DOCSLIB.ORG

Valentinas Gustainis. Bibliografijos Rodyklė (1918–2005)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Valentinas Gustainis. Bibliografijos Rodyklė (1918–2005) Valentinas Gustainis Valentinas Gustainis G Biobibliografijos rodyklė – Biobibliografijos rodyklė ( – ) Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA LIGIJA VANAGAITË Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA 2006 UDK 070(474.5):929Gustainis Gu245 Redaktoriø kolegija BIRUTË BUTKEVIÈIENË (pirmininkë) Prof. OSVALDAS JANONIS (ats. redaktorius) AUDRONË MATIJOÐIENË ELVYRA URBONAVIÈIENË Nuotraukos ið VALENTINOS GUSTAINYTËS archyvo Virðelio dailininkas GEDIMINAS MARKAUSKAS Maketavo VIDA VAIDAKAVIÈIENË ISBN 9986-19-905-0 © Vilniaus universiteto biblioteka, 2006 Turinys Pratarmë ___ 7 Antanas Rybelis. Belaisvio laisvës filosofija ___ 8 Albinas Vaièiûnas. Þurnalistas, filosofas, Sibiro kankinys ___ 16 Valentino Gustainio gyvenimo ir veiklos datos ___ 20 Valentino Gustainio slapyvardþiai ___ 32 Valentino Gustainio kûryba ___ 34 Knygos ___ 34 Straipsniai ir recenzijos ___ 36 Apie Valentinà Gustainá ir jo kûrybà ___ 94 Iliustracijos ___ 157 Vardø rodyklë ___ 164 Perþiûrëtø periodiniø leidiniø sàraðas ___ 177 6 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë 7 Pratarmë iobibliografijos rodyklë skiriama þymaus Lietuvos þurnalisto, Bsociologo, filosofo Valentino Gustainio 110-osioms gimimo metinëms. V. Gustainis – vienas pirmøjø tarpukario þurnalistø profesionalø. Jo visas gyvenimas, kûrybinë ir visuomeninë veikla, prasidëjusi pirmaisiais Nepriklausomybës metais, susieta su Vals- tybës likimu. Ði rodyklë – tai pirmas bandymas surinkti ir apraðyti tarpukario Lietuvos spaudoje iðsibarsèiusias publikacijas, parodyti jø aktualumà ðiandien. V. Gustainio kûrybiná palikimà sudaro 7 knygos ir 634 straips- niai. Pagal turiná straipsniai priskiriami tokiems universaliosios de- ðimtainës klasifikacijos skyriams: bendrajam skyriui – 55, filosofi- jai – 38. Dauguma (433) priklauso visuomenës mokslø srièiai: so- ciologijai – 15, politikai – 248, ekonomikai – 60, teisei – 17, valstybës valdymui – 23, karo menui – 30, ðvietimui – 31, etno- grafijai – 9. Taikomiesiems mokslams tenka 23 straipsniai, kalbo- tyrai – 13, literatûros mokslui – 15, groþinei kûrybai – 26. Leidinio pradþioje pateikiamas filosofo Antano Rybelio straips- nis Belaisvio laisvës filosofija, kultûros istoriko Albino Vaièiûno straips- nis Þurnalistas, filosofas, Sibiro kankinys, V. Gustainio gyvenimo ir veiklos datos, slapyvardþiø sàraðas (30 þvaigþdute paþymëtø straips- niø – iðaiðkinti sudarytojos). Nepasiraðytø straipsniø autorystë nu- 8 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë statyta renkant V. Gustainio straipsnius ir medþiagà apie já. Nau- dotasi ir autoriaus nuorodomis atsiminimuose. Bibliografinæ dalá sudaro du skyriai. Pirmajame – V. Gustainio darbai (641 áraðas), vertimai (10). Knygø apraðai grupuojami chro- nologiðkai, straipsniai – metø ribose pagal abëcëlæ. Antrajame skyriuje – literatûra ir iliustracijos apie V. Gustainá (607 áraðai): 340 publikacijø tarpukario spaudoje, paskutinio deðimtmeèio – 172, uþsienio lietuviø spaudoje – 95. Ávairiose enciklopedijose pa- talpinti 33 straipsniai, skirti V. Gustainiui. Ðiame skyriuje apraðai grupuojami abëcëlës seka. Iliustracinæ medþiagà sudaro 20 portre- tø ir 39 grupinës nuotraukos, publikuotos spaudoje. Portretø ap- raðai sudëti chronologiðkai, grupiniø nuotraukø – abëcëlës tvarka. Leidinio pabaigoje – vardø rodyklë ir perþiûrëtø periodiniø lei- diniø sàraðas. Rodyklëje laikomasi ISBD taikymo sudëtiniø daliø ap- raðui nurodymø (Vilnius, 1997). Antraðtës ir atsakomybës duome- nys palikti autentiðki. Knygos ir straipsniai apraðyti de visu. Rengiant rodyklæ naudotasi Vilniaus universiteto, Lietuvos moks- lø akademijos, Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto, Nacio- nalinës Martyno Maþvydo bibliotekø fondais ir bibliografiniais lei- diniais. Sudarytoja nuoðirdþiai dëkoja Vilniaus universiteto bibliotekos Lituanistikos skyriaus bendradarbëms uþ dalykiðkà pagalbà. 