam stiliui keliamø reikalavimø: daly- kinio tikslumo, aiškumo, glaustumo, logiškumo. Ðiø dokumentø dalykiniam tikslumui ir logiðkumui labiausiai kenkia terminø nacionalinis saugumas, grësmës nacionaliniam sau- gumui neaiðki vartosena. Valstybës saugumas – tai jos valstybingumo sergëjimas nuo pa- vojø, tai tautos valstybës turëjimas (þr. Dabartinës lietuviø kalbos þodyne (1993) þodþiø saugus, saugumas, valstybingumas aiðkinimà, p. 677, 909). Þodis grësmë minëtame þo- dyne aiðkinamas: „1. gresianti padëtis, grësimas, pavojus“ (p. 186) ir pateikiama pavyz- dþiø: Karo grësmë. Nedarbo grësmë (p. 186). Pateiktuosiuose dokumentuose taip pat visiðkai nemotyvuotai tapatinamos skirtingo tûrio ir prasmës sàvokos: Prezidentûra ir Prezidentas, Prezidento patarëjai. Sàvoka Prezi- SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 103 dentûra yra neþinoma (tam tikra prasme netgi svetima) Lietuvos Respublikos prezidento ástatymui ir apskritai Lietuvos teisinei sistemai. Sekant logikos moksle vyraujanèiomis sàvokos, sprendimo ir iðprotavimo teorijomis, bet kokia, tad ir Prezidentûros, Prezidento ar Prezidento patarëjø sàvoka charakterizuotina pagal jø „tûrᓠir „turiná“. Pasak V. Seze- mano, sàvokos tûris yra „objektø visetas, kurá apima kuri nors sàvoka“. Sàvokos turinys – tai „visetas tø þymiø, kurios sudaro sàvokà“ (plaèiau þr. Sezemanas, Logika, 1970, p. 36– 39). Kiekviena tiek mokslo, tiek bet kokios kitos veiklos sritis turi ne tik atskiras sàvokas „suriðti dësningumo ir visumos principais“, bet ir ið visø tarp sàvokø atrastø dësniø ir bûti- nø ryðiø sudaryti „tam tikrà aukðèiausià, visa apimanèià vienybæ, arba sistemà“ (ten pat, p. 51). Tad, viena vertus, sàvokø apibendrinimas ir siaurinimas negali priklausyti tik nuo ,„màstanèio subjekto nuoþiûros“ (ten pat, p. 60). Jis teisingas tuomet, jei sàvokos turiniui pridedamos ar atimamos ne bet kokios, o tik tos þymës, kurios „pritinka jos reikðmei“, t.y. „kurios papildo, tiksliau apsprendþia ir konkretizuoja jau priklausanèias jai þymes“ (ten pat, p. 60–61). Kita vertus, net pati paprasèiausia – taip vadinama nominalinë – sàvokos definicija galima tik tuomet, jei neþinomo (-ø) þodþio (-ø) reikðmë paaiðkinama þodþiu (- iais), kurio (-iø) reikðmë yra þinoma (ten pat, p. 66). Valstybës Saugumo Departamento paþyma „Dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grës- mæ valstybës nacionaliniam saugumui“ adresuojama Prezidentui, Seimo ir Vyriausybës vadovams. Paþyma kalbos, kaip bendravimo priemonës, logikos poþiûriu vienodai reikð- minga visoms Valdþios institucijoms kaip pagrindiniams nacionalinio saugumo uþtikri- nimo subjektams (þr. Nacionalinio saugumo pagrindø ástatymà, 2 str.), nes VSD paþyma siekiama, kad bûtø paðalintos negatyvios tendencijos ðalies saugumui, kad tokios tenden- cijos neperaugtø á grësmes nacionaliniam saugumui. VSD paþymos „Dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“ tekstas kalbos logikos poþiûriu reiðkia, kad ði paþyma teikiama kiekvienam ið ávardytø Valdþios institucijø vadovø, kad kiekvienas ið jø ávertintø negatyvias tendencijas, paðalintø trûkumus ir imtøsi veiksmingø priemoniø pagal LR Konstitucijà ir ástatymais apibrëþtà kompetencijà savo veiklos srityje. Seimo nutarimas „Dël laikinosios tyrimo komisijos ... sudarymo“ – logiðka reakcija á VSD paþymà. Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija, sudaryta „Dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui“, gavo uþduotá ávertinti, ar esamos aplinkybës kelia grësmæ Lietuvos valstybei. Tyrimo uþduotis plati – nustatyti tiek vidines, tiek iðorines grësmes (pabrëþtinai vartojama þodþio grësmë daugiskaita verèia manyti, kad turi bûti analizuoja- mos ir vidinës, ir iðorinës grësmës, Seimo veiklos trûkumai). Ið tokio vartojimo galima susidaryti áspûdá, kad susiklostë ypaè grësminga padëtis Lietuvos valstybingumui. Taèiau komisija, patvirtinusi tyrimo kryptis ið keturiø daliø: A. Prezidentas, B. Patarëjai (áskaitant visuomeninius), C. Kiti asmenys, D. Teisiniø dokumentø revizija ir tobulinimas, apsiribo- ja labai siauru objektu – Respublikos Prezidentu ir jo aplinka. Matyti komisijos veiklos neadekvatumas uþduoèiai. Tik esant pavadinimui „Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija dël Respubli- kos Prezidento Rolando Pakso vieðøjø ir privaèiøjø interesø nesuderinimo“ bûtø supranta- mos komisijos suformuluotos tyrimo kryptys. Dalyvis galimas, galima „Dabartinës lietuviø kalbos þodyne“ (1993) aiðkinamas dviem reikðmëmis: „1. kuris gali ávykti, atsitikti: Toks atsitikimas visai galimas. Tai negalimas 104 LIETUVIØ TAUTA daiktas. 2. leidþiamas, nedraudþiamas: Èia galima bûti, pasilikti. Ar galima áeiti? Galimas daiktas, dalykas (gali bûti)“ (p. 162). Veiksmaþodþio galëti, gali, galëjo antroji reikðmë „bûti ámanomam (spëjant, nujauèiant)“ paaiðkina, kad þodþiø junginys galimos grësmës nacionaliniam saugumui yra tik spëjamos, nujauèiamos, bet ne tikrai susiklosèiusios ir aiðkiai árodomos. VSD paþymoje tai vadinama negatyviomis tendencijomis. Laikinosios komisijos veikla baigiasi iðvadomis (p. 35). Uþduotis viena, o tyrimas orientuotas á kita. Iðvados neadekvaèios uþduoèiai. „Seimo nariø grupës teikime pradëti apkaltos procesà...“ taip pat trûksta administraci- niam stiliui bûtino dalykinio tikslumo. Kalbinës logikos poþiûriu, pakeitus pirminá tyrimo objektà Prezidentu, jo aplinka bei jø veiksmais, tolesnis tiek komisijos, tiek specialiosios komisijos tyrimas tampa kryptingu informacijos, nukreiptos prieð Prezidentà ir jo aplinkà, rinkimu, siekiant árodyti atitinkamas grësmes. Administraciniam stiliui visai nebûdingas individualumas, emocingumas, vaizdingu- mas. Þodþiø junginys gali bûti vertinama turi spëjimo, nuojautos atspalvá, todël toks for- mulavimas prasilenkia su dalykiškumu, tiesiog bûtinu administracinio stiliaus juridiniam postiliui. Specialiosios tyrimo komisijos tyrimo kryptys kalbos logikos bei kalbos, kaip bendra- vimo priemonës, poþiûriu nesuformuluotos. Nepakanka tik pakartoti „Teikimo pradëti ap- kaltos procesà...“ ðeðis abstrakèius kaltinimus, pridëjus þodá „iðtirti“. Dalykinis tikslumas ir aiðkumas reikalauja konkretizacijos, apibrëþianèios tyrimo ribas ir siekiamà rezultatà. Be to, matyti, kad Seimo nariø grupë, inicijavusi teikimà ir jame esanèius kaltinimus, kar- toja, perima ir toliau eskaluoja jau minëtà kalbiniu poþiûriu nepriimtinà laikinosios ko- misijos tyrimo kryptá ir gautas iðvadas. Teikime turëtø bûti tyrimo krypèiø konkretizacija, siekiant suteikti bendro pobûdþio kaltinimams konkretø turiná, ágalinantá vertinti kaltinimo ir tyrimo krypèiø pagrástumà, Kaip jau minëta, administraciniam stiliui bûdingas konkretumas, aiškumas, viena- reikšmiškumas. Nebûdingas abstraktumas. O kaltinimai, keliami Prezidentui ir jo ap- linkai, abstraktûs. Nesant tinkamai suformuluotø konkreèiø (dalykiniø) kaltinimo krypèiø, vëlgi paþeidþiami administracinio stiliaus reikalavimai. Teikimas suformuluotas tø paèiø komisijos nariø, vykdant vël tà paèià neadekvaèiai kryptingà veiklà ir jau realizuojant tai Seime, t.y. vykdant teikimà. O komisijos iðvados, kaip jau minëta, neiðplaukë ið tos uþduoties, kuri ðiai komisijai buvo suformuluota. Ði klaida eskaluojama toliau. Tai netinkama kalbos logikos poþiûriu. Teikime ir Specialiosios Tyrimo Komisijos „Tyrimo kryptyse“ kategoriškai teigiama, kad Prezidento veiksmai „sudarë grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui“, t.y. kad tos grësmës buvo ir yra. Taigi „negatyvios tendencijos“, nurodytos VSD paþymoje, laikino- sios komisijos iðvadose virsta konkreèiais átarimais Prezidentui ir jo aplinkos þmonëms. Vëliau visa tai tø paèiø asmenø ávardijama jau konkretesne forma teikime suformuluotuo- se kaltinimuose Prezidentui. Tokios painiavos administracinio stiliaus tekstuose neturëtø bû- ti. Ði painiava taip pat prieðtarauja kalbos, kaip bendravimo priemonës, logikai. Tuo labiau kad VSD paþyma, Laikinosios tyrimo komisijos iðvados ir Teikime suformuluoti kaltinimai grindþiami tais paèiais Valstybës Saugumo Departamento turimais duomenimis. Administraciniam stiliui bûtinas aiškumas ir tikslumas Specialiosios tyrimo komisijos „Tyrimo kryptyse“ ágauna neaiðkumo, netikslumo, painumo, iðtæstumo. Tokio neaiðkumo ir painumo pavyzdþiu gali bûti pirmoji bei ðeðtoji kryptys, kurios ið esmës yra ne kas kita, SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 105 kaip tik pakartoti tie patys kaltinimai Prezidentui. Treèioji ir ketvirtoji kryptys ið esmës teigia tà patá, todël logikos poþiûriu daroma loginë klaida – nesilaikoma elementaraus loginio skirstymo reikalavimø. Pirmojoje kryptyje, kaip ir pirmajame kaltinime Prezidentui, suformuluota prielaida, kad Prezidentui dël savo veiksmø tapus ir esant paþeidþiamam, ávertinant jo vaidmená vidaus ir tarptautinëje politikoje, prieštarauja kitiems kaltinimams bei kryptims, pateikia- moms, kaip pirmojo punkto išvada. Kitos penkios kryptys – iðtirti kaltinimus dël neuþtik- rintos Valstybës paslapties apsaugos, neteisëtos átakos privaèiø subjektø veiklai, nesuderintø vieðøjø ir privaèiøjø interesø, sutrikdyto valstybës valdþios institucijø darnaus funkciona- vimo, aplaidaus pareigø vykdymo – apima tik Prezidento vidaus politikà. Grësmë ar grës- mës Lietuvos nacionaliniam saugumui tarptautinëje politikoje visai neminimos. Taigi paþeidþiamas loginis dësnis – iðvada prieðtarauja prielaidai. „Tyrimo kryptyse“ nepateisinama ir raštingumo klaida: „... nustato šias Komisijos tyrimo kryptys“. Vartojamas daugiskaitos vardininkas, o veiksmaþodis nustato reikalauja galininko: „... nustato kryptis“. Teikime nurodyta sàsaja su Konstitucinio Teismo nutarimu. Tai kalbos logikos poþiû- riu neatitinka uþduoties bei administracinio stiliaus reikalavimø. Negatyviø tendencijø ar galimø grësmiø nacionaliniam saugumui poþiûriu Konstitucinio Teismo nutarimas dël pi- lietybës suteikimo Jurij Borisov reikðmingas tik tiek, kiek dekretas ta dalimi, kuria iðimties tvarka suteikiama pilietybë Jurij Borisov, kelia pavojø Lietuvos nacionaliniam saugumui. O turi bûti uþduoties konkretumas, aiðkiai apibrëþtos jos vykdymo ribos, aiðkios viena- reikðmës tyrimo iðvados. IŠVADOS 1. VSD paþyma „Dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“ adresuojama Prezidentui, Seimo ir Vyriausybës vadovams. Paþyma kalbos, kaip bendravimo priemonës, logikos poþiûriu vienodai reikðminga visoms Valdþios instituci- joms kaip pagrindiniams nacionalinio saugumo uþtikrinimo subjektams (þr. Nacionalinio saugumo pagrindø ástatymà, 2 str.), nes VSD paþyma siekiama, kad bûtø paðalintos nega- tyvios tendencijos ðalies saugumui, kad tokios tendencijos neperaugtø á grësmes naciona- liniam saugumui. VSD paþymoje ávardyti adresatai ir konstatuotos negatyvios tendencijos (pirmasis psl., 1–4 punktai). Paþyma kalbos logikos poþiûriu reiðkia, kad ji teikiama kiek- vienam ið ávardytø Valdþios institucijø vadovø, kad kiekvienas ið jø ávertintø negatyvias tendencijas, paðalintø trûkumus ir imtøsi veiksmingø priemoniø pagal LR Konstitucijà ir ástatymais apibrëþtà kompetencijà savo veiklos srityje. Seimo nutarimas „Dël Seimo lai- kinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui sudarymo“ – logiðka reakcija á VSD paþymà. 2. Laikinosios Tyrimo Komisijos nustatytos tyrimo kryptys – Respublikos Preziden- tas, patarëjai, kiti asmenys, teisiniø dokumentø revizija ir tobulinimas – ir LTK tyrimas ðiomis kryptimis prieðtarauja kalbos, kaip bendravimo priemonës, loginei sampratai, nes neatitinka tyrimo pagrindø, apibrëþtø VSD paþymoje, ir tyrimo uþduoties, jo ribø, apibrëþ- tø Seimo nutarime „Dël laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacio- naliniam saugumui sudarymo“. LTK ið visø galimø grësmiø nacionaliniam saugumui savavaliðkai iðskiria ir ávardija Respublikos Prezidentà ir jo aplinkà kaip grësmæ naciona- liniam saugumui ir tokiu bûdu susiaurina, ið esmës pakeièia patá tyrimo, grindþiamo VSD paþyma, objektà. 106 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

3. Seimo nutarimo „Dël Seimo laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietu- vos nacionaliniam saugumui“ iðvados prieðtarauja kalbos loginei sampratai, nes Seimas ðiuo nutarimu patvirtina LTK klaidà, padarytà pakeièiant patá tyrimo objektà, tyrimo ribas ir kryptis, formuluojant iðvadas. 4. Nors LTK iðvados grindþiamos tais paèiais, kaip ir VSD paþyma, duomenimis, LTK iðvados, kuriomis formuluojami kaltinimai Respublikos Prezidentui, kalbos logikos po- þiûriu neiðplaukia ið VSD paþymoje teiktø duomenø: VSD paþymoje, skirtingai nei LTK iðvadose, nëra átarimø dël Prezidento kaltumo. 5. Seimo nariø grupës teikimas pradëti apkaltos procesà Respublikos Prezidentui Ro- landui Paksui ir jam suformuluoti kaltinimai prieštarauja kalbos loginei sampratai, nes ðiuo teikimu bei jame iðsakytais kaltinimais patvirtinama ir pratæsiama LTK padaryta klai- da – pakeisti tyrimo objektà, tyrimo kryptis ir atitinkamai formuluoti tyrimo iðvadas. 6. Seimo nutarimas „Dël specialiosios komisijos sudarymo“ prieðtarauja kalbos logi- kai, nes STK sudarymu áteisinama LTK klaida pakeisti tyrimo objektà, tyrimo kryptis ir formuluoti netinkamas iðvadas; STK sudarymu pritariama LTK iðvadø pagrindu suformu- luotiems kaltinimams. Dël ðios prieþasties STK formuluoja tokià pat, kaip ir LTK, veiklos kryptá, kurios tikslas – apkaltinti Respublikos Prezidentà. 7. Seimo nariø grupës, teikianèios pradëti apkaltos procesà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, paaiðkinimai STK prieðtarauja kalbos logikai, kadangi paaiðkinimai grin- dþiami tokiomis LTK uþduoties, atlikto tyrimo bei iðvadø formulavimo sampratomis, ku- rios nesuderinamos su principiniais kalbos logikos reikalavimais. Paþymëtina, kad paaiðkinimus STK teikë LTK nariai. 8. STK „Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti“ tyrimo kryptys prieðtarauja kalbos logikos sampratai, kadangi tokiu bûdu patvirtinamas ir toliau pleèia- mas logiðkai ydingai suformuluotas LTK tyrimas ir jo iðvados. Be to, ðiuo atveju tapatina- mi kaltinimai ir tyrimo kryptys. Ðio loginio ydingumo në kiek neðalina prie kaltinimø pridedamas þodis ,,iðtirti”. Kaltinimø ir tyrimo krypèiø tapatumas kalbos logikos poþiûriu reiðkia, jog tyrimo kryptingumas savaime suponuoja kaltinimus. 9. Negatyviø tendencijø ar galimø grësmiø nacionaliniam saugumui poþiûriu Konsti- tucinio Teismo nutarimas dël pilietybës suteikimo Jurij Borisov reikðmingas tik tiek, kiek dekretas ta dalimi, kuria iðimties tvarka suteikiama pilietybë Jurij Borisov, kelia pavojø Lietuvos nacionaliniam saugumui. Lietuviø filologijos specialistë Danutë Tarvydaitë“1 Nepagrásti priekaiðtai Prezidentui Seimo laikinosios komisijos pirmininkas jos darbo metu ne kartà þiniasklaidoje prie- kaiðtavo Prezidentui, kad jis, girdi, neateisiàs á tardymus, duodant suprasti, kad bijàs duoti parodymus. Dël to Respublikos Prezidentas 2003 m. lapkrièio 28 d. kreipësi á Komisijà specialiu raðtu: „Esu ne kartà pareiðkæs, kad bendradarbiausiu su Komisija, ir vël patvir- tinu tà savo pasiryþimà. Taèiau bûdamas Valstybës vadovu ir gerbdamas Konstitucijà bei ástatymø reikalavimus, esu saistomas pareigos saugoti valstybës paslaptis. Pabrëþiu, kad minëtà pareigà turite ir Jûs, gerbiami Komisijos nariai.

1 LR Seimo archyvas. SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 107

Siekdamas tinkamai ávykdyti minëtà pareigà ir norëdamas uþkirsti kelià galimam ne- teisëtam valstybës paslapties atskleidimui, ne kartà reikalavau Komisijos pateikti jà domi- nanèius klausimus raðtu, kad galëèiau iðsiaiðkinti Komisijos renkamà informacijà bei Komisijos tiriamas aplinkybes, ar ji nepriskirta prie valstybës saugotinos informacijos. Kaip Valstybës vadovas privalau nesudaryti tokio precedento, kai siekiama, kad Preziden- tas vieðai teiktø parodymus dël aplinkybiø, kurios gali bûti valstybës paslaptis. Pakartotinai kreipiuosi á Komisijà ir reikalauju raðtu pateikti klausimus, á kuriuos turëèiau atsakyti, kad mano bûsimi paaiðkinimai neatskleistø valstybinës paslapties informacijos.“1 Beje, tuo metu þiniasklaidoje daþniausiai Seimo laikinoji komisija ir traktuota kaip aukðtesnë ir uþ valstybës vadovà. Ðtai 2003 m. lapkrièio 15 d. „Vakaro þinios“ infor- muoja savo skaitytojus: „Seimo komisija tardys R. Paksà“. Èia raðoma: „Vakar komisijos pirmininkas Aloyzas Sakalas pasiraðë kvietimà prezidentui [á apklausà]. Seimo pirminin- kas Artûras Paulauskas pritartø siûlymui atsisakyti ástatymuose numatyto draudimo nau- doti operatyvines priemones prieð prezidentà. A. Paulauskas sakë, jog pritartø, kad ástatymuose bûtø panaikintas prezidento imunitetas ir bûtø galima slapta klausytis jo tele- foniniø pokalbiø, kaip ir visø kitø Lietuvos þmoniø. Anot Seimo pirmininko, jeigu þmogus gyvena dorà gyvenimà ir nedaro nusikaltimø, jam nëra ko bijoti. Jis taip pat paþymëjo, jog „prezidento ðeðëlyje kûrësi, o gal jau buvo sukurta korupcinë sistema, kuri bandë daryti átakà ne tik policijai, bet ir konkursams“.

„Kas ne su manim, tas prieš mane …“ Jeigu uþsiminëme apie valdþios vyrus ir jø teiginius þiniasklaidoje, tai reikia pasakyti, kad kai kurie jø vos tik prasidëjus Seimo tyrimo komisijos darbui jau tarsi nedvejodami teisë Prezidentà ir jo patarëjus. Nevengta to ir uþsienio spaudoje. Pavyzdþiui, DELFI internetiniame 2003 m. lapkrièio 17 d. puslapyje iðspausdintas straipsnis: „V. Landsbergis: Prezidentas tapo Rusijos spectarnybø plano auka“. Toliau: „Prezidentas Rolandas Paksas tapo Rusijos specialiøjø tarnybø parengto plano auka“, – Lenkijos dienraðèiui „Gazeta Wyborcza“ sakë Seimo narys Vytautas Landsbergis. „Lietuvai gresia ne Rusijos nusikaltëliai, o ðià ðalá valdanti partija, kitaip sakant, Lu- biankos þmonës“, – Lenkijos dienraðèiui sakë Tëvynës sàjungos narys V. Landsbergis pri- durdamas, kad, jo nuomone, dël skandalo Prezidentas turëtø atsistatydinti. V. Landsbergis teigë, jog Lietuvai atskleidþiant Prezidento aplinkos ryðius su Rusijos nusikaltëliais didelæ paramà suteikë JAV specialiosios tarnybos, nors, pasak V. Landsber- gio, ir Lietuvos valstybës Saugumo departamentas dirba labai gerai. „Amerikieèiai papraðë mûsø specialiøjø tarnybø áspëti prezidentà apie tai, kas vyksta jo aplinkoje, taèiau R. Paksas á tai nesureagavo“, – tvirtina V. Landsbergis. „„Paksogeitas“ galëjo bûti pavojingas tuo atveju, jeigu visi atskleisti faktai paaiðkëtø ateinanèiø metø kovo ar balandþio mënesiais – Lietuvos stojimo á ES ir NATO iðvakarëse, nes tada kokia nors ðalis galëtø áðaldyti Lietuvos narystës sutarties ratifikavimà“, – mano Seimo narys. Dienraðèiui V. Landsbergis teigë, kad „Rusijos specialiøjø tarnybø tikslas – dominuoti buvusiose posovietinëse teritorijose, kokia nors forma pririšti kaimynus prie Rusijos, tai bandoma padaryti Ukrainoje ir Gruzijoje“.

1 http://www.lrp.lt. 108 LIETUVIØ TAUTA

Daugelis Lenkijos dienraðèiø pirmadiená taip pat praneða apie R. Pakso populiarumo nuosmuká. O kiek vëliau, 2003 m. gruodþio 1 d., vël tame paèiame DELFI internetiniame pusla- pyje naujas nuosprendis: „V. Landsbergis: prezidentas spaudþia Seimo komisijà“: „Pre- zidentas Rolandas Paksas pirmadiená ðaukia Valstybës gynimo tarybos (VGT) posëdá, siekdamas „paspausti“ Prezidentûros skandalà tirianèià komisijà prieð pat jai paskelbiant savo iðvadas. Tai pirmadiená Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiðkë buvæs Sei- mo pirmininkas ir konservatoriø lyderis Vytautas Landsbergis.“ „Prezidentas sukvietë VGT, kad per jà padarytø psichologiná spaudimà komisijai ir jos nariams“, – teigia V. Landsbergis. „Galbût siekiama paspausti komisijà, kad ji nepada- rytø per daug grieþtø ir galutiniø iðvadø“, – paþymëjo jis. Konservatoriaus nuomone, Prezidentas tokiu bûdu dar kartà ignoruoja Seimo praðymà nedaryti átakos Prezidentûros skandalà tirianèiai komisijai. Be to, V. Landsbergis pareiðkë manàs, kad R. Paksas ne kartà sulauþë priesaikà: „Prie- saika yra sulauþyta deðimtis kartø, taèiau matysime, kà pasakys galimas grësmes naciona- liniam saugumui tirianti Seimo laikinoji komisija“. Galimas grësmes nacionaliniam saugumui tirianti komisija savo iðvadas ketino patvirtinti pirmadiená popiet, VGT posëdis suðauktas 11 valandà. V. Landsbergis taip pat teigë neabejojàs, jog po parlamentinës tyrimo komisijos iðva- dø paskelbimo Prezidentui bus inicijuota apkalta. „Að neabejoju, jog Seimas imsis apkal- tos iniciatyvos. Kito kelio nëra“, – sakë jis. „Devyniø nariø komisija buvo sudaryta lapkrièio pradþioje, gavus Valstybës saugumo departamento (VSD) informacijà dël galimø prezidento aplinkos ryðiø su abejotinos repu- tacijos asmenimis, slaptos informacijos nutekëjimo ið Prezidentûros á nusikaltëliø sluoks- nius, dosniausio prezidento rëmëjo bendrovës „Avia Baltika“ vadovo Jurijaus Borisovo spaudimo valstybës vadovui. Pastaràjá kartà VGT posëdþiavo spalio 31 dienà, vos ásiplieskus skandalui dël galimø prezidento aplinkos atstovø ryðiø su nusikalstamu pasauliu ir slaptos informacijos nutekë- jimo ið Prezidentûros. Prezidento vadovaujamà VGT sudaro Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas, premjeras Algirdas Brazauskas, kraðto apsaugos ministras Linas Linkevièius, kariuomenës vadas genero- las majoras Jonas Kronkaitis ir Valstybës saugumo departamento vadovas Meèys Laurinkus. Anksèiau á posëdþius taip pat bûdavo kvieèiami Seimo Nacionalinio saugumo ir gyny- bos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas, vidaus reikalø ministras Virgilijus Bulovas ir uþsienio reikalø ministras Antanas Valionis, taèiau pastarajame posëdyje jie nedalyvavo.“1 Beje, Valstybës gynimo taryba nieko nerado, dël ko galëtø kilti grësmë nacionaliniam sau- gumui. Po jos posëdþio kraðto apsaugos ministras Linas Linkevièius þurnalistams pareiðkë:

„Baikite gàsdinti pasaulá ir save apie grësmes, kurios gal ir kyla treèiojo pasaulio ðalims. Mûsø Vyriausybë ir kitos valstybinës insti- tucijos dirba skaidriai ir sklandþiai, sudarydamos visas prielaidas kitø metø pavasará integ- ruotis á NATO ir Europos Sàjungà, turi patikimos partnerës vardà.“2

1 http://www.delfi.lt. 2 Lietuvos þinios. 2003 m. gruodþio 3 d. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 109

Bet ir po VGT posëdþio konservatoriai toliau atkakliai skambino pavojaus varpais. „Jø vienas Tëvynës sàjungos (konservatoriø) lyderis, parlamentaras Vytautas Land- sbergis siûlo Seimui nusiøsti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui laiðkà, kuriame bûtø praðoma apriboti Rusijos slaptøjø tarnybø veiklà Lietuvoje. Rezoliucijos projek- tà „Dël laiðko Rusijos Federacijos prezidentui“ vakar (2003 12 02. – Aut.) jis áregist- ravo Seimo posëdþio sekretoriate. „Ekscelencija, brangindami gerø santykiø tarp mûsø ðaliø galimybæ, praðome apriboti Jûsø ðalies slaptøjø tarnybø ardomàjà veiklà Lietu- voje“, – toká laiðkà Putinui siûlo iðsiøsti V. Landsbergis,“ – raðoma tame paèiame laik- raðtyje. Taèiau dalis seimûnø vis dëlto dar suvokë, kad nors humoras ir geras dalykas, bet kadangi já ne visi vienodai supranta, tad ir tà V. Landsbergio laiðkà paliko kaip „pro- jektà“. Sprendþiant ið pasisakymø spaudoje atrodo, kad vos tik prasidëjus Prezidento apkal- tai jos sëkminga baigtimi neabejojo ir Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas. 2003 m. gruodþio 3 d. „Lietuvos þinios“ iðspausdinto interviu pavadinimu – „Paulauskas siûlo vy- riðkà sprendimà“. Seimo pirmininkas jau akcentuoja, kad Prezidentas turi atsistatydinti, ir kol jis to nepadaro, „tai ir þala valstybës prestiþui, ir paralyþiuotas inteligentijos darbas. Visuomenë sluoksniuojasi, dalijasi, tai niekam nenaudinga “ O á klausimà, ar negalvoja atsisësti á „iðlaisvintàjà“ Prezidento këdæ, Seimo pirmininkas atsakë: „Mano sprendimas dël kandidatavimo priklausys nuo daugelio aplinkybiø. Ðiandien sakyti – taip ar anaip – dar labai anksti. Taèiau laikausi nuostatos: niekada nesakyk niekada.“ Grësmës be grësmiø Þiniasklaidoje ir ið tituluotø vyrø buvo daug girdima apie „prezidento skandalà“, „grës- mes nacionaliniam saugumui“, nors në vienas ir nepateikdavo konkreèiø faktø. Árodymø apie „grësmes nacionaliniam saugumui“, atrodo, taip niekad ir nesulaukta nei ið VSD, nei ið Seimo pirmininko ar kitø institucijø. „Kauno diena“ 2003 m. gruodþio 2 d. straipsnyje „Medþiagos Prezidentui niekas nepateikë“ raðo: „ Praëjusià savaitæ Prezidentas Rolan- das Paksas VGT (Valstybës gynimo Tarybos. – Aut.) vardu teisëtvarkos ir specialiøjø tar- nybø bei Seimo specialiosios komisijos papraðë nedelsiant pateikti jam informacijà, susijusià su galimomis grësmëmis valstybës saugumui. Prezidentûros atstovai teigë, kad ði medþia- ga reikalinga VGT darbui. Tuomet Valstybës saugumo departamentas pareiðkë, kad ðios medþiagos neturi, nes jà perdavë Generalinei prokuratûrai. Ði savo ruoþtu pareiðkë, kad jos tiriamoje baudþiamojo- je byloje, iðkeltoje „Avia Baltikos“ savininkui Jurijui Borisovui, tokios medþiagos nëra. Seimo komisijos vadovas Aloyzas Sakalas atsisakë medþiagà pateikti Prezidentui tvir- tindamas, kad komisija privalo atsiskaityti tik Seimui. Vienintelis policijos generalinis ko- misaras Vytautas Grigaravièius sakë galintis VGT vadovui R. Paksui perduoti informacijà, kurià Policijos departamentas suteikë ir parlamentinei komisijai. Vakar paaiðkëjo, kad R. Paksas gavo su skandalu susijusios medþiagos ið Generalinës prokuratûros ir Policijos departamento. Prezidentûros spaudos tarnybos praneðë, kad abie- jø institucijø pateiktoje medþiagoje „nieko nenurodoma apie galimas grësmes nacionali- niam saugumui“. Ði informacija lyg ir patvirtino, kaip organizuotai siekta bet kokiomis priemonëmis sukompromituoti Prezidentà, kad po to galima bûtø já ir paðalinti nepaisant árodymø tikrumo.“ Gráþtantis lëktuvu ið sëkmingo vizito uþsienyje...

Po átempto darbo Prezidentûroje (2003 m. liepos 23 d.) Susitikime su NATO Generaliniu sekretoriumi Dþordþu Robertsonu (George Robertson; Briuselis, 2003 m. lapkrièio 4 d.)

Susitikime su Belgijos Karalystës Ministru Pirmininku Guy Verhofstadtu (Briuselis, 2003 m. lapkrièio 5 d.) 112 LIETUVIØ TAUTA

Teisinis paþymos ávertinimas Gráþkime prie cituotos VSD paþymos. Kai kurie teisininkai jà taip vertino: „Lietuvos Respublikos Valstybës saugumo departamento generalinis direktorius Me- èys Laurinkus 2003 10 21 suraðë raðtà Nr. (03)-19-1155s-397s „Dël negatyviø tendenci- jø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“, kurá adresavo trims asmenims: Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui. VSD paþymoje „Dël negatyviø tendencijø“ apibendrintai nurodomi ðie rizikos veiks- niai ar grësmës Lietuvos nacionaliniam saugumui: 1. „agresyvus Rusijos stambaus kapitalo skverbimasis á strategiðkai svarbius Lietu- vos elektros energetikos, dujø, naftos, transporto sektorius. Aktyvus domëjimasis galimy- be investuoti Lietuvoje yra sietinas su Lietuvos greitu stojimu á NATO ir ES. Dalá Rusijos investicijø vertintume kaip siekimà legalizuotis ir iðeiti á Vakarø rinkas“; 2. „tarptautiniø organizuotø nusikalstamø struktûrø skverbimasis á Lietuvà, kuris taip pat gali bûti siejamas su Lietuvos ásijungimu á europines ir transatlantines struktûras. Siekdamos uþsitikrinti palaikymà bei ágyvendinti savo tikslus Lietuvoje nusikalstamos gru- puotës ieðko kontaktø aukðèiausiuose Lietuvos valdþios sluoksniuose“; 3. „Lietuva naudojama kaip treèioji ðalis ginklø, neplatinamø bei dvigubo panaudo- jimo medþiagø prekybai ir platinimui; 4. „Lietuva taip pat yra panaudojama kaip treèioji ðalis, vykdant neteisëtas finansi- nes operacijas (kontrabanda, pinigø plovimas) tarptautiniam terorizmui finansuoti“ ir daroma išvada, jog: „R. Aèas ir R. Smailytë, per kurià yra palaikomi daugelis kompromituojantá pobûdá turinèiø kontaktø, patenka á asmenø, kurie yra VSD ir NATO ðaliø specialiøjø tarnybø tyrimo objektas, spektrà“; „NATO šaliø specialiàsias tarnybas domina R. Aèo veikla bei jo átaka, priimant svar- bius nacionalinio saugumo poþiûriu sprendimus“; „dël kompromituojanèiø ryðiø LR Prezidento patarëjas R. Aèas yra paþeidþiamas, todël priimant sprendimus, susijusius su valstybës nacionaliniu saugumu, gali bûti átako- jamas suinteresuotø asmenø“. Nors VSD paþymoje „Dël negatyviø tendencijø“ nenurodyta, kokiu norminiu ak- tu ir faktiniu pagrindu vadovaudamasis VSD generalinis direktorius suraðë ðá doku- mentà bei kokiø tikslø juo siekë, vis dëlto galima manyti, jog suraðydamas paþymà „Dël negatyviø tendencijø“ VSD vadovas vadovavosi Lietuvos Respublikos valsty- bës saugumo departamento ástatymo1 8 str. 10 p., sekant kuriuo Valstybës saugumo departamentas, „ágyvendindamas jam iðkeltus uþdavinius, valstybës saugumo klausi- mais teikia informacijà, iðvadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei […]“. Nepaisant nei Nacionalinio saugumo pagrindu III dalies 12 skyriaus pirmojo sakinio, sekant kuriuo vadovaujanèiomis nacionaliná Lietuvos valstybës saugumà uþtikrinanèiomis institucijomis savo kompetencijos ribose yra visos aukðèiausios valstybës institucijos: Res- publikos Prezidentas, Vyriausybë ir Seimas, nei paèioje paþymoje „Dël negatyviø tenden- cijø“ nurodyto eiliškumo, ðià paþymà, suraðytà 2003 10 21, VSD generalinis direktorius pirmiausia, t.y. 2003 10 28, pateikë Seimo Pirmininkui A. Paulauskui.

1 Toliau – Valstybës saugumo departamento ástatymas arba VSDÁ. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 113

Po 2 dienø, t.y. 2003 10 30, Seimo Pirmininkas, pasikvietæs Seimo frakcijø vadovus, informavo juos apie tai, kad ir kokià (kokio turinio) paþymà jis gavo ið VSD generalinio direktoriaus. Apie ðià, savo turiniu slaptà VSD paþymà „Dël negatyviø tendencijø“ Seimo Pirmi- ninkas pas já susirinkusiems Seimo frakcijø vadovams pasakojo ir davë betarpiðkai su- sipaþinti su paþyma, þinodamas, taèiau nekreipdamas dëmesio á tai, kad tarp ðiame pasitarime dalyvaujanèiø Seimo nariø yra ir tokiø, kurie neturi teisës dirbti su vals- tybës paslaptá sudaranèia informacija (t.y. neturi teisës þinoti valstybës paslaptá su- daranèiø þiniø). Respublikos Prezidentui paþyma „Dël negatyviø tendencijø“ áteikta tik 2003 11 31, t.y. praëjus 3 dienoms po to, kai su ðia paþyma buvo supaþindintas Seimo Pirmininkas ir Seimo frakcijø vadovai. VSD paþymos „Dël negatyviø tendencijø“ turinio analizë neleidþia abejoti, kad pa- teikdamas jà Seimo Pirmininkui VSD generalinis direktorius siekë visiðkai kitø tikslø, nei Seimo iniciatyva pradëti Respublikos Prezidento apkaltà. Antai, jau pats paþymos pavadinimas „dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“ rodo, jog paþymoje VSD vadovas konstatuoja ne kon- kreèius pavieniø asmenø paþeidimus ar nusikalstamo elgesio faktus (atskiri faktai pamini- mi tik kaip teiginiø ar iðvadø iliustracijos), o ávardija bendrà tendencingumà, vyraujanèias kryptis ir polinkius Lietuvos ekonominiame ir politiniame gyvenime, kurios, VSD vadovo ásitikinimu, ðiai dienai kelia grësmæ valstybës nacionaliniam saugu- mui. Vadinasi, paþymoje „Dël negatyviø tendencijø“ ávardytos kryptys ar polinkiai, viena vertus, bûdingi visai Lietuvos ekonomikai ir visam politiniam Lietuvos gyvenimui, iðreiðkia bendrà Lietuvos mastu vyraujantá tendencingumà. Bet kokio reiškinio „ten- dencijas“ galima áþvelgti tik vertinant mastà ir nuolatiná pasikartojimà. „Tendencijø“ jo- kiu bûdu neámanoma formuluoti vertinant vieno ar kad ir keleto pavieniø asmenø veiksmø. Prieðingu atveju, t.y. jei tai liestø konkretø vienà asmená ar asmenis, kuris (-ie) ar kurio (-iø) veikla, VSD vadovo manymu, keltø grësmæ Lietuvos nacionaliniam saugumui, taèiau tai nesudarytø bendros Lietuvai kaip valstybei bûdingos tendencijos, VSD vadovui nerei- këtø á tai atkreipti visø aukðèiausiø valstybës vadovø dëmesio, nebûtø bûtina formuluoti jokiø paþymø, o pakaktø patraukti ðá asmená teisinën atsakomybën ar oficialiai raðtu áspëti já laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ástatymø, nevarþyti kitø þmoniø teisiø ir laisviø bei nedaryti kitø teisës paþeidimø, supaþindinant já su galimomis teisinëmis pasek- mëmis, kaip kad tà numato VSDÁ 81 str. Kita vertus, sàvoka „tendencija“, savo turiniu iðreiðkianti ir apibrëþianti kryptá, polin- ká vystytis tam tikra linkme, visuomet orientuota á ateitá. „Tendencija“ neapibûdina kon- kretaus praeityje buvusio fakto, o leidþia suvokti, kur link bus judama, jei tam nebus uþkirstas kelias ar ávestos atitinkamos korektyvos. Vadinasi, paþymoje „Dël negatyviø tendencijø“ VSD vadovas visø aukðèiausiø valstybës vadovø dëmesá atkreipë á Lietuvos ateitá ir, jei nori kaþkà pakeisti, jau dabar imtis atitinkamø korektyvø. Sekant paþyma, „negatyvias tendencijas, kelianèias grësmæ Lietuvos valstybës sau- gumui“, VSD vadovas áþvelgia sferose, kurias reguliuoja ir kontroliuoja ne Respublikos Prezidentas, o Vyriausybë: strategiðkai svarbiø Lietuvos elektros energetikos, dujø, naftos, transporto sektoriaus ámoniø privatizavimas, o ir apskritai investicijos á Lietuvos ûká; kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigø plovimu; iðskirtinës paskirties objektø 114 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

(tokiø kaip ginklai, dvigubos paskirties daiktai ar medþiagos) eksportas ið Lietuvos Respub- likos. Paþymoje nëra në vieno nei tiesiogiai iðsakyto þodþio, nei uþslëptos minties, kuri leistø manyti, esà vertindamas jam þinomus faktus VSD vadovas paþyma ,,Dël negaty- viø tendencijø“ iðreiðkia savo susirûpinimà tuo, ar Respublikos Prezidentas tinkamai vykdo savo kaip valstybës vadovo pareigas, tuo labiau – iðreiðkia abejonæ, ar pats Res- publikos Prezidentas aktyviai neátakoja ir neskatina ðiø negatyviø tendencijø. Beje, tiek duodamas interviu visuomenës informavimo priemonëms, tiek apklausiamas ávairiose Seimo komisijose VSD vadovas ne kartà pabrëþë, kad nei raðydamas paþymà „Dël negaty- viø tendencijø“, nei dabar „Respublikos Prezidentui jis neturi visiðkai jokiø pretenzijø“. Gavæ VSD paþymà „Dël negatyviø tendencijø“, visi aukðèiausi valstybës pareigûnai – tad ir Seimo Pirmininkas – privalëjo atlikti tuos veiksmus, kuriø ið jø reikalauja Naciona- linio saugumo pagrindø 13, 14 ir 15 skyriai. Nacionalinio saugumo pagrindø II dalies 9 skyrius apibrëþia „rizikos veiksnius ir pa- vojus Lietuvos saugumui“. Bendriausia prasme tokiais laikomi „pavojai ir rizikos veiksniai, kurie Lietuvai nepa- lankiomis sàlygomis neginèijamai gali pasireikðti. Konkretûs rizikos veiksniai ir pavojai vardijami Nacionalinio saugumo pagrindø II dalies 9 skyriaus Pirmajame ir Antrajame skirsniuose (atitinkamai: „rizikos veiksniai ir pavojai ið uþsienio“ bei „galimi vidaus rizi- kos veiksniai ir vidinës krizës“). Sekant Nacionalinio saugumo pagrindø III dalies 12 skyriaus nuostatomis, nacionali- nio saugumo uþtikrinimui vadovaujanèiomis institucijomis yra valstybës aukðèiausiosios vadovaujanèios institucijos – Respublikos Prezidentas, Vyriausybë ir Seimas. Kitos insti- tucijos (tokios kaip Valstybës gynimo taryba, Kraðto apsaugos ministerija, kariuomenë, Valstybës sienos apsaugos tarnyba, policija, VSD, Specialiøjø tyrimø tarnyba ir pan.) yra laikomos vykdomosiomis institucijomis. Kiekviena ðiø institucijø Lietuvos valstybës nacionaliná saugumà uþtikrina realizuoda- ma bûtent jai Nacionalinio saugumo pagrindø suteiktà kompetencijà. Prieðingu atveju, t.y. imdamasi tokiø veiksmø, kuriuos atlikti Nacionalinio saugumo pagrindai paveda ki- tai valdþios institucijai, ta institucija ar pareigûnas pats kelia rizikà Lietuvos nacio- naliniam saugumui – realizuodama jai nesuteiktà valdþià konkreti valstybës institucija (pareigûnas) neigiamai átakoja Konstitucija ir ástatymais apibrëþtà valstybës valdþiø tarpu- savio bendravimà, o tai gali iðkreipti ir konstitucinæ Lietuvos valstybës santvarkà. Sekant Nacionalinio saugumo pagrindø III dalies 14 skyriaus Pirmojo skirsnio pirmà- ja pastraipa, Lietuvos Respublikos teritorijos nelieèiamybæ saugo, valstybës saugumà ir vieðàjà tvarkà garantuoja bei ministerijø ir kitø valstybës ástaigø, ágyvendinanèiø ðias ga- rantijas, veiklà koordinuoja Vyriausybë. Bûtent Vyriausybë vadovauja visø nacionali- nio saugumo priemoniø ágyvendinimui, yra atsakinga uþ strateginá nacionalinio saugumo planavimà, privalo turëti ir ágyvendinti specialià ekonominio saugumo uþ- tikrinimo veiksmø programà, yra atsakinga uþ valstybinës informacijos valdymo ir jos apsaugos uþtikrinimo sistemos sukûrimà ir jos funkcionavimà. Realizuodama Nacionalinio saugumo pagrindø jai pavestas funkcijas (pareigas) Vy- riausybë sudaro Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupæ, kuri, „atsiþvelg- dama á grësmiø ir rizikos veiksniø monitoringo duomenis bei galimø kriziniø situacijø prognozes, rengia ir teikia Vyriausybei iðankstiniø veiksmø bei priemoniø, skirtø rizikos veiksniø negatyviam poveikiui sumaþinti ir krizëms iðvengti, pasiûlymus ir projektus“, SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 115 taip pat „rengia iðvadas ir pasiûlymus Vyriausybei aktualiais nacionalinio saugumo stip- rinimo klausimais“. Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupë bendradarbiauja su Kriziø valdy- mo centru ir naudojasi jo teikiama informacija bei rekomendacijomis. Vyriausybës ásteig- tas Kriziø valdymo centras yra pagrindinis valstybës ávairaus pobûdþio kriziø valdymo strateginiu lygmeniu ðtabas, kuris „atlieka kompleksiná rizikos veiksniø ir grësmiø mo- nitoringà bei prognozuoja galimas krizes“, taip pat „koordinuoja valstybës institucijø veiklà kriziø prevencijos srityje“ bei uþtikrina „efektyvià kriziø valdymo infrastruktûrà“. Kriziø valdymo centre nuolat veikia grësmiø ir kriziniø reiðkiniø monitoringo bei kriziø prognozavimo ekspertø grupës, sudarytos ið daugelio valstybës institucijø deleguotø eks- pertø bei pareigûnø. Ðios grupës ikikriziniu laikotarpiu kompleksiðkai analizuoja valstybës institucijø renkamà informacijà, atspindinèià grësmiø ir rizikos veiksniø dinamikà, prognozuo- ja krizës kilimo grësmæ ir jos vystymosi fazes, taip pat Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Kriziø valdymo komitetui ir Kriziø prevencijos komitetui teikia išvadas, prog- nozes, rekomendacijas dël kriziø prevencijos. Greta Kriziø valdymo centro, kriziø valdymo strategijai numatyti ir kriziø valdymui koordinuoti Vyriausybë sudaro Kriziø valdymo komitetà. Kriziø prevencijai koordinuoti sudaromas Kriziø prevencijos komitetas. Seimas taip pat ápareigotas rûpintis nacionaliniu Lietuvos valstybës saugumu, taèiau tà ágalinamas daryti jam bûdinga forma ir priemonëmis. Sekant Nacionalinio saugumo pagrindø III dalies 15 skyriaus nuostatomis, Seimas: – rûpinasi, kad bûtø laiku priimti Nacionalinio saugumo pagrindams ágyvendinti bûti- ni ástatymai, kiti teisës aktai bei galiojanèiø ástatymø papildymai ir pakeitimai; – priima ástatymà, nustatantá konkreèiais tikslais ir funkcijomis pagrástà kraðto apsau- gos ir gynybos struktûrà; – priima ástatymus, tvirtinanèius Vyriausybës suformuluotas ir pateiktas nacionalinio saugumo priemoniø programas; – ágyvendina Nacionalinio saugumo pagrindø nuostatas sukurdamas teisinæ nacionali- nio saugumo ir gynybos bazæ, t.y. ástatymais reglamentuoja atskiras nacionalinio saugumo sritis ir veiklos formas; – priima ástatymus, tvirtinanèius kariuomenës ir policijos drausmës statutus, nustatan- èius areðto pagrindus ir teisines procedûras; – skelbia nepaprastàjà padëtá, áveda karo padëtá, skelbia mobilizacijà ar demobilizaci- jà, priima sprendimà panaudoti ginkluotàsias pajëgas, kai prireikia ginti Tëvynæ arba vyk- dyti tarptautinius Lietuvos ásipareigojimus; – priima sprendimus dël Lietuvos dalyvavimo kitose tarptautinëse karinëse organizacijose; – vykdo Vyriausybës veiklos, uþtikrinanèios nacionaliná saugumà, parlamentinæ kon- trolæ ir ðiuo tikslu kiekvienø metø pavasario sesijoje svarsto Vyriausybës pateiktà metinæ ataskaità apie nuveiktus darbus ágyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindus. Nacionalinio saugumo pagrindai Seimo Pirmininkui nenumato atskiros, sava- rankiðkos kompetencijos kaþkaip kitaip nei Seimas reaguoti á Valstybës saugumo departamento ar bet kurios kitos institucijos pateiktà informacijà ar iðvadas, ku- riose apibendrintai dëstomos tendencijos, kelianèios grësmæ valstybës nacionali- niam saugumui. 116 LIETUVIØ TAUTA

Šio norminio reglamentavimo pagrindu akivaizdu, jog gavæs VSD paþymà „Dël ne- gatyviø tendencijø“ Seimo Pirmininkas, þinoma, galëjo pasitarti su savo kolegomis Seimo frakcijø vadovais, taèiau, nepaisant to, kà apie ðià paþymà manytø pats Seimo Pirmininkas ar dauguma Seimo frakcijø vadovø, Seimas á ðià paþymà negalëjo reaguoti kaip nors kitaip nei numato Nacionalinio saugumo pagrindai. O bûtent – ðià paþymà ir galbût savo ar Sei- mo frakcijø vadovø samprotavimus dël jos privalëjo perduoti nacionalinio saugumo prie- mones ágyvendinanèios institucijos – Vyriausybës vadovui. Nacionalinio saugumo pagrindai nei Seimui, nei tuo labiau asmeniškai Seimo Pir- mininkui nesuteikia galios (kompetencijos) priimti galutiná sprendimà, kaip reaguoti á VSD paþymà „Dël negatyviø tendencijø“. Ávertinus Nacionalinio saugumo pagrindø III dalies 12 skyriaus Pirmàjà pastraipà, jog nacionalinio saugumo uþtikrinimui vadovauja visos aukðèiausiosios valstybës institucijos – Respublikos Prezidentas, Vyriausybë ir Seimas, darytina apibendrinanti iðvada, jog VSD vadovo paþyma „Dël negatyviø tendencijø“ suponavo visø aukðèiausiø valdþios instituci- jø vadovø – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko – pareigà susitikti ir bendru sutarimu priimti visas valdþios grandis ápareigojantá sprendimà, kaip bus reaguojama á VSD vadovo paþymoje ávardytas negatyvias tendencijas. Sekant Konstitucijos 5 str. átvirtintu valdþiø padalijimo imperatyvu, „valstybës valdþià vykdanèioms institucijoms draudþiama virðyti Konstitucijos joms nustatytus ágaliojimus taip, kad viena valstybinës valdþios institucija ásiterptø á kitai valstybës valdþios institucijai Kon- stitucijos nustatytus ágaliojimus“. Konstitucinë nuostata „valdþios galias riboja Konstituci- ja“ reiškia, kad „Seimas, kaip ástatymø ir kitø teisës aktø leidëjas, yra savarankiðkas tiek, kiek jo galiø neriboja Konstitucija“, tad „ir já saisto jo paties priimti ástatymai“. Vadinasi, priimdamas vienasmeniðkà – su Respublikos Prezidentu ir Ministru Pirmininku neaptartà ir nesuderintà – sprendimà VSD generalinio direktoriaus pa- þymoje „Dël negatyviø tendencijø“ ávardytus rizikos veiksnius ir galimus pavojus Lie- tuvos valstybës saugumui pavesti iðtirti ir ávertinti vien tik legislacinæ valdþià atstovaujanèiai Seimo laikinajai tyrimo komisijai dël galimø grësmiø Lietuvos nacio- naliniam saugumui, Seimas akivaizdþiai virðijo Nacionalinio saugumo pagrindø III dalies 15 skyriaus nuostatomis jam suteiktà kompetencijà ir tuo paþeidë Konstituci- jos 5 str. 1 ir 3 d. átvirtintà valdþiø padalijimo principà. Lietuvos Respublikos Konstitucijà paþeidþiantys Seimo veiksmai ir sprendimai jokiu bûdu negali bûti laikomi nei teisëtais, nei tuo labiau teisingais, todël, vadovaujantis ben- drateisiniu principu „ex injuria jus non oritur“ (ið neteisës teisingumas neatsiranda), pa- grástai galima tvirtinti, kad Seimo sudarytos Seimo Laikinosios komisijos veiksmai ir sprendimai yra neteisëti bei negali sukurti jokiø – nei teisiniø, nei kitø valdþios institucijø statusà átakojanèiø politiniø – pasekmiø “ Neteisëta komisija? Daugelio teisininkø nuomone, neiðlaiko kritikos ir Seimo Laikinosios tyrimo komisi- jos veiklos teisinis pagrástumas. Ir pirmiausia dël to, kad nebuvo Seimo patvirtintos jos veiklos kryptys, teisës ir t.t., o tik komisijos sudëtis ir darbo uþbaigimo laikas. Tad toliau teisininkai, atrodo, gana pagrástai teigia: „Remiantis Seimo Statuto 73 str. 1 d. nuostato- mis, „iniciatyvos teisæ sudaryti laikinàsias kontrolës arba tyrimo komisijas turi Seimo SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 117 valdyba.“ Realizuodama savo iniciatyvos sudaryti Seimo Laikinàjà komisijà teisæ, Seimo valdyba (Seimo Laikinosios komisijos sudarymo iniciatorius), remiantis Seimo Statuto 73 str. 2 d. nuostatomis, „turi pateikti Seimui nutarimo dël laikinosios kontrolës arba tyri- mo komisijos sudarymo projektà, kuriame nurodomas tokios komisijos sudarymo tikslas, uþdaviniai ir jos ágaliojimai“. Atsiþvelgiant á Seimo valdybos 2003 10 31 sprendimo Nr. 1805 turiná, ávertinus (ið- nagrinëjus) Seimo posëdþio, kurio metu buvo priimtas Seimo nutarimas „Dël laikinosios komisijos sudarymo“, stenogramas bei Seimui svarstyti pateiktà Seimo nutarimo „Dël laikinosios komisijos sudarymo“ projektà, galima teigti, jog Seimo pirmininko vadovauja- ma Seimo valdyba, teikdama Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dël laikinosios komisijos sudarymo“ projektà, nepaisë Seimo Statuto nuostatos dël Seimo Laikinosios komisijos tikslø, uþdaviniø bei ágaliojimø apibrëþtumo, o Seimas Seimo Statutui prieðtaraujanèio nutarimo projekto pagrindu priëmë Seimo nutarimà „Dël laikinosios komisijos sudary- mo“, kuriuo Seimo Laikinosios komisijos uþdaviniø, ágaliojimø, tyrimo krypèiø klausimø sprendimà paliko paèios Seimo Laikinosios komisijos nuoþiûrai. Seimo Laikinosios komisijos atlikto tyrimo pagrindas ir tiriamo dalyko konkretesnis apibrëþimas duotas tik Seimo Laikinosios komisijos iðvadoje, patvirtintoje 2003 m. gruo- dþio 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1868 „Dël Seimo laikino- sios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui iðvados“, kur teigiama, kad atliekant tyrimà dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui Sei- mo Laikinoji komisija: „a) vadovavosi [...] Lietuvos Respublikos Konstitucija, ástatymais ir Seimo pavedimu (veiklos pagrindo apibrëþimas); b) vertino [...] grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui pagal Nacionalinio saugu- mo pagrindø ástatymà, Nacionalinio saugumo strategijà ir kitus teises aktus (tyrimo ribø (krypèiø) apibrëþimas); c) suprasdama, kad viešumas suteikia pilieèiams galimybæ tiesiogiai dalyvauti valstybës gyvenime ir tai yra demokratijos pagrindas [...]“, siekë „[...] patikrinti pateiktos informacijos patikimumà ir valstybiniu poþiûriu ávertinti, ar esamos aplinkybës kelia grësmæ Lietuvos vals- tybei (tyrimo uþduoties apibrëþimas kartu apibrëþiant vieðos procedûros klausimà); d) pabrëþë tai, kad kriterijai, vertinant valstybei iðkylanèias grësmes bei su tuo susiju- sià politinæ atsakomybæ, yra platesni ir grieþtesni, nei pateikiant vien teisiná situacijos ávertinimà“ (tyrimo uþduoties ávykdymo rezultatø vertinimo kriterijø apibrëþimas). Nepaisant to, kad Seimo Laikinosios komisijos ágaliojimai ir jos darbo (atliekamo tyrimo dël galimø grësmiø nacionaliniam saugumui) kryptis ir ribos nebuvo nustatytos ðios komisijos sudarymà reglamentuojanèiame Seimo nutarime „Dël Laikinosios komisijos su- darymo“, nors tai turëtø bûti padaryta bûtent ðiuo teisës aktu, bendroji Seimo Laiki- nosios komisijos darbo tvarka yra reglamentuojama kitø teisës aktø. Taip Seimo Statuto 74 str. 4 d. nustatyta, kad „laikinosios tyrimo ir kontrolës komisijos dirba pagal ðio statuto 75–76 straipsniuose nustatytà darbo tvarkà“. Nepaisant to, kad Seimo Statuto 75 str. spe- cialiai ðios Seimo Laikinosios komisijos darbui reglamentuoti buvo pakeistas, minëto Sei- mo Statuto 75 str. 3 d. nurodo, kad „laikinøjø kontrolës arba tyrimo komisijø ágaliojimus nustato ástatymas“. Vienintelis ástatymas, kurio paskirtis nustatyti Seimo laikinøjø tyrimo komisijø sudarymà, uþdavinius, ágaliojimus ir darbo tvarkà, yra Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymas (SLTKÁ 1 str.). Seimo Statutas ir Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástaty- 118 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS mas Seimo Laikinosios komisijos darbo reglamentavimo prasme yra tarpusavyje glaudþiai susijæ teisës aktai, turintys identiðkà vietà Lietuvos teisës aktø sistemoje ir turëtø vienas kità atitikti ir papildyti. „Komisijos sudarymo tvarkà reglamentuoja Seimo Statutas“. Be to, SLTKÁ 3 str. 3 d. dar kartà patvirtina, jog Seimo Laikinosios tyrimo komisijos „tiriamas klausimas ir darbo trukmë nustatomi Seimo nutarimu“. Remiantis ðiomis Seimo laikinøjø tyrimo komisi- jø ástatymo bei Seimo Statuto 73 str. 2 d. nuostatomis, dar kartà galima daryti iðvadà, jog konkretus Seimo Laikinosios komisijos tiriamas klausimas, jos sudarymo tikslas ir sukonkre- tinti Seimo Laikinosios komisijos uþdaviniai ir ágaliojimai, per kuriuos bûtø nustatytos veik- los ribos, turëjo bûti apibrëþti Seimo nutarime „Dël laikinosios komisijos sudarymo“, kuris turëtø savo turiniu atitikti kitas Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymo nuostatas, nustatan- èias Seimo laikinosios komisijos uþdavinius, teises ir pareigas. Atsiþvelgiant á Seimo nutari- mo „Dël laikinosios komisijos sudarymo“ turiná, abejones kelia Seimo Laikinosios tyrimo komisijos išvadoje išvardytas veiklos pagrindas „Seimo pavedimas“, nes, priëmæs nutarimà „Dël laikinosios komisijos sudarymo“, Seimas neiðsprendë ástatymø tik jo iðskirtinei kom- petencijai priskiriamo klausimo, t.y. nesuformulavo paties klausimo, kurá turëjo iðtirti Seimo Laikinoji komisija, palikdamas ðá klausimà spræsti paèiai komisijai. Kadangi Sei- mo kompetencijà suformuluoti konkretø sudarytos Seimo Laikinosios komisijos tiriamà klau- simà nustatanèiø ástatymø nuostatas galima bûtø laikyti imperatyviomis, bet koks ðio klausimo sprendimo delegavimas „pagal nutylëjimà“, t.y. tiesiogiai nenustaèius Seimo priimtame nu- tarime tokio delegavimo buvimà (nesuformulavus konkretaus pavedimo) yra neteisëtas. Seimo nutarimo „Dël laikinosios komisijos sudarymo“ 1 str. nuostatà „sudaryti Sei- mo laikinàjà tyrimo komisijà dël galimø grësmiø nacionaliniam saugumui (toliau Komisi- ja) ið 9 nariø“ vargu ar galima pavadinti klausimo, kurá turëjo iðtirti Komisija, suformulavimu, nes pagal sakinio struktûrà ir prasmæ galima kalbëti tik apie sudaromos komisijos identifi- kavimà kitø veikusiø, veikianèiø ar ateityje veiksianèiø Seimo tyrimo komisijø atþvilgiu, t.y. kalbama tik apie paèios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pavadinimà. Atsiþvelgiant á tai, kad apkaltos procesas Seimo Laikinosios komisijos veiklos nenu- mato, ir á anksèiau iðvardintus argumentus, galima teigti, kad Seimo Laikinoji komisija, neturëdama jokio konkretaus Seimo duoto ir Seimo nutarimu áforminto pavedimo, t.y. neturëdama teisëto pagrindo veikti, negalëjo atlikti jokiø veiksmø bei teikti jokiø iðvadø, o jos veikla, nevertinant konkreèiø jos atliktø veiksmø bei priimtø sprendimø teisëtumo ir pagrástumo, nuo pat Seimo Laikinosios komisijos sudarymo laikytina neteisëta ir nepagrásta. Nepaisant to, kas anksèiau iðdëstyta, Seimo laikinoji komisija, nors ir be teisëto pa- grindo, turëdama savo nuoþiûroje jos atliekamo tyrimo konkreèiø tikslø, klausimø bei uþ- daviniø suformavimà, privalëjo vadovautis Seimo Statuto ir Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymo nuostatomis. Remiantis SLTKÁ 3 str. 1 d. nuostatomis Seimo Laikinosios tyrimo komisijos uþdaviniai yra ðiø veiksmø atlikimas: [...] išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dël klausimø, kuriuos jai pavesta iðtirti, taip pat išsiaiškinti kitas su tiriamu klausimu susijusias aplinkybes. [...] nustatytos aplinkybës turi bûti patvir- tinamos dokumentais ar kitais árodymais.“ Sprendþiant ið Seimo laikinosios komisijos iðvados, Seimo laikinoji komisija vertino grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui pagal Nacionalinio saugumo pagrindø ástaty- mà, Nacionalinio saugumo strategijà ir kitus teisës aktus“. Sukonkretindama savo tyrimo objektà, de jure ir de facto veikdama savarankiðkai, taèiau teigdama, neva „vykdydama SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 119

Seimo pavedimà, Komisija pasitvirtino tyrimo kryptis, susidedanèias ið keturiø daliø: „A. Prezidentas“, „B. Patarëjai (áskaitant visuomeninius)“, „C. Kiti asmenys“ ir „D. Tei- siniø dokumentø revizija ir tobulinimas“. Net jeigu leisti prielaidà, jog Seimo laikinosios komisijos tyrimo klausimas buvo api- brëþtas „grësmës Lietuvos nacionaliniam saugumui pagal Nacionalinio saugumo pagrin- dø ástatymà, Nacionalinio saugumo strategijà ir kitus teisës aktus,“ tai, atsiþvelgiant á Nacionalinio saugumo pagrindø ástatymo bei jo priedëlio nuostatas, tyrimo krypèiø formu- luotë maþiausiai turëtø sukelti nuostabà ir leisti suabejoti Seimo laikinosios komisijos kom- petencija ir neðaliðkumu. Nacionalinio saugumo pagrindø ástatymo 1 str. 3 d. apibrëþia Lietuvos nacionalinio saugumo sistemà, kurià sudaro „valstybës ir pilieèiø veiklos ðiam tikslui patvirtintø pa- grindiniø nuostatø, principø ir bûdø, integracijos á Europos ir transatlantinæ sàjungas priemoniø, ástatymø ir kitø teisës aktø, valstybës ðiam tikslui ásteigtø institucijø veiklos principø bei tarpusavio sàveikos bûdø visuma“. Nacionalinio saugumo pagrindø ástatymo priedëlio I dalies 2 skyrius nustato pagrindi- nius nacionalinio saugumo sistemos elementus, pirmame šio skyriaus skirsnyje apibrëþia- mi nacionalinio saugumo objektai, kuriais laikomi: – þmogaus ir pilieèio teisës, laisvës bei asmens saugumas; – tautos puoselëjamos vertybës, jos teisës ir laisvos raidos sàlygos; – valstybës nepriklausomybë; – konstitucinë santvarka; – valstybës teritorijos vientisumas; – aplinka ir kultûros paveldas. Sprendþiant ið Seimo Laikinosios komisijos sau suformuluoto tyrimo klausimo („grës- miø Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas pagal Nacionalinio saugumo pagrindø ástatymà“), logiðka bûtø manyti, kad formuluodama tyrimo kryptis Seimo Laikinoji komi- sija, jeigu tikrasis jos tyrimo tikslas bûtø aplinkybiø, kelianèiø grësmæ Lietuvos nacionali- niam saugumui, nustatymas ir ávertinimas, turëtø savo tyrimo kryptis formuluoti atsiþvelgiant á ástatymo nustatytus nacionalinio saugumo objektus (visus ar jø dalá), kuriems dël VSD paþymoje „Dël negatyviø tendencijø“ paminëtø tendencijø buvimo yra keliama grësmë. Sekant Seimo Laikinosios tyrimo komisijos išvada, Seimo Laikinoji tyrimo komisija „iðklausë 44 ávairaus rango valstybës pareigûnø ir tarnautojø bei kitø asmenø paaiðkini- mus, susipaþino su VSD, prokuratûros ir kitø institucijø pateiktais dokumentais bei kitais duomenimis“. Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadoje dëmesys taip pat atkreipiamas á tai, esà „nors Komisija kvietë, Prezidentas atsisakë dalyvauti vieðame Komisijos posëdyje ir atsa- kyti á Komisijos nariø klausimus“. Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvados áþanginëje dalyje nurodoma, kad: 1) Seimo Laikinoji tyrimo komisija sàvoka „Prezidentûra“ apibrëþia „Prezidentà ir jo patarëjus“; 2) vykdydama, kaip jau paaiðkëjo, nesamà Seimo pavedimà, Seimo Laikinoji tyrimo komisija siekë iðvadoje atsakyti á ðiuos klausimus: a) ar Prezidentûra buvo átakojama uþsienio valstybiø abejotinos reputacijos asmenø ir organizacijø, galinèiø turëti prieðiðkø Lietuvos nacionaliniam saugumui interesø, Lietuvos nusikalstamo pasaulio ir ðeðëliniø verslo struktûrø atstovø? 120 LIETUVIØ TAUTA

b) ar ði átaka ir konkretûs abejotinos reputacijos asmenø veiksmai sudarë grësmæ Lie- tuvos nacionaliniam saugumui? c) ar Prezidentûra siekë átakoti privatizavimà ir kitus verslo procesus? d) ar Prezidentas kontroliavo savo patarëjø veiklà, ar patarëjai virðijo savo kompeten- cijà, neteisëtai kiðosi á kitø institucijø darbà, neteisëtai naudojo savo galias? e) ar Prezidentas buvo ir yra paþeidþiamas? Prieð pradedant analizuoti ir vertinti Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadas at- skirais aukðèiau suformuluotais klausimais, dëmesá bûtina atkreipti á tai, kad: – teisinë sàvoka „Prezidentûra“ yra neþinoma (tam tikra prasme netgi svetima) nei Lietuvos Respublikos prezidento ástatymui, nei apskritai Lietuvos teisinei sistemai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 str. 2 d., Respublikos Prezidentas yra asmuo, kurá, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimø teise, slaptu balsavimu pen- keriems metams iðrenka Lietuvos Respublikos pilieèiai. Respublikos Prezidentas yra vals- tybës vadovas, pagal pareigas (ex officio) atstovauja Lietuvos valstybei bei daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir ástatymø (Konstitucijos 77 str.). Respublikos Prezidento sta- tusas ir ágaliojimai apibrëþti Konstitucijos 83–90 str. Prasta praktika bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymo 8 str. 1 d. ir Seimo 2003 m. sausio 28 d. nutarimu IX-1339 „Dël Seimo nutarimo „Dël Seimo politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojø pareigybiø, Seimo kance- liarijos ir Seimui atskaitingø institucijø, Respublikos Prezidento institucijos ir Respubli- kos Prezidentui atskaitingø institucijø, Nacionalinës teismø administracijos, teismø, prokuratûros ir savivaldybiø institucijø valstybës tarnautojø suvienodintø pareigybiø sà- raðo patvirtinimo“ priedëlio pakeitimo“ patvirtintu ,,Seimo politinio (asmeninio) pasiti- këjimo valstybës tarnautojø pareigybiø, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingø institucijø, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingø institucijø, Na- cionalinës teismø administracijos, teismø, prokuratûros ir savivaldybiø institucijø valsty- bës tarnautojø suvienodintø pareigybiø sàraðu“ Respublikos Prezidento patarëjai buvo laikomi „Respublikos Prezidento institucijos politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojais“. Prezidento ástatymo 13 str. 3 d. taip pat buvo kalbama tik apie „Respubli- kos Prezidentà jo ágaliojimø laikui aptarnaujanèiø padaliniø pareigûnus“. 2003 m. lapkrièio 28 d. ásigaliojusio Prezidento ástatymo 13 str. jau imama kalbëti apie naujà ástaigà – Respublikos Prezidento kanceliarijà, nurodant, kad Respublikos Prezi- dento kanceliarija yra valstybës ástaiga, padedanti Respublikos Prezidentui ágyvendinti savo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansiná, ûkiná bei mate- rialiná aptarnavimà. Respublikos Prezidento patarëjai ir toliau lieka „Respublikos Prezi- dento politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojais“, kuriø teisiná statusà ir kompetencijos ribas apibrëþia Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymas ir ástaty- mø nustatyta tvarka skelbiami Respublikos Prezidento potvarkiai. Ðio konstitucinio ir paprasto ástatyminio reglamentavimo pagrindu akivaizdu, kad Res- publikos Prezidento kaip valstybës vadovo jokiu bûdu negalima sutapatinti su jam pavaldþiais valstybës tarnautojais. Vadinasi, nepaisant to, kokiomis teisinëmis sàvokomis mes benorëtume operuoti, tei- sinë sàvoka „Prezidentûra“ savo tûriu ir turiniu neapima „Respublikos Prezidento ir jo patarëjø kartu paëmus“, todël teisinio tikslumo reikalavimas draudþia viena sàvoka apibrëþti du nei turiniu, nei tûriu nesutampanèius reiðkinius, ypatingai tuomet, kai SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 121 sprendþiamas kiekvieno jø – Respublikos Prezidento ir jo patarëjø – kompetencijos ir teisinës atsakomybës klausimai. Ðiuos teisinius samprotavimus apibendrinant, pirmiausia neteisëtai inicijuotos, o vë- liau ir kryptingai organizuotos bei realizuotos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos veik- los ir iðvadø kontekste perðasi iðvada, jog Seimo Laikinoji tyrimo komisija sàmoningai neanalizuoja atskirai Prezidento ir atskirai jo patarëjø veiklos, o dirb- tinai iðskiria Lietuvos teisës sistemai svetimà sàvokà „Prezidentûra“ tam, kad vë- liau Respublikos Prezidentui kaip valstybës vadovui ákaltintø bet koká bet kurio jo patarëjo veiksmà, sprendimà ar pareiðkimà, visiðkai nekreipiant dëmesio á tai, ar tuo aktu konkretus patarëjas konkreèioje situacijoje iðreiðkë savo kaip tam tikrus valdingus ágalinimus turinèio valstybës tarnautojo, ar Respublikos Prezidento kaip valstybës vadovo valià, taip pat ar Respublikos Prezidentas apie tai apskritai þino- jo ir ar turëjo þinoti. Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvados teiginys, esà „nors Komisija kvietë, Pre- zidentas atsisakë dalyvauti vieðame Komisijos posëdyje ir atsakyti á Komisijos nariø klau- simus“, dar kartà iliustruoja ne tik komisijos nariø ðaliðkumà ir iðvados subjektyvumà, bet ir árodo neteisëtà Seimo Laikinosios tyrimo komisijos norà Respublikos Prezidentui ákal- tinti net toká elgesá, kuris ne tik savo esme, bet ir forma yra visiðkai teisëtas, taèiau neatitin- ka Seimo Laikinosios tyrimo komisijos ar ðios komisijos pirmininko ásivaizduojamo ar norimo Respublikos Prezidento statuso ir konstituciniø pareigø. Ankstesniame nagrinëjime buvo pateikta pakankamai daug argumentø, leidþianèiø api- bendrinti, kad tiek Seimo Laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, tiek uþduoties sau su- siformulavimas, tiek ir pati veikla, kuomet vietoj tiesioginës pareigos iðtirti grësmes Lietuvos saugumui, kaip kad tà apibrëþia ir to reikalauja Nacionalinio saugumo pagrindai, komisija analizuoja Respublikos Prezidento patarëjø elgesá ir nelogiðkos sàvokos „Prezidentûra“ priedanga bet koká bet kurio Respublikos Prezidento patarëjo elgesá ákaltina Respublikos Prezidentui. Pagrindþiant ðià iðvadà pakanka prisiminti bent tai, kad, pvz., 2003 11 17 dienraðtyje „Lietuvos þinios“ (straipsnyje „Komisija tiesia takà apkaltai“) Seimo Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas pareiðkë, jog komisijos „nedomina juridiniai klausimai [...]“, jie nematë ir net neketina vertinti, ar Valstybës saugumo departamento pareigûnø veiksmai buvo sankcionuoti teismo, nes esà „tuo turi domëtis Operatyvinës veiklos kontrolës komi- sija“. Pasak pirmininko, „mes (Seimo Laikinoji tyrimo komisija. – Aut. past.) padarëme iðvadà, kad iðrinktasis Prezidentas rûpinosi savo draugais. Jei Prezidentas mëgina prote- guojamus asmenis átvirtinti valstybinëse struktûrose, o tie asmenys kelia abejoniø, tai yra piktnaudþiavimas tarnybine padëtim“. 2003 11 17 dienraštyje „Respublika“ publikuotame straipsnyje „Seimo komisijos aki- ratyje atsidûrë nauji dokumentai“ Seimo Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas vieðai ávertino dokumentus, kuriø pats në nematë, taèiau kuriuos neva Valstybës saugumo depar- tamento pareigûnai yra perdavæ Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratûrai, nors pas- taroji tà ir neigia. Lygiai taip pat ir Seimo Pirmininkas dar iki tol, kol visuomenës informavimo priemo- nës paskelbë dokumentà, pavadintà „STREKOZA“, oficialiai tvirtino ðá dokumentà esant „pavojingà“ bei þurnalistams atskleidë veik visà jo turiná. Vëlgi nepaisydamas to, kad ðio dokumento turinys sudarë Lietuvos valstybës paslaptá. 122 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Paprasèiau tariant, tik pradëjusi dirbti Seimo Laikinoji tyrimo komisija aiðkiai parodë, jog nori ne iðtirti grësmes Lietuvos valstybës saugumui, o stengiasi bet kokia kaina – ne- paisant to, kad paþeidþiama daugelis Konstitucijos nuostatø, – ið pareigø paðalinti nenori- mà Respublikos Prezidentà. Sekant Laikinøjø tyrimo komisijø ástatymo 4 str. 3 d., asmenys, teikiantys komisijai paaiðkinimus, negali bûti verèiami teikti paaiðkinimus prieð save, savo ðeimos narius ar artimus giminaièius. Nagrinëjamame kontekste, net nekreipiant dëmesio á tai, kad Respublikos Prezidentas nepadarë nieko, dël ko galëtø bûti apkaltintas ar turëtø interesà atsisakyti duoti paaiðkini- mus nenorëdamas savæs apkaltinti, pakanka pastebëti vien tai, kad Seimo Laikinosios tyrimo komisijos akyse Respublikos Prezidentas jau buvo laikomas (netgi vadina- mas) kaltu, todël Seimo Laikinoji tyrimo komisija, vien LTKÁ 4 str. 3 d. prasme, pri- valëjo gerbti Respublikos Prezidento apsisprendimà. Neigiamai vertindama Respublikos Prezidento apsisprendimà neduoti jokiø paaiðki- nimø, kurie vis viena vienaip ar kitaip bus panaudoti prieð já, Seimo Laikinoji tyrimo komi- sija ne tik dar kartà parodë savo kryptingumà ir tendencingumà, bet ir paþeidë Konstitucijos 31 str. 3 d. Galiausiai, nuo pat pradþiø aiðkiai ðaliðkas ir tendencingas Seimo Laikinosios tyrimo komisijos nusiteikimas, ávertinus ir tai, kad, siekdamas pateisinti bet kokius ðios komisijos veiksmus ir sprendimus dirbo visas Seimas – keitë, priiminëjo ir pildë Lietuvos Respubli- kos ástatymus, leidþia prognozuoti, jog galimybë organizuoti vieðas apklausas ðiai ko- misijai buvo reikalinga ne stengiantis iðsiaiðkinti ir iðtirti rizikas ar grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tik tam, kad, apklausdama valstybës vadovà apie su grës- mëmis nacionaliniam saugumui niekaip nesusijusius ir ið komisijos kompetencijos ribø iðeinanèius dalykus, Seimo Laikinoji tyrimo komisija ágytø galimybæ eiliná kartà paþeminti Respublikos Prezidento statusà ir autoritetà. Pagrindþiant ðià prielaidà galima prisiminti ir Lietuvos Respublikos Baudþiamojo pro- ceso kodekso 82 str. 1 d., kuria, net tiriant paèius sunkiausius prasiþengimus, taip pat nepai- sant to, kai tyrimui svarbi Respublikos Prezidento þinoma faktinë informacija, jis gali bûti apklaustas tik tuomet, jei pats su tuo sutinka; já apklausti gali tik objektyviausias ir neðaliðkas ikiteisminio tyrimo dalyvis – ikiteisminio tyrimo teisëjas; Respublikos Prezidentas apklau- siamas tik jo rezidencijoje ir davæs parodymus á teismo posëdá jis nekvieèiamas. Gerbdamos savo Prezidento kaip valstybës vadovo institucijà ir statusà, tokias apklau- sos taisykles átvirtina daugelis Vakarø Europos valstybiø. Atsiþvelgiant á tai, kad, kaip ne kartà tvirtino Seimo Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas, Respublikos Prezidento paaiðkinimai Seimo Laikinajai tyrimo komisijai nëra itin svarbûs, Respublikos Prezidento autoritetas ir statusas jokiu bûdu nepateisina Seimo Laikinosios tyrimo komisijos ar galbût jos pirmininko noro Respublikos Prezidentà ap- klausti bûtent vieðame posëdyje, apklausà transliuojant per visas visuomenës informavimo priemones. Apibendrinant visumà ðiø argumentø darytina iðvada, jog neatvykdamas á Seimo Lai- kinosios tyrimo komisijos posëdþius Respublikos Prezidentas nesutrukdë komisijos darbui, kadangi sprendimas, dël kurio buvo sukurta ir kurá privalëjo priimti Seimo Laikinoji tyrimo komisija, visiems buvo þinomas ið anksto. Tà vienareikðmiðkai ne kartà pasakë tiek komisijos pirmininkas, tiek ir Seimo Pirmininkas. SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 123

Respublikos Prezidentas niekada neatsisakë bendradarbiauti su Seimo Laikinà- ja tyrimo komisija. Jis praðë tik vieno – gerbti Respublikos Prezidento statusà ir ryðium su tuo klausimus, atsakymai á kuriuos rûpi Seimo Laikinajai tyrimo komisijai, pateikti raðtu, kaip kad tà numato LTKÁ 4 str. 1 d. 2 p.“

Prezidentas apie Laikinosios komisijos išvadas Bet, matyt, nemaþa dalis seimûnø, aklai pasitikëdami kolegø – Komisijos nariø teisin- gumu, patikëjo, kad Prezidentas ir jo patarëjai – tai nusikaltëliai, pasiekæ valdþià tik Rusi- jos þvalgybos organizacijø pastangomis, tarsi Lietuvoje nebûtø buvæ rinkimø ar kas nors bûtø árodæs, jog jø metu buvo paþeisti ástatymai. Nemaþai þmoniø paveikë ir Prezidento puolimas þiniasklaidoje, nors irgi nebuvo pateikta në vieno rimtesnio argumento tiems puolimams pagrásti. 2003 m. gruodþio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo dauguma be rim- tesnës Komisijos pateiktø iðvadø analizës jas patvirtino. LR Prezidentas tà dienà per radijà ir televizijà kreipësi á Lietuvos þmones: „Mielieji Lietuvos þmonës, Vakar paskelbtos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados. Ðis dokumentas ið tikrøjø neatskleidë nieko naujo, nes visà lapkritá Jums nuosekliai, emocingai ir be faktø buvo brukama mintis, neva Prezidentà supainiojusios nusikalstamos struktûros. Komisijos pirmininkas ir kai kurie jos nariai vieðai skelbë savo iðankstinæ nuomonæ, nepaisydami savaime suprantamo principo, kad jie negali bûti ið anksto nusiteikæ prieð institucijà ar asmená, kurio atþvilgiu atlieka tyrimà. Noriu pabrëþti, kad kalbø apie apkaltà buvo girdëti nuo pat pirmos darbo dienos Pre- zidento poste, nes kai kurios mano inicijuotos permainos sukëlë visø pasiprieðinimà. Augantis Lietuvos þmoniø palankumas ir pritarimas mano veiksmams iðjudino kai kurias politines jëgas. Manau, kad be árodymø inkriminuodama man nebûtus dalykus, Seimo tyrimo komisi- ja ir paèia tyrimo eiga, ir iðvadomis kaip tik ir patvirtino, kad siekiama vieno tikslo – bet kokiomis priemonëmis mane nuðalinti. Kad ir kasdien kartoèiau, jog nesu saistomas jokiais kitais ásipareigojimais, kaip tik Prezidento priesaika Lietuvai ir jos þmonëms, vis tiek bûèiau kaltinamas, nes kaltintojø tikslas – ne iðsiaiðkinti tiesà, bet palauþti mane moraliðkai ir sunaikinti politiðkai. Neabejoju, kad teisininkai, ásigilinæ á Seimo laikinosios komisijos iðvadas, pripaþins jø nepagrástumà, nes ir ne teisininko akimi matyti, kad Komisija vietoje turëjusi tirti grës- mes nacionaliniam saugumui ir atlikti situacijos teisiná ávertinimà, ið tikrøjø tyrë Preziden- to politinio pasitikëjimo klausimà. Argi ne akivaizdu, kad daugelis Komisijos teiginiø tëra konkreèiais árodymais nepa- grástos prielaidos. Komisija pasiprieðino mano valiai atsakyti á visus jà dominanèius klausimus tokia forma, kuri bûtø pagarbi Seimui ir neþeistø Prezidento institucijos. Argi tai neárodo, kad Komisijai faktø nereikëjo? Nors Valstybës saugumo departamento paþymoje, kurios pagrindu pradëtas tyrimas dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui, Prezidentas apskritai neminimas, bet vienpusiðkas Komisijos tyrimas buvo nukreiptas tik á Prezidentà ir jo institucijà. 124 LIETUVIØ TAUTA

Tyrimo tendencingumà patvirtina ir tai, kad Komisija neapklausë Valstybës saugumo departamento paþymoje minimø asmenø, kurie Prezidento aplinkos þmonëms neva darë neigiamà poveiká. Tai dar vienas árodymas, kad Komisija matë tik tai, kas galëtø bûti naudinga siekiant nuðalinti Prezidentà. Daugelis Komisijos teiginiø akivaizdþiai virðija Komisijos kompetencijà ir tai galëtø nustatyti tik teisësaugos institucijos. Dar kartà pabrëþiu: në vienu pasiraðytu dekretu, në vienu savo veiksmu nepaþeidþiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ástatymo ir Seime duotos priesaikos. Sukeltà skandalà ir nesiliaujanèius reikalavimus atsistatydinti vertinu tik kaip prieð mano asmená ir mano pradëtas iniciatyvas nukreiptà politiná veikimà. Mielieji Lietuvos þmonës, Kvieèiu nepasiduoti nesantaikos kurstymui ir visuomenës skaldymui. Tikiu, kad Lietuvai tekæs politinis iðbandymas nenueis veltui – jis mus dar labiau uþ- grûdins ir sustiprins. Visada gyniau ir ginsiu Lietuvos valstybës ir jos þmoniø interesus. Niekas manæs ne- privers ið ðio kelio pasitraukti.“1 Árodyti apkaltos bûtinumà Taèiau Prezidento nuvertimo organizatoriams, atrodo, maþiausiai rûpëjo Tauta, Tei- singumas, Teisë. Jie turëjo tik vienà tikslà – paðalinti Prezidentà. Bet tai irgi reikëjo pridengti tariamu Teisës ir Teisingumo ðydu, 2003 m. gruodþio 23 d. Seimo nutarimu Nr. IX-1954 „Dël specialiosios tyrimo komisijos sudarymo“ „sudaryti Specialiàjà ty- rimo komisijà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktø kaltinimø pagrástu- mui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti“. Ádomu, kad ðis nutarimas tarsi jau ápareigojo Komisijà parengti iðvadà „pradëti apkaltos procesà“, t.y. ápareigojo „iðtirti“ taip, kad bûtø galima nedelsiant po to „pradëti apkaltos procesà“. Komisija buvo sudaryta ið 12 asmenø: Linas Belevièius, Kæstutis Bieliauskas, Vaclo- vas Karbauskis, Alfonsas Macaitis, Jonas Martinaitis, Vaidas Pajeda, Irma Raudakevièie- në, Jurgis Razma, Julius Sabatauskas, Gintaras Steponavièius, Raimondas Ðukys, Pranciðkus Þalkauskas. Pastarasis buvo paskirtas Komisijos pirmininku, o jo pavaduotoju – Julius Sabatauskas. Seimo nutarimu Specialioji tyrimo komisija darbà turëjo baigti iki 2004 m. vasario 19 d. Beje, ádomiai skamba ir Komisijos patvirtintos veiklos kryptys, kuriose irgi akcen- tuota „iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti“, tarsi svarbiausia Komisi- jos veiklos kryptis – tik pagrásti apkaltos bûtinumà. „Specialioji tyrimo komisija, – rašoma jos „tyrimo kryptyse“, – siekdama ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nariø grupës teikime Lietuvos Respublikos Seimui pradëti procesà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui suformuluoti kaltinimai yra pagrásti ir rimti “

1 http://www.delfi.lt SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 125

Kaltas, nes taip mes nusprendëme Iš didelio raðto iðeinama ið kraðto. Ið esmës Specialioji tyrimo komisija ir teturëjo uþdaviná, bent sprendþiant ið jos „tyrimo krypèiø“, patikrinti, ar vadinamoji A. Sakalo komisija (Laikinoji) teisingai suformulavo kaltinimus Prezidentui, o ne tai, ar tie „kal- tinimai ne ið pirðto lauþti“, ar buvo iðnagrinëtos visos aplinkybës ir kt. Kita vertus, kad ið esmës nebuvo tikrinama, ar Laikinosios komisijos (A. Sakalo) iðvados yra pagrástos, lyg ir paliudytø tai, kad Specialioji komisija á „kaltøjø sàraðà“ áraðë beveik tuos paèius, kuriuos tardë A. Sakalo komisija. Dël to ir atrodë, kad, be komisijø, visà laikà dar veikë savotiðkas Prezidento nuvertimo ðtabas, koordinavæs tariamai demokratiðkai sudaromø ko- misijø veiklà. Þinoma, kol yra neprieinami þvalgybiniø organizacijø, ir ne vien Rusijos ar JAV, dokumentai, tariamieji Tiesos siekëjai bus teisûs. Bet ádomu ir kita – ir Laikinosios, ir Specialiosios komisijø nariai, Seimo ir kai kuriø partijø lyderiai, lenktyniaudami tarpusavy, þiniasklaidoje kaltino Prezidentà, nors në vieno tø kaltinimø nebuvo patvirtinæ teisësaugininkai. Pavyzdþiui, 2004 m. sausio 5 d., vos tik pradëjus Seimo specialiajai komisijai darbà, tos komisijos nariai bei buvusios Laikinosios komisijos nariai – Aloyzas Sakalas, Algis Kaðëta, Andrius Kubilius ir Alvydas Ramanaus- kas – iðdalijo Seimo nariams 28 puslapiø „kaltinimus“ Respublikos Prezidentui, kad ne- delsiant jam bûtø pradëta apkalta. Ið esmës tame jø raðte buvo tik A. Sakalo komisijos ðiek kiek patrumpintos iðvados. Ir veltui ieðkotumei tos „ketveriukës“ pasiraðytame raðte bent vieno naujo argumento. Smagindamiesi vyrai dël savo galiø, pliekë: „Respublikos Prezidentà Rolandà Paksà mes kaltiname: 1) dël savo veiksmø tapus ir esant paþeidþiamà, o tai, ávertinant ypatingà konstituciná Respublikos Prezidento statusà, Konstitucijos ir ástatymø jam suteiktas galias ir atsakomy- bæ, jo vaidmená vidaus ir tarptautinëje politikoje, sudarë grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir tuo Respublikos Prezidentas ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà bei sulauþë duotà priesaikà; 2) savo veikloje neuþtikrinus Valstybës paslapties apsaugos, tuo ðiurkðèiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà; 3) savo veiksmais neteisëtai darius átakà privaèiø ûkio subjektø veiklai, neteisëtai pa- naudojus savo bei valstybës institucijø ágaliojimus siekiant paveikti privaèiø asmenø ir privaèiø ûkio subjektø sprendimus turtiniuose santykiuose, tuo ðiurkðèiai paþeidus Konsti- tucijà bei sulauþius duotà priesaikà; 4) savo veikloje nesuderinus vieðøjø ir privaèiø interesø, tuo ðiurkðèiai paþeidus Kon- stitucijà bei sulauþius duotà priesaikà; 5) savo veiksmais neuþtikrinus ir sutrikdþius valstybës valdþios institucijø darnø funk- cionavimà, diskreditavus valdþiø autoritetà ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstituciniø ágaliojimø nevykdymui, tuo ðiurkðèiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà; 6) aplaidþiai vykdþius savo pareigas, nenustaèius politinio (asmeninio) pasitikëjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybës tarnautojø kompetencijos ribø, kas sudarë prielaidas jiems piktnaudþiauti savo ágaliojimais, bei nesiëmus veiksmø uþkirsti kelià at- skirø politinio (asmeninio) pasitikëjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybës tarnautojø piktnaudþiavimams vykdant savo pareigas ir tuo ðiurkðèiai paþeidus Konstituci- jà bei sulauþius duotà priesaikà [ ]. 126 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Kaip 2003 m. gruodþio 30 d. Nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, Respubli- kos Prezidentas, ágyvendindamas jam Konstitucijoje ir ástatymuose nustatytus ágaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir ástatymais, negali jø paþeisti, Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir Lietuvos valstybës interesais, Respublikos Prezi- dentas, ágyvendindamas jam nustatytus ágaliojimus, negali veikti turëdamas tokiø tikslø ir interesø, kurie nesuderinami su Konstitucija ir ástatymais, su vieðaisiais interesais. Konsti- tucinis reikalavimas bûti visiems lygiai teisingam ápareigoja Respublikos Prezidentà veikti taip, kad nekiltø konfliktas tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privaèiø interesø ir jo, kaip valstybës vadovo, konstitucinës pareigos atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybës interesais. Ðiame tekste yra aptarta 11 konkreèiø Respublikos Prezidento Rolando Pakso veikø grupiø. Paþymëtina, kad 1, 4, 9, 10 ið jø pagrindþia Lietuvos Respublikos Seimo nariø grupës teikime pradëti apkaltos procesà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktà 1 kaltinimà; 4 ir 5, – 2 kaltinimà; 2 ir 4, – 3 kaltinimà; 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, – 4 kaltinimà; 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11, – 5 kaltinimà; 1, 2, 4, 5, 9, 10, 11 ir 12, – 6 kaltinimà. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo nariø grupës teikime pradëti apkaltos pro- cesà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui bei tame tekste iðdëstytais argumentais ir aplinkybëmis, mes esame ásitikinæ, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas sulauþë duotà priesaikà ir ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà. Lietuvos Respublikos Seimo nariø grupës, teikianèios pradëti apkaltos procesà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, atstovai: Lietuvos Respublikos Seimo narys Aloyzas Sakalas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Kaðëta, Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos Seimo narys Alvydas Ramanauskas. “ Ir ðventieji juk bent septynetà nusikaltimø per dienà padarydavo Beje, ádomu, kad apkaltos „stachanovieèiai“, tarp jø ir cituotàjá kûriná pasiraðiusie- ji, dalyvavo tà paèià sausio 5-àjà Specialiosios komisijos posëdyje, kuriame jau A. Sa- kalas kaltino Prezidentà R. Paksà net 11 nusikaltimø. Siûlome to posëdþio stenogramos iðtraukà: „[…] J. SABATAUSKAS. Ðiandien turbût galime pradëti klausyti iniciatoriø atstovø. Kaip mes matome, ðiandien [...] atstovai yra keturi: A. Sakalas – Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininkas, atstovauja socialdemokratinës koalicijos frakcijos nariø nuomonei, A. Kaðëta atstovauja liberalcentristø frakcijos nariø nuomonei, A. Kubilius – konservato- riø frakcijos nariø nuomonei ir A. Ramanauskas – socialliberalø frakcijos [...]. Kolegos, kuris ið jûsø? Ponas A. Sakalas. Kiek jûs praðytumëte laiko savo paaiškini- mams? A. SAKALAS. Praðyèiau iki pusës valandos. J. SABATAUSKAS. Pagal mûsø reglamentà numatyta paprastai iki 10 minuèiø, taèiau kitokià trukmæ gali nustatyti posëdþio pirmininkas. Að manau, kad paaiðkinimams galëtu- me skirti pusæ valandos. Tada galëtume apsispræsti ir dël klausimø. Manyèiau, kad klausi- mø laikas neturëtø bûti ilgesnis, kaip ir paaiðkinimams. Jeigu skirtume pusæ valandos TEISINGUMASSÀMOKSLO KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 127 paaiðkinimams, po to klausimø uþdavimui ir atsakymui – irgi pusë valandos. Sutinkate? Aèiû. Tai praðom. Praðyèiau nestoti, nes ilgas laiko tarpas, tai visi kartu dirbsime. A. SAKALAS. Aèiû. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji komisijos nariai, kolegos, leiskite pradëti savo kalbà nuo Prezidento priesaikos teksto, kuris apraðytas Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje. Cituoju: „Iðrinktas Respublikos Prezidentas turi prisiekti bûti iðtiki- mas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas“ (citatos pabaiga). Priesaika ápareigoja Prezidentà veikti tik taip, kaip ápareigoja duota priesaika. Konsti- tucijos 84 straipsnyje pasakyta, kad priesaikos sulauþymas yra vienas ið pagrindø, kuriam esant Prezidentas gali bûti paðalintas ið pareigø apkaltos proceso metu. Konstitucinio Teismo 2003 metø gruodþio mënesio nutarime pasakyta (cituoju): „Prie- saikos sulauþymas kartu yra ir ðiurkðtus Konstitucijos paþeidimas, o ðiurkðtus Konstituci- jos paþeidimas kartu yra ir priesaikos sulauþymas“ (citatos pabaiga). Kà gi reiðkia pats priesaikos tekstas? Iðtikimybë Lietuvos Respublikai reiðkia iðtiki- mybæ ir pagarbà veikiantiems ástatymams. Iðtikimybë Konstitucijai reiðkia laikymàsi joje átvirtintø valdþiø padalijimo principo. Iðtikimybë Konstitucijai reiðkia ir tai, kad Preziden- tas gali vykdyti tik tas funkcijas, kurios jam deleguotos Konstitucijos 84 straipsnyje. Sàþi- ningai eiti savo pareigas reiðkia ir tai, kad Prezidentas, vykdydamas minëtas funkcijas, turi kalbëti tautai tik tiesà ir nieko daugiau. Bûti visiems lygiai teisingam reiðkia, kad Preziden- tas turi bûti lygiai teisingas ir beðaliðkas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi klausimas, ar Respublikos Prezidentas visada laikësi ðiø nuostatø, mûsø atsaky- mas yra – ne. Kaltinimai jau yra pateikti Seimo nariø grupës teikime pradëti apkaltos pro- cesà Lietuvos Respublikos Prezidentui R. Paksui. Èia gi mes panagrinësime papildomas konkreèias Respublikos Prezidento R. Pakso veikas konkreèiomis aplinkybëmis. Pirma. Mes kaltiname Respublikos Prezidentà R. Paksà tuo, kad jis, sàmoningai pa- þeisdamas nustatymus bei nusistovëjusias taisykles, nevykdë savo Konstitucijos pareigos taip, kad nekiltø konfliktas tarp Respublikos Prezidento kaip asmens privaèiø interesø, jo kaip valstybës vadovo Konstitucijos pareigos atstovauti Lietuvos valstybei. Neávykdë sa- vo Konstitucijos pareigos vadovautis tik tautos ir valstybës interesais ir neteisëtai suteikë Rusijos Federacijos pilieèiui Jurij Borisov iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybæ, taip atsilygindamas jam valstybës privilegija uþ suteiktà R. Paksui finansinæ pagalbà rinki- mø kampanijos metu. Respublikos Prezidentas R. Paksas neteisëtai, sàmoningai paþeisdamas ástatymus, su- teikë J. Borisov pilietybæ tik atsilygindamas jam uþ suteiktà finansinæ paramà. Tuo Prezi- dentas pilietybës teikimà iðimties tvarka institucijà pavertë savo asmeniniu bizniu, tuo tarpu kai tokia pilietybë gali bûti suteikiama tik uþ iðskirtinius nuopelnus Lietuvos Respublikai. Visø paþeistø Konstitucijos nuostatø sàraðas yra apraðytas Konstitucinio Teismo gruo- dþio mënesio nutarime, todël að jo nebepateikinësiu. Ðiais veiksmais, tik pakartosiu, Res- publikos Prezidentas R. Paksas sàmoningai sulauþë duotà priesaikà, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje átvirtintus teisingos, darnios visuomenës ir teisinës valstybës principus, Konstitucijos 1, 5, 77 ir 84 straipsniø nuostatas. Antra. Mes kaltiname Respublikos Prezidentà R. Paksà tuo, kad jis pats ir per savo patarëjus organizavo arba vykdë neteisëtà poveiká atskiriems asmenims, siekiant paveikti privaèiø asmenø ir privaèiø ûkio subjektø sprendimus jø tarpusavio turtiniuose santykiuo- se. Respublikos Prezidentas ir jo praðymu Kanceliarijos darbuotojai, neturëdami tam 128 LIETUVIØ TAUTA teisëto pagrindo, atvirai savo ir kitø asmenø naudai vertë kità asmená perduoti turtà, suteik- ti turtinæ teisæ arba atlikti kitus turtinio pobûdþio veiksmus. Ðie klausëjø kaltinimai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo gruodþio 2 dienos nutarimu dël Seimo laikinosios komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui iðvados. Nustatyta (èia citata ið komisijos iðvados), kad Respublikos Prezidentas su AB „Restako“ vadovu A. Drakðu 2003 m. spalio 10 dienà kalbëjosi apie AB „Ðiauliø plentas“ akcijø perleidimà. A. Drakðas su kitais asmenimis buvo suinteresuotas ásigyti AB „Ðiauliø plentas“ akcijas ir praðë R. Pa- kso pagalbos. R. Paksas kalbëjo apie neordinariniø priemoniø bûtinumà, paþadëjo, pasi- telkæs savo patarëjus, R. Aèà ir V. Raèkauskà, vëliau paminëjo, kad A. Drakðui reikalinga átaka AB „Ðiauliø plentas“ akcijø ásigijimo procese yra padaryta. Net jei savavaldþiavimà ar turto prievartavimà vykdo paprastas þmogus, – tai sunkus nusikaltimas, kai taip elgiasi Respublikos Prezidentas – tai jau diskredituoja visà valstybës valdþià. Ðiais veiksmais Respublikos Prezidentas sàmoningai sulauþë duotà priesaikà, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje átvirtintos teisingos, darnios visuomenës ir teisës [...] principus, Konstitucijos 1, 5, 23 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 1, 2, 3 daliø, 77, 84 straipsniø nuostatas. Treèia. Mes kaltiname Lietuvos Respublikos Prezidentà R. Paksà tuo, kad jis, nepai- sydamas Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkrièio 13 dienos Seimo protokolinio nutarimo, kvietësi ir kvieèiasi aukðèiausius valstybës teisësaugos pareigûnus tol, kol vyksta teisinis tyrimas, dirba Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija ir dirba Seimo spe- cialioji tyrimo komisija. Ðiais veiksmais yra daromas neteisëtas poveikis teisësaugos orga- nams, tiriantiems tiesiogiai su Respublikos Prezidentu R. Paksu bei jo aplinka susijusius kaltinimus. Poveiká daromà faktà árodo atskirø teisësaugos pareigûnø informacija, pateikiama þi- niasklaidai nedelsiant po pokalbio su Respublikos Prezidentu apie vykusio pokalbio turi- ná, o taip pat jø pasisakymai dël aplinkybiø, susijusiø su Seimo vykdomais tyrimo procesais. Mes neginèijame ástatymuose numatytos Respublikos Prezidento teisës gauti informacijà ið aukðèiausiø valstybës pareigûnø, taèiau ðia teise galima naudotis ir bûtina realizuoti ginant valstybës interesus, bet ne tenkinant asmeninius interesus ar darant poveiká teisë- saugos institucijoms ir Seimo komisijoms. Respublikos Prezidentas R. Paksas kvietësi ir kvieèiasi aukðèiausius valstybës teisë- saugos pareigûnus tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Dirbo Respublikos Lietuvos Seimo laikinoji tyrimo komisija ir dirba Seimo specialioji tyrimo komisija. Ðie veiksmai yra kva- lifikuotini kaip mëginimas bet kokia forma paveikti teisësaugos pareigûnus, norint sukliu- dyti iðsamiai, visapusiðkai ir objektyviai atlikti parengtiná tyrimà. Ðiais veiksmais, naudojantis Respublikos Prezidento padëtimi, siekiant ne valstybës interesø realizavimo, jø gynimo, bet asmeniniø interesø tenkinimo, yra trikdoma normali teisingumo institucijø veikla, ðiø institucijø pareigûnø teisë ir pareiga nevarþomai priimti sprendimus savo kom- petencijos ribose. Tai, kad nepavyko ar pavyko teisësaugos organø pareigûnà paveikti, remiantis teisës teorija, reikðmës veikos kvalifikavimui neturi. Faktinës aplinkybës, árodanèios pateiktà kaltinimà, pavyzdþiui, yra ðios. 2003 metø lapkrièio 11 dienà Respublikos Prezidento kvietimu ávyko jo ir generalinio prokuroro A. Kli- mavièiaus susitikimas. Ið karto po ðio susitikimo generalinis prokuroras þiniasklaidai tei- gë, kad jei egzistuoja slapta daryti Prezidento pokalbio áraðai, jie turi bûti sunaikinti. Að tø áraðø nemaèiau, negirdëjau, jø, matyti nenoriu, jie tokie yra. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 129

2003 metø lapkrièio 12 dienà Respublikos Prezidento kvietimu vyko ir Aukðèiausiojo Teismo pirmininkø susitikimas. Po ðio susitikimo Aukðèiausiojo Teismo pirmininkas þi- niasklaidai suabejojo parlamentinës tyrimo komisijos dël galimø grësmiø nacionaliniam saugumui nustatytos veiklos kryptimis. 2003 metø lapkrièio 14 dienà, nepaisant parlamentinës komisijos praðymo Respubli- kos Prezidentui nesusitikinëti su teisësaugos pareigûnais, kol tiriamas skandalas dël Prezi- dento aplinkos ryðiø su abejotinos reputacijos asmenimis, Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas kvietësi Lietuvos Respublikos generaliná prokurorà A. Klimavièiø dël planuoja- mos apklausos, per kurià valstybës vadovas turës su teisëju atsakyti prokurorui pateiktus klausimus dël grasinimø Lietuvos Respublikos Prezidentui byloje. Papildoma aplinkybë, pagrindþianti kaltinimà, faktas, kad Respublikos Prezidentas R. Paksas tarësi su pilieèiu A. Drakðu dël pastarojo liudijimo teisësaugos institucijos turinio. Ðiais veiksmais Respub- likos Prezidentas R. Paksas sàmoningai sulauþë duotà priesaikà ir ðiurkðèiai paþeidë Lie- tuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje átvirtintos teisingos ir darnios visuomenës teisës valstybës principus, Konstitucijos 1, 5, 77 ir 84 straipsniø nuostatas. Ketvirta. Mes kaltiname Lietuvos Respublikos Prezidentà R. Paksà tuo, kad jis pats ir Respublikos Prezidento kanceliarijos atskiri pareigûnai atskleidë tarnybos arba valstybës paslaptá. Pagal teisës teorijà valstybës ar tarnybos paslapties atskleidimas yra informaci- jos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybës paslaptis arba tarnybos paslaptis, atskleidi- mas, jeigu tai padarë asmuo, kuriam ta informacija buvo patikëta arba kuris jà suþinojo ryðium su tarnyba arba su darbu. Valstybës arba tarnybos paslaptis laikoma atskleista, kai jà suþino bent vienas paðalinis asmuo. Paðaliniais laikomi visi asmenys, neturintys leidimo dirbti arba susipaþinti su ta paslaptimi. Jeigu paslaptis buvo atskleista ne Respublikos Prezidento, bet jo kanceliarijos dar- buotojo, atsakomybë uþ tai tenka Respublikos Prezidentui R. Paksui, kaip nesugebëjusiam uþtikrinti Respublikos Prezidento kanceliarijos darbo. Ðie kaltinimai yra patvirtinti Seimo laikinosios komisijos dël galimø grësmiø nacionaliniam saugumui iðvadose: a) 2003 metø kovo 17 dienos iðvakarëse pas Respublikos Prezidentà apsilankë VSD generalinis direktorius M. Laurinkus ir asmeniðkai pateikë áslaptintà informacijà, penkias telefoniniø pokalbiø áraðø iðklotines apie neteisëtà J. Borisovo veiklà ir perspëjo apie jo ke- liamà grësmæ Prezidentûros autoritetui ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tø pat metø kovo 17 dienà J. Borisovas susitiko su Respublikos Prezidentu ir ið pokal- bio su juo suprato, kad klausomasi J. Borisovo telefoniniø pokalbiø. Apie tai kovo 18 dienà telefonu J. Borisovas informavo Zatonskajà ir savo advokatà Sirvydá. b) 2003 metø geguþës 2, 22, 26 dienomis VSD generalinis direktorius M.Laurinkus asmeniðkai Respublikos Prezidentui pateikë áslaptintas paþymas dël „Stumbro“ ir kitø al- koholiø bendroviø privatizavimo. Tà paèià 2003 metø geguþës 26 dienà Renata Smailytë kalbëjosi su visuomeniniu Respublikos Prezidento patarëju Sutkumi ið koncerno „Avia Baltik“, kuris buvo suinteresuotas „Stumbro“ privatizavimo rezultatais, ir já informavo, kad yra trys áslaptintos VSD paþymos ir apie tai, ar jos atitinka „MG Baltik“ interesus. c) Komisija nustatë, kad VSD generaliniam direktoriui M. Laurinkui du kartus asme- niðkai informavus Lietuvos Respublikos Prezidentà apie R. Aèo ir R. Smailytës ryðius ir áslaptintos informacijos nutekëjimà ið Prezidentûros, ðis procesas nebuvo sustabdytas. Apie tai, kad darbo su áslaptinta informacija taisykliø Prezidentûroje buvo laikomasi ne visuo- met, komisijai paliudijo ir R. Aèas. Apie tokio pobûdþio netvarkà Prezidentûroje, ástatymø 130 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS paþeidimus Respublikos Prezidentas þinojo, taèiau tai toleravo, esminiø priemoniø pakeis- ti situacijà nesiëmë. Kaltinimus patvirtina ir aplinkybë, kad R. Smailytë þinojo apie VSD paþymos dël Pre- zidento aplinkos ryðiø su nusikalstamo pasaulio atstovais turiná. Pabrëþtina tai, kad apie valstybës tarnybos paslaptá suþinodavo nusikalstamo pasaulio atstovai bei kitø valstybiø pilieèiai (að turiu galvoje Zatonskajà ir Potninà), tai itin reikðminga veikos kvalifikavimà sunkinanti aplinkybë. Ðiais veiksmais Respublikos Prezidentas R. Paksas sàmoningai su- lauþë duotà priesaikà, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje átvirtintos teisingos ir darnios visuomenës teisës valstybës principus, Konstitucijos 1, 5, 77, 84 straipsniø nuostatas. Penkta. Mes kaltiname Respublikos Prezidentà R. Paksà tuo, kad jis neuþtikrino dera- mo Respublikos Prezidento kanceliarijos darbo, nesugebëjo deramai kontroliuoti Respub- likos Prezidento kanceliarijos veiklos. Tai sudarë galimybes Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigûnams virðyti ágaliojimus piktnaudþiaujant tarnybinëmis pareigomis. Dël to: a) Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigûnai neteisëtai atskleidë tarnybos, vals- tybës paslaptá; b) Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigûnai neteisëtai organizavo arba vykdë neteisëtà poveiká atskiriems asmenims, siekiant paveikti privaèiø asmenø ir privaèiø sub- jektø sprendimus tarpusavio turtiniuose santykiuose; c) Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigûnai duodavo neteisëtus pavedimus kitos valstybës institucijoms. Respublikos Prezidentas visiðkai atsako uþ savo konstituciniø ágalioji- mø vykdymà tiek, kiek Konstitucija ir ástatymai atsakomybës nenumato kitiems subjektams. Respublikos Prezidento kanceliarija – tai ástaiga, skirta padëti Respublikos Prezidentui ágyven- dinti jo ágaliojimus ir visiðkai atsakinga bei atskaitinga Prezidentui. Jeigu ði ástaiga negalës veikti, Respublikos Prezidento konstitucinës pareigos nebus vykdomos, jei ðios ástaigos atski- riems pareigûnams bus sudarytos sàlygos vykdyti veiklà, virðijanèià Lietuvos Respublikos Pre- zidento galias, arba vykdyti neteisëtà veiklà, uþ tai vis tiek bus atsakingas Respublikos Prezidentas. Kadangi laiku nebuvo patvirtinti Prezidento kanceliarijos darbo organizavimo tvarkos bei pareigûnø pareigybiø apraðymai, tai Prezidento kanceliarijos darbuotojai, neturëdami ágaliojimø, beveik pusæ metø netinkamai pradëjo vykdyti Respublikos Prezidento funkci- jas. Teisës teorijos poþiûriu tarnybos pareigø neatlikimas – tai valstybës pareigûnø ar vals- tybës tarnautojø neatlikimas savo pareigø arba jø atlikimas netinkamai dël nerûpestingumo, jeigu dël to padaryta þala valstybës interesams ar kitiems asmenims. Nekokybiðka, neefek- tyvi, nekompetentinga, nerûpestinga valstybës darbuotojø veikla sukelia nepalyginamai didesnæ þalà nei tyèiniai savanaudiðki nusikaltimai. [...] tai stiprina teisiná nihilizmà ir griauna pasitikëjimà valstybe. Ðis kaltinimas dël Respublikos Prezidento nesugebëjimo vykdyti savo pareigà organi- zuoti bei kontroliuoti Prezidento kanceliarijos darbà yra patvirtintas Seimo Laikinosios komisijos gruodþio 2 dienos nutarimu dël: a) Respublikos Prezidentui toleruojant, jo patarëjai virðijo savo kompetencijà, kiðosi á kitø valstybës institucijø veiklà, piktnaudþiavo savo statusu, taip padarydami sumaiðtá vals- tybës valdyme; b) paþymëtina, kad Prezidento patarëjø pareiginiai nuostatai suformuoti nekonkreèiai, paliekant dideles galimybes juos plaèiai interpretuoti. Netrumpà laikà Prezidento patarëjai SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 131 veikë apskritai be pareiginiø nuostatø, nes jie buvo patvirtinti 2003 metø liepos mënesá. R. Aèas komisijai paliudijo, kad kartais jis veikdavo remdamasis savo pareiginiø nuostatø punktu, ápareigojanèiu vykdyti kitus Respublikos Prezidento pavedimus, neapibrëþiant rei- kalo srities; tuo pasinaudodami Prezidento patarëjai R. Aèas, V. Raèkauskas, Vaitkus, Vi- nickienë duodavo neteisëtus pavedimus ávairioms valstybës institucijoms. [...] Respublikos Prezidentui toleruojant jo patarëjai virðijo savo kompetencijas, kiðosi Prezidentas á kitø valstybës institucijø veiklà, piktnaudþiavo savo statusu, kaip minëjau, darë sumaiðtá valstybës valdyme. Ðiais veiksmais Prezidentas R. Paksas sàmoningai sulau- þë duotà priesaikà, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje átvirtintus teisingos ir darnios visuomenës teisës valstybës principus, Konstitucijos 1, 5, 77, 84 straipsniø nuostatas. Šešta. Mes kaltiname Lietuvos Respublikos prezidentà tuo, kad jis, paniekindamas teisingumo ir kitas Konstitucijos vertybes bei nesant ástatyminio pagrindo, vieðai kaltino ir kaltina Lietuvos Respublikos Seimà, atskirus valstybës pareigûnus organizuojamu sàmokslu: a) Teigia, kad Seimas, Konstitucinis Teismas, atskiri valstybës pareigûnai, Seimo Lai- kinoji tyrimo komisija dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui buvo ar yra ðaliðki jo atþvilgiu. Akivaizdu, kad nepagrásti kaltinimai kitoms valstybës institucijoms, Lietuvos Respublikos teismams diskredituoja Lietuvos valstybës, jos valdþiø sistemos au- toritetà bei yra ðiurkðtus Lietuvos Respublikos Prezidento pareigos vadovautis tik tautos ir Lietuvos valstybës interesais paþeidimas [...]. Atkreipiant dëmesá, kad Respublikos Prezidentas R. Paksas pareigas atlieka ne kaip privatus asmuo, bet kaip Respublikos Prezidentas, ir privalo veikti taip, kad nekiltø kon- fliktø tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privaèiø interesø, atstovauti Lietuvos vals- tybei, vadovautis tik tautos ir Lietuvos valstybës interesais. Paèios aplinkybës, árodanèios pateiktà kaltinimà, yra, pavyzdþiui, ðios: 2003 metø spalio 30 dienà kreipimesi á Lietuvos þmones LTV „Panoramos“ laidoje Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas teigë, jog nëra susijæs neaiðkiais ryðiais su nusikalstamomis grupuotëmis, esàs apstulbintas ir ðokiruotas (toliau citata, cituoju), kad „sie- kiant apginti kai kurias interesø grupes ir bijantis bet kokiø permainø ant politinio loðimo stalo klojamas valstybës autoritetas, þmoniø saugumas ir visa Jûsø ateitis“ (citatos pabaiga). Ðiame pasisakyme Respublikos Prezidentas R. Paksas teigë (cituoju): „Paþymos pavieðini- mas nepateikus jos Prezidentui gali bûti ávardytas kaip sàmokslas“ (citatos pabaiga). b) 2003 metø gruodþio 15 dienà susitikime su Telðiø gyventojais Seimo vienos ið komisijos, tyrusios grësmes nacionaliniam saugumui, iðvadas Lietuvos Respublikos Pre- zidentas R. Paksas pavadino (cituoju) „tik gandais, prielaidomis ir prasimanymais“ (cita- tos pabaiga). 2003 metø gruodþio 31 dienà naujametiniame sveikinime Lietuvos þmonëms Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas teigë (cituoju): „Konstitucinis Teismas priëmë visiems þinomà nutarimà, gerbiu Teismà ir jo sprendimà, nors negaliu nuslëpti savo nuostabos dël ðio dokumento politinio atsvorio“ (citatos pabaiga). Ðiais veiksmais Respublikos Prezi- dentas R. Paksas sàmoningai sulauþë duotà priesaikà, ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijos pre- ambulës teisingos ir darnios visuomenës teisës valstybës principus, Konstitucijos 1, 5, 77, 84 straipsniø nuostatas. Septinta. Mes kaltiname Lietuvos Respublikos Prezidentà tuo, kad jis vieðai ir sàmo- ningai klaidino visuomenæ: 132 LIETUVIØ TAUTA

a) esà jam neleidþiama pareikðti savo pozicijà per visuomenës informavimo priemones; b) jog Respublikos Prezidentas R. Paksas nëra susisaikstæs jokiais ásipareigojimais su dosniausiu savo rinkimø kampanijos rëmëju – Rusijos Federacijos pilieèiu Jurij Borisov; c) dezinformuodamas apie Respublikos Prezidento institucijos kompetencijà. Akivaizdu, kad vieðas melavimas, visuomenës informavimas diskredituoja Lietuvos valstybës, jos valdþios sistemas, Prezidento institucijos autoritetà, tai yra ðiurkðtus Res- publikos Prezidento pareigos vadovautis tik tautos ir Lietuvos valstybës interesais, [...] paþeidimas. Atkreiptinas dëmesys, kad Respublikos Prezidentas R. Paksas ðià veikà atlieka ne kaip privatus asmuo, bet kaip Respublikos Prezidentas. Tiesiog paþeidþia pareigà veikti taip, kad nekiltø konfliktas tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privaèiø interesø, ir jo, kaip valstybës konstitucinës pareigos atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik tautos ir Lietuvos valstybës interesais. Konstitucinæ teisæ kritikuoti valstybës valdþios veiksmus turi kiekvienas Lietuvos Res- publikos pilietis, taèiau tai turi daryti kaip pilietis, o ne kaip pareigûnas, jog negali naudo- tis ðiam tikslui tiek savo pareigûnø, tiek valstybës turtu. Faktinës aplinkybës, árodanèios pateiktà kaltinimà, pavyzdþiui, yra ðios: 2003 metø lapkrièio 26 dienà susitikime su Kre- tingos gyventojais Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas pareiðkë, jog neturi gali- mybës pareikðti savo pozicijà per visuomenës informavimo priemones, ta pati nuostata buvo deklaruojama per vëliau vykusá susitikimà ignoruojant nuolatinius visuomenës infor- mavimo priemoniø pasiûlymus pareikðti savo nuomonæ, duoti interviu, dalyvauti televizi- jos ar radijo laidose. 2003 metø lapkrièio 25 dienos susitikime su Marijampolës gyventojais Lietuvos Res- publikos Prezidentas R. Paksas teigë, jog (cituoju): „nëra susaistytas jokiø sutarèiø“. To- liau (citata): „dekretas dël J. Borisov jokio ástatymo nepaþeidþia, o pats J. Borisov Prezidentui jokios átakos nedarë ir nedaro“. 2003 metø lapkrièio 26 dienà Kretingoje vykusiame susitikime su vietos gyventojais Respublikos Prezidentas R. Paksas uþsiminë apie galimybæ paleisti Seimà. Lietuvos Res- publikos Prezidentas teigë, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijà Lietuvos Respub- likos Prezidentas gali paleisti apkaltà inicijavusá Seimà. Ðiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas sàmoningai sulauþë duotà priesaikà ir ðiurkðèiai paþei- dë Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje átvirtintà teisingos ir darnios visuome- nës teisës valstybës principus ir Konstitucijos 1, 5, 77, 84 straipsniø nuostatas. Mes kaltiname Lietuvos Respublikos Prezidentà R. Paksà, kad jis pastaruoju metu: a) nuolat dalyvauja vienos konkreèios politinës partijos organizuojamuose renginiuo- se, tam panaudodamas ir paèià Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencijà; b) Respublikos Prezidento vardu organizuodamas susitikimus su Lietuvos Respubli- kos rinkëjais atstovauja Lietuvos valstybei, vadovaudamasis ne tautos ir Lietuvos valsty- bës interesais, bet asmeniniais, privaèiais ar partiniais interesais. Konstitucijos 83 straipsnio 2 dalyje yra átvirtinta, jog asmuo, iðrinktas Lietuvos Res- publikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklà politinëse partijose ir politinëse organiza- cijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimø kampanijos pradþios. Ði nuostata reiðkia, kad Respublikos Prezidentas savo veikloje neturi skirti iðskirtinio dëmesio vienai konkre- èiai politinei partijai ar politinei organizacijai, dalyvauti tik jos vadovaujanèiø organø su- sitikimuose ar kitokiose priemonëse. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 133

Akivaizdu, kad ir vienos konkreèios partijos susitikimai, susirinkimai ir kitokios prie- monës negali vykti Respublikos Prezidento rezidencijoje. Respublikos Prezidentas taip pat neturëtø dalyvauti tik vienos konkreèios politinës partijos organizuojamuose rengi- niuose. Respublikos Prezidentas, susitikdamas su visuomene, sàmoningai sudarydamas sàlygas susitikimuose dalyvauti tik vienos politinës partijos, kurià steigë ir pirmininku jis buvo, atstovams, vieðai klaidino visuomenæ, esà jam neleidþiama pareikðti savo pozicijà per visuomenës informavimo priemones, vieðai klaidino visuomenæ, kad nëra susisaikstæs jokiais ásipareigojimais su dosniausiu savo rinkimø kampanijos rëmëju J. Borisovu, tuo ðiurkðèiai paþeidë atviros, teisingos, darnios pilietinës visuomenës ir teisinës bei demokra- tinës valstybës principus. Ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijos 83 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sulauþë duotà priesaikà. Atkreiptinas dëmesys á Respublikos Prezidento susitikimø su Lietuvos gyventojais, vykstanèiø nuo 2003 metø lapkrièio pradþios atskirose Lietuvos regionuose, turiná. Nors ðie susitikimai organizuojami oficialiai – Respublikos Prezidento vardu, taèiau juose kal- bama ne apie valstybës problemas, bet apie asmeniðkai Respublikos Prezidentui R. Paksui rûpimus klausimus. Susitikimo metu Respublikos Prezidentas R. Paksas kaltina kitas vals- tybës institucijas, dezinformuoja visuomenæ, tuo siekdamas asmeniniø tikslø, diskredituo- ja valstybës valdþios autoritetà, aktyviai skatina teisiná nihilizmà. Faktinës aplinkybës. Pagal [...] kaltinimus jau að esu pateikæs. Ðiais veiksmais Respublikos Prezidentas R. Paksas sàmoningai sulauþë duotà priesai- kà, ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijos preambulëje átvirtintus teisingos ir darnios visuome- nës teisës valstybës principus. Konstitucijos 1, 5, 77, 83 straipsnio 2 dalies, 84 straipsnio nuostatas. [ ] Devinta. Mes kaltiname Respublikos Prezidentà R. Paksà tuo, kad jis tiek kvies- damas per savo kanceliarijos darbuotojus, tiek ir pakeisti nusikalstamoms struktûroms ne- tikusius aukðèiausiosios Lietuvos Respublikos teisësaugos pareigûnus sudarë sàlygas nusikalstamoms struktûroms átakoti aukðèiausiø teisësaugos pareigûnø skyrimà. Kaip jau buvo minëta, Respublikos Prezidentas, nevykdydamas savo konstitucinës pareigos, nesu- gebëdamas tinkamai organizuoti ir kontroliuoti Respublikos Prezidento kanceliarijos pa- reigûnø darbo, padarë esminæ þalà valstybës interesams, ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà, sulauþë priesaikà. Faktinës aplinkybës. Vëlgi ið Laikinosios tyrimo komisijos iðvados: a) asmenys, susijæ su nusikalstamu pasauliu ir [...] struktûromis, darë átakà Prezidentû- rai, teisësaugos institucijø vadovø pakeitimams; b) su Prezidento aplinka, buvusiu Prezidento patarëju nacionalinio saugumo klausi- mais R. Aèu yra susijusi R. Smailytë, kuri buvo VSD stebëjimo objektas, per jà kai kurie abejotinos reputacijos asmenys uþmezgë ryðius su aukðtais pareigûnais, siekë daryti átakà, kad bûtø pakeisti teisësaugos institucijø vadovai. Pavyzdþiui, dar prieð 2003 metø balandá kylant garsiajam sekimo skandalui, tariamai buvo atsakingas Lietuvos generalinis polici- jos komisaras V. Grigaravièius. R. Smailytë pokalbyje su Barðèiu minëjo apie numatomà V. Grigaravièiaus pakeitimà Valstybës sienos apsaugos tarnybos vadu Songaila. Tà patvir- tina tolesnë ávykiø raida. Tai rodo, kad R. Smailytë informacijà apie numatomà V. Griga- ravièiaus pakeitimà yra gavusi ið Prezidentûros. Paþymëtina ir dar viena itin svarbi faktinë aplinkybë – apie netinkamus Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigûnø ryðius, asmenø, susijusiø su nusikalstamu pasauliu, 134 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS bandymus átakoti teisësaugos institucijø vadovø pakeitimà, Respublikos Prezidentas tai þinojo, bet ðiems veiksmams uþkardyti arba nesiëmë jokiø veiksmø, arba ëmësi nepakan- kamø. Taip Lietuvos Respublikos Seimo gruodþio 2 dienos nutarime „Dël Laikinosios tyrimo komisijos iðvados“ yra konstatuota: „Prezidentas apie savo patarëjø ryðius su abe- jotinos reputacijos asmenimis þinojo. Jis perspëjo R. Aèà nutraukti santykius su J. Boriso- vu ir R. Smailyte, taèiau pats Prezidentas ryðiø su J. Borisovu nenutraukë, net, pavyzdþiui, dalyvavo jo sûnaus vestuvëse, ryðiø su J. Borisovu nenutraukë ir R. Aèas. Ðiais veiksmais Respublikos Prezidentas R. Paksas sàmoningai sulauþë duotà priesaikà, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje átvirtintos teisingos ir darnios visuome- nës teisinës valstybës principus, Konstitucijos 1, 5, 77, 84 straipsniø nuostatas. Dešimta. Mes kaltiname Lietuvos Respublikos Prezidentà R. Paksà tuo, kad jis, nevyk- dydamas savo konstitucinës pareigos, veikë taip, kad nekiltø konfliktø tarp Respublikos Pre- zidento, kaip asmens, privaèiø interesø, jo, kaip valstybës vadovo, konstitucinë pareiga atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik tautos ir Lietuvos valstybës interesais: a) sudarë sàlygas Rusijoje registruotai kompanijai „Almaks“, átariamai susijusiai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, daryti átakà Respublikos Prezidentui ir jo kanceliari- jai, siekiant paveikti Lietuvos politinius procesus, juos valdyti, formuojant Prezidento kan- celiarijos struktûrai kadrus; b) formuodamas Respublikos Prezidento kanceliarijà siekë, kad jos pareigûnus patik- rintø abejotinos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietë Lena Lolaðvili. Kaip jau minëta ðioje kalboje, Respublikos Prezidentas, nevykdydamas savo konstitu- cinës pareigos, nesugebëdamas tinkamai organizuoti, kontroliuoti Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigûnø darbo, padarë nuostoliø valstybës interesams, paþeidë Konstituci- jà, sulauþë priesaikà. Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas, formuodamas Respublikos Prezidento kanceliarijà, nustatydamas jos darbo tvarkà, pareigûnø ágaliojimus, naudojosi netinkamais metodais. Rusijoje registruota kompanija „Almaks“ pateikë Respublikos kanceliarijos pareigû- nø pareigines instrukcijas, kurios buvo toliau patvirtintos. Be kita ko, toks darbas paþeidë Lietuvos Respublikos vieðøjø pirkimø ástatymo nuostatà, nes konkursas teikti šias paslau- gas nebuvo skelbtas. Respublikos Prezidento R. Pakso asmeninë draugë Lena Lolaðvili taip pat Respubli- kos Prezidento iniciatyva darë netinkamà átakà formuojant Prezidento kanceliarijà. Ji „tir- davo“, ar kandidatas á pareigas turi gerø ar blogø ketinimø R. Pakso atþvilgiu. Faktinës aplinkybës yra patvirtintos vëlgi Seimo komisijos gruodþio 2 dienos nutarimu, kuriø að nebecituosiu. Ðiais veiksmais Respublikos Prezidentas R. Paksas sàmoningai sulau- þë duotà priesaikà ir ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijos preambulëje átvirtintus darnios ir teisin- gos visuomenës teisës valstybës principus, Konstitucijos 1, 5 , 77 ir 84 straipsniø nuostatas. Vienuolikta. Mes kaltiname Respublikos Prezidentà R. Paksà tuo, kad jis dezorgani- zavo darnià valstybës valdþià ir vykdanèiø institucijø darbà. Ágyvendinant bendruosius valstybës uþdavinius, funkcijas, valstybës institucijos veikla grindþiama jø bendradarbia- vimu, todël, kaip ne kartà yra pabrëþæs Konstitucinis Teismas, jø tarpusavio sàveika apibû- dintina kaip darnus valstybës valdþios ágaliojimø ágyvendinimas ir partnerystë. Viena pagrindinë Respublikos Prezidento funkcijø uþtikrinti kitø valstybës valdþios institucijø veiklos bendradarbiavimo darbà. SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 135

Respublikos Prezidentas yra aukðèiausias valstybës pareigûnas. Bûtent tuo ir yra grin- dþiamas jo konstitucinis statusas – vieta valdþiø sistemoje. Jeigu Respublikos Prezidentas neuþtikrins darnaus valstybës valdþiø ágaliojimo ágyvendinimo, vienaip ar kitaip neben- dradarbiaus su kitomis valdþios institucijomis, negarantuos valdþios ástaigø vienybës ágy- vendinant bendruosius valstybës uþdavinius ir funkcijas, jis neatliks savo pagrindinës konstitucinës pareigos. Ðios funkcijos neatlikimas bus ir ðiurkðtus Konstitucijos paþeidi- mas, ir duotos priesaikos sulauþymas. Pabrëþtina, jog darnus valdþiø funkcionavimas bus negalimas tik tuomet, kai viena valstybës valdþios ðaka Lietuvos Respublikos Prezidentas nesugebës ávykdyti savo konsti- tuciniø pareigø. Paminësime tik keletà faktiniø aplinkybiø, nes dauguma buvo iðvardyta aukðèiau: a) neatsiþvelgimas á VSD departamento paþymas, pasiûlymus, slaptos informacijos perdavimas asmenims, neturintiems teisës su ja susipaþinti, tai yra neatsiþvelgimas, nebu- vo á tai atsiþvelgta; b) priimant konkreèius sprendimus, pilietybës suteikimas J. Borisovui iðimties tvarka, Prezidentas R. Paksas ne tik neuþtikrino valstybës valdþios institucijø darnaus darbo, bet ir nepaisydamas kitø valstybës institucijø ástatymo pareigø, ðiurkðèiai paþeidë savo konsti- tucines pareigas. Šitas nesugebëjimas ávykdyti Prezidento konstitucinæ pareigà labai gerai atsispindi Konstitucinio Teismo nutarime, kurio að necituosiu, kurá jûs visi turite. Ðiais veiksmais Respublikos Prezidentas R. Paksas sàmoningai sulauþë duotà priesaikà ir ðiurkðèiai paþei- dë Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje átvirtintus teisingos ir darnios visuo- menës teisës valstybës principus, Konstitucijos 1, 5, 77, 84 straipsniø nuostatas. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo nariø grupës teikimu pradëti apkaltos pro- cesà Lietuvos Respublikos Prezidentui R. Paksui bei ðioje kalboje iðdëstytais argumentais ir aplinkybëmis, mes esame ásitikinæ, kad Respublikos Prezidentas R. Paksas sulauþë duo- tà priesaikà ir ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà. Að baigiau. Gerbiamasis pirmininke, leiskite áteikti man visà tekstà, paaiðkinimø teks- tà, pasiraðytà mûsø atstovø. J. SABATAUSKAS. Dëkui. Dabar jûs stebëtinai tilpote á 30 minuèiø. Dabar atëjo laikas klausimams. Að norëèiau, kadangi laikas paaiðkinimams lyg ir baigësi, ar norëtø kiti paaiðkinti kà nors? Ne. Manau, kad atsakinës visi tuos klausimus, kurie kils komisijos nariams. Norëèiau paklausti pirmininko. Ar pirmininkas turëtø klausimà? P. ÞALKAUSKAS. Taip. Norëèiau paklausti, ar palaikote apkaltos procese iniciatoriø teikime visus parengtus kaltinimus, ðeðis kaltinimus? Ar èia jûs iðskirstote dar á kitus kalti- nimus? Èia yra nurodyta vienuolika, ar èia yra kaip faktai, patvirtinantys ðiuos pareikðtus ðeðis kaltinimus? A. SAKALAS. Taip, gerbiamasis pirmininke. Èia yra tik faktai, patvirtinti pareiðkus ðeðis kai kuriuos kaltinimus, ið tø ðeðiø sugrupuoti bendresná kaltinimà. Tai bûtø ámanoma ir mes tikimës, kad komisija galëtø tà padaryti .“ Kaip matyti tiek iš Laikinosios, tiek ið Specialiosios tyrimø komisijø posëdþiø ste- nogramø, jø nariai, kaip minëta, tik siekë bet kokiomis priemonëmis surasti, kuo apkal- tinti Prezidentà, o ne tirti, ar ið viso buvo tokiø nusikaltimø, o jei buvo, tai dël kokiø prieþasèiø ir kokioms esant sàlygoms jie buvo padaryti. Tegu atleis teisieji komisijos nariai, bet vartant jø posëdþiø stenogramas áspûdis panaðus, kaip ir vartant viduramþiø Susitikime su Europos Komisaru Giunteriu Ferhoigenu (Briuselis, 2003 m. lapkrièio 6 d.)

Prezidentas Rolandas Paksas su Vokietijos federaliniu kancleriu Gerhardu Ðrioderiu (Gerhard Schröder; Berlynas, 2003 m. lapkrièio 7 d.) Prezidentas Rolandas Paksas tarp konferencijos „Europos naujoji Konstitucija“ dalyviø (Frankfurtas prie Maino, 2003 m. lapkrièio 6 d.)

Su vizitu po karo siaubiamà Irakà: Bagdadas, Babilonas, Basra (2003 m. lapkrièio 18–20 d.) Su vizitu po karo siaubiamà Irakà: Bagdadas, Babilonas, Basra (2003 m. lapkrièio 18–20 d.)

140 LIETUVIØ TAUTA raganø teismø bylas: áskøstasis (áskøstoji) raganavimu paprastai jau bûdavo ir pasmerk- tas; jis (ji) bûdavo kaltas, jei nepripaþindavo (vadinasi, velnio apsëstas) ir sudeginamas ar nuskandinamas; tokio pat galo sulaukdavo ir prisipaþinæs (usi). Nesvarbu, padarë ar nepadarë koká nusikaltimà Prezidentas, jis vis vien kaltas; Prezidento postas buvo rei- kalingas kitam, „savam“ þmogui.

Tik savais argumentais… Kadangi komisijø nariai jautësi tarsi dievai, gal tik dël to galima paaiðkinti, kodël jie, atrodo, nereaguodavo á kitø, ne „rinktøjø“, nuomones dël Prezidento R. Pakso, jeigu tos nuomonës nesutapdavo su jø, kaltintojø, nuomonëmis. O archyvuose, taip pat LR Seimo, jo Komisijø archyvuose, jø yra gana nemaþai. Beje, atrodo, pasitaikydavo, kad ir Prezi- dento advokatams bûdavo sunkumø dalyvauti Komisijos posëdþiuose. Pavyzdþiui, advo- kato dr. Kæstuèio Stungio 2004 m. sausio 19 d. prašymas Lietuvos Respublikos Seimo Specialiajai tyrimo komisijai „Lietuvos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateik- tø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti“: „Atkreipiu Komisijos dëmesá á tai, kad asmeniðkai esu gavæs vienintelá praneði- mà apie Komisijos posëdþio, vykusio 2004 01 05 d., dienotvarkæ. Komisijos posëdþiø eigoje buvo ne kartà akcentuota, kad posëdþiø dienotvarkës nepa- teikimas riboja gynybos galimybes. Komisija priëmë protokoliná nutarimà tenkinti advokatø praðymà ir laiku pateikti se- kanèio posëdþio dienotvarkæ kiekvienam Lietuvos Respublikos Prezidentà atstovaujan- èiam advokatui. Šis nutarimas nevykdomas. Dar kartà Komisijos praðau pateikti man sekanèio posëdþio dienotvarkæ Reglamente numatytu laiku. Internetiniai ir kiti kontoros adresai Komisijai pateikti. Pagarbiai, advokatas dr. Kæstutis Stungys.“ Archyvuose yra dokumentø, atspindinèiø ir kitø kaltinamojo atstovø teisiniø paþeidimø: „LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIAJAI TYRIMO KOMISIJAI RES- PUBLIKOS PREZIDENTUI ROLANDUI PAKSUI PATEIKTØ KALTINIMØ PAGRÁS- TUMUI IR RIMTUMUI IÐTIRTI BEI IÐVADAI DËL SIÛLYMO PRADËTI APKALTOS PROCESÀ PARENGTI Advokatø dr. Gedimino Baublio, Rimo Andrikio, Vytauto Stanislovo Sviderskio, Kæstuèio Ðvirino, Evaldo Rapolo, atstovaujanèiø Respublikos Prezidentà Rolandà Paksà Dël liudytojo pakartotinës apklausos Informuojame, kad Specialiosios tyrimo komisijos posëdyje, kuris ávyko 2004 m. sau- sio 12 d., liudytoju buvo apklaustas LR uþsienio reikalø ministras p. A. Valionis. Praneða- me, kad posëdþio metu asmens, kuriam yra taikoma apkalta, gynëjams (atstovams) buvo suteikta teisë pateikti tik vienà klausimà, tuo uþdraudþiant teikti daugiau klausimø ir nepa- grástai apribojant teisæ á gynybà. Kitø liudytojø, kurie buvo apklausti tame paèiame Komi- sijos posëdyje, atþvilgiu asmens, kuriam yra taikoma apkalta, gynëjø (atstovø) teisë pateikti liudytojams klausimus nebuvo apribota. Vadovaujantis lygiateisiðkumo principu Komisi- jos tyrimo procese, praðome pakartotinai iðkviesti apklausai liudytojà LR uþsienio reikalø SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 141 ministrà p. A. Valioná ir suteikti asmens, kuriam yra taikoma apkalta, gynëjams (atstovams) teisæ pateikti klausimus ðiam liudytojui. Tuo atveju, jeigu Komisija atmestø ðá praðymà ir tokiu bûdu nuspræstø riboti asmens, kuriam taikoma apkalta, teisæ á gynybà, praðome priimti sprendimà dël vieðø Komisijos posëdþiø rengimo. Pagarbiai, 2004 m. sausio 13 d. Advokatai dr. G. Baublys, R. Andrikis, V. S. Sviderskis, K. Švirinas, E. Rapolas.“ Arba ðtai vël advokatø grupës siûlymas: „[…] Pranešame, kad ðis nurodytas liudytojø sàraðas nëra baigtinis. Siûlome patvirtinti sekanèià tyrimo kryptá Operatyvinio tyrimo teisëtumo ir iðvadø, turinèiø átakos Respublikos Prezidento apkaltos procedûrai, pagrástumo. Iðsamaus kviestinø liudytojø ir tyrimo krypèiø sàraðo pateikti negalime, dël to, kad nei Respublikos Prezidentui, nei mums nëra þinoma visos medþiagos, kurios pagrindu yra vykdomas tyrimas Komisijoje, apyraðas, ir Respublikos Prezidentui bei mums nëra pateik- ta susipaþinimui visa tyrimo medþiaga. Dar kartà praðome pateikti Respublikos Prezidentui bei mums visos medþiagos, ku- rios pagrindu yra vykdomas tyrimas Komisijoje, apyraðà ir pateikti Respublikos Prezi- dentui bei mums visà tyrimo medþiagà, ir skirti realø terminà su tikslu, kad mes galëtumëme tinkamai atstovauti Respublikos Prezidentui Komisijos tyrimo procese. Praðome ðá raðytiná siûlymà prijungti prie tyrimo medþiagos. Pagarbiai 2003 m. gruodis 31 d.“ Þinoma, tai, jog komisijos viskà sprendë savo nuoþiûra, lëmë, kad jos paèios, kaip raðyta, savo nuoþiûra reglamentavo savo veiklà, nekreipdamos dëmesio, kad neuþtikrina- ma kaltinamajam teisë apsiginti. Kitaip sakant, pretenduojant á teisinæ valstybæ ir Specialio- sios tyrimo komisijos reglamentas turëjo bûti patvirtintas ástatymu, bet jokiu bûdu nepaliktas paèiai Komisijai. Dar daugiau, prokurorai – seimûnai – kaltino Prezidentà ir kaip asmená, bet tyrimø-tardymø metu taip ir nepateikë jam konkreèiø nusikaltimø ávardijimo, dël to Prezi- dentas ir jo ágaliotiniai galëjo tik „atsikirsti“ metamiems kaltinimams, kad ir visiðkai nepa- grástiems. Tuo buvo paþeidþiama þmogaus teisë á gynybà ir t.t. Þinoma, paèiose komisijose, ypaè Specialiojoje, daugiausia buvo teisininkø pagal diplomus ir net praktikà, taèiau ne pa- slaptis, kad priimamas nuosprendis labai priklauso nuo paties jo formuotojo politiniø bei dorovës nuostatø, nuo to, kas svarbiau – teisingumas ar tolesnës karjeros perspektyvos.

Lietuvos Respublikos Prezidento paaiškinimai Archyvuose neteko aptikti, kad komisijø posëdþiuose bûtø aptarti net ið paties Pre- zidento R. Pakso gauti paaiðkinamieji raðtai. Ðtai kad ir ðis, 2004 m. vasario 10 d. raðtas „Lietuvos Respublikos Seimo specialiajai tyrimo komisijai Respublikos Prezidentui Ro- landui Paksui pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti“. Prezidentas jame raðo: „2003 m. gruodþio 29 d. pradëjo darbà Lietuvos Respublikos Seimo Specialioji tyri- mo komisija Respublikos Prezidentui pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei 142 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti (toliau – Seimo Specialioji tyrimo komisija). Ði komisija 2004 m. sausio 5 d. iðklausë apkaltos proceso iniciatorius – Lietu- vos Respublikos Seimo narius A. Sakalà, A. Kaðëtà, A. Kubiliø, A. Ramanauskà (Lietu- vos Respublikos Seimo nariø grupës, teikianèios pradëti apkaltos procesà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, atstovus). Disponuodamas tik dalimi Seimo Specialiosios tyrimo komisijos turimos medþiagos (dokumentais, duomenimis ir kt.), kuria grindþiami kaltinimai, Seimo Specialiajai tyrimo komisijai pagal atskirus kaltinimus paaiškinu: I. Dël kaltinimo Dël savo veiksmø tapus ir esant paþeidþiamam, o tai ávertinant ypa- tingà konstituciná Respublikos Prezidento statusà, Konstitucijos ir ástatymø jam suteiktas galias ir atsakomybæ, jo vaidmená vidaus ir tarptautinëje politikoje sudarë grësmes Lietu- vos nacionaliniam saugumui ir tuo Respublikos Prezidentas ðiurkðèiai paþeidë Konstitu- cijà bei sulauþë duotà priesaikà. Lietuvos Respublikos Seimo Statuto (toliau – Seimo Statuto) 227 straipsnio 1 dalyje apkaltos procesas apibrëþiamas kaip parlamentinë procedûra, kurià Seimas taiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dël jø padarytø veiksmø, diskredituojanèiø valdþiø autoritetà, siekdamas iðspræsti tokiø asmenø konstitucinës atsakomybës klausimà. Ástatymo poþiûriu, asmens konstitucinë atsakomybë ga- lima tik uþ padarytus konkreèius, valdþiø autoritetà diskredituojanèius veiksmus. Asmens paþeidþiamumas yra ne teisinë sàvoka, o asmeninë þmogaus savybë, nesude- rinama su mano atþvilgiu suformuluotais kaltinimais. Todël tariamu mano paþeidþiamumu negali bûti grindþiami kaltinimai dël Konstitucijos paþeidimo ir Respublikos Prezidento priesaikos sulauþymo. Pabrëþiu, jog visi mano sprendimai buvo priimti laisva valia ir mano kompetencijos ribose, asmeniðkai ásitikinus, kad laikomasi Konstitucijos, Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø. Në vienas mano priimtas sprendimas nebuvo paveiktas kokiø nors asme- nø ar bet kokio konkretaus poveikio, kuriuo bûtø siekiama paveikti mano, kaip Lietuvos Respublikos Prezidento, veiksmus veikiant ir valdant politinius procesus, skiriant Respub- likos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus ar formuojant Respublikos Prezidento kanceliarijos, padedanèios Respublikos Prezidentui ágyvendinti savo funkcijas, personalà ar struktûrà. Atsakingai pareiðkiu, kad neturëjau ir neturiu kam nors jokiø ásipareigojimø, paþei- dþianèiø valstybës interesus ir/ar kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui. Taip pat noriu pabrëþti, kad nebuvo siekiama paveikti mano, kaip Respublikos Prezi- dento, sprendimø, susijusiø su teisësaugos institucijø vadovø keitimu. Atitinkamø valsty- bës institucijø vadovai buvo skiriami ástatymø nustatyta tvarka ir suderinus su kitais valstybës pareigûnais, kaip to reikalauja ástatymas, ir jokie asmenys, susijæ su nusikalstamo pasaulio ar ðeðëlinio verslo struktûromis, nedarë, negalëjo daryti ir neturëjo jokiø galimybiø daryti átakos mano veiksmams ðiuose procesuose. Paaiškinu, kad sprendimas Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka suteikti J. Bo- risovui buvo priimtas vadovaujantis Konstitucija ir ástatymais, atsiþvelgiant á Pilietybës reikalø komisijos vienbalsiai priimtas rekomendacijas ir ankstesniø Respublikos Preziden- tø per deðimtmetá suformuota pilietybës suteikimo iðimties tvarka praktikà. Naudodamasis Respublikos Prezidentui suteikta diskrecijos teise, siekiau, kad bûtø iðlaikyta þmogaus ir valstybës interesø pusiausvyra. SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 143

Noriu pabrëþti, kad Pilietybës reikalø komisijos sudëtis, ilgametë patirtis, kompeten- cija bei vienbalsiai priimtas siûlymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ J. Borisovui pagrástai leido manyti, kad nëra teisës aktuose numatytø aplinkybiø, dël kuriø pilietybë negalëtø bûti suteikta. Atsiþvelgdamas á minëtus argumentus, toká Seimo Specialiosios tyrimo komisijos kal- tinimà vertinu kaip nepagrástà. II. Dël kaltinimo savo veikloje neuþtikrinus valstybës paslapties apsaugos, tuo ðiurkð- èiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà. Ðis kaltinimas grindþiamas prielaidomis nesant árodymø, patvirtinanèiø aplinkybæ, kad að, kaip Respublikos Prezidentas, atskleidþiau áslaptintà informacijà tretiesiems asmenims ar nesiëmiau reikiamø veiksmø valstybës paslaptá sudaranèioms þinioms apsaugoti. Noriu pabrëþti, kad pradëjæs eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ir siekda- mas maksimaliai uþtikrinti deramà Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikë- jimo valstybës tarnautojø bei Respublikos Prezidento kanceliarijos darbà, valstybës paslapèiø apsaugà ir kontrolæ, nurodþiau parengti vidaus darbo tvarkos reglamentà, susiju- sá su valstybës paslapèiø naudojimu. Tam tikslui buvo paskirtas asmuo, atsakingas uþ dar- bà su valstybës paslaptimis, atlikti keturi patikrinimai, sukurta ekspertø komisija, turinti galutinai reglamentuoti darbà su valstybës paslaptimis. Pabrëþiu, kad per ankstesnes Res- publikos Prezidentø kadencijas tokio ar panaðaus pobûdþio veiksmø nebuvo atliekama. Darytina iðvada, kad mano, kaip Respublikos Prezidento, veiksmai siekiant reglamentuoti informacijos, susijusios su valstybës paslaptimi, naudojimà ir tokiu bûdu maksimaliai uþ- tikrinti jos apsaugà nei teisiðkai, nei logiðkai negali bûti vertinami kaip áslaptintos informa- cijos atskleidimas ar sudarymas prielaidø ta informacija pasinaudoti tretiesiems asmenims, neturintiems tokios teisës. Kategoriðkai pareiðkiu, kad jokios informacijos, sudaranèios valstybës paslaptá, að, bûdamas Respublikos Prezidentu, neatskleidþiau ir nesudariau prie- laidø ja naudotis tretiesiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir liudytojø parodymais patvirtinta, kad J. Boriso- vo pokalbiø buvo pasiklausoma, ir jis apie tai, kad prieð já vykdomi operatyviniai veiks- mai, þinojo nuo 1998 metø. Pabrëþtina, kad apie áslaptintas paþymas dël alkoholio bendroviø privatizavimo þino- jo gana daug asmenø: Lietuvos Respublikos valstybës saugumo departamento (toliau – VSD) pareigûnai, Valstybës turto fondo darbuotojai, kai kurie Respublikos Prezidento po- litinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojai bei Respublikos Prezidento kance- liarijos valstybës tarnautojai. Todël kaltinimai, jog tokià informacijà atskleidþiau bûtent að, nëra pagrásti ir árodyti. Prieðingai, áslaptintø paþymø, telefoniniø pokalbiø ir kitos informacijos pavieðinimas þiniasklaidoje kelia pagrástø abejoniø, kad ne visose valstybës institucijose yra tinkamai saugomos valstybës paslaptys. Bûtina pabrëþti, kad iki ðiol në vienas toks atvejis nëra atskleistas tø teisësaugos institucijø, kuriø kompetencijai priskiriama tirti faktus dël valsty- bës paslapties atskleidimo, praradimo, neteisëto disponavimo informacija, kuri yra valsty- bës paslaptis. III. Dël kaltinimo savo veiksmais neteisëtai darius átakà privaèiø ûkio subjektø veik- lai, neteisëtai panaudojus savo bei valstybës institucijø ágaliojimus siekiant paveikti pri- vaèiø asmenø ir privaèiø ûkio subjektø sprendimus turtiniuose santykiuose, tuo ðiurkðèiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà. 144 LIETUVIØ TAUTA

Alkoholio bendroviø privatizavimo procesas buvo strategiðkai svarbus Lietuvos eko- nomikai, todël pagrástai sulaukë ypaè didelio visuomenës, þiniasklaidos dëmesio. Buvau ir esu ásitikinæs, kad Lietuvos Respublikos valdþios institucijos, áskaitant Respublikos Prezi- dentà, Seimà ir Vyriausybæ, privalëjo savo kompetencijos ribose uþtikrinti sklandþià pri- vatizavimo eigà ir siekti, kad privatizavimo rezultatai bûtø maksimaliai naudingi Lietuvai ir jos ekonomikai. Tik konstitucinës pareigos saistomas ir Konstitucijoje numatytos kom- petencijos ribose domëjausi ðiais privatizavimo procesais, taèiau jokio spaudimo ar átakos privatizuojant alkoholio bendroves nei að, nei mano patarëjai nedarë. Negaliu sutikti su kaltinimu, kad Respublikos Prezidento ar jo politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojø domëjimasis Lietuvoje vykstanèiais procesais galëtø bû- ti vertinamas kaip kiðimasis á privatizavimo reikalus ar poveikis privatiems verslo subjek- tams. Man pareikðtas kaltinimas negali bûti pagrástas ir rimtas dar ir dël to, kad teikime minimø alkoholio ámoniø privatizavimo proceso rezultatai yra patvirtinti atitinkamø vals- tybës institucijø. Noriu pabrëþti, kad man neþinoma aplinkybiø ar faktø, kad, kaip teigiama teikime, nau- dojantis R. Aèo vardu ir jam þinant buvo pradëtas aktyvus AB „Ûkio bankas“ protegavimas: R. Aèo bei jam artimø asmenø átakoje esantys institucijø vadovai buvo skatinami sàskaitas atidaryti „Ûkio banke“. Respublikos Prezidentas, kaip valstybës vadovas, negali atsakyti uþ individualius Respublikos Prezidento institucijoje dirbanèiø valstybës tarnautojø sprendi- mus ar veiksmus, nesusijusius su jø vykdomomis funkcijomis ir be Respublikos Prezidento valios. Pabrëþtina, kad R. Aèo átaka minimiems procesams grindþiama tik prielaidomis. Tai pasakytina ir dël kaltinimo apie tariamà átakà AB „Ðiauliø plentas“. Atsakingai pareið- kiu, kad minëtos bendrovës akcininkams neteisëtos átakos nedariau, tokio pavedimo nedaviau ir savo patarëjams. Teikimo iðvados grindþiamos prielaidomis, kildinamomis ið tendencingo kai kuriø aplinkybiø vertinimo. Teikime taip pat nurodoma teiginiø, grindþiamø mano ir UAB „Restakas“ vadovo A. Drakðo telefoninio pokalbio fragmentais, po kuriø nebuvo atliekami jokie veiksmai. Ðie kaltinimo teiginiai nëra pagrásti bei patvirtinti jokiais árodymais. Be to, Lietuvos Respublikos operatyvinës veiklos ástatymo 6 straipsnio 3 dalyje nusta- tyta, kad draudþiama taikyti operatyvinæ veiklà Respublikos Prezidentui. Operatyviniais veiksmais – telefoniniø pokalbiø kontrolës bûdu apie mane gauta informacija nedelsiant privalëjo bûti sunaikinta ir jokiais tikslais negalëjo bûti panaudota. Todël tokiø argumentø átraukimas á teikimà dël Respublikos Prezidento apkaltos yra neteisëtas, nes teisës doktri- noje galiojantis bendrasis teisëtumo principas numato taisyklæ, jog ið neteisëtumo niekada negimsta teisë. Darytina iðvada, kad minëtas kaltinimas negali bûti pripaþintas pagrástu. IV. Dël kaltinimo savo veikloje nesuderinus vieðøjø ir privaèiø interesø, tuo ðiurkðèiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà. Iš teikimo teksto matyti, kad šis kaltinimas siejamas su mano veiksmais suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybæ J. Borisovui, mano ir mano patarëjø neteisëta átaka UAB „Ðiauliø plentas“ akcininkams, kuri, kaip teigiama teikime, „gali bûti vertinama kaip pri- vaèiø tikslø siekimas pasitelkiant teisësaugos institucijas“, taip pat mano ir mano patarëjø neleistina átaka ámoniø privatizavimui ir kai kuriems privataus verslo subjektams. Ðiø aplinkybiø paaiðkinimus pateikiau aukðèiau. Taèiau dël vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo turëtø bûti ávertintos kai kurios svar- bios, bet teikime nepaminëtos aplinkybës. Vyriausiajai rinkimø komisijai oficialiai dekla- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 145 ruota, kad UAB aviacijos kompanija „Avia Baltika“ (vadovaujama J. Borisovo) rinkimø kampanijai paaukojo 1 mln. 205 tûkst. litø. Ði finansinë parama suteikta ne man, buvusiam kandidatui á Lietuvos Respublikos Prezidentus, o kandidato á Lietuvos Respublikos Prezi- dentus R. Pakso rinkimø štabui. Visos finansinës prievolës valstybei buvo atliktos nepa- þeidþiant galiojusiø ástatymø – tai konstatavo Vyriausioji rinkimø komisija ir Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos. Todël ði situacija ne- gali bûti vertinama kaip vieðøjø ir privaèiø interesø konfliktas. Ðiuo poþiûriu negali bûti pagrástos ir kitos kaltinimo iðvados. V. Dël kaltinimo savo veiksmais neuþtikrinus ir sutrikdþius valstybës valdþios institu- cijø darnø funkcionavimà, diskreditavus valdþiø autoritetà ir sudarius prielaidas Respub- likos Prezidento institucijos konstituciniø ágaliojimø nevykdymui, tuo ðiurkðèiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà. Pagrásdama ðá kaltinimà, Seimo nariø grupë teikime nurodë tam tikras Seimo laikino- sios komisijos grësmëms nacionaliniam saugumui iðtirti iðvadø nuostatas bei atskirus jø teiginius. Seimo nariø grupë nurodë, jog Respublikos Prezidentas tariamai nesugebëjæs kon- struktyviai dirbti kartu su Valstybës saugumo departamentu, nuolat neatsiþvelgdavæs á jo pateiktas paþymas bei siûlymus, nutekindavæs slaptà informacijà. Ðis teikimo argumentas yra analogiðkas iðdëstytajam 2-ame punkte nurodytam kaltinimui pagrásti. Paaiðkinimus dël tokio kaltinimo pagrástumo pateikiau aukðèiau. Esu ásitikinæs, kad negali bûti ávertinti kaip valstybës valdþiø darnà akivaizdþiai paþei- dþiantys bei valstybës valdþià diskredituojantys mano vieði pareiðkimai dël situacijos, susiju- sios su apkaltos proceso iðtakomis ir jo eiga, vertinimo, áskaitant Seimo laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui veiklos ir iðvadø kritikà. Tokià teisæ valstybës vadovui garantuoja Konstitucija bei kiti teisës aktai. Ávertintina ir tai, kad ðie mano veiksmai negali bûti apkaltos objektas ar jos sudedamoji dalis visø pirma dël to, kad jie gali ir turi bûti vertinami kaip asmens, kuriam gali bûti pareikðta apkalta, nuomonës iðsakymas, antra, dël to, kad ðiø veiksmø nenulëmë apkaltos proceso iðtakos. Tik prielaidomis grindþiamas kaltinimo teiginys, jog „Respublikos Prezidentui tole- ruojant, jo patarëjai virðijo savo kompetencijà, kiðosi á kitø valstybës institucijø veiklà, piktnaudþiavo savo statusu, taip áneðdami sumaiðtá á valstybës valdymà“. Noriu pabrëþti, kad jokia valstybës valdþios institucija nebuvo ir nëra konstatavusi sumaiðties valstybës valdyme ar bent sumaiðties situacijos vienoje (ar keliose) valstybës valdymo institucijoje. Kita vertus, kaip neteisëtas kiðimasis á Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeri- jos veiklà negali bûti ávertinti Respublikos Prezidento patarëjø V. Vinickienës ir G. Ður- kaus atlikti veiksmai siekiant tinkamai iðspræsti ypaè opias, ilgà laikà ir nenuosekliai sprendþiamas problemas. Prieðingai, tai vertinèiau kaip patarëjø pareigà padëti Respubli- kos Prezidentui ágyvendinti konstitucines ir Prezidento programos nuostatas. Kaip vienas ið argumentø, grindþianèiø nurodytàjá kaltinimà, minimas mano, kaip Res- publikos Prezidento, tariamai iðskirtinis dëmesys vienai konkreèiai politinei partijai ar po- litinei organizacijai, sàmoningas sàlygø susitikimuose su visuomene sudarymas tik vienos politinës partijos, kurios steigëju ir pirmininku buvau, atstovams. Kategoriðkai pareiðkiu, kad iðskirtinio dëmesio në vienai politinei partijai neteikiau, o susitikimuose su gyvento- jais buvo ir yra kvieèiami dalyvauti visø politiniø partijø atstovai. Mano ásitikinimu, ðis kaltinimas ir já grindþiantys argumentai yra nepagrásti. 146 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

VI. Dël kaltinimo aplaidþiai vykdþius savo pareigas, nenustaèius politinio (asmeni- nio) pasitikëjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybës tarnautojø kompetenci- jos ribø, kas sudarë prielaidas jiems piktnaudþiauti savo ágaliojimais, bei nesiëmus veiksmø uþkirsti kelià atskirø politinio (asmeninio) pasitikëjimo Respublikos Prezidento kancelia- rijos valstybës tarnautojø piktnaudþiavimams vykdant savo pareigas ir tuo ðiurkðèiai pa- þeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà. Nëra teisingas ir teisiðkai pagrástas kaltinimas man dël Respublikos Prezidento politi- nio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojø ir Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybës tarnautojø pareiginiø nuostatø parengimo per netoleruotinai ilgà (beveik pusës metø) laikotarpá. Noriu pabrëþti, kad visi valstybës tarnautojai – tiek karjeros, tiek politi- nio (asmeninio) pasitikëjimo, visø pirma veikia vadovaudamiesi Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymu bei kitais teisës aktais. Faktas, jog kurá laikà ne- buvo Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojø ir Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybës tarnautojø pareigybiø apraðymø, negali bûti ávertintas kaip sàlyga ðiems valstybës tarnautojams veikti neteisëtai. Paneigdamas ðá kaltinimà, norëèiau pabrëþti, kad man pradëjus eiti Respublikos Pre- zidento pareigas pirmà kartà Respublikos Prezidento institucijos istorijoje buvo sukurti Respublikos Prezidento patarëjø pareigybiø apraðymai, o laikotarpis, per kurá jie buvo parengti, negali bûti ávertintas kaip nepateisinamai ilgas. Mano pavedimu taip pat buvo parengtos ir Respublikos Prezidento kanceliarijos darbo organizavimo tvarkos, vidaus darbo tvarkos taisyklës (Ástatymø, dekretø ir potvarkiø projektø pateikimo Respublikos Prezi- dentui pasiraðyti tvarka, patvirtinta 2003 m. kovo 24 d. potvarkiu Nr. 14; Dokumentø (rað- tø) apyvartos Lietuvos Respublikos Prezidentûroje taisyklës, patvirtintos 2003 m. geguþës 29 d. potvarkiu Nr. 33; Pilieèiø ir kitø asmenø aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezi- dentûroje taisyklës, patvirtintos 2003 m. geguþës 29 d. potvarkiu Nr. 32, ir kt.). Kai kuriø Respublikos Prezidento patarëjø (R. Aèo, V. Raèkausko, E. Vaitkaus, V. Vi- nickienës, A. Medalinsko) epizodiniai veiksmai ar kai kuriais atvejais iðsakymas nuomo- nës, nesutampanèios su vieno ar kito valstybës valdþios institucijos vadovo, mano nuomone, negali bûti ávertinti kaip savo kompetencijos virðijimas ir piktnaudþiavimas savo statusu, kiðimasis á kitø valstybës institucijø veiklà. Pabrëþtina, kad në vienu atveju tariamai atlikti (teikime nurodyti) jø veiksmai nesukëlë jokiø þalingø padariniø. Kita vertus, tokie veiks- mai (jei jie ir nekeltø abejoniø dël jø árodymø pakankamumo) galëtø bûti vertintini kaip valstybës tarnautojo tarnybinës etikos paþeidimas, negalintys bûti Respublikos Prezidento apkaltos proceso sàlyga ir pagrindu. Atsakingai pareiðkiu, kad að, kaip valstybës vadovas, visada veikiau vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ástatymais, teise ir teisingumu, pagarba prigimtinëms þmogaus teisëms ir laisvëms, atsiþvelgdamas á valstybës interesus. Todël man pateiktus kaltinimus sulauþius priesaikà ir ðiurkðèiai paþeidus Konstitucijà vertinu kaip nepagrástus. Teikiu šiuos paaiškinimus, kaip jau minëjau, disponuodamas tik dalimi medþiagos, kuria grindþiami teikime nurodyti kaltinimai. Paaiðkinimus pateikiu kaltinimø pagrástumo poþiûriu, nors Seimo Specialioji tyrimo komisija juos tiria pagrástumo ir rimtumo aspek- tais. Esu tos nuomonës, kad jokie nepagrásti kaltinimai negali bûti pripaþinti rimtais apkal- tos pagrindø poþiûriu.

Respublikos prezidentas Rolandas Paksas.“ TEISINGUMASSÀMOKSLO KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 147

Kaltinimø Prezidentui teisinis pagrástumas LR Seimo komisijø kaltinimø Prezidentui teisiná pagrástumà vertino advokatai: dr. Kæstutis Juozas Stungys, dr. Gediminas Baublys, Vytautas Stanislovas Sviderskis, Rimas Andrikis, Kæstutis Ðvirinas, Evaldas Rapolas savo 2004 m. vasario 10 d. raðte „Lietuvos Respublikos Seimo specialiajai tyrimo komisijai Respublikos Prezidentui Ro- landui Paksui pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti“. Raðte dëstoma: „Vertinimai pateikiami Þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Tarptautinio pilietiniø ir politiniø teisiø pakto 14 straipsnio, Lietuvos Respubli- kos Konstitucijos 31 straipsnio, Seimo statuto, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis- mo 1999 05 11 nutarimo „Dël Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pagrindais. KONKREÈIØ KALTINIMØ TEISINIS VERTINIMAS 1 kaltinimo: „dël savo veiksmø tapus ir esant paþeidþiamà, o tai, ávertinant ypa- tingà konstituciná Respublikos Prezidento statusà, Konstitucijos ir ástatymø jam su- teiktas galias ir atsakomybæ, jo vaidmená vidaus ir tarptautinëje politikoje, sudarë grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir tuo Respublikos Prezidentas ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà bei sulauþë duotà priesaikà“, teisinis vertinimas 1) Seimo Laikinosios tyrimo komisijos „Dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui“1 iðvada savo prasme ir paskirtimi yra tapati (gali bûti prilyginta) procesiniam dokumentui, kuriame apibendrinamas atliktas tyrimas, konstatuoti šio tyrimo rezultatai ir suformuluota išvada. Tokiais procesiniais aktais yra, pvz., ieškinys, skundas ar kaltinama- sis aktas. Në vienam ðiø aktø Lietuvos proceso ástatymai nesuteikia „árodymo“ reikðmës. Svarbiausia dël to, kad ðiuos dokumentus suraðæ asmenys patys asmeniðkai nei matë, nei girdëjo në vieno ákaltinamos veikos poþymio, tad negali apie tai pateikti jokios informaci- jos. Vadinasi, Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvada nëra ir negali bûti laikoma raðtu iðdëstytu liudijimu apie ákaltinamus faktus. Vadinasi, Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvada – nei kaip vieningas doku- mentas, nei kaip atskirus faktus liudijantis aktas – nëra ir negali bûti laikoma Res- publikos Prezidentui ákaltinamos veikos „árodymu“ ta prasme, kurià „árodymo“ sampratà pripaþásta Lietuvos teisës sistema. Todël Teikime „pradëti apkaltos procesà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“2 esan- èios nuorodos, kad kaltinimai grindþiami Laikinosios tyrimo komisijos iðvada – nepagrástos. 2) Teikime pradëti apkaltos procesà nëra atskleistas në vienos teikime minimos kon- stitucinës nuostatos (pvz., Konstitucijos 5 str. 1 d., 77, 84, 85, 90 str., taip pat ir konstitu- cinio „teisinës valstybës“ imperatyvo) turinys, aiðkiai nenurodyta, kuriuo konkreèiai veiksmu ar konstitucinæ pareigà paþeidþianèiu neveikimu Respublikos Prezidentas paþeidë konkretø konstituciná ápareigojimà ar draudimà. Lygiai taip pat vertintinas ir teikimo pradëti apkaltos procesà tvirtinimas, esà „kiekvie- nas ðiurkðtus Konstitucijos paþeidimas kartu bus ir duotos priesaikos sulauþymas, o prie- saikos sulauþymas kartu traktuotinas kaip ðiurkðtus Konstitucijos paþeidimas“. Taèiau

1 Toliau tekste – Laikinoji tyrimo komisija. 2 Toliau tekste – Teikimas. 148 LIETUVIØ TAUTA

Konstitucijos 86 str. 2 d. tvirtinama, kad Respublikos Prezidentas prieð laikà ið pareigø gali bûti paðalintas esant bent vienam ið trijø pagrindø: 1) ðiurkðèiai paþeidæs Konstitucijà, 2) sulauþæs priesaikà arba 3) paaiðkëjus, kad buvo padarytas nusikaltimas. Jei sutiktume su tuo, kad „priesaikos sulauþymas kartu yra ir ðiurkðtus Konstitucijos paþeidimas“ ir atvirkðèiai – „ðiurkðtus Konstitucijos paþeidimas kartu reiðkia ir priesaikos sulauþymà“ ta prasme, kad abu ðie atvejai yra pagrindas pradëti apkaltos procesà, tektø pripaþinti, kad Konstitucijoje paraðyta per daug, nes vienas ið ðiø pagrindø yra nereikalingas. Ta- èiau tiek Konstitucijos 6 str. 1 d. su nuoroda á Konstitucijos 6 str. 2 d. tvirtinimas, kad „Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas“ ir vadovaudamasis ja „kiekvienas gali ginti savo teises“, tiek nusistovëjusi Konstitucinio Teismo praktika neleidþia abejoti, kad Konsti- tucijoje (tad ir Konstitucijos 86 str. 2 d.) nëra nereikalingø nuostatø, o bûtina paþinti kiekvienos jø tikràjá turiná. Atsiþvelgiant á tai, darytina iðvada, jog kaltinimas vienu metu, vienais ir tais paèiais veiksmais – ir ðiurkðèiai paþeidus atskiras Konstitucijos nuostatas, ir sulauþius priesaikà – yra neaiðkus ir nekonkretus kaltinimas, nes paþeidþia „teisinio kvalifikavimo tikslumo (preciziðkumo)“ reikalavimà. Konstitucijos 82 str. 1 d. tvirtinama, kad Respublikos Prezidentas prisiekia vykdyti pakankamai daug pareigø – „bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sàþinin- gai eiti savo pareigas bei bûti visiems lygiai teisingas, taèiau teikime pradëti apkaltos procesà nenurodyta, kurià konkreèià priesaikos teksto dalá paþeidë Respublikos Pre- zidentas. 3) Konstitucijos 86 str. 2 d. analizë neleidþia abejoti, jog ðioje normoje ávardinti atlei- dimo ið pareigø pagrindai yra taikomi Respublikos Prezidentui. Vadinasi, paðalinti ið pa- reigø uþ „ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà“, „priesaikos sulauþymà“ ar „átarus padarius nusikaltimà“ galima tik tuomet, jei tokius veiksmus atliko asmuo eidamas Respublikos Prezidento pareigas. Tai reiškia, jog teikime pradëti apkaltos procesà minimi „teiginiai, susijæ su rinki- mais á Respublikos Prezidento pareigas“, bei „teiginiai, susijæ su apmokëjimu uþ dienrað- èio „Vakaro þinios“ 2003 01 03 numerio 300 000 egzemplioriø tiraþà“, negali bûti ákaltinami R. Paksui, kadangi tuo metu jis nebuvo Respublikos Prezidentas ir jo ne- saistë Konstitucijos VI skirsnis „Respublikos Prezidentas“. 4) Nors Konstitucijos XIII skirsnis yra skirtas „valstybës gynimui“, taèiau pati Kon- stitucija nepaaiðkina nei to, kà ji laiko „nacionaliniu Lietuvos saugumu“, nei to, kà pripa- þásta „grësme nacionaliniam saugumui“. Darytina išvada, jog kaltinimas „dël savo veiksmø sudarius grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui“ neabejotinai duoda nuorodà á Lietu- vos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindø ástatymà, analizuojant kurá tampa aki- vaizdu, kad konkretaus asmens konkreèiu laiku atlikti konkretûs veiksmai gali bûti pripaþinti vien tik „rizikos veiksniais ir pavojais ið uþsienio“ (Nacionalinio saugumo pagrindø 11 dalies 9 skyriaus Pirmasis skirsnis). „Galimais vidaus rizikos veiksniais ir vidinëmis krizë- mis“ Nacionalinio saugumo pagrindø 11 dalies 9 skyriaus Antrasis skirsnis laiko ne kon- kretaus asmens konkreèiu laiku atliktus veiksmus ar neveikimà, o pakankamai dideliu mastu pasireiðkianèius nuolat besikartojanèius politinius, ekonominius, socialinius, tautinius, kri- minalinius ir kitus reiðkinius. Ávertinus kaltinimo formulæ „dël savo veiksmø [...] sudarë grësmes Lietuvos naciona- liniam saugumui“ perðasi iðvada, kad, nors nei Seimo Laikinoji tyrimo komisija, nei ap- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 149 kaltos iniciatoriai to ir nepasako, vis dëlto Respublikos Prezidento elgesyje jie áþvelgia „rizikos veiksnius ir pavojus ið uþsienio“ (Respublikos Prezidento veiksmai jokiu bûdu nëra visà Lietuvà apimantys dideliu mastu pasireiðkiantys ir nuolat besikartojantys politi- niai, ekonominiai, socialiniai, tautiniai, kriminaliniai ar kiti reiškiniai ar procesai). Teikime pradëti apkaltos procesà minimi Rusijos ámonë „Almax“, J. Borisov, T. Barð- tys, R. Smailytë, V. Sutkus, V. Jakutis, R. Aèas ir kiti asmenys nesusijæ su Rusijos ar bet kurios kitos uþsienio valstybës tarnybomis, nevykdë jø uþduoèiø, neðnipinëjo bei nevykdë jokios kitos ardomosios veiklos, ið kurios bûtø galima daryti iðvadà, kad jie turi interesø, kurie prieðiðki Lietuvos nacionaliniam saugumui, tad net tuo atveju, jei faktiniai duome- nys leistø konstatuoti, esà jie Respublikos Prezidentui darë neteisëtà átakà, ði átaka jokiu bûdu negali bûti kvalifikuojama kaip „grësmës Lietuvos nacionaliniam saugu- mui sudarymas“. 5) Tiek Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadoje, tiek teikime pradëti apkaltos procesà tvirtinama, esà Respublikos Prezidentas viso labo turi tik teisæ kartu su Vyriausybe vykdyti Lietuvos uþsienio politikà, taèiau neturi visiðkai jokiø galiø spræsti Lietuvos vals- tybës vidaus klausimus. Jei sutiktume su tokia apkaltos iniciatoriø nuomone, tektø pripa- þinti, kad Respublikos Prezidentas ið esmës neturi jokios reikðmingos savarankiðkos kompetencijos (t.y. neturi ágalinimø ið esmës savarankiðkai átakoti tam tikrø klausimø spren- dimo). Vadinasi, kaltinime minimas „ypatingas konstitucinis statusas“ iðreiðkia viso labo reprezentaciná Respublikos Prezidento vaidmená, tad reikðmingas ne tiek Lietuviø tautai, kiek paèiam Respublikos Prezidentui. Kitaip tariant, bûdamas iðimtinai reprezentantu Res- publikos Prezidentas atstovauja ne savo, o kitø sprendimais ir valia nulemtai pozicijai ir, jei jis su ja nesutinka, negali jos pakeisti. Antai svarbiausi Respublikos Prezidento dekretai yra kontrasignuojami, veto teisë pakankamai lengvai áveikiama ir pan. Ðis pripaþinimas perða iðvadà, jog tais atvejais, kuomet kalbama apie Respublikos Prezidento ar jo patarëjø galias kiðtis á valstybës vidaus reikalus ar savarankiðkai atstovauti Lietuvos uþsienio politikai, apkaltos iniciatoriai konstatuoja, kad Respub- likos Prezidentas ir jo patarëjai neturi teisës net padëti kitoms valstybës valdþioms spræsti valstybës vidaus klausimus, o uþsienio politikos sprendimus privalo suderinti su Vyriausybe; tuo tarpu kalbant Respublikos Prezidento atsakomybës klausimais apkaltos iniciatoriai akcentuoja tariamai „ypatingà konstituciná statusà“, kuris esà net ir Respublikos Prezidentui nieko nedarant gali sudaryti grësmæ Lietuvos nacio- naliniam saugumui. Visa tai rodo, kad teikimas pradëti apkaltos procesà yra nenuoseklus ir vidiniai prieðtaringas, kadangi vieni ir tie patys faktai skirtinguose kontekstuose vertinami skirtingai. 6) Sekant Konstitucijos preambulëje átvirtintu „teisinës valstybës“ principu, kiekvienas þmogus atsako, tad ir „atsakingu“ gali bûti pripaþintas tik uþ savo veiksmus ar neveikimà. Vien tai, kad asmuo eina Respublikos Prezidento pareigas, nereiðkia, kad jis netenka jam kaip þmogui ágimtø teisiø ar laisviø, t.y. kad Respublikos Prezidentui netaiko mi Kon- stitucijos 18–37 str. Atsiþvelgiant á tai, darytina iðvada, jog Respublikos Prezidentas kaip valstybës va- dovas atsakingas, tad ir ákaltinti jam galima tik tokius veiksmus, sprendimus ar ne- veikimà, kuriuos padarë ar nepadarë, nors privalëjo padaryti, jis pats arba kuriuos padarë Respublikos Prezidento patarëjas konkreèioje faktinëje situacijoje iðreikðda- 150 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS mas ne savo kaip privataus asmens ar sàlyginai savarankiðko valstybës tarnautojo, o bûtent Respublikos Prezidento pavedimu iðreiðkë Respublikos Prezidento kaip vals- tybës vadovo valià. Nuosekliai vertinant teikimà pradëti apkaltos procesà ir Specialiosios tyrimo komisi- jos veiklos ribas, tokiais veiksmais tëra tik pilietybës suteikimas J. Borisov ir Respublikos Prezidento pokalbis su A. Drakðu, taèiau në vienas ðiø veiksmø nerodo, kad Respublikos Prezidentas tapo ar yra paþeidþiamas ir dël to sudaro grësmæ nacionaliniam saugumui. 7) Pagrindþiant teikime pradëti apkaltos procesà nurodyto kaltinimo, esà Respublikos Prezidentas „savo veiksmais sudarë grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui“, nepa- grástumà, dëmesá privalu atkreipti bent á tai, kad: – në vienu Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadoje, teikime pradëti apkaltos pro- cesà nurodytu Rusijos ámonës „Almax“ darbuotojams A. Zatonskajai ir A. Potnin priski- riamu ir faktiniais duomenimis pagrindþiamu (paprasèiau tariant, árodytu) veiksmu ðie asmenys nepaþeidë Lietuvos Respublikos ástatymø (beje, jei bûtø prieðingai, jie bûtø jau patraukti teisinën atsakomybën ar jø atþvilgiu bent jau bûtø pradëtas procesinis tyrimas), – tiek Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadoje, tiek teikime pradëti apkaltos pro- cesà nurodytais veiksmais, kuomet J. Borisov daugiau ar maþiau aktyviai dalyvauja rinki- muose á Respublikos Prezidento pareigas, taip pat finansine bei kita forma remia kandidatà á Respublikos Prezidentus R. Paksà (pvz., dienraðèio „Vakaro þinios“ 2003 01 03 numerio 300 000 egz. pirkimas, rinkimø ðtabo nariø konsultavimas ar tiesioginë finansinë parama rinkimø kampanijai), J. Borisov nepaþeidë Lietuvos Respublikos ástatymø (jei bûtø paþei- dæs, J. Borisov uþ tai jau bûtø patrauktas teisinën atsakomybën ar jo atþvilgiu bûtø pradë- tas procesinis tyrimas), – Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadoje ir teikime pradëti apkaltos procesà minimi J. Borisov ar Rusijos ámonei „Almax“ priskiriami dokumentai (net tuomet, jei árodyta, kad juos sukûrë J. Borisov ar Rusijos ámonë „Almax“, vedami asmeniniø tikslø) sukurti ne Respublikos Prezidento praðymu ir jam apie tai neþinant, todël uþ juos bet kokia teisine prasme yra atsakingas tik kûrëjas, o ne Respublikos Prezidentas; – nei Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadoje, nei teikime pradëti apkaltos pro- cesà ne tik kad neárodyta, bet net ir nenurodyta, kad T. Barðèio pokalbiai, R. Smailytës ar kitø asmenø „per R. Smailytæ“ veiksmai ar pareiðkimai atlikti Respublikos Prezidento pra- ðymu, jam apie tai þinant ir tà toleruojant. Prieðingai, kiekvieno ið jø elgesys tëra papras- èiausias puikavimasis ar niekuo nepagrástas gyrimasis. Tà aiðkiai árodo nuosekli ávykiø seka. Juk jei T. Barðtys bûtø turëjæs tariamà Respublikos Prezidento leidimà elgtis nusi- kalstamai ar R. Smailytë bûtø galëjusi átakoti Respublikos Prezidentà priimti neteisëtus sprendimus ar atlikti tokius veiksmus, tai per laikotarpá nuo 2003 m. kovo iki lapkrièio mënesio, kada Respublikos Prezidento pareigas ëjo R. Paksas, bûtø buvæs bent vienas kon- kretus atvejis, kuris pagristø T. Barðèio ar R. Smailytës puikavimàsi. – ekonominio pobûdþio reiðkinius ir procesus, kurie vyksta valstybës viduje ir kurie turi reikðmës Lietuvos nacionaliniam saugumui, tad ir paþeidus kuriuos gali iðkilti grësmë valsty- bës nacionaliniam saugumui, ásakmiai apibrëþia Nacionalinio saugumo pagrindø 1 dalies 4 skyriaus pastraipa „Ekonominë politika“. Nuosekli ðiø nuostatø analizë neleidþia abejoti, jog nei alkoholio ámoniø privatizavimas, nei tariamas noras átakoti valstybinius pirki- mus, nei tariamas AB „Ûkio bankas“ protegavimas, net tuo atveju, jei ðie faktai ir bûtø árodyti, nesukelia ir negali sukelti grësmës Lietuvos nacionaliniam saugumui. SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 151

2 kaltinimo: „savo veikloje neuþtikrinus Valstybës paslapties apsaugos, tuo ðiurkð- èiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà“, teisinis vertinimas. Teikime pradëti apkaltos procesà tvirtinama, kad kaltinimà, jog „2003 m. geguþës 2, 22 ir 26 d. VSD generalinis direktorius M. Laurinkus asmeniðkai Prezidentui pateikë áslap- tintas paþymas dël „Stumbro“ ir kitø alkoholio ámoniø privatizavimo“, patvirtina Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvada. Seimo komisijos iðvadoje ið tiesø taip nurodyta, taèiau ðá jos tvirtinimà aiðkiai paneigia jai pateiktø ir jos analizuotø faktiniø duomenø visuma. Sekant R. Aèo paaiðkinimais (kurie lieka nepaneigti), paþyma, kurià VSD parengë dël alkoholio ámoniø privatizavimo, pirmiausia buvo pateikta, tad akivaizdu, jog ir susipaþino su ja pirmiausia ne Respublikos Prezidentas, o tuometinis jo patarëjas nacionalinio saugumo klausimais R. Aèas. Anot R. Aèo, tik atëjus M. Laurinkui pas Res- publikos Prezidentà ir pasakius, kad Respublikos Prezidentui atneðë minimà paþymà, jà ið karto paëmë ne Respublikos Prezidentas, o jo patarëjas R. Aèas. Gavæs paþymà R. Aèas nuëjo á savo kabinetà ir kartu su tuo metu ten (kabinete) buvusiais Respublikos Prezidento patarëjais E. Vaitkumi ir V. Raèkausku iðanalizavo paþymos turiná. Baigæs pokalbá su Res- publikos Prezidentu, VSD vadovas M. Laurinkus uþëjo pas patarëjà R. Aèà á kabinetà ir bûtent èia (R. Aèo kabinete) M. Laurinkui buvo gràþinta pabraukta jo pateiktos paþymos kopija. M. Laurinkus pasiëmë ðià paþymos kopijà. Ðios faktinës aplinkybës akivaizdþiai árodo, kad: Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadoje neteisingai nurodoma, esà slapto turinio paþymà VSD vadovas M. Laurinkus pateikë asmeniðkai (tad lyg ir reikia su- prasti – vien tik) Respublikos Prezidentui, paþymà pirmasis gavo Respublikos Prezi- dento patarëjas nacionalinio saugumo klausimais R. Aèas, po to su ja susipaþino ir patarëjai E. Vaitkus bei V. Raèkauskas. Vadinasi, apie ðios paþymos egzistavimà ir jos turiná þinojo maþø maþiausiai pen- ki þmonës: VSD pareigûnas, parengæs ðià paþymà, VSD vadovas ir Respublikos Prezi- dento patarëjai R. Aèas, E. Vaitkus ir V. Raèkauskas. Ar Respublikos Prezidentas apskritai matë ðià paþymà ir þinojo jos turiná, taip pat, jei þinojo, tai kada konkreèiai tà suþinojo, nei Seimo Laikinoji tyrimo komisija, nei apkaltà inicijavæ Seimo nariai Teikime tai nenustatë. Visa tai neleidþia formuluoti net absoliuèios teorinës galimybës (nekalbant jau apie tikimybæ), esà „Jei R. Smailytë pokalbyje su V. Sutkumi komentuoja slaptà paþymà, kuri neva buvo pateikta tik Respublikos Prezidentui, vadinasi, apie paþymà R. Smailytë galëjo suþinoti ir suþinojo tik ið Respublikos Prezidento“, kadangi yra paneigtos visos tokios tikimybës prielaidos: – apie paþymà þinojo bent jau „ne tik Respublikos Prezidentas“, o, be jo, dar maþiau- siai 5 þmonës; – kadangi VSD vadovui pateikus paþymà, jà ið karto pasiëmë Respublikos Prezidento patarëjas R. Aèas, pats Respublikos Prezidentas iš karto nebuvo susipaþinæs su paþy- mos turiniu; kada apie paþymà suþinojo Respublikos Prezidentas, nenustatyta, tad teigti, kad R. Smailytë, tà paèià dienà apie paþymà kalbëdama su V. Sutkumi, dalijosi in- formacija, kurià suþinojo bûtent ið Respublikos Prezidento, neteisinga. Kita vertus, tvirtinti, kad informacijà apie paþymà ir jos turiná R. Smailytë galëjo suþi- noti, tad ir suþinojo tik ið Respublikos Prezidento ar jo patarëjø, nes, esà, pastarieji nepaisë darbo su slaptais dokumentais tvarkos, taipogi netikslu, kadangi ðios tvarkos nepaisë ir jos nesilaikë ir Valstybës saugumo departamentas; bent jau ðios ástaigos vadovas. Ðià 152 LIETUVIØ TAUTA iðvadà vienareikšmiškai patvirtina vien tas faktas, kad VSD vadovas, nors neturëjo teisës be registracijos ir kitø formaliø reikalavimø iðpildymo pateikti ir priimti ið Respublikos Prezidento patarëjo R. Aèo slaptø dokumentø, taèiau vis dëlto perdavë ir paëmë ið rankø á rankas slapto turinio paþymos kopijà. Sekant tokiu laisvu ir neatsakingu interpretavimu, koká pasirinko Seimo Laikinoji tyrimo komisija ir kuris suformuotas Teikime kaip faktas, kad VSD vadovas be jokio áforminimo perdavë ir priëmë ið R. Aèo slaptus dokumentus, leidþia manyti, kad toks elgesys VSD yra praktikuojamas. 3 kaltinimo: „savo veiksmais neteisëtai darius átakà privaèiø ûkio subjektø veiklai, neteisëtai panaudojus savo bei valstybës institucijø ágaliojimus siekiant paveikti privaèiø asmenø ir privaèiø ûkio subjektø sprendimus turtiniuose san- tykiuose, tuo ðiurkðèiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà“, tei- sinis vertinimas. 1) Net tuo atveju, jei imtume prielaidà, esà informacijà apie VSD áslaptintas paþymas dël „Stumbro“ ir kitø alkoholio ámoniø privatizavimo R. Smailytë gavo ið Respublikos Prezidentui padedanèiø valstybës tarnautojø, vien tas faktas, kad R. Smailytë þinojo, koks yra ðiø paþymø turinys, ir apie tai pasakojo koncerno „MG Baltic“ vadovui V. Sutkui, jokiu bûdu neleidþia apibendrinti, kad Respublikos Prezidentas „savo veiksmais neteisëtai darë átakà privaèiø ûkio subjektø veiklai“. Antai nei Seimo Laikinajai tyrimo komisijai pateiktø faktiniø duomenø (árody- mø) visuma, nei Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvada neleidþia tvirtinti, kad Respublikos Prezidentas ar bent vienas jo patarëjø Respublikos Prezidento vardu bûtø skambinæs ar kaip nors kitaip susisiekæs su Valstybës turto fondo, savivaldy- biø turto fondø ar kitø savivaldybës administracijos padaliniø vadovais ar bet ku- riais kitais asmenimis ir praðæ ar reikalavæ veikti taip, kad tam tikrà objektà privatizavimo keliu ásigytø konkretus Lietuvos ar uþsienio subjektas, t.y. nëra vi- siðkai jokiø duomenø, kad bûtø átakotas bent vienas alkoholio ámoniø privatizavi- mo etapas ir jo rezultatas. Nuoseklesnë VSD 2003 m. geguþës 2, 22 ir 26 d. paþymø turinio analizë leidþia api- bendrinti, kad jose nëra visiðkai nieko, kà suþinojæs ir pasinaudojæs tuo bent vienas privatizavimo procese dalyvaujantis asmuo ágytø galimybæ nulemti AB „Stumbras“ privatizavimo rezultatus sau naudinga linkme. Beje, pats V. Sutkus pripaþino, kad R. Smailytës perteikta informacija buvo visiðkai nereikšminga. 2) Nei Seimo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadoje, nei teikime pradëti apkaltos pro- cesà nenurodyta, esà AB „Ûkio bankas“ R. Smailytë protegavo Respublikos Prezidento vardu, jam praðant ar bent jau þinant ir tam neprieðtaraujant. Sekant teikimo tekstu, tokiø faktø nenustatyta. Vien tai leidþia kategoriðkai apibendrinti, jog Respublikos Prezidentas nëra ir negali bûti nei kaltas, nei atsakingas uþ R. SmaiIytës veiksmus. 3) Atsiþvelgiant á tai, kad sàvoka „protegavimas“ reiškia „átakingos globos, palaiky- mo darymà, globojimà“, vien paprasèiausias R. Smailytës siûlymas atidaryti sàskaitas AB „Ûkio bankas“ teisine prasme nëra ir negali kvalifikuojamas kaip „protegavimas“. Ypatingai atsiþvelgiant á tai, kad sàskaitas ðiame banke atsidariusios valstybës ámonës jas atsidarë tik po to, kai paèios savo iniciatyva pasitikrino banko patikimumà ir jo teikia- mø paslaugø efektyvumà, ir niekuomet ðiame banke nelaikë dideliø valstybës lëðø. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 153

Kita vertus, net tuo atveju, jei R. Smailytë ið tiesø protegavo AB „Ûkio bankas“, neigiamai ðá faktà galima vertinti tik tuomet, jei sàskaitas ðiame banke atsidariusios valsty- bës ámonës dël to nukentëjo ar patyrë bereikalingø nepatogumø. Tokiø faktø nenustatyta. Be to, tiek R. Smailytë, tiek minimø valstybës ámoniø vadovai, kalbëdami apie gali- mybæ atsidaryti sàskaitas AB „Ûkio bankas“, veikë kaip privatûs asmenys, o ne kaip vals- tybës tarnautojai, todël ði jø veikla vertintina tik atsiþvelgiant á tai, ar toks veiksmas buvo ekonomiðkai naudingas, ar þalingas. Þalos valstybei fakto taipogi nenustatyta. 4 kaltinimo: „savo veikloje nesuderinus vieðøjø ir privaèiø interesø, tuo ðiurkð- èiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà“ teisinis vertinimas: 1) Konstitucija pati nenustato nei to, kas laikytina Respublikos Prezidento „viešai- siais“ ir kas „privaèiais“ interesais, nei to, kada atsiranda vieðøjø ir privaèiø Respublikos Prezidento interesø konfliktas ir kaip jis turi bûti sprendþiamas. Konstitucijos 77 str. 2 d. tik pasako, kad Respublikos Prezidentas privalo „daryti viskà, kas jam pavesta Konstitu- cijos ir ástatymø“. Darytina išvada, jog kaltinimas „savo veikloje nesuderino vieðøjø ir privaèiø intere- sø“ neabejotinai duoda nuorodà á Lietuvos Respublikos vieðøjø ir privaèiø interesø derini- mo valstybës tarnyboje ástatymà. Lietuvos Respublikos vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybës tarnyboje ástatymas savo paskirtimi ávardija sieká suderinti valstybës tarnyboje dirbanèiø asmenø (tarp jø ir Respublikos Prezidento kaip valstybës politiko) privaèius ir visuomenës vieðuosius interesus. Nei Respublikos Prezidentas, nei jo ðeimos nariai ir artimi giminaièiai neturi to- kiø santykiø su UAB „Restako“ ir A. Drakðu, kurie gali sukelti vieðøjø ir privaèiø interesø konfliktà. Toks santykis nedeklaruotas ir Respublikos Prezidento 2003 05 15 privaèiø interesø deklaracijoje. 2) Kaip parodë Specialiosios tyrimo komisijos tyrimas, santykiai tarp Gintaro Striau- ko, Alfonso Armalo, Mikðio, V. Vièkaèkos, A. Gumbio ir kitø minimø Laikinosios tyrimo komisijos iðvadoje ir Teikime, tai suinteresuotø perpasidalyti akcijas asmenø veiksmai. Ðie veiksmai tarp jø reguliuojami susitarimais, sutartimis, jø ginèai sprendþiami teisme ar teismuose. Prezidentas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesikiðo ir nebandë kiðtis á sutartinius santy- kius ar ginèø nagrinëjimà teisme. Apklausti Specialiosios tyrimo komisijos posëdyje liudininkais patarëjas teisëtvarkos klausimais Visvaldas Raèkauskas, Ðiauliø m. Vyriausiojo policijos komisariato vyriausia- sis komisaras Vidas Maigys, Respublikos Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnybos vadovas R. Boreika kategoriðkai paneigë „neordinariø priemoniø“ taikymà UAB „Ðiauliø plentas“ atþvilgiu. Pagal juos, vykæs patikrinimas buvo teisëtas, formalus, be jokiø neigiamø pasek- miø ástaigai. A. Armalo, Mikðio, V. Vièkaèkos, S. Paukðtës parodymai vertintini kaip suinteresuotø asmenø parodymai, kuriais siekiama asmeniniø tikslø. Tai rodo ieðkiniø pobûdis teisme ir Steponavièienës parodymai. Pastaroji kategoriðkai tvirtina, kad jai ir sûnui spaudimà par- duoti akcijas darë tik Mikðys ir V. Vièkaèka. 2003 m. spalio 10 d. pokalbis tarp A. Drakðo ir Prezidento nëra vienareikðmis árody- mas dël kiðimosi ir „neordinariø“ priemoniø naudojimo, kadangi tokiø priemoniø nebu- vo. Be to, pokalbis kaip árodymas gali bûti pripaþintas tik tuo atveju, jei bus pateikti ávertinimui: 154 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

1. Operatyvinës veiklos ástatymu (9 str., 10 str.) nustatyti duomenys, sàlygojantys A. Drakðo ir Prezidento pokalbiø pasiklausymo teisëtumà (pagrindai ir prokuroro teiki- mai, teisëjø nutartys). 2. Ištisiniai 2003 m. spalio 10 d. vykusiø pokalbiø tarp Prezidento ir A. Drakðo tekstai ir jø áforminimas Baudþiamojo proceso ástatymo numatyta tvarka (BPK 154 str.). Ðie duomenys nepateikti nei Prezidentui, nei vienai ið Komisijø. Apsiribojama tik po- kalbiø fragmentais bei Valstybës saugumo departamento aukðtø pareigûnø komentarais. 5 kaltinimo: „savo veiksmais neuþtikrinus ir sutrikdþius valstybës valdþios insti- tucijø darnø funkcionavimà, diskreditavus valdþiø autoritetà ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstituciniø ágaliojimø nevykdymui, tuo ðiurkð- èiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà“, teisinis vertinimas. Pagal Konstitucijos 25 str. 1 ir 2 d., kiekvienas þmogus „turi teisæ turëti savo ásitikini- mus ir juos laisvai reikðti; jam neturi bûti kliudoma ieðkoti, gauti ir skleisti informacijà bei idëjas“. Konstitucinë doktrina ásitikinimø bei informacijos laisvei skiria ypatingà vietà tarp kitø pagrindiniø þmogaus teisiø ir laisviø. Þmogaus ásitikinimø ir informacijos laisvë – tai vienas ið demokratinës tvarkos pagrindø, kitø þmogaus teisiø ir laisviø ágyvendinimo prie- laida. Demokratinëje visuomenëje þmogui laiduojama teisë laisvai formuoti savo nuomo- næ apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinëti. Bendriausias vieðø diskusijø visuomenës gyvenimo klausimais tikslas – ieðkoti visuomenei rûpimos tiesos. Per diskusijas ávairios in- formacijos pagrindu besiformuojanti þmoniø politinë valia uþtikrina atstovaujamosios de- mokratijos funkcionavimà. Tai, kad Konstitucija átvirtina ásitikinimø bei informacijos laisvæ, rodo, jog valstybë ápareigojama garantuoti ir saugoti þmogaus teisæ turëti ir laisvai reikðti ásitikinimus, teisæ nekliudomai ieðkoti, gauti ir skleisti informacijà, o tuo savo ruoþtu yra átvirtinamos ir atviros visuomenës, pliuralistinës demokratijos garantijos. Konstitucijos 33 str. 2 d. laiduoja „teisæ kritikuoti valstybës ástaigø ar pareigûnø dar- bà [...]“ bei „draudþia persekioti uþ kritikà“. Konstitucinis Teismas 1998 03 10 nutarime „Dël Lietuvos Respublikos valdininkø ástatymo 20 straipsnio treèiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pa- brëþë, kad tarp Konstitucijos 25 str. 1 ir 2 d. bei 33 str. 2 d. yra akivaizdi sàsaja ta prasme, kad „Konstitucijos 25 str. garantuojama þmogaus ásitikinimø ir informacijos laisvë Kon- stitucijos 33 str. 2 d. ágyja sukonkretintà iðraiðkà, o bûtent: pilieèiams laiduojama teisë reikðti kritinæ nuomonæ ar poþiûrá skleisti kritinæ informacijà apie valstybës ástaigø ar pareigûnø darbà“. Pradëdamas eiti Respublikos Prezidento pareigas, þmogus neatsisako ir vien dël uþ- imamø pareigø nepraranda aukðèiau apraðytø konstituciniø saviraiðkos teisiø. Atsiþvelgiant á tai, darytina iðvada, jog susitikimuose su þmonëmis Respublikos Prezi- dentas realizavo ne tik savo kaip tautos iðrinkto valstybës vadovo pareigas, bet ir ágyvendi- no jam kaip þmogui ágimtà saviraiðkos teisæ. 6 kaltinimo: „aplaidþiai vykdþius savo pareigas, nenustaèius politinio (asmeninio) pasitikëjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybës tarnautojø kompetencijos ribø, kas sudarë prielaidas jiems piktnaudþiauti savo ágaliojimais, bei nesiëmus veiks- mø uþkirsti kelià atskirø politinio (asmeninio) pasitikëjimo Respublikos Prezidento kan- celiarijos valstybës tarnautojø piktnaudþiavimams vykdant savo pareigas ir tuo ðiurkðèiai paþeidus Konstitucijà bei sulauþius duotà priesaikà“, teisinis vertinimas. TEISINGUMASSÀMOKSLO KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 155

Nuoseklesnë Konstitucijos 5 str. 1 d., 77 str. 1 d., 78 str. 3 d. ir 84 str. analizë leidþia apibendrinti, jog suvokdama Respublikos Prezidentà kaip tautos atstovà ir jos valios reið- këjà bei tuo pat metu priskirdama já vykdomajai valdþiai, Konstitucija Respublikos Prezi- dentui suteikia konstitucinæ galimybæ realizuoti ir visas vykdomosios valdþios funkcijas tiek, kiek tai nepaþeidþia ir neriboja Konstitucijos Vyriausybei suteiktos kompetencijos. Vadinasi, Respublikos Prezidentas privalo rûpintis kraðto reikalais, valstybës saugumu ir vieðàja tvarka, domëtis, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos ástatymai, siekti uþtikrinti efektyvø valstybës institucijø ir pareigûnø bendradarbiavimà, taèiau, skirtingai nei Vyriau- sybë, Respublikos Prezidentas, nustatæs keistinus ar tobulintinus dalykus, pats to daryti negali (pvz., negali pats pakeisti ar papildyti teisës aktø; negali iðspræsti konkretaus þmo- gaus problemos ir pan.), o privalo kreiptis su atitinkama iniciatyva á Vyriausybæ ar Seimà. Nagrinëjamu aspektu negalima nekreipti dëmesio á tai, kad: Pagal Lietuvos Respublikos valstybës sienos ir jos apsaugos ástatymo 24 str. 1 d., „pa- sienio kontrolës punktø veiklos teisiná reþimà pagal savo kompetencijà ágyvendina Valsty- bës sienos apsaugos tarnyba, muitinë ir kitos patikrinimà atliekanèios institucijos“. Lietuvos Respublikos valstybës sienos apsaugos tarnybos ástatymo 2 str. 1 ir 3 d. nu- rodyta, kad „Valstybës sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos yra valstybës institucija, kurios paskirtis – ágyvendinti valstybës sienos ap- saugà ir jos kirtimo kontrolæ“. „Valstybës sienos apsaugos tarnyba savo veiklà grindþia teisëtumo, pagarbos þmogaus teisëms ir laisvëms, pareigûno asmens laisvës ir statutinës drausmës derinimo“ bei kitais principais. Nacionalinio saugumo pagrindø 1 dalies 2 skyriaus Pirmasis ir Treèiasis skirsniai ne- leidþia abejoti, kad „þmogaus ir pilieèio teisës, laisvës, asmens saugumas“ yra vieni pa- grindiniø nacionalinio saugumo objektø, o uþtikrindama nacionaliná saugumà valstybë privalo patikimai kontroliuoti valstybës sausumos ir jûros sienà. Efektyvaus pasienio kontrolës punktø veiklos uþtikrinimas yra viena ið Lietuvos uþ- sienio politikos srièiø (palyginimui þr. bent Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartá dël bendros valstybës sienos, su ja susijusiø teisiniø santykiø, taip pat dël bendra- darbiavimo ir abipusës pagalbos ðioje srityje). Atsiþvelgiant á tai, kad Respublikos Prezidento patarëjas nacionalinio saugumo klau- simais pats asmeniðkai nesiëmë realizuoti nei Valstybës sienos apsaugos tarnybos, nei mui- tinës funkcijø, taip pat nei praðë, nei nurodinëjo ðiø institucijø pareigûnams , kaip jie privalo elgtis vienu ar kitu atveju, o viso labo nustatyta tvarka atkreipdavo kompetentingø institu- cijø vadovø dëmesá á pernelyg dideles eiles pasienyje, netinkamà pareigûnø elgesá ir pan., darytina vienareikðmë iðvada, jog Respublikos Prezidento patarëjas nacionalinio saugumo klausimais jokiu bûdu neperþengë savo kompetencijos ribø. 2) Kaip þinia, nei Respublikos Prezidento pareigas einant A. Brazauskui, nei V. Adam- kui, Respublikos Prezidento patarëjai savo kompetencijà realizavo apskritai neturëdami visiðkai jokiø pareiginiø nuostatø, tad ðiuo aspektu galima tik pritarti Respublikos Prezi- dentui, kuris ápareigojo savo patarëjus ir pasiekë tai, kad buvo patvirtinti visø Respublikos Prezidento patarëjø pareiginiai nuostatai. Seimo Laikinoji tyrimo komisija ar Seimo nariø grupë, inicijavusi apkaltà, nëra tos valstybës institucijos, kurios bûtø kompetentingos ir kurioms bûtø pavesta iðanalizuoti bei teisinio tikslumo (preciziðkumo) atþvilgiu ávertinti Respublikos Prezidento patarëjø parei- giniø nuostatø turiná. Beje, pagal Konstitucijos 5 str. netgi Seimas nëra ta institucija, kuri 156 LIETUVIØ TAUTA turëtø teisæ kontroliuoti Respublikos Prezidento patarëjus (vykdyti parlamentinæ jø veik- los kontrolæ). Nustatyti, kaip Respublikos Prezidentas ar jo patarëjai, bûdami vykdomosios valdþios grandis, gali dalykiðkai nagrinëti Vyriausybës kompetencijoje esanèius klausimus, taip pat kaip turi bendradarbiauti su kitø valdþios grandþiø institucijomis ir pareigûnais, teisinëje valstybëje gali tik ástatymø leidþiamoji institucija – Seimas. Jei Seimas to nepadarë, Res- publikos Prezidentas dël to nëra nei kaltas, nei gali bûti atsakingas. Beje, tokià iniciatyvà Vyriausybë pateikë dar 1999 m. 1, taèiau Seimas to nepadarë iki ðiol. Respublikos Prezidento patarëjas teisëtvarkos klausimais neabejotinai turi teisæ kreip- tis ne tik á Lietuvos policijos generaliná komisarà, bet ir á visus kitus policijos ástaigoms vadovaujanèius pareigûnus – vyriausiuosius komisarus, specializuotø policijos padaliniø vadovus ir pan., domëdamasis visais su teisëtvarka susijusiais klausimais: situacija polici- jos struktûrose, nusikalstamumo bûkle, dinamika ir pan. Tuo, kad kreipësi á Kauno, Ðiau- liø, Palangos, Telðiø ar kitø Lietuvos miestø policijos ástaigø vadovus, Respublikos Prezidento patarëjas teisëtvarkos klausimais V. Raèkauskas nepaþeidë ir nevirðijo turimos kompetencijos ribø. Respublikos Prezidento patarëjas V. Raèkauskas nepriëmë jokiø spren- dimø, kuriuos priimti tiesiogiai kompetentingas Generalinis komisaras ar vyriausieji re- gionø komisarai; kreipdamasis á komisarus, Respublikos Prezidento patarëjas nei praðë, nei nurodinëjo jiems, kà daryti ar ko nedaryti. Respublikos Prezidento patarëjas valstybës saugumo klausimais neabejotinai turi tei- sæ kreiptis á visas institucijas ir pareigûnus, domëdamasis visais su valstybës saugumu susijusiais klausimais. Tuo, kad jis kreipësi á tokias institucijas ar iðklausë þmones, besi- skundþianèius tokio pobûdþio problemomis, nëra turimos kompetencijos virðijimas. Res- publikos Prezidento patarëjas E. Vaitkus nei priëmë sprendimus, kuriuos priimti tiesiogiai kompetentingas Valstybës saugumo departamentas, Valstybës sienos apsaugos tarnyba, Mig- racijos departamentas ar kuri kita valstybës institucija, nei kreipdamasis á tokiø institucijø pareigûnus praðë ar nurodinëjo jiems, kà daryti ar ko nedaryti. Respublikos Prezidento patarëja valstybës sveikatos apsaugos klausimais neabejo- tinai turi teisæ kreiptis á visas sveikatos apsaugos (prieþiûros) institucijas ir pareigûnus, domëdamasi visais su sveikatos prieþiûra ar apsauga (áskaitant farmacijà ir kitas sritis) susijusiais klausimais. Tuo, kad ji kreipësi á, tarkim, Privalomojo sveikatos draudimo tarybà ar Valstybinæ ligoniø kasà ar apskundë ðiø institucijø pareigûnø neteisëtus veiks- mus ar sprendimus, nëra turimos kompetencijos virðijimas ar piktnaudþiavimas turima kompetencija. Respublikos Prezidento patarëja V. Vinickienë nei priëmë sprendimus, kuriuos priimti kompetentinga, tarkim, Valstybinë ligoniø kasa ar Sveikatos apsaugos ministerija, nei kreipdamasi á ðiø institucijø pareigûnus praðë ar ásakmiai nurodinëjo jiems, kà daryti ar ko nedaryti. Tai, kad Respublikos Prezidento patarëjos V. Vinickienës iniciatyva buvo savalaikë ir naudinga Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, aiðkiai áro- do ir Lietuvos Respublikos Specialiøjø tyrimo tarnybos 2003 10 07 raðtas Nr. 2.5-01- 3028 „Dël sveikatos prieþiûros ástaigø finansavimo ir restruktûrizavimo strategijos“ ar 2003 12 01 raštas Nr. 2.5-01-3698 „Dël vaistø ásigijimo ir teikiamø sveikatos apsaugos paslaugø“.

1 Turima omenyje 1999 m. balandþio 16 d. Vyriausybës nutarimas Nr. 435 „Dël sprendimø ir projektø derinimo valstybinës valdþios institucijose“. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 157

Jei kreipdamiesi á atitinkamas valstybës institucijas ar pareigûnus Respublikos Prezi- dento patarëjai V. Raèkauskas, E. Vaitkus, G. Ðurkus, V. Vinickienë ar kiti sprendë savo ar kieno kito privaèius reikalus (atstovavo ne vieðajam, o privaèiam interesui), toks jø elgesys privalo bûti ávertintas, taèiau vertinimo kriterijø ir pagrindà nustato ne Nacionalinio sau- gumo pagrindai, o Lietuvos Respublikos vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybës tarnyboje ástatymas. Iðvada, esà „Respublikos Prezidento patarëjo uþsienio politikos ir integracijos klau- simais A. Medalinsko pozicija vienu ar kitu atveju skirdavosi nuo Prezidento pozicijos“, grindþiama iðimtinai uþsienio reikalø ministro A. Valionio liudijimu. Taèiau, viena vertus, A. Valionis akivaizdþiai ir tiesiogiai konfliktavo su A. Medalinsku (antipatijø neneigia nei A. Valionis, nei A. Medalinskas), tad vargu ar vien tik A. Valionio liudijimas gali bûti lai- komas pakankamu pagrindu formuluoti kategoriðkas iðvadas. Kita vertus, A. Valionis ne- patvirtino pats asmeniðkai girdëjæs, kad A. Medalinskas bûtø þadëjæs Rusijos delegacijai, jog tuo atveju, kai bus pakeistas uþsienio reikalø ministras A. Valionis, Lietuvos pozicija dël Kaliningrado pasikeis. A. Valionis nurodë, kad „gali remtis tik ponu Kirkilu, kadangi ponas Kirkilas ir man yra minëjæs, ir, kiek þinau, komisijai pirmadiená yra pasakàs, jog Rusijos delegacijos nariai jam kalbëjo ir tokià informacijà pateikë A. Medalinskas“. Ta- èiau G. Kirkilas nei pirmadiená, nei kurià kità dienà apskritai nëra to minëjæs. Anot G. Kir- kilo, „negalëèiau pasakyti, kad bûtø koks nors kiðimasis á Kaliningrado tranzito derybø eigà“; „mes kviesdavome ponà Medalinskà, jis keletà kartø yra dalyvavæs trumpai, ta- èiau kokio nors kitokio poveikio nebuvo“; „vargu ar jis galëtø kokià nors didesnæ átakà mums padaryti“. Á G. Steponavièiaus klausimà, „ar bendraujant su kitø valstybiø diplo- matais ar su mûsø diplomatais uþsienyje, jûs galëtumëte pasakyti, kad buvo tokiø atvejø, kai kolega A. Medalinskas daþnai reikðdavo ar iðsakydavo, kad ir neformaliame lygyje, pozicijà, kuri ne visada sutapdavo su oficialia Lietuvos su uþsieniu vykdoma politika?“, G. Kirkilas atsakë, kad „bent jau tuose susitikimuose mûsø ambasadose, mûsø ambasado- se èia, uþsienio ir ten, kur man teko dalyvauti, ponas A. Medalinskas, sakysim taip, tiesio- giai su manimi niekada nesiginèydavo“. G. Kirkilas patvirtino, kad Rusijos pusë buvo aiðkiai informuota, jog net tuo atveju, jei A. Valionis ir bûtø pakeistas kitu ministru, Lietu- vos pozicija tikrai nepasikeistø. Be to, uþsienio reikalø ministras A. Valionis priklauso valdanèiajai daugumai, todël bet kokios kalbos apie jo nuðalinimà be daugumos valios – nerimtos. 3) Šiame rašte jau ne kartà minëjom, kad informacijà, apie kurià telefoniniuose pokal- biuose su kitais asmenimis pamini R. Smailytë, þinojo ne tik Respublikos Prezidentas ir jo patarëjai, bet ir maþø maþiausiai tie asmenys, kurie ðiuos dokumentus parengë ar neðë á Prezidentûros pastatà. Faktiniai duomenys, esantys Laikinosios ir Specialiosios tyrimo komisijø veiklos me- dþiagoje, leidþia daryti iðvadà, kad tendencija dël nesilaikymo darbo su slaptais dokumen- tais tvarkos formuluojama tik ið vieno fakto, kai R. Aèas gràþino M. Laurinkui iðanalizuotà (pabrauktà) VSD vadovo prieð tai jam áteiktà paþymà dël alkoholio ámoniø privatizavimo. Taèiau jei ið vieno fakto galima formuluoti bendràjà tendencijà, tai minëtas faktas patvirtina ir prieðingà bendràjà tendencijà – VSD vadovas neturëjo teisës pateikti ir priimti ið R. Aèo slapto turinio paþymos be atitinkamos registracijos (áforminimo), tad taip pada- rydamas jis taipogi paþeidë darbo su slaptais dokumentais tvarkà. O jei tokios tvarkos nepaiso VSD vadovas, tai sekant Seimo Laikinosios tyrimo komisijos intencija formuluoti 158 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS iðvadas be árodymø galima tvirtinti, kad VSD kaip institucijoje nesilaikoma darbo su slap- tais dokumentais tvarkos. Seimo Laikinosios ir Specialiosios tyrimo komisijø iðtirtø faktiniø duomenø visuma neleidþia daryti iðvados, kad Respublikos Prezidentas þinojo, kad jo patarëjas R. Aèas nesilaiko darbo su slaptais dokumentais tvarkos ir tokià netvarkà toleruoja. Prieðingai, suþinojæs apie R. Aèo ir R. Smailytës bendravimà, kuris Valstybës saugumo departamento vadovui sukëlë ávairiø interpretacijø, Respublikos Prezidentas patarë patarëjui R. Aèui ne- bendrauti su R. Smailyte. Beje, nebendrauti su R. Smailyte Respublikos Prezidentas pata- rë net neturëdamas visiðkai jokiø árodymø, kad R. Aèas paþeidë Lietuvos Respublikos ástatymus – VSD vadovas operavo tik spëlionëmis, teoriðkai galimais ryðiais, taèiau nie- kuomet nepateikë konkreèiø nusikalstamos veikos árodymø. Tai rodo, kad Respublikos Prezidentas reagavo á VSD vadovo nurodytas aplinkybes. Pagarbiai, advokatai dr. G. Baublys, R. Andrikis, V. S. Sviderskis, K. Švirinas, E. Rapolas 2004 m. vasario 10 d.“ Taèiau, atrodo, teisininkø nuomonëms, rekomendacijoms liko kurèia ir Specia- lioji tyrimø komisija. Ji skubëjo iki nurodyto laiko – kovo 19 d. – ávykdyti uþduotá: teisiðkai pagrásti Prezidento paðalinimà. O kad nebûtø kokiø netikëtumø ið vis neno- rinèio palikti këdës Prezidento, seimûnai vis kûrë ir naujus planus. DELFI interneti- niame 2004 m. vasario 7 d. puslapyje paskelbtas straipsnis: „V Landsbergis siûlo þaibiðkà apkaltà uþ riauðiø këlimà“, kuriame raðyta: „Opozicinës Tëvynës sàjungos (TS) – konservatoriø frakcijos narys Vytautas Landsbergis siûlo Seimui priimti ap- kaltos procesà reglamentuojanèio Seimo statuto papildomà nuostatà, numatanèià trumpà vienos dienos procedûrà tam atvejui, jeigu „apkaltos objektas sukeltø riau- ðes“. Ðis pasiûlymas iðdëstytas penktadiená iðplatintame V. Landsbergio pareiðkime „Apie Lietuvai parengtà duobæ“. V. Landsbergis BNS sakë, jog toká pareiðkimà paskatino ðià savaitæ þiniasklaidoje cituotas JAV ambasadoriaus Lietuvoje Styveno Malo (Stephen Mull) pasisakymas, jog Lietuvos priëmimui á NATO galëtø sutrukdyti nebent ðalyje kilusios riauðës. Ambasado- rius drauge pabrëþë nematàs pagrindo nuogàstavimams dël tokios grësmës. V. Landsbergio praneðime paþymima, jog „tà jau seniai þinojo“ prezidento aplinkos þmonës, kuriuos konservatorius pavadino „perversmo ið virðaus planuotojais ir sàmoksli- ninkais“. „Tokiai sëkmei Rusija nepagailëtø në keliasdeðimties niekingø milijonø“, – teigia jis.“ Pats R. Paksas kartoja esàs nekaltas ir neatsistatydinsiàs, o Prezidentûros skandalà prezidento rëmëjai vadina „sàmokslu“, kurá inspiravus kaltina Valstybës saugumo departa- mentà, Seimo pirmininkà Artûrà Paulauskà ir kitus politikus bei likusá „elità“. Kiek vëliau nepailstantis kovotojas V. Landsbergis Seime uþregistravo ir ástatymo projektà „Dël prezidento galiø apribojimo apkaltos laikotarpiu jam paniekinus Konstitu- cijà“. SÀMOKSLOTEISINGUMAS KRONIKA BE TEISËS (2003–2004 m.) 159

Specialiosios komisijos išvados Esant tokiai galvotø vyrø paramai, ir seimûnai – prokurorai, vieni kitus padràsindami, sëkmingai suþygiavo á neplanuotà 2004 m. vasario 19 d. posëdá, kuriame buvo patvirtinta Specialiosios tyrimo komisijos „Iðvada dël svarstymo pradëti apkaltos procesà Respub- likos Prezidentui Rolandui Paksui“, pagal kurià Prezidentui, kaip ir Laikinosios komi- sijos, buvo pateikti 6 kaltinimai: „1 kaltinimas. Rolandas Paksas, neturëdamas teisës eidamas Respublikos Prezi- dento pareigas prisiimti ir turëti jokiø su Tautos ir Lietuvos valstybës interesais ne- suderinamø ásipareigojimø privatiems asmenims, prisiëmë tokius ásipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikë ne Tautos ir Lietuvos valstybës, bet privataus asmens interesais, bûtent: Rolandas Paksas ásipareigojo tapæs Respublikos Prezidentu Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tau- tos ir Lietuvos valstybës interesais nesuderinamus veiksmus uþ pastarojo suteiktà finansi- næ ir kitokià svarià paramà, dël to, pirma, atsilygindamas uþ jà, Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisëtai suteikë ðiam asmeniui Lietuvos Respub- likos pilietybæ, taip pat 2003 m. kovo 17 d. susitikæs su Jurijumi Borisovu sàmoningai leido jam suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ, antra, Respublikos Prezidentas buvo ir yra saistomas bei veikiamas kitø Jurijui Borisovui duotø ásipareigojimø. Tokiu bûdu Rolandas Paksas, eidamas Respubli- kos Prezidento pareigas, ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà. 2 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, neuþ- tikrino valstybës paslapties apsaugos, bûtent: 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezi- dentas Rolandas Paksas, susitikæs su Jurijumi Borisovu, sàmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefoninæ kontrolæ. Tokiu bûdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, ðiurkð- èiai paþeidë Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà. 3 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, nau- dodamasis savu statusu, duodamas neteisëtus nurodymus patarëjams ir kitais veiks- mais darë neteisëtà átakà privaèiø asmenø ir privaèiø ûkio subjektø sprendimams turtiniuose santykiuose, bûtent: 2003 m. siekdamas ágyvendinti jam artimø privaèiø as- menø turtinius interesus, naudodamasis savo statusu eidamas Respublikos Prezidento pa- reigas, Rolandas Paksas davë nurodymus savo patarëjui Visvaldui Raèkauskui pasinaudojant tarnybine padëtimi siekti per teisësaugos institucijas paveikti UAB „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendimus dël akcijø perleidimo Rolandui Paksui artimiems asme- nims, taip pat þinojo, kad neteisëtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ûkio sub- jektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir nesiëmë priemoniø uþkirsti tam kelià. Tokiu bûdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento parei- gas, ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà. 4 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, savo veikloje nesuderino vieðøjø ir privaèiø interesø, bûtent: atsilygindamas uþ suteiktà fi- nansinæ ir kitokià svarià paramà, vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybës interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 ne- teisëtai suteikë Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybæ; 2003 m. kovo 17 d. Res- publikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikæs su Jurijumi Borisovu, sàmoningai leido 160 LIETUVIØ TAUTA

Jurijui Borisovui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ, taip pat 2003 m. siekdamas ágyvendinti jam artimø privaèiø asmenø turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darë átakà UAB „Þemaitijos ke- liai“ vadovø ir akcininkø sprendimams dël akcijø perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims. Tokiu bûdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, ðiurkð- èiai paþeidë Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà. 5 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, diskre- ditavo valdþios autoritetà, bûtent: vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybës interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisë- tai suteikë Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybæ uþ pastarojo suteiktà finansinæ ir kitokià svarià paramà, todël neteisëtu tikslu panaudojo tik Respublikos Prezidentui Konstitu- cijos suteiktà iðimtinæ teisæ suteikti asmenims Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka ir tuo diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos autoritetà, vieðais pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui iðvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodþio 30 d. nutarimà diskreditavo Seimo ir Konsti- tucinio Teismo autoritetà. Tokiu bûdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà. 6 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davë neteisëtus pavedimus savo patarëjams ir nesiëmë veiksmø uþkirsti kelià atskirø pata- rëjø piktnaudþiavimams vykdant savo pareigas, bûtent: 2003 m. Rolandas Paksas, ei- damas Respublikos Prezidento pareigas, nesilaikydamas ástatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindø, davë neteisëtà nurodymà savo patarëjui Remigijui Aèui rinkti informacijà apie asmenø privatø gyvenimà, dël to Respublikos Prezidento patarëjai Remigijus Aèas ir Evaldas Vaitkus davë neteisëtus pavedimus Specialiøjø tyrimø tarnybai surinkti informacijà apie 44 asmenø privatø gyvenimà, taip pat 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davë nurodymus savo patarëjui Visvaldui Raèkauskui pasinaudojant tarnybine padëtimi siekti per teisësaugos institucijas paveikti UAB „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendimus dël akcijø perleidimo Rolandui Paksui artimiems asme- nims. Tokiu bûdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà.“ Kadangi Specialiosios komisijos iðvados turëjo bûti nediskutuojamos, Seimas nutarë „Pradëti Seime apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui procesà“, kreipian- tis á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà iðvados, ar Respublikos Prezidento Ro- lando Pakso konkretûs veiksmai, nurodyti ðiuose Specialiosios tyrimo komisijos iðvadoje suformuluotuose kaltinimuose prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Apkaltos Seime data buvo patvirtinta – 2004 m. kovo 8 d. „Nugalëtojai neteisiami. Tad dràsiau, ponai, á dar didesnes aukðtumas “ – sakoma, kad tà dienà ir kai kurie seimûnai gavæ elektroniniu paðtu Liucifieriaus pasiraðytus pagiria- muosius laiðkuèius. IV. TEISË BE TEISINGUMO

Bene tarp daþniausiai saugumieèiø ir Seimo komisijø dokumentuose minimø kaip di- dþiausià pavojø Lietuvos nacionaliniam saugumui kelianèiø þmoniø buvo Jurijus Boriso- vas, „Avia Baltika“ ámonës savininkas ir vadovas. Prezidento tariami ryðiai su ðiuo verslininku, pilietybës jam suteikimas buvo, kaip anksèiau raðyta, ir pagrindinis kaltinimas Prezidento apkaltoje. Valdþios vyrai ir þiniasklaida apie tà þmogø buvo sukûræ mità kaip apie ypaè átakingà Rusijos ir jos þvalgybos atstovà, siekusá per Prezidentà R. Paksà pri- jungti prie Rusijos ir visà Lietuvà. Manau, ne vienas ir ðiandieninis valstybës veikëjas nuraustø ið gëdos prisiminæs, kaip jie 2003 m. gruodþio pradþioje, pasirodþius J. Borisovo iðleistam laikraðèiui

„Apginkime demokratijà“, ragino þmones neskaityti, o mesti á ðiukðliø dëþes, kad perdirbtø á tualetiná popieriø; kvietë, tarsi lietuviø tauta bûtø begalvë, nemokanti nieko vertinti ir suprasti. Beje, naikinti kitø raðtus, kuomet nesugebëdavo paneigti juose dëstomø dalykø, buvo bûdinga visø laikø pasaulietiniams ir dvasiniams valdovams. Taèiau ir J. Borisovo laikraðtyje nebuvo nieko, kas galëtø kelti „grësmæ Lietuvos nacionaliniam saugumui“ ar apjuodintø, ðmeiþtø koká nors valstybës veikëjà.

Jurijus Borisovas J. Borisovà daug kas Lietuvoje þinojo ir kaip paramos ir labdaros teikëjà. Ðtai UAB AK „Avia Baltika“ finansø direktoriaus pasiraðyta 2004 m. sausio 9 d. paþyma (Nr. 30/ 2003):

„UAB AK „AVIA BALTIKA“, vadovaujama bendrovës prezidento Jurij Borisov, nuo 1991 metø nuolatos skyrë lëðas labdarai ir paramai, padëjo organizuoti ávairius renginius. Vien per pastaruosius 5-erius veiklos metus buvo suteikta labdara ir parama ðioms ámonëms ir organizacijoms: Ðirdies asociacijos Kauno skyriui; LR Vidaus tarnybos I pulkui; Vilniaus Gedimino technikos universitetui; AIESEC (Studentø organizacijai); Pilotø klubui „Sakalas“; Lietu- vos aeroklubui; Karmëlavos vid. m-klai; Kauno m. savivaldybei; Labdaros ir paramos fondui „Padëkime vaikams ir seneliams“; Garliavos vaikø muzikos m-klai; Kauno vaikø-jaunimo regbio klubui „Àþuolas“; Lietuvos paraplegikø asociacijai; Pakaunës pirminës sveikatos prieþiûros centrui; Kauno apskrities ðvietimo paramos fondui; Kauno m. savivaldybës Soc. rûpybos skyriui; Kauno vaikø globos namams „Àtþalynas“; Kauno Apsireiðkimo katedrai; Lietuvos pensininkø sàjungos „Boèiai“ Kauno bendrijai; Kauno vaikø globos namams „Sau- lutë“; LR Afganistano karo veteranø organizacijai; Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijai; 162 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Vilkijos apyl. seniûnijos sporto klubui „Mes“; VÁ „Baltijos gintarëliai“ sportiniø ðokiø kon- kursui; Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, laidai „Krepðinio pasaulyje“; Birutës Petrikytës klubui; Valenèiûnø aeroklubui; Kauno apskrities rankinio federacijai; Lietuvos þurnalistø sàjungai; Lietuvos muzikø rëmimo fondui; Kauno A. Puðkino vid. m-lai; Lietu- vos laisvosios rinkos institutui; Karmëlavos seniûnijai; Kauno r. prieðgaisrinei gelbëjimo tarnybai; Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijai; Slavø estetinio lavinimo centrui; Lie- tuvos invalidø draugijos Kauno r. skyriui Karmëlavos padaliniui. Taip pat buvo suteikta parama organizuojant šiuos renginius: 1998 m. liepos mën. Transbaltinës oro balionø varþybos; 2001 m. paremta Pasaulio akrobatinio skraidymo èempionate Ispanijoje dalyvavusi Lietuvos rinktinë; 2001 m. XIII Europos akrobatinio skraidymo èempionate dalyvavusi Lietuvos rinktinë; 2002 m. XIII Europos akrobatinio skraidymo èempionato organizavimas, kuris pirmà kartà UAB AK „AVIA BALTIKA“ dëka ávyko Lietuvoje. Tokie èempionatai iki ðiol nei Rytø, nei Vidurio Europoje nëra vykæ. 2003 m. paremta Pasaulinio akrobatinio skraidymo èempionate JAV dalyvavusi Lietu- vos rinktinë. Plëtodama Lietuvos aviacijà, aviacijos sportà Lietuvoje, UAB AK „AVIA BALTIKA“ ákûrë: Ne pelno siekianèià ástaigà VðÁ „V. Lapëno skraidymo mokykla“, kurios techninë bazë ðiuo metu yra viena ið geriausiø Europoje; Ásteigë Aviacijos muziejø Ástros aerodrome. S. Artsyman UAB AK „AVIABALTIKA“ Finansø direktorius.“ 2003 m. gruodþio 8 d. Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija apie paramà, kurià ji gavo ið aviakompanijos „Avia Baltika“: „Akrobatinio skraidymo sportas ið avia- kompanijos „AVIA BALTIKA“ yra gavæs pagalbà: 1. 1994 m. „AVIA BALTIKA“ padovanojo Kauno aeroklubui (visuomeninë aviacijos sporto organizacija) trimentá sraigtà, kuris buvo uþdëtas ant vienvieèio akrobatinio skrai- dymo lëktuvo Jak-55M (sraigto vertë apie 28 000 Lt). 2. 2000 m. „AVIA BALTIKA“ nupirko akrobatiná lëktuvà Su-29 (vertë apie 800 000 Lt), kurio dëka atsirado galimybë formuoti aukðèiausios kategorijos Lietuvos lakûnø rinktinæ. Ðis lëktuvas gali bûti naudojamas iðskirtinai akrobatinio skraidymo sportui. 3. 2001 m. „AVIA BALTIKA“ kartu su Vytautu Lapënu ákûrë VðÁ „V. Lapëno skraidy- mo mokykla“, kurios bazëje Ástros aerodrome nemokamai treniravosi Lietuvos rinktinë, ruoðdamasi Pasaulio èempionatui. 4. 2001 m. „AVIA BALTIKA“ nupirko forsuotà variklá M-14PF, kuris buvo uþdëtas ant lëktuvo Su-29. 5. 2001 m. „AVIA BALTIKA“ savo lëðomis nusiuntë lëktuvà Su-29 á Ispanijà, kur Lietuvos komanda pirmà kartà dalyvavo Pasaulio èempionate ir Pasaulio aviacijos sporto þaidynëse. 6. 2002 m. VðÁ „V. Lapëno skraidymo mokykla“ bazëje nemokamai treniravosi Lietu- vos rinktinë, ruoðdamasi Europos èempionatui. Ðiame èempionate Lietuvos komanda ið- kovojo bronzos medalius. SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 163

7. 2002 m. VðÁ „V. Lapëno skraidymo mokykla“ bazëje buvo surengtas Europos èem- pionatas, turëjæs labai aukðtà ávertinimà ne tik lakûnø tarpe, bet ir tarptautinëje akrobatinio skraidymo komisijos konferencijoje, vykusioje Vokietijoje lapkrièio mën. 8. 2003 m. buvo suremontuotas variklis lëktuvui Su-29. 9. 2003 m. Lietuvos aukðèiausios kategorijos komanda nuo kovo mën. treniravosi VðÁ „V. Lapëno skraidymo mokykla“ bazëje, apmokëdama tik uþ benzinà ir ruoðdama- si Pasaulio èempionatui, kuris ávyko JAV, Floridoje, birþelio 25 – liepos 4 d., galëjo treniruotis lëktuvu Su-29. Ðiame èempionate Lietuvos komanda uþëmë aukðtà – ket- virtà vietà. 10. Visà laikotarpá nuo ásigijimo lëktuvo Su-29 civilinë atsakomybë buvo draudþiama VðÁ „V. Lapëno skraidymo mokykla“ lëðomis. Tiesioginio lëðø pervedimo á akrobatinio skraidymo federacijos sàskaità nebuvo. Lietuvai vël atkûrus Nepriklausomybæ, J. Borisovui buvo áteiktas ir Lietuvos pasas. Atsiþvelgdamas á tuos didelius nuopelnus, kurie ypaè akivaizdûs aviacijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus savo Dekretu 2001 m. birþelio 14 (Nr. 1373) „Valstybës (Lietuvos karaliaus Mindaugo karûnavimo) dienos proga uþ nuopelnus Lie- tuvos valstybei ir uþ pastangas garsinant Lietuvos vardà pasaulyje bei padedant jai in- tegruotis á pasaulio valstybës bendrijà “, apdovanojo „Jurijø Borisovà – UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidentà, Lietuvos aviatoriø rëmëjà“ Dariaus ir Girëno medaliu. Tad daugelá nustebino, jog diktuotoje VSD paþymoje, taip pat Seimo prokurorø – komisijø nariø J. Borisovas minëtas vos ne kaip koks sàmokslininkas, norëjæs uþgrobti valdþià. Kas nutiko, kad tas vyras, nuolat net Lietuvos valstybës vadovø kviestas á priëmi- mus, pokylius, staiga, vos prezidento rinkimus laimëjus R. Paksui, tapo, sprendþiant ið minëtø dokumentø, „grësme nacionaliniam saugumui“? Matyt, kai kas samprotavo, kad rinkimø metu parëmë „ne tà“, kurio reikëjo nomenkla- tûrai. Tai ið dalies paaiðkina, kodël, nepraëjus ir porai savaièiø po inauguracijos, kai kurie „pralaimëjusieji“ pradëjo raðyti raðtus á teisësaugos organizacijas, manydami, kad jei ne- galima prikibti prie Prezidento, tai gal prikibs prie tø, kurie já rëmë. O J. Borisovas, kaip buvo visiems þinoma, R. Pakso rinkimø kampanijà parëmë dosniausiai. Pirmiausia taria- miems „teisuoliams“ uþkliuvo tai, kad Prezidentas „iðimties“ tvarka suteikë J. Borisovui Lietuvos pilietybæ. Taèiau jis jà turëjo ir nebuvo atsisakæs, tik, kad bûtø lengviau tvarkyti ágytos „SPARK“ ámonës Sankt Peterburge reikalus, jis buvo papraðæs ir Rusijos pilietybës, bet kai 2003 m. kovo 18 d. jis gavo Rusijos Federacijos pilieèio pasà, automatiðkai neteko Lietuvos pilietybës. Tai, anot paties J. Borisovo aiðkinimø, jam buvæ netikëta (suþinojæs, kad asmeniui ágijus kitos valstybës pilietybæ, jis netenka Lietuvos piliety- bës). Tad nepraëjus në savaitei jis ëmësi þygiø, kad bûtø pripaþintas Lietuvos pilie- èiu, kuriuo jis manë esàs nuo 1962 metø. Dël to J. Borisovas kreipësi á Vidaus reikalø ministerijà, á Respublikos Prezidentà su praðymu, kad jam iðimties tvarka gràþintø Lietuvos pilietybæ. Tuo tikslu J. Borisovas 2003 m. kovo 23 d. raðë Lietuvos Respublikos Vidaus reikalø ministrui J. Bernatoniui: 164 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 165

Kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidento priimamajame áteikë praðymà: „PRAŠYMAS dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka du tûkstanèiai treèiøjø metø kovo mënesio dvideðimt ketvirtoji diena Að, JURIJ BORISOV, gim. 1956 05 17 Rusijos Federacijos Primorës kraðto Chasano rajono Kraskino gyvenvietëje, Lietuvos pilietis iki 2003 03 18 d., (a/k 35605170220, gyv. VYTAOTO/LIUBARTO g. 8/7 bt. 12,Vilniuje), 2003 m. kovo mën. 18 d. ágijau Ru- sijos Federacijos pilietybæ ir gavau Rusijos Federacijos pilieèio pasà 51Nr. 1696062. Apgailestauju, kad pagal Lietuvos Respublikos 2002 09 17 Pilietybës ástatymo Nr. IX- 1078 18 str. 1 d. 2 punktà esu pripaþástamas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybës, o pats ástatymas iðimèiø likti juo nenumato. Pagal ðio ástatymo 21 str. 3 dalá netenku Lietuvos Respublikos pilietybës nuo 2003 03 18, t.y. nuo Rusijos Federacijos paso ágijimo dienos. 2003 m. kovo mën. 24 d. informavau Lietuvos Respublikos vidaus Reikalø ministrà p. J. Bernatoná apie tai, kad ágijau Rusijos Federacijos pilietybæ, kaip tai numato Lietu- vos Respublikos 2002 09 17 Pilietybës ástatymo Nr. IX-1078 21 str. 4 dalis, nepaþeisda- mas joje numatytø terminø. Jûsø Ekscelencija, praðau Jûsø suteikti man Lietuvos Respublikos pilietybæ pagal Lietuvos Respublikos 2002 09 17 Pilietybës ástatymo Nr. IX-1078 16 straipsnio 1 dalá (iðimties tvarka). Praðau Jûsø atsiþvelgti á tai, kad Lietuvoje su nedidelëmis pertraukomis gyvenu nuo 1962 metø. Mano þmona Irina Borisova ir vaikai Artiomas, Pavelas ir Viktorija Borisovai – Lietuvos Respublikos pilieèiai. Að pats nuo pat Lietuvos Respublikos Nepriklausomybës atgavimo buvau ir ðirdyje iðlieku Lietuvos pilietis, lojalus ir iðtikimas valstybei, kuri tapo mano vaikø Tëvyne. Apgailestauju, kad Lietuvos Respublikos Pilietybës ástatymo nustaty- ta tvarka esu pripaþástamas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybës. Praðau Jûsø Ekscelencijos atsiþvelgti dar ir á tai, kad nuo 1991 metø uþsiimu legaliu verslu Lietuvoje. Sukûriau Lietuvos pilieèiams daugiau nei 200 darbo vietø, dar apie 600 dirba ámonëse, aptarnaujanèiose ar kitaip glaudþiai susijusiose su mano ákurta ir vadovaujama ámone. Per tuos metus, kada uþsiimu verslu Lietuvoje, mano vadovaujamos ámonës sumokëjo virð 17 mln. Lt mokesèiø á Lietuvos Respublikos biudþetà, dar apie 6 mln. Lt skyrëme labdarai. Ateityje ketinu remti labdaros projektus, labiausiai paramos reikalingus ir labiausiai to vertus Lietuvos þmones. Praðau Jûsø Ekscelencijos tenkinti mano praðymà ir suteikti man Lietuvos Respubli- kos pilietybæ iðimties tvarka pagal Lietuvos Respublikos 2002 09 17 Pilietybës ástatymo Nr. IX-1078 16 straipsnio 1 dalá. Priedai: 1. JURIJ BORISOV Lietuvos Respublikos pilieèio paso kopija 2. JURIJ BORISOV Rusijos Federacijos pilieèio paso kopija 3. JURIJ BORISOV šeimos nariø Lietuvos Respublikos pilieèiø pasø kopijos JURIJ BORISOV 2003 03 24“ Migracijos departamentas prie Respublikos vidaus reikalø ministerijos 2003 m. ko- vo 28 d. paþymoje Nr. (1512-2)-6K-747) „Apie J. Borisovo Lietuvos Respublikos pilie- tybæ“ raðë: „1999 10 12 Migracijos departamente prie Vidaus reikalø ministerijos ið Kauno m. Þaliakalnio PK Pasø poskyrio gauta iðvada ir dokumentai dël Jurijaus Borisovo, gim. 1956 05 17 Rusijoje, Primorës kraðte, Lietuvos Respublikos paso iðdavimo teisëtumo. Iðnagrinëjus gautus dokumentus nustatyta, kad J. Borisov 1973 m. baigë Ðiauliø 2-àjà viduri- næ mokyklà, vëliau mokësi Rygos aviacijos institute. 1977 08 27 J. Borisov Ðiauliø m. CMS susi- tuokë su Irina Savèenko. Ðeimoje auga trys vaikai, gimæ Lietuvoje. Þmona turi LR pilieèio pasà. J. Borisov nuo 1984 10 11 buvo registruotas Kaune su paþyma, iðduota 1980 10 18 Archangelsko karinio dalinio. 166 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

1991 05 27 buv. TSRS gynybos ministro ásakymu Nr. 0886 J. Borisov atleistas ið tik- rosios karinës tarnybos á atsargà. 1991 07 22 Kauno m. Centro PK iðdavë jam buv. TSRS pasà nutraukus karinæ tarnybà. Nuo 1991 07 17 J. Borisov nuolat áregistruotas Kauno m. Ðiuo metu J. Borisov deklaravæs gyvenamàjà vietà Vilniuje, Vytauto g. 8-12. 1991 11 01 pagal 1989 m. lapkrièio 3 d. LTSR pilietybës ástatymo 1 str. 3 p. J. Borisov apsisprendë dël Lietuvos Respublikos pilietybës ir jam buvo iðduotas paþymëjimas apie apsisprendimà dël Lietuvos Respublikos pilietybës. 1992 10 20 Kauno m. Þaliakalnio PK Pasø poskyryje J. Borisovui iðduotas LR pilie- èio pasas (vëliau 1994–2002 m. jis keitë LR pilieèio pasus, pasibaigus vizoms skirtiems lapams). Ðiuo metu J. Borisov turi 2002 11 07 Vilniaus 1-ojo policijos komisariato pasø poskyryje jam iðduotà Lietuvos Respublikos pilieèio pasà LJ 598788. 1994 04 13 LR Konstitucinis Teismas priëmë nutarimà „Dël Lietuvos Respublikos Seimo 1993 12 22 nutarimo „Dël LR AT nutarimo „Dël LR pilietybës ástatymo ágyvendi- nimo tvarkos“ 5 punkto pakeitimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nustatë, kad „faktinës Sovietø Sàjungos kariðkiø buvimas Lietuvos teritorijoje dar nereið- kë, kad jie Lietuvoje turëjo nuolatinæ gyvenamàjà vietà“. LR Konstitucinis Teismas kon- statavo, kad „LR 1989 m. Pilietybës ástatymo 1 str. visiems, norintiems tapti LR pilieèiais, buvo bûtina sàlyga – nuolatinis gyvenimas Lietuvos teritorijoje“, o „nei okupacinë kariuo- menë (ir jos kariðkiai) negalëjo bûti laikoma esantys èia teisëtai, [...] neteisëtas buvimas Lietuvos teritorijoje negalëjo bûti laikomas legaliu nuolatiniu gyvenimu Lietuvoje“. Nors J. Borisov dël LR pilietybës apsisprendë jau nebûdamas Sovietø Sàjungos karið- kiu, taèiau jis neatitiko 1989 11 03 Pilietybës ástatymo 1 str. 3 p. reikalavimo „nuolat gy- veno“, todël jam 1991 11 01 paþymëjimas apie apsisprendimà dël Lietuvos Respublikos pilietybës buvo iðduotas neteisëtai. Todël vadovaujantis 1995 m. spalio 19 d. LR ástatymo „Dël LR pilietybës ástatymo ágyvendinimo tvarkos“ 4 str. jo dokumentai dël LR pilieèio paso iðdavimo teisëtumo 1999 11 04 buvo teikti svarstyti Respublikos Prezidento sudarytai Pilietybës reikalø komisi- jai. Prieð teikiant dokumentus Pilietybës reikalø komisijai, J. Borisov pateikë 1999 07 27 Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo iðduotà paþymà, patvirtinanèià, kad jis nuo 1991 05 27 yra atleistas ið tikrosios karinës tarnybos á atsargà, 1999 03 04 Rusi- jos Federacijos pasiuntinybës Lietuvos Respublikoje konsulinio skyriaus iðduotà paþymà Nr. 74, patvirtinanèià, kad jis pagal Rusijos Federacijos ástatymus Rusijos pilietybës neturi, taip pat dokumentus, patvirtinanèius, kad jis yra UAB AK „AVIA BALTIKA“ prezidentas. Migracijos departamente prie VRM vadovaujantis 1995 m. spalio 19 d. LR ástatymo „Dël LR pilietybës ástatymo ágyvendinimo tvarkos“ 4 str., ávertinus 1999 11 04 Pilietybës reikalø komisijos rekomendacinio pobûdþio iðvadà, priimtas sprendimas Nr. 113 pripa- þinti J. Borisovui iðduotus LR pilieèio pasus iðduotais neteisëtai, taèiau J. Borisovà laikyti LR pilieèiu ir palikti jam LR pilieèio pasà LK731967, iðduotà 1999 02 11 Kauno m. Þalia- kalnio PK Pasø poskyryje (ðá pasà J. Borisov turëjo sprendimo priëmimo momentu). LR pilietybës ástatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad LR pilietybës ne- tenkama ágijus kitos valstybës pilietybæ, iðskyrus ðio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal Pilietybës ástatymo 21 str. 4 d. LR pilietis, gavæs kitos valstybës pilieèio pasà arba kità tos valstybës pilietybæ patvirtinantá dokumentà po to, kai jam buvo iðduoti LR pilietybæ pa- tvirtinantys dokumentai, privalo per 30 dienø raðtu praneðti apie tai vidaus reikalø ministrui ar jo ágaliotai institucijai arba teritorinës policijos ástaigos migracijos skyriui, poskyriui, gru- pei ar pasø poskyriui, arba LR diplomatinei atstovybei ar konsulinei ástaigai uþsienyje. LR pilietis, nepraneðæs apie kitos valstybës pilietybës ágijimà, gali bûti patrauktas ad- ministracinën atsakomybën. Pagal LR administraciniø teisës paþeidimø kodekso 202 straips- ná nepraneðimas raðtu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie LR VRM, arba LR diplomatinei (konsulinei) SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 167

ástaigai uþsienyje apie kitos valstybës pilietybës ágijimà – uþtraukia baudà nuo vieno tûks- tanèio iki penkiø tûkstanèiø litø. Migracijos departamente prie Vidaus reikalø ministerijos 2003 03 27 gautas J. Borisov 2003 03 24 praneðimas apie tai, kad jis 2003 03 18 ágijo Rusijos Federacijos pilietybæ, Rusi- jos Federacijos pilieèio paso 51 Nr. 1696062 ir Lietuvos Respublikos pilieèio paso LJ598788 kopijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. gruodþio 21 d. nutarimu Nr. 2081 pa- tvirtintø Lietuvos Respublikos pilietybës dokumentø rengimo taisykliø 59 punkte nurodyta, kad prie teikimo dël Lietuvos Respublikos pilietybës netekimo turi bûti pridëti: dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo ágijo kitos valstybës pilietybæ arba gavo kitos valstybës pilieèio pasà ar kità tos valstybës pilietybæ patvirtinantá dokumentà po to, kai jam buvo iðduoti Lietu- vos Respublikos pilietybæ patvirtinantys dokumentai, arba jo nuoraðas; Lietuvos Respubli- kos pilietybæ patvirtinantys dokumentai, jeigu asmeniui ðie dokumentai buvo iðduoti; asmens laisvos formos raðytinis praneðimas apie tai, kad jis ágijo uþsienio valstybës pilietybæ, kuris turi bûti patvirtintas notarine tvarka arba dokumentus priimanèio valstybës tarnautojo ar kon- sulinës ástaigos uþsienyje pareigûno. Taip pat Pilietybës dokumentø rengimo taisykliø 3 punkte nustatyta, kad dokumentø nuoraðai tvirtinami ástatymø nustatyta tvarka. J. Borisov praneði- mas gautas paðtu, taèiau ðis praneðimas ir pateikta Rusijos Federacijos pilieèio paso kopija nustatyta tvarka nepatvirtintos. Be to, nepateiktas Lietuvos Respublikos pilieèio pasas (origi- nalas), pateikta tik paso vieno lapo nepatvirtinta kopija. Gavus nustatyta tvarka patvirtintus J. Borisov praneðimà apie kitos valstybës piliety- bës ágijimà ir jam iðduoto Rusijos Federacijos pilieèio paso nuoraðà (kopijà) bei Lietuvos Respublikos pilieèio pasà (originalà), bus rengiamas teikimas dël J. Borisov Lietuvos Res- publikos pilietybës netekimo ágijus kitos valstybës pilietybæ ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos ásakymo projektas dël Lietuvos Respublikos pilietybës netekimo. Migracijos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos direktoriui pasiraðius ásakymà dël Lietuvos Respublikos pilietybës netekimo, bus konstatuotas J. Borisov Lietu- vos Respublikos pilietybës netekimo faktas, ágijus Rusijos Federacijos pilietybæ, pagal Pilietybës ástatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktà ir 23 straipsnio 3 dalá. Konstatavus Lietuvos Respublikos pilietybës netekimo faktà J. Borisov praðymu jam galës bûti iðduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. J. Borisov Lietuvos Respublikos pilietybës klausimas galëtø bûti sprendþiamas gràþi- nimo tvarka pagal Pilietybës ástatymo 20 straipsnio 1 dalá arba iðimties tvarka pagal Pilie- tybës ástatymo 16 straipsnio 1 dalá. Pagal Pilietybës ástatymo 20 straipsnio 1 dalá asmeniui, netekusiam Lietuvos Respub- likos pilietybës ágijus kitos valstybës pilietybæ, Lietuvos Respublikos pilietybë gali bûti grà- þinta, jeigu praðymo pateikimo metu ðis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka Pilietybës ástatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustaty- tas sàlygas, t.y. nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deðimt metø, turëdamas pragyvenimo ðaltiná Lietuvos Respublikos teritorijoje; yra asmuo be pilietybës arba yra pilietis tokios valstybës, pagal kurios ástatymus Lietuvos Respublikos pilietybës ágijimo atveju prarandama tos valstybës pilietybë, ir raðtu praneða savo sprendimà atsisa- kyti turimos kitos valstybës pilietybës, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybë. Praðymas ir dokumentai gràþinti Lietuvos Respublikos pilietybæ paduodami Respublikos Prezidentui per asmens gyvenamosios vietos savivaldybës vykdomàjà institucijà. Sprendi- mà dël Lietuvos Respublikos pilietybës gràþinimo priima Respublikos Prezidentas. Nusipelnæ Lietuvos Respublikai uþsienio valstybiø pilieèiai ar asmenys be pilietybës praðymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka pagal Pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 dalá ir dokumentus paduoda Respublikos Prezidentui. Sprendimà dël Lietu- vos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka priima Respublikos Prezidentas.“ 168 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 169

Atsakingieji dël J. Borisovo pilietybës Suþinojæ, kad R. Pakso rinkiminës kampanijos rëmëjas J. Borisovas nori vël susigrà- þinti Lietuvos pilietybæ, ið karto sunerimo konservatoriai. Jø frakcijos Seime seniûno pa- vaduotojas A. Vidþiûnas apie tai uþklausë vidaus reikalø ministro J. Bernatonio. 2003 m. kovo 31 d. VR ministras raðte (Nr. 10-4796-(15) „Dël p. J. Borisovo Lietuvos Respublikos pilietybës“ informavo A. Vidþiûnà: „Vidaus reikalø ministerija iðnagrinëjo Jûsø klausimà dël p. Jurijaus Borisovo Lietuvos Respublikos pilietybës. Informuojame, kad J. Borisov, gim. 1956 05 17 Rusijoje, Primorës kraðte, vëliau nuolat gyveno Lietuvoje ir 1973 m. baigë Ðiauliø 2-àjà vidurinæ mokyklà, po to mokësi Rygos aviacijos institute. 1977 08 27 J. Borisov Ðiauliø m. civilinës metrikacijos skyriuje susituokë su Irina Savèen- ko. Ðeima turi tris vaikus, gimusius Lietuvoje. Þmona yra Lietuvos Respublikos pilietë. 1991 11 01 pagal 1989 m. lapkrièio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybës ásta- tymo 1 str. 3 p. J. Borisov apsisprendë dël Lietuvos Respublikos pilietybës ir jam buvo iðduotas paþymëjimas apie apsisprendimà dël Lietuvos Respublikos pilietybës. 1992 10 20 Kauno m. Þaliakalnio policijos komisariato Pasø poskyris J. Borisovui iðdavë Lietuvos Respublikos pilieèio pasà (vëliau, 1994–2002 m., jis ne kartà keitë Lietuvos Respublikos pilieèio pasus, pasibaigus vizoms skirtiems lapams). Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybës netenkama ágijus kitos valstybës pilietybæ, iðskyrus asmenis, iki 1940 m. birþelio 15 d. turëjusius Lietuvos pilietybæ, jø vaikus, vaikaièius ir provaikaièius bei lietuviø kilmës asmenis, kuriø tëvai ar seneliai arba vienas ið tëvø ar seneliø yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripaþásta save lietuviu. Pagal Lietuvos Respub- likos pilietybës ástatymo 21 str. 4 d. Lietuvos Respublikos pilietis, gavæs kitos valstybës pilieèio pasà arba kità tos valstybës pilietybæ patvirtinantá dokumentà po to, kai jam buvo iðduoti Lietuvos Respublikos pilietybæ patvirtinantys dokumentai, privalo per 30 dienø raðtu praneðti apie tai vidaus reikalø ministrui ar jo ágaliotai institucijai arba teritorinës policijos ástaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasø poskyriui, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei ástaigai uþsienyje. Vidaus reikalø ministras 2003 03 26 gavo J. Borisovo 2003 03 24 praneðimà apie tai, kad jis 2003 03 18 ágijo Rusijos Federacijos pilietybæ. Gavus nustatyta tvarka patvirtintà J. Borisovo Rusijos Federacijos pilieèio paso nuo- raðà (kopijà) bei Lietuvos Respublikos pilieèio pasà (originalà), bus sprendþiamas jo Lie- tuvos Respublikos pilietybës netekimo klausimas pagal Pilietybës ástatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktà ir 23 straipsnio 3 dalá. Ministras Juozas Bernatonis“ Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato pasø poskyris 2003 m. balandþio 9 d. raðte Nr. 12 – „Teikimas dël Jurijaus Borisovo Lietuvos Respublikos pilietybës netekimo“ iðdëstë: „Iðnagrinëjusi dokumentus dël Jurijaus Bo- risovo Lietuvos Respublikos pilietybës netekimo, nustaèiau: Jurij Borisov, a.k. 3 5605170220, gimë 1956 05 17 Rusijoje, Primorës kr., Chasans- ko r., Kraskine, rusas. Gyventojø registro duomenø centrinës bazës duomenimis, Jurijaus Borisovo gyvenamoji vieta Kaune, Draugystës g. 7c-24, buvo deklaruota nuo 1991 10 17 iki 2001 11 23, gyvenamoji vieta Vilniuje, Vytauto g. 8-12, deklaruota nuo 2002 02 22. 1992 10 20 Kauno m. Þaliakalnio policijos komisariato Pasø poskyryje Jurijui Bori- sovui buvo iðduotas Lietuvos Respublikos pilieèio pasas LM 731211, 1994 03 29 – pasas LD 551375, 1995 02 03 Vilniaus m. VPK Migracijos skyriaus Pasø poskyryje buvo iðduo- tas pasas LD 763430, 1995 11 07 – pasas LB 750993, 1996 06 17 Kauno m. Þaliakalnio PK Pasø poskyryje buvo išduotas pasas LB 893819, 1997 10 13 Vilniaus m. VPK MS Pasø poskyryje iðduotas pasas LK421536, 1999 02 11 – pasas LK 731967. 170 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Vadovaujantis galiojusiu Lietuvos Respublikos 1995 m. spalio 19 d. ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo ágyvendinimo tvarkos“ 4 straipsniu bei áver- tinus Pilietybës reikalø komisijos 1999 11 04 rekomendacinio pobûdþio iðvadà (pro- tokolas Nr. 16), Migracijos departamente prie VRM 1999-11-11 buvo priimtas sprendimas Nr. 113 pripaþinti iðduotais neteisëtai Lietuvos Respublikos pilieèio pasus – LM 731211, iðd. 1992 10 20 Kauno m. Þaliakalnio PK Pasø poskyryje, LD 551375, iðd. 1994 03 29 Kauno m. Þaliakalnio PK Pasø poskyryje, LD 763430, iðd. 1995 02 03 Vilniaus m. VPK MS Pasø poskyryje, LB 750993, iðd. 1995 11 07 Vilniaus m. VPK MS Pasø poskyryje, LB 893819, iðd. 1996 06 17 Kauno m. Þaliakalnio PK Pasø po- skyryje, LK 421536, iðd. 1997-10-13 Vilniaus m. VPK MS Pasø poskyryje, LK 731967, iðd. 1999 02 11 Kauno m. Þaliakalnio PK Pasø poskyryje, Jurijui Borisovui, taèiau J. Borisovà laikyti Lietuvos Respublikos pilieèiu ir palikti iðduotà Lietuvos Respubli- kos pilieèio pasà LK 731967. 1999 11 12 Vilniaus m. VPK Migracijos skyriaus Pasø poskyryje Jurijui Borisovui iðduotas Lietuvos Respublikos pilieèio pasas LC 418214, 2000 11 21 – pasas LC 682373, 2001 07 27 – pasas LC 846446, 2002 02 27 Vilniaus m. 1-jo PK Pasø poskyryje iðduotas pasas LJ 472199, 2002 11 07 – pasas LJ 598788 (pasas gràþintas). 2003 03 18 Rusijos Federacijos ambasadoje Lietuvos Respublikoje Jurijui Borisovui išduotas Rusijos Federacijos pilieèio pasas 51 Nr. 1696062. Duomenø apie tai, kad Jurij Borisov atsisakë Lietuvos Respublikos pilietybës pagal Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretà, nëra. Atsiþvelgdama á tai, kad Jurij Borisov ágijo Rusijos Federacijos pilietybæ po to, kai jam buvo iðduoti Lietuvos Respublikos pilietybæ patvirtinantys dokumentai, ir vadovauda- masi Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 18 str. 1 d. 2 p. ir 21 str. 3 d., manyèiau, kad Jurij Borisov turëtø netekti Lietuvos Respublikos pilietybës nuo Rusijos Federacijos pilietybës ágijimo, t. y nuo 2003 03 18, s i û l a u: 1. Patikrinimà baigti. 2. Dokumentus dël Jurijaus Borisovo Lietuvos Respublikos pilietybës netekimo pa- teikti Migracijos departamentui prie LR VRM. Inspektorë Asta Dulinskienë“ Apskritai, kaip matyti ið Respublikos institucijø, atsakingø uþ pilietybës suteikimà, raðtø, nebuvo në vienos, kuri bûtø prieðtaravusi dël J. Borisovo. Atrodo, neprieðtaravo ir minëtasis Seimo konservatoriø frakcijos lyderis A. Vidþiûnas. Pilietybës suteikimas Lietuvos Respublikos Prezidentas savo 2003 m. balandþio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dël pilietybës reikalø komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudarë Pilietybës reikalø ko- misijà, patvirtino Pilietybës klausimø nagrinëjimo taisykles (jos ið esmës niekuo nesiskyrë nuo Prezidentø A. M. Brazausko ir V. Adamkaus anksèiau patvirtintø taisykliø). Kadangi Komisija pritarë iðimties tvarka suteikti pilietybæ J. Borisovui ir dar penkiems kitiems, Prezidentas R. Paksas 2003 m. balandþio 11 d. pasiraðë dekretà Nr. 40: „Vadovaudama- sis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktu bei Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 16 straipsniu, suteikiu iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybæ ðiems asmenims: Zinovijui Antonovui, gim. 1936 m. lapkrièio 5 d. Lietuvoje, gyv. Rusijo- je; Alessandro Barelli, gim. 1969 m. vasario 11 d. Italijoje, gyv. Lietuvoje; Jurij Borisov, gim. 1956 m. geguþës 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje; Jacek Paszenda, gim. 1967 m. gruo- dþio 7 d. Lenkijoje, gyv. Lietuvoje; Michail Raðkovskij, gim. 1959 m. geguþës 25 d. Lie- tuvoje , gyv. Lietuvoje; Baruch Shub, gim. 1924 m. kovo 3 d. Lietuvoje, gyv. Izraelyje.“ Tà paèià dienà J. Borisovas pasiraðë ir „Priesaikà Lietuvos Respublikai“: SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 171 172 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 173

Lietuvos pilietybæ pelniusieji „Iðimties“ tvarka suteikti praðiusiems buvo áprasta ir ankstesniøjø prezidentø dar- bo praktika. Pavyzdþiui, Prezidentas A. Brazauskas (1993–1998 m.) savo dekretu iðim- ties tvarka suteikë Lietuvos Respublikos pilietybes 537 asmenims, Prezidentas V. Adamkus (1998–2003 m.) – 310 asmenims. Tarp jø daliai pilietybës buvo suteiktos antrà kartà, net nenurodant nuopelnø Lietuvai ir net nesant rekomendacijø. Kai kuriø asmenø, kuriems išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybë, sàraðas Respublikos Prezidento A. Brazausko kadencijos (1993 02 28–1998 02 28) metu iš viso suteikta – 537 asmenims. 174 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 175 176 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 177 178 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 179 180 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 181 182 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 183

Kai kuriø asmenø, kuriems išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybë, sàraðas Respublikos Prezidento V. Adamkaus kadencijos (1998 02 28–2003 02 28) metu iš viso suteikta – 310 asmenims. 184 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 185 186 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 187 188 LIETUVIØ TAUTA

Iðanalizavus Lietuvos pilietybës suteikimà praðiusiesiems ir jø turëtos pilietybës ið- saugojimà, sudarytos toliau pateikiamos suvestinës lentelës:

Prezidentas A. Brazauskas (1993 02 28–1998 02 28) savo dekretais suteikë LR pilietybæ, iðsaugodamas turëtàjà (kitos valstybës) Eil. Nr. Išsaugota kitos valstybës pilietybë Asmenø skaièius 1JAV47 2RF32 3 Izraelis 27 4 Lenkija 13 5 Vokietija 12 6 Rusija 7 7 Baltarusija 7 8 Kanada 5 9Prancûzija 3 10 Vengrija 3 11 Ukraina 3 12 Austrija 2 13 Australija 2 14 Korëja 2 15 PAR 1 16 Italija 1 17 Urugvajus 1 18 Brazilija 1 19 Gruzija 1 20 Jugoslavija 1 21 Libanas 1 22 Graikija 1 23 Uzbekistanas 1 24 Didžioji Britanija 1 25 Šveicarija 1 26 Be pilietybës 77 Iš viso: 253

Prezidentas V. Adamkus (1998 02 28–2003 02 28) savo dekretais suteikë LR pilietybæ, iðsaugodamas turëtàjà (kitos valstybës) Eil. Nr. Išsaugota kitos valstybës pilietybë Asmenø skaièius 1 Izraelis 17 2RF16 3JAV13 4 Lenkija 8 5 Baltarusija 6 6 Kanada 6 7 Vokietija 4 8 Belgija 2 9Korëja 2 10 Australija 2 11 Estija 1 SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 189

Eil. Nr. Išsaugota kitos valstybës pilietybë Asmenø skaièius 11 Estija 1 12 Èekija 1 13 Austrija 1 14 Kosta Rika 1 15 Ukraina 1 16 Italija 1 17 Venesuela 1 18 Be pilietybës 1 Iš viso: 84 Kaip matome, Prezidentas V. Adamkus palankiausias buvo þydams, o Prezidentas A. Brazauskas – amerikieèiams.

