DOCSLIB.ORG

Vytauto Didžiojo Universitetas Lietuvos Ir

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Giedr MILERYT LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKI VIZIJOS EMIGRACIJOJE 1945–1990 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2011 UDK 327(474.5:438) Mi-194 Disertacija rengta 2008 – 2012 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorantros teis suteikta Vytauto Didžiojo universitetui 2003 m.liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 926 Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandraviius (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija 05 H) Disertacija bus ginama Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Humanitarini moksl srities istorijos krypties taryboje ISBN 978-9955-12-837-3 TURINYS VADAS ........................................................................................................................................ 4 I. DIDŽIJ VILI METAS. PIRMIEJI POKARIO LIETUVI IR LENK KONTAKTAI............................................................................................................................. 23 PRIVATS POLITINI VEIKJ PASIKALBJIMAI PARYŽIUJE 1946 M. ...................................... 27 PIRMOSIOS POLITINI VEIKJ DERYBOS LONDONE 1947 M. ................................................. 36 VISUOMENS INFORMAVIMAS APIE LIETUVI–LENK SANTYKIUS ......................................... 45 II. VIZIJ BRANDINIMO LAIKAS....................................................................................... 54 LIETUVI DALYVAVIMAS KURIANT VIDURIO EUROPOS FEDERACIJ...................................... 55 VILNIAUS KLAUSIMAS LIETUVI IR LENK VAIZDUOTJE....................................................... 65 KULTURA POSKIS LINK LIETUVI IR LENK SANTYKI.......................................................... 73 LIETUVI IR LENK SANTYKI VIZIJOS SPAUDOJE .................................................................. 80 STEPONO BATORO UNIVERSITETO INTELEKTUALINIS PALIKIMAS ........................................... 96 BENDROS LIETUVI IR LENK DRAUGIJOS ISTORIJA ............................................................. 104 III. NELAISVS PABAIGAI ARTJANT........................................................................... 109 BANDYMAS GRŽTI PRIE KONTAKT..................................................................................... 111 JALTOS KONFERENCIJOS NUTARIM VERTINIMAI ................................................................. 118 VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS KLAUSIMAS .............................................................................. 127 1988 MET? ROMOS KONFERENCIJA...................................................................................... 139 IŠVADOS.................................................................................................................................. 145 SANTRUMPOS........................................................................................................................ 148 ŠALTINI IR LITERATROS S<RAŠAS.......................................................................... 149 3 VADAS Pastaruosius kelerius metus santykiai tarp kaimynini Lietuvos ir Lenkijos valstybi, bent jau politiniame lygmenyje, labai tempti. Iš naujo prisimenamos senos nuoskaudos, pasigirsta net raginim vl kelti viešum Vilniaus klausim. Šiandienin lietuvi spauda, internetin erdv kupinos kaltinim lenkams. Lietuvos knygyn lentynose guli dvitomiai, pavadinti Lenk skriaud lietuviams istorijos apžvalga1. Neatsilieka ir pastarieji. Net kai kurie Lenkijos valdžios sluoksniai dsto oficiali pozicij, jog metas „pamokyti lietuvius“. Vl suintensyvjo nuomons, jog geri kaimyniniai santykiai gali bti paaukoti ieškant realios kins naudos artimiau bendradarbiaujant su kitomis valstybmis. Dar prieš kelet met, kai gim mintis rašyti disertacij šia tema, lietuvi ir lenk santykiai išgyveno pakilimo laikmet. Oficialiame lygmenyje buvo mojuojama strategins partnerysts vliavomis ir kuriami bendri ekonominiai projektai. Taiau susikalbjimo pasirod per maža, o sisenjusios problemos išliko. Šiandien diskusijas besileidžiantys abiej šali intelektualai2 ragina negilinti konflikto, o semtis iš istorijos gerosios patirties. Todl tik dar labiau aktualja bendro dialogo paieškos. O istorija rodo, kad ir sunkiomis s=lygomis jo bta ir anksiau. Mat buvo žmoni, esmingiau gebani vertinti visuomeninius procesus – jie harmoning kaimynini taut sugyvenim laik btinybe. Todl generavo bsim santyki vaizdinius ir stengsi juos perteikti platesnms visuomens masms. Tiesa, š modeliuojam proces nukeldami neapibržt ateit, kurioje abi valstybs b<t laisvos ir nepriklausomos. Gyvenant tokiomis aplinkybmis pasirinkta disertacijos tema gauna svar aktualum=. Btent dabar btina dar ir dar kart atsigržti praeit ir pamginti vertinti beveik penkiasdešimt met emigracijoje trukusi veikl ir brandintas lietuvi ir lenk santyki ateities vizijas. Kaip tik tam ir turt pasitarnauti šis tyrimas, kuris pasakoja apie asmenis, j sivaizdavimus ir bandymus susitarti tarpusavyje. Intensyvesn ir masiškesn lietuvi ir lenk emigracija Vakarus, prasidjusi XIX a. viduryje, ši taut neišskyr. Bendr parapij krimas (daugiausia Didžiojoje Britanijoje ir JAV) sil ir bendr sugyvenimo strategij naujuose kraštuose3. Tik XIX a. pabaigoje, kai 1 A. Liekis, Lenk skriaud Lietuviams istorijos apžvalga. Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai,Vilnius, 2011. 2 2011 m. balandžio mn. abiej šali intelektualai m garsiai pltoti idj, jog btina sureguliuoti kaimyninius santykius. Spaudoje pasirod pirmieji kreipimaisi, kurie 2012 m. gegužs 21 d. išaugo apiuopiam= darin, mat buvo steigtas Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo ir dialogo forumas. 3 Plaiau apie tai: D. Dapkut, Lietuvi ir lenk ryšiai emigracijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, OIKOS, 2009, nr. 2(8), p. 81–95; W. Wolkovich – Valkavi6ius, Lithuanian Religious Life in America, Vol. 1–3, Norwood, 1991, 1996, 1998; V. Greene, For God and Country. The Rise of Polish and Lithuanians Ethnic Consciousness in America 1860–1910, Madison, 1975; A. Eidintas, Lietuvi kolombai, Vilnius, 1993; P. Freidheimas, Lietuvos valstybingumo klausimas lenk ir lietuvi politinje emigracijoje po 1963 m. sukilimo, Lietuvos istorijos metraštis, 4 suintensyvjo moderni taut formavimosi procesas, išeivijoje sustiprjo noras atsiskirti taip siekiant labiau tvirtinti savj tautin tapatyb. O laikotarpis tarp dviej pasaulini kar lietuvi–lenk santykius buvo paženklins dideliu nepasitikjimu ir priešiškumu. Po generolo Liucjano eligowskio akcijos, Lietuvai netekus Vilniaus krašto, tiek tarptautinje arenoje, tiek vidaus gyvenime nuolat afišuota sostins praradimo problema. Rašyta nauja tautin istorija, kurioje bendras šimtmeius truks taut sugyvenimo laikotarpis matytas iš tuometini realij pozicij. Spaudoje mirgjo antilenkiški straipsniai, žinuts, karikatros4, plito Petro Vaiino eilrašio eiluts „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Kadangi jaunoji lietuvi karta buvo aukljama lenko – priešo dvasia, o Vilniaus „išlaisvinimas“ tapo visuotine tautine misija5, net ir j gyvendinus 1939 m. pasitikjimas lenkais nepadidjo. Tai slygojo ir paios Vilniaus priskyrimo prie Lietuvos aplinkybs. sikišus treiajam faktoriui – SSRS, problema tapo tarsi užsaldyta6. Tiek lietuviai, tiek lenkai suvok, jog ateityje pasikeitus tarptautinms aplinkybms j dar reiks sprsti. Tokios nuotaikos buvo išsineštos ir emigracij Antrojo pasaulinio karo metais arba iš karto po jo pabaigos. Vilniaus ir Vilniaus krašto priklausomyb, bsimos valstybi sienos (Karaliauiaus ir Sein krašto priklausomyb), bendros istorins praeities vertinimai – tai buvo tie dalykai, apie kuriuos galvojant išsiskyr lietuvi ir lenk vaizdiniai. Jau pirmaisiais karo mnesiais visi šie klausimai tapo labai svarbs. Kai 1939 m. ruden Vokietija ir SSRS pasidalijo Lenkij, Vilnius ir Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai. Su tuo niekaip negaljo susitaikyti lenk valdžios sluoksniai. 1939 m. rugsjo 30 d. emigracijoje sukr egzilin vyriausyb, vadovaujam Wadisawo Sikorskio, jie stengsi žaisti didelms valstybms bdingus tarptautinius žaidimus. Taiau santyki su lietuviais gaivinimu, bent jau pirmaisiais karo metai, jie nebuvo ypatingai suinteresuoti. Nors derybos vyko Londone, Paryžiuje, Romoje, Berne, Vašingtone ir kituose miestuose7, kur telksi lietuviai ir lenkai, j nuotaikos kito taip pat greitai, kaip ir Antrojo pasaulinio karo politins realijos. Lenkai tikjosi, kad karui pasibaigus bus vertintas j šalies piliei indlis nugalint Vokietij ir Lenkijos valstybs atstovai dalyvaus sprendžiant ateities pasaulio tvark. Kaip žinia, taip neatsitiko. nr. 2, Vilnius, 2004, p. 89–117; K. Raškauskas, Londono lietuvi katalik bendruomens istorija, Londonas, 2012 (rankraštis saugomas G. Mileryts asmeniniame archyve). 4 Plaiau apie tai: K. Buchowski, Polacy w niepodlegym pastwie litewskim 1918–1940, Biaystok 1999; K. Buchowski, Panowie i mogusy. Stosunki polsko-litewskie w midzywojennych karykaturach, Biaystok, 2004; K. Buchowski, Litwomani i polonizatorzy. Mity, wzajemne postrzeganie i steriotypy w stosunkach polsko–litewskich w pierwszej poowie XX wieku, Biaystok, 2006; 5 Plaiau apie tai: . Laurinaviius, Politika ir diplomatija. Lietuvi tautins valstybs tapsmo ir raidos fragmentai, Studij šaltiniai‘5, Kaunas, 1997, p. 249–257. 6 SSRS Vilniaus krašt Lietuvai perdav pagal 1919 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutart#. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos 1945 m. rugpjio 16 d. buvo pasirašyta SSRS – Lenkijos valstybins sienos sutartis. Žirti: M. Požarskas, Taryb Lietuvos ir Liaudies Lenkijos santykiai, Vilnius, 1973. 7 Plaiau apie tai: K. Tarka, Konfrontacja czy wspópraca? Litwa w polityce Rzdu Polskiego
Recommended publications
  • Valentinas Gustainis. Bibliografijos Rodyklė (1918–2005)

