TSRS BANDYMAI PERIMTI LIETUVOS BANKO AUKSÀ IR SÀSKAITAS UÞSIENYJE 1940–1941 METAIS Laimonas Gryva Architektø g. 176-111 LT-04206 Vilnius El. p. [email protected] Ekonomikos istorija Straipsnyje* pateikiama TSRS bandymø perimti Lietuvos bankui priklausantá auksà ir sàskaitas uþsienio ðalyse 1940–1941 m. istorija. Atskleidþiama, kurie bankai sutiko tai padaryti, o kurie grieþtai pasiprieðino okupantø këslams perimti Lietuvai priklausantá turtà. Pateikiama smulki aukso kiekio ir lëðø, buvusiø uþsienio bankuose, apskaita ir uþsienio bankø sàraðai. Pagrindiniai þodþiai: nacionalizacija; litas; valiuta; auksas; Lietuvos bankas; TSRS valstybinis bankas. Ávadas Pinigø studijos 2005/2 Straipsnio tikslas – remiantis archyvuose sukaupta medþiaga, iðsiaiðkinti, kiek Lietuvos 58 bankui priklausanèio aukso ir lëðø, 1940–1941 m. buvusiø jo korespondentinëse sàskaitose uþsienyje, pavyko perimti TSRS valstybiniam bankui ir kokiais bûdais tai bandyta padaryti. Straipsnio autorius taip pat stengiasi atskleisti ávairiø valstybiø poþiûrá á okupuotosios Lietuvos likimà per Lietuvos banko prizmæ – atsisakymas perduoti auksà arba pinigines lëðas ið esmës reiðkë ir okupacijos nepripaþinimà. Ði tema Lietuvos istoriografijoje iki ðiol labai menkai tyrinëta. Didþiausiu indëliu bûtø galima laikyti Vlado Terlecko darbus – monografijas „Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kûrimo ir veiklos studija“ (1997), „Lietuvos bankininkystës istorija 1918–1941“ (2000a) ir straipsnius (2000b, 2003), kuriuose pateikiama daug Lietuvos bankininkystës istorijai svarbiø faktø. Lietuvos aukso Didþiojoje Britanijoje klausimà nagrinëjo Juozas Skirius (2001) knygoje „Lietuviø visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis“. Lietuvos diplomatiniø tarnybø Vakarø valstybëse finansavimo, siekiant padaryti disponuojamus áðaldytus aukso fondus, klausimai aptarti Lauryno Jonuðausko (2003) monografijoje „Likimo vedami. Lietuvos diplomatinës tarnybos egzilyje veikla“. Pastarieji du autoriai daugiausia rëmësi Nepriklausomos Lietuvos ambasadoriaus Londone B. K. Baluèio Pro memoria medþiaga, L. Jonuðauskas taip pat iðsamiai susipaþino su Stasio Lozoraièio ir Stasio Antano Baèkio asmeniniais archyvais. Lietuvos aukso uþgrobimo chronologija iðdëstyta ir Tado Zaleskio (1982), Juozo Vaiðnoro (1988) bei Vinco Krëvës-Mickevièiaus (1989) atsiminimuose. Remiantis archyvuose surastais faktais, ðiandien galima pasakyti, kad minëti autoriai daþnai painioja datas (ypaè V. Krëvë). Kai kurie atsiminimai (V. Krëvës, J. Vaiðnoro) iðspausdinti autoriams jau mirus, o T. Zaleskio straipsnis pasirodë dar 1982 m., todël neatmestina prielaida, kad jame tam tikrà vaidmená vaidino ideologija ir cenzûra. Nors atsiminimai ir nëra labai patikimas istorijos ðaltinis, siekiant iðsamiau atskleisti aukso uþgrobimo bylà, svarstomos visø iðvardytø autoriø pateikiamos versijos. Autorius medþiagà straipsniui rinko ið Lietuvos centriniame valstybës archyve (LCVA) esanèiø fondø: 755 (Lietuvos bankas), 923 (Lietuvos Respublikos Ministrø kabinetas), 383 (Uþsienio reikalø ministerija), 648 (Lietuvos pasiuntinybë Londone), R-871 (TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinis bankas), R-383 (Kredito bankas Kaune), R-1019 (LTSR