DOCSLIB.ORG

Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir TSRS BANDYMAI PERIMTI LIETUVOS BANKO AUKSÀ IR SÀSKAITAS UÞSIENYJE 1940–1941 METAIS Laimonas Gryva Architektø g. 176-111 LT-04206 Vilnius El. p. [email protected] Ekonomikos istorija Straipsnyje* pateikiama TSRS bandymø perimti Lietuvos bankui priklausantá auksà ir sàskaitas uþsienio ðalyse 1940–1941 m. istorija. Atskleidþiama, kurie bankai sutiko tai padaryti, o kurie grieþtai pasiprieðino okupantø këslams perimti Lietuvai priklausantá turtà. Pateikiama smulki aukso kiekio ir lëðø, buvusiø uþsienio bankuose, apskaita ir uþsienio bankø sàraðai. Pagrindiniai þodþiai: nacionalizacija; litas; valiuta; auksas; Lietuvos bankas; TSRS valstybinis bankas. Ávadas Pinigø studijos 2005/2 Straipsnio tikslas – remiantis archyvuose sukaupta medþiaga, iðsiaiðkinti, kiek Lietuvos 58 bankui priklausanèio aukso ir lëðø, 1940–1941 m. buvusiø jo korespondentinëse sàskaitose uþsienyje, pavyko perimti TSRS valstybiniam bankui ir kokiais bûdais tai bandyta padaryti. Straipsnio autorius taip pat stengiasi atskleisti ávairiø valstybiø poþiûrá á okupuotosios Lietuvos likimà per Lietuvos banko prizmæ – atsisakymas perduoti auksà arba pinigines lëðas ið esmës reiðkë ir okupacijos nepripaþinimà. Ði tema Lietuvos istoriografijoje iki ðiol labai menkai tyrinëta. Didþiausiu indëliu bûtø galima laikyti Vlado Terlecko darbus – monografijas „Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kûrimo ir veiklos studija“ (1997), „Lietuvos bankininkystës istorija 1918–1941“ (2000a) ir straipsnius (2000b, 2003), kuriuose pateikiama daug Lietuvos bankininkystës istorijai svarbiø faktø. Lietuvos aukso Didþiojoje Britanijoje klausimà nagrinëjo Juozas Skirius (2001) knygoje „Lietuviø visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis“. Lietuvos diplomatiniø tarnybø Vakarø valstybëse finansavimo, siekiant padaryti disponuojamus áðaldytus aukso fondus, klausimai aptarti Lauryno Jonuðausko (2003) monografijoje „Likimo vedami. Lietuvos diplomatinës tarnybos egzilyje veikla“. Pastarieji du autoriai daugiausia rëmësi Nepriklausomos Lietuvos ambasadoriaus Londone B. K. Baluèio Pro memoria medþiaga, L. Jonuðauskas taip pat iðsamiai susipaþino su Stasio Lozoraièio ir Stasio Antano Baèkio asmeniniais archyvais. Lietuvos aukso uþgrobimo chronologija iðdëstyta ir Tado Zaleskio (1982), Juozo Vaiðnoro (1988) bei Vinco Krëvës-Mickevièiaus (1989) atsiminimuose. Remiantis archyvuose surastais faktais, ðiandien galima pasakyti, kad minëti autoriai daþnai painioja datas (ypaè V. Krëvë). Kai kurie atsiminimai (V. Krëvës, J. Vaiðnoro) iðspausdinti autoriams jau mirus, o T. Zaleskio straipsnis pasirodë dar 1982 m., todël neatmestina prielaida, kad jame tam tikrà vaidmená vaidino ideologija ir cenzûra. Nors atsiminimai ir nëra labai patikimas istorijos ðaltinis, siekiant iðsamiau atskleisti aukso uþgrobimo bylà, svarstomos visø iðvardytø autoriø pateikiamos versijos. Autorius medþiagà straipsniui rinko ið Lietuvos centriniame valstybës archyve (LCVA) esanèiø fondø: 755 (Lietuvos bankas), 923 (Lietuvos Respublikos Ministrø kabinetas), 383 (Uþsienio reikalø ministerija), 648 (Lietuvos pasiuntinybë Londone), R-871 (TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinis bankas), R-383 (Kredito bankas Kaune), R-1019 (LTSR uþsienio reikalø ministerija). Ypaè daug vertingos medþiagos rasta R-871 fonde. Tai *Uþ vertingas pastabas ir pasiû- 1940–1941 m. susiraðinëjimas su uþsienio bankais aukso perdavimo ir lëðø pervedimo lymus, raðant ðá straipsná, auto- rius dëkoja doc. dr. V. Terleckui klausimais, uþsienio bankø reakcija á politinius ávykius Lietuvoje. Fonde 383 saugoma ir Lietuvos banko Tarptautiniø vadinamosios Liaudies vyriausybës susiraðinëjimo su Lietuvos ambasadoriumi Prancûzijoje