DOCSLIB.ORG

Vilniaus Universitetas

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Vilniaus Universitetas VILNIAUS UNIVERSITETAS Audron ÷ Veilentien ÷ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIM Ų ĮTAKA UŽSIENIO POLITIKAI 1920–1927 METAIS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, 2010 Disertacija ginama eksternu Mokslinis konsultantas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) 2 TURINYS ĮVADAS. 4 1. STEIGIAMOJO SEIMO IND öLIS Į LIETUVOS TARPTAUTIN öS PAD öTIES STABILIZACIJ Ą: 18 1.1. Parlamento kompetencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problemos 18 1.2. Seimo įtaka Taikos sutarties su Soviet ų Rusija rengimui ir jos ratifikavimas 41 1.3. Seimas ir santykiai su Lenkija: 59 1.3.1. Nutarimai Vilniaus klausimu. 59 1.3.2. Derybos su Lenkija ir Vilniaus lenk ų atstovais. 79 1.3.3. Lietuvos delegacijos veikla Briuselyje. 93 1.3.4. Hymanso projekt ų vertinimai. 114 1.4. Bendradarbiavimas su Baltijos šali ų parlamentais. 131 2. I SEIMO FRAKCIJ Ų NESUTARIM Ų POVEIKIS UŽSIENIO POLITIKAI. 145 3. II SEIMO DARBAI UŽSIENIO POLITIKOS SRITYJE : 161 3.1. Tarptautin ÷s orientacijos pakeitimas. 161 3.2. Klaip ÷dos krašto konvencijos ir integracijos vertinimai. 185 3.3. Santykiai su Didži ąja Britanija ir Baltijos šalimis. 202 3.4. Nes ÷kming ų deryb ų su Vatikanu ir Lenkija panaudojimas rinkimin ÷se kovose 214 4. III SEIMAS IR DIPLOMATIN öS IZOLIACIJOS PROBLEMOS: 230 4.1. Užsienio politikos klausimai Seime. 230 4.2. Užsienio reikal ų komisijos ind ÷lis rengiant Nepuolimo sutart į su SSRS ir jos ratifikavimas. 246 5. UŽSIENIO REIKAL Ų MINISTERIJOS BIUDŽETO FORMAVIMAS 262 IŠVADOS. 281 ŠALTINI Ų IR LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS. 285 3 Į V A D A S Valstybingumo ir parlamentarizmo siekius išreišk ÷ beveik vis ų XIX a. pabaigoje prad ÷jusi ų kurtis lietuvi ų politini ų partij ų programos, 1905 met ų Didžiojo Vilniaus Seimo, lietuvi ų konferencij ų nutarimai, ta čiau naujo turinio parlamentarizmas atgijo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kuriantis Lietuvos valstybei. Vasario 16-osios Nepriklausomyb ÷s akte buvo parašyta, kad Lietuvos Taryba „atstato nepriklausom ą, demokratiniais pamatais sutvarkyt ą Lietuvos valstyb ę su sostine Vilniuje“, kurios „pamatus ir jos santykius su kitomis valstyb ÷mis privalo galutinai nustatyti kiek galima grei čiau sušauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu vis ų jos gyventoj ų išrinktas“1. Moderniojo parlamentarizmo istorija Lietuvoje buvo labai neilga – nuo 1920 iki 1927 met ų ir ap ÷m÷ Steigiamojo, I, II ir III seim ų veikl ą. Kai kurie istorikai parlamentarizmo laikotarp į skai čiuoja iki 1926 m. karinio perversmo, ta čiau III Seimas dirbo iki 1927 m. balandžio 12 d., kai buvo paskelbtas Prezidento Antano Smetonos pasirašytas III Seimo paleidimo aktas. Kiekviena frakcija tur÷jo savo programines nuostatas užsienio politikos klausimais, kurias reišk ÷ Seimo, frakcij ų, centro komitet ų pos ÷džiuose, suvažiavimuose ir konferencijose bei partin ÷je spaudoje. Visi Lietuvos Respublikos seimai band ÷ išspr ęsti valstyb ÷s užsienio politikos problemas, palaikydami glaud ų kontakt ą su vyriausyb ÷mis ir Prezidentu. Vis ų demokratini ų seim ų įtaka užsienio politikai buvo skirtinga, nes keit ÷si seim ų, kartu ir Užsienio reikal ų komisijos sud ÷tis, daugumos ir opozicijos santykiai, skyr ÷si seim ų nari ų patirtis politin ÷je ir parlamentin ÷je veikloje, j ų išsilavinimas bei asmenin ÷s savyb ÷s. Darbas Užsienio reikal ų komisijoje bei delegacijose kai kuriems Seimo nariams pakeit ÷ vis ą gyvenim ą – 5 politikai per ÷jo dirbti į diplomatin ę tarnyb ą (Kazys Bizauskas, Valdemaras Vytautas Čarneckis, Ladas Natkevi čius, Eduardas Turauskas, Pranas Dailid ÷), 3 – susiklos čius palankioms aplinkyb ÷ms tapo užsienio reikal ų ministrais (Vladas Jurgutis, V. Čarneckis, Mykolas Sleževi čius). Be to, Lietuvos užsienio politik ą veik ÷ geopolitin ÷ pad ÷tis bei per vis ą tarpukario laikotarp į išlik ęs Lietuvos ir Lenkijos konfliktas d ÷l Vilniaus. Tyrimo aktualumas ir naujumas. Pastaruoju metu suaktyv ÷jo Lietuvos 1 Protokolas Nr. 62, 1918 02 16 // Lietuvos valstyb ÷s tarybos protokolai 1917–1918 . Vilnius, 1991, p. 208. 