DOCSLIB.ORG

Mirė Diplomatas Edvardas Turauskas PARYŽIUS

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Mirė Diplomatas Edvardas Turauskas PARYŽIUS L I - y r -> - - - — «,._ GRATfS -. -- D I V | S j • • .c. £;.._: •; LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DENRASTSS - 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 "THE LITI-ILJAIMIAINJ WORLD-WIDE D/VI l_Y TELEPHONE: LUdiow 5-9500 Vol. L Prie* 10 t TREČIADIENIS. WEDNE>IA\ Y RUGSĖJIS. SEPTEMBER 14. 1966 Nr Mirė diplomatas Edvardas Turauskas PARYŽIUS. — Vakar gauta ' redaktorius. 1928-34 m. El'os taikų veikimo kodeksą" (1928 iš Paryžiaus telegrama, kad direktorius. 1934 - 39 m. nepap- m.). E. Magnino "Katalikų po­ I ten rugsėjo 12 d eną mirė Ed- : rastas pasiunt nys ir įgaliotas litinės laisvės ir pareigos" | vardas Vurauskas. diplomatas, ministeris Čekoslovakijai, Ju­ (1932 m.). visuomenininkas ir laikrašt nin- goslavijai ir Rumunijai, su re- A. a. E. Turauskas buvo ga­ kas. z dencija Prahoje. 1939 - 40 m. bus d:piomatas. A. a. Edvaidas Turauskas pol'timo departamento direkto- gimė 1896 m. rugsėjo 30 dieną : rius užsienio reikalų ministeri- Endrijave, Kretingos apskr. joje, 1940 - 46 m. nuolat nis de­ Natūralių duju Mokėsi Endr'jave ir Telšiuose. legatas prie Tautų Sąmngos ir klausimas 1917 m. baigė lietuv'ų gimnazi­ ras untinybės tarėias Berne. ją Voroneže. 1917 -18 m. studi­ Nuo 1947 m. gyveno Prancū­ OTTAWA. Kanada. — Prem javo Petrapilyje, kur aktyviai zijoje. i ras Pearsonas atmetė Trans - veikė studentų ateitin;nkų kuo­ Canada Pipe Lines Ltd. pasiū­ pelėje, buvo Liaud es sąjungos A. a. E. Turauskas spaudo­ lymą nutiesti dujotieko 1 n'ją sekretorius bei Vado savaitraš- je pradėjo reikštis 1912 m., da­ Mamtobos natūralių dujų ; č o bendradarbis. 1918 metų ru lyvaudamas rankraštiniame Tel: gręžinių į San ją. Ont.. per Išrinko seimą. — Nors Vietkongo komunistai terorizavo pietų vietnamiečius, bet jie išsirinko steigiamąjį (kon­ deni grįžo į Lietuvą. Buvo Spau Edvardas Turauskas šių ateitininkų kuopelės le'di-: JAV-bių teritoriją, stitucini i seimą praėjusį sekmadienį. Daugiau kaip 80 procentų žmonių dalyvavo seimo rinkimuose. Čia matome dos biuro redakcinio skyr. ve­ nyje. Yra rašęs Ateityje. Atei- į Pearsono nuomone, tai būtų žmones balsavimų būstinėje. ; dėjas. pirmos:os Katalikų Vei- kimo Centro valdybos narys, ties Spindul uose. Lietuvių Bal-; didelė kla da. nes tokiu atveju Nuo 1919 m. pavasario studi- se (Petrapilyje). Lietuvoje, Lie dujotiekį savais įstatymais ir javo Friburgo universitete Švei j tuvos Aide. N. Romuvoje, Ban ta syklėmis kontroliuotų ame- carjoje. 1921-23 m. Lietuvos gose. Mūsų La k rast y je. Mūsų rikiečiai. kuriems pirm' Indonezijos ministeris ausia JAV-B/Ų ASTRONAUTAI SKRIEJA pasiuntinybes Berne sekreto- Rytojuje. Mūsų Vilnuje. Ryte, 'ūpi jų pačių interesai. atvyko į Egiptą rius. 1923 - 28 m. baigė teisės Tiesos Kely. Žid:ny. Darbinin- CAPE KENNEDY. Fia. —į erdvėlaivį. Buvo numatyta, Į ALŽIRAS. — Indonezijos už­ studijas Paryžiuje. 1926 m. bu- ke. Drauge. Lietuv ų Enciklo- JAV-bės pirmad enio rytą iššo- I kad astronautas Gormanas į sienio reikalų ministeris A. Ma­ vo išrinktas se mo nariu. 