ryðiø departamento direktoriui doc. dr. S. Kropui. Petru Klimu, siekiant iðsiaiðkinti Prancûzijos banke esanèio aukso likimà, medþiaga. Èia Laimonas Gryva – istorijos mokslø magistras. Veiklos sritys: Lietuvos ekonomikos (1918–1944) ir transporto istorijos (1918–1989) tyrimai. taip pat sukauptos protesto notos JAV ir Didþiosios Britanijos vyriausybëms dël áðaldyto Lietuvos aukso. Fonde R-1019 iðlikusi Liaudies vyriausybës Uþsienio reikalø ministerijos generalinio sekretoriaus Pijaus Glovacko Pro memoria apie susitikimà su Didþiosios Britanijos ambasadoriumi Lietuvoje Tomu Prestonu aukso klausimu, èia taip pat saugoma Uþsienio reikalø ministerijos Spaudos departamento direktoriaus Pro memoria apie 1940 m. liepos 20 d. susitikimà su JAV ambasadoriumi Ouvenu Noremu. Ádomiø faktø galima rasti 648 fonde saugomuose buvusio Lietuvos ambasadoriaus Londone B. K. Baluèio Pro memoria. Juose diplomatas bei kovotojas uþ Lietuvos nepri- klausomybæ B. K. Balutis aptaria netrukus po sovietø okupacijos vykusá savo susitikimà su Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijos pareigûnais, kuriame keltas áðaldyto Lietuvos aukso padarymo disponuojamu klausimas ir jo panaudojimo uþsienio pasiun- tinybiø reikmëms galimybës. Ðio straipsnio autoriui pavyko gauti medþiagos ið Ðveicarijoje, Bazelio mieste, ásikûrusio Tarptautiniø atsiskaitymø banko (TAB) archyvo. Archyvisto Edvard Atkinson atsiøstos dokumentø kopijos apie TAB ir Lietuvos banko susiraðinëjimà 1940–1941 m. ne tik uþpildë kai kurias Lietuvos archyvuose trûkstamø dokumentø spragas, bet ir padëjo iðkelti hipo- tezæ, kas pasiraðë 1940 m. liepos 12 d. Lietuvos banko telegramà dël aukso perdavimo TSRS valstybiniam bankui ir kodël TAB 1940 m. pabaigoje pardavë dalá Lietuvai priklausiusio aukso. L. Gryva TSRS bandymai perimti Lietuvos banko auksà ir sàskaitas uþsienyje 1940–1941 metais Labai patikimu ir vertingu istorijos ðaltiniu laikytina Lietuvos banko muziejuje saugoma 59 aukso depozitø uþsienyje knyga (Lietuvos banko muziejus 1940). Joje pateikiami uþsienio bankø sàraðai ir juose saugoto aukso kiekiai. Autorius taip pat remësi 1940–1941 m. periodiniais leidiniais „Darbo Lietuva“ ir „Tarybø Lietuva“. Kai kurie nutarimai, ástatymai cituojami ið oficialaus leidinio „Vyriausybës þinios“. Publikacijoje nurodomuose bankø pavadinimuose gali pasitaikyti netikslumø, nes archyviniuose dokumentuose jie raðyti rusø kalba, o lotyniðkais raðmenimis daþniausiai nurodomas sutrumpintas banko pavadinimas. Straipsnio pirmoje dalyje pateikiama Lietuvos aukso byla, antroje svarstomi Lietuvos bankui priklausiusiø lëðø, buvusiø uþsienio bankuose korespondentuose, perëmimo klausimai. 1. Lietuvos aukso byla Lietuvos banko aukso atsargos JAV, Didþiosios Britanijos, Ðvedijos ir Ðveicarijos bankuose 1940 m. birþelio 15 d. vertintos 63,3 mln. litø (Terleckas 1997: 312). Netrukus po Lietuvos okupacijos TSRS pareigûnai pabandë perimti Lietuvos bankui priklausanèias aukso atsargas uþsienio ðalyse. 1.1. Aukso likimas 1940–1941 m. 1940 m. liepos 6 d. TSRS specialusis ágaliotinis Lietuvai Vladimiras Dekanozovas á TSRS atstovybæ Kaune iðsikvietë Lietuvos banko valdytojà Juozà Pakná ir tuometiná finansø ministrà Juozà Vaiðnorà. V. Dekanozovas be uþuolankø pareiðkë, kad vykdydamas Vladimiro Molo- tovo nurodymà reikalauja visà Lietuvos bankui priklausantá auksà pervesti á Tarybø Sàjungos valstybinio banko (Gosbanko) uþsienio ðalyse turimas sàskaitas (Vaiðnoras 1988: 136). J. Paknys trumpai paaiðkino, kad jis vienas negali pasiraðyti tokio ásakymo, nes tam reika- lingi dviejø vadovaujanèiø darbuotojø paraðai – banko valdytojo ir kito banko vadovybës asmens, kuriø paraðø pavyzdþiai þinomi atitinkamø uþsienio bankø pareigûnams (Zaleskis 1982: 14; Vaiðnoras 1988: 136). V. Dekanozovo