4 parlamentarizmo ir diplomatijos istorijos tyrin ÷jimai, ta čiau seim ų įtaka Lietuvos užsienio politikai, kaip atskiras tyrimo objektas, n ÷ra išsamiau nagrin ÷ta. Daugiausia d÷mesio iki šiol skirta Steigiamojo Seimo atliktiems darbams – Konstitucijos pri ÷mimui, žem ÷s ir pinig ų reformai arba bendriems Lietuvos užsienio politikos klausimams – Vilniaus ir Klaip ÷dos problemoms, sutartims su Soviet ų Rusija (v÷liau – SSRS), santykiams su kai kuriomis valstyb ÷mis, užsienio reikal ų ministr ų, diplomat ų bei Seimo nari ų biografijoms. Seimo veikla, siekiant išspr ęsti svarbiausias Lietuvos užsienio politikos problemas, jo įtaka užsienio politikos formavimui nuosekliai ir išsamiai neanalizuota, retai pateikiama Seimo frakcij ų nuomon ÷ užsienio politikos klausimais, beveik netyrin ÷ta parlamento delegacij ų užsienyje veikla. Tyrin ÷jimuose, skirtuose Lietuvos diplomatijos istorijai, Lietuvos užsienio politikos kurso nustatymas dažniausiai priskiriamas užsienio reikal ų ministrams, diplomatams, o seim ų ind ÷lis neminimas. Lietuvos istoriografijoje ir parlamentarizmo istorijoje tai pirmas mokslinis tyrimas, siekiantis išanalizuoti Lietuvos seim ų veikl ą, sprendžiant užsienio politikos problemas, ir įtak ą, nustatant Lietuvos užsienio politikos kryptis 1920–1927 metais. Disertacijoje charakterizuojamos ir lyginamos parlamentini ų partij ų, frakcij ų ir atskir ų seim ų nari ų nuostatos valstyb ÷s užsienio politikos klausimais, gvildenami Seimo ir Vyriausyb ÷s santykiai sprendžiant aktualias šios srities problemas. Disertacijoje taip pat pateikiami į Steigiam ąjį, I ir II seimus nepatekusios ir opozicijoje veikusios Tautos pažangos partijos (v ÷liau – Lietuvos tautinink ų sąjungos) lyderi ų nuomon ÷ apie Seimo poveik į valstyb ÷s užsienio politikai. Siekiant įvertinti Lietuvos Steigiamojo Seimo veiksmus sprendžiant Vilniaus klausim ą, disertacijoje nagrin ÷jami Lenkijos steigiamojo seimo nutarimai d ÷l Vilniaus krašto. Demokratini ų seim ų, atskir ų frakcij ų ar parlamentar ų veiklos ir įtakos valstyb ÷s užsienio politikai analiz ÷ ir įvertinimas prisid ÷s prie parlamentarizmo istorijos tyrim ų. Be to, tarpukario parlamentinis patyrimas užsienio politikos srityje gali b ūti naudingas ir dabar siekiant išsaugoti ir įtvirtinti Lietuvos valstybingum ą. Tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos seim ų, Užsienio reikal ų komisij ų, frakcij ų ir atskir ų nari ų veikla ir įtaka užsienio politikos srityje 1920–1927 metais, Seimo ir Vyriausyb ÷s santykiai sprendžiant svarbiausias užsienio politikos problemas, frakcij ų ir seim ų nari ų nuostatos užsienio politikos klausimais. Tikslas ir uždaviniai. Disertacijos tikslas – išanalizuoti demokratini ų seim ų 5 veikl ą ir įtak ą nustatant valstyb ÷s užsienio politikos kryptis, tarptautin ÷s orientacijos paieškas, įvertinti j ų ind ÷lį į valstyb ÷s interes ų gynim ą. Disertacijoje taip pat bus bandoma nustatyti, kiek seim ų sprendimus veik ÷ visuomen ÷s bei opozicijos nuomon ÷. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Ištirti Seimo kompetencij ą ir valdži ų s ąveikos principus, Steigiamojo Seimo veikl ą siekiant tarptautinio Lietuvos pripažinimo, nagrin÷tus užsienio politikos klausimus, Seimo įtak ą sutarties su Soviet ų Rusija parengimui, jos svarstym ą ir ratifikavim ą, Seimo nari ų dalyvavim ą derybose su Lenkija ir Vilniaus lenk ų politin ÷mis grup ÷mis, Hymanso projekt ų vertinim ą, kontaktus su Baltijos šali ų parlamentais, išanalizuoti, koki ą įtak ą Seimas dar ÷ Užsienio reikal ų ministerijai ir kiek ji veik ÷ savarankiškai. 