DOCSLIB.ORG

Lietuvos Konsulinė Tarnyba 1918–1990

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

1 I. LIETUVOS atstovybės ir pasiuntinybės UŽSIENIO ŠALYSE 1918–1990 METAIS 1 lentelė. Lietuvos atstovybė Anglijoje Eil. Atstovybės pavadinimas Veikimo Atstovai1 Adresas/ai Nr. laikas 1. Lietuvos atstovybė 1919 01 01–iki Jonas Šliūpas, Londone, šiol Pirmoji „delegacija- atstovybė“ B. K. Balučio 1919 04 Vincas 1919 04: teigimu, buvo įsteigta 1919 Čepinskis, patarėjas – 24, Cornwall Gardens, W8. London. m. sausio 1 d. Kazys Bizauskas [Balučio B. K. 1956 m. liepos mėn. Atstovybė iki 1924, nuo Rašytas tekstas apie Lietuvos 1924 12 10 – pasiuntinybė2. pasiuntinybę Londone // LCVA, f. 658, ap. 1, b. 6, l. 31.] Pasiuntinybės sekretoriais buvo: 1919 ruduo–1921 m. – 1919 birželis/liepa: Kazys Bizauskas, grafas Alfredas 21 de Vere Gardens, Kensington, Henrikas Rabinavičius, Tiškevičius-Tiškus London. Tadas Petkevičius, [Lietuvos atstovybių adresai // LCVA, f. V. K. Račkauskas, 923, ap. 1, b. 20, l. 3.] Juozas Kajeckas3, Jonas Žmuidzinas, 1919 09–1920 m.: Edmundas Laucevičius, 14 Cornwall Gardens, Kensington, S. Vincas Balickas4 W. 7, London. [Lietuvos atstovybių adresai // LCVA, f. Lietuvos pasiuntinybei 383, ap. 7. b. 94, l. 5.] Londone buvo subordinuoti visi 1921–1923 06 29 1920–1921 m.: konsulatai veikę Didžiojoje Tomas Norus- 14 Cornwall Gardens, Kensington Britanijoje ir Dominijose5: Naruševičius, reikalų SW 7, London. patikėtinis, sekretorius [Lietuvos atstovybių adresai // LCVA. f. Londone (1925 02 28–1932 K. Račkauskas6 383, ap. 3. 3, b. 266, l. 34.] 05 19); Glasgove (1930 12 31– 1923 07–1924 06 18 1923–1937 05 01: 1956 dar veikė); Valdemaras Lithuanian Legalion, Mančesteryje (?–iki Čarneckis, reikalų 10 Palace gate, Kensington, London konsulo mirties); patikėtinis W. 8. Keiptaune; [Teisininkų kalendorius 1933 metams. Johannesburge (1932 05 1924 11–1928 06 01 Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 08–1940 m. ruduo); NPĮM Ernestas 1933, p. 353; Teisininkų kalendorius Tel-Avive (1927 06 23– Galvanauskas 1936 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: 1940 08); Sekretorius – K. „Varpas“, 1936.; Atstovybės // LCVA, Toronte (?–iki šiol?) nuo Račkauskas f. 648, ap. 1, b. 314, l. 25.; Lithuanian 1949 m. buvo Legations Abroad // LCVA, f. 648, ap. subordinuotas Lietuvos 1928 06 16–1931 10 1, b. 314, l. 42.; List of Addresses // pasiuntinybei Vašingtone 01 – NPĮM Kazys LCVA, f. 383, ap. 10, b. 24, l. 4.; Bizauskas Valstybės statistikos kalendorius 1937. kaunas: Centralinis statistikos biuras. P. 1931 12 09–1934 06 42-43.; Adresai // LCVA, f. 383, ap. 7, 01– NPĮM Vaclovas b. 1091, l. 214.] 1 Balučio B. K. 1956 m. liepos mėn. Rašytas tekstas apie Lietuvos pasiuntinybę Londone // LCVA, f. 658, ap. 1, b. 6, l. 31–32. 2 Balučio B. K. 1956 m. liepos mėn. Rašytas tekstas apie Lietuvos pasiuntinybę Londone // LCVA, f. 658, ap. 1, b. 6, l. 31. Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Londone buvo paskirtas 1924 m. gruodžio 10 d. Tai Ernestas Galvanauskas. 3 Teisininkų kalendorius 1933 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1933, p. 353.; Teisininkų kalendorius 1936 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1936. 4 Balučio B. K. 1956 m. liepos mėn. Rašytas tekstas apie Lietuvos pasiuntinybę Londone // LCVA, f. 658, ap. 1, b. 6, l. 31–34. 5 Balučio B. K. 1956 m. liepos mėn. Rašytas tekstas apie Lietuvos pasiuntinybę Londone // LCVA, f. 658, ap. 1, b. 6, l. 31–34. 