Lietuvių Literatūros „Vartų Sergėtojų“ Diskurse

ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2015 57 (1) DOI: http://dx.doi.org/10.15388/Litera.2015.1.9980

Straipsniai

„NEMATOMI MIESTAI“ LIETUVIŲ LITERATŪROS „VARTŲ SERGĖTOJŲ“ DISKURSE

Justina Petrulionytė Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros doktorantė

Anotacija. Straipsnyje aptariamas lietuvių literatūros ryšys su kaimu ir su miestais pasitelkiant sociologines sąvokas: Pierre’o Bourdieu „literatūros laukas“ ir „vartų sergėtojas“. Tyrime kvestionuoja- mas „kaimiškos“ lietuvių literatūros vaizdinys, kuris yra formuojamas ir dominuoja literatūros „vartų sergėtojų“ diskurse – būtent literatūros istorijoje, antologijoje ir vadovėliuose mokiniams. Kalbant apie kultūrą, kuri iš esmės yra heterogeniška, šis homogenizuojantis vaizdinys tampa problemiškas: jis nėra adekvatus, nes pritildo miestų reikšmingumą lietuvių literatūrai ir kultūrai. Raktiniai žodžiai: literatūros laukas, vartų sergėtojas, mokiniai, literatūros istorija, lietuvių litera- tūra, miestai, kaimas. Keywords: literary field, gatekeeper, pupils, literary history, Lithuanian literature, cities, country.

Aš vis kalbu, kalbu, [...] bet tas, kuris klausosi, išgirsta tik tuos žodžius, kurių jis laukia. Vienoks yra aprašymas pasaulio, kurio klausaisi maloningai tu, kitoks bus tas, kuris keliaus iš lūpų į lūpas uosto krovėjų būreliuose, [...] dar kitoks bus tasai, kurį galėsiu pa- diktuoti, sulaukęs garbaus amžiaus. [...] Pasakojimą lemia ne balsas: jį lemia ausis. Kartais dingojas man, kad tavo balsas pasiekia mane iš toli, tuo tarpu aš esu patekęs rėksmingos ir neįmanomos ištverti dabarties nelaisvėn, kur visi žmonių sambūvio pavidalai jau priėję paskiausią savo ciklo tašką ir neįmanoma įsivaizduoti, kokiais naujais pavi- dalais jie išsirutulios. O tavo balse išgirstu neregimas priežastis, verčiančias miestus gyvuoti ir gal padėsiančias jiems atgimti po mirties. Italo Calvino Nematomi miestai1

1 Italo Calvino, Nematomi miestai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006, 163–164.

7 Epigrafe cituojamas Italo Calvino romanas tietiškąja kultūra. Nemažai autoritetingų5 kaskart jį skaitant man – miestietei, taigi, literatūrologų ir kritikų lietuvių literatūrą ir matančiai bei analizuojančiai pasaulį iš pristato pirmiausia kaip agrarinę ir savo miestietės požiūrio taško, – suteikia vil- knygose, regis, apie miestų kultūros svar- ties, kad galbūt visai netrukus lietuvių ra- bą kalba mažiau6. Toks (į)vertinimas tam- šytojų aprašyti miestai (daugiskaita) litera- pa „valdančiuoju vaizdiniu“ arba galinga tūros istorijoje bus pastebėti lygiai taip pat, kliše, kuri užgožia lietuvių rašytojus ir jų kaip ir aprašytieji miško, gamtos ir kaimo kūrinius, reikšmingai susijusius su mies- „stebuklai“. tais. Visa tai verčia kelti klausimą, ar lie- Pirminiu šio tyrimo2 impulsu tapo ši tuvių literatūra yra tikrai ir tiktai agrarinė? Vytauto Kubiliaus mintis: „Žemė yra pa- Ar „kaimiškos“ literatūros vaizdinys kyla grindinis lietuvių literatūros archetipas iš jos pačios ar jį stiprina tam tikri litera- nuo Kristijono Donelaičio laikų. Lietuvių tūros teksto išorėje veikiantys procesai ir literatūra – valstietiškos kilmės literatūra. literatūros „vartų sergėtojai“? [...] Kelios lietuvių rašytojų kartos – artojų Tokie klausimai tampa reikšmingi, kai vaikai. Jie patys arė ir akėjo, pjovė šieną, galvojame apie kultūros heterogeniškumą kūlė, jojo naktigonėn.“3 Jei Kubilių – vie- ir miestus, kurie buvo ir yra reikšmingi ną reikšmingiausių XX amžiaus literatū- lietuvių literatūrai ir kultūrai. Mano manymu, šis homogenizuojantis „kaimiškos“ rologų – pavadinsime lietuvių literatūros literatūros vaizdinys ne tik slopina kultū- „vartų sergėtoju“ (angl. gatekeeper), tuo- ros vystymąsi, bet taip pat yra ne visai met bus nesunku pamatyti, kaip skyrybos adekvatus dėl kelių priežasčių. Pirmiau- ženklas žodžio vietoje (brūkšnys, bet ne sia, inovatyvios poetinės XX amžiaus lie- „buvo“ ar „yra“) gali prisidėti ne prie nuo- tuvių literatūros slinktys yra susijusios su monės argumentavimo, o prie tradicijos „miestų autoriais“ (pavyzdžiui, Krokuvo- įtvirtinimo. je gimusiu Henriku Radausku, Lodzėje – Nacionalinėje lietuvių vaizduotėje le- Antanu Škėma), po Nepriklausomybės gitimuotas ryšys tarp kaimo, gamtos ir atgavimo gausėja literatūrinių miestų pa- tautos: „lietuvybės archetipas pagrįstas sakojimų7, daugelis šiandieninių rašytojų agrarine sankloda“4. Šį ryšį, ypač XX am- žiuje, stiprino ir lietuvių literatūra, kurioje 5 vyravusios agrarinės kultūros temos tokį Sociologiniu požiūriu, autoritetingi tai tie, kurie literatūros lauke turi balsą, galią, simbolinį kapitalą, lietuvių tapatybės modelį kanonizavo ir rašo literatūros istorijas, enciklopedijas, vadovėlius, pavertė tradiciniu. Tuo pačiu būdu tvir- pavyzdžiui, lietuvių literatūrologai ir kritikai Vytautas Kubilius, Viktorija Daujotytė, Jūratė Sprindytė, Regi- tintas ir lietuvių literatūros ryšys su vals- mantas Tamošaitis ir kt. 6 Ten pat, 115–116; Viktorija Daujotytė, „Vyres- 2 Šis straipsnis yra didesnio mano tyrimo – Vytau- niųjų proza: tarp praeities ir dabarties“, red. G. Viliūnas, to Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedroje Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002), Vilnius: rašomos disertacijos tema „Miesto įvaizdis ir naraty- Alma Littera, 2003, 75; Jūratė Sprindytė, „Lithuanian vas: Kauno reprezentacijos lietuvių literatūroje“ dalis, Prose: in Search of a New Identity“, ed. M. Kvietkaus- kurioje siekiu įvairiapusiškai ištyrinėti miestų reikšmę, kas, Transitions of Lithuanian Postmodernism. Lithu- pasakojimus ir vaizdinius lietuvių literatūroje. anian Literature in Post-Soviet Era, Amsterdam and 3 Vytautas Kubilius, „Tradiciniai lietuvių literatū- New York: Rodopi, 2011, 92. ros archetipai“, Naujasis Židinys, Nr. 3, 2002, 114. 7 Ričardo Gavelio, Jurgio Kunčino, Marko Zinge- 4 Kubilius, 116. rio, Herkaus Kunčiaus, Kęstučio Navako, Aleksandros