2. Išnagrin ÷ti I Seimo frakcij ų, tautini ų mažum ų atstov ų pozicij ą, svarstant užsienio politikos problemas, palyginti pozicijos ir opozicijos poži ūrį į Lietuvos užsienio politik ą, išanalizuoti frakcij ų poži ūrį į Klaip ÷dos prijungim ą, išsiaiškinti, kaip partij ų konfrontacija veik ÷ užsienio politik ą. 3. Išanalizuoti II Seimo frakcij ų užsienio politikos nuostatas, tarptautin ÷s orientacijos paieškas, ištirti Klaip ÷dos konvencijos ir Klaip ÷dos krašto integracijos problem ų svarstym ą II Seime, poži ūrį į bendradarbiavim ą su Anglija ir Baltijos valstyb ÷mis bei į santykius su Vatikanu ir Lenkija, išsiaiškinti ir įvertinti Seimo frakcij ų, Užsienio komisijos veikl ą, formuojant Lietuvos užsienio politikos koncepcij ą. 4. Įvertinti III Seimo veikl ą, siekiant išvesti Lietuv ą iš diplomatin ÷s izoliacijos, Seimo Užsienio reikal ų komisijos ind ÷lį rengiant ir ratifikuojant Nepuolimo sutart į su SSRS, išanalizuoti Seimo daugumos padarytas klaidas užsienio politikos srityje, ištirti, koki ą įtak ą užsienio politikai dar ÷ vidaus politika, išnagrin ÷ti po 1926 m. perversmo Seime svarstytus užsienio politikos klausimus. 5. Atskleisti seim ų įtak ą formuojant Užsienio reikal ų ministerijos biudžet ą ir tvirtinant etatus, išanalizuoti frakcij ų poži ūrį į ministerijos strukt ūros tobulinim ą ir jos veiklos problemas. Chronologija. Disertacijos chronologija 1920–1927 metai iki III Seimo paleidimo. Po 1926 m. perversmo Seime dar buvo svarstomi valstyb ÷s užsienio politikos klausimai, tvirtinami Užsienio reikal ų ministerijos etatai, tod ÷l reikia šiuos momentus pamin ÷ti ir įvertinti. 6 Istoriografija. Istoriografija, kuri tiesiogiai nagrin ÷tų ši ą tem ą, negausi ir dažniausiai tyrin ÷ja bendrus užsienio politikos klausimus atitinkamo Seimo laikotarpiu. Vienas pirm ųjų darb ų – išeivijos istorik ÷s Vandos Daugirdait ÷s- Sruogien ÷s monografija 2, kurioje pateikta svarbios informacijos apie Steigiamojo Seimo užsienio politik ą, ta čiau autor ÷ negal ÷jo išsamiau išnagrin ÷ti šio klausimo d
Load more

Recommended publications
  • Bibliografija 2003
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2003 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2016 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2003 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Irena Tumelytė, 2016 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 11 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 11 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • The Parliament's Public Relations in Terms of Political Journalism
    JOURNALISM RESEARCH • Science journal (Communication and information) • 2013 Nr. 6 PRACTICE The Parliament’s public relations in terms of political journalism Andrius Vaišnys Institute of Journalism Faculty of Communication Vilnius University Saulėtekio Ave. 9, LT-10222 Vilnius E-mail: [email protected] Abstract. While sitting at a place designated for guests in a representative hall of the Lithuanian parliament, the Italian President was smiling at the Speaker of Seimas who was sitting right in front of him and quietly waited until the three minutes dedicated to photojournalists and television cameramen under the protocol were over. When the journalists left, his wide smile vanished, and the President confided to the Speaker of the Seimas that he ‘also’ did not like and even hated journalists but had no other choice than get used to them and be nice because they also ‘were an authority’. He agreed for his words to be translated into Lithuanian and pointed out: “A very powerful authority, unfortunately”. This situation from the end of the 20th century is in no way an exception in terms of the relationship between the media and government even if used in this article as a case example, because the author will present some more of such examples illustrating the issues of public relations (PR) of the parliament in respect of the media. It is just that this scene is quite typical. Even the description of the media as an authority that was voiced that morning was old news since it was publicly announced as in the early as 16th century in the House of Commons of the United Kingdom when observers sitting in the press gallery were called the “fourth estate”.