    Valentinas Gustainis. Bibliografijos Rodyklė (1918–2005)

    Valentinas Gustainis Valentinas Gustainis G Biobibliografijos rodyklė – Biobibliografijos rodyklė ( – ) Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA LIGIJA VANAGAITË Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA 2006 UDK 070(474.5):929Gustainis Gu245 Redaktoriø kolegija BIRUTË BUTKEVIÈIENË (pirmininkë) Prof. OSVALDAS JANONIS (ats. redaktorius) AUDRONË MATIJOÐIENË ELVYRA URBONAVIÈIENË Nuotraukos ið VALENTINOS GUSTAINYTËS archyvo Virðelio dailininkas GEDIMINAS MARKAUSKAS Maketavo VIDA VAIDAKAVIÈIENË ISBN 9986-19-905-0 © Vilniaus universiteto biblioteka, 2006 Turinys Pratarmë ___ 7 Antanas Rybelis. Belaisvio laisvës filosofija ___ 8 Albinas Vaièiûnas. Þurnalistas, filosofas, Sibiro kankinys ___ 16 Valentino Gustainio gyvenimo ir veiklos datos ___ 20 Valentino Gustainio slapyvardþiai ___ 32 Valentino Gustainio kûryba ___ 34 Knygos ___ 34 Straipsniai ir recenzijos ___ 36 Apie Valentinà Gustainá ir jo kûrybà ___ 94 Iliustracijos ___ 157 Vardø rodyklë ___ 164 Perþiûrëtø periodiniø leidiniø sàraðas ___ 177 6 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë 7 Pratarmë iobibliografijos rodyklë skiriama þymaus Lietuvos þurnalisto, Bsociologo, filosofo Valentino Gustainio 110-osioms gimimo metinëms. V. Gustainis – vienas pirmøjø tarpukario þurnalistø profesionalø. Jo visas gyvenimas, kûrybinë ir visuomeninë veikla, prasidëjusi pirmaisiais Nepriklausomybës metais, susieta su Vals- tybës likimu. Ði rodyklë – tai pirmas bandymas surinkti ir apraðyti tarpukario
  • Antanas Smetona