spaudþiamas, J. Paknys papraðë J. Vaiðnoro susisiekti su Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigas ëjusiu Vincu Krëve-Mickevièiumi ir papraðyti jo atvykti á TSRS atstovybæ. V. Krëvë atsakë norás pasitarti su juristu ir maþdaug po pusvalandþio paskambinsiàs á atstovybæ (Vaiðnoras 1988: 136). Paskambinæs po va- landos, V. Krëvë J. Vaiðnorà informavo, kad á pasitarimà neatvyksiàs ir asmeniðkai laikàsis nuomonës, kad nebûtø skubama perduoti aukso TSRS valstybiniam bankui. Vis dëlto, V. Krëvës manymu, lemiamas þodis èia priklausàs Lietuvos banko valdytojui J. Pakniui (Vaiðnoras 1988: 136). Gráþæs á pasitarimà, J. Vaiðnoras supaþindino V. Dekanozovà ir J. Pakná su V. Krëvës pateiktais argumentais. Ilgai tylëjæs, J. Paknys iðdëstë V. Dekanozovui savo nuomonæ, kad perduodama aukso fondà TSRS valstybiniam bankui, Lietuva tà paèià dienà palaidotø ir lità – auksu padengtà valiutà, kartu nutraukdama visus prekybinius ryðius su uþsieniu, be to, bûtø paþeistas ir lito ástatymas (Vaiðnoras 1988: 137). V. Dekano- zovas pagrasino: „mes, siekdami ágyvendinti Tarybø Sàjungos vyriausybës tikslus, ne- sustojame pusiaukelëje net ir tuo atveju, jeigu reikia kam nors galvà nuimti“. Tada J. Paknys pareiðkë, kad jo nurodymas perduoti auksà nebûtø vykdomas, nes uþsienio bankai já traktuotø kaip politiná, o ne ekonominá (Vaiðnoras 1988: 138). Pasak J. Vaiðnoro, J. Paknys kità dienà (1940 m. liepos 7-àjà) atsistatydinæs, o naujuoju Lietuvos banko valdytoju paskirtasis Aleksandras Drobnys iðleido ásakymà pervesti Londono, Niujorko, Stokholmo ir Berno bankuose buvusá auksà á TSRS valstybinio banko sàskaità (Vaiðnoras 1988: 139). Ekonomikos istorija Toká pat scenarijø apraðo ir J. Vaiðnoro pavaduotojas Tadas Zaleskis (1982: 14). Taèiau Lietuvos centriniame valstybës archyve esantys dokumentai liudija, kad ávykiai klostësi kitaip: sovietams prieðinæsis J. Paknys ið savo posto atsistatydino tik 1940 m. rugsëjo 19 d., remdamasis LTSR Liaudies Komisarø tarybos (LKT) (vyriausybës) nutarimu Nr. 95 ir LTSR LKT rugsëjo 18 d. raðtu Nr. 101; pasiraðæs ásakymus Nr. 1194 ir Nr. 1195, jis savo pareigas laikinai perleido Zigmui Starkui (LCVA 1940ee). Tiesa, iki tol visuose dokumentuose J. Paknys pasiraðinëdavo
Load more

Recommended publications
  • Bibliografija 2003
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2003 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2016 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2003 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Irena Tumelytė, 2016 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 11 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 11 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Soviet Instigation of Revolution in Germany in 1923 and the Block of Peace of the Baltic Countries and Poland
    EUROPA ORIENTALIS 10 (2019) Studia z Dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich ISSN 2081-8742 DOI: http://dx.doi.org/10.12775/EO.2019.004 Zenonas Butkus Soviet Instigation of Revolution (Vilnius university – Vilnius, lietuva) in Germany in 1923 and the Block of Peace of the Baltic Countries and Poland Słowa kluczowe: bolszewicy; eksport rewolucji; robotniczo-chłopska armia czerwona; dyplomacja; niemcy; państwa bałtyckie; Polska Keywords: Bolsheviks; export of revolution; Workers’ and Peasants’ Red Army; diplomacy; germany; Baltic countries; Poland Introduction he widespread stereotype that, purportedly, the countries of central Tand eastern europe, re-established or newly-established after the First World War, did not intensify security and stability because they were in- volved in strong mutual confl icts and to some extent that was why the new war struck each and all, is still sticking out. george david lloyd, the architect of the Versailles system, was of the following opinion: “The resurrected nations rose from their graves hungry and ravening from their long fast in the vaults of oppression, […] they clutched at anything that lay within reach of their hands – not even waiting to throw off the cerements of the grave”.1 He also added that the new nations turned into “even larger 1 g. d. lloyd, The Truth About the Peace Treaties, Vol. 1, london 1938, p. 314. 