1927 pedijoje ir kitur. Yra išvertęs Unijos pritarė kainu ir vė iš Cape Kennedy bazės, Fla.. "vaikščios tolimose erdvėse a — Popiežius Paulius VI-sis lkas atvyko rugsėjo 11 dieną - 28 m. buvo Ryto vyriausias kun. dr. Guerry veikalą "Ka- pajamų įšaldymo raketą Ageną, o paskui, po 97 i pie dvi valandas, išlipęs iš erd rugsėjo 11 dieną aplankė amu- i. Alžirą paskalbėti su alžirie- minučių, "išplaukė" erdvėlaivis vėlaivio. niejos ir plastikos įmonę, ku- čių vadais. Rugsėjo 12 d. jis įstatymui Gemini XI su astronauta's pi-1 Šiandien JAV-bių astronau-1 rioje dirba 5.000 darbininkų. Palaidotas rašytojas susitiko su Alžirijos prezidentu LONDONAS. — 98-oio Bri- lotu Ch. Conradu ir pilotu Ri- tai pakils su Gemini XI į 860 Šv. Tėvas savo apsilankymu Boumedienne ir vakar išvyko taiviios amatų unijų kongreso čardu F. Gordonu jr. aplnk mylių aukštį. Tai bus p rmas šiame fabrike parodė, kad Baž­ į Kairą pas Egipto prezidentą delegatai šiom d:enom Blek- Žemę trijų dienų kelionei, be- toks astronautų pakilimas į kun. Stasys Būdavas nyčia susirūpinusi darbininkais. Nasserį. pule nežymia dauguma priėmė siruošiant astronautų išlaipini- aukštumas. NCRTH PALM BEACH. Fla. rezoliuciją. kuria pritariama mui "ant" Mėnulio kokių dve- i Rytoj erdvėlaivis Gem'ni XI — JAV-bių bombonešiai va­ Kenijos ir Soma Ii jos — Kunigas ir rašytojas Sta­ neseniai priimtam kainų ir pa- jų metų slinktyje. Kaip ž no- ] nusileis su astronautais iš pa- kar smogė į strateg nius taiki­ sys Būdavas po ilgos ir sunkios j iamų įšaidymo įstatymu'. Ši me. pirmadienį Gemini XI p*r- dangių jūron. nius Šiaurės V.etname. ginčas ligos mirė rugsėjo 9 d. 6:30 v. rezolucija. balsuoiant pa?al mame savo skriejime aplink NAIRCBI. Kenija. — Keni- vak. West Palm ligomnėje. mandatus, gavo 4.936 000 bal­ Žemę pasivijo raketą Ageną ir- "ios prezidentas Kenijata š'om Užvakar už jo vėlę buvo iš­ su orieš 3.814.000. į ją "įvažiavo". dienom pasirašė dekretą, ku- T kilmingos gedulo šv. M'šos jo Oz buvusio technikos minis- Pirmad enį astronautas Con- Filipinų kariai i Vietnamą 'uo krašto šiaurės rytų pro­ gyvenvietės bažnyčioje North terio F. Kazenso pateiktą re- radas skundėsi, kad erdvėlai­ vincijoje. Įvestos nepaprastos Paim Beach. Pala dotas vakar zolh!c:;ą kur:a protestuojama MANILA, Filipinai. — Aš- poryt jis susitiks Washingtone nriemones. vio Gemini XI langas apsimur­ Miami Our Lady of Mercy ka­ : prieš premjero VViJsono vyr'au tuoni šimtai Filipinų inžimerių su prez'dentu Joimsonu. Jis; Kaip rašoma oficialiame vy- zino. Tas apsimurzinimas truk­ pinėse. sybės vykdomą darbo užmokes- ir saugumo karų rugsėjo 11 ta p pat pasakys kalbą JĄV-1 rausybės biuletenyje, nepap- dė daryti nuotraukas. Vakar Kunigas, rašyoias Stasys Bū ''-'••0 įšaldymo polit ką. balsavo Ah eną išvyko į kaip bių Kongrese. rytą. skriejant Californijos i rastų priemon'ų tarpe numato- davas gimė 1908 metų kovo atstovaują 3.903.000 profsąįun FTpirų civilinės akcijos grupė : link. astronautas Gormanas iš­ i ma be oficialaus valdžios le di- o d. Papilėje. Šiaulių apskr. gu narių. Prieš š^ą rezoliuciją P. Vietname. lindo