8 kilę iš miestų ir apskritai mūsų kultūroje lauko kontrolierius11 (pavyzdžiui, litera- stiprėja miestietiškas mentalitetas. Ga- tūros kritikas, redaktorius, leidėjas ir kt.). liausiai, kultūrologai akcentuoja ryšį tarp Bourdieu studijos skatina kreipti dėmesį į nacionalinio tapatumo, jo įvaizdinimo li- šių dalyvių svarbą literatūros lauke12. teratūroje ir miestų vaizdinių8 – šis ryšys Pagrindinis šio tyrimo šaltinis – lauko įrašytas ir mūsų literatūroje (pavyzdžiui, kontrolierių reiškimosi vieta – literatūros Marko Zingerio kūriniai, kuriuos trumpai diskursas, kuriame suformuojamas oficia aptarsiu straipsnio pabaigoje). lusis požiūris į literatūrą, kitaip tariant, Tyrime taikau sociologinį požiūrį į lite- legitimuojamas tam tikras jos vaizdinys. ratūrą, kuris ragina ją matyti kaip socialinę Straipsnyje neanalizuosiu akademinio dis- praktiką. Laikausi kultūros sociologų tvir- kurso – monografijų, studijų ar straipsnių, tinimo, kad kultūrinė produkcija, vertė ir skirtų panašioms problemoms aptarti, bet kultūriniai identitetai nėra savaiminiai, na- susitelksiu į literatūros istorijas ir vadovė- tūralūs ar įprastiniai, bet iš tiesų yra soci- lius, skirtus mokiniams: Lietuvių klasiki- aliai sukonstruoti (Pierreʼas Bourdieu, As- nės literatūros antologija (2012)13, Vidu- trida Erll, Raymondas Williamsas, Richar- rinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros das Hoggartas, Jonathanas Culleris, Terry privalomų programinių autorių sąrašas Eagletonas, Wendy Griswold, Andrew (2011)14 ir autorių kolektyvo Literatūros Milneris ir kt.9). Dominuojantį „kaimiš- vadovėlis 12 klasei (2012)15. Šiuos šalti- kos“ literatūros vaizdinį tiriu pasitelkdama nius tyrinėti pasirinkau todėl, kad, mano sociologines sąvokas: Pierreʼo Bourdieu nuomone, jie akivaizdžiausiai parodo lite- „literatūros laukas“ ir literatūros „vartų ratūros kanoną bei tradiciją. Be to, Bour- sergėtojas“10, arba legitimizacijos figūra, dieu pažymi, kad švietimo sistema vaidina lemiamą vaidmenį visuotinai diegiant įtei- Fominos, Undinės Radzevičiūtės, Kristinos Sabaliaus- 16 kaitės ir kt. kūriniai. sintą literatūros vartojimo būdą . Dėl to 8 Marcel Cornis-Pope, John Neubauer, „Toward a History of Literary Cultures in East Central Euro- Chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams I, Lietuvių pe: Theoretical Reflections“, ACLS Occasional Paper, literatūros ir tautosakos institutas: Vilnius, 2011. No. 52, New York: American Council of Learned Socie- 11 Jen Webb, Tony Schirato, Geoff Danaher, Un- ties, 2002. derstanding Bourdieu, Allen & Unwin, 2002, 152. 9 Žr. daugiau: Pierre Bourdieu, „Kultūrinės pro- 12 Bourdieu, 282. dukcijos laukas, arba atvirkščias ekonomikos pasaulis“ 13 http://antologija.lt/. Pirminis antologijos varian- (vert. L. Jakonytė), sud. A. Jurgutienė, XX amžiaus li- tas sukurtas 1999 m. vykdant UNESCO inicijuotą pro- teratūros teorijos. Chrestomatija aukštųjų mokyklų stu- jektą, 2012 m. svetainė atnaujinta. Ši antologija yra kla- dentams I, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas: sikinės pasaulio literatūros virtualios bibliotekos dalis. Vilnius, 2011, 273–327; Astrid Erll, „Cultural Studies 14 http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/pla- Approaches to Narrative“, ed. D. Herman, M. Jahn, nai/. Sąrašas patvirtintas LR Švietimo ministerijos. M-L. Ryan, Routledge Encyclopedia of Narrative Theo- 15 Irena Kanišauskaitė, Loreta Mačianskaitė, Dalia ry, London and New York: Routledge, 2008, 88–93; Jo- Satkauskytė, Nijolė Šervenikaitė, Dainius Vaitiekūnas, nathan Culler, „What is literature now?“, New Literary Saulius Žukas, Literatūros vadovėlis 12 klasei. 1 dalis, History, Vol. 38, No. 1, 2007 (Winter), 229–237; Wendy Vilnius: Baltos lankos, 2012; Irena Kanišauskaitė, Lo- Griswold, Cultures and Societies in a Changing World, reta Mačianskaitė, Marius Mikalajūnas, Dalia Satkaus- SAGE Publications Inc., 2013; Andrew Milner, Litera- kytė, Nijolė Šervenikaitė, Dainius Vaitiekūnas, Saulius ture, Culture, and Society, London: UCL Press, 1996. Žukas, Literatūros vadovėlis 12 klasei. 2 dalis, Vilnius: 10 Pierre Bourdieu, „Kultūrinės produkcijos laukas, Baltos lankos, 2012. Toliau cituojant nurodoma tik pir- arba atvirkščias ekonomikos pasaulis“ (vert. L. Jakony- mosios autorės pavardė, vadovėlio dalis ir puslapis. tė), sud. A. Jurgutienė, XX amžiaus literatūros teorijos. 16 Bourdieu, 282.