86 Zenonas Butkus imperialists than england or France, larger even than the united States”.2 The circulation of this version was triggered by the Polish-lithuanian con- flict that hindered formation of an effective union of the Baltic countries.3 despite this conflict and its international consequences, Poland and its northern neighbours – lithuania, latvia, and estonia – contributed con- siderably to the preservation of peace and stability in inter-war europe.
    [Show full text]
  • Valentinas Gustainis. Bibliografijos Rodyklė (1918–2005)
    Valentinas Gustainis Valentinas Gustainis G Biobibliografijos rodyklė – Biobibliografijos rodyklė ( – ) Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA LIGIJA VANAGAITË Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA 2006 UDK 070(474.5):929Gustainis Gu245 Redaktoriø kolegija BIRUTË BUTKEVIÈIENË (pirmininkë) Prof. OSVALDAS JANONIS (ats. redaktorius) AUDRONË MATIJOÐIENË ELVYRA URBONAVIÈIENË Nuotraukos ið VALENTINOS GUSTAINYTËS archyvo Virðelio dailininkas GEDIMINAS MARKAUSKAS Maketavo VIDA VAIDAKAVIÈIENË ISBN 9986-19-905-0 © Vilniaus universiteto biblioteka, 2006 Turinys Pratarmë ___ 7 Antanas Rybelis. Belaisvio laisvës filosofija ___ 8 Albinas Vaièiûnas. Þurnalistas, filosofas, Sibiro kankinys ___ 16 Valentino Gustainio gyvenimo ir veiklos datos ___ 20 Valentino Gustainio slapyvardþiai ___ 32 Valentino Gustainio kûryba ___ 34 Knygos ___ 34 Straipsniai ir recenzijos ___ 36 Apie Valentinà Gustainá ir jo kûrybà ___ 94 Iliustracijos ___ 157 Vardø rodyklë ___ 164 Perþiûrëtø periodiniø leidiniø sàraðas ___ 177 6 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë 7 Pratarmë iobibliografijos rodyklë skiriama þymaus Lietuvos þurnalisto, Bsociologo, filosofo Valentino Gustainio 110-osioms gimimo metinëms. V. Gustainis – vienas pirmøjø tarpukario þurnalistø profesionalø. Jo visas gyvenimas, kûrybinë ir visuomeninë veikla, prasidëjusi pirmaisiais Nepriklausomybës metais, susieta su Vals- tybës likimu. Ði rodyklë – tai pirmas bandymas surinkti ir apraðyti tarpukario
    [Show full text]
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • Pirmosios Lietuvos Respublikos Diplomatijos Raidos Problema Lietuvių Istoriografijoje
    ŠIAULIŲ UNIVERSITETO HUMANITARINIO FAKULTETO ISTORIJOS KATEDRA AISTĖ JUOZAPAVIČIŪTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė PIRMOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATIJOS RAIDOS PROBLEMA LIETUVIŲ ISTORIOGRAFIJOJE Bakalauro darbas Mokslinis vadovas: prof. dr. A. Gumuliauskas Darbas originalus – Aistė Juozapavičiūtė (............................) Šiauliai, 2015 2 TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1. LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMA .................................................... 13 1.1. Lietuva Paryžiaus taikos konferencijoje ................................................................................. 15 1.2 Diplomatinės izoliacijos ratą pralaužus ................................................................................... 18 2. LIETUVOS DIPLOMATINIŲ STRUKTŪRŲ KŪRIMAS IR VEIKLA .................................... 21 2.1. Užsienio reikalų ministerijos įkūrimas ................................................................................... 21 2.2. Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje .............................................................................. 24 3. NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS DIPLOMATIJOS IŠLIKIMO GALIMYBĖS PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS ................................................................................................. 28 3.1. Lietuvos URM sovietizacija ..................................................................................................