9 Antanas Rybelis Belaisvio laisvës filosofija etikëtai á Lietuvos filosofijos istorijà ásiraðo Valentinas Gustai- Nnis. Ásiraðo solidþiai, ið karto rinktiniø raðtø tomu. XX a. vidurio Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo fone, kai vis garsiau, daþ- nai fizinës prievartos argumentais, buvo ginami totalitarizmo (faðizmo ir komunizmo) „pranaðumai“, V. Gustainis savo raðtais nuosekliai skelbë demokratijos idëjas ir laisvës filosofijà. Deja, jo þodis tuo metu buvo devyniom spynom uþrakintas. Raðyta sau, á stalèiø. Tik naujojo Lie- tuvos atgimimo laikais, 1989 m. iðleidus jo atsiminimø ið Sibiro tremties ir lageriø knygà „Be kaltës“, su pagarba ëmëm minëti jo vardà, di- dþiuotis ðio lageriuose nepalûþusio þmogaus patriotizmu, iðtikimybe savo tautai, demokratinës Lietuvos idealui. V. Gustainis gimë 1896 m. liepos 15 d. Vinkðnupiuose (Ðakiø raj.). Nebaigæs jokiø specialiø studijø, jis anksti pradeda raðinëti á „Lietuvos aidà“, kuriame 1918 m. pasirodo pirmieji politinio pobû- dþio straipsniai, pasiraðyti kriptonimais ir slapyvardþiais. Tarnauda- mas Lietuvos savanoriø kariuomenëje, V. Gustainis eksternu iðlaiko brandos atestato egzaminus ir 1921 m. ástoja á Heidelbergo universi- tetà studijuoti filosofijos. Jis – vienas ið tø lietuviø, kurie turëjo retà progà klausytis garsiøjø filosofø Heinricho Rikerto ir Karlo Jasperso paskaitø. Vëliau studijuoja Kaune, Sorbonoje, aktyviai dalyvauja ne- 10 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë olituanø korporacijos veikloje (buvo vienas ið jos steigëjø ir pirminin- kø). 1928–1932 m. V. Gustainis dirba „Lietuvos aido“ vyriausiuoju redaktoriumi. Ne savo valia palikæs ðá postà, kaip ðio laikraðèio kores- pondentas keletà metø dirbo Varðuvoje, vaþinëjo po Europos valsty- biø sostines, susitikinëjo su aukðtais diplomatais, kurá laikà gyveno Paryþiuje, raðë politologinius straipsnius „Naujajai Romuvai“, „Þidi- niui“, „Tautos ûkiui“, iðleido paþintines knygas apie Lenkijà („Lenkai ir Lenkija“, 1937 m.) ir Prancûzijà („Prancûzija“, 1938 m.). 1939 m. V. Gustainis paskiriamas ELTOS direktoriumi, taèiau neilgam: 1940 m. sovietø armijai okupavus Lietuvà, ið ðiø pareigø tuoj pat buvo at- leistas, o po metø pradëjo, kaip ir daugelis nepriklausomos Lietuvos inteligentø, ilgà Sibiro tremtinio ir kalinio kelià. 1956 m. gráþæs á Lietuvà, apsigyveno pas savo seserá Griðkabûdyje, netoli gimtøjø vie- tø. Ásidarbinti tremtiniui buvo sunku. Ðiokià tokià paramà gaudavo ið uþsienyje gyvenanèiø giminiø. Vëliau, kadangi laisvai mokëjo penkias uþsienio kalbas, ðiaip taip gavo vertimø. Po Sibiro lageriø koðmarø atgavæs fizines ir dvasines jëgas, V. Gustainis nutaria gráþti prie filosofiniø apmàstymø. O apmàs- tyti tikrai buvo kà, juo labiau, kad jis turëjo europiná filosofiná iðsimokslinimà ir águdusià þurnalisto rankà. 1963 m. V. Gustainis paraðo stambø filosofijos veikalà „Idëjø autonomija ir determiniz- mas“. Tai filosofiniai apmàstymai apie laisvà valià, tai autoriaus átikinamas pasisakymas prieð marksistinæ-lenininæ ideologijà, prieð komunizmà ir faðizmà, prieð visoká totalitarizmà. Vëliau V. Gustainis imasi raðyti atsiminimus apie tremtyje ir lageriuose praleistus metus. Raðo iðsamiai, dokumentiðkai, objek- tyviai, su didele vidine kultûra, tarsi ne pats autorius bûtø perëjæs Stalino lageriø golgotà. 1965 m. pavasará atsiminimø rankraðtis „Be kaltës“ buvo uþbaigtas ir, kaip ir filosofinis traktatas, saugiai paslëptas, tvirtai tikint, kad kada nors jis vis tiek bus iðspausdintas. Ið tikrøjø taip ir buvo. Taèiau, deja, autorius nesulaukë tos dienos Antanas Rybelis. Belaisvio laisvës filosofija 11 – jis mirë 1971 m. spalio 11 d. Tik dabar, praëjus beveik dvide- ðimèiai metø po V. Gustainio mirties, iðtraukiami ið uþmarðties jo rankraðèiai, spausdinami laikraðèiuose, þurnaluose, almanachuose. 