Lietuvių Fronto Bičiulių Europos Lietuvių Fronto Bičiulių Valdyba Vyr. Taryba Prof. dr. Zenonas Ivinskis (Vokietija), pirmi­ 6441 So. Washtenaw Avenue Chicago, Ill. 60629 ninkas 53 Bonn Am Hof 34 Dr. Kazys Ambrozaitis, Chesterton, Indiana Germany Dr. Kajetonas J. Čeginskas (Švedija), sekre­ Dr. Zigmas Brinkis, Los Angeles, California torius J. Barasas (Vokietija), iždininkas Dr. Petras Kisielius, Cicero, Illinois Alina Grinienė (Vokietija), biuletenio redak­ torė Dr. Antanas Klimas, Ro­ chester, New York Kun. Bronius Liubinas (Vokietija), ELI vedėjas Pilypas Narutis, Chicago, Il­ linois Levas Prapuolenis, Chicago, Illinois Dr. Antanas Razma, Joliet, Illinois J. A. V. ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių Antanas Sabalis, Woodhaven, Centro Valdyba New York Juozas Mikonis, pirmininkas Leonardas Valiukas, Los An­ 24526 Chardon Road geles, California Cleveland, Ohio 44143

Lietuvių Fronto Bičiulių Dr. Juozas Skrinska, vicepirmininkas vyr. tarybai priklauso ir Dr. Česlovas Kuras, vicepirmininkas Kanadai LPB kraštų pirmininkai: Europos — prof. Zenonas Vladas Palubinskas, sekretorius Ivinskis, Amerikos — Juo­ zas Mikonis, Kanados — Juozas Žilionis, iždininkas — Vytautas Aušrotas ir “Į Vytautas Petrulis, iždo sekretorius Laisvę” redaktorius Juozas Kojelis. Vincas Akelaitis, biuletenio redaktorius

Metinė “Į Laisvę” žurnalo prenumerata Australijoje, JAV-se ir Kanadoje — 5.00 doleriai, visur kitur — 3.00 doleriai; atskiro numerio kaina — 2.00 doleriai. Užsakymus ir prenumeratos mokestį siųsti administracijos adresu: Mr. Aleksas Kulnys 1510 East Merced Avenue West Covina, California 91791 U. S. A. POLITIKOS ŽURNALAS 1971 — GEGUŽĖ — NR. 51 (88)

TURINYS

Skaitytojų žodis ...... 2

Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome? ...... 6

Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti ...... 23

Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne .... 30

Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas 40

Solidarumas su tauta ...... 49

Laisvinimo veiksniuose ...... 62

Spauda, radijas, knygos ...... 75

“Į Laisvę” vedamieji ...... 79

“Į LAISVĘ” — lietuvių politikos žurnalas. Leidžia Lietuvių Fronto Bičiuliai.

“Į LAISVĘ” (TOWARD FREEDOM), Lithuanian magazine of politics, published three times a year by the Friends of the Lithuanian Front.

Juozas Kojelis, Redaktorius/Editor Post Office Box 34461 Los Angeles, Calif. 90034

Aleksas Kulnys, Administratorius / Circulation Manager 1510 East Merced Avenue West Covina, Calif. 91791

* Straipsniai, autoriaus pasirašyti pavarde, slapyvardžiu ar inicialais, nebūtinai reiškia ir redakcijos nuomonę.

1 SKAITYTOJŲ ŽODIS

Maskva nenripažįsta “nacionalinio dėl, pav., kun. Šeškevičiaus apsigy­ komunizmo” nimo kalba teisme, net jeigu ji iš­ tisai išspausdinta "Darbininke”, tu­ Man vaidenas, kad prof. Jono rėtų bent santraukoje rasti vietos. Kazlausko kazusas (žiūr. “Į Laisvę” Juk nežinia, kada jos prisireiks. Do­ nr. 50/87 dr. M. T. Milgaudo ir dr. kumentavimui aplamai reikėtų skir­ R. S. Daugvydo straipsnį — Red.) yra miniatiūra vadinamo “nacionali­ ti daugiau dėmesio. Gerą įspūdį daro “Į Laisvę” nr. nio komunizmo” likimo. Miniatiūra 50/87 apžvalgų ir pasisakymų sky­ to, kas dideliu mastu įvyko Čeko­ rius. Manyčiau, kad ateityje jis dar slovakijoje. Tai sykiu įrodymas, kad labiau plėstinas. nėra ir negali būti "nacionalinio ko­ Dr. J. V. munizmo”, t. y. tokio komunizmo, Europa kuris pasijunta nepriklausomas nuo Maskvos. Kai tik jis tokias nepri­ klausomybės tendencijas parodo, Nainio straipsnis įdomiausias Maskva tuojau užgniaužia su visu Iš straipsnių — įdomiausias Nai­ brutalumu. nio. Gečio visai nebūčiau dėjęs, nes, Deja, tai užmirštame ne tik mes viena, jis jau spaudoje buvo skelb­ laisvėje, bet ir tie, kurie ten gyvena. tas, o, antra, jo siūlymas į VLIK-ą N. E. įtraukti “šioj šaly subrendusius ir J.A.V. mokslus ėjusius jaunosios kartos” veikėjus yra žalingas Lietuvos va­ Vertingas Vaitiekūno straipsnis davimui. Palikime VLIK-ą politinių Iš pat pradžios buvau priešingas pabėgėlių iš Lietuvos komitetu, o ne Vilniaus universiteto rektoriaus kvie­ emigrantų ainių organizacija. Man timui siųsti ten mūsų jaunimą stu­ gaila, kad tokio dalyko mūsų jau­ dijuoti. Prof. J. Kazlausko mirtis ir nesnieji veikėjai (įskaitant ir Nai­ kiti liūdni įvykiai tą nusistatymą nį, kaip matyt iš jo straipsnio) ne­ tik sustiprino: kvietimas visai at­ supranta. mestinas, nes turi paslėptų tikslų. K. Petkus Labai vertingas yra V. Vaitiekū­ J.A.V. no straipsnis “Demokratinė Lietuva kreivame veidrodyje”. Tik man ne­ Washingtono - Maskvos patiko paskutinis sakinys. Su jau­ suokalbis? nimu turime atlaidžiau elgtis. Mes Nainio informacijos, pateiktos “Į patys kalti, kad per maža esame da­ Laisvę” nr. 50/87 straipsnyje “Tau­ vę raštu referencijų. Tačiau, žino­ ta ir išeivija laisvės kovoje” yra tei­ ma, negalima pateisinti skubotų ir singos ir turėtų iššaukti visų Ame­ paviršutiniškų rašymų. Dr. Misiūno rikos lietuvių rūpestį. Jis tiesą ra­ straipsnyje aš radau ir daugiau ne­ šo, sakydamas, kad "išmirus teisė­ tikslumų. tos Lietuvos vyriausybės paskirtiems Prof. Z. Ivinskis diplomatams, atstovavimas pasi­ Vokietija baigs”. Man yra tekę sutikti daug lietu­ Daugiau dėmesio dokumentavimui vių iš Lietuvos, kurie, išvykdami iš Nebijokite pasinaudoti kitos spau­ Amerikos, sustoja Washingtone ati­ dos iškeltais dalykais. Reikia atsi­ duoti raportų sovietų ambasadoje. Jie minti, kad žurnalas turi daugiau ga­ pasakoja, kad ambasados automobiliu limybių išlikti, negu laikraščiai. To­ juos pavežioja po Washingtoną. Daž­

2 niausią juos lydi Ed. Juškys. Anks­ linijos teisingumu. Kas savo kelia­ čiau, kol buvo, lydėdavo Vaigauskas. ma į padanges, o kas kitų — tai Kartais dar kas kitas iš ambasados nustumiama į bedugnę”. tarnautojų. Visus lietuvius praveža Dr. Henrikas Brazaitis ir šešiolikta gatve, parodo Lietuvos “Dirva”, 1971.III.10 atstovybės namus ir visada pabrė­ žia, kad tas lizdas būsiąs uždarytas, kai nebeliksią Kajecko. Išsami Ivinskio studija Ar tik čia nėra tylus Washingto­ Be atsikvėpimo perskaitęs “Į Lais­ no - Maskvos suokalbis tuo būdu vę” nr. 50/87, jaučiausi ne tik gau­ likviduoti Baltijos valstybių atstovy­ siai papildęs lituanistinį žinojimą, bet bes ? Patys diplomatai ir veiksniai ir inspiruotas lietuviškos dvasios ne­ turėtų tą klausimą išaiškinti. mirtingumu. Tautinio gyvastingumo X. Y. ištekliai mūsuose yra dar labai di­ Washington, D. C. deli. Tokia dvasia kvėpuoja Bronius Nainys ir Algimantas Gečys kruopš­ Geriausias numerio straipsnis čiai paruoštuose straipsniuose, o ką bekalbėti apie Brazdžionio Vaidilos Broniaus Nainio straipsnis “Į Lais- vę”nr. 50/87 yra vienas iš geriau­ Valiūno odę Simui Kudirkai ar Gliau­ sių lietuviškos politikos klausimais. dos epilogą iš “Aitvarai ir giria”. Tik jo teigimą “Mums reikia iš­ Jei būčiau vyresnių klasių Lie­ mokti daryti skirtumus. Okupantas tuvos istorijos mokytojas, štai ką telieka okupantu, o lietuvis — lie­ padaryčiau: įsakmiai paraginčiau tuviu” noriu papildyti to paties nu­ mokinius iš tėvų iškaulyti po 2 do­ merio vedamojo ištrauka: “Gi da­ lerius ir už juos užsakyčiau pluoš­ rant skirtumą tarp okupanto ruso ir tą “Į Laisvę” žurnalo nr. 50/87. okupuoto lietuvio, negalima nepri­ Liepčiau mokiniams pakartotinai ge­ leisti, kad okupanto tarnyboje nebūtų rai įsiskaityti ir išmokti prof. Z. ir lietuvių. Menka paguoda, jei jie Ivinskio išsamią ir didžiai vertingą tai daro iš prievartos, o ne savano­ studiją apie Lietuvos Steigiamąjį riškai”. Galima dar pridėti, kad šio­ Seimą. Taip pat paraginčiau vyres­ je pusėje yra lietuvių, kurie okupan­ niuosius mokinius, per juos ir jų tė­ tui talkina ir savanoriškai. vus bei artimuosius perskaityti do­ Antanas Giniotis kumentuotą ir intriguojančiai įdomią Chicago, Ill. istoriją apie tai, kaip Leonardo Va­ liuko vadovaujami lietuviai, talkina­ mi kitų pabaltiečių ir amerikiečių Turi vilčių draugų . . . nugalėjo Gromyko, ban­ "Tikiu, kad naujasis redaktorius džiusį užblokuoti per Valstybės de­ susiorganizuos, susitvarkys ir reda­ partamentą lietuvių laimėjimo žygį gavimą tikrai perims į savo rankas. 1966 metų rudenį. Žinau, kad tai sunkus darbas ir kad Dr. Gr. Valančius jo vaisiai ims sirpti tik su kelintu Chicago, Ill. “Į Laisvę” numeriu”. Alfonsas Nakas Vertas dėmesio “Naujienos”, 1970.XII.29 (Prof. Z. Ivinskio) rašinys tikrai įdomus, itin kruopščiai parengtas, Beviltiška ... gale pateikiąs plačią bibliografiją ir “Iš kitos pusės paskaičius pasku­ vertas ypatingai atidaus skaitytojų tinį Lietuvių Fronto Bičiulių leidžia­ dėmesio. mą naujo redaktoriaus redaguojamą Pr. Alšėnas žurnalą Į Laisvę (1970 gruodžio nr. “Nepriklausoma Lietuva”, 50/87) tenka suabejoti jo vedamos 1970.IV.7

3 LFB sąjūdžio gyvybė Dvarionaitė ne iš okupuotos Lietu­ ‘‘Į Laisvę” žurnalas žadina tau­ vos buvo atsiųsta, bet iš Lenkijos vy­ tinės atsakomybės jausmus, ir per jį ko į Prancūziją. pasireiškia LFB sąjūdžio gyvybė. Jei laiško autorius studijų savai­ Linkiu Dievo palaimos, kantrybės, tės aprašymą rūpestingiau būtų per­ žemaitiško užsispyrimo. skaitęs, būtų pastebėjęs, kad ir apie Vytautas Galvydis Dvarionaitės koncertą, ir apie pa­ Cicero, Ill. siūlymą kviesti paskaitininkų iš o­ kupuotos Lietuvos straipsnyje para­ šyta. Ar nesiveržiama pro atviras Žurnalas pėstute deda duris ? Nekantraudamas laukiu naujo “ĮL” numerio. Gaila tik, kad mėnesiai pra­ Melagingi kaitinimai bėga, kol žurnalas toliau gyvenan­ ‘‘Į Laisvę” nr. 50 (87) Sauliaus čius prenumeratorius pasiekia. At­ Giedrio straipsnyje “Aukštosios ma­ rodytų, kad ir šiame atominiame tematikos kilpos” yra padarytas vi­ amžiuje mūsų oficiozas pėstute pas prenumeratorius deda ... siškai neleistinas ir prasimanytas tei­ gimas apie neva buvusių šaunių re. Dr. Vincas Šmulkštys zistentų operavimą “kadaise suklas­ Vokietija totais Lietuvos partizanų įgalioji­ mais”. Yra neatsakinga ir žema Studijų savaitė švaistytis tokiais melagingais, užgau­ nepilnai aprašyta liais ir šmeižiančiais kaltinimais. Perskaičius “I Laisvę” žurnale Nr. Reikia pastebėti, kad atsakomybė už 49/86, straipsnį ‘‘Septynioliktoji tokius teigimus krenta ne vien jų lietuviškų studijų savaitė Vokietijo­ autoriui, bet visam žurnalui. je", darosi liūdna, kad Vokietijos Laisvųjų lietuvių tikslas turėtų bū­ Fronto Bičiulių studijų savaitė ap­ ti ne tarpusavi kova, bet kova rašyta nepilnai. Jie buvo drąsūs pa­ prieš Lietuvos engėjus. Savo tarpe sikviesti programai atlikti komunis­ mes turėtume siekti sutarimo ir tų siunčiamą iš okup. Lietuvos pia­ vieningumo, o ne puoselėti ir ska­ nistę Dvarionaitę, bet kodėl apie tai tinti skaldymąsi. Lietuvių laisvės ko­ nedrįsta parašyti lietuvių visuome­ va yra nepaprastai sunki, bet juo nei? ji yra sunkesnė, juo labiau toje ko­ Kodėl neparašyta, kad paskutinia­ voje turėtume vadovautis kovinės me posėdyje buvo pasiūlyta kitais moralės ir garbės principais. metais pasikviesti paskaitininkus į Stasys Žymantas studijų savaitę iš okupuotos Lietu­ Los Angeles, Calif. vos. Plojimu buvo pritarta. Prisimin­ kime Bražinskus ir Simo tragediją ir darykime išvadą, kad geras pa­ Žurnalas įdomus triotas lietuvis taip lengvai neišlei­ Žurnalas neapsakomai įdomus! džiamas i laisvąjį pasaulį. Sėkmės! V. Zubrys Ada Karvelytė - D. Woodhaven, N. Y. Chicago, Ill.

Redakcijos pastaba. Gyvenant Pasigenda Žiograkalnio New Yorke ir vertinant Europoje Nors “Į Laisvę” žurnalas visada vykusią studijų savaitę, ir nenorom įdomus ir aktualus, tačiau visi, su gali įsivelti netikslumų. Iš tikro, ne kuriais tenka pasikalbėti, paskuti­ ELFB vieni studijų savaites organi­ niuose numeriuose pasigenda paties zuoja, bet praktiškai visos Vokieti­ įdomiausio “Veržimasis į koegzisten­ jos lietuvių organizacijos. Taip pat ciją” skyrelio. jose dalyvauja visa lietuvių visuome­ J. G. nė. Iš patikimų šaltinių patirta, kad Detroit, Mich.

4 Nekovoti prieš lietuvį nerolo pasakymas!), kuris pats ne­ Pavergtoje Lietuvoje rusai yra norėjo drausmės pripažinti . . . buržujai, išnaudotojų klasė. Svarbu, Kadangi, p. Kulny, esate tik “Į kad lietuvis nekovotų prieš lietuvį. Laisvę” administratorius, tai man Laisvę” pareiga šventai kovai dėl nėra reikalo plačiau šį “didvyrių laisvės priauginti jaunimo, kad ta jieškojimą” nagrinėti. kova plėstųsi ir intensyvėtų. J. Skardis K. Čeputis Sault Ste. Marie, Ont. Muskegon, Mich. Kanada

Straipsniai aktualūs Alekso Kulnio atsakymas: Pagal Jus, p. Skardi, išeina, kad Vladas Jau nuo 1957 m. esu “Į Laisvę” Ramojus bus suklydęs, savo knygoje žurnalo skaitytojas. Tai įdomus "Kritusieji už laisvę” ieškodamas žurnalas. Jį perskaitau nuo pirmo didvyrių tarp kritusių partizanų. Ki­ iki paskutinio puslapio, nes straips­ tiems galėtų atrodyti, kad klystate niai aktualūs, gyvai ir įdomiai pa­ Jūs. Vilniškė “Tiesa” irgi turi la­ rašyti. bai neigiamą nuomonę apie Kazį Petras Matekūnas Veverskį. Pav., 1970 metų rugsėjo Richmond Hill, N. Y. mėn. 19 d. numeryje rašo: “Kazys Veverskis, hitlerinei žval­ Gerinti turinį gybai inspiravus, 1941 m. gruodžio “Į Laisvę’ žurnalas turėtų gerin­ 13 d. įsteigė karinę organizaciją ko­ ti turinį. Mūsų jaunuomenė trokšta vai prieš komunizmą ir pavadino ją uždegančių patriotiškų minčių ir Lietuvos laisvės armija (LLA). Pa­ faktų iškėlimo, vyresnioji karta — staraisiais metais lietuvių emigraci­ viltingų žinių iš tėvynės, autentiškų, nė buržuazinė spauda LLA ir jos neperkoštų per okupanto melo sietą. vadovybę kelia į padanges, nors is­ Švenčiant 30 metų sukaktį nuo 1941 torija rodo, kad LLA buvo fašistinės metų sukilimo, lauktina stipresnio ir Vokietijos įrankis Lietuvoje prieš solidesnio lietuviškos laisvinimo po­ Raudonąją Armiją, prieš tarybinę litikos aptarimo. santvarką”. Balys Svalia Taigi yra istorinis faktas, kad Ka­ Chicago, Ill. zys Veverskis Lietuvos Laisvės Ar­ miją suorganizavo ir iki mirties jai Veverskis ne didvyris vadovavo. LLA sudarė pagrindinį "Į Laisvę” kai kurie gimdytojai ir Lietuvos laisvės kovų nugarkaulį. bendradarbiai serga keistoka liga, (Nukelta į 58 pusl.) kurią aš vadinu “didvyrių jieškoji­ mu”,. Štai paimkite kad ir paskuti­ nio (49/86 — Red.) “Į Laisvę” “Į Laisvę” redakcija laukia skaity­ egzemplioriaus (numerio? — Red.) straipsnį “Kazys Veverskis”, kuris tojų pasisakymų žurnale keliamomis atrodo norimas padaryti ateities problemomis. įdomesni laiškai bus didvyriu, nors daugeliui mūsų tau­ skelbiami. Tačiau redakcijai turi bū­ tiečių (tiek buvusių uniformuotų, ti žinomas laiško autoriaus vardas, tiek civilių) jis nei Lietuvoje nei pavardė ir adresas. Spausdinant ga­ tremtyje nebuvo ir nėra žinomas. Jau li būti naudojamas ir slapyvardis. vien jo išmetimas ar išstojimas iš Anoniminių autorių laiškai, nežiū­ Karo Mokyklos yra pati blogiausio­ rint jų vertės, nebus spausdinami. ji atestacija. Kaip galėjo sėkmingu Laiškus redakcijai siųsti šiuo ad­ “Lietuvos Laisvės Armijos” kūrėju resu: “Į Laisvę”, Post Office Box ir vadu būti toks žmogelis “be ką­ 34461, Los Angeles, California 90034. ra maksla” (vieno seno mūsų ge­