pro erdvėlaivio Gemini Subandrio kalėjime mo "baust- rrrrties bausme ar- Mokėsi Kauno kun-gų seminari buvo paduoti 5.037.000 balsų. Jie pr'sijungs prie 100 vy ba teisti ka.eti iki gyvos gal- ioie 1929 _ 1933 m Vvtau Britanijos kalnakasių prof- XI dureles ir ėmė "vaikščioti" ; JAKARTA. Indonezija. — rų būrio, kuris atvyko p"aė~ u vos', taipgi .edžiama saugu- to Dįdžio-į0 univers tėte teolo sąiungos pateikta rezolucija. tolimose erdvėse. Jis ne tik ap­ Buvęs Indonezijos užs'enio rei­ sį mėnesį į Taymnh'o provinci mo kariams atidengti ugnį ir ; gijos . filosofijos ir Į į, ,, į kuria smerk ami įstatymai, ri­ link Gemini XI atiko pratimus, kalų ministeris Subandris. pre­ :: ją steigti bazei netoli Kambo- bet buvo ant jo užsėdęs, kaip vietoje sušaudyti asmenis, kal­ nių mokslų fakultetuose. Vi­ boj? reikalavimus didinti dar­ cijos pasienio. zidento Sukarno pirmasis pa­ Kl ant arklio. Bet tie bandymai i tus tuo. kad j e nešiojasi gink­ karavo įvairiose L'etuvos pa- Stasys Būdavas. bo užmokestį, atmesta 4.683. Prezidentas F. Mareos pa- tarėjas ir tieses poi'tinius ke­ lą, šaudmenis arba sprogsta­ tegalėję tr ikti 44 minutes, nes rapijose ir kapeiionavo Kauno rašvtoįas 00€ balsų prieš 4.209.000 bal­ -;:„ ^^s-.,;^; - ihnkeio išvykstantiems seK lius komunizmo link. yra užmąsia­ s medžiagas. miesto aukštesniosiose mokyk- rašęs romanų: Mokvtoias Ba- sų. jis aesmiąjc. aKim nebegalėto : --— : " ,, i " darytas karimame kalėjime Ja- vin-, e o bolševikų | naitis (1935 m... Loreta (1936 Vadmasi. Britas' jos unijos ... ... * Filipinų prez. Mareos -r jo zmo kartoje. kur seniau buvo užda­ ėja yra Somalijos respublikos lose Pasitrauk s nU siaubo, gyveno Austrijoje ir m., antra laida 1952 m.). Sala pritarė nesemai Driimtam kai­ matyti, pradėjus smarkai pra-.na dabar lankosį Juri?tjnėsc ryti jo politiniai priešai. Pa­ pasienyje, daiis jos gyventojų Vokietijoje. Į JAV-bes atvyko (1939 m.i. Varpai skamba nų ir pajamų įšaldymo įsta*v- kaituoti ir jis turėjo grįžti Amerikos Valstybėse. Rytoj ir sak Subandrio sargų praneš- — somaliečių gentys, ir abu 1947 m. D'rbo airių parapijoje. (1952 m.), uždraustas stebuk- mui. kurio VVilsono vyriausvbė mo, jam neleidžiama susitikti kraštai ginč jasi. kam turi pri­ Pastaruoju metu gyveno North las (1954 m., angių kalba The bando aosaueoti svaro vertę su svečia~'s. jam neduodama klausyti ši *• rito rija. ekstra maisto ir dažnai apklau­ Pal Beach. Fla. Forbidden Miracle). ir pašalinti ekonominę krize. Britanijos ir Ispanijos darybos sinėjamas vyriausybės žmonių. A. a.. kun. StasyStasvss Būdavas Kunigo rašytojo S. Būdavo Manoma, kad jo byla bus svars ""4922 m. išspausdino pirmąjį — Prancūzu Somalijojp pa- Naujausios žinios veikalų forma realistinė su ide- tomą spalio mėnesį. eilėrašti laikraštyje Angelas d dėjo vidaus politinis įtempi­ auzmo nuotaika, kur teigiamie- mas. Prancūzų Somaljos <ni- Gi prez. Sukamas, norįs gau — Kinijo- jaunuoliai raudon- Sargas. Bendradarbiavo nepri-1 dėl Gibraltaro ji žmones varžosi su blogio at- bernatorius paskelbė ' ketinąs ti "kank'nio vainiką", šiom die- irvardiečiai siautėjo keletą sa­ klausomos Lietuvos bei