    [Show full text]
  • The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival
    4545 UVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL.: 312-585-9500 • FAX.: 312-585-8284 • [email protected] Lietuvos nacionalinė THE l lilI A'l) M.Mažvydo biblioteka Į | 1 ) *1 l Į 1 VOLUME i number i ENGLISH EDITION JULY 1996 Draugas welcomes The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival U. S. Support for Estonia, Russian victory in Chechnya Latvia, Lithuania dangerous for Baltic countries Vilnius, June 21, BNS — that Russia has lošt the war in Durna MP Konstantin Borovoj, Chechnya. According to him, Washington, D.C., June 25 lar crime. The U.S. has provid­ deputy from the Economic Free- this is better for Russia itself (The White House). The Clinton ed experts to help the Baltic dom party and member of the and for neighboring countries. Administration is committed to statės cope vvith bank fraud and group on cooperation with the He did not rule out that in the the integration of all of Europe’s strengthen their financial Baltic countries who visited event of a “successful war” i n new democracies, including Es­ systems. The FBI is scheduled Lithuania, expects that vvith Chechnya, the Baltic countries tonia, Latvia and Lithuania, to open an office in Tallinn in Alexander Lebed’s advent in too vvould be threatened. with the Transatlantic com- the next year. the Russian security council an munity. The U.S. seeks to elimi- The United States provided Asked about the Yeltsin-Le- end to the war in Chechnya is bed union, Borovoy said that nate the legacy of Europe’s Cold $8.5 million for the demolition more likely.
    [Show full text]
  • The Lithuanian Jewish Community of Telšiai
    The Lithuanian Jewish Community of Telšiai By Philip S. Shapiro1 Introduction This work had its genesis in an initiative of the “Alka” Samogitian Museum, which has undertaken projects to recover for Lithuanians the true history of the Jews who lived side-by-side with their ancestors. Several years ago, the Museum received a copy of the 500-plus-page “yizkor” (memorial) book for the Jewish community of Telšiai,2 which was printed in 1984.3 The yizkor book is a collection of facts and personal memories of those who had lived in Telšiai before or at the beginning of the Second World War. Most of the articles are written in Hebrew or Yiddish, but the Museum was determined to unlock the information that the book contained. Without any external prompting, the Museum embarked upon an ambitious project to create a Lithuanian version of The Telshe Book. As part of that project, the Museum organized this conference to discuss The Telshe Book and the Jewish community of Telšiai. This project is of great importance to Lithuania. Since Jews constituted about half of the population of most towns in provincial Lithuania in the 19th Century, a Lithuanian translation of the book will not only give Lithuanian readers a view of Jewish life in Telšiai but also a better knowledge of the town’s history, which is our common heritage. The first part of this article discusses my grandfather, Dov Ber Shapiro, who was born in 1883 in Kamajai, in the Rokiškis region, and attended the Telshe Yeshiva before emigrating in 1903 to the United States, where he was known as “Benjamin” Shapiro.