5 NUO KO MES BĖGOME?

Komunizmo ir rusiškumo santykių klausimu

ANTANAS MACEINA

l. Šalkauskio nepasitenkinimas Pasak mano bičiulių (man pačiam nebeteko su Šalkauskiu Grįžus man 1941 m. lapkri­ pasimatyti ir išsikalbėti: jis čio mėn. pradžioje iš pirmo­ mirė 1941 m. gruodžio 4 d. sios tremties, praleistos Berly­ Šiauliuose), Šalkauskio nepasi­ ne, į Kauną, mano bičiuliai tenkinimo pagrindas buvęs tok­ pasakojo, esą prof. St. Šalkaus­ sai. Lietuvių kultūra, kaip aiš­ kis buvęs nepatenkintas, kad kiai vakarietiškoji, esanti žy­ būrelis jaunų intelektualų, bol­ miai aukštesnė už rusų kultū­ ševikam užėmus Lietuvą 1940 rą. Todėl sovietų okupacija ne­ m. birželio mėn., paliko kraš­ sudaranti Lietuvai kultūrinio tą ir pasitraukė užsienin. Jų pavojaus. Lietuviai intelektua­ tuo metu buvo tik mažutė sau­ lai esą pranašesni už rusus ir jelė: tik tie, kurie arba buvo todėl sugebėsią jiem atsispirti NKVD griebti, bet laimei ne­ ir juos gal net pralenkti. Kam pagriebti (pvz. šio straipsnio tad trauktis iš krašto? Priešin­ autorius) arba jautė tiesioginį gai, reikią jame likti ir veik­ pavojų dėl eitų pareigų (pvz. ti anuo kultūriniu pranašumu, kun. J. Prunskis kaip XX kovojant su rusų kultūros įta­ Amžiaus” redaktorius) bei bu­ ka. Kas pasitraukia, mažina kul­ vusios veiklos (pvz. kun. St. tūrines lietuvių jėgas ir tuo Yla kaip autorius knygos “Ko­ pačiu silpnina aną kovą. — Tai munizmas Lietuvoje”). Visi buvusios Šalkauskio mintys, kiti, kurių pirmoji suėmimų kurias jis dėstęs savo arti­ banga 1940 m. liepos mėnesio miesiem sovietinės okupacijos viduryje nepalietė, liko tėvy­ pradžioje ir kurios žadinusios nėje. Pirmosios tremties da­ jame savotišką nepasitenkini­ lyvius sudarė daugiausia val­ mą tais, kurie paliko tėvynę. dininkai. O ir jų buvo tik ke­ Šalkauskis buvo teisus, teig­ letas šimtų. Intelektualų skai­ damas lietuvių kultūros prana­ čius siekė tik kelių dešimtų. šumą ryšium su rusų kultūra Kodėl tad Šalkauskis buvo ir iš jo kylantį lietuvių tautos šiais žmonėmis nepatenkintas? atsparumą, taip kad kultūrinis

6 pavojus dėl rusų okupacijos sų valstybės plėtimasis yra Lietuvai iš tikro vargu ar grė­ kartu ir komunizmo plėtimasis, sė. Be to, Šalkauskio pažiūrą kad rusų tauta jau yra virtu­ rėmė ir Stalino tautybių politi­ si komunizmo atstove, jo nešė­ ka. Būdamas nerusas, Stalinas ja ir, kaip Leninas savo metu teikė atskirų respublikų kultū­ didžiavosi, komunizmo pirmū­ rom tiek laisvės, jog rusai, at­ ne, nes ji pati pirmoji pasau­ sikėlę į nerusiškas sritis, turė­ lyje įvykdė savo gyvenime jo prisiimti šių sričių kalbą ir marksistinę revoliuciją, išjung­ net gyvenseną, vadinasi, grei­ dama iš šio gyvenimo sąran­ čiau patys nurusėti, negu kitus gos privatinę nuosavybę, ca­ surusinti. Be abejo, maža tau­ ristinę valdymo sistemą ir re­ ta, patekusi į didelės tautos ligiją bei Bažnyčią. Kitaip ta­ sriautą, visados esti daugiau ar riant, 1940 metais Lietuvon at­ mažiau tykoma pavojaus pasi­ žygiavęs rusas jau nebebuvo duoti šio sriauto įtakai. Tačiau caro laikų rusas, su kuriuo Šal­ tai normalus vyksmas, priklau­ kauskis turėjo reikalų ir kurio sąs nuo pačios tautos, o ypač kultūrą jis piršo Lietuvai kaip nuo jos inteligentijos sąmonin­ vieną iš tautinės sintezės pra­ gumo. Galima (ir net reikia!) dų. Stalino rusas jau buvo ko­ išmokti didelės tautos kalbą, munistas, vadinasi, apspręstas naudotis jos kultūrinėmis gė­ tam tikros ideologijos, kuri pa­ rybėmis ir sykiu likti visiškai ti savaime, tiesa, nenaikina ištikimam savai tautai, kūry­ tautinių savybių (plg. šūkį “so­ biškai dalyvaujant jos kultūros cialistinis turinys ir tautinė augime bei plėtime. Tai mūsų forma”), tačiau jas lenkia ko­ dienomis aiškiai regime, saky­ munizmo tikslam. Stalino teik­ sime, baskų sąjūdyje. To tikė­ ta kultūrinė laisvė atskirom josi ir Šalkauskis rusų okupa­ tautinėm respublikom buvo ne cijos akivaizdoje 1940 metais. kas kita, kaip laisvė virsti ir Jeigu tad ši okupacija būtų bu­ likti ištikimam komunistiniam vusi tiktai rusų okupacija, va­ principam. Kur šios ištikimybės dinasi, rusiškosios valstybės plė­ stigo arba kur ji buvo įtaria­ timas prievartos priemonėmis, ma, ten jokia kultūrinė kūryba Šalkauskio nepasitenkinimas negelbėjo. Tai patyrė mūsų tau­ būtų buvęs pagrįstas. Jis var­ ta 1941 m. birželio mėnesį, kai gu ar būtų net iš viso kilęs, dešimtys tūkstančių mūsų tau­ nes kažin ar kas nors iš mū­ tiečių buvo ištremti Sibiran sų intelektualų būtų bėgęs nuo kaip tik dėl jų komunistinės rusų. neištikimybės. Šiuometinė vad. Tačiau Šalkauskis pamiršo ar­ ‘Brežnevo doktrina’, pasak ku­ ba bent permaža reikšmės tei­ rios komunistinės valstybės su­ kė faktui, kad šie Lietuvą už­ verenumas esąs palenktas ko­ ėmusieji rusai yra sykiu ir munistinei ideologijai ir bai­ komunistai; vadinasi, kad ru­ giasi ten, kur pradeda šią ideo­

7 logiją keisti bei neigti, anaip­ lia savęs egzistuoti ir kitom tol nėra nauja. Ji yra buvusi valstybėm, tegu ir esančiom ru­ ir Lenino ir Stalino laikais. siškosios įtakos srityje; kad bus Tik anuo metu dar nebuvo galima su jais susitarti; kad komunistinių valstybių už Ru­ jie sutarčių laikysis ir nemė­ sijos sienų, kas kaip tik įvyko gins iš vidaus sprogdinti tai, po II pasaulinio karo ir kas ko­ kas yra šalia jų. Deja, įvyko munizmo pirmenybę ryšium su visiškai kitaip, nes vakariečiai, valstybės suverenumu vis la­ kaip ir savo metu Šalkauskis, biau ryškino, kol Čekoslovaki­ neįvertino komunizmo veržlu­ jos atveju ši pirmenybė buvo mo, kuris užtat ir sukūrė išti­ pabrėžta visu brutalumu bei są komunistinių valstybių juos­ nuoseklumu. Tauta gali būti tą — nuo Baltijos ligi Adrijos kultūriškai ir net politiškai su­ jūrų. Tačiau mum patiem 1944 vereni tik tada, kai ji kuria m. visa tai pramatyti vargu ar komunistinę kultūrą ir vykdo buvo galima. Todėl daugelis komunistinę santvarką. Spirda­ mūsiškių ir tikėjosi, esą karas masi komunistinei ideologijai nepasvirsiąs komunizmo nau­ arba norėdama ją apšvelninti dai, lūkuriuodami, kad antroji (Čekoslovakijos pavyzdys), ji sovietų okupacija būsianti tuo pačiu netenka šio suverenu­ trumpa ir kad todėl gal geriau mo ir esti ‘vyresniojo brolio’ liktis tėvynėj, negu bastytis po sudraudžiama, nors ji ir būtų pasaulį, nualintą karo veiks­ šiam ‘broliui’ kaip rusui net la­ mų. Anie dešimtys tūkstančių bai ištikima bei meili. buvo betgi — prisipažinkime Komunizmo pirmenybę ry­ atvirai — ‘bailesni’ ir todėl bė­ šium su tautine kultūra lietu­ go ne nuo rusų, bet nuo ko­ viai aiškiai pajuto 1940-41 m. munistų, nes jie jau buvo ko­ okupacijos eigoje ir todėl, ar­ munizmą pažinę vienerių metų tėjant naujai sovietų okupaci­ (1940-41) siautėjime. Mūsų pė­ jai 1944 m., jau dešimtimis domis per pastaruosius 25 me­ tūkstančių paliko savą kraštą. tus sekė ir tebeseka eilė vo­ Šiandien nėra abejonės, kad kiečių, lenkų, čekų, rumunų, antrosios tremties dalyvių bū­ bulgarų, jugoslavų, albanų, pa­ tų buvę dar daugiau, jei nebū­ likdami savo tėvynę ir ieško­ tų buvę guodžiamasi klaidin­ dami prieglaudos svetur — ga viltimi, esą sąjungininkai kaip tik todėl, kad jie nenori neleisią Sovietų Sąjungai nešti būti užgniaužti — ne rusišku­ komunizmo net ligi Elbės kran­ mo, bet komunistinės ideologi­ tų. Tačiau vakariečiai čia, at­ jos bei sistemos, vykdomos sa­ rodo, irgi buvo galvoję, esą jie vų tautiečių rankomis. Ir jie, turį reikalo visų pirma su ru­ kaip kadaise mes, bėgo ir te­ sais, o ne komunistais, ir kad bebėga nuo komunistų. Komu­ todėl rusai, nors ir sustiprėję nizme jie regi didžiausią pavo­ po pergalės, vis dėlto leisią ša­ jų savai tautai ir todėl mėgi­

8 na, pasitraukę užsienin, šį pa­ ji iš tikro kelia rūpesčio, ar čia vojų skelbti ir tuo atverti ki­ mes nedarome kartais didžiulės tiem akis, kad ir jie išvystų klaidos. Ar mūsų santykiuose tikrąsias komunizmo užmačias. su Lietuva nesusiklosto kartais Šitaip elgėmės ir mes maždaug ta pati nuotaika, kokią paste­ du dešimtmečiu. bime santykiuose su Rusija iš Bet štai, pastaraisiais me­ vienos pusės rusų emigrantų, tais tiek mūsų kalbose, tiek iš kitos — svetimšalių? Būda­ spaudoje pradėjo — atrodo, vi­ mi emigrantai ar nepradedame siškai nesąmoningai — vis re­ į Lietuvą žiūrėti taip, kaip ru­ čiau būti girdimas žodis ‘ko­ sai emigrantai žiūri į Rusiją? munistas’ ir vis dažniau būti Būdami Rusijos atžvilgiu sve­ minimas žodis ‘rusas’. Kova už timšaliai, ar nepradedame į ją tautos išlaisvinimą pamažu per­ žiūrėti, kaip žiūri ir kiti sve­ sisvėrė nuo kovos su komuniz­ timšaliai? Šių dvejopų pažiūrų mu į kovą su rusiškumu. Be­ esmė tačiau kaip tik ir glūdi vartant mūsų laikraščių ir žur­ komunizmo neįvertinime. Gal nalų puslapius, susidaro įspū­ tad jau yra atėjęs laikas tru­ dis, esą jei Lietuvoje nebūtų putį stabtelėti prie šių dviejų rusų, tai ji, nors ir komunis­ pažiūrų, pasklaidyti jas, kad tiškai tvarkoma, būtų mum susivoktume, kame gi iš tikro jau priimtina, ir mūsų kova glūdi mūsų kovos prasmė ir jau būtų baigta. Tai man yra nuo ko mes iš tikro bėgome, sykį pasakęs vienas dvasiškis, kad galėtume šią kovą vesti. Ki­ net pabrėždamas: “Jei Lietu­ tų nusistatymo — tiek rusų emigrantų, tiek vakariečių — voje nebūtų rusų, aš čia pat grįščiau atgal”. Iš karto man sklaida gal galėtų mum paaiš­ atrodė, kad šio dvasiškio lūpo­ kinti, ar iš tikro rusiškumo mis prabilo tik didžiulis jo pa­ nepabrėžiant bent lygiomis ko­ ties neapdairumas. Tačiau kai munizmo, nėra ta pati iliuzija, sykį atkreipiau į šią pakaitą kuri šiandien vis labiau apima dr. J. Griniaus dėmesį ir kai mokytų žmonių sluogsnius. jis apie tai parašė du straips­ nius “Tėviškės Žiburiam”, kad 2. Banditų gaujos teorija mūsieji siūlymai kovoti su ru­ sais jau susikerta su artimo Pirmoji teorija, mėginanti meilės principu ir tuo būdu išreikšti santykius tarp komu­ virsta nekrikščioniškais, perei­ nizmo ir rusiškumo, yra ban­ dami į rusiškojo žmogaus ne­ ditų gaujos teorija. Jos pava­ apykantą ir asmeninį jo slėgi­ dinimo ir turinio autorius, kiek mą, sunkinant jo kasdieną ty­ man žinoma, yra Belgijos kar­ čiomis, tai atoveika į šiuos dinolas ir filosofas D. J. Mer­ straipsnelius (vieno bičiulio cier (1851 - 1926). Ganytoji­ laiškas, “Naujienų” atsiliepimas niame savo laiške 1924 m. jis 1971 m. 1.8 d.) buvo tokia, jog skatina Belgijos katalikus au­

9 koti badaujančiai Rusijai ir sy­ “Komunistinė epidemija Rusi­ kiu kalba tiek apie medžiaginį, jon atėjo iš Europos”, apibūdi­ tiek apie dvasinį Europos ir na rusų teologas G. Florovskis Amerikos išsekimą, nes kitaip santykius tarp rusų tautos ir nebūtų galima išaiškinti, kodėl komunizmo.3 O rusų filosofas Belgijos, Prancūzijos, Lenkijos, N. Arsenevas teigia: “Sovietinė Anglijos ir Jungtinių Amerikos valdžia nėra Rusija; ji nėra ru­ valstybių vyriausybės bei tau­ sų tauta; ji nėra kūnas iš jos tos “leidžia banditų gaujai vyk­ kūno; ji yra — navikas”.4 Ko­ dyti komunistinius savo kliedė­ munistai esą, kaip teigia vie­ jimus krauju, plėšimais ir prie­ nas rusų žurnalistas Vokietijo­ vartavimais”.1 Šiuose žodžiuo­ je A. Michajloivskis, “tarp­ se slypi visa minėtos teorijos tautinė profesinių revoliucio­ esmė: komunizmo svetimumas nierių sekta”, kuri tiek Rusiją, rusų tautai, Vakarų atsakingu­ tiek kitas tautas naudojanti mas už komunistinę revoliuci­ kaip priemonę “įsteigti pasau­ ją ir reikalas sudrausti aną lyje komunizmo karalystę”.5 banditų gaują. Komunistai a­ Tačiau būdingiausiai visą šią naiptol nesą Rusijos ugdytiniai. sampratą yra išreiškęs rusų so­ Jie esą tik banditų gauja, už­ ciologas B. Vyšeslavcevas: “Ru­ puolusi rusų tautą istoriniame siškajam žmogui nėra nieko jos kelyje, ją apiplėšusi ir iš­ priklesnio kaip visoks juridiz­ prievartavusi. Jeigu kitos tau­ mas, dekretizmas, komisariatai, tos bei valstybės visa tai lei­ biurokratija, vadinasi, visa, kas džiančios, jos paliudijančios kaip tik sudaro socializmo es­ tuo savo politinę bei dvasinę mę. Nėra nieko svetimesnio ir negalią ir net nuosmukį. Tai netinkamesnio, kaip rusiškosios buvo pagrindinė kard. Mercier gamtos fone, fone jos miškų, laiško mintis. laukų ir kaimų regėti visus tuos Ši mintis betgi nėra tik as­ raudonus skarmalus, žvaigždes meninė kard. Mercier sampra­ ir transparentus. Socializmui ta. Tai samprata, atstovaujama reikia Londono akmens grindi­ beveik visos (išskyrus gal tik nio ar Paryžiaus priemiesčių; N. Berdjaevą) rusų emigracijos rusiškajame juodžemyje jis ne­ Vakaruose. Nuo komunistinės įsišaknyja; jis čia supūsta kaip revoliucijos pabėgę arba vėliau maita ar sudega kaip mėšlas. bolševikų ištremti rusų intelek­ Gali šis mėšlas pridengti net ir tualai niekaip negali sutikti, visą rusiškąją žemę, bet juo kad komunizmas kokiu nors nusikratyti nereikia žemės dre­ būdu būtų susijęs su rusų tau­ bėjimo. Pati rusiškoji žemė vi­ ta. Jis esąs “europietiški nuo­ sa susiurbia ir perdirba savo dai”, kaip jį vadino ir mum ži­ naudai. Marksizmas nereikalin­ nomas rusų filosofas bei isto­ gas ūkininkam, ir ūkininkai ne­ rikas L. Karsavinas, ilgus me­ reikalingi marksizmui. Rusiško­ tus dėstęs Kauno universitete.2 ji poezija, rusiškoji muzika, ru­