Prezidentas A. Brazauskas savo dekretuose, iðimties tvarka suteikdamas Lietuvos Respublikos pilietybæ (1993 02 28–1998 02 28) uþ „nuopelnus Lietuvai“, deklaravo:

Eil. Asmenø Pagrindas suteikti LR pilietybê išimties tvarka Nr. skaièius 1 Pagrindas nenurodytas 159 2 Sutuoktinio nuopelnai šaliai 2 Sutuoktinio darbas Maþeikiø naftos gamykloje 1 Prisidëjo rengiantis sutuoktiniui sporto varþyboms 1 3 Sutuoktinio karininko nuopelnai 2 4Dël svarbiø prieþasèiø negalëjo prisiregistruoti Lietuvoje ir nespëjo 2 pasinaudoti teise á LR pilietybæ 5 Parama verslui 2 Sukurta 13 darbo vietø, 3 bendrovës 1 Kreditas ÞÛ ministerijos praðymu – 1 mln. USD; ámonës filialo ásteigimas Lietuvoje 1 6 Sportas 4 Sunkiaatletis 1 Išugdë jaunus futbolininkus 1 Nuopelnai futbolui 1 Lietuvos moterø rankinio rinktinës þaidëja 1 7 Ryšiø tarp Lietuvos ir kitø valstybiø stiprinimas 1 8 Garbaus asmens giminaitis (-ë) 3 Pastaba – vienas iš garbaus asmens giminaièiø – sûnus pateikiant 2 dokumentus buvo nepilnametis – 8 m. amžiaus. Žmona 1 9 Aktyvus dalyvavimas lietuviø bendruomenës veikloje (Lietuvoje ar uþ 5 jos ribø) Pastaba – vieno asmens dokumentø, liudijanèiø jo indëlá, byloje nëra. 10 Žiniasklaida 2 Darbas radijuje „Svoboda“ 1 Žurnalisto darbas 1 190 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Eil. Asmenø Pagrindas suteikti LR pilietybê išimties tvarka Nr. skaièius 11 Kultûra 10 Sukurtas filmas, garsinantis Lietuv¹ 1 Išeivijoje propaguoja lietuviø menà 1 Vedë laidas radijuje Italijoje 1 Prisideda prie lietuviško mokymo ir mokyklø palaikymo 1 Remia Lietuvos kultûrinæ veiklà 3 Baleto solistas 1 Dëstytojas VU 1 Rûpinasi Lietuvos ávaizdþiu PAR ir Izraelyje 1 12 Labdara 7 Ávairi labdara 5 Nupirko traktoriø; stabiliai remia savo giminæ 1 Rëmë Lietuvà, jos kultûrà, spaudà 1 13 Investicijos á atkurtà nuosavybæ 1 14 4 Pareigingas ir atsakingas specialistas, išradëjas 3 Nepriekaištingas darbas VRM informatikos tarnyboje bei UAB „Optimalita“ 1 15 Verslas 19 Darbas Maþeikiø VÁ, Nafta 4 Padëjo spræsti ekonomines problemas 1 Ákûrë ámonæ 3 Atstovavimas Lietuvos–Belgijos ámonei Sankt Peterburge 1 LT–JAV ámonës prezidentë 1 Bendrovës L&M 1 Nori pradëti verslà Lietuvoje 1 5 metai (1996 m.) dirba Ignalinos AE 1 Verslo ryšiai su Lietuvos ámonëmis 1 Verslininkas (þemës ûkio sritis) 1 Dirba verslo srityje 2 Investicija á savo ámonæ bei 5000 Lt labdara kultûrai 1 Asmens dëka pritrauktos investicijos á firmà „Baltija“ 1 16 Indëlis kuriant Lietuvos institucijas 3 Kariuomenê 1 Tarnyba KAM 2 17 Darbas LR diplomatinëje tarnyboje 2 18 Kaimynai gerai atsiliepia 1 19 Religija 3 20 Medicina 2 Bendra 1 Liaudies gydytojas 1 21 LR Vyriausybei pateikë „ásiskolinimo sureguliavimo schemà“ 1 Iš viso: 335 SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 191

Prezidentas V. Adamkus savo dekretuose, iðimties tvarka suteikdamas Lietuvos Respublikos pilietybæ (1998 02 28–2003 02 28) uþ „nuopelnus Lietuvai“, deklaravo:

Eil. Asmenø Pagrindas suteikti LR Pilietybê išimties tvarka Nr. skaièius 1 Dirba lietuviškà kultûriná darbà 6 2Finansinë parama ávairiom organizacijom (Nacionaliniam operos ir 3 baleto teatro fondui bei A. Adamkienës fondui, lietuviø bendruomenei – árodymø nëra, bei labdara ir parama ávairioms organizacijoms) 3Indëlis á kultûrà (operos dainininkas, dainuoja lietuviðkos parapijos 4 jaunimo chore, menininkas). Iš šiø asmenø 2 buvo nepilnameèiai – 12 ir 16 metø amþiaus. 4 Sportas (Lietuvos jauniø rinktinës nariai). Iš jø vienas nepilnametis – 3 13 m. 5 Labdara 2 6 Nuopelnai Lietuvos sportui (krepšiniui, futbolui) 2 7 Verslas 3 8Finansinë parama (rëmë keletà ðeimø Lietuvoje) 1 9 Gydytojas 1 10 UAB „Helisota“ nuopelnai Lietuvos aviacijai 1 11 Darbas uþsienio atstovybëje (LR ambasadoje Belgijoje) 1 12 Žurnalistika 1 13 Pagrindas nenurodytas 40 Tai, VRM Migracijos departamentas siûlë pilietybës klausimà spræsti bendra tvarka; 3 Norint gauti pilietybæ, asmuo turi atsisakyti kitos ðalies pilietybës ir pastoviai gyventi Lietuvoje; 1 Išvyko ir priëmë kitos ðalies pilietybæ, tuo paèiu neteko Lietuvos pilietybës; 7 Grasino; 1 Garbaus asmens giminaitis 1 Nepilnameèiai 13 Amžius Asmenø skaièius 20 m. 1 18 m. 2 16 m. 2 15 m. 1 14 m. 1 13 m. 1 11 m. 1 10 m. 1 9 m. 1 6 m. 1 4 m. 1 192 LIETUVIØ TAUTA

Prezidentui A. Brazauskui suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybæ (1993 02 28–1998 02 28), „tarpininkais“ buvo:

Eil. Nr. Tarpininkaujantis asmuo Asmenø skaièius 1 Be tarpininkavimo 101 2 KAM ministras L. Linkevièius 10 3Gervëèiø klubas „D“ 8 4 LR kariuomenës vadas gen. J.Andriðkevièius 7 5 Prezidento patarëjas A. Matulionis 4 6 LTOK prezidentas A. Poviliûnas 3 7 „Vilnijos“ draugijos pirmininkas K. Garšva 3 8 Ambasadorius R. J. Misiûnas 3 9 KAM ministras A. Butkevièius 2 10 LR KAM 2 11 Lietuviø kalbos institutas 2 12 Pasaulio lietuviø bendruomenës fondas 2 JAV lietuviø bendruomenës kraðto valdyba 13 LR Susisiekimo ministerija, aviakompanija „Lietuvos 2 avialinijos“ 14 LR UR ministras A. Saudargas 2 Kauno apskrities viršininkas K. Starkevièius 15 LRS pirmininkas È. Jurðënas 2 16 LRS narë G. Jurkûnaitë 2 17 LRS narys K. Bobelis 2 18 Maþeikiø VÁ nafta 3 19 Architektas V. E. Èekanauskas 2 20 LTOK generalinis sekretorius P. Statuta, 2 Mama L. Baškauskaitë

Prezidentui V. Adamkui suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybes (1998 02 28–2003 02 28), „tarpininkais“ buvo:

Eil. Nr. Tarpininkaujantis asmuo Asmenø skaièius 1 Be tarpininkavimo 19 2 LRS narys K. Bobelis 7 3 „Vilnijos“ draugija, LRS nariai S. Daubaraitë 6 ir J. Dringelis 4Gervëèiø klubas 5 5 Prof. dr. J. Dvarionas 4 6 „Vilnijos“ draugijos pirmininkas 2 7 Maskvos konservatorijos prof. N. Petrovas 2 8LRS nariai S. Peèeliûnas, A. Raèas, R. Juknevièienë, Tarpininkavo G. Kirkilas, V. Uspaskich, V. Orechovas, teikiant prašymà dël A. V. Indriûnas bei LRS pirmininko pavaduotojas pilietybës suteikimo È. Juršënas išimties tvarka kiekvienas atskirai (ar grupëj) 1 asmeniui. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 193

Laikas (dienø skaièius), per kurá Prezidentas A. Brazauskas pasiraðydavo Dekretà dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo (1993 02 28–1998 02 28) (po praðymo gavimo): Eil. Nr. Laiko tarpas (dienomis) Asmenø skaièius 1 18 dienø 1 asmuo (be pilietybës) 2 16 dienø 7 (Izraelio, JAV, Lenkijos ir RF pilietybæ turëjo, 3 be pilietybës) 3 15 dienø 2 (turintis Izraelio pilietybæ ir asmuo be pilietybës) 4 14 dienø 4 (2 pilietybës ir vienas JAV pilietis bei vienas Uzbekistano pilietis) 5 13 dienø 2 (JAV bei Vokietijos pilieèiai) 6 12 dienø 2 (JAV pilietybæ turëjo ir vienas asmuo be pilietybës) 7 11 dienø 3 (turëjo Prancûzijos, Lenkijos ir Baltarusijos pilietybæ) 8 10 dienø 1 (turëjo JAV pilietybæ) 9 9 dienos 3 (Baltarusijos ir RF pilieèiai) 10 8 dienos 3 (turëjo Izraelio pilietybæ, 2 asmenys – JAV pilietybæ) 11 6 dienos 1 (JAV pilietis) 12 3 dienos 2 (JAV pilietis ir asmuo be pilietybës) 13 2 dienos 2 (JAV pilietis ir asmuo be pilietybës) 14 1 diena 1 (Australijos pilietis) 15 Terminas nenurodytas 221 Iš viso: 253

Laikas (dienø skaièius), per kurá Prezidentas V. Adamkus pasiraðydavo Dekretà dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo (1998 02 28–2003 02 28) (po praðymo gavimo): Eil. Nr. Laiko tarpas (dienomis) Asmenø skaièius 1 15 dienø 1 asmuo (Èekijos pilietis) 2 13 dienø 1 (Baltarusijos pilietis) 3 12 dienø 3 (2 RF pilieèiai ir 1 turintis JAV pilietybê) 4 7 dienos 1 (Lenkijos pilietis) 5 6 dienos 3 (1 Australijos ir 1 RF, 1 Izraelio pilieèiai) 6 5 dienos 1 (JAV pilietis) 7 4 dienos 5 (2 RF pilieèiai ir 3 JAV pilieèiai) 8 1 diena 3 (1 Izraelio, 1 JAV, 1 Venesuelos pilieèiai) 9 Terminas nenurodytas 66 Iš viso: 84 194 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Prezidento A. Brazausko sprendimø suteikti iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybæ (1993 02 28–1998 02 28) pagrindimas ir laikas, kuris praeidavo nuo praðymo padavimo iki Dekreto pasiraðymo:

Laikas nuo prašymo Eil. Pagrindas suteikti LR Pilietybê išimties Asmenø padavimo iki Nr. tvarka skaièius Dekreto suteikimo 1Nespëjo pasinaudoti teise á Lietuvos pilietybæ 16 dienø 1 2 Verslas 2 Atstovauja Belgijos–Lietuvos ámonei Sankt Peterburge Kreditas ÞÛ ministerijos praðymu – 1 mln. USD bei ámonës filialo steigimas Lietuvoje 3 Labdara (nupirko traktoriø, stabiliai remia 12 dienø 1 giminaièius) 4 Religija (klebonas) 11 dienø 1 5 Religija (kunigas) 9 dienos 1 6 Parama (rûpinasi Lietuvos naðlaièiais) 6 dienos 1 7 Labdara-parama 3 dienos 1 8 Religija (vienuolë) 2 dienos 1 9 Medicina (bendradarbiauja su urologais) 2 dienos 1 10 Pagrindas nenurodytas 21 16 dienø 2 14 dienø 2 13 dienø 1 12 dienø 1 11 dienø 1 10 dienø 1 8 dienos 3 Nepilnametë (16 m.) 15 dienø 1 Nepilnametis (14 m.) 14 dienø 1 Nepilnametis 20 m. 14 dienø 1 Nepilnametë (24 m. studentë) 11 dienø 1 18 dienø 1 R. Bagdono žmona 18 dienø 1 Karininko žmona 15 dienø 2 A. Paleckio žmona 9 dienos 1 Dël politinio persekiojimo 3 dienos 1 Iš viso: 31 SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 195

Prezidento V. Adamkaus sprendimø suteikti iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybæ (1998 02 28–2003 02 28) pagrindimas ir laikas, kuris praeidavo nuo praðymo padavimo iki Dekreto pasiraðymo:

Laikas nuo prašymo Eil. Pagrindas suteikti LR Pilietybê išimties Asmenø padavimo iki Nr. tvarka skaièius Dekreto suteikimo 1 Pagrindas nenurodytas 7 13 dienø 1 12 dienø 1 6 dienos 2 4 dienos 3 2 A. Adamkienës vienas ið didþiausiø rëmëjø 12 dienø 1 3 Nuopelnai meno srityje 6 dienos 1 4Finansinë parama Nacionaliniam operos ir 5 dienos 1 baleto teatro fondui bei A. Adamkienës labdaros ir paramos fondui 5 Darbas sveikatos srityje (chirurgija) bei 4 dienos 2 Nuopelnai verslo srityje – UAB „Volga– Petrolium“ gen. direktorius, UAB „Vikstata“ 6 Nuopelnai Lietuvos krepšiniui; 1 diena 2 Nuopelnai sporto sferoje (šokiai ant ledo) Iš viso: 14

Apskritai Prezidento R. Pakso pirmtakai Lietuvos pilietybes suteikdavo kur kas leng- viau, daugeliu atvejø be jokiø iðsamesniø tyrimø, neretai paraðius tik koká praðymëlá Prezidento vardu; tik retas kuris tø, kuriems prezidentai „iðimties tvarka“ suteikdavo pilietybæ, buvo kà nors þenklesnio nuveikæs Lietuvos valstybei. Lyginant anksèiau minë- tus ir neminëtus J. Borisovo darbus Lietuvoje, Prezidentas R. Paksas nebûtø „buvæs ly- giai visiems teisingas“, jeigu bûtø nepatenkinæs J. Borisovo praðymo Lietuvos pilietybei. Taèiau, kaip minëta, tarp svarbiausiø LR Seimo Laikinosios ir Specialiosios tyrimø ko- misijø mestø kaltinimø Prezidentui R. Paksui yra tai, kad jis „iðimties tvarka“ suteikë J. Borisovui Lietuvos pilietybæ tariamai uþ finansinæ jo paramà prezidento rinkimø kam- panijos metu.

Uþ „iðimtᓠ– iðimtinai Respublikos Seimas 2003 m. lapkrièio 6 d. kreipësi á Konstituciná Teismà su praðy- mu iðtirti, ar Respublikos Prezidento dekreto „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës sutei- kimo iðimties tvarka“ dalis neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymui, konkreèiai – ar Respublikos Prezidento 2003 m. ba- landþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybë buvo suteikta Jurijui Borisovui. Pasklidus gandams apie tai, kad J. Borisovui gali bûti atimta Lietuvos pilietybë, kele- tas ðimtø UAB AK „Aviabaltika“ darbuotojø 2003 m. lapkrièio 12 d. paskelbë „Atvirà laiðkà Lietuvos Respublikos Prezidentui, Ponui Rolandui Paksui“. Jame raðë: 196 LIETUVIØ TAUTA

„Gerb. pone Prezidente, Mus, civilinës Lietuvos pilieèius, aviacijos kompanijos „Aviabaltika“ darbuotojus, itin þeidþia þiniasklaidos eskaluojama neþabota, perþengusi visas padorumo ribas melo ir veid- mainystës kampanija. Nelaukiant nei Laikinosios Seimo komisijos iðvadø, nei teismo nu- tarèiø mums jau kabinamos nusikaltëliø ir teroristø etiketës. Mes puikiai numanome, kokios jëgos inicijavo ðià kampanijà. Tai jëgos, kurios trokðta revanðo dël pralaimëtø Prezidento rinkimø. Tai jëgos, kurioms mûsø ðalis – tik menka, nereikðminga korta asmeninëje kovoje dël valdþios. Veikiausiai valdþios siekis toks stip- rus, jog jo nesustabdo jokios ribos. Ðtai jau savaitæ þiniasklaidoje aptarinëjama galimybë atimti Lietuvos Respublikos pi- lietybæ ið þmogaus, kuris visà savo gyvenimà gyveno Lietuvoje, èia vedë, augino savo vaikus. Bûtent Lietuvoje jis kûrë savo verslà, sukûrë darbo vietas ðimtams þmoniø. Per ðimtà ðeimø sieja savo ateitá bûtent su „Aviabaltika“. Mes kalbame apie savo vadovà, ku- riuo tikime, kurio sàþiningumu neabejojame, su kuriuo pasirengæ bûti iki galo, mes kalba- me apie savo kompanijos prezidentà ponà Jurijø Borisovà. Kaip galima abejoti ðio þmogaus nuopelnais mûsø valstybei? Jo dëka á valstybës biu- dþetà áplaukë daugiau nei 18 milijonø litø mokesèiø, sukurta per ðimtà darbo vietø, deðim- tims organizacijø teikta labdara, tarp jø: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno vaikø globos namai „Saulutë“, Kauno vaikø globos namai „Atþalynas“, Valenèiûnø aeroklubas, Lietuvos muzikø rëmimo fondas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos aeroklubas, Labdaros ir paramos fondas „Padëkime vaikams ir seneliams“, Kauno m. savivaldybës Socialinës rûpybos skyrius ir daugelis kitø. Bûtent Jurijaus Borisovo dëka ávyko pirmasis Lietuvos istorijoje Europos akrobatinio skraidymo èempionatas. Argi tai ne nuopelnai? Vienintelë jo kaltë yra tai, jog jis visuomet be jokiø iðlygø gynë savo nuomonæ. Vienà- kart patikëjæs Jumis, jis visiems laikams tapo Jûsø ðalininku, Jûsø poþiûriø ir ásitikinimø ðalininku. Neturëdami galimybës tiesiogiai apkaltinti Jus, sàmokslininkai bloðkë savo jë- gas á tuos þmones, kurie kartu su Jumis grindë kelià á permainas. Gerbiamas pone Prezidente, mums daugiau nëra kur kreiptis pagalbos – mes kreipia- mës á Jus ir praðome apginti mûsø vadovà nuo ðiuo metu jo atþvilgiu vykdomos neteisybës. Jurijus Borisovas yra labiau nusipelnæs garbingo Lietuvos Respublikos pilieèio vardo nei surengusieji ðià provokacijà. Mes tikime Jumis.“ Ðá „Aviabaltikos“ darbuotojø laiðkà nutylëjo beveik visa þiniasklaida, kuri, maitinda- masi gandais, pynë apie J. Borisovà ir Prezidentà vis tankesná, juodesná tinklà. Beje, „an- tipaksininkai“, jausdami, jog vien uþ tai, kad Prezidentas „iðimties tvarka“ suteikë J. Borisovui Lietuvos pilietybæ, Konstitucinis Teismas gali nepatvirtinti „ðiurkðtaus“ Kon- stitucijos paþeidimo ir taip subliukðtø apkaltos organizavimas, kreipësi á Generalinæ pro- kuratûrà, kad ávertintø J. Borisovo „nusikaltimus“, kelianèius „grësmæ“ Lietuvos nacionaliniam saugumui“: Prezidentas esàs marionetë Rusijos þvalgybininkø rankose, kuriø vieðasis atstovas – J. Borisovas. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 197

Kratos pas J. Borisovà Ieðkant árodymø, 2003 m. lapkrièio 5 ir 9 d. J. Borisovo namuose ir ástaigoje bu- vo atliktos kratos. Taèiau rimtesniø dokumentø nei áraðø nebuvo aptikta, nors þiniasklai- da ir plyðojo apie tariamai surastus dokumentus, patvirtinanèius vos ne valstybinio perversmo organizavimà, net su Prezidento þinia, ir gal net jam tiesiogiai dalyvaujant. 2003 m. lap- krièio 5 d. kratos pas J. Borisovà „Daiktø (objektø) apþiûros protokolas“: „Lietuvos Respublikos valstybës saugumo departamento Ikiteisminio tyrimo skyriaus virðininkas Vytas Lengvenis, vykdydamas Lietuvos Respublikos generalinës prokuratûros prokuroro M. Dûdos 2003 11 04 d. uþduotá baudþiamojoje byloje Nr. 01-2-033-03 atlikti objektø tyrimà ir vadovaudamasis LR BPK 92, 179 ir 207 straipsniais, Valstybës saugumo departamento tarnybinëse patalpose (Vytenio g. 1, Vilnius) atliko kompiuterio, paimto 2003 m. lapkrièio 3 d., atliekant kratà bute Vytauto g. 8 /7-12, Vilniaus m., apþiûrà. Atliekant apþiûrà, fiksuojant jos eigà ir rezultatus dalyvavo: VSD pareigûnai – Jonas Ðinkûnas, Valdas Baltuðis, Rokas Petraðiûnas (apþiûros eigà ir rezultatus fiksuoja vaizdo áraðymo kamera „Sony CCD-TRV218E PAL video Hi8“), Andrejus Trukanas (fotografuo- ja fotoaparatu „Nikon N6006“, á juodai baltà fotojuostà „Kodak T-Max 400“). Apþiûrëti ðie daiktai (objektai): Neðiojamasis kompiuteris „Toshiba S5100-501“. Apþiûros metu nustatyta: Apþiûrai pateiktas kompiuteris buvo ádëtas á juodos spalvos odiná, keliaujant kompiu- teriams neðioti skirtà krepðá „Samsonite“. Ið ðio krepðio iðimtas neðiojamas kompiuteris „Toshiba S5100-501“ [ ]. Nëra þinoma, kokios programos (pvz., informacijà naikinanèios ir pan.) ir kokia pro- graminë áranga yra instaliuota ðiame kompiuteryje, todël apsaugant esanèià informacijà (duomenis) kompiuteris nejungiamas, bet pirmiausia ið apþiûrimo kompiuterio „Toshiba S5100-501“ iðimamas kietas diskas, norint padaryti ðiame diske esanèios informacijos (duo- menø) pilnà kopijà [ ]. Atsidarius katalogà My Documents yra katalogai: „My Music“ (tuðèia) ir „Ìîè ðèñóíêè“ (jame – vienas nereiksðmingas paveiksliukas) ir 14 Word bylø [ ]. Panaudojus sisteminæ paieðkos programà pagal ðablonà „DOC“ buvo surasta 19 bylø, ið kuriø 14 bylø kataloge „My Documents“, kurios buvo perþiûrëtos bei apraðytos anksèiau ir 5 naujos bylos […]. Apþiûra daryta patalpoje, prie dirbtinio elektros apðvietimo. Apþiûros metu darytas vaizdo áraðas vaizdo áraðymo kamera „Sony CCD-TRV218E PAL video Hi8“ á vaizdajuostes „Sony video Hi8“ 90 min. trukmës ir fotografuota foto- aparatu „NikonN6006“, á juodai baltà fotojuostà „Kodak T-Max 400“. Apþiûros protokolo priedai: 1) Paketas Nr. l, kuriame kompiuterio „Toshiba S5100-501“ modelio Nr. PS510E- 00NV7-G3, ser. Nr. 42836360G, kuris iðimtas 2003 m. lapkrièio 3 d., atliekant kratà bute, Vytauto g. 8/7-12, Vilniaus m. kietasis diskas „MK 4019GAX. HDD 2171B ZE01T“, 40 GB talpos, Nr. 3902C983, serijos Nr. 32LD6244T“; 2) Paketas Nr. 2, kuriame lanksti kompiuterinë laikmena – diskelis „Sony“, á kurià nuko- pijuota kompiuteryje „Toshiba S5100-501“ modelio Nr. PS510E-00NV7-G3, serijos Nr. 42836360G, esanti informacija (duomenys, dokumentai), galinti turëti reikðmës tyrimui; 3) Ant popieriaus atspausdinti kompiuteryje rasti dokumentai, galintys turëti reikðmës tyrimui, priedai Nr. 1 – Nr. 15; 198 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

4) Paketas Nr. 3, kuriame sudëtos 3 vaizdajuostës „Sony video Hi8“ 90 min. trukmës su kompiuterio apþiûros áraðu. 5) Fotolentelë 10 lapø. Dalyvavusiø asmenø pareiðkimø ar pastabø, susipaþinus su protokolo turiniu, nebuvo. Protokolas perskaitytas, surašytas teisingai. Jonas Ðinkûnas, Valdas Baltuðis, Rokas Petraðiûnas, Andrejus Trukanas. Apþiûros protokolà suraðë Vytas Lengvenis“ Nieko rimto nebuvo aptikta ir 2003 m. lapkrièio 9 d. kratos J. Borisovo ástaigoje metu. Tai matyti ir ið „Daiktø apþiûros protokolo“, kuriame rašoma: „Lietuvos Respublikos generalinës prokuratûros Organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyri- mo departamento prokuroras Mindaugas Dûda tarnybinëse patalpose, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudþiamojo proceso kodekso 92, 179 ir 207 straipsniais, atliko daiktø, turinèiø reikðmës nusikalstamai veikai iðtirti, apþiûrà bei ðio tyrimo veiksmo eigos ir rezultatø fiksavimà. Atliekant tyrimo veiksmà, fiksuojant jo eigà ir rezultatus dalyvavo ONKTD prokuro- ras Kæstutis Karalkevièius. Apþiûrëti ðie daiktai (objektai): 2003-11-07 poëmio metu pas átariamàjá Jurij Bori- sov paimtas radijo imtuvas/garso áraðymo árenginys DENPA USB-24 Digital Voice recor- der Nr. 3913A844. Apþiûros metu nustatyta: radijo imtuvas/garso áraðymo árenginys yra voke, kuris uþklijuotas ir uþantspauduotas Vilniaus apygardos prokuratûros ONKTS antspaudu Nr. 01. Ápakavimas nepaþeistas. Atidarius vokà, ið jo iðimtas sidabrinës spalvos radijo imtuvas/ garso áraðymo árenginys DENPA USB-24 Digital Voice recorder, ant kurio nugarëlës pri- klijuotas lipdukas su juodos spalvos dviem hieroglifais ir skaièiais bei raidëmis 3913A844. Apþiûrimo objekto iðmatavimai – 104x29x17 mm. Objekte yra USB/DC, MIC ir EAR jungtys, taip pat jungikliai FUN, ON/OFF, MODE/FM, ERASE, REC/STOP, FILE, -VOL+, þenklais paþymëtos funkcijos Stop, PLAY, Forwar ir Back. Apþiûrimas objektas per EAR jungtá buvo sujungtas su darbinio (LR generalinës prokuratûros) kompiuterio garso plokð- tës áëjimo lizdu. Tada aktyvuota programa „MS Windows 98 Audio Rack“ ir apþiûrimame objekte esanti informacija buvo perraðyta á darbinio kompiuterio kietàjá diskà. Á darbinio kompiuterio kietàjá diskà buvo perraðytos 67 (ðeðiasdeðimt septynios) garso rinkmenos, kuriose girdimi pokalbiai rusø kalba. Paminëtos 67 garso rinkmenos perraðytos á kompak- tiná diskà „Memorex“ ir garso kasetæ „Sony FX-90“. Apþiûra daryta: tarnybinëse patalpose, esant dirbtiniam apðvietimui. Apþiûros metu: fotografuota fotoaparatu Minolta DYNAX 700si, panaudojant foto- juostà „Superia200“. Atlikus apþiûrà: apþiûrëtas radijo imtuvas/garso áraðymo árenginys DENPA USB-24 Digital Voice recorder Nr. 3913A844 perduotinas detalesniam iðtyrimui ir garso rinkmenø stenogramø padarymui. Apþiûros protokolo priedai: kompaktinis diskas „Memorex“, garso kasetë „Sony FX- 90“, garso rinkmenø stenogramos su vertimais, fotolentelë. Dalyvavusiø asmenø pareiðkimai: nebuvo pareikšta. Protokolas perskaitytas, surašytas teisingai. Dalyvavæs asmuo: LR generalinës prokuratûros Organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dûda“ SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 199

O dabar kiek þvilgtelëkime á rastus ákalèius. Videokasetës. Suþinojæ apie jas, kai kurie þiniasklaidininkai skubëjo praneðti, kad aptikti J. Borisovo ir Prezidento sàmokslà patvirtinantys áraðai. Prokuratûros darbuoto- jai nemaþa laiko sugaiðo, kol iððifravo á videokasetes áraðytus pokalbius, patvirtino atiti- kimà originalui ir pan. Tai uþëmë apie 70 nepilnø puslapiø. Juose kalbëta apie prieð Prezidentà R. Paksà pradëtà puolimà „visais frontais“, apie kai kuriuos Prezidentûros darbuotojus, taip pat kai kuriuos seimûnus, þûtbût norinèius rasti, kuo apkaltinti Prezi- dentà. Ðtai keletas áraðø ið J. Borisovo ákalèiø“: „[ ] Dar kartà apie ponà Paulauskà. Reiðkia, mane apskritai, taip sakant, stebina, kaip gali teisininkas, prokuroras, taip sa- kant, reikalauti paskelbti politiná sprendimà neiðnagrinëjæs, taip sakant, jo teisiðkai. Man tai yra nesuprantama […].“ Kitur J. Borisovas sako: „Þinote, að á gyvenimà þiûriu, taip sakant, pragmatiðkai ir viskas, kas vyksta – viskas á gera. Arba galima kitaip pasakyti – ðiame gyvenime reikia iðbandyti viskà. Ðtai. Nors að su jumis visiðkai sutinku, kad dalyvavimas politikoje atneða ne tik dideliø problemø ir, kas man siaubingiausia ir skaudþiausia, jokios naudos Lietuvos liaudþiai. Noriu, taip sakant, paaiðkinti, kad að jau seniausiai viskà turiu savo poreikiams patenkinti, jie yra labai menki. Bet að tiesiog þinau savo galimybes, þinau, kad savo veikla að galëèiau padaryti daug daugiau naudos Lietuvos valstybei. Ðtai. Bet paþiûrëkite, kas vyksta. Kai tik nori kà nors padaryti liaudies labui, tave ima kaltinti dël visø mirtinø nuodë- miø. Be to, operacijà pasuka tokiu kampu, kad jau rytojaus dienà visas pasaulis þino, kad tu esi tarptautinis nusikaltëlis ir visa kita. Að jums garantuoju, kad teismas nieko neárodys, byla bus nutraukta, ne tik nei viena „bliad“, atsipraðau, neatsipraðys, neatsipraðys ir Inter- nete ðitos informacijos visam pasauliui nepaskelbs. Va.“ „[ ] Yra viena didelë problema: Þmonës labai kovoja , taip sakant, dël valdþios, ir vietoj to, kad spræstø ðalies problemas, kad ðalá darytø turtinga, didele ir mylima, ðitoje kovoje dël valdþios þmonës nusilpsta, ir nekelia sau dideliø tikslø, þlunga ir ima juos kas nori, taip sakant, gatavus, gulinèius [...].“ „[ ] Að neturiu nepilnavertiðkumo komplekso, að esu visavertis þmogus. Bet að galiu, gebu patarti ir Prezidentui, pasakyti, ar sistema veiks, ar ne [ ]. Mano planuose niekada nebuvo ketinimø padaryti kaþkokià þalà ðaliai. Kaþkaip visi uþmirðta, kad iki ðiandien að ið valstybës kiðenës nepaëmiau në kapeikos. Að sukûriau tiek jai darbo vietø, að sumokëjau tiek tai mokesèiø, bet ðirsta dël „Aviabaltikos“ veiklos, ap- skritai dël to, kad að gyvenu ðiame pasaulyje. Að negaliu to suprasti [ ]. Mus puola, puola ir puola, bet mes nepalûþtame ir nebijome, nes mes niekada ir niekur nepaþeidinëjame ástatymø. Ir tai visus erzina. Net Laurinkus savo kalboje pasakë: nu jomajo, mes juos èia muðam ir taip, ir anaip, o Borisovas vël vaikðto iðdidþiai iðkëlæs galvà. Tai yra, jis labai nori mus palauþti, priversti mus gyventi pagal jo taisykles, o mes norime gyventi pagal ástatymà. Kitaip kas tai per valstybë, kuri neturi savo ástatymø, pagal kuriuos negalima gyventi. Ir ádomiausia, kad po visø ðitø puolimø kompanija „Avia Baltika“ tik tvirtëja. Ir dabar að vël, taip sakant, planuoju plëstis, nors èia jau prasidëjo visokios nesàmonës [ ]. Nesàmonë, að niekada ir neièiau dirbti á Prezidentûrà. Að galiu ten bûti neetatiniu konsul- tantu, bet ne patarëju. Bet að ið ðalies galiu tik pasakyti, kad gaila Rolando Pakso, kad jis taip pasitiki prie jo prilipusia ta bjaurybe [ ]. Að esu komandø formavimo, valdymo psi- chologijos specialistas ir að ið karto galiu pasakyti, ar ta valdymo struktûra veiks ar ne. Galëèiau daug kuo pakonsultuoti ir Prezidentà. Taip, dël pirmo klausimo, kam priklauso 200 LIETUVIØ TAUTA

þiniasklaida? Að noriu jums tik pasakyti – að þiniasklaidai niekada nemokëjau ir nemokë- siu. Ir tai visus erzina iki pasiutimo […]. Vël dël Prezidento. Ðiandien jis neturi komandos. Formuoti jà jis paveda savo pane- lei Daliai Kutraitei, kuri turi didelæ átakà Prezidentui, renka þmones tik pagal iðtikimybæ sau, þmones ið þemesnio lygio, kad galëtø visada bûti virðesnë uþ juos [ ]. Að daug kartø Prezidentui sakiau, raðiau jam analitinius raðtelius, kuriuose sakiau – Lietuvai nereikia stipraus Prezidento ir viskas bus padaryta, kad tu bûtum silpnas. Ne tam, kad iðliktum, tam, kad Lietuva þengtø pirmyn, tam, kad þmonës nevaþiuotø ið Lietuvos, kad jaunimas turëtø perspektyvø ir taip toliau, reikia turëti stiprià komandà, bet, deja, Prezidentas neklausë manæs [ ]. Mano manymu, Prezidentas padarë vienà klaidà, veikiamas, ne, ne veikiamas, o dël Dalios Kutraitës intrigos. Jis pasakë vienà melà, pasakë vienà netiesà, po kurios jis kankinosi ir buvo priverstas iðsisukinëti. O jis galëjo pasakyti tiesà, bûtent jis paþásta, taip sakant, firmà „Al Mach“, nes Ana Dmitrijevna ir Anatolij Semionyè dirbo su juo, aptarinë- jo ávairius atskirus klipø kûrimo elementus ir taip toliau. Ir tuomet viskas atsistos á savo vietas. Bet tada tai, Rolandas negali padaryti, nes Dalios Kutraitës vaidmuo, taip sakant, pasirodys nieko vertas. Be intrigø ji nieko neáneðë á Prezidentûrà [ ]. Kodël yra puolama „Avia Baltika“ ir iðgalvojami ávairûs nebûti dalykai, kaip, pavyzdþiui, Sudanas? Todël kad, jeigu Lietuvos Prezidentas pasinaudos patarimais, kuriuos jam duodu, kuriuos að jam rengiu, Lietuva turës stiprø Prezidentà ir Lietuva eis pirmyn. Þinoma, tuomet bus paþeisti kaþkieno grupiniai interesai [ ]. Að sutinku su ponu Brazausku, kad Prezidentas privalo reformuoti, ið naujo suformuoti savo patarëjø komandà ir formavimu turi uþsiimti asme- niðkai, jokiu bûdu nepatikëti to Daliai Kutraitei, kurià apskritai iðsviesti kuo toliau [ ]. Dël mano pilietybës. Að visada turëjau Lietuvos pilietybæ, visada. Ir Prezidentas ne áteikë man naujai, kaip kaþkokiam pilieèiui, o tiesiog gràþino man tai, kà að turëjau visada. Rusi- jos pilietybë man buvo reikalinga dël verslo. Lietuvos pilietybë – mano, ir mano vaikai yra Lietuvos pilieèiai, mano þmona yra Lietuvos pilietë, mano vaikai gimë Lietuvoje, èia ma- no namai, èia mano nuosavybë, èia per ðimtà þmoniø dirba firmoje, kurià að sukûriau tomis rankomis, kurias politikø malone pastaruosius penkerius metus drabsto purvais, bet mes ið paskutiniøjø jëgø gyvename [ ]. Pas mus visi politikai deklaruoja laisvæ ir demokratijà, o tai, kad Borisovas yra laisvas ir gali laisvai reikðti savo mintis, taip sakant, bûtent tai juos labiausiai erzina. Jie nori tik patys jaustis laisvi: laisvi, taip sakant, drabstyti purvais, lais- vi, taip sakant, skelbti politinius kaltinimus prieð paskelbiant teisines iðvadas ir taip toliau. Tai yra, mëgina uzurpuoti valdþià ir laisvæ tik sau patiems. Reiðkia, reikia kaþkà keisti. Ir pirmasis pamëgino tai padaryti Prezidentas “ Kol tardytojai ir seimûnai analizavo tuos „slaptus“ pokalbiø áraðus su „neþinomu ob- jektu“, 2003 m. lapkrièio 12 d. „Lietuvos aidas“ didelæ dalá jø straipsnyje – interviu „Kiek gali kainuoti provokacija?“ iðspausdino – pasirodë, kad tai ir buvæs J. Borisovo pokalbis su þurnalistu, kurá jis ir ásiraðæs. Tiesa, þurnalistas taip tiksliai neiðvertë to pokalbio, vyku- sio rusiðkai, kaip tai padarë tardytojai. Tad greitai dël rastø „slaptø áraðø“ nutilo ir þiniask- laidininkai.. Panaðiai atsitiko ir su rastomis pas J. Borisovà visokiomis „esamos padëties analizë- mis“ – jo minèiø apmatais, nors þiniasklaida ir mëgino tuose popieriuose „áþiûrëti“ ir per- versmo Lietuvoje apmatus. O koká uraganà þiniasklaidininkai ir partiniai politologai buvo sukëlæ pasklidus þiniai, kad prokurorai radæ pas J. Borisovà jau ir „tikrà“ perversmo Lietu- voje projektà – „Laumþirgis“ („Strekoza“). Daug kas su pasibjaurëjimu apie tai kalbëjo, SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 201 solidþiausi veikëjai diskutavo televizijø ðou laidose, nors daþniausiai nebuvo to plano ir regëjæ. O ið tikrøjø tai irgi buvo kai kurie J. Borisovo samprotavimai, kaip R. Paksui, lai- mëjus rinkimus, reikëtø ásitvirtinti valdþios olimpe ir tapti „stipriu Prezidentu“. Projektas buvo be paraðø, be nuorodø, ir, atrodo, daugiau niekas, be autoriaus, jo nebuvo matæs. Kai kam, atrodo, vaidenasi „perversmai“ ir ið J. Borisovo tardytojø paëmus ávairius po- pierius su minèiø nuotrupomis ar kai þmogus, gal galvodamas visai apie kà kita, leidþia rankai brëþti ávairias figûras. Þinoma, ið jø psichologai irgi gali daug kà pasakyti apie þmogø. Taèiau „Laumþirgio“ ir kitø kratø metu rastø „ákalèiø“ þiniasklaidoje sukeltam triukðmui rimstant, naujomis pakuromis sensacijø mëgëjams ir „Prezidentui nuversti dirvos puren- tojams“ buvo tariamoji Rusijos specialiøjø tarnybø ir J. Borisovo „Almach“ kompanija, kurià pasirodë sudarà du þmonës, turëjæ vieno kambario butà Maskvoje. Tai – A. Zatons- kaja ir A. Potnin, kurie, anot VSD generalinio direktoriaus paþymos, siekæ „kompromituoti Prezidento patarëjà D. Kutraitæ bei sustiprinti J. Borisovo átakà Prezidentui“. Kadangi minë- ti sociologai – vadybininkai dar iki prezidento rinkimø talkino J. Borisovui sprendþiant dar- bo organizavimo ir valdymo klausimus jo ámonëse, tai jo siûlymu ir suteikë konsultacijø R. Pakso rinkimø ðtabui. Saugumieèiai nuo 2003 m. pradþios áraðinëjo vos ne visus A. Za- tonskajos ir A. Potnino pokalbius su J. Borisovu, o vëliau ir su Prezidentûros darbuotojais. Savo darbuotojø ilgus stebëjimus ir tyrimus tuometinis VSD generalinio direkto- riaus pavaduotojas Arvydas Pocius 2003 m. lapkrièio 12 d. apibendrino Lietuvos Res- publikos generalinës prokuratûros ONKTD vyr. prokurorui A. Klimkai raðte (Nr.03 – 18 – 369 – 697) „Dël Rusijos kompanijos

OOO „Almach“ Jame raðoma: „2001 m. liepos mën. 24 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp UAB A/K „AviaBaltika“ vadovo J. Borisov ir Rusijos vieðøjø ryðiø kompanijos OOO „Almax“ direktoriaus A. Potnin. Rusijos vieðøjø ryðiø kompanija „Almax“ yra registruota adresu Maskva, Zelenogra- das, 1114-161. Šis adresas sutampa su kompanijos generalinio direktoriaus A. Potnin buto adresu. Pagrindiniai „Almax“ darbuotojai yra A Potnin (pasas RUS Nr. 510022590) ir A. Za- tonskaja (pasas RUS Nr. 439401643). Minëti specialistai turi psichologiná bei sociologiná iðsilavinimà. OOO „Almax“ deklaruojama veikla yra personalo valdymas, ágûdþiø dirbant kolekty- ve ugdymas, verslo projektø rengimas bei jø ágyvendinimas, reikiamo vieðojo ávaizdþio kûrimas verslo subjektams. Ðias paslaugas OOO „Almax“ specialistai ir yra ásipareigojæ teikti UAB A/K „AviaBaltika“ bei „AviaBaltikos“ holdingui priklausanèiai Rusijos sraigtas- parniø remonto gamyklai „Spark“. Nuo sutarties pasiraðymo laiko „Almax“ specialistai daþnai atvyksta á Lietuvà ir dirba su „AviaBaItikos“ darbuotojais bei J. Borisov ðeimos nariais kaskart apie 2 savaites. UAB A/K „AviaBaltikos“ vadovaujantiems asmenims, tame tarpe ir J. Borisov, darbui su „Al- max“ darbuotojais yra skiriama konkreti diena […]. Vykdydami savo sutartinius ásipareigojimus, OOO „Almax“ specialistai tiria „Avia- baltikos“ darbuotojø tinkamumà uþimti savo pareigas ir tuo klausimu informuoja J. Bori- sov. „Almax“ specialistø testø „nepraëjæs“ darbuotojas yra siûlomas atleisti ið darbo. J. Borisov, prieð pradëdamas bendrauti (pasiraðyti sutartá ir t.t.) su nauju verslo partneriu, 202 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 203 204 LIETUVIØ TAUTA já pristato „Almax“ darbuotojams. Ðie pateikia jo asmenybës psichologiná–sociologiná áver- tinimà bei iðvadas dël tinkamumo ir galimø bendradarbiavimo perspektyvø. Vykstant 2002 m. pab. – 2003 m. prad. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams ir po jø J. Borisov nuolat palaikë ryðá su „Almax“ specialistais, daugiausia su Anna Zatons- kaja. J. Borisov bendraudavo su jais specialiai tam skirtu slaptu, be „Almax“ specialistø, tik keliems asmenims, dalyvaujantiems rinkimø organizavime, þinomu telefonu. Savo po- kalbiuose J. Borisov informuodavo A. Zatonskajà apie jo santykius su iðrinktuoju Prezi- dentu, padëtá Prezidentûroje bei valstybëje. A. Zatonskaja ðiais klausimais teikdavo J. Borisov patarimus, apimanèius jo galimà elgsenà minëtais klausimais. Turima informacijos, kad J. Borisov greièiausiai áraðinëdavo savo pokalbius su R. Pa- ksu ir, nuveþæs á Maskvà, pateikdavo juos „Almax“ specialistams, kurie, já iðklausæ, patar- davo J. Borisov galimus elgesio (bendravimo) modelius su Prezidentu (informacija fiksuota, ir Jums perduota 2003 11 12 Techniniø priemoniø panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokole Nr. 03-19-1028/03, 2003-03-04 d. pokalbis). Yra uþfiksuota, kad „Almax“ specialistai siekë, pasinaudodami þiniasklaidos pagalba, sukompromituoti Prezidento patarëjà D. Kutraitæ (informacija fiksuota ir Jums perduota 2003 11 12 Techniniø priemoniø panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, proto- kole Nr. 03-19-1028/03, 2003 03 05 d. pokalbis). Ðio þingsnio tikslas – J. Borisov átakos Prezidentui sustiprinimas. Taip pat yra uþfiksuota, kad 2003 m. kovo 17 d. A. Zatonskaja, jai nepavykus tiesio- giai prisiskambinti Prezidentui, telefonu bendravo su A Drakðu, kurá siekë átakoti, jog Prezidentas atliktø veiksmus, reikalingus J. Borisov (informacija fiksuota ir Jums perduo- ta 2003 11 17 d. Techniniø priemoniø panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, pro- tokole Nr. 03-19-1050/03, 2003 03 17 d. pokalbis). Yra nustatyta, kad telefonu „Almax“ specialistai yra bendravæ bei buvo susitikæ su J. Borisov paþástamais asmenimis Lietuvoje – A. Drakðu (UAB „Restako“) bei V. Sirvy- dþiu (J. Borisov advokatas), taip pat, remiantis A. Zatonskajos tvirtinimu, ji yra bendravu- si bei teikusi patarimus R. Paksui (informacija fiksuota ir Jums perduota 2003 11 17 d. Techniniø priemoniø panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokole Nr. 03- 19-1050/03, 2003 03 17 d. pokalbis). Yra nustatyta, kad V. Sirvydis ð. m. spalio 25 d. buvo iðvykæs savaitei á Rusijà. Kelio- nës tikslas – darbas su „Almax“ vadovu A Potnin. Dël ðio darbo ið anksto buvo sutarta su J. Borisov. Valstybës saugumo departamentas tikrina informacijà apie „Almax“ galimas sàsajas su Rusijos spec. tarnybomis. PRIDEDAMA: 1. A. Potnin ir A. Zatonskaja duomenys, skirti gauti LR vizà, 8 lapai. 2. 2001 m. liepos 24 d. sutartis Nr. 2407/1kns tarp „AviaBaltika“ ir „Almax“, 2 lapai.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pocius.“

Beje, tà paèià þodis þodin paþymà VSD vyresnysis inspektorius Martynas Pabedins- kas 2004 m. vasario 2 d., tik kitu numeriu – Nr. (03)-25-55, adresavo VSD 3 valdybos virðininkui L. Petroniui. Taèiau turbût pamatë, kad sprogo ir „Almacho“ muilo burbulas, nepasisekus ir èia surasti jokios nusikalstamos veiklos, o tuo labiau këlusios „grësmæ Lie- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 205 tuvos nacionaliniam saugumui“. Bet ir vëliau kartkartëmis bûdavo prisimenama „Almax“, ir ne tik fantazuotojø þiniasklaidininkø, bet ir seimûnø. 2003 m. gruodþio 18 d. DELFI internetiniame puslapyje dar buvo pasirodæs toks straipsnis: „Liberalai demokratai ragina aktyviau tirti „Almach“ veiklà bei vaidmená Lietuvoje“. Jame raðyta: „Pastaruoju metu ðalies politikai Artûras Paulauskas, Aloyzas Sakalas, Andrius Kubilius, Eugenijus Gentvi- las ir kiti itin daþnai eskaluoja temà, neva su Rusijos specialiosiomis tarnybomis susijusi bendrovë „Almach“ daro átakà Prezidentûrai, paiðo jai „gelbëjimo schemas“, kuria kaþko- kius planus liberaldemokratams, kaip laimëti Seimo rinkimus. Liberalø demokratø partijos pirmininko Valentino Mazuronio teigimu, tai iðties sun- kûs kaltinimai, todël jeigu jie pasitvirtintø, tai rodytø, jog ið tiesø egzistuoja grësmë mûsø ðalies nacionaliniam saugumui. Todël liberaldemokratai vieðai klausia: ar yra árodymø, kad „Almach“ dirbo, dirba ar ketino dirbti su Lietuvos Respublikos valstybinëmis institucijomis ar politinëmis partijo- mis? Ar ði bendrovë tikrai yra susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis? „Kiek mes þinome, „Almach“ darbuotojai A. Zatonskaja ir A. Potninas, kuriuos Sei- mo narys A. Sakalas pavadino „genijais, vertais Nobelio premijos“, buvo apklausti proku- ratûroje, taèiau jokia kardomoji priemonë jiems nepritaikyta. Jiems iðvykus, tiesos apie ðià bendrovæ bei jos vaidmená, kurá teisingai ar neteisingai sureikðmina kai kurie politiniai veikëjai, mes galime taip ir nesuþinoti“, – sakë V. Mazuronis. O tai, V. Mazuronio nuomone, leistø ir toliau ávairiai spekuliuoti Rusijos specialiøjø tarnybø baubu, neuþkirstø kelio toliau sklisti ávairiems gandams, o gal net ir bûtø praleista proga nutraukti grësmæ Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jei taip atsitiks, tai atsakomybë uþ tai kris ant Lietuvos teisësaugos institucijø, nesië- musiø ryþtingø ir aktyviø þingsniø, atsakant á visuomenei rûpimus klausimus [ ].“

Ieškant tarptautinio mafiozo Greitai Prezidento vertëjams „Almach“ buvo nebeádomi, tad kurá laikà jie griebë- si þiniasklaidoje árodinëti, jog J. Borisovas ir jo ámonës susijusios su tarptautine ma- fija, o jei jie parëmë R. Pakso rinkiminæ kampanijà, tai ir tà paramà priëmæs esàs nusikaltëlis ir „iðimties tvarka“ J. Borisovui pilietybæ suteikæs tik savanaudiðkais tiks- lais, uþ suteiktà finansinæ paramà rinkiminei kampanijai. Laikraðèiuose pasirodë straips- niø tokiais pavadinimais, kaip „Nusikaltëlis prezidentas“, „Juodosios mafijos iðkeltas “ ir t.t. Taèiau prokurorai negalëjo ir dël tø „kaltinimø“ patenkinti „antipaksininkø“ vilèiø, nors „AviaBaltika“ visà laikà buvo jø akylai stebima. Dar 1999 m. buvo mëginama iðkelti jai baudþiamàjà bylà, bet nesëkmingai. Tai matyti ið Kauno apygardos proku- ratûros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Preikðo 1999 m. geguþës 27 d. atsisa- kymo iðkelti baudþiamàjà bylà. „Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Preikðas medþiagoje Nr. 147 n u s t a t ë: 1999 m. geguþës 14 d. Kauno apygardos prokuratûroje gauta Kauno m. VPK KP ONTT surinkta medþiaga dël UAB „Aviabaltica“ strateginiø prekiø áveþimo á Lietuvos Respubli- kos teritorijà neturint tam specialaus leidimo. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Aviabaltica“, reg. Kauno raj. Karmëlava, Vilniaus g. 86 a, 1998 m., neturëdama specialaus leidimo, á Lietuvos Respublikà áveþë sraigtasparnio 206 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

MI-24 pagrindinius reduktorius bei pagrindinio sraigto menèiø komplektus, kurie, sutinka- mai su specialisto – KAM KOP orlaiviø registravimo, sertifikavimo ir remonto skyriaus vyr. inþinieriaus-inspektoriaus iðvada, yra naudojami karinës paskirties sraigtasparniuose MI-24. 1997 06 06 LR vyriausybës nutarimu Nr. 573 „Dël strateginiø prekiø ir technologijø importo, tranzito ir eksporto kontrolës vykdymo“ nustatyta strateginiø prekiø licencijavi- mo tvarka, patvirtintas ekspertø, kompetentingø spræsti licencijø iðdavimo klausimus, var- dinis sàraðas. Vadovaujantis ðiuo prekiø sàraðu, KPN kodu bei galutiniu prekiø panaudojimu, nusta- toma, ar ðioms prekëms turi bûti taikoma strateginiø prekiø importo, tranzito ir eksporto kontrolës tvarka. Remiantis ðiais kriterijais, taip pat ir tuo, kad, sutinkamai su sraigtasparniø MI-24 gamintojø pateikta dokumentacija apie tai, kad ðiø sraigtasparniø yra 3 modifikacijos (MI- 24P, MI-24PS, MI-24B), ið kuriø MI-24PS civilinës paskirties, UAB „Aviabaltica“ vado- vai bei darbuotojai, deklaravæ minëtas prekes LR muitinei, nurodë, kad áveþamos dalys yra civilinës paskirties sraigtasparniams MI-24. Dël ðios prieþasties UAB „Aviabaltica“ nesi- kreipë á LR Ûkio ministerijà importo licencijos gavimui. Konstatuota, kad 97 06 06 LR Vyriausybes nutarimu Nr. 573 „Dël strategniø prekiø ir technologijø importo, tranzito ir eksporto kontrolës vykdymo“ nustatyta licencijavimo tvarka yra paini, strateginiø prekiø sàraðas netobulas (pvz.: á UAB „Aviabaltica“ praðymà 1998 11 09 LR Ûkio ministerija nurodë, kad sraigtasparnio MI-8T varikliams, reduktoriui (KPN kodas 848340100) importo ir eksporto licencijos nereikalingos, o 1999 03 25 iðda- vë eksporto licencijà Nr. 019 reduktoriui analogišku KPN kodu). UAB „Aviabaltica“ viceprezidentas V. Koverda, direktorius komercijai S. Rakèejev dël rastø ðios bendrovës teritorijoje sraigtasparnio MI-24 reduktoriø ir sraigto menèiø pa- aiðkino, kad ðias prekes bendrovë gavo ið civiliniø organizacijø, gamykla – gamintoja pa- teikë informacijà, kad sraigtasparniai MI-24, priklausomai nuo modifikacijos, gali bûti ir civilinës paskirties ir naudojami kaip transportiniai ar sanitariniai sraigtasparniai, ðias da- lis buvo ketinama realizuoti civilinei organizacijai – Èekijos Respublikos ámonei „LOK“; todël, þodþiu pasitarus su ekspertø grupës, sudarytos remiantis 1997 06 06 LR Vyriausy- bës nutarimu Nr. 573, sprendþianèios licencijø iðdavimo klausimus, nariais, atsiþvelgus á techninius parametrus buvo nustatyta, kad ðios prekës á licencijuojamø prekiø sàraðà nepa- tenka, todël ir nesikreipë raðtu á LR Ûkio ministerijà importo licencijos gavimui. Atsiþvelgiant á tai, kad visi 1998 m. UAB „Aviabaltica“ áveþti á Lietuvos Respublikà sraigtasparniø MI-24 reduktoriai ir sraigto mentës buvo deklaruotos Kauno teritorinëje muitinëje, ðios detalës ir jø kodai nurodyti deklaracijose, patikrinti muitinës pareigûnø, jiems leidus detalës buvo iðmuitintos nereikalaujant importo leidimo, ðios bendrovës va- dovø ir darbuotojø veiksmuose áveþant sraigtasparniø MI-24 reduktorius ir sraigto mentes á Lietuvos Respublikà be ekspertø grupës iðduoto leidimo nenustatyta tyèios padaryti nusi- kaltimà, numatytà LR BK 312 str. 2 d. Remiantis iðdëstytu ir vadovaujantis LR BPK 5 str. 2 p., 133 str. n u ta r ë: 1. Atsisakyti iðkelti baudþiamàjà bylà dël UAB „Aviabaltica“ be leidimo 1998 m. áveþtø sraigtasparnio M3-24 pagrindiniø reduktoriø ir sraigto menèiø komplektø á Lietuvos Res- publikà nesant ðios bendrovës darbuotojø veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 312 str. 2 d., sudëties. SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 207

2. Gràþinti UAB AK „Aviabaltica“ 1999 05 04 Kauno raj. PK EN’IP vyr. inspekto- riaus A. Galiðausko perduotus saugoti UAB „Satokas“ reduktorius BP-24 (4 vnt.) ir ne- ðanèio sraigto mentes (1 komplektas). 3. Informuoti apie ðá nutarimà suinteresuotus asmenis.

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Preikšas.“

LR KA ministerijos departamento atsakymas 2003 m. lapkrièio 18 d. á Seimo Laikinosios komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui pirmininko A. Sakalo paklausimà, ar J. Borisovas nëra kada paþeidæs Lietuvos ar tarptautiniø ástatymø, importuodamas ar eksportuodamas malûns- parnius ar jiems detales, Lietuvos kraðto apsaugos ministerijos Antrojo operatyviniø tarnybø departamento direktoriaus pagalbininkas Gintaras Bagdonas atsakë: „Iðnagrinëjæ Jûsø pateiktà 1997 12 02 sàskaitos faktûros Nr. 133 kopijà, atkreipia- me dëmesá, kad UAB „AVIABALTIKA“ importavo ið firmos „AVIATEST LNK“ vienà komplektà nuraðytø (netinkamø eksploatuoti) pagrindinio sraigto menèiø (kodas 8803.20.90.0). Muitinës prekiø sàraðe kodu 8803.20 þymimos sraigtasparniø vaþiuoklës ir jø dalys, kodu 8803.20.10.0 – skirtos naudoti civilinëje aviacijoje, kodu 8803.20.90.0 – kitos. Pagal AOTD turimas dokumentø kopijas (priedas Nr. 1), ðias mentes UAB „AVIABALTIKA“ áveþë kitu kodu 8803.10.10.0 (importo deklaracija Nr. 7KG11407252, 1997 12 05). Muitinës prekiø sàraðe kodu 8803.10.10.0 þymimi propeleriai ir sraigtai bei jø dalys: skirti naudoti civilinëje aviacijoje. 1997 12 03 UAB „AVIABALTIKA“ suda- rytos komisijos suraðytame akte nurodyta, kad komisija patikrino ið firmos „AVIATEST LNK“ pirktas neðanèio sraigto mentes pagal sàskaità-faktûrà Nr. 133, 1997 12 02, ku- rioje nenurodytas komplekto brëþinio numeris. Patikrinus menèiø komplektà, komisija nustatë, kad tai yra komplektas neðanèio sraigto menèiø, brëþinio numeris 24-2700-00, ápakuotas á tarà, skirtà mentëms, brëþinio numeris 8AT-2710-00. Komplektas neðanèio sraigto menèiø, brëþinio numeris 24-2700-00 yra naudojamas tik kariniuose sraigtaspar- niuose MI-24, o pagrindinio sraigto komplektas, brëþinio numeris 8AT-2710-00 – sraig- tasparniuose MI-8, MI-17 (gali bûti dvigubos paskirties sraigtasparniai – civilinës ir karinës). Atkreipiame dëmesá, kad UAB „AVIABALTIKA“ komisijos aktas UAB „AVIA- BALTIKA“ prezidento Jurijaus Borisovo patvirtintas 1997 12 03, o sprendþiant ið Mui- tinës þymø (Ðiauliø muitinë, Kalviø postas) sàskaitoje faktûroje Nr. 133, mentës áveþtos á Lietuvos Respublikos teritorijà 1997 12 04, o muitinës (Kauno muitinë, Palemono pos- tas) procedûros baigtos – 1997 12 05. Iðnagrinëjæ Jûsø pateiktà 1999 03 31 praðymo iðduoti eksporto licencijà kopijà, taip pat atsiþvelgiant á AOTD turimà informacijà, atkreipiame dëmesá, kad UAB „AVIABAL- TIKA“ eksportavo pagrindinio sraigto mentes, brëþinio numeris 24-2700-000, kodas 8803.10.10.0 (kurios, manoma, buvo importuotos ið firmos „AVIATEST LNK“ pagal 1997 12 02 sàskaità faktûrà Nr. 133) á JAV. Muitinës prekiø sàraðe kodu 8803.10.10.0 þymimi propeleriai ir sraigtai bei jø dalys: skirti naudoti civilinëje aviacijoje, komplektas neðanèio sraigto menèiø, brëþinio numeris 24-2700- 00 yra naudojamas tik kariniuose sraig- tasparniuose MI-24. Dël ðiø iðdëstytø faktø AOTD savalaikiai informavo atitinkamas institucijas. 208 LIETUVIØ TAUTA

PRIDEDAMA: 1. UAB „AVIABALTIKA“ prezidento 1997 12 03 patvirtinto akto kopija ir 1997 12 05 importo deklaracijos Nr. 7KG11407252, kopija, 2 lapai, neslapta; 2. 1997 12 02 UAB „AVIABALTIKA“ sàskaitos faktûros Nr. 133 ir 1999 03 31 UAB „AVIABALTIKA“ praðymo iðduoti eksporto licencijà kopijos, 2 lapai, neslapta.

Direktorius plk. ltn. Gintaras Bagdonas“ Teisininkas apie „Avia Baltikà“ Beje, kiek anksèiau, 2003 m. balandþio 19 d., „Lietuvos þiniø“ Nr. 91 buvo iðspaus- dintas interviu su teisininku Adomu Liutvinsku apie Seimo komisijos, tirianèios „Avia Baltikos“ veiklà. Ta komisija buvo sudaryta Tëvynës sàjungos – konservatoriø frakcijos atstovø Rasos Juknevièienës ir Arvydo Vidþiûno, kad iðsiaiðkintø, ið kur „Avia Baltika“ skyrë R. Pakso rinkiminei kampanijai 1,2 mln. litø. Pateikiame ið „Lietuvos þiniø“ kai kuriuos teisininko A. Liutvinsko komentarus dël minëtos komisijos tyrimo iðvadø: „Ko- misijos iðvados tik parodë, kad bëdø dël „Avia Baltikos“ nebuvo ir nëra. Dël to ir kyla pagrindinis klausimas, kam ta komisija apskritai buvo reikalinga, jei net iðvadose paraðy- ta, kad anksèiau bendrovë su teisësauga problemø neturëjo. „Avia Baltikà“, kaip ir kitas panaðias ámones, nuolat tikrino specialiosios tarnybos, prokuratûra, Valstybinë mokesèiø inspekcija ir t.t., bet jokiø paþeidimø, kelianèiø „grësmæ Lietuvai“, nerado [ ]. Išvadose parašyta, kad „VSD atstovai UAB „Avia Baltika“ komisijai apibûdina kaip bendrovæ, turinèià skaidrumo problemø. Paraðë sakiná ir viskas, o „Avia Baltikos“ partne- riai, perskaitæ paskutinius tris þodþius, gali ið tikrøjø pamanyti, kad ámonë turi problemø su specialiosiomis tarnybomis, nors realiai bendrovei pretenzijø niekas neturi. Juo labiau kad skaidrumo bëdø áþvelgë ne kas kitas, o VSD, kuriame skaidrumo ir su þiburiu nerasi. Kaip, beje, ir kitose „Avia Baltikà“ puolusiose institucijose. Formali Seimo komisijos sudarymo prieþastis – iðplatintas praneðimas, kad á Uþsienio reikalø ministerijà kreipësi NATO ðaliø diplomatai, praðydami iðtirti „Avia Baltikos“ veiklos teisëtumà. Ilgus koridorius numy- niau, bet taip ir nesuþinojau, kokiø tai ðaliø diplomatai ir kur tas kreipimosi tekstas. Darau iðvadà, kad jokio kreipimosi ir nebuvo. Kokios dar NATO ðalys gali domëtis „Avia Balti- kos“ veikla, jei JAV Valstybës departamentas finansuoja Sudane dirbanèio sraigtasparnio nuomà ir reiðkia „Avia Baltikai“ padëkà uþ gerà bendradarbiavimà. O civilinæ Sudane dirbanèio sraigtasparnio paskirtá patvirtina ir Jungtinës Karalystës misijos ðioje ðalyje rað- tas. Kuo dar galima abejoti? Kokiø dar reikia komisijø? Juokinga ir tai, kad ðákart konser- vatoriai patikëjo Rusijos spaudos raðiniais apie „Avia Baltikà“, nors anksèiau Rusijos þiniasklaida niekada nepasitikëjo. Be to, komisijai „átarimà“ sukëlë ir „Avia Baltikos“ par- duodamø prekiø kainø skirtumai. Atrodytø, reikia tik dþiaugtis, kad ámonë sugeba uþdirbti ir sumokëti daugiau mokesèiø á biudþetà. Juk ið jo ir Seimo nariams mokama alga. Neátiki- ma, bet pirmà kartà susidûriau su „problema“, kad ámonë per brangiai kaþkà pardavë... Ir toks klausimas iðkeliamas aukðèiausiu lygiu – Seime [ ]. Ant bendrovës mestas ðeðëlis, ir neaiðku, ar tà ðeðëlá, þmogau, tu nusiplausi, ar ne. Ðeðëlá metë þmonës, kurie visiðkai nieko nenutuokia apie „Avia Baltikos“ ir kitø panaðiø ámoniø verslà. Daug pasako faktas, jog Seimo nariai, á vienà ið posëdþiø pakvietæ Gene- ralinës prokuratûros atstovà, tiesiog „ëmë já uþ gerklës“ ir spaudë atnaujinti bei nukreipti SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 209

á teismà anksèiau „Avia Baltikos“ iðkeltas bylas. Visa tai buvo vykdoma tada, kai prokura- tûra bylø aplinkybes jau seniai buvo iðtyrusi. Ir net ne vienà kartà [ ]. Generalinë prokuratûra ir kitos institucijos „Avia Baltikos“ veiklà tyrë nuolat. Ámonë niekada neuþkliuvo. Taèiau tereikëjo bendrovei skirti daugiau negu milijonà litø Rolando Pakso prezidentinei kampanijai ir kilo „kipiðas“. Net neabejoju, kad jei „Avia Baltika“ lëðas bûtø skyrusi bet kuriam kitam kandidatui, jokios komisijos nebûtø prireikæ [ ]. Kai ið pradþiø Seimo dauguma nepalaikë konservatoriø Rasos Juknevièienës ir Arvy- do Vidþiûno iniciatyvos minëtai komisijai sudaryti, Konservatoriø frakcija surinko 36 par- lamentarø paraðus. Pagal Seimo statutà komisija buvo sudaryta. Ar nemanote, kad prisidengus Seimo nario mandatu galima apskritai tirti bet kokio ûkio subjekto veiklà? Nemanau, kad Seimas teisus sudarinëdamas komisijas privaèios bendrovës veiklai tirti, nes valstybë toje ámonëje neturi në cento. Ðis atvejis – uþslëptas bandymas suþlugdyti bendrovæ. Kitaip, kodël tokiu atveju nebuvo tiriama kitø ámoniø, prekiaujanèiø lygiai to- kiomis pat prekëmis kaip ir „Avia Baltika“, veikla? Kai kuriø posëdþiø stenogramos pateko á þiniasklaidos rankas. Informacijos nutekëji- mu komisijos pirmininkë Rasa Juknevièienë apkaltino parlamentarà Vladà Þalnerauskà, siûlë liberaldemokratams net atðaukti ðá Seimo nará iš komisijos darbo […]. Gerai, kad pateko á þiniasklaidà. Þmonës bent suþinojo, kokiais niekais uþsiiminëjo ta komisija. Bûtø apskritai ðaunu, jei visuomenë galëtø susipaþinti su visomis, neredaguoto- mis, posëdþiø stenogramomis. Gal tada kitos komisijos dirbtø atsakingiau [ ]. Mane apskritai nustebino jau pats komisijos pavadinimas, kai jame atsidûrë „Avia Baltika“. Prajuokino tai, kad kai á komisijà atneðëme visus dokumentus apie bendrovës patikrinimus, pradedant nedideliais Mokesèiø inspekcijos reidais ir baigiant bylomis, ku- rios ámonei buvo iðkeltos, niekas jø net neþiûrëjo. Tø dokumentø buvo penki portfeliai. Bet iðvadose vis tiek atsirado „problemos“, kuriø ið tikrøjø në nebuvo. Gerai, jog ðá kartà „Avia Baltika“ atsilaikë ir parodë gerà pavyzdá kitoms ámonëms, kurios irgi gali neátikti kuriai nors politinei grupuotei [ ].“

„Nuvylë“ ir FNTT „Nepaguodë“ Seimo prokurorø ir Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos, kuri 2003 m. lapkrièio 25 d. atsiuntë A. Sakalui paþymà (Nr. 25/01-4753) „Dël UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ patikrinimo re- zultatø pagal 2003 m. lapkrièio 19 d. pavedimà Nr. 201-S-41“. Toje paþymoje raðoma: „Nustatyta: Pagal 2003 11 19 d. pavedimà Nr. 201-S-41 atliktas patikrinimas UAB Avia- cijos kompanijos „Avia Baltika“ patalpose, adresu – Vilniaus 86A, Karmëlavos km., Kau- no rajone. Patikrinimas pradëtas 2003 11 20 d. 12 val., baigtas 2003 11 25 d. 15 val. Patikrinimui UAB Aviacijos kompanija „Avia Baltika“ pateikë buhalterinës apskaitos do- kumentus laikotarpyje nuo 2002 04 01 d. iki 2003 02 26 d. imtinai. Patikrinimo tikslas buvo nustatyti, kokie lëðø pavedimai padaryti remiant prezidento prieðrinkiminæ kampani- jà. Patikrinimo metu nustatyta, kad prieðrinkiminei ar rinkimø kampanijai UAB Aviacijos kompanija „Avia Baltika“ pervedë sekanèias lëðas: 2002 11 13 d. mokëjimo pavedimu Nr. 472 pervesta 1000000 litø, 2002 12 31 d. mokëjimo pavedimu Nr. 602 pervesta 100000 litø, pagal abudu pavedimus pinigai pervesti á R. Pakso specialiàjà rinkimø sàskaità, 2003 01 02 d. uþ liberalø demokratø partijà, mokëjimo pavedimu Nr. 605 pervesta 105000 210 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS litø á UAB „Naujasis Aitvaras“ sàskaità. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad tikrina- muoju laikotarpiu UAB Aviacijos kompanija „AviaBaltika“ pagrindiniai lëðø pervedimai buvo vykdomi ðioms uþsienio kompanijoms: JAV kompanijai „Grosvenor Sales Associa- tes LLC“ tarptautiniais mokëjimo pavedimais pagal kontraktus uþ paslaugas (pakavimo, komplektavimo, dokumentø vertimo, susiraðinëjimo su klientais ir kt.) á sàskaità Nr. 244603.10.333.01, esanèià Ðveicarijos banke „Anker Bank“, arba á kompanijos „Wa- terforth Limited“ sàskaità Nr. 054806718, esanèià Rygos (Latvija) banke „Rietum bank“; Didþiosios Britanijos kompanijai „Wenstwortlimited“ tarptautiniais mokëjimo pavedimais uþ paslaugas á sàskaità Nr. 1603144, esanèià AB „Ûkio bankas“ Kauno filiale; JAV kom- panijai „Avia Tech LLC“ tarptautiniais mokëjimo pavedimais á sàskaità Nr. 5005863429, esanèià Danijos banke „Unibank Aړ; JAV kompanijai „Landsdale Corporation LLC“ tarp- tautiniais mokëjimo pavedimais á sàskaità Nr. 15030221407, esanèià Vienos (Austrija) banke „Schoeller Bank“; JAV kompanijai „Hytech logistics International Inc“ tarptauti- niais mokëjimo pavedimais uþ prekes pagal kontraktà. Kompanijos – „Grosvenor Sales Associates LLC“, ,,Wenstwortlimited“, „Avia Tech LLC“, „Landsdale Corporation LLC“ yra registruotos ofðorinëse jurisdikcijose, todël patikrinimo metu nëra galimybës nustatyti ðias kompanijas kontroliuojanèius ir jø sàskaitomis disponuojanèius asmenis bei tolesná lëðø judëjimà kompanijø sàskaitose. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad UAB Avia- cijos kompanija „Avia Baltika“ tarptautiniais mokëjimo pavedimais pagal kontraktus uþ ávairias paslaugas (techninio aptarnavimo, remonto ir kt.) Meksikos kompanijai „Aviabal- tika de Mexico S.A.“ pervedë pinigines lëðas á sàskaità Nr. 0452999781 (Bancomer). Ðios kompanijos steigëjas yra Jurijus Borisovas, turintis 98 proc. kompanijos ástatinio kapitalo. UAB Aviacijos kompanija „Avia Baltika“ priklauso 8806000 pesø vertës minëtos kompa- nijos kapitalas. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad UAB Aviacijos kompanija „Avia Baltika“ turi savo atstovybes Rusijoje ir Indijoje, á kuriø atsiskaitomàsias sàskaitas nuolat pervedamos piniginës lëðos. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB Aviacijos kompanija „Avia Baltika“ uþ ávairias paslaugas ir prekes tarptautiniais mokëjimo pavedi- mais pervedë pinigines lëðas NVS ðaliø kompanijoms: „Aviapromservices“, ODO „Belin- fotechnika“, ISC „SPARC“, „Uniava Industrial Corporation“, OOO „Almax“, Latvijos kompanijai „K.S.AVIA“. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu uþ ávairias paslaugas piniginës lëðos buvo pervedamos VðÁ Panevëþio „Vytauto Lapëno skraidymo mokykla“ ir UAB „Transaviabaltika“. 2002 07 08 d. UAB Aviacijos kompanija „Avia Baltika“ nupirko VðÁ Panevëþio „Vy- tauto Lapëno skraidymo mokykla“ kapitalo dalá uþ 700 000 litø. Nustatyta, kad UAB Avia- cijos kompanijai „Avia Baltika“ ðiuo metu priklauso 100 proc. VðÁ Panevëþio „Vytauto Lapëno skraidymo mokykla“ kapitalo, o UAB „Transaviabaltika“ 100 proc. ástatinio kapi- talo priklauso J. Borisovui. Pagal pateiktus UAB Aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ buhalterinës apskaitos dokumentus bei kitus su tuo susijusius dokumentus patikrinimo me- tu nenustatyta, kad minëtoms firmoms bûtø tiesiogiai pervesti pinigai, skirti remti rinkimø kampanijà. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2002 m. balandþio mën. 1 d. iki 2003 m. kovo mën. 1 d. UAB Aviacijos kompanija „Avia Baltika“ Lietuvos Respublikos spaudos leidi- niams, televizijos kompanijoms ir kitoms ámonëms uþ kompanijos reklamà bei kitas su reklama susijusias medþiagas ir paslaugas pervedë ávairias pinigø sumas (minëtu laikotar- piu apmokëta 631 757,16 litø). Ðiø lëðø suvestinë pateikiama þemiau: SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 211 212 LIETUVIØ TAUTA

UAB AK „Aviabaltika“ 2002 metais Rusijos firmai „Almax“ uþ konsultavimo paslaugas sumokëjo ið viso 28708,78 Lt, ið jø: SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 213

Tikrintojai „Avia Baltika“ nerado nieko, dël ko bûtø galima imtis kokiø nors sankcijø prieð ámonæ ar jos vadovà. Reikëjo ieðkoti kitø „ákalèiø“. Tuo labiau kad jø pateikti reikalavo ir Generalinë prokuratûra. Pavyzdþiui, jos Organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dûda 2003 m. lapkrièio 12 d. raðtu (Nr. 82.2-2457(09) kreipësi á LR VSD generaliná direktoriø „Dël medþiagos pateikimo“. Prokuratûrai buvo beveik niekinë ir VSD pateikta J. Borisovo visø „krustelëjimø“ chronologija nuo 2002 m. birþelio 10 d. iki 2003 m. lapkrièio 2 d. bei jo ir Prezidentûros darbuotojø telefoniniø pokalbiø áraðai. Ið esmës daugelis jø buvo „bobuèiø lygio“ ir net pro padidinamàjá stiklà buvo sunku áþvelgti grësmes nacionaliniam saugumui. Þinoma, J. Borisovas ir kai kurie kiti „átariamieji“ uþ sudarytà tokià smulkià gyvenimo chrono- logijà turëtø bûti dëkingi „antipaksininkams“. Nieko negalëjo padëti ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravièius, kuris 2003 m. gruo- dþio 1 d. raðtu (Nr. 35-6363) praneðë, kad „jokiø duomenø apie Jurijaus Borisovo veiks- mus, siekiant Lietuvos Respublikos pilietybës, neturi“. Paaiðkëjus, kad nepavyks sudaryti baudþiamosios bylos J. Borisovui, kartu teisiðkai pa- grásti ir „kaltinimus“ Prezidentui, „antipaksininkai“ visur ëmë akcentuoti „politiná nepasiti- këjimà Prezidentu“, tariamus jo ásipareigojimus J. Borisovui uþ gautà ið jo finansinæ paramà rinkimø kampanijai. Ypaè imta linksniuoti tariama sutartis, sudaryta 2002 m. pabaigoje 214 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS TEISËSÀMOKSLO BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 215 216 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 217

tarp J. Borisovo ir R. Pakso, pagal kurià jis, tapæs Prezidentu, „ásipareigojæs“ J. Borisovà paskirti savo patarëju, kviesti já á pasitarimus, veþtis delegacijø sudëtyje á vizitus uþsieny- je. Kratø metu pas J. Borisovà buvo aptikti lyg tokios sutarties apmatai, taèiau be paraðø, ir, jeigu tikësime paties J. Borisovo teigimu, tai buvo labiau sàmata orientacijai, kur jo paskirti pinigai rinkimø kampanijai galëtø bûti panaudoti ir kà jis ir „Aviabaltika“ ið to galëtø laimëti. Kita vertus, J. Borisovo planuojami pageidavimai ið esmës juk irgi nekëlë jokios „grësmës nacionaliniam saugumui“. 218 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Átarimai átarinëtojams Dël tokio didelio teisësaugos domëjimosi J. Borisovu ir jo „Aviabaltika“ þiniasklai- doje bûta ávairiø nuomoniø. Antai „Laisvo laikraðèio“ 2004 m. vasario 17 d. numerio straipsnyje „A. Kubilius ir A. Kliunka turi asmeniniø prieþasèiø sunaikinti J. Borisovà“ raðoma: „Generalinës prokuratûros Organizuotø nusikaltimø tyrimo departamento vyriau- siasis prokuroras Algimantas Kliunka, iðkëlæs dvi baudþiamàsias bylas bendrovës „Avia- baltika“ vadovui Jurijui Borisovui (dël grasinimø prezidentui bei prekybos sraigtasparniø detalëmis su terorizmà remianèiu Sudanu), gali jaustis padaræs paslaugà savo treèios eilës pusbroliui Vaclovui Kliunkai. Mat Vaclovas Kliunka yra mirtino „Aviabaltika“ konkurento – Kauno bendrovës „He- lisota“ gamybos skyriaus virðininkas, uþëmæs ðias pareigas kaip tik tada, kai jo pusbrolio A. Kliunkos pastangomis ir buvo iðkelta byla „Aviabaltikai“. Kaip þinia, dar 2002 m. va- sarà J. Borisovas apkaltino Prezidento Valdo Adamkaus patarëjà pulkininkà D. Kalibatà, kad tas paëmæs 15 tûkst. doleriø kyðá uþ tai, kad „Aviabaltikai“ bûtø iðkelta byla neva dël kontrabandos. Generalinë prokuratûra tuo metu iðkëlë net kelias bylas „Aviabaltikai“ neva dël kontrabandos, taèiau vëliau jas nutraukë, neradusi nusikaltimo sudëties. Taèiau proku- rorai savo tikslà pasiekë – nepagrástai iðkeldami bylà „Aviabaltikai“, jie sugadino ðios bendrovës reputacijà, dël ko ði prarado 200 mln. doleriø uþsakymà Meksikoje.“ „Baisiausia tai, kad dël 15 tûkst. doleriø kyðio mes praradome 200 mln. doleriø uþsa- kymà, dël kurio ið paskutiniø jëgø dirbome penkerius metus“, – „Laisvam laikraðèiui“ sakë pats J. Borisovas. „Jis mano, kad „Helisotos“ vadovai, kurios savininkas Josifas Legenzovas anksèiau yra dirbæs „Aviabaltikoje“, taèiau vëliau sukûrë savo firmà „Helisota“ ir tapo konkurentu J. Borisovui, yra ne kartà pakenkæ „Aviabaltikai“ ávairiais bûdais [ ]. Beje, tai, kad Prezidento V. Adamkaus patarëjas gynybos klausimais Kalibatas yra gavæs kyðá uþ tai, kad „Aviabaltikai“ bûtø iðkelta baudþiamoji byla, netiesiogiai yra patvir- tinæs ir pats prokuroras A. Kliunka. Þurnalistø klausiamas, kodël prokuratûra tiek kartø iðkeldavo ir vëliau nutraukdavo baudþiamàsias bylas „Aviabaltikai“ neva dël kontraban- dos, A. Kliunka atsakë: „[...] po kiekvieno (prokuratûros) atsisakymo iðkelti bylà Kraðto apsaugos ministerija atkakliai siekë, kad byla bûtø tiriama toliau. Kaþkodël medþiagà teikë ne tiesiogiai prokuratûrai, taèiau per Prezidentûrà, teikdavo tà medþiagà Prezidento pata- rëjas, vëliau ateidavo Kraðto apsaugos ministerijos atstovai, ir jie, galbût ne teisininkai, tà medþiagà vertindavo vienpusiðkai. Ásikàsdavo tà momentà, kad tai yra, jø nuomone, kari- nio malûnsparnio detalës, neþiûrint visø kitø poþymiø: kad nëra kontrabandos sudëties, kad dokumentai nesuklastoti, kad gabenta atvirai per muitinæ, kad muitininkai tikrino, kad nëra sàraðe prekiø, kurioms reikia leidimo, kad bûsima paskirtis civilinë. Vis tiek pakarto- tinai kiekvienu atveju, pirmu atveju – kai buvo atnaujinta (byla) kreipdavosi papildomai, o antrà kartà kai buvo atsisakyta kelti bylà, per Prezidentûrà klausë, koks sprendimas?“ Kodël J. Borisovo nemëgsta G. Vagnorius ir A. Kubilius? Neseniai duodamas interviu „Laisvam laikraðèiui“ J. Borisovas sakë manantis, kad puolimas prieð já ið dalies prasidëjo ir todël, kad jis su Prezidento R. Pakso pagalba bûtø pabandæs iðtirti 1998 m. vykusá Vyriausybës uþsakymà „Helisotai“. Tuo metu premjero Gedimino Vagnoriaus Vyriausybë, tarpininkaujant susisiekimo ministrui Algiui Þvaliaus- kui, nutarë be konkurso pirkti ið UAB „Helisota“ aðtuoniø sraigtasparniø „Mi-8“ remonto SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 219 darbus. Ðiam uþsakymui atlikti G. Vagnorius ið Privatizavimo fondo be konkurso „Heliso- tai“ skyrë daugiau nei 26 mln. litø. J. Borisovas ásitikinæs, kad, ávertinant realias tokiø sraigtasparniø remonto kainas, ma- þiausiai 10 mln. litø ið ðio uþsakymo buvo „iðplauti“ – t.y. sugráþo atgal uþsakovams kyðiø pavidalu. Nors „Aviabaltika“ taip pat siûlësi rekonstruoti ðiuos malûnsparnius ir ásiparei- gojo vienà sraigtasparná kapitaliðkai suremontuoti uþ 700 tûkst. litø, jos pasiûlymo Susi- siekimo ministerija net nesvarstë. Nors Susisiekimo ministerija tuo metu gavo laiškà ið Maskvos sraigtasparniø gamyk- los generalinio konstruktoriaus pavaduotojo L. Parfenenkos, kad vieno sraigtasparnio ka- pitalinis remontas Rusijoje kainuotø tik apie 110 tûkst. doleriø, taèiau Susisiekimo ministerija pasiûlë sandërá „Helisotai“, kuri vienà sraigtasparná suremontavo uþ 1,4 mln. litø. t.y. dvi- gubai brangiau, nei siûlë „Aviabaltika“. Kaip þinia, aðtuoni sraigtasparniai Mi-8 tapo valstybës nuosavybe po to, kai teismas nusprendë, kad jie á Lietuvà yra áveþti kontrabandos bûdu, ir juos konfiskavo valstybës naudai. 1998 m. rugsëjo 15 d. Vyriausybë patvirtino sraigtasparniø techninës bûklës atkû- rimo programà. Po remonto trys sraigtasparniai turëjo atitekti gelbëjimo tarnyboms, dviejuose numa- tyta árengti aukðtos klasës salonus ir juos naudoti valstybës institucijø poreikiams, o liku- sius tris buvo ketinama parduoti. Sraigtasparniø remontui buvo skirta daugiau nei 26 mln. litø – beveik 14 mln. litø 1998 m. ir daugiau nei 12 mln. – 1999 m. Sandoris korupcinis? Kodël G. Vagnorius ir A. Þvaliauskas pirko paslaugas ið „Helisotos“ kaip ið vieninte- lio ðaltinio, net nebandydami surengti konkurso ðioms paslaugoms pirkti. Kaip 1999 m. raðë spauda, Susisiekimo ministerijos sudaryta Vieðøjø pirkimø komisija kainø pagristu- mui nustatyti, vadovaujama ministerijos sekretoriaus Èeslovo Norkaus, neva surinko duo- menis apie kitø ðaliø sraigtasparniø remonto gamyklos kainas. Ir È. Norkus konstatavo, kad jø pasiûlymus sunku palyginti, nes skirtingos ðalys taiko nevienodà PVM bei muito mokesèius, o gamyklos nurodo tik apytiksles transportavimo kainas. Nors komisija privalëjo patikrinti ðias kainas, taèiau to nebuvo padaryta. Kaip neatsi- þvelgë È. Norkus ir á „Aviabaltikos“ siûlymà remontuoti ðiuos sraigtasparnius. Su „Heliso- ta“ buvo sudaryta sutartis, jai pervesti pinigai uþ dviejø sraigtasparniø remontà, o È. Norkaus vadovaujama komisija dar net nebuvo sugalvojusi motyvø, kodël sutartá reikëjo sudaryti su „Helisota“. Tiesa, vëliau tuometinis susisiekimo viceministras Arimantas Raèkauskas spaudai tei- gë, kad, pasirenkant Lietuvoje sraigtasparniø remonto ámonæ, buvo siekiama iðvengti gali- mø pretenzijø dël sraigtasparniø nuosavybës kitose ðalyse. Papildomai avarinio gelbëjimo árangai pirkti bei sumontuoti dviejuose sraigtaspar- niuose Vyriausybë skyrë dar 4,3 mln. litø. Jie be konkurso taip pat buvo pervesti UAB „Helisota“. Tiesa, pernai pavasará vienas ðiø sraigtasparniø suduþo Baltijos jûroje pratybø metu – jis neturëjo jokiø plûdurø, kurie bûtø já bent kelias sekundes iðlaikæ vandens pavir- ðiuje, ir todël sraigtasparnis kaip akmuo nërë á jûros dugnà, nusineðdamas dviejø þmoniø gyvybes. Taip gelbëjimo darbams skirti sraigtasparniai tapo kapu patiems gelbëtojams – po ðio incidento paaiðkëjo, kad pilotai nespëjo atsisegti saugos dirþø, kuriais buvo prisise- gæ prie këdþiø, o peiliais ekstremaliems atvejams, kad tuos dirþus bûtø galima greitai nu- pjauti, jie nebuvo aprûpinti. 220 LIETUVIØ TAUTA

Komisija suremontuotus sraigtasparnius priëmë jø net neapþiûrëjusi. 1998 m. gruodþio 30 d. laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis Edvardas Ma- kelis pasiraðë ásakymà, kuriuo sudarë valstybinæ komisijà ir pavedë jai priimti du suremon- tuotus, taèiau dar be gelbëjimo árangos sraigtasparnius. Ðios komisijos pirmininkas, susisiekimo viceministras A. Raèkauskas sirgo, todël á „Helisotà“ atvaþiavo tik keli Civili- nës aviacijos direkcijos darbuotojai. Pasak liudininkø, jie tik apþiûrëjo iðridentus á kiemà sraigtasparnius ir pasiraðë tarpiná darbø perdavimo aktà. Komisija net neásitikino, ar ap- skritai tie sraigtasparniai gali pakilti á orà, nes visoje komisijoje nebuvo në vieno lakûno. Darbø kokybës kontrolë bei patikrinimas buvo tik formalumas, nes dar iki sraigtasparniø perdavimo akto pasiraðymo Susisiekimo ministerija buvo pervedusi „Helisotai“ daugiau nei 13 mln. litø. Nors uþ kitus sraigtasparnius Vyriausybë buvo ásipareigojusi sumokëti daugiau nei 12 mln. litø dar 1999 m., taèiau tuomet atsiskaitymai pradëjo strigti. Prasidëjo Rusijos krizë, ir Privatizavimo fondo lëðos labai greitai iðgaravo. Galiausiai 2000 m. ðià problemà buvo priverstas iðspræsti tuometinis premjeras A. Kubilius. Vyriausybë garantavo 2,5 mln. litø paskolà Lenkijos bankui „Kredyt Bank. S.A.“, kuri buvo panaudota atsiskaityti su „Helisota“ uþ sraigtasparniø Mi-8 remontà. Tuo metu „Helisotos“ vadovas Fosifas Legenzovas spaudai sakë, kad jo vadovaujama ámonë turi visus reikiamus sraigtasparniø Mi-8 remontui reikalingus dokumentus: Mask- vos sraigtasparniø gamyklos generalinio konstruktoriaus G. Sinelðèikovo iðduotà paþymë- jimà, kad „Helisota“ turi teisæ remontuoti Mi-8 tipo sraigtasparnius atstatomojo remonto metodu, ir Lietuvos civilinës aviacijos inspekcijos paþymëjimà, kuriuo leidþiama atlikti tokiø sraigtasparniø kapitaliná remontà. Taèiau net 1999 m. specialistams dël „Helisotos“ ágaliojimø kilo ávairiø abejoniø. Mat kapitalinis remontas sraigtasparniams suteikia 1,5 tûkst. valandø, arba septyneriø metø skrai- dymo resursà. Taèiau atstatomasis remontas suteikia þymiai trumpesná skraidymo resursà, priklausomai nuo to, kokie darbai buvo atlikti. Todël ekspertai atkreipë dëmesá á tai, kad Lietuvos civilinës aviacijos inspekcija gerokai perþengë savo kompetencijà, suteikusi „He- lisotai“ didesnes remonto teises, nei suteikë tuos sraigtasparnius pagaminusi ámonë. Dar viena abejoniø sukëlusi aplinkybë buvo ta, kad minimø sraigtasparniø agregatai buvo pa- gaminti ne Maskvos gamykloje, o periferijoje, ir pagal Rusijoje galiojusià tvarkà tokiø agregatø techninæ prieþiûrà galëjo atlikti tik gamintojai, o remontà – specialius sertifikatus turintys remontininkai. J. Legenzovas tuomet sakë, kad 1998 m. tokiø sertifikatø jau nebereikia. Taèiau kaip tik tais metais Rusijos federalinë skraidymo tarnyba paskelbë, kad bus areðtuojami visi á Rusijos oro erdvæ patekæ skraidymo aparatai, jeigu juose bus sumontuoti nesertifikuotose ámonëse suremontuoti agregatai. Tuomet J. Legenzovas atsisakë þurnalistams leisti pasi- daryti kopijà Maskvos sraigtasparniø gamyklos dokumento, kuriuo neva patvirtinama, kad sraigtasparniø, jo agregatø bei sistemø remontas visiðkai atitinka keliamus reikalavimus. Specialistai atkreipë dëmesá, kad ðá dokumentà paraðu patvirtinæs Maskvos generalinio konstruktoriaus pavaduotojas L. Parfenenka ant kitø dokumentø pasiraðo visai kitu stiliu- mi [ ]“. Galima sutikti, galima nesutikti su straipsnyje nurodomais faktais bei jø aiðkinimu, taèiau politikø tendencingumas, kurpiant medþiagà apie J. Borisovà, jo keliamà „grësmæ nacionaliniam saugumui“ ir „pavojingumà“ Prezidentui, ið ðiø ir anksèiau pateiktø doku- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 221 mentø labai akivaizdus, aiðkios pastangos bet kokius J. Borisovui pateikiamus kaltinimus susieti su Prezidentu R. Paksu, kuris turás nedelsiant atsistatydinti. Ypaè tokios mintys krinta á akis Seimo pirmininko A. Paulausko pasisakymuose þiniasklaidoje. DELFI 2003 m. lap- krièio 3 d. internetiniame puslapyje straipsnis

„A. Paulauskas konstatuoja prezidento paþeidþiamumà“ Jame skaitome: „Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas teigia, kad slapta áraðytø pre- zidento aplinkos atstovø pokalbiø su átartinos reputacijos asmenimis pavieðinimas padëtø Lietuvos demokratijai „apsivalyti“ prieð ðaliai ástojant á Europos Sàjungà ir NATO, tuo tarpu parlamentinës opozicijos atstovai ima abejoti, ar prezidentas Rolandas Paksas gali eiti valstybës vadovo pareigas [ ]. Seimo nariams neeiliniame posëdyje buvo duoti paklausyti jau anksèiau þiniasklaido- je pavieðinti slapta áraðyti pokalbiai tarp didþiausio prezidento Rolando Pakso rinkimø kampanijos rëmëjo, bendrovës „Aviabaltika“ vadovo Jurijaus Borisovo ir bendrovës „Res- tako“ direktoriaus Algirdo Drakðo, tarp J. Borisovo ir Rusijos bendrovës „Almax“ dar- buotojos Anos Zatonskajos, taip pat tarp Lietuvos pilietës Renatos Smailytës ir prieðtaringai vertinamo Rusijos verslininko Anzorio Aksentjevo-Kikaliðvilio, kuris siejamas su Rusijos mafija [ ]. A. Paulauskas pareiðkë nuogàstavimø, jog nusikaltëliø pasaulis galëjo per prezidento patarëjus inspiruoti VSD vadovo keitimà, o pats prezidentas tapo paþeidþiamas ne tik dël savo patarëjø veiklos, bet ir dël ryðiø su rinkimø kampanijos rëmëjais [ ].“ Atrodo, Seimo pirmininkas nepakeitë savo nuomonës dël J. Borisovo ir po to, kai teisësaugos organai, kaip minëta, nerado dël ko bûtø galima jam sudaryti baudþiamàjà bylà. Pavyzdys gali bûti ir straipsnis DELFI internetiniame puslapyje 2004 m. vasario 20 d. – „A. Paulauskas: Paksas yra priklausomas nuo Borisovo“; jame raðoma: „Prezi- dentas Rolandas Paksas iki ðiol nëra laisvas nuo stambiausio savo finansinio rëmëjo Juri- jaus Borisovo átakos. Taip penktadiená þurnalistams teigë manàs Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas [ ]. Seimo Pirmininko ásitikinimu, vienas esminiø Seimo apkaltos komisijos patvirtintø kaltinimø Prezidentui R. Paksui momentø – „visa istorija su J. Borisovu“. Pasak A. Pau- lausko, abi tyrimus atlikusios Seimo komisijos neginèijamai árodë, kad Prezidentas eida- mas á rinkimus ir po rinkimø „pateko á labai nemalonià padëtá“. „Paþadai, vëliau ðantaþas – kodël tie paþadai nevykdomi, negalëjimas atsiriboti, nega- lëjimas pasiøsti, liaudiðkai tariant, J. Borisovo toliau, nes, matyt, yra uþ ko Borisovas gali laikyti ir ðantaþuoti. Patekimas á tokià padëtá tokio masto vadovui yra tragedija. Að ásivaiz- duoju, kad tas ir yra pagrindinis kaltinimas, kad Prezidentas iki ðios dienos nëra laisvas, iki ðios dienos negali bûti savarankiðkas“, – sakë A. Paulauskas. Seimo Pirmininko nuomone, valstybës vadovui atsidûrus tokioje padëtyje valstybës pilieèiai „kaþkuria prasme negali bûti laisvi, nes ðalies vadovo sprendimai gali bûti padik- tuoti kieno nors“. Þinoma, átarimus dël J. Borisovo átakos ypaè daug kam sustiprino minëtoji Prezidento klaida: 2004 m. vasario mënesio antroje pusëje jis sutiko Borisovà paskirti visuomeniniu patarëju, o po keleto valandø atðaukë savo sprendimà. Dël to nemaþai kas ir patikëjo, kad Prezidentas tikrai turi kaþkokiø ásipareigojimø (nors teisësaugos organai jø ir nenustatë) 222 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

J. Borisovui. Ið tikrøjø nuolat puolamas þiniasklaidos ir visaip spaudþiamas norinèiø atkreipti á save visuomenës dëmesá politikø, Prezidentas griebësi „ðiaudo“ – o gal tas J. Borisovas ir galëtø pateikti koká racionalø sprendimà esant susidariusiai padëèiai? Juk jis buvo pateikæs neblogø pasiûlymø organizuojant prezidento rinkimø kampanijà. Tie- sa, toká J. Borisovo elgesá – reikalauti ið Prezidento paskirti bent visuomeniniu patarëju – daug kas laikë provokacija prieð Prezidentà ir tø, kurie siekë já paðalinti, valios vykdy- mu. Gal ir dël to neretai kas ir J. Borisovà priskiria prie „antipaksininkø“, specialiøjø tarnybø agentø. Bet kaip ten bebûtø, J. Borisovas tuo savo paskutiniu poelgiu, pasi- naudojus paèiu sunkiausiu Prezidentui momentu, ne tik padëjo „antipaksininkams“, bet ir pats pasirodë ne toks jau didelis psichologijos ir strategijos þinovas, kaip mëgo apie save raðyti ir kalbëti, o bukokas karjeristëlis, o galbût, ir kaip svetimø jëgø Lietuvai ánagis. Beje, dar dël paèios rinkiminës kampanijos. Kaip raðyta anksèiau, pralaimëjusieji rin- kimus daþniausiai to prieþastimi nurodydavo tai, jog R. Paksas laimëjo tik „juodøjø tech- nologijø“ dëka, sukurtø vos ne didþiausios Rusijos þvalgybos „Almach“ firmos specialistø (nors ji ir teturëjo, kaip raðyta, porà darbuotojø), milþiniðkø lëðø, kurias rinkimø kampani- jai buvo iðskyræs J. Borisovas. Buvo puèiamas muilo burbulas, nepateikiant dokumentø analizës, nepartiniø perdëtø vertinimø, o „partiniø“ fantazija. R. Pakso rinkiminei kampanijai – teisëtos lëðos Vyriausioji rinkimø komisija nebuvo pareiðkusi jokiø priekaiðtø dël R. Pakso rinkimi- nei kampanijai gautø ir panaudotø lëðø. Nerado jokiø finansiniø paþeidimø R. Pakso rinkiminëje kampanijoje ir Vilniaus apskrities Valstybinë mokesèiø inspekcija, kuri 2003 m. balandþio 7 d. parengë iðvadà „Dël 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ir savivaldybiø tarybø rinkimø politinës kampanijos finansavimo ataskaitø patikrinimo“. Patikrinimo metu nustatyta: „Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai Kandidatas Valdas Adamkus Ataskaitos, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimø komisijos 2002 m. lapkrièio 12 d. sprendimu Nr. 147 IV dalies „Specialios rinkimø sàskaitos panau- dojimas“ 2 punkte „Iðlaidos“ neturëjo bûti atvaizduota 1200824,63 Lt uþ atliktas, taèiau neapmokëtas paslaugas. Be to, 15559,19 Lt parama, gauta ne pinigais, neturëjo bûti at- vaizduota Politinës kampanijos finansavimo ataskaitos IV dalies „Specialios rinkimø sà- skaitos panaudojimas“ 1 punkte kaip pajamos ir 2 punkte kaip iðlaidos. Pagal pateiktas ataskaitas liko skolø uþ paslaugas: – uþdarajai akcinei bendrovei „Media House“ (kodas 1170707) 1149063,23 Lt, – uþdarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ (kodas 2003031) 51761,40 Lt. Kandidatas Vytautas Bernatonis Paþeidþiant 1992-12-22 Lietuvos Respublikos prezidento rinkimø ástatymo Nr. 1-28 (toliau – 1992-12-22 ástatymas Nr. 1-28) 44 str. bei 1997-11-11 Lietuvos Respublikos po- litiniø kampanijø finansavimo kontrolës ástatymo Nr. VIII-506 (toliau – 1997-11-11 ástaty- mas Nr. VIII-506) 3 str. 1 dalies ir 6 str. nuostatas, 5518,83 Lt surinktø aukø nebuvo áneðta á specialiàjà rinkimø sàskaità, o 5518,83 Lt rinkimø agitacijos iðlaidø apmokëta grynai- siais pinigais. SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 223

Neteisingai uþpildyta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimø komisijos 2002 11 12 sprendimu Nr. 147 „Dël prezidento ir savivaldybiø tarybø rinkimø politinës kampanijos finansavimo ataskaitø“ (toliau – 2002 11 12 sprendimu Nr. 147 patvirtintos ataskaitos) IV dalies „Specialios rinkimø sàskaitos panaudojimas“ 1 punktas „Áplaukos“ ir 2 punktas „Ið- laidos“, nes dalis (5518,83 Lt) paaukotø aukø nebuvo áneðta á specialiàjà rinkimø sàskaità, o minëtoje ataskaitoje ði suma nurodyta kaip áneðta ir panaudota per ðià sàskaità. Kandidatas Rolandas Paksas Paþeidþiant 1997 11 11 ástatymo Nr. VIII-506 8 str. 3 dalies nuostatas, 70000 Lt (rin- kimø kampanijos metu) pervesta á liberalø demokratø partijos atskirø skyriø specialiàsias rinkimø sàskaitas. Paþymëtina, kad ið kandidato ðtabo specialiosios rinkimø sàskaitos ap- mokëtos 305365,01 Lt iðlaidos pagal sàskaitas, iðraðytas Liberalø demokratø partijos, o ne R. Pakso rinkimø ðtabo vardu. Kandidatas Vytautas Šustauskas Paþeidþiant 1997 11 11 ástatymo Nr. VIII-506 8 str. 3 dalies nuostatas, nepateikti 5506 Lt iðlaidø pateisinantys dokumentai. Kandidatas Rimantas Jonas Dagys Paþeidþiant 1992 12 22 ástatymo Nr. 1-28 44 str. bei 1997 11 11 ástatymo Nr. VIII-506 3 str. 1 dalies ir 6 str. nuostatas, 5608 Lt gautø rëmëjø aukø nebuvo áneðta á specialiàjà rinkimø sàskaità, o 5608 Lt rinkimø agitacijos iðlaidø apmokëtos grynaisiais pinigais. Kandidatas Vytautas Antanas Matulevièius Paþeidþiant 1997 11 11 ástatymo Nr. VIII-506 3 str. 2 dalies nuostatas, neuþpildyti 6172,32 Lt aukø lapai (ið to skaièiaus 4772,32 Lt sudaro paties kandidato apmokëtos iðlaidos), ið jø, paþei- dþiant minëto ástatymo 3 str. 1 dalies ir 6 str. nuostatas, 4772,32 Lt neáneðta á specialiàjà rinki- mø sàskaità, o 4772,32 Lt rinkimø agitacijos iðlaidø apmokëta grynaisiais pinigais. Paþeidþiant Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimø komisijos 2002 11 12 spren- dimu Nr. 147 patvirtintos atmintinës „Dël 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ir Savivaldybiø tarybø politinës kampanijos finansavimo ataskaitø, apskaitos þiniaraðèiø, au- kø lapø, specialiøjø sàskaitø, pinigø ir politikos (PIP) programos“ (toliau – Atmintinë) nuostatas, aukø lape AK Nr. 0012710 ir aukø lape AK Nr. 0012716 nenurodyti privalo- mieji rekvizitai – fiziniø asmenø kodai. Kandidatë Kazimiera Danutë Prunskienë Paþeidþiant Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimø komisijos 2002 11 12 spren- dimu Nr. 147 patvirtintos Atmintinës nuostatas, aukø lape AK Nr. 0013125 nenurodyti privalomieji rekvizitai – fizinio asmens kodas ir adresas. Kandidatas Juozas Petraitis Paþeidþiant 1992 12 22 ástatymo Nr. 1-28 44 str. bei 1997 11 11 ástatymo Nr. VIII-506 6 str. nuostatas, 2352,51 Lt rinkiminës agitacijos iðlaidø buvo apmokëta grynaisiais pinigais. Kandidatas Algirdas Pilvelis Paþeisdamas 1997-11-11 ástatymo Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimø komisi- jai nepateikë politinës kampanijos finansavimo ataskaitø. Kandidatas Julius Veselka Paþeidþiant 1997 11 11 ástatymo Nr. VIII-506 8 str. 3 d. nuostatas, nepateikti 3000 Lt iðlaidø pateisinantys dokumentai. 224 LIETUVIØ TAUTA

Patikrinus kandidatø Eugenijaus Gentvilo, Algimanto Matulevièiaus, Vytenio Povi- lo Andriukaièio, Artûro Paulausko, Kazio Jaunuèio Bobelio, Kæstuèio Glavecko ir Vy- tauto Ðerëno pateiktas politinës kampanijos finansavimo ataskaitas, paþeidimø nenustatyta. Pretendentai á kandidatus Stanislovas Buðkevièius, Kazimieras Uoka, Vytautas Kundrotas, Antanas Mickevièius, Jaroslavas Banevièius ir Algimantas Reièiûnas, paþeisdami 1997 11 11 Nr. VTII-506 8 str. nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimø komisijai nepateikë politinës kampanijos finansavimo ataskaitø. Atlikus prieðprieðinius patikrinimus, skirtumø tarp kandidatø pateiktø politinës kam- panijos finansavimo ataskaitø ir paslaugas teikusiø ámoniø atskaitomybës nenustatyta “ Bet jokiø finansiniø paþeidimø R. Pakso rinkiminëje kampanijoje neaptikta. Valsty- binë mokesèiø inspekcija Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui reikalavimu pakartotinai pateikë vël patikrintà visà rinkimø finansinæ dokumentacijà. 2003 m. lapkrièio 27 d. tos inspekcijos virðininkë Violeta Latvienë raðte (Nr. 21.3-23)-R-10745 Seimo laikinajai komisijai raðo: „Valsty- binë mokesèiø inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos, atsakydama á Jûsø 2003 m. lapkrièio 21 d. raðtà Nr. 201-S-46 „Dël informacijos pateikimo“, infor- muoja: Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 44 str. (rinkimø agitacijos finansa- vimas) nurodyta, kad ,,rinkimø agitacijai skirtø valstybës lëðø naudojimà kontroliuoja Vy- riausioji rinkimø komisija ir Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos bei teritorinës valstybinës mokesèiø inspekcijos“. Pagal Lietuvos Respublikos politiniø kam- panijø finansavimo kontrolës ástatymo 9 str. Vyriausiajai rinkimø komisijai pateiktas galu- tines ataskaitas tikrina Valstybinë mokesèiø inspekcija. Atsiþvelgiant á tai, kad pagal pastarojo ástatymo 10 str. Vyriausioji rinkimø komisija Valstybinës mokesèiø inspekcijos patikrintas politiniø kampanijø finansavimo galutines ataskaitas kartu su mokesèiø inspek- cijos iðvadomis ne vëliau kaip per 90 dienø po rinkimø ar referendumo galutiniø rezultatø paskelbimo turi paskelbti „Valstybës þiniose“, Vilniaus apskrities valstybinë mokesèiø ins- pekcija (toliau – Inspekcija) atliko 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ir savivaldy- biø tarybø rinkimø politinës kampanijos finansavimo ataskaitø patikrinimus ir atitinkamà iðvadà 2003 04 07 raðtu Nr. 07-01-9771 pateikë Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinki- mø komisijai. Patikrinimo metu (2003 02 19) Inspekcija raðtu kreipësi á Valstybës saugumo departa- mentà, Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnybà prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos, Specialiøjø tyrimø tarnybà, praðydama praneðti, ar turima informacijos apie neteisëtus rinkimø kampanijos finansavimo ðaltinius. Visos ðios institucijos raðtu at- sakë, kad tokios informacijos neturi […]“. Bet þiniasklaidininkai nutylëdavo, kad R. Pakso rinkiminës kampanijos metu ne- buvo surasta jokiø finansiniø paþeidimø, kad nebuvo në vieno „neþinomo“ rëmëjo – be J. Borisovo, R. Pakso rinkiminei kampanijai dar nemaþas lëðas buvo paaukojæ 142 rë- mëjai ið Vilniaus, Anykðèiø, Raseiniø, Kauno, Klaipëdos, Telðiø, Ðiauliø ir kitø vietø. Tikrintojai nerado në vieno net menkiausio paþeidimo ir dël jø paskirtø ir panaudotø lëðø. Visø tø rëmëjø pavardes, adresus nurodë R. Pakso rinkiminis ðtabas. Taèiau dau- gelá savo rëmëjø stengësi nuslëpti V. Adamkus ir per 2002 metø, ir per 2004 m. vasaros rinkimus. Pavyzdþiui, apie tai „Respublika“ 2004 m. liepos 30 d. iðspausdino didelá straipsná SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 225 226 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

„V. Adamkaus rinkimø pinigai virsta skandalu“ Jame raðoma: „Prezidento Valdo Adamkaus rinkimø kampanijos finansavimas kelia vis daugiau klausimø, á kuriuos jo rinkiminis ðtabas neduoda atsakymø [ ], iðsisukinëja ir slepia, kas já remia. Pats prezidentas uþvakar, atsakydamas á „Respublikos“ klausimà, pareiðkë nieko ne- norás þinoti apie savo rëmëjus, kad nebûtø jiems „moraliai“ ásipareigojæs. V. Adamkus tikino, jog visus jo rinkimø kampanijos finansavimo klausimus tvarkë rinkimø ðtabas. Ðal- tiniø teigimu, daugiausia V. Adamkaus rinkimø finansavimu rûpinosi Vilniaus meras Artû- ras Zuokas [ ]. Dosniausias V. Adamkui buvo „Achemos grupës“ prezidentas Bronislovas Lubys, parëmæs já keliais ðimtais tûkstanèiø litø [ ]. V. Adamkaus fondas padengë po praëjusiø prezidento rinkimø likusià milijono litø skolà. Tuomet fondo rëmëjai buvo nu- slëpti. Visuomenë suþinojo tik tiek, jog fondà esà parëmë ir uþsienio lietuviai [ ]. Per praëjusius rinkimus V. Adamkaus finansus tvarkiusi Janina Ðarkuvienë tikino neprisime- nanti, kas rëmë V. Adamkaus fondà [ ]. Antroje vietoje po V. Adamkaus fondo pagal buvusiam kandidatui skirtø lëðø skaièiø figûruoja UAB „Media Bridge Vilnius and Co“, kuri V. Adamkui skyrë daugiau kaip 233 tûkst. litø. Taèiau ðiuos pinigus bûsimam prezi- dentui reklamas gaminusi kompanija, remiantis oficialia ataskaita, V. Adamkui skyrë lie- pos 27-àjà, o V. Adamkaus ðtabas lygiai tà paèià sumà iðleido agitacinei medþiagai pirkti ið „Media Bridge Vilnius & Co“ firmos birþelio 25-àjà – mënesiu anksèiau. Pasak ekspertø, tokios operacijos labai primena pinigø plovimà. Pavyzdþiui, nenorintis bûti iðvieðintas rëmëjas duoda kandidatui tam tikrà sumà pinigø, ji perduodama reklamos kompanijai, ði pinigus á kandidato sàskaità perveda kaip savo paramà jam, o ðtabas tais paèiais pinigais tai paèiai kompanijai atsiskaito uþ suteiktas paslaugas [ ]. Ðiai reklamos kompanijai V. Adamkaus rinkimø ðtabas skyrë apie milijonà litø, taèiau visø pinigø dar nesumokëjo. V. Adamkaus rinkimø ðtabas reklamos kompanijai liko sko- lingas daugiau kaip 300 tûkst. litø “ Kadangi, kaip kai kas teigia, Temidë pas mus yra neuþriðtomis akimis, tai neatsitikti- nai ji pakreipia svarstykles á naudingà pusæ.

„Nepatenkintieji prezidentu, rašykite...“ Neiðsenkanèiø kûrybiniø galiø „antipaksininkø“ vadovai, matydami, kad gali taip ir nepavykti surasti „ákalèiø“, jog Prezidentas palaikàs ryðius su mafijos pasauliu, vis labiau ëmë akcentuoti jo tariamà nesilaikymà konstitucinio valdþios pasidalijimo principø, kiði- màsi á kitø institucijø, pavaldþiø tik Seimui ar Vyriausybei, veiklà ar dedamomis pastango- mis padëti savo „geradariams“ privatizuojant ámones ir pan. Tam tikslui Laikinoji tyrimo komisija vos ne visoms valstybës institucijoms buvo pateikusi paklausimus, ar kartais Pre- zidentas ar jo patarëjai nesidomëjo jø veikla, nereikalavo kokiø paþymø. Pirmoji atsiliepë Sveikatos apsaugos ministerija ir jos vaistinës vadai, nes pajuto, kad Prezidentûra kësinosi á jø „bizná“, á jø gaunamà pelnà. Padaryti sveikatos apsaugos sistemà labiau atitinkanèià Lietuvos þmoniø poreikius buvo ir vienas ið pagrindiniø R. Pakso rinkiminiø paþadø. Ypaè sunerimti dël Prezidento domëjimosi Sveikatos apsaugos ministerija buvo pa- grindo pirmiausia paèiam ministrui Juozui Olekui. Prezidentûroje ir kitose institucijose dël jo buvo gaunama nemaþai þmoniø laiðkø. Ðtai, pavyzdþiui, Lietuvos Sàjûdþio Kauno skyriaus pirmininko laiðkas, raðytas 2003 m. kovo 6 d.: SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 227

Sveikatos apsaugos ministerija – tarp Prezidento skriaudþiamøjø Kritikuota ministerija ir ministras ir jau po „apkaltos spektaklio“. „Laisvas laikraðtis“ 2004 m. birþelio 17 d. Nr. 13 iðspausdino didelá straipsná „Juozas Olekas – senas aferis- tas?“ Keletas iðtraukø ið to straipsnio: „Praeità vasarà Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas paskelbë apie naujà kom- pensuojamø vaistø sàraðà ir jø kainas – á ðá sàraðà pateko 1482 pavadinimø vaistai. Tik po nepriklausomø ekspertø ávertinimo paaiðkëjo, kad ið ðio sàraðo daugiau nei ðeðiø ðimtø 228 LIETUVIØ TAUTA vaistø bazinës kainos (kompensuojamos ið biudþeto) nustatytos didesnës nei vidutinë ðiø vaistø kaina Europos Sàjungos valstybëse plius 5 proc.“ „Vaistø sàraðas sudarytas neskaidriai, neturint aiðkiø áraðymo á sàraðà kriterijø, neatsi- þvelgiant á tai, kokiomis ligomis daþniausiai serga Lietuvos þmonës, – teigia ekspertai profesoriai Eduardas Vaitkus, Eduardas Tarasevièius, Rimgaudas Abraitis savo iðvadose. – Darytina iðvada, kad SAM ministras savo ásakymu dël kompensuojamø vaistø baziniø kai- nø neatsiþvelgë á Sveikatos draudimo ástatymà ir sudarë prielaidas neracionaliai naudoti PSDF (privalomojo socialinio draudimo fondo) biudþetà bei atsirasti nepagrástoms pa- cientø priemokoms uþ vaistus.“ Ðis ávertinimas yra identiðkas Valstybës kontrolës iðvadoms, padarytoms dar 1992 m., kuriose tuometinio sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko palaiminti sandoriai buvo ávardinti kaip „apsimestiniai ir prieðtaraujantys valstybës ir visuomenës interesams“. „Valstybinë ligoniø kasa tæsia gyventojø sveikatos sistemos griovimà, o gyventojai apgaudinëjami per þiniasklaidà, manipuliuojant skaièiais ir terminais, kurie þmonëms ne- suteikia jokios informacijos, – teigia Socialdemokratø sàjungos pirmininkas Arvydas Aks- tinavièius. – Dël kvotø ir limitø susidarë ligoniø eilës prie gydytojø specialistø kabinetø ir ligoniniø durø. Valdininkø sàmoningas lëðø atëmimas ið gydymo ástaigø ir perskirstymas prisidengiant sutartimis, kurios yra ne kas kita, kaip tik ligoniø kasø vienaðaliðkas diktatas, net neleidþia kalbëti apie gydymo kokybæ bei prieinamumà.“ Kur J. Olekas pradangino valdiðkà auksà? „Laisvo laikraðèio“ atliktas tyrimas parodë, kad tiek 1992–1993 m., dar pirmà kartà eidamas SAM ministro pareigas, tiek ir dabar J. Olekas nesikeièia – pirmiausia stengiasi bet kurioje situacijoje iðspausti asmeninæ naudà. Tai daroma daþnai net paþeidþiant ástatymà. „Laisvo laikraðèio“ turimi dokumentai árodo, kad dar 1992 m. ministras J. Olekas lei- do ministerijai pavaldþiai ámonei „Limeta“ perleisti „Tauro“ bankui 10 kg valdiðko aukso. Tuometinis valstybës kontrolierius Kazimieras Uoka, iðnagrinëjæs Sveikatos apsaugos mi- nisterijos (SAM) valstybinës firmos „Limeta“ patikrinimo medþiagà, nustatë, kad „Lime- tai“ sudaryti sutartá su „Tauro“ banku ir perleisti jai nenaudingomis sàlygomis savo auksà nebuvo jokios bûtinybës. Sutarties nenauda buvo motyvuojama tuo, kad 1990–1991 m. rublio infliacija siekë ðimtus procentø, ir parduoti uþ nuvertëjanèius rublius toká brangø metalà kaip auksas buvo tikrai nenaudinga. Kita vertus, abejones kelia ir parduoto aukso kaina. Lietuvos banko (LB) darbuotojai „Laisvà laikraðtᓠinformavo, kad 1991 m. vidury- je – pabaigoje vieno kilogramo aukso kaina pasaulio birþose buvo vidutiniðkai 11 842 doleriø. LB þiniomis, vienas doleris tuo metu buvo vertas 114 rubliø. Sudauginus iðeitø, kad SAM turëtø 10 kg aukso vertë 1991 m. viduryje buvo lygi 13 499 880 rubliø. Taèiau ministerija, palaiminus J. Olekui, ðá auksà pardavë uþ 1 933 470 rubliø, arba beveik ðeðis kartus pigiau, nei jis buvo vertas. Tikëtinas pelnas ið SAM turëto aukso – 11,5 mln. rubliø, arba daugiau nei 100 tûkst. doleriø. Kam jis atiteko? Oficialiai já uþdirbo „Tauro“ banko prezidentas G. Konopliovas, taèiau neabejotina, kad nemaþà pelno dalá turëjo uþdirbti ir valdiðkas pardavëjas, sutikæs auksà parduoti tokia kvaila kaina... Apsimestinis sandoris „Valstybinës-komercinës firmos „Limeta“ generalinis direktorius A. Ðeðkevièius 1991 m. rugpjûèio 1 d. su komercinio banko „Geka“ (vëliau pervadinto á „Tauro“) prezi- dentu G. Konopliovu sudarë sutartá, kurios pagrindu kità dienà bankas pervedë firmai „Li- meta“ 1 933 470 rubliø, – raðo K. Uoka savo sprendime. – Firma „Limeta“ ásipareigojo ðià SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 229 sumà per mënesá gràþinti arba palikti 10 kg 90-os prabos aukso banko „Geka“ nuosavybë- je, kurá kaip uþstatà firma turëjo perduoti bankui jau rugpjûèio 6 d. Nurodytà dienà auksas kaip uþstatas nebuvo perduotas, bet 1991 m. rugsëjo 26 d., t.y. praëjus sutarties galiojimo terminui, perduotas pagal banko „Geka“ ágaliojimà jo atstovui A. Eidukui. Lietuvos ban- kas patvirtino, kad aukso pardavimo metu bankas laisvø resursø kreditavimui turëjo pa- kankamai ir firmai „Limeta“ kreditavimo neapribojo. Todël sudaryti sutartá su komerciniu banku „Geka“ nenaudingomis sàlygomis firmai „Limeta“ gamybinio bûtinumo nebuvo. Sudarytas sandoris yra apsimestinis, prieðtaraujantis valstybës ir visuomenës interesams.“ Aukso sandëris buvo suderintas su J. Oleku Kaip áprasta, kaltë dël prarastø deðimties kilogramø aukso buvo suversta „ieðminin- kams“, t.y. þmonëms, kurie tik vykdë ministro J. Oleko nurodymus. Savo pasiaiðkinime „Limetos“ vyr. finansininkë D. Butkienë raðë: „10 kg aukso buvo perduota Lietuvos ko- merciniam bankui „Geka“, prieð tai suderinus su sveikatos apsaugos ministru. Ðis kiekis aukso buvo pasiûlytas pirkti Lietuvos bankui, taèiau ið jo buvo gautas neigiamas atsaky- mas. Kadangi firma „Limeta“ patenkino visø gydymo ástaigø paraiðkas protezavimo me- dþiagai, o trûksta kitos stomatologinës árangos, todël auksas buvo perduotas komerciniam bankui „Geka“, o jis savo ruoþtu labdaros pagrindu mums turëjo uþpirkti kità stomatologi- næ aparatûrà ir uþ jà sumokëti pagal faktinæ kainà. Labdaros duomenys pas direktoriø.“ Neaiðku, kokià labdarà Sveikatos apsaugos ministerijai tuo metu suteikë „Tauro“ ban- kas, nes tokiø duomenø „Laisvam laikraðèiui“ rasti nepavyko. Beje, Valstybës kontrolëje taip pat nebeliko dokumentø, kuriuos dabar spausdina „Laisvas laikraðtis“ apie pradangin- tà valdiðkà auksà. Valstybës kontrolës atstovas Gediminas Konèius mus informavo, kad ði medþiaga buvo perduota prokuratûrai, kuri tyrë visà ðià istorijà, ir Valstybës kontrolei sugràþinta nebuvo. J. OLEKAS APSIRÛPINO VALDIÐKAIS BUTAIS SAVE IR ARTIMUOSIUS Tuo metu ëjæs valstybës kontrolieriaus pareigas K. Uoka atkreipë dëmesá ir á tai, kad J. Olekas, eidamas sveikatos apsaugos ministro pareigas, gavo du valdiðkus butus. „J. Ole- kas, jau dirbdamas ministru, gavo du naujus butus, nors jau turëjo trijø kambariø butà Taikos g. 93-56, kurá buvo gavusi jo þmona, – teigia K. Uoka. – Suteikiant J. Olekui nau- jus butus, ankstesni butai savivaldybës þinion perduoti nebuvo. Taikos g. 93-56 esantá butà nusipirko J. Oleko þmonos motina, o bute Akmenø gatvëje 9-1, Vilniaus m. valdybos duo- menimis, vël gyvena Mickevièiø ðeimos nariai, nors, skiriant butà J. Olekui, ðiai ðeimai buvo suteikti du atskiri butai Buivydiðkiø g. 16-51 ir Paberþës g. 2-20.“ K. Uoka taip pat atkreipë dëmesá, kad ministras J. Olekas apdovanojo sau patinkan- èias bendroves valdiðkais automobiliais. „Per 1991 m. 54 nauji automobiliai, gauti tiksline paskirtimi – sveikatos apsaugai, buvo parduoti ávairioms organizacijoms, neatsiþvelgiant á tai, kad juos teks pirkti daug didesnëmis kainomis ir valstybës biudþete reikës planuoti papildomas iðlaidas, – teigia K. Uoka. – Valstybinë firma „Medisteka“ ið Këdainiø rajono Krakiø kolûkio nupirko naujà automobilá GAZ ir já pardavë ministro tëvui J. Olekui, gyve- nanèiam Vilkaviðkyje.“ Pradangintos ministerijos lëðos Valstybës kontrolë paraðë ir apie dar vienà skandalingà istorijà, á kurià buvo ásivëlæs J. Olekas. Patikrinimo akte raðoma: „1992 12 01 pavedimu be numerio Kanados firmai „Apotex Inc.“ Sveikatos apsaugos ministerija pervedë 102 485 JAV dolerius pagal sàskai- tà uþ 6 pavadinimø vaistø ásigijimà. Sutartis su ðia firma nesudaryta. Mokestiniame pave- 230 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS dime pasiraðë ministras J. Olekas ir skyriaus virðininkas V. Aukðtakalnis. Sàskaitoje nuro- dyti vaistai gauti 1992 m. gruodþio 11 d. ir atveþti á ministerijos Labdaros priëmimo-iðda- vimo komisijai priklausantá sandëlá. Vilniaus vaistø sandëlio direktoriaus Raulinaièio þodiniu paaiðkinimu, ðie vaistai turëjo patekti á jø sandëlá, taèiau per neapsiþiûrëjimà ðià vaistø siuntà, jam neþinant, ið Muitinës parsiveþë Labdaros priëmimo komisijos pirmininkë L. Zu- jûtë, o Labdaros skirstymo komisijos pirmininkë O. Grimalauskienë paskirstë kaip labdarà ávairioms ástaigoms ir organizacijoms. BAA skyriaus virðininko V. Aukðtakalnio raðtiðku paaiðkinimu 1992 m. lapkrièio mën. minëtà „Apotex“ sàskaità apmokëti jam pateikë bu- væs ministras J. Olekas, o vaistus turëjo gauti Vilniaus vaistø sandëlis. 1992 m. vasario mën. paaiðkëjo, kad Respublikinei vaistø tiekimo ámonei „Farmacija“ priklausantys vaistai yra gauti Labdaros skyriuje, taèiau, neþiûrint to, buvusio ministro nurodymu vaistai buvo skirstomi per labdarà. To rezultatas – uþ SAM valiutines lëðas 102 485 JAV doleriai – nupirkti medikamentai buvo paskirstyti nemokamai. Paþymëtina, kad 16 vaistø perdavimo aktø nebuvo pristatyti á SAM buhalterijà. Pagal ðiuos aktus iðduota vaistø uþ 2 431 970 Lt. Labdaros apskaita vedama netvarkingai, iðdavimo aktuose yra priraðymø, taisymø. SAM administracija nesiëmë veiksmø dël gaunamos labdaros tinkamo sandëliavimo, labdaros siuntas, kuriø svoris bûna iki keliolikos tonø, sandëliuoja ir iðduoda tik dvi darbuotojos. Jos turi vesti ir visà apskaità bei duoti atsakymus ávairioms organizacijoms, tame tarpe ir siuntø tiekëjams.“ STT: ministerijoje viskas neskaidru Kaip þinia, prieð kelis mënesius STT vadovas V. Junokas persiuntë buvusiam Prezi- dentui R. Paksui laiðkà, kuriame konstatuota, kad sveikatos prieþiûros sistema dirba ne- efektyviai. Taèiau ði analizë liko nepastebëta politiniuose skandaluose. „Planuojant ir skirstant privalomojo sveikatos fondo (PSF) biudþeto lëðas, neatliekama iðsami objekty- viais statistiniais duomenimis pagrásta analizë, o PSF biudþeto lëðos skirstomos sveikatos prieþiûros ástaigoms, o ne konkretiems pacientams gydyti, – teigia V. Junokas, – baziniø vaistø apskaièiavimo kaina neuþtikrina efektyvaus PSF biudþeto lëðø panaudojimo. Bazi- niø vaistø kainø apskaièiavimo tvarka rengta darbo grupëje, kurios didesnæ nariø dalá su- darë farmacijos kompanijø atstovai. Patvirtinta baziniø kainø apskaièiavimo tvarka parengta vadovaujantis ne valstybës ir jos atstovaujamø pilieèiø interesais.“ STT konstatavo, kad ministerijos paskirta vaistø kainø derybinë komisija savo veiklà vykdë neefektyviai, suteikë galimybæ farmacijos ámonëms prekiauti vaistais daug didesnë- mis kainomis, nei jie parduodami paèioje Europos Sàjungoje. „Komisija nesugebëjo tin- kamai atstovauti valstybës bei gyventojø interesas ir nepagrástai nuolaidþiavo farmacijos ámoniø diktuojamai kainø politikai“, – teigia V. Junokas.“ Prezidento pastangos gerinti valstybëje sveikatingumà Sveikatos apsaugos pagerinimo klausimais Prezidento R. Pakso iniciatyva organi- zuoti specialistø pasitarimai. Vienas toks ávyko Prezidentûroje 2003 m. geguþës 19 d., tema „Savivaldybiø vaidmuo ir átaka, ágyvendinant pacientø teises á visavertæ pirminæ sveikatos apsaugà“. Pasitarimo dalyviai priëmë tokià rezoliucijà: „Daugiau nei deðimtmetá reformuojama Lietuvos nacionalinë sveikatos sistema. Pagrindinës reformos kryptys ir principai – valdymo decentralizavimas, regioniniø tinklø stiprinimas ir plëtra, ypatingai pirminës sveikatos prieþiûros grandies, perduodant SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 231 sveikatos prieþiûros organizavimà ir valdymà savivaldos institucijoms, kurioms ástatymais pavesta organizuoti pirminæ ir valstybës deleguotà antrinæ sveikatos prieþiûrà, priþiûrëti, kaip ágyvendinamos pacientø teisës á pirminæ sveikatos prieþiûrà. Pacientø teisiø á pirminæ sveikatos prieþiûrà ágyvendinimo prieþiûra yra formali, o paciento teisiø ágyvendinimo prieþiûra á antrinæ ir tretinæ sveikatos prieþiûrà – ástatymais liko niekam nepriskirta. Sveikatos apsaugos ministerija, valdydama Lietuvos gydymo ástaigø finansavimà, ið- teklius skirsto netolygiai, neatsiþvelgdama á savivaldybëse gyvenanèiø þmoniø skaièiø ir jø sveikatos poreikius. Regioninës gydymo ástaigos ið ligoniø kasø gauna vis þenkliau ma- þëjantá finansavimà paslaugoms teikti ir kompensuojamiems vaistams iðraðyti, praktiðkai nutrauktas finansavimas mokyklø medicinos punktø slaugytojoms uþ asmens sveikatos prieþiûros paslaugas moksleiviams, pakeièiant finansavimo apimtá kelis kartus maþesniu ir pakeièiant medicininiø paslaugø paskirtá – vietoje asmens sveikatos prieþiûros numatyta teikti visuomenës sveikatos prieþiûrà. Finansavimo sàlygos ir apimtys sukûrë prielaidas paþeidinëti pacientø teises á vieno- dai prieinamà, valstybës laiduojamà sveikatos prieþiûrà. Tûkstanèiams Lietuvos gyvento- jø apribotos ar visai atimtos galimybës gauti nesudëtingà medicininæ pagalbà ir vaistus ten, kur jie gyvena, patekti konsultacijai pas èia pat dirbanèius specialistus. Ligoniø kasos per sutartis paslaugoms teikti dirbtinai skurdina regioninius tinklus, vargsta pacientai ir medikai, taèiau savivaldos institucijos negali jiems padëti. Nors savi- valdybëms ástatymais nustatyta organizuoti gyventojø sveikatos prieþiûrà, taèiau jos neturi finansiniø ir organizaciniø galimybiø tam ágyvendinti, todël realiai savivaldybës neturi átakos, sprendþiant gyventojams reikalingø paslaugø poreikio, prieinamumo, kokybës bei finansavimo klausimus. Tik Sveikatos apsaugos ministerija nustato: – sveikatos prieþiûros organizavimo tvarkà, paslaugø mastà ir profilius (nepriklauso- mai nuo to, kokios medicininës pagalbos reikia rajono gyventojams), – paslaugø kainas (skirtingas kiekvienam ðalies rajonui ir gydymo ástaigoms), nepri- klausomai nuo paslaugø turinio ir sànaudø joms teikti, – ástaigø iðdëstymo ir struktûros reikalavimus, – sveikatos prieþiûros paslaugø poreiká. Sveikatos apsaugos ministerija valdo sveikatos prieþiûros finansavimo srautus tokiu bûdu, kad gyventojø prieinamumas prie pirminës medicininës pagalbos ir specialistø kon- sultacijø, aprûpinimas kompensuojamais vaistais reikalingu paslaugoms teikti kiekiu ir kaina – netenkina nei pacientø, nei daugumos medikø. Neatsiþvelgiant á tai, kad nuo gydymo ástaigø galimybiø teikti paslaugas nepriklauso jø galimybë parduoti jas ligoniø kasoms tokiu kiekiu, kaina ir mastais, kokiu paslaugos reikalingos gyventojams, – ástatymai numato atsakomybæ uþ lygias pacientø teises á svei- katos prieþiûros paslaugas gydymo ástaigoms, o ne Sveikatos apsaugos ministerijai ar ligo- niø kasoms. Teritorinës ligoniø kasos sutartyse su ástaigomis numatytomis sàlygomis privalo ap- mokëti ástaigø pateiktas sàskaitas, taèiau neapmoka joms uþ paslaugas sutartyje numatyta apimtimi ir uþ tai prieð ástaigas ir savivaldos institucijas neatsako. Gydymo ástaigos dël to, kad negauna ið ligoniø kasø uþsakymo teikti paslaugas þmo- nëms reikalinga apimtimi, tûkstanèiams gyventojø negali teikti valstybës laiduojamø 232 LIETUVIØ TAUTA paslaugø. Pacientui nepatekus pas gydytojà dël paslaugø kvotø, jis nepatenka ir á registruotø savivaldybëje susirgimø apskaità. Taip kvotos paslaugoms teikti ir vaistams iðraðyti ið- kreipia Sveikatos apsaugos ministerijos registruojamà statistinæ informacijà apie tai, ko- kiomis ligomis, kokiuose rajonuose ir kokiais mastais serga Lietuvos gyventojai. Remiantis nepilna informacija apie realiai serganèius þmones, sprendþiama, kur ir kaip turi bûti pertvarkomos regioninës struktûros, nustatomi gydymo ástaigø veiklos mastø maþinimo planai ir priemonës. Uþ pasekmes paciento sveikatai, kurias jis patiria, nepatekæs pas gydytojà dël kvotø paslaugoms teikti ar negavæs gydymo vaistais dël kvotø vaistams iðraðyti Sveikatos apsau- gos ministerija ir ligoniø kasos neatsako, nes uþ sveikatos prieþiûros organizavimà pagal ástatymus atsakingos savivaldos institucijos. Lietuvoje gausëja vietoviø, kuriose tûkstanèiams gyventojø LR Konstitucijos garan- tuotos medicininës paslaugos neprieinamos ligoniø kasø sutartimis nustatyta tvarka ir ap- imtimi. PSDF biudþetas skirstomas tokia tvarka, kuri kryptingai skurdina greitàjà medicinos pagalbà, pirminæ ir antrinæ sveikatos prieþiûrà, skatina savivaldybes reorganizuoti ar likvi- duoti savivaldybëms pavaldþias gydymo ástaigas, o ne iðlaikyti jas ir steigti. Nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei savivaldos institucijos neturi duomenø, kokia apimtimi sudaro- mos sutartys paslaugoms teikti savivaldybiø gyventojams savo rajono gydymo ástaigose, taèiau Sveikatos apsaugos ministerija skubina restruktûrizuoti ir reorganizuoti gydymo ástaigas – savivaldybiø pirminës sveikatos prieþiûros centrus su medicinos punktais, grei- tosios pagalbos tarnybas, poliklinikas ir ligonines, neatsiþvelgiant á veikianèiø struktûrø reikalingumà realiems gyventojø sveikatos poreikiams tenkinti, be aiðkaus ekonominio pagrindimo ir aiðkiø prioritetø. Vykdoma nuolatos reorganizuojamø struktûrø politika, orientuota á koncentruotø pa- slaugø struktûras, neatsiskaitant savivaldos institucijoms ir visuomenei uþ panaudotø PSDF biudþeto iðtekliø efektyvumà gyventojø sveikatos prieþiûrai uþtikrinti ir sveikatai gerinti. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija iki ðiø dienø nepaskelbë oficialios Lietuvos na- cionalinës sveikatos prieþiûros kokybës politikos, orientuotos á pacientø sveikatos porei- kiø tenkinimà, priimti sprendimai dël ástaigø restruktûrizavimo ir finansavimo nëra orientuoti á þmoniø sveikatos poreikiø ir teisiø medicinoje ágyvendinimà. REZIUMË: – Savivaldos institucijos ir merai neturi átakos ir neþino, su kokiomis gydymo ástaigo- mis ir kokiais mastais Sveikatos apsaugos ministerija ir ligoniø kasos pagal sutartis medi- cininëms paslaugoms teikti ir kompensuojamiems vaistams iðraðyti uþtikrina savivaldybës gyventojams realiai reikalingas sveikatos prieþiûros paslaugas, todël jos negali organizuo- ti ir ágyvendinti vienodø gyventojø teisiø á valstybës laiduojamas medicinines paslaugas savivaldybëse ið PSDF biudþeto. – Savivaldos institucijos, bûdamos atsakingos uþ LR Konstitucijos 53 str. ágyvendini- mà savivaldybës teritorijoje, neturi norminiais aktais átvirtintø galimybiø organizuoti svei- katos prieþiûrà bei priþiûrëti þmogaus teisiø medicinoje ágyvendinimà savivaldybës teritorijoje. Respublikos Prezidentas pasiûlë neatidëti: Sveikatos apsaugos ministerijai: – teisinëmis (organizacinëmis ir finansavimo) priemonëmis nustatyti galimybes savi- valdos vykdomosioms institucijoms organizuoti visavertæ pirminæ sveikatos prieþiûrà su SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 233 medicinos punktais asmens sveikatos prieþiûrai teikti, valstybës deleguotà antrinæ sveika- tos prieþiûrà ir palaikomàjá gydymà, priþiûrëti þmogaus teisiø medicinoje ágyvendinimà; – paskelbti nacionalinæ sveikatos prieþiûros kokybës politikà, orientuotà á medicininiø paslaugø vartotojø (pacientø) sveikatos poreikiø tenkinimà, ágyvendinti sveikatos prieþiû- ros kokybës uþtikrinimo programà, patvirtintà Lietuvos sveikatos programoje, ir nustatyti tvarkà sveikatos prieþiûros kokybei gerinti. Lietuvos savivaldybiø asociacijai: – organizuoti valstybës laiduojamas medicinines paslaugas savo teritorijos gyvento- jams, priþiûrëti konstituciniø ir Ovjedo konvencijoje nustatytø þmogaus teisiø medicinos srityje ágyvendinimà.“ Kitas pasitarimas, dalyvaujant Vyriausybës, Sveikatos apsaugos ministerijos, gydymo ir mokslo institucijø atstovams, Prezidentûroje organizuotas 2003 m. liepos 17 d., tema „Dël sveikatos prieþiûros ástaigø finansavimo ir restruktûrizavimo strategijos átakos regio- niniø tinklø stiprinimui.“ Po pasitarimo Prezidentui buvo áteiktas toks jo protokolo nuoraðas: „Pasitarimo tikslas: Ávertinti, kokià átakà regioniniø sveikatos prieþiûros tinklø plëtrai nustatë sveikatos prieþiûros ástaigø finansavimas pagal savivaldybes (1999–2002 metais) ir 2003 03 18 LR Vyriausybës 335 nutarimu patvirtinta ástaigø restruktûrizavimo strategija. Situacijos analizë Á Lietuvos Respublikos Prezidentà kreipësi 27 239 Vilniaus apskrities gyventojai dël Vilniaus centro universitetinës ligoninës uþdarymo (nepritaria), Lietuvos ligoniniø asocia- cija, savivaldybiø merai, pavieniai medicinos darbuotojai ir pacientai – dël kritiðkos gydy- mo ástaigø situacijos, vaistø kvotø, neprieinamø specialistø konsultacijø, komplikuotø santykiø su medikais ir tarp medikø, medikus slegianèios netikrumo atmosferos ir pan. Savivaldybiø merai ir medicininë visuomenë ypatingai sunerimo ð.m. kovà LR Vy- riausybei patvirtinus sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo strategijà, kurioje ne- numatyta gyventojø ir savivaldos vieta ir vaidmuo, sprendþiant sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo, ypatingai stacionarinës ir greitosios medicininës pagalbos tinklo raidos ir pavaldumo klausimus. Respublikos Prezidento patariamoji Þmogaus teisiø apsaugos medicinos srityje tary- ba nagrinëjo PSDF biudþeto vykdymo apyskaitas ir nustatë, kiek lëðø litais teko kiekvie- nos savivaldybës ir apskrities vienam gyventojui, kiek skirta lëðø pirminei sveikatos prieþiûrai, greitajai pagalbai, slaugai ir palaikomajam gydymui, ligoniniø veiklai finansuo- ti, vaistams kompensuoti ir dantims protezuoti. Išvados: 1. Ligoniø kasos PSDF biudþetà skirstë netolygiai ir neskaidriai. Naudojantis skirtingomis finansavimo apimtimis buvo nustatytos sàlygos paslaugø koncentracijai ir branginimui. Pavyz- dþiui, Vilniaus m. savivaldybës ástaigai „Misionieriø ligoninë“ Vilniaus teritorinë ligoniø kasa pasiûlë mokëti þymiai maþesnæ kainà uþ tokios pat apimties ir kokybës stacionarines paslaugas, nei ji moka Vilniaus Universiteto ligoninei „Santariðkiø klinikos“. Daugiausia lëðø skirta Kau- no savivaldybës ástaigoms (870,3 Lt/vienam gyventojui), Vilniaus savivaldybëje (747,62 Lt/ vienam gyventojui), Ðiauliø (745,5 Lt/vienam gyventojui), Klaipëdos (723,3 Lt./vienam gy- ventojui) ir Panevëþio (676,6 Lt/vienam gyventojui). Vidutiniðkai 2002 metais vienam ðalies gyventojui sveikatos prieþiûrai ið PSDF biudþeto skirta 554,28 Lt metams. 234 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

2. Lëðos, skirtos vienam gyventojui pirminei asmens sveikatos prieþiûrai, greitajai medicininei pagalbai, slaugai ir palaikomajam gydymui, ligoninëms, vaistams ir dantø pro- tezavimui daugumos savivaldybiø vieðosioms ástaigoms buvo sumaþintos, ypatingai 2001 ir 2002 metais. Taèiau padidintos privaèioms ástaigoms. 3. Finansavimo sàlygos ir apimtys nustatë prielaidas pirminës sveikatos prieþiûros ástaigø redukcijai, bet ne plëtrai. Tik formaliai skirta lëðø slaugai ir palaikomajam gydy- mui, dantø protezavimui. 4. Sveikatos apsaugos ministerija vykdë pilieèiø ir savivaldybiø institucijø nevaldomà, neprognozuojamà ástaigø finansavimo procesà, dël ko didelë dalis vieðøjø gydymo ástaigø (ypaè dël 2001–2002 metais neskirto finansavimo) atitinka bankroto ástatyme numatytas sàlygas: – ástaigos laiku nemoka darbo uþmokesèio ir su darbo santykiais susijusiø iðmokø; – laiku nemoka uþ gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas); – negràþina kreditø ir nevykdo kitø sandoriais prisiimtø turtiniø ásipareigojimø; – laiku nemoka ástatymø nustatytø mokesèiø, kitø privalomøjø ámokø, dël ko verèia- mos mokëti delspinigius ir pan. 5. 2001–2002 metø finansavimo ið PSDF biudþeto prioritetai neatitiko sveikatos re- formos prioritetø – nerëmë pirminës sveikatos prieþiûros plëtros, stiprino centralizuotà valdymà, neátvirtino draudiminës sveikatos prieþiûros finansavimo tvarkos. 6. Norminiais aktais nenustatyta atsakomybë uþ valstybës laiduojamø paslaugø priei- namumà realius medicininiø paslaugø poreikius atitinkanèia apimtimi. 7. Sveikatos apsaugos ministerija neágaliota ágyvendinti pilieèiø teisiø á prieinamà, kokybiðkà, paremtà profesinëmis pareigomis ir standartais sveikatos prieþiûrà. Todël ji skirsto PSDF biudþetà, neatsiþvelgdama á realius medicininiø paslaugø poreikius, redu- kuodama regioninius sveikatos prieþiûros tinklus. 8. 2003 03 18 LR Vyriausybës 335 nutarimu patvirtinta ástaigø restruktûrizavimo stra- tegija, vietoje paslaugø restruktûrizavimo strategijos. PSDF biudþeto iðlaidø vykdymo apy- skaitoje (pagal iðlaidø straipsnius) 06 kodu atsiskaitoma uþ sveikatos programø finansavimà. 2002 m. paslaugø restruktûrizavimo programai finansuoti buvo skirta 3646,0 tûkstanèiø litø pagal pateiktas apmokëjimui sàskaitas. 2002 m. biudþete apyskaitiniam laikotarpiui sutartyje ði suma nebuvo numatyta. 9. Ástaigø restruktûrizavimo strategijos tikslai pagerinti sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumà ir kokybæ neparemti tokios paskirties priemonëmis. 10. Nëra ekonominio strategijos pagrindimo. Ðiuo metu renkami planuojami rodikliai ir lëðø poreikiai. Ði medþiaga sveikatos ekonomikos ir teisës centrui turi bûti pristatyta iki 2003 08 01. 11. Nutarime numatytos priemonës nustato sàlygas ástaigø privatizavimui, o ne jø plët- rai. Strategijoje nenumatyta, kokia veikla ástaigos uþsiims po jø privatizavimo. 12. Pagal restruktûrizacijos strategijà ástaigø vadovai ir teritorinës ligoniø kasos turi parengti ástaigø restruktûrizacijos planus, nors nëra nustatytø ir/ar ávertintø: 12.1. ligoniniø ir paslaugø struktûros standartø; 12.2. paslaugø prieinamumo ir kokybës reikalavimø, kuriuos siekiama pagerinti; 12.3. nepaskelbta nacionalinë sveikatos prieþiûros kokybës politika, orientuota á pa- ciento sveikatos poreikius; 12.4. makroekonominiø pakitimø, galimø naujø finansavimo ðaltiniø (savanoriðkas draudimas, ástaigø fondø kûrimas); SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 235

12.5. paslaugø poreikiø analizës pagal kreipimosi dël ligos atvejus; 12.6. ástaigø veiklos kokybës ir jose teikiamø paslaugø kokybës analizës; 12.7. LR sveikatos sistemos, LR ámoniø bankroto, LR ámoniø restruktûrizavimo ásta- tymø santykio ástaigø restruktûrizavimui; 12.8. bûtinybës integruoti visuomenës sveikatos prieþiûrà á asmens sveikatos prieþiû- ros sistemà; 13. Nenumatyti savivaldybiø institucijø ir pilieèiø vieta ir vaidmuo ástaigø restruktûri- zavimo strategijoje, jø pasirinkimas (prieðingai sveikatos reformos principams) neturi le- mianèios átakos regioniniø sveikatos prieþiûros tinklø planavimui ir plëtrai; 14. Sveikatos apsaugos ministerija planø optimizuoti teikiamø paslaugø apimtis ir struktûrà: 14.1. nepagrindë duomenimis apie savivaldybiø teritorijose nustatytà ástaigø ir paslau- gø finansavimo raidà ir tendencijas; 14.2. neávertino kritiðkos ástaigø situacijos; 14.3. vadovavosi nerealiais paslaugø poreikiais, nustatytais paslaugø ir vaistø kvotø pagrindu. 15. Ligoniø kasos, skirstydamos PSDF biudþeto lëðas, suformavo neigiamus ástaigø veiklos rentabilumo rodiklius, nepriklausomus nuo ástaigos administravimo. Taip sufor- muoti visi stacionariniø ástaigø restruktûrizavimo kriterijai, dël ko restruktûrizavimo starto pozicijos yra nelygios. 16. Ástaigø restruktûrizavimo strategija nustatë sàlygas, pagal kurias neámanoma val- dyti ir prognozuoti galutinio restruktûrizacijos rezultato ir pasekmiø gyventojø sveikatai. [ ]“ Po pasitarimo Prezidentas R. Paksas pasiraðë toká nurodymà patarëjams: „Ávertinæs kartotinæ informacijà dël paslaugø prieinamumo ir kokybës, regioniniø tinklø raidos problemø trûkstant norminiø aktø LR Konstitucijos nuostatoms ir regioninës plët- ros politikai ágyvendinti: 1. Inicijuoju LR Pacientø teisiø ir jø apsaugos ástatymo, LR Sveikatos draudimo ásta- tymo ir LR Sveikatos prieþiûros kokybës ástatymo projektø rengimà. 2. Kreipiuosi á: 2.1. LR Vyriausybæ ir iki 2003 09 01 prašau pateikti: 2.1.1. ekonominio pagrindimo duomenis, nurodanèius, kaip restruktûrizavimo strate- gija suderinta su regioninës plëtros politika ir laiduoja lygias pilieèiø teises á medicinines paslaugas; 2.1.2. socialines ir ekonomines strategijos ágyvendinimo prognozes; 2.1.3. reikalavimus medicininiø paslaugø prieinamumui ir paslaugø kokybei uþtikrinti ir gerinti pagal tris paslaugø lygius ir ligø profilius; 2.1.4. informacijà apie sveikatos prieþiûros ástaigø finansavimà 2001–2002 metais ir jø raidos tendencijas pagal savivaldybes (1 priedo forma). 2.2. LR Valstybës kontrolæ ir iki 2003 09 30 praðau patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligoniø kasø 2001–2002 metø veiklos kokybæ: 2.2.1. ávertinti, ar Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligoniø kasø sprendimai dël PSDF biudþeto administravimo nustatë tinkamas prielaidas laiduoti medicinines paslau- gas susirgus, ir stiprinti regioninius sveikatos prieþiûros tinklus. Informacijà pateikti 1 priedo forma; 236 LIETUVIØ TAUTA

2.2.2. pateikti iðvadas ir siûlymus dël regioniniø sveikatos prieþiûros tinklø plëtros, ástaigø restruktûrizavimo strategijos ir LR Konstitucijos nuostatø derinimo ir ágyvendini- mo sàlygø. 2.3. Specialiøjø tyrimø tarnybà (STT) iki 2003 10 15 prašau patikrinti: 2.3.1. Valstybinës ligoniø kasos kompensuojamø vaistø (nuo 2000 metø) sàraðø ir kainø sudarymo sàlygas ir aplinkybes, derybø ir pirkimo reikalavimus, jø atitiktá vaistø prieinamumui uþtikrinti (medicininiø paslaugø aprûpinimas vaistais), kompensuojamø vaistø ekonominio efektyvumo stebësenos duomenis, centralizuotai perkamø vaistø atrankos sà- lygas, apmokëjimo ið PSDF biudþeto aplinkybes ir pan.; 2.3.2. dël kokiø prieþasèiø apdraustiems valstybës privalomu sveikatos draudimu as- menims yra neprieinamas gydymas interferono ir eritropoetino grupiø, temazolomido vais- tais bei pateikti siûlymus situacijai gerinti. Pridedama – 6 lapai. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas.“

Taip pat Prezidentas, atsiþvelgæs á pasitarimø dalyviø mintis, suformulavo klausi- mus Specialiøjø tyrimø tarnybai, Valstybës kontrolei. Ðtai jie:

„Respublikos Prezidento klausimai Specialiøjø tyrimø tarnybai dël pasitarime priimtø siûlymø ágyvendinimo

DËL PSDF BIUDÞETO NAUDOJIMO 1. Kas, kada ir kuo vadovaujantis nustatë, kiek reikia PSDF biudþeto lëðø, kuriø uþtek- tø uþtikrinti realias gydymo paslaugø ir vaistø finansavimo proporcijas valstybës laiduoja- moms paslaugoms teikti? 2. Kokiais kriterijais vadovaujantis, pradedant 2000 m., ligoniø kasos skirstë ástai- goms centralizuotai pirktus vaistus? 3. Kuo vadovaujantis atskiri vaistai perkami ið staiga atsiradusiø kompanijø, pvz.: „Eprex“? 4. Kuo pagrástos kompensuojamø vaistø pirkimø kainos? 5. Kodël ligoniø kasos su didmenininkais uþ vaistus atsiskaito greièiau, nei su vaistinëmis? 6. Kodël lëðos kompensuojamiems vaistams paskirstytos tarp TLK neproporcingai gyventojø ir ástaigø skaièiui? 7. Koks kompensuojamø vaistø receptø pasø ávedimo ekonominis efektas (iðtirti jø apskaità, kontrolæ, su pasø ávedimu kilusias problemas)? 8. Ar yra paskaièiuota, kiek lëðø PSDF biudþetas prarado nuo ásakymo dël vaistø re- ceptø iðraðymo tvarkos (reikalavimas raðyti recepte tik firminius vaistø pavadinimus) ási- galiojimo, kodël vaistinës negali iðduoti pigesniø analogø? Kas uþ tai atsakingas? 9. Kà VLK padarë su centralizuotai pirktø vaistø likuèiais (patikrinti, kiek ðiø vaistø liko Lietuvoje, kokia vaistø gràþinimo, apskaitos, nuraðymo tvarka ir aplinkybës)? 10. Ávertinti medicinos priemoniø ir árangos pirkimo konkursø skaidrumà ir eko- nominá pagrindimà (ar perkamø priemoniø specifikacijose atsiþvelgiama á vieneto kai- nà, garantinio aptarnavimo trukmæ, pogarantinio aptarnavimo kainà, prekiø kokybæ ir á bûtinø papildomø lëðø ið valstybës biudþeto dydá ir pan.). Patikrinti, ar teisinga infor- macija dël: SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 237

11. 2001 m. lapkrièio mën. VLK vykdyto konkurso endoprotezø pirkimui. Ar VLK, manipuliuodama konkurso sàlygomis (tai paèiai prekei paskirtos dvi pirmos vietos), prara- do apie 900 tûkst. Lt? 12. 2001 m. SAM konkurso rentgeno árangai pirkti, kurio laimëtojas paskelbtas ne- ávertinus, jog stacionariniø aparatø instaliavimui, pogarantiniam aptarnavimui ir pan. ástai- gos turës iðleisti þenklias papildomas biudþeto lëðas. 13. 2003 m. liepos mën. konkurso medicininiams metaliniams implantams pirkti, kai manipuliuojant specifikacija gali bûti nupirkti ið kenksmingo þmogaus organizmui metalo pagaminti implantai, paliekant galimybæ firmai „susitarti“ dël nuslëptos metalo sudëties su VLK, kuri neatsako uþ implantø poveikio þmoniø sveikatai pasekmes. 14. Iðaiðkinti, kas atsakingi ir kaip ávertinti asmenys, kuriø sprendimai nustatë prielai- das 2001 metais 200 mln. Lt. virðyti PSDF biudþeto iðlaidas kompensuojamiems vaistams? 15. Ar buvo ágyvendintos veiksmingos priemonës pagal Mokesèiø policijos departa- mento tyrimo ir 2001 07 20 dokumentinës revizijos akto Nr. 25-1/01-57 iðvadas?“

„Respublikos Prezidento klausimai Valstybës kontrolei dël pasitarime priimtø siûlymø ágyvendinimo

DËL PSDF BIUDÞETO VYKDYMO 1. Kokia apimtimi ir kokiai veiklai finansuoti buvo skirtos PSDF biudþeto lëðos kiek- vienai savivaldybës teritorijoje veikianèiai ástaigai (informacijà pateikti pridedamø 1 ir 2 lenteliø forma)? 2. Kokiu pagrindu nustatyti skirtingi kiekvienos TLK biudþetø pokyèiai – papildymai ar sumaþinimai? 3. Kodël TLK vidaus veiklos biudþetai yra neproporcingai skirtingi, t.t. iðlaidos darbo uþmokesèiui? 4. Kodël lëðos, skirtos vieno gyventojo sveikatos prieþiûrai, yra skirtingos kiekvienai savivaldybei ir apskrièiai? 5. Kodël nenustatyta tvarka, kokia apimtimi ir kokia verte mokëti ástaigoms uþ suteik- tas paslaugas ir kokia teise vadovaujantis TLK tai daro savo nuoþiûra – didina arba maþi- na? Pavyzdþiui: kodël Vilniaus m. Misionieriø ligoninës finansavimas per pastaruosius metus sumaþintas 1,3 mln. Lt, o TLK siûlo uþ mikrochirurgines ir chirurgines operacijas mokëti kaip uþ terapines paslaugas? 6. Kuo vadovaujantis nustatytos 2003 metø TLK ir kiekvienos ástaigos biudþetø pa- skaièiavimo metodikos, imant finansinius metus, t.y. nuo sausio mën. 01 iki neaišku kada, atkreipiant dëmesá á 2003 m. II ketvirtá bei 2003 m. II pusmetá. Kokios to pasekmës gydy- mo ástaigø veiklos rentabilumui, paslaugø prieinamumui ir kokybei? 7. Kaip vykdomas LR Vyriausybës 2003 05 14 nutarimas „Dël PSDF biudþeto sudary- mo ir vykdymo“: 7.1. Ar 2003 metais buvo sudaromos sutartys, virðijant asignavimus pagal iðlaidø straips- nius? 7.2. Ar TLK laikosi sutarèiø ir atsiskaito nevirðydamos 30 dienø sutartinio laikotar- pio? 8. Ar TLK mokëjo ástaigoms netesybas uþ vëluojanèius atsiskaitymus? (nurodyti kon- kreèiai kam ir kiek). 238 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

9. Kuo vadovaujantis ligoniø kasos skirsto „kvotas“ brangesnëms vienodo turinio ir apimties tretinio lygio paslaugoms, taèiau riboja antrinio lygio paslaugø mastus? Pavyz- dþiui, kodël nustatytos nepakankamos „kvotos“ kataraktø, ausø-nosies-gerklës, abdomina- liniø operacijø, kompiuteriniø tomografijø paslaugoms valstybinëms ástaigoms, antram paslaugø lygiui, taèiau pleèiamos privaèioms diagnostikos ástaigoms, kur pacientai pri- versti uþ ligoniø kasø apmokëtas paslaugas mokëti papildomai? 10. Kodël 2003 m. liepos mënesá gydymo ástaigos finansuojamos 1/12 praëjusiø metø biudþeto, nors valstybës biudþetas buvo patvirtintas laiku? 11. Kaip vertinate VLK 2003 03 31 ásakymà Nr. 1K-30, kuriuo patvirtintas stacionari- niø paslaugø biudþetas, skirtas apmokëti paslaugas uþ 2003 07 01–2004 07 01 laikotarpá, nors PSDF biudþetas patvirtintas kalendoriniams 2003 metams (t.y. nuo 2003 01 01 iki 2003 12 31)? 12. Kuo vadovaujantis VLK paskirstë lëðas 2004 m. 1 pusmeèiui, nesant LR Seimo patvirtinto 2004 metø valstybës biudþeto? 13. Kokiu teisiniu pagrindu ligoniø kasos nustato „kvotas“ vaistams, paslaugoms, ypa- tingai specialistø konsultacijoms? Kas atsakingas uþ nesuteiktà medicininæ pagalbà (ne- apibrëþtos trukmës eilës vaistams ir specialistø paslaugoms gauti) dël gydymo ástaigoms nustatytø „kvotø“? 14. Kas, kada ir kuo vadovaujantis nustatë, kiek reikia PSDF biudþeto lëðø, kuriø uþtektø uþtikrinti realias gydymo paslaugø ir vaistø finansavimo proporcijas valstybës lai- duojamoms paslaugoms teikti? 15. Kokiais kriterijais vadovaujantis, pradedant 2000 m., ligoniø kasos skirstë ástai- goms centralizuotai pirktus vaistus? 16. Kuo vadovaujantis atskiri vaistai perkami ið staiga atsiradusiø kompanijø, pvz.: „Eprex“? 17. Kuo pagrástos kompensuojamø vaistø pirkimø kainos? 18. Kodël ligoniø kasos su didmenininkais uþ vaistus atsiskaito greièiau, nei su vaisti- nëmis? 19. Kodël lëðos kompensuojamiems vaistams paskirstytos tarp TLK neproporcingai gyventojø ir ástaigø skaièiui? 20. Koks kompensuojamø vaistø receptø pasø ávedimo ekonominis efektas (iðtirti jø apskaità, kontrolæ, su pasø ávedimu kilusias problemas)? 21. Ar yra paskaièiuota, kiek lëðø PSDF biudþetas prarado nuo ásakymo dël vaistø receptø iðraðymo tvarkos (reikalavimas raðyti recepte tik firminius vaistø pavadinimus) ásigaliojimo, kodël vaistinës negali iðduoti pigesniø analogø? Kas uþ tai atsakingas? 22. Kà VLK padarë su centralizuotai pirktø vaistø likuèiais (patikrinti, kiek ðiø vaistø liko Lietuvoje, kokia vaistø gràþinimo, apskaitos, nuraðymo tvarka ir aplinkybës)? 23. Ávertinti medicinos priemoniø ir árangos pirkimo konkursø skaidrumà ir eko- nominá pagrindimà (ar perkamø priemoniø specifikacijose atsiþvelgiama á vieneto kai- nà, garantinio aptarnavimo trukmæ, pogarantinio aptarnavimo kainà, prekiø kokybæ ir á bûtinø papildomø lëðø ið valstybës biudþeto dydá ir pan.). Patikrinti, ar teisinga infor- macija dël: 23.1. 2001 m. lapkrièio mën. VLK vykdyto konkurso endoprotezø pirkimui. Ar VLK, manipuliuodama konkurso sàlygomis (tai paèiai prekei paskirtos dvi pirmos vietos), prara- do apie 900 tûkst. Lt? SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 239

23.2. 2001 m. SAM konkurso rentgeno árangai pirkti, kurio laimëtojas paskelbtas ne- ávertinus, jog stacionariniø aparatø instaliavimui, pogarantiniam aptarnavimui ir pan. ástai- gos turës iðleisti þenklias papildomas biudþeto lëðas. 23.3. 2003 m. liepos mën. konkurso medicininiams metaliniams implantams pirkti, kai manipuliuojant specifikacija gali bûti nupirkti ið kenksmingo þmogaus organizmui me- talo pagaminti implantai, paliekant galimybæ firmai „susitarti“ dël nuslëptos metalo sudë- ties su VLK, kuri neatsako uþ implantø poveikio þmoniø sveikatai pasekmes. 24. Iðaiðkinti, kas atsakingi ir kaip ávertinti asmenys, kuriø sprendimai nustatë prielai- das 2001 metais 200 mln. Lt. virðyti PSDF biudþeto iðlaidas kompensuojamiems vaistams? 25. Kokiø teisiniø priemoniø buvo imtasi Mokesèiø policijos departamento 2001 07 20 Dokumentinës revizijos aktu Nr. 25-1/01-57 nustatytiems faktams ir aplinkybëms ávertinti? 26. Kas vertino stacionariniø paslaugø ligø grupiø ávedimo pasekmes ástaigø rentabi- lumui ir pacientø prieinamumui prie paslaugø? 27. Kuo vadovaujantis skiriamas skirtingas PSDF biudþetas apskritims skubiai kon- sultacinei pagalbai teikti? 28. Kodël PSDF biudþetas reabilitacijai skirstomas, neatsiþvelgiant á pacientø porei- kius, o paslaugø kainos neatitinka reabilitacijos paslaugø sànaudø? 29. Kokiu pagrindu nustatytos ,,kvotos” siunèianèioms reabilitacijai ástaigoms, pa- vyzdþiui, kodël ið keturiø reabilitacijos reikalingø ligoniø gydytojai gali iðraðyti siuntimà tik vienam pacientui?“ Prezidento patarëja Vitalë Vinickienë parengë ir 2003 m. liepos 25 d. iðsiuntë to paties raðto (Nr. 20-5626) variantus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Specialiøjø tyri- mø tarnybai ir Valstybës kontrolei – „Dël sveikatos prieþiûros ástaigø finansavimo ir restruktûrizavimo strategijos átakos regioniniø tinklø plëtrai“. Jame rašoma: „1. 2003 07 17 ávyko pasitarimas, kurio metu iðklausytos nuomonës dël sveikatos prieþiûros ástaigø veiklos finansavimo ir restruktûrizavimo strategijos átakos regioniniø tinklø plëtrai. Pasitarimo metu konstatuota, kad PSDF biudþeto lëðos 1999-2002 metais skirstytos netolygiai ir neskaidriai: – finansavimo skirtumai leido koncentruoti paslaugas, kelti jø kainas, nepriklausomai nuo paslaugø ekonominio efektyvumo; – 2002 m.vidutiniðkai vieno gyventojo sveikatos prieþiûrai ið PSDF biudþeto buvo iðleista 554,28 Lt metams. Daugiausia lëðø vienam gyventojui 2002 m. skirta Kauno savi- valdybës ástaigoms – 870,3 Lt/vienam gyventojui. 2. 2001–2002 metais lëðos savivaldybiø pirminei sveikatos prieþiûrai, greitajai medi- cininei pagalbai, slaugai ir palaikomajam gydymui, ligoninëms, vaistams ir dantø prote- zavimui buvo þenkliai sumaþintos. Taèiau PSDF biudþeto dalis privaèioms gydymo ástaigoms – þenkliai padidinta. Vieðosioms pirminës sveikatos prieþiûros ástaigoms buvo nustatytos prielaidos jø veiklos redukcijai, neleidþiant vienodomis finansavimo sàlygomis konkuruoti su privaèiomis ástaigomis. 3. Dël PSDF biudþeto administravimo ðaliðkumo didelë dalis vieðøjø stacionariniø gydymo ástaigø ðiandien atitinka LR bankroto ástatyme numatytas sàlygas. 4. Finansavimo ið PSDF biudþeto prioritetai neatitiko sveikatos reformos prioritetø ir principø: maþëjo visavertës pirminës sveikatos prieþiûros finansavimas; sveikatos siste- mos valdymas, formaliai perduotas savivaldybëms ir apskritims, per specialius norminius aktus liko centralizuotas; paslaugø finansavimas vyko ne pagal sveikatos draudimo princi- 240 LIETUVIØ TAUTA pà – „pinigai seka paskui ligoná“, o prieðingai; pilieèiai ir savivaldos institucijos buvo nuðalintos nuo PSDF biudþeto lëðø administravimo; savivaldybiø institucijø ir pilieèiø vie- ta ir vaidmuo ástaigø restruktûrizavimo strategijoje, jø pasirinkimas neturëjo átakos regio- niniø sveikatos prieþiûros tinklø planavimui ir plëtrai. 5. Norminiais aktais nenustatyta, kokia valstybës institucija yra atsakinga uþ valstybës laiduojamø paslaugø uþtikrinimà pagal realius medicininiø paslaugø poreikius. 6. 2003 03 18 LR Vyriausybës 335 nutarimu patvirtinta ástaigø restruktûrizavimo stra- tegija, vietoje paslaugø restruktûrizavimo strategijos. 2002 m. paslaugø restruktûrizavimo programai finansuoti buvo skirta 3646,0 tûkstanèiø litø, nors 2002 m. biudþete apyskaiti- niam laikotarpiui sutartyje ði suma nebuvo numatyta. 7. Ástaigø restruktûrizavimo strategijos tikslai pagerinti sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumà ir kokybæ neparemti tokios paskirties priemonëmis: neatlikta ekonominë ana- lizë – ðiuo metu tik renkami planuojami rodikliai ir lëðø poreikiai; nutarimo priemonës nustato sàlygas sveikatos prieþiûros ástaigø privatizacijai, taèiau nenumatyta, kokia veikla ástaigos uþsiims po jø privatizavimo ir kokios bus to pasekmës valstybës laiduojamø pa- slaugø prieinamumui ir kokybei. 8. Pagal restruktûrizacijos strategijà ástaigø vadovai ir teritorinës ligoniø kasos turi parengti ástaigø restruktûrizacijos planus, nors nëra nustatyti ir/ar ávertinti: gydymo ástaigø ir paslaugø struktûros standartiniai reikalavimai; paslaugø prieinamumo ir kokybës reika- lavimai; nepaskelbta nacionalinë sveikatos prieþiûros kokybës politika; makroekonomi- niai pakitimai, galimi nauji finansavimo ðaltiniai (pvz.: savanoriðkas draudimas, ástaigø fondø kûrimas ir pan.); medicininiø paslaugø poreikiai pagal savivaldybes ir pacientø krei- pimosi á gydymo ástaigas atvejus; ástaigø veiklos kokybë ir jose teikiamø paslaugø kokybë; ástaigø restruktûrizavimo strategijos atitiktis LR sveikatos sistemos, LR ámoniø bankroto, LR ámoniø ástatymams; visuomenës sveikatos prieþiûros sistemos integracijos á asmens sveikatos prieþiûros sistemà bûtinybë ir sàlygos. 8. Sveikatos apsaugos ministerija planø optimizuoti teikiamø paslaugø apimtis ir struk- tûrà: nepagrindë duomenimis apie savivaldybiø teritorijose nustatytà ástaigø ir paslaugø finansavimo raidà ir tendencijas; neávertino kritiðkos ástaigø situacijos; vadovavosi nerea- liais paslaugø poreikiais, nustatytais pagal paslaugø ir vaistø kvotas. 9. Neigiami ástaigø veiklos rentabilumo rodikliai suformuoti, tendencingai finansuo- jant ástaigø veiklà. Dël to ástaigø restruktûrizavimo „starto“ pozicijos yra nelygios. 10. Ástaigø restruktûrizavimo strategija nustatë sàlygas, pagal kurias lieka neaiðki ga- lutinio restruktûrizacijos rezultato bei pasekmiø gyventojø sveikatai prognozë. Respubli- kos Prezidentas, ávertinæs pasitarimo metu akcentuotas problemas, kreipësi á Lietuvos Respublikos Vyriausybæ ir papraðë pateikti ástaigø restruktûrizavimo strategijos ekonomi- nio pagrindimo duomenis, reikalavimus medicininiø paslaugø prieinamumui ir kokybei uþtikrinti pagal tris paslaugø lygius ir ligø profilius, informuoti, kokios yra socialinës ir ekonominës strategijos ágyvendinimo prognozës bei paaiðkinti, kuo pagrásti 2001–2002 metø gydymo ástaigø finansavimo skirtumai ir tendencijos. Pateikiame rekomenduojamà informacijos teikimo Respublikos Prezidentui formà. PRIDEDAMA: – Rekomenduojama informacijos teikimo Respublikos Prezidentui forma, 3 lapai.

Prezidento patarëja Vitalë Vinickienë.“ SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 241

Tà paèià liepos 25 d. Prezidentas R. Paksas raðtu Nr. 20-5605 „Dël sveikatos prie- þiûros ástaigø finansavimo ir restruktûrizavimo strategijos“ kreipësi á Lietuvos Respub- likos Valstybës kontrolæ: „Ð.m. liepos 17 d. Prezidentûroje ávyko pasitarimas su respublikos medikø atstovais, kurio metu iðklausytos nuomonës dël sveikatos prieþiûros ástaigø veik- los finansavimo ir restruktûrizavimo strategijos ir regioniniø tinklø plëtros. Pasitarimo me- tu pateikta informacija, jog PSDF biudþeto lëðos 1999–2002 metais skirstytos netolygiai ir neskaidriai. Ávertinæs pasitarime akcentuotas problemas, praðyèiau patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligoniø kasø 2001–2002 metø veiklos kokybæ ir ávertinti, ar PSDF biudþeto vykdymas uþtikrino tinkamas sàlygas gauti medicinines paslaugas susirgus ir prielaidas regioniniø sveikatos prieþiûros tinklø plëtrai. Patikrinimo iðvadas ir siûlymus pateikti iki 2003 10 01.

Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas“

Þmonës, pajutæ, kad pradedama rimtai domëtis jø sveikatos apsaugos klausimais, ëmë raðyti laiðkus Prezidentui. Antai grupë vilnieèiø 2003 m. rugsëjo 1 d. raðë: „Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“: „KAS APGINS GYDYTOJÀ IR LIGONIO TEISES? Sveikiname tuos, kurie iðdráso dienraðtyje „Lietuvos rytas“ ð.m. geguþës 30 d. pa- reikðti nuomonæ apie kompensuojamøjø vaistø iðraðymà. Mûsø, pacientø, nuomone, sveikatos srityje yra tiek problemø, kad jas suraðyti neuþ- tektø vieno „Lietuvos ryto“ numerio. Galbût reikia vykdyti kai kurias reformas, betgi ne ligoniø sàskaita. Reformos turi bûti vykdomos protingai, galvojant apie ligoniø prevencijà. Klausëmës radijo laidø apie ðaukiamojo amþiaus jaunuoliø sveikatà, tai þinios nedþiu- ginanèios. Taip pat daugelis ásitikinome, kokie neigiami rezultatai ávedus kompensuoja- møjø vaistø kvotas. Mûsø manymu, geriau reikëtø ávesti tvarkà ir kontrolæ ligoniø kasose, farmacijos ástaigose, nes ten esama net ir finansiniø paþeidimø. Kalbant apie gydytojus, gydytojai ne þemdirbiai, jie gydo ligonius. Neþiûrint tiesiogi- nio darbo, jie papildomai ápareigojami skaièiuoti vaistø kainas. Tai ypaè aðtri problema ávertinant tai, kad poliklinikoje vieno ligonio apþiûrai skiriama 15 min., kuriø metu pa- cientà reikia apþiûrëti, paskirti ir iðraðyti kompensuojamus vaistus – (paèius pigiausius), suskaièiuoti, uþ kokià dalá kainos bus kompensuojama. Tuo pat metu reikia aiðkinti (o gal meluoti) ligoniui, kad tie vaistai geresni, nors profesoriai jam sakë, kad reikia naudoti kitokius. Kaip þinia, daþnai pigûs vaistai turi neigiamà ðalutiná poveiká. Tuo ásitikino ir daugelis ligoniø. Kas gali iðaiðkinti tarp medikø ir pacientø atsiradusias vingrybes, kuomet ligonis ir gydy- tojas siekia to paties – gydytis ir gydyti geresniais vaistais, juo labiau kad ir efektyvûs vaistai áraðyti á kompensuojamøjø vaistø sàraðà. Tiek pacientai, tiek gydytojai per tà 15 min. nustatytà laikà tampa nervingi ir pikti: gydytojai – dël didelio krûvio ir skubëjimo, pacientai – dël laiko trûkumo, nespëja ásisavinti savo ligos gydymo metodo, nesupranta, uþ kokius vaistus ir kiek reikës mokëti, kodël bûtent tokie, o ne kitokie (galbût ir geresni) vaistai jam skiriami. Mûsø supratimu, prieðiðkumas tarp paciento ir gydytojo galëtø bûti sumaþintas ar net visiðkai iðnyktø priëmus labai paprastà sprendimà, t.y. áraðius i kompensuojamøjø vaistø sàraðà tuos vaistus, kuriuos ligoniø kasos yra pajëgios kompensuoti. 242 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Stebina ir tai, jog daþnai spaudoje ir televizijoje kritikuojami gydytojai, padaræ klaidas. Mes ne uþ tuos, kurie daro klaidas, bet matydami pasiaukojanèiai dirbanèius gydytojus labai apgailestaujame, kad niekas neatkreipia dëmesio á gydytojø darbo krûvius ir darbo sàlygas. Darbo krûvio þenklaus padidëjimo prieþastis – poliklinikø sujungimas. Þinoma, prisideda ir jau minëtas biurokratizmas – ávairus raðymas ir skaièiavimas ávedus vaistø kvotas. Taip dir- bant – klaidos neiðvengiamos, o tai medicinoje gali turëti labai skaudþiø pasekmiø. Labai didelá suprieðinimà tarp ligoniø ir gydytojø, sàmoningai ar ne, padarë buvæs svei- katos ministras R. Dobrovolskis, kuris, bûdamas gydytojas, neásigilino á gydytojø darbà, ne- pagrástai juos kaltino, tuo nuteikdamas ligonius prieð gydytojus. Keista, bet radijo laidose pacientai labai daþnai nuoðirdþiai dëkoja gydytojams uþ sugràþintà sveikatà ar net gyvybæ. Mes, pacientai, ið ðalies stebintys vykdomà reformà, negalime suprasti reformos tiks- lø. Ið spaudos ir ávairiø pasisakymø 2001-2002 metais girdëjome, kad sujungus keletà poliklinikø þenkliai pagerës ligoniø iðtyrimas. Taèiau nusivylëme vaikðèiodami ið vienos poliklinikos á kità. Blogiausia yra tai, kad kas buvo sakoma, ávyko atvirkðtine tvarka, pa- blogëjo paciento patekimas pas gydytojus. Dalis pilieèiø nusivildami valdininkø-reforma- toriø paþadais ir vykdomomis reformomis, gali nusivilti ir valstybe. Ðiame kreipinyje mûsø, pasiraðiusiøjø þemiau, pasiûlymai: 1) Panaikinti kompensuojamøjø vaistø kvotas; 2) Sumaþinti gydytojø krûvá, skirti daugiau laiko paciento apþiûrai ir konsultacijai; 3) Nemaþinti pirminio gydymo ástaigø-poliklinikø skaièiaus jas sujungiant; 4) Per ávairias informacijos priemones informuoti gyventojus apie sveikatos reformos tikslus ir reformos reikalingumà. Remiantis išsakytu, labai praðome Lietuvos Respublikos prezidentà ir sveikatos apsaugos ministrà atsiþvelgti á mûsø kreipimàsi, ásigilinti á keliamus klausimus ir at- sakyti raðtiðkai mûsø ágaliotiniui: Augustinui Gudmonui, adresu Taikos g. 85-9, LT-2017, Vilnius tel. Nr. 212 91 96. Parašai:“ SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 243

„ATVIRAS LAIŠKAS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRUI PIRMININKUI LR SEIMO FRAKCIJØ VADOVAMS

Sveikatos apsaugos ministras J. Olekas, Vilniaus universiteto rektorius B. Juodka bei Vilniaus apskrities viršininkas F. Kolosauskas 2003 08 26 pasiraðë ásakymà Nr. V-504/R- 103/2.3-4225 „Dël vieðøjø ástaigø reorganizavimo“, kuriuo VðÁ Vilniaus centro universite- tinë ligoninë prijungiama prie VðÁ Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø. Ðis skubotas ir nesuprantamas mums þingsnis buvo þengtas, neinformavus ligoninës darbuoto- jø, neatsiþvelgus nei á visuomenës interesus, nei á galiojanèius teisës aktus. Pagal LR Vyriausybës 2003 03 18 nutarimà Nr. 335 „Dël sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo strategijos patvirtinimo“ Vilniaus apskrities virðininkas iki 2003 09 01 turëjo pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai patikslintà ir suderintà su savivaldybe Vil- niaus apskrities asmens sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo planà, o pastaroji ðá planà iki 2003 08 15 turëjo pateikti tvirtinti LR Vyriausybei. Paruoðus bei patvirtinus Vilniaus bei Kauno apskrièiø sveikatos prieþiûros ástaigø tinklo restruktûrizavimo planus, turi bûti parengta ir iki 2003 12 01 patvirtinta Valstybinë sveikatos prieþiûros ástaigø re- struktûrizavimo programa. Iki ðiol LR Vyriausybës nutarime numatyti dokumentai nepa- ruoðti, todël, mûsø manymu, ásakymui dël Vilniaus centro universitetinës ligoninës reorganizavimo nëra teisinio pagrindo. Juridiná ásakymo nepagrástumà patvirtina ir ta ap- linkybë, kad sprendimas dël reorganizavimo priimtas neturint reorganizavimo plano, t.y. nenurodant, kokiu bûdu, per kiek laiko, kokia apimtimi reorganizacija bus vykdoma. Lie- ka neaiðki reorganizacijos motyvacija ir pagrindimas. 2002 m. Vilniaus centro universitetinës ligoninës stacionaro veiklos ir finansiniai ro- dikliai yra geriausi Vilniaus apskrityje, ástaiga gerai aprûpinta medicinos personalu ir ðiuo- laikiðka aparatûra. Per pastaruosius penkerius metus ligoninës pastatø renovacijai ið valstybës biudþeto buvo skirta 12 milijonø litø, árangai ásigyti – 10 milijonø litø. Be to, mûsø þinio- mis, Vilniaus miesto savivaldybës parinkti nepriklausomi ekspertai nustatë, kad Vilniaus centro universitetinës ligoninës ir kai kuriø kitø centre esanèiø gydymo ástaigø uþdarymas mokesèiø mokëtojams papildomai kainuotø 50 milijonø litø. Mums nesuprantamas toks valstybës lëðø ðvaistymas. Manome, kad ligoninei palankios ekspertø komisijos iðvados galëjo paskatinti imtis skubotø veiksmø siekiant panaikinti rentabiliai dirbanèià gydymo ástaigà kaip juridiná asmená, jos pastatus ir þemæ perduodant (parduodant ar kt.) suintere- suotiems asmenims. Kasmet Vilniaus centro universitetinëje ligoninëje ir konsultacinëje poliklinikoje gy- dosi apie 32 tûkstanèius pacientø, ið jø 83% yra Vilniaus apskrities, apie 36% Vilniaus rajono gyventojø. Didþiausias Lietuvoje Vilniaus rajonas iki ðiol neturi savo ligoninës, todël Vilniaus centro universitetinës ligoninës uþdarymas pablogintø ir taip prastà ðio re- giono gyventojø sveikatà ir sveikatinimo paslaugø prieinamumà. Kasdien á mus kreipiasi ligoninës likimu susirûpinæ pacientai, norëdami suþinoti, ar dar galës gydytis pamëgtoje sveikatos prieþiûros ástaigoje. Sveikatos apsaugos ministras J. Olekas þiniasklaidoje skelbia, kad Vilniaus centre li- goniniø neliks, taip pat ir Vilniaus centro universitetinë ligoninë dirbs tik kurá laikà, o 244 LIETUVIØ TAUTA vëliau bus uþdaryta. Daugelio ðaliø miestø centruose veikia ligoninës, o jø svarbà Vilniuje árodë 1991 m. sausio 13-osios ávykiai. Tuomet patogioje miesto vietoje ásikûrusi Vilniaus centro universitetinë ligoninë suvaidino svarbø vaidmená teikiant pagalbà kruvinøjø ávykiø metu suþalotiems þmonëms. Esame susirûpinæ ir darbuotojø (per 700) likimu, todël praðome Jûsø atkreipti dëmesá á ðiuos, mûsø nuomone, neteisëtus veiksmus bei atðaukti skubotai pasiraðytà ásakymà dël Vilniaus centro universitetinës ligoninës prijungimo. Vilniaus centro universitetinës ligoninës darbuotojø vardu ligoninës Gydytojø sàjunga ligoninës Gailestingøjø seserø sàjunga“ Prezidento patarëjos V. Vinickienës iniciatyva nuo 2003 m. rugpjûèio mënesio pradëta Respublikos Prezidentui teikti kasdienë informacija ëmë padëti Lietuvos svei- katos apsaugos sistemoje. Pavyzdþiui, 2003 m. rugpjûèio 27 d. patarëja V. Vinickienë raðo Prezidentui: „Dël Respublikos Prezidento susitikimo su sveikatos apsaugos ministru J. Oleku Susitikimo data: 2003 08 27 Susitikimo iniciatorius: Sveikatos apsaugos ministras J. Olekas. SAM ministro pasiûlytos temos: 1. Dël mokyklø medicinos punktø. 2. Dël naujo kompensuojamø vaistø kainyno. 1. Dël mokiniø sveikatos prieþiûros Sveikatos apsaugos ministras pateikë informacijà apie tai, kad: 1.1. Moksleiviams ugdymo ástaigose nutrauktas asmens sveikatos prieþiûros paslaugø teikimas. Vietoje medicinos punktuose teiktos neatidëliotinos medicininës pagalbos vai- kui susirgus ar traumos atveju planuojama ugdyti sveikà gyvensenà (visuomenës sveikatos prieþiûra). Neatidëliotinos asmens sveikatos prieþiûros paslaugø organizavimas priskirtas ugdymo specialistams – ðvietimo ástaigos darbuotojams, nors tai yra dalis valstybës vai- kams laiduojamø sveikatos prieþiûros paslaugø. 1.2. Mokymo ástaigose numatyta steigti visuomenës sveikatos punktus, kuriuose dirbs ne- aiðkios kvalifikacijos bendros praktikos slaugytojai. Galiojantys ástatymai nustato atskirà as- mens ir visuomenës sveikatos prieþiûrà. Visuomenës sveikatos prieþiûros specialistai yra nemokomi teikti asmens sveikatos prieþiûros paslaugø ir negali to daryti. Tai reiðkia, kad moks- leiviams apribojama teisë á kvalifikuotà asmens sveikatos prieþiûrà mokymo ástaigoje. Mokyk- lose nebus kam teikti neatidëliotinà med. pagalbà mokiniui susirgus ar patyrus traumà. 1.3. Ministras informavo, kad ðalyje yra 695 tûkstanèiai vaikø, kuriems turëtø bûti ásteigti 698 medicinos punktai (vidutiniðkai – vienas med. punktas 997 vaikams), taèiau 2003 m. pradþioje jø buvo 499 (vidutiniðkai – vienas med. punktas 1392 vaikams). 1.4. Ministras praneðë, jog panaikinta 317 mokyklø medicinos punktø, taèiau neinfor- mavo, kiek liko mokyklø medicinos punktø ir kiek juose dirba medicinos slaugytojø, ko- kios to pasekmës vaikams ir mokytojams. 1.5. Ministras nepraneðë, kiek lëðø ið Privalomojo sveikatos draudimo biudþeto fondo (toliau – PSDF) skyrë 2003 metø mokyklø medicinos punktø slaugytojø darbui finansuoti, nors informavo, kad 80% slaugytojø finansuojama iš PSDF (?). SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 245

1.6. Ministras informavo, jog parengtas LR Vyriausybës nutarimo projektas „Dël svei- katos prieþiûros mokyklose finansavimo“, taèiau projekto nepateikë, jo tikslø ir siûlomø priemoniø – nekomentavo. 1.7. 2003 05 19 Prezidento pasitarime analizuotos mokyklø medicinos punktø veiklos problemos, kuriø pagrindinis motyvas – grësmë vaikø sveikatos saugumui, uþdarius mo- kyklø medicinos punktus. Iðklausæs visuomenës atstovus, Prezidentas pasiûlë SAM ministrui nebloginti moks- leiviø asmens sveikatos prieþiûros, uþdarant medicinos punktus, bet prieðingai – plësti ir stiprinti jø veiklà. Neatsiþvelgiant á visuomenës nuomonæ, Prezidento siûlymus, Sveikatos apsaugos mi- nisterija tæsia mokyklø medicinos punktø naikinimà, maþindama juose dirbanèiø slaugyto- jø finansavimo ið PSDF apimtis. Ðie sprendimai neatitinka Europos socialinës chartijos nuostatø („mokyklose turi dirbti medicinos tarnybos ir sveikatà bûtina nuolat tikrinti per visà mokymosi eigà“) ir LR Vyriausybës 2001–2004 m. programos nuostatø („Ðvietimas ir mokslas“, II dalis, kurioje numatyta stiprinti vaikø ir moksleiviø sveikatos kontrolæ ir su- sirgimø profilaktikà, gràþinti á mokyklà medicinos punktus ir pan.). Iðtraukos ið 2003 05 19 Prezidento pasitarimo informacijos dël mokyklø medicinos punktø: Medicinos kabinetø steigëjai yra ðvietimo ástaigos. Medicinos kabinetuose dirba me- dicinos slaugytojai. 2002 metais Sveikatos apsaugos ministras nustatë naujà mokyklos medicinos punktø finansavimo tvarkà, pagal kurià mokiniø asmens sveikatos prieþiûros paslaugø finansavimas palaipsniui nutrauktas. Tëvai ir mokytojai pareikalavo, kad bûtø iðsaugoti medicinos punktai ir vaikø stomatologiniai kabinetai, nes be jø – nukentës vaikø sveikatos prieþiûra ir sveikatos sauga bei nebus pasirûpinta apie 30 procentø vaikø dantø prieþiûra. Minëta, jog panaikinus medicinos punktus Kauno ðvietimo ástaigose be asmens svei- katos prieþiûros mokyklose liktø per 56 tûkstanèius moksleiviø, Telðiuose – apie 7 tûkstan- èiai moksleiviø ir t.t. Konstatuota, kad mokyklø medicinos punktai arba visai nefinansuojami ið Privalomo sveikatos draudimo fondo arba finansuojami nepakankamai. Sveikatos apsaugos ministe- rija visai nenumatë finansavimo stomatologiniams kabinetams, nors vaikai iki 18 metø yra apdrausti valstybës laiduojamai sveikatos prieþiûrai. Sveikatos apsaugos ministras pakeitë medicinos punktø finansavimo paskirtá (vietoje asmens sveikatos prieþiûros paliko tik visuomenës sveikatos prieþiûrà) ir apimtá (apie de- ðimt kartø sumaþino medicinos punktø finansavimà, dël ko ástaigos pradëjo atleisti ið dar- bo medicinos slaugytojas, dirbusias mokyklø medicinos punktuose), teigdamas, kad „ðvietimo ástaigø med. punktai nuo 2003 01 01 papildomai finansuojami ið PSDF biudþeto lëðø, skirtø savivaldybiø sveikatos programoms finansuoti“. Pastebëjimas: per medicinos punktus vykdytas moksleiviø asmens sveikatos prieþiû- ros paslaugø finansavimas ið PSDF ne tik nëra papildytas, jis ðiai paskirèiai liko visai nenumatytas. 2. Dël 2003 m. kompensuojamøjø vaistø baziniø kainø kainyno Sveikatos apsaugos ministras J. Olekas, iðleidæs 2003-08-11 ásakymà Nr. 483 dël 2003 m. Kompensuojamøjø vaistø kainø kainyno: 246 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

2.1. Paþeidë LR sveikatos draudimo ástatymo 10 straipsná, kuriuo nustatyta, jog „Bazi- nei kompensuojamojo vaisto kainai apskaièiuoti imamos gamintojo kainos turi bûti ma- þesnës arba ne daugiau kaip 5 procentais didesnës uþ maþiausià atitinkamø vaistø gamintojo Europos Sàjungos ðalyse“. 2.2. Nustatë prielaidas padaryti stambaus masto materialinæ þalà PSDF biudþetui, nes derëjosi dël vaistø kainø, remdamasis ne ástatymo nustatytais reikalavimais, o 2002 metø kainomis, kurios buvo nepagrástai didelës. 3 priedo lentelë rodo, kad kainø maþinimo resursai liko nejudinti ir yra itin þenklûs. Dël to kreiptasi á SAM, Farmacijos departamentà ir Valstybinæ ligoniø kasà ir uþklausta informacijos apie tai, kokios išlaidos iš PSDF kompensuojamiesiems vaistams buvo skir- tos 2002 metais. Patikslinus gautà informacijà, galima bus nustatyti, kokios apimties nuostolius padarë vaistø kainyno derybininkai PSDF biudþetui (3–4 priedai). Ðiuo metu vertinti numanomi naujojo kompensuojamøjø vaistø kainyno kainø keitimo rezultatai: 2.1. Padidëjo priemoka ligoniams 1112 vaistø, sumaþëjo 249 vaistams [...]. 2.2. Susiaurëjo kompensuojamøjø vaistø asortimentas (apie 340 vaistø pavadinimø). 2.3. Kainyne yra ir vaistø, kuriø maþmeninës kainos ir priemokos pacientams sumaþë- jo, bet jø kur kas maþiau. Tai matyti perþiûrëjus skelbiamus tinklapyje duomenis. 2.4. Maþmeninës kainos kito maþai vaistø daliai. 2.5. Bazinës kainos sumaþintos didesnei daliai vaistø, taèiau tai ávyko dël naujos skai- èiavimo metodikos ir kai kuriø generiniø vaistø átraukimo á sàraðà. 2.6. Kadangi priemokos padidëjo didesnei daliai vaistø, todël eiliniai pacientai, kurie neþino kainø skaièiavimo tvarkos, vertins tai kaip vaistø kainø këlimà arba vaistiniø suk- èiavimà. 2.7. SAM pareigûnai, pateikdami oficialià informacijà, klaidina visuomenæ, nes, kaip matyti ið pateiktø duomenø, uþ daugelá vaistø ligoniams teks primokëti daugiau, nes maþëja bazinës, o ne maþmeninës kainos. Tai neiðvengiamai sukels visuomenës nepasi- tenkinimà. 2.8. Þinotina, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. nebebus taikomos PVM lengvatos vaistams ir dël to vaistai dar kartà neiðvengiamai pabrangs. Tai taip pat turës neigiamos átakos vi- suomenës nuotaikoms ir partijø bei politikø vertinimui. Farmacijos sektoriuje susikaupë eilë kitø aktualiø problemø, tarp kuriø — prielaidos vaistø kontrabandai plësti ir kaimo vaistininkø veiklos problemos, kurias artimiausiu laiku reikëtø aptarti Respublikos Prezidento programiniame susitikime. PRIDEDAMA: 1. SAM ministro reakcija á Respublikos Prezidento siûlymus po pasitarimø; 2. SAM pareigûnø vengimas spræsti pacientø sveikatos prieþiûros klausimus, kurie sprendþiami tik SAM lygmenyje; 3. Dalis 2003 m. kompensuojamøjø vaistø baziniø kainø kainyno su nepanaudotais resursais kainø maþinimui; 4. Raðtas SAM ir jai pavaldþioms institucijoms dël informacijos apie 2002 metø iðlai- das kompensuojamiesiems vaistams. Informacijà parengë V. Vinickienë.“ SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 247

Vyriausybës atsakymas Á Prezidentûros raðtà Vyriausybës vadovas A. M. Brazauskas atsakë 2003 m. rugsë- jo 30 d. (raðto Nr. 27-6): „Atsakydamas á Jûsø 2003 m. liepos 25 d. raðtà Nr. 2D-5603, informuoju, kad Sveika- tos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligoniø kasa prie Sveikatos apsaugos ministe- rijos, siekdamos átvirtinti sveikatos santykiø teisumo ir tolygaus gyventojø sveikatos paslaugø finansavimo principus, tobulina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto lëðø pa- skirstymo tvarkà. Turime pripaþinti, kad lëðos teritorinëms ligoniø kasoms stacionariniø ir ambulatori- niø paslaugø apmokëjimui 1997–2001 metais buvo skirstomos istoriniu principu, atsiþvel- giant á gyventojø teisæ pasirinkti sveikatos prieþiûros paslaugos teikëjà, o ne pagal paslaugos sudëtingumà, indikacijas tai paslaugai bei skirtingø regionø skirtingus poreikius. Toks fi- nansø paskirstymo modelis neskatino sveikatos prieþiûros ástaigø dirbti efektyviai, teikti kokybiðkas paslaugas. Siekiant uþtikrinti teisingumà sveikatos sektoriuje bei efektyviau naudoti asmens sveikatos prieþiûrai skiriamas lëðas, svarbu paskirstyti finansus, atsiþvel- giant á skirtingø gyventojø grupiø bei skirtingø regionø poreikius. Ðiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto lëðos pirminei asmens svei- katos prieþiûrai, slaugai ir palaikomajam gydymui bei greitajai medicinos pagalbai skirs- tomos pagal patvirtintas formules, atsiþvelgiant á gyventojø skaièiø, amþiø bei gyvenamàjà vietà (miestas, kaimas). Kalbant apie stacionarines paslaugas, buvo iðanalizuota 2001 metø faktiðkai suteiktø sta- cionariniø paslaugø struktûra pagal paslaugas gavusiø gyventojø amþiø (suskirstyta á 13 am- þiaus grupiø) bei lytá. Ávertinus gyventojø amþiaus struktûrà, lytá ir iðlaidas, tenkanèias atitinkamoms grupëms, apskaièiuotas teritorinës veiklos zonos gyventojams suteiktoms stacio- narinëms paslaugoms apmokëti skiriamas biudþetas: faktiðkai tenkanèiø veiklos zonos gyven- tojams stacionariniø paslaugø suma (balais) buvo indeksuojama planuojamo biudþeto ir 2001 m. faktiðkai suteiktø paslaugø apimèiø (balais) santykiu. Atsiþvelgus á tarptautiniø ekspertø siûly- mus, iðanalizavus finansavimo modelio taikymo poveiká teritoriniø ligoniø kasø biudþetams ir siekiant suðvelninti lëðø perskirstymo poveiká, siûlyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto resursø stacionarinëms paslaugoms apmokëti paskirstymas pagal minëtà mode- lá bûtø ágyvendintas nuo 2003 m. iki 2006 m., kasmet 1/3 sumaþinant skirtumà, susidariusá tarp faktinio finansavimo ir sumos, paskirstytos pagal formulæ. Tokiu bûdu pradëtas ágyvendinti Privalomojo sveikatos fondo biudþeto paskirstymas pagal vieningus kriterijus visoje šalyje. Taèiau vien kurdami naujus finansavimo modelius sveikatos apsaugos sistemos nepa- tobulinsime. Turiu pasakyti, kad esanti sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjø sistema yra neefektyvi, nesudaro sàlygø konkurencijai, neskatina medicinos darbuotojø siekti aukðtos paslaugø kokybës. Taip pat pagrindiniai ligoniniø veiklos rodikliai, tokie kaip vidutinë gulëjimo trukmë, hospitalizacijø skaièius, lovos funkcionavimas gerokai atsilieka ne tik nuo Europos Sàjungos rodikliø, bet ir nuo paþangiausiø Centrinës ir Rytø Europos ðaliø. Todël Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo strategijos parengimo bûtinumà sàly- gojo neefektyvus turimø finansiniø, materialiniø ir þmogiðkøjø iðtekliø naudojimas apskri- èiø sveikatos prieþiûros sistemose. Turiu pripaþinti, kad bendroje sveikatos prieþiûros paslaugø apimtyje santykinai dide- læ dalá uþima stacionarinës asmens sveikatos prieþiûros paslaugos ir paslaugø pasiskirsty- 248 LIETUVIØ TAUTA mas pagal ástaigas ir profilius neuþtikrina gero paslaugø prieinamumo ir gyventojø porei- kiø patenkinimo. Kaimo vietovëse per maþos kai kuriø asmens sveikatos prieþiûros vieðø- jø ástaigø aptarnaujamø gyventojø ir teikiamø paslaugø apimtys nesudaro galimybiø gydytojams kelti kvalifikacijà ir gerinti paslaugø kokybæ. Silpnai iðvystyta pirminës svei- katos prieþiûros infrastruktûra neleidþia daugiau dëmesio skirti ambulatorinei asmens svei- katos prieþiûrai ir ligø prevencijai, o nepakankamai iðvystyta vyresnio amþiaus þmoniø asmens sveikatos prieþiûra brangina visà sveikatos apsaugos sistemà ir apsunkina ðios kategorijos gyventojams gauti juos tenkinanèias paslaugas. Vyriausybë numatë tris pagrindines kryptis, pagal kurias bus ágyvendinama sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo strategija. Tai bûtø ambulatoriniø paslaugø plëtra, sta- cionariø paslaugø optimizavimas bei alternatyviø veiklos formø plëtra ir medicininës slau- gos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo plëtra ypaè kreipiant dëmesá á vyresnio amþiaus þmoniø sveikatos prieþiûrà. Strategijoje nurodyta, kokiais kriterijais vadovautis rengiant pirminës sveikatos prieþiûros programas, kokiø rezultatø siekti pagal pagrindinius paslau- gø profilius reorganizuojant ligonines, kaip ávertinti, kiek suteikta stacionariø paslaugø savo savivaldybës bei kitø savivaldybiø gyventojams, ir kita. Strategijoje nurodyti tik bendrieji restruktûrizavimo principai, kriterijai ir siektini re- zultatai. Rengdami konkreèius restruktûrizavimo planus apskrièiø virðininkai ir savivaldy- biø tarybos turës atsiþvelgti á savo regiono specifikà, gyventojø sergamumo rodiklius, pacientø srautø, gyventojø amþiaus struktûrà, transporto tinklo iðvystymà, ligoninës vaid- mená sprendþiant gyventojø socialines problemas ir kitus veiksnius. Manau, kad atliktas didþiulis parengiamasis darbas, o konkreèios strategijos ágyvendi- nimo priemonës, institucijos, atsakingos uþ priemoniø vykdymà, ágyvendinimo terminai bei sveikatos prieþiûros ástaigø tinklo restruktûrizavimo socialinis ir ekonominis efektas bus pateikti Valstybinëje sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo programoje, kurià Vyriausybë numaèiusi patvirtinti dar ðiais metais. Manau, kad visø valdþios institucijø, medicinos personalo ir paèiø pacientø pastango- mis uþtikrinsime, kad Lietuvos gyventojas bûtø gydomas kokybiðkai, medikai teiktø pro- fesionalias paslaugas, o gydymo ástaigos dirbtø efektyviai. Taip pat praneðu, kad analitinius duomenis apie sveikatos prieþiûros paslaugø apimèiø bei finansavimo pokyèius Lietuvos Respublikos Prezidento patarëjai V. Vinickienei pa- teiks Sveikatos apsaugos ministerija.

Pagarbiai, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas.“ „Niekas neuþmirðta, niekas nepamirðta ...“ Bet kai grupë seimûnø vieðai ëmësi organizuoti Prezidentui apkaltà, matyt, nutarë atsigriebti ir Sveikatos apsaugos ministerija. 2003 m. lapkrièio 13 d. ministerijos valsty- bës sekretorius Vidmantas Þilinskas paraðë Lietuvos Respublikos Ministrui Pirminin- kui A. M. Brazauskui raðtà (Nr. 10-(1.19-1)-4909) „Dël Prezidento patarëjø p. V. Vinickienës ir G. Ðurkaus elgesio“. Jame rašyta: „I epizodas: Prezidento patarëja V. Vinickienë 2003 04 29 pakvietë á Prezidentûrà pokalbio gydytojus: Vadovø sàjungos prezidentà S. Gentvilá ir Joniðkio ligoninës direkto- riø E. Baltaká. Pokalbio metu patarëja absoliuèiai neigiamai vertino ministro J. Oleko, SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 249 viceministro G. Èerniausko veiklà, remdamasi neaiðkiais motyvais, uþsiminë apie Vyriau- sybës kanclerio A. Z. Kaminsko neigiamà átakà sveikatos apsaugos sistemos restruktûriza- cijai. Po kaltinimø tirados patarëja pakvietë minëtus vadovus prisidëti prie SAM kaltinimo kampanijos. E. Baltakis ir S. Gentvilis atsisakë pritarti patarëjos pasiûlymui ir informavo apie po- kalbá ministrà J. Olekà. II epizodas: 2003 10 06 Sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr. V 585 sudaryta darbo grupë Ankstyvo vaikø (moksleiviø) psichikà veikianèiø medþiagø vartojimo nusta- tymo tvarkos pakeitimo projektui parengti. Siekiant plaèiau ir iðsamiau apsvarstyti proble- mà, á posëdá pakviesti Moksleiviø parlamento, Generalinës prokuratûros, Ðvietimo ir mokslo ministerijos atstovai bei LR Prezidento patarëjas G. Ðurkus. Jau pirmo posëdþio metu 2003 10 06 p. G. Ðurkus laikësi kategoriðkos pozicijos dël priverstinio moksleiviø testavi- mo. Dalis darbo grupës nariø sutiko su tokia pozicija, taèiau SAM Asmens sveikatos prie- þiûros skyriaus vyriausioji specialistë G. Paulauskienë laikësi nuomonës, kad testavimà galima atlikti tiktai informavus teisëtus vaiko atstovus (tëvus). P.G. Ðurkui siûlymas akivaizdþiai nepatiko ir 2003 04 21 jis, paskambinæs telefonu, pakvietë p. G. Paulauskienæ pokalbio á Prezidentûrà. G. Paulauskienë apie kvietimà infor- mavo skyriaus vedëjà, pastarasis informavo kuruojantá ðá skyriø sekretoriø S. Janoná. Apie kvietimà atvykti á Prezidentûrà buvo informuotas ir ministras J. Olekas, kuris pavedë G. Pau- lauskienei vykdyti tiesiogines pareigas ir á Prezidentûrà nevykti. Ministerijos valstybës sekretorius Vidmantas Þilinskas.“

Seimo Laikinoji komisija tà faktà, kad Prezidentûra savo iniciatyva bandë dalyvau- ti sprendþiant sveikatos apsaugos problemas, nutarë panaudoti kaip argumentà, esà Prezidentas kiðasi á kitø valstybiniø institucijø darbà, tuo „virðydamas savo kompeten- cijà“. 2003 m. lapkrièio 18 d. Vyriausybës kancleris A. Z. Kaminskas Lietuvos Respub- likos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui pirmininkui A. Sakalui nusiuntë toká raðtà (Nr. 40-8297): „Ministro Pirmininko pavedimu atsakome á Jûsø paklausimà apie Respublikos Prezi- dento patarëjø nurodymus ir pavedimus Vyriausybës institucijoms. Siunèiame Jums Sveikatos apsaugos ministerijos paþymà apie Respublikos Prezidento patarëjø V. Vinickienës ir G. Ðurkaus nurodymus ðios ministerijos sistemos darbuotojams. Patarëjo A. Medalinsko konfliktai su Uþsienio reikalø ministerija Jûsø komisijai yra þinomi. LR Prezidento R. Pakso kadencijos metu buvo ir daugiau tokiø „nurodymø“ bei vado- vavimo faktø, taèiau kai kuriø institucijø vadovai nenori bûti pavieðinti, todël tikslios in- formacijos apie tai pateikti negalime. Priedas: 1 lapas. A. Z. Kaminskas.“ Prezidento patarëja V. Vinickienë 2003 m. gruodþio 11 d. nusiuntë Komisijos pirmi- ninkui A. Sakalui raðtà (Nr. 20-8545) „Dël neteisëtø pavedimø ávairioms valstybës ins- titucijoms“, kuriame raðë: „Pastaruoju laiku vieðai skelbiamas teiginys „...V. Vinickienë duodavo neteisëtus pavedimus ávairioms valstybës institucijoms...“, kuris, mano þiniomis, neatitinka tikrovës, priskiria man nebûtus dalykus, þeminanèius mano, kaip politinio pasi- 250 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS tikëjimo valstybës tarnautojo, orumà ir garbæ bei per mano asmená inkriminuoja LR Pre- zidento institucijai grësmingus kaltinimus be faktinio tam pagrindo. Kadangi ðis teiginys visø pirma atsirado LR Seimo laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui iðvadose, o ðiai komisijai vadovavote Jûs, praðau rasti galimybæ pateikti man komisijos veiklos dokumentø, kuriais parëmëte minëtà komisijos teiginá, patvirtintus nuoraðus, o bûtent: 1. Kokius, kam ir kada (konkreèiai) neteisëtus pavedimus að, eidama Respublikos Prezidento patarëjos pareigas, esu davusi? 2. Kas, kada, kokiu bûdu ir pagrindu nustatë Jûsø paþymoje minimø pavedimø netei- sëtumo faktà? 3. Kokios ir kada (konkreèiai) valstybës institucijos yra gavusios mano, kaip Respub- likos Prezidento patarëjos, neteisëtus pavedimus?

Pagarbiai – Prezidento patarëja Vitalë Vinickienë.“

Informuodami Seimo komisijà apie tariamà „kiðimàsi“ á kitø institucijø veiklà, kai kurie nelabai paisë ir faktø. Tai lyg atspindëtø ir patarëjos V. Vinickienës 2003 m. gruo- dþio 11 d. raðtas (Nr. 2D-8546) Lietuvos gydytojø vadovø sàjungos prezidentui Stasiui Gentviliui – „Dël susitikimo su gydytojø vadovø sàjungos tarybos nariais“: „Pastaruoju metu Respublikos Prezidentas ir jo patarëjai vieðai kaltinami dël ryðiø, neva kelianèiø grësmæ nacionaliniam saugumui. Kai kuriuose praneðimuose minima mano pavardë. Pa- vyzdþiui, viename raðte teigiama, kad „Respublikos Prezidento patarëjai ...V. Vinickienë duodavo neteisëtus pavedimus ávairioms valstybës institucijoms“, kitame raðte tvirtinama, neva „Prezidento patarëja V. Vinickienë 2003 04 29 pakvietë á Prezidentûrà pokalbio gy- dytojus: Vadovø sàjungos prezidentà S. Gentvilá ir Joniðkio ligoninës direktoriø E. Balta- ká..., ...pakvietë minëtus vadovus prisidëti prie SAM kaltinimo kampanijos..., E. Baltakis ir S. Gentvilis atsisakë pritarti patarëjos pasiûlymui ir informavo apie pokalbá ministrà J. Olekà“ (pastaba – citatos klaidos netaisytos). Gerbiamas Lietuvos gydytojø vadovø sàjungos prezidente, tokios sudëties ir turinio susitikimo, kuris bûtø ávykæs mano iniciatyva LR Prezidentûroje, að neþinau. Taèiau praðy- èiau raðtu patvirtinti (ar paneigti) informacija. apie 2003 04 29 16 val. ávykusá vienintelá Gydytojø vadovø sàjungos tarybos inicijuotà tarybos nariø S. Gentvilio, G. Rimdeikos, V. Þvirblienës, E. Baltakio, P. Simavièiaus susitikimà su manimi LR Prezidentûroje, kurio metu, kiek pamenu, pasikeitëme nuomonëmis apie ástaigø veiklos problemas – restruktûri- zacijà, veiklos finansavimà ir pan. Bûèiau dëkinga, jei pasidalintumëte savo áspûdþiais apie minëtà susitikimà. Pagarbiai – Prezidento patarëja Vitalë Vinickienë.“ Apkaltai – nebûtina nusikalsti... „Prezidento apkaltos“ spektaklio reþisieriams rûpëjo tik stebinti Lietuvà tariamai vis aptiktais naujais Prezidento ar jo patarëjø ákalèiais, kad, nepasitvirtinus vieniems, bûtø kalbama apie „aptiktus“ naujus ir kad susidarytø nuomonë, kaip svarbu, kad greièiau atsi- statydintø Prezidentas. „Demokratijos gynëjai“ – „antipaksininkai“ nuolat kartojo, kad SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 251 jei prokurorai ir nepatvirtino „nusikaltimø“, tai visai nesvarbu, juk rengiama Prezi- dentui apkalta – ne baudþiamasis procesas, o politinis aktas, tarsi bûtø kalbama ne apie Tautos iðrinktàjá Prezidentà, o vienos valdanèiosios partijos eiliná nará, nepaklûs- tantá tos partijos lyderiø reikalavimams. Tiesa, nemaþai „antipaksininkai“ tikëjosi ir ið gandø, kad tarsi Prezidentas ar jo patarëjai, turëdami egoistiniø tikslø, „siekë daryti ne- leistinà átakà privatizavimui “ Imta kelti kaltinimus Prezidentui, UAB „Restako“ va- dovui A. Drakðui, kad pastarasis praðæs pagalbos ásigyti AB „Ðiauliø plento“ akcijø ir t.t. Taèiau prokuratûra, nagrinëdama tuos „antipaksininkø“ kaltinimus, irgi negalëjo ras- ti jokiø Prezidento nusikaltimo pëdsakø. Taip atsitiko ir dël Prezidentûrai mestø kaltini- mø dël tariamos jos „átakos“, konkurse parenkant rangovà Lavariðkiø pasienio kontrolës punkto statybai. Mëginta sukurti kaltinimus Prezidentûrai ir dël tariamai neteisëto domëjimosi kai kuriais asmenimis. Seimo Specialiøjø tyrimø komisija 2003 m. gruodþio 15 d. parei- kalavo ið Lietuvos Respublikos specialiøjø tyrimø tarnybos direktoriaus Valentino Ju- noko informuoti, kokiais þmonëmis domëjosi Prezidentûra. Á tai V. Junokas kità dienà raðtu (Nr. 2.5-01-3870) atsakë: „Informuojame, kad nuo 2003 01 26 iki 2003 12 15 Lie- tuvos Respublikos specialiøjø tyrimø tarnyba ið Prezidentûros gavo paklausimus dël 72 asmenø, siekianèiø eiti Respublikos Prezidento skiriamø teisëjø, referentø, Vertybiniø popieriø komisijos bei tarybø ir komisijø prie Respublikos Prezidento nariø ir kitas pa- reigas valstybës institucijose (raðtø kopijos pridedamos). Paklausimai buvo pateikti va- dovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos ástatymo 9 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. rugsëjo 19 nutarimu Nr. 1484 „Dël informacijos apie asmená, siekiantá eiti arba einantá pareigas valstybës ar savivaldybës ástaigoje, pateikimo tvarkos patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos specialiøjø tyrimø tarnyba pagal Lietuvos Respublikos korupci- jos prevencijos ástatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. rugsëjo 19 nutarimu Nr. 1484 patvirtintos Informacijos apie asmená, siekiantá eiti arba einantá pareigas valstybës ar savivaldybës ástaigoje, pateikimo tvarkos 4, 5 punktais ir kitomis teisës aktø nuostatomis, bei atsiþvelgdama á paminëtus paklausimus, pateikë infor- macijà (raðtø kopijos pridedamos). PRIDEDAMA. 90 lapø.

Pagarbiai, Direktorius Valentinas Junokas.“

Gruodþio 22 d. LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priëmë spren- dimà Nr. 11 „Dël Specialiøjø tyrimø tarnybos informacijos apie asmenis pateikimo Res- publikos Prezidento patarëjams“. Ið tikrøjø Prezidentûra domëjosi kai kuriais asmenimis, ieðkodama tinkamø kan- didatø darbui Prezidentûroje. Bet Specialioji komisija, norëdama apkaltinti Prezi- dentûrà, pati paþeidë asmens duomenø apsaugos ástatymus – 2004 m. pradþioje iðsiuntinëjo raðtus su Komisijos pirmininko pavaduotojo J. Sabatausko paraðais vos ne á visas ástaigas, kuriose dirbo asmenys, apie kuriuos mëgino suþinoti Prezidentûra; Komisija reikalavo skubiai atsiøsti visus duomenis apie tø þmoniø darbà, pareigas, biografijà ir pan. 252 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 253

Seimo tyrimo komisijos nuolat keliamos vis naujos tyrimø uþduotys, nesant rimto pa- grindo, pykino prokurorus. Apie tai „Vakaro þinios“ 2003 m. gruodþio 27 d. numeryje (Nr. 307) raðoma: „Generalinis prokuroras eina ið proto. Prezidentûros skandalas bai- gia iðmuðti ið vëþiø Generalinæ prokuratûrà, kuri uþverèiama praðymais pradëti vis naujus tyrimus “ Ir toliau:

„Áspëju – baikit!“ Generaliniam prokurorui Antanui Klimavièiui skandalas tiek ágriso, jog jis seimûnus net ið tribûnos áspëjo, kad nepainiotø prokurorø á politikà, o patys daugiau galvotø, kà ðneka. „Per ðituos mënesius mes tiek prisiklausëm, tiek prisiskaitëme ið oponuojanèiø pusiø, jog reikëtø atidaryti antrà prokuratûrà vien ðitam skandalui tirti“, – sakë A. Klimavièius. Jo teigimu, „abi pusës“ visokiais pareiðkimais bando ávelti prokuratûrà á politikà. „Abiem pusëms nepatinka, kad mes laikomës ástatymø, ir mes atsiduriame tarp girnø“, – kalbëjo A. Klimavièius. A. Klimavièiø papiktino daugelio politikø tarsi tyèia kartojami epitetai „iðdavystë, melas, ðmeiþtas“. „Jeigu kils suirutë, tada jûs atsigræðite á generaliná prokurorà ir sakysite, kodël jis nedaro tvarkos. Todël að áspëju – baikit!“ – sakë jis. SEPTYNI TYRIMAI Generalinë prokuratûra ir kitos teisësaugos institucijos ðiuo metu atlieka net 7 ikiteis- minius tyrimus, kuriø aplinkybës susijusios su Prezidentûros skandalu. Pirmasis tyrimas, kurá atlieka VSD – slaptojo naudojimo paþymos iðspausdinimas spau- doje, – pradëtas lapkrièio 1 d. Dël jo norima apklausti net Prezidentà. Toliau seka garsioji galimø verslininko Jurijaus Borisovo grasinimø Prezidentui R. Pa- ksui byla. Treèias tyrimas – dël valstybës paslaptá sudaranèiø þiniø galimo paskleidimo, kai verslininkei Renatai Smailytei neva tapo þinomas paþymø apie potencialius privatizuo- jamø alkoholio ámoniø pirkëjus turinys. Pareigûnai aiðkinasi, ar R. Smailytë tikrai þinojo ðiø paþymø turiná, ar þinojo tik tai, kad tokios paþymos yra. Ketvirtasis tyrimas – dël bendrovës „Avia Baltika“ darbuotojø organizaciniø veiksmø ir ketinimo uþsiimti karinës bei dvigubos paskirties sraigtasparniø detaliø tiekimu Sudano gynybos ministerijai ið Rusijos. Taip pat tiriama, ar valstybës tarnautojai – Prezidentûros, teisësaugos pareigûnai, – nedarë spaudimo, galimai neteisëtai kiðdamiesi sprendþiant tur- tinius UAB „Þemaitijos keliai“ akcijø valdymo ginèus ir atliekant UAB „Ðiauliø plentas“ veiklos patikrinimus. Ðeðtasis tyrimas – dël Valstybës sienos apsaugos tarnybos Lazdijø ir Pagëgiø rinktiniø vadø galimo piktnaudþiavimo be eilës praleidþiant per sienà netikrintas transporto priemo- nes. Septintasis tyrimas pradëtas pagal Seimo laikinosios komisijos pateiktà medþiagà dël buvusio Prezidento patarëjo Remigijaus Aèo galimo kiðimosi á Kelmës rajono policijos pareigûnø veiklà. KVAILI SKUNDAI Be to, nuo skandalo pradþios Generalinei prokuratûrai jau adresuota per dvi deðimtis ávairiø skundø ir jø daugëja kiekvienà dienà. „Manau, tokiø skundø srautas dar nesibaigë. Jauèiu, kad gráþæs po Kalëdø rasiu ant savo stalo dar koká deðimtá“, – mano A. Klimavi- 254 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

èius. Á prokuratûrà dël paksininkø ðmeiþto jau kreipësi Seimo pirmininkas Artûras Pau- lauskas bei Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkë Nijolë Steiblienë. Generalinis pro- kuroras neslepia, kad ðiø skundø sraute yra visiðkai kvailø, net juokingø. „Kokia èia provokacija, jei Seimo frakcijø paðto dëþutëse atsirado tualetinio popieriaus? Kokie èia gali bûti tikrinimai? Jei provokacija politinë, tegul jà politinëmis priemonëmis ir spren- dþia“, – teigë A. Klimavièius. Parûpo hipnozës metodai Generalinë prokuratûra kol kas neatsakë ir á Tëvynës sàjungos frakcijos nario Vytauto Landsbergio kreipimàsi, kad bûtø pavieðinta informacija, kokie hipnozës metodai taikyti Prezidentui ir ar seansai tæsiami. Anot V. Landsbergio, „viename ið slapta darytø áraðø R. Paksà konsultavusios Rusijos firmos „Almach“ darbuotoja Ana Zatonskaja kalba apie prezidentui taikytus hipnozës ir átaigos seansus, kurie galëjo paveikti prezidento psichikà “ Taèiau, kaip minëta, Seimo „prokuratûrai“ ir nereikëjo nei Generalinës, nei jokios kitos nuosprendþio dël mestø kaltinimø Prezidentui ir kai kuriems jo patarëjams pagrás- tumo. Jie lyg kokie garveþiai be stabdþiø judëjo tik priekin nutiestais bëgiais pagal nu- rodytà grafikà. Ir, kaip jame buvo numatyta, 2003 m. gruodþio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë nutarimà: „Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grës- miø Lietuvos nacionaliniam saugumui iðvadai (pridedama) ir pripaþinti, kad komisija darbà baigë“. Laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui iðvados – kaltinimai, kaip raðyta, buvo suformuluoti ið 6 punktø. Iðvadose, kai kuriø specialistø nuomone, trûko logikos, rimtumo, pagrástumo, bet vis dëlto joms pritarë Seimas (nes dël jø nebuvo numatyta diskutuoti). Pirmame punkte, nors teisësauga ir neárodë, kad kompanija „Almach“ susijusi su Ru- sijos specialiosiomis tarnybomis ar kokiomis nusikalstamomis struktûromis, komisija, va- dovaudamasi tik „átarimu“, antroje to sakinio dalyje jau teigia, lyg ta „Almach“ ið tikrøjø darë poveiká Prezidentui ir patarëjams, nors niekas neárodë, jog J. Borisovas prekiavo su „terorizmà“ remianèiomis ðalimis; nebuvo në vieno rimto dokumento ar árodymo, kad dël Prezidentûros kiðimosi „á kitø valstybës institucijø veiklà “ bûtø buvusi sukelta sumaiðtis valstybës valdyme ir t.t. Bet daugelis kritiðkesnio proto þmoniø, tada perskaitæ tokios Ko- misijos iðvadas, tik numodavo rankà, sakydami: „kai nori muðti, ir lazdà suranda...“ Beje, dar dienà prieð Seimo posëdá 2003 m. gruodþio 1 d. DELFI internetiniame puslapyje buvo iðspausdintas straipsnis

„Seimo pirmininkas ragina prezidentà atsistatydinti“; jame skaitome: „Prezidentûros skandalà tirianèiai parlamentinei komisijai pateikus iðvadà, jog prezidentas Rolandas Paksas „buvo ir yra paþeidþiamas“ ir tai kelia pavojø ðalies saugumui, Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas netiesiogiai paragino prezidentà nelaukti apkaltos proceso Seime ir atsistatydinti. „Að, gerbdamas prezidento institucijà, tikrai neduoèiau pagrindo, kad mano likimà spræstø apkaltos procesu. Ðiandien iðvados yra labai aiðkios, grieþtos, nepalankios prezi- dentui ir, noriu pasakyti, objektyvios“, – pirmadienio pavakaræ sakë Seimo pirmininkas A. Paulauskas, þurnalistø paklaustas, ar prezidentas turëtø atsistatydinti [ ]. SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 255

A. Paulauskas pareiðkë esàs pasirengæs paremti apkaltos iniciatyvà. „Jeigu bûtø daro- mos kokios iniciatyvos, að jas paremèiau“, – sakë jis. Apkaltai inicijuoti reikia ne maþiau kaip 36 parlamentarø paraðø. Antradiená prieð Seimo posëdá, kuriame bus pateiktos komisijos iðvados, A. Paulauskas kvieèia frakcijø atstovø pasitarimà. A. Paulausko vadovaujamos valdanèiosios Naujosios sàjungos (NS, socialliberalø) frakcija, taip pat opoziciniø Tëvynës sàjungos – konservatoriø bei Liberalø ir centro frak- cijos jau nusprendë pritarti apkaltos procesui. NS frakcijos seniûnas Alvydas Ramanauskas þurnalistams teigë, jog frakcija nesvars- të apkaltos prezidentui klausimo, bet pats teigë asmeniðkai paremsiàs tokià iniciatyvà. Didþiausios Seimo opozicinës Liberalø ir centro frakcijos seniûnas Eligijus Masiulis BNS frakcijos vardu sakë, jog „komisijos iðvados turëtø tapti pagrindu apkaltai“. Anot seniûno, frakcija „vieningai pritarë komisijos iðvadoms“. Premjero Algirdo Brazausko vadovaujama valdanèioji Lietuvos socialdemokratø par- tija (LSDP) savo pozicijà ketina pareikðti po pirmadiená vyksianèio bendro partijos prezi- diumo ir frakcijos Seime posëdþio. Nuo didþiausià parlamentinæ frakcijà turinèiø socialdemokratø priklauso, ar preziden- tas bus atstatydintas. Tam reikia ne maþiau kaip 85 balsø. Socialdemokratinës koalicijos frakcija turi 53 narius. Iš viso Seime yra 141 narys, keturios vietos yra laisvos.“ Beje, lygiagreèiai su minëtais Generalinës prokuratûros atliekamais tyrimais, ieðkant Prezidento ir jo patarëjø nusikaltimø, nuo 2003 m. lapkrièio 6 d. Respubli- kos Konstitucinis Teismas nagrinëjo LR Seimo praðymà „Ar Respublikos Preziden- to dekreto „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalis neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos piliety- bës ástatymui“. Bet Seimas, nelaukdamas Konstitucinio Teismo sprendimo, 2004 m. gruodþio 23 d. priëmë nutarimà: „Sudaryti Specialiàjà tyrimo komisijà (toliau – Komisija) Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti ið 12 asmenø, ið jø – 6 teisininkai: Linas Belevièius, Kæstutis Bieliauskas, Vaclovas Karbauskas, Alfonsas Macaitis, Jonas Martinaitis, Vaidas Pajëda, Irma Raudakevièie- në, Jurgis Razma, Julius Sabatauskas, Gintaras Steponavièius, Raimondas Ðukys, Pran- ciðkus Þalkauskas. Komisijos pirmininku buvo paskirtas Pranciðkus Þalkauskas, pavaduotoju – Julius Sabatauskas. Seimas ápareigojo tyrimus baigti ir iðvadas parengti iki 2004 m. vasario 19 d. Ádomu, kad ðiame Seimo nutarime dël Specialiosios tyrimo komisijos jau buvo, kaip anksèiau cituota, nurodyta parengti „siûlymà pradëti apkaltos procesà“. Þodþiu, tuo nuta- rimu Seimas atsiribojo nuo Komisijos iðvadø svarstymø. Tik po to, jei Seimas pritartø iðvadoms, bûtø galima svarstyti ir siûlymà apkaltai. Bet „stachanovietiðkajam“ Seimui to- kie niekai nerûpëjo. 256 LIETUVIØ TAUTA

Ir Konstitucinis Teismas nesnaudë Jis 2003 m. gruodþio 30 d. priëmë nutarimà „Dël Lietuvos Respublikos prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos pilietybës suteikimo iðimties tvar- ka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarka su- teikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 16 straipsnio daliai“, kurio iðvada suformuluota taip: „Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. geguþës 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 82 straipsnio 1 dalies nuostatai „iðrinktas Respublikos Prezidentas [ ] prisiekia [ ] bûti visiems lygiai teisingas“, 84 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinës valstybës principui, Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 daliai. Ðis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundþiamas.“ Nutarimà pasiraðë Konstitucinio Teismo teisëjai: Arminas Abramavièius, Egidijus Ja- raðiûnas, Egidijus Kûris, Kæstutis Lapinskas, Zenonas Namavièius, Augustinas Norman- tas, Jonas Prapiestis, Vytautas Sinkevièius, Stasys Staèiokas. Pagal KT „iðimties tvarka“ pilietybës suteikimas galimas, bet Prezidentas yra padaræs kaltæ, kad, suteikdamas J. Borisovui pilietybæ, „vadovavosi ne Tautos ir Lietuvos valsty- bës interesais, bet asmeniniais interesais“. Ir paaiðkina, kad Prezidentas R. Paksas suteikæs J. Borisovui pilietybæ uþ tai, „kad J. Borisovas finansiðkai bei kitaip itin svariai parëmë R. Paksà jam dalyvaujant 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose“ ir kad „Respublikos Prezidento R. Pakso sprendimà suteikti J. Borisovui iðimties tvarka Lietu- vos Respublikos pilietybæ lëmë ne kokie nors J. Borisovo nuopelnai Lietuvos valstybei, bet bûtent itin svari finansinë ir kitokia parama, jo suteikta R. Paksui 2002 m. Respublikos Prezidento rinkimuose. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimas iðimties tvarka J. Borisovui buvo ne kas kita, kaip Respublikos Prezidento R. Pakso atsilyginimas J. Bori- sovui uþ minëtà paramà “1 Abejonës dël KT teisingumo Sutikti su tokiu KT aiðkinimu sunku bent kiek susipaþinusiam ir su ðioje knygoje spausdintais dokumentais. Ið jø, kaip raðyta, matyti, kad Prezidentas bûtø paþeidæs Kon- stitucijà, jeigu tà pilietybæ bûtø atsisakæs suteikti, nes tik tuomet jis bûtø buvæs ne „lygiai visiems teisingas“, bent jau turint galvoje asmenis, kuriems Prezidentai A. Brazauskas ir V. Adamkus prieð tai buvo suteikæ pilietybes „iðimties tvarka“ – J. Borisovas Lietuvai yra nuveikæs deðimtá kartø daugiau. Neárodyta, kad Prezidentas vadovavosi tik „asmeniniais interesais“, kad „pilietybë“ J. Borisovui buvusi lyg Prezidento „atsilyginimas“ uþ finansinæ paramà rinkimø kam- panijoje. Kita vertus, ið KT aiðkinimo atrodytø, kad J. Borisovas parëmë ne dorà Lietu- vos pilietá, trokðtantá bûti iðrinktam Prezidentu, kad ágyvendintø valstybëje Teisæ, Teisingumà, visuotinæ gerovæ, o parëmë kaþkoká nusikaltëlá, mafiozà. Beje, J. Borisovas

1 Prezidento apkalta 2003–2004. Dokumentø rinkinys. V., 2005, P. 146, 151. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 257 parëmë R. Pakso rinkiminæ kampanijà 2002 m. rudená, tebebûdamas Lietuvos pilieèiu, ir jam nebûtø buvæ jokio reikalo išleisti tiek pinigo „pilietybei“. Þinoma, Konstitucinis Teismas stengësi atsakyti tik á Seimo pateiktus klausimus, kiek Seimo suformuluoti teiginiai prieðtarauja ar neprieðtarauja Konstitucijai. Tik gaila, kad tas Konstitucinio Teismo nuosprendis jau lëmë ne kokiø teorijø, o þmoniø likimà, jø dabartá ir ateitá. Kita vertus, juk ir kreipimasis á KT nebuvo aptartas, nebuvo dël jo diskutuota ben- drame posëdyje. Ið esmës jis buvo parengtas vieno þmogaus, Laikinajai tyrimo komisijai dar net nepradëjus dirbti. Konstitucinis Teismas, atrodo, nekreipë dëmesio á raðtus tø, kurie nesutiko su Sei- mo Laikinosios tyrimo komisijos iðvadomis. Dar 2003 m. lapkrièio 20 d. Pilietybës rei- kalø komisijos pirmininkë Ona Breiðienë Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisëjui J. Prapiesèiui raðte Nr. 20-871 „Dël informacijos pateikimo Lietuvos Respubli- kos Konstituciniam Teismui“ rašo: „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ástatymo 27 straips- niu, pateikiame paaiðkinimus dël Pilietybës reikalø komisijos darbo tvarkos, svarstant ir teikiant Respublikos Prezidentui preliminarius siûlymus dël Lietuvos Respublikos pi- lietybës suteikimo iðimties tvarka. 1. Pilietybës reikalø komisija yra sudaryta ir jos darbo tvarka patvirtinta Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dël Pilietybës reikalø komisijos sudary- mo ir jos darbo tvarkos“ (Þin., 2003, Nr. 34-1425). Be Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo (toliau – Pilietybës ástatymas) bei Pilietybës klau- simø nagrinëjimo taisykliø, Pilietybës reikalø komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Res- publikos Vyriausybës 2002 m. gruodþio 21 d. nutarimu Nr. 2081 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës dokumentø rengimo taisykliø patvirtinimo“ (Þin., 2002, Nr. 124-5656). 2. Pilietybës ástatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Asmenø, nuolat gyve- nanèiø Lietuvoje, pilietybës dokumentus rengia migracijos tarnybos, o asmenø, gyvenan- èiø kitose valstybëse, – uþsienio reikalø ministras kartu su vidaus reikalø ministru arba jø ágaliotos institucijos“. Pagal ðio straipsnio 2 dalá pilietybës dokumentø rengimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybë. Praðymai Respublikos Prezidentui bei atitinka- mi dokumentai, kuriuos numato nurodytas Vyriausybës nutarimas, dël Lietuvos Respubli- kos pilietybës suteikimo bendra tvarka pateikiami per vietos savivaldos vykdomàjà institucijà, o dël suteikimo iðimties tvarka – Respublikos Prezidentui. Taigi dël pilietybës suteikimo iðimties tvarka Pilietybës reikalø komisija laikosi nurodyto Lietuvos Respubli- kos Vyriausybës nutarimo 20 punkto reikalavimø. Ðiuo metu galiojanèio Pilietybës ástaty- mo, o ir senos redakcijos Pilietybës ástatymo nuostatos nereglamentuoja 13 straipsnyje nurodytø aplinkybiø nustatymo tvarkos, suteikiant pilietybæ iðimties tvarka. Paþymëtina, kad pagal Pilietybës ástatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 13 straipsná Lietuvos Respublikos pilietybë dël ðiame straipsnyje nurodytø aplinkybiø neteikiama tik natûraliza- cijos bûdu. Taigi ástatymø leidëjas aplinkybiø, dël kuriø pilietybë iðimties tvarka neteikia- ma, netvirtino, o ir nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas ðiø aplinkybiø nustatymo tvarkos taip pat nenumato. 3. Pagal Pilietybës reikalø komisijoje turimus duomenis á institucijas, kurios bûtø duo- menø dël aplinkybiø, kurioms esant pilietybë neteikiama, subjektai (turëtojai), nebuvo kreip- tasi. Tokia praktika nusistovëjo nuo 1993 m. Nuo 2000 m. buvo pradëta formuoti praktikà neoficialiai kreiptis á Valstybës saugumo departamentà. Oficialiai á ðià institucijà su tokio 258 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS pobûdþio paklausimu (nuoraðas pridedamas) kreiptasi ð.m. kovo 28 d., prieð priimant spren- dimà dël pilietybës suteikimo iðimties tvarka Z. Antonov, B. Shub, M. Raèkovskij, Badri El-Aawar. Kartu paaiškiname, kad Pilietybës reikalø komisijos sudarymo principas (joje pagal pareigas yra Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras, Lietuvos Respublikos gene- ralinio prokuroro pavaduotojas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vi- daus reikalø ministerijos direktorius, Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos Konsulinio departamento direktorius) leidþia Pilietybës reikalø komisijai darbo tvarka (po- sëdþiuose) spræsti klausimà, ar pakanka turimø duomenø prieð priimant sprendimà, ar bû- tina papildomai kreiptis dël atitinkamø duomenø pateikimo. 4. Kadencijà baigæs Respublikos Prezidentas A. Brazauskas (1993 m. vasario 25 d. – 1998 m. vasario 25 d.) Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka suteikë 537 asme- nims. Kadencijà baigæs Respublikos Prezidentas V. Adamkus (1998 m. vasario 26 d. – 2003 m. vasario 25 d.) Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka suteikë 310 asmenø. Respublikos Prezidentas R. Paksas nuo 2003 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos pilie- tybæ iðimties tvarka suteikë 10 asmenø. Á Jûsø pateikto 4 klausimo dalá („Ar buvo (jei buvo, tai kiek) atvejø, kai Pilietybës reikalø komisija nesikreipë á atitinkamas valstybës institucijas, kad iðsiaiðkintø, ar nëra Pilietybës ástatymo 13 straipsnyje numatytø pagrindø, kuriems esant pilietybë nesuteikia- ma?“) atsakëme ðio raðto 2 ir 3 punktuose. Papildomai paaiðkiname, kad pagal nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimo 16, 17, 18, 19 ir 20 punktus uþ dokumentø dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo parengimà atsako savivaldybës vykdomoji ins- titucija. Patikrinus, ar asmuo, padavæs praðymà suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ, atitinka Pilietybës ástatymo 12 ar 14 straipsniuose nurodytas Lietuvos Respublikos piliety- bës suteikimo sàlygas ir ar nëra aplinkybiø nurodytø Pilietybës ástatymo 13 straipsnyje, dël kuriø Lietuvos Respublikos pilietybë neteikiama, suraðoma iðvada. Informacijà apie aplin- kybes, nustatytas Pilietybës ástatymo 13 straipsnyje, savivaldybës vykdomajai institucijai teikia Vidaus reikalø ministerija teisës aktø nustatyta tvarka. Praðymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ (kartu su pridëtais prie jo dokumentais ir iðvada) siunèiamas Res- publikos Prezidentui. Nusipelnæ Lietuvos Respublikai uþsienio valstybiø pilieèiai ar asmenys be pilietybës praðymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka paduoda Respublikos Pre- zidentui. Prie praðymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka pateikiama: asmens tapatybæ patvirtinantis dokumentas arba jo nuoraðas; dokumentas, patvirtinantis uþsienio valstybës pilietybæ arba tai, kad asmuo yra be pilietybës, arba jo nuoraðas; doku- mentai, patvirtinantys, jog yra pagrindas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ pagal Pi- lietybës ástatymo 16 straipsná (Lietuvos Respublikos valstybës politikø, þymiø Lietuvos Respublikos pilieèiø rekomendacijos dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo, do- kumentai apie valstybinius apdovanojimus, publikacijø sàraðas ir kiti dokumentai). 5, 6. Respublikos Prezidentas R. Paksas nuo 2003 m. vasario 26 d. yra gavæs 37 praðy- mus dël pilietybës suteikimo iðimties tvarka (á ðá skaièiø átraukti ir praðymai, kurie buvo pateikti kadencijà baigusiam Respublikos Prezidentui V. Adamkui). Ð.m. balandþio 9 d. Pilietybës reikalø komisijos posëdyje buvo svarstyti 8 asmenø praðymai dël pilietybës su- teikimo iðimties tvarka. Pilietybës reikalø komisija rekomendavo suteikti pilietybæ 3 asme- nims, 1 asmens atþvilgiu ði komisija nuomonës nepareiðkë, 4 asmenims suteikti pilietybæ SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 259

Pilietybës reikalø komisija nerekomendavo. Respublikos Prezidentas, neatsiþvelgdamas á Pilietybës reikalø komisijos nuomonæ, suteikë pilietybæ iðimties tvarka 2 asmenims. 7. Pilietybës reikalø komisija, gavusi asmens praðymà dël Lietuvos Respublikos pilie- tybës suteikimo iðimties tvarka, patikrina, ar yra gauti visi bûtini dokumentai, atitinkantys nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimo 20 punktà. Pilietybës reikalø komi- sijos iðvada dël pilietybës suteikimo iðimties tvarka J. Borisov aiðkinantis, ar nëra aplinky- biø, dël kuriø pilietybë gali bûti neteikiama, yra pagrásta tuo, kad J. Borisov nuo 1962 m. su nedidelëmis pertraukomis gyvena Lietuvoje. Jis – buvæs Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Ðis asmuo nuo 1991 m. uþsiima verslu, sukû- rë daugiau nei 200 darbo vietø, apie 6 mln. Lt skyrë labdarai. Kadencijà baigusio Respub- likos Prezidento V. Adamkaus 2001 m. birþelio 14 d. dekretu Nr. 1373 jis buvo apdovanotas Dariaus ir Girëno medaliu uþ nuopelnus Lietuvos aviacijos sportui. 8. Pagal Pilietybës ástatymo 28 straipsnio 3 dalá Respublikos Prezidento dekretas dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo ásigalioja tik asmeniui prisiekus. Ginèijamo Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 2 straipsnyje nustatyta, kad dekretas ásigalioja tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai. Pagal Pilietybës reika- lø komisijai pateiktà Vilniaus miesto savivaldybës administracijos pilietybës reikalø komi- sijos 2003 m. geguþës 13 d. raðtà Nr. 03-03-12-81 (nuoraðas pridedamas) Lietuvos Respublikai prisiekë A. Bareli, J. Borisov, J. Paszenda, M. Raèkovskij [ ].