    Antanas Smetona

    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
  • Cahiers Lituaniens N°17 Editorial

    Cahiers Lituaniens N°17 Editorial

    N°17 - Automne 2018 - 19e année N°17 / 2018 Strasbourg, automne 2018 Revue publiée avec le soutien de la Fondation Robert Schuman (Paris) et de l’Union Internationale des Alsaciens (Colmar). Illustration de couverture : L’immeuble de la Chambre de commerce et d’industrie à Kaunas ; architecte Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, 1938 (photo KPPAR) Pendant l’entre-deux-guerres, quand Kaunas devint la « capitale provisoire » de la Lituanie, l’indépendance économique était un garant important de l’existence de l’État. Le siège de la Chambre de commerce et d’industrie, qui s’inscrit dans le phénomène de l’architecture de l’optimisme, devait ainsi symboliser la puissance économique du pays. Directeur de la publication : Philippe Edel Collaboration éditoriale : Aldona Bieliūnienė, Liucija Černiuvienė, Marie-Françoise Daire, Piotr Daszkiewicz, Marie-France de Palacio, Corine Defrance, Liudmila Edel-Matuolis, Julien Gueslin, Uwe Hecht, Eglė Kačkutė-Hagan, Ona Kažukauskaitė, Jean-Claude Lefebvre, Guido Michelini, Caroline Paliulis, Yves Plasseraud, Aldona Ruseckaitė, Marielle Vitureau, Bernard Vogler. , Crédits photographiques : Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai : couverture. Instytut Adama Mickiewicza : p. 11. Lietuvos centrinis valstybės archyvas : p. 15, 18. Kauno viešoji apskrities biblioteka : p. 20. Kupiškio etnografijos muziejus : p. 22. Caroline Paliulis : p. 24, 30. Pinigų muziejus : p. 27. Perkunas Liutkus : p. 31. Conseil de l’Europe : p. 33. Fondation Robert Schuman : p. 37. Edmundas Katinas : p. 39. Muséum national d’Histoire naturelle, Paris : p. 41. Lietuvos rašytojų sąjunga : p. 44. ISSN 1298-0021 © Cercle d’histoire Alsace-Lituanie / Cahiers Lituaniens, 2018 Maquette et mise en page : Pierre Potier Impression : Kocher, Rosheim Dépôt légal : 4e trimestre 2018 Tous droits réservés Site web et mise en ligne : Frédéric Cottart Toute reproduction, même partielle, est interdite sans l’autorisation écrite de l’éditeur.
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)

    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)

    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
  • Pirmosios Lietuvos Respublikos Diplomatijos Raidos Problema Lietuvių Istoriografijoje

    Pirmosios Lietuvos Respublikos Diplomatijos Raidos Problema Lietuvių Istoriografijoje