6 Lietuvos atstovybių ir konsulatų užsienyje adresai // Lietuva. 1924 01 30. Nr. 25. P. 4. 2 Sidzikauskas, sekretorius Juozas Kajeckas7 1934 06 01–1967 1937 11–1946 06 258 m.: Bronius Kazys Balutis Lithuanian Legalion, 19, Kensington Palace Gardens. London W.8. [LCVA, f. 383, ap. 7, b. 2301, l. 25.; Lietuvos pasiuntinybių ir konsulatų bei jų tarnautojų adresai ir telefonai (1939 06 01) // LCVA, f. 383, ap. 1, b. 5, l. 5.; Teisininkų kalendorius 1940 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1940. Teisininkų kalendorius 1939 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1939, p. 327.] 1967 m. Vincas 1946 07 239–1978 m.: Balickas 17, Essex Villas London W8, England. [A. O. Shallnos 1968 m. sausio 30 d. raštas V. Balickui // LCVA, f. 648, ap. 2, b. 48, l. 17.; V. Balicko raštas S. Lozoraičiui 1978 08 10 // LCVA, f. 648, ap. 2, b. 8, l. 102.] 1997 m.: 84 Gloucester Place, London WIH 3HN, United Kingdom [Bačkis S. A. Lietuvos diplomatinė tarnyba (1940 06 15–1990 03 11). Vilnius, 1999. P. 24.] Šaltinis: Lietuvos atstovybių adresai // LCVA, f. 383, ap. 8, b. 898, l. 85. 7 Teisininkų kalendorius 1933 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1933, p. 353. 8 Namo pardavimo kontraktas buvo pasirašytas 1946 m. birželio 25 d. Žr. V. Balicko raštas S. Lozoraičiui 1978 08 10 // LCVA, f. 648, ap. 2, b. 8, l. 102. 9 V. Balicko raštas S. Lozoraičiui 1978 08 10 // LCVA, f. 648, ap. 2, b. 8, l. 102. 3 2 lentelė. Lietuvos atstovybė Argentinoje Eil Atstovybės pavadinimas Veikimo Atstovai Rangas (pasiuntinybė, atstovybė) Nr. laikas Lietuvos pasiuntinybė 1930 04 01– Petras Mačiulis (1930 1931–1932 m.: Buenos Airėse 1947 04 01–?) Av. Montes de Oca, Nr. 185, Buenos Aires, Argentine. Lietuvos atstovybė Buenos [LCVA, f. 648, ap. 1, b. 48, l. 26.; List Airėse of Addresses // LCVA, f. 383, ap. 10, b. 1936 m. pasiuntinybė 24, l. 4.] Pasiuntinybės sekretorius 1932 01 04 reikalų 1932 m. sausio 4 d.–1932 02 03: Povilas Gaučys10 (1931 06 patikėtinis13, Legation de Lithuanie, 01, 193311) generalinis konsulas Montevideo 1859. Jurgis Kučinskas12 Teodoras Daukantas [LCVA. f. 383, ap. 7, b. 1091, l. 214.; f. (Konsulinio skyriaus (iki 1934 12 01) 383, ap. 16, b. 5, l. 494.; f 650, ap. 1, b. vedėjas) 12, l. 3. Adresai // LCVA, f. 383, ap. 7, NPĮM Jonas b. 1091, l. 214.] Aukštuolis14 1933 m.: Pasiuntinybės Légation de Lithuanie à Buenos Aires, sekretorius Bronius Calle Rodriquez Pena 1671. Blaveščiūnas [Teisininkų kalendorius 1933 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1933, p. 351.] Jonas Aukštuolis (– 1939) 1936 m.: Kazys Graužinis Légation de Lithuanie (1939– 194715) Avenida Callao 1971, Buenos Aires. [Teisininkų kalendorius 1936 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1936.; Valstybės statistikos kalendorius 1937. kaunas: Centralinis statistikos biuras. P. 42-43.] 1937 11–1939 m. birželio 1 d.–liepos 15 d.: Légation de Lithuanie. Calle Cerrito 1493, Buenos Aires [Lietuvos pasiuntinybių ir konsulatų bei jų tarnautojų adresai ir telefonai /1939 m. birželio mėn. 1 d./ // LCVA. f. 383, ap. 1, b. 5, l. 4.; Gaigalaitė A. Istorija, p. 182.; LCVA, f. 383, ap. 7, b. 2301, l. 25.; Lietuvos pasiuntinybių ir konsulatų bei jų tarnautojų adresai ir telefonai (1939 06 01) // LCVA, f. 383, ap. 1, b. 5, l. 4.; Lietuvos pasiuntinybių adresai 1937 11 // LCVA, f. 650, ap. 1, b. 12, l. 14.; Teisininkų kalendorius 1940 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1940. Teisininkų kalendorius 1939 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1939, p. 326.] 