ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2015 57 (1) DOI: http://dx.doi.org/10.15388/Litera.2015.1.9980 Straipsniai „NEMATOMI MIESTAI“ LIETUVIŲ LITERATŪROS „VARTŲ SERGĖTOJŲ“ DISKURSE Justina Petrulionytė Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros doktorantė Anotacija. Straipsnyje aptariamas lietuvių literatūros ryšys su kaimu ir su miestais pasitelkiant so- ciologines sąvokas: Pierre’o Bourdieu „literatūros laukas“ ir „vartų sergėtojas“. Tyrime kvestionuoja- mas „kaimiškos“ lietuvių literatūros vaizdinys, kuris yra formuojamas ir dominuoja literatūros „vartų sergėtojų“ diskurse – būtent literatūros istorijoje, antologijoje ir vadovėliuose mokiniams. Kalbant apie kultūrą, kuri iš esmės yra heterogeniška, šis homogenizuojantis vaizdinys tampa problemiškas: jis nėra adekvatus, nes pritildo miestų reikšmingumą lietuvių literatūrai ir kultūrai. Raktiniai žodžiai: literatūros laukas, vartų sergėtojas, mokiniai, literatūros istorija, lietuvių litera- tūra, miestai, kaimas. Keywords: literary field, gatekeeper, pupils, literary history, Lithuanian literature, cities, country. Aš vis kalbu, kalbu, [...] bet tas, kuris klausosi, išgirsta tik tuos žodžius, kurių jis laukia. Vienoks yra aprašymas pasaulio, kurio klausaisi maloningai tu, kitoks bus tas, kuris keliaus iš lūpų į lūpas uosto krovėjų būreliuose, [...] dar kitoks bus tasai, kurį galėsiu pa- diktuoti, sulaukęs garbaus amžiaus. [...] Pasakojimą lemia ne bal- sas: jį lemia ausis. Kartais dingojas man, kad tavo balsas pasiekia mane iš toli, tuo tarpu aš esu patekęs rėksmingos ir neįmanomos ištverti dabarties nelaisvėn, kur visi žmonių sambūvio pavidalai jau priėję paskiausią savo ciklo tašką ir neįmanoma įsivaizduoti, kokiais naujais pavi- dalais jie išsirutulios. O tavo balse išgirstu neregimas priežastis, verčiančias miestus gyvuoti ir gal padėsiančias jiems atgimti po mirties. Italo Calvino Nematomi miestai1 1 Italo Calvino, Nematomi miestai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006, 163–164. 7 Epigrafe cituojamas Italo Calvino romanas tietiškąja kultūra. Nemažai autoritetingų5 kaskart jį skaitant man – miestietei, taigi, literatūrologų ir kritikų lietuvių literatūrą ir matančiai bei analizuojančiai pasaulį iš pristato pirmiausia kaip agrarinę ir savo miestietės požiūrio taško, – suteikia vil- knygose, regis, apie miestų kultūros svar- ties, kad galbūt visai netrukus lietuvių ra- bą kalba mažiau6. Toks (į)vertinimas tam- šytojų aprašyti miestai (daugiskaita) litera- pa „valdančiuoju vaizdiniu“ arba galinga tūros istorijoje bus pastebėti lygiai taip pat, kliše, kuri užgožia lietuvių rašytojus ir jų kaip ir aprašytieji miško, gamtos ir kaimo kūrinius, reikšmingai susijusius su mies- „stebuklai“. tais. Visa tai verčia kelti klausimą, ar lie- Pirminiu šio tyrimo2 impulsu tapo ši tuvių literatūra yra tikrai ir tiktai agrarinė? Vytauto Kubiliaus mintis: „Žemė yra pa- Ar „kaimiškos“ literatūros vaizdinys kyla grindinis lietuvių literatūros archetipas iš jos pačios ar jį stiprina tam tikri litera- nuo Kristijono Donelaičio laikų. Lietuvių tūros teksto išorėje veikiantys procesai ir literatūra – valstietiškos kilmės literatūra. literatūros „vartų sergėtojai“? [...] Kelios lietuvių rašytojų kartos – artojų Tokie klausimai tampa reikšmingi, kai vaikai. Jie patys arė ir akėjo, pjovė šieną, galvojame apie kultūros heterogeniškumą kūlė, jojo naktigonėn.