2018 m. birželio 21 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 1 euras

Leidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesį MoksloNr. 12 (611) Lietuva LIETUVOS UNIVERSITETŲ TARPTAUTINIS PRIPAŽINIMAS

Stipriausi Lietuvos universitetai – VU ir VGTU

ėlų birželio 6 d. vakarą paskelbti naujausi tarptautiniai universite- tų reitingai „QS World University VRankings 2019“, kurie parodė, kad geriau- siais rezultatais šiemet vėl pasižymi sostinės Seimo narys, Laikinosios Seimo universitetai. ir akademinės bendruomenės Aukščiausiai tarp Lietuvos universitetų bendradarbiavimo komisijos atsidūrė Vilniaus universitetas (VU) – nau- pirmininkas Lauras Stacevičius. J. Jasaičio nuotr. jajame reitinge jis yra 488 vietoje (praėjusiais metais buvo 401–410). Antras geriausiai įvertintas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kuris stabiliai išlaiky- damas poziciją užima 581–590 vietą tarp visų reitinguotų pasaulio universitetų (anksčiau SIAME NUMERYJE pateko į 551–600 kategoriją). Į reitingą taip pat pakliuvo ir Kauno universitetai – KTU ir VDU, kurie atitinkamai atsidūrė 751–800 ir 801–1000 vietų kategorijose. Praėjusiais Lietuvos mokslininkų metais jie buvo 701–750 ir 801–1000 vietų tarptautinis pripažinimas kategorijose. Parengta pagal VGTU pranešimą 1 p. VGTU rūmai. VGTU nuotr.

Kokia žmonijos ateitis? 3 p.

Akademinės bendruomenės vaidmuo, stabdant valstybės štuoni Latvijos, Estijos ir Lietuvos dros pozicijos su pasaulyje lyderiaujančiu Warakaulle, o CERN Baltijos šalių grupės eroziją 3 p. universitetai įsteigė Baltijos šalių inovacijų ir mokslinių tyrimų centru. pirmininku tapo Rygos technikos universi- Baltijosgrupę, kuri bendradarbiausšalių universitetai su Eu- CERN Baltijos grupę bendradarbiaus sudaro Kauno teto profesorius Tomsas su Torimsas. CERN „CERN Lietuvos Respublikos Seimo roposA branduolinių mokslinių tyrimų orga- technologijos universitetas, Rygos techni- Baltijos grupės įkūrimas yra stiprus signalas nizacija (angl. The European Organization for kos universitetas, Latvijos universitetas, CERN Tarybai, kad Baltijos regiono uni- pranešimai 3 p. Nuclear Research), bendrai vadinama CERN. Vilniaus universitetas, Estijos nacionalinis versitetai susivienys, siekdami koordinuoti savo vykdomą mokslinę veiklą, kad galėtų CERN yra vienas didžiausių ir geriausiai biochemijos institutas, Talino technologijos dalyvauti CERN eksperimentuose“, – sako T. Lietuvos švietimo žinomų mokslinių tyrimų centrų pasaulyje. universitetas, Tartu universitetas ir Rygos Torimsas. Naujoji grupė vykdys tarptautines finansavimas: deklaracijos, Šioje grupėje dalyvaus ir Kauno technologi- Stradinio universitetas. magistro ir doktorantūros studijų programas pažadai ir tikrovė 5 p. jos universitetas. Ženevoje universitetų at- Lietuva – pirmoji iš Baltijos šalių jau įgijo dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų stovai pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo CERN asocijuotojo nario statusą, kurio taip srityse. Tai sudarys sąlygas Baltijos šalių memorandumą. Tai – unikalus susitarimas pat siekia Latvija ir Estija. Bendradarbiavi- studentams įgyti žinių, kurios reikalingos Kas taps naujuoju KTU CERN istorijoje, nes iki šiol nė viena regiono mo memorandumo pasirašyme dalyvavo bendradarbiaujant su CERN. Parengta pagal rektoriumi? 6 p. šalis neturėjo galimybės teisiškai derinti ben- CERN tarptautinių ryšių direktorė Charlotte KTU pranešimą Ar Lietuvai gali padėti Airijos pavyzdys? 6 p.

Iškilių asmenybių galerijoje – gydytojas Jonas Staugaitis 9 p.

irželio 20 d., trečiadienį, 14 val. paveldo išsaugojimą. Profesorės Onos Voverienės AirijosKaune įvyko iškilmingas prezidentas Vytau- Anot VDU rektoriaus– VDU profesoriaus garbės Juo- daktaras to Didžiojo universiteto Senato zo Augučio, įkvepia visa prezidento M. D. jubiliejus 10 p. posėdis,B kurio metu Airijos prezidentui Higgins gyvenimo istorija, kurioje jo siekį Michael D. Higgins įteiktos VDU Garbės pažinti pasaulį, suvokti dėsnius ir procesus Naujos knygos 11 p. daktaro regalijos. Prezidentui Garbės dak- lydėjo troškimas mažinti neteisybę gimtojoje taro vardas bus suteiktas socialinių mokslų Airijoje ir visame pasaulyje. srityje už humanistinių vertybių sklaidą, (Plačiau – kitame numeryje) veiklą žmogaus teisių srityje ir savo šalies Airijos prezidentas Michael D. Higgins 2 Mokslo Lietuva 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611) AKTUALIJOS

irželio 4 d. Kauno apylinkės teismas ningai iškraipomi, o G. Merkio išplatintas apie jį KTU skleidžiamą dezinformaciją. universitetą per 10 kalendorinių dienų nuo išteisino profesorių habil. dr. Gedi- pranešimas neva yra puikus pastaruoju metu Bet veltui. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo miną Merkį dėl tariamai jo suorga- visame pasaulyje viešoje erdvėje siaučiančio Teisingumą prof. G. Merkys rado teis- lėšomis viešai (KTU internetiniame puslapy- Bnizuotos šmeižto kampanijos priešTeismas Kauno „netikrų naujienų“ apgynė („fake news“) srauto žinomą pa- me. Kauno apylinkės mokslininką teismas nustatė, kad je ir tose medijose, kuriose buvo paskelbta, t. technologijos universitetą. Pernai birželį vyzdys. O. Ramašauskaitės nuomone, tokių profesorius buvo kaltinamas nepagrįstai, o y. dienraščiuose „Kauno diena“, „Klaipėda“, grupė mokslininkų kreipėsi į Akademinės „naujienų“ vienintelis tikslas – „apjuodinti“ KTU administracijos paskleisti duomenys taip pat interneto žinių portale „15min“) pa- etikos ir procedūrų kontrolierių, prašyda- konkrečius asmenis, įmones, institucijas, apie jį neatitinka tikrovės. Reikšminga tai, neigti paskleistus duomenis, kurie neatitinka mi ištirti Petro Baršausko veiksmus dėl jo pakenkti jų reputacijai. Šiuo atveju – pa- kad KTU administracija, siekdama apginti tikrovės, žemina Gedimino Merkio garbę ir monografijos, rengiant ir ginant daktaro kenkti Kauno technologijos universitetui ir plagiatu kaltinamą buvusį KTU rektorių, orumą, išplatinant tokio turinio paneigimą: disertaciją. jo vadovui. „Tai panašu į tendencingą, gerai naudojo nesąžiningus ir neleistinus, bet „Informacija, skelbta apie G. Merkį tuo- Reaguodama į tai, KTU Korporatyvi- apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją viešoje erdvėje plačiai paplitusius oponen- metinės KTU korporatyvinių ryšių direkto- nių ryšių direktorė Ornela Ramašauskaitė prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais ben- tų juodinimo būdus. KTU prof. G. Merkį rės O. Ramašauskaitės publikacijoje „Prieš išplatino pareiškimą, kuriame prof. G. Mer- draminčiais savo noru ar veikiamas išorinių mėgino susieti su antivakarietiškomis ir KTU tęsiama šmeižto kampanija”, neatitinka kys buvo kaltinamas, neva kartu su kitais politinių, ekonomių jėgų siekia sukiršinti prorusiškomis jėgomis. Būtent taip pasielgė tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, skaudina mokslininkais pradėjęs šmeižto kampaniją, vidinę bendruomenę, trukdyti įprastą ins- O. Ramašauskaitė, kaltindama profesorių jį kaip profesorių ir rezistentų sūnų. Tai yra nukreiptą prieš KTU. Prie šio pareiškimo titucijos darbą, paveikti visuomenės grupių sąsajomis su prorusiškomis jėgomis, nors netiesa, kad 1) prieš KTU tęsiama šmeižto O. Ramašauskaitė pridėjo ir VSD atmintinę, nuomones, daryti neigiamą įtaką net visai G. Merkio šeima yra netgi nukentėjusi nuo kampanija, kurios tikslas aptariamu atveju – nurodančią, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo Lietuvos aukštojo mokslo sistemai“, – teigė sovietinių represijų. pakenkti Kauno technologijos universitetui galimai užsienio valstybių žvalgybos tarnybų O. Ramašauskaitė. Teismas konstatavo, kad tokie KTU ir jo vadovui; 2) netiesa, kad tai „panašu į ar jų paveiktų asmenų veikimo. Netrukus portale „15min.“ ji paskelbė administracijos veiksmai yra ypač įžeidžian- tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą Ši medžiaga buvo įkelta į KTU interneto dar vieną straipsnį – „Šmeižto kampanija tys, jie padarė moralinę žalą profesoriui ir šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas svetainę, iš kurios ją ėmė tiražuoti žiniasklai- prieš KTU: planas A nepavyko, bandomas jo šeimai, žeidė šios šeimos garbę ir orumą, žmogus su keliais bendraminčiais savo noru da (dienraščiai „Kauno diena“, Klaipėda“, planas B“. Taip iš esmės KTU pradėjo viešą pažemino gerą prof. G. Merkio vardą visuo- ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių internetinis portalas „15min“). Pareiškime prof. G. Merkio pjudymo kampaniją. Po šių menėje ir suponavo neigiamas visuomenės jėgų siekia daryti neigiamą įtaką visai Lietu- O. Ramašauskaitė skelbė, kad mokslininkų publikacijų profesorius neteko su viena įmo- nuostatas apie jį. Svarbiausia, kad KTU ad- vos aukštojo mokslo sistemai.“ grupės, tarp jų ir prof. habil. dr. Gedimi- ne dėl sociologinių tyrimų beveik sudaryto ministracija šią šmeižto kampaniją darė Teismas taip pat įpareigojo KTU atlyginti no Merkio, paskleista informacija apie P. 28 tūkst. eurų vertės sandorio. Jis kreipėsi sąmoningai. prof. G. Merkiui neturtinę žalą ir bylinėji- Baršauską neatitinka tikrovės, faktai sąmo- pagalbos į žiniasklaidą, prašydamas paneigti Teismas įpareigojo Kauno technologijos mosi išlaidas. Šaltinis: Pozicija.lt, 2018-06-07

LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PRANEŠIMAI

Ieškomiminės kandidatai etikos ir procedūrų kontrolieriaus eiti profesoriumi akademinės dr. Adu Jakubausku, Mykolo etikos kimu. Tas pats ir asmuo negali būti skiriamas pareigas. Sprendimą komisija priėmė atsi- Romerio universiteto Teisės fakulteto Vie- daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kontro- žvelgdama į gautus visuomenės atsiliepimus šosios teisės instituto profesore dr. Milda lieriaus kandidatūra atrenkama konkurso procedūrųapie kandidatus ir pokalbius kontrolieriaus susitikimuose Vainiute ir Vilniaus Gedimino pareigas technikos būdu, įvertinus, kaip kandidatai atitinka teisės su jais. Kandidatų eiti akademinės etikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto aktais nustatytus reikalavimus ir yra pasirengę ir procedūrų kontrolieriaus atranka bus docente dr. Marina Valentukevičiene. vykdyti kontrolieriaus pareigas. Konkursą pradėta iš naujo. Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, vykdo Lietuvos mokslo taryba. Atrankos komisija susitiko su LR tei- nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo Išsamesnę informaciją teikia moksli- Giedrė Kojelytė singumo ministerijos Teisinių institucijų iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų aka- nė sekretorė dr. Reda Cimmperman tel. departamento Teisinės pagalbos skyriaus deminės etikos ir procedūrų, įtvirtintų moks- +370 670 30 973, +370 681 13 982, e. p. reda. ietuvos mokslo tarybos sudaryta at- vyriausiąja specialiste dr. Rūta Bakševičie- lo ir studijų institucijų akademinės etikos [email protected]. Parengė Giedrė Kojelytė, rankos komisija neatrinko nė vieno ne, Mykolo Romerio universiteto Viešojo kodeksuose, pažeidimų. Jį 5 metų kadencijai LMT Komunikacijos ir ryšių su visuomene Lkandidato rekomenduoti eiti akade- valdymo fakulteto Politikos mokslų instituto skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos tei- specia­listė

ietuvos mokslo ryšių biuras Briuse- jantys biurai koordinuoja tinklo veiklą, kas užmegzti arba stiprinti bendradarbiavimo biurai, kurie turi savo atstovybes Briuselyje lyje LINO išrinktas vienerius metus mėnesį rengia biurų vadovų susitikimus ryšius su kitomis Europos mokslo erdvėje (http://www.iglortd.org). Lietuvospirmininkauti Europos mokslo Sąjungos šalių ir jiemsryšių vadovauja, biuras užtikrina informacijos pirmininkaus veikiančiomis šalimis. IGLO tinklui Briuselyje nariųL ir asocijuotų šalių mokslo ir inovacijų sklaidą, atstovauja tinklui susitikimuose Įsteigus LINO biurą, Lietuvai atsivėrė Apie LINO biurą Lietuvos mokslo ryšių biuras Briuselyje ryšių biurų tinklui IGLO (angl. Informal ir iniciatyvose. Pasak B. Serafinavičiūtės, galimybė dalyvauti šiame aktyviame ir Eu- yra Lietuvos mokslo tarybos dalis. LINO group of RTD Liaison Offices). Sprendimą svarstoma galimybė pirmininkavimo metais ropos Komisijos atstovų vertinamame tinkle. biuro misija – bendradarbiaujant su Lietuvos IGLO nariai priėmė vienbalsiai, LINO biuras suorganizuoti biurų atstovų vizitą į Lietuvą. Oficialiai LINO biuras IGLO nariu tapo 2017 mokslo ir inovacijų srityje veikiančiomis pirmininkavimą pradės nuo liepos 1 d. IGLO bent kartą per mėnesį organizuoja tin- m. birželio 7 d. Dabar IGLO tinklas vienija institucijomis, mezgant ir palaikant ryšius „Lietuva šios organizacijos nare tapo vos klo narių susitikimus su Europos Sąjungos 29 biurus iš 27 šalių. su Europos Sąjungos institucijomis ir po- prieš metus, todėl pirmininkavimas IGLO mokslo politikos sprendimų priėmėjais ir tencialiais partneriais, padėti Lietuvos tyrė- yra didelis kolegų pripažinimas. LINO biu- taip ne tik gauna aktualios informacijos, bet Apie IGLO jams vystyti tarptautinį bendradarbiavimą ras dar tik pradeda savo veiklą Briuselyje, tad ir prisideda prie poveikio Europos Sąjungos IGLO yra neformali asociacija, kurios ir sėkmingai dalyvauti Europos Komisijos ši patirtis bus itin naudinga siekiant didinti sprendimams mokslo ir inovacijų srityje. tikslas – gerinti informacijos mainus, ben- mokslo finansavimo programose (http://lino. Lietuvos mokslo žinomumą ir skatinti tarp- Tinklo nariai taip pat analizuoja Europos dravimą ir bendradarbiavimą tarp organiza- lmt.lt/). Išsamesnę informaciją teikia LINO tautines tyrėjų partnerystes“, – teigė LINO Sąjungos politikos kryptis, tarpusavyje dali- cijos narių, nacionalinių mokslinių tyrimų biuro vadovė dr. Brigita Serafinavičiūtė mob. biuro vadovė dr. Brigita Serafinavičiūtė. nasi informacija, organizuoja renginius. Na- sistemų ir Europos Sąjungos institucijų. Į šią tel. +32 479 098 463, e. p. brigita.serafinavi- Vienerius metus IGLO pirmininkau- rystė IGLO taip pat suteikia šalims galimybę organizaciją priimami tik tie nacionaliniai [email protected]. 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611) Mokslo Lietuva 3