10 LCVA, f. 383, ap. 16, b. 5, l. 494. 11 Teisininkų kalendorius 1933 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1933, p. 351. 12 LCVA, f. 383, ap. 16, b. 5, l. 494. 13 LCVA, f. 383, ap. 16, b. 5, l. 494. 14 Teisininkų kalendorius 1933 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1933, p. 351. 15 S. A. Bačkio teigimu, K. Graužinis Argentinoje oficialiai veikti galėjo tik iki 1947 metų. Nuo tada Argentina atsisakė pripažinti Lietuvos atstovą. Žr. Bačkis S. A. Lietuvos diplomatinė tarnyba (1940 06 15–1990 03 11). Vilnius, 1999. P. 23. 4 3 lentelė. Lietuvos atstovai Austrijoje Eil. Rezidencijos vieta Veikimo Atstovai Adresas/ai Nr. laikas 1. Lietuvos atstovas Vienoje, –1938 1933–1936 m. 16 Žr. 34 lentelę. rezidavo Berlyne NPĮM Jurgis Šaulys, rezid. Berlyne 16 Teisininkų kalendorius 1933 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1933, p. 352. 5 4 lentelė. Lietuvos atstovai Belgijoje Eil. Rezidencijos vieta Veikimo Atstovai Adresas/ai Nr. laikas 1. Lietuvos atstovas 1923 m. reikalų Briuselyje patikėtinis O. Nepaprastasis ir įgaliotasis Milašius, rezidavo ministras rezidavo Paryžiuje Paryžiuje Lietuvos pasiuntinybė 1933 m. Petras Briuselyje (1934?–1939) Klimas, rezidavo Paryžiuje 1936 m. Vytautas 1936–1937 m.: Gylys, rezidavo Legalion de Lithuanie, Bruxelles, Briuselyje 17, rue de Crayer, Bruxelles. [Teisininkų kalendorius 1936 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1936.; Teisininkų kalendorius 1939 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1939, p. 327.; Valstybės statistikos kalendorius 1937. Kaunas: Centralinis statistikos biuras. P. 42–43.] 1939 m. pasiuntinybės 1939–1940 m.: atašė J. Deksnys, Legation de Lithuanie. rezidavo Briuselyje 17, rue de Crayer, Bruxelles. [LCVA, f. 383, ap. 7, b. 2301, l. 25.; Lietuvos pasiuntinybių ir konsulatų bei 1940 m. Petras jų tarnautojų adresai ir telefonai (1939 Klimas, nuolat 06 01) // LCVA, f. 383, ap. 1, b. 5, l. 5.; rezidavo Paryžiuje Lietuvos pasiuntinybių adresai 1937 11 // LCVA, f. 650, ap. 1, b. 12, l. 15.; Teisininkų kalendorius 1940 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1940. Teisininkų kalendorius 1939 metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, 1939, p. 326.; Légation de Lithuanie] [Lithuanian Legations Abroad // LCVA, f. 648, ap. 1, b. 314, l. 42.] 6 5 lentelė. Lietuvos atstovai Brazilijoje Eil. Rezidencijos vieta Veikimo Atstovai Adresas/ai Nr. laikas 1. Lietuvos atstovas Rio de 1931 02 01– 1931 02 0118 – 1933 Žr. 2 lentelę. Žaneire 1940 m.? m. 19 reikalų patikėtinis Teodoras Teisininkų kalendorius 1940 metams. Nepaprastasis ir įgaliotasis Daukantas20, rezidavo Red. Z. Toliušis. Kaunas: „Varpas“, ministras rezidavo Buenos Buenos Airėse 1940. Teisininkų kalendorius 1939 Airėse metams. Red. Z. Toliušis. Kaunas: 1939 m. Jonas „Varpas“, 1939, p. 328. 1936 m. pasiuntinys. Aukštuolis Dirbo: 1940 m. Kazys Jurgis Kučinskas Graužinis (konsulinio skyriaus vedėjas nuo 1931 03 01)17 1941 vasario mėn21. 1941 m.: paskirtas atašė – dr. Av. Erasmo Bragae, 277, S/609, Rio Fricas Meieris de Janeiro, Brasil. [Bačkis S. A. Lietuvos diplomatinė tarnyba (1940 06 15–1990 03 11). Vilnius, 1999. P. 22.] 17 1931 02 28 URM įsakymas Nr. 110. // LCVA, f. 383, ap. 3. b. 283, l. 57. 18 1931 02 24 URM įsakymas Nr. 99. // LCVA, f. 383, ap. 3. b. 283, l. 51.
Recommended publications
  • Bibliografija 2003