Pagarbiai, Pilietybës reikalø komisijos pirmininkë Ona Buiðienë.“

Atrodo, Konstitucinio Teismo nebuvo labiau panagrinëtas ir Respublikos Preziden- to patarëjø teisës klausimais – Pauliaus Griciûno ir Edvino Muðinskio 2003 m. gruo- dþio 2 d. raðtas (Nr. 1D-6722/03) 2D-8347) Konstitucinio Teismo teisëjui J. Prapiesèiui

„Dël paaiðkinimø pateikimo Konstitucinio Teismo byloje Nr. 40/03“ Jame rašyta: „Gerbiamasis Teisëjau, Atsiþvelgdami á tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. lapkrièio 24 d. po- tvarkiu Nr. 81 esame paskirti atstovauti Respublikos Prezidentui Konstituciniame Teisme pagal Lietuvos Respublikos Seimo praðymà nagrinëjant, ar Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalis dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka J. Borisov neprieðta- rauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymui, bei atsakydami á Jûsø 2003 m. lapkrièio 25 d. raðtà, norëtume pateikti paaiðkinimus dël Lietu- vos Respublikos Seimo nutarimo aiðkinamajame raðte iðdëstytø argumentø. Dël Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalies, kuria Lietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarka buvo suteikta J. Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Kon- stitucijos 29 straipsnio pirmosios dalies nuostatai, jog ástatymui, teismui ir kitoms valstybës institucijoms ar pareigûnams visi asmenys lygûs, bei Konstitucijos 82 straips- 260 LIETUVIØ TAUTA nio pirmosios dalies nuostatai, kad Respublikos Prezidentas prisiekia bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas. Pareiðkëjas savo kreipimesi teigia, kad dël visø asmenø, kuriems iðimties tvarka buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybë, buvo kreiptasi á Valstybës saugumo departamen- tà, iðskyrus J. Borisov, ir taip buvo paþeistas konstitucinis asmenø lygybës principas. Vertinant ðá pareiðkëjo teiginá, reikëtø atsiþvelgti á ðiuo metu esantá teisiná reguliavimà, pagal kurá nei Konstitucija, nei ástatymai nenumato kreipimosi á kompetentingas instituci- jas dël informacijos apie pretendentà, siekiantá ágyti Lietuvos Respublikos pilietybæ iðim- ties tvarka, pateikimo. Todël Respublikos Prezidento sudarytos Pilietybës reikalø komisijos formalus kreipimasis á kompetentingas institucijas, tame tarpe ir á Valstybës saugumo depar- tamentà, jokiu bûdu negali bûti traktuojamas kaip bûtina ar privaloma Lietuvos Respublikos pilietybës ágijimo iðimties tvarka sàlyga. Pilietybës ástatymo 27 straipsnio, reglamentuojan- èio Pilietybës reikalø komisijos veiklà, 2 dalyje nustatyta, kad minëta komisija turi teisæ, taèiau jokiu bûdu ne pareigà, pavesti valstybës institucijoms pareikðti savo nuomonæ ir pa- teikti reikiamus dokumentus dël komisijos nagrinëjamo praðymo ar teikimo. Paþymëtina, kad nei ðiuo metu galiojanèio Pilietybës ástatymo, nei senos redakcijos Pilietybës ástatymo nuostatos nereglamentuoja ástatymo 13 straipsnyje nurodytø aplinky- biø nustatymo tvarkos, suteikiant pilietybæ iðimties tvarka. Taigi Pilietybës reikalø komisi- jos kreipimasis á Valstybës saugumo departamentà yra tik viena ið patikrinimo, ar neegzistuoja Pilietybës ástatymo 13 straipsnyje nustatytos aplinkybës, formø (paþymëtina, kad praktika neformaliai kreiptis á Valstybës saugumo departamentà susiformavo tik apie 2001 m.). Taèiau toks komisijos kreipimasis turëtø bûti traktuotinas ne kaip imperatyvaus ástatyminio ápareigojimo visø asmenø, siekianèiø ágyti pilietybæ iðimties tvarka, atþvilgiu vykdymas, o kaip komisijos naudojimasis ástatymu suteikta teise, siekiant patikrinti ir ási- tikinti, ar nëra aplinkybiø, dël kuriø Lietuvos Respublikos pilietybë neteikiama (Pilietybës ástatymo 13 str.). O atsiþvelgiant á tai, jog Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka ágyti siekiantys asmenys skiriasi savo statusu, suprantama, kad Pilietybës reikalø komisi- jos kreipimasis á Valstybës saugumo departamentà visø asmenø atþvilgiu nëra reikalingas. Manome, kad ðiuo atveju, analizuojant pilietybës suteikimà iðimties tvarka asmenims, ku- rie skiriasi savo padëtimi ir statusu, reikëtø vadovautis Lietuvos Respublikos Konstituci- nio Teismo doktrina. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio pirmojoje dalyje átvirtinta, kad ástatymui, teismui ir kitoms valstybës institucijoms ar pareigûnams visi asmenys lygûs. Ðioje nuostatoje yra átvirtintas formalus visø asmenø lygybës princi- pas, ápareigojantis vienodus faktus teisiðkai vertinti vienodai ir draudþiantis ið esmës to- kius pat faktus savavaliðkai vertinti skirtingai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartà konstatavæs, kad konstitucinis visø asmenø lygybës principas apima ir diskrimina- cijos bei privilegijø draudimà, kur diskriminacija daþniausiai suprantama kaip þmogaus teisiø varþymas atsiþvelgiant á lyties, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø arba kitus poþymius. Kitaip sakant, diskriminacija papras- tai suprantama kaip asmens ar asmenø grupës padëties kitø asmenø atþvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Taèiau tam tikrais atvejais, t.y. esant pakankamai moty- vuotam ir pagrástam reikalui, atskiroms subjektø grupëms ástatymu galima nustatyti spe- cialø teisiná statusà ar átvirtinti tam tikrus teisinës padëties ypatumus. Tai reiðkia, kad SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 261 konstitucinis asmenø lygybës principas nepaneigia paèios galimybës skirtingai traktuoti þmones atsiþvelgiant á jø statusà ar padëtá (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. 1997 m. geguþës 6 d., 2000 m. geguþës 8 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. lapkrièio 17 d. nutarimai). Atsiþvelgiant á ðá Konstitucinio Teismo iðaiðkinimà, paþymëtina, kad ginèija- mu Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 Lietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarka buvo suteikta 6 asmenims, kurie skyrësi savo statusu ir padëtimi. Visiðkai suprantama, kad vertinant pilietybës suteikimo iðimties tvarka ðiems asmenims klausimà, buvo atsiþvelgiama ne tik á formalø faktà, kad asmuo praðo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka, taèiau ir á to asmens praeitá, jo ryðá su Lietuvos Res- publika, nuopelnus Lietuvos Respublikai. Pilietybës reikalø komisijos nuomone, J. Bori- sov ið kitø pretendentø aiðkiai iðsiskyrë savo ryðiais su Lietuvos Respublika bei nuopelnais Lietuvai. J. Borisov vienintelis ið pretendentø jau buvo turëjæs Lietuvos Respublikos pilie- tybæ, nuo vaikystës gyvena Lietuvoje, o nuo 1991 m. uþsiëmë verslu. J. Borisov nuopelnus Lietuvos valstybei patvirtina ir kadencijà baigusio Respublikos Prezidento V. Adamkaus 2001 m. birþelio 14 d. dekretas, kuriuo minëtas asmuo buvo apdovanotas Dariaus ir Girë- no medaliu uþ nuopelnus Lietuvos aviacijos sportui. Ðie faktiniai duomenys, iðskyræ J. Bo- risov ið kitø pretendentø, ir buvo pagrindas Pilietybës reikalø komisijai formaliai nebesikreipti á Valstybës saugumo departamentà, o klausimà, ar pakanka turimø duomenø, spræsti darbo tvarka komisijos posëdyje. Paþymëtina, kad ir pats Pilietybës reikalø komisi- jos sudarymo principas, pagal kurá á komisijà átraukti Teisingumo ministerijos, Generali- nës prokuratûros, Vidaus reikalø ministerijos ir Uþsienio reikalø ministerijos atstovai, ágalina komisijà posëdyje spræsti, ar nëra aplinkybiø, dël kuriø asmeniui negali bûti suteikta Lietu- vos Respublikos pilietybë. Galiausiai ir pagal Konstitucijà (85 straipsnis) privaloma Res- publikos Prezidento dekretø dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo vidaus reikalø ministro kontrasignacija yra priemonë patikrinti, ar nëra aplinkybiø, kurioms esant piliety- bës suteikimas negalimas, ir ðiø aplinkybiø nebuvimo patvirtinimas. Atsiþvelgiant á tai, manome, kad pareiðkëjø motyvas, jog nesikreipimas á Valstybës saugumo departamentà dël J. Borisov paþeidþia konstituciná visø asmenø lygybës princi- pà, neturi teisinio pagrindo. Pilietybës reikalø komisijos formalus nesikreipimas á Valsty- bës saugumo departamentà dël J. Borisov negali bûti traktuojamas kaip diskriminacija kitø pretendentø, dël kuriø buvo kreiptasi, atþvilgiu. Pilietybës reikalø komisijos turimi iðsa- mûs duomenys apie J. Borisov, patvirtinantys glaudþius ir nenutrûkstamus jo santykius su Lietuvos Respublika, buvo pakankamas pagrindas formaliai nebesikreipti á Valstybës sau- gumo departamentà, o klausimà dël aplinkybiø, kurioms esant Lietuvos Respublikos pilie- tybë neteikiama, spræsti komisijos posëdyje. Todël manome, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalis, kuria Lietuvos Res- publikos pilietybë iðimties tvarka buvo suteikta J. Borisov, neprieðtarauja Konstitucijos 29 straipsnio pirmosios dalies nuostatai, jog ástatymui, teismui ir kitoms valstybës instituci- joms ar pareigûnams visi asmenys lygûs. Konstitucijos 82 straipsnio pirmosios dalies normoje nustatyta bûtina Respublikos Prezidento ágaliojimø sàlyga – jo priesaika. Ðioje normoje átvirtinta, kad Respublikos Pre- zidentas, be iðtikimybës Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, prisiekia sàþiningai eiti sa- vo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas. Jau aukðèiau paþymëjome, jog teigti, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respubli- 262 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS kos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalis, kuria Lietuvos Respublikos pilietybë iðim- ties tvarka buvo suteikta J. Borisov, paþeidþia Konstitucijoje átvirtintam asmenø lygybës principui, nëra teisinio pagrindo. Kadangi Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietu- vos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ neprieðtarauja konstituciniam asme- nø lygybës principui, galima daryti iðvadà, jog minëtu dekretu nebuvo paþeista ir Konstitucijos 82 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas prisie- kia bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas. Dël Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalies, kuria Lietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarka buvo suteikta J. Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Kon- stitucijos 84 straipsnio 21 punkto nuostatai, jog Respublikos Prezidentas ástatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybæ. Nagrinëjant ðá pareiðkëjø teiginá, bûtina ávertinti ir atskleisti Konstitucijoje átvirtintà valdþiø padalijimo principà, bei jo sàlygotà Respublikos Prezidento ágaliojimø turiná. Konstitucijos 5 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad „Valstybës valdþià Lietuvo- je vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybë, Teismas“. Ðia norma, kurios tu- rinys detaliau atskleidþiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, ir yra átvirtintas minëtas valstybës valdþiø padalijimo principas. Tai yra pagrindinis demokratinës teisinës valsty- bës organizacijos ir veiklos principas. Kaip konstatavo Konstitucinis Teismas 1995 m. spalio 26 d. nutarime bei ne kartà pakartojo ir kituose nutarimuose, ðis principas reiðkia, kad „ástatymø leidþiamoji, vykdomoji ir teisminë valdþia turi bûti atskiros, pakankamai savarankiðkos, bet kartu turi bûti jø pusiausvyra. Kiekvienai valdþios institucijai suteikia- ma jos paskirtá atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institu- cijos vietos tarp kitø valdþios institucijø, jos ágaliojimø santykio su kitø institucijø ágaliojimais“. Tuo tarpu to paties straipsnio antrojoje dalyje átvirtinta, kad valdþios galias riboja Konstitucija. Ðis principas imperatyviai suponuoja, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustaèius konkreèios valstybës valdþios institucijos ágaliojimus, viena valstybës valdþios institucija negali ið kitos perimti tokiø ágaliojimø, jø perduoti ar atsisakyti; tokie ágalioji- mai negali bûti pakeisti ar apriboti ástatymu. Todël, vertinant pareiðkëjø ginèijamo Res- publikos Prezidento dekreto atitiktá Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktui, labai svarbu atskleisti Respublikos Prezidento teisiná statusà bei jam suteiktø ágaliojimø turiná. Konstitucijos 77 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir ástatymø. Ið esmës Respublikos Prezidento statusas Lietuvos valdþios institucijø sistemoje siejamas su konkreèiais Konstitucijos 84 straipsnyje átvirtintais Respublikos Prezidento ágaliojimais. Taèiau reikëtø paþymëti, kad konstituciniai Respublikos Prezidento ágaliojimai nëra vie- nodo turinio. Vienokius ágaliojimus Respublikos Prezidentas ágyvendina ið esmës be iðly- gø, kitø ágaliojimø ágyvendinimas saistomas Konstitucijoje ir ástatymuose nustatytø esminiø sàlygø ar kitø valstybës valdþios institucijø ágaliojimø. O kai kuriais atvejais Respublikos Prezidentas turi besàlygiðkai ágyvendinti grieþtai apibrëþtus ágaliojimus. Taigi, darydamas „visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir ástatymø“ Respublikos Prezidentas, ágyvendinda- mas jam suteiktus ágaliojimus, vienais atvejais turi visiðkà diskrecijà, kitais – jo ágaliojimai yra saistomi esminiø Konstitucijoje nustatytø sàlygø ir iðlygø, treèiais – jis apskritai neturi SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 263 pasirinkimo teisës. Todël, analizuojant Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ santyká su Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktu, bûtina ávertinti minëtoje Konstitucijos normoje átvir- tintø Respublikos Prezidento konstituciniø ágaliojimø spræsti pilietybës klausimus turiná, o bûtent Respublikos Prezidento diskrecijos, priimant sprendimus dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo, ribas. Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto nuostata, kad Respublikos Prezidentas ástatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybæ, nenustato jokiø esminiø sàlygø, kurios kvestionuotø Respublikos Prezidento diskrecijà priimti sprendimus Lietuvos Res- publikos pilietybës suteikimo klausimais, neatsiþvelgiant á kitø valdþios institucijø valià ar kitas konstitucines iðlygas. Taigi sistemiðkai vertinant Konstitucijos 84 straipsnio 21 punk- to nuostatà su kitomis Konstitucijos normomis, reglamentuojanèiomis valstybës valdþios institucijø ágaliojimus, ðiø ágaliojimø ryðá ir sàsajas su Respublikos Prezidentu bei Respub- likos Prezidento institucijos vietà valstybës valdþiø sistemoje, galima daryti iðvadà, kad Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimas priklauso iðimtinai Respublikos Prezidento kompetencijai ir priimdamas minëtus sprendimus Respublikos Prezidentas yra nesaisto- mas kitø valdþios institucijø ágaliojimø ar kokiø nors kitø esminiø iðlygø. Kartu paþymëtina, kad Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte átvirtinta norma forma- liai susideda ið dviejø daliø. Vienoje dalyje, kaip jau minëta anksèiau, nustatyta visiðka Respublikos Prezidento, kaip vienos ið valstybës valdþios institucijø, konstitucinë kompe- tencija priimti sprendimus dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo, nesusaistyta ki- tø valdþios institucijø ágaliojimø. Kita normos dalis nustato, kad ðis Respublikos Prezidento konstitucinis ágaliojimas realizuojamas ástatymo nustatyta tvarka. Taèiau ðios blanketinës normos jokiu bûdu negalima vertinti kaip esminës iðlygos, varþanèios Respublikos Prezi- dento konstitucinæ kompetencijà pilietybës suteikimo klausimais. Tuo tarpu vertinant pa- reiðkëjø teiginá, kad Respublikos Prezidento dekreto dalis, kuria Lietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarka buvo suteikta J. Borisov, prieðtarauja Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto daliai, nustatanèiai, kad pilietybë suteikiama ástatymo nustatyta tvarka, norime paþymëti, kad teisiniu poþiûriu Respublikos Prezidento dekretas tiesiog formaliu poþiûriu negali prieðtarauti ðiai Konstitucijoje átvirtintai blanketinei normai. Atsiþvelgiant á aukðèiau iðdëstytus argumentus, manome, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalis, kuria Lietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarka buvo suteikta J. Borisov, neprieðtarauja Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto nuostatai, kad Respubli- kos Prezidentas ástatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybæ. Dël Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „DëI Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalies, kuria Lietuvos Respublikos pi- lietybë iðimties tvarka buvo suteikta J. Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis ðiuo ástatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ nusipelniusiems Lietuvos Res- publikai uþsienio valstybiø pilieèiams ar asmenims be pilietybës iðimties tvarka, netai- kant jiems ðio ástatymo 12 straipsnyje numatytø pilietybës suteikimo sàlygø. Ðá pareiðkëjo teiginá reikëtø vertinti sistemiðkai, atsiþvelgiant á konstitucines nuosta- tas, reglamentuojanèias Lietuvos Respublikos pilietybës institutà. Konstitucijos 12 straipsnio treèiojoje dalyje yra átvirtinta, jog pilietybës ágijimo ir netekimo tvarkà nustato ástatymas. 264 LIETUVIØ TAUTA

Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktas nustato, jog Respublikos Prezidentas ástatymo nu- statyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybæ. Bûtent Pilietybës ástatymas ir atskleidþia Konstitucijos 12 straipsnio bei 84 straipsnio 21 punkto blanketiniø normø turiná bei detalizuoja konstitucinius Respublikos Prezidento ágaliojimus. Pilietybës ástatymo 16 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliety- bës suteikimà iðimties tvarka. Pilietybës suteikimo iðimties tvarka normos nustato dvi ið- imtis visame konstituciniame Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo institute. Pirmoji iðimtis, kylanti ið Pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 dalies, yra galimybë asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybë suteikiama iðimties tvarka, turëti ir kitos valstybës piliety- bæ. Kita iðimtis – Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka aplinkybës ir procedûra. Pagal ástatymà, suteikiant pilietybæ iðimties tvarka, nëra taikomos bendros pi- lietybës suteikimo (natûralizacijos) sàlygos, nustatytos Pilietybës ástatymo 12 straipsnyje. Vadovaujantis Pilietybës ástatymo 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos pilietybës sutei- kimo iðimties tvarka vienintelë sàlyga yra uþsienio valstybiø pilieèiø ar asmenø be pilietybës nuopelnai Lietuvos Respublikai. Nuopelnai Lietuvos Respublikai yra vienintelis vertinama- sis kriterijus, kuris priklauso Respublikos Prezidento diskrecijai. Pabrëþtina, jog Pilietybës ástatymas nenustato jokiø objektyviø ar subjektyviø prioritetø ar kriterijø, kuriais vadovau- jantis bûtø galima teigti, jog asmuo turi arba neturi tam tikrø nuopelnø valstybei. Todël for- maliu teisiniu poþiûriu nei ástatymais, nei jokiais kitais teisës aktais Respublikos Prezidentas nëra suvarþytas kitaip, kaip konstituciniais teisingumo, teisinës valstybës bei darnios pilieti- nës visuomenës principø, o ðiø principø rëmuose yra visiðka Respublikos Prezidento diskre- cija vertinti asmens nuopelnus Lietuvos Respublikai. Toks teisinis neapibrëþtumas galëtø bûti paaiðkinamas tuo, jog ástatymø leidëjui objektyviai neámanoma nustatyti kokius nors universalaus pobûdþio kriterijus, pagal kuriais visais atvejais bûtø galima vadovautis. Negalime sutikti su pareiðkëjo argumentais, jog Lietuvos Respublikos pilietybë gali bûti suteikiama tik uþ ypatingus nuopelnus bei tik ypaè nusipelniusiems asmenims. Piliety- bës ástatymas vartoja sàvokà „nusipelniusiems“, o sàvokos „ypatingi nuopelnai“ ir „ypaè nusipelnæ“ yra vartojamos kituose ástatymuose, pavyzdþiui Lietuvos Respublikos valsty- bës apdovanojimø ástatyme, Lietuvos Respublikos valstybiniø pensijø ástatyme ir, manyti- na, kad jø negalima laikyti savo turiniu tapaèiomis ir lygiavertëmis sàvokai „nusipelniusiems“. Be to, kaip minëta aukðèiau, sàvoka „nusipelnæ“ yra iðimtinai vertina- muoju kriterijumi apibrëþta norma. Respublikos Prezidentas, ágyvendindamas savo konstitucinius ágaliojimus, ástatymø nustatyta tvarka sudaro komisijas. Viena ið tokiø komisijø yra Pilietybës reikalø komisija, kuri atlieka parengiamuosius veiksmus, reikalingus Respublikos Prezidentui ágyvendinti Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte nustatytus ágaliojimus teikti Lietuvos Respublikos pilietybæ. Pilietybës reikalø komisija ne tik atlieka formaliuosius parengiamuosius veiks- mus, taèiau ir preliminariai vertina bei pataria Respublikos Prezidentui. Atsiþvelgiant á tai, kad Pilietybës reikalø komisijoje ex officio dalyvauja aukðèiau minëti pareigûnai, Piliety- bës reikalø komisijos, kaip kolegialios patariamosios institucijos, patarimas galëtø bûti laikomas vienu ið prioritetø ar kriterijø, kuriais vadovautøsi Respublikos Prezidentas. Kaip jau minëta aukðèiau, nei ástatymas, nei joks kitas teisës aktas nenustato jokiø objektyviø kriterijø, kas Pilietybës ástatymo poþiûriu yra laikytina nuopelnais Lietuvos Respublikai. Atsiþvelgiant á tai, Pilietybës reikalø komisija, remdamasi konstituciniais tei- singumo, teisinës valstybës bei darnios pilietinës visuomenës principais bei protingumo ir SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 265 naudos valstybei kriterijais, kiekvienu atveju individualiai vertina faktus ir aplinkybes, kurios Pilietybës ástatymo poþiûriu gali bûti laikytinos nuopelnais Lietuvos Respublikai. Tokiu bûdu sàvokos „nuopelnai“, „nusipelnæs“ yra iðimtinai vertinamasis poþymis, kurio turiná kiekvienu konkreèiu atveju Respublikos Prezidentui padeda nustatyti Pilietybës rei- kalø komisija. Todël kiekvienas pilietybës suteikimo iðimties tvarka aktas yra individuali- zuotas ne tik forma, bet ir turiniu, kuris kiekvienu atveju yra skirtingas ir Respublikos Prezidento dekrete neatsiskleidþia. Pilietybës reikalø komisija, vadovaudamasi ástatymais ir kitais teisës aktais, ir ðiø teisës aktø kontekste privalo vertinti visas aplinkybes, vadovau- jantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie ápareigoja vienodus faktus teisiðkai ver- tinti vienodai ir draudþia ið esmës tokius paèius faktus savavaliðkai vertinti skirtingai. Todël, norint atsakyti, ar asmuo, siekiantis ágyti Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka, yra nusipelnæs Lietuvos Respublikai, Pilietybës reikalø komisija turëtø ávertinti ir kitus, analogiðkus Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka atvejus. Manome, kad pilietybës suteikimo iðimties tvarka praktika taip pat galëtø bûti traktuojama kaip vie- nas ið pilietybës suteikimo iðimties tvarka kriterijø. Kaip minëta aukðèiau, Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ atitiktis Pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 daliai yra vertintinas ne tiek teisës normø atitikties prasme, kiek objektyviø piliety- bës suteikimo faktø ir aplinkybiø atitikties jau minëtø protingumo ir teisingumo kriterijø poþiû- riu. Todël, nustatant konkreèias J. Borisov pilietybës suteikimo iðimties tvarka aplinkybes, mûsø nuomone, yra bûtina ávertinti ir kitø dekretø, kuriais pilietybë iðimties tvarka buvo suteikta panaðiomis aplinkybëmis, analizæ, nes tik taip bûtø galima susidaryti nuomonæ apie tapaèiø ar panaðiø aplinkybiø vertinimo praktikà. Mûsø nuomone, negalima nagrinëti ðio pilietybës sutei- kimo iðimties tvarka akto atskirai nuo kitø analogiðkø aktø, nes reikia atsiþvelgti á visà piliety- bës suteikimo iðimties tvarka kontekstà ir per tà laikà nusistovëjusià praktikà ðioje srityje. Siekiant nustatyti Respublikos Prezidento dekreto atitikimà Pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 daliai, reikëtø ávertinti konkreèias faktines pilietybës suteikimo aplinkybes – J. Borisov nuo 1962 m. su nedidelëmis pertraukomis gyvena Lietuvoje, nuo 1991 m. uþsi- ima verslu, Lietuvoje sukûrë daugiau kaip 200 darbo vietø, apie 6 milijonus litø skyrë labdarai, 2001 m. birþelio 14 dienos Prezidento V. Adamkaus dekretu buvo apdovanotas Dariaus ir Girëno medaliu uþ nuopelnus Lietuvos aviacijos sportui. J. Borisov 2002 metø birþelio mënesá neteko Lietuvos Respublikos pilietybës pagal Pi- lietybës ástatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktà (ágijus kitos valstybës pilietybæ). Konstituci- nis Teismas 1994 m. balandþio 13 d. nutarime pilietybæ apibrëþë kaip „asmens politiná teisiná ryðá su konkreèia valstybe, grindþiamà abipusëmis teisëmis ir pareigomis ir ið jø iðplaukian- èiu savitarpio pasitikëjimu, iðtikimybe bei gynyba“. Pilietybës esmæ sudaro faktinis ir nuola- tinis asmens ir valstybës teisinis ryðys, neribotas laiko ir erdvës atþvilgiu. Tokiu bûdu J. Borisov Lietuvos pilietybës netekimas pagal Pilietybës ástatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktà pa- keitë ðio asmens teisiná ryðá su Lietuvos Respublika, taèiau atkreiptinas dëmesys, jog jo fak- tinis ryšys su valstybe pagal Pilietybës komisijos turimus duomenis ið esmës nebuvo nutrûkæs. Pareiðkëjas teigia, jog J. Borisov neturëjo jokiø nuopelnø Lietuvos Respublikai tuo laikotarpiu, kai jis buvo netekæs Lietuvos Respublikos pilietybës. Paþymëtina, jog Piliety- bës Ástatymo 16 straipsnis nenustato, kad asmenø, ankðèiau buvusiø Lietuvos Respublikos pilieèiais ir nusipelniusiø valstybei, nuopelnai, netekus pilietybës, yra vertinami tabula rasa principu. Toks poþiûris bûtu nelogiðkas ir vargu ar atitiktø jau aptartus teisingumo ir 266 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS protingumo kriterijus, nes, asmeniui netekus Lietuvos Respublikos pilietybës, jo ekonomi- niai, socialiniai, kultûriniai, politiniai ar bet kokie kiti nuopelnai bei nauda valstybei ne- abejotinai iðlieka. Mûsø nuomone, tokie pareiðkëjo argumentai neatitinka aukðèiau minëtø konstituciniø principø, teisiniø kriterijø ir faktiniø aplinkybiø. Taip pat norime paþymëti, jog Pilietybës ástatymas nenustato kokio nors minimalaus buvimo ne Lietuvos Respublikos pilieèiu termino kaip sàlygos, ribojanèios Lietuvos Res- publikos pilietybës suteikimà iðimties tvarka. Atsiþvelgiant á tai, jog Pilietybës ástatymas nenustato jokiø vertinimo principø ar krite- rijø asmenø, siekianèiø gauti Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka, taip pat tam tikro buvimo ne Lietuvos Respublikos pilieèiu termino, bei atsiþvelgiant á J. Borisov nuo- pelnus Lietuvos Respublikai, Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybë suteikiama J. Borisov nepri- eðtarauja Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 daliai. Pareiðkëjo teiginys, kad ginèijamo Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dek- reto Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalis, kuria iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybë buvo suteikta J. Borisov, yra teisiðkai ydinga ir prieðta- rauja Pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatai, neturi teisinio pagrindo. Ðis pareiðkë- jø teiginys grindþiamas argumentais, kad Pilietybës ástatymas nenumato Respublikos Prezidento teisës gràþinti Lietuvos Respublikos pilietybës iðimties tvarka asmeniui, kuris yra netekæs Lie- tuvos Respublikos pilietybës Pilietybës ástatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytais pagrin- dais. Taèiau norime pabrëþti, kad, suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybæ J. Borisov, buvo vadovaujamasi ne Pilietybës ástatymo 20 straipsniu, reglamentuojanèiu Lietuvos Respublikos pilietybës gràþinimo atvejus, o 16 straipsnio 1 dalimi, numatanèia Respublikos Prezidento teisæ nusipelniusiems Lietuvos Respublikai uþsienio valstybiø pilieèiams iðimties tvarka. Be to, va- dovautis Pilietybës ástatymo 20 straipsniu, reglamentuojanèiu Lietuvos Respublikos pilietybës gràþinimà, nebuvo galima ir dël neágyvendintø subjektyviø sàlygø. Paþymëtina, kad pats as- muo, pageidaujantis, kad jam Pilietybës ástatymo 20 straipsnio pagrindu bûtø gràþinta Lietuvos Respublikos pilietybë, turi ir pateikti atitinkamà praðymà dël Lietuvos Respublikos pilietybës gràþinimo. Be to, praðymà dël Lietuvos Respublikos pilietybës gràþinimo pateikiantis asmuo tuo paèiu suponuoja savo sutikimà atsisakyti turimos kitos valstybës pilietybës. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybës gràþinimo pagrindu reiktø laikyti tris pagrindines sàlygas: pirma, suinte- resuoto asmens praðymà dël Lietuvos Respublikos pilietybës gràþinimo; antra, faktà, kad as- muo, pageidaujantis susigràþinti Lietuvos Respublikos pilietybæ, jau kaþkada buvo turëjæs Lietuvos Respublikos pilietybæ, taèiau jos neteko; treèia, asmens, pageidaujanèio susigràþinti Lietuvos Respublikos pilietybæ, sutikimà, kad, jam gràþinus Lietuvos Respublikos pilietybæ, jis atsisakys turimos kitos valstybës pilietybës. Tuo tarpu J. Borisov pateikë praðymà dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka. Ðio praðymo jokiu bûdu negalima vertinti kaip J. Borisov siekio susigràþinti Lietuvos Respublikos pilietybæ, kartu atsisakant turimos uþ- sienio valstybës pilietybës. Ðis J. Borisov praðymas turëjo ir buvo vertinamas ne kaip buvusio Lietuvos Respublikos pilieèio praðymas susigràþinti turëtà pilietybæ, taèiau kaip nusipelniusio Lietuvos Respublikai uþsienio valstybës pilieèio praðymas suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka. Todël ðiuo atveju, suteikiant J. Borisov Lietuvos Respublikos piliety- bæ iðimties tvarka, buvo vertinamas ne J. Borisov turëtos Lietuvos Respublikos pilietybës fak- tas, o J. Borisov nuopelnai Lietuvos Respublikai. SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 267

Atsiþvelgiant á ðiuos argumentus, manome, kad pareiðkëjo teiginys, jog J. Borisov tu- rëjo bûti taikoma ne pilietybës suteikimo procedûra, o pilietybës gràþinimo procedûra, neturi teisinio pagrindo. Respublikos Prezidento patarëjas teisës klausimais Paulius Griciûnas Respublikos Prezidento patarëjas teisës klausimais Edvinas Muðinskis.“ 2003 m. gruodþio 2 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nusiuntë raðtà (Nr. 2D-8353) „Dël paaiðkinimø byloje Nr. 40/03“ ir Prezidentas Rolandas Paksas 268 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 269

2003 m. gruodþio 16 d. Konstituciniam Teismui savo „Teisminiø ginèø motyvus“ nusiuntë advokatai dr. Gediminas Baublys, Evaldas Rapolas ir Kæstutis Švirinas. Ad- vokatai rašo: „Gerbiamasis Teisme, gerbiami bylos dalyviai, Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. lapkrièio 6 d. nutarimu „Dël kreipimosi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà su praðymu iðtirti, ar Respublikos Prezidento dekreto „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalis neprieðta- rauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Pilietybës ástatymui“ kreipësi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà su praðymu iðtirti, ar Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos piliety- bës suteikimo iðimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybë suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. geguþës 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respubli- kos pilietybës ástatymui. 270 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Savo praðymà pareiðkëjas motyvuoja tuo, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balan- dþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalyje dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo Jurij Borisov, gim. 1956 m. geguþës 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieðtarauja: (i) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvir- tintam teisinës valstybës principui, (ii) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog ástatymui, teismui ir kitoms valstybës institucijoms ar pareigûnams visi asmenys lygûs, (iii) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto nuo- statai, jog Respublikos Prezidentas ástatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybæ, (iv) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitu- cijai, sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas, (v) Lietuvos Respublikos Pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog Respublikos Prezidentas, vado- vaudamasis ðiuo ástatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ nusipelniusiems Lietuvos Respublikai uþsienio valstybiø pilieèiams ar asmenims be pilietybës iðimties tvarka netaikant jiems ðio ástatymo 12 straipsnyje numatytø pilietybës suteikimo sàlygø. Suinteresuoto asmens atstovø nuomone, teisëto ir pagrásto nutarimo priëmimui tikslin- ga patikrinti tiek Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 dalyje dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo Jurij Borisov priëmimo procedûrà, tiek pa- èio dekreto turinio atitikimà Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymui. I. Dël Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 priëmimo procedûros teisëtumo ir turinio pagrástumo Dël Pilietybës reikalø komisijos darbo teisëtumo 2003 m. balandþio 2 d. Respublikos Prezidento dekretu Nr. 36 buvo sudaryta Piliety- bës reikalø komisija (toliau – Komisija), patvirtintos pilietybës klausimø Pilietybës rei- kalø komisijoje nagrinëjimo taisyklës bei nutarta 1998 m. balandþio 15 d. Respublikos Prezidento dekretà Nr. 41 laikyti netekusiu galios. Respublikos Prezidento dekretas Nr. 36 paskelbtas „Valstybës þiniose“ 2003 m. balandþio 9 d., leidinio Nr.: 34, publikacijos Nr.: 1425, ásigaliojo nuo 2003 m. balandþio 10 d. (Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos ástatymo 8 straipsnio 1 dalis). Ðios aplinky- bës leidþia daryti iðvadà, kad 2003 m. balandþio 9 d. posëdþiavusi Komisija dirbo vado- vaujantis Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymu ir 1998 m. balandþio 15 d. Respublikos Prezidento dekretu Nr. 41. Taèiau, kaip matyti ið 1998 m. balandþio 15 d. ir 2003 m. balandþio 2 d. Respublikos Prezidento dekretø analizës, Komisijos sudëtis buvo ir ið esmës yra tokia pati, t.y. jà sudarë atitinkamø valstybës institucijø pareigûnai ir Respub- likos Prezidento kanceliarijos darbuotojai. Ðie teisës aktai numatë, kad Komisijos posë- dþiai yra teisëti, kai juose dalyvauja ne maþiau kaip 2/3 Komisijos nariø. 2003 m. balandþio 9 d. ávykusiame Komisijos posëdyje dalyvavo 6 nariai ið 7, kas suponuoja Komisijos darbo teisëtumà. Be to, ginèijamo dekreto priëmimo metu galiojo Pilietybës klausimø pilietybës reikalø komisijoje nagrinëjimo taisyklës (patvirtintos Respublikos Prezidento 1998-04-15 d. dekretu Nr. 41). Dël Pilietybës reikalø komisijos sprendimo dël Lietuvos Respublikos pilietybës su- teikimo Jurij Borisov teisëtumo/pagrástumo 1998 m. balandþio 15 d. Respublikos Prezidento dekreto Nr. 41 2 straipsnis numato, kad Komisijos sprendimai priimami balsø dauguma. SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 271

Teismo posëdþio metu apklausta Komisijos narë D.Jankauskienë parodë, kad svars- tant Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo Jurij Borisov klausimà „buvo pritarta be ilgø diskusijø <...> bendru susitarimu“. Analogiðkus parodymus teismo posëdþio metu davë ir kitas Komisijos narys J. Vidickas: „buvo nuomoniø apsikeitimas <...> buvo kalba- ma apie tuos nuopelnus, apie tuos mokesèius, apie tas darbo vietas, kitaip tariant tie pliu- sai, kurie lyg tai leistø spræsti dël pilietybës suteikimo iðimties tvarka“. Tiek Komisijos posëdþio protokolas, tiek ið byloje liudytojais apklaustø Komisijos nariø parodymai leidþia spræsti, kad sprendimas dël Lietuvos Respublikos pilietybës sutei- kimo Jurij Borisov buvo priimtas bendru sutarimu (vienbalsiai), kas leidþia daryti iðvadà, kad Komisijai priimant sprendimà procedûra nebuvo paþeista. Rekomenduodama suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ Jurij Borisov, Komisija ver- tino suteiktà labdarà, taip pat Respublikos Prezidento 2001 m. birþelio 14 d. dekretu Nr. 1373 suteiktà valstybës apdovanojimà. Paþymëtina, kad valstybës apdovanojimai ver- tinti kaip nuopelnai suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybæ (Lietuvos Respublikos pilie- tybës dokumentø rengimo taisykliø, patvirtintø Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. gruodþio 21 d. nutarimu Nr. 2081, 20.3 punktas). Ið byloje surinktos medþiagos taip pat matyti, kad suteikta labdara buvo vertinama kaip nuopelnai Lietuvos Respublikai. Liudy- toju apklaustas Lietuvos Respublikos Prezidentûros kanceliarijos vadovas A. Meðkauskas parodë, kad „iðimties tvarka svarstant, mano galva, visada subjektyvumo elementas atsi- randa tuose svarstymuose, nes reikia pasverti tai, kas nelabai grieþtai ávardinta – nuopel- nus Lietuvos Respublikai, ir jø bûna ávairiausiø rûðiø <...> tai gana áspûdinga suma, palyginti su kitais ávairiais verslininkais, kurie taip pat yra gavæ pilietybæ iðimties tvarka <...> bûna kad ir ðimtais tûkstanèiø, tai jau svarstymo objektas“. Pastarasis liudytojas taip pat parodë, kad Komisija Jurij Borisov veiklà ávertino kaip nuopelnus Lietuvos Respublikai – „labai atsipraðau, bet ðitas þmogus, kaip sakant, praktiðkai visà gyvenimà beveik yra praleidæs Lietuvoje ir aviacine prasme ðá tà padaræs“, ko pasëkoje buvo priimtas sprendimas reko- menduoti suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ. Vertinant absoliuèiø kliûèiø nebuvimà, Komisijos sudëtis, á kurià áëjo Lietuvos Res- publikos teisingumo viceministras, Generalinio prokuroro pavaduotojas, Migracijos de- partamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos direktorius, Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos Konsulinio departamento direktorius, leido ver- tinti asmens praðymà remiantis Lietuvos Respublikos Pilietybës ástatymo 13 straipsnyje numatytais kriterijais. Juo labiau, ástatymas prokuratûrai yra pavedæs baudþiamojo perse- kiojimo vykdymà ir nuosprendþiø ávykdymo kontrolæ (Lietuvos Respublikos Prokuratûros ástatymo /1994 m. red./ 1 straipsnis), kas leidþia daryti iðvadà, kad Komisijos posëdyje dalyvavæs generalinio prokuroro pavaduotojas privalëjo disponuoti informacija, ar nëra absoliuèiø kliûèiø teikiant Lietuvos Respublikos pilietybæ Jurij Borisov. Lietuvos Respub- likos operatyvinës veiklos ástatymo 21 straipsnis taip pat numato, kad operatyvinës veiklos subjektø operatyvinius veiksmus koordinuoja ir jø teisëtumà kontroliuoja generalinis pro- kuroras ir jo ágaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas. Lietuvos Respublikos Genera- linei prokuratûrai taip pat yra pavesta ir Valstybës saugumo departamento kaip operatyvinës veiklos subjekto operatyviniø veiksmø teisëtumo kontrolë (Lietuvos Respublikos operaty- vinës veiklos ástatymo 3 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnis). Byloje liudytoju apklaustas Ko- misijos narys Generalinio prokuroro pavaduotojas nurodë, kad jeigu Valstybës saugumo departamentas bûtø pradëjæs operatyviná tyrimà, apie tai bûtø þinojæs Generalinis prokuro- 272 LIETUVIØ TAUTA ras arba jo pavaduotojas: „jeigu tai operatyvinës veiklos ástatymu reglamentuotas tyrimas, apie tai þinos Generalinis prokuroras arba jo ágaliotas Generalinio prokuroro pavaduoto- jas“. Tuo tarpu sprendþiant klausimà Komisijoje dël pilietybës suteikimo V. Barkauskas jokios informacijos apie Valstybës saugumo departamento vykdomà tyrimà neturëjo: „to- kios informacijos að neturëjau“. Vienintelë informacija, kuria tuo metu disponavo Genera- linio prokuroro pavaduotojas, buvo susijusi su iðkeltomis baudþiamosiomis bylomis dël uþdarosios akcinës bendrovës „Aviabaltika“ veiklos: „man buvo þinoma, kad buvo bau- dþiamosios bylos tyrimas dël uþdarosios akcinës bendrovës „Aviabaltika“ veiklos ir kad tos bylos buvo nutrauktos“. Ryðium su tuo V. Barkauskas taip pat nematë pagrindo nereko- menduoti suteikti pilietybæ: „<...> praðantysis suteikti pilietybæ p. Jurij Borisov nebuvo nei kaltinamasis, nei kitas, kad bûtø galima vertinti neigiamai; bylos buvo nutrauktos, dël to pagrindo neteikti pasiûlymo suteikti pilietybës nebuvo.“ Nesant Komisijos nariø, dispo- nuojanèiø informacija apie esamas absoliuèias kliûtis dël pilietybës suteikimo Jurij Bori- sov atþvilgiu leido daryti pagrástà iðvadà, kad nëra Lietuvos Respublikos Pilietybës ástatymo 13 straipsnyje numatytø apribojimø, kurie uþkirstø kelià Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimui Jurij Borisov. Dël Respublikos Prezidento dekreto dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo Jurij Borisov teisëtumo/pagrástumo Prieð vertinant Respublikos Prezidento dekreto dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo teisëtumà/pagrástumà, suinteresuotas asmuo laiko tikslinga atkreipti Gerbiamo- jo Teismo dëmesá á tà aplinkybæ, kad aukðèiau analizuotas Komisijos darbo teisëtumas ir pagrástumas negali turëti átakos Respublikos Prezidento dekreto teisëtumui/pagrástumui. Komisijos uþduotis yra teikti rekomendacijas Respublikos Prezidentui dël Lietuvos Res- publikos pilietybës suteikimo (Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 27 straipsnio 4 dalis). Tai reiðkia, kad Komisija veikia tiktai kaip patariamoji institucija, á kurià áeinantys ávairiø teisësaugos institucijø atstovai gali pateikti Respublikos Prezidentui savo nuomonæ dël absoliuèiø kliûèiø atþvilgiu. Tuo metu Lietuvoje galiojæs Pilietybës ástatymas /1991 m. gruodþio 5 d. red., ástaty- mo Nr. I-2072/ nustatë, kad Lietuvos Respublikos pilietybës netenkama asmeniui ágijus kitos valstybës pilietybæ (19 str.). Toká pat reikalavimà numato ir dabar galiojanti LR Pilie- tybës ástatymo redakcija (18 str.). LR Pilietybës ástatymo (2002 m. rugsëjo 17 d. ástatymo redakcija) 21 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, ágijæs kitos vals- tybës pilietybæ ar gavæs kitos valstybës pilieèio pasà arba kità tos valstybës pilietybæ pa- tvirtinantá dokumentà, <...> netenka Lietuvos Respublikos pilietybës nuo kitos valstybës pilietybës ágijimo ar tos valstybës pilieèio paso ar kito tos valstybës pilietybæ patvirtinan- èio dokumento iðdavimo dienos. Byloje yra nustatyta aplinkybë, kad Jurij Borisov Rusijos Federacijos pilietybæ ágijo nuo 2002 m. birþelio 18 d. Tai patvirtina byloje esantis Lietu- vos Respublikos Uþsienio reikalø ministerijos 2003-11-28 raðtas Nr. 10-34126. Raðte nu- rodyta, kad Rusijos Federacijos Prezidento 2002 m. birþelio 18 d. ásaku Nr. 616 „Dël Rusijos Federacijos pilietybës suteikimo“, Rusijos Federacijos pilietybë buvo suteikta Jurij Bori- sov. Rusijos Federacijos Prezidento ásakai dël Rusijos Federacijos pilietybës suteikimo yra individualaus pobûdþio teisës aktai ir jie ásigalioja nuo jø pasiraðymo dienos. Teisiniu poþiûriu daroma iðvada, kad Juráj Borisov neteko Lietuvos Respublikos pilietybës nuo to momento, kada jis ágijo Rusijos Federacijos pilietybæ, t.y. 2002 m. birþelio 18 d. Kadangi minëtas LR Pilietybës Ástatymas imperatyviai nereikalauja kitos valstybës pilieèio paso ar SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 273 kito dokumento turëjimo, o pateikia alternatyvà, t.y. Lietuvos Respublikos pilietis, ágijæs kitos valstybës pilietybæ ar gavæs kitos valstybës pilieèio pasà arba kità tos valstybës pilie- tybæ patvirtinantá dokumentà, todël darytina iðvada, kad kitos valstybës pilietybës ágijimas yra pakankamas teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos pilietybës netekimui. Byloje yra nustatyta, kad Pilietybës reikalø komisijai sprendþiant Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka Jurij Borisovui klausimà Komisija disponavo Rusijos Federaci- jos pilieèio pasu, iðduotu Jurij Borisovui (paso kopija, esanti byloje), todël Komisijai ne- këlë ir negalëjo kelti abejoniø ta aplinkybë, kad Lietuvos Respublikos pilietybë galëtø bûti suteikiama asmeniui, turinèiam Lietuvos Respublikos pilietybæ. Vëlesnis Lietuvos Res- publikos pilietybës netekimo konstatavimas dokumentiniu procesu neturi teisinës átakos Lietuvos Respublikos pilietybës netekimui. Be to, byloje esanèiame Migracijos departa- mento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalø ministerijos 2003 11 28 raðte Nr. 15-1- 10K yra aiðkiai konstatuota, kad Jurij Borisov neteko Lietuvos Respublikos pilietybës nuo 2002 m. birþelio 18 d. Todël byloje esantis Migracijos departamento 2003 m. balandþio 10 d. ásakymas Nr. MD-3K-32 yra vertintinas kaip vëlesnis Jurij Borisov Lietuvos piliety- bës netekimo fakto patvirtinimas, kuris neturi jokios teisinës reikðmës sprendþiant Lietu- vos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka Jurij Borisov. Tuo paèiu minëtas Migracijos departamento ásakymas neturi árodomosios galios ðioje byloje, kadangi ne jis árodo aplinkybæ, nuo kada Jurij Borisov neteko Lietuvos Respublikos pilietybës. Paþymë- tina ir tai, kad Respublikos Prezidentui priimant dekretà dël Lietuvos Respublikos piliety- bës suteikimo, buvo þinoma ir apie Migracijos departamento pilietybës neteikimo konstatavimà. Kaip parodë liudytoju apklaustas J. Vidickas, ásakymo kopija 2003 m. ba- landþio 10 d. buvo atsiøsta faksu. Lietuvos Respublikos Konstitucija viena ið Respublikos Prezidento funkcijø numato Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimà. Pilietybës suteikimo tvarkà, áskaitant piliety- bës suteikimà iðimties tvarka, reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymas. Suteikdamas Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka, Respublikos Prezidentas yra saistomas dviejø sàlygø: (i) turi ávertinti praðanèio suteikti pilietybæ asmens nuopelnus Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 16 straipsnis), (ii) turi ávertinti, ar nëra absoliuèiø kliûèiø, dël kuriø asmeniui negali bûti suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybë (Lietuvos Respublikos Pilietybës ástatymo 13 straipsnis). Pirma Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka sàlyga yra nuopelnai Lietuvos Respublikai. Analizuojant „nuopelnø“ sampratà paþymëtina keletas aspektø. Kaip nuopelnai Lietuvos Respublikai gali bûti vertinami suteikti valstybës apdovanojimai (Lie- tuvos Respublikos pilietybës dokumentø rengimo taisykliø, patvirtintø Lietuvos Respubli- kos Vyriausybës 2002 m. gruodþio 21 d. nutarimu Nr. 2081, 20.3 punktas). Susiformavusi Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka praktika nuopelnais laikë teikia- mà paramà/labdarà. Tai patvirtina byloje esanti dokumentinë medþiaga dël Lietuvos Res- publikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka asmenims Thomas M. ir Natalija Haselton (2003 02 11 Prezidento dekretas Nr. 2052), Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimas Maria T. Cruz, Marina M. Condrau (2000 01 17 Prezidento dekretas Nr. 752). Nuopelnais yra laikomas asmens sàþiningas darbas Lietuvos Respublikai (LR pilietybës suteikimas D. Buriakui, 2001 03 07 Prezidento dekretas Nr. 1228), kaip nuopelnai vertinami vien as- mens kvalifikaciniai sugebëjimai, jeigu asmuo atvykdavo dirbti á Lietuvos Respublikà (LR pilietybës suteikimas J. Sokolov, 2000 07 04 Prezidento dekretas Nr. 932). Paþymëtina ir 274 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS tai, kad tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarka buvo teikiama ið viso nesant objektyviø nuopelnø (LR pilietybës suteikimas Viltis M. Meilus, Almantui P. Meilus, 2000 01 17 Prezidento dekretas Nr. 752, LR pilietybës suteikimas Vytautui G. De- gesys, Sofijai D. Degesys, Mykolui D. Degesys, 1999 02 17 Prezidento dekretas Nr. 322), taèiau galbût ávertinant galimybæ, kad asmens tapimas Lietuvos Respublikos pilieèiu gali Lietuvos Respublikai suteikti papildomos naudos. Toká iðplëstiná „nuopelnø“ vertinimà pirmiausia sàlygojo tai, kad asmens nuopelnø vertinimas ir Lietuvos Respublikos piliety- bës teikimas iðimtinai priklauso Respublikos Prezidento diskrecijai, kuris ir turi teisæ re- miantis vidiniu ásitikinimu vertinti, ar asmens veikla gali bûti vertinama kaip nuopelnai Lietuvos Respublikai. Ve rtinant Jurij Borisov nuopelnus, ypatingai paþymëtina jo arba jo vadovaujamø ámo- niø suteikta 6 milijonø litø parama, ypaè Lietuvos aviacijos sportui. Paþymëtina ir tai, kad Jurij Borisov laikytinas pagrindiniu Lietuvos akrobatinio skraidymo komandos rëmëju, uþtikrinanèiu ðios komandos galimybes dalyvauti Europos ir pasaulio èempionatuose, tuo paèiu garsinant Lietuvos vardà (Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidento raðtas). Juo labiau ði Jurij Borisov veikla jau buvo pripaþinta kaip nuopelnai, uþ kuriuos Respublikos Prezidento 2001 m. birþelio 14 d. dekretu Nr. 1373 buvo suteiktas valstybës apdovanojimas. Vertinant aplinkybæ, kad dalá paramos suteikë jo vadovaujama ámonë uþ- daroji akcinë bendrovë aviakompanija „Aviabaltika“, paþymëtina, kad tai vertintina kaip Jurij Borisov verslo forma, kurià jis pilnai kontroliuoja (Jurij Borisov yra beveik ðimtapro- centiniu ðios ámonës akcininku bei administracijos vadovu). Juo labiau be Jurij Borisov valios pastaroji ámonë nebûtø teikusi jokios paramos, be to, teikdamas paramà per ðià ámonæ, Jurij Borisov tiesiogiai sumaþindavo sau kaip akcininkui galimø iðmokëti lëðø dalá. Remiantis iðdëstytomis aplinkybëmis galima daryti pagrástà iðvadà, kad paminëta Jurij Borisov veikla pagrástai galëjo bûti vertinama kaip nuopelnai Lietuvos Respublikai. Juo labiau Jurij Borisov veikla netgi galëtø bûti vertinama þymiau aukðèiau negu veiklos, kuri pagal susiformavusià praktikà laikytina nuopelnais, vidurkis. Antra Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo sàlyga yra absoliuèiø kliûèiø, dël kuriø asmeniui negali bûti suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybë, nebuvimas. Paþy- mëtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 13 straipsnis absoliuèias kliûtis sieja su asmens teistumu uþ tam tikrus nusikaltimus. Ástatymas nedetalizuoja, á kokias instituci- jas turëtø bûti kreipiamasi dël tokios informacijos surinkimo. Juo labiau ástatymas nereika- lauja, kad bûtø privalomai kreipiamasi á vienà ar kità institucijà, pvz.: Valstybës saugumo departamentà. Suinteresuoto asmens nuomone, ðiuo atveju tiek Respublikos Prezidentas, tiek Komisija turi pasirinkimo teisæ spræsti, á kurias konkreèias institucijas kreiptis, kad bûti gauta reikiama informacija. Kadangi Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðim- ties tvarka praðantys asmenys gali skirtis pagal objektyvius kriterijus (gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmë, gauti Lietuvos Respublikos valstybës apdovanojimai ir kt.), infor- macijos rinkimas apie atskirus asmenis gali skirtis. Paþymëtina ir tai, kad tokia skirtinga informacijos rinkimo procedûra negali bûti vertinama kaip lygybës prieð ástatymà principo paþeidimas, o tuo paèiu ir Respublikos Prezidento priesaikos bûti visiems lygiai teisingu paþeidimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 81 straipsnio 1 dalis). Vertinant absoliuèiø kliûèiø nebuvimà Jurij Borisov atþvilgiu, paþymëtina, kad ðis as- muo nuo 6 metø gyveno Lietuvos Respublikoje. Vertinant jo veiklà iki 6 metø, nëra pagrin- do tikëtis, kad jis bûtø ávykdæs kokià nors nusikalstamà veikà. Tuo tarpu nuo jo gyvenimo SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 275

Lietuvos Respublikoje pradþios atitinkamos valstybës institucijos neturëjo jokiø duomenø apie Jurij Borisov nusikalstamà veikà. Paþymëtina, kad tokia pareiga pirmiausia tenka Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijai (LR Vyriausybës 2001 03 14 d. nutarimu Nr. 291 patvirtinti LR vidaus reikalø ministerijos nuostatai). Sprendþiant klausimà dël Lie- tuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka Jurij Borisov Pilietybës reikalø ko- misijoje dalyvavo atitinkamø valstybës institucijø atstovai – Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras, Generalinio prokuroro pavaduotojas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos direktorius, kurie nepateikë jokios informacijos apie egzistuojanèias absoliuèias kliûtis, numatytas Lietuvos Respublikos pi- lietybës ástatymo 13 straipsnyje. Paþymëtina ir tai, kad dekretas dël Lietuvos Respublikos suteikimo iðimties tvarka Jurij Borisov prieð pasirašant Respublikos Prezidentui buvo pa- siraðytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministro J. Bernatonio. Atsiþvelgiant á tà aplinkybæ, kad Jurij Borisov visà laikà, per kurá galëjo ávykdyti nusikalstamà veikà, gyve- no Lietuvos Respublikoje bei á tai, kad duomenis apie nusikalstamà asmenø veikà kaupia ir saugo Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerija (Vidaus reikalø ministro 1998-11- 10 d. ásakymas Nr. 447, „Dël teistumo informacijos kartotekos bei teistumo informacijos duomenø bazës nuostatø patvirtinimo“), pastarosios institucijos vadovo patvirtinimas, kad nëra absoliuèiø kliûèiø suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ Jurij Borisov, negalëjo Res- publikos Prezidentui kelti pagrástø abejoniø dël Lietuvos Respublikos suteikimo iðimties tvarka Jurij Borisov. Byloje liudytoju apklaustas tuo metu Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministro pareigas ëjæs J. Bernatonis taip pat nurodë, kad prieð pasiraðant dekretà jis buvo iðanalizavæs J. Borisov veiklà ir jokiø abejoniø jam nesukëlë: „Na, visø pirma dël p. J. Borisov pavardës, tai man ji buvo þinoma ir pats dekretas ðiuo klausimu nekëlë abejo- niø, todël kad buvo visos p. Borisov pilietybës netekimo aplinkybës iðnagrinëtos rengiant kità dokumentà [pastaba: atsakymà Lietuvos Respublikos Seimo nariui A. Vidþiûnui]. J. Ber- natonis taip pat nurodë, kad ir uþdarosios akcinës bendrovës „Aviabaltika“ veikloje nebu- vo nustatyta ástatymø paþeidimø, todël nebuvo kliûèiø suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ J. Borisov: „kaip að minëjau, tokiø aplinkybiø nebuvo ir ðiandien nëra“. Vertinant Valstybës saugumo departamento pateiktà medþiagà ir generalinio direkto- riaus M. Laurinkaus parodymus teismo posëdþio metu, paþymëtina, kad pateikta medþia- ga netgi negalëjo kelti jokiø pagrástø abejoniø, kurios sudarytø pagrindà nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybës Jurij Borisov iðimties tvarka. Pateiktos pokalbiø iðklotinës leidþia daryti iðvadà tiktai apie asmeninius þmoniø tarpusavio santykius, kas negali bûti vertinama kaip absoliuti kliûtis pagal Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 13 straipsná. Juo la- biau Valstybës saugumo departamento kaip operatyvinës veiklos subjekto operatyvinës veiklos teisëtumo kontrolë buvo pavesta Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui arba jo pavaduotojui, taèiau ir Komisijoje dalyvavæs generalinio prokuroro pavaduotojas neturëjo jokiø duomenø apie galimas kliûtis suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ J. Bo- risov. Turint omenyje tà aplinkybæ, kad nei viena teisësaugos institucija tuo metu neturëjo jokios informacijos apie nusikalstamà Jurij Borisov veiklà, tame kontekste Valstybës sau- gumo departamento áraðyti buitiniai pokalbiai tarp J. Borisov ir treèiøjø asmenø negalëjo bûti vertinami kaip kliûtis suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ. Paþymëtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas teismo posëdþio metu pa- aiðkino, kad „iki 2003 m. balandþio 11 d. dekreto iðleidimo nei viena valstybës institucija ar pareigûnai man nepateikë informacijos, kuri galëtø bûti kliûtis pagal Pilietybës ástatymo 276 LIETUVIØ TAUTA

13 straipsná suteikti pilietybæ J. Borisovui iðimties tvarka“. Remiantis iðdëstytomis aplin- kybëmis galima daryti pagrástà iðvadà, kad sprendþiant klausimà dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka Jurij Borisov ne tik nebuvo nustatyta aplinkybë, kad egzistuoja absoliuèios kliûtys, kurioms esant Lietuvos Respublikos pilietybë negali bûti teikiama, bet nekilo ir pagrástø abejoniø dël tokiø kliûèiø egzistavimo. Vertinant aukðèiau pateiktus motyvus, matyti, kad Jurij Borisov veikla pagrástai galëjo bûti vertinama kaip nuopelnai Lietuvos Respublikai, be to, nebuvo nustatyta bei nebuvo pagrindo tikëtis, kad egzistuoja absoliuèios kliûtys, dël kuriø Lietuvos Respublikos pilie- tybë negalëjo bûti teikiama, ko pasëkoje Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalyje dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo Jurij Borisov laikytinas teisëtu ir pagrástu. Dël terminø suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybæ Jurij Borisov Pareiðkëjo atstovai savo motyvuose nurodo, kad Lietuvos Respublikos pilietybë Jurij Borisov buvo suteikta per rekordiðkai trumpà laiko tarpà, kas gali liudyti pastarojo asmens darytà spaudimà Respublikos Prezidentui. Ryðium su tuo suinteresuotas asmuo laiko tiks- linga atkreipti teismo dëmesá á terminø, skaièiuojamø nuo praðymo padavimo iki Komisi- jos posëdþio, atitikimà susiformavusiai praktikai. Ið bylos medþiagos matyti, kad minimalus terminas, skaièiuojant nuo asmens praðymo padavimo iki Komisijos posëdþio, yra 1 diena. Pavyzdþiui, 2000 m. sausio 13 d. Respublikos Prezidentui buvo pateiktas JAV pilietës Gintos Teresës Palubinskas praðymas dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka jai ir dviem jos vaikams – Almantui Petrui Meilui ir Vilèiai Monikai Meilus. Pastarasis praðymas jau kità dienà, t.y. 2000 m. sausio 14 d., buvo iðnagrinëtas Pilietybës reikalø komisijoje ir 2000 m. sausio 17 d. Respublikos Prezidento dekretu Nr. 752 minëtiems as- menims buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybë. Analizuojant laiko tarpà nuo praðy- mo padavimo iki dekreto priëmimo, matyti, kad tai uþtruko 4 kalendorines dienas, ið kuriø dvi buvo nedarbo dienos (sausio 15–16 d.). Analogiðkai tuo paèiu dekretu Lietuvos Res- publikos pilietybë buvo suteikta Marijai Teresai Cruz, kuri praðymà dël pilietybës suteiki- mo buvo padavusi 2000 m. sausio 12 d., t.y. likus dviem dienoms iki Komisijos posëdþio. Vertinant terminus nuo praðymo padavimo iki Komisijos posëdþio, paþymëtina, kad pir- miausia terminas priklauso nuo to, prieð kiek laiko iki Komisijos posëdþio buvo paduotas praðymas. Remiantis susiformavusia praktika Komisija posëdþiauja kas 2–3 mënesiai, ko pasëkoje terminas nuo praðymo padavimo iki Komisijos posëdþio gali bûti nuo 1 dienos iki keleto mënesiø. Bûtent tai teismo posëdþio metu yra patvirtinæs liudytoju apklaustas Komisijos narys A. Meðkauskas: „tas kas paskutinis á maiðà pateko, atleiskit uþ liaudiðkà þodá, jis turi ðansà savaitæ prieð posëdá pateikti, jeigu viskas tvarkoj, posëdis ávyko, Prezi- dentas suteikë pilietybæ, dekretas jau gali iðeiti á svietà po savaitës, po deðimt dienø“. Skaièiuojant terminà, praëjusá nuo Jurij Borisov praðymo padavimo iki Komisijos posë- dþio, matyti, kad jis sudarë 15 dienø. Tai leidþia daryti iðvadà, kad pastarojo praðymo iðnagrinëjimo terminas Komisijoje niekuo neiðsiskyrë ið bendrø nagrinëjimo terminø. Pas- taràsias aplinkybës teismo posëdþio metu yra patvirtinæs Komisijos narys A. Meðkauskas: „èia tikrai nëra iðskirtinis atvejis“. Vertinant dekreto priëmimo terminà, jis taip pat niekuo neiðsiskyrë ið kitø terminø. Kaip matyti ið bylos medþiagos, Respublikos Prezidento dekretai paprastai priimami kità dienà po Komisijos posëdþio. Tuo tarpu Pareiðkëjo ginèijamas Respublikos Prezidento dekretas buvo priimtas netgi ne rytojaus dienà (nors tai bûtø áprasta praktika), taèiau po SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 277 dviejø dienø, kas sudaro sàlygas atmesti bet kokius átarimus dël pareiðkëjø nurodyto spau- dimo Respublikos Prezidentui. Paþymëtina ir tai, kad byloje teikæs paaiðkinimus suintere- suotas asmuo Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nurodë: „að neatsimenu tokiø dalykø, bet aš turiu toká paruoðtà vienà atsakymà panaðiems atvejams [pastaba: tokiems atvejams, kai praðoma paskubinti] – viskà reikia daryti nustatyta tvarka“. Analogiðkus pa- rodymus davë byloje liudytoju apklaustas Komisijos narys A. Meðkauskas: „ne, tikrai ne“ [pastaba: nepraðë paskubinti], Policijos departamento Generalinis komisaras V. Grigara- vièius: „Mes tokiø duomenø neturime“ [pastaba: duomenø apie bandymà átakoti]. Byloje liudytoju apklaustas Jurij Borisov nurodë, kad netgi nëra objektyvaus pagrindo tikëtis pa- greitinti tam tikrø klausimø sprendimà valstybës institucijose: „man atrodo, kad yra tam tikros procedûros, tame tarpe ir paèioj Prezidentûroj, ir kad ateitø kaþkoks tai þmogus ir 10 kartø greièiau padarytø?“ Aukðèiau nurodyti motyvai leidþia daryti pagrástà iðvadà, kad Jurij Borisov praðymo dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo Komisijoje nagrinëjimo terminai neiðsisky- rë ið kitø praðymø nagrinëjimo terminø, juo labiau kad buvo praðymø, kurie iðnagrinëti 15 kartø greièiau nei Jurij Borisov praðymas, Respublikos Prezidento dekreto priëmimas uþtru- ko netgi ilgiau, negu paprastai priimami dekretai Komisijai iðsprendus klausimus dël Lietu- vos Respublikos pilietybës suteikimo, ko pasekoje nëra pagrindo prielaidoms apie tariamai þaibiðkai ávykusià Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo procedûrà Jurij Borisov. Dël Respublikos Prezidento dekreto dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo Jurij Borisov ásigaliojimo Ástatymas numato, kad Respublikos Prezidento dekretai ásigalioja kità dienà po jø pa- skelbimo „Valstybës þiniose“, jeigu paèiuose dekretuose nenustatyta kita jø ásigaliojimo data (Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø skelbimo ir ásigaliojimo tvarkos ástatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ numato, kad dekretas ásigalioja nuo to momento, kai asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai. Paþy- mëtina, kad ir Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad Respublikos Prezidento dekretas dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo ásigalioja asmeniui prisiekus savivaldybës vykdomojoje institucijoje arba diplomatinëse ástaigose uþsienyje. Tai leidþia daryti iðvadà, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalyje dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo Jurij Borisov ásigaliojo tà dienà, kai Jurij Bori- sov davë priesaikà Lietuvos Respublikai, t.y. 2003 m. balandþio 11 d. Dël Priesaikos priëmimo aplinkybës bei Lietuvos Respublikos pilieèio paso iðdavi- mas Jurij Borisov Asmeniui davus priesaikà Lietuvos Respublikai, ásigalioja Respublikos Prezidento dek- retas dël Lietuvos Respublikos suteikimo. Paþymëtina, kad visos po to sekanèios procedû- ros (Lietuvos Respublikos pilieèio paso iðdavimas ir t.t.) neturi ir negali turëti átakos Respublikos Prezidento dekreto dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo teisëtumui ir pagrástumui. II. Dël Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Pilietybës ástatymui Atsiþvelgdami á bylos medþiaga nustatytas faktines aplinkybes, pateikiame teisiná by- los aplinkybiø vertinimà. 278 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Dël ginèijamo dekreto atitikties teisinës valstybës principui Seimo nariø grupë, kreipdamasi á Lietuvos Konstituciná Teismà, inter alia praðë iðtirti Prezidento dekreto prieðtaravimà teisinës valstybës principui. Konstitucinis Teismas ne kartà yra konstatavæs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkrièio 11 d. nutarimas), kad konstitucinis teisinës valstybës principas – tai universalus principas, kuriuo grindþiama visa Lietuvos teisës sistema ir pati Konstituci- ja. Tai pamatinis koordinacinis valstybës veiklos principas, realizuojamas ávairiose Kon- stitucijos nuostatose. Todël ðio principo turinys yra daugialypis. Atsiþvelgiant á tai, teisinës valstybës principas yra pamatinis teisinis konstitucijos prin- cipas, ir tai, kad Konstitucinis Teismas nutarimuose konstatuoja prieðtaravimà teisinës vals- tybës principui, nenurodydamas konkretaus Konstitucijos straipsnio, kuriame ðis principas ar jo aspektas yra átvirtintas, manytina, kad reikalinga ið esmës pasisakyti dël tiriamo dek- reto konstitucingumui reikðmingø svarbiausiø teisinës valstybës turinio elementø: Pirma, pagrindinis teisinës valstybës elementas yra teisës vieðpatavimas. Tai reið- kia, kad valstybëje aukðèiausià galià turi teisë, o ne kita jëga. Visos valstybës valdþià ágyvendinanèios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. LR Kon- stitucija ir ástatymai yra Lietuvos teisës sistemos pagrindas. Lietuvos Respublikos Pre- zidento funkcija teikti pilietybæ yra nustatyta Konstitucijos 84 straipsnio 21 dalyje. Ðios funkcijos ágyvendinimà detalizuoja Pilietybës ástatymas. Prezidentas, teikdamas pilietybæ, veikia Konstitucijos ir ástatymø nustatytuose ágaliojimø rëmuose, todël tei- sës vieðpatavimo elementas nëra paþeidþiamas, jeigu nenustatyti konkreèiø Konstitu- cijos straipsniø ar konkretaus kito teisës akto paþeidimai. Tai, kad ginèijamas dekretas neprieðtarauja Konstitucijai ir Pilietybës ástatymui, yra detaliau pagrásta þemiau pa- teiktuose argumentuose. Antra, svarbus teisinës valstybës turinio elementas yra asmens prigimtiniø teisiø ap- sauga ir ágyvendinimas. Prigimtiniø teisiø uþtikrinimui bûtina teisëtø lûkesèiø apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neuþtikrinus teisëtø lûkesèiø apsaugos, teisinio tik- rumo ir teisinio saugumo, nebûtø uþtikrintas asmens pasitikëjimas valstybe ir teise (Kon- stitucinio Teismo 2002 m. lapkrièio 25 d. nutarimas). Ginèijamo akto atitikties ðiam principui vertinimas yra problematiðkas, kadangi pilietybës suteikimas iðimties tvarka negali bûti laikomas asmenø teisëtais lûkesèiais, nes pilietybës suteikimas iðimties tvarka yra valsty- bës suteikiama privilegija asmeniui, bet ne teisë. Seimui, kaip ástatymø leidëjui, yra suteik- ta teisë reguliuoti ðios privilegijos realizavimo sàlygas. Treèia, Konstitucinis teisinës valstybës principas yra neatsiejamas ir nuo teisingu- mo principo. Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodþio 22 d. nutarime konstatavo, kad tei- singumas yra vienas ið pagrindiniø teisës, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonës, tikslø. Jis yra viena svarbiausiø moraliniø vertybiø bei vienas teisinës valstybës pagrindø. Jis gali bûti ágyvendintas uþtikrinant tam tikrà interesø pusiausvyrà, iðvengiant atsitiktinu- mø ir savivalës, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesø prieðprieðos. Taigi Konstituci- joje átvirtintas teisinës valstybës principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo ir atvirkðèiai. Ðia prasme analizuojant Respublikos Prezidento dekreto konstitucingumà dë- mesys turi bûti atkreiptas á valstybës vadovo diskrecijà savo nuoþiûra ávertinti asmens nuopelnus, uþ kuriuos iðimties tvarka galëtø bûti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybë. Pilietybë yra valstybës malonë, patikëta Respublikos Prezidentui, todël jos suteikimo tei- sëtumas gali bûti teisme kvestionuojamas tik tam tikrø teisës klausimø aspektais. Teisinis TEISËSÀMOKSLO BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 279

ðios problemos sprendimas yra pateikiamas vertinant ginèijamo dekreto atitikties Konsti- tucijos 84 straipsnio 21 punktui ir Pilietybës 16 straipsnio 1 dalies teisinius klausimus. Paþymëtina, kad tiek ið aukðèiau pateiktø argumentø, tiek ið Konstitucinio Teismo praktikos darytina iðvada, kad ginèijamo akto neatitiktis teisinës valstybës principui negali bûti vienintelis argumentas, kadangi teisinës valstybës principà paþeidþiantis aktas neið- vengiamai turëtø paþeisti ir kurá nors konkretø Konstitucijos straipsná, tai yra jame átvirtin- tà teisinës valstybës principo aspektà. Suinteresuoto asmens atstovø nuomone, vertinant ginèijamo dekreto atitiktá konkreèioms Konstitucijos nuostatoms bei Pilietybës ástatymui, tuo paèiu detaliau atskleidþiamas ir teisinës valstybës principo turinys, reikðmingas bylai. Dël ginèijamo dekreto atitikimo Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje átvirtintam as- menø lygybës ástatymui, teismui ir kitoms valstybës institucijoms principui Pareiðkëjas grindþia ginèijamo akto prieðtaravimà Konstitucijos 29 straipsnyje átvir- tintam lygiateisiðkumo principui tuo pagrindu, kad dël visø dekrete nurodytø asmenø, ku- riems iðimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybë, iðskyrus Jurij Borisov, buvo kreiptasi á Valstybës saugumo departamentà, tuo Jurij Borisov suteikiant neva nepagrástà privilegi- jà. Pareiðkëjo argumentas yra nepagrástas. Lygiateisiðkumo principas, átvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje, yra teisinës valstybës principo sudedamoji dalis. Jis reiðkia þmogaus prigimtinæ teisæ bûti traktuojamam vienodai su kitais asmenimis esant vienodoms objektyviai reikðmingoms Ástatymui aplinkybëms. Ly- giateisiðkumas yra þmogaus teisë, suponuojanti institucijos pareigà realizuoti ástatymuose nustatytas asmens teises nediskriminuojant ir neteikiant privilegijø dël jo lyties, rasës, tauty- bës, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø pagrindu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartà yra nagrinëjæs ðio principo turi- ná ir paþymëjæs, kad ðio principo turi bûti laikomasi ir leidþiant ástatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas ápareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudþia ið esmës to- kius pat faktus savavaliðkai vertinti skirtingai. Ðis principas draudþia diferencijuoti institu- cijos elgsenà asmenø atþvilgiu, taèiau ðis draudimas jokiu bûdu nereiðkia, kad objektyviais poþymiais besiskirianèiø asmenø atþvilgiu institucija privalo elgtis vienodai. Pilietybës suteikimas natûralizacijos bûdu yra tam tikras valstybës malonës aktas. Kon- stitucija ðá valstybës malonës gestà – priimti asmená valstybës globon, patikëjo Respubli- kos Prezidentui. Ástatymø leidëjas turi teisæ nustatyti kriterijus, ribojanèius Prezidento diskrecijà. Vienas ið jø – absoliuèiø kliûèiø, nurodytø Pilietybës ástatymo 13 straipsnyje, nebuvimas. Seimas, nustatydamas kandidatø ávertinimo procedûrà, numatë, kad kandidatø vertinimà atlieka Pilietybës reikalø komisija ir suteikëjai turi teisæ pavesti valstybës insti- tucijoms pareikðti savo nuomonæ ir pateikti komisijai reikiamus dokumentus (Pilietybës ástatymo 27 straipsnio 2 dalis). Nei lygiateisiðkumo principas, nei taip nustatyta procedûra nesuponuoja Prezidento ir Pilietybës komisijos pareigos visø þmoniø atþvilgiu priimti analogiðkus sprendimus ir tai- kyti analogiðkas procedûras. Prieðingai, ðis principas reikalauja, kad tø asmenø atþvilgiu, kuriø ástatymui reikðmingos objektyvios savybës yra vienodos, priimti sprendimai irgi bû- tø vienodi. Ginèo atveju pretendentai skyrësi Pilietybës ástatymui reikðmingomis objekty- viomis savybëmis, kurios buvo nustatytos teisminio nagrinëjimo metu, tai yra, skirtingai nuo kitø pretendentø, Jurij Borisov nuolatinë gyvenamoji vieta nuo vaikystës yra Lietuva, todël Lietuvos teisësaugos institucijos, kuriø atstovai átraukti á Pilietybës reikalø komisijos sudëtá, disponavo medþiaga apie asmens padarytus nusikaltimus ar jø nebuvimà. Ðiø parei- 280 LIETUVIØ TAUTA gûnø dalyvavimas rengiant iðvadas dël kandidatø tinkamumo gauti Lietuvos Respublikos pilietybæ buvo pakankama priemonë reikðmingos Pilietybës ástatymo aplinkybëms nusta- tyti. Juolab kad, kaip jau minëta motyvø dalyje apie nustatytas faktines bylos aplinkybes, teikiant pilietybæ nei Prezidentas, nei Pilietybës komisijos nariai – teisësaugos institucijø pareigûnai nedisponavo medþiaga apie kliûtis Jurij Borisov tapti Lietuvos pilieèiu. Jei Pilietybës reikalø komisija objektyviai besiskirianèiø asmenø atþvilgiu pasirinko skir- tingas priemones iðaiðkinti reikalingas nustatyti aplinkybes, jas nustatë ir kvalifikavo teisin- gai, ir toks pasirinkimas yra ástatymo suteiktos teisës ribose, nëra pagrindo pasirinktas priemones pripaþinti paþeidþianèiomis lygiateisiðkumo principà. Ástatymø leidëjas visada gali teisæ transformuoti á pareigà, paversdamas jà privaloma procedûrine sàlyga, kurios nesi- laikymas vienø asmenø atþvilgiu reikðtø konstitucinio lygiateisiðkumo principo paþeidimà. Atsiþvelgiant á tai, kad objektyvios aplinkybës Jurij Borisov atveju skyrësi nuo kitø kandidatø, svarstytø Pilietybës komisijos 2003 m. balandþio 9 d. posëdyje, pripaþintina, kad Konstitucijos 29 straipsniu átvirtintas lygiateisiðkumo principas ginèijamu dek- retu nebuvo paþeistas. Dël ginèijamo dekreto atitikimo Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konsti- tucijai, sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis nustato, kad Prezidentas „prisiekia Tautai bûti iðti- kimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas“. Konstitucinis Teismas 1999 m. lapkrièio 11 d. nutarimu konstatavo, kad priesaika yra asmens iðkilmingas bei tvirtas pasiþadëjimas prisiimti já saistanèias pareigas ir jas vykdyti. Pilietybës teikimas yra Prezidento pareiga, nustatyta Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte. Valstybës vadovas negali atsisakyti vykdyti ðios funkcijos, nes nëra pareigûno, kuris galëtø pavaduoti Prezidentà vykdant ðià funkcijà. Pareiðkëjas motyvuoja dekreto prieðingumà Konstitucijos 82 straipsnio 1 daliai tuo pagrindu, kad, teikiant pilietybæ Juráj Borisov, Valstybës saugumo departamento nebuvo praðyta paþymos apie ðá asmená, taip neva paþeidþiant ásipareigojimà bûti visiems lygiai teisingu. Ásipareigojimas bûti visiems lygiai teisingu ðiuo aspektu sutampa su pareiga lai- kytis lygiateisiðkumo principo, átvirtinto Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje. Todël atsa- kymas á ðá pareiðkëjo argumentà yra analogiðkas aukðèiau iðdëstytiems argumentams dël ginèijamo dekreto atitikimo lygiateisiškumo principui. Kalbant apie Prezidento pareigà bûti visiems lygiai teisingu reikia paþymëti, kad ðis ásipareigojimas nesuponuoja pareigos visø þmoniø atþvilgiu priimti analogiðkus sprendi- mus, bet reikalauja, kad tø asmenø atþvilgiu, kuriø ástatymui reikðmingos objektyvios sa- vybës yra vienodos, priimti sprendimai irgi bûtø vienodi. Bylos medþiaga nenustatyta, kad priimant ginèijamà dekretà Prezidentas bûtø paþeidæs ðá ásipareigojimà. Dël ginèijamo dekreto atitikimo Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto nuostatai, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas ástatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respub- likos pilietybæ Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktas nustato, kad Prezidentas ástatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybæ. Ði nuostata iðreiðkia teisinës valstybës reika- lavimà, kad Lietuvos valstybëje aukðèiausià galià turëtø ne kokia kita galia, o teisë, ir valstybës valdþios, realizuodamos joms pavestas funkcijas, vadovautøsi ástatymø virðenybës SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 281 principu. Be to, ðia nuostata ávirtinta Seimo teisë leidþiant ástatymus reguliuoti Prezidento funkcijos ágyvendinimo turiná ir formà, tai yra riboti Prezidento diskrecijà, nustatant ásta- tymines jos ribas. Tuo bûdu iðreiðkiamas ir kitas konstitucinio teisinës valstybës principo reikalavimas dël valdþiø atskirumo, suponuojantis atitinkamus kriterijus uþtikrinti valdþiø tarpusavio pusiausvyrà. Ði konstitucinë nuostata savo forma yra blanketinë, tai yra nukreipia á Pilietybës ástaty- mà, nustatantá pilietybës teikimo tvarkà. Todël nustatyti, ar ginèijamas dekretas neprieðta- rauja Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktui, galima tik ávertinus dekreto atitiktá ðià Konstitucijos normà detalizuojanèiam Pilietybës ástatymui. Dël ginèijamo dekreto atitikimo Pilietybës ástatymo 16 straipsnio 1 daliai Ginèijamas dekretas yra individualus valdymo aktas. Vertinant jo atitikimà Konstitu- cijai ir ástatymams, bûtina ávertinti valstybës vadovo turimà diskrecijos apimtá ágyvendi- nant jam pavestà funkcijà teikti pilietybæ. Atsiþvelgiant á tai, kad pilietybës teikimas yra valstybës malonës aktas, taip pat tai, kad Pilietybës ástatymo 16 straipsnis paveda Prezidentui ávertinti kandidato nuopelnus Lie- tuvos Respublikai, darytina iðvada, kad Prezidentas, realizuodamas funkcijà teikti piliety- bæ iðimties tvarka, turi plaèià diskrecijà (poicvoir discrétionnaire). Plaèios diskrecijos atveju teismui yra problematiðka atlikti tokiø aktø teisëtumo teisminá patikrinimà. Konsti- tucinis Teismas gali patikrinti, ar buvo laikytasi nustatytø procedûrø priimant toká aktà, taèiau jis objektyviai turi ribotà kompetencijà vertinti patá sprendimà. Prieðingu atveju, jeigu teismas imtøsi ið naujo vertinti faktines aplinkybes, gautume, kad teismas yra aukð- tesnë instancija Prezidento sprendimams, kas nesuderinama su valstybës valdþiø padaliji- mo principais bei teismine aktø teisëtumo patikrinimo funkcija. Ðià taisyklæ patvirtina tiek Konstitucinio Teismo ástatymo 30 straipsnis, nustatantis, kad Konstitucinis Teismas tiria ir sprendþia tik teisës klausimus, tiek administracinës jus- ticijos taisyklë, kad administraciniai teismai nevertina tikrinamo valdymo akto politinio ar ekonominio tikslingumo poþiûriu. Todël teismas ginèijamo dekreto atitiktá Konstitucijai ir Pilietybës ástatymui gali pa- tikrinti tik ávertindamas teisës klausimus. Procedûriniø reikalavimø laikymasis yra teisës klausimas. Pirmas ypatingai svarbus procedûrinis elementas yra pareiga pateikti ginèijamo spren- dimo priëmimo motyvus. Pareiðkëjas teigia, kad informacija apie Jurij Borisov nuopel- nus nebuvo pateikta nei dekrete, nei vieðai visuomenei, nei kitu bûdu. Pareiga pagrásti vykdomàjá aktà yra universalus europinis vieðosios teisës principas. Ðis principas nëra tiesiogiai ávardintas Konstitucijoje, taèiau jis yra vienas ið teisinës valstybës elementø. Tradiciðkai motyvai akto adresatui privalo bûti atskleisti tuo atveju, jei aktas neigiamai veikia adresato teises ir laisves. Pilietybës suteikimo sprendimas nëra toks aktas. Jis priva- lo bûti pagrástas, taèiau pagrindimà privalu atskleisti tik teismui, tirianèiam dekreto pagrás- tumà. Tai ir buvo padaryta. Antras svarbus procedûrinis elementas yra neðaliðkumo arba vienodo teisingumo principas priimant aktà. Prezidentas, vertindamas praðymus suteikti pilietybæ iðimties tvarka, privalo bûti visiems vienodai teisingas, t.y. nesuinteresuotas ir nesaistomas ið- ankstinio nusiteikimo pretendento atþvilgiu. Kita vertus, pilietybës teikimas yra iðimtinë Prezidento funkcija ir jis jos negali nevykdyti, t.y. net ir esant galimoms ðaliðkumo prie- laidoms jis negali nusiðalinti nuo praðymo suteikti pilietybæ sprendimo. Tokiais atvejais 282 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS doktrina pripaþásta, kad pareigûnas, net ir esant ðaliðkumo prielaidoms, privalo ávykdyti jam pavestà funkcijà, laikydamasis maksimalaus objektyvumo. Valstybës vadovas ðià pareigà ávykdë. Treèia, Seimo nariø kreipimesi nurodomas tariamas pilietybës suteikimo procedû- ros paþeidimas – nesikreipimas á Valstybës saugumo departamentà dël atitinkamos pa- þymos. Dar kartà paþymime, kad Pilietybës reikalø komisijos praktika kreiptis á VSD dël paþymos iðdavimo nëra ástatymo numatyta privaloma procedûra. Ji susiformavo tik kaip viena ið galimø Pilietybës reikalø komisijos teisës gauti informacijà ið kitø institu- cijø formø, taip siekiant ásitikinti, kad nëra Pilietybës 13 straipsnyje nurodytø absoliuèiø kliûèiø tapti pilieèiu. Paþymëtina, kad VSD paþyma yra vienas ið daugelio informacijos ðaltiniø, kuriais komisija grindþia savo rekomendacijas. Atkreiptinas dëmesys, kad by- los medþiaga patvirtina, kad J. Borisov atvejis skyrësi nuo kitø kandidatø – ðis asmuo nuo 6 metø nuolatos gyveno Lietuvoje, todël Vidaus reikalø ministerijos teistø asmenø duomenø bazës informacija yra pakankama nustatyti, ar Jurij Borisov nëra teistas uþ nusikaltimus, kuriuos Pilietybës ástatymo 13 straipsnis vertina kaip absoliuèias kliûtis ágyti Lietuvos Respublikos pilietybæ. Be to, pats Pilietybës reikalø komisijos sudarymo principas, átraukiant á komisijà vidaus reikalø, teisingumo ministerijø ir kitus pareigû- nus, bei dekreto kontrasignavimo pareiga sukuria pakankamas prielaidas maksimaliai uþtikrinti Pilietybës ástatymo nuostatø laikymàsi. Svarbu paminëti, kad pats tariamas akto trûkumas – nesikreipimas á VSD dël paþymos apie Jurij Borisov pateikimà – yra procedûrinio pobûdþio. Net jei teismas pripaþintø tokià procedûrà buvus privalomà, reikalinga nustatyti, ar ji bûtø pakeitusi komisijos sprendimà ið esmës. Nei tuo metu, nei dabar nëra pateikta árodymø, kad tuo metu egzistavo absoliu- èios kliûtys suteikti Jurij Borisov Lietuvos Respublikos pilietybæ, todël toks tariamas pro- cedûrinis paþeidimas negali bûti tinkamu pagrindu panaikinti patá aktà. Apibendrinant teisës klausimus procedûros klausimais, darytina iðvada, kad nebuvo padarytas nei vienas esminis procedûros paþeidimas, todël nei Konstitucija, nei Pilietybës ástatymas procedûriniu poþiûriu nëra paþeisti. Sprendþiant akto atitikties Konstitucijai ir Pilietybës ástatymui materialinës teisës po- þiûriu, teisës doktrina suteikia dvi galimybes patikrinti, ar vykdomosios valdþios diskreci- ja buvo realizuota tinkamai. Pirmoji galimybë – teismas turi ir gali patikrinti, ar nebuvo virðytos aiškios ástatymo ribos suteikiant pilietybæ. Visø pirma, ðias ribas nustato Pilietybës ástatymo 13 straipsnis, kuriame iðvardintos absoliuèios kliûtys suteikti pilietybæ. Jurij Borisov atþvilgiu ðiø kliû- èiø nebuvo nustatyta, teismui taip pat nepateikta jokiø árodymø, kad tos kliûtys egzistavo suteikiant pilietybæ, todël laikytina, kad ðiuo aspektu Pilietybës ástatymas nebuvo paþeis- tas. Be to, dekretà kontrasignavo vidaus reikalø ministras, taip patvirtindamas, kad nëra absoliuèiø kliûèiø, dël kuriø pilietybë Jurij Borisov negalëjo bûti suteikta. Antra ástatymi- në riba yra pareiðkëjo keltas klausimas, kad valstybës vadovas negalëjo Jurij Borisov pilie- tybës suteikti, o privalëjo jà gràþinti bendràja natûralizacijos tvarka. Toks argumentas yra nepagrástas, nes ne Prezidentas, o pilietis turi teisæ pasirinkti, ar pilietybæ jis nori susigrà- þinti bendràja tvarka (natûralizacijos keliu), ar iðimties tvarka. Lietuvos Respublikos Pre- zidento funkcija yra pagal asmens praðymà ir surinktus dokumentus spræsti, ar tenkinti praðymà, ar ne. Todël suteikiant Jurij Borisov pilietybæ, o ne jà gràþinant, Pilietybës ástaty- mas nebuvo paþeistas. SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 283

Antra, Pilietybës ástatymo 16 straipsnis nustato, kad pilietybë iðimties tvarka suteikia- ma asmeniui uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai. Kaip jau buvo minëta anksèiau, nuopel- nø ávertinimas priklauso Prezidento diskrecijai. Teisinis klausimas, leidþiantis teismui ávertinti, ar vykdomosios valdþios diskrecija buvo ágyvendinta tinkamai, yra tas, ar nebu- vo padaryta esminë klaida (manifest error, erreur manifeste d’apprécion des faits) áver- tinant faktines aplinkybes, tai yra ar pilietybës suteikimas Jurij Borisov yra proporcingas jo nuopelnams Lietuvos Respublikai. Perþiûrint teismine tvarka valsty- bës administracinës institucijos (ar pareigûno) nustatytus faktus reiktø vadovautis Europos Sàjungos proporcingumo doktrina arba jà atitinkanèia „akivaizdþios faktø vertinimo klai- dos“ („manifest error in the assessment of facts“) administracinës teisës doktrina. Remian- tis minëta teisës doktrina teismas panaikina sprendimà, paremtà tam tikrais faktais, jei nustato, kad nei vienas protingas atliekantis faktø vertinimà asmuo negalëtø prieiti tokià paèià iðvadà kaip ir tiriamà aktà priëmæs asmuo. Tokiu bûdu nereikalaujama, kad teismas, vertindamas tuos paèius árodymus, prieitø bûtinai tà paèià faktinæ iðvadà, bet kad teismas prieitø iðvadà, jog yra galimybë, kad nors vienas protingas aplinkybes vertinantis asmuo galëtø (bet ne turëtø) priimti analogiðkà sprendimà. Teismas, nebûdamas aukðtesnë vykdomoji instancija Prezidento dekretams, negali pa- keisti asmens, pagal ástatymà kompetentingo priimti diskreciná sprendimà, vertinimo. Teis- mas naudoja tik teisminio patikrinimo testà, t.y. tikrina, ar yra galimybë, kad egzistuoja bent vienas asmuo (institucija), kuri pagal tà paèià turimà informacijà galëtø analogiðkai vertinti duomenis ir nustatytø analogiðkus faktus. Ðis vertinimas yra teisinis (nors ir tiria fakto klausimus), todël naudotinas Konstituciniame Teisme. Ðioje byloje vertinant teismi- niu poþiûriu Prezidento diskrecijà, kuria buvo ávertinti Jurij Borisov nuopelnai, teisminis perþiûrëjimo testas turëtø bûti klausimas – Ar galëtø nors vienas sàþiningas ir protingas asmuo Respublikos Prezidento vietoje, turëdamas tuos paèius faktinius duomenis, Jurij Borisov veiklà ávertinti kaip nuopelnus Lietuvos Respublikai? T.y. Teismas negali pakeisti Prezidento vertinimo ir atlikti dubliuojantá vertinimà jo vietoje, bet gali nustatyti, ar egzis- tuoja tikimybë, kad toks vertinimas galëtø bûti. Atsakant á ðá klausimà, bûtina atsiþvelgti á Valstybës vadovo paaiðkinimus, kodël ir kaip jis ávertino gautà informacijà apie Jurij Borisov indëlá á aviacijos sporto plëtrà, uþ kurià suteiktas valstybinis apdovanojimas, labdarà ir investicijas Lietuvoje. Ar protingas ir sàþi- ningas asmuo Prezidento vietoje galëtø (nebûtinai turëtø) priimti toká patá sprendimà? Susi- klosèiusios pilietybës teikimo iðimties tvarka praktikos kontekste ir atsiþvelgiant á bylos medþiaga nustatytus nusistovëjusius nuopelnø ávertinimo kriterijus atsakymas gali bûti tik teigiamas. Atsiþvelgiant á iðdëstytus argumentus, darytina iðvada, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos piliety- bës suteikimo iðimties tvarka“ ta dalimi, kuria Lietuvos Respublikos pilietybë suteikia- ma Jurij Borisov, neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir ástatymams. 2003 m. gruodþio 16 d. advokatai: dr. Gediminas Baublys, Evaldas Rapolas, Kæstutis Ðvirinas.“ Dël Konstitucinio Teismo nuosprendþio neabejojo seimûnai, Prezidento apkaltos organizatoriai ir vykdytojai. Tà paèià gruodþio 30 d., kai KT priëmë minëtàjá nuospren- dá, DELFI internetiniame puslapyje pasirodë straipsnis 284 LIETUVIØ TAUTA

„Seimo vadovai tikisi, jog KT sprendimas paskatins prezidentà atsistatydinti“ Straipsnyje rašoma: „Seimo vadovai tikisi, jog Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kad pilietybës suteikimas iðimties tvarka dosniausiam prezidento rinkimø kampanijos fi- nansuotojui prieðtarauja Konstitucijai, paskatins prezidentà atsistatydinti [ ]. „Tik Konstitucinis Teismas yra mûsø Konstitucijos garantas, o ne prezidentas, kaip teigia jo ðalininkai“, – sakë A. Paulauskas. „Ðis KT sprendimas turëtø bûti labai rimtas argumentas prezidentui pasvarstyti, ar jam nevertëtø þengti antràjá sàmoningà þingsná ir dabar atsistatydinti, po to, kai jis sàmoningai sulauþë Konstitucijà“, – sakë Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis. V. Andriukaitis tikisi, jog KT sprendimas padës apsispræsti ir abejojantiems dël prezi- dento apkaltos Seime [ ]. Opozicinës Tëvynës sàjungos – konservatoriø frakcijos seniûnas Andrius Kubilius tikisi, jog KT sprendimas turës „didelæ átakà“ apkaltos procesui ir gali já paspartinti. Seimo pirmininkas taip pat mano, jog apkaltos procesas gali bûti paspartintas. „Apkaltos komisija gali kreiptis á Seimà balsuoti ir dël vieno kaltinimo. Komisija turë- tø atsiþvelgti á visuomenës norà uþbaigti ðá procesà kuo greièiau“, – þurnalistams sakë A. Paulauskas. Kaltinimus prezidentui nagrinëjanèios Seimo specialiosios tyrimo komisijos pirmi- ninko pavaduotojas parlamentaras Julius Sabatauskas patvirtino, jog KT išvados bus „reikš- mingos“ komisijos sprendimui. „Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas yra tikrai reikðmingas, nes KT pripaþino, jog Konstitucija buvo paþeista, ir tai susieta su priesaikos sulauþymu. Tai yra reikðmingas signalas dël galimø komisijos iðvadø“, – þurnalistams sakë J. Sabatauskas [ ]. Prezidento apkaltos iniciatoriai kaltina valstybës vadovà ðiurkðèiai paþeidus Konstitu- cijà bei sulauþius priesaikà pagal ðeðis punktus. Vienas kaltinimø grindþiamas pilietybës suteikimo J. Borisovui aplinkybëmis. Kaltinimai prezidentui remiasi Seimo patvirtintomis kitos parlamentinës komisijos ið- vadomis, jog prezidentas dël savo ryðiø „buvo ir yra paþeidþiamas“ ir tai sudaro grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.“ Specialioji tyrimo komisija, perëmusi savo pirmtakø – Laikinosios tyrimo komisijos darbus, kaip ir buvo ásipareigojusi, 2004 m. vasario 19 d. pateikë Seimui „Iðvadà dël siûlymo pradëti apkaltos procesà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“ Ið esmës ji nesiskyrë nuo jau priimtø ir paskelbtø Laikinosios komisijos iðvadø, kurios be diskusijø buvo patvirtintos. Jose skaitome: „Specialioji tyrimo komisija, va- dovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 241 straipsnio 3 dalimi [ ] priëmë nutarimus: a) pradëti Seime apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui procesà [ ]; b) kreiptis á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà iðvados, ar Respublikos Prezi- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 285 dento Rolando Pakso konkretûs veiksmai, nurodyti šioje Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja Respublikos Konstitucijai: „1 kaltinimas. Rolandas Paksas, neturëdamas teisës eidamas Respublikos Prezidento pareigas prisiimti ir turëti jokiø su Tautos ir Lietuvos valstybës interesais nesuderinamø ásipareigojimø privatiems asmenims, prisiëmë tokius ásipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikë ne Tautos, Lietuvos valstybës, bet privataus asmens interesais, bûtent: Rolandas Paksas ásipareigojo tapæs Res- publikos Prezidentu Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos valstybës intere- sais nesuderinamus veiksmus uþ pastarojo suteiktà finansinæ ir kitokià svarià paramà, pirma, atsilygindamas uþ jà, Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 netei- sëtai suteikë ðiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybæ, taip pat 2003 m. kovo 17 d. susitikæs su Jurijumi Borisovu sàmoningai leido jam suprasti, kad dël jo teisësaugos insti- tucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ, antra, Respublikos Preziden- tas buvo ir yra saistomas bei veikiamas kitø Jurijui Borisovui duotø ásipareigojimø. 2 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, neuþtikri- no valstybës paslapties apsaugos, bûtent: 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Ro- landas Paksas, susitikæs su Jurijumi Borisovu, sàmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ. 3 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, naudoda- masis savo statusu, duodamas neteisëtus nurodymus patarëjams ir kitais veiksmais darë neteisëtà átakà privaèiø asmenø ir privaèiø ûkio subjektø sprendimams turtiniuose santy- kiuose, bûtent: 2003 m., siekdamas ágyvendinti jam artimø privaèiø asmenø turtinius inte- resus, naudodamasis savo statusu eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Rolandas Paksas davë nurodymus savo patarëjui Visvaldui Raèkauskui pasinaudojant tarnybine padë- timi siekti per teisësaugos institucijas paveikti UAB „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendimus dël akcijø perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat þinojo, kad neteisëtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ûkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu ir nesiëmë priemoniø uþkirsti tam kelià. 4 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, savo veik- loje nesuderino vieðøjø ir privaèiø interesø, bûtent: atsilygindamas uþ suteiktà finansinæ ir kitokià svarià paramà, vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybës in- teresais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisëtai suteikë Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybæ; 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezi- dentas Rolandas Paksas, susitikæs su Jurijumi Borisovu, sàmoningai leido Jurijui Boriso- vui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ, taip pat 2003 m., siekdamas ágyvendinti jam artimø privaèiø asmenø turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darë átakà UAB „Þemaitijos keliai“ vadovø ir ak- cininkø sprendimams dël akcijø perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims. 5 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, diskredita- vo valdþios autoritetà, bûtent: vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos vals- tybës interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisëtai suteikë Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybæ uþ pastarojo suteiktà finansinæ ir kitokià svarià paramà, todël neteisëtu tikslu panaudojo tik Respublikos Prezidentui Konstitucijos suteiktà iðimtinæ teisæ suteikti asmenims Lietuvos Respublikos pilietybæ iðimties tvarka ir tuo diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos autoritetà, vieðais 286 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacio- naliniam saugumui iðvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodþio 30 d. nutarimà dis- kreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetà. 6 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davë ne- teisëtus pavedimus savo patarëjams ir nesiëmë veiksmø uþkirsti kelià atskirø patarëjø piktnaudþiavimams vykdant savo pareigas, bûtent: 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Res- publikos Prezidento pareigas, nesilaikydamas ástatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindø, davë neteisëtà nurodymà savo patarëjui Remigijui Aèui rinkti informacijà apie asmenø privatø gyvenimà, dël to Respublikos Prezidento patarëjai Remigijus Aèas ir Evaldas Vait- kus davë neteisëtus pavedimus Specialiøjø tyrimø tarnybai surinkti informacijà apie 44 asmenø privatø gyvenimà, taip pat 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezi- dento pareigas, davë nurodymus savo patarëjui Visvaldui Raèkauskui pasinaudojant tarny- bine padëtimi siekti per teisësaugos institucijas paveikti UAB „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendimus dël akcijø perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas.“

Prezidento komentarai Antipaksininkai nesulaikomai verþësi prie galutinio tikslo: paðalinti Prezidentà Ro- landà Paksà. Kità dienà po minëto Seimo pasitarimo Prezidento spaudos tarnyba iðpla- tino tokius Prezidento Rolando Pakso komentarus: „Praëjusià savaitæ baigë darbà Seimo specialioji tyrimo komisija, o Seimas, kaip priklauso pagal Konstitucijos statutà, patvirti- no komisijos darbo rezultatus. Paaiðkëjo visas absurdiðkumas kaltinimø ðalies vadovui dël neva egzistavusiø sàsajø su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, rusø mafija ir tarptautiniais nusikaltëliais. Iki ðiol apkaltos iniciatoriams pritrûksta dràsos pripaþinti, kad procesà prieð ðalies vadovà pradëjo nuo iðgalvotø melagingø kaltinimø, kuriuos ðiandien cituoja pasau- lio þiniasklaida. Neliko ir pagrindinio kaltinimo, jog Prezidentas yra paþeidþiamas bei kelia grësmæ ðalies nacionaliniam saugumui. Paaiðkëjo, kad tik 5 ið 17 kaltinimø aplinkybiø neva vertos tolesnio nagrinëjimo. Kas bus atsakingas uþ beveik pusæ metø besitæsianèià sumaiðtá vals- tybës gyvenime, Lietuvos vardo juodinimà tarptautinëje bendruomenëje, pastangas nuða- linti nuo pareigø valstybës vadovà? Prieð savaitæ procesas ið Seimo sugráþo á Konstituciná Teismà, kurio iðvadas dël pilie- tybës suteikimo iðimties tvarka vienam asmeniui jau þinome. Taèiau nei ið teismo, nei ið mane kaltinanèiø politikø pasisakymø apie pilietybës suteikimà iðimties tvarka kitiems daugiau nei 800 asmenø neteko girdëti. Seimo vadovybë nesiëmë jokiø veiksmø, kad ásta- tymø nustatyta tvarka bûtø perþiûrëti kiti Respublikos Prezidentø dekretai dël pilietybës suteikimo. Neaiðku, kas Seime turëtø atsakyti uþ brokà ástatymø leidyboje, ypaè uþ tuos atvejus, kai priimti ástatymai prieðtarauja Konstitucijai. Nenorima gilintis á prieþastis, kodël Lietuvoje vyksta tokie dalykai. Kaltæ nuspræsta suversti dabartiniam ðalies vadovui, nors pilietybë, kaip ir ankstesniais atvejais, iðimties tvarka buvo suteikta vadovaujantis Pilietybës ástatymu. Grupë Seimo nariø, tarp jø vienas svarbiausiø apkaltos iniciatoriø, Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas, nelaukdami Kon- stitucinio Teismo iðvadø, skubëjo pareikðti, jog yra ðiurkðèiai paþeista Konstitucija, sulau- þyta priesaika, bet ðiø kaltinimø nepatvirtino Konstitucinis Teismas. Nepaisant to, Seimas SÀMOKSLOTEISË BE TEISINGUMO KRONIKA (2003–2004 m.) 287 po Apkaltos komisijos iðvadø kreipësi á Konstituciná Teismà, ir vël keldamas klausimà apie ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà, priesaikos sulauþymà. Norëtøsi tikëti, kad Konstitucinis Teismas nepasiduos kai kuriø politikø spaudimui ir árodys, jog Lietuvoje yra Teisingumas. Abi Seimo specialiosios komisijos, viena, vadovaujama Seimo nario Aloyzo Sakalo, kita kuruojama Seimo nario Juliaus Sabatausko, net nesusidomëjo, kas ið aukðtø politikø ar pareigûnø perdavë þiniasklaidai daugiausia þalos padariusià informacijà, jog ðalies Prezi- dentas yra susijæs su mafija ir tarptautiniø nusikaltëliø tinklu. Në vienos ið komisijø nesu- domino faktas, kad Seimo Pirmininkas, paþeisdamas ástatymus, supaþindino su ðia informacija neturinèius tam leidimo asmenis, kurie, be to, matë ðià informacijà dar prieð tai, kai su ja buvo supaþindintas ðalies vadovas. Abi komisijos netyrë aukðtø valstybës politikø ir pareigûnø veiklos, siekianèiø nuða- linti nuo pareigø valstybës vadovà. Ar ne dël to, kad tarp ðiø asmenø yra ir Seimo Pirminin- kas? Seimo nariai turëtø padaryti visus reikiamus þingsnius, kad bûtø tikri, ar ástatymus leidþianèios institucijos vadovas neuþsiima veikla, nukreipta prieð ðalies vadovà, ir kokie interesai skatina já taip elgtis. Seimo pirmininkas neleistinai kiðasi ir á specialiøjø tarnybø veiklà, tirianèiø þemës grobimo bylas, grasina atstatydinti institucijos vadovà, turintá informacijos apie dabartiniø Seimo nariø þemës sklypus. Jis taip pat daro akivaizdø spaudimà Konstituciniam Teismui, aiðkindamas, per kiek laiko valstybës institucija turi iðnagrinëti Apkaltos komisijos iðva- das. Kiek vienos ið aukðèiausiø valstybës institucijø vadovo kiðimasis ir spaudimas valsty- bës institucijoms yra suderinamas su Konstitucija ir ástatymais? Nuo pat politinio skandalo pradþios sakiau, kad esu pasirengæs bendrauti su visomis valdþios institucijomis, áskaitant Seimà ir Konstituciná Teismà, teikti parodymus, bet tik tokiomis sàlygomis, kuriomis nebûtø þeminama Prezidento institucija. Ne vienà laiðkà pa- raðiau A. Sakalo vadovaujamai komisijai, siekdamas surasti abiem pusëms priimtinà ben- dradarbiavimà, taèiau be atsako. Daviau parodymus Konstituciniam Teismui ir Generalinei prokuratûrai. Deja, ið Seimo taip ir nesulaukiau, kad man bûtø suteikta informacija, kuria disponavo Apkaltos komisija. Mano advokatai, vykstant svarbiems posëdþiams, bûdavo iðpraðomi uþ durø. Saugumo departamentas jiems taip ir nesuteikë teisës susipaþinti su slapta informacija. Matome poþymius gerai organizuotos kampanijos prieð Prezidentà, kurià apkaltos ini- ciatoriai bando ávilkti á teisingumo rûbus. Sustabdyti ðià melo ir neteisingumo kampanijà – principinis Konstitucinio Teismo ir Seimo uþdavinys. Bet kai kurie politikai jau ðiandien spaudþia savo partijas pasisakyti uþ apkaltà Prezidentui, tvirtina, kad jos þlugimas Seime sukeltø grësmæ demokratijai, gëdà tarptautinëje bendruomenëje. Ásitikinæs, kad yra prie- ðingai: bendromis pastangomis Konstitucijà saugantys teisininkai ir sàþiningi politikai tu- rëtø uþkirsti kelià Prezidento nuðalinimui ir taip apsaugoti demokratijà ir Lietuvos pilieèius nuo ásigalëjusios savivalës. Seimo Pirmininkas apkaltino kai kuriuos politikus siûlant kyðius tariamai mainais uþ paramà Prezidentui, bet iki ðiol nesugeba iðvardinti ástatymo ribas perþengusiø politikø ir pateikti tai árodanèiø argumentø. Atsakingai pareiðkiu, kad niekada neuþsiëmiau tokia veikla politikoje. Nuslëpimas informacijos apie padarytus nusikaltimus gali bûti ávertintas lygiai taip pat principingai, kaip ir ðmeiþtas. Ðie kaltinimai taip pat toli nuo tiesos, kaip ir daugelis kitø, kuriø per ðá skandalà nu- skambëjo ne vienas. Kai kas tikëjosi, kad, uþpylus tokià porcijà purvo, netrukus sulauks 288 LIETUVIØ TAUTA mano atsistatydinimo. Jie klydo. Ir klysta iki ðiol. Neatsistatydinu ne tik dël to, kad jau- èiuosi teisus. Negaliu leisti, kad bûtø uþkapstytos ir bylos, susijusios su korupcija aukð- èiausiuose valdþios sluoksniuose. Seimas turi padaryti sprendimus, kuriø nori Lietuvos þmonës. Demokratija tuo ir yra gera, kad rinkimø metu þmonës gali perrinkti valdþià ar ið jos paðalinti konkreèius politi- kus. Problemø valstybei sukelia tik tie, kurie nepatenkina þmoniø valios arba siekia be rinkimø nuðalinti nuo valdþios nepatinkantá politikà. Esu pasirengæs Lietuvos þmonëms ir valstybës institucijoms pateikti árodymus, panei- gianèius kaltinimus man. Esu pasirengæs dalyvauti rinkimuose, padarydamas viskà, kad apginèiau ne tik Lietuvos þmoniø teises, bet ir Prezidento institucijà. Raginau valstybës pareigûnus kuo ryþtingiau kirsti politinës korupcijos ðaknis, kurti geresná gyvenimà vi- siems Lietuvos þmonëms, neávertinau tos prieðprieðos, su kuria susidûriau, ir nepastebëjau grësmës, iðkilusios aukðèiausiajai valstybës institucijai. Apgailestauju, kad Lietuva atsidû- rë situacijoje, kai Prezidento institucija yra þeminama kai kuriø Seimo nariø, ir padarysiu viskà, kad taip daugiau nebûtø. Pastaruoju metu pastebime vis labiau neslepiamus Seimo Pirmininko ir já palaikanèiø politikø bandymus imtis visø priemoniø, kad negalëèiau vël dalyvauti rinkimuose, jeigu bûèiau paðalintas ið pareigø. Ðie politikai negalëtø paneigti tautos valià, pareikðtà Prezi- dento rinkimø metu, bet bandytø rasti spragø ástatymuose ar Konstitucijoje, kad ágyven- dintø seniai puoselëtus savo sumanymus. Ðiuo klausimu, matyt, pati tauta galëtø pasakyti savo þodá. Atsakykime á patá svarbiausià klausimà: kokios Lietuvos nori jos þmonës? Kiekvienà mënesá po rinkimø susitikdamas su þmonëmis, ásitikinau, kad rinkimø programa, kurios ágyvendinimo taip bijo ir kai kurie politikai, atitinka Lietuvos þmoniø lûkesèius. Jà ir toliau bûèiau pasirengæs ágyvendinti. Mano gyvenimas, ðeimos nariai, visa aplinka iðnagrinëta iki smulkmenø. Bet dabar tai reikëtø padaryti ir su kitø aukðèiausiøjø politikø bei aktyviai politikos pasaulá átakojanèiø asmenø. Padaryti visiems kartu, vardan Teisingumo, Lietuvos þmoniø gyvenimo, kad, þengdama per Europos Sàjungos ir NATO slenkstá, Lietuva bûtø pasakiusi visà skaudþià tiesà ir apie politikø praeities ir dabarties darbus.

Rolandas Paksas, Lietuvos Respublikos Prezidentas.“ V. BE KALTËS KALTAS

Tà beveik pusmetá trukusá Prezidento apkaltos organizavimo laikà labai didelá kûry- biðkumà parodë kai kurie laikraðtininkai, ypaè „Lietuvos ryto“ raðytojai ir politikos þino- vai. Ðtai kokiais „nuostabiø“ pavadinimø straipsniais jie penëjo „tiesos“alkstanèius Lietuvos þmones: „Priesaikà sulauþiusiam R. Paksui – paniekos þenklas“ (2004 01 17); „Vakarai laukia R. Pakso nuvertimo“ (2004 01 27); „Prezidento siautëjimai ðiurpina politikus“ (2004 02 26); „Kremlius rengësi pasmaugti mûsø paèiø rankomis“ (2004 01 15); „Naði“ ðmëkla – po trylikos metø“ (2004 01 05); „Þûtbûtinëje kovoje ginklu tampa ir melas. At- gailaujantis ir teisingumo ieðkantis R. Paksas daþnai prasilenkia su tiesa“ (2003 12 27); „Jeigu susidëjai su Rusija – nieko gero nesitikëk“ (2003 12 24); „Sàmokslo bausmë – iki pat padangës“ (2003 12 20); „Politinës mirties nuosprendis jau paraðytas. Prezidento R. Pa- kso veikla kelia pavojø Lietuvos nacionaliniam saugumui“ (2003 12 02) ir t.t. Per visà Prezidento „nuvertimo“ laikà ypaè daþnai „Lietuvos ryte“ ir kai kuriuose kituose leidiniuose, taip pat nacionalinëje televizijoje, akcentuota, kad R. Pakso paðali- nimas – tai ne tik Lietuvos, bet ir visø demokratiniø Vakarø valstybiø, pirmiausia JAV, rûpestis. Tai pastebëjæs ir JAV ambasadorius S. Mullas; 2004 m. sausio 26 d. interneti- niame DELFI puslapyje buvo paskelbta: „S. Mullas: JAV neturi pozicijos dël R. Pakso pasitraukimo“ Toliau raðyta: „JAV neturi pozicijos dël Lietuvoje vykstanèios Prezidentûros krizës. Tai pirmadiená po susitikimo su uþsienio reikalø ministru Antanu Valioniu teigë JAV am- basadorius Lietuvoje Stephenas Mullas (Styvenas Malas). „JAV neturi pozicijos, kà pre- zidentas R. Paksas turëtø daryti, tai priklauso nuo jo. Ir Lietuvos þmonës turi tai nuspræsti“, – sakë S. Mullas. „Lietuva turi nesenà tragiðkos istorijos patirtá, kai kitos ðalys nuspræsdavo Lietuvos likimà. JAV nenori to daryti – tai vidinis, demokratinis procesas ir JAV gerbs bet koká to demokratinio proceso rezultatà“, – tikino JAV ambasadorius. Ið oficialaus vizito JAV gráþæs uþsienio reikalø ministras A. Valionis pirmadiená teigë Vaðingtone girdëjæs neoficialiø kalbø, jog Vakarø demokratinës valstybës laukia preziden- to R. Pakso atstatydinimo. Tuo tarpu S. Mullas sakë, kad jei Lietuvos ministras ir girdëjo tokiø pareiðkimø, „tai neátakoja oficialios JAV pozicijos“. Taip pat jis teigë, kad Lietuvos demokratija yra labai „gyvybinga bei triukðminga“. Po susitikimo su JAV ambasadoriumi A. Valionis, papraðytas pakomentuoti savo tei- ginius, sakë, kad, be girdimos oficialios nuomonës, yra ir neoficiali. „Oficiali Vaðingtono nuomonë yra tokia, kad nugalëti turëtø demokratija, demokrati- nis procesas ir Lietuva iðeis ið jo sustiprëjusi – tà mes turbût visi girdime ir þinome. Tà patá mums sako ir visi kitø valstybiø oficialûs asmenys oficialiais kanalais. Taèiau neoficialiais 290 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS kanalais mes gauname daug nerimà kelianèios informacijos ir, mano nuomone, mano pilie- tinë pareiga yra su ja supaþindinti ir Seimo pirmininkà ir Vyriausybës vadovà“, – tvirtino A. Valionis. Anot A. Valionio, „Konstitucinio Teismo sprendimas teigia, kad prezidentas paþeidë pagrindiná ástatymà ir priesaikà. Ir kiekvienam normalios valstybës normaliam pilieèiui suprantama, kad tai yra rimtas paþeidimas, po kurio turi sekti pasekmës“. Konstitucinis Teismas yra konstatavæs, jog prezidentas sàmoningai paþeidë Konstitu- cijà ir Pilietybës ástatymà, suteikdamas pilietybæ J. Borisovui kaip atlygá uþ rinkimø kam- panijai suteiktà paramà. Tuo tarpu prezidentas R. Paksas spaudos konferencijoje pirmadiená pareiðkë nuosta- bà, kodël viena valstybë kiðasi á kitos valstybës reikalus, bei teigë A. Valionio papraðysian- tis paaiðkinti, kodël pavieðinama neoficiali nuomonë, ir praðys ávardyti neoficialius ðaltinius. „Diplomatinëje praktikoje tokie dalykai neturëtø bûti toleruotini. Viena valstybë á kitos valstybës reikalus neturëtø kiðtis“, – teigë R. Paksas. A. Valionis teigë esantis „pasiruoðæs nueiti pas prezidentà ir informuoti já apie tai, kà girdëjo“, taèiau þurnalistams neávardijo neoficialiø ðaltiniø, ið kuriø girdëjo susirûpinimo padëtimi Lietuvoje signalø. Pirmadiená po susitikimo su Seimo pirmininku Artûru Paulausku A. Valionis þurnalis- tams pareiðkë, kad Lietuva gavo neoficialiø signalø, kad Vakarø demokratinës valstybës lau- kia prezidento Rolando Pakso atstatydinimo, kaip demokratiniø procesø Lietuvoje iðraiðkos. Vieðëdamas Vaðingtone Lietuvos uþsienio reikalø ministras susitiko su JAV valstybës sekretoriumi Colinu Powellu (Kolinu Pauelu), kongresmenais, átakingais politikos formuo- tojais. „Jie supranta, remiuosi neoficialiais pokalbiais, apkaltos sëkmingà pabaigà kaip prezidento R. Pakso atstatydinimà“, – þurnalistams sakë A. Valionis. Pasak jo, „ypaè ið Vaðingtone susitikimø su þydø organizacijomis taip pat dëmesys buvo atkreiptas á tai, kad prezidento R. Pakso aplinkoje daugëja antisemitiniø apraiðkø, á kurias, jø nuomone, nereaguojama atitinkamai“. Prezidento susitikimuose su visuomene vis daþniau dalyvauja radikaliø neformaliø ir politiniø organizacijø atstovai, tarp jø – ir faðistuojantys ar praeityje antisemitiniais pareið- kimais pagarsëjæ veikëjai. „Mûsø uþsienio partneriai duoda aiðkiai suprasti, jog jie pasitiki Lietuva, mato jos demokratijos labai aiðkias apraiðkas ir stebi, kad mums pavyks iðspræsti problemas demok- ratiniais instrumentais, nes prieðingu atveju, jei liks suskaldyta tauta, pakeltos faðistuojan- èios jëgos, tai gali turëti mums ir neigiamø padariniø integruojantis á NATO ir Europos Sàjungà“, – paþymëjo A. Valionis. Anot jo, „jei apkalta ávyks, tai Lietuva gali iðeiti sustiprëjusi, jei ne – mes galime turëti dideliø nuostoliø. Mes prarasime Vakarø valstybiø, mûsø partneriø NATO ir ES pasitikëji- mà ir tuomet sunku prognozuoti mûsø valstybës sëkmingà ateitá“. Ministro teigimu, jis „negali áþiûrëti jokiø grësmiø“, jog Prezidentûros skandalas galë- tø pakenkti ðá pavasará numatytam Lietuvos ástojimui á NATO ir ES, taèiau, A. Valionio manymu, gali kilti klausimø „dël narystës kokybës“. „Integruojantis á ES ir NATO, ðie procesai jau taip paþengæ á prieká, jog visa tai ávyks. Taèiau, jeigu kalbëti apie narystës kokybæ, tai, jei kiltø átarimai dël mûsø patikimumo, tokiu atveju gali bûti apribotas slaptos informacijos atëjimas á Lietuvà, tai reiðkia, kad nebûsime visaverèiais organizacijø nariais“, – sakë A. Valionis. SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 291

Pasak jo, Prancûzija paskutinë ið NATO valstybiø nariø vasario mënesá ketina ratifi- kuoti Vaðingtono sutartá. Balandþio pirmosiomis dienomis Lietuvos vëliava bus pakelta prie NATO ir ðalis taps tikràja Aljanso nare. Seimo vadovas A. Paulauskas, vertindamas uþsienio ministro pateiktà informacijà, sakë, jog „Lietuvai leidþiama suprasti, kad demokratiniai instrumentai, kuriø imamasi Lie- tuvoje, turi pasiekti rezultatà, kurá tikimës pasiekti. Palikti susiskaldþiusià visuomenæ su faðistuojanèiais elementais bûtø pavojinga [ ].“ Kità dienà, sausio 27 d., „Lietuvos rytas“ iðspausdino straipsná

„Vakarai laukia R. Pakso nuvertimo“ Jame skaitome: „Nepalankûs signalai R. Paksui Yra neoficialiø signalø, jog Vakarø demokratinës valstybës laukia prezidento Rolando Pakso atstatydinimo – kaip demokratiniø procesø Lietuvoje iðraiðkos. Tai vakar po susitikimo su Seimo pirmininku Artûru Paulausku sakë savaitgalá ið ofi- cialaus vizito JAV gráþæs uþsienio reikalø ministras Antanas Valionis. Vaðingtone ministras susitiko su JAV valstybës sekretoriumi Colinu Powellu, kongres- menais, átakingais politikos formuotojais. Papraðys konkreèiø pavardþiø A. Valionio þinia nustebino prezidentà: „Diplomatinëje praktikoje tokie dalykai netu- rëtø bûti toleruotini. Viena valstybë á kitos valstybës reikalus neturëtø kiðtis“. „Jei tai yra neoficiali informacija, kuri dabar pavieðinta, tai, susitikæs su uþsienio rei- kalø ministru papraðysiu, kad jis man paaiðkintø, kodël taip yra elgiamasi, ir dar papraðy- siu pavardþiø tø neoficialiø ðaltiniø“, – kalbëjo prezidentas R. Paksas. Vakar popiet A. Valionis teigë esantis pasirengæs nueiti pas prezidentà ir informuoti já apie tai, kà girdëjo. Ávertino kaip rimtà argumentà Pirmadiená rytà A. Valionis teigë, kad jo paðnekovai uþ Atlanto neoficialiuose pokal- biuose kalbëjo, jog sëkmingà apkaltos pabaigà jie supranta kaip prezidento R. Pakso atsta- tydinimà. „Mûsø partneriams Vakaruose Konstitucinio Teismo sprendimas, kad prezidentas, su- teikdamas pilietybæ savo finansiniam rëmëjui Jurijui Borisovui, paþeidë priesaikà ir Kon- stitucijà, yra labai rimtas argumentas“, – paþymëjo ministras. Nepatenkinti ir þydai Be to, A. Valionio teigimu, ypaè Vaðingtone per susitikimus su þydø organizacijomis buvo atkreiptas dëmesys á tai, kad R. Pakso aplinkoje daugëja antisemitiniø apraiðkø, á kurias, jø nuomone, nereaguojama atitinkamai. Prezidento susitikimuose su visuomene vis daþniau dalyvauja radikaliø neformaliø ir politiniø organizacijø atstovai, tarp jø – ir faðistuojantys ar praeityje antisemitiniais pareið- kimais pagarsëjæ veikëjai. Sustiprës arba susilpnës „Mûsø uþsienio partneriai duoda aiðkiai suprasti, kad jie pasitiki Lietuva, mato jos demokratijos labai aiðkias apraiðkas ir stebi, kad mums pavyks iðspræsti problemas demok- ratiniais instrumentais, nes prieðingu atveju, jeigu liks suskaldyta tauta, pakeltos faðistuo- 292 LIETUVIØ TAUTA janèios jëgos, tai gali turëti mums ir neigiamø padariniø integruojantis á NATO ir Europos Sàjungà“, – kalbëjo A. Valionis. Pasak ministro, jeigu apkalta ávyks, Lietuva gali iðeiti sustiprëjusi, jei ne – mes galime turëti dideliø nuostoliø. Taèiau A. Valionis neáþvelgë jokiø grësmiø, kad Prezidentûros skandalas galëtø pa- kenkti ðá pavasará numatytam Lietuvos ástojimui á NATO ir ES. Bet jei kiltø átarimø dël mûsø ðalies patikimumo, gali bûti apribotas slaptos informaci- jos atëjimas, vadinasi, Lietuva nebus visavertë organizacijø narë. Susiskaldymas ir izoliacija A. Paulauskas, vertindamas uþsienio ministro pateiktà informacijà, sakë, kad Lietuvai leidþiama suprasti, kad demokratiniai instrumentai, kuriø imamasi, turi pasiekti rezultatà, kurá tikimës pasiekti: „Palikti susiskaldþiusià visuomenæ su faðistuojanèiais elementais bû- tø pavojinga“. JAV uþ Lietuvà nespræs Vakar po susitikimo su Lietuvos uþsienio reikalø ministru JAV ambasadorius Lietuvo- je Stephenas Mullas pareiðkë, jog JAV neturi pozicijos, kà prezidentas R. Paksas turëtø daryti, tai priklauso nuo jo. Ir Lietuvos þmonës turi tai nuspræsti. „Lietuva turi nesenà tragiðkos istorijos patirtá, kai kitos ðalys nuspræsdavo Lietuvos likimà. JAV nenori to daryti – tai vidinis, demokratinis procesas ir JAV gerbs bet koká to demokratinio proceso rezultatà“, – tikino JAV ambasadorius. Anot S. Mullo, jei Lietuvos ministras ir girdëjo pareiðkimø dël R. Pakso atstatydini- mo, tai nedaro átakos oficialiai JAV pozicijai. Nuomonës – ne ið vienos ðalies Po susitikimo su ambasadoriumi A. Valionis paaiðkino, jog, be girdimos oficialios nuomonës, yra ir labai svarbi neoficiali, su kuria jis privalo supaþindinti aukðèiausius Lie- tuvos pareigûnus. Seimo Uþsienio reikalø komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas vakar patvirtino, kad panaðiø signalø kaip ir ministras yra girdëjæs ne ið vienos pasaulio ðalies.“ Prezidento nuomonë dël politinio skandalo Dël kai kuriø politikø ir þiniasklaidininkø pastangø á Prezidento apkaltos spektaklá átraukti ir uþsienio ðaliø bei Uþsienio reikalø ministerijos atstovus 2004 m. sausio 27 d. Prezidento spaudos tarnyba iðplatino tokià Prezidento R. Pakso nuomonæ: „Antradie- nis, sausio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas tvirtina, kad šiuo metu mûsø ðalyje vykstantis politinis skandalas neatsilieps Lietuvos uþsienio po- litikos tæstinumui, nesutrukdys valstybës integracijai á Europos Sàjungà bei NATO . Valstybës vadovas pabrëþia, kad uþsienio politikos tæstinumas yra vienas svarbiausiø 13-os nepriklausomybës metø pasiekimas: jis uþtikrino sëkmingà Lietuvos integracijà á ES ir NATO, sukûrë stabilià mûsø ðalies aplinkà ir mûsø valstybë tapo vertinama kaip solidi tarptautinë bendruomenës narë. Prezidentas R. Paksas paþymi, kad ðiuo metu Lietuvoje vykstanèiø demokratiniø poli- tiniø procesø kontekste ðalies politikai ir pareigûnai turi dëti visas pastangas, kad uþsienio politika nebûtø átraukiama á vidaus politikø batalijas. Respublikos vadovas ásitikinæs, jog SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 293 lygiai taip pat á Lietuvoje vykstanèius procesus neturi bûti átraukiamos uþsienio valstybës, Lietuvos partneriai bei draugai kitose šalyse. Prezidentas atkreipia dëmesá, kad ne kartà Lietuvos partneriai uþsienyje uþtikrinæ, jog ðiuo metu mûsø ðalyje vykstantys procesai yra stebimi, o iðkilusias problemas demokrati- niu keliu turi iðspræsti pati Lietuva.“ Prezidento R. Pakso kalba Lietuvos diplomatijos 85-meèiui „Sveikinu visus èia susirinkusius – politikus, Lietuvos ir uþsienio diplomatus, polito- logus, studentus – Lietuvos diplomatinës tarnybos atkûrimo 85-øjø metiniø proga. Tai ið- ties iðkili data, ir ji neturi praeiti nepastebëta. Dëkoju Uþsienio reikalø ministerijos bei Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto vadovybei uþ ini- ciatyvà surengti ðiai progai paminëti ðiuos renginius. Ðios dienos sunkûs iðbandymai, kuriuos iðgyvenu ir að asmeniðkai, negali uþgoþti ðio svarbaus ðalies ávykio. Að tikiu, kad mûsø demokratija jau yra pakankamai stipri ir tuos visus iðbandymus iðlaikys. Dël to uþsienio politikos tæstinumui negali bûti metamas në menkiausias ðeðëlis. Diplomatijos 85-metá visiðkai pagrástai pavadinau iðkilia data. Lietuvos diplomatijos iðtakos siekia jau viduramþiais Lietuvos–Lenkijos valstybëje veikusià pakankamai profe- sionalià diplomatinæ tarnybà. Bet tik XX amþiaus pradþioje, Lietuvai vël tapus nepriklau- soma, sugebëjome suformuoti nepriklausomos valstybës vertà diplomatijà. 1918 metø lapkrièio 3 dienos Valstybës Tarybos sprendimu ákurtai Uþsienio reikalø ministerijai ir lapkrièio 11 dienà pradëjusiam veikti pirmajam jos vadovui Ministrui Pirmininkui Augus- tinui Voldemarui kelti uþdaviniai – átvirtinti ðalies valstybingumà, uþtikrinti Lietuvos vals- tybës pripaþinimà – buvo sëkmingai ágyvendinti. Lietuvos diplomatijos veikla karo metais uþtikrino valstybingumo tæstinumà. Lygiai taip pat sëkmingai Lietuvos diplomatija áveikë ir jai keltus milþiniðkus uþdavi- nius atgavus nepriklausomybæ. Tai tarptautinis pripaþinimas, Rusijos kariuomenës iðvedi- mas, geros kaimynystës principø átvirtinimas ir galiausiai narystë Europos Sàjungoje ir NATO. Tai, kad diplomatija veikë efektyviai, parodë ir tokiø sudëtingø uþdaviniø, kaip santykiø su Lenkija, normalizavimas, derybos su ES, Rusijos tranzito á Kaliningradà pro- blemos iðsprendimas ir daugelis kitø. Lietuva, inicijavusi dialogà su Kaliningrado sritimi, Vilniaus grupës ákûrimà, aktyvià veiklà regione, dialogà su Pietø Kaukazo valstybëmis, partneryste su Ukraina, tapo regioniniø iniciatyvø centru. Taèiau Lietuvos uþsienio politikos istorinæ retrospektyvà ir diplomatijos laimëjimus palieku aptarti ðiandieninës konferencijos dalyviams. Norëèiau pasidalyti mintimis apie tai, kà jau pradëjau kalbëti vasario mënesá, kai pirmà kartà susitikau su Lietuvos diploma- tiniø atstovybiø vadovais. Tada sakiau, kad artëjant Lietuvos narystei ES ir NATO reikia naujos uþsienio politikos koncepcijos, kuri apibrëþtø Lietuvos, kaip ES, NATO narës, t.y. XXI amþiaus Lietuvos interesus. Manau, kad praëjusiojo Seimo patvirtinta Valstybës ilga- laikës raidos strategija yra geras tam pagrindas. Nëra abejoniø, kad apie uþsienio politikos ateitá diskutuoti bûtina. Mano supratimu, ankstesni Lietuvos uþsienio politikos tikslai – narystë ES ir NATO eiliniams pilieèiams gal net buvo aiðkiau suprantami. Dabar, kai ðiuos tikslus esame beveik pasiekæ, teks aiðkinti, kuo mums ir visai Europai svarbi yra ir Rytø politika, kodël savo gerove turime dalytis su 294 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS valstybëmis, esanèiomis toli nuo mûsø, kodël kartais net ir karinëmis priemonëmis turime prisidëti prie taikos proceso regionuose, kurie toli nuo Baltijos jûros. Klausimø daug, ir juos turi gerai suvokti visi Lietuvos þmonës. Praëjusià savaitæ kalbëdamas Europos Parlamente pabrëþiau, kad turime aiðkià Lietu- vos – aktyvios, solidarios ir atsakingos Europos ðeimos narës vizijà. Mûsø pagrindinis tikslas, á kurá turi bûti orientuota ir ðalies uþsienio politika, – sukurti modernià gerovës valstybæ uþtikrinant valstybës iðorës ir vidaus saugumà bei Lietuvos pilieèiø ekonominæ gerovæ, iðsaugant nacionaliná savitumà. Stojimo derybos su ES baigësi, bet ES narystë – nuolatinës derybos ginant Lietuvos nacionalinius interesus, o tai pareikalaus vidinio konsensuso. Tad bûtina stiprinti Europos reikalø ir apskritai uþsienio politikos koordinavimà. Manau, kad turi bûti uþtikrinta dera- ma vieta Lietuvos diplomatiniam korpusui – visiðkai turi bûti átrauktas á visas ES reikalø koordinavimo stadijas. Maþøjø ES nariø patirtis rodo, kad bûtent joms narystë suteikë didþiausiø privalumø. Bet ji bus efektyviai iðnaudota tik tuo atveju, jei sugebësime tinkamai ásisavinti Sàjungos finansinius fondus, átraukti Sàjungà á mums svarbiø strateginiø ekonominiø verslo plëtros ir infrastruktûriniø projektø finansavimà. Aktyvi diplomatinë ir koordinuota visø valstybës institucijø veikla uþtikrino, kad „Rail Baltica“ ir elektros tilto su Lenkija projektai pateko tarp prioritetiniø ES infrastruktûriniø projektø. Tai dar kartà parodo, kad ástojus á ES ir toliau reikës profesionaliai apginti nacionali- nius interesus. Tuo paèiu svarbu iðsaugoti pagrindinius solidarumo ir sanglaudos princi- pus, ypaè remiant Lietuvai ekonomiðkai naudingà tolesnæ vieningos rinkos integracijà. Kuo greièiau naujosios ES narës pasivys senàsias, tuo konkurencingesnë, stipresnë bus visa Europa. Lietuva turi kuo greièiau prisijungti prie europinio Ðengeno. Lietuvai, kaip naujai narei, ypaè svarbu spartesnë ir gilesnë integracija á ES. Bûdami Sàjungoje turësime burtis á platesnius aljansus, nes vieni nepajëgtume apginti strateginiø interesø. Privalësime rasti naujø sàjungininkø tarp ES valstybiø ir savo „specia- lizacija“ ES viduje. Tik tada galësime prisidëti prie realaus ES politikos formavimo ir taip atspindëti savo interesus. Integracijos á NATO srityje privalome vykdyti ásipareigojimus gynybos finansavimo klausimais – èia turiu omenyje 2 procentus BVP biudþeto (apie tai praëjusià savaitæ kalbë- jau ir su NATO Generaliniu sekretoriumi). Turësime toliau gynybos pajëgumus derinti prie NATO reikalavimø. NATO narystë neprieðtarauja ðiuo metu kuriamai Europos saugu- mo ir gynybos politikai. Todël toliau turime siekti, kad NATO ir ES pajëgos nebûtø dub- liuojamos. Su ES ir NATO glaudþiai susijæs ir kitas iððûkis – iðsaugoti transatlantiná aljansà. Bû- tina remti kuo glaudesná NATO ir ES bendradarbiavimà saugumo ir gynybos srityje. Ne tik bendradarbiavimas su konkreèiomis ES valstybëmis, bet ir transatlantinis ryðys bei strate- ginë partnerystë su JAV turi iðlikti Lietuvos uþsienio politikos pagrindu. Visais bûdais turime vengti JAV ir Europos susiprieðinimo. Kad ir toliau iðlaikytume JAV susidomëjimà Lietuva, mums naudingomis sàlygomis toliau skatinkime abipusæ prekybà bei investicijas. Daug vilèiø teikia neseniai paskelbtos JAV iniciatyvos sustiprinti bendradarbiavimà Ðiaurës Europoje. Turime remti JAV ir tarptautinës bendruomenës kovà su tarptautiniu terorizmu. Jau daugelá metø Lietuvos kaimynë Lenkija laikoma strategine Lietuvos partnere, bet SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 295 raskime ðiai partnerystei naujà turiná, ypaè atsiþvelgdami á mûsø narystæ ES ir NATO. Lygiai taip pat privalome rasti naujø impulsø triðaliam Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendra- darbiavimui mums tapus ES ir NATO narëmis. Reikëtø pagalvoti ir apie kitas triðales ini- ciatyvas, kurios prisidëtø prie mûsø Baltijos jûros regiono privalumø iðryðkinimo. Lietuva nuo seno garsëja aktyvia Rytø politika. Tai natûralu, bet kita – turime sukaupæ nemaþai vertingo patyrimo integruojantis á ES ir NATO. ES ðiuo metu plëtoja naujøjø kaimynø iniciatyvà ir Lietuva privalo kuo aktyviau dalyvauti ðiame procese. Kartu su Len- kija privalome bûti lyderiai formuojant ES politikà ðia kryptimi. Lietuva turi labai aiðkiai pasisakyti uþ demokratijos plëtrà kaimyninëse ðalyse, nes tai atitinka Lietuvos interesus ir didina stabilumà bei saugumà ne tik regione, bet ir pasaulyje. Lietuva ir Rusija turi nemaþai tarpusavio interesø ir artimiausioje ateityje interesai nulems tarpusavio santykiø pobûdá. Bendraujant su Rusija reikia ir kaimyniniø valstybiø – nuo Suomijos iki Lenkijos – suvienytø pastangø. Bet ir èia teks pagalvoti, kaip plëtoti Rytø politikà? Santykiai su Rusija ir Kaliningra- do sritimi bei pragmatiniø kontaktø su Baltarusija paieðka yra neiðvengiama Rytø politikos dalis. Be to, turime skatinti Ukrainos suartëjimo su ES ir NATO procesus. Reikia suvienyti kitas ES nariø pastangas toliau skatinti Ukrainos integravimosi á ES idëjà. Turime padëti Pietø Kaukazo valstybëms savo patirtimi, prisidëdami prie reformø proceso. Bet ðiuo metu tam neturime nei pakankamai intelektiniø, nei finansiniø pajëgumø. Mes savo ruoþtu tiek NATO , tiek ES atvejais ir toliau remsime „atvirø sienø“ politikà. Globaliame kontekste jau seniai minimas Lietuvos galimas siekis po 2014 metø kandi- datuoti á Jungtiniø Tautø Saugumo tarybos nenuolatines nares. Tai bus rimtas diplomatijos išbandymas, kuriam ruoštis reikia jau dabar. Nors jau senokai kalbame apie Lietuvos pristatymà, jos ávaizdþio Vakarø Europos ðalyse ir JAV bei kituose pasaulio regionuose pateikimà, taèiau dar padaryta labai nedaug. Ðiandien ekonominë diplomatija ið tiesø turi tapti vienu ið pagrindiniø uþsienio politikos prioritetø. Tam tikslui turime sutelkti visà dëmesá – turiu galvoje ir diplomatinës tarnybos iðteklius, ir asocijuotø struktûrø aktyvesná dalyvavimà, ir mokslo institucijø visokeriopà pagalbà. Reikia aktyviau ieðkoti naujø rinkø lietuviðkoms prekëms ir skatinti investicijas á Lietuvà. Privalome atkreipti savo partnerio dëmesá á itin perspektyvià Lietuvos geografinæ pa- dëtá. Lietuva yra pasienyje su milþiniðkomis Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos rinkomis. Tai dar viena Lietuvos patrauklumo prieþastis. Tuo poþiûriu Lietuva privalo bûti ne tik ekono- miniu Vakarø ðaliø „tramplinu“ á Rytø valstybes, bet ir tapti palankia dirva visiems inves- tuotojams, siekiantiems labai kvalifikuotos darbo jëgos, palankiø mokesèiø investicijoms bei pirmumo patekti á Europos Sàjungos rinkas. Lietuva dar nevisiðkai atsiskleidë kaip tranzito valstybë. Turime galvoti ir apie energe- tines alternatyvas. Ðtai kur að matau iððûkius mûsø diplomatijai. Su uþsienio politikos gairëmis susijæs ir klausimas, kaip viso diplomatinio korpuso darbà padaryti efektyvesná, kaip optimizuoti diplomatiniø atstovybiø darbà. Svarbià vietà uþsienio politikoje skirèiau ir aktyvesniam bendradarbiavimui kontaktø paieðkai su lietuviais, gyvenanèiais uþsienyje, dël atskiros vieningos koordinuojamos vals- tybinës institucijos ásteigimo. Ponios ir ponai, Apie Lietuvos uþsienio politikos uþdavinius dar kalbësime ne kartà. Bet riba yra labai aiðki. Kitø metø geguþës 1 dienà formaliai tapsime ES nariais, panaðiu laiku – NATO Susitikimo su Lenkijos Prezidentu A. Kvasnevskiu metu (Varðuva, 2003 m. lapkrièio 20 d.)

Vizito Estijoje metu... SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 297 nariais. Taigi iki to laiko reikia ne tik uþbaigti pasirengimo narystei procesà, bet ir galutinai suformuoti naujos uþsienio politikos koncepcijos pagrindus. Tik tokiu bûdu sugebësime maksimaliai pasinaudoti narystës teikiamais privalumais ir tiksliai þinosime savo strategi- nius tikslus. Taigi darbo uþteks visiems – tiek ðalies vadovams, tiek diplomatams, tiek ekspertams ir politologams. Sveikinu darbà, kurá pradëjo Ministro Pirmininko nutarimu sudaryta dar- bo grupë, atliekanti uþsienio politikos konceptualinæ perþiûrà. Bet tai neturi bûti tik valsty- bës pareigûnø uþduotis. Vyksta, tegu ir negarsiai, diskusijos ir nepriklausomose mokslo institucijose. Kitø metø pradþioje mano, kaip Respublikos Prezidento, metiniame praneðime pa- teiksiu iðsamesná poþiûrá á ðalies ateities uþsienio politikà “ „Apkaltos spektaklis“ ir þiniasklaidininkai Ir tarp þurnalistø visais laikais buvo ir bus visokiausiø: besivaikanèiø sensacijø, klusniai puèianèiø dûdeles pagal átakingiausiø valdþios ir geriausiai apmokanèiøjø pa- geidavimus, buvo ir yra mëginanèiø surasti tiesà. Taèiau tiesai surasti, tuo labiau jà paskelbti reikia ne tik dideliø pastangø, ieðkojimø, bet ir rizikos. Populiarumà greièiau- siai ágyja tie, kurie propaguoja stipriøjø nuomonæ. Beje, tai bûdinga ir nemaþai daliai poli- tologø, kurie irgi daþniausiai bandë ir bando ávertinti ávykius ne analizuodami pirminius dokumentus, o, kaip ir daugelis lieþuvingiausiø þiniasklaidos „þvaigþdþiø“, interpretuoda- mi átakingiausiø valdþioje esanèiøjø nuomonæ. Tai buvo akivaizdu ir per „Prezidento ap- kaltos“ spektaklá. Tik skirtumas tarp þiniasklaidininkø ir politologø daþniausiai buvo toks, kad vieni dirbo redakcijose ir be mokslo laipsniø, antrieji – institutuose ir universitetuose. Taèiau rimta „apkaltos“ dokumentø analize nei vieni, nei kiti neuþsiëmë ir negalëjo uþsiimti, nes prie daugelio jø tada ir tegalëjo prieiti „spektaklio“ organizatoriai, kurie pa- gal savo uþmaèias daþnai ir pakiðdavo savo vertinimus þiniasklaidininkams bei politolo- gams. O pastarieji ið televizijos ekranø ir laikraðèiø bei þurnalø ir stengësi vienpusiðkai suformuoti valdantiesiems naudingà visuomenës nuomonæ. Beje, tai buvo bûdinga ne tik þiniasklaidininkams ir politologams, bet ir politikams, pakilusiems á „ðventà karà“ prieð Prezidentà R. Paksà. „XXI amþius“ 2003 m. lapkrièio 12 d. 86 numeryje paskelbë didelá straipsná:

„Andrius Kubilius: arba jis, arba Lietuva“ Jame rašoma: „Taip pareiðkë ðeðtadiená ávykusiame Tëvynës sàjungos suvaþiavime TS lyderis Andrius Kubilius. Suvaþiavimas vieningai priëmë pareiðkimà, kuriame sakoma, jog Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas nebeturi moralinës teisës toliau eiti savo parei- gø, nes jis atvedë Lietuvà pavojingai arti prie mafijos diktatûros slenksèio, o Rusijos spe- cialiøjø tarnybø átaka Lietuvoje pasiekë pavojingà lygá [ ], kad tolesnë bet kokia valdanèios Socialdemokratø partijos ir Vyriausybës parama Prezidentui bûtø tolygi valstybës interesø iðdavystei [ ]. TS pirmininkas A. Kubilius pabrëþë, jog yra tik pasirinkimas: jis arba Lietuva “ Kitaip sakant, pagal TS lyderá net ir visi tie, kurie neklykia, nereikalauja Prezidento paðalinimo, yra drauge ir Lietuvos prieðai. 298 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Kita vertus, kadangi A. Kubilius buvo ir dar vos savo darbà pradëjusios Seimo laiki- nosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui (sudarytos 2003 m. lapkrièio 3 d.) narys, tai visai pagrástai galima suabejoti ir visos tos Komisijos iðvadø objektyvumu; dar net nesusipaþinus su dokumentais, neiðklausius kaltinamøjø ir liudininkø komisijos narys visai Lietuvai skelbia: kaltas, muðkite! Beje, vos tik paskelbus minëtàjà VSD paþymà apie „grësmes nacionaliniam saugu- mui“ (kurioje në þodeliu nekaltintas Prezidentas) A. Kubilius turëjo savo „klasiðkai tvirtà nuomonæ“: 2003 m. spalio 31 d. DELFI internetiniame puslapyje buvo iðspausdintas straipsnis: „Kubilius: Lietuva moka uþ Pakso sieká laimëti rinkimus“: „Tëvynës sàjungos pirmininkas Andrius Kubilius penktadiená paragino perþiûrëti Pre- zidento ágaliojimus. Pasak jo, Prezidentas neturëtø dalyvauti penktadiená vyksianèiame Valstybës gynimo tarybos posëdyje, kuriame bus nagrinëjami su VSD pateikta informacija susijæ klausimai. „Dideliø ágaliojimø, ypaè skiriant atsakingus pareigûnus, sutelkimas viename asmeny- je yra pavojingas“, – tvirtino A. Kubilius. A. Kubiliaus þodþiais, nusikaltëliai ir tarptautinë mafija daro átakà Prezidentûrai. „To- dël turime kalbëti ne apie sàmokslà prieð Prezidentà, o apie sàmokslà prieð Lietuvà, kuria- me dalyvauja nusikaltëliai ir Prezidentûra.“ Konservatoriø lyderio nuomone, Prezidentas turëtø ne kaltinti kà nors sàmokslu, o atsipraðyti Lietuvos þmoniø. „Tai, kas ávyko, yra kaina, kurià Lietuva moka uþ R. Pakso sieká laimëti rinkimus bet kokia kaina“, – teigë A. Kubilius. Jo þodþiais, Seimo komisija, kaip ir vadinamojo Votergeito skanda- lo JAV atveju, turi atlikti tyrimà vieðai, o jos darbas turi bûti transliuojamas per televizijà “ Buvusio R. Pakso bendrapartieèio Seimo nario E. Gentvilo nuomonæ DELFI 2003 m. lapkrièio 3 d. taip iðdëstë: „Prezidentas Rolandas Paksas turëtø prisiimti politinæ atsako- mybæ dël slaptø ásipareigojimø savo dosniausiam rinkimø kampanijos rëmëjui ir atsistaty- dinti. Tai pirmadiená Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiðkë vienas opozicinës Liberalø ir centro sàjungos lyderiø Eugenijus Gentvilas“ [ ]. „Ðiandien lenda yla ið maiðo, jog viena ið Lietuvos valdþiø gali bûti nupirkta uþ vieno tanko kainà. Èia yra spëjama galima tarnystë uþsienio kapitalui ir galbût uþsienio specia- liosioms tarnyboms“, – spaudos konferencijoje sakë E. Gentvilas [ ].“ Beje, vëliau, kai dël „apkaltos“ sëkmës jos organizatoriams beveik neliko abejoniø, 2004 m. kovo 26 d. DELFI internetiniame puslapyje skaitome: „Gentvilas: Pakso veiksmai verti baudþiamosios bylos“ „Opozicinës Liberalø ir centro sàjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas Eugenijus Gentvilas teigia, jog apkaltos kreèiamo prezidento Rolando Pakso veiksmai verti baudþia- mosios bylos. „Tai, kà darë Paksas, yra baudþiamosios bylos verti dalykai. Ðitaip negali bûti palikta, tegul tai bûna pamoka politikams ateityje ir visiems þmonëms, kurie mëgsta valdþià ir pinigus“, – pirmadiená Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakë E. Gentvilas. Pasak jo, baudþiamoji atsakomybë R. Paksui gali grësti „uþ valstybës institucijø dar- naus darbo sutrikdymà, uþ ávairius finansinius sandorius bei uþ veiksmø visumà, kurià galima vertinti kaip tëvynës iðdavystæ“. SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 299

„Mano pilietinis ásitikinimas, kad ðis þmogus kenkia valstybei ir tai daro sàmoningai. Manau, kad tai tyèinis kenkimas valstybei, siekiant neþinant ko“, – sakë E. Gentvilas.“ Beje, kaip raðyta ir anksèiau, tarp pirmøjø pakeliamas á kovà prieð Prezidentà R. Paksà jo pirmtakas Prezidentas V. Adamkus. 2003 m. gruodþio 5 d. „Respublikos“ laikraðtyje buvo iðspausdintas jo „Kreipimasis á tautà bendru pavadinimu „V. Adamkus: Prezidento institucija moraliai suþlugdyta“ Ir toliau: „Brangieji, šiomis savaitëmis daug þmoniø ne kartà manæs klausë, kà að manau apie tai, kas darosi mûsø valstybëje. Stebëjau Seimo komisijos darbà ir tylëjau, nes pats mëginau iki galo iðsiaiðkinti, kas gi ið tikrøjø vyksta Lietuvoje. Gerai þinau, kà ðiuo metu turëtø daryti demokratinës valstybës vadovas, kuriam rûpi savo kraðto ateitis ir þmoniø gerovë. Ar taip padarys prezidentas Paksas? Neþinau: tai gali nuspræsti tik jis pats, remdamasis savo sàþine. Að tiesiog jauèiu pilietinæ pareigà, kaip buvæs Jûsø prezidentas. atvirai pasakyti, kà galvoju apie dabartinæ padëtá. Neturime savæs apgaudinëti: Lietuvà sukrëtë labai rimta krizë. Pavojus mûsø tautos ir valstybës saugumui, mûsø laisvei – ne pramanytas, bet tikras ir didelis. Bûtent dabar spren- dþiamas esminis klausimas: ar mes, lietuviai, esame ir iðliksime savarankiðki. Regioninë Lietuvos lyderystë jau prarasta. Valstybës garbë paniekinta. Prezidento institucija moraliai suþlugdyta. Todël ðiandien neturime kito kelio: privalome sutelkti savo tautos jëgas ir áveikti mums kilusá pavojø. Privalome atgauti Lietuvos garbæ. Tai padarysime tik tuomet, jei nebijosime eiti iki galo, jei iðsiaiðkinsime visà tiesà, jei apsivalysime ið esmës. Jei savo valstybëje uþkirsime kelià mafijai ir destruktyviai uþsienio specialiøjø tarnybø veiklai. Ne apnuoginta tiesa ðiandien kenkia Lietuvai, bet mûsø neryþtingumas ir baimë. Ðioje istorijoje neturi likti neatsakytø, teisiðkai ir politiðkai neávertintø klausimø. Kas staiga nutiko mûsø valstybëje, kad su prezidentu nusifotografavæ avantiûristai ðokdina aukðtus mûsø pareigûnus, mûsø generolus, nurodinëja jiems, kà be eiles pra- leisti per sienà, á koká bankà dëti ástaigos pinigus, kam skirti valstybës uþsakymus? Nuo kada Kauno banditai ëmë spræsti, kas turëtø bûti generaliniu mûsø policijos komi- saru? Nuo kada slapti mûsø valstybës dokumentai pradëjo patekti á nusikaltëliø ran- kas? Kodël tokius skandalingus dalykus pastebëjo tik vienas Valstybës saugumo departamentas? Kodël to nematë visos kitos mûsø tarnybos? Kodël kai kurios ið jø ðiandien tokios sutrikusios? Ar bus pradëti ikiteisminiai tyrimai dël iðaiðkëjusiø faktø: neleistino poveikio valsty- bës valdymui, korupcijos, kiðimosi á privatizavimà? Ar mûsø prokuratûra pagaliau iki galo iðtirs „Avia Baltikos“ veiklà? Esu tikras, kad jei nusikaltëliai bûtø telefonu pagrasinæ susidoroti su Rusijos ar Jung- tiniø Amerikos Valstijø saugumo vadovu, jie jau bûtø suimti. Tuo metu þmonëms, kurie grasino susidoroti su Lietuvos saugumo direktoriumi, iki ðiol net bylos neiðkeltos. Ðtai kuo skiriasi save gerbianti ir ginanti valstybë nuo valstybës, kuri savæs gerbti ir ginti nesugeba. 300 LIETUVIØ TAUTA

Niekaip negaliu ásivaizduoti orios valstybës, kurioje þmogus, átariamas prezidento ðan- taþu ir parama teroristams, toliau galëtø ðantaþuoti visuomenæ, nebaudþiamas toliau rengtø ir finansuotø agresyvias ðmeiþto kampanijas. Toks melo ir tiesos sumaiðymas, kuris ðian- dien vyksta Lietuvoje, neásivaizduojamas civilizuotoje valstybëje. Negi norime tokie ir likti? Negi mums nebesvarbi tautos garbë? Þiûriu á kai kuriuos mûsø pareigûnus, politikus, vieðøjø ryðiø specialistus ir klausiu savæs: ar dar jauèiame ribà, nuo ku- rios prasideda tëvynës iðdavystë? Mes niekada nebûsime saugûs, jeigu tokios ribos nejausime. Pritariu Seimo pirmininkui ir premjerui: ðiandien mums reikia greitø sprendimø. Lie- tuvos valstybë negali ilgiau bûti vieno asmens ambicijø ákaitë. Dar pusmetá palikti su ap- kaltos prezidentu – bûtø tikra katastrofa mûsø visuomenei. Bet svarbiausia, brangieji, mums, kaip visuomenei, reikia imtis visø priemoniø, kad á tokias krizes daugiau nepatektume. Todël turime savo valstybëje apsivalyti. Nedidelës tautos stiprybë – vieðumas, skaid- rus ir sàþiningas politikø ir valstybës tarnautojø darbas. Korumpuoti valdþios þmonës visa- da bus mafijos ir uþsienio specialiøjø tarnybø paþeidþiami. Tokiø þmoniø valdþioje turime atsisakyti. Bet vien to neuþtenka. Ðiandien reikia taisyti padarytas politikos klaidas. Reikia mûsø tradicinëms partijoms atsigræþti á skurstanèius ir nusivylusius Lietuvos þmones, ásiklausyti á pagrástus jø lûkesèius. Juk politiniai avantiûristai nesukuria þmoniø bëdø – jie jomis tik naudojasi. Neleiskime suprieðinti ir skaldyti Lietuvos. Lietuva yra viena. Ji turi bûti teisinga vi- siems. Bûkime ðiandien solidarûs, kad bûtume stiprûs, kad mûsø tauta iðliktø savarankiðka.“ „Ginti demokratijà“ ragino Prezidentas V. Adamkus ir 2004 m. sausio 2 d. DELFI internetiniame puslapyje paskelbtame straipsnyje:

„V. Adamkus linki branginti laisvæ ir demokratijà“ Ir toliau: „Kadencijà baigæs Prezidentas Valdas Adamkus ragina tobulinti Lietuvos demokratijà, labiau branginti valstybingumà ir laisvæ bei nepasiduoti „kietos rankos“ tvark- dariø politiniams gundymams. „Mûsø politinë sistema, kartu ir mûsø valstybë, ðiemet sulaukë rimtø iðbandymø. Visi matome, kad Lietuvos demokratinë sistema nëra tobula, mûsø demokratinei tvarkai dar daug ko trûksta. Uþuot siekæ tobulinti demokratinæ tvarkà, kai kurie politikai ëmë þadëti þmonëms „kietos rankos“ tvarkà. Kuo tokie paþadai baigësi, visi matome. Prezidento ins- titucija moraliai suþlugdyta, valstybës garbë prarasta“, Naujøjø metø iðvakarëse Eltai sakë V. Adamkus. Jo þodþiais, dabartinë politinë krizë yra Lietuvos demokratiniø institucijø stiprumo iðbandymas. „Tikiuosi, kad, sëkmingai áveikus krizæ, iðtaisius padarytas politines klaidas, demokratinës tvarkos Lietuvoje turëtø bûti daugiau. Daugiau turëtø atsirasti ir pilietiðku- mo – supratimo, kad savo laisvæ ir demokratijà turime saugoti ir ginti nuolatos“, paþymëjo kadencijà baigæs valstybës vadovas. Pasak V. Adamkaus, nesibaigianti prezidento krizë „apnuogino“ ir Lietuvos politiniø partijø krizæ. „Linkëèiau partijoms ið esmës pergalvoti savo politikà, gráþti prie aiðkiø prin- cipø ir idëjø, atrasti patikimà ryðá su Lietuvos þmonëmis. Tradicinëms partijoms ðiandien reikia naujos moralinës sutarties su visuomene“, tvirtino jis. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 301

V. Adamkaus teigimu, Lietuva praëjusiais metais prarado turëtà ir pripaþintà regioninæ lyderystæ euroatlantinës integracijos atþvilgiu, taèiau „pats procesas nesustojo“. Tai, kas ðiandien vyksta tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje, jo poþiûriu, yra akstinas „verþtis á Vakarø struktûras ir kuo greièiau jose ásitvirtinti“. Lietuvos perspektyvos naujaisiais metais priklausys nuo gebëjimo apsivalyti ir taisyti padarytas klaidas, mano V. Adamkus. Anot jo, netrukus turi aiðkëti, ar Seimas pajëgus apginti valstybæ. „Parlamentiniø partijø sprendimai lems, ar bus áveikta dabartinë krizë, ar bus iðvengta dar didesnio Lietuvos suprieðinimo. Ir èia kalbu ne tik apie dabartinio prezi- dento likimà, bet ir apie bûtinybæ turëti efektyvià regionø politikà, atsigræþti á skurstanèius ir nusivylusius þmones“, paþymëjo prezidentas. Lietuvos politikams ir rinkëjams naujaisiais metais jis linkëjo iðmokti labiau branginti ir ginti savo valstybæ, laisvæ ir demokratijà. „Juk nuo to priklauso mûsø asmeninë laimë ir gerovë“, sutinkant Naujuosius metus Eltai sakë V. Adamkus.“ Netrûko ir „savikritikos“. To pavyzdys galëtø bûti „Lietuvos ryto“ 2003 m. lapkrièio 22 d. numeryje iðspausdintas straipsnis „Konservatoriai jauèia kaltæ, kad padëjo iðkilti R. Pa- ksui“: „Jau ðiandien turime atsakyti sau, kaip atrodys mûsø gyvenimas po Rolando Pakso“, – vakar pareiðkë opozicinës Tëvynës sàjungos vadovybë. Konservatoriai savo memorandume ávardija dvi prieþastis, kuriø kombinacija sukëlë ðiandieninæ krizæ. Pirmoji prieþastis – iðryðkëjusi Maskvos átaka Prezidentûrai, naudojant specialiàsias tarnybas ir karinio pramoninio komplekso pinigus. Antroji prieþastis – naujas lietuviðkas liberalizmas, kai viskas galima, viskas leidþiama. Toká supratimà atspindëjo ir R. Pakso siekimas laimëti rinkimus bet kokia kaina, ne- paisant pinigø kilmës ir ásipareigojimø [ ]. „Perëjusiam á Tëvynës sàjungà R. Paksui buvo atvertas kelias á politiná elità. Garsi „Maþeikiø naftos“ istorija padëjo paksizmui, kaip reiðkiniui, iðsikeroti visoje Lietuvoje“ – paþymima memorandume. Konservatoriai ragina pradëti gyvenimà po R. Pakso europietiðkø politiniø partijø susitarimø, apibrëþianèiu, kaip iðvalyti Lietuvos politiná gyvenimà paðalinant svetimas átakas “ Beje, daug kà iki ðirdies gelmiø ne kartà sujaudino Prezidento V. Adamkaus savikri- tika. 2004 m. kovo 12 d. DELFI internetiniame puslapyje buvo iðspausdintas straipsnis „Adamkus laiku neáþvelgë Pakso grësmës demokratijai“ „Kadencijà baigæs prezidentas Valdas Adamkus pareiðkë prisiimàs dalá atsakomybës uþ tai, kad Konstitucijos paþeidimais dabar kaltinamam prezidentui Rolandui Paksui padë- jo iðkilti á valdþios virðûnes. „Jokiu bûdu nuo to neatsiriboju ir prisiimu didelæ dalá moralinës atsakomybës. Esu kaltas, kad neáþvelgiau, kas tai per þmogus. Nemaèiau, net prielaidos tokios nepadariau, kad jis gali turëti ir nedemokratiðkø këslø“, – sakë savaitraðèiui „Veidas“ V. Adamkus, kuris dabar yra vienas populiariausiø visuomenës veikëjø. V. Adamkus po Seimo rinkimø 2000-øjø rudená pavedë sudaryti Vyriausybæ tuometi- niam liberalø lyderiui R. Paksui, kuris ið premjero posto atsistatydino 2001-øjø birþelá, þlugus „Naujosios politikos“ koalicijai su socialliberalais. 302 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Anot V. Adamkaus, „ðiandien mes þvelgiame á demokratinës Prezidento institucijos griuvësius. Kalbëti apie prezidento moraliná autoritetà bûtø tiesiog nesusipratimas. Mo- dernioje demokratijoje nëra vietos prezidentui – þandarui ar operatyvininkui“. Pasak jo, „Lietuvai šiuo metu reikalingas prezidentas, suvokiantis, jog jis turi bûti ne tik Konstitucijos garantas, bet ir tautos sàþinës balsas. Jis turi gràþinti pasitikëjimà prezidento institucija, demokratine valstybës politine sistema. Netgi pasitikëjimà paèiu prezidento asmeniu. Jis turi bûti jëgø balansas tarp ástatymus leidþianèios, vykdomosios ir teisminës valdþios. Kartu tai turi bûti prezidentas, su kuriuo skaitytøsi visos Vakarø demokratijos.“ Kiek anksèiau, 2004 m. kovo 8 d., „Lietuvos ryte“ Prezidentas V. Adamkus interviu „Apsivalymas – skaudus, bet bûtinas“ aiðkino („apsivalymo“ terminà mëgdavo naudoti KGB): „[ ] M. Laurinkus, kaip ir kitø specialiøjø tarnybø vadovai, supaþindindavo mane su informacija, kurià turëjau þinoti kaip pareigûnas, atsakingas uþ ðalies uþsienio politikà ir saugumà. Bet niekada nesikiðau á joká operatyviná tyrimà. Mano supratimu, to daryti teisinës, demokratinës valstybës vadovas negali. Uþ operatyviná tyrimà atsako specialiosios tarnybos, teisë- sauga. Ðitos institucijos ir turi spræsti, kada kokià medþiagà perduoti prokurorui, kokià pa- viešinti […]“ Politikos minèiø vadø esë – „Prezidentûros skandalas – ið pirmø lûpø“ buvo iðspaus- dintas 2003 m. gruodþio 6 d. „Lietuvos ryto“ numeryje. Ðtai keletas jø, neklystanèiøjø: Seimo vadovas A. Paulauskas: „Teisingiausias R. Pakso þingsnis ðiuo metu bûtø atsi- statydinti“; Kadencijà baigæs prezidentas V. Adamkus: „Dar pusmetá palikti su apkaltos preziden- tu bûtø tikra katastrofa mûsø visuomenei “; Seimo narys V. Landsbergis: „Turime priklausomà prezidentà nepriklausomoje vals- tybëje“; V. Landsbergis: „Prezidentà gali iðvaduoti tik jo atleidimas, jis pats tikriausiai neið- sivaduos. Padëkime prezidentui tapti paprastu þmogumi ir tuomet ið jo nereikalaus mili- joniniø paþadø“; Seimo narys H. Þukauskas: „Kaþkas ðûktelëjo, kad Prezidentas – lavonas ir visi pati- këjo. Siûlau pabusti ið hipnozës “ „Lietuvos ryto“ 2003 m. gruodþio 12 d. straipsnyje „Apkaltos akivaizdoje – apie ateitá po R. Pakso“ raðyta: „Opozicinës Tëvynës sàjungos lyderis Andrius Kubilius ásitikinæs, kad apkalta prezidentui Rolandui Paksui neiðvengiama ir tikriausiai bus sëkminga, todël ragina partijas pradëti kalbëti apie naujà kandidatà á prezidentus.“ „Lietuvos ryto“ 2003 m. gruodþio 23 d. straipsnyje „R. Pakso veikla jau prilygina- ma Lietuvos iðdavystei“ rašoma: „Prezidentas Rolandas Paksas kuria antivalstybinës vi- suomeninës „Jedinstvo“ analogà, kuri naudoja bolðevikinës spalio revoliucijos lozungus, teigia opozicinës Tëvynës sàjungos – konservatoriø frakcijos Seime seniûnas Andrius Ku- bilius [ ]. A. Kubilius paþymëjo, jog „prezidento R. Pakso veikla niekuo nesiskiria nuo iðdavystës. Tokia prezidento veikla Lietuvoje strateginiams tikslams – integracijai á ES ir NATO – iðkelia rimtus pavojus [ ]. SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 303

Savaitgalá dienraðtis „Lietuvos rytas“ raðë, jog bendrovës „Avia Baltika“ vadovas J. Bo- risovas, pasitelkdamas karinio renginio ir psichologijos specialistus ið Rusijos, vasaros stovyklose Trakø rajone rengia jaunuoliø grupes. „Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi nedelsdamas iðtirti publikaci- jà. Mums tik to trûksta, kad naujoji „Jedinstvo“ organizacija bûtø apsirûpinusi keliais tûks- tanèiais smogikø“, – sakë A. Kubilius. Taèiau niekas taip ir nepatvirtino, kad bûtø kur mëginimø atkurti 1988–1991 m. vei- kusià „Jedinstvo“ – kovotojà dël SSRS ir Lietuvos iðsaugojimà jos sudëtyje. Kaip sakyta, frazeologiniu „kovingumu“ nuo kai kuriø þurnalistø, politikø neatsili- ko ir politologai, kai kurie jø, vos Seimo Laikinajai komisijai baigus darbà ir dar tebe- sant „áslaptintai“ didesnei daliai jos dokumentø, iðleido net atskiras knygas.

Ne politologø, o aiðkiaregiø komanda 2004 m. þurnalo „Veidas“ 9 numeryje iðspausdintas interviu su politologu R. Lopata, pasirodþius jo ir þurnalisto Audriaus Matonio minëtai knygai „Prezidento suktukas“. „Pre- zidentinio skandalo rusiðkasis dëmuo“ pavadintas interviu. Ádomu, kad politologui viskas labai paprasta ir aiðku: Rusijos skverbimasis á Lietuvà. „[ ] Kremlius, nors ir turëdamas gana stiprius átakos svertus – ir Kaliningrado srities problemas, ir energetikos kontrolæ, galima sakyti, leido (ar bent netrukdë) Lietuvai tapti savotiðka naujosios Europos lydere. „Nukabinti“ tokià lyderæ, nusmukdyti jos statusà yra pakankamai didelis politinis laimëji- mas “ – aiðkina politologas þurnalo skaitytojams. Bet tada iðeitø, kad visi tie, kurie siekë Prezidento nuvertimo, vykdë Rusijos specialiøjø tarnybø uþduotis. Ir kuo agresyviau puolë Prezidentà, tuo labiau buvo susijæs su Rusijos þvalgyba. Þinoma, bûtø galima padaryti dar labiau netikëtas iðvadas, jei nesivadovautume dokumentais, árodanèiais vienà ar kità nuomonæ. Kad „Prezidento apkaltos organizavimo mënesiais beveik visi raðiusieji ir kalbëjusieji politologai vienas kità kartodavo, matyt, lëmë ir tai, kad beveik visi jie buvo to paties, Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto darbuotojai. Bet aktyviausieji buvo politologo R. Lopatos pavaldiniai – to instituto darbuotojai: doc. dr. Vytautas Radþvilas, doc. dr. Algirdas Gricius, doc. dr. Lauras Bielinis, prof. Egidijus Kû- ris (jis kartu buvo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, ir instituto tarybos narys) ir kiti. Tad galbût ir teisûs tie, kurie sako, kad Lietuvoje bent „Prezidento apkaltos“ laiku buvo tik viena vykstanèiø ávykiø tyrimø kryptis – lopatologija. Gráþkime prie apkaltos dienomis politologø antrininkës (arba þiniasklaidininkø antri- ninkø) – þiniasklaidos. Nors, sakysime, Lietuvos spaudoje vyravo Prezidentà kaltinantys straipsniai ir já smer- kianèios kalbos per radijà bei televizijà, bet nemaþai kas á tà spektaklá þiûrëjo gana kritið- kai. Pavyzdþiui, 2004 m. sausio 17 d. DELFI internetiniame puslapyje pasirodë straipsnis „Kokia nepriklausoma þiniasklaidos kaina?“, kuriame raðoma: „Su Prezidentûra susijæs skandalas sukëlë daug ávairiø nuomoniø bei diskusijø, suskaldë tautà á dvi puses. Pradeda kilti átarimas, kad kai kurios politinës parti- jos jau pradëjo ruoðtis artëjantiems Seimo rinkimams. Tik ar ne per anksti? 304 LIETUVIØ TAUTA

Taèiau labiausiai mane stebina, kelia apgailestavimà ir pasibjaurëjimà þiniasklaidos vaidmuo ðiame skandale. Tiksliau sakant, kai kuriø jos atstovø veiksmai, kurie labiau pri- mena pigø, bulvariná miðiná. Lietuva gali pasigirti turinti vienus ið liberaliausiø þiniasklaidos ástatymus pasaulyje. Jos veiksmø beveik niekas nekontroliuoja ir tai yra vienas rimèiausiø demokratiðkumo bruoþø, taèiau vis daþniau þiniasklaida pradeda piktnaudþiauti savo nelieèiamumu. Bent kiek apsiðvietæs þmogus þino, kad pagrindinë þiniasklaidos funkcija yra pateikti objektyvià, nepriklausomà, neðaliðkà informacijà. Suteikti tiek pagrindiniø þiniø, kad þmo- gus, sekantis jà, galëtø susidaryti kuo iðsamesná vaizdà ir jau pats nuspræsti, priimtina jam ta informacija ar nepriimtina. Taèiau taip, kaip elgiasi Lietuvos þiniasklaida ðiomis skandalo dienomis, mano many- mu, ji perþengia bet kokias neðaliðkumo ir objektyvumo ribas. Tiek spaudoje, tiek per televizijà þmonës uþverèiami krûva informacijos, kurios neva turinys vienas „kaltas, nusi- þengæs, mafiozas“. Gëdingiausia tai, kad þiniasklaida bando formuoti visuomenës nuomonæ, neleidþia jai paèiai pasirinkti, kas kaltas, o kas ne. Bet kokius kitokios nuomonës pasireiðkimus tuoj pat uþgoþia ciniðkomis kalbomis apie populizmà. Taèiau norisi paklausti, ar tie stambieji spaudos leidiniai ir TV kanalai neuþsiminëja pigiu populizmu patys? „Lietuvos rytas“ – vienas ið arðiausiø Prezidento Rolando Pakso oponentø. Tai gali- ma suprasti. Juk ðis laikraðtis, priklausantis deðiniøjø sparnui, visada neigiamai atsiliepda- vo apie kitas partijas ar politikus. Mano manymu, didybës manija sergantis jo þurnalistas Rimvydas Valatka negali gie- doti ditirambø deðiniosioms partijoms, kurios niekaip nesutaria tarpusavyje, todël jam ir belieka pastoviai ðaukti, kaip Lietuvoje viskas blogai. Tas, kam tenka „garbë“ pavartyti ðá leidiná, tikriausiai neretai Redaktoriaus skiltyje pastebi straipsnius, kuriuose nuolatos kaþkas kritikuojamas ir peikiamas. Net tada, kai, rodos, reikëtø pasidþiaugti (kad ir dël sparèiausiai Centrinës ir Rytø Europoje auganèios Lietuvos ekonomi- kos), ten bus minimi tik priekaiðtai valdanèiajai partijai, kodël ji, atseit, nepadarë kitaip. Prisiminus kità skandalà, susijusá su „Lietuvos ryto“ ir prokuratûros santykiais, labiau- siai stebino R. Valatkos nenoras taip lengvai susitaikyti su esama situacija, laikraðtyje dar gerà mënesá rodësi straipsniai apie blogà Lietuvos prokuratûrà, kurià, kaip bebûtø keista, ðiuo metu labai myli. Matyt, vëjai kiti papûtë... Ironijà këlë tai, kad tuo metu R. Valatka nesigëdijo visus nuopelnus prisiimti sau. Jei Jûs pavartytumëte tuometinæ spaudà, pastebëtumëte tas liaupses, kurias giedojo ðis laik- raðtukas. Rodësi, jog „Lietuvos rytui“ reikëtø statyti paminklà, kaip „vieninteliam Lietu- vos kovotojui uþ þodþio laisvæ“. Tik gaila, kad ta þodþio laisvë daþnai matuojama pagal asmeninius, gana ciniðkus ir pigius „Lietuvos ryto“ redaktoriø standartus... „Veidas“ – Prezidentûros skandalo metu objektyvumo ðiame leidinyje labai pritrûko. Leidinys pilnas pagieþos, nors þurnalo kredo yra „tik kokybiðka ir svarbi informacija apie politikà“, deja, man kartais atrodo, jog kokybiðkumo jame ne daugiau nei „Vakaro þiniose“. Pigus „vaþiavimas“ ir nenoras priimti jokios kitokios nuomonës. Toks man susidarë áspûdis. Apie „Veido“ apþvalgininko pasisakymus per LRT kalbëti nesinori – pigus cirkas bei putojimasis. Labiau paremtas emocijomis nei logika ir noru objektyviai paþvelgti á susidariusià padëtá. Nors aiðku, kai þurnalas teigia, kad jo skaitytojø ratà sudaro elitas (mes juk þinome, Pietaujant su Telðiø vyskupais Jonu Boruta ir Antanu Vaièiu

Susitikime su telðieèiais (priekyje Prezidento tëvai) 306 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS kas yra tas vadinamasis elitas Lietuvoje), nenustembi regëdamas tokius straipsnius, juk rinkimai artëja... Beje, dar vienas pastebëjimas. Per buvusià Remigijaus Aèo apklausà iðaiðkëjo vienas ádomus dalykas, kad „Veidas“ pateikë klaidinanèià informacijà apie neva R. Aèo firmos laimëtà konkursà dël viaduko statybos, kaip iðaiðkëjo, tai buvo visai kita firma. „Veidas“ iki ðiol nepaneigë ðios informacijos. Tai norëtøsi paklausti ðio þurnalo redaktoriaus, o kaip dël tamstos sàþinës ir moralës?.. LNK – ðis kanalas kaþkada tikrai buvo laisvas ir nepriklausomas, bet ðiomis dienomis jis labiau panaðus á keistà nesusipratimà tarp bulvarinio skaitalo, teisëjo, tautos. Vietoj to, kad pateikinëtø objektyvià informacijà, ið kurios galëtø pats þiûrovas rinktis, per Þinias galima regëti tik tai, kad kanalas perða savo nuomonæ kitiems, pastoviai ðaukdamas: „kaltas, kaltas“. Kyla klausimas, kodël ið anksto taip teisiamas þmogus? Kodël nenorima pateikti „ðva- rios“ informacijos, be pirðimo per prievartà, kur patys þmonës spræstø, kas kaltas, o kas nekaltas? Kodël kraipoma informacija, pateikinëjama tik tokiomis formomis, kuri mieliau skambëtø LNK þurnalistams, su jau ið anksto akcentuojama neigiama pozicija? Nors paþiûrëjus, kaip spragsi sensacijø beieðkantis þurnalistas Edmundas Jakilaitis, nesistebi. Gali já suprasti – reitingai. Ir vël pakvipo artëjanèiais rinkimais. Be to, matyt, baimë, kad á „Þodþio laisvæ“ gali niekas neateiti... LRT – stebina neprofesionalumu, rodos, laidas veda tokie korifëjai kaip Audrius Siaurusevi- èius, bet ilgesná laikà pastebëjus, kokius laidos sveèius nuolat kvieèia, ima tik apgailestavimas. Sukvieèiami tik oponentai, kurie nieko kito ir negali pasakyti, tik kaip „kaltas“. Kitos pusës ðalininkø arba nebûna, arba pastatomas vienas prieð 4–5. Ádomi proporcija. Juokingi atrodo politologai, kurie susideda tik ið „Veido“ apþvalgininko ir Lauro Bie- linio, kurie nieko neanalizuoja, o tik vienas per kità ðaukia: „populizmas, populizmas“. Keista ir tai, kad visi ðie þiniasklaidos atstovai daugiausia remiasi tik vienu informaci- jos ðaltiniu. Labai daþnai pasigendu oponuojanèios pusës. Kas gi tai – atsitiktinumas? O gal tas pats pigaus populizmo vaikymasis? Deja, yra taip, kaip yra. Nepriklausomos ir neðaliðkos þiniasklaidos, kuri pateikinëtø objektyvià informacijà, mano manymu, Lietuvoje beveik nëra. Vis labiau veikia pinigai, kitø politiniø grupiø átaka bei kiti veiksniai, kurie lemia tai, kad þiniasklaida vietoj to, kad suteiktø þmonëms tik informacijà, pradeda pirðti ir savo nuomonæ. Ir vis tik tikiuosi, kad dauguma Lietuvos gyventojø aklai neseks ir netikës tuo, kà jiems bando ápirðti ðiandieninë Lietuvos þiniasklaida. Tikiuosi, Lietuvos þmonës darys ir savo asmenines iðvadas.“ Visi pagal vienà kurpalá Þinoma, dalies þiniasklaidininkø „ðaliðkumà“ lëmë ir baimë prarasti valdþios ma- lonæ, jei nepûs á jos dûdà; kiekvienas jautë, kad teigiamas atsiliepimas apie Prezidentà susilauks kai kuriø institucijø dëmesio. Tuo labiau kad ir ið televizijos ir radijo vadovø reikalauta pateikti vaizdo ir garso áraðus ið visur, kur tik Prezidentas R. Paksas dalyvau- davo susitikimuose su Lietuvos þmonëmis. Tokiø reikalavimø su Seimo Specialiøjø tyri- mø komisijos pirmininko pavaduotojo J. Sabatausko paraðu gavo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos televizijos direktorius Ðarûnas Kalinauskas (raðto Nr. 202-S-35A), sausio 6 d. – UAB „TV3“ generalinë direktorë Vilma Marciulevièiûtë (Nr. 202-S-34), UAB „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ direktorius Paulius Egidijus Kovas (Nr. 202-S-35A) ir kiti. SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 307 308 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 309 310 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Kai kuriø LR Seimo komisijø vadovø raðtø montaþas, kuriuose reikalauta ið redakcijø pateikti video- ir audioáraðus, kità informacijà apie Prezidento R. Pakso susitikimus su þmonëmis. SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 311 312 LIETUVIØ TAUTA

Sàþiningai vykdydami seimûnø nurodymus, þiniasklaidininkai pateikdavo informacijà ið visur, kur tik pasirodydavo Prezidentas – jo susitikimø ir kalbø video- ir audioáraðus. Prezidento „nuvertintojai“ rodydavo tuos áraðus, kur jis pasakë kà ne taip, kaip „teisuo- liams“ atrodë. Kita vertus, ir patys þurnalistai, þinodami, kad jø reportaþus perþiûrës ir „aukðèiausia valdþia“, stengësi susitikimuose su Prezidentu uþfiksuoti koká valkatëlá, bu- vusá sovietiná veikëjà ir pan. Girdi, þiûrëkite, kas tie, kurie remia ir klausosi R. Pakso – tik „runkeliai“, þmonës be intelekto, besiilgintys tik sovietø „laimës“. Kad „Prezidento apkaltos“ organizatoriai naudojo paèias „juodþiausias technolo- gijas“, matë (kurie norëjo matyti) nemaþa dalis Lietuvos þmoniø. Ðtai keletas skaitytojø komentarø“ „Lietuvos ryto“ elektroniniame variante. 2003 m. gruodþio 16 d. skaitome: „Prezidento lankymasis Kretingoje“: „Visos trys televizijos vël, tradiciðkai, rodo, kaip Prezidentas pasakoja anekdotus (kas bûtø vyrams, jei jø þmonos gautø pusæ metø darytus jø kalbø áraðus). Kontekste: na, tas prezidentas tikras kvailelis, temoka tik anekdotus pasakoti ir þmones mulkinti. O paþiûrëkite á salëje susirinkusius! Kaimo stuobriai! Kaþkuris ið korespondentø uþduoda klausimà Preziden- to motinai (atkreipkite dëmesá, klausimo nesigirdi). Uþtat atsakymas girdëti puikiausiai. Motina atsako – að nemoku kalbëti, ir ranka nustumia mikrofonà. Kontekste: ðtai koks lygis, kà ir besakyti […]“. O štai kitas komentaras: „ Kuo toliau, tuo man aiðkiau tampa, kad masinës informacijos priemonës (LTV, LNK, TV3, „Lietuvos rytas“ ir daugelis kitø (iðskyrus TV4 ir dar keletà laikraðèiø)) uþsi- ima propaganda: t.y., sakydami tik pusæ tiesos ir pateikdami tik vienà poþiûrá iliustruojan- èius faktus arba (daþniausiai) subtilius jø falsifikatus, stengiasi ápirðti grupelës þmoniø poþiûrá visai visuomenei, padaryti ðá poþiûrá vieninteliu teisingu, moraliu ir neginèijamu. Kitas poþiûris arba ið viso nepateikiamas, arba pateikiamas visiðkai já nuvertinant [ ]. Jeigu netingite, paskaitykite tarybiniø laikø „Pravdà“ ar paþiûrëkite programos „Vre- mia“ áraðà. Tada visuomenei irgi buvo diegiamas, brukamas, kiðamas grupelës þmoniø, vadinamø komunistø partija, poþiûris, o tie, kurie turëjo kità nuomonæ, buvo pateikiami kaip apgailëtini kapitalizmo (kur þmonës neturi darbo, netikri dël savo ateities, miega uþ- sidengia laikraðèiais ant suoleliø parkuose, badauja, ðaudosi ir t.t.) apologetai: tik puspro- èiai, psichiniai ligoniai ir visuomenës atmatos (runkeliai) gali ginti tokià visuomeninæ santvarkà. Skirtumas tik toks, kad tada uþ tà kitokià nuomonæ galëjai tyliai iðnykti, atsidur- ti durnyne ar kalëjime. Taigi, visuomenës informavime apie prezidentûros skandalà að aiðkiai áþiûriu propagandà, be to, tokio masto, prieð kurá nublanksta net „Pravdos“ veda- mieji straipsniai. Tuo að ásitikinau, daugiau kaip mënesá skaitydamas „Lietuvos rytà“, þiû- rëdamas LTV, LNK ir TV3 þinias. Pavyzdþiui, du epizodai ið vakarykðèiø (gruodþio 15 d.) LTV, LNK ir TV3 þiniø, pateikiantys apkaltos Prezidentui pasiraðymo procesà ir Preziden- to apsilankymà Kretingoje. Apkaltos prezidentui pasiraðymas: stalas, prie jo sëdi du jauni parlamentarai – ereliai, veidai dvasingai ðvyti. Ateina treèias jaunas parlamentaras (kiek jaunø parlamentarø yra mûsø Seime, gal priminti nereikia). Jo klausia, ar pasiraðysi. Ryþ- tingas atsakymas – su malonumu!! Veido iðraiðka sakyte sako, kaip dar gali bûti kitaip, juk to reikalauja paprasèiausias padorumas, padorus þmogus kitaip pasielgti negali. Klausi- mas – kelintas pasiraðei? Dþiaugsmingas, pakilus atsakymas – 69!!! Kontekste: ðtai taip turi elgtis visi padorûs þmonës. Tai man labai primena vienà epizodà ið kaþkurio tarybinio filmo – ar uþsiraðei á Raudonàjà armijà!!!..“ Prezidentas Rolandas Paksas visà laikà domëjosi ir Lietuvos kariuomenës oro pajëgomis 314 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Seimo Specialioji komisija akylai kontroliavo ir regioninæ, miestø ir rajonø þiniask- laidà. Beveik visø leidiniø redakcijos, iðspausdinusios kà nors teigiamo apie Prezidentà, turëdavo aiðkintis Specialiajai komisijai. Ðtai, pavyzdþiui, su tos Komisijos pirmininko pavaduotojo J. Sabatausko paraðu 2004 m. sausio 15 d. raðtas (Nr. 202-S-51A) dien- raðèiui „Tauragiðkiø balsas“ „Dël informacijos pateikimo“. SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 315

2004 m. sausio 19 d. Tauragës apskrities laikraðèio „Tauragiðkiø balsas“ redaktorius Tada Meiþelis aiðkinasi:

Panaðius Seimo Specialiosios komisijos reikalavimus 2004 m. sausio 15 d. gavo Ma- þeikiø dienraðèio „Santarvë“ redaktorius (raðtas Nr. 202-S-50A), dienraðèio „Alytaus nau- jienos“ (raðto Nr. 202-S-49), dienraðèio „Marijampolës laikraðtis“ (Nr. 202-S-47), Kaune dienraðèio „Naujos tëviðkës þinios“ (Nr. 202-S-48), Marijampolës „Suvalkieèio“ dienrað- tis (Nr. 202-S-53), „Telðiø þiniø“ dienraðtis (Nr. 202-S-52) ir t.t. Taèiau, atrodo, neatsirado në vieno þiniasklaidininko, kuris bûtø ið tø Specialiosios komisijos ponø pareikalavæs taip ðiurkðèiai nepaþeidinëti spaudos ir asmens laisviø, kuris bûtø su tais jø raðtais kreipæsis á teismà ar spaudos laisvæ ginanèias tarptautines organizacijas. Beje, Prezidento vizitus, susitikimus su rinkëjais visà laikà sekë ir LR Seimo kance- liarija, skelbë ir duodavo „ataskaitas“ komisijoms. Ðtai vienas tokiø dokumentø: 316 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 317 318 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Buvo planø, kaip ið viso, nepaisant Konstitucijos, apriboti Prezidento teises vieðai kalbëti pirmiausia per radijà ir televizijà. 2004 m. sausio 20 d. DELFI internetiniame puslapyje paskelbtas straipsnis „Opozicija siekia riboti prezidento teisæ á LRT eterá“, kuriame raðoma: „Opozicinë Tëvynës sàjunga siekia uþkirsti kelià galimam valstybës vadovo piktnaudþiavimui teise á nacionalinio transliuotojo eterá. Kaip praneðë TS spaudos tarnyba, ðiuo metu galiojanèiame Lietuvos Prezidento ástatyme valstybës vadovui sutei- kiamos neribotos galimybës pasisakyti Nacionaliniame radijuje ir televizijoje – LRT. Ta- èiau, opozicionieriø nuomone, ástatymo leidëjai neávertino piktnaudþiavimo ðia teise galimybiø. SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 319

Tëvynës sàjungos – konservatoriø frakcijos Seime narë Irena Degutienë pirmadiená áregistravo Prezidento ástatymo papildymo projektà. Projektu apibrëþiama, kad piktnau- dþiavimo atveju Nacionalinio radijo ir televizijos administracija atsisako suteikti laikà pa- sisakymui. Ðis sprendimas gali bûti skundþiamas Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai. Apribojimø pasisakyti galimybë taip pat numatyta ir tuo atveju, kai prezidentas dalyvauja rinkimø kampanijoje. Tëvynës sàjungos nuomone, „ðie apribojimai nesuvarþo prezidento teisiø, nes, esant demokratinei þiniasklaidos aplinkai, svarbi prezidento perduota þinia visada operatyviai perduodama ne tik nacionalinio transliuotojo, bet ir komerciniø þiniasklaidos priemoniø “ Durnumui nëra ribø, sakoma senoje lietuviø patarlëje. Pagal konservatorius, eilinis klerkas yra aukðèiau Prezidento. Beje, tai buvo pamëginta ir ágyvendinti. Prezidentui neleista pasakyti kalbà per Nacio- nalinæ televizijà, pasitinkant Naujuosius, 2004 metus. Jo naujametinæ kalbà transliavo kai kurios komercinës ir rusø televizija, buvo sukeltas tariamø „patriotø“ didelis triukðmas, girdi, nauja Prezidento iðdavystë. 2004 m. sausio 4 d. „Lietuvos ryto“ numeryje pasirodë didelis straipsnis: „Lietuviai pasveikinti per Rusijos televizijà“ su paantraðte „Mûsø ðalies transliuotojai ignoravo prezidentà, sulauþiusá priesaikà tautai“, o tekste: „Þodþius vertë á rusø kalbà Naujøjø metø naktá, likus kelioms minutëms iki vidurnakèio, mûsø ðalies þiûrovai áklim- pusio á skandalà prezidento Rolando Pakso sveikinimà galëjo pamatyti per Pirmàjá Balti- jos kanalà. Tai Rusijos televizija, programas transliuojanti Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Per tà pa- èià televizijà buvo transliuojama ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametë kalba. R. Paksas kalbëjo lietuviðkai, jo sveikinimas subtitrais buvo verèiamas á rusø kalbà. Prezidento kalbà parodë ir Lietuvos televizijos antrasis kanalas. Tuo metu didþiosios Lietuvos televizijos rodë ðventinius þiburëlius ir koncertus. LTV paþeidë ástatymus? „Vaizdo juostà su prezidento sveikinimu mes siûlëme ir visoms Lietuvos televizijoms, – vakar sakë prezidento spaudos atstovë Jûratë Overlingienë. – Privaèios televizijos kompa- nijos su ja, þinoma, galëjo elgtis kaip nori. Taèiau keista, kad prezidentui reikiamos pagarbos neparodë visø mokesèiø mokëtojø iðlaikoma visuomeninë televizija. Ði televizija prezidento R. Pakso kalbà transliavo tik antruoju kanalu, kuris matomas ne visoje Lietuvoje.“ J. Overlingienës nuomone, taip Lietuvos televizija paþeidë net kelis ástatymus, numa- tanèius, jog ðalies vadovui turi bûti suteikiamas laikas pasisakyti Lietuvos radijuje ir tele- vizijoje […].“ O sausio 5 d. „Lietuvos ryte“ R. Valatkos „ðedevras“: „Naði“ ðmëkla – po trylikos metø“, kuriame raðoma: „Kadre – Lietuvos prezidento vëliava, pirmoji ðalies pora su tau- rëmis prie Kalëdø eglës. Per pusæ ekrano uþraðas kirilica: „S Novym godom, budte ðèast- livy!“ Kampe – „Pervyj Baltijskij kanal“. Nauja A. Nevzorovo filmo „Naði“ versija „Po trylikos metø“? Ne. Tai tik priesaikà sulauþæs Lietuvos prezidentas per Rusijos televizijà, skirtà Mask- vos átakai Baltijos ðalyse stiprinti, skundþiasi jam ypaè nepalankiu Konstitucinio Teismo sprendimu. 320 LIETUVIØ TAUTA

Pirmojoje „Naði“ serijoje pagrindiná vaidmená atliko priesaikà Lietuvos tautai sulau- þæs policininkas I. Makutinovièius. Dabar – priesaikà Lietuvai sulauþæs prezidentas. Në vienas Lietuvos prezidentas iki ðiol neleido sau suabejoti Konstitucinio Teismo sprendimu. Dabartinis perþengë ir ðià ribà (ir tai padarë kalbëdamas per svetimos valsty- bës televizijà). Pasiteisino: „Ir kiti prezidentai taip darë“. Vël melavo. Anot Konstitucinio Teismo, J. Borisovo atvejis yra „pirmas ir vienintelis“. Ákliuvusysis dar visai neseniai visus átikinëjo, teigdamas, jog jis bus tûkstantá kartø geresnis uþ savo pirmtakus. Kur tas išgirtas gerumas, jei teisinasi lygindamas save su paties prakeiktu „politiniu elitu“? Jo advokatai þengë toliau, paskelbdami, kad Konstitucinio Teismo sprendimas – ne Dievo ásakymas. Suprask: galima ir nevykdyti. Valstybæ, kurios vadovas ir jo aplinka skatina tautà nesilaikyti net Konstitucinio Teis- mo iðaiðkintø ástatymø, lieka tik uþjausti [ ]. Rusijos kanalo pasirinkimas Vakarø krikðèioniø valstybëse neáprastai naujametei kal- bai rodo, kokioms vertybëms pirmenybæ teikia ðis þmogus. Trijø garsiausiø ðalies mafijos advokatø samdymas – taip pat. B. Dekanidzës ir H. Daktaro, S. Gaidjurgio, „tulpiniø“ gynëjai. Dabar trys mafijos advokatai, kuriø vienas dël ryðiø su „ðvininiais“ netgi buvo privers- tas atsistatydinti ið Lietuvos prezidento patarëjø, gins R. Paksà. Be abejo, niekas neturi teisës smerkti advokatø uþ jø ginamuosius. Advokato darbas – ginti bet kurá, patekusá á kaltinamøjø suolà. Visose šalyse yra mafijos advokatø. Taèiau kokioje ðalyje mafijos advokatus samdosi prezidentas? Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas È. Jurðënas, kalbëdamas apie apkaltà, pa- reiðkë tikás, jog „tauta supras, kur yra grûdai, o kur pelai“. Nereikëtø tautai primesti darbo, kurá Konstitucija skiria Seimui. Visiðkai pakaktø to, kad vienas socialdemokratø lyderiø È. Jurðënas pats suprastø, kur pelai, nes, regis, ne be jo intrigø vadovauti prezidento apkaltos komisijai buvo paskirtas labiausiai tam netinkantis þmogus. Komisijos vadovo darbas – per daug sekinantis, o ponas P. Þalkauskas – tokio garbaus amþiaus, kad yra pagrindo manyti (tai patvirtina ir jo pareiðkimai), jog pats jis nesuvokia komisijai tekusios misijos svarbos. Kita vertus, nereikia pamirðti, kad paksininkai antikomunistinæ retorikà ðiuo metu nau- doja gal net daþniau nei konservatoriai. Todël, nepaisant to, ar apkalta ávyks, ar ji þlugs, bet kuri pralaimëjusi pusë galës pik- tintis jos rezultatu, naudodama argumentà, kad komisijos pirmininkas tris deðimtmeèius dirbo sovietiniame Aukðèiausiajame Teisme. Þodþiu, prieðtaringesnæ figûrà vadovauti komisijai vargu ar buvo galima rasti. Padary- ti tai be buvusios LDDP komunistø frakcijos nariø buvo staèiai neámanoma. Ir vis dëlto Konstitucinio Teismo sprendimas áneðë gaivaus vëjo gûsá á priplëkusià lietuviðko pilietiðkumo trobà. J. Borisovas – jau ne Lietuvos pilietis. Dar prieð kelias dienas jis buvo erelis, o dabar ðtai kraunasi lagaminus kelionei su vienpusiu bilietu á Rusijà. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 321

Konstitucinis Teismas visiems laikams iðaiðkino, kad nuopelnai Lietuvai negali bûti matuojami pinigais, kuriuos uþsienietis, siekdamas mûsø pilietybës, skyrë mokyklai, ámo- nei, komandai ar net Lietuvos valstybei. Nuo šiol teikdamas pilietybæ prezidentas turës vadovautis tik ástatymu, valstybës, o ne savo ar kitø asmeniniais interesais. Deðimtmetá klestëjusiai prekybai Lietuvos pilietybe padëtas taðkas. Jau vien ðito pa- kanka, kad 2003-iøjø gruodþio 30-oji bûtø áraðyta á istorijà kaip pagarbos ástatymui, sau ir savo valstybei diena.“ Bet dël to, kad Nacionalinë televizija paþeidë Konstitucijà, nepakëlë balso në vienas þiniasklaidininkas ar „lopatologas“. Prieðingai, mëginta net árodyti, kad Prezidentûra reið- kianti nepagrástas pretenzijas. 2004 m. sausio 15 d. „Lietuvos ryte“ iðspausdintas straips- nis: „Prezidentas toliau bombarduoja LRT reikalavimais pasiaiðkinti dël naujameèio sveikinimo“. Jame raðoma: „Prezidentas Rolandas Paksas, nors jau gavo argumentuotà atsa- kymà, toliau bombarduoja nacionaliniø transliuotojà reikalavimais pasiaiðkinti, kodël per pirmàjà Lietuvos televizijos programà nebuvo transliuotas jo naujametinis sveikinimas. Treèiadiená jis nusiuntë dar vienà laiðkà Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkui Romui Pakalniui, kuriame teigia, jog „ástatyminiø nuostatø ignoravimas LRT veikloje ne tik skatina teisiná nihilizmà ðalyje, bet taip pat paneigia visuomeninio transliuo- tojo deklaruojamas vertybes“. Panaðø laiðkà jis raðë ir praëjusià savaitæ. R. Pakalnis tuomet atsakë, kad programø formavimas nëra Tarybos kompetencija. Tarybos pavedimu atsakymà Prezidentûrai nu- siuntë LRT generalinis direktorius Kæstutis Petrauskis, kuris informavo, jog nei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, nei Prezidento ástatymai nebuvo paþeisti. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ástatyme nurodyta, jog LRT suteikia laikà prezidentui kalbëti ðalies vidaus ir uþsienio politikos klausimais Prezidento ástatymo nu- statyta tvarka. K. Petrauskis Prezidentûrai tuomet priminë, kad prezidento naujametinis sveikinimas buvo transliuotas per LRT antràjà programà, o jo fragmentas parodytas per informacinæ laidà „Panorama“, transliuotà per pirmàjà programà. LRT generalinis direktorius taip pat atkreipë dëmesá, kad R. Pakso sveikinimas buvo netikëtas, nes Vakarø demokratijø vadovai savo pilieèius ápratæ sveikinti per Ðv. Kalëdas, o ne Naujuosius metus. Be to, prezidento sveikinimas gautas tuomet, kai naujametinë pro- grama jau buvo suformuota “ Taèiau daugeliui þmoniø toks þiniasklaidininkø ir politologø nepaisymas faktø ir më- ginimas bet kà uþtempti ant savo kurpalio nekëlë susiþavëjimo. Nesiþavëjo tuo keliamu triukðmu ir didþioji dalis iðeivijos lietuviø. Jie spaudoje dël to këlë pagrástus klausimus ir teikë pasiûlymus. Pavyzdys galëtø bûti þinomo iðeivijos veikëjo ir teisininko Povilo Þum- bakio straipsnis „Apsimëtymas akmenimis stikliniuose rûmuose“, iðspausdintas 2003 m. gruodþio 16 d. „Amerikos lietuvio“ þurnale. Jame skaitome: „Prezidento R. Pakso puolimas Lietuvoje rodo, kad demokratija Lietuvoje dar nëra su- brendusi ir kad kraðte dar labai trûksta principingø vadovø. Kiekvienas, kaltinantis prezi- dentà, kalba apie Lietuvos garbæ, kraðto saugumà, pavojø tautai ir pan. Taèiau retai kada 322 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS galima iðgirsti tø paèiø politikø nuomonæ apie tai, kaip jie ásivaizduoja ðvarià Lietuvà ir kaip jie – kritikai – galëtø prie to asmeniðkai prisidëti. Korupcija Lietuvoje kaip vëþys. Lietuvos valdþioje ir visuomeniniame gyvenime vy- rauja korupcija. Jos egzistavimui yra daug prieþasèiø, bet gal pagrindinë ið jø – tai daugiau kaip 60 metø trukusios okupacijos: 1940 – bolðevikø, 1941 – naciø, 1944 – komunistø. Ðiuo metu yra bandoma iðaiðkinti prezidento Pakso nusikaltimus ir korupcijos infiltra- cijà á aukðèiausià – nors toli graþu ne svarbiausià – politinæ kraðto institucijà. Ar kraðto korupcija vieno þmogaus sukurta? Lietuvos ir lietuviø uþsienio þiniasklaida yra pripildyta detalëmis apie kaltinimus dabartiniam prezidentui. Tai pateikiama, kaip didþiausia naujiena. Naujiena!? Ðioje skandalo geguþinëje yra prarandamas pilnas padëties vaizdas. Uþmirðtama tai, kad korupcijos Lietuvoje nesukûrë ir jos neiðlaiko vienas þmogus – net ir prezidentas! Tai bûtø tiesiog neámanoma! Korupcijai, kuri vieðpatauja Lietuvoje, bûtina turëti daug rankø! Uþ padëtá kraðte yra atsakingi ir politikai, ir akademikai, ir þiniasklaidos atstovai, ir patys pasyvûs pilie- èiai. Dël dabartinës padëties kraðte turime jausti kaltæ mes visi – ne tik prezidentas! Prezidentas nemokëjo pasirinkti patarëjø. Jis elgësi negudriai ir turëtø neðti atsakomybæ uþ tai. Taèiau, tuo paèiu, jo paðalinimas ið pareigø turëtø atsiliepti ir visiems tiems, kurie turi daug daugiau galiø nei jis pats. Jeigu valyti kraðtà – tai valyti já ið pagrindø, o ne tik simboliðkai. Daugelis Lietuvos gyventojø supranta ir þino, kad korupcija kraðte yra jau áleidusi gan gilias ðaknis. Kiekvienas automobilio vairuotojas þino, kad já gali sustabdyti keliø polici- ninkas ir be kyðio davimo jis tikrai neapsieis. Lietuvos teismuose eiliniai þmonës teisybës nesitiki. Turës tik daugiau iðlaidø ir susidurs su dar daugiau korupcijos. Visi juk þino, kad policininkai á savo kiðenæ deda ne viskà. Jie turi dalintis. Kyðio aukos dalis yra skirta kopimui á virðûnes. Toks yra sistemos pagrindas. Kitas „priimtos“ korupcijos pavyzdys yra mokesèiø nemokëjimas. Kiek verslininkø Lietuvoje gali susimokëti mokesèius sàþiningai? Kiek ið jø moka tuos mokesèius? Retai kuris arba jau bankrutuojantis! Visi, kurie turi savo verslà, þino, kad ástatymus galima apeiti tik „susitarus“ su mokesèiø inspekcija. Atëjus patikrinti, bûtina prisipaþinti paþeidus kà nors smulkaus, uþmokëti simbolinæ bausmæ, aps- èiai patepti inspektoriaus delnus, ir viskas bus gerai. O tie inspektoriai netgi drásta apskai- èiuoti kyðio dydá... Tokiu bûdu kraðtas praranda tikrus mokesèius, o sàþiningi verslø savininkai, kurie nenori elgtis neteisingai, yra priversti mokëti vis didesnius mokesèius. Kas gi nukenèia nuo to? Eiliniai kraðto gyventojai. Korupcija yra brangus bûdas tvarkyti kraðtà – ypaè dël to, kad nukenèia patys neturtingiausi þmonës! Kiekvienas Lietuvos gyventojas þino, kas dedasi prie Lietuvos sienø. Ar ðis reiðkinys atsirado tik dabar? Ar nuo to laiko, kai prezidentu buvo iðrinktas R. Paksas? Juk visi þino, kad tai egzistuoja jau daug metø. Virðûnëse – korupcijos vaisiai. Nejaugi Lietuvos pilieèiai neþino, kad didieji Lietuvos politikai keliauja po geriausius pasaulio kurortus uþ „dorø“ þmoniø pinigus, kad galëtø pailsëti nuo sunkaus darbo valdþioje? Juk tø politikø bei biurokratø darbas yra taip kukliai apmokamas... Kodël gi nepraleidus porà savaièiø su ðeima kokioje nors saloje? Nejaugi niekas nepagalvoja apie tai, kad tos kelionës iðlaidas apmokëjo þmogus, kuris „prie pro- gos“ gali papraðyti lengvatø ar net kokio nors monopolio Lietuvoje? Ar tai papirkimas, ar tik idealisto tautieèio ávertinimas? Ar kam rûpi, kad atstovas kainavo keliasdeðimt tûkstan- èiø doleriø ðeimininkui? Tai kas, kad uþ mënesio á Lietuvà atvyksta tas pats ðeimininkas su SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 323 kukliu praðymu steigti koká nors „bizniukà“, kuklø monopolá ar papraðyti kokios paslaugos ið savo atostogø sveèio. Ar tai – kyðis? Ar tai – ne papirkimas? Korupcijos pavyzdþiø bûtø galima suraðyti visà knygà. Taèiau to nereikia, nes kiek- vienas þmogus Lietuvoje tai mato ir þino. Dvigubas standartas: vienas kaltas, kitas ðvarus. Iðlaikyti korupcijà bûtina iðlaikyti dvigubà standartà blogøjø darbø ávertinimui. Ðtai, jeigu „Avia Baltika“ yra susitepusi firma, kuri perveþë uþdraustas dalis á Sudanà, tai yra bûtina tirti jos veiklà toliau! Reikia patikrinti ne tik tai, kas atsitiko per paskutiniuosius ðeðis mënesius, bet ir prieð tai! Lietuvos saugumas pradëjo tirti tos organizacijos veiklà 1994 metais. Tada Lietuvos prezidentu buvo A. Bra- zauskas. 1997-tais metais Lietuvos prezidentu tapo V. Adamkus. 1999-tais metais Adamkaus prezidentûrai buvo áteikti saugumo tyrimai dël kontrabandinës ðios firmos veiklos. Kà pada- rë A. Brazauskas, kad sustabdytø ðios firmos veiklà? Kà padarë Adamkus? Kodël tik dabar- tinis Lietuvos prezidentas turëtø bûti kaltas, jei per Lietuvà buvo veþama kontrabanda jau ne vieneri metai? Ar prezidentas gali stovëti prie Lietuvos pasieniø? Ar prezidentas iðdavë pre- kiø perveþimo dokumentus? Ar ne Uþsienio reikalø ministerija iðdavë vizas tiems, kurie jø neturëjo gauti (su m.p. prieþiûra) – kad ir su prezidento palaiminimu? Lietuvai dabar yra auksinë proga iðsivalyti ið pagrindø. Tai bûtø darbas, lygus nepri- klausomybës kovoms! Bet kas galëtø tai padaryti Lietuvoje? Ar yra mûsø tautoje tokiø þmoniø, kurie dar turi nesuteptas rankas? Jokiu bûdu nebûtø galima sutikti su kai kuriø pesimistø nuomone, kad Lietuvoje tokiø þmoniø nebëra! Be abejonës, jø yra, tik reikia suteikti jiems galimybæ. Taèiau jiems kelià uþstoja kaip tik visos tos institucijos, kurios dabar daugiausiai gauna pelno iš prezidentinio skandalo. Kaip bûtø nuostabu, jeigu tie, kurie dabar reikalauja prezidento atsistatydinimo, besi- kreipdami á tautos sàþinæ ir þmoniø moralæ parodytø pavyzdá ir tai padarytø patys. „Lietuvos lyderystë jau prarasta...“ Ðtai keletas pasiûlymø: Seimo pirmininkas A. Paulauskas, kuris reikalauja, kad prezidentas Paksas atsi- statydintø, turëtø paskelbti, kad: (1) prezidentui atsistatydinus, jis uþleis savo teisæ laikinai tapti prezidentu; (2) nekandidatuos á prezidento vietà (juk uþtektø pralaimë- ti du kartus. Negavus þmoniø pasitikëjimo rinkimuose, turëtø bûti gëda bandyti tapti prezidentu per uþpakalines duris); (3) tautai pateiks pilnus savo rëmëjø sàraðus – buvusiø „klientø“ bei tø, kuriuos prokuratûra kada nors kaltino; (4) atsistatydins ið Seimo, kadangi jo vadovaujamas Seimas neatlieka uþduoties – jo kadencijos metu korupcija kraðte klestëjo; (5) prieð atsistatydindamas ið Seimo, pareikalaus ið kiek- vieno Seimo nario visø aukotojø bei kontaktø su átariamais ar neðvariais elementais sàraðo. Kiekvienas Seimo narys turëtø paskelbti, kiek gavo ir priëmë visokiø dovanø, apmokëtø kelioniø ir t.t. Tik tie su ðvariom rankom turëtø likti salëje, kai bus balsuo- jama dël Pakso iðmetimo ið Prezidentûros rûmø – abeji rûmai turëtø bûti ðvarûs! Pradëti ðvarinti korupcijos padarinius bûtø lengviausia ministrui pirmininkui A. Brazauskui. Visiems aiðku, jog be ministerijø palaimos korupcija Lietuvoje bûtø praktiðkai neámanoma! Ministras pirmininkas turëtø: (1) pareikalauti kiekvieno mi- nistro, kad jis 24 valandø bëgyje áteiktø kyðius imanèiø tarnautojø sàraðà; (2) atsta- tydinti visus patarëjus ir ministrus, kurie turëjo ryðius su þinomais sukèiais, aferistais, uþsienio mafijomis ir pan.; (3) atskleisti, kur dingo Komunistø partijos iþdas; (4) 324 LIETUVIØ TAUTA

ásakyti ministrams, kad patikrintø praturtëjusius ið privatizacijos - naudojant labai efektingà vakarietiðkà mokesèiø procedûrà, t.y. turto pateisinimà (asset test) – ið kur biurokratas ima pajamas, gyvendamas prabangiame name ir keliaudamas po geriau- sius pasaulio kurortus; (5) garbingai atsistatydinti ir uþleisti vietà þmonëms, kurie neturi senø partiniø ásipareigojimø ir tiek draugø Maskvoje (ir tiek daug namø). V. Landsbergis turëtø parodyti pavyzdá kitiems valdþios 1 didþiûnams. Jo vieta istorijoje jau yra garantuota. Taèiau kiekvienais metais dël partinës politikos tas ge- ras p. Landsbergio vardas nukenèia. Tad gerbiamam Landsbergiui siûlyèiau paro- dyti pavyzdá ir: (1) uþbaigti demagogiðkà savo partijos veiklà prieð Paksà, nes tai ne tik neneða naudos partijai, bet netgi kenkia Lietuvai. Jo partija daugiausiai prisidëjo prie ðio skandalo iðgarsinimo uþsienio þiniasklaidoje (A. Kubiliaus skubëjimas á þi- niasklaidà su vakarietiðkais ðûkiais, kurie prigijo mûsø spaudoje – t.y. lietuviðkas „Watergate“, o dabar skelbia tylos vajø.); (2) priversti savo partijos narius atskleisti visas dovanas ir privilegijas, gautas ið uþsienieèiø ir nepaskelbtas pagal rinkimø ásta- tymø reikalavimus; (3) visi partijos Seimo nariai, kurie bent kiek yra susitepæ, turëtø atsisakyti kandidatuoti sekanèiuose Seimo rinkimuose. Turëtø uþleisti vietà jauni- mui, kuris yra baigæs mokslus po nepriklausomybës atstatymo! Tai bûtø toks pat dràsus ëjimas, kaip kova prieð Sovietø Sàjungà; (4) gràþintø kraðto þmonëms þemes (ir kitus skatinti), kurias gavo nepriklausomybës signatarai! Istorinis ávertinimas yra daug vertingesnis nei keliasdeðimt tûkstanèiø litø „dovana“. Nejaugi dël turto buvo stota prieð okupantus? (5) Ið krikðèioniðkø principø atleisti Paksui dël nepasiraðymo „Williams“ sutarties. Gal jis tada suprato, kad susitariant su amerikieèiais, didelë Lietuvos turto dalis gali pereiti Maskvai? Buvæs prezidentas V. Adamkus, mënesá neap- sisprendæs, iðëjo á vieðumà pasipiktinæs, kad já nugalëjæs prezidentas siûlë tautai sta- tyti kraðtà ant moraliniø sàþinës rëmø. Tegul jis: (1) paþada nekandidatuoti á jo vietà; (2) pasako, kokiu pagrindu remdamasis jis dalino medalius ir iðdavinëjo pilietybes svetimtauèiams (ypaè tiems, kurie veikë su KGB ar su svetimtauèiø mafijomis); (3) atskleidþia, kokiomis sàlygomis þiniasklaida jam suteikë ðimtus tûkstanèiø litø rekla- mos be mokesèio; (4) kaip jis uþliûliavo Lietuvos þiniasklaidà dël jo paties neaiðkios veiklos Amerikoje (ypaè, kas susijæ su jo agentûros vyriausiojo prokuroro kaltini- mais p. Adamkui); (5) pasako, kiek „biznesmenai“, prilipæ prie jo kelioniø po pasau- lá, prisidëjo finansiðkai prie rinkimø kampanijos; (6) paaiðkina, kiek yra likæ skolø nuo jo rinkimø kampanijos ir kodël þmonës skolino jam be uþstato? Kiek jis pats skatino medaliø gavusiøjø spaudimà mokëti uþ jo kampanijos nuostolius? (7) Kaip jis pateisina neveiklumà prieð korupcijà bei nereagavimà á saugumo praneðimà apie „Avia Baltika“? Kiti gali sekti „lyderiø“ pavyzdþiu. O, tai tik pradþia. Ðis prezidentinis skandalas galëtø atneðti naudà Lietuvai – ir ne tik dabar, bet ir ateièiai. Pasinaudodami kraðto krize, Lietuvos þmonës galëtø iðsigelbëti ið kraðtà smau- gianèios korupcijos. Dabartinis elitas savo pavyzdþiu moko ateities kartas, kad sàþinin- gumas nëra vertybë valdþios þmonëms. Ðiø pasiûlymø, þinoma, nepriims tie, kurie ið skandalo tikisi daugiausiai naudos sau ir savo partijoms. Jie yra aklai susitepæ savanau- diðkumu. Bet netgi jie turëtø suprasti, kad nëra patartina mëtytis akmenimis, gyvenant stikliniuose rûmuose!“ SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 325

Apie tai, koká pavojø demokratijai ir kiekvienam þmogui kelia „Laisvos þinios klaida“, kai ji ir „verslas, politika veikia iðvien“, atrodo, ið dalies atsakë þinomas lietuviø iðeivijos veikëjas, þurnalistas R. Sakadolskis savo interviu, kuris buvo iðspausdintas 2005 m. birþelio 29 d. DELFI internetiniame puslapyje: „Þiniasklaida turëtø nevengti vertinimø ir nebijoti vieðai laikytis tam tikros politinës - idëjinës orientacijos. Pavojus demokratijai ir vieðajai erdvei pirmiausia kyla ne dël sàsajø tarp þiniasklaidos ir politi- kos arba verslo struktûrø, bet dël visø trijø sandø – politikos, verslo ir þiniasklaidos – susiliejimo ir veikimo iðvien. Taip Eltai tvirtino praëjusiø metø pabaigoje á Lietuvà gyventi atvykæs ilgametis “Ame- rikos balso” bendradarbis Romas Sakadolskis. „Tikroji grësmë atsiranda tada, kai verslas, politika ir þiniasklaida veikia iðvien, kai mums neþinant nustatoma, apie kà mes kalbësime ir diskutuosime. Jei kontroliuojama, kas ateis á vieðø diskusijø erdvæ, kokie joje bus keliami klausimai, kokios temos gvildenamos, tai ið mûsø atimama galimybë rinktis, apie kà ir kaip mes norime suþinoti ar diskutuoti“, – tvirtino þurnalistas. ELTA: Lietuvoje netyla ginèai dël to, kokiomis aplinkybëmis á skandalà ásivëlæs poli- tikas turëtø atsistatydinti. Vieni, apeliuodami á Vakarø patirtá sako, kad trauktis ið posto reikia tada, kai mesti átarimai ir jø sukeltas skandalas politikà daro paþeidþiamà bei trukdo jam toliau eiti pareigas. Kiti apeliuoja á teisinës valstybës principus ir teigia nematà pagrin- do atsistatydinimui, kol prasiþengimas nëra árodytas. Kà manote Jûs? R. SAKADOLSKIS: Man atrodo, turëtø bûti kitas kriterijus: atsistatydinti reikia ta- da, kai kenkiama valstybei ir jos interesams. Politikas yra tarnas, ir nors Lietuvoje trûksta ðá teiginá ákûnijanèios tradicijos, tai nekeièia tikrovës. Kai politikas suvokia, jog yra tarnas, jis dirba geriau, o kai nesuvokia, dirba prasèiau [ ]. R. SAKADOLSKIS: Neilgai gyvenu Lietuvoje, o kai stebi ávykius dideliu atstumu, sunku spræsti. ELTA: Ar ne keista, kad skandalingus faktus iðvieðina þiniasklaida, bet tø faktø lyg ir nenustato institucijos, kuriø tiesioginë pareiga tai daryti? R. SAKADOLSKIS: Þiniasklaida galbût kaip tik cituoja specialiàsias tarnybas, ku- rios jai „nulaðina“ informacijà. ELTA: O tas „nulašinimas“ – normali vakarietiška praktika ar daugiau Lietuvos ypatybë? R. SAKADOLSKIS: Nemanyèiau, kad Lietuvos ypatybë. Kaip apskritai þurnalistas gali kà nors suþinoti? Jis turi ðaltinius, gerà uoslæ, bet susiranda reikiamà informacijà tada, kai jam kas nors pasako ar parodo dokumentà. Kaip neseniai sakë Rytis Juozapavièius, apie 90 procentø á dabartinius panaðiø skandalø prasideda tik todël, kad kaþkas nutaria netylëti. Sakyèiau – dar daugiau nei 90 procentø. Taip vyksta visame pasaulyje ir ðiuo atþvilgiu Lietuva nesiskiria nuo kitø valstybiø. ELTA: Taèiau susidaro áspûdis, kad Lietuvos specialiosios tarnybos kaip reta nepajë- gios árodyti galimos politikø korupcijos – pavyzdþiui, A. Zuoko atveju, kuris anaiptol ne vienintelis. R. SAKADOLSKIS: Taip. O jeigu jos ir pajëgios, tai yra nutarusios to nedaryti. Man asmeniðkai kyla átarimas dël korupciniø ryðiø, kurie, manyèiau, driekiasi iki aukðtø 326 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS valdþios postø. Jei problema bûtø tik specialiøjø tarnybø kompetencijos stoka, tai galëtu- me sakyti „aèiû Dievui“, nes profesionalumas – ugdomas dalykas. Taèiau átariu, jog pro- blemà sudaro ne tik kompetencijos stygius. Problema susijusi su korupciniais ryðiais valstybës struktûrose [ ]. ELTA: Teismas uþdraudë LNK televizijai skelbti informacijà apie „Rubikon group“. Kai kurie ekspertai ðá sprendimà vadina diskriminaciniu. Kokia Jûsø nuomonë? R. SAKADOLSKIS: Manau, teismas neturëtø daryti tokiø dalykø. Toks kelias – labai slidus. Galbût yra tam tikrø aplinkybiø, turtiniø interesø – „MG Baltic“ prieð „Rubikon group“. Galbût dël tø interesø skelbiami atitinkami reportaþai. Taèiau þurnalistinës etikos klausimas yra visai kitos srities. O teismo sprendimas paskelbti draudimà vienai televizijai – nepriimtinas. Nederëtø pradëti eiti ðiuo slidþiu keliu. ELTA: Kaip vertinate Lietuvoje susiklosèiusius verslo, politikos ir þiniasklaidos san- tykius? Ar jie nekelia grësmës demokratijai? R. SAKADOLSKIS: Yra buvæ atvejø – Azijos, Afrikos ðalyse, – kai kilo tokia grës- më. Sunku pasakyti, ar prie tokios padëties artëjama Lietuvoje, bet jei ið tikro artëjama, tai grësmë demokratijai – didelë. Ji pasireiðkia pirmiausia tuo, kad deformuojama idëjø rinka. Kai maþëja þiniasklaidos ðaltiniø, neiðvengiamai susiaurëja vieðos diskusijos erdvë, o taip nutinka tada, kai politika, verslas ir þiniasklaida susilieja. Vieða diskusija nunyksta, nes jà ima lemti kieno nors interesai. Esama ir kitø pavojø. Didþiausia grësmë valstybei yra ta, kad paprastas þmogus pasi- kliauja informacijos ðaltiniu, uþtikrinanèiu jo ryðá su politine, ekonomine ar kita tikrove, o kai tas ryðys pereina iðkart per du filtrus – kaþkieno politinës orientacijos ir turtiniø santy- kiø, – tikrovës vaizdas tampa iðkreiptas. Atsiranda daug erdvës korupcijai, kurios tiek nebûtø, jei verslas, politika ir þiniasklaida nebûtø pavojingai susiliejusios. Lietuva, kaip maþa valstybë, ðiuo atþvilgiu yra ypaè paþeidþiama. Amerikoje, Prancû- zijoje ar Lenkijoje valdyti vieðàjà erdvæ yra daug sunkiau. Amerikoje jau apie 10 metø vyks- ta intensyvus þiniasklaidos supirkimas, daug kas átaria uþ to slypint politinius interesus, taèiau juk visos JAV þiniasklaidos nesupirksi. O Lietuvoje informacijos ðaltiniø – nedaug, ir tenka pasikliauti nedideliu jø skaièiumi. Permainos Lietuvos þiniasklaidoje daro kur kas didesnæ átakà jos pateikiamam tikrovës vaizdui, negu, pavyzdþiui, Jungtinëse Valstijose. ELTA: Tai kuri jungtis kelia didþiausià grësmæ – ar politikos ir verslo, ar þiniasklaidos ir politikos, ar verslo ir þiniasklaidos? R. SAKADOLSKIS: Verslas su politika visada vienaip ar kitaip bendrauja. Verslas net ateina á politikà, ir tada mes vadiname tai oligarchija. Þinoma, tokia padëtis pavojinga, bet jei þiniasklaida deramai atlieka susiklostanèios padëties kontrolæ, blogybës ir nusiþen- gimai gali bûti atskleidþiami, o padëtis – pataisoma. Tikroji grësmë atsiranda tada, kai verslas, politika ir þiniasklaida veikia iðvien, kai mums neþinant nustatoma, apie kà mes kalbësime ir diskutuosime. Jei kontroliuojama, kas ateis á vieðø diskusijø erdvæ, kokie joje bus keliami klausimai, kokios temos gvildenamos, tai ið mûsø atimama galimybë rinktis, apie kà ir kaip mes norime suþinoti ar diskutuoti. Taèiau dël þiniasklaidos politinës orientacijos galiu pasakyti, kad, jei laikraðtis ar net kuri nors kita þiniasklaidos priemonë nesilaiko absoliuèiai jokios politinës pakraipos – turiu galvoje ne paramà partijoms, o idëjines nuostatas, – tai toks laikraðtis bus „pilkas“, blankus ir neádomus. Nereikia manyti, kad pozicijos neturëjimas leidþia geriau pateikti tikrovæ. Tikrovës pateikimas – tai kartu ir jos vertinimas. Svarbu, kad atsirastø vietos ávai- SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 327 riems vertinimams, taèiau ne maþiau svarbu, kad atsirastø suvokimas, jog vertinimai yra þiniasklaidos privalumas, o ne yda. Todël nematau pavojaus, kai tam tikros politinës jëgos ið dalies tapatinasi su tam tikra spauda. Nors Lietuvoje, kur spaudos palyginti nedaug, reikia bûti atsargiems. Tuo tarpu verslo ir þiniasklaidos jungtis, kai keli stambûs savininkai, kuriems rûpi ne pati þiniasklaida, o jos teikiamas pelnas, supirkinëja þiniasklaidos priemones, gali pakenk- ti vieðajai erdvei. Taèiau Lietuvoje ði problema dar nëra tokio masto, kad reikëtø dël jos nerimauti. Þinoma, esu uþ tai, kad Lietuvoje bûtø kuo daugiau nepriklausomos spaudos, radijo stoèiø ir televizijos kanalø. Nemanau, kad padëtis geriausia tada, kai milijonieriai nusiper- ka laikraðtá, radijo stotá ar televizijà. Taèiau realybë yra tokia, kad þiniasklaidai reikia dideliø pinigø.“ Þinoma, buvo nemaþai ir periodiniø leidiniø, televizijos laidø, kuriose buvo mëgi- nama rasti atsakymà, ar ið tikro Prezidentas ir jo aplinka kelia „grësmes Lietuvos na- cionaliniam saugumui“, mëginta visà tà seimûnø ir saugumieèiø sukeltà triukðmà prieð Prezidentà vadinti sàmokslu ir pan. „Vakaro þiniø“ 2003 m. gruodþio 13 d. iðspausdin- tas didelis straipsnis „Ðtai jie – puèistai“, kuriame nurodoma, kad dël viso triukðmo prieð Prezidentà yra kaltas Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas, Vilniaus meras Artûras Zuo- kas ir konservatoriø lyderis Andrius Kubilius. Bet labiausiai Prezidentà gynë „Laisvas laikraðtis“. 2004 m. sausio 2 d. Nr. 27 iðspausdintas M. Povilionienës straipsnis „Bonzø sàmokslas“, kuriame raðoma: „Þmogus gyvena vienà gyvenimà. Ir tame vieninteliame gyvenime visi kaip pilieèiai turëtume bûti lygûs. Taèiau ðiandien Lietuvoje atsirado teisuoliø, kurie savinasi teisæ bûti skaistesni ir ðventesni uþ kitus. Niekas neturi niekinti þmogaus, tyèiotis ið þmogaus, þeminti þmogø ir persekioti já taip, kaip dabar þeminamas ir persekiojamas teisëtai tautos iðrinktas Prezidentas ir pati Prezidento institucija. Per 13 Lietuvos nepriklausomybës metø grupë niekingø þmoniø ëmë springti valdþios goduliu, privilegijomis, prisiplëðtais turtais, taèiau valdþios jiems vis dar negana. Pabûgæ, kad jø neðvarûs darbai gali iðaiðkëti, jie ëmë pulti vienà þmogø – Rolandà Paksà. Puolimas ir sukelta isterija maskuoja jø neðvarià sàþinæ ir neðvarias rankas. Prezidentas kaltinamas tuo, kad suskaldë Lietuvà. Lietuvos màstantys þmonës atskilo patys – jie daugiau nenori gyventi savanaudþiø politikø skleidþiamu melu. Þmonës nenori gyventi baime ir bûti þaislais politikø neðvariuose þaidimuose. Jei ðiandien paklusime korumpuotos valdþios ir parsidavusiø politikø bei þurnalistø, reikalaujanèiø Prezidento atsistatydinimo, ðantaþui, ilgam prarasime teisæ laisvai màstyti, laisvai kalbëti, iðduosime tiesà, sàþiningumà ir teisingumà. Atsidursime parsidavëliø, prisiplakëliø, perbëgëliø politikø ir valdþios bonzø, t.y. pa- sipûtusiø, nuo þmoniø nutolusiø valdininkø, vergijoje. Bus sutryptos mûsø geresnio gyve- nimo viltys, bus paniekintas protas þmoniø, siekianèiø racionaliai tvarkyti valstybës gyvenimà. Esame gàsdinami ávairiais pavojais. Lietuvos politikos rëksniai, laiþantys batus impe- rinëms valstybëms, tikina, kad uþsienio ðalys ignoruoja ir izoliuoja Lietuvà. Tai – melas! 328 LIETUVIØ TAUTA

Tautos ignoruoti neámanoma. Negalima nesiskaityti su tautos valia. Neámanoma ið pasau- lio þemëlapio iðbraukti laisvos Lietuvos. Didþiausias pavojus yra ðalia mûsø. Tai – valdþios krëslø ásikibæ þmonës. Tai – politi- kai, pamirðæ ir nenorintys matyti, kaip skurdþiai gyvena paprasti þmonës. Tai – politikai, kurie tik rinkimø programose, o ne realiame gyvenime, þada rûpintis þmoniø sveikata, ðvietimu, jø kasdienëmis reikmëmis. Tai – apsiðaukëliai, „ðventieji“, kurie vaizduojasi esà vieninteliai turintys teisæ aiðkinti Dievo þodá. Visi, kam rûpi tiesa, sàþiningumas ir teisëtumas, turime susitelkti ir neleisti valdþios bonzoms lauþyti ir trypti mûsø gyvenimo, naudotis mumis kaip tylinèia ir nemàstanèia minia. Neleiskime, kad veidmainiai pataikûnai ir parsidavëliai valdytø tautà. Jei ðiandien dva- siðkai palûðime, reiðkia, gyvensime beprasmá gyvenimà. Susitelkime ir paðalinkime melà ið mûsø gyvenimo. Apsivalykime nuo þmoniø, kurie iðduoda tautà. Tai darykime ne drabstydami purvais vienas kità, bet vadovaudamiesi teise, išmintimi, protu, argumentais ir gera valia. Neleiskime þlugdyti mûsø gyvenimo. Susigràþinkime viltá ir teisingumà.“ Mëginta faktais pagrásti ir Prezidento nuvertimo prieþastis 2004 m. vasario 4 d. „Lais- vo laikraðèio“ numeryje, G. Gardauskienës straipsnyje „Sàmokslas prieð Prezidentà“ Keletas iðtraukø ið to straipsnio: „Laisvam laikraðèiui“ pavyko gauti ir susipaþinti su dviem laiðkais, kuriuos Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas gavo prieð Nau- juosius metus. Viename laiðke anonimas praneða apie galimà susidorojimà su Prezidentu, kitame, kurá pasiraðo buvæs aukðtas KGB darbuotojas, R. Paksas informuojamas apie da- bartinio prezidentinio skandalo šaknis. Treèià mënesá trunkantis Prezidento Rolando Pakso vertimas ið Prezidento këdës ne- buvo kaþkoks spontaniðkas veiksmas, kilæs dël Valstybës saugumo departamento (VSD) vadovo Meèio Laurinkaus nenoro iðvykti á Ispanijà dirbti ambasadoriumi. „Visam ðitam procesui jau buvo ruoðiamasi nuo 1991 metø vasaros, dar prieð taip vadinamà puèà Mask- voje“, – raðoma buvusio aukðto KGB darbuotojo, kurio pavardë redakcijai þinoma, laiðke Prezidentui Rolandui Paksui. Dël ðio laiðko, kurá Prezidentas gavo prieð Naujuosius metus, redakcijos þiniomis, VSD kilo didþiulis sàmyðis – ieðkoma ne tik paties laiðko, bet ir kelio, kaip tas laiðkas pateko pas Prezidentà. O nerimauti VSD ir jà remiantys politikai tikrai turi dël ko – mat kyla vieðumon Prezidento vertimo skandalo ðaknys. „Ávairiausio plauko partokratai-komjaunuoliai, nevykëliai-karjeristai milicininkai ir kitø jëgos struktûrø „patriotai“, pastebëjæ, kad griûna galinga korumpuota TSRS valstybë, pa- grindinai pagriauþta korupcijos ið vidaus, pradëjo planuoti bei ieðkoti sau naudos su per- spektyva á ateitá. Nes kas, jei ne jie, besisukinëdami nuo gimimo ðioje terpëje ir kiekvienà dienà susidurdami su korupcijos faktais, puikiai suprato, kad sàþiningai dirbdamas ir pa- triotu bûdamas turtø nesusikrausi. Visus ðiuos vykstanèius procesus stebëjo, kiek tai buvo ámanoma stebëti, ir fiksavo, kiek buvo galima fiksuoti, Lietuvos valstybës saugumo komitetas (KGB) bei kitos TSRS spec. tarnybos, tuo metu buvusios Lietuvoje. Taigi tokie sulyginimai (kad sàþiningai dirb- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 329 damas, turtø nesusikrausi), planavimai bei finansavimai buvo fiksuojami LKP CK, VRM bei Generalinëje prokuratûroje“, – raðo laiðke Prezidentui buvæs KGB darbuotojas. Tuo metu – 1991-øjø vasarà – jis teigia uþfiksavæs vienà ið tokiø susibëgimø, kuris ávyko Generalinëje prokuratûroje tuometinio generalinio prokuroro A. Paulausko kabine- te, kur, be kabineto ðeimininko, èia tada, kaip raðoma laiðke, dalyvavo E. Bièkauskas, A. Sa- deckas, P. Liubertas ir dar keletas þmoniø ið VRM. Ðito susitikimo, kuris ávyko 1991 m. vasarà, metu buvo planuojama, kaip á vienas rankas sukoncentruoti VRM ir Generalinës prokuratûros turimà informacijà. Ar ne ðiam tikslui ágyvendinti vëliau buvo ákurta saugos tarnyba „Ekskomisarø biuras“? Ðie vyrai puikiai suprato, kad kas valdo informacijà, tas valdo pasaulá. Taip Lietuvos valstybëje atsirado kita valstybë, kuri egzistuoja ir po ðiai dienai ir kuriai dirba visos res- publikos teisëtvarkos sistemos, kartu ir nusikalstamas pasaulis. Jau 1991 metø vasarà to susitikimo metu buvo suplanuota, kaip á savo rankas paimti visà nusikalstamà pasaulá, kaip pajungti já savo tikslams, kaip stambiausiuose miestuose grupuoèiø lyderius padaryti savais, t.y. agentais[ ]. Tokio susirinkimo Generalinëje prokuratûroje vieno prokuroro kabinete KGB áraðytà audiokasetæ man teko klausytis pas Lietuvos VSK(KGB) l.e.p.p. generolà majorà Stanisla- và Caplinà. Bûtø gerai dar kartà ðià kasetæ perklausyti mûsø respublikos kai kuriems vado- vams – tuometinio susibëgimo dalyviams, o dabar – Prezidento vertimo organizatoriams bei vykdytojams. S. Caplinas tos audiokasetës nesunaikino – paliko prisiminimui, kad Lie- tuvos þmonës þinotø, kas ateina ir ateis á valdþià“, – tokià nuomonæ iðsako buvæs KGB darbuotojas savo laiðke Prezidentui. Ðis faktas rodo, kad Rolandas Paksas, prieð metus iðrinktas Prezidentu, sukliudë ágy- vendinti buvusiø korumpuotø pareigûnø, dabar esanèiø valdþioje, seniai sukurtà planà val- dyti Lietuvà. Todël tapæs Lietuvos Prezidentu jau nuo pirmøjø dienø jis uþsitraukë iki ðiol graþiai tarpusavyje sutarusiø („Að nelieèiu tavæs, tu nelieti manæs“) korumpuotø partijø nemalonæ ir savo kailiu pajuto tø partijø valdomos þiniasklaidos iltis ties savo gerkle. O „Maþeikiø naftos“ iðplovimo klausimo iðkëlimas ir reikalavimas surasti bei nubausti mili- jonus ið ámonës iðplovusius asmenis, taip pat iðtirti „Williamso“ atëjimà á Lietuvà buvo ta riba, kuri baigësi garsiàja VSD vadovo M. Laurinkaus paþyma ir Prezidento R. Pakso ap- kaltos proceso pradþia [ ]. Taigi visiðkai tikëtina, kad ði korumpuota pareigûnø brigada, uþimanti aukðtas parei- gas ávairiose spec. tarnybose ir policijoje ir gyvenanti ið verslininkø reketo bei kontraban- dos, nebenori netekti ðiltø vietø, su kuriomis jai tektø atsisveikinti Lietuvai tapus pilnateise NATO nare, todël kartu su politikais nusprendë nuversti R. Paksà. Tuomet Artûras Paulauskas uþimtø R. Pakso vietà (pagal Konstitucijà atstatydinus Prezidentà jo pareigas pradeda eiti Seimo Pirmininkas), o buvæ milicininkai ir KGB dar- buotojai, einantys atsakingas pareigas atitinkamose institucijose, ir toliau „kovotø su ko- rupcija“, raðytø graþias ataskaitas Europos Sàjungai bei bûtø vieninteliai kontrabandos monopolistai Lietuvoje. Atrodo, kad tik toks modelis tenkina dabartiná Lietuvos politikos „elità“ bei já remianèias ðalies specialiàsias tarnybas [ ]. 2003 m. rugpjûèio 5 d., po pietø, Vilniuje, Þvëryno mikrorajone, Kæstuèio gatvëje esanèiame „Tvirtovës“ alaus bare „Laisvo laikraðèio“ ðaltiniai netyèia nugirdo dviejø, kaip buvo galima suprasti, konservatoriø ðalininkø pokalbá. Vyrai gërë „Vilkpëdës“ alø ir gar- siai strategavo apie Prezidento R. Pakso sukompromitavimà. 330 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Kaip papasakojo ðaltiniai, vienas vyriðkis padavë antram vyrui, kuris buvo raudonplaukis, Seimo nario konservatoriaus Arvydo Vidþiûno vizitinæ kortelæ, èia pat prie staliuko iðraðë leidi- mà, kurá esà pasiraðæs A. Vidþiûnas, áeiti á Seimà rugpjûèio 6 d. ir pasakë raudonplaukiui, kad ðá penktadiená, t.y. rugpjûèio 8 d., jam reikës dalyvauti konferencijoje Maskvoje, susitikti su Ru- sijos demokratø lyderiais Kovaliovu ir Novagrockaja ir papraðyti pagalbos kovoje prieð Paksà. Pokalbyje taip pat buvo iðvardintos pavardës asmenø, kurie turi galimybiø ir galës padëti kovo- je prieð Rolandà Paksà. Tarp tø pavardþiø buvo minimos vieno buvusio generalinio policijos komisaro, vieno buvusio vidaus reikalø ministro ir kitø asmenø pavardës. Dabartiniai ávykiai rodo, kad R. Pakso sukompromitavimas ið tiesø ávyko, o konserva- toriai groja vienu ið pirmøjø smuikø Prezidento atstatydinimo skandale. Ko jie taip bijo? „Williamso“ atëjimo á Lietuvà iðaiðkinimo ar „Maþeikiø naftos“ 1996–1999 m. veiklos tyrimo? […] Ne paskutiná vaidmená ðiame Prezidento skandale, manoma, vaidina Seimo Naciona- linio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas. Jo pavardë, kaip ir daugelio kitø aukðtø politikø bei pareigûnø pavardës, buvo paminëta garsiojoje M. Silic- kio spirito ir cigareèiø kontrabandos byloje. Praëjusiø metø geguþæ buvæs Kauno rajono kriminalinës policijos komisaras Juozas Leðèiukaitis, liudydamas Kauno apygardos teisme M. Silickio kontrabandos byloje, paliu- dijo, kad apie tà kontrabandà þinojo dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas bei grupë kitø buvusiø aukðtø pareigûnø “ Kaip visada, grieþtai ir principingai ið tribûnø ir spaudoje prieð Prezidento nuvertë- jus pasisakydavo buvæs politinis kalinys, Lietuvos laisvës lygos lyderis Antanas Terleckas 2004 m. vasario 17 d. „Laisvame laikraðtyje“ buvo iðspausdintas jo straipsnis – „Dar vienas sàmokslininkø mëginimas ábauginti Prezidentà“, kuriame raðoma: „[ ] Reikia pripaþinti, kad R. Paksas, tapæs Prezidentu, nesiëmë radikaliø kokybiðkø antikorupciniø priemoniø [ ]. Reikëjo jau pirmà dienà iðvaryti M. Laurinkø ir á jo vietà pasodinti dorà VSD vadovà, kurio bijotø visi kyðininkai [ ]. M. Laurinkus yra átakingesnis þmogus net uþ paèius A. Brazauskà ir A. Paulauskà. Mano nuomone, átakingiausias ir turtingiausias Lietuvos verslininkas yra A. Zuokas (þodis „verslininkas“ „nelimpa“ prie Zuoko. Verslininkas suponuoja þmogø, uþsiimantá doru ver- slu, kurio rankos ir sàþinë visiðkai ðvarios). Todël sàmokslininkai ir pasiuntë A. Zuokà á JAV per átakingus politikus átikinti JAV administracijà, kad LR Prezidentas iðduoda Rusijai bûsi- mosios NATO narës Lietuvos interesus ir gali parduoti NATO paslaptis. Sugráþæs á Lietuvà paskelbë naivuoliams, kad, JAV politikø tvirtinimu, R. Pakso „dienos suskaitytos“. Mano ásitikinimu, A. Zuokas buvo vienas átakingiausiø sàmokslo prieð Prezidentà ren- gëjø. Na, kartu su M. Laurinkumi ir ... E. Gentvilu. 1992 m. pavasará AT seniûnà E. Gent- vilà laikiau rimèiausiu kandidatu á bûsimuosius Lietuvos Respublikos Prezidentus. Taèiau dël neaiðkiø prieþasèiø kandidatas á valstybës galvas ëmë politiðkai degraduoti. Jo politiná nuopuolá rodo A. Paulausko rëmimas 1997 metø Prezidento rinkimuose. Neseniai jis raðë: „Að neþinau, kas toks A. Paulauskas“. Vadinasi, ir stumdamas já á Lietuvos Prezidentus neþinojo, kas jis toks. Antroji didþiulë E. Gentvilo klaida (gal tiksliau jo elgesá reikëtø vadinti Lietuvos inte- resø nepaisymu) yra savo partijos vairo atidavimas A. Zuokui (apie kurio ekonomines ma- chinacijas labai gerai þino) ir paþadas „padaryti“ já Lietuvos premjeru. SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 331