1989 m. iðleisti atsiminimai „Be kaltës“ savo verte, ko gero, pri- lygsta B. Sruogos „Dievø miðkui“ bent jau ta prasme, kad èia pa- vaizduotas faðizmo antipodo – komunizmo – lageris. Tad ðios dvi knygos akivaizdþiai parodo, kaip tuos du antipodus suvienija t o t a l i t a r i z m a s. Kaip filosofas, politologas, V. Gustainis dar nëra sulaukæs tyri- nëtojø dëmesio. Tam nebuvo ir galimybiø. Nesiryþtame iðsamiau aptarti jo filosofinës kûrybos ir ðiame raðinyje. Apsiribosime tik viena kita pastaba ir svarbesniø jo filosofiniø idëjø referavimu. Prieðkarinio laikotarpio V. Gustainio filosofiniuose straipsniuo- se paprastai aiðkinamasi to meto aktualios socialinës ir politinës realijos (kas yra tauta ir visuomenë, politinë ideologija, liberaliz- mas, demokratija, faðizmas, komunizmas), ieðkoma jø paraleliø su Lietuvos visuomeninio gyvenimo raida. Èia dar sunku uþèiuopti kokios nors filosofinës koncepcijos kontûrus. Þurnalistinë publi- cistika kreipia jo rankà ir mintá á ðvieèiamàjá reiðkiniø apraðymà. Autorius nekelia klausimo, kodël taip yra, o tiesiog átaigiai dësto, kaip yra, kokie yra vieno ar kito reiðkinio poþymiai, ryðiai su kitais reiðkiniais, kaip jie praktiðkai realizuojami. Taèiau kartu jis aiðkiai pasako savo pozicijà – prieð totalitarizmà, rasizmà, kolektyvizmà, beasmenæ masæ, prieð faðizmà ir komunizmà, uþ laisvà individo valià, uþ demokratijà, nuomoniø ávairovæ, liberalizmà. Prie ðiø amþinøjø vertybiø V. Gustainis vël sugráþta po daugelio metø, nuëjæs ilgus kanèios kelius, veikale „Idëjø autonomija ir deter- minizmas“. Sugráþta ne tam, kad vël deklaratyviai pakartotø savo pozicijà ðiø vertybiø atþvilgiu, bet tam, kad jas árodytø ir pagrástø jø þmogiðkà (o ne determinuotà) teisingumà. Savo apmàstymus V. Gus- tainis pradeda nuo filosofijos esmës sampratos. Lygindamas filosofijà 12 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë su gamtos ir tiksliaisiais
Load more

Recommended publications
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • Pirmosios Lietuvos Respublikos Diplomatijos Raidos Problema Lietuvių Istoriografijoje
    ŠIAULIŲ UNIVERSITETO HUMANITARINIO FAKULTETO ISTORIJOS KATEDRA AISTĖ JUOZAPAVIČIŪTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė PIRMOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATIJOS RAIDOS PROBLEMA LIETUVIŲ ISTORIOGRAFIJOJE Bakalauro darbas Mokslinis vadovas: prof. dr. A. Gumuliauskas Darbas originalus – Aistė Juozapavičiūtė (............................) Šiauliai, 2015 2 TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1. LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMA .................................................... 13 1.1. Lietuva Paryžiaus taikos konferencijoje ................................................................................. 15 1.2 Diplomatinės izoliacijos ratą pralaužus ................................................................................... 18 2. LIETUVOS DIPLOMATINIŲ STRUKTŪRŲ KŪRIMAS IR VEIKLA .................................... 21 2.1. Užsienio reikalų ministerijos įkūrimas ................................................................................... 21 2.2. Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje .............................................................................. 24 3. NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS DIPLOMATIJOS IŠLIKIMO GALIMYBĖS PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS ................................................................................................. 28 3.1. Lietuvos URM sovietizacija ..................................................................................................