JAV-bių ' LONDONAS. — šiom dienom i lanto sutarties vaičių prieš tuos kinieč'us. ku­ lietuvių ir lietuvių tremt'nių tautinis imtis visu būtinų priemonių organizac jos nom pareiškė, jog jį norėję JA ot vas Londone tarp Britanijos ir Is­ (Nato) gynybos sistemą, o Bri Valstyb ų žvalgybos pareigū­ rie yra korrv;;r'stų partijos na­ laikraščiuose bei žurnaluose, at- - >' - tvarka- kolonijoje palaikyti panijos vyko derybos Gibral-: tanija iš esmės reikalauja pa nai "nužudyti". Sukarno pre­ riai, bet ir toliau žengia "bur- \ spausdindamas eilėraščius be- taro problemai išspręsti, bet' likti ankstesnį Gibraltaro sta žuaziniu keliu". Pekingo valdžia ^tristiką ir įvair us straips- zidentavimo teisės sumažintos nius dėl jo nesusitarta. Po posė­ tušą. iki minimumo. pamatė. kad tie raudongvardie- literatūros ir kultūros rei- džio, trukusio maždaug 30 mi­ čiai visok;ų biėdž ų pridarė. To'. balais. Kauno rad'ofone skaity- A nučių, buvo oficialiai paskelb­ Pirmasis Britanijos ir Ispa- j dėl ji jau piadėjo tvarkyti šiuos ! davo paskaitas ir dalyvaudavo r sgjungininkgi paklus ta, kad kito susitarimo data nijos derybų posėdis pradėtas BARKOS BYLA ! jaunuolūis.
Load more

Recommended publications
  • Valentinas Gustainis. Bibliografijos Rodyklė (1918–2005)
    Valentinas Gustainis Valentinas Gustainis G Biobibliografijos rodyklė – Biobibliografijos rodyklė ( – ) Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA LIGIJA VANAGAITË Valentinas GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë (1918–2005) VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA 2006 UDK 070(474.5):929Gustainis Gu245 Redaktoriø kolegija BIRUTË BUTKEVIÈIENË (pirmininkë) Prof. OSVALDAS JANONIS (ats. redaktorius) AUDRONË MATIJOÐIENË ELVYRA URBONAVIÈIENË Nuotraukos ið VALENTINOS GUSTAINYTËS archyvo Virðelio dailininkas GEDIMINAS MARKAUSKAS Maketavo VIDA VAIDAKAVIÈIENË ISBN 9986-19-905-0 © Vilniaus universiteto biblioteka, 2006 Turinys Pratarmë ___ 7 Antanas Rybelis. Belaisvio laisvës filosofija ___ 8 Albinas Vaièiûnas. Þurnalistas, filosofas, Sibiro kankinys ___ 16 Valentino Gustainio gyvenimo ir veiklos datos ___ 20 Valentino Gustainio slapyvardþiai ___ 32 Valentino Gustainio kûryba ___ 34 Knygos ___ 34 Straipsniai ir recenzijos ___ 36 Apie Valentinà Gustainá ir jo kûrybà ___ 94 Iliustracijos ___ 157 Vardø rodyklë ___ 164 Perþiûrëtø periodiniø leidiniø sàraðas ___ 177 6 V ALENTINAS GUSTAINIS Biobibliografijos rodyklë 7 Pratarmë iobibliografijos rodyklë skiriama þymaus Lietuvos þurnalisto, Bsociologo, filosofo Valentino Gustainio 110-osioms gimimo metinëms. V. Gustainis – vienas pirmøjø tarpukario þurnalistø profesionalø. Jo visas gyvenimas, kûrybinë ir visuomeninë veikla, prasidëjusi pirmaisiais Nepriklausomybës metais, susieta su Vals- tybës likimu. Ði rodyklë – tai pirmas bandymas surinkti ir apraðyti tarpukario
    [Show full text]
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • Pirmosios Lietuvos Respublikos Diplomatijos Raidos Problema Lietuvių Istoriografijoje