9 reikėtų nepamiršti Lietuvos Respublikos Pasitelkiau jau publikuotus tekstus (An- Švietimo ministerijos vaidmens lietuvių tano Škėmos straipsnis, interviu su Judita literatūros lauke, mat lituanistikos stipri- Vaičiūnaite, Ričardu Gaveliu, Tomu Ven- nimas yra įtvirtintas Lietuvos Respubli- clova, Marcelijaus Martinaičio knyga)21 kos mokslo ir studijų įstatyme bei kituose ir pati bendravau su rašytojais. Interviu teisės aktuose17. Ministerija dalyvauja tikslas – padiskutuoti apie santykį tarp mokyklos programų kūrimo ir tvirtinimo kaimo, miestų ir lietuvių literatūros su kuo procesuose. Todėl galima teigti, kad mi- daugiau skirtingos kilmės ir kartos lietu- nisterijos prerogatyvos daro įtaką straips- vių rašytojų. 2015 metais pavyko surinkti nyje aptariamam literatūros diskursui – tai šešis interviu (Herkaus Kunčiaus, Giedros aš vadinu tam tikru „instituciniu literatūros Radvilavičiūtės, Gintarės Adomaitytės, vartų sergėjimu“18. Papildomu tyrimo šal- Marko Zingerio, Donaldo Kajoko ir Jurgos tiniu tapo interviu su įvairių klasių lietuvių Tumasonytės)22 – būtent tų rašytojų, kurie kalbos ir literatūros mokytojais19. kilę iš miestų, ir tai galbūt yra simptomiš- Dominuojančio literatūros vaizdi- ka23. Dauguma paminėtų rašytojų reiškiasi nio analizei taip pat reikšmingi šie šalti- 21 niai: tyrimą paskatinęs Vytauto Kubiliaus Antanas Škėma, „Lietuvių tremties literatūros mirtis?“ (1958), Raštai T. 3, Chicago (Ill.): A. Škėmos straipsnis „Tradiciniai lietuvių literatūros raštų leidimo fondas, 1967–1985, 367–379; „Ant sena- archetipai“ (2002), literatūrologų Jūratės miesčio grindinio. Į Sauliaus Šaltenio klausimus atsako Judita Vaičiūnaitė“, Šiaurės Atėnai, Nr. 8, 1990 m. kovo Sprindytės, Laimanto Jonušio, Valdemaro 28 d., 3; Gražina Ramoškaitė, „Eilėraštis kaip medžio Kukulo, Mindaugo Kvietkausko, Vytauto lapas“ (1975), sud. G. Bernotienė, Judita Vaičiūnai- Rubavičiaus, Regimanto Tamošaičio po- tė. Raštai. III tomas, Vilnius: Gimtasis žodis, 2008, 216–224; „Esame europiečiai – tokie ir būkime. Ričar- kalbis „Svarstymai. Du lietuvių literatūros dą Gavelį kalbina Vytautas Rubavičius“ (1989), sud. nepriklausomybės dešimtmečiai“ (2010)20 N. Gavelienė, A. A. Jonynas, A. Samalavičius, Bliuzas Ričardui Gaveliui. Vilnius: Tyto alba, 2007, 236–247; bei kritiški rašytojų pasisakymai šia tema. Ričardas Gavelis, Jauno žmogaus memuarai: keturio- likos laiškų romanas, Vilnius: Vaga, 1990; Dariuszas 17 „3. Valstybė teikia lituanistikos tyrimams ir stu- Suska, „Prasmego įtustuma“ (1996), red. Z. Kutraitė, dijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės iš- Manau, kad... Pokalbiai su Tomu Venclova, Vilnius: saugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, strategi- Baltos lankos, 2000, 215–222; Marcelijus Martinaitis, nį prioritetą“. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. Mes gyvenome: biografiniai užrašai, Vilnius: Lietuvos showdoc_l?p_id=343430&p_query=&p_tr2=. rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 18 Tiesa, Bourdieu teorijoje „vartų sergėtojas“ reiš- 22 Justina Petrulionytė, „Vilnius kaip kailiniai, o kia poziciją, rolę, užimamą literatūros lauke. Tad minis- Kaunas – kaip rankovė. Interviu su Gintare Adomaity- teriją vadinti „vartų sergėtoju“ galima tik iš dalies. te“, Šiaurės Atėnai, Nr. 24 (1186), 2014 m. liepos 4 d., 19 Seminaras lietuvių kalbos ir literatūros moky- 3; „Klausimai apie miestą lietuvių rašytojams“: Herkus tojams (39 dalyviai) „Šiuolaikiniai literatūrologijos ir Kunčius (2015 m. birželio 2 d.), Giedra Radvilavičiū- kalbotyros aspektai“, Vytauto Didžiojo universiteto Lie- tė (2015 m. kovo 20 d.), Gintarė Adomaitytė (2015 m. tuvių literatūros katedra, 2015 m. vasario 27 d., Kaunas. kovo 12 d.), Markas Zingeris (2015 m. kovo 4 d.), Do- Taip pat bendravau asmeniškai su keliais kaimo moky- naldas Kajokas (2015 m. rugpjūčio 20 d.), Jurga Tuma- klose dirbančiais mokytojais. sonytė (2015 m. kovo 15 d.). Toliau straipsnyje šis šal- 20 Svarstymai. Du lietuvių literatūros nepriklau- tinis žymimas nurodant trumpinį KMLR ir konkretaus somybės dešimtmečiai. Jūratės Sprindytės, Laimanto rašytojo pavardę. Jonušio, Valdemaro Kukulo, Mindaugo Kvietkausko, 23 Norėtųsi klausti, ar tai nėra susiję ir su konkrečio- Vytauto Rubavičiaus, Regimanto Tamošaičio pokal- mis patirtimis bei požiūrio tašku. Rašytojai, kurių gyve- bis, 2010. http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/6010- nimas ir kūryba yra susiję su miestais, yra kalbėję arba svarstymai-du-lietuviu-literaturos-nepriklausomybes- diskutavo su manimi apie literatūros ryšį su kaimu ir su desimtmeciai . miestu. Galima sakyti, kad jie, kaip ir aš, mato egzis-

10 ir kaip kritikai bei savo kūriniuose aktuali- niausiai yra autoritetingi literatūrologai, zuoja miestus. kritikai), antologijos sudarytojai, vidurinio ugdymo lietuvių literatūros ir kalbos pro- Sociologinės tyrimo prielaidos gramos sudarytojai, mokytojai ir kt. Šių li- teratūros „vartų sergėtojų“ tekstai, pasisa- Literatūros lauko teorija kultūrą siūlo su- kymai, sudaromi skaitytinų autorių ir kūri- prasti per struktūrinius santykius ir socia nių sąrašai, įvairūs veiksmai, sprendimai ir lines lauko dalyvių padėtis. Literatūros pan. tampa įrankiais kovojant dėl padėties laukas, pasak Bourdieu, yra jėgų ir kovos perėmimo (pranc. prises de position)27 li- laukas, kuriame „objektyvių santykių tarp teratūros lauke – jais ginama, stiprinama ir padėčių tinklas supriešina ir orientuoja tvirtinama atitinkama pozicija. strategijas, kurias užimantieji skirtingą „Vartų sergėtojai“ stovi tarp rašytojo, padėtį pasitelkia kovodami, kad apgintų ar jo kūrinio ir skaitytojo – jie visuomet gali pagerintų savo situaciją [...] ir kurių for- vieniems autoriams ir kūriniams „atidaryti ma bei efektyvumas priklauso nuo padė- vartus“, o kitiems – ne28. Toks lietuvių li- ties, kurią kiekvienas lauko dalyvis užima teratūros lauko kontroliavimas pasireiškia galios santykiuose“24. Teoretikas meno ir per aptariamą literatūros diskursą, į kurį literatūros sociologams savo tyrimo objek- įtraukiami arba neįtraukiami atitinkami tu siūlo laikyti ne tik materialinę, bet ir autoriai bei kūriniai. Lauko kontrolieriai simbolinę kūrinio produkciją, tai yra kūri- ne tik skelbia nuomonę apie kūrinį, bet nio vertės sukūrimą arba tikėjimo kūrinio ir, Bourdieu žodžiais tariant, „savo teisę verte sukūrimą25: „Todėl šios produkcijos kalbėti apie jį ir vertinti. Jie kovoja dėl veiksniais laikytini ne tik tiesioginiai ma- galimybės monopoliškai valdyti diskursą, terialaus kūrinio kūrėjai (dailininkas, rašy- įteisinantį meno kūrinį, taigi, gamina ir kū- tojas ir pan.), bet ir jo reikšmės bei vertės rinio vertę“29. kūrėjai – kritikai, leidėjai“26, arba, kitais Kūrinio vertė – problemiška sąvoka žodžiais tariant, „vartų sergėtojai“. Bour- literatūros lauke, dėl to, kad, pasak Terry dieu sąvoką „vartų sergėtojas“ pasitelkia Eagletono, „tokio dalyko kaip literatūrinis siekdamas įvardyti autoritetingus meno darbas arba tradicija, kuris būtų savaime lauko dalyvius, kurie turi galios selekty- vertingas, nėra, nepaisant to, ką apie tai viai formuoti, kurti ir veikti atitinkamus kas nors kada nors sakė ar sakys. „Vertė“ meno reiškinius (autorius, kūrinius ir jų re- yra tranzityvus terminas: jis reiškia tai, kas cepciją, (į)vertinimą). Šio tyrimo atveju li- vertinga tam tikriems žmonėms specifinė- se situacijose, priklausomai nuo konkrečių teratūros „vartų sergėtojai“ – tai literatūros kriterijų ir tikslų. Tokie įvertinimai nėra vadovėlių leidėjai ir autoriai (kurie daž- atsitiktiniai, jų šaknys – gilesnėse tikėji- mo struktūrose“30. Kitaip tariant, „kažkas tuojančią problemą, jaučia poreikį miestus aktualizuoti. Analogiškų teiginių su kaimu susijusių rašytojų pasisa- kymuose beveik (išskyrus minetą Martinaicio knygą) 27 Ten pat, 274. neaptikau. 28 Webb et al., 167–168. 24 Bourdieu, 275. 29 Bourdieu, 2011, 281. 25 Ten pat, 282–283. 30 Terry Eagleton, cit. iš Milner, 1996, 22 (kursy- 26 Ten pat, 283. vas – autoriaus).