Vien tik dël tos grësmës visomis pastangomis reikia remti R. Paksà. Lietuvà A. Zuo- kas pavers dar þemesnio statuso „bananine respublika“, nes tapæs premjeru A. Zuokas gaus raktà nuo valstybës iþdo. O premjerinëje respublikoje kas valdo valstybës biudþetà, tas valdo ir paèià valstybæ. Reikëtø visose Lietuvos baþnyèiose uþpirkti miðias, kad A. Zuokas netaptø Lietuvos Vyriausybës rûmø ðeimininku. Ir melstis, kad R. Paksas liktø LR Prezi- dentu, kuris jokiu bûdu nerekomenduotø Seimui A. Zuoko Ministru Pirmininku [ ]. Okupacijos metais Lietuva turëjo keletà dràsiø raðytojø, kurie net tokiais laikais nebijojo pareikðti savo nuomonës, ypaè velionis J. Avyþius. Kur ðiandien tø dràsuoliø balsas? Ir tie dvasiðkai degradavo Nepriklausomybës metais! Ir juos, „dvasios inþinierius“, apkvailino nusikalstama nacionaline vadinamo radijo ir televizijos propaganda. Tokie bijo „apsirikti“. O gal ið tikrøjø sàmokslininkai turi kà nors „iðkasæ“, pvz., kad mûsø Prezidentas, kaip tam sename Ðtepselio ir Tarapunkos juokelyje, naktá ëjo prieðui á nelaisvæ pasiduoti... Sutinku ir tokiø, kurie smerkia ir „atsiriboja’“ nuo manæs uþ tai, kad „susidëjau su Ivanovu ir jo ðutve“ arba „ jedinstvininkais“. Jiems, matyt, kaþkas trenkë per smegenis... ir todël dabar kliedi... Ypatingai man gaila Gintaro K., kurá laikiau protingu vyru, kritiðkai vertinanèiu konservatoriø veiklà. Kai 1991 m. sausio 8 d. V. Landsbergis pakvietë tautà AT rûmø ginti, taksi atskubëjau. Pamatæs mane, Gintaras K. (vienas ið AT rûmø apsaugos vyresniøjø) ëmë ðaukti: „Kokio velnio lendi á kiemà? Neðdinkis, nes tave ásiutæ jedinstvininkai suplëðys!“ O ðiandien jis jau su manimi nebesisveikina uþ tai, kad remiu Prezidentà, t.y. „susidëjau su jedinstvinin- kais“, nors tokiø në vieno nepaþástu. Ir su tuo Ivanovu në karto nebuvau susitikæs. Kur þmogiðkojo kvailumo riba? Kai kas tikina mane, kad šiandienine savo veikla perbraukiau savo kanèià, kurià paty- riau keturis kartus kalinamas, kad nuo manæs greit nusigræð visa Lietuva. Tokiems atsakau: „Tegu nusigræþia visi iki vieno! Ir likæs vienas remsiu demokratiðkai iðrinktà teisëtà Prezi- dentà, jeigu ir toliau niekas man neárodys, kad Prezidentas iðdavë Lietuvà, sulauþë priesai- kà Tëvynei.“ Sausio 12 d. Seime savo adresu iðgirdau komplimentà – „kagëbistas“ – pirmà kartà po 1999 m. pavasario, kai uþsiundyti tamsybininkai liovësi mane „ðlovinti“ uþ tariamà G. Vag- noriaus ðmeiþtà. Buvæs KGB vadovas S. Stepaðinas 1993 m. tvirtino: „Mes iðeinam likda- mi“. Tûkstanèiai jø pasiliko Lietuvoje, mulkina lengvatikius ir dergia Lietuvos patriotus. Kokia vis dëlto dar tamsi mûsø tiek iðkentëjusi Lietuvëlë! Ko norëti ið bemoksliø moterëliø, jeigu du buvæ patriotai politiniai kaliniai „Lietuvos þiniose“ „atsiriboja“ nuo manæs uþ tai, kad ðmeiþiu Lietuvos partizanø iðdavikà „Ketà“? Tik Dievas gali tokiems atleisti, prieð tai lagerine „ðvabra“ gerai iðvalæs jø smegenis. Gali bûti, kad tiems, kuriø dalis kovojo ir atkûrë Lietuvos valstybingumà, pavyks klas- ta sugriauti institucijà (Prezidentûrà) ir jos ðeimininkà (Prezidentà) iðstumti ið jos. Ir tada nesigailësiu rëmæs já, vykdæs savo pilietinæ pareigà. Kodël „iðmintingieji“ nepagalvoja apie tai, kokios pasekmës laukia Lietuvos, paðali- nus ið savo posto R. Paksà? Arnas Kleveèka piktinasi: „Viskas jau árodyta, árodyta R. Pa- kso kaltë. Tad kodël iki ðiol jis nepaðalintas?“ Vagis nenuveþamas á Lietuvos konclagerá, kol teismas nepaskelbia jam verdikto „kaltas’“ ir nenustato bausmës dydþio. O èia inteli- gentu save laikantis ir apie save labai gerai galvojantis patauðka pasmerkia gëdai valstybës vadovà, jo ðeimà, kol neárodyta Prezidento kaltë. ... Vargðe, tu, Lietuvële! Net prieð R. Paksà labai nusiteikæs Valdemaras Kukulas tvirtina: „Norint iðvalyti Lie- tuvà, negana iðkuopti Prezidentûrà – reikia imtis visø struktûrø. Në kiek ne geresnis R. Pa- kso oponentas A. Zuokas. A. Paulauskas dabar atrodo patikimas, bet per ankstesnæ rinkimø 332 LIETUVIØ TAUTA kampanijà jis pasirodë labai neaiðkus. Farsà ar komedijà primena A. Kubiliaus ðnekëjimas apie ðá skandalà: pats pakankamai paþeidæs ástatymus dël „Maþeikiø naftos“ privatizavimo ir „Williams“ atëjimo, dabar bando aiðkinti ástatymo raidæ ir jauèiasi teisuolis“ (LL, 2003 12 18–2004 01 02). Sausio 25 d. ið toli man paskambino Aloyzas ir labai ilgai átikinëjo mane „atsiriboti“ nuo Prezidento. Paklausiau, kà du mënesius pasëdëjæs Prezidento soste (tai ápareigoja Lie- tuvos Konstitucija) A. Paulauskas paruoð á Prezidentus? Save patá ar A. Brazauskà? Pa- ðnekovas atsakë, kad Lietuvoje yra „daug labai gerø vyrø, na, kad ir Justas Paleckis!“ Nesinori pasakoti ðio kandidato á Lietuvos prezidentus biografijos. Lieka tada Prezi- dento nekentëjø siûlomas Valdas Adamkus. Ðis vyras daug nusipelnë Lietuvai. Jeigu nebû- tø klausæs savo patarëjø klastingø gàsdinimø nevaþinëti po Lietuvà ir neklausyti jø aimanø dël vietinës valdþios valdininkø brutalaus elgesio su jais, dël þemës ið jø pavogimo, o daugiau sëdëti Prezidentûroje ir rûpintis daugiau savo kailiu. Jeigu jø bûtø neklausæs, bûtø buvæs iðrinktas vietoj R. Pakso dar pernai. O dabar V. Adamkaus traukinys jau nuriedëjo. Jo vardas dabar reikalingas naiviems antipaksininkams mulkinti: girdi, iðvarysime R. Pa- ksà, iðsirinksime vël V. Adamkø, kuris niekada neparduos Lietuvos Rusijai. O tada pagy- vensime! Ach, kvaileliai jûs! O gal M. Laurinkø rinksite? Juk jis „Paþymà“ jums suraðë susidoroti su nekenèiamu R. Paksu. Atkreipkite dëmesá á napoleoniðkà jo þingsná Prezidentûros koridoriais. O kaip iðdi- dþiai jis laikosi Seimo tribûnoje. Negëda toká ir á uþsiená iðleisti. Taèiau A. Siaurusevièius prieð porà savaièiø gerokai já sukompromitavo. Prof. R. Pavilionio þodþiais, visa tauta pamatë, kas jis toks... M. Laurinkus nesugebëjo atsakyti á A. Siaurusevièiaus klausimà, kodël jis savo „Paþy- mà“ atidavë A. Paulauskui, o ne kitam kuriam ið „valstybës trejybes“. Neatsakë Meèislovas ir á antrà klausimà: „Kodël viskas taip ástrigo?“ Tai reiðkë, kad supliuðko ið pirðto iðlauþti kaltinimai Prezidentui. Na, sàmokslininkø prestiþui daug pakenkë ir V. Petkevièiaus prisiminimai. Juk tas, kartu sëdëjæs su dabartiniais sàmokslininkais „durniø laive“, nupieðë juos labai tamsiomis spalvomis. Þinoma, truputá „sutirðtino spalvas“, bet daug tiesos pasakë, gerokai daugiau negu að pats dar 1996 m. savo knygoje „Sàmokslas prieð Lietuvà“. Sàmokslininkai ne juokais iðsigando, nes pasirodë, kad Prezidento apkaltos byla baltais siûlais susiûta. Todël teko siøsti á Vaðingtonà naujà tautos klaidintojà – uþsienio reikalø ministrà Antanà Valioná. Gandeliø pasirinkti, nes Lietuvos televizijø kanalai pritrûko juos maitinanèiø ðmeiþtø. „Koridos“ laidoje Prezidento pokalbis su R. Grinevièiûte árodë, kad mûsø Prezidentas yra rimtas politikas. Pasimokæs ið klaidø, ypaè ið savo naivaus geraðirdiðkumo nedorø oponentø atþvilgiu, ávykdys prieðrinkiminius paþadus, o lietuviø tautos ir valstybës skandintojai, biudþeto grobikai bus pasodinti á savo vietà. To sàmokslininkai labiausiai ir bijo... Apsilankæs agentûroje „odna baba skazala“, pilietis A. Valionis paskelbë lietuviø tautai, kad ir JAV Prezidentas trokðta Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso atsistatydinimo... Bûtina susitelkti apie tautos teisëtai iðrinktà valstybës vadovà ir ruoðtis atremti naujas sà- mokslininkø pinkles. „Veido“ þurnalo publikacijos rodo, kad sàmokslininkai gerokai iðsigandæ. Tad jokio traukimosi atgal, jokiø nuolaidø jiems! Tiesa – Prezidento ir daugumos dorø Lietuvos pilieèiø pusëje! Tegyvuoja Prezidentas Rolandas Paksas ir demokratinë teisinë Lietuva!“ Per visà „Prezidento apkaltos“ spektaklá beveik visi „antipaksininkai“ savo argumen- tams pagrásti labai daþnai nurodydavo ir „þymiausiøjø Lietuvos inteligentø laiðkà – krei- pimàsi“, kuris buvo áteiktas Prezidentûrai, taip pat Seimui ir Vyriausybei 2003 m. lapkrièio SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 333

4 d., t.y. vos po keleto dienø, kai Seimo Pirmininkas paskelbë apie tariamai iðkilusá didelá pavojø Lietuvos nacionaliniam saugumui. Laiðke raðyta: „Pastarøjø dienø ávykiai sukrëtë visà valstybæ ir palietë kiekvienà jos pilietá. Atstovaudami vienam ið demokratijos ramsèiø – nevyriausybiniø organizacijø sektoriui, kreipiamës á kiekvienà Lietuvos politikà, atsakingà pareigûnà, þiniasklaidos atstovus ir reikalaujame, kad visi átarimai dël tarptautiniø organi- zuotø nusikalstamø struktûrø ryðiø su Lietuvos Respublikos Prezidento institucija bûtø iðtirti sàþiningai, vieðai, principingai ir iki galo, nieko neslepiant nuo Lietuvos pilieèiø. Lietuvos valstybës saugumas yra ne tik valdþios, bet ir visos Tautos, visos pilietinës visuomenës rûpestis. Mums, Lietuvos pilieèiams, ðiandien reikia tiesos, bet ne vis naujø vieðøjø ryðiø akcijø. Mes kvieèiame LR Prezidentà sàþiningai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Kon- stitucija, atsakyti á visus ðiandien Lietuvos þmonëms rûpimus klausimus apie jo vadovau- jamos institucijos ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis bei organizacijomis. Mes taip pat reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Seimo sudarytos laikinosios ty- rimo komisijos posëdþiai bûtø atviri visuomenei. Mes raginame Lietuvos þiniasklaidà objektyviai, sàþiningai ir neðaliðkai informuoti visuomenæ apie Prezidento institucijà iðtikusio skandalo tyrimà. Ðiandien negalime bûti ramûs ir tylëti, kai tyèiojamasi ið pilietiniø vertybiø, sveiko proto ir padorumo.“ Po laiðku suraðytos 364 pavardës, taèiau be paraðø. Tarp tø pavardþiø në vieno þinomesnio mokslo ar kultûros veikëjo, o tik Atviros Lietuvos fondo darbuotojø ir to fon- do paremtøjø pavardës – moksleiviai, studentai, doktorantai, ávairiausiø firmeliø atstovai, kurie buvo gavæ ið to fondo paramà. Vertinant tà kreipimàsi ir po juo pateiktø pavardþiø sàraðà, ateina mintis, kad to kreipimosi iniciatorius – Atviros Lietuvos fondas taip pat sëkmingai galëjo pridëti ir visà telefonø knygà. Tuomet bûtø buvæ keliasdeðimt tûkstanèiø pavardþiø. Taèiau, kad ir kaip bûtø keista, vadinamøjø „þymiausiøjø inteligentø“ laiðkas nebuvo iðspausdintas laikraðèiuose, nors tuo laiku daþnas þurnalistas ir politologas „grás- davo“ tariamai savo nuomonæ dël bûtinumo Prezidentui atsistatydinti. Kita vertus, në vie- nas tikras inteligentas ir neskubëtø kà nors smerkti, neásitikinæs kaltinimø pagrástumu. Toká patá áspûdá sudarë ir politologo R. Lopatos, raðytojo J. Gimberio, aktorës V. Kochansky- tës, architektës A. Kauðpëdienës ir dar keliø laiðkas Prezidentui, kuriame ragino já ne- vykti vizito á JAV. „Lietuvos rytas“ 2003 m. gruodþio 2 d. iðspausdino straipsná „Intelektualai ragina Prezidentà nevykti su vizitu á JAV“, nepateikæs jokiø rimtø argu- mentø: „Lietuvos mokslininkai bei visuomenës veikëjai paragino Prezidentà Rolandà Pa- ksà „nemanipuliuoti uþsienio politikos korta“ ir atidëti suplanuotà vizità á JAV. „Tai, kas dabar vyksta ðalyje, kelia grësmæ ne tik Lietuvos ávaizdþiui, bet ir uþsienio politikos tæstinumui“, – raðoma vakar iðplatintame kreipimesi á Prezidentà. „Uþuot vizitø á uþsiená metu aiðkinæs Lietuvos siekius ir principines nuostatas, jûs esate priverstas aiðkintis dël savo aplinkos átartinø ryðiø ir savo rëmëjø átartinos veiklos“, – raðoma kreipimesi á Prezidentà. Pasak kreipimosi autoriø, uþsienio politikos korta vis aktyviau naudojama vidaus politinëje kovoje. „Matome, kaip jûsø uþsienio vizitai aktyviai naudojami jûsø ávaizdþio formavimo kam- panijose. Manome, kad nederëtø painioti jûsø, kaip politiko, asmeniniø reikalø su jûsø, kaip valstybës vadovo, pareigomis“. Todël Prezidentas raginamas susilaikyti nuo vizitø á uþsiená, ypaè nuo gruodþio 8 die- nà planuojamo vizito á JAV “ 334 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Ragino tie „intelektualai“ tik todël, kad, girdi, tas vizitas „nepakankamai sustiprins Lietuvos ir JAV partnerystæ“. Bet, þinoma, labiausiai „antipaksininkø“ bijota, kad JAV prezidentas nesuþinotø apie padëtá Lietuvoje „ið pirmøjø lûpø“, kad nepasirodytø, jog anks- tesni kai kuriø atstovø ir Lietuvos informacija apie Prezidentà R. Paksà, tariamai jo susie- jimà su Rusijos mafija yra melas. Þiniasklaidà stengtasi panaudoti, kad á „kovà“ prieð Prezidentà pakiltø ir jaunimas – moksleivija ir studentija. Á visuomenës susitikimus su Prezidentu pradëti siøsti vaikai su þvakutëmis. Lyg bûtø þygdarbá koká padariusi, spaudoje raðyta apie vienà kaunietæ studen- tæ, kuri nepriëmë ið Prezidento puokðtës gëliø. Apie tai „Ekstra“ þurnalo 2003 m. gruo- dþio 15 d. 50 numeryje iðspausdintas per keletà puslapiø straipsnis „Laisvës simboliai“, kuriami pakiliu tonu raðyta: „Kiekvienas politinis laikotarpis iðkelia savo herojø. Daþnai jie nëra þinomi politikai ir neþeria mistiniø paþadø [ ]. Kauno technologijos universiteto magistrantë G. G. (neminima pavardë, tikriausiai dël to savo poelgio ðiandienà raustø ið gëdos. – Aut.) praëjusio lapkrièio pabaigoje, kai atstûmë áklimpusio á skandalà prezidento Rolando Pakso dovanotà roþiø puokðtæ per jo susitikimà su kaunieèiais Noreikiðkëse [ ].“ Þurnalas, iðaukðtindamas toká „bolðevikiðkà“ ir nemandagø elgesá, norëjo paska- tinti jaunimà dalyvauti rengiamuose mitinguose prieð Prezidentà, sumenkinti já, nes didelë dalis per rinkimus balsavusiø uþ Rolandà Paksà buvo jauni þmonës. Kad jauni- mas vis dar neaktyvus, „antipaksininkai“ iðreiðkë ir kaþkokios Atviros visuomenës kolegi- jos veikëjas A. Grikienis straipsnyje „Lietuvos jaunimo galvos smëlyje?“, iðspausdintame DELFI 2003 m. gruodþio 29 d. Jame raðoma: „Lietuvos jaunimas yra nepilietiðkas arba apolitiðkas – toká áspûdá galima susidaryti panagrinëjus jaunimo organizacijø reakcijà á prezidentûros skandalà. Sociologai ir politologai jaunimà daþnai laiko aktyvia, lengvai mobilizuojama ir netgi á radikalius veiksmus linkusia visuomenës grupe. 1968 m. Prancûzijoje studentai surengë kone revoliucijà, JAV hipiai prisidëjo prie Vietnamo karo pabaigos, o Kauno studentus po Kalantos susideginimo „nuramino“ tik jëgos struktûrø ásikiðimas. Lietuvos jaunimui ðie pavyzdþiai, regis, nesuvokiami – esame per daug „racionalûs“, pragmatiðki, savanaudþiai [ ]. Ðá savaitgalá vyko Lietuvos jaunimo organizacijø tarybos (LiJOT), vienijanèios deðimtis Lietuvos jaunimo organizacijø, asamblëja. Tai buvo proga nors ir pavëluotai iðsakyti aiðkià pozicijà skandalo atþvilgiu. Deja, pozicija nebuvo priimta. Lietuvos jaunimas nusprendë laukti toliau ir, ko gero, toliau „susilaikyti nuo skubotø dabartinës situacijos vertinimø“, kaip pareiðkë tuometinis LiJOT prezidentas Mindaugas Kiznis spalio 31 dienà [ ]. Jaunimo organizacijø reakcija á skandalà parodë, kad jos net nesuvokia, kas yra pilietinë visuomenë. Prisidengdami ið paþiûros kilniai skambanèiu neutralumo siekiu, jaunimo orga- nizacijø lyderiai uþmirðo, jog nepolitiðkumas ir apolitiðkumas arba nepilietiðkumas yra skir- tingi dalykai. Neámanoma objektyviai nubrëþti ásivaizduojamos ribos ir atskirti dalyvavimà visuomeniniame gyvenime nuo politikos procesø, taèiau turëtø bûti aiðku, jog debatai rinki- mø kampanijoje ir susikompromitavusio Prezidento, kuris privalëtø bûti moralinis autorite- tas visiems Lietuvos pilieèiams, apkalta nëra vienodai vertintini reiðkiniai [ ]. Apmaudu, jeigu Lietuvos jaunimo organizacijos taip maþai domisi vykstanèiais ávy- kiais, jog nesugeba susidaryti nuomonës, ar reikia atsistatydinti Rolandui Paksui. Taèiau jeigu Lietuvos jaunimas ðiuos ávykius traktuoja kaip nesvarbius ir nesuvokia, koks trapus SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 335 yra mûsø polis, uþ kurá kiekvienas esame atsakingi ir privalome dalyvauti jo valdyme, yra jau nebe apmaudu, bet ir pavojinga.“ Bet nuo 2004 m. sausio mënesio padëtis tarsi ëmë keistis: spaudoje ir televizijos ekranuose vis daþniau tarp „antipaksininkø“ imta rodyti ir jaunø veidø, nors daþ- nai ir tø paèiø, tik kitose vietose, kur nuvykdavo Prezidentas. Beje, tai mëginta pa- neigti „Lietuvos ryto“ 2004 m. sausio 23 d. straipsnyje „Jaunimo organizacijas papiktino prezidento kaltinimai“: „Ávairiø politiniø paþiûrø jaunuolius vienijanèios organizacijos pareiðkë pasipiktinimà prezidento Rolando Pakso vieðai kartojamais kal- tinimais, esà prieð já per susitikimus su rinkëjais protestuojantis jaunimas yra oponentø nusamdytas uþ pinigus [ ]. Apgailestaujame, kad prezidentas darkart árodë nebevykdàs savo konstitucinës prie- dermës atstovauti visai tautai, kurià pats bando deklaruoti“, – raðoma vakar iðplatintame bendrame Jaunøjø centristø judëjimo, Liberalaus jaunimo, Socialdemokratinio jaunimo sàjungos ir Jaunøjø konservatoriø lygos pareiðkime. Panaðø pasipiktinimà vakar pareiðkë ir Lietuvos jaunimo organizacijø taryba (LiJOT). Ji R. Pakso ir jo rëmëjø nuolatinius kaltinimus, esà jaunimui yra mokami pinigai uþ daly- vavimà pilietinëse akcijose, ávertino kaip „nepagrástus ir þeidþianèius jaunimà“. „Ðalies jaunimas yra viena aktyviausiø ir pilietiðkiausiø visuomenës grupiø. Jaunimo organizacijos, savo veiklà grindþianèios pilietiðkumo, savanoriðkumo bei de- mokratijos principais, turi teisæ formuoti ir iðsakyti nuomonæ visuomenei svarbiais klausi- mais, rengti bei dalyvauti pilietinëse iniciatyvose ir akcijose. Jaunimui nereikia mokëti pinigø tam, kad jis iðreikðtø savo pilietinæ pozicijà“, – rašoma LiJOT pareiškime.“ Moksleiviø, studentø pritraukimu prie „antipaksininkø“ labai rûpinosi ir Sei- mo pirmininkas A. Paulauskas, kuris, kaip niekada iki tol (kaip ir po Prezidento nuvertimo), lankësi besimokanèiøjø susirinkimuose, iðrëþdavo ir kalbà. Ðtai „Lie- tuvos ryto“2004 m. sausio 30 d. numeryje iðspausdintas straipsnis „Studentai pa- girti uþ pilietiðkumà“: „Dabartinëje Lietuvos situacijoje vieninteliai nedviprasmiðkai savo pozicijà iðreiðkë studentai“, – vakar sakë aukðtøjø mokyklø bendruomenës kvie- timu Kaune lankæsis Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas, komentuodamas Prezi- dentûros skandalà. Atsakydamas á studentø klausimus, ar jiems apskritai tinka atvirai politikuoti, A. Pau- lauskas pasiûlë vartoti tinkamesnæ sàvokà – reikðti pilietinæ pozicijà, nes jaunas þmogus negali bûti abejingas savo valstybei. Bûtent Kauno technologijos universiteto magistrante Gytë Kajokaitë Rolando Pakso vizito Kauno rajone metu praëjusiø metø lapkrièio pabaigoje savo pozicijà pareiðkë atsisa- kydama paimti gëliø ið Rolando Pakso rankø. Vakar A. Paulauskas susitiko ne tik su Kauno studentø atstovybiø lyderiais, bet ir su aukðtøjø mokyklø vadovais.“ Didelis organizacinis darbas davë savo vaisius: ið kai kuriø rajonø ëmë ateiti þinios net apie darþeliø aukliø ásipareigojimus drauge su savo pypliukais dalyvauti antipaksininkø mitinguose. Tik kai kurie rimti pedagogai dël to sunerimo ir privertë LR ðvietimo ir mokslo ministrà A. Monkevièiø suabejoti. 2004 m. sausio 28 d. DELFI internetiniame puslapyje paskelbë straipsná: „A. Mon- kevièius – prieð politiná manipuliavimà moksleiviams“. Jame raðoma: „Ðvietimo ir mokslo ministerija iðplatintame praneðime teigia nerimaujanti dël pastaruoju metu pasirodþiusiø praneðimø apie moksleiviø átraukimà á politines peripetijas. „Moksleiviø pilietinë pozicija 336 LIETUVIØ TAUTA ir jaunø þmoniø noras iðreikðti savo nuomonæ yra sveikintina ir bûtø klaida ðios nuomonës nevertinti, laikyti jà nupirkta, priklausoma nuo suaugusiøjø norø,“ – sakoma praneðime. Kita vertus, ministerijos nuomone, vaikai ir jø nuomonë neturi tapti politiniø manipu- liacijø objektu. Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius praðo politikø, pedagogø apsau- goti vaikus nuo jø átraukimo á vykstanèius aktyvius politinius debatus, nuo galimø inciden- tø ir konfliktiðkai nusiteikusiø asmenø agresijos.“ Tik bolševikai ir faðistai stengdavosi ir vaikus átraukti á kovà su tikrais ar menamais prieðais. Antrosios SSRS okupacijos metais ir kai kuriose Lietuvos mokyklose po enkave- distø ávykdytø naktiniø suëmimø ir trëmimø bûdavo suvedami á salæ moksleiviai, kad jie irgi pritartø, kad ir jø kaime, miestelyje „ðauniøjø, budriøjø enkavedistø“ dëka buvo susi- dorota su „liaudies prieðais“. Na, jei dar ir ne „prieðais“, bet galëjusiais tokiais bûti. „Uþ partijà ir Leninà “ – reportuodavo spaliukai, „Uþ mûsø vadà Hitlerᓠ– rëkdavo ir spaliu- kø bendraamþiai vokietukai. Puoselëta nuomonë, kad tikrieji patriotai yra tie, kurie nori, kad Lietuva bûtø NA- TO ir ES nare, tie – prieð R. Paksà ir tik besiilgintys sovietinës tvarkos ir Rusijos val- dþios já gina. Tad ir daugelis patriotiniø organizacijø vadovø bent vieðai skubëdavo pasisakyti uþ Prezidento R. Pakso nuðalinimà. Tam visomis progomis skubëdavo pritarti ir buvusiojo garbingojo Sàjûdþio vadai. Vienas ið didþiausiø „antipaksininkø“ þygiø buvo 2003 m. lapkrièio 22 d. Vilniuje, prie Prezidentûros, organizuotas mitingas. Dar gerokai prieð tai elektroniniu paðtu ir per internetà po visà Lietuvà platintas toks Sàjûdþio atsiðaukimas: Kodël reikia ateiti prie Prezidentûros? Dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui 1. Pastebimas agresyvus Rusijos stambaus kapitalo skverbimasis á strategiðkai svar- bius Lietuvos elektros energetikos, dujø, naftos, transporto sektorius. Aktyvus domëjima- sis galimybe investuoti Lietuvoje yra sietinas su Lietuvos greitu stojimu á NATO ir ES. Dalá Rusijos investicijø vertintume kaip siekimà legalizuotis ir iðeiti á Vakarø rinkas. 2. VSD disponuoja informacija apie tarptautiniø organizuotø nusikalstamø struktûrø skverbimàsi á Lietuvà, kuris taip pat gali bûti siejamas su Lietuvos ásijungimu á europines bei transatlantines struktûras. Siekdamos uþsitikrinti palaikymà bei ágyvendinti savo tiks- lus Lietuvoje, nusikalstamos grupuotës ieðko kontaktø aukðèiausiuose Lietuvos valdþios sluoksniuose. 3. VSD surinkta informacija leidþia teigti, kad Lietuva panaudojama kaip treèioji ðalis ginklø, neplatinamø bei dvigubo panaudojimo medþiagø prekybai ir platinimui. 4. Lietuva taip pat yra panaudojama kaip treèioji ðalis, vykdant neteisëtas finansines operacijas (kontrabanda, pinigø plovimas) tarptautiniam terorizmui finansuoti. Pastaruoju metu iðryðkëjusios negatyvios tendencijos kelia tiesioginæ grësmæ Lietu- vos valstybës prestiþui bei nacionaliniam saugumui. Ávertinus Valstybës saugumo depar- tamento disponuojamà informacijà ypatingà nerimà kelia tai, kad, priimant sprendimus strategiðkai svarbiais ðalies ekonomikai klausimais, minëtus sprendimus stengiasi átako- ti ne aukðèiausi valstybës pareigûnai, bet interesø grupës bei ðeðëliniai finansiniø gru- puoèiø lyderiai. NATO ðaliø specialiosios tarnybos bei ðiø ðaliø atsakingi pareigûnai disponuoja infor- macija apie tai, kad Lietuva panaudojama kaip treèioji valstybë ginklø kontrabandai, pa- þeidþiant embargo reþimà ðalims, remianèioms tarptautiná terorizmà. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 337

Minëti faktai kenkia Lietuvos valstybës prestiþui. NATO ðaliø specialiosios tarnybos, bendradarbiaujanèios su Valstybës saugumo departamentu, reikalauja imtis prevenciniø prie- moniø ginklø bei neplatinamø medþiagø kontrabandos bei pinigø plovimo problemoms spræsti. Paskutiniu metu pastebimas ypaè aktyvus neaiðkios kilmës uþsienio kapitalo skverbi- masis Á Lietuvà. Strategiðkai svarbiø Lietuvos ûkio objektø privatizavimu domisi asmenys, tiesiogiai susijæ su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bei tarptautiniais nusikalstamais susivienijimais. Paþymëtini Èekijos Respublikoje registruotos kompanijos „Faikon Capitai a.s.“, kuri yra tiesiogiai siejama su tarptautinio terorizmo finansavimu, ketinimai dalyvauti AB „Ma- þeikiø elektrinë“ privatizavime. Valstybës saugumo departamentas disponuoja informacija apie Prancûzijos specialiosioms tarnyboms þinomo ðios ðalies pilieèio Alexandre Rene Garese, turinèio tiesioginá ryðá su Luþni- kø grupuote (Rusija), bandymus aktyviai dalyvauti Skirstomøjø tinklø privatizavime. Ypatingai aktyviai Lietuvos teritorijoje veikia asociacija „XXI amþius“, kuri yra tie- siogiai susijusi su Rusijos bei tarptautiniais nusikalstamais susivienijimais. Faktinis aso- ciacijos vadovas RF pilietis Anzori Aksentiev palaiko kontaktus su Lietuvos nusikalstamø grupuoèiø atstovais bei siekia uþmegzti ryðius su aukðtais Lietuvos valstybës pareigûnais. Lietuvos nacionalinio saugumo bei valstybës prestiþo poþiûriu ypatingai rimta proble- ma yra tai, kad Lietuva yra tapusi treèiàja ðalimi, vykdant strateginiø bei dvigubos paskir- ties prekiø tiekimà ðalims, kurioms yra nustatytas ES ir JT taikomas ginklø bei su jais susijusiø prekiø embargas. Dvigubos paskirties bei kariniø prekiø eksportas per Lietuvà yra tapæs rimta valstybës problema. Remdamiesi Valstybës saugumo departamento disponuojama informacija, atkreipia- me ypatingà dëmesá á tai, kad LR valstybinë siena su RF Kaliningrado sritimi (okupuota Prûsija), kuri ateityje taps iðorine ES ir NATO valstybiø siena, yra saugoma nepakankamai ir todël yra lengvai paþeidþiama. Lietuvoje veikia gerai organizuotos nusikalstamos grupuotës, uþsiimanèios itin stam- baus masto kontrabanda, kurios, siekdamos uþtikrinti saugø.... Skaitytojau, ar skaitant tau neplyšta iš skausmo širdis? Ar gali likti abejingas ávykiams savo paties namuose? Aš ne! Todël 2003 11 2214:00 ateisiu prie prezidentûros pasakyti ne korupcijai, ne par- sidavëliams, iðdavusiems mus! Pareikalausiu, kad jie bûtø atstatydinti ir baudþiami pagal mano valstybës ástatymus! Ateisiu pasakyti – TAIP prezidentûrai ir bet kuriam valdininkui dirbantiems man – laisvos Respublikos Pilieèiui! ATEIK! Vilnius S. Daukanto a. 2003 11 22 14:00“ Nors në vienas proklamacijos teiginys neatitiko, kaip jau ir ðioje knygoje raðyta, VSD ir teisësaugos turimø dokumentø, bet daugelá sujaudino, kad minëtoji Lietuvëlë paversta tarptautiniø nusikaltëliø uostu, kurá globoja dar ir neávardytas tame laiðke „nusikaltëlis“ – Respublikos Prezidentas. Á mitingà susirinko ne tik Prezidento prieðininkai, bet ir nemaþai jo ðalininkø. Tad ir iðëjo tas mitingas nei ðioks, nei toks – be aiðkios nuostatos. Tad „antipaksininkai“, mëgindami atsigriebti, lapkrièio 30 d. organizavo naujà mitingà Nepriklausomybës aikðtëje, prie Seimo. Èia á savo rankas paëmæs vadþias seimûnas V. Land- sbergis tvirtai jas laikë per visà mitingà. Á mitingà buvo suveþta þmoniø ið Ðiauliø, Anykðèiø, Panevëþio, Këdainiø, Pasvalio – beveik 5 tûkstanèiai. Buvo nemaþai plakatø su uþraðais: 338 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Paksui ir Almaksui – ne“, „Ðalin Paksà ir Almaksà!“ „Laikas iðeiti, Paksai“ ir pan. Mitingà V. Landsbergis pradëjo nuo broliø Grimø pasakos, bet greitai perëjo prie „Almach“, kelianèios didþiausià pavojø Lietuvai Apie tà mitingà „Vakaro þinios“ (2003 m. gruodþio 1 d.) raðë: „V. Landsbergis liko iðtikimas sau ir kaip didþiausià pavojø ávardijo ið Maskvos artë- janèias grësmes. „Ar ne ten ðaudomi paskutiniai demokratai, valdþiai neátinkantys versli- ninkai ir þurnalistai? Ar ne ten auga rasizmas ir neapykanta? Ten greitai bus faðizmas, neduok, Dieve, kaimynams“, – sakë konservatoriø lyderis. Baigæs sekti pasakas V. Landsbergis prisiminë másles. „Noriu jums uþduoti máslæ, ar gali bûti, kad kirvis pats eina ir kapoja, skaldo visuomenæ? Tik pasakoje. Tikrovëje já reikëtø iðlaisvinti ið valdanèios jëgos, kol jis nesugriovë viso namo“, – sakë V. Landsbergis. Konservatoriø lyderis prisiminë R. Pakso ryðius su J. Borisovu ir teigë, jog preziden- tas yra visiðkai palauþtas. „Þmogus uþvaldytas, jis paverstas vos ne robotu. Premjeras jam galëtø patarti, galëtum tu iðvaþiuoti, pailsëti ir pasigydyti – visiems bûtø geriau“, – teigë V. Landsbergis. Jis teigë, kad tokie prezidento veiksmai tik griauna valstybës prestiþà. „Varyk taip toliau“, – ragino V. Landsbergis. Konservatoriø lyderio manymu, dabartinëje situacijoje kaltæ turëtø prisiimti visi. „Atgi- jo seni „blatai“, paþeidinëjamos þmogaus teisës, visos valdþios neuþkirto kelio kontrabandai, kapituliavo prieð narkomafijà. Ir pats ne viskà padariau. Todël kreipiuosi á visas nefaðistines partijas. Atëjo metas lûþiui ir ðis smûgis Lietuvai teikia vilties“, – sakë konservatoriø lyderis. V. Landsbergis teigë, kad Lietuvoje yra normaliø laikraðèiø, taèiau yra ir parsidavëliø „Ir didysis laikraðtis yra neparsidavæs. Taèiau kai kurie parsidavæ Almaksui ir Boriso- vui. Mes turim galvoti ir atsirinkti. Neskaitykim, kas juose raðoma, nors ten kiekviename puslapyje po nuogà pica á namus bûtø“, – siûlë V. Landsbergis [ ]. Vilniaus miesto meras A. Zuokas padëkojo susirinkusiems þmonëms ir prakalbo apie apkaltà. „R. Paksas gali prarasti laisvæ ir savigarbà, bet kaip Lietuvos Respublikos prezi- dentas – niekada. LR prezidentas – tai valstybës vëliava, kuri negali bûti apskurusi, kuri negali bûti dëmëta, vis keièianti spalvà. Prezidentui gali padëti tik Lietuvos þmonës ir Seimas, pradëjæs tyrimà“, – sakë A. Zuokas. Liberalcentristø lyderis paragino Seimo narius pradëti apkaltos procesà, jis teigë, jog kiek- vienas narys, pasiraðydamas uþ apkaltos procesà, pasiraðys uþ tai, jog tauta suþinotø tiesà. A. Zuokas tai pavadino istoriniu ðansu. „Lietuviø liaudis vadovavosi posakiu, pasa- kyk, kas tavo draugai, að pasakysiu, kas tu. Uþ melà tauta niekada neatleisdavo. Turim apginti tautos garbæ ir orumà, laisvæ ir nepriklausomybæ“, – teigë sostinës meras”. Mitinge kalbëjo viduramþiø istorijos specialistas Antanas Tyla, buvæ politiniai kali- niai ir tremtiniai. Matant, kad Prezidentas vis nepalûþta ir dar vaþinëja á susitikimus su þmonëmis, Lie- tuvos Sàjûdþio Vilniaus m. susivienijimo „Labora“ taryba priëmë nutarimà „Dël R. Pakso padarytos þalos atlyginimo“ ir tà nutarimà iðsiuntë Prezidentui R. Pa- ksui, Seimo Pirmininkui A. Paulauskui, Ministrui Pirmininkui A. Brazauskui, Finansø mi- nistrei D. Grybauskaitei, Valstybës kontrolieriui J. Lauèiui, Seimo Specialiøjø tyrimø komisijos pirmininkui P. Þalkauskui. Raðte dëstë: SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 339 340 LIETUVIØ TAUTA

Atrodytø, kad to raðto autoriai nebûtø ir girdëjæ apie Lietuvos Konstitucijà, þmogaus teises, kad apskritai dar tebegyvename ne demokratinëje, ne teisinëje valstybëje. Nemaþai kam, renkantis „eiti su Prezidentu“ ar prieð já, nulëmë ir Lietuvos Katalikø baþnyèios, jos hierarchø pozicija R. Paksas buvo þinomas kaip labai tikintis þmogus. Toks jis iðliko ir iðrinktas Prezi- dentu. Kitaip nei daugelis kitø valdþios vyrø, jis nebuvo „pakeitæs“ þmonos, katalikiðkai auklëjo savo vaikus. Labai jis dþiaugësi gavæs Ðv. Tëvo sveikinimà po inauguracijos, o 2003 m. kovo 14 d. nusiuntë ir jam toká laiðkà: SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 341

Paþymint diplomatiniø santykiø su Vatikanu 80-metá, 2003 m. kovo 2 d. Vilniaus universitete organizuotoje konferencijoje

„Lietuva ir Šventasis Sostas: praeitis, dabartis, ateitis“ Prezidentas R. Paksas kalbëjo: „Didþiai gerbiamas Rektoriau, Jûsø Eminencija Kardinole, Ekscelencija Arkivyskupe, Ekscelencijos, gerbiami konferencijos dalyviai ir sveèiai! Dþiaugiuosi galëdamas pasveikinti Jus, susirinkusius á senàjá Vilniaus universitetà pri- siminti Lietuvos ir Ðventojo sosto ryðá praeityje, aptarti dabartá ir paþvelgti á ateitá. Ši konferencija yra kupina simbolikos. Ðiø metø rugsëjo 4-àjà sukaks deðimt metø nuo istorinës dienos, kai pirmà kartà per visus krikðèionybës ðimtmeèius Lietuvos þeme þengë Ðventasis Tëvas. Iðsipildë Lietuvos katalikø lûkesèiai pasitikti Popieþiø savame kraðte. Gerai prisimename istorinio vizito dienas. Mes ið anksèiau þinojome apie Ðventojo Tëvo meilæ Lietuvai, taèiau tada pamatëme já mûsø ðventovëse – besimeldþiantá, panirusá á tikëjimo gelmes, neþemiðkà. To pamirðti neámanoma. Kiekvienas mûsø savaip ðirdyje saugome Ðventojo Tëvo lai- minimà. Ðventasis Tëvas labai aukðtai ávertino mûsø tautos iðtikimybæ Krikðèionybei. Tada Vilniuje jis pasakë, kad Lietuva – tyli liudytoja karðtos meilës religijos laisvei – yra nuëjusi ilgà, skausmingà kelià, iðgarsëjusi kaip kankiniø ir Kristaus sekëjø þemë. Prieð kelias dienas mane pasiekë Jono Pauliaus Antrojo sveikinimas su linkëjimais tarnauti teisingumui, taikai ir Lietuvos þmoniø gerovei. Man, pradedanèiam eiti valstybës vadovo pareigas, ðie Ðventojo Tëvo þodþiai yra be galo svarbûs. Juo labiau kad ði konferencija yra pirmoji, kurià sveikinu kaip Lietuvos Res- publikos Prezidentas. Gilios krikðèionybës ðaknys ir jos puoselëjamos vertybës gelbëjo Lietuvà slogiausiais jos istorijos tarpsniais. Gija tarp Lietuvos ir Ðventojo Sosto nusidriekë dar 1251 metais, kai Lietuvos valdovas Mindaugas per krikðtà mûsø valstybës likimà susiejo su lotyniðkosios Europos tradicija. Ðiais metais minime Mindaugo karûnavimo Lietuvos karaliumi 750 metø sukaktá – krikðèioniðkosios Lietuvos valstybës ákûrimo jubiliejø. Mindaugo karûnavimas viduramþiø civilizacijos aukðèiausio autoriteto Popieþiaus Ino- cento IV valia reiðkë ir europiná mûsø valstybës pripaþinimà. Prieð 80 metø, 1922-øjø lapkrièio 10 dienà, Popieþius Pijus XI de jure pripaþino Lie- tuvos Respublikà, ðiuo þingsniu tarsi antspaudu uþtvirtindamas Lietuvos Laisvës bylà. Tvirta Ðventojo Sosto pozicija buvo itin svarbi po lemtingø 1940 metø. Vatikanas niekada nepripaþino Lietuvos aneksijos. Nuo Antrojo pasaulinio karo visà laikà prie Ðven- tojo Sosto veikë ir Lietuvos Respublikos diplomatinë atstovybë. Taèiau norëèiau gráþti prie ðiandienos. Matydamas ðioje auditorijoje Jo Ekscelencijà arkivyskupà Jeanà Louisà Tauranà, áþvelgiu dar vienà simbolá. Kiek man yra þinoma, Jûsø Ekscelencija pirmà kartà Lietuvoje lankëtës 1992 metais, kai Lietuva savo þmoniø ryþtu ir valia neseniai buvo atgavusi Nepriklausomybæ. 342 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Noriu Jus patikinti, kad dabar, prabëgus deðimtmeèiui, Lietuva yra sustiprëjusi, kylan- ti, pasirengusi narystei NATO ir Europos Sàjungoje. Ponios ir ponai! Ne veltui krikðèionybë yra vaizdþiai pavadinta gimtàja europieèiø kalba. Istorinë Europos raida yra neatsiejama nuo religijos ir pirmiausia – krikðèionybës. Istorinë Lietuvos valstybingumo raida yra neatskiriama nuo Katalikø Baþnyèios Lietuvoje ir ryðiø su Ðventuoju Sostu. Europos integracijà mes, kaip ir Ðventasis Sostas, suvokiame kaip valstybiø bei tautø, iðaugusiø ið tø paèiø kultûriniø bei religiniø ðaknø, ëjimà vienybës ir bendradarbiavimo keliu. Prieð keletà metø ðiuose rûmuose kalbëjæs Èekijos prezidentas Vaclavas Havelas pa- brëþë, jog Europa pirmà kartà turi galimybæ susitvarkyti taip, kad ið jos á pasaulá sklistø taika, kad ji taptø taikingos ir vaisingos kooperacijos pavyzdþiu. Ið tikrøjø mes, remdamiesi bendrais istoriniais, religiniais bei kultûriniais saitais, kartu kuriame vieningà Europà. Kuriame Europà, kuri turi stovëti ant tvirtø etiniø ir dvasiniø vertybiø pamato. Tikiu, kad ðiandieninë konferencija padës mums dar aiðkiau suvokti Lietuvos ateitá besivienijanèioje Europoje. Dëkoju Uþsienio reikalø ministerijai, Lietuvos Vyskupø Konferencijai, Vilniaus uni- versiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutui, Lietuvos istorijos institutui ir Lietuviø katalikø mokslo akademijai uþ ðio labai svarbaus renginio organizavimà ir linkiu konferencijai sëkmingo darbo.“ Prieš vykdamas vizito pas Šv. Tëvà á Vatikanà, Prezidentas 2003 m. rugsëjo 24 d. sukvietë visos Lietuvos Baþnyèios hierarchus pasitarti. Prezidentas jiems kalbëjo: „Mano vizitas pas Ðv. Tëvà sutampa su keliomis jubiliejinëmis datomis. Minime Po- pieþiaus vizito Lietuvoje deðimtàsias metines, o taip pat turësiu galimybæ pasveikinti Ðv. Të- và Pontifikato dvideðimt penktøjø metiniø proga. Dþiaugsiuosi, galëdamas Ðv. Tëvui perduoti ir Jûsø sveikinimus, linkint jam sveikatos ir toliau bûti Ðventumo pavyzdþiu. Norëèiau Ðv. Tëvui iðreikðti pagarbà ir dëkingumà uþ nuolatiná dëmesá Lietuvai. Taip pat dþiaugiuosi, galëdamas pritarti Ðv.Tëvo iniciatyvai, kad Europos Konstitucijoje bûtø átvirtinti krikðèioniðkieji pagrindai. Svarbiausi Popieþiaus dëmesio Lietuvai akcentai: Jo valdymo metu Lietuvà imta va- dinti maþuoju deimanèiuku. Minint Ðv. Kazimiero jubiliejø 1984 m. negalëdamas aplankyti Lietuvos, jis sukvietë Vyskupus ir paminëjo ðá jubiliejø, atkreipdamas pasaulio dëmesá á Lietuvos padëtá. 1987 m. Vatikane buvo paminëtas Lietuvos krikðèionybës 600-osios metinës. Popieþiaus vizito Lenkijoje metu á Lomþà buvo pakviesti atvykti ir Lietuvos atstovai. 1994 m. Koliziejuje Kryþiaus kelio metu Popieþius kreipësi á pasaulio tikinèiuosius kviesdamas aplankyti Lietuvos Kryþiø kalnà, kur yra tikrieji nuolankumo Dievui þenklai. Naujøjø Metø proga visada skamba ir sveikinimas lietuviø kalba. Popieþius Jonas Paulius II ypatingai iðsiskiria tuo , kad yra piligrimas, apkeliavæs dau- gybæ pasaulio ðaliø, Ganytojas, einantis pas savo ganomuosius, siekiantis betarpiško susi- tikimo…“ Be to, susitikime Prezidentûroje su hierarchais Prezidentas siûlë aptarti kovos su narkomanija klausimus, buvo svarstyti gyvybës iðsaugojimo, dirbtinio apvaisinimo ir panaðûs klausimai. Kad daugelis katalikø dvasininkø pasitikëjo Prezidentu, lyg paliudytø ir grupës þi- nomø SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 343

Kunigø 2003 m. lapkrièio pradþioje „Atviras laiðkas“ Prezidentui, kuriame buvo piktinamasi dienraðèio „Lietuvos rytas“ iðpuoliais prieð kunigus ir Baþnyèià. Laiške rašyta: 344 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 345

2003 m. spalio 9 d. DELFI internetiniame puslapyje buvo išspausdintas straipsnis „Lietuvos katalikø hierarchai kaltina þiniasklaidà puolimu prieð Baþnyèià“ Jame raðyta: „Lietuvos Katalikø baþnyèios vadovai pareiðkë pasipiktinimà þiniasklai- dos „neigiamu nusiteikimu“ prieð religijà ir „organizuotu puolimu“ prieð Baþnyèià. Kaip teigiama Lietuvos vyskupø laiðke kunigams, vienuoliams, katechetams ir visiems tikintie- siems, „pasaulietinë þiniasklaida nuo pat nepriklausomybës atkûrimo ne kartà rodë neigia- mà nusiteikimà religijos atþvilgiu. Pastaraisiais mënesiais vykdoma iðtisa kampanija, organizuotas puolimas prieð Baþ- nyèià – skleidþiami negatyvûs, daþnai piktø gandø lygio praneðimai apie vyskupus, kuni- gus ir kunigø seminarijas. Baþnyèia kaltinama dël visko, kà ji bedarytø.“ Ketvirtadiená, kalbëdamas per Lietuvos radijà, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kar- dinolas Audrys Juozas Baèkis priekaiðtavo þurnalistams dël kompetencijos stokos bei tei- gë, kad Baþnyèia neturi galimybës atsakyti á þiniasklaidos puolimà. Vyskupø laiðke raðoma, kad „þiniasklaida be skrupulø naudojasi gandais, anoni- miniais kaltinimais ir net serganèiø þmoniø fantazijos sukurtais kliedesiais, idant pa- siektø savo tikslà – sukompromituotø Baþnyèià, sumenkintø jos átakà visuomenës gyvenime“. Vyskupø nuomone, viena ið prieþasèiø, kuri skatina ðmeiþti Baþnyèià, yra „grieþtas katalikø prieðinimasis verslo struktûrø uþmaèioms pelnytis ið kontracepcijos, dirbtinio ap- vaisinimo ir negimusios gyvybës þudymo“. Anot jø, prisidengiant pasaulio þiniasklaidoje plaèiai aptarinëjamais kunigø pedofili- jos skandalais, siekiama suniekinti ir Lietuvos kunigus. „Norime pareikðti, kad kunigø seminarijoms metami kaltinimai yra ðmeiþikiðki, nes tiek vyskupai, tiek seminarijø vadovybës netoleruoja pasitaikanèiø moraliniø nu- krypimø klierikø gyvenime. Mes ðalinome ir ðalinsime ið seminarijø tuos klierikus, kurie savo elgesiu liudys apie lytiná nebrandumà ir nepasirengimà laikytis celibato“, – raðo vyskupai “ Prezidento bei Prezidentûros santykiai su Baþnyèia ir jos vadovybe atrodë kuo pui- kiausiai, politikams organizavus „apkaltos“ spektaklá. Tad Prezidentui ir buvo ypaè netikë- tas gruodþio pradþioje Lietuvos Katalikø baþnyèios hierarchø laiðkas, kuriame jie ragino Prezidentà, nelaukiant jokiø teisiniø árodymø ir apkaltos, atsistatydinti, kad Lietuva galëtø ramiai sutikti Ðv. Kalëdas. Taèiau Prezidentas nesijautë padaræs jokio nusikaltimo, paþei- dæs Konstitucijà ir jo Spaudos tarnyba gruodþio 12 d. perdavë toká „Praneðimà spaudai“ 346 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOBE KALTËS KALTAS KRONIKA (2003–2004 m.) 347

Hierarchø laiðku, matyt, nutarë pasinaudoti ir „Lietuvos rytas“, kad pasiteisintø prieð áþeistus kunigus ir panaudotø laiðkà kaip dar vienà akmená, skandinant Prezidentà. 2003 m. gruodþio 12 d. „Lietuvos rytas“ iðspausdino didelá straipsná „Lietuvos vyskupai nusivylë ðalies vadovu“ Ir paantraðtë: „Giliai tikintis R. Paksas prarado svarbià savo moralinæ atramà – Baþnyèià“. Jame raðoma: „Vyskupams kelia susirûpinimà visuomenæ skaldanèios prezi- dento kelionës po ðalies rajonus. „Likus dar metams iki rinkimø miestuose bei miesteliuose pradëta rinkimø kampanija gresia krikðèionims deramà Kristaus gimimo ðventës laukimà pakeisti emocijø kurstymu ir apsistumdymais saliø prieangiuose“, – vakar kreipimesi pareiðkë aukðtieji dvasininkai. Vyskupai paragino nepasiduoti nuolatinei demagogijai, neatsakingai svaidomiems pa- þadams, ypaè – pykèiui: „Pykèiui, kuriuo yra siekiama iðprovokuoti beatodairiðkus kaltini- mus, metamus iðtisoms visuomenës grupëms – jaunimui, inteligentams, miestieèiams – ir svarbioms demokratinës valstybës institucijoms – Seimui, þiniasklaidai“. Anot Katalikø baþnyèios vadovø, jei ðalyje ilgiems mënesiams ásivieðpatautø prieðið- kumo dvasia, þalà pajustø kiekvienas. Ji jau ðiandien stumia á ðonà tikràjá rûpinimàsi ir þmonëmis, ir valstybe “ Jeigu sukurstyta minia rëks „kaltas“, vadinasi, reikia sutikti, pasikliaujant Dievu. Galbût, bet ir pagal Baþnyèios mokymà, nesiprieðindamas blogiui, duodamas joms ke- lià, prisidedi prie jo stiprinimo. Kitame „Lietuvos ryto“ numeryje, gruodþio 13 d., vël naujas straipsnis: „Vyskupø þodþiai – kaip á sienà“ ir paantraðtë „R. Paksas davë grieþtà atkirtá Baþnyèios hierarchams“. Jame raðoma: „Katalikø vyskupø paragintas priimti sprendimà, kuris suteiktø ramybæ ir padovanotø Lie- tuvai graþià Kalëdø dovanà, prezidentas Rolandas Paksas vakar pareiðkë, kad Baþnyèios hierarchai yra politinio spektaklio dalyviai. Taip prezidentas vakar reagavo á ketvirtadiená paskelbtà kardinolo Audrio Juozo Baè- kio, arkivyskupo Sigito Tamkevièiaus laiðkà ir vyskupø kreipimàsi á Lietuvos þmones. „Mane labai nustebino jûsø laiðkas. Man nesuprantamas jûsø, Lietuvos Baþnyèios hie- rarchø, noras dalyvauti mano oponentø sureþisuotame politiniame spektaklyje ir prisidëti prie revanðo siekianèiø politikø keliamos sumaiðties valstybëje“, – raðoma R. Pakso laið- ke, skirtame Lietuvos baþnyèios hierarchams. Valstybës vadovas taip pat pabrëþia, kad dideles viltis, þmoniø sàmonëje gaivinant amþinàsias vertybes, jis sieja su Katalikø baþnyèia [ ]. Ðalies vadovas taip pat teigia, jog, pradëjæs eiti prezidento pareigas, neávertino bûsi- mo korumpuotø valdininkø bei kai kuriø politiniø jëgø pasiprieðinimo savo programai: „Þinoma, að neiðvengiau klaidø, galbût kai kuriø veiksmø ëmiausi per greitai, taèiau nei prieð Dievà, nei prieð tautà, nei prieð savo sàþinæ nesijauèiu kaltas dël politiniø oponentø man metamø kaltinimø.“ Penktadiená interviu Þiniø radijui prezidentas pareiðkë, kad Baþnyèia – ne vien tik Baþnyèios vadovai: „Að iðskiriu èia dvi aiðkias sàvokas“. 348 LIETUVIØ TAUTA

Taèiau Baþnyèios hierarchø gynëjas „Lietuvos rytas“ nerimo ir gruodþio 16 d. ið- spausdino savo korespondento ið Romos straipsná – „Vatikanas stebës kiekvienà R. Pa- kso þingsná. Apie Lietuvos prezidento apkaltà bus informuojami viso pasaulio katalikai“. Perskaièius toká pavadinimà pagaugai per nugarà nueina: ar tik inkvizicijos laikai nesugráþta, jei ir mûsø Tautos iðrinktas Prezidentas papuola ypatingon Vatikano kontro- lën? „Lietuvos prezidentas paniekino Lietuvos katalikø Baþnyèios hierarchus “ Neþi- nau, kaip á toká straipsná reagavo patys mûsø hierarchai, taèiau juo buvo gerokai suterðtas Baþnyèios autoritetas, parodant jà gûdþià, vis tokià pat viduramþiðkà, persekiojanèià ne tik dël religiniø, bet ir dël politiniø ásitikinimø, besivadovaujanèià siekiu: tikslas pateisi- na priemones. Gruodþio 17 d. „Lietuvos ryte“ vël nauji straipsniai – „Ðiaudinis katalikas ið tikëji- mo ieðko sau naudos“. Beje, kaip raðyta, gruodþio 12 d. tas pat „Lietuvos rytas“ teigë, kad „Giliai tikintis R. Paksas “ o po penkiø dienø jau – „ðiaudinis katalikas“. Matyt, nemaþai kas tikëjosi, jog Prezidentas, gavæs hierarchø laiðkà, prisiims visus jam kurpiamus kaltinimus ir nuolankiai uþleis Prezidentûrà senosios nomenklatûros atstovui. „Ginti“ Baþnyèià nuo Prezidento „Lietuvos rytas“ pakvietë ir brolá Astijø – gruo- dþio 17 d. iðspausdino interviu su juo, pavadinimu „Ðalies vadovas pavirto nesantaikos þidiniu“ ir paantrašte

„Brolis Astijus: ten, kur dabar pasirodo prezidentas R. Paksas, kyla sumaištis“ Toliau brolis Astijus atsako: ,,Baþnyèia – ne vien tik Baþnyèios vadovai. Að iðskiriu èia dvi aiðkias sàvokas“, – ðià frazæ nuolat kartoja po Lietuvos rajonus vaþinëjantis prezi- dentas Rolandas Paksas, kurá praëjusià savaitæ aukðti dvasininkai paragino neskaldyti tau- tos ir atsistatydinti [ ]. „Baþnyèia – mistinis Kristaus kûnas“, – yra pasakæs apaðtalas Paulius. Ir tas kûnas yra nedalomas. Kiekvienas Baþnyèios narys atlieka tam tikras funkcijas. Atskirti hierarchus nuo visos bendruomenës gali tik aukðtesnë institucija, pavyzdþiui, popieþius, jeigu jam atrodytø, kad vyskupø elgesys bei jø mokymas yra klaidingas. Baþnyèia suskyla tada, kai tarpusavyje suskyla jos hierarchai. Kaip kariuomenëje – jeigu vadai yra kartu, armija nëra suskilusi. Kai hierarchai pasisako dël tikëjimo ir moralës, jie iðsako Katalikø baþnyèios nuostatas. Su vyskupais mes, kunigai, galime diskutuoti politikos, ekonomikos, kultûros, sociali- niais klausimais, bet tikëjimo ir moralës klausimais Katalikø baþnyèia laikosi bendros nuo- statos. Baþnyèia turi teisæ pasisakyti dël moralës, ir mes, kunigai, palaikome ðá hierarchø þingsná. Að dþiaugiuosi, kad hierarchai pareiðkë savo pozicijà dël prezidento elgesio. Po uþdaro laiðko, kuris buvo áteiktas asmeniðkai prezidentui ir kurio turiná þino tik jis, Lietuvos vyskupø konferencija paraðë antràjá – atvirà laiðkà Lietuvos þmonëms, kuriame iðsakë Baþnyèios pozicijà. Laiðke hierarchai ávertino prezidento darbø moralumà. Prezidento elgesys pastaruoju metu yra netinkamas. Jam reikëtø þiûrëti ne vien tik savæs, o ir á tai, kas dabar dedasi Lietuvoje. Prezidento institucijà gerbia visi, bet dabar atsitiko taip, kad dël R. Pakso vyksta trintis. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 349

Vyskupai iðdëstë savo pozicijà, kad prezidentui metas trauktis, nes jis ne valdo situaci- jà, o prieðina þmones, skaldo tautà [ ]“ Beje, gal kad „nepašventintas“, sunkiai suvokiama ir brolio Astijaus logika. Jis kalba, kad reikia „neskaldyti tautos“, taèiau argi Prezidentas uþvirë visà tà koðæ? Uþvirë nepatenkintieji juo, norintieji matyti jo poste „savo“ þmogø. Prezidentas, aiðkindamas þmonëms, kas ir dël ko organizuoja „apkaltos spektaklá“, ir reikalaudamas, kad visus jam ir jo aplinkai metamus kaltinimus patikrintø teisësaugos tarnybos, esà jau „skaldo tautà“. Ádomu, kodël ir hierarchai, ir „broliai Astijai“ nepareikalavo ið „antipak- sininkø“ „neskaldyti tautos“, nekurti „grësmiø nacionaliniam saugumui“, o ramiai iðtirti, ar átarimai yra pagrásti. Matyt, mûsø dvasios vadovai buvo primirðæ, kad neámanoma vienybë ir ramybë, jeigu nëra Tiesos ir Teisingumo. Tai suvokë ir daugelis Lietuvoje. Turbût ir dël to nei hierarchø, nei „broliø“ raginimai nesulaukë didesnio pritarimo, ið- skyrus tik kai kuriø þiniasklaidininkø ir politologø, vykdþiusiø savo, nors neretai ir ko- rumpuotø, duondaviø uþduotis. Kûèiø vakarà per televizijà Prezidentas R. Paksas, pasveikinæs visus Lietuvos tikinèiuosius Su Didþiàja ðvente, kalbëjo: „[ ] Tiesa yra tokia brangi, kad vardan jos turime pereiti ðá sumaiðties ðirdyse ir prieblandos gamtoje tarpsná. Turime iðtverti mums visiems skirtà iðbandymà. Tikiu, kad atsitiesime, ir atsitiesime sustiprëjæ [ ]. Ðiandien tikriausiai ne laikas kalbëti apie tai, kas ir kiek atsakingas uþ ðiø dienø ávykius Lietuvoje. Manau, kad Kristaus gimimo ðven- të mane ápareigoja visø pirma pradëti nuo savæs“, – kalbëjo Prezidentas. Ir toliau jis atsipraðë visø, jeigu kà nors, „pats to visai nenorëdamas, galbût esu uþgavæs ar áþeidæs“, apgailestavo, kad ir jo atsakymas Baþnyèios hierarchams nesustiprino santarvës ir vi- suomenës susitaikymo nuotaikø. „Atsipraðau tëvø, ðeimos, draugø, artimøjø – visø, kuriems ðis valstybëje uþsitæsæs sàmyðis sukëlë skausmo. Linkiu ramybës ir mane palaikantiems, ir Jums, kurie mane kriti- kavote ar siûlëte atsistatydinti“, – kalbëjo Prezidentas. Taèiau, kaip sakoma, kas ieðko – tas ir suranda. Surado dël ko prikibti ir besistengian- tys já nuversti – girdi, reikëjæ ne atsipraðyti, o iðdëstyti valstybës plëtojimo gaires, kiti sakë – baisu, kalëdiniame sveikinime paminëjo skandalà, ir t.t. „Lietuvos rytas“ dar Kûèiø die- nos numeryje iðspausdino didþiulá straipsná: „Kalëdø sveikinimai – su politikos þenklu“ Su prieraðu: „Iðsiuntæs skirtingus atvirukus prezidentas parodë, kad ne visi þmonës jam lygûs“. Ir toliau raðë: „Daugiau nei pusantro tûkstanèio þmoniø ðiomis dienomis gavo Kalëdø sveikinimus ið skandalo kreèiamo prezidento Rolando Pakso. Ið ðiø sveikinimø galima spræsti, kad ðalies vadovui, prisiekusiam bûti visø þmoniø prezidentu, net ir ðvenèiø iðvakarëse nepavyko iðvengti simpatijø ir antipatijø, kurias pas- taruoju metu ypaè iðryðkino politinë krizë [ ]. Vakar daugiau kaip 600 Lietuvos klebonø ið prezidento gavo po puoðnø Kalëdø svei- kinimà. Jame áklijuota spalvota prezidento ðeimos nuotrauka ir R. Pakso pamàstymai Kris- taus patirtos neteisybës tema. 350 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Tuo tarpu kardinolas Audrys Juozas Baèkis ir Kauno arkivyskupas metropolitas Sigi- tas Tamkevièius gavo vieno sakinio sveikinimà be nuotraukos ir be pamàstymø bei citatø ið Ðventojo Raðto. Manoma, kad santûrius sveikinimus Lietuvos baþnyèios hierarchams nulëmë jø poþiû- ris á R. Pakso elgesá skandalo metu. Ðie aukðti dvasininkai paragino prezidentà atsistaty- dinti ir taip gràþinti ramybæ Lietuvai [ ]. Skirtingus sveikinimus iš prezidento gavo ne tik dvasininkai. Þinomi politikai, versli- ninkai, visuomenës veikëjai taip pat buvo suskirstyti á dvi kategorijas. Sveikindamas vienus R. Paksas apsiribojo trumpu linkëjimu lietuviðkai ir angliðkai „Dþiaugsmingø ðv. Kalëdø ir laimingø Naujøjø metø“. Tuo tarpu kituose sveikinimuose buvo áklijuota ir prezidento ðeimos nuotrauka “ Ádomu, kad beveik në viename ið „kaltinimø“ Prezidentui nebuvo minima Nepriklau- soma Lietuva, Tauta, jos ilgaamþiðkumo iðsaugojimo klausimai ir ar Prezidento veikla, jo siekimas didesniø sau teisiø gali prie to prisidëti ar ne, ir pan. Taèiau ypaè ið „antipaksinin- kø“ propagandinës ir organizacinës veiklos bei jø dokumentø kyðojo tik egoistiniai parti- niø bosø siekiai ir ne visai ðvarûs nagai.

„Okeanijos kanibalai“ Buvæs Prezidento R. Pakso patarëjas A. Medalinskas 2004 m. sausio 28 d. „Kau- no dienoje“ savo iðspausdintame straipsnyje Lietuvos politikus – „antipaksininkus“ palygino su Okeanijos kanibalø gentimi, suëdusià savo vadà, kad jis netaptø kitos genties grobiu. Ir toliau aiðkina siekimo „suësti Prezidentà“ prieþastis. Pirmiausia, VSD vadovavo konservatoriø statytinis, kuris, siekdamas apsaugoti savo partijos vadus nuo galimø teisminiø tyrimø, darë viskà, kad „nepaklusnus“ Prezidentas bûtø nuðalintas, jo nuðalinimu taip pat buvo suinteresuoti ir Tautos turto pasisavintojai, pirmiausia aukðtieji valstybës valdininkai, ir pan. Bet autorius konkreèiø Prezidento nuvertëjø pavardþiø ne- nurodë (nors be aiðkiø sàsajø paminëjo Artûro Paulausko, Artûro Zuoko, Valdo Adam- kaus pavardes). Taèiau straipsnis baigiamas viltingai: „[ ] proceso prieð R. Paksà iniciatoriø sàraðà galësime suþinoti tik po to, kai sàþiningai savo darbà atliekanèios vals- tybës tarnybos pavieðins vardus tø, kurie tuo paèiu metu skelbësi tarnaujantys þmonëms ir tuos þmones apiplëðinëjo.“ VI. PRIEÐ SROVÆ

Daug kas, skaitydamas viduramþiø raganø teismø bylas, stebisi, kokie tamsûs ir negai- lestingi tuomet buvæ þmonës; ir Lietuvoje bûta daug atvejø, kuomet susirinkusi minia klyk- davo ið dþiaugsmo, matydama kankinamà átariamàjá raganavimu, patikëjusi, kad ta moterëlë ið tikro ant ðluotos skraido ar pan. Bet ið tikro nedaug kuo skyrësi ir minios, patikëjusios Hitleriu, Leninu ar Stalinu – jos irgi „kovojo“, sunaikindamos visa, kas nepritardavo, nerë- kë drauge su visais pritarimo ðûkiø. Tad neatsitiktinai nuo seno sakyta, kad niekðybes leng- viau ágyvendinti tariamai liaudies ar tautos vardu, pateikiant tokià informacijà, kuri þmones labiausiai jaudina, kuri atspindi jø lûkesèius ar gresia praradimais. Þinoma, „Prezidento apkaltos“ negalima lyginti su inkvizitoriø, bolðevikø ar naciø „apkaltomis“. Ir kalba ne apie tai. Bet kryptingai dozuojama informacija daugeliui þmoniø turi panaðø poveiká, kaip ir tolimiems protëviams, ypaè tiems, kurio linkæ ðventai tikëti savo vadais. Tad ir paskleista informacija apie Prezidento ir jo aplinkos keliamas „grësmes nacionaliniam saugumui“, apie tai, kad dël to Lietuva gali prarasti nepriklausomybæ, vël patekti Rusijos valdþion, nemaþai daliai ðiaip labai dorø lietuviø, dideliems valstybës pa- triotams, buvo tarsi ðauksmas á kovà su tariamai Rusijos ir tarptautinës mafijos remiamu Prezidentu, su þmonëmis, kurie já remia ir mëgina árodyti kaltinimø jam nepagrástumà. Tuo labiau kad tarp „kaltintojø“ buvo þmoniø, kurie Atgimimo metais buvo árodæ savo atsida- vimà Nepriklausomybës siekiams, laikyti vos ne „tautos tëvais“. Taèiau nuo klaidø në vie- nas neapsaugotas, kaip ir në vienas nëra apsaugotas nuo simpatijø ar antipatijø, egoizmo ar nepakantumo. Tas buvo akivaizdu ne tik tarp þiniasklaidininkø – politologø, bet ir tarp seimûnø, besàlygiðkai siekusiø nuversti Prezidentà, ir tø, kurie reikalavo pirma árodyti, ar ið tikrøjø jis ar jo aplinka padarë nusikaltimø. Akad. R. Pavilionio pareiškimas Pirmiausia á paèiø seimûnø – antipaksininkø nemalonæ pateko LR Seimo narys akad. Rolandas Pavilionis: „skaldë Seimo nariø vienybæ“ ir kalbëjo ne pagal apkaltos organizatoriø norus. 2003 m. gruodþio 9 d. R. Pavilionis paskelbë savo pareiðkimà „Dël Lietuvos Respublikos Prezidento apkaltos ir tikrosios grësmës nacionaliniam saugmui“. Pareiðkimas buvo iðspausdintas kaip „uþsakytas“ „Respublikos“ 2003 m. gruodþio 11 d. numeryje. Jame raðyta: „Kaip Lietuvos Respublikos pilietis ir Seimo narys negaliu abejin- gai ar konjunktûriðkai stebëti ðalyje vykstanèio politinio proceso, akivaizdþiø pastangø vis plaèiau manipuliuoti visuomenës nuomone, paþeidþiant ástatymus, LR Konstitucijà ir þmo- gaus teises, skaldyti visuomenæ, o politiniu skandalu pridengti susiklosèiusá ðalyje ir vis labiau ásitvirtinantá korupcijos tinklà. Likti abejingam tokiai ðalies, jos politinës, teisinës ir administracinës sistemos raidai reikðtø likti abejingam demokratijos ir visos ðalies perspektyvai, apimanèiai, tarp kitø da- lykø, ir ðalies ásipareigojimus tarptautinei bendruomenei. Ðtai kodël laikiau ir laikau savalaike, pagrásta ir itin svarbia Seimo pirmininko inicia- tyvà ið esmës iðsiaiðkinti grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, tø grësmiø prieþastis, ðaknis, grësmes liudijanèius faktus, árodymus ir pasekmes ðalies vidaus bei iðorës padëèiai. 352 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Sudaryta parlamentinë laikinoji tyrimo komisija jau savo pavadinimu „Dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui“ orientavo á gilø ir iðsamø tyrimà, anaiptol ne- suvestinà në á vienà, kad ir koká aukðtà, valstybës pareigûnà kaip tokio tyrimo pagrindiná objektà, nors dingstis tokiam tyrimui galëjo bûti ir, kaip paaiðkëjo, ið tikrøjø buvo situaci- ja, susiklosèiusi Lietuvos Respublikos Prezidento ir kai kuriø jo patarëjø aplinkoje. Tuo labiau kad Valstybës saugumo departamento paþymoje, paskatinusioje ðá tyrimà, LR Prezidentas kaip asmuo ar kaip institucija nekvalifikuojamas kaip galimø ar realiø grësmiø nacionaliniam saugumui ðaltinis. Dar daugiau: Seimo pirmininkas, inicijuodamas tyrimà ir parlamentinës komisijos sudarymà, aiðkiai ir nedviprasmiðkai pabrëþë, jog ðiø veiksmø tikslas – apsaugoti LR Prezidentà nuo galimø grësmiø. Deja, tiek atliktas tyrimas, tiek komisijos iðvados, tiek iðvadø pagrindu inicijuojami politiniai veiksmai, sàmoningas ir sistemingas manipuliavimas visuomenës nuomone, ke- liantis auganèià sumaiðtá ir visuomenës susiprieðinimà, árodo: pirma, jog iðkreipta pirminë tyrimo idëja ir uþduotis; antra, remdamasi logiðkai ir teisiðkai nepagrástomis iðvadomis, kai kurios politinës jëgos siekia tikslø, prieðtaraujanèiø Seimo patvirtintai tyrimo iniciatyvai; treèia, ir svarbiausia, susidaro áspûdis, jog tolesniais politiniais veiksmais siekiama ne atskleisti, bet pridengti ðalyje per 13 metø susiklosèiusá korupcijos tinklà, kuris atsirado ið politikos, verslo ir kriminalo sàaugø, sàaugø, kurias pats Seimo pirmininkas neseniai labai taikliai pavadino korumpulais – puikiu Lietuvos realijas atspindinèiu naujadaru. Ðiø korumpulø, per 13 metø áaugusiø á valstybës kûnà ir grësmingai jame plintanèiø, nepastebëjo nei Valstybës saugumo departamentas, nei buvusieji prezidentai ir premjerai, nei teisësaugos, nei jokios kitos specialiosios tyrimø tarnybos. Nepastebëjo milijardais skaièiuojamø iðvogtø valstybës lëðø, aferistø privatizuoto valstybës turto. Uþ milþiniðkà þalà, padarytà valstybei, niekas niekada neatsakë, neatsistatydino ir netapo apkaltos objek- tais, o tyrimø komisijos numirdavo kartu su jø tyrimais. Net Konstituciniam Teismui pripaþinus antikonstituciniais ðimtus teisës aktø, ástatymø ir Vyriausybës nutarimø, niekas nekaltino jø iniciatoriø ðiurkðèiais ir sàmoningais Konsti- tucijos paþeidimais. Kaip nekaltino ir vieno kandidato á prezidentus, vëliau – prezidento, melagingai deklaravusio savo gyvenimo Lietuvoje faktà ir palaiminusio þalingiausià Lie- tuvai uþsienio ir vietiniø veikëjø sandërá. Atvirkðèiai – ne vienam ið ðiø veikëjø buvo su- teikti aukðèiausi Lietuvos Respublikos apdovanojimai. Taèiau ruseno silpna viltis, kad bent ði laikinoji komisija, sudaryta dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui, suvoks jai skirtos misijos atsakomybæ. Tiesa, buvo dvi aplinkybës, kurios ne vienam Seimo nariui nuo pat pradþiø këlë neri- mà ir abejones: pirma – tai, jog ne visi komisijos nariai dël visai Lietuvai þinomø aplinky- biø turi moraliná pagrindà dalyvauti tokiame tyrime; antra – tai, kad sàmoningai buvo akcentuojama moralinë, politinë tyrimo prasmë, taigi akivaizdþiai, ignoruojant aiðkiai, ne- dviprasmiðkai ástatymu nusakytà tokios komisijos paskirtá – teikti teisiná, o ne koká kità – moraliná, politiná – iðtirtø, árodytø faktø ir aplinkybiø vertinimà (þr. Laikinøjø tyrimo ko- misijø ástatymà, 8 str. 1 d.). Apie joká moraliná, politiná vertinimà ástatyme, kuriuo privalë- jo vadovautis komisija, nëra jokios kalbos, nëra jame net tokiø sàvokø. Tokia iðankstinë Seimà ir visuomenæ klaidinanti nuostata, esu ásitikinæs, buvo ir yra akcen- tuojama sàmoningai, t.y. vengiant privalaus teisinio vertinimo, o suformulavus vadinamàjá mo- raliná ar politiná vertinimà, já primesti tolesniam teisiniam vertinimui, t.y. sukeisti vietomis esminius dalykus, o tai savaime jau yra nusiþengimas ne tik ástatymui, bet ir moralei. SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 353

Todël natûralu, kad komisijos patvirtintas ir Seimui teiktas tekstas yra prielaidø, átari- mø ir spëliojimø rinkinys. Net ir pirmo kurso universiteto studentui akivaizdu, jog ðiame tekste nëra jokio loginio ryðio tarp ðio kûrinio prielaidø ir jo galutiniø iðvadø, nes, kaip moko elementari logika, ið neapibrëþtø, nepatvirtintø prielaidø, kaip ir ið klaidingø teigi- niø, galima gauti bet kokià norimà iðvadà. Jeigu visa tai bûtø tik logikos þaidimai, dël jø bûtø neverta sukti galvos. Taèiau politi- niai þaidimai neðvaria logika yra itin pavojingi teisei ir demokratijai, itin pavojingi pir- miausia teise ir demokratija tikinèiai visuomenei. Nes kaip tik tokiais þaidimais remiasi manipuliacijos visuomenës nuomone, visuomenës suprieðinimas ir skaldymas. Taigi teisi- nio vertinimo ðiame komisijos parengtame dokumente apskritai nëra, o kà kalbëti apie tai, kad jame vartojamos sàvokos „prezidentûra“, „paþeidþiamas“ ir pan. ðiame dokumente neturi bûtino teisinio turinio. Kartu nedera neigti, jog tiek Valstybës saugumo departamento paþyma, tiek komisijos atliktas tyrimas bent ið dalies, fragmentiðkai patvirtino, jog Lietuvoje toliau klesti korupci- ja ir kontrabanda, o privatizavimo procesai yra veikiami neðvariø interesø, susijusiø su daugeliu aukðtø valstybës pareigûnø. Ðis korupcijos tinklas yra apëmæs tiek valstybës sie- nø apsaugà, tiek muitines, daugelá mokesèiø, policijos ir savivaldybiø tarnybø ir jø parei- gûnø. Dygstantys aukðèiausiø ir þemesniø valstybës pareigûnø rûmai, vieðbuèiai ir pilys, feodalinius laikus primenantys superkamø þemiø plotai akivaizdþiau nei komisijos iðvados patvirtina vis tvirtëjantá lietuviðkà korumpulø tinklà. Sunku ásivaizduoti, jog tai bûtø ámanoma esant tinkamai vykdomosios valdþios, jos aukðèiausiø pareigûnø kontrolei. Sunku ásivaizduoti, jog tai bûtø ámanoma ðalyje, kuri po pusmeèio taps Europos Sàjungos, demokratiniø, teisiniø valstybiø sàjungos, dalimi ir turës uþtikrinti dalies iðoriniø Europos Sàjungos sienø kontrolæ. Komisija dirbo ið esmës vieðai. Ir tai – pozityvus reiðkinys. Taèiau sunku suprasti, koks Lietuvos Respublikos ástatymas leido jos pirmininkui ir nariams, kol komisija nebai- gë tyrimo, laisvai interpretuoti, vertinti, komentuoti ir net prognozuoti tyrimo rezultatus. Komisija atskleidë ir kità su Lietuvos Respublikos Konstitucija sunkiai suderinamà aplinkybæ: tai, kad Lietuvos Respublikos pilieèiai yra sekami ne tik vietiniø, bet ir uþsienio specialiøjø tarnybø, kad klausomasi jø pokalbiø net tuomet, kai jø veikla neturi nei teroris- tinës, nei jokios kitos baudþiamosios veikos poþymiø. Baimës, átarumo atmosfera, kuriai sukurti ið dalies talkino ir ðios komisijos bei Saugu- mo departamento veikla, neturi nieko bendra su demokratija ir neskatina ið tikrøjø bûtino visiems, tarp jø ir aukðèiausiems pareigûnams, apsivalymo. Tuo tarpu kaip tik iðnaudoda- mi baimæ ir átarumà kai kurie politikai kartu su bulvarine þiniasklaida toliau kurstë ir kursto masinæ psichozæ. Tø paèiø politikø ir dalies þiniasklaidos pastangomis net ir uþsienio spau- doje kuriamas iðkreiptas, vos ne apokaliptiðkas situacijos ðalyje vaizdas, darantis didþiulæ þalà Lietuvos autoritetui ðiuo itin svarbiu jos raidos tarpsniu. Ir be komisijos tyrimo didþiumai visuomenës buvo akivaizdu, jog Lietuvos Respubli- kos Prezidentas padarë klaidø, tiek sudarydamas savo patarëjø korpusà, tiek apibrëþdamas jø ir savo kompetencijas, savo ir Seimo bei Vyriausybës santykius. Tos klaidos pripaþintos ir nesunkiai pataisomos, o Prezidento siekiai tarnauti Lietuvos valstybei, jos þmonëms, padëti ðaliai atsikratyti nuo susikaupusiø per 13 metø apnaðø ir puvësiø nekelia abejoniø. Lygiai taip akivaizdu, jog per pusmetá neámanoma nei atlikti visø darbø, nei sukelti fataliø grësmiø nacionaliniam saugumui, jeigu tos grësmës neturi gilesniø ðaknø, jeigu jos neslypi daugelyje valstybës funkcionavimo grandþiø, uþ kurias buvo ir yra atsakingi visi tas grandis valdantys – áskaitant ir aukðèiausius – pareigûnai. 354 LIETUVIØ TAUTA

Sunku paaiðkinti, kodël nesuvokiami tokie akivaizdus dalykai. Dar sunkiau paaiðkinti, kokioje civilizuotoje ðalyje, nepateikus teisinio valstybës vadovo veiklos vertinimo, ið Prezi- dento, legitimiai einanèio pareigas, kas nors galëtø, nepaþeisdamas Konstitucijos, reikalauti atsistatydinimo. Kokioje civilizuotoje ðalyje, o ne bananø respublikoje, tai bûtø ámanoma? Todël natûraliai kyla klausimas: nejaugi kas nors nori mus gràþinti á politinio biuro, „troikø“ laikus, kur parlamentas tëra statistø bûrys? Nejaugi beliko surinkti dar vienà ðûsná dvaro intelektualø, buvusiø TSKP ar komunizmo dëstytojø, dabar virtusiø politologais, laið- kø ir paskelbti Prezidento atstatydinimà? Kur èia elementariausios teisinës sàmonës likuèiai? O gal yra kitos ðio átartino skubotumo prieþastys? Gal tai – ta pati baimë, kurià ðiandien mëginama áskiepyti visuomenei, gal ta pati baimë veja ir slegia tuos, kuriø rankos ir sielos labiausiai suteptos ir reikalauja didþiausio apsivalymo, nes jas slegia 13 metø purvas? Dar didesnë baimë prarasti gal jau paskutinæ progà nugriebti kuo didesná, dar neatriektà valstybës ar ið Europos Sàjungos ateinanèiø milþiniðkø ir taip viliojanèiø lëðø kàsná? Ir kaip tik dël to gal net neskelbti jokios apkaltos, o paprasèiausiai kaip turguje susitarti, suderëti ir atstatydin- ti? Neskelbti apkaltos, kad ji, neduok Dieve, nesugráþtø baisiu bumerangu? Baimë, kad pagaliau gali bûti atskleista ne tai, kas, su kuo ir kada gërë kavà ir apie kà kalbëjo, bet kas ið aukðtøjø pareigûnø ir su kokiais mafiozais bièiuliavosi, kas kà rëmë, kas ir kieno uþsakymu sprogdino tiltus ir þmones ir vedë vyrus á pakaunës miðkus? Kas nuplukdë milijonus litø ið valstybës iþdo á savo kiðenes ir kodël visus tuos 13 metø taip chroniðkai stigo ir stinga lëðø esminëms ðalies reikmëms – ðvietimui, mokslui, sveikatos ir socialinei saugai? Ðtai kaip atrodo tie keli fundamentalûs su ðalies nacionaliniu saugumu susijæ klausi- mai ðalia Borisovo pilietybës ar Renatos kavos istorijø, kurios, kaip paaiðkëja, labiausiai rûpëjo mûsø sekliams ir sekliø sekliams. Nors vienàkart norëtøsi skaidraus, ne drumzlino, atsakymo kaip tik á ðiuos klausimus.“ R. Pavilionis ne tik posëdþiuose kritikavo savo kolegas seimûnus, nusprendusius nuversti Prezidentà, bet ëmë grasinti ir jiems patiems – Seime ëmë organizuoti Prezi- dentà remianèiøjø frakcijà „Uþ tiesà“ Kvietime kolegoms seimûnams jungtis á frakcijà rašyta: „Mes, þemiau pasiraðæ Lie- tuvos Respublikos Seimo nariai, – atsiþvelgdami á susiklosèiusià ðalyje padëtá dël apkaltos Respublikos Prezidentui ir akivaizdø parlamentinës diskusijos ðiuo itin svarbiu klausimu stygiø, – suvokdami savo kaip Tautos atstovø atsakomybæ uþ apkaltos baigtá ir jos padarinius ðaliai, jos vidaus ir tarptautinei padëèiai, – siekdami, kad kiekvieno Seimo nario apsisprendimà „uþ“ arba „prieð“ galutinæ ap- kaltos iðvadà lemtø tik neðaliðki, objektyvûs, teisiðkai pagrásti argumentai, – suprasdami, jog kiekvieno ið mûsø sprendimà galiausiai ávertins Tauta, mûsø rinkëjai, – ásipareigodami perteikti Seimui mus rinkusiø Lietuvos þmoniø nuomonæ ir objekty- viai informuoti savo rinkëjus apie vykstantá apkaltos procesà, – siekdami uþkirsti kelià Tautos suprieðinimui, manipuliavimui þmoniø nuomone, – tikëdami tiesos galia, inicijuojame atvirà, neformalø tarpfrakciná Seimo nariø forumà „Uþ tiesà“. Forumo veiklos bûdas: – keistis nuomonëmis bei informacija apkaltos Respublikos Prezidentui teisiniais, mo- raliniais ir politiniais aspektais, SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 355

– suderintu laiku, netrikdant Seimo darbo, rengti atviras visiems Seimo nariams ir þiniasklaidai neformalias diskusijas apkaltos bei jos átakos tolesnei visuomenës ir valsty- bës raidai klausimais, kviesti ðiose diskusijose dalyvauti nepriklausomus teisës ekspertus bei mokslininkus. Seimo nario v., pavardë Frakcija Paraðas“ Seimo narys akad. R. Pavilionis dalies kolegø buvo apðauktas „Vienybës griovëju“ Dar daugiau – 2004 m. sausio 15 d. Seimo specialioji tyrimo komisija priëmë toká sprendimà: 356 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

O kità dienà tos Komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas nusiuntë raðtà (Nr. 202-S-54) Seimo Etikos ir procedûrø komisijai „Dël Seimo nario R. Pavilio- nio iniciatyvos“, kuriame nurodë: SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 357

Seimo Et ikos ir procedûrø komisija 2004 m. sausio 26 d. priëmë nutarimà „Dël Seimo nario Rolando Pavilionio iniciatyvos organizuoti tarpfrakciná Seimo nariø foru- mà „Uþ tiesà“. Jame rašoma: 358 LIETUVIØ TAUTA

Ádomûs Komisijos ir Seimo nariui nurodymai: „Seimo narys negali „trukdyti“ Ap- kaltos komisijai atlikti jai pavestà darbà. Vadinasi, ir tarp seimûnø buvo tie, kurie turëjo sprendimø teisæ, ir tie, kurie turëjo bûti tik „balsuotojai“, paklusnûs, tik neaiðku kieno, valios vykdytojai. Bet R. Pavilionis nenorëjo pûsti á vienà ir tà paèià tarsi ir visiems seimûnams privalomà tapusia dûdà. 2004 m. sausio 20 d. Seimo posëdyje jis vël paskel- bë pareiðkimà „Vienos nuomonës þavesys“: „Gerbiamas Pirmininke, Gerb. Seimo nariai, noriu atkreipti Jûsø dëmesá á daug kà pasakanèià ir labai mus visus pamokanèià pasta- røjø mënesiø Lietuvos politiniø ávykiø raidà ir jos atspindá Seime. Pradþioje – kaip ir dera epochinës reikðmës ávykiams – buvo Þodis: Saugumo departa- mento paþyma apie galimas, t.y. virtualias, grësmes nacionaliniam saugumui, dar tiksliau – apie tokiø grësmiø tendencijas. Po to Þodis pradëjo virsti kûnu. Paaiðkëjo, kad ið tikrøjø kalbama apie grësmes, rea- lias ar virtualias, konkreèiam kûnui – Respublikos Prezidentui. Taip mums teisingai paaið- kino Seimo Pirmininkas ir pakvietë visus telktis ir saugoti Respublikos Prezidentà nuo aplink já susitelkusiø grësmiø. Taèiau treèiajame grësmiø þygyje per Lietuvà ávyko neátikëtina, lemtinga grësmiø me- tamorfozë, jø transformacija: Laikinoji tyrimo komisija, leiskite jà pavadinti Ypatingàja Grësmiø Komisija, nustatë, kad jau ne Prezidento aplinka, o pats Prezidentas yra didþiau- sia grësmë nacionaliniam, t.y. mûsø visø, saugumui. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 359

Tuomet buvo sudaryta kita, dar ypatingesnë Specialioji Grësmiø Komisija, kurá praëjusá penktadiená nustatë, o jos vicepirmininkas p. Sabatauskas visai tautai paskelbë, kad ðalia jau árodytø grësmiø iðkilo grësmë paèiai Komisijai. Mat, atsirado keistø Seimo nariø, kurie pa- noro be leidimo, atvirai, o ne uþ uþdarø durø, laisvai diskutuoti apie realias grësmes naciona- liniam saugumui, demokratijai, laisvei ir þmogaus orumui, nesikësinant nei á Komisijos atsakomybæ, jos ágaliojimus, nei á jos kompetencijà, nei tuo labiau – á jos autoritetà. Atsirado keistø Seimo nariø, kurie kaþkodël galvoja, kad kaip tik parlamente galima ir bûtina laisvai ir plaèiai, ypaè þvelgiant á ateitá, kalbëti apie grësmes laisvei, demokratijai ir teisingumui. Trumpai tariant, atsirado keistø Seimo nariø, kuriø nekausto baimë susidaryti ir turëti savo nuomonæ. Taèiau Komisijai tai nesuvokiama. Dar daugiau: susidarë áspûdis, jog Komisijà sukaustë baimë iðgirsti kità nuomonæ. Baimë, jog galutiná sprendimà dël apkaltos darys ne Komisija ir net ne Konstitucinis Teis- mas, o kiekvienas Seimo narys savo protu ir savo sàþine. Lygiai taip, kaip kiekvienas rin- këjas savo protu ir savo sàþine darys sprendimà dël kiekvieno Seimo nario. Todël Grësmiø Komisija kreipësi á Etikos komisijà, kad ði paaiðkintø, ar toks nenor- malus kai kuriø Seimo nariø noras laisvai diskutuoti, kai reikia tylëti ir laukti galutinio ir neginèijamo Grësmiø Komisijos sprendimo, neprieðtarauja etikai, ar ðiurkðèiai nepaþei- dþia Konstitucijos ir Seimo nario priesaikos. Ðiuo pareiðkimu atkreipiu Jûsø dëmesá, kad toks Grësmiø Komisijos kreipimasis á Etikos komisijà yra pernelyg kuklus ir švelnus. Visø pirma, tokiame kreipimesi turëtø bûti maþø maþiausia ðeði, dar geriau – vienuoli- ka kaltinimø. Kiekvienas jø turëtø bûti pagrástas kitos, ankstesnës Komisijos iðvadomis, o tos iðvados bûtinai turëtø baigtis þodþiais: „todël ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà ir priesai- kà ir privalo atsistatydinti“. Taèiau ir tai bûtø pernelyg kuklu ir ðvelnu. Trûktø svarbiausio akcento, pamokanèio visus dabartinio Seimo ir bûsimø Seimø narius: kol neturi Specialios Komisijos leidimo, privalai tylëti, nereikðti jokios savo nuomonës iki tavo nuomonæ suformuluos Komisija. Ji tam ir sukurta. Tam ji ir dirba. Kad sudarytø vienà vienintelæ nuomonæ ið ðimtas trisde- ðimt septyniø. Tai – juodas, alinantis darbas, kurio niekam neleistina trikdyti. Tai – milþiniðkas krû- vis, kurio nepakeltø joks britø, prancûzø ir net Europos Parlamentas, net neásivaizduojan- tis, jog pasistengæs, rimtai pasistengæs, ir jis galëtø apsieiti be jokiø diskusijø ir ið kokiø penkiø ar ðeðiø ðimtø nuomoniø sudaryti vienà vienintelæ nuomonæ. Esu ásitikinæs, jog kaip tik ðiuo unikaliu gebëjimu suglausti visas nuomones á vienà mes, mûsø jauna demokratija, jau nuo geguþës pirmosios ið esmës praturtinsime senàjà Europà, Europos Sàjungà ir Europos Parlamentà, ir visà, atvirai ðnekant, ðiek tiek jau pri- plëkusià Europos parlamentarizmo tradicijà. Ir niekas, joks parlamentaras Briuselyje ar Strasbûre savo nevarþomu, neleistinai laisvu kalbëjimu nedrás trikdyti spengianèios tylos, kai ten, mûsø unikaliu pavyzdþiu, kaip ir pas mus, pradës dirbti kokia nors speciali Grës- miø Europai, po to – paties Prezidento kaip grësmës Europai, galiausiai Grësmiø paèiai Grësmiø Komisijai Komisija. Pradþioje visa tai ágyvendinti bus nelengva. Bijau, kad be mûsø Etikos komisijos tal- kos ðis milþiniðkos atsakomybës darbas apskritai nepajudës. 360 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Bet pradþia visuomet sunki. Ir mums sunki. Kita vertus, kai pagalvoji apie taip ilgai lauktà, iðsvajotà, toká trokðtamà rezultatà, apie tà vienà vienintelæ galutinæ ir jau niekur nebeapskundþiamà ir nekomentuojamà nuomonæ, taip palengvëja, kad, kaip visai neseniai Seime sakë vienas patriarchas, kalbëdamas iðkart su dviem angelais, atrodo, kad ir pats su jais á debesis pakyli. Dëkoju uþ dëmesá.“

„Teisiøjø“ apsivalymas 2004 m. sausio 27 d. Seimo pirmininko A. Paulausko ir Vilniaus mero A. Zuoko partijø sudaryta Naujosios sàjungos ir socialliberalø Seime frakcija nutarë ið savo gre- tø paðalinti „ramybës drumstëjus“ – paksininkus, Seimo narius Rolandà Pavilioná ir Egidijø Klumbá uþ „veiklà, nesuderinamà su frakcijos principais “ Ádomu, kad ir „Lie- tuvos rytas“ apie tai tos dienos numeryje paskelbtame straipsnyje panaudojo 1947– 1953 m. bolðevikinës „Tiesos“ ir „Komjaunimo tiesos“ terminologijà – „Seimo socialliberalai apsivalo“. Tais gûdþiais pokario metais partinis ir komjaunimo aktyvas irgi skelbdavo „apsivalymo“ akcijas: átariamøjø, nepaklusniøjø suëmimo, iðtrëmimo ar suðaudymo. Straipsnyje raðoma: „Valdanèioji Naujosios sàjungos (NS, socialliberalø) frakcija vakar ið savo gretø pa- ðalino Rolandà Pavilioná ir Egidijø Klumbá [ ]. Uþ R. Pavilionio paðalinimà balsavo 19 frakcijos nariø, 2 buvo prieð ir 2 susilaikë, uþ E. Klumbio paðalinimà – 18, 2 ir 3. Sprendimui dël paðalinimo priimti reikëjo ne maþiau kaip dviejø treèdaliø; arba 17, balsø. Ið viso frakcijoje iki balsavimo buvo 25 nariai [ ]. Praëjusià savaitæ narystæ ðioje frakcijoje savanoriðkai sustabdë pernai rudená savo partijà ákûræs Viktoras Uspaskichas, kuriam taip pat grësë paðalinimas ið frakcijos. Socialliberalø frakcija tikriausiai atsikratys ir Kæstuèio Skamarako, ignoravusio bal- savimà dël ðiø metø biudþeto patvirtinimo “ Tos dienos (2004 01 27) DELFI internetiniame puslapyje dël R. Pavilionio ir E. Klum- bio paðalinimo ið frakcijos, aiðkinta: „ Tiek R. Pavilionis, tiek E. Klumbys daþnai reikðdavo skirtingà nuomonæ nei NS frakcija, o pastaruoju metu tapo vienais aktyviau- siø apkaltos Prezidentui Rolandui Paksui prieðininkø. Tuo tarpu NS frakcijos vadovybë ir NS lyderis Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas reikalauja inicijuoti skubià R. Pa- ksui apkaltà “ Neoficialios „Uþ tiesà“ frakcijos Seime nariai ne kartà organizavo diskusijà. Pavyz- dþiui, apie vienà jø DELFI internetiniame puslapyje 2004 m. kovo 19 d. iðspausdino straips- ná – „R. Pakso rëmëjai Seime dalinosi mintimis apie apkaltà“, kuriame raðoma: „Keliolika Prezidentà Rolandà Paksà palaikanèiø parlamentarø, taip pat keli teisininkai ketvirtadiená dalyvavo Seimo nario Rolando Pavilionio inicijuotoje diskusijoje Seime. „Ši diskusija labai svarbi, nes ir man paèiam, þinanèiam daugybæ dabartiniø ávykiø bei rengiamos apkaltos aspektø, kai kurie teisininkø iðdëstyti argumentai pasirodë verti dëme- sio ir að tikrai panaudosiu juos ateityje ir savo argumentacijoje“, – Eltai ketvirtadiená sakë R. Pavilionis. Vadinamojoje diskusijoje dalyvavo tik bendraminèiai – R. Paksà palaikantys parla- mentarai Dailis Barakauskas, Vladas Þalnerauskas, Algimantas Matulevièius, Aleksan- SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 361 dras Poplavskis, Julius Veselka, Vytautas Ðustauskas, Vytautas Einoris, Jonas Jurkus, Ka- zys Bobelis, Kazimiera Prunskienë. Pokalbyje Seime dalyvavo keli Lietuvos teisës universiteto (LTU) dëstytojai – Gedi- minas Davulis, Saulius Arlauskas, Antanas Bukauskas, taip pat Prezidento advokatas Kæs- tutis Stungys, trumpam buvo uþsukæs ir Prezidento patarëjas Alvydas Medalinskas. Pagrindinis praneðëjas LTU Teisës filosofijos katedros vedëjas profesorius Alfonsas Vaiðvila kritikavo Konstitucinio Teismo sprendimà dël Prezidento dekreto, iðimties tvarka suteikusio pilietybæ Jurijui Borisovui, ir teigë, jog Konstitucinis Teismas, ðiuo klausimu priimdamas savà sprendimà, virðijo galias. Be to, teismas esà ið esmës neárodë Prezidento kaltës suteikiant pilietybæ J. Borisovui, nes atsakomybë ðiuo atveju turëjusi tekti dekretà kontrasignavusiam vidaus reikalø ministrui. LTU profesorius A. Vaiðvila, taip pat patvirtindamas paèiø R. Paksà palaikanèiøjø par- lamentarø teiginius, tikino, kad Konstitucinis Teismas ir dabar vykstanèiame procese esà negalás nustatyti Konstitucijos paþeidimo laipsnio – ar Prezidentas ðiurkðèiai paþeidë Kon- stitucijà, ar ne. Tai, A. Vaiðvilos teigimu, galás padaryti tik Seimas. Visi diskusijoje dalyvavæ bendraminèiai taip pat sutarë, jog dël pilietybës suteikimo J. Borisovui procedûrø paþeidimø ar kitokiø neatitikimø kaltas ne ðalies vadovas, o ástaty- mø ir Konstitucijos prieðtaravimai “ Kai kuriø seimûnø teigimu, kad kuo maþiau liktø Seime nepritarianèiø Prezidento nuðalinimui, buvo paskleisti gandai, jog R. Pakso Liberalø demokratø partija mëgina duoti seimûnams kyðius, kad jie nepasisakytø prieð Prezidentà. 2004 m. vasario 20 d. DELFI internetiniame puslapyje pasirodë ir straipsnis: A. Paulauskas: liberalai bando papirkti Seimo narius“, kuriame raðyta: „Penktadiená su þurnalistais susitikæs Seimo pir- mininkas Artûras Paulauskas patvirtino girdëjæs ið keliø parlamentarø apie bandymus siû- lyti jiems kyðá uþ prezidentui Rolandui Paksui palankø balsavimà per jo apkaltà. „Yra bandymø papirkti. Man teko apie tai girdëti prieð dvi tris savaites ið þmoniø, kuriems tai buvo siûloma. Aiðku, tai nëra tie, kuriuos pavyko ákalbëti“, – þurnalistams sakë A. Paulauskas, atsisakæs atskleisti savo paðnekovø pavardes. Seimo pirmininko teigimu, jis negirdëjæs konkreèiø sumø, bet esà buvo siûlyta parla- mentarams paremti finansiðkai jø rinkimø kampanijà vienmandatëse apygardose per Sei- mo rinkimus rudená. „Siûlo libdemai“, – sakë A. Paulauskas, paklaustas, kas siûlë finansinæ paramà uþ prezidentui palankø balsavimà. Liberalø demokratø partijos lyderis Valentinas Mazuronis tai pavadino „melu“. „Nei partija, nei frakcija tokiø pasiûlymø nëra davusi. Tai yra melas“, – BNS teigë V. Mazuronis. Jis kol kas negalëjo pasakyti, ar liberaldemokratai dël Seimo pirmininko þodþiø kreip- sis á teismà. Seimo Liberaldemokratø frakcijos seniûnas Henrikas Þukauskas paþymëjo, jog „A. Pau- lauskas meta ðeðëlá ant visø Seimo nariø, kurie po Konstitucinio Teismo iðvadø patys turës apsispræsti, kaip balsuoti dël Prezidento apkaltos“. „Tai yra tik strateginis Seimo pirmininko þingsnis, nes kiekvienas, kuris palaikys pre- zidentà, dabar galës bûti átariamas gavæs kyðá“, – penktadiená iðplatintame pareiðkime tei- gia jis “ 362 LIETUVIØ TAUTA

Dël A. Paulausko pareiðkimø Dël A. Paulausko mesto kaltinimo Liberalø demokratø partijai Seimo nariai R. Pa- vilionis ir V. Þalnerauskas 2004 m. vasario 23 d. kreipësi raðtu á LR Seimo Etikos ir procedûrø komisijà „Dël Seimo pirmininko A. Paulausko pareiðkimø þiniasklaidoje“. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 363

Taèiau Seime niekas nenorëjo dar vieno skandalo. Ir pats A. Paulauskas paraðë gudrø „sutikimo – neigimo“ paaiðkinimà (Nr. 010-S-64) Etikos ir procedûrø komisijos pirmininkui A. Salamakinui „Dël Seimo nariø papirkinëjimo“: „Susipaþinæs su Seimo nariø R. Pavilionio ir V. Þalnerausko Seimo etikos ir procedû- rø komisijai 2004 02 23 adresuotame raðte iðdëstytais motyvais dël mano pasisakymo apie galimà Seimo nariø papirkinëjimà siekiant Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pa- lankaus sprendimo per jo apkaltà, nenorëèiau sutikti su minëtø Seimo nariø abejonëmis, kad að neva pasielgiau neetiðkai ar paþeminau kitø Seimo nariø garbæ ir orumà. Norëèiau pastebëti, kad 2004 02 20 þurnalistø man uþduotas klausimas, ar að turiu þiniø, jog liberaldemokratai mëgina papirkti kitus Seimo narius, kad ðie palaikytø Respub- likos Prezidentà Rolandà Paksà per apkaltà, buvo sàlygotas tà dienà pasirodþiusio dienrað- èio „Respublika“ straipsnio „Prasidëjusi valstybës vadovo apkalta tampa politiniø intrigø objektu“ (straipsnio kopijà pridedu). Atkreipiu dëmesá á tai, kad nei minëtame straipsnyje paminëti teiginiai, nei dienraðèio „Res- publika“ 2004 02 21 publikacijoje „Politinëje prekyboje – postai ir pinigai“ bei dienraðèio „Lie- tuvos rytas“ 2004 02 21 straipsniuose „Prieð apkaltà pakvipo pinigais“ ir „A. Paulauskas jau regi apkaltos pabaigà“ paminëti teiginiai iki ðiol nëra paneigti (straipsniø kopijos pridedamos). Taigi, gavæs ið þurnalistø klausimà, „ar að turiu þiniø, jog liberaldemokratai mëgina papirkti kitus Seimo narius, kad ðie palaikytø Respublikos Prezidentà Rolandà Paksà per apkaltà“, að patvirtinau, kad tokiø þiniø turiu. Apie tai esu kalbëjæs su keliais Seimo na- riais, kuriems tiesiogiai buvo siûlomas vienoks ar kitoks atlygis uþ bendradarbiavimà su liberaldemokratø frakcija. Taip pat tokiomis þiniomis su manimi yra pasidalinæs Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas È. Jurðënas. Nenorëèiau be Seimo nariø leidimo ávardinti Seimo narius, kuriuos buvo siekiama papirkti, nes jie, neturëdami pokalbio liudytojø, gali bûti apkaltinti ðmeiþimu. Kita vertus, norëèiau pasiûlyti Seimo etikos ir procedûrø komisijai kreiptis á Seimo narius su praðymu, kad jie pateiktø turimà informacijà apie galimà Seimo nariø papirkinëjimà. Esu ásitikinæs, kad Seimo nariø, norinèiø iðreikðti pilietinæ pozicijà ðiuo klausimu, tik- rai atsiras. Kad bûtø aiðkiau, pateikiu 2004 02 20 mano iðsakytos nuomonës þurnalistams tekstà atskirame dokumente bei pridedu Generalinës prokuratûros 2004 02 26 nutarimo atsisa- kyti pradëti ikiteisminá tyrimà kopijà.

Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas.“

Seimo narys R. Pavilionis buvo vienas ið iniciatoriø 2003 m. gruodþio pradþioje ásikûrusio Pilietinio judëjimo „Uþ teisingumà ir demokratinæ Lietuvà“ Jo iniciatoriai savo pareiðkime raðo: „Judëjimas niekada nesitaikstys su Seimo par- tijø iðdavyste, niekada nepamirð susivienijusiø partieèiø niekðingo puolimo prieð vienà þmogø, penkis mënesius vykdytos antiprezidentinës kampanijos, kurios tikslas buvo ne- teisëtais veiksmais, privertus Seimà, prokuratûrà ir teismà palauþti Tautos daugumos iðrinktà Prezidentà. 364 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Lietuvos þmonës buvo liudininkai, kaip sàþinæ ir moralæ praradæ korumpuoti politikai, pareigûnai ir jiems parsidavæ þurnalistai psichologiniu smurtu ir teroru, melu ir ðmeiþtu naikino aukðèiausiojo ðalies vadovo, Prezidento institucijos autoritetà, ðmeiþë savo valsty- bæ, kad tik pridengtø Lietuvos valstybei ir þmonëms padarytà materialinæ ir moralinæ þalà, kad dirbtinai kuriama Tautos vienybës idëja paslëptø buvusiø prezidentø, dabartinës ko- rumpuotos Seimo nariø daugumos, valstybës pareigûnø nusikaltimus ir ágyvendintø besi- kerojanèius dvigubus teisës standartus. Ðiandien neliko jokiø abejoniø, kad prieð Prezidentà buvo surengtas suokalbis. Maitvanagiai, puotavæ penkis mënesius, savo dvasios menkystæ, valdþios troðkimà ir prisiplëðtà turtà dangstæ politiniu procesu ir árodymais neparemtomis politinëmis spe- kuliacijomis, kuriø teisiðkai neatrëmë jokia institucija, nes tokios institucijos Lietuvoje nëra, pavertæ Konstituciná Teismà Seimo priedëliu, svaigsta nuo politinës þmogþudystës pergalës. Didþiai gerbiamos valdþios ir teismai, kodël metø metais vilkinate visas neðvariai pri- vatizuotø ámoniø bylas, þemgrobiø, „Maþeikiø naftos“, „Geonaftos“, Lietuvos geleþinke- liø, elektros tinklø aferas? Ar ne todël, kad iðpurentumëte dirvà nebaudþiamam Europos Sàjungos pinigø grobstymui? Nusikaltëliø klanas, nusiþengdamas teisei ir teisingumui, moralei ir þmogiðkumui, kla- no prieðininkus mëginæs ábauginti persekiojimais ir slaptais pasiklausymais, o skurstanèià Tautà padaryti paklusnià, pasitelkë Saugumo departamentà, prokuratûrà ir Konstituciná Teismà, kad politiná susidorojimà su Prezidentu apvilktø teisës rûbu “ 2003 m. gruodþio 20 d. ávyko Judëjimo steigiamasis susirinkimas. Dar gerokai prieð já Lietuvoje buvo iðplatinti lapeliai apie Judëjimo susikûrimo prieþastis ir tikslus: „Lie- tuva, ðiandien vis labiau atsiverianti pasauliui, per pastaruosius mënesius kartu atvërë ir tamsiàsias 13 metø gyvenimo puses: valstybës gyvenimà apëmusià korupcijà, valdþioje buvusiø ir esanèiø politiniø partijø ir jø lyderiø atotrûká nuo Tautos, vis didesnæ galià ági- janèià naujàjà nomenklatûrà, pasivadinusià „elitu“, vis didëjanèià atskirtá tarp turtingøjø, privilegijuotø, ir skurstanèiø, niekinamai vadinamø „gaivalais“, nesusipratëliais, nesuge- banèiais gyventi laisvos rinkos sàlygomis. Buvusios ir esanèios valdþios per 13 metø nesugebëjo sudaryti sàlygø, kad Lietuvoje rastøsi ir stiprëtø vidurinioji klasë – demokratijos, socialinës santarvës ir gerovës pagrin- das. Kaip niekad iðryðkëjo socialiniai skirtumai ne tik tarp dviejø socialiniø sluoksniø – turtingøjø, arba priklausanèiø nomenklatûrai, ir daugumos nuskurdintø, bet ir tarp ðalies centro ir jos regionø, sostinës ir „likusios“ Lietuvos. Nematydami gyvenimo perspektyvos Tëvynæ paliko ðimtai tûkstanèiø Lietuvos þmoniø, tarp jø – tûkstanèiai jaunø ir iniciatyviø. Dël kontrabandos, „ðeðëlinës ekonomikos“, kurios niekaip nepaþaboja valdþios ir tei- sësaugos pareigûnai, valstybë prarado ir praranda milþiniðkas lëðas; tà patvirtina stebëtinai augantys bendrojo vidaus produkto rodikliai ir greta – skurdus valstybës biudþetas. Ðalyje nemaþëja nusikalstamumas, plinta narkomanija, Lietuva tampa tarptautinio nar- komafijos tinklo sudëtine grandimi, o „kova“ su narkomanija virto patogiu verslu daliai politikø ir valstybës pareigûnø. Bankø aferø, Williamso, neðvaraus privatizavimo, þemës sklypø, keliø fondo, Sapard lëðø grobstymo, rezonansiniø nusikaltimø istorijos ne tik nebuvo iðaiðkintos, bet daþnai buvo ir yra sàmoningai „skandinamos“. Teisingumo ieðkojimas ne tik paèiai valstybei, bet ir eiliniams jos pilieèiams tapo nevilties keliu. SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 365

Tokios sàlygos ne tik neleidþia formuotis sveikai pilietinei visuomenei, bet ir griauna demokratijos bei teisingumo pamatus, þmoniø pasitikëjimà savo valstybe ir valdþia, kelia pavojø demokratinei ðalies raidai, jos integracijai á tarptautinæ bendruomenæ, demokrati- niø Europos Sàjungos ðaliø ðeimà. Fasadinis Lietuvos vaizdas vis labiau tolsta nuo realios Lietuvos þmoniø gyvenimo tikrovës. Mëginimas keisti situacijà ir reakcija Mëginimas iðsiaiðkinti ir ðalinti tokios pavojingos ðaliai raidos prieþastis, atskleisti blogio, ásigalinèio ðalyje, ðaknis, sutelkti visuomenæ ATSINAUJINIMUI sulaukë ánirtin- go naujosios nomenklatûros ir jai tarnaujanèiø pasiprieðinimo. Buvusieji ir esantieji val- dþioje, pasitelkæ dalá þiniasklaidos, stojo prieð kaip betono siena, kaip SISTEMA, pajutusi griûties pavojø. SISTEMA akivaizdþiai vienijosi jau prieð metus Prezidento rinkimø antrajame rate, kai visa nomenklatûra, nepaisydama jokiø ideologiniø, partiniø skirtumø ir moralës princi- pø, susitelkë prieð vienà, jai neátikusá kandidatà á Prezidentus. Lygiai po metø, nesusitaikiusi su Tautos valia, SISTEMA pakilo á naujà þygá. Ðásyk pasinaudojusi keliomis iðrinktojo Prezidento klaidomis sudarant patarëjø korpusà ir api- brëþiant santykius su Seimu ir Vyriausybe, nomenklatûra pasiryþta bet kokiomis priemo- nëmis nuðalinti Prezidentà ir ðitaip panaikinti jai kilusià grësmæ. Uþuot pradëjusi ðalinti per 13 metø susikaupusá blogá, SISTEMA susivienijo vardan vienintelio tikslo – išlikti ir išsaugoti savo privilegijas. Pasitelkusi Seimà, Konstituciná Teismà, teisiná tyrimà pavertusi politiniu procesu, lo- ginius argumentus pakeitusi politine demagogija, SISTEMA siekia bet kuriuo bûdu áteigti Tautai, esà ne per 13 metø iðsikerojusi korupcija, nuskurdinta visuomenë ar nepaþabotas nusikalstamumas yra grësmë ðalies nacionaliniam saugumui, o ðiai SISTEMAI neátikæs Prezidentas. Pradþioje ðios politinës kampanijos, kurià inicijavo Valstybës saugumo departamen- tas, tiesiogiai atsakingas uþ tai, kad nesugebëjo uþkirsti kelio politikos, korupcijos ir kri- minalo sàaugai, dar mëginta dangstytis ketinimais apsaugoti Prezidentà nuo „grësmiø“. Taèiau labai greit atvirai pereita á paties Prezidento kaip didþiausios grësmës nacionali- niam saugumui puolimà. Visa ði sàmoninga ir gerai organizuota Prezidento diskreditavimo kampanija peraugo á neregëtà civilizuotoje valstybëje vieno asmens pjudymà ir kartu paèios Prezidento insti- tucijos diskreditavimà. Ðiame þygyje uþ SISTEMOS iðsaugojimà ir Prezidento suniekinimà jai skirtà vaidme- ná atliko ir toliau atlieka SISTEMAI tarnaujanti þiniasklaida. Perþengtos bet kokios civili- zuotai visuomenei bûdingos padorumo ribos, elementarios pagarbos þmogui, nekalbant apie Tautos iðrinktà ir teisëtai einantá pareigas Prezidentà, taisyklës. Ðiuo itin svarbiu Lie- tuvai metu bandoma diskredituoti Lietuvà pasaulyje, pateikiant izoliuojamos ðalies vaiz- dà, o vadinamuoju ,,prezidentiniu skandalu” pridengiant vis labiau degraduojanèià SISTEMÀ. Taip mëginama ne tik iðsaugoti savo privilegijuotà padëtá, bet ir pasiruoðti naujo grobio – per tris artimiausius metus á Lietuvà ateisianèiø 10 milijardø litø Europos Sàjungos paramos pasisavinimui. SISTEMA, amoraliai gindamasi, akivaizdþiai siekia ábauginti visuomenæ, gràþinti so- vietmeèio baimës, nepasitikëjimo, átarumo, persekiojimo atmosferà, slopinti bet kokius bandymus reikðti kità nuomonæ, uþgniauþti prieð 13 metø susigràþintà laisvæ ir þmoniø 366 LIETUVIØ TAUTA pasitikëjimà savimi. Aiðkëjanti totalinio sekimo, privaèiø pokalbiø pasiklausymo ir regist- ravimo sistema virto dar viena grësme demokratijai ir teisingumui. Tokia padëtis ið tikrøjø tampa realia grësme nacionaliniam saugumui. Tik susitelkusi, bundanti pilieèiø visuomenë, iðtikima Sàjûdþio vertybëms ir idealams, ðiandien gali ir turi neleisti dar labiau ásigalëti nepasotinamai nomenklatûrai ir jos tarnams. Lietuva turi ATSINAUJINTI. Lietuvos þmonës gali ir turi tai padaryti demokrati- niu, civilizuotu bûdu, vienydamiesi – nepriklausomai nuo ideologiniø, politiniø, partiniø nuostatø – á pilietiná judëjimà „UÞ TEISINGUMÀ IR DEMOKRATINÆ LIETUVÀ“. Susitelkæ vardan mûsø paèiø laisvës, saugumo ir gerovës, paremdami tuos, kurie nesi- taiksto su ásikerojusiu ðalyje blogiu ir neteisybe, aktyviai dalyvaudami pilieèiø solidarumo akcijose ir ypaè artëjanèiuose rinkimuose á Seimà ir á Europos Parlamentà, mes uþtikrinsi- me Lietuvos ATSINAUJINIMÀ. Pagrindiniai Judëjimo uþdaviniai: 1. Visoje Lietuvoje, miestuose, miesteliuose, kaimuose telkti þmones á pilietines Judë- jimo grupes. 2. Kuo plaèiau ir svariais argumentais aiðkinti prieþastis, atvedusias Lietuvà á dabarti- næ padëtá. 3. Ne prieðinti, ne skaldyti visuomenës, o kviesti telktis vardan Lietuvos ATSINAU- JINIMO, demokratijos ir teisingumo átvirtinimo kaip vienintelio veiksmingo bûdo áveikti plintantá ðalyje blogá, didëjantá valdþios ir tautos atotrûká, socialinæ atskirtá, ásiðaknijusià ðalyje korupcijà, valdininkø ir valdþios savivalæ, naujosios nomenklatûros ásigalëjimà. 4. Judëjime telkti Lietuvos þmones, nepriklausomai nuo jø ideologiniø, politiniø, par- tiniø paþiûrø, iðsilavinimo ar religiniø ásitikinimø. Burti visus, kurie nenori gyventi skurdo, baimës, persekiojimo, netikrumo dël rytdienos aplinkoje, visus, kurie siekia savo darbu ir protu gyventi demokratinëje, teisingumà ágyvendinanèioje ðalyje ir uþtikrinti saugià savo ir savo vaikø ateitá. 5. Itin kruopðèiai rengtis rinkimams á Seimà ir á Europos Parlamentà. Dëti visas pa- stangas, kad á naujàjá Seimà ir á Europos Parlamentà bûtø iðrinkti nesusikompromitavæ, verti pagarbos uþ nuveiktus darbus, principingi, sàþiningi ir kompetentingi þmonës, atsto- vaujantys Tautai, gebantys ir drástantys ginti jos interesus. 6. Uþkirsti kelià á valdþià prisitaikëliams ir savanaudþiams, demaskuoti tuos, kurie apsimeta atstovaujantys darbo þmonëms, kad ir kokio pavadinimo partijoms jie priklausy- tø, ir tuos, kurie dalyvauja gëdingoje kampanijoje prieð Lietuvos ATSINAUJINIMÀ ir gina korumpuotà SISTEMÀ. TIK SUSITELKÆ LAIMËSIME!“ 2004 M. VASARIO 7 D. VILNIUJE ÁVYKUSIAME JUDËJIMO „UÞ TEISINGUMÀ IR DEMOKRATINÆ LIETUVÀ“ SUVAÞIAVIME BUVO PATVIRTINTI JO ÁSTATAI. IÐ JØ JUDËJIMO VEIKLOS TIKSLAI: 1. Telkti Lietuvos Respublikos pilieèius, nepriklausomai nuo jø ideologiniø, politiniø, partiniø paþiûrø, iðsilavinimo ar religiniø ásitikinimø, vardan Lietuvos atsinaujinimo, tei- singumo ir demokratijos gynimo bei átvirtinimo. 2. Siekti teisingumo ir demokratijos átvirtinimo kaip socialinës santarvës, Tautos vie- nybës pagrindo ir bûdo áveikti valdþios ir Tautos atotrûká, socialinæ þmoniø atskirtá, valdi- ninkø ir valdþios korupcijà, dvasiná visuomenës nuosmuká. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 367

3. Skatinti Lietuvos þmones kuo aktyviau dalyvauti bendruomenës ir visuomenës veik- loje, savivaldos, visø valdþios grandþiø sprendimuose. Siekti, kad Judëjimo veikla teigia- mai veiktø ðalies regionø, vietos valdþios politikà svarbiausiais pilieèiø gyvenimo klausimais. Savivaldos plëtra – esminë demokratinës visuomenës kûrimo sàlyga. 4. Veikti, kad pilieèiø valia bûtø gerbiama, kad pirmiausia á jà bûtø atsiþvelgiama visø valdþiø sprendimuose, kad teisësauga bûtø apsaugota nuo dvigubø standartø, korupcijos, politizavimo, politiniø sprendimø virðenybës prieð teisæ. 5. Saugoti ir ginti kiekvieno þmogaus teises ir laisves, átvirtintas tarptautinëse konven- cijose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Þmogaus teisës ir laisvës – ðiuolaikinës demokratijos pagrindas. 6. Puoselëti pagarbà þmogaus orumui, demokratijai, teisinei valstybei. Ugdyti pilieèiø atsakomybæ uþ asmens, ðeimos, bendruomenës, Tautos ir valstybës orumà, dvasiniø ir ma- terialiø vertybiø iðsaugojimà. 7. Ugdyti pilieèiø socialiná solidarumà, socialinio teisingumo sàmonæ, moterø ir vyrø lygybæ bei tolerancijà, vaikø teisiø apsaugà. 8. Ugdyti ir skleisti humanistiná poþiûrá á politinæ veiklà, apimantá esminius asmens ir visuomenës interesus, asmeninæ pilieèiø atsakomybæ uþ savo, visuomenës ir ðalies dvasiná ir materialø bûvá. 9. Skatinti ir ugdyti pilieèiø aktyvumà bei jø atsakomybæ renkant atstovus á vietos, ðalies bei Europos Sàjungos valdymo bei administravimo institucijas, á savivaldybiø tarybas, Seimà ir Euro- pos Parlamentà. Dëti visas pastangas, kad á ðias Tautos atstovybes bûtø renkami kompetentingi, principingi, sàþiningi pilieèiai, galintys atstovauti Tautai ir pasirengæ ginti jos interesus. 10. Puoselëti tautinæ Lietuvos þmoniø savimonæ ir atvirumà kitoms kultûroms, pagar- bà ir paramà tautinëms maþumoms. Ugdyti laisvas, kûrybiðkas, kritiðkai, savarankiðkai màstanèias asmenybes; tausoti Tautos intelektà, itin rûpintis Tautos kultûra, ðvietimu, dva- sine visuomenës paþanga – materialios paþangos pamatu “ Judëjimo „Uþ teisingumà ir demokratinæ Lietuvà“ taryba sudaryta ið 28 asmenø, o ji iðrinko ið 10 asmenø valdybà. 2004 m. vasario 16 d. buvo iðleistas Judëjimo „Uþ teisingumà ir demokratinæ Lietuvà“ þiniø biuletenio pirmasis numeris, kuriame buvo iðspausdinti Ástatai, Suvaþiavimo rezoliucija, tarybos nariø pavardës. Antrame numeryje, iðëjusiame 2004 m. kovo 4 d., iðspausdintas straipsnis „Kokioje Lietuvoje norime gyventi: Paulausko, Laurinkaus ir jø bendrininkø ar de- mokratinëje, teisingumà átvirtinanèioje?“ Jo pabaigoje: „Reikalaujame, kad: 1. M. Laurinkus ir jo korumpuoti bendrininkai atsistatydintø. 2. Lietuvos Respublikos Seimas nedelsiant atnaujintø prieð keturis mënesius pradëtà ir neuþbaigtà M. Laurinkaus atðaukimo ið Saugumo departamento vadovo pareigø procedûrà ir patrauktø M. Laurinkø baudþiamojon atsakomybën uþ þalà, padarytà Tautai ir Valstybei.“ R. Pavilionis straipsnyje „Bumerangas“, rašo: „Maþus vaikus gàsdina tamsa, raganomis ir blogais dëdëmis. Ir vaikai ápranta bijoti. Kai kurie ið jø, jau suaugæ, bijo visà gyvenimà. Jiems visur vaidenasi tamsa, raganos ir blogi dëdës. Lietuvoje pastaruosius keturis mënesius ir vaikus, ir suaugusius gàsdina Prezidentu, dar – Borisovu, Almachu, Smailyte ir Kikaliðviliu, „Lietuvos rytu“, Miliûte, Seimu ir 368 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Konstituciniu Teismu, Paulausku ir Laurinkumi, rusais, þydais ir lenkais, faðistais, radika- lais ir ekstremistais, vyskupais ir intelektualais, þvakutëmis ir vaikais. Meru ir Zuoku, riau- ðëmis ir piketiniu judëjimu [ ]. Kas kur pasuks. Jei á Prezidentûrà – bûsi prakeiktas. Jei á Rotuðæ – iðganytas ir palaimintas [ ]. Keturis mënesius Lietuvoje gàsdina visi, kas netingi. Labiausiai Valatka, politologai ir patriarchas, tas pats, kuris sausio 13-àjà Seime iðkart su dviem angelais kalbëjo [ ]. Ar ne keista – kuo arèiau Europa, tuo labiau gàsdinama, tuo didesnës baimës akys? Kodël? Kodël kaip tik tuoktuviø su Europa iðvakarëse toks noras paversti tautà banda ið baimës tirtanèiø aveliø? Paèià tautà gàsdinti tauta “ Judëjimas daug kur miestuose ir rajonuose organizavo visuomenës susitikimus su Prezidentu, Prezidentà remianèiøjø mitingus. Taèiau jø organizatoriai susidurdavo su ne- maþais trukdymais. 2003 m. gruodþio 7 d. Judëjimo vadovai buvo iðsinuomojæ bene uþ 9 tûkst. litø Vilniaus koncertø ir sporto rûmus, kad leis tà dienà surengti juose suvaþiavimà. Taèiau veltui tà ðaltà gruodþio dienà keletas tûkstanèiø þmoniø laukë atidarant duris. Tuomet þmo- nës tvarkingai nuëjo ant Tauro kalno, o kiek tilpo – á buvusius Profsàjungø rûmus. Taip manyta sutrukdyti ásikurti Judëjimui. Bet tik 2004 m. liepos mënesá Vilniaus 1-osios apylin- kës teismas pateisino Judëjimo ieðkiná ir priteisë rûmams gràþinti jo patirtus nuostolius. Buvo mëginimø Judëjimo aktyvistams sudaryti ir ne vienà baudþiamàjà bylà. 2004 m. sausio 28 d. DELFI internetiniame puslapyje iðspausdintame straipsnyje „Generalinë prokuratûra imasi sàmokslo teorijos“ raðoma: „Seimo narys Aloyzas Sakalas kreipësi á Generalinæ prokuratûrà su praðymu pradëti ikiteisminá tyrimà dël profesorës Auðrinës Ma- rijos Pavilionienës ávardytø „sàmokslo prieð prezidentà“ organizatoriø. Generalinës prokuratûros atstovas spaudai Vidmantas Putelis dienraðèiui „Lietuvos þi- nios“ patvirtino, kad ðiuo metu atliekama daugiau kaip deðimt ikiteisminiø tyrimø, susijusiø su pastaruoju metu vykstanèiais politiniais procesais, tarp jø – ir dël „sàmokslo“ teorijø. Pirmadiená Rokiðkyje vykusiame prezidento Rolando Pakso susitikime su gyventojais Vilniaus universiteto profesorë A. M. Pavilionienë atskleidë „sàmokslo“ prieð ðalies vado- và organizatorius. Pasak jos, „suokalbio“ iniciatoriai yra Vilniaus meras, Liberalø ir centro sàjungos vadovas Artûras Zuokas, kadencijà baigæs prezidentas Valdas Adamkus bei jo buvæs patarëjas Raimundas Mieþelis, smegenys – Valstybës saugumo departamente dir- bantis Linas Petronis, o vykdytojai – Seimo nariai Aloyzas Sakalas bei Alvydas Sadeckas. „Suokalbio stogu“ A. M. Pavilionienë pavadino Konstituciná Teismà. A. M. Pavilionienë dienraðèiui taip pat teigë minëjusi ir daugiau pavardþiø, tarp jø – Seimo pirmininko Artûro Paulausko bei premjero Algirdo Brazausko. A.Sakalo teigimu, pareiðkimø apie „sàmokslà“ per Prezidentûros skandalà bûta ne kartà, apie tai vieðai pareiðkë ir R. Pakso patarëjai Vitalë Vinickienë bei Gintaras Šurkus.“ Kità dienà, sausio 29-àjà, „Lietuvos rytas“ iðspausdino straipsná: „Seimo narys gina Konstitucinio Teismo garbæ. Prokuratûros taikiklyje – profesorë, iðrëþusi tai, kà dar nutyli prezidentas“. Kai kurios iðtraukos ið jo: „Vilniaus apygar- dos prokuratûros vadovas Ramutis Jancevièius vakar nurodë pradëti ikiteisminá tyrimà pagal Seimo Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininko Aloyzo Sakalo skundà [ ]. Taèiau parlamentaras abejojo, ar profesorë pati sugalvojo, kas tà sàmokslà prieð R. Pa- ksà vykdo: „Ji negalëjo savarankiðkai suþinoti kai kuriø VSD pareigûnø pavardþiø, nes jos SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 369 anksèiau niekur kitur nebuvo minëtos. Greièiausiai A. M. Pavilionienë gauna patarimø ið Prezidentûros“ [ ]. Ar R. Paksas në kiek nesuglumo, kai A. M. Pavilionienë Rokiðkyje jo akivaizdoje Konstituciná Teismà iðvadino „suokalbio stogu“, o aukðèiausius ðalies vadovus bei þino- mus politikus – sàmokslininkais? Vakar atsakydama á ðá „Lietuvos ryto“ klausimà prezidento atstovë spaudai Jûratë Over- lingienë pareiðkë: „Taip, kaip A. M. Pavilionienë, galvoja ir pusë Lietuvos“. Paklausta, ar ðitaip galvoja ir pats R. Paksas, jo atstovë atðovë: „Á jûsø klausimà jau atsakiau“. Apie neva prieð já vykdomà sàmokslà susitikimuose su visuomene daþnai kalba ir pats R. Paksas. Jis ne kartà yra tvirtinæs, esà þinàs, kas yra jau tris mënesius Prezidentûrà ir já patá kreèianèio skandalo „uþsakovai, scenaristai ir atlikëjai“. Taèiau praðomas pasakyti sàmokslininkø pavardes, prezidentas tiesiø atsakymø ven- gia ir nuolatos kartoja, jog tam dar neatëjæs laikas “ Mëginta ið viso uþdrausti Judëjimà 2004 m. vasario 9 d. DELFI internetiniame puslapyje išspausdintas straipsnis „Raginama stabdyti R. Pakso ðalininkø kurstymà“. Jame raðoma: „Seimo valdanèiosios daugumos ir opozicijos atstovai ragina uþkirsti kelià prezidento Rolando Pakso ðalininkø bandymams kurstyti aistras visuomenëje ir áspë- ja prezidentà dël jam tenkanèios atsakomybës. „Lietuvoje yra ryðkiai skatinama radikalizmo banga, kuri savo lyderiu pasirinko prezi- dentà. Matome ávairius mitingus, raginimus iðvaikyti Seimà, grasinimus riauðëmis“, – pir- madiená Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakë opozicinës Tëvynës sàjungos konservatoriø frakcijos seniûnas Andrius Kubilius. Jis komentavo savaitgalá Vilniuje surengtà steigiamàjá neformalaus pilietinio judëjimo „Uþ teisingumà ir demokratinæ Lietuvà“ suvaþiavimà, kuriame skambëjo raginimai „ið- dauþyti langus Seimui“, o á suvaþiavimà atëjæs Vilniaus meras Artûras Zuokas buvo iðplûs- tas ir apspjaudytas. „Ði savaitë startuoja didþiosiomis spjaudynëmis. Vilniaus merui Artûrui Zuokui spjau- ta á veidà tiesiogiai“, – kitoje spaudos konferencijoje sakë valdanèiosios Socialdemokrati- nës koalicijos frakcijos narys Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis. Jis pareiðkë nusistebëjimà tuo, jog radikalius ðûkius skelbusius mitinguotojus pa- sveikino prezidentas. „Manau, kad prezidentas turëtø atsiriboti nuo tokiø dalykø“, – sa- kë V. Andriukaitis. A. Kubilius pabrëþë, jog prezidentui R. Paksui tenka atsakomybë uþ galimas riauðes, kurios gali pakenkti ðalies integracijai á Europos Sàjungà ir NATO. „Prezi- dentas turi þinoti, kad uþ tokius galimus ávykius jam teks atsakomybë“, – paþymëjo konservatorius. Tuo tarpu V. Andriukaitis pareiðkë, jog valdantiesiems socialdemokratams tenka atsa- komybë uþ tai, kad „didþiosios spjaudynës Lietuvoje neásisiûbuotø“. „Bûtent mes (socialdemokratai – BNS) dabar prisiimame atsakomybæ uþ tai, kad di- dþiosios spjaudynës Lietuvoje neásisiûbuotø. Reikia padaryti viskà, kad nebûtø kurstomos aistros, uþkirsti kelià, nes tos tendencijos niekam gero neduos“, – sakë jis“. 370 LIETUVIØ TAUTA

Beje, A. Zuoko niekas kalbëti nekvietë. Þmonës pyko, kad ne be jo þinios jie buvo neáleisti á Vilniaus koncertø ir sporto rûmus, o dar, prasiverþæs prie mikrofono, jis pasiûlë susirinkusiems „susidëti po penkis litus ir iðpirkti neaiðkiø susitarimø varþomà prezidentà “ 2004 m. vasario 9 d. „Lietuvos ryte“ buvo iðspausdintas didelis straipsnis apie tà mitingà „Laukë R. Pakso, o iðvydo A. Zuokà“; jame rašyta: „Paniekos strëlës – á Seimà Suvaþiavime kalbëjæ þmonës nesirinkdami þodþiø pliekë Seimo narius, kitus R. Pakso oponentus. Parlamentarai buvo vadinami asilais, avinais, jiems grasinama amþina rinkëjø neapy- kanta. Seimo nariams buvo liepta atsiklausti rinkëjø prieð balsuojant dël prezidento apkaltos. R. Pavilionis pareiðkë, kad Seimo rinkimus reikia surengti ne kità rudená, bet birþelá, kartu su rinkimais á Europos Parlamentà. „Seimo inkvizicija – Lietuvos gëda“, „Sakalas, Zuokas, Paulauskas – KGB lizdo paukð- èiai“, „Paleckiø ðeimos klanas – grësmë nacionaliniam saugumui“, – prie Profsàjungø rû- mø plaikstësi uþraðai. Profesorë þarstësi áþeidimais Savo skandalingais pareiðkimais garsëjanti R. Paksà kelionëse po Lietuvà lydinti Auð- rinë Marija Pavilionienë áþeidinëjo visus jai neátinkanèius asmenis. Ðá kartà profesorë pasiûlë susirinkusiesiems mintyse sudalyvauti „krintanèiø kaukiø baliuje“. Anot A. M. Pavilionienës, nukritus parlamento pirmininko Artûro Paulausko kaukei, iðnyra „tautos duobkasio veidelis“. Buvo ágelta ir saugumo vadovui Meèiui Laurinkui: „Penkeriø metø storuliuko Meèio kaukë, kuri nepajëgia pridengti bereikðmio, godþiai ryjanèio ispaniðkas vynuoges veido“. Tokiu pat stiliumi A. M. Pavilionienë apibûdino ir A. Zuokà, buvusá Seimo specialio- sios komisijos vadovà Aloyzà Sakalà, buvusá ðalies vadovà Valdà Adamkø, Algirdà ir Kristinà Brazauskus, policijos vadovà Vytautà Grigaravièiø, konservatoriø lyderá Andriø Kubiliø, konstitucinës teisës specialistæ Tomà Birmontienæ. „Kaukiø baliaus dalyviams neramu. Pasirodo didelis Rolandas. Jis be kaukës, nes ne- turi kà slëpti“, – taip savo pasakojimà baigë A. M. Pavilionienë. Ir kritikavo, ir grasino Seimo nariui R. Pavilioniui ruošiantis skaityti pagrindiná praneðimà, prie mikrofono einantá politikà delegatai salëje pasitiko atsistojæ. Audringi plojimai profesoriaus kalbà nutraukdavo kas keliasdeðimt sekundþiø. R. Pavilionis kritikavo Seimo pirmininkà A. Paulauskà dël sàmokslo prieð prezidentà ir tvirtino, kad ðalyje per 13 metø didëjo atotrûkis tarp tø, kurie pasijuto iðrinktaisiais ir pasivadino elitu, ir atstumtøjø. Prie mikrofono praradæs laiko pojûtá buvæs Lietuvos laisvës lygos lyderis A. Terleckas irgi negailëjo kritikos nei Seimo, nei Vyriausybës vadovams. A. Terleckas áspëjo, kad per apkaltà nuðalinus R. Paksà ðaliai laikinai vadovautø A. Pau- lauskas “ SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 371

Po mitingo þiniasklaidoje buvo gausu visokiausio melo, kad já organizavæ komunistai, jedinstvininkas Ivanovas ir t.t. Atsakydamas á visa tai, vienas aktyviausiø to Judëjimo mitingo organizatoriø ir kalbëtojas Antanas Terleckas vasario 17 d. „Laisvame laikraðtyje“ iðspausdino straipsná

„Amorali politika“, kuriame jis raðë: „Didele beprotybe laikau tai, kad prie Prezidento ir valstybës institu- cijø purvinimo prisideda ir tie, kuriuos dar neseniai laikiau savo draugais. Man paèiam atrodë, kad savo gyvenimu ir politine veikla nusipelniau teisæ á asmeniðkà poþiûrá visais Lietuvos socialekonominiais ir politiniais kiausimais. Taèiau ir pats esu ánir- tingai ðmeiþiamas ir tuo ðmeiþtu bandoma pakenkti Lietuvos Respublikos Prezidentui J. E. R. Paksui. Áþûliausia ðmeiþikø kompanijos tribûna jau seniai tapo „Komsomolka“ tebevadinamas dienraðtis, kuris 50 metø aktyviai rëmë okupantø Lietuvoje vykdomà fizinio ir moralinio genocido politikà, dienraðtis, kuriame aukðèiausios teisës á Lietuvos valstybës, jos vadovø ir visø patriotø purvinimà ir juodinimà suteiktos þmogui, kuris á okupantø partijà ástojo Lietuvai pakilus á þûtbûtinæ kovà uþ savo tautos ir valstybës laisvæ bei nepriklausomybæ. Tai rodo, kad ðis þmogus po mitingø prie Adomo Mickevièiaus paminklo bei Vilniaus Vingio ir Kalnø parkuose dar netikëjo, kad Lietuva nusimes vergijos panèius. Ar kas nors vasario 7 d. matë ant Tauro kalno estradoje prie mikrofono Ivanovà? Tad tvirtinimas, kad Ivanovas kalbëjo tame mitinge, stovëdamas ðalia manæs ir mano bièiuliø, yra grynas „komsomolkinis“ melas, vertas Gebelso ar Suslovo. Ponelis ið „komsomolkos“ 10 ar 15 tûkstanèiø to mitingo dalyviø ir LTV 4 kanalo milijonà þiûrovø laiko kurèiais ir aklais mulkiais. Draugo Ivanovo tariamas J. E. R. Pakso rëmimas buvo ið anksto uþraðytas 2003 m. gruodþio 20 d. mitinge arba konservatoriø 2004 m. vasario 7 d., bet jokiu bûdu ne mitingo estradoje, per kurios mikrofonà kalbëjome mes – judëjimo uþ teisingumà ir demokratijà dalyviai. Tai klastinga meðkos paslauga Jo Ekscelencijai. Jeigu A. Brazausko ir Ko á mitingà pasiøstas V. Ivanovas tokiu bûdu „rems“ R. Paksà, Algirdas Mykolas tikrai taps LR Prezidentu. 1993 m. kovo 14 d. A. Brazauskas tapo Lietuvos prezidentu padedamas naiviø kaimo moterëliø, kurios nesunkiai buvo KPSS agitatoriø átikintos, kad jis yra didelis Lietuvos patriotas, nes gràþino tikintiesiems Vilniaus Arkikatedrà. Nelaikiau ir nelaikau savæs pranaðu, bet vasario 7 d. kalbëdamas ant Tauro kalno ið- pranaðavau, kad Algirdas Mykolas svajoja apie LR Prezidento sostà. Jeigu mes deramai neremsime Rolando Pakso, A. Brazauskas A. Paulausko, A. Kubiliaus, V. Ivanovo ir A. Zuoko bus ákeltas á prezidento sostà. Pats A. Brazauskas savo iðvykomis á Vakarus ir uþsienio reikalø ministro melu jau gerokai pravalë Algirdo Mykolo kelià á Prezidentûrà. To kelio valymo reikalu buvo á Vengrijà nuskridæs ir A. Paulauskas. Tokiai misijai A. Brazauskas turi pakankamai kovoje uþ ðviesø komunizmo rytojø uþgrûdintø vyruèiø. Ðie sugebës patobulinti praëjusiø metø pabaigoje M. Laurinkaus ir jo pavaduotojo, Leningrado politrukø akademijos absolvento pulkininko Petronio Lino, Ba- levièiaus sukonstruotà ðmeiþto maðinà. 372 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

1991 m. generolo pulkininko V. Samsonovo á Lietuvà komandiruotas ir èia G. Vagno- riaus iðskëstomis rankomis sutiktas draugas Linas Balevièius per 12 metø pasidarbavo visose Lietuvos aukðtose politinëse ir sukarintose institucijose, turinèiose kontrþvalgybos skyrius, kol pagaliau apsistojo pas M. Laurinkø. Ir paèiu laiku. Jis ne kartà buvo pastebëtas A. Sakalo komisijoje, skirtoje „apvalyti Lietuvà nuo Lietuvos valstybingumui gresianèiø pavojø“. Daþniausiai Linas Balevièius stovëdavo uþ komisijos pirmininko nugaros... Ypatingai aukðtasis sveèias ið VSD domëjosi Prezidentûros darbuotojø apklausa... No- rom nenorom iðkyla klausimas, kiek vis dëlto konservatoriø partijos vadovybëje yra mul- kiø? Ta proga tenka prisiminti „Respublikoj“ iðspausdintà karikatûrà, kurioje matome buvusá Seimo Pirmininkà, neðantá A. Brazauskà á Prezidentûrà... Ðiandien jau gavome atsakymà á klausimà, kodël Lietuvos Respublikos apskrièiø vir- ðininkai uþ paeþeriø þemës vogimà nubausti tik papeikimais... Paaiðkëjo, kodël Vyriausybës rûmuose sëdintieji në kiek nekvarðina sau galvø, gerai þinodami, kad Lietuvos valstybës sienos kiauros, pro kurias á Rytus bei Vakarus ten ir atgal vaþinëja valdþios þmonës, vaþinëja kada tik uþsigeidæ ir veþa viskà, kas auksiniais kiauði- niais vadinama. Privatizavimo principai dar baisesni negu þemës dalinimosi. Kokiais árodymais rem- damasi draugai ið A. Sakalo komisijos ir Konstitucinio Teismo iðdrásta kreiptis pagalbos á Temidæ J. E. Prezidentui R. Paksui nubausti uþ tai, kad jis tariamai paþeidë Lietuvos Kon- stitucijà, sulauþë priesaikà ir tuo paèiu „sukëlë grësmæ Lietuvos nacionaliniam saugumui”“? Ir uþ tai, kad Prezidentas ruoðiasi sugràþinti Lietuvà á Rusijos glëbá! Kur jie, visi tie draugai, buvo, kai pernai pavasará A. Brazauskas pusvelèiui atidavë Rusijai Lietuvos energetikà? Net spaudos magnatø nuomonæ reiðkiantieji laikraðèiai raðë, kad kas valdo valstybës ekonomikà, tas vairuoja ir jos politikà. Jeigu Prezidentas R. Paksas ir norëtø parduoti Rusijai Lietuvà, pirmoji nenorëtø jos antrà kartà pirkti. Juk pernai jà Maskva nupirko. Kiek uþ Lietuvà gavo A. Brazauskas, niekas niekada nesuþinos. Gal tik po keliø ðimtø metø, kai bus iðslaptinti Rusijos archyvai. Greitu laiku „Jukos“ bus nacionalizuota, t.y. priklausys tiesiog Rusijos valstybei. O mes, pagal mûsø vyriausybës ásipareigojimus vis mokësim ðimtus milijonø litø uþ pelningà „Maþeikiø naftos“ ámonæ. Ðá kartà ne „Williams’“, o Rusijai. Kaip ðios ámonës teisëtam (þinoma, juridiðkai) savininkui. Ir dar daugiau – Lietuvos pajûrio ruoþas irgi teisëtai priklausys Rusijai. Greièiausiai jau ðiø metø rudená Rusija ims statyti ten savo karinæ bazæ. Kokià sàþinæ reikia turëti norint primesti Prezidentui Lietuvos iðdavystæ. Didesnës iðdavystës kaip „Maþeikiø naftos“ perdavimas „Williams“ mûsø tautos istorijoje dar nebu- vo. Gerai neprisimenu, kuriais metais (1999 ar 2000), Seimo narys R. Dagys man aiðkino, kad „Williams“ perka „Maþeikiø naftà“, siekdamas vienintelio tikslo – perparduoti jà „Lu- koilui“ ir gerai uþdirbti. Tuo jokiu bûdu negalëjau patikëti. Bet suþinojæs, kad ministras Kaktys sëdi pas Seimo Pirmininkà ir laukia jo sankcijos pasiraðyti sutartá dël „Maþeikiø naftos“ pardavimo, nulë- kiau prie Pirmininko kabineto ir ten ilgokai laukiau ministro. Ministras melavo man, kad jis jokiu bûdu nepasiraðys to sutarties. Po keliolikos minuèiø tà sutartá pasiraðë... Jeigu Seimo narys R. Dagys þinojo, kieno interesais vadovaujantis, lietuviø tauta api- plëðiama net 1,5 milijardo litø (vëliau dar daugiau), tad kaip to galëjo neþinoti tuometiniai Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir kiti? SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 373

Tik ið baimës, kad reikës atsakyti uþ tà tautos apiplëðimà (vieniems moraliai, o kitiems Lukiðkëse), konservatoriai susidëjo su „Brazausko partija“ ir stengsis padëti tos partijos vadovui tapti LR prezidentu. O kiek ponai konservatoriai man prikaiðiojo uþ tariamà „su- sidëjimà su tautos prieðais komunistais?“ Kaip tik konservatoriø partijos vadovybë jau keturi mënesiai aktyviausiai dalyvauja A. Brazausko prieðrinkiminëje kampanijoje, pildami ant Prezidento R. Pakso galvos pur- và, skleisdami ávairiausius ðmeiþtus ir objektyviai tarnaudami Rusijos interesams. Neapsi- meskite, ponai, kad to nesuvokiate! Suvokiate jûs ir jûsø pastumdëliai! Kokia tragedija, kad tiesioginiø savo pareigø neatlieka Lietuvos teisëtvarkos ir teisë- saugos sistema, pradedant þemiausiomis teisinëmis institucijomis ir baigiant Konstituciniu Teismu. Antraip tokie þmonës, kaip A. Abiðala, pardavæs Lietuvà JAV, o vëliau Rusijai, bûtø paskelbti persona non grata ir priversti iðvykti á tas valstybes, kuriø bankø sàskaitose laiko savo judo skatikus. Lietuvai bûtø ta nauda, kad sumaþëtø vienu Prezidento ðmeiþiku ir tiesioginiu Rusijos interesø Lietuvoje gynëju. O kodël mes visi tylime, stebëdami sàmokslininkø keliones po uþsienio valstybes Lie- tuvos vardui kompromituoti viso pasaulio akyse, nutraukti Lietuvos ryðius su visomis uþ- sienio valstybëmis? Ð. m. vasario 12 d. A. Brazausko bièiuliø buvo pareikðta nuomonë, kad „Lietuvà gali suvienyti“ tik didelá politiná patyrimà turintis þmogus. Lietuvos þiniasklaida jau seniai to- kiu þmogumi laiko tik Algirdà Mykolà. Vis dëlto tenka pripaþinti, kad A. Brazauskas vertas politiko vardo. Ne kas kitas, o jis padëjo ponui R. Paksui nugalëti ponà V. Adamkø. O ðiandien ruoðiasi (pasinaudojæs V. Adamkaus moraline pagalba) nuversti Prezidentà R. Paksà. Reikëtø pasveikinti Konservatoriø partijos vadovybæ su didele viltimi. Jeigu A. Bra- zauskas taps LR Prezidentu, premjeru jis pasirinks tik V. Uspaskichà. Uþ pagalbà bûsi- muose rinkimuose ðie abu vyrai (Brazauskas ir Uspaskichas) iðgelbës Konservatoriø vadovybæ nuo atsakomybës uþ mûsø tautos apvogimà.“ Beje, „Lietuvos rytas“ apie Judëjimà ir jo dalyvius, R. Pakso gynëjus, negailëjo paèiø populiariausiø bolðevikiniø ideologø vartotø epitetø. Pavyzdþiui, 2003 m. gruo- dþio 22 d. numeryje (Nr. 298) buvo iðspausdinti net du straipsniai apie Prezidento gynë- jø mitingà. Vienas „Prezidento rëmëjø veidai glumino ir baugino“ Jame skaitome: „Sveikas, viršininke“, – šitaip ant sostinës Tauro kalno Seimo narys Vytautas Ðustauskas pasisveikino su Vilniaus miesto tarybos nariu liberaldemokratu Juozu Imbrasu. Pernai uþ atsainø darbà ið sostinës mero pavaduotojo pareigø paðalintas J. Imbrasas ðeðtadiená dirigavo nelegaliam mitingui, pavadintam judëjimo „Uþ prezidentà ir teisingà Lietuvà“ steigiamuoju suvaþiavimu. Mitinguotojø gretose buvo uþ antivalstybinæ veiklà teistas buvæs prosovietinës organi- zacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas. Á judëjimo koordinacinæ grupæ iðrinkti prieð- taringai vertinami veikëjai parlamentarai Julius Veselka, Rolandas Pavilionis, Liberalø demokratø partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, ðalies vadovo patarëjas Gintaras Ðurkus, raðytojas, „Durniø laivo“ autorius Vytautas Petkevièius [ ]. 374 LIETUVIØ TAUTA

„Norëdami ðiandien apginti save, turime pirmiausia apginti prezidentà. Todël, kad prezidentas – kaip uþtvanka, ir jeigu jà pralauð melas, ðmeiþtas, tada jau bus vëlu á krioklá pulti krûtinëm, mus nuneð kaip ðapelius“, – tvirtino prezidento patarë- jas G. Ðurkus. Jis pareiðkë galintis trumpai visiems paaiškinti, kas šiandien darosi Lietuvoje. „Per rinkimus dauguma tautos balsavo uþ R. Paksà. Dauguma Seimo nariø balsavo uþ kità kandidatà. Kai pasibaigë rinkimai, tauta iki kitø rinkimø nieko nereiðkia. Ir liko tiktai Seimas, kuris balsavo prieð R. Paksà, kuris neapkenèia R. Pakso ir kuris vienintelis turi teisæ prezi- dentà nuðalinti“, – kalbëjo patarëjas. G. Ðurkus tvirtino, kad Seimas nemato jokiø faktø, negirdi logikos, tad su juo nëra apie kà kalbëti [ ]. Seimo narys J. Veselka tryðko dþiaugsmu, kad „Lietuva vël vienijasi kaip Sàjûdþio laikais“. Parlamentaras ávardijo prieðus – grupë ponijos, kuri nori sunaikinti prezidentà R. Pa- ksà: „Ir ne prezidento èia bëda. Èia mûsø visø likimas. Neleiskime, kad mus visus sutryptø. Uþtenka – 14 metø mus apgaudinëjo, skurdino ir melavo“. Seimo narys siûlë susirinkusiems pamàstyti, kas suvienijo tokius amþinus prieðus kaip Algirdas Brazauskas ir Vytautas Landsbergis, Andrius Kubilius ir Vytenis Andriukaitis, Artûras Paulauskas ir Artûras Zuokas. „Baimë, kad bus iðsiaiðkintas teisingumas ir Lietuva pasuks kitu keliu“, – á savo klau- simà atsakë politikas.“ O ðtai kitoks straipsnis tos paèios dienos „Lietuvos ryte“ „Du keliai: R. Pakso galva ar lazda?“ Keletas iðtraukø ið teksto: „Jø laikas atëjo. Kai kas juos vadina zombiais. Dar – nu- skurdintais, gyvenimo nuskriaustaisiais ar runkeliais. Bet tarp jø yra ir profesoriø. Taip pat – turtuoliø. Visi jie turi vienà iðskirtiná bruoþà. Ðaukia garsiai, bet yra kurti [ ]. Nebuvo nieko. Tik – sàmokslas. Ið tikrøjø tai zombio arba paklaikusio fanatiko þvilgs- nis á prezidento skandalà [ ]. Todël dabar – jø laikas. Arba lëtai slenkantys mënesiai, per kuriuos paaiðkës, kas – kà [ ]. Prezidentûros ðeðëlyje vykdytus nusikaltimus sàmokslu prieð R. Paksà ávardijæs judëjimas „Uþ prezidentà ir teisingà Lietuvà“ pretenduoja tapti jëga, kuri iðmes ið valdþios tradicines partijas ir iðlaisvins erdvæ kumðtá vietoj jautrios demokratijos siûlan- èiai ðutvei “ „Lietuvos ryte“ ir kai kuriuose kituose leidiniuose, taip pat nacionalinëje televizijoje, negailëta paèiø juodþiausiø spalvø ir apie kitus Judëjimo mitingus. Bet þmonës ëmë á tai nebereaguoti, suprato, kad kitaip vargiai ar galima, kuomet dar nemaþa dalis ir tikrø pa- triotø tebemàsto bolðevikiðkai. Kas ne su manimi, ne man ar mano partijai pritaria – tas prieð mane, tas prieðas ir negali jame bûti nieko doro. 2004 m. kovo 20 d. Judëjimo „Uþ teisingumà ir demokratinæ Lietuvà“ mitingo Vil- niuje dalyviai priëmë toká SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 375 Kreipimàsi á Lietuvos Respublikos Seimo narius: „Mes, visi, kurie neabejingi Lietuvos likimui, jos dabarèiai ir ateièiai, kreipiamës á mûsø atstovus Seime, á mûsø Seimo narius, ir sakome: Artëja TIESOS ir APSISPRENDIMO valanda Jums, kuriems mes patikëjome savo balsus, Jums, kurie savo balsais lemsite, kuriuo keliu – teisingumo ir demokratijos ar neteisy- bës ir apgaulës – eis Lietuva, mûsø vaikai ir vaikaièiai, Jums, kurie prisiimate didþiausià ir sunkiausià atsakomybæ uþ savo balsà, atiduodamà tam, kad bûtø nuverstas Tautos valia iðrinktas Respublikos Prezidentas, ar kad Tautos valia nebûtø paniekinta ir Lietuva pasuktø ATSINAUJINIMO ir VILTIES keliu. Keturiø mënesiø sumaiðties, sukeltos korumpuotø politikø ir pareigûnø, pakako, kad ásitikintume, jog tie, kurie apvogë ir nuskurdino Tautà, yra stipriai ásitvëræ á valdþià, gina savo privilegijas. Jie karðtligiðkai stengiasi visokiais bûdais – korumpuotø saugumo va- dovø klastotëmis, þmoniø bauginimu ir persekiojimu, melu ir ðantaþu – ne tik iðlikti valdþioje, bet ir pasiglemþti Europos Sàjungos paramà Lietuvai. Pasitelkæ parsidavusià þiniasklaidà, jie prieðinasi mëginimams atskleisti ir sunaikinti per 14 metø ðalyje ásiðak- nijusá korupcijos tinklà. Esame ásitikinæ, jog Tauta artëjanèiuose rinkimuose á Europos Parlamentà ir á Seimà parodys savo valià ir uþtvers kelià tiems, kurie iðdavë jos pasitikëjimà. Á Europos tautø ðeimà Lietuva turi þengti ori ir be politikø, kurie suterðë jos vardà. Kreipdamiesi á Jus, mûsø atstovus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, raginame ir reikalaujame: NEDALYVAUKITE neðvariø politikø suokalbyje prieð Tautà ir Valstybæ, NEDALYVAUKITE gëdingame balsavime, NEBALSUOKITE uþ tai, kad bûtø nuðalintas teisëtas Respublikos Prezidentas, Iðlikite sàþiningi ir nepaperkami. TIESOS ir APSISPRENDIMO valandà neuþmirðkite savo ATSAKOMYBËS prieð Tautà. Neuþtraukite gëdos sau ir savo artimiesiems. Jus vertins ne partijø vadai, o Tauta ir Istorija!“ Bet didelë dalis seimûnø liko kurti tiems reikalavimams. Lietuvos þmoniø laiðkai Nemaþa dalis Lietuvos þmoniø iðreiðkë savo nuomonæ dël organizuojamos Prezidento apkaltos ir savo laiðkuose Prezidentui, Seimui, Vyriausybei. Ðtai keletas jø pagal gavimo chronologijà, atrodo, daugiau ar maþiau atspindinèiø to meto kraðto nuotaikas: 376 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Kai kuriø Lietuvos þmoniø laiðkø, raðytø LR Seimui, Prezidentûrai ir remianèiø Lietuvos Respublikos Prezidentà Rolandà Paksà, faksimilës SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 377 378 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 379 380 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 381 382 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 383 384 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 385 386 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 387 388 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 389 390 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 391 392 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 393 394 LIETUVIØ TAUTA SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 395 396 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

„LR Seimo teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininkui, Seimo specialiosios tyrimo komisijos pirmininkui p. Aloyzui Sakalui „Dël LR Prezidento ir jo aplinkos þmoniø ryðio su tarptautinëmis nusikalstamomis struktûromis“ Jau antra savaitë burbuliuoja ákaitintas katilas, kuriame þiniasklaida ir atskiri politikai, remdamiesi Lietuvos „slapta“ paþyma ir VSD iðgirstø telefoniniø pokalbiø nuotrupomis, ámaiðæ paskalø, spëliojimø, pusiau tikrø gandø, ðmeiþto, verda patiekalà, kuris skleidþia labai nemalonø kvapà Lietuvoje ir net uþ jos ribø. Pagal savo mastà ir pobûdá ði kompanija primena praëjusiø Prezidentiniø rinkimø II turà, kai beveik visi pralaimëjæ I ture pretendentai á Prezidentus ir juos rëmusios politinës partijos, padedamos þiniasklaidos, susivienijo prieð pretendentà á Prezidentus R. Paksà ir kiek ámanydami ieðkojo blogiausiø faktø ið jo veiklos, ðmeiþë ir skleidë gandus, kaip blo- gai bus Lietuvai, net Europa mûsø nesupras, jei Lietuva turës toká Prezidentà. Rezultatas visiems þinomas. Pagal LR Konstitucijà Prezidentas yra Valstybës vado- vas, Tautos iðrinktas penkeriems metams su konstituciniais ágaliojimais. Visi, ir laimëju- sieji, ir pralaimëjusieji Prezidento rinkimus, ypaè politikai, privalëjo uþbaigti tuoj pat rinkiminæ kampanijà, nutraukti ðmeiþtø ir gandø skleidimà, pagerbti Tautos iðrinktà LR Prezidentà ir bendromis jëgomis imtis darbo, kad Lietuvai bûtø geriau. Referendumas dël Lietuvos stojimo á ES ir vasaros atostogos bei grybavimo sezonas ðiek tiek pristabdë „po- litikieriø“ ákarðtá revanðui. Atðalus orams ir atsiradus daugiau laiko, vël sustiprëjo politinis bruzdesys, juo labiau kad artëja rinkimai á Europarlamentà ir LR Seimà. VSD gen. direktoriaus M. Laurinkaus atleidimo ir naujo VSD vadovo skyrimo svarstymas Seime, kaip tikëjosi kai kurie politi- kai, netapo kaþkokiu skandalu, o tik eiliniu þodþiø mûðiu. Tokiø apsiþodþiavimø, prasilen- kianèiø su politine kultûra, kaip áprasta, bûna beveik kiekviename Seimo posëdyje. Kà darysi, Lietuva vystosi, stiprëja demokratija, ir galbût nepraeis nei deðimt metø ir Lietuvos valdþios struktûros supras, kad jø darbà seka Tauta, kad tarnaujant Tautai, reikia bûti oriems, mandagiems ir labai sàþiningiems. Taèiau kol kas toli graþu taip nëra. Politinë skandalo bomba su daug smarvës buvo susprogdinta ð.m. spalio mën. 31 d. Vëliniø ir Visø ðventøjø iðvakarëse ir vietoje politikø kvietimo Tautai susikaupti prisime- nant mirusius ir þuvusius artimuosius, bièiulius ir tautieèius, Lietuvos pilieèiams, kitiems jos gyventojams ir sveèiams buvo pateiktas politinis ðou – savo mastu aplenkæs LNK „dvi- ratininkø“ ðou „Burbulas“. Teisus þurnalistas ir dainininkas M. Mikutavièius, „TV anteno- je“ (Nr. 45) paraðæs: „Daugelyje per visus kanalus rodytø siaubo ir veiksmo filmø (Helovynas! A.U. past.) taip aktyviai buvo þudoma, sprogdinama ir rëkiama, kad galiau- siai kiekvienas þiûrovas turëjo ne gailëtis, o pavydëti mirusiems, nes visa tai jau praeitis.“ Tarsi to bûtø maþa, prie bendros Vëliniø nuotaikos staiga prisidëjo ir Prezidentinis skandalas, kurá savaitgalá informacinëse laidose slogiai aptarinëjo visas politinis elitas. Iðvargæs Prezidento veidas prieð uþmiegant kiekvienam pilieèiui bylojo: tokiame bai- siame pasaulyje poilsis priþiûrëtose kapinëse – tiesiog Dievo „palaima“. Kitas þurnalistas tame pat ðio leidinio puslapyje raðo: „Tos laidos – tarsi per kalnelá nesueinanèios sesutës. Þiûri ten pat, bet mato visiðkai skirtingai... Laikas, kaip þmoniø likimus, skiria tokia praraja, kad galvoji, ar tikrasis gyvenimas neprasideda uþ kadro. SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 397

Ðtai, einant á pabaigà ðio Seimo kadencijai vël kalbama apie specialià laidà parlamen- tarø ávaizdþio gerinimui. Sunku ásivaizduoti, kà joje reikëtø rodyti, nes jokia kita instituci- ja taip neprisideda kuriant televizijos programas kaip Seimas. Laida be Seimo nario – tarsi vestuvës be pirðlio. Ne visi galëtø pasakyti, kà vienas ar kitas parlamentaras veikia Seime, taèiau puikiai þino, kà jis gali televizijoje“. Ðiems teiginiams ypatingø komentarø nereikia. Nespëjo Seimo pirmininkas A. Paulauskas supaþindinti frakcijø Seime pirmininkus (deja, irgi ne visus) su ið VSD vado M. Laurinkaus gauta slapta paþyma, kai Lietuvos þurnalistai, aplenkdami A. Paulauskà pakeliui á Prezidentûrà, apgulë Prezidento bûstinæ reikalaudami Prezidento pasiaiðkinti, kodël jis susidëjo su tarptautine mafija. Beveik tà paèià dienà ir akimirkà visos Lietuvos televizijos pakeitë savo programas, laidø vedëjai á televizijà prisikvietë politikø ir komentatoriø, visi sutartinai vanojo LR Prezidentà uþ tuos darbus ir nusikaltimus, kuriuos jis padarë ir kuriø jis nepadarë, ir tuos, kuriuos galbût ruoðësi padaryti. Kadangi retas laidos dalyvis buvo matæs ar skaitæs M. Laurinkaus pateik- tà paþymà A. Paulauskui, ðiø dalyviø prielaidos ir komentarai perþengë eilinio normalaus þmogaus fantazijos galimybes. Ðiø kalbø buvo nejauku klausytis, nes buvo diskutuojama „kas bûtø, jeigu bûtø“, „galbût“, „tikëtina“, „spëjama“, „mano nuomone“ ir t.t. Visose laidose prie „kryþiaus“ nuogas buvo kalamas LR Prezidentas nenorint nieko girdëti, kad bûtina truputá palaukti ir leisti komisijai viskà iðsiaiðkinti. Laidose dalyvavæ Lietuvos didþiavyriai A. Kubilius, K. Glaveckas, A. Zuokas su lai- dø vedëjais aiðkino vienas kitam, kad Tauta viskà mato, Tauta pasipiktinusi ir Tauta mano, kad LR Prezidentas R. Paksas su savo aplinka pakankamai prisiðiukðlino ir Tauta labai nori visus su Prezidentu prieðakyje iðvyti ið Prezidentûros rûmø S. Daukanto aikðtëje. LR Konstitucijos 2 ir 3 str. paþymi, kad „Tautos Suverenitetas priklauso Tautai“. Nie- kas negali varþyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausanèiø suvere- niø galiø. Todël politikø (A. Kubilius, A. Zuokas, K. Glaveckas ir kt.) kalbos Tautos vardu ir jø þinojimas, ko nori Tauta, yra ðiø savimi patenkintø politikø noras savintis Tautai pri- klausanèias suverenias galias, kà draudþia LR Konstitucija. Að kategoriðkai nesutinku, kad uþ mane kaþkas kalbëtø. Kas geriau negu politikai turëtø iðmokti LR Konstitucijà ir jos laikytis. Negali LR Konstitucinis Teismas kiekvienam parlamentarui ir valdþios vyrui kiek- vienà kartà aiðkinti Konstitucijà. Pagal LR Konstitucijà (3 str.) „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisæ prieðintis bet kam, kas prievarta kësinasi á Lietuvos valstybës nepriklausomybæ, teritorijos vientisumà, kon- stitucinæ santvarkà“. Aš nuo gimimo (1938 m.) esu Lietuvos Respublikos pilietis, todël naudodamasis LR Konstitucijos teise pareiðkiu, kad ðitie apgalvotai organizuojami spektakliai per komerci- nes televizijas ir LTV (iðlaikomà ið biudþeto!) ið tikro kelia grësmæ valstybës nepriklauso- mybei ir jos konstitucinei santvarkai, nes daugelis oponentø be faktø apie nusikaltimà, nesirinkdami þodþiø ir bûdø, ðmeiþia, skleidþia gandus ir paskalas apie LR Prezidentà ir jo ðeimà, þemina Lietuvos vardà uþsienyje. Ðiuo metu vyksta tyrimas Prokuratûroje, pradëjo dirbti Jûsø vadovaujama Seimo ko- misija. Nagrinëjama paskelbta ir nepaskelbta medþiaga, daromos iðvados. Atrodo, visi ðio skandalo dalyviai ir oponentai galëtø palaukti tyrimo pabaigos. Daugelis rinkëjø turi savo nuomonæ ir „iðrinktøjø“ kalbos ið televizoriø ekranø neturi ypaè didelës reikðmës. Labai gera pamoka tokiems turëjo bûti Prezidento rinkimø II turas. Juk per ðià rinkiminæ kampanijà abu likæ pretendentai á Prezidentus iðleido beveik vieno- 398 LIETUVIØ TAUTA dai pinigø (virð 3 milijonø litø). Be to, V. Adamkø palaikë beveik visa þiniasklaida, daugelis politikø ir partijø R. Paksà isteriðkai ir negarbingai maiðë su purvais. Rezultatas þinomas. Atsiradus maþiausiai progai, padedami VSD, visi pralaimëtojai vël pakilo á mûðá prieð Lietuvos rinkëjø aiðkia persvara 5 metams iðrinktà Prezidentà, uþmirðdami, kad A. Paksas atstovauja ne sau, ne Laimai Paksienei, bet Lietuvos Respublikai, yra pagal Konstitucijà Lietuvos vadovas, Lietuvos Respublikos vizitinë kortelë uþsienyje, todël dabartinio ðmeiþto prieð Respublikos Prezidentà organizatoriai turi bûti pavieðinti ir pa- smerkti, nes apdergus, kaip dabar daroma, LR Prezidentà, iki ausø á mëðlà ástumiama ir visa valstybë ir Lietuvos þmonës. Grupë politikø jau þino visus LR Prezidento nusikaltimus, kartu su þiniasklaida jau avansu ruoðiasi LR Prezidento apkaltai. Að, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, dauguma mano bendradarbiø, mano artimieji, t.y. mes – Tautos dalis, pasipiktinæ tokia ávykiø eiga, atskirø politikø, ypaè Seimo pirmininko A. Paulausko, parlamentarø A. Kubiliaus ir kt. elgesiu, kai dar neárodþius kaltës atsakingi valstybës vyrai skleidþia paskalø ir gandø lygio informacijà Seime, per Lietuvos ir uþsienio þiniasklaidos priemones, gàsdina Prezidento apkalta, visokiais bûdais ir metodais stengiasi sumenkinti LR Prezidento veiklà, gàsdina Lietuvos ir uþsienio pilieèius nebûtais pavojais ir grësmëmis. LR Prezidentas Lietuvoje ir uþsienyje turi aiðkintis ir raminti þmones, kad jis ne banditas, ne vagis ir kad Lietuva dar laisvas demokratinis kraðtas, kur jos vidines problemas galime iðspræsti mes patys. Taèiau dalis Lietuvos politikos didþiavyriø – revanðistø negali nurimti ir jiems visai nesvarbu, kaip á ðiuos ávykius þiûri Tauta, uþsienio þmonës. Ðie veikëjai dël savo karjeros ar savo partijos reitingø gali apjuodinti savo kolegas, tuo paèiu apdergti purvais Lietuvà, sumen- kinti Lietuvos paþangà. Jiems nepriimtina, kad Lietuva minima geriausiai pasirengusiø stojimui á ES. Aiðkinama, netgi nacionalinëje televizijoje rodoma ir pabrëþiama, kad LR Prezidentas Europarlamentinëje sesijoje beveik tuðèioje salëje praneðimà skaitë lietuvið- kai (!), buvo labai perbalæs (p. V. Landsbergis aiðkina, kad ið baimës), ið tribûnos maþai atgailavo, nepakankamai nagrinëjo Lietuvos vidaus problemas ir neiðkëlë vieðumon visø ðiukðliø, kurias Prezidento oponentai surinko per savaitæ. Gerai liaudyje sakoma, kad blo- gas tas paukðtis, kuris dergia savo lizdà. Kai kurie Lietuvos politikai ir „visuomenës“ atsto- vai, tariamos þiniasklaidos „þvaigþdës“ nesusimàstydami dergia á savo lizdà, kuriame ir patys gyvena. Teisingai sako mano 9 metø anûkas Povilas, þiûrëdamas laidà: „ðudà malat ereliai“. Manau, kad ðitomis fekalijomis apdrabstot visus Lietuvoje ir save paèius. Praeis nemaþai laiko, kol ði smarvë iðgaruos. Lietuvoje, þinoma, dël to gyvenimas nesustos. Tokiais momentais labai iðryðkëja viskas, todël Tautai lengviau ávertinti ir atsi- rinkti, kas yra kas. Tauta nusipelnë þinoti savo „didþiavyrius“. Raðau tokia tema pirmà kartà gyvenime, nes tokioms diskusijoms man buvo gaila laiko. Pastoviai domiuosi, kad Lietuvos valdþia sudarytø palankesnes galimybes verslui, jaunimo lavinimuisi, auklëjimui. Pergyvenu, kad mano vaikams ir anûkams nereikëtø darbo ir duonos ieðkoti uþ Lietuvos ribø. Visada buvau ir liksiu nuoðirdus Lietuvos draugas ir pilietis. Stebint ðiø dienø ávykius vis apie tà patá ir tà patá, man iðkilo eilë klausimø, á kuriuos atsakymø að nerandu arba galiu juos tik nuspëti. Kadangi, gerbiamas profesoriau, Jûsø vadovaujama Seimo specialioji tyrimo komisija tiria ðiuo metu vykstantá skandalà dël Prezidentûros ryðiø su tarptautinëmis nusikalstamo- mis struktûromis, todël ir að, kaip eilinis Lietuvos pilietis, neturintis jokio ryðio su ðio SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 399 skandalo dalyviais ir jo oponentais, norëdamas prisidëti prie komisijos darbo savo kukliu indëliu, praðau atsakyti á kelis klausimus, á kuriuos Jûsø vadovaujama komisija, tirdama pateiktà medþiagà, galbût jau turi atsakymus arba, tikiu, juos suras ateityje ir paskelbs Tautai. Savo klausimus bandysiu suskirstyti pagal tematikà atskirais blokais. I. VSD paþyma Nuo nepriklausomybës pradþios (1990 m.) Lietuvos valstybës saugumui dar nëra va- dovavæ specialistai, ðios srities þinovai. Ðiai tarnybai vadovavo ir dabar vadovauja politi- kai – mëgëjai (nors dabar ir su generolo antpeèiais). Todël ðioje tarnyboje neiðvengta vieðø skandalø ir kt. kuriozø, liko neiðaiðkinta ið tikro skaudûs ir svarbûs Lietuvai nusikaltimai (bylø vogimas maiðais ið buvusiø KGB archyvø, ðauliø maiðto Pakaunës miðkuose aplin- kybës, ginklø tiekimo Lietuvos kariuomenei ið Rusijos per Lietuvos nusikaltëlius klausi- mas, buvusio saugumieèio J. Abromavièiaus susprogdinimas, tilto per Braþuolës upelá susprogdinimas, „Williams“ ir „JUKOS“ atëjimo á Lietuvà aplinkybës, kunigo R. Mikuta- vièiaus þudiko paleidimo ir greito sugavimo po paros operacija, kurià ávykdë Kauno sau- gumo tarnybos vadas, Lietuvos strateginiø ir svarbiø objektø privatizavimo minusai ir t.t.). Kaip buvusiam politikui ir tinka, VSD vadas M. Laurinkus savo jubiliejaus proga pagauna garsø ðnipà Jonikà, kurio Lietuvos teismai niekaip nepajëgia nuteisti. Ðypsenà kelia ir p. M. Laurinkaus informacija, kad saugumieèiai jau iðklausë 2000 telefoniniø pokalbiø (sankcionuotø) skaièiø, tame skaièiuje ir LR Prezidento pasikalbëjimus su savo draugais. VSD slapti dokumentai greitai iðvieðinami, o kaltø nebûna (2K ir kt.). Kyla tokie klausimai: 1. Kodël 2003 10 21 d. registruota slapta paþyma, adresuota trims aukðèiausiems vals- tybës vadovams, tik 2003 10 31 d. buvo áteikta asmeniðkai p. M. Laurinkaus antram adre- satui – Seimo pirmininkui A. Paulauskui. Kodël per 10 kalendoriniø dienø paþymos negavo likæ 2 adresatai? Gal VSD neturi lëðø ir nesinaudoja spec. kurjeriø paðtu slaptai korespon- dencijai gabenti? Kiek reikia laiko persiøsti spec. paðtà ið VSD Vytenio g. 1 iki Seimo, Vyriausybës arba Prezidentûros rûmø? Kas turi atsakyti uþ slaptos paþymos, skirtos Seimo pirmininkui A. Paulauskui, iðvie- ðinimà? Kas tuo buvo labiausiai suinteresuotas? Ar Seimo pirmininkas A. Paulauskas bu- vo pasirinktas kaip labiausiai galintis iðsiaiðkinti ir nuslopinti Lietuvai visiðkai nenaudingà kilusá skandalà arba kaip labiausiai suinteresuotas tokiu skandalu? Kodël „slapta“ paþyma buvo paruoðta tik 2003 10 21 d., kai joje surinkta medþiaga yra 3–8 mënesiø senumo? Gal buvo laukiama pavieðinti surinktà medþiagà VSD jubilie- jaus proga ar p. M. Laurinkaus iðvykimo ið VSD proga? Ar neatrodo, kad iðnagrinëjus iðryðkëjusius paþymoje esamus faktus laiku (o nelau- kiant jubiliejinio 2000-jo pasiklausymo skambuèio) nebûtø kilæ klausimo dël J. Borisovo Lietuvos Respublikos pilietybës atstatymo, p. R. Smailytë bûtø nespëjusi ið doros kelio iðvesti nei eilës parlamentarø ir politikø, nei karo mokyklos pulkininkø ar policijos genero- lo? Viskà laiku ir profesionaliai atlikæs VSD nebûtø ásivëlæs á ðiuos politinius þaidimus. Ar neatrodo dabar p. M. Laurinkus kaip cirko artistas – fokusininkas, kuris ið savo plaèiø rankoviø vis traukia ir traukia naujus faktus kaip baltus balandþius, kurie tuoj pat virsta neðvariomis „antimis“, kurias dabar privalo pagauti p. A. Sakalas su savo komisijos „sakaliukais“? Ar neatrodo, kad p. M. Laurinkus iki ðiol pasakë ne visà tiesà, ir kada pasa- kys likusià? 400 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

VSD klausësi ir LR Prezidento pokalbio telefonu. Buvo perklausoma visa Prezidento aplinka ir net ðeimos nariai. Kai kurie politikai aiðkina, kad galima klausytis LR Prezidento pokalbio su kitu asmeniu (ástatymas leidþia). Ar p. A. Sakalas mano, kad ástatymas neleidþia klausytis LR Prezidento pokalbiø tele- fonu tik tada, kai jis kalbasi juo pats su savimi? Kada Prezidento privatumas paþeidþiamas, ar kai Prezidentas skambina savo þmonai, ar þmona – Prezidentui? Ar bus imtasi priemo- niø ir kokiø, kad neiðsiaiðkinus visø slaptoje VSD paþymoje esamø faktø, net nepaskelbus ðios paþymos vieðai, Lietuvos þiniasklaida, ypaè Lietuvos nacionalinë televizija (p. Miliû- të) ir LNK (p. Jakilaitis), apkaltino patá LR Prezidentà bendravus su tarptautinëmis nusi- kalstamomis struktûromis? Ar specialioji Seimo komisija, pabaigusi tyrimà, siûlys LR Generalinei prokuratûrai pradëti ikiteisminá tyrimà dël LR Prezidento apðmeiþimo? Kodël VSD neatsiëmë 2002 m. lapkrièio mën. 25 d. „Avia Baltika“ siûlytos 1 milijono litø premijos tam, kuris pateiks árodymus, kad „Avia Baltika“ paþeidë ástatymus pateikda- ma Sudanui du civilinius sraigtasparnius? Kodël ðie kaltinimai pakartojami po metø, kai UAB „Avia Baltika“ ðá milijonà atidavë R. Pakso rinkiminei kampanijai? Ðiuo metu (2008 11 08) UAB „Avia Baltika“ vël pateikia tà patá klausimà, taèiau jau premijiniø uþ tai nesiûlo. Ar dël aplaidumo nepadarytas nuostolis biudþetui? Juk VSD galëjo paimti siûlomà 1 milijono litø premijà, tuo þenkliai sumaþinant R. Pakso rinkimø pajamas? VSD paþymoje Rusijos pilietis A. Kikaliðvilis – pagrindinis Rusijos mafijos (kartu su M. Bure ir Ala Pugaèiova) veikëjas Lietuvoje. Skaitant mûsø spaudà, iðkyla eilë klausimø. Kodël A. Kikaliðvilis valstybës stabilumui pradëjo trukdyti tik dabar, tuo tarpu kai jis Lie- tuvoje lankosi jau keleri metai? Ar nekilnojamo turto ásigijimas Lietuvoje uþsienio pilieèiø laikomas nusikaltimu? JAV ávaþiavimo vizos nesuteikimas A. Kikaliðviliui dar nëra pa- grindas jo ávardyti kaip teroristo. JAV ambasada daugiau kaip pusei Lietuvos pilieèiø neið- duoda vizø ávaþiavimui á JAV. Ar tai reiðkia, kad ðie þmonës taip pat yra teroristai ir turi ryðá su nusikaltëliais? VSD galëjo iðsiaiðkinti su Rusijos spec. tarnybomis, kas toks yra A. Kikaliðvilis, ir suprantamai tai paaiðkinti Lietuvos þmonëms, nes ðiuo metu visi atsitiktiniai ar ne Lietuvos pilieèiø kontaktai su ðiuo þmogumi pagal VSD davinius kelia grësmæ Lietuvos suverenite- tui? Pats A. Kikaliðvilis grasina VSD paduoti á teismà dël ðmeiþto. VSD slaptoje paþymoje uþfiksuota, kad A. Kikaliðvilis ð.m. rugsëjo–spalio mën. lan- kësi Lietuvoje 3 kartus. Pats A. Kikaliðvilis mûsø spaudoje aiðkina, kad jau metus laiko nesilankë Lietuvoje? Kas ðiuo atveju meluoja? Kodël A. Kikaliðvilio dukters Lietuvos pilietës Anastasijos krikðtamotei mafiozei Alai Pugaèiovai buvo leista koncertuoti Vilniuje, o jos dukrai Kristinai Orbakaitei iðimties tvar- ka suteikta Lietuvos pilietybë? Kà ðiais atvejais nuveikë VSD? Neramina tai, kad VSD nuveiktas darbas su kitomis Lietuvos spec. tarnybomis atrodo, kad nedirbama Lietuvos labui pastoviai, o sprendþiamos problemos pateikiamos paketais, kaip fejerverkai. Per trumpà laikà iðkyla þemës sklypø „grobstytojø“ klausimas, SAPARD lëðø grobstymo, diplomatø bylos, Pagëgiø muitininkø, teisëjø bylos ir kt. R. Pakso aplinka, pasinaudojusi tokia gausa bylø, spëjo paaiðkinti Tautai, kad tai LR Prezidento R. Pakso kietos rankos politikos rezultatas, o oponentai – kad ðios bylos pradëtos tirti 2000–2001 m. SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 401 ir R. Pakso èia jokiø nuopelnø nëra. Kas ðiuo atveju teisus? Kas tikrieji didvyriai? Kodël taip ilgai tiriami tokie skandalingi atvejai? Keistai Seime skambëjo p. M. Laurinkaus skun- das, kad jis neturëjo galimybës susitikti su LR Prezidentu, nors televizijos ekrane matëme, kad p. M. Laurinkus ten lankësi daþnai. Ar negalëjo anksèiau p. M. Laurinkus apie tai informuoti Seimo pirmininkà A. Pau- lauskà? Kaip minëjau, VSD nuo nepriklausomybës atkûrimo pradþios dirbo neprofesionaliai, nes valdymas buvo patikëtas politikos naujokams. VSD visada (pagal senà KGB tradicijà) buvo valdþioje buvusiø partijø „stogas“, todël ir nebuvo iki ðiol iðsiaiðkinta, kas iðvogë (iðneðë maiðais) buvusiø KGB archyvus, kaip atsirado K. Prunskienës apkaltos paþyma su „Ðatrijai“ priskiriamais kaltinimais, kuri tik po 10 metø buvo iðtraukta ið buvusio saugumo vado stalèiaus. Mes prisimename spaudoje mirgëjusius ávairius „Voratinklius“ ir kt. Spaudoje ðiuo metu diskutuojama dël èekø bendrovës „Palkon“ (arab. Sakalas) nusi- kalstamos veiklos. Bendrovë grasina uþ ðmeiþtà Lietuvà paduoti á teismà. Ar neteks VSD pripaþinti suklydus? Þiniasklaidoje raðome, kad LR Prezidento negandos ir problemos ðiam metui buvo iðpranaðautos dar anksèiau aiðkiaregiø ir bûrëjø. Ar nesinaudoja VSD ðiø asmenø paslau- gomis? Gal visa ðiuo metu pateikta skandalinga informacija apie Prezidentûrà buvo laiko- ma kaip tik ðiam Prezidentûros sunkmeèiui? Ar turi VSD informacijos, kad Prezidentûroje infiltruoti uþsienio agentai (kaip teigë V. Landsbergis). II. J. Borisovas ir R. Smailytë Politikai ir þiniasklaida pagal VSD pateiktà medþiagà pagrindiniais ðio skandalo kal- tininkais vieðina J. Borisovà ir R. Smailytæ. J. Borisovas papirkinëjo (1,2 mln. Lt) LR Pre- zidentà, kad galëtø ásidarbinti patarëju Prezidentûroje, atgauti Lietuvos pilietybæ ir daryti átakà Prezidentui ir nuvairuoti kaþkur á Rusijà mûsø valstybæ, o R. Smailytë kaltinama, kad savo kerais (gal ragana) nuvedë á klystkelius garbius Lietuvos vyrus ir moteris, galëjo daryti átakos valstybës stabilumui. Ar yra logikos, ar ne juokingai atrodo, kad J. Borisovas, norëdamas ásidarbinti patarë- ju Prezidentûroje, davë R. Paksui 1,2 milijono litø kyðá, þinodamas, kad labai sàþiningai dirbdamas ir galbût retkarèiais ið sutaupyto mokos fondo gaudamas premijiniø, savo ádëtas lëðas kaþin ar galës atsiimti per 40 metø (J. Borisovas ir pats R. Paksas planuoja, kad LR Prezidento poste iðbus 10 metø)? Kodël ir uþ kà J. Borisovui prieð dvejus metus Prezidentas V. Adamkus áteikë valsty- bës apdovanojimà uþ nuopelnus Lietuvai? Kodël tuo metu visi tylëjo? Jeigu buvo paþeistas ástatymas, kodël Seimas nepateikë LR Konstituciniam Teismui nagrinëti J. Borisovo pilietybës atstatymo bylos 2003 m. balandþio mën.? Tikras fenomenas, tikra „þvaigþdë“ tapo Renata Smailytë. Ji derino su politikais svar- biø Lietuvos ámoniø privatizavimo klausimus, organizavo laisvà transporto su kroviniais judëjimà per Lietuvos sienà, organizavo Lietuvoje keliø tiesimà, dalyvaudavo rinkimuose á Seimà ir talkino pretendentui á Prezidentus A. Paulauskui, „sirgo“ uþ iðrinktà Prezidentu R. Paksà, buvo kvieèiama á Prezidento inauguracijos iðkilmes, daþnai lankësi Seime ir galbût Prezidentûroje. Dalyvavo (netgi loðë kartu kazino) su p. A. Paulausko þmona Jolan- ta, A. Kikaliðvili drauge Marina, gaudavo ir teikdavo savo paslaugas R. Aèui, Pagëgiø merui, parlamentarams E. Skarbaliui ir K. Kuzmickui, karo mokyklos ir policijos pulki- ninkams, netgi pasienio generolui ir kt. Palaikë gerus santykius su A. Kikaliðvili (netgi 402 LIETUVIØ TAUTA gaudavo ið Maskvos kremø), draugavo su dabartiniu Lietuvos bokso federacijos Preziden- tu V. Laurinavièiumi, dirbo VRM ir savivaldybëje. Dabar neaiðku kur dirba, taèiau kaþkà veikia ir neblogai gyvena. VSD paþymoje R. Smailytë – pati ryðkiausia figûra, dël jos kontrolës VSD, matomai, sugaiðo daug darbo dienø ir patuðtino VSD biudþetà. Ar nebuvo galima (turint VSD tiek informacijos) sustabdyti ðios aferistës veiklà prieð metus, prieð pusæ metø, áspëti valstybës atsakingus vyrus apie grësmes. Dabar tik ðiai damai garbûs valstybës vyrai gali dëkoti uþ savo sugadintas karjeras. Netgi juokingai atrodo, kai pasie- nio vadas aiðkina, kad jis ið tikro R. Smailytei teikë kaþkada kaþkokias paslaugas. Paslau- ga uþ paslaugà. Anekdotas, taèiau uþ R. Smailytës teikiamas paslaugas (nebûtinai intymias) ar draugystæ su valstybës vyrais nebus surastas ástatymo straipsnis, nustatantis jos kaltæ. Su savo ðypsena, kûnu ir savo laiku ji, kaip privatus asmuo, kà nori tà daro. Paslaugø teikimà kaip verslà R. Smailytë niekur nedeklaravo, sutenerio nesamdë, savo klientams þalos ne- padarë, skundø dël savo elgesio ir veiklos negavo. Ar neatrodo, kad VSD per daug skyrë dëmesio ðiai damai, iðleido bergþdþiai savo lëðas? O spektaklis dalyvaujant ðiai herojei tæsiasi. Ðis atvejis rodo, kad mûsø politikai ir valdþios vyrai visiðkai ið gero gyvenimo prarado budrumà, pajuto nebaudþiamumà ir lo- giðka pabaiga. Gerai dar, jeigu nebus nustatyta ir nusikaltimas. III. LR Prezidentai ir politikai Lietuva nuo pat nepriklausomybës pradþios turëjo problemø dël Prezidentø. Në vie- nas LR Prezidentas nebuvo be priekaiðtø. Amþinas pretendentas á Prezidentus V. Land- sbergis tapo ðia prasme nevykëliu, pralaimëjo Prezidentinius rinkimus, per 3 metus (1990–1992 m.) dirbdamas valstybës vadovu sugebëjo sukirðinti ir Seimà, ir Tautà. A. Brazauskui kadencijos metu, ypaè pabaigoje, ne visada pavykdavo sutarti su savo partieèiais, kurie buvo valdþioje, o paskutiniais valdymo metais Prezidentas konservatoriø buvo ávarytas á kampà, toliau dirbo tyliai, buvo konservatoriø visaip niekinamas, dël ko atsisakë balotiruotis antrai Prezidento kadencijai motyvuodamas, kad nuo politikos pavar- go, be to, darbui trukdo praeities šleifas. V. Adamkus – nors lietuvis, bet svetimkûnis Lietuvoje. Mokëdamas kelias uþsienio kalbas lengviau tvarkësi uþsienio politikoje, taèiau visiðkai neþinojo Lietuvos vidaus gy- venimo ir nesuprato problemø. R. Paksas – atvirkðèiai – geriau þino Lietuvos vidaus gyvenimà, bet tik pradeda ásisa- vinti uþsienio politikos klausimus, turi problemø su uþsienio kalbø mokëjimu. Nuo pat kadencijos pradþios já persekioja aiðkiaregës ðeðëlis, o dabar dar ir Prezidentûros aplinkos skandalas dël blogai pasirinktø savo patarëjø ir padëjëjø. Skandalà sustiprino tai, kad VSD iki ir po Prezidentiniø rinkimø plaèiu mastu rinko informacijà apie Prezidento aplinkà, jo ðeimos narius ir patá LR Prezidentà, paþeisdami ástatymus. Ið tikro juokingai atrodo kai kuriø politikø operatyvinës veiklos ástatymo aiðkinimas, jog kai Prezidentas skambina sa- vo þmonai, jo pokalbiø klausytis draudþiama, o kai Prezidento þmona skambina Preziden- tui – pokalbiø klausytis jau galima! Ypaè dabar atsirado gausybë ástatymø þinovø ir aiðkintojø (ypaè kylanti televizijos „þvaigþdë“ liberalcentristas seimûnas E. Masiulis), taèiau su jais kaþkodël nenori sutikti teisës specialistai, Generalinis prokuroras, Aukðèiausiojo Teismo pirmininkas. Tokie þmo- nës ir mato, ir girdi (ir supranta) tà, kà nori matyti ir girdëti. Ðiuo metu LR Prezidentas R. Paksas oponentø ávarytas á kampà, á ðviesà traukiami atseit Prezidentinës aplinkos ir jo bièiuliø valstybës perversmo planai („Strekoza“ ir kt.), SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 403 nenurodant jø autoriø ir galimø vykdytojø. Nurodytos sumos perversmui valstybëje orga- nizuoti (viso 150 tûkstanèiø doleriø etapais) juokingos ir varganos. Jø neuþtektø net Skuo- do ar kito rajono valdþià pakeisti (nebent, papirkus kurio nors rajono merà, pakeistø porà seimûnø). Kai kurie Lietuvos politikai ir þiniasklaidos „þvaigþdës“ jau senokai eskaluoja, kad Lietuvoje turint pinigø galima nusipirkti Prezidento postà (pavyzdys R. Paksas). Ne tokie tie Lietuvos rinkëjai kvaili! Tokie pretendentai á Prezidentus kaip A. Kubilius, V. Land- sbergis, K. Glaveckas, V. Andriukaitis ar Pilvelis, net turëdami rinkiminei kampanijai po 20–30 milijonø doleriø, niekada Prezidentais iðrinkti nebus. Lietuvoje stinga politinës kultûros, pagarbos oponentui. Neseniai Vokietijos kancleris p. Ðrioderis parodë Lietuvos politikams pavyzdá, kaip gerbti valstybæ, tos valstybës vadovà. Vokietijos kancleris LR Prezidentà R. Paksà, atvykusá su darbo vizitu á Vokietijà, sutiko já pagerbdamas Lietuvà su iðrikiuota garbës sargyba, dûdø orkestru, pakeldamas A. Pakso vizi- to reikðmæ (ið darbo á oficialø). Vokietijos kancleris, puikiai þinodamas situacijà Lietuvoje, apgynë Prezidentà nuo ákyriø þurnalistø, leidæs tik abu vadovus nufotografuoti. Ið to reikëtø politikams mokytis, parodyta pagarba vizito metu buvo skirta ne R. Paksui, bet Lietuvai. Dël politikø kultûros stokos ir pagarbos vienas kitam, dël nemokëjimo palaukti, kol teisininkai iðsiaiðkins visus klausimus, kyla emocijos ir kaltinimai. Net buvæs Prezidentas V. Adamkus ðá kartà praleido progà patylëti, pradëjo komentuoti tik ásiplieskusá skandalà. Oponentai netruko sureaguoti ir apkaltino V. Adamkø, kad jis apdovanojo valstybiniu or- dinu J. Borisovà uþ nuopelnus Lietuvai, per 7 dienas suteikë Lietuvos pilietybæ Ð. Kalma- novièiui ir apdovanojo ordinu, nors visiems buvo þinoma, kad kaip TSRS agentas kelis metus kalëjo Izraelyje, V. Adamkui atvedë á Lietuvà „Williamsà“ ir kt. Á Prezidento V. Adam- kaus apkaltà átrauktas ir jo ðuo Sargis, kuris Turniðkëse ðlapinosi ant puðeliø, dël ko 3 nudþiûvusias 15 cm skersmens puðeles teko nukirsti. O taip – visiðkai be nuodëmiø (ypaè politikoje) nëra! Tà dar ir Jëzus Kristus yra sakæs. Nuo nepriklausomybës atkûrimo pradþios (1990 m.) að kaip þmogus dar nesijauèiau Lietuvoje taip nesaugiai kaip ðiuo metu, kilus Prezidentiniam skandalui. Totalitarinis Pre- zidentûros darbuotojø, Prezidento ir jo ðeimos nariø sekimas ir telefoniniø pokalbiø klau- symasis, masinis – tûkstanèiais (atseit teisëtai, gavus teismo sutikimà) neátariamø padarius nusikaltimà telefoniniø pokalbiø áraðymas ir jø atviras vieðinimas per þiniasklaidos prie- mones rodo, kad VSD, turëdami politikø „stogà“, savavaliavo ir ðiandiena primena padëtá prieð 30–40 metø, kai nei vienas þmogus negalëjo jaustis saugus. Ar Seimo spec. komisija aiðkinsis, ar buvo teisinis pagrindas áraðinëti tûkstanèius pokalbiø, ar áraðai teisëti? Ar mi- nëta komisija ir toliau tæs tokià praktikà ir su didþiu malonumu ir smalsumu klausysis R. Smailytës ir kt. asmeniniø pokalbiø, kurie neturi jokio ryðio nei su nusikaltimu, nei su valstybës perversmu? Gerbiamas komisijos pirmininke, Jûs savo kalboje per televizijà kvietëte Lietuvos pi- lieèius pareikðti savo nuomonæ dël dabar vykstanèiø tyrimø, pateikti naujos medþiagos ar faktø. Að esu Lietuvos pilietis, esu depolitizuotas, neturiu jokio ryðio nei su viena partija (nepatinka tik konservatoriai). Gyvenime nesu buvæs nei Seimo, nei Vyriausybës, nei Pre- zidentûros rûmuose, nors per þiniasklaidos priemones daugelá ðiø rûmø darbuotojø paþástu kaip savo pusbrolius. Raðydamas ðá laiðkà naudojausi turima informacija, gauta ið laikraðèiø ir televizijos, jokios slaptos medþiagos neturiu. Per ðiø dienø ávykius pastebëjau, kad politiðkai orientuota 404 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS prieð LR Prezidentà R. Paksà informacija gaunama ið LTV, LNK ir laikrašèio „Lietuvos rytas“ (p. Valatkos dëka). Palyginti objektyviai padëtá vertino provincijos laikraðtis „Kau- no diena“, kurios dalá diskusiniø straipsniø komisijai persiunèiu. Priede ádëjau vienà kità straipsná dël ðiø ávykiø su jumoro gaidele, kad pertraukëlëje tarp apklausø komisijos nariai galëtø pasiskaityti. Prieðingu atveju, toliau komisijai tæsiant ðá skandalà, man atrodo, kad patiems komisijos nariams pradës vaþiuoti „stogas“. Linkiu komisijai kuo greièiau uþbaigti darbà, objektyviai ir protingai priimti sprendi- mà. Kiekviena Prezidentinio skandalo tæsimo diena nuostolinga Lietuvai. Ir darbo laiko ir prestiþo praradimo prasme. Norëjau, kaip Lietuvos pilietis, dar dirbantis pensininkas, pateikti ne tik pasiûlymus, bet ir gauti atsakymà asmeniðkai, taèiau iðaiðkëjus VSD vykdomam pilieèiø sekimo mastui að iðsigandau ir nenorëdamas pakenkti sau ir savo artimiesiems dël ðio laiðko, savo adreso Kaune neskelbiu ir oficialaus atsakymo nelaukiu. Tikiuosi, kad mano iðdëstyti klausimai bus iðnagrinëti ir aiðkiai atsakyta þiniasklaidos priemonëse ar komisijos ataskaitoje. Su pagarba Alfredas Urbonas Kaunas, 2003 m. lapkrièio mën. 14 d.“

O ðtai nedrásusio pasiraðyti autoriaus laiðkas Seimo laikinosios komisijos pirmininkui A. Sakalui: „Pone Profesoriau, Pasienio apsaugos tarnybos vadovas A. Songaila atleistas ið pareigø. Valstybës saugu- mo departamento pareigûnai tai laiko dideliu savo nuopelnu kovoje su korupcija. Taèiau niekas nepasidomi paèiø saugumo pareigûnø korupciniais ryðiais ir neteisëta veikla. Tiesa, spauda kepðteli ir VSD vadovui M. Laurinkui. Taèiau jam reiðkiami nekonkretûs, migloti kaltinimai. Tuo tarpu jam galima pareikðti labai sunkø kaltinimà uþ tai, kad jis leido savo vadovaujamoje sistemoje sukurti gerai organizuotà nusikalstamà grupuotæ, kuriai vado- vauja VSD valdybos virðininkas L. Petronis. L. Petronis tarnavo sovietinëje armijoje karininku Visoriuose, buvo politinis vadovas (politrukas) ir bendradarbiavo su KGB. Skilus SSSR, kadrinis KGB karininkas Mikas Pa- lionis per savo aplinkà sugebëjo já ádarbinti KAM 2-ajame departamente. Vëliau, ásteigus Valstybës saugumo departamentà, tie patys su KGB susijæ þmonës padëjo jam ásidarbinti VSD ir uþimti aukðtà postà. Kuruodamas svarbias sritis – finansus, pasienio apsaugà, kro- viniø perveþimus, jis organizavo plaèià neteisëtà veiklà. Jà vykdo kartu su grupe jam iðti- kimø VSD darbuotojø, kurie á tarnybà buvo priimti jo palaiminimu atleidus sumanius, bet jam neparankius pareigûnus. L. Petronis bendrauja su ávairiais verslininkais ir veikëjais, átariamais ryðiais su Rusijos þvalgyba, neteisëta ekonomine veikla arba vienaip ar kitaip susikompromitavusiais. L. Petronio didelë patirtis plauti valstybës pinigus á privaèias rankas, kompromituoti dorus asmenis, dalyvaujanèius objektø privatizacijoje, bei plëtoti kontrabandiniø kroviniø gabenimà. Kaip antai, kai AB „Lietuvos geleþinkeliai“ dirbo jo artimas þmogus V. Arlaus- kas (1997–2000 m. dirbo infrastruktûros ir teisës direktoriumi), buvo neteisëtai klausoma- si ðios bendrovës darbuotojø telefonai, tame tarpe ir tuometinio bendrovës gen. direktoriaus S. Labuèio pokalbiai. Taip V. Arlauskui ir L. Petroniui leido nevarþomai ðeimininkauti ge- leþinkelyje ir organizuoti ávairius kontrabandinius perveþimus. Net tuometiniam LR Sei- SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 405 mo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui A. Katkui tai sukëlë didþiulá susirûpinimà ir jis apie tai praneðë VSD (2000 05 04 raðtas Nr. 104-17/122). Dirbdamas „Lietuvos geleþinkeliuose“, V. Arlauskas buvo ir „Litimpeks“ banko val- dybos narys. Nors „Lietuvos geleþinkeliai“ prieðinosi V. Arlausko norams pirkti tuometi- nio bankrutuojanèio „Litimpeks“ banko akcijas, taèiau V. Arlauskas uþ 8 mln. litø jas nupirko. Norint pridengti ðias aferas, vëliau L. Petronis atliko kratas „Litimpeks“ bankru- tavusiame banke. Šiuo metu V. Arlauskas dirba UAB „Vestaka“, vykdanèiai kroviniø perveþimà gele- þinkeliu. Jis dalyvavo kuriant ðià bendrovæ, o vëliau dalá akcijø pardavë firmai „Finix“. Pastaroji ir kitos firmos, geleþinkelieèiams vykdant L. Petronio bei V. Arlausko (kadangi jis sakosi esàs VSD agentas) nurodymus, privalo nutylëti, kuomet gabenami kroviniai á Kaliningrado sritá nusodinami Lietuvoje nesumokant valstybei mokesèiø. UAB „Vestaka“ gen. direktoriø V. Arlauskà (biuras Basanavièiaus gatvëje Vilniuje) pastoviai lanko L. Pet- ronis, K. Skrebys. Ðiame biure dirba L. Petronio artimi giminës. Èia uþsuka ir M. Maðko- vas, kurá sieja bendri reikalai su kompanija „Jukos“, kaip ir V. Arlauskà bei L. Petroná. Michailas Maðkovas savo laiku dirbo KGB Lietuvos TSR padalinyje operatyviniu ágaliotiniu, iðsitarnavo iki KGB majoro. Lietuvai tapus nepriklausoma, jis Vilniuje ákûrë dvi UAB (1990 ir 1992 m.), kurioje dirba ir keli KGB karininkai, su kitais Lietuvos nepri- klausomybei prieðiðkais asmenimis dalyvavo kuriant Slavø bendrijø susivienijimà ir Lietu- vos rusø sàjungà. 1994 m. buvo ákurta Rusijos naftos pramonininkø sàjungos atstovybë, kurios administracijos vadovas iki ðiol yra M. Maðkovas. Rusijos naftos ir dujø pramonës magnatai suinteresuoti ir geleþinkelio privatizavimu, nes tai – neatskiriama verslo dalis. Tuo paèiu tai – tolesnis Rusijos politinës átakos Lietuvos valstybei stiprinimas. M. Maðko- vas èia neabejotinai atlieka Lietuvai nenaudingà vaidmená. M. Maðkovas turi plaèias pa- þintis daugelyje valdþios ir teisësaugos ástaigø sluoksniuose. Jis daþnai bendrauja su L. Petroniu (kompanijoje su V. Arlausku, su kuriuo M. Maðkovas yra minëtos „Finiks“ bendrovës bendrasavininkiai). Kas gali sieti aukðtà Lietuvos valstybës saugumo pareigûnà su veikëju, kurio lojalumu valstybei pagrástai galima abejoti? Dabar apie L. Petronio „kadrø politikà“. Þiniasklaidoje jau buvo minëta apie tai, kad L. Petronis privatizavo „Birvëtos tvenkiniø“ bendrovës (Ignalinos r.) pastatus, nusitaikæs ir á èia esanèius tvenkinius. VSD Utenos skyriaus darbuotojai jau pavargo nuo L. Petronio reikalavimø kiekvienà savaitgalá jo privatizuotose valdose ið savo lëðø ruoðti pobûvius sveèiams. Aiðku, kai kà uþ tokiø pobûviø ruoðimà L. Petronis atitinkamai ávertina. Pavyz- dþiui, pirtininkà L. Petronis jau ádarbino saugume Vilniuje. Kitiems jis irgi paþadëjæs pa- aukðtinimus. L. Petronis su jam veltui pastatus remontuojanèiø statybininkø vadovais dalijasi turima informacija apie privatizuojamus objektus, padeda laimëti konkursus, uþ tai gauda- mas kyðius. Ið kur L. Petronis ëmë pinigø ásigijimui eilei butø Vilniaus mieste bei kitur? Pagrindinis jo pajamø ðaltinis susijæs su didelio masto kontrabanda, kurià jis vykdo á tarnybà VSD sistemoje priimdamas jam reikalingus þmones ir átraukdamas juos á neteisëtà veiklà. Dirbdamas VSD jis rinkosi jam ir jo aplinkai priimtinus darbuotojus. Tokie darbuoto- jai (Klaipëdoje VSD padaliniui vadovaujantis A. Grublys, Panevëþyje – K. Dirþys) padë- jo gabenti kontrabandà á Lietuvà. Neteisëtos veiklos schema buvo tokia: kroviniai bûdavo atplukdomi á Klaipëdos uostà; dokumentuose bûdavo nurodoma, kad jie gabenami á Latvi- jà; Saloèiø muitinëje, iðvien nusikalstamai veikiant Panevëþio saugumo darbuotojams ir muitininkams, dokumentuose bûdavo paþymima, kad jie iðgabenti á Latvijà, nors ið tikrøjø 406 LIETUVIØ TAUTA jie likdavo Lietuvoje. Visa tai kontroliuodavo L. Petronis. Globodami vienus kontrabandi- ninkus, minëti saugumo darbuotojai kitus „degindavo“. Pavyzdþiui, L. Petronio klano þmo- nës sulaikë didelæ kontrabandos siuntà Viduklëje. Tuo jie norëjo visuomenës akyse parodyti, kad energingai kovoja su kontrabanda, nors ið tikrøjø taip nebuvo, jie tik pasitarnavo savo globojamiems kontrabandininkams. Pastaruosius gelbëdavo pats L. Petronis arba jo pati- këtiniai. Pavyzdþiui, buvo sulaikytos keturios kontrabandinio spirito siuntos. L. Petronis apgavo tuometiná Muitinës departamento direktoriø A. Budrá, teigdamas turás laboratori- nes iðvadas, jog sulaikytose siuntose gabenamas langø ploviklis. Krovinys L. Petronio nu- rodymu tuoj pat buvo paleistas. Taèiau kità dienà pateiktos laboratorijos iðvados prieðtaravo L. Petronio þodþiams – ið tikrøjø gabentas spiritas, o krovinys buvo paleistas. Prisiminkime ne kartà spaudoje minëtus saugumo darbuotojus A. Kiaunæ ir V. Þilins- kà, kurie tiesiog atvirai veikë su nusikaltëliais. Galiausiai V. Þilinskas, „prisidirbæs“ dël VRM pensijos, buvo atleistas ið pareigø, o A. Kiaunë ir toliau bendradarbiauja su nusikal- tëliais, dangsto L. Petronio giminaièio M. Petronio valdomà prostituèiø firmà. Apie tai þino ir policija, ir kitos jëgos struktûros, bet nieko nesiima, nes bijo kerðto. V. Þilinskas klausydavosi policijos telefoniniø pokalbiø, terorizavo policininkus. Klaipëdos ir Panevë- þio apygardø saugumo padaliniø sàþiningiems darbuotojams jø vadovai trukdë kovoti su kontrabanda. Þinantys apie A. Kiaunës ir V. Þilinsko nusikalstamà veiklà ir nenorintys su ja taikstytis darbuotojai ðiø vadovø buvo verèiami iðeiti ið darbo. Kai kas ið Panevëþio saugumo darbuotojø paliko darbà ir toliau sëkmingai dirba KAM 2-ajame departamente. Kai kurie Klaipëdos saugumo darbuotojai perëjo tarnauti á STT, kad galëtø dirbti savo darbà netrukdomi. Apie tai daug kà galëtø papasakoti klaipëdietis, dabar STT dirbantis Linas Maþonis ir kiti, turëjæ iðeiti ið saugumo. Kontrabandà dengë ir tuo metu Klaipëdos policijoje dirbæs Rièardas Rupkus. Vyriausybei vadovaujant G. Vagnoriui (artimam K. Skrebio draugui), L. Petronis, neva labai principingas kovotojas su kontrabanda, buvo laikinai perkeltas vadovauti VRM neseniai sukurtam padaliniui kovai su kontrabanda – „tvarkai padaryti“. Pradë- jæs vadovauti L. Petronis pradëjo vyti ið tarnybos èia dirbanèius jam neparankius dar- buotojus. Á jø vietà jis priëmë savo draugus, kurie tik tariamai kovojo su kontrabanda, o ið tikrøjø jà dengë. Klaipëdoje minëtas R. Rupkus, turëdamas neblogà postà – bûda- mas vienu ið Klaipëdos VPK vadovu (uþsitarnavo dengdamas kontrabandà), perbëgo „padëti“ kovoti su kontrabanda ir tapo Klaipëdos padalinio kovai su kontrabanda va- dovu, tiesiogiai pavaldþiu L. Petroniui. Taip Klaipëdos zonoje kontrabandos priedan- ga pasidarë labai stipri. Panaikinus minëtà VRM padaliná L. Petronis gráþo á VSD, parsivesdamas nemaþai su kontrabandininkais veikusiø jam iðtikimø darbuotojø. L. Petronis tikëjosi uþimti VSD pa- vaduotojo postà, jam buvo paruoðtas naujutëlaitis prabangus BMV automobilis, taèiau apie tai suþinojus kitoms specialiosioms tarnyboms ðis sumanymas neiðdegë. Sugráþæs á VSD, L. Petronis stengiasi á ðiltas vietas saugume pasodinti savo bendrininkus, darydamas èia dirbanèiø darbuotojø „valymà“. Visø nuostabai 2003 m. á VSD centriná aparatà ið Pa- nevëþio pakviestas K. Dirþys paskiriamas vadovauti personalui, naujø darbuotojø parinki- mui, nors dirbdamas Panevëþyje dël nemokðiðko ðiø reikalø tvarkymo jis sudarydavo centrinio aparato darbuotojams daug problemø ir susilaukdavo daug kritikos. Ádomu, uþ kokius „nuopelnus“ Lietuvai ðis L. Petronio þmogus buvo pristatytas aukðtam Valstybës apdovanojimui? SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 407

Nepamiršo L. Petronis ir R. Rupkaus, kuris 2000 m. taip pat buvo priimtas á centriná VSD aparatà – vadovauti operatyviniam darbui. Taèiau ne paslaptis, kad dël prastos svei- katos (keturis kartus operuotas Kauno akademinëse klinikose, paþeistas stuburas, þarny- nas, net 8 kartus per dienà turi maitintis) jis visiðkai negali dirbti teisësaugos struktûrose – tokià iðvadà padarë Centrinë medicininës ekspertizës komisija (CMEK). Po to L. Petronio iniciatyva VSD vadovybë raðtu 2000 12 12. Nr. 03.-01-446 kreipësi á CMEK teigdama, kad R. Rupkus labai reikalingas VSD. Komisija leido R. Rupkui dirbti tik kabinetiná dar- bà, nors ir tam neturëjo teisës. Taèiau, neatsiþvelgiant á CMEK iðvadà, R. Rupkus L. Pet- ronio vadovaujamoje valdyboje buvo paskirtas dirbti bei vadovauti operatyviniam darbui. Greitai, jau kitais metais, R. Rupkus pradeda vadovauti Vilniaus apygardos skyriui, kuriame iš karto kilo didelis sàmyðis. Naujas virðininkas, pats bûdamas nestiprios sveika- tos, greièiausiai net ir invalidas, ëmësi ieðkoti skyriuje „pasiligojusiø“ pareigûnø. Pirmà kartà VSD istorijoje jis visiems skyriaus pareigûnams suorganizavo psichologinius testus (turbût pasitaræs su savo antràja þmona, psichologe), daliai pareigûnø, suderinæs su M. Lau- rinkumi, nurodë pakartotinai pasitikrinti CMEK, dar kitiems surengë neeilinæ darbo ates- tacijà, prieð tai juos nubaudæs drausminëmis nuobaudomis. Pasekmës gana liûdnos: pareigûnai, matydami tokià padëtá, bëga ið tarnybos kaip ið skæstanèio laivo. Vieni iðëjo anksèiau laiko á pensijà, kiti mëgino perbëgti á kitus padalinius (tai ne visiems pavyko, nes tam sàmoningai prieðtaravo M. Laurinkus), dar kiti perëjo á STT arba á kitas teisësaugos struktûras. Ne vienas pareigûnas bylinëjasi dël neteisëto atleidimo teismuose. Rezultatas stulbinantis: per porà metø padaliná paliko daugiau nei 70 procentø darbuotojø. Stebina ir tai, kad Rupkus vaþinëjo tarnybine maðina asmeniniais reikalais ir jà sudauþë, o jos remon- tas kainavo per 40 tûkst. litø, liko nenubaustas, buvo dar paskatintas. Likusieji darbuotojai atsidûrë neþinomybëje, jie kenèia ir stebi, kieno dabar bus eilë anksèiau laiko iðeiti ið VSD tarnybos. Nesutikusiø „patiems praðant“ palikti tarnybà R. Rup- kus nepaliko ramybëje ir toliau reikalauja iðeiti ið darbo. Nepaklususiems ir toliau liku- siems dirbti jo vadovaujamame padalinyje sudarytos nepakenèiamos darbo sàlygos, pareigûnø darbo rezultatai akivaizdþiai þeminami ir isteriðkai reikalaujama palikti skyriø. Ið darbuotojø ávairiais bûdais tyèiojamasi, ieðkoma darbo trûkumø, kad kaip nors juos nubaudus. Pavyzdþiui, virðininkas darbo metu skyriuje suorganizuoja iðgertuves, nurodo, kad dalyvavimas bûtinas. Per iðgertuves R. Rupkus iðgalvoja darbuotojams „ekstra“ pave- dimus, kuriuos neva reikia nedelsiant vykdyti. Pasiuntæs jam nepaklusnius darbuotojus á ávairius objektus, anonimiðkai praneða policijai, kad jie vaþiuoja girti. Pasekmës aiðkios: nepaklusnus pareigûnas „patvarkytas“. Keisèiausia, kad atliktose tyrimo iðvadose nurodo- ma, jog buvo girtauta ne VSD padalinyje. Kitam darbuotojui sugalvojamas kitas „mode- liukas“ ir t.t. Nesunku taip retinti nepaklusniø, daug þinanèiø pareigûnø gretas, nes tam niekas nebando prieðtarauti. Visi þino, kad tokia veikimo laisvë suteikta iðrinktiesiems, sugebantiems atostogauti bei plaukioti jachtomis kartu su M. Laurinkumi. Ne paslaptis, kad A. Grublys ir R. Rupkus kartu su Laurinkumi mëgavosi pasiplaukiojimu Vakarø pra- monës ir prekybos korporacijos prezidento A. Boso jachta. Pone Profesoriau! Èia iðdëstyta tik dalis faktø, kurie akivaizdþiai rodo korupcijos mastà Valstybës saugumo departamente. Niekas nesiaiðkina, kodël sàþiningi VSD pareigûnai bu- vo priversti palikti tarnybà, o jø vietas uþima nekompetentingi þmonës, susijæ su nusikals- tamu pasauliu. Tikimës, kad pateikti faktai dar labiau sustiprins Jûsø pozicijas kovoje uþ teisingumà Lietuvoje.“ 408 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Grupë Vilniaus mokytojø raðë LR Seimui: „Lietuvos gyventojai jau atsakë á klausimà, kuris ið kandidatø turi bûti Lietuvos Prezidentu! Tai Rolandas Paksas. Já iðrinko Lietuva. Tai tvirtas, valingas, atkaklus, ryþtingas, ko- vingas, atviras, kûnu, protu ir ðirdimi suaugæs su Lietuva katalikas, doras ðeimos tëvas ir nuostabus lakûnas... Palinkëkime Prezidentui Rolandui Paksui stiprios sveikatos, laimës, kûrybinio darbo mûsø Valstybës labui, baikime rinkimø kampanijà! Dirbkime kiekvienas pagal savo sàþinæ, sveikatà ir galimybes – susitelkime Lietuvos valstybës darbui. „Tegul meilë Lietuvos/ Dega mûsø ðirdyse/ Vardan tos Lietuvos/ Vienybë teþydi“ (V. Kudirka, „Tautiðka giesmë“). Rolandas Paksas – ðiandienà jau septintas lietuviø tautos, visø mûsø Valstybës pilieèiø Prezidentas. Rinkëjai pritarë Jo Ekscelencijos Prezidento programai „At- eitis kuriama dabar“, kurioje akcentuojama pagarba Þmogui: „ gràþinkime viltá ir tikëji- mà ðeima, valstybe, ateitimi, atsakomybë taps aukðèiausiu ðalies ástatymu; stipri Prezidento valdþia ir tvarka valstybëje sukurs turtingà ir saugià Lietuvà; sudarydama galimybes jauni- mui mokytis, dirbti ir uþsidirbti, valstybë garantuos savo ateitá; rûpindamasi pensininkais, valstybë pagerbs jà kûrusius þmones; valstybë privalo saugoti þmogaus fizinæ ir dvasinæ sveikatà; áveiksime svarbiausiø nusikaltimø prieþastá – nebaudþiamumà; Lietuva privalo likti saugios branduolinës energijos ðalimi; Lietuva praturtins pasaulá, o pasaulis – Lietuvà!“ Kas mane, rinkëjà, mokytojà, eiliná Lietuvos pilietá, ðiandienà dþiugina, jaudina, pyki- na ir neramina? Kà að norëèiau pasiûlyti? Pirma. Dþiugina, kad R. Paksas II rinkimø rate átikinamai (140 000 rinkëjø persvara!) nugalëjo savo varþovà, dabar jau eksprezidentà V. Adamkø, visoje Lietuvoje! Buvæs Pre- zidentas laimëjo neþymia persvara tik trijuose miestuose ir viename rajone. Nors ir val- dþios, ir opozicinës partijos, ir daugelis garsiø politologø, ir sociologø, ir þurnalistø, ir seimûnø, ir pramonininkø, ir netgi Lietuvos Vyskupø konferencija (iki ðiol dvasininkai vengdavo kiðtis á pasaulietiðkus reikalus) visokiais bûdais agitavo ir ragino balsuoti II ture uþ amerikietiðkos kilmës Prezidentà, nugalëjo dabartinis Jo Ekscelencija Rolandas Pa- ksas: gavo 54,91 proc. rinkëjø balsø ir beveik 10 proc. aplenkë savo varþovà. Pralaimëjo Valdo Adamkaus stagnacija, arba taip vadinamas „stabilumas“!.. O kiek tonø purvo buvo iðpilta ant ðio garbingo Lietuvos sûnaus galvos! Kokie epitetai buvo klijuojami: politinis lavonas, jo ákurta Liberalø demokratø partija pavadinta atskalû- nais, nacionalistais, naudojanèiais faðistinæ simbolikà, populistas, demagogas, radikalas, V. Þirinovskio pasekëjas, faðistas, neiðmanëlis, atjojæs Ilja Muromecas vaduoti Lietuvos nuo lietuviø, putiniðkas ir pan. Mums, rinkëjams, taip pat rinkimø metu vienokia ar kitokia forma per spaudà, radijà, televizijà, susirinkimus buvo perðamos mintys: kvaileliai; V. Adam- kus – stabilumo garantas (balsuoti tik uþ lietuvá ið JAV), nieko nesuprantame apie ástaty- mus, Lietuvos Konstitucijà (viskà sprendþia Seimas, Vyriausybë, o Prezidento galios – tik simbolinës...), esame prastuomenë, tamsuomenë, nors turime ir iðsilavinimà, bet neturime milijonø, „ðiltø“ darbo vietø...), nevykëliai, neiðmanëliai, turime patikëti ir vykdyti, kà sako „elitas“. Tai „aiðkino“ elitu save laikantys valdininkai ir kt. Kokie þmonës ðiandien atstovauja tikram, o kurie – tariamam elitui? Tikro elito þmo- nës – tai mokslininkai, raðytojai, inþinieriai, meno, kultûros, þurnalistikos, kûrybingo ver- slo atstovai, þmonës, turintys ilgaamþá autoritetà bendruomenëje, sàþiningai dirbantys valstybinëse institucijose (Vyriausybëje, teismuose, prokuratûroje, policijoje ir pan.). Ta- riamam „elitui“ að priskirèiau daugumà á Seimà patekusiø pagal sàraðus seimûnø, neaið- SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 409 kiais keliais praturtëjusiø verslininkø ir panaðios kategorijos þmoniø. Taip pat ir neskait- lingø (kitokiø Lietuvoje nëra!) ávairiø partijø vadus ir vadukus!.. Kaip bebûtø keista, rinki- mø metu rinkëjus „mokë, aiðkino, agitavo“ bûtent ir labai daug tariamo „elito“ veikëjø. Suprantama, buvo ir garbingo elito atstovø... O gal klystu? Daug ávairaus elito þmoniø matëme televizijos ekranuose, girdëjome per radijà, skaitëme jø straipsnius spaudoje, jø, jø þmonø paveikslus matydavome prestiþiniuose þurnaluose, reèiau tikrojo elito!.. Antra. Kodël Lietuva patikëjo Rolandu Paksu? Kodël þmonës balsavo uþ permainas? Kodël rinkëjai nusivylë V. Adamkaus vykdoma stabilia politika? Per 13-ka Lietuvos nepriklausomybës metø në viena valdþioje buvusi partija, kurios þmonës rinkëjø buvo iðrinkti á Seimà arba paskirti dirbti atsakingà valstybiná darbà ávairio- se ðalies institucijose, neávykdë ryþtingø reformø, geriausiu atveju jas atidëliojo arba apsi- ribojo pusinëmis priemonëmis. Pavyzdþiui, kodël nebuvo priimtas „Desovietizacijos ástatymas“? Rinkëjai atvirai ignoravo daugumos partijø ir jø lyderiø ðnekeles. Jos neturi autoriteto! Visos Lietuvoje esanèios partijos (nariø skaièiumi) sudaro tik 2 proc. visø ða- lies gyventojø. Þmonës nepatikëjo politikieriais, atitrûkusiais nuo visuomenës. Ir dabar tose partijose vyksta kova ne dël Lietuvos þmoniø ateities, o dël valdþios këdþiø! Ar buvo kada, kad valdþios vyrai (seimûnai ir kt.) þengtø kartu su tauta, aukotøsi jos labui? Bûda- vo? Kada? Tada, kai reikëdavo pasiekti savo tikslà, patekti á valdþià: Seimà, Vyriausybæ, ministerijas, departamentus. Ðûkiai: „Nusipelnëme gyventi geriau“, „Mums rûpi kiekvie- nas þmogus“ buvo skirti tik paèioms partijoms, valdininkijai, partijø átakoje esanèiai spau- dai, radijui, televizijai. Keletas pavyzdþiø. Þlugo galutinai Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) pirmininko prof. V. Landsbergio ir jo partijos autoritetas: muzikantà praþu- dë þemës sklypas Þvëryne, Vilniaus mieste, þmoniø niekinimas (megztos intrigos ir pan.); uþpjovë nelaimingas tvartas, dël kurio jau kelerius metus bylinëjasi, gobðumas, svaièioji- mai apie antifaðistiná frontà, kad nebûtø iðrinktas prezidentu R. Paksas. Þinoma, nieko nëra amþino! Viskas laikina. Þmonës keièiasi, senatvëje A. Baranauskas, „Anykðèiø ðile- lio“ autorius, uþmirðo gimtàjà kalbà, bendravo su þmonëmis lenkiðkai. Tikimës, kad gerie- ji prof. V. Landsbergio darbai nebus uþmirðti. Visi esame ðios þemës laikini sveèiai, todël, manyèiau, neturëtø uþ karèios tiesos þodþius supykti ir profesorius, ir jo gerbëjai. Jeigu tikësime þurnalistës D. Stributienës mintimis, iðdëstytomis „Respublikos“ laikraðtyje (ð.m. sausio 9 d.), „Vilkiukas (A. Kubilius) pakilo prieð vilkà“ (prof. V Landsbergá), „dþentel- meniðkas“ A. Kubilius puolë padëti Adamkui, neva atribodamas já nuo V. Landsbergio“. Kas tai: nauja Tëvynës sàjungos partijos vadø vienybës „atmaina“ (anksèiau buvo G. Vag- norius)? Ir dar. Tëvynës sàjungos (LK) pirmininko pavaduotojo A. Kubiliaus neatsakingas iðsiðokimas, ðmeiþikiðki þodþiai, pasakyti sausio 6-tà dienà (ryte) per Lietuvos radijo pir- mà programà: „ prezidentu R. Paksà padarë rusiðkas kapitalas “ Taip negalima áþeidi- nëti. Ar galima toká þmogø, t.y. A. Kubiliø, dabar priskirti prie tikro elito atstovø?! Ne. Ir dar vienas pavyzdys. Prof. Kæstutis Glaveckas rinkimuose surinko tik 0,52 proc., Eugenijus Gentvilas vos 3,04 proc. visø balsavusiø pirmame ture rinkëjø balsø. Centristai galvoja, kad, susijungæ su liberalais, taps deðiniøjø jëgø vedliu. Manyèiau, kad prezidentas V. Adamkus, jo gausi padëjëjø komanda sugeba atskirti pelus nuo grûdø!.. Juk liberalai E. Gentvilas ir dabartinis Vilniaus miesto meras A. Zuokas jau kartà dël valdþios lovio buvo iðdavæ Ekscelencijà R. Paksà. Ypaè gerà antausá gavo susijungusios á koalicijà prieð R. Paksà skirtingas veiklos pro- gramas turinèios didþiosios partijos – socialdemokratai, socialliberalai (Naujoji sàjunga), 410 LIETUVIØ TAUTA

Tëvynës sàjunga (Lietuvos konservatoriai), liberalai. Lietuvos þmonës ðiandienà nëra ne- iðmanëliai. Ne tas amþius! Greitai perprato ðiø, didþiøjø partijø koalicijos klastà; tai sukëlë ne tik ðiø partijø prieðininkø, bet ir jø ðalininkø pasipiktinimà, pasiðlykðtëjimà, kuris galin- ga upe iðsiliejo per II turo prezidento rinkimus. Valdþios vyrai, bûdami uþ niekà neatsakingi (kolektyviniai sprendimai), negalëjo pakæsti þmogaus, kuris tikrai áves tvarkà. Rinkëjai pati- këjo R. Pakso programa, balsavo uþ permainas, uþ ateitá, uþ pagarbà þmogui, uþ ryþtingà Prezidentà. Lietuvos þmonës nusivylë buvusio Prezidento V. Adamkaus vykdoma „stabilia“ politika: pasiraðë pensijø dirbantiems pensininkams sumaþinimo ástatymà, paþeidë Lietuvos Konstitucijà, pritardamas „Williams“ atëjimui (netekome vieno milijardo septyniø ðimtø mi- lijonø litø); 300 000 tûkstanèiø jaunø, gabiø, talentingø þmoniø buvo priversti iðvykti á uþsie- ná laimës ieðkoti; vyko ir vyksta talentingø protø nutekëjimas; didþioji dauguma Lietuvos pilieèiø gyvena þemiau skurdo ribos; ðimtai tûkstanèiø neturi darbo; siauèia prostitucija, nar- komanija, auga nusikaltimø skaièius, ligoniai ir pensininkai nebeiðgali nusipirkti pigiausiø vaistø bei vargano maisto. Prezidento V. Adamkaus gausaus patarëjø bûrio paraðyta progra- ma „Kurianti Lietuva“ dvelkia stagnacija, absoliuèiomis frazëmis ir t.t., ir pan. Treèia. Kà raðo uþsienio spauda apie Prezidento rinkimus Lietuvoje? Vokietijos laik- raðtis „Hannoversche Allgemeine“: „Buvusios sovietø respublikos rinkëjai nusisuko nuo vakarietiðko talentingo diplomato kurso. Jie priminë elitui Baltijos ðaliø tikrovæ: daugu- ma lietuviø gyvena vis dar skurdþiai; kaimuose trûksta mokytojø, o gydytojai gydo tik uþ kyðius. Þmonës yra priversti tenkintis menkais atlyginimais ir gyventi apimti nevilties jausmo“. Kitas Vokietijos laikraðtis „Die Welt“: „Lietuvos naujasis prezidentas nëra nei nacio- nalistas, nei populistas su nacionalistinëmis gaidelëmis. Jis lietuviø balsus laimëjo paþadë- jæs rûpintis jø problemomis“. „V. Adamkø tikriausiai praþudë per didelis pasitikëjimas savo jëgomis“, – raðo „Chi- cago Tribune“. Ketvirta. Patarimas. Yra rinkëjø teisës, yra ir pareigos. Yra Lietuvos Konstitucija, ðventë deðimtmetá. Prezidento rinkimuose nedalyvavo apie vienas milijonas trys ðimtai tûkstanèiø rinkëjø. Reikia bausti nedalyvaujanèius (be svarbios prieþasties) ir skatinti da- lyvaujanèius rinkimuose (ávairaus lygio) Lietuvos pilieèius. Turkijoje, kitose uþsienio vals- tybëse tai daroma. Þodþiu, turi veikti rimbo ir saldainiuko principas. Tada negalës kaltinti, kad blogas gyvenimas, blogas Prezidentas, Seimas, Vyriausybë, partijos, savivaldybës... Artëja labai svarbios Lietuvos valstybei datos: a) Mindaugo karûnavimo 650 metø sukakties ðventë; b) Lietuvos vardo tûkstantmeèio paminëjimas; c) Lietuva 2004 metais turi tapti Europos Sàjungos ir NATO nare. Susitelkime, màstykime, tarkimës ir dirbkime. Algirdas Augulis, mokytojas, pensininkas, Vilniaus Fabijoniðkiø jaunimo sporto klu- bo „Fabas“ pirmininkas Vilnius, S. Stanevièiaus g. 32-36; tel. 279 29 71.“ Laiškas LR Seimui: „PREZIDENTO APKALTOS PROCEDÛROS KEISTENYBËS Plaèiai paplitusi mintis, kad oficialûs asmenys Prezidento Rolando Pakso apkaltoje Konstitucinio Teismo sprendimø vieðai neturi teisës kritikuoti. Jei skaitysime, kad Lietu- vos teisinëje sistemoje Konstitucinio Teismo sprendimai visada yra galutiniai ir neskun- dþiami, tuomet ðis argumentas, kaip sakoma, neatremiamas. Bet yra kita medalio pusë. Konstitucinio Teismo sprendimai, kaip ir apskritai bet kurio teismo sprendimai, ypaè jei SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 411 jie lieèia asmens veiksmus, privalo bûti NEÐALIÐKI ir TEISINGI. O kad taip bûtø, vien teisëjø norø nepakanka. Valstybës teisinëje sistemoje privalo bûti instituciðkai átvirtintos nuo teisëjø simpatijø ar antipatijø nepriklausomos prielaidos neðaliðkiems ir teisingiems teismo sprendimams uþtikrinti. Nuo Konstitucinio Teismo teisëjø valios nuo pat pradþiø negalëjo priklausyti politinis aþiotaþas, kuris kilo dël Prezidento apkaltos, vos tik prasidë- jo vieði svarstymai. Pagaliau Konstitucinis Teismas neatsako uþ tai, kà galø gale nuspræs Seimas dël Prezidento apkaltos. Kai operuojama Konstitucinio Teismo neginèijamu auto- ritetu, natûraliai iðkyla labai ádomus klausimas: ar nuo Konstitucinio Teismo teisëjø valios priklauso tai, koká sprendimà Seimas palaikys teisingu? Kitaip tariant, kà gi Seimo nariai linkæ laikyti galutine, neðaliðka ir neginèijama tiesa? Politiniame lygmenyje Seimo nariø pasisakymuose jau dabar girdisi dvi tiesos: Prezi- dentas kaltas ir nekaltas. Bûtent toks kontroversiðkas ir kategoriðkas Prezidento veiksmø vertinimas dar nepasibaigus apkaltai verèia manyti, kad kaþkas yra ne taip. Regis, kad apkalta prasidëjo „ne taip“ tuomet, kai ið Seimo tribûnos pasigirdo kvietimas skirti Prezi- dento apkaltà kaip „politinᓠprocesà nuo Prezidento apkaltos kaip „teisinio“ proceso. Bu- vo itin argumentuojama tuo, kad Seimas yra politinë, o ne teisinë institucija. Þinoma tiesa, kad demokratinëse ðalyse apkaltos vykdyme dalyvauja politinës institucijos, kaip taisyklë, parlamentai. Bet ar tai reiðkia, kad ten politika uþgoþia teisæ? Jokiu bûdu ne. Ir visø pirma todël, kad egzistuoja instituciniai-procedûriniai barjerai, uþkertantys kelià politinëms spe- kuliacijoms ten, kur reikalingas preciziðkas teisinis argumentavimas. Antai Jungtinëse Ame- rikos Valstijose kaltinamàjà iðvadà Prezidentui formuluoja Atstovø Rûmai, o nuosprendá priima Senatas. Tiesiog neámanoma ir pagalvoti, kad JAV Atstovø Rûmai debatuose dël Prezidento kaltës pamirðtø ar atsiribotø nuo juridiniø argumentø. Jei jie politiniø argumen- tø kaip reikiant neparemtø teise, tai Senatas, perëmæs svarstyti ðià bylà, juos paprasèiausiai iðjuoktø ir byla nebeturëtø jokiø perspektyvø. Ypaè jei Senate dominuotø politiniai opo- nentai. Dar tvirèiau apkaltos neðaliðkumas objektyviai yra uþtikrinamas Prancûzijoje. Ten nuosprendá dël Prezidento kaltës NEPRIKLAUSOMAI priima Nacionalinis Susirinkimas ir Senatas. Apkalta pavyksta, jei abiejose institucijose priimamas IDENTIÐKAS sprendimas. Pamëginkime ásivaizduoti, kad Nacionalinio Susirinkimo ar Senato nariai „nepastebi“ kokiø nors svarbesniø ar smulkesniø juridiniø aplinkybiø, „uþsispyrusiai“ nenori girdëti oponentø kritikos. Vaizdas ten turëtø bûti kaip tik prieðingas. Neduok Dieve, kad kolegos ið kitø Parla- mento rûmø tai, kas nepastebëta ar nutylëta, pavers politinës kritikos ar net pajuokos objektu. Teisinis preciziðkumas politiniuose debatuose tokiu bûdu ir yra garantuojamas. Deja, ne viskas taip sklandþiai yra èia pas mus, Lietuvoje. Prisiminkime Seimo Laiki- nosios komisijos darbà ir iðvadø dël Prezidento paþeidþiamumo Seime vertinimà. Ðios iðvados paprasèiausiai buvo kvalifikuojamos kaip Seimo politinës valios manifestacija. Ir kai ið juristø profesionalø pusës pasigirdo abejonës dël ðiø iðvadø teisinio korektiðkumo, Seime aiðkiai nulëmë nuomonë, kad tai politinis, o ne teisinis sprendimas. Þinoma, galima suprasti Seimo narius. Jie yra politikai, geidþiantys kuo greièiau pamaloninti rinkëjus tei- singumo triumfu. Todël grynai þmogiðka ir politiniø preferencijø prasme nëra nieko keisto dël emocijø pervirðio. Politiniø emocijø pervirðis nestebina ir tuo atþvilgiu, kad Seimas apkaltos procedûroje, kitaip kaip kitose demokratinëse valstybëse, neturi sau lygiaverèio OPONENTO, kuris skatintø Seimo narius siekti maksimalaus priimamo sprendimo juridi- nio argumentuotumo. Seimas pas mus monopoliðkai pradeda apkaltà ir jà baigia. Seimas kartu ir prokuroras, ir teisëjas. Todël ir nebëra kà kaltinti, kad apkalta ágauna politizuotà 412 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS pavidalà. Taigi tai ne Seimo nariø kaltë. Tai spragø konstitucinëje apkaltos procedûroje problema. Kai kas ims prieðtarauti, kad pagal mûsø valstybëje galiojanèià apkaltos procedûrà Seimui pajëgus oponuoti Konstitucinis Teismas. Bûtent Konstitucinis Teismas vertina, ar Prezidento „konkretûs veiksmai prieðtarauja Konstitucijai ar ne“. Tai, be abejonës, teisin- ga. Ir reikia manyti, kad bûtent ði aplinkybë objektyviai skatino Seimo Specialiàjà komisi- jà apkaltai rengti teisiðkai „árëminti“ politinius apibendrinimus, kuriuos pateikë Laikinoji komisija, atsisakyti kai kuriø „nerimtø“ kaltinimø. Bet nepamirðkime, kad Seimo Specia- lioji komisija dirbo jau supama tø politiniø nuotaikø ir vieðø vertinimø, kurie susiformavo dirbant Laikinajai komisijai. Prezidento kaltës laipsnis politiðkai jau buvo nustatytas. Pats terminas „apkalta“ reiðkia, kad yra kà ir uþ kà kaltinti. Ar pavyko Seimui iðbalansuoti kaltinimus Prezidentui taip, kad jie iðvengtø ðaliðkumo ir politinio angaþuotumo, apie tai atëjo eilë pasakyti Konstituciniam Teismui. Konstitucinio Teismo padëtis tuo tarpu nepa- vydëtina. Jis dirba politinëje atmosferoje, kai daug kam Prezidento kaltumas ar nekaltu- mas atrodo akivaizdus. Ir svarbiausia, Prezidento byla ið Konstitucinio Teismo vël gráð á Seimà tam, kad bûtø priimtas galutinis sprendimas. Tokia apkaltos procedûra. Taip numa- tyta Konstitucijoje ir Seimo Statute. Bûtent Seime Konstitucinio Teismo sprendimas bus vieðai komentuojamas ir vertinamas. Vieni, kuriø lûkesèius jis atitiks, objektyviai bus ska- tinami vertinti teigiamai, kiti, kuriø lûkesèius nuvils, bus skatinami vertinti neigiamai. Þo- dþiu, visi Seimo nariai oficialiai ir legaliai Konstitucinio Teismo sprendimà pozityviai ar negatyviai kvestionuos. Ir tai yra neiðvengiama, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimas procedûriðkai „nëra galutinis“. Ið vienos pusës, Konstitucija iðkelia Konstituciná Teismà virð visø institucijø, o apkal- tos procedûroje tos paèios Konstitucijos dëka Konstitucinis Teismas paverèiamas savotiðku Seimo „priedëliu“. Ðtai ir perðasi iðvada, kad Konstitucinis Teismas pagal Lietuvoje galio- janèià apkaltos procedûrà norom nenorom objektyviai yra áveliamas á politiniø peripetijø sûkurá. Iðties gali susidaryti paradoksali situacija, kai Konstitucinis Teismas manys vienaip, o Seimas „galutinai“ nuspræs kitaip. Manau, kad niekam neturëtø kelti abejoniø, jog tai yra negerai. Ateityje tokià apkaltos procedûrà reikëtø verkiant keisti. Rizikuoti Konstitucinio Teismo autoritetu yra pernelyg rizikinga. Jei nepavyktø pasekti Prancûzijos pavyzdþiu, tai gal bûtø galima padaryti taip, kaip yra Vokietijoje. Ten Konstitucinio Teismo sprendimas dël apkaltos á Parlamentà nëra sugràþinamas. Jis de jure ir de fakto yra galutinis. Ne maþiau ar netgi labiau rizikinga vardan politinio tikslingumo rizikuoti Prezidento Rolando Pakso apkaltos proceso neðaliðkumu ir teisingumu. Galima pasiekti teisëtumo regimybæ, bet lygia greta giliai þmoniø sàmonëje pasëti nepagarbos valstybei, þmogui ir teisei sëklà. Dar nëra vëlu padaryti viskà, kad taip nenutiktø. Visø pirma reikëtø tikëtis, kad Konstitucinio Teismo sprendimas deramai atsiþvelgs á Lietuvoje galiojanèià teisæ ir visas bylos aplinkybes. Tai vienintelis kelias jau dabar sklaidyti abejones, sklindanèias dël Kon- stitucinio Teismo ðaliðkumo. Neabejotina, kad visiems bus geriau, jei apkaltà lems teisiniai argumentai, o ne politiniai apibendrinimai. Reikia tikëti, kad mûsø Konstitucinis Teismas pakels Heraklio naðtà, kuri gula ant teisëjø korpuso peèiø. Kalbant apie Prezidento apkaltos bylos nagrinëjimo Seime baigiamàjà stadijà, reikëtø aiðkiai suvokti, jog Seimo nariø sprendimas nepriklauso nuo jokio iðorinio objektyvaus autoriteto, o priklauso tik nuo Seimo nariø individualaus apsisprendimo ir gebëjimo ramiai bei dëmesingai vertinti realybæ. Kad Seimo sprendimas bûtø maksimaliai neðaliðkas ir SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 413 minimaliai politizuotas, reikëtø palinkëti vieno dalyko – iðgirsti oponento balsà. Jei taip ávyks, tai gal tuomet pradësime ieðkoti savo prieðø ir valstybës kenkëjø ne tik politiniø oponentø sielose ar veiksmuose, bet ir ástatyminëse procedûrose. Galbût pasirodys, kad ir ðis prezidentinis skandalas yra pagimdytas valstybës valdþiø konstitucinës sàveikos proce- dûrø netobulumo. Doc. Dr. Saulius Arlauskas 2004.03.22. tel. n. 2-44-69-07, mob.+370 61017870“ El. paštas: [email protected]“

„PAREIšKIMAS

Dël Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo

Mums kelia nusistebëjimà ir nerimà 2003 m. gruodþio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“, su- teikæs iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybæ Jurij Borisov, prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuva yra teisinë valstybë, kurioje „valdþios galias riboja Konstitucija“ (Konstituci- jos 5 str. 2 d.) ir Lietuvoje „negalioja joks ástatymas ar kitas aktas, prieðingas Konstituci- jai“. Konstitucinis Teismas, kaip viena ið valdþios institucijø, taip pat yra apribota Konstitucijos. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str. 1 dalimi „Konstitucinis Teis- mas sprendþia, ar ástatymai ir kiti Seimo aktai neprieðtarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybës aktai – neprieðtarauja Konstitucijai ir ástatymams“. Ir tik tais atvejais, kai á Konstituciná Teismà kreipiasi Seimas praðydamas iðvados, Konstitucinis Teis- mas turi teisæ nagrinëti, „ar Seimo nariø ir valstybës pareigûnø, kuriems pradëta apkaltos byla, konkretûs veiksmai prieðtarauja Konstitucijai“ (105 str. 4 p.). Nepaisant to, kad Teismas tebuvo praðytas nuspræsti, ar konkretus teisës taikymo aktas paþeidþia Konstitucijà, jis konstatavo kad „Respublikos Prezidentas R. Paksas, vadovavo- si ... asmeniniais interesais“ ir tuo bûdu paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà. Konstitucijos 85 straipsnis nustato, kad „Respublikos Prezidentas, ágyvendindamas jam suteiktus ágaliojimus, leidþia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai ... privalo bûti pasiraðyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybë uþ toká dekretà tenka já pasiraðiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.“ Nepaisant ðios besà- lyginës Konstitucijos nuostatos, Konstitucinis Teismas minëtame nutarime nustato, kad minëta nuostata „negali bûti aiðkinama kaip nustatanti, kad Respublikos Prezidentas visais atvejais nëra atsakingas uþ savo iðleistus Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punk- tuose nurodytus dekretus, kuriuos pasiraðë Ministras Pirmininkas arba ministras“, o „siste- miðkai aiðkindamas“ Konstitucijos 85, 86 ir 74 straipsnius daro iðvadà, kad „atsakomybë uþ toká... dekretà ... tenka ne tik toká dekretà kontrasignavusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui, bet ir toká dekretà iðleidusiam Respublikos Prezidentui“. Atsiþvelgiant á tai, mes manome, kad 1. Konstitucinio Teismo nutarimas yra pagrástas ne teisiniais motyvais; 414 LIETUVIØ TAUTA

2. Priimdamas toká nutarimà Konstitucinis Teismas virðijo savo kompetencijà, tuo pa- þeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijà; 3. Tokio nutarimo priëmimas prieðtarauja teisinës valstybës principui bei pakerta Lie- tuvos valstybës kaip nepriklausomos demokratinës respublikos pamatus. Lietuvos Helsinkio grupë: Linas Antanavièius Petras Grëbliauskas Edmundas Paulionis Viktoras Petkus Albertas Þilinskas Vilnius, 2004-02-05 V. Petkus. Akmenø g. 1-17, 200S Vilnius“ Buvusi LR Seimo narë, kriminologë Rûta Gajauskaitë: „... Tegu pirmas meta akmená. Na, kas pirmas metë, atsimename visi – M. Laurin- kus. Ir kas antras, treèias... Ir kas visà minià sukvietë. Bet ir jà galime suskaièiuoti: 53 proc. (75 seimûnai) pritaria A. Sakalo komisijos iðvadø svarstymui, 49 proc. (70 seimûnø) prita- rë komisijos nutarimui, 43 proc. (62 seimûnai) nubalsavo uþ apkaltos proceso pradþià. Matome, kad akmenø mëtytojø per keturis skandalo rnënesius þymiai sumaþëjo: nuo 53 iki 43 procentø. O teisëtam sprendimui nuðalinti Prezidentà reikia 75 proc. (85 seimûnø) balsø. „Blic nuvertimui“ nepavykus, teisybë palengva atgauna savo pozicijas. Juo labiau kad vis daugiau teisininkø ásijungia á procesà: fizikø-muzikø vadovavimà perëmus kvalifikuo- tam profesionalui teisëjui P. Þalkauskui ið 11 kaltinimø beliko ðeði. Akivaizdu, kad maþes- nioji Seimo dalis kelia prieðtaringai vertinamà skandalà, kenkia Lietuvai ir svetimoj aky ieðko ðapelio, o savoj ir ràsto nepastebi. Pabandykime ir mes tuos ðapelius surankioti bei sudëlioti ràstus. Antai M. Laurinkus kaltina dël slaptos informacijos nutekëjimo. Jei ávertintume kitus VSD vadovo pasisakymus, kaip antai, kad daug þiniø jis gauna ið draugiðkø valstybiø specialiøjø tarnybø, jei ávertintume A. Valionio prisipaþinimà, kad apie R. Aèo veiklà já áspëjo NATO diplomatai, jei ávertintume uþsienio reikalø ministro per LTV paskleistus JAV diplomatiniø uþkulisiø paðnibþdëjimus, tai galime daryti iðvadà: – Kad svetimø valstybiø agentai laisvai renka Lietuvoje þinias, o M. Laurinkus tai leidþia daryti, – Kad svetimø valstybiø saugumui (pvz., Maskvos) pasiklausyti telefoniniø pokalbiø jokiø teismø leidimø nereikia, o M. Laurinkus neuþkerta kelio tokiai savivalei. – Iðeitø, kad M. Laurinkus nepajëgus pats dirbti be kitø valstybiø saugumo tarnybø pagalbos. Ið ðiø trijø iðvadø kyla átarimas, kad Prezidentûros skandalas galëjo bûti suplanuotas arba átakotas bet kurios kitos valstybës saugumo, pakiðant gudriai supakuotà dezinformacijà. Ðtai jau vienas ràstas ir yra. Bet ne Prezidento, o Laurinkaus akyje. Ieškome antrojo ràsto: uþsienio reikalø ministras A. Valionis, atvykæs ið JAV, pavieði- no uþkulisinius gandelius, t.y. surankiojo museles, o dramblio taip ir nepastebëjo. O dram- blys – tai 45 milijardø turtas (tame tarpe ir Maþeikiø-Bûtingës-Birþø naftos kompleksas), kurá areðtavus, Chodorkovská apkaltinus sukèiavimu, valstybës turto grobimu, dokumentø klastojimu ir mokesèiø nemokëjimu, ruoðiamasi atimti. Ir teisëtai. Pagal Baudþiamojo ásta- tymo raidæ. Apie toká, didþiausià nuo 1930 metø, þydø turto nusavinimà garsiai kalba ir SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 415 raðo (o neðnabþda) JAV politikai, NATO vadovai ir „Washington Post“. Chodorkovskio areðtas ir jo turto nacionalizavimas lieèia ir jo dalá, esanèià Lietuvoje: Maþeikiø–Bûtingës–Birþø kompleksà. Taigi Rusijos valstybë turës nuosavybës teises á Lietuvos strateginius objektus ir Ðventosios pajûrio ruoþà. Laisvë mûsø, o strateginis Lietuvos turtas – rusø. Kas strateginá turtà ið nelieèiamø sàraðo iðtraukë ir pardavë? Konservatoriai. Bet tai nesudaro grësmës Lie- tuvai ir jos saugumui? Ar ne jie sulauþë priesaikà ir Konstitucijoje átvirtintà mûsø turto nelie- èiamumà? Ar tai ne iðtisas miðkas vietoje vieno ràsto? Apie ðapelius jau nekalbame... Argi ne A. Valionio pareiga buvo „skambinti visais varpais“, o Vyriausybei skubiai spræsti komplekso atpirkimo galimybes? A. M. Brazauskas tvirtai paneigë ðià grësmæ ir problemà palaidojo? Argi tai – ne Konstitucijos paþeidimas ir priesaikos sulauþymas? Dar vienas ràstas ant Premjero sprando... Tokiu momentu turëjo aktyviai pasireikðti Linas Petronis ir Alvydas Sadeckas, paro- dydami rusø kariuomenës vël ávedimo Lietuvon grësmæ. Rusijos nuosavybës gynimo prie- danga? Juolab, kad panaðiu atveju Ukrainai pasiprieðinus ties Azovo jûra ir privertus rusus atsitraukti, Putinas su gynybos ministru Ivanovu vieðai paskelbë „Putino doktrinà“, viena- ðaliðkai leidþianèià Maskvai ginèus spræsti net ginklu! O ypaè nesutarimus dël naftos ir dujø vamzdynø apsaugos. O Lietuvoje – visas Rusijos nuosavybës kompleksas. Ir tokia grësmë Lietuvai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirminin- ko A. Sadecko bei VSD vadovo pavaduotojo kovai su ekonominëmis diversijomis L. Pet- ronio NUTYLIMA! Rimtais veidais svarstomi kavos su brendþiu mëgëjai, o ne ekonominës diversijos. Argi tai ne Konstitucijos paþeidimas ir priesaikos sulauþymas? Argi ðis faktas nepatvirtina átarimo, kad Lietuvos saugumu jau 13 metø niekas nesirûpina? Tik tada, kai R. Paksas i VSD vadovo postà pasiûlë kvalifikuotà specialistà – staiga sprogo Prezidento apkaltos bomba. Tada kyla dar vienas átarimas – kà gi saugojo M. Lau- rinkus, jei per visus Saugumo departamento ðonus laisvai „ðvilpavo uþsienio draugiðki ðnipai“, o tokiø baisiø Chodorkovskio turto suprivatizavimo pasekmiø Lietuvai net dvi saugumu besirûpinanèios gynybos nei pastebëjo, nei susirûpino? Argi ne keista, kad ir didþiausi Lietuvos dienraðèiai nepavieðino tokios akivaizdþios grësmës? Gal nepastebëjo per tualetinio popieriaus ritinëlius ir þvakeles... Dar vienà ràstà „suðtabeliavome“ apkaltos maþumai ir aiðkinamës, kà saugojo M. Lau- rinkaus saugumas ir nuo ko? Pirmieji Prezidento R. Pakso politinës valios pasireiðkimo rezultatai – neteisëti sklypø dalinimai, teisëjø priklausomybë, ambasadoriø machinacijos, neskaidri privatizacija – ið esmës paklibino elito piramidæ. „Kapitalizmas su Stalino veidu“ iðsigando liberalios de- mokratijos. Neteisëtai praturtëjæs Lietuvos elitas iðsigando, kad teks atsakyti uþ „suprich- vatizuotus“ investiciniais èekiais milijardinius Lietuvos turtus, uþ pensijø milijardinius nacionalizavimus, uþ „iðparceliuotà“ Lietuvos strateginá energetiná ûká, uþ þemës ûkio su- griovimà ir þemës reformos áklampinimà. O kà jau bekalbëti apie „roþines svajones“ taip pat sëkmingai „ásisavinti ES milijardinæ pagalbà“. R. Paksas – akivaizdþiai nepatikimas Prezidentas, ir bûtent nuo jo M. Laurinkus turëjo apsaugoti Lietuvos elità. Na ðtai, dar penki ràstai, ir labai brangûs – ðimtamilijardinës vertës, nuvariusios Lietuvos þmones á skurdà, neviltá ir saviþudybes. Tie ràstai – ant elito sprando. Vienas svarbiausiø kaltinimø R. Paksui – tai paþadai J. Borisovui. Na, „... paþadai tai niekis – Jø nereiks tesët...“ Politikoje tai áprastas dalykas: paþadëjai – patieðijai, nevykdei – negrieðijai. Ir R. Paksas J. Borisovo net á Prezidentûrà neásileido. Taèiau Lietuvoje kitos 416 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS tradicijos – taip, ðiukðtu negalima. Antai konservatoriams rinkimus laimëjus, ûkio ministru tapo dosniausiai juos rëmusios pramonininkø konfederacijos vicepirmininkas V. Babilius. Paulausko rinkimus á Prezidentus rëmæs G. Jakavonis tapo Seimo nariu ir frakcijos seniû- nu, o V. Uspaskich – Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. V. Adamkø parëmæ pini- gais iðeiviai – tapo jo padëjëjais prezidentûroje. Tiesa, nieko negavo já rëmusi Centro sàjunga. Taigi, ir V. Adamkus paþadëjo – nevykdë, nedavë – negrieðino. Tik neaiðku kodël vieniems uþ paþadø ir ásipareigojimø nevykdymà – nieko, o R. Paksui – reikia atsakyti? Tiesa, ne vien Paksui, Seimas uþsimojo apkalta ir V. Ðustauskui: uþ þydus, uþ necen- zûrinius þodþius, uþ bendravimà su H. Daktaru ir uþ vienintelæ viltá ávesti Seime tvarkà automato pagalba. Irgi labai grësmingi Lietuvai kaltinimai. Ir èia jau ne ðapelis akyje, o keli ràstai ant sprando! Taèiau pasidairæ á elità privalome konstatuoti, kad ir jis „nepësèias“. Ðtai ðalia kylan- èios jaunos elitinës A. Zuoko þvaigþdës – þydo Igorio Ðifrino ðeðëlis, ðalia A. M. Brazaus- ko – net du broliai Zingeriai. V. Adamkus suteikë pilietybæ kagëbistui S. Kalmanovièiui, iðvytam ið JAV ir nuteistam Izraelyje. Visom valdþiom átiko nepakeièiamas Lietuvos fi- nansistas Reinoldij Ðarkin. Jei pratæsti, tai ið tokiø ràstø galëtume Valdovø rûmus atstatyti? Nereikëtø ir aukoti... Labai grësminga V. Ðustausko draugystë (?) su H. Daktaru. Tai bent ràstas! Ir visai nereikðmingas „ðapelis“ tai, kad Seimo pirmininko A. Paulausko þmona su Smailyte lan- kësi mafiozo Kikaliðvilio apartamentuose? Visai nereikðmingas „ðapelis“ A. Paulausko gynyba J. Borisov byloje dël terorizmo rëmimo ir didþiulis ràstas, kad R. Paksas neatsi- skaito uþ piniginá parëmimà rinkimuose. Jau ryðkëja, kodël buvo „paaukotas“ ministras Bernatonis ant jo pavaldinio V. Griga- ravièiaus aukuro: pastarosiomis dienomis buvo sukurta „elitinë policija“, kuriai prieðinosi Bernatonis ir nepritarë Prancûzijos CRS karininkas, treniruojantis VRM karius. Ði policija pavaldi komisarui V. Grigaravièiui, o ne vidaus reikalø ministrui. Taigi Naujoji sàjunga sukoncentravo jëgos struktûras á vienas, sau pavaldþias rankas. Prieð tai buvo paleistas gandas apie planuojamas riauðes ir jø kilmës ðaltiná – Prezidentûrà! Tik negalvokite, kad „elitinë policija“ – tas pats Omonas ar Specnazas. Kà jûs, tai demokratinë struktûra... Kaip panaðu su 1991 m. sausio ávykiais! Tada, Sausio 7-tàjà, þmonës susirinko prie Seimo dël kainø pakëlimo, o kaltë buvo suversta jedinstvininkams. Ir dabar, geguþës 1-àjà, darbo þmoniø ðventës dienà, maisto kainos pakils 50 proc. be jokiø kompensaciniø mecha- nizmø. Taèiau bado ir nevilties apimtus bûsimus protestuotojus jau priraðo Prezidentûrai, kaip planuojamas riauðes. O juk elitas tik sau pasikëlë tûkstanèiais atlyginimus ir pensijas. Tuo tarpu pilieèiai turi bûti patenkinti 9 litø priedu prie pensijos ir paþadu ateityje padidin- ti algas. Ir konservatoriai 1996 m. paþadëjo 30 proc. padidinti atlyginimus sukilusiems medi- kams. Taèiau neávykdë. Tas „ràstas“ ant pilieèiø sprando jau septyneri metai kybo. O „eli- tinë policija“ ir „padës“ ávesti tvarkà. Þemdirbiai su traktoriais nevaþiuos – jø vadovas J. Ramonas jau tàsomas po teismus. Klipatos su ramentais ir invalidø veþimëliais Seimo aikðtës nepasieks – valdþia „nureguliuos“ vieðàjá transportà taip toli, kad invalidai nepriro- potø. Na, su pensininkais ir namø ðeimininkëmis, permezgusiomis beretes á kojines, susi- doroti „elitinei policijai“ – vienas juokas.... Visai nejuokinga V. Ðustausko svajonë Seime automatu ávesti tvarkà. Rimtai pasvars- èius, tai labai jau aiðku, kam tektø tos „sidabrinës kulkos“. Ar tai pagal atsëdëtø Seime SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 417 kadencijø kriterijø, ar pagal „privatizuoto“ turto apimtá, ar pagal rëkianèiø apie grësmæ kriterijø – vis tie patys á sàraðus patektø. Taip, kad V. Ðustauskà po Prezidento iðprievartavimo bûtina apkaltinti ir ið Seimo iðmesti. O po jo bus galima pravesti plaèià elitinio teroro kampanijà, pavadinus jà „demok- ratiniu apsivalymu“. O paskui tegul Strasbûras vargsta – vis tiek þalà uþ pilietiniø teisiø paþeidimà mokës tik Lietuva”.