    [Show full text]
  • Reviews 30/3 6/6/00 10:27 Am Page 443
    04_reviews 30/3 6/6/00 10:27 am Page 443 Reviews Nazik Saba Yared, Arab Travellers and Western Civilization, London, Saqi books, 1996; ISBN 0–86356–336–8; £45.00 East may be East and West West, but the scholarly interest in inter- actions between the two has been profound. The burden of such studies has, however, tended to be lopsided and one-way. Works on Western approaches to the East, including the Middle East, are now legion. Surveys of Arab travellers to the West have been much less common, particularly when produced by non-European scholars. Those that do exist have dealt mainly with the medieval period or with political and religious attitudes. Nazik Saba Yared reveals much new material relating to nineteenth — and early twentieth — century travellers who dealt with economic, social, literary, scientific and technological aspects of the West. She divides her study into three chronological sections, 1826–82, 1882–1918 and 1918–38, and charts an interesting dynamic of changing attitudes and instrumental responses during these eras. The approach is highly schematic, but some intriguing results emerge. In the first period, her travellers were generally highly westernized and were sometimes Christian converts. Their principal concerns were often related to the introduction of the concepts of the French Revolution to the Middle East, including the debate about the appropriateness of slavery to a modern society. Inevitably, questions of nationalism, law and notions of absolute and unjust rule were prominent in their thinking. They accepted the Western idea that the original powerful dynamic of the Arab world had ebbed away and they tried hard to reconcile ideas of progress with this alleged passivity.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 1 (15)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 1 (15) 1 2016 1 (15) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Pradėdami penktuosius Nepriklausomybės sąsiuvinių gyvavimo metus, džiaugiamės didėjančiu skaitytojų būriu ir pasižadame visos redakcinės kolegijos bei žurnalo bendra- darbių pastangomis siekti žurnalo kokybės ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Tikimės, kad šis numeris ir yra svarus to įrodymas. Skyriuje Mūsų didieji Vidmantas Valiušaitis pristato visai neseniai mus palikusį vieną iškiliausių moderniosios Lietuvos valstybininkų, lietuviškosios diplomatijos tėvu vadinamą ambasadorių Vytautą Antaną Dambravą. Per ambasadoriaus kolegas ir jo darbų Lotynų Amerikoje liudijimus, pristatoma V. Dambravos asmenybė, gyvenimo vingiai, indėlis sti- prinant Lietuvos pozicijas pasaulyje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius Faktų ir įžvalgų skyriuje analizuoja vieną sudėtingiausių po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo valstybės atkūrimo laikotarpių. Į nepriklausomybės įtvirtinimo klausimą žvel- giama per JAV ir SSRS santykius, analizuojami bandymai suspenduoti Kovo 11-osios Aktą įgyvendinančius veiksmus, taip pat moratoriumo iniciatyva, kurios pavojingų padarinių buvo išvengta visiškai pašalinus šį klausimą iš santykių su SSRS darbotvarkės. Teisininkas, vienas Konstitucijos autorių Juozas Žilys pristato 1991 m. vasario 9 d. plebiscitą dėl Lietuvos Nepriklausomybės, įvertina jo kontekstą, eigą bei svarbą tolesnei valstybingumo raidai. Numerį gerokai paįvairina Alvydo Butkaus iš latvių kalbos išverstos
    [Show full text]
  • Lietuvos Ir Lenkijos Diplomatiniai Santykiai 1938–1940 Metais: Dokumentų Rinkinys, Compiled by Algimantas Kasparavičius and Pawel Libera, Vilnius: LII Leidykla, 2013
    LITHUANIAN historical STUDIES 19 2014 ISSN 1392-2343 PP. 197–203 Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais: dokumentų rinkinys, compiled by Algimantas Kasparavičius and Pawel Libera, Vilnius: LII leidykla, 2013. 