11 tampa „kultūra“ tik dėl kieno nors (arba Ar tikrai lietuvių literatūra dėl kokios nors institucijos) interesų“31. agrarinė? Arba miestai už vartų Kūrinio įvertinimas nėra tik vertės prisky- „Kaimiškos“ lietuvių literatūros vaizdinio rimas konkrečiam tekstui – įvertintas kūri- dominavimą literatūros lauke legitimavo nys, įtrauktas į kanoną, lemia ir „bendrąjį“ 1) gausios literatūrinės kaimo reprezen- literatūros vaizdinį. Kritikai jį pavertus tacijos ir 2) lauko kontrolierių diskursas, tradicija, toks kūrinys dažniausiai tampa daugiausia – literatūros istorijos, antologi- pirminiu visos (konkrečios tautos ar sro- jos ir vadovėliai, skirti mokiniams. Domi- vės) literatūros reprezentantu. Eagletono nuojantį literatūros vaizdinį XX amžiuje iš mintis padeda aiškinantis dominuojantį dalies padeda paaiškinti keletas priežasčių: lietuvių literatūros vaizdinį ir ragina kelti 1) iki 1990-ųjų Nepriklausomybės Lietu- klausimus, kas, kur, kaip ir kokių aplinky- voje miestai ir jų kultūros formos laisvai bių, istorinių situacijų, patirčių, įsitikinimų vystėsi tik 22 metus (tarpukariu)35; 2) dau- ir pan. veikiamas jį konstruoja? Atsakymų guma tarpukario inteligentų miestiečių – į šiuos klausimus paieškos nušviečia tai, išeiviai iš kaimo, atvykę studijuoti į mies- kaip „kuriama tradicija“32. tą, todėl jiems „susidūrimas su miestu visų Pasak Bourdieu, sociologiniame meno pirma reiškė pasitraukimą nuo žemės“36, pasaulio tyrime būtina atsižvelgti ne tik į 3) sovietmečiu kaimas laikytas atsvara socialines lauko dalyvių „veiklos aplinky- sovietinei ideologijai, o pati literatūra at- bes, kurias atskleidžia tokie rodikliai kaip liko svarbią tautinio tapatumo formavimo socialinė kilmė, išsilavinimas ar profesija, ir saugojimo funkciją. Leonido Donskio bet ir socialines aplinkybes gaminant be- teigimu, ankstyvuoju sovietmečiu „inte- galę objektų, socialiai įsteigtų kaip meno lektualų galvose, o vėliau ir knygose bei kūriniai“33. Todėl šiame tyrime siekiu ak- studijose, brendo ir klestėjo antiurbanis- centuoti: istorinę, socialinę bei kultūrinę tinės nuotaikos, kaimo ir nykstančios jo lietuvių literatūros lauko, kuriame funkci- kultūros apologija bei adoracija, o sykiu ir onuoja „kaimiškos“ literatūros vaizdinys, visiškas nenoras suprasti, tyrinėti ir inter- situaciją. Be to – ne tik rašytojų, bet iš da- pretuoti miesto kultūros fenomeną“37. lies ir „vartų sergėtojų“ (socialinę) kilmę Pokariu literatūroje (ypač – išeivijo- ir aplinką. Žinoma, reikėtų atskiro tyrimo, je) kaimas sakralizuotas, kurtas kaimo – bet norėtųsi kelti klausimą, ar literatūros prarasto rojaus vaizdinys. Šią literatūros tradiciją kuriantieji, dominuojančią pozi- kryptį neabejotinai stiprino ir sovietinė ciją užimantieji lauko dalyviai patys nėra cenzūra. Kritika šioje literatūroje įžvelgė kilę iš kaimo ir kiek jų kilmė susijusi su (naikinamo, nykstančio) kaimo, gamtos formuojamu „kaimišku“ literatūros vaiz- ir lietuvybės paralelę. Giedriaus Viliūno diniu34.

35 Leonidas Donskis, „Naujasis Leviatanas“, Tau- 31 Webb et al., 155. ros almanachas. Miestelėnai, Vilnius: Taura, 1991, 173. 32 Erll, 2008, 89. 36 Vaiva Račiūnaitė, „Miestiškojo romano proveržis 33 Ten pat (kursyvas – autoriaus). sociologiniu žvilgsniu“, Darbai ir dienos, T. 36, 2003, 34 Tą pokalbyje pastebėjo Kunčius ir viena kalbinta 94. lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 37 Donskis, 174.

12 teigimu, sovietinės Lietuvos literatūroje lietuviško kaimo – prarasto rojaus vaizda- epinė realistinė tradicinės istorijos trak- vimą stipriai kritikavo ir patys rašytojai. tuotė buvo viena stipriausių, ji susijusi su Be to, nemažai jų griauna tradicinio lietu- „valstietišku lietuvių istorinės savivokos vių tapatumo įvaizdį pabrėždami miestų pradu“38. Kaimo pasaulį vaizduojantys kū- kultūros svarbą. Antanas Škėma: „[Lite- riniai tapo savotiška pasipriešinimo sovie- ratūrinio] geto metodas pats populiariau- tinėms galios struktūroms išraiška, o kul- sias. Jį simbolizuoja vaizduotinės tėviškės tūroje – atsvara sovietizuotam miestui. Jei žemės sauja, kurią laikas palengva pūdo. įžvelgiame paralelę tarp literatūros, kaimo Tuose puvėsiuose fermentuojasi perjau- ir tautos, galime nesunkiai įsivaizduoti, trinti prisiminimai. [...] Kaimas – šventa- kodėl buvo siekiama stiprinti sovietinės dieniškas, apsikaišęs bijūnais [...], baisiai ideologijos griautą kaimą ir jo bendruome- sveikas, žingsniuoja odės metru, tarytum nę. (Eagletonas būtent ir pabrėžia: „įverti- jis būtų įtakingas bajoras“40; Marcelijus nimai nėra atsitiktiniai“.) Martinaitis: „kaimas, kad ir kaip aš jį da- Įtvirtintas homogenizuojantis „kaimiš- bar savo prisiminimuose garbinčiau, ne- kos“ literatūros vaizdinys kelia problemų galėjo palaikyti gilesnių intelekto pajautų ir dar dėl kelių priežasčių. Peržvelgus pri- ar jų ugdyti, greičiau jų nesuprato ar jas valomą mokyklinę lietuvių kalbos ir lite- slopino“41, „praeityje įžymios mūsų kraš- ratūros programą ir Lietuvių klasikinės li- to asmenybės ką nors svarbaus nuveikė tik teratūros antologiją paaiškėja, kad į šiuos išėjusios iš savo sodžių, sodybų į dvarus, šaltinius įtraukti autoriai nebūtinai susiję bažnyčias“42; Judita Vaičiūnaitė: „Nejau- su kaimu, artojais ar žemdirbiais, kaip api- čiu jokios traukos prie kaimo. Visi ryšiai bendrintai teigiama mokant literatūros mo- su žeme nutrūkę (jų net ir nebuvo)“43, kyklose. Paanalizavus jų biografinius fak- „lietuvių, žemdirbių tautos, inteligentija tus paaiškėja39, kad 39 procentai rašytojų ypatinga – drįstu tvirtinti, dvasingiausia, iš šio sąrašo augo dvarininkų, amatininkų atkakliausia tautos dalis – tie, kurie ėjo arba inteligentų šeimose, buvo miestiškos pėsti mokytis į miestus, nepabūgo bado, kilmės. Nors 61 procentas rašytojų ir kilo džiovos ir caro kalėjimų“44; Ričardas Ga- iš kaimo, tačiau daugiau nei pusė iš jų velis: „Kartais suprantame tautos savitumą anksti išeidavo į gimnazijas, universitetus klaidingai. Ne sykį esu girdėjęs ir skaitęs, miestuose arba seminarijas, tapdavo kuni- kad visa, kas lietuvių kultūroje vertinga, gais. Be to, kažin ar neatsitraukę nuo kaimo kultūros jie būtų ją taip aprašę – galbūt 40 Škėma, 368–369. tik gyvendami mieste jie galėjo rašyti apie 41 Martinaitis, 78. Mano manymu, Martinaičio knyga Mes gyvenome (2009) itin svarbi lietuvių literatūrai kaimą? ir požiūriui į ją. Martinaitis kilęs iš kaimo, literatūrinė- Svarbu ir tai, kad XX amžiaus litera- je tradicijoje jo kūryba siejama su agrarine kultūra. Vis tūroje vyravusias patriotines temas, senojo dėlto, šioje knygoje rašytojas sučiuopia kaimo ir miestų kultūros skirtumus, daug stipriau nei šiame straipsnyje aptariamas diskursas, akcentuoja miestų reikšmę litera- 38 Giedrius Viliūnas, „Modernistinės istorijos trak- tūrai, kūrybai ir kultūros vystymuisi apskritai. tuotės XX a. lietuvių literatūroje“, Menotyra, Nr. 2(27), 42 Ten pat, 114. 2002, 29. 43 „Ant senamiesčio grindinio...“, 3. 39 Iš viso – 65 autoriai, žr. išsamiau – priedą Nr. 1. 44 Ramoškaitė, 218.