uþsienio reikalø ministerija). Ypaè daug vertingos medþiagos rasta R-871 fonde. Tai *Uþ vertingas pastabas ir pasiû- 1940–1941 m. susiraðinëjimas su uþsienio bankais aukso perdavimo ir lëðø pervedimo lymus, raðant ðá straipsná, auto- rius dëkoja doc. dr. V. Terleckui klausimais, uþsienio bankø reakcija á politinius ávykius Lietuvoje. Fonde 383 saugoma ir Lietuvos banko Tarptautiniø vadinamosios Liaudies vyriausybës susiraðinëjimo su Lietuvos ambasadoriumi Prancûzijoje ryðiø departamento direktoriui doc. dr. S. Kropui. Petru Klimu, siekiant iðsiaiðkinti Prancûzijos banke esanèio aukso likimà, medþiaga. Èia Laimonas Gryva – istorijos mokslø magistras. Veiklos sritys: Lietuvos ekonomikos (1918–1944) ir transporto istorijos (1918–1989) tyrimai. taip pat sukauptos protesto notos JAV ir Didþiosios Britanijos vyriausybëms dël áðaldyto Lietuvos aukso. Fonde R-1019 iðlikusi Liaudies vyriausybës Uþsienio reikalø ministerijos generalinio sekretoriaus Pijaus Glovacko Pro memoria apie susitikimà su Didþiosios Britanijos ambasadoriumi Lietuvoje Tomu Prestonu aukso klausimu, èia taip pat saugoma Uþsienio reikalø ministerijos Spaudos departamento direktoriaus Pro memoria apie 1940 m. liepos 20 d. susitikimà su JAV ambasadoriumi Ouvenu Noremu. Ádomiø faktø galima rasti 648 fonde saugomuose buvusio Lietuvos ambasadoriaus Londone B. K. Baluèio Pro memoria. Juose diplomatas bei kovotojas uþ Lietuvos nepri- klausomybæ B. K. Balutis aptaria netrukus po sovietø okupacijos vykusá savo susitikimà su Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministerijos pareigûnais, kuriame keltas áðaldyto Lietuvos aukso padarymo disponuojamu klausimas ir jo panaudojimo uþsienio pasiun- tinybiø reikmëms galimybës. Ðio straipsnio autoriui pavyko gauti medþiagos ið Ðveicarijoje, Bazelio mieste, ásikûrusio Tarptautiniø atsiskaitymø banko (TAB) archyvo. Archyvisto Edvard Atkinson atsiøstos dokumentø kopijos apie TAB ir Lietuvos banko susiraðinëjimà 1940–1941 m. ne tik uþpildë kai kurias Lietuvos archyvuose trûkstamø dokumentø spragas, bet ir padëjo iðkelti hipo- tezæ, kas pasiraðë 1940 m. liepos 12 d. Lietuvos banko telegramà dël aukso perdavimo TSRS valstybiniam bankui ir kodël TAB 1940 m. pabaigoje pardavë dalá Lietuvai priklausiusio aukso. L. Gryva TSRS bandymai perimti Lietuvos banko auksà ir sàskaitas uþsienyje 1940–1941 metais Labai patikimu ir vertingu istorijos ðaltiniu laikytina Lietuvos banko muziejuje saugoma 59 aukso depozitø uþsienyje knyga (Lietuvos banko muziejus 1940). Joje pateikiami uþsienio bankø sàraðai ir juose saugoto aukso kiekiai. Autorius taip pat remësi 1940–1941 m. periodiniais leidiniais „Darbo Lietuva“ ir „Tarybø Lietuva“. Kai kurie nutarimai, ástatymai cituojami ið oficialaus leidinio „Vyriausybës þinios“. Publikacijoje nurodomuose bankø pavadinimuose gali pasitaikyti netikslumø, nes archyviniuose dokumentuose jie raðyti rusø kalba, o lotyniðkais raðmenimis daþniausiai nurodomas sutrumpintas banko pavadinimas. Straipsnio pirmoje dalyje pateikiama Lietuvos aukso byla, antroje svarstomi Lietuvos bankui priklausiusiø lëðø, buvusiø uþsienio bankuose korespondentuose, perëmimo klausimai. 