REDAKTORIAUS KOMENTARAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRANEŠIMAI

eimas ragina Vyriausybę patvirtinti Sąjūdžio bei Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą. Seimas, minėdamasS Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įsteigimo tie mūsų parlamento vadovai dėl „trijų raidžių problemos“ trisdešimties metų jubiliejų, paragino Vyriausybę inicijuoti ir yra ramūs, nesibaiminantys, kad vis labiau kantrybės ne- patvirtinti Sąjūdžio bei Nepriklausomybės atkūrimo laiko- tenkanti liaudis gali juos pasiųsti „ant trijų raidžių“ (aišku, tarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą, Ar Žemei dar reikiakad nelietuviškų). žmonių? Nesvarbu net tai, kad iš tų pagarsintų trijų užtikrinti tinkamą šios programos daugiametį finansavimą. raidžių tikrai ne visos yra „strateginio partnerio“ raidyne. LPS iniciatyvinė grupė buvo įsteigta 1988 m. birželio 3 d. Suprantama ir tai, kad absoliučią daugumą mūsų kolegų Seimas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Sąjūdžio reikšmė yra paveikęs tas technokratinis požiūris, kai svarbu tik BVP, tiek Lietuvos, tiek pasaulio istorinei raidai iki šiol nėra pelnas, infliacija ir defliacija, eksportas ir importas, vertė ir pakankamai išnagrinėta, nors dėl Sąjūdžio žmonių ryžto kaina, konkurencija ir vartojimas, atliekos ir krizės. Tiesa, kai Lietuva 1988–1991 m. tapo ypatingu geopolitiniu reiškiniu, kam jau ir „paskutinė krizė“ atėjo, o kai kas tik smagiai krizena. dariusiu reikšmingą įtaką to meto Vakarų politikai. Rezoliu- Žmogaus esmės suvokimo ir minties apie jo svarbiausių porei- cijoje pabrėžiamas esminis Sąjūdžio vaidmuo, atkuriant Lie- kių tenkinimą visuose šiuose postringavimuose nėra nė kvapo. tuvos Nepriklausomybę ir grąžinant ją į laisvų, demokratinių O ir kas tas žmogus? Juk tai baisiausiai netobula, neretai valstybių šeimą. Kaip pabrėžiama priimtame dokumente, Są- net neprognozuojama, nepatvari, subjektyvi būtybė. Ir tam jūdis atliko ypatingą vaidmenį telkiant Baltijos šalių liaudies įrodymų – daugiau negu reikia. Pavyzdžiui, jei ji galutinai frontų pajėgas ir padedant Rusijos bei kitų Sovietų Sąjungos „sugenda“, užtenka įkišti į krematoriumo krosnelę ir po respublikų demokratams griauti totalitarinę imperiją, taip Prof. dr. Jonas Jasaitis kelių akimirkų nieko nebelieka. Nejaugi dar tikitės, kad po pat suvienijo įvairių tautybių ir religijų žmones, kuriuos siejo poros dešimtmečių išliks kapinės, į kurias per Vėlines susi- bendražmogiškos ir vakarietiškos demokratijos vertybės. rinks lietuviai parymoti artimųjų amžinojo poilsio vietoje? Pasaulinis 2018 m. moterų politikos lyderių os keletas yra girdėję, kad visų didžiai mokytų ži- Saujelę pelenų galima panaudoti nebent dirvai patręšti, bet suvažiavimas. Birželio 7 d. Seimo rūmuose prasidėjo pasau- novų seniai pasmerktame universitete darbuojasi ir tai – visai nebūtina, nes kokių tik nori „mineralinių trąšų“ linis 2018 m. moterų politikos lyderių suvažiavimas, į kurį atokesnių vietovių tyrinėtojas, rašantis ir kalbantis už prieinamą kainą ir be jokių kliūčių galima atsivežti iš susirinko per 300 politikos, verslo, tarptautinių organizacijų Vapie kaimą, kuris jau niekam nebeįdomus, nes netrukus visa, pasaulio bazių. Nesvarbu, kad savoji „Achema“, daug metų lyderių iš daugiau nei 90 šalių tartis dėl moterų lyderystės kas ten dar gyva, baigs išmirti. Dabar svarbus tik superdi- tarnavusi kaip pagrindinis jonaviškių (ir ne tik) darbdavys, politikoje skatinimo, lygiaverčių ekonominių galimybių dmiestis ir magistralė A1. Visa kita – praėjusių šimtmečių desperatiškai kalba apie greitą bankrotą. užtikrinimo ir smurto prieš moteris stabdymo. Šių metų smulkmenos, nebeįdomios net šių laikų istorikams. Antai vienos visiems gerai žinomos pinigų skirstymo suvažiavimo šūkis – „Jau laikas: 100 priežasčių veikti!“ O kas tie visažiniai ekspertai? Aišku, kas. Tie, apie agentūros atstovas su didžiausiu patosu pasakoja, kokį efektą Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, atidarydamas kuriuos rašoma „WHO IS WHO IN THE WORLD“. Tai gavo, įdarbinę „robotę“: dirba septynias dienas per savai- ir pasveikindamas moterų politikos lyderių suvažiavimo absoliučiai apie viską išmanantys bankininkai – „misteriai tę – po 24 valandas, atlieka 6–8 projektų vertintojų darbą svečius, pabrėžė, kad Lietuva visada aiškiai pasisakė už lyčių BVP“ ir jų kolegos, beapeliaciniu tonu pareiškiantys, kad ir padaro kelis kartus mažiau klaidų. Aišku, nestreikuoja, lygybę ir galimybes. „Šiais metais Lietuva švenčia Valstybės Balbieriškyje galima tik „žolę ravėti“. Tai „Maxima“, „Iki“, didesnio atlyginimo neprašo, profsąjungų ir NVO veikloje atkūrimo 100-metį. Kartu tai ir balsavimo teisės suteikimo „Rimi“ ir panašių prekybos centrų vadybininkai. Tai žymiau- nedalyvauja... Visų privalumų ir pranašumų net neišvardinsi. moterims 100-metis. Galimybes moterims aktyviai dalyvauti si politologai, kaip, pavyzdžiui, Tomas J., kuris, net niekada Kas, pavyzdžiui, yra lakštingala, volungė, strazdas, griež- politikoje atvėrė 1918 m. Lietuvos valstybės laikinoji konsti- nesilankęs jo pasmerktame universitete, „be jokios abejonės“, lė? Na, kažkokie čirškiantys padarėliai, kurių 99,99 proc. tucija. Už tokią drąsą ir ambicingą gerąja prasme pasiryžimą ŽINO, kad jo nebus, nes... jo ir nebereikia. Panašiai, kaip esame dėkingi moterims“, – pažymėjo parlamento vadovas. dabartinių „homo sapiens“ nėra net matę. Nebent kažką praeitų amžių istorikas Janas Dlugošas, kuris nei lankėsi Seimas svarstys siūlymą didinti atlyginimus mokslo atsitiktinai nugirdo per Salemono Paltanavičiaus arba Li- Lietuvoje, nei mokėjo lietuviškai, bet apie lietuvius „žinojo darbuotojams. Seimas pradėjo svarstyti švietimo ir mokslo berto Klimkos laidas. Šiaip jie gyvena „virtualioje realybėje“. viską“ ir Lietuvą vaizdavo kaip nykų pelkėtų miškų, gyvačių ministrės Jurgitos Petrauskienės pristatytas Mokslo ir studijų Tiesa, niekaip nesuprantu, kodėl tiems „homo sapiens“ ir puslaukinių žmogystų kraštą. įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. taip prilipo „realybė“ ir „progresas“. Kuo blogi mūsų lietu- Tai „mostos“, kurios žino, kad Lietuva tik mažėja ir mažės apie 16 proc. padidinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus. viški, taip lengvai ištariami žodžiai „tikrovė“ ir „pažanga“? net ir 2050-ųjų (žinoma, jei iki to laiko neišnyks visai). Tai Kaip teigė švietimo ir mokslo ministrė, šiuo metu dėsty- Gal pasiūlykime tai švedų organizacijai įsteigti Nobelio pre- politikais save vadinantys, kaip, pavyzdžiui, Gabrielius L., tojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra visiškai miją tiems, kurie įrodys, kuo realybė pranašesnė už tikrovę, aiškinantis, kad Lietuvai „užteks 2–3 universitetų“ (tik vis ne- nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje. Pagal o progresas už pažangą? Beje, Tasmanijos (labai toli nuo apsisprendžiantis – dviejų ar trijų). Tai Vyriausybės kabineto teikiamas pataisas pareiginės algos koeficientai nuo kitų Lietuvos) profesorius Algimantas P. Taškūnas yra išleidęs nariai ir narės, neturintys nieko bendra nei su mokslu, nei su metų pradžios instituto direktoriams siektų nuo 10,0 iki „Nereikalingų svetimžodžių rinkinį“, kuriame tų, mums švietimu, nei su kultūra ir menu, bet „vadovauja“ būtent to- 17,83 (vietoj 8,62–15,37), instituto mokslinio sekretoriaus – visai nereikalingų, surašyta net keli tūkstančiai. kioms institucijoms. Ir gerai vadovauja, nes žino, kad Lietuvoje nuo 7,51 iki 14,35 (vietoj 6,47–12,37), vyriausiojo mokslo Kas, pavyzdžiui, ta karvė, dėl kurios taip jaudinasi sukurtų mokslo darbų ekspertais gali būti tik užsieniečiai Ir darbuotojo – nuo 8,61 iki 15,5 (vietoj 7,42–13,36), vyresniojo ir ūkininkai, ir kaimo raidos tyrėjai? Jau daugybę kartų tik tokie, kurie į Lietuvą jos „ekspertuoti“ atvažiuoja tik kartą mokslo darbuotojo – nuo 7,51 iki 12,04 (vietoj 6,47–10,38), visuomenei pranešta, kad būtent tie stambieji raguočiai per šimtmetį, ir tik tada, jei jiems „riebiai“ atsilyginama. Tai mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – nuo yra didžiausias taršos šaltinis – klimato kaitos kaltininkas. ir aukščiausi valstybės pareigūnai, kurie net ir iki 2017-ųjų 7,51 iki 9,16 (vietoj 6,47–7,9), jaunesniojo mokslo darbuo- Kas tas arklys? Kam jis šiandien reikalingas? Nebent kokio pabaigos postringavo apie vos ne penkias dešimtis lietuviškų tojo – nuo 5,0 iki 6,32 (vietoj 4,31–5,45). turčiaus pramogai ir sportinei daugiakovei. Kas ta višta, universitetų, o mokytojams ir dėstytojams ramiai aiškino, kad Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų antis, žąsis? Paukščių fabriko žaliavos rūšys? Netrukus kas 158–284 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 „didesnius atlyginimus gausite tada, kai geriau dirbsite“ (kai nors išras sintetinius kiaušinius, kurie bus daug tobulesni, eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – švietimo ir mokslo kokybė pakils į „nobelines“ aukštumas prisotinti vitaminų ir mikroelementų. Ir tokių netobulų 138–167 eurais, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–115 ir pirmuosius visų reitingų dešimtukus). Logiška, kaip „du padarų visai nebereikės... eurų. „Mokslinio personalo atlyginimų didinimas ne tik kart du“: kai geriausiai už visus dirbsi, tada šiek tiek daugiau Bet gal dar yra prošvaisčių?. Dar praėjusių metų pradžio- paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, bet ir gausi. Juk čia Lietuva, kurioje normalu mokėti „minimumą“ je „Mokslo Lietuvoje“ pranešėme apie MRU (dar vieno „eks- motyvuos šiuo metu Lietuvoje dirbančius mokslininkus, o arba dar mažiau. pertams“ nereikalingo universiteto) mokslininkų parengtą tai sudarys sąlygas siekti aukštos mokslo ir studijų sistemos Tai statybų magnatai, kuriems didžiausias Lietuvos studiją, kurioje sakoma, kad būtent socialinė nelygybė yra kokybės, didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkuren- edukologijos universiteto trūkumas yra tai, kad jo korpusai pati didžiausia kliūtis ne tik ekonomikos, bet ir visos žmo- cingumą“, – teigia pataisų iniciatoriai. Pritarus projektui po stovi prestižine vadinamoje Žvėryno mikrorajono vietoje. nijos kultūros pažangai. Jie kalba apie kultūros būtinybę, pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Todėl šį universitetą reikia perkelti į Kauną arba... visai apie moralinį nuosmukį. Tai visiškai priešinga tam, apie ką Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo nugriauti. Jų nuomonė – svarbiausia ir švietimą, ir mokslą postringauja technokratiškieji „ekonomistai“ ir „vadybinin- Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 21 d. administruojančioje ministerijoje. Todėl jau liepos 1 d. šis kai“. Tai gal dar ne visi beprotišku tempu ritasi į prarają? Tik Privačiose tarptautinėse mokyklose – istorijos, geo- universitetas nutrauks savo veiklą, o jo daugiau kaip 80 metų man baisu, kad apkurtę ir apakę bėgantieji jų nesutryptų. Ar grafijos ir pilietinio ugdymo pamokos. Seimas antroje kaupta patirtis bus įvertinta kaip niekinė. kam nors pavyks sustabdyti tuos absurdo varžybų dalyvius, (svarstymo) stadijoje pritarė siūlymui įpareigoti privačias Prie ekspertų reikia priskirti ir Seimo kai kurių frakcijų tą jau nieko nebejaučiančią zombių bandą? tarptautines mokyklas sudaryti sąlygas Lietuvos istorijos, vadovus, kurie „žino“, kad reikia praturtinti lietuviškąjį rai- Visai neseniai žiniasklaida („gandasklaida“) pranešė geografijos ir pilietinio ugdymo pamokoms. „Tarptautinėse dyną, ir nėra jokio reikalo priešintis strateginiam partneriui stulbinamą inovaciją – apie žmogaus ir roboto meilę. O kodėl privačiose mokyklose Lietuvoje mokosi apie 590 Lietuvos „dėl tų trijų raidžių“. Ir visai nesvarbu, kad tos trys raidės ne? Juk yra ne tik pedofilai ir translyčiai, ne tik zoofilai (vyras vaikų. Ugdymas vyksta pagal užsienio valstybių ir tarptautinių iškreipia rašto ir garso santykį. Daug svarbiau patenkinti ir ožka – argi ne šeima?), nekrofilai (įsimylintys negyvėlius, organizacijų švietimo programas, į kurias įtraukiamas ir lietu- vadinamojo „strateginio partnerio“ pretenzijas, kuris, beje, vių kalbos mokymas. Tuo metu Lietuvos istorijos, geografijos, juk jokių problemų – nei vaikų, nei uošvių)... Tai kodėl to nereikalauja iš kaimynų latvių, nesikėsina į jų žemes ir pilietinio ugdymo kai kuriose iš šių mokyklų mokoma tik ketvirtosios industrinės revoliucijos išvakarėse neįsimylėti neskundžia jų tarptautiniams teismams. Įdomu, kodėl? minimaliai. Tai nedera su siekiu Lietuvoje ugdyti išsilavinusius roboto ar robotės? Tiesa, kol kas dar nežinoma, kaip atskirti, O dėl tų ir kitų raidžių tarimo nereikia jaudintis, nes ir patriotiškus savo valstybės piliečius“, – sakė Seimo Švietimo kuriai lyčiai kuris iš jų priklauso ir kokia jų „orientacija“. tik pasiklausykite, kaip taisyklingai televizijos laidų vedėjai ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. angliškai taria užsienio veikėjų pavardes ir vardus. Todėl ir 4 Mokslo Lietuva 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611)