“3 Jei Kubilių – vie- ir miestus, kurie buvo ir yra reikšmingi ną reikšmingiausių XX amžiaus literatū- lietuvių literatūrai ir kultūrai. Mano ma- nymu, šis homogenizuojantis „kaimiškos“ rologų – pavadinsime lietuvių literatūros literatūros vaizdinys ne tik slopina kultū- „vartų sergėtoju“ (angl. gatekeeper), tuo- ros vystymąsi, bet taip pat yra ne visai met bus nesunku pamatyti, kaip skyrybos adekvatus dėl kelių priežasčių. Pirmiau- ženklas žodžio vietoje (brūkšnys, bet ne sia, inovatyvios poetinės XX amžiaus lie- „buvo“ ar „yra“) gali prisidėti ne prie nuo- tuvių literatūros slinktys yra susijusios su monės argumentavimo, o prie tradicijos „miestų autoriais“ (pavyzdžiui, Krokuvo- įtvirtinimo. je gimusiu Henriku Radausku, Lodzėje – Nacionalinėje lietuvių vaizduotėje le- Antanu Škėma), po Nepriklausomybės gitimuotas ryšys tarp kaimo, gamtos ir atgavimo gausėja literatūrinių miestų pa- tautos: „lietuvybės archetipas pagrįstas sakojimų7, daugelis šiandieninių rašytojų agrarine sankloda“4. Šį ryšį, ypač XX am- žiuje, stiprino ir lietuvių literatūra, kurioje 5 vyravusios agrarinės kultūros temos tokį Sociologiniu požiūriu, autoritetingi tai tie, kurie literatūros lauke turi balsą, galią, simbolinį kapitalą, lietuvių tapatybės modelį kanonizavo ir rašo literatūros istorijas, enciklopedijas, vadovėlius, pavertė tradiciniu. Tuo pačiu būdu tvir- pavyzdžiui, lietuvių literatūrologai ir kritikai Vytautas Kubilius, Viktorija Daujotytė, Jūratė Sprindytė, Regi- tintas ir lietuvių literatūros ryšys su vals- mantas Tamošaitis ir kt. 6 Ten pat, 115–116; Viktorija Daujotytė, „Vyres- 2 Šis straipsnis yra didesnio mano tyrimo – Vytau- niųjų proza: tarp praeities ir dabarties“, red. G. Viliūnas, to Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedroje Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002), Vilnius: rašomos disertacijos tema „Miesto įvaizdis ir naraty- Alma Littera, 2003, 75; Jūratė Sprindytė, „Lithuanian vas: Kauno reprezentacijos lietuvių literatūroje“ dalis, Prose: in Search of a New Identity“, ed. M. Kvietkaus- kurioje siekiu įvairiapusiškai ištyrinėti miestų reikšmę, kas, Transitions of Lithuanian Postmodernism. Lithu- pasakojimus ir vaizdinius lietuvių literatūroje. anian Literature in Post-Soviet Era, Amsterdam and 3 Vytautas Kubilius, „Tradiciniai lietuvių literatū- New York: Rodopi, 2011, 92. ros archetipai“, Naujasis Židinys, Nr. 3, 2002, 114. 7 Ričardo Gavelio, Jurgio Kunčino, Marko Zinge- 4 Kubilius, 116. rio, Herkaus Kunčiaus, Kęstučio Navako, Aleksandros 8 kilę iš miestų ir apskritai mūsų kultūroje lauko kontrolierius11 (pavyzdžiui, litera- stiprėja miestietiškas mentalitetas. Ga- tūros kritikas, redaktorius, leidėjas ir kt.). liausiai, kultūrologai akcentuoja ryšį tarp Bourdieu studijos skatina kreipti dėmesį į nacionalinio tapatumo, jo įvaizdinimo li- šių dalyvių svarbą literatūros lauke12. teratūroje ir miestų vaizdinių8 – šis ryšys Pagrindinis šio tyrimo šaltinis – lauko įrašytas ir mūsų literatūroje (pavyzdžiui, kontrolierių reiškimosi vieta – literatūros Marko Zingerio kūriniai, kuriuos trumpai diskursas, kuriame