    ŠIAULIŲ UNIVERSITETO HUMANITARINIO FAKULTETO ISTORIJOS KATEDRA AISTĖ JUOZAPAVIČIŪTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė PIRMOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATIJOS RAIDOS PROBLEMA LIETUVIŲ ISTORIOGRAFIJOJE Bakalauro darbas Mokslinis vadovas: prof. dr. A. Gumuliauskas Darbas originalus – Aistė Juozapavičiūtė (............................) Šiauliai, 2015 2 TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1. LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMA .................................................... 13 1.1. Lietuva Paryžiaus taikos konferencijoje ................................................................................. 15 1.2 Diplomatinės izoliacijos ratą pralaužus ................................................................................... 18 2. LIETUVOS DIPLOMATINIŲ STRUKTŪRŲ KŪRIMAS IR VEIKLA .................................... 21 2.1. Užsienio reikalų ministerijos įkūrimas ................................................................................... 21 2.2. Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje .............................................................................. 24 3. NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS DIPLOMATIJOS IŠLIKIMO GALIMYBĖS PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS ................................................................................................. 28 3.1. Lietuvos URM sovietizacija ..................................................................................................
    [Show full text]
  • The Lithuanian Jewish Community of Telšiai
    The Lithuanian Jewish Community of Telšiai By Philip S. Shapiro1 Introduction This work had its genesis in an initiative of the “Alka” Samogitian Museum, which has undertaken projects to recover for Lithuanians the true history of the Jews who lived side-by-side with their ancestors. Several years ago, the Museum received a copy of the 500-plus-page “yizkor” (memorial) book for the Jewish community of Telšiai,2 which was printed in 1984.3 The yizkor book is a collection of facts and personal memories of those who had lived in Telšiai before or at the beginning of the Second World War. Most of the articles are written in Hebrew or Yiddish, but the Museum was determined to unlock the information that the book contained. Without any external prompting, the Museum embarked upon an ambitious project to create a Lithuanian version of The Telshe Book. As part of that project, the Museum organized this conference to discuss The Telshe Book and the Jewish community of Telšiai. This project is of great importance to Lithuania. Since Jews constituted about half of the population of most towns in provincial Lithuania in the 19th Century, a Lithuanian translation of the book will not only give Lithuanian readers a view of Jewish life in Telšiai but also a better knowledge of the town’s history, which is our common heritage. The first part of this article discusses my grandfather, Dov Ber Shapiro, who was born in 1883 in Kamajai, in the Rokiškis region, and attended the Telshe Yeshiva before emigrating in 1903 to the United States, where he was known as “Benjamin” Shapiro.