    [Show full text]
  • The Lithuanian Jewish Community of Telšiai
    The Lithuanian Jewish Community of Telšiai By Philip S. Shapiro1 Introduction This work had its genesis in an initiative of the “Alka” Samogitian Museum, which has undertaken projects to recover for Lithuanians the true history of the Jews who lived side-by-side with their ancestors. Several years ago, the Museum received a copy of the 500-plus-page “yizkor” (memorial) book for the Jewish community of Telšiai,2 which was printed in 1984.3 The yizkor book is a collection of facts and personal memories of those who had lived in Telšiai before or at the beginning of the Second World War. Most of the articles are written in Hebrew or Yiddish, but the Museum was determined to unlock the information that the book contained. Without any external prompting, the Museum embarked upon an ambitious project to create a Lithuanian version of The Telshe Book. As part of that project, the Museum organized this conference to discuss The Telshe Book and the Jewish community of Telšiai. This project is of great importance to Lithuania. Since Jews constituted about half of the population of most towns in provincial Lithuania in the 19th Century, a Lithuanian translation of the book will not only give Lithuanian readers a view of Jewish life in Telšiai but also a better knowledge of the town’s history, which is our common heritage. The first part of this article discusses my grandfather, Dov Ber Shapiro, who was born in 1883 in Kamajai, in the Rokiškis region, and attended the Telshe Yeshiva before emigrating in 1903 to the United States, where he was known as “Benjamin” Shapiro.
    [Show full text]
  • Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir
    TSRS BANDYMAI PERIMTI LIETUVOS BANKO AUKSÀ IR SÀSKAITAS UÞSIENYJE 1940–1941 METAIS Laimonas Gryva Architektø g. 176-111 LT-04206 Vilnius El. p. [email protected] Ekonomikos istorija Straipsnyje* pateikiama TSRS bandymø perimti Lietuvos bankui priklausantá auksà ir sàskaitas uþsienio ðalyse 1940–1941 m. istorija. Atskleidþiama, kurie bankai sutiko tai padaryti, o kurie grieþtai pasiprieðino okupantø këslams perimti Lietuvai priklausantá turtà. Pateikiama smulki aukso kiekio ir lëðø, buvusiø uþsienio bankuose, apskaita ir uþsienio bankø sàraðai. Pagrindiniai þodþiai: nacionalizacija; litas; valiuta; auksas; Lietuvos bankas; TSRS valstybinis bankas. Ávadas Pinigø studijos 2005/2 Straipsnio tikslas – remiantis archyvuose sukaupta medþiaga, iðsiaiðkinti, kiek Lietuvos 58 bankui priklausanèio aukso ir lëðø, 1940–1941 m. buvusiø jo korespondentinëse sàskaitose uþsienyje, pavyko perimti TSRS valstybiniam bankui ir kokiais bûdais tai bandyta padaryti. Straipsnio autorius taip pat stengiasi atskleisti ávairiø valstybiø poþiûrá á okupuotosios Lietuvos likimà per Lietuvos banko prizmæ – atsisakymas perduoti auksà arba pinigines lëðas ið esmës reiðkë ir okupacijos nepripaþinimà. Ði tema Lietuvos istoriografijoje iki ðiol labai menkai tyrinëta. Didþiausiu indëliu bûtø galima laikyti Vlado Terlecko darbus – monografijas „Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kûrimo ir veiklos studija“ (1997), „Lietuvos bankininkystës istorija 1918–1941“ (2000a) ir straipsnius (2000b, 2003), kuriuose pateikiama daug Lietuvos bankininkystës istorijai svarbiø faktø. Lietuvos