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS PRANEŠIMAS

uo šiol, baigus studijas vienoje Bal- Europoje šiuo metu siekiama sukurti bendrą Latvijos švietimo ir mokslo ministras Kārlis kad įgytas diplomas būtų pripažintas. Aka- tijos šalyje ir norint toliauTrys studijuoti Baltijos švietimo erdvę, ir mes šalys šiandien žengiame pasirašė Šadurskis. Lietuvos susitarimą švietimo ir mokslo mi- deminio dėl pripažinimo procedūra paprastai kitoje, aukštojo mokslo diplomas pirmą žingsnį šia kryptimi, tad galime būti nistrė Jurgita Petrauskienė pažymėjo, kad užtrukdavo apie mėnesį. Automatinis aka- Nbus pripažįstamas automatiškai. Birželioautomatinio 8 pavyzdys kitoms Europos valstybėms.akademinio Tikiu, sutartis sustiprins pripažinimo tiek Baltijos šalių, tiek deminių kvalifikacijų pripažinimas – vienas d. Vilniuje vykstančio 24-ojo Baltijos ša- kad ši sutartis bus labai naudinga mūsų Europos švietimo erdvę ir ties bendradar- iš bendrų siekių Europos aukštojo moks- lių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo jaunimui “, – sakė Estijos švietimo ir mokslo biavimo tiltus. lo erdvėje. Baltijos šalys jį žengia vienos metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai ministrė Mailis Reps. Iki šiol, pavyzdžiui, įgijus bakalauro pirmųjų Europoje. Iki šiol automatinio pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu „Mūsų bendras tikslas – naikinti barje- laipsnį Estijoje ar Latvijoje ir norint stu- akademinio pripažinimo susitarimus yra susijusių kvalifikacijų automatinio akademi- rus. Ši sutartis – sėkmingo bendradarbiavi- dijuoti magistrantūrą Lietuvoje, reikėdavo pasirašiusios Beniliukso ir Šiaurės šalys. nio pripažinimo. „Tai istorinis momentas – mo tarp mūsų šalių pavyzdys“, – pažymėjo kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą,

Dr. Raimundas Kaminskas Stankevičius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Vladimir Jarmolenko, irželio 16 d. Lietuvos liaudies buities svečiai iš Jakutijos (delegacijos vadovė – Aga- muziejuje Tremties ir pasipriešinimoGedulo fija Pticyna), Lietuvos ir Viltiesgyventojų genocido irdienos minėjimas sektoriuje vyko Gedulo ir Vilties die- rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Bnos minėjimas. Čia yra unikalus muziejinis Birutė Barauskaitė, Laptevų jūros tremtinių objektas, eksponuojantis vienintelę Europoje brolijos „Lapteviečiai“ nariai (vadovas – Jo- tremtinių jurtą ir tremties vagoną. Tokias nas Markauskas), prof. A. Dumčius ir kiti pačias jurtas lietuviai tremtiniai statė prie buvę tremtiniai su giminaičiais, Lietuvos Laptevų jūros. laisvės kovotojų sąjungos atstovai, sąjūdiečiai Minėjime dalyvavo Lietuvos Aukščiau- ir kiti svečiai. Šį kartą kasmetinį renginį bro- siosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmi- lija „Lapteviečiai“ skyrė legendinės Dalios ninkas prof. Vytautas Landsbergis su žmona Grinkevičiūtės atminimui, apdovanodami Gražina, Lietuvos Nepriklausomybės Akto jos vardo medaliu garbingus asmenis. Šiais signataras, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos metais buvo minima jau 77 metų sukaktis Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas nuo siaubingų 1941 metų birželio įvykių.

Laptevų jūros tremtinių brolijos atstovai minėjime

Minėjimo dalyviai šalia jurtos Prie vagono, kuriuo buvo vežami tremtiniai

Sveikiname profesorę Oną Voverienę domus aspektas –Verslas „MG Baltic“ atvirai dėmesys gyvybingumas.įvardijo, Vertėtų kaip pažymėti, kad tuo ietuvos mokslininkų sąjunga profesorei geros sveikatos, gilaus kūrybinio Įuniversitetams, kurie, verslo grupės aki- metu įpilti nuodai pasirodė gajūs. Jų matyti ir laikraščio „Mokslo Lietuva“ įkvėpimo ir įspūdingų darbų. mis, tėra nekilnojamojo turto objektai. Šis net ir dabar vykdomos aukštojo mokslo redakcinėjubiliejinio kolegija sveikina ilgametę gimtadienio LMS tarybos vardu progapirmininkas prof. dr. Jonas turtas – suprantaviliojantis grobis. Iš čia universitetų ir aukštojo reformos kasdienybėje. reformą LietuvosL mokslininkų sąjungos narę ir Jasaitis, mokslo „reforma“, kurią numatyta inicijuoti, Cituojama iš https://www.lzinios.lt/lzi- laikraščio autorę prof. Oną Voverienę „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos vardu diskredituojant universitetus visuomenės nios/Komentarai/kokia-purvo-prigimtis jubiliejinio gimtadienio proga. Linkime pirmininkas doc. dr. Raimundas Dužinskas akyse ir tikintis, kad taip bus pakirstas jų 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611) Mokslo Lietuva 5 MOKSLO IR VERSLO INTEGRACIJA

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mo- kymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų lėšos siekė Pabaiga. Pradžia Nr. 11 (610) 1 690 mln. eurų (2015 m. – 1 732 mln. eurų) Kaip finansuojamasir sudarė 4,4 proc. šalies bendrojo vidaus Lietuvos švietimas? produkto (2015 m. – 4,6 proc.)“. Tai yra Finansavimo mažinimas visas – biudžetinis plius šalies ir užsienio 1 lentelė rodo, kad priešmokykliniam, fizinių ar juridinių asmenų – švietimo pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam įstaigų finansavimas. ugdymui, t. y. visam bendrajam lavinimui, Kadangi iki 2011 m. funkcijos „kiti su skiriama 2 proc. BVP, o aukštajam mokslui – švietimu susiję reikalai (švietimo politika, tik 0,6 proc. BVP. 2008–2010 m. bendrajam administravimas ir valdymas)“ finansavimas lavinimui buvo skiriama apie 3 proc. BVP, o buvo priskirtas valstybės funkcijai „bendros aukštajam mokslui – apie 1,2 proc. BVP (1 valstybės paslaugos“, tai norint išlaikyti nuo-

m. buvo stebimas santykinis padidėjimas, kartus – nuo 13,2 iki 41,9 mlrd. eurų. susijęs ne su realiu švietimo biudžeto padi- Sunku suprasti, kaip prieš 15–20 metų, dinimu, bet sąlygotas 15 procentais, lyginant valstybei sukuriant dvigubai mažesnį negu su 2008 m. sumažėjusio bendrojo vidaus dabar nacionalinį produktą ir be Europos produkto. Realus švietimo finansavimas Sąjungos paramos, vyko, ir ne taip jau blo- 2010 m. buvo apie 7 proc. mažesnis negu gai, ugdymas, mokymas ir studijos. Dabar, 2008 m. kai liko dvigubai mažiau mokymo įstaigų, Rašinėjimai, kad „Lietuvoje švietimui o BVP padvigubėjo, patiriame milžiniškų skiriama 15 proc. BVP“ (žr. „Lietuvos ry- finansinių sunkumų, kenčiame dėl mažų tas“, 2018-03-13, 2018-03-20, 2018-03-23) dėstytojų ir mokytojų atlyginimų, prastos arba net 17,7 proc. („The Global Innovation mokslo kokybės. Lietuvoje, priešingai negu Index 2016“ ir „Google 2016“) yra daugiau daugelyje šalių, nėra konkursų mokytojų ir negu absurdas. Po mano laiško Statistikos dėstytojų vietoms užimti, nes nėra norinčių departamentui, klaida buvo ištaisyta ir „The juose dalyvauti. Logiškai mąstant, mažėjant paveikslas 2016 m. Statistikos departamento seklumą, 2 paveiksle pavaizduotas realaus svetainėje). biudžetinio švietimo finansavimo kitimas 1 lentelėje pateikti duomenys rodo, procentais nuo BVP, nepriskiriant politikai, kad visam švietimui – nuo ikimokyklinio administravimui ir valdymui panaudojamų ugdymo ir bendrojo lavinimo iki auštojo lėšų. Čia taip pat parodyta visa švietimo mokslo – skiriama tik 3,6 proc. BVP. Dar sukuriama pridėtinė vertė pagal Lietuvos 0,8 proc. BVP (302 mln. eurų – trečdaliu statistikos 1994–2017 m. metraščių duome- daugiau negu visiems universitetams ir ko- nis. Švietimo sukuriama pridėtinė vertė yra legijoms kartu sudėjus!) taip pat priskiriama artima visam biudžetiniam bei šalies ir už- švietimui. Nors tai yra švietimo politikos, jo sienio fizinių ar juridinių asmenų švietimui administravimo ir valdymo bei neformaliojo skiriamam finansavimui, kuris pastaruosius švietimo biudžetai. Taip pavyksta visą biu- 5 metus yra apie 4,5 proc. nuo BVP. džetinį švietimo finansavimą pritempti iki Matome jau 20 metų trunkantį 4,4 proc. BVP. nuoseklų švietimo biudžetinio finansavi- Leidinyje „Švietimas 2016“ rašoma: mo mažinimą – nuo 6,2 proc. BVP – 1998 „2016 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų, m. iki 4 proc. BVP – 2014–2018 m. 2010