„POLITINËS MIRTIES FILOSOFIJA Atkûrus nepriklausomybæ Lietuva iðgyveno du perversmus, grástus komunizmo ir Ru- sijos baime. Prisiminkime, kas ir kodël bandë nuversti iðrinktus Lietuvos prezidentus. Ið- rinkus prezidentu „komunistà“ Brazauskà, tauta buvo prakeikta, sukurta daina „Nuðauti Brazauskà“, pradëtas Pakaunës maiðtas, susprogdintas Braþuolës tiltas, nuþudytas J. Ab- romavièius. A. Brazauskas nebuvo nuverstas, nes jis paþadëjo veikti kaip formalus prezi- dentas. Iðrinktas prezidentas R. Paksas nepasidavë ir tapo grësme valdþios elitui: sustiprëjusiems korumpuotiems kontrabandininkams, turto ir þemës grobstytojams. Val- dþios elità gynë Seimas, priimdamas Konstitucijai prieðtaraujanèius ástatymus, dvigubø standartø Konstitucinis Teismas, teisësauga, ásibrovusi á privatø þmogaus gyvenimà, bei valdþios iðlaikomi politologai, intelektualai, þurnalistai, kai kurie Baþnyèios hierarchai. R. Paksas atlaikë ne tik melo ir ðmeiþto lavinà, bet ir „draugiðkus“ raginimus atsistatydinti. R. Gajauskaitë mano, kad iki paskutinio momento buvo tikima, kad Prezidentas pats atsi- statydins. Ðiuo atveju pasauliui nebûtø reikëjæ rodyti sufabrikuotos apkaltos bylos, grástos neteisëtai pasiklausytais telefoniniais pokalbiais, dvigubais teisës standartais. Jei Prezi- dentas bûtø atsistatydinæs, kaltintojai imtø skelbti, kad atsistatydindamas jis pripaþino kal- tinimus. Valdþios elitas Prezidento apkalta sustabdë þemës ir turto grobstymo bei rezonansiniø kriminaliniø bylø tyrimà. Ðiandien Laikinasis varnas varnams akies nekirs. Pirmojo sàmokslo uþsakovai liko nenubausti. Antrojo veidai tautai yra þinomi. Birþe- lio 13 d. prezidento ir rudená Seimo rinkimuose perversmininkams tauta paskelbs savo politiná nuosprendá. Petras GRËBLIAUSKAS.“

Ádomu, kad Seimo komisijø posëdþiø protokoluose nepasisekë aptikti në uþuominø tiek apie þmoniø laiðkus, raðytus net paèiai komisijai ar jos vadovams, tiek kitoms insti- tucijoms, nebuvo svarstomi, kaip jau ne kartà ir ðioje knygoje raðyta, kitø specialistø, ne komisijos nariø, pasiûlymai ar reikalavimai. Matyt, bijota, kad nesukeltø abejoniø dël nurodymø ágyvendinimo. Nepasisekë aptikti ir „Lietuvos ryto“ bei kai kuriuose kituose leidiniuose ir þmoniø abejoniø „apkaltos organizatoriø“ árodymais ir teiginiais, straipsniø bei laiðkø, apie ku- riuos, atrodo, þurnalistams nutylëdavo ir Seimo komisijø nariai. Prezidentas – metø þmogus Þmoniø laiðkai, miestuose ir rajonuose vykusiuose susitikimuose iðgirsti palaikantys þodþiai teikë Prezidentui stiprybës, neleido palûþti dël já puolanèiø politikø, þiniasklaidi- ninkø, dël nenoro ásigilinti á ávykiø esmæ ir tikràsias prieþastis bei tikslus. O kad Preziden- tas vis nesiklaupë, prieðininkai vis ieðkojo naujø jam „ákalèiø“, o kartu ir darësi vis neramesni, Susitikime su Alytaus þmonëmis (2003 m. gruodþio 1 d.) Po susitikimo su Pakruojo þmonëmis (2003 m. gruodþio 10 d.)

Susitikime su Kupiðkio þmonëmis (2003 m. gruodþio 5 d.) 420 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS kad, þiûrëk, dar ims jis ir atsilaikys. Jaudino, kad, nepaisant „antipaksininkø“ naudoja- mø paèiø moderniausiø „juodøjø technologijø“, þmonës nenusigræþë nuo jo ir daug kur, uþuot reikalavæ greièiau „paðalinti Prezidentà“, reikalavo „paleisti Seimà“. 2003 m. gruodþio 31 d. „Baltijos tyrimø“ atliktos apklausos metu Metø þmogumi Lietuva iðrin- ko savo Prezidentà Rolandà Paksà (uþ já pasisakë 20,2 proc. visø apklaustøjø, o uþ V. Adamkø – 15 proc., A. Brazauskà – 5,8 proc., A. Paulauskà – 1,6 proc., kardinolà A. J. Baèká – 1,2 proc. ir t.t.). Ádomu, kad Prezidentà R. Paksà Lietuvos þmonës nurodë ir kaip þymiausià 2003 m. pasaulio þmogø1. Beje, þiniasklaidai ir politologams neturint faktø apie Prezidento ir jo aplinkos „par- sidavimà“ Rusijos mafijai, këlimà „grësmes nacionaliniam saugumui“, imta jau ak- centuoti apie jo keliamà grësmæ demokratijai. Savo prieðiðkumà Prezidentui kai kurie valdþios vyrai iðreikðdavo ir paèiomis nekul- tûringiausiomis formomis. Kai Seime, minint Sausio 13-osios aukø atminimà, posëdþiui pirmininkaujantis A. Paulauskas á tribûnà pakvietë kalbëti Prezidentà Rolandà Paksà, konservatoriø (Tëvynës sàjungos), liberalcentristø (Liberalø ir centro sàjungos) frakcijø nariai pakilo ir iðëjo ið salës. Paskui juos iðbidzeno ir socialdemokratas Aloyzas Sakalas, vadovavæs Laikinajai tyrimo komisijai. Taèiau tuo savo poelgiu iðbëgusieji parodë nepagarbà ne tik Prezidentui, o ir á minëjimà pakviestiems Sausio 13-osios aukø arti- miesiems, kitiems Lietuvos laisvës ir nepriklausomybës gynëjams, visiems Lietuvos þmonëms. Prezidentas kalbëjo: „Pone Seimo Pirmininke, pone Ministre Pirmininke, Jûsø Eminencija, Ekscelencijos, garbûs parlamentarai ir sveèiai, Brangieji tëveliai, prieð trylika metø sausio naktá netekæ vaikø, ir vaikai, kuriø tëvus tà baisiàjà valandà pakirto okupantø smurtas, Þuvusiøjø broliai ir seserys, 1991 metø sausio 16-àjà, atsisveikinant su þuvusiaisiais, poetas Justinas Marcinkevièius pasakë tokius þodþius: „Lietuva pasilenkia prie jø ir uþklo- ja amþina laisve“. Nors laikas ir vis nauji ávykiai daug kà atmintyje uþgoþia, bando iðtrinti tada patirtus iðgyvenimus, tragiðka ir didinga Sausio 13-oji visada turi iðlikti kaip nepalenkiamos kovos uþ laisvæ simbolis, kaip aukos, tautos susitelkimo ir jos aukðèiausios valios iðraiðkos diena. Prabëgo trylika metø, ir jau bræsta karta, kuriai Loretos Asanavièiûtës, Virginijaus Druskio, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevièiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Ka- voliuko, Vido Maciulevièiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaièio, Ig- no Ðimulionio, Vytauto Vaitkaus, Dariaus Gerbutavièiaus, Vytauto Koncevièiaus vardai yra þinomi, deja, tik ið pasakojimø ir negausiø publikacijø. Þinau, kad proginiai, kartà per metus, þuvusiøjø artimiesiems bei sunkiai nuo karinës agresijos nukentëjusiesiems rodomas valdþios dëmesys yra tarsi savotiðka prievolë, ir ma- nau, jog tai nëra pakankamas valstybës rûpestis tais, kurie prarado brangiausius þmones, bei gyvaisiais, iki ðiol jauèianèiais patirtø suþalojimø padarinius.

1 Lietuvos rytas. 2003 m. gruodþio 31 d. // Þmonës ir ávykiai – nacionaliniame veidrodyje. SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 421

Vakar susitikau su þuvusiøjø artimaisiais ir kai kuriais nukentëjusiais laisvës gynëjais. Suvokiu, kad mes visada bûsime jiems skolingi, taèiau aiðku ir tai, jog likimo nuskriausti þmonës bent jau socialiai neturi bûti skriaudþiami dar ir savos valstybës, uþ kurià þuvo jø tëvai ir vaikai. Be to, nemanau, jog valstybë yra padariusi viskà, kad teismo iðnagrinëtà Sausio bylà, kurioje pavyko nubausti tik keletà Lietuvos komunistø partijos ortodoksø, galëtume ver- tinti kaip teisingumo pergalæ. Gerbiamieji, Sausio naktis atskleidë naujà patirtá: ginkluotos vien laisvës idëja tautos valia – sutelk- ta ir visuotinë – yra neáveikiama. Prieð jà net brutali, ginklais ir ðarvais þvanganti kariauna esti bejëgë. Kai grësmës akivaizdoje ginti radijo ir televizijos objektø bei Aukðèiausiosios Tary- bos rûmø sukilo visa Lietuva, atrodë, tarsi kiekvienas jos pilietis skuba prisiimti savàjà atsakomybës ir rizikos dalá. Tai unikali patirtis. Ji ásakmiai ragina mus iðmintingai mokytis ið praeities, reikliai vertinti dabartá ir atsakingai þvelgti á ateitá. Taèiau gyvenimas daþnai klostosi taip, kad, vos atlëgus átampai ir nutolus akivaiz- dþiam pavojui, praeities pamokos mums tampa tarsi nereikðmingos. Nors 1991-aisiais Lietuvos nepriklausomybës prieðai naudojo ne vien tankus, bet ir ideologinius ginklus, pavyzdþiui, rafinuotà valstybës vadovø juodinimà bei bandymus kir- ðinti juos tarpusavyje, tuo metu tauta aiðkiai suvokë, uþ kà ir prieð kà kovoja. Mes kovojome prieð tariamà tiesà ir vienintelæ nuomonæ, sklindanèià ið svetimø rupo- rø, prieð rinkimus, kuriuose 99 procentai rinkëjø balsuoja uþ vienos partijos statytinius, prieð teismus, kurie kitaip mananèius uþdaro á beprotnamius, prieð KGB, kurio mësmalë gali sulauþyti bet koká likimà. Mes kovojome uþ laisvæ ir demokratijà, uþ laisvø þmoniø orumà ir teisæ gyventi be baimës, kad gali bûti sekamas, kad bet kada gali laukti psichologinio spaudimo ar smurto. Þmonës, kurie budëjimu, savo nuolatiniu buvimu prie svarbiausiøjø valstybës objektø apgynë Lietuvà, tada negalëjo apeliuoti á civilizuotame pasaulyje pripaþástamas þmogaus teises ir laisves. Ið laisvës ir teisingumo idëjø susiformavusi ðiuolaikinë þmogaus teisiø samprata oku- paciniam reþimui buvo svetima, veikiau visiðkai atgrasi ir prieðiðka. Uþtat juo labiau turime branginti tas idëjas ir ginti þmogaus teises dabar, kai, atrodytø, reikia tik uoliai puoselëti brangia kaina iðkovotà laisvæ. Trylika metø einame pasirinktu Europos keliu, ir ðis sprendimas niekam arba beveik niekam Lietuvoje nekelia abejoniø. Kaip 1991 metø vasario 9-àjà þmonës pasakë tvirtà „taip“ uþ nepriklausomà demokratinæ valstybæ, taip praëjusiø metø geguþës mënesá tauta pasisakë uþ ateitá vieningoje Europoje. Esu ásitikinæs, kad ðiuo metu Lietuvoje sukelta politinë sumaiðtis neturi sulëtinti mûsø þingsniø, einant pasirinktu keliu. Be to, manau, kad á Europà turime ateiti ne tik su gerai iðlaikytais ekonomikos egzaminais, bet ir kaip brandi teisinë valstybë. Valstybë, kurioje kiekvienas – nuo paprasto pilieèio iki ðalies vadovo – turi bûti vieno- dai lygus prieð ástatymà ir kiekvienam þmogui turi galioti dar Pirmojo Lietuvos Statuto postulatuose formuluoti principai kaip nekaltumo prezumpcija bei vien teismo teisë nusta- tyti kaltæ ir skirti bausmæ. 422 LIETUVIØ TAUTA

Ðia proga noriu pacituoti Vaclavo Havelo, to meto Èekijos prezidento, mintis, kurias jis prieð aðtuonerius metus iðsakë Vilniaus universitete: „Man atrodo, tëra vienintelis bû- das sudaryti sàlygas darniam þmogiðkojo identiteto ásikûnijimui visais jo lygmenimis bei pavidalais – tai demokratiniame pasaulyje iðsivystæs pilietinis principas ir bûtinybë kurti pilietinæ visuomenæ, nepaþeidþianèià në vieno þmogaus savitumo, atvirkðèiai, atverianèià jam erdvæ, tiesa, tik tokià, kuri nekelia grësmës kitø siekiams realizuoti. Tai ámanoma tik teisinëje valstybëje, priëmusioje visiems privalomas bendrabûvio tai- sykles, kur gerbiama þmogaus teisiø ávairovë ir tik grieþtai nustatytu bûdu jos ribojamos tiek, kad negrëstø kitø þmoniø teisëms“. (Citatos pabaiga) Brangindami tai, dël ko kovojome, privalome áþvelgti ir kai kurias ðiø dienø tendenci- jas. Ar sustiprins mus baubø ir fobijø kûrimas? Ar sugebësime atskirti tikrà tiesà nuo taria- mos, tikrus prieðus nuo tø, kuriuos aðtrioje politinëje kovoje sukuria laki fantazija? Svarbiausia mums visiems suvokti savo atsakomybæ uþ tai, kad savo veiksmais ir þo- dþiais nepakirstume pilieèiø tikëjimo valstybe ir neáþeistume atminimo tø, kuriuos ðian- dien minime. Turime tapti valstybe, verta þuvusiø uþ jà aukos. Nuoðirdþiai atsipraðau Sausio 13-osios aukø artimøjø, kuriems skausmà sukelia ir pas- tarøjø mënesiø ávykiai.“ Tà ávyká plaèiai nuðvietë þiniasklaida, taèiau ádomu, kad dël tokio „bolðevikinio“ grupës seimûnø poelgio beveik nebuvo diskutuota. Paliko, tai paliko salæ. „Vakaro þi- nios“ sausio 14 d. iðspausdino straipsná „Seimo deðinieji iðniekino Sausio 13-àjà“, kuriame pateikta platesnë informacija. Straipsnyje raðoma, kad „[ ] komentuodamas ðá þingsná, konservatorius Vytautas Landsbergis sakë, kad „kitaip pasielgti nebuvo galima, nes Sausio 13-àjà þmonës mirë uþ valstybæ, o prezidentas R. Paksas jà griauna [ ].“ Anot Seimo vicepirmininko liberalcentristo Gintaro Steponavièiaus, prezidentas pra- rado moraliná autoritetà, negerbia Seimo ir skaldo visuomenæ, todël opozicija nematë rei- kalo klausyti jo kalbø salëje [ ]. Bet anot kunigo Roberto Grigo, Sausio 13-osios minëjimas tampa lyg Prezidento apkaltos tàsa Seime [ ]. Nepriklausomybës Akto signataras Egidi- jus Bièkauskas piktinosi, jog politikai negali iðvengti sàskaitø suvedinëjimo net per Sausio 13-osios minëjimà. E. Bièkauskas ypaè pasipiktino opoziciniø frakcijø nariø iðëjimu ið Seimo salës, kai á tribûnà pakilo R. Paksas. „Tai vertinu vienareikðmiðkai – negarbingas poelgis. Pademonstruotas poþiûris á prezidento institucijà, nepagarba Sausio 13-osios ávy- kiams ir laisvës gynëjams “ Vasario 16-àjà – pasiprieðinimo Prezidentui diena Kaip informavo 2004 m. sausio 26 d. „Lietuvos rytas“, Seimo Etikos ir procedû- rø komisija svarsèiusi Seimo valdybà, kuri „leidusi“ iðkilmingame posëdyje Sausio 13-osios proga pasisakyti prezidentui R. Paksui. Taèiau koká sprendimà priëmë, nepa- raðë. Bet seimûnai „antipaksininkai“ ið Sausio 13-osios minëjimo vis dëlto, atrodo, pasi- mokë, nes suprato, kad, uþuot savo poelgiu sumenkinæ Prezidentà, jo autoritetà dar pakëlë. Tad per Vasario 16-osios ðventæ, atrodo, buvo uþsimota jau visiðkai „sutrypti“ Prezi- dentà. Vasario 16-oji pagal juos turëjo tapti „paksininkø pasmerkimo ðvente, o ofi- cialiai – demokratijos gynimu, atkirèio radikalams diena“. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 423

„Tai svarstyta penktadiená, Seimo Pirmininko Artûro Paulausko susitikime su Lietu- vos savivaldybës merais“, – praneðë DELFI 2004 m. sausio 30 d. savo internetiniame puslapyje. Ir toliau informavo: „Kalbëdamas apie ðià idëjà, Seimo Pirmininkas A. Pau- lauskas sakë, kad Vasario 16-oji turëtø bûti demokratiniø jëgø susivienijimo, jø pademonst- ravimo, atkirèio diena radikalams [ ]. Susitikime su Seimo vadovu dalyvavo trys savivaldybiø asociacijos viceprezidentai, Panevëþio, Ðilutës ir Anykðèiø rajonø merai. Vi- si jie yra pasirašæ raginimà prezidentui pasirinkti „ryþtingà ir teisingà sprendimà, kad bûtø uþbaigta uþsitæsusi Prezidentûros krizë“. Dël Seimo Pirmininko pastangø paversti Vasario 16-àjà „kovos prieð radikalus“ diena Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas Prezidentûros spaudos tarnybai perdavë, kad tokiu savo elgesiu Seimo Pirmininkas tik kirðina visuomenæ. Sausio 31 d. DELFI interne- tiniame puslapyje išspausdinta informacija:

„R. Paksas kaltina A. Paulauskà didinant sumaiðtá visuomenëje“ Ir toliau: „Prezidentas Rolandas Paksas kaltina Seimo Pirmininkà Artûrà Paulauskà didi- nant sumaiðtá visuomenëje ir bauginant þmones naujomis neva prasimanytomis grësmëmis. Prezidentas smerkia ir ðventvagyste vadina Seimo Pirmininko siûlymus Vasario 16-àjà surengti visuomenës informavimo akcijas. Tokiu pareiðkimu Paksas reagavo á vakarykðtá Seimo Pirmininko ir keliø savivaldybiø merø susitikimà, kuriame jie nutarë Vasario 16-àjà paversti demokratijos gynimo ir atkir- èio diena radikalams.“ Operatyviai ëmësi ginti savo munduro garbæ Seimo pirmininkas. Dar tos paèios sausio 30 d. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos internetiniame puslapyje buvo iðspausdintas praneðimas: „Seimo Pirmininkas Paulauskas atmeta ðalies vadovo kalti- nimus, kad jis neva gàsdina Lietuvà naujomis grësmëmis.“ „Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas Lietuvos radijui sakë, kad Prezidentas Rolan- das Paksas neadekvaèiai vertina jo pareiðkimà. A. Paulauskas dar kartà patvirtino, kad visuomenë yra suskaldyta, kad kelia galvà faðistuojantys elementai. „Tai faktai, kuriø ne- matyti neámanoma“, sakë Seimo Pirmininkas “ Þiniasklaidoje pasirodë straipsniai ir kitos informacijos, pritarianèios Seimo pirminin- ko pasisakymui. 2004 m. vasario 4 d. DELFI internetiniame puslapyje – „Kaip minëti Vasario 16-àjà“ raðyta: „Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas pasiûlë Vasario 16- àjà paversti demokratijos gynimo, atkirèio radikalams diena […]. Dalis þmoniø ðià Seimo Pirmininko iniciatyvà suprato vos ne kaip agitacijà prieð R. Pa- ksà. R. Paksas pasipiktino „A. Paulausko pastangomis didinti sumaiðtá visuomenëje, ragi- nant jà á kovà su prasimanytomis naujomis grësmëmis“. Anykðèiø meras Darius Gudelis (Prezidento V. Adamkaus patarëjas. – Aut.), dalyva- væs merø susitikime su Seimo Pirmininku, kurio metu ir buvo iðsakyta ði iniciatyva, nesu- pranta, kodël ðis pasiûlymas taip sureikðminamas. Anot jo, tai buvo gal tik deðimt minuèiø trukæ pasvarstymai, kad bûtø galima ðià dienà skelbti tokia [ ]. Konservatorë Rasa Juknevièienë Seimo Pirmininko pasiûlymà ið esmës vertina pozi- tyviai. Taèiau politikë abejoja, ar ðis pasiûlymas sulauks atgarsio ið tø þmoniø, kurie kvie- èiami duoti atkirtá radikalams. Pasak konservatorës, þmonëms, kurie yra patenkinti 424 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS nepriklausomybe ir gyvenimu, labiau rûpi „Akropolis“ ir pramogos. Politika jie ne itin domisi. Tuo tarpu radikalams bûtø naudinga, jei ðie þmonës liktø abejingi tam, kas darosi Lietuvoje. Liberalcentristas Eligijus Masiulis teigia, kad radikalizmas pradeda ágauti ryðkias ten- dencijas, todël didþioji visuomenës dalis, pasyviai stebinti ðá procesà, privalo iðreikðti savo poþiûrá. Todël tam reikia iðnaudoti gal Vasario 16-àjà, o gal kità progà [ ]. Kalbëdama apie atkirtá radikalams, R. Juknevièienë sako, kad vien kalbø kovojant su radikalizmu nepakanka. Politikë siûlo Seimo Pirmininkui imtis veiksmø ir pradëti nuo Mindaugo Murzos. Ðiauliø tarybai priklausantys konservatoriai aiðkiai pasisako uþ tai, kad ðis nacionalistas, po to, kai kartu su bendraþygiais protesto akcijomis sugadino þydø ðventæ Chanukà Kûèiø vakarà, privalo pasitraukti ið Vieðosios tvarkos komiteto pirmininko pareigø. Taèiau socialdemokratai ir socialliberalai, pasak R. Juknevièienës, delsia priimti sprendimà. Su populistais ir radikaliai nusiteikusiais politikais „flirtuoja“ ir kitos partijos, kai joms tai gali atnešti naudos. Taigi patys politikai turëtø elgtis atsakingiau. Naujosios demokratijos partijos pirmininkë Kazimiera Prunskienë kritiðkai vertina A. Paulausko iniciatyvà. Jos teigimu, „jei pradësime transformuoti autentiðkà tokiø ðven- èiø kaip Vasario 16-oji prasmæ, nueisime á prieðingà pusæ – nuo demokratijos. Vasario 16- oji, anot Seimo narës, turi savo prasmæ ir jai nereikia suteikti ðiø dienø prasmës“. Tokiai nuomonei pritaria ir socdemø lyderis Algirdas Brazauskas. Premjeras antradie- ná pareiðkë, kad „Vasario 16-oji yra mums ðventa diena ir nereikia jos painioti su kitais reikalais bei uþgoþti mûsø pagrindinæ ðventæ“. Kartu premjeras pabrëþë, kad Lietuvos de- mokratijai nëra jokio pavojaus, be to, reikalus reikia spræsti ne mitingais “ Taèiau nepaisant „antipaksininkø“ gàsdinimø apie „dviejø Lietuvø“ galimà susidûri- mà, kurá kurstà Prezidento ðalininkai, Seimo Pirmininko idëja dël Vasario 16-osios paver- timo „atkirèio“ diena visuomenëje nesulaukë platesnio pritarimo. Vasario 16-osios minëjime Vilniuje, Operos ir baleto teatre, Prezidentas R. Paksas kalbëjo: „Mielieji šiø iðkilmiø dalyviai, Brangieji Lietuvos þmonës ir svetur gyvenantys tautieèiai, Garbingieji uþsienio sveèiai, Ponios ir ponai, Praëjusià vasarà, ðvæsdami Karaliaus Mindaugo 750 metø jubiliejø, klaupëme prie giliausios mûsø valstybës istorijos versmës. Mindaugas, poeto þodþiais tariant, lipdæs ir kûræs, kûræs ir lipdæs valstybæ, iðmintingai jos politikà bei kultûrà kreipë krikðèioniðkosios Europos keliu. Ðiandien minime kità didþià dienà – 1918 metø vasario 16-àjà – Lietuvos Valstybës atkûrimo 86-àsias metines. Tarp ðiø datø slypi keliø amþiø patirtis: dramatiðka, kupina ðlovës ir þûtbûtiniø kovø uþ iðlikimà, praradimø ir vilèiø istorija, kurios nauja kelrode þvaigþde ir tapo 1918 metø vasario 16-oji. Du Nepriklausomybës ir valstybingumo deðimtmeèiai ne tik pakëlë Lietuvos þmoniø gerovæ, bet ir tautos sàmonëje átvirtino laisvæ – kaip aukðèiausià vertybæ ir savastá. SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 425

To jausmo, to suvokimo neiðtrynë net ir penkiasdeðimtá metø trukusi okupacija – ðë- toniðkas reþimas su visa atëjûnø ir jø talkininkø ideologine bei represine armija. Vasario 16-oji neleido pavergti Tautos atminties. Deðimt pokario metø Vasario 16-osios ðiluma gobstë partizanø þemines. Lyg asfaltà suskaldæs þelmuo ji prasiverþdavo pro melo ruporus, atgydavo proklamacijø lapeliuose ant vasario speigo sukaustytø kryþiø, vienur ar kitur iðkilusia Trispalve, pogrindiniais Baþ- nyèios ir pasaulieèiø disidentø leidiniais. Tarsi vilties þvaigþdë lediniame Arkties danguje Vasario 16-oji guodë kentëjimui pa- smerktus tremtinius ir lageriø katorgininkus. Ðiandien sukanka 60 metø nuo tos dienos, kai á visus geros valios lietuvius deklaracija kreipësi Vyriausiasis Lietuvos Iðlaisvinimo Komitetas, tada pradëjæs Tëvynës vadavimo darbà. Visame pasaulyje, ávairiose platumose pasklidusiai Tautai Vasario 16-oji reiðkë Lietu- và ir Tëvynæ. Gerbiamieji, yra proga prisiminti dar vienà, nors ir nelabai apvalø, bet, man atrodo, svarbø jubilie- jø. Lygiai prieð 15 metø, 1989-aisiais, Vasario 16-àjà pirmà kartà minëjome vieðai, jau aidint Tautiðkos giesmës aidams ir plaikstantis Trispalvëms. Tais metais gyvenome nepakartojama laisvëjimo nuotaika, dþiaugëmës viltimi ir ban- dëme suvokti, kas gi yra mums toji atgyjanti Laisvë. Ðventës iðvakarëse sausakimðame Kauno muzikiniame teatre vyko iðkilmingas minë- jimas, ávardytas kaip Sàjûdþio seimo sesija, o Vasario 16-osios vidurdiená Karo muziejaus sodelyje ant aukðto postamento vël nusileido Laisvës angelas. Minios vilnieèiø tuo metu spaudësi Pilies gatvëje, 26-uoju numeriu paþymëto namo pri- eigose. Artëjanèiø permainø nuojauta, dëkingumas 1918 metø didþiavyriams – Nepriklauso- mybës Akto signatarams, o kartu – Likimui ir Dangui susiliejo á visuotiná Laisvës motyvà. Profesorë Viktorija Daujotytë, Vasario 16-àjà vaizdingai palyginusi su virðukalne, á kurià ne vienà deðimtmetá buvo orientuota pati tautos esmë, tada iðsakë ir bendrà, mus vienijusià nuotaikà: kokia didelë laimë laisvës siekiamybæ pagaliau ávardyti vieðu þodþiu. Tiesa, pasitaikydavo išgirsti ir kitokiø balsø, net skaudþiai þeisdavusiø perspëjimø: kam jums nepriklausomybë? Jûs nemokësite su laisve elgtis. Panaðûs þodþiai – ciniðki ir uþgaulûs, atrodë taip toli nuo tiesos, kad palikdavome juos mûsø laisvës prieðø sàþinei. Ðiandien, nuo svaigiø nuojautø ir vilties dienø praëjus penkiolikai metø, galime ir turime klausti savæs: „Ar ið tikrøjø iðlaikëme Nepriklausomybës egzaminà?“ Ar pripildëme lauktàjà laisvæ turinio, vertybiø, kaip ápareigoja ðimtmeèius uþ jà nege- susi kova, kaip ir patys buvome pasiryþæ Sàjûdþio metais? Uþ laisvæ uþmokëjæ Sausio 13-osios krauju, tø paèiø 1991-øjø vasará referendume ryþtingai pasisakæ uþ nepriklausomà demokratiðkà Lietuvà, niekada nedvejojome dël savo pasirinkimo. Mûsø ekonomikos augimo tempai rodomi pavyzdþiu kitoms tokio pat likimo valsty- bëms. Be poros mënesiø esame Europos Sàjungos nariai, ir að nematau prieþasèiø, kurios galëtø sukliudyti áþengti á naujà gyvenimo etapà Europos ðaliø ðeimoje. Artëjanti nauja gyvenimo kokybë kaip tik ir ragina visada jausti atsakomybæ ir pareigà Vasario 16-ajai – mûsø priedermes Nepriklausomybei. Laisvës mums pirmiausia reikëjo, kad, jos ákvëpæ, atsitiestume. Kad atsiskleistø asme- nybës, ir kiekvienas ið mûsø – visi – galëtume jaustis oriais savo valstybës pilieèiais. 426 LIETUVIØ TAUTA

Ar su dëkingumu priëmëme ðias lemties bei istorijos suteiktas privilegijas ir ápareigo- jimus? Kai keturioliktaisiais laisvës metais dalá Lietuvos þmoniø slegia neiðbrendamas skurdas, kai kas deðimtas laisvos ðalies pilietis neturi darbo, ir tik dalis jaunimo gali rinktis studijas – tokia realybë þemina visos Tautos orumà. Kiekvieno ið mûsø gyvenimas, mintys ir darbai turi susilieti á visuotinæ tautos valià – atsakingai kurti sàþine ir teisingumu grástà valstybës ateitá. Didá sieká kaip priesakà mums paliko signatarø vyriausiasis – Jonas Basanavièius. Karðtas patriotas, lietuvybës gaivintojas, kaþkieno su meile pavadintas mirðtanèios tautos daktaru slaugytoju, Jonas Basanavièius sakë, kad darbas savo Tautai, Tëvynei – tai pareiga, uþ kurios atlikimà negalima norëti atpildø, kaip negalima trokðti jø uþ tai, kad augini vaikus ar rûpiniesi senais tëvais. Ðiuose þodþiuose slypintis ápareigojimas ðiandien yra aktualus ne maþiau kaip prieð ðimtà metø ir aprëpia plaèià gyvenimiðkàjà erdvæ. Darbas Tëvynei – tai ir iðsimokslinusi jaunoji karta, ir pilietinë visuomenë, ir dvasinë tautos branda. Brangieji, Man atrodo labai prasminga, kad ðiandien, Lietuvos valstybës atkûrimo dienà, bus pagerbti meno ir kultûros þmonës, Nacionaliniø premijø laureatai. Akivaizdu, jog nuo to, ar skatinsime ðvietimà ir mokslà, ar branginsime knygà, ar puoselësime kultûrà ir remsimës giliaisiais jos klodais – nuo to labiausiai priklausys, koká Lietuvos ateities rûmà pastatysime. Ásiþiûrëkime, koká kelià mums rodo ástabi Vasario 16-osios ðviesa. Ásiklausykime á nebylø jos kvietimà telktis prasmingiems darbams. Nëra ir negali bûti nieko uþ tai svarbesnio.“ Patys knisa, patys rëkia Vasario 16-oji visoje ðalyje buvo paþymëta iðkiliai, taèiau be jokiø uþsipuolimø Prezidentui ar já palaikantiesiems. Matyt, tai nepatiko „Lietuvos ryto“ ideologams, ir vël jie 2004 m. vasario 17 d. „Laiko þenkluose“ ieðkojo, kuo èia apkaltinti Prezi- dentà: „Vakar, minint 86-àsias valstybës atkûrimo metines, ne kartà buvo minimas þodis „santarvë“. Socialliberalø partija netgi paragino pilieèius uþdegti miestø aikðtëse ir namø languose nacionalinës santarvës liepsneles. Graþus, prieð penkiolika metø, dar nelaisvës sàlygomis ðvenèiant Vasario 16-àjà, kilæs sumanymas. Bet turbût netgi patys socialliberalai nelabai tikëjo, kad tokiam jø pasiûlymui pritars prezidento R. Pakso ðalininkai. Viena vertus, Lietuva jau seniai nebuvo taip supjudyta, be to, prezidento meistriðkai pjudoma toliau. Kita vertus, prasidëjus prezidento krizei uþdegta þvakë tapo atsisveikini- mo simboliu su moraliná autoritetà praradusiu prezidentu. Taigi santarvë, juolab nacionalinë, nors visada yra siektinas tikslas, ðvenèiant ðià Va- sario 16-àjà virto utopija. Ar ámanoma santarvë? Jeigu taip, kokiomis sàlygomis? Vienoje pusëje – tie, kurie pasirinko Vakarø demokratijos ir teisës vertybes, siekë nutraukti gëdingus praeities saitus, siejusius Lietuvà su jà okupavusia imperija ir be iðlygø rëmë ðalies narystæ ES bei NATO. Kitoje pusëje galima rasti visko, ko civilizuotas pasaulis kratosi, – kaþkurio politiko sudievinimà, tautos dalijimà pagal klasiná principà, komunistinës praeities „prie ruso“ nos- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 427 talgijà ir faðistinæ simbolikà su tvarkà jau daranèiais juodmarðkiniais bei abi ðias baisias XX a. ideologijas vienijantá antisemitizmà ar juodà neapykantà kitaminèiams. Vakar á Prezidentûrà R. Paksas sukvietë ðvæsti jam iðtikimus saviðkius ir tuos, kurie linkæ lietuviškai nuolankiai prisitaikyti. Tuo tarpu Lietuva, besirenkanti europinës demokratijos ir teisës vertybes, vakar ëjo á koncertus Katedros aikðtëje Vilniuje bei Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje Kaune ir ðventinius renginius Vilniaus rotuðëje bei Kauno muzikiniame teatre. Ne viena Lietuvos katalikø baþnyèios hierarcho pamokslo vieta sausakimðoje Vilniaus arkikatedroje skambëjo kaip gyvas priekaiðtas pirmoje eilëje ásitaisiusiam prezidentui. Skaudþiai priminta, kad tikëjimas egzistuoja tik vienybëje su popieþiumi ir Baþnyèios vyskupais, kuriø þodá prezidentas yra paniekinæs taip pat kaip ir intelektualø. Aktualiai nuskambëjo ir mintis apie tai, kad politika be principø – pavojinga [ ]. Realiai vertinant dabartinæ ðalies vidaus padëtá, apie santarvæ rimtai kalbëti bus áma- noma tik paðalinus pagrindinæ dabartinës sumaiðties prieþastá – atstatydinus tautà sàmo- ningai skaldantá prezidentà “ „Lietuvos rytas“ negailëjo aðtriø þodþiø Prezidentui R. Paksui ir uþ tai, kad Vasario 16-osios proga jis apdovanojo Vyèio kryþiaus ordino didþiuoju kryþiumi (po mirties) bu- vusá Lietuvos Nepriklausomybës kovø didvyrá Povilà Plechavièiø. Vasario 18 d. numerio straipsnyje „Iðdalyti ordinai sulaukë prieðtaringø vertinimø“, panaudojus ir kai kuriø isto- rikø teiginius, raðoma: „Ðalies vadovo Rolando Pakso sprendimas skirti valstybës apdova- nojimus [ ] generolui Povilui Plechavièiui ir kai kuriems kitiems asmenims sulaukë prieðtaringø vertinimø. „Tai buvo pagrindinis veikëjas, palaidojæs demokratinæ Lietuvà“, – apie P. Plechavièiø Lietuvos televizijai sakë Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikþentaitis “ Tokia laikraðèio ir kai kuriø istorikø nuomonë sulaukë didelës dalies lietuviø pasmer- kimo. Ir ðiø eiluèiø autoriui vienas profesorius raðë: „2004 m. Vasario 16-osios proga Lie- tuvos Respublikos prezidentas apdovanojo po mirties Vyèio kryþiaus ordino didþiuoju kryþiumi gen. P. Plechavièiø ir buvusá Lietuvos vietinës rinktinës ðtabo virðininkà O. Ur- bonà – Vyèio kryþiaus ordino komandoro didþiuoju kryþiumi. Tai garbingi ir ypaè daug lietuviø tautai ir Lietuvos valstybei nusipelnæ vyrai, kuriø vardai, ypaè gen. P. Plechavi- èiaus, neatskiriami nuo Nepriklausomos Lietuvos atkûrimo ir apgynimo 1919–1920 m., nuo antinacinio pasiprieðinimo ir pastangø atkurti Nepriklausomà Lietuvos valstybæ 1941– 1944 m., nuo lietuvybës iðsaugojimo tarp lietuviø tremtiniø Vakarø Vokietijoje, pabëgëliø stovyklose, iðeivijoje JAV ir kitose demokratinëse valstybëse. Taèiau, gaila, kai kurie istorikai – politologai, nepaisydami istorinës Tiesos, sekda- mi gatviø mitinguotojais (tuo metu jie kaltino uþ viskà prezidentà R. Paksà, kà jis beda- rydavo), kaip raðte nurodomasis ir Istorijos instituto direktorius A. Nikþentaitis, kuris spaudoje paskelbë, kad tarsi P. Plechavièius buvæs „pagrindinis veikëjas, palaidojæs de- mokratinæ Lietuvà“, kad jo „rankos suteptos Vilniaus kraðte gyvenusiø nekaltø lenkø krauju....“ ir kad Paksas apdovanojæs tik todël, kad kaþkam ásiteiktø. Ir pan. („Lietuvos rytas“, 2004 02 18). Bet ið tikro tas pats sovietmeèiu raðyta ir „LKP istorijoje“, kitoje partinëje spaudoje, nes okupantai ir jø pakalikai negalëjo susitaikinti su tuo, kad P. Plechavièius buvo tarp pirmøjø, pakëlusiø lietuvius á kovà prieð á Lietuvà ásiverþusià Raudonàjà armijà (1918– 1919 m.), kad didele dalimi ir jo pastangomis tada Lietuva iðliko Nepriklausoma, kad 428 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS gen. P. Plechavièius rëmë lietuvius patriotus, norëjusius, kad Lietuvos valstybë taptø tikra lietuviø tautos valstybe, kad jis rëmë 1941 m. birþelyje lietuviø ginkluotà antibolðeviki- ná sukilimà, dalyvavo antinaciniame lietuviø judëjime, karui baigiantis suorganizavo Lie- tuvos vietinæ rinktinæ (1944), turëjusià tikslà, kad praëjus frontui ji bus Nepriklausomos Lietuvos atkûrëja, jos kariuomenës branduolys; jis rëmë lietuviø pasiprieðinimà lenkø partizanams, vadovaujamiems lenkø ðovinistø ið Londono ir turëjusiems tikslà tik iðnai- kinti lietuvius Rytø Lietuvoje, kad po karo tà kraðtà vël galëtø okupuoti Lenkija, sukom- promituoti lietuvius patriotus Vakaruose, skelbiant, lyg jie yra vokieèiø sàjungininkai, átikinti Anglijà, JAV, SSRS, jog po karo tikslingiausia ir visà Lietuvà prijungti prie Len- kijos, ir pan. Taèiau ir vokieèiams nerûpëjo Lietuvos ateitis. 1944 m. geguþës pradþioje jie, gen. P. Plechavièiui ir jo ðtabui atsisakius paklusti ásakymui ásijungti á vokieèiø kariuome- nës struktûras, Vietinæ rinktinæ nuginklavo, daugiau kaip 100 jos kariø ábauginimui suðau- dë, o tuos, kurie nesuspëjo pabëgti, areðtavo. Areðtavo, uþdarë á koncentracijos stovyklà ir Rinktinës vadà gen. P. Plechavièiø, ðtabo virðininkà plk. O. Urbonà ir daugelá kitø. Karui pasibaigus atsidûræs Vokietijoje, pabëgëliø stovykloje, o vëliau emigravæs á JAV, gen. Ple- chavièius buvo tarp lietuviø antisovietinio pasiprieðinimo organizatoriø, jaunøjø lietuviø auklëtoju, tapæs jiems „gyvàja istorija“. Tad ir suprantama, kodël jo taip nemëgo ir ne- mëgsta buvæ Lietuvos okupantai (Lenkija, SSRS, Vokietija). Bet Jis buvo didis Lietuvis, kuriam Lietuviø Tauta, Nepriklausoma Lietuva buvo ir Jo gyvenimo prasmë ir esmë. Su- prantama, kad tie, kuriems tokios vertybës nieko nereiðkia, daþniausiai ir klauso tik kà svetimieji sako, uþmirðdami, kad jau ðiandienà ir nebëra jokio reikalo versti istorijos „moks- là“ bûti prostitute “ Atrodo, ðis laiðkas buvo nusiøstas ir „Lietuvos rytui“, bet jis nebuvo išspausdintas. Didþiausiam dienraðèiui nereikëjo argumentø, jis buvo ásitikinæs esàs didelis ir pro- tingas. Jam ir savos prielaidos jau buvo lyg argumentai, árodant ir Prezidento nuverti- mo teisëtumà. Tik vienas kitas þurnalistas, kaip raðyta, iðdrásdavo „savu“ balsu prabilti. 2004 m. vasario 4 d. „Laisvas laikraðtis“ iðspausdino straipsná „Sàmokslas prieð Prezidentà“ Jame raðyta: „Laisvam laikraðèiui“ pavyko gauti ir susipaþinti su dviem laiðkais, ku- riuos Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas gavo prieð Naujuosius metus. Viename laiðke anonimas praneða apie galimà susidorojimà su Prezidentu, kitame, kurá pasiraðo buvæs aukðtas KGB darbuotojas, R. Paksas informuojamas apie dabartinio prezi- dentinio skandalo ðaknis [ ]. Rolandas Paksas, prieð metus iðrinktas Prezidentu, sukliudë ágyvendinti buvusiø ko- rumpuotø pareigûnø, dabar esanèiø valdþioje, seniai sukurtà planà valdyti Lietuvà. Todël tapæs Lietuvos Prezidentu jau nuo pirmøjø dienø jis uþsitraukë iki ðiol graþiai tarpusavyje sutarusiø („Að nelieèiu tavæs, tu nelieti manæs“) korumpuotø partijø nemalonæ ir savo kai- liu pajuto tø partijø valdomos þiniasklaidos iltis ties savo gerkle. O „Maþeikiø naftos“ iðplovimo klausimo iðkëlimas ir reikalavimas surasti bei nubausti milijonus ið ámonës ið- plovusius asmenis, o taip pat iðtirti „Williamso“ atëjimà á Lietuvà buvo ta riba, kuri baigësi garsiàja VSD vadovo M. Laurinkaus paþyma ir Prezidento R. Pakso apkaltos proceso pra- dþia [ ]. SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 429

Konservatoriø valdymo laikai (1996–2000 m.) paþenklinti „Willlams“ atëjimu á „Ma- þeikiø naftà“, daugiamilijoniniais nuostoliais Lietuvos valstybei, þiauriomis Vagnoriaus akcijomis verslininkams ir Kiesø nuþudymu. Dar ir ðiandien prisimenama ta demagogija, kurià skleidë aukðti konservatoriø veikëjai, norëdami atiduoti „Maþeikiø naftà“ á William- so“ rankas – neva neperleisime naftos perdirbimo ámonës valdymo amerikieèiams, tai Lie- tuvos nepriims á NATO. Taèiau gyvenimas parodë, kad „Maþeikiø naftos“ valdymo teisës ir dalies akcijø perleidimas „Williamsui“ tebuvo eilinë afera, kaip iðplauti pinigus ið „Maþeikiø naftos“ ir apsirûpinti kai kuriems politiniams veikëjams soèiu gyvenimu iki gyvos galvos. „Maþeikiø nafta“ ið Amerikos þydø rankø atiteko rusø þydams, o Lietuva, kaip ta senë pasakoje, liko prie suskilusios geldos – mat kartu su „Maþeikiø naftos“ akcijomis ir valdymo teise „Wil- liamsui“, o ið jo – „JUKOS“ prarado ne tik naftos perdirbimo ámonæ, bet ir Ðventosios uostà. Ðiandien istorija kartojasi, tik ðá kartà – personaliniu aspektu: jei R. Paksas neatsista- tydins, Lietuva nebus priimta á NATO. Taèiau kaip yra ið tiesø? Kas ið tiesø kenkia Lietu- vos eurointegraciniams siekiams? Gerai informuoti redakcijos ðaltiniai ið JAV teigia, kad Lietuvos ástojimas á NATO sukels skausmingø padariniø Lietuvos korumpuotiems pareigûnams. „Buvæs NATO gene- ralinis sekretorius Dþordþas Robertsonas, vieðëdamas pernai pavasará Lietuvoje, atveþë keliø ðimtø Lietuvos korumpuotø pareigûnø sàraðà. Iki ástojimo i NATO Lietuva turi iðsi- valyti“, – teigë redakcijos ðaltiniai. Taigi ðis sàmokslas prieð Lietuvos Respublikos Prezidentà R. Paksà galëjo bûti su- rengtas ið viso norint pasukti Lietuvos vairà atgal – kad Lietuva nebûtø NATO. Mat tarp korumpuotø pareigûnø minimi buvæ milicininkai ir buvæ KGB darbuotojai, kurie dabar dirba policijos ar saugumo sistemose, ar yra aukðtas pareigas uþimantys politikai, ir kuriø pavardës yra NATO nepatikimø asmenø duomenø bazës sàraðe – jei Lietuva bus NATO, ðie korumpuoti pareigûnai negalës daugiau eiti dabar uþimamø pareigø. Taigi visiðkai tikëtina, kad ði korumpuota pareigûnø brigada, uþimanti aukðtas parei- gas ávairiose spec. tarnybose ir policijoje ir gyvenanti ið verslininkø reketo bei kontraban- dos, nebenori netekti ðiltø vietø, su kuriomis jai tektø atsisveikinti Lietuvai tapus pilnateise NATO nare, todël kartu su politikais nusprendë nuversti R. Paksà [ ]. Dar 2003 m. rugpjûèio 5 d., po pietø, Vilniuje, Þvëryno mikrorajone Kæstuèio gatvëje esanèiame „Tvirtovës“ alaus bare „Laisvo laikraðèio“ ðaltiniai netyèia nugirdo dviejø, kaip buvo galima suprasti, konservatoriø ðalininkø pokalbá. Vyrai gërë „Vilkpëdës“ alø ir gar- siai strategavo apie Prezidento R. Pakso sukompromitavimà. Kaip papasakojo ðaltiniai, vienas vyriðkis padavë antram vyrui, kuris buvo raudon- plaukis, Seimo nario konservatoriaus Arvydo Vidþiûno vizitinæ kortelæ, èia pat prie staliu- ko iðraðë leidimà, kurá esà pasiraðæs A. Vidþiûnas, áeiti á Seimà rugpjûèio 6 d. ir pasakë raudonplaukiui, kad ðá penktadiená, t.y. rugpjûèio 8 d., jam reikës dalyvauti konferencijoje Maskvoje, susitikti su Rusijos demokratø lyderiais Kovaliovu ir Novagrockaja ir papraðyti pagalbos kovoje prieð Paksà. Pokalbyje taip pat buvo iðvardintos pavardës asmenø, kurie turi galimybiø ir galës padëti kovoje prieð Rolandà Paksà. Tarp tø pavardþiø buvo minimos vieno buvusio generalinio policijos komisaro, vieno buvusio vidaus reikalø ministro ir kitø asmenø pavardës. Dabartiniai ávykiai rodo, kad R. Pakso sukompromitavimas ið tiesø ávyko, o konserva- toriai groja vienu ið pirmøjø smuikø Prezidento atstatydinimo skandale. Ko jie taip bijo? 430 LIETUVIØ TAUTA

„Williamso“ atëjimo á Lietuvà iðaiðkinimo ar „Maþeikiø naftos“ 1996–1999 m. veiklos tyrimo? [ ] Tie, kurie uþsakë buvusio „Maþeikiø naftos“ generalinio direktoriaus G. Kiesaus, jo sûnaus ir vairuotojo þmogþudystæ, gali uþsakyti ir Prezidento paðalinimà. Juoba kad tokiø signalø apie galimà pasikësinimà á Prezidentà jau bûta. Redakcijai pavyko gauti ir perskaityti anoniminá laiðkà, kurá Prezidentas perdavë tirti generaliniam prokurorui A. Klimavièiui. Kaip sakë redakcijos ðaltiniai ið Generalinës prokuratûros, dël ðio laiðko kilo sujudi- mas ne tik Generalinëje prokuratûroje, bet ir Valstybës saugumo departamente – mat ano- niminiame laiðke, kuriame Prezidentas informuojamas apie galimà pasikësinimà, minimos kai kuriø aukðtø politikø ir net pareigûnø pavardës. Ið laiðko galima suprasti, kad laiðkà Prezidentui raðë kai kuriø politikø ávairiose kavi- nëse Vilniuje ir uþ Vilniaus ribø 2003 m. gruodþio 4–5 dienomis susitikimø liudytojas. Mat jis iðvardina ne tik kada, kur ir kokie politikai buvo susitikæ, bet ir kà jie kalbëjo bei planavo apie Rolandà Paksà. Anoniminiame laiðke raðoma, kad tam tikri politikai (pavardës laiðke iðvardinamos) svarstë galimybæ prieð Prezidentà panaudoti tam tikrus cheminius regentus arba panaudoti ið Þiegþdriø psichiatrinës pabëgusá þiaurø nusikaltëlá Romà Zamolskà – neva Rolandas Paksas paëmë ið rusø rinkiminei kampanijai didþiulius pinigus, savo paþadø neávykdë, todël rusai já, pasamdæ Zamolskà, ir nuëmë. Daugiausiai kritikos po informacijos apie ðá anoniminá laiðkà pasirodymo spaudoje iðsa- kë viena ið konservatoriø lyderiø, buvusi aktyvi komjaunuolë Rasa Juknevièienë. Per radijà ji net teigë turinti rimtø prielaidø manyti, kad tà laiðkà paraðë pati Prezidento aplinka. Ar èia nenaudojamas tas taktinis manevras, kad geriausia gynyba – puolimas? [ ] Ne paskutiná vaidmená ðiame Prezidento skandale, manoma, vaidina Seimo Naciona- linio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas. Jo pavardë, kaip ir daugelio kitø aukðtø politikø bei pareigûnø pavardës, buvo paminëta garsiojoje M. Silic- kio spirito ir cigareèiø kontrabandos byloje. Praëjusiø metø geguþæ buvæs Kauno rajono kriminalinës policijos komisaras Juozas Leðèiukaitis, liudydamas Kauno apygardos teisme M. Silickio kontrabandos byloje, paliu- dijo, kad apie tà kontrabandà þinojo dabartinis Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas bei grupë kitø buvusiø aukðtø pareigûnø. Po ðio paliudijimo ið M. Silickio 57 tomø bylos kaþkur dingo paskutiniai trys tomai, kuriuose yra ir teismo posëdþio protokolas su J. Leðèiukaièio liudijimu, o prieð A. Sadec- kà paliudijusá J. Leðèiukaitá prasidëjo psichologinis smurtas ir grasinimai susidoroti, pra- dëtos taikyti ekonominës sankcijos. J. Leðèiukaièio teigimu, STT, apklausinëdama já kaip svarbø liudytojà, cenzûravo jo parodymus ir neleido á liudytojo apklausos protokolus raðy- ti A. Sadecko bei kitø buvusiø aukðtø pareigûnø pavardþiø. Apie tai J. Leðèiukaitis galëjo prabilti tik teisme. Matydamas beviltiðkà situacijà – kad STT, J. Leðèiukaièio manymu, tiria M. Silickio kontrabandos bylà tik ta linkme, kuri yra naudinga stambiems kontrabandos banginiams, J. Leðèiukaitis kreipësi á Prezidentà, praðydamas atkreipti dëmesá á ðià bylà. „Að M. Silic- kio kontrabandoje dalyvavau nuo 1998 m., padëjau STT iðtirti ir atskleisti ðios kontraban- dos organizatorius, vykdytojus bei kuratorius. Kaip svarbus liudytojas buvau atleistas nuo baudþiamosios atsakomybës. Kadangi að padëjau STT atskleisti ðià kontrabandà, negaliu SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 431 tylëti, matydamas, kad á teisiamøjø suolà sodinami tik paprasti ðios kontrabandos vykdyto- jai“, – teigia J. Leðèiukaitis, kuris, nusivylæs STT, apie M. Silickio kontrabandà ir joje dalyvavusius aukðtus politikus bei pareigûnus pateikë informacijà Lietuvos Respublikos Prezidentui. J. Leðèiukaitis teigia, kad Prezidentà verèia tos paèios jëgos, kurios dalyvavo M. Si- lickio spirito ir cigareèiø kontrabandoje ir kurios liko nenubaustos. Kai kurie Seimo nariai teigia, kad renkant paraðus dël Prezidento apkaltos buvo nau- dojamas ðantaþas, kai kurie parlamentarai „Laisvam laikraðèiui“ prisipaþino, kad jiems buvo grasinama. Manoma, kad daug kompromituojanèios medþiagos apie parlamentarus gali turëti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas, kurio pavardë mini- ma M. Silickio kontrabandos byloje ir kuris prieð patekdamas á Seimà buvo saugos tarny- bos „Ekskomisarø biuras“ viceprezidentas. J. Leðciukaièio teigimu, ði saugos tarnyba yra lydëjusi M. Silickio kontrabandinius krovinius “ Bet ir apie ðá straipsná, kaip ir daugelá kitø panaðiø, nutylëjo ir Seimo specialiosios komisijos nariai, ir jai iðtikimi þiniasklaidininkai, kurie, kaip sakyta, uþsiëmë, anot vieno þemaièio, savo „sysalø“ pilstymu ant galvø þmonëms, mëginantiems surasti spektaklio „Pre- zidento apkalta“ autorius ir suprasti jø tikruosius siekius. Kovo 11-osios iðkilmingo minëjimo Seime organizatoriai Prezidentui R. Paksui jau nebepasiûlë kalbëti „Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 14-øjø metiniø“ minëjime. Paties Prezidento to meto nuotaikas ir nuostatas dël organizuoto nuolatinio puoli- mo „visomis priemonëmis“ atspindi ir 2004 m. sausio 17 d. DELFI internetiniame pus- lapyje perspausdintas interviu „Kauno dienoje“ „Rolandas Paksas pozicijos nekeièia“: „Lietuvos Respublikos Prezidentas neketina keisti savo pozicijos. „Að në sekundei nebuvau pakeitæs savo pozicijos neatsistatydinti“, teigia Rolandas Paksas interviu „Kauno dienai“. Ne per seniausiai þiniasklaidoje buvo pasklidæs gandas, jog ketinate nelaukda- mas apkaltos proceso pabaigos atsistatydinti. Apie tai prakalbo netgi uþsienio spau- da. Ið kur atsirado tokiø prielaidø? Gal vis dëlto buvote suabejojæs, ar reikia toliau bûti Prezidento poste? – Matyt, vël turëèiau pakartoti garsøjá Marko Tveno posaká: gandai apie mano mirtá yra gerokai perdëti. Manau, jog kiekviena informacija turi tam tikrà uþtaisà ir yra kaþkam naudinga. O gal þmonës patikës, gal jis ið tikrøjø po to atsistatydins. Ne, to nebus. Að në sekundei nebuvau pakeitæs savo pozicijos neatsistatydinti. Pastaruoju metu Jûs lyg ir pakeitëte savo taktikà – pradëjote rengti spaudos konferencijas, pateikiate daugiau informacijos apie savo veiklà per savaitæ. Su kuo tai susijæ? – Taip, ið tiesø. Pradëjome rengti spaudos konferencijas, norime, kad visà informa- cijà þurnalistai iðgirstø ið pirmø lûpø, o ne kaþkam jà perpasakojant. Nuo pat vadinamo- jo skandalo pradþios bandëme palaikyti ryðius su þiniasklaida, taèiau ne visi tai priëmë geranoriðkai. Dabar, kai jau senka prieðininkø argumentai, kai politinis volas ima suktis tuðèiais apsisukimais, kai nëra naujos informacijos, o tendencingai pateiktoji daugeliui 432 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS jau nusibodo, labiau matomi ir Prezidentûros darbuotojø veiksmai. Prie to nemaþai prisidëjo ir naujoji spaudos atstovë. Susitikimuose su þmonëmis iðgirstu nemaþai ádomiø klausimø. Anà- dien Pagëgiuose viena moteris manæs paklausë: „Gal nors ðiandien spauda ir televizija parodys tikrà vaizdà, kaip vyko susitikimas, nes daþniausiai matome iðkreiptà, atitinkamai sureþisuo- tà?“ [ ]. Neseniai baigësi Sausio 13-ajai skirti renginiai. Ar opozicijos demarðas Seimo rû- muose minint ðià datà nesukëlë Jums minèiø, kad kaþkas valstybëje vis dëlto negerai, jei vyksta tokie dalykai, nesumaþino Jûsø optimizmo iðsilaikyti Prezidento poste? – Kai sausio 13-àjà reikëjo ginti ðalies laisvæ ir nepriklausomybæ, visa Lietuva buvo prie parlamento, televizijos bokðto, kitø objektø. Niekas neþiûrëjo, kuris yra kairysis, kuris deðinysis, visi buvome vieningi. Skaudu ir gëda, kai, pagerbiant þuvusiuosius, aukø arti- muosius, visus tø dienø dalyvius, diena iðnaudojama tam tikriems politiniams tikslams siekti. Tikrai kaþkas valstybëje yra negerai. Negi toks stiprus yra noras nuðalinti Preziden- tà, kvestionuoti tautos valià, negi jau neliko nieko ðvento? Tai tikrai nedaro garbës demar- ðø organizatoriams. Vienas kaunietis atsisakë paimti ið Jûsø rankø apdovanojimà. Ar nesitikëjote, kad taip gali atsitikti? – Tokiø atsitikimø buvo ir dirbant ankstesniems prezidentams. Kiekvienas þmogus turi teisæ apsispræsti, kaip jam elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Að nedramatizuoju ðio ávykio. Mane stebina kitkas. Paprastai per valstybinius apdovanojimus þurnalistø bûna labai maþai, vienas kitas televizijos operatorius su kamera, pora fotografø, daugeliui ði procedûra yra neádomi. Taèiau sausio 13-àjà áëjæs á salæ að pastebëjau didþiulá bûrá þurna- listø, daugybæ ið anksto sustatytø kamerø. Supratau, kad jau yra pasirengta kaþkokiam veiksmui. Matyt, bûta þmoniø, kurie turëdami savø interesø ið anksto sureþisavo ðá spek- taklá, pasistengë sukviesti kuo daugiau þiniasklaidos atstovø. Vakare televizijos þiniose pirmiausia pasirodë ne informacijos apie sausio 13-osios aukø paminëjimà, jø pagerbimà, o apie opozicijos demarðà ir apdovanojimo atsisakymà. Mane nustebino ne tai, kad pana- ðûs dalykai tæsiasi jau pustreèio mënesio, o tai, kad tam iðnaudojama net sausio 13-oji. Tie, kurie þuvo uþ Lietuvos laisvæ, kurie nieko nebodami stovëjo prie parlamento, jø artimieji, manau, tikrai nëra nusipelnæ tokios nepagarbos. Ne per seniausiai Valstybës saugumo departamentas uþfiksavo naujà Jûsø po- kalbá su Jurijum Borisovu. Kaip galëtumëte tai pakomentuoti? – Visø pirma, nesu matæs jokio dokumento, kuriame bûtø paraðyta, jog man yra uþ- drausta kà nors pasveikinti su Naujaisiais metais. Ar Lietuvos Prezidentas negali telefonu pasveikinti bet kurá Lietuvos þmogø, jeigu jam to norisi? Ar jam tai uþdrausta? Kitas klau- simas: kodël tokie pokalbiai yra fiksuojami, kai tai draudþia daryti Operatyvinës veiklos ástatymas? Antra, kodël tas pokalbis yra vieðinamas? Kaip gali institucija, kurios pareiga – saugoti valstybæ bei jos vadovà nuo kokiø nors paðaliniø veiksniø, visas savo pastangas nukreipti prieð Prezidentà. Ásivaizduokim, að kalbuosi su Dþordþu Bušu, Aleksandru Kvað- nevskiu, kokios nors kitos valstybës vadovu, mes aptariame valstybinës svarbos reikalus, ir apie tai jau kità dienà visi, kam reikia ir nereikia, apie tai iki smulkmenø suþino. Ar að galiu turëti garantijà, kad tie pokalbiai neperduodami uþsienio þvalgybai? Jau prieita riba, toliau eiti nebëra kur. Að jau kreipiausi á Valstybës saugumo departamentà, Generalinæ prokuratûrà, Seimo operatyvinës veiklos komisijà, kad ðie faktai bûtø iðaiðkinti. Kaltinin- kai, manau, turi bûti nubausti. SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 433

Kaip vertinate savo dosniausio rinkimø rëmëjo Jurijaus Borisovo deportavimà á Rusijà? Ar tikite, kad teismas, á kurá jis þada kreiptis ar jau kreipësi, gali pakeisti ðá sprendimà? – Konstitucinis Teismas nustato, ar teisinis aktas atitinka Konstitucijà ar ne, daugiau nieko. Kai jis savo nutarime áraðo, kad suteikdamas Jurijui Borisovui pilietybæ Paksas jam atsidëkojo uþ paramà rinkimuose, sunku patikëti, kad ðis nutarimas neturi politinio atspal- vio. Tuo paèiu principu yra suteikta 800 pilietybiø, jos suteiktos netgi vaikams, þmonëms, neturintiems jokiø nuopelnø, dalyvaujant tam paèiam komisijos pirmininkui. Vadinasi, ir jie yra jau ne pilieèiai. Taèiau dël jø niekas tokio klausimo kaþkodël nekelia. Antra, kà að galiu galvoti apie Konstitucinio Teismo sprendimà, kai suþinau, jog posëdþio iðvakarëse vienas apkaltos iniciatoriø Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavièius ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kûris smagiai kartu leidþia laikà kavinëje. Taèiau Konstitucinio Teismo nutarimai yra neginèijami ir nekvestionuojami. Ar Jums neatrodo, jog galite bûti apkaltintas ðio teismo negerbimu? – Þinau, kad jo nutarimai yra galutiniai ir neskundþiami. To að neginèiju. Taèiau kai man kas nors sako, kad net negaliu jø komentuoti, að to nesuprantu. Manau, jog turiu teisæ iðsakyti savo nuomonæ, ir nesirengiu to atsisakyti, nes matau daug nelogiðkø dalykø. Kaip vertinate kai kuriø Seimo nariø iniciatyvà pakeisti ástatymus taip, kad, tar- kim, po nesëkmingai Jums susiklosèiusios apkaltos negalëtumëte tuoj pat ið naujo vël kandidatuoti á ðalies vadovo postà? Ar tai Jums nekelia tam tikro nerimo? – Ðá klausimà þmonës man uþduoda gana daþnai. Man tiesiog juokà kelia tai, kad politikai, kurie ketina inicijuoti tokias ástatymo pataisas, rimtais veidais kalba, kad tai vi- siðkai nesusijæ su Prezidentu Rolandu Paksu, kad ðiaip reikia tø pakeitimø. Verèiau jie imtø ir pavadintø savo projektà maþdaug taip: „Ástatymas prieð Rolandà Paksà“. Jame galëtø bûti tik vienas punktas: Rolandui Paksui – ne. Ir visiems viskas bûtø aiðku. O jei rimtai kalbëtume, tai að ðià iniciatyvà vertinu kaip savo oponentø nerimo, sutrikimo proverþá. Tendencinga informacija nieko nedavë ir daugelio þmoniø neátikino. Ar þadate dalyvauti artëjanèiame Europos Tarybos posëdyje, sakyti jame kalbà? – Tie þmonës, kurie buvo mano oponentai rinkimø kampanijos metu, tokie ir liko. Niekas nepasikeitë. Apkalta jiems – tik formalumas, kuris iðreikðtø jø politinæ valià. Per- nai, kai að dalyvavau Europos Parlamento posëdþiuose, susitikau su ávairiø valstybiø va- dovais, kalbëjausi apie Lietuvos reikalus, vykau vizito á Vokietijà, Irakà, tie politikai vienu balsu kalbëjo, jog darau labai negerai, reikëtø sëdëti Vilniuje, kad skandalas neiðplistø po pasaulá. Dabar, kai po Naujøjø nebuvo planuota jokiø vizitø, tie patys oponentai prakalbo apie tarptautinæ izoliacijà, apie tai, kad að niekur nevaþinëju. Be abejo, að nesidþiaugiu gavæs informacijà apie tai, kad Italijos prezidentas nutarë atidëti savo vizità á Lietuvà. Tà atvirai sakau. Bet nesuprantu, kodël oponentai tuo taip dþiaugiasi. Sukëlusieji ðá skandalà privalëtø prisiimti atsakomybæ uþ tai, kas ávyko. Siekiantieji nuversti Prezidentà turëtø bent jau viskà daryti taip, kad jø veiksmai nepakenktø Lietuvos uþsienio politikai, o ne dþiaugtis nesëkmëmis. Bet tie politikai ásitikinæ, kad visa problema esate Jûs, Jûsø buvimas Prezidento poste. – Taèiau jie kvestionuoja tautos valià. Kaþkas nepatiko, suorganizavo tendencingà informacijà ir po to gali nuversti ið posto bet kà. Iki kur mes nueisime? Ar galëtumëte kaip nors pats prognozuoti apkaltos baigtá? 434 LIETUVIØ TAUTA

Jei að netikëèiau, kad ji pasibaigs man sëkmingai, man sunku bûtø dirbti. Jei Lietuvoje tiesa, teisingumas yra visiems priimtinos sàvokos, o ne politinës deklaracijos, apkalta jos iniciatoriams nepavyks. Jûsø oponentai ásitikinæ, kad vaþinëdamas po Lietuvà, susitikinëdamas su þmo- nëmis Jûs savotiðkai skaldote tautà. Ar neketinate atsisakyti tokiø kelioniø? – Að apvaþiuosiu visas Lietuvos savivaldybes, iki vienos. Turiu parengæs dar ir kità planà, kaip bendrauti su þmonëmis, po to – treèià. Taigi mano politiniams oponentams nebus lengva. Nemanau, kad að skaldau visuomenæ, greièiau tai daro mano oponentai. Aiðku, kad jiems bûtø geriau, jei að niekur nevaþinëèiau, su niekuo nekalbëèiau, o sëdëèiau ramiai Prezidentûroje ir laukèiau, kà nuspræs komisija ar Seimas. Antra vertus, kas trukdo mano oponentams vaþinëti po Lietuvà ir dëstyti savo pozicijà. Þmonës atsirinktø, kur tie- sa, o kur melas. Dabar á visa tai jie bando átraukti net vaikus, kuriems kartais net mokama uþ tai, kad degioja þvakutes ir ðûkauja. Að tikrai þaviuosi paprastais dorais Lietuvos þmo- nëmis, ant kuriø galvø jau pustreèio mënesio nuo ryto iki vakaro pilama tendencinga infor- macija, taèiau jie sugeba atskirti pelus nuo grûdø ir nesileidþia lengvai suklaidinami. Pastaruoju metu Jûs gana daþnai susitinkate su teisësaugos þinybø atstovais. Kà tai galëtø reikðti? Susitinku tiek, kiek reikia, kiek reikia valstybei. Tiems, kurie to baiminasi ir skaièiuoja tokius susitikimus, matyt, kepurë dega, jie kaþko baiminasi.“ Prezidentas, nepaisydamas nuoþmaus puolimo, nesiliovë ieðkoti Tiesos ir Teisingu- mo. 2004 m. kovo 12 d. jis pasiraðë dekretà „Dël siûlymo pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Paulauskui“: „1 straipsnis Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74, 77 ir 85 straipsniais bei Lie- tuvos Respublikos Seimo statuto 227, 228, 229, 230 ir 233 straipsniais, k r e i p i u o s i á Lietuvos Respublikos Seimà ir s i û l a u pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Paulauskui dël ðiø kaltinimø: 1) sàmoningai atskleidus informacijà, sudaranèià valstybës paslaptá, asmenims, neturëjusiems leidimo dirbti ar susipaþinti su áslaptinta informacija, ir tokiu bûdu paþeidus Lietuvos Respublikos ástatymus bei virðijus ástatymø suteiktus ágaliojimus, todël ðiurkðèiai paþeidus Lietuvos Res- publikos Konstitucijà bei sulauþius duotà Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikà; 2) diskreditavus Lietuvos Respublikos Prezidento, kaip vienos ið valstybës valdþios institucijø, autoritetà ir tuo ðiurkðèiai paþeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijà bei su- lauþius duotà Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikà. 2 straipsnis Lietuvos Respublikos Seimo nariui A. Paulauskui pateiktus kaltinimus grindþiu ðiais argumentais, faktais ir árodymais (jø ðaltiniais): 1) Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Paulauskas 2003 m. spalio 30 d. supaþindino Lietuvos Respublikos Seimo frakcijø seniûnus, jø pavaduotojus bei frakcijø narius: V. An- driukaitá, Alg. Butkevièiø, K. Glaveckà, A. Kubiliø, A. Ramanauskà, A. Sadeckà, A. Sa- kalà, A. Skardþiø, G. Steponavièiø, A. Vidþiûnà ir H. Þukauskà su Lietuvos Respublikos valstybës saugumo departamento 2003 m. spalio 21 d. paþyma Nr. (03)-19-1155s-397s „Dël SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 435 negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“, kurioje pateikta informacija sudarë valstybës paslaptá. Atskleisdamas valstybës paslaptá sudaranèià infor- macijà asmenims, neturëjusiems leidimo dirbti ar susipaþinti su áslaptinta informacija, Lietu- vos Respublikos Seimo narys A. Paulauskas virðijo Lietuvos Respublikos Seimo statuto 9 straipsnyje numatytus Lietuvos Respublikos Seimo nario ágaliojimus ir atliko veiksmus, prieð- taraujanèius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindø ástatymo priedëlio 12 sky- riaus nuostatoms, paþeidë Lietuvos Respublikos valstybës ir tarnybos paslapèiø ástatymo 11 straipsnio 1 dalies, 14 bei 15 straipsniø nuostatas. Tokie Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Paulausko veiksmai pakenkë Lietuvos Respublikos politiniams interesams. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Paulauskas ðiurkðèiai paþeidë Lie- tuvos Respublikos Konstitucijà bei sulauþë duotà Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikà. Minëtus kaltinimus árodo: Valstybës saugumo departamento generalinio direktoriaus M. Laurinkaus atsakymai á Lietuvos Respublikos Seimo nariø klausimus Lietuvos Res- publikos Seimo 2003 m. lapkrièio 3 d. posëdyje; Lietuvos Respublikos Seimo nario H. Þu- kausko apklausos Specialiosios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti 2004 m. sausio 21 d. posëdþio protokolas; Lietuvos Respublikos Seimo Liberaldemokratø frakcijos 2004 m. vasario 18 d. pareiðkimas „Dël galimø teisës aktø pa- þeidimo“; Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui 2003 m. lapkrièio 4 d. posëdþio protokolas. 2) Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Paulausko vieði pasisakymai visuomenës in- formavimo priemonëse dël Respublikos Prezidento institucijos ar Respublikos Prezidento tariamo bendradarbiavimo su nusikalstamomis struktûromis bei uþsienio valstybiø specia- liosiomis tarnybomis diskreditavo Respublikos Prezidento, kaip vienos ið valstybës val- dþios institucijø, ir Respublikos Prezidento, kaip valstybës vadovo, autoritetà. Ðiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Paulauskas ðiurkðèiai paþeidë Lietu- vos Respublikos Konstitucijà ir sulauþë duotà Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikà. Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Paulausko teiginiø nepatvirtino Lietuvos Respubli- kos Seimo Specialioji tyrimo komisija Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktø kalti- nimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti. 3 straipsnis P a v e d u Lietuvos Respublikos Prezidento patarëjui teisës klausimais Darijui Beino- ravièiui pristatyti ðá dekretà Lietuvos Respublikos Seime. 4 straipsnis Ðis dekretas ásigalioja nuo jo pasiraðymo dienos. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas“ Pats sau teisëjas Seimas nutarimà „Dël kreipimosi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà su praðymu iðtirti, ar Respublikos Prezidento dekretas „Dël siûlymo pradëti apkaltos pro- cesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Paulauskui“ neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai priëmë 2004 m. kovo 16 d. (Nr. IX-2062). Ádomu, kad posë- dþiui pirmininkavo ir nutarimà pasiraðë pats „kaltinamasis“ – A. Paulauskas. Tai ið tikrøjø, atrodo, naujovë ir pasaulio teisinëje praktikoje – pats „kaltinamasis“ sufor- muoja nutartá ir jà pasiraðo. 436 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Nutartyje raðoma: „[ ] Atsiþvelgiant á nurodytas aplinkybes bei argumentus, kyla pagrástø abejoniø, ar 2004 m. kovo 12 d. Respublikos Prezidento, kuriam paèiam 2004 m. vasario 19 d. Seimo nutarimu yra pradëtas apkaltos procesas, dekretas „Dël siûlymo pra- dëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Paulauskui“ neprieðta- rauja Konstitucijos preambulëje átvirtintam teisinës valstybës principui [ ]“ Ir toliau: „Kreiptis á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà su praðymu iðtirti, ar Respublikos Prezidento 2004 m. kovo 12 d. dekretas Nr. 397 „Dël siûlymo pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Paulauskui“, kuriuo siûloma pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Paulauskui, neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvirtintam teisinës valstybës principui, ir iðtirti, ar Respubli- kos Prezidento 2004 m. kovo 12 d. dekreto Nr. 397 „Dël siûlymo pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Paulauskui“ 4 straipsnis neprieðtarauja Konsti- tucijoje átvirtintam teisinës valstybës principui ir Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas“ Ádomu, kad kai kurie seimûnai, tarp jø ir pats „kaltinamasis“, dar prieð iðsiun- èiant savo „nutarimà“ Konstituciniam Teismui lyg þinojo, jog jis patvirtins A. Pau- lausko „nekaltumà“. 2004 m. vasario 25 d. DELFI internetiniame puslapyje iðspausdintame straipsnyje „R. Paksui teks perraðyti kreipimàsi dël apkaltos“ raðo- ma: „[ ] Antradiená, komentuodamas prezidento kreipimàsi, A. Paulauskas teigë, jog tai gal prezidento kerðtas uþ jam Seime pradëtà apkaltos procesà. Tuomet A. Paulaus- kas, be kita ko, pareiðkë, jog prezidento „kreipimasis yra bevaisis“. Pati procedûra tai parodys, – paþymëjo jis“. Konstitucinis Teismas netiria „kaltinimø“, o tik atsako á „pareiðkëjo“ klausimus. Konstitucinis Teismas nutarimà „Dël Lietuvos Respublikos Seimo statuto 230 straips- nio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. kovo 12 d. dekreto Nr. 397 „Dël siûlymo pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Artûrui Pau- lauskui“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai priëmë tik 2004 m. paskyræs laikinai eiti jo pareigas patá „kaltinamàjᓠArtûrà Paulauskà. Tad ir Konstitucinis Teismas nenagri- nëjo „kaltinimø“ ið esmës, o tik stengësi atsakyti á, kaip minëta, pareiðkëjo – paties „kalti- namojo“ suformuotus paklausimus. Tad ir minëtame Konstitucinio Teismo nutarime skaitome: „[ ] Suinteresuoto asmens atstovai paaiðkinimuose nurodo, jog teiginys, kad inicijuodamas apkaltos procesà Seimo nariui A. Paulauskui Respublikos Prezidentas sie- kia destabilizuoti padëtá valstybëje, paneigia paèià Respublikos Prezidento teisæ siûlyti pradëti apkaltos procesà – vienà ið teisinës valstybës principo elementø “ Beje, ádomu dar ir tai, kad Respublikos Prezidento pareigas einantis A. Paulauskas vienu ið pirmøjø savo potvarkiø 2004 m. balandþio 8 d. Nr. 8 „Dël Respublikos Prezi- dento 2004 m. kovo 31 d. potvarkio Nr. 128“, panaikino Prezidento R. Pakso potvarká Nr. 128, kuriuo jis buvo paskyræs savo atstovus Konstituciniame Teisme; naujuoju po- tvarkiu „kaltinamasis“ pats pasiskyrë „savus“ ágaliotinius”. Toliau Konstitucinio Teis- mo nutarime skaitome: „Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. kovo 12 d. dekretas Nr. 397 ,,Dël siûlymo pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Paulauskui“ prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniui, konstituciniam teisinës valstybës principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundþiamas. Nutarimas skel- biamas Lietuvos Respublikos vardu.“ SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 437

Pasidavus silpnumo minutei Esant ðiurkðèiam þiniasklaidos ir dalies politikø persekiojimui, Prezidentui buvo sun- ku nepadaryti klaidø, tuo labiau kad jis visà laikà stengësi sàþiningai vykdyti savo parei- gas. Viena tokiø klaidø buvo sukëlusi abejoniø ir tarp nuoðirdþiausiø bendraminèiø – tai sutikimas priimti, tegu ir visuomeniniu patarëju, J. Borisovà. Prezidentas, ið prigimties bûdamas pareigos, tiesos ir teisingumo siekianèiu þmogumi, negalëjo pasmerkti ir J. Bori- sovo, teisësaugos organams taip ir neárodþius në vieno jo nusikaltimo Lietuvai ir tarptauti- nei bendrijai; J. Borisovas rinkimø kampanijoje buvo suteikæs finansinæ paramà, jo patarëjai (ið „Almach“ firmelës) suteikë neblogø patarimø ir dël paèios rinkiminës kampanijos orga- nizavimo. Tad ir Prezidentas, pasidavæs minutës silpnumui, 2004 m. kovo 24 d. sutiko visuomeniniu patarëju priimti J. Borisovà. Nors greitai jis atðaukë tà savo nutarimà, bet þiniasklaida jau buvo iðgarsinusi, be to, jai apie tà Prezidento nutarimà paskubëjo pasigirti ir pats „patarëjas“ – J. Borisovas. Kovo 25 d. Prezidentas per radijà ir televizijà kreipësi á Lietuvà: „Mielieji Lietuvos þmonës, Ðá vakarà vël kreipiuosi á Jus. Jaudinuosi ir jauèiu didþiulæ atsakomybæ. Kalbësiu tie- siai ir atvirai. Vakar galëjau padaryti lemtingà klaidà: visuomeniniu patarëju priimti buvusá rëmëjà Jurijø Borisovà. Suprantu, kad šis mano veiksmas šokiravo daugelá ið Jûsø ir sukëlë sàmyðá Jûsø minty- se. Patyriau, jog mano poelgá sunku suprasti ir tiems, kurie tikëjo ir tiki manim. Ðá savo þingsná galbût galëèiau pateisinti nebent nepaprastai didele pastarøjø mënesiø átampa. Nesiteisinu, bet privalau paaiðkinti savo veiksmø motyvus. Brangieji, Prieð metus, laikydamas rankà ant Konstitucijos, að prisiekiau Jums, Tautai. Nors bu- vo labai dramatiðki man metai, esu ásitikinæs, kad jokiais savo veiksmais priesaikos nesu- lauþiau ir valstybës interesø neiðdaviau. Taèiau ðiandien yra susiklosèiusi tokia situacija, kai jau neuþtenka patikinimo, net paèio nuoðirdþiausio, jog á rinkimus mane vedë ne valdþios troðkimas, o noras dirbti savo ðaliai ir tikëjimas, kad pakaks jëgø ðiam tikslui ágyvendinti. Deja, neáþvelgiau, kaip klostysis visi ávykiai. Nesitikëjau, kad jau paèioje kadencijos pradþioje patirsiu toká pasiprieðinimà. Neávertinau ir mane parëmusio Jurijaus Borisovo. Rinkimø kampanijos metu nespëjau paþinti ðio þmogaus. Neáþvelgiau, kad uþ ðio verslininko deklaruotø kilniø siekiø, pare- miant mane padëti visiems Lietuvos þmonëms greièiau iðbristi ið vargo, slypi sudëtingi þmogaus prigimties ir jo charakterio vingiai. Suvokdamas dabartinës situacijos sudëtingumà, að vis dëlto noriu vertinti þmogiðku- mo matais. Jurijus Borisovas per pastaruosius mënesius patyrë didþiuliø iðbandymø, visø pirma todël, kad rëmë mano rinkimø kampanijà: ið jo atimta pilietybë, jam gresia iðsiuntimas ið Lietuvos, kurioje jis uþaugo, turëjo verslà ir laimingà ðeimà. Jurijaus Borisovo aviakompanija „Avia Baltika“ ðiandien praktiðkai suþlugo, atlei- dþiami ir be pragyvenimo ðaltinio lieka darbuotojai, valstybë netenka didþiuliø mokesèiø. Á kampà ávarytas þmogus gali tapti klusniu árankiu kieno nors rankose. Toks asmuo gali kalbëti ar daryti viskà, kas jam bus patarta ar liepta. 438 LIETUVIØ TAUTA

Pastarosiomis dienomis Jurijus Borisovas nedviprasmiðkai leido man suprasti, kad jeigu nepriimsiu jo á visuomeninio patarëjo pareigas, gali bûti panaudota neva kompromi- tuojanti medþiaga. Gailiuosi, kad tomis dienomis, savo mintyse ieðkodamas kompromiso tarp þmogiðku- mo ir pareigos, ilgai delsiau ir dvejojau. Apgailestauju dël emocijomis paremto pirminio sprendimo. Vertinu já kaip didþiau- sios átampos pasekmæ. Apmàstæs tai, kas ávyko, suvokiu padaræs didelæ klaidà. Jà iðtaisy- siu, nepaisydamas to, kas manæs laukia ateityje. Ne visada lengva atsiriboti nuo praeities, kuri, susipynusi þmogiðkaisiais ryðiais, nie- kada nebûna vienspalvë. Ðiandien að tai darau palengvëjusia sàþine. Atsiriboju nuo Jurijaus Borisovo ir neketi- nu toleruoti jokiø spaudimo formø nei valstybës, nei mano, nei mano ðeimos atþvilgiu. Noriu nubrëþti aiðkià linijà tarp tø klaidø, kurios padarytos praeityje, ir darbø, kuriuos, kaip esu ásitikinæs, galiu ir privalau atlikti. Nuoširdþiai atsipraðau visø, kuriuos áskaudino mano poelgis. Tikiuosi Jûsø atleidimo ir þmogiðko supratimo. Savo likimà atiduodu á Jûsø rankas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas“

„Antipaksininkai“, nepaisydami net vieðo Prezidento klaidos pripaþinimo, dþiûgavo: þiûrëkite, jis vis dëlto buvo ásipareigojæs J. Borisovui! Dþiûgavo, nepaisant to, kad, kaip sakyta, teisësauga nepateikë në vieno fakto, patvirtinanèio, jog ta parama bûtø buvæs pa- þeistas bent koks Lietuvos teisinis aktas ar sudarytos „grësmës Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Prezidento nuðalinimo organizatoriai visà laikë kûrë planus, kà pasodinti á jo vietà. 2004 m. sausio 30 d. DELFI internetiniame puslapyje išspausdintas straipsnis „Politikai ieško naujo prezidento“, kuriame raðoma: „Politikos uþkulisiuose jau kuriama strategija, kà prieðprieðinti da- bartiniam ðalies vadovui Rolandui Paksui, jei jis pralaimëtø apkaltà, taèiau vël iðkeltø savo kandidatûrà per prezidento rinkimus. Liberalcentristai mano, kad áveikti R. Paksà geriau- siai galëtø kadencijà baigæs prezidentas Valdas Adamkus. Taèiau konservatoriai labiau linksta socialdemokratø ir Vyriausybës vadovo Algirdo Brazausko pusën. Anot jø, bûtent jis galëtø tapti neáveikiamu varþovu R. Paksui, raðo dienraðtis „Res- publika“. Ne tik Seimo opozicijoje, bet ir valdanèiojoje daugumoje esanèios partijos jau kurá laikà neoficialiai, bet intensyviai svarsto galimø pirmalaikiø prezidento rinkimø variantus. Nors vieðai jokia kandidatûra nebuvo ávardyta, taèiau opoziciniø partijø politikai neoficia- liuose pokalbiuose neslëpë, kad visi realesni politiniai variantai sukasi apie dvi figûras – buvusius prezidentus V. Adamkø ir A. Brazauskà. Anot dienraðèio, Liberalø ir centro partijos atstovai neslepia, jog tinkamiausiu kandi- datu, galinèiu áveikti R. Paksà pirmalaikiuose rinkimuose, jie laiko V. Adamkø. Kai kurie liberalcentristø lyderiai neoficialiai tvirtino, kad jø norus gràþinti V. Adamkø á didþiàjà politikà stiprina tai, jog ir pats V. Adamkus artimiausiems savo aplinkos þmonëms yra praneðæs, kad kandidatuotø pirmalaikiuose prezidento rinkimuose. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 439

Teigiama, kad V. Adamkus yra paskelbæs ir vienà iðlygà – jis rinkimuose dalyvautø tik tuo atveju, jei nesibalotiruotø A. Brazauskas “ Liberalø centristø partija ir jos lyderis A. Zuokas, jeigu á Prezidentus pretenduotø V. Adamkus ar A. Brazauskas, sutiko uþimti þemesná postà – premjero. Apie tai 2004 m. sausio 31 d. DELFI internetiniame puslapyje iðspausdintas straipsnis – „Liberalcen- tristai A. Zuokà patvirtino kandidatu á premjerus“. Straipsnyje rašoma: „Vilniuje ðeðta- diená vykusiame opozicinës Liberalø ir centro sàjungos tarybos posëdyje partijos pirmininkas Artûras Zuokas absoliuèia dauguma patvirtintas sàjungos kandidatu á bûsimo premjero, vadovausianèio Vyriausybei po rudená ávyksianèiø Seimo rinkimø, pareigas. Tuo tarpu sàjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas Eugenijus Gentvilas tapo pir- masis tarybos patvirtintame partijos kandidatø á Europos parlamentà (EP) sàraðe. Ið 133 posëdyje dalyvavusiø tarybos nariø uþ A. Zuoko kaip bûsimo premjero kandi- datûrà balsavo 123, vienas balsavo „prieð“ ir 3 susilaikë. „Mes þengiame þingsniu toliau. Bûdami ásitikinæ, kad mûsø partija dalyvaus vyriausy- bës formavime, mes iðsakome poþiûrá á tà vyriausybæ. Tai vyriausybei mes siûlome A. Zuokà, kuris galëtø tapti mûsø kandidatu á ministro pirmininko postà“, – tarybos posëdyje prista- tydamas A. Zuoko kandidatûrà sakë E. Gentvilas. Dëkodamas tarybai uþ parodytà „pasitikëjimà ir ápareigojimà“ A. Zuokas paþymëjo, jog jis pasiruoðæs siekti tikslø „tik dirbant kartu“. „Ðá sprendimà að priimu kaip iððûká, kaip sieká, kurá galime pasiekti tik dirbdami kartu. Priimu kaip galimybæ ir kaip atsakomybæ“, – sakë A. Zuokas. Liberalø ir centro sàjunga tapo pirmàja ðalies politine organizacija, kuri prieð rinkimus ávardino savo kandidato á bûsimus premjerus pavardæ. Seimo rinkimø data dar nepaskelb- ta, bet jie gali vykti rugpjûèio arba rugsëjo mënesá. Liberalcentristø apsisprendimo kelti A. Zuokà á premjerus nepakeitë ir jam pateikti átarimai dël galimo trukdymo renkant Vilniaus merà. Praëjusià savaitæ dël to jis buvo ap- klaustas Specialiøjø tyrimo tarnyboje (STT). „Tai gali bûti specialus bandymas pakenkti. Neatmetu galimybës, jog tai gali bûti uþ- mojis tæsti procesà iki pat Seimo rinkimø, Mes siekiame kiek galima spartesnio tyrimo ir iðsiaiðkinimo, ar nupirkta Vilniaus miesto valdþia, ar yra buvæ tokiø bandymø“, – po tary- bos posëdþio vykusioje spaudos konferencijoje sakë E. Gentvilas. „Prieðnuodþiai bandymams kompromituoti yra labai aiðkûs. Tai yra atvirumas ir tie- sa“, – paþymëjo A. Zuokas. A. Zuokas neatmetë galimybës, jog STT pradëtas tyrimas susijæs su jo pozicija dël prezidento Rolando Pakso apkaltos. Liberalcentristø lyderis yra principingas R. Pakso oponentas, o jo vadovaujama Libe- ralø ir centro sàjunga konkuravo su proprezidentiniais liberaldemokratais ir jø sàjunginin- kais dël Vilniaus mero posto “ Teisësaugos institucijose buvo tiriami A. Zuoko ir jo bendraþygiø nusikaltimai – finansinës machinacijos, kyðiø ið „Rubikon“ ámonës ëmimas, taip pat átarimai sukèia- vimu iðrenkant já Vilniaus meru ir kt. „Lietuvos rytas“ 2004 m. sausio 27 d. numerio straipsnyje „Prezidentas negali pamirðti mero“ mëgino dël teisësaugininkø pradëto A. Zuoko veiklos tyrimo irgi apkaltinti Prezidentà. Straipsnyje raðoma: „Ðalies vadovas Rolandas Paksas parodë iðskirtiná dëmesá su Vilniaus meru Artûru Zuoku bei bendrove „Rubikon’“ susijusiam tyrimui [ ]. 440 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

A. Zuokas, kurá STT praëjusià savaitæ apklausë kaip átariamàjá, tyrimà dël galimo trukdymo renkant Vilniaus merà ávardija kaip akivaizdø á skandalà áklimpusios Preziden- tûros kontrpuolimà. Á politiná þaidimà pasijuto átraukta ir garsi kompanija „Rubikon“, kurios patalpose STT agentai atliko jau tris kratas…“ 2004 m. vasario 4 d. „Laisvame laikraštyje“ išspausdintas straipsnis „A. Zuokas – juodøjø technologijø meistras“ Jame raðoma: „Seimo narys Egidijus Klumbys „juodøjø technologijø“ dëka 2001 m. pabaigoje buvo sukompromituotas po to, kai Vilniaus meras Artûras Zuokas spaudos kon- ferencijoje pateikë suklastotus garso áraðus, kuriuose girdëti, kaip E. Klumbio padëjëjas K. Grinius neva praðë „kalakutø“ ið A. Zuoko remiamos bendrovës „Dalkia“. Kalba eina apie „Vilniaus ðilumos tinklø“ (VÐT) nuomos istorijà. Kaip þinia, VÐT daugiausia A. Zuoko dëka yra iðnuomota 15 metø Prancûzijos bendrovei „Dalkia“. Nors Valstybës kontrolë ir Generalinë prokuratûra árodinëjo, kad ði sutartis yra sudaroma paþei- dþiant bent kelis ástatymus, Vilniaus meras A. Zuokas atrëþdavo, kad ðie ástatymo paþeidi- mai yra „neesminiai“. Vienas didþiausiø ðios sutarties kritikø – E. Klumbys – tuo metu daþnai televizijose bei spaudoje átikinëjo, kad pasiraðyti sutartá su „Dalkia“ yra ekonomið- kai nenaudinga. „Ði sutartis nuo pat pradþiø këlë labai daug diskusijø, ir að, kaip Naujosios sàjungos frakcijos narys, buvau susitikæs su keliø firmø atstovais, kurie taip pat norëjo iðsinuomoti VÐT, – pasakojo E. Klumbys „Laisvam laikraðèiui“. – Buvo sudaryta Vilniaus miesto tarybos deputatø komisija, kuri uþsiiminëjo ðiuo projektu. Taèiau visas procesas këlë daug abejoniø, ir að lapkrièio pradþioje dël ávairiø abejoniø paraðiau laiðkà premjerui A. Brazauskui, ûkio ir aplinkos bei teisingumo ministrams – jiems uþdaviau keletà klausi- mø, kurie yra susijæ su VÐT nuoma. Informacija apie ðá susiraðinëjimà, galbût ir ið premje- ro aplinkos, pateko A. Zuokui. Todël labai nustebau, kai lapkrièio pabaigoje, per Vilniaus tarybos posëdá, prie manæs prilëkë þurnalistai su ájungtomis kameromis ir pradëjo mane filmuoti. Að apskritai nesupratau, kas vyksta. Ir tik po to paaiðkëjo, kad A. Zuokas paskel- bë informacijà, kad mano kolega Kæstutis Grinius neva reketavo „Dalkia“. A. Zuokas paskelbë garso áraðus, kuriuos savo mobiliuoju telefonu padarë pilietis R. Germanas, kuris dabar eina „Vilniaus energijos“ komercijos direktoriaus pareigas. „Þi- nodamas, kad tuose áraðuose absoliuèiai nieko nebuvo, nes að pats nei kam nors skambi- nau, nei domëjausi, iðskyrus susiraðinëjimà su Vyriausybe, supratau, kad tai yra dar vienas „juodøjø technologijø“ variantas, – pasakojo E. Klumbys, – jeigu A. Zuokas iš tikrøjø bûtø norëjæs demaskuoti, kaip ten buvo pasakyta, „þulikø gaujà“ paèiame aukðèiausiame valstybës lygyje, tai jis su tuo paèiu áraðu, kurá paskelbë ir kuris nëra nei operatyvinë me- dþiaga, nei daiktinis árodymas, bûtø tyliai ramiai nuëjæs pas VSD ðefà M. Laurinkø ir pasa- kæs, kad yra kompanija, kuri uþsiima reketu. Að paskui kalbëjau tiek su VSD, tiek ir su STT ðefais, ir jie man abu pasakë, kad taip yra nedaroma. Nes ið pat pradþiø informacijos paskelbimas sugriauna visà tyrimà – jeigu yra manoma, kad kas nors kësinasi nusikalsti, tai galima já sekti mënesá, klausytis pokalbiø ir paskui, kaip sakoma, iðvesti á dienos ðviesà. Taèiau A. Zuokas siekë visai ko kito – jo pareiðkimas buvo skirtas suformuoti visuomenës nuomonæ, nes kaip tik tuo metu Vilniaus taryba turëjo balsuoti dël sutarties su „Dalkia“. Ir A. Zuokas, sukeldamas triukðmà visuomenëje, atitraukë dëmesá nuo sutarties, kuriai Gene- SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 441 ralinë prokuratûra bei Valstybës kontrolë turëjo didþiules pretenzijas. Bet kuris ðios sutar- ties kritikas automatiðkai tapdavo „kalakutø praðytoju“. Kitaip tariant, ðioje situacijoje visas dëmesys buvo nukreiptas á E. Klumbá ir dar du „þulikus“, ir tuo pat metu miesto taryboje buvo prastumta sutartis su „Dalkia“ dël VÐT nuomos. Dabar jau aiðku, kas slypi uþ ðios sutarties ir kiek ið jos uþdirbo „Rubikon“. Po triukðmo sukëlimo STT iðtyrë A. Zuoko pateiktus garso áraðus ir nustatë, kad „áraðo tekstas yra redaguotas“. STT ypatingai svarbiø bylø tardytojas Alenas Piesliakas savo spren- dime atsisakyti iðkelti baudþiamàjà bylà nustatë, kad pateikti garso áraðai yra „uþfiksuotas skaitmeniniu bûdu sugeneruotas signalas yra garso áraðø, esanèiø kompiuterio failuose, redagavimo rezultatas“. „STT tada pateisino A. Zuokà, kad jis neva neþinojo, kà darantis, – mano E. Klumbys, – dabar susiklostë analogiðka situacija ir su Prezidentu R. Paksu dël to, kà praëjau að pats. Scenarijus kartojasi, kaip ir mano atveju – pagrindiniai áraðai, kurie, kaip dabar kalbama, demaskuoja R. Paksà, buvo padaryti pernai kovo mënesá. Ir VSD ðefas M. Laurinkus labai ramiai laukë pusæ metø, stebëjo situacijà ir nieko nedarë. Kas vyko po to – M. Laurinkus labai ramiai rengësi vaþiuoti á Ispanijà, ir visa R. Pakso pasiklausymo istorija ramiai gulë- jo jo seife. Visa medþiaga gulëjo iki to momento, kol naujuoju VSD vadovu Prezidentas pasiûlë R. Bagdonà. Tuomet M. Laurinkus atidarë visà savo skrynià ir paleido dþinà ið butelio. Visi tie ávykiai, kurie prasidëjo po to ir privertë pamirðti pagrindiná dalykà – ðian- dienà jau niekas nekalba apie Bagdonà, ir niekas jau nebekalba apie VSD ðefo keitimà. Negana to, kad jie privertë pamirðti ðá dalykà, jie dar ir nusprendë iðspræsti ðià problemà ið esmës, ðalindami Prezidentà ið politinio þaidimo. Gali bûti, kad M. Laurinkus norëjo likti VSD ðefu ir antrà kadencijà, taèiau dël tø dalykø jis puikiai galëjo pasitarti ir su Brazausku, su Paulausku. Taèiau jeigu M. Laurinkus norëtø demaskuoti Prezidentà kaip didelá „þuli- kà“, jis galëjo ramiai tuos áraðus nuveþti Brazauskui ir Paulauskui, kad aptartø ir tà situaci- jà. Taèiau Laurinkus to nepadarë. Að manau, kad Laurinkui ðioje situacijoje labiausiai reikëjo to, kad á ðià vietà nepatektø Bagdonas – o kodël jiems ðito labiausiai reikëjo? Kodël jie iðsigando Bagdono? Todël, kad Bagdonas bûtø pabandæs iðsiaiðkinti Kauno sa- vanoriø sukilimo prieþastis, Juro Abromavièiaus nuþudymà, „Maþeikiø naftos“ bei „Wil- liams“, „Lietuvos telekomo“, Braþuolës istorijas. Kiekvienoje ðiø istorijø yra ásipainiojæ visi Lietuvos politikai – pradedant A. Brazausku, baigiant V. Landsbergiu. Degë jø uode- gos, taèiau að pasakysiu þymiai drastiðkiau – nemanau, kad viso ðio skandalo organizato- rius buvo M. Laurinkus. Jis tebuvo árankis. Manau, kad tikrieji ðio sàmokslo organizatoriai gyvena anapus Atlanto vandenyno, JAV. Ne veltui M. Laurinkus prieð sàmokslà visà më- nesá gyveno JAV, Vaðingtone. Þinoma, ðioje istorijoje dar nesimato CÞV rankos, taèiau KGB taip pat negalima átarti ðio sàmokslo organizavimu. KGB yra per daug rimta struktû- ra, kad darytø tokius dalykus. Jeigu rusai bûtø rimtai susidomëjæ ðiuo dalyku, jie bûtø iðsikvietæ J. Borisovà, sumokëjæ jam 10 mln. doleriø ir bûtø nupirkæ viskà, kà J. Borisovas þinojo apie R. Paksà. Po to rusai pastatytø savo rezidentà ðalia Prezidento ir bandytø ið jo padaryti ðio regiono lyderá, kurá bûtø galima eksponuoti Europai. Jeigu R. Paksas bûtø rusø þmogus, tai Prezidento „sudeginimas“ tikrai nenaudingas tiems paties rusams. Taèiau kam R. Paksas buvo nenaudingas? Manau, kad pirmiausia jis buvo nenaudingas JAV“. E. Klumbys sako, kad pradinis politiniø jëgø iðsidëstymas buvo antrasis rinkimø turas. „Kas Amerikai tuo metu buvo priimtinesnis – V. Adamkus ar R. Paksas, – klausia E. Klum- bys, – V. Adamkus buvo áprastas ir buvo vedþiojamas uþ rankos – tai buvo akivaizdu. Ðioje 442 LIETUVIØ TAUTA situacijoje tiek Pasaulio bankas, tiek Briuselis, tiek ir Vaðingtonas Lietuvos prezidentu norëjo matyti V. Adamkø. Paþiûrëkite, kas iðëjo prieð R. Paksà antrame rinkimø ture? Prieð Prezidentà susivienijo V. Landsbergis, A. Kubilius, A. Paulauskas, È. Jurðënas, A. Bra- zauskas, visi kiti. Ðioje situacijoje að teigiu, kad R. Paksà turëjo eliminuoti ne vietinës jëgos. Að kalbu apie JAV administracijà ir sakau, kad M. Laurinkus tebuvo árankis ðiame þaidime. Að per daug gerai paþástu M. Laurinkø ir þinau, kad jis tikrai nedrástø pats þengti tokio þingsnio.“ E. Klumbys mano, kad sàmokslininkai nuo pat pradþiø galvojo, kad R. Paksas pasi- duos ir atsistatydins pats, neatlaikæs þiniasklaidos spaudimo. „Jie turëjo patyrimà, kad R. Pa- ksas palyginti lengvai atsistatydindavo anksèiau, ir taikë ant to, kad jis taip pasielgs ir ðá kartà, – mano E. Klumbys, – taèiau jis ëmë ir neatsistatydino. M. Laurinkus pats niekada nepriiminëja savarankiðkø sprendimø – taip sakau, nes puikiai paþástu M. Laurinkø. Ant- ras rinkimø turas parodë, kad Vakarai remia V. Adamkø, o ne R. Paksà, nors ana pusë manë, kad R. Paksas yra Rytø þmogus. Taèiau netgi manant, kad R. Paksas yra Rytø þmo- gus, visiðkai aiðku, kad rusai nedegins savo þmogaus, ypatingai tokio, kuris laimëjo rinki- mus. „Williams“ savo darbà jau padarë – tapo tarpininku perduodant Lietuvos naftos kompleksà Rusijai, tiksliau, pasakysiu taip: Amerikos þydai atidavë já Rusijos þydams. Tame ir yra esmë. Ir kad tas atidavimas nebûtø toks skausmingas, jie padarë „Williams“ tarpininku, kuris per tuos porà metø pasiëmë kelis ðimtus milijonø ir iðvaþiavo. „Kodël jûs nenorite panagrinëti tokio dalyko, kad Konstitucinis Teismas, priimdamas sprendimà dël J. Borisovo pilietybës, paþeidë Konstitucijà, – klausia E. Klumbys, – Kon- stitucinis Teismas padarë du þiaurius Konstitucijos paþeidimus ir paþeidë Pilietybës ástaty- mà. Taèiau apie tai niekas nekalba, nors að kartu su kitu signataru tai pasakëme vieðai. Taèiau tokia informacija yra totaliai blokuojama. Konstitucinis Teismas ávykdë teisingumà – atëmë pilietybæ ið J. Borisov, nors Konstitucinis Teismas pagal Konstitucijà negali vykdyti teisingumo. Teisingumà Lietuvoje vykdo tik apylinkiø, apygardø, Aukðèiausiasis Teismas ir Apeliacinis. Konstitucinis Teismas nëra teismas, taèiau jis ávykdë teisingumà – atëmë pilietybæ, ir ið to iðëjo jau kitos teisinës pasekmës – sunaikino J. Borisov pasà, jis neteko pilietybës. Kitas dalykas, kad Konstitucinis Teismas, labai preciziðkai iðanalizavæs visus duomenis, kai buvo teikiama pilietybë J. Borisov, konstatavo, kad Pilietybës komisija vei- kë, neturëdama ágaliojimø. Ði komisija, neturëdama ágaliojimø, priëmë sprendimus, kurie yra neteisëti, nes neturint ágaliojimø negalima priimti teisëtø sprendimø. Kaip gali neteisëti sprendimai tapti teisëto Prezidento dekreto pagrindu? Tas Prezidento dekretas yra neteisë- tas, ir toliau reiðkia, kad jis niekinis. Negana to, kad VRM ministras Bernatonis kontrasig- navo ðá dekretà anksèiau Prezidento. Pagal Konstitucijà toks dekretas yra negaliojantis – negaliojantis dekretas negali prieðtarauti Konstitucijai. Konstitucinis Teismas turëjo pri- paþinti, kad ðis dekretas yra negaliojantis, ir padëti taðkà. Taèiau dekreto negaliojimas nëra pagrindas atimti pilietybæ dël to, kad pagal Pilietybës ástatymà numatyti tik du pagrindai, kai galima netekti pilietybës – tai yra kai pilietis atsisako pilietybës ir kai jis priima kitos valstybës pilietybæ. Viskas. Tai yra didþiulë teisinë kazuistika, taèiau Konstitucinis Teis- mas turëjo pasakyti, kad ðis Prezidento dekretas yra negaliojantis, ir tada padëti taðkà. Dar vienas grubus Konstitucijos paþeidimas – tai, kad Konstitucinis Teismas negalëjo analizuoti motyvø, dël ko Prezidentas suteikë pilietybæ. Todël á tà gretà, pradedant È. Jur- ðënu ir baigiant V. Landsbergiu bei „Komjaunimo tiesa“, atsistojo ir Konstitucinis Teis- mas. Tragiðkas dalykas yra tai, kad Konstitucinis Teismas tampa visagalis – ðiandien jis SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 443 atëmë pilietybæ, rytoj gal kà nors pasodins á katëjimà, ir niekas negali ðio sprendimo nei ginèyti, nei abejoti. O Konstitucinis Teismas, pareiðkæs, kad negalima kvestionuoti jo tie- sø, dar kartà paþeidë Konstitucijà, nes man niekas negali uþdrausti kritikuoti ir abejoti bet kokiu sprendimu. O Konstitucinis sprendimas padarë dar vienà paþeidimà.“ Kokios prognozës? „Man bus ádomu þiûrëti, kaip prasidës visa apkaltos procedûra, nes kol kas ji vyksta uþ uþdarø durø, – mano E. Klumbys, – dar ádomiau, kad vienas ið Prezidento teisëjø yra Ro- manas Sedlickas, kuris dar grubiau paþeidinëja Konstitucijà, bûdamas Seimo narys ir dvie- jø valstybiø pilietis. Seimo narys, grubiai paþeidinëjantis Konstitucijà, bus Prezidento teisëju. Manau, kad ta politinë nomenklatûra padarys viskà, kad iðeliminuotø R. Paksà, nes jeigu dabar einama net iki to, kad rengiamasi priimti Pilietybës ástatymà, kuris iðeliminuotø R. Pa- ksà ið kitø rinkimø, rodo, kad nomenklatûra jau neabejoja, kad R. Paksas bus paðalintas ið pareigø, ir reikia daryti kità þingsná – kad jis dar kartà nebandytø eiti á Prezidento ar seimo rinkimus.“ Kiek vëliau tame paèiame „Laisvo laikraðèio“ 2004 m. vasario 24 d. vël pasirodë straipsnis

„A. Zuokas plovë þydø mafijos pinigus?“, kuriame raðyta: „1998 m. birþelio 19 d. pinigø plovimu stambiu mastu Lietuvoje kal- tintas þydø kilmës verslininkas Igoris Ðifrinas nurodë Izraelio bankui „Hapoalim“ pervesti ið savo firmos sàskaitos 60 tûkst. ir 55 tûkst. doleriø bendrovei „Opal Marine Limited“. Pinigus I. Ðifrinas pervedë uþ „Bavaria 38“ klasës jachtà. Bûtent tokios klasës jachtà 1998 m. ir buvo ásigijæs vëliau jûrø sportà pamilæs dabartinis Vilniaus meras bei liberal- centristø lyderis Artûras Zuokas. Teigiama, kad bûtent I. Ðifrinas ir buvo tas rëmëjas, pa- dëjæs tuo metu jaunam ir perspektyviam verslininkui A. Zuokui nusipirkti toká brangø „þaisliukà“, kaip jûrinë jachta. Tiesa, 2001 m. A. Zuokui ði jachta atsibodo, ir jis jà parda- vë – vietoj jos nusipirko didesnæ 14 metrø ilgio jûrinæ jachtà, kurià pavadino „Azzara“. Ðios jachtos, kurios vertë – apie 6 mln. litø, nuotrauka buvo spausdinama „Lietuvos ryte“. Tiesa, pats A. Zuokas 2000 m. turto deklaracijoje prieð Seimo rinkimus nurodë toká skai- èiø – 3 048 761 litai. Toje deklaracijoje buvo nurodyta, kad A. Zuokas ëjo UAB „BNA Grupës’“ valdybos pirmininko pareigas, o jo ðeimos turtas siekë 5 812 856 litus. „Vieni perka vasarnamius, sodus, automobilius, – duodama spaudai interviu, kalbëjo A. Zuokienë, – mes troðkome jachtos, nes jachta – tai plaukiojantis namas.“ Jai pritarë ir A. Zuokas: „Brangiausi ðiais laikais dalykai yra ramybë ir tyla. Mus supa ávairiausiø formø triukðmas. Pavargstu nuo gyvenimo triukðmo. Jachta keliauji 10 km per valandà greièiu. Èia nepaskubësi, nes greitis priklauso nuo vëjo.“ Negana to, kad sumokëjo uþ A. Zuoko jachtà, tais paèiais metais laiku I. Ðifrinas nuro- dë pervesti dar 45 tûkst. doleriø á Italijà, atsiskaitant uþ prekes, kurias gavo A. Zuoko val- doma firma „BNA Ergo“. Ðiuos faktus atskleidusiai televizijos laidai „Televizijos tyrimø tarnyba“ (ITT) sutuoktiniai Artûras bei Agnë Zuokai nei paneigë, nei patvirtino tokiø san- dëriø buvimo. Esà Vilniaus meras savo atsisakymà motyvavo átempta darbotvarke, o A. Zuo- kienës patikëtiniai atsiuntë laidai toká paaiðkinimà: „Gerbdama savo reputacijà, UAB „BNA Ergo“ per savo veiklos laikotarpá nëra turëjusi jokiø turtiniø ar finansiniø pretenzijø ið savo partneriø ar tiekëjø“. Tai, kad tokie pinigø pavedimai buvo, kalbëdamas su laida TTT 444 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS nepaneigë ir pats I. Ðifrinas. Jis tik pasakë, kad pinigai buvo mokami ne A. Zuokui asme- niðkai, bet jo firmoms. Kaip A. Zuokas graþino skolà I. Ðifrinui? Kaip teigë TTT, dar 1996 m. A. Zuoko ásteigta bendrovë skolinosi ið I. Ðifrino ámoniø didelæ pinigø sumà, kita I. Ðifrino bendrovë „Auksinë pamaina“ paskolino sostinëje esan- èiai bendrovei „Vilniaus Sigma“ net 3,7 mln. litø, ákeièiant ðios bendrovës gamyklos pa- statà Kalvarijø gatvëje. Kai „Vilniaus Sigma“ paskolos nesugebëjo gràþinti, pastatas perëjo I. Ðifrinui. Ðiandien ðiame pastate yra ásikûræs prekybos centras „Baldø rojus“. Teigiama, kad I. Ðifrinas yra pagrindinis ðios ámonës savininkas. Kai Vilniaus meru tapo Artûras Zuokas, „Baldø rojus“ ið sostinës savivaldybes gavo leidimà be konkurso uþstatyti aplink pastatà esanèià teritorijà. Taèiau TTT klausimas A. Zuokui – ar tie pinigø pervedimai ið I. Ðifrino sàskaitø Izraelio banke firmai „BNA Ergo“ buvo kaip nors susijæ su savivaldybës leidimu „Baldø rojui“ smarkiai iðplësti savo teritorijà, liko neatsakyti. Kas tas I. Šifrinas? 1996 m. spalio 18 d. Igoris Ðifrinas Vilniaus pirmos apylinkës teismo sprendimu buvo suimtas, apkaltinus já pinigø plovimu. Spaudoje buvo raðoma, kad I. Ðifrinas gaudavo ið uþsienio dideles grynøjø pinigø sumas, jas perskolindavo per kelias savo turimas firmas ir taip pinigus legalizuodavo. Didþiàjà dalá lëðø I. Ðifrinas pervesdavo per „Litimpeks“ ban- kà (jis turëjo vienà procentà ðio banko akcijø bei buvo banko tarybos narys). Kai Lietuvoje prasidëjo bankø krizë bei buvo suimti LAIB ir „Litimpeks“ bankø vadovai, I. Ðifrinas pa- þadëjo juos iðvaduoti ið kalëjimo. Teigiama, kad kai buvo paskelbta, kad „Litimpeks“ ban- kas yra nemokus, I. Ðifrinas ðiame banke laikë apie 1,5 mln. doleriø. Tam, kad susigraþintø lëðas, jis sutiko, kad indëliai bûtø paversti banko ástatiniu kapitalu, ir taip tapo treèiuoju pagal dydá banko akcininku (uþ já daugiau turëjo tik akcininkai A. Kasperiûnas ir V. Vaini- konis). Kai I. Ðifrinas 1996 m. spalio pradþioje buvo suimtas, jo firmos kontorose VSD parei- gûnai atliko kratas ir rado ten ávairiø dokumentø, klausymosi aparatûros, garso kaseèiø su slaptai uþfiksuotø pokalbiø áraðais, pokalbiø scenogramø. I. Ðifrino kontoroje rasta apie 100 tûkst. doleriø, o seife – deðimties Rusijos ámoniø antspaudai. I. Ðifrino sukurta verslo grupë itin suklestëjo 1996–1997 m. Vilniuje, Fabijoniðkëse, buvo áregistruota Jevgenijaus Volio vadovaujama firma „Deutsche Allianz“ bei Igorio Ðif- rino vadovaujama bendrovë „Auksinë pamaina“. 1995 m. I. Ðifrinas buvo ágaliojæs J. Volá teikti paskolas fiziniams bei juridiniams asmenims, ákeièiant skolininkø turtà. Abi firmos smarkiai iðplëtë savo veiklà, nes greitai skolino dideles pinigø sumas. Taèiau jau 1996 m. rudená I. Ðifrinui Valstybës saugumo departamentas (VSD) iðkëlë baudþiamàjà bylà, átardami já pinigø plovimu. Beje, I. Ðifrino kontoros ðturmui buvo pasi- telktos net specialios policijos pajëgos, o paèioje kontoroje saugumieèiai aptiko didþiulæ patalpà, árengtà kaip banko saugyklà, kurioje rasta daug grynøjø pinigø. VSD kratos metu paëmë pluoðtà sutarèiø, pagal kurias „Auksinë pamaina“ bei „Deutsche Allianz“ skolinda- vo pinigus. Buvo átariama, kad abi bendrovës uþsiima neðvariø pinigø plovimu – skolinda- vo dideles sumas, o atgautus kreditus legalizuodavo bankuose. Taèiau VSD teisme nepavyko árodyti savo kaltinimo pinigø plovimu, ir dël to I. Ðifrinas apkaltino valstybines jëgos struk- tûras bandymu susidoroti su þydø tautybës verslininku. Televizijos laida TTT teigia, kad I. Ðifrinas buvo patekæs á specialiøjø tarnybø akiratá dar paèioje Nepriklausomybës pradþioje – kartu su keliais draugais jis vaþinëjo po mûsø SÀMOKSLOPRIEÐ SROVÆ KRONIKA (2003–2004 m.) 445 karinius dalinius ir fotografuodavo demobilizuojamus kareivius. Sovietinis KGB, nors ir átardamas, kad ði kompanija uþsiëmë keistais dalykais, ypatingo susidomëjimo jais nepa- rodë. Tik KGB Ypatingojo skyriaus pulkininkas Kyðinas Lietuvos KGB II skyriaus virði- ninkui nusiuntë raðtà, kuriame I. Ðifrinas buvo paminëtas turintis slapyvardá „master“, ir patarë uþmegzti su I. Ðifrinu asmeninius kontaktus. Daugiau informacijos apie I. Ðifrino bendradarbiavimà su KGB nëra. 1997 m. vasarà VSD iðkëlë I. Ðifrinui dar vienà baudþiamàjà bylà – ðá kartà uþ mëgi- nimus papirkti VSD darbuotojà Renatà Petkø. Teismas I. Ðifrinà uþ ðá nusikaltimà nubaudë didele bauda. Teigiama, kad po kiek laiko vienas Maskvos verslininkas pareiðkë, kad I. Ðif- rinas grasino já suþaloti – nupjauti pirðtà ir iðdurti aká. Tuo metu I. Ðifrinas buvo ásteigæs begalæ bendroviø, tarp jø ir viena UAB, kuriai, kaip teigiama, 1996 m. UAB „BNA Ergo“ direktorius A. Zuokas buvo ásipareigojæs graþinti 0,5 mln. doleriø skolà vienam ið minëtos UAB direktoriø. Nors A. Zuokas mëgsta legendà, kad savo pradiná verslo kapitalà jis sukaupë dirb- damas kaip þurnalistas ávairiuose „karðtuose“ pasaulio taðkuose, taèiau ði legenda ima byrëti. Mat net uþ patá „karðèiausià“ reporteriai gaudavo tik po kelis tûkstanèius doleriø – sumà, kurios tikrai neuþtektø iðvystant toká verslà, kaip A. Zuoko. Manoma, kad A. Zuo- kas savo verslà Vilniuje – t.y. parduotuvæ „Svajonæ“ Gedimino prospekte (kurioje vëliau ásikûrë „McDonalds“) bei parduotuvæ „United Colors of Benneton“ atidarë bûtent I. Ðif- rino pinigais. Dar jaunystëje I. Ðifrinas uþ grobimà buvo nuteistas septyneriems metams nelaisvës, taèiau kalëjo tik dalá laiko. Vëliau I. Ðifrinas turëjo nemaþai reikalø su „Vilniaus brigados“ vadeivomis B. Dekanidze bei I. Tiomkinu. Teigiama, kad po ðiø susitikimø I. Ðifrinas bû- davo blogos nuotaikos.“ Bet nepaisant visø pastangø já „nuversti“ nuo partijos vadovo këdës, ið teisësaugos institucijø ateinanèiø þiniø apie jo finansines ir kitas machinacijas, jis iðlikdavo. Jau pasibaigus „Prezidento apkaltos“ spektakliui, 2004 m. birþelio 29 d. DELFI interneti- niame puslapyje iðspausdintas straipsnis: „A. Zuokas save prilygino Vytautui Didþiajam“ „Vytautas Didysis, siekdamas pergalës, pasitraukë, o sugráþæs laimëjo Þalgirio mû- ðá. Að laikausi tokios pat pozicijos“, – dienraðèiui „Lietuvos rytas“ pareiðkë Vilniaus me- ras Artûras Zuokas. Politikas tikina, kad jo pabëgimas á Lenkijà padëjo laimëti mûðá V. Adamkui. Liberalø ir centro sàjungos vadovybë antradiená nesiryþo ið posto paðalinti partijos pirmininko Artûro Zuoko. Nuo galimo suëmimo Lenkijoje slëpæsis opozicinës Liberalø ir centro sàjungos vado- vas Artûras Zuokas nesustabdys savo ágaliojimø partijos pirmininko poste, nepaisant kai kuriø partijos skyriø siûlymø tai padaryti ir partijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Gentvilo demarðo [ ]. „Aš neketinu trauktis. Aš išliksiu prie partijos vairo, jei pats to norësiu. Jei matysiu, kad partijos þmonës yra tie, su kuriais galima keisti Lietuvos gyvenimà“, – vakar „Lietuvos rytui“ sakë Liberalø ir centro sàjungos lyderis A. Zuokas [ ]. „Tokia taktika šiuo atveju gal ir pasiteisino“, – sakë þurnalistams K. Rimðelis, kalbë- damas apie A. Zuoko pasitraukimà á Lenkijà. 446 LIETUVIØ TAUTA

Pats A. Zuokas toliau tvirtina, jog tai buvo „vienintelis ámanomas bûdas“ apsaugoti liberalcentristø remiamà kandidatà V. Adamkø [ ]. Nepaisant nevienareikðmiðkai vertinamo A. Zuoko pasitraukimo ir STT operacijos rinkimø iðvakarëse, V. Adamkus sekmadiená ávykusiame antrajame prezidento rinkimø tu- re áveikë Kazimierà Prunskienæ ir buvo iðrinktas prezidentu penkeriø metø kadencijai.“ Beje, „antipaksininkai“ turëjo ir „atsarginᓠvariantà, jeigu ávyktø stebuklas ir ne- pasisektø nuversti Respublikos Prezidento R. Pakso – ið viso atsisakyti Prezidento insti- tucijos. Apie tai „Kauno dienos“ 2004 m. kovo 12 d. numerio straipsnyje

„Lietuva be Prezidento“ skaitome: „Tai jau tampa Lietuvos tradicija: kai politikai nebesusiðneka tarpusavy- je, kyla valdymo krizës, prasideda diskusijos apie Prezidento institucijos bûtinybæ. Iki ðiol du kartus prieita prie sutarimo, jog ðaliai reikia Prezidento, o dabar keliami pasiûly- mai ne tik dël Prezidento rinkimø sistemos pakeitimo, bet ir apskritai dël ðio valstybës simbolio atsisakymo “ Apkaltininkø „herojiðkumas“ Bet apkaltos organizatoriai lengviau atsiduso, kai ir Seimo specialioji komisija pla- nuotu laiku baigë darbà – vasario 19 d. ir tà paèià dienà Seimas priëmë nutarimà „Dël kreipimosi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà“ (Nr. IX-2039) patvirtinti, ar pa- teikti 6 Prezidentui kaltinimai neprieðtarauja Konstitucijai, o kovo 5 d. priëmë ir nutari- mà (Nr. IX-2044) pradëti apkaltà kovo 8 d. Tai buvo „antipaksininkø“ ið tikro herojinis þygis – palyginus per toká trumpà laikà visa buvo ið tikro sklandþiai suorganizuota ir juridiniu, ir politiniu aspektais, o ir propa- ganda veikë geriau negu bolðevikmetyje. Þinoma, ne visi organizatoriai, tyrëjai ir vykdyto- jai galëjo iðlaikyti toká tempà. Taip atsitiko ir Specialiosios tyrimo komisijos Prezidentui apkaltinti pirmininkui Pranciðkui Þalkauskui. Jis 2003 m. gruodþio 30 d. pasiraðë toká pavedimà: „Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo Specialiosios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti Reglamentu, pavedu Komisijos pirmininko pavaduotojui Juliui Sabatauskui: 1. Organizuoti ir vykdyti Komisijos darbui bûtinà susiraðinëjimà, kità susiraðinëjimà su valstybës institucijomis; 2. Vykdyti kitas funkcijas, bûtinas Komisijos posëdþiams surengti.“ Tad, kaip matome ir ið knygoje pateiktø dokumentø, J. Sabatauskas tapo vienu svar- biausiø oficialiøjø apkaltos organizatoriø ir vykdytojø. 2004 m. sausio 26 d. „Lietuvos ryte“ iðspausdintas straipsnis: „Tiesos link – per melo ir nutylëjimø uþtvarà. Po liudytojø apklausos Seimo komisijos vicepirmininkas J. Sabatauskas praþilo“. Ið tikro, juk ne juokai ið pliurpalø sukurti bent kiek teisiðkai pagrástus kaltinimus. O kad jiems tai pasisekë, patvirtina, kiek dar neatskleistø talentø ir tarp mûsø Tautos valdþios vyrø, kiek juose energijos ir sumanumo, kai siekia atsisësti á aukðtesnæ këdæ. VII. „NEKLYSTANÈIØJؓ SUKLYDIMAI

2004 m. vasario 19 d. Seimui be diskusijø pritarus viskam, kà paraðë ir perraðë Specia- liosios tyrimø komisijos nariai „Dël apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui “, po poros dienø tø kûriniø po deðimt ar daugiau egzemplioriø buvo nugabenta á Konstituci- ná Teismà. Þiniasklaida paskelbë, kad visi tie kaltinimai beveik tonà sverià. Apie tai „Lie- tuvos ryto“vasario 24 d. straipsnyje „Ðalies vadovui – tona kaltinimø“ raðoma: „Vilniaus gatvëmis vakar judëjo neáprastas korteþas. Mikroautobusà, po- piet pajudëjusá nuo Seimo rûmø, lydëjo Valstybës apsaugos departamento ir policijos automobiliai su ðvyturëliais. Taip á Konstituciná Teismà buvo gabenama daugiau kaip tonà sverianti prezidento Rolando Pakso apkaltos medþiaga. Á 30 kartoniniø dëþiø buvo sukrauta 207,7 tûkst. puslapiø dokumentø (30 kopijø, 39 bylos. – A. L.). Kaip suriðtos dokumentø kopijos dedamos á dëþes, o ðios klijuojamos bei kraunamos á specialià maðinà, stebëjo ir Seimo vicepirmininkas Èeslovas Jurðënas, darbà nuolatos priþiûrëjo laikinai Seimo kanclerio pareigas einantis Arvydas Kregþdë [ ]. Pasak specialiosios komisijos vicepirmininko Juliaus Sabatausko, teismas gaus netgi tai, ko jam nelabai reikia – liudytojø ðaukimus á apklausà [ ]. Dokumentai buvo kopijuojami uþdarose Seimo patalpose. Tam neprireikë papildo- mos kopijavimo árangos, pakako parlamente esanèiø dviejø aparatø, kurie per minutæ pa- gamina iki 220 kopijø [ ]. „Gavome daug dëþiø bei daug dokumentø“, – vakar jau pasibaigus darbo dienai sakë „Lietuvos rytui“ Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kûris. Vakar E. Kûris paskyrë tris teisëjus, kurie maþdaug per savaitæ turi atlikti parengia- muosius veiksmus […]. V. Landsbergis uþregistravo Seime ástatymo „Dël prezidento galiø apribojimo “ projektà. V. Landsbergis taip pat paragino uþdrausti R. Paksui kandidatuoti ðalies prezidento rinki- muose “ Beje, mëginta ne tik apriboti „prezidento galias“, bet já paskelbus „neprognozuoja- mu“ atstatydinti. Seimo narys Justinas Karosas 2004 m. kovo 25 d. pateikë Seimo Pir- mininkui „Pareiðkimà dël neprognozuojamø Prezidento R. Pakso veiksmø“ 448 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Pasmerkti, kad uþsitikrintø savo këdës pastovumà. Dievø posëdþio stenograma Tà paèià kovo 25 d. tas projektas su pataisymais priimtas Seimo posëdyje. Ðtai to Seimo posëdþio (493) stenograma: „Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. P. ANDRIU- KAITIS ir G. STEPONAVIÈIUS PIRMININKAS (V. P. ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pradëti ðios dienos popietiná plenariná posëdá. Registruojamës. Gerbiamieji kolegos, mums liko vienas rytiniame plenariniame posëdyje neiðspræstas klausimas. Gerbiamieji kolegos, uþsiregistravo 29 Seimo nariai. Pakartokime registracijà, kole- gos. Pakartokime registracijà, nes po to mums reikës apsispræsti átraukti á darbotvarkæ Seimo nutarimo „Dël Seimo nutarimo „Dël Seimo komitetø sudëties patvirtinimo“ pakei- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 449 timo“ projektà ir taip pat átraukti á darbotvarkæ Seimo nario P. Graþulio siûlomà rezoliuci- jà. Þinau, kad jau dabar yra uþregistruota alternatyvi J. Karoso rezoliucija. Tai, ko gero, mums reikës átraukti jas abi. Gerbiamieji kolegos, pasitikrinkite savo korteles. Taip negali bûti. (Balsai salëje) Gerai, pakartokime dar kartà. Ðtai, kolegos, ið tikrøjø skaièius padidëjo – uþsiregistravo 43. Tai dabar, kolegos, ar galëtume bendru sutarimu?.. Gerbiamasis Petrai... Kolegos, posëdis prasidëjo, gal galima truputá tyliau? Tai ar galëtume átraukti bendru sutarimu Seimo nutarimo „Dël Seimo nuta- rimo „Dël Seimo komitetø sudëties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektà? Tai yra frakcijø siûlymas. Galim, prieðtaraujanèiø nematau. Taip pat yra Seimo rezoliucijos „Dël raginimo Lietuvos Respublikos Prezidentà Rolandà Paksà atsistatydinti“ projektas. Taip pat pana- ðaus pobûdþio yra J. Karoso rezoliucija. Tai ar galime jas abi bendru sutarimu?.. (Balsas salëje) Dabar jinai dalijama. Ji yra uþregistruota. Tai gerai, kolegos, sutariam, pritariam. Tai tuomet leiskite dabar... Tai bus alternatyvus pasiûlymas tai rezoliucijai, todël turbût turësim sudaryti redagavimo darbo grupæ, jeigu yra dvi rezoliucijos. Kolegos, tai pradëki- me dabar Seimo nutarimo „Dël Seimo laikinosios... Ne, gal pradëkim nuo P. Graþulio klau- simo. (Balsas salëje) Kol P. Graþulis pateiks, bus iðdalyta ir J. Karoso alternatyva. Praðau, gerbiamasis Graþuli, á tribûnà. Seimo rezoliucijos „Dël raginimo Lietuvos Respublikos Prezidentà Rolandà Pa- ksà atsistatydinti“ projektas Nr. IXP-3356. Seimo pareiðkimo „Dël neprognozuoja- mø Prezidento R. Pakso veiksmø“ projektas Nr. IXP-3356A (pateikimas) P. GRAÞULIS. Gerbiamieji kolegos, vakar Prezidentas R. Paksas savo sprendimu skirti Rusijos pilietá Jurijø Borisovà visuomeniniu patarëju (jam ðiuo metu iðkeltos dvi baudþia- mos bylos dël prekybos dvigubos paskirties ir kontroliuojamø prekiø áveþimo á ðalis, ku- rios kaltinamos terorizmo rëmimu) ðokiravo visuomenæ. Susidarë áspûdis (to anksèiau nebuvo, nes anksèiau, kai reikalavo J. Borisovas, kad bûtø skiriamas patarëju, Prezidentas to nedarë), kad ðiuo metu Prezidentas visiðkai yra kontroliuojamas J. Borisovo. Tokie Prezi- dento veiksmai visiðkai nesuprantami ir daro didelæ þalà ne tik vidaus, bet ir Lietuvos uþsienio politikai bei Prezidento institucijai. Todël siûlau priimti iðplatintà rezoliucijà, ra- ginanèià Prezidentà R. Paksà kuo greièiau atsistatydinti. PIRMININKAS. Gerbiamasis praneðëjau, jûsø nori paklausti net aðtuoni Seimo na- riai. Pirmasis klausia G. Steponavièius. G. STEPONAVIÈIUS. Aèiû, pone pirmininke. Gerbiamasis Graþuli, be abejo, tekstas lakoniðkas ir gana suprantamas. Nesinori klausti apie tuos kelis mënesius ir kodël dabar gimë tokia idëja. Að norëèiau veikiau paklausti, kaip jûs vis dëlto komentuotumët savo ketinimus, ar jie sustiprëja, ar susilpnëja dël tokios Seimo rezoliucijos teikimo, turint min- ty, kad ðiandien ryte Prezidentas keièia savo pozicijà ir mëgina lyg ir atsiriboti nuo pono J. Borisovo? PIRMININKAS. Praðom, praneðëjau, atsakyti. P. GRAÞULIS. Man yra labai sunku patikëti Prezidento nuoðirdumu. Manau, jis savo pozicijà keièia tik dël tokios labai aiðkios reakcijos, visuomenës ir politikø reakcijos, á Prezidento pareiðkimà, apsisprendimà skirti J. Borisovà visuomeniniu padëjëju, patarëju. PIRMININKAS. Dëkoju. Klausia A. Vidþiûnas. Kaþkas sugedo mûsø kompiuteriuo- se. Praðome per ðoniná, kolega. A. VIDÞIÛNAS. Kolega Petrai, mes drástame patá kolegiðkai ávardyti þymiausia poli- tine vëtrunge pastarojo meto politikoje. Mûsø nuomone, turëjote klûpsèias þengti á tribûnà 450 LIETUVIØ TAUTA uþ tuos þodþius ir uþ tuos tekstus, kuriuos jûs esate paleidæs per Prezidento krizæ, þodþiu, nemoraliai, nesàþiningai politikai palaikyti. Tai mano klausimas: ar èia jau paskutinis þings- nis, kad iðpirktumëte savo kaltes, ar þengsite dar kitø politiniø þingsniø, kad mes ir Lietu- vos pilieèiai patikëtø jûsø nuoðirdþia pozicija? P. GRAÞULIS. Gerbiamasis kolega Vidþiûnai, að noriu pasakyti, kad esu nuoseklus ir stabilus politikas, skirtingai nei jûs, ponai konservatoriai. Kaip nepritariau, taip nepritariu ir ðiandien metodams, procedûrai Prezidento apkaltos, dël kurios ir susidarë tokia opozici- ja dël Prezidento apkaltos. Nebuvo laikytasi objektyvumo sudarant komisijas, man taip pat neaiðkûs klausimai (ir ðiandien yra neaiðkûs), kodël Saugumo vadovas Meèys Laurinkus tà paþymà pateikë, nors jà turëjo jau kovo mënesá, tik tada, kai prasidëjo apkaltos procesas. Ar jis nesiekë iðlaikyti tokiu bûdu savo pareigø? Deja, A. Sakalo vadovaujama komisija nenagrinëjo jai iðkeltø uþduoèiø dël nacionaliniø grësmiø Lietuvos valstybei. Að asmenið- kai pateikiau ne maþiau kaip deðimt klausimø. Manau, nacionalinë grësmë yra (tà ir pats M. Laurinkus savo paþymoje rašo) ne tik Prezidentas ir jo aplinka, bet yra ir privatizavi- mai, prekyba narkotikais ir daugelis kitø dalykø. Tai paþymi M. Laurinkus savo paþymoje. Deja, ðie klausimai nebuvo svarstomi. Ir ðio proceso metu akivaizdþiai buvo matyti, kad siekiama tik politiniø tikslø, o teisingumas yra pamintas. Taigi, gerbiamieji, að esu nuosek- lus kaip politikas. PIRMININKAS. Dëkoju... P. GRAÞULIS. Ir ðiandien, að manau, atsakiau á jûsø klausimà. PIRMININKAS. Atsakëte, tikrai. Jeigu galima, trumpiau atsakykite, mes sutaupytu- me laiko. Dabar klausia S. Kruþinauskas. S. KRUÞINAUSKAS. Aèiû. Gerbiamasis praneðëjau, na, siûlymai atsistatydinti Pre- zidentui pavieniui tai jau seniai vyksta, tiktai dar nëra në vienos partijos, oficialiai pasiû- liusios Prezidentui atsistatydinti. Ðiuo atveju jûs jau norite, kad Seimas priimtø toká sprendimà. Kartu reikia pabrëþti, kad Prezidento veiklà ne visi ir pilieèiai, ir Seimo nariai vertina neigiamai. Tai dabar mums vis tiek reikës balsuoti dël Prezidento atstatydinimo. Jûs manote, kad rezoliucija mes galime padëti jam apsispræsti greièiau priimti toká spren- dimà? Ar jûs tikite tuo? P. GRAÞULIS. Að noriu pasakyti, kad pavieniai asmenys seniai ragino atsistatydinti, bet nebuvo tokios Seimo rezoliucijos. Jeigu Seimas iðsakytø ir gana vieningai nuomonæ, manau, tai padëtø Prezidentui apsispræsti. PIRMININKAS. Dëkoju. Klausia V. Popovas. V. POPOVAS. Aèiû, posëdþio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jûsø rezoliucijos pir- moje ir antroje pastraipose, man atrodo, yra prieðtaravimø. Pirmoje pastraipoje raðote apie Prezidento ketinimus skirti, o antroje, kad jau toks sprendimas (...). Tai ar tai yra sprendi- mas, ar tik ketinimai? Jeigu ketinimai, tai nëra sprendimo, o jeigu sprendimas yra, tai, matyt, ketinimø nebuvo? Tai gal manytumët, kad reikëtø paredaguoti ir patikslinti rezoliu- cijà? Aèiû. P. GRAÞULIS. Aèiû, kad jûs pastebëjote. Ið tikro reikëtø gal ðiek tiek paredaguoti. Galbût toks ketinimas... ið esmës taip, nes dekreto jis nëra pasiraðæs, bet ketinimas buvo iðsakytas vieðai per LNK televizijà. Todël, manau, tai yra labai taikli pastaba. PIRMININKAS. Dëkoju. Klausia R. Juknevièienë. R. JUKNEVIÈIENË. Na, atsivertimai tikrai labai geras dalykas, geriau vëliau suvokti negu niekad. Tai að sveikinu jus su ðiuo þingsniu. Taèiau vis dëlto, ar jûs nenorëtumët ðià SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 451 minutæ, ðià valandà prisiimti nemaþà dalá atsakomybës ir ant savo peèiø dël to, kas ávyko, nes penkis mënesius nuosekliai, kaip sakët, gynët tà pozicijà, kartu ir ponà J.Borisovà toje paèioje kompanijoje? Gal tada bûtø krikðèioniðkiau stovëti ðioje tribûnoje. P. GRAÞULIS. Gerbiamoji kolege, að seniai raginu, jau net pusæ metø, nuo praeitos kadencijos, konservatorius paþvelgti á save. Deja, mano raginimai neduoda jokio rezulta- to. Jûs pirmiausia paþiûrëkite á savo nuveiktus darbus. Be sàþinës grauþaties jûs kaltinote Prezidentà ir nebûtais dalykais. Ir nebûtais dalykais. Ið esmës, að manau, mano pozicija, dar kartà kartoju, yra nuosekli. Jeigu Prezidentas bûtø skyræs ar ketinæs skirti J. Borisovà patarë- ju, að bûèiau laikæsis tokios pozicijos. Bet jûs puikiai þinote, kad nors Prezidentà ir ðantaþavo pagal pokalbius, kuriuos pateikë M. Laurinkus, tada Prezidentas atsilaikë J. Borisovo ðanta- þui ir neskyrë J. Borisovo patarëju. Ar jûs norëjote, kad jis bûtø skirtas patarëju? Að neþinau, ko jûs norite, gerbiamieji konservatoriai? Jûs pasakykite, ko jûs norite galø gale. PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, gerbiamieji kolegos, manyèiau, turëtume iðlaikyti tam tikrà rimtá, solidumà ir ðiuo atveju siûlyèiau daugiau atsakinëti á klausimus, nepereiti á emocijas. Taigi klausia D. Velièka. D. VELIÈKA. Aèiû, posëdþio pirmininke. Gerbiamasis graþiausiø kalbø sakytojau Seime, noriu jûsø paklausti, ar jûs drásite perskaityti savo sakytø kalbø stenogramas? Prieð tai sakytø kalbø, savo sakytø kalbø stenogramas. Jeigu pripaþástate, kad perskaitysite, tai að balsuosiu uþ jûsø teikimà. Bet turite krikðèioniðkai ir dràsiai pasakyti: að perskaitysiu visa tai, kà kalbëjau Seime apie Prezidento apkaltà, savo kalbas. P. GRAÞULIS. Labai dëkoju jums uþ pagyrimà, uþ replikà, kad ið tikrøjø mano kalbos yra paèios geriausios. Aèiû jums. PIRMININKAS. Dëkoju. Klausia A. Stasiðkis. A. N. STASIÐKIS. Aèiû. Linksmasis kolega, vis dëlto konservatoriø vardu að siûly- èiau jums pasiþiûrëti á save. Jeigu jums sunku susikaupti, tai nors prieð veidrodá atsistokite ir paþiûrëkite. Jûs dabar sakëte, kad jums labai sunku patikëti Prezidento nuoðirdumu. O ar jûs savo nuoðirdumu tikite, ar ne? Ið esmës ðis jûsø siûlymas atsistatydinti ið tikrøjø reiðkia nuoseklø jûsø Prezidento blogø darbø gynybos linijà, tokiu bûdu jûs padësite nuslëpti jo padarytus nusikaltimus ar bent blogus darbus. Ar toks yra jûsø tikslas? P. GRAÞULIS. Gerbiamasis kolega, að siûlyèiau dar kartà jums patiems paþiûrëti á save. Að visada siekiau, kad bûtø vykdomas teisingumas. Deja, jo nebuvo ir jûs turite pripaþinti, kad vykdant Prezidento apkaltà teisingumo nebuvo siekiama, o siekiama tik politinio revanšo. PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia J. Èekuolis. (Balsai salëje) Kolegos, klausia J. Èekuolis. J. ÈEKUOLIS. Gerbiamasis praneðëjau, turëèiau du klausimus. Tik praðau nesupykti, nes, tikiuosi, abu bus dalykiðki ir konkretûs. Pirmasis yra konkreèiai dël jûsø teikiamo teksto. Jûs kalbate tik apie J. Borisovà ir ketinimus já skirti. Sakykite, tokie dalykai kaip neteisëtas pilietybës suteikimas, tai jau yra pripaþinta, valstybës paslapèiø iðvieðinimas, kiðimasis á ekonomikos verslo subjektø tarpusavio santykius ir t.t., jûsø manymu, ar tai nëra pagrindas átraukti á argumentus, kodël Seimas priima toká raginimà? Antroji dalis. Jeigu stovite tribûnoje, tai sakykite, ar tai yra sutapimas, ar kokia nors klasta, nes prieð kurá laikà jûs platinote laiðkà dël apkaltos motyvø ir kaltinimø Preziden- tui. Atitinkamos formuluotës tekstas buvo rastas ir garsiose to paties J.Borisovo kompiute- rinëse laikmenose? Kaip èia yra? LR Prezidentas Rolandas Paksas savo darbo kabinete (2003 m. gruodþio 2 d.)

Didþiosios þydø minoros uþdegimo ceremonijoje Vilniuje, Savivaldybës aikðtëje (2003 m. gruodþio 22 d.) SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 453

P. GRAÞULIS. Dël pilietybës. PIRMININKAS. Galima atsakyti á vienà klausimà ar á abu, bet jeigu galima... P. GRAÞULIS. Dël pilietybës suteikimo að turiu savo atskirà nuomonæ. Manau, kad ir ankstesni Prezidentai, suteikdami iðimties tvarka pilietybæ, paþeidë Konstitucijà. Mano manymu, ðis Konstitucinio Teismo sprendimas turëtø galioti visiems, kurie iðimties tvarka gavo pilietybæ. Tokia yra mano pozicija. Deja, á ðá klausimà buvo paþiûrëta labai siaurai. Kitas klausimas dël kompiuteriniø laikmenø. Að daviau raðtiðkà atsakymà, raðiau Ge- neralinei prokuratûrai, kad nustatytø raðytà ranka ðriftà, kas tai paraðë. Kadangi buvo at- spausdinta „Lietuvos ryte“, tai praðiau, kad nustatytø ðriftà ir „Lietuvos ryto“ redaktoriaus Gedvydo Vainausko, kuris anuo metu Maskvai rusø kalba ranka raðydavo ataskaitas. Gal- bût bus tas pats braiþas. Esu savarankiðkas politikas ir nuo niekieno nepriklausomas. Nie- kas man nuomonës nediktavo, nediktuoja ir nediktuos. Tikiuosi, kad nediktuos. PIRMININKAS. Dëkoju, praneðëjau. Jûs atsakëte á visus klausimus. Gerbiamieji ko- legos, kaip matote, ið Seimo nariø klausimø, ið to, kad praneðëjas sutinka, jog paèiame tekste yra redaguotinø vietø, turbût sutiksite, kad mes ið karto priimti tokios rezoliucijos negalime, juo labiau kad yra uþregistruota alternatyva. Kolegos, að dabar kvieèiu alterna- tyvos autoriø J. Karosà. Po to mes apsispræsime dël abiejø: arba priimsime sprendimà redaguoti abi ir parengti vienà tekstà, arba apsispræsime dël to, kà laikysime Seime pagrin- du ir kurià rezoliucijà tobulinsime. Praðom, gerbiamasis Karosai, jums þodis. J. KAROSAS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jûs gerai su- prantate, kad vakar dienos tam tikri judesiai Prezidentûroje yra prieð tai buvusiø ávairiø judesiø ryðki iðraiðka. Manau, kad Seimo dokumente koncentruotis vien á tà faktà bûtø maþoka arba, taip sakant, bûtø per daug asmeniðkas dalykas, pakeltas iki Seimo bendro poþiûrio á problemà. Todël að siûlau nuasmenintà variantà, kuriame bendros situacijos fone ávertinami ir tie veiksmai, kurie ávyko vakar ir kurie tikrai sukëlë didþiulæ reakcijà. Manyèiau, kad bûtø galima abu dokumentus kaip nors priimti, sudaryti redakcinæ komisijà ir, matyt, neskubant, ramiai pasvarsèius, gal tà dokumentà padaryti vienà ir já priimti antra- diená. Mano yra tokia pozicija. Dëkoju. PIRMININKAS. Dëkoju. Gerbiamasis praneðëjau, jûsø nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma. J. RAZMA. Gerbiamasis praneðëjau, atsiþvelgæs á pavadinimà, kuris skamba „Dël ne- prognozuojamø Prezidento R. Pakso veiksmø“, sutinku besàlygiðkai su pagrindine minti- mi, kad esant tokiai situacijai mes bûtinai turime reikalauti kuo greitesnio atsistatydinimo. Ar nemanytumëte, kad tekste vis dëlto bûtø galima paþymëti, kad ðiaip bûtø teisingiau, jog tiek prisidirbæs Prezidentas pereitø visà apkaltos procedûrà ir gautø visas pasekmes, kurias ágyja (galbût kai kuriuos ástatymus dar priimsime) apkaltos metu paðalintas pareigûnas. Atsistatydinus tø pasekmiø dël padarytø nusiþengimø tarsi ir nelieka. J. KAROSAS. Manau, kad politikui pats didþiausias nubaudimas yra jo gero vardo praradimas þmoniø akyse. Manau, kad didesnës nuobaudos politikas negali sulaukti. PIRMININKAS. Dëkoju. Klausia A. N. Stasiðkis. A. N. STASIÐKIS. Aèiû. Gerbiamasis kolega, pirmajame sakinyje jûs sakote, kad Prezidento R. Pakso veiksmai tampa vis labiau neprognozuojami ir t.t. Antroje pastraipoje jûs siûlote atsistatydinti ir taip sustiprinti ðiek tiek paðlijusá valstybës aukðèiausios institu- cijos prestiþà. Ar nematote loginio prieðtaravimo tarp ðiø dviejø teiginiø? J. KAROSAS. Tekste yra paraðyta „labai paðlijusá“. 454 LIETUVIØ TAUTA

A. N. STASIÐKIS. Labai paðlijusá. Neprognozuojami veiksmai, tai kà, ar atsistatydi- nimas bus neprognozuojamas? Kaip èia iðeina, ar èia nëra vidinio prieðtaravimo, arba, kitaip sakant, tai, kà klausë mano kolega J.Razma, ar nevertëtø ávesti treèià galimybæ, kuri tà siûlymà paskui lyg ir suðvelnintø, tà baisesná variantà? Að pasigendu logikos tarp ðiø dviejø sakiniø. J. KAROSAS. Að nesu profesorius R. Pavilionis ir nesu logikos specialistas. Þinoma, tamsta, matyt, geriau tuos dalykus iðmanote. Að manau, kad tai yra projektas, yra siûlymai, tuos dalykus redaguodami apsvarstysime. PIRMININKAS. Dëkoju. Klausia A. Vidþiûnas. A. VIDÞIÛNAS. Aèiû. Pone profesoriau, mano klausimà jau paklausë J. Razma. Að remiu jûsø pasirinktà politinio veikimo kryptá. Aèiû. J. KAROSAS. Dëkoju uþ jûsø toká didelá parëmimà. PIRMININKAS. Klausia A. Sadeckas. Kolegos, klausia A. Sadeckas. Kas uþsiraðæ klausti? Tada klausia S. Lapënas. (Balsai salëje) S. LAPËNAS. Gerbiamasis praneðëjau, vis dëlto norëtøsi patikslinti. Ar nemanote, kad ðis pasiûlymas Prezidentui atsistatydinti – tai ið esmës gelbëjimosi ratas Prezidentui, nes pats demokratinis apkaltos procesas naudingas tada, kai abi pusës linkusios vadovautis demokratinëmis procedûromis, kad iðsiaiðkintø tiesà. Dabar akivaizdþiai matome, kad vie- na apkaltos dalyviø pusë nelinkusi vadovautis tais sprendimais, kuriuos priima Konstituci- nis Teismas, tais sprendimais ir metodais, kuriais vadovaujasi Seimas. PIRMININKAS. Prašom, kolega, atsakyti. J. KAROSAS. Að labai abejoju, ar mes Seimo pareiðkimais ar kitais panaðiais doku- mentais iðtaisytume jûsø minimà ydingà galvojimo bûdà. S. LAPËNAS. Tai darykime apkaltà. Turime... PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, èia nëra polemikos. Yra klausimai ir atsaky- mai. Dabar klausia A. Vazbys. A. VAZBYS. Aèiû, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis praneðëjau, ið tikrøjø gal labai nepolemizuodamas, bet vis dëlto esu ðiek tiek skirtingai matantis procesus nei kole- gos, kurie manytø, kad atsistatydinimas atpalaiduotø Prezidentà nuo atsakomybës. Mano supratimu, bûtø galima ið karto pradëti ikiteisminá tyrimà ir tuos procesus tæsti. Bet bûtø klausimas, kodël jûs kalbate apie antradiená? Ar negalëtume ðiandien sudaryti grupæ, sure- daguoti tà tekstà ir priimti tà rezoliucijà? J. KAROSAS. Aš apskritai nemanau, kad skuboti veiksniai yra politiškai naudingi. PIRMININKAS. Dëkoju. Klausia A. Salamakinas. A. SALAMAKINAS. Gerbiamasis praneðëjau, dþiugu, kad jums nereikia galvos bars- tytis pelenais ar dauþyti galvà á Raudø sienà, kaip prieð tai buvo praneðëjas, bet að dël darbo grupës sudarymo. Ar jûs sutiktumëte á savo darbo grupæ, be P. Graþulio, priimti dar R. Pavilioná, J. Veselkà ir kitus, kurie parengtø tà nutarimo projektà? J. KAROSAS. Èia yra Seimo problema. Að visiðkai nekoreguoju darbo grupës. Kaip gerai suprantate, pagal... A. SALAMAKINAS. Bet jûs, kaip iniciatorius... J. KAROSAS. Aš... PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega... J. KAROSAS. Visi Seimo nariai yra lygûs. PIRMININKAS. ...kà Seimas pasiûlys á redakcinæ grupæ. Jeigu A. Salamakinas pasiû- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 455 lys ir Seimas pritars, tada ir matysime. Be kitko, primenu, kad á redakcinæ komisijà papras- tai siûlomi asmenys pagal proporcingo frakcijø atstovavimo principà. Ir paskutinë klausia I. Degutienë. I. DEGUTIENË. Gerbiamasis praneðëjau, ið tiesø pareiðkimo tekstà paskaièius iðkart lyg ir kyla noras jam pritarti, taèiau yra ir viena abejonë. Jeigu vakar buvo toks netikëtas sprendimas visuomeniniu patarëju priimti ponà J. Borisovà, ar nebuvo jau tai iðankstinis visuomeninio patarëjo patarimas, kad toks ávykis ávyktø, t.y. jis bûtø priimtas tam, kad toliau bûtø tokie pareiðkimai, koks ðiandien teikiamas pono P. Graþulio ar jûsø? Ar mes nesame èia pakabinti ant kabliuko? J. KAROSAS. Tikrai nesu susitaræs su ðito veiksmo atlikëjais. (Balsai salëje) PIRMININKAS. Þodþiu, J. Karosas patvirtino, kad jis nedalyvavo jokiuose susitari- muose tarp Prezidento ir J. Borisovo bei kituose. Gerbiamasis praneðëjau, aèiû jums. Jûs atsakëte á visus klausimus. Gerbiamieji kole- gos, ar dabar galëtume bendru sutarimu pritarti abiem rezoliucijoms ir sudaryti darbo gru- pæ, ir redaguoti tekstà. Ar yra pasiûlymas kurià nors rezoliucijà atmesti? (Balsai salëje) Kolegos, šiuo atveju abu yra pareiðkimai, bet kadangi abu pareiðkimus vis tiek turime svarstyti pagal... Kolegos, pakomentuosiu Statutà, nereikia piktintis. Taigi ðiuo atveju Sta- tutas numato tik tokià galimybæ. Praðom. G. Steponavièius dël vedimo tvarkos. G. STEPONAVIÈIUS. Aèiû, pone pirmininke. Að manyèiau, ðios abi rezoliucijos turi prasmæ tik tiek, kiek jos galëtø bûti priimtos ðiandien. Prieðingu atveju ið viso nebereikia. Todël að siûlyèiau dirbti taip, galbût minimaliai redaguoti, paimti ir ið vieno, ir ið kito po kokià idëjà, bet sprendimas turi bûti ðiandien. Prieðingu atveju mes parodysime, kad Sei- mas nesugeba þengti koja kojon su ávykiais, ir 17.00 valandos kontekste, iki to laiko mes turime, jeigu norime, pasakyti nuomonæ. PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, uþbëgote uþ akiø mano antrajam pasiûlymui. Pirmiausia að norëjau paklausti, kaip mes elgiamës su ðiø dviejø pareiðkimø pateikimu? Ar mes kurá nors atmetame, ar pritariame abiem, nes abiejuose yra racionaliø minèiø, ir po to sudarome darbo grupæ ir ji parengia pareiðkimà? Antras pasiûlymas bûtø dël terminø. Vie- nas ið autoriø buvo pasiûlæs... (Triukðmas salëje) Kolegos! Vienas ið autoriø buvo pasiûlæs priimti antradiená, kitas siûlymas yra priimti ðiandien. Vëlgi Seimui reikëtø apsispræsti, kad bûtø galima greièiau reaguoti. Taigi manyèiau, kad tie du pasiûlymai. Pirmiausia, ko- legos, ar galëtume pritarti bendru sutarimu abiem pateiktiems pareiðkimams ir sudaryti bendrà darbo grupæ? (Balsai salëje) Kolegos, nuomonës iðsiskiria, tada teks balsuoti. Siû- loma balsuoti alternatyviai. Kurá pareiðkimà imame pagrindu redaguoti, kolegos? (Balsai salëje) Gerai, kolegos. Praðom. Tie, kurie pritaria P. Graþulio pareiðkimui kaip teiktam pirmajam, balsuoja uþ, tie, kurie pritaria alternatyviam projektui, pateiktam Seimo nario J. Karoso, balsuoja prieð. Susilaikæ ðiuo atveju nebus skaièiuojami, kolegos. Taigi alterna- tyvos: P. Graþulio – uþ, J. Karoso – prieð. Praðom, kolegos, apsispræsti balsavimu. Kolegos, P. Graþulio rezoliucijà parëmë 5 Seimo nariai, J. Karoso – 42 ir vis tiek 5 susilaikë. Taigi, kolegos, ðiuo atveju J. Karoso pateiktas pareiðkimo projektas bus pagrin- dinis. Að manau, kad P. Graþulio pateiktos alternatyvos ar mintys gali bûti átrauktos. Taigi dabar sutarëme, kad redaguojame. Teksto ið karto priimti negalime. Dabar, kolegos, yra du pasiûlymai. Ar pareiðkimà priimame ðiandien, ar antradiená? Að norëèiau paklausti J. Karoso, ar jûsø yra toks principinis?.. (Balsai salëje) Ar bûtø galima bendru sutarimu apsispræsti? Dël redakcinës grupës mes kalbësime, kolegos. Dabar 456 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS pirmiausia dël termino, kada priimame – ðiandien ar antradiená? Pirmiausia dël termino. Yra siûlymas ðiandien arba antradiená. Gal J. Karosas atsiima savo pasiûlymà? Neatsiima. Gerai, kolegos. Kas spaus mygtukà „uþ“, vadinasi, priimame pareiðkimà ðiandien, kas spaus mygtukà „prieð“, vadinasi, antradiená. Kolegos, apsispræskite balsavimu. Alternatyvus bal- savimas. Susilaikæ vëlgi neskaièiuojami. Kas uþ tai, kad ðiandien, mygtukas „uþ“, kas uþ tai, kad antradiená, mygtukas „prieð“. Kas ðiandien – uþ, kas antradiená – prieð. Taigi, kolegos, uþ – 35, prieð – 12. Vadinasi, turime priimti pareiðkimà ðiandien. Tada, kolegos, noriu pasakyti, kad mûsø posëdis yra gana... Matau, kolega, viskà stebiu, gerbia- masis Arvydai Vidþiûnai, padëtis kontroliuojama. Kadangi mes turime sutrumpintà Seimo posëdá, reikëtø, kad darbo grupë sueitø ið karto labai operatyviai ir labai operatyviai pa- teiktø tekstà. Dabar dël vedimo tvarkos – K. Rimðelis. K. RIMÐELIS. Aèiû, pirmininke. Að manau, kad labai trumpai ir aiðkiai iðdëstytas pareiðkimas, siûlomas gerbiamojo J. Karoso. Að siûlyèiau apsispræsti be jokios redakcijos, nes mes galim pildyti, pildyti daugiau... Èia viskas yra labai aiðku. Ir galima bûtø balsuoti, ar mes ið tikrøjø ðità priimam, ar redaguojame, ar ne. Jeigu neredaguojam, galim labai greitai priimti. Að siûlau vis dëlto be redagavimo. PIRMININKAS. Kolegos, vis dëlto að siûlau elgtis taip, kaip jau pasielgëme, – apsi- sprendëme, kad priimti rezoliucijos negalim, kad turime redaguoti, apsisprendëm dël ter- mino, todël mano pasiûlymas: trys arba keturi þmonës á redakcinæ grupæ, tarkime, J. Karosas, P. Graþulis, kà pasiûlys liberalcentristai, socialliberalai, kitos frakcijos, ir galima labai greitai suredaguoti tekstà. Kolegos, ar galime apsispræsti, kad siûlome ne daugiau kaip septynis asmenis, pirmiausia ne daugiau kaip septynis asmenis... Septyni þmonës, taip? (Balsai salëje) Ar nieko prieð, jeigu redaguojant pareiðkimà bus ne visø frakcijø atstovai? Po vienà nuo frakcijos, taip? Gerai, kolegos, po vienà nuo frakcijos. Sutariam? Sutariam. Gerai, tuomet nuo socialdemokratø – J. Karosas, nuo socialliberalø – G. Ðivickas, nuo liberal- centristø – K. Rimðelis, nuo konservatoriø – A. Vidþiûnas, nuo miðrios grupës – P. Graþu- lis, nuo valstieèiø – A. Baura. Nuo liberaldemokratø? Nuo liberaldemokratø – V. Þalnerauskas. Gerai, tvarka, kolegos. Praðome susirinkti kur nors... (Balsai salëje) Ko- legos, praneðiu. Dabar praðome visus á redakcinæ... Gerbiamasis Karosai, manau, kad J. Ka- rosas galëtø bûti tos redakcinës grupës pirmininkas. Siûlau dabar eiti á 308 kabinetà ir per 15 minuèiø suredaguoti tekstà. Aèiû, dirbam toliau. (Balsai salëje). Seimo pareiðkimo „Dël Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmø“ pro- jektas Nr. IXP-3356A(2) (priëmimas) PIRMININKAS (V. P. ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos, labai aèiû. Ar galima papraðyti ðiek tiek tyliau kolegas? Dabar norëèiau paklausti, ar J. Karosas yra salëje? Yra. Gerbiamasis Karosai, ar jûs galëtumët pateikti suredaguotà pareiðkimo tekstà, pateikti já priimti? Mes jau turime, jis platinamas. Gerbiamieji kolegos, tekstas salëje platinamas. Gerbiamasis J. Karosas kvieèiamas á tribûnà. Pradësime pareiðkimo priëmimà. Praðome, praneðëjau, iðdëstyti redakcinës komisijos darbo rezultatus ir pateikti mums, kad apsi- spræstume. J. KAROSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komisija labai operaty- viai tà trumpà tekstà paþiûrëjo, ir buvo padaryti tokie pakeitimai, kokius matot. Mes ið pavadinimo iðmetëm þodá „neprognozuojamas“. Toliau, ten buvo tik „atsistatydinimas“, èia dabar pataisëm: „atsistatydinimas uþkirstø kelià netikëtiems bei valstybei ir jos pilie- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 457

èiams pavojingiems Respublikos Prezidento veiksmams, sustiprintø (padarëm „vienos ið aukðèiausiø“, o ne „aukðèiausios“) mûsø valstybës institucijø prestiþà“. Ið esmës tai buvo visi pakeitimai. Ðiam tekstui pritarë visi komisijos nariai iðskyrus gerbiamàjá V. Þalneraus- kà. Jis susilaikë. PIRMININKAS. Dëkoju, gerbiamasis praneðëjau. Gerbiamieji kolegos, ar galëtume dabar balsuoti dël pateikto teksto, o po to papraðyti lietuviø kalbos specialistø suredaguoti, nes èia yra keletas redakciniø netikslumø? Gerbiamieji kolegos, ar galëtume balsuoti dël pareiðkimo? Dël motyvø yra norinèiø kalbëti? Ar Petras?.. Ne, nëra. Gerai, kolegos, tuomet registruojamës ir balsuojame dël Lietuvos Respublikos Seimo pareiðkimo „Dël Respublikos Prezidento R. Pakso veiksmø“. Praðome. Gerbiamieji kole- gos, vyksta balsavimas. Gerbiamasis Steponavièiau, gerbiamieji kolegos, vyksta balsavi- mas. Gerbiamieji kolegos, praðome balsuoti dël pareiðkimo, kurá pateikë Seimo narys J. Karosas redakcinës komisijos vardu. Mielieji kolegos, 47 uþsiregistravus, 42 balsavus uþ, 3 susilaikius ir në vienam nebalsa- vus prieð, Seimo pareiðkimas „Dël Respublikos Prezidento R. Pakso veiksmø“ priimtas.“ Beje, kai kurie seimûnai dar iki bylø perdavimo Konstituciniam Teismui jau lyg ir þinojo, kiek jø kolegø balsuos uþ Prezidento apkaltà. Ðtai keletas pasisakymø ið Seimo Pirmininko A. Paulausko, iðspausdintø DELFI internetiniuose puslapiuose: 2004 m. vasario 11 d. „Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas ásitikinæs, jog parlamente uþteks balsø prezi- dento Rolando Pakso apkaltai ir nuðalinimui. Tai jis sakë antradiená þurnalistams Seime. „Að manau, jog 85 balsai yra“, – sakë jis, paklaustas, ar Seime uþteks balsø po apkal- tos prezidentui nuðalinti. Tiek balsø reikia maþiausiai prezidentui nuðalinti. Apkaltos teiki- mà pasiraðë 86 parlamentarai. Seimo pirmininkas taip pat pareiðkë, jog bent vienas kaltinimas prezidentui „nekelia abejoniø“, o kità pavadino „rimtu faktu“...“ 2004 m. vasario 20 d. „Seime ketvirtadiená pradëtas prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas gali bûti pasibaigæs jau kovo pabaigoje arba balandþio pradþioje. Tokiomis prognozëmis su þurna- listais pasidalijo Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas. „Kovo pabaigoje – balandþio pra- dþioje apkalta eis á pabaigà“, – sakë jis [ ]. A. Paulauskas pats pateiks Seimui siûlomus pakviesti teisëjus. Seimo Statutas numato, jog apkaltos procesui turi pirmininkauti Aukðèiausiojo Teismo pirmininkas arba kitas ðio teismo teisëjas [ ]. A. Paulauskas þurnalistams teigë artimiausiu metu ketinàs susitikti su AT pirmininku Vytautu Greièiumi ir aptarti jo bei kitø teisëjø galimybes pirmininkauti apkaltos procesui…“ 2004 m. vasario 20 d. „Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas mano, kad Konstitucinio Teismo (KT) iðva- dos gali daugeliui abejojanèiø parlamentarø padëti apsispræsti balsuojant dël Prezidento apkaltos. Interviu Nacionaliniam radijui Artûras Paulauskas sakë, kad jau dabar daugëja Seimo nariø, kurie neabejoja Specialiosios komisijos iðvadomis “ 2004 m. vasario 23 d. „Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas neketina keltis á Prezidentûrà, jeigu jam teks laikinai eiti valstybës vadovo pareigas nuðalinus dabartiná prezidentà Rolandà Paksà po apkaltos Seime. „Tokio atvejo dar nëra buvæ, bet að nemanau, jog dviem mënesiams reikëtø 458 LIETUVIØ TAUTA

Seimo pirmininkui keisti darbo vietà“, – Lietuvos televizijai pirmadiená ryte sakë A. Pau- lauskas “ 2004 m. kovo 29 d. „Respublikos“ straipsnyje „Parlamento pirmininkas pasiryþæs paskubinti prezidento apkaltà“ skaitome: „Parlamento pirmininkas Artûras Paulaus- kas, siekdamas kuo greitesnio prezidento Rolando Pakso atstatydinimo, pasiryþæs net skubiai taisyti Seimo statutà. Balsavimas – jau kità savaitæ? Vakar gráþæs ið savaitæ trukusio vizito Japonijoje, Seimo vadovas pareiðkë ketinàs kaip ámanoma labiau paspartinti apkaltà prezidentui. Prireikus A. Paulauskas þada inicijuoti net Seimo statuto pataisas. Anksèiau sakiau, kad vykstant procesui negerai keisti ástatymus. Bet dabar esu ásitiki- næs: turime pakeisti teisës aktus, kad atomazga bûtø kiek ámanoma greièiau, – oro uoste per spaudos konferencijà samprotavo Seimo pirmininkas. – Teisingas teisinës valstybës principas – kai vyksta procesas, taisykliø nekeisti – ðiandien nebegalioja, nes kita ðalis elgiasi ne pagal teisinius principus.“ A.Paulauskas þurnalistams teigë sieksiàs, kad gavus Konstitucinio Teismo (KT) spren- dimà ið naujo nebûtø apklausiami liudytojai ir tiriama Seimo specialiosios tyrimo komisi- jos surinkta medþiaga. Ar to reikës, turëtø pasakyti Seimo Etikos ir procedûrø komisija. Pagal supaprastintà procedûrà Seimo nariai prieð balsavimà iðklausytø tik apkaltina- mo, t.y. prezidento, þodá ir abiejø pusiø kalbas. Parlamento vadovas spëjo, kad lemiamas balsavimas dël apkaltos gali bûti surengtas anksèiau, nei planuota. „Jei Seimas apsispræs nedelsti, gavus Konstitucinio Teismo iðvadas galima jau po savaitës balsuoti“, – teigë politikas. Kaip þinoma, KT iðvadas dël septyniø R. Pakso veiksmø konstitucingumo pradëjo raðyti penktadiená. Nori iðvengti átampos Seimo pirmasis vicepirmininkas Èeslovas Jurðënas ketinimus jau prasidëjus apkaltos procesui keisti procedûras sutiko be didelio entuziazmo. Taèiau A. Paulausko idëjà jis palaikë. „Þiûrësime, kokia bus situacija, – teigë È. Jurðënas. – Jei bus keliama átampa, reikës ieðkoti – pacituosiu vienà þmogø (R. Paksà – red. past.) – neordinariø priemoniø, kad valstybëje bûtø taika ir ramybë, o visi klausimai bûtø iðspræsti teisingai ir sparèiai“. Taèiau planus jau po poros savaièiø surengti balsavimà dël apkaltos Parlamento vice- pirmininkas pavadino optimistiniais. „Iðvadø raðymas KT gali uþtrukti deðimt dienø, o gal ir visas dvi savaites. Vis dëlto tai beprecedentë byla ne vien pagal objektà, bet ir pagal medþiagos apimtá, – pabrëþë È. Jur- ðënas. – Teisëjams reikia visa tai „suvirðkinti“ ir padaryti atitinkamas iðvadas dël kiekvie- no kaltinimo. Nors, kiek girdëjau, jie pasiryþæ dirbti ir savaitgaliais, ir vakarais.“ Apkaltos rezultatai aiðkûs A. Paulausko ásitikinimu, po R. Pakso ketinimo savo patarëju skirti „Avia Baltika“ prezidentà Jurijø Borisovà apkaltos ðalininkø Seime gerokai padaugëjo. Norint atstatydinti valstybës vadovà, reikia, kad uþ tai balsuotø ne maþiau kaip 85 parlamentarai. Taèiau Parlamento vadovas tikisi, kad krizæ ryðis baigti pats R. Paksas: „Dabartinëje situacijoje prezidento atsistatydinimas butø protingiausias þingsnis“. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 459

Per visà apkaltos laikà gana dràsiai kibo á Prezidentà ir Seimo vicepirmininkas Vyte- nis Andriukaitis. Keletas ir jo pasisakymø, spausdintø DELFI internetiniame puslapyje: 2004 m. vasario 9 d. „R. Paksas yra ðiurkðèiai paþeidæs Konstitucijà ir sulauþæs duotà priesaikà pagal ðeðis punktus. Patvirtinus jø pagrástumà, Seimas turës balsuoti dël prezidento paðalinimo [ ]. Kai Apkaltos komisija pateiks savo iðvadà, socialdemokratai be iðlygø parems kreipimàsi á Konstituciná Teismà“ – sakë V. Andriukaitis “ 2004 m. kovo 26 d. „Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis Lietuvos radijui sakë, kad pastarøjø die- nø Rolando Pakso þingsniai rodo, jog pateikti kaltinimai prezidentui visiðkai pagrásti. Pa- sak V. Andriukaièio, susitarimai su Jurijum Borisovu já taip apraizgë, kad ðalies vadovas tapo pavojingu valstybës saugumui. Seimo vicepirmininko nuomone, prezidento Pakso elgesys paneigia jo ðalininkø teigi- nius, jog apkalta esanti Parlamento elito suokalbis…“ Ádomu, kad në vienas ið „neklystanèiøjø“ vadø niekur net neuþsiminë apie Prezi- dento raðytus paaiðkinimus, apie jo 2004 m. vasario 24 d. Spaudos tarnybos paskelbtus komentarus dël Seimo specialiosios tyrimø komisijos pareikðtø kaltinimø. 2004 m. kovo 31 d. LR Konstitucinis Teismas patvirtino iðvadà „Dël Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso, kuriam pradëta apkaltos byla, veiksmø atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Joje rašoma: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis ið Konstitucinio Teismo teisëjø Armano Abramavièiaus, Egidijaus Jaraðiûno, Egidijaus Kûrio, Kæstuèio Lapinsko, Zenono Namavièiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesèio, Vytauto Sinkevièiaus, Sta- sio Staèioko, sekretoriaujant Daivai Pitrënaitei, dalyvaujant pareiðkëjo – Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo nariams Juliui Sabatauskui bei Raimondui Ðukiui ir Seimo kanceliarijos Teisës departamento vyresnie- siems patarëjams Mindaugui Girdauskui bei Antanui Jatkevièiui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovams advokatams Gediminui Baubliui, Evaldui Rapolui ir Kæstuèiui Ðvirinui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ástatymo 1 straipsnio 2 dalimi, vieðame Teismo posë- dyje 2004 m. kovo 16–26 d. iðnagrinëjo bylà Nr. 14/04 pagal pareiðkëjo – Lietuvos Res- publikos Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dël kreipimosi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà“ iðdëstytà paklausimà, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso kon- kretûs veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos iðvadoje suformuluotuose kalti- nimuose, prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas n u s t a t ë: Pareiðkëjas – Lietuvos Respublikos Seimas praðo Konstituciná Teismà pateikti iðvadà, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkretûs veiksmai, nurodyti ðiuose Specialio- sios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktø kaltinimø pagrás- 460 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS tumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti (toliau – Specialioji tyrimo komisija) išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja Konsti- tucijai (...)“ Nepasitikëjimà Konstituciniu Teismu, jo ðaliðkumu këlë ir átarimai, kritæ ant Kon- stitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kûrio. Dar 2003 m. gruodþio 11 d. „Vakaro þi- nios“ iðspausdino straipsná „Prezidento teisëjas paþeidþiamas“ apie tai, kaip KT pirmininkas E. Kûris gruodþio 8 d. „Forto“ kavinëje aptarinëjæs Prezidento apkaltos organizavimo klausimus su vienu ið tos apkaltos iniciatoriumi Sei- mo pirmininko pavaduotoju liberalcentristu zuokininku Gintaru Steponavièiumi. Beje, atrodo, nemaþai kam nepasitikëjimà KT ir jo pirmininku këlë ir tai, kad jie buvo á tas pareigas siûlyti ir tvirtinti „antipaksininkø“. Ðtai stenogramos iðtraukos ið 1999 m. vasario 16 d. Seimo posëdþio (296), svarsèiusio kandidatûras á Konstitucinio Teismo teisëjus: „Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. KU- BILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. VIDÞIÛNAS Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dël Egidijaus Kûrio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisëju“ projektas Nr. P-1582. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dël Vytauto Sinkevièiaus paskyrimo Konstitucinio Teismo teisëju“ projektas Nr. P-1583. Lietuvos Res- publikos Seimo nutarimo „Dël Stasio Staèioko paskyrimo Konstitucinio Teismo teisëju“ projektas Nr. P-1584 (svarstymas ir priëmimas) Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame pirmàjá darbotvarkës klausimà – Seimo nu- tarimo „Dël E. Kûrio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisëju projekto (jo registracijos Nr. P- 1582), taip pat Seimo nutarimo „Dël V. Sinkevièiaus paskyrimo Konstitucinio Teismo teisëju“ projekto (registracijos Nr. P-1583) ir Seimo nutarimo „Dël S. Staèioko paskyrimo Konstitu- cinio Teismo teisëju“ (registracijos Nr. P-1584) projekto svarstymà ir priëmimà. Pradedame nuo frakcijø ir komitetø nuomonës iðsakymo. (Balsai salëje) Gerbiamieji kolegos, dar syká noriu priminti, kad registracija pagal naujàjá Statutà... Na, praðom. Re- gistruojamës, gerai. Praðom registruotis. Gerbiamieji kolegos, tuos, kurie ateina á posëdá, að siûlau ásiklausyti. Ir gongas buvo, bet jûs tuo momentu kalbëjotës... Taigi, gerbiamieji kolegos, að tiesiog ðiuo metu negaliu jums pasiûlyti registruotis, nes kompiuteris labiau linkæs dirbti taip, kaip að siûlau, o ne taip, kaip jûs norëtumëte. Taigi gal pradedame posë- dá, pradedame ðità darbotvarkës klausimà nuo kalbø, o radæ galimybæ ir uþsiregistruosime. Gerbiamieji kolegos, að norëèiau pasiûlyti frakcijø atstovams ið karto iðsakyti frakcijø pozicijà dël visø trijø kandidatø á Konstitucinio Teismo teisëjus. Jeigu kas nors norëtø padaryti atskirus praneðimus, be abejo, jie tai gali padaryti. Na, dar syká pabandykim re- gistruotis. Deja, registracijos negaliu atlikti. Frakcijos vardu kvieèiu kalbëti [ ]. PIRMININKAS. Aèiû. Salëje aiðkiai nuvilnijo tam tikra kitokia nuomonë dël senumo. Kvieèiu A. Sakalà. Praðom. Ruoðiasi A. Vidþiûnas. A. SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji kandidatai á teisëjus. Mes frakcijoje detaliai iðanalizavome visø kandidatø dalykines ir asmenines savybes. Kandidatus vertina- me pagal jø teisinæ kvalifikacijà, pagal jø asmenines savybes ir pagal jø nepriklausomybæ nuo politiniø vëjø. Mes labai palankiai vertinome visø kandidatø teisinæ kvalifikacijà ir jø SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 461 asmenines savybes. Kartu tikimës, kad politinës simpatijos neturës átakos jø sprendimams. Frakcijos nariai nusprendë balsuoti uþ kiekvienà kandidatà pagal savo sàþinæ ir ásitikini- mus. Mes linkime bûsimiems Konstitucinio Teismo teisëjams dar labiau sutvirtinti Konsti- tucinio Teismo ávaizdá Europoje kaip labiausiai kvalifikuotà ir geriausià Konstitucinio Teismo ávaizdá. Aèiû. PIRMININKAS. Ir A. Vidþiûnas – Tëvynës sàjungos frakcijos vardu. A. VIDÞIÛNAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pretendentai á Konstitucinio Teismo teisëjus. Tëvynës sàjungos frakcija atidþiai iðnagrinëjo kandidatø dalykinius bruoþus, biografijø momentus ir jø iki ðiol atliktø darbø svorá. Frakcija, laikydama Konstituciná Teismà solidþiausia valstybës teisinës sistemos gran- dimi, svarbiausia politiná stabilumà prireikus garantuojanèia institucija, sudaromà ið ypa- tingà autoritetà turinèiø specialistø ir pilieèiø, taip pat gerbdama konstituciná Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus, Seimo Pirmininko V. Landsbergio ir ei- nanèio Aukðèiausiojo Teismo pirmininko pareigas pono V. Greièiaus pasirinkimà, remia S. Staèioko ir V.Sinkevièiaus kandidatûras (Ðurmulys salëje) á Konstitucinio Teismo teisë- jus ir neprieðtarauja Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento pasirinkimui dël E. Kûrio kandidatûros. Pirmøjø pamatiniø mûsø atkurtos valstybës teisiniø dokumentø bendraautoriai, dery- bininkai, kompetentingi ir nuoðirdaus bûdo þmonës – taip mes galëtume kalbëti ir atvirai sakyti apie kolegas S. Staèiokà ir mûsø bendradarbá, tuoj sakysime, buvusá, V. Sinkevièiø. S. Staèiokas trejus metus jau yra buvæs Konstitucinio Teismo teisëju. Jø kvalifikacijø labai trûks Seimui, jø kvalifikacijø labai reikia Konstituciniam Teismui, kaip Konstituci- niam Teismui reikia psichologinio, akademinio E. Kûrio þvilgsnio ir „nesuðukuotos“ juri- dinës nuomonës. Gerbiamieji kolegos, mano áspûdis po jø atsakinëjimo á klausimus ir taip pat ðiandie- nos kai kuriø mûsø kalbëtojø þodþiai vis dëlto leidþia man pareikðti tam tikrà apgailestavi- mà, kad vël ðitas skyrimas yra ðiek tiek primityvinamas. Ypaè nuvalkiojama frazë „politinis angaþuotumas“. Kolegos, að nediskutuoju apie tuos dalykus. Tik dþiaugiuosi, kad Lietuvos valstybë eina á brandþià visuomenæ, gal kiek per lëtai eina á brandþià visuomenæ. Pasiklausæs kai kuriø kolegø kalbø galëèiau pasakyti – á tokià visuomenæ, kur politinës ir pilietinës paþiû- ros nëra laikomos trûkumu, o greièiau privalumu. Mes einame á tokià visuomenæ, kur poli- tinës paþiûros nelemia priimamø dalykiniø sprendimø. Gerbiamieji kolegos, V. Sinkevièius dirbo Juridinio skyriaus vedëju tada, kai valdþio- je buvo LDDP. Tada jis nebuvo politiðkai angaþuotas. Mums ðiandien jis taip pat nëra politiðka angaþuotas, nors dirba mûsø kadencijos Seime. S. Staèiokas, patvirtintas Konstitucinio Teismo teisëju praëjusio Seimo kadencijoje, tada nebuvo politiðkai angaþuotas. Ðiandien jis kai kam tampa politiðkai angaþuotu. Gerbiamieji kolegos, jeigu kas sakytø, kad E.Kûris yra didelis konservatoriø rëmëjas, tai að bent ðvelniai drásèiau tuo suabejoti vien dël kai kuriø iðsiskyrusiø nuomoniø dël Vyriausybës kai kuriø sprendimø. Gerbiamieji kolegos, tam tikri piketai vis dëlto nebuvo deðiniojo angaþuotumo iðraiðka, að tai norëèiau pabrëþti. Gerbiamieji kolegos, kandidatø kvalifikacijos ir ypaè teikëjø konstitucinis pasirinki- mas mums yra svarbûs argumentai, dël kuriø mes palaikysime ðitas kandidatûras. Gerbiamieji pretendentai, mes linkime jums sëkmës bûsimuosiuose darbuose! 462 LIETUVIØ TAUTA

PIRMININKAS. Aèiû. Gerbiamieji kolegos, baigësi frakcijø kalbos. Ar komitetai no- rëtø kalbëti? Nematau. Komitetø vardu niekas nekalbës. Ar bûtø norinèiø Seimo nariø dalyvauti diskusijoje, ar frakcijø atstovai iðsakë bendras nuomones. (Balsas ið salës) Ne- matau. Taigi diskusija tuo baigiama. Pagal Seimo statutà að kvieèiu visø pirma ðias kandi- datûras teikianèiuosius asmenis tarti baigiamàjá þodá. Pirmasis kalbës Prezidento atstovas A. Abramavièius. A. ABRAMAVIÈIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posëdþio pirmi- ninke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Prezidento vardu að visø pirma norëèiau padëkoti visiems Seimo nariams, kurie palaikë pono E. Kûrio kandidatûrà, ir papraðyèiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti Respublikos Prezidento siûlomai kandi- datûrai á Konstitucinio Teismo teisëjus. PIRMININKAS. Aèiû. Kvieèiu ponà V. Greièiø, einantá Aukðèiausiojo Teismo pirmi- ninko pareigas. V. GREIÈIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posëdþio pirmininke, ger- biamieji Seimo nariai! Pristatydamas kandidatà á Konstitucinio Teismo teisëjus ponà S. Sta- èiokà jau iðsakiau mintis ir nurodþiau prieþastis, kodël pasirinkau bûtent ðià kandidatûrà. Ðiandien tiktai norëèiau pasakyti trumpai, glaustai, vienu sakiniu, kad ið tikrøjø ponas S. Sta- èiokas atitinka tuos reikalavimus, kurie yra keliami Konstitucinio Teismo teisëjams. Jis yra ið tikrøjø vertas bûti Konstitucinio Teismo teisëju. Labai dëkoju Seimo nariams uþ iðsaky- tas mintis dël ðios kandidatûros. Kvieèiu balsuoti uþ ðá kandidatà. Manau, kad jis tikrai bus iðrinktas á Konstitucinio Teismo teisëjus. Aèiû. PIRMININKAS. Aèiû. Kvieèiu V. Landsbergá – Seimo Pirmininkà tarti baigiamàjá þodá. V. LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mums labai gerai paþástamas, visada mie- las ir protingas talkininkas rengiant ástatymus V. Sinkevièius yra ðio parlamento senbuvis. Dirbæs dar tada, kai èia nebuvo tikro parlamento. Jis yra padëjæs rengti ano meto paskuti- niojo laikotarpio kai kuriuos svarbius dokumentus ir bûtent mûsø istorinio þingsnio – Ko- vo 11-osios dokumentø paketà. V. Sinkevièius, kaip matote, labai stabilus þmogus. Jisai dirbo èia 2,5 metø pirmojo atkurtos valstybës parlamento Juridinio skyriaus darbuotojo pareigose. Po to, vertinant jo kvalifikacijas, net ir pasikeitus politinei valdþiai, LDDP dauguma paliko já ðiose pareigose, nors kai kurie kiti þmonës buvo ðalinami. Jis, kaip teisininkas, sàþiningai, dorai atliko visas savo pareigas. Po 1996 m. rinkimø padëjo mums reorganizuoti taip pat Juridinio skyriaus struktûrà á Teisës departamentà. Að tik galiu pakartoti tai, kas jau buvo sakyta, kad mums labai gaila já iðleisti ið èia. Jis tikrai labai reikalingas þmogus. Bet mes suprantame valstybës reikðmæ, valstybës uþdaviná. Reikia patyrusiø, kvalifikuotø, sàþiningø teisininkø Konstituciniame Teisme, todël mes aukoja- me savo tiesioginá interesà dël didesnio valstybës intereso. Kvieèiu visus vieningai pa- remti V. Sinkevièiø. PIRMININKAS. Aèiû. Kvieèiu E. Kûrá. Baigiamasis kandidato þodis. E. KÛRIS. Gerbiamieji Seimo nariai, að labai neilgai trukdysiu jûsø dëmesá. Pirmiau- sia noriu padëkoti uþ gerus þodþius, kuriø ðiandien girdëjau ið ðios tribûnos, uþ klausimus, kuriuos girdëjau frakcijoje. Taip pat noriu padëkoti ir tiems Seimo nariams, kurie galbût kitaip galvoja apie mano kandidatûrà, nes að jø pozicijà gerbiu ir vertinu. Aèiû, lauksiu jûsø sprendimo. PIRMININKAS. Aèiû. Kvieèiu V. Sinkevièiø tarti baigiamàjá þodá. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 463

V. SINKEVIÈIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerai suprantu, kokia didelë atsakomy- bë tenka Konstituciniam Teismui garantuojant laisvà, demokratinæ visuomenës raidà, ga- rantuojant þmogaus teisiø apsaugà. Manau, kad jis savo darbà ir paskirtá gali ávykdyti tik tada, kai teisëjas vadovausis tik Konstitucija, tik jai neprieðtaraujanèiais ástatymais, kai jie bus neðaliðki, neutralûs, objektyvûs. Bûtent ðiais principais að norëèiau vadovautis, jeigu bûèiau paskirtas á tas pareigas. Dëkoju jums uþ gerus þodþius, uþ klausimus, kuriuos að vertinu kaip labai svarbius, apmàstydamas kiekvienà savo þingsná. Dëkoju. PIRMININKAS. Aèiû. Kvieèiu S. Staèiokà. S. STAÈIOKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Að irgi dëkoju visiems, kurie klausë manæs ir ðioje posëdþiø salëje, ir frakcijose. Dëkoju uþ jø pasakytus þodþius. Ypaè dëkoju ðtai dël to, kad ðiandien vis dëlto þodþiai buvo pasakyti vertinant, að ne pats vertinau, kompetencijos as- pektà. Pasakysiu jums tik tiek. Konstitucinë teisë yra mano profesinio gyvenimo nuolatinis dalykas. Að manau, kad ne tik jà þinau, bet visada stengiuosi ir savo gyvenimà koreguoti pagal Konstitucijà. Patikëkite ir praðyèiau jûsø sprendimo. Aèiû. PIRMININKAS. Aèiû. Gerbiamieji kolegos, toliau dël balsavimo. Að jau minëjau, kad balsavimas pagal Seimo statutà galimas tiktai slaptas, dël to negali bûtø jokiø diskusi- jø. Èia siûloma balsuoti pertraukos metu, t.y. 11.45 valandà. Iki to laiko mes dar svarstysi- me Aukðèiausiojo Teismo teisëjø kandidatûras. Taèiau jeigu niekas neprieðtarauja dël tokio siûlymo dël paèios procedûros, mes prieð tai dar turime patvirtinti slapto balsavimo biule- tenius. Slapto balsavimo biuleteniø forma yra tokia pati, kaip áprasta, t.y. bus áraðyta: „Dël (tokio ir tokio asmens) skyrimo Lietuvos Konstitucinio Teismo teisëju“ bei bus dvi þymos – uþ ir prieð. Palikti reikia tà, kuriai jûs pritariate. Jeigu neprieðtaraujate, tokios formos biu- letená mes galëtume patvirtinti dël kiekvieno kandidato. Niekas neprieðtarauja. Taigi trys slapto balsavimo biuleteniai yra patvirtinti. Balsuosime 11.45 valandà. Dabar pradësime darbotvarkës 2 klausimà, taèiau prieð tai að norëèiau susitarti dël vienos procedûros. Jeigu mes sutaupytume ðiek tiek laiko, tai að siûlyèiau svarstyti rezervi- ná 2 klausimà. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dël V. Aiduko skyrimo Lietuvos Aukðèiau- siojo Teismo teisëju“ projektas Nr. P-1576. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dël D. Ambrasienës skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektas Nr. P-1577. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dël E. Bieliûno skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektas Nr. P-1578. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dël A. Driuko skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektas Nr.P-1579. Lietuvos Respubli- kos Seimo nutarimo „Dël V. Grabinsko skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektas Nr. P-1580. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dël R. K. Urbaièio skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektas Nr. P-1581 (svarstymas ir priëmimas) Pradedame darbotvarkës 2 klausimà – Seimo nutarimo „Dël V. Aiduko skyrimo Lietu- vos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektà Nr. P-1576, Seimo nutarimo „Dël D. Ambra- sienës skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëja“ projektà Nr. P-1577, Seimo nutarimo „Dël E. Bieliûno skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektà. Registracijos Nr. P-15. Seimo nutrimo „Dël A. Driuko skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektà. Registracijos Nr. P-1579 ir Seimo nutarimo „Dël V. Grabinsko skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektà. Registracijos Nr. P-1580 bei Seimo nutarimo „Dël R. Urbaièio skyrimo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëju“ projektà. Registracijos Nr. P-1581. 464 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Prieð pradedant svarstyti ðiuos darbotvarkës klausimus, siûlau pabandyti registruotis. Re- gistracija vyksta, praðome registruotis. Uþsiregistravo 103 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pradedame kandidatûrø á Aukð- èiausiojo Teismo teisëjus svarstymà. Procedûra lygiai ta pati, ið pradþiø kalba frakcijos atstovai, taip pat komitetø atstovai, pabaigoje bendra diskusija. Siûloma kalbëti, jeigu ga- lima, visø kandidatûrø, taèiau jeigu kas nors norëtø iðsakyti nuomonæ dël atskirø kandida- tø, taip pat gali daryti. È. Jurðënas LDDP frakcijos vardu. Praðom. È. JURÐËNAS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamieji kan- didatai á aukðtàsias pareigas. Að kalbësiu frakcijos vardu ir dël visø kandidatø. LDDP frakcija susitiko su kandidatais, pokalbis buvo naudingas. Visi frakcijos nariai mano, kad parinktieji kandidatai á teisëjus tikrai yra tinkami: ir pagal iðsilavinimà, ir pagal savo anks- tesnæ ir dabartinæ darbinæ veiklà, ir pagal kitus parametrus. Taigi frakcija vieningai pritaria visoms pateiktoms kandidatûroms ir jas palaikys balsuodama uþ. Aèiû. PIRMININKAS. Aèiû. Kvieèiu A. Sakalà kalbëti Socialdemokratø frakcijos vardu. A. SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kandi- datai á Aukðèiausiojo Teismo teisëjus, mûsø frakcija taip pat susitiko su visais kandidatais, mes labai dalykiðkai kalbëjomës, kandidatai atsakë á klausimus. Reikia pripaþinti, jø kvalifi- kacija mus labai maloniai nustebino, nudþiugino, sakyèiau, në vienas ið mûsø net nesuabe- jojo dël savo noro balsuoti uþ visus kandidatus. Taigi frakcijos sprendimas yra aiðkus. Mes palaikome visus kandidatus, linkime sëkmës ir linkime, kad Aukðèiausiojo Teismo teisëjai padarytø viskà, kad bendras teismø reitingas Lietuvoje iðaugtø. Aèiû. PIRMININKAS. Aèiû. Centro frakcija – G. Ðileikis. Praðom. G. ÐILEIKIS. Centro sàjungos frakcija buvo susitikusi su kandidatais ir, mûsø many- mu, ðie kandidatai tikrai tinka eiti ðias atsakingas pareigas. Frakcija pritars visoms teikia- moms kandidatûroms. PIRMININKAS. Krikðèioniø demokratø frakcijos vardu kalbës P. Katilius. P. KATILIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kandi- datai, Krikðèioniø demokratø frakcija svarstë, ir gana ilgai, ðá klausimà, pasikvietusi kan- didatus. Taip pat buvo nagrinëjama ir kalbama nemaþai apie ðiandieninæ teismø padëtá ir tuos sunkumus, su kuriais ðiandien yra susiduriama. Frakcija priëmë toká sprendimà. Rem- damasi gauta informacija, neturi pagrindo nepritarti iðvardintø asmenø skyrimui Lietuvos Respublikos Aukðèiausiojo Teismo teisëjais. Nutarimo priëmimo Seimo posëdyje metu frakcijos nariai balsuos pagal savo apsisprendimà. Kodël toks sudëtingas yra tas sprendimas? Seimo nariai, frakcijos nariai daug maþiau paþásta tuos asmenis, kurie yra rekomenduojami bûti Aukðèiausiojo Teismo teisëjais, todël per trumpà laikà negali turëti visø duomenø ir tvirtai pasakyti – taip ar ne. Didelë atsako- mybë tenka tiems asmenims, kurie teikia, kurie juos paþásta, su kuriais yra dirbæ ir mato tas asmenybes daug ið arèiau. Turiu pasakyti ir tai, kad ðiandien didelis aktualumas yra ne tik asmens kompetencija, bet taip pat ir jo sàþiningumas, kuris gali bûti patikrintas tik geriau juos paþástant, su jais dirbus. Todël frakcija priëmë tokios formos savo sprendimà. Aèiû. PIRMININKAS. Aèiû. Ar Nepriklausoma frakcija, ponia Prunskiene, norëtumëte? Ne. Ar Jungtinë frakcija? Pritaria, taip? Ir Konservatoriai. A. Vidþiûnas. Praðom tarti þodá. A. VIDÞIÛNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pretendentai, mano kalba bus ne- apsakomai turininga ir ilga. Tëvynës sàjungos frakcija susipaþinusi su Teisingumo minis- terijos Teismø departamento rekomendacijomis ir kiekybiniais kandidatø laimëjimais savo SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 465 dabartiniuose darbuose, susipaþinusi su konfidencialiais ir nekonfidencialiais mums priei- namais ðaltiniais dël jø darbo ir dël aplink darbà esanèiø dalykø, taip pat gerbdama, dar syká kartoju, teikëjø pasirinkimà, pritaria visiems kandidatams á Aukðèiausiojo Teismo teisëjus ir tikisi, kad naujos sudëties Aukðèiausiasis Teismas bus dar pajëgesnis atlikti jø konstitucinius uþdavinius, kuruoti vientisà sprendimø eigà ir t.t. Að linkiu sëkmës, gerbia- mieji kolegos. Siûlyèiau, gal niekas dël to neprieðtarautø, slaptu balsavimu taip pat apsi- spræsti dël ðiø kandidatûrø. PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, frakcijos iðsakë savo nuomonæ. Ar Tei- sës komiteto atstovai norëtø tarti þodá? Teisës komitetas tikrai svarstë ir taip pat pritarë visoms kandidatûroms, kiek að þinau. Bet nematau në vieno, norinèio kalbëti komiteto vardu. Ar bûtø? Taigi baigiame frakcijø ir komitetø kalbas. Ar bûtø norinèiø Seimo nariø dalyvauti diskusijoje. Taip pat nëra. Nematau. Taigi diskusija yra baigiama. Kvieèiu ponà V. Greièiø, a, ponà A. Abramavièiø, atsipraðau, Lietuvos Respublikos Prezidento atstovà, tarti baigiamàjá þodá ðioje svarstymo procedûroje. A. ABRAMAVIÈIUS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, að irgi, matyt, labai trumpai kalbësiu, nes jau tas klausimas buvo diskutuotas. Tik norëèiau pasakyti, kad parenkant ðias kandidatûras tikrai buvo daroma labai didelë atranka, ir tas parinkimas truko tikrai ilgai, kad galima bûtø ásitikinti, jog teikiami kandidatai tinkamai galës uþimti ðias garbingas Aukðèiausiojo Teismo teisëjø pareigas. Ið tiesø, að manau, kad ðie kandidatai yra verti bûti Aukðèiausiojo Teismo teisëjais ir praðyèiau Respublikos Pre- zidento vardu pritarti ðiø kandidatø paskyrimui á Aukðèiausiojo Teismo teisëjus. PIRMININKAS. Aèiû. Gerbiamieji kolegos, dabar – kandidatø á teisëjus baigiamasis þodis. Ar kandidatai nori tarti þodá? Kvieèiu ponà V. Aidukà tarti baigiamàjá þodá. V. AIDUKAS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, að kalbë- siu labai trumpai. Noriu padëkoti visiems, kurie pritaria mano kandidatûrai, ir tikrai pasi- stengsiu neapvilti jûsø pasitikëjimo. Labai visiems aèiû. PIRMININKAS. Aèiû. Kvieèiu ponià D. Ambrasienæ. D. AMBRASIENE. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, að noriu pirmiausia nuoðirdþiai padëkoti Aukðèiausiojo Teismo pirmininkui, taip pat Lietu- vos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai ponui V. Adamkui uþ iðreikðtà pasitikëjimà. Noriu padëkoti Seimo nariams uþ patarimus, pastabas, uþ susirûpinimà, kuris buvo iðreikð- tas susitikimuose frakcijose ir komitete metu. Noriu patikinti, kad pasistengsiu neapvilti jûsø pasitikëjimo. Visiems aèiû. PIRMININKAS. Aèiû. Kvieèiu ponà E. Bieliûnà. E. BIELIÛNAS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visiðkai pritardamas tam, kà pasakë mano kolegos, turiu garbæ dalyvauti ðioje procedûroje ir noriu pasakyti, kad visais atvejais, kai teko susitikti su Seimo nariais ir frakcijose, ir komitete, mes gavom tikrai daug profesinës naudos. Að dëkoju uþ visa tai ir netrukdysiu. PIRMININKAS. Aèiû. Kvieèiu ponà A. Driukà. A. DRIUKAS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kà norë- jot paklausët, að, kiek galëjau, kiek sugebëjau, atsakiau á jûsø klausimus. Nelabai kà turë- siu pridurti, iðskyrus tai, kad esu dëkingas visiems, kurie pritarë mano kandidatûrai. Að dirbau þiûrëdamas atsakingai á dabartines pareigas, ir nepaisant to, kaip jûs balsuosite ðian- dien uþ mane, ir ateityje dirbsiu – ar ðiose pareigose, kuriose dabar dirbu, ar naujose gar- bingose pareigose – lygiai taip pat atsakingai. 466 LIETUVIØ TAUTA

PIRMININKAS. Ir kvieèiu ponà V. Grabinskà. V. GRABINSKAS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu padëkoti uþ parodytà dëmesá svarstant mûsø kandidatûras. Tikiuosi sau palankaus jûsø sprendimo. Aèiû. PIRMININKAS. Ir kvieèiu ponà R. Urbaitá. R. URBAITIS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dëkoju jums uþ tà ypaè didelá dëmesá, kurá jûs skyrëte mûsø kandidatûroms, norëdami ásitikinti mûsø kvalifikacija tiek kitais aspektais, ir tà dëmesá, kurá jûs skiriat formuojant Aukðèiausiàjá Teis- mà. Patikinu jus, kad visas savo þinias ir sàþinæ skirsiu teisingam bylø sprendimui. PIRMININKAS. Aèiû. Gerbiamieji kolegos, baigëme visà kandidatø á Lietuvos Res- publikos Aukðèiausiojo Teismo teisëjus svarstymo procedûrà ir belieka balsavimas. Buvo siûlyta balsuoti taip pat slaptai. Ar niekas neprieðtarautø ðiam siûlymui? Niekas neprieðta- rauja, tai balsuosime slaptai. Turëtume patvirtinti balsavimo biuletenius, kurie turëtø bûti lygiai tokie patys, kaip ir biuleteniai skiriant Konstitucinio Teismo teisëjus, tik, be abejo, áraðant kitas pavardes ir kitas pareigas. Ar sutinkam patvirtinti tokius biuletenius? Kiekvie- nam kandidatui atskirus. Sutinkam […]. Teisëjas E. Kûris 2002 m. balandþio 2 d. Seimo posëdyje (210) buvo paskirtas Konsti- tucinio Teismo pirmininku. To posëdþio stenograma: „Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. PAULAUSKAS Seimo nutarimo ,,Dël E. Kûrio skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas Nr. IXP-1479 (svarstymas ir priëmimas) Pradedame 2 darbotvarkës klausimà – Seimo nutarimo „Dël E. Kûrio skyrimo Lietu- vos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas registracijos Nr. IXP-1479. Svarstymo stadija. Teisës ir teisëtvarkos komitetas paskelbs savo iðvadà. Praðom. A. SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstë pono E. Kûrio kandidatûrà á Konstitucinio Teismo pirmininko postà ir jai pritarë bendru sutarimu. PIRMININKAS. Dëkoju. Ar frakcijos, kurios svarstë ðià kandidatûrà, norëtø kalbëti? Nes, kiek þinau, Liberalø frakcija buvo susitikusi, o kitos frakcijos?.. Jûs norëtumëte? Pirmininko pirmasis pavaduotojas È. Jurðënas. Socialdemokratø frakcijos vardu. È. JURÐËNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pretendente, Socialdemokrati- nës koalicijos frakcija mano, kad Prezidentas parinko tinkamà kandidatà á ðias aukðtà- sias pareigas. Kandidatas turi atitinkamà iðsilavinimà, pasirengimà, tarptautiná patyrimà ir jau keleriø metø konkretaus teisëjo darbo patirtá. Taigi manome, kad jis atliks ir toliau konstitucinio teisëjo pareigas, kaip to reikalauja Konstitucija ir ástatymas, ir tà papildo- mà nemaþà organizaciná ir kitoká darbà, kurio pareikalaus jo naujoji pareigybë, nes ti- kiuosi, kad Seimas pritars ðiai kandidatûrai. Taigi kvieèiu kolegas visà Seimà balsuoti uþ ðià kandidatûrà. PIRMININKAS. Dëkoju. Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcijos vardu – A. Ra- manauskas. A. RAMANAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Naujo- sios sàjungos frakcija nebuvo pasikvietusi gerbiamojo E. Kûrio aptarti bûsimojo darbo dalykø, taèiau mes pripaþástame pretendento E. Kûrio pateiktà iðsilavinimà darbo patirtá, bendrà erudicijà, jos yra pakankamos ðiam postui uþimti. Kvieèiu, kolegos, jus visus bal- suoti uþ tai, kad E. Kûris bûtø paskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmi- ninku. Aèiû. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 467

PIRMININKAS. Dëkoju. D. A. Barakauskas – Nepriklausomos frakcijos vardu. D. A. BARAKAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Nepriklausoma frakcija nuoðirdþiai praðo visà Seimà pritarti ðio nuostabaus þmogaus kan- didatûrai, nes mûsø valstybë yra jauna, Konstitucija jauna, labai malonu, kai Konstitucinio Teismo pirmininkas irgi jaunas þmogus, kuris turi didelæ patirtá. Aèiû. PIRMININKAS. Dëkoju. K. D. Prunskienë – Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø frakcijos vardu. K. D. PRUNSKIENË. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kan- didate á Konstitucinio Teismo pirmininkus, nors mûsø frakcija ir nebuvo susitikusi, papras- èiausiai mes nematëme esminio reikalo susitikti, nes daugelis ið mûsø paþásta E. Kûrá kaip profesionalø, kompetentingà, aukðtos kvalifikacijos teisininkà pagal jo daugelá ankstesniø pareigø, tarp jø ir mokslinæ pedagoginæ veiklà, ir esame ásitikinæ, kad jis tikrai tinkama kandidatûra á Konstitucinio Teismo pirmininkus. Taigi mûsø Valstieèiø ir Naujosios de- mokratijos partijø frakcija remia ðià kandidatûrà, kvieèiame kolegas balsuoti. PIRMININKAS. Dëkoju. G. Ðileikis – Jungtinës frakcijos vardu. Praðom. G. ÐILEIKIS. Jungtinës frakcijos, kurià sudaro 3 politinës partijos: Centro sàjunga, Moderniøjø krikðèioniø demokratø ir Lenkø rinkimø akcija, vardu tikrai noriu pasidþiaugti ir pasveikinti gerbiamàjá E. Kûrá, kuriuo mes tikime. Turime vilties, kad jis tikrai Lietu- voje atstovaus tai europinei, paèiai teisingiausiai teisei ir mûsø visuomenëje labiau ið- plëtos teisinæ kultûrà. Pritariame kandidatûrai ir kvieèiame visus vieningai pritarti. Sëkmës jums. PIRMININKAS. Dëkoju. Liberalø frakcijos vardu – G. Steponavièius. Praðom. G. STEPONAVIÈIUS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Konstituci- nio Teismo teisëjai, Liberalø frakcija iðties turëjo progà asmeniðkai frakcijos posëdyje susitikti su gerbiamuoju pretendentu. Manau, kad pastarieji treji metai E. Kûrio darbo Kon- stituciniame Teisme leido mums gana lengvai suformuoti frakcijos nuomonæ. Mûsø verti- nimu, tai yra ne tik jaunas, bet ir kaip teisininkas kvalifikuotas Konstitucinio Teismo teisëjas, dar daugiau, tai yra aktyvus, darbingas, tiek ir tiesioginëse pareigose, tiek ir akademinëse diskusijose turëjæs progos principingai iðsakyti savo nuostatà. Að tikiuosi, kad tapæs Kon- stitucinio Teismo pirmininku tokià dvasià jis sugebës uþtikrinti ir Konstitucinio Teismo darbe. Liberalø frakcija vienbalsiai pritaria E. Kûrio kandidatûrai á Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkus. PIRMININKAS. Dëkoju. Ar yra daugiau norinèiø? Dëkoju, Konservatoriø frakcija taip pat uþ. Dabar pagal Statutà að turiu paklausti, ar kandidatas arba kandidatà teikiantis asmuo arba jo atstovas nenori tarti dar keleto þodþiø? Jûs norëtumëte? Gerai. E. Kûris – Konstitucinio Teismo teisëjas. E. KÛRIS. Gerbiamieji Seimo nariai, að ið tikrøjø neturiu jokios programinës kalbos ir nieko daug neketinu sakyti. Tiesiog noriu padëkoti uþ tuos gerus þodþius, kuriuos èia iðgir- dau savo adresu. Manau, kad tai adresuojama ne tiktai man, bet visam Konstituciniam Teismui, kuris yra kai kà nuveikæs saugodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijà. O dël savo paties kandidatûros, að tai priimu kaip didelá avansà. Jeigu balsavimo rezultatai bûtø teigiami, bandysiu tà pasitikëjimà pateisinti. Labai jums aèiû. PIRMININKAS. Dëkoju. Að dabar norëèiau paklausti, ar galëtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti nutarimo projektui? Dëkoju. Bendru sutarimu nutarimo projektui po svarstymo pritarta. 468 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Dabar pradësime priëmimo stadijà. Jûs matote, kad nutarimas susideda ið dviejø straips- niø. Pirmasis dël skyrimo, antrasis dël ásigaliojimo. Dël 1 straipsnio nëra norinèiø kalbëti. Ar èia dël viso nutarimo uþsiraðë? Dël viso. Jeigu nëra norinèiø kalbëti, ar galëtume ben- dru sutarimu priimti 1 straipsná? 2 straipsnis dël ásigaliojimo ar taip pat galëtø bûti priimtas bendru sutarimu? Aèiû. Nutarimas pagal straipsnius priimtas. Dabar dël viso nutarimo galima kalbëti keturi prieð, keturi uþ. Yra trys norintys. A. Ma- tulevièius – nuomonë uþ. Praðom. A. MATULEVIÈIUS. Jau buvo frakcijø vardu pasakyta, bet norëtøsi dar kartà para- ginti kolegas vieningai balsuoti ir pritarti pono E. Kûrio kandidatûrai á Konstitucinio Teis- mo teisëjus, á labai atsakingas ir rimtas pareigas. Ið jo Ekscelencijos Prezidento praneðimo mes girdëjome, kad reikia daug kà tobulinti ir Konstitucinio Teismo darbe. Að manau, kad ðis kandidatas suras bûdø, kaip dirbant kartu su ástatymø leidëjais tas problemas iðspræsti. Siûlau balsuoti uþ. PIRMININKAS. G. Dalinkevièius – nuomonë uþ. Praðom. G. DALINKEVIÈIUS. Aèiû, gerbiamasis Pirmininke. Man regis, kad mes turime vie- nà ið nedaugelio mûsø ðalyje laimingø atsitiktinumø, kai ið tikrøjø yra bendras nacionalinis sutarimas dël kandidato á tokias aukðtas pareigas. Að labai dþiaugiuosi, kad nei kairës, nei deðinës, nei vidurio partijos neranda jokiø prieþasèiø nepasitikëti ðiuo dar jaunu, taèiau labai iðkiliu teisininku. Kaip Þmogaus teisiø komiteto pirmininkas, að labai dþiaugiuosi, kad ðtai ðios didelës, sakyèiau, Kûriø šeimos kultûros atstovas ateina pas mus á tokias aukðtas pareigas ir kartu mums garantuoja tà teisinës kultûros sieká, kurio trokðtame visi, ir tà þmogiðkà garantà, kurio vertybes skleidþia ðis þmogus. Kvieèiu visus savo kolegas bal- suoti uþ ir tikiuosi, kad Konstitucijos saugas, Konstitucijos garantas yra ne tiktai jo Eksce- lencija Prezidentas, bet ir didysis mûsø Konstitucinis Teismas su gerbiamuoju Egidijumi, kaip, manau, bûsimuoju ðio teismo pirmininku, prieðakyje. Labai aèiû. PIRMININKAS. Aèiû. J. Narvilienë – nuomonë uþ. Praðom. J. NARVILIENË. Ið tiesø ðiandien svarstome labai atsakingà personalijà. Nenorëda- ma graþbyliauti, nors ir pavasaris, kvieèiu visus kolegas pritarti ðiai kandidatûrai ir vienin- gai balsuoti uþ ponà Egidijø. PIRMININKAS. Dëkoju. J. Razma – nuomonë uþ. J. RAZMA. Ið tiesø Prezidentas turbût ið visø Konstitucinio Teismo teisëjø pasirinko labiausiai patyrusá administratoriø nepaisant jauno amþiaus. Mes, balsuodami uþ E. Kûrá, balsuojame su viltimi, kad jam tapus ðio teismo vadovu sutrumpës dabar susikaupæs ilgas ástatymø ir kitø teisës aktø sàraðas. Balsuoju su viltimi, kad tapæs vadovu jis perims buvu- sio Konstitucinio Teismo vadovo paþadà perþiûrëti dabartiná Konstitucinio Teismo ástaty- mà, jame áteisintas procedûras ir galbût dël to taip pat bus racionalesnis teismo darbas. Taigi dar kartà galiu priminti, kad mûsø frakcija yra uþ. PIRMININKAS. Dëkui. Praðom registruotis. Balsuosime dël viso nutarimo. Vyksta registracija. Salëje – 90 Seimo nariø. Kas uþ tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimà „Dël E. Kûrio skyri- mo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ praðom balsuoti. 87, plius E. Masiulis ir A. Kubilius – 89, prieð – 1, susilaikiusiø nëra. E. Kûris paskir- tas Konstitucinio Teismo pirmininku. Norime já pasveikinti ir palinkëti sëkmës darbe ir, aiðku, visø tø linkëjimø, kuriuos iðgirdo ið Seimo nariø, ágyvendinimo. Sëkmës jums. (Plo- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 469 jimai) Jûs nuspaudëte ne tà mygtukà. Pasakykite garsiai, kad á protokolà bûtø... Seimo narys D. Velièka apsirikæs balsavo prieð. Ið tiesø jo nuomonë yra uþ. Taip reikëtø protokole ir paþymëti. Prieð nëra në vieno. E. KÛRIS. Dar kartà einu á ðià tribûnà. Patikëkite, tai man neeilinë diena ir labai jaudinuosi. Noriu dar kartà padëkoti gerbiamiesiems Seimo nariams uþ pasitikëjimà. Kaip ir pastaruosius trejetà metø taip ir toliau dirbsiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aèiû.“ Visuomeninis judëjimas „Uþ Prezidentà ir teisingà Lietuvà“ 2004 m. sausio 8 d. raðtu Nr. 01-16 kreipësi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà „Dël KT teisëjo priesaikos sulauþymo“ „LR Konstitucinio Teismo teisëjai ir jo pirmininkas Egidijus Kûris sulauþë jø duotà teisëjo priesaikà garbingai ir sàþiningai eiti KT teisëjo pareigas, paklusti tik LT Konstitucijai. E. Kûris prieð pasiraðydamas KT nutarimà Restorane „Fortas“ susitiko ir kalbëjosi su pateikusiu kaltinimus komisijos nariu arðiu Prezidento oponentu A. Steponavièiu, iki ðiol neatskleidë M. Laurinkaus padaryto ðio pokalbio áraðo turinio, kas duoda pagrindà tvirtin- ti, kad E. Kûris sulauþë teisëjo priesaikà garbingai ir sàþiningai eiti teisëjo pareigas. Konstitucinio Teismo teisëjai pasiraðë 2003 12 30 nutarimà, kuris fetiðizavo lietuviðkà pilietybæ, iðëjo ið KT kompetencijos ribø. KT nesurinko prieþastiniu ryðiu su iðvadomis paremtø 44 faktiniø duomenø, todël iðvados yra melagingos ir ðmeiþikiðkos, neatitinkan- èios tikrovës ir þeminanèios Prezidento, Lietuvos pilieèiø ir kitø asmenø teises, garbæ ir orumà. Apklausiant liudytojus, ið jø reikalauta duoti prieð Prezidentà parodymus, kuriø turinys yra slapta pasiklausyti ir neteisëtai pavieðinti telefoniniai pokalbiai, t.y. nelieèia- mas þmogaus privatus gyvenimas. Judëjimas mano, kad vaikai neprivalo atsakyti uþ tëvø kaltes, todël E. Kûris negali bûti kaltinamas uþ jo tëvo, kaip Sovietø Sàjungos Komunistø partijos sekretoriaus, pada- rytà þalà Lietuvai. Taèiau E. Kûrio tëvas turi atsakyti uþ statytinio sûnaus daromà þalà Lietuvai, kai jis pasiraðë nutarimà, kuriame vietoje dekreto ávertinimo suraðyti tikrovës neatitinkantieji duomenys ir iðvados Prezidento apkaltai, þinant, kad E. Kûrio tëvas yra realus kandidatas á LR Prezidento postà. Todël judëjimo ir piketo dalyviai ragina susikompromitavusá E. Kûrá geranoriðkai at- sistatydinti ir tuo parodyti pavyzdá kitiems sàmokslo organizatoriams. Neformalaus visuomeninio judëjimo Vilniaus skyriaus dalyviai“ Kiek vëliau, 2003 m. sausio 15 d., su panaðiu reikalavimu á KT kreipësi advokatai dr. Gediminas Baublys, Evaldas Rapolas, Kæstutis Ðvirinas, paskelbæ „Pareiðkimà dël teisëjo nuðalinimo (LR KT ástatymo 31, 48 str.)“ „Gerbiamasis Teisme, LR Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminæ valdþià ágyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ðio ástatymo (LR Konstitucinio Teismo ástatymas) nustatyta tvarka. LR Konstitucijos 109 str. nustato, kad teisëjas ir teis- mai, vykdydami teisingumà, yra nepriklausomi. LR Konstitucinio Teismo ástatymo 31 str. 2 dalyje yra suteikta teisë pareikðti nuðalinimus LR Konstitucinio Teismo teisëjui. 470 LIETUVIØ TAUTA

Lietuvos dienraðtyje „Respublika“ 2003 m. gruodþio mën. 12 d. (Nr. 290) straipsnyje „Máslingo susitikimo vieta – „Fortas“ bei tos paèios dienos interneto informaciniame pus- lapyje „Delfi“1 straipsnyje „E. Kûris su G. Steponavièiumi kalbëjo ir apie aktualijas“ buvo vieðai paskelbta informacija apie ávykusá neoficialøjá susitikimà tarp LR Konstitucinio teismo pirmininko gerb. E. Kûrio ir LR Seimo pirmininko pavaduotojo gerb. G. Steponavièiaus. Minëtuose informacijos ðaltiniuose buvo perteikti gerb. E. Kûrio ir gerb. G. Steponavi- èiaus þodiniai patvirtinimai apie ðio susitikimo buvimà bei aplinkybë, jog minëto susitiki- mo metu buvo kalbama apie LR Konstitucinio Teismo procesà. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. lapkrièio 6 d. nutarimu „Dël kreipimosi á Lietu- vos Respublikos Konstituciná Teismà su praðymu iðtirti, ar Respublikos Prezidento dekre- to „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ dalis neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymui“ kreipësi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà su praðymu iðtirti, ar Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad iðimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybë suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. geguþës 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybës ásta- tymui. Ðios bylos nagrinëjimas LR Konstituciniame Teisme nëra baigtas. Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos (prie kurios Lie- tuvos Respublika yra prisijungusi) 6 straipsnis nustato kiekvieno asmens teisæ, kad jo byla per protingà laikà lygybës ir vieðumo sàlygomis iðnagrinëtø pagal ástatymà sudarytas ne- priklausomas ir nešališkas teismas. Taigi valstybë, garantuodama asmens teisæ kreiptis dël teisminës gynybos, kartu turi uþtikrinti, kad teismo procesas vyktø sàþiningai, operatyviai, kvalifikuotai, kad bylà nagrinëtø neðaliðkas teisëjas (-ai). Minëtà nuostatà patvirtina ir LR Aukðèiausiojo Teismo aprobuota teismø praktika civiliniame bei baudþiamajame proce- suose. Apie asmens teisæ á neðaliðkà teismà, kaip vienà pagrindiniø teismø veiklos princi- pø, kalbama ir LR Teismø ástatymo 5 straipsnyje. Atsiþvelgiant á aukðèiau minëtà vieðai paskelbtà informacijà, patvirtinanèià aplinkybæ apie buvusá susitikimà tarp bylà nagrinëjanèio LR Konstitucinio Teismo pirmininko ir by- los ðalies LR Seimo vadovybës atstovo (LR Seimo pirmininko pavaduotojo) bei ið ðiame susitikime vykusio pokalbio turinio, yra pagrindo manyti, jog yra objektyvios ir pagrástos abejonës dël bylà nagrinëjanèio teismo – LR Konstitucinio Teismo, pirmininko ðaliðkumo ðios bylos atsiradimui. Atsiþvelgiant á aukðèiau nurodytø teisës aktø, reglamentuojanèiø neðaliðko teismo principus, reikalavimø turiná, daroma iðvada, kad teismo ðaliðkumui pa- tvirtinti pakanka objektyviø abejoniø, kuriø pagrindu yra galimos prielaidos teisëjo ðalið- kumui atsirasti. Siekiant, kad bûsima LR Konstitucinio Teismo iðvada aukðèiau minëtoje byloje bûtø maksimaliai teisëta, bei siekiant uþtikrinti asmens (institucijos) teises á teisëtà teismo procesà, bei siekiant iðvengti bet kokiø neigiamø teismo proceso atþvilgiu interpre- tacijø ateity, manome, kad pareiðkimas dël LR Konstitucinio Teismo pirmininko gerb. E. Kû- rio nuðalinimo nuo minëtos bylos nagrinëjimo yra objektyviai teisiðkai pagrástas. Atsiþvelgiant á minëtos bylos didelæ reikðmæ vieðajam interesui teisës reguliavimo at- þvilgiu, manome, kad betarpiðkas, teisës normø nenustatytas bylà nagrinëjanèio teismo pirmininko bendravimas su bylos ðalimi yra objektyvus pagrindas abejoti teismo pirminin-

1 www.delfi.lt/archive. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 471 ko neðaliðkumu ðios bylos nagrinëjimo procese. Vadovaujantis LR Konstitucinio Teismo 31 str. 2 dalyje suteikta teise, reiðkiame ðá pareiðkimà, kuriuo praðome nuðalinti nuo bylos nagrinëjimo LR Konstitucinio Teismo pirmininkà gerb. E. Kûrá. Tokius pagrindus numato ir Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø konvencijos 6 straipsnis, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisæ kreiptis á neðaliðkà teismà. Europos þmogaus teisø teismas yra paþymëjæs, kad sprendþiant ðaliðkumo klausimà yra taikomas subjektyvusis ir objektyvusis testai1. Subjektyviuoju testu yra tikrinamas asmeninis teisëjo beðaliðkumas, t.y. asmeninës paþiûros, iðankstinës nuostatos ir pan. Taèiau beðaliðkumas turi bûti patikrintas ir objektyviuoju testu, t.y. turi bûti nustatyta, ar, neatsiþvelgiant á teisë- jo asmenines paþiûras ir elgesá, bet atsiþvelgiant á kitus reikðmingus faktus, suinteresuota ðalis gali turëti pagrástø abejoniø teismo ðaliðkumu. Teismas yra paþymëjæs, kad ðiuo atve- ju gali bûti reikðmingi net ir tie veiksmai ar faktai, kurie gali tik atrodyti kaip ðaliðkumas („appearances of partiality“). Europos Þmogaus Teisiø teismas taip pat paþymëjo, jog „pagrástos abejonës“ yra vertinamos kaltinamojo asmens (arba suinteresuoto asmens), o ne kitø asmenø atþvilgiu. Ðiuo atveju svarbu paþymëti, kad ðiø taisykliø siekis bei tikslas yra demokratiðkos visuomenës ir suinteresuotos ðalies tikëjimas teismu bešališkumu ir teisin- gumu. Kitaip tariant, svarbu ne tik tai, kad suinteresuotas asmuo gautø teisingumà konkre- èioje byloje (subjektyvusis testas), bet ir tai, kad jis tikëtø, kad byla bus iðspræsta teisingai (objektyvusis testas, siekiantis paðalinti pagrástas ðalies abejones teismo beðaliðkumu). To- kiø nuostatø (siekti, kad tiek visuomenë, tiek pats suinteresuotas asmuo galëtø pasitikëti teismais) laikosi ne tik Europos Þmogaus Teisiø teismas, bet ir kitø demokratiðkø valsty- biø teismai, pvz., JAV2. Taip pat atsiþvelgiant á ex parte Konstitucinio Teismo pirmininko susitikimà su ðalies (Seimo) pirmininko pavaduotoju bylos nagrinëjimo laikotarpiu, reikia paþymëti, kad Tei- sëjø etikos 16 taisyklë numato, kad teisëjas turi vengti pokalbiø apie nagrinëjamà bylà su proceso dalyviais ne teismo proceso metu3. Manome, kad toks susitikimas ne teismo pro- ceso metu yra pakankamas pagrindas suinteresuotam asmeniui turëti pagrástas abejones teismo beðaliðkumu. Atsiþvelgiant á tai, kad LR Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodþio mën. 10 d. teismo posëdyje nusprendë baigti bylos nagrinëjimà ið esmës (árodymø tyrimo stadijos pabaiga), taèiau apie ðiam nuðalinimui pagrásti informacijà suinteresuotas asmuo objektyviai suþino- jo tik 2003 m. gruodþio mën. 12 d., vadovaujantis LR Konstitucinio Teismo ástatymo 51 str. 4 dalyje nustatytais reikalavimais praðome atnaujinti árodymø tyrimà bei iðspræsti ðá suinte- resuoto asmens reiðkiamà pareiðkimà dël teisëjo nuðalinimo. Priedas: Dienraðèio „Respublika“ kopija Pagarbiai, 2003 m. gruodþio 15 d. advokatas dr. Gediminas Baublys advokatas Evaldas Rapolas advokatas Kæstutis Ðvirinas.“

1 Bylos Academy Training Ltd., v. Graikija (04 balandþio 2000) ir Fey v. Austrija (1993 m. vasario 24 d.). 2 Pfizer Inc. v. Lord, 456 F.2d 532 (8th Cir. 1972). 3 Lietuvos Respublikos teisëjø etikos taisyklës, priimtos 1998 m. gruodþio 18 d. visuotiniame teisëjø susirinkime. Skelbta: Teismø praktika, 1998 m., Nr. 10, p. 308. 472 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

KT teisëjai „nerado“ prieþasties, dël kurios reikëtø nuðalinti teisëjà E. Kûrá. 2003 m. gruodþio 17 d. „Kauno dienos“ laikraðèio straipsnyje „Konstitucinis Teismas neatsisakë pirmininko Nesëkme baigësi Prezidento atstovø bandymas nuðalinti Konstitucinio Teismo pir- mininkà Egidijø Kûrá nuo Rolando Pakso dekreto teisëtumo bylos nagrinëjimo“ raðoma: „Abejones dël teisëjo E. Kûrio neðaliðkumo advokatø kontoros „Baublys ir partneriai“ advokatai pareiðkë remdamiesi spaudoje apraðytu E. Kûrio susitikimu su Seimo Pirminin- ko pavaduotoju Gintaru Steponavièiumi. E. Kûris ir G. Steponavièius praëjusià savaitæ buvo susitikæ neformalioje aplinkoje – Vilniuje esanèioje kavinëje „Fortas“. Posëdþio pradþioje perskaitæs advokatø ið anksto áteiktà nuðalinimo tekstà, E. Kûris posëdþio vadovavimà perdavë teisëjui Kæstuèiui Lapinskui. Po to buvo iðklausytos abi besibylinëjanèios pusës. Advokatø kontoros „Baublys ir partneriai“ vadovas Gediminas Baublys Teismui tvirtino, kad nagrinëjant bylà, kurioje Seimas yra viena ið ginèo ðaliø, ðis susitikimas kelia pagrástà abejonæ, ar E. Kûris gali bûti neðaliðkas. G. Baublio teigimu, vien tokios abejonës pakanka, kad teisëjas nusiðalintø. Pasak advokato, nuðalindamas E. Kûrá, Teismas uþkirstø kelià ateityje kvestionuoti savo paties sprendimà. Tuo tarpu Seimo atstovai pareikðtà nuðalinimà E. Kûriui siûlë atmesti kaip nepagrástà; pasak parlamentaro Raimondo Ðukio, Teismo pirmininko nuðalinimas taptø neigiamu pre- cedentu. Iðklausæs abiejø pusiø Teismas paskelbë pertraukà ir iðëjo priimti sprendimo. E. Kûris ðiame pasitarime nedalyvavo. Advokatø pareikðtas nuðalinimas buvo atmestas motyvuojant, jog jis nesusijæs në su vienu ið ástatymuose numatytø atvejø. Konstitucinio Teismo ástatymo 48 straipsnis numato tik du teisëjo nuðalinimo atvejus: kai jis yra dalyvaujanèiø byloje asmenø giminaitis ir kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, arba kai jis ið anksto yra vieðai pareiðkæs, kaip turi bûti iðspræsta Teisme nagrinëjama byla “ Þinoma, teismai nepriklausomi, taèiau teisëjai taip pat þmonës ir jiems nesvetima niekas „kas þmogiðka“. Prezidentas R. Paksas neturëjo „savø“ nei teisësaugoje, nei saugume – nebuvo rekomendavæs paskirti në vieno KT teisëjo, kitø pareigûnø, turinèiø didþiulæ reikðmæ ir paties Prezidento veiklos sëkmei. Taigi, tiek „tiriant“ Prezidento apkaltà Seime, tiek ir Konstituciniame Teisme, viskas, kas reikia, buvo árodyta ir 2004 m. balandþio 5 d. Seime prasidëjo Respublikos Prezidento apkaltos posëdis (499), pirmininkaujamas Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo pirmininko V. Greièiaus pagal Seimo pateiktus ir jo kiek patikslintus ir patvirtintus minëtus ðeðis kal- tinimus. Kadangi posëdis turëjo tenkinti visus „Prezidento apkaltos“ reþisieriø keliamus reikalavimus, tai galutiná tø kaltinimø suredaguotà variantà posëdþiui pateikë patys Seimo nariai kaltintojai – Vaclovas Karbauskis, Jurgis Razma, Julius Sabatauskas, Gintaras Ste- ponavièius ir Raimondas Ðukys: SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 473 474 LIETUVIØ TAUTA

Seimûnams – prokurorams áteikus kaltinimus, prasidëjo posëdis. Jo stenograma „PIRMININKAS. Tenka atsipraðyti gynybos, kad vis dëlto að, supaþindinæs su ástaty- mo jums suteikiamomis teisëmis, nepaklausiau jûsø, ar jûs nepasinaudosite teise ir esant pagrindui nešalinsite pirmininko, sekretoriaus ir kaltintojo. G. BAUBLYS. Mes nesinaudosime nušalinimo institutu. PIRMININKAS. Praðom posëdþio sekretoræ patalkinti man ir naujas kaltinimo for- muluotes áteikti kaltintojams... atsiprašau, gynybai. Dabar kreipiuosi á gynëjus. Taip pat norëèiau jûsø paklausti nuomonës dël proceso tolesnës eigos, kai á posëdá neatvyko Respublikos Prezidentas. G. BAUBLYS. Gerbiamasis pirmininke, tenka tik apgailestauti, kad tik dabar yra tiek Seimo nariams, tiek gynëjams áteikiami... PIRMININKAS. Labai negirdëti. G. BAUBLYS. Tenka tik apgailestauti, kad tik dabar tiek gerbiamiesiems Seimo na- riams, tiek gynybai pateikti nauji kaltinimai. Mes pageidautume kaip nors su jais susipa- þinti. Taip pat jie, tas svarbiausia, turëtø bûti áteikti ir valstybës vadovui. Ið principo tai keièia procesà ir keièia situacijà. Taigi mes norëtume pirmiausia þinoti, ar ðie kaltinimai jau bus tokie, ar tai yra nuspræsta? Jie lieka tik ðie ar bus dar kokiø nors pakeitimø? SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 475

PIRMININKAS. Tai yra kaltintojø grupës kompetencijos klausimas Jie taip patiksli- no. Gerai, galësite paaiškinti. Taip patikslino ir tokie kaltinimai dabar yra. Prašom. G. STEPONAVIÈIUS. Aèiû, pone pirmininke. Pasinaudodamas proga að taip pat no- rëèiau kaltinamo asmens gynybà informuoti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas dar ðiandien, ir kelios valandos prieð ðá posëdá, yra gavæs patikslintus, o ne naujus, kaip jûs patys minite, kaltinimus. Taip pat að norëèiau daryti prielaidà, kad Prezidentas, gavæs to- kias patikslintas kaltinimo formuluotes, taip pat pasidalijo ir su savo gynëjais. Taigi mes nematome kliûèiø, kodël negalëtume judëti á prieká. Tuo labiau kad kaltinimai yra tie pa- tys, jie yra tiesiog patikslinti. PIRMININKAS. Taip pat kreipiuosi á gynëjus. Kokiø daugiau papildomø praðymø, pageidavimø jûs turëtumëte ir kokia bûtø gynëjø nuomonë dël proceso eigos neatvykus Prezidentui? G. BAUBLYS. Aèiû, gerbiamasis pirmininke. Mes norëtume pasakyti praðymà. Já rem- tume Statuto 249 straipsnio 5 dalimi, kuri skelbia: „Gavæs patikslintas kaltinimo formuluo- tes, asmuo, kuriam taikoma apkalta, ir jo gynëjas turi teisæ pareikalauti pratæsti ar atnaujinti tardymà“. Taigi mes praðytume bent jau ðia praðymo dalimi normalaus termino, kad bent jau susipaþintume su patikslintais kaltinimais, nes turbût pirmajame Europos procese tiek paèiam asmeniui, kuriam taikoma apkalta, prieð kelias valandas gavus patikslintus kaltini- mus, tiek gynybai, gavus juos tik dabar, atitinkamai ir gerbiamiesiems Seimo nariams ga- vus tik dabar, manyèiau, nebûtø labai teisingo proceso poþymis juos nagrinëti. Taip pat að norëèiau pagarsinti Prezidento praðymà ir pateikti já. Jums leidus að já pagarsinsiu. „Lietuvos Respublikos Seimo statutas nustato teisæ man, Respublikos Prezi- dentui, kuriam yra taikoma apkalta, teikti Lietuvos Respublikos Seimui paaiðkinimus dël man reiðkiamø kaltinimø, jø pagrástumo. Esu susipaþinæs su Specialiosios tyrimo komisi- jos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti pateikta iðvada bei Lietu- vos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. iðvada dël Lietuvos Respubli- kos Prezidento Rolando Pakso, kuriam pradëta apkaltos byla, veiksmø atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Respublikos Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarimu „Dël apkaltos Respublikos Prezi- dentui proceso Seime pradþios“ yra nutarta pradëti Seime apkaltos procesà man, Respub- likos Prezidentui. Pabrëþtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas minëtà nutarimà pradëti apkaltos procesà, kartu prisiëmë vykdyti visas pareigas bei teises, nusta- tytas Lietuvos Respublikos Seimo statute, kurios siejamos su apkaltos proceso tvarka. Lie- tuvos Respublikos Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarimu „Dël kreipimosi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà“ pasinaudojo Seimo statuto suteikta teise ir kreipësi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà dël iðvados apie tai, ar mano konkretûs veiks- mai prieðtarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. išvadoje, atsakyda- mas á Lietuvos Respublikos Seimo paklausimu suformuluotus kaltinimus, kartu nurodë, kad apkaltos konstitucinë samprata suponuoja teisingà teisiná procesà, kuriame prioritetas teikiamas asmens teisiø apsaugai. Kartu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tardymas, kaip apkaltos proceso dalis, gali bûti taikomas tik tuomet, kai apkaltos pagrindas yra ne tai, kad ðiurkðèiai paþeista Konstitucija ar sulauþyta priesaika, bet kai apkaltos pagrindas yra paaiðkëjus, jog padarytas „nusikaltimas“, ir jeigu asmens, kuriam taikoma apkalta, atþvilgiu 476 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS dar nëra ásiteisëjæs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Taèiau toje paèioje Konstitucinio Teismo iðvadoje yra konstatuota, kad apkaltos proceso metu Lietuvos Respublikos Seimas turi pareigà tirti árodymus, patvirtinanèius ar paneigianèius konstitucinës sankcijos taikymà.“ Toliau citata ið Konstitucinio Teismo: „Apkaltos proceso metu Seime tiriami ne árody- mai, pagrindþiantys ar paneigiantys tai, kad Respublikos Prezidentas atliko veiksmus, kuriais ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà, bet tik tokie árodymai, kuriais pagrindþiama ar paneigiama bûtinybë paðalinti Respublikos Prezidentà ið pareigø uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà.“ Vadinasi, apkaltos proceso metu Seime turi bûti stadija, per kurià Seimas privalo atlikti áro- dymø tyrimà, kad galëtø pagrásti konstitucinës sankcijos taikymà Respublikos Prezidentui. Atsiþvelgiant á minëtà Konstitucinio Teismo iðvadà, kurioje yra eliminuojama ið Sei- mo kompetencijos tardymo stadija, lieka neaiðki apkaltos proceso dalis, per kurià bûtø galima tiek kaltintojams, tiek asmeniui, kuriam taikoma apkalta, realizuoti teises, susiju- sias su rinkimu ir vertinimu tø árodymø, kuriais bûtø grindþiamas konstitucinës sankcijos taikymo pagrástumas ar nepagrástumas. Informuoju Lietuvos Respublikos Seimà, kad siek- damas atsakyti á minëtà klausimà ir á kitus klausimus, susijusius su apkaltos proceso tvar- ka, bei siekdamas teisingo ir sàþiningo apkaltos proceso, að pasinaudojau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ástatymo 61 straipsnyje suteikta teise ir kreipiausi su praðymu á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà dël Konstitucinio Teismo iðvados aiðkinimo. Kadangi ðis mano praðymas Konstituciniam Teismui pateiktas tuo tikslu, kad bûtø nustatyta apkaltos proceso tvarka, manau, bûtina atidëti apkaltos procesà, kol Lietu- vos Respublikos Konstitucinis Teismas priims sprendimà dël iðvados aiðkinimo. Naudodamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto suteikta teise, norëèiau ávertinti tuos kaltinimus, kurie man keliami èia. Pirmiausia norëèiau pabrëþti, kad eidamas Respub- likos Prezidento pareigas nesu prisiëmæs jokiø su tautos ir Lietuvos valstybës interesais nesuderinamø ásipareigojimø privatiems asmenims. Paaiðkinu, jog neturëjau ir neturiu kam nors jokiø ásipareigojimø ir nesu jø saistomas. Visi mano sprendiniai buvo priimti laisva valia ir pagal mano kompetencijà asmeniðkai ásitikinus, jog buvo laikomasi Lietuvos Res- publikos ástatymø nepaþeidþiant valstybës interesø. Pabrëþtina, kad ir Specialioji tyrimø komisija savo iðvadose nenurodë, jog po savo priesaikos Lietuvos Respublikai að bûèiau prisiëmæs kokiø nors ásipareigojimø kokiems nors asmenims, kurie bûtø nesuderinami su tautos ir Lietuvos valstybës interesais. Paaiðkinu, jog sprendimas iðimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybæ J. Borisovui buvo priimtas lygiai taip pat, kaip tuo metu buvo nusistovëjusios teorinës ir ástatymø nuostatos bei jø taikymo praktika, grindþiama Konstitucija, Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymu ir kitais teisës aktais, t.y. ástatymo nustatyta tvarka. Priimdamas ðá sprendimà nesivadovavau kokiais nors asmeniniais intere- sais, o pilietybës suteikimà pirmiausia lëmë tautos ir valstybës interesai bei Pilietybës rei- kalø komisijos rekomendacijos. Lietuvos akrobatinio skraidymo sportui J. Borisovo suteikta parama, nuo kurios iðimtinai priklausë Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinës pasirody- mai pasaulio ir Europos èempionatuose, Pilietybës reikalø komisija, dalyvavusiø teisësau- gos institucijø atstovø rekomendacijos bei vëlesnis vidaus reikalø ministro visiðkas atsakomybës uþ dekretà prisiëmimas man nekëlë abejoniø, kad J. Borisovui uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai iðimties tvarka gali bûti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybë. Be to, teikdamas pilietybæ að iðsamiai iðanalizavau ankstesniø kadencijø Respublikos Prezi- dentø praktika, kuri leido daryti iðvadà, jog netgi uþ maþesnæ asmens paramà Lietuvos Respublikos ekonomikai, kultûrai ar sportui buvo teikiama pilietybë. SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 477