    Bibliografija 2003

    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2003 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2016 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2003 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Irena Tumelytė, 2016 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 11 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 11 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
  • Jelenkor, 1967, 717–718

    Jelenkor, 1967, 717–718

    TÖLGyesi Bea TriX HoGyan LeTT eGy LiTvÁn diPLoMatából a MaGyar irodaLoM szÖrnyeTeGe? Adalékok Turauskas figurájához Hevesi AndrásPárizsi eső című regényében Hevesi andrás Párizsi eső című regénye nem tartozik a széles körben ismert művek közé, egyik főszereplője, Turauskas viszont „litván szörnyetegként” bevonult a magyar iroda- lom történetébe. a korabeli kritikák is – Hevesi figyelemre méltó stílusán kívül – a litván figuráját emelik ki, mint a mű legértékesebb elemét. a nyilvánvalóan önéletrajzi ihletésű regény egy fiatal magyar ösztöndíjas egyetemista párizsi tartózkodását meséli el. az idegen környezet és új élethelyzet szembesíti saját ma- gával, olyan tulajdonságait hozza felszínre, amelyekről korábban fogalma sem volt. az eleinte magánnyal küszködő Georges megismerkedik egy Turauskas nevű, züllött életet élő litván emigránssal. Turauskas fő elfoglaltsága, hogy kifogástalanul megfogalmazott mondatokban magáról beszél („ez az én formám, én szakadatlanul, megállás nélkül val- lok... úgy vallok, ahogy más lélegzetet vesz... Ha nincs kéznél gyóntató, akkor a csatorná- nak vallok...”1), illetve filozófiai és pszichológiai kérdéseket boncolgat kávéházi társaival, más emigránsokkal. szívesen mesél szexuális kalandjairól, amelyekből kitűnik, hogy sza- dista. Georges-zsal rögtön felfigyelnek egymásra, Georges nem tud szabadulni mágikus vonzerejétől, egyszerre vonzza és taszítja a különös alak, aki némiképp saját magára em- lékezteti. Turauskas szinte lecsap a fiatalemberre, akit idősebb társként igyekszik bevezet- ni saját világába. Georges azonban visszautasítja a bohém életmódot, szinte görcsösen is- mételgetve, meggyőzni akarván magát, hogy ő jó családból való úrifiú: „rendes, kedves, tekintélytisztelő úrifiú vagyok, polgári karriert akarok befutni, arról álmodozom, hogy diplomata leszek, miért vállalom ezt a megfoghatatlan, indokolatlan sorsközösséget e szétmállott, elhullott, szemétládába való emberekkel? Talán én is a kívülmaradtak közé tartozom?”2 végül megszakítja rövid, de viharos kapcsolatukat.
  • Landsbergis, Vytautas

    Landsbergis, Vytautas

    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
  • The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival

    The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival

    4545 UVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL.: 312-585-9500 • FAX.: 312-585-8284 • [email protected] Lietuvos nacionalinė THE l lilI A'l) M.Mažvydo biblioteka Į | 1 ) *1 l Į 1 VOLUME i number i ENGLISH EDITION JULY 1996 Draugas welcomes The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival U. S. Support for Estonia, Russian victory in Chechnya Latvia, Lithuania dangerous for Baltic countries Vilnius, June 21, BNS — that Russia has lošt the war in Durna MP Konstantin Borovoj, Chechnya. According to him, Washington, D.C., June 25 lar crime. The U.S. has provid­ deputy from the Economic Free- this is better for Russia itself (The White House). The Clinton ed experts to help the Baltic dom party and member of the and for neighboring countries. Administration is committed to statės cope vvith bank fraud and group on cooperation with the He did not rule out that in the the integration of all of Europe’s strengthen their financial Baltic countries who visited event of a “successful war” i n new democracies, including Es­ systems. The FBI is scheduled Lithuania, expects that vvith Chechnya, the Baltic countries tonia, Latvia and Lithuania, to open an office in Tallinn in Alexander Lebed’s advent in too vvould be threatened. with the Transatlantic com- the next year. the Russian security council an munity. The U.S. seeks to elimi- The United States provided Asked about the Yeltsin-Le- end to the war in Chechnya is bed union, Borovoy said that nate the legacy of Europe’s Cold $8.5 million for the demolition more likely.
  • IN the Theatre JOURNALISM DURING the FIRST Lithuanian INDEPENDENCE