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 1 (15)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 1 (15) 1 2016 1 (15) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Pradėdami penktuosius Nepriklausomybės sąsiuvinių gyvavimo metus, džiaugiamės didėjančiu skaitytojų būriu ir pasižadame visos redakcinės kolegijos bei žurnalo bendra- darbių pastangomis siekti žurnalo kokybės ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Tikimės, kad šis numeris ir yra svarus to įrodymas. Skyriuje Mūsų didieji Vidmantas Valiušaitis pristato visai neseniai mus palikusį vieną iškiliausių moderniosios Lietuvos valstybininkų, lietuviškosios diplomatijos tėvu vadinamą ambasadorių Vytautą Antaną Dambravą. Per ambasadoriaus kolegas ir jo darbų Lotynų Amerikoje liudijimus, pristatoma V. Dambravos asmenybė, gyvenimo vingiai, indėlis sti- prinant Lietuvos pozicijas pasaulyje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius Faktų ir įžvalgų skyriuje analizuoja vieną sudėtingiausių po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo valstybės atkūrimo laikotarpių. Į nepriklausomybės įtvirtinimo klausimą žvel- giama per JAV ir SSRS santykius, analizuojami bandymai suspenduoti Kovo 11-osios Aktą įgyvendinančius veiksmus, taip pat moratoriumo iniciatyva, kurios pavojingų padarinių buvo išvengta visiškai pašalinus šį klausimą iš santykių su SSRS darbotvarkės. Teisininkas, vienas Konstitucijos autorių Juozas Žilys pristato 1991 m. vasario 9 d. plebiscitą dėl Lietuvos Nepriklausomybės, įvertina jo kontekstą, eigą bei svarbą tolesnei valstybingumo raidai. Numerį gerokai paįvairina Alvydo Butkaus iš latvių kalbos išverstos
    [Show full text]
  • Revista Română De Studii Baltice Şi Nordice
    Revista Română de Studii Baltice şi Nordice Vol. 2, Nr. 1 (2010) Târgovişte ISSN 2067-1725 Subscription information: Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice (RRSBN) is a biannual multidisciplinary peer-reviewed journal dedicated to publishing the results of research in all fields which are intertwined with the aims of The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies ( www.arsbn.ro). Whenever applicable, the magazine will be published twice a year. The magazine is published by Cetatea de Scaun Printing House, Targoviste, Romania (www.cetateadescaun.ro). Annual subscription: Institution Lei 100 € 50 £ 40 $ 75 Individual Lei 30 € 25 £ 20 $ 37 Online: free download (www.arsbn.ro) Ordering information: Asociatia Româna pentru Studii Baltice si Nordice (ARSBN) 35 Lt. Stancu Ion St., 130104 Târgoviste, Romania Telefon: (004) 0727748556 E-mail: [email protected] Webpage: www.arsbn.ro Advertising: The ARSBN offers the companies the possibility to advertise their products and services in the pages of RRSBN. For more details, please contact the secretary of ARSBN at e-mail: [email protected] Exchanges: The magazine is open to any suggestions of publications exchange coming from publications with a similar profile or from any kind of scientific publications from Baltic and Nordic states. Quality process: Although by its peer-review process and quality standards we are striving to produce good quality articles, the RRSBN makes no representations or warranties of any kind, express or implied, about the completeness, accuracy, reliability, suitability or availability with respect to the articles presented in print or on the site. © Copyright by Asociaţia Română pentru Studii Baltice şi Nordice Table of contents Introduction Vladimir Jarmolenko .........................................................................................................