Esu kaltinamas sàmoningai leidæs suprasti J. Borisovui, kad dël jo teisësaugos institu- cijos atlieka tyrimà, vykdo jo telefoniniø pokalbiø kontrolæ. Atsakingai pareiðkiu, jog ne- atskleidþiau jokios valstybës paslapties, neatlikau jokiø veiksmø, kad J. Borisovas suþinotø apie jo telefoniniø pokalbiø kontrolæ. Vertindamas ðá kaltinimà norëèiau pabrëþti, kad að, Respublikos Prezidentas, tretiesiems asmenims neatskleidþiau áslaptintos informacijos, jos nepraradau ir nesudariau sàlygø ja neteisëtai disponuoti. Susitikæs su J. Borisovu slaptos informacijos jam taip pat neatskleidþiau. Norëèiau pabrëþti, kad að negaliu bûti kaltinamas dël J. Borisovo tam tikro sàmoningo ar nesàmoningo supratimo, juo labiau kad ðiame pro- cese yra vertinami bûtent mano veiksmai. Atkreiptinas dëmesys á aplinkybæ, kad J. Boriso- vas, kaip rodo faktiniai duomenys, nuo 1998 metø þinojo, kad prieð já vykdomi operatyviniai veiksmai, taip pat ilgà laikà vyko baudþiamosios bylos tyrimas dël UAB „Avia Baltica“ veiklos. Mano veiksmø, árodanèiø, kad að atskleidþiau áslaptintà informacijà, nëra, todël vien J. Borisovo sàmoningas supratimas negali pagrásti man keliamo kaltinimo dël áslap- tintos informacijos atskleidimo. Esu kaltinamas tariamai daræs átakà uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ vadovui ir akcininkø sprendimams. Atsakingai pareiðkiu, kad neteisëtos átakos bendrovës „Þemaitijos keliai“ akcininkams nedariau, tokio pavedimo nedaviau ir savo patarëjams. Kaltinimas grindþiamas prielaidomis, kildinamomis ið kai kuriø ávykiø aplinkybiø vertini- mo. Kaltinimus pagrindþianèioje iðvadoje taip pat nurodomi teiginiai, grindþiami mano ir UAB „Restako“ vadovo Algirdo Drakðo telefoniniu pokalbiu. Taip, mano artimas draugas A. Drakðas pokalbio metu buvo minëjæs, kad UAB „Þemaitijos keliai“ vyksta negeri daly- kai. Ámonë, kuri yra viena didþiausiø darbdaviø Telðiø mieste, dirbtinai vedama prie ban- kroto. Tokià situacijà patvirtina ir Valstybinei mokesèiø inspekcijai pateikti duomenys, kad maþëja ámonës turtas, ámonei lieka tik smulkûs, nepelningi projektai. Ið esmës paima- ma vienintelë Lietuvoje keliø tiesimo technika. Juo labiau Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnybà buvo pasiekæs ir ámonës darbuotojø skundas apie ámonëje vykstanèius neigiamus procesus. Taèiau man buvo puikiai þinoma, kad ðioje situacijoje að nieko negalësiu padëti, todël man liko tik þmogiðkai uþjausti A. Drakðà ir paminëti, kad Lietuvoje galioja ástaty- mai, kurie turëtø apginti ámonëje dirbanèius þmones. Papildomai noriu pabrëþti, kad UAB „Þemaitijos keliai“ akcininkø, jø atstovø, tarp kuriø vyko ginèas, tai yra Andriaus Gumbio ir Alfonso Armalo, netgi nepaþástu, todël nëra pagrindo iðvadai, kad dariau átakà dël akcijø perleidimo man artimiems asmenims. Pabrëþiu ir tai, kad Gintaras Striaukas, kuris, kaip supratau ið Specialiosios tyrimø komisijos iðvadø, turëjo tam tikrø interesø ásigyjant akci- jas, atsistatydino ið mano vadovaujamos Vyriausybës, todël darau iðvadà, kad G. Striaukas savo valia iðreiðkë nesutikimà dirbti kartu su manimi Vyriausybëje. Ði aplinkybë papildo- mai patvirtina, kad G. Striaukas taip pat nëra ir objektyviai negali bûti man artimas asmuo, kurio naudai að tariamai siekiau akcijø perleidimo. Baigdamas norëèiau pabrëþti, kad anksèiau nurodytos aplinkybës patvirtina mano, Respublikos Prezidento, valià vykdyti konstitucinius ágaliojimus tautos ir valstybës intere- sais. Tai yra objektyvus pagrindas man, Respublikos Prezidentui, netaikyti konstitucinës atsakomybës. Praðau gerbiamojo Lietuvos Respublikos Seimo priimti ir tinkamai ávertinti ðiuos mano paaiðkinimus dël kaltinimø, kurie yra tiriami ðiame apkaltos procese. Atsiþvelgdamas á tai, kad að teisëtai ir pagrástai pasinaudojau teise praðyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iðaiðkinti teismo iðvadø dalá dël apkaltos proceso tvar- kos ir siekdamas tinkamo, aiðkaus ir sàþiningo apkaltos proceso, praðau gerbiamàjá Lietuvos 478 LIETUVIØ TAUTA

Respublikos Seimà atidëti apkaltos procesà, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teis- mas priims sprendimà dël iðvados aiðkinimo.“ Gerbiamasis posëdþio pirmininke, jums leidus, mes praðytume pridëti ðá Prezidento praðymà kartu su priedu, kur yra kreipimasis á Konstituciná Teismà su þyma, kad tas praðy- mas dël iðvados iðaiðkinimo Konstituciniame Teisme yra gautas. PIRMININKAS. Kreipiuosi á kaltintojø grupæ. Kokia bûtø jûsø nuomonë dël pareikð- to praðymo? R. ÐUKYS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ið tiesø kaltintojai praðytø ðio praðymo netenkinti ir atmesti. Ðtai dël kokiø motyvø. Pirmiausia Konstitucinio Teismo iðvada yra galutinë ir neskundþiama. Konstitucinë apkaltos proceso samprata ten yra iðdëstyta visiðkai aiðkiai ir suprantamai, taip, kad bûtø galima tæsti nagrinëjimà. Dël tardymo stadijos pasisakyta visiðkai vienareikðmiðkai, kad ðioje apkaltos procedûroje, kai asmuo yra kaltinamas ðiurkðèiai paþeidæs Konstitucijà ar sulauþæs duotà priesaika, tardymo stadija neturi vykti. Todël kalbëti apie atnaujinimà arba pertraukos darymà dël to, kad pateikti patikslinti kaltinimai, nëra jokio pagrindo, nes tar- dymo stadija, kuria vadovavosi gynëjai, nurodydami Statuto 249 straipsnio 5 dalá, kalba bûtent apie tardymo stadijos metu pateiktus, kai kaltinamas nusikaltimo padarymu. Tik tokiu atveju galima atnaujinti arba tæsti tardymus. Be to, iðvada neuþkerta kelio teikti áro- dymus, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, kuriais bûtø grindþiamas ar paneigiamas bûtinumas paðalinti Respublikos Prezidentà iš uþimamø pareigø ir ginèytis bei spræsti klau- simà bûtent dël tokiø árodymø. Taèiau tardymo stadijos arba tyrimo árodymø, kuriuos iðty- rë Konstitucinis Teismas, atnaujinti tokios stadijos nëra jokio teisinio pagrindo. Dël pagrindo, kuris buvo nurodytas, kad reikëtø atidëti posëdá dël kreipimosi á Konsti- tuciná Teismà. Taip pat yra neteisëtas praðymas, kaip esu ásitikinæs, ir pats kreipimasis dël iðvados iðaiðkinimo á Konstituciná Teismà, vadovaujantis Konstitucinio Teismo ástatymo 61 straipsniu, kuris nustato Konstitucinio Teismo prerogatyvà, pareigà ir teisæ aiðkinti tik Konstitucinio Teismo nutarimus, taèiau ðio ástatymo 5 skyriaus nuostatos, kurios regla- mentuoja paklausimø dël iðvados nagrinëjimà, iðvadø aiðkinimo nenumato. Vienintelis pa- naðus aspektas arba analogiðkas su nutarimo priëmimu yra aptartas Konstitucinio Teismo ástatyme, jo 82 straipsnyje. Antrojoje dalyje kalbama tiktai apie iðvados nagrinëjimà, kaip nutarimo arba supap- rastinta tvarka – nagrinëjimà, taèiau jokiu bûdu ne aiðkinimà. Ir pavyzdá norëèiau pateikti, kad ástatymo logika yra visiðkai aiðki. Pavyzdþiui, paklausimà dël Seimo rinkimø arba kitø rinkimø ástatymø paþeidimo Konstitucinis Teismas privalo iðnagrinëti per 72 valandas, nes atsiranda tam tikrø pasekmiø. Taigi iðvada negali stabdyti procedûros arba vykstanèio pro- ceso. Kaip rinkimø atveju, taip ir apkaltos proceso atveju paklausimas dël iðvados iðaiðki- nimo negali bûti pagrindas sustabdyti proceso eigà, kadangi tokio paklausimo ið viso negalëtø bûti teikiama. O Konstitucinis Teismas, mûsø nuomone, negali teikti iðaiðkinimo. Be to, Konstitucinio Teismo iðvada, kaltintojø poþiûriu, yra visiðkai aiðki. Todël mes siûlome ðiandien tæsti procesà. (Balsas salëje: Gerbiamasis pirmininke, ar galima þodá?) PIRMININKAS. Atsiþvelgdamas á minëtus praðymus, kad bûtø galima priimti spren- dimà, að kreipiuosi á Konstitucinio Teismo ðiø metø kovo 31 d. iðvadà ir konstatavimà tiek rezoliucinëje dalyje, tiek motyvuojamojoje dalyje. Konstitucinis Teismas ðiø metø kovo 31 d. iðvados III skyriaus 4 punkte nurodë, kad „pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 da- lies 4 punktà Konstitucinis Teismas teikia iðvadà, ar Respublikos Prezidento, kuriam pra- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 479 dëta apkaltos byla, konkretûs veiksmai prieðtarauja Konstitucijai. Konstitucijos 107 straips- nio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitu- cija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundþiami. Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos iðvados pateikimas – vienas ið klausimø, kurie Konstitucijoje yra priskirti tik Konstitucinio Teismo kompetencijai“. III skyriaus 9 punkte Konstitucinis Teismas nurodë, kad „Konstitucijos paþeidimo nustatymas – tai teisinio, bet ne politinio vertinimo dalykas, todël teisës klausimus – Kon- stitucijos paþeidimo faktà, taigi ir Konstitucijos ðiurkðtaus paþeidimo faktà, gali nustatyti tik Konstitucinis Teismas“. Seimas, neturëdamas ágaliojimø priimti sprendimo, ar Respub- likos Prezidentas paþeidë Konstitucijà, neturi ir konstituciniø ágaliojimø spræsti, ar Res- publikos Prezidentas Konstitucija paþeidë ðiurkðèiai. III skyriaus 6 punkte Konstitucinis Teismas nurodë, kad Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundþiami, reiðkia ir tai, kad Seimas, spræs- damas, ar paðalinti Respublikos Prezidentà ið pareigø, negali paneigti, negali pakeisti, ne- gali kvestionuoti Konstitucinio Teismo iðvados, kad konkretûs Respublikos Prezidento veiksmai prieðtarauja (ar neprieðtarauja) Konstitucijai. Tokie Seimo ágaliojimai Konstitu- cijoje nenumatyti. Konstitucijoje yra nustatytos skirtingos Seimo ir Konstitucinio Teismo funkcijos apkaltos procese ir nustatyti ðioms funkcijoms ágyvendinti reikalingi atitinkami ágaliojimai: Konstitucinis Teismas sprendþia, ar Respublikos Prezidento konkretûs veiks- mai prieðtarauja Konstitucijai, ir pateikia Seimui iðvadà (Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktas), o Seimas, jeigu Respublikos Prezidentas ðiurkðèiai paþeidë Konstituci- jà, sprendþia, ar paðalinti Respublikos Prezidentà ið pareigø (Konstitucijos 74 straipsnis)“. Konstitucinio Teismo ðiø metø kovo 31 d. iðvados 4 skyriaus 4 punkte nurodyta, kaip jau buvo minëta, kad „pagal Konstitucijà tik Konstitucinis Teismas sprendþia, ar Respub- likos Prezidento konkretûs veiksmai prieðtarauja Konstitucijai, ar ðiais veiksmais Konsti- tucija yra paþeista ðiurkðèiai. Konstitucijoje nëra numatyti Seimo ágaliojimai paneigti, pakeisti ar kvestionuoti Konstitucinio Teismo iðvadà, kad Respublikos Prezidento veiks- mai prieðtarauja Konstitucijai, kad Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija yra pa- þeista ðiurkðèiai (ar neðiurkðèiai). Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalá Konstitucinio Teismo iðvada yra galutinë ir neskundþiama, todël akivaizdu, kad Seimo statuto 247 straips- nyje nurodyta apkaltos proceso dalis – tardymas, taip pat 249 straipsnyje iðdëstytos tardy- mà reguliuojanèios teisës normos gali bûti taikomos tik tuomet, kai apkaltos pagrindas yra ne tai, kad ðiurkðèiai paþeista Konstitucija ar sulauþyta priesaika, bet kai apkaltos pagrin- das yra paaiðkëjus, jog padarytas nusikaltimas, ir jeigu asmens, kuriam taikoma apkalta, atþvilgiu dar nëra ásiteisëjæs apkaltinamasis teismo nuosprendis.“ Darytina iðvada (ir tokià iðvadà daro Konstitucinis Teismas), kad tardymas, kaip ap- kaltos proceso dalis, galimas tik tuo atveju, jeigu Respublikos Prezidentas yra traukiamas konstitucinën atsakomybën esant Konstitucijos 74 straipsnyje numatytam pagrindui, pa- aiðkëjus, jog padarytas nusikaltimas. Ðiuo atveju apkaltos pagrindas yra ðiurkðtus Konsti- tucijos paþeidimas – duotos priesaikos sulauþymas, bet ne paaiðkëjus, jog padarytas nusikaltimas. Todël dël paminëtø aplinkybiø nesileidþiant á diskusijas ir neklausiant ir kal- tinimø pusës, ir gynybos pusës nuomonës, nes Konstitucinio Teismo paminëta iðvada yra nekvestionuojama ir negalima pakeisti, procese tardymo dalies ir normø, kurios reguliuoja tardymà, nebus. 480 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Taip pat norëèiau papildyti, jeigu ðiuo metu bûtø atvykæs á procesà Respublikos Prezi- dentas, dar iki teisminiø ginèø Respublikos Prezidentui bûtø suteiktas þodis paaiðkinti dël jam pateiktø kaltinimø. Taèiau á ðá posëdá, procesà Respublikos Prezidentas neatvyko, de- ja, neatvyko. Ðioje dalyje suteikus Prezidentui teisæ paaiðkinti pareikðtus kaltinimus, Pre- zidentui bûtø galima uþduoti klausimus proceso dalyviams, taip pat Seimo nariams, ir tik ta dalimi, kiek reiðkia ir kiek apima sankcijos taikymo galimybës ðiuo atveju. Tai taip pat yra pasakyta Konstitucinio Teismo minëtos iðvados viename ið punktø. Að vis dëlto dar norëèiau prieð priimdamas sprendimà dël tolesnës proceso eigos, paklausti gynybos nuomonës, ar jums reikëtø papildomo laiko susipaþinti su pateiktø kal- tinimø formuluotëmis, patikslintu kaltinimu, kuris buvo pateiktas dabar, proceso metu, ir dar kartà norëèiau paklausti jûsø, ar galima procesà tæsti toliau, neatvykus posëdá Respub- likos Prezidentui? G. BAUBLYS. Gerbiamasis pirmininke, mums yra tiesiog bûtina gauti laiko susipa- þinti su patikslintais kaltinimais. O á antrà klausimo dalá dël posëdþio tolesnio tæsimo, be abejo, bûtø galima atsakyti susipaþinus su jais. Bet að atkreipèiau dëmesá, kad mes juos tik dabar gavome, taigi vis dëlto proceso svarba, að manau, teisingumo siekimas ðioje garbingoje salëje sàlygotø, kad bûtø suteiktas bent protingas terminas susipaþinti su pa- tikslintais kaltinimais. Be abejo, gynybai taip pat reikëtø susitikti su klientu, valstybës vadovu, ir aptarti po- zicijà ir panaðiai, tada galbût paaiðkëtø ir kitø dalykø. Tai yra objektyvu, nes tik dabar tie kaltinimai buvo gauti. PIRMININKAS. Aèiû. Kreipiuosi á kaltintojø grupæ. Jûsø nuomonë dël pareikðto praðymo? R. ÐUKYS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes sutiktume su labai trumpa pertrauka, tokia, kokios reikia perskaityti pusantro puslapio sufor- muluotø kaltinimø. Að suprantu, kad norima patikrinti, ar jie þodis þodin atitinka Konstituci- nio Teismo iðvadoje nurodytus veiksmus, kurie, beje, þodis þodin buvo nurodyti ir Specialiosios tyrimo komisijos iðvadoje, ir Seimo nutarimu Konstituciniam Teismui pateiktuose kaltini- muose. Tikrai nieko nauja kaltinimuose nëra. Galbût kaltinimai tik susiaurëjo. Að manau, kad bus maþiau ginèø. Todël pertraukos arba bûtinumo iðgirsti kokià nors naujà Respublikos Prezidento nuomonæ ið pateiktø kaltinimø að tikrai nematau ir siûlyèiau ðiuo atveju... Praðy- èiau posëdþio pirmininko nuoþiûra spræsti dël labai trumpos pertraukos. PIRMININKAS. Aèiû. Atsiþvelgiant á tai, kad Seimo Specialiosios tyrimo komisijos iðvada buvo priimta vasario 19 d. ir rezoliucinëje dalyje pateikti suformuluoti ðeði kaltini- mai buvo pateikti seniai, ir tiek atstovams, tiek Prezidentui buvo þinomi, ir, atsiþvelgiant á tai, kad Konstitucinis Teismas kaltinime nurodytø veiksmø apimtá sumaþino, darytina per- trauka, tenkintinas Prezidento atstovø gynëjø praðymas. Kad jûs galëtumëte iðsamiau susi- paþinti su patikslintais kaltinimais, skelbiama 40 minuèiø pertrauka [ ] Gerbiamieji kaltintojai ir gynëjai, posëdis tæsiamas toliau. Dar kartà kreipiuosi á gynë- jus ir dar kartà noriu jûsø paklausti apie galimybæ tæsti procesà neatvykus Respublikos Prezidentui R. Paksui. G. BAUBLYS. Man pavyko tik prisiskambinti valstybës vadovui, nes tokios trumpos pertraukos metu mums nepavyko pasimatyti ir aptarti kaltinimø. Mûsø nuomone, posëdá tæsti galima. Taèiau að tikrai galiu patikinti gerbiamuosius Seimo narius, kad Prezidentas patikino, kad jis tikrai atvyks ir tikrai dalyvaus, tik galbût ne ið karto dabar, o ðiek tiek vëliau. Toks patikinimas tikrai buvo. Prezidentas tikrai bus ir tikrai kalbës. SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 481

PIRMININKAS. Aèiû. G. BAUBLYS. Ne, að laiko tiksliai negaliu pasakyti uþ valstybës vadovà, tik patikino, kad bus. Mes taip pat su tuo dar susijusiu dalyku (Triukðmas salëje)... Susipaþinæ su kalti- nimais, mes taip pat dar turëtume praðymà. PIRMININKAS. Aèiû. Posëdis bus tæsiamas toliau neatvykus Respublikos Preziden- tui. Praðau daugiau praðymø. Pageidavote? Praðom. K. ŠVIRINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis proceso pirmininke, išklausius procesines teises, daroma išvada, kad Konstitucinio Teismo išvada dalyje, kurioje Konsti- tucinis Teismas konstatavo apkaltos proceso tvarkà, yra taikytina ðiam procesui. Yra su- prantama ir nekvestionuojama, kad ðios iðvados yra privalomos. Yra aiðkus árodymas, kad Respublikos Prezidentas kreipësi á Konstituciná Teismà dël minëtø iðvadø iðaiðkinimo da- lyje dël ðio proceso tvarkos. Nëra jokiø duomenø, kad Konstitucinis Teismas iki ðio momento atsisakë priimti mi- nëtà Prezidento praðymà. Akcentuoju, kad Konstitucinis Teismas minëtose iðvadose aið- kiai pasisakë, kad apkaltos procesas turi bûti aiðkus. Praðymas dël iðaiðkinimo nëra skundimas, nëra Konstitucinio Teismo nuostatø, patvirtintø iðvadoje, kvestionavimas. Ta- èiau atsiþvelgiant á tai, kad tos iðvados yra galutinës, suponuojama mintis, kad tos iðvados turi bûti aiðkios ne tik kaltintojams, bet ir kitai pusei. Ðiuo atveju norëèiau paþymëti, kad Konstitucinis Teismas iðvadoje konstatavo, kad teisës aktai turi bûti aiðkinami ne tik ling- vistiniu metodu, bet ir kitais – sisteminiu, loginiu ir kitais teisës metodais. Ðiuo atveju gynyba nesutinka su kaltintojø nuomone, kad Konstitucinio Teismo ástaty- mas neleidþia reikðti praðymø dël Konstitucinio Teismo iðvadø aiðkinimo. Norëèiau akcentuoti kità momentà. Kadangi paaiðkëjo, kad ðiame procese nebus tiria- mi árodymai, susijæ su tuo, ar buvo veiksmas, ar nebuvo... Tai tiesiogiai taikant Konstituci- nio Teismo iðvadà. To nebuvo galima numatyti vasario 19 dienà, t.y. iki Konstitucinis Teismas paskelbë savo iðvadas. Norëèiau pabrëþti, kad Konstitucinis Teismas, pasakydamas, kad árodymai dël veiks- mø buvimo fakto negali bûti tiriami Seime, pabrëþë ir kità nuostatà, kad árodymai dël aplinkybiø, susijusiø su konstitucinës sankcijos taikymu, turi bûti tiriami. Þvelgiant á Sei- mo statutà akivaizdu, kad árodymai galimi tik tardymo stadijoje. Tai yra vienas momentas, viena aplinkybë, dël ko Respublikos Prezidentas kreipësi á Konstituciná Teismà bûtent iðaiðkinti, kurios stadijos metu Seime bus galima vertinti, teikti árodymus dël sankcijos taikymo bûtinumo. Antras aspektas. Norëèiau atkreipti Seimo nariø dëmesá, kad kovo 29 dienà Etikos ir procedûrø komisija priëmë tokià nuostatà, kad ið tikrøjø Seimo statuto kai kurios normos yra nevisiðkai tobulos. Ðiuo aspektu komisija priëmë iðvadà, kad tobulinimas apkaltos pro- ceso eigoje nëra galimas. Tai galima atlikti tik pasibaigus procesui. Visi mes þinome, kad ðis procesas pirmiausia yra teisinis. Dël to jame tiesiogiai turi bûti taikomi visi teisës principai siekiant teisingo proceso. Tai pats Konstitucinis Teismas yra paþymëjæs 1999 m. geguþës 11 d. nutarime. Ðiuo aspektu Respublikos Prezidentas ir papraðë Konstitucinio Teismo iðaiðkinti, ar tos iðvados nuostatos, kuriomis yra aiðkinamas apkaltos procesas Seime, gali bûti taikomos bûtent ðiame procese. Tai yra paremta teisëtø lûkesèiø, teisës tikrumo ir teisinio saugumo principu, nes ne tik kad Respublikos Preziden- tas, bet ir, manau, Seimo nariai, kaltintojai neturëjo ir negalëjo objektyviai tikëtis, kad prasidëjus apkaltos procesui apkaltos tvarka bus ið esmës pakeista. Dël to ðiuo atveju Res- 482 LIETUVIØ TAUTA publikos Prezidentas ir paklausë Konstitucinio Teismo, ar bûtent tos nuostatos, kurios yra átvirtintos iðvadoje, kadangi iðvada yra privaloma, vis dëlto paaiðkinti, ar toks reglamen- tavimo pakeitimas yra galimas prasidëjusiame procese. Remdamiesi ðiomis nuostatomis ir atsiþvelgdami á tai, kad Seimo nariai ir kaltintojai yra jau perskaitæ per ðià pertraukà Respublikos Prezidento praðymà dël Konstitucinio Teismo iðvados iðaiðkinimo, manome, kad siekiant sàþiningo, o svarbiausia – aiðkaus proceso yra tikslinga daryti pertraukà ir sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo dël iðvadø dalies dël apkaltos proceso tvarkos Seime iðaiðkinimo. Ðiuo atveju neatmetama galimybë, kad Kon- stitucinis Teismas sprendimø gali ir neaiðkinti, bet vis dëlto tokio ar kitokio sprendimo, manome, reikia sulaukti ir tam gynyba praðo paskelbti pertraukà. PIRMININKAS. Aèiû. K. ÐVIRINAS. Atsipraðau. Mes praðymà esame parengæ raðtu. Tiesiog praðome pri- dëti prie medþiagos. PIRMININKAS. Aèiû. Kreipiuosi á kaltintojø grupæ. Gerbiamasis (...), jûsø nuomo- në? Prašom. R. ÐUKYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, didþiàjà dalá argumentø að esu jau iðdëstæs. Að tik norëèiau papildomai pasakyti tai, kad iðvada yra vienas ið Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtø sprendimø rûðiø. Viena ið rûðiø. Iðvadai jokie iðaiðkinimai, mano nuomone (manau, ir kolegos pritaria), neteikiami. Jeigu yra neteisëtas praðymas, jis negali stabdyti proceso. Netgi nutarimus aiðkindamas, Kon- stitucinis Teismas pagal Konstitucinio Teismo ástatymà privalo aiðkinti nutarimà nekeisda- mas jo turinio. Mums, kaltintojams, iðvados turinys yra visiðkai aiðkus, visiðkai aiðkiai yra iðdëstytos galimos procedûros ir stadijos, kurias mes turime iðlaikyti, aiðkiai apibrëþta, kokie árodymai gali bûti tiriami. Tai tik árodymai dël to, ar yra pagrindas paðalinti Prezidentà ið einamø pareigø, ar ne. Jokie kiti árodymai. Negali bûti atnaujinamas tyrimas... Tai, kad Res- publikos Prezidento gynëjai Konstituciniame Teisme kaþkodël praðë apklausti tik keletà liu- dytojø, ir tai ne visi praðymai buvo patenkinti, tai yra gynëjø taktikos problema. Visas teisminis nagrinëjimas ir tardymo stadija vyko Konstituciniame Teisme vadovaujantis ástatymu ir Kon- stitucija, todël jokio pagrindo tenkinti ðá praðymà nëra. Kolega J. Sabatauskas. J. SABATAUSKAS. Pirmininke, jums leidus, að papildysiu. Be to, kaip pasakyta tiek Konstitucinio Teismo iðvadoje, tiek ástatyme, Konstitucijos 107 straipsnyje, „Konstituci- nio Teismo sprendimai, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai, ne- skundþiami“. Jie ásigalioja nuo paskelbimo dienos, tai yra nuo paskelbimo „Valstybës þiniose“. Gynëjø apeliavimas á tai... Konstitucinis Teismas nustatë, gana plaèiai ir aiðkiai iðaiðkino konstitucinæ apkaltos proceso sampratà, jame aiðkiai pasakyta, kokios proceso stadijos turi vykti ir kaip jos turi vykti, nëra pagrindo teigti, kad ta iðvada turi bûti vadovau- jamasi ateityje. Ja reikia vadovautis ir ja remtis nuo pat jos ásigaliojimo dienos, tai yra nuo paskelbimo „Valstybës þiniose“ dienos. Praëjusio penktadienio, balandþio 2 d. Taigi kal- tintojai nemato pagrindo tenkinti ðá praðymà ir praðo já atmesti. PIRMININKAS. Ar gynyba norëtø replikuoti dël kaltintojø paaiðkinimø? E. RAPOLAS. Aèiû posëdþio pirmininkui. Að, galbût atsiliepdamas á kaltintojø pasa- kytus argumentus, paþymësiu tai, kad jeigu mes þiûrime á Statuto 249 straipsná, kuriame kalbama apie tardymo stadijà, vadinasi, tardymo stadijoje yra iðtiriami tie árodymai, kurie pagrindþia bûtent reiðkiamus kaltinimus. Konstitucinis Teismas iðtyrë tiktai klausimà dël atitinkamø Respublikos Prezidento veiksmø atitikties Konstitucijai, dël ko teigti, kad á SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 483

Konstituciná Teismà buvo perkelta tardymo stadija, visiðkai nëra jokio pagrindo. Konstitu- cinis Teismas iðtyrë tiktai konkreèiø veiksmø atitiktá Konstitucijai, o tardymo stadijoje turi bûti ávertinti tie árodymai, kurie pagrindþia reiðkiamus kaltinimus. PIRMININKAS. Aèiû. K. ÐVIRINAS. Norëèiau papildyti, pirmininke. PIRMININKAS. Prašom. K. ÐVIRINAS. Labai trumpai norëèiau replikuoti. Niekas negali paneigti, kad Konsti- tucinis Teismas spræs Respublikos Prezidento praðymà, ir niekas negali paneigti, kad Kon- stitucinis Teismas pasisakys, kad nuostatos, keièianèios Seimo statute numatytà apkaltos procesà, gali bûti taikomos tik po ðio proceso. Niekas to negali paneigti ðiuo momentu. PIRMININKAS. Aèiû. Atsiþvelgdamas á gynybos praðymà ir tuo praðymu paremtus argumentus, taip pat atsiþvelgdamas á kaltintojø nuomonæ, vis dëlto að noriu taip pat dar remtis ir Konstitucinio Teismo iðvada ir pagarsinæs ðios iðvados dalá priimti atitinkamus sprendimus. Iðvados 17 puslapyje yra pasakyta (turiu omeny Konstitucinio Teismo kovo 30 dienos iðvadà); „Atsiþvelgiant á tai, kad apkaltos proceso metu Seime yra sprendþia- ma ne tai, ar Respublikos Prezidento konkretûs veiksmai prieðtarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidentas Konstitucijà paþeidë ðiurkðèiai, pagal Konstitucijà tai gali spræsti tik Konstitucinis Teismas, bet tiktai ar uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà paðalinti Res- publikos Prezidentà ið pareigø, darytina iðvada, kad apkaltos proceso metu Seime tiria- mi ne árodymai (pabrëþiu), pagrindþiantys ar paneigiantys tai, kad Respublikos Prezidentas atliko veiksmus, kuriais ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà, bet tik tokie árodymai, kuriais pagrindþiama ar paneigiama bûtinybë paðalinti Respublikos Prezidentà ið pareigø uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà. Kitaip tariant, tokiu atveju yra tiriami tik árodymai ir aplinkybës, kokia turëtø bûti taikyta ar netaikyta sankcija uþ paþeidimus Prezidentui. Ginèai, numatyti Seimo statuto 250 straipsnyje, taip pat vyksta ne dël to, ar Prezidentas atliko veiksmus ðiurkðèiai paþeidþianèius Konstitucijà, bet tik dël to, ar paðalinti, ar nepaðalinti Respublikos Prezidentà ið pareigø uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà, kurá konstatavo Konstitucinis Teismas. Esant minëtoms aplinkybëms ir atsiþvelgus á tai, kad Respublikos Prezidentas buvo laiku informuotas apie ðá posëdá, manau, tikslinga posëdá tæsti toliau, nes Prezidentas buvo informuotas ir kvieèiamas. Toje stadijoje, kuri vadinasi ikiteisminiø ginèø tardymo stadija, kaip minëjau, Prezidentui bûtø buvæs suteiktas þodis ir jis bûtø galëjæs paaiðkinti minëtas aplinkybes. Taèiau, kaip matyti, Prezidentas atvykti á posëdá nepageidavo, todël tø nuosta- tø tirti ðiandien nëra galimybës. Esant minëtoms aplinkybëms, posëdis tæsiamas toliau ir einama prie ginèø. R. ANDRIKIS. Atsipraðau, posëdþio pirmininke. Ar galima kalbëti dël kaltinimø? PIRMININKAS. Prašom. R. ANDRIKIS. Aèiû. Gynyba susipaþino su kaltintojø pateiktais naujais patikslintais kaltinimais Respublikos Prezidentui. Mes priversti padaryti toká pareiðkimà. Paskelbus apkaltos proceso pradþià, kaip kyla ið Seimo statuto 246 straipsnio 3 dalies, ðio proceso posëdþio metu Seimas tampa apkaltos institucija, kurioje nagrinëjimas vyksta pagal Baudþiamojo proceso principus ir pagrindines taisykles, jeigu ðis Statutas nenustato kitaip. Að atkreipiu dëmesá á tai, kad kaltinimø suformulavimas pagal Seimo statutà ir pa- gal kitus teisës aktus yra iðimtinai atitinkamos Seimo institucijos ar apkaltos kaltintojø kompetencija. Kvieèiu gerbiamuosius Seimo narius þvilgtelëti á naujus kaltinimus. 484 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Drástu jums pacituoti Seimo statuto 241 straipsnio 1 dalá, kuri Specialiàjà tyrimo ko- misija, baigusià tyrimà, ápareigoja suraðyti ne ðiaip iðvadà, o iðvadà, kurioje iðdëstoma taip: 1 punktas: „Kaltinimo esmë, nusiþengimo padarymo vieta, laikas, bûdai, motyvai ir kitos esminës aplinkybës“. Galima þiûrëti á ðiuos kaltinimus kiek nori, taèiau në viename ið jø jûs nesurasite nusiþengimo padarymo vietos, ið esmës ir laiko ir net bûdo ar motyvo. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartà yra paþymëjæs, kad garantuojant as- mens teisiø apsaugà bûtina paisyti pamatiniø teisiniø valstybës principø, kurie reikalauja, kad jurisdikcinës ir kitos teisës taikymo institucijos bûtø neðaliðkos ir nepriklausomos, siektø nustatyti objektyvià tiesà ir sprendimà priimtø tik teisës pagrindu. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartà yra paþymëjæs, kad nutari- muose patraukti kaltinamuoju, kuriø pagrindu pradedamas teisminis nagrinëjimas, nenu- rodþius konkreèiø nusikaltimo ávykdymo aplinkybiø, paþeidþiama kaltinamojo teisë þinoti, kuo jis kaltinamas, ir tai turi reikðmës teismo nuosprendþio teisëtumui ir pagrástumui. Að në kiek neabejoju, kad jums, gerbiamasis Aukðèiausiojo Teismo pirmininke ir Seimo Pir- mininke, tikrai þinoma, kad niekada baudþiamojoje byloje negali nebûti kaltinime nurody- ta nusikaltimo padarymo vieta arba nusikaltimo padarymo laikas. Bûtent toks paþeidimas yra ne kas kita, o pripaþástamas esminiu baudþiamojo proceso paþeidimu, dël kurio bet kuris priimtas teismo sprendimas turi bûti panaikintas. Jeigu mes ðiandien apkaltos proce- dûrà vykdome ið tikrøjø pagal baudþiamojo proceso principus ir pagrindines taisykles, tai ðitos kaltinimo formuluotës neatitinka Statuto tam tikrø straipsniø nuostatø ir teisës á gyny- bà uþtikrinimo garantijø. Paþymëtinas antrasis kaltinimas. Ðiame kaltinime nurodytas sàmoningas leidimas su- prasti, kad dël J. Borisovo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø kon- trolæ. Veiksmo ðioje formuluotëje nëra. Yra rezultatas – sàmoningai leido suprasti. Panaði situacija yra ir su treèiuoju kaltinimu dël átakos bendrovës „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendimams dël akcijø perleidimo. Kaltintojai nenurodë, kada, kam, kokiomis aplinkybëmis bei priemonëmis buvo duotas nurodymas patarëjui V. Raèkauskui. Visi šie trûkumai yra esminiai ir, mano supratimu, trukdantys nagrinëti kaltinimus ir spræsti Respublikos Prezidento konstitucinës atsakomybës klausimà. Mûsø gynybos nuo- mone, tie paþeidimai turi bûti paðalinti. Todël mûsø praðymas yra toks: mes praðome grà- þinti suformuluotus kaltinimus kaltintojams patikslinti ápareigojant ávykdyti reikalavimus, kuriuos nustato Seimo statuto 241 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai. Jeigu galima, praðymà áteiksime raðtu. Praðom. PIRMININKAS. Aèiû. Kaltintojai pageidauja susipaþinti su tuo raðtu? Praðom. R. ÐUKYS. Ar galima pasakyti savo nuomonæ? PIRMININKAS. Minutæ. Praðom pateikti kaltintojams. Praðom kaltintojø nuomonæ pateikti dël pareikðto praðymo. R. ÐUKYS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ger- biamieji Respublikos Prezidento gynëjai! Gynybos cituotas Statuto 241 straipsnis regla- mentuoja Specialiosios tyrimo komisijos iðvados turiná, taèiau ne kaltinimus. O iðvadoje, be kaltinimø, dar yra bent du punktai, ir kaltinimuose tikrai to neturi bûti, mûsø nuomone. Iðvadoje visa tai yra, visa tai nagrinëjo Konstitucinis Teismas. Ir dar daugiau –Konstituci- nio Teismo iðvadoje buvo iðtirta ir laikas, ir bûdas, ir motyvai nustatyti. Dël to, kad pasigendama veiksmø mûsø suformuluotuose patikslintuose kaltinimuose. Að galiu pasakyti tik tiek, kad tai traktuoèiau kaip Konstitucinio Teismo iðvados kvestiona- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 485 vimà, nes Konstitucinis Teismas kaip veiksmus vertino ðiuos konkreèius kaltinimuose nu- rodytus veiksmus. O lingvistinis aiðkinimas, kas yra veiksmas, kas nevertintina kaip veiks- mas, Konstituciniame Teisme taip pat buvo iðspræstas. Tiktai kaltinimo esmë ðiuo atveju turi reikðmës ir kaltintojai ðiuo atveju dirba ir patikslina kaltinimus, kuriuos suformulavo Specialioji tyrimo komisija, nes Seimo statuto 243 straipsnyje, jo 1 dalyje, yra pasakyta apie kaltinimø suformulavimà. Cituotas 241 straipsnis kalba apie iðvados turiná, o 243 straipsnis – apie kaltinimø suformulavimà ir kaltintojø skyrimà. Ðio straipsnio 1 dalis kalba: „Jeigu Specialioji tyrimo komisija padaro iðvadà, kad yra pagrindo pradëti apkaltos procesà Seime, ji turi suformuluo- ti konkreèius kaltinimus. Tai gali bûti padaryta komisijos iðvados pabaigoje arba atskirame dokumente“. Tai buvo padaryta, ir mes tikslinome tuos suformuluotus konkreèius kaltini- mus. Todël praðymas yra atmestinas, ir tie motyvai, kurie nurodyti, nëra pagrásti. Aèiû. PIRMININKAS. Atsiþvelgiant á gynëjø praðymà... Atsipraðau, pageidaujate papildy- ti? (Balsai salëje) Praðom. Atsirado techniniø kliûèiø. K. J. STUNGYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, að pastebiu visa- me ðiame procese, ir jûs tikriausiai pastebite, bandymà sureikðminti Konstituciná Teismà, jo nutarimà ir sprendimus. Ið principo stebima tendencija, kad visa atsakomybë perkeliama Konstituciniam Teismui. Neuþmirðkime, kad pagal Konstitucijos 107 ir 105 straipsnius Kon- stitucinio Teismo iðvada Seimui yra tik rekomendacinio pobûdþio. Nors ji yra neskundþia- ma, ji rekomendacinë. Seimo statute pasakyta, kad apkaltos procesas vykdomas vadovaujantis baudþiamojo proceso principais. O teisminis tyrimas skirtas tam, kad Seimo nariai, kurie nevartë tos medþiagos, gana didelës, tiesiogiai galëtø iðtirti árodymus. Todël ten numatyta ir liudytojø apklausa, ir dokumentø tyrimas, ir ekspertø iðvadø iðklausymas. Jeigu Konstituci- nis Teismas ima revizuoti Seimo statutà, tai jûs suprantate, kà tai reiðkia. Ekscelencija ir mes suinteresuoti teisingumu. Jûs spræsite kaltës klausimà, o ne vykdy- site Konstitucinio Teismo esà iðspræstà bylà. Todël praðau ir atkreipiu dëmesá, kad tyrimo stadija teisme yra bûtina, ir Konstitucinis Teismas virðijo Seimo paklausimo ribas. Paklau- simas buvo tik dël to, kiek Prezidento veiksmai atitinka Konstitucijà ar prieðtarauja jai. Tai tokios bûtø pastabos dël Konstitucinio Teismo iðreikðtø praðymø ir bûtinumo atlik- ti teisminá tardymà, kuris yra vienareikðmiðkai numatytas Seimo statute. Yra praktika Aud- riaus Butkevièiaus byloje, kai ðito nebuvo daroma, bet buvo pasiremta visa teismø sistema: apylinkë, pirma instancija, apeliacija, kasacija. Tai uþtikrino faktø tikrumà ir jø nereikëjo tirti. O èia yra visiðkai kitas atvejis, todël teisminis tyrimas ir tiesioginis faktø iðtyrimas yra bûtinas, nes ne mechaniðku rankø pakëlimu jûs spræsite Prezidento kaltës klausimà. Toks sprendimas galimas tik tiesiogiai iðtyrus árodymus. PIRMININKAS. Dëkoju. Gal kaltintojai pageidauja taip pat replikuoti dël to pageida- vimo? Praðom. J. SABATAUSKAS. Aèiû, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbia- mieji gynëjai, tenka apgailestauti, kad kà tik kalbëjæs kolega, ko gero, visai neskaitë Kon- stitucinio Teismo iðvados, jeigu leidþia sau kalbëti, kad Konstitucinio Teismo iðvada yra neva rekomendacinio pobûdþio. Prieð tai að citavau Konstitucijos 107 straipsná. Jo 3 dalis sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundþiami, kad Konstitucinis Teismas pasisako dël kon- stitucinës apkaltos proceso sampratos. Tai irgi yra tik Konstitucinio Teismo teisë ir pareiga aiðkinti Konstitucijà. Daugiau negali niekas: nei gerbiamieji gynëjai, juo labiau – Seimas. 486 LIETUVIØ TAUTA

Taigi dar vienas klausimas. Konstitucinis Teismas aiðkiai pasakë, kad Seimas nëra teisminë institucija. Teisminë institucija yra Konstitucinis Teismas, jis nustato kaltæ. Sei- mas negali nustatyti kaltës. Jis tik gali spræsti klausimà dël konstitucinës atsakomybës uþ kaltus veiksmus, kuriuos tokiais pripaþino Konstitucinis Teismas, t.y. veiksmus, kuriais buvo ðiurkðèiai paþeista Konstitucija bei sulauþyta priesaika. Taigi ði replika, gerbiamieji gynëjai, nëra... yra visiðkai ne vietoje ir visiðkai nepagrás- ta. Aèiû. PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai ir proceso dalyviai, praðome sësti... R. PAVILIONIS. ...proceso ir Statutas yra numatæs tokià teisæ. (Balsai salëje) Proce- so... Man atrodo, kad reikmë buvo aiðkiai iðsakyta. Mes, kaip Seimo nariai, kuriems nuo pat pradþiø buvo aiðkinta, kad visas procesas vyks grieþtai laikantis Statuto ir ástatymø, ir Konstitucijos, atkreipiame dëmesá á tai, kad kaip tik ðiuo metu mes galime pasinaudoti 251 straipsniu ir praðyti jûsø, ar jûs nematote reikmës pasiklausti Seimo nuomonës ir praðyti pritarimo savo sprendimams, turiu omenyje paties tyrimo procedûrinius klausimus, o ne bylos esmæ. (Balsai salëje) PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji proceso dalyviai, Statuto (turiu omenyje Seimo statutà) 251 straipsnio 4 dalyje nurodyta: „Kalbëti dël bylos es- mës ar kitaip bandyti paveikti proceso eigà Seimo nariams neleidþiama“. Að taip pat norëèiau pacituoti minëto straipsnio ir kitus punktus: „Tik posëdþio pirmininkui leidus, Seimo nariai gali klausinëti proceso dalyvius“. „Procesinius klausimus sprendþia posë- dþio pirmininkas.“ Ir 2 punkte yra pasakyta, kad, prireikus posëdþio pirmininkui, „jis gali pasiklausti Seimo nuomonës ar praðyti pritarimo savo sprendimams“. Tokio bûtinu- mo kol kas posëdþio pirmininkui nebuvo. Ið tikrøjø, jeigu man kils bûtinumas pasiklausti jûsø nuomonës, að ta nuomone ið tikrøjø pasinaudosiu. Manau, kad tiek posëdþio pirmi- ninkas, tiek ðio proceso kaltintojai, tiek ðio proceso gynëjai privalo laikytis ástatymø reikalavimø. Að, kaip posëdþio pirmininkas, ið tikrøjø tokius reikalavimus vykdysiu la- bai kruopðèiai. Antras momentas. Gynyba iðsakë pozicijà, kad patikslinti kaltinimai nëra tikslûs, ir citavo Statuto 241 straipsnio nuostatas, kad ,,Specialioji tyrimo komisija, baigusi tyrimà, suraðo iðvadà, kurioje iðdëstoma kaltinimo esmë, nusiþengimo padarymo vieta, laikas, bû- dai, motyvai, esmë ir panaðiai. Tie reikalavimai yra keliami ðiuo straipsniu bûtent Specia- liajai tyrimo komisijai. Susipaþinus su Konstitucinio Teismo iðvada, turiu omenyje kovo 31 d. iðvadà, atsiþvelgdamas á Seimo paklausimà, Konstitucinis Teismas tikrino faktines aplinkybes, tikrino veiksmus ir vertino tø veiksmø santyká su ástatymu, vertino tø veiksmø santyká su Konstitucija. Noriu pasakyti, kad, tirdamas faktines aplinkybes, kaip matyti ið Konstitucinio Teismo iðvados, jis analizavo detaliai, kur tie veiksmai buvo padaryti, ko- kiomis aplinkybëmis tie veiksmai buvo padaryti. Noriu pasakyti, kad ir Seimo nariams, ir proceso dalyviams að dar kartà citavau atitin- kamus Konstitucijos straipsnius ir punktus, taip pat reikëtø pacituoti ir Konstitucinio Teis- mo ástatymà. Pastarajame pasakyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimo ne tik rezoliucinë dalis, bet visas sprendimas, visa iðvada, taip pat ir motyvuojamoji dalis (ten bûtent buvo detaliai aptartos ir faktinës aplinkybës), negali bûti kvestionuojama, yra privaloma visiems: ir man, kaip pirmininkui, gerbiamieji Seimo nariai, ir jums, ir gynybai, ir kaltintojams, ir visiems kitiems. Að, kaip posëdþio pirmininkas, deja, þinodamas tokius ástatymo reikalavi- mus, privalau juos vykdyti, kam nors tai patinka ar nepatinka. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 487

Taip pat noriu atkreipti dëmesá, kad kaltintojai, patikslindami kaltinimus, ið esmës cituoja þodis þodin Konstitucinio Teismo kovo 31 dienos rezoliucinæ dalá. Todël, tiriant paminëtas aplinkybes ir ávertinant visø kalbas, manau, kad gynybos praðymas ðiuo klausi- mu turi bûti atmestas. Taip pat gynëjas – gerbiamasis advokatas K. J. Stungys vël kelia klausimà, kad Seimo iðvadoje faktiniø aplinkybiø tyrimas ir panaðiai... ir iðvados yra tik rekomendacinio pobûdþio. Taip pat kategoriðkai negalima sutikti, þinant Konstitucinio Teismo nuostatas, þinant Konstitucinio Teismo ástatymo reikalavimus, kad Konstitucinio Teismo sprendimai negali bûti kvestionuojami, be to, prieð kurá laikà èia, Seime, ðis klausimas jau buvo iðspræstas. Todël kaltinimo... tardymo dalies ðio proceso metu nebus. Atsiþvelgiant taip pat á Konsti- tucinio Teismo minëtà iðvadà ir iðaiðkinimus, ji gali bûti tik tada, kai yra kalbama (að jau kartoju), kai yra kalbama apie sankcijø taikymà ar netaikymà. Jeigu imtume ðià dalá, Sei- mui tai nëra privaloma. Jûsø teisë pasakyti, ar ðiandien, ar rytoj, ar poryt Prezidentui reikia taikyti ar netaikyti sankcijas. Tik tiek. Tik tiek. Gerbiamasis Seimo nary Ðustauskai, jums tai patinka ar nepatinka, taèiau kvieèiu vi- sus gerbti ástatymus. Jeigu mes manome, kad mes gyvename ir kuriame teisinæ valstybæ, turime nepamirðti ástatymo virðenybës principo. Daugiau kokiø gynybos praðymø bûtø? Praðom, gerbiamasis advokate. K. J. STUNGYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad jûs sutiksite su ta principine nuostata, kad Respublikos Prezidentas turi teisæ bûti iðklausy- tas, bet tai nereiðkia, kad jis bûtinai turi stovëti èia prieð jus. Yra tokia nuostata, tam, kad galëtume pasakyti ir pateikti vertinimus, reikia þinoti kaltinimus ir jø pagrástumà. Galiu jums oficialiai pareikðti, kad iki ðios dienos Jo Ekscelencija nëra gavæs visos oficialiai patvirtintos medþiagos, kuria grindþiami kaltinimai. Mes jau nekalbësime apie tai, nes buvo daug kartø sakyta. Deja, nei Valstybës saugumo departamentas, nei viena ið komisijø nepateikë, nors sunkveþimiais buvo veþama á Konstituciná Teismà. Að noriu atkreipti jûsø dëmesá ir manau, kad ne tik Jo Ekscelencijai, bet ir jums bus ádomu susipaþinti su pagrin- dine medþiaga, kad bûtø priimtas teisingas sprendimas. Turima omeny dël kaltës ir konsti- tucinës sankcijos taikymo, o pareiðkimà að norëèiau jums pateikti toká. Ðis pareiðkimas pateikiamas Þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 6, 8, 13 straips- niø, Tarptautiniø pilietiniø ir politiniø teisiø pakto 14, 17, 26 straipsniø, Lietuvos Konstitu- cijos 22 ir 24 straipsniø pagrindais. Seimo Specialioji tyrimo komisija kaltinimus Lietuvos Respublikos Prezidentui R. Pa- ksui ið esmës kildina ir grindþia per operatyviná tyrimà gautais slaptais telefoniniø pokal- biø áraðais. Slaptai klausytasi ir buvo áraðyti pokalbiai ðiø asmenø: Respublikos Prezidento Rolando Pakso, Remigijaus Aèo, Jurijaus Borisovo, Renatos Smailytës, Valdo Sutkaus, Algirdo Drakðo, Vytauto Sirvydþio, Alfonso Armalo, Gintaro Striauko, Algio Mikðio, Anos Zatonskajos, Anatolijaus Potnino, [...] Aurelijaus Katkevièiaus ir V. Brazaièio. Lietuvos Respublikos Prezidentas ir kiti èia iðvardyti asmenys nurodo, kad jie nevykdë ir nesikësino vykdyti ástatymais draudþiamos veiklos, todël operatyvinis tyrimas jø atþvilgiu taikytas ðiurkðèiai paþeidþiant þmogaus teises á privatø gyvenimà, susiþinojimo slaptumà, garan- tuota konvencijos 8, pakto 17 ir Konstitucijos 22 straipsniais. Operatyvinës veiklos ástaty- mo 5 straipsnis „Operatyvinës veiklos uþdaviniai“ nurodo: „Operatyvinës veiklos uþdaviniai yra ðiø nusikalstamø veikø prevencija, nusikalstamø veikø iðaiðkinimas ar asmenø apsauga nuo nusikalstamo poveikio“ ir daugelis kitø. Lietuvos Respublikos Prezidentas ir kiti 488 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS asmenys, kuriø pokalbiø buvo klausomasi, tvirtina, kad ðiø pokalbiø klausymosi metu bu- vo siekiama ne Operatyvinës veiklos ástatymo 5 straipsnio iðvardytø uþdaviniø sprendimo, o rasti, gauti, sukurti, sureikðminti informacijà prieð Prezidentà ir tuo pagrindu nuðalinti já nuo pareigø. Tokio pobûdþio operatyviniais veiksmais nebuvo tikrinamos tendencijos, ke- lianèios grësmæ nacionaliniam saugumui. Viso to iðdava – Lietuvos Respublikos Preziden- tas ir kiti asmenys, kuriø pokalbiø buvo klausomasi, tapo beteisiais tyrimo objektais. Ðis Lietuvos Respublikos Prezidento ir kitø asmenø aiðkinimas reiðkia, kad procesas prieð Respublikos Prezidentà ir juos (minëtus asmenis) nuo pat pradþios buvo savavaliðkas, nesuderinamas su teisëtumo ir teisingumo reikalavimais. Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji ir Specialioji tyrimo komisija, Lietuvos Res- publikos Konstitucinis Teismas, kuriuo ypaè remiamasi, netyrë operatyvinës veiklos, vyk- dytos minëtø asmenø atþvilgiu, tikslø, ðios veiklos faktinio ir teisinio pagrástumo, todël versija, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui reiðkiami kaltinimai grindþiami neteisëtai ðaliðkai surinktø duomenø pagrindu, lieka neávertinta ir nepaneigta Seimo operatyvinës veiklos kontrolës komisijos, kuriai vadovauja gerbiamasis N. Medvedevas, atsakymai Res- publikos Prezidentui, kad jo pokalbiø buvo klausomasi atsitiktinai, o visø kitø asmenø buvo klausomasi teisëtai, yra tik þodþiai, nes nei gynyba, nei Jo Ekscelencija nematë nei teisëjø nutarèiø, nei Valstybës saugumo departamento atitinkamø procesiniø dokumentø, árodanèiø, kad pokalbiø buvo klausomasi teisëtai. Èia verta paminëti, kalbant apie pokal- biø klausymosi pagrástumà, Operatyvinës veiklos ástatymo 9 straipsná, kuriame ásakmiai vienareikðmiðkai ir imperatyviai nurodoma, kad operatyvinis tyrimas, tarp jø pokalbiø klau- symasis, atliekamas tada, kai nusikalstamos veiklos poþymiai nëra nustatyti, bet turima informacija apie rengiamà, daromà labai sunkø ar sunkø nusikaltimà, arba apie apysunkius nusikaltimus (iðvardyti Baudþiamojo kodekso straipsniai), yra informacijos apie kitø vals- tybiø specialiøjø tyrimø tarnybø veiklà, pasislepia átariamasis, dingsta be þinios asmuo, vykdoma asmenø apsauga, vykdoma valstybës paslapèiø apsauga. Dabar patikslintø kalti- nimø pagrindu galima vienareikðmiðkai pareikðti, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos iðvada apie tai, kad „Almax“ susieta su specialiosiomis Rusijos tarnybomis, kurios rengë tam tikrus planus („Strekoza“ ir visokius kitokius), yra paneigta. Vadinasi, ir kaltinimø pagrindø operatyvinei veiklai esà dël specialiøjø tyrimø tarnybø kiðimosi á Lietuvos gyve- nimà nëra. Jokiø kitø pagrindø, numatytø Operatyvinës veiklos ástatymo 9 straipsnyje, nei Laikinoji, nei Specialioji tyrimo komisijos ir Konstitucinis Teismas taip pat neávardijo. Yra nuorodos, kad visi pokalbiai yra teisëti, nes sankcionuoti teismo, taèiau teismo nutartis nesant pagrindø, iðvardytø Operatyvinës veiklos ástatymo 9 straipsnyje, bus neteisëta ir nepagrásta. Að manau, kad ne tik Jo Ekscelencija ir gynyba suinteresuota ávertinti, ar buvo tokie pagrindai, ar tiktai operatyvinë veikla nebuvo panaudota tendencingai informacijai rinkti, todël bûtina susipaþinti su pirminiais dokumentais. Manau, kad tai yra pagrindinis dalykas. Dar kartà pasikartosiu, nes kaltinimai grindþiami slaptai pasiklausytais telefoni- niø pokalbiø áraðais, mes praðome iðreikalauti ið Valstybës saugumo departamento doku- mentø originalus, patvirtinanèius Remigijaus Aèo, Jurijaus Borisovo, Renatos Smailytës, Valdo Sutkaus, Algirdo Drakðo, Vytauto Sirvydþio, Alfonso Armalo, Gintaro Striauko, Algio Mikðio, Anos Zatonskajos, Anatolijaus Potnino, [...] Aurelijaus Katkevièiaus ir Bra- zaièio telefoninio slapto pasiklausymo pagrástumo árodymus Operatyvinës veiklos ástaty- mo 9 straipsnio prasme. Iðreikalauti Valstybës saugumo departamento turimas teisëjø nutartis, kuriø pagrindu buvo leista slaptai klausytis ir áraðinëti minëtø asmenø pokalbius ir SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 489 vykdyti jø atþvilgiu kitus operatyvinius veiksmus. Iðreikalautus dokumentus, gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis posëdþio pirmininke, mes praðome pridëti prie bylos ir suteikti protingà terminà susipaþinti su ðiais dokumentais ir pateikti savo samprotavimus. Man atrodo, kad tai yra visø kaltinimø pagrindas ir neþinant ðito neámanoma priimti jokio tei- singo sprendimo. Baigdamas noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas nutarime dël Lietuvos Respub- likos Seimo statuto 259 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai vienareikð- miðkai nurodë, kad vienas ið esminiø teisinës valstybës poþymiø – asmens teisiø ir laisviø apsauga. Normos, reguliuojanèios apkaltà, turi ne tik sudaryti galimybæ paðalinti asmená ið pareigø ir panaikinti jo mandatà, bet ir uþtikrinti asmens, kurio atþvilgiu vykdoma apkalta, teises. Tai reiðkia, jog ástatymui ir apkaltà vykdanèiai institucijai asmenys turi bûti lygûs, jie turi turëti teisæ bûti iðklausyti ir teisiðkai garantuotà galimybæ ginti savo teises. Viena- reikðmiðkai atmetant mûsø praðymus ir net nesuteikiant Seimui galimybës tiesiogiai teis- minio tardymo metu iðtirti árodymus, man atrodo, ðita Konstitucinio Teismo nuostata yra ignoruojama. Kalbëdamas apie gerbiamojo J. Sabatausko iðsakytà mintá dël rekomendacinio ar ne- rekomendacinio pobûdþio, að norëèiau pacituoti Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalá: „Rem- damasis Konstitucinio Teismo iðvadomis Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendþia teismas.“ O tie klausimai kaip tik ir yra Prezidento apkaltos klausimai. (Ðurmulys salëje) Sprendþia Seimas. Na, Seimas ir teismas, jûs ðá karta teisëjai, jûs teisëjai. O kokie teisëjai esate, jeigu jûs neþinote medþiagos? PIRMININKAS. Aèiû. Norëèiau paklausti gerbiamojo advokato K. Stungio. Jûs mi- nëjote operatyvinës veiklos duomenis, telefoniniø pokalbiø pasiklausymo iðklotines. Apie kurias iðklotines jûs kalbate, apie kuriuos veiksmus? K. J. STUNGYS. Gerbiamasis pirmininke, að noriu paaiðkinti. Èia ið tikrøjø yra sudë- tingas dalykas. Mes daþnai visi akcentuojame teisëjo leidimà pasiklausyti. Bet yra dar pagrindai, kurie sudaro galimybæ tam tikriems operatyvinës veiklos subjektams kreiptis á teismà. Ðtai tie pagrindai ir yra iðvardyti 9 straipsnyje. Mes þinome, kad kità kartà jie kreipiasi á teismà nesant ðiø pagrindø ir teismas ne visada tenkina, o kità kartà ir patenkinæs neásigilina á tuos pagrindus, nes procesiniame ástatyme nëra imperatyviai nustatyta, kokios apimties ðie pagrindai turi bûti pateikiami teismui ir á kokios apimties pagrindus jis privalo ásigilinti. Að kalbu apie tuos pagrindus, kurie leidþia inicijuoti toká pasiklausymà. Ir jau kaip iðvestinis dalykas yra teisëjo leidimas ir sankcija. Nesant tø pagrindø ir neásigilinus á juos, pokalbiø pasiklausymo teisëtumas ir jie kaip árodymai negali bûti Prezidento kaltini- mo pagrindas. PIRMININKAS. Aèiû. Kokia bûtø kaltintojø nuomonë? G. STEPONAVIÈIUS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad mes dabar buvom liudytojai Prezidento gynybos veiksmø, demonstruojanèiø, kad nëra girdi- ma, kà formuluoja posëdþio pirmininkas. Posëdþio pirmininkas ne kartà siûlë gràþinti gy- nybos dëmesá á tai, kad turi ir gali bûti tiriama tai, kas nustatytø Prezidento konstitucinës atsakomybës klausimus, o ne vël mus áveltø á ginèus dël teisiniø dalykø, kuriuos jau kon- statavo Konstitucinis Teismas. Man gaila, bet turiu konstatuoti, kad Prezidento gynëjai arba nëra skaitæ Konstitucinio Teismo sprendimo, arba apsimeta neskaitæ. Taip pat turë- èiau pasinaudoti proga, gerbiamieji Seimo nariai ir visi èia susirinkæ, ir priminti, kad tie patys Prezidento gynëjai, kurie dalyvauja ðioje salëje, Konstitucinio Teismo svarstymo 490 LIETUVIØ TAUTA metu praðë Konstituciná Teismà dël tokiø paèiø dalykø, susijusiø su telefoniniø pokalbiø pasiklausymo teisëtumu, daryti tam tikrus veiksmus. Konstitucinis Teismas netgi buvo pa- daræs pertraukà ir iðëjæs pasitarti nusprendë, kad tam nëra pagrindo. Dar daugiau. Að norëèiau atkreipti dëmesá neskaièiusiø arba nenorinèiø matyti Konsti- tucinio Teismo iðvadø nuostatø, kurios yra konstatuojamojoje dalyje; skirtas visas atskiras penktasis skirsnis. Pacituosiu iðkalbingiausias vietas, beje, susijusias ir su Prezidento pasi- klausymo atvejais, kad toliau mes nekeltume ðio klausimo. „Konstitucinis Teismas paþy- mi, kad jeigu operatyviniai veiksmai buvo vykdomi prieð asmenis, kalbëjusius telefonu su Respublikos Prezidentu, tokiø pokalbiø telefonu kontrolë nëra operatyviniai veiksmai, vyk- domi Prezidento atþvilgiu. Tokiø pokalbiø telefonu teisëtai padaryti áraðai ir techniniø prie- moniø panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai gali bûti árodymai sprendþiant, ar konkretûs Respublikos Prezidento veiksmai prieðtarauja Konstitucijai.“ Dar vienas dalykas, kà að taip pat norëèiau pacituoti, kà toje paèioje dalyje konstatavo Konstitucinis Teismas. „Teismui pateikti árodymai – Valstybës saugumo departamento tech- niniø priemoniø panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai bei garso áraðai, kuriuose uþfiksuoti asmenø, kuriø pokalbiai telefonu buvo teisëtai kontroliuojami, pokalbiai, tarp jø ir pokalbiai su Respublikos Prezidentu R. Paksu; ðioje byloje ðie árodymai bus tiriami ir vertinami.“ Gerbiamieji kolegos, að siûlau nekartoti to, kà padarë Konstitucinis Teismas. Taip pat norëèiau gràþinti Prezidento gynëjø dëmesá á tai, kaip jûs cituojate Lietuvos Respublikos Konstitucijà. Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalis iðkalbingai kalba apie tai, kokio pobûdþio Konstitucinio Teismo sprendimai ir iðvados yra. Cituoju: „Remdamasis Konstitucinio Teismo iðvadomis (ne kitaip elgdamasis, bet remdamasis) Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendþia Seimas.“ Manau, kad apie rekomendacijas mes èia neturëtume kalbëti, nes tai yra rëmimasis jomis. Gerbiamasis po- sëdþio pirmininke, manyèiau, kad mes turëtume judëti á prieká pripaþindami, kad pastaro- sios gynybos kalbos gali bûti vertinamos kaip vilkinimas. PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, proceso dalyviai, iðklausius gynybos po- zicijos ir kaltintojø praðymus ir turint omeny (að kelintà kartà kartoju), kad Konstitucinis Teismas tyrë faktines aplinkybes, analizavo situacijà dël telefoniniø pokalbiø pasiklausy- mo ir grindë savo iðvadas, Konstitucinio Teismo pasisakymai dël faktiniø aplinkybiø tyri- mo nustatymo ir jø santykio su Konstitucija nekvestionuojami. Noriu pasakyti, kad jeigu toliau bus keliami bûtent tokio pobûdþio klausimai dël faktiniø aplinkybiø tyrimo, jie bus nutraukiami. Vis dëlto nors šiame procese apkaltos nëra, tai nëra numatyta, bet að noriu informuoti ir gynëjus, ir kaltintojus, taip pat ir visus Seimo narius, kad yra gauti Seimo nario V. Ðustausko praðymai raðtu, taip pat Seimo nario J. Veselkos praðymas. Abu kelia klausimà, kad jie, Seimo nariai, ðiame procese yra kaip statistai, jiems nesuteikiama gali- mybë uþduoti klausimus, aiðkintis aplinkybes. Deja, noriu pasakyti, gerbiamieji Seimo nariai, kad tai ne mano nuomonë ir „iðmislas“, taèiau ir jûs privalot laikytis ástatymø. Ir antra, ðiuo metu neatvykus tiems asmenims, kurie gali bûti apklausiami, paprasèiausiai jûs neturit kam uþduoti klausimus. Kaltintojams ir gynëjams, gerbiamieji Seimo nariai, klausi- mø neuþduosit, o jeigu tokie klausimai bus uþduodami ar bus noras, tai tokie klausimai tikrai bus sustabdyti. Dar kokiø klausimø bûtø, praðymø? Praðom, gerbiamasis Seimo na- ry, atsipraðau, gynëjau. K. ÐVIRINAS. Praðymas susijæs su proceso tvarka. PIRMININKAS. Taip. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 491

K. ÐVIRINAS. Gerbdami ir vykdydami proceso pirmininko sprendimà, kuriuo buvo atmesti gynybos praðymai dël pertraukos ryðium su Respublikos Prezidento praðymu iðaið- kinti Konstitucinio Teismo iðvadà, taip pat atsiþvelgdami á visas Konstitucinio Teismo iðvadø nuostatas, mes reiðkiame praðymà dël apkaltos proceso tvarkos Seime. Vël argu- mentuojamas tikslas – turi bûti aiðku, paprastai tariant, þaidimo taisyklës turi bûti aiðkios. Norëèiau paminëti vienà aplinkybæ. Vardinant teises ðio posëdþio pradþioje mes iðgir- dome, kad gynëjams bus suteikta teisë klausti apklausiamøjø. Norëèiau paminëti, kad pa- gal Seimo statutà, numatantá ginèø stadijà, nëra galimi klausimai. Kadangi ten yra tiktai pasisakymai ir kalbos, pagal já klausinëti mes negalime. Norëèiau akcentuoti kità dalykà. Jeigu mes ir priimam, kad Konstituciniame Teisme yra ávykusi tardymo stadija, norëèiau akcentuoti, kad Konstitucinio Teismo procese Seimo paskirti kaltintojai nedalyvavo. Tai reiðkia, kad asmeniui, kuriam taikoma apkalta, bei jo gynëjams nebuvo sudarytos objekty- vios galimybës paklausti Seimo paskirtø kaltintojø, kurie ðiandien jau dalyvauja kaip pro- ceso dalyviai, pateikti klausimø, susijusiø su kaltinimais, su kaltinimø pagrástumu. Atsiþvelgiant á tai, kas minëta, ir tai, kad klausimai pagal Seimo statutà galimi tiktai tardymo stadijos metu, be to, atsiþvelgiant á Konstitucinio Teismo iðvadà, kuria akcentuo- ta, kad árodymø, susijusiø su konstitucinës sankcijos taikymu, t.y. ar bûtina paðalinti Res- publikos Prezidentà, turi bûti tiriami... Ginèø stadijos metu jokie árodymai negali bûti tiriami. Ið ðios nuostatos daroma iðvada, kad tardymo stadija yra bûtina. Remdamiesi ðiais argu- mentais mes praðome gerbiamàjá apkaltos proceso pirmininkà aiðkiai nustatyti, kokios ap- kaltos proceso Seime stadijos bus vykdomos. Atsiþvelgdami á mano iðdëstytus argumentus mes praðome vykdyti Seimo statute nu- statytà tardymo stadijà ir atsiþvelgti á Konstitucinio Teismo iðvadose numatytà galimybæ tirti árodymus. Be to, praðome gerbiamàjá pirmininkà vël dël to, kad procesas turi bûti aiðkus, nustatyti, kokios stadijos metu bus galimi klausimai kaltintojams, taip pat ir klausi- mai gynëjams. Ðá praðymà mes, akcentuoju, teikiame siekdami sàþiningo, teisëto, aiðkaus proceso. Tai savo iðvadose paþymëjo ir Konstitucinis Teismas. Ðis praðymas yra parengtas raðtu. Praðome já pridëti prie medþiagos. PIRMININKAS. Aèiû. Praðom. Kaltintojø nuomonë. R. ÐUKYS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ger- biamieji gynëjai! Að suprantu ðá praðymà ir jam pritarèiau vienu atveju: jeigu gynëjai ar asmuo, kuriam taikoma apkalta, teikdami praðymus, bûtø pateikæ nors vienà árodymà, kurá mes ðiandien galëtume tirti. Kaip pasakë Konstitucinis Teismas, galimi tiktai tokie árody- mai, kurie turi átakos sprendþiant, ar taikyti sankcijà – konstitucinæ atsakomybæ, ar ne, ar paðalinti ið einamø pareigø, ar nepaðalinti, jeigu gynëjai ir suinteresuotas asmuo pateiks tokiø árodymø, be jokiø abejoniø, Konstitucinio Teismo iðvadoje konstatuota galimybë klausti dël tø árodymø, dël tø árodymø paaiðkinimo, dël tø árodymø vertinimo, ginèytis bûtent dël tø árodymø turëtø bûti sudaryta. Að dabar nematau pateikto në vieno árodymo, iðskyrus kvestionavimà tø árodymø, kurie buvo iðtirti ir ávertinti Konstitucinio Teismo. Kitø árodymø, kuriuos mes galëtume dabar vertinti ir dël ko vieni kitø klausinëti, nes neat- vyko Respublikos Prezidentas, deja, mes neturime, o gynëjai, deja, tokiø praðymø netei- kia. Galbût tø árodymø yra, galbût jie laiko juos paslëpæ. Taigi að praðyèiau juos pateikti, tada bûtø galima spræsti dël ðio praðymo tenkinimo. PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji proceso dalyviai, jau buvo aptarta, kokia bus proceso eigos tvarka, ir buvo priimtas sprendimas, kad, atsiþvelgiant 492 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

á Konstitucinio Teismo iðvadas, nebus proceso tardymo dalies. Taèiau jeigu á posëdá bûtø atvykæs Respublikos Prezidentas, að jau kartoju bent treèià ar ketvirtà kartà, jeigu á posëdá bûtø atvykæs Prezidentas, po jo kalbos bûtø buvæ galimi klausimai, kuriuos bûtø galëjæ pateikti ir gynëjai, ir kaltintojai. Tokius klausimus bûtø galëjæ pateikti ir Seimo nariai. Taèiau á posëdá Prezidentas neatvyko. Taip pat nëra pateikta árodymø, kaip minëta Konsti- tucinio Teismo iðvadoje, bûtent tø árodymø, árodymø ar aplinkybiø, kurie kalbëtø dël gali- mos sankcijos taikymo, todël... Na, ið esmës tai yra paaiðkinimas gynybai. Jo að negalëèiau vertinti kaip atmetimo. Taèiau tai yra paaiðkinta ir akcentuota ne kartà. Ið dalies tie klausi- mai jau buvo iðspræsti. Praðau. Jûs dar, matau, norëtumët ðá tà pasakyti. K. ÐVIRINAS. Taip, að norëèiau argumentuoti. Kà tik iðgirdome, kad kaltintojai su- tinka paþiûrëti á gynybos turimus árodymus. Tai yra ámanoma tardymo stadijos metu. Mes reiðkiame toká praðymà, kad bûtø tardymo stadija, ir neatmetame, ir neneigiame, kad netu- rime kokiø nors árodymø. Tik esant tardymo stadijai mes imsimës tos teisës, kurià suutei- kia Seimo statutas, – teikti árodymus. PIRMININKAS. Gerbiamieji gynëjai... G. BAUBLYS. Ar að galiu papildyti kolegà? PIRMININKAS. Prašau. G.BAUBLYS. Gerbiamasis pirmininke, man taip pat yra ðiek tiek keista, nes pagal jûsø iðaiðkinimà procesas lyg ir turëtø atrodyti taip: jeigu Prezidentas atvyksta, tai tokiu atveju tardymo stadija yra, jeigu Prezidentas neatvyksta, tokiu atveju stadijos nëra. Kiek að suprantu, vykstant teisëtam ir teisingam procesui pirmiausia yra proceso normos, kurios reglamentuoja, kaip vyksta procesas, ir reglamentuoja procesines taisykles, o tai neturëtø priklausyti nuo to, ar vienas asmuo atvyksta, ar neatvyksta. Teisë uþduoti klausimus ir pareiga á juos atsakyti nepriklauso nuo to, ar esi salëje, ar nesi. Mes norëtume, kad tos proceso taisyklës bûtø aiðkios ir nepriklausytø nuo atvykimo ar neatvykimo. Toks turëtø bûti teisingas ástatymas. PIRMININKAS. Gerbiamieji gynëjai, jûsø keliami klausimai jau buvo ne kartà ið- spræsti. Að manau, kad prie keliamø klausimø daugiau nebus sugráþta. Todël posëdis tæsia- mas toliau, procesas vyksta toliau ir pereinama prie kitos stadijos – ginèø. Pagal Seimo statuto 250 straipsnio 1 dalá ginèai yra pradedami kaltintojø pasisakymais. Todël suteikia- mas bûtent jums þodis. Praðom “ Kalbëjusieji Seimo „prokurorai“ R. Ðukys, J. Sabatauskas, G. Steponavièius ið esmës atkartojo tai, kas buvo paraðyta Laikinosios ir Specialiosios komisijø popieriuose. Jie, turintys teisinius iðsilavinimus, viskà stengësi ásprausti á „teisinæ kalbà“ nepaisydami, ar ið tikrøjø minimi kaltinimai „ið pirðto iðlauþti“. Gana poetiðkà su filosofiniu moralu kalbà, pacituodamas ir ið Biblijos, iðrëþë seimû- nas konservatorius J. Razma: „[ ] priminsiu Evangelijos pagal Matà þodþius: „Netikæs medis negali duoti gerø vaisiø“ [ ]. Gerai, kad aukðèiausia Lietuvos valstybës suverenitetà sauganti institucija yra Seimas. Ðiandien akivaizdþiai tai matome. Juk bûtent mes, Seimo nariai, paskelbsime sprendimà, ar gali Respublikos Konstitucijà ir ástatymus ðiurkðèiai paþeidæs bei tautai duo- tà priesaikà sulauþæs prezidentas eiti aukðèiausiojo ðalies pareigûno pareigas. R. Pakso lûpomis iðsakoma, kad ðtai ið 17 kaltinimø beliko tik trys, o ir tie patys neva neparemti árodymais. Jeigu trumpam gráþtume á to proceso pradþià, paþymëèiau, kad A. Sa- kalo komisija tiesiogiai netyrë paties Prezidento veiksmø. Á akiratá buvo patekusi Prezi- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 493 dento aplinka, ji buvo netiesiogiai siejama su kontrabandininkais, reikalavusiais Vytauto Grigaravièiaus galvos, ir Anzorio Aksentjevo Kikaliðvilio tarptautine mafija. Buvo iðkilæ klausimø ir dël sàsajø su J. Borisovu, ir su „Þemaitijos keliais“, bet Prezidentas tada tiesio- giai niekuo nebuvo kaltinamas. Buvo paþymëta, kad Prezidentas dël tokios aplinkos yra paþeidþiamas. Jei Prezidentas tuomet bûtø aiðkiai atsiribojæs nuo visø tø iðkilusiø neðvariø dalykø ir susitepusiø asmenø, gal tada iniciatyvos apkaltai nebûtø buvæ, bet Prezidentas tai priëmë kaip iððûká jam paèiam, fakto paskelbimas buvo pavadintas sàmokslu prieð Prezi- dentà. Nebuvo jokios kalbos apie atsiribojimà nuo J. Borisovo. Tuomet buvo pradëtas naujas tyrimas, dabar jau buvo tiriama paties Prezidento veikla. Rasta, kad daugeliu atvejø pats Prezidentas buvo ávairiø nelabai graþiø reiðkiniø smaigalyje, todël nebekyla klausimø, kodël nebuvo atsiribojama nuo átartinos aplinkos – pats nuo savæs juk neatsiribosi. Piliety- bës suteikimas J. Borisovui kaip tik tuo ir yra reikðmingas, kad uþ ðio, atrodytø, menko paþeidimo slepiasi labai gilûs, rinkimø vajaus finansavimo, ásipareigojimø, sutarèiø, gal net psichologiniø ar parapsichologiniø poveikiø kitø valstybiø galimø átakø klodai. Tai labai pavojingi reiðkiniai valstybëje, jie negalëjo bûti neávertinti. Arba faktas, su- sijæs su „Þemaitijos keliø“ akcijomis. Kolega J. Sabatauskas jau tai prilygino reketui. Ma- nau, visi ásivaizduojame, kas yra reketas baudþiamosios atsakomybës prasme, bet paprastai reketininkas reikalauja tik tam tikros duoklës, bet nereikalauja atiduoti patá turtà – akcijas. „Þemaitijos keliø“ akcininkai patyrë, beje, reikalavimà atiduoti savo akcijas ir tam buvo pasitelkta net visa teisësaugos institucijø galybë. Ðtai tokiuose procesuose dalyvauja pats Respublikos Prezidentas. Ásivaizduokime nors akimirkai tuos eilinius, paprastus þmones, „Ðiauliø plento“ vadovus, „Þemaitijos keliø“ akcininkus. Kaip jie turëjo jaustis su tuo su- sidûræ? Að manau, kad ir ðiandien jie dar negali jaustis saugûs. Ir negalës tokie jaustis, jeigu nebus iki galo iðspræstas Prezidento konstitucinës atsakomybës klausimas, nes tokiu atveju iðliktø jø nesaugumo ðaltinis – pats Respublikos Prezidentas. Taèiau, kolegos, noriu atkreipti jûsø dëmesá, kad mums svarbu ne tik tai, kà R. Paksas yra padaræs ir ar tai padaryta tyèia, ar dël neatsargumo. Politikai visada turi þiûrëti á ateitá. Todël, vertindami R. Pakso veiksmus, turime ieðkoti atsakymo á klausimà, ar mes galime bûti tikri, kad ðiandien, rytoj ar poryt R. Paksas dar kartà nepatirs savo aplinkos spaudimo, kuriam nesugebëjo atsispirti. R. Pakso padarytø paþeidimø pobûdis ir visiðkai nesena isto- rija dël J. Borisovo skyrimo Respublikos Prezidento visuomeniniu patarëju aiðkiai rodo, kad tokiø garantijø, deja, neturime. Todël ðiandien Seimas sprendþia ne tik ir netgi ne tiek Respublikos Prezidento R. Pakso konstitucinës atsakomybës klausimà, o klausimà, ar gali, ar nori Seimas savo ðalá apginti nuo netikrumo ir kylanèiø pavojø. Gerbiamieji Seimo nariai, áþengiame á didþiàjà savaitæ. Tai simboliðka, nes bûtent ðian- dien turime puikià progà apsivalyti nuo visø nuodëmiø, nuo viso mus slegianèio blogio ir neðvaros, turime progà pasiruoðti naujam gyvenimui. Prieð Ðv. Velykas kiekvienas krikð- èionis atnaujina savo krikðto áþadus, todël ir visi mes, Lietuvos þmonës, turime apsivalyti ne tik prieð visagalá, bet ir prieð savo naujuosius bendraþygius, su kuriais ðiomis dienomis susiejome savo likimà. Nesakau, kad vis dar bûdamas Respublikos Prezidentu R. Paksas yra absoliutus blogis, ir nesakau, kad já paðalinæ tuoj pat tapsime visi ðvarûs, bet pradëti nuo kaþko reikia. Ir geriausia, kai pradedama nuo to, kas labiausiai slegia. Privalome ið valstybës kûno paðalinti tai, kas kelia pavojø jos saugumui. Kaþkada Markas Tulijus Cice- ronas kreipësi á neiðlaikiusá iðbandymø valdþia Liucijø Sergijø Katilinà. Ðiandien mes, neabejingi Lietuvos ateièiai, demokratijai, turime R. Paksui ir jo aplinkai taip pat pasakyti: 494 LIETUVIØ TAUTA

„Ar dar ilgai piktnaudþiausi mûsø kantrybe? Ar dar ilgai siautëdamas tyèiosies ið mûsø? Kur riba, iki kurios nuves tave neþabotas áþûlumas?“ (Citata, M. T. Ciceronas, pirmoji kalba prieð L. G. Katilinà.) “ PIRMININKAS. Dëkoju. Prieð suteikiant þodá gynëjams bus paskelbta trumpa pertrau- këlë, taèiau prieð paskelbdamas pertraukà að noriu informuoti gerbiamuosius Seimo narius, kad posëdþio metu á mane kreipësi 2 Seimo nariai. Að norëèiau paskelbti tà kreipimàsi. „Gerbiamasis Aukðèiausiojo Teismo pirmininke, jûs Seimo valia esate paskirtas pirmi- ninkauti Seimo posëdþiams Prezidento apkaltos metu. Praðau paaiðkinti, ar posëdþio metu ðalia jûsø gali sëdëti Seimo Pirmininkas, kaip suinteresuotas þmogus, konsultuoti, daryti psi- chologinæ átakà ir panaðiai?“ Pasiraðo gerbiamasis Seimo narys ponas J. Èiulevièius. Ir antras kreipimasis. „Gerbiamasis posëdþio pirmininke, praðau pasakyti, koká vaid- mená ðiame procese atlieka Seimo Pirmininkas, sëdëdamas ðalia jûsø ir jûsø kolegos ir reikðdamas savo nuomonæ. Ar tai nëra paties proceso neðaliðkumo paþeidimas? Pagar- biai.“ Pasiraðo Seimo narys gerbiamasis R. Pavilionis. Na, að abu Seimo narius labai gerbiu, kaip ir visus kitus. Noriu paaiðkinti, kad að pats esu sveèias ðioje salëje ir, þinoma, negaliu nurodyti, kur, kam reikëtø ðioje salëje sëdëti, tarp jø ir Seimo Pirmininkui. Ið tikrøjø að, vadovaudamas ðiam procesui, manau, kiek vyks- ta procesas, jûs ásitikinote, kad laikausi ástatymø reikalavimø. Manau, kad ar Seimo Pirmi- ninkas ar kas nors kitas sëdëtø, man neturi absoliuèiai jokios reikðmës [ ]. PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji posëdþio dalyviai, posëdis tæsiamas toliau. Þodis suteikiamas gynëjams. Kuris pirmas kalbës? Þodis suteikiamas ad- vokatui Kæstuèiui Juozui Stungiui. Praðom. G. BAUBLYS. Gerbiamasis pirmininke, að dar atsipraðau kolegø, nes vis dëlto prieð pradedant ginèus ir baigiant parengtinio tyrimo stadijà gynybos nebuvo pasiteirauta, ar mes pareiðkëme visus praðymus. Tai mes juos pareiðkëme ne visus, mes dar turime kelis praðymus. Taigi að, naudodamasis proga ir teise, kadangi dabar jau galima kalbëti, tiesiog juos privalau pareikšti. Ir ðtai kodël. Todël, kad mûsø praðymai yra susijæ bûtent su árodymais, kuriais gali bûti pagrindþiama arba paneigiama bûtinybë paðalinti valstybës vadovà ið pareigø, tai yra bû- tent patvirtinama arba paneigiama tokia galimybë. Taigi bûtent dël tø árodymø, kuriuos Konstitucinis Teismas nurodë, kad jie turi bûti tiriami. Mes turëtume su tuo susijusiø keletà praðymø. Pirmas praðymas bûtø toks. Visiems þinoma, kad komisija, Specialioji tyrimo komisi- ja, savo darbo metu naudojo slaptà medþiagà, su kuria nebuvo leista susipaþinti advoka- tams. Advokatai buvo pareiðkæ praðymus Valstybës saugumo departamentui dël leidimø dirbti su tokia medþiaga. Taèiau pati komisija uþkirto tam kelià. Tai yra komisija raðtu informavo Saugumo departamentà, kad ta medþiaga nebus remiamasi kaltinimuose, taèiau komisijos nariai susipaþino su ta medþiaga, ta medþiaga darë átakà jø nuomonei, formuo- jant kaltinimus. Taip pat, mûsø duomenimis, toje medþiagoje yra Prezidentà teisinanèios informacijos, tai yra bûtent tokios informacijos, kuri gali paneigti sankcijos taikymo, tai yra valstybës vadovo paðalinimo ið pareigø, bûtinybæ. Todël mes praðytume kreiptis á Vals- tybës saugumo departamentà, kad ta medþiaga bûtø iðvieðinta. Praðymà mes turime raðtu, taip pat perduodu, praðysime padëti visais atvejais, ar jis bus tenkinamas, ar jis bus atmes- tas. Be to, pradëti mano kolega dar turi porà praðymø, kuriuos mes norëtume iðdalyti prieð pradedant ginèø kalbas. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 495

K. RAPOLAS. Aèiû uþ suteiktà þodá... PIRMININKAS. Gerbiamasis advokate, að norëèiau jûsø paklausti. Gal galite pasa- kyti, su kuriuo kaltinimu ta medþiaga, kurios praðote pareikalauti ið Valstybës saugumo, yra susijusi? G. BAUBLYS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu að þinoèiau ar galëèiau á tai atsakyti, tai, be abejo, taip ir padaryèiau. Tai yra slapta medþiaga, ir mums jos turinys nëra þinomas. Tik tiek, kad buvo vieno ið komisijos nariø interviu laikraðtyje ir buvo minima, kad tokia me- dþiaga yra ir kad net ji turi tam tikrø aspektø, kurie galbût keistø kai kuriø nuomonæ, ar komisijos nariø, ar gynybos, ar pagaliau Seimo nariø. Nes Seimo nariams, man atrodo, irgi bûtø ádomu balsuojant turëti ir þinoti visà medþiaga. Mes praðytume ja iðvieðinti, kad galë- tø susipaþinti visi gerbiamieji Seimo nariai ir balsuodami turëtø visapusiðkà vaizdà. PIRMININKAS. Gerai. Daugiau praðom. Kokiø praðymø gynëjai turëtø? E. RAPOLAS. Aèiû uþ suteiktà þodá. Kitas praðymas bûtø susijæs su Konstitucinio Teismo iðvada... PIRMININKAS. Arèiau mikrofono, Seimo nariai negirdi. E. RAPOLAS. ...Konstitucinio Teismo išvada, kurioje Konstitucinis Teismas yra kon- statavæs, kad Seime turi bûti iðtirti ir ávertinti tokie árodymai, kuriais bûtø pagrindþiama arba paneigiama bûtinybë paðalinti Respublikos Prezidentà ið pareigø. Ðiuo atveju, mes taip manome, reikia apklausti papildomus liudytojus, kurie savo paaiðkinimais patvirtintø arba paneigtø aplinkybes, susijusias su konstitucinës sankcijos taikymu. Ir kitas praðymas, jis bûtø susijæs su tuo... PIRMININKAS. Minutæ. Atsipraðau, paminëkite pavardes tø liudytojø. E. RAPOLAS. Seimui sàraðas yra teikiamas, að tà sàraðà galiu perskaityti. PIRMININKAS. Praðom perskaityti. Antras momentas, kà jie galëtø paaiðkinti atvykæ èia? E. RAPOLAS. Tai bûtø... Asmens, kuriam taikoma apkalta, atstovai praðo apklausti Onutæ Buiðienæ. Jos parodymai bûtø susijæ su konstitucinës sankcijos taikymu dël pirmojo kaltinimo. Antra, praðo apklausti Linà Linkevièiø. Tai taip pat bûtø susijæ su konstitucine sankcija dël pirmojo kaltinimo taikymo. PIRMININKAS. Dël kurio taikymo? E. RAPOLAS. Dël pirmojo kaltinimo. Toliau. Praðo apklausti Antanà Klimavièiø, tai bûtø susijæ su pirmuoju ir antruoju kaltinimais. Taip pat praðo apklausti Gintarà Bagdonà. PIRMININKAS. Minutëlæ, atsipraðau, Antanà Klimavièiø... E. RAPOLAS. Dël pirmojo ir antrojo kaltinimø. PIRMININKAS. Minutæ. Ar jûs galite konkreèiau pasakyti, kà jie turëtø èia parodyti? E. RAPOLAS. Dël konstitucinës sankcijos taikymo pirmojo ir antrojo kaltinimø at- þvilgiu. Að galbût pacituosiu sàraðà... PIRMININKAS. Atsipraðau, bet konkreèiau reiktø pasakyti, dël sankcijos taikymo – èia apskritai, bet konkreèiau, ar negalite detalizuoti. E. RAPOLAS. Ðie asmenys, kuriuos praðome apklausti, galëtø paliudyti aplinkybes, kuriais kaltintojai pagrindþia savo kaltinimus, ir tas aplinkybes paneigti. Jeigu posëdþio pirmininkas leistø tæsti sàraðà... PIRMININKAS. Prašau. E. RAPOLAS. Taip pat praðome apklausti Gintarà Bagdonà dël konstitucinës sankci- jos pirmojo kaltinimo atþvilgiu, Romualdà Boreikà dël treèiojo kaltinimo. 496 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

PIRMININKAS. Atsipraðau, ið karto pasakykite, Gintaras Bagdonas kà turëtø pasa- kyti, kà jis galëtø paaiðkinti èia atëjæs, jeigu bûtø iðkviestas. E. RAPOLAS. Dël pirmojo kaltinimo, tai yra dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo ir dël konstitucinës sankcijos taikymo. PIRMININKAS. Dël pilietybës suteikimo. E. RAPOLAS. Tæsiant sàraðà... PIRMININKAS. Praðom tæsti. E. RAPOLAS. Kitas asmuo bûtø Romualdas Boreika. PIRMININKAS. Boreika? E. RAPOLAS. Taip, tai bûtø dël treèiojo kaltinimo, tai yra dël „Þemaitijos keliø“ ir dël konstitucinës sankcijos taikymo ðio kaltinimo atþvilgiu. Kitas liudytojas bûtø Vytautas Gri- garavièius. Jis pateiktø paaiðkinimus dël pirmojo, antrojo ir treèiojo kaltinimø. Tai yra dël visø kaltinimø ir dël konstitucinës sankcijos taikymo visø kaltinimø atþvilgiu. Kitas liudy- tojas bûtø Gintaras Jasaitis. Tai dël konstitucinës sankcijos taikymo pirmojo ir antrojo kaltinimø atþvilgiu. Kitas liudytojas bûtø Vidas Maigys, tai bûtø susijæ su konstitucine sankcija dël treèiojo kaltinimo. PIRMININKAS. Konkreèiau, kà?.. E. RAPOLAS. Bûtent dël „Þemaitijos keliø“. Treèias kaltinimas susijæs su „Þemaiti- jos keliais“. Kitas liudytojas yra Valentinas Junokas. Tai yra dël konstitucinës sankcijos pirmojo, antrojo ir treèiojo kaltinimø atþvilgiu. Kitas liudytojas yra Daiva Kulbokaitë. Tai susijæ su konstitucine sankcija pirmojo, antrojo ir treèiojo kaltinimo atþvilgiu. Taip pat kaip liudytojà praðome apklausti Vytautà Sirvydá dël konstitucinës sankcijos pirmojo ir antrojo kaltinimø atþvilgiu. PIRMININKAS. Að atsipraðau, pavardæ pakartokite. E. RAPOLAS. Vytautà Sirvydá. PIRMININKAS. Kà jis parodytø? E. RAPOLAS. Jis pateiktø parodymus, kurie paneigtø bûtinybæ taikyti konstitucinæ atsakomybæ Respublikos Prezidentui pirmojo ir antrojo kaltinimø atþvilgiu. Kitas liudyto- jas bûtø Gintaras Striaukas, t.y. dël konstitucinës sankcijos treèiojo kaltinimo atþvilgiu; kitas liudytojas – Alfonsas Armalas – dël konstitucinës sankcijos treèiojo kaltinimo atþvil- giu; Stasys Paukðtë – dël konstitucinës sankcijos treèiojo kaltinimo atþvilgiu; Meèys Lau- rinkus – dël konstitucinës sankcijos pirmojo ir antrojo kaltinimø atþvilgiu; Dainius Dabaðinskas – dël konstitucinës sankcijos pirmojo ir antrojo kaltinimø atþvilgiu; kitas liudy- tojas yra Algimantas Mikðys – dël konstitucinës sankcijos treèiojo kaltinimo atþvilgiu; kitas liudytojas yra Alina Steponavièienë – dël konstitucinës sankcijos treèiojo kaltinimo atþvilgiu; Vaidotas Vièkaèka – dël konstitucinës sankcijos treèiojo kaltinimo atþvilgiu; Andrius Gumbys – dël konstitucinës sankcijos treèiojo kaltinimo atþvilgiu; Romas Matiu- kas – dël konstitucinës sankcijos treèiojo kaltinimo atþvilgiu; Andrius Meðkauskas – dël konstitucinës sankcijos pirmojo kaltinimo atþvilgiu; Almantas Gavënas – dël konstituci- nës sankcijos pirmojo kaltinimo atþvilgiu; Janas Vidickas – dël konstitucinës sankcijos pirmojo kaltinimo atþvilgiu... PIRMININKAS. Praðom pakartoti pavardæ. E. RAPOLAS. Janas Vidickas. Ðie mûsø praðymai Seimui bus pateikti iðdëstyti raðtu. Galbût að tik perskaitysiu tuos asmenis, kuriø praðoma, ir gerbiamasis pirmininkas gaus juos raštu. SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 497

Kitas liudytojas bûtø Dangirutë Jankauskienë – dël konstitucinës sankcijos pirmojo kaltinimo atþvilgiu; Vytautas Barkauskas – dël konstitucinës sankcijos pirmojo ir antrojo kaltinimø atþvilgiu. PIRMININKAS. Atsipraðau, praðom pakartoti pavardæ. E. RAPOLAS. Vytautas Barkauskas. Mes manome, kad ðiø asmenø parodymai Seime yra ypaè svarbûs konstitucinës atsakomybës taikymo atþvilgiu. Tai yra praðymas, kuris iðdëstytas raðtu ir kuris bus pateiktas apkaltos proceso pirmininkui. Dar vienas praðymas, susijæs su telefoniniais pokalbiais, kuriais remiasi kaltintojai. Ðiuo atveju að pasiremèiau Konstitucinio Teismo iðaiðkinimu, kuris akcentavo, kad apkal- tos procesas privalo atitikti teisinës valstybës principus, t.y. apkaltos procesas turi bûti teisingas. Jeigu kalbama apie teisingà apkaltos procesà, kiekvienas ið tø árodymø, kuris yra pateikiamas Seimui, turi bûti surinktas teisëtomis priemonëmis. Asmens, kuriam taikoma apkalta, atstovai mano, kad sankcijos, duotos telefoniniø pokalbiø pasiklausymui, apibrëþia tø telefoniniø pokalbiø pasiklausymo panaudojimo ribas. Vadinasi, ta sankcija, kuria yra sankcionuojamas konkretaus asmens pokalbio pasiklausymas, tas telefoninis pokalbis gali bûti panaudojamas tik prieð tà asmená, kurio buvo pasiklausoma, nes tai riboja sankcija. Atsiþvelgdami á tai, kad apkaltos procesas Seime vyksta pagal Baudþiamojo proceso kodekso principus, mes praðome Seimo ir praðome jûsø, gerbiamasis pirmininke, kreiptis á Aukðèiausiàjá Teismà konsultacijos, ar telefoninio pokalbio, kurio pasiklausymas yra teismo sankcionuotas konkretaus asmens atþvilgiu (pagal Operatyvinës veiklos ástatymo 3 straipsná), áraðas gali bûti panaudotas kaip árodymas prieð kità asmená, kurio atþvilgiu jokios teismo sankcijos nëra. Ðiuo atveju kalbama apie telefoniniø pokalbiø panaudojimà prieð eiliná pilietá, kurio telefoniniø pokalbiø pasiklausymas apskritai nëra sankcionuotas. Bûtø tokie praðymai. Ðiuos praðymus esame iðdëstæ raðtu. Praðome pridëti prie apkal- tos bylos. PIRMININKAS. Praðom pateikti. Ar kaltintojai pageidauja susipaþinti? R. ÐUKYS. Gerbiamasis posëdþio pirmininke, mes ið tiesø pageidautume ne tik susi- paþinti, bet yra visos techninës galimybës, ir mes norëtume gauti kopijas. Kartu galëtume ið karto kalbëti dël ðiø praðymø. Kopijà mes norëtume gauti. PIRMININKAS. Kokia bûtø Seimo nariø kaltintojø nuomonë dël pareikðtø praðymø, pirmiausia dël visø trijø? Praðom. R. ÐUKYS. Taip, dël visø. Jø yra ne trys, jø yra daugiau. Að suskaièiavau... PIRMININKAS. Atsipraðau, reikia dar gynëjø pasiklausti, galbût jie turi dar daugiau klausimø, kad paskui nebûtø gráþtama. Ar gynyba turi daugiau klausimø, praðymø? G. BAUBLYS. Ne, gerbiamasis pirmininke, mes daugiau praðymø neturime. PIRMININKAS. Kadangi procesas jau perëjo á baigiamajà stadijà – á ginèus, todël esant tokiems praðymams reikia gráþti á parengiamojo posëdþio dalá. Praðom, kokia bûtø nuomonë? R. ÐUKYS. Pirmiausia norëjau kolegoms padëkoti ar iðreikðti susiþavëjimà, kad pa- galiau kolegos gynëjai suprato, kà jie turëtø daryti ðiame posëdyje, ir suprato, kad reikia teikti kokius nors árodymus. Kai að to klausiau ir praðiau ikiteisminiø ginèø metu, to nebu- vo, bet jie turëjo galimybæ tà padaryti, nes praðymai, akivaizdu, buvo parengti ið anksto raðtu. Perëjus á teisminius ginèus, kai kaltintojai juos iðdëstë, pateikti ðiuos praðymus yra nekorektiðka ir vertintina kaip nepagarba tiek Seimui, tiek posëdþio pirmininkui, tiek ir Seimo nariams kaltintojams. Tai yra akivaizdu. 498 LIETUVIØ TAUTA

Dël paèiø praðymø turinio. Pirma, dël pateikimo slaptos informacijos, kuri buvo naudojama Specialiojoje tyrimo komisijoje. Á Konstitucinio Teismo iðvadà, taip pat Specialiosios tyrimo komisijos iðvadà ir kreipimàsi á Konstituciná Teismà nebuvo átraukta jokia informacija, susijusi su slaptais dokumentais, kurie buvo gauti komisijoje. Konstitucinio Teismo iðvada paremta tik vieðai teismo posëdyje iðtirtais árodymais. Èia ðiuo metu sprendþiant konstitucinës atsakomybës klausimà, informacija, kuri neturëjo jokios reikðmës iðvadø rengimui, tiek Specialiosios tyrimo komisijos, tiek ir Konstitucinio Teismo, negali pakeisti arba daryti átakà Seimo nariams, kuriø dauguma nëra net susipaþinæ su ta informacija. Daug Seimo nariø neturi teisës susipaþinti su slapta informacija. Tai niekaip neturës átakos jø apsisprendimui dël konstitucinës sankcijos taikymo. O dël iðslaptinimo. Jeigu institucija, subjektas, kuris turi teisæ tai padaryti, atsisakë tai padaryti, tai toks mûsø pavedimas nebus rezultatus ir joms bus neprivalomas. Todël dël ðiø prieþasèiø ði informacija ir nebuvo niekur naudojama. Tai dël slaptø áraðø. Konstitucinis Teismas tà klausimà yra iðsprendæs ir aiðkiai buvo nurodyti motyvai. Man keista, kad suin- teresuoto asmens atstovai ðiuo atveju vël gráþta prie klausimø, kuriuos Konstitucinis Teis- mas yra motyvuotai iðsprendæs. Dël antrojo praðymo, dël liudytojø kvietimo. Motyvuojama, kad jie pateiks árodymus, arba jie reikalingi apklausti dël konstitucinës atsakomybës taikymo. Að drásèiau suabejoti, ar tikrai ámonës direktorius, ne teisininkas, arba, pavyzdþiui, ponas G. Striaukas, kuris yra, kiek þinau, taip pat ne teisininkas, gali kà nors pasakyti apie konstitucinæ atsakomybæ, esant visai pagarbai jiems. Todël að manau, kad gynëjai nori mus gràþinti á fakto nustatymo stadijà, kas buvo nusta- tyta Konstituciniame Teisme, kas buvo nustatyta apklausiant visus tuos paèius liudytojus Specialiojoje tyrimo komisijoje. Yra Konstitucinio Teismo iðvada, kad tokiø faktø nustaty- mo ir tokiø árodymø tyrimo negali bûti. Juo labiau kad gynëjai taip ir nepaaiðkino, kokias konkreèias aplinkybes, kurios padëtø apsispræsti, kaip balsuoti Seimo nariams, ar paðalinti Prezidentà ið uþimamø pareigø, ar ne, galëtø patvirtinti ðie asmenys. Ðis praðymas taip pat yra traktuotinas kaip vilkinimas. Juo labiau kad visi, kurie èia iðdëstyti, buvo apklausti Specialio- sios tyrimo komisijos ir Konstitucinio Teismo iðvadà rengiant, viskas yra, ta medþiaga. Ðiø liudytojø parodymai yra þinomi, jie pasakë viskà, kas buvo nagrinëjama ir ko buvo klausia- ma. Todël ðis praðymas, kaip ir pirmasis, yra, kaltintojø nuomone, atmestinas. Dël árodymø, kurie buvo iðtirti. Atnaujinti árodymø tyrimà ðioje stadijoje, Seime spren- dþiant klausimà dël konstitucinës atsakomybës, vienintelá klausimà... Dar kartà primenu, jeigu gynëjai dar nesuprato, atnaujinti tyrimà sprendþiant klausimà, ar paðalinti ið pareigø, ar ne, atnaujinti árodymø, faktiniø aplinkybiø tyrimà nëra jokiø galimybiø ir tai net viena- reikðmiðkai prieðtarautø Konstitucijai. Todël ðis praðymas taip pat yra atmestinas. Dël Aukðèiausiojo Teismo konsultacijos apie pokalbiø áraðø kaip árodymø naudojimà. Atsipraðau, ðis praðymas vertintinas kaip visiðkai nepagrástas ir net, sakyèiau, kaip nonsen- sas. Konstitucinis Teismas pateikë iðvadà ðiø árodymø atþvilgiu, todël Aukðèiausiojo Teis- mo konsultacija, juo labiau tik konsultacija, net ne nutarimas ar panaðiai, ðioje byloje, apkaltos procese, negali nieko pakeisti ir jokiu bûdu to negali bûti praðoma. Tai bûtø Kon- stitucinio Teismo iðvadoje pateiktø iðvadø kvestionavimas. Apie tai jau buvo kalbëta. To- dël ðis praðymas man nesuprantamas, nepagrástas, neteisëtas ir jis yra atmestinas. Aèiû. J. SABATAUSKAS. Galëèiau truputá papildyti, gerbiamasis pirmininke. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 499

PIRMININKAS. Prašom. J. SABATAUSKAS. Aèiû posëdþio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbia- mieji Respublikos Prezidento advokatai, atstovai, norëèiau papildyti dël pirmojo praðymo iðreikalauti slaptà informacijà arba slaptus dokumentus, kuriais disponavo Specialioji tyri- mo komisija. Yra likæ tik trys dokumentai, kurie nebuvo iðslaptinti. Juose kalbama ne apie ðiandien nagrinëjamus klausimus, tai yra apie tuos Seimo nariø iniciatoriø kaltinimus, ku- riø Specialioji tyrimo komisija nepatvirtino, jø neteikia Seimui savo iðvadoje, neformula- vo kaltinimo, kaip minëjau, ðiandien tie kaltinimai nenagrinëjami. Vadinasi, tam klausimui, kuris ðiandien nagrinëjamas, negali padëti. Ir tai buvo, kaip minëjo mano kolega, svarsto- ma Konstituciniame Teisme. Aèiû. G. BAUBLYS. Gerbiamasis pirmininke, ar galima replikuoti? PIRMININKAS. Prašom. G. BAUBLYS. Atsakau kolegai J. Sabatauskui. Að, be abejo, labai gerbiu jo nuomo- næ, kad toje slaptoje medþiagoje nëra duomenø, vienaip ar kitaip turinèiø átakos aplinky- bëms, kurias ðiandien svarstome. Taèiau ar tai tikrai tas pagrindas, bûtent mano tikëjimas jumis ar jau yra pagrindas nepavieðinti tos medþiagos. Gal jà bûtø galima pavieðinti ir visiems susipaþinti. Tada gynyba ne ið jûsø þodþiø, o pati susidarytø nuomonæ ir nutartø vienaip ar kitaip jà vertinti, vienaip ar kitaip árodinëti. Að manau, kad tokios galimybës neturi bûti atimtos ið gynybos. Nereiktø remtis tik kaltintojø teiginiu neva ten yra ar nëra kaþkokios medþiagos. Mûsø manymu, ten yra aplinkybës, kurios paneigia konstitucinës sankcijos taikymo bûtinumà. Aèiû [ ]. PIRMININKAS. Þodis suteikiamas Kæstuèiui Juozui Stungiui. Praðom. K. J. STUNGYS. Manau, galima ir ne taip garsiai kalbëti, jeigu þmonës nori girdëti. Að norëèiau pareikðti keletà minèiø apskritai apie mûsø teisinæ sistemà, nes jûs irgi ðá kartà, kaip taikliai pasakë apkaltos pirmininkas, tarytum prisiekusieji, tarytum teisëjai ðiuo atve- ju. Jûs, gerbiamieji Seimo nariai, ðá kartà ið tikrøjø vykdote teisingumà. Mes pamatëme netolimà praeitá, kaip visa teisinë sistema buvo valdþios represinis árankis valiai uþtikrinti. Tai buvo klasiniu pagrindu sutvarkyta samprata, þinote, kaip veikë. Ir nieko nuostabaus, kad, kai tik ágijo nepriklausomybæ, ið karto ðioje teismo salëje buvo pareikðta, nors mes dar ir neratifikavome tarptautiniø dokumentø, uþtikrinanèiø þmogaus teises, bet buvo ásiparei- gota dar 1992 metais gerbti jas. Tuo pagrindu buvo keièiami norminiai aktai, ir vienas ið svarbiausiø – Baudþiamojo proceso kodeksas. Buvo ratifikuotos eilinës konvencijos, vie- na ið pagrindiniø – Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø konvencija. Tarptautinis pilietiniø ir politiniø teisiø paktas. Tai buvo daroma turint tikslà, kad Lietuvos þmogui, iðtroðkusiam teisingumo, bûtø uþtikrinta teisinë ramybë, teisinis pasitikëjimas, teisinis tik- rumas, teisëtø lûkesèiø tikrumas. Visi to norëjome. Ta linkme yra reformuojama visa mûsø teisinë sistema, t.y. norminiø aktø bazë ir juos ágyvendinanèiø organø visuma. Deja, gilinantis á ðá procesà susidaro áspûdis, kad mûsø norminiø aktø bazë, formuo- janti teisinæ atmosferà Respublikoje, daug greièiau plëtojosi negu mûsø sàmonë. Að áþvel- giu, man atrodo, nereikia bûti labai protingam, ir eilinis þmogus, kad èia yra valdomas procesas, o ne grástas þmogaus teisëmis ir laisvëmis, kurias deklaruoja Europos þmogaus teisiø konvencija. Viena ið jø yra sàþiningo proceso samprata. Að stebiuosi, kodël viskas siejama su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu ir nekalbama apie þmoniø pasitikëjimà juo. Mes èia teisiame ne já, kaip fiziná asmená... o kartu ir tautos pasitikëjimà, kuris, kaip þinote, toli graþu neiðblëso. Todël pats kaltinimas ir paties nagrinëjimo ribos yra, ðvelniai 500 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS tariant, ðiek tiek nesuprantamos. Nesuprantama yra ir tai, kad reikia Respublikos Preziden- tui per jo atstovus ir ne kartà asmeniðkai reikalauti, kad jam bûtø suteiktos tos teisës, kurios deklaruojamos Konstitucijoje, Seimo statute ir Prezidento ástatyme, ko mes praðome. Ir nesuprantu, kodël kai kurie ið kaltintojø niekaip neiðgirsta, kad mes visus praðymus grin- dþiame árodymø iðreikalavimu ir betarpiðku iðtyrimu ðio, sakyèiau, teismo proceso metu, kitaip jo nepavadinsi, nes, dar kartà kartoju, visi èia sëdintys garbûs Seimo nariai yra teisë- jai. Jeigu Statute yra deklaruojamos trys tyrimo stadijos: parengiamoji, teisminis tardymas ir ginèai, tai jos analogiðkai atitinka visø teismo institucijø teisminio nagrinëjimo stadijas. Apkaltos procesas yra ypatingas teisingumo vykdymas, ir jo negalima sieti... ir jo teisin- gumo vykdymui jokia kita instancija neturi prijudicinës reikðmës. Nors jo sprendimai bûtø galutiniai ir neskundþiami, kaip, sakykim, kasacinës instancijos. O svarbiausia, kad mes ne- norime suprasti Konstitucijos 107 straipsnio, kuriame sakoma, kad Konstitucinio Teismo iðvados yra tik rekomendacinio pobûdþio ir galutiná sprendimà priimsite jûs, garbûs Seimo nariai. Iðvados – ne sprendimai, ne nutarimai, jie netgi ne Respublikos vardu priimami. Jeigu gráþtume prie procesinio ástatymo principø, apie kuriuos kalba Seimo statuto 246 straipsnis, manytume, kad èia yra prisiekusieji, kitaip tariant, teisëjai, tai vienas ið tokiø prin- cipø yra teismø ir teisëjø nepriklausomumo principas. Ar gali, turint omeny Seimø... valdþiø pasidalijimo principà, bet kuris ið teismø riboti jûsø galias? Niekas neturi tokios teisës. Jûs esate aukðèiausia institucija, ir ðá procesà reglamentuoja ne Konstitucinio Teismo ástatymas, o Statutas, kuriame apibrëþta apkaltos proceso eiga, ribos ir Seimo kompetencija. Að noriu gráþti prie baudþiamojo proceso principø. Man atrodo, kad tardymas yra viena ið pagrindiniø stadijø, be kurios teisminiai ginèai netenka prasmës. Ði stadija yra tam, kad Seimas in corpore galëtø tiesiogiai iðtirti arba matyti, kaip ðalys, vadovaudamosi rungimosi principu, tyrë árodymus, ir ávertinti juos. Ne vienas toks betarpiðkumo principas yra baudþiamajame procese. Seimo nariai, kurie ðiandien spræs, nedalyvavo Konstitucinia- me Teisme, ne visi ið jø dalyvavo ir Specialiosios tyrimo komisijos veikloje. Taigi šio principo bus aiškiai nesilaikoma. Norëèiau atkreipti gerbiamøjø Seimo nariø dëmesá á teisæ á gynybà kaip á vienà ið pagrindiniø principø. Jeigu gynyba pareiðkia daugybæ praðymø iðreikalauti, iðtirti, pridëti prie bylos ir visi jie vienareikðmiðkai atmetami, ar gali bûti realizuota teisë á gynybà? Ar galime mes gerbiamiesiems Seimo nariams pademonstruoti árodymø visumà ir sakyti, kad ðtai jie, spræskite ir priimkite sprendimà? Netgi jeigu kalbëtume vien tik apie bausmæ – konstitucinës atsakomybës taikymà (þinote, kad Statutas buvo priimtas 1994 metais ir bu- vo senasis procesas), pagal naujàjá procesà yra toks proporcingumo principas ir jis supran- tamas ne tik procesiniø prievartos priemoniø taikymo atþvilgiu, bet ir bausmës taikymo atþvilgiu. Ar mes galime tiesiogiai èia neiðtyræ visø árodymø pasakyti, kad pilietybës sutei- kimas, esà paslapties pagarsinimas, kuo að aiðkiai abejoju, pasakysiu toliau, ir dar keli nereikðmingi, sakyèiau, paþeidimai yra pagrindas taikyti tokià kraðtutinio reagavimo prie- monæ – Prezidentà, iðrinktà tautos didþiosios daugumos, nuðalinti nuo pareigø. Neturime mes tokios galimybës, jeigu èia nëra teisminio tyrimo stadijos arba tardymo stadijos. Bet ir pati teisminiø ginèø stadija praranda prasmæ, nes teisminiø ginèø esmë ir yra árodymø vertinimas. Kaltintojai vertina árodymus, ir pateikia gerbiamajam Seimui, ir gynyba verti- na árodymus, pateikia Seimui. Dabar iðeina, kad kaltinimas moralizuoja Prezidentà ir jokiø árodymø nenagrinëja. Na, ne moralës pagrindais mes galime priimti toká sprendimà, ger- biamieji Seimo nariai, nuðalinti arba palikti. Todël að manau, kad ðis nagrinëjimas ir ði SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 501 apkalta prieðtarauja principinëms nuostatoms, kuriø pagrindu vykdomas teisingumas. Dar kartà noriu pabrëþti, kad jokie teismai ir jø priimti sprendimai Seimui neturi jokios juridi- nës galios apkaltos procese. Norëèiau atkreipti gerbiamøjø seimûnø, atleiskite uþ toká liaudies priimtà pasakymà, dëmesá ðtai á kà. Mes vis kalbame vien apie galutiná rezultatà. Suteikë, paþeidë, bet nekal- bame apie patá procesà ir jo pradþià. Jeigu jûs ramiai, iðsamiai ir ið tikrøjø be iðankstinës nuomonës paþiûrësite á visus tuos árodymus, nuo ko visa tai prasidëjo, gerbiamieji Seimo nariai, að manau, kad jûs ið tikrøjø priimsite teisingà sprendimà. Kur pradþia? Pradþia Valstybës saugumo departamento paþymoje, kuri vadinasi „Dël neigiamø tendencijø, ke- lianèiø grësmæ Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Kam adresuota ði paþyma? Paþyma slapta. Paþymoje trys adresatai: Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Vyriausybës vadovas. Kà sako paþymoje Valstybës saugumo departamento vadovas? Jis ávardija tokias tendenci- jas, kelianèias grësmæ Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pirma. Agresyvus Rusijos stam- baus kapitalo skverbimasis á strategiðkai svarbius Lietuvos elektros energijos, dujø, naftos, transporto sektorius. Aktyvus domëjimasis galimybe investuoti Lietuvoje yra sietinas su Lietuvos greitu ástojimu á NATO ir Europos Sàjungà. Dalá Rusi- jos investicijø vertintume kaip siekimà legalizuotis, áeiti á Vakarø rinkas. Pirma tendencija. Antra. Tarptautiniø organizacijø nusikalstamø struktûrø skverbimasis á Lietuvà. Að jau toliau neskaitysiu, bet esmæ. Treèia. Lietuva naudojama kaip treèioji ðalis ginklø neplatinimui bei dvigubo panau- dojimo medþiagø prekybai ir platinimui. Neplatinimui. Ir ketvirta. Lietuva taip pat yra panaudojama kaip treèioji ðalis vykdant neteisëtas finansines operacijas – tai kontrabanda, pinigø plovimas tarptautiniam terorizmui finan- suoti. Aiðku, tokia paþyma, ásivaizduoju, kiekvienam doram Lietuvos pilieèiui kelia ðiur- pà, liaudiðkai tariant, o tokias valdþios institucijas, kurioms adresuojama, verèia tiesiogiai imtis neatidëliotinø ir skubiø priemoniø, kad ðios tendencijos bûtø laiku anuliuotos ir ne- peraugtø á grësmes mûsø nacionaliniam saugumui. Mano manymu, trys adresatai ir paèiø tendencijø, kelianèiø grësmæ nacionaliniam saugumui, analizë rodo, kad kiekviena ið ðitø valdþiø institucijø privalëjo savo kompetencijos ribose reaguoti ir imtis priemoniø, kad tos tendencijos bûtø anuliuotos. Kas apibrëþë visø ðiø trijø valdþios institucijø kompetencijà nacionalinio saugumo klausimais? Yra Nacionalinio saugumo ástatymas ir jo patvirtinti nacionalinio saugumo pagrindai. Jeigu jûs (að neabejoju, kad visi ðià paþymà þinote ir turëjote rankose) ásigilinsite á tas tendencijas, pastebësite, kad á jas reaguoti Valstybës sau- gumo departamentas (ið esmës ápareigoja Nacionalinio saugumo pagrindø ástatymas) ápa- reigoja Vyriausybæ. Sakykite, kuri ið tø tendencijø, kurias ávardija paþymoje Valstybës saugumo departamento vadovas, yra kontroliuojama Seimo arba tiesiogiai Prezidento? O gal kas nors ðioje paþymoje galëtø nurodyti, kur tiesiogiai ar netiesiogiai yra kaltinamas Prezidentas? Gerbiamieji Seimo nariai, nerasite jûs to paþymoje, bet dar kartà pabrëþiu, kad visos tos tendencijos yra kontroliuojamos Vyriausybës. Tam pagal Nacionalinio saugumo pa- grindø ástatymà ir jo priedus Vyriausybës sudëtyje yra ir Kriziø prognozavimo komisija, ir kriziø prevencijos komitetai, ir visa kita struktûrinë sistema, kuri nuolat seka, reaguoja ir imasi priemoniø. Að nekaltinu Vyriausybës, kad ji esà nereagavo á tà paþymà. Að dar dau- giau ásitikinæs, kad Vyriausybë tinkamai reagavo ir ðios tendencijos neiðaugo á krizes. Man atrodo, jeigu bûtø pateikta ta informacija, kuri atsirado dël Vyriausybës reagavimo, mes 502 LIETUVIØ TAUTA

ðiandien visiðkai nekalbëtume apie Prezidento apkaltà. Lietuvoje ramu ir po ðios paþymos. Vadinasi, atitinkama reakcija buvo. Aš noriu vël gráþti prie Seimo, kokia gi buvo Seimo kompetencija. Jûs – vienintelë institucija, turinti teisæ leisti ástatymus, juos tobulinti, reaguoti á mûsø visuomenës trûku- mus. Ðitoje srityje ir buvo Seimo kompetencija reaguoti á paþymà, kurià pateikë Valstybës saugumo departamentas. Jeigu jûs bûtumëte sudaræ tokià laikinàjà tyrimo komisijà Vyriau- sybei tirti, að ásivaizduoju, kokia bûtø buvusi reakcija. Bûtø kiðimasis á jos kompetencijà, bûtø paþeistas Konstitucijos 5 straipsnis – valdþiø pasidalijimo principas, bet buvo sudary- ta kito lygmens komisija. Man atrodo, kad ne tik šios dienos, bet ir ateities rimta diskusija ir yra pagrindas diskutuoti, ar Seimo laikinoji tyrimo komisija negriauna Konstitucijos suformuoto valdþiø pasidalijimo principo, kai ji ima tiesiogiai kontroliuoti Prezidentà. Seimo reakcija á Valsty- bës saugumo departamento paþymà buvo kaip tik Laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø nacionaliniam saugumui sudarymas. Tendencijos ir galimos grësmës kalbiniu po- þiûriu, kalbos logikos poþiûriu yra skirtingi dalykai. Að nesuprantu, kodël nei Konstituci- nis Teismas, nei Specialioji tyrimo komisija nereagavo á specialistës, þinomos kalbininkës, Danutës Tarvydaitës iðvadà, kuri yra prijungta prie medþiagos. Ji aiðkina, kad tai jau pro- blemos eskalavimas, kai tendencijos perauga á grësmes. Toliau. Sudarius Laikinàjà tyrimo komisijà turëjo bûti nutarimu, kuriuo ji sudaryta, apibrëþtos jos veiklos ribos, suformuoti klausimai, kuriuos ji turi tirti, o ne palikta visa tai jos nuoþiûrai. Tai yra pasakyta tiesiogiai ástatymuose – tiek Seimo statute, tiek Laikinøjø tyrimo komisijø veiklos ástatyme. Seimas formuoja laikinøjø tyrimø komisijø veiklos ri- bas, kryptis, tikslus ir kryptis. PIRMININKAS. Gerbiamasis advokate, atsipraðau. Að norëèiau kreiptis á Seimo na- rius. Man atrodo, ið tikrøjø dëmesio salëje trûksta kalbant advokatui. Að kviesèiau gerbti ir atidþiai klausytis visø kalbanèiøjø. Aèiû. K. J. STUNGYS. Aèiû, pirmininke. Að manau, kad èia tikriausiai pritarimo man tokie ðûksniai. Seimo Laikinoji tyrimo komisija sudaroma dël galimø grësmiø nacionaliniam saugu- mui. Kokios galimos grësmës nacionaliniam saugumui ir kaip jos ávardijamos, reikia þiû- rëti nacionalinio saugumo pagrinduose. Tai þmogaus teisës, tai konstitucinë santvarka, tai ekonomika, sienos ir kiti dalykai. Nerasite ten tokios grësmës kaip Prezidentas, patarëjai, kiti asmenys, kuriuos Laikinoji tyrimo komisija nustato sau kaip tyrimo kryptis. Ið kur atsiranda Prezidentas, patarëjai, kiti asmenys? Vëliau nesuprantamai nei kalbos logikos, nei kalbos kaip tokios prasme apibendrinama Prezidentûros sàvoka. Vadinasi (tai paþymi ir kalbos specialistai iðvadoje, kuri yra pridëta), Laikinojoje tyrimo komisijoje yra pakei- èiamas tyrimo objektas, kuris nuo Valstybës saugumo departamento paþymos apie neigia- mas tendencijas ir numatytas kryptis skiriasi taip, kaip tos nuostabios lubos ir tos grindys. Kokiu pagrindu pakeièiamas tyrimo objektas? Að nenorëèiau ðia prasme daug samprotau- ti, bet kad tai yra neteisinga, man atrodo, akivaizdu. Valstybës saugumo departamento vadovas, rengdamas ðià paþymà, aiðkiai nenumatë ðtai tokios evoliucijos, ir jis ne kartà tiek spaudoje, tiek ið ðios tribûnos sakë: „Prezidentui neturiu jokiø priekaiðtø“. Ta patá jis patvirtino ir Specialiosios tyrimo komisijos apklausos metu. Kokia gi buvo Seimo Laikinosios tyrimo komisijos išvada? Aš jos visos garsiai ne- skaitysiu, bet visi ðeði kaltinimai tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su Prezidentu ir prezi- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 503 dentûra. Á prezidentûros sàvokà, kaip jau minëjau, átraukiamas ir Prezidentas, ir jo padëjë- jai... patarëjai. Ðtai ir suformuojamas apkaltos pagrindas. Tuo labiau kad tada spauda... ir visa Laikinosios tyrimo komisijos veikla þiniasklaidos buvo vertinama kaip apkaltos pre- judicija. Man atrodo, toliau neakcentuojant to, kaip èia atsiranda Prezidentas ir iš kur gimsta apkalta, visiems aišku. Ádomiausia tai, kad Laikinosios tyrimo komisijos iðvadai yra pritariama nutarimu. Nu- tarimo ir tos iðvados pagrindu formuojamas teikimas, kurá pasiraðo 86 parlamentarai. Að manau, þmonës pasiraðë tikrai tikëdamiesi, kad tas viskas bus iðtirta. Ir kai jûs dëjote paraðus, negalvojot... Að nemanau, kad jûs galvojote apie tai, kad jûs demonstruojate, dar neiðtyrus visos ðios bylos, tø visø suformuotø kaltinimø, kad Prezidentas turi bûti nuðalintas. Jûsø paraðai tikriausiai buvo noras, kad ið tikrøjø bûtø iðtirta ir priimtas teisingas sprendimas. Baigdamas ir pereidamas prie Specialiosios tyrimo komisijos, noriu pasakyti, gerbia- mieji Seimo nariai, kad komisija, kuri pagimdë apkaltà Prezidentui, apkaltos procese ne- numatyta. Tokios laikinosios tyrimo komisijos ten nëra. Að nesuprantu, jeigu að ateièiau á teismo procesà ir atneðèiau kokios nors labai rimtos organizacijos kokius nors kaltinanèius dokumentus, ið manæs teismas, ðvelniai tariant, tikriausiai pasiðaipytø arba pasakytø, kad èia ne viskas gerai. Bet teikimas ir visi teikimo kaltinimai grindþiami tik Laikinosios tyrimo komisijos iðvadomis ir Seimo nutarimu. Vadinasi, kaltinimas grindþiamas neteisëtai (o teikimas yra kaltinimas) surinktais árodymais, ir dar plius Seimo nutarimas. Todël nenuostabu, kad, sprendþiant ir tiriant árodymus, kai dirbo Specialioji tyrimo komisija, ne kartà buvo akcen- tuojama, kà mes èia kalbame, kadangi yra Seimo nutarimas ir visa tai yra patvirtinta. Kaip tai suderinti su sàþiningu procesu ir árodymø samprata, kurie yra patvirtinti Seimo nutari- mu? Að neþinau, kaip esant teisinei visuomenei paaiðkinti toká dalykà? O vienà dalá dël pilietybës suteikimo ið viso atsisakyta tirti. Pasiremta Konstitucinio Teismo nutarimu dël dekreto Nr. 40 antikonstitucingumo. Að manau, kad Specialiojoje tyrimo komisijoje, kaip ir èia, Seime procesas vyko pa- gal Statutà, ir ten buvo nurodyta – vadovaujantis baudþiamojo proceso principais. Esant ðtai tokiam árodymø tyrimui, vertinimui, apibendrinimui jokiø baudþiamojo proceso prin- cipø nëra. Ið esmës tiek tada, tiek dabar yra sprendþiamas kaltës klausimas, o sprendþiant kaltës klausimà privalu iðtirti árodymus. Að nekalbësiu apie Statuto spragas ir momentus, prieðtaraujanèius Konstitucijai, kai Specialioji tyrimo komisija pati nustato reglamentà, tai yra tvarkà, nors tokia tvarka, kai tiriami árodymai ir sprendþiamas kaltës klausimas, turi bûti nustatoma ástatymu. Konstitu- cijos 31 straipsnis – bet kokie veiksmai, ribojantys þmogaus teises, turi bûti reglamentuo- jami ástatymu. Yra dar ir kitø momentø, bet að noriu pasakyti ðtai kà: kad ir kaip ten bûtø dël tø procesø, vykusiø Specialiojoje tyrimø komisijoje, að jauèiu ðiai komisijai pagarbà, kad ji iðmetë vienà pagrindiniø ir nepagrástø kaltinimø – grësmes nacionaliniam saugumui. Vadinasi, Prezidento veiksmai liko tiktai, jeigu darytume prielaidas, galimos klaidos, ku- rias gali padaryti bet kas. Bet piktos valios èia nebuvo. Gráþtant prie paþymos, ar bûtø iðvis iðsirutuliojæs ðis procesas penkiø mënesiø laikotarpiu, jeigu ið tikrøjø nebûtø akcentuota, kad yra grësmës nacionaliniam saugumui? Jeigu bûtø pasakæ, ðtai suteikë pilietybæ... Pilie- tybiø buvo suteikta per 800 ir labai ádomiose situacijose... Ar tai sukëlë grësmæ nacionali- niam saugumui ir kokià þalà padarë? Arba sakoma, kad pagarsino paslaptá (leido suprasti), bet tuose paèiuose pokalbiuose yra áraðas, kuriame kalba A. Drakðas su J. Borisovu 16 504 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS dienà. Konstituciniam Teismui pateikta, ir jeigu ið tikrøjø Seimo nariai susipaþino, tai... Jie kalbasi. J. Borisovas sako: „Manæs pasiklauso“. A. Drakðas sako: „Mane irgi“. O Prezi- dentas kaltinamas, kad jis 17 dienà esà jam pagarsino. Tai iki to jie sako ir kalba, kad mus pasiklauso. Man atrodo, kad visi tie kaltinimai, nesant pavojø, grësmiø nacionaliniam sau- gumui, vargu ar verti to, kad Tautos didele balsø dauguma iðrinktas Prezidentas taip lengva ranka dël to bûtø nuðalintas. Negalima èia sureikðminti, gerbiamieji Seimo nariai, Aukðèiausiojo Teismo autorite- to. Mes já gerbiame kaip institucijà. Tai yra ypatingas teismas, kuris turi atitinkamà skyriø Konstitucijoje, bet tai yra teismas ástatymui. Að nesigilinsiu á Seimo nutarimo ir jo iðvadø vertinimà. Pasakysiu tik tiek, kad að pritariu ir manau, kad Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas labai taikliai pasakë, kad jis pirmà kartà Konstitucinio Teismo praktikoje ste- bi, kaip jis virto teismu ne ástatymui, o asmeniui. Per J. Borisovà á Prezidentà. O kà tai reiðkia, kai Konstitucinis Teismas sako – atsilygino tuo paèiu uþ paramà. Parama buvo teisëta, parama deklaruota. Nei Vyriausioji rinkimø komisija, nei mokesèiø institucijos – jokiø priekaiðtø. Tokia parama yra bûdinga kiekvienuose rinkimuose, bet jeigu jau Konsti- tucinis Teismas legalizuoja sampratà „atsilygino“, vadinasi, logika ta, kad kuo didesnë parama prieð rinkimus, tuo didesnës galios po rinkimø. Bet tai iðkreipia visos sistemos esmæ. Tada ir iðeitø, kad jeigu jûs priimate koká nors ástatymà, prieðtaraujantá Konstituci- jai, atsiranda pagrindas þiûrëti, kaip, kà rëmë ir kaip, kas atsidëkojo. Tai bûtø nesàmonë. Rinkimai yra rinkimai, o kai Jûs tampate Tautos iðrinktaisiais ir jums deleguojamos milþi- niðkos teisës, èia jau joks praeities bagaþas jûsø neturi varþyti ir negalima legalizuoti tokio dalyko ávardijant atsilyginimà – esà priimant dekretà suteikiama pilietybë. Gerbiamieji Seimo nariai, gráþdamas prie Specialiosios tyrimo komisijos ir vertinda- mas jos iðvadas, að manau, kad jos fiksavo (dar kartà pakartosiu) tam tikrus, tarkim, tokia prielaida, neatitikimus, bet tai nëra pagrindas Prezidentui nuðalinti. Kaip paaiðkinsi þmo- gui (kiekvienas sprendimas turi bûti prasmingas, ypaè toks), kad suteikdamas pilietybæ padarei didelæ þalà Respublikai, ypaè asmeniui, kurio nuopelnus ávertinæs yra ne tik Prezi- dentas R. Paksas, ir kad ir kà kalbëtume, kuris nëra ávykdæs bûdamas Lietuvos Respubli- koje nieko kokiu nors bûdu baustino, nei nusiþengimø, nei nusikaltimø. Niekaip nesuprantami dalykai, kaip pagrindas Prezidentui nuðalinti, – leido suprasti, kad jo pasi- klausoma. Tai iðvis reikëtø, jeigu ásivaizduotume toká dalykà, bet að jau minëjau 16–17 dienas, ir labai nesunkiai paneigiama... Treèias momentas, kuris kildinamas ið netiesioginiø samprotavimø, pasikalbëjimø ig- noruojant esmæ – nesuderino privaèiø ir tarnybiniø interesø, kiðosi, bandë daryti átakà. Ginèas vyksta teisme. Specialiojoje tyrimo komisijoje neginèijamai ir vienareikðmiðkai iðryðkinta, kad ginèas vyksta tarp suinteresuotø asmenø, ir yra kalbama... Galø gale, apie kà kalbama? Ir A. Armalas, ir A. Drakðas, ir visi kiti ten buvo susitaræ pirkti-parduoti tas akcijas, bet nesutarë dël kainos. Kodël dabar Konstitucinis Teismas ir komisija uþima vie- nos ið ðaliø pozicijà, kol ginèas neiðspræstas teisme? Man atrodo, vien tik dël to ðio pagrin- do negalima vertinti kaip vienareikðmio, nekelianèio abejoniø ir duodanèio pagrindà Prezidentà nuðalinti. Vertindamas visø kaltinimø visumà, gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji Seimo na- riai, að tikiu, kad jûs visa tai ávertinsite, tiek þmogiðkàjá faktoriø, tiek reikðmæ mûsø konsti- tucinei santvarkai, Prezidentas – valdþios atstovas, þmoniø pasitikëjimas, ir taip lengvai viso to nenubrauksite. Man atrodo, tai bus ir sàþininga, ir protinga. Að baigiu ir neabejoju SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 505 tuo. Apie konkreèius kaltinimus kalbës mano kolegos. Tuo labiau kad 21.00 valanda. Aèiû jums uþ dëmesá, gerbiamieji Seimo nariai [ ]. PIRMININKAS. Dëkoju advokatui. Gerbiamieji Seimo nariai, norëèiau su jumis pa- sitarti ðtai dël ko. Jûsø ðiø metø kovo 5 d. nutarimu buvo nustatytas darbo grafikas ir bûtent pirmadieniais nuo 15 iki 21 val. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galëtume bendru sutarimu priimti sprendimà ir pra- tæsti ðiandien? (Triukðmas salëje) Minutëlæ, pasakysiu. Galëtume bendru sutarimu priimti sprendimà ir pratæsti ðios dienos darbà. Iðklausytume gerbiamøjø advokatø kalbø, o rytojø paliktume pasinaudoti replikos teise, galbût iðklausytume Prezidento baigiamojo þodþio ir pereitume prie balsavimo procedûrø. Sutariame? (Triukðmas salëje) Tai, kiek supratau, sprendimas. Seimo nariai pritaria... Prašom. È. JURÐËNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamieji advokatai, ger- biamieji kaltintojai. Að manau, kad mes ðiandien galëtume baigti bent dalá tø itin svarbiø ir neatidëliotinø darbø, t.y. iðklausyti gynëjø kalbas. Taip, kaip gerbiamasis pirmininkas ir siûlë, ir tam laikui pratæsti posëdá. O rytoj replikos, jeigu dar jø bus, Prezidento kalba, jis jà paþadëjo mums pasakyti, ir ne ðiaip sau paþadëjo, o raðtiðkai. Vadinasi, jo kalba bus ir tada balsavimas. Taigi iðklausykime advokatø kalbas ir padirbëkime. PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aèiû uþ pritarimà, posëdá tæsiame toliau. (Triukðmas salëje) Gerbiamieji Seimo nariai, kiek suprantu, dauguma pritaria tokiam siû- lymui? (Triukšmas salëje) Pritaria. Minutëlæ! Pagal Seimo Statuto 98 straipsná posëdþio laikas gali bûti pratæstas posëdþio pirmininko sprendimu. Aèiû. Þodis suteikiamas advoka- tui G. Baubliui. Praðom. G. BAUBLYS. Gerbiamasis pirmininke, aèiû uþ þodá. Að pirmiausia norëjau iðreikðti nuomonæ dël vedimo tvarkos. Advokatas K. Stungys kalbëjo apie valandà laiko, ir jeigu dar pridësime penkis advokatus, bus penkios valandos. Ar tikrai tokia darbo sparta yra reikalinga? Að manau, kad bent jau to Seimo nutarimo, kuriuo yra patvirtinta darbotvarkë, bûtø galima ir nepaþeisti. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, að norëèiau perskaityti Prezi- dento praðymà, kur jis iðreiðkia pageidavimà atvykti ir kalbëti ir praðo nurodyti, kada tai gali bûti tiksliai padaryta. PIRMININKAS. Gerbiamasis advokate, tai ið tikrøjø bus padaryta atsiþvelgiant á ðios dienos mûsø darbo rezultatus. G. BAUBLYS. Jums leidus, èia kelios eilutës, að perskaitysiu ir perduosiu. „Gerbiamasis apkaltos proceso pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Seimo Statuto 250 straipsnio 3 dalis suteikia teisæ asmeniui, kuriam taikoma apkalta, pasibaigus ginèams pasakyti baigiamàjá þodá. Vadovaudamasis minëtu straipsniu praðau suteikti man galimybæ asmeniðkai tarti baigiamàjá þodá ir ið anksto praneðti, kada galëèiau tai padaryti. Pagarbiai – Respublikos Prezidentas.“ Jums leidus, að perduodu ta praðymà. PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, sprendimas dël posëdþio tæsimo yra pri- imtas, posëdis tæsiamas toliau. Að kreipiuosi á advokatus. Kuris kitas kalbësite? Prašom. E. RAPOLAS. Aèiû, posëdþio pirmininke. Posëdþio pirmininkui leidus, að tæsèiau kalbà. PIRMININKAS. Þodis suteikiamas advokatui E. Rapolui. Praðom. E. RAPOLAS. Aèiû, posëdþio pirmininke. Tæsdamas advokato K. Stungio iðsakytus esminius klausimus, að paliesèiau dar vienà esminá klausimà, tai yra konstitucinæ asmens 506 LIETUVIØ TAUTA teisæ á gynybà. Konstitucinis Teismas keletà kartø yra atkreipæs dëmesá ir paþymëjæs, kad teisë á gynybà turi bûti reali. Èia að sugráþèiau prie to, kada Respublikos Prezidentui buvo pareikðti kaltinimai ir kada Seime buvo pradëtas apkaltos procesas, t.y. ðiø metø vasario 19 d. Seimas patvirtinto Specialiosios tyrimo komisijos iðvadà. Specialioji tyrimo komisi- ja suformulavo ðeðis kaltinimus, kuriais buvo kaltinamas Respublikos Prezidentas. Ðiø metø kovo 8 d. Seimas patvirtino paèià apkaltos proceso pradþià. Jeigu mes tai iðverstume á baudþiamojo proceso terminus, nuo kovo 8 d. Respublikos Prezidentas tapo kaltinamuoju. Atsirado kaltintojai, atsirado gynëjai. Taip pat atkreipèiau Seimo dëmesá, kad tà paèià dienà apkaltos procesas Seime buvo sustabdytas. Tiek kaltintojai, tiek gynëjai nusto- jo vykdyti savo funkcijas. Konstitucinis Teismas atsakë tik á teisës klausimus, ar konkretûs Respublikos Prezidento veiksmai prieðtarauja Konstitucijai. Galbût paþymëèiau tai, kà Kon- stitucinio Teismo posëdþiø metu yra konstatavæs tiek ponas R. Ðukys, tiek pats Konstitucinio Teismo pirmininkas, t.y. kad Konstituciniame Teisme tebuvo tik pareiðkëjo atstovai ir suinte- resuoto asmens atstovai, ir kà akcentavo tiek ponas R. Ðukys, tiek Konstitucinio Teismo pirmininkas, t.y. kad Konstituciniame Teisme nebuvo nei kaltinimo, nei gynybos. Kà tai reiðkia? Tai reiðkia, kad Konstitucinis Teismas atsakinëjo á teisëjø klausimus. O kaltinimai Respublikos Prezidentui, tø kaltinimø tyrimas buvo atnaujintas ðiandien ðiame Seimo posëdyje. Að sugráþèiau prie esminio principo, kad kiekvienas kaltinamas asmuo turi teisæ apsiginti. Ið ðios apkaltos buvo iðeliminuota tardymo stadija. Ðiuo atveju buvo paþeista Respublikos Prezidento teisë á gynybà, nes kaltintojai savo funkcijas vykdë tik kovo 8 d. ir ðiandieniniame teismo posëdyje. Konstituciniame Teisme buvo tik pareiðkëjo atstovai, kurie palaikë tik Seimo paklausimà. Tame paklausime buvo iðkelta abejonë, ar Respublikos Prezidento veiksmai atitinka Konstitucijà. O kaltinimai kaip tokie yra pareið- kiami tik ðiandien. Ðiandien Respublikos Prezidentas turi turëti teisæ realizuoti savo teisæ á gynybà. Kà gi mes turime ðiuo atveju? Ðiame Seimo posëdyje iðeliminuojama tardymo stadija, esminë stadija, kai kaltinama- sis gali pateikti save pateisinanèius árodymus. Jeigu paþiûrëtume analogijà su baudþiamojo proceso principais, að galbût pateikèiau tokià situacijà. Turime teismo posëdá, á já atvyksta teisiamasis ir jam ið anksto pasakoma, kad jis yra ið anksto kaltas ir jokio tyrimo teisme nebus. Tokia pati situacija ðiuo atveju yra ðiame teismo posëdyje, nes ið karto buvo pereita prie teisminiø ginèø. O kada gi asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisæ pateikti árody- mus, kurie paneigtø jo kaltæ? Dabar pereièiau prie kiekvieno konkretaus kaltinimo, tai yra prie pirmojo ir antrojo kaltinimø. Tai yra kaltinimo suteikus pilietybæ ir kaltinimo sàmoningai leidus suprasti. Dël kaltinimo, kad suteikiant pilietybæ buvo ðiurkðèiai paþeista Konstitucija. Sugráþ- tant prie Respublikos Prezidento pateiktø paaiðkinimø, Respublikos Prezidentas yra gana aiðkiai iðsakæs pozicijà, kokios aplinkybës lëmë Lietuvos Respublikos pilietybës suteiki- mà. Tai asmens suteikta parama aviacijos sportui, taip pat Pilietybës reikalø komisijos rekomendacijos. Að vis dëlto atkreipèiau Seimo dëmesá. Galbût yra racijos sugráþti prie tø 800 atvejø, prie ankstesniø Respublikos Prezidentø suformuotos praktikos teikiant piliety- bæ, tai yra kas buvo vertinama kaip nuopelnai ir kokioms sàlygoms esant buvo teikiama Lietuvos Respublikos pilietybë. Ðis klausimas buvo iðsamiai iðanalizuotas Konstituciniame Teisme. Ten buvo pateikta pakankamai praktikos pavyzdþiø. Að paminësiu tik esminius, kad finansinë parama sporto ðakai, kultûrai buvo vertinama kaip nuopelnai. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 507

Sugráþkime prie Jurijaus Borisovo suteiktos paramos sportui, að pacituoèiau Akroba- tinio skraidymo federacijos prezidento pono Algimanto Þentelio þodþius, kad „ant ðito þmogaus (tai yra apie Jurijø Borisovà) stovi visas akrobatinio skraidymo sportas “. Tik dël ðio asmens skirtos paramos Lietuvos rinktinei buvo suteikta galimybë dalyvauti pasaulio ir Europos èempionatuose ir tai buvo ávertinta kaip nuopelnai, uþ tai atsirado pagrindas su- teikti Lietuvos Respublikos pilietybæ. Að sugráþèiau prie pono J. Sabatausko iðsakytos minties, kad sistemingai buvo paþei- dþiami ástatymai, ir atkreipèiau gerbiamojo Seimo dëmesá, kad pilietybë, remiantis tokiais paèiais kriterijais, buvo suteikta per 800 kartø. Pilietybë buvo teikiama uþ paramà ávai- rioms ástaigoms, kultûrai, sportui. Pilietybë buvo teikiama vien uþ tai, kad asmuo atvykda- vo á Lietuvos Respublikà ir ásidarbindavo kurioje nors Lietuvos ámonëje. Tai buvo vertinama kaip to asmens nuopelnai, tas sudarydavo pagrindà suteikti pilietybæ. Vis dëlto kyla klausimas, kada sistemingai buvo paþeidþiami ástatymai, ar paëmus tà vienà atvejá, kada asmuo ið tikrøjø suteikë pakankamà paramà sportui, tos paramos pagrin- du Lietuvos rinktinë dalyvavo pasaulio èempionatuose, ar vis dëlto ástatymai sistemingai buvo paþeidþiami tuos 800 kartø, kai remiantis lygiai tokiais paèiais kriterijais buvo su- teikta Lietuvos Respublikos pilietybë. Taip pat vertindamas ðá kaltinimà að sugráþèiau ir prie teisiniø argumentø, kuriuos mes iðsakëme Konstituciniame Teisme. Mes turime Specialiosios tyrimo komisijos sprendimà, kad ðis kaltinimas, bûtent ðis vertinimas, pilietybës suteikimo veiksmas, Specialiojoje tyri- mo komisijoje ið viso nëra iðtirtas. Mes turime ir Konstitucinio Teismo paþymà, kurioje teigiama, kad ðis veiksmas taip pat nebuvo iðtirtas ir Konstituciniame Teisme. Tada kyla klausimas, kaip asmuo, kuriam taikoma apkalta, gali realizuoti savo teisæ á gynybà, jeigu tiek Konstitucinis Teismas, tiek Specialioji tyrimo komisija sprendimu áformina, kad tas klausimas tirtas nebuvo. Pereinu prie ðiandienio Seimo posëdþio. Ðiandieniame Seimo posëdyje buvo atsisaky- ta tardymo stadijos. Ið asmens, kuriam taikoma apkalta, buvo atimta teisë per atstovus pateikti árodymus dël ðio kaltinimo, dël konstitucinës sankcijos taikymo esamam kaltini- mui. Tai ðiuo atveju tiek Specialiojoje tyrimo komisijoje, tiek Konstituciniame Teisme, tiek Seime ðis klausimas ið viso nëra tiriamas. Jeigu sugráþtume prie teisinës valstybës principø, vienas esminiø principø yra teisë á gynybà. Ðiuo atveju dël pilietybës suteikimo tokia teisë ið jo buvo atimta. Bûtent teisë per atstovus pateikti kaltæ paneigianèius árodymus. Pereidamas prie antrojo kaltinimo, ypaè atkreipèiau Seimo dëmesá á paèià kaltinimo formuluotæ. Kà reiðkia – sàmoningai leido suprasti? Vien tai, kad asmens, kuriam taikoma apkalta, atstovai sëdi èia prieð jus, tai taip pat sàmoningai leidþia suprasti, kad jie atstovau- ja asmeniui, kuriam taikoma apkalta. Bet ar vien ðioje salëje sëdinèiø asmenø sàmoningas supratimas sudaro pagrindà tuo kaltinti kitus asmenis? O bûtent tokiu pagrindu buvo ap- kaltintas Respublikos Prezidentas. Jis buvo apkaltintas tuo, kad J. Borisovas suprato, kad jo yra pasiklausoma. Galbût bûtø verta ávardyti tas aplinkybes, kurioms esant jis suprato, kad jo yra pasiklausoma. Jis buvo apklaustas tiek Specialiosios tyrimo komisijos, tiek tei- sësaugos institucijø, ir jis gana aiðkiai yra ávardijæs, kad operatyvinis tyrimas prieð já yra vykdomas nuo 1998 metø. Ið kalbø kitø asmenø, kurie buvo apklausti kaip liudytojai, taip pat galima padaryti aiðkià iðvadà, kad J. Borisovas þinojo, kad jo yra pasiklausoma jau penketà metø. 508 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Að galbût atkreipèiau teismo dëmesá á keletà ðiø liudytojø parodymø, kaip vertinti tokius faktus, kai asmuo, eidamas á susitikimà, palieka savo telefonà uþ to susitikimo vie- tos sienø, asmuo turi keletà telefonø. Ir dar daugiau, dar kur kas anksèiau, prieð kovo 17 dienà (Respublikos Prezidentas dël to yra kaltinamas sàmoningai leidæs suprasti apie pasi- klausymà), kur kas anksèiau, prieð tà kovo 17 dienà, pats J. Borisovas, kalbëdamas telefo- nu, gana aiðkiai ávardija, kad jo yra pasiklausoma. Asmuo tai þino, asmuo turi keletà telefonø, asmuo per susitikimus palieka savo telefonus uþ susitikimo vietos sienø ir kaltintojai tei- gia, kad tik kovo 17 dienà ið Respublikos Prezidento J. Borisovas sàmoningai suprato, kad jo yra pasiklausoma. Ar gali dar absurdiðkiau skambëti toks kaltinimas, kai asmuo tai þino penkerius metus? Ar jam dar reikia, kad sàmoningai suprastø, jeigu jis ir taip þino? Antra. Kaip skamba pati tokio kaltinimo esmë – sàmoningai leido suprasti? Ar tai ið viso yra veiksmas? Mes galime kalbëti apie kokius nors veiksmus, kuriuos turëtø ávardyti kaltintojai. Sàmoningai leido suprasti – galbût gali bûti tø veiksmø pasekmë, bet tiek Spe- cialiojoje tyrimo komisijoje, tiek Konstituciniame Teisme asmens, kuriam taikoma apkal- ta, atstovai bandë tai iðsiaiðkinti, kaip tas sàmoningas leidimas suprasti buvo realizuotas. Ir tai iðtisai asmens, kuriam taikoma apkalta, atstovai siekë iðsiaiðkinti per posëdá Konstituci- niame Teisme. Pasirodo, kad kaltintojai nesugeba atsakyti, kaip tas sàmoningas leidimas buvo realizuotas. Dar daugiau. Buvo pateiktos kompetentingø specialistø iðvados, kad tokia kaltinimo formuluotë, kad sàmoningai leido suprasti, ið viso nëra veiksmas, nes asmuo sàmoningai suprasti gali ir kai nëra jokio kito asmens konkretaus veiksmo. O ypaè atsiþvelgiant á tai, kad asmuo penkerius metus jau þino, kad jo yra pasiklausoma, asmuo turi keletà telefonø, tai jis ir be to sàmoningo leidimo suprasti, taip suprato, kad jo yra pasiklausoma. Ar uþ tai galima kaltinti Respublikos Prezidentà? Dabar að perduosiu þodá savo kolegai. PIRMININKAS. Þodis suteikiamas advokatui Vytautui Stanislovui Sviderskiui. Pra- šom, advokate. V. S. SVIDERSKIS. Gerbiamasis Aukðèiausiojo Teismo pirmininke, Gerbiamieji kal- tintojai ir gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Konstitucinis Teismas savo iðvadoje paþy- mëjo, kad ginèai, numatyti Seimo statuto 250 straipsnyje, vyksta ne dël to, ar Respublikos Prezidentas atliko veiksmus, ðiurkðèiai paþeidþianèius Konstitucijà, bet tik dël to, ar paða- linti, ar nepaðalinti Respublikos Prezidentà ið pareigø uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà, kurá konstatavo Teismas. Todël mano kalba ir bus labai trumpa. Kalbësiu ið esmës tuo paèiu klausimu, kuriuo kalbëjo gerbiamasis kolega E. Rapolas. Taigi ir að atkreipsiu dëme- sá tiktai ið esmës á porà momentø ir jûsø daugiau tikrai netrukdysiu, nepiktnaudþiausiu vëlyvu laiku. To paties jau minëto Konstitucinio Teismo nutarimo iðvadoje buvo nuspræsta, kad „Prezidento R. Pakso vieðos kritiðkos kalbos per susitikimus su gyventojais apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø nacionaliniam saugumui... neprieðtarauja Konstitucijai“. Taèiau tai motyvuodamas Konstitucinis Teismas pabrëþë, kad „Respubli- kos Prezidentas yra valstybës vadovas, kad jis atstovauja Lietuvos valstybei. Prezidento iðskirtinis konstitucinis statutas ir vaidmuo valstybëje já ápareigoja pasirinkti tinkamas ir korektiðkas kritikos raiðkos formas“. Jeigu ðiø reikalavimø bûtø nepaisoma, ðtai èia, mano galva, bûtø menkinamas tautos pasitikëjimas paèia Respublikos Prezidento institucija, þe- minamas ðios institucijos autoritetas. Að ðià ilgà citatà, gerbiamieji, pavartojau tik tam, kad „NEKLYSTANÈIØJؓSÀMOKSLO KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 509

priminèiau, kad per ilgà apkaltos procedûrø periodà tos tiesos, jog Respublikos Preziden- tas yra valstybës vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei, kad Respublikos Prezidentas yra viena ið valstybës valdþios institucijø, buvo pamirðtamos daugelio, manau, ir politikø, ir ypaè þiniasklaidos. Antai „Lietuvos rytas“ ðiø metø sausio 30 d. iðspausdino þinutæ, kad vienas populiariausiø ir didþiausiø Vokietijos dienraðèiø paskelbë straipsná apie tûlà Rena- tà Smailytæ, kuriame, be kita ko, raðoma, kad (cituoju): „Lietuvos Prezidentas kaltinamas finansavæs savo rinkimø vajø Rusijos mafijos pinigais ir netiesiogiai palaikæs ryðius su Maskvos slaptosiomis tarnybomis“. „Lietuvos rytas“, ðiø metø sausio 30 diena. Ádomu tai, kad laikraðtis, paëmæs ið Vokietijos populiaraus savaitraðèio ðià citatà, uþbaigia ir raðo, rëþia tiesiai laikraðtis atseit. Beje, tai, kad Lietuvos Prezidentas kaltinamas finansavæs savo rinkimø vajø Rusijos mafijos pinigais ir netiesiogiai palaikæs ryðius su Maskvos slaptosiomis tarnybomis, yra absoliutus absurdas. Jis neparemtas jokiais árodymais. Ir ðtai taip þeminamas valstybës vadovas – Respublikos Prezidentas, þeminama viena ið Lietuvos valdþios institucijø, þe- minama Prezidento atstovaujama ir mûsø Lietuvos valstybë. Að ið pradþiø citavau, kaip svarbu, kad nebûtø menkinamas tautos pasitikëjimas nei Prezidento institucija, nei Prezi- dentu, kol jis eina pareigas ir t.t., taèiau yra taip, kad Lietuvoje niekas á tai nereagavo. Nereagavo, nes panaðu, kad visas ðis procesas pradëtas tokia paðëlusiai aukðta gaida, jog nebuvo skirtumo, kur Lietuva, kur asmuo, esantis Prezidentu. Tiko viskas. Nuo kategorið- kiausio uþdraudimo kritiðkai vertinti Laikinosios tyrimo komisijos darbà ar ástatymo taiky- mo suvokimà iki to, kad Prezidentas savo rinkimus finansavæs Rusijos mafijos pinigais, kad Prezidentas neva palaiko netiesioginius ryðius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Susidaro toks áspûdis, kad svarbu buvo, matyt, tai, jog ði akivaizdþiai melaginga, iðgalvota, ðmeiþianti tiek Prezidentà, tiek Lietuvà, kuriai jûs atstovaujate, þinia nors kiek galëjo pri- sidëti prie tautos pasitikëjimo Prezidentu menkinimo, paèia Prezidento institucija, ðios institucijos autoriteto þeminimo. Toks, deja, skaudus yra to laikotarpio momentas ir ðá skaudulá matome ir ðiandien ðioje salëje. Manau, kad tokia aukðta to viso vajaus ilgø keliø mënesiø gaida ir lëmë tai, kad per visà procesà vienaip ar kitaip buvo kvestionuojama asmens teisë ginti savo teises, turiu galvoje Prezidentà, paþeidþiamas teisingas teisinis procesas, kuriame prioritetas teikiamas asmens teisiø apsaugai, asmens teisei ir galimybei jas ginti. Ir ðis posëdis, gerbiamieji Seimo nariai, manau, tam tikra prasme rodo tà patá. Að prisimenu ne vienà ið èia esanèiø asmenø kalbëjus per þiniasklaidà, kad dabar svarbu pra- dëti ir kad ástatymas bûtø visur ir visada vykdomas. O ðios dienos posëdyje, galbût èia pabaigoje su praðymais dël liudytojø kas nors ne taip iðëjo, visur kitur, gerbiamieji, juk advokatø praðymai buvo argumentuoti, jie buvo ástatymu paremti, to ástatymo, dël kurio atseit nevykdymo vyksta apkalta Prezidentui. To ástatymo, apie kurio vykdymà tiek kartø buvo kalbëta garbiø jûsø þmoniø, ar reikia, kad visi ir visada vykdytø ðá ástatymà. Taip, galbût ðie praðymai lietë tik vienà asmená – Prezidentà, ðiuo atveju ir valstybës vadovà. Jie lietë tik vienà þmogø, tik vieno to þmogaus teises, bet ne bet kokias teises, ne jo paties sugalvotas teises, o ástatymu jam suteiktas teises, ir visa tai lengva ranka ðiandien buvo atmesta. Pasiliks, manau, ðie dalykai istorijoje. Praeis laikas, praeis, garbieji ponai, penke- ri, deðimt metø, aprims aistros ir tada daug kas ádomiai, visai kitaip pasirodys, kaip visi ðie dalykai vyko ir kaip jie yra vertintini. Netgi ir toks momentas, kai gauname þinià, kad posëdis iki 21 val., o staiga balsuojame ir dirbame, nors iki auðros. O kas, rytoj bûtø pa- saulinis tvanas, jeigu jûs rytoj susirinktumëte? Að vël áþiûriu toká sportiná azartà greièiau 510 LIETUVIØ TAUTA uþbaigti, uþbaigti greièiau bet kokia kaina. Manau, ne manau, bet tiesiog taip galima pa- galvoti, kad niekam niekas ir neberûpi, kas èia vyksta, svarbu, kad bûtø balsavimo rezulta- tas toks, kokio tikimës. Taip galvodamas, kalbëdamas prisiminiau ir paþiûrëjau á gerbiamàjá ponà J. Razmà, kuris pasakë, jis visiðkai teisus, kad ið neteisës teisë neatsiranda. O ðian- dien reikës priimti, ne ðiandien, o rytoj galbût reikës priimti ðá sprendimà dël to, dël ko èia ir vyksta visas procesas. Konstitucinio Teismo sprendimai, þinoma, galutiniai ir neskundþiami, Konstitucinio Teis- mo sprendimas visiems yra þinomas. Jis pasakë, jog politinio pobûdþio institucija – Seimas – negali spræsti, ar Respublikos Prezidentas paþeidë Konstitucijà, ar Konstitucijos paþeidimas yra ðiurkðtus, t.y. negali spræsti teisës klausimø. Taèiau paðalinti ar nepaðalinti Prezidentà ið pareigø uþ ðiurkðèius Konstitucijos paþeidimus, kuriuos konstatavo Konstitucinis Teismas, galutiná sprendimà priimate tik jûs. Bûtent galutiná sprendimà. Tai jau buvo akcentuota. Að dabar norëèiau labai trumpai kalbëdamas atkreipti jûsø dëmesá á dar vienà momen- tà. Kadangi galutiná sprendimà priimate jûs, að pakviesèiau gerbiamuosius pamàstyti tokiu klausimu. Ðtai mano kolega Rapolas kalbëjo apie kaltinimà Prezidentui, kad jis sàmonin- gai leido J. Borisovui suprasti, jog dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ. Kaltinimas yra kaltinimas, bet kaltinimas, sakyèiau, yra nepa- prastai rimtas. Tai netiesioginis kaltinimas ne kokiø nors paprastø veikø, taèiau prieðingø teisei ir pavojingø veikø padarymu ir t.t. Mane jaudina viena mintis. Kai mes, advokatai, ðiandien kreipëmës praðydami, kad reikia vis dëlto sukonkretinti kaltinimus, mes praðëme, kad bûtø vykdomas ástatymo reikalavimas. Ástatymo reikalavimas ne bet kam, o Lietuvos valstybës vadovui taikomo ðiuo atveju ástatymo, ir mane paðëlusiai jaudina mintis, jeigu taip visos Lietuvos akivaizdoje galima elgtis Lietuvos vadovo atþvilgiu, tai kas yra kitur? Dabar dël to kaltinimo. Ðtai kaltinimas. Að já skaitau: „Respublikos Prezidentas R. Pa- ksas, sàmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlie- ka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà, todël Respublikos Prezidentas R. Paksas ðalintinas ið uþimamø pareigø“. Èia ðiandien gautas patikslintas dokumentas. Patikslintas po viso to, kà komisijos posëdþiuose advokatai, naudodamiesi savo teisëmis, irgi kalbëjome, aiðkin- kimës taip, kaip ir dera pagal ástatymà. Ko èia nëra pagal ðá ástatymà? Pagal ðá kaltinimà, ko ástatymas reikalautø? Ogi reikalautø, kad ðitas kaltinimas ðiandien tiek mums, tiek jums visiems, tiek Prezidentui, asmeniui, kuriam pareikðti kaltinimai, skambëtø maþdaug taip, kad Respublikos Prezidentas R. Paksas, sàmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti... Ir èia kaltintojai turëjo nurodyti, privalëjo nurodyti, kur, kada, kokiu laiku, kokiomis aplin- kybëmis, kokiais veiksmais, kokiø motyvø vedamas padarë tai, kà padarë – leido suprasti. Tai nëra tik paprasti, tuðti advokatø prasimanymai, gerbiamieji. Man net nepatogu jums aiðkinti ðiuos dalykus. Ástatyme suformuluoti tokie reikalavimai ne atsitiktinai, o tam, kad þmogus galëtø gintis. Kad þmogus galëtø gintis, nes ðtai dabar nëra nei datos, nei nieko. Labai lengva pasakyti, sakysime, padarei tada ar tada. Bûtø nurodyta data, tikslus laikas, þmogus galëtø gintis ir galbût galëtø pateikti alibi savo gynybos reikalais. Ir visi kiti tikslai. Taigi ðitoks kaltinimas tiesiog ðiurkðèiausiu bûdu paþeidþia þmogaus teisæ á gynybà. Taèiau maþa to, tas kaltinimas dar teigia: sàmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti. Ma- no kolega kalbëjo apie tai – sàmoningai leido. Sàmoningai leido – tai nëra veiksmas, ið viso nëra joks veiksmas. Kà reiðkia apskritai sàmoningai leido suprasti? Apskritai tai yra sunkiai suvokiama ir apibûdinama sàvoka. Sàmoningai suprasti galima kito asmens... ir ne SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 511 ið kokio nors elgesio, kokios nors elgesio fomos, be jokio konkretaus jo atliekamo veiks- mo, turbût yra tûkstanèiai ðitø poþymiø. Taèiau kaltinimas turi bûti konkretus, dël konkre- èiø veiksmø, kad asmuo galëtø dël to pareikðto kaltinimo gintis. Kiekvienas konkretus veiksmas turëtø bûti iðtirtas. Kà galëjo iðtirti komisija, kokius konkreèius Prezidento veiks- mus galëjo iðtirti komisija, kai paraðoma „sàmoningai leido suprasti“? Ar mirktelëjo, ar kitaip, ar dar kas nors. Að visa tai, gerbiamieji, kalbu ir dar ðtai dël ko. Vienas dalykas (èia ir kolega kalbëda- mas uþsiminë), yra pono A. Drakðo ir J. Borisovo 16 dienos pokalbis, kur Borisovas pasa- ko – klausosi. Kolega kalbëjo apie tai, kad yra duomenys byloje. Ir sausio mën., ir kovo pradþioje J. Borisovas turëjo telefoninius paðnekesius su kitais asmenimis, ir jis kalbëjo – nekalbëkime telefonu. Tai yra ðitas asmuo þinojo, kad jo yra klausomasi. Ir ðtai ðia prasme paþiûrëkime á ðità dalykà. Net jeigu patikëtume ta kaltinimo versija, kad Prezidentas jam sàmoningai leido suprasti, tai kas tokiu atveju atsitiko, kà naujo suþinojo J. Borisovas, vos ne kasdien aiðkinantis kitiems asmenims, kad jo klausomasi, kad jo atþvilgiu taikomos operatyvinës priemonës. Taigi tas kaltinimas, jeigu ir bûtø absoliuèiai pagrástas, jis yra tik formalus. Kam padaryta þala, kokiais Prezidento veiksmais? Vëlgi, manau, jokios nëra. O dalykas tas, kad jûs kiekvienà kaltinimà apmàstæ, gerbiamieji, priimsite savo sprendimà ir vienaip ar kitaip balsuosite tuose balsavimo biuleteniuose. Taèiau að noriu atkreipti jûsø dëmesá á dar vienà momentà. Kita vertus, apie pokalbiø kontrolæ þinojo ne vien tik Lietuvos Respublikos Prezidentas, yra duomenys byloje, apie tai þinojo daug daugiau asmenø. Taèiau pats gerbiamasis Prezidentas ðità aplinkybæ ne- igia, ir ne vienà syká raðtu yra iðdëstæs, aiðkinæs savo pozicijà ðiuo klausimu. J. Borisovas vëlgi nepatvirtina tos aplinkybës, kad Prezidentas jam pasakë, parodë ar kaip kitaip. Taigi ir vël lieka abejonë vien dël to, kad nesilaikyta ástatymo reikalavimo ir neiðtirtas konkretus kaltinamojo asmens veiksmas ðiuo klausimu. Jeigu tokiø abejoniø lieka, tokiu atveju, sa- kykite, ar esant ðitokiam tariamam paþeidimui galima balsuoti dël to, kad Lietuvos valsty- bës vadovas bûtø atleistas ið einamø pareigø? Taip pat kalbama ir apie tai, kad ðitie paþeidimai buvo ðiurkðtûs Konstitucijos paþeidimai. Jeigu jau kaltinimas suformuluotas, kad Prezidentas ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà, tai tokiu atveju pri- valu nurodyti, kuo gi pasireiðkë tas ðiurkðtumas, ir bûtø galima ginèyti ðià aplinkybæ. Ta- èiau dabar nieko ðiuo klausimu nepasakyta ir palikta spræsti visiðkai jûsø valiai. Taip pat netirtas klausimas, o kokià gi realià þalà Konstitucijos saugomoms vertybëms padarë Prezidentui priskiriami Konstitucijos ar ástatymø paþeidimai? Taigi në vieno kalti- nimo Prezidentui kaltintojai nesusiejo su kokia nors nuoroda á tà þalà, kurià jis turëjo padaryti, jeigu ið tikrøjø ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà ir sulauþë priesaikà. Að tiek trum- pai kalbëdamas norëjau atkreipti jûsø dëmesá á ðità aplinkybæ, kad ir tas aplinkybes jûs privalëtute vertinti, ir tà ðiurkðtumà, ir tà ástatymo paþeidimo didumà, ir t.t. Visa ðitai áver- tinus, kaip èia kolega pasakë, kad neliko nacionalinio saugumo grësmiø, liko tik tokie dalykai, tai ar ðitokiais dalykais remiantis ðalinami valstybës vadovai ið pareigø? Ar uþ tokius paþeidimus, kur daugybë abejoniø, kur daugybë spëlioniø, kur yra tik tikimybë, ðiuo atveju galima priimti toká sprendimà tautos patikëtam asmeniui – atleisti já ið pareigø? Gerbiamieji, að kvieèiu jus apmàstyti kiekvienà kaltinimà, kuris yra pareikðtas Prezidentui apmàstyti ir tais poþiûriais, kuriuos að èia dësèiau, bûtent ar tas paþeidimas toks jau ir ðiurkðtus, ar toks jau ir baisus tas paþeidimas, kad reikëtø Prezidentà paðalinti ið pareigø. Að kvieèiu jus to nedaryti. Aèiû. 512 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

PIRMININKAS. Dëkoju advokatui. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji proceso dalyviai, gavau dar vienà raðtiðkà krei- pimàsi á mane, kaip posëdþio pirmininkà. Gerbiamieji Seimo nariai praðo paaiðkinti ir abejoja posëdþio pirmininko sprendimu pratæsti posëdá po 21.00 valandos. Noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Seimas, minëtu ðiø metø kovo 5 d. nutarimu nustatydamas apkaltos proceso posëdþiø laikà, nurodë, kad apkaltos procesas Seime vyks- ta pirmadieniais nuo 15 iki 21 valandos. Taèiau ðio teiginio negalima laikyti kategoriðku, kad bûtent taip, nes paèiame 2 straipsnio tekste yra nurodyta, kad posëdþiai paprastai vyksta tokiu laiku. (Balsai salëje) Gerbiamasis Seimo nary Veselka, kantrybës! Pagal Seimo sta- tuto 251 straipsná posëdþio pirmininkas, spræsdamas tà klausimà, atsiklausia ir jûsø. Buvo bendras sutarimas, kad galima tæsti posëdá. (Balsai salëje) Taèiau... Kantrybës! Taèiau að vis dëlto vël gráþtu prie ðio klausimo. Gerbiamieji Seimo nariai, kantrybës! Að ðiuo metu norëèiau paklausti advokatø. Dar turi kalbëti trys advokatai. Norëèiau paklausti gerbiamø- jø advokatø, kiek dar gali uþsitæsti jûsø kalbos? G. BAUBLYS. Gerbiamasis pirmininke, mes manome, kad turbût... PIRMININKAS. Laukiu atsakymo. G. BAUBLYS. ...maþiausiai gali uþtrukti valandà, ðiaip gali uþtrukti porà valandø. (Balsai salëje) PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tuoj priimsime sprendimà. (Balsai salëje) Atsiþvelgiant á tai, kad posëdis trunka jau daugiau nei ðeðias valandas ir dar gali tæstis apie porà valandø, atsiþvelgiant á minëtas aplinkybes, skelbiama pertrauka iki rytojaus 10.00 valandos “

Pirmosios apkaltos dienos vakare Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per radijà ir televizijà kreipësi á Lietuvos þmones „Labas vakaras, mielieji Lietuvos þmonës, Ðiandien Seimas áþengë á galutinæ Prezidento apkaltos proceso stadijà. Galbût net ir ðiandien ar rytoj Seimo nariai priims sprendimà, kuriuo bus padëtas taðkas mano, kaip Respublikos Prezidento, nuðalinimo byloje. Pagaliau neliko neaiðkumø dël man per penkis sumaiðties mënesius mestø kaltini- mø. Neliko në uþuominos apie ryðius su kitos valstybës nusikaltëliais, kaip buvau ap- ðmeiþtas pirmàjà skandalo dienà. Nieko jau negirdëti ir apie grësmes valstybës nacionaliniam saugumui. Visà tà laikà kiekvienà dienà absurdiðkais prasimanymais buvo bandoma átikinti Jus, kad tik nuðalinus Prezidentà Lietuvoje suklestës demokratija ir nuðvis naujas gyvenimas. Pirminiai, dabar jau neminimi kaltinimai ilgus mënesius ne tik nuolat drumstë Jûsø mintis, skleidë nepasitikëjimà ir skaldë visuomenæ, bet ir padarë didþiulæ þalà Lietuvai pasaulio akyse. Dabar, kai pateiktos Konstitucinio Teismo iðvados, kiekvienas ið Jûsø galite ávertinti mano, kaip Respublikos Prezidento, prasiþengimus. Nusikaltau ar padariau klaidø? Nenei- giu klaidø. Padariau jø ir maþesniø, ir didesniø. Neseniai apmaudþiai suklydau, bandyda- mas remtis vien þmogiðkaisiais jausmais. Šià klaidà iðtaisiau. Atsiribojau nuo buvusio savo SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 513 rëmëjo. Dar kartà nuoðirdþiai atsipraðau Jûsø, jei Jus uþgavo kai kurie mano sprendimai ar poelgiai. Pripaþindamas klaidas, kuriø neiðvengiau, vis dëlto noriu pasakyti: jos nebuvo tokios, kad padarytø þalos Lietuvai. Jokiu savo sprendimu ar veiksmu nepadariau þalos Lietuvai ir nepakenkiau mûsø ðalies þmoniø interesams. Mielieji þmonës, Prezidento pareigos man suteikë neákainojamà galimybæ nuolat jausti tvirtà ryðá su Jumis. Savo ryþtu ir sàþine, protu ir pasiaukojimu Jûs atkûrëte nepriklausomà Lietuvà, taèiau ðiandien, po keturiolikos laisvës metø, kenèiate nuo nepritekliø ir iðgyvenate nerimà dël savo ir savo vaikø ateities. Atsipraðau ir uþ tai, kad nepajëgiau apsaugoti Jûsø nuo psichologinës átampos ir netei- sybës, kurià patiriate neatgaudami indëliø ir þemës, nerasdami teisybës valdininkø kabine- tuose ir teismuose. Susitikdamas su Jumis Lietuvos miestuose ir kaimuose, matau Jus vargstanèius ir pa- liktus likimo valiai, nes daugelis politikø Jus prisimena tik tada, kai eina á valdþià ir jiems reikia Jûsø balsø. Po to, kai iðsidalijamos vietos valdþios struktûrose, politikai neretai pa- mirðta þmogø ir jo rûpesèius. Prieð metus Jûs iðrinkote mane Prezidentu. Netrukus taip pat Jûsø iðrinkti Seimo nariai spræs mano, kaip valstybës vadovo, likimà. Ar parlamentarø sprendimas iðreiðkë Jûsø va- lià, Jûs atsakysite dar ðiais metais rinkdami naujàjá Seimà. Þinau, jog daugelis ið Jûsø su nerimu laukiate apkaltos proceso pabaigos. Girdëjau ir tai, kad þmonës ketina iðreikðti savo pozicijà, ateidami prie Seimo rûmø. Kvieèiu visur ir visada iðsaugoti rimtá ir santarvës dvasià. Kad ir koks bûtø Seimo sprendimas, priimsiu já garbingai. Nors dirbtinai sukeltas skan- dalas padarë milþiniðkos þalos Lietuvai, jis kartu apnuogino skaudþiausius Lietuvos sopu- lius, kurie galbût dar ilgai nebûtø pratrûkæ. Turime pergyventi ðá prieblandos metà ir apsivalyti. Tikiu Jumis, brangieji Lietuvos þmonës, ir visiems dëkoju. Uþ itin didelæ ir svarbià man paramà dëkoju þmonai Laimai, savo vaikams, kuriems likimas lëmë sunkø, sakyèiau, negailestingà iðbandymà. Dar kartà kreipiuosi á visus Lietuvos þmones: tiktai nuo Jûsø priklauso, koks bus mûsø valstybës likimas. Kartu noriu patikinti: kad ir kas bûèiau, kad ir kur bûèiau, að neatsisaky- siu savo siekiø, dël kuriø ëjau á Prezidento pareigas. Visada kovosiu prieš tikràsias, o ne iðgalvotas grësmes valstybës nacionaliniam saugumui. Kovosiu prieð þmoniø nuskurdinimà, korupcijà, vis didëjantá turtiná atotrû- ká, Europos Sàjungos lëðø grobstymà, narkomanijà ir narkomafijà, organizuotà nusi- kalstamumà, savanoriðkà dël nepakeliamo vargo Lietuvos þmoniø tremtá á svetimus kraðtus. Tikiu, kad Lietuva pasikeis. Sveikinu visus sulaukus skaidrios pavasario ðventës. Svei- kinu su artëjanèiomis Ðventomis Velykomis. Tegu viltingasis Kristaus Prisikëlimas stipri- na tikëjimà, kad teisingesniam, turtingesniam, dvasingesniam gyvenimui prisikels ir mûsø Tëvynë Lietuva. Linkiu visada bûti aktyviais savo ðalies pilieèiais. Linkiu Jums geros sveikatos, gied- rios nuotaikos ir kuo ðviesesniø dienø.“ 514 LIETUVIØ TAUTA

Balandþio 6 d. Seime tæstas apkaltos procesas PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Seimo nariai kaltintojai, gerbiamieji gynëjai, visiems labas rytas! Tæsiame posëdá. Toliau bus iðklausomos gynëjø kalbos. Þodis suteikiamas advokatui K. Ðvirinui. Praðom. K. ÐVIRINAS. Aèiû, proceso pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kal- tintojai, prieð pradëdamas kalbà, norëèiau akcentuoti ðio proceso svarbà, o svarbiausia tà reikðmæ, kurià Konstitucija bei Lietuvos Respublikos ástatymai suteikia galutiniam spren- dimui, tai yra jûsø, gerbiamøjø Seimo nariø, sprendimui, baigianèiam ðá apkaltos procesà. Norëèiau akcentuoti aplinkybæ, kad Respublikos Prezidentas yra iðrinktas Tautos ir iðrinktas demokratiniuose rinkimuose. Manau, bûtent ði aplinkybë ir suponuoja iðvadà, kad jûsø, gerbiamøjø Seimo nariø, sprendimas kartu turi didelæ atsakomybæ, atsakomybæ, paremtà tuo, kad ðiuo sprendimu turi bûti nustatyta tiesa. Að norëèiau akcentuoti ir pasi- naudodamas proga norëèiau pareikðti, kad jûsø sprendimui neturi daryti átakos politiniai motyvai. Sprendimas neturi bûti remiamas politiniø susitarimø pagrindu. Kaip ne kartà yra pabrëþæs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, toks sprendimas pirmiausia turi ati- tikti teisæ ir atitikti tà pagrindiná teisës principà ir pagrindiná ðio proceso tikslà – tai teisin- gumo vykdymas. Konstitucinis Teismas 1999 metø geguþës 11 dienos nutarime nurodë, kad apkaltos procesas turi atitikti visus teisminio nagrinëjimo poþymius. Ði nuostata buvo grindþiama tuo, kad apkaltos procesas turi tikslà, tai yra teisingumo vykdymà. Dël to kiekvienas jûsø, gerbiamieji Seimo nariai, savo sprendimà dël konstitucinës sankcijos taikymo Respubli- kos Prezidentui turi priimti vadovaudamasis sàþine, giliu ásitikinimu, kuris turi bûti parem- tas visapusiðku aplinkybiø, visø aplinkybiø vertinimu ir tyrimu. Vakar dienos posëdyje kaltintojai kalbëdami aiðkiai akcentavo pagrindinius teisinës valstybës poþymius, aiðkino Konstitucijos nuostatas, citavo garsiø Lietuvos ir pasaulio þmoniø teiginius. Að visiðkai su tuo sutinku. Norëèiau visus sugràþinti á ðá procesà ir pasa- kyti tai, kad ðis procesas turi ir tam tikrà subjektyvumo poþymá, nes ðiame procese yra nagrinëjamas konkretaus asmens konstitucinës atsakomybës klausimas. Dël to konstituci- nës sankcijos taikymas, ðio taikymo bûtinybë turi bûti paremta aiðkiomis aplinkybëmis, aiðkiais árodymais, faktiniais duomenimis, iðtirta daugelis aplinkybiø, kuriomis ne tik gali- ma tiesiogiai ar netiesiogiai grásti konstitucinës sankcijos taikymo bûtinumà. Bet bûtina ávertinti ir kitas aplinkybes, tai yra tas aplinkybes, kurios suponuoja iðvadà, kad tokia kon- stitucinë sankcija negali bûti taikoma. Norëèiau pacituoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 metø geguþës 11 dienos nutarimo nuostatà, kuria Konstitucinis Teismas aiðkiai pasakë, kad konstitucinës sankcijos taikymo negalima atsieti nuo paþeidimo fakto nustatymo. Konstitucinis Teismas 2004 metø kovo 31 dienos iðvadose pabrëþë, jog apkaltos procese Seime yra bûtina tirti árodymus, susijusius su konstitucinës sankcijos taikymu, tai yra daroma iðvada, kad èia, Lietuvos Respublikos Seime, turi bûti tiriamos aplinkybës, kurios tiesiogiai grindþia arba paneigia bûtinybæ paðalinti Respublikos Prezidentà ið pareigø. Norëèiau akcentuoti ir kità vakar iðgirstà kaltintojø kalbose motyvà. Kaltintojai, grás- dami kaltinimus, vakar paþymëjo visuomenës vertybiø apsaugà. Ðiuo aspektu norëèiau, gerbiamieji Seimo nariai, akcentuoti, kad turint tikslà iðspræsti, ar yra bûtina paðalinti Res- publikos Prezidentà, manau, svarbu nustatyti, kokios vertybës yra paþeistos, kaip paþeis- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 515 tos ir ar jos yra realiai paþeistos. Ir svarbiausia, manau, kad taikant konstitucinæ sankcijà yra svarbu paþiûrëti, kokios realios pasekmës yra atsiradusios. Vakar vienas ið kaltintojø – ponas J. Sabatauskas pateikë pavyzdá. Jis vaizdingai nuro- dë, kad net bet kurioje ámonëje darbdavys uþ darbuotojo darbo paþeidimus atleidþia já ið pareigø. Ar kaltintojas ðiuo atveju pagalvojo, kad jeigu darbuotojo paþeidimas nesukelia realiø neigiamø pasekmiø ámonei, ar kartais darbdavys neapsiriboja vien tik pastaba, per- spëjimu ar pabarimu? Tuo að norëèiau, gerbiamieji Seimo nariai, atkreipti dëmesá, kad svarbu ávertinti kiekvienos sankcijos, tarp jø ir taikant konstitucinæ sankcijà asmeniui, vi- sas aplinkybes, kurios susijusios su sankcijos taikymo bûtinybe. Prieðingai, jeigu sankcijos taikymas bus paremtas vien tik noru, manau, tai prasilenks su Konstitucijoje átvirtintu tei- singumo vykdymu, ir tai prasilenks su tikrosios tiesos nustatymu ðiame procese. Aš jau ne kartà esu minëjæs, kad bet kokiame procese, kuriame yra vykdomas teisingu- mas, mums nereikia kurti tiesos. Tiesa yra, jà mums reikia surasti. Dabar að kalbësiu apie vienà kaltinimà, tai yra kaltinimà, susijusá su uþdaràja akcine bendrove „Þemaitijos ke- liai“. Kaltinimas yra suformuluotas taip: „Respublikos Prezidentas, siekdamas ágyvendinti Jam artimø privaèiø asmenø turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davë nurody- mus savo patarëjui V. Raèkauskui pasinaudojant tarnybine padëtimi siekti per teisësaugos institucijas paveikti uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendimus dël akcijø perleidimo“. Kita kaltinimo dalis nurodo, kad buvo daroma neteisë- ta átaka uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendi- mams dël akcijø perleidimo. Atsiþvelgdamas á tai, kad Konstitucinis Teismas iðvadose, kurios yra pridëtos prie ðio proceso tyrimo medþiagos ir bûtinos vertinti, tuo gerbiant Konstituciná Teismà, yra pasisa- kæs, kad ðiame procese turi bûti tiriami árodymai siekiant pagrásti ar paneigti konstitucinës sankcijos taikymà Respublikos Prezidentui, að, vykdydamas pareigà, privalau atskleisti ir ávertinti, ir pateikti jûsø, gerbiamieji Seimo nariai, vertinimui aplinkybes, kurios, gynybos manymu, paneigia bûtinybæ taikyti konstitucinæ sankcijà Respublikos Prezidentui. Ðià pa- reigà að grindþiu ir tuo, kad vis dëlto gaila, bet ðiame procese Seime taip ir nebuvo suteikta galimybë paklausti kaltintojø, iðsiaiðkinti tikrøjø jø motyvø, kuriais jie grindþia bûtinybæ paðalinti Respublikos Prezidentà. Atsiþvelgdamas á Konstitucinio Teismo nuostatà, kuriame teigiama, kad bûtina ávertinti aplinkybes dël konstitucinës sankcijos taikymo, að ir norëèiau pateikti jums, gerbiamieji Sei- mo nariai, tam tikras aplinkybes, kuriomis yra paneigiamas konstitucinës sankcijos taikymas Respublikos Prezidentui. Jûs, matyt, visi þinote, kad epizodas, ar, galima pavadinti, kaltini- mas ir tà kaltinimà grindþianti medþiaga, susijusi su uþdaràja akcine bendrove „Þemaitijos keliai“, yra pati gausiausia. Gausiausia savo aplinkybiø visuma, árodymø visuma. Ðiai aplin- kybei tirti, manau, buvo iðkviesta daugiausia liudytojø. Daugeliui turbût dar iki ðiol nëra aiðkus bûtent ðis kaltinimas, jo pagrástumas aiðkinant, kas gi ið tikrøjø ten buvo. Að norëèiau paþymëti toká faktà. Manau, kad kaltintojai su tuo sutiks. Specialiojoje tyrimo komisijoje buvo tiriamos aplinkybës, susijusios su minëtu kaltinimu, buvo tiriama beveik visà dienà ir visiems tyrime dalyvavusiems asmenims tyrimo pabaigoje buvo labai keista, kad visà dienà kalbant apie aplinkybes, apie ávykius, susijusius su uþdarosios akci- nës bendrovës „Þemaitijos keliai“ akcininkais, nebuvo paminëtas Respublikos Prezidento vardas. Ið tikrøjø tai keista, bet tai yra tiesa. Medþiagoje yra duomenys, kad vienas di- dþiausiø uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ akcininkø yra akcinë bendrovë 516 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

„Ðiauliø plentas“. Yra nustatyta, kad bûtent ðioje bendrovëje buvo atliktas teisësaugos orga- nø tyrimas, o kaltinimai yra grindþiami tuo, kad ðis tyrimas turëjo tikslà paveikti bendrovës vadovus siejant jø valià parduoti uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ akcijas. Šiuo aspektu að norëèiau paminëti ir kità aplinkybæ, t.y. kad kaltintojai, tuo metu jie buvo Lietuvos Respublikos Seimo atstovai Konstituciniame Teisme, vis dëlto patvirtino aplinkybæ, kad nëra árodymo ir nëra nustatyta, kad Respublikos Prezidento patarëjas V. Raè- kauskas reikalavo, praðë, kad teisësaugos organai atliktø tyrimà akcinëje bendrovëje „Ðiauliø plentas“. Taip pat nëra nustatyta, kad teisësaugos organø atstovai, vadovai, kalbëdami su V. Raèkausku, suprato, kad jis turi kità sieká, kad jis turi sieká priversti ar kaþkaip átakoti akcinës bendrovës „Ðiauliø plentas“ vadovø valià. Tai yra svarbu. Ði aplinkybë svarbi spren- dþiant klausimà dël konstitucinës sankcijos taikymo. Kita aplinkybë. Tik Konstituciniame Teisme buvo gauti raðytiniai árodymai, patvirti- nantys aplinkybæ, kad teisësaugos organai, kurie atliko tyrimà akcinëje bendrovëje „Ðiau- liø plentas“, turëjo operatyvinius duomenis apie ðioje bendrovëje galimus neteisëtus vadovø veiksmus. Tai yra uþfiksuota Konstitucinio Teismo medþiagoje. Árodymai yra raðytiniai ir jûs, gerbiamieji Seimo nariai, galite su jais susipaþinti. Operatyviniai duomenys yra pa- remti tuo, kad 2003 m. buvo gauti tam tikrø informatoriø praneðimai ir aiðkiai nurodyti tø praneðimø rekvizitai, datos ir akivaizdu, kad teisësaugos organø vadovai savo raðytiniuose pasiaiðkinimuose... visiðkai objektyvu ir logiðka, kad bûtent ðie operatyviniai duomenys ir sudarë pagrindà paþiûrëti, ar tikrai toje ámonëje kartais nëra veikø, panaðiø á nusikaltimus, ar kartais ámonëje nëra veikø, neteisëtø veiksmø, atliekamø ámonës vadovø. Tiriant ir nagrinëjant aplinkybes, susijusias su uþdaràja akcine bendrove „Þemaitijos keliai“, akivaizdu, kad tarp ðios bendrovës akcininkø buvo nesutarimø. Jûs visi þinote, kad tokiø nesutarimø buvimas nesuponuoja minties ið karto preziumuojant dël vienos akci- ninkø grupës ar kitos akcininkø grupës neteisëtumo. Tai gali atsakyti tik teismas. Kad bûtø aiðkiau, að norëèiau paaiðkinti. Ið tikrøjø uþdarojoje akcinëje bendrovëje „Þemaitijos ke- liai“ buvo dvi akcininkø grupës. Vienà grupæ sudarë akcininkas, t.y. akcinë bendrovë „Ðiauliø plentas“, vadovaujama vadovo pono A. Armalo, kita pusë, kita grupë buvo G. Striaukas, A. Gumbys ir smulkieji akcininkai. Nesutarimai vyko dël akcijø ásigijimo, nes buvo san- doriai, ir tie sandoriai, tos sutartys tarp minëtø akcininkø, sutarèiø nuoraðai yra ðioje tyri- mo medþiagoje. Jûs, gerbiamieji Seimo nariai, galite susipaþinti. Kas teisus tuose ginèuose, manau, neturime teisës spræsti, nors kaltintojai savo kalbose daþnai akcentavo palaikyda- mi vienà akcininkø grupæ, tai yra akcinæ bendrovæ „Ðiauliø plentas“. Man asmeniðkai susi- darë áspûdis, ypaè Specialiojoje tyrimo komisijoje, kai buvo tiriamos aplinkybës, kad yra sprendþiamas civilinis ginèas. Buvo aiðkinamasi, kas tikrasis akcijø turëtojas, kur yra nuo- savybë tik de jure, kur nuosavybë yra tik de facto. Norëèiau pabrëþti, kad medþiagoje yra faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad ðiuos klausimus sprendþia civilinis teismas. Spren- dimai dël to nëra priimti. Manau, bet koks ðiø aplinkybiø nagrinëjimas apkaltos procese ir ðiomis aplinkybëmis grindimas kaltinimø bei Konstitucijos sankcijos taikymo Respubli- kos Prezidentui yra negalimas, nes visi þinome ástatymus ir þinome, kad ðios aplinkybës yra tiriamos ir bus iðspræstos Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos teismuose. Kaltinimas formuluojamas (paminësiu formuluotæ), kad Respublikos Prezidentas ta- riamai siekë ágyvendinti jam artimø asmenø turtinius interesus. Taèiau taikant konstitucinæ sankcijà, sprendþiant taikymo bûtinybæ, svarbu atkreipti dëmesá á kità aplinkybæ, kad gru- pë uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ akcininkø, tai yra Gintaras Striaukas SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 517 ir Andrius Gumbys, nebuvo artimi Respublikos Prezidentui asmenys. Minëti asmenys bu- vo apklausti Specialiojoje tyrimo komisijoje. Norëèiau pabrëþti, kad kai buvo apklausia- mas ponas G. Striaukas apie jo santykius su Respublikos Prezidentu, jis pasakë, kad tokie santykiai negali bûti objektyviai artimi, dar daugiau – jie yra ðalti. Jis akcentavo aplinkybæ, kad jis iðëjo ið uþimamø pareigø Vyriausybei vadovaujant R. Paksui. Atsiþvelgiant á paèius kaltinimus ir, kaip minëjau, kad yra ginèai tarp akcininkø, kalti- nimuose suponuojama mintis, kad Respublikos Prezidentas ásikiðo á tuos ginèus ir ásikiðo ne bet kaip, o gynë vienos ið uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ akcininkø grupiø, t.y. gynë G. Striauko, A. Gumbio ir smulkiøjø akcininkø, interesus. Kalbant apie átakà, kuri suformuluota kaltinime, suprantama tai, kad átaka buvo daroma kitai akcininkø grupei. Atsiþvelgiant á tà átakà, suprantama, kad tokia átaka, kuri suformuluota kaltinime, objektyviai turëtø sukelti pasekmes. Taèiau, gerbiamieji Seimo nariai, norëèiau akcentuoti vienà aplinkybæ, kad tie akci- ninkai, kuriems neva buvo daroma átaka, niekada niekur nesikreipë dël to, kad bûtø apgin- tos jø tariamai paþeistos teisës. Apkaltos proceso tiriamoje medþiagoje nëra faktiniø duomenø, kad ponas Alfonsas Armalas ir kiti akcinës bendrovës „Ðiauliø plentas“ vadovai savo valia bûtø atlikæ veiksmus, kreipæsi á teisësaugos organus, kreipæsi á Lietuvos Res- publikos teismus su praðymais apginti jø tariamai paþeistas teises. Klausimas, ar buvo átaka, kai asmuo, kurio neva paþeidþiamos teisës, neatlieka jokiø veiksmø, kad tos teisës bûtø apgintos? Á ðá mano argumentà kaltintojai daþnai atsakydavo: ar galima kà nors padaryti, kai átakà daro Respublikos Prezidentas? Vël noriu visus sugrà- þinti á aplinkybes, kas ten buvo. Klausant pono A. Armalo, kaip liudytojo, parodymus, jis teigë, kad jis nejautë tiesio- ginës átakos ið Respublikos Prezidento, jo teises neva paþeidë ponas A. Gumbys, jo advo- katas Juozas Gaudutis, ponas G. Striaukas. Ponas A. Armalas yra baigæs aukðtàjá mokslà, yra vadovas, ilgai uþsiima verslu ir dalyvauja teismuose sprendþiant klausimus, susijusius su jo turtiniais interesais. Byloje yra duomenø, kad tokios bylos yra dar nebaigtos. Teisið- kai vertinant ðià situacijà, akivaizdu, kad ponas A. Armalas turi galimybæ, turi teisinæ gali- mybæ, jeigu paþeistos jo teisës, jeigu jam yra daromas spaudimas, kreiptis á teismà, kreiptis á teisësaugos organus, kad jo teisës bûtø apgintos. Bet to nëra. Priešingai. Kalbant apie spaudimà, kuris buvo uþdarosios akcinës bendrovës „Þemai- tijos keliai“ ginèuose, ið tikrøjø buvo spaudimas. Taèiau norëèiau pasakyti, kad tà spaudi- mà, prieðingai, negu teigiama kaltinimuose, akivaizdþiai vykdë ponas A. Armalas ir kiti akcinës bendrovës „Ðiauliø plentas“ vadovai. Tas spaudimas buvo daromas uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ smulkiesiems akcininkams. Kad bûtø aiðkiau, norëèiau priminti, kad á Specialiàjà tyrimo komisijà buvo iðkviesta liudyti uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ akcininkë ponia Alina Stepona- vièienë. Ji buvo iðkviesta liudyti Respublikos Prezidento gynëjø iniciatyva, nes tiriant ap- linkybes buvo girdëti teiginiai, kad neva ðiai akcininkei buvo daromas Respublikos Prezidento aplinkos asmenø spaudimas. Norëèiau pabrëþti, kad minëta liudytoja komisijoje aiðkiai teigë ir labai iðsamiai paaiðkino aplinkybes, susijusias su tuo, kad spaudimas buvo daromas jai. Jai buvo daromas akcinës ben- drovës „Ðiauliø plentas“ spaudimas. Visi mes girdëjome ir kito uþdarosios akcinës bendrovës „Þemaitijos keliai“ smulkaus akcininko, tai yra pono Steponavièiaus, teiginá, kai jis vieðai per televizijà pareiðkë, kad spaudimas buvo daromas ið akcinës bendrovës „Ðiauliø plentas“. 518 LIETUVIØ TAUTA

Klausant ponià A. Steponavièienæ, kai ji liudijo komisijoje, susidarë áspûdis, kad tarp akcininkø yra kaþkas, kas suponuoja mintá, kad yra neteisëtumas, nes A. Steponavièienë pri- mygtinai reikalavo komisijos nariø neskelbti akcinës bendrovës „Ðiauliø plentas“ vadovams apie tai, kà ji liudijo. Ji bijojo neigiamø pasekmiø, nors dalis ið jø jau buvo atsiradusios jos atþvilgiu, nes (visi þinome) jai buvo sumaþintas atlyginimas. Að nekartosiu tø teiginiø, kurie, anot A. Steponavièienës, jai buvo sakomi akcinës bendrovës „Ðiauliø plentas“ vadovø. Að paminëjau pagrindines aplinkybes. Manau, kad ðiø aplinkybiø ávertinimas yra svar- bus sprendþiant klausimà, ar vis dëlto konstitucinë sankcija, jos taikymas yra bûtinas, kai remiantis aplinkybëmis daroma iðvada, kad Respublikos Prezidento átakos nebuvo. Kai daroma iðvada, kad bûtent tie asmenys, kuriø atþvilgiu, kaip teigiama kaltinimuose, taria- mai buvo daroma átaka, jie absoliuèiai neatliko jokiø veiksmø pasinaudodami Lietuvos Respublikos ástatymais, kad bûtø apgintos jø tariamai paþeistos teisës. Manau, kad tai yra svarbu, ir bûtent ðias aplinkybes reikia vis dëlto ðio proceso metu dëti ant svarstykliø. Tiriant epizodà, susijusá su uþdaràja akcine bendrove „Þemaitijos keliai“, buvo nau- dojamas kaip árodymas Respublikos Prezidento telefoniniai pokalbiai su uþdarosios akci- nës bendrovës „Restako“ vadovu A. Drakðu. Respublikos Prezidento gynyba ne kartà këlë klausimà, svarbiausia, këlë klausimà Specialiojoje tyrimo komisijoje, kuri pagal ástatymà turi pareigà teisiðkai ávertinti situacijà, kad bûtø vis dëlto atsakyta, ar tokie pokalbiai gali bûti teisëtai naudojami prieð asmená, kurio atþvilgiu nëra sankcijos. Buvo pateikta nemaþai teisiniø argumentø. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. kon- statavo, kad árodymai gauti teisëtai. Gerbdami Konstituciná Teismà, tikrai mes ðià nuostatà turime priimti, taèiau manau, kad turime ávertinti ir kità nuostatà, ar tokie árodymai gali bûti pagrindiniai, vieninteliai sprendþiant konstitucinës sankcijos taikymo klausimà. Manau, kad ðiuo atveju vertinant pokalbius yra svarbu ávertinti ir kità árodymà, tai yra paties Respublikos Prezidento paaiðkinimus, kurie buvo pateikti raðtu vakar, ávertinti ðiuo- se paaiðkinimuose iðdëstytas nuostatas, kad jokiø nurodymø, susijusiø su kokiø nors asme- nø interesø apsauga, tokiø nurodymø nebuvo. Minëtas paaiðkinimas, kaip árodymas, taip pat turi bûti vertintinas. Be to, norëèiau atkreipti dëmesá ir toliau kalbëti apie pokalbá. Jis, manau, yra vienintelis ðio kaltinimo árodymas, kuriuo kaltintojai grindþia bûtinybæ taikyti konstitucinæ sankcijà. Að norëèiau atkreipti dëmesá, ar vis dëlto galima kaltinti ir grásti kaltinimus, tokius maksimaliai didelius kaltinimus... kaip Konstitucijos sankcijos taikymà, pokalbio fragmentu. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, visi ðiais laikais mes turime mobi- liuosius telefonus. Að norëèiau kreiptis á jus, ir kreiptis dël to, kad vis dëlto jûs priimsite sprendimà dël konstitucinës sankcijos taikymo. Sàþiningai norëèiau, kad jûs sàþiningai pagalvotumëte, ar kartais ið jûsø pokalbiø, iðtraukiant vienà ar kità fragmentà, negalima daryti iðvadø apie galimybæ taikyti tam tikrà sankcijà arba atsakomybæ. Man atrodo, vis dëlto tokios atsakomybës taikymo metu, konstitucinës atsakomybës taikymo metu, yra svarbu ne pokalbio fragmentai, bet veiksmai. Bûtent dël to Seimas kreipësi á Lietuvos Respubli- kos Konstituciná Teismà. Antras aspektas. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai! Að norëèiau, kad jûs pagalvotumëte ir ávertintumëte dar vienà aplinkybæ, ar kartais á jus, Seimo narius, nesi- kreipia jûsø rinkëjai ar eiliniai Lietuvos Respublikos pilieèiai su praðymais padëti iðspræsti jø asmeninius reikalus, padëti apginti jø asmeninius interesus. Norëèiau paklausti, ar kar- tais nebuvo atvejø, kai jûs ásikiðdavote á tam tikrø ginèø sprendimà, gindavote vienà ar kità SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 519 asmená, jo interesus? Ar kartais Lietuvos Respublikoje tam tikros komisijos nëra priëmu- sios sprendimø, neigiamai vertinanèiø vieðøjø ir privaèiøjø interesø konfliktus? Taèiau norëèiau, kad jûs pagalvotumëte ir atsakytumëte, ar kada nors buvo taikoma konstitucinë atsakomybë uþ ðiø veiksmø ávertinimà. Manau, kad nebuvo. Baigdamas kalbà að norëèiau akcentuoti, kad vakar kaltintojai gana vaizdingai vartojo retorikà teikdami klausimus. Tuo paèiu bûdu að taip pat norëèiau ávertinti, pateikti bûtent teisinio proceso ávertinimà, paties proceso. Að labai norëèiau, kad jûs, gerbiamieji Seimo nariai, prieð priimdami sprendimà, sàþiningai pagalvotumëte apie aplinkybes, apie patá procesà, apie procesines teises, apie teisës principus, kaip jie buvo vykdomi proceso metu. Að labai norëjau, kad ðio proceso metu niekas ið asmenø, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai buvo ðio tyrimo dalyviai, nereikðtø iðankstinës nuomonës dël Respublikos Prezidento kal- tës. Að labai norëjau, kad visuomenës informavimo priemonës nevieðintø tyrimo medþia- gos. Að labai norëjau, kad Respublikos Prezidento gynyba nebûtø buvusi kaltinama vilkinimu, kai dël to Konstitucinis Teismas nëra priëmæs sprendimo. Að labai norëjau, kad pernelyg didelis operatyvumas neuþgoþtø pagrindinio siekio – teisingumo vykdymo. Að taip pat labai norëjau paklausti kaltintojø apie tikruosius motyvus, apie tas tikràsias aplin- kybes, kurias bûtent ápareigoja Konstitucinis Teismas tirti ðio proceso metu, kuriomis bûtø grindþiama bûtinybë taikyti konstitucinæ sankcijà Respublikos Prezidentui. Deja, atsitiko kitaip. Greta savo misijos ginti Respublikos Prezidentà, gynyba per ðá procesà daþnai turi ginti paèià teisæ, jos vieðpatavimà siekiant visiems suprantamo tikslo – tiesos nustatymo ir teisingumo vykdymo. Tuo að kalbà baigiu. Gerbiamajam pirmininkui leidus, norëèiau, kad toliau kalbëtø kolega advokatas R. Andrikis. PIRMININKAS. Dëkoju. Þodis suteikiamas advokatui Rimui Andrikiui. Prašom. R. ANDRIKIS. Gerbiamasis Aukðèiausiojo Teismo pirmininke, apkaltos proceso kal- tintojai ir gerbiamieji Seimo nariai! Antrà dienà jûs klausote apkaltos procesui lemtingø argumentø. Drástu pateikti jums, jûsø dëmesiui ir vertinimui kai kurias pastabas apkaltos Respublikos Prezidentui R. Paksui klausimu. Apkaltos procesui Respublikos Konstitucinis Teismas per pastaràjá pusmetá paskyrë daug dëmesio. Ið esmës ir ðioje salëje vakar ir ðiandien skamba Konstitucinio Teismo iðva- dø vertinimai. Man malonu prisiminti kaltintojo pasakytà principà, kad ið neteisës teisë neatsiranda. Kvieèiu padëti kablelá ir pridurti, kad nëra proceso, nëra teisës. Ta prasme drástu cituoti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnis sako, jog apkaltos pro- ceso tvarkà nustato Seimo statutas. Ðio proceso tvarka turi bûti tokia, kad bûtø galima tinkamai iðtirti apkaltos bylos aplinkybes ir priimti teisingà sprendimà dël asmens konsti- tucinës atsakomybës. Normos, reglamentuojanèios ir reguliuojanèios apkaltà, turi ne tik sudaryti galimybæ paðalinti ar nepaðalinti asmená ið pareigø, bet ir uþtikrinti asmens, kurio atþvilgiu vykdoma apkalta, teises. Manau, privalu nuolat kartoti, ir niekada nebus per daug, Konstitucinio Teismo vis primenamas nuostatas, kad apkaltos konstitucinë samprata supo- nuoja teisingà teisiná procesà, kuriame prioritetas teikiamas asmens teisiø apsaugai; kad, garantuojant asmens teisiø apsaugà, bûtina paisyti pamatiniø teisinës valstybës principø, kurie reikalauja jurisdikciniø, ðiuo atveju ir Seimo, ir kitø teisës taikymo institucijø neða- liðkumo ir nepriklausomumo; kad teisinëje valstybëje asmens teisë ginti savo teises yra nekvestionuojama; kad apkaltos procesui taikomi tie patys reikalavimai. Taèiau visa tai yra teorija, o realizuojama ji konkreèiame procese konkretaus þmogaus atþvilgiu, ðiuo 520 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS atveju valstybës vadovo apkaltos procese, kuriame negali bûti daroma klaidø. Apkaltos procesas valstybës vadovui Europoje neturi analogø. Lygiuojamës á Europos demokrati- nius principus, norime ar nenorime teks pripaþinti, kad bûsime pavyzdys kitoms valsty- bëms, bet, ar tinkamai vertinant ðio apkaltos proceso peripetijas, mûsø apkaltos procesas taps etalonu. Mano nuomone – ne. Todël drástu priminti apkaltos procedûros kai kuriuos momentus. Juolab kad Konstitucinis Teismas leido ginèuose kalbëti, o jums klausytis tik dël to, ar paðalinti, ar nepaðalinti Respublikos Prezidentà ið pareigø uþ ðiurkðtø Konstituci- jos paþeidimà, kurá konstatavo Konstitucinis Teismas. Þmogaus teisiø uþtikrinimo apkaltos procese poþiûriu ypatingà reikðmæ turi Seimo statuto 246 straipsnio 3 dalies nuostata, jog, paskelbus apkaltos proceso pradþià, ðio pro- ceso posëdþio metu Seimas tampa apkaltos institucija, kuri nagrinëja pagal baudþiamojo proceso principus ir pagrindines taisykles, jeigu ðis Statutas nenustato kitaip. Viliuosi, kad tas kitaip nebus suprastas kaip baudþiamojo proceso principø ir taisykliø apribojimas. At- kreipèiau dëmesá ir á tai, kad bûtent baudþiamojo proceso taisyklës minimos ir Seimo sta- tuto 239 straipsnyje, kuris reglamentuoja Seimo Specialiosios tyrimo komisijos pateiktø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procese parengti veiklà, renkant ir tiriant árodymus. Todël neabejotina, kad bûtent su baudþiamojo proceso principø ir taisykliø realizavimu visø pirma siejamas apkaltos proceso teisingu- mas. Tai reiðkia, kad apkaltos procesui parlamentinëje procedûroje taikoma visø pirma nekaltumo prezumpcija, teisës á gynybà uþtikrinimas, teisës á vieðà ir teisingà bylos iðnag- rinëjimà principai, asmens teisiø uþtikrinimo pagrindai, kuriuos nustato Baudþiamojo pro- ceso kodeksas, Konstitucijos 31 straipsnis bei Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Kolegos minëjo apkaltos proceso iðtakas, apkaltos proceso eigos kai kuriuos epizo- dus, noriu priminti juos ðiø teisës principø kontekste. Kalbant apie apkaltos proceso iðta- kas. Jeigu jau antràjà dienà po þymiosios VSD paþymos dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui, paskelbimo kai kurie Seimo nariai, vienos ið Seimo frakcijø lyderis, Seimo narys, bûsimasis Laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui iðtirti narys paskelbë Respublikos Prezidentui apkaltinamàjá verdiktà, tai ar galima pripaþinti nekaltumo prezumpcijos ir neðaliðko tyri- mo principø laikymàsi. Manau, atsakymas vienareikðmis, o pavyzdys visiðkai savas, lietu- viðkas, Europos Þmogaus Teisiø Teismo konstatuotas vos prieð dvejus metus. Bûtent Europos Þmogaus Teisiø Teismas nustatë, kad buvo paþeista Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, uþtikrinanti nekaltumo prezumpcija traukiamam atsakomybën asmeniui, ir toká spren- dimà paaiðkino pernelyg suprantamai. Cituoju: „Nors ginèijamos Seimo Pirmininko pasta- bos visais atvejais buvo trumpos ir iðsakytos skirtingomis progomis, teismo nuomone, jos buvo valstybës pareigûno pareiðkimai dël pareiðkëjo kaltës, jie skatino visuomenæ tikëti jo kaltumu ir suformavo nuomonæ dël faktø anksèiau, negu juos ávertino kompetentingos teisminës institucijos“. Tiems, kurie ðio sprendimo neskaitë, noriu patikslinti, kad kalbama ne apie ðios kadencijos Seimo Pirmininko kalbas. Analogiðkø pareiðkimø, kuriuos ávairio- mis progomis kartojo aukðti valstybës pareigûnai, net Seimo specialiosios ar Laikinosios komisijos vadovai, yra tiek daug ir jie tokie þinomi, kad drástu jums daugiau jø ir necituoti. Neabejotinai nekaltumo prezumpcijos poþiûriu turi bûti ávertinti ir visi neteisëti, nepa- grásti, nerimti ir nepamatuoti kaltinimai Respublikos Prezidentui, tiek Seimo laikinosios tyrimo komisijos dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui, tiek Seimo nariø SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 521 grupës iðdëstyti teikime pradëti apkaltos procesà Respublikos Prezidentui, tiek Seimo spe- cialiosios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui R. Paksui pateiktø kaltinimø pagrás- tumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo pradëti apkaltos procesà parengti. Jø buvo gana daug ir apkaltintas ne kas kitas, o valstybës vadovas. Bet kuris nepagrástas, nepama- tuotas, nerimtas kaltinimas Respublikos Prezidentui vienareikðmiðkai vertintinas kaip nuo- monës apie kaltumà suformavimas, siekimas jà suformuoti iki kompetentingos institucijos sprendimo, ðiuo atveju Seimo sprendimo. Jeigu teisminiame procese ðalys turi turëti lygias teises, yra lygios teismui, ástatymui, tai kodël Seimo Specialiojoje komisijoje apkaltos proceso iniciatoriai Specialiosios komisijos nariai disponavo áslaptinta operatyvine me- dþiaga, kuri nebuvo pateikta asmeniui, kuriam taikoma apkalta, ir jo advokatams? Paneigi- mas ðiø teisës principø argumentais, kad advokatai neturëjo leidimo susipaþinti su valstybës paslaptá sudaranèia informacija, kad tokia informacija nebuvo grindþiama Specialiosios komisijos iðvada, nëra tobulas ir proceso teisingumo poþiûriu nepriimtinas. Ar procesas gali bûti teisingas ir sàþiningas, jei atskiros apklausos procesà vykdanèios institucijos þai- dë slëpynes su gynyba? Ta proga dera prisiminti Europos Þmogaus Teisiø Teismo prakti- kà. Byloje Techeira de Kastro prieð Portugalijà teismas pabrëþë, kad teisë á nepriklausomà ir neðaliðkà teisingumo vykdymà uþima tokià iðkilià vietà, kad ji negali bûti paaukota dël tikslingumo. Ðioje vietoje, ko gero, pats laikas ir pamàstyti apie teisæ á nepriklausomà ir neðaliðkà teisingumo vykdymà ir ðio apkaltos proceso tikslingumà. Konstitucinis Teismas 1999 m. geguþës 11 d. nutarime „Dël Lietuvos Respublikos Sei- mo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, konstatuodamas esminius apkaltos proceso bruoþus, nurodë, kad apkaltà vykdantis parlamentas procedûro- mis, bûdingomis teisingam teisminiam procesui, privalo uþtikrinti, kad tinkamai iðtyrus ap- kaltos bylos aplinkybes bus priimtas teisingas sprendimas dël pareigûno konstitucinës atsakomybës. Priverstas konstatuoti, kad net baigiamasis Seimo Specialiosios komisijos ak- tas – iðvada buvo suraðyta esmingai paþeidþiant teisæ á gynybà ir asmens teisiø uþtikrinimo pagrindus. Lygiai ta pati nuostata susijusi ir su paskutiniaisiais kaltinimais, pateiktais vakar. Taigi Seimo statuto 241 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Specialioji tyrimo komisija, baigusi tyrimà, suraðo iðvadà, kurioje iðdëstoma kaltinimo esmë, nusiþengimo padarymo vieta, laikas, bûdai, motyvai ir kitos esminës aplinkybës. Tai, kad kaltintojai cituoja vos uþ dviejø straipsniø esanèià nuostatà, reiðkia, kad ðis argumentas nëra ið princi- po paneigiamas, nes bet kokie kaltinimai suformuluojami ið Specialiosios tyrimo komisi- jos iðvados. Akivaizdu, kad në viename Respublikos Prezidentui pateiktame kaltinime nëra nurodyta paþeidimo, kurio padarymu kaltinamas Prezidentas, vieta. Antrajame kaltinime apskritai nenurodyta konkreti vieta, konkreti veika, veikimas ar neveikimas, bûdas, forma, kuriø pasekmë, kaip nurodoma kaltinime, „sàmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ“. Visuose kaltinimuose, konstatuojant tariamai atliktus Respublikos Prezidento veiksmus, nenurodytas jø atlikimo laikas arba jis nurodomas taip nekonkreèiai, kad teisë á gynybà yra akivaizdþiai suvarþyta. Kaltinimuose nekonkretizuota, kokiø artimø privaèiø asmenø turti- nius interesus buvo siekiama ágyvendinti, kokiems privatiems asmenims, privatiems ûkio subjektams buvo daromas neteisëtas poveikis, transformuojant tai ið atitinkamo nurodymo davimo patarëjui Visvaldui Raèkauskui. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartà yra paþymëjæs, kad nutari- muose patraukti kaltinamuoju, kuriø pagrindu pradedamas teisminis nagrinëjimas, nenu- 522 LIETUVIØ TAUTA rodþius konkreèiø nusikaltimo ávykdymo aplinkybiø, paþeidþiama kaltinamojo teisë þino- ti, kuo jis kaltinamas, ir tai turi reikðmës teismo nuosprendþio teisëtumui ir pagrástumui. Apstu teismo nutarèiø, kuriose kaip esminis baudþiamojo proceso paþeidimas pripaþinti trûkumai, kaltinimo pareiðkimo trûkumai, apie ávykio laikà, vietà, motyvus nenurodoma. Tokie kaltinimø Respublikos Prezidentui trûkumai yra esminiai, dël kuriø paþeidþiama jo teisë á gyny- bà. Atkreiptinas dëmesys, kad Seimo statuto 220 straipsnis, 245 straipsnio 4 punktas reikalauja nustatyti konkreèius asmeniui, kuriam taikoma apkalta, veiksmus, kuriø prieðtaravimà Konsti- tucijai galima vertinti. Ðiuo atveju Konstituciniam Teismui Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarimu „Dël kreipimosi á Lietuvos Respublikos Konstituciná Teismà“ pateikti kaltinimai yra teisiðkai ydingi. Tokia iðvada iðplaukia ið Lietuvos Respublikos Baudþiamojo proceso kodekso, Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos principi- niø nuostatø, uþtikrinanèiø asmens teisæ á gynybà ir teisingà procesà. Baudþiamojo proceso poþiûriu, kaip jau minëjau, ydingas yra kaltinimas dël Respub- likos Prezidento neteisëtos átakos privaèiø asmenø ir privaèiø ûkio subjektø sprendimams turtiniuose santykiuose, pasireiðkæs neteisëtø nurodymø davimu patarëjui V. Raèkauskui. O juk neginèytinai nustatyta, kad tarp UAB „Þemaitijos keliai“ akcininkø A. Armalo, A. Gumbio, I. Armalienës ir kitø nuo 2003 m. geguþës mënesio egzistuoja civiliniai santy- kiai dël UAB „Þemaitijos keliai“ akcijø perskirstymo, kuriø pobûdá ir apimtá kilus ginèui sprendþia vienintelë valstybëje ágaliota institucija – bendrosios kompetencijos teismas. 2003 m. gruodþio 17 d. Generalinës prokuratûros Organizuotø nusikaltimø ir korupci- jos tyrimo departamentas pradëjo ikiteisminá tyrimà dël galimo valstybës tarnautojø, pre- zidentûros, teisësaugos institucijø pareigûnø neteisëto kiðimosi sprendþiant turtinius ginèus dël UAB „Þemaitijos keliai“ akcijø valdymo, atliekant akcinës bendrovës „Ðiauliø plen- tas“ veiklos patikrinimà. Ikiteisminis tyrimas vyksta tiriant veikà, numatytà Baudþiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad minëtø aplinkybiø tyrimas ir galutinis ávertinimas priklauso iðimtinei teismo kompetencijai. Seimo Specialioji tyrimo komisija su ðiomis principinëmis teisës nuostatomis akivaizdþiai prasilenkia. Tenka taip pat priminti, kad Baudþiamojo proceso kodekso 20 straipsnis nustato, jog „árodymai baudþiamajame procese yra ástatymø nustatyta tvarka gauti duomenys, árody- mais gali bûti tik teisëtais bûdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti ðiame kodekse numatytais proceso veiksmais“. Jeigu jau bandoma pateikti, kad Seimo Specialiosios tyri- mo komisijos, kurios iðvadø pagrindu suformuluoti kaltinimai, iðvados yra nekvestionuo- jamos, tai èia tektø atkreipti dëmesá ðtai á kà, ar galima kalbëti apie liudytojø parodymø, duotø Seimo Specialiojoje komisijoje, patikimumà, jeigu liudytojas áspëjamas pasiraðyti dël atsakomybës uþ atsisakymà ar vengimà duoti parodymus ir uþ þinomai melagingus parodymus, bet Baudþiamajame kodekse tokia atsakomybë nenumatyta. Tokie liudytojø parodymai Baudþiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimø poþiûriu negali bûti pilnaverèiais, árodinëjimo proceso akibrokðtu galima vertinti ir apkaltos proceso kaltintojø pateikimas Seimo nario D. Barakausko kalbos televizijos laidoje árodymø ðaltiniu. Áverti- nant tai, kad ðis Seimo narys yra davæs parodymus ástatymu nustatyta tvarka. Visà apkaltos procesà vyko diskusijos dël operatyviniø veiksmø pagalba gautø duo- menø panaudojimo apkaltos procese teisëtumo ir pagrástumo. Nevienareikðmiðkai ávertin- ta operatyvinës veiklos ástatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, jog draudþiama taikyti operatyvinæ veiklà Respublikos Prezidentui. Respublikos Prezidento pokalbiai buvo pa- skelbti paþeidþiant operatyvinës veiklos reikalavimus. Pasiteisinimui apkaltos proceso kal- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 523 tintojai pateikia Seimo komisijos operatyvinei veiklai tirti atitinkamus sprendimus. Pagal Operatyvinës veiklos ástatymà yra keturios operatyvinæ veiklà kontroliuojanèios instituci- jos: Vyriausybë, Prokuratûra ir Seimo komisija. Jeigu jau ir bûtø galima teigti, kad ðioje operatyvinëje veikloje viskas yra teisëta ir teisinga, tai tik tada, kai visos ðios institucijos sutartinai teigtø, jog ástatymas nepaþeistas. Norëèiau pateikti pavyzdþius ið visiðkai netolimo nutarimo – Europos Þmogaus Teisiø Teismo nutarimà. Konvencija suteikia susitarianèioms valstybëms tam tikrà diskrecinæ galià pasirinkti sekimo sistemos formas, taèiau jos nedisponuoja neribojama laisve, taikant slapto sekimo priemones jurisdikcijai priklausantiems asmenims. Suprasdamas pavojø tokiam ástaty- mui pakenkti arba, tiksliau, sunaikinti demokratijà, dedantis jo gynëju, teismas tvirtina, kad valstybës, kovodamos su ðnipinëjimu bei terorizmu, negali naudoti bet kokias priemones, ku- rias mano esant tinkamas. Ðiaip ar taip, kad ir kokia bûtø santûri sekimo sistema, teismas priva- lo ásitikinti, ar garantijos yra adekvaèios ir pakankamos, kad nebûtø piktnaudþiavimo. Ir antrasis komentaras. Taip šios institucijos, kurios pirmininkas vos prieš kelerius metus ðioje Seimo tribûnoje palinkëjo Lietuvos teisinëms institucijoms, valdþios institucijoms be- sàlygiðkai laikytis þmogaus teisiø, vienoje telefoniniø árengimø apskaitos kopijø uþfiksuota informacija: „surinkti numeriai ir ji yra sudedamoji telefoniniø pokalbiø dalis“. Atskleisti ðiuos pokalbius policijai be abonentø sutikimo, tai yra paþeisti teisæ, áteisintà Konvencijos 8 straipsnyje. Ieðkovas galëjo save laikyti 8 straipsnio paþeidimo auka vien dël tokios prakti- kos egzistavimo fakto. Mano nuomone, pernelyg akivaizdu, kad ðiame apkaltos procese ope- ratyviniø veiksmø duomenø panaudojimas neatitinka Europos teisëje deklaruotø nuostatø. Kaltintojai iðreiðkë nuomonæ, kad Respublikos Prezidentui bûtina pritaikyti sankcijà, konstitucinæ sankcijà. Á kai kuriuos jø argumentus norëèiau sureaguoti. Pirmoji. Respubli- kos Prezidentas neturi teisës klysti. Esu ásitikinæs, jog tai jokiomis kategorijomis nepama- tuotas reikalavimas. Klysta ir turi teisæ klysti visi, net politikai, net aukðèiausieji. Bûtent ðià taisyklæ patvirtina gyvenimas. Ir kaip èia neprisiminsi tà pernelyg paprastà, bet vieno ið politiko bûtent ðioje salëje pasakytà tiesà, jog klys net ir tie, kurie gimë po 1990 metø kovo 11 dienos. Kaltintojai ir ne tik jie, o per visà apkaltos procedûros laikotarpá skambëjo nuostata, jog jeigu laiku Respublikos Prezidentas bûtø atsiribojæs nuo Jurijaus Borisovo, tai ðio apkaltos proceso galëjo ir nebûti. Koks gilus esmës pastebëjimas, kuris apkaltos procesà lydi nuo jo iðtakø. Pasirodo, veiksmø pobûdis ir apimtis skirtøsi nuo apkaltos procedûros uþuomazgø krentanèio meteorito trajektorija, o tik atsiribojimo faktas turi lem- tingà reikðmæ apkaltos procesui. Ðiandien toks atsiribojimas yra. Ar tai nëra aplinkybë, átakinga jûsø bûsimam sprendimui? Skambus palyginimas, taip pat vertas svarstymui, nuaidëjæs ið kaltintojo lûpø, patei- kiant drausminës nuobaudos taikymo pavyzdá. Viskas èia su principu gal ir bûtø gerai, bet ten kalbama apie darbdavá, konkretø fiziná ar juridiná asmená, o èia Respublikos Preziden- to darbdavys yra Tauta. Paðalinimo klausimà galëtø spræsti Seimas. Tik visa bëda, ar su tuo sutinka rinkëjai. Paskutinis argumentas. Pasirodo, nëra kitos iðeities ir negali bûti, kaip paðalinimas ið pareigø. Drástu priminti Konstitucijos 86 straipsnio 2 dalá: „Respublikos Prezidentas gali bûti prieð laikà paðalintas ið pareigø“. Konstitucinis Teismas, ðià nuostatà plëtodamas, iðsi- reiðkë dar aiðkiau, vartodamas þodþius „greta“ paðalinti (nepaðalinti). Ir paskutinis argumentas, gerbiamieji Seimo nariai, yra ir Lietuvos Respublikos Seimo apkaltos proceso praktika. Manau, Lietuva apkaltos procesø gausa jau yra pirmaujanti tarp 524 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Europos valstybiø. Per penkerius metus vyksta antrasis apkaltos procesas Seime. Tà kartà (matau sëdinèius Seimo salëje Seimo narius) klausimas buvo, mano nuomone, kur kas aiðkesnis – Lietuvos Respublikos teismø sprendimai, apkaltinamasis nuosprendis. Bet bu- vo ir kita, kad tame procese nekaltumo prezumpcija buvo paþeista dar iki jûsø sutikimo, tiksliau, tuometinio Seimo sutikimo patraukti Seimo nará baudþiamojon atsakomybën. Nuosprendis, apeliacinës instancijos nutartys, Aukðèiausiojo Teismo nutartys nekvestio- nuojami. Jokios tyrimo stadijos tuo metu nebuvo. Viskas buvo pernelyg aiðku. Koks rezul- tatas buvo, jums þinoma. Praëjus keleriems metams, Europos Þmogaus Teisiø Teismas konstatavo, kad dar iki Seimo nario patraukimo baudþiamojon atsakomybën jo nekaltumo prezumpcija buvo paþeista. Að manau, kad jums pakaks áþvalgumo sprendþiant ir Respub- likos Prezidento atþvilgiu pateiktus kaltinimus. Apkalta yra ypatingos reikðmës procedûra. Jos eiga, pagrástumas, teisëtumas, konsti- tucingumas bus vertinami ir analizuojami ne vienerius metus, nepaisant jos baigties ne tik Lietuvoje. Esu ásitikinæs, kad ir ðios aplinkybës yra vertos jûsø dëmesio, prieð priimant sprendimà. Aèiû uþ dëmesá. Gynyba ginèus baigë “ Po Prezidento gynëjø kalbëjo Seimo „prokurorai“ – R. Ðukys, J. Sabatauskas, G. Ste- ponavièius, J. Razma. Jie toliau kartojo tuos paèius Laikinosios ir Specialiosios tyrimø komisijø surinktus kaltinimus bei argumentus. Bet po jø kalbø, ne taip kaip po gynëjø, daugelis seimûnø plojo. Po kaltintojø kalbø pirmininkaujantysis vël suteikë „replikos teisæ“ gynëjams: K. J. STUNGYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Að labai norë- èiau savo replikà pradëti nuo to, kuo baigë Seimo narys J. Razma, taip sakant, nuo apkaltos proceso esmës. Jis teisingai pasakë ir atskleidë, gal ðiek tiek kità turëdamas omenyje, kad esmë yra ðtai kur – kad joks kitas teismas, iðskyrus jus, gerbiamieji Seimo nariai, negali teisti Prezidento. Kodël? Visø pirma todël, kad Prezidentas yra iðrinktas tautos ir jûs esate iðrinkti tautos. Jûs reiðkiate savo valià ir èia turi bûti iðreikðta tautos valia pripaþástant já kaltu ir nuðalinant nuo pareigø. Visi kiti teismai, tarp jø ir Konstitucinis Teismas, tai yra jûsø deleguoti atstovai, nuo jûsø priklausomi ir jie negali reikðti tautos valios. Jie reiðkia ástatymø apibrëþtà savo kompetencijà. Ðis teismas yra ypatingas apkaltos teismas. Jis, be abejo, yra politizuotas teismas, nes sprendþia valdþios institucijø konfliktà. Jûs esate neabejotini teisëjai ir jûs savo procesinë- je veikloje vadovaujatës tik procesinio ástatymo principais. Ðtai kur yra esmë ir kuo jûs skiriatës nuo kitø. O procesinio ástatymo principai ir numato ir parengiamàjà teisminio proceso dalá, ir tardymà; ir baigiamuosius þodþius, ir ginèus. Gráþtant prie ginèø. Klausantis Prezidento kaltintojø (bûsiu atviras, nes jie labai atvi- rai reiðkë savo mintis), buvo girdëti daugiau priekaiðtø negu teisiniø argumentø. Man kità kartà susidaro áspûdis, kad èia yra kalbama ne su Seimo nariais ir asmenimis, kuriems yra deleguota tautos valia spræsti kaltës klausimà ir Prezidento nuðalinimo klausimà, o su stu- dentais. Panaðios pastabos: neiðgirdome, nesupratome, neteisingai supratome, spekuliaty- vinës mintys, gynyba nepasirengusi, kaip studentas esà nepasirengæs, ir panaðiai, bet daþniausiai yra sakoma „neiðgirdome“. Èia man veliasi tokia patarlë, kad ne visada negirdi tas, kuris ið tikrøjø negirdi, o tas, kuris nenori girdëti. Ir dar noriu jums pasakyti vienà dalykà, kad ne jûs turite girdëti argumentus, ypaè jeigu jûs nenorite jø girdëti, bet mes átikinëjame tautos atstovus ir jiems turime atskleisti visà ðio proceso esmæ ir tikslus. SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 525

Èia yra teisingas procesas? Aiðkiai neteisingas. Ið tikrøjø ið tokiø veiksmø tiesa negali iðsirutulioti. Keletas minèiø dël operatyvinës veiklos tikslø. Teisinga buvo pastaba gerbiamosios Seimo narës – visø pasiklauso. Bet ar mes tai galime toleruoti? Gynyba skyrë dëmesá tam, kad Valstybës saugumo departamentas arba kitos institucijos, kurios vykdë operatyviná tyri- mà, pateiktø pagrindus, kurie leido joms kreiptis á teismà ir praðyti sankcijø. Ne sankcijos esmë, o pagrindø. Kas nors ðiuos pagrindus matë ið kaltintojø arba Seimo nariø? Ne, nematë, ir mes nematëme, ir Ekscelencija visà laikà reikalavo (dar kartà að pakartosiu prie jo), bet ir iki ðios dienos jam nepateikta medþiaga. Jeigu nesigilinsime á tuos pagrindus, jø netirsime ir nedemaskuosime, tai tas totalinis pasiklausymas, kurio neturi bûti, bus eskaluojamas ir to- liau. Tada prieð bet kà galima surinkti kà tik nori, tuo labiau tendencingai aiðkinant. Teisingai, gerbiamasis Razma, procesas turi bûti teisingas dël viso to, tik ið to gimsta tiesa. Dar viena pastaba. Yra autoritetingø þmoniø iðvada, specialistø iðvada, gauta teisëtais bûdais. Tiksliai laikantis procesinio ástatymo reikalavimø. Ten patvirtinama, kad visa ði logika – VSD paþyma, tendencijos, grësmës ir Prezidentas – nesuderinama su màstymu, kalbos, kaip vartojimo priemonës, ir kalbos, kaip logikos, sampratomis. Tai rimta. Ir jokiø argumentø, paneigianèiø tai, nëra. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kreipdamasis á jus, baigdamas ir reziumuodamas tai, kà pasakiau, noriu atkreipti jûsø dëmesá. Jûs esate teisëjai, vieninteliai ðio proceso metu, jûs lygûs su Prezidentu tuo atþvilgiu, kad jumis tauta pasitikëjo ir Prezidentu pasitikëjo tauta. Ir tik tada, kai reikðdami tautos valia jûs balsuosite, jûs galite pripaþinti já kaltu, kaltu, ðiurkðèiai paþeidusiu... nuðalinti. Jûs teisëjai, ðtai kas, ir ðtai kokia apkaltos proceso esmë. Joks dangstymasis Konstitucinio Teismo autoritetu be galo kartojant, kad tai yra nekves- tionuojama, èia ir taip toliau... èia negali pakeisti jûsø kompetencijos ir tautos valios pareiðkimo per ðá konkretø procesà. Manau, jûs neásiþeisite, kad að akcentuoju jûsø parei- gas, jûs tai puikiai suprantate. Manau, kad tà tautos valià jûs ðiandien realizuosite ar kità dienà. Að tik linkiu jums geriausios sëkmës, viskas, kas ið tikrøjø bus, yra grásta protu, sàþine ir kontaktais su liaudimi, kuri jus ápareigoja vykdyti èia savo valià. PIRMININKAS. Dëkoju advokatui. Dabar þodis suteikiamas gerbiamajam advokatui R. Andrikiui. Prašom. R. ANDRIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai trumpai drásèiau atkreipti jûsø dëmesá á kai kurias apkaltos proceso kaltintojø replikas, kuriø, mano supratimu, ðioje salëje netu- rëtø bûti. Pasirodo, kad yra aplinkybës, apkaltos proceso medþiaga, kalbos... apie kurià neturi jokios reikðmës apkaltos procesui. Tai bûtø nauja teisë, nes teisës á teisingà teisingu- mo vykdymà poþiûriu visa apkaltos byla turi turëti átakà jûsø sprendimui. Net keista girdë- ti, kad, pasirodo, netinkamas apeliavimas á Europos Þmogaus Teisiø Teismo sprendimus. Að dar kartà primenu ir manau, kad Europos Þmogaus Teisiø Teismo pirmininkas Luzius Wildhaberis man atleis, jeigu að ðiek tiek suklysiu cituodamas jo palinkëjimus jums. Jis sakë, kad Europos Þmogaus Teisiø Teismo sprendimai tik fikcija, jeigu jie galëtø neturëti átakos konvencijà pasiraðiusioms valstybëms. Todël að kvieèiu ne tik ðios apkaltos metu taikyti Europos Þmogaus Teisiø Teismo sprendimo nuostatà, bet jà taikyti priimant ástaty- mus ir taikant já per kitus procesus. Manau, kad paprasèiausiai, kol Seimo statutas bus nepakeistas, o tai yra jûsø valia, tai niekas negalës árodyti paprastos tiesos, kad tik Seimui, Seimo apkaltos proceso kaltinto- jams, Seimo specialiajai komisijai suteikta teisë formuluoti kaltinimus. Ir èia bet kokios 526 LIETUVIØ TAUTA interpretacijos, skaitant ðiandieniná Statutà, yra bergþdþios. Teisë, ástatymai nëra statiðki. Stebiu kità procesà, ypaè tada, kai juos reikia pritaikyti vienam konkreèiam atvejui. Kriti- kuoti Konstitucinio Teismo nesirengiu dël etikos sumetimø, bet manau, Konstitucinio Teismo apkaltos proceso doktrinos pokyèius geriausiai komentuoja patys Konstitucinio Teismo sprendimai, o ne apkaltos proceso kaltintojai. Drásiu nesutikti ir su tuo, kad kaltintojas pateikë baigtiná sàraðà þmoniø, kurie turi teisæ pasinaudoti konvencijos nuostatomis. Kon- vencijos 6 straipsnis nustato þmoniø, turinèiø teisæ á teisingà bylos iðnagrinëjimà, neðaliðkà ir nepriklausomà teismà, sàraðà. Drástu priminti, kad jis nesibaigia tik asmenimis, kurie patraukti kaip kaltinamieji. Nesutiksiu ir su tuo, kad Seimo statute nëra straipsniø, palan- kiø gynybai, nes Statute yra ir turi bûti straipsniai, kurie bûtini teisingam apkaltos procesui ágyvendinti. Aèiû. PIRMININKAS. Dëkoju. Þodis suteikiamas gerbiamajam advokatui G. Baubliui. Praðom. G. BAUBLYS. Aèiû, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tautos atstovai, gerbia- mas proceso pirmininke, ið advokatø að kalbësiu paskutinis. Tai, kà að pasakysiu, manau, yra svarbu, nes að pabandysiu apibrëþti konstitucinës atsakomybës taikymo kriterijus, ku- riais jûs, jeigu norësite, galësite remtis balsuodami arba tiesiog á juos atsiþvelgti. Pirmiausia að nesutikèiau su kaltintojø iðreikðta nuostata, kad èia nevykdomas teisin- gumas. Að manau, kad teisingumas vykdomas bûtent èia. Manau, kad jûs visi pirmiausia bûtent ir siekiate teisingumo. To paties, patikëkite, siekiame ir mes. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ástatymø nustatyta tvarka nëra árodytas. Kiekvienas asmuo turi teisæ á teisingà ir neðaliðkà teismà. Gerbiamieji tautos atstovai, ðiandien jûsø rankose yra valstybës vadovo likimas. Seimas ið ástatymø leidybos institucijos ðiandien tapo ástatymø taikymo ir aukðèiausias teismines funkcijas vykdanèia institucija, kuri yra ápareigota iðreikðti mûsø tautos valià dël jos iðrinkto Respublikos Prezidento. Seimas ðiandien turës nuspræsti, ar Lietuvos Respub- likos Prezidentas R. Paksas galës toliau eiti savo pareigas ir atlikti visuomenës ir valstybës jam patikëtas funkcijas. Tik jûsø sprendimas parodys, ar visa lietuviø tauta netapo ásibëgë- jusio apkaltos proceso ákaite ir vis dar gali neðaliðkai ávertinti Prezidentui mestø kaltinimø realumà. Konstitucinë atsakomybë – tai aukðèiausia teisinës atsakomybës rûðis, taikoma aukðèiausiems valstybës pareigûnams. Ði atsakomybë ástatymuose aptarta labai lakoniðkai ir abstrakèiai. Mes turime po keletà kodeksø, apibrëþianèiø baudþiamosios, civilinës ar administracinës atsakomybës taikymà, bet kuo remiantis reikia daryti iðvadas dël vykstan- èios apkaltos baigties, jos teisingumo, taip ir lieka neaiðku. Teisës normø nëra. O sprendi- mà Seimas privalo priimti vien dël to, kad patvirtintø tautai, jog Seimas vis dar iðlaikë jos pasitikëjimà ir tinkamai jai atstovauja. Ar teisingai pasielgtø Seimas, jei prieð tautos valià be realaus pagrindo nuðalintø þmoniø pasitikëjimà turintá valstybës vadovà? Lietuvos Res- publikos Konstitucija kiekvienam asmeniui garantuoja teisæ á gynybà, teisæ, kad bûtø áver- tintas kiekvieno veiksmo pagrástumas ir iðgirstas jo pateisinimas. Visi ástatymai, numatantys sankcijas asmenims, kartu átvirtina ir aplinkybes, kada kaltus veiksmus atlikæs asmuo yra atleidþiamas nuo atsakomybës arba ði atsakomybë yra ðvelninama. Tai tokie veiksmai, kurie gali bûti atlikti bûtino reikalingumo, bûtinosios ginties, grësmës ar prievartos akimir- komis. Tos paèios taisyklës galioja ir sprendþiant konstitucinës asmenø atsakomybës klau- simus. Atsakykite sau, gerbiamieji Seimo nariai, ar privalëjo ðios aplinkybës bûti iðtirtos? Ar, neiðtyrus asmens atsakomybæ ðalinanèiø aplinkybiø, gali bûti sprendþiamas atsakomy- bës taikymo klausimas? SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 527

Konstitucinës teisinës valstybës principas yra sudëtinis principas. Ðio principo sudëti- nës dalys yra asmenø teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Teisinës valstybës prin- cipas, be kita ko, reiðkia pirmiausia valstybës pareigà uþtikrinti teisës taikymo stabilumà, valstybës pareigà apsaugoti þmoniø teises, taip pat valstybës pareigà gerbti teisëtus interesus bei teisëtus lûkesèius. Ðio principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikëjimà savo valstybe. O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kiekvienas sau atsakykite á klausimà. Jeigu jûsø pokalbiai, pamynus jûsø nelieèiamumà ir imunitetà, bûtø áraðyti specialiøjø tarnybø ir jei- gu tai bûtø panaudota prieð jus paèius, kaip jûs tada elgtumëtës? Bûdami visos tautos atstovais, tik jûs ðiandien galite pasakyti dël Respublikos Prezidento R. Pakso klaidø, jas palyginti su teisëtvarkos institucijø daromais paþeidimais. Ástatymai ir Konstitucija todël ir átvirtina kiekvieno þmogaus teises, kad jas bûtø galima ginti. Negalima asmens kaltinti neteisëtø veiksmø atlikimu, jei já kaltinantys árodymai taip pat buvo surinkti neteisëtai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuodami dël Prezidento nuðalinimo jûs priimsite ne tik politiná, jûs kartu priimsite ir teisiná sprendimà. O teisë negali bûti grindþiama spëjimu, negali bûti grindþiama politiniais ásitikinimais, simpatijomis ar antipatijomis. Todël bal- suojant dël Prezidento nuðalinimo kiekvienas savo sàþine privalote ávertinti neiðtaisomas ðio balsavimo pasekmes. Privalote pirmiausia save ásivaizduoti Prezidento vietoj. Neabe- jotinai visi ið jûsø, jeigu jums bûtø taikoma konstitucinë atsakomybë, norëtø teisingo ir pamatuoto ávertinimo. Ðito að praðau ir ið jûsø. Konstitucinis Teismas ið ðeðiø kaltintojø suformuluotø kaltinimø iðtyrë septynis Prezi- dento veiksmus ir patvirtino tik tris ið jø. Konstitucinio Teismo ypatingas skubëjimas tikrai nepadarë ðio proceso iðsamaus ir visapusiðko. Tai, beje, taip pat áeis á Europos teisës isto- rijà kaip ne pats puoðniausias ðio proceso faktas. Matant atmestø kaltinimø gausà, susidaro vienintelis áspûdis, jog Seimo kaltintojø sudarytos komisijos didþiàjà savo veiklos dalá dirbo tuðèiai. Tonoje bereikðmës medþiagos ieðkojo kaþkokiø faktø ir árodymø. Kas dabar, gerbiamieji Seimo nariai, atsakys, kur ið Seimo kaltinimø medþiagos dingo R. Smailytë, dingo kompanija „Almax“, dingo specialiosios Rusijos tarnybos, A. Kikaliðvili, paslaptin- gi Prezidento ir jo aplinkos ryðiai su nusikaltëliais ir specialiosiomis tarnybomis? Jeigu atsimenate, kà gi dabar reiðkia tos visos nupieðtos ir per televizijà rodytos schemos? Kur dingo kiti A. Sakalo komisijos surasti ir atskleisti Prezidento kaltæ neabejotinai patvirti- nantys árodymai? Kur jie dingo? Ar tai yra teisingumo, neðaliðkumo ir demokratijos poþy- miai? Apkaltos procesai pasaulyje yra labai reti, todël jie privalo bûti nepriekaiðtingi. Að jus visus, Seimo nariai, raginu pagalvoti, kaip mes atrodysime Europos ir viso pasaulio akyse, jei vëliau teisës mokslininkai árodys, kad jûsø, gerbiamieji tautos atstovai, priimtas sprendimas ðiame istoriniame procese buvo skubotas ir neteisingas. Ar norëtø Lietuvos Respublikos Seimas tokios etiketës? Pamàstykime, ar galëtø taip pasielgti demokratines procedûras vykdantys suvereniø teisiniø valstybiø parlamentai. Respublikos Prezidentas R. Paksas neatliko tokiø veiksmø, kuriais bûtø ðiurkðèiai pa- þeidæs Konstitucijà ar sulauþæs priesaikà. Tenka pripaþinti, jog galbût ne visi Prezidento veiksmai gali bûti vertinami kaip nepriekaiðtingi, taèiau verta suabejoti ir pamàstyti ir apie tai, ar vienà dienà, kai Konstitucinis Teismas pripaþins kurá nors ið Seimo priimtø ástatymø nekonstituciniu, nebus svarstomas Seimo nariø atsakomybës klausimas? Gerbiamieji, teisingumas gali bûti tik vienas ir nepriekaiðtingas. Pasaulis stebi Lietu- voje vykstanèius procesus. Demokratinës valstybës tikisi, kad Lietuva tinkamai iðlaikys ðá egzaminà. Ástojimas á NATO ir paskutinieji þingsniai stojant á Europos Sàjungà kelia dar 528 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS didesnius reikalavimus teisiniams Lietuvos procesams. Bûtina veikti taip, kad, perimda- mos apkaltos proceso patirtá, Vakarø valstybës nesiremtø Lietuvos klaidomis, o galëtø di- dþiuotis Lietuva, kaip teisiná paveldà praturtinusia Europos ðalimi. Moralë yra pagrindinis matas teisingumui matuoti. Iðtikimybë draugui ir pagarba prie- ðui nuo seno buvo vertinamos. Net jei Prezidento atsakomybës klausimas su ðiomis verty- bëmis neturi nieko bendra, tai yra Lietuvos ir viso Seimo garbës reikalas. Pats apkaltos procesas savaime jau yra bausmë, todël manau, jog Prezidento nuðalinimas – tai kraðtutinë atsakomybës priemonë, kuri gali bûti taikoma tik uþ sunkiausius þmogaus teisiø ir Konstitucijos paþeidimus. Galbût daugelis jûsø, gerbiamieji Seimo nariai, ir manote: ai, vis tiek R. Paksas yra blogas Prezidentas. Tegul, bet pirmiausia jûs turite savæs paklausti, ar ið tikrøjø uþ tai reikia paðalinti valstybës vadovà, dargi ávertindami tai, kiek ástatymø paþeidimø buvo pada- ryta viso ðio proceso metu. Taigi gal R. Paksas ir nëra pats geriausias Prezidentas, bet tikrai ne tiek, kad uþ tai reikëtø taikyti aukðèiausià bausmæ – paðalinimà. Gerbiamieji Seimo nariai, jei kam ið jûsø sàþinë sako, kad apkalta vis dëlto neturi rimto pagrindo, nors jums ir nepatinka Prezidentas R. Paksas, ir jûs dël to nenorite balsuoti prieð apkaltà, tai jûs vis dëlto dar galite nepadaryti nusiþengimo savo sàþinei. Jûs galite susilaikyti nuo balsavimo, jûs galite nebalsuoti, jûs galite pagaliau tiesiog iðeiti ið salës. O tiems, gerbiamieji, kas nuspræs balsuoti, að pasakysiu ðtai kà: ðiandien jûs balsuodami tei- site þmogø. Tai nelengva naðta, ir að praðau jûsø priimant sprendimà pirmiausia ásiklausyti ne á kitus, o á savo paèiø sàþinæ. Aèiû. Mes replikas baigëme“. Baigus kalbëti gynëjams pirmininkaujantysis suteikë „paskutiná þodᓠLietuvos Res- publikos Prezidentui R. Paksui. Apie jo atvykimà ir nuosprendá buvæs Prezidento pata- rëjas E. Ganusauskas minëtoje knygoje

„Taikinys Nr. 1“ rašo: „[...] Prezidentas á savo kabinetà Seime áþengë kelios minutës po dvyliktos. Já èionai atlydëjæs Seimo kanceliarijos vadovas Arvydas Kregþdë buvo ið anksto pasirûpinæs sveèiu – ant stalo garavo kava ir arbata. Netrukus á kabinetà áëjo pats rûmø ðeimininkas Artûras Paulauskas. Tokio sutrikusio, paslaugaus ir pataikaujanèio Seimo pirmininko niekada iki tol nebuvau matæs. Paploninæs lieþuvá, Artûras Paulauskas aiðkino, kaip pasiruoðta balsavimui ir kaip balsai bus skaièiuo- jami, raportavo, kad parengtos kabinos. Praëjo kelios nejaukios minutës, ir Arvydas Kregþdë pakvietë Prezidentà eiti á salæ. Tarsi ant eðafoto – persmelkë mintis. Iðëjusá ið kabineto Rolandà Paksà griûte uþgriuvo þurnalistai, ir apsauga sunkiai skynë jam kelià. Posëdþiø salëje, ant paaukðtinimo, tiesiai prieðais arèiausiai sëdëjusius Seimo narius Juozà Bernatoná ir Broniø Bradauskà, Prezidentas buvo pasodintas kaip eilinis sve- èias, kurio garbiajai auditorijai pristatyti nebûtina. Netrukus pirmininkaujantis Vytautas Greièius replikos teise þodá suteikë kaltinimo atstovui Juliui Sabatauskui. Po dvideðimties minuèiø prakalbo Gintaras Steponavièius. Salë tuo metu gyveno áprastà, kaip atrodë, gyvenimà. Ásigilinæs á raðtus, akiø nepakëlë kol kas be kaimyno sëdintis Vytautas Landsbergis, taèiau netrukus Andrius Kubilius atsira- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 529 do, o jam ið paskos á salæ áslinko ir Arvydas Vidþiûnas. Nuëjæs á savo vietà, kaþkà negarsiai pasakë Rasai Juknevièienei, kuri tuo metu buvo ánikusi á kompiuterá. Paliktas be ðeimininko kurá laikà gulëjo Vytauto Kvietkausko kompiuteris, á savo krës- là ðalia Alvydo Sadecko sugráþo Nijolë Steiblienë, kaip ir Gediminas Vagnorius – prie Algirdo Saudargo. Kairëje pusëje á savo vietà sugráþo vis dar socialdemokratø ideologu vadinamas Gediminas Kirkilas, nors, kaip rodo gyvenimas, jis jau bando perimti ið Vladi- miro Beriozovo ryðininko tarp partijos vado ir verslo struktûrø pareigas. Ið salës iðëjo ir vël sugráþo Seimo pirmininko pavaduotojas, artimas Artûro Paulausko bendraþygis ir bendravardis Artûras Skardþius, 2000-øjø pabaigoje Specialiøjø tyrimø tar- nybos pareigûnø apklaustas kaip liudytojas baudþiamojoje byloje dël oficialaus dokumen- to suklastojimo ir piktnaudþiavimo pasitikëjimu ûkinëje veikloje. Bendrovë „Nefra“, kurioje daugiau kaip trejus metus Artûras Skardþius dirbo komer- cijos direktoriumi, sutartimi su Maskvos ámone „Jakor 95“ ásipareigojo pristatyti vaisiø ir darþoviø uþ 2,8 mln. litø. Kadangi „Nefra“ sutarties nevykdë, tai mokëjo baudas – 60 tûkst. JAV doleriø ir ðiek tiek daugiau Vokietijos markiø. Ádomiausia, kad vaisiø ir darþoviø ið tikrøjø nereikëjo niekur siøsti – pareigûnai nusta- të, kad „Jakor 95“ sàskaitos seniai areðtuotos, o pilietë Ana Judina, su kuria „Nefra“ neva sudarë sutartá, apskritai apie jà, kaip ir apie „Jakor 95“, nieko negirdëjo. Po poros metø byla buvo nutraukta, mat tardymui prireikë vieno, tada jau Anapilin iðkeliavusio, pilieèio parodymø. Bylà vedæs pareigûnas net raðtiðkai apgailestavo negalás velionio apklausti, todël nusprendë „numarinti“ ir paèià bylà. Stebëdamas vyksmà ið sveèio pozicijø salës gale, neþinojau, kad kai kurie Seimo na- riai tà dienà nuo ankstyvo ryto pradëjo ðvæsti pergalæ. Kai apie tai vëliau perskaièiau spau- doje, pasidarë aiðkiau, kodël tàkart salëje buvo tiek judëjimo. Kalbant Prezidentà arðiai puolanèiam Gintarui Steponavièiui, pasigirdo Vytauto Ðustausko ðûksnis: „Kiek gavai?“ Vëlesni ávykiai parodë, kad skandalingasis parlamentaras buvo netoli teisybës. Spe- cialiøjø tyrimø tarnybos agentai iðaiðkino Seimo narius, kurie átariami ëmæ kyðius uþ tai, kad prastumtø Artûro Zuoko aplinkai reikalingus ástatymus. Beje, abu ðiuos ástatymus – Ðilumos ûkio ir Naftos ir dujø iðtekliø mokesèio – Prezidentas Rolandas Paksas vetavo kaip korupcinius. Kaip tik tie kyðiais átariami Seimo nariai, dëdamiesi pasaulio teisuoliais, arðiausiai draskë Rolandui Paksui akis. Tada apie ðià korupcijos istorijà dar neþinojome. Pasirodo, apie tai net neturëjome þinoti. Artûras Zuokas 2004 m. rugpjûèio 7 dienà „Lietuvos ryte“ paaiðkino, kad 100 tûkst. litø – ne tie pinigai, dël kuriø Specialiøjø tyrimø tarnyba galëtø mesti ðeðëlá ant tautos iðrinkto Seimo. Ne, èia geriau – tiksli citata: „Valdþia turi STT vadovø paklausti – ar pateisinamos priemonës, kuriø ði tarnyba griebiasi? Dabar Seimui mestas átarimas dël galimo kyðininkavimo, kurio bendras dydis – 100 000 litø. Ar dël tokios sumos galima daryti tokià milþiniðkà þalà valstybei? Dabar suduotas smûgis ir pamatinei valstybës struktûrai – Seimui. Kà þmonës turi manyti apie priimamus ástatymus, jei formuojama nuomonë, kad jis – korumpuotas?“ Vienas artimiausiø Artûro Zuoko bendraþygiø liberalcentristas Eligijus Masiulis tik- riausiai pritars lyderio nuostatai, kad 100 tûkstanèiø – dar ne pinigai. Kadencijos pradþioje liberalø frakcijos vadovas Eligijus Masiulis teikë Seimo dëmesiui patobulinto Laisvøjø ekonominiø zonø (LEZ) pagrindø ástatymo projektà. Patobulinimø projektas, kaip teigia- ma, gimë Povilo kompiuteryje. Ar tai ne Povilas Vasiliauskas, Klaipëdos LEZ vadovas? 530 LIETUVIØ TAUTA

Vertybiniø popieriø rinkos ástatymà pagal advokatø kontoros „D. Foigt ir partneriai’“/ Regija projektà bandë gerinti kitas liberalcentristas Kæstutis Glaveckas. Treèias ástatymø leidëjas ið Artûro Zuoko komandos Gintautas Babravièius Baudþia- mojo kodekso straipsnius mëgino keisti naudodamasis bendrovës BISHOP AND ROBERT- SON CHALMERS kompiuteriu, o Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo straipsniø papildymo ástatymo projektas gimë ámonës Notebook kompiuteryje. Socialliberalai Vaclovas Karbauskis ir Gintautas Ðivickas Akcizø ástatymà tobulino akcinëje bendrovëje „Sema“, o Eksporto kreditø draudimo, dalyvaujant valstybei, veiklos ástatymo projektà Vaclovas Karbauskis, Rimas Valèiukas ir Gediminas Jakavonis rengë mums neþinomo Sigio ið ámonës EPI kompiuteriu. CPK straipsniø papildymo ir pakeitimo ástatymo projektà teikë ávairiø politiniø pa- kraipø kvintetas – Audrius Kliðonis, Alfonsas Macaitis, Eduardas Ðablinskas, Sergejus Dmitrijevas ir Vladimiras Orechovas, taèiau sukurtas jis buvo neþinomo mums autoriaus vardu ar pravarde Tasha ámonëje„Evidensa“. Beje, LR Lobistinës veiklos ástatymas teigia, kad lobistinë veikla neteisëta, jeigu jà vykdo á lobistø sàraðà neáraðytas asmuo arba teisës bûti lobistu neturintis asmuo. Tai pir- masis ðio ástatymo punktas [ ]. Prieð penkiolika metø kai kuriuos ið ðioje salëje esanèiø þmoniø, garsiai prabilusius apie laisvæ, lyginome kone su dievais. Bûdami naivûs idealistai, manëme, kad, iðkovojæ Nepriklausomybæ, suremsime peèius ir vyrs á vyrà, kaip sakë Poetas, stosime kurti Lietu- vos. Jeigu tada kas bûtø pasakæs, kad penkioliktais laisvës metais atsigræþæ pamatysime iðvogtà, iðparduotà, nuskurdintà Tëvynæ, bûtume tik atlaidþiai nusiðypsojæ, nes kà gali atsakyti á absurdà. Taèiau realybë þiauriai atkerðijo uþ naivumà ir idealizmà. Ðioje salëje buvo ne tik paskelbtas Kovo 11-osios aktas. Èia visus keturiolika metø buvo sprendþiamas Lietuvos þmoniø likimas. Yra parlamentarø, kurie, sakytum, suaugo su ðia sale. Pozicija – opozicija, ir taip kas ketveri metai. „Williams“ – EBSW. Šis politinis pingpongas nepadarys stebuklo, kad sugráþtø vieni ið nebûties á gyvenimà, kiti – ið svetimø kraðtø á Lietuvà, neatitaisys baisios skriaudos, kurià þmonës patyrë dël aferø, suregztø valdant vieniems arba kitiems. Prarastus milijardus kai kas dar bando skaièiuoti, taèiau kas pamatuos þmogiðkàsias netektis, tragedijas, skurdo padarinius? Nëra atsakingø uþ milijardus, juolab uþ tautos ne- laimes, ir þaidimas – „Williams“ – EBSW – vyksta ne dël Lietuvos ir teisingumo, o dël iðlikimo ðioje salëje. Reikia laiko, kad suvoktum, jog politikoje labai daþnai nelieka vietos moralei, nëra savø ir svetimø – tik interesai. Þvelgiant á margà auditorijà, atmintin uþklydo þaisminga vieno buvusio Artûro Pau- lausko bendraþygio mintis: „Jie visi þiauriai bijo netekti valdþios. To, kà valdþia jiems suteikë, negalima rodyti bent deðimt metø. Taèiau iðkentëti tiek irgi nëra lengva, ir jie, gyvendami ne pagal pajamas, pamaþu iðsiduoda. Vienas vaþinëja á milijonieriø kurortus, kitas pasistato personaliná liftà, treèias perka brangø automobilá, ketvirtas ið bendrabuèio persikrausto á didelá namà. Tiktai Landsbergis Seimo valgykloje laukia gràþos centø“ [ ]. „Taèiau ðiandien jie – bendraminèiai. Kaip Andrius Kubilius ir Artûras Zuokas, kai pirmasis ið televizijos ekrano siûlo Prezidentui „vienà kartà paklausyti Lietuvos“, antrasis postringauja apie moralæ ir abu sutartinai perða mintá apie atsistatydinimà. Konservatoriø vadovui Andriui Kubiliui në motais, kad vien dël Lietuvos þmones apvogusio sandorio su „Williams“ jis kartu su savo bendraþygiais turëtø atgailauti visà likusá gyvenimà. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 531

Taèiau kur tau! Andrius Kubilius ciniðkai tyèiojasi ið Lietuvos, siûlydamas iðpirkti „Jukos“ akcijas. Moralës mokytojas Artûras Zuokas galbût galëtø pasidalyti prisiminimais apie finansinius ryðius su pilieèiu J. Fiðmanu, ðalia kurio pavardës teisësaugos protokoluo- se apstu dekanidziø, tiomkinø bei kaplanø“, – taip, prisiminæs þurnalistikà, rudená raðiau viename straipsnelyje, kuriuo norëjau uþduoti klausimà – o kas gi tie, Rolandà Paksà ðian- dien baudþiantys, teisëjai? Kadangi jau uþaugo karta, kuriai ðis perfrazuotas klausimas galbût nieko nesako, turë- jau padaryti nedidelá ekskursà á rusø literatûrà. „Nors ðiandien Lietuva yra ðiurpinama tokiais pavadinimais kaip „Avia Baltika“ arba „XXI vek“, borisovø bei aksentjevø pavardëmis, turime pripaþinti, kad rusams yra pavykæ sukurti ir ðio to labiau ásimintino, negu pastarosiomis dienomis Valstybës saugumo depar- tamento plaèiai iðtransliuota tautinë rusø leksika. Antai Aleksandras Gercenas, filosofas ir publicistas, palikæs ainiams romanà „Kas kaltas?“, á herojaus lûpas ádëjo ðûksná: „O neapy- kanta, tave dainuoju!“ Nors ðis veikalas gimë maþiausiai prieð pusantro ðimto metø, vien jau jo pavadinimas ir kà tik paminëta neapykantos apoteozë tarsi koks kreivas veidrodis atspindi ðiø dienø Lietuvos realybæ. Juk virð vis niûriau rudenëjanèio Tëvynës dangaus ðiandien irgi tvyro klausimas: „Kas kaltas?“ Kas kaltas dël to, kad ðiandien Lietuvà kreèia skandalai ir baimës? Prezidentas ir jo aplinka ar savo susirûpinimà Lietuvos valstybe netikëtai ir itin rafinuotai realizavæ Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas ir Valstybës saugumo departamento vadovas Meèys Lau- rinkus? Panaðu, kad atgavusi amà po patirto ðoko, visuomenë vis labiau ims abejoti kilnio- mis ðios politinës kampanijos rengëjø intencijomis... Regis, pats laikas prisiminti kità rusø literatà, anksèiau uþ Gercenà gimusá jo bendra- vardá Aleksandrà Gribojedovà ir nemirtingà jo herojaus klausimà: „O kas teisëjai?“ Juo labiau kad ganëtinai iðgarsëjusá Gribojedovà, tiesa, ne Aleksandrà, o Andrejø, turime ir Vilniuje. Ne prieð ðimtmeèius gyvenusá, o dabar klestintá. Mûsiðkis, pravarde Grib, garsus ne poemomis, bet kriminalistikos vadovëliuose, sprendþiant pagal Meèio Laurinkaus slap- tàjà paþymà, jo vardui vietos galëtø atsirasti. Ádomiausia, jog pikti lieþuviai kalba, kad á ðio herojaus pusæ veda ir Seimo pirmininko Artûro Paulausko bendraþygiø minami takai.“ Taip raðiau anà rudená, o vëliau suþinojau, kad prieð tà Grybu vadinamà Andrejø Gri- bojedovà kai kurie labai aukðti valstybës pareigûnai stovi ásitempæ kaip garbës kuopos kariai po valstybës vëliava. Kai ðitaip, matyt, teisus buvo Viktoras Uspaskichas, vasará Këdainiuose pasakæs, jog blogiausia, kad apkaltà rengia tie, kurie yra kaltesni uþ Rolandà Paksà [ ]. Prisiminiau, kaip kovo viduryje aplankiau Romualdà Ozolà, tuo metu laikinai dirbusá ligoninës palatoje. Popieriais buvo nukrauta viskas, kur tik buvo ámanoma juos priglausti, bet ypatinga garbë atiteko palangei – ant jos gulëjo naujos knygos korektûra. Kalbëjome, þinoma, ir apie skandalà. „Su tauta Prezidentas turi kalbëti nuoðirdþiai, – sakë Romualdas. – O Seime kaip su þmonëmis, kurie neþino, kà daro. Tokiais bûdais kovojant dël valdþios, valstybës likimu þaisti negalima. Jeigu jie visiðkai pasinërë á tuos þaidimus, jie yra nepakaltinami. Tai – baisi liga. Jie gali padaryti, kà nori, nes sistema legalizuoja tà veikimà, o su þiniasklaida ir uþ jos stovinèiais Adamkum ir Landsbergiu padaryti galima daug. Jie tampo uþ virveliø jëgos struktûras. Á jas sukiðta daugybë pinigø, ir jos dirba prieð valstybæ.“ 532 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Tarp ðioje salëje sëdinèiø Seimo nariø, be abejo, didþiausià átakà jëgos struktûroms, kaip teisësaugos institucijas bei specialiàsias tarnybas apibendrindamas pavadino Romu- aldas Ozolas, turi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, buvæs kriminalistas, vëliau vienas Ekskomisarø biuro vadovø Alvydas Sadeckas. Kurá laikà jis dirbo Prezidento Algirdo Brazausko patarëju nacionalinio saugumo klau- simais, taèiau neilgai. Spauda raðë, esà patarëjas tyliai prarado pareigas po to, kai pas Prezidentà apsilankë raðytojas Vytautas Petkevièius. Buvæ Alvydo Sadecko milicijos ir policijos laikø bendradarbiai gero þodþio apie já ðykðti, tik pripaþásta, kad ðis þmogus yra stiprus analitikas, pedantiðkai registruojantis ir analizuojantis ávykius, faktus, pokalbius. Taèiau tuos talentus esà uþgoþia nepaprastas Al- vydo Sadecko kerðtingumas ir áprotis versti kitus paklusti jo valiai. Kaip pasakë vienas ekskomisaras, jis visada norëdavo laikyti rankoje savo virðininko uodegà, taèiau kartais ir pats nukentëdavo. 1992 metø rugsëjo 11 dienà „Lietuvos rytas“ raðë: „Vilniuje á buvusio VRM kriminalinës policijos vyriausiojo komisaro Alvydo Sadec- ko (pastaruoju metu dirbusio Policijos akademijoje) butà kaþkas paskambino telefonu ir pasiteiravo, ar èia gyvena Alvydas Sadeckas. Kiek vëliau paskambino jau á duris: kaþkoks vyriðkis pasitikslino, ar tikrai nesuklydo, o tada papurðkë ðeimininkui dujø, aptalþë kumð- èiais ir pabëgo.“ Buvæ vidaus reikalø sistemos pareigûnai tvirtina, jog Alvydui Sadeckui jau 20 metø uoliai tarnauja dabartinis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravièius bei Mui- tinës departamente kontrabandos reikalus tvarkantis Juozas Rimkevièius. Regint, kaip po- sëdþiø salëje kolegiðkai þodþiu kitu persimeta greta sëdintys Nijolë Steiblienë ir Alvydas Sadeckas, staiga dingtelëjo, jog ne veltui sakoma, kad politika – kompromisø menas. 2002 metø rugsëjá Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkë Nijolë Steiblienë, o vëliau ir Prezidentas, gavo specialiøjø tarnybø veterano pareiðkimà, kuriuo buvo praðo- ma iðtirti Alvydo Sadecko veiklà iki jam tampant Seimo nariu. Pareiðkime minimos pa- dëkos uþ KGB uþduoèiø vykdymà ir atviriausiu tekstu dëstoma apie kaþkada neva vykusius þaginimus. Autorius taip pat nurodë, esà visà medþiagà turi buvæs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Petkevièius. Aišku, kad laiškai buvo siøsti ne tais adresais. Atsakydama pareiðkëjui, Nijolë Steib- lienë mandagiai pasiûlë nurodytais klausimais kreiptis á juos tirianèias institucijas. „[...] Klausimas dël Seimo nario ágaliojimø nutraukimo negali bûti sprendþiamas ne- sant galiojanèio teismo sprendimo, kuriuo bûtø nustatytas juridinæ galià turintis faktas, kad asmuo ne pagal LR uþduotis sàmoningai bendradarbiavo su kitø valstybiø specialiosiomis tarnybomis. Jûsø pareiðkimo perdavimas Vyriausiajai rinkimø komisijai netikslingas, nes ði komisija pagal kompetencijà nesprendþia klausimø dël minëtø faktø árodymo. Dël kitø Jûsø pareiðkime iðdëstytø klausimø norëtume paaiðkinti, kad nusikaltimus tiria, pareiðki- mus ir praneðimus dël jø nagrinëja teisësaugos institucijos BPK nustatyta tvarka.“ Þiûrint á tuos popierius, kilo lyg kaþkoks netikëtas gailestis. Pagalvojau, jog visa ta istorija – pareiðkimas dël menamø ar buvusiø „suolo draugo“ nuodëmiø – turëjo palikti politikës dalià pasirinkusiai Nijolei sukreèiantá áspûdá “ Prezidentas R. Paksas savo kalbà pradëjo 13 valandà 17 minuèiø. Toliau E. Ganusaus- kas prisimena: „Salëje stojo trumpa tyla. Ðalia pirmininkaujanèio Vytauto Greièiaus sëdë- jæs Artûras Paulauskas, taip ir nepakëlæs akiø, kaþkà þymëjosi savo popieriuose. SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 533

Rolandui Paksui vos pradëjus skaityti kalbà, salës gale pradëjo murmëti Artûras Vaz- bys, kuriam bandë antrinti netolimas kaimynas Antanas Stasiðkis. Atsisukæs á Romanà Sed- lickà, tikriausiai kaþkà juokingo sakë Vytautas Landsbergis, taèiau kikenti pradëjo tik Andrius Kubilius. Kalbai ápusëjus deðinioji salës pusë jau ðurmuliavo kaip reikiant. Demonstruodamas, kad jam neádomu, Vytautas Landsbergis vël atsivertë savo raðtus, taèiau pagal tai, kad kai kuriose Prezidento kalbos vietose imdavo krenkðti, buvo galima spëti, jog profesorius gir- di viskà. „Vëlu“, – pergalingai ðûktelëjo Rasa Juknevièienë. „Konservatoriai apkalta kliedëjo nuo pat pirmos Prezidento Rolando Pakso darbo die- nos, – raðiau straipsnyje. – Kai Meèys Laurinkus su Artûru Paulausku sukëlë skandalà, Andrius Kubilius pirmasis ðoko ðmeiþti Prezidentà ir reikalauti atsistatydinimo. Tai nesu- trukdë jam likti Aloyzo Sakalo komisijoje, nors neapykantos ir pagieþos iðkreiptas veidas rodë, jog jis net negali suvokti tiriamojo reiðkinio. Andriaus Kubiliaus mokytojas Vytautas Landsbergis, ne per seniausiai kalbëdamas apie „Williams“, pasakë, girdi, vertëjo pabandyti. Tie, kuriems ðitas apibendrinimas pasi- rodë jau girdëtas, tikriausiai pavartë profesoriaus raðtus. Pasirodo, labai panašus terminas jo buvo naudotas 1990 metais spalio 10 d. Paryþiuje Apskritojo stalo konferencijoje. Tik tada Vytautas Landsbergis kalbëjo ne apie Lietuvos konservatoriø sumanytà ir Lietuvos þmones nuskurdinusià didþiàjà XX amþiaus pabaigos avantiûrà su „Williams“, o apie Leninà: „Sovietø totalitarizmo imperijos kûrëjas Vladimi- ras Uljanovas manë, kad „bolðevikai turi teisæ á eksperimentà.“ Ðiø dienø realijos atkartoja bendrà Lietuvos konservatorijos profesoriaus ir pasaulinio proletariato vado mintá. Abiejø eksperimentai buvo nukreipti prieð savo valstybes.“ Teigiama, jog konservatoriø eksperimentas, palaimintas Prezidento Valdo Adamkaus, Lietuvos þmonëms kainavo 1,5 milijardo litø. Ne veltui ðio gëdingo sandërio krikðtatëviai iki kartëlio nekenèia ðimtmeèio avantiûrai pasiprieðinusio Rolando Pakso “ Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso ið Seimo centrinës tribûnos tartas „paskutinis þodis“ „Pone Seimo Pirmininke, gerbiamasis Aukðèiausiojo Teismo pirmininke, garbûs Sei- mo nariai! Po keliolikos minuèiø jûs balsuosite dël apkaltos Respublikos Prezidentui. Tai netu- rintis precedento ávykis Europos istorijoje, tampantis mûsø ðalies savotiðka vizitine korte- le þengiant á senosios Europos namus. Apkaltos procesas yra ne tik mano asmeninë drama ar tragedija, bet ir labai rimtas valstybës, jos institucijø ir visos Lietuvos teisës sistemos iðbandymas. Tai, be abejo, ir kai kuriø politikø bei pareigûnø padorumo, sàþiningumo, moralumo egzaminas, kurá ávertinti teks istorijai. Prieð savaitæ Konstitucinis Teismas paskelbë iðvadas, kurios teisine prasme padëjo taðkà prieð pusæ metø pradëtoje mano, kaip Respublikos Prezidento, nuðalinimo byloje. Praëjusiø metø spalio 30 d. mûsø ðalies þmonëms, kartu ir pasauliui, buvo paskelbta, kad Lietuvos Prezidentas yra susijæs su Rusijos nusikalstamomis struktûromis. Ði þinia sukrëtë jus, gerbiamieji Seimo nariai, ir visus Lietuvos þmones. Ðmeiþikiðka, jokiais árodymais nepagrásta informacija tuoj pat buvo paskelbta per didþiausias pasaulio þiniø agentûras. Prezidentas su þmona Laima LR Seimo rûmuose (2004 m. kovo 11 d.)