    IN the Theatre JOURNALISM DURING the FIRST Lithuanian INDEPENDENCE

    Meno istorija ir kritika / Art History & Criticism 12 ISSN 1822-4555 (Print), ISSN 1822-4547 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/1822-4547.12.7 Ina PUKELYtė Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Representation of “THE OTHER” IN THE THeatre 83 Journalism during THE First LITHuanian Independence REP JOU Summary. The article discusses the notion of the Other as it reveals itself through the content of the Lithuanian R press media in the time period between 1926 and 1940. Articles describing the performances of the Lithuanian R ESENTATION OF “THE OF ESENTATION National Theatre are discussed. The content of these articles shows that Russian artists working in independent DU NALISM Lithuania were considered as a dangerous Other who exploits Lithuania ideologically and economically. Although such artists as Andrius Oleka-Žilinskas, Mikhail Chekhov, Vera Solovjova and others came to work in Kaunas in order to escape the Soviet regime, they were accused in Lithuania as being pro-Bolshevik and pro-Communist. The research shows that Lithuanian theatre journalists only considered Russians as dangerous to the young independent state but not Jewish or Polish artists. One can presume that Lithuania feared the communist regime R so much that it tried to avoid any collaboration, including this with artists, which could harm the development of THE ING the independent state. In spite that Russian theatre artists enriched Lithuanian National Theatre, they were forced to leave Lithuania and never come back. Keywords: Lithuanian theatre during the first independence, representation of the Other in Lithuanian theatre, theatre and the Other, theatre journalism. F O I THE R ST ST R L ” IN THE THE IN ” The first Lithuanian independence (1918-1940) is realize this objective, we shall take advantage of the ITHUANIAN known as the time period when the notion of Lithu- philosophical notion of the Other since it allows to anian national identity was created.
  • Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir

    Tsrs Bandymai Perimti Lietuvos Banko Auksą Ir

    TSRS BANDYMAI PERIMTI LIETUVOS BANKO AUKSÀ IR SÀSKAITAS UÞSIENYJE 1940–1941 METAIS Laimonas Gryva Architektø g. 176-111 LT-04206 Vilnius El. p. [email protected] Ekonomikos istorija Straipsnyje* pateikiama TSRS bandymø perimti Lietuvos bankui priklausantá auksà ir sàskaitas uþsienio ðalyse 1940–1941 m. istorija. Atskleidþiama, kurie bankai sutiko tai padaryti, o kurie grieþtai pasiprieðino okupantø këslams perimti Lietuvai priklausantá turtà. Pateikiama smulki aukso kiekio ir lëðø, buvusiø uþsienio bankuose, apskaita ir uþsienio bankø sàraðai. Pagrindiniai þodþiai: nacionalizacija; litas; valiuta; auksas; Lietuvos bankas; TSRS valstybinis bankas. Ávadas Pinigø studijos 2005/2 Straipsnio tikslas – remiantis archyvuose sukaupta medþiaga, iðsiaiðkinti, kiek Lietuvos 58 bankui priklausanèio aukso ir lëðø, 1940–1941 m. buvusiø jo korespondentinëse sàskaitose uþsienyje, pavyko perimti TSRS valstybiniam bankui ir kokiais bûdais tai bandyta padaryti. Straipsnio autorius taip pat stengiasi atskleisti ávairiø valstybiø poþiûrá á okupuotosios Lietuvos likimà per Lietuvos banko prizmæ – atsisakymas perduoti auksà arba pinigines lëðas ið esmës reiðkë ir okupacijos nepripaþinimà. Ði tema Lietuvos istoriografijoje iki ðiol labai menkai tyrinëta. Didþiausiu indëliu bûtø galima laikyti Vlado Terlecko darbus – monografijas „Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kûrimo ir veiklos studija“ (1997), „Lietuvos bankininkystës istorija 1918–1941“ (2000a) ir straipsnius (2000b, 2003), kuriuose pateikiama daug Lietuvos bankininkystës istorijai svarbiø faktø. Lietuvos
  • Helsides Faksutskrift