624 p. ISBN 978-9955-847-65-9 Continuing its series of publications of sources Lietuvos užsienio politikos dokumentai, the Lithuanian Institute of History, together with its partners in Poland (the Polish Institute of International Relations), has issued a carefully prepared collection of documents of impressive scope, compris- ing a brief but very significant period, especially for Lithuania, of three years and three months. The book consists of an introduction, documents, an English-language summary, and an index of names. The bright red colour of the book’s cover, obviously inhibiting the depiction of the main symbols of the two states, the Vytis and the Eagle, attracts attention. Ap- parently, in this way, the compilers wanted to represent symbolically the very complicated, but rather tense Lithuanian and Polish relations in the last year of the existence of these countries, even when diplomatic rela- tions had been established between them. In preparing the collection, most work fell to the well-known researcher of Lithuania’s diplomat service Dr Algimantas Kasparavičius, and the Polish historian Dr Pawel Libera. The official opponents were: the diplomat and professor Alfonsas Eidintas, and Vilnius University docent Nerijus Šepetys (but the opponents from the Polish side are not listed). Conceptually and chronologically, the publica- tion covers the situation from March 1938, i.e. from the presentation of Poland’s ultimatum to Lithuania and the establishment of Lithuanian-Polish diplomatic relations, and the trends in their further genesis and develop- ment until June–July 1940, when the Bolshevik USSR resorted to open aggression against Lithuania, destroying its statehood.
    [Show full text]
  • Revista Română De Studii Baltice Şi Nordice
    Revista Română de Studii Baltice şi Nordice Vol. 2, Nr. 1 (2010) Târgovişte ISSN 2067-1725 Subscription information: Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice (RRSBN) is a biannual multidisciplinary peer-reviewed journal dedicated to publishing the results of research in all fields which are intertwined with the aims of The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies ( www.arsbn.ro). Whenever applicable, the magazine will be published twice a year. The magazine is published by Cetatea de Scaun Printing House, Targoviste, Romania (www.cetateadescaun.ro). Annual subscription: Institution Lei 100 € 50 £ 40 $ 75 Individual Lei 30 € 25 £ 20 $ 37 Online: free download (www.arsbn.ro) Ordering information: Asociatia Româna pentru Studii Baltice si Nordice (ARSBN) 35 Lt. Stancu Ion St., 130104 Târgoviste, Romania Telefon: (004) 0727748556 E-mail: [email protected] Webpage: www.arsbn.ro Advertising: The ARSBN offers the companies the possibility to advertise their products and services in the pages of RRSBN. For more details, please contact the secretary of ARSBN at e-mail: [email protected] Exchanges: The magazine is open to any suggestions of publications exchange coming from publications with a similar profile or from any kind of scientific publications from Baltic and Nordic states. Quality process: Although by its peer-review process and quality standards we are striving to produce good quality articles, the RRSBN makes no representations or warranties of any kind, express or implied, about the completeness, accuracy, reliability, suitability or availability with respect to the articles presented in print or on the site. © Copyright by Asociaţia Română pentru Studii Baltice şi Nordice Table of contents Introduction Vladimir Jarmolenko .........................................................................................................
    [Show full text]
  • HE LITTLE ENTENTE and ROMANIA from the PERSPECTIVE of T LITHUANIAN DIPLOMACY in the 1930S
    Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Vol. 3, Issue 2 (2011): pp. 265-274 HE LITTLE ENTENTE AND ROMANIA FROM THE PERSPECTIVE OF T LITHUANIAN DIPLOMACY IN THE 1930s Dalia Bukelevičiūtė Vilnius University, Faculty of History, E-mail: [email protected] This paper has been presented at the Second International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Black Sea and Baltic Sea Regions: Confluences, influences and crosscurrents in the modern and contemporary ages hosted by the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies, Târgoviste, May 20-22, 2011 and is prepared as part of postdoctoral fellowship research funded by European Union Structural Funds project entitled ”Postdoctoral Fellowship Implementation in Lithuania”. Abstract: The first diplomatic contacts between Lithuanian and Romanian representatives started in the aftermath of World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism and Civil War, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania attracted the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed as the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania were recorded. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited Constantin Vallimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga.
    [Show full text]