Valentinas Gustainis Valentinas Gustainis G Biobibliografijos rodyklė – Biobibliografijos rodyklė ( – ) Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA LIGIJA VANAGAITË Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA 2006 UDK 070(474.5):929Gustainis Gu245 Redaktoriø kolegija BIRUTË BUTKEVIÈIENË (pirmininkë) Prof. OSVALDAS JANONIS (ats. redaktorius) AUDRONË MATIJOÐIENË ELVYRA URBONAVIÈIENË Nuotraukos ið VALENTINOS GUSTAINYTËS archyvo Virðelio dailininkas GEDIMINAS MARKAUSKAS Maketavo VIDA VAIDAKAVIÈIENË ISBN 9986-19-905-0 © Vilniaus universiteto biblioteka, 2006 Turinys Pratarmë ___ 7 Antanas Rybelis. Belaisvio laisvës filosofija ___ 8 Albinas Vaièiûnas. Þurnalistas, filosofas, Sibiro kankinys ___ 16 Valentino Gustainio gyvenimo ir veiklos datos ___ 20 Valentino Gustainio slapyvardþiai ___ 32 Valentino Gustainio kûryba ___ 34 Knygos ___ 34 Straipsniai ir recenzijos ___ 36 Apie Valentinà Gustainá ir jo kûrybà ___ 94 Iliustracijos ___ 157 Vardø rodyklë ___ 164 Perþiûrëtø periodiniø leidiniø sàraðas ___ 177 6 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë 7 Pratarmë iobibliografijos rodyklë skiriama þymaus Lietuvos þurnalisto, Bsociologo, filosofo Valentino Gustainio 110-osioms gimimo metinëms. V. Gustainis – vienas pirmøjø tarpukario þurnalistø profesionalø. Jo visas gyvenimas, kûrybinë ir visuomeninë veikla, prasidëjusi pirmaisiais Nepriklausomybës metais, susieta su Vals- tybës likimu. Ði rodyklë – tai pirmas bandymas surinkti ir apraðyti tarpukario Lietuvos spaudoje iðsibarsèiusias publikacijas, parodyti jø aktualumà ðiandien. V. Gustainio kûrybiná palikimà sudaro 7 knygos ir 634 straips- niai. Pagal turiná straipsniai priskiriami tokiems universaliosios de- ðimtainës klasifikacijos skyriams: bendrajam skyriui – 55, filosofi- jai – 38. Dauguma (433) priklauso visuomenës mokslø srièiai: so- ciologijai – 15, politikai – 248, ekonomikai – 60, teisei – 17, valstybës valdymui – 23, karo menui – 30, ðvietimui – 31, etno- grafijai – 9. Taikomiesiems mokslams tenka 23 straipsniai, kalbo- tyrai – 13, literatûros mokslui – 15, groþinei kûrybai – 26. Leidinio pradþioje pateikiamas filosofo Antano Rybelio straips- nis Belaisvio laisvës filosofija, kultûros istoriko Albino Vaièiûno straips- nis Þurnalistas, filosofas, Sibiro kankinys, V. Gustainio gyvenimo ir veiklos datos, slapyvardþiø sàraðas (30 þvaigþdute paþymëtø straips- niø – iðaiðkinti sudarytojos). Nepasiraðytø straipsniø autorystë nu- 8 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë statyta renkant V. Gustainio straipsnius ir medþiagà apie já. Nau- dotasi ir autoriaus nuorodomis atsiminimuose. Bibliografinæ dalá sudaro du skyriai. Pirmajame – V. Gustainio darbai (641 áraðas), vertimai (10). Knygø apraðai grupuojami chro- nologiðkai, straipsniai – metø ribose pagal abëcëlæ. Antrajame skyriuje – literatûra ir iliustracijos apie V. Gustainá (607 áraðai): 340 publikacijø tarpukario spaudoje, paskutinio deðimtmeèio – 172, uþsienio lietuviø spaudoje – 95. Ávairiose enciklopedijose pa- talpinti 33 straipsniai, skirti V. Gustainiui. Ðiame skyriuje apraðai grupuojami abëcëlës seka. Iliustracinæ medþiagà sudaro 20 portre- tø ir 39 grupinës nuotraukos, publikuotos