Global Innovation Index 2017“ skelbia, kad darbo vietų, konkursų turėtų tik daugėti, mes švietimui skiriame 4,61 proc. BVP (2013 t. y. labiau negu plėtros atveju. Tai klausimai m. duomenys) ir, kaip jau minėta, esame ir politikams, ir valdininkams, ir ekono- 64-ti iš 127 apžvelgiamų šalių. Švietimui mistams. skiriame mažiau ne tik už daugumą Europos Po to, kai 2013 m. Vyriausybė patvirtino valstybių, bet ir už Zimbabvę, Nigerį, Moza- Valstybinę švietimo strategiją 2013–2022 mbiką, Ukrainą, Kirgiziją, Ruandą, Baltaru- metams, nors joje ir buvo numatyta „siekti, siją, Dramblio Kaulo Krantą, lygiuojamės į kad švietimui būtų skiriama ne mažiau kaip Mongoliją, Jemeną ir Etiopiją. Su tikslesniais 6 proc. bendro vidaus produkto (BVP)“, duomenimis, apie 4 proc. BVP, būtume 81- apžvalgininkas Tomas Janeliūnas straipsnyje mi, t. y. greta Burkina Faso. „Tamsi ateitis“ apdairiai rašė, kad „išties strateginio požiūrio joje nerasta“ (žurnalas IQ, 2013 m. spalis). Nes, Vilniaus licėjaus BVP auga, mokyklų mažėja, direktoriaus S. Jurkevičiaus teigimu, tai buvo o švietimo finansavimas blo- „fantastinis žvilgsnis į priekį, nesiremiant gėja? akivaizdžiu realybės suvokimu“. Daugiausia vaikų, mokinių, studentų, Abejotina ir doc. N. Putinaitės idėja pedagogų ir mokyklų buvo apie 2000-uo- Lietuvai – uždaryti dar šimtą mokyklų – sius. Iki dabar mokinių ir studentų suma- mažiausių, kuriose mokosi gal 2 proc. visų žėjo apie 37 proc., pedagogų – 45 proc., o mokinių – ir jos deklaruojama galimybė kaž- mokyklų net 52 proc. – nuo 2 520 iki 1 220, ką esmingai patobulinti, nes 1300 mokyklų t. y. uždaryta beveik 1300 mokymo įstaigų. uždarymas mažai ką (jeigu iš viso) pageri- Per tą patį laiką realusis Lietuvos bendrasis no. Kaip ir Švietimo ir mokslo ministerijos vidaus produktas (BVP) pakilo 2 kartus: išskirtinė pagalba „kitąmet 150-čiai silpnų nuo 18 iki 36 mlrd. eurų 2010 m. kainomis mokyklų”. Tikėtina, kad ir toliau švietimo (3 pav.). Nominalusis BVP (to meto kai- laukia „tamsi ateitis“. Autorius yra Vilniaus uni- nomis) per 17 metų pakilo daugiau negu 3 versiteto profesorius 6 Mokslo Lietuva 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611)

irželio 13 d. Kauno technologijos kimai sudomino labai stiprius kandidatus Kovenanto universiteto (Ota, Nigerija) dekanas, profesorius, chemijos inžinerijos universiteto (KTU) taryba elektroni- tiek iš KTU, tiek iš kitų Lietuvos ir užsienio profesorius, programinės įrangos inžinerijos mokslų daktaras Eugenijus Valatka; niu balsavimu kandidatais dalyvauti aukštųjų mokyklų. Išsamiai susipažinti su mokslų daktaras Sanjay Misra; KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino Batviruose rektoriaus rinkimuoseKTU patvirtino rektoriaus kandidatų KTU ateities vizijomis rinkimuose visa Uni- Vilniaus Gedimino – 11 technikos kandidatų univer- fakulteto dekanas, mechanikos inžinerijos visus 11 paraiškas pateikusių pretendentų. versiteto bendruomenė galės atvirame ta- siteto profesorius, sistemų programavimo mokslų daktaras Andrius Vilkauskas. Konkurse dalyvauja vienas užsienietis ir rybos posėdyje“, – sakė KTU tarybos narys, mokslų daktaras Algirdas Pakštas; Kandidatai KTU ateities vizijas uni- vienas JAV gyvenantis lietuvis. KTU taryba rinkimų komisijos pirmininkas, AB „Telia KTU Elektros ir elektronikos fakulteto versiteto bendruomenei pristatys atvirame kandidatus eiti rektoriaus pareigas patvirti- Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas. profesorius, matavimo inžinerijos mokslų tarybos posėdyje birželio 29 d. 10 val. „KTU no įvertinusi Senato išvadą dėl jų atitikties Eiti KTU rektoriaus pareigas kandida- daktaras Renaldas Raišutis; Santakos“ slėnyje. KTU rektorių rinks ir Universiteto pedagoginiams ir moksliniams tuoja (kandidatai išrikiuoti abėcėlės tvarka): KTU Elektros ir elektronikos fakulteto tvirtins taryba uždaro posėdžio metu, ku- reikalavimams. Getysburgo koledžo (Pensilvanija, JAV) pagrindinis tyrėjas, docentas, informatikos ris planuojamas ne vėliau nei 20 dienų po Rektorių 5 metų kadencijai viešo kon- Ekonomikos katedros docentas, socialinių inžinerijos mokslų daktaras Vidas Raudonis; atviro tarybos posėdžio. Viešą tarptautinį kurso būdu renka ir skiria KTU taryba. mokslų daktaras Rimvydas Baltaduonis; KTU Cheminės technologijos fakulteto Rinkimus organizuoja iš tarybos narių su- Vilniaus universiteto Chemijos ir geo- profesorius, technologijos mokslų daktaras konkursą KTU rektoriaus pareigoms eiti, daryta komisija. Konkursas vykdomas va- mokslų fakulteto profesorius, Chemijos ins- Raimundas Šiaučiūnas; vadovaudamasi LR mokslo ir studijų įstaty- dovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu, tituto direktorius, chemijos mokslų daktaras KTU laikinoji rektorė, Socialinių, hu- mu ir KTU statutu, Universiteto taryba pa- Universiteto statutu ir Rektoriaus rinkimų Aivaras Kareiva; manitarinių mokslų ir menų fakulteto do- skelbė 2017 m. gruodžio 11 d. Dokumentai tvarkos aprašu. KTU Senato pirmininkas, Ekonomikos centė, socialinių mokslų daktarė Jurgita dalyvauti konkurse turėjo būti pateikti iki „Kaip ir tikėjomės, vieno lyderiaujančių ir verslo fakulteto profesorius, socialinių Šiugždinienė; 2018 m. gegužės 28 d. 12 val. Parengta pagal šalies ir regiono universitetų vadovo rin- mokslų daktaras Rytis Krušinskas; KTU Cheminės technologijos fakulteto KTU pranešimą

IŠEIVIJA – LIETUVAI

imtaiAirijos tūkstančių naujų pavyzdys emigrantų ir kad šios šalies liudija, Vyriausybė turi konkrečius kad investuotojųlietuvių iš 26 šalių, 18 diasporą savivaldybių gavo pagaliau galėtume sureaguos, – kalbėjo buvęs amba- senosios lietuvių bendruomenės už- instrumentus ir juos taiko, kad miestai ir investicijų. Mes sakėme: jei pažįstate kokią sadorius JAV. – Žmonės šiaip sau negrįžta, o sienyje gali ir turi tapti raktu į Lietuvos miesteliai pradėtų pilnėti. Lietuvoje mažesni nors įmonę ir ji nori plėstis į Europą, mes grįžta ten, kur yra darbo vietų. Tai siejama su sėkmę.Špasitelkti, Airija sukūrė puikų modelį, kurdami kurį miesteliai tuštėja darbo dėl didelės emigracijos. vietas padėsime“, – mažesniuose patirtimi dalijosi viešnia. darbo miesteliuose vietų kūrimu regionuose. Dviratis iš- Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys de- Žmonės renkasi išvažiuoti į didesnius mies- „Šiandien, kai vis daugiau lietuvių pa- rastas, jį reikia pradėti naudoti ir Lietuvoje.“ mokratai (TS-LKD) siūlė pritaikyti Lietuvoje tus arba kitas šalis, nes savo gimtinėje nėra lieka savo Tėvynę dėl sudėtingos finansinės Dž. Merfi pasidžiaugė, kad airių bendruo- dar prieš rinkimus ir pristatė savo rinkimų gerai apmokamo darbo. Kartu su kolega Sei- situacijos, didėja ekonominė atskirtis tarp menė visame pasaulyje susitelkė labai greitai. programoje. Airiško modelio tikslas – pasi- me buvusiu Ministru Pirmininku Andriumi šalies regionų ir didžiųjų miestų, toks pro- Padedant „Connect Ireland“, Airijoje sukurta naudoti visa diasporos galia investicijoms Kubiliumi esame parengę Regionų ekono- jektas Lietuvai gali ir turi tapti nauju bei 2 822 darbo vietos, iš kurių 66 proc. – ne sos- pritraukti ir regionams gaivinti. minės plėtros įstatymo projektą, kuriame, veiksmingu gelbėjimosi ratu“, – sakė Seimo tinėje Dubline, o šalies regionuose. Projekto Realiai veikiantį modelį spaudos kon- be kita ko, numatyta, kaip mažesniuose narys ambasadorius Žygimantas Pavilionis, esmė, kad airiai teikia užsienyje gyvenančių ferencijoje Seime pristatė viešnia iš Airijos miesteliuose kurti darbo vietas.“ pirmasis užmezgęs kontaktus su Dž. Merfi savo draugų ar šeimos narių kontaktus, o Džoana Merfi (Joanna Murphy), kuri yra Anot Dž. Merfi, Airija ir Lietuva pana- ir pakvietęs ją atvykti į Lietuvą. Airijos valdžia, pasinaudodama tais kontak- 2012 m. įkurtos nevyriausybinės organiza- šios ir pagal geografinį kontekstą, ir pagal Parlamentaras pabrėžė, kad susiduriame tais, bando pritraukti užsienio investuotojus į cijos „Connect Ireland“, traukiančios airių gyventojų skaičių, ir pagal gyventojų patirtus su žmogiškuoju faktoriumi, kuris 40 mln. ai- Airiją ir taip kurti darbo vietas ne tik sostinėje, diasporą ir investicijas į Airiją, generalinė ekonominius sunkumus. „Manau, kad dabar rių diasporą pavertė jėga, kuri praturtina visą bet ir šalies regionuose. direktorė. „Connect Ireland“ Airijoje su- Lietuva yra tokioje situacijoje, kaip buvo Airi- Airiją. „Džiaugiuosi, kad, praėjus keleriems Pasak Ž. Pavilionio, Airijoje jau seniai kūrė tūkstančius naujų darbo vietų. Šios ja, kai aš įsteigiau nevyriausybinę organizaciją metams po pirmojo mūsų susitikimo, mūsų galioja teisė Airijos piliečiams išlaikyti savo nevyriausybinės organizacijos veikla ypač „Connect Ireland“. Skatinome Airijos diaspo- Vyriausybės atstovai pagaliau pripažino, kad pilietybę ES šalyse, JAV ir kitose šalyse, tik aktyvi Airijos regionuose, pasitelkiant airių rą investuoti į mažesnius Airijos miestus, ten šis modelis reikalingas. Sakome, kad ree- airiai sugebėjo šią teisę paversti efektyvia diasporos kontaktus visame pasaulyje. kurti pradedančias įmones, smulkųjį ir vidu- migracija įmanoma, tik tuos žodžius reikia visą šalį praturtinančia investicijų paieškų ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Airija tinį verslą. Vietos savivalda turėjo konkrečiai paversti darbais. Reikia aiškių planų, aiškios sugrįžimo į Tėvynę agentūra, puikiai supras- grupės pirmininkas Dainius Kreivys pabrė- nurodyti, kiek galima sukurti darbo vietų ir struktūros, kaip tai galėtų veikti. Džoana jau dami, kad tautiečiai į Tėvynę grįš tik tada, žė: „Gana gerai išmanydami Airijos patirtį kiek reikia investicijų. Per pastaruosius 5–6 ketvirtą kartą Lietuvoje ir tikiuosi, kad mūsų kai jie patys padės sukurti darbo vietas regi- vystant regioninę plėtrą, galime konstatuoti, metus mūsų organizacija pritraukė apie 100 Vyriausybė į jos pasiūlymą bendradarbiauti onuose. Parengta pagal LR Seimo pranešimą

Pabaiga. Pradžia – Nr. 11 (610) atžvilgiu greitai įsiveržti į priekį. Į Vokietiją reagavo labai skaudžiai. Jai atrodė, kad Len- buvo neseniai užėmęs Prahą, o Prancūzija pradėta žiūrėti su neslepiamu nerimu. kija, kurią prancūzai taip ilgai rėmė, linksta į ir Didžioji Britanija nepajėgė to sustabdyti. Kokia buvo Prancūzijos re- Daug kas nustemba, tačiau padėtis buvo per didelius kompromisus Vokietijos atžvil- Natūralu, kad buvo greitai susitaikyta ir su akcija į LenkijosLietuvos ir Vokietijos ir visiškaiPrancūzijos skirtinga nuo tos, kuri buvo Pirmojo XX giu a. ir nenori diplomatijos užimti griežtesnės pozicijos. Klaipėdospamokos prijungimu prie Reicho. ultimatumus Lietuvai? pasaulinio karo pabaigoje. Didžioji Britanija Todėl prancūzai stengėsi emociškai paremti Kokią reikšmę Lietuvos politinei Kai kalbame apie 1938–1939 m. situaciją, skatino Lenkiją pasinaudoti proga ir spausti Lietuvą. Prie tokio pozicijos pasikeitimo pri- situacijai turėjo SSRS ir Prancūzijos matome, kad Prancūzijos, kaip didžiosios Lietuvą ultimatumu užmegzti santykius, sidėjo ir ilgamečio pasiuntinio Prancūzijoje, bendradarbiavimas XX a. ketvirtajame valstybės, jėgos buvo stipriai sumažėjusios. o Prancūzijos diplomatų ir spaudos tonas Vasario 16-osios nepriklausomybės akto dešimtmetyje? Ilgas kairiųjų partijų dominavimas, stiprinęs buvo tikrai užjaučiantis. Savo nustebimui, signataro Petro Klimo veikla. Čia slypi sudėtinga situacija. Europos vienpusišką pacifistinį diskursą visuome- su tuo susidūrė ir tuomet pirmuoju Lietuvos Klaipėdos atžvilgiu prancūzų visuome- politiką iš esmės pakeitė A. Hitlerio ir naci- nėje, susilpnino Prancūzijos ginkluotąsias pasiuntiniu Varšuvoje tapęs Kazys Škirpa, nė palaikė Lietuvą, nes matė, kad auganti onalsocialistų atėjimas į valdžią Vokietijoje pajėgas, joms nebuvo skiriamas reikiamas artimai pabendravęs su Varšuvoje gerbiamu Trečiojo reicho galia gresia ir Prancūzijai. 1933 m. Jau kitais metais Lietuvos karo ata- dėmesys. Tačiau nacionalsocialistų įvykdytas Prancūzijos ambasadoriumi Leon Noel. Tai Tačiau tada jau laikytasi atsargumo principo, šė Berlyne, generalinio štabo pulkininkas radikalus išteklių mobilizavimas Vokietijoje nutiko todėl, kad tuomet Vokietijos ir Lenki- nenorėta provokuoti Vokietijos kokiais nors Kazys Škirpa savo pranešimuose rašo, kad leido šiai šaliai kariniu ir technologiniu jos santykiai buvo neblogi, o Prancūzija į tai aštriais pareiškimais. Juk Adolfas Hitleris Nukelta į 8 p. 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611) Mokslo Lietuva 7 TAUTOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