    ŠIAULIŲ UNIVERSITETO HUMANITARINIO FAKULTETO ISTORIJOS KATEDRA AISTĖ JUOZAPAVIČIŪTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė PIRMOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATIJOS RAIDOS PROBLEMA LIETUVIŲ ISTORIOGRAFIJOJE Bakalauro darbas Mokslinis vadovas: prof. dr. A. Gumuliauskas Darbas originalus – Aistė Juozapavičiūtė (............................) Šiauliai, 2015 2 TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1. LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMA .................................................... 13 1.1. Lietuva Paryžiaus taikos konferencijoje ................................................................................. 15 1.2 Diplomatinės izoliacijos ratą pralaužus ................................................................................... 18 2. LIETUVOS DIPLOMATINIŲ STRUKTŪRŲ KŪRIMAS IR VEIKLA .................................... 21 2.1. Užsienio reikalų ministerijos įkūrimas ................................................................................... 21 2.2. Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje .............................................................................. 24 3. NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS DIPLOMATIJOS IŠLIKIMO GALIMYBĖS PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS ................................................................................................. 28 3.1. Lietuvos URM sovietizacija ..................................................................................................
  • The Lithuanian Jewish Community of Telšiai

    The Lithuanian Jewish Community of Telšiai

    The Lithuanian Jewish Community of Telšiai By Philip S. Shapiro1 Introduction This work had its genesis in an initiative of the “Alka” Samogitian Museum, which has undertaken projects to recover for Lithuanians the true history of the Jews who lived side-by-side with their ancestors. Several years ago, the Museum received a copy of the 500-plus-page “yizkor” (memorial) book for the Jewish community of Telšiai,2 which was printed in 1984.3 The yizkor book is a collection of facts and personal memories of those who had lived in Telšiai before or at the beginning of the Second World War. Most of the articles are written in Hebrew or Yiddish, but the Museum was determined to unlock the information that the book contained. Without any external prompting, the Museum embarked upon an ambitious project to create a Lithuanian version of The Telshe Book. As part of that project, the Museum organized this conference to discuss The Telshe Book and the Jewish community of Telšiai. This project is of great importance to Lithuania. Since Jews constituted about half of the population of most towns in provincial Lithuania in the 19th Century, a Lithuanian translation of the book will not only give Lithuanian readers a view of Jewish life in Telšiai but also a better knowledge of the town’s history, which is our common heritage. The first part of this article discusses my grandfather, Dov Ber Shapiro, who was born in 1883 in Kamajai, in the Rokiškis region, and attended the Telshe Yeshiva before emigrating in 1903 to the United States, where he was known as “Benjamin” Shapiro.
  • Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960

    Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960

    Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960 Jonathan H. L’Hommedieu A dissertation submitted to the Faculty of Social Sciences of the University of Turku in fulfillment of the requirements for the degree of Doctorate of Social Sciences in the Department of Contemporary History Turku 2011 Serial: Humaniora B 338 ISBN 978-951-29-4811-6 ISSN 0082-6987 Abstract Jonathan H. L’Hommedieu: Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960 This dissertation explores the complicated relations between Estonian, Latvian, and Lithuanian postwar refugees and American foreign policymakers between 1948 and 1960. There were seemingly shared interests between the parties during the first decade of the Cold War. Generally, Eastern European refugees refused to recognize Soviet hegemony in their homelands, and American policy towards the Soviet bloc during the Truman and Eisenhower administrations sought to undermine the Kremlin’s standing in the region. More specifically, Baltic refugees and State Department officials sought to preserve the 1940 non-recognition policy towards the Soviet annexation of the Baltic States. I propose that despite the seemingly natural convergence of interests, the American experiment of constructing a State-Private network revolving around fostering relations with exile groups was fraught with difficulties. These difficulties ultimately undermined any ability that the United States might have had to liberate the Baltic States from the Soviet Union. As this dissertation demonstrates, Baltic exiles were primarily concerned with preserving a high level of political continuity to the interwar republics under the assumption that they would be able to regain their positions in liberated, democratic societies.
  • Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir

    Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir

    TSRS BANDYMAI PERIMTI LIETUVOS BANKO AUKSÀ IR SÀSKAITAS UÞSIENYJE 1940–1941 METAIS Laimonas Gryva Architektø g. 176-111 LT-04206 Vilnius El. p. [email protected] Ekonomikos istorija Straipsnyje* pateikiama TSRS bandymø perimti Lietuvos bankui priklausantá auksà ir sàskaitas uþsienio ðalyse 1940–1941 m. istorija. Atskleidþiama, kurie bankai sutiko tai padaryti, o kurie grieþtai pasiprieðino okupantø këslams perimti Lietuvai priklausantá turtà. Pateikiama smulki aukso kiekio ir lëðø, buvusiø uþsienio bankuose, apskaita ir uþsienio bankø sàraðai. Pagrindiniai þodþiai: nacionalizacija; litas; valiuta; auksas; Lietuvos bankas; TSRS valstybinis bankas. Ávadas Pinigø studijos 2005/2 Straipsnio tikslas – remiantis archyvuose sukaupta medþiaga, iðsiaiðkinti, kiek Lietuvos 58 bankui priklausanèio aukso ir lëðø, 1940–1941 m. buvusiø jo korespondentinëse sàskaitose uþsienyje, pavyko perimti TSRS valstybiniam bankui ir kokiais bûdais tai bandyta padaryti. Straipsnio autorius taip pat stengiasi atskleisti ávairiø valstybiø poþiûrá á okupuotosios Lietuvos likimà per Lietuvos banko prizmæ – atsisakymas perduoti auksà arba pinigines lëðas ið esmës reiðkë ir okupacijos nepripaþinimà. Ði tema Lietuvos istoriografijoje iki ðiol labai menkai tyrinëta. Didþiausiu indëliu bûtø galima laikyti Vlado Terlecko darbus – monografijas „Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kûrimo ir veiklos studija“ (1997), „Lietuvos bankininkystës istorija 1918–1941“ (2000a) ir straipsnius (2000b, 2003), kuriuose pateikiama daug Lietuvos bankininkystës istorijai svarbiø faktø. Lietuvos
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 1 (15)

    Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 1 (15)

    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 1 (15) 1 2016 1 (15) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Pradėdami penktuosius Nepriklausomybės sąsiuvinių gyvavimo metus, džiaugiamės didėjančiu skaitytojų būriu ir pasižadame visos redakcinės kolegijos bei žurnalo bendra- darbių pastangomis siekti žurnalo kokybės ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Tikimės, kad šis numeris ir yra svarus to įrodymas. Skyriuje Mūsų didieji Vidmantas Valiušaitis pristato visai neseniai mus palikusį vieną iškiliausių moderniosios Lietuvos valstybininkų, lietuviškosios diplomatijos tėvu vadinamą ambasadorių Vytautą Antaną Dambravą. Per ambasadoriaus kolegas ir jo darbų Lotynų Amerikoje liudijimus, pristatoma V. Dambravos asmenybė, gyvenimo vingiai, indėlis sti- prinant Lietuvos pozicijas pasaulyje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius Faktų ir įžvalgų skyriuje analizuoja vieną sudėtingiausių po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo valstybės atkūrimo laikotarpių. Į nepriklausomybės įtvirtinimo klausimą žvel- giama per JAV ir SSRS santykius, analizuojami bandymai suspenduoti Kovo 11-osios Aktą įgyvendinančius veiksmus, taip pat moratoriumo iniciatyva, kurios pavojingų padarinių buvo išvengta visiškai pašalinus šį klausimą iš santykių su SSRS darbotvarkės. Teisininkas, vienas Konstitucijos autorių Juozas Žilys pristato 1991 m. vasario 9 d. plebiscitą dėl Lietuvos Nepriklausomybės, įvertina jo kontekstą, eigą bei svarbą tolesnei valstybingumo raidai. Numerį gerokai paįvairina Alvydo Butkaus iš latvių kalbos išverstos
  • Revista Română De Studii Baltice Şi Nordice