    [Show full text]
  • Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir
    TSRS BANDYMAI PERIMTI LIETUVOS BANKO AUKSÀ IR SÀSKAITAS UÞSIENYJE 1940–1941 METAIS Laimonas Gryva Architektø g. 176-111 LT-04206 Vilnius El. p. [email protected] Ekonomikos istorija Straipsnyje* pateikiama TSRS bandymø perimti Lietuvos bankui priklausantá auksà ir sàskaitas uþsienio ðalyse 1940–1941 m. istorija. Atskleidþiama, kurie bankai sutiko tai padaryti, o kurie grieþtai pasiprieðino okupantø këslams perimti Lietuvai priklausantá turtà. Pateikiama smulki aukso kiekio ir lëðø, buvusiø uþsienio bankuose, apskaita ir uþsienio bankø sàraðai. Pagrindiniai þodþiai: nacionalizacija; litas; valiuta; auksas; Lietuvos bankas; TSRS valstybinis bankas. Ávadas Pinigø studijos 2005/2 Straipsnio tikslas – remiantis archyvuose sukaupta medþiaga, iðsiaiðkinti, kiek Lietuvos 58 bankui priklausanèio aukso ir lëðø, 1940–1941 m. buvusiø jo korespondentinëse sàskaitose uþsienyje, pavyko perimti TSRS valstybiniam bankui ir kokiais bûdais tai bandyta padaryti. Straipsnio autorius taip pat stengiasi atskleisti ávairiø valstybiø poþiûrá á okupuotosios Lietuvos likimà per Lietuvos banko prizmæ – atsisakymas perduoti auksà arba pinigines lëðas ið esmës reiðkë ir okupacijos nepripaþinimà. Ði tema Lietuvos istoriografijoje iki ðiol labai menkai tyrinëta. Didþiausiu indëliu bûtø galima laikyti Vlado Terlecko darbus – monografijas „Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kûrimo ir veiklos studija“ (1997), „Lietuvos bankininkystës istorija 1918–1941“ (2000a) ir straipsnius (2000b, 2003), kuriuose pateikiama daug Lietuvos bankininkystës istorijai svarbiø faktø. Lietuvos
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 1 (15)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 1 (15) 1 2016 1 (15) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Pradėdami penktuosius Nepriklausomybės sąsiuvinių gyvavimo metus, džiaugiamės didėjančiu skaitytojų būriu ir pasižadame visos redakcinės kolegijos bei žurnalo bendra- darbių pastangomis siekti žurnalo kokybės ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Tikimės, kad šis numeris ir yra svarus to įrodymas. Skyriuje Mūsų didieji Vidmantas Valiušaitis pristato visai neseniai mus palikusį vieną iškiliausių moderniosios Lietuvos valstybininkų, lietuviškosios diplomatijos tėvu vadinamą ambasadorių Vytautą Antaną Dambravą. Per ambasadoriaus kolegas ir jo darbų Lotynų Amerikoje liudijimus, pristatoma V. Dambravos asmenybė, gyvenimo vingiai, indėlis sti- prinant Lietuvos pozicijas pasaulyje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius Faktų ir įžvalgų skyriuje analizuoja vieną sudėtingiausių po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo valstybės atkūrimo laikotarpių. Į nepriklausomybės įtvirtinimo klausimą žvel- giama per JAV ir SSRS santykius, analizuojami bandymai suspenduoti Kovo 11-osios Aktą įgyvendinančius veiksmus, taip pat moratoriumo iniciatyva, kurios pavojingų padarinių buvo išvengta visiškai pašalinus šį klausimą iš santykių su SSRS darbotvarkės. Teisininkas, vienas Konstitucijos autorių Juozas Žilys pristato 1991 m. vasario 9 d. plebiscitą dėl Lietuvos Nepriklausomybės, įvertina jo kontekstą, eigą bei svarbą tolesnei valstybingumo raidai. Numerį gerokai paįvairina Alvydo Butkaus iš latvių kalbos išverstos
    [Show full text]
  • Revista Română De Studii Baltice Şi Nordice
    Revista Română de Studii Baltice şi Nordice Vol. 2, Nr. 1 (2010) Târgovişte ISSN 2067-1725 Subscription information: Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice (RRSBN) is a biannual multidisciplinary peer-reviewed journal dedicated to publishing the results of research in all fields which are intertwined with the aims of The Romanian Association for Baltic and Nordic Studies ( www.arsbn.ro). Whenever applicable, the magazine will be published twice a year. The magazine is published by Cetatea de Scaun Printing House, Targoviste, Romania (www.cetateadescaun.ro). Annual subscription: Institution Lei 100 € 50 £ 40 $ 75 Individual Lei 30 € 25 £ 20 $ 37 Online: free download (www.arsbn.ro) Ordering information: Asociatia Româna pentru Studii Baltice si Nordice (ARSBN) 35 Lt. Stancu Ion St., 130104 Târgoviste, Romania Telefon: (004) 0727748556 E-mail: [email protected] Webpage: www.arsbn.ro Advertising: The ARSBN offers the companies the possibility to advertise their products and services in the pages of RRSBN. For more details, please contact the secretary of ARSBN at e-mail: [email protected] Exchanges: The magazine is open to any suggestions of publications exchange coming from publications with a similar profile or from any kind of scientific publications from Baltic and Nordic states. Quality process: Although by its peer-review process and quality standards we are striving to produce good quality articles, the RRSBN makes no representations or warranties of any kind, express or implied, about the completeness, accuracy, reliability, suitability or availability with respect to the articles presented in print or on the site. © Copyright by Asociaţia Română pentru Studii Baltice şi Nordice Table of contents Introduction Vladimir Jarmolenko .........................................................................................................