ogistikos iššūkiai, sovietų saugumo Lietuva dar nebuvo atkūrusi Nepriklau- žvilgsniaiEkspedicijos ir Šiaurės Jakutijos gamtos „Lena 89“ istorija: tautos atmintiessomybės, ekspedicijos ženklai, vadovas sako, kad padiktuoti sunkumai – Misija Sibire, „perestroikos“ nuotaikos buvo atėjusios ir skirtaL pagerbti tremtinių atminimą, 1989 m. iki šios srities. Rankas atrišo M. Gorbačiovo atrodė kaip grandiozinisSibire ir vargiai įgyvendi palikti- dar Nepriklausomybės priešaušryje1989 m. sausio 16 d. išleistas įsakas, sudaręs namas projektas. Tačiau jis buvo įgyvendin- prielaidas vykdyti panašius darbus. tas. Ekspedicijos vadovas, Kauno techno- „Tačiau visada jutau sovietų saugumo logijos universiteto dėstytojas emeritas dr. žvilgsnį“, – pamena R. Plėštys, kuriam Rimantas Plėštys dalijasi prisiminimais apie įtarimų sukėlė kai kurių žmonių elgesys. kliūtis, kurias teko įveikti, kad poliariniame Ekspedicijos dalyviai jautėsi stebimi – ir Sibire atsirastų tautos atminties ženklų. darbovietėse, ir ekspedicijos palydėtuvėse, ir Beveik prieš tris dešimtmečius, 1989 m., lėktuve, ir paminklų statymo vietose. „Žmo- į tolimąją Jakutijos šiaurę pagerbti mirusiųjų nės klausėsi mano idėjų, kurias skelbiau per ir įamžinti jų atminimo išsiruošė 15 žmonių Lietuvos radiją ir televiziją, tačiau organiza- grupė iš Kauno ir Vilniaus. Septyni iš jų – cijų vadovai, būdami TSKP nariais, tiesiogiai tuometinio Kauno politechnikos instituto su manimi nekontaktavo“, – pasakoja R. (dabar – Kauno technologijos universitetas) Plėštys. Paramą ekspedicijai tuometiniai darbuotojai, buvę studentai. Į tolimą Šiaurę Bykovsko gyvenvietė.1989 m. liepos 26 d. įtakingi asmenys suteikdavo neafišuodami. išvyko ir paminklus tremtinių kapinėse Su ekspedicijos vadovu jie kontaktuodavo statė įvairiausių profesijų žmonės. Grupės per pavaldinius. Remta viskuo, ko tik reikė- branduolį sudarė būrys inžinierių, tačiau kaltimų vietas, o ne panaikintų nusikalstamų ir labai lengvas. Daugiausia tuo rūpinosi Vai- jo – statybinėmis medžiagomis, įrankiais, kartu keliavo gydytojas, kunigas, televizijos, istorinių įvykių įrodymus. dutis Kasperavičius, jam vadovaujant darbai mechanizmais, maisto produktais, daryti spaudos, kino studijos atstovai. Trys iš ekspe- Įsitikinimą sustiprino ir praktiniai argu- vykdyti Vilniaus antrojoje termofikacinėje piniginiai pervedimai į nurodytą sąskaitą. dicijos dalyvių – tose vietose buvę tremtiniai. mentai: „Pamanėme, kad visų palaikų ne- elektrinėje. Tam prireikė specialių įrankių „Nuvykę į Sibirą, stengėmės neparodyti Ekspedicijos „Lena 89“ vadovas, KTU parvešime, o kapines sudarkysime. Nebuvo ir labai aukštos kvalifikacijos darbininkų. jokių ženklų, kad Lietuva nori laisvės. Jeigu dėstytojas emeritas dr. Rimantas Plėštys galimybės garantuoti, kad tikrai parvešime Kadangi geros valios žmonių pagalbos tuomet saugumiečiai būtų pajutę, kad mes neslepia, kad buvo visko – nuo patriotinės lietuvių palaikus – antkapiai daug kur su- netrūko, paminklams skirti užrašai gimė per norime išstoti iš Sovietų Sąjungos, viskas poezijos iki atšiaurios ir neromantiškos nykę“, – pasakojo R. Plėštys. Be to, laikui naktį. Tekstą parašė Justinas Marcinkevičius, būtų pasibaigę blogai“, – svarsto R. Plėštys, prozos. Pastaroji, deja, ekspediciją lydėjo bėgant, dalis karstų jau buvo seniai išplaukę į paprašytas Onos Rudalevičienės, vienos iš kuriam pavyko gauti oficialų Sibiro Bulūno gerokai dažniau. jūrą. Kiti kapai nupustyti, o žmonių palaikus ekspedicijos dalyvių. Poetas pateikė kelio- rajono vykdomojo komiteto leidimą statyti ištąsė laukiniai žvėrys. lika variantų, tačiau Sibire liko įamžintos paminklus. Pasak ekspedicijos vadovo, tarp tremti- šios eilutės: nių būta ir kitų tautybių žmonių. „Supratau, Prievarta nuo savo žemės atplėšti, Tikslios sąmatos nepavyko kad kartu su mumis Lenos deltoje kentėjo nukankinti, bet neužmiršti. nustatyti ten ištremti ir jakutai, ir rusai, ir suomiai, Žuvusių lietuvių ir suomių tremtinių R. Plėštys pamena, kad vadinamasis po- ir žydai. Nusprendėme, kad tvirtai pastatyti atminimui. pierinis darbas „suėdė“ daug laiko – per visą paminklai išliks šimtmečiais, liudydami Tekstas taip pat buvo išverstas į rusų, ekspedicijos laiką buvo parengta daugiau tragiškus įvykius ir žiaurią istoriją.“ suomių ir jakutų kalbas. R. Plėštys pabrėžia kaip 100 įvairaus tipo dokumentų net 28 įdomų atsitiktinumą: „Paradoksas, kad eks- įvairaus tipo organizacijoms. Ekspedicijos pedicijoje nedalyvavo statybų žinovai, tačiau vadovas visų dokumentų kopijas išsaugojo Pagelbėjo slidininkai ir tita- dėl tinkamai įrengtų pamatų paminklai stovi nas iki šios dienos ir planuoja atiduoti į valstybės iki šios dienos. Tiesa, Tit-Arų paminklo archyvą. Prie ekspedicijos išlaidų didžiausia Tik pradėjusiam planuoti sumanymą R. pamatas per tris dešimtmečius buvo nupus- Plėščiui ir bendraminčiams nedavė ramybės dalimi prisidėjo tuometinis Lietuvos tele- tytas, galėjo nebeišlaikyti ir nuvirsti. Džiugu, vizijos technikos gamybinis susivienijimas du svarbiausi klausimai – kur statyti pa- kad atsirado pagalba – prieš metus Gedimi- minklus ir kaip juos statyti. Buvo nuspręsta „Banga“. no Andriukaičio vadovaujami keliautojai Pradinė sąmata siekė bene 50 tūkst. ru- keliauti į Lenos deltą – atšiauriausią trem- sutvarkė paminklo pamatą Tit-Aruose.“ ties vietą, tačiau trūko tikslesnių žinių apie blių. Daug išlaidų sudarė lėktuvo nuoma, tremtinių laidojimo vietas, kapinių būklę ir visa kita – titanas ir jo konstrukcijų gamybos vietinių gyventojų požiūrį į tokį sumanymą. Juto saugumo dėmesį darbai, paminklinės lentos, mechanizmai, Pagelbėjo Jakutijoje gyvenęs lietuvis, slapta „Pati ekspedicija į Sibirą truko tik 5 savai- įrankiai, maistas, apranga, valčių varikliai perdavęs kariškių naudotus Lenos deltos tes, tačiau pagrindinės jėgos buvo sutelktos ir kiti reikmenys. žemėlapius. Kita likimo dovana – slidininkai. jai pasiruošti“, – sako R. Plėštys, akcentuoda- R. Plėštys primena jaunesnei kartai nesu- Kauno technologijos universiteto prantamą rūpestį – tais laikais įsigyti maisto dėstytojas emeritas dr. Rimantas Plėštys Tą pavasarį prieš ekspediciją į Šiaurės Jaku- mas, kad parengiamieji darbai truko keturis tiją vietovę pasišovė išžvalgyti keliautojai kartus ilgiau – net 20 savaičių. Paklaustas, visai kelionei buvo sunku. Galiojo normavi- slidėmis. Donato Samėno vedama entuziastų ar nesibaimino tuometinės valdžios, juk Nukelta į 8 p. Ne parvežti, o pagerbti vie- slidininkų grupelė iš kelionės parvežė ver- toje tingos informacijos, žemėlapyje sužymėjo ir R. Plėštys pasakoja, kad jau nuo pat pra- nufotografavo likusias kapavietes. Dar viena džių visuomenėje kilo diskusijos, kaip geriau problema buvo išspręsta. elgtis: vežti palaikus ar statyti paminklus? „Paminklai turi būti matomoje vietoje, Jeigu statyti paminklus, tai kur – Lietuvoje kad juos lankytų ir perskaitytų žinią apie ar Sibire? „Kai amžino įšalo žemėje išimi kraupius įvykius. Todėl prieš mėnesį iki pa- palaikus, tai nėra kuo užpilti duobės. Visa minklų statybos pradžios teko pačiam vykti aplinka suniokojama. Paliekamos duobės. į vietą ir viską suderinti su vietos valdžia“, – Kaip jaustis tiems, kurių artimųjų palaikai pasakoja R. Plėštys. liko neišimti?“ – retoriškai klausia ekspe- Po svarstymų nuspręsta pastatyti keturis dicijos vadovas, prisimindamas tuometines paminklus. 1989 m. liepą ekspedicijoje Tit- aplinkybes. Arų saloje iškilo pagrindinis paminklas, kiti Iš anų laikų jis prisimena nemalonų mo- trys – Bykovsko, Muostacho ir Trofimovsko mentą: Lietuvoje įsisiūbavus tremtinių palai- vietovėse. Paminklų projektus kūrė Sigitas kų pargabenimo bangai, atsirado apsukruo- Mickevičius, tuometinio Vilniaus dailės lių, kurie iš to sugebėjo pasipelnyti. „Reikia akademijos Kauno fakulteto diplomantas. ne bėgti nuo istorijos, o ją įamžinti“, – tąkart Specialiai paminklams Lietuvoje buvo pa- nusprendė ekspedicijos iniciatyvinė grupė. gamintos paminklų konstrukcijos iš titano. Entuziastai vadovavosi argumentu, kad Sibi- Šis metalas atsparus sūriam jūros vandeniui, re esantys paminklai žymėtų sovietinių nusi- drėgmei, labai sunkiai apdirbamas rankomis Miegančioji amžinu miegu. Bykovskas (1989) 8 Mokslo Lietuva 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611)

gaminomės patys iš atsivežtų iš Lietuvos Nuskambėjo Lietuvos him- Ekspedicijos „Lena 89“ istorija:produktų. tautos Pasak R. Plėščio, sudėtingiausia atminties nas ženklai, buvo ne fiziniai sunkumai, nelengva viską Pagrindinio paminklo Tit-Aruose, kuris Sibire palikti dar Nepriklausomybėspsichologiškai ištverti, ypač kelionės priešaušryje pa- buvo pastatytas pirmasis, atidengimas ir baigoje. šventinimas vyko vienintelę saulėtą dieną. „Paminklų statytojai turėjo būti psicho- Pasak R. Plėščio, tąkart pavyko susirinkti logiškai pasiruošę bet kuriuo metu atidaryti beveik visiems ekspedicijos dalyviams. Prie karstus, rinkti ir perlaidoti palaikus, dirbti jų prisijungė Lietuvos tremtiniai iš įvairių atšilusiame tundros dumble ir... po kelių organizacijų. Vyko kuklios iškilmės, giedojo minučių užkandžiauti. Maisto kąsnis kartais bažnytines giesmes, dainavo, o pabaigoje tiesiog strigdavo gerklėje“, – sunkias sąlygas nuskambėjo „Tautinė giesmė“. pamena R. Plėštys. „Tai – ne žygdarbis. Tai buvo mūsų par- Štai Muostacho iškyšulyje buvo išlikę tik eiga. Tada nebuvo lengva suburti 25 savaites lietuvių tremtinių pastatytos jurtos likučiai, trukusį sudėtingą darbą atlikti pasišventusią gyvenvietės – nė kvapo, todėl kapinės nyko grupę. Gana daug žmonių norėjo tik pa- savaime, be žmogaus įsikišimo. Trofimovske keliauti. Sakoma, kad žmogus planuoja, o Paminklo atidengimas Muostache gyvenvietę ir kapines jau buvo nuplovusi Dievas juokiasi. Tą kartą Dievas nesijuokė. jūra, liko tik du namukai. Tit-Arų kapinės Jis mus laimino ir mums padėjo“, – ekspedi- Atkelta iš 7 p. iš kitur. Specialiai jiems plukdyti į Bykovą žiemą būna paslėptos giliai po sniegu, o ciją apibendrina KTU emeritas. buvo išnuomota barža – jie atgabenti iš kalnų vasarą viršutinį Lenos upės suneštą smėlio Jis liūdnai juokauja, kad jų pastatytus šlaitų, esančių už daugiau kaip 100 km. sluoksnį nupusto vėjas – atsiveria karstai su paminklus šiandien dažniausiai aplanko mo tvarka, kai produktus nusipirkti buvo ga- Tit-Aruose akmenų būta visai netoli, palaikais. baltosios meškos ir poliarinės lapės. Daugelis lima tik pateikus talonus. Tuomet pagalbos tereikėjo atsigabenti žvejybiniu kateriu nuo ranką ištiesė maistą gaminančios Lietuvos kito Lenos kranto. Trofimovske nuspręsta įmonės, todėl ekspedicijos dalyviams atsar- rizikuoti – akmenys pavojingai gabenti val- gos parūpintos, dar būnant Lietuvoje. timi per audringą Lenos upės Trofimovsko Šiaurėje išlaidų taip pat netrūko – nuo- protaką. „Prireikė netgi oro transporto, į moti sraigtasparniai, kateriai, baržos, vi- Muostachą akmenis skraidinome sraigtas- sureigiai, traktoriai, savivartės. Čia lietuviai parniu“, – statybų galvosūkius pamena J. pirko ir benzino, cemento. R. Plėštys sako, Plėštys. kad daug realių sąnaudų dokumentuose neatsispindėjo, nes kai kuriuos dalykus ne- mokamai suteikė Jakutijos žmonės. Reikėjo ištvermės „Manau, kad tikroji darbų vertė galė- Gamta ekspedicijos dalyvių nelepino: jo būti triguba, – spėja R. Plėštys, dar ir būta ir audrų, ir šlapdribos, ir lietaus, kartais šiandien negalintis atsistebėti tuometine pasirodydavo ir saulė. R. Plėštys pasako- Lietuvos ir Jakutijos žmonių parama. – Esu ja, kad ekspedicijos dalyviai dirbo pagal įsitikinęs, kad nei metais anksčiau, nei me- įtemptą grafiką, stengdamiesi visus darbus tais vėliau tokia ekspedicijos sėkmė nebūtų užbaigti iki rugpjūčio vidurio. Paminklams galima.“ statyti reikėjo paruošti vietas, nes daugelis Paminklas tremtiniams kapaviečių buvo apleistos. Į Sibirą atskridusi ekspedicijos „Lena 89“ komanda nebuvo nesiryžta keliauti itin atšiauriomis sąlygomis, Pasklido keliose vietose naujokė – dalis keliautojų buvo patyrę turis- pasirenka daug lengvesnius maršrutus, stato Kai delegacija nuskrido į Poliarinį Sibirą, tai, anksčiau kartu keliavę Šiaurėje ir kalnų paprastesnius, medinius atminimo ženklus. ekspedicijos „Lena 89“ darbai buvo rengiami rajonuose bei žinoję, ko tikėtis sudėtingomis Bykove dar prasčiau – ekspedicijos štabui „Titano paminklus galima pamatyti Google paraleliai keliose vietose, statybų teritorija akimirkomis. Vis dėlto, kai kuriems pasirodė numatyta vieta atrodė siaubingai. Skurdas ir Earth žemėlapyje. Vadinasi, mūsų paminklai apėmė 10 tūkst. kv. km plotą. Pagamintas pa- per sunku. „Matydamas, kad mūsų darbų gaujos šunų. Šie puldavo kiekvieną atvyku- įamžinti, istorijos jau nebeištrinsi. Turiu vil- minklų konstrukcijas su visomis pastatymo tempas kai kuriems ekspedicijos dalyviams sįjį. „Buvo graudu matyti, kaip šunys tąso ties sulaukti tokios dienos, kada lietuvaičiai darbams skirtomis priemonėmis ir įrankiais buvo per didelis, leidau jiems išvykti į namus mūsų tremtinių kaulus“, – kraupų vaizdą padės gėlių prie vienišų, tundroje stovinčių lietuviai atsivežė. Sibire paminklų statybai anksčiau“, – prisimena pašnekovas. pasakoja R. Plėštys. Lietuviai griebėsi tvar- paminklų ir susimastys apie birželio 14-osios reikalingo smėlio buvo į valias, čia pat – jū- Kelionėje nebuvo galimybės gerai nu- kyti paminklui skirtą statyti vietą, gelbėjo reikšmę ir prasmę Lietuvos istorijoje“, – sako ros krantas, tačiau akmenis teko atsigabenti siprausti, juo labiau nusimaudyti. Valgį palaikus, iš jūros tempė rąstus ir smėlį. ekspedicijos vadovas.