spaudoje. Portretø ap- raðai sudëti chronologiðkai, grupiniø nuotraukø – abëcëlës tvarka. Leidinio pabaigoje – vardø rodyklë ir perþiûrëtø periodiniø lei- diniø sàraðas. Rodyklëje laikomasi ISBD taikymo sudëtiniø daliø ap- raðui nurodymø (Vilnius, 1997). Antraðtës ir atsakomybës duome- nys palikti autentiðki. Knygos ir straipsniai apraðyti de visu. Rengiant rodyklæ naudotasi Vilniaus universiteto, Lietuvos moks- lø akademijos, Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto, Nacio- nalinës Martyno Maþvydo bibliotekø fondais ir bibliografiniais lei- diniais. Sudarytoja nuoðirdþiai dëkoja Vilniaus universiteto bibliotekos Lituanistikos skyriaus bendradarbëms uþ dalykiðkà pagalbà. 9 Antanas Rybelis Belaisvio laisvës filosofija etikëtai á Lietuvos filosofijos istorijà ásiraðo Valentinas Gustai- Nnis. Ásiraðo solidþiai, ið karto rinktiniø raðtø tomu. XX a. vidurio Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo fone, kai vis garsiau, daþ- nai fizinës prievartos argumentais, buvo ginami totalitarizmo (faðizmo ir komunizmo) „pranaðumai“, V. Gustainis savo raðtais nuosekliai skelbë demokratijos idëjas ir laisvës filosofijà. Deja, jo þodis tuo metu buvo devyniom spynom uþrakintas. Raðyta sau, á stalèiø. Tik naujojo Lie- tuvos atgimimo laikais, 1989 m. iðleidus jo atsiminimø ið Sibiro tremties ir lageriø knygà „Be kaltës“, su pagarba ëmëm minëti jo vardà, di- dþiuotis ðio lageriuose nepalûþusio þmogaus patriotizmu, iðtikimybe savo tautai, demokratinës Lietuvos idealui. V. Gustainis gimë 1896 m. liepos 15 d. Vinkðnupiuose (Ðakiø raj.). Nebaigæs jokiø specialiø studijø, jis anksti pradeda raðinëti á „Lietuvos aidà“, kuriame 1918 m. pasirodo pirmieji politinio pobû- dþio straipsniai, pasiraðyti kriptonimais ir slapyvardþiais. Tarnauda- mas Lietuvos savanoriø kariuomenëje, V. Gustainis eksternu iðlaiko brandos atestato egzaminus ir 1921 m. ástoja á Heidelbergo universi- tetà studijuoti filosofijos. Jis – vienas ið tø lietuviø, kurie turëjo retà progà klausytis garsiøjø filosofø Heinricho Rikerto ir Karlo Jasperso paskaitø. Vëliau studijuoja Kaune, Sorbonoje, aktyviai dalyvauja ne- 10 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë olituanø korporacijos veikloje (buvo vienas ið jos steigëjø ir pirminin- kø). 1928–1932 m. V. Gustainis dirba „Lietuvos aido“ vyriausiuoju redaktoriumi. Ne savo valia palikæs ðá postà, kaip ðio laikraðèio kores- pondentas keletà metø dirbo Varðuvoje, vaþinëjo po Europos valsty- biø sostines, susitikinëjo su aukðtais diplomatais, kurá laikà gyveno Paryþiuje, raðë politologinius straipsnius „Naujajai Romuvai“, „Þidi- niui“, „Tautos ûkiui“, iðleido paþintines knygas apie Lenkijà („Lenkai ir Lenkija“, 1937 m.) ir Prancûzijà („Prancûzija“, 1938 m.). 1939 m. V. Gustainis paskiriamas ELTOS direktoriumi, taèiau neilgam: 1940 m. sovietø armijai okupavus Lietuvà, ið ðiø pareigø tuoj pat buvo at- leistas, o po metø pradëjo, kaip ir daugelis nepriklausomos Lietuvos inteligentø, ilgà Sibiro tremtinio ir kalinio kelià. 