Vëliavø pakëlimo ceremonijoje Vilniuje, Nepriklausomybës aikðtëje (2004 m. kovo 11 d.) Dokumentø dël stojimo á NATO pasiraðymo ceremonijos metu (Vilnius, Prezidentûra, 2004 m. kovo 11 d.)

NATO Generalinio sekretoriaus Dþapo Ðeferio (Jaap Sheffeer) priëmimas Prezidentûroje (Vilnius, 2004 m. kovo 12 d.) 536 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Prasimanymø absurdiðkumas buvo toks akivaizdus, jog tapo aiðku, kad kaþkam viso to labai reikia. Praeità savaitæ pasiraðytose Konstitucinio Teismo iðvadose apie kokius nors ryðius su nusikalstamomis struktûromis nebëra në uþuominos. Nieko nesakoma ir apie valstybës nacionaliniam saugumui iðkilusias grësmes, kuriomis Lietuvos þmones gàsdino Valstybës saugumo departamentas, Seimo Laikinoji tyrimo komisija ir kai kurie vieðosios informacijos ðaltiniai. Konstitucinio Teismo iðvados yra atsakymas á man prieð pusæ metø mestus kaltinimus. Tarp pirminiø kaltinimø ir dabar paskelbtø iðvadø – penki sumaiðties, nerimo, visuomenës susiskaldymo ir Prezidento juodinimo mënesiai. Ðiandien esu kaltinimas tuo, kad suteikiau pilietybæ savo rëmëjui J. Borisovui, kad leidau jam suprasti, jog yra klausomasi telefoniniø pokalbiø, ir kad bandþiau daryti átakà privaèiø asmenø turtiniams santykiams. Apie kiekvienà ið ðiø trijø kaltinimø, be jums jau girdëtø teisiniø argumentø ir Seimui pateiktø mano paaiškinimø, norëèiau pasakyti bent po keletà þodþiø. Dël pilietybës J. Borisovui. Ið esmës esu kaltinamas dël to, kad, vadovaudamasis ga- liojanèiais ástatymais, ëjau buvusiø prezidentø pramintu taku. Prezidentai Algirdas Bra- zauskas ir Valdas Adamkus iðimties tvarka suteikë pilietybæ 847 asmenims, tarp jø 200, kurie neturëjo jokiø nuopelnø Lietuvai. Kai kuriø pilietybæ gavusiø asmenø nuopelnai Lie- tuvai, ðvelniai tariant, labai kuklûs, pavyzdþiui, kaimynai apie já atsiliepia palankiai. Arba kitas pavyzdys (cituoju): ,„Nors iðimtys paprastai daromos þymiems, Lietuvai nusipelniu- siems þmonëms, taèiau þinodamas jûsø humaniðkumà drástu tikëtis, kad priimsite palankø sprendimà“. Citavau Seimo nario, tuometinio Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Sakalo kreipimàsi dël pilietybës suteikimo pilieèiui ar pilietei Sokolko. Lietuvos pilietybæ yra gavæ ir daugelis asmenø, kurie apskritai neturëjo jokiø sàsajø su mûsø ðalimi. Kartu norë- èiau priminti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje átvirtintà nuostatà, kad atsakomybë uþ dekretà, kuriuo suteikiama pilietybë, tenka já kontrasignavusiam. Dël telefoniniø pokalbiø pasiklausymo. Man inkriminuojama, kad praneðdamas Juri- jui Borisovui apie pasiklausymà neuþtikrinau valstybës paslapties apsaugos. Kartu pripa- þinta, kad apie pokalbiø telefonu pasiklausymà, arba, teisine kalba, kontrolæ, Jurijus Borisovas jau þinojo nuo 1998 m., t.y. penkerius metus. Todël nesuvokiu, kà jis galëjo suþinoti ið manæs apie tai, kà pats seniausiai þinojo. Norëèiau paklausti, kaip valstybës paslaptis sergintys pareigûnai ðá man inkriminuojamà prasiþengimà palygintø su faktu, kad nuo 1994 m. iki mano kadencijos pradþios ið valstybës vadovo institucijos dingo 175 do- kumentai su slaptumo þyme. Dël treèio kaltinimo. Esà per patarëjus siekiau paveikti bendrovës „Þemaitijos keliai“ akcininkus. Atsakingai pareiðkiu, kad akcininkø sprendimams nesu daræs jokios átakos. Juo labiau, kaip nurodoma kaltinime, siekdamas ágyvendinti man artimø asmenø privaèius interesus. Taip, man buvo skambinama. Bet að gerai suvokiau, kad neturiu teisës kiðtis á privaèios bendrovës turtinius santykius, ir neketinau to daryti. Neatsitiktinai në vienas ið liudytojø nepatvirtino man primetamo kaltinimo, neva dariau átakà ðiems procesams. Ta- èiau pripaþástu, jog bandydamas nuraminti savo jaunystës draugà vartojau nederanèià man, kaip Prezidentui, leksikà. Norëèiau pridurti, kad galvojant valstybës poþiûriu privaèios bendrovës akcininkø turtiniai santykiai – labai menkas tyrimo objektas, palyginti, pavyz- dþiui, su milþiniðkà þalà Lietuvos þmonëms atneðusiu „Maþeikiø naftos“ ar kitø bendroviø privatizavimu. Pabrëþèiau, kad në vienas teismo nusikalstamais pripaþintø mano veiksmø nepadarë þalos valstybei. SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 537

Gerbiamieji, neiðvengiamai tenka kalbëti apie ðalyje iðsikerojusià ir jau sisteminga tapusia dvigubø standartø politikà. Dvigubus standartus akivaizdþiai árodo ir darbo su slapta medþiaga manipuliacijos. Jau pats pirmasis veiksmas, kuriuo pradëtas skandalas, buvo atliktas pamynus ástatymà, t.y. pavieðinus slaptà informacijà asmenims, neturintiems teisës dirbti su slapta me- dþiaga. Praktika, kai vieniems slapta, kitiems neslapta, vyravo viso proceso metu. Tokia nuosta- ta akivaizdþiai varþë mano teisæ á gynybà. Taèiau net ne tai yra svarbiausia. Visi ástatymai, tarp jø ir tie, kurie reguliuoja slaptumà, turi tarnauti ne politiniø jëgø interesams, o teisingumui. Jeigu ástatymais slepiama tiesa, jeigu slaptumo þyma uþdedama tam, kad bûtø galima nuslëpti nusikaltimus, tuomet tokie teisës aktai savo esme yra antidemokratiniai. Tuo dar kartà ásitikinau susipaþinæs su bendrovës „Alita“ privatizavimo byla. Kai vals- tybës Saugumo departamentas teigia, jog jokiø paþeidimø ðioje byloje nëra, man yra visið- kai aiðku, kad ir specialiosios tarnybos mûsø ðalyje yra átrauktos á politinius procesus. Ðá faktà aiðkiai patvirtina ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos darbo metodai. Ði komisija, kurios funkcija Prezidento apkaltos procese net nëra numatyta, nuo pat pradþiø siekë poli- tinio, o ne teisinio ávertinimo. Manantiems, kad abejoti komisijos veiklos teisëtumu neva- lia, pacituosiu Seimo Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininko ir minimos komisijos vadovo A. Sakalo raðtà specialiosioms tarnyboms. Cituoju paþodþiui: „Praðau pateikti turimà in- formacijà, taip pat ir slaptà apie Respublikos Prezidento ir jo aplinkos, ðeimos nariø, kan- celiarijos darbuotojø, patarëjø, áskaitant visuomeninius, ryðius su nusikalstamu pasauliu, ðeðëliniø finansiniø struktûrø atstovais ir abejotinos reputacijos asmeninis“. Ar verta ste- bëtis, kad ðios komisijos iðvados – tai iðankstinis, politinis, dar iki apkaltos procedûros paskelbtas nuosprendis, turëjæs didþiulës átakos formuojant vieðàjà, Prezidentà ir jo insti- tucijà þeminanèià nuomonæ. Paradoksalu, kad teisiniais árodymais nepagrástos komisijos iðvados tapo pagrindu visam tolesniam teisiniam procesui. Praëjusiø metø lapkrièio 28 d. grupë Seimo nariø kreipësi á Konstituciná Teismà. Ji praðë iðtirti, ar kai kurie Seimo laikinosios tyrimo komisijos ástatymo punktai neprieðtarau- ja Konstitucijai. Ir að kreipiausi á Seimo Pirmininkà praðydamas inicijuoti Seimo nutarimà, kad Konstitucinis Teismas susidariusià kolizijà spræstø skubos tvarka. Tik Konstitucinis Teismas gali paskelbti iðvadà dël to, ar Seimo komisija nevirðijo savo ágaliojimø. Jeigu vertindami ðiandieninæ situacijà norime bûti teisingi, turime pripaþinti, kad Konstitucinio Teismo pozicijos ðiuo klausimu reikia dabar, o ne po dvejø ar trejø metø. Gerai suvokiu, kad Prezidento nušalinimo procesà lydëjusiø teisës normø paþeidimø vardijimas neturëtø átakos apkaltos vykdymo tempui. Paþeidimø prieþastys ir jø esmë liks istorikams ir Lietuvos teisës raidà studijuosiantiems specialistams. Paminëjau tik keletà labai pavojingø teisinës ir politinës sistemos negalavimø simptomø. Taèiau ir jø uþtenka, kad ástengtume suvokti, kur slypi tikrosios grësmës valstybei ir demokratijai. Gerbiamieji Seimo nariai, demokratijos procesas kur kas sudëtingesnis negu atrodo ið pirmo þvilgsnio ir reikia já labai giliai suvokti. Þema politinë kultûra ir savanaudiðkumas turëjo neigiamos átakos tarpukario Lietuvos valstybei. Tada Lietuvoje ávyko ne vienas pa- sikësinimas, buvo pasisekusiø ir suþlugdytø perversmø. Prieð keletà metø iðleista Antano Smetonos knyga „Korespondencija“ liudija, kad vardan kovos su prieðu, tikru ar tariamu, buvo lengva ranka dedamas lygybës þenklas tarp komunistø ir krikðèioniø demokratø, t.y. tarp svetimos valstybës infiltruotos prieðiðkos jëgos ir vidinës opozicijos. Ar dabartis ne- pakartoja to, kas turëtø bûti negráþtamai nugrimzdæ istorijos gelmëse? Ar politiniais spren- dimais lemdami teisinius procesus, politiniams tikslams naudodami slaptàsias tarnybas, 538 LIETUVIØ TAUTA negriauname valstybës savo rankomis? Politinis nebrandumas ir egoizmas veda á tai, kad oponentas tampa ne pagarbos vertu idëjiniu prieðininku, o mirtinu prieðu, nes gali atskleisti neðvarius paties kaltintojo darbus. Toks pavojus telkia visà kariaunà ir kova tampa þûtbû- tinë. Tai senas ðaknis turinti politinës kultûros problema, kitos ðalys jà áveikë gerokai anks- èiau. Daugiau kaip prieð 100 metø garsus politizuotas teisinis procesas á dvi dalis buvo padalijæs Prancûzijà. Viena pusë, nepaisydama teisiniø argumentø ir taikydama dvigubus standartus, puolë. Kita karðtai palaikë tà, kuris buvo puolamas ir kaltinamas. Raðytojas Emilijus Zola, laiðkuose prezidentui ir Prancûzijai iðdëstæs savo emocingà ir argumentuotà poþiûrá á procesà ir á tai, kaip jis atsilieps Prancûzijos ateièiai, rodos, kalbëjo apie ðiandieninæ Lietuvà. Norëèiau pacituoti vienà kità mintá ið ðiø laiðkø: „Ðimtas laikraðèiø kasdie- nà kartoja, kad tai visuomenës nuomonë nenori leisti iðteisinti Dreifuso, kad jo kaltë bûtina Tëvynës gerovei“. Kita citata: „Visa tauta nustebusi, vieni kitiems á ausá persako paèius baisiau- sius faktus, kalba apie neátikëtinas iðdavystes, papiktinanèias istorijas ir, þinoma, tauta gali tik nusilenkti teisingumo institucijoms, bet ar teisingi ávardyti kaltinimai? Visi tie pavojai galintys sukelti gaisrà Europoje. Nieko panaðaus. Mums kalba apie 14 kaltinimo punktø, o patikrinus liko tik vienas. Ir dar mes suþinome, kad ekspertai nesutarë ir dël ðio vienintelio punkto.“ To- kius reiðkinius europinës civilizacijos centre Prancûzijoje raðytojas atskleidë XIX amþiuje. XXI ðimtmeèio demokratija smarkiai paþengë pirmyn ir kaip neabejotinà prioritetà iðkëlë þmo- gaus teises bei laisves. Pabrëþiu, kiekvieno þmogaus teises ir laisves. Gerbiamieji, praëjusià savaitæ Lietuva buvo garbingai priimta á NATO. Po trijø savai- èiø jau bûsime Europos Sàjungoje – naujoje mums erdvëje, kurioje pilieèiø bendrabûvis grindþiamas þmogaus teisëmis, laisve, orumu ir nëra aukðtesniø vertybiø uþ ðias. Todël man kelia dideliø abejoniø tai, kas per pastaruosius mënesius buvo ðimtàsyk kartojama: jeigu atstatydinsime Prezidentà, vadinasi, Lietuvoje klesti demokratija. Taèiau demokrati- jos esmë slypi ne Prezidento iðteisinime ar nuðalinime, demokratijos kriterijai kitokie, o bûtent: ar teisingi keliami kaltinimai, ar þiniasklaida ir kaltinimø iniciatoriai, dalyvaujan- tys procese, saugo þmogaus teises ir laisves, o gal prieðingai – jas griauna? Per vienerius pirmuosius darbo valstybës vadovo poste metus að padariau didesniø ar maþesniø klaidø, kai kurios ið jø virto praëjusià savaitæ paskelbtais kaltinimais, apie kuriuos jau kalbëjau. Veikiamas penkis mënesius neatslûgstanèios psichologinës átampos, balansuodamas tarp þmogiðkøjø jausmø ir pareigos, prieð porà savaièiø pakvietæs visuomeniniu patarëju J. Bo- risovà, padariau klaidà, kurios privalëjau iðvengti. Suprantu, kad Prezidentas, net ir pik- èiausiai pjudomas ir juodinamas, neturi teisës daryti klaidø. Iðtaisiau jà, atsiribojau nuo J. Borisovo, atsipraðau jûsø, gerbiamieji Seimo nariai, ir dar kartà visø Lietuvos þmoniø. Suvokiu, kad ðis mano poelgis tàkart suteikë negatyvø impulsà ir jûsø, gerbiamieji Seimo nariai, nuomonei. Taèiau apeliuodamas á jûsø, tautos iðrinktøjø valstybininkø, teisingumo jausmà, að klausiu: nejaugi kelios mano padarytos klaidos ið tikrøjø vertos Prezidento ap- kaltos proceso, pusæ metø trukusios sumaiðties valstybëje, þmoniø mintyse ir ðirdyse? Ar ne Lietuvos þmoniø nuskurdinimas, vis didesnis turtinis atotrûkis, grobstomos Eu- ropos Sàjungos lëðos, tamsûs privatizavimo sandëriai, korupcija, ið Tëvynës iðvaþiuojan- tys þmonës, narkomanija ir organizuotas nusikalstamumas, argi ne visa tai yra tikrosios grësmës valstybës nacionaliniam saugumui? Ar kovai su ðiais reiðkiniais ðiuo metu mes skiriame deramà dëmesá? Ar tai neturëtø bûti svarbiausias mûsø rûpestis? Ar tai, kas pas- taraisiais mënesiais sukelta siekiant þûtbût nuðalinti Prezidentà, padëjo iðspræsti bent vienà problemà? Ar tos problemos iðnyks, jeigu pavyks apkaltos iniciatoriø planai? SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 539

Gerbiamieji Seimo nariai, su daugeliu ið jûsø esame seniai paþástami. Painûs politikos vingiai ir skirtingi poþiûriai á kai kuriuos reiðkinius nulëmë ávairiai susiklosèiusius mûsø santy- kius. Þvelgdamas á jûsø veidus, prisimenu, kas mus siejo, ir suvokiu, kas skiria. Nejuèia minty- se iðkyla „Maþeikiø nafta“, 2000 metø Seimo rinkimai, darbas koalicijoje su Naujàja sàjunga ir, be abejo, daug kas kita. Labai norëèiau, kad nieko ið jûsø neuþgautø mano klausimas. Mano, pripaþástanèio savo klaidas, klausimas, – ar niekada jums neteko suabejoti savo teisumu? Dabar jûs priimsite sprendimà. Kad ir koks jis bûtø, priimsiu já garbingai, kaip þmo- gus, kuriam rûpi ir visada rûpës valstybës, tautos, demokratijos, teisingumo ateitis. Penki sàmyðio mënesiai atvërë didþiausius valstybës skaudulius, tarsi apnuogino mus visus. Aið- kiau negu bet kada pamatæ mûsø gyvenimo piktþaizdes, privalome ið to pasimokyti ir ið klampios sumaiðties iðbristi ðvaresni ir atsinaujinæ. Nebijokime pripaþinti klaidø ir jas tai- syti. Nebijokime keistis, dirbkime Lietuvai. Nëra aukðtesnio tikslo kaip sutelktas darbas vardan Lietuvos þmoniø, vardan demokratijos ir teisingumo. Dëkui (Plojimai).“ Posëdþio pirmininkas, remdamasis balsø skaièiavimo grupës protokolais, padikta- vo toká áraðà posëdþio protokole: „Atlikus 2004 m. balandþio 6 d. apkaltos procedûrà Seime: 1) 86 balsais „uþ“ ir 17 „prieð“, t.y. daugiau kaip 3/5 visø Seimo nariø balsø dauguma, pripaþinta, kad pilietis Rolandas Paksas, Respublikos Prezidentas, 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisëtai suteikdamas Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybæ uþ ðio suteiktà finansinæ ir kitokià svarià paramà, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà, todël Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ðalintinas ið uþimamø pareigø; 2) 86 balsais „uþ“ ir 18 „prieð“, t.y. daugiau kaip 3/5 visø Seimo nariø balsø dauguma, pripaþinta, kad pilietis Rolandas Paksas, Respublikos Prezidentas, sàmoningai leisdamas Jurijui Borisovui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokal- biø telefonu kontrolæ, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà, todël Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ðalintinas ið uþimamø pareigø; 3) 89 balsais „uþ“ ir 14 „prieð“, t.y. daugiau kaip 3/5 visø Seimo nariø balsø dauguma, pripaþinta, kad pilietis Rolandas Paksas, Respublikos Prezidentas, siekdamas ágyvendinti jam artimø privaèiø asmenø turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, duodamas nu- rodymus savo patarëjui Visvaldui Raèkauskui pasinaudojant tarnybine padëtimi siekti per teisësaugos institucijas paveikti UAB „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendimus dël akcijø perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat Respublikos Prezi- dentas Rolandas Paksas 2003 metais, siekdamas ágyvendinti jam artimø privaèiø asmenø turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darydamas átakà UAB „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendimams dël akcijø perleidimo Rolandui Paksui artimiems asme- nims, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà, to- dël Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ðalintinas ið uþimamø pareigø. Todël nuo ðios dienos, t.y. 2004 m. balandþio 6 d., Rolandas Paksas Seimo sprendimu yra paðalintas ið Respublikos Prezidento pareigø.“ Tà paèià 2004 m. balandþio 6 d. Seimas priëmë nutarimà (Nr. IX-2100) „Pavesti Seimo Pirmininkui Artûrui Paulauskui laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, kol ástatymø nustatyta tvarka prisieks naujai išrinktas Respublikos Prezidentas“. Seimo Pirmininko pareigas laikinai eiti buvo pavesta Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Èeslovui Jurðënui. 540 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Tos paèios dienos, balandþio 6-osios, vakare DELFI internetiniame puslapyje pasi- rodë straipsnis

„Politologai baisisi R. Pakso kadencijos rezultatais“ Lyg bûtø kalbama apie senojo kaimo pleputes, o ne apie politologus. Straipsnyje skai- tome: „Politikos mokslø atstovai Lietuvoje neigiamai vertina apkaltos nutrauktà Preziden- to Rolando Pakso kadencijà. Eltos antradiená kalbinti Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto (TSPMI) dëstytojai pripaþino, kad R. Paksas buvo blogiausias ið visø nepriklausomos Lietuvos Prezidentø. Pasak politologo Vytauto Radþvilo, nelengva vertinti Rolando Pakso prezidentavimà, nes R. Paksas, kaip Prezidentas, nesugebëjo atlikti në vieno bent kiek reikðmingo darbo, iðskyrus tai, kad susikompromitavo. V. Radþvilo nuomone, kai istorijos vadovëliuose bus minimas R. Pakso vardas, ðio valstybës vadovo vertinimai bus neigiami. „Jo prezidentavimas bus traktuojamas kaip slo- gus Lietuvos istorijos epizodas“, – teigë politologas. Anot V. Radþvilo, laikui bëgant prieþastys, dël kuriø buvo atstatydintas R. Paksas, bus uþmirðtos. „Liks tik bendras áspûdis, kad Lietuva sugebëjo iðsirinkti toká nevykusá Prezi- dentà“, – tvirtino politologas. TSPMI dëstytojo politologo Alvido Lukoðaièio poþiûriu, R. Paksas árodë buvæs kur kas blogesnis Prezidentas uþ Algirdà Brazauskà ir Valdà Adamkø. „Pagrindinis A. Brazausko, kaip Prezidento, nuopelnas buvo tai, kad per penkeriø metø jo prezidentavimo laikotarpá buvo sumaþintas þmoniø suprieðinimas, susistygavo san- tykiai su kaimyninëmis valstybëmis. V. Adamkus atneðë vakarietiðkos demokratijos patir- ties, vienareikðmiðkai nubrëþë vakarietiðkà kryptá“, – teigë A. Lukoðaitis. Pasak jo, Prezidentu tapus R. Paksui, Lietuvos politikoje atsirado dviprasmybiø, ku- rios leido abejoti demokratijos Lietuvoje „sveikata“. „Jis visiðkai sugadino mûsø galvose átvirtintus standartus, – pavyzdþiui, tai, kad Prezi- dentas turi bûti moralinis autoritetas. Viso to neliko“, – paþymëjo politologas. A. Lukoðaièio þodþiais, R. Paksui trûko Prezidentui bûtinos kompetencijos, atsako- mybës pojûèio, gebëjimo burti atsakingà ir kompetentingà patarëjø komandà. „Prezidento komandoje vyravo ne kompetentingi, o iðtikimi þmonës, á jo komandà buvo priimamos visokios atplaiðos, nepaisanèios teisës ir etikos normø“, – teigë A. Luko- ðaitis. Pasak jo, „galëjome laukti, kad á Prezidento patarëjø komandà bus priimami iki gyvos galvos nuteisti þmonës arba Afrikoje esanèios Zimbabvës valstybës pilieèiai “ Skaitant tokias politologø mintis po Prezidento apkaltos nesistebi ir jos rezultatais – árodymø nereikia, kaip ir teigiant, kad „istorijos vadovëliuose bus minimas R. Pakso var- das neigiamai “ Juk bolðevikai ir naciai irgi darydavo taip, kad jiems neátinkanèiøjø, nepatinkanèiøjø vardai atsidurtø „istorijos ðiukðlyne“. Bet daþniausiai tame „ðiukðlyne“ atsidurdavo patys siuntëjai. Taèiau ir nuvertæ Lietuvos Respublikos Prezidentà, daugelis tebejautë baimæ: o jei jis dalyvaus rinkimuose ir Lietuva vël já iðrinks Prezidentu, na kad ir á Seimà? Tad seimûnai, nieko nelaukdami, tæsë savo „kovà“, – kad „ástatymiðkai“ uþdraustø Prezidentui dalyvauti rinkimuose. Tiesa, iki tol lyg dar nebuvo Nepriklausomoje Lietuvoje atvejø, kad kaltina- mojo proceso metu bûtø keièiami trukdantys ástatymai, iðleidþiami pagal poreiká nauji, SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 541 kurie padëtø „ávykdyti teisingumà“. Þinoma, ðiaip jau normaliose valstybëse neteisiama pagal specialiai iðleistus ástatymus. Taèiau dabar savo pergalës átvirtinimu buvo kaip tik suinteresuota Seimo dauguma – á jà susispietë ir buvæ sovietmeèio nomenklatûrininkai, ir save deðiniaisiais bei kairiaisiais vadinantys, vardan savo gerovës ir këdës iðsaugojimo. Lietuvoje vël buvo viena partija – valdanèiøjø elito, kuris skubëjo nukalti dar naujø grandiniø, kad jø nuverstasis Prezidentas niekada nesudarytø jiems, esantiems ar vël besiverþiantiems á valdþià, konkurencijos. 2004 m. balandþio 14 d. „Respublikos“ laik- raðtyje iðspausdintas straipsnis:

„Prie rinkimø starto – garsios pavardës“ Liberalcentristai kelia Valdo Adamkaus kandidatûrà, socialdemokratai – Èeslovo Jur- ðëno“. Straipsnyje skaitome: „[ ] Valdyba (Liberalø ir centro sàjungos. – A. L.) vieningai pritarë V. Adamkaus kandidatûrai ir siûlys jà patvirtinti balandþio 24 dienà ðaukiamame tarybos posëdyje, – sakë liberalcentristø lyderis Artûras Zuokas. – Siûlome ir kitoms par- tijoms paremti nepartinio V. Adamkaus kandidatûrà.“ „Respublikos“ duomenimis, galutinis V. Adamkaus sprendimas priklausys nuo to, ar rinkimuose dalyvaus R. Paksas […]. R. Paksui nedalyvaujant, V. Adamkus greièiausiai pa- remtø laikinai prezidento pareigas einanèio socialliberalø lyderio Artûro Paulausko kandi- datûrà [ ]. Seimas vakar skubos tvarka pritarë Prezidento rinkimø ástatymo pataisoms, kuriomis reglamentavo pirmalaikiø rinkimø organizavimà. Be kita ko, vakar priimta konservatoriaus Vytauto Landsbergio pateikta ástatymo pa- taisa, ápareigojanti VRK (Vyriausiàjà rinkimø komisijà. – A. L.) perspëti uþ ðiurkðtø Kon- stitucijos paþeidimà ir priesaikos sulauþymà nuðalintà asmená, kad jo padaryti prasiþengimai sudaro „neiðnykstantá pagrindà bet kada vykdytinam apkaltos procesui.“ Ši pataisa skirta R. Paksui – Seimas ieðko teisiniø bûdø uþkirsti ðiam politikui kelià vël varþytis dël valstybës vadovo këdës [ ]“ Vis dëlto nuostabûs tie mûsø seimûnai, galëjo vardan „demokratijos“ atðaukti mirties bausmës draudimà ir viskà bûtø iðsprendæ „demokratiniu-teisiniu“ keliu. Bet jie to nepada- rë ir dar teko nemaþai sukti galvas, gaiðti laikà. Bet jau balandþio 17 d. þiniasklaida paskelbë, kad V. Adamkus dalyvaus pirmalai- kiuose Prezidento rinkimuose. Tà dienà DELFI internetiniame puslapyje raðo:

„Esu asmeniðkai pasiryþæs daryti viskà, kad Lietuvai dar syká nereikëtø pergyventi ðios gëdos“ raðo ðeðtadiená iðplatintame pareiðkime V. Adamkus. Ðis jo pareiðkimas pasirodë ne- trukus po to, kai tà paèià dienà – ðeðtadiená ið Prezidento pareigø apkaltos bûdu paðalintas R. Paksas pareiðkë apie savo kandidatavimà á Prezidentus po liberaldemokratø vëliava. „Noriu išreikšti didþiulá nusistebëjimà girdëdamas atstatydinto Prezidento sprendimà kandidatuoti á prezidentus. Ðis tris kartus Konstitucijà ðiurkðèiai paþeidusio asmens þingsnis yra áþûlus iððûkis demokratinei ir patriotinei Lietuvai“, – rašoma V. Adamkaus pareiškime. V. Adamkus èia pat teigia, jog Lietuvai dabar kaip niekada reikia vienybës, todël jis ásitikinæs, kad Prezidento rinkimai turi ne skaldyti, o vienyti tautà. 542 LIETUVIØ TAUTA

V. Adamkus sako, jog ðá savaitgalá ir toliau tæs pokalbius su þinomais visuomeninin- kais ir politikais, „bandydamas suburti Tëvynæ mylinèias ir jai gero linkinèias jëgas“. O po keleto dienø „Lietuvos rytas“ straipsnyje „V. Adamkus tikina mokæsis ið savo klaidø“ raðoma: „Aš dabar eisiu iki galo“, – pareiðkë buvæs ðalies vadovas Valdas Adam- kus, Vyriausiajai rinkimø komisijai (VRK) vakar jis áteikë praðymà dalyvauti pirmalai- kiuose prezidento rinkimuose. Jis patikino neketinàs atsiimti savo kandidatûros net ir tuo atveju, jeigu apkaltos bûdu nuo prezidento pareigø nuðalintas Rolandas Paksas nebûtø registruojamas kandidatu. Taèiau pats V. Adamkus teigë neskøsiàs teismui sprendimo registruoti R. Paksà, nes nenori bûti apkaltintas revanðizmu: „Manau, jog ir be manæs yra asmenø, kurie galës tai padaryti“. Apskøsti VRK sprendimà dël R. Pakso nesiima ir kiti kandidatai. Socialdemokratas Èeslovas Jurðënas pareiðkë to nedarysiàs. Pasak V. Adamkaus, jo apsisprendimà vël dalyvauti rinkimuose lëmë noras á Europos Sàjungà stoti susitvarkius namuose: „Lietuvoje iðgyventa krizë parodë, kokie mes esame paþei- dþiami ir susiprieðinæ. Dabar pagrindinis tikslas bus gràþinti pasitikëjimà valstybës santvarka.“ Be to, V. Adamkus pareiðkë ið praëjusiø prezidento rinkimø, kuriuos pralaimëjo R. Pa- ksui, pasimokæs, jog reikia bûti arèiau þmoniø, tiesiogiai ir paprastai su jais komunikuoti. V. Adamkaus dalyvavimà rinkimuose pareiðkë remianèios Liberalø ir centro bei Tëvy- nës sàjungos. Já tikriausiai parems ir laikinojo prezidento Artûro Paulausko ákurta Naujoji sàjunga. Á VRK vakar V. Adamkø atlydëjo Anykðèiø meras liberalcentristas Darius Gudelis. Liberalcentristø lyderis Vilniaus meras Artûras Zuokas patvirtino, kad D. Gudelis turë- tø tapti V. Adamkaus rinkimø ðtabo vadovu. Kaip V. Adamkaus patikëtinis buvo pristatytas buvæs Vilniaus universiteto Þurnalisti- kos instituto vadovas Marius Lukoðiûnas. V. Adamkus neatskleidë, kas finansuos rinkimus, bet yra ásitikinæs, kad ðiai rinkimø kampanijai nereikës daug pinigø “ Beje, 2004 m. balandþio 19 d. „Vakaro þinios“ savo skaitytojus informavo, jog Libe- ralø demokratø partijos kongrese vienbalsiai kandidatu á Prezidentus iðrinktas Rolandas Paksas Toliau straipsnyje raðoma: „Kalbëdamas apie savo apsisprendimà eksprezidentas lib- demas pripaþino dar niekada nebuvæs slegiamas tokios gausos sunkiø abejoniø kaip ðákart, jam tekæ áveikti didelá psichologiná barjerà. Po beveik kiekvieno prezidento sakinio libdemai kilo ið vietø, plojo, këlë á virðø du pirðtus ir kitaip reiðkë savo euforijà. Libdemai „Vakaro þinioms“ teigë, jog buvo svarstomi du scenarijai. Pagal antrà jø, R. Paksas nesutinka bûti kandidatu á prezidentus ir yra áraðomas pirmuoju numeriu á Seimo sàraðà, taip siekiama jo ðalininkø sàskaita laimëti Seimo rinkimus “ Daug kur Lietuvoje þmonës ëmë pasisakyti uþ tai, kad Prezidentu vël bûtø iðrinktas R. Paksas; daugelis jautë, kad, prisidengus demokratija ar jos gynimu, pasielgta labai ne- graþiai, vadovaujantis ne Tautos ir Valstybës, o tik savais siaurais egoistiniais tikslais ar siekiant tik apginti, kaip pralaimëjusio rinkimuose, garbæ. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 543

Dël to, kad daug kur Lietuvoje þmonës vël siûlë R. Paksà kandidatu rinkimuose á Pre- zidentus, buvo sunerimusi ir Vyriausioji rinkimø komisija, kuri balandþio 22 d. buvo pri- versta iðduoti R. Paksui rinkëjø paraðø rinkimo lapus su jo vardu ir pavarde. Apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimø komisija savo sprendime „Dël rinkëjø paraðø rinkimo lapø iðdavimo Rolandui Paksui“ (Nr. 64) rašo: „Liberalø demokratø partija pretendentu bûti kandidatu á Respublikos Prezidentus ið- këlë Rolandà Paksà, kuris 2004 m. balandþio 19 d. áteikë Vyriausiajai rinkimø komisijai Prezidento rinkimø ástatymo 32 straipsnyje numatytus pareiðkinius dokumentus ir praðo iðduoti jam rinkëjø paraðø rinkimo lapus. Rolandà Paksà Lietuvos Respublikos Seimas ð. m. balandþio 6 d. apkaltos proceso tvarka uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà ir priesai- kos sulauþymà prieð laikà paðalino ið Respublikos Prezidento pareigø. Spræsdama, ar iðduoti Rolandui Paksui rinkëjø paraðø rinkimo lapus, Vyriausioji rinki- mø komisija turi vadovautis Konstitucija, Rinkimø, Referendumo ir kitais ástatymais bei teisës aktais (Vyriausiosios rinkimø komisijos ástatymo 4 straipsnis). Specialusis ástaty- mas, kuris reguliuoja Respublikos Prezidento rinkimø tvarkà, yra Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymas. Ðio ástatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Vyriausioji rinkimø komisija ne vëliau kaip per 3 dienas (áskaitant ir ne darbo) nuo pareiðkimo gavimo patikrina, ar nëra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytø aplinkybiø, neleidþianèiø asmeniui bûti kandidatu á Respublikos Prezidentus, taip pat ar jis ávykdë ðio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus, ir priima motyvuotà sprendimà iðduoti asme- niui rinkëjø paraðø rinkimo lapus su pretendento bûti kandidatu á Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba atsisakyti juos išduoti“. Konstitucijos 78 straipsnis nustato: „Respublikos Prezidentu gali bûti renkamas Lietu- vos pilietis pagal kilmæ, ne maþiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenæs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimø dienos yra suëjæ ne maþiau kaip keturiasdeðimt metø ir jeigu jis gali bûti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentà renka Lietuvos Respublikos pilieèiai penkeriems metams, rem- damiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimø teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bûti renkamas ne daugiau kaip du kartus ið eilës.“ Á klausimà, ar asmuo gali bûti renkamas Seimo nariu, atsako Konstitucijos 56 straips- nis: „Seimo nariu gali bûti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijæs priesai- ka ar pasiþadëjimu uþsienio valstybei ir rinkimø dienà yra ne jaunesnis kaip 25 metø bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali bûti renkami asmenys, nebaigæ atlikti bausmës pagal teismo pa- skirtà nuosprendá, taip pat asmenys, teismo pripaþinti neveiksniais.“ Vyriausioji rinkimø komisija nustatë, kad nëra Konstitucijos 78 ir 56 straipsniuose nurodytø aplinkybiø, kurios neleistø Rolandui Paksui bûti kandidatu á Respublikos Prezi- dentus. Pagal Konstitucijà ir Prezidento rinkimø ástatymà Vyriausioji rinkimø komisija neturi teisinio pagrindo atsisakyti iðduoti jam rinkëjø paraðø rinkimo lapø. 544 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Taèiau Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. iðvadoje nustatë, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà. Jis prieð laikà paðalintas ið Respublikos Prezidento pareigø. Kai kuriose uþsienio valstybëse susiklostë praktika, kad apkaltos tvarka paðalintas ið pareigø valstybës prezidentas kurá laikà negali bûti vël renkamas. Yra valstybiø, kur ðis principas áteisintas konstitucijose. Teisinë logika suponuoja mintá, kad teisinëje valstybëje paðalintam ið pareigø valstybës prezidentui neturëtø bûti leidþiama ið karto po apkaltos vël kelti savo kandidatûrà á valstybës prezidentus, nes, iðrinkus já prezidentu, bûtø paneigta pati apkalta, taip pat buvusio preziden- to atsakomybë uþ padarytus ðiurkðèius paþeidimus. Deja, Lietuvos Respublikos Konstituci- joje tiesioginio draudimo paðalintam ið pareigø Respublikos Prezidentui ið karto po apkaltos proceso vël kelti savo kandidatûrà per rinkimus á Respublikos Prezidento postà nëra. Remdamasis Konstitucijos 105 straipsniu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teis- mas pateikë iðvadà, kad Rolando Pakso konkretûs veiksmai jam einant Respublikos Prezi- dento pareigas prieðtarauja Konstitucijai. Ðioje iðvadoje Konstitucinis Teismas nustatë, kad Rolandas Paksas savo veiksmais paþeidë Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valsty- binëje tarnyboje ástatymo 3 straipsnio reikalavimus. Ðio ástatymo 15 straipsnis nustato, kad „valstybinëje tarnyboje dirbantys asmenys, teisës aktø nustatyta tvarka pripaþinti paþeidu- siais ðio ástatymo reikalavimus, vienus metus negali bûti skatinami, skiriami á aukðtesnes pareigas, o atleisti ið valstybinës tarnybos uþ ðio ástatymo paþeidimus trejus metus nuo atleidimo negali bûti priimami á valstybës tarnybà“. Vyriausioji rinkimø komisija atkreipia dëmesá, kad Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymas yra nesuderintas su Konstitucija, Prezidento ir Seimo rinki- mø ástatymais ir kelia tam tikrà painiavà taikant rinkimø ástatymø nuostatas. Vyriausiosios rinkimø komisijos nuomone, ði Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymo nuostata negali bûti taikoma Respublikos Prezidentui, nes Respublikos Prezidento rinkimø, atsakomybës ir paðalinimo ið pareigø klausimai yra reguliuojami Konstitucijos. Vyriausioji rinkimø komisija n u s p r e n d þ i a: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 32 straipsnio 5 dali- mi iðduoti Rolandui Paksui rinkëjø paraðø rinkimo lapus su jo vardu ir pavarde. Pirmininkas Zenonas Vaigauskas“ Seimûnams reikëjo skubëti. Ir didieji Seimo „demokratai“ sugalvojo: pakeisti Lie- tuvos Respublikos Konstitucijos straipsná, suformuluojant já taip: „Seimo nariais negali bûti renkami asmenys, kuriuos Seimas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø parei- gø ar panaikino jø Seimo nario mandatà, jeigu nuo jø paðalinimo ir uþimamø pareigø ar jø Seimo nario mandato panaikinimo praëjo maþiau kaip 5 metai, taip pat asmenys, nebaigæ atlikti bausmës pagal teismo paskirtà nuosprendá ar teismo pripaþinti neveiksniais“. Konstitucijos šeimininkai 2004 m. geguþës 4 d. trisdeðimt ketvirtajame Seimo posëdyje, pirmininkaujant Seimo Pirmininko pavaduotojams V. Andriukaièiui ir A. Skardþiui, buvo pakeistas LR Konstitu- cijos 56 straipsnis, kad bûtø uþkirstas kelias R. Paksui vël tapti Prezidentu. Ðtai to posë- dþio stenograma: „Kolegos, imamës darbotvarkës 3 klausimo – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto. Primenu, ðiuo atveju bus pirmasis balsavimas, pirmasis priëmimas. Ka- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 545 dangi svarstymo metu buvo kalbëta ir iðsakytos pozicijos, dabar dël priëmimo 4 – uþ, 4 – prieð. Motyvai uþ – J. Veselka. Gerbiamieji kolegos, 4 – uþ, 4 – prieð. J. VESELKA. Aš prieš prašiau. PIRMININKAS. Jûs prieð, bet jûs paspaudëte. Gerai. Tada motyvai prieš – J. Veselka. J. VESELKA. Gerbiamieji kolegos, atsimenu, kai buvo priiminëjamos Prezidento ásta- tymo pataisos dar neprasidëjus apkaltai, að pasakiau, kad Prezidentui negali bûti taikomos tos paèios nuostatos, jeigu Prezidentas normaliai baigia kadencijà ir jeigu jis buvo nuðalin- tas nuo pareigø kitu bûdu. Seimas ðioms mano pastaboms buvo kurèias. Að ðiandien esu ásitikinæs, kad niekas Lietuvoje neturi turëti iðimèiø ir likti nenubaustas, jeigu jis ðiurkðèiai paþeidë ástatymus. Bet ðiurkðtus ástatymo paþeidimas ir politinis susidorojimas yra skirtin- gi dalykai. Ðios pataisos atsirado kaip bûdas neleisti nuðalintam konkreèiam asmeniui vël kandidatuoti á Prezidentus. Juk buvo Audriaus Butkevièiaus pavyzdys, kuris rodo, kad apkalta gali bûti taikoma Seimo nariams ir t.t. Bet kaþkodël tada nekilo noras aiðkiai teisið- kai apibrëþti, kokios yra apkaltos pasekmës politikui. Ði problema atsirado tik po apkaltos Prezidentui Rolandui Paksui. Jeigu jis bûtø atsi- statydinæs arba nekandidatuotø á Prezidentus, greièiausiai tokiø pataisø nebûtø. Vadinasi, tokios ástatymo pataisos yra priimamos bijantis Prezidento R. Pakso ir daugumos tautos, kuri gali vël balsuoti uþ R. Paksà. Tai atskleis juodus dalykus, ið kuriø svarbiausias yra tas, kad tarp elito ir tautos daugumos yra gili ir vis gilëjanti praraja. Todël að esu prieð ðias pataisas, kaip bûdà susidoroti su konkreèiu asmeniu. Jeigu tai nebûtø susidorojimas, ið tikrøjø kiekvienas Respublikos pilietis, nepaisant jo pareigø, turi bûti baudþiamas uþ ásta- tymo paþeidimà. Aèiû. PIRMININKAS. Motyvai uþ – V. Landsbergis. V. LANDSBERGIS. Pone posëdþio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ástatymas dël Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo reikalingas, nes, kaip matome, bûna problemø, ku- rioms spræsti nepakanka esamø, aiðkiai suraðytø nuostatø, net ir sveiko proto, ir reikia labai konkretaus áraðymo. Konstitucija nëra raðoma nei prieð, nei uþ konkretø asmená. Jos nuo- statos yra naudingos ir reikalingos visuomenei. Priëmus ðità pataisà, tai bus visiems lai- kams ir visiems atvejams, taip pat ir Seimo nariams, ir galbût kitiems aukðtiems pareigûnams. Vienà momentà dar galiu pasakyti, kad rengiant ðià pataisà, matyt, nueita kompromiso keliu, nes tinka eiti pareigas ar ne yra maþesnio svorio faktas negu tautai duotos priesaikos sulauþymas. Apie tà ðiuo atveju nekalbama. Suprantu, kad sulauþæs tautai duotà priesaikà aukðtas pareigûnas turëtø netekti teisës á tas pareigas visam gyvenimui, o ne penkeriems metams. Kadangi apie priesaikos sulauþymà nekalbama, tik apie paðalinimà ið pareigø, tada penkeri metai vis tiek yra reikalinga nuostata. Að palaikau ðá ástatymà. PIRMININKAS. Motyvai prieð – H. Þukauskas. H. ÞUKAUSKAS. Labai aèiû, gerbiamasis posëdþio pirmininke. Man atrodo, kad visiems yra gana aiðkus dalykas, kad Konstitucija nëra mokesèiø ástatymas, kurá galima keisti per dienà po ðeðis kartus. Konstitucija yra Konstitucija, ir pagal jà mes turime gyven- ti taip, kaip ji suraðyta, ir skaityti jà tokià, kokia ji yra. Að suprantu, kad Konstitucijos autoriai, tuo metu raðydami vienà ar kità straipsná, galbût daugiau galvojo apie tas aplinky- bes, kurios buvo anuo metu. Dabartiniu metu ið esmës niekas nepasikeitë, Konstitucijos straipsniai nëra raðomi atskiriems pilieèiams arba atskiriems atvejams. Ðiam straipsniui buvo uþregistruota mano pataisa, deja, jai nebuvo pritarta, ten Seimo nariai galëtø kalbëti 546 LIETUVIØ TAUTA apie Seimo narius. Bet kuriuo atveju skuboti tokiø Konstitucijos straipsniø keitimai mus gali privesti prie teisiðkai visiðko absurdo. Manau, nereikia pritarti ðiai pataisai. Galiu pasakyti, kad Seimo Liberaldemokratø frakcija balsavime nedalyvaus arba balsuos prieð. Aèiû. PIRMININKAS. Dëkoju. Motyvai uþ – E. Masiulis. E. MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turbût reikëtø pasakyti, kad jeigu Sei- mas bûtø iðgirdæs mûsø siûlymà dar gruodþio mënesá pradëti Konstitucijos keitimà, ðian- dien mes turëtume galiojanèià Konstitucijà, kuri uþkirstø kelià apkaltos proceso metu nuðalintiems pareigûnams kandidatuoti á ávairias pareigybes. Bet tuo metu to nebuvo pada- ryta. Ðiuo atveju, matyt, tinka posakis – geriau vëliau negu niekada. Nors aiðku, kad fonà, kuriam esant ðiuo metu daromos ðios pataisos, kai kurios politinës jëgos mëgina iðnaudoti savo politinës propagandos tikslams. Manau, nereikia pasiduoti tokioms interpretacijoms, reikia eiti aiškiu valstybiniu keliu. Tai, kad iki ðiol nebuvo tokio precedento mûsø valstybës istorijoje, nereiðkia, kad mes, sulaukæ tokio precedento, neturime teisës uþkirsti kelià ir pataisyti Konstitucijà taip, kad þmonës, pareigûnai, kurie yra paðalinti ið pareigø, tam tikrà laikà negalëtø uþimti pareigø. Manyèiau, ði Konstitucijos pataisa, nors ir pavëluota, bûtina ir reikalinga tam, kad mes uþtikrintume normalø valstybës funkcionavimà, tam, kad mes laikytumës sveiko proto lo- gikos, ir tam, kad valstybei tapus Europos Sàjungos nare þengtume su kitomis Europos Sàjungos valstybëmis koja kojon. Taigi kviesèiau pritarti Konstitucijos pataisoms. Mûsø frakcija dël Konstitucijos pa- taisø taip pat balsuos uþ. PIRMININKAS. Dëkoju. Motyvai prieð – E. Klumbys. E. KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu paklausti, kodël ði Konstitucijos pataisa nebuvo teikta, kai apkaltos procesas vyko Seimo nariui Audriui Butkevièiui. Jis nepavyko, bet ið to buvo galima padaryti iðvadas. Manau, tie, kurie tada palaikë A. Butkevièiø ir balsavo prieð apkaltà, nebuvo suinteresuoti. O tie, kurie norëjo paðalinti A. Butkevièiø, paprasèiausiai nesugalvojo, kad taip galima daryti. Ið esmës. Kartà buvo nubaustas ar Prezidentas, ar Seimo narys, jam buvo pareikðta apkalta ir jis buvo paðalintas ar ið Prezidento pareigø arba buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas. Tai kodël mes turime já dar kartà bausti ir neleisti, kad dël jo likimo spræstø visa tauta, kaip yra Prezidento atveju, ar jos dalis, jeigu tai bûtø susieta su Seimo nariu ar buvusiu Seimo nariu. Taigi, manau, ði siûloma Konstitucijos pataisa riboja tautos suverenias galias, ji prieð- tarauja Konstitucijos pirmajam skirsniui. Kadangi ji svarstoma ir priimama ðiuo momentu, tai yra susijæ su didþiule baime vienam þmogui, kuriam dabar daromos visos kliûtys, t.y. Prezidentui Rolandui Paksui, kad jis... galëtø dar kartà kandidatuoti á prezidentus ir kad dar kartà jo likimà spræstø ne Seimas, o visa tauta. PIRMININKAS. Dëkoju. Motyvai uþ – R. Ðukys. R. ÐUKYS. Gerbiamieji kolegos, èia buvo keliamas klausimas, ar Seimas gali priimti tokià pataisà, ar negali. Manau, klausimà reikia kelti ne taip. Klausimas ir atsakymas yra, kad Seimas privalo priimti tokià pataisà. Seimas, paðalindamas asmená ið pareigø uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà bei priesaikos sulauþymà, panaudojo Konstitucijoje átvirtintà sa- vigynos priemonæ – visuomenës savigynos nuo tokiø pareigûnø priemonæ. Todël kaip su- dëtinë konstitucinës atsakomybës dalis, kai ji bus átvirtinta Konstitucijoje, tai bus visiðkai logiðka tàsa to sprendimo, kurá mes esame priëmæ. Að tik noriu pabrëþti, kad Prezidentui SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 547

R. Paksui, kuris buvo paðalintas, be jokiø abejoniø, ði pataisa ðiuose Prezidento rinkimuo- se negalios. Todël nereikëtø klaidinti nei Seimo, nei visuomenës, gerbiamieji kolegos. Antras dalykas, kas èia buvo lyginama. Buvo lyginama su A. Butkevièiaus apkalta. Paþiûrëkite Konstitucijos atitinkamus straipsnius, kuriuose pasakyta, kad negali kandida- tuoti á Prezidentus ir á Seimo narius asmuo, kuris nëra baigæs atlikti teismo skirtà bausmæ. A. Butkevièiui buvo paskirta teismo bausmë uþ nusikaltimà. Jis jà atliko, teisingai, uþ tà patá nusikaltimà negalima bausti du kartus. Uþ nusikaltimà, dar kartà kartoju. R. Paksui buvo pritaikyta konstitucinë atsakomybë ne uþ nusikaltimà, o uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà bei priesaikos sulauþymà. Todël mes privalome priimti ðià konstitucinæ pataisà. PIRMININKAS. Dëkoju. Motyvai prieð – A. Matulevièius. A. MATULEVIÈIUS. Gerbiamieji kolegos, ið tikrøjø, atrodytø, kas èia blogo, priim- kime ðià konstitucinæ pataisà, ir pas mus tø niekdariø bus maþiau. Deja, kai buvo kuriama Konstitucija, buvo tie metai, kai mes dar tikëjome, kad demokratijà kuria tauta, kuria þmo- nës, kuria pilieèiai, ir tik pilietinë visuomenë, aktyvi pilietinë visuomenë, kurià skatina aktyvûs ir dori politikai, kad ji bûtø aktyvi, gali valdyti valstybæ. Politikai valdo valstybæ tik deleguoti tautos. Deja, visi veiksmai, kurie vyksta pastaruoju metu, netgi pastaràjá deðimtmetá, rodo tai, kad ypaè paskutiniais mënesiais norima nekreipti dëmesio á tautos valià. Ávairûs epitetai: runkeliai, ... ir panaðiai, paskutiniu metu pasirodo spaudoje, jie dar labiau skaldo Lietuvà ir parodo, kad jûs, plebëjai, þinokite savo vietà. Todël noras spræsti vieno ar kito þmogaus likimà maþoje grupëje yra netoleruotinas. Paþiûrëkite, kas ávyko. Sakëme, kad apkaltindami R. Paksà bûtais ir nebûtais dalykais pradedame Lietuvoje apsivalymà. Ar po to, kai R. Pakso neliko, kas nors maþiau ima ky- ðiø, elgiasi padoriau su þmonëmis, ne poniðkai, kaip visà laikà elgdavosi, ar kas nors nu- baustas uþ tai, kad yra iððvaistyti milijardai? Ðioje Seimo salëje buvo priimti ástatymai, kad tie milijardai bûtø iððvaistyti. Ar vyksta tas procesas? Ar dël „Maþeikiø naftos“ kas nors aiðkinasi ir ar aiðkinsis iki Seimo kadencijos pabaigos? Nieko nevyksta ir nevyks, tiesiog teikiamos tokios neparengtos skubotos Konstitucijos pataisos, nors sakoma, kad Konstituci- jos skubotai keisti negalima vien tam, kad iki galo bûtø suvestos sàskaitos su tam tikrais nepatikusiais oponentais arba pralenkusiais kità per rinkimus, kad þmonës maþiau galëtø rinktis. Tai ið tikrøjø yra antidemokratiðka, neatitinka bendros Konstitucijos dvasios ir negali bûti toleruojama. Tokiame balsavime kvieèiu nedalyvauti, nes ir ðis Seimas jau yra priëmæs ne vienà antikonstituciná ástatymà, tà árodë Konstitucinis Teismas. Todël visiems Seimo na- riams, kurie balsavo uþ tuos ástatymus, reikëtø skelbti apkaltas. Bet jiems to nebus, kaip ir tiems þmonëms, kurie padarë daug nuostoliø Lietuvai. Tai kà mes èia vaidiname, kad lyg ir norime, kad Lietuva apsivalytø? Deja, taip nëra, ir neklaidinkime Lietuvos þmoniø. Taigi siûlau nedalyvauti ðiame balsavime, nes tai uþtrauks gëdà prieð visà tautà. Aèiû. PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iðsakyti paskutiniai motyvai prieð, nes keturi kalbëjo uþ, keturi – prieð. J. Veselka, E. Klumbys, H. Þukauskas ir A. Matulevièius – tai buvo keturi prieð, todël P. Graþulis neteks galimybës kalbëti. Paskutiniai motyvai uþ – G. Steponavièius. G. STEPONAVIÈIUS. Aèiû, pone posëdþio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ðian- dieninis balsavimas, mano supratimu, bus antras Seimo gana rimtas iðmëginimas po to, kai mes turëjome apsispræsti dël apkaltos susikompromitavusiam Lietuvos Respublikos Prezi- dentui Rolandui Paksui. Manau, ðis balsavimas moraliniu poþiûriu yra tiek pat svarbus ir 548 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS demonstruojantis mûsø nusistatymà ne tiktai á esamus, bet taip pat ir á visus bûsimus tokio masto paþeidimus, kurie yra konstatuoti ne tik Konstitucinio Teismo, bet ir pripaþinti mû- sø, Seimo, sprendimu. Gerbiamieji kolegos, að taip pat noriu pasakyti, kad ðis balsavimas yra ðiek tiek pavë- luotas, bet, manau, ðiandien, o ne vëliau mes turime priimti ðá sprendimà, kad dar vasarà susirinkæ galëtume balsuoti antrà kartà ir jau per artimiausius Seimo rinkimus mes uþkirs- tume kelià asmenims, kurie yra susikompromitavæ, pretenduoti á tokias pareigas. Gerbiamieji kolegos, praðau dar syká jausti savo atsakomybæ dël ðio balsavimo, nes tai yra sprendimas, skirtas ateièiai. PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi norintieji kalbëti kalbëjo. Dabar, kolegos, praðome, apsispræsti balsavimu. Pirmasis Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo ástatymo pri- ëmimas. Kas manote, kad reikia já priimti, balsuojate uþ, kas manote kitaip, – prieð arba susilaikote. Uþsiregistravo 101. Uþ – 94, prieð – 1, susilaikë 5. Pirmasis balsavimas ávyko, kolegos. Pataisai po pirmojo balsavimo pritarta. Praðome replikà po balsavimo. P. Graþulis. P. GRAÞULIS. Gerbiamieji kolegos, asmeniðkai að pritarèiau tokiam ástatymui, jeigu Prezidentas bûtø buvæs nuðalintas referendumo bûdu paèios tautos, bet ðiandien Prezidentas nuðalintas yra Seimo nariø, kuriems buvo daromas vienoks ar kitoks didþiulis spaudimas. Kitas dalykas – bûkime nuoseklûs. Leidþiame balotiruotis kandidatais á Prezidentus aukðtiems Komunistø partijos nariams, o þinome, kas buvo Komunistø partija, tai buvo okupacinës valdþios iðlaikymo Lietuvoje árankis. (Balsai salëje) Komunistø partija tai oku- pacijai iðlaikyti turëjo padalinius, kaip antai saugumà, kariuomenæ. Daugelis þmoniø nete- ko gyvybës. Ir ðiandien jie gali balotiruotis á Lietuvos Respublikos Prezidentus. (Ðurmulys, balsai salëje) Kitas dalykas, prisiminkime dar vienà momentà. Yra priimtas ástatymas, kad tie, kurie yra tarnavæ KGB struktûrose, jie gali ant plakatø uþsiraðæ balotiruotis ir kandidatuoti á Prezidentus. Pagrindinis motyvas buvo toks, kad tauta turi þinoti ir pati turi apsispræsti. Ar ðiandien tauta neþino, kad Seimas apkaltos bûdu nuðalino R. Paksà? Kodël mes neleidþia- me paèiai tautai apsispræsti, kaip jis vertina Seimo priimtà sprendimà? Gerbiamieji, R. Pa- ksas turi tik vienà balsà, mes neuþsimerkime – tai yra ne R. Pakso baimë, bet tautos baimë. Að nematau, kad ðis kelias veda á ðviesià ateitá, kaip kalbëjo G. Steponavièius. PIRMININKAS. Replikà po balsavimo – V. Tomaðevski. V. TOMAÐEVSKI. Aèiû, posëdþio pirmininke. Ðiandien 2/3 Seimo balsavo uþ konsti- tucinæ pataisà. Tai labai gerai, yra numatyta tokia norma ir pataisa galios, bet að norëèiau atkreipti dëmesá á kità momentà. Ðiandien tapo akivaizdu, kad pono J. Razmos pataisa neleisti kandidatui R. Paskui dalyvauti rinkimuose, ástatymo pataisa, yra niekinë, ji prieð- tarauja Konstitucijai. Mes patys ðiandien nustatëm, kad tiktai Konstitucija gali uþdrausti kam nors kandidatuoti. Að siûlau panaikinti vakarykðtá Teisës ir teisëtvarkos komiteto spren- dimà ir apskritai nesvarstyti ðiandien pono J. Razmos pataisos. Aèiû. PIRMININKAS. Dëkoju, kolegos, visi norintys kalbëti iðreiðkë savo nuomonæ.“ Tà paèià geguþës dienà Seimas „pataisë“ ne tik Konstitucijà, bet ir priëmë ástatymà (Nr. IX-2223), dël „Prezidento rinkimø ástatymo papildymo 11 straipsniu ir 2 straipsnio papildymo“: „Respublikos Prezidentu negali bûti renkamas asmuo, kurá Seimas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø ar panaikino jo Seimo nario mandatà, jeigu nuo jo paðalinimo ar uþimamø pareigø ar jo Seimo nario mandato panaikinimo praëjo maþiau nei 5 metai“. SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 549

Ástatymus pakeisti Konstitucijà ir apriboti R. Paksui dalyvavimà rinkimuose pasiraðë laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas A. Paulauskas. Apie tà tolesná susidorojimà su Prezidentu R. Paksu „Kauno diena“ 2004 m. geguþës 5 d. numerio straipsnyje „Seimas uþtrenkë R. Paksui duris á Prezidentûrà“ raðo: „Vakar parlamentarai ypatingos skubos tvarka priëmë Prezidento rinkimø ástaty- mo pataisas, kurios draudþia Rolandui Paksui vël siekti Prezidento posto. Taèiau atsisakyta planø viso Seimo vardu kreiptis i Konstituciná Teismà paaiðkinimo, ar ðios pataisos atitinka ðalies pagrindiná ástatymà [ ]. Ypatingà Prezidento rinkimø ástatymo pataisos skubà po tam tikrø dvejoniø pasiûlë laikinasis Prezidentas Artûras Paulauskas. Vakar ryte, kai pataisos projektas buvo pristatytas Seimo nariams, dar nebuvo aiðku, ar ji tàdien iðvis bus priimta. A. Paulauskas laukë, kaip dël ðios pataisos apsispræs valdanèioji Socialdemokratø frakcija. Socialdemokratai buvo apsisprendæ ðiuo klausimu balsuoti laisvai, taèiau buvo matyti, kad didesnë dalis jø nusiteikæ pritarti pataisai. Po pateikimo paaiðkëjo, kad ið 73 dalyvavu- siø balsavime parlamentarø net 55 buvo uþ ástatymà, tik 15 – prieð. Toks jëgø iðsidëstymas átikino A. Paulauskà pasiraðyti teikimà pritaikyti ypatingà skubà. Specialiai iðplatintame pareiðkime ðiuo klausimu laikinasis Prezidentas iðreiðkë susi- rûpinimà dël valstybës ateities, galimø Prezidento rinkimø rezultatø, apgailestavo dël par- tijø nesugebëjimo susitarti svarbiu rinkimø klausimu. „Pretendentø á prezidentus gausa leidþia manyti, kad rinkimø rezultatai gali bûti lengvai prognozuojami, á Prezidento postà gali sugráþti ðiurkðèiai Konstitucijà ir priesaikà paþeidæs bei apkaltos keliu nuðalintas Prezidentas R. Paksas. Tai turëtø jau neprognozuojamø pasek- miø mûsø valstybei, jos tarptautiniam ávaizdþiui“, – raðoma A. Paulausko pareiðkime. Popietiniame Seimo posëdyje buvo informuota apie toká laikinojo Prezidento apsi- sprendimà ir surengtos diskusijos bei galutinis balsavimas dël pateiktø pataisø. Á pataisø svarstymà Seime atvyko ir nuðalintasis Prezidentas Rolandas Paksas. Jis së- dëjo Seimo posëdþiø salëje kartu su já remianèios Liberalø demokratø partijos pirmininku Valentinu Mazuroniu. „Politinis skandalas parodë, jog Lietuvoje yra ne tik organizuotas nusikalstamumas, bet ir organizuotas teisingumas, kai ið pradþiø yra iðreiðkiama politiniø grupuoèiø valia, o po to jà bandoma ávilkti á teisinius rëmus“, – þurnalistams pareiðkë R. Paksas [ ]. Konservatoriaus Jurgio Razmos parengta ástatymo pataisa numato, jog „Prezidentu negali bûti renkamas asmuo, kurá Seimas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø ar panaikino jo Seimo nario mandatà, jeigu nuo jo paðalinimo ið uþimamø pareigø ar jo Seimo nario mandato panaikinimo praëjo maþiau kaip 5 metai“. Pataisos svarstymas Seimo posëdyje buvo gana audringas ir ilgas. Valdanèiøjø so- cialdemokratø neátikino liberaldemokratø raginimai nepasiduoti spaudimui, partijos vadovø valiai. „Að þinau, koká didelá diskomfortà jauèia kai kurie socialdemokratai, kai jiems reikia paklusti vadui ir padaryti sprendimà, kuris yra ir antikonstitucinis, ir anti- demokratinis, ir amoralus, bet jûs já padarysite, að tuo esu tikras“, – kreipdamasis á valdanèiuosius kalbëjo Seimo narys Rolandas Pavilionis. Jis þërë priekaiðtø ir teisinin- 550 LIETUVIØ TAUTA kei Tomai Birmontienei, ir socialdemokratui Aloyzui Sakalui, R. Pavilionio þodþiais, „praradusiam garbæ“. Liberalø ir centro frakcijos seniûnas Eligijus Masiulis atmetë oponentø kaltinimus, esà uþkirtus R. Paksui galimybæ kandidatuoti Prezidento rinkimuose, ið þmoniø atimama pasirinkimo teisë. „Þmoniø pasirinkimo teisæ ðiuo atveju suvarþë ne kas kitas, o pats R. Pa- ksas, sulauþydamas priesaikà ir ðiurkðèiai paþeisdamas Konstitucijà“, – sakë E. Masiulis. Jis pridûrë, jog valstybës gyvenime turi bûti elementari logika, kuri sako, kad þmogui, paþeidusiam Konstitucijà, turi bûtø pritaikytos atitinkamos ir adekvaèios sankcijos. Konservatorius Andrius Kubilius taip pat teigë, jog kalbos apie teisæ pilieèiams patvirtinti arba atmesti Seimo sprendimà, priimtà per apkaltà – yra absurdiðkos. „Tada reikëtø patikëti þmonëms tikrinti kiekvienà teismo sprendimà dël asmenø, padariusiø nusikaltimus ir praradu- siø teisæ kandidatuoti rinkimuose. Kas bûtø, jeigu referendume keltume klausimà, ar gali bûti Prezidentu iðrinktas koks nors Henrikas Daktaras“, – retoriðkai kalbëjo A. Kubilius [ ]. Prezidento rinkimai vyks birþelio 13 dienà. Vakar VRK patvirtino pirmàjá oficialø kandidatà á prezidentus. Juo tapo laikinasis Seimo Pirmininkas, vienas socialdemokratø lyderiø Èeslovas Jurðënas. Ðiandien komisijoje turëtø apsilankyti kadencijà baigusio Prezidento Valdo Adam- kaus atstovai, kurie áteiks uþ ðá pretendentà surinktus pilieèiø paraðus. Kada paraðus pa- teiks likusieji septyni pretendentai, kol kas neaiðku. Pagal ástatymà jie tai gali padaryti iki ateinanèio ðeðtadienio. Vakar vidurdiená prie Socialdemokratø partijos bûstinës R. Pakso ðalininkai suren- gë piketà. Piketuotojai protestavo prieð Seime svarstytà Prezidento rinkimø ástatymo pataisà. „Ðalin rankas nuo R. Pakso“, „Bailiai tie, kurie bijo tautos nuomonës“, „Jûs ne socialdemokratai, jûs bolðevikai“, – tokio ir panaðaus turinio plakatais piketuotojai iðreiðkë savo pozicijà. Daþniausiai prie Seimo akcijas rengusio judëjimo „Uþ teisingumà ir demokratinæ Lie- tuvà“ aktyvistus ðiuokart uþrûstino, jø paèiø teigimu, „Socialdemokratø partijos vadovy- bës ketinimai ið Prezidento rinkimø eliminuoti konkurentà R. Paksà“. Anot vieno akcijos dalyviø, „piketas surengtas prie politinio spektaklio dirigento bûstinës [ ].“ LR Vyriausioji rinkimø komisija 2004 m. geguþës 7 d. priëmë sprendimà (Nr. 97) „Dël atsisakymo áregistruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus“ Jame raðoma: „Liberalø demokratø partija pretendentu bûti kandidatu á Respubli- kos Prezidentus iðkëlë Rolandà Paksà, kuris Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balan- dþio 6 d. nutarimu apkaltos proceso tvarka uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà ir priesaikos sulauþymà buvo prieð laikà paðalintas ið Lietuvos Respublikos Prezidento pareigø. Rolandas Paksas 2004 m. balandþio 19 d. áteikë Vyriausiajai rinkimø komisijai Prezi- dento rinkimø ástatymo 32 straipsnyje numatytus pareiðkinius dokumentus ir praðymà ið- duoti jam rinkëjø paraðø rinkimo lapus. Vyriausioji rinkimø komisija, vadovaudamasi tuo metu galiojusia Lietuvos Respubli- kos Prezidento rinkimø ástatymo redakcija, 2004 m. balandþio 22 d. sprendimu Nr. 64 nu- sprendë iðduoti Rolandui Paksui rinkëjø paraðø rinkimo lapus su jo vardu ir pavarde. Rolandas Paksas 2004 m. geguþës 4 d. Vyriausiajai rinkimø komisijai perdavë 700 paraðø SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 551 rinkimo lapø su 27 412 paraðø, o 2004 m. geguþës 7 d. – 119 lapø su 4280 paraðø. 2004 m. geguþës 4 d. pateiktø paraðø rinkimo lapø tikrinimas yra pradëtas. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. geguþës 4 d. ástatymu Nr. IX-2223 papildë Prezi- dento rinkimø ástatymo 2 straipsná nauja 2 dalimi: „Respublikos Prezidentu negali bûti ren- kamas asmuo, kurá Seimas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø ar panaikino jo Seimo nario mandatà, jeigu nuo jo paðalinimo ið uþimamø pareigø ar jo Seimo nario mandato panaikinimo praëjo maþiau kaip 5 metai“. Ðio papildymo tikslai yra nurodyti ástaty- mo l(1) straipsnyje: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulëje átvirtintais atviros, teisingos, darnios pilietinës visuomenës sie- kiais ir teisinës valstybës principu ir Konstitucijos 6, 34 ir 74 straipsniais, priima ðá ástatymà“. Priëmus minëtà Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo nuostatà, atsirado draudimas Rolandui Paksui bûti renkamam Respublikos Prezidentu, kadangi nuo jo paða- linimo apkaltos proceso tvarka ið uþimamø pareigø praëjo maþiau kaip 5 metai. Vyriausioji rinkimø komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34, 56, 78 ir 141 straipsniais, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo straipsniu, 2 straipsnio antra dalimi, 32 straipsnio penkta dalimi ir 34 straipsniu, Vyriausiosios rinkimø komisijos ástatymo 3 straipsniu, n u s p r e n d þ i a: 1. Atsisakyti registruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus. 2. Nutraukti paraðø rinkimo lapø, kuriuos pateikë Rolandas Paksas, uþpildymo teisin- gumo tikrinimà.

Pirmininkas Zenonas Vaigauskas.“ Tolstantis teisingumas Dël tokio Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimø komisijos sprendimo grupë Li- beralø demokratø kreipësi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà, kuris 2004 m. ge- guþës 20 d. priëmë tokià nutartá: „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti ið teisëjø Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutës Ja- navièiûtës (praneðëja) ir Rièardo Pilièiausko, raðytinio proceso tvarka iðnagrinëjo pareið- këjø Rolando Pavilionio, Juriaus Petreikio, Vytauto Pelakausko ir Petro Grëbliausko praðymà atnaujinti procesà administracinëje byloje pagal pareiðkëjø Lietuvos Respublikos pilieèiø, turinèiø rinkimø teisæ, ágaliotø asmenø Rolando Pavilionio, Juriaus Petreikio, Vytauto Pe- lakausko ir Petro Grëbliausko skundà dël Vyriausiosios rinkimø komisijos 2004 m. gegu- þës 7 d. sprendimo Nr. 97 panaikinimo ir ápareigojimo tæsti rinkëjø paraðø rinkimo lapø uþpildymo teisingumo tikrinimà. Teisëjø kolegija nustatë: pareiðkëjai skundu kreipësi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà ir praðë pripa- þinti Vyriausiosios rinkimø komisijos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimà Nr. 97, kuriuo atsi- sakoma Rolandà Paksà áregistruoti kandidatu á Lietuvos Respublikos Prezidentus, neteisëtu ir taip paðalinti neteisëtus pareiðkëjø konstitucinës teisës laisvai rinkti Lietuvos Respubli- kos Prezidentu asmená, kurá jie parëmë, pasiraðydami jam teisëtai iðduotuose rinkëjø para- ðø rinkimo lapuose, suvarþymus, taip pat ápareigoti Vyriausiàjà rinkimø komisijà tæsti rinkëjø paraðø rinkimo lapø, kuriuos pateikë Rolandas Paksas, uþpildymo teisingumo tikrinimà ir, paaiðkëjus, kad yra surinkta 20 000 rinkëjø paraðø, áregistruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus. 552 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. geguþës 10 d. nutartimi pareið- këjø skundà atsisakë priimti. Teismas nurodë, kad, vadovaujantis Administraciniø bylø teisenos ástatymo 119 straipsnio 1 dalimi, Prezidento rinkimø ástatymo 34 straipsnio 4 dalimi bei 18 straipsnio 1 dalimi, Administraciniø bylø teisenos ástatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiðkëjø skundas yra nenagrinëtinas teismø ir negali bûti priimtas. Pareiðkëjai praðo atnaujinti procesà. Nurodo, kad procesas turi bûti atnaujintas admi- nistraciniø teismø praktikos formavimo tikslu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. geguþës 10 d. nutartis negali bûti palikta galioti, nes ji paneigia Konstitucijos 6 ir 30 straipsniuose átvirtintas asmens teises, 7 straipsnyje átvirtintà Konstitucijos virðenybës prin- cipà bei neatitinka Administraciniø bylø teisenos ástatymo 37 straipsnio 3 dalies reikalavimø. Teisëjø kolegija konstatuoja: praðymas netenkinamas. Procesà atnaujinti atsisakoma. Proceso atnaujinimas savo esme yra iðimtinë procedûra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, grieþtai laikantis Administraciniø bylø teisenos ástatymo IV skyriuje nustatytø proceso atnaujinimo sàlygø ir tvarkos. Paþymëtina, jog Administraciniø bylø teisenos ásta- tymo IV skyriaus prasme proceso atnaujinimo dalykas yra ið esmës iðspræsta byla bei, iðsprendus bylà ið esmës, priimtas pirmosios arba apeliacinës instancijos teismo procesinis sprendimas. Proceso atnaujinimo dalykas negali bûti atskiro procesinio klausimo iðspren- dimas bei, iðsprendus toká klausimà, priimtas teismo procesinis sprendimas. Kad proceso atnaujinimo dalykas yra bûtent ið esmës iðspræsta byla, bet ne atskiro procesinio klausimo iðsprendimas, tiesiogiai patvirtina Administraciniø bylø teisenos ástatymo 153 straipsnio 1 dalies, 159 straipsnio 2 dalies, 160 straipsnio 2 dalies, 161 straipsnio nuostatos, kuriose tai yra aiðkiai ávardijama. Nagrinëjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiðkëjø skundo ið esmës nenagrinëjo, o tik sprendë skundo priëmimo klausimà. Pareiðkëjø praðymas at- naujinti procesà reiðkia siekimà atnaujinti ne ið esmës iðspræstà bylà, bet atskiro procesinio klausimo nagrinëjimà. Tai, kaip minëta, pagal ástatymà yra negalima. Kolegija, ávertinusi pareiðkëjø pateiktà praðymà, daro iðvadà, jog procesas pagal ðá praðymà negali bûti atnaujintas. Vadovaudamasi Administraciniø bylø teisenos ástatymo 153 straipsnio 1 dalimi, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 2 dalimi, 161 straipsniu, teisëjø kolegija nutaria: atsisakyti atnaujinti procesà pagal pareiðkëjø Rolando Pavilionio, Juriaus Petreikio, Vytauto Pelakausko ir Petro Grëbliausko praðymà dël proceso atnaujinimo administraci- nëje byloje pagal pareiðkëjø Lietuvos Respublikos pilieèiø, turinèiø rinkimø teisæ, ágaliotø asmenø Rolando Pavilionio, Juriaus Petreikio, Vytauto Pelakausko ir Petro Grëbliausko skundà dël Vyriausiosios rinkimø komisijos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimo Nr. 97 panai- kinimo ir ápareigojimo tæsti rinkëjø paraðø rinkimo lapø uþpildymo teisingumo tikrinimà. Nutartis neskundþiama. Teisëjai: Anatolijus Baranovas, Birutë Janavièiûtë, Rièardas Pilièiauskas“ Kai kuriems Seimo „prokurorams“ atrodë, kad apriboti Prezidento rinkimø teises 5 metams per maþa – jie pralëks, þiûrëk, ir vël jei nebus iðrinktas Prezidentu, tai Seimo nariu, tad jie kreipësi á Konstituciná Teismà, kad R. Paksui visam laikui bûtø uþdrausta ir svajoti apie aukðtesnæ valdþios këdæ, kad bûtø suduotas smûgis tiems, kurie, nepaisydami aukðèiausiøjø „antipaksininkø“ aiðkinimø, tikëjo Prezidentu ir reikalavo, kad bûtø leista jam sugráþti á Prezidentûrà. O LR Seimo Liberalø demokratø frakcija 2004 m. geguþës 24 d. SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 553

„Laikinai einanèiam Respublikos Prezidento pareigas Artûrui Paulauskui“ paraðë toká pareiðkimà: „Mes, LR Seimo Liberalø demokratø frakcijos nariai, susirin- kæ piketui prieð Jûsø ir Jus palaikanèios grupuotës bandymus uþgniauþti demokratijà, ma- nipuliuoti teisingumu, pilieèiø teisëmis bei laisvëmis ir átvirtinti ðalyje naujosios nomenklatûros diktatà, pareiškiame, kad – Jûsø, kaip buvusio Seimo pirmininko, veiksmai, inspiravæ Lietuvos Respublikos Prezidento nuðalinimà, o dabar, laikinai einant Respublikos Prezidento pareigas, sukëlæ konstitucinæ sumaiðtá, tapo grësme laisvei ir demokratijai; – Jûs, pasinaudojæs Valstybës Saugumo departamento vadovo paþyma ir dviveidiðkai jà interpretavæs – pradþioje kaip sieká apsaugoti, o vëliau kaip bûtinybæ nuðalinti Tautos iðrinktà, taèiau Jums ir korumpuotam klanui neátikusá Respublikos Prezidentà, – panieki- note daugumos Lietuvos rinkëjø valià ir sukûrëte neleistinà demokratinëje ðalyje prece- dentà politizuoti teisësaugà, pakreipti jà neðvariems politiniams tikslams, taikyti joje dvigubus standartus; – Jûs, laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, uþuot grieþtai laikæsis LR Konstitucijos, ne tik teikëte skubà ástatymo pataisai, kuri, autoritetingiausiø Lietuvos kon- stitucinës teisës specialistø nuomone, yra antikonstitucinë ir dël kurios atitikimo Konstitu- cijai á Konstituciná Teismà kreipësi 29 Seimo nariai ir Vyriausiasis administracinis teismas, bet ir pasiraðëte pataisytà ástatymà, tuo pripaþindamas ðio ástatymo virðenybæ LR Konstitu- cijos atþvilgiu ir paneigdamas Konstitucijoje átvirtintà Tautos suvereniteto principà. Ðiais savo veiksmais Jûs sukûrëte prielaidas laisvai – politiðkai konjunktûriðkai – interpretuoti Konstitucijà, ið esmës griauti konstitucinæ teisæ, voliuntaristiðkai kurti naujà Konstitucijos taikymo praktikà; – Jûs savo veiksmais paþeidëte konstitucinæ pilieèiø teisæ – rinkti jø lûkesèius atlie- piantá kandidatà á Prezidentus: 37 tûkstanèiai nenusiþengusiø nei Konstitucijai, nei Prezi- dento rinkimø ástatymui pilieèiø, pasiraðiusiø oficialiuose paraðø rinkimø lapuose ir tokiu bûdu pradëjusiø ágyvendinti savo konstitucinæ teisæ, neteko ðios teisës ir dël Jûsø veiksmø liko eliminuoti ið Respublikos Prezidento rinkimø. Ðiuos Jûsø veiksmus, akivaizdu, moty- vuoja baimë, kad Tauta pati iðrinks Respublikos Prezidentà ir neleis, kad Jûs ir Jus palai- kanèios grupuotës parinktø Tautai Prezidentà; – Jûs, kaustomas Tautos baimës, kartu su savo partneriais valdþioje ir teisësaugoje pastaruoju metu ëmëtës desperatiðkø þingsniø uþkirsti kelià nuðalintajam Prezidentui daly- vauti naujuose rinkimuose, inkriminuojant jam serijà nusikaltimø, nors visi didþiausià þalà valstybei padaræ korupcijos faktai veda kaip tik prieðinga – naujosios nomenklatûros, ku- riai priklausote ir Jûs, – kryptimi; – Jûsø iniciatyva tariamo „garbës ir orumo áþeidimo“ pretekstu pradëti ánirtingai per- sekioti nuðalintojo Prezidento ðalininkai – ne tik politikai, bet ir þinomi visuomenës veikë- jai, iðdrásæ pasiprieðinti Jums ir korumpuotam klanui. Tokiu bûdu, ávykdþius sàmokslà prieð demokratijà, mëginama ávesti ðalyje antidemokratiná prokuroriná reþimà, prokurori- næ diktatûrà; – Jûsø ir Jûsø partneriø valdþioje ir ðalia valdþios veiksmai, keliantys grësmæ laisvei ir demokratijai, paskatino mus kreiptis á autoritetingas tarptautines þmogaus teisiø gynimo 554 LIETUVIØ TAUTA organizacijas, á Europos Parlamentà ir jo vadovà p. Patà Coxà, á Europos Tarybà ir jos generaliná sekretoriø p. Walterá Schwimmerá; dël rinkëjø teisiø paþeidimo rengiama byla Europos Þmogaus Teisiø Teismui. Esame ásitikinæ, jog sulauksime adekvaèios ðiø institu- cijø reakcijos: Lietuva, vos prieð kelias savaites tapusi Europos Sàjungos nare – ypaè artë- jant rinkimams á Europos Parlamentà – neliks be tarptautinës bendruomenës dëmesio. Jauna Lietuvos demokratija neturi bûti diskredituota vietinio korumpuoto klano. Laikome, jog ðiame Pareiðkime iðdëstytø argumentø pakanka, kad ir Jûs pats toliau nediskredituotumëte nei laikinai einanèio Respublikos Prezidento, nei Seimo pirmininko, nei politiko, nei – svarbiausia – Lietuvos vardo. Kvieèiame Lietuvos þmones susitelkti ir Respublikos Prezidento, Europos Parlamen- to ir Seimo rinkimuose pademonstruoti Tautos valià ir neleisti partijoms ir jø kandidatams, paniekinusioms þmoniø orumà, teises ir laisves, uzurpuoti Lietuvos valdþios. Šis tekstas bus perduotas Lietuvos ir uþsienio visuomenës informavimo agentûroms. Frakcijos vardu – seniûnas Henrikas Þukauskas.“ Pareiðkimà laikinajam Prezidentui A. Paulauskui áteikë grupë grandinëmis susi- kausèiusiø liberalø demokratø. Apie tai geguþës 24 d. DELFI internetiniame puslapyje skaitome: „Grandines ir 1,5 puslapio kaltinimø laikinajam prezidentui Artûrui Pau- lauskui dël esà jo daromø bandymø uþgniauþti demokratijà, manipuliuoti teisingumu, pilieèiø teisëmis pirmadiená paliko atstatydinto prezidento Rolando Pakso ðalininkai – Seimo liberaldemokratø frakcijos nariai. Grandinës, kuriomis buvo apsijuosæ 8 liberaldemokratai parlamentarai prie Prezidentûros rûmø, buvo pagrindinis piketo akcentas, turëjæs simbolizuoti pilieèiø laisviø ir teisiø varþymus. „Grandinës, kai jos apriða laisvø þmoniø rankas, simbolizuoja viena – kad laisvës nëra ðalyje, nëra demokratijos. Ir mûsø tikslas – viskà padaryti, kad grandinës bûtø numestos nuo Lietuvos þmoniø“, – sakë vienas ið akcijos dalyviø, Seimo narys Rolandas Pavilionis. Anot jo, „Lietuvos rinkëjams neleidþiama pasirinkti tà þmogø kandidatu á prezidentus, su kuriuo jie sieja daugiausiai lûkesèiø“. Pikete dalyvavo Liberaldemokratø frakcijos seniûnas Henrikas Þukauskas, seniûno pavaduotojas Jonas Èiulevièius bei frakcijos nariai R. Pavilionis, Egidijus Skarbalius, Dailis Barakauskas, Eimundas Savickas, Aleksandras Poplavskis, Vladas Þalnierauskas. Liberalø ir demokratø frakcijà parlamente sudaro 16 nariø. Piketuotojams rodë solidarumà buvæ sovietmeèio disidentai Vytautas Petkus ir Anta- nas Terleckas. Liberaldemokratai, kovojantys uþ savo iðkelto kandidato, atstatydintojo prezidento R. Pakso galimybæ dalyvauti pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, taip pat ketina treèia- diená informuoti Lietuvoje akredituotus uþsienio valstybiø diplomatus „apie tai, kas dedasi mûsø ðalyje“. Piketo dalyviø atributà – grandines ir pareiðkimo tekstà priëmë Prezidentûros priima- mojo darbuotojai.“ Pasmerkimas amþiams Daugëjant tokiø ir panaðaus pobûdþio pareiðkimø, augant Prezidento ðalininkø ne- pasitenkinimu Seimu, Konstitucinis Teismas, anot vieno humoristo „dirbdamas dienà ir naktá“, 2004 m. geguþës 25 d. priëmë memorandumà dël „Lietuvos Respublikos Pre- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 555 zidento rinkimø ástatymo 11 straipsnio (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo jau „amþiams“, o ne 5 metams, uþdraudë dalyvauti rinkimuose ir bûti iðrinktam. „Teismo nutarime konstatuota, kad pagal Konstitucijà asmuo, kuris ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà, sulauþë priesaikà, padarë toká nusikaltimà, kuriuo kartu ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà, sulauþë priesaikà ir dël to apkaltos proceso tvarka buvo paðalintas ið Respub- likos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisëjo, Aukðèiausiojo Teismo pirmi- ninko ir teisëjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisëjo pareigø ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, pagal Konstitucijà niekada negali bûti renkamas Respublikos Pre- zidentu, Seimo nariu, niekada negali uþimti Konstitucinio Teismo teisëjo, Aukðèiausiojo Teismo teisëjo, Apeliacinio teismo teisëjo, kitø teismø teisëjo, Vyriausybës nario, valsty- bës kontrolieriaus pareigø, t.y. niekada negali uþimti tokiø Konstitucijoje nurodytø parei- gø, kuriø ëjimo pradþia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. 5. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) nuostata, kad asmuo, kurá Seimas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø ar panaikino jo Seimo nario mandatà, gali bûti renkamas Respublikos Prezidentu, jeigu nuo jo paðalinimo ið uþimamø pareigø ar jo Seimo nario mandato panai- kinimo praëjo 5 metai, nesiderina su Konstitucijos reikalavimu, kad toks asmuo niekada negali bûti renkamas Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) nuostata, pagal kurià as- muo, kurá Seimas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø, panaikino jo Sei- mo nario mandatà, praëjus 5 metams vë1 gali bûti renkamas Respublikos Prezidentu, yra paþeidþiama: Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis, kurioje átvirtinta Respublikos Prezidento priesaikos esmë ir jos paskirtis; Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalys, kuriose átvirtinta Seimo nario priesaikos esmë ir jos paskirtis; ástatymo „Dël Lietuvos Respublikos Konsti- tucijos ásigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnis, kuriame nustatyta Seimo nario priesaika; Konsti- tucijos 104 straipsnio 2 dalis, átvirtinanti Konstitucinio Teismo teisëjo priesaikà; Konstitucijos 112 straipsnio 6 dalis, átvirtinanti asmens, paskirto teisëju, priesaikà; Konsti- tucijos 74 straipsnis, kuriame nustatyta Seimo teisë apkaltos proceso tvarka uþ ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà, priesaikos sulauþymà paðalinti ið uþimamø pareigø Respublikos Prezidentà, Konstitucinio Teismo pirmininkà ir teisëjus, Aukðèiausiojo Teismo pirmininkà ir teisëjus, Apeliacinio teismo pirmininkà ir teisëjus, panaikinti Seimo nario mandatà; Kon- stitucijos 34 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad teisæ bûti iðrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimø ástatymai. Nurodyta Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) nuostata taip pat yra paþeidþiamas konstitucinis teisinës valstybës principas “ Bet viltis vis dar neprarasta. Buvo dar kreiptasi á Lietuvos vyriausiàjá administraciná teismà, kuris 2004 m. geguþës 28 d. priëmë toká sprendimà: „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjø kolegija, susidedanti ið teisëjø Artûro Drigoto, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Romano Kliðausko (praneðëjas), sekretoriaujant Giedrei Telksnienei, dalyvaujant pareiðkëjo Liberalø demokratø partijos atstovams Edvardui Algirdui Þal- nerauskui, Valentinui Mazuroniui, pareiðkëjui Rolandui Paksui ir jo atstovui Vytautui Stanislovui Sviderskiui, atsakovo atstovams Juliui Jasaièiui, Edmundui Sakalauskui, 556 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

vieðame teismo posëdyje iðnagrinëjo administracinæ bylà pagal pareiðkëjo Liberalø demokratø partijos skundà atsakovui Vyriausiajai rinkimø komisijai dël Vyriausiosios rin- kimø komisijos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimo Nr. 97 panaikinimo ir ápareigojimo Vy- riausiàjà rinkimø komisijà áregistruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus bei pagal pareiðkëjo Rolando Pakso skundà atsakovui Vyriausiajai rinkimø komisijai dël Vyriausiosios rinkimø komisijos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimo Nr. 97 panaikinimo ir ápareigojimo Vyriausiàjà rinkimø komisijà uþbaigti pareiðkëjo pateiktø paraðø rinkimo la- pø uþpildymo teisingumo tikrinimà, o paaiðkëjus, kad yra surinktas ástatymo reikalaujamas rinkëjø paraðø skaièius, áregistruoti pareiðkëjà kandidatu á Respublikos Prezidentus. Teisë- jø kolegija nustatë: Pareiðkëjas Liberalø demokratø partija 2004 m. geguþës 10 d. skundu kreipësi á Lietu- vos vyriausiàjá administraciná teismà, praðydama panaikinti Vyriausiosios rinkimø komisi- jos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimà Nr. 97 ir ápareigoti atsakovà áregistruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus. Pareiðkëjas nurodo, jog Liberalø demokratø partija jos kongrese yra patvirtinusi Ro- landà Paksà ðios partijos remiamu kandidatu á Respublikos Prezidentus 2004 m. birþelio 13 d. vyksianèiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2004 m. balandþio 19 d. Rolandas Paksas Vyriausiajai rinkimø komisijai pateikë Prezidento rinkimø ástatymo 32 straipsnyje nurodytus dokumentus, o Vyriausioji rinkimø komisija 2004 m. balandþio 22 d. sprendimu Nr. 64 „Dël rinkëjø paraðø rinkimo lapø iðdavimo Rolandui Paksui“ pripaþino, kad nëra Konstitucijos 78 ir 56 straipsniuose nurodytø aplinkybiø, neleidþianèiø Rolandui Paksui bûti kandidatu á Respublikos Prezidentus, ir nusprendë iðduoti jam rinkëjø paraðø rinkimo lapus. Iki 2004 m. geguþës 7 d. Vyriausiajai rinkimø komisijai buvo pateikta dau- giau kaip 31 tûkstantis pretendentà Rolandà Paksà remianèiø rinkëjø paraðø. Taèiau Vy- riausioji rinkimø komisija, remdamasi 2004 m. geguþës 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo papildymo 1(1) straipsniu ir 2 straipsnio papildymo ástatymu, 2004 m. geguþës 7 d. priëmë skundþiamà sprendimà Nr. 97, kuriuo atsisakë registruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus ir nutraukë Rolando Pakso pateiktø paraðø rinkimo lapø uþpildymo teisingumo tikrinimà. Pareiðkëjo Liberalø demokratø par- tijos teigimu, Vyriausiosios rinkimø komisijos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimas Nr. 97 yra neteisëtas. Pareiðkëjas abejoja 2004 m. geguþës 4 d. ástatymo Nr. IX-2223, kuriuo remdamasi Vyriausioji rinkimø komisija priëmë skundþiamà sprendimà, konstitucingumu. Nurodo, jog 2004 m. geguþës 4 d. ástatymas Nr. IX-2223 labiau suvarþë Lietuvos Respublikos pi- lieèiø rinkimø teises uþ Konstitucijà. Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis nedraudþia po bausmës atlikimo uþ sunkø nusikaltimà asmeniui pretenduoti ir bûti renkamu ar iðrinktu á Seimo narius ar Respublikos Prezidentu, o paðalinimas ið pareigø apkaltos proceso tvarka, pareiðkëjo manymu, negali bûti suvokiamas kitaip kaip ástatymo numatytos nuobaudos taikymas. Paðalintas apkaltos proceso tvarka ið pareigø asmuo negali bûti dar kartà ypatin- gai diskriminuojamas, suvarþant jo rinkimø teises bei rinkëjø rinkimo teises rinkti per ap- kaltà nuðalintà kandidatà. Konstitucijoje visi rinkimø teisës suvarþymai yra labai aiðkiai suformuluoti, todël jø negalima ávairiai interpretuoti ir plësti. Pareiðkëjas Liberalø demok- ratø partija taip pat nurodo, kad Vyriausioji rinkimø komisija Rolando Pakso pripaþinimo tinkamu pretendentu Prezidento rinkimuose klausimà yra iðsprendusi 2004 m. balandþio 22 d. sprendimu Nr. 64. „Dël rinkëjø paraðø rinkimo lapø iðdavimo Rolandui Paksui“. SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 557

Rolandui Paksui pateikus Vyriausiajai rinkimø komisijai ne maþiau kaip 20 tûkstanèiø já remianèiø rinkëjø paraðø, ði pagal Konstitucijos 79 straipsnio 1 dalá, Prezidento rinkimø ástatymo 34 straipsnio 4 dalá ir Vyriausiosios rinkimø komisijos ástatymo 3 straipsnio 4 dalá privalëjo áregistruoti pretendentà kandidatu á Respublikos Prezidentus. Taèiau atsakovas, esant nepanaikintam ir galiojanèiam 2004 m. balandþio 22 d. sprendimui Nr. 64, priëmë kità 2004 m. geguþës 7 d. sprendimà Nr. 97, kuriuo atsisakë registruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus. Liberalø demokratø partijos teigimu, Vyriausioji rin- kimø komisija Seimo 2004 m. geguþës 4 d. priimtu ástatymu Nr. IX-2223 neturëjo vado- vautis, nes jis neatitinka Konstitucijos. Be to, tokia Prezidento rinkimø ástatymo pataisa negali bûti taikoma jau prasidëjusiuose Prezidento rinkimuose. 2004 m. geguþës 10 d. skundu Rolandas Paksas praðo panaikinti Vyriausiosios rinki- mø komisijos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimà Nr. 97 ir ápareigoti atsakovà uþbaigti pa- reiðkëjo pateiktø paraðø rinkimo lapø uþpildymo teisingumo tikrinimà, o paaiðkëjus, kad yra surinktas ástatymo reikalaujamas rinkëjø paraðø skaièius, áregistruoti pareiðkëjà kandi- datu á Respublikos Prezidentus. Pareiðkëjas Rolandas Paksas skunde nurodo, kad 2004 m. balandþio 22 d. sprendimu Vyriausioji rinkimø komisija yra konstatavusi, jog nëra Konstitucijos 78 ir 56 straipsniuo- se nurodytø aplinkybiø, kurios neleistø pareiðkëjui bûti kandidatu á Respublikos Preziden- tus. Vyriausiosios rinkimø komisijos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimas Nr. 97, kuriuo atsisakyta áregistruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus ir nutrauktas anksèiau pateiktø paraðø rinkimo lapø uþpildymo teisingumo tikrinimas, yra neteisëtas. Atsakovas, pagrindæs atsisakymà áregistruoti pareiðkëjà kandidatu á Respublikos Prezi- dentus 2004 m. geguþës 4 d. ástatymu Nr. IX-2223 priimta Prezidento Rinkimø ástatymo 2 straipsnio pataisa, kai pareiðkëjas jau buvo áregistruotas pretendentu bûti kandidatu á Res- publikos Prezidentus ir surinkæs ástatymø reikalaujamà rinkëjø paraðø skaièiø, paþeidë Lie- tuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir teisës teorijoje þinomà ástatymo negaliojimo atgal principà. Pareiðkëjo Rolando Pakso teigimu, Vyriausiosios rinkimø ko- misijos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimu Nr. 97 jo atþvilgiu ir já parëmusiø rinkëjø atþvil- giu yra paþeistas teisinës valstybës ir teisëtø lûkesèiø apsaugos principas, nes pareiðkëjas jau buvo áregistruotas pretendentu bûti kandidatu á Respublikos Prezidentus, buvo surin- kæs já parëmusiø rinkëjø paraðus. Be to, Konstitucijos 56, 78, 79 ir 141 straipsniai yra nustatæ baigtiná asmens teisæ kandidatuoti á Respublikos Prezidentus suvarþanèiø sàlygø sàraðà ir nesuteikia Seimui teisës ástatymu jø iðplësti. Atsakovas, priimdamas pareiðkëjo atþvilgiu skundþiamà sprendimà, negalëjo vadovautis Respublikos Prezidento rinkimø ásta- tymo 2 straipsnio 2 dalies pataisa, kadangi ji prieðtarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daly- je átvirtintam Konstitucijos virðenybës prieð kitus teisës aktus principui. Atsiliepimu á pareiðkëjø Liberalø demokratø partijos ir Rolando Pakso skundus atsa- kovas Vyriausioji rinkimø komisija praðo skundus atmesti. Nurodo, kad dauguma pareið- këjø skundø argumentø yra susijæ su Seimo 2004 m. geguþës 4 d. priimto ástatymo Nr. IX-2223 neatitikimu Konstitucijai. Taèiau ástatymø konstitucingumo klausimo spren- dimas yra Konstitucinio Teismo, o ne Vyriausiosios rinkimø komisijos kompetencijoje. Vyriausioji rinkimø komisija privalo uþtikrinti, kad bûtø laikomasi Konstitucijos ir visø rinkimø organizavimà ir vykdymà reglamentuojanèiø ástatymø, tarp jø ir 2004 m. geguþës 4 d. ástatymo Nr. DC-2223, átvirtinanèio draudimà asmeniui, kurá Seimas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø, bûti renkamam Respublikos Prezidentu. Atsakovas, 558 LIETUVIØ TAUTA remdamasis Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktika, nurodo, jog jis negali tiesiogiai taikyti Konstitucijà ir nesivadovauti minëtu ástatymu. Vyriausioji rinkimø komisija taip pat nesutin- ka su pareiðkëjø argumentais dël ástatymo atgalinio taikymo priimant skundþiamà 2004 m. geguþës 7 d. sprendimà Nr. 97. Atsakovo teigimu, Rolandà Paksà remianèiø rinkëjø paraðø lapø tikrinimo procedûra nëra baigta, t.y. joks teisiðkai reikðmingas faktas neuþfiksuotas. Atgalinis teisës akto veikimas bûtø tuomet, kai teisës norma galiotø iki jos priëmimo susi- klosèiusiems teisiniams santykiams. Nagrinëjamu atveju Vyriausiosios rinkimø komisijos 2004 m. geguþës 7 d. sprendimo Nr. 97 galiojimas nukreiptas á ateitá. Minëtas sprendimas ne naikina ar keièia ankstesná Vyriausiosios rinkimø komisijos 2004 m. balandþio 22 d. spren- dimà Nr. 64, kuris atitiko tuo metu galiojusiø teisës aktø nuostatas, bet átvirtina teisiniu as- pektu naujà padëtá, kuri atsirado 2004 m. geguþës 4 d. ástatymo Nr. IX-2223 pagrindu. Teisëjø kolegija konstatuoja: Pareiðkëjø Liberalø demokratø partijos ir Rolando Pakso skundai atmetami. Byloje ginèas kyla dël atsakovo – Vyriausiosios rinkimø komisijos 2004 m. geguþës 7 d., spren- dimo Nr. 97, kuriuo buvo atsisakyta Rolandà Paksà áregistruoti kandidatu á Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimø komisijos atsisakymas Rolandà Paksà áregistruoti Respublikos Prezidentu grindþiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34, 56, 78 ir 141 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 2 straipsnio 2 dalimi (2004 m. ge- guþës 4 d. redakcija), nustaèiusia, jog „Respublikos Prezidentu negali bûti renkamas as- muo, kurá Seimas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø ar panaikino jo Seimo nario mandatà, jeigu nuo jo paðalinimo ið uþimamø pareigø ar jo Seimo nario man- dato panaikinimo praëjo maþiau kaip 5 metai“. Pareiðkëjai, nesutikdami su ðiuo atsakovo sprendimu, já ginèija ið esmës tokiais moty- vais: Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos nedraudþia Rolandui Paksui, Seime ap- kaltos proceso tvarka paðalintam ið Lietuvos Respublikos Prezidento pareigø, bûti ið naujo renkamam Respublikos Prezidentu; Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 2 straipsnio 2 dalis (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) yra antikonstitucinë; be to, ðià normà atsakovas pritaikë, paþeisdamas teisës normø galiojimo laiko atþvilgiu principà, nes Ro- landas Paksas iki ðios teisës normos priëmimo nustatyta tvarka buvo pradëjæs vykdyti pro- cedûras, numatytas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatyme (buvo áregistruotas pretendentu bûti kandidatu á Respublikos Prezidentus; jam buvo iðduoti rinkëjø paraðø rinkimo lapai; surinko virð 30 tûkstanèiø rinkëjø paraðø). Taigi ginèo dalyku ðioje byloje yra Rolando Pakso teisë bûti renkamam Respublikos Prezidentu ir Vyriausiosios rinkimø komisijos veiksmø teisëtumas bei pagrástumas, suvar- þant ðià Rolando Pakso teisæ. 1. Dël Rolando Pakso teisës bûti renkamam Respublikos Prezidentu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. geguþës 25 d. nutarime „Dël Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 11 straipsnio (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Res- publikos Konstitucijai konstatavo, kad „pagal Konstitucijà Respublikos Prezidentu nieka- da negali bûti renkamas ir toks asmuo, kuris uþ priesaikos sulauþymà, ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà ar nusikaltimà, kuriuo kartu buvo ðiurkðèiai paþeista Konstitucija, sulauþyta priesaika, apkaltos proceso tvarka buvo paðalintas ið uþimamø pareigø ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas“. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 559

Pareiðkëjà Rolandà Paksà Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka uþ priesaikos sulauþymà ir ðiurkðtø Konstitucijos paþeidimà 2004 m. balandþio 6 d. paðalino ið Respublikos Prezidento pareigø (2004 m. balandþio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui proceso Seime balsavimo rezultatø ára- ðas posëdþio protokole. Þinios, 2004, Nr. 51-1698). Ðiø aplinkybiø pagrindu konstatuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijà pareiðkëjas Rolandas Paksas nuo 2004 m. balandþio 6 d., t.y. nuo to momento, kai apkal- tos proceso tvarka buvo paðalintas ið Respublikos Prezidento pareigø uþ priesaikos sulau- þymà ir ðiurkðtø Lietuvos Respublikos Konstitucijos paþeidimà, neteko teisës bûti renkamam Respublikos Prezidentu. Todël pareiðkëjø skundø argumentai, kad Rolandui Paksui teisæ bûti renkamam Res- publikos Prezidentu po jo paðalinimo ið Respublikos Prezidento pareigø garantuoja Lietu- vos Respublikos Konstitucija, pripaþástami nepagrástais ir atmetami. 2. Dël Vyriausiosios rinkimø komisijos veiksmø teisëtumo ir pagrástumo atsisakant Rolandà Paksà registruoti kandidatu á Respublikos Prezidentus Kaip minëta, Vyriausioji rinkimø komisija 2004 m. geguþës 7 d. sprendimà Nr. 97, kuriuo atsisakë áregistruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus, priëmë, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinki- mø ástatymo 2 straipsnio 2 dalimi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minëtame 2004 m. geguþës 25 d. nutari- me konstatavo, kad „reikalavimai asmeniui, kuris gali bûti renkamas Respublikos Prezi- dentu, yra nustatyti Konstitucijoje“ ir kad „rinkimø ástatymuose, taigi ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatyme, turi bûti reglamentuojama Respublikos Prezidento rinkimø tvarka, reguliuojamos asmens teisës bûti iðrinktam Respublikos Prezidentu ágyvendinimo procedûros ir pan.“. Ið ðiø Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teiginiø matyti, kad Lietuvos Res- publikos Konstitucijoje átvirtintos tokios materialinës teisës normos, kuriose numatytas sàlygas atitinkanèiam asmeniui sukuriama subjektinë teisë – teisë bûti renkamam Respub- likos Prezidentu, o Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymas yra teisës aktas, skirtas ágyvendinti asmens subjektinæ teisæ – teisæ bûti iðrinktu Respublikos Prezidentu. Kaip minëta, pareiðkëjas Rolandas Paksas savo subjektinæ teisæ – teisæ bûti renkamam Respublikos Prezidentu prarado nuo 2004 m. balandþio 6 d. Todël Rolandas Paksas, kaip asmuo, ketinantis bûti iðrinktas Respublikos Prezidentu, negalëjo dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose, kurie buvo paskelbti 2004 m. ba- landþio 15 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandþio 15 d. nutarimas Nr. IX- 2138), t.y. nuo ðiø rinkimø pradþios. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymas nuo rinkimø paskelbimo (2004 m. balandþio 15 d.) iki ðio ástatymo 2004 m. geguþës 4 d. redakcijos priëmimo nereguliavo klausimo, kaip turi bûti elgiamasi su asmeniu, kuris apkaltos proceso pasëkoje prarado subjektinæ teisæ bûti iðrinktam Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu darytina iðvada, kad Rolando Pakso at- þvilgiu nuo to momento, kai jis iðreiðkë valià bûti renkamas Respublikos Prezidentu, t.y. nuo pareiðkimo apie Rolando Pakso dalyvavimà rinkimuose kandidatu á Respublikos Pre- 560 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS zidentus padavimo, turëjo bûti taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, drau- dþianti asmeniui bûti renkamam Respublikos Prezidentu, kuris prieð tai apkaltos proceso pasëkoje buvo paðalintas ið ðiø pareigø. Ði aplinkybë, t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiesioginis taikymas nuo pareið- kimo apie Rolando Pakso dalyvavimà rinkimuose kandidatu á Respublikos Prezidentus padavimo, suponuoja iðvadà, kad Vyriausiajai rinkimø komisijai 2004 m. geguþës 7 d. at- sisakius Rolandà Paksà registruoti kandidatu á Respublikos Prezidentus, teisës aktø galio- jimo laiko atþvilgiu principai paþeisti nebuvo, nes minëta Konstitucinë nuostata Rolandui Paksui galiojo ir Respublikos Prezidento rinkimams prasidëjus, ji galioja ir ðiuo metu. Iðdëstytø argumentø pagrindu konstatuojama, kad Vyriausiosios rinkimø komisijos sprendimas atsisakyti registruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus, va- dovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra pagrástas ir teisëtas. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aukðèiausios teisinës galios nacionali- nis teisës aktas, Vyriausiajai rinkimø komisijai tinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas, pareiðkëjø skundø argumentø, jog Vyriausioji rinkimø komisija, tai- kydama Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 2 straipsnio 2 dalá (2004 m. geguþës 4 d. redakcija), paþeidë teisës aktø galiojimo laiko atþvilgiu principus, vertinimas ðio ginèo teisingam iðsprendimui átakos neturi. Dël ðios prieþasties teisëjø kolegija ðiø pareiðkëjø skundø argumentø nevertina. Teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniø bylø teisenos ástatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, nusprendþia: pareiðkëjø Liberalø demokratø partijos ir Rolando Pakso skundus atmesti. Sprendimas neskundþiamas.

Teisëjai: Artûras Drigotas, Stasys Gudynas, Romanas Klišauskas.“ Ratas uþsidarë. Kaip sakyta, grupë seimûnø suformulavo kaltinimus Prezidentui, Konstitucinis Teismas nusprendë, kad tie jø kelti „kaltinimai“ tikrai nesuderinami su Konstitucija, bet nepaaiðkino, kas yra „ðiurkðtus“ paþeidimas. Konstitucija buvo paþeista apkaltinus Prezidentà „nusikaltimais“, kuriais tariamai jis „ðiurkðèiai“ paþeidæs Konstitucijà, dël to jam tariamai teisëtai taikomas pats didþiausias kal- tinimas – atimama teisë bûti renkamam ir iðrenkamam. Beje, ðis Konstitucijos paþeidimas teisësaugos institucijø nebuvo deramai ávertintas. Kai kas tà organizuotà „Prezidento apkal- tos“ procesà mëgino lyginti ir su sovietmeèio praktika, kai þmonës dël kokio „rajkomo“ ar „gorkomo“ sekretoriaus savavaliavimo skøsdavosi tiems, kurie tà sekretoriø buvo paskyræ. Tad kaltais daþniausiai ir likdavo patys teisybës ieðkotojai. Nenoriu nieko áþeisti, bet negali- ma neatsiþvelgti ir á tuos, kurie teigia, kad, kaip raðyta anksèiau ðioje knygoje, ir Konstituci- nio Teismo teisëjai buvo patvirtinti tø paèiø seimûnø, organizavusiø Prezidentui apkaltà. Taèiau tie teisëjai, lyg patvirtindami savo „duondaviø“ norus, labai daþnai kartojo, kad sprendimà priima remdamiesi „suverenios“ Tautos valia ar atstovaudami jai. Lyg bûtø ne Seimo paskirti, o tiesiogiai Tautos iðrinkti. Kita vertus, ir „iðrinktieji“ seimûnai, akcentuoda- mi KT sprendimus kaip nediskutuotinus, pasiðaipo patys ið savæs: padarius pataisà Konstitu- cijoje ar ástatyme, Konstitucinis Teismas jau vertina tik pagal „paskutinæ“ pataisà. Ið dalies teisûs ir tie, kurie sako, kad seimûnai, organizavæ ir ávykdæ Prezidento nuvertimà, yra „sàmokslininkai“, uzurpavæ ir didelæ Tautos dalá, jos valia iðrinkus Pre- zidentu R. Paksà. Dauguma seimûnø pateko á Seimà tik per „partinius sàraðus“ ir ben- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 561 dras uþ juos, valdanèiuosius, balsavusiøjø skaièius maþesnis negu balsavusiø uþ Prezi- dentà. Ir ðtai dalis „iðrinktøjø“ sprendþia apie visos Tautos iðrinktàjá, neatsiklausdama jø. Tai ir mûsø Konstitucijos trûkumas, kad visos Tautos iðrinktojo likimà nusprendþia „daugumà“ Seime turintys partiniai „bonzos“, sumaniai pasinaudodami pagal reikalà naujai sukurtais ástatymais ir nutarimais, ir visa teisësaugos sistema. Kas atsakys uþ Prezidento Rolando Pakso paðalinimà, uþ jam ir jo artimiesiems ir visai Tautai, Nepriklausomai Lietuvai padarytà moralinæ ir kitokià þalà? Kiekvienas seimûnas gali nusiplauti rankas, pasiaiðkindamas, kad visi sprendimai bu- vo priimti demokratiðkai, atsiþvelgiant net á Konstitucinio Teismo nutarimà. Ir formaliai tarsi viskas teisinga. Bet neþmoniðka. Ne pilietiðka. Nevalstybiðka. Iðteisinimø maratonas Po seimûnø apkaltos, beveik visus jø kaltinimus Prezidentui R. Paksui paneigë. Tarp pirmøjø, laimëjusiø bylà prieð A. Paulauskà, buvo Prezidento patarëjas Gintaras Ðurkus. 2005 m. birþelio 29 d. „Respublikoje“ iðspausdintas straipsnis: „G. Ðurkus áveikë A. Pau- lauskà“. Ir toliau: „Buvæs paðalintojo prezidento Rolando Pakso patarëjas Gintaras Ðurkus iðkovo- jo pergalæ. Iðplëstinë septyniø Aukðèiausiojo Teismo teisëjø kolegija vakar panaikino kaltinamàjá nuosprendá G. Ðurkui, kuris teistas uþ Parlamento vadovo Artûro Paulausko ðmeiþimà Teisme paksininkas atsidûrë, kai per televizjà pareiðkë, kad A. Paulauskas inicijavo sàmokslà prieð R. Paksà. Tuo tikslu, pasak G. Ðurkaus, buvo sudarytas specialus ðtabas, o ið tuomeèio prezidento vadovavimu nepatenkintø farmacijos ámoniø ir narkotikø mafijos atstovø buvo surinkti pinigai þiniasklaidai papirkti. Sprendimà teisëjai grindë tuo, kad diskusijose tarp politikø gali bûti leidþiama dau- giau nei kitose diskusijose, todël esà G. Ðurkus nepadarë veikø, kuriose bûtø nusikaltimo ar baudþiamojo nusiþengimo poþymiø. G. Ðurkus vakar „Respublikai“ sakë, kad jam nuo pat bylinëjimosi pradþios buvæ aið- ku, kad ði byla esanti politinë. „Jei to nebûtø atsitikæ, bûèiau laimëjæs Strasbûre, jau visi popieriai buvo parengti, – teigë jis. – Dþiugu, kad yra suprantanèiø, kad A. Paulauskas nëra amþinas, kad yra kompetentingø þmoniø, sugebanèiø á ðalá padëti politinius dalykus.“ G. Šurkus sakë vakar pats paskambinæs R. Paksui ir praneðæs dþiugià naujienà: „Mûsø prezidentas man atsakë trumpai, kad dþiaugiasi ir sveikina“. Tuo tarpu Parlamento vadovas viliasi, kad toks teismo sprendimas netaps precedentu kitiems panašiems atvejams. „A. Paulauskas iðreiðkë norà detaliau susipaþinti su tokio sprendimo motyvais ir pa- brëþë turás ðiuo klausimu savo nuomonæ. Jis tikisi, kad ðis sprendimas netaps pavyzdþiu, kai atlikti konkretûs veiksmai (þmogus apðmeiþtas) ir iðteisinama“, – Seimo pirmininko reakcijà „Respublikai“ perpasakojo A. Paulausko atstovas spaudai Arvydas Þilinskas. Praëjusiø metø spalá paskelbtu nuosprendþiu Vilniaus miesto 3-iasis apylinkës teismas G. Ðurkø apkaltino dël A. Paulausko ðmeiþimo ir uþ tai jam paskyrë 6250 litø baudà. Ðiø metø pradþioje Vilniaus apygardos teismas ðá nuosprendá patvirtino, atmesdamas R. Pakso gynëjo apeliaciná skundà.“ 2004 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos generalinë prokuratûra nutarimu Nr. P.2- 29/2M priëmë nutarimà „Dël baudþiamosios bylos nutraukimo“ Prezidentui R. Paksui, nurodytos Seimo ir Konstitucinio Teismo“ jam pareikštame 562 LIETUVIØ TAUTA

Treèiame kaltinimø punkte ir dël „ðiurkðtaus Konstitucijos paþeidimo“ T.y. kaltinimø, kuriuos buvo sukûrusi grupë seimûnø, dël tariamai Prezidento kiði- mosi á UAB „Þemaitijos keliai“ reikalus. Nutarime raðoma: „Lietuvos Respublikos generalinës prokuratûros Organizuotø nusi- kaltimø ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Maþeika baudþiamojoje by- loje Nr. 01-2-048-03 dël galimo valstybës tarnautojø – Prezidentûros, teisësaugos institucijø pareigûnø neteisëto kiðimosi, sprendþiant turtinius ginèus dël UAB „Þemaitijos keliai“ akcijø valdymo, atliekant AB „Ðiauliø plentas“ veiklos patikrinus nustatë: Ikiteisminis tyrimas ðioje byloje pradëtas 2003 m. gruodþio mën. 17 d. gavus ið Lietu- vos Respublikos Valstybës saugumo departamento medþiagà reg. Nr. (03)-18-440-809 ir nustaèius, kad joje yra galimi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., poþymiai. Valstybës saugumo departamentas pateikë 2003 12 16 techniniø priemoniø panaudo- jimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolà Nr. 03-19-1154/03, kuriame uþfiksuoti Algirdo Drakðo telefoniniai pokalbiai [ ].“ Toliau pateikiami tardymo bei kiti duomenys, taèiau juose nerasta nieko nusikalstamo, tad daugiau kaip po 10 mënesiø tyrimo prokuratûra ir priëmë minëtà nutarimà nutraukti bylà. Paèiam Prezidentui R. Paksui Generalinës prokuratûros organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Maþeika raðë: „Dël baudþiamosios bylos nutraukimo Praneðu Jums, kad ikiteisminis tyrimas baudþiamojoje byloje Nr. 01-2-048-03 dël ga- limo valstybës tarnautojø – Prezidentûros, teisësaugos institucijø pareigûnø neteisëto kiði- mosi, sprendþiant turtinius ginèus dël UAB „Þemaitijos keliai“ akcijø valdymo, atliekant AB „Ðiauliø plentas“ veiklos patikrinimus, nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respubli- kos BPK 212 str. 1, 2 p., 3 str. 1 d. 1 p., t.y. nesurinkus pakankamai duomenø, pagrindþian- èiø átariamojo Rolando Pakso kaltæ dël nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str., padarymo, bei Visvaldui Raèkauskui, Vidui Maigiui, Artûrui Misiukevièiui, Valdui Mëþiniui, Dovilei Poþëlaitei, Gintautui Jaugai, Romualdui Borei- kai, Komelijui Ðkielai, Dariui Grubliauskui, Reginai Rymienei ir Elenai Þalytei nepada- rius veikos, turinèios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK228 str., poþymiø. Ðá sprendimà Jûs turite teisæ apskøsti aukðtesniajam prokurorui. Pagarbiai, Organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Maþeika.“

„Muilo burbulas“ pasirodë esàs ir antrasis seimûnø ir KT „kaltinimas“, kad tariamai Prezidentas R. Paksas iðdavæs valstybës paslaptá, „sàmoningai leisda- mas Jurijui Borisovui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ“ ir tuo Prezidentas „ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respubli- kos Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà “ SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 563

2004 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismas dël baudþiamosios bylos Nr. 1-331/ 2004 priëmë toká nuosprendá: „ Rolandà Paksà iðteisinti nepadarius jam veikos, turinèios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d., poþymiø. Kardomàjà priemonæ – raðytiná pasiþadëjimà neiðvykti panaikinti, paskelbus nuosp- rendá. Daiktiná árodymà – kompaktiná diskà Sony CD 700MB su Jurijaus Borisovo telefoni- niø pokalbiø áraðais saugoti prie baudþiamosios bylos. Á videokasetes su Rolando Pakso 2004 04 30, 2004 04 19, 2004 04 22, Jurijaus Bori- sovo 2003 12 01 apklausos vaizdo áraðais, 1 garso kasetæ su Jurijaus Borisovo 2003 11 07 apklausos garso áraðu saugoti prie baudþiamosios bylos. Ðis nuosprendis gali bûti skundþiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per 20 dienø nuo jo paskelbimo per já paskelbusá teismà.“ Nuosprendá pasiraðë: kolegijos pirmininkë Loreta Ulbienë, kolegijos teisëjai – Tere- sëlë Kazlauskienë, Stasys Lemeþis. Apeliacinis teismas gelbsti seimûnø mundurus Kadangi „pirmuoju“ seimûnø ir KT kaltinimu, kad Prezidentas, 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisëtai suteikdamas Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pi- lietybæ uþ jam suteiktà finansinæ ir kitokià svarià paramà, „ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà “, vargu ar bent nors vienas rim- tesnis ir ið paèiø kaltintojø tuo tikëjo (niekas neárodë, jog J. Borisovas neturëjo nuopelnø Lietuvai, jog Prezidentas bûtø paþeidæs koká tuo metu galiojusá Pilietybës ástatymo punktà, o tuo labiau kad pilietybë buvo suteikta tik todël, kad J. Borisovas parëmë rinkiminæ kampanijà. Visa tai buvo grynai politinio pobûdþio kaltinimai. – A. L.), tad „antipaksi- ninkams“ trûks plyð reikëjo, kad Prezidentas bûtø „kaltas“ nors pagal antràjá, „teisiðkai pagrástà“, kaltinimà – „valstybës paslapties atskleidimas“. Todël prokuroras Mindaugas Dûda dël to iðteisinamojo Vilniaus apygardos kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nuospren- dþio 2004 m. lapkrièio 12 d. kreipësi (Nr. 8.2-3157/09) á Lietuvos apeliaciná teismà, praðydamas panaikinti minëtàjá Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosp- rendá ir priimti naujà, pripaþástant Rolandà Paksà kaltu pagal BK 125 str. 1 d., „nubau- dþiant já 75 (septyniasdeðimt penkiø) MGL dydþio bauda“. Tokia bauda turëjo iðsaugoti seimûnø apkaltos organizatoriø, ið dalies ir KT, „garbæ ir orumà“. 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Apeliacinis teismas priëmë nuosprendá: „Vilniaus apy- gardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosprendá, kuriuo Rolandas Paksas pagal Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d. iðteisintas, panaikinti ir priimti nuosprendá: pripaþinti, kad Rolandas Paksas padarë nusikalstamà veikà, numatytà Lietuvos Res- publikos BK 125 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 36 str. ir pripaþinus, kad dël aplinkybiø pasikeitimo Rolandas Paksas tapo nepavojingu, baudþiamàjà bylà nu- traukti ir Rolandà Paksà nuo baudþiamosios atsakomybës pagal Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d. atleisti. Rolandui Paksui kardomàjà priemonæ – raðytiná pasiþadëjimà neiðvykti panaikinti “ Saliamoniškas nuosprendis, – kaltas, bet ir nekaltas. Toks nuosprendis tenkino „Pre- zidento apkaltos“ organizatorius, bet ne teisingumo ieðkanèiuosius. 564 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

2005 m. geguþës 30 d. Prezidentas R. Paksas paraðë kasaciná skundà Lietuvos Aukðèiausiajam Teismui dël Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. kovo 1 d. nuosprendþio (baudþiamoji byla Nr. 1A-99/2005), kuriame raðo: „Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegija 2005 m. ko- vo 1 d. iðnagrinëjo baudþiamàjà bylà pagal Lietuvos Respublikos generalinës prokuratû- ros Organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliaciná skundà dël Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosprendþio, kuriuo að iðteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d., nepadarius veikos, turinèios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d., poþymiø, ir priëmë nuosprendá, kuriuo panaikino 2004 m. spalio 25 d. iðteisinamàjá nuosprendá; pripaþino, kad að padariau nusi- kalstamà veikà, numatytà Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d.; vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 36 str. ir pripaþinusi, kad dël aplinkybiø pasikeitimo að tapau nepavojin- gu, baudþiamàjà bylà nutraukë ir nuo baudþiamosios atsakomybës pagal Lietuvos Respub- likos BK 125 str. 1 d. atleido. Kardomàjà priemonæ – raðytiná pasiþadëjimà neiðvykti panaikino. Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus Teisëjø kolegija, iðnagrinëjusi bylà, n u s t a t ë: – að buvau kaltinamas ir perduotas teismui uþ tai, kad, bûdamas Lietuvos Respublikos Prezidentu, pagal pareigas galëdamas susipaþinti su valstybës paslaptá sudaranèia infor- macija, 2003 03 16 ir 2003 03 17 dienomis, Valstybës saugumo departamento generalinio direktoriaus Meèio Laurinkaus asmeniðkai supaþindintas su valstybës paslaptá sudaranèia informacija, þymima slaptumo þyma „slaptai“ apie tai, kad Valstybës saugumo departa- mento pareigûnai Jurijaus Borisovo atþvilgiu Operatyvinës veiklos ástatymo nustatyta tvarka naudoja technines priemones specialia tvarka – vykdo telekomunikacijos priemonëmis perduodamos informacijos kontrolæ (klausosi Jurijaus Borisovo pokalbiø mobilaus ryðio telefonais abonentiniais numeriais 8-612-29500 ir 8-612-28881), atitinkamai pagal Vil- niaus apygardos teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus pirmininko 2002 12 23 sankcijà ir 2003 02 28 nutartá Nr. 400s, bei su valstybës paslaptá sudaranèia informacija, þymima slap- tumo þyma „slaptai“, gauta operatyviniø veiksmø metu 2003 03 01 08:17, 2003 03 04 10:43, 2003 03 05 10:17, 2003 03 05 10:51, 2003 03 08 10:44 ir 2003 03 16 18:15 Jurijaus Bo- risovo telefoniniø pokalbiø su Anna Zatonskaja, Anatolijumi Potinu, Algirdu Drakðu turi- nio suvestinëmis, privalëdamas ðià paslaptá sudaranèià informacijà saugoti visà jos áslaptinimo terminà bei neatskleisti jos kitiems asmenims, 2003 03 17 vakare apie 20 val. savo gyvenamojoje vietoje – Ðilo gt. 48 Vilniuje, susitikimo su Jurijumi Borisovu metu, informavau pastaràjá apie tai, kad Valstybës saugumo departamento pareigûnai jo atþvilgiu atlieka operatyviná tyrimà bei naudoja technines priemones specialia tvarka – vykdo tele- komunikacijos priemonëmis perduodamos informacijos kontrolæ (klausosi Jurijaus Bori- sovo pokalbiø mobiliojo ryðio telefonais abonentiniais numeriais 8-612-28881 ir 8-612-29500 bei atskleidþiau 2003 03 01 08:17, 2003 03 04 10:43, 2003 03 05 10:17, 2003 03 05 10:51, 2003 03 08 10:44, 2003 03 16 18:15 Jurijaus Borisovo pokalbiø su Anna Zatonskaja, Anatolijumi Potinu ir Algirdu Drakðu turinio detales; – Vilniaus apygardos teismas 2004 m. spalio 25 d. nuosprendþiu mane iðteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d., nepadarius veikos, turinèios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d., poþymiø. Pirmosios instancijos teismas, ávertinæs SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 565 iðtirtus árodymus, pripaþino, kad Jurijus Borisovas galimai 2003 03 17 suþinojo, kad jo telefoniniø pokalbiø klausomasi, kad jo telefoniniai pokalbiai yra áraðinëjami ir kad kai kurios iðklotinës buvo perduotos susipaþinti Respublikos Prezidentui, taèiau, teismo nuo- mone, byloje nëra jokiø árodymø, kad tokià informacijà jam atskleidþiau bûtent að. Liudy- tojas Jurijus Borisovas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinëjimo metu nepatvirtino gavæs tokià informacijà ið manæs, jo uþfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuo- se taip pat nëra informacijos, kad apie telefoniniø pokalbiø pasiklausymà jam tapo þinoma ið manæs. Be to, byloje nëra jokiø árodymø, patvirtinanèiø, kad liudytojui Jurijui Borisovui aptariamu laikotarpiu buvo atskleista bûtent ta valstybës paslaptá turinti informacija, kurià Rolandui Paksui 2003 m. kovo 16–17 d. atskleidë VSD direktorius Meèislovas Laurinkus. Bylos árodymais yra tik nustatyta, kad tuo laikotarpiu liudytojui Jurijui Borisovui galimai tapo þinoma tik abstrakti informacija, kad jo telefoniniø pokalbiø yra klausomasi ir kad jie áraðinëjami, kad galimai jo telefoniniø pokalbiø iðklotinës pateko pas Prezidentà. Liudyto- jas Jurijus Borisovas ið esmës neneigë, kad 2003 03 17 susitikimo su manimi metu jis supratæs ið mano elgesio, kad að ið VSD esu gavæs jo telefoniniø pokalbiø áraðus, taèiau neigë, kad að jam apie tai pasakæs pats ar sàmoningai kitokiu bûdu bûtø leidæs jam tai suprasti. Teismas, ávertinæs liudytojo Jurijaus Borisovo nurodytas aplinkybes bei juos sie- damas su kitais árodymais, padarë iðvadà, kad nëra jokio pagrindo mano veiksmus nagrinë- jamoje situacijoje vertinti kaip kaltus (tyèinius ar neatsargius), kuriais að bûèiau realizavæs man inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudëtá. Taip pat teismas padarë iðvadà, kad árody- mai yra prielaidinio pobûdþio, kaltinimo aplinkybës grindþiamos kai kuriø aplinkybiø atsitikti- niu sutapimu, ið telefoniniø pokalbiø konteksto iðtrauktais sakiniais, daugmaþ atitinkanèiais man pareikðto kaltinimo aplinkybes. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali bûti grindþia- mas tokio pobûdþio árodymais, o iðkilusios nepaðalintos abejonës aiðkinamos kaltinamojo nau- dai, teismas padarë iðvadà, kad að nepadariau man inkriminuotos nusikalstamos veikos, todël að buvau iðteisintas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.); – Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegija 2005 m. kovo 1 d. nuosprendþiu nustatë, kad að padariau nusikalstamà veikà, numatytà Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d., bûtent: – bûdamas Lietuvos Respublikos Prezidentu, pagal pareigas galëdamas susipaþinti su valstybës paslaptá sudaranèià informacija, 2003 03 16 ir 2003 03 17 dienomis Valsty- bës saugumo departamento generalinio direktoriaus M. Laurinkaus asmeniðkai supaþin- dintas su valstybës paslaptá sudaranèia informacija, þymima slaptumo þyma „slaptai“, apie tai, kad Valstybës saugumo departamento pareigûnai Jurijaus Borisovo atþvilgiu Operatyvinës veiklos ástatymo nustatyta tvarka naudoja technines priemones specialia tvarka – vykdo telekomunikacijos priemonëmis perduodamos informacijos kontrolæ (klau- sosi Jurijaus Borisovo pokalbiø specialaus ryðio telefonais abonentiniais numeriais 8- 612-29500 ir 8-612-28881), atitinkamai pagal Vilniaus apygardos teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus pirmininko 2002-12-23 sankcijà ir 2003 02 28 nutartá Nr. 400s, bei su vals- tybës paslaptá sudaranèia informacija, þymima slaptumo þyma „slaptai“, gauta operaty- viniø veiksmø metu – 2003 03 01 8 val. 17 min., 2003 03 04 10 val. 43 min., 2003 03 05 10 val. 17 min., 2003 03 05 10 val. 51 min., 2003 03 08 10 val. 44 min. ir 2003 03 16 18 val. 15 min. Jurijaus Borisovo telefoniniø pokalbiø su Anna Zatonskaja, Anatolijumi Potinu ir Algirdu Drakðu turinio suvestinëmis, privalëdamas ðià paslaptá sudaranèià in- formacijà saugoti visà jos áslaptinimo terminà bei neatskleisti jos kitiems asmenims, 566 LIETUVIØ TAUTA

2003 03 17 vakare apie 20 val. savo gyvenamojoje vietoje – Ðilo g. 48, Vilniuje, susitiki- mo su Jurijumi Borisovu metu, informavau pastaràjá apie tai, kad Valstybës saugumo departamento pareigûnai jo atþvilgiu atlieka operatyviná tyrimà bei naudoja technines priemones specialia tvarka - vykdo telekomunikacijos priemonëmis perduodamos infor- macijos kontrolæ (klausosi Jurijaus Borisovo pokalbiø mobiliojo ryðio telefonais) bei at- skleidþiau Jurijaus Borisovo minëtø telefoniniø pokalbiø su Ana Zatonskaja ir Anatolijumi Potninu turinio detales. Manau, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. kovo 1 d. nuosprendis naikintinas dël esminio Þmogaus teisiø ir pagrindiniø lais- viø apsaugos konvencijos 6 str. l, 2 d., 7 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d. ir Baudþiamojo proceso ástatymo nuostatø paþeidimo (BPK 369 str. 1 d. 2 p., ir palik- tinas galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. pagrástas ir teisingas nuosp- rendis, kuriuo að iðteisintas nepadarius veikos, turinèios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d., poþymiø. Ðá teiginá grindþiu tokiais argumentais. I. 1) Teismo nuosprendis gali bûti apkaltinamasis arba iðteisinamasis (BPK 303 str. 1 d.). Apkaltinamuoju nuosprendþiu kaltinamasis pripaþástamas kaltu dël baudþiamajame ástaty- me numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmë (BPK 303 str. 2 d.). Skundþiamu nuosprendþiu að nuo baudþiamosios atsakomybës pagal BK 125. str. 1 d. atleistas.Taigi skundþiamas nuosprendis nëra apkaltinamasis. BPK 303 str. 5 d. nustatyta, jog teismas priima iðteisinamàjá nuosprendá, jeigu: 1) ne- padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudþiamojo nusiþengimo poþymiø; 2) nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamà veikà. Iðteisinamuoju nuosprendþiu as- muo reabilituojamas, tai reiðkia , kad asmuo nekaltas. Skundþiamu nuosprendþiu pripaþin- ta, kad að padariau nusikalstamà veikà, numatytà Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d. Taigi ðis nuosprendis nëra ir iðteisinamasis – juo nutraukta baudþiamoji byla. 2) Skundþiamame nuosprendyje raðoma: pripaþinus Rolandà Paksà tapus nepavojin- gu, ði baudþiamoji byla nutrauktina ir Rolandas Paksas nuo baudþiamosios atsakomybës pagal BK 125 str. 1 d. atleistinas. Asmeniui, pagal BK 36 str. nuostatas atleistam nuo baudþiamosios atsakomybës, BK 67 str. numato galimybæ skirti baudþiamojo poveikio prie- mones. Tokios priemonës yra teismo skiriamos valstybës prievartos priemonës, kurios apriboja asmens, atleisto nuo baudþiamosios atsakomybës, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas. Kolegija atsiþvelgia á tai, kad Rolandui Paksui pritaikyta konstituci- në sankcija apribojo jo teises, t.y. teisæ bûti iðrinktam Lietuvos Respublikos Prezidentu bei uþimti pareigas, kurias asmuo uþimti gali tik davæs Konstitucijoje numatytà priesaikà, ir pripaþásta, kad Rolandui Paksui baudþiamojo poveikio priemoniø, numatytø BK 67 str., taikymas netikslingas. Juolab kad Rolandui Paksui pritaikyta konstitucinë sankcija savo prasme ir pasekmëmis yra grieþtesnë ir uþ BK 67 str. numatytas baudþiamojo poveikio priemones ir uþ Rolando Pakso padarytos nusikalstamos veikos (BK 125 str. d.) sankcijoje numatytà vienà ið skirtinø bausmiø - atëmimà teisës dirbti tam tikrà darbà arba uþsiimti tam tikra veikla (BK 45 str. 2 d.). 3) BK 67 str. 2 nustato, jog pilnameèiam asmeniui, atleistam nuo baudþiamosios atsa- komybës ðio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais [...], gali bûti skiriamos ðios bau- dþiamojo poveikio priemonës: 1) uþdraudimas naudotis specialia teise. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 567

BK 68 str. 1 d. nustato, jog teismas gali uþdrausti asmeniui naudotis specialiomis teisëmis (teise vairuoti keliø, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neðioti ginklà, teise medþioti, teise þvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis ðiomis teisëmis asmuo padarë nusikalstamà veikà. Ðio straipsnio 2 d. nustatyta, jog teismas uþdraudþia naudotis specialiomis teisëmis nuo vieneriø iki trejø metø. Ðis terminas skaièiuojamas metais, mënesiais ir dienomis. 4) Skundþiamame nuosprendyje raðoma: Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004 05 25 nutarimu „Dël Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 1-1 straips- nio (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. geguþës 4 d. redak- cija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripaþino, kad Respublikos Prezidentu negali bûti renkamas asmuo, kurá teismas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø. Ðiame nutarime konstatuota, kad Respublikos Prezidentas, kurio veiksmus Kon- stitucinis Teismas pripaþino ðiurkðèiai paþeidþianèiais Konstitucijà ir kurá Seimas – Tau- tos atstovybë apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø, pagal Konstitucijà visam laikui iðlieka sulauþusiu Tautai duotà priesaikà, ðiurkðèiai paþeidusiu Konstitucijà ir uþ tai paðalintu ið Respublikos Prezidento pareigø. Tokia apkaltos proceso tvarka kon- stitucinë sankcija buvo pritaikyta Rolandui Paksui, todël jam yra uþdrausta ateityje uþimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradëti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytà priesaikà. Kolegija pripaþásta, kad Rolando Pakso, kuris nustojo bûti pavojingas, patraukimas baudþiamojon atsakomybën yra netikslingas ir ne- reikalingas BK 41 str. nurodytais bausmës paskirties poþiûriais. Todël pripaþinus Rolan- dà Paksà tapus nepavojingu, ði baudþiamoji byla nutrauktina ir Rolandas Paksas nuo baudþiamosios atsakomybës pagal BK 125. str. 1 d. atleistinas. 5) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo, kaltinamas pada- ræs nusikaltimà, turi teisæ, kad jo bylà vieðai ir teisingai iðnagrinëtø nepriklausomas ir beðaliðkas teismas (2 d.); bausmë gali bûti skiriama ar taikoma tik remiantis ástatymu (4 d.); niekas negali bûti baudþiamas uþ tà patá nusikaltimà antrà kartà (5 d.). Ðios konstitucinës nuostatos visiðkai atitinka Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 6 str. nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. nurodyta, kad teisingumà Lietuvos Res- publikoje vykdo tik teismai (1 d.); teisëjas ir teismai, vykdydami teisingumà, yra nepri- klausomi (2 d.); teisëjai, nagrinëdami bylas, klauso tik ástatymo (3 d.). 6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. nurodyta , kad teisëjas negali taikyti ástatymo, kuris prieðtarauja Konstitucijai (1 d.); tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad ástatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turëtø bûti taikomas konkreèioje byloje, prieðtarauja Konstitucijai, teisëjas sustabdo ðios bylos nagrinëjimà ir kreipiasi á Konstituciná Teismà praðydamas spræsti, ar ðis ástatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucijà (2 d.). Ði konstitucinë nuostata konkretizuota BPK 234 str. 5 d.: bylos nagrinëjimas atideda- mas, kai: 3 p. ástatymu numatytais atvejais kreipiamasi á Konstituciná Teismà, – kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas; (þr. ir BPK 244 str. 2 d.). 7) Skundo ðio skyriaus 2 p. minëta, jog skundþiamu nuosprendþiu pripaþinta: Rolan- dui Paksui pritaikyta konstitucinë sankcija savo prasme ir pasekmëmis yra grieþtesnë ir uþ BK 67 str. numatytas baudþiamojo poveikio priemones, ir uþ Rolando Pakso padarytos nusikalstamos veikos (BK 125 str. 1 d.) sankcijoje numatytà vienà ið skirtinø bausmiø - atëmimà teises dirbti tam tikrà darbà arba uþsiimti tam tikra veikla (BK 45 str. 2 d.). 568 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

8) Patikslintina, jog ðio skundo 4 § ið skundþiamo nuosprendþio cituojamame Lietu- vos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. geguþës 25 d. nutarimo (byla Nr. 24/04) „Dël Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymo 1-1 straipsnio (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. geguþës 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ IV dalyje skelbiama: „Ðiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad pagal Konstitucijà asmuo, kuris ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijø, sulauþë priesaikà, padarë toká nusikaltimà, kuriuo kartu ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà, sulauþë priesaikà ir dël to apkaltos proceso tvarka buvo paðalintas ið Respublikos Prezidento, (...) pagal Konstitucijà niekada negali bûti renkamas Respublikos Prezidentu, (...) niekada negali uþimti tokiø Konstitucijoje nurodytø pareigø, kuriø ëjimo pradþia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“, t.y. toks draudimas nustatytas iki gyvos gal- vos, o tai reiškia, jog iki gyvos galvos taikoma kaltumo prezumpcija. 9) Europos þmogaus teisiø teismas byloje Þdanoka prieð Latvijà 99 § nustatë, kad draudimas iki gyvenimo pabaigos dalyvauti rinkimuose yra neproporcionalus teisëtiems tikslams, ið esmës panaikina rinkimø teisæ bei nëra bûtinas demokratinëje visuomenëje („99. Atsiþvelgdamas á prieð tai paminëta, Teismas nusprendþia, kad nuolatinis pareið- këjos teisës atëmimas kelti kandidatûrà rinkimuose á Latvijos Parlamentà dël tos prie- þasties, kad po 1991 m. sausio 13 d. ji dalyvavo LKP veikloje, yra neproporcingas teisëtiems ðios priemonës tikslams ir ið esmës apriboja pareiðkëjos teisæ á rinkimus, taip pat kad jos bûtinumas demokratinëje visuomenëje nëra nustatytas. Taigi ðiuo atveju buvo paþeistas Protokolo Nr. 1 3 straipsnis.“ EÞTT, byla Þdanoka prieð Latvijà, Praðy- mas Nr. 58278/00, 2004 06 17). Negali kilti abejoniø, kad ir Lietuvos Konstitucinio Teismo 2004 m. geguþës 25 d. nutarimu byloje Nr. 24/04 nustatytas draudimas iki gyvos galvos bûti renkamam Respub- likos Prezidentu , uþimti tokias Konstitucijoje nurodytas pareigas, kuriø ëjimo pradþia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, neatitinka Europos þmogaus tei- siø Konvencijos nuostatø, ginanèiø teisæ á nekaltumo prezumpcijà (Konvencijos 6 str. 2 d.). Juolab kad ir pats Konstitucinis Teismas, nustatydamas toká draudimà ir taikydamas kaltu- mo prezumpcijà bei nedarydamas jokiø nuorodø á konkreèios materialiosios teisës normas ir jomis nesiremdamas (ir negalëjo remtis, nes iki Konstitucinio Teismo tokio iðaiðkinimo në vienas Lietuvos ástatymas nebuvo numatæs kaltumo prezumpcijos taikymo, taigi Kon- stitucinio Teismo ji ávesta ir taikoma nesiremiant ástatymu) paþeidë ir kità Konvencijos ginamà teisæ ir principà ,,nëra bausmës be ástatymo“ ( Konvencijos 7 str.) . Lietuvos ape- liacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegijai negalëjo bûti neþinoma, jog esanti tokia bausmë paneigia Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugo- mas pagrindines þmogaus teises ir turëjo diskrecijà: ðia bausme buvo galima grásti nuosp- rendá darant juridiðkai reikðmingas iðvadas ir paþeisti Konvencijà bei Konstitucijà, BK ir BPK atitinkamas normas arba ne – ir nepaþeisti Konvencijos bei Konstitucijos ir BK ir BPK atitinkamø normø. 10) Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjai (kolegija) þinojo jog man taikyta konstitucinë sankcija savo prasme ir pasekmëmis yra grieþtesnë ir uþ BK 67 str. numatytas baudþiamojo poveikio priemones ir uþ man inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 125 str. 1 d.) sankcijoje numatytà vienà ið skirtinø bausmiø – atëmimà teisës dirbti tam tikrà darbà arba uþsiimti tam tikra veikla (BK 45 str. 2 d.), siekë ja grásti mano atleidimà nuo baudþiamosios atsakomybës, nors ir matë man taikytos sankcijos prieðta- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 569 ravimà BK 45 str. 2 d., 68 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d., Konven- cijos 6 str. 2 d., 7 str., taèiau, paþeisdami minëtas BPK normas bei Konstitucijos 31 str. 4 d., 109 str. ir atitinkamas Konvencijos 6 str. 2 d., 7 str. nuostatas , taikë minëtà konstitucinæ sankcijà mano atþvilgiu. Toká pasirinkimà galëjo daryti tik priklausomas ir ðaliðkas teismas. Tai rodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegijos nuosp- rendis neteisëtas, priimtas nesilaikant baudþiamojo ir baudþiamojo proceso ástatymø bei pa- þeidþiant teisæ, jog mano bylà vieðai ir teisingai iðnagrinëtø nepriklausomas ir beðaliðkas teismas (Konvencijos 6 str. 1 d., Konstitucijos 31 str. 4 d., BPK 44 str. 5 d., 1 str. 1 d.). 11) Kadangi apeliacinës instancijos nuosprendyje mano atþvilgiu juridiðkai reikðmin- gos iðvados padarytos pasirëmus man pritaikyta neteisëta sankcija dar iki mano baudþia- mosios bylos iðnagrinëjimo apeliacinës instancijos teisme, turiu pagrindà teigti, kad teisëjø kolegija buvo ðaliðka (EÞTK. 6 str. 1 d.) , laikë mane kaltu dar iki bylos iðnagrinëjimo teisme (EÞTK 6 str. 2 d.), paþeidë principà „nëra bausmës be ástatymo“ (EÞTK 7 str.) [þr. EÞTT bylos Daktaras p. Lietuvà 2000 m. spalio 10 d. sprendimo 41 paragrafà: Teismas pri- mena, kad nekaltumo prezumpcija, átvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas ið teisingo baudþiamojo proceso, kurio reikalauja 6 straipsnio 1 dalis, elementø. Ji bus paþeis- ta, jei pareigûno teiginys, susijæs su asmeniu, kuriam pareikðti kaltinimai dël nusikaltimo, atspindi nuomonæ, kad jis yra kaltas, prieð tai, kai tai buvo árodyta pagal ástatymà. Pakanka, kad (net jei nëra tokiø formaliø iðvadø) bûtø tam tikri samprotavimai, leidþiantys daryti iðvadà, kad pareigûnas laiko kaltinamàjá kaltu (þr., mutatis mutandis, 1995 m. vasario 10 dienos sprendimà byloje Allenet de Ribemont v. France, Series A no. 308, § 35). 12) Konvencijos 6 str. Ip. numato: „Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikðtà baudþiamàjá kaltinimà, jis turi teisæ, kad jo byla bûtø nagrinë- jama per ámanomai trumpiausià laikà lygybës ir vieðumo sàlygomis pagal ástatymà suda- ryto nepriklausomo ir neðaliðko teismo.“ Konstitucinio Teismo kaltinimo „nustatymas“, kad Prezidentas R. Paksas „sàmonin- gai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ...“ Konvencijos 6 str. 1 p. prasme ir uþ tai jo taikytos sankcijos pobûdis remiantis apeliacinës instancijos nuosprendþio vertinimu ir terminija: (minëta ðio skundo 1 dalies 2 ir 7 punktuose) jau buvo transformavæs mano konstitucinæ bylà á baudþiamàjà bylà (pagal Konvencijos tikslus kvalifikuojant veikà „nusikaltimu“ le- miamas kriterijus yra paþeistos teisës normos svarba ir galimos bausmës pobûdis bei jos grieþtumas), Konvencijos 6 straipsnio 2 p. prasme ávardijo mane asmeniu „kaltinamu nu- sikaltimo padarymu“. Todël Apeliacinio teismo nuosprendþiu pripaþinimas mane tapus nepavojingu, baudþiamosios bylos nutraukimas ir atleidimas nuo baudþiamosios atsako- mybës pagal BK 125 str. 1 d. bei sprendimas netikslingu man taikyti baudþiamojo povei- kio priemones, numatytas BK 67 str., pasiremiant neteisëta bausme, paskirta man dar iki mano bylos iðnagrinëjimo teisme, ið esmës yra Apeliacinio teismo pripaþinimas, jog Kon- stitucinis Teismas buvo transformavæs mano konstitucinæ bylà á baudþiamàjà bylà, ávardi- jæs mane asmeniu, „kaltinamu nusikaltimo padarymu“, nustatæs bausmæ be ástatymo bei siekimas ir bandymas išvengti Konvencijos 6 str. 1, 2 p., 7 straipsnio bei Septintojo proto- kolo 2, 4, str. ir Pirmojo protokolo 3 str. nuostatø taikymo. Ðiame skundo skyriuje minëti paþeidimai sukliudë teismui iðsamiai ir neðaliðkai iðnag- rinëti bylà ir priimti teisingà sprendimà atmetant prokuroro apeliaciná skundà ir paliekant galioti pirmosios instancijos iðteisinamàjá nuosprendá. 570 LIETUVIØ TAUTA

II. 13) Apeliacinis teismas, vertindamas ið esmës tas paèias faktines aplinkybes kaip ir Vilniaus apygardos teismas (kuris buvo priëmæs iðteisinamàjá nuosprendá) ir atlikdamas apeliacinæ nuosprendþio patikrà poþiûriu, ar teismo iðvadas patvirtina árodymai, iðnagrinë- ti teisiamajame posëdyje, ar teismas atsiþvelgë á visas bylos aplinkybes, galinèias paveikti teismo iðvadas, ar teisiamajame posëdyje iðnagrinëtø árodymø pakanka teismo iðvadoms padaryti, ar árodymai yra teisingai ávertinti ir pan., padarë visiðkai prieðingas iðvadas visais nuosprendþio pagrástumo klausimais ir pripaþino mane kaltu padarius nusikaltimà, kuriuo esu kaltinamas. Minëta, jos padarytos ðaliðko teismo. 14) Þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 2 str. skelbia: 1. Kiekvienas asmuo, teismo apkaltintas nusikaltimo padarymu, turi teisæ reikalauti, kad jo pripaþinimà kaltu ir nuteisimà perþiûrëtø aukðtesnë teisminë instancija. Ðios teisës ágyvendinimà, taip pat ðio ágyvendinimo pagrindus nustato ástatymas. 2. Ðiai teisei gali bûti taikomos iðimtys lengvesniø nusikaltimø atvejais, kai tai numatyta ástatymo arba kai atitinkamas asmuo buvo nuteistas pirmojoje teismo instancijoje aukðtesnës teis- mo instancijos, arba jeigu jis buvo pripaþintas kaltu ir nuteistas po to, kai buvo iðnagrinë- tas apeliacinis skundas dël jo iðteisinimo. 15) Konvencijos 13 str. skelbia: Kiekvienas, kurio teisës ir laisvës, pripaþintos ðioje Konvencijoje, buvo paþeistos, turi teisæ pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuo- se organuose, nesvarbu, ar tai padarë einantys oficialias pareigas asmenys. 16) Kasacinës instancijos teismas priimtus nuosprendþius ar nutartis tikrina tik teisës taikymo aspektu (BPK 3 76 straipsnio 1 dalis) ir nuosprendþio pagrástumà gali patikrinti tik tiek, kiek tai susijæ su apskundimo ir bylos nagrinëjimo kasacine tvarka pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnyje, t.y. baudþiamojo ir baudþiamojo proceso ástatymo taiky- mo tinkamumu. 17) Baudþiamojo proceso ástatymas kasacinës instancijos teismui nesuteikia galimy- bës atlikti árodymø tyrimà, todël ðio teismo galimybës paèiam patikrinti nuosprendþio pagrástumà yra ribotos. 18) Dël ðiø ástatymo pagrindu teisëtø prieþasèiø „iðkritus“ apkaltinamojo nuospren- dþio apeliacinës patikros grandþiai faktiðkai tapo apribotos mano galimybës á teisminæ gynybà argumentuotai árodant apeliacinës instancijos apkaltinamojo nuosprendþio nepa- grástumà, o to pilnai nepatikrinus negalima iðvada apie nuosprendþio teisëtumà. 19) Ávertinæs ðias aplinkybes pateikiu kasacinio skundo argumentus nuosprendþio pa- grástumo klausimais, nes jie susijæ su esminiais Baudþiamojo proceso ástatymo paþeidi- mais, sukliudþiusiais apeliacinës instancijos teismui iðsamiai ir neðaliðkai iðnagrinëti bylà ir priimti teisingà sprendimà (nutartá). III. 20) Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. kovo 1 d. nuosprendyje paþymëta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinti- nas pagrindu, jog Vilniaus apygardos teismas, iðteisindamas mane, byloje surinktus man pareikðtus átarimus patvirtinanèius duomenis bei teisme patikrintus kaltæ pagrindþianèius árodymus vertino atsietai vienus nuo kitø, todël sumenkino jø árodomàjà reikðmæ ir pripa- þino juos abejones kelianèiais árodymais. Apeliacinës instancijos kolegijos nuomone, toks árodymø vertinimas prieðtarauja baudþiamojo proceso normoms, o jais pagrástos iðvados neatitinka faktiniø bylos aplinkybiø, SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 571

21) Europos Þmogaus Teisiø Teismas ne kartà buvo nustatæs, kad nekaltumo pre- zumpcija, ginama Konvencijos 6 str. 2 d., reiðkia, kad baudþiamojoje byloje kaltinamojo kaltë turi bûti árodyta uþ pagrástos abejonës ribø (pvz., precedentai O. prieð Norvegijà § 37/3, Condronp. Jungtinæ Karalystæ § 62 ir daug kitø). Ši samprata taipogi apima ir Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Senato 2003 06 20 nuta- rimo Nr. 40 „Dël teismø praktikos taikant Baudþiamojo proceso kodekso normas, regla- mentuojanèias nuosprendþio suraðymà“ 3.1.8 str., kuriame išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bûti grindþiamas prielaidomis, teismo iðvados turi bûti pagrástos áro- dymais, neginèijamai patvirtinanèiais kaltinamojo kaltæ padarius nusikalstamà veikà ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonës aiðkinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iðnaudojus visas galimybes nepavyksta jø paðalinti. Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegija, priimdama skundþiamà nuosprendá, ðiø nuostatø nepaisë. 22) Lietuvos Respublikos Generalinës prokuratûros 2004 05 19 kaltinamajame akte ikiteisminio tyrimo metu surinktø duomenø pagrindu suraðytas man kaltinimo tekstas per- keltas á Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. kovo 1 d. nuosprendþio teismo nustatytø, pripaþintø árodytomis , nusikalstamos veikos aplinkybiø apraðymà (apraðomosios dalies nustatomàjà dalá (BPK 305 str. 1 d. 1 p., Lietu- vos Aukðèiausiojo Teismo Senato 2003 m. birþelio 20 d. nutarimas Nr. 40 3.1.1 p. ir 3.1.2 p.). Buvau kaltinamas ir perduotas teismui, kad disponuodamas valstybës paslaptá suda- ranèia informacija (t.y. supaþindintas su J. Borisovo pokalbiø su Zatonskaja, Potmnu, Drakðu 2003 03 01 08:17, 2003 03 04 10:43, 2003 03 05 10:17, 2003 03 05 10:51, 2003 03 08 10:44 ir 2003 03 16 18:15 suvestinëmis) susitikimo su J. Borisovu metu pastaràjá informa- vau apie tai, kad VSD pareigûnai jo atþvilgiu atlieka operatyviná tyrimà – klausosi J. Bori- sovo pokalbiø mobilaus ryðio telefonais; atskleidþiau J. Borisovui jo 2003 03 01 08:17, 2003 03 04 10:43, 2003 03 05 10:17, 2003 03 05 10:51, 2003 03 08 10:44 ir 2003 03 16 18:15 pokalbiø iðklotiniø su Anna Zatonskaja, Anatoly Potnin ir Algirdu Drakðu turinio detales. Tai nurodyta 2004 05 19 kaltinamajame akte ir Apeliacinio teismo nuosprendþio nustatomosios dalies pradþioje. Taèiau á apeliacinës instancijos nuosprendþio nustatomo- sios dalies pabaigà – teismo nustatytø, pripaþintø árodytomis, mano nusikalstamos veikos, uþ kurios padarymà að ðiuo nuosprendþiu pripaþástamas kaltu, aplinkybiø apraðymà, jau neátraukta, kad atskleidþiau ir J. Borisovo – A. Drakðo 2003 03 16 18:15 pokalbio turinio detales. Ðià aplinkybæ vertinu kaip juridiðkai reikðmingà, keièianèià mano, kaip kaltinamo- jo, veikos apimtá. Taèiau nuosprendþio apraðomojoje dalyje nenurodyta, kuo remdamasis apeliacinës instancijos teismas pripaþino, kad að neatskleidþiau J. Borisovui jo su A. Drakðu 2003 03 16 18:15 pokalbio detaliø ir bûtent kokiø (kuriø) jø pokalbiø detaliø (poþymis, kad teismo iðvada neatitinka bylos aplinkybiø). Ði aplinkybë ágalina daryti iðvadà, jog skundþiamame nuosprendyje nustatomojoje dalyje pateiktas ne nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybiø apraðymas, o kaltinamaja- me akte pateikto kaltinimo perrašymas – taigi nesilaikyta 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytø pagrindiniø nuostatø. 23) Buvau kaltinamas, perduotas teismui ir apeliacinës instancijos nuosprendþio nu- statomojoje dalyje fiksuota, o galiausiai ir pripaþintas kaltu dël to, kad informavau J. Bo- risovà, jog Valstybës saugumo departamento pareigûnai J. Borisovo atþvilgiu atlieka 572 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS operatyviná tyrimà bei naudoja technines priemones specialia tvarka – vykdo telekomuni- kacijos priemonëmis perduodamos informacijos kontrolæ (klausosi Jurijaus Borisovo po- kalbiø mobilaus ryðio telefonais). Lietuvos Respublikos Operatyvinës veiklos 2002 m. birþelio 20 d. ástatymu Nr. IX- 965 3 str. 3 d. nustatyta: 3. Operatyvinës veiklos subjektai – specialius valstybës ágaliojimus turintys kraðto apsaugos, vidaus reikalø, muitinës sistemø, Valstybës saugumo departamento, Specialiøjø tyrimø tarnybos padaliniai, kuriems pavedama operatyvinë veikla ir kuriø pareigûnai ágalioja- mi jà vykdyti. Ðiø padaliniø sàraðà sudaro ir jø operatyvinës veiklos mastà nustato Vyriausy- bë. Operatyvinës veiklos subjektø pagrindinës institucijos – Antrasis operatyviniø tarnybø departamentas prie Kraðto apsaugos ministerijos, Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalø ministerijos, Muitinës departamentas prie Finansø ministerijos, Policijos de- partamentas prie Vidaus reikalø ministerijos, Specialiøjø tyrimø tarnyba, Vadovybës apsau- gos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos, Valstybës saugumo departamentas, Valstybës sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalø ministerijos. Tokiu bûdu operatyvinæ veiklà vykdo valstybës penkiø operatyvinës veiklos subjektø aðtuonios pagrindinës institucijos; operatyvinëje veikloje naudoja technines priemones – telekomunikacijø tinklais perduodamos asmenø informacijos turinio kontrolæ bei jos fik- savimà (to paties str. 6,7,8 punktai). Apeliacinio teismo nuosprendyje nëra nei þodþio apie tai, kad að bûèiau informavæs J. Borisovà, jog ið aðtuoniø pagrindiniø institucijø, vykdanèiø operatyvinæ veiklà, bûtent Valstybës saugumo departamento pareigûnai J. Borisovo atþvilgiu atlieka operatyviná ty- rimà bei naudoja technines priemones specialia tvarka – vykdo telekomunikacijos priemo- nëmis perduodamos informacijos kontrolæ (klausosi Jurijaus Borisovo pokalbiø mobilaus ryðio telefonais). Taigi, ði aplinkybë ir nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, ir netirta teismo posëdyje, ir neaptarta skundþiamame nuosprendyje. Tai ágalina daryti iðvadas: skundþiamame nuosprendyje nustatomojoje dalyje pateik- tas ne nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybiø apraðymas, o kaltinamajame akte pa- teikto kaltinimo perraðymas – taigi nesilaikyta 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytø pagrindiniø nuostatø; minëtieji duomenys apeliacinës instancijos teisiamajame posëdyje nebuvo iðnagrinëti, nebuvo ir vertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis; skundþiamas nuosprendis nëra pagrástas iðsamiu visø bylos aplinkybiø iðnagrinëjimu; ape- liacinës instancijos teismas mano bylà nagrinëjo ðaliðkai, netyrë ir nevertino aplinkybiø, kurios galëjo ið esmës paveikti Apeliacinio teismo iðvadas ir turëtø bûti vertinamas esmi- niu baudþiamojo proceso ástatymo paþeidimu, sukliudþiusiu teismui iðsamiai ir neðaliðkai iðnagrinëti bylà ir priimti teisingà sprendimà. 24) Apygardos teismas padarë iðvadà, kad árodymai yra prielaidinio pobûdþio, kaltini- mo aplinkybës grindþiamos kai kuriø aplinkybiø atsitiktiniu sutapimu, ið telefoniniø pokal- biø konteksto iðtrauktais sakiniais, daugmaþ atitinkanèiais man pareikðto kaltinimo aplinkybes. Taèiau skundþiamu nuosprendþiu nustatyta, t.y. pripaþinta árodyta, jog atskleidþiau J. Borisovui jo 2003 03 01 08:17, 2003 03 04 10:43, 2003 03 05 10:17, 2003 03 05 10:51, 2003 03 08 10:44 pokalbiø iðklotiniø su Anna Zatonskaja, Anatoly Potnin turinio detales. 25) J. Borisovo pokalbiø 2003 03 01 08:17, 2003 03 04 10:43, 2003 03 05 10:17, 2003 03 05 10:51, 2003 03 08 10:44 su Anna Zatonskaja, Anatoly Potnin iðklotiniø turi- SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 573 nio konkreèios detalës nebuvo atskleistos (ávardintos) visame kaltinamajame akte (nors tai ikiteisminá tyrimà atliekanèio prokuroro prerogatyva ir pareiga, besisiejanti su mano teisës tinkamai gintis nuo pareikðtojo kaltinimo realizavimo galëjimu ar ribojimu. Apeliacinio teismo nustatytø, pripaþintø árodytomis, mano nusikalstamos veikos, uþ kurios padarymà að ðiuo nuosprendþiu pripaþástamas kaltu, aplinkybiø apraðyme (nustato- mojoje dalyje) minëtøjø J. Borisovo pokalbiø iðklotiniø konkreèios turinio detalës taip pat nebuvo atskleistos (ávardintos). Apeliacinio teismo nuosprendþio apraðomojoje dalyje pateikiami tokios ið J. Boriso- vo – A. Zatonskajos 2003 03 18 11 val. 50 min. ið telefoninio pokalbio konteksto iðtrauk- tos frazës: ,,visi mûsø pokalbiai áraðinëjami ir ðitas taip pat... visi jie interpretuojami... apverèia- mi aukðtyn kojom... mes su jumis pagrindiniai prieðai, todël, kad ... ant jo stalo dedamos tik iðtraukos... visi mûsø pokalbiai, visos ðtai mano emocijos, visas ðitas antplûdis, apie kurá að neturëjau daugiau su kuo pasikalbëti, kaip tik su jumis... visa tai áraðyta, iðimta... frazë... Borisov yra prieðas... ðiai dienai yra ðtai tokia situacija, kad að paskelbiau karà... Daliai, jam ir visai Lietuvai... interpretuojamas tas pokalbis, kad mes su jumis kalbëjome, reiðkia, tegu! Dalia ten aiðkinasi... iðpuolis prieð Dalià... aèiû dievui vos spëjau gauti Rusijos pilietybæ... jis man þadëjo, taip sakant, palikti man Lietuvos lyg uþ mano nuopel- nus Lietuvai, ne tik uþ tai, kad jam padëjau per rinkimus... að jam vakar paaiðkinau, kad negerai yra apgaudinëti draugà“ (t. 2 b.l. 166-174, 175-182). PIRMA. Cituotosios J. Borisovo – A. Zatonskajos 2003 03 18 11 val. 50 min. ið tele- foninio pokalbio konteksto iðtrauktos frazës yra perkeltos (nukopijuotos) ið Lietuvos Res- publikos Konstitucinio Teismo bylos Nr. 14/04 2004 03 31 iðvados: 4. Byloje nustatyta: 4.17. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 18 d. 11 val. 50 min. pa- skambino A. Zatonskajai. Jurijus Borisovas kalbëjo: „Visi mûsø pokalbiai áraðinëjami ir ðitas taip pat, suprantate? Va, ir visi jie interpretuojami, taip sakant, apverèiami aukðtyn kojom. <...> Viskas, taip sakant, taip? Kad mes su jumis pagrindiniai prieðai, todël kad, taip sakant, ant jo stalo dedamos tik iðtraukos, taip sakant. Þinote, tos, kurios naudingos, taip sakant, þinote, kam tai naudinga“; „Visi mûsø pokalbiai, visos ðtai mano emocijos, visas ðitas antplûdis, apie kurá að neturëjau daugiau su kuo pasikalbëti, kaip tik su jumis, taip sakant, visa tai áraðyta, iðimta, taip sakant, frazë, na viskas“; „<...> o dabar, taip sakant, interpretuojamas tas pokalbis, kai mes su jumis kalbëjome, reiðkia, tegul Dalia ten aiðkinasi... iðpuolis prieð Dalià“. Jurijus Borisovas kalbëjo ir apie tai, kad jis, supratæs, jog Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas gali nuo jo nusisukti, nuëjo á ambasadà ir spëjo „gauti Rusijos pilietybæ“, taip pat kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas paþadëjo Jurijui Borisovui palikti Lietuvos Respublikos pilietybæ „lyg uþ mano nuopelnus Lietuvai, ne tik uþ tai, kad að padëjau jam per rinkimus“ (Specialiosios tyrimo komisijos medþiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybës saugumo departamento techniniø priemoniø pa- naudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gruodþio 2 d. protokolas Nr. 03-19- 1113/03, p. 211, telefoninis pokalbis Nr. 1 (rusø kalba), p. 211–219, vertimas á lietuviø kalbà, p. 92–99). 5. Remiantis tuo, kas byloje nustatyta, konstatuotina: 2) Per Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 18 d. pokalbá telefonu su A. Zatonskaja Juri- jaus Borisovo pasakyti teiginiai „visi mûsø pokalbiai áraðinëjami“, „ant stalo dedamos tik iðtraukos“, „Visi mûsø pokalbiai, visos ðtai mano emocijos, visas ðitas antplûdis, apie 574 LIETUVIØ TAUTA kurá að neturëjau daugiau su kuo pasikalbëti, kaip tik su jumis, taip sakant, visa tai áraðy- ta, iðimta, taip sakant, frazë, na viskas“, „<...> o dabar <...> interpretuojamas tas pokal- bis, kai mes su jumis kalbëjome, reiðkia, tegul Dalia ten aiðkinasi... iðpuolis prieð Dalià“ rodo, kad Jurijus Borisovas per minëtà 2003 m. kovo 17 d. susitikimà su Respublikos Pre- zidentu Rolandu Paksu iš Respublikos Prezidento Rolando Pakso suþinojo ne tik tai, kad yra vykdoma jo pokalbiø telefonu kontrolë, bet ir atskirø savo pokalbiø telefonu, kurie buvo áraðyti, turiná, ðiø pokalbiø detales. ANTRA. Ðios frazës skundþiamame nuosprendyje pateikiamos tik árodinëjant man inkriminuotojo kaltinimo pirmàjà dalá – jog bûtent ið manæs J. Borisovas suþinojo kad yra vykdoma jo pokalbiø telefonu kontrolë. TREÈIA. Aplinkybë, kuri apeliacinio teismo tariamai nustatyta, t.y. pripaþinta árodyta (nustatomojoje dalyje), jog atskleidþiau J. Borisovui jo 2003 03 01 08:17, 2003 03 04 10:43, 2003 03 05 10:17, 2003 03 05 10:51, 2003 03 08 10:44 pokalbiø iðklotiniø su Anna Za- tonskaja, Anatoly Potnin turinio detales, yra tik apkaltinanèiais tikslais padarytas skolinys ið minëtos Konstitucinio Teismo bylos Nr. 14/04 2004 03 31 iðvados skundþiamame nuosp- rendyje patalpintas kaip nepagrásta deklaracija , nes ji nuosprendyje visiðkai net ir nemë- ginta aptarti. 26) Skundo punkte 25 minëta, jog apygardos teismas padarë iðvadà, kad árodymai yra prielaidinio pobûdþio, kaltinimo aplinkybës grindþiamos kai kuriø aplinkybiø atsitik- tiniu sutapimu, ið telefoniniø pokalbiø konteksto iðtrauktais sakiniais, daugmaþ atitinkan- èiais man pareikðto kaltinimo aplinkybes. Išvada pagrásta. Skundþiamo nuosprendþio apraðomojoje dalyje raðoma: „ir konstatuoja turiná konkreèiø pokalbiø su Anna Zatonskaja bei Anatolijumi Potinu, kuriø metu buvo kalbama apie Dalios (Dalios Kutraitës) átakà Prezidentui, nepasitenkini- mà jos elgesiu, nesutarimus su Jurijum Borisovu bei pastarojo ketinimus ir planus jà sukompromituoti. Ið byloje esanèiø Valstybës saugumo departamento duomenø matyti, kad tokio turinio liudytojo Jurijaus Borisovo pokalbiai su Anna Zatonskaja bei Anatoliju- mi Potinu buvo uþfiksuoti 2003 03 01, 2003 03 04, 2003 03 05, 2003 03 08 dienomis ir jø iðklotinës buvo 2003 03 16 pateiktos Prezidentui Rolandui Paksui. Todël kolegija daro iðvadà, kad Rolandas Paksas atskleidë jam patikëtà valstybës paslaptá turinèià informacijà ir liudytojas Jurijus Borisovas apie jo telefoniniø pokalbiø klausymà bei konkreèiø pokal- biø iðklotiniø pateikimà suþinojo ið Rolando Pakso. Tokiu bûdu kolegija pripaþásta, kad nuosprendyje teismo iðvados neva liudytojo Juri- jaus Borisovo pokalbyje su Anna Zatonskaja (2003 03 18 11 val. 50 min.) teiginiai nëra informatyvûs, leidþiantys patikimai spræsti, jog Jurijus Borisovas kalbëjo apie jo ir Annos Zatonskajos pokalbiø iðklotines, pateiktas Prezidentui, ir kad apie tokiø iðklotiniø turiná jis suþinojo bûtent ið Prezidento ir todël Jurijaus Borisovo pasakytø þodþiø negalima ver- tinti árodymu, patvirtinanèiu Rolando Pakso kaltæ atskleidus valstybës paslaptá turinèià informacijà, yra nepagrástos ir neatitinka faktiniø bylos aplinkybiø.“ 27) Ðiais skundþiamo nuosprendþio teiginiais taip pat nepaneigiamos apygardos teis- mo nuosprendþio iðvados apie liudytojo J. Borisovo pokalbyje su Anna Zatonskaja (2003 03 18 11 val. 50 min.) teiginiø neinformatyvumà. O todël neleidþia patikimai spræs- ti, jog Jurijus Borisovas kalbëjo apie jo ir A. Zatonskajos pokalbiø iðklotines. Kaltinimo ir teismo inkriminuotas pokalbiø detaliø atskleidimas nepagrástas ir tuo poþiûriu: sàvoka detalë reiškia visumos dalá, smulkmenà (Tarptautiniø þodþiø þodynas A-K, V. Vaitkevièiû- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 575 të, Vilnius, leidykla „Þodynas“, 1999 m., psl. 249). Tuo tarpu kalbëjimas, kaip teigiama nuosprendyje, apie Dalios (Dalios Kutraitës) átakà Prezidentui, nepasitenkinimà jos elge- siu, nesutarimus su Jurijum Borisovu bei pastarojo norà, ketinimus ir planus jà sukom- promituoti anuomet buvo mano ir J. Borisovo santykiø ir nesutarimø dalykas (esmë), o todël negali bûti ávardijamas pokalbio detalëmis bei juo labiau ávertintas árodymu, patvir- tinanèiu mano kaltæ atskleidus valstybës paslaptá turinèià informacijà apie pokalbiø kon- trolæ ir paèiø pokalbiø detales. Objektyvus ir neðaliðkas teismas kitaip to ir nebûtø galëjæs ávertinti, nes, pirma, J. Borisovas pokalbyje su A. Zatonskaja (2003 03 18 11 val. 50 min.) nieko konkretaus, detalaus ir nepasako: nepraneða, kad að jam bûèiau parodæs, citavæs, davæs pokalbiø iðklotines paskaityti, jø kopijas áteikæs ar pan., nemini jokiø datø, nenurodo jokiø pokalbiø citatø, iðtraukø konkreèiø fraziø ar kitokiø konkretø pokalbá objektyviai identifikuojanèiø detaliø ið tø man pateiktø suvestiniø, kurios ir bûtø ágalinæ neðaliðkà teis- mà objektyviai, uþ bet kokios abejonës ribø, identifikuoti mano tariamai atskleistà konkre- tø pokalbá bei jo detales; antra, pats J. Borisovas tokios informacijos nesuteikë nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinëjimo metu. 27) Taigi, skundþiamame nuosprendyje esantis tarp jo nustatomosios ir likusios apra- ðomosios jo dalies prieðtaravimas, iðvadas patvirtinanèiø árodymø nepakankamumas, o esamø ir iðnagrinëtø teismo posëdyje árodymø neteisingas ávertinimas, neatsiþvelgimas á visas bylos aplinkybes, galinèias paveikti teismo iðvadas, kiekvienas jø atskirai ir jø vise- tas prieðtarauja baudþiamojo proceso normoms ir Konvencijos 6 str. 2 d. nuostatoms, rei- kalaujanèioms árodyti kaltinamojo kaltæ uþ pagrástos abejonës ribø (Senato 2003 06 20 nutarimo Nr. 40 3.1.8 str.), ðioje byloje yra esminiai Baudþiamojo proceso ástatymo paþei- dimai, nes jie sukliudë teismui iðsamiai ir neðaliðkai iðnagrinëti bylà ir priimti teisingà, pagrástà ir teisëtà sprendimà. IV. 28) Apeliacinës instancijos teismas ðaliðkai tyrë 2003 03 18 11:50 J. Borisovo pokal- bá su A. Zatonskaja, pasirëmë vien kaltinimo árodymais, ignoravo gynybos argumentus, galëjusius ið esmës paveikti teismo išvadas. 29) Bylos duomenimis nustatyta: J. Borisovo komercinæ veiklà tyrë Lietuvos Respub- likos Seimo Specialioji komisija, Generalinë prokuratûra dvi baudþiamàsias bylas, kas rodo ðià veiklà buvus specialiøjø tarnybø padidinto dëmesio zonoje. 30) 2003 05 18 11:50 J. Borisovo pasakyti telefonu A. Zatonskajai kai kurie sakiniai panaðûs á sàmoningà patarimà pokalbiø kontrolæ vykdantiems asmenims: po pranešimo A. Zatonskajai „visi mûsø pokalbiai áraðinëjami, ir ðitas taip pat, suprantate?“ J. Boriso- vas vëliau pareiðkia: „Að va dabar irgi ilgai Algiui aiðkinau, ilgai aiðkinau, kad dabar tie, kas klausosi ðito mûsø pokalbio, jie dabar bûtinai kà nors paraðys...“ Dar vëliau J. Boriso- vas pasako: „...èia juk yra didþioji politika, ir tie, kas dabar su jumis raðo, taip sakant , jie irgi kaþko prikabins, taip sakant, suprantate, vël jiems atneð, todël tiek to, iðeinu.“ Skundþiamame nuosprendyje ið ðiø sakiniø vertintas tik pirmas, kaltinimo árodymo sakinys, taèiau nevertinta kita galima – specialiøjø tarnybø klaidinimo, siekiant sukelti man pasekmes, versija. Ji neprieðtarauja bylos duomenims, jà paneigianèiø duomenø nëra. J. Borisovo pasakymas V. Sirvydþiui „ðiandien (2003 03 17) suþinosiu lyg ir visi pokal- biai áraðinëjami“, turint galvoje, jog J. Borisovui buvo þinoma, kad jo pokalbiø klausoma- si, versijai neprieðtarauja, prieðingai – jos pagrástumà sustiprina. Motyvas sukelti man pasekmes buvo. J. Borisovas buvo man suteikæs nemenkà finansinæ ,organizacinæ pagalbà 576 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Prezidento rinkiminës kampanijos metu. Taèiau nenorëjo suprasti ástatymø reikalavimø, kad nemokëdamas valstybinës kalbos, nebûdamas Lietuvos Respublikos pilieèiu negalës dirbti Prezidentûroje. Galutinai jam tai buvo pareikðta susitikime su juo 2003 03 17 vaka- re mano namuose. Ði aplinkybë këlë jo nepasitenkinimà. 31) J. Borisovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigë þinojæs, neva klauso- masi jo telefoniniø pokalbiø. Ðiø jo parodymø pagrástumas patvirtintas ir kitais duomeni- mis (2003 12 01 J. Borisov papildomai apklaustas átariamuoju b.b. Nr. 01-2-033-03 Generalinëje prokuratûroje parodë, jog þinojo, kad jo telefoniniø pokalbiø klausomasi, be to, ir kiekviename þurnale raðoma, kad jo klausomasi jau 525 dienas, jis suþinojæs, kad VSD jau 4 metus nori já padaryti prieðø þvalgu. Kad J. Borisov þinojo, jog jo telefoniniø pokalbiø klausomasi ir apie tai telefoniniø pokalbiø metu perspëdavo treèiuosius asmenis, patvirtinama J. Borisovo – A. Katkevièiaus 2003 01 29 (b.b. Nr. 01-2-033-03 b.l. 196) telefoninio pokalbio iðklotinëje; J. Borisovo – S. Èyvo 2003 01 29 (b.b. Nr. 01-2-033-03 b.l. 194-195) telefoninio pokalbio iðklotinëje; V. Sirvydþio – J. Borisovo 2003 01 14 (b.b. Nr. 01-2-033-03 b.l. 193-194) telefoninio pokalbio iðklotinëje: J. Borisovo – A. Potnin 2003 01 29 (b.b. Nr. 01-2-033-03 b.l 221-225) telefoninio pokalbio iðklotinëje). J. Boriso- vo – A. Zatonskajos 2003 03 05 10:17:04 pokalbyje J. Borisovas sako: „Na ðtai, að ir noriu pasakyti, kad viskas, apie kà mes tada kalbëjome, Anatolijus Semionovièius ten telefonu! Visa tai èia paskleista, taip sakant, jau per radijà leidþia ir taip toliau“ (2 t., 106 b.l). Ir 2003 03 16 17:55:04 pokalbyje á A. Drakðo pasakymà „...suprask, kad viso tai pas mane klausomasi!“ J. Borisovas atsako: „Na o kà dabar, nu? Pas mane irgi visko klauso- masi ir að manau, kad bus dar blogiau, supranti?“ (2 t., 148 b.l.) 32) J. Borisovas turi moksliná psichologijos daktaro laipsná. J. Borisovas ið savo „pa- màstymø, darytø loginiø iðvadø“ (J. Borisovo apklausa, 2004 04 28 1 t. 321.) numanë ir sakë A. Zatonskajai, kad „visi mûsø pokalbiai áraðinëjami“, .. „ant stalo dedamos tik iðtraukos“ galëjo tai tik numanyti. Taèiau nenumanë, kad ðalies Prezidentui galëjo bûti pateikta ne apibendrinta interpretuojanèio pobûdþio operatyvinë medþiaga, ne jos iðtrau- kos, o visos pokalbiø iðklotinës. 33) 2003 05 18 11:50 J. Borisovo pasakyti telefonu A. Zatonskajai „... interpretuoja- mas tas pokalbis, kai mes su jumis kalbëjome, reiðkia, tegul Dalia ten aiðkinasi... iðpuolis prieð Dalià“. Minëta – ano meto mano su J. Borisovu tam tikrø nesutarimø prieþastimi buvo tarp J. Borisovo ir D. Kutraitës atsiradusi átampa. Ðis faktas tapdavo J. Borisovo – A. Drakðo – mano tarpusavio svarstymø dalyku. Sàvoka „interpretavimas“ reiðkia ko nors prasmës aiðkinimà, komentavimà (pvz., aplinkybiø, fakto, teksto, kalbos). Todël J. Borisovo – A. Zatonskajos pokalbyje frazë „...interpretuojamas tas pokalbis, kai mes su jumis kalbë- jome...“ tik ðaliðkos prielaidos pagrindu galëtø bûti traktuojama, jog bûtent konkretus J. Bo- risovo – A. Zatonskajos pokalbis interpretuojamas. Lygiai taip pat neatmetama ir galimybë, kad ðios objektyviai buvæ ir interpretuojamos aplinkybës galëjæ bûti ir J. Borisovo – A. Za- tonskajos pokalbio dalyku. Nepaðalintos abejonës traktuojamos kaltinamojo naudai. 34) Apeliacinës instancijos teismo iðvados padarytos nevertinus ðio skundo 28-32 punk- tuose dëstytø aplinkybiø visumos. Vertinant juos sàryðyje su kitais bylos duomenimis, tarp jø ir tuo, jog 2003 03 18 11:50 J. Borisovas pokalbyje su A. Zatonskaja neoperuoja kon- kreèiais dalykais, ágalinanèiais objektyviai nustatyti, jog jam yra tapæ þinomi konkreèiø operatyviniø priemoniø ir veiksmø atlikimo turinys, bei su tais faktais, kad A. Drakðas, vykdydamas J. Borisovo valià, perteikdavo man jo poþiûrá á visus mûsø su J.Borisovu SÀMOKSLO„NEKLYSTANÈIØJؓ KRONIKA SUKLYDIMAI... (2003–2004 m.) 577 santykiø klausimus, jog kaltinimas ðá J. Borisovo ir A. Zatonskajos pokalbá vertina „vie- ninteliu objektyviu kaltës árodymu“, objektyvaus ir neðaliðko teismo turëjo bûti vertinami kaip pagrástos ir nepaðalinamos abejones kelianèios aplinkybës, vertintinos kaltinamojo naudai. Tokia priedermë sektø ir ið BPK 1 str. nustatyto reikalavimo teismui „iðsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti ástatymà, o tai reiðkia , jog asmuo gali bûti pripaþástamas kaltu tik tuo atveju, kai baudþiamojo proceso metu neabejotinai nusta- tomas jo dalyvavimas padarant nusikalstamà veikà. Ðaliðkas neatsiþvelgimas á aplinkybes, kurios galëjo ið esmës paveikti Apeliacinio teismo iðvadas, turëtø bûti vertinamas esminiu Baudþiamojo proceso ástatymo paþeidimu, sukliudþiusiu teismui iðsamiai ir neðaliðkai ið- nagrinëti bylà ir priimti teisingà sprendimà. V. 35) Skundþiamame nuosprendyje padarius besàlyginæ iðvadà, kad að atskleidþiau J. Bo- risovui informacijà, jog klausomasi jo pokalbiø telefonais, ir pokalbiø turinio detales, ja remiantis grástos ir kitos reikðmingos iðvados. Pripaþinta, jog išteisindamas mane Apygar- dos teismas nuosprendyje rëmësi liudytojø J. Borisovo ir A. Drakðo mane teisinanèiais parodymais, taèiau juos ávertino vienpusiðkai, nes jø parodymai paneigiami 2003 03 18 J. Borisovo su A. Zatonskaja 2003 03 18 uþfiksuotame telefoniniame pokalbyje J. Bori- sovo teiginiais apie tai, kad að jam atskleidæs slaptà informacijà. Abejonës motyvuotos tariamai nustatytais A. Drakðo ir J. Borisovo parodymuose esamais prieštaravimais. Tei- giama, jog „Abejones jø parodymais dël Algirdo Drakðo dalyvavimo 2003 03 17 vakaro susitikime sukelia ir liudytojø apsaugos darbuotojø L. Leskausko, S. Gudavièiaus, N. Ku- zinkovo ir R. Nalivaikos parodymai. Ðie asmenys, saugojæ Respublikos Prezidentà Rolan- dà Paksà ir jo gyvenamàjà vietà, 2003 03 17 nors ir neprisimena ðios dienos ávykiø, taèiau parodë, kad jie Jurijaus Borisovo ir Algirdo Drakðo kartu pas Rolandà Paksà jo namuose niekada nëra matæ.“ Pripaþinta, jog J. Borisovas ir A. Drakðas yra suinteresuoti bylos baigtimi, todël jø parodymus ðioje dalyje laiko neobjektyviais ir jais nesiremia. 36) Šios reikšmingos iðvados padarytos nevertinus aplinkybiø, jog A. Borisovas per- duodavo savo nuostatas ávairiais mûsø nesutarimø klausimais A. Drakðui, buvo suintere- suotas, kad pastarasis jas perduotø man ir primygtinai spaudë A. Drakðà tai daryti ir pastarasis tai darë. Antai, ið J. Borisovo – A. Zatonskajos 2003 03 16 19:09:20 pokalbio matosi, jog J. Borisovas, paskambinæs A. Zatonskajai, praneða, „jog Drakðui viskà iðsakæs ir liepæs jam rytoj vaþiuoti pas R. Paksa perduoti (2 t. b. l. 120). „...tiesiog gerai , kad jeigu Algis na kaþkaip iðaiðkins jam ið savo pusës (2 t. b. l. 122), Rytoj ryte pasikalbësiu su Algiu – kada jisai su juo pasikalbës ...Ðtai tegul jis iki septintos valandos su juo susitinka“. „...rei- kia, kad Algis tai suprastø ir kad iki septintos valandos jis su juo susitiktø ir pasakytø; kà tu apskritai kalbi.... Kad jis jam perduotø, kad, na, dar ðitam dar savaitë ir já patá pritrëkð ðitas visas melas. Va net mums nedalyvaujant! ...Rytoj duosiu Algiu paskaityti porà valan- dø ...trumpai nesupras“ (toliau pokalbyje yra neaiðkaus turinio A. Zatonskajos frazë: „Ne, o man atrodo gal jau paskutiná ávyká, va visà ðità nutekëjimà, visà pakiða, visa tai“, á kà J. Borisovas atsako: „Na, að paþiûrësiu dabar!“) (2 t. 126 l.). Ið J. Borisovo – A. Drakðo 2003 03 17 13.20 pokalbio matosi, jog J. Borisovas, paskambinæs A. Drakðui, pasipikti- næs praneða jam, jog að buvau atsiuntæs pas já þmogø, kad „...tas pokalbio metu suþinotø, su kokia nuotaika að ten ateisiu kalbëtis“, teiraujasi, ar A. Drakðas dar nebuvo susitikæs su manimi, primygtinai reikalauja, kad A. Drakðas su manimi pasikalbëtø dar „...ðiandien iki mûsø su juo susitikimo, supranti...“, ir A. Drakšas sutinka: „Na, að jam dabar paskambinsiu, 578 LIETUVIØ TAUTA jeigu, þinoma, prisiskambinsiu“. A. Drakðas ávykdë J. Borisovo reikalavimà, ir 2003 03 17 vakare atvykæs á mano namus perteikë man J. Borisovo nuostatas ávairiais klausimais, da- lyvavo mûsø su J. Borisovu pokalbyje. Minëtosios Apeliacinio teismo iðvados pagrástos prielaidomis, t.y. duomenimis, kurie pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas negali bûti pripaþinti árodymais, padarytos neatsiþvelgus á bylos aplinkybes, neávertinus visø bylos duomenø ir árodymø, nenurodant, kodël vieni árodymai atmetami, kiti priimami, prieðtaringus árodymus ávertinant neteisin- gai ir ðaliðkai – dirbtinai árodyti mane teisinanèiø J. Borisovo ir A. Drakðo parodymø ne- objektyvumà ir pagrásti, kodël jais nesiremiama. Ðie paþeidimai sukliudë teismui iðsamiai ir neðaliðkai iðnagrinëti bylà ir priimti teisingà sprendimà. VI. 37) Skundþiamame nuosprendyje remiantis nepakankamais árodymais padaryta, o to- dël grásta prielaidomis, spëjimais iðvada, jog Apygardos teismas visiðkai nepagrástai nuosp- rendyje teigia, kad byloje nëra árodymø, patvirtinanèiø, kad liudytojui Jurijui Borisovui buvo atskleista bûtent ta valstybës paslaptá turinti informacija, kurià aptariamu laikotar- piu Prezidentui Rolandui Paksui 2003 03 16 ir 2003 03 17 pateikë Valstybës saugumo departamento direktorius M. Laurinkus. Objektyvus ir neðaliðkas teismas ðià iðvadà turëjo pagrásti árodymais, atskleidþianèiais ir árodanèiais kaltinimo teiginá, jog að atskleidþiau J. Borisovo 2003 03 01 8 val. 17 min., 2003 03 04 10 val. 43 min., 2003 03 05 10 val. 17 min., 2003 03 05 10 val. 51 min., 2003 03 08 10 val. 44 min. telefoniniø pokalbiø su A. Zatonskaja ir A. Potninu turinio detales. 38) Primintina, kad buvau perduotas teismui ir apeliacinës instancijos nuosprendþio nustatomojoje dalyje fiksuota, o galiausiai ir pripaþintas kaltu dël to, kad pirma – informavau J. Borisovà, jog jo atþvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas (klau- somasi jo pokalbiø mobilaus ryðio telefonais); antra – atskleidþiau J. Borisovui jo konkreèiø pokalbiø su A. Zatonskaja ir A. Potninu turinio detales. 39) Skundþiamo nuosprendþio apraðomojoje dalyje árodymø iðdëstymo bei analizës, teismo priimamø sprendimø motyvavimo (motyvuojamoji dalis) kaltinimo pirmoji ir ant- roji dalys praktiðkai nëra atskirtos. 40) Lietuvos Respublikos Valstybës ir tarnybos paslapèiø 1999 m. lapkrièio 25 d. ásta- tymas Nr. VIII-1443 7 straipsnis 18 p. nustato, jog valstybës paslaptá gali sudaryti detalûs duomenys apie Valstybës saugumo departamento (...) vykdomos operatyvinës veiklos or- ganizavimà, eigà ir rezultatus, priemoniø ir metodø naudojimà, (...) operatyviniø veiksmø metu gauta informacija [2004 m. liepos 13 d. ástatymo Nr. IX- 2349 (nuo 2004 m. liepos 27 d.) (Þin., 2004, Nr. 116-4322) redakcija]. 41) Nuosprendyje iðdëstant árodymus bei juos analizuojant, tik vienoje vietoje pasisa- kyta, ið kurios galima numanyti, jog teismas bando konkretizuoti mano tariamai atskleistus detalius duomenis apie Valstybës saugumo departamento (...) vykdomos operatyvinës veik- los operatyviniø veiksmø metu gautà informacijà Valstybës ir tarnybos paslapèiø 1999 m. lapkrièio 25 d. ástatymas Nr. VIII-1443 7 straipsnis 18 p. reikalavimø kontekste, o bûtent: „Iš to paties telefoninio pokalbio tarp liudytojo Jurijaus Borisovo ir Annos Zatonska- jos turinio matyti, kad Jurijus Borisovas, teigdamas, kad jo telefoniniø pokalbiø iðklotinës dedamos Prezidentui ant stalo, nurodo, jog visi pokalbiai áraðinëjami, piktinasi tuo ir kon- SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 579 statuoja turiná konkreèiø pokalbiø su Anna Zatonskaja bei Anatolijumi Potinu, kuriø metu buvo kalbama apie Dalios (Dalios Kutraitës) átakà Prezidentui, nepasitenkinimà jos elge- siu, nesutarimus su Jurijum Borisovu bei pastarojo ketinimus ir planus jà sukompromi- tuoti. Ið byloje esanèiø Valstybës saugumo departamento duomenø matyti, kad tokio turinio liudytojo Jurijaus Borisovo pokalbiai su Anna Zatonskaja bei Anatolijumi Potinu buvo uþfiksuoti 2003 03 01, 2003 03 04, 2003 03 05, 2003 03 08 dienomis ir jø iðklotinës buvo 2003 03 16 pateiktos Prezidentui Rolandui Paksui. Todël kolegija daro iðvadà, kad Rolan- das Paksas atskleidë jam patikëtà valstybës paslaptá turinèià informacijà ir liudytojas Juri- jus Borisovas apie jo telefoniniø pokalbiø klausymà bei konkreèiø pokalbiø iðklotiniø pateikimà suþinojo ið Rolando Pakso.“ Taèiau teiginys, jog kalbama apie Dalios (Dalios Kutraitës) átakà Prezidentui, nepa- sitenkinimà jos elgesiu, nesutarimus su Jurijum Borisovu, jokiu bûdu negali bûti ávardina- mas nei kaip detalûs duomenys apie Valstybës saugumo departamento (...) vykdomos operatyvinës veiklos (...) operatyviniø veiksmø metu gauta informacija minimo ástatymo 18 p. poþiûriu, nei kaip nuosprendyje ávardijama liudytojui Jurijui Borisovui atskleista bûtent ta valstybës paslaptá turinti informacija, kurià aptariamu laikotarpiu Prezidentui Rolandui Paksui 2003 03 16 ir 2003 03 17 pateikë Valstybës saugumo departamento di- rektorius M. Laurinkus, nes tai buvo A. Drakðo man perteiktos informacijos bei ankstes- niø mûsø pokalbiø su J. Borisovu dalykas dar ir negavus iš M. Laurinkaus jokios informacijos. 42) Todël skundþiamame nuosprendyje daromos iðvados remiantis árodymais, kuriø tø iðvadø padarymui nepakanka. Todël padaryti paþeidimai yra tolygûs iðdëstytiems ðio skundo 27 punkte. VII. 43) Skundþiamame nuosprendyje teismo iðvados, jog að neuþtikrinau valstybës pa- slapties apsaugos, paþeidþiau valstybës paslapèiø saugojimo taisykles atlikdamas tiesiogi- ne tyèia padarytais veiksmais, nes kolegijai ,,akivaizdu, kad Jurijui Borisovui susitikimo su Rolandu Paksu 2003 03 17 vakare buvo paaiðkinta sprendimo neskirti jo Respublikos Prezidento patarëju prieþastis, kurià Rolandas Paksas motyvavo atskleisdamas Jurijui Borisovui svarbius faktus ir valstybës paslaptá turinèià informacijà“. Ðios iðvados pada- rytos tik teismo samprotavimais, juos grindþiant aiðkiai ðaliðkais spëjimais ir prielaidomis, priderintomis prie kaltinimo aplinkybiø ir paþeidþiant nekaltumo prezumpcijà. Ðaliðkas teismas nemato logikos tame, kad Prezidentui pakako argumentø atsisakyti skirti J. Bori- sovà patarëju neáveikiamais teisiniais pagrindais: LR Konstitucijos nustatyta valstybinë kalba-lietuviø kalba (14 str.), Valstybës tarnybos 1999 m. liepos 8 d. Nr. ástatymo Nr. VI- II-1316 9 str. 1 d. nustatyta á valstybës tarnautojo pareigas priimam asmeniui sàlyga turëti Lietuvos Respublikos pilietybæ, mokëti lietuviø kalbà, Valstybinës kalbos 1995 m. sausio 31 d. ástatymas Nr. I-779 24 str. skelbia bet kokius veiksmus prieð Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytà valstybinës kalbos statusà neleistinais – J. Borisovas neturëjo ir Lietuvos pilietybës, ir nemokëjo valstybinës kalbos.Galiausiai Prezidentas, priimdamas panaðaus pobûdþio sprendimus, suinteresuotam asmeniui jø net neprivalo argumentuoti. Apeliacinës instancijos teismas panaikino teisëtà ir pagrástà pirmosios instancijos teis- mo nutartá ir taip esmingai paþeidë Baudþiamojo proceso kodekso reikalavimus, iðdësty- tus skunde, todël Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. kovo 1 d. nuosprendis naikintinas (BPK 382 str. 4). 580 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso sveikinimo kalba Vasario 16-osios proga (Vilnius, 2004 m.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 366, 367 str. 1 d., 369 str. 1 d. 1, 2 p., 382 straipsnio 4 punktu: prašau: Lietuvos apeliacinio teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. ko- vo 1 d. nuosprendá panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosprendá, kuriuo að iðteisintas nepadarius veikos, turinèios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d., poþymiø. Rolandas PAKSAS“ Tiesa ir Teisingumas anksèiau ar vëliau, neatsitiktinai ir Ðventajame Raðte skaito- me: „Taigi nebijokite jø. Juk nëra nieko uþdengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslëp- ta, kas nepasidarys þinoma “ (p. 1576). VIII. SPEKTAKLIO „PREZIDENTO APKALTA“ EPILOGAS

„Lietuvos rytas“ 2004 m. liepos 13 d. „Laiko þenkluose“ raðë, kad „vakar iðkilminga- me Seimo posëdyje vël prisaikdintas Prezidentas Valdas Adamkus. Jo inauguracinë kalba: „Gerbiamasis Seimo Pirmininke! Gerbiami Seimo nariai! Jûsø ekscelencijos ambasadoriai, ponios ir ponai, brangûs Lietuvos þmonës! Man, pradedanèiam naujà kadencijà, tenka didelë garbë vël kreiptis á Jus. Prisiekiau saugoti Lietuvos þemiø vientisumà, bûti visiems lygiai teisingas, bûti iðtiki- mas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Tai tolesnio Lietuvos valstybës stiprinimo prie- saika. Dirbsime drauge su Jumis, Seimo nariai. Drauge su visais Lietuvos þmonëmis. Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mûsø visuomenës vienybës. Bûsime stiprûs, vieningi, jeigu savo valstybëje átvirtinsime teisingumà, asmens saugumà, pakelsime þmo- niø gerovæ. Per 14 atkurtos nepriklausomybës metø nuëjome ilgà kelià. Nuo pamatø sukûrëme valstybæ, kurios paþanga stebina visus Lietuvos sveèius, kuri tapo demokratinë klestinèiø Europos Sàjungos ðaliø ðeimos narë, kuri yra patikima Ðiaurës Atlanto aljanso partnerë. Lietuva dabar nepalyginti tvirtesnë, saugesnë nei 1998 metais, kai prasidëjo pirmoji mano kadencija. Taèiau pastaraisiais metais ágijome ir karèios patirties. Pasirodo, kelyje, kuriuo sëk- mingai þengiame á Vakarus, á turtingesnæ ir saugesnæ ateitá, patys nesugebame áveikti atsi- randanèiø kliûèiø. Iðgyvenome ilgus mënesius, kai buvo dirbtinai suprieðinamos ne tik valdþios instituci- jos, bet ir skaldoma visuomenë. Tai jau uþverstas nemalonios praeities puslapis. Bet valstybës prestiþui, institucijø autoritetui suduotas skaudus smûgis. Mûsø pareiga kuo skubiau uþgydyti tas þaizdas. Pirmiausia turime parodyti Lietuvos þmonëms, kad Seimas, Vyriausybë, prezidentas ranka rankon dirba, tarnaudami visuomenei, kad nëra ir negali bûti jokiø ðiai tarnystei prieðingø partiniø ar asmeniniø politiniø interesø. Tad keliu sau uþduotá telkti Seimo, Vyriausybës, kitø valdþios institucijø pastangas siekti visø politiniø jëgø sutarimo sprendþiant Lietuvos þmonëms rûpimas problemas. Jokiu bûdu neketinu tiesiogiai kiðtis á kitø valdþiø kompetencijai priskirtus darbus. Taèiau prezidentas gali ir privalo pasirûpinti, kad valstybës valdymo mechanizmas dirbti darniai. Todël priþadu dirbti drauge ir kvieèiu Jus bûti patikimais partneriais, stiprinant Lietuvos valstybæ ir keliant jos þmoniø gerovæ. 582 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Grieþtai laikysiuosi Konstitucijos. Taèiau tai nereiðkia, kad bûsiu tik valstybës simbolis, bûsiu aktyviai veikiantis Prezidentas, valdþios veiksmus vertinantis ir ið moralës pozicijø. Þmonës Lietuvoje labiausiai iðsiilgæ moralios valdþios. Tik krikðèioniðkaisiais moralës principais turi bûti grindþiami visø Lietuvos politikø bei partijø þodþiai ir veiksmai. Ásiparei- goju principingai reikalauti asmeninës kiekvieno valstybës pareigûno atsakomybës. Tai bûtina sàlyga áveikiant korupcijà, apribojant valdininkø savivalæ. Pagaliau ir visose Lietuvos valdþios ástaigose turi ásivyrauti ðiuolaikinis vieningas ad- ministravimo supratimas, kad þmogus – ne praðytojas, o reiklus paslaugos vartotojas. Bet svarbiausia – tai ir sàlyga, leidþianti átvirtinti teisinæ valstybæ bei pilietinæ visuomenæ – visuomenæ, kurioje akylai sergstimos visuotinai pripaþintos þmogaus teisës ir laisvës. Ástatymai turi tarnauti þmonëms, o ne kurti iðskirtines sàlygas ir privilegijos iðrinktie- siems. To sieksiu iðnaudodamas prezidento galias ástatymø leidyboje. Seimas privalo priimti teisingus ir tinkamus ástatymus. Taèiau jie liks tik popieriuje deklaracijos, jei neuþtikrinsime jø ágyvendinimo. Todël teismai ir kitos teisësaugos ástai- gos privalo tapti ástatymà ginanèiais teisingumo bastionais. Suvokiu milþiniðkà Konstitucijos man suteiktà atsakomybæ skiriant teisëjus. Sieksiu, kad teisëjais taptø tik nepriekaiðtingos reputacijos, atsidavæ savo darbui teisës profesionalai. Tø paèiø principø laikysiuosi ir skirdamas teisëtvarkos institucijø vadovus. Ginsiu teismø nepriklausomumà, bet, kita vertus, apsaugant teisësaugà nuo politikø kiðimosi, bûtina garantuoti, kad ir teisëtvarkos darbuotojams nekiltø në menkiausiø pagun- dø daryti átakà politiniams procesams. Tai taip pat pavojinga demokratijai kaip ir politinis diktatas teisëtvarkai. Mûsø demokratija dabar jau tvirtai saugoma nuo ávairiø iðorës pavojø NATO skydu. Vidaus saugumà ir klestëjimà mums garantuos europinë gerovë, kurios siekti mums padës tai, kad Lietuva – jau visateisë Europos Sàjungos narë. Taèiau ar iðdidþiai sakydami, kad jau esame Europos Sàjungoje bei NATO, galime teigti, jog ir europinës vertybës jau ásitvirtino Lietuvoje? Lietuvoje vis dar trûksta Europos. Jos nepakanka visuomenës sàmonëje, kasdieninëje þmoniø veikloje. Jos stygius skaudþiai jauèiamas socialiniame ir politiniame gyvenime. Tai ir lëmë, kad Lietuva buvo panardinta á vidinæ nesantaikà, kuri pristabdë jos þings- nius tarptautinëje arenoje. Dabar atëjo laikas atkurti mûsø ðalies tarptautiná autoritetà. Siek- siu, kad Lietuva vaidintø didesná vaidmená regione, Europoje ir pasaulyje. Turime aiðkiau suvokti savo geopolitinæ bûtá, savo amþinuosius interesus. Dabar mûsø uþsienio politikà kuriame jau ne deðimèiai metø. Kuriame deðimtmeèiams. Pirmiausia Lietuva, kad ir keisdamasi, turi iðlikti savimi. Todël reikia pelnyti partneriø pagarbà ir pripaþinimà, jie turi gerbti mûsø vertybes, paisyti mûsø interesø. Lietuvai reikia stiprios Europos Sàjungos. Lietuvai reikia stipraus Ðiaurës Atlanto al- janso. Todël Lietuva suinteresuota, kad tarp Jungtiniø Valstijø ir Europos Sàjungos vyrau- tø harmonija. Ðia kryptimi ir veiks Lietuvos diplomatija. Lietuvos uþsienio politika privalo bûti aktyvi ir kûrybinga. Todël ypatingà dëmesá skirsime mûsø narystës Europos Sàjungoje kokybei, Lietuvai plëtojant daugiaðalius ir dvi- ðalius santykius su Europos Sàjungos ðalimis. Lietuva taip pat labai suinteresuota plësti tolyn á Rytus saugumo bei stabilumo erdvæ, skatinti demokratijos vertybiø sklaidà. SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) EPILOGAS 583

Mums ypaè svarbi demokratinë Rusijos raida. Glaudesnë Rusijos partnerystë su Vaka- rø pasauliu atvertø Lietuvai naujø galimybiø regione ir Europoje. Mûsø interesas – Ukrainos narystë Europos Sàjungoje ir NATO. Neblëstanti viltis – Baltarusija sugráð á demokratijos kelià ir susies savo ateitá su euroatlantinëmis struktûro- mis. Mûsø tikslas – padëti Kaliningrado srièiai atsiverti Europai, kartu skatinti, kad ir visa Rusija taptø atviresnë euroatlantiniam bendradarbiavimui. Tai ir mûsø strateginës partnerës Lenkijos, taip pat Baltijos kaimynø siekiai. Turime plësti Baltijos regiono sàveikà visomis kryptimis. Tvirtesni tarpusavio ryðiai didins Lietu- vos strateginæ reikðmæ. Mûsø diplomatinis aktyvumas paverstø Lietuvà svarbiu regiono traukos centru. Ðie Lietuvos interesai – ir Europos Sàjungos bei NATO interesai. Bet svarbiausia, kad tai – Lietuvos þmoniø interesai. Ðiuolaikinis pasaulis, kad ir draskomas prieðtaravimø bei konfliktø, vientisai neda- lomas. Lietuva uþëmë savo vietà ðiame pasaulyje. Mûsø pareiga pasirûpinti, kad tai bûtø garbinga vieta saugiame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame gera gyventi kiekvienam Lietu- vos þmogui.“1 Be svetimøjø Tarp pirmøjø Prezidento V. Adamkaus þingsniø buvo panaikinti tai, kas buvo naujai jo sukurta. Apie tai DELFI 2004 m. rugpjûèio 12 d. internetiniame puslapyje raðo: „Prezi- dentas Valdas Adamkus dekretu panaikino nuðalintojo prezidento Rolando Pakso sudary- tas keturias visuomenines tarybas. V. Adamkus panaikino dekretus, kuriais buvo sudarytos Energetikos taryba, Jaunimo reikalø taryba, Regioninës politikos taryba ir Þmogaus teisiø apsaugos medicinos srityje taryba. Kaip BNS sakë prezidento patarëja Toma Birmontienë, tarybos panaikintos, nes neati- tinka prezidento konstituciniø galiø ir iðeina uþ prezidento kompetencijos ribø. R. Paksas balandá buvo per apkaltà nuðalintas nuo prezidento pareigø uþ ðiurkðèius Konstitucijos paþeidimus ir priesaikos sulauþymà. Prezidento patarëjas Darius Gudelis BNS sakë, kad V. Adamkus ketina panaikinti ir Tautiniø bendrijø tarybà. Panaði taryba ðiuo metu veikia prie Vyriausybës. Taèiau V. Adamkus ketina palikti veikti nuðalintojo prezidento sukurtà ðeimos ir vaiko teisiø tarybà, taip pat dar savo paties pirmosios kadencijos metu ásteigtà Þiniø visuomenës tarybà “ Kiek vëliau, rugsëjo 20 d. „Lietuvos rytas“, praneðë, kad „iðpraðytas“ pensijon Pre- zidentà R. Paksà daug kur rëmæs Specialiøjø tyrimø tarnybos vadovas V. Junokas. Apie buvusiø „paskirtø“ vël pasirodymà politinëje arenoje bûdavo praneðama, lyg apie kaþkokiø nusikaltëliø bandymà „pralásti“ á valdþià. Ypaè didelá triukðmà sukëlë þinia, kad buvæs Prezidento patarëjas R. Senovaitis priimamas vadovauti Vyriausybës vienam skyriui. Prieð „tokio“ paskyrimà grieþtai savo kalboje per radijà pasisakë Seimo pirminin- kas A. Paulauskas (2005 08 26), o DELFI prieð tai, rugpjûèio 25 d., savo internetiniame puslapyje iðspausdino toká straipsná:

1 http://www.president.lt. 584 LIETUVIØ TAUTA

„V. Adamkus: R. Senovaièio paskyrimas – stebëtinas, abejotinas, diskredituojantis“ Ir toliau: „Prezidentà Valdà Adamkø nustebino ir sukëlë dideliø abejoniø þinia apie tai, jog atstatydinto Prezidento Rolando Pakso buvæs patarëjas Romualdas Senovaitis nuo ðiol vadovaus operatyvinæ veiklà koordinuosianèiam Vyriausybës skyriui. R. Senovaitis R. Pakso apkaltos metu skandalingai iðgarsëjo dël kiðimosi á valstybës institucijø veiklà. Nepaisant to, R. Senovaitis laimëjo konkursà Vyriausybëje naujai ásteig- to Teisëtvarkos ir valdymo organizavimo skyriaus vadovo pareigoms eiti. R.Senovaitis naujas pareigas turëtø pradëti eiti nuo rugsëjo. „Prezidento ásitikinimu, tokios kandidatûros pasirinkimas diskredituoja paèià naujo Vyriausybës skyriaus ásteigimo idëjà – gerinti operatyvinës veiklos koordinavimà, kà nu- mato Operatyvinës veiklos ástatymas“, – Eltai ketvirtadiená sakë Prezidento patarëjas na- cionalinio saugumo klausimais Rytis Muraðka. Pasak Prezidento patarëjo, V. Adamkus neturi ketinimø kiðtis á Vyriausybës kancelia- rijos kadrø politikà, taèiau R. Senovaièio kandidatûros pasirinkimas, þinant skandalingas jo buvusios veiklos aplinkybes, kelia didþiulæ nuostabà bei rimtø abejoniø. Prezidentui V. Adamkui juo labiau kelia nuostabà tai, kad konkursà vykdþiusi Vyriau- sybës kanceliarija, pasirinkdama R. Senovaièio kandidatûrà, neatsiþvelgë á paslapèiø ap- saugos koordinavimo komisijos iðvadas [ ]. Esant tokioms komisijos iðvadoms, R. Senovaitis negalëtø gauti leidimo dirbti su slap- ta informacija. Neturint tokio leidimo sunkiai ásivaizduojamas R. Senovaièio darbas naujose pareigose – vadovaujant Vyriausybës skyriui, koordinuojanèiam operatyviniø tarnybø veiklà. Buvæs generalinio policijos komisaro pavaduotojas, o vëliau – Prezidento R. Pakso patarëjas nacionalinio saugumo klausimais R.Pakso apkaltos skandalo metu iðgarsëjo tuo, jog Prezidento R. Pakso pavedimu, paþeisdamas ástatymus, buvo paëmæs ið Valsty- bës saugumo departamento padalinio Alytuje medþiagà apie bendrovës „Alita“ privati- zavimà [ ]. Seimo opozicinës konservatoriø frakcijos narys parlamentaras Jurgis Razma, vilda- masis, kad dar nëra priimtas sprendimas dël R. Senovaièio paskyrimo á naujas pareigas, ketvirtadiená kreipësi á Premjerà Algirdà Brazauskà, praðydamas atsakyti, ar priimant spren- dimà dël R. Senovaièio skyrimo bus ávertintas jo elgesys ir veiksmai Prezidento R. Pakso skandalo metu, ar bus reikalaujama turëti leidimà dirbti su slapta informacija [ ]. Po Prezidento R. Pakso apkaltos 2004 m. balandá netekæs pareigø R. Senovaitis tik 2004 m. lapkritá ásidarbino á tuo metu reorganizuoti ruoðiamà Civilinës saugos departa- mentà ir dirbo ðioje ástaigoje iki ðiol specialistu.“ Beje, kad prie valdþios „neprilástø“ buvæ pensininkai, ypaè budëjo konservatoriai. 2004 m. gruodþio 8 d. DELFI internetiniame puslapyje iðspausdintas straipsnis: „Konservatoriai praðo ávertinti R. Pakso rëmëjø këslus“, kuriame skaitome: „Tëvynës sàjungos (TS) frakcija Seime praðo policijos ir Valstybës saugumo departa- mento (VSD) pateikti savo vertinimus dël nuðalinto nuo prezidento pareigø Rolando Pa- kso rëmëjø kuriamo organizacijø tinklo. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 585

„Prisimenant, kad visiškai nesenos prezidento R. Pakso veiklos pasëkoje teko konsta- tuoti kylanèias grësmes nacionaliniam saugumui, nesinorëtø, kad panaðios pasekmës bûtø sukeltos dar kartà“, – teigiama ðiø institucijø vadovams adresuotame opozicinës deðinio- sios TS frakcijos seniûno Andriaus Kubiliaus laiðke.“ Þurnalas „Ekstra“ pirmadiená paskelbë turás kopijà „Lietuvos lygos struktûra“ pro- jekto, kuriame aptariamas R. Pakso rëmëjø organizacijø tinklo kûrimas. Anot „Ekstros“, kuriamas tinklas ið esmës dubliuoja valstybës institucijø sandarà. „Èia ir Didysis bei Maþasis Seimai, Centrinis ðtabas bei ðakiniai jo padaliniai (Pilieèiø sàmonës, Valstybës valdymo, Geopolitiniø, Ekonominiø bei Socialiniø problemø centrai) bei nemaþai smulkesniø struktûriniø vienetø“, – pirmadiená raðo þurnalas. Publikacijoje pastebima, kad tai nëra vienintelë organizacija, primenanti R. Pakso lai- kø Prezidentûros bandytas steigti kraðtieèiø tarybas, kuriø pagrindinis uþdavinys turëjo bûti „teisingos“ informacijos teikimas atkirstam nuo ðalies politinio gyvenimo prezidentui. „Ávairiuose miestuose buvo ásteigtos bent kelios panaðaus pobûdþio organizacijos – Lietuvos pilietinë bendruomenë, Visuomenës sambûris „Lietuvos atgimimas“, Lietuvos asmenø ágaliotøjø atstovø draugija, Vilniaus kraðto pilieèiø judëjimas – kurias vienijantis tikslas yra „ávesti Tiesos ir Ástatymo diktatûrà“, – raðo „Ekstra“. Þurnalas atkreipia dëmesá, kad visas minëtas struktûras siejantis bruoþas yra jø vado- vai ir asmeniniai bei visuomeniniai jø ryðiai. „Daþniausiai tik specialiosioms tarnyboms þinomi veikëjai – Þ. Simanaitis, A. Makð- tutis, K. Kavaliauskas, A. Kasperavièius, A. Butkevièius – priklauso visoms ðioms orga- nizacijoms. Keièiasi tik jø einamos pareigos. Dalis ðiø veikëjø priklauso ir Seimo nario Juliaus Veselkos vadovaujamai Lietuvos liaudies sàjungai „Uþ teisingà Lietuvà“, kuri yra Rolando Pakso koalicijos „Uþ tvarkà ir teisingumà“ sudedamoji dalis. Ðios uþkon- servuotos ir pakankamai uþdaros struktûros kol kas nevykdo jokios pastebimesnës veik- los, taèiau potencialiø rëmëjø sàraðai jau yra”, – raðo “Ekstra“. Prezidentas R. Paksas mëgintas apkaltinti ir dël iðkilusiø pavirðiun valdþios virðûniø nusikaltimø, dël neteisëto partijø finansavimo ir t.t. Ðtai, pavyzdþiui, 2004 m. birþelio 25 d. DELFI internetiniame puslapyje iðspausdintas straipsnis „Kratø skandale – R. Pakso ðeðëlis“ Jame raðoma: „Bræstanèià ðalies krizæ áþvelgiantys politikai spëja, kad dviejø teisësau- gos institucijø vadovai veikia iðvien su liberaldemokratais ir susikompromitavusiu jø lyde- riu. Specialiøjø tyrimø tarnybos ir Generalinës prokuratûros pareigûnai teisinasi tik kovojantys su korupcija. Valstybës saugumo departamento vadovas uþsiminë, kad tokios kovos rezultatais gali pasinaudoti ávairios vidaus ir uþsienio jëgos [ ]. Seimo narys klaipëdietis Vaclovas Stankevièius STT ir prokuratûros pareigûnø veiks- mus linkæs sieti su politiniais ávykiais. „Be jokios abejonës, pastarieji pareigûnø veiksmai susijæ su Rolando Pakso skandalu. Juk visi girdëjome, kad Valentinas Junokas ruoðiasi libe- raldemokratø sàraðe eiti á Seimo rinkimus. Akivaizdu, kad jie (STT ir Generalinës prokuratû- ros vadovai) puèia á vienà dûdà su libdemais ir R. Paksu“, – sakë parlamentaras [ ]. Konservatorius Vytautas Landsbergis pareiðkë, jog prieð Prezidento rinkimus keturiø partijø ðtabuose atlikæ kratas pareigûnai „eina prieð bet kokias taisykles, nes tyrimo veiks- mus pavertë labai stipriu politiniu veiksmu.“ 586 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

„Politikai ir spauda pastebi, kad pareigûnø veiksmai nukreipti prieð tas partijas, kurios balsavo uþ R. Pakso apkaltà. Viena versijø – revanðas“, – sakë V. Landsbergis. Pagal tai, kas skelbiama, politikas sakë taip pat daràs iðvadà apie ryðá tarp R. Pakso skandalo ir dabartiniø kratø [ ]. Pirmàkart generalinio prokuroro Antano Klimavièiaus sprendimais imta abejoti pra- ëjusiø metø rudená, kilus Prezidento skandalui. Lapkrièio 11 dienà pas R. Paksà apsilankæs A. Klimavièius Valstybës saugumo departamento pareigûnams liepë sunaikinti visus ára- ðus, kuriuose girdimas R. Pakso balsas. Ðiam generalinio prokuroro ásakymui pasiprieðino skandalà tyræ pareigûnai, já sukriti- kavo ir politikai, saugumieèiams uþdraudæ vykdyti A. Klimavièiaus nurodymà. Teisës spe- cialistai taip pat suabejojo, ar A. KIimavièiaus nurodymas atitinka ástatymus. R. Pakso ir jo aplinkos veiksmus tyrusios Seimo komisijos pirmininkas Aloyzas Saka- las tuomet generalinio prokuroro veiksmus pavadino spaudimu ir bandymu sunaikinti svar- bius árodymus. A. Klimavièiui taip pat priekaiðtauta, esà ðis neskubàs imtis tyrimo dël „Alitos“ priva- tizavimo bylos neteisëto paëmimo ir perdavimo R. Paksui. „Labai gaila, kad prokuroras þiûri ne vien ástatymø ir nenori bûti nepriklausomu bei dalija iðankstinius neþinia kuo pagrástus savo vertinimus. Deja, mûsø generalinis prokuro- ras daþnai pirmiausia þiûri, apie kokio rango vadovà eina kalba, ir skirtingo rango pareigû- nams taiko skirtingus principus. Kuo aukðtesnis rangas, panaðu, tuo ðvelnesnë generalinio prokuroro pozicija“, – metø pradþioje sakë A. Sakalas. Generalinis prokuroras ir STT vadovas taip pat kritikuoti dël daþnø vizitø pas R. Pa- ksà, prieð kurá inicijuota apkalta. Neretai po ðiø vizitø pareigûnai pateikdavo kontrover- siðkus pareiðkimus, dar labiau padidindavusius átampà ðalyje. Taèiau A. Klimavièius ir V. Junokas kategoriðkai neigë prielaidas, kad bando politizuoti bylas ir taip nukreipti dëmesá nuo prezidentûros skandalo. „STT në vienos baudþiamosios by- los pagal kieno nors uþsakymà nepradëjo ir nepradës bent tol, kol að bûsiu ðioje tarnyboje“, – apie þemgrobiø politikø, sostinës mero Artûro Zuoko ir kitas bylas yra sakæs V. Junokas [ ]. „Manau, kad dabar mes uþsieniui atrodome þymiai blogiau nei per Prezidento skanda- là. R.Pakso skandalo metu buvo pasitikima, kad valstybës institucijos iðspræs problemà vieno þmogaus, kuris kelia sumaiðtá. O dabar smogë pati valstybës institucija“, – tokios nuomonës laikosi Europos Parlamento narys V. Landsbergis [ ]. Kratø sukeltas skandalas, jei tikësime praneðimais, su R. Paksu siejasi ne tik uþkuli- siais. Pareigûnø akiratyje atsidûrusi „Rubikon Group“ bendrovë domëjosi Ðilumos ûkio ástatymo pakeitimais. Ðá Seimo priimtà ástatymà praëjusiø metø pavasará vetavo Preziden- tas R. Paksas. Taèiau Seimas atmetë ðalies vadovo veto ir pakartotinai priëmë ástatymà. 2003 metø geguþës 20 dienà Seimo posëdyje ástatymà pristatæs Valentinas Greièiûnas vakar „Klaipëdai“ sakë, jog pagrindinis ginèas tada kilæs dël daugiabuèiø namø. Politikai ginèijosi, ar leisti þmonëms atsijungti nuo centralizuotos ðildymo sistemos. „Ásivaizduokite, jei nuo centrinio ðildymo atsijungs 10 butø, tai likusiems 50 butø teks jø naðta“, – ðilumos pabrangimà prognozavo V. Greièiûnas. Tai buvo vienas svariausiø argumentø, kodël politikai neleido daugiabuèiø gyventojams laisva valia atsijungti nuo centralizuotos ðildymo sistemos. Bûdamas Prezidentu R. Paksas vetavo tokià ástatymo redakcijà ir pasiûlë nevarþyti þmoniø laisvës pasirinkti ðildymà pagal savo norà. Seimas jo pasiûlymus atmetë. SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) EPILOGAS 587

„Gal „Rubikonas“ á kà ir kreipësi. Taèiau á mane niekas nesikreipë ir savo interesø nepirðo. Esu ramus“, – sakë ástatymo projektà Seimui pateikæs V. Greièiûnas. Jo kolega parlamentaras Rimas Valèiukas sakë nedrástàs tvirtinti, kad priimtas ástaty- mas yra palankus kyðininkavimu átariamai „Rubikon Group“ bendrovei. „Kaip tik atvirkð- èiai – buvo siekiama ástatymà liberalizuoti“, – teigë Seimo Ekonomikos komitetui priklausantis klaipëdietis [ ].“ Nors kiek vëliau, 2004 m. liepos 26 d., vienas ið „didþiausiø teisuoliø“ DELFI inter- netiniame puslapyje prisipaþino, kad nuo seno veikë ir veikia partijø „juodøjø kasø“ sistema. Minëtajame straipsnyje raðoma: „Buvæs ilgametis Socialdemokratø partijos lyderis, Euro- pos Parlamento narys Aloyzas Sakalas teigia, kad daugelis partijø turi savo juodàsias kasas, kurios nuolat papildomos ðeðëlinio verslo pinigais. Kaip interviu dienraðèiui „Lietu- vos rytas“ sakë A. Sakalas, parlamentarø korupcijos skandalas iðryðkino partijø skaudulius. „Á vieðumà ðio skandalo metu iðkilæ dalykai vyko ir gerokai anksèiau. Patiems politi- kams tai nëra jokia paslaptis ar naujiena“, – sakë A. Sakalas. „Svarbiausia yra tai, ar verslininkai ko nors praðydavo uþ paramà ir kokia forma jà suteikdavo. Daþnai bûna taip, kad verslininkas nenori pinigø oficialiai pervesti á partijos kasà, vengia, kad jo pavardë bûtø oficialiai minima. Tuomet jis ir sako politikui: „Galiu tau duoti grynaisiais“. Vadinasi, pinigai padedami á juodàjà partijos kasà ir viskas. Nëra ko slëpti – tokie dalykai visada egzistavo visose partijose“, – sakë A. Sakalas. Anot jo, partijos naudoja ávairius ðiø pinigø plovimo metodus. Labiausiai paplitæs – ið verslininkø gautus pinigus prieð rinkimus padalyti keliems partijos nariams. Ðie pini- gai oficialiai áneðami á partijos kasà kaip asmeninës aukos. „Tai nëra normalus reiðkinys. Tokiø politikø ir verslo struktûrø santykiø, kuriuos at- skleidë ðis skandalas, negalima vadinti lobizmu, nes parlamentarai pamaþu virsta versli- ninkø tarnaitëmis. Man ypaè nepatinka pokalbiø telefonu áraðuose girdimas nuolankus parlamentarø tonas. Juk lobizmas visame pasaulyje pasireiðkia kitokiomis, civilizuotomis, normomis“, – sakë A. Sakalas. Anot jo, skandalo išryškinti verslininkø ir politikø santykiai – „iðkreiptos formos lo- bizmas [ ]. Anot jo, ið pradþiø medþiagà buvo planuojama paskelbti prieð apkaltà. Tai turëjo pa- dëti R. Paksui iðsaugoti postà. Taèiau idëjos buvo atsisakyta nusprendus, kad balsavimo rezultatams Seime tai gali neturëti átakos. R. Pakso stovykla tikëjosi ir be ðiø Seimà kom- promituojanèiø áraðø laimëti apkaltà “ Nerimà Seimo „neklystantiesiems“ ir jø partijø lyderiams sukëlë Specialiosios tyri- mo tarnybos ir prokuratûros atliktos kratos kai kuriø partijø bûstinëse bei skandalas, kilæs dël seimûnø, buvusiø nuoþmiøjø Prezidento R. Pakso nuvertëjø, ryðiø su mafiozi- nëmis struktûromis, kyðiø bei machinacijø uþimant Vilniaus mero këdæ. Nemaþai viso- kiausiø gandø sklido, kad V. Adamkus laimëjo prezidentinius rinkimus ne visai „skaidriai“, neþinia kieno dosniai remiamas. 2004 m. rugpjûèio 17 d. DELFI interneti- niame puslapyje iðspausdino straipsná: „V. Adamkaus skolas padëjo gràþinti V. Uspas- kichas“. „ V.Adamkaus fondui vadovaujantis R. Mieþelis LNK þinioms nesutiko atskleisti ámonës ir aukotojø sàraðø. R. Mieþelio vadovaujamas fondas ketina padengti ir ðiemet per rinkimus susidariusià skolà – daugiau nei 300 tûkst. litø.“ Daugelá nustebino ir 2004 m. rugpjûèio 17 d. „Lietuvos ryto“ „Laiko þenkluose“ pa- teikta informacija, kad Prezidentas V. Adamkus „pasiûlë Seimui sudaryti laikinàjà komisi- 588 LIETUVIØ TAUTA jà, kuri iðtirtø galimus kai kuriø teisësaugos pareigûnø piktnaudþiavimà vykdant operaty- vinæ veiklà. Prezidentas þada pateikti Seimui svarstyti Operatyvinës veiklos ástatymo pa- taisas, kuriomis siekiama ávesti grieþtesnæ operatyvinæ veiklà atliekanèiø teisësaugos pareigûnø kontrolæ.“ Nemaþai kam tokio Prezidento iniciatyva atrodë kaip pastangos paslëpti ryðkëjanèiø nusi- kaltimø gijas, pirmiausia tariamai susijusius su vienu dosniausiø Prezidento rëmëjø Vilniaus meru A. Zuoku ir jo „pinigine“, anot kai kuriø þiniasklaidininkø, „Rubikono“ ámoniø grupe. Kai kam átartinas atrodë ir Prezidento „V. Adamkaus susirûpinimas teisëjø kompeten- cija“. DELFI 2004 m. liepos 23 d. internetiniame tokio pat pavadinimo straipsnyje raðë: „[ ] Kaip praneðë prezidento spaudos tarnyba, penktadiená prezidentas Teismø tarybos ir teisëjø Atrankos komisijos papraðë informuoti, ar ðios institucijos, patardamos prezidentui dël teisëjø skyrimo ir karjeros, visapusiðkai vertina profesinæ veiklà. Pastarosiomis dienomis þiniasklaida paskelbë, kad ið Klaipëdos apylinkës teismo pra- dingo apie 6 tûkst. civiliniø, baudþiamøjø ir administraciniø bylø. Ðios bylos pagal ástaty- mus dar turëjo bûti saugomos archyvuose. Dienraðèio „Lietuvos rytas“ teigimu, bylø pasigedo þmonës, reikalavæ ið teismo vykdo- møjø sprendimø, iðraðø ir kitokiø su ankstesniais teisminiais procesais susijusiø dokumentø. Interesantams pasiskundus Specialiøjø tyrimø tarnybai, paaiðkëjo, kad dingo 1982– 1989 metais iðnagrinëtos bylos. Netrukus paaiðkëjo, kad bylos buvo sunaikintos, nors dar turëjo bûti saugomos teisme. Teigiama, kad bylos buvo sunaikintos nurodþius Klaipëdos teismo teisëjams.“

Seimo nariai – kyšininkai? Visà valstybæ sukrëtë 2004 m. liepos viduryje þiniasklaidoje paskelbti duomenys apie tai, kaip „Rubicon“ duodavæs kyðius Vilniaus miesto savivaldybei, kai kuriems Seimo na- riams uþ sau palankø ástatymø ir nutarimø priëmimà. „Respublikos“ laikraðèio 2004 m. liepos 17 d. numeryje iðvardyti seimûnai, átariami kyðiø ëmimu ið „Rubicon“, – V. Andriu- kaitis, V. Kvietkauskas, E. Masiulis, G. Steponavièius, A. Vidþiûnas. Tame paèiame nu- meryje buvo iðspausdintas straipsnis „Savaitës þmogus – Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas, bergþdþiai bandæs iðgelbëti visà Seimà nuo korupcijos dëmës“. Straipsnyje toliau raðyta: „Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas nuo pat pirmos politikø murkdymosi korupcijos skandale dienos stebi teisësaugos ir politiniø þaidimø susipynimà [ ]. Tai jam Generalinë prokuratûra uþvakar perdavë visus masinanèià medþiagà ir leido su ja daryti kà nori – rengti apkaltas, kiðti á krosnis ar atiduoti þiniasklaidai. Vakar Seimo vadovas atidavë skandalingàjà medþiagà á partijos kolegës sociallibera- lës Nijolës Steiblienës vadovaujamos Antikorupcijos komisijos rankas [ ]. A. Paulauskas iki korupcijos skandalo kulminacijos vengë komentarø, taèiau jo kan- trybë trûko per skandalingàjá Seimo posëdá, kuriame prokurorams neleista trijø kyðiø ëmi- mu átariamø parlamentarø patraukti baudþiamojon atsakomybën. A. Paulauskas ragino Seimà liautis politikuoti ir politizuoti teisësaugos darbà – nees- kaluoti tariamo kaltumo ir leisti atlikti ástatymais sankcionuotà ikiteisminá tyrimà. „Prokurorai turëjo iðaiðkinti, ko jie nori. Að tik pasakiau savo nuomonæ“, – teigë A. Pau- lauskas. Seimo pirmininkas nemano, kad jo pasisakymas buvo pavëluotas, bet apgailestau- ja, jog Seimas jo nepaklausë ir pakliuvo á aklavietæ. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 589

Tàsyk Seime A. Paulauskà iðgirdo jo politiniai oponentai, taèiau reikalà pagadino ko- alicijos partneriai socialdemokratai, beveik vienbalsiai balsavæ „prieð“. Vakar A. Paulauskas patikino, kad dël to santykiai socialdemokratø ir socialliberalø koalicijoje nepaðlijo [ ]. A. Paulauskas vieðai ávardijo þiniasklaidoje jau paskelbtas 5 medþiagoje minimø gali- mai susitepusiø parlamentarø pavardes. Oficialiai iðtarta: Vytenis Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas, Arvydas Vidþiûnas, Gintaras Steponavièius ir Eligijus Masiulis. „Átarimams, manau, pagrindas yra“, – sakë jis ir patikino, kad telefono pokalbiø stenogra- mos rodo, jog parlamentarai ðnekasi apie ástatymø leidybà – „matyti visa Parlamento virtuvë“. A. Paulauskas neskubëjo nurodyti, kam kokia gresia bausmë. „Norint vertinti principingai ir korektiðkai, reikëtø dar labai nemaþai surinkti medþia- gos. Kol kas visi vertinimai bûtø iðankstiniai. Þinote, virtuvë – tai ne tai, kà ðeðtadienio rytà rodo televizija, yra ir nelabai ðvariø kampeliø. Pokalbiai, ðvelniai tariant, garbës neda- ro“, – sakë A. Paulauskas, bet tvirtino, jog juose þodis „pinigai“ nëra minimas [ ]. A. Paulauskas turëjo pastabø ir teisësaugai. Jis prokuratûros pateiktoje medþiagoje pasigedo duomenø apie ástatymø ir teisës aktø priëmimà, apie kurá politikai kalbëjo su verslininku, taip pat duomenø apie átakà kitiems Seimo nariams, partijø vadovams, savivaldybiø tarybø nariams. „Mano supratimu, Seimas turëtø savo jëgomis ðá tyrimà papildyti ir uþbaigti. Jeigu nega- lime kalbëti apie baudþiamàjà atsakomybæ, bûtina ávertinti, ar ðie Seimo nariai nepaþeidë Konstitucijos, priesaikos, ar nesupainiojo vieðøjø ir privaèiø interesø“, – sakë jis [ ]. Prie oficialiø átariamøjø – V. Andriukaièio, kuris siejamas su 95 tûkst. Lt galimo kyðio suma, V. Kvietkausko (25 tûkst. litø), A. Vidþiûno (40 tûkst. litø) – prisijungë ir G. Stepo- navièius bei E. Masiulis. Átariama, kad jie galëjo gauti 25 tûkst. litø. A. Paulauskas pabrë- þë, kad nëra árodyta, jog jie paëmë tuos pinigus. Pasak A. Paulausko, medþiagoje teigiama, kad tuoj po pokalbiø su ðiais dviem parla- mentarais politikø papirkimu átariamas „Rubicon group“ vadovas Andrius Janukonis pa- skambino UAB „Rubicon“ direktoriui Arûnui Maèiuièiui ir papraðë 25 tûkst. litø uþ ástatymus. Ið „Rubicon group“ bendroviø paimtoje „juodojoje“ buhalterijoje paþymima, kad bûtent tiek kainavo Ðilumos ástatymo priëmimas. G. Steponavièius ir E. Masiulis pri- sipaþásta su A. Janukoniu kalbëjæ apie ástatymus, taèiau kategoriðkai neigia ëmæ pinigus. Paklaustas, ar galima laukti dar daugiau ðeðëlin patenkanèiø ávairaus rango politikø, A. Paulauskas atsakë, kad jam tokia informacija nëra þinoma – teisësauga per susitikimus tokiø paþadø neþarstë [ ]. Pastaruoju metu A. Paulauskas gavo nemaþai kritikos ið savø ir svetimø. Seimo pirmi- ninko neslepiamà nusivilymà nuosprendþiu neleisti patraukti kolegø baudþiamojon atsa- komybën sukritikavo liberalcentristas Raimondas Ðukys. Negana to, Seimo vadovà á ðuns dienas iðdëjo tarp átariamøjø korupcija patekæs Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis. Jis apkaltino A. Paulauskà dedantis karûnà ir kartu menkinant Seimo autoritetà. V. Andriukaitis net átarë, jog Seimo vadovas tampo prokuro- rus uþ virvuèiø ir diriguoja korupcijos skandalui. A.Paulauskas atsisakë ávertinti V. Andriukaièio veiksmus, „suprasdamas jo dabartinæ bûsenà ir tvyranèià átampà“. „Viskas, kas vyksta – svarstymai ir juos supantys ávykiai – kenkia Seimui“, – reziuma- vo bendrà situacijà Seimo pirmininkas [ ].“ 590 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Tiesa, kiek anksèiau, liepos 13 d., DELFI internetiniame puslapyje buvo iðspausdintas straipsnis: „Paulauskas: Seimas parodë save ið blogiausios pusës“ apie átariamus kyðininkavimu seimûnus ir tai, kad Seimas neleido jø patraukti bau- dþiamojon atsakomybën: „[ ] Taip pasielgdamas Seimas tikrai nepelnë didesnio pasiti- këjimo. Dël to nëra jokiø abejoniø! – sakë parlamento vadovas, paraginæs Seimà pritarti prokuratûros praðymui. Nepaisant A. Paulausko raginimø bei paèiø korupcija átariamø parlamentarø praðymø leisti patraukti juos baudþiamojon atsakomybën, tokiam sprendimui priimti pritrûko balsø, kuriø turëjo bûti daugiau nei pusë visø Seimo nariø – ne maþiau 71. Uþ tai, jog bûtø panaikinta Vytenio Andriukaièio nelieèiamybë, balsavo 50, Vytauto Kvietkausko – 49, Arvydo Vidþiûno – 50 parlamentarø. Ðie Seimo nariai buvo átariami paëmæ kyðius nuo 25 iki 95 tûkstanèiø litø ið verslo grupës „Rubicon group“ vadovo Andriaus Janukonio uþ átakà priimant teisës aktus. „Prieð“ balsavo arba susilaikë dauguma valdanèiosios Socialdemokratinës koali- cijos ir opozicinës Liberalø ir centro frakcijos nariø. „Kaip mes galime apginti savo kolegø garbæ? Tik leisti atlikti tyrimà“, – sakë Seimo nariams A. Paulauskas.“ 2004 m. liepos 19 d. beveik visas „Respublikos“ numeris buvo skirtas seimûnams, átariamiems kyðininkavimu, taip pat kyðiø davëjui „Rubicon“ vadovui Andriui Januko- niui. Buvo iðspausdinti átariamøjø seimûnø ir „Rubicon“ vadovø telefoniniø pokalbiø ára- ðai. Nors átariamieji ir bûtø nekalti, perskaièius jø pokalbiø stenogramas daugelá Lietuvos þmoniø ðokiravo jø dvasinë menkystë, nusikaltëliø pasaulio ir girtuokliø vartojama termi- nija, nuolat kartojami þodþiai – bachûras (jaunas, uþsispyræs Seimo narys), bublikas (kvai- lelis), ámesti uþ þando (iðgerti), neraukti (nesuprasti), nukalti (paðalinti ið kelio), po bolðomu sèiotu (ið esmës), paimti ant ponto (pasiekti tikslà blefuojant), pereiti bumerangu (atsigræþ- ti prieð veiksmo ar þodþio autoriø), pinokis (kvailelis), razjesnitelnaja rabota (procesas, kurio metu radikaliai pakeièiama uþsispyrusio Seimo nario nuomonë), trinti (meluoti), za- gulit (suþlugdyti planus) ir t.t. „Respublika“ 2004 m. liepos 21 d. numeryje vël praneðë: „Korupcijos skandale – naujos aukos“. Tai apie kitø Seimo nariø – Klemenso Rimðelio, Raimundo Palaièio ir Juozo Olekos galimus korupcijos ryðius, taip pat apie tai, kad seimûnas Julius Saba- tauskas, Seimo Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininkas, vadovavæs Seimo apkaltos komisijai, irgi susijæs su „Rubicon“, nes ten buhaltere dirbanti ir jo þmona. Tam skir- tas atskiras straipsnis: „J. Sabatausko þmonai algà moka „Rubicon“, kuriame raðoma: „Per Seimo posëdá, kuriame buvo neleista trijø korupcija átariamø parlamentarø – so- cialdemokrato Vytenio Andriukaièio, konservatoriaus Arvydo Vidþiûno bei sociallibe- ralo Vytauto Kvietkausko – patraukti baudþiamojon atsakomybën, itin emocingai juos gynë dabartinis Seimo Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Ju- lius Sabatauskas. Kalbëdamas Seimo posëdyje socialdemokratas J. Sabatauskas leidimà tris korupcija átariamus parlamentarus patraukti baudþiamojon atsakomybën palygino su nusikalstama eutanazija: „Ar galima duoti sutikimà vien remiantis faktu, kad to nori patys trys Seimo nariai? Að sulyginèiau su paprastu dalyku – ligoná, kuris praðo nutraukti jam gyvybæ, nes SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) EPILOGAS 591 jis yra baisiose kanèiose, t.y. padaryti eutanazijà, galima suprasti. Bet kai eutanazijà atlie- ka kitas asmuo, tai yra jau nusikaltimas.“ Vaizdingà kalbà dabartinis Teismo ir teisëtvarkos komiteto pirmininkas baigë par- lamentarø raginimu atmesti Generalinës prokuratûros praðymà. J. Sabatauskas teigë ðia kalba iðreiðkæs Seimo socialdemokratø pozicijà. Pasak generalinio prokuroro pava- duotojo Gintaro Jasaièio, praðymo atmetimas suþlugdë korupcijos teisme tyrimà “ Ádomiai mëgino sumenkinti per visà Lietuvà ir pasaulá pasklidusià þinià apie teisë- saugos keliamus átarimus kai kuriems seimûnams „Lietuvos rytas“. Kaip kadaise bolðe- vikams visur vaidenosi kapitalistø provokacijos, taip, atrodo, ðiam laikraðèiui – Prezidento R. Pakso. Antai „Lietuvos ryto“ 2004 m. liepos 24 d. numeryje pasirodë didelis straips- nis: „Politinæ bombà pakiðo patyræ provokatoriai“. Ir paantraðtë – „Lietuvos ryto“ þur- nalistas rado sàsajø tarp Seimo nariø ir R. Pakso skandalo“. Tai keistokas straipsnis, kuriame net nemëginama árodyti, kalti ar ne kaltinamieji kyði- ninkavimu, o tik kas dar galëjo þinoti apie juos. Tame paèiame laikraðtyje kitas straipsnis: „Politikos duobkasiai – po vienu stogu“. Ir paantraðtë: „Aukðtus prokuratûros ir STT pareigûnus sieja ne tik tarnyba“. Toliau lyg perðama mintis, kad seimûnø kyðininkavimo skandalas gali bûti prokuratûros ir STT sàmokslas, nes „ðalies generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis ir Specialiøjø tyrimø tarnybos (STT) Vilniaus skyriaus vadovas Vaidas Skirmantas ásikû- ræ sublokuotame name V. Drëmos gatvëje Vilniuje [ ]. V. Drëmos gatvëje gyvenantys pareigûnai vienaip ar kitaip dalyvavo duodant nurody- mus atlikti pirmàjá poëmá „Rubicon group“ bûstinëje dël bandymo per triukðmingai vyku- sius Vilniaus mero rinkimus papirkti V. Drëmà. Iðgarsëjusá Vilniaus miesto tarybos nará V. Drëmà su garsiuoju meno istoriku ir muzie- jininku Vladu Drëma, kurio garbei pavadinta sostinës gatvë, sieja tik ta pati pavardë [ ]. Vakar „Lietuvos ryto“ kalbinti pareigûnai vienu balsu teisino kolegas. Atseit, kà pada- rysi, jei þmonës visiðkai atsitiktinai ásikûrë viename name. Lietuva pernelyg maþa, todël bendra namo siena negali bûti pagrindas kilti vieðø ir privaèiø interesø konfliktui. Negana to, ðiuo metu ástatymai nenumato prokuratûros funkcijos kontroliuoti STT veiklà, ji tik turi ásikiðti, jeigu atsiranda paþeidimø ðios tarnybos veikloje. Taèiau jei prokuratûros ir STT vadovai kartu kûrë bendrà nuosavybæ, asmeniniai inte- resai gali pradëti dominuoti [ ]. Parlamento Operatyvines veiklos kontrolës komisijos pirmininkas Nikolajus Medve- devas „Lietuvos rytui“ sakë, kad ðioje situacijoje tokie artimi ryðiai kvepia negraþiai, nes bendra namo statyba prilyginama draugystës ryðiams: „Yra prielaidø piktnaudþiavimui. Nenorëèiau nieko kaltinti, bet tikrai nenorëèiau, kad Lietuvoje taip bûtø “ Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisija 2004 m. liepos 27 d. priëmë tyrimø iðvadas „Dël Seimo nariø V. P. Andriukaièio, V. Kvietkausko, E. Masiulio, G. Steponavièiaus, A. Vidþiûno, R. Palaièio ir K. Rimðelio galimai padarytø veiksmø, nesuderinamø su Sei- mo nario statusu, vertinimo“. Tø „iðvadø“ iðtraukos: Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaièio veiksmø: I. [ ] 2. Remiantis aukðèiau iðdëstytø aplinkybiø bei Komisijai pateiktø duomenø 592 LIETUVIØ TAUTA visuma galima manyti, kad Seimo narys V. P. Andriukaitis laikotarpiu nuo 2001 01 26 iki 2003 09 19 Vilniuje galëjo susitarti ir per kelis kartus galëjo priimti ið „Rubikon“ ámoniø grupës akcininko, UAB „Rubikon group“, UAB „Dalkia Lietuva“, AB „Vilniaus energi- ja“, UAB „Litesko“ valdybø nario, Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacijos tarybos nario A. Ja- nukonio finansiná atlygá uþ Seimo ir Vyriausybës nariø átakojimà Seime, Vyriausybëje, ministerijose, Birþø rajono ir Trakø rajono savivaldybëse svarstant teisës aktø projektus ir juos priimant bei atliko sutartus veiksmus. II. Dël Seimo nario Vytauto Kvietkausko veiksmø: [ ] 2. Remiantis aukðèiau iðdëstytø aplinkybiø bei Komisijai pateiktø duomenø visu- ma galima manyti, kad Seimo narys V. Kvietkauskas laikotarpiu nuo 2002 06 13 iki 2002 11 07 Vilniuje galëjo susitarti ir per kelis kartus galëjo priimti ið A. Janukonio finan- siná atlygá uþ jo interesø atstovavimà vykdant Seimo nario pareigas. III. Dël Seimo nario Eligijaus Masiulio veiksmø: [ ] 2. Remiantis aukðèiau iðdëstytø aplinkybiø bei Komisijai pateiktø duomenø visu- ma galima manyti, kad Seimo narys Eligijus Masiulis galëjo susitarti su Andriumi Januko- niu dël átakos darymo Seimo nariams Seime svarstant norminiø teisës aktø projektus ir juos priimat bei atliko sutartus veiksmus. IV. Dël Seimo nario Gintaro Steponavièiaus veiksmø: [ ] 2. Remiantis aukðèiau iðdëstytø aplinkybiø bei Komisijai pateiktø duomenø visu- ma galima manyti, kad Seimo narys Gintaras Steponavièius galëjo susitarti su Andriumi Janukoniu dël átakos darymo Seimo nariams Seime svarstant norminiø teisës aktø projek- tus ir juos priimat bei atliko sutartus veiksmus. V. Dël Seimo nario Arvydo Vidþiûno veiksmø: [ ] 2. Remiantis aukðèiau iðdëstytø aplinkybiø bei Komisijai pateiktø duomenø visu- ma galima manyti, kad Seimo narys Arvydas Vidþiûnas laikotarpiu nuo 2002 06 13 iki 2002 11 07 Vilniuje galëjo susitarti ir per kelis kartus galëjo priimti savo ar kitø asmenø naudai ið Andriaus Janukonio finansiná atlygá uþ Seimo nariø ir savivaldybiø tarnautojø átakojimà Seime ir Alytaus bei Palangos miesto savivaldybëse svarstant teisës aktø projek- tus ir juos priimant bei atliko sutartus veiksmus. VI. Dël Seimo nario Raimundo Palaièio veiksmø: [ ] 2. Remiantis aukðèiau iðdëstytø aplinkybiø bei Komisijai pateiktø duomenø visu- ma galima manyti, kad Seimo narys Raimundas Palaitis 2002 09 17 Vilniuje galëjo susi- tarti priimti ið Andriaus Janukonio finansiná atlygá uþ Seimo nario ágaliojimø vykdymà. VII. Dël Seimo nario Klemenso Rimðelio veiksmø: [ ] 2. Ávertinus iðdëstytas aplinkybes ir Komisijai pateiktus duomenis, darytina iðva- da, kad galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Klemensas Rimðelis ðiais veiksmais galëjo paþeisti Seimo nario etikà “ Beje, kaip raðyta, tik dël panaðiø tariamàja nuosaka paraðytø kaltinimø ir buvo pradëta Seime apkalta Lietuvos Respublikos Prezidentui R. Paksui.