užsienio politikos linijos rėmėjas tuometinis laikotarpiu prancūzų kalba įsivyravo kaip Atkelta iš 6 p. Ką būtų tikslinga pritaikyti ir šių dienų Lietuvos pasiuntinys Paryžiuje P. Klimas. pirmoji užsienio kalba. perspektyvoje? Vokietija nori patraukti į savo pusę kitas Gal galėtumėte pristatyti keletą Prancūzijoje studijavo gausybė studentų Be abejo, pasimokyti tikrai yra iš ko. Europos šalis ir yra nusiteikusi prieš Prancū- svarbiausių Lietuvos asmenybių, ku- iš Lietuvos. Vienas bene žinomiausių žmo- Lietuvos bendravimas su Prancūzija per dvi- ziją, SSRS ir BaltijosLietuvos šalis. Įdomi kompanija. ir riosPrancūzijos turėjo svarbų vaidmenį Lietuvos XX ir nių, a. tuo diplomatijos metu besisėmusių patirties šioje pamokos dešimt metų pasiekė visai kitą lygmenį. Nuo Ne veltui Prancūzija keičia savo politiką, Prancūzijos diplomatiniams santykiams šalyje, buvo ne kas kitas, o jaunas Lietu- minimalių kontaktų, minimalios paramos stengiasi į SSRS, kurios kadaise nepripažino, tarpukariu? vos kariuomenės kapitonas Jonas Žemaitis, iki tam tikros simpatijos, palankių politinių žiūrėti kaip į ,,normalią Rusiją“, tai yra – savo Išskirčiau P. Klimo vaidmenį, kurį sunku 1936–1938 m. studijavęs prestižinėje Fon- tradicinę sąjungininkę. pervertinti. Šis signataras tapo pasiuntiniu tenblo artilerijos mokykloje. Tai būsimas nuostatų ir ryškių asmenybių, šioje šalyje Lietuva taip pat keičia savo politiką, pri- Prancūzijoje dar 1925 m. Praktiškai jis iš- Lietuvos partizanų vadas, kurį po mirties ieškojusių patirties, kurią siekė pritaikyti Lie- sibijodama Vokietijos. Neatsitiktinai naujasis gyveno šioje šalyje 19 metų. Per tą laiką jis Lietuvos Respublikos Seimas pripažino ke- tuvoje. Tą kartą santykiai nutrūko tragiškai. užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis nuosekliai ir kryptingai siekė padidinti pran- tvirtuoju Prezidentu. 1922–1924 m. joje Sutapimas, kad Josifas Stalinas įsakė užimti 1934 m. vyksta į Maskvą. Žinoma, nereikėtų cūzų visuomenės susidomėjimą Lietuva. mokėsi ir Motiejus Pečiulionis – vienintelis Lietuvą tada, kai Adolfas Hitleris įžygiavo į žiūrėti į tai retrospektyviai – to meto diplo- Tai, kad 1938 m. Lenkijos ultimatumo metu Lietuvos kariuomenės generolas, po Antrojo Paryžių. Praėjo daugiau nei trys ketvirčiai matai nenujautė SSRS grėsmės. Bendros prancūzai užjautė Lietuvą ir smerkė savo pasaulinio karo likęs Lietuvoje ir dalyvavęs amžiaus ir atsirado gera proga atnaujinti sienos nėra, be to, ši šalis tarsi pripažįsta tradicinę sąjungininkę Lenkiją – titaniškų partizaniniame kare. Taigi matome, kad su kontaktus. Prie to prisideda ir VDU Fran- Vilnių Lietuvai, stiprėja Paryžiaus ir Maskvos P. Klimo pastangų rezultatas. Negana to, Prancūzija siejasi ryškių, Lietuvos istorijai kofonijos mėnesio iniciatyva. Tiek Europoje, kontaktai. Tai tenkino didelę tuometinio jis nuolat dirbo ir Lietuvoje, kalbant pusiau nusipelniusių asmenybių gyvenimo keliai. tiek pasaulyje Prancūzija vaidina ryškų, politinio elito dalį. Labiausiai tokia situa- juokais, dabartiniais terminais, „frankofoni- Ko galima pasimokyti iš XX a. Lietu- įtakingą vaidmenį, todėl pažinti šią šalį, jos cija džiaugėsi ilgametis proprancūziškos jos ambasadoriumi“. Jo dėka, maždaug tuo vos ir Prancūzijos diplomatinių ryšių? kultūrą yra svarbu ir dabarties Lietuvai. 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611) Mokslo Lietuva 9

Janina ValančiūtėSEIMO PIRMININKO, GYDYTOJO JONO STAUGAIČIOLietuvos Seime J. Staugaitis priklausė Pabaiga. Pradžia Nr. 11 (610) Lietuvos valstiečių liaudi- 150-ųjų gimimo metinių minėjimas ninkų sąjungai, buvo visų Gydytojas praktikas (1920–1927) Lietuvos Res- 1894 m. pavasarį, pakviestas susirgusio publikos Seimo kadencijų Vinco Kudirkos, J. Staugaitis grįžo į Lietuvą, narys. 1920 m. gegužės į Šakius jo pavaduoti. Dar pusmetį dirbo 15 d. – 1922 m. lapkričio kartu, kol V. Kudirka išvyko gydytis į Krymą. 13 d. – Steigiamojo Seimo J. Staugaitis apie 25 metus, su pertraukomis, atstovas, išrinktas II (Kau- Šakiuose vertėsi gydytojo praktika. Gana no) rinkimų apygardoje. didelėje Šakių apylinkėje J. Staugaičiui teko Didele balsų persvara iš- dirbti vienam. Per metus jis turėjo apie 10 rinktas Steigiamojo Seimo tūkst. ambulatorinių apsilankymų ir apie 400 pirmuoju vicepirmininku. važiavimų pas ligonius į namus. Jis laikėsi 1922 m. lapkričio 13 d. – V. Kudirkos nustatytų taisyklių: nedidelės 1923 m. kovo 13 d. buvo kainos, beveik niekada iš anksto neimdavo Pirmojo Seimo, 1923 m. mokesčio už važiavimą į namus, gydė visas birželio 5 d. – 1926 m. bir- ligas. Tai nesudarydavo ligoniams rimtų želio 2 d. – Antrojo Seimo, kliūčių naudotis medicinine pagalba. Kadan- 1926 m. birželio 2 d. – gi vienam buvo nelengva aptarnauti didelį gruodžio 17 d. – Trečiojo pacientų srautą, į pagalbą pasikvietė gydytoją Seimo pirmininkas. Dirbo Agnietę Ambraziejūtę-Steponaitienę. J. Stau- Užsienio reikalų, Sveikatos, gaitis buvo tolerantiškas tautiniu ir religiniu Finansų ir biudžeto, Statu- atžvilgiu, bendravo su visų tautų žmonėmis. to ir Redakcijos komisijose. Rusijos ir Japonijos karo metais J. Stau- Jam dirbant Seime, buvo gaitis buvo mobilizuotas ir pasiųstas į Toli- Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo Valstiečių liaudininkų frakcija. Pirmoje eilėje (iš kairės): priimti sveikatos įstaty- mųjų Rytų Sibirą, į Chabarovsko karo lauko Vytautas Račkauskas, gydytojas Kazys Grinius, Felicija Bortkevičienė, prof. Vladas Lašas, Mykolas mai: Medicinos praktikos ligoninę. Suėmus keliolika švietimo drau- Sleževičius, gydytojas Jonas Staugaitis, Vladas Natkevičius, Jonas Kriaučiūnas. Antroje eilėje: Kazys teisių Lietuvoje įstatymas, gijos „Šviesa“ aktyvistų, beveik penkiems Kupčiūnas, Vaclovas Vaidotas, Antanas Tamošaitis, Juozas Liekis, Pranas Šmotelis, Balys Žygelis, Kazys Universiteto statutas, Me- mėnesiams jis pateko į Kalvarijos kalėjimą. Ralys, Juozas Pronskus. Trečioje eilėje: Petras Ruseckas, Jonas Bliūdžius, Antanas Žeromskis, Kazys dicinos felčerių įstatymas, 1914–1918 m. jam, kaip gydytojui, teko Bieliūnas, Povilas Kuzminskas, Vincas Žindžius, Jonas Matulevičius. Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) Ligonių kasų įstatymas ir nuotr. dalyvauti Pirmajame pasauliniame kare. daug kitų. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Šakių apskrities gy- dytoju, ligoninės vedėju. Daug laiko skyrė ir visuomeniniams reikalams. Bendradarbiavo

Ryšiai su Vincu Kudirka Panevėžio, Ukmergės ir Utenos apskričių Su Vincu Kudirka pradėjo bendrauti, savivaldybių ir Kauno, Panevėžio, Ukmergės tik studijuodamas Varšuvos universitete. Jie miestų žydų ligonines. Įkūrus Ligonių kasas, buvo vieni iš aktyviausių lietuvių studentų gynė gydytojų interesus. draugijos narių. Pasinėrė į varpininkų drau- J. Staugaitis aktyviai dalyvavo daugybėje gijos veiklą. V. Kudirka iki mirties darė įtaką organizacijų. Buvo Lietuvos gydytojų savišal- J. Staugaičiui, kuris vadovavosi V. Kudirkos pos kasos narys, Raudonojo Kryžiaus drau- tautiškumo nuostatomis – mokslo žiniomis gijos valdybos vicepirmininkas, draugijų ir darbais tarnauti savo Tėvynei. Šakiuose J. „Kovos su tuberkulioze“ ir „Pieno lašas“ bei Staugaitis perėmė iš V. Kudirkos gydytojo kitų narys. Išrinktas Aukštųjų mokslų drau- pareigas ir ligonius, tęsė jo suformuotas gijos pirmininku, Kauno gydytojų sąjungos tradicijas. 1899 m. lapkričio 16 d. mirus V. vicepirmininku, bendrovės „Varpas“ pirmi- Kudirkai, jam teko rūpintis jo laidotuvėmis. ninku, Lietuvos valstiečių sąjungos Centro 1924 m. Kauno medicinos draugijos susi- komiteto vicepirmininku. 1921–1940 m., su rinkime, skirtame V. Kudirkos atminimui, trumpa pertrauka, J. Staugaitis buvo Kauno jis skaitė pranešimą „Dr. V. Kudirka kaipo medicinos draugijos pirmininkas. Buvo gydytojas“, kuris buvo išspausdintas žurnale išrinktas Lietuvos gydytojų suvažiavimų „Medicina“ (1924, Nr. 12) ir išleistas atskira vykdomojo komiteto pirmininku, taip pat knygele (1925). Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininku.