    [Show full text]
  • HE LITTLE ENTENTE and ROMANIA from the PERSPECTIVE of T LITHUANIAN DIPLOMACY in the 1930S
    Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Vol. 3, Issue 2 (2011): pp. 265-274 HE LITTLE ENTENTE AND ROMANIA FROM THE PERSPECTIVE OF T LITHUANIAN DIPLOMACY IN THE 1930s Dalia Bukelevičiūtė Vilnius University, Faculty of History, E-mail: [email protected] This paper has been presented at the Second International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Black Sea and Baltic Sea Regions: Confluences, influences and crosscurrents in the modern and contemporary ages hosted by the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies, Târgoviste, May 20-22, 2011 and is prepared as part of postdoctoral fellowship research funded by European Union Structural Funds project entitled ”Postdoctoral Fellowship Implementation in Lithuania”. Abstract: The first diplomatic contacts between Lithuanian and Romanian representatives started in the aftermath of World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism and Civil War, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania attracted the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed as the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania were recorded. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited Constantin Vallimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga.
    [Show full text]
  • Vytauto Didžiojo Universitetas Lietuvos Ir
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Giedr MILERYT LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKI VIZIJOS EMIGRACIJOJE 1945–1990 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2011 UDK 327(474.5:438) Mi-194 Disertacija rengta 2008 – 2012 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorantros teis suteikta Vytauto Didžiojo universitetui 2003 m.liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 926 Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandraviius (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija 05 H) Disertacija bus ginama Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Humanitarini moksl srities istorijos krypties taryboje ISBN 978-9955-12-837-3 TURINYS VADAS ........................................................................................................................................ 4 I. DIDŽIJ VILI METAS. PIRMIEJI POKARIO LIETUVI IR LENK KONTAKTAI............................................................................................................................. 23 PRIVATS POLITINI VEIKJ PASIKALBJIMAI PARYŽIUJE 1946 M. ...................................... 27 PIRMOSIOS POLITINI VEIKJ DERYBOS LONDONE 1947 M. ................................................. 36 VISUOMENS INFORMAVIMAS APIE LIETUVI–LENK SANTYKIUS ......................................... 45 II. VIZIJ BRANDINIMO LAIKAS....................................................................................... 54 LIETUVI DALYVAVIMAS KURIANT VIDURIO EUROPOS FEDERACIJ.....................................
    [Show full text]
  • 'Listen, the Jews Are Ruling Us Now': Antisemitism and National Conflict
    B02 POLIN 25 TEXT 2/5/12 09:05 Page 305 ccccccccccccccccdxxxxxxxxxxxxxxxx ‘Listen, the Jews are Ruling Us Now ’ Antisemitism and National Conflict during the First Soviet Occupation of Lithuania, 1940– 1941 . : O 1940 Ignas Šeinius, one of Lithuania’s prominent writers and the Red Cross representative in Vilnius, returned to Kaunas. The trip proved difficult: ‘As far as the eye can see . the dust rose like smoke from the road, choked with Bolsheviks and their vehicles. It was impossible to get around them, the dust infused with the unbearable smell of petrol and sweat .’ A mounted Red Army officer, ‘himself layered with dust, atop a dust-armoured horse’, helped Šeinius’s official Mercedes-Benz through the log jam —the only bright moment in the depressing montage of the invasion which he painted in his literary memoir Red Deluge .1 Unable to persuade his cabinet to authorize military resistance and determined not to preside over the country’s surrender, President Antanas Smetona opted for exile. The leader of the nation left none too soon. The presidential motorcade set out for the German border on the afternoon of 15 June just as a Soviet aeroplane carrying the Kremlin’s viceroy for Lithuania, Molotov’s deputy Vladimir Dekanozov, touched down at Kaunas airport. 2 Augustinas Voldemaras, Smetona’s long-time arch -rival , foolishly took the opportunity to return from exile in France only to be summarily arrested by the NKVD and sent to Russia. 3 The exile of inter-war Lithuania’s two most prominent politicians, one voluntary, the other forced, signalled the political This chapter includes material from two previous works of mine: ‘Foreign Saviors, Native Disciples: Perspectives on Collaboration in Lithuania, 1940–1945’, in D.
    [Show full text]
  • HE POLITICAL and DIPLOMATIC RELATIONS BETWEEN LITHUANIA and ROMANIA (1935-1940) Dalia Bukelevičiūtė
    Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Vol. 2, Issue 1, 2010, pp. 25-33 HE POLITICAL AND DIPLOMATIC RELATIONS BETWEEN LITHUANIA TAND ROMANIA (1935-1940) Dalia Bukelevičiūtė Vilnius University, Faculty of History, E-mail: [email protected] This paper has been presented at the First International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Romania and Lithuania in the Interwar International Relations: Bonds, Intersections and Encounters hosted by the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies, Târgoviste, May 19-21, 2010. Abstract: The first contacts between Lithuanian and Romanian representatives started after the World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania drew the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania existed. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited ConstantinValimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga. The dialogue between the two parties remained, however, occasional.