    Revista Română De Studii Baltice Şi Nordice

    Revista Română de Studii Baltice şi Nordice Vol. 2, Nr. 1 (2010) Târgovişte ISSN 2067-1725 Subscription information: Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice (RRSBN) is a biannual multidisciplinary peer-reviewed journal dedicated to publishing the results of research in all fields which are intertwined with the aims of The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies ( www.arsbn.ro). Whenever applicable, the magazine will be published twice a year. The magazine is published by Cetatea de Scaun Printing House, Targoviste, Romania (www.cetateadescaun.ro). Annual subscription: Institution Lei 100 € 50 £ 40 $ 75 Individual Lei 30 € 25 £ 20 $ 37 Online: free download (www.arsbn.ro) Ordering information: Asociatia Româna pentru Studii Baltice si Nordice (ARSBN) 35 Lt. Stancu Ion St., 130104 Târgoviste, Romania Telefon: (004) 0727748556 E-mail: [email protected] Webpage: www.arsbn.ro Advertising: The ARSBN offers the companies the possibility to advertise their products and services in the pages of RRSBN. For more details, please contact the secretary of ARSBN at e-mail: [email protected] Exchanges: The magazine is open to any suggestions of publications exchange coming from publications with a similar profile or from any kind of scientific publications from Baltic and Nordic states. Quality process: Although by its peer-review process and quality standards we are striving to produce good quality articles, the RRSBN makes no representations or warranties of any kind, express or implied, about the completeness, accuracy, reliability, suitability or availability with respect to the articles presented in print or on the site. © Copyright by Asociaţia Română pentru Studii Baltice şi Nordice Table of contents Introduction Vladimir Jarmolenko .........................................................................................................
  • HE LITTLE ENTENTE and ROMANIA from the PERSPECTIVE of T LITHUANIAN DIPLOMACY in the 1930S

    HE LITTLE ENTENTE and ROMANIA from the PERSPECTIVE of T LITHUANIAN DIPLOMACY in the 1930S

    Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Vol. 3, Issue 2 (2011): pp. 265-274 HE LITTLE ENTENTE AND ROMANIA FROM THE PERSPECTIVE OF T LITHUANIAN DIPLOMACY IN THE 1930s Dalia Bukelevičiūtė Vilnius University, Faculty of History, E-mail: [email protected] This paper has been presented at the Second International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Black Sea and Baltic Sea Regions: Confluences, influences and crosscurrents in the modern and contemporary ages hosted by the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies, Târgoviste, May 20-22, 2011 and is prepared as part of postdoctoral fellowship research funded by European Union Structural Funds project entitled ”Postdoctoral Fellowship Implementation in Lithuania”. Abstract: The first diplomatic contacts between Lithuanian and Romanian representatives started in the aftermath of World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism and Civil War, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania attracted the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed as the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania were recorded. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited Constantin Vallimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga.
  • 'Listen, the Jews Are Ruling Us Now': Antisemitism and National Conflict

    'Listen, the Jews Are Ruling Us Now': Antisemitism and National Conflict

    B02 POLIN 25 TEXT 2/5/12 09:05 Page 305 ccccccccccccccccdxxxxxxxxxxxxxxxx ‘Listen, the Jews are Ruling Us Now ’ Antisemitism and National Conflict during the First Soviet Occupation of Lithuania, 1940– 1941 . : O 1940 Ignas Šeinius, one of Lithuania’s prominent writers and the Red Cross representative in Vilnius, returned to Kaunas. The trip proved difficult: ‘As far as the eye can see . the dust rose like smoke from the road, choked with Bolsheviks and their vehicles. It was impossible to get around them, the dust infused with the unbearable smell of petrol and sweat .’ A mounted Red Army officer, ‘himself layered with dust, atop a dust-armoured horse’, helped Šeinius’s official Mercedes-Benz through the log jam —the only bright moment in the depressing montage of the invasion which he painted in his literary memoir Red Deluge .1 Unable to persuade his cabinet to authorize military resistance and determined not to preside over the country’s surrender, President Antanas Smetona opted for exile. The leader of the nation left none too soon. The presidential motorcade set out for the German border on the afternoon of 15 June just as a Soviet aeroplane carrying the Kremlin’s viceroy for Lithuania, Molotov’s deputy Vladimir Dekanozov, touched down at Kaunas airport. 2 Augustinas Voldemaras, Smetona’s long-time arch -rival , foolishly took the opportunity to return from exile in France only to be summarily arrested by the NKVD and sent to Russia. 3 The exile of inter-war Lithuania’s two most prominent politicians, one voluntary, the other forced, signalled the political This chapter includes material from two previous works of mine: ‘Foreign Saviors, Native Disciples: Perspectives on Collaboration in Lithuania, 1940–1945’, in D.