    [Show full text]
  • Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100
    Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100 Rokiškėnai – Steigiamojo Seimo nariai Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis. Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, Steigiamojo Seimo sudėtis miesto teatro salėje. Jame dalyvavo 104 parlamentarai. https://istorijai.lt/lietuvos-valstybes-pagrindu- Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, sukurimas-1918-1922-m-steigiamasis-seimas/ sekretoriavo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė. Posėdžiavusieji parlamentarai Seimo pirmininku išrinko krikščionį demokratą Aleksandrą Stulginskį, kuris 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio. Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė, kad atstatyta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos Konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovės moterys katalikės antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą https://lt.wikipedia.org/wiki/Steigiamasis_Seimas deklaruota parlamentinė santvarka. Nepriklausoma Lietuvos Respublika oficialiai buvo pripažinta daugumos pasaulio valstybių. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ratifikuotos kitos tarpvalstybinės sutartys su Rusija, Latvija, Estija ir kitomis šalimis. 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival
    4545 UVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL.: 312-585-9500 • FAX.: 312-585-8284 • [email protected] Lietuvos nacionalinė THE l lilI A'l) M.Mažvydo biblioteka Į | 1 ) *1 l Į 1 VOLUME i number i ENGLISH EDITION JULY 1996 Draugas welcomes The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival U. S. Support for Estonia, Russian victory in Chechnya Latvia, Lithuania dangerous for Baltic countries Vilnius, June 21, BNS — that Russia has lošt the war in Durna MP Konstantin Borovoj, Chechnya. According to him, Washington, D.C., June 25 lar crime. The U.S. has provid­ deputy from the Economic Free- this is better for Russia itself (The White House). The Clinton ed experts to help the Baltic dom party and member of the and for neighboring countries. Administration is committed to statės cope vvith bank fraud and group on cooperation with the He did not rule out that in the the integration of all of Europe’s strengthen their financial Baltic countries who visited event of a “successful war” i n new democracies, including Es­ systems. The FBI is scheduled Lithuania, expects that vvith Chechnya, the Baltic countries tonia, Latvia and Lithuania, to open an office in Tallinn in Alexander Lebed’s advent in too vvould be threatened. with the Transatlantic com- the next year. the Russian security council an munity. The U.S. seeks to elimi- The United States provided Asked about the Yeltsin-Le- end to the war in Chechnya is bed union, Borovoy said that nate the legacy of Europe’s Cold $8.5 million for the demolition more likely.