10 siškoji kalba kratosi marksiz­ su rusiškumu. Tai, kas šiandien mu . .. Taigi: kur rasti komu­ Rusijoje vykstą, esą komuniz­ nizmo Rusijoje? Prašau, paro­ mo darbas. Tačiau jis — tiek dykite jį mum! Jo niekur nė­ ūkinėje, tiek kultūrinėje, tiek ra!”.“ Šie žodžiai yra parašyti ypač religinėje srityje — nepa­ daugiau negu prieš ketvertą liečiąs rusų tautos sielos, kuri dešimtmečių. Šiandien ji žadi­ ir toliau tebeesanti religinė ir na mumyse savotiško liūdesio, net krikščioniška. Užtat tiek nes rusiškoji žemė komunizmo rusų emigrantai, tiek vakarie­ neperdirbo savo naudai; rusiš­ čiai kiekviename pasipriešini­ kame juodžemyje jis nesupu­ me komunizmui tuojau regi ru­ vo ir nesudegė; priešingai, jis siškosios sielos atsigavimą, nors virto veiksniu, kuris formuo­ nekartą šis pasipriešinimas yra ja rusiškąją kultūrą tiek jos tik pastanga pergalėti biuro­ poezijoje, tiek muzikoje, tiek kratizmą ir tuo būdu komuniz­ kalboje. Komunizmas yra jau mą tik sustiprinti. Minėtas pri­ tapęs sudedamąja rusiškosios pažinimas, kad komunizmas yra dvasios dalimi. Tai pripažįsta virtęs rusiškosios kultūros da­ net kai kurie rusų emigran­ limi ar laipsniu, esti dažniau­ tai, pav. N. Aleksejevas, saky­ siai nepastebimas arba bent damas: “Marksizmas yra da­ neteikiama jam didesnės reikš­ bar pasidaręs vienas rusiško­ mės. Skirtumas tarp komunis­ sios kultūros laipsnis; laipsnis, tinio režimo ir rusiškosios vi­ pasisavinant europietiškąją ap- suomenės tiek įtaigoja kalban­ švietą”.7 čius bei rašančius apie Rusi­ Norėdami banditų gaujos teo­ ją jog komunistinės įtakos ru­ riją padaryti įtikimą, rusų emi­ sų tautai neregima, ir todėl vi­ grantai reikalauja skirti Rusi­ si Sovietų Sąjungos įvykiai es­ jos vyriausybę nuo rusų tautos ti aiškinami tik banditų teori­ ir niekad šio skirtumo nepa­ jos šviesoje. miršti, nes “be aiškaus ir griež­ Atitrauktai kalbant, banditų to skirtumo tarp Rusijos ir So­ gaujos teorija galėtų būti pa­ vietų Sąjungos, tarp rusų tau­ teisinama, nes iš tikro istori­ tos ir komunistinio režimo”, joje yra nekartą atsitikę, kad sako jau anksčiau cituotasis Mi­ tautos esti savotiškų bandų už­ chajlovskis, “negalima pažinti puolamos bei pavergiamos, bū­ ir reikiamai įvertinti nei so­ damos priverstos prisiimti šių vietų politikos, nei tarptautinio bandų padiktuotą santvarką, komunizmo plėtros”.8 Šiam ru­ nors ji tautai ir būtų visiškai sų emigrantų reikalavimui pa­ svetima. Ir pati Rusija savo is­ klūsta nevienas ir Vakarų torijoje yra patyrusi tokį už­ mąstytojas, rašąs apie komu­ puolimą bei pavergimą, būtent, nizmą tiek kultūriniu, tiek reli­ mongolų viešpatavimo metu giniu atžvilgiu. Nevienas įspė­ nuo 13 ligi 15 šimt. Kodėl tad ja mus netapatinti komunizmo ir bolševizmas negalėtų būti

11 suprastas kaip toks banditų išnaudojanti kaip mongolų ban­ gaujos užpuolimas su jo įvesta dos 13 šimt. Ši gauja esanti santvarka. Panašumas labai vi­ “supuvusi, godi, plėšikiška, pil­ liojantis ir nevieną suviliojan­ na blogiausių bei žemiausių tis. Kaip anuo metu kas kita aistrų” (p. 8). Ji “apsupa carą, buvo mongoliškasis režimas atsistoja tarp jo ir tautos, ji (beje, žymiai laisvesnis negu izoliuoja ir rūpestingai saugo, bolševistinis), o kas kita rusų kad inteligentingi bei padorūs tauta, taip ir dabar kas kita žmonės prie jo neprieitų” (p. esąs komunistinis režimas (be­ 374). Ji yra “pragaištingu sa­ je, perskverbiąs visas gyveni­ vo tinklu pridengusi visą šalį”, mo sritis net ligi asmeninio el­ paversdama ją “oficialiu ir or­ gesio, ko mongolų metu kaip ganizuotu melu” (p. 9). Tai tik nebuvo) ir vėl kas kita ru­ “dorinė Rusijos lepra” (p. 7). sų tauta. Iš tikro, beveik įti­ Iš jos tad ir kylančios visos kima lygiagretė! Ir vis dėlto rusiškojo gyvenimo blogybės. ji turi vieną silpnybę, paver­ “Administracijos organai yra čiančią ją kaip tik išmone. Skir­ virtę žemiausios rūšies papir­ tumas tarp vyriausybės ir tau­ kimo landyne: viskas čia per­ tos rusų yra daromas ne tik kama ir parduodama. Dauguma mongolų ir bolševikų atžvilgiu, vyskupų yra vyriausybei ver­ bet jis buvo daromas jau dau­ giškai klusnūs. Žemesnioji dva­ giau negu prieš 100 metų ir ca­ siškija yra skurdi, pažeminta, ristinio režimo atžvilgiu. prislėgta... Sąžinės laisvė su­ 1860 metais Paryžiuje išėjo trypta. Spauda pažabota cenzū­ kunigaikščio Petro Dolgoruko­ ros’ (p. 375-76). Visi esą ne­ vo knyga “La vėritė sur la Rus­ patenkinti: aristokratija, mies­ sie”, kurioje jis skirtumą tarp tiečių luomas ir baudžiaunin­ cąristinio režimo ir rusų tau­ kai. Net ir kareiviai ilgesingai tos pabrėžia visu svoriu ir tai laukią geresnės padėties (t. p.). kaip tik šiandienine rusų emi­ Jeigu nežinotume, kad šis ru­ grantų prasme. Rusų tauta, pa­ siškojo gyvenimo vaizdas yra sak Dolgorukovo, esanti turtin­ nupieštas prieš 110 metų, sa­ ga didžiomis proto bei širdies kytume, kad jis piešia jį mū­ savybėmis; ji turinti aiškią, sų dienomis. Juk argi ne lygiai gyvą, švelnią sielą, tai esanti tokiais pat žodžiais yra dabar gera, pareiginga, gailestinga, kalbama apie komunistų parti­ garbinga tauta, užjaučianti ne­ ją ir jos santykius su rusų tau­ laiminguosius, gerbianti senuo­ ta? Argi ji nevadinama “val­ sius ir nusilenkianti vyresnie­ dančiąja klase”, išsigimusia, su­ siem (plg. p. 78, 374). Bet štai, puvusia, aptraukusia savo agen­ ši “inteligentinga, giliaregė ir tų bei šalininkų tinklu visą gera” (p. 374) tauta yra val­ kraštą ir pavertusi jį organi­ doma tam tikros gaujos (cama­ zuotu melu? Argi ne ji trypian­ tilla), kuri Rusiją lygiai taip ti sąžinės laisvę, pažabojanti

12 spaudą bei visą kultūrinę kūry­ marila nebuvo 10-20 žmonių. bą? Argi ne jai pataikaują sta­ Jos tinklas apėmė visą kraštą, čiatikių ir net katalikų vysku­ vadinasi, ji buvo, bibliškai kal­ pai (tegu šį sykį gal ir ne bant, legijonas! Ji nebuvo at­ dauguma)? Argi ne ja esą visi ėjusi iš Azijos gilumų kaip mon­ nepatenkinti ir laukią geresnių golai. Jos nariai buvo tie pa­ laikų? Lygiagretė tarp senosios tys rusai, tos pačios rusiškosios caristinės kamarilos ir dabarti­ žemės augintiniai. Kokiu tad nės komunistinės partijos yra būdu iš anos aiškios, gyvos, nepaneigiama. Dolgorukovo nu­ švelnios rusiškosios sielos galė­ pieštas senosios kamarilos vaiz­ jo kilti tokių išsigimėlių — ir das ir jos įtaka rusų tautai yra tai ne kaip išimtys, bet kaip lygiai toks pat, kokį šiandien įprastinė rusiškosios sąrangos piešia rusų emigrantai ir nevie­ taisyklė? Šių klausimų akivaiz­ nas vakarietis, kalbėdami apie doje skirtumas tarp režimo ir komunistinę partiją ir rusų tau­ tautos Rusijos atveju darosi la­ tą. bai įtartinas. Tai greičiau tik tuščias posakis, kuriuo norima Bet štai, čia kaip tik ir ky­ pridengti rusų tautos atsakingu­ la pagrindinis klausimas: jeigu mą tiek už senojo caristinio re­ komunizmas yra europietiški žimo klaidas, tiek už dabarti­ nuodai (L. Karsavinas), euro­ nio komunistinio režimo iškry­ pietiška apidemija (G. Florovs­ pimus bei priespaudą. Nes jei­ kis), Rusijos navikas (N. Arse­ gu tiesa, kad tiek senasis ca­ nevas), vadinasi, kilęs iš Va­ ristinis, tiek dabartinis komu­ karų ir todėl rusų tautai sve­ timas, tai iš kur buvo kilusi nistinis režimas yra banditų gauja, tai lygiai taip pat tiesa, ana caristinė kamarila; ana go­ kad ši gauja kiekvienu atveju di, gašli, paperkama, išlaidi, tin­ yra kilusi iš rusų tautos. ginė gauja? Kas ją tokią išug­ dė? Iš kur ji gavo žmonių, kad 3. Iškabos teorija galėtų, kaip Dolgorukovas sa­ ko, savo tinklu apmegzti visą Kiek plėšikų gaujos teorija šalį? Jeigu caristinis režimas visus Sovietų Sąjungos įvykius buvo “dorinė lepra”, tai ar jis sudeda ant komunistų pečių, nebuvo ženklas, kad kažkas ru­ laikydama rusų tautą tik šios sų tautos kūne nėra tvarkoje, gaujos objektu, bet jokiu būdu jei šie raupsai galėjo prasiverž­ ne anų įvykių subjektu, tiek ti ir įsigalėti visuose visuome­ antroji iškabos teorija visa su­ nės sluogsniuose? Kaip gi to­ verčia rusų tautai, laikydama kia “gera, pareiginga, gailes­ komunizmą tik iškaba, kurios tinga, garbinga tauta” galėjo priedangoje vykdomas rusiška­ išugdyti aną “supuvusią, gob­ sis imperializmas, svetimų tau­ šią, plėšikišką, blogiausių bei tų rusifikacija ir rusiškosios žemiausių aistrų pilną” val­ įtakos plėtimas pasaulyje. Ban­ dančiąją kamarilą? Juk ši ka- ditų gaujos teorija tvirtina, esą

13 “norint suprasti sovietinę Ru­ (1948), skyriuje apie bizantinį siją, reikia tik pastudijuoti is­ Rusijos paveldėjimą, Toynbee torinį materializmą” (B. F. sako, esą “marksizmas žadina Jungs). Tuo tarpu iškabos te­ įspūdžio, kad jis Rusijai esanti orijos šalininkai skelbia, esą nauja santvarka” (p. 147). Iš “istorinis materializmas yra tik tikro tačiau bolševizmas vykdąs iškaba, po kuriuo slypi rusiš­ tik tai, ką Rusija yra dariusi kosios kultūros jėgos” (N. v. šimtmečių eigoje, būtent; lenk­ Bubnov). Kitaip tariant, komu­ tyniauti su Vakarais. Norėda­ nistinė dvasia bei komunistinė ma apsisaugoti nuo pavojaus bei gyvenimo sąranga esančios ne spaudimo iš Vakarų, Rusija kas kita, kaip rusiškosios dva­ esanti nuolatos verčiama “pa­ sios bei rusiškojo gyvenimo tę­ sisavinti vakarietiškąją techni­ sinys. ką” (p. 174). Šis pasisavinimas Iškabos teorija yra tokia pat įvykęs du kartu: “visų pirma sena, kaip ir banditų gaujos Petro Didžiojo, o dabar bolše­ teorija. Atrodo, kad jos auto­ vikų” (t. p.) metu. Šia pras­ rius bus buvęs ispanų sociolo­ me bolševizmas esąs tik vienas gas ir filosofas J. Ortega y Gas­ narelis ištisoje rusiškų pastan­ set (1883 - 1955). Pagarsėju­ gų grandinėje Vakarus pasivyti sioje savo knygoje “La rebeli­ ir net juos pralenkti. Pastangos ón de las masas” (1929) Orte­ turinčios būti nuolatos kartoja­ ga vadina bolševizmą kamu­ mos, kadangi techninė Vakarų fliažu, vadinasi apgaulinga iš­ pažanga vis auganti. “Petrui ore, kartu pastebėdamas, kad Didžiajam reikėjo tik pasisa­ kiekvinas kamufliažas yra dvi­ vinti laivų meisterio pažintis ir sluogsnis: vienas jo sluogsnis rekrutų karininko savybes. Bol­ yra gilus, realus ir tikras, ant­ ševikam gi jau reikia susitvar­ ras gi — apgaulingas, paviršu­ kyti su mūsąja vakarietiška in­ tiniškas ir atsitiktinis. Bolše­ dustrializacija” (t. p.). Tačiau vizmo atveju rusiškumas suda­ ir dvasiniu atžvilgiu bolševiz­ rąs pirmąjį sluogsnį, o marksiz­ mas vykdąs seną Rusijos sva­ mas—antrąjį. Marksizmas, pa­ jonę būti pašauktąja tauta; sak Ortegos, yra Rusijoje tik svajonę, kuri tapusi ypač gy­ “plonytė odelė” (p. 90). Rusijos va, Konstantinopoliui kritus jis nenugalėjęs. “Rusija yra (1453). “Kaip pažymėta kry­ tik tiek marksistiška, kiek Šven­ žiaus ženklu, taip lygiai ir pa­ tosios Romos Imperijos vokie­ žymėta kūjo bei pjautuvo ženk­ čiai buvo romėniški”; Rusijos lu Rusija visados pasilieka stiprybė glūdinti “jos rusišku­ ‘šventoji Rusija’, ir Maskva vis me, o ne jos komunistiškume”.9 tebėra ‘trečioji Roma’ ”, sako Tos pačios nuomonės yra ir Toynbee.10 Kitaip tariant, ko­ garsus anglų kultūros istorikas munizmas pasirodąs Rusijos is­ Arnoldas J. Toynbee. Savo vei­ torijoje ne kaip kokia rakštis, kale “Civilization on Trial” ne kaip šio istorinio kūno na­

14 vikas, bet kaip organiškas jo Bolševizmas yra kūnas iš ru­ augimas ir nuoseklus jo pavi­ siškojo kūno ir kraujas iš ru­ dalas modernine lytimi. siškojo kraujo (p. 18)... Todėl Tai, ką J. Ortega ir A. J. pasauliui Rusija sudaro anaip­ Toynbee išreiškė daugiau ar tol ne komunistinę problemą. mažiau tik probėgomis, susis­ Ne, Rusija yra ir liks rusiškoji temino ir išvystė Dietrich Frie­ problema” (p. 29). Ilga ly­ de savo knygoje “Das russi­ giagrečių eile mėgina D. Frie­ sche perpetuum mobile” de pagrįsti šias savo pažiūras: (1959). Tai veikalas žmogaus, žmogaus gyvybės ir jo vertės penkerius metus praleidusio be­ nepaisymas, visuomeninė sąran­ laisvių stovyklose Rusijoje, ati­ ga su despotizmu viršuje ir su džiai stebėjusio jam svetimą išnaudojama minia apačioje, pasaulį, palyginusio šį pasaulį sauvalia, žiaurumas, panieka, su senuoju rusiškuoju ir nera­ trėmimai, administracijos siau­ dusio jokio skirtumo. Prie­ tėjimas, slaptoji policija — vi­ šingai, šis palyginimas įtikino sa tai yra tie patys elementai, jį, kad tarp komunizmo ir ru­ randami tiek caristinėje, tiek siškumo esama esminės tapaty­ komunistinėje sistemoje. “Nėra bės ir kad kaip tik “dėl šios nė vienos srities, — sako D. esminės tapatybės žinios iš pra­ Friede, — kurioje komunistai eities skambančios tarsi dabar­ nebūtų caro paveldėtojai ir ne­ ties balsai”.11 D. Friede cituo­ tęstų tradicinės rusiškosios po­ ja daugybę rusiškosios praei­ litikos” (p. 43). Galop komu­ ties faktų, palygina juos su ko­ nizmo tikslas yra irgi tas pat, munistų vykdomais faktais ir kaip ir senosios Rusijos: “Krem­ daro išvadą: “Jau Vokietijoj lius sako ‘marksizmas’, o tu­ būnant, man buvo aišku, kad ri galvoje svetimų kraštų bei sovietizmas negali būti verti­ tautų apvaldymą. Kremlius sa­ namas tik kaip ideologinė ar ko ‘pasaulio revoliucija’, o turi grynai komunistinė apraiška ... galvoje rusiškąjį pasaulio pa­ Atsidūrus sovietinėn vergijon, vergimą” (p. 208). Pasikeitė man metai po metų darėsi vis tik spalvos: “balta pavirto rau­ aiškiau, kad bolševizmas (vis- dona”, tačiau “Rusijos žaismas tiek ar leninizmas, ar staliniz­ liko tas pat” (p. 215). mas, ar chruščiovizmas) yra Lengva pastebėti, kad iška­ tiek savo šaknimis, tiek savo bos teorija yra priešingybė ban­ kamienu rusiškasis augmuo, į ditų gaujos teorijai. Taip pat kurį yra įskiepinta keletas lengva pastebėti, kad iškabos marksistinių šakelių. Bolševiz­ teorijos šalininkai, beveik be mas yra giliai įsišaknijęs se­ išimties, yra vakariečiai sociolo­ najame rusiškume ir maskviš­ gai tuo tarpu banditų teorijos kume (p. 13). .. Bolševizmas šalininkai yra, irgi beveik be nėra lūžis su Rusijos praeiti­ išimties, rusai emigrantai. Ru­ mi; jis yra jos tęsinys” (p. 14).. sai emigrantai mėgina aiškinti