13 yra sukurta agrarinio mentaliteto pagrin- miesto vertinimo: kūriniuose konstruota du. Tai neteisybė, taip nėra“45, „Kas išrado opozicija (teigiamas) kaimas vs. (neigia- fatališkąją „žemdirbių tautą“? Tikrai žinau mas) miestas, dažnas iš kaimo išėjusio, tik, kas nusišnekėjo, kad lietuvis mies- mieste pasiklydusio žmogaus motyvas. te – tai emigrantas, kurio tikroji tėvynė – Neabejotinai šiam neigiamam miesto vaiz- kaimas“46; Tomas Venclova: „Esu miesto diniui įtakos turėjo ir sovietinė ideologija: poetas ir to neslepiu. Kaimas man yra vi- žemdirbiai lietuviai buvo verčiami darbi- siškai nepažįstama egzistavimo sfera. [...] ninkais ir iš kaimo perkeliami į miestą. Esama poetų, vienaip ar kitaip atsiskyrusių Nors agrarinis mentalitetas tampa vis nuo liaudiškos dirvos, į tai žvelgiama ne svetimesnis ir skaitytojams, ir rašyto- visada palankiai“47; Gintarė Adomaitytė: jams (idealizuoto kaimo vaizdinį pakeitė „Lietuvių literatūros agrariškumas mane tamsus, degraduojantis, atstumiantis kai- slėgė, stulbino, liūdino. Buvo metas, kai mas52), pasigilinus į šiandieninį lietuvių jaučiausi beveik kalta – kad iš miesto. Gal literatūros lauką atrodo, kad „kaimiškas“ net neverta tapti rašytoja – nieko neišma- literatūros vaizdinys ir toliau stiprinamas, niau apie karvių melžimą“48, „Retsykiais, ypač mokyklose – per vadovėlius, patvir- beskaitant lietuvių literatūrą, kildavo noras tintus privalomųjų skaityti kūrinių sąrašus, šūktelti: žmonės, mielieji, kodėl jūs čia, pasitelkiamus literatūros mokymo me- Vilniuje ar Kaune?“49; Giedra Radvilavi- todus ir pan. Minėtieji kaimo gyvenimą čiūtė: „literatūros kritika yra dar šiek tiek aprašantys kūriniai dominuoja privalomų- apmaudžiai pasidalijusi į tradicinį flangą, jų programinių autorių sąraše (Kristijono nesakyčiau, provincialųjį, bet kaip priori- Donelaičio Metai, Antano Baranausko tetą literatūros kūrinyje vertinantį dekla- Anykščių šilelis, Jono Biliūno Liūdna pa- ruojamas etines vertybes. Tai savaime saka, Vaižganto Dėdės ir dėdienės, Igno siejasi su tradicine didaktine (kaimiškąja) Šeiniaus Kuprelis, Vinco Krėvės Šiaudinėj literatūra“50; Markas Zingeris: kūriniuose pastogėj, Antano Vaičiulaičio Valentina, „sueinu į polemiką su kanonine agrikultū- Mariaus Katiliškio Miškais ateina ruduo, ra ir jos išpurenta kalba“51. Romualdo Granausko Gyvenimas po klevu Galima sakyti, kad kanoniniuose kūri- ir kt.). Jaunesnėse klasėse mokiniai skaito niuose gausiai vaizduojamas kaimas, gam- daug užsienio autorių kūrinių, tik vėliau ta, miškas, žemė įgyja teigiamą krūvį, o tai fragmentiškai imama kalbėti apie lietu- iš dalies lemia miestiškos literatūros nu- vių miestų kultūrą – keli Jurgio Savickio, vertinimą. Be to, miestų vaizdiniai mūsų Antano Škėmos, Vandos Juknaitės, Jurgos literatūroje (ir kultūroje) labai stipriai pa- Ivanauskaitės kūriniai įtraukti į 9–10 kla- veikti XX amžiuje vyravusio negatyvaus sės privalomos literatūros sąrašą. Be abejo, į mokyklines programas 45 „Esame europiečiai...“, 242. įtraukti autoriai – vieni svarbiausių lietu- 46 Gavelis, 106–107. 47 Suska, 216. vių literatūros veidų. Tačiau, kita vertus, 48 Petrulionytė, 3. vyraujantis literatūros mokymas atrodo 49 „KMLR. Adomaitytė“. 50 „KMLR. Radvilavičiūtė“. 51 „KMLR. Zingeris“. 52 Laimantas Jonušys, Svarstymai.

14 gan problemiškas todėl, kad dažniausiai dažnai skaito tik kūrinių ištraukas, o jų ji siejama tik su valstietiška kultūra. Kri- parinkimą aš siūlyčiau vertinti kaip tam tiškai aptariant kūrinius pamokose dažnai tikrus aplinkybių nulemtus „vartų sergėto- ryškinamas Lietuvos kaip išskirtinai kai- jų“ sprendimus. miškos kultūros, o lietuvio – kaip valstie- Mokyklinėse programose dominuojan- čio vaizdinys. Be to, dažnai literatūros mo- ti „kaimo“ literatūros recepcija taip pat yra koma supažindinant su komentarais apie problemiška. Tą parodė diskusija su įvai- ją, o ne skaitant pačius kūrinius. Bourdieu rių klasių lietuvių kalbos ir literatūros mo- manymu, komentavimas suteikia galimy- kytojais. Dauguma jų – miestiškos kilmės bių kūriniams priskirti vaidmenį, „priešin- ir dirba miestuose bei miesteliuose57. Mo- gą tam, kurį jie būtų atlikę kaip problemų kytojai pildė klausimynus, kuriuose klau- kėlėjai, minties įrankiai“53. Toks metodas siau: 1) ar, jų manymu, lietuvių literatūra sudaro sąlygas ryškinti tuos literatūros yra agrarinė, 2) ar mokyklose jie pabrėžia ypatumus, kuriuos dominuojantiems lauko literatūros, rašytojų, jų kilmės ir lietuvybės dalyviams atrodo svarbu ryškinti. Pavyz- ryšį, 3) ar tokio ryšio akcentavimas numa- džiui, literatūrą pasitelkti kaip priemonę tytas mokyklinėse programose, 4) kaip jų formuoti tautinį sąmoningumą, nušviesti mokiniai vertina „kaimo“ ir analogiškai iš kaimo kultūros kylančio lietuviško ta- „miestų“ literatūrą, 5) kiek, palyginti su patumo sampratą, o ne pirmiausia mokyti „kaimo“ literatūra, mokytojai pamokose ją problemiškai studijuoti. Culleris būtent kalba apie miestus, ar tai daroma tinkamo ir pastebi, kad „literatūra mokyklose pa- amžiaus klasėje. Mokytojų nuomonė kai sitelkiama kaip moralinio ir socialinio la- kuriais klausimais išsiskyrė – pavyzdžiui, vinimo priemonė“54. Tai dar XIX amžiu- klausimais, ar ryšio akcentavimas numaty- je vyravusi literatūros samprata. Milneris tas programose, ar literatūra yra agrarinė. analogiškai teigia, kad sąvoka „anglų lite- Buvo ir tokių, kurie teigė, kad apie mies- ratūra“ reiškia ne literatūrą, bet pirmiau- tus literatūroje apskritai nekalba. Vis dėl- sia – komentarą, kritiką arba „kaip „ver- to daugumos manymu, 1) tolygumo tarp tinti“ rašymą“55. Milneris panašiai kaip „kaimo“ ir „miestų“ literatūros mokykloje Bourdieu konstatuoja, kad literatūra kaip stinga, 2) apie „miestų“ literatūrą joje kal- disciplina labai ilgai mokė tik jos vertini- bama per vėlai, ir 3) programiniai kaimo mo, o atrinkdama „tinkamas“ skaityti kny- realybę aprašantys kūriniai šiandieniniams gas kūrė literatūrines vertybes56. Didžiąją mokiniams yra sunkiai suprantami, sveti- dalį mokinių skaitomos lietuvių literatūros mi ir nuobodūs. būtent ir sudaro skaitiniai – komentarai, Mokytojos pateikė kontrastuojančių pastabos vadovėliuose kartu su atitinka- komentarų, pavyzdžiui, atsakydamos į an- mais autorių ir mokytojų suformuluotais trąjį klausimą dvi mokytojos teigė: „Pri- klausimais. Jaunesnėse klasėse mokiniai menu pasakymą, kad iš kišenių kyšo ža- grės rankenos. Sakau, kad tikras lietuvis 53 Bourdieu, 282. 54 Culler, 232. 55 Milner, 6. 57 Deja, pavyko susisiekti vos su keliais kaimo mo- 56 Ten pat. kyklose dirbančiais mokytojais.