    Helsides Faksutskrift

    Tom Kristiansen ................................................................................. Det fjerne og farlige Baltikum Norge og det baltiske spørsmål 1918-1940 IFS Info Institutt for forsvarsstudier No 4 - 1992 ln.n.h.old. Innledning 5 Militærhjelp til Estland og Latvia i 1918 7 Estiske initiativer 9 Den britiske forespørsel om militær bistand 10 Reaksjonene i utenriksdepartementet 11 Stortingets behandling 13 Reaksjoner i presse og politikk 13 Deltakelsen i Folkeforbundets Vilniusekspedisjon 16 Vilnius-konfliktens bakgrunn 16 Folkeforbundets henvendelse og UDs reaksjon 17 Skandinaviske konsultasjoner 17 Stortingets behandling 18 Oppsettingen av "Vilna-detachementet" 20 Utsettelser og russerfrykt 21 Vilnius-spørsmålet i pressen 22 Anerkjennelsen av de baltiske stater 1918-1921 24 Estland 24 Latvia 27 Litauen 28 Konklusjoner 30 Epilog 33 English summary 36 Noter 38 lllustrasjoner i - iv 3 Innledning Jeg skal i denne studien se nærmere på sentrale trekk ved norsk Balti­ kum-politikk i tiden fra første verdenskrigs sluttfase og frem til 1922. I forlengelsen av dette skal vi så kaste et blikk på resten av mellomkrigs­ perioden. Baltikum-politikken ble utformet i en oppbruddstid. Vi kan derfor gå ut fra at spørsmålene som drøftes her ftkk: en videre betydning som del av grunnlaget for den "nye" norske utenrikspolitikken som ble utformet etter 1918. De siste års begivenheter i regionen gir dessuten anledning til å sammenlikne det norske reaksjonsmønster fra 1918-22 med det vi finner idag. Analysen bygger på tre saksområder, nemlig spørsmålet om skandinavisk militærhjelp til Estland og Latvia' i 1918, den skandinaviske deltakelsen i Folkeforbundets planlagte militæraksjon til Vilnius i 1920-21, og prosessen som førte frem til den diplomatiske anerkjennelsen av de tre baltiske stater 1918-1921.
  • Trumpa Lietuvių Literatūros Istorija

    Trumpa Lietuvių Literatūros Istorija

    trumpa lietuvių literatūros istorija a brief history of lithuanian literature TRUMPA LIETU V Ių LITERATūROS ISTORIJA A BRIEF HISTORY OF LIthUANIAN LITERATURE 2014 Recenzentai / Reviewed by Prof. Irena Buckley (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Prof. Asija Kovtun (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Sudarytoja / Edited by Dalia Kuizinienė Vertėjai / Translated by Vijolė Višomirskytė Jurgita Perskaudienė Leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Approved by the Department of Lithuanian Lietuvių literatūros katedros posėdyje 2014 m. Literature of Faculty of Humanities at Vytautas kovo 10 d. (protokolo Nr. 3) ir Humanitarinių Magnus University on 10 March 2014 (Protocol mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2014 m. kovo No. 3). 12 d. (protokolo Nr. 1-2). Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytautas Magnus University on 12 March 2014 (Protocol No. 1-2). Leidinio parengimą ir leidybą rėmė Europos Publication is supported by the European Social socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos Švieti- Fund (ESF) and the Ministry of Education and mo ir mokslo ministerija. Science of the Republic of Lithuania. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros Project title: “Strengthening of the Lithuanian veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis (Baltic) studies activities with collaboration visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-08-V priemonės between universities abroad and Lithuania „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ projek- higher education institutions” (VP1-2.2-ŠMM- tas
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 1 (15)

    Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 1 (15)