1956 m. gráþæs á Lietuvà, apsigyveno pas savo seserá Griðkabûdyje, netoli gimtøjø vie- tø. Ásidarbinti tremtiniui buvo sunku. Ðiokià tokià paramà gaudavo ið uþsienyje gyvenanèiø giminiø. Vëliau, kadangi laisvai mokëjo penkias uþsienio kalbas, ðiaip taip gavo vertimø. Po Sibiro lageriø koðmarø atgavæs fizines ir dvasines jëgas, V. Gustainis nutaria gráþti prie filosofiniø apmàstymø. O apmàs- tyti tikrai buvo kà, juo labiau, kad jis turëjo europiná filosofiná iðsimokslinimà ir águdusià þurnalisto rankà. 1963 m. V. Gustainis paraðo stambø filosofijos veikalà „Idëjø autonomija ir determiniz- mas“. Tai filosofiniai apmàstymai apie laisvà valià, tai autoriaus átikinamas pasisakymas prieð marksistinæ-lenininæ ideologijà, prieð komunizmà ir faðizmà, prieð visoká totalitarizmà. Vëliau V. Gustainis imasi raðyti atsiminimus apie tremtyje ir lageriuose praleistus metus. Raðo iðsamiai, dokumentiðkai, objek- tyviai, su didele vidine kultûra, tarsi ne pats autorius bûtø perëjæs Stalino lageriø golgotà. 1965 m. pavasará atsiminimø rankraðtis „Be kaltës“ buvo uþbaigtas ir, kaip ir filosofinis traktatas, saugiai paslëptas, tvirtai tikint, kad kada nors jis vis tiek bus iðspausdintas. Ið tikrøjø taip ir buvo. Taèiau, deja, autorius nesulaukë tos dienos Antanas Rybelis. Belaisvio laisvës filosofija 11 – jis mirë 1971 m. spalio 11 d. Tik dabar, praëjus beveik dvide- ðimèiai metø po V. Gustainio mirties, iðtraukiami ið uþmarðties jo rankraðèiai, spausdinami laikraðèiuose, þurnaluose, almanachuose. 1989 m. iðleisti atsiminimai „Be kaltës“ savo verte, ko gero, pri- lygsta B. Sruogos „Dievø miðkui“ bent jau ta prasme, kad èia pa- vaizduotas faðizmo antipodo – komunizmo – lageris. Tad ðios dvi knygos akivaizdþiai parodo, kaip tuos du antipodus suvienija t o t a l i t a r i z m a s. Kaip filosofas, politologas, V. Gustainis dar nëra sulaukæs tyri- nëtojø dëmesio. Tam nebuvo ir galimybiø. Nesiryþtame iðsamiau aptarti jo filosofinës kûrybos ir ðiame raðinyje. Apsiribosime tik viena kita pastaba ir svarbesniø jo filosofiniø idëjø referavimu. Prieðkarinio laikotarpio V. Gustainio filosofiniuose straipsniuo- se paprastai aiðkinamasi to meto aktualios socialinës ir politinës realijos (kas yra tauta ir visuomenë, politinë ideologija, liberaliz- mas, demokratija, faðizmas, komunizmas), ieðkoma jø paraleliø su Lietuvos visuomeninio gyvenimo raida. Èia dar sunku uþèiuopti kokios nors filosofinës koncepcijos kontûrus. Þurnalistinë publi- cistika kreipia jo rankà ir mintá á ðvieèiamàjá reiðkiniø apraðymà. Autorius nekelia klausimo, kodël taip yra, o tiesiog átaigiai dësto, kaip yra, kokie yra vieno ar kito reiðkinio poþymiai, ryðiai su kitais reiðkiniais, kaip jie praktiðkai realizuojami. Taèiau kartu jis aiðkiai pasako savo pozicijà – prieð totalitarizmà, rasizmà, kolektyvizmà, beasmenæ masæ, prieð faðizmà ir komunizmà, uþ laisvà individo valià, uþ demokratijà, nuomoniø ávairovæ, liberalizmà. Prie ðiø amþinøjø vertybiø V. Gustainis vël sugráþta po daugelio metø, nuëjæs ilgus kanèios kelius, veikale „Idëjø autonomija ir deter- minizmas“. Sugráþta ne tam, kad vël deklaratyviai pakartotø savo pozicijà ðiø vertybiø atþvilgiu, bet tam, kad jas árodytø ir pagrástø jø þmogiðkà (o ne determinuotà) teisingumà. Savo apmàstymus V. Gus- tainis pradeda nuo filosofijos esmës sampratos. Lygindamas filosofijà 12 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë su gamtos ir tiksliaisiais