15 buvo iš kaimo. Mieste gyveno pirmiausia apie kaimo kultūros reikšmę literatūrai ir žydai“; „Aptariame abipusį ryšį. Ne visi lietuvybei apskritai: „Į literatūrą atėjo daug lietuviai „nuo arklio uodegos“. Kaimo naujų dažnai nedidelio talento žmonių, ku- akcentavimas programose nėra tiesiogiai rie rašė patriotinėmis temomis, vaizdavo numatytas. Priklauso ir nuo mokytojo po- senąjį lietuvišką kaimą ir idiliškus žmonių žiūrio: jo kilmės, patirties ir kt.“ Atsaky- santykius“61 (XX a. šeštasis dešimtmetis); dama į pirmąjį klausimą, mokytoja pateikė literatūroje draudžiama tema buvo „tradi- taiklių įžvalgų, iliustruojančių literatūros cinę kaimo gyvenseną pakertanti Lietuvos lauko procesus: „Literatūra nėra agrarinė, kaimo kolektyvizacija. [...] Smulkiojoje ji pateikiama kaip tokia, todėl visa tai – prozoje vyravo kaimo tematika“62; „dėme- tik įvaizdis, akcentas. Pabrėžiu ryšį, nes sys lietuvių tautosakai, etnografijai, apskri- to reikia ruošiant egzaminui. Kadangi jau tai kaimo kultūrai. [...] Poezijoje ir smul- penktoje klasėje mokosi Donelaičio skran- kiojoje prozoje kaimas laikytas vieninteliu das, dėmesys miestui menkas. Privalomos tradicinės lietuvių kultūros sergėtoju“63 literatūros kūriniai yra tokie, jog nori ne- (XX a. II pusė); „S. Gedos, M. Martinai- nori pateikia gerojo kaimiečio ir blogojo čio, V. Bložės, kaip ir ankstesnės kartos miestiečio įvaizdį“58. poetų, kilusių iš kaimo, poezijoje gausu Tyrime gvildenamoms problemoms „valstietiškos kultūros įvaizdžių“64 (XX a. aptarti paranki ir trumpa naujausio „Bal- 7–8 dešimtmečiai). tų lankų“ literatūros vadovėlio dvylik- Tų pačių frazių kartojimas, pasiremiant tokams59 apžvalga. Atidžiai jį skaitant, sociologiniu požiūriu, gali būti vertinamas mano manymu, nesunku pastebėti, kad kaip literatūros „vartų sergėtojų“ pasitel- valstietiškam lietuvių kultūros modeliui ir kiama priemonė siekiant įtvirtinti agrarinį, jo ryšiui su tautiniu tapatumu legitimuoti o ne kokį kitą lietuviškos kultūros vaizdinį. yra skiriama gerokai daugiau dėmesio nei Šis perpasakojimas yra kalbinė struktūra, miestų kultūrai60. Be to, kai kurių su mies- o ji gali paveikti sąmonės struktūrą (kalbi tais susijusių rašytojų kūriniai pristatomi taip, kaip mąstai, mąstai taip, kaip kalbi). neaktualizuojant miestiškojo matmens Galiausiai tai nulemia, kad toks kartojimas (pavyzdžiui, aptariant Škėmos kūrybą, joje į skaitytojo sąmonę įrėš lietuvių kaip vals- ryškūs urbanizmo ženklai neminimi, dau- tiečių kultūros ir literatūros vaizdinį. Taip giausia su miestu siejama Vaičiūnaitės kū- sustiprinamas paradoksalus ryšys tarp raš- ryba, o iš 452 vadovėlių puslapių, „miestų to kultūros ir žemės darbų (pavyzdžiui, autoriams“ skirti 78). vienuolių, žydų Šventojo Rašto tradicija, Literatūros procesai vadovėlyje prista- žurnalų, laikraščių ir knygų spausdinimas tomi ne problemiškai, o chronologiškai, bei leidyba, rašytojų klubai, literatūros kartojant tas pačias, schematizuotas frazes studijos universitetuose, galiausiai, pats rašymas Vakarų pasaulyje siejamas su mo- 58 Seminaras lietuvių kalbos ir literatūros mokyto- jams (asmeninis archyvas). 59 Kanišauskaitė et al. 61 Kanišauskaitė et al., 1 dalis, 160. 60 Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad, palyginti su lite- 62 Kanišauskaitė et al., 2 dalis, 41. ratūros procesais, vadovėlių sudarymas ir leidyba vėluo- 63 Ten pat, 46. ja. 64 Ten pat, 107.