    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 1 (15) 1 2016 1 (15) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Pradėdami penktuosius Nepriklausomybės sąsiuvinių gyvavimo metus, džiaugiamės didėjančiu skaitytojų būriu ir pasižadame visos redakcinės kolegijos bei žurnalo bendra- darbių pastangomis siekti žurnalo kokybės ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Tikimės, kad šis numeris ir yra svarus to įrodymas. Skyriuje Mūsų didieji Vidmantas Valiušaitis pristato visai neseniai mus palikusį vieną iškiliausių moderniosios Lietuvos valstybininkų, lietuviškosios diplomatijos tėvu vadinamą ambasadorių Vytautą Antaną Dambravą. Per ambasadoriaus kolegas ir jo darbų Lotynų Amerikoje liudijimus, pristatoma V. Dambravos asmenybė, gyvenimo vingiai, indėlis sti- prinant Lietuvos pozicijas pasaulyje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius Faktų ir įžvalgų skyriuje analizuoja vieną sudėtingiausių po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo valstybės atkūrimo laikotarpių. Į nepriklausomybės įtvirtinimo klausimą žvel- giama per JAV ir SSRS santykius, analizuojami bandymai suspenduoti Kovo 11-osios Aktą įgyvendinančius veiksmus, taip pat moratoriumo iniciatyva, kurios pavojingų padarinių buvo išvengta visiškai pašalinus šį klausimą iš santykių su SSRS darbotvarkės. Teisininkas, vienas Konstitucijos autorių Juozas Žilys pristato 1991 m. vasario 9 d. plebiscitą dėl Lietuvos Nepriklausomybės, įvertina jo kontekstą, eigą bei svarbą tolesnei valstybingumo raidai. Numerį gerokai paįvairina Alvydo Butkaus iš latvių kalbos išverstos
  • Lietuvos Ir Lenkijos Diplomatiniai Santykiai 1938–1940 Metais: Dokumentų Rinkinys, Compiled by Algimantas Kasparavičius and Pawel Libera, Vilnius: LII Leidykla, 2013

    Lietuvos Ir Lenkijos Diplomatiniai Santykiai 1938–1940 Metais: Dokumentų Rinkinys, Compiled by Algimantas Kasparavičius and Pawel Libera, Vilnius: LII Leidykla, 2013

    LITHUANIAN historical STUDIES 19 2014 ISSN 1392-2343 PP. 197–203 Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais: dokumentų rinkinys, compiled by Algimantas Kasparavičius and Pawel Libera, Vilnius: LII leidykla, 2013. 624 p. ISBN 978-9955-847-65-9 Continuing its series of publications of sources Lietuvos užsienio politikos dokumentai, the Lithuanian Institute of History, together with its partners in Poland (the Polish Institute of International Relations), has issued a carefully prepared collection of documents of impressive scope, compris- ing a brief but very significant period, especially for Lithuania, of three years and three months. The book consists of an introduction, documents, an English-language summary, and an index of names. The bright red colour of the book’s cover, obviously inhibiting the depiction of the main symbols of the two states, the Vytis and the Eagle, attracts attention. Ap- parently, in this way, the compilers wanted to represent symbolically the very complicated, but rather tense Lithuanian and Polish relations in the last year of the existence of these countries, even when diplomatic rela- tions had been established between them. In preparing the collection, most work fell to the well-known researcher of Lithuania’s diplomat service Dr Algimantas Kasparavičius, and the Polish historian Dr Pawel Libera. The official opponents were: the diplomat and professor Alfonsas Eidintas, and Vilnius University docent Nerijus Šepetys (but the opponents from the Polish side are not listed). Conceptually and chronologically, the publica- tion covers the situation from March 1938, i.e. from the presentation of Poland’s ultimatum to Lithuania and the establishment of Lithuanian-Polish diplomatic relations, and the trends in their further genesis and develop- ment until June–July 1940, when the Bolshevik USSR resorted to open aggression against Lithuania, destroying its statehood.
  • Lietuvių Literatūros „Vartų Sergėtojų“ Diskurse