1. Lietuvos aukso byla Lietuvos banko aukso atsargos JAV, Didþiosios Britanijos, Ðvedijos ir Ðveicarijos bankuose 1940 m. birþelio 15 d. vertintos 63,3 mln. litø (Terleckas 1997: 312). Netrukus po Lietuvos okupacijos TSRS pareigûnai pabandë perimti Lietuvos bankui priklausanèias aukso atsargas uþsienio ðalyse. 1.1. Aukso likimas 1940–1941 m. 1940 m. liepos 6 d. TSRS specialusis ágaliotinis Lietuvai Vladimiras Dekanozovas á TSRS atstovybæ Kaune iðsikvietë Lietuvos banko valdytojà Juozà Pakná ir tuometiná finansø ministrà Juozà Vaiðnorà. V. Dekanozovas be uþuolankø pareiðkë, kad vykdydamas Vladimiro Molo- tovo nurodymà reikalauja visà Lietuvos bankui priklausantá auksà pervesti á Tarybø Sàjungos valstybinio banko (Gosbanko) uþsienio ðalyse turimas sàskaitas (Vaiðnoras 1988: 136). J. Paknys trumpai paaiðkino, kad jis vienas negali pasiraðyti tokio ásakymo, nes tam reika- lingi dviejø vadovaujanèiø darbuotojø paraðai – banko valdytojo ir kito banko vadovybës asmens, kuriø paraðø pavyzdþiai þinomi atitinkamø uþsienio bankø pareigûnams (Zaleskis 1982: 14; Vaiðnoras 1988: 136). V. Dekanozovo spaudþiamas, J. Paknys papraðë J. Vaiðnoro susisiekti su Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigas ëjusiu Vincu Krëve-Mickevièiumi ir papraðyti jo atvykti á TSRS atstovybæ. V. Krëvë atsakë norás pasitarti su juristu ir maþdaug po pusvalandþio paskambinsiàs á atstovybæ (Vaiðnoras 1988: 136). Paskambinæs po va- landos, V. Krëvë J. Vaiðnorà informavo, kad á pasitarimà neatvyksiàs ir asmeniðkai laikàsis nuomonës, kad nebûtø skubama perduoti aukso TSRS valstybiniam bankui. Vis dëlto, V. Krëvës manymu, lemiamas þodis èia priklausàs Lietuvos banko valdytojui J. Pakniui (Vaiðnoras 1988: 136). Gráþæs á pasitarimà, J. Vaiðnoras supaþindino V. Dekanozovà ir J. Pakná su V. Krëvës pateiktais argumentais. Ilgai tylëjæs, J. Paknys iðdëstë V. Dekanozovui savo nuomonæ, kad perduodama aukso fondà TSRS valstybiniam bankui, Lietuva tà paèià dienà palaidotø ir lità – auksu padengtà valiutà, kartu nutraukdama visus prekybinius ryðius su uþsieniu, be to, bûtø paþeistas ir lito ástatymas (Vaiðnoras 1988: 137). V. Dekano- zovas pagrasino: „mes, siekdami ágyvendinti Tarybø Sàjungos vyriausybës tikslus, ne- sustojame pusiaukelëje net ir tuo atveju, jeigu reikia kam nors galvà nuimti“. Tada J. Paknys pareiðkë, kad jo nurodymas perduoti auksà nebûtø vykdomas, nes uþsienio bankai já traktuotø kaip politiná, o ne ekonominá (Vaiðnoras 1988: 138). Pasak J. Vaiðnoro, J. Paknys kità dienà (1940 m. liepos 7-àjà) atsistatydinæs, o naujuoju Lietuvos banko valdytoju paskirtasis Aleksandras Drobnys iðleido ásakymà pervesti Londono, Niujorko, Stokholmo ir Berno bankuose buvusá auksà á TSRS valstybinio banko sàskaità (Vaiðnoras 1988: 139). Ekonomikos istorija Toká pat scenarijø apraðo ir J. Vaiðnoro pavaduotojas Tadas Zaleskis (1982: 14). Taèiau Lietuvos centriniame valstybës archyve esantys dokumentai liudija, kad ávykiai klostësi kitaip: sovietams prieðinæsis J. Paknys ið savo posto atsistatydino tik 1940 m. rugsëjo 19 d., remdamasis LTSR Liaudies Komisarø tarybos (LKT) (vyriausybës) nutarimu Nr. 95 ir LTSR LKT rugsëjo 18 d. raðtu Nr. 101; pasiraðæs ásakymus Nr. 1194 ir Nr. 1195, jis savo pareigas laikinai perleido Zigmui Starkui (LCVA 1940ee). Tiesa, iki tol visuose dokumentuose J. Paknys pasiraðinëdavo