Profesinė ir visuomeninė Leidinio „Medicina“ redak- torius J. Staugaičio pranešimas apie Vincą veikla Kaune Kudirką, išleistas atskira knygele Sveikatos departamento direktoriaus dr. 1922–1940 m. redagavo žurnalą „Me- dicina“. Redakcija buvo įsikūrusi kukliame Žurnalo „Medicina“ viršelis su redaktoriaus Juozo Bagdono pakviestas, 1919 m. persikėlė ligoninės kambarėlyje, J. Staugaičio darbo J. Staugaičio nuotrauka į Kauną ir rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas Sveikatos departamento Medicinos skyriaus kabinete. Jis dirbo ne tik šio leidinio redak- vedėju. Taip pat dirbo Kauno ligoninės vy- toriumi, bet ir korektoriumi, administrato- riausiuoju gydytoju. 1920–1926 m. buvo jos riumi, ekspeditoriumi, straipsnių vertėju. Be Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo direktorius. Tuo metu Sveikatos departa- ligoninių metinių ataskaitų ir apyskaitų, kitų J. Staugaitis daugiau nėjo valstybinių parei- mente vyko intensyvus kūrybinis darbas. Dr. dokumentų bei apžvalgų dr. J. Staugaitis žur- gų, tačiau nenusišalino nuo Lietuvos valstie- J. Staugaitis daugiausia laiko skyrė ligoninių nale taip pat spausdino medicinos straips- čių liaudininkų sąjungos reikalų. Jis atsidėjo statuto sudarymui. Pirmininkavo pirmajame nius. Nors žurnalas, tuomet dar vadinamas medicinai, dalyvavo visuomeninėje veikloje. „Lietuvos žiniose“ ir „Lietuvos ūkininke“. apskričių gydytojų suvažiavime. Norėdamas laikraščiu, tobulėjo, tačiau finansinė jo būklė 1945–1949 m. dirbo Higienos muziejaus Buvo išrinktas Šakių miesto komiteto pir- arčiau susipažinti su apskričių savivaldybių buvo prasta – mažai prenumeratorių, dažnai vedėju, 1949–1951 m. – Sanitarijos epidemi- mininku, apskrities komiteto vicepirminin- ligoninėmis ir jų trūkumais, dr. J. Staugaitis ir tie patys nesusimokėdavo. ologijos stoties gydytoju, Kauno sanitarinio ku, vėliau – pirmininku. Šakiuose įvykus planavo aplankyti visas ligonines. Per 10 1929 m. už nuopelnus Lietuvos medici- švietimo namų vadovu. ginkluotam susirėmimui J. Staugaitis buvo mėnesių aplankė Kaišiadorių, Kėdainių, nai J. Staugaičiui suteiktas medicinos mokslų J. Staugaitis mirė 1952 m. sausio 18 d. paimtas įkaitu. garbės daktaro laipsnis. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 10 Mokslo Lietuva 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611) LMA VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKOJE

018 m. birželio 14 d. 17.30 val. LMA statymai, kartu su profesore buvo organizuo- unikalus dokumentas – 1991–1995 m. Lietu- Vrublevskių bibliotekoje (Žygiman- jami seminarai bibliometrijos klausimams vos mokslininkų citavimo indeksas, pareng- tų g. 1) atidaryta paroda „Savo jėgas aptarti. Bibliotekoje parengtos ir išleistos tas pagal Science Citation Index duomenis. 2skirkite didiems darbams“.Paroda Paroda skirta „Savoprofesorės bibliografijos jėgas rodyklės skirkite (1998 ir LMA Vrublevskių didiems bibliotekoje saugomi darbams“ mokslotyros ir bibliometrijos pradininkės 2008 m.). Nuo 2017 m. bibliotekoje pradėtas dokumentai, susiję su aktyvia profesorės Lietuvoje, aktyvios visuomenininkės, Lie- kaupti profesorės asmeninis archyvas F397. politine veikla Tėvynės sąjungoje, vėliau – tuvos moterų lygos pirmininkės, Vilniaus Parodoje apžvelgiamas profesorės moks- vadovaujant Lietuvos moterų lygai. Parodoje universiteto profesorės Onos Voverienės linės ir pedagoginės veiklos kelias. Medžiaga eksponuojamas laiškas Prezidentei Daliai 80-osioms gimimo metinėms paminėti. pateikiama skyriuose „Šeima – pamatinė Grybauskaitei dėl Lietuvos MA Vrublevskių Parodoje pristatyti gausūs profesorės O. vertybė ir jėgų šaltinis“, „Kelias į mokslinės bibliotekos išsaugojimo (2013 m.), kai kurių Voverienės mokslo ir publicistikos darbai, informacijos „poligoną“ Vilniaus universite- straipsnių ir kalbų rankraščiai. iliustruojantys profesorės kurtą metodolo- te“, „Studente, parengei darbą – publikuok!“, Paroda nebūtų išbaigta be dokumentų, ginį mokslinės informacijos pamatą, veiklą, „Informatikos metodologija ir praktika – kuriuos maloniai paskolino kitos atminties ugdant bibliotekininkystės ir bibliografijos Vilniaus universitete“, „Lietuvos bibliometri- įstaigos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo specialistus Vilniaus universitete, suburtas jos mokykla“, „Mylėkite Tėvynę – ji niekada nuotraukoje matysime istorinį Centrinio socialines bibliometrijos ir mokslotyros neišduos“, „Tautos sargyboje“, „Istorinės ir Lietuvos pašto vaizdą. Taip jis atrodė 1957 tyrėjų grupes, reikšmingą indėlį, puoselėjant kultūrinės atminties baruose“, „Profesorė m., kai jame pradėjo dirbti Ona Voverienė. Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių ir garsinant Lietuvos kultūros paveldą bei Ona Voverienė – Vrublevskių bibliotekos Darbo Vilniaus universitete akimirkas ilius- bibliotekos balkone (2018) rezistencijos atminimą. bičiulė“. truoja kelios ypač vertingos nuotraukos iš LMA Vrublevskių bibliotekoje dirba Greta profesorės parengtų VU studijų Vilniaus universiteto bibliotekos: profesorės rencijos „Komunikacijos ir informacijos būrys buvusių profesorės studenčių, bai- programų ir mokymo priemonių eksponuo- mokytojo ir įkvėpėjo prof. Levo Vladimiro- mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir gusių bibliotekininkystės studijas Vilniaus jami ir jos parengti informatikos, moksloty- vo, Mokslinės informacijos katedros kolekty- įžvalgos“, vykusios Vilniaus universiteto Ko- universitete. Kelios jų tęsė dar studijų metais ros vadovėliai. Lietuvos mokslininkų citavi- vo nuotraukos. Parodos rengėjai nuoširdžiai munikacijos fakultete 2018 m. birželio 14–15 pradėtas tyrimo temas, apgynė mokslų dak- mas, žinių apie mūsų šalies mokslą skelbimas dėkoja už galimybę eksponuoti nuotraukas. d., dalis. Parodą parengė Rūta Kazlauskienė, taro disertacijas. Bibliotekoje ne kartą buvo daug metų buvo svarbiausias profesorės LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta dr. Giedrė Miknienė ir dr. Birutė Railienė. rengiami prof. Onos Voverienės knygų pri- mokslinių interesų tikslas. Eksponuojamas paroda buvo tarptautinės mokslo konfe- Paroda veiks birželio 14 – liepos 3 d.

NAUJOS KNYGOS

Algirdas Mikas Žemaitaitis nių bažnyčių ansambliai, Tauragės, Joniškės Knygoje aprašyta Žemaitijos etnokultūrinio 23 d. buvo pristatyta 19-oje Vilniaus kny- (Bernotiškės kaime), Gaurės ir Eržvilko ka- regiono dalis, o administracine prasme – gų mugėje. Turiningą sutiktuvių renginį ytenis Almonaitis, Junona Almo- pinės, modernistinės architektūros pastatai beveik visas Tauragės rajonas ir šiaurinis vedė etnologė Gražina Kadžytė. Dalyvavo naitienė. Pietų Karšuva: keliautoAntroji- Tauragėje, paminklas kelionė Tauragės konvencijai per Jurbarko Pietų rajono pakraštys, Karšuvą kuriame seniau archeologas, LR Seimo narys prof. Euge- jo po Tauragės kraštą žinynas. – Staiginėje, 1941 m. statyti Molotovo linijos taip pat gyveno karšuviai. nijus Jovaiša, Tauragės rajono savivaldybės V2-asis atnaujintas ir papildytas leidimas. dotai Kuturiuose, Milgaudžiuose ir kitur, Autorių teigimu, pietų Karšuva – labai administracijos direktoriaus pavaduotojas Kaunas: Keliautojo žinynas, 2017, 304 p. Tauragės krašto muziejus ir jo ekspozicija žalias kraštas, kuriame gausu miškų ir pelkių, Vytautas Navickas, Kultūros paveldo de- Atnaujintas ir papildytas keliautojo po buvusioje NKVD (MGB) būstinėje, Lietuvos Jūros atvertų atodangų, kur teka šimtamečių partamento vyriausioji specialistė Nijolė Tauragės kraštą žinynas pasirodė 2018 m. partizanų Kęstučio apygardos vadų žūties ąžuolų apgobtos Šešuvis, Ančia ir Šaltuona. Narbutaitė ir dešimtys mugės lankytojų. pradžioje. Šis nedidelio formato, patogaus vietos Kaziškės ir Bijotų miškuose. Šie ir Tai buvęs pasienis, kuris pirmasis pasitiko Beje, šios knygos pirmasis leidimas (2004 kelionėje, puikaus dizaino ir aukštos po- daugelis kitų objektų aprašyti glaustai, tačiau Žemaitiją puolusius kryžiuočius, per kurį m.) apdovanotas antrąja premija LR švietimo ligrafinės kultūros leidinys su gausiomis tekstas – išsamus, nes, rengdami knygą, jos klampojo knygnešiai iš Mažosios Lietuvos. ir mokslo ministerijos surengtame mokslo iliustracijomis, nuotraukomis (nemažai iš autoriai vėl keliavo po pamėgtą kraštą, ap- Vėliau jis matė du pasaulinius karus, o dabar populiarinimo darbų konkurse (2005 m.). jų – naujos, darytos 2017 m.) ir žemėlapiais. žiūrėjo visus aprašomus objektus, užfiksavo turi gausiausią Lietuvoje evangelikų liutero- Jis, skirtas ne tik šio krašto mylėtojams, pokyčius. nų bendruomenę. tikrai sudomins ne vieną lietuvį, kad ir kur Palyginus su pirmuoju, 2004 m. pasiro- Nors knyga skiriama keliausiantiems į šis gyventų. Ši knyga – „Šiaurės Karšuvos“, džiusiu, leidimu, knyga iš esmės atnaujinta ir Tauragės kraštą, tačiau galima skaityti ją su išleistos 2016 m., „sesė“. Žinyną parašė ir pastorėjusi net 112 puslapių. Žinyne aprašyta dideliu pasitenkinimu ir nekeliant kojos iš leidybai parengė kauniečiai doc. dr. Vytenis apie 60 naujų vietų (Baužaičių pelkė, Margiš- namų, nes joje daug informacijos, įdomių Almonaitis ir doc. dr. Junona Almonaitienė. kiai, Norkaičiai, Pilsūdai, Šilinė ir kt.). 2018 įvykių, datų, žmonių ir vietovių likimų, Knygą maketavo Skaidra Vaicekauskienė, m. išleistoje knygoje yra net 132 skyreliai, aprašytų glaustai, bet labai vaizdingai. Au- redagavo Jonas Varnauskas, viršelio auto- skirti gyvenamosioms vietovėms, miškams, toriai tikisi, kad ši knyga paskatins tolesnius rė – Rita Brakauskaitė. Pridedamą spalvotą pelkėms ir kitiems objektams. Atnaujintame ieškojimus, naujas idėjas paveldo ir etninės žemėlapį sudarė V. Almonaitis, braižė Rūta žinyne aprašyta 111 kaimų, bažnytkaimių, kultūros puoselėjimo, lokalinės istorijos Žezdrytė. Leidinys dedikuotas Tauragės miestelių. Leidinyje publikuojama apie 500 populiarinimo veiklose, kaip jau ne kartą krašto 1918–1920 m. savanorių kūrėjų at- įvairių iliustracijų. Pateikiamos daugumos yra nutikę jų leidiniams begyvenant savąjį minimui. sunkiau randamų paminklų geografinės ko- gyvenimą. Jie dėkoja visiems, kurie materia- Knygos įvade trumpai aptariamos šio ordinatės. Svarbiausios 195 lankytinos vietos liai ar kitais būdais prisidėjo prie šio leidinio krašto gamtinės ypatybės, svarbiausi is- pažymėtos pridedamame žemėlapyje. Žiny- pasirodymo. torijos ir kultūros bruožai. Pagrindinėje nas skiriamas kultūrinio pažintinio turizmo Pagal mano tyrimus, kai kurios evangeli- dalyje pristatomi Tauragės rajone (išskyrus mėgėjams, taip pat visiems, besidomintiems kų liuteronų kunigų datos turėtų būti patiks- Lauksargių apylinkes) ir Jurbarko rajono Lietuvos gamta, istorija ir kultūros paveldu. lintos. Enciklopedijose ir kituose leidiniuose šiaurinėje dalyje esantys paveldo objektai bei Šiame žinyne aprašomos teritorijos ribos įsigalėjo kai kurie netikslūs faktai ir jie toliau kitos lankytinos vietos: Rekstukų ir Genių apibrėžtos, atsižvelgiant į istorinį pamatą – tiražuojami. Tyrimai tęsiami ir jau galima atodangos, Plynoji aukštapelkė, Draude- XIII–XIV a. gyvavusią Karšuvos žemę. Įdo- patikslinti, ką autoriai ateityje ir padarys. nių ežeras, Gaurės ir Vėžalaukio ąžuolai, mu, kad Karšuvos girioje yra išlikęs ilgame- Tauragėje Martynas Keturakaitis kunigavo Ivangėnų, Batakių, Pagramančio ir Eržvilko tės (nuo 1422 m.) tarpvalstybinės sienos tarp ne 1883–1892, o 1884–1892 m. (p. 51–52). piliakalniai, Stabinės šventvietė, Tauragės LDK (vėliau Rusijos) ir Kryžiuočių ordino Kunigo Jono Oko gyvenimo datos (p. 90) ne katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, valstybės (vėliau Prūsijos, Vokietijos) liniją 1922–2011 m., o 1918–2011 m. Skaudvilės, Sartininkų ir Pašaltuonio medi- žymėjęs griovys su sampilais posūkiuose. Knyga „Pietų Karšuva“ 2018 m. vasario Doc. dr. Vytenis Almonaitis 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611) Mokslo Lietuva 11

ilniaus universiteto leidykla ribo- ir išdėstyti chronologine tvarka. Kiekvieną tarpukario Lietuvos politinės minties dar- neišbandytose politinės minties srityse, todėl tu tiražu perleido pirmąjį (iš trijų) tekstą palydi trumpa biograma su svarbesnių bus. Tekstų atranką lėmė keli pagrindiniai jų svarbą lemia požiūrio naujumas. Anto- „Lietuvos politinės minties anto- veikalų ir tyrimų nuorodomis. kriterijai – pirmiausia, kai kurie iš autorių jau logijos sudarytojai taip pat siekė pristatyti Vlogijos“ tomą. Tomas skirtas tarpukarioLietuvos „Lietuvos politinės politinės minties antologija“ mintiestapo tarpukario politinės antologija minties simboliais. kuo platesnę ideologinę tarpukario politinės minties panoramą. Tai būtų trečiasis atran- Lietuvos politinei minčiai. Skaitytojas jame skiriama akademiniam jaunimui, visai po- Jų reikšmę pripažino tiek amžininkai, tiek kos kriterijus“, – rašoma knygos pratarmėje. ras reikšmingiausius katalikiškos, tautinin- litinei bendruomenei, siekiančiai pažinti vėlesnių kartų tyrėjai. Antrasis atrankos kri- Antologijos sudarytojai – Justinas De- kiškos, valstiečių liaudininkų ir kairiųjų po- ir įprasminti savo šalies politinės minties terijus – tekstų teorinė branda. Dažniausiai mentavičius, Kęstutis Girnius, Algimantas litinės minties dokumentus. Tekstai suskirs- tradicijas. „Paėmęs į rankas pirmąjį antolo- tai – akademikų rašyti tekstai. Kai kurie jų Jankauskas, Alvydas Jokubaitis, Vytautas tyti pagal šiam laikotarpiui būdingas temas gijos tomą, skaitytojas ras reikšmingiausius rodo pirmuosius drąsius žingsnius anksčiau Radžvilas.

