Vytauto Didžiojo Universitetas Lietuvos Ir
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Giedr MILERYT LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKI VIZIJOS EMIGRACIJOJE 1945–1990 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2011 UDK 327(474.5:438) Mi-194 Disertacija rengta 2008 – 2012 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorantros teis suteikta Vytauto Didžiojo universitetui 2003 m.liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 926 Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandraviius (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija 05 H) Disertacija bus ginama Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Humanitarini moksl srities istorijos krypties taryboje ISBN 978-9955-12-837-3 TURINYS VADAS ........................................................................................................................................ 4 I. DIDŽIJ VILI METAS. PIRMIEJI POKARIO LIETUVI IR LENK KONTAKTAI............................................................................................................................. 23 PRIVATS POLITINI VEIKJ PASIKALBJIMAI PARYŽIUJE 1946 M. ...................................... 27 PIRMOSIOS POLITINI VEIKJ DERYBOS LONDONE 1947 M. ................................................. 36 VISUOMENS INFORMAVIMAS APIE LIETUVI–LENK SANTYKIUS ......................................... 45 II. VIZIJ BRANDINIMO LAIKAS....................................................................................... 54 LIETUVI DALYVAVIMAS KURIANT VIDURIO EUROPOS FEDERACIJ...................................... 55 VILNIAUS KLAUSIMAS LIETUVI IR LENK VAIZDUOTJE....................................................... 65 KULTURA POSKIS LINK LIETUVI IR LENK SANTYKI.......................................................... 73 LIETUVI IR LENK SANTYKI VIZIJOS SPAUDOJE .................................................................. 80 STEPONO BATORO UNIVERSITETO INTELEKTUALINIS PALIKIMAS ........................................... 96 BENDROS LIETUVI IR LENK DRAUGIJOS ISTORIJA ............................................................. 104 III. NELAISVS PABAIGAI ARTJANT........................................................................... 109 BANDYMAS GRŽTI PRIE KONTAKT..................................................................................... 111 JALTOS KONFERENCIJOS NUTARIM VERTINIMAI ................................................................. 118 VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS KLAUSIMAS .............................................................................. 127 1988 MET? ROMOS KONFERENCIJA...................................................................................... 139 IŠVADOS.................................................................................................................................. 145 SANTRUMPOS........................................................................................................................ 148 ŠALTINI IR LITERATROS S<RAŠAS.......................................................................... 149 3 VADAS Pastaruosius kelerius metus santykiai tarp kaimynini Lietuvos ir Lenkijos valstybi, bent jau politiniame lygmenyje, labai tempti. Iš naujo prisimenamos senos nuoskaudos, pasigirsta net raginim vl kelti viešum Vilniaus klausim. Šiandienin lietuvi spauda, internetin erdv kupinos kaltinim lenkams. Lietuvos knygyn lentynose guli dvitomiai, pavadinti Lenk skriaud lietuviams istorijos apžvalga1. Neatsilieka ir pastarieji. Net kai kurie Lenkijos valdžios sluoksniai dsto oficiali pozicij, jog metas „pamokyti lietuvius“. Vl suintensyvjo nuomons, jog geri kaimyniniai santykiai gali bti paaukoti ieškant realios kins naudos artimiau bendradarbiaujant su kitomis valstybmis. Dar prieš kelet met, kai gim mintis rašyti disertacij šia tema, lietuvi ir lenk santykiai išgyveno pakilimo laikmet. Oficialiame lygmenyje buvo mojuojama strategins partnerysts vliavomis ir kuriami bendri ekonominiai projektai. Taiau susikalbjimo pasirod per maža, o sisenjusios problemos išliko. Šiandien diskusijas besileidžiantys abiej šali intelektualai2 ragina negilinti konflikto, o semtis iš istorijos gerosios patirties. Todl tik dar labiau aktualja bendro dialogo paieškos. O istorija rodo, kad ir sunkiomis s=lygomis jo bta ir anksiau. Mat buvo žmoni, esmingiau gebani vertinti visuomeninius procesus – jie harmoning kaimynini taut sugyvenim laik btinybe. Todl generavo bsim santyki vaizdinius ir stengsi juos perteikti platesnms visuomens masms. Tiesa, š modeliuojam proces nukeldami neapibržt ateit, kurioje abi valstybs b<t laisvos ir nepriklausomos. Gyvenant tokiomis aplinkybmis pasirinkta disertacijos tema gauna svar aktualum=. Btent dabar btina dar ir dar kart atsigržti praeit ir pamginti vertinti beveik penkiasdešimt met emigracijoje trukusi veikl ir brandintas lietuvi ir lenk santyki ateities vizijas. Kaip tik tam ir turt pasitarnauti šis tyrimas, kuris pasakoja apie asmenis, j sivaizdavimus ir bandymus susitarti tarpusavyje. Intensyvesn ir masiškesn lietuvi ir lenk emigracija Vakarus, prasidjusi XIX a. viduryje, ši taut neišskyr. Bendr parapij krimas (daugiausia Didžiojoje Britanijoje ir JAV) sil ir bendr sugyvenimo strategij naujuose kraštuose3. Tik XIX a. pabaigoje, kai 1 A. Liekis, Lenk skriaud Lietuviams istorijos apžvalga. Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai,Vilnius, 2011. 2 2011 m. balandžio mn. abiej šali intelektualai m garsiai pltoti idj, jog btina sureguliuoti kaimyninius santykius. Spaudoje pasirod pirmieji kreipimaisi, kurie 2012 m. gegužs 21 d. išaugo apiuopiam= darin, mat buvo steigtas Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo ir dialogo forumas. 3 Plaiau apie tai: D. Dapkut, Lietuvi ir lenk ryšiai emigracijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, OIKOS, 2009, nr. 2(8), p. 81–95; W. Wolkovich – Valkavi6ius, Lithuanian Religious Life in America, Vol. 1–3, Norwood, 1991, 1996, 1998; V. Greene, For God and Country. The Rise of Polish and Lithuanians Ethnic Consciousness in America 1860–1910, Madison, 1975; A. Eidintas, Lietuvi kolombai, Vilnius, 1993; P. Freidheimas, Lietuvos valstybingumo klausimas lenk ir lietuvi politinje emigracijoje po 1963 m. sukilimo, Lietuvos istorijos metraštis, 4 suintensyvjo moderni taut formavimosi procesas, išeivijoje sustiprjo noras atsiskirti taip siekiant labiau tvirtinti savj tautin tapatyb. O laikotarpis tarp dviej pasaulini kar lietuvi–lenk santykius buvo paženklins dideliu nepasitikjimu ir priešiškumu. Po generolo Liucjano eligowskio akcijos, Lietuvai netekus Vilniaus krašto, tiek tarptautinje arenoje, tiek vidaus gyvenime nuolat afišuota sostins praradimo problema. Rašyta nauja tautin istorija, kurioje bendras šimtmeius truks taut sugyvenimo laikotarpis matytas iš tuometini realij pozicij. Spaudoje mirgjo antilenkiški straipsniai, žinuts, karikatros4, plito Petro Vaiino eilrašio eiluts „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Kadangi jaunoji lietuvi karta buvo aukljama lenko – priešo dvasia, o Vilniaus „išlaisvinimas“ tapo visuotine tautine misija5, net ir j gyvendinus 1939 m. pasitikjimas lenkais nepadidjo. Tai slygojo ir paios Vilniaus priskyrimo prie Lietuvos aplinkybs. sikišus treiajam faktoriui – SSRS, problema tapo tarsi užsaldyta6. Tiek lietuviai, tiek lenkai suvok, jog ateityje pasikeitus tarptautinms aplinkybms j dar reiks sprsti. Tokios nuotaikos buvo išsineštos ir emigracij Antrojo pasaulinio karo metais arba iš karto po jo pabaigos. Vilniaus ir Vilniaus krašto priklausomyb, bsimos valstybi sienos (Karaliauiaus ir Sein krašto priklausomyb), bendros istorins praeities vertinimai – tai buvo tie dalykai, apie kuriuos galvojant išsiskyr lietuvi ir lenk vaizdiniai. Jau pirmaisiais karo mnesiais visi šie klausimai tapo labai svarbs. Kai 1939 m. ruden Vokietija ir SSRS pasidalijo Lenkij, Vilnius ir Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai. Su tuo niekaip negaljo susitaikyti lenk valdžios sluoksniai. 1939 m. rugsjo 30 d. emigracijoje sukr egzilin vyriausyb, vadovaujam Wadisawo Sikorskio, jie stengsi žaisti didelms valstybms bdingus tarptautinius žaidimus. Taiau santyki su lietuviais gaivinimu, bent jau pirmaisiais karo metai, jie nebuvo ypatingai suinteresuoti. Nors derybos vyko Londone, Paryžiuje, Romoje, Berne, Vašingtone ir kituose miestuose7, kur telksi lietuviai ir lenkai, j nuotaikos kito taip pat greitai, kaip ir Antrojo pasaulinio karo politins realijos. Lenkai tikjosi, kad karui pasibaigus bus vertintas j šalies piliei indlis nugalint Vokietij ir Lenkijos valstybs atstovai dalyvaus sprendžiant ateities pasaulio tvark. Kaip žinia, taip neatsitiko. nr. 2, Vilnius, 2004, p. 89–117; K. Raškauskas, Londono lietuvi katalik bendruomens istorija, Londonas, 2012 (rankraštis saugomas G. Mileryts asmeniniame archyve). 4 Plaiau apie tai: K. Buchowski, Polacy w niepodlegym pastwie litewskim 1918–1940, Biaystok 1999; K. Buchowski, Panowie i mogusy. Stosunki polsko-litewskie w midzywojennych karykaturach, Biaystok, 2004; K. Buchowski, Litwomani i polonizatorzy. Mity, wzajemne postrzeganie i steriotypy w stosunkach polsko–litewskich w pierwszej poowie XX wieku, Biaystok, 2006; 5 Plaiau apie tai: . Laurinaviius, Politika ir diplomatija. Lietuvi tautins valstybs tapsmo ir raidos fragmentai, Studij šaltiniai‘5, Kaunas, 1997, p. 249–257. 6 SSRS Vilniaus krašt Lietuvai perdav pagal 1919 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutart#. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos 1945 m. rugpjio 16 d. buvo pasirašyta SSRS – Lenkijos valstybins sienos sutartis. Žirti: M. Požarskas, Taryb Lietuvos ir Liaudies Lenkijos santykiai, Vilnius, 1973. 7 Plaiau apie tai: K. Tarka, Konfrontacja czy wspópraca? Litwa w polityce Rzdu Polskiego