Valstybës vadovø pozicija dël Seimo átariamøjø Laukimo ar net teisinanèià pozicijà dël seimûnø tariamu kyðininkavimu priëmë valstybës vadovai. 2004 m. rugpjûèio 2 d. DELFI internetiniame puslapyje iðspausdintas straipsnis „A. Brazauskas kritikuoja STT vestà tyrimà“, kuriame raðoma: „Seimo pirmininkas pirma- diená papraðë Generalinës prokuratûros pradëti ikiteisminá tyrimà dël galimais korupciniais SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 593 ryðiais átariamø 3 seimûnø. Tai jis teigë pirmadiená po prezidento Valdo Adamkaus surengtø pietø su premjeru Algirdu Brazausku, Liberalø ir centro sàjungos vicepirmininku Gintaru Ste- ponavièiumi ir Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) vadovu Andriumi Kubiliumi. Taèiau A. Paulauskas atsisakë vertinti bûsimo tyrimo perspektyvas ir STT surinktos medþiagos svarumà. „Á viskà bus galima atsakyti, kai pasibaigs tyrimas ir kai matysime, kaip jis pasibaigë“, – sakë Seimo pirmininkas. Jo nuomone, viskas paaiðkës, kai Generalinë prokuratûra apsispræs, ar yra dël ko per- duoti bylà teismui. Tuo tarpu premjeras Algirdas Brazauskas STT vestà tyrimà vertino kritiðkiau. „Kaip politikas að manau, kad tai yra didelë partijø kompromitacija be pagrindo“. Ministras pirmininkas teigë neþinantis, kam ði „kompromitacija“ naudinga, bet jis, pasak paties A. Brazausko, ðioje situacijoje mato „daug veikianèiø asmenø“. „Padarytas, paleistas toks aitvaras ir neaiðku, kur jis nusës“, – pratæsë mintá A. Bra- zauskas.“ Apie seimûnø ir jø partijø „neskaidrius“ ryðius su finansuotojais nemaþai raðyta þi- niasklaidoje, ir ne tik ið „partiniø pozicijø“, bet ir ieðkant objektyvesnio atsako. 2004 m. rugpjûèio 3 d. DELFI internetiniame puslapyje iðspausdintas straipsnis „Demokratijos smegduobës ir partijø skatikai“, kuriame raðoma: „Specialiosioms tarnyboms vis labiau atskleidþiant nematomà ástatymø leidybos pusæ, netikëtai susirûpinta partijø ir politiniø kompanijø finansavimo skaidrumu. Tai didelë spraga, verèianti partijas parsiduoti verslo grupëms. Deja, ne vienintelë. Todël yra gera proga ávertinti iðsikerojusius korupcinius ryðius kaip sistemà. Ir ne tik ávertinti, bet ir numatyti bûdus, kaip paþaboti ðá visuomenei pragaiðtingà reiðkiná. Ar suge- bësime? Ar vël bus apsiribota tik fasado remontu? Neskaidraus partijø finansavimo uþuomazgø reikia ieðkoti dar nuo 1992-øjø, kai vyko rinkimai á pirmàjá atkurtos Nepriklausomybës Seimà. Tuomet politikai nekvarðino sau gal- vos, ið ko ima pinigus. Reikëjo jø gauti. Verslininkai buvo sumanesni ir suprato, kad, parë- mæ partijas, turës neabejotinos naudos. Ðitaip politikø ir partijø akiratyje iðkilo EBSW, nemaþai kitø rëmëjø. Beje, anuometi- nëje politinëje ir ûkinëje sumaiðtyje buvo sunku rinktis rëmëjus. Todël pastarieji rinkosi partijas, neretai praðydami neskelbti jø pavardþiø ir firmø vardø. Neskaidrus arba neviešas partijø rëmimas korupcija virto tuomet, kai arèiau finansiniø reikalø stovëjæ politikai sumetë, kad rëmëjø pinigai gali byrëti ne tik á partijø kasas, bet ir á jø kiðenes. Daugelá tokiø epizodø, neslëpdamas veikëjø vardø, Vytautas Petkevièius apra- ðo iðgarsëjusiame „Durniø laive“. Politikø ir verslininkø „bendradarbiavimas“ netruko persimesti á privatizavimo aukcio- nus, muitines, vieðuosius pirkimus, ásidarbinimà valstybës tarnyboje. Bûdavo rûpinamasi ir ,,priedangomis” teisësaugos institucijose. Galop buvo „uþkariauti“ ir virðutiniai aukðtai: ap- skrièiø ir savivaldybiø administracijos, centrinë vykdomoji ir ástatymø leidþiamoji valdþia. Þodþiu, visø valdþios grandþiø korumpavimasis vyko vos ne pagal klasikiná scenarijø, kuris neblogai iðnagrinëtas á lietuviø kalbà iðverstoje JAV profesorës Susanos Rose-Acke- raman knygoje „Korupcija ir valdþia: prieþastys, padariniai ir reforma“. Ðtai kà raðo auto- rë: „Korupcija yra ekonominë ir politinë problema... Tai simptomas, kad politinë sistema veikia maþai tesirûpindama platesniais visuomenës interesais. Jis rodo, kad valdþios struk- tûra efektyviai nenukreipia privaèiø interesø.“ 594 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Pastarøjø savaièiø ávykius, nuplëðusius kaukes nuo daugelio tariamø kovotojø uþ þmoniø gerovæ veidø, tiktø pavadinti pirmuoju antikorupcinës kovos raundu. Pirmuoju per visus ketu- riolika Nepriklausomybës metø. Taèiau ðio raundo baigtis priklausys nuo keliø aplinkybiø. Ar Seimo pirmininkas demonstruoja tikrà, o ne apsimestiná ryþtà atskleisti visø „Rubi- konà“ aptarnavusiø veikëjø vardus? Ir, antra: kà slepia STT pamuðalas? Ar ði tarnyba kartu su prokurorais ið tikrøjø iðkëlë kovos su korumpuotais pareigûnais vëliavà? Ar ji tik daly- vauja gudriai suregztame politiniame loðime, atlikdama „uþsakymo stalo“ funkcijas? Demokratinë valdymo forma pirmiausia reiðkia politinæ konkurencijà. Todël èia svar- bûs du dalykai, kurie gali bûti net savotiðki demokratiðkumo indikatoriai. Pirma: ar suda- romos sàlygos korektiðkai konkurencinei kovai tarp partijø ir ar nëra ávairiais bûdais uzurpuojama politinë valdþia? Antra: partijø sugebëjimas iðugdyti ir pritraukti á savo gretas þmones, kuriems dalyva- vimas politikoje yra tam tikras pilietinës saviraiðkos bûdas. Jeigu yra pakankamai poþy- miø, árodanèiø, kad ðie procesai vyksta pozityviai, tuomet atsiranda pagrindas tvirtinti, jog visuomenë tampa brandesnë. Apmaudu, taèiau dabar susidûrëme su prieðingybe, itin iðraiðkingai pademonstravu- sia, kad yra prieita prie kritinës pasitikëjimo politine sistema ribos. Ðià ribà perþengus, valstybës erozijos reiðkiniai suintensyvës, o jos valdymo metodai taps tik dar brutalesni ir ciniðkesni. Ar yra vilties neperþengti ðios kritinës ribos, truputá atsitraukti ir susimàstyti apie tai, kaip demokratiniø santykiø kevalà pripildyti realaus turinio? Ðiuo poþiûriu itin svarbu, kaip visuomenë sugebës kompensuoti politiniø procesø kað- tus, arba, kitaip tariant, kaip organizuos politiniø partijø finansavimà. Tik ðitaip galima tikëtis, kad ið politiniø partijø ir verslo struktûrø santykiø iðnyks ðeðëlinio ásipareigojimo ir parsidavimo galimybë. Kurios politinës partijos gali tikëtis valstybinio finansavimo? Turëtø bûti remiamos visos, nustatyta tvarka ásiregistravusios ir árodþiusios savo gyvybingumà bei veiklà. Daro- ma klaida, kai finansuojamos tik tos partijos, kurios áveikia rinkiminius barjerus. Ðiuo atveju yra ne tik paþeidþiamas sàþiningos politinës konkurencijos principas, bet partijos praranda ir galimybæ veikti opozicijoje. Kita vertus, partijoms skiriamas lëðø dydis turëtø priklausyti ne nuo iðrinktø Seimo nariø skaièiaus, o nuo realios veiklos, nariø ir skyriø skaièiaus. Todël jokiu bûdu nereikëtø strimgalviais keisti politiniø partijø ir kampanijø finansavimo ástatymà, kaip yra sumanyta. Svarstant ðá ástatymà turëtø bûti suteikta galimybë diskusijoje dalyvauti visoms partijoms, politologams ir visuomenei. Valstybës remiami ir skatinami politiniai procesai turëtø ilgainiui pakeisti ir partinës statybos principus. Partijos ið interesø pagrindu susibûrusiø ðutviø turëtø pagaliau virsti poli- tinëmis organizacijomis, sugebanèiomis identifikuoti savo ideologijà ir siekius, burti akty- vius pilieèius, pasirengusius dalyvauti valstybës kûryboje. Ar pakaks tam valios ir galiø?“

„Rezervistø valdþia“ Gerokai sudrebinæs seimûnus, daugelá valstybës institucijø buvo SSRS okupacijos metu KGB „rezervistø“ iðaiðkinimas ir paskelbimas. Tarp tokiø buvo Seimo nariø, ministrø, archyvø vadovø ir kitø, einanèiø aukðèiausias, net Valstybës saugumo struktûrose, parei- gas. Ið dalies tai matyti ir ið DELFI internetiniame puslapyje 2005 m. sausio 7 d. iðspaus- SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) EPILOGAS 595 dinto straipsnio „KGB „rezervistø“ ðirmà praskleidus“. Kai kurios iðtraukos ið jo: „Gana svarbus praëjusiø metø pabaigos akordas buvo þvilgsnis á KGB rezerviniø karininkø veik- los uþkulisius. „Atgimimas“ iðsiaiðkino, kad toká patá statusà, kaip ir Seimo vicepirminin- kas Alfredas Pekeliûnas, sovietmeèiu turëjo dabartinis uþsienio reikalø ministras Antanas Valionis bei Valstybës saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius. Remiantis dokumentais, A. Valionis á KGB rezervà buvo átrauktas dar 1981 m., o jau kitais metais dalyvavo KGB rengtuose mokymuose, kuriuose buvo apdovanotas pa- dëka. Be to, A. Valioniui KGB ásakymu buvo suteiktas kapitono laipsnis. Tuo tarpu A. Pocius, remiantis KGB dokumentais, dël átraukimo á KGB rezervinius karininkus á Ðakiø KGB skyriø kreipësi 1989 m. rugpjûèio mënesá, o á KGB karininkø rezervà buvo átrauktas paskutiniu Sovietø Sàjungos KGB pirmininko ásakymu 1989 m. gruodþio 26 d. Tiek A. Valionio, tiek ir A. Pociaus bylos, taip pat kaip ir kai kurie iðlikæ duomenys apie A. Pekeliûnà, yra saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos SSR valsty- bës saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde nr.K-1, nuolatinio saugojimo bylø apyraðe Nr. 52 [ ].“ Niekas, atrodo, rimtai netyrë, kuo átrauktieji á KGB rezervà bûtø nusikaltæ Tautai ir Ne- priklausomai Lietuvai. Taèiau kai kà nustebino mûsø valstybës vadovø skubota nuomonë. 2005 m. sausio 5 d. DELFI internetiniame puslapyje išspausdintas straipsnis: „V. Adamkus: A. Valionis ir A. Pocius nenusiþengë Lietuvai“. Ir toliau: „Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad uþsienio reikalø ministras Antanas Valionis ir Valstybës saugumo departa- mento (VSD) vadovas Arvydas Pociaus, ant kuriø mestas KGB ðeðëlis, nenusiþengë Lietu- vai. Prezidentas interviu Lietuvos radijui antradiená teigë, kad asmenys, kurie nenuslëpë tam tikrø biografijos faktø, galëjo uþimti atsakingas pareigas ir dirbti Lietuvos labui. „Jie nenusiþengë ástatymui, tai kodël dabar turëtume abejoti jø lojalumu Lietu- vai?“, – klausë ðalies vadovas. Praëjusià savaitæ þiniasklaida paskelbë, jog á KGB rezervo karininkø sàraðà soviet- meèiu buvo átraukti dabartiniai VSD ir URM vadovai. Tuo tarpu A. Pociø á VSD vadovus pasiûlæs Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas yra pareiðkæs, jog tiek skiriant A. Pociø, tiek A. Valioná, buvo þinoma apie jø biografijos faktus, taèiau jie savo darbu árodë lojalumà Lietuvai. Bûti áraðytam á KGB rezervà pagal Lietuvos ástatymus nëra traktuojama kaip “slaptas ir sàmoningas” bendradarbiavimas su Sovietø Sàjungos slaptosiomis tarnybomis [ ].“ „Pastaruoju metu ðiems þmonëms tenka ypaè didelë atsakomybë Lietuvos valstybës saugumo bei uþsienio politikoje. Mûsø partneriai uþsienyje turi aiðkiai suprasti, kad jie nenusiþengë Lietuvai, NATO ar Europos Sàjungai“, – dëstë V. Adamkus [ ].“ 2005 m. sausio 23 d. tame paèiame DELFI iðspausdintas straipsnis:

„A. Paulauskas: priklausymas KGB rezervui ir lojalumas Lietuvai – etiškai suderinami dalykai“, kuriame raðoma: „Seimo Pirmininko Artûro Paulausko poþiûriu, priklausymas KGB rezervui ir lojalumas Lietuvai etiðkai suderinami dalykai, nes þmonës keièiasi, atgailauja ir geba árodyti atgailos nuoðirdumà savo darbais. 596 LIETUVIØ TAUTA

„Tarkime, devintajame deðimtmetyje þmogus atrenkamas á KGB rezervà, o 1990 me- tais pamato, kas vyksta Lietuvoje. Nepamirðkime, kad informacija apie Molotovo– Ribentropo paktà, apie Vasario 16-àjà buvo patikëta skelbti tik 1988 metais (pogrindyje nuo 1972 m. – A. L.). Taigi tie þmonës daug kà suþinojo pirmà kartà. Juk galëjo tada pra- sidëti vertybiø perkainojimas, atgaila, vidinis pasikeitimas? Galëjo atsirasti apsisprendi- mas, kad jø kelias – su nepriklausoma Lietuva?“ – kalbëdamas Eltai svarstë A. Paulauskas “ Þinoma, kai kas á toká tolerantiðkumà pasiþiûrëjo kaip á KGB iðteisinimà. 2005 m. sausio 13 d. „Veido“ þurnalo 2 numeryje iðspausdintame straipsnyje „KGB legalizavimo programa“ raðoma: „Geleþinis oligarchijos dësnis“ galioja ir Lietuvoje. Ásitikinome dar viena tarptautine tiesa. Nereikli, savo istorijà pamirðtanti tauta gauna tokius vadovus, ku- riems nieko nereiðkia nei valstybë, nei jos pilieèiai. Visa tai tik asmeninës karjeros árankiai. Tokie „valstybininkai“ sutiktø tarnauti ir ðëtonui, kad tik galëtø atsidurti iðsvajotame poste. Ðiandien turime tris tokius naujus herojus – VSD vadovà Arvydà Pociø, uþsienio reikalø ministrà Antanà Valioná, Seimo Europos reikalø komiteto pirmininkà Alfredà Pekeliûnà. Visi jie uolûs sovietmeèio veikëjai, kuriems KGB patikëjo vietà savo rezervo gretose. Stebëjomës itin skubotu ES konstitucinës sutarties ratifikavimu. Ðiandien þinome, kad nëra ko stebëtis. Uþsienio reikalø ministras A. Valionis buvo ðio sumanymo iniciatorius. Vis dëlto KGB kapitono laipsnis, komjaunuoliðkas stropumas ragina versti Lietuvà ne oria Europos valstybiø ðeimos nare, o sau patogiu karjeros árankiu. Reikia vël „pasiþymëti“, jei nori gauti naujà laipsná. Gal jau treèioje valstybëje: po sovietø, po Lietuvos – Europoje. Ar kas skaitë A. Valionio kandidatavimo á Europos Parlamento narius anketà? Bandy- kite atspëti, kà atsakë politikas á klausimà, ar ne pagal savo kilmës valstybës uþduotis yra sàmoningai bendradarbiavæs su kitø valstybiø specialiosiomis tarnybomis. Atspëjote – at- sakymas neigiamas. Nei KGB rezervo kapitono laipsnis, nei pagyrimai uþ stropumà per KGB mokymus nëra joks bendradarbiavimas. Kiek kartø ið aukðtø tribûnø A. Pocius yra melavæs apie savo praeitá? Visa tai nesvar- bu. Bent jau valstybës vadovams. Dël oligarchijos iðsaugojimo ir Algirdas Brazauskas gali pasidaryti „kataliku“ ir raginti pamirðti nuodëmes. Tik atgailaujanèiøjø nematyti. Net nuo sovietø bëgæs prezi- dentas Valdas Adamkus suskumba priminti penkiolikos metø senumo KGB sukurtà „ra- ganø medþioklës“ sàvokà (kam, jei ne KGB, ji buvo patogiausia). Premjeras A. Brazauskas labai sunerimæs, kad jo gyvenimas Vyriausybëje bus neramus. Uþtektø vieno Viktoro Uspaskicho su savo iniciatyvomis maþinti dujø kainas ir taip apriboti bendraþygiø pelnus. O èia dar KGB rezervistai [ ]. Dabartiniai ðalies vadovai, matyt, taip pat bus primirðæ, kad SSSR valstybës saugumo komitetas ne vienu Lietuvos Respublikos ástatymu yra pripaþintas nusikalstama organiza- cija, vykdþiusia karo nusikaltimus, genocidà, represijas, terorà ir politiná persekiojimà SSSR okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Ir tai ta pati organizacija, kurios rezerve vis dar tebëra (kas girdëjo, kad jie ið jo pasitraukë?) ir A. Pocius, ir A. Valionis, ir A. Pekeliûnas. Ir dabartiniams ðalies vadovams tikrai verta paþvelgti dar gyviems Lietuvos partizanams á akis ir susivokti, ar tikrai nieko neatsitiko ir jie nepadarë esminiø klaidø skirdami á aukðtus postus uolius KGB rezervistus. Jei ðiems veikëjams nebuvo gëda pretenduoti á aukðèiau- sius postus ir priimti nepriklausomos valstybës apdovanojimus, belieka paklausti, kaip jauèiasi tiek A. Valioná, tiek A. Pociø á nepriklausomos Lietuvos valstybës valdþià atvedæs SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 597

Artûras Paulauskas. Apie jø praeitá þinojæs, bet to vieðai nepaskelbæs Seimo pirmininkas ir laikinai ëjæs prezidento pareigas A. Paulauskas yra atsakingas dël KGB legalizavimo. Ðalies prezidento V. Adamkaus ir Vyriausybës vadovo A. Brazausko laikysena lems tolesná KGB legalizavimà. Rezerve dar daug stovinèiøjø eilëje “ Atgailaujanèiosios politikos laputës Daug kà stebina, kad daugelis mûsø vadø, nuvertæ Prezidentà R.Paksà, tapo labai jau tolerantiðki ir net kitus mokantys atlaidumo. Vienas pirmøjø toká tolerantiðkumà pade- monstravo Seimo pirmininkas A. Paulauskas. 2004 m. birþelio 27 d. „Ekstra“ þurnalo 27 numeryje iðspausdintas straipsnis: „A. Paulauskas: „Mokomës ið skandalø“, kuriame ra- ðoma: „Seimo pirmininkas Artûras Paulauskas apgailestauja, kad parlamentas ir toliau pra- randa autoritetà visuomenëje, yra vaizduojamas kaip tarpusavyje nesugebanèiø susitarti skandalistø bûrys, pamirðæs, ko patekæs á ástatymø leidybos kalvæ. – Neseniai pareiðkëte, kad skandalai padeda geriau paþinti vieniems kitus. Tø skandalø bûta apsèiai – kokio paþinimo pasisëmëte? – Ar tikrai taip sakiau? (Juokiasi.) Gal geriau reikëjo sakyti, kad iki galo vienas kito niekada nepaþinsi. Ið tiesø þmonës geriau atsiskleidþia ne per skandalus, o per nuveiktus darbus. Per skandalus, kaip ir kitomis ekstremaliomis sàlygomis, þmones galima patikrin- ti, ar jie sugeba elgtis garbingai, teisingai. Taèiau politinëje arenoje konkurencija egzistavo visada ir tikëtis, kad visi susikibæ rankomis vieningai sieks tø paèiø tikslø, bûtø naivu. Lygiai taip pat tikëtis, kad tau plos katuèiø, jei kas nors sekasi. Politikoje reikia þinoti, kad jei ir nëra kokiø sunkumø, tai jø bûtinai sukurs kiti [ ]. Negerai, kad daþnai per daug ásiveliame á beprasmiðkus ginèus, kurie nei valstybei, nei þmonëms neduoda jokios naudos. Seime turime daug þmoniø, kurie uþsiima informacijos sklaida, bet tos teigiamos medþiagos, matyt, nesugebame pateikti [ ]. – Susigulëjimo trûkumà demonstruoja net ir absoliuèiai skirtingi jûsø ir premje- ro iðsakyti poþiûriai, tarkime, á Vilniaus mero problemà. Jûs raginote trauktis, prem- jeras – likti. Standartai, interesai ar dar kaþkas nesutampa? – Tai skirtingos þmoniø nuomonës, ir jos yra galimos, taèiau jos tikrai nepakirs mûsø koalicijos. Gal ðioji nuomoniø ávairovë koalicijà net stiprina? Nebûtinai silpnina. Gal kas ir norëtø sudramatinti ðá reikalà ir sakyti, kad du partijø vadovai kalba visiðkai skirtingai. Niekas ir nesako, kad tai konfliktas, o tiesiog, anot konservatoriø, naujas reiðkinys, kai sostinëje sàlyèio taðkø randa vadinamoji senoji nomenklatûra ir naujalietuviðkas elitas. Stengiuosi vengti etikeèiø. Daþniausiai, kai pristingama argumentø, telieka kà nors iðvadinti nomenklatûrininku, komunistu, kagëbistu, rezervininku. Tada viskas aiðku. Rei- këtø kalbëti apie konkreèius þmones ir jø nusiþengimus. Etikeèiø klijavimas yra prasto politiko bruoþas […]. – Neretai pasirodo komentarø, kad A. Paulauskas ásitvirtinæs koalicijoje ir Sei- mo pirmininko poste tik todël, kad kontroliuoja specialiàsias tarnybas, kurios kar- tais bando manipuliuoti informacija. – Ar yra nors vienas konkretus faktas? […] Komentuoti átakos specialiosioms tarnyboms net nëra kaip, nes tai niekuo nepagrin- dþiamos kalbos. Toks komentaras prilygtø kibimui ant kabliuko tø, kurie ko nors siekia. 598 ALGIMANTASLIETUVIØ LIEKISTAUTA

O problemø dël teisësaugos institucijø ið tiesø yra daug, jos nesugeba kontroliuoti tiek operatyvinës, tiek ikiteisminës medþiagos. Neþinau, ar sàmoningai, ar nesàmonin- gai, bet ji patenka á vieðumà, jos dëka þaidþiami ávairûs politiniai þaidimai. Be abejonës, taip neturëtø bûti. Ir kad taip neatsitiktø, ðiø institucijø kontrolë turëtø bûti dar grieþtes- në. Kontroliuoti turi tiek Seimas, tiek prezidentas, kurie atsakingi uþ teisësaugos insti- tucijø vadovø paskyrimà. Visuomenæ gali pasiekti tik ta slapta informacija, kuri jau perëjusi teismus ir pan. Operatyvinës medþiagos patekimas á vieðumà, pareigûnø paneigimai ne tik þemina teisësaugos autoritetà, bet ir kelia pavojø visai valstybei. Taèiau kai praëjusià kadencijà keletà kartø buvau susitikæs su teisësaugos vadovais, tai mane apkaltino, kodël su jais per daþnai bendrauju. Tad dabar nutariau visai nei susitikinëti, nei bendrauti. Kaltinti mane, kad tardymo ar slapta informacija papuola á þiniasklaidà, bûtø absurdø absurdas “ Atlaidumà ir tolerantiðkumà nuolat, kaip sakyta, ëmë demonstruoti ir LR Preziden- tas V. Adamkus. 2004 m. spalio 21 d. DELFI internetiniame puslapyje išspausdintas straips- nis: „Adamkus: parlamentarai apkaltinti neturint árodymø“ (bet tø árodymø stoka jam netrukdë apkaltinti savo pirmtako), kuriame raðoma: „Lietuvos prezidentas Valdas Adam- kus teigia, kad bylos nutraukimas korupcija átartiems Seimo nariams Vyteniui Povilui An- driukaièiui, Vytautui Kvietkauskui ir Arvydui Vidþiûnui árodo, jog teisësaugininkai politikavo ir, prezidento nuomone, apkaltino parlamentarus kyðininkavimu „tikriausiai“ neturëdami árodymø. „Turbût taip pasitvirtina vienas dalykas, kad prieð tai þinybos, kurios iðkëlë tà klausi- mà ir apkaltino, lyg tai turëjo árodymø tiems nusikaltimams tirti, ið tikrøjø tikriausiai jø neturëjo. Pasitvirtino dar kartà, kad mes turim perþiûrëti savo sistemà ir kalbëti vieðumoje su tokiais kaltinimais ir átarinëjimais tiktai tada, kada mes turime tam pagrindo. Ðiandien apgailëtinai atrodo, kad to pagrindo nebuvo“, – pareiðkë prezidentas pridurdamas, kad Specialiøjø tyrimø tarnybos vadovo klausimas yra aiðkus. Antradiená Seimas pritarë Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus teikimui skirti Povilà Malakauskà Specialiøjø tyrimø tarnybos direktoriumi. Jis pakeitë ið STT vadovo pareigø atsistatydinusá Valentinà Junokà.“ Beje, tà paèià spalio 21 d. DELFI internetiniame puslapyje paskelbtas straipsnis „Nutrauktas tyrimas dël kyðininkavimu átartø buvusiø Seimo nariø“, kuriame raðoma: „Generalinës prokuratûros Organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyrimo departamen- to prokurorë Nijolë Frolova nutraukë ikiteisminá tyrimà dël Vyteniui Povilui Andriu- kaièiui, Vytautui Kvietkauskui ir Arvydui Vidþiûnui pareikðtø átarimø kyðininkavimu. Taèiau generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis teigia, kad bylos nutrau- kimas dar neárodo minëtø parlamentarø nekaltumo. Pasak jo, baudþiamosios bylos, pagal esamà baudþiamojo proceso praktikà gali bûti nutraukiamos dviem atvejais – nebuvus nusikalstamos veikos bei pritrûkus árodymø, kad nusikalstami veiksmai ið tiesø buvo atlik- ti. Bûtent dël pastarøjø aplinkybiø tyrimà vedusiai prokurorei bylà teko nutraukti. G. Jasaitis taip pat pabrëþë, kad paaiðkëjus naujoms, ikiteisminiam tyrimui naudin- goms aplinkybëms, eksparlamentarø byla bet kada gali bûti atnaujinta. Mat Generalinë prokuratûra praneðë, kad Organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyrimo departamento pro- kurorai toliau tæs ikiteisminá tyrimà baudþiamojoje byloje dël „Rubikon group“ ámoniø galimai neteisëtos finansinës veiklos. SÀMOKSLOSPEKTAKLIO KRONIKA „PREZIDENTO (2003–2004 APKALTA“ m.) EPILOGAS 599

Pagal naujà BPK, parlamentarø byla galës bûti atnaujinta dar aðtuonerius metus nuo nusikalstamos veikos atlikimo. Generalinio prokuroro pavaduotojas pripaþino, kad dël to, jog byla nuraukta, kalti ir patys pareigûnai. „Tam tikri epizodai taktikos prasme galëjo bûti tiriami kitaip, nes gali- mybiø surinkti daugiau árodymø buvo. Jomis nebuvo pasinaudota“, – sakë G. Jasaitis [ ].“ 2005 m. sausio 9 d. DELFI paskelbë straipsná: „A. Brazauskas: prasiþengusiems rei- kia leisti pasitaisyti“, kuriame rašoma: „Ministro pirmininko Algirdo Brazausko teigimu, þiniasklaidos pastaruoju metu apraðyti aukðtø valstybës pareigûnø nusiþengimai – etikos normø stokojanèios jaunos valstybës bëda. Kartu Vyriausybës vadovas pabrëþë nemanàs, jog nusiþengusius pareigûnus reikia skubëti mesti ið darbo. „Nelabai norëèiau sutikti su formuojama nuomone, kad uþ menkiausià prasiþengimà reikia iðvaryti þmogø ið darbo. Juk esame maþa tauta, turime nedaug ávairiø srièiø specialistø. Þmogus gali vienà kartà paslysti. Bet nejau mes, katalikiðkai iðauklëta tauta, bûtinai turime reikalauti „kraujo“? Jei þmogus padarë klaidà, leiskime jam pasitaisyti“, – sakë A. Brazauskas.“ 2005 m. vasario 1 d. DELFI naujas panaðaus turinio straipsnis: „Premjeras ragina neteisti ministrø uþ moralës nuopuolius“, jame raðoma: „Premjeras Algirdas Brazauskas nesutinka su nuomone, kad koalicinæ Vyriausybæ kreèia skandalai, ir ragina neteisti ministrø uþ moralinius nuopuolius, o vertinti pagal dirbamus darbus. Lietuvos radijui paklausus, kaip premjeras vertina kultûros ministro Vladimiro Prud- nikovo elgesá, kai jis, pasak þiniasklaidos, atsisako pripaþinti savo ankstesniø santuokø vaikus, o sveikatos ministras Þilvinas Padaiga vaþinëja tarnybiniu automobiliu á Kaunà, kur gyvena jo ðeima, Algirdas Brazauskas sakë, kad nereikia „teisti þmoniø uþ moralinius nuopuolius“, reikia atsiþvelgti á jø dirbamus darbus. Vyriausybës vadovas patikino, kad ministro Padaigos reikalai bus sutvarkyti vienokia ar kitokia forma. Premjeras teigë, kad ði koalicinë Vyriausybë gali dirbti, o jis pasirengæs kalbëti su kiekvienu jos nariu visais klausimais. Paklaustas, ar nekeièia nuomonës dël Sei- mo vicepirmininko, Europos reikalø vadovo Alfredo Pekeliûno, Algirdas Brazauskas pa- tvirtino savo anksèiau iðsakytà nuomonæ, jog Pekeliûnas turëtø pasimokyti, ágyti parlamentinio darbo þiniø. „Mokytis visiems reikia, dabar madoje mokymasis visà gyvenimà. Manau, kad tà patá galima pasakyti Pekeliûnui“, – sakë A. Brazauskas interviu Lietuvos radijui antradiená. Valstieèiø ir Naujosios demokratijos frakcijos nario A. Pekeliûno kompetencija eiti ERK pirmininko pareigas buvo suabejota po jo pasisakymø þiniasklaidai. Praëjusià savai- tæ 36 parlamentarai pasiraðë kreipimàsi, kuriame pareiðkë, jog A. Pekeliûnas savo pasisa- kymais diskredituoja Seimà ir kenkia Lietuvos autoritetui uþsienyje. Pats A. Pekeliûnas teigë atsistatydinsiàs, jei to pareikalaus valdanèiosios koalicijos vadovai, taèiau ðie praëjusá treèiadiená nusprendë, jog A. Pekeliûnas gali likti postuose, bet jam reikia „pasimokyti“. Antradiená interviu Lietuvos radijui A. Brazauskas gynë A. Pekeliûno teisæ „moky- tis“, taèiau kartu pripaþino, kad jam kai kuriose srityse trûksta patirties. „Alfredas Pekeliûnas nëra þmogus, neturintis patirties gyvenime, taèiau ðioje srityje, be abejonës, maþai þinantis, ir tenka smarkiai pasitempti“, – sakë premjeras. Kartu jis pabrëþë pastebëjæs, kad ðios kadencijos Seime yra ir kitø komitetø, kurie „dar nelabai gerai þino, kà turi veikti“. Premjeras tikisi, kad po keliø mënesiø „parlamenti- nio darbo ritmas nusistovës“. 600 LIETUVIØ TAUTA

„Aukðtà“ premjero A. M. Brazausko „tolerantiðkumà“ rodo kad ir ðis straipsnis – „Premjeras teigia nesikiðantis á savo þmonos verslo reikalus“, iðspausdintas DELFI 2005 m. birþelio 29 d.: „Premjeras Algirdas Brazauskas sako esàs patyræs politikas, todël ir nesikiðantis á þmo- nos verslo reikalus. „Að nesikiðu á tà reikalà ir nesikiðiu. Að þinau, kas esu, ir þinau, kuo tai kvepia, jei lásèiau. Að jau ne koks nors jaunuolis, kuris darytø tokias klaidas, ir að jø neda- rysiu“, – sakë premjeras, komentuodamas þiniasklaidos praneðimus, kad sostinës kolegija itin sparèiai pritarë premjero þmonos Kristinos Brazauskienës valdomo vieðbuèio „Crow- ne Plaza Vilnius“ planams plëstis. Spaudoje teigiama, kad šiam sprendimui reikalingi parašai buvo surinkti vos per dvi dienas ir tai siejama su prieð keletà savaièiø A. Brazausko iðsakyta parama sostinës merui Artûrui Zuokui, kurá prezidentas yra paraginæs atsistatydinti. Vilniaus savivaldybë savo ruoþtu praneðë, kad „Crowne Plaza Vilnius“ planai plëstis buvo derinti su miesto valdþia 18 mënesiø. Po Vyriausybës posëdþio treèiadiená A. Brazauskas þurnalistams sakë, kad, jo þinio- mis, leidimo iðdavimo procedûra trunka jau maþdaug pusantrø metø, „kaip ir kiekvieno bet kurio namo ar pastato leidimo gavimo ceremonija“. Premjeras tikino, kad savivaldybës kolegijos sprendimas ir jo pasisakymai apie A. Zuo- kà tiesiog sutapo. „Na, sutapo su tuo, kà að pasakiau. Nesàmonë yra visiðka, nieko bendro tai neturi“, – sakë A. Brazauskas. Praëjusià savaitæ premjeras Lietuvos radijui teigë nemanantis, kad laikinai nuo vado- vavimo liberalcentristams nusiðalinæs A. Zuokas turëtø pasitraukti ið Vilniaus mero posto. Pasak A. Brazausko, pirmiausia reikia árodyti, ar A. Zuokas ið tiesø susijæs su kokia nors nederama veikla. Ðiuo metu Seime yra sudaryta komisija, kuri tiria galimas korupci- jos apraiðkas Vilniaus miesto savivaldybëje. Buvæs Vilniaus vicemeras konservatorius Kæstutis Masiulis pareiðkë manàs, kad A. Zuo- kas yra bendrovës „Rubicon group“ juodosios buhalterijos áraðuose „abonentu“ vadina- mas asmuo, kuriam bendrovë esà mokëjo kyðius uþ bendrovei naudingø sprendimø priëmimà Vilniaus savivaldybëje. Treèiadiená premjeras tikino neginantis A. Zuoko, o tiesiog remiantis „þmogaus teises Lietuvoje“. „Esu tvirtai ásitikinæs, kad nei þiniasklaida, nei að kaip pilietis, nei kitas pilietis neturi teisës nuteisti kità pilietá. Ar tai bûtø Zuokas, ar Petraitis, ar Jonaitis, visiems vieno- dai galioja Lietuvos ástatymai“, – kalbëjo A. Brazauskas “ Ið tikrøjø, nedaug Lietuvoje vyrø, kurie nesidomëtø net savo þmonos reikalais. Sprendþiant ið pacituotø straipsniø, Lietuva, kaip dar niekada istorijoje, turi labai tolerantiðkus vadovus. „Tad ir teisingai daroma, – raðë vienas profesorius, – kad nelei- dþiama prie valdþios, ðalinami ið jos tie, kurie dël to suabejoja ar mëgina kiðti pirðtus prie to, kas jiems jau priklauso.“ IX. PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS APIE SÀMOKSLÀ IR SAVE

Praëjus porai metø nuo organizuotos Lietuvos Respublikos Prezidentui Rolandui Pa- ksui apkaltos, „Laisvo laikraðèio“ 2005 m. rugpjûèio 19, rugsëjo 28 ir spalio 21 d., „Kauno dienos“ spalio 28 d ir „Respublikos“ lapkrièio 3 d. numeriuose, buvo iðspausdinti interviu su Prezidentu, straipsnis apie tada jam organizuotà apkaltà. Pateikiame iðtraukas ið tø raðiniø: – Kai Prezidento rinkimø metu Jûs su didele balsø persvara patekote á antràjá rinkimø turà, tai, matyt, buvo labai netikëta jûsø konkurentams, nes reitingai nerodë, kad taip gali bûti? – Mano patekimas á antràjá turà buvo neprognozuotas ir netikëtas tik mano politi- niams oponentams. Nors ir buvo formuojama tokia nuomonë, kad R. Paksas neturi ðansø patekti á antràjá rinkimø turà, taèiau dar prieð pirmàjá turà ið patirties þinojau, kad patek- siu á antràjá turà. Daþnai bendraudamas su rinkëjais, ið jø nuotaikø að sprendþiau, kad pateksiu ir á antràjá turà. Nekreipiau dëmesio á oficialias apklausas ir á tø dienraðèiø, kurie „keliasi anksèiausiai“, vedamuosius, nei á LNK laidose skelbiamas þinias. Prieð pirmàjá rinkimø turà mes net neuþsakinëjome tikrø visuomenës apklausø, kad galëtume patys pasitikrinti savo populiarumà. Að manau, kad politikø reitingai yra uþsakomi vi- suomenës nuomonei formuoti, o ne nuotaikoms atspindëti. Daþniausiai per rinkimus aukð- tesni reitingai skelbiami tø, kurie juos patys uþsakë. BNS pateikti balsavusiø þmoniø apklausø rezultatai tiksliai sutapo su pirmojo turo rezultatais. Pamenu, kad mano nelabai gerbiamas LNK þurnalistas E. Jakilaitis praneðë, kad jø remtas kandidatas A. Paulaus- kas surinko þymiai maþiau balsø uþ mane. Beje, dar prieð pirmàjá turà apsilankiau Prezidentûroje, taèiau apie tai nieko nebuvo skelbta. Pro áëjimà ið kiemo pusës ëjau á Prezidentûrà susitikti su patarëjais ir paèiu Prezi- dentu V. Adamkumi. To susitikimo metu man buvo sakoma, kad visiems reikës gyventi Lietuvoje, ir pageidaujama, kad rinkimø kova vyktø garbingai. Pajutau, kad man leidþia- ma suprasti: „vaikine, tu èia per daug visø nekritikuok, ypaè einanèio pareigas Prezidento, ko nors nepastebëk“. Prezidento patarëjai man sakë, kad atotrûkis tarp V. Adamkaus ir R. Pakso reitingø yra labai didelis ir man nëra galimybiø patekti á pirmàjà vietà. Toks galëjo bûti ðio susitikimo leitmotyvas. – Taèiau rinkimus pralaimëjæs V. Adamkus Jus kaltino, kad Jûsø rinkimø kampanija buvo nedþentelmeniðka, kad juose dalyvavo ir „Vakaro þinios“ ir kad Jûs vos neiðprovoka- vote Vilniaus banko krizës? – Buvo visiðkai ne taip. Að manau, kad mano rinkimø kampanija buvo viena korektið- kiausiø. Lietuviai yra katalikai, ir jie nemëgsta, kai perþengiamos ribos ir ant konkurentø liejamos paplavos. Todël mano rinkimø kampanija buvo labai korektiðka, nors rinkimø ðta- bas siûlë panaudoti ir vadinamàsias „juodàsias technologijas“. Taèiau tokiø dalykø nebûta. Tûkstanèiai þmoniø rinkdavosi á mitingus paremti Lietuvos Respublikos Prezidentà Rolandà Paksà SÀMOKSLOPREZIDENTAS KRONIKA ROLANDAS (2003–2004 PAKSAS m.) APIE SÀMOKSLÀ IR SAVE 603

– Taèiau pats V. Adamkus sakë, kad Jûs rinkimø metu elgëtës negraþiai? – Tokià nuomonæ reikia pagrásti. Prieð pat rinkimus iðspausdintame „Vakaro þiniø“ dienraðtyje mes sudëjome viskà, kà norëjome pasakyti rinkëjams. Ten buvo ir mano, ir mano ðtabo parengti straipsniai, þmoniø atsiliepimai. Mums buvo gyvybiðkai svarbu, kad tas laikraðtis iðeitø kuo didesniu tiraþu ir pasiektø kuo daugiau skaitytojø. Kita vertus, ne að „Vakaro þiniø“ redaktorius. Að ir mano rinkimø ðtabas tik praðëme, kad mûsø medþiaga atsidurtø tame numeryje, kuris iðeis prieð rinkimus. Vilniaus banko problema, kuri tuo metu buvo reali, ir banko vadovai jos nesprendë (kiek pamenu, þmonës rinkosi bankuose, indëliø gràþinimas strigo), atsidûrë ðalia mûsø reklamos. Juk kiekvieno leidinio redakto- rius norëtø, kad jo leidinyje bûtø atspindëta ir tai, kas aktualu þmonëms. Taèiau mes á leidybà nesikiðome ir norëjome, kad bûtø iðspausdinta tik mûsø reklama. Nors að ir buvau kaltinamas naudojantis neðvarius bûdus, galiu pasakyti, kad neðvarius metodus naudojo mano prieðininkas. Jau bûdamas Prezidentu, ið keliø ðaltiniø gavau informacijà, kad Vals- tybës saugumo departamentas (VSD) prieð rinkimus gavo komandà rinkti medþiagà apie mane, kad vëliau jà bûtø galima panaudoti. Ir, kai að laimëjau rinkimus, VSD gavo koman- dà greitai sunaikinti visà surinktà medþiagà. Tai kas naudojo neðvarius metodus? Ta VSD surinkta informacija, matyt, bûtø panaudota prieð mane, jeigu að bûèiau rinkimus pralai- mëjæs, taèiau man laimëjus, buvo liepta viskà sunaikinti. Kiek þinau, buvo dirbama ir nak- timis. To negaliu pagrásti dokumentais, taèiau tokià informacijà esu gavæs ið keliø ðaltiniø. – Kitaip tariant, VSD dalyvavo rinkimuose V. Adamkaus naudai? – Jeigu prisimenate, antrojo turo iðvakarëse visi politikai ir dalis þiniasklaidos (tos, kuri buvo prie dvaro) pûtë á vienà dûdà – prieð mane, uþ Valdà Adamkø. Taèiau, jeigu toje kovoje dalyvavo ir VSD, tai jau ir yra nešvaru. – Gal dël to po rinkimø jûsø bendraþygiai ið karto uþsiminë apie jëgos struktûrø vado- vø keitimà? – Að ir tokios minties neturëjau. Gal kas nors per inauguracijà apie tai prakalbo. Tada að dar neþinojau, kad VSD dirbo prieð mane. Bet kokiu atveju Prezidentas, o ne jo aplinka, priiminëjo sprendimus. Nors að 100 proc. esu ásitikinæs, kad Prezidento komanda nekalbë- jo apie tai, kad reikia paðalinti jëgos struktûrø vadovus. Að manau, kad toks gandas buvo specialiai paskleistas tam, kad juos nuteiktø prieð naujàjá Prezidentà, kad visos jëgos struk- tûros pajustø pavojø, netarnautø valstybei ir Prezidentui. Manau, kad toks gandas buvo paskleistas tikslingai, nors tuo metu að neturëjau blogos nuomonës nei apie V. Grigaravi- èiø, nei apie L. Linkevièiø. Man tuomet atrodë, kad savo pareigas normaliai galëjo eiti ir V. Junokas, ir A. Klimavièius. Apie VSD ðefà M. Laurinkø að jau nuo 1999 m. buvau blo- gos nuomonës. Dar 1999 m., prieð atsistatydindamas ið premjero posto dël „Williams“ sutarties, að daug kartø kalbëjau su M. Laurinkumi apie „Williams“. Klausdamas, kas stovi uþ „Williams“ ir kas ávyks Lietuvoje, kai ateis amerikieèiai, kokia nauda bus ekonomikai, kokios prevencinës priemonës, að negavau atsakymo. Tuo metu „Williams“ buvo tapatina- mas su NATO, nors aiðku, kad nieko bendro tarp ðiø organizacijø nëra. Apie 2000 m. mano kolega Estijos premjeras M. Laaras taip pat turëjo pasiraðyti sutartá su JAV bendrove dël elektriniø pardavimo, taèiau, pamatæs, kad ðis sandoris nenaudingas Estijos vyriausybei, paprasèiausiai já nutraukë ir atsisakë tokiø investuotojø paslaugø. Nors Estija á NATO buvo priimta tuo paèiu metu, kaip ir Lietuva, todël kalbëti, kad „Williams“ yra lygu NATO, 604 LIETUVIØ TAUTA yra tik akiø dûmimas. Lietuva atidavë savo turtà, ir uþ já dar primokëjo. Tai buvo pasityèio- jimas ið savo tautos. Todël kai su VSD ðefu kalbëjau apie „Williams“ reikalus, man neatro- dë, kad ði struktûra dirba taip, kaip turëtø dirbti struktûra, kurios pavadinimas valstybës saugumo departamentas. Manau, kad tokia tarnyba turi projektuoti grësmes ir numatyti priemones joms iðvengti bei informuoti apie tai valstybës vadovus. Taèiau kai VSD uþsii- ma proginiø ðnipø gaudymu (turima omenyje vaikø darþelio vedëjo Eugenijaus Jonikos pavertimas Rusijos ðnipu M. Laurinkaus penkiasdeðimtmeèio proga. – Aut.), tai tokie da- lykai ðiai struktûrai garbës nedaro. Be abejo, að turëjau daugybæ informacijos apie tai, kokie buvo santykiai VSD tarp darbuotojø, ir todël nemaniau, kad ði tarnyba gali kaþkà pozityvaus padaryti Lietuvos labui. Galø gale paskui, kai buvau iðrinktas Prezidentu, VSD savo veikla taip pat neþibëjo. Paprastas dalykas – VSD slaptø paþymø pateikimas Prezi- dentui. Kartais dël vieno objekto gaudavau keturias paþymas, kurios viena nuo kitos labai smarkiai skyrësi. Todël buvo galima daryti iðvadà, kad kaþkas turi átakos tø iðvadø raðy- mui, formuojama kaþkam palanki nuomonë. Turiu informacijos, kad dël vieno privatizavi- mo buvo veikiamas vienas jëgos struktûrø vadovas, kad paraðytø tokià paþymà, kokios reikia. O gavus tokià paþymà, toliau dirba kitos valstybës institucijos, kurios gali pripaþinti arba ne investuotojà tinkamu. – Gal jûs kalbate apie policijos ðefà V. Grigaravièiø, kuris savo draugo V. Junevièiaus naudai paraðë slaptà absurdiðkà paþymà, norëdamas ið „Alitos“ privatizavimo paðalinti jo konkurentà L. Boskà? Valstybës turto fondas net atsisakë tà paþymà priimti, teigdamas, kad paskui teisme nieko negalësiàs árodyti, kas joje parašyta? – Jau ëjau Prezidento pareigas. Vaþiavau ið Palangos, kai M. Laurinkus pasipraðë pri- imamas. Pasikvieèiau já á namus, nes buvo vakaras. Susitikimo tikslas buvo aptarti jo darbà Ispanijoje – kaip, kada, kokiomis sàlygomis jis iðvyks dirbti. Taèiau susitikimo pabaigoje M. Laurinkus prabilo apie J. Borisovo pokalbiø iðklotines. Todël dabar galiu pasakyti, kad nors maniau, kad bus kalbama apie bûsimà M. Laurinkaus darbà, taèiau galbût jo vizito tikslas buvo nenoras keisti darbà. Pvz., dedu ant stalo kaþkokias paþymas ir sakau: „Prezi- dente, turëkite omenyje, kad að jas turiu”. Kas gali paneigti tokià galimybæ? – Galbût M. Laurinkus norëjo Jus pagàsdinti, kad paliktumëte já ramybëje ir ramiai iðleistumëte á Ispanijà? – Tokie þodþiai nebuvo pasakyti, taèiau kai du þmonës kalbasi, vienas kità supranta. Kodël M. Laurinkus vasaros viduryje, kai jam dirbti buvo likæ vos keli mënesiai, iðvaþiavo staþuotis á JAV? Jis jau þinojo, kad vaþiuoja dirbti ambasadoriumi á Ispanijà, ir tas buvo sutarta su Seimu ir premjeru. Todël ta jo staþuotë JAV iki ðiol yra nesuprantama. – Tai koks buvo tos staþuotës tikslas? Vëliau, apkaltos metu, VSD pavieðino kai ku- riuos J. Borisovo pokalbius, áraðytus Rusijoje. Ar VSD galëjo juos áraðyti pati, ar gavo ið JAV spec. tarnybø, su kuriomis smarkiai bendradarbiavo? – Að manau, kad VSD struktûra ir darbas tuo metu, kai ðalis yra ES ir NATO narë, yra tokie, kad tos valstybës keièiasi informacija. Valstybës viena kitai padeda, nekenkdamos savos valstybës interesams. Aiðku, jeigu yra prieðingas þaidimas – derina savo veiksmus, kad stotø prieð Prezidentà. Að manau, kad Lietuvos VSD yra viena prasèiausiai dirbanèiø struktûrø. Man susidaro toks áspûdis, kad Lietuvoje dirba bet kuri þvalgyba, tik ne Lietu- vos. Duok Dieve, kad að klysèiau. Ir dël to VSD vadovo keitimo – yra platûs ryðiai su SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 605

NATO valstybëmis, ir jos normaliai reaguoja á normalius veiksmus ðioje struktûroje. Ta- èiau, jeigu staigiai ir radikaliai keièiami vadovai ir á jø vietà paskiriami netinkami, tai reakcija gali bûti skaudi. Paskyrus á vienos valstybës saugumo vadovus þmogø su komu- nistine praeitimi, vëliau teko já atðaukti. Todël bet kokie greiti sprendimai ðioje struktûroje yra neámanomi. M. Laurinkus buvo paskirtas ambasadoriumi Ispanijoje tik po to, kai ið ðios valstybës buvo gautas agremanas. Á M. Laurinkaus vietà paskyrëme puikø vyrà – Ri- mantà Bagdonà. Jis tiko ir NATO ðaliø ambasadoriams. – Prisiminkime, kad VSD bandë uþblokuoti ir laisvà spaudà. VSD agentas V. Savelje- vas bandë uþverbuoti þurnalistà V. Gaivená, kad tas rinktø „kompromatà“ apie „Respubli- kos“ leidëjà V. Tomkø. – Mes su M. Laurinkumi kalbëjome apie V. Saveljevà per vienà ið „netikëtø“ susitiki- mø. M. Laurinkus viskà, be abejo, neigë. Jis neva nieko neþinojæs. M. Laurinkus vietoj savæs VSD vadovu rekomendavo A. Pociø, taèiau, kai pasirinkau R. Bagdonà, tai ilgai derinau jo kandidatûrà su kraðto apsaugos ministru L. Linkevièiumi, kurá ir dabar vertinu kaip vienà geriausiø ministrø apskritai. Ministras pritarë V. Bagdono kandidatûrai. Pritarë ir NATO ðaliø ambasadoriai. Tarp kitko, jie nieko blogo nëra pasakæ ir apie mano buvusá patarëjà Remigijø Aèà. Todël tas burbulas, kuris buvo iðpûstas dël R. Aèo, galëjo bûti sukeltas apie bet kurá mano aplinkos þmogø. Galbût R. Aèui trûko diplomatijos ir patyri- mo, gal jis per daug reikalavo ið jëgos struktûrø vadovø, kuriems tai galëjo nepatikti. A. Klimavièius, mano nuomone, buvo tvirtas ir prokuratûros darbà kreipë ta linkme, kad ji dirbtø pagal Prokuratûros ástatymà. Jis bandë iðlaviruoti tarp politiniø jëgø. Lygiai taip pat – ir STT vadovas. Að ásivaizduoju, kad STT ëmësi sudëtingesniø darbø, nei kyðius imanèiø keliø policininkø gaudymas. Man atrodë, kad tie du þmonës galëjo dirbti. Að taip pat neketinau menkinti ir policijos vadovo V. Grigaravièiaus, tuo labiau kad að pats já bu- vau rekomendavæs V. Adamkui. Aiðku, kad V. Raèkausko pasitraukimas ið generalinio ko- misaro pareigø buvo vidinës partinës intrigos, taèiau pakeisti V. Grigaravièiø buvo V. Bernatonio ir A. Brazausko iniciatyva, vëliau jie abu visai nebesprendë ðios problemos. Tada A. Zuokas, pasinaudojæs situacija, organizavo tuos mitingus prie Prezidentûros ir Rotuðës aikðtës. Að manyèiau, kad Lietuvoje esama valstybës valstybëje. Uþdarajam ratui nepriklausantys verslininkai, þiniasklaida, politikai, dalis spec. struktûrø – greitai sunaiki- nami per spaudà, spec. struktûras, paþymas. – Kodël iðrinktas Prezidentu nesikëlëte gyventi á Turniðkes? – Gerà þodá noriu pasakyti apie Vadovybës apsaugos departamentà. Tai iš tikrøjø profesionalai, kurie uþ simboliná atlyginimà atiduoda visà sielà ðiam darbui. Pateiksiu tik vienà pavyzdá. Rambyno kalno ðventëje kaþkas ant þemës rado grana- tà. Að stovëjau ant kalno, o tas sprogmuo buvo man uþ nugaros. Apsauginiai man pasakë, kad turi mane ið èia iðvesti. Atsakiau, kad negaliu palikti þmoniø, ir pasiûliau visiems kartu pamaþu trauktis þemyn nuo kalno, nenutraukiant kalbø ir muzikos. Taèiau trys ar keturi vyrukai ið VAD atsistojo man uþ nugaros pasirengæ pridengti. Tai yra þmogaus pasiryþi- mas atlikti savo pareigà, todël apie juos noriu pasakyti tik paèius geriausius þodþius. Inci- dentø su sprogmenimis buvo ir daugiau. Granata buvo rasta prie mano namo Ðilo gatvëje. Kitàkart – vëlai naktá iðëjau ið teniso treniruotës, o tuo metu vienas þurnalistas su kamera ant stogo bandë mane filmuoti. Taèiau nedaug trûko, kad mano apsaugininkas bûtø já nuðo- væs. Ir bûtø buvæs jis visiðkai teisus. Vadovybës apsaugos departamento pareigûnai yra 606 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS neblogai parengti. Kita vertus, reikëtø, kad Prezidentas turëtø savo nepriklausomà apsau- gos struktûrà. Kai to paties VAD darbuotojai saugo Prezidentà, premjerà ir Seimo pirmi- ninkà, tai gali nutekëti ir informacija. To neturëtø bûti. Du kartus atsisakiau keltis á Turniðkes, taèiau pamatæs, kad Prezidentui reikia daþnai susitikti su uþsienio sveèiais, nusprendþiau ten apsigyventi. Taèiau nebuvo kur keltis, nes V. Adamkus buvo uþëmæs Prezidento rezidencijà ir niekur nesikraustë. V. Adamkaus rezi- dencija buvo suremontuota uþ 4,5 mln. litø, ir ji visà laikà turëjo bûti Prezidento reziden- cija. Taèiau V. Adamkus norëjo joje pasilikti, paskui nusprendë, kad statysis kità namà gautame sklype. Að neskubinau V. Adamkaus iðsikelti, nors apsauginiai man priekaiðtavo, kad mano namas Ðilo gatvëje yra neapsaugotas. – Taèiau kalbos apie tai, kad Jus paðalins ið Prezidento pareigø, buvo girdimos ið karto po inauguracijos? – Konservatoriai ir liberalcentristai kalbëjo, kad jie organizuosià apkaltà Prezidentui. Ir visas spaudimas per þiniasklaidà, demonstracijomis ir mitingais buvo tik moralinis spaudimas, kad að neatlaikyèiau ir pasitraukèiau. Gavau tokià informacijà, kad liberalcentristai garantavo, kad R. Paksas pats atsistatydins, tik neaiðku kada ir kiek laiko tam prireiks. Kai buvo sukeltas skandalas, sulaukiau ne vieno tiek A. Brazausko, tiek ir A. Zuoko raginimo atsistatydinti. Spa- lio mënesá buvo pavieðinta VSD paþyma ir E. Jakilaitis parodë pirmàjà laidà, kad R. Paksas yra susijæs su tarptautiniais nusikaltëliais. Po to ir prasidëjo kalbos apie atsistatydinimà. – Taèiau prieð tai dar buvo eskaluojama L. Lolašvili tema? – L. Lolaðvili Lietuvoje gyveno 15 metø. Ji turi daug paþástamø tarp gerbiamø Lietuvos politikø, ir niekam neuþkliuvo. Að jà labai gerbiu kaip ðeimos draugæ. Kai tik yra galimybë, mes pabendraujame. Nei su kaþkokiomis perspektyvomis, nei su bûrimais, nei su pareigûnø keitimais ji neturi nieko bendro.Taèiau mano inauguracijos metu Arkikatedroje kaþkas atsivedë L. Lolaðvili ið þiûrovø minios ir pasodino treèioje eilëje, ðalia V. Adamkaus. Tuo metu jà visi ir nufotografavo. Po tarnybinio patikrinimo Prezidentûroje paaiðkëjo, kad vienas pareigûnas susirado L. Lolaðvili minioje ir pasakë, kad jai parengta vieta loþëje. Ji ir nuëjo ið paskos, ir buvo pasodinta ðalia ponø Adamkø. Taip ir atsirado visa istorija – tai yra skandalø darymo menas [ ]. * * * – Ar buvote áspëtas, kad VSD rengia paþymà apie menamas grësmes nacionaliniam saugumui, kuri ið esmës yra nukreipta prieð Jus? – Prabëgus dvejiems metams po ðios paþymos atsiradimo, galësime atvirai pakalbëti, kas joje pasitvirtino, kas ne. Prieð ðios paþymos atsiradimà VSD ðefas Meèys Laurinkus, iðvykdamas dirbti á Ispanijà, iðreiðkë pageidavimà susitikti su visais trim aukðèiausiais valstybës vadovais ir informuoti, kokia situacija ðalyje. Taèiau vëliau M. Laurinkus kalbë- jo su kiekvienu vadovu atskirai, taèiau kalbëdamas su manimi apie jokias paþymas ir grës- mes nacionaliniam saugumui jis neuþsiminë. Kaip þinia, ði paþyma, kaip ir visi slapti dokumentai, pirmiausia pateko Seimo pirmininkui A. Paulauskui. Nei premjeras, nei Pre- zidentas tos paþymos negavo bent jau deðimt dienø nuo jos atsiradimo. Teko man girdëti, kad su ðia paþyma M. Laurinkus supaþindino ir konservatoriø vadovus, kad ði paþyma buvo pateikta ir Lietuvos radijo ir televizijos vadovams ir kad kai kurie LNK þurnalistai ðià paþymà vartë savo rankose dar iki to laiko, kai ji buvo pateikta man. Taèiau að negaliu to árodyti, todël negaliu ir tvirtinti. SÀMOKSLOPREZIDENTAS KRONIKA ROLANDAS (2003–2004 PAKSAS m.) APIE SÀMOKSLÀ IR SAVE 607

– Taèiau jeigu televizijos citavo tà paþymà tà patá vakarà, kai jà gavote ir Jûs, tai, vadinasi, paþyma jau buvo duota tiems, kam reikia? – Neþinau, taèiau pirmà kartà apie ðià paþymà að iðgirdau tada, kai Seime surinktiems frakcijø vadovams M. Laurinkus pateikë ðià paþymà, ir, jeigu tiksliai prisimenu, buvo pateik- ti ir kaþkokie garso áraðai. Jeigu man nemelavo kai kurie Seimo nariai, vienas ið tuometiniø VSD ðefo pavaduotojø atëjo á Seimà su maiðeliu ir leido tuos áraðus Seimo nariams. Kiek þinau, ta paþyma buvo leidþiama per rankas Seime, nors ne visi jà skaitæ Seimo nariai turëjo teisæ susipaþinti su slapta informacija. Kai suþinojau, kad yra toks dokumentas, paskambino A. Paulauskas, kuris pasakë, kad nori su manimi pasikalbëti. Jis atvaþiavo, pateikë man tà paþymà, taèiau tuo metu per LNK televizijà jau buvo iðtisai cituojamos ðios paþymos dalys. Pagrindinë þiniø naujiena skambëjo taip : „Prezidentas susijæs su tarptautiniu terorizmu“. Po to að pasikvieèiau M. Laurinkø – ið tiesø buvo grieþtas pokalbis. Mano pozicija buvo grieþta – kaip galëjo bûti, kad paþyma deðimt dienø kaþkur klaidþiojo, nepasiekë manæs. Prisimenu tik neriðlø M. Laurinkaus lemenimà, nieko konkretaus nepasakant. Tà patá vakarà papraðiau, kad mano sekretorë atðviestø tà VSD paþymà, ir A. Paulauskas davë jà nusikopijuoti. Kaip bebûtø keista, taèiau kità dienà ta pati paþymos kopija, atsineðta A. Paulausko á Prezidentûrà, pasirodë „Vakaro þiniose“. Po to VSD pradëjo tyrimà, ar ji „nenutekëjo“ ið Prezidentûros. Keista – A. Paulauskas tà paþymà turëjo deðimt dienø, lei- do jà per rankas Seime, su tos paþymos turiniu M. Laurinkus supaþindino þurnalistus, ta- èiau, kaip visuomet, informacijos „nutekinimu“ yra apkaltinama Prezidentûra. Norëèiau pasakyti ir dël slaptø paþymø tvarkymo V. Adamkaus prezidentûroje. Pradëjæs eiti Prezidento pareigas, paskyriau þmogø, kuris buvo atsakingas uþ slaptø paþymø registravi- mà. Iki tol tokio þmogaus nebuvo Prezidentûroje. Jis sutvarkë dokumentacijà taip, kaip priklau- së ðaliai, kuri yra NATO narë. Betvarkant apskaità paaiðkëjo, kad joje trûksta apie 170 slaptø paþymø. Dokumentø registracijos knygoje buvo áraðas, kad toks dokumentas gautas, taèiau jo aptikti nepavyko. Ir nëra dokumento, kuris turi grifà „slaptas“ ar „riboto naudojimo“. Noriu pasakyti, kad ankstesnëje Prezidentûroje tai buvo áprasta praktika – dokumentai, kurie nereika- lingi, bûdavo tiesiog paslepiami. Tai buvo áprasta praktika. Að neatmesèiau galimybës, kad ten buvo dokumentø, susijusiø ir su „Maþeikiø naftos“ privatizavimu, ir su kitais ádomiais dalykais. – Ar Jûs nebandëte ieðkoti tø V. Adamkaus valdymo laikais dingusiø dokumentø? – Atlikau tyrimà, sukûriau vidinæ komisijà tam klausimui spræsti, ir tai bûtø tikrai iðspræsta – dokumentai rasti, jeigu neprasidëjæs skandalas. Dokumentø ieðkoti tada jau niekam neberûpëjo. Man aiðku, kad slaptomis paþymomis arba bûdavo manipuliuojama, arba jos bûdavo paslepiamos, kad nepatektø á vieðumà ir kad apie jas niekas nesuþinotø. – Kaip baigësi tas tyrimas dël paþymos pavieðinimo? – Kaip visuomet – niekuo. VSD paþymoje buvo iðdëstyti keturi punktai – Prezidentas ir jo aplinka, privatizavimas ir Vyriausybë, tarptautiniai teroristai ir kita. Bet paþymos tyrimas susikoncentravo tik á vienà dalykà – á Prezidentà. Nei privatizavimas, nei teroriz- mas toliau nebuvo tiriami. – Taèiau Jûs buvote kaltinamas dar ir tuo, kad „nutekinote“ J. Borisovui informacijà? – Dël ðio kaltinimo buvo iðkelta baudþiamoji byla, Vilniaus apygardos teismas mane iðteisino dël ðio kaltinimo, taèiau apeliacinis teismas pripaþino kaltu, ir dabar byla laukia Aukðèiausiojo Teismo sprendimo. Að tai vertinu kaip absurdø absurdà. 608 LIETUVIØ TAUTA

– Prasidëjusio skandalo metu rengëtës kelionei á JAV, ir visi Jûsø oponentai sakë, kad Jums dabar ne laikas keliauti susitikti su JAV prezidentu? – Að suprantu, kad þmonës, kurie organizavo ðá neþinau kaip pavadinti sàmokslà – konstituciná ar antikonstituciná sàmokslà prieð Prezidentà, buvo apgalvojæ ir kaip sutruk- dyti ðiai kelionei. Turiu informacijos apie tai, kad prieð ðià kelionæ mûsø aukðti politikai lankësi JAV ambasadoje Vilniuje ir visaip átikinëjo ambasadoriø, kad negalima leisti, kad susitiktø Prezidentai R. Paksas ir G. Bushas. Þinau, kad Lietuvos politikai lankësi JAV ir taip pat kartojo JAV administracijos pareigûnams, kad su R. Paksu susitikti negalima. Bet kodël negalima? Manau, kad pagrindinë prieþastis buvo ta – jeigu bûèiau paspaudæs G. Bus- hui rankà ir paklausæs – „klausyk, kas èia darosi?“, „ar èia nëra Jûsø valstybës átakos?“ Bûèiau paklausæs G. Busho, ar kaþkas neþaidþia þaidimo, kad ávyktø revanðas, kad bûtø nuverstas þmoniø laisvai iðrinktas prezidentas, ir ar kas nors neturi revanðiniø ambicijø. Þi- note, kaip veikia valdþios piramidës – galbût vadovui ið tiesø nepateikiama visa informacija, kokia yra. Nes taip veikë Lietuvos þiniasklaida – atspausdindavo melagingà straipsná, o já persispausdindavo jø kolegos uþsienyje. Tuomet Lietuvos þiniasklaidos magnatai paimdavo tà patá straipsná ir sakydavo – þiûrëkite, kà raðo „The Economist“ ar „New York Times“. Jeigu administracijos antrojo ar treèiojo eðelono þmonës pradëjo þaisti þaidimus, tai susiti- kus G. Bushà bûtø buvæ galima jo paklausti, kas èia vyksta. Manau, kad tada tas spaudimas bûtø atslûgæs. Sàmokslininkai, suprasdami ðá dalykà, darë viskà, kad taip neávyktø. – Taèiau JAV Vyriausybë ið pradþiø buvo atspari ðiam spaudimui ir klausë, kada Jûsø vizitas ávyks? – Tokio dydþio valstybei kaip Lietuva susitikimas su JAV prezidentu neávyksta taip greitai. Jeigu gerai prisimenu, V.Adamkus pirmà kartà su JAV prezidentu susitiko ar ne ketvirtais savo prezidentavimo metais. O man ðiame poste nebuvo prabëgæ në metø. Kai tik buvo patvirtinti mano vizitai á uþsiená, po kalbos Europarlamente, paskyrus V. Bagdonà VSD vadovu, ið karto prasidëjo skandalas. Neþinau, gal neávykæs vizitas á JAV turëjo kaþ- kà bendro su ilgu M. Laurinkaus buvimu JAV, A. Zuoko vizitu á JAV, taèiau JAV ambasada Vilniuje iki paskutinës minutës teigë, kad vizitas ávyks ir jam nëra jokiø kliûèiø. Su JAV ambasadoriumi ne kartà susitikome dviese ir matësi, kad jis nori mano vizito. Þinoma, kai perversmo spaudimas kasdien didëjo, tai pradëjo rûpëti ir JAV ambasadai. Galiausiai atëjo tas kritinis taðkas, kai reikëjo apsispræsti. Diplomatine kalba buvo aiðkiai duodama supras- ti, kad tas vizitas yra ant kritinës ribos. Todël sàmokslininkai, dirbdami visais frontais (veikdami þiniasklaidà, JAV ambasadà ir administracijà), pasiekë, kad vienos valstybës vadovas nesusitiko su kitos valstybës vadovu. Tai buvo jø pergalë. Ir kai konservatoriai mane pasveikino, kad tai protingas sprendimas, noriu tik priminti – ir konservatoriø vado- vai lankësi JAV ambasadoje, átikinëdami, kad negalima leisti R. Pakso vizito á JAV. Nes, neduok Dieve, jie iðsikalbës. – Taèiau net jeigu bûtumëte susitikæs su G. Bushu, ar galëjote tikëtis sàþiningo atsaky- mo? Nes daug kas manë, kad JAV administracijos remiamas kandidatas yra V. Adamkus, ðios valstybës karinës þvalgybos bendradarbis. Ir kad JAV buvo suinteresuota, kad V. Adam- kus taptø Lietuvos vadovu, ir tam padëjo net JAV specialiosios tarnybos? – Sunku pasakyti, neturint dokumentø. Mes þinome, kaip dirba ávairiø ðaliø þinybos. Kartais jos dirba savarankiðkai, kartais turi merkantiliniø interesø. Kaip þinome, JAV SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 609 specialiosios tarnybos paèios apsirûpindavo finansais ið vienø ar kitø dalykø. Teko gir- dëti, kad, pavyzdþiui, CÞV gaudavo finansø ið kontrabandos, ginklø prekybos ar narko- tikø ir vëliau uþ tuos pinigus darydavo politinius perversmus. Ir nebûtinai tos operacijos bûdavo suderinamos su JAV prezidentu. Galbût aukðèiausi politikai klysdavo, gaudami melagingà informacijà. Kaip buvo ðiuo atveju – að neþinau. Að labai abejoju Lietuvos VSD galimybëmis, kadangi bûdamas premjeru maèiau, kà jie gali padaryti. Man irgi atrodo, kad be svetimø valstybiø èia neapsieita. Taèiau prisiminkime, kokios buvo mano nuostatos – uþ NATO, Europos Sàjungà. Lietuva siuntë savo karius á Irakà, kai buvo kalbama, kad ten neva yra masinio naikinimo ginklø, palaikëme ir Afganistano misijà. Kai buvo kalbama, kuri ið Europos valstybiø bus su JAV, o kuri prieð, mes sakëme, kad mûsø pozicija – Europos Sàjunga ir tvirti ryðiai su JAV. Mano vizitas á Kaukazà tada atrodë, kad tai neva kaþkokia apgaulë, nors dabar visi tuo didþiuojasi. Matyt, JAV kai kas kalbëjo prieðingai, taèiau að laikiausi provakarietiðkos ir gal net proamerikietiðkos politikos. Todël netikiu, kad be svetimø ðaliø specialiøjø struktûrø bûtø ámanomas ðis perversmas. Ir netikiu, kad Lietuvoje buvo galima surasti tiek pinigø ðiam perversmui organizuoti. Tuo netikiu iki ðiol. – Kurias ðalis Jûs turite omenyje? – Logiðkai pagalvojame – jeigu R. Paksà reikëjo paðalinti, kad jis neva buvo Maskvos statytinis, tai per J.Borisovà ir kitus. Toks buvo konservatoriø ir liberalcentristø argumentas, galbût ir V. Adamkaus bei kitø deðiniøjø. Todël að manau, jeigu konkreèiai Maskva yra suki- ðusi tiek pinigø á R. Paksà, kaip ji taip lengvai jo atsisakë? Jeigu pastatei savo þmogø kitoje valstybëje, turësi uþ já kautis, kad já iðgelbëtum. Kadangi niekas manæs negelbëjo, reiðkia, kad að nebuvau Maskvos statytinis. Ið kitos pusës – JAV manæs nerëmë ir nepalaikë. Ir tie þmonës, kurie susijæ su Vakarais – V. Landsbergis, A. Kubilius – jie buvo prieð mane, tai iðeina, kad ir toje pusëje manæs niekas nepalaikë. Todël, matyt, mane palaikë tik þmonës, kurie norëjo, kad nebûtø grobiama ir vagiama. Þurnalistë R. Grinevièiûtë labai taikliai para- ðë, kai V. Adamkus ëmë verkti dël padidëjusiø kainø, uþuot atsiklaupæs ant keliø ir meldæs atleidimo uþ savo darbus, privatizuojant „Maþeikiø naftà“. Todël jeigu R. Pakso nerëmë nei Rytai, nei Vakarai, turëjæ interesø Lietuvoje, galbût jis trukdë tiems interesams. – Taèiau V. Adamkus priimtinas abiem pusëms? – O kaipgi kitaip? Pavyzdþiui, dujotiekis tarp Rusijos ir Vokietijos per Baltijos jûrà. Konservatoriai sako, kad tai naujas Europos perdalijimas ir paþeisti Lietuvos interesai. Kilo pasipiktinimas, taèiau að prisimenu dar tuos laikus, kai „Gazprom“ norëjo tiesti dujo- tieká per Lietuvà. Tie patys konservatoriai mûru stojo prieð – tuomet juokiausi ir klausiau, ar jie bijo, kad kareiviai išðoks ið to vamzdþio. Paskui jie sakë, kad neprileis Ivano prie vamzdþio, ir vieðai spjaudë á Rusijos pusæ. Prie to dar prisidëjo ir V. Adamkaus atsisaky- mas vaþiuoti á Maskvà ðvæsti Pergalës dienos. Ir po viso ðito, kai Vokietija ir Rusija prag- matiðkai susijungë dujotiekiu, pradëta ðaukti – o kodël ne per mus? Nereikëjo spjaudyti ant kaimynø, ir nebûtø tos problemos. Man atrodo, kad politika turi bûti pragmatiðka. Tas pats ir su elektros energijos tiltu ið Lietuvos á Lenkijà. Nuo ðio projekto pradþios praëjo aðtuoneri metai, ir ðiandien A.Brazauskas pasakë, kad to tilto nebus. Lygiai taip pat, að manau, nebus ir to projekto „Rail Baltica“ (Lietuvà su Europa jungianèiø geleþinkelio tinklø), nes mes nemo- kame dirbti. Mûsø uþsienio politika yra tik álásti á kaþkieno uþpakalá, atsipraðau uþ iðsireiðki- mà. Ir padaryti tai labai staigiai. Vietoje to, kad vykdytø pragmatiðkà uþsienio politikà. Jeigu 610 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS turëtume elektros tiltà, galëtume eksportuoti energijà ið Kruonio hidroelektrinës ar Ignalinos AE, kaip buvo planuojama. Tokiu atveju bûtø galima sakyti, kad Lietuvos uþsienio politika yra pragmatiðka. Kad KGB rezervo kapitonas sukëlë tà skandalà arba Prezidento nuvertimà, tai að nemanau, kad tai uþsienio politika. A. Valionio idëja – pakenkus vienam þmogui, Lie- tuvà apðmeiþti visam pasauliui. Tai buvo svarbiau uþ valstybës interesus. – Paþvelgæs á nueità kelià, ar kà nors keistumëte ir darytumëte kitaip, nes daugelis Jus kritikavo, sakydami, kad Prezidentas R. Paksas silpnas, nes negali apginti savæs? Jûs pats sakote, kad VSD buvo niekam tikusi, taèiau nieko nepadarëte, kad pakeistumëte jos vado- và, ir elgtumëtës ryþtingiau? – Kiekvienas vertina procesus pagal savo sugedimà arba þinojimà. Pats sakai toká argumentà, taèiau daugelyje vietø að girdëjau kitus argumentus – „tu per greitai ir per ryþtingai pradëjai“, „per daug frontø pradëjai kariauti“ ir kita. Daugelyje susitikimø su þmonëmis að girdëjau neva reikëjæ palaukti, sutvirtëti, nieko nedaryti, atsivesti libdemus á Seimà. Tik nedaugelis man sako, kad að nesugebëjau apsiginti. Dauguma man patarë pa- laukti ir sutvirtëti, nepradëti karo keliais frontais ið karto. Juk vienu metu buvo pradëta kova su korumpuotais teisëjais, þemgrobiais, korupcija, narkomanija ir t.t. – Taèiau kodël prasidëjus sàmokslui jo taip ir neávardijote ir nepasakëte, kam tai naudinga? – Kalbëjau ta tema su generaliniu prokuroru A. Klimavièiumi – parodþiau jam BK straipsná apie sàmokslà prieð Prezidentà. Taèiau A. Klimavièiui neuþteko ryþto tà dalykà iðtirti. Taigi visame perversme nebuvo jokios teisës ir teisingumo – buvo muðama á vienus vartus. Kalbant dël pilietybës suteikimo J. Borisovui – juk analogiðku bûdu buvo suteiktos 847 pilietybës, taèiau uþkliuvo tik jo vieno. Ið Prezidentûros dingo 174 dokumentai, taèiau byla keliama neva uþ tai, kad mes „nutekinome“ informacijà. Að, bûdamas Prezidentu, kalbu telefonu, o kità dienà ateina þurnalistas ir klausia, apie kà mes ten kalbëjome su tuo ir tuo – pokalbio turinys jam þinomas. Tai kad neþinau, kà buvo galima padaryti daugiau... Nors, aiðku, galima buvo padaryti...sukelti pilietiná karà, bet að to nedariau ir nesiruoðiu daryti. Nes në viena valdþia negali kainuoti daugiau, nei ji kainuoja – t.y. þmogaus gyvybës ar naðlaièiø aðarø. Tai ðità dalykà buvo galima daryti... – Kodël taip pasikeitë premjero A. Brazausko pozicija – 2003 m. lapkrièio 25 d. jis sakë, tokia formuluotë, kad „neatmetama galimybë“ jam nëra árodymas. O gruodþio 10 d. jis jau sakë, kad R. Paksas „neiðgirdo patarimo atsistatydinti“, o kovo 4 d. – kad „Lietuva su Prezidentu R. Paksu – Lietuva be ateities“. Kodël ji taip keitësi? – Pasak artimiausiø A. Brazausko bendraþygiø, jam buvo pateiktas dokumentø pake- tas, kurie jam nelabai patiko. Ir tuomet A. Brazauskui buvæ pasakyta, kad jeigu jis elgsis vienaip, tie dokumentai bus pavieðinti, jei kitaip – ne. Jeigu taip teigæ þmonës yra teisûs, tai atsakymas á ðá klausimà yra paprastas. Kitas dalykas – dël socialdemokratø, kurie pasiraði- nëjo po apkaltos tekstu, paraðø. Nors buvo sakoma, kad Seimo nariai po juo pasiraðinëjo laisva valia, taèiau deðimtys Seimo nariø man sakë, kad jie buvo verèiami tai daryti (jie buvo gaudomi ligoninëse, per atostogas, jiems buvo siûlomos pareigos ir vietos kitame Seime). Prieð apkaltà A.Brazauskas sakë, kad jeigu jie nepalaikys apkaltos, tai pralaimës bûsimus rinkimus. Aname Seime socdemai turëjo 53 vietas, palaikæ apkaltà dabar Seime turi tik 20 vietø. Reiðkia, A. Brazauskas netoliaregiðkas politikas. Skandalo metu á susitiki- SÀMOKSLOPREZIDENTAS KRONIKA ROLANDAS (2003–2004 PAKSAS m.) APIE SÀMOKSLÀ IR SAVE 611 mus su rinkëjais vaþiavo ir Seimo nariai, iðrinkti tose apygardose. Jiems nekildavo abejo- niø po susitikimø, kaip reikia balsuoti – prieð apkaltà. Taèiau jau po jos, kai Seime buvo svarstomas klausimas, leisti man ar ne dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose, A. Brazaus- kas asmeniðkai atvaþiavo á socialdemokratø frakcijà ir, dauþydamas kumðèiu á stalà, liepë visiems balsuoti uþ tai, kad man nebûtø leista dalyvauti rinkimuose. O kas ten buvo – tuose dokumentuose, kurie pakeitë A. Brazausko valià – ar vieðbuèio „Draugystë“ privatizavi- mas, ar kiti dalykai, að neþinau. Manau, kad tai galëtø pasakyti Artûras Paulauskas. Mano supratimu, yra baisu, kai Lietuvoje yra kelios þiniasklaidos priemonës ir kai per specialiàsias struktûras keli politikai gali turëti átakos kiekvieno þmogaus gyvenimui. Að pastebiu, kaip vieni redaktoriai ið pradþiø apie vienus politikus raðo kaip apie maiðtinin- kus, o paskui kaip apie valstybininkus. Kodël taip yra? Manau, kad specialiosios struktû- ros turi informacijos apie laikraðèiø redaktorius, ir tuomet politikai, valdantys tas struktûras, staiga tampa valstybininkais. – Kitaip tariant, Lietuvoje yra Lotynø Amerikos modelis, kai ðalá valdo ne teisëtai iðrinkta valdþia, o kaþkokie pulkininkai? – Manau, kad taip. Ir jeigu tu perþengi tau nubrëþtas ribas, turi dideliø problemø. Tai kaip paþaboti specialiàsias tarnybas ir priversti, kad jos dirbtø valstybei? Jeigu valdþià yra apëmusi paskutinë vëþio stadija, tai ji nepasveiks nuo piliuliø, o reiks operacijos. Mano galva, kad ta chirurginë invazija turës bûti padaryta, nes artëja socialiniai sprogimai, ar þmonës dar kartà pakils, matydami tà neteisybæ. Gali bûti, kad atsiras kaþkokia politinë jëga, kuri kryptingai ves þmones. Að manau, kad daug padaryti galima turint paramà ir savivaldos, ir parlamentiniu, ir prezidentiniu lygmeniu. Tuomet bus galima nusitaikyti á tuos kadrus. Man ne kartà teko susidurti su valdininkais – jie yra suaugæ vienas su kitu. Ir jeigu reikia „prastumti“ koká nors projektà, reikalingà þmonëms, toks valdininkas suras bet koká bûdà jo nepraleisti. Tas klerkas, kuris pradeda stumti vienà projektà kokioje nors ministerijoje, þino, kaip jis nueis iki Seimo. Didþiausia korupcija, kai perkami ástatymai, o Seimo nariai to net nejauèia arba net nepastebi. – Kaip vertinate V. Uspaskicho þlugimà – ar jis irgi tapo kliuviniu sistemai? – Nenoriu jo nei girti, nei peikti. Taèiau V. Uspaskicho „sutvarkymo“ scenarijus buvo analogiðkas Prezidento nuvertimui. O tai buvo padaryta todël, kad V. Uspaskichas atvirai, ne puse lûpø sakë, kad jis sieks premjero posto ir darys átakà valstybei. Ir nesitenkins tuo, kas jam skirta. Ta informacija atëjo iki tø, kurie padarë taip, kad dabar V. Uspaskichas nebepanaðus á þmogø. V. Uspaskichas bandë pakeisti Naftos ir dujø mokesèio ástatymà, kuris buvo parduotas Seimo vadovø uþ milijonus, taèiau nespëjo. Jeigu R. Paksas viena- reikðmiðkai pasisako uþ Ignalinos AE uþdarymà, reiðkia, kad tie, kurie planuoja jà uþdaryti ir atgabenti á Lietuvà daugiau dujø, susiþerti uþ jas velniðkus pelnus, reiðkia, yra prieð. Dël LISCO privatizavimo að jau sakiau – ten Vyriausybei pavyko gauti 300 mln. litø daugiau uþ tuos 23 sausakrûvius laivus. Vadinasi, kaþkas jø neteko. „Maþeikiø nafta“ ir draugai, kurie norëjo pasitrinti rankas, ir tie, kurie sëdëjo prezidento krësle, jautë, kad jiems á nuga- ras kvëpuoja prokurorai, taip pat neturëtø bûti laimingi. Tie narkotikø prekeiviai, prieð kuriuos mes bandëme kovoti ávesdami privalomà tikrinimà nuo narkotikø, taip pat neturë- jo bûti laimingi. Ásikiðimas á didþiausià mafijà, kokia tik gali bûti – t.y. þemëtvarkininkø. Turbût þinai, kad þmogus, norëdamas atgauti þemæ, dalá jos turi atiduoti þemëtvarkininkui. Todël tie þmonës manæs ir nemëgo. 612 LIETUVIØ TAUTA

* * * Kaip þinia, „Alita“ buvo parduota maþiausià kainà jos privatizavimo konkurse pasiû- liusiam pirkëjui – jos direktoriaus Vytenio Junevièiaus valdomam konsorciumui. Didþiau- sià sumà – beveik 100 mln. litø uþ „Alitos“ akcijas siûlæs Italijos verslininkas Luidþis Boska buvo paðalintas ið privatizavimo Valstybës turto fondo sprendimu, o nugalëtoju paskirtas beveik dvigubai maþiau – 56 mln. pasiûlæs pirkëjas. Vyriausybës sprendimu jis ir buvo paskelbtas konkurso nugalëtoju. Nors prieð ðá Vyriausybës sprendimà Generalinë prokuratûra pateikë tokias iðvadas dël privatizuojamos AB „Alita“: „Valstybës turto fon- das paþeidë ástatymus, pakvietæs derybø ir papraðæs pagerinti savo pasiûlymà ðios ámonës administracijos konsorciumà“, „antràjà vietà konkurse uþëmusio dalyvio atsisakymas ne- gali bûti laikomas nedalyvavusiu konkurse, bet kuriuo atveju jis iðlieka antruoju“, „V. Ju- nevièiaus konsorciumas negalëjo bûti áraðytas á eilæ potencialiø pirkëjø, kuriø pasiûlymai skiriasi ne daugiau kaip 15%, ir jam negalëjo bûti siûloma toliau dalyvauti privatizavime“, „Valstybës turto fondas“, pripaþindamas V. Junevièiaus ir kitø asmenø konsorciumà antrà vietà uþëmusiu vieðojo konkurso dalyviu ir pasiûlydamas pradëti derybas, paþeidë LR valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo ástatymà.“ Ðias iðvadas paraðiusi Generalinio prokuroro pavaduotoja Vaida Urbonaitë ðiuo metu jau padarë karjerà – tapo Apeliacinio teismo teisëja. Atsako Prezidentas Rolandas Paksas: – Kaip Jums pateko informacija apie „Alitos“ privatizavimà? – Á mano patarëjà G. Ðurkø kreipësi jo paþástamas, VSD Alytaus skyriaus vadovas Alber- tas Sereika. Po to G. Ðurkus atëjo pas mane ir pasakë, kad privatizuojant ðià ámonæ yra didelë netvarka – tokia, kad net plika akimi matosi, kad VSD keièia ðio privatizavimo dokumentus. Vienus dokumentus pateikia prokuratûrai, o kiti, visiðkai prieðingi, egzistuoja ið tikrøjø. Tai buvo pagrindinis motyvas, dël ko að nusprendþiau padaryti toká drastiðkà sprendimà – gauti visus tuos dokumentus. Kai að perþiûrëjau visà man atsiøstà bylà, ten juodu ant balto buvo suraðytos politikø pavardës. Kaip jie skambina vieni kitiems ir pareigûnams... Suprantate, að jokiu bûdu dabar to dalyko pasakyti negaliu, nes Jûs pats suvokiate, kad „Alitos“ privatizavi- mo byla yra áslaptinta ir atskleisdamas jà nusiþengèiau Konstitucijai. Taèiau að stebiuosi mano buvusiø oponentø profesionalumu – jie staigiai suvokë, kad to negalima sakyti, kad tai yra paslaptis ir kad negalima minëti tø pavardþiø, kol ta byla neiðslaptinta. O jà iðslaptinti gali tik tas Valstybës saugumo departamentas Valstybës paslapèiø apsaugos komisijoje, kurios vadovas tada buvo tas pats VSD ðefas M. Laurinkus. Staiga tà suvokæ, galëdami iðeiti á tele- vizijà, jie po to metësi á kontrpuolimà – neva toje byloje minimi liberaldemokratai D. Bara- kauskas ir H. Þukauskas. Að þinau, kad ten yra ne taip, ir kad ten minimi kiti veikëjai. Að þinau, kad „Alitos“ byloje vardijami kiti politikai ir labai aukðtas pareigas uþimantys politi- kai, virðûnë, elitas. Jie yra minimi toje byloje. Ir paradoksas, kad ði byla yra valstybës paslap- tis, VSD negali jos iðviešinti, o prokuratûra jà ákiðo á stalèiø. Todël, juokaudamas su draugais, neseniai sakiau, kad Lietuvoje neapsimoka kautis dël kokio nors politinio posto – kam siekti premjero ar prezidento posto? Geriau tapti VSD ðefu, á kiekvienà stalèiukà susidëlioti „kom- promatà“ ir tampyti visus uþ virvuèiø. Tokia situacija buvo, ir að esu absoliuèiai ásitikinæs, kad ji akivaizdþiai parodë VSD darbà. Esu ásitikinæs, kad ði struktûra ne taip dirba, kaip turëtø. Taèiau, kol „Alitos“ byla neiðslaptinta, að nelabai kà galiu ir pasakyti. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 613

– Kitaip tariant, VSD Alytaus skyrius sekë „Alitos“ privatizavimà ir þinojo visus jo uþkulisius? – Manau, kad tai vyko platesniu mastu, nes pokalbiai toje byloje yra áraðyti ne vien tik Alytaus verslininkø ir pareigûnø, bet ir visos ðalies politikø ir verslininkø. Jie kalbëjo apie tai, kà reikia padaryti, kad gamykla atitektø tam, kam reikia. Viena medþiaga buvo siunèia- ma á prokuratûrà, kita – á VSD, originalioje byloje trûko trylikos dokumentø. Tokie keisti dalykai vyko, taèiau situacija ðiandien labai nepavydëtina – ðios bylos iðvieðinti negali, VSD jos netiria, o VSD ðefas A. Pocius pasiprieðino mano norui gauti visas telefonø iðklo- tines, nors prieð tai mielai dalino visus telefonø pokalbius, susijusius su perversmu. Nuða- linant Prezidentà, visi pokalbiai buvo išdalinti ávairioms komisijoms, o tiriant „Alitos“ bylà – atsisakyta pateikti pokalbiø iðklotines. Buvo suformuota tokia situacija, lyg VSD bûtø absoliuèiai neklystanti ástaiga, o visi kiti darë klaidø. Tiesa, buvau gavæs dar ir tokios informacijos, kad tà automobilá, kuriuo man á Vilniø ið Alytaus buvo gabenama „Alitos“ bylos tyrimo medþiaga, kai kas labai norëjo taranuoti ir nustumti nuo kelio, kad ta byla manæs nepasiektø. Ar èia esama tiesos – tai gali atsakyti tik tyrimas, kai savo darbà pabaigs „perversmininkai“. – Taèiau negi apie tai nieko nesakë A. Sereika, kuris vaþiavo tame automobilyje? – Kartu su juo vaþiavo ir mano patarëjas R. Senovaitis. Þinoma, jie nesusidûrë su kitu automobiliu. – Taèiau jie, matyt, kaþkà jautë? – Taèiau tà informacijà að gavau ið treèios pusës – man praneðë, kad, kai buvo suþino- ta, kad „Alitos“ byla gabenama á Vilniø, buvo imtasi priemoniø, kad tas automobilis neat- vyktø. Taèiau dël kaþkokiø prieþasèiø avarija neávyko – matyt, buvo versta nuslëpti ðià bylà, jeigu buvo svarstomos net pasikësinimo nuþudyti galimybës. – Akivaizdu, kad sprendimà dël „Alitos“ privatizavimo konkurso nugalëtojo priëmë premjeras, nes bûtent jam yra pavaldus Valstybës turto fondas, kuris neteisëtai paðalino ið privatizavimo didþiausià kainà siûliusá Italijos verslininkà L. Boskà. Akivaizdu, kad VTF vadovas O. Milaðauskas negalëjo pats taip nuspræsti? – Þiûrëdamas á ðià situacijà ðiandien, màstau, kad gal reikëjo elgtis kitaip. Tuomet man në á galvà neatëjo, kad VSD vadovas A. Pocius atsisakys Prezidentui duoti pokalbiø iðklotines ir kad prokuratûroje ta byla bus padëta á stalèiø. Gal reikëjo daryti kitaip – vos gavus tà bylà, pasikviesti VSD ðefà, generaliná prokurorà, Seimo pirmininkà ir versti tos bylos puslapius – kas èia, kas èia ir t.t. – Man atrodo, reikëjo padaryti kitaip – padaryti tos bylos 50 kopijø, sukviesti spaudos konferencijà ir kiekvienam þurnalistui jà padalinti, kol ta byla dar nebuvo slapta? – Bet kokiu atveju operatyvinë medþiaga yra slapta, ir jos kopijuoti negalima. Kitas dalykas, að maniau, kad ámanoma dirbti pagal mûsø Konstitucijà, bet vëliau paaiðkëjo, kad reikia kitokiø ágaliojimø ir kitaip spræsti problemas. Jeigu Prezidentas per tiek laiko negali pakeisti VSD vadovo, tai jau yra netvarka. Taip negali bûti. – Þodþiu, A. Sereika kreipësi á Jus, matydamas, kad dingsta ataskaitos, raðytos bo- sams. Kokie buvo A. Sereikos motyvai kreiptis á Jus? 614 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

– Be abejo, per G. Ðurkø jis norëjo kreiptis tiesiai á mane. Að supratau, kalbëdamas su A. Sereika, kad tai yra padorus VSD karininkas, kuris nenori susitaikyti su ta neteisybe, dëliodamas „Alitos“ bylos dokumentus. A. Sereikai iki pensijos buvo likæ dveji metai, ir jis galëjo uþsimerkti ir nieko nematyti. – Tai kas konkreèiai jam nepatiko? Ar tai, kad jis siuntë tas ataskaitas á Vilniø, o rezultatø nebuvo jokiø? – Tam, kad galima bûtø pasiklausyti telefoniniø pokalbiø, reikia gauti teisëjo leidimà. O kad duotø toká leidimà, teisëjui reikia pateikti medþiagà apie átarimus. Mano supratimu, viena medþiaga bûdavo iðveþama, kita medþiaga pateikiama toms institucijoms, kurios duoda sankcijas pasiklausyti pokalbiø, ir ðios dvi medþiagos bûdavo skirtingos. Savo spaudos konferencijoje að labai aptakiai tai pasakiau. Tuo metu labai þiûrëjau, kad man kas nors neprikiðtø bylos pavieðinimo, taèiau pasakiau esmæ, kad bûdavo kaitaliojami dokumentai. – A. Sereika pas Jus atvaþiavo. Apie kà Jûs tada kalbëjotës? – Jis atveþë tà medþiagà man, uþpildë visus þiniaraðèius – tai buvo padaryta oficialiai. Todël kaltinimai, kad Prezidentas „pagrobë“ medþiagà, yra absoliuti netiesa. Jeigu jau Prezidentas negali þinoti, kas darosi valstybëje, tai apie kà tada kalbëti? Aiðku, kad tai nëra lengvas dalykas – perversti storà bylà ir pabandyti á jà ásigilinti. Tuo labiau kad jos niekam negali rodyti. Taèiau tam, kad suprastum, kaip viskas vyko, uþtenka ir mano iðsilavinimo. – „Alitos“ privatizavimo byla vëliau pateko á Kauno apygardos prokuratûrà, kuri tiria Kauno verslininko Vlado Jakuèio, bendrovës „Italiana Int.“ savininko, nuþudymà. Ar nie- ko negirdëjote, kad tos dvi bylos yra susijæ? – Man teko girdëti gandus, kad tai yra susijæ dalykai, kad ten buvo kaþkokios finansi- nës sàsajos, kurios vëliau kaþkodël nebuvo pildomos, ar nebuvo laikomasi tø ásipareigoji- mø. Kaþkas dël to buvo nuþudytas. Kiek èia tiesos, man sunku pasakyti. Taèiau kiekvienas dalykas turi bûti iðtirtas. Geriausia bûtø dabar pavieðinti tà „Alitos“ privatizavimo bylà. Taèiau að vël abejoju, kaip ta byla atrodys dabar, ir kokiø dokumentø joje dabar nebeliko? Originali byla negali bûti pavieðinta, o „iðmësinëta“ neduotø jokiø rezultatø. Taèiau mano atmintyje liko visa tos bylos medþiaga, kadangi að su ja galëjau ádëmiai susipaþinti per dvi savaites. Galiu pasakyti tiek – joje dalyvavo daug „garbiø“ politikø. – O ið liberaldemokratø partijos toje byloje niekas nëra minimas? Ið kur ten atsirado D. Barakauskas ir H. Þukauskas? – Að manau, kad èia yra tas atvejis, kai geriausia gynyba – puolimas. Kodël Preziden- tas pasiëmë tà bylà – todël, kad nori pridengti saviðkius. Að prisimenu, kad pagrindinis tiek þurnalistø, tiek ir politikø leitmotyvas buvo ne tas, kas yra toje byloje, bet kaip Prezidentas iðdráso tà bylà paimti ir kaip iðdráso kiðtis á privatizavimo ir saugumo reikalus. Kalbëjau su vienu labai gerbiamu politiku, kuris pasakë, kad „bet kuris karas prieð saugumà garantuoja tavo pralaimëjimà“. Jis man paminëjo kelis pavyzdþius apie tai, kad keliø valstybiø, net Europos, prezidentai pralaimëjo savo ðalies specialiosioms tarnyboms, kai pradëjo kautis su jomis. Taèiau man jau nebebuvo kur trauktis, todël trenkiau atsivëdëjæs – apkaltinau saugumà dokumentø klastojimu. Nors priimta manyti, kad VSD yra neklystanti institucija, að taip nemanau. Pavyzdþiui, tiek VSD, tiek ir STT turi operatyvinës veiklos leidimà. Taèiau kiek STT ðefas V. Junokas buvo puolamas todël, kad jis pradëjo bylà prieð ne tà SÀMOKSLOPREZIDENTAS KRONIKA ROLANDAS (2003–2004 PAKSAS m.) APIE SÀMOKSLÀ IR SAVE 615 politikà. O VSD visada buvo neklystanti. Ir neduok Dieve, pabandysi paprieðtarauti tai áþymiajai M. Laurinkaus paþymai ar kitoms. Pavyzdþiui, dël alkoholio bendrovës „Stumb- ras“ privatizavimo ant mano darbo stalo buvo padëtos keturios VSD paþymos, ir visos skirtingos. Kaip vëjas puèia, tokios ir paþymos raðomos. Kai pamaèiau pirmàjà paþymà, að uþ galvos susiëmiau – kaip galima tokius banditus á Lietuvà ásileisti? Ketvirtoje paþymoje nieko tokio jau nebeliko. Arba kaip VSD gali kiðtis á Raseiniø þuvininkystës ûkio privati- zavimà? Kaip VSD paþymos dëka ið Lietuvos jûrø laivininkystës privatizavimo buvo pa- ðalinta danø bendrovë „Trident marine“, ir po to, kai dabar kreipësi á teismà, saugumieèiai net neatëjo á teismà pasiaiðkinti. Idealiausias bûdas valdyti privatizavimo procesus – rasti galimybæ, pagaminti paþymà, ir viskas – jos áslaptinti nereikia, atsakyti uþ pasekmes nerei- kia. Taip yra sunaikinamas politikas arba verslas. Tai kam tada kovoti uþ prezidento postà? Reikia bûti VSD šefu. – Taèiau ta pati privatizavimo praktika yra tæsiama ir dabar. „Maþeikiø naftà“ privati- zuojama, remiantis neaiðkiais „patikimumo kriterijais“, kuriuos þino vienas premjeras? – Aš manau, kad VSD, jeigu nori suþinoti, koks ateina investuotojas, turi padaryti labai rimtà analitiná darbà – kas buvo, yra ir galëtø bûti. Bet ðito dalyko nëra, ir dël to valstybë labai daþnai kenèia. Net V. Landsbergis viename savo interviu pripaþino, kad „uþsienio specialiosios tarnybos mums padëjo gauti informacijà“. Taèiau nuo kada pagal Lietuvos ástatymus mûsø ðalyje gali veikti uþsienio ðaliø specialiosios struktûros? – Gal jie dirba ne Lietuvoje, o kaþkur uþsienyje? – Að labai abejoju, kad ið uþsienio bûtø klausomasi „smailyèiø“ pokalbiø. Per vadina- màjá diplomatø skandalà Lietuvos VSD tø diplomatø pokalbiø iðklotines gavo ið Rusijos KGB, nes jie buvo áraðyti Rusijoje, kur VSD neturi teisës dirbti. Man atrodo, kad jau esu sakæs, jog Lietuvoje dirba visos þvalgybos, iðskyrus Lietuvos. – Gráþtame prie „Alitos“ bylos. Kodël po to, kai ði medþiaga buvo perduota Generali- nei prokuratûrai, jos vadovas A. Klimavièius pasakë, kad „joje nieko nëra“? – Ta medþiaga labai oficialiai buvo perduota prokuratûrai. Ne pirmà kartà mane nuste- bino tokia reakcija, kad „nieko nëra“. Matëme ir Vilniaus „abonento“ byloje, kad „nieko nëra“. – Jûs neseniai sakëte, kad buvæs generalinis prokuroras A. Klimavièius bandë sàþinin- gai eiti savo pareigas, nors jis apie „Alitos“ bylà pasakë, kad joje „nieko nëra“? – Kalbëkime apie Prezidento pokalbiø pasiklausymà. Tiek Aukðèiausiojo Teismo pir- mininkas V. Greièius, tiek ir A. Klimavièius vienareikðmiðkai pasakë, kad tø pokalbiø pa- gal Operatyvinës veiklos ástatymà klausytis negalima. Taèiau tiek A. Paulauskui, tiek ir A. Sakalui viskas buvo gerai. Todël að manau, kad ðios struktûros, kaip èia pasakius, þiûrë- davo, ið kurios pusës puèia vëjas. A. Klimavièiui vienà kartà uþdaviau toká klausimà – „að manau, kad vyksta perversmas, ir atsakomybë uþ já numatyta Baudþiamajame kodekse“. Pasakiau, kad reikia iðtirti ðià versijà, taèiau A. Klimavièius susvyravo ir pasakë: „Kaip að dabar galiu tirti, kai tiria Seimas ir ávairios komisijos, þiniasklaida“. Tuomet að jam uþda- viau retoriná klausimà: „Prokurore, o Jûs ar iðtirsite ðià versijà, jeigu Prezidento likimas jau bus vienaip ar kitaip nulemtas?“ A. Klimavièius sureagavo, lyg að juokauèiau ir pasa- kë: „Kaip að galësiu iðtirti, jeigu Prezidento jau nebebus?“ Að manau, kad toks visapusiðkas 616 LIETUVIØ TAUTA ir iðsamus sàmokslo tyrimas atskleistø daug ádomiø dalykø. Taèiau jo nëra, kol per daug suinteresuotø þmoniø, kad toks tyrimas nebûtø atliktas. – Visi laukia ir nesulaukia, kada „Alitos“ byla bus pavieðinta. Kiek suprantu, ji apnuo- gintø visà Lietuvos politinæ sistemà, ir todël saugoma lyg akis? A. Sereika tapo socialde- mokratu, kad bûtø garantija, jog ði byla nebus vieðinama. Man irgi toks A. Sereikos „apsivertimas“ labai keistas. Jeigu jis toks idëjinis, tai kodël, patekæs á Seimà su liberalde- mokratais, jis nuëjo pas socialdemokratus? – Sunku álásti á þmogaus vidø, nes jis to su manimi nederino, ir að nuo to laiko su juo daugiau nekalbëjau. Taèiau darau tokià prielaidà, kad jeigu socdemams taip aktualu turëti A. Sereikà savo gretose, tai gal jie jauèia pavojø. „Alitos“ byloje mes su A. Sereika bûtu- me du liudininkai, tik kad niekam nereikia to mano liudijimo. – Rinkëjams jo reikia. Kodël visi, kurie prisilieèia prie „Alitos“ bylos, po to labai smarkiai kenèia – tas pats A. Sereika ar Jûsø buvæs patarëjas R. Senovaitis, kuris negali dabar rasti normalaus darbo? – R. Senovaitis – labai solidus þmogus, labai iðlaikytas, tikras profesionalas. Në vieno blogo þodþio negaliu pasakyti nei apie A. Sereikà, nei apie R. Senovaitá. Kodël ir A. Serei- ka tapo socdemu, ir R. Senovaitis laimëjo konkursà á labai svarbø postà socdemø Vyriau- sybëje, kur jis bûtø atsakingas uþ operatyvinæ veiklà? Tai gal socdemams kelia nerimà tie þmonës, kurie yra prisilietæ prie „Alitos“ bylos? – Gerai prisimenu, kad dar tà patá vakarà, kai gavote „Alitos“ bylà, pas Jus uþdusæs atbëgo premjeras. Apie kà tada kalbëjotës? – Neatsimenu. Situacija yra sudëtinga, taèiau laikas viskà sustato á savo vietas. – Bijau, kad ne, nes jau praëjo daug laiko, visi pamirðo, ir niekam ði istorija jau nebe- ádomi. Taèiau kalbant apie aktualijas, kà manote apie A. Brazausko norà perparduoti „Ma- þeikiø naftà“ ir ið to uþdirbti milijardà? – Man atrodo, kad „Jukos“ buvo logiðkas bendro projekto tæsinys. Tai buvo ne Lietu- vos Vyriausybës, o tø þmoniø, kurie pradëjo „Maþeikiø naftos“ plëðimà ir grobimà, atida- vimà „Williams“, logiðkas tæsinys, kad po to ji buvo jau perduota „Jukos“ ið anksto susitarus. Að tuo në kiek neabejoju. Ðiaip sau nieko neatsitiko. Dar 1999 m., man derantis su „Wil- liams“, aplink Vyriausybës rûmus jau trainiojosi „Jukos“ atstovai. Jie jau tada buvo èia. Mes atiduodam „Williams“, jie pasiima savo pinigus ir keleriopai brangiau parduoda Ma- þeikiø naftà „Jukos“. Labai graþus reginys – „Jukos“ akcijos nacionalizuojamos, ateina Rusijos valstybinë ámonë, ta, kurià paskirs Kremlius. Iðryðkëja visas konservatoriø darbas per visus tris etapus. Pirmas etapas – gamykla iðvogta, antras – uþ nugaros parduota ir treèias – nacionalizuota Rusijos. Tokia logiðka ávykiø seka. Dabar dël akcijø kainø ir noro laimëti. Man keistas atrodo konservatoriø noras prastumti TNK-BP, nes BP yra ta pati kompanija, kuri daug metø kartu su „Williams“ „plovë“ „Maþeikiø naftos“ pinigus, þe- miau savikainos pirkdama jos produkcijà. Jeigu siûloma ta pati kompanija, reiðkia, kad tokie dalykai tæsis. Premjeras, kuris dabar yra uþspaustas á kampà dël savo þmonos vieðbu- èio, man atrodo, pajuto karðtà alsavimà virð savo galvos ir bando ieðkoti sprendimo. Nepa- neigsi, kad premjero santykiai su „Lukoil“ yra geri, ir jeigu jis drásta pasakyti, kad „Maþeikiø naftos“ pirkëjas bus ne „Lukoil“, bet TNK-BP, tai, matyt, já taip privertë kalbëti rimti SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 617 argumentai. Lygiai taip pat, kaip kadaise premjeras visus kaltinimus man vadino „nesàmo- nëmis“, o po to per vienà naktá pakeitë nuomonæ. Tai galbût ir reikia bûti tokiu politiku Lietuvoje, kad vardan savo interesø keistum savo nuomonæ. – Atrodo, kad visi ðie dalykai sprendþiami kaþkur, tik ne Lietuvoje? – Neseniai kalbëjomës, kad visada, kai vyksta labai rimti dalykai, atsiranda kaþkokie neþymûs, ðalutiniai, taèiau labai smarkiai puèiami. Kalbant net apie tà patá Rusijos naikin- tuvà „Su-27“. Na ir kas, kad áskrido, praþiopsojome, pilotas neparengtas ar dar kaþkas. Man susidaro áspûdis, kad tokiais veiksmais tik atitraukiamas dëmesys. Tarp kitko, ir dël to paties lëktuvo yra girdëti ádomiø versijø – kad neva ðis lëktuvas Lietuvos oro erdvëje buvo ne 15 minuèiø, o visas 40, kad jis kaþkur per Tauragæ áskrido á Lietuvà ir blaðkësi èia daugiau kaip 40 minuèiø. Antras dalykas, yra versija, kad kariðkiø radarai tuo metu visai nebuvo ájungti ir kad Su-27 matë tik civiliniais radarais. Treèia, kad paskui buvo ieðkoma kariniø oro pajëgø vado, o jam tai nepasirodë ádomu. Tokie dalykai mane verèia abejoti kai kuriø pareigûnø, pavyzdþiui, Kraðto apsaugos ministro ar kai kuriø kariðkiø kompetencija ir sugebëjimu panaudoti tas lëðas, kurias valstybë skiria kraðto apsaugai. – Ar Jûs tikite, kad kada nors bus iðsiaiðkinta, kaip ið tikrøjø vyko „Alitos“ privatiza- vimas? – Manau, kol yra dabartinë dauguma, ir ðios bylos dalyviai uþima garbingus postus, manau, tai nebus iðaiðkinta. * * * – Kokie Jums buvo dveji metai po nušalinimo iš Prezidento posto? – Tikriausiai negalëèiau niekam linkët to iðgyventi. Jei reikëtø palyginti, lyginèiau save su þmogumi, kuris guli nuogas ant chirurgo stalo, o á jo kûnà ábestas instrumentas. Ir tà instrumentà sukioja. Be narkozës. Tai buvo labai sunkûs metai. Man, mano ðeimai. Sûnui, kuriam buvo 11, o dabar 13 metø, irgi teko tuo dalytis ir, turiu pripaþinti, jis viskà atlaikë vyriðkai. Nesu þmogus, kuris greitai palûþta, bet jei ne ðeimos parama, dvasinë literatûra, keli man likæ draugai, apsilan- kymai baþnyèioje, tokie paprasti þmogiðki pomëgiai, kaip pirtis, tenisas, skraidymas, neþi- nau, kaip bûèiau iðtvëræs. Bet visa tai jau praeitis. – Dabar iðvykstate á Vengrijà? – Taip, su kolega bandysim lëktuvà. Bandysime ne tik Vengrijoje. Bus ir tarptautiniø skrydþiø á Londonà, á Austrijà. O paskui rengsimës ágyvendinti savo sumanymà – apskristi tà mûsø rutuliukà. Veikiausiai jau kità vasarà. – Skrydis aplink pasaulá? Tai nauja PR’o idëja artëjant Savivaldybiø rinkimams? – Tik tokio klausimo ir laukiau. Galiu pasakyti, kad skrydþiai aplink pasaulá vyksta jau nuo 1924 metø. Net ir ðiuo metu ore yra kokie trys lakûnai, kurie skrenda aplik Þemæ. Èia nëra jokio stebuklo, bet að tai noriu padaryti. Ne dël kaþkokio rekordo, ne dël „piariniø“ dalykø. Dël savæs. Man kitais metais bus nei daug, nei maþai – 50 metø. Galiu að sau tokià dovanà pasidovanoti ar ne? – Galite. Þinoma. – Aèiû. 618 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

– Ar gaunate kvietimø á kokius nors oficialius renginius? – Po perversmo, ávykdyto prieð mane, nesu gavæs në vieno oficialaus kvietimo. – O be kvietimo – tiesiog ðiaip, vieðuose susibûrimuose, renginiuose ar daþnai pasirodote? – Ið karto po visø tø ávykiø, apkaltos, nuðalinimo neypatingai norëjosi vieðumos. Nesi- norëjo ne tik renginiø. Jeigu bent ðimtàja procento dalimi kas nors bandytø ásivaizduoti save mano kailyje, suprastø tà dalykà. Bet viskas praeina. Laikas gydo. Laikas moko. Lai- kas keièia þmoniø nuomonæ. Laikas keièia ir mano nuomonæ. Laikas arba Dievas. – Pastebite, kaip reaguoja þmonës, iðvydæ Jus gatvëje? – Dvideðimt penkerius sàmoningo savo gyvenimo metus að praleidau lëktuve. Ir ne kaip patogiai gabenamas lagaminas, bet kaip tas, kuris visà laikà kaip tarp skustuvo aðme- nø, kuris priverstas nugalëti situacijas, kai maiðosi dangus su þeme. Taip skraidant, atsiran- da kaþkoks „regëjimas pakauðiu“. Kai einu, sakykime, Gedimino prospektu, man nereikia græþiotis, kad matyèiau, kaip þmonës reaguoja. Galiu pasakyti tiek: dabar jie reaguoja kitaip nei prieð dvejus metus. Su kiekviena diena tas reagavimas yra vis teigiamesnis. Að matau: vieni nusuka akis, kiti nuleidþia galvà, bet treti jau galvà pakelia, sveikinasi. Saky- èiau, situacija labai pasikeitusi. – Kaip manote, kà apie Jus kalba? – Per visà mano politinæ karjerà, o ji – nuo 1997-øjø, apie mane, þinoma, kalbëjo. Tikiu, kad kalba ir dabar. Daþniausiai uþ nugaros, nors að visuomet esu pasirengæs atsakyti á visus rûpimus klausimus. Prašom, galite klausti. – Ar tiesa, kad Jûs smarkiai geriate? Muðate þmonà? – O taip. Ir vaikus valgau. Kas dar? – Sarkastiðkai neigiate? Taèiau, sako, dûmø be ugnies nebûna. Gandø – taip pat. – Aš taip nemanau. Gerai, pabandysiu paaiðkinti. Istorijà, kad að muðu þmonà, pirmà kartà iðgirdau 1997 metais. Ta istorija buvo pagraþinta ávairiais ádomiais dalykais: esà sumuðta mano þmona kreipësi á policijà, paraðë pareiðkimà, policija privalo pradëti kaþko- ká tyrimà... Man kyla tik vienas klausimas: kà reikëtø padaryti, kad apsiginèiau nuo tokiø gandø? Dievuli mano. Nemuðu að savo þmonos. Mano þmona pati geriausia, pati graþiau- sia, pati mylimiausia. Niekada gyvenime nesu pakëlæs prieð jà rankos. Beje, iðduosiu pa- slaptá: ir vaikø nevalgau. – O kaip dël pasakojimø, jog Lena Loliðvili atliko Jums kepenø valymà dël pernelyg intensyvaus svaigalø vartojimo? Ir kad jai iðvykus Jûs vël atkritote? – Ar galiu nekomentuoti ðiø nesàmoniø? Að esu vyras, toks pats, kaip visi vyrai. Mëgs- tu skraidymà, sportà, pirtá, stoviu ant galvos. Kai yra proga, iðgeriu vyno ar brendþio, kaip 99 procentai Lietuvos vyrø. Ir jei kaþkas nori pasakyti, kad að esu psichopatas, Hitleris, rusas, girtuoklis ar panaðiai, tai yra to þmogaus, o ne mano problema. Vieninteliai dalykai, kuriais dar nebuvau apkaltintas, yra tik du: kad esu homoseksualas ir þydas. Nors jei bû- èiau ðiø kaltinimø neiðvengæs, manau, kad dar bûèiau prezidentas. Turiu pagrindo taip manyti. Dar norëèiau pasakyti keletà dalykø apie Lolaðvili. – Sakykite. Ponia Lena dabar Gruzijoje? PREZIDENTASSÀMOKSLO KRONIKA ROLANDAS (2003–2004 PAKSAS m.) APIE SÀMOKSLÀ IR SAVE 619

– Pirmas dalykas: Lolaðvili yra Lietuvoje, vakar su ja kalbëjau, ji yra mûsø ðeimos draugë. Antra: Lolaðvili Lietuvoje gyvena jau 15 metø. Treèia: Lolaðvili Lietuvos pilietybæ suteikë Prezidentas Algirdas Brazauskas. Ketvirta: ji paþástama su daugeliu Lietuvos poli- tikø ir visuomenës veikëjø. Penkta: ji nedaro átakos jokiems mano sprendimams, ar tai bûtø asmeninio pobûdþio, ar valstybiniai, ar partiniai dalykai. Ðeðta: per inauguracijà Arkika- tedroje man uþ nugaros Lolaðvili sëdëjo man neþinant. Pradëjæs dirbti Prezidento poste atlikau tyrimà, norëdamas iðsiaiðkinti, kas pasodino Loliðvili á krëslà uþ manæs. Paaiðkëjo, kad Valstybës protokolo tarnyba. Ji pasiuntë vienà þmogø suþinoti, ar tikrai Katedroje kartu su mano draugais bei paþástamais yra Lolaðvili, o kitas þmogus buvo pasiøstas jà atvesti ir pasodinti ðalia Valdo Adamkaus. Ir tuomet buvo pradëta filmuoti bei fotografuoti. Tam, kad bûtø galima pradëti modeliuoti skandalà. – O kai paaiðkëjo, kad Jûsø draugë þiniuonë ir aiðkiaregë veþiojama tarnybiniu Pre- zidentûros automobiliu, vairuojamu Maþeikiø komisaro? Kas modeliavo skandalà tada? – Pasaka apie Jonukà ir Grytutæ. Kaþkas, kaþkur, kaþkada kaþkà veþiojo, o kaltas að? Ar privalau bûti atsakingas uþ tai, kad Lena Loliðvili turëjo kontaktø su Maþeikiø komisa- ru ir jis jà veþiojo? – Prezidento automobiliu, ar ne? – Kvailystë, nesàmonë, farsas. Jeigu Smailytë, kuriai niekada nieko kuruoti nepavedþiau, su kaþkuo ðnekëjosi, kad kaþkà darë, irgi Paksas kaltas? Na, nebuvo Lolaðvili veþiojama Prezidento automobiliu. Neprivalau atsakyti uþ jos bendravimà su Maþeikiø komisaru. – Paminëjote Renatà Smailytæ. Ar Jûs niekuo dëtas ir dël to, kad jokiø oficialiø parei- gø Prezidentûroje neturinti moteris veikë Prezidento vardu, kartais skirstë savo nuoþiûra valstybës lëðas, tvarkë reikalus pasirodydama drauge su Jûsø patarëju Remigijum Aèu? – Vos suþinojau, kad Smailytë á kairæ ir deðinæ ðvaistosi Prezidentûros, Prezidento patarëjo vardu, pasikvieèiau Remigijø Aèà ir liepiau jam tuoj pat tuos santykius nutraukti. Jis tai padarë tà paèià dienà. Visos kalbos ir raðiniai, kad bendravimas vis dëlto tæsësi, buvo netiesa. Kodël gi nepaþvelgus á kai kuriuos dalykus giliau? Kas gi yra Renata Smailytë? Gar- siosiose Valstybës saugumo paþymose ji buvo susieta su grësme nacionaliniam saugumui. Bet, gretinant faktus, man norisi paklausti: ar ji negalëjo bûti Saugumo departamento dar- buotoja? Kuri plepa telefonu, kà nori plepëti, o paskui, jau tapusi persona non grata, ji tampa televizijos þvaigþde, populiaria asmenybe, prekiaujanèia vardiniu brendþiu ir puo- dukais. Nebeliko Prezidento poste Pakso, iðsisklaidë ir Smailytës grësmë? Vietoje baus- mës – populiarumas. Ádomu, tiesa? O gal tai atsidëkojimas uþ tai, kà ji padarë? – Ar daþnai per ðiuos dvejus metus „atsukote filmà“ su apkaltos ir jos pradþios ávy- kiais? – Ne, nes buvau per daug pavargæs, dar neatsigavæs. Atsukinëti filmà pradëjau tik dabar. Turiu tris segtuvus, o dar keturi, su visa tø ávykiø medþiaga, iðkarpomis ið spaudos, yra pas mano sekretoræ. Dabar jau galiu pradëti ramiai tyrinëti, kokia buvo veiksmø seka, kaip vyko visa apkalta, kas organizavo. Pajutau, kad jau metas paþvelgti á visa tai. Jauèiuo- si atsigavæs ir stiprus. 620 LIETUVIØ TAUTA

– Kà Jûs norite iðsiaiðkinti? – Mano tikslas árodyti svarbiausià dalykà – kad ið netiesos negimsta tiesa. Visø pirma tai noriu árodyti sau, paskui – savo aplinkiniams, komandai, Lietuvos þmonëms. O tai árodæs – startuoti naujai kovai. – Kas yra Jûsø paminëta netiesa? – Viskas. Tai buvo sàmokslas. Jau pasiþymëjau 88 punktus, tai árodanèius. – Jûs nesijauèiate kaltas po apkaltos? – Ne, að nesijauèiu kaltas. Esu þmogus, o þmogui bûdinga klysti, taèiau bausmë ir mano klaidos – visiðkai nesulyginami dalykai. – Kokias savo, kaip Prezidento, klaidas ðiandien pripaþástate? – Visø pirma prisiminkime, kada Rolandas Paksas tapo grësme nacionaliniam saugu- mui. Porà kartø buvau meras, porà kartø premjeras, Seimo opozicijos lyderis – ir viskas buvo gerai, jokiø grësmiø lyg ir nekëliau. Grësme tapau tik uþëmæs Prezidento postà. Bet ar tik ne todël, kad uþsimojau pakeisti Valstybës saugumo departamento vadovà? Taip, kalbant apie klaidas, kai kas sako, kad að tiesiog per greitai startavau, neturëdamas para- mos. Gal ir per greitai. Gal reikëjo palaukti, kol liberaldemokratai taps stipria jëga Seime. Dar man sako: tavo komanda buvo labai prasta. Sutinku, ir komanda galëjo bûti geresnë (tiesà sakant, ji ir nebuvo bloga), ir puolimo nereikëjo pradëti visais frontais, ir su Seimo frakcijomis reikëjo daugiau bendrauti. Bet tai nebuvo klaidos, dël kuriø keièiami prezidentai. – O Prezidento veiksmai, kai jis vienà dienà priima Jurijø Borisovà savo patarëju, o kità dienà atðaukia sprendimà? Kaip pavadintumëte toká faktà? – Að atsipraðiau Lietuvos þmoniø dël tø dalykø. Jie buvo penkiø mënesiø trukusio psichologinio ðantaþo pasekmë. Kiekvienas þmogus bûtø pervargæs, pervargæs buvau ir að. To, kà teko man patirti per tà laikà, uþtektø visiems mûsø politikams kartu sudëjus. Spren- dimà paskirti Borisovà patarëju, be kitø dalykø, lëmë ir mane pasiekusi arba – sàmoningai siunèiama informacija, kad mano oponentai savo tikslams rengiasi panaudoti kaip tik tà þmogø. Prisimenant tuometæ átampà visuomenëje, psichologiná bei informaciná karà, aki- vaizdu, kad kiekvienas jo þodis, nesvarbu – teisingas ar ne – galëjo nulemti apkaltos baigtá. Bet jei galëèiau atsukti laikà atgal, Borisovas niekada neatsidurtø ðalia manæs. – Tai jau panaðu á muðimàsi á krûtinæ. – Ten, kur klydau, að taip ir sakau – padariau klaidà. Bet taip pat sakau, kad nei visa ta uþvirta koðë, nei bausmë nebuvo adekvaèios mano suklydimams. Tai buvo sàmokslas prieð mane. Taèiau jei sàmokslininkai mano, kad gali visam laikui iðgàsdinti mane, palauþti, galiu pasakyti: taip nebus. Að jau seniai nieko nebebijau. O ir ko dar galëèiau bijoti? Tai jie bijo manæs. Kitaip nebûtø uþtvëræ raudonomis vëliavëlëmis, kaip Vysockio dainoje apie vilkø medþioklæ. Að negaliu uþimti jokio posto, kur reikalinga priesaika. Negaliu bûti nei Seimo nariu, nei jo Pirmininku, nei Vyriausybës nariu, nei jos vadovu. Kol kas. Kita ver- tus, visi ðie postai man neádomûs. Að noriu bûti Prezidentas. Ir juo bûsiu. – Jei ne paslaptis, kokiu bûdu? – Bûèiau visiðkai prastas politikas, jei pasakyèiau. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 621

– Uþsiminëte apie kilimà naujam startui, apie naujà kovà. Ar matote save Vilniaus mero këdëje? Juk tai vienintelis aukðtas postas, kurá dar galite uþimti. – Pasakysiu labai atvirai: dar neapsisprendþiau. Tikrai. – Kaip reaguojate, kai suþinote apie dar vienà þmogø ar grupæ þmoniø, kaip neseniai nutiko Kaune, kurie vieðai pareiðkia, jog pasitraukia ið Liberalø demokratø partijos? – Skausmingai. Kai palieka bendraþygiai, visuomet skaudu. Kai sekasi, kai tu uþimi postà, þmonës verþiasi prie tavæs. Bûdamas Prezidentu, kartais, atëjæs á koká ketvirtà tà dienà priëmimà, nespëdavau në sumuðtinio atsikàsti – tiek norinèiøjø pabendrauti, pasila- binti. Kai tau sekasi, tu turi begales draugø ir norinèiøjø jais tapti. Bet vos sëkmë nusigræ- þia, tu iðvysti tik tolstanèias nugaras ir piktus þvilgsnius. Prisimenu, kaip atrodë ta pati pilna þmoniø patalpa, kurioje prie manæs rikiuodavosi trokðtanèiø pasikalbëti eilës, tada, kai prasidëjo prezidentinis skandalas. Pasiûliau þmonai parankæ ir tyliai pasakiau: einame, iðkelk galvà. Mes ëjome per salæ, o þmonës prieð mus skyrësi kaip vanduo. Kaþkas puolë riðtis batà, kaþkas – ðnekëtis su kaimynu, kad tik nereikëtø sveikintis. – Ar panaðiai ir su partijos rëmëjais? – Taip. Rolandà Paksà remti nenaudinga. Prasidëjæ ávairûs tikrintojø reidai, staiga uþgriuvæ nemalonumai... Kam verslininkams tokios problemos? – Iš ko šiandien gyvenate? – Ákûriau statybø kompanijà „Spëka“, turiu 70 procentø jos akcijø. Ir esu UAB „Es- më“ savininkas. Graþus pavadinimas, ar ne? Esmë – tik ne mumyse, o þinoma, mumyse (juokiasi). Ákûræs ðià bendrovæ pirmà kartà paëmiau paskolà ið banko. Statysiu gyvena- muosius namus. * * * Ðiomis dienomis suëjo dveji metai nuo Lietuvà audrinusiø ávykiø, kurie reiðkë mano, kaip valstybës vadovo, paðalinimo ið pareigø pradþià. 2003 metø spalio 30-àjà Seime Pir- mininkas A. Paulauskas Parlamento frakcijø vadovams pristatë plaèiai iðgarsintà Valsty- bës saugumo departamento paþymà „Dël negatyviø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“. Nekalbësiu apie savo asmeniná likimà, nors, matyt, galëèiau pasakyti, jog ði diena pirmiausia turëjo lemtingos átakos man, kaip politikui ir þmogui, patyrusiam nepelnytø iðpuoliø, paþeminimo ir ðmeiþto kartëlá. Vis dëlto noriu dar kartà patikinti, kad ðis komen- taras skirtas ne asmeninëms nuoskaudoms iðlieti. Kas kita, jog tai, kà buvo lemta iðgyventi, leidþia ðiandien, þvelgiant ið laiko distanci- jos, iðsakyti kai kuriuos pastebëjimus, daryti tam tikrus apibendrinimus apie tada vykusá procesà. Juolab kad jis yra iðskirtinis ne tik mûsø valstybës, bet ir ðiø dienø Europos isto- rijoje. Lietuva – vienintelë europinës bendrijos ðalis, kurios Prezidentas buvo paðalintas apkaltos bûdu. 2004 metø pavasará, jau stovëdama ant Europos Sàjungos slenksèio, Lietuva su bûsi- momis partnerëmis bendrijoje pasidalijo unikaliu patyrimu, kurio esmë – gebëjimas pa- naudoti spekuliatyvias arba ir sàmoningai sufalsifikuotas specialiøjø tarnybø paþymas. Ðis metodas yra ne kartà iðbandytas privatizavimo frontuose. Remiantis VSD paþyma 2003 metais buvo uþkirstas kelias Danijos bendrovei „Trident Marine ApS“ dalyvauti 622 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

Lietuvos jûrø laivininkystës privatizavimo konkurse. Vëliau teismas toká Valstybës turto fondo sprendimà pripaþino neteisëtu. Melaginga VSD paþyma smarkiai pakenkë bendrovei „Raseiniø þuvininkystë“. M. Lau- rinkaus vadovaujamos ástaigos paþymos nulëmë didþiausios alkoholio ámonës „Stumbras“ privatizavimà. Beje, tuo metu ant mano, kaip Prezidento, darbo stalo yra gulëjusios kelios skirtingos su ðia bendrove susijusios saugumo paþymos. Kad Valstybës saugumo departamente klastojami dokumentai, akivaizdþiai ásitikinau susipaþinæs su kitos alkoholio gamybos bendrovës „Alita“ privatizavimo medþiaga. Buvau priblokðtas pamatæs dvi ta paèia data ir numeriu paþenklintas, taèiau skirtingo turinio – nelygu, kam reikës pateikti – paþymas. Vienoje ið jø yra duomenø apie aukðtø pareigûnø átakà bendrovës privatizavimui, kitoje kompromituojanèiø faktø nëra në þenklo. Ar reikia priminti, kad vien dël migloto „Alitos“ privatizavimo, kurio fone ðmëkðèioja politikø ir aukðtø pareigûnø figûros, valstybë prarado per 40 mln. litø? Be tiesioginiø nuos- toliø, patirtø dël átakingøjø klanams naudingø sandëriø, yra dar ir milijoniniai ieðkiniai valstybei. Visa tai – saugumieèiø, kurpianèiø uþsakomàsias paþymas, darbo broko kaina. Kalbant tiesiai, tokià VSD veiklà reikëtø vertinti kaip kenkimà valstybei. Kitas dalykas – sàmoningà ar dël nekompetentingumo atsirandantá? Kaip reikëtø paaiðkinti saugumo bejëgiðkumà, atsi- skleidusá „Maþeikiø naftos“ privatizavimo istorijoje, kai ámonë prezidento V. Adamkaus ir premjero A. Kubiliaus malone buvo veltui atiduota amerikieèiams, ir vëliau, kai „Williams“ uþ A. Brazausko Vyriausybës nugaros pardavë „Maþeikiø naftà“ rusams. „Dabar dar noriu keletà sakiniø dël paties dokumento. Paþyma yra parengta Valstybës saugumo departamento iniciatyva. Að sakiau, minëjau, tai yra viena ið... Ir noriu tik primin- ti. Galbût jau... Tai yra tam tikras momentas, kai galbût visi daugmaþ atkreips dëmesá á esmæ. Pirmiausia pati paþyma yra operatyvinë, o ne mokslinë. Ji nëra skirta ir vieðam svarstymui, negali. Absurdiðka girdëti vieðus operatyvinës paþymos svarstymus.“ Taip 2003 metø lapkrièio 3-iajà stovëdamas Seimo tribûnoje M. Laurinkus komenta- vo jo paties pasiraðytà Valstybës saugumo departamento paþymà „Dël negatyviø tendenci- jø, kelianèiø grësmæ valstybës nacionaliniam saugumui“. Tuomeèio VSD vadovo þodþius pacitavau nekeisdamas në vieno raðybos þenklo. Nerið- lios mintys, kuriomis kalbëdamas apie paþymà M. Laurinkus dalijosi su parlamentarais, savo esme dera su paties dokumento, kai kuriø teisininkø ávardyto padrikø teiginiø kratiniu, tonu. Taèiau ne faktø teisingumas ar jø dëstymo logika tada rûpëjo paþymos kûrëjams bei jos uþsakovams. Tiesiog buvo atëjæs laikas iðbandytà praktikà, kai spekuliatyviomis paþy- momis daroma átaka ûkio subjektø veiklai arba jø privatizavimui, perkelti á visai kità – politinës kovos – sferà. Taip sutapo, kad man pirmajam teko praktiðkai patirti, kaip VSD paþyma gali virsti árankiu nuðalinti sistemai neátikusá politikà ar pareigûnà. Dabar jau nëra abejoniø, jog prielaidas atsirasti ðiam sutapimui sukûrë kitos sutapu- sios aplinkybës, o bûtent tai, kad, gerà pusmetá visas valstybei iðkilusias grësmes laikæs seife, savo áþvalgas M. Laurinkus pagarsino tik tada, kai iðgirdo apie mano apsisprendimà á VSD vadovo postà skirti profesionalà kontrþvalgybininkà. Iki tol jau pasiskelbæs, jog nesirengia dirbti su „kitu prezidentu“, M. Laurinkus laiki- nai uþmirðo savo ketinimus imtis diplomato karjeros, nes kilo pavojus, kad departamento direktoriaus pareigos gali atitekti ne KGB rezervistui. Juk kas þino, galbût tokiu atveju bus SÀMOKSLOPREZIDENTAS KRONIKA ROLANDAS (2003–2004 PAKSAS m.) APIE SÀMOKSLÀ IR SAVE 623 pasakyta tiesa apie Pakaunës savanoriø maiðtà, Braþuolës tilto sprogdintojus, Juro Abro- mavièiaus nuþudymà arba, tarkime, apie tai, kam atiteko pinigai uþ „Maþeikiø naftà“. (Paþyma,beje, kelia dar vienà klausimà. Ið jos galima suprasti, kad grësmes Lietuvos nacionaliniam saugumui VSD áþvelgë remdamasis kitø ðaliø specialiøjø tarnybø neva turi- ma medþiaga, todël logiðka paklausti, ar raðant paþymà tautiniø pareigûnø plunksnos neve- dþiojo svetima ranka?) „Bûtina apsivalyti ir árodyti, kad mûsø demokratija yra brandi“, – prieð dvejus metus teigë kitas Prezidento paðalinimo plano architektas. Pasivadinæs þmogumi, kuris „uþsuko tà mechanizmà“, Seimo Pirmininkas A. Paulauskas 2004-øjø balandþio 6 dienà po balsavimo uþ Prezidento paðalinimà pareiðkë, kad planas, kuris buvo numatytas, yra ágyvendintas. Manau, kad ðiandien tinkama proga uþsiminti ir apie ðá planà, kuriam ágyvendinti jo iniciatoriai sutelkë jungtines þiniasklaidos ir teisësaugos pajëgas. Vargu kas neigtø, jog didþiulá neigiamà tarptautiná atgarsá sukeliantis aukðèiausio vals- tybës pareigûno paðalinimas teisinëje ir demokratinëje Europos valstybëje turëtø bûti áma- nomas tik atsiradus itin svarioms nenuginèijamoms prieþastims, o pats apkaltos procesas teisës ir moralës poþiûriu turëtø bûti atliktas itin skaidriai ir nepriekaiðtingai. Turime pripaþinti, kad ðiuo atveju Vakarø civilizacijoje priimtos normos buvo visiðkai ignoruojamos. VSD paþymos pagarsinimas Seime, kai apie jà dar nebuvo net girdëjæ Pre- zidentas ir premjeras, suinteresuotø Seimo laikinosios tyrimo komisijos nariø iðankstiniai komentarai þiniasklaidai, vakarinis Konstitucinio Teismo pirmininko E. Kûrio ir vieno ak- tyviausiø komisijos nariø G. Steponavièiaus pasitarimas – ar reikia daugiau patvirtinimø, jog procesas buvo, ðvelniai tariant, neskaidrus? Pagaliau – galutinës iðvados. Net Seimo specialioji komisija, kurios narius sunku átarti simpatijomis R. Paksui, buvo priversta paneigti pirminius absurdiðkus kaltinimus dël neva buvusiø mano, kaip valstybës vadovo, sàsajø su tarptautiniais nusikaltëliais. Beje, tas me- las, paslaugiai pateiktas uþsieniui, Vakarø þiniasklaidoje tiraþuojamas iki ðiol. Nëra didelës prasmës klausti, kas vyko mûsø valstybëje po apkaltos, kuri, pasak A. Pau- lausko, ápareigojo apsivalyti. Kokius demokratijos vaisius ðiandien raðko tauta? Kà dar, be skurdo, neteisybës, paþeminimo ir mulkinimo, ðiandien patiria þmonës? Kà jie, be valdan- èiøjø savivalës ir tarpusavio grumtyniø dël Europos Sàjungos pinigø, mato? Dar nebent visiðkà átakingøjø amoralumà. Gyvenimas parodë, kad vienas dabar jau uþ kyðio ëmimà nuteistas buvæs Seimo narys, prieð porà metø valstybës vadovo iðvykà á Pagëgiø pasienio punktà nusikaltëliø þargonu áþûliai pavadinæs „strielka“, akivaizdþiai naudojosi asmenine patirtimi. Seimà apleido kai kurie kiti aktyvûs Prezidento nuðalinimo veikëjai, dabar visuomenei labiau þinomi kaip abonentinio sàraðo herojai. Akivaizdu, jog nusivylusiai visuomenei abejingai stebint ávykius ðiandieninë Lietuvos valdþia net nebandys kreipti ðalies gyvenimà teisingumo ir gerovës link. Prezidentas V. Adamkus, pirmosios kadencijos metu ryþtingai sukilæs prieð G. Vagno- riø, regis, gavo skaudþià pamokà, nes nuo to laiko tauta girdi tik bejëgiðkus valstybës vadovo atodûsius arba miglotus paþadus turguje parodomosios bulviø pirkimo akcijos metu. Realybë ðiandien tokia, kad Liustracijos komisija „demaskuoja“ kitados be KGB pa- laiminimo apie jokià iðvykà á uþsiená svajoti negalëjusá raðytojà, o Lietuvà valdo tikrieji KGB veikëjø palikuonys, rezervistai ir net kompartijos sekretoriai, tiesiogiai dirigavæ ðiai prieð Lietuvà kovojusiai okupantø represinei jëgai.

BAIGIAMIEJI PAMÀSTYMAI

Ðtai, Gerbiamasis Skaitytojau, perskaitæs ðià knygà, Jûs vël turëjote progos prisi- minti nesenà ávyká, vadinamàjá „Prezidento apkaltos“ spektaklá, susipaþinti su gal nema- tytais jo dokumentais, pasvarstyti, kas tuomet buvo teisûs, o kas siekë tik savø egoistiniø tikslø. Nors, þinoma, gal ir Jums bûtø patogiausia ið viso to nebeprisiminti ar prisidëti prie laimëjusiøjø ir kartoti: buvo kaltas. O dël to kaltumo árodymø – tai esà buvo kam jais rûpintis. Bet nuo seno þinoma, kad kartà susitaikius su neteisybe, likus abejingam, labai jau sunku bûna pasiprieðinti jai ir vëliau. Kitaip sakant, neteisybë gimdo neteisybæ. Beje, tai bent ið dalies lyg pripaþino ir vienas ið pagrindiniø Prezidento apkaltos vykdy- tojø, buvusios LR Seimo specialiosios tyrimø komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, „Lietuvos þiniø“ 2004 m. spalio 29 d. numerio straipsnyje „Prezidento skan- dalo gijos driekiasi á ateitᓠpasakæs, kad prieð metus prasidëjusiame Prezidento apkaltos procese jau ið pat pradþios buvo paþeidþiami ástatymai... Seimo Pirmininko kabinete. „Precendentas buvo prieð metus, kai Seimo posëdyje buvo padarytas praneðimas ir pa- leisti ágarsinti pokalbiai. Klausimas – ar tuo metu pokalbiai jau buvo iðslaptinti? Taip sukurtas precedentas, o po to naudojant operatyvinius duomenis prasidëjo siautëjimas. Tikras siautëjimas [...] Tai buvo viena ið detaliø. Tam tikri metodai buvo netinkami ...“ – teigë J. Sabatauskas. Taèiau, gaila, neteko girdëti, kad bûtø pabudusi sàþinë kitiems Prezidento apkaltos organizatoriams ir vykdytojams, tiems, kurie, neturëdami pagrástø árodymø, kaltino Prezi- dentà spaudoje, ið televizijos ekranø ir tuo klaidino þmones, këlë sàmyðá valstybëje, men- kino Lietuvà pasaulio akyse? Ir kad tai vyko mûsø laisvoje, nepriklausomoje, demokratinëje Lietuvoje, nemaþa kal- tës dalis tenka ir mûsø inteligentams, kurie turëtø stengtis objektyviai vertinti ávykius ir procesus, ginti Tiesà, Teisingumà, nepaisydami ir miniø klyksmo, ir valdovø ánirðio, o ne tikëti VBS (viena bobutë sakë) duomenimis. Taèiau, kaip ir daugeliu kitø kritiðkesniø mû- sø Tautai atvejø, daugumas mûsø mokslo atstovø, kultûros ðviesuoliø, kaip ir inteligentijos nomenklatûra sovietmeèiu, oficialiai daugiausia stengësi palaikyti „valdþià turinèiuosius“, stipriuosius, tuos, kurie galëjo garantuoti pajamas ir karjeros sëkmæ. Kita vertus, nemaþai kas manë, kad Prezidento nuvertimas – tai maþareikðmis dalykas. Bet tai sudarë galimybes tariamø inteligentø vardu kalbëti visokiems karjeristëliams, dvasiniams skurdeivoms, o þiniasklaidai – sukurti kraðte tariamo visuotinio „nepakantumo“ Prezidentui atmosferà. Taèiau visa tai daug kam padëjo ir suprasti, kad pas mus dar silpna „ketvirtoji valdþia“ – þiniasklaida, kad nemaþa jos dalis nëra nei „laisva“, nei „nepriklausoma“ ir jai tinka so- vietmeèio teiginys – „spauda yra tik partinë“. Prezidento apkalta lyg ir árodë, kad þiniask- laida tebelieka ne tik „partinë“, bet ir tampa viena ið verslo ðakø,– ji gina, giria tuos, kurie daugiau uþmoka. Ir ne tik politikos srityje. Ne paslaptis, kad po keletà tûkstanèiø litø uþ eiliná reportaþëlá ar apybraiþëlæ moka net studijø ar mokslo institucijos, norinèios didþiøjø 626 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS laikraðèiø, þurnalø puslapiuose, televizijos ekranuose paskaityti ar pamatyti apie savo ástaigà, jos darbus. Tad neatsitiktinai apie tuos, kurie gali daugiau mokëti, ir sukuriamas plaèiajai visuomenei ávaizdis, kad jie yra ir geriausi, produktyviausi mokslininkai, labiausiai nusi- pelnæ kultûrai ar verslui. Ið dalies tai, kad nemaþa dalis þiniasklaidininkø vadovaujasi tik verslui bûdingomis nuostatomis, lëmë ir ekonomika: mûsø ðalyje per maþi leidiniø tiraþai, kad jie galëtø sëk- mingai gyvuoti be ámoniø ar valstybës institucijø paramos. O kaip sakoma, kas pinigus moka, tas ir muzikà uþsako. Taigi þiniasklaidininkai daþnai tampa tik kitø, valdanèiøjø, turtingøjø nuomoniø, vertinimø ar idëjø trubadûrais. Ir suprantama, kokià „savo“ nuomonæ galëjo iðreikðti televizijos ar spaudos „þvaigþdës“, sakysime, Seimo Pirmininkui tik pa- skelbus „apie grësmes nacionaliniam saugumui“, kai visai nebuvo þinoma, kokiais argu- mentais tos „grësmës“ grindþiamos. Bet daugelis þiniasklaidininkø drauge su tik reklamuotis besiverþianèiais kai kuriais politikais skubëjo pasirodyti viskà þinanèiais ir neklystanèiais teisëjais, pasmerkti Prezidentà, gàsdinti þmones tariamai jo keliamu pavojumi nepriklau- somos Lietuvos saugumui. Bet Prezidento nuvertëjams keièiant kaltinimus, sukurpiant jø vis naujø, keitë „savo“ nuomones ið didþiøjø periodiniø leidiniø ir televizijø ekranø kal- bantys „principingieji“ þiniasklaidintojai. Tiesa, po mënesio kito nemaþai kas ëmë suvokti, kas yra to ar kito spaudos ar radijo, televizijos „þvaigþdës“ duondavys. Matyt, todël, ne- paisant didþiausiø „antipaksininkø“ pastangø, jø pilamo purvo ant Prezidento, jo autorite- tas Tautoje visà laikà liko gana aukðtas. Tai patvirtindavo ir sociologiniai tyrimai, këlæ dar didesná jo prieðininkø ánirðá. Apkaltos mënesiais þiniasklaidoje vengta teigiamø atsiliepimø apie Prezidentà. Ðioje knygoje pateikiami dokumentai lyg paaiðkintø, kodël taip bûta. Mat pirmiausia Seimo spe- cialioji tyrimø komisija, taip pat tuometiniai kai kurie Seimo klerkai kontroliavo spaudà ir radijà bei televizijà, reikalaudami pasiaiðkinti vos ne dël kiekvienos teigiamos þinios apie Lietuvos Respublikos Prezidentà Rolandà Paksà. Tad, matyt, ir dalis þiniasklaidininkø, stengdamiesi átikti aukðèiausiai valdþiai, apraðydavo, nufilmuodavo tik tai, kas padëtø skai- tytojams ar þiûrovams susidaryti nuomonæ, jog Prezidentà remia tik visokie girtuoklëliai ar buvusiø okupantø rëmëjai ir jis pats esàs menkysta. „Prezidento apkaltos“ spektaklis parodë, kad mes dar neturime ir rimtos politologijos – daugelio jos „specialistø“ nuomonës, skelbtos þiniasklaidoje, maþai kuo skyrësi nuo „ne- klystanèiøjø“ þiniasklaidintojø, nebent tik paèiø aiðkintojø mokslo laipsniais bei vardais ar á mokslinæ pretenduojanèios darbovietës pavadinimu. Suprantama, kad ir politologu besi- skelbiantis negali teisingai ávertinti ávykiø ar procesø, jeigu jis neturi galimybiø susipaþinti su visais tuos procesus ar ávykius sàlygojanèiais dokumentais. Bet, matyti, daugeliui ir tos srities darbuotojø noras ið televizijos ekrano, laikraðèiø ar þurnalø puslapiø pasireklamuo- ti, pelnyti valdanèiøjø maloniø nustelbdavo sàþinës balsà (kas ið viso jà dar beturëjo), Tiesos ieðkojimo ir jos skelbimo pareigà. Ðioje knygoje pateikti dokumentai bent ið dalies patvirtina, kad nemaþa save politolo- gais besiskelbusiøjø dalis buvo tik apkaltos organizatoriø ir vykdytojø ruporai, o ne objek- tyvûs tyrëjai. Beje, atrodo, dalis mûsø politologø ið to spektaklio nepasimokë ir toliau yra linkæ likti partiniais propagandistais. Bent tokias mintis sukelia 2005 m. rugpjûèio 22– 28 d. „Ekstros“ þurnalo Nr. 34 iðspausdintas interviu: „R. Lopata: R. Pakso sugráþimas – pilieèiø atminties testas“, kuriame ir bûsimø politologø ugdytojas, atsakydamas á galimà nuverstojo Prezidento sugráþimà á politikà, aiðkina, kad, girdi, taip bûtø, jeigu þmonës SÀMOKSLOBAIGIAMIEJI KRONIKA PAMÀSTYMAI (2003–2004 m.) 627 prarastø atmintá. Ir toliau: „Bus testuojama tai, kà galëtume vadinti pilieèiø atmintimi. Tie keliolika nepriklausomybës metø, deja, rodo, kad ta atmintis trumpa. Tai irgi viena ið di- dþiøjø problemø. Jei taip nutiktø, kaip yra sumanæs R. Paksas, tai vien jau tas faktas rodys, kad kol kas nieko neiðmokome ...“ Ir në þodelio apie tai, teisingai ar ne Prezidentas buvo nuðalintas, kai ðiandienà jau galima prieiti beveik prie visø su apkalta susijusiø dokumen- tø. „Propagandistø nuomonë, – bûdavo sakoma sovietmeèiu, – partijos nuomonë, ji gali keistis tik kartu su partijos direktyvomis.“ Tuo, þinoma, nenoriu teigti, jog mûsø politolo- gai tebëra sovietmeèio komunistiniø propagandistø lygmens. Beje, „Prezidento apkaltos“ spektaklis parodë, kad Lietuvoje lyg ir nëra rimtø, idëji- nëmis vertybëmis besivadovaujanèiø partijø. Daugelio jø praktinës veiklos nuostatas le- mia tik egoistiniai lyderiø siekiai, bet ne Tauta, Nepriklausomybë, Tiesa, Teisingumas ar kitos vertybës. Save „deðiniaisiais“ ir „kairiaisiais“ deklaruojantys puikiausiai sutarë, kai Tauta iðsirinko nomenklatûrai nelauktà Prezidentà, këlusá pavojø ir „naujajam elitui“ – sukèiavimais praturtëjusiems, ne pagal sugebëjimus susëdusiems á geriausiai apmokamos valdþios këdes ir t.t. Ir iš tikro Lietuvos Respublikos Prezidentas nuo pirmøjø savo darbo dienø ëmë rei- kalauti ið ávairiø valstybës kontrolës institucijø paaiðkinimø, paþymø apie ðalyje klestin- èià „ðeðëlinæ ekonomikà“, „prichvatizuotà“ ir dar „prichvatizuojamà“ Tautai priklausantá turtà, taip pat apie farmacininkø gaunamus milþiniðkus pelnus ir t.t. Ypaè didelá nerimà dël naujojo Prezidento rodë prisidëjusieji prie naftos biznio, „Maþeikiø naftos“ gamyk- los“ pardavimo JAV mafiozams sandërio organizatoriai, vykdytojai, tarp kuriø buvo ir átakingø JAV lietuviø, gebëjusiø ið to Lietuvai nuostolingo „biznio“ irgi susikrauti ne- menkà kapitalà. Dël naujojo Prezidento pretenzijos bûti tikru valstybës vadovu, o ne tik ordinø uþkabi- nëtoju ir „elitui“ baliø organizatoriumi buvo labai sunerimæ ir alkoholio, þuvininkystës, pramonës, statybos ir kitø ekonomikos ðakø mafiozai, taip pat Vilniaus meras ir dar daug kas, iki tol ramiai sukèiavimais gausinæ savo turtus, stiprinæ savo átakà valdþiai. Maþa to, senajai valdþios nomenklatûrai jau pats R. Pakso dalyvavimas kandidatu rinkimuose á Pre- zidentus, buvo „akiplëðiðkas“ iððûkis, nes dar gerokai prieð juos didþiøjø partijø lyderiai, turëjæ aukðèiausius valdþios postus, vieðai buvo paskelbæ, kad ir po rinkimø jie liksià svar- biausiuose valstybës postuose – Prezidento, Seimo Pirmininko ir Premjero, nes niekas be jø geriau nevadovausià valstybei. (LR Prezidento V. Adamkaus, Seimo Pirmininko A. Pau- lausko ir Vyriausybës vadovo A. M. Brazausko bei valdanèiøjø partijø vadø nuostabus sutarimas, vienybë iðryðkëjo 2005 m. lapkrièio pradþioje, kai Seime konservatoriai mëgi- no sudaryti komisijà, kad bûtø iðtirti átarimai Premjerui ir jo þmonai dël „Draugystës“ vieðbuèio ir kito turto privatizavimo, – vienbalsiai pasisakyta prieð vieðà to privatizavimo tyrimà.) Jie labai jau buvo ásitikinæ Prezidento V. Adamkaus, o kartu ir savo pergale. Jà jiems pranašavo ir beveik visi visuomenei skelbiami sociologiniai apklausø rezultatai. Tik Tauta jø nepaisë ir Prezidentu iðsirinko „elito“ nemëgstamà „tvirtos rankos“ propaguotojà, ne kartà jau nuo valdþios atstumtàjá Rolandà Paksà. Tad argi buvo galima leisti jam ásitvir- tinti – nuo pirmøjø prezidentavimo dienø (skirtingai nuo iki tol buvusiøjø vadovø, kuriems bûdavo leidþiama bent 100 dienø ramiai padirbëti), jis buvo kritikuotas ir dël pirmtakø klaidø. Skleisti gandai, kad Prezidentas lyg norás Lietuvà prijungti prie Rusijos, sutrukdyti Lietuvai tapti Europos Sàjungos, NATO nare, skelbta, kad negebës bendrauti su uþsienio valstybiø vadovais ar pan. Taèiau sëkmingai vykstant Prezidento vizitams á uþsienio ðalis, 628 LIETUVIØ TAUTA

Lietuvos priëmimui á ES ir NATO nares, „antipaksininkai“ griebësi naujos taktikos: áro- dinëti, kad ne tiek Prezidentas, o tik kai kurie jo patarëjai, jo aplinka esà susijæ su uþsienio ir vidaus nusikalstamomis struktûromis ir kelia grësmæ Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ir to þygio pirmiausia, atrodo, ëmësi atleidþiamas ið Valstybës saugumo departamento va- dovo pareigø M. Laurinkus, kuris Seimo Pirmininkui ir pateikë paþymà apie Prezidento ir jos aplinkos tariamai keliamas grësmes nacionaliniam saugumui. O jau Seimo Pirminin- kas, nieko nelaukæs, 2003 m. spalio pabaigoje tai pagarsino ir visai Lietuvai. Greitai buvo paskelbta ir visas tas tariamas Rusijos þvalgybos ir mafiozø tinklas, á kurá esà átraukti ir Prezidentûros darbuotojai, ir, be abejonës, pats Prezidentas. To viso tinklo centre – svar- biausia „ðnipë“ stomatologë Renata. Imta ðaukti – þiûrëkite, kà tas R. Paksas ir jo komanda rengë Lietuvai. Garbë mûsø saugumieèiams ir jø vadui, garbë Seimo Pirmininkui, kad ryþosi iðgelbëti Lietuvà. Prezi- dentas turi atsistatydinti. To reikalauti ëmë ne tik rinkimus pralaimëjusieji, mafiozai, bet ir kai kuriø patriotiniø organizacijø dori nariai, patikëjæ, kad ið tikrøjø atskleistas sàmokslas prieð nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Tik vienas kitas tada, atidþiau perskaitæs tà VSD paþymà, suprato, kad ji tëra muilo burbulas, o gal net VSD ir kai kuriose kitose valdþios struktûrose tebedirbanèiø buvusiø KGB karininkø ir rezervistø provokacija, kad bûtø su- kompromituota Lietuvos valstybë, nepalankus jø veiklai naujasis Prezidentas, kad taip pat bûtø pasityèiota ir ið paties VSD, Seimo ar pan. Bet Seime kaip mat buvo sudaryta Laiki- noji tyrimo komisija tai paþymai iðtirti. Á tyrimus buvo átraukta prokuratûra, tardymo ir kitos teisësaugos institucijos. Taèiau greitai ásitikinta, kad ið tikro nëra jokiø „grësmiø nacionaliniam saugumui“, kad svarbiausia „ðnipë“ – tai draugijas ir pasiplepëjimus telefo- nais, pasigyrimus, o ypaè kavà ir brendi mëgstanti poniutë, kad niekas nepalaikë ryðiø su jokiomis uþsienio specialiosiomis tarnybomis ar tarptautinëmis nusikaltëliø organizacijo- mis ir t.t. Taèiau nepasitvirtinus paþymai dël „keliamø grësmiø nacionaliniam saugumui“, „anti- paksininkai“, bijodami, kad neatslûgtø kraðte sukeltos baimës ir „kovingumo“ bangos dël tariamø Prezidentûros ketinimø „parduoti“ Lietuvà Rusijai, griebësi ieðkoti paties Preziden- to nusikaltimø. Ir èia labai gerai tiko ne kartà jau tardytas dël savo veiklos „Aviabaltikos“ ámonës vadovas J. Borisovas, kuris rinkimø á prezidentus kampanijos metu finansiðkai parë- më Liberalø demokratø partijos rinkimø ðtabà, iðkeltà kandidatà R. Paksà. Negana to, rinki- mø ðtabà pakonsultavo irgi „Aviabaltikos“ pasamdyti du vieðøjø ryðiø darbuotojai ið Maskvos, tariamai Rusijos þvalgybos tarnybø ir „juodøjø technologijø“ didþiausi specialistai. Taèiau prokurorams vël neástengus árodyti, kad „Aviabaltikos“ vadovas yra kuo nors nusikaltæs ar palaiko ryðius su uþsienio specialiosiomis tarnybomis ar nusikalstamomis organizacijomis, o kartu apkaltinti ir Prezidentà, – vël buvo griebtasi kito kaltinimo, jog Prezidentas savo dekretu sugràþino J. Borisovui Lietuvos pilietybæ tik todël, kad pastara- sis parëmë Prezidentà jo rinkimø kampanijos metu. Ir dël to jis, girdi, „ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà, sulauþë duotà priesaikà“. Taèiau seimûnams – „antipaksininkams“ në motais buvo, jog J. Borisovui pilietybë buvo sugràþinta laikantis visø tuomet galiojusiø teisiniø aktø reikalavimø, jog jis irgi turëjæs nuopelnø Lietuvai, tuo labiau kad Prezidentas V. Adam- kus jam buvo suteikæs ir valstybiná apdovanojimà, jog ankstesni prezidentai A. Brazaus- kas ir V. Adamkus „iðimties tvarka“ buvo suteikæ pilietybæ daugiau kaip tûkstanèiui ir tokiø þmoniø, kurie neturëjo jokiø nuopelnø Lietuvai ir kuriø nemaþai daliai nebûta jokiø reko- mendacijø suteikti pilietybæ. Seimûnams në motais buvo, kad niekas neárodë, jog rinkimø SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 629 kampanijà J. Borisovas parëmë uþ pilietybës sugràþinimà. To ir negalëjo bûti dar ir todël, kad tuomet, kai jis 2002 m. rudená parëmë rinkimø kampanijà, jis tebebuvo Lietuvos pilie- tis (dël Lietuvos pilietybës J. Borisovas á Prezidentà kreipësi beveik po pusmeèio). Bet Seimo komisijoms nereikëjo árodymø, joms reikëjo kaltinimø, kad bûtø pagrástas Prezi- dento apkaltos bûtinumas. Tad Prezidento nuvertëjai ilgai ir atkakliai visà Lietuvà átikinëjo, kad, girdi, tarp Prezidento R. Pakso ir J. Borisovo esanti sutartis ir dël to, jog buvo paremta rinkimø kampanija, Prezidentas turás ásipareigojimø J. Borisovui ir todël esàs priklausomas nuo jo, „paþeidþiamas“. Beje, vëliau, jau nuvertus Prezidentà, ir teismas árodë, kad tarp Pre- zidento ir J. Borisovo nebuvæ sutarties. Taèiau, anot kai kuriø ðaltiniø, J. Borisovas turëjæs kitø tarnybø ar sàmokslo organizatoriø uþduotá sukompromituoti Prezidentà ðalyje ir pasau- lyje. Ir tà uþduotá jis ëmæsis vykdyti paèiu sunkiausiu Prezidentui metu – 2004 m. vasario 24 d. jis iðsipraðë Prezidento, kad ðis sutiktø já priimti visuomeniniu patarëju. Iðvargintas organizuoto visuotinio puolimo ir baigiamos parengti Seime apkaltos, Prezidentas silpnumo valandëlæ ir sutiko, kad J. Borisovas bûtø priimtas visuomeniniu patarëju. Ir nors jis greitai atðaukë tà savo sutikimà, sàmokslininkai triumfavo: ar nesakëme, kad Prezidentas yra „pri- klausomas“, kad yra ásipareigojæs J. Borisovui. Dël tos klaidos nuo Prezidento tada nusigræ- þë dalis tø Seimo nariø, kurie netikëjo jam keliamais kaltinimais, buvo prieð apkaltos organizavimà. Beje, J. Borisovà uþ Prezidento R. Pakso ðantaþavimà jo apkaltos mënesiais, 2005 m. spalyje LR Aukðèiausiasis Teismas nubaudë 10 tûkstanèiø litø. „Kûrybingieji“ sàmokslininkai, talkinami kai kuriø þiniasklaidintojø, nenuilsdami ieð- kojo kuo dar bûtø galima apkaltinti Prezidentà, sumenkinti jo autoritetà, árodyti, kad jis netinkàs bûti valstybës vadovu ir pan. Ir èia vël, kaip kai kas teigia, pasinaudota J. Boriso- vu – Prezidentas jam „iðdavæs valstybës paslaptá“, davæs jam suprasti, kad jo pokalbiø telefonu klausosi VSD darbuotojai. Imta árodinëti, ar jo patarëjai domëjæsi kai kuriø þmo- niø biografijomis, kiðæsi á kai kuriø ámoniø privatizavimo reikalus ir pan. Kadangi ir Seimo „laikinoji“ – A. Sakalo, ir „specialioji“ – J. Sabatausko (Þalkausko) komisijos ne tiek sie- kusios iðtirti Prezidento „nusikaltimus“ (jø ir nebuvo), o „surasti“ tardydamos „liudytojø“ (gal Prezidentas ar jo patarëjai kà kur nors pasakë ar padarë ne taip, kaip derëjo, pasidomë- jo tuo, kuo nebuvo bûtina), komisijø apklausø protokolai sudaro tendencingumo ar net provokavimo áspûdá – tardytojiðku prokuroriðku elgesiu mëginama iðgauti ið apklausiamø- jø neigiamø atsiliepimø apie Prezidentà ir jo patarëjus. Tad ir Seimo komisijø iðvadose në þenklo nebeliko tø pradþioje skelbtø „grësmiø nacionaliniam saugumui“. Vieðai transliuo- dami apklausas, ir patys seimûnai – „prokurorai“ jau nuo pat tyrimø pradþios þiniasklaido- je skelbë, kad Prezidentas kaltas, ir tuo darë átakos teisësaugos organø lygiagreèiai atliekamiems tyrimams, dël to patys kaltintojai lyg turëjo bûti patraukti atsakomybën dël þmogaus teisiø paþeidimo, savivaldþiavimo ir t.t. Kai kuriø teisininkø nuomone, Seimo Laikinosios ir Specialiosios komisijø – ypaè pir- mosios, turëjusios iðtirti Prezidentui keliamus átarimus – veikla buvusi ne visai teisëta, nes: I. Buvo paþeisti demokratijos principai 1. Spekuliatyvi informacija: ne laiku pateikta (Prezidentui ir Premjerui atsiøsta 10 d. vëliau); ne visa (kas savaitæ vis papildomi duomenys); netiksli (kaltinimai J. Borisovui teismo buvo atmesti – advokatavo A. Paulauskas); vienareikðmë (neklystanti, ið anksto prieðiðka, agresyvi nuomonë, o ne faktai); taikomi dvigubi standartai (J. Borisovas – A. Pau- lauskas, J. Borisovas – R. Paksas); asmeninio intereso (pralaimëjusiøjø rinkimus nuomo- në); tendencinga (kà bedarytø tariamai kaltasis, vis neigiamai ávertinama). 630 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS

2. Organizaciniai trûkumai: Seimo komisija buvo sudaryta iš suinteresuotø asmenø (pra- laimëjusiø rinkimus ir netekusiø savo vadovo); atstovavo ne visam Seimui (dvi frakcijos iðmestos, nors jose buvo 15 nariø, o konservatoriai tik 9, taèiau turëjo atstovà komisijoje); komisijos tyrimas dubliavo prokuratûros tyrimà ir trukdë jam, nes vyko lygia greta ir vie- ðai; Komisija darë átakà teisësaugos ir teisëtvarkos darbui, nes: a) vieðai apklausë liudyto- jus, b) vieðai reiðkë savo iðankstinæ nuomonæ, c) kai kurie komisijos nariai vieðai reiðkë iðankstiná sprendimà (pvz., A. Kubilius). Neteisëtas komisijos darbo organizavimas sàlygojo neteisëtà jos veiklà ir neteisëtus sprendimus, II. Ástatymø paþeidimai 1. A. Sakalo komisija paþeidë Valstybës paslapties ástatymà: a) priëmë papildomà ástatymà dël vieðo komisijos darbo – transliavimo per TV, nors na- cionalinio saugumo klausimai nekvestionuojamai turi ryðá su Valstybës paslaptimis; b) pa- þeidë LR BPK nuostatas apklausti liudytojus atskirai, kad jie nesuderintø atsakymø; c) paþeidë pareigûnø subordinacijà, priversdama vieðai liudyti prieð savo vadovà. Ëmësi tirti lygia greta su prokuratûros tyrimu, neturëdama kompetencijos ir nesilaiky- dama BPK. 2. Paþeidë Prezidento imunitetà: Kviesdama á vieðus pokalbius atsakinëti á klausimus, susijusius su valstybës saugu- mu, t.y. modeliuodama Prezidentui galimà nusikaltimà, neturëdama tam reikalingos sank- cijos. Pakeisdama tyrimo kryptá nuo grësmës nacionaliniam saugumui á: a) Prezidento veiklos tyrimà, nors VSD paþymoje nebuvo nei medþiagos, nei faktø, nei ryðio ar kito- kios sàsajos su paþymoje nurodyta grësme, b) patarëjø veiklos tyrimà, nors VSD paþy- moje nebuvo nei medþiagos, nei faktø, nei ryðio ar kitokios sàsajos su paþymoje nurodyta grësme, c) kitø asmenø veiklos tyrimà, nors në vienas þmogus negali atsakyti uþ treèiøjø asmenø veikà, d) teisiniø dokumentø revizijà ir tobulinimà – ið tikrøjø ði A. Sakalo va- dovaujama laikinoji komisija turëjo tirti kitos A. Sakalo vadovaujamos „Teisës ir teisët- varkos“ komisijos darbo trûkumus. Komisijos, modeliuodamos nusikalstamà Prezidento veikà: a) paèios vieðai kalbëjo komisijø posëdþiuose apie valstybës paslaptis, b) kaltino uþ pilietybës suteikimà J. Bori- sovui, nors uþ tai atsako pasiraðæs vidaus reikalø ministras (LR Konstitucijos 85 str.). Paþeidë ástatymø suderinamumà: a) su tarptautinëmis konvencijomis, ginanèiomis pi- lietines teises, b) su ES ástatymais pilietiniø teisø bei valdþiø pasidalijimo srityse, c) su Lietuvos Konstitucija, Baudþiamojo proceso kodeksu, Administraciniu kodeksu ir kt., d) su Lietuvos valstybës poástatyminiais aktais ir t.t. 3. Paþeidë nekaltumo prezumpcijà: pavieðindama liudytojø parodymus; priversdama liudyti prieð save („Viskas, kà pa- sakysi, teisme bus panaudota prieð tave“); priversdama liudyti prieð: a) Prezidentà (R. Aèà ir kt.), b) Premjerà (A. Songaila ir V. Grigaravièius paliudijo A. M. Brazausko nenau- dai), c) þinybø vadovus (Pilietybës ir Migracijos tarnybø prieð ástatymø aktø netobulu- mà), d) teisëtvarkà (L. Linkevièiaus liudijimas apie nereagavimà á þvalgybos informacijà Seime). Be jokiø árodymø, tik prielaidomis, nuogirdomis, spëlionëmis ir ðaliðka samprata grin- dþiami iðankstiniai vertinimai – apie kaltæ, paþeidþiamumà ar grësmæ nacionaliniam sau- gumui. SÀMOKSLOBAIGIAMIEJI KRONIKA PAMÀSTYMAI (2003–2004 m.) 631

Pagal demokratijos principus turëjo bûti: Informacija (objektyvûs faktai) Nepavëluota (jau kovà gauta, o tik lapkritá pateikta Seimui ir tik po 10 dienø – Prezi- dentui ir Premjerui); visa (o ne kas savaitæ vis naujas epizodas); tiksli (konkretûs faktai, o ne iðvedþiojimai); nuomoniø ávairovë (ið 160 spaudos leidiniø lik 3 reiðkë kitokià nuomo- næ, o ið 6 TV kanalø tik 3 – abipusæ nuomonæ); grindþiama vienodais vertinimø kriterijais (J. Borisovas – A. Paulauskas – R. Paksas; nesuinteresuota (vienodai objektyviai vertinanti A. M. Brazausko, V. Adamkaus padarytà ekonominæ þalà Lietuvai bei R. Pakso domëji- màsi privatizacija). Organizaciniai veiksmai VSD jau kovo mënesá turëjo pagrindo atimti R. Aèui leidimà prieiti prie valstybës paslapèiø, – bûtø iðvengta susidariusios situacijos; turëjo sistemingai praneðti Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei kiekvienà nustatytà grësmingà faktà: a) Vidaus reikalø ministerijai apie Migracijos ir Pilietybës tarnybø nesuderintus veiksmus dël J. Borisovo pilietybës, b) átarimø dël ginklø pardavimo Sudanui naujus faktus, iðaiðkëjusius po teismo; c) apie konfliktus su Prezidentûros darbuotojais. VSD realius átarimus turëjo pateikti tirti prokuratûrai. Tik prokuratûrai patvirtinus faktus, Seimui teikiama iðvada dël nacionalinës grësmës ar Prezidento padarytø nusikaltimø. Nesilaikyta galiojanèiø teisës aktø Pagal LR Seimo laikinøjø tyrimø komisijø ástatø 7 ir 6 dalis visi posëdþiai turëjo bûti uþdari: Ið pradþiø turëjo tirti nepriklausomi ir nesuinteresuoti prokurorai; Tirti tik VSD paþymoje nustatytus faktus (ne prielaidas, ne nuogirdas, ne spëliones, ne ðaliðkas sampratas ir ne iðankstinius vertinimus); Tirti tik VSD paþymoje nurodytus asmenis (bet ne Prezidentà ir Prezidentûros aplin- kà, apie kuriuos paþymoje nekalbama); VSD paþymoje nebuvo faktø ir medþiagos apie realià grësmæ. Paskelbdama visuome- nës informavimo priemonëse prielaidas ir spëliones, A. Sakalo vadovaujama komisija, o vëliau ir Specialioji komisija sukûrë grësmæ Lietuvos prestiþui, interesams ir saugumui. Prezidentas neatsakingas uþ treèiøjø asmenø ir kitø institucijø veikà: atsako paraðo teisæ turintis pareigûnas; Prezidento politinio pasitikëjimo klausimà sprendþia rinkëjai savo balsais, o ne Sei- mas, ne komisija ar teismas. Prezidentas renkamas, o ne skiriamas pareigûnas: a) nega- lima modeliuoti nusikalstamos veikos Prezidentui, nes nëra kam duoti sankcionuoto leidimo tokiam modeliui. Tas, kas modeliavo ir tokiam modeliui pritarë, paþeidë konsti- tucinæ valstybës valdþiø pusiausvyrà, b) negalima átvirtinti në vienos ið keturiø valdþiø virðenybës kitai, c) komisijø siekis apklausti aukðtesnæ pagal subordinacijà vienà ið ke- turiø valdþiø virðijo jø ágaliojimus, paþeidë subordinacijà ir konstitucinæ pusiausvyrà tarp valdþiø. Pilieèiø nekaltumo prezumpcijà saugo: Slaptas prokurorinis tyrimas. Tik teismo teisë ávertinti parodymus. Pilieèiai negali bûti verèiami: a) liudyti prieð save, b) liudyti prieð savo vadovus, c) liu- dyti prieð teisëtvarkà, d) liudyti prieð Lietuvos valdþià, taip pat ir Prezidentà. 632 LIETUVIØ TAUTA

Išvada. Lyginamoji analizë rodo, kad tyrimø komisijos ðiurkðèiai paþeidë demokrati- jos principus ir galiojanèius ástatymus, todël jø iðvados neteisëtos. Neteisëtais bûdais pasiekti árodymai yra niekiniai. Tad nors Seimo komisijø sufor- muluoti kaltinimai Prezidentui, teisës þinovø nuomone, buvo niekiniai, bet juos vis vien patvirtino Seimas, nesvarstydamas, nediskutuodamas. Tiesa, ið pradþiø A. Sakalas buvo suformulavæs net 11 kaltinimø, bet vëliau paliko ðeðetà. Konstitucinis Teismas sumaþino iki trijø kaltinimø, pagal kuriuos Seimas ir priëmë nutarimà paðalinti Prezidentà ið pareigø uþ tai, kad jis tariamai: 1. „ [...] 2003 m. balandþio 11 d. savo dekretu Nr. 40 neteisëtai suteikë Jurijui Boriso- vui Lietuvos Respublikos pilietybæ uþ ðio suteiktà finansinæ ir kitokià svarià paramà, ðiurkð- èiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà.“ 2. „[...] sàmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ, ir tuo ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà.“ 3. „[...] siekdamas ágyvendinti jam artimø privaèiø asmenø turtinius interesus, naudoda- masis savo statusu, duodamas nurodymus savo patarëjui Visvaldui Raèkauskui pasinaudo- jant tarnybine padëtimi siekti per teisësaugos institucijas paveikti UAB „Þemaitijos keliai“ vadovø ir akcininkø sprendimus dël akcijø perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, siekdamas ágyvendinti jam artimø priva- èiø asmenø turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darydamas átakà UAB „Þemai- tijos keliai“ vadovø akcininkø sprendimams dël akcijø perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, ðiurkðèiai paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir sulauþë duotà priesaikà.“ Prezidentas buvo apkaltintas, nors ir nebuvo konkreèiø ákalèiø ir nebuvo pateikta juos pagrindþianèiø árodymø, nors neretai patys kaltintojai aiðkino, kad árodymai ir nereikalin- gi, nes jie priëmæ tik politiná sprendimà. Vadovaujantis tokiu aiðkinimu, galima bûtø apkal- tinti bet kà pasaulyje; kiekviena partija, turinti daugumà Seime, galëtø susidoroti su bet kokiu neátinkanèiu kitaminèiu. Tai, kad Seimas, ypaè tie, kurie organizavo ir vykdë apkaltà, klydo, neteisingai apkal- tino Prezidentà, árodë jau po „Prezidento apkaltos“ spektaklio priimti teismø sprendimai. Taip 2004 m. birþelyje buvo iðteisintas buvæs Prezidento patarëjas Gintaras Ðurkus, kuris apkaltos ákarðèio mënesiais neva vieðai buvo pareiðkæs, kad pagrindinis sàmokslo prieð Prezidentà organizatorius yra Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas, kad ið Prezidentu nepatenkintøjø oligarchø ir mafiozø surinktais pinigais buvo papirkinëjama þiniasklaida ir pan. Tø paèiø metø spalio mënesá Respublikos generalinë prokuratûra, neradusi jokiø ákal- èiø Prezidentui bei jo buvusiems patarëjams dël treèiojo apkaltos punkto – kiðimosi á „Þe- maitijos keliai“ ámonës reikalus, tyrimus nutraukë, nes seimûnø kelti kaltinimai buvæ nepagrásti, iðgalvoti. „Muilo burbulas“ pasirodë esàs ir antrasis seimûnø kaltinimas Prezidentui, jog jis per- davæs J. Borisovui „valstybinæ paslaptᓠ– „[...] sàmoningai leisdamas jam suprasti, kad dël jo teisësaugos institucijos atlieka tyrimà`ir vykdo jo pokalbiø telefonu kontrolæ...“: 2004 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismas Prezidentà iðteisino ir bylà nutraukë. Taigi dar liko – pirmasis kaltinimas dël tariamai neteisëto „iðimties“ bûdu Lietuvos pilietybës sugràþinimo J. Borisovui. Taèiau, kaip rodo ðioje knygoje pateikti dokumentai, ir ðis kalti- nimas – tai tik paskutinis „antipaksininkø“ ðiaudelis, sutræðæs ir, be abejonës, nugrimsiantis nuo pirmosios tikros Teisingumo bangelës. SÀMOKSLO KRONIKA (2003–2004 m.) 633

Taèiau Seimas – tai didelis Tautos iðlaikytiniø bûrys, bet kodël jie, bent didþioji jø dalis, pasirodë tokie neáþvalgûs – „balsuotojai“, komisijoms pateikus tokius nepagrástus kaltinimus Tautos iðrinktam Prezidentui? Deja, balsavo „uþ“, nes komisija pasiûlë „pradëti apkaltà“, o kiek pagrástas tas pasiûlymas, tik vienam kitam seimûnui buvo parûpæ suþinoti. Ið tikrøjø Seime nebuvo rimtø diskusijø dël kaltinimø Prezidentui pagrástumo. Ir ðiuo atve- ju mûsø rinktieji pasirodë kaip viduramþiais raganø teismuose dalyvaujanti minia: jei sa- ko, tai kalta – sudeginti. Kita vertus, ne seimûnams spræsti apie tokius, jeigu jø ir bûtø buvæ, – tai teisësaugos institucijø sritis. Ir tik teisësaugininkams árodþius, kad tikrai buvo padaryti nusikaltimai, seimûnai galëjo priimti savo politiná sprendimà. Bet kadangi jie taip nepadarë, tuo jie, ignoruodami LR Konstitucijà ir kitus teisës aktus, susijusius su valdþiø pasidalijimu ir nepriklausomumu, prisiimdami sau teisësaugos institucijø funkcijas, teisës þinovø nuomone, ðiurkðèiai paþeidë daugelá Lietuvos valstybës teisës aktø, nuvertë Prezi- dentà, padarydami sàmyðá visoje valstybës valdymo sistemoje, suprieðino Tautà, apjuodi- no Lietuvà pasaulio akyse. Taèiau, kita vertus, visus seimûnø nuosprendþius lyg sankcionavo LR Konstitucinis Teismas. Ir apkaltos organizatoriai nuolat savo veiksmus juo teisino, nes, girdi, toká nuosprendá priëmë ir KT, o jo sprendimø neturi teisës ir Seimas kvestionuoti. Taèiau susidaro áspûdis, kad KT „Prezidento apkaltos“ spektaklyje atliko ne Teisës ar Tei- singumo gynëjo funkcijas, o tik gerokai diskreditavo visà Lietuvos teisës sistemà. LR Kon- stitucijos 102 straipsnyje nurodoma, kad „Konstitucinis Teismas sprendþia, ar ástatymai ir kiti Seimo aktai neprieðtarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybës ak- tai – neprieðtarauja Konstitucijai arba ástatymams.“ Tad KT tik ir tegalëjo spræsti, ar pagal seimûnø suformuluotus kaltinimus Prezidentui galima jam kelti apkaltà, ar tais Prezidentui priskiriamais kaltinimais ið tikro ðiurkðèiai paþeidþiama Konstitucija, sulauþoma priesai- ka. Taèiau KT netyrë (ir jam tai nepriklausë), ar tie nurodomi kaltinimai ið viso buvo padaryti, o jei taip, tai kokiomis aplinkybëmis, ar èia nëra sàmokslas prieð Tautos iðrinktà Prezidentà ir pan. Kadangi tarp seimûnø – prokurorø buvo ir teisës mokslus baigusiø, be to, noriai jiems talkino ir kai kurie kiti þinomi teisininkai, tai vis dëlto ið jø sukurptø ðeðiø kaltinimø Prezi- dentui KT atrinko minëtus tris, kuriø formuluotës dvelkë ir Konstitucijos paþeidimu, ir priesaikos sulauþymu. Bet KT sprendimas nei patvirtino, nei paneigë, kaip sakyta, ar Pre- zidentas ið tikro padarë ar ne seimûnø suformuluotus kaltinimus. Vadinasi, aukðèiausiasis Prezidento teisëjas kaip buvo, taip ir liko ne Konstitucinis Teismas, o Seimo valdanèioji koalicija, jos lyderiai. KT buvo tik savotiðkas seimûnø suformuluotø kaltinimø ekspertas, kad bûtø sudarytas tariamas Teisingumo ávaizdis. Daug kam atrodo, jog KT pritarimas buvo reikalingas apkaltos organizatoriams ir vyk- dytojams, kad bûtø apmulkinta minia,– matote, jog Prezidento „nusikaltimus“ patvirtino ir svarbiausioji teisingumo institucija. Ne daug kas ir atkreipë dëmesá á tai, kad ta aukðèiau- sioji institucija tik þiûri, ar nauji teisiniai aktai neprieðtarauja, kaip sakyta, tø paèiø kaltin- tojø jau priimtiems teisiniams aktams. Pagalvojus – esant tokiai teisingumo sistemai yra galimybiø ir vienpartiniam valdymui, kaip sovietmeèiu. Tuo labiau kad daugumà Seime laimëjusi partija gali pakeisti net Konstitucijà, o KT tuos pakeitimus, naujus ástatymus irgi paskelbs teisëtais, nes neprieðtarautø priimtiesiems. O tokiam savivaldþiavimui Seimo dau- gumos vardu sudaro visas galimybes mûsø Konstitucija. Ðtai jos 147 straipsnyje nurodo- ma, jog Konstitucijà keisti ar papildyti turi teisæ „ne maþesnë kaip ¼ visø Seimo nariø grupë arba ne maþiau kaip 300 tûkstanèiø rinkëjø“ Taèiau didelæ dalá Konstitucijos straips- 634 ALGIMANTASLIETUVIØ TAUTALIEKIS niø galima pakeisti ir be referendumo, paèiø seimûnø sprendimu. Tokia teisæ jiems suteikia LR Konstitucijos 153 straipsnis: „[...] 3/5 visø Seimo nariø balsø dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antro- sios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straips- nio pirmoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtoje dalyje.“ Taigi pakeièiant nurodytuosius Konstitucijos straipsnius, galima net ir visà valstybës valdymo struktûrà pertvarkyti pagal Seimo daugumos uþmaèias, formaliai nepaþeidþiant... Kon- stitucijos. Tai pademonstravo ir Prezidento nuvertëjai. Pamatæ, kad didelë Tautos dalis nepatikëjo susidorojimo su Prezidentu „demokratinëmis priemonëmis“ teisëtumu ir kad jis vël siûlomas kandidatu Prezidento rinkimuose, ëmësi „teisiniø priemoniø“, kad jam bûtø visiðkai uþkirstas kelias á aukðèiausios valdþios postus. Konstitucijos garantas, jog „Lietuvos valstybæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai „ (2 straipsnis) ir „ Nie- kas negali varþyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausanèiø suve- reniø galiø [...]“ (3 straipsnis), në motais dievais pasijutusiems nomenklatûrininkams. Ir jie pakeitë LR Konstitucijos 56 straipsná (vienà ið minëtøjø leidþiamø keisti) taip, kad nuverstasis Prezidentas negalëtø dalyvauti rinkimuose. Tam minëtàjá Konstitucijos straips- ná suformuluodami taip: „[...] negali bûti renkami asmenys, kuriuos Seimas apkaltos proceso tvarka paðalino ið uþimamø pareigø ar panaikino jø Seimo nario mandatà, jeigu nuo jø paðalinimo ið uþimamø pareigø ar jø Seimo nario mandato panaikinimo praëjo maþiau kaip 5 metai“. Konstitucinis Teismas, motyvuodamas kaþkokia „konstitucijos dvasia“, priëmë patai- sà, kad nuverstajam Prezidentui reikia neleisti dalyvauti rinkimuose ne 5 metus, kaip siûlë seimûnai, o visà gyvenimà. Mat jei kartà sulauþoma priesaika, tai ji jau sulauþoma visam gyvenimui. Gaila, kad patys teisëjai nepasiþvalgë ir tarp savøjø – ir tarp jø buvo net po keletà þmoneliø, pakeitusiø, nors ir davusiø pirmajai priesaikà net prie altoriaus; nepasi- þiûrëjo, kiek tarp Seimo, Vyriausybës, tarp ministerijø didþiavyriø esama irgi sulauþusiø priesaikas, duotas prie altoriø, prie Dzerþinskio ar Lenino stovylø, – ir nieko. O kiek kartø, kaip pasakojama Biblijoje, sulauþë savo priesaikas Jahvei iðrinktoji þydø tauta, bet Visatos sukûrëjas jai atleisdavæs, ir toliau ji likdavo „iðrinktoji“. Taèiau jei rimtai kalbëtume apie KT „neklystanèiuosius“, tai gaila, kad jie nepasidairë po platesnius horizontus, nepanagri- nëjo, ar yra dar kur pasaulyje tokia demokratinë ðalis, kurioje valdantieji keistø net Konsti- tucijà pagal tà momentà pareikðtà kokio veikëjo ar grupës, pagaliau net Seimo pageidavimà? Tiesa, tada sakyta, kad tai daroma ne dël jø jau sudoroto Prezidento R. Pakso ... bet ið tikro tik jam dar tie pusþaliai Konstitucijos ir kitø ástatymø pakeitimai buvo ir pritaikyti, kad Tauta nebegalëtø iðsirinkti jo Prezidentu, arba iðrinkti á Seimà. Tad, matyti, neatsitiktinai daug kas visà tà Seimo ir KT veiklà vadino þaidimu demokratija, pigia operete, diskredi- tuojanèià visà teisës sistemà, nes seimûnai ir KT árodæ, kaip, prisidengus demokratija ir teise, galima ágyvendinti ir neðvarias uþmaèias, pajungti valstybës institucijas saviems egois- tiniams tikslams. Beje, vis girdëti balsø, siûlanèiø vykusá Prezidento nuvertimo procesà vadinti papras- èiausiai – sàmokslu. Tik Prezidentas R. Paksas, skirtingai negu Prezidentas K. Grinius, buvo paðalintas ne ginkluoto sàmokslo metodais. Mûsø valstybës Baudþiamojo kodekso XVI skyriaus 114 straipsnio komentarø 4 po- skyryje nurodoma: „Sàmokslas yra rengimasis ávykdyti valstybës perversmà – nuðalinti teisëtà valdþià arba sutrukdyti teisëtos valdþios institucijø suformavimui, uþgrobti valdþià. SÀMOKSLOBAIGIAMIEJI KRONIKA PAMÀSTYMAI (2003–2004 m.) 635

Sàmokslas – tai asmenø ar jø grupuoèiø susitarimas bendrai veikiant uþgrobti ar neteisëtai iðlaikyti valdþià visoje valstybës teritorijoje arba jos dalyje arba neteisëtai pakeisti Lietu- vos Respublikos Konstitucijà [....]“. Nurodoma, kad sàmokslas gali bûti smurtinis ar taikus – „neteisëtai atðaukiant, pakeièiant ar papildant Lietuvos Respublikos Konstitucijà, konsti- tucinius ástatymus ar jø straipsnius, kurie apsprendþia valstybës statusà, valdþios instituci- jø sudarymo tvarkà“ ir pan. Galbût nepriklausomi teisininkai ið tarptautiniø organizacijø ir nustatytø, ar buvo toks sàmokslas, ar buvo paþeistos Þmogaus ir Tautos, kaip valstybës suvereno, teisës ir pan. Be Tiesos ir Teisingumo, be Doros ir kitø didþiøjø vertybiø, Tauta ir jos valstybë yra ant praþûties ribos. Per daug mûsø Tauta kentëjo, iðliejo kraujo dël iðlikimo, dël savos Nepriklausomos Valstybës, kad leistø jos pamatuose veistis naikinantiems tas vertybes virusams, paversti demokratijà tik saujelës „elito“ privilegija. ASMENVARDÞIØ RODYKLË*

A B Abarius A. 80, 228 Babilius V. 59, 416 Abramavièius A. 256, 459, 462, 465 Babravièius G. 530 Abromavièius J. 399, 417, 441, 623 Bacevièius V. 252 Aèas R. 63, 76, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, Baèkis A. J. 346, 347, 420 100, 112, 128,129, 134, 144, 146, 149, Bagdonas G. 74, 75, 207, 208 151, 157, 158, 215, 216, 253, 286, 306, Bagdonas R. 441, 605, 608 401,414, 488, 605, 619, 630 Balèytis Z. 72 Adamkienë A. 195 Balevièius L. 371, 372 Adamkus V. 17, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42, Balsienë A. 385 43, 44, 59, 60, 65, 78, 89, 100, 163,170, Baltakis E. 248, 249, 250 173, 189, 192, 193, 194, 195, 222, 224, Baltušis V. 197 225, 226, 256,258,259, 261, 267, 269, 299, Banevièius J. 224 300, 301, 302, 324, 332, 350, 368, 370, Barakauskas A. D. 88, 360, 467, 522, 554, 373, 398, 402, 403, 408, 409, 410, 416, 612, 614 438, 439, 441, 442, 445, 446, 461,533, Baranovas A. 851, 552 536, 540, 541, 542, 550, 581, 583, 584, Barauskas G. 82, 216 587, 588, 595, 597, 598, 601, 602, 605– Barelli A. 170 609, 619, 622, 623, 627, 628, 631 Barkauskas V. 497 Aidukas V. 465 Barštys T. 149, 150, 215 Aksentjevas-Kikališvilis A. 74, 75, 78, 80, 81, Bastienë L. 81, 83, 84 84, 85,217, 221, 400, 401, 416, 493, 527 Baublys G. 140, 141, 147, 158, 269, 459, Ambrasienë D. 463, 465 471, 472, 283, 474, 475, 480, 481, 492, Andrikienë L. 227 494, 495, 497, 499, 505, 512, 526 Andrikis R. 140, 141, 147, 456, 459, 483, Belevièius L. 124, 255 519, 525 Bendinskas A. 395 Andriukaitis P.V. 38, 44, 224, 225, 284, 369, Beriozovas V. 529 374, 403, 434, 448, 544, 588, 589, 590, Bernatonis J. 73, 163, 164, 169, 172, 269, 591, 592, 275, 528, Antanavièius L. 414 Bernatonis V. 38, 44, 225 Antononovas Z. 170, 258, Bièkauskas E. 329, 422 Arlauskas S. 361, 405, 413 Bieliauskas K. 124, 255 Armalienë I. 522 Bielinis L. 44, 303 Armalis A. 153, 217, 496, 488, 504, 516, 522 Bieliûnas E. 465 Artysman S. 162 Birmontienë T. 370, 550 Augulis A. 410 Bobelis J. K. 38, 42, 44, 224, 225, 361 Augutienë D. 381 Boreika R. 213, 562 Aukštakalnis V. 230 Borisovas J. 82, 89, 97, 100, 102, 108, 127, Avyþius J. 331 129, 134, 143, 145, 149, 150, 160, 161,

* Á pavardþiø rodyklæ neátrauktos pavardës þmoniø, kuriems prezidentai A. M. Brazauskas ir V. Adamkus 1993–2003 m. „iðimties tvarka“ suteikë Lietuvos pilietybæ (p. 173–187). ASMENVARDÞIØ RODYKLË 637

163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, Èësna P. 33 171, 172, 195, 196, 197, 198, 199, 200, Èijauskas E. 55 201, 204, 205, 207, 213, 214, 215, 217, Èyvas S. 576 218, 219, 220, 221, 222, 224, 256, 259, Èiþiûnas U. 252 261, 263, 266, 267, 268, 269, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 280, 282, 284, 320, D 361, 367, 401, 416, 432, 433, 437, 438, Dagys A. 44 442, 449, 451, 455, 476, 477, 488, 493, Dagys R. J. 38, 44, 223, 225, 372 503, 504, 507, 508, 510, 536, 563, 564, Dailydka S. 72, 320, 416, 550 565, 566, 571, 572, 573, 575, 576, 577, Dalinkevièius G. 84, 468 578, 604, 607, 609, 610, 620, 628–632 Darius S. 20 Bosas A. 407 Daukantas S. 14, 15 Boska L. 604, 612, 613 Davulis G. 361 Bradauskas B. 528 Degutienë I. 60, 455 Brazauskas M. A. 17, 33, 35, 36, 38, 39, 42, Dekanidzë B. 320, 445 45, 71, 72, 73, 76, 78, 79, 100, 108, 170, Dirvelienë L. 389 173, 189, 192, 193, 194, 227, 247, 248, Dirþys K. 405 256, 258, 323, 330, 370, 371, 372, 373, Dmitrijevas S. 530 374, 402, 415, 416, 417, 420, 438, 439, Dombrovickas E. 317 440, 441, 442, 532, 536, 540, 592, 593, Drakšas A. 128, 129, 144, 153, 154, 204, 596, 597, 599, 600, 605, 609, 610, 606, 214, 215, 216, 217, 221, 251, 477, 488, 611, 616, 619, 622, 627, 628, 630, 631 503, 504, 564, 571, 576, 577, 578, 579 Brazauskienë K. 370 Dreifusas 538 Bruveris V. 78 Drëma V. 591 Brzeêinski (Brþezinskis) Z. 30 Drigotas A. 555, 560 Buèelytë E. 388 Driukas A. 463, 465 Buiðienë O. 259 Driþius A. 62 Bukauskas A. 361 Dûda M. 198, 214 Bulovas V. 108 Dulinskienë A. 170 Bumgarneris D. 60, 61 Dzamikhovas A. 216 Burba R. 316 Dzerþinskis 634 Bure M. 400 Dþiuljanis (Giullani) R. 33 Buðas Dþ. V. (G. W. Bush) 38, 608 Buðkevièius S. 224 E Butkevièius A. 546, 547, 585 Eidukas A. 229 Butkienë D. 229 Einoris V. 361 Elizabet Dþ. (J. Elisabeth) 59 C Ciceronas Tulijus Markas 493, 494 F Cohen Nancy A. 62 Frolova N. 598 Cox Patric 96, 554 G È Gaidjurgis S. 320 Èekuolis J. 451 Gaivenis V. 605 Èerniauskas G. 249 Gajauskaitë R. 414, 417 638 ASMENVARDÞIØ RODYKLË

Ganusauskas E. 33, 39, 75, 76, 528 I Garbaravièius A. 83 Iliumþinovas K. 78 Gardauskienë G. 328 Imbrasas J. 373 Garese Rene Alexandre 337 Ivanovas V. 371 Gavënas A. 496 Gentvila E. 38, 42, 44, 89, 205, 224, 225, J 298, 299, 330, 409, 439, Jakavonis G. 252, 416, 530 Gentvilis S. 248, 249, 250 Jakilaitis E. 601, 606 Gercenas A. 531 Jakuèiûnienë R. 339 Germanas G. 440 Jakutis V. 81, 83, 86, 87, 149, 614 Gylienë A. 391 Janavièiûtë B. 851, 552 Gimberis J. 333 Jancevièius R. 368 Girdauskas M. 459 Jankauskienë D. 497 Girdzijauskas V. 395 Jankutë E. 394 Girënas S. 20 Janukonis A. 590, 592, 592 Glaveckas K. 38, 42, 44, 224, 225, 397, 403, Januška A. 60 409, 434, 530 Jaraðiûnas E. 256, 459 Golubova L. 216 Jasaitis G. 591, 598, 599 Grabinskas V. 463, 466 Jasaitis J. 555 Graþulis P. 89, 449–451, 453, 455, 547, 548 Jaðinskienë A. 385 Grëbliauskas P. 385, 414, 417, 551, 552 Jatkevièius A. 459 Greièiûnas V. 34, 60, 587 Jauga G. 562 Greièius V. 457, 462, 528, 532, 615 Jonas B. 305 Grybauskaitë D. 33, 338 Jonas Paulius II 340, 341, 342 Gribojedovas A. 531 Jonika (saug.) 399 Griciûnas P. 259, 267 Jonys L. 18 Gricius A. 252, 303 Judina A. 529 Grigaravièius V. 73, 75, 100, 213, 370, 416, Juknevièienë R. 208, 209, 423, 424, 430, 493, 532, 603, 604, 605, 630 450, 529, 533 Grikienis A. 334 Junevièius V. 604, 612 Grimalauskienë O. 230 Junokas V. 230, 251, 252, 583, 586, 598, 603, Grinevièiûtë R. 332, 609 614 Grinius K. 440 Juodka B. 243 Grinius Kazys 17, 634 Juozaitis R. 216 Grubliauskas D. 562 Jurkus J. 361 Grublys A. 405, 407 Jurðënas È. 78, 363, 442, 447, 458, 464, Gudavièius S. 577 466, 505, 539, 541, 542, 550 Gudelis D. 423, 542, 583 Juzeliûnas K. 216 Gudynas S. 555, 560 Gulijeva S. 216 K Gumbys A. 153, 1496, 516, 517, 522 Kalinauskas Š. 306, 307 Kalmanovièius S. 416 H Kaminskas Z.A. 249 Havelas V. 422 Kaniava E. 357 Hitleris A. 336, 618 Karalkevièius K. 198 ASMENVARDÞIØ RODYKLË 639

Karbauskis V. 124, 255, 472, 474, 530 Kudirka V. 16, Karosas J. 447, 448, 449, 453, 454, 455, Kulnys R. 81 455, 456 Kundrotas V. 224 Kasperavièius A. 585 Kûris E. 256, 303, 433, 447, 459, 460, 461, Kaðëta A. 88, 126, 142, 252 462, 466, 467, 469, 470, 472, 623 Katilinas Sergijus Liucijus 493, 494 Kutraitë-Giedraitienë D. 77, 215, 576, 579 Katilius P. 464 Kuzinkov N. 577 Katkevièius A. 42, 77, 215, 318, 488, 576 Kuzmickas K. 401 Katkus A. 405 Kvedaraitë D. 385 Kauðpëdienë A. 333 Kvietkauskas V. 588–592, 598, 599 Kavaliauskas K. 585 Kwasniewskis A. 69, 92, 296 Kazickas J. 58 Kaþemikaitis J. 384 L Kerosierius L. 339 Laaras M. 603, 604 Kiaunë A. 406 Landsbergis V. 57, 58, 59, 60, 107, 108, 109, Kiesus G. 429 158, 254, 302, 324, 331, 338, 374, 398, Kirkilas G. 157, 529 401, 402, 403, 409, 422, 441, 442, 447, Kleveèka A. 331 461, 462, 528, 533, 541, 545, 585, 586, Klimavièius A. 65, 75, 129, 253, 254, 430, 609, 615 586, 603, 605, 610, 615 Lapënas A. 454 Klintonas B. (Bil Clinton) 58 Lapënas V. 162, 163 Klišauskas R. 555, 560 Lapinskas K. 256, 459 Klišonis A. 530 Lauèius J. 338 Kliunka A. 218 Laurinavièius V. 81, 83, 216, 217, 402 Kliunka V. 218 Laurinkus M. 58, 60, 62, 74, 75, 76, 77, Klumbys E. 360, 440, 441, 442, 443, 546, 79, 83, 89, 108, 112, 129, 151, 215, 547, 216, 217, 275, 328, 330, 332 , 367, Kochanskytë V. 333 371, 372, 396, 397, 399, 401, 404, Koksu Patu (Pat Cox) 40 414, 428, 435, 441, 442, 450, 451, Kolin (Colin) P. 290 469, 531, 565, 579, 603–608, 612, Komskis K. 81, 217 615, 622, 628 Konopliovas G. 228 Legenzovas J. 220 Kovas E. P. 306, 307 Lengvenis V. 198 Koverda V. 206 Leninas 533, 634 Kregþdë A. 447, 528 Leskauskas L. 577 Kreþinauskas S. 88 Leðèiukaitis J. 430, 431 Kronkaitis J. 60, 108 Liauèius J. 56 Krupavièienë K. 385 Linkevièius L. 100, 108, 603, 630 Kruþinskas S. 450 Lionginas J. 60 Kubilius A. 57, 59, 77, 88, 126, 142, 205, Liubartas P. 329 218, 220, 284, 297, 298, 302, 303, 324, Liutvinskas A. 208 327, 332, 370, 371, 374, 397, 398, 403, Lolašvili L. 39, 606, 618, 619 409, 434, 442, 460, 468, 528, 530, 531, Lopata R. 39, 45, 46, 73, 303, 333, 626 533, 550, 609, 622, 630 Lubys B. 226 Kuèma L. 34 Lukošaitis A. 540 640 ASMENVARDÞIØ RODYKLË

M Muromecas Ilja 408 Macaitis A. 124, 255, 530 Murza M. 424 Maèernius Z. 88 Mušinskis E. 259, 267 Maèiuitis A. 589 Maigis V. 562 N Makštutis A. 585 Nalivaika R. 577 Makutinovièius I. 320 Namavièius Z. 256, 459 Maldeikis E. 59, 60 Narvilienë J. 468 Malinauskas V. 83 Nevzorovas A. 319 Malinionis A. 339 Nikþentaitis A. 427 Malûkienë A. 316 Noreika R. 18 Marciulevièiûtë V. 306 Norkus È. 219 Markevièius A. 73 Normantas A. 256, 459 Markevièius V. 33 Martinaitis Jonas 124, 255 O Martinkënas H. 339 Olekas J. 226, 228, 229, 230, 243, 244, 245, Masiulis E. 424, 468, 529, 546, 588, 589, 248, 249, 250, 590 591, 592 Orechovas V. 530 Maškovas M. 405 Overlingienë J. 319 Matiukas R. 496 Matonis A. 39, 45, 46, 73, 303 P Matulevièius A. 38, 44, 223, 224, 225, 252, Paèkauskaitë A. 78 360, 468, 547, Padaiga Þ. 599 Matulevièius V. 44 Pajeda V. 124, 255 Mazuronis V. 205, 373, 549, 555 Paksas R. 10, 11, 14, 17, 18, 20, 30, 31, 33, Maþeika A. 562 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, Medalinskas A. 72, 146, 157, 249, 350, 361, 44, 45, 46, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 60, Medvedevas N. 252, 357 61, 64, 65, 66, 70, 72, 73, 74, 75, 77, Meiþelis T. 315, 317 78, 79, 87, 90, 93, 96, 97, 103, 107, Meškauskas A. 276, 277, 496 108, 124, 127, 128, 129, 132, 135, 137, Meškauskas P. 598 140, 141, 146, 147, 150, 159, 160, 169, Meðkauskienë V. 317 170, 172, 195, 199, 201, 204, 205, 208, Mëþinis V. 562 216, 217, 221, 222, 223, 224, 225, 227, Mickevièius A. 224 230, 235, 236, 241, 249, 253, 254, 256, Mickevièius Ad. 16 258, 269, 275, 277, 284, 285, 286, 288, Mieþelis R. 60 289, 290, 291, 292, 293, 298, 301, 304, Mikšys A. 488, 496 306, 307,308, 309, 313, 314, 315, 316, Mikutavièius M. 396 319, 322, 328, 329, 330, 331, 332, 333, Mikutavièius R. 399 335, 336, 337, 338, 339, 340, 341, 346, Milaðauskas O. 613 347, 348, 349, 350, 355, 356, 358, 360, Miliûtë R. 367, 400 361, 363, 368, 369, 370, 371, 373, 374, Misiukevièius A. 562 396, 397, 398, 400, 401, 402, 403, 408, Monkevièius A. 33, 335, 336 409, 410, 415, 416, 417, 418, 419, 420, Mozeris A. 395 422, 423, 424, 426, 427, 428, 429, 430, Mullas 158, 289, 290, 292 431, 433, 435, 436, 437, 438, 441, 442, ASMENVARDÞIØ RODYKLË 641

443, 446, 447, 448, 449, 452, 457, 459, Petrauskis K. 321, 390 472, 473, 475, 492, 493, 499, 508, 510, Petreikis J. 551, 552 512, 514, 517, 519, 521, 528, 529, 531, Petronis L. 204,371,404, 405, 406, 407, 415 532, 533, 534, 535, 539, 540, 541, 542, Petruðkevièius B. 388 543, 544, 545, 547, 549, 550, 551, 551, Piesliakas A. 441 552, 555, 556, 558, 559, 560, 561, 562, Pilèiauskas R. 551, 552 563, 564, 566, 567, 573, 574, 577, 579, Pilvelis A. 38, 223, 225, 403 580, 583, 584, 585, 586, 587, 591, 592, Pitrënaitë D. 459 593, 601, 602, 606, 608, 609, 610, 611, Plechavièius P. 427, 428 612, 619, 621, 623, 626, 627, 628, 629, Pocius A. 60, 63, 64, 75, 595, 596, 605, 613 631, 632, 634 Poplavskis A. 361, 554 Paksienë L. 20, 534 Popovas V. 450 Pakštaitis A. 55 Potnin A. 150, 201, 202, 204, 205, 215, 488, Palaitis R. 590, 591, 592 564, 565, 566, 574, 576, 578, 579 Palionis M. 404 Poþelaitë D. 562 Parfenenka L. 219 Prapiestis J. 256, 257, 459 Parvanovas (Parvanov) G. 93 Preikšas A. 207 Paukðtë S. 153 Prodis (Prodi) R. 31, 69 Paulauskas A. 36, 38, 42, 43, 44, 62, 72, Prunskienë D. K. 38, 42, 44, 223, 225, 361, 74, 75, 76, 79, 84, 87, 88, 89, 100, 107, 400, 424, 446, 467 108, 112, 205, 221, 224, 225, 227, 254, Pugaèiova A. 400 255, 284, 286, 290, 290, 291, 292, 323, Pukelis A. 215 327, 329, 330, 331, 332, 335, 360, 361, Puodþiukas V. 83, 85, 215, 216 362, 363, 368, 370, 371, 374, 397, 398, Purvaneckienë G. 252 399, 401, 416, 420, 423, 424, 434, 435, Putinas V. 35, 215, 319 436, 441, 442, 457, 458, 466, 528, 529, 531, 532, 539, 541, 542, 549, 553, 554, R 561, 583, 588, 589, 590, 593, 595, 597, Raèkauskas V. 128, 146, 151, 156, 157, 285, 601, 607, 611, 615, 621, 623, 627, 629, 286, 515, 521, 539, 562, 605, 632 631, 632 Raèkovskij M. 258 Paulauskienë G. 249 Radziukynas K. 395 Paulauskienë J. 87, 401 Radþvila V. 540, 303 Paulauskienë L 416 Ragauskaitë V. 388 Paulionis E. 414 Ramanauskas A. 126, 142, 255, 434, 466 Pavilionienë M.A. 327, 368, 369, 370 Ramelis J. 309 Pavilionis R. 332, 351, 354, 355, 356, 357, Ramonas J. 416 358, 360, 362, 363, 367, 370, 373, 392, Randakevièienë I. 255 486, 550, 551, 552, 554, Rapolas E. 140, 141, 147, 158, 269, 283, Pekeliûnas A. 596 459, 471, 482, 495, 496, 497, 505 Pelakauskas V. 551, 552 Raškovskij M. 170 Petkevièius V. 373, 532 Raudakevièienë I. 124 Petkus V. 395, 414 Raulinaitis 230 Petraitis E.J. 38, 44, 223, 225 Rausas (Rau) J. 93 Petraðiûnas R. 197 Razma J. 124, 255, 427, 453, 468, 472, 474, Petraška J. 385 510, 524, 525, 548 642 ASMENVARDÞIØ RODYKLË

Reièiûnas A. 224 Skardþius A. 544, 529 Rëksnys S. 55 Skrebys K. 405, 406 Rimdeika G. 250 Sleþevièius A. 72 Rymienë R. 562 Smailytë R. 63, 81, 83, 84, 112, 129, 134, Rimkevièius J. 532 149, 150, 151, 152, 152, 158, 215, 216, Rimkus V. 252 217, 221, 367, 399, 401, 416, 488, 509, Rimšelis K. 456, 590, 591, 592 515, 619 Robertsas È. Dþ. (Ch. G. Roberts) 38, 111 Smetona A. 17 Rupkus R. 406, 407 Songaila A. 81, 100, 215, 216, 630 Staèiokas S. 256, 459, 461, 463 S Stankeviè V. 88 Sabatauskas J. 124, 126, 135, 251, 255, 284, Stankevièius R. 63 306, 307, 308, 314, 355, 356, 446, 447, Starkauskas A. 382, 383 459, 472, 474, 482, 485, 498, 499, 515, Stasiškis N.A. 451, 453, 452, 533 524, 528, 590, 591, 625, 629 Staugaitis A. 227 Sadeckas A. 61, 62, 88, 108, 252, 329, 330, Stefanopolis K. 52 368, 415, 430, 434, 454, 529, 532 Steiblienë N. 252, 529, 532 Sakadolskis R. 325, 326 Stepašinas S. 331 Sakalas A. 65, 88, 97, 98, 100, 107, 125, Steponavièius G. 88, 124, 157, 255, 422, 126, 127, 135, 142, 204, 207, 209, 249, 433, 434, 448, 449, 455, 460, 467, 469, 287, 368, 370, 372, 380, 383, 386, 388, 470, 472, 475, 489, 496, 518, 524, 528, 396, 400, 401, 404, 434, 450, 460, 464, 529, 547, 588, 589, 591, 592, 623 492, 527, 533, 536, 537, 550, 586, 587, Striaukas G. 72, 153, 477, 488, 496, 498, 615, 629, 630, 631, 632 516, 517 Sakalauskas E. 555 Stulginskis A. 17 Salamakinas A. 357, 358, 363, 454, Stungys J.K. 140, 147, 149, 151, 152, 361, Samsonovas V. 372 395, 485, 487, 489, 499, 502, 505, Saudargas A. 529 524 Savèenko I. 165 Sutkus V. 63, 216, 488 Saveljevas V. 605 Sviderskis S. V. 140, 147, 158, 508, 555 Savickas E. 554 Sedlickas R. 443, 533 Ð Senovaitis R. 64, 583, 584, 613, 616 Šablinskas E. 530 Sereika A. 63, 64, 612, 613, 614, 616 Šalkauskas E. 385 Sergejevas S. 215 Ðatkauskaitë A. 252 Shub B. 258 Šemeta A. 59 Siaurusevièius A. 76, 77, 332 Ðerënas V. 38, 44, 224, 225 Silickas M. 330, 430, 431 Ðeðkevièius A. 228 Simavièius P. 250 Šifrinas I. 416, 443, 444, 445 Simonaitis Þ. 585 Šileikis G. 464, 467 Simulik V. 357 Ðinkûnas J. 197 Sinkevièius V. 256, 459, 460, 461, 463 Ðirakas Þ. (J. Chirac) 66 Sirvydis V. 129, 204, 215, 216, 488 Šivickas G. 456, 530 Skarbalius E. 81, 217, 252, 401, 434, 544, Škiela K. 562 554 Šrioderis (Schröder) G. 136 ASMENVARDÞIØ RODYKLË 643

Šukys R. 124, 255, 459, 472, 478, 480, 482, Velièka D. 451, 469 484, 491, 497, 524, 546, 589, Verheugenas (Ferhoigen) G. 66, 136 Šurkus G. 37, 159, 248, 249, 368, 373, 561, Verhofstad Guy 111 612, 613, 614, 632 Veselka J. 38, 44, 59, 223, 225, 361, 373, Šustauskas V. 38, 44, 72, 223, 225, 361, 373, 374, 545, 547, 583 416, 417, 490, 529 Vièkaèka V. 153, 496 Švirinas K. 140, 141, 147, 158, 269, 283, Vidickas J. 496 459, 471, 481–483, 490, 491, 492, 514 Vidþiûnas A. 168, 169, 170, 208, 275, 330, 429, 434, 449, 450, 454, 456, 460, 461, T 464, 529, 588, 589, 590, 591, 592, 598 Tamkevièius S. 343, 346, 347 Vinickienë V. 146, 157, 239, 240, 244, 246, Tarasevièius E. 228 248, 249, 250, 368 Teiðerskytë D. 357 Vysockis V. 620 Telksnienë G. 555 Volis J. 444 Terleckas A. 370, 371 Timofejeva M. 81, 83, 84 Z Tiomkinas I. 445 Zamolskas R. 430 Tomaševski V. 548 Zatonskaja A. 129, 150, 201, 203, 204, 205, Tomkus V. 605 215, 216, 221, 254, 488, 564, 565, 573, 574, 575, 576, 577, 578, 579 U Zola E. 538 Uoka K. 224, 228, 229 Zuokas A. 72, 74, 78, 87, 89, 327, 330, 331, Urbaitis K. R. 463, 466 338, 350, 360, 368, 369, 370, 371, 374, Urbonaitë V. 612 397, 409, 416, 439, 440, 441, 443, 444, Urbonas A. 404 445, 446, 529, 530, 531, 542, 586, 600, Urbonas O. 427, 428 605, 606, 608 Uspaskich V. 416, 611 Zuokienë A. 443

V Þ Vagnorius G. 58, 59, 60, 218, 219, 331, 372, Þalytë E. 562 409, 429, 529, 623 Þalkauskas P. 124, 135, 414, 255 Vaicekavièius Ð. 61 Þalnerauskas V. 209, 360, 362, 363, 456, Vaièys A. 305 554, 555 Vaigauskas Z. 544, 551 Þemaitis V. 316 Vaišvila A. 361 Þentelis A. 507 Vaitkus E. 146, 151, 156, 157, 216, 228, Þilinskas A. 395, 414 252, 286, 361 Þilinskas V. 248, 249, 406 Valatka R. 45, 77, 304, 319 Þymanèius A. 83 Valèiukas R. 530, 587 Þirinovskis V. 408 Valionis A. 65, 72, 109, 140, 141, 157, 289, Þukauskas H. 302, 361, 434, 435, 545, 554, 290, 291, 292, 332, 414, 415, 595, 596, 612, 614 610 Þukauskas M. 80, 217, 338, 389 Vasiliauskas P. 529 Þumbakis P. 321 Vasiliûnas S. 376 Þvaliauskas A. 218, 219 Vazbys A. 454 Þvirblienë V. 250 TURINYS

PRATARMË 7

I. SPEKTAKLIO „PREZIDENTO APKALTA“ PROLOGAS 11 Ðeðtasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas – 17; Prezidento veiklos reglamentas – 20; Pavojus sukèiams – 33; „Kà Lietuvai rengë Prezidentas R. Paksas“? – 35; Pirmosios R. Pakso prezidentavimo dienos – 37; JAV prezidento vieðnagë – 38; Ne- ávertinta „trejukë“ – 38; Prezidentas R. Paksas – naujo tipo politikas – 39; „Stiprus“ Prezi- dentas buvo nereikalingas tuometiniam valdþios ir turtuoliø elitui – 45; Kad prezidentautø, bet nevaldytø – 46; Lobimo ðaltiniai – 54; ES milijonai – á apsukriøjø kiðenes – 55; R. Pakso iðrinkimas Prezidentu nemalonus buvo „Maþeikiø naftos“ pardavëjams ir jø konsultantams – 56; „JAV ambasada slepia „Williams“ kyðininkavimà Lietuvoje“ – 61; Alkoholis – tarp didþiausiø valstybës paslapèiø – 62; Prezidentas R. Paksas didelá dëmesá skyrë uþsienio politikos klausimams – 65; „Prezidentas siekia formuoti ir uþsienio politikà...“ – 70.

II. „GELBËKITËS, LIETUVA IÐDUOTA...“ 73 „Prezidento suktukas“ – 73; VSD argumentas – 74; Informacija – pasirinktiesiems – 75; „Geranoriðkas“ sàmokslas – 76; „Neávertinome saugumo“ – 78; „Respublikos“ laikraðèio priedas – „Sàmokslas“ – 79; VSD paþyma – 79; „Ieðkokite ir surasite moterá ir...“ – 84; Seimo laikinoji komisija – 88; Prezidento kreipimasis dël Laikinosios komisijos – 90; Prezi- dento ávertinimas Briuselyje – 90.

III. TEISINGUMAS BE TEISËS 97 „Dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam saugumui“ iðvada – 97; Lituanistës áver- tinimas – 101; Nepagrásti priekaiðtai Prezidentui – 106; „Kas ne su manim – tas prieð mane...“ – 107; „Baikite gàsdinti pasaulá ir save apie grësmes“ – 108; Grësmës be grësmiø – 109; Teisinis paþymos ávertinimas – 112; Neteisëta komisija? – 116; Prezidentas apie Laikinosios komisijos iðvadas – 123; Árodyti apkaltos bûtinumà... – 124; Kaltas, nes taip mes nusprendëme... – 125; Ir ðventieji juk bent septynetà nusikaltimø per dienà padaryda- vo... – 126; Tik savais argumentais – 140; Lietuvos Respublikos Prezidento paaiðkinimai – 141; Kaltinimø Prezidentui teisinis pagrástumas – 147; „Apie Lietuvai parengtà duobæ“ – 158; Specialiosios komisijos iðvados – 159.

IV. TEISË BE TEISINGUMO 161 „Apginkime demokratijà“ – 161; Jurijus Borisovas – 161; „UAB AK „AVIABALTIKA“ – 161; Atsakingieji dël J. Borisovo pilietybës – 169; Pilietybës suteikimas – 170; Lietuvos pilietybæ pelniusieji – 173; Uþ „iðimtᓠ– „iðimtinai“ – 195; Kratos pas J. Borisovà – 197; OOO „Almach“ – 201; Ieðkant tarptautinio mafiozo – 205; LR KA ministerijos departa- TURINYS 645 mento atsakymas – 207; Teisininkas apie „Aviabaltikà“ – 208; „Nuvylë“ ir FNTT – 209; „Dël medþiagos pateikimo“ – 213; Átarimai átarinëtojams – 218; „A. Paulauskas konsta- tuoja prezidento paþeidþiamumà“ – 221; R. Pakso rinkiminei kampanijai – teisëtos lëðos – 222; „V. Adamkaus rinkimø pinigai virsta skandalu“ – 226; „Nepatenkintieji prezidentu, raðykite ...“ – 226; Sveikatos apsaugos ministerija – tarp prezidento skriaudþiamøjø – 227; Prezidento pastangos ginti valstybëje sveikatingumà – 230; Vyriausybës atsakymas – 247; „Niekas neuþmirðta, niekas nepamirðta...“ – 248; Apkaltai – nebûtina nusikalsti... – 250; „Áspëju – baikit!“ – 253; „Seimo pirmininkas ragina prezidentà atsistatydinti“ – 254; Suda- ryti Specialiàjà tyrimø komisijà – 255; Ir Konstitucinis Teismas nesnaudë – 256; Abejonës dël KT teisingumo – 256; „Dël paaiðkinimø pateikimo Konstitucinio Teismo byloje Nr. 40/ 03“ – 259; Prezidento Rolando Pakso paaiðkinimas – 267; „Teisminiø ginèø motyvai“ – 269; „Seimo vadovai tikisi, jog KT sprendimas paskatins prezidentà atsistatydinti“ – 284; Iðvada dël siûlymo pradëti apkaltos procesà Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui – 284; Prezidento komentarai – 286.

V. BE KALTËS KALTAS 289 „S. Mullas: JAV neturi pozicijos dël R. Pakso pasitraukimo“ – 289; „Vakarai laukia R. Pakso nuvertimo“ – 291; Prezidento nuomonë dël politinio skandalo – 292; Prezidento R. Pakso kalba Lietuvos diplomatijos 85-meèiui – 293; „Apkaltos spektaklis“ ir þiniasklai- dininkai – 297; „Andrius Kubilius: arba jis, arba Lietuva“ – 297; „Gentvilas: Pakso veiks- mai verti baudþiamosios bylos“ – 298; „V. Adamkus: Prezidento institucija moraliai suþlugdyta“ – 299; „V. Adamkus linki branginti laisvæ ir demokratijà“ – 300; „V. Adamkus laiku neáþvelgë Pakso grësmës demokratijai“ – 301; „Apsivalymas – skaudus, bet bûtinas“ – 302; Ne politologø, o aiðkiaregiø komanda – 303; „Kokia nepriklausoma þiniasklaidos kaina?“ – 303; Visi pagal vienà kurpalá – 306; „Opozicija siekia riboti prezidento teisæ á LRT eterᓠ– 318; „Apsimëtymas akmenimis stikliniuose rûmuose“ – 321; „Laisvos þinios klaida“ – 325; „Bonzø sàmokslas“ – 327; „Sàmokslas prieð Prezidentà“ – 328; Lietuvos laisvës lygos lyderis Antanas Terleckas – 330; „Lietuvos jaunimo galvos smëlyje“ – 334; Kodël reikia ateiti prie Prezidentûros? – 336; V. Landsbergis teigë, kad Lietuvoje yra normaliø laikraðèiø, taèiau yra ir parsidavëliø – 338; „Laboros“ taryba priëmë nutarimà – 338; Lietuvos katalikø baþnyèios, jos hierarchø pozicija – 340; „Lietuva ir Ðventasis sos- tas: praeitis, dabartis, ateitis“ – 341; Kunigø 2003 m. lapkrièio pradþioje „Atviras laiðkas“ Prezidentui – 343; Lietuvos katalikø hierarchai kaltina þiniasklaidà puolimu prieð Baþny- èià – 345; „Praneðimas spaudai“ – 345; „Lietuvos vyskupai nusivylë ðalies vadovu“ – 347; „Vyskupø þodþiai – kaip á sienà“ – 347; Brolis Astijus: ten, kur pasirodo prezidentas R. Paksas, kyla sumaiðtis“ – 348; Prezidento sveikinimai su Didþiàja ðvente – 349; „Kalëdø sveikinimai – su politikos þenklu“ – 349; „Okeanijos kanibalai“ – 350.

VI. PRIEÐ SROVÆ 351 Akad. R. Pavilionio pareiðkimas – 351; „Uþ tiesà“ – 354; „Vienybës griovëjas“ – 355; „Vienos nuomonës þavesys“ – 358; „Teisiøjø“ apsivalymas – 360; Pilietinis judëjimas „Uþ teisingumà ir demokratinæ Lietuvà“ – 363; Prokuratûros taikiklyje – profesorë – 368; Mëginta ið viso uþdrausti Judëjimà – 369; „Laukë R. Pakso , o iðvydo A. Zuokà“ – 370; „Amorali politika“ – 371; „Prezidento rëmëjø veidai glumino ir baugino“ – 373; „Du ke- liai: R. Pakso galva ar lazda?“ – 374; Kreipimasis á Lietuvos Respublikos Seimo narius – 646 TURINYS

375; Lietuvos þmoniø laiðkai – 375; Prezidentas – metø þmogus – 417; Prezidento kalba – 420; „Seimo deðinieji iðniekino Sausio 13-àjà“ – 422; Vasario 16-oji pasiprieðinimo Prezi- dentui diena? – 422; „R. Paksas kaltina A. Paulauskà didinant sumaiðtá visuomenëje“ – 423; Prezidento kalba Vasario 16-osios proga – 424; Patys knisa, patys rëkia... – 426; „Sàmokslas prieð Prezidentà“ – 428; „Rolandas Paksas pozicijos nekeièia“ – 431; „Dël siûlymo pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Paulauskui – 434; Pats sau teisëjas – 435; Pasidavus silpnumo minutei – 437; „Politikai ieðko naujo prezidento“ – 438; „A. Zuokas – juodøjø technologijø meistras“ – 440; „A. Zuokas plovë þydø mafijos pinigus?“ – 443; „A. Zuokas save prilygino Vytautui Didþiajam“ – 445; „Lie- tuva be Prezidento“ – 446; Apkaltininkø „herojiðkumas“... – 446.

VII. „NEKLYSTANÈIØJؓ SUKLYDIMAI... 447 „Ðalies vadovui – tona kaltinimø“ – 447; „Pareiðkimas dël neprognozuojamø R. Pakso veiksmø – 447; Pasmerkti, kad uþsitikrintø savo këdës pastovumà... – 448; „Dël Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso, kuriam pradëta apkaltos byla, veiksmø atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ – 459; „Prezidento teisëjas paþeidþiamas“ – 460; „Dël KT teisëjo priesaikos sulauþymo“ – 469; Pareiðkimas dël KT teisëjo nuðalinimo – 469; KT neatsisakë pirmininko – 472; Paskutinio apkaltos proceso posëdþio stenograma – 474; Prezidento R. Pakso kalba Lietuvai 2004 m. balandþio 5 d. – 512; Balandþio 6 d. Seime tæstas apkaltos procesas – 514; „Taikinys Nr. 1“ – 528; Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso ið Seimo centrinës tribûnos tartas „paskutinis þodis“ – 533; „Politologai baisisi R. Pakso kadencijos rezultatais“ – 540; „Prie rinkimø starto – garsios pavardës“ – 541; V. Adamkus: „Esu asmeniðkai pasiryþæs daryti viskà, kad Lietuvai dar syká nereikëtø pergyventi ðios gëdos“ – 541; Kandidatu á Prezidentus iðrinktas R. Paksas – 542; „Dël rinkëjø paraðø rinkimo lapø iðdavimo Rolandui Paksui“ – 543; „Seimas uþtrenkë R. Pa- ksui duris á Prezidentûrà“ – 549; „Dël atsisakymo áregistruoti Rolandà Paksà kandidatu á Respublikos Prezidentus“ – 550; Tolstantis teisingumas – 551; „Laikinai einanèiam Respublikos Prezidento pareigas Artûrui Paulauskui“ –553; Treèiame kaltinimø punkte ir dël „ðiurkðtaus Konstitucijos paþeidimo“ – 562; „Muilo burbulas“ pasirodë esàs ir antrasis seimûnø ir KT „kaltinimas“ – 562.

VIII. SPEKTAKLIO „PREZIDENTO APKALTA“ EPILOGAS 581 „V. Adamkus. R. Senovaièio paskyrimas – stebëtinas, abejotinas, diskredituojantis – 584; „Konservatoriai praðo ávertinti R. Pakso rëmëjø këslus“ – 584; „Kratø skandale – R. Pakso ðeðëlis“ – 585; Seimo nariai – kyðininkai? – 588; „Paulauskas: Seimas parodë save ið blogiausios pusës“ – 590; LR Seimo antikorupcijos komisijos tyrimø iðvados – 591; Valstybës vadovø pozicija dël Seimo átariamøjø – 592; „Rezervistø valdþia“ – 594; „A. Paulauskas: priklausymas KGB rezervui ir lojalumas Lietuvai – etiðkai suderinami dalykai“ – 595; Atgailaujanèios politikos laputës – 597.

IX. PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS APIE SÀMOKSLÀ IR SAVE 601

X. BAIGIAMIEJI PAMÀSTYMAI 625

ASMENVARDÞIØ RODYKLË 636 Knygos autorius – sudarytojas istorikas dr. Algimantas LIEKIS yra daugiau kaip 30 kitø knygø, apie 950 mokslo ir populiariø straipsniø autorius bei 40 knygø sudarytojas ir bendrautorius. Skaitytojø dëmesiui kai kurios jo paraðytos knygos lietuviø tautos ir jos inteligentijos raidos tematika, parengtos ir iðleistos per pastaràjá deðimtmetá:

Lietuviø tautos – lietuviø kalbos likimas. T. 3. V., 2005. 460 p. Lietuviø tautos – lietuviø kalbos likimas. T. 2. V., 2004. P. 148. Lietuviø tautos – lietuviø kalbos likimas. T. 1.V., 300 p. Lietuviø karyba ir ginkluotë. V., 2002. 1268 p. Lietuvos mokslø akademija 1941–1990. V., 2001. 876 p. Lietuvos laikinoji vyriausybë (1941 06 22–08 05). V., 2000. 432 p. Amerikos lietuviø kultûros archyvas (ALKA). V., 2001. 200 p. Lietuvos karo aviacija (1919–1940). V., 1999. 762 p. Vasario 16. Signatarai. V., 1996. 410 p. Lietuvos sienø raida. T. 1. Istorinë apþvalga nuo seniausiøjø laikø iki ðiø dienø. V., 1997. 546 p. Lietuvos sienø raida. T. 2. Mokslo duomenys apie lietuviø tautà, jos valstybæ ir sienas. V., 1997. 558 p. LKP agonijos kronika. T. 1. V., 1996. 360 p. LKP agonijos kronika. T. 2. 1941 m. birþelis. Aukos ir jø budeliai. V., 1996. 332 p. Lietuvos Respublikos prezidentai. V., 1995. 514 p. Nenugalëtoji Lietuva. T. 6. Lietuviø tremtiniø vadovybës Vakarø Europoje (1944–1955). V., 2002. 752 p. Nenugalëtoji Lietuva. T. 5. Lietuviø pogrindþio vadovybës okupacijø metais (1940–1953). V., 560 p. Nenugalëtoji Lietuva. T. 4. Lietuvos partizanø spauda (1950–1956). V., 1996. 608 p. Nenugalëtoji Lietuva. T. 3. Lietuvos partizanø spauda (1944–1949). V., 1995. 528 p. Nenugalëtoji Lietuva. T. 2. Antisovietinis (disidentinis) pogrindis. V., 1993. 648 p. Nenugalëtoji Lietuva T. 1. Antisovietinis (disidentinis) pogrindis. V., 1993. 60 p. Mokslo ir technikos draugijos Lietuvoje. V., 1984. 260 p. Sàjûdþio gimimas. V., 1998. 158 p. Algimantas Liekis. Nauka i technika v Litovskoj SSR 1940–1985. V., 1988. P. 348. Ðauliðkumas, tautiðkumas ir Lietuvos nepriklausomybë. V., 1993. 270 p. Lietuvos ðauliø sàjungos istorija.V., 1992. 284 p. Ir kt.