    [Show full text]
  • HE LITTLE ENTENTE and ROMANIA from the PERSPECTIVE of T LITHUANIAN DIPLOMACY in the 1930S
    Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Vol. 3, Issue 2 (2011): pp. 265-274 HE LITTLE ENTENTE AND ROMANIA FROM THE PERSPECTIVE OF T LITHUANIAN DIPLOMACY IN THE 1930s Dalia Bukelevičiūtė Vilnius University, Faculty of History, E-mail: [email protected] This paper has been presented at the Second International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Black Sea and Baltic Sea Regions: Confluences, influences and crosscurrents in the modern and contemporary ages hosted by the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies, Târgoviste, May 20-22, 2011 and is prepared as part of postdoctoral fellowship research funded by European Union Structural Funds project entitled ”Postdoctoral Fellowship Implementation in Lithuania”. Abstract: The first diplomatic contacts between Lithuanian and Romanian representatives started in the aftermath of World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism and Civil War, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania attracted the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed as the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania were recorded. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited Constantin Vallimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga.
    [Show full text]
  • Vytauto Didžiojo Universitetas Lietuvos Ir
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Giedr MILERYT LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKI VIZIJOS EMIGRACIJOJE 1945–1990 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2011 UDK 327(474.5:438) Mi-194 Disertacija rengta 2008 – 2012 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorantros teis suteikta Vytauto Didžiojo universitetui 2003 m.liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 926 Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandraviius (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija 05 H) Disertacija bus ginama Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Humanitarini moksl srities istorijos krypties taryboje ISBN 978-9955-12-837-3 TURINYS VADAS ........................................................................................................................................ 4 I. DIDŽIJ VILI METAS. PIRMIEJI POKARIO LIETUVI IR LENK KONTAKTAI............................................................................................................................. 23 PRIVATS POLITINI VEIKJ PASIKALBJIMAI PARYŽIUJE 1946 M. ...................................... 27 PIRMOSIOS POLITINI VEIKJ DERYBOS LONDONE 1947 M. ................................................. 36 VISUOMENS INFORMAVIMAS APIE LIETUVI–LENK SANTYKIUS ......................................... 45 II. VIZIJ BRANDINIMO LAIKAS....................................................................................... 54 LIETUVI DALYVAVIMAS KURIANT VIDURIO EUROPOS FEDERACIJ.....................................
    [Show full text]
  • 'Listen, the Jews Are Ruling Us Now': Antisemitism and National Conflict
    B02 POLIN 25 TEXT 2/5/12 09:05 Page 305 ccccccccccccccccdxxxxxxxxxxxxxxxx ‘Listen, the Jews are Ruling Us Now ’ Antisemitism and National Conflict during the First Soviet Occupation of Lithuania, 1940– 1941 . : O 1940 Ignas Šeinius, one of Lithuania’s prominent writers and the Red Cross representative in Vilnius, returned to Kaunas. The trip proved difficult: ‘As far as the eye can see . the dust rose like smoke from the road, choked with Bolsheviks and their vehicles. It was impossible to get around them, the dust infused with the unbearable smell of petrol and sweat .’ A mounted Red Army officer, ‘himself layered with dust, atop a dust-armoured horse’, helped Šeinius’s official Mercedes-Benz through the log jam —the only bright moment in the depressing montage of the invasion which he painted in his literary memoir Red Deluge .1 Unable to persuade his cabinet to authorize military resistance and determined not to preside over the country’s surrender, President Antanas Smetona opted for exile. The leader of the nation left none too soon. The presidential motorcade set out for the German border on the afternoon of 15 June just as a Soviet aeroplane carrying the Kremlin’s viceroy for Lithuania, Molotov’s deputy Vladimir Dekanozov, touched down at Kaunas airport. 2 Augustinas Voldemaras, Smetona’s long-time arch -rival , foolishly took the opportunity to return from exile in France only to be summarily arrested by the NKVD and sent to Russia. 3 The exile of inter-war Lithuania’s two most prominent politicians, one voluntary, the other forced, signalled the political This chapter includes material from two previous works of mine: ‘Foreign Saviors, Native Disciples: Perspectives on Collaboration in Lithuania, 1940–1945’, in D.