irželio 4 d. Seimo I rūmų Didžiajame „Minties“ leidyklos bendradarbis. Atgimimo statoma fotografo Vytauto Daraškevičiaus ne jo lyderiai, bet taip vieningai ir masiškai į kieme atidaryta fotomenininko Zino metais, nuo 1988-ųjų – laisvai samdomas fotografijų paroda „Į Laisvę. 1988–1991 jį įsitraukę Lietuvos žmonės. Tad daugiausia Kazėno nuotraukų paroda „Lietuva fotografas. 1988–1991 m. Z. Kazėnas buvo m.“. Fotografas V. Daraškevičius prisimena: ir stengiausi fiksuoti nuotaikas, kurias tiesiog B1988–1991“, kurioje įamžintos akimirkosParodos, iš Sąjūdžio informacijos skirtos agentūros (SIA) foto Sąjūdžio- „1988 m. birželį prasidėjęs 30-mečiui Sąjūdis įtraukė spinduliavo susirinkusiųjų veidai: nuostabą, daugiau nei dviejų šimtų Sąjūdžio laikotar- grafas. Surengė apie šimtą fotografijos par- ir mane. Stengiausi nepraleisti nė vieno ryžtą, viltį, džiaugsmą. Sąjūdžio renginių pio piketų, mitingų, akcijų. Per trejus metus odų, pasakojančių apie nepriklausomybės didesnio renginio, visur aktyviai fotografa- akimirkas fiksavau nuo jo pradžios iki pat fotografas apsilankė 250 mitingų ir akcijų, įvykius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose vals- vau. Nebuvau oficialiosios spaudos atstovas, 1991 m. rugsėjo. Medžiagos susikaupė gau- vykusių Lietuvos miestuose ir miesteliuose, tybėse. Jo parodos eksponuotos Latvijoje, akreditacijų neturėjau, todėl į uždarus ren- sybė.“ Paroda veiks iki birželio 29 d. Parengta sukaupė daug medžiagos. Žymus Lietuvos Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Vengrijoje, ginius patekdavau retai. Ne tai man buvo pagal LR Seimo pranešimą fotografas, žurnalistas, menininkas Z. Ka- Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. įdomiausia. Ir tuomet, ir dabar manau, kad zėnas – Žurnalistų sąjungos narys, ilgametis Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) pri- didžiausia šio unikalaus judėjimo jėga buvo

Prof. dr. Jonas Jasaitis Knygą sudaro trys dalys ir išsami au- Trečiąją dalį sudaro autoriaus straipsniai, toriaus publikacijų bibliografija, apimanti susiję su jo dabartine veikla, darbu Seimo 1984–2018 metus. Knyga gausiai iliustruota Kultūros komitete ir bendroje Seimo bei irželio 7 d. Šiaulių universiteto Bibli- Naujaunikaliomis archyvų dr. nuotraukomis. Stasio Pirmoji TumėnoPasaulio lietuvių bendruomenės knyga komisijoje. otekoje įvyko Lietuvos Respublikos dalis skirta gimtojo krašto šviesuoliams, Interviu „Tikiu, kad tautiečių nebeskirstysi- Seimo nario, filologo, knygų leidėjo kurių gyvenimas nusipelno įamžinimo ats- me į mus ir juos“ ir straipsniai „Good-bye, Bdr. Stasio Tumėno knygos „Gyvenimo san- kirose knygose: kelių Linkuvos kartų mo- Lituanistik(c)a?“, „Lietuvio pasas – saldainis kirtos“ sutiktuvės. Knyga skirta autoriaus kytojai Stanislavai Lovčikaitei (1929–2013), išeiviams ar rimtas reikalas?“ ir „Dėl trijų gimtojo Žiemgalos krašto, Linkuvos apylin- muzikui, folkloro ansamblių kūrėjui ir krašto raidžių bylos“ liudija apie principingą, giliai kių šviesuoliams, dirbusiems tiek Lietuvoje, dainų rinkėjui Kazimierui Kalibatui (1938– apmąstytą autoriaus pilietinę poziciją, jo gilų tiek išeivijoje. Jos išleidimas sutapo su auto- 2015) ir ilgus metus Vatikane dirbusiam susirūpinimą valstybės ir tautos likimu, jos riaus 60-uoju gimtadieniu. Gana simboliška, kunigui Vincentui Pupiniui (1920–1993). kultūros paveldu. kad Stasys Tumėnas yra gimęs gegužės 7 Antroje dalyje aprašytos neeilinės išei- Knygos „Gyvenimo sankirtos“ turinys d. – šią dieną Lietuvoje minime kaip Spaudos vijos asmenybės: nepakartojamas, pasau- toli pranoksta panašiomis progomis pa- atgavimo, Kalbos ir knygos dieną. linio pripažinimo vertas fotomenininkas rengtus biografinius ar kraštotyros temati- Knygos sutiktuvėse gausiai dalyvavo buvę Algimantas Kezys (1928–2015), apie kurio kos leidinius rėmus. Kiekvienas straipsnis, autoriaus bendradarbiai Šiaulių universitete, atminimo įamžinimą Vilniaus Antakalnio glaudžiai susietas su Lietuvos dabartimi ir Knygos sutiktuvių renginio vedėja prof. švietimo darbuotojai, studentai, kraštiečių kapinių Menininkų kalnelyje neseniai rašė- ateitimi, liudija apie gilų autoriaus išprusimą. Džiuljeta Maskoliūnienė atstovai, kolegos, su kuriais praleista daug me „Mokslo Lietuvoje“, kunigas Pranciškus Beveik kiekviename puslapyje paminėta valandų krepšinio aikštelėje. Šia proga pasvei- Mykolas Juras (1891–1980), kurį Juozas Ere- daugybė ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų kinau autorių Lietuvos mokslininkų sąjungos tas įvardijo kaip „užjūrio Valančių“, ir poli- šalių kultūros veikėjų pavardžių, jų parengtų mo problemą, taikliai įvardinti klystkeliai, tarybos vardu, savo ir kolegų filologų vardu tologas Vytautas Stasys Vardys (1924–1993), knygų, kalbų svarbiuose tarptautiniuose į kuriuos Lietuvą stumia primityviojo glo- pasveikino Šiaulių universiteto profesorius visą gyvenimą paskyręs Lietuvos laisvės forumuose. Knygoje pateikta daugybė pasiū- balizmo ir pseudomodernizmo šalininkai, Kazimieras Župerka. Renginį vedė šio uni- bylai. Kiekvieną aprašymą papildo gausios lymų, kaip galima racionaliai ir operatyviai nepajėgiantys suvokti tūkstantmečio tautų versiteto profesorė Džiuljeta Maskoliūnienė. cituojamų literatūros šaltinių nuorodos. išspręsti ne vieną mūsų dabartinio gyveni- kultūros paveldo prasmės.

Knygos sutiktuvėse kalba Seimo narys prof. Arūnas Gumuliauskas (viduryje) Knygos autorių sveikina krepšinio treniruočių ir varžybų kolegos. J. Jasaičio nuotr. 12 Mokslo Lietuva 2018 m. birželio 21 d. Nr. 12 (611)

KVIEČIAME Į MOKSLO RENGINIUS SPAUDOS PUSLAPIUOSE

RašytojasEmigruojama Vytautas Bubnys iš daugiau,Lietuvos nei gali apžioti. Juktodėl, ne iš kur kitur, o Nacionalinė apie laisvę: būtent iš neapžiojamos laisvės tie stulbinan- Laisvė, žinoma, yra labai gerai – tai negin- tys emigrantų skaičiai, visuotinis nutautėji- ietuvos sociologų draugijos interneto autoritetas-poveikis-vertes-kurimas-ir-kves- mas, susvetimėjimas vienas kito atžvilgiu… čytinakad vertybė, nebelieka tačiau nereikia pamiršti, priežasčių pasilikti svetainėje paskelbtas kvietimas teikti tionavimas Tai – laisvė, neturinti savo ribų ir, svar- pranešimųsociologų santraukas 2018 m. naci konferencija- Kviečiame teikti pranešimų santraukas kad laisvė yra neaprėpiamas vandenynas, biausia, neturinti tikslo. Ir skaudžiausia, onalineiL konferencijai, kurį vyks Klaipėdos konferencijos organizatoriams ir dalintis kuriame nemokančiam plaukti labai lengva kad šiandien dažniau emigruojama iš Lie- universitete spalio 12–13 d. Kvietimo tekstas: šia informacija. nuskęsti. Todėl žmogus turi išlikti sąmo- tuvos jau ne todėl, kad yra priežastis iš čia Lietuvos sociologų draugija http://sociology.lt/sociologinio-zinojimo- ningas, todėl turi gyventi atsakingai, privalo išvažiuoti, o todėl, kad nebelieka priežasčių save apsibrėžti, kad dėl tos laisvės neatsikąstų pasilikti.

Kviečia senovinės technikos enovinės technikos muziejus buvo - precizinės vibromechanikos ir vibrotech- įregistruotasmuziejus kaip viešoji įstaiga Smalininkuose 2004 nikos pavyzdžiai; m. birželio 11 d. Įregistravimo metu - spauda; jameS buvo 7 tūkst. eksponatų. Dabartinis - mokslo ir technikos knygos. eksponatų skaičius – apie 23,5 tūkst. Mu- Muziejaus adresas: Liepų g. 2, Smali- ziejus jau pradėjo ruoštis savo veiklos 15 ninkai (Jurbarko r.). Rasti muziejų padės metų jubiliejui. rodyklės, o ir bene kiekvienas Smalininkų Muziejuje sukauptos šios kolekcijos: gyventojas parodys, kaip jį pasiekti. - žemės ūkio technika (pamatysite kaip atro- Darbo laikas: visos savaitės dienos, nuo dė ir pirmieji traktoriai bei prie jo kabinamas 10 iki 20 val. Pageidaujant ekskursijas veda inventorius); - namų ūkio, buitinė technika; gidas. Įėjimas – nemokamas: bilietų nėra, - foto ir kino technika; tačiau yra aukų dėžutė. Muziejaus vadovas J. Stonys su LMA akademiku K. Ragulskiu ir profesoriumi A. Bubuliu - spausdinimo mašinos ir kita įranga; Išankstinis ekskursijų užsakymas tel: - transporto priemonės (automobiliai, mo- (8 650) 35 586, (8 612) 88 209. Muziejaus tociklai); įkūrėjas ir vadovas – doc. dr. Justinas Stonys. - geležies apdirbimo įranga; Muziejininkė – Angelina Reičiūnienė. - medienos apdirbimo įranga; „Mokslo Lietuva“ yra muziejaus infor- - civilinė ir karinė radijo technika; macinis rėmėjas. „ML“ informacija

Konferencija Aleksandro Stulginskio 018 m. birželio 20 d. 9.30 val. Alek- technologijų apžiūra „Žemdirbio vasara sandro Stulginskio universiteto Ban- 2018. Kintančio klimato, inovacijų ir konku- dymųuniversiteto stotyje įvyko mokslinė-praktinė Bandymų rencingumo išbandymai stotyje tvariam ūkininka- 2konferencija ir šiuolaikinių augalininkystės vimui“. Foto-kino skyriaus eksponatų fragmentas

Lietuvos mokslininkų laikraščio projektui „Akademinės bendruomenės indėlis į mokslinės informacijos sklaidos ir populiarinimo sistemą“ vykdyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas 2018 m. skyrė 8 tūkst. eurų. „Mokslo Lietuvos“ redakcija

Redakcinės kolegijos pirmininkas – Raimundas Dužinskas, nariai: Alvydas Baležentis, Valentinas Baltrūnas, ISSN 1392-7191 Valentas Daniūnas, Jonas Dautaras, Vygintas Gontis, Vilma Gudelytė-Abarienė, Nelė Jurkėnaitė, Regina Kvašytė, Valė Macijauskienė, Milena Medineckienė, Andrius Puksas, Eugenijus Stumbrys, Emilis Urba, Leidžia Dalia Urbanavičienė, Janina Valančiūtė. UAB „Mokslininkų laikraštis“ Redakcijos adresas: J. Basanavičiaus g. 6, LT-01118 Vilnius SL Nr. 169 Mokslo Lietuva El. paštas [email protected] Vyriausiasis redaktorius Jonas Jasaitis Laikraštis internete: www.mokslolietuva.lt Spausdino (Pavaduoja Valentas Daniūnas) Redakcija gerbia savo autorių nuomonę ir mintis, net jei ne visada joms pritaria. UAB „Petro ofsetas“ Stilistė-korektorė Jolanta Niaurienė Perspausdinant ar naudojant laikraščio „Mokslo Lietuva“ ir jo internetinio puslapio http://www.mokslolietuva.lt paskelbtą medžiagą būtina nuoroda į „Mokslo Lietuvą“. Savanorių pr. 174D, LT-03153, Vilnius Dizainerė Giedrė Zaveckienė Laikraštis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje. Tiražas 500 egz.