    Lietuvių Literatūros „Vartų Sergėtojų“ Diskurse

    ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2015 57 (1) DOI: http://dx.doi.org/10.15388/Litera.2015.1.9980 Straipsniai „NEMATOMI MIESTAI“ LIETUVIŲ LITERATŪROS „VARTŲ SERGĖTOJŲ“ DISKURSE Justina Petrulionytė Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros doktorantė Anotacija. Straipsnyje aptariamas lietuvių literatūros ryšys su kaimu ir su miestais pasitelkiant so- ciologines sąvokas: Pierre’o Bourdieu „literatūros laukas“ ir „vartų sergėtojas“. Tyrime kvestionuoja- mas „kaimiškos“ lietuvių literatūros vaizdinys, kuris yra formuojamas ir dominuoja literatūros „vartų sergėtojų“ diskurse – būtent literatūros istorijoje, antologijoje ir vadovėliuose mokiniams. Kalbant apie kultūrą, kuri iš esmės yra heterogeniška, šis homogenizuojantis vaizdinys tampa problemiškas: jis nėra adekvatus, nes pritildo miestų reikšmingumą lietuvių literatūrai ir kultūrai. Raktiniai žodžiai: literatūros laukas, vartų sergėtojas, mokiniai, literatūros istorija, lietuvių litera- tūra, miestai, kaimas. Keywords: literary field, gatekeeper, pupils, literary history, Lithuanian literature, cities, country. Aš vis kalbu, kalbu, [...] bet tas, kuris klausosi, išgirsta tik tuos žodžius, kurių jis laukia. Vienoks yra aprašymas pasaulio, kurio klausaisi maloningai tu, kitoks bus tas, kuris keliaus iš lūpų į lūpas uosto krovėjų būreliuose, [...] dar kitoks bus tasai, kurį galėsiu pa- diktuoti, sulaukęs garbaus amžiaus. [...] Pasakojimą lemia ne bal- sas: jį lemia ausis. Kartais dingojas man, kad tavo balsas pasiekia mane iš toli, tuo tarpu aš esu patekęs rėksmingos ir neįmanomos ištverti dabarties nelaisvėn, kur visi žmonių sambūvio pavidalai jau priėję paskiausią savo ciklo tašką ir neįmanoma įsivaizduoti, kokiais naujais pavi- dalais jie išsirutulios. O tavo balse išgirstu neregimas priežastis, verčiančias miestus gyvuoti ir gal padėsiančias jiems atgimti po mirties. Italo Calvino Nematomi miestai1 1 Italo Calvino, Nematomi miestai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006, 163–164. 7 Epigrafe cituojamas Italo Calvino romanas tietiškąja kultūra.
  • V«Sture: Avoti Un Cilv«Ki

    V«Sture: Avoti Un Cilv«Ki

    DAUGAVPILS UNIVERSIT¬TE DAUGAVPILS UNIVERSITY Humanit‚r‚s fakult‚tes XXII starptautisko zin‚tnisko lasÓjumu materi‚li. VÁsture XVI V«STURE: AVOTI UN CILV«KI Proceedings of the 22nd International Scientific Readings of the Faculty of Humanities. History XVI DAUGAVPILS UNIVERSIT¬TES AKAD«MISKAIS APG¬DS ìSAULEî ~ 2013 ~ Saleniece I., atb. red. VÁsture: avoti un cilvÁki. XXII zin‚tniskie lasÓjumi. VÁsture XVI. Daugavpils: Daugavpils Universit‚tes AkadÁmiskais apg‚ds ìSauleî, 2013. 380 lpp. RedkolÁÏija / Editorial Board IrÁna Saleniece (Daugavpils Universit‚te, Latvija) ñ atbildÓg‚ redaktore Sandra GrigaraviËi˚tÎ (Lietuvas EdukoloÏijas universit‚te, ViÔÚa) Bernd Ulrich Hucker (Fehtas Universit‚te, V‚cija) Aleksandrs Ivanovs (Daugavpils Universit‚te, Latvija) «riks JÁkabsons (Latvijas Universit‚te, Latvija) Tatjana KuzÚecova (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Ineta Lipa (Latvijas Universit‚te, Latvija) Olaf Mertelsmann (Tartu Universit‚te, Igaunija) Ilgvars Mis‚ns (Latvijas Universit‚te, Latvija) VaÔerij NikuÔin (I. Kanta Krievijas Valsts Universit‚te, KaÔiÚingrada) Dmitrijs OÔehnoviËs (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Henrihs Soms (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Geoffrey Swain (Gl‚zgovas Universit‚te, Apvienot‚ Karaliste) Vit‚lijs –alda (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Juris Urt‚ns (Latvijas Kult˚ras akadÁmija, Latvija) Visi raksti ir zin‚tniski recenzÁti. Korektori: IrÁne ElksnisGeisler, Irita Sauk‚ne, GaÔina Sirica, Inguna Teil‚ne Tehnisk‚s redaktores: Liene Leitiete, Vita –totaka MaketÁt‚ja: Marina StoËka ISSN 16919297 © Daugavpils Universit‚te, 2013 2012. gada janv‚rÓ notika 22. Daugavpils Universit‚tes Humanit‚r‚s fakult‚tes Zin‚tniskie lasÓjumi, kuru laik‚ vÁsturnieku diskusiju krustpunkt‚ bija tÁma Avoti un cilvÁki. VÁsturnieku darba grup‚ ir izveidoju‚s noteiktas tradÓcijas ñ pieeju daudzveidÓba, uzskatu plur‚lisms un iecietÓba pret atÌi rÓgiem viedokÔiem.