    [Show full text]
  • Egzodo Archyvas
    Egzodo archyvas Vytauto Didžiojo universiteto Česlovo Milošo centras Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas Lietuvos istorijos institutas LIETUVIŲ IR LENKŲ SANTYKIAI IŠEIVIJOJE 1945–1990 METAIS Šaltinių publikacija Sudarytoja Giedrė Milerytė-Japertienė UDK 325.2(=172)(=162.1) „1940/1990“ Li203 Egzodo archyvo redakcinė kolegija: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (pirmininkas, Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. Daiva Dapkutė (Vytauto Didžiojo universitetas) Habil. dr. Leonas Gudaitis (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. Ph. D. Kęstutis Skrupskelis (University of South Carolina, JAV) Prof. Ph. D. Bronius Vaškelis (Vytauto Didžiojo universitetas) Knygą recenzavo: Prof. dr. Juozas Skirius (Lietuvos edukologijos universitetas) Dr. Tomasz Błaszczak (VDU) Knygos sudarymą ir leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Nacionalinės lituanistikos plėtros programą (projekto Nr. LIT-8-56) Leidinį parengė Giedrė Milerytė-Japertienė ISBN 978-609-467-096-1 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-527-5 (spausdintas) ISBN 978-609-467-095-4 (internetinis) ISBN 978-9955-34-526-8 (internetinis) © Giedrė Milerytė-Japertienė, sudarymas, įvadas, 2014 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2014 © „Versus aureus“ leidykla, 2014 TURINYS Vakaruose kilęs noras susitarti: bandymai užmegzti oficialius santykius . 9 Dokumentų rinkinio sudarymo principai. 30 Nr. 1. A. Vokietaičio parengta „Santykiai su lenkais“ trumpoji versija, 1945. 31 Nr. 2. J. Šaulio laiškas K. Griniui, 1945 08 24 . 33 Nr. 3. K. Griniaus laiškas J. Šauliui, 1945 07 02. 38 Nr. 4. Stan obecny i perspektywy w stosunkach polsko–litewskich, 1946. 40 Nr. 5. J. Baranieckio raportas Z. Berezowskiui, 1946 07 08. 54 Nr. 6. K. Morawskio laiškas A. Tarnowskiui, 1946 06 18. 60 Nr. 7. A. Tarnowskio laiškas K. Morawskiui, 1946 07 09. 62 Nr. 8. K. Morawskio laiškas A.
    [Show full text]
  • Edvardas Turauskas Papers
    http://oac.cdlib.org/findaid/ark:/13030/tf7t1nb2cv No online items Register of the Edvardas Turauskas Papers Finding aid prepared by Hoover Institution Archives Staff Hoover Institution Archives 434 Galvez Mall Stanford University Stanford, CA, 94305-6010 (650) 723-3563 [email protected] © 1999, revised 2012 Register of the Edvardas 75015 1 Turauskas Papers Title: Edvardas Turauskas Papers Date (inclusive): 1934-1963 Collection Number: 75015 Contributing Institution: Hoover Institution Archives Language of Material: Mainly in Lithuanian. Physical Description: 10 manuscript boxes, 1 envelope(4 linear feet) Abstract: Correspondence, memoranda, reports, printed matter, clippings, and photographs, relating to the Soviet occupation of Lithuania, 1940-1941, and Lithuanian foreign relations in Europe, 1934-1941. Also available on microfilm (14 reels). Creator: Turauskas, Edvardas, 1896-1966 Access Collection open for research. The Hoover Institution Archives only allows access to copies of audiovisual items. To listen to sound recordings or to view videos or films during your visit, please contact the Archives at least two working days before your arrival. We will then advise you of the accessibility of the material you wish to see or hear. Please note that not all audiovisual material is immediately accessible. Publication Rights For copyright status, please contact the Hoover Institution Archives. Preferred Citation [Identification of item], Edvardas Turauskas Papers, [Box no.], Hoover Institution Archives. Acquisition Information Acquired by the Hoover Institution Archives in 1975. Accruals Materials may have been added to the collection since this finding aid was prepared. To determine if this has occurred, find the collection in Stanford University's online catalog at http://searchworks.stanford.edu/ .
    [Show full text]