16 dernybe, kuri radosi ir vystėsi miestuose, žįsta kaimo aktualijų nykimą, stiprėjančią o ne kaime). Mano aptariamas problemas miesto ir miestiško mentaliteto reikšmę69, turbūt panašiai atliepia ir 2014 metų lap- literatūrinius miestų pasakojimus, regis, kričio mėn. inicijuota peticija „Lituanistai jie dar vertina gan pasyviai. Pavyzdžiui, už demokratinį ugdymą“ bei 2015 m. kovo 2002 m. Kubilius konstatavo jaunosios mėn. vykęs humanitarų forumas „Valstybė mieste užaugusių rašytojų kartos pasi- ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“65. priešinimą „kaimietiškų tradicijų naštai“, Be to, svarbu, kad kalbėdami apie pas- tačiau manė, kad iš „literatūros negalėjo taraisiais dešimtmečiais rašytas lietuvių ir turbūt negalės išnykti žemės atmintis“, literatūros istorijas literatūrologai taip pat kuri „dar ilgai bus naudojama mene kaip pastebi panašius dalykus. Violetos Ke- tradicinės kultūros palikimas“70. lertienės manymu, šios istorijos vis dar Galiausiai, šio tyrimo kontekste pra- klausia tų pačių klausimų kaip ir sovie- vartu trumpai aptarti Tarptautinės lygina- tiniais laikais, dėl to ir gauna tuos pačius mosios literatūros asociacijos (ICLA) pro- atsakymus66. Aušra Jurgutienė teigia, kad jektą, kurio metu rašyta „Literatūrinė Rytų politiniai pokyčiai ir tautinės savimonės ir Centrines Europos kultūros istorija“71. stiprinimas istorijose buvo daug svarbiau Projekte pabrėžiama literatūros ir litera- nei metodologija, ir tokį istorijos rašymą tūrologų reikšmė nacionalinei kultūrai: vadina „tautinės galios stiprinimo strategi- jie yra „nacionalinės sielos saugotojai“72 ja ir atgyvenusia tautinio idealizmo forma, neatitinkančia šiuolaikinio pasaulio“67. (atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta tyrime, Nepaisant reikšmingų kultūrinių poky- galima sakyti – ir formuotojai). Žinoma, čių Lietuvoje, atrodo, kad „kaimo“ litera- tai nėra nauja idėja humanitariniuose ir tūra vis dar tyrinėjama gan gausiai. Litera- tūrinių miestų pasakojimų yra nemažai, vis Tūla and Ričardas Gavelisʼ Vilniaus pokeris“ (1998), dėlto tokios literatūros vaizdinys, atvirkš- 7 leidinių serija Vilniaus kultūrinis gyvenimas (1998– 2012), Vaiva Račiūnaitė „Miestiškojo romano prover- čiai nei „kaimiškos“, nėra taip legitimuo- žis sociologiniu žvilgsniu“ (2003), Violeta Kelertienė tas literatūros lauke (esama tik pavienių „Vilnius literatūrinėje vaizduotėje“ (2006), Tomas Ven- studijų68). Nors literatūros kritikai pripa- clova „Vilnius / Wilno / Vilna: The Myth of Division and the Myth of Connection“ (2006), Almantas Sama- lavičius „Ričardo Gavelio proza ir dekolonizacija: kūno 65 http://www.peticijos.lt/visos/71641/ ; Rosita atradimas“ (2007), Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus Garškaitė, „Lituanistika – ideologija, grąžinanti prie literatūrų kontrapunktai. Ankstyvasis modernizmas „vyžų kultūros“?“ http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir- 1904-1915 (2007), Viktorija Šeina „Poetinis tarpukario svietimas/lituanistika-ideologija-grazinanti-prie-vyzu- Kauno tekstas“ (2006), „Laikinosios sostinės refleksi- kulturos-/198450. ja Vytauto Sirijos Giros romane Raudonmedžio rojus“ 66 Violeta Kelertienė, „Lengvai pučia keturi vėjai (2013), „Laikinoji sostinė Vinco Mykolaičio-Putino ro- lietuvių literatūrologijoje“, ed. A. Zalatorius, Lituanis- mane Altorių šešėly“ (2012), Laikinoji sostinė lietuvių tika XXI amžiaus išvakarėse, Vilnius: Baltos lankos, literatūroje (2014), mokslinių straipsnių rinkinys Lite- 1997, 69. ratūrinė Kauno regiono savimonė (2011) ir kt. darbai. 67 Aušra Jurgutienė, „The History of Post-Soviet 69 Svarstymai. Literature: Challenges and Models of a New Identity“, 70 Kubilius, 116. ed. M. Kvietkauskas, Transitions of Lithuanian Pos- 71 History of the Literary Cultures of East-Central tmodernism. Lithuanian Literature in Post-Soviet Era, Europe. Junctures and Disjunctures in the 19th and 20th Amsterdam and New York: Rodopi, 2011, 22–23. centuries, Vol. I–IV, John Benjamins Publishing Com- 68 Pavyzdžiui, Violeta Davoliūtė „The City and the pany: Amsterdam/Philadelphia, 2001–2010. Cityscape in Two Lithuanian Novels: Jurgis Kunčinasʼ 72 Cornis-Pope, Neubauer, 11.

17 socialiniuose moksluose73. Šiuo atveju Vadovėlio ir kritikos „nutylėtą“ jungtį svarbiau, kad mokslininkai pažymi miestų tarp lietuvių literatūros ir Kauno yra nu- ryšį su nacionaliniu tapatumu: „literatūros švietęs Gintaras Beresnevičius karnava- institucionalizavimas sustiprino naciona- lizuotuose literatūriniuose anekdotuose linį sostinės charakterį ir pavertė jį tautos „Iš rašytojų gyvenimo Lietuvos“, kurie simboliu“74. Tomo Venclovos straipsnis yra postmodernios alternatyvios istorijos „Vilnius / Wilno / Vilna: The Myth of Di- „Istorijos tikrasis veidas“ dalis78. Mano vision and the Myth of Connection“ (2006) manymu, labai svarbu, kad tai alternaty- šioje knygoje tampa puikiu pavyzdžiu, nu- vi, ne vadovėlinė, vadinasi, nelegitimuota šviečiančiu miestiškąją Lietuvos kultūrą. istorija. Beresnevičiaus anekdotuose vaiz- Vis dėlto straipsnio apie kitus Lietuvos duojamos pagrindinės XX amžiaus lietu- miestelius ir miestus, pavyzdžiui, Kauną – vių literatūros figūros, veikiančios būtent nepriklausomos tarpukario Lietuvos sosti- Kaune. Tokiu būdu literatūros pamatus nę, – joje nėra. statę rašytojai, lietuvių literatūros raida, Minėtame dvyliktokų vadovėlyje taip kaip pastebėjo Vijolė Višomirskytė, „įvie- pat kalbama apie vieną miestą – Vilnių – ir tinama Kaune“79. jo reikšmę inteligentijai, rašytojams, ap- Jungtis tarp Kauno ir literatūros (ana- tariamas Vilniaus poetizavimas, Lietuvos logiškai – vietos ir rašymo) įrašyta ne tik universiteto studentų rašytojų džiaugsmas daugelio svarbių lietuvių rašytojų biografi- jį atgavus75. Tačiau neužsimenama apie jose, bet ir pačioje literatūroje. Pavyzdžiui, tai, kad lietuvių urbanistinė kultūra ir lie- Marko Zingerio romanai siūlo tarpukario tuvių literatūros raida laisvės sąlygomis Kauno kaip Lietuvos valstybingumo mo- ėmė vystytis būtent tarpukario Kaune, kur tinos ar pokario Kauno kaip prie altoriaus ir įkurtas minėtas universitetas bei institu- paliktos (Lietuvos) nuotakos vaizdinį, cionalizuota literatūra (studijuota ir dėsty- sovietmečio Kauno kaip nuskendusio lai- ta lietuvių kalba bei literatūra, leisti lite- vo vaizdinį80. Šio rašytojo kūriniai mani- ratūriniai laikraščiai, žurnalai, almanachai, festuoja nacionalinio tapatumo ryšį ne su knygos, žodynai...). Tai rodo, kad ryšys kaimu, gamta, etniškumu, bet su miestu – tarp lietuvybės ir Kauno įrašytas mūsų kul- Kaunu – ir valstybe. tūros istorijoje, tačiau jis nėra legitimuotas kritikoje. Be to, greičiausiai su tarpukario Apibendrinimas Kaunu turėtų būti siejama miestiškos lie- Tyrime pasitelktos sociologinės prieigos tuvių literatūros pradžia76, vadinasi – ke- padėjo kvestionuoti literatūros istorijoje turvėjininkai, Radauskas, Škėma. O vado- vėlyje ji pažymėta Vaičiūnaitės ir Gavelio pavardėmis77. 78 Gintaras Beresnevičius, Pabėgęs dvaras, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. 79 Vijolė Višomirskytė, „Heterotopinė Kauno erdvė“, 73 Milner, 5. Literatūrinė Kauno regiono savimonė, Kaunas: Vytauto 74 Cornis-Pope, Neubauer, 2002, 16. Didžiojo universitetas, 2011, 59. 75 Kanišauskaitė et al., 1 dalis, 46–48. 80 Markas Zingeris, Aplink fontaną, arba Mažasis 76 Račiūnaitė, 91. Paryžius, Vilnius: Tyto Alba, 1998; Markas Zingeris, 77 Kanišauskaitė et al., 1 dalis, 11. Grojimas dviese, Vilnius: Baltos lankos, 2002.