15 komunizmą kaip rusų tautai vi­ pašaukta šią revoliuciją nešti sišką svetimybę, kaip jos rakš­ į visą pasaulį ir tuo būdu bū­ tį bei naviką. Vakariečiai so­ ti pasaulinio komunizmo pir­ ciologai eina priešingu keliu ir matake bei vadove. Proletarinė komunizme regi savaimingą bei sąmonė, kurią pats Marksas lai­ prigimtą rusiškumo išsivysty­ kė sprogdinančia, sykiu betgi mą, susidėstantį tuo pačiu bū­ ir kuriančia, susijungė Sovietų du, apreiškiantį tas pačias sa­ Sąjungoje su rusiškąja sąmo­ vybes ir siekiantį tų pačių tiks­ ne, ir komunizmas iš tikro vir­ lų, kaip ir visa senoji Rusija, to rusiškumą žadinančiu veiks­ ypač nuo Maskvos vyravimo lai­ niu. Rusija niekad nebuvo to­ kų. Į aukščiau statomą B. Vy­ kia galinga, kaip virtusi komu­ šeslavcevo klausimą “parodyki­ nistine. te mum komunizmą Rusijoje; Bet ar tai reiškia, kad ko­ jo niekur ten nėra”, iškabos munizmas Rusijoje yra tik iš­ teorija atsako, kad jo ten esa­ kaba, tik priedanga, tik kamu­ ma visur ir kad jis siekiąs ligi fliažas? Kas šitaip aiškina ru­ pat rusų istorijos šaknų: “Be­ siškumo santykį su komuniz­ veik visa yra jau buvę anks­ mu, nesuvokia ideologijos for­ čiau išmėginta (vorgelebt)” (D. muojančios galios. Reikia nepa­ Friede, p. 208). miršti, kad Rusijoje auga jau Kaip ir banditų teorijos at­ ketvirta karta visuotinėje ko­ veju, kalbant atitrauktai, iška­ munizmo įtakoje. Žodį ‘visuo­ bos teorija galėtų būti patei­ tinis’ reikia suprasti tiesiog sinta. Kodėl gi rusiškieji sie­ rusiškai, nes visas dvasinis, so­ kiai negalėtų panaudoti komu­ cialinis, politinis, meninis gy­ nizmo kaip priedangos? Kai ku­ venimas Rusijoje nuo pat pra­ rie Sovietų Sąjungos žygiai džios yra palenktas komuniz­ kaip tik kalba už šitokį panau­ mo principam. Ilgus dešimtme­ dojimą: didžiarusiškosios są­ čius šis gyvenimas buvo komu­ monės atsigavimas, pastangos nistinamas tiesiog jėga, polici­ vadovauti komunistiniam sąjū­ jos priemonėmis šalinant iš jo džiui pasaulyje ir išlaikyti šį visa, kas galėtų komunizmui vadovavimą savo rankose, ru­ trukdyti. Mokyklos, organizaci­ siškosios kultūros propagandi­ jos, profesijos, literatūra, me­ nis kėlimas į padanges, rusų nas, teatras, laisvalaikis, dar­ kalbos arba bent rašto ženklų bas buvo ir tebėra sunkte per­ primetimas nerusiškom respub­ sunkti komunistinės ideologi­ likom (išskyrus Pabaltijo res­ jos, padarydami visą šį gyve­ publikas), budrus saugojimas, nimą savotiškai dvisluogsnį: iš kad tautinės respublikos nepa­ vienos pusės jis turįs būti au­ brėžtų savos tautinės kultūros tentiškas (mokykla turinti žmo­ ir t. t. Kadangi Rusija pati pir­ gų išmokyti, literatūra ir me­ moji įvykdė komunistinę revo­ nas turį sukurti gerų kūrinių liuciją, todėl ji jaučiasi esanti ir t. t.), iš kitos betgi jis tu­

16 rįs tarnauti komunistinei ideo­ tuokimasis bažnyčioje net tarp logijai. ‘Naujasis žmogus’ kaip komsomolcu). Tačiau ne šie komunizmo tikslas turįs būti veiksniai kuria sovietų erdvėje ne tik geras savo srityje (mo­ gyvenančio žmogaus gyveni­ kytojas, rašytojas, technikas...), mo būdą, gyvenimo stilių, gy­ bet ir susipratęs komunistinėje venimo papročius; ne šie veiks­ ideologijoje. Tai mum yra ži­ niai nurodo jam gyvenimo už­ noma ir apie tai netenka daug davinius bei pareigas; ne jie kalbėti. lenkia jį tam tikra kryptimi, Tai, į ką reikia atkreipti dė­ pasirenkant profesiją, lavinant mesio, yra iškabos teorijos nai­ skonį, santykiuojant su savo bendradarbiais, viršininkais, vumas, manant, esą visos šios net su vaikais bei giminėmis. jau daugiau kaip pusšimtį trun­ kančios pastangos nenešančios Visa tai apsprendžia jau ko­ vaisių; esą komunistinė ideolo­ munistinė ideologija ir iš jos plaukiančios konkrečios apraiš­ gija pasilikusi tik teorija; esą kos. Savo metu A. S. Makaren­ rusiškasis žmogus nevirtęs ko­ ko, žinomas sovietų pedagogas, munistu. Šitaip manyti reikštų paneigti apskritai mokyklos, yra pastebėjęs: “Milijoninės so­ vietų tautos auklėjimas prasi­ organizacijos, socialinės aplin­ kos ir politinių siekių auklėja­ dėjo pirmąją revoliucijos dieną mąją įtaką jaunom kartom. Jei­ ir vyksta visą laiką visoje so­ gu visos ideologijos, kur tik jos cializmo statybos eigoje dažnai įstengia išsilaikyti ilgesnį lai­ net neregimais būdais. Sovietų ką, perauklėja jaunimą pagal Sąjungoje ne tik vaikas, ne tik mokinys, bet ir kiekvienas pi­ savus principus, kokio reiktų lietis yra auklėjamas kiekvie­ stebuklo, kad tai nepajėgtų ko­ name žingsnyje. Kiekvienas mū­ munizmas? Tuo labiau, kad Ru­ sų šalies užsiėmimas, kiekvie­ sijoje komunizmas nelenkty­ nas veiksmas bei vyksmas yra niauja su jokia kita ideologi­ ne tik skiriamas specialiem sa­ ja, nes jis yra vienintelis, ku­ vo uždaviniam, bet ir lydimas ris žmogų formuoja visu plotu. auklėjamojo uždavinio”.12 Bū­ Visi kiti veiksniai (Bažnyčia, tų tad nesusipratimas manyti, šeima, idealistinė filosofija, Va­ kad šis auklėjamasis uždavinys karų įtaka) yra arba nustumti nepaliečia rusiškojo žmogaus, į pogrindį arba jiem leidžiama pasilikdamas tik rėksminga iš­ reikštis tik tiek, kiek jie sutin­ kaba. ka su komunistinės ideologijos reikalavimais. Be abejo, šių Kokion gi padėtin atsiduria nelegalių arba pusiau legalių tie, kurie mėgina spirtis komu­ veiksnių įtakos visiškai paneig­ nizmo įtakai gali pavaizduoti ti negalima: ji yra ir yra net menkutis pavyzdys, kurį auto­ apčiuopiama, ką rodo ir pačių riui yra papasakojęs vienas va­ komunistų nuolatinė kova su karietis, praėjusį rudenį buvo­ ja (pvz. vaikų krikštijimas, jęs Leningrade. Domėdamasis

17 religiniu Sovietų Sąjungos gy­ 4. Mūsų tremtinių elgsena venimu, jis, tarpininkaujant Šių aukščiau minėtų teorijų miesto dvasiškijai, aplankė vie­ akivaizdoje kyla ir mum pa­ ną tikinčią šeimą. Keturi as­ tiem kaip tremtiniam du klau­ mens gyvena viename kamba­ simai: 1. kaip mes pergyvena­ ryje, kurio kampas atitvertas me Rusiją, kurios galion yra lentomis: už jų stovi senelės- patekęs mūsų kraštas ir 2. kaip babuškos lova. Likusioje daly­ mes pergyvename Lietuvą, vir­ je gyvena tėvai ir duktė, lan­ tusią “Tarybų Lietuva”? Ko­ kanti mokyklą ir turinti jau 14 kios reikšmės šiame mūsų per­ metų. Norėdami apsaugoti duk­ gyvenime turi komunizmas? relės tikėjimą, tėvai neleidžia Kaip pradžioje minėta, Šal­ jai stoti į komsomolą. Tačiau kauskis pergyveno ateinančius kaip tik todėl duktė visą laiką į Lietuvą rusus tik kaip rusus. yra izoliuota: ji nepriimama į Jis permaža teikė reikšmės fak­ jokią jaunimo stovyklą, į jokią tui, kad šie rusai yra komunis­ ekskursiją, į jokią kelionę, į tai. Man atrodo, kad jo klaidos jokį pasilinksminimą, nes visus mes tremtiniai ilgą laika ne­ šiuos dalykus rengia komsomol­ darėme: nei mes bėgome nuo cai ir neleidžia juose dalyvau­ rusų, nei vėliau kovojome prieš ti tiem, kurie atsisako būti rusus kaip rusus. Mes bėgome komsomolo nariais. Tarp vaka­ nuo komunistų ir kovojome su riečio lankytojo ir rusų tėvų komunizmu. Kitaip tariant, Ru­ užsimezgė toks pokalbis. Tėvai: sijos atžvilgiu mes nebuvome “Mes nežinome, ką daryti?”. šalininkai nei banditų teorijos, Vakarietis: “Leiskite dukrelei kurią skelbė rusų emigrantai, Įstoti”. Tėvai; “Bet tada ji pra­ nei iškabos teorijos, kurią pir­ ras tikėjimą!”. Vakarietis: “Jei šo vakariečiai sociologai. Mum neleisite, ji praras jį dėl savo buvo aišku, kad komunizmas izoliacijos. Vaikai negali juk Rusijoje yra daugiau negu tik izoliacijos pakelti”. — Kas ko­ gauja ir daugiau negu tik iš­ munistinei įtakai priešinasi, kaba; kad jis ten yra virtęs vi­ virsta raupsuotuoju ir esti dva­ so rusiškojo gyvenimo veiks­ siškai (Stalino laikais ir fiziš­ niu ir kad šis veiksnys yra at­ kai) izoliuojamas nuo visuome­ ėjęs su sovietine okupacija ir nės. Tai įmanoma pakelti su­ į Lietuvą. Lietuvos įjungimas augusiajam, bet tai neįmanoma į Sovietų Sąjungą buvo ne tik jos įjungimas į Rusijos imperi­ pakelti jaunam žmogui. O pa­ ją, bet ir jos įjungimas į ko­ tekęs į komunistine ideologija munistinę ideologiją. Nuosek­ persunktą bendruomenę, jaunas liai tad mes buvome susirūpi­ žmogus esti jos formuojamas nę ne tik politine Lietuvos lais­ visiškai nejaučiamai. Nuo to ve, bet ir krikščioniškąja jos jo neišgelbsti joks rusiškumas dvasia bei kultūra. Mes neuž­ ar kuris kitas tautiškumas. merkėme akių nei politinio tau­

18 tos pavergimo, nei pasaulėžiū­ mo ir komunizmo santykį: po­ rinio jos “perauklėjimo” atžvil­ litinio pavergimo negalima at­ giu. Šie du kovos barai buvo sieti nuo pasaulėžiūrinio užgo­ mum lygiai svarbūs. Nes Lie­ žėsimo, nes sovietinė Rusija tuva, tiek politiškai pavergta yra nebe absoliutistinis cariz­ Rusijai, tiek persunkta komu­ mas, ne konstitucinis monar­ nistinės ideologijos bei santvar­ chizmas, ne demokratija, o ko­ kos, buvo mum nepriimtina. munistinė diktatūra, vadinasi, Todėl mes nė kiek nedžiūgavo­ tokia valstybinė forma, kuri me, kai prieš keliolika metų yra atsirėmusi į komunizmą pasklido gandai, esą Lietuva kaip pasaulėžiūrą ir įsipareigo­ būsianti paleista iš sovietinės jusi šią pasaulėžiūrą vykdyti Sąjungos ir tapsianti tokia, ko­ valstybinėmis priemonėmis. kios yra Lenkija, Rumunija ar Tačiau, kaip pradžioj minė­ Bulgarija; vadinasi, turėsianti ta, pastaruoju metu mūsų elg­ savo atstovų užsienyje ir bū­ sena pradeda, atrodo, kisti. Ru­ sianti formaliai ‘nepriklauso­ sijos atžvilgiu mes pradedame ma’. Nedžiūgavome todėl, kad vis labiau virsti iškabos teori­ politinė laisvė, pasiliekant kraš­ jos šalininkais, Lietuvos atžvil­ tui komunistiniame bloke, giu daromės banditų teorijos nepašalina komunistinės ideolo­ skelbėjai. Kitaip tariant, ko­ gijos, tik jos vykdymą sudeda munizmas, tiek Rusiją, tiek Lie­ į pačių tautiečių rankas. Mes tuvą formuojąs veiksnys, pra­ buvome teisingai įsitikinę, kad, deda mūsų sąmonėje dilti ir ne­ tik žlugus komunizmui Rytuo­ betekti tos reikšmės, kurią jam se, Lietuva (kaip ir visi kiti teikėme ilgą laiką. “Naujienų” Rytų Europos kraštai ir net pa­ atsakyme į dr. J. Griniaus čios Rusijos tautos) galės būti straipsnius “Tėviškės Žiburiuo­ vėl tikrai laisva, nes tik tokiu se” ši pakaita kaip tik ir išėjo atveju Rusija gali virsti demo­ aikštėn. Dr. Grinius rašo: “Lie­ kratine. Komunizmas gi yra tuvos sovietinė okupacija yra antidemokratinis iš esmės. Tai pirmiausia komunistų darbas, diktatūra, o tuo pačiu ir impe­ nuo kurio nemaža kenčia ir pa­ rializmas kaip pasaulinės revo­ tys rusai” (“Tėviškės Žiburiai”, liucijos nešėjas. Todėl kol Ru­ 1970 m. gruodžio 10 d.). Tai sija lieka komunistinė, tol jos požiūris, kuriuo, kaip minėta, įtakoje esančios tautos niekad anksčiau vadovavomės. “Naujie­ negali būti laisvos, nes niekad nos” rašo: “KGB (Valstybės negali nusikratyti komunistine Saugumo Komisariatas). . . yra ideologija, neigiančia ne tik as­ rusų komunistų bolševikų im­ menų, bet ir tautų laisvę. Šia perijos ir savo keliu rusų ca­ linkme mes ilgus metus mąs­ ristinės imperijos tokios pat bu­ tėme bei veikėme. Tai buvo vusios įstaigos Ochrankos tęsi­ sveika bei teisinga linkmė, at­ nys, tik nepalyginamai kruvi­ siremianti į tikrovinį rusišku­ nesnis ir rafinuotesnis” (1971

19 m. sausio 8 d.). Pats savimi šis jo ligi Brežnevo. Aiški iškabos sakinys nereiškia nieko ypa­ teorija, kurioje komunizmas tingo. Kodėl gi komunistų KGB virsta senojo rusiškojo imperia­ negalėtų būti caro Ochrankos lizmo varijantu. Norime pa­ tęsinys? Juk kiekviena valsty­ brėžti, kad “Naujienų” nusista­ bė turi savo saugumo departa­ tymas komunizmo ir rusišku­ mentą. Jį turėjo ir nepriklau­ mo atžvilgiu anaiptol nėra iš­ soma Lietuva. Tik tokio depar­ imtinis. Jo regėti šiandien jau tamento veiksena priklauso nuo daug kur. Iškabos teorija Rusi­ valstybės pobūdžio. Tai pripažįs­ jos atžvilgiu mum darosi vis ta ir “Naujienos”, sakydamos, savesnė. Mūsų sąmonė vis la­ kad komunistų KGB yra “ne­ biau linksta kovon su rusiškuo­ palyginamai kruvinesnis ir ra- ju imperializmu ir vis mažiau finuotesnis” negu caro Ochran- su komunizmu. Visą krašto ne­ ka. Tačiau juk tą patį nori pa­ laimę regime rusuose. sakyti ir dr. Grinius, rašyda­ Nuosekliai tad Lietuvos at­ mas: “Ne rusų imperializmas, žvilgiu pradedame eiti senųjų bet sovietinis komunizmas pa­ rusų emigrantų pėdomis ir pa­ daro kovos priemones prieš Lie­ sisavinti banditų gaujos teori­ tuvos žmones ypatingai žiaurias ją. Kaip rusai emigrantai komu­ ir šlykščias” (t. p.). Bet štai, nizmą Rusijoje, taip mes da­ kaip tik prieš šį sakinį “Nau­ bar jį Lietuvoje laikome tik jienos” ir pasišiaušia, nurody­ parsidavėlių bei padlaižių gau­ damos sovietinę okupaciją ja — “Sniečkus ir jo asisten­ 1940 bei 1944 m. ir rusų įsi­ tai”, — tikėdami, kad lie­ veržimą į Lietuvą 1655 ir ne­ tuvių tauta esanti komunisti­ rasdamos skirtumo tarp šių nei ideologijai tiek atspari, jog dviejų antpuolių: ir anais se­ šis ten nęrandąs dirvos ir ne­ nais laikais rusai žudę, plėšę, galįs įleisti gilesnių šaknų. Mes deginę, kankinę, trėmę. Faktai linkstame prisitaikinti aukščiau tikri. Jų niekas paneigti nega­ minėtus Vyšeslavcevo žodžius: li. Tik jų interpretacija yra sa­ “Parodykite mum komunizmą votiška. Tai interpretacija, ku­ Lietuvoje! Jo ten niekur nėra”. ri, kaip ir aukščiau cituotuoje Yra arba tik rusai, lietuvius D. Friedes knygoje, mėgina prievartaują, arba ana gauja, dabartiniuose sovietų darbuose tarnaujanti rusam. Mum atro­ bei įstaigose regėti senosios do, kad lietuvis negalįs tapti Rusijos tęsinį: tai, kas vyko įsitikinusiu komunistu ir veik­ Lietuvoje 1940 ir 1944 m., ti ne “už numestą kaulo šmo­ vyko jau ir 1655 m. Išvada: ne tą” (“Naujienos”, t. p.), bet to­ sovietinis komunizmas veda ko­ dėl, kad komunistinė ideologi­ vą su Lietuvos žmonėmis, bet ja yra virtusi jo pasaulėžiūra. rusiškasis imperializmas ir tai Be abejo, būtų labai malonu, taip, kaip jis ją yra vedęs vi­ kad lietuviai tokio atsparumo sais laikais: nuo Jono Žiaurio­ komunizmui parodytų ir kad iš