suformuojamas oficia- aptarsiu straipsnio pabaigoje). lusis požiūris į literatūrą, kitaip tariant, Tyrime taikau sociologinį požiūrį į lite- legitimuojamas tam tikras jos vaizdinys. ratūrą, kuris ragina ją matyti kaip socialinę Straipsnyje neanalizuosiu akademinio dis- praktiką. Laikausi kultūros sociologų tvir- kurso – monografijų, studijų ar straipsnių, tinimo, kad kultūrinė produkcija, vertė ir skirtų panašioms problemoms aptarti, bet kultūriniai identitetai nėra savaiminiai, na- susitelksiu į literatūros istorijas ir vadovė- tūralūs ar įprastiniai, bet iš tiesų yra soci- lius, skirtus mokiniams: Lietuvių klasiki- aliai sukonstruoti (Pierreʼas Bourdieu, As- nės literatūros antologija (2012)13, Vidu- trida Erll, Raymondas Williamsas, Richar- rinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros das Hoggartas, Jonathanas Culleris, Terry privalomų programinių autorių sąrašas Eagletonas, Wendy Griswold, Andrew (2011)14 ir autorių kolektyvo Literatūros Milneris ir kt.9). Dominuojantį „kaimiš- vadovėlis 12 klasei (2012)15. Šiuos šalti- kos“ literatūros vaizdinį tiriu pasitelkdama nius tyrinėti pasirinkau todėl, kad, mano sociologines sąvokas: Pierreʼo Bourdieu nuomone, jie akivaizdžiausiai parodo lite- „literatūros laukas“ ir literatūros „vartų ratūros kanoną bei tradiciją. Be to, Bour- sergėtojas“10, arba legitimizacijos figūra, dieu pažymi, kad švietimo sistema vaidina lemiamą vaidmenį visuotinai diegiant įtei- Fominos, Undinės Radzevičiūtės, Kristinos Sabaliaus- 16 kaitės ir kt. kūriniai. sintą literatūros vartojimo būdą . Dėl to 8 Marcel Cornis-Pope, John Neubauer, „Toward a History of Literary Cultures in East Central Euro- Chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams I, Lietuvių pe: Theoretical Reflections“, ACLS Occasional Paper, literatūros ir tautosakos institutas: Vilnius, 2011. No. 52, New York: American Council of Learned Socie- 11 Jen Webb, Tony Schirato, Geoff Danaher, Un- ties, 2002. derstanding Bourdieu, Allen & Unwin, 2002, 152. 9 Žr. daugiau: Pierre Bourdieu, „Kultūrinės pro- 12 Bourdieu, 282. dukcijos laukas, arba atvirkščias ekonomikos pasaulis“ 13 http://antologija.lt/. Pirminis antologijos varian- (vert. L. Jakonytė), sud. A. Jurgutienė, XX amžiaus li- tas sukurtas 1999 m. vykdant UNESCO inicijuotą pro- teratūros teorijos. Chrestomatija aukštųjų mokyklų stu- jektą, 2012 m. svetainė atnaujinta. Ši antologija yra kla- dentams I, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas: sikinės pasaulio literatūros virtualios bibliotekos dalis. Vilnius, 2011, 273–327; Astrid Erll, „Cultural Studies 14 http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/pla- Approaches to Narrative“, ed. D. Herman, M. Jahn, nai/. Sąrašas patvirtintas LR Švietimo ministerijos. M-L. Ryan, Routledge Encyclopedia of Narrative Theo- 15 Irena Kanišauskaitė, Loreta Mačianskaitė, Dalia ry, London and New York: Routledge, 2008, 88–93; Jo- Satkauskytė, Nijolė Šervenikaitė, Dainius Vaitiekūnas, nathan Culler, „What is literature now?“, New Literary Saulius Žukas, Literatūros vadovėlis 12 klasei. 1 dalis, History, Vol. 38, No. 1, 2007 (Winter), 229–237; Wendy Vilnius: Baltos lankos, 2012; Irena Kanišauskaitė, Lo- Griswold, Cultures and Societies in a Changing