18 ir vadovėliuose dominuojantį „kaimiškos“ vietmečiu kaimą aprašantys kūriniai buvo lietuvių literatūros vaizdinį. Tai, kad šis įtraukiami į kanoną, nes literatūra atliko vaizdinys yra stipriai paveiktas literatū- tautinio tapatumo sergėjimo ir formavimo ros „vartų sergėtojų“ diskurso, be to, yra funkciją, o miestai iš dalies buvo siejami homogenizuojantis ir ne visai adekvatus, su priverstine sovietine urbanizacija, 4) sti- parodo: 1) aptartas (ypač – inovatyvių) ra- prėjantis miestiškas mentalitetas ir miestų šytojų ryšys su miestų, dvarų kultūra, rašy- pasakojimų gausėjimas lietuvių literatūro- tojų pasisakymai apie literatūros tradicijoje je, 5) problemiška „kaimo“ literatūros re- „nematomus miestus“ bei jų svarbą lietu- cepcija šiandieninėse mokyklose. Trumpai vių kultūrai, 2) savo kūriniuose miestus ak- aptartos miestų aktualizavimo tendencijos tualizavusių rašytojų „vienišumas“ lietuvių literatūros istorijoje ir vadovėliuose taip pat literatūros tradicijoje (literatūrinių Škėmos, atspindi tam tikrą prioretizavimą: dažniau- Radausko tradicijų, regis, niekas netęsia – siai šios studijos susitelkia į vieną miestą – jie tarsi atplyšta nuo bendro literatūros Vilnių. Kitų Lietuvos miestų ir miestelių vaizdinio), 3) istorinis kontekstas – so- reikšmė čia dažniausiai yra nutylėta.

“INVISIBLE CITIES” IN THE DISCOURSE BY LITHUANIAN LITERATURE GATEKEEPERS Justina Petrulionytė Summary The article discusses the relation of Lithuanian those who have peasant origins left early for literature with the country and the cities by invoking schools in the cities or seminaries; 2) quite a few sociological concepts: “literary field” (Pierre Lithuanian writers contest the stereotypical notion Bourdieu) and “gatekeeper”. The investigation is of Lithuanian identity as agrarian and stress the questioning the image of Lithuanian literature as importance of cities to themselves; 3) innovative “agrarian” which is formed and legitimized in the poetic changes are connected with “city writers” discourse by Lithuanian literature gatekeepers – (i. e. Henrikas Radauskas, Antanas Škėma); 4) after precisely in the literary history, anthology and the Independence of Lithuania, increasingly textbooks for pupils. Interviews with teachers more literary narratives of cities appear; 5) the and writers are also included in the analysis. comparatists emphasize the relation between images The investigation reveals that the image of of the nation / ethnicity / state and the (capital) city – “agrarian” Lithuanian literature seems artificial, this relation is constructed in Lithuanian literature homogeneous and too generalizing. It suppresses as well (i. e. novels by Markas Zingeris). The article the significance of cities to Lithuanian literature and also seeks to shed a light on the importance of a culture, because: 1) many Lithuanian writers have particular city of Lithuania – Kaunas, which have urban or estate origins, come from craftsman’s, strong links with Lithuanian national identity and workers’ or educated families, furthermore, many literature.

Gauta 2015 07 18 Autorės adresas: Priimta skelbti 2015 12 04 Lietuvių literatūros katedra Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 52–212, LT-44248 Kaunas El. paštas: [email protected]

19 Priedas Nr. 1 Lietuvių rašytojų ryšys su kaimu ir su miestu81

ŠALTINIAI Autoriai iš Antologijos: Gediminas, Jur- gis Baltrušaitis, Jonas Basanavičius, Žemaitė, Autoriai abiejuose šaltiniuose Autoriai iš Kazys Binkis, Kazys Boruta, Bernardas Braz- Antologijos džionis, Petras Cvirka, Simonas Daukantas, Janina Degutytė, Jonas Gaidamavičius, Juozas Grušas, Mikalojus Husovianas, Antanas Kala- navičius, Algimantas Mackus, Antanas Miški- nis, Henrikas Nagys, Lazdynų Pelėda, Dioni- zas Poška, Bronius Radzevičius, Antanas Ra- Programiniai monas, Vincas Ramonas, Liudvikas Rėza, Ieva autoriai Simonaitytė, Simonas Stanevičius, Antanas Strazdas, Ignas Šeinius, Paulius Širvys, Pranas Vaičaitis, Antanas Vaičiulaitis, Motiejus Valan- čius, Silvestras Valiūnas, Antanas Vienuolis. Programiniai autoriai: Jonas Radvanas, Bronius Krivickas, Justinas Marcinkevičius, Juozas Aputis, Sigitas Geda, Marcelijus Mar- tinaitis, Česlovas Milošas, Judita Vaičiūnai- tė, Aidas Marčėnas, Jurgis Kunčinas, Marius Ivaškevičius. Autoriai abiejuose šaltiniuose: Salomėja Nėris, Mikalojus Daukša, Martynas Mažvydas, Mikalojus Konstantinas Sarbievijus, Kristijo- nas Donelaitis, Adomas Mickevičius, Antanas Baranauskas, Vincas Kudirka, Maironis, Jonas Biliūnas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė, Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis- Putinas, Jurgis Savickis, Jonas Aistis, Henrikas Radauskas, Vytautas Mačernis, Balys Sruoga, Antanas Škėma, Marius Katiliškis.

81 Analizuoti 65 rašytojų duomenys.

20 KILMĖ IR APLINKA Miestas, dvarininkų, amatininkų šeima: Adomas Mickevičius, Maironis, Šatrijos Ragana, Miestas, dvarininkų, Jurgis Savickis, Jonas Aistis, Henrikas Radaus- amatininkų šeima kas, Antanas Škėma, Žemaitė, Janina Degutytė, Mikalojus Husovianas, Henrikas Nagys, Lazdy- nų Pelėda, Dionizas Poška, Bronius Radzevičius, Simonas Stanevičius, Jonas Radvanas, Sigitas Geda, Česlovas Milošas, Judita Vaičiūnaitė, Ai- das Marčėnas, Jurgis Kunčinas, Marius Ivaškevi- Kaimas čius. Kaimas: Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Vincas Kudirka, Jonas Biliūnas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vytautas Mačernis, Balys Sruoga, Marius Katiliškis, Gediminas, Jurgis Baltrušaitis, Jonas Basanavičius, Kazys Binkis, Kazys Boruta, Bernardas Brazdžionis, Petras Cvirka, Simonas Daukantas, Jonas Gaidamavi- čius, Juozas Grušas, Antanas Kalanavičius, Anta- nas Miškinis, Salomeja Nėris, Antanas Ramonas, Vincas Ramonas, Liudvikas Rėza, Ieva Simo- naitytė, Antanas Strazdas, Ignas Šeinius, Paulius Širvys, Pranas Vaičaitis, Antanas Vaičiulaitis, Motiejus Valančius, Silvestras Valiūnas, Antanas Vienuolis, Bronius Krivickas, Justinas Marcinke- vičius, Juozas Aputis, Marcelijus Martinaitis.

KAIMIŠKOS KILMĖS RAŠYTOJŲ Persikėlė iš kaimo į miestą: Kristijonas MIGRACIJA Į MIESTĄ Donelaitis, Antanas Baranauskas, Vincas Ku- dirka, Jonas Biliūnas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Persikėlė iš kaimo į Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys miestą Sruoga, Jurgis Baltrušaitis, Jonas Basanavičius, Kazys Binkis, Bernardas Brazdžionis, Simonas Daukantas, Jonas Gaidamavičius, Antanas Miš- kinis, Antanas Strazdas, Motiejus Valančius, Silvestras Valiūnas, Antanas Vienuolis, Justinas Augo kaime Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis. Augo kaime: Vytautas Mačernis, Marius Ka- tiliškis, Gediminas, Kazys Boruta, Petras Cvirka, Juozas Grušas, Antanas Kalanavičius, Antanas Ramonas, Vincas Ramonas, Liudvikas Rėza, Ieva Simonaitytė, Ignas Šeinius, Paulius Širvys, Pranas Vaičaitis, Antanas Vaičiulaitis, Bronius Krivickas, Salomėja Nėris, Juozas Aputis.