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir
    TSRS BANDYMAI PERIMTI LIETUVOS BANKO AUKSÀ IR SÀSKAITAS UÞSIENYJE 1940–1941 METAIS Laimonas Gryva Architektø g. 176-111 LT-04206 Vilnius El. p. [email protected] Ekonomikos istorija Straipsnyje* pateikiama TSRS bandymø perimti Lietuvos bankui priklausantá auksà ir sàskaitas uþsienio ðalyse 1940–1941 m. istorija. Atskleidþiama, kurie bankai sutiko tai padaryti, o kurie grieþtai pasiprieðino okupantø këslams perimti Lietuvai priklausantá turtà. Pateikiama smulki aukso kiekio ir lëðø, buvusiø uþsienio bankuose, apskaita ir uþsienio bankø sàraðai. Pagrindiniai þodþiai: nacionalizacija; litas; valiuta; auksas; Lietuvos bankas; TSRS valstybinis bankas. Ávadas Pinigø studijos 2005/2 Straipsnio tikslas – remiantis archyvuose sukaupta medþiaga, iðsiaiðkinti, kiek Lietuvos 58 bankui priklausanèio aukso ir lëðø, 1940–1941 m. buvusiø jo korespondentinëse sàskaitose uþsienyje, pavyko perimti TSRS valstybiniam bankui ir kokiais bûdais tai bandyta padaryti. Straipsnio autorius taip pat stengiasi atskleisti ávairiø valstybiø poþiûrá á okupuotosios Lietuvos likimà per Lietuvos banko prizmæ – atsisakymas perduoti auksà arba pinigines lëðas ið esmës reiðkë ir okupacijos nepripaþinimà. Ði tema Lietuvos istoriografijoje iki ðiol labai menkai tyrinëta. Didþiausiu indëliu bûtø galima laikyti Vlado Terlecko darbus – monografijas „Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kûrimo ir veiklos studija“ (1997), „Lietuvos bankininkystës istorija 1918–1941“ (2000a) ir straipsnius (2000b, 2003), kuriuose pateikiama daug Lietuvos bankininkystës istorijai svarbiø faktø. Lietuvos
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 1 (15)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 1 (15) 1 2016 1 (15) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Pradėdami penktuosius Nepriklausomybės sąsiuvinių gyvavimo metus, džiaugiamės didėjančiu skaitytojų būriu ir pasižadame visos redakcinės kolegijos bei žurnalo bendra- darbių pastangomis siekti žurnalo kokybės ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Tikimės, kad šis numeris ir yra svarus to įrodymas. Skyriuje Mūsų didieji Vidmantas Valiušaitis pristato visai neseniai mus palikusį vieną iškiliausių moderniosios Lietuvos valstybininkų, lietuviškosios diplomatijos tėvu vadinamą ambasadorių Vytautą Antaną Dambravą. Per ambasadoriaus kolegas ir jo darbų Lotynų Amerikoje liudijimus, pristatoma V. Dambravos asmenybė, gyvenimo vingiai, indėlis sti- prinant Lietuvos pozicijas pasaulyje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius Faktų ir įžvalgų skyriuje analizuoja vieną sudėtingiausių po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo valstybės atkūrimo laikotarpių. Į nepriklausomybės įtvirtinimo klausimą žvel- giama per JAV ir SSRS santykius, analizuojami bandymai suspenduoti Kovo 11-osios Aktą įgyvendinančius veiksmus, taip pat moratoriumo iniciatyva, kurios pavojingų padarinių buvo išvengta visiškai pašalinus šį klausimą iš santykių su SSRS darbotvarkės. Teisininkas, vienas Konstitucijos autorių Juozas Žilys pristato 1991 m. vasario 9 d. plebiscitą dėl Lietuvos Nepriklausomybės, įvertina jo kontekstą, eigą bei svarbą tolesnei valstybingumo raidai. Numerį gerokai paįvairina Alvydo Butkaus iš latvių kalbos išverstos
    [Show full text]
  • Lietuvos Ir Lenkijos Diplomatiniai Santykiai 1938–1940 Metais: Dokumentų Rinkinys, Compiled by Algimantas Kasparavičius and Pawel Libera, Vilnius: LII Leidykla, 2013
    LITHUANIAN historical STUDIES 19 2014 ISSN 1392-2343 PP. 197–203 Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais: dokumentų rinkinys, compiled by Algimantas Kasparavičius and Pawel Libera, Vilnius: LII leidykla, 2013. 624 p. ISBN 978-9955-847-65-9 Continuing its series of publications of sources Lietuvos užsienio politikos dokumentai, the Lithuanian Institute of History, together with its partners in Poland (the Polish Institute of International Relations), has issued a carefully prepared collection of documents of impressive scope, compris- ing a brief but very significant period, especially for Lithuania, of three years and three months. The book consists of an introduction, documents, an English-language summary, and an index of names. The bright red colour of the book’s cover, obviously inhibiting the depiction of the main symbols of the two states, the Vytis and the Eagle, attracts attention. Ap- parently, in this way, the compilers wanted to represent symbolically the very complicated, but rather tense Lithuanian and Polish relations in the last year of the existence of these countries, even when diplomatic rela- tions had been established between them. In preparing the collection, most work fell to the well-known researcher of Lithuania’s diplomat service Dr Algimantas Kasparavičius, and the Polish historian Dr Pawel Libera. The official opponents were: the diplomat and professor Alfonsas Eidintas, and Vilnius University docent Nerijus Šepetys (but the opponents from the Polish side are not listed). Conceptually and chronologically, the publica- tion covers the situation from March 1938, i.e. from the presentation of Poland’s ultimatum to Lithuania and the establishment of Lithuanian-Polish diplomatic relations, and the trends in their further genesis and develop- ment until June–July 1940, when the Bolshevik USSR resorted to open aggression against Lithuania, destroying its statehood.
    [Show full text]