    [Show full text]
  • HE POLITICAL and DIPLOMATIC RELATIONS BETWEEN LITHUANIA and ROMANIA (1935-1940) Dalia Bukelevičiūtė
    Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Vol. 2, Issue 1, 2010, pp. 25-33 HE POLITICAL AND DIPLOMATIC RELATIONS BETWEEN LITHUANIA TAND ROMANIA (1935-1940) Dalia Bukelevičiūtė Vilnius University, Faculty of History, E-mail: [email protected] This paper has been presented at the First International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Romania and Lithuania in the Interwar International Relations: Bonds, Intersections and Encounters hosted by the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies, Târgoviste, May 19-21, 2010. Abstract: The first contacts between Lithuanian and Romanian representatives started after the World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania drew the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania existed. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited ConstantinValimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga. The dialogue between the two parties remained, however, occasional.
    [Show full text]
  • Egzodo Archyvas
    Egzodo archyvas Vytauto Didžiojo universiteto Česlovo Milošo centras Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas Lietuvos istorijos institutas LIETUVIŲ IR LENKŲ SANTYKIAI IŠEIVIJOJE 1945–1990 METAIS Šaltinių publikacija Sudarytoja Giedrė Milerytė-Japertienė UDK 325.2(=172)(=162.1) „1940/1990“ Li203 Egzodo archyvo redakcinė kolegija: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (pirmininkas, Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. Daiva Dapkutė (Vytauto Didžiojo universitetas) Habil. dr. Leonas Gudaitis (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. Ph. D. Kęstutis Skrupskelis (University of South Carolina, JAV) Prof. Ph. D. Bronius Vaškelis (Vytauto Didžiojo universitetas) Knygą recenzavo: Prof. dr. Juozas Skirius (Lietuvos edukologijos universitetas) Dr. Tomasz Błaszczak (VDU) Knygos sudarymą ir leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Nacionalinės lituanistikos plėtros programą (projekto Nr. LIT-8-56) Leidinį parengė Giedrė Milerytė-Japertienė ISBN 978-609-467-096-1 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-527-5 (spausdintas) ISBN 978-609-467-095-4 (internetinis) ISBN 978-9955-34-526-8 (internetinis) © Giedrė Milerytė-Japertienė, sudarymas, įvadas, 2014 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2014 © „Versus aureus“ leidykla, 2014 TURINYS Vakaruose kilęs noras susitarti: bandymai užmegzti oficialius santykius . 9 Dokumentų rinkinio sudarymo principai. 30 Nr. 1. A. Vokietaičio parengta „Santykiai su lenkais“ trumpoji versija, 1945. 31 Nr. 2. J. Šaulio laiškas K. Griniui, 1945 08 24 . 33 Nr. 3. K. Griniaus laiškas J. Šauliui, 1945 07 02. 38 Nr. 4. Stan obecny i perspektywy w stosunkach polsko–litewskich, 1946. 40 Nr. 5. J. Baranieckio raportas Z. Berezowskiui, 1946 07 08. 54 Nr. 6. K. Morawskio laiškas A. Tarnowskiui, 1946 06 18. 60 Nr. 7. A. Tarnowskio laiškas K. Morawskiui, 1946 07 09. 62 Nr. 8. K. Morawskio laiškas A.
    [Show full text]