20 tikro Vyšeslavcevo žodžiai, ka­ Ir štai, man atrodo, kad kaip daise taikinti Rusijai, tiktų tik šį dalyką pradedame pa­ Lietuvai. Tačiau ar tai ne išmo­ miršti. Mūsų sąmonę dabar nė? Ar Vyšeslavcevo klaida yra stipriai apvaldžiusi prie­ Rusijos atveju negalėtų būti šingybė: rusas - lietuvis. Ji yra mum įspėjimas būti kritiškes­ teisinga ir turi likti gyva, nes niem ir Lietuvos atveju? Be rusifikacijos pavojus Lietuvoje abejo, komunistinė ideologija nėra iš piršto išlaužtas. Tačiau vyrauja Lietuvoje dar tik ket­ ji neprivalo nustelbti kito pa­ virtis šimtmečio. Ji yra išsiau­ vojaus ir iš mūsų sąmonės iš­ ginusi dar tik pusantros kar­ stumti kitos priešingybės, bū­ tos. Krikščioniškosios tradici­ tent: krikščionis - komunistas. jos yra dar gyvai jaučiamos. Nes Lietuva yra ne tik rusina­ Dar tebegyvena senoji karta, ma, bet ir komunistinama. Kat­ kuri nepriklausomą Lietuvą ne ras pavojus yra šiuo metu di­ tik regėjo, bet ją ir kūrė. Visa desnis? Katram pavojui lietu­ tai komunizmo įtaką gerokai vių tauta sėkmingiau priešina­ tramdo. Tačiau laikas bėga, ir si? Kaip yra su krikščioniškąja anie tramdą veiksniai silpnėja. lietuvio sąmone? Ženklų, kad Nepamirškime, kad kova su ru­ rusinimas atsidaužia į lietuvio sais vyksta anaiptol ne toje pa­ sielą tarsi į akmeninę sieną, tu­ čioje plotmėje, kaip kova su rime, rodos, nemaža. Surusėju­ komunistais. Ne tie patys veiks­ sių lietuvių inteligentų, atrodo, niai atremia rusifikaciją bei nu­ nepažįstame. Kova už sovieti­ tautinimą ir komunistinę ideo­ nės Lietuvos ekonominį ir kul­ logiją. Galima būti visiškai ge­ tūrinį savarankiškumą dažnai ram komunistui ir sykiu visiš­ yra gana sėkminga, nors, žino­ ma, ir nevisu plotu. Bet ar to­ kai energingai priešintis rusų kiu pat energingumu spiriama­ imperializmo užmačiom, kaip si ir komunistinei ideologijai? tai regime, sakysime, Rumuni­ Ar krikščioniškoji lietuvio są­ joje. Priešintis rusifikacijai pa­ monė stovi tokiame pat aukš­ kanka stiprios tautinės sąmo­ tyje kaip ir jo tautinė sąmo­ nės. Priešintis komunizmui rei­ nė? Ar kartais neauga mūsų kia betgi krikščioniškosios są­ tėvynėje lietuvio tipas, kuris monės, nes Krikščionybė šian­ yra stiprus tautietis, bet visiš­ dien yra vienintelė pasaulė­ kas indiferentas pasaulėžiūriniu žiūra, galinti lenktyniauti su atžvilgiu, kurio vaikai todėl yra komunistine ideologija. Jokis geriausia medžiaga komunisti­ humanizmas šių lenktynių lai­ nei ideologijai? Ar nėra pa­ mėti neįstengia — jau tik to­ grindo būkštauti, kad lietuvių dėl, kad jis yra neaiškus savo tauta išliks, tiesa, lietuviška, pagrindais ir neišvystytas savo bet taps komunistiška? Ar nė­ sąranga, kuo kaip tik pasižymi ra pagrindo susirūpinti, kad re­ komunizmas. ligijos įtaka Lietuvoje pamažu

21 silpsta ir kad tuo būdu tasai rį santykiauti ar ne? Kiekvie­ vienintelis veiksnys, pajėgiąs nas lietuvis esąs mum brangus, spirtis komunistinimui, vis la­ nes jis yra ruso priešas. Ar jis biau nustoja galios, atverdamas yra ir komunizmo priešas? Ne­ duris iš sykio indiferentizmui, svarbu! Apie tai nekalbame, nes o paskui savaime ir komuniz­ tai jau laikome mažiausiai ne­ mui? taktu. Trumpai tariant, esame Štai klausimai, kurie pasta­ pasisavinę abi aukščiau minė­ ruoju metu tiek mūsų spaudo­ tas teorijas: iškabos teoriją je, tiek kalbose bei paskaitose Rusijos atžvilgiu (už viską kal­ beveik visiškai nekeliami. Tie­ tas ne komunizmas, bet rusiš­ sa, kartas nuo karto pakalbam kasis imperializmas) ir bandi­ apie Bažnyčios spaudimą bei tų teoriją Lietuvos atžvilgiu jos įtakos vis didėjantį stūmi­ (viską tėvynėje daro parsidavė­ mą, tačiau dažniausiai tik in­ lių gauja, bet ne komunistinė formaciniu būdu, nedarydami iš ideologija). Tai reiškia, kad to jokių išvadų ir nesvarstyda­ esame netekę pusiausvyros anų mi viso to kaip didžiulio pavo­ dviejų mūsų kraštui gręsiančių jaus pačiai lietuvių tautai. Net pavojų atžvilgiu: rusiškumo ir susidaro nejaukus įspūdis, kad komunizmo — ir tai komuniz­ daugeliui esą visai vistiek, ar mo naudai! Tai ženklas, kad lietuvis taps komunistas; svar­ dabar per pasaulį persiritanti bu tik, kad jis liktų lietuvis. simpatija komunizmui ir net Šio įspūdžio nejaukumas didė­ viltis, esą jis išgelbėsiąs atsi­ ja dar ir todėl, kad antikomu­ likusias tautas nuo skurdo bei nizmas jau ir mūsų pačių pra­ išnaudojimo, yra pasiekusi ir dedamas laikyti tarsi nedory­ mus; kad ir mes pradedame bū­ be, tarsi fanatizmu bei siaura­ ti jos valdomi; kad ir mes pa­ protiškumu. Ar tik ne čia glū­ mirštame, nuo ko mes bėgome di ir pagrindas, kodėl dauge­ ir kokia yra mūsų tremties liui mūsiškių vad. santykiai su prasmė. Visa tai priminti kaip kraštu vis dar tebėra ‘neišspręs­ tik ir yra šio straipsnio užda­ ta problema’? Juk kiekvienas vinys. Mum reikia grįžti prie santykis — apsilankymas, pri­ ano pirmykščio mūsų nusista­ ėmimas atvykusiųjų, pakvieti­ tymo, kad Lietuvą yra ištikę mas — esąs santykis su lietu­ du negandai: ji yra patekusi viais. Apiblėsus komunistinio Rusijos galion ir ji yra pate­ pavojaus sąmonei, darosi vis­ kusi komunistinės ideologijos tiek, koki šie lietuviai yra, ko­ įtakon. Vieno ar antro negando kiais tikslais jie siunčiami, kam išskyrimas ar pamiršimas žalo­ jų darbai bei žodžiai tarnauja ja tremtiniškąją mūsų sąmonę ir ką jie reiškia. Kiekvienu at­ ir tuo pačiu iškreipia mūsų lais­ veju jie yra lietuvio darbai ir vinimo darbą, nes mum reikia lietuvio tikslai. Kam tad kelti išlaisvinti Lietuvą ne tik iš klausimą, ar mes su kraštu tu­ rusų užgožėjimo, bet ir iš ko-

22 TAUTA RUOŠIASI SUKILTI

MYKOLAS NAUJOKAITIS

Už teisę įkurti pačioje Lie­ kaltas, šiandien davinių netu­ tuvos širdyje karines bazes, bol­ rime. Tačiau neišvystymas šio ševikai 1939 metais perleido svarbaus tautos paruošimo skau­ mums teisėtai priklausantį Vil­ džiai aukomis buvo apmokėtas niaus kraštą. Aplinkybės jiems netrukus užgriuvusios okupa­ buvo palankios: turėjo slaptas cijos metu. sutartis su vokiečiais, Lenkija Okupacijos ilgai nereikėjo jau buvo padalinta, o Vilniaus laukti. 1940 metų birželio 15 kraštas buvo patekęs į jų ran­ dieną bolševikų tankai riedėjo kas. Tų įvykių paveikti, kai ir pėstininkai žygiavo visais kurie tautos vyrai pradėjo kel­ Lietuvos keliais. Priešo okupa­ ti klausimą, ar ne laikas pra­ cija daugelio lietuvių mintyse dėti rūpintis paruošti tautą o­ ir širdyse pagimdė pasipriešini­ kupacijai. Jų tarpe buvo dide­ mo bolševikų savivalei ryžtą. lio patyrimo patriotų, tačiau Bendraminčiai uždaruose rate­ konkrečių rezultatų iš tos atei­ liuose tyliai pradėjo diskutuo­ tin pramatančios minties tau­ ti tautos kovos klausimus. Tuo ta nesusilaukė. Kas dėl to buvo būdu rugsėjo mėnesį Vilniuje

munistinės santvarkos bei dva­ 6. B. Vyšeslavcev, Paradoksy ko­ sios. Lietuva turi būti ne tik munizmą, "Putj” 1926, nr. 3, p. 112. nerusiška, bet ir nekomunisti­ 7. N. N. Alexejev, Die marxisti­ sche Anthropologie, sudėt, veikale nė. Štai gairė, kurios reiktų “Kirche, Staat und Mensch. Rus­ mum laikytis, nes tik ji vienin­ sisch - orthodoxe Studien”, Genf telė laiduoja mum pilnutinį mū­ 1937, p. 152. sų tremties žygių įprasminimą. 8. Vestnik Institutą ... p. 7. 9. José Ortega y Gasset, Auf­ stand der Massen, Stuttgart 1948, p. 1. Putj, Organ russkoj religioz­ 90-91. noj mysli, Paris 1926, nr. 2, p. 136. 2. Putj, 1926, nr. 2, p. 126. 10. Arnold J. Toynbee, Kultur am 3. Puth, 1926, nr. 2, p. 131. Scheideweg, Zuerich, 1949, p. 147, 4. N. S. Arsenev, Iz russkoj kul­ 174, 191. turnoj i tvorčestvoj tradicii, Frank- 11. Dietrich Friede, Das russische furt/M, 1959, p. 281. perpetuum mobile, Wuerzburg 1959, 5. Vestnik Institutą po izučeni­ p. 22-23. ju istorii i kultury SSSR, Muenchen 12. A. S. Makarenko Werke, Ber­ 1952, nr. 4, p. 6-7. lin 1956, t. V, p, 111, 406.

23 gimė vienas mažytis ratelis, daliniuose. Tuoj po šio sėkmin­ kuriame, besidalint dienos į­ go organizacinio apsijungimo, vykių įspūdžiais, jau buvo dis­ į šį tinklą įsijungė keletas at­ kutuojamos galimybės organi­ skirai įsikūrusių vienetų. Kari­ zuoti pogrindžio veiklą. nei vadovybei pritarus, suda­ rytas centrinis štabas. Rezistencijos užuomazga Organizacijai plečiantis, susi­ jaunime durta su kitais pogrindžio vie­ netais. Tuo būdu 1940 metų Apsisprendimas organizuoti pabaigoje glaudus bendradar­ savo pajėgas pogrindyje rėmė­ biavimo ryšys buvo užmegztas si viltimi, kad didžiojo karo ei­ su Kaune veikusiu pogrindžiu, goje atsiras proga organizuo­ kuris tuo metu jau buvo gerai tam kraštui išsikovoti sau lais­ organizuotas ir išvystęs plačią vę. Buvo galvojama, kad gy­ veiklą, įskaitant gerus ryšius ventojų skaičiumi negausi lie­ su Lietuvos šauliais Žemaitijo­ tuvių tauta nepajėgs kovoti su je. Iš ryšių su Kaunu paaiškė­ milžinais kaimynais, bet jiems jo, kad Lietuvos ministeris Ber­ nusialinus, būdami drausmin­ lyne pulk. K. Škirpa iš Vokie­ gi ir vieningi, pajėgsime patys tijoje esančių lietuvių yra su­ nuspręsti savo likimą. Tikėjo­ organizavęs Lietuvių Aktyvis­ me, kad per 20 metų nepri­ tų Frontą (LAF) kovai dėl klausomame gyvenime tautiš­ Lietuvos laisvės. Centro štabas, kai išauklėta jaunuomenė ne­ apsvarstęs ir teigiamai įverti­ pasiduos bolševikų agitacijai, nęs iš Berlyno gautą medžiagą, bet prisidės ir parems kovą dėl vienybės dėliai irgi nutarė pa­ Lietuvos laisvės ir nepriklau­ sivadinti Lietuvių Aktyvistų somybės. Apsispręsta organi­ Frontu. Buvo galvota, kad min. zuoti jaunimo būrelius ir pa­ Škirpa, turėdamas sąlygas į­ ruošti juos, kad momentui at­ vęrtinti vokiečių planus, galės ėjus turėtume organizuotą pa­ nuspręsti veiklos eigą okupuo­ jėgą tėvynei apginti ir vidaus toje Lietuvoje, kad ji būtų su­ reikalams tvarkyti. Organizaci­ derinta su tarptautiniais įvy­ niai darbai pirmiausia pradėti kiais. studentijos ir moksleivijos tar­ pe. Vyriausias Komitetas Pogrindis tikėjo, kad rusų - Pogrindžio tinklas plečiasi vokiečių karas neišvengiamas, Ryšys su kraštu buvo už­ ir tuo atveju ministeris K. megztas per studentiją ir per Škirpa galėsiąs kalbėti daug miškų tarnybą, kuri turėjo ge­ svaresniu balsu, jei jam bus už­ rus organizacinius taškus po­ tikrintas krašte susikūrusio po­ grindžiui rūpimose vietose. Pa­ grindžio pasitikėjimas. grindinis organizacijos viene­ Įvykiams taip vystantis, vi­ tas buvo įkurtas lietuviškuose sai natūralu, kad pribrendo rei­

24 kalas sudąryti planingą pogrin­ takingi lietuviai Berlyne ir su džio vadovybę, kuri ruoštų pla­ ministeriu posėdžiaudavo kele­ nus ir vadovautų visai Lietu­ tą kartų savaitėje. vai. Taip 1941 metų pradžioje Nors A. Valiukėnas šioje vir­ gyveniman išėjo Vyriausias Ko­ šūnėje buvo žymiai jaunesnis mitetas, kurio nariais tapo Vil­ už kitus du kolegas ir tebuvo niaus ir Kauno centrinių or­ ministerio sekretorius, tačiau ganų veikėjai. Greitai tačiau pasikalbėjimuose išaiškėjo, kad paaiškėjo, kad centras Vokie­ jo mintys buvo labiausia gyve­ tijoje nepakankamai orientavo­ nimiškos, atitinkančios anų die­ si situacijoje Lietuvoje ir kad nų įvykius. veiklos koordinavimui yra bū­ tina vienam iš Vyriausio Ko­ Pasitarimuose labai dažnai miteto narių vykti Vokietijon būdavo užgriebiamos labai jau ir tiesiogiai išsiaiškinti visus nuo gyvenimo atitrukusios te­ pagrindinius reikalus, ypač, mos ir prasimušdavo vienos, eventualiu atveju, sukilimo ei­ kad ir labai lietuviškos, parti­ gą ir laikinosios vyriausybės jos atspalvis. Kartais būdavo sudarymą. Toks atstovas ir bu­ prieinama prie tokio susmulkė­ vo pasiųstas. jimo, kad būdavo bandoma iš­ diskutuoti ir nutarti, kas, pav., išlaisvintoje Lietuvoje bus ski­ Pogrindžio atstovas Berlyne riami valsčių viršaičių ir seniū­ Berlyne situacija rasta, ko­ nų pareigoms. kią pogrindžio vadovybė pra­ Tekdavo ministeriui aiškinti, matė. Min. K. Škirpa ir jo koks atitrūkimas nuo tikrovės bendradarbiai nežinojo pogrin­ ir koks nepažinimas pavergtos džio organizacinio stovio ir ne­ tautos nuotaikų išryškėja to­ jautė krašto pulso. Lietuvos po­ kiuose posėdžiuose. Jam mėgin­ grindžio atstovui teko aiškinti ta išaiškinti, kad kovojančio dėl ir įtikinėti, kas jau yra pada­ laisvės lietuvio Lietuvoje svajo­ ryta ir ko Vyriausiam Komi­ nės nėra skirtos vienai partijai tetui dabar reikia. ir vienos partijos asmenybėms, Pogrindžio atstovas su min. kad pogrindžio vadovai Lietu­ K. Škirpa dažniausiai posė­ voje yra labai aiškiai ir griež­ džiaudavo privačiai, tačiau ke­ tai pasisakę prieš tokias užma­ liuose pasitarimuose dalyvavo čias ir kad pogrindžio organi­ ir Antanas Valiukėnas, labiau zaciniai pradai turi labai pla­ ministerio sekretoriaus, o ne čias atramas, platesnes net ne­ patarėjo pareigose. Į diskusijas gu 1918 metų Lietuvos Taryba taip pat buvo įtraukti tikrieji turėjo. to meto ministerio štabo nariai Tuo pačiu metu teko susidur­ — inžinierius B. ir majoras K. ti ir su generolo Stasio Raštikio Puodžius. Jie abu anuo metu asmens ir jo veiklos vertini­ buvo svarbiausi ir labiausia į­ mu. Mat, gen. Raštikis tuo me­

25 tu buvo pervestas per sieną į Iš antros pusės, nebuvo ir ki­ Vokietiją ir tarp Berlyno lietu­ to kelio. Vokietija tuo metu bu­ vių plito įvairūs to įvykio ko­ vo likęs vienintelis kraštas, pri­ mentarai. Teko ministeriui aiš­ einamas pogrindžiui ir rezis­ kinti, kad nežiūrint Berlyno lie­ tencinei veiklai. Tad visai aišku, tuvių nuomonių, generolas yra kodėl ten buvo pasukta. vienas iš populiariausių žmonių Lietuvoje ir kad kariuomenės Pasikalbėjimo išvados atstovai pogrindyje rodo gene­ Iš pasikalbėjimų su min. K. rolui pagarbą ir lojalumą. Škirpa susiformavo tokios išva­ Pasikalbėjimų išdavoje min. dos: K. Škirpa visiškai pakeitė savo 1. Sukilimo pradžios pagrin­ nuomonę apie gen. St. Raštikį, diniu ženklu laikyti vokiečių o taip pat pasidarė prieinames­ peržengimą Lietuvos sienos. nis visai eilei kitų lietuvių, pav. 2. Pirmąją vokiečių - rusų Laikinosios Vyriausybės užsie­ karo dieną sukilimą skelbtų nio reikalų minsteriui Rapolui pats min. Škirpa, jei jam pa­ Skipičiui. sisektų padaryti garbingą susi­ Ministerio K. Škirpos atsida­ tarimą su vokiečių vyriausybe. vimas Lietuvos laisvinimo rei­ Toks paskelbimas galėtų būti kalui buvo nedvejotinai nuošir­ pasiektas dviem būdais: dus ir pilnas. Iš pirmųjų pasi­ a. Jei pasisektų sudaryti eg­ kalbėjimo žodžių būdavo aišku, zilinę Lietuvos vyriausybę Vo­ kad ministerio lojalumas yra kietijoje, tada ši vyriausybė pa­ vienalytis, pagrįstas ir skirtas sauliui būtų paskelbta ir ji tik savai žemei, saviems tau­ vadovautų sukilimui nurody­ tiečiams. Priesaika, duota Mo­ mais per radiją iš Vokietijos; tinai Lietuvai, kai jis savo jau­ b. Vokiečiams sutikus, iš Vo­ nuose metuose liejo už ją krau­ kietijoje esančių lietuvių mi­ ją ir buvo apdovanotas Vyčio nisteris suorganizuotų lietuviš­ Kryžiumi, ir tada buvo jį vis­ ką dalinį ir užimtų kurį pasie­ pusiškai saistantis įsipareigoji­ nio miestelį, pav. Vištytį, iš čia mas. Jo mėginimas panaudoti, paskelbtų Lietuvos nepriklau­ nors ir nesėkmingai, vokiečių somybės atstatymą ir iš čia duo­ pajėgų talką Lietuvos vadavi­ tų visus potvarkius. Min. K. mo kovoje buvo to meto kon­ Škirpa diskutavo šį klausimą tekste natūraliai suprantamas daugelyje variantų, nes jis pra­ ir teisingas. matė ir daugybę kliūčių bei Kas būtų galėjęs tiksliau pra­ stabdžių. Tačiau kiekvienu at­ matyti galimus įvykius, jei veju jis buvo pasiryžęs vesti jokio kontakto su vokiečių vy­ Lietuvos vyrus į karą prieš riausybe nebūtų buvę ar jei kas bolševikus. kitas tuos kontaktus būtų palai­ 3. Jei nė vienas iš tų kelių kęs? nepasisektų, tada antrąją karo

26 dieną Kaune, Vilniuje ar kurio­ perversmo Jugoslavijoje. Karo je kitoje Vyr. Komiteto parink­ pradžios užtęsimas sukėlė su­ toje vietoje turi būti paskelb­ prantamo nusivylimo Lietuvo­ tas Lietuvos nepriklausomybės je). Šią žinią gavus, Berlyne atstatymas, nes vokiečių ka­ sujusta kaip galima greičiau riuomenės žygis per Lietuvą, Lietuvon perduoti visą infor­ Škirpos apskaičiavimu, neuž­ maciją apie galimą karo pra­ truksiąs ilgiau kaip 3-5 dienas. džią, sukilimo paskelbimą ir laikinosios vyriausybės sudary­ 4. Dėl vyriausybės sąstato mą. Sunkiausiomis sąlygomis min. Škirpa ypatingų sąlygų balandžio viduryje žinios, kad nestatė, išskyrus tai, kad jis ir gerokai aptrupėjusios, pasie­ kiekvienu atveju turįs būti pa­ kė Kauną. skelbtas ministeriu pirmininku. Tai jis aiškino tuo, kad jis iš Vyr. Komitetas, gavęs tas ži­ lietuvių politikų esąs priimti­ nias, skubiai ruošėsi sutikti niausias vokiečiams, su kuriais artėjančius įvykius. Besiruo­ mums teksią norom ar neno­ šiant sukilimui, vienas iš svar­ rom ilgoką laiką turėti reika­ biausių reikmenų — ginklai lų. Dėl kitų vyriausybės na­ buvo sunkiai sprendžiama pro­ rių, paminėjęs keletą jam pri­ blema. Kariai lietuviškuose da­ imtinų pavardžių (Raštikis, liniuose ginklų dar turėjo, bet Žemkalnis, Statkus. . .), min. rusų ir politrukų buvo stropiai Škirpa sprendimą paliko Vyr. saugojami. Nesimatė jokio šal­ Komitetui, jei jam tektų skelb­ tinio, iš kur Vyr. Komitetas ti laikinosios vyriausybės są­ galėtų parūpinti ginklų civi­ statą. Tačiau kiekvienu atveju, liams. Galimybė gauti tam tik­ buvo suprasta, būsią stengia­ rą kiekį smulkių ginklų iš po­ masi vyriausybės formavimą licijos klausimo išspręsti nega­ pastatyti ant galimai platesnio lėjo. Teko pasitikėti sukilėlių pagrindo. sumanumu ir pajėgumu reikia­ mus ginklus paimti iš rusų ka­ rių ir jų sandėlių. Žinios pasiekia Lietuvą Buvo pradėta ruoštis žinias Strateginės prielaidos iš Berlyno perduoti Lietuvon. Tuo tarpu min. Škirpa per sa­ Buvo galvota, kad rusų ka­ vo ryšius su vokiečių kariuo­ riuomenė po pirmojo vokiečių mene gavo patirti, kad įvy­ smūgio, be pertraukos spau­ kiams normaliai vystantis, san­ džiama ir iš oro bombarduoja­ tykių pablogėjimo ir karo ma, bus demoralizuota ir be veiksmų vokiečių - rusų pasie­ tvarkos trauksis. Kariuomenės nyje galime tikėtis apie gegu­ sandėliai įvairiose Lietuvos vie­ žės mėnesio vidurį. (Karo da­ tose paliks be rimtos priežiū­ ta, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ros. Iš atskirų karių ir kariuo­ atidėta dėl netikėtai įvykusio menės sandėlių pogrindis tikė­

27 josi įsigyti reikiamų ginklų. taip buvo sugadintas, kad skel­ Tam tikrų vilčių taip pat buvo biant Laikinosios Vyriausybės dedama j ginklų dirbtuves Šan­ sąstatą, buvo į jį įtraukta po­ čiuose, kur pogrindis turėjo sa­ ra asmenų, kurie rusų jau bu­ vo ratelį. Ginklų pervežimui į vo suimti. numatytas vietas buvo planuo­ Lietuviškų dalinių, kaip pa­ jama pasinaudoti greitosios pa­ grindinio rezistencijos centro galbos mašinomis. nauda kovai su rusais buvo Sukilimui paskelbti geriau­ veik visiškai eliminuota: vadai sia priemonė buvo radijas. suimti, daliniai suskaldyti Pogrindis radiofono, radijo sto­ smulkesniais vienetais ir iškil­ ties ir elektros jėgainės išlai­ noti į tolimesnes vietoves ar kymu buvo nepaprastai susirū­ įjungti į rusiškų divizijų są­ pinęs ir tinkami žygiai buvo status. atlikti, kad šios įmonės būtų Birželio antroje pusėje vėl bet kokia kaina nuo rusų ap­ buvo gauta žinių, kad karo gintos. Ryšiui išlaikyti pogrin­ veiksmai prasidėsią po birželio džiui buvo labai svarbu savo 20. Pogrindis, nors ir nuterio­ žinion kuo skubiausia perimti tas, bet nepakrikęs ir moraliai telefono stotį. Mat iš čia gali­ nepalaužtas, nekantriai laukė ma būtų susijungti ne tik su tos dienos. miestu, bet ir tolimais užmies­ čiais. Ministeriui K. Škirpai su vo­ kiečiais susitarti nepasisekė, ir Buvo painformuoti laikino­ pirmąją karo dieną (birželio jon vyriausybėn numatyti as­ 22) jokių radijo pranešimų menys, o taip pat apsispręsta iš Vokietijos nesulaukta. Todėl sukilimo pradžioje kviesti vi­ antrąją karo dieną, birželio 23, same krašte pareigūnus grįžti į apie 10 vai. ryto iš sukilėlių savo tarnybas, turėtas prieš užimtos Kauno radijo stoties bolševikų okupaciją. buvo paskelbtas atsišaukimas į tautą: ... ir tikrovė Raudonieji budeliai, žiauriai kankinę mūsų kraštą . . . šiuo Bolševikų įvykdyti birželio metu siaubo apimti netvarkin­ mėnesio išvežimai gerokai ap­ naikino organizacinę pogrindžio gai bėga .. . Artėja visų Lietu­ vos žemių išvadavimo valanda. struktūrą. Dažni naktiniai su­ Broliai lietuviai! Imkitės gink­ ėmimai kaikuriose vietose veik visiškai sunaikino pogrindžio lo .. . Tegyvuoja laisva nepri­ ratelius ar jų pagrindinius ry­ klausoma Lietuva! šininkus. Vyriausio Komiteto Atsišaukimas, skelbiąs suki­ Vilniuje visi nariai buvo su­ limą ir Lietuvos nepriklauso­ imti. Ryšio tinklas paskutinė­ mybės atstatymą, taip pat pa­ mis prieš sukilimą dienomis skelbė Lietuvos Laikinosios Vy-

28 riausybės sąstatą. Vyriausybę niam išsilaisvinimo klausimui sudarant, skrupulingai buvo esant gilioje nežinioje. Tačiau laikomasi susitarimo, padaryto anuo pavojingu tautos ateičiai Berlyne: Kazys Škirpa buvo metu buvo remtasi prielaida, paskelbtas ministeriu pirminin­ kad Vokietija, pastatyta prieš ku ir vyriausybėn įtraukti vi­ įvykusius faktus — Lietuva iš­ sų grupių atstovai. Vietoje iš­ laisvinta nuo okupanto, nepri­ vežtųjų ministeriu kabinetan klausomybė visam pasauliui buvo pakviesta keli asmenys, paskelbta, vyriausybė sudary­ ką tik išlaisvinti iš kalėjimų. ta, visa krašto administracija Vokiečiai įžygiavo į sukilė­ suorganizuota ir tautos gyve­ lių išlaisvintą Kauną, nepalei­ nimas normaliai funkcionuojan­ dę nė vieno šūvio. Jie rado vy­ tis — sutiks su tuo ir Lietu­ riausybę ir lietuvių adminis­ vai pripažins nepriklausomybę. traciją jau suorganizuotą. Taip Neapdairiai kai kas bando buvo realizuotas didysis suki­ kaltinti Vyriausią Komitetą limo organizatorių tikslas. naivumu ir nepagrįstom vil­ tim. Po klaikių rusų okupaci­ jos metų, po kalėjimų ir trė­ Žiūrint į 30 metų praeitį mimų, bet koks pasikeitimas Dabar žiūrint į 30 metų pra­ galėjo laisvės viltim šviesti. eitį, norisi padaryti tokias api­ Griežtas tautos ryžtas ginklu bendrinančias išvadas: nusikratyti rusų okupacijos at­ neštu bolševikų teroru pade­ 1. Pogrindžio veikėjams ide­ monstravo pasauliui vieningą alizmo netrūko. Visas jų dar­ tautos valią ir tuo pateisino bas buvo paremtas tėvynės ir Vyr. Komiteto planuose priim­ savo tautos meile. Nebuvo ieš­ tos prielaidos racionalumą. kota asmeniškos naudos, o kas­ Pasiruošimo sukilimui ir pa­ dien buvo rizikuota galimybe ties sukilimo metu sudėtos lie­ būti nužudytam, nukankintam tuvių tautos aukos amžiams ar ištremtam. paliks šviesiais Lietuvos ži­ 2. Veikėjai parodė didelį po­ bintais. Jie liudys laisvės ir litinį subrendimą, nes okupuo­ tėvynės meilės didingumą. tos Lietuvos pogrindyje sanda­ Krauju įrašytos aukos tėvy­ rion veiklon buvo nuoširdžiai nei, šio ar kitų sukilimų me­ įsijungę visų pakraipų lietuviai. tu, ateityje bus vienodai įver­ 3. Vyriausiam Komitetui bu­ tintos ir pagerbtos. Tačiau vo gerai suprantama gan des­ šiandien išskirtinai turėtų bū­ peratiška kovos padėtis: Lietu­ ti prisimenami ir branginami vos beginkliams sukilėliams tie žuvę kovotojai, kurių vei­ teks kovoti tarp dviejų ag­ dai dar gyvi tebestovi bend­ resyvių karo pajėgų, pilnuti­ raamžių akyse.

29 1941 METŲ SUKILIMO VADOVIETĖ BERLYNE

KAZYS ŠKIRPA

Laisvės lengva netekti, bet paktas, kuriuo tapo išprovokuo­ nelengva ją atgauti. O kai ei­ tas Antrasis pasaulinis karas, ir na kalba apie prarastą valsty­ kaip ilgai galios slapti rusų - binį suverenumą, žinome, jog vokiečių susitarimai, kuriais jo atkūrimas be didesnių au­ Lietuva buvo nužudyta. Buvo kų neįsivaizduojamas. nemaža simptomų, kurie rodė, Tarptautiniu požiūriu ir san­ jog tie susitarimai buvo pada­ tykiuose su Vokietija, Lietuvių ryti ne dėl von Ribbentropo Aktyvistų Frontas (LAF), kaip staigiai pajustos meilės Moloto­ revoliucinio pobūdžio kovos są­ vui arba atvirkščiai, bet dėl jūdis, negalėjo atstoti organi­ strategijos padiktuotų motyvų, zuoto Lietuvos valstybės gyni­ kitaip sakant, kad jie tebuvo mosi, kuris nebuvo pravestas, laikino pobūdžio. Realiausias kai 1939-40 metais jai kilo mir­ simptomas, jog minėtas paktas tinas pavojus iš bolševikinės ilgai neištvers — tai vokiečių Rusijos, nežiūrint, kad Lietuva karo vadovybėje kilęs didelis turėjo neblogai paruoštą ir mo­ susinervinimas dėl rusų raudo­ derniškai apginkluotą kariuo­ nosios armijos stambių jėgų menę. 1940 m. birželio mėnesį į Lie­ tuvą prasiveržimo. Buvo pa­ Dėl ano meto Lietuvos vado­ jausta tiesioginė grėsmė Rytų vybės pasimetimo jau viskas Prūsijai. Todėl nestigo toje va­ buvo prarasta, tad nebuvo leng­ dovybėje stipresnių balsų im­ va apsispręsti ir surasti kelią tis atsargos priemonių, ir buvo Lietuvos suverenumui vėl at­ priimtas sprendimas vieną vo­ kurti. Tebuvo aišku tik viena, kiečių armiją nedelsiant per­ kad laisvės niekas mums nepa­ mesti iš Vakarų į Rytus, nė ne­ dovanos, kaip iškepto balandė­ užbaigus galutinai susidoroti su lio, nors laisvės žadėtojų nesti­ Prancūzija. go, ir reikalinga buvo užkimš­ ti sau ausis, kad nesusiklaidin­ tum. Lozoraitis Berlyne Savaime kilo klausimas, ar Ši padėtis statė ir mums galės ir kaip ilgai galės ištverti klausimą, ką turėtume daryti, Maskvos - Berlyno ano meto jei karas staiga persimestų į Ry-

30 tus, neišvengiamai paliesdamas komunistams patalkininkaujant, ir Lietuvą. Reikalui aptarti lie­ ne tik policinėm priemonėm pos pirmoje pusėje buvo incog­ užslopino, bet stačiai fiziškai nito atvykęs iš Romos mūsų už­ sunaikino. Todėl volens nolens sienyje likusios diplomatijos še­ reikalinga buvo išrasti kitą, fas kolega St. Lozoraitis. Pri­ konspiratyvinę tautos jėgų or­ ėjome išvados, jog tokiu atveju ganizacinio apjungimo formą. turėčiau įteikti vokiečių užsie­ Ji nebuvo kokia nacizmo ar fa­ nio reikalų ministerijai forma­ šizmo kopija, bet originalaus lų protestą dėl Sovietų Rusijos lietuviškojo patriotizmo kūri­ įvykdytos prieš Lietuvą agresi­ nys, iššauktas ypatingų kovos jos ir notifikuoti vokiečiams aplinkybių, kuriomis tada teko apie naujos tautinės Lietuvos pakartotinai siekti Lietuvos vyriausybės susidarymą. Tai valstybinio suverenumo. tada praktiškai būtų buvę įma­ noma, nes respublikos preziden­ Diplomatų pasitarimas tas A. Smetona, kuris tebebuvo Romoje Vokietijoje (Rytprūsiuose), Antroje rugsėjo pusėje St. buvo tokiam sumanymui pri­ Lozoraitis sušaukė Romoje Lie­ taręs ir pažadėjęs suteikti man tuvos pasiuntinių ir įgaliotų reikalingą formalų mandatą, ministerių pasitarimą Lietuvos pagal Lietuvos Konstitucijos padėčiai, įvykus sovietų agresi­ nuostatus. Pirmuoju tos vyriau­ jai, aptarti ir Tėvynės gelbėji­ sybės uždaviniu buvo numaty­ mo gairėms nusmaigstyti. Bu­ ta pašaukti tautą prie ginklo vo prieita išvados, kad akyvaiz­ pašalinti sovietinius įsibrovė­ doje sovietų griovikiškos poli­ lius iš krašto, pasinaudojus tikos ir raudonojo teroro siau­ Maskvos - Berlyno pakto susi­ tėjimo krašte laukti karo galo, sprogdinimo proga. diplomatiniam postui Berlyne Nors, kaip žinome, karas sudėjus rankas, negalima; netu­ 1940 metais į Rytus nepersime- rėtume praleisti jokios progos tė ir nusikėlė į ateitį, tačiau bolševikiniu košmaru nusikra­ idėja pasiremti pačia lietuvių tyti. Tai reiškė, jog Lietuvos tauta bei jos ryžtingesniais ele­ diplomatiniam postui Berlyne mentais, siekiant atkurti Lietu­ teko nepaprastos reikšmės už­ vos suverenumą, pasiliko gyva. davinys — būtent, surasti bend­ Todėl buvo nusistatyta tam rą kalbą su Vokietija, kuri vie­ ruoštis ir anksto ir veikti, kai na tegalėjo ir faktiškai jau ruo­ tik būtų susilaukta Maskvos - šėsi suduoti smūgį sovietiniam Berlyno pakto sutrupėjimo. komunistiniam imperializmui bei Sovietų Rusijos užmačiai iš­ Iš čia kilo ir Lietuvių Akty­ plėsti komunizmą ir į pačią Va­ vistų Fronto idėja, nes buvu­ karų Europą. sias lietuvių politines grupes Siekdamas painformuoti tau­ sovietų okupantas, vietiniams tą apie Lietuvos užsienio pos­

31 tų pajudėjimus, aš, grįžęs iš jie būtų apsaugoti nuo bet ko­ Romos pasitarimų, pasistengiau kių politinių avantiūrizmų bei slapta pasiųsti į kraštą pilną susidemoralizavimo, ir visiems, komplektą Lietuvos diplomati­ kas tik norėjo, būtų duota ga­ nių protestų, pareikštų prieš so­ limybė savo išsimokslinimu ir vietų įvykdytą agresiją, pateik­ dar laisvoje Tėvynėje įgyta dar­ damas vienkart sugestijų, kaip bo patirtim prisidėti prie jos visiems laikytis ir ką daryti, pakartotino atkūrimo. Dėka ma­ siekiant atgauti prarastą vals­ no turėtų iš seniau pažinčių pa­ tybinę nepriklausomybę. Tuo čių nacių tarpe, galėjau patirti, buvo duotas stiprus impulsas jog vokiečių įstaigos kliūčių or­ tada dar tik pradėjusioms for­ ganizuotis nedarytų. Tik buvo muotis pogrindžio organizaci­ statoma sąlyga, kad prisilaiky­ joms. Vieną iš pirmųjų daigų tume konspiracijos ir vengtume joms buvau padėjęs aš pats sa­ bet kokių raštiškų pareiškimų, vo rizikinga kelione į Kauną bir­ kurie, patekę rusams, galėtų su­ želio gale asmeniškai susipažin­ teikti pagrindo vietinei sovietų ti su tikrąja padėtimi krašte ir ambasadai reikšti formalius de­ kontaktui su vietiniais veikėjais maršus vokiečių užsienio rei­ užmegzti. kalų ministerijoje. Maskvos - Berlyno pakto Šitaip išsiaiškinęs dėl sąlygų susisprogdinimui nusikėlus į vė­ su vokiečiais, lapkričio 17 d. lyvesnį laiką, atsirado galimy­ vakare sukviečiau savo priva­ bė geriau pasiruošti. Tada jau čiame bute LAF formalios užuo­ buvo atsiradę Vokietijoje dau­ mazgos susirinkimą, kuriame giau atbėgėlių iš Lietuvos, ku­ dalyvavo 28 rinktiniai asmenys. rių nemažas būrys buvo pasie­ Susirinkimui pirmininkavo inž. kęs ir pačią Reicho sostinę. Tai Ernestas Galvanauskas, kuris veik be išimties išsimokslinę pagal Lietuvos pasiuntinių nu­ žmonės, ir visi jie buvo užsi­ tarimą skaitėsi Lietuvos Tauti­ degę ką nors daryti Tėvynei nio Komiteto pirmininku. Iš­ — Lietuvai gelbėti. Jie darė dėsčius susirinkusiems LAF man įvairių tuo reikalu suges­ platformos metmenis, prie ku­ tijų, ragindami, kad imčiausi rių surašymo buvo pritraukta vadovaujančios iniciatyvos, eilė intelektualų iš pačių atbė­ kaip Lietuvos diplomatinis at­ gėlių tarpo, imtinai pats E. Gal­ stovas prie Reicho vyriausybės. vanauskas, ir juos kiek padeba­ tavus, susirinkusieji vienbalsiai Gimsta Lietuvių priėmė nutarimą, kuriame pa­ Aktyvistų Frontas sakyta: Po įvairių, iš pradžios pavie­ “Reiškiame visišką pritarimą nių pasitarimų kilo mintis sa­ sumanymui sutelkti visas akty­ kytus pasiryžėlius suburti į viąsias lietuvių tautos jėgas į bendrą organizaciją. Tuo būdu Lietuvių Aktyvistų Frontą ko­

32 vai už Tėvynės Lietuvos išlais­ sudarė vyriausią (laikiną) vinimą iš komunistinio sovieti­ LAF organą, LAF Tarybą, kuri nio jungo . .. betgi tebūdavo sukviečiama tik Tėvynės Lietuvos ir Lietuvių principinio pobūdžio arba ypa­ Tautos labui kviečiame K. Škir­ tingai didelės politinės reikš­ pą, pirmąjį nepriklausomos Lie­ mės klausimams aptarti ir iš­ tuvos kariuomenės kūrėją - sa­ spręsti. vanorį ir Lietuvių Aktyvistų Nenoriu perdėti LAF užuo­ Fronto iniciatorių, imtis žygių mazgos Berlyne reikšmės bend­ vykdyti mūsų nusistatymą ir roje to sąjūdžio veikloje pačios vadovauti Lietuvių Aktyvistų Lietuvos pogrindyje. Tai pa­ Frontui...” grindinai parėjo nuo vietinių Aišku savaime, jog vienas LAF veikėjų ir sukilimo paruo­ pats šios nelengvos naštos, kuri šimo centrų Vilniuje ir Kaune, LAF steigėjų buvo ant mano kurie veikė lygiagrečiai, pasi­ pečių užkrauta, nebūčiau pajė­ ruošę vienas kitą pavaduoti, jei gęs išnešti. Todėl tuojau pat su­ kurį iš jų ištiktų nelaimė, t. y., sirinkime pakviečiau sau į tal­ būtų okupanto iššifruoti ir su­ ką inž. E. Galvanauską, prok. naikinti. LAF branduolio susi­ K. Žalkauską, adv. R. Skipitį, darymas pačioje Reicho sosti­ prof. A. Maceiną ir dar du as­ nėje betgi buvo reikšmingas ta menis, vieną aktyvų tautininką prasme, kad tai gaivino išsi­ ir kitą tariamą “voldemarinin- laisvinimo viltį mūsų tautoje, ką”, kurių pavardžių saugumo teikė konkretų organizacinės motyvais čia negaliu suminėti. vienybės pavyzdį ir stiprino Visi susirinkimo dalyviai tam mano, kaip LAF vado ir vien­ pilnai pritarė. Tuo būdu buvo kart kaip Lietuvos diplomati­ sudaryta LAF vadovaujančioji nio atstovo Berlyne, autoritetą grandis, kuri ir sprendė visus vokiečių akyse. to sąjūdžio veiklos reikalus, net pačius slapčiausius. Ryšiai su vokiečių karo vadovybe LAF užuomazgos sambūryje esant įvairiose srityse išsimoks­ LAF susiformavimas tikrai linusių ir valstybiniame darbe buvo sukėlęs realaus susidomė­ prityrusių asmenų, buvo pa jimo pas vokiečius, ypač pas laipsniui sudaryta net keliolika tuos, kurie vienokiu ar kitokiu specialių komisijų atkursimos būdu buvo pritraukti prie pa­ Lietuvos valdymosi, ūkio, so­ ruošiamųjų darbų Reicho even­ cialinio gyvenimo ir kultūros tualiam žygiui prieš Sov. Ru­ problemoms pastudijuoti bei siją. Net dar prieš LAF forma­ reikalingiems projektams atei­ lų susikūrimą užsiprašė vizitui čiai paruošti. Tų komisijų pir­ pas mane vokiečių Vyriausios mininkai, drauge su LAF va­ Karo Vadovybės (Oberkomman­ dovaujančios grandies nariais, do der Wehrmacht - OKW) at-

33 stovas pulk. lt. dr. Graebe. Jam, torizuotu atstovu, LAF buvo kaip jis atvykęs pas mane į bu­ itin naudingas, ypač kiek tai tą pats sakė, buvę pavesta pa­ lietė ryšių per sieną palaikymą laikyti kontaktą su Baltijos su LAF centrais Vilniuje ir valstybių tautiniai aktyvisti­ Kaune bei su LAF pogrindžio niais sąjūdžiais atsiekti suderi­ veikėjais visame krašte. Dar nimo veikime, jei vokiečių ka­ prieš tai kai kurie buvę Lietu­ rinėms jėgoms tektų per tuos vos kariuomenės karininkai ir kraštus žygiuoti į rytus. policijos pareigūnai, pabėgę nuo raudonojo teroro Lietuvoje, bu­ Dr. Graebe nebuvo eilinis vo individualiai įsitaisę darbui štabo karininkas. Jis turėjo pa­ keliuose vokiečių kariuomenės žymėtiną politinės veiklos pra­ pasienio štabuose ir jau turėjo eitį. Tai buvo vienas iš buvusių nutiesę slaptas ryšių grandinė­ vadovaujančių vokiečių tauti­ les, siekusias giliai į Lietuvą. nės mažumos Lenkijoje veikėjų, Kai tik jie patyrė, jog Berlyne kažkuo lenkams nusikaltęs, a­ susidarė LAF užuomazga ir kad reštuotas ir išlaikytas ar ne du sueita į kontaktą su pačia vo­ metus kalėjime. Iš kalėjimo bu­ kiečių karo vadovybe, minė­ vo paleistas, Tautų Sąjungai pa­ ti asmenys vienas po kito atvy­ lankiai išsprendus jo skundą. ko į Berlyną prisistatyti man, Su pulk. lt. Graebe buvau pa­ kaip LAF vadui, ir patys pasi­ žįstamas iš seniau. Be to, mud­ siūlė patarnauti mums kuo ga­ viejų pažintis atsinaujino, kai lėdami. Šiuo tat paprastu būdu 1940 metų pradžioje jis buvo išsisprendė viena iš sunkiausių Reicho vyriausybės paskirtas į LAF ryšių su kraštu palaiky­ Lietuvą pasiųston vienon ko­ mo problema. misijon. Pulk. lt. Graebe nemė­ gino manęs vilioti kokiais ypa­ Tuo metu, kai iš pradinių tingais pažadais, liečiančiais Lie­ veiklos planavimų LAF jau bu­ tuvos nepriklausomybės atkūri­ vo perėjęs į konkretų tautos su­ mą. Jis atvirai pasakė, jog no­ kilimo paruošimą, atrodo, Rei­ rėjęs su manim pakalbėti ne cho politinė vadovybė dar netu­ von Ribbentropo pavedimu, o rėjo jokio galutino nusistatymo tik kaip karininkas, kuriam pa­ Lietuvos ateities klausimu, vesta rūpintis dalykais, reika­ jei neskaityti Hitlerio “Mein lingais abipusio susiderinimo. Kampf” knygos partiniai propa­ Graebe tepabrėžė, jog mūsų su­ gandinių pareiškimų. Kiek buvo tikimą su juo bendradarbiauti įmanoma justi, OKW tada ba­ OKW labai vertintų ir, kiek zavosi tik prielaida, jog, kilus nuo jos pareina, galėtų tarti rusų - vokiečių ginkluotam kon­ palankų žodį Reicho vyriausy­ fliktui, būtų siekiama Sovietų bei Lietuvos ateities klausimu. Rusiją sukapoti į eilę paskirų tautinių valstybių. Buvo numa­ Kontakto užsimezgimas su toma, jog pirmoje eilėje būtų pulk. lt. Graebe, kaip OKW au­ atkurtos Baltijos valstybės su

34 savomis tautinėmis vyriausybė­ sime krašto valdymą patys, bet mis, bet Reicho komisarų prie­ nelauksime, kad mums kas iš žiūroje. Pagal žinias iš vokiečių šalies padarytų tokią malonę”. užsienio reikalų ministerijos Kalbant apie naujos krašto sferų, tais komisarais buvo nu­ vyriausybės klausimą, toliau matomi buvę Vokietijos pasiun­ “nurodymuose” buvo pasakyta: tiniai ir įgalioti ministąriai mi­ “Jei dėl vyriausybės sudary­ nėtuose kraštuose. mo su vokiečiais susitarti ne­ pavyktų, kitaip sakant — jei Mano sugestijos pogrindžiui vokiečiams pradėjus puolimą, nebūtų iš lėktuvų platinama Vy­ Padėtis buvo labai netikra. riausybės ir Aktyvistų Fronto Kad LAF pogrindžio centrai atsišaukimų, o taip pat apie vy­ pačioje Lietuvoje nesusiklai­ riausybės susidarymą nieko iš dintų, savo 1941 m. kovo 24 d. Berlyno per radiją nebūtų slaptuose “Lietuvai išlaisvinti pranešta, tai reikia laikyti, jog nurodymuose” sugestijonavau vokiečiai Lietuvos atžvilgiu dar pogrindžio centrams štai ką: turi užpakalinių tikslų . .. “Būtų klaidinga manyti, kad tegalime atstatyti savo valsty­ Nuo sukilimo betgi ir tokiu bę vien svetima pagalba ir kad atveju susilaikyti nereikia. Jis todėl nebūtų prasmės aukoti turi būti vykdomas, kaip pa­ mūsų tautos geriausius sūnus ruoštas, siekiant pagrobti kraš­ nelygioje kovoje su galingesniu to valdymo aparatą į savo ran­ priešu . .. Lietuva, atstatyta kas. Krašto Vyriausybę tokia­ svetimomis rankomis, mums me atsitikime turėtų paskelbti nebūtų miela. Be to, jos niekas Vilniaus centras (faktiškai, mums neatstatys, jei patys ne­ tam centrui dėl areštų susipa­ siimsime jos atstatyti. Pagalba raližavus, naują Vyriausybę pa­ mums, mažai tautai, yra reika­ skelbė Kauno centras — KŠ) linga ir būtina, bet tik pagal­ revoliuciniu keliu, kad pastaty­ ba. Visą gi kovos naštą turime ti vokiečius prieš įvykusį fak­ pasiimti ant savo pečių. Juo tą. . . pajėgsime daugiau jos pakelti, Revoliucinės Vyriausybės pa­ tuo daugiau gausime norimos skelbimo aktas turėtų būti pa­ pagalbos ir lengviau pasieksi­ ruoštas ir tinkamai suredaguo­ me tikslą. Ta pagalba, suside­ tas, kadangi jis būtų didelės dančių Europos Rytuose aplin­ istorinės, tarptautiškai teisinės kybių dėka, ateina mums visai ir morališkai politinės reikš­ natūraliai, tik mokėkime ją ra­ cionaliai savo interesui išnau­ mės ne tik dabarčiai, bet ir doti. Numatomomis sąlygomis ateičiai. Ypač jis būtų svarbus ją geriausiai išnaudosime, jei, pačios Vyriausybės legalizavi­ lemiamam momentui atėjus, pa­ muisi ir kaip nesugriaunamas tys stversimės ginklo — paim­ argumentas Lietuvos diploma- tijai užsienuose ginti Lietuvos esanti visai svetimas dalykas. atstatymo reikalą visame pa­ Nepriklausomybės reikalavimas saulyje”. esąs tik šovinistinės inteligenti­ jos prasimanymas. Vokietijai Berlyne vėjas keičia kryptį karą laimėjus ir Pabaltijo kraš­ tus ūkiškai prišliejus prie Di­ Čia aukščiau cituoti įspėja­ džiojo Reicho, tų kraštų ūkinin­ mieji nurodymai sukilimo pa­ kų gerovė nepaprastai ir grei­ ruošimo centrams Lietuvoje tai pakiltų, jog trumpiausiu lai­ buvo labai vietoje. Balandžio ku visos svajonės apie nepri­ antroje pusėje mus pasiekė ži­ klausomybę iš jų galvų išga­ nios, jog Reicho politikos plana­ ruotų. . . vimai Rytams tapo išimti iš už­ sienio reikalų ministerijos kom­ Kada mėginau pasakyti Gir­ petencijos ir pavesti žinomam gensonui ir savo nuomonę, jis nacių imperializmo apaštalui į tai nė nekreipė dėmesio, o pa­ Alfred von Rosenberg’ui. Pats sikalbėjimo gale pareiškė, kad šis faktas įtikinamai rodė, jog lietuviai turi žinoti, jog Vokie­ vyksta tos politikos pasukimas tija liesianti savo kareivių kita linkme, kuri visu 100 pro­ kraują kovoje su rusų raudoną­ centų jau kirtosi su LAF užsi­ ja armija ne šiaip sau ir kad brėžtu Lietuvos valstybinio su­ Lietuva įeinanti į vokiečių “Le- verenumo atkūrimo tikslu. Be bensraumą”!.. . Tai reiškė, jog to maždaug tuo pačiu laiku ėmė buvo grįžtama į tai, kas Hit­ mus pasiekti per įvairius tarpi­ lerio knygoje “Mein Kampf” ninkus tikri signalai, jog ges­ atskleista jau prieš daug me­ tapas jau stojasi piestu prieš tų. LAF dėl per drąsų Lietuvai valstybinės nepriklausomybės Ar nesustabdyti pasiruošimo propagavimą. sukilti? Kartą, besirūpindamas palei­ Susidarius tokiai padėčiai, dimu kai kurių areštuotų Puns­ prieš LAF vadovybę atsistojo ko srities lietuvių, užėjau į kapitalinės reikšmės klausimas: gestapą. Čia vienas šios piktos ar santykiavimo su vokiečiais įstaigos pareigūnas, būtent dr. nenutraukti ir ar LAF pogrin­ Girgensonas, pasinaudojo ta džio veikėjams sovietų okupuo­ proga ir policininkiškai išdėstė toje Lietuvoje neduoti signalų, man visą savo politinę “išmin­ kad nuo tolimesnių pastangų tį”. Pasigyręs, jog pats kilęs ir tautos sukilimui paruošti susi­ išaugęs Rygoje, Girgensonas laikytų? Tuo metu taip pat iš­ stačiai akiplėšiškai įtikinėjo ryškėjo, jog Reichas su sukili­ mane, jog lietuviams ir lat­ mo rezultatais, jei sukilimą ir viams, kaip ūkininkų tautoms, pavyktų laimėti, greičiausia ne­ niekas kitas nerūpi, o tik ma­ siskaitytų, o tai tegalėtų pri­ terialinė gerovė. Politika jiems vesti prie aštraus konflikto tarp

36 Lietuvos ir hitlerinės Vokieti­ tai, diplomatinis vijurkas, ne­ jos. Tai buvo nepaprastos poli­ vengdamas machiavelizmo ir tinės reikšmės klausimas, ir su­ net vadinamųjų “nepopuliarių sidariusi situacija nebesiderino žygių”; vykdydamas LAF su Romoje priimtu nusistaty­ konspiratyvinę veiklą Tėvynės mu siekti atkurti Lietuvos vals­ — Lietuvos gelbėjimo tikslais, tybinį suverenumą, išnaudojant dar kiečiau sučiaupiau lūpas. lauktą Maskvos - Berlyno pak­ to susisprogdinimo progą. Tai Teko raminti kreipiausi į Lietuvos Tautinio užjūrio lietuvius Komiteto narius, klausdamas patarimo. Tiems, kurie tos mano padė­ ties nesuprato, ypač užjūrio lie­ To Komiteto pirmininkas tuviams, pripratusiems visas po­ inž. E. Galvanauskas, įstrigęs litines problemas viešai deba­ Vokietijoje, pasidarė LAF va­ tuoti laikraščiuose, galėjo atro­ dovaujančios grandies vienu dyti, jog Lietuvos teisei į vals­ nariu ir dalyvavo visuose jos tybinę nepriklausomybę atsta­ slaptuose apsisprendimuose. Jis, tyti iš vis tada nieko nebuvo kaip ir kiti tos grandies nariai, daroma. Tokiai klaidingai nuo­ laikėsi nuomonės, jog nuo už­ monei atitaisyti ir užjūrio lie­ sibrėžto plano Lietuvai atkur­ tuviams apraminti, kolega St. ti tautos sukilimo žygiu netu­ Lozoraitis, likusios užsieny Lie­ rėtume atsisakyti, nežiūrint ko­ tuvos diplomatijos šefas, buvo kia bebūtų dėl to Vokietijos pajutęs reikalą padaryti pla­ Reicho laikysena. Kitų Tauti­ tesnį pareiškimą Amerikos lie­ nio Komiteto narių nusistaty­ tuviams. Čia paduodu išrašą iš mo buvau atsiklausęs per vieną 1941 m. liepos 12 d. “Naujie­ Lietuvai draugiškos valstybės nų”: diplomatą, važinėjusį per Ber­ lyną į Berną ir Romą. Atsaky­ “Nė vienas mūsų diplomatų dami, visi patarė man jau sėk­ nėra sudėjęs rankas. Kiekvie­ mingai įpusėto tautos sukilimo nas, nežiūrėdamas sunkių me­ paruošiamojo darbo jokiu bū­ džiaginių ir dvasinių sąlygų, du nenutraukti, bet priešingai veikia kaip ir kur reikia, rūpi­ — tą darbą vystyti toliau ir, nasi visokeriopais Lietuvos pi­ jei tik įmanoma, privesti prie liečių, tremtinių reikalais, vei­ sukilimo realizavimo. kia spaudoje, visuomenėje, po­ litikos srityje. Aš manau, kad Toks apsisprendimas Lietu­ skaitytojai nereikalaus iš ma­ vos diplomatinį postą Berlyne nęs daugiau žinių, kur ir kas pastatė į nepaprastai sunkią, deda plytelę būsimos Laisvos ir stačiai rizikingą padėtį santy­ Nepriklausomos Lietuvos vals­ kiuose su vokiečiais. Man teku­ tybės pastatui, nes kitaip mes siai naštai išnešti turėjau pasi­ pakenktume ir sau ir tiems, daryti dar didesnis, kaip prieš kurių simpatijomis naudojamės.

37 Aš žinau tikrai, kiek paguo­ Čia galiu prie to dar pridėti, dos suteikė ir suteikia okupuo­ jog sukilimas Lietuvoje vistiek tos Lietuvos žmonėms žinios, būtų įvykęs, kaip suplanuotas kad Lietuvos diplomatai pali­ ir paruoštas, net jei ir būčiau ko ištikimi savo pareigoms bei pabūgęs minėto, kad ir keistu priesaikoms ir kad jie tęsia ko­ keliu man perteikto, gestapo vą. Aš manau, kad išvaduotoji reikalavimo. Dieną prieš tą Lietuva neužmirš savo Atstovų gestapo piktą pasikėsinimą, užsieniuose ištikimybės Tėvy­ LAF ypatingas įgaliotinis ry­ nei”. šiams su kraštu buvo man iš savo pasienio posto raportavęs: Gestapo pinklės “Paskutiniu laiku mačiausi su Kai gestapas pajuto, jos su daugeliu anos pusės asmenų, jo įspėjimais visiškai nesiskai­ kurie tuojau grįžo atgal. Iš jų tome, tai griebėsi įžūliausių susidariau tvirtą nuomonę, kad priemonių Lietuvos valstybės jau dauguma anos pusės veikė­ atsikūrimą žūt būt sukliudyti. jų mūsų nurodymus žino. Be Tuo tikslu birželio 14 d., taigi to kiekvienam jų perduota tos vieną savaitę prieš rusų - vo­ instrukcijos vietos, kurios atro­ kiečių ginkluotą susikirtimą, dė jiems žinotinos... Iš to iš­ prisiuntė į mano butą vieną bu­ einant, be jokios abejonės jau vusį mūsų valstybės saugumo galima tvirtinti, kad visa pro­ aukštą pareigūną, perėjusį į ges vincija (pogrindžio organizaci­ tapo tarnybą, kuris vokiečių ja —K.Š) atliks savo parei­ vidaus reikalų ministerijos pa­ gas”. vedimu, kaip jis sakė, reikala­ Kruopštus, pilnas visokių ri­ vo, kad vokiečių karinėms jė­ zikų, ištisus metus nusitęsęs goms įžygiuojant į Lietuvą LAF darbas neliko bergždžias: LAF neskelbtų jokio atsišauki­ birželio 23 d. apie 9 vai. 30 mo į lietuvių tautą ir nefor­ min. ryto pagavau radijo žinią muotų Lietuvos vyriausybės be iš Kauno ir sužinojau, jog suki­ kompetetingų Vokietijos įstai­ limas įvyko ir buvo laimėtas. gų sutikimo. Tapo deklaruotas Lietuvos vals­ Tegalėjau į tai ramia sąži­ tybinės nepriklausomybės at­ kūrimas ir sudaryta nauja tau­ ne atsakyti, jog LAF Berlyne tinė Lietuvos vyriausybė. Visa jokios vyriausybės be vokiečių tai įvyko tuo metu, kai vokie­ valdžios organų sutikimo skelb­ čių kariuomenės daliniai dar bu­ ti nenumato, tačiau man neį­ vo toli nuo Lietuvos centrų, Vil­ manoma nurodinėti lietuvių niaus ir Kauno, kuriuose sovie­ pogrindžio veikėjams pačioje tai okupantai dar bandė išsilai­ Lietuvoje, kaip jiems laikytis kyti. Tačiau lietuvių sukilėlių kovoje prieš bolševikus okupan­ pasiryžimas buvo galingesnis tus. už rusų raudonosios armijos

38 tankus ir NKVD dalinių kul­ kosvydžius. Pataisomos klaidos Pagautoji radijo žinia, kurią — “Į Laisvę” nr. 50 (87) laiško Kauno stotis pakartojo ir sve­ ištrauka “Kritikuoja ir pritaria” per timomis kalbomis, buvo nepa­ klaidą, priskirta Jonui A. Steponai­ prastai džiugi visai lietuvių tau­ čiui iš Detroito. Už klaidą atsipra­ tai, Tėvynėje ir užsieniuose. Ją šome. sutikome spontaniškais “valio” ir aktyvistų sveikinimosi šū­ — Zenono Ivinskio straipsnyje kiu “Kovok!”. Buvę tuo metu “Lietuvos Steigiamasis Seimas” (“Į prie radijo aparato mano dar­ Laisvę” 50/87 nr.) 4 psl. 3-je ei­ bo kabinete LAF nariai galėjo lutėje iš apačios vietoje skaitytojų širdingai paspausti vienas ki­ turi būti statytojų ir 8 psl. 5-jų ei­ tam ranką, nes tai buvo dide­ lutėje iš viršaus turi būti 1917 m., lis lietuvių tautos politinis lai­ o ne 1907 m. mėjimas, prie kurio ir mes bu­ Redakcija vome prisidėję. Aptramdęs džiaugsmą, tepratariau į tuos savo kovos draugus šiuos kelis žodžius:

“Esame liudininkai ir daly­ jo imperializmo egzekutorių ir viai istorinės reikšmės įvykio gestapo spaudimus, kol rugpiū- mūsų kraštui ir mūsų tautai. čio 5 d. buvo nušalinta prieš Nepriklausomybės paskelbimo savo ir lietuvių tautos valią, niekas jau nebeišdildys, nežiū­ ištvėrusi krašto priešakyje 6 rint ką vokiečiai dėl to beda­ savaites. rytų, nes už ją pralietas mū­ sų tautos geriausiųjų sūnų krau­ Bet Lietuvos Sukiliminė Vy­ jas. Mūsų idėjos draugai tuo at­ riausybė liko gyva lietuvių pat­ liko savo pareigą Tėvynei. Nau­ rijotų širdyse ir tokia ji išliko ju mūsų tautos didvyrių pasi­ iki šios dienos. Jos nušalinimui aukojimu vienkart tapo nu­ iš naciškojo okupanto pusės plauta gėdos dėmė nuo dabar­ negalime teikti jokios juridinės tinės mūsų kartos už tai, kad galios, juo labiau, kad pati hit­ buvo nepriklausomybę praradu­ lerinė Vokietija karą pralaimė­ si”. jo ir nebeegzistuoja. Visa tai įvyko prieš hitleri­ Mes, išlikę gyvi ir gyveną nės Vokietijos valią, tad po to laisvėje, turime šventą pareigą Lietuvos diplomatiniui postui dėti visas įmanomas pastangas Berlyne teko atsilaikyti prieš Lietuvos Sukiliminei Vyriausy­ tikrą nacių audrą, o pačiai Lie­ bei išgauti Jungtinių Amerikos tuvos Sukiliminei Vyriausybei Valstybių pripažinimą, kad ji krašte prieš visokias intrigas ir galėtų toliau vykdyti savo pa­ atsiskubinusių į Kauną naciško- reigas, nors kad ir tremtyje.

39 PRELATAS MYKOLAS KRUPAVI­ ČIUS, miręs Čikagoje 1970 m. gruo­ džio 7 d. Apie Krupavičių kaip apie bendruomenininką rašoma šiame "Į Laisvę” numeryje.

KRUPAVIČIUS — BENDRUOMENININKAS

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

1. Bendruomenės organizacijos kultūriniams, švietimo, šalpos ištakose reikalams rūpinti ir visokiai Antrajai sovietų okupacijai kitokiai dvasinei ir medžiagi­ Lietuvą užgriūvant, iš Lietu­ nei paramai teikti buvo reika­ vos į vakarus pasitraukė per linga paveiki organizacija. 80.000 lietuvių: į Vokietiją Dar nepriklausomos Lietu­ apie 73.000, į Austriją — 2.500, vos laikais Berlyne buvo įsteig­ į Daniją —1.000, į Švediją ta Lietuvos Piliečių Draugija. —450, į Šveicariją 225, į Pirmosios sovietų okupacijos Prancūziją — 1.500, į Italiją metais į Vokietiją pabėgusieji — 2.100, į kitus Europos kraš­ lietuviai ją pertvarkė į visoj tus — apie 500. Šiems lietu­ Vokietijoj veikiančią Lietuvių viams globoti, jų tautiniams, Sąjungą. Tačiau po Vokietijos

40 kapituliacijos susidariusiomis Krupavičius kaip Vliko pir­ stygomis Lietuvių Sąjungos mininkas lietuvių tremtinių veikimas pasirodė nepajėgus iš­ bendruomenės savanoriškos sa­ kilusiems uždaviniams aprėpti. vivaldos organizavimo minčiai Apjungdama, palyginti, tik ne­ ir organizacijos projektui pri­ žymią dalį lietuvių, Sąjunga tarė, nors patsai nei tos sava­ nebepajėgė nei visiems lietu­ noriškos savivaldos organizaci­ viams atstovauti, nei jų tauti­ jai pagrindus kuriant, nei ant nių reikalų paveikiai rūpinti. tų pagrindų LTB organizaciją Pačios Sąjungos vadovybės sudarant, kokio aktyvaus vaid­ žmonės, V. Sidzikauskas ir ki­ mens nebuvo prisiėmęs. ti, 1945 vasarą Vlike iškėlė Teisių komisija nesitenkino naujos lietuvių tremtinių orga­ tik tremtinių bendruomenės nizacijos klausimą. savanoriškos savivaldos orga­ Tam klausimui praktišką at­ nizacija. Jai parūpo savanoriš­ kos savivaldos organizaciją sakymą surasti Vlikas pavedė pritaikyti ir visai lietuvių išei­ savo teisių komisijai: Silvest­ vijai. Klausimas ypatingai pa­ ras Balčiūnas, dr. Bronius Ne­ mickas, Liudas Šmulkštys (?), gyvėjo, prasidėjus tremtinių pastoviam įkurdinimui. Bet kai referentas Vytautas Vaitiekū­ nas. Referento ir teisių komisi­ teisių komisija konkretų pa­ jos atsakymas į tą klausimą ir saulio lietuvių bendruomenės buvo lietuvių tremtinių bend­ organizacijos projektą pateikė ruomenės organizacijos projek­ Vlikui, Vlikas 1947.XII.19 nu­ tas, atremtas savanoriška tau­ tarė tą projektą “perduoti tine savivalda, panašia į žydų Vykdomajai Tarybai kaip me­ tautinių bendruomenių įvai­ džiagą’’. O kai vėliau Vykdo­ riuose kraštuose savanoriškos moji Taryba savo atitinkamą savivaldos organizaciją. projektą pateikė Vlikui, Vli­ kas, savo ruožtu, 1948.IV.30 Vlikas ir Lietuvių Sąjungos tą tarybos projektą nutarė per­ vadovybė tremtinių bendruome­ duoti savo specialiai komisijai, nės savanoriškos savivaldos or­ kurią sudarė Kipras Bielinis, ganizacijos projektui pritarė. dr. Petras Karvelis, dr. Domas 1946 kovo 3-4 d. d. Hanau Krivickas (vėliau jį pavadavo tremtinių stovykloje įvykęs Vincas Mašalaitis), Mečys Va­ Lietuvių Tremtinių atstovų I liukėnas ir Vytautas Vaitiekū­ suvažiavimas projektą su ma­ nas (referentas). Šioji komi­ žom pataisom priėmė. Taip gi­ sija, turėdama lietuvių trem­ mė Vokietijoje lietuvių trem­ tinių bendruomenės savanoriš­ tinių bendruomenės savanoriš­ kos savivaldos organizacijos kos savivaldos organizacija, pavyzdį, atitinkamai suprojek­ netrukus tapusi pavyzdžiu Aus­ tavo ir PLB savanoriškos sa­ trijos ir kitų Europos kraštų vivaldos organizaciją. lietuviams tremtiniams. 1948.VIII.17 Vlikas priėmė

41 papunkčiui (antruoju skaity­ dalą ji įgavo tik po kokių sep­ mu) komisijos pateiktus PLB tynių ar aštuonių atmainų. Jos organizacinius nuostatus ir tekstą tobulinti referentą la­ juos išsiuntinėjo laisvojo pa­ biausiai skatino dr. Domas Kri­ saulio lietuvių didžiosioms or­ vickas. ganizacijoms, redakcijoms, at­ Lietuvių Charta turėjo iš­ skiriems veikėjams, kad susi­ reikšti lietuvių tautinės bend­ pažintų ir padarytų savo pa­ ruomenės idėjinę plotmę ir stabas. kodifikuoti lietuvio kaip žmo­ Pačiame Vlike sukliuvo ko­ gaus ir kaip tautiečio pagrin­ misijos projekto įžanga dėl dines prigimtąsias teises, taip žodžio Dievas. Penki balsai pat jo pagrindines prigimtąsias pasisakė už komisijos daugu­ prievoles savo tautinei bend­ mos projekto įžangoje pavarto­ ruomenei ir jos organizacijai. tą žodį Dievas, penki pasisakė prieš. Ta nesutarimo pusiau­ Kaip regime, nei lietuvių svyra uždelsė viso projekto tremtinių, nei pasaulio lietuvių svarstymą ir galutinį priėmi­ bendruomenės organizacijos iš­ mą iki 1949.VI.14. Tur būt to­ takose Krupavičiaus vaidmuo dėl Vliko pirmininkas Krupa­ nebuvo nei pirmaujantis, nei vičius, nors Vliko posėdyje bal­ reikšmingas. savo už komisijos daugumos siūlymą, privačiai referentui Lietuvybės Išlaikymo pastebėjo, kad pačiam dalykui Tarnyboje būtų buvę geriau, jei tas pu­ siausvyros nesutarimą sukėlęs Kai Vliko ir diplomatų pir­ žodis projekte nebūtų buvęs moji konferencija 1946 Berne įrašytas. Vėliau kai įžanga išsi­ (Šveicarijoje) sutarė sudaryti­ rutuliojo į Lietuvių Chartą, jo­ ną bendrą vykdomąjį organą je vietoj Dievo buvo vieningai “vyriausybės funkcijoms” ir sutartas Visagalis. 1964.XI.12 Ernestas Galvanaus­ Savo ruožtu, tas užtrukęs kas tuo pagrindu sudarė pirmą­ pasaulio lietuvių bendruome­ ją Vykdomąją Tarybą, joje be nės savanoriškos savivaldos or­ užsienių, informacijų ir finan­ ganizacijos pagrindų svarsty­ sų reikalams tarnybų net dvi mas buvo naudingas ta pras­ tarnybos buvo tremtinių reika­ me, kad įgalino komisiją, ne­ lams. Viena tremtinių sociali­ skubant, gilintis į Lietuvių niams ir kultūriniams reika­ Chartos redagavimą. Kaip mi­ lams, antroji — įkurdinimui. nėta, Lietuvių Charta tik pa­ Ta pati padėtis pasiliko ir Vac­ mažu išsirutuliojo iš kelių sa­ lovui Sidzikauskui 1947.IV.21 kinių įžangos į pasaulio lietu­ sudarius antrąją Vykdomąją vių bendruomenės savanoriš­ Tarybą, kai E. Galvanauskas kos savivaldos organizacinius pasitraukė ir išvyko į Madagas­ nuostatus. Savo galutinį pavi­ karą.

42 Bet jau 1948 paaiškėjo, kad absoliutinę visų Vliko narių Vykdomoji Taryba per daug balsų dauguma nutars kitaip, išsiplėtusi. 1948.VIII.27 Vlikas Vykdomosios Tarybos pirmi­ nutarė dešimčia sumažinti ta­ ninko funkcijas atlieka Vli­ rybos etatus ir visoms jos tar­ ko pirmininkas” ir kad Vliko nyboms įsteigti vieną biurą pir­ ir VT pirmininku lieka prel. mininko žinioje. Lygiagrečiai M. Krupavičius, o Vykdomosios buvo svarstomas klausimas tarybos nariais įeina Vliko na­ kaip sudaryti veiksmingą ir ne­ riai — prof. J. Kaminskas, prof. brangų numatomos ilgos dis­ J. Brazaitis, Br. Bieliukas ir tancijos Lietuvos laisvinimo Balys Gaidžiūnas. Bieliukui te­ pastangoms vadovauti organą, ko finansų tarnyba, Brazaičiui sykiu apjungiantį pagrindines — užsienių reikalų, Gaidžiū­ politines sroves ir rezistencines nui — informacijų, Kaminskui organizacijas. Konkrečiai tuo — ūkio atstatymo ir pirm. klausimu Vlikas 1949.VII.l nu­ Krupavičiui — lietuvybės išlai­ tarė, kad “Vlikas lieka Lietu­ kymo tarnyba. M. Valiukėnas vos laisvinimo organizacijos ir Vt. Vaitiekūnas buvo anga­ priekyje ir pasilieka Europo­ žuoti technikiniam Vliko ir VT je” ir kad Vykdomoji Taryba darbui. Tad prel. Krupavičiui sudaroma iš penkių Vliko na­ Lietuvybės Išlaikymo Tarnyba rių. Lig tol Vliko narys nega­ atiteko tik kietom Vliko šešių lėjo sykiu būti ir Vykdomosios grupių — Lietuvių Fronto, Lie­ Tarybos nariu. O 1949.VII.8 tuvių Tautinio Sąjūdžio, Lietu­ Vlikas nutarė Vliko ir Vykdo­ vos Darbo Federacijos (Gri­ mosios Tarybos pirmininkų as­ niaus - Maceinos - Vaitiekūno), meninę uniją, atseit, kad Vli­ Lietuvos Valstiečių Liaudinin­ ko pirmininkas sykiu būtų ir kų Sąjungos ir Vienybės Są­ Vykdomosios Tarybos pirmi­ jūdžio pastangom, prieš paties ninkas. Prieš tokį Vliko ir VT Krupavičiaus grupės, taip pat pirmininkų sujungimą griežtai prieš socialdemokratų, Ūkinin­ stojo krikščionių demokratų, kų Partijos ir Ūkininkų Sąjun­ socialdemokratų, ūkininkų par­ gos nusistatymą. Nebūtų Vliko tijos ir ūkininkų sąjungos at­ ir VT pirmininkai sujungti stovai. Prof. Kaminskas tą Vli­ viename asmeny, Krupavičiaus, ko daugumos, 6 balsų, sutarimą kaip ir lig tol būtų neturėjęs net apšaukė “tremties gruo­ progos tam vaidmeniui, kuris džiu”, atseit, tolygiu 1926 jam atiteko kaip Lietuvos Iš­ gruodžio perversmui. Visą mė­ laikymo Tarnybos valdytojui. nesį truko Vliko vidaus nepa­ prasta įtampa. Tik 1949.VIII.9 3. Krupavičius - vykdytojas buvo pasiektas susipratimas, Yra žmonių, kurie tiesiog sutarus, kad “iki atsiras trykšta žavingų sumanymų žie­ galimumas sudaryti egzilinę dais, patrauklių planų vaizdais, vyriausybę, arba iki Vlikas uždegančių šūkių žaibais, bet

43 stinga sugebėjimo savo žodį pa­ Kanadoj, Kolumbijoj, Prancūzi­ versti kūnu, savo sumanymą — joj, Švedijoj, Venezueloj, bet ir faktu, savo planą — tikrove, nepalankiai tokiai savanoriškos savo šūkį — gyvenimu. Yra savivaldos organizacijai nusi­ taip pat žmonių, kurie nepasi­ teikusioj lietuvių išeivijoj Jung­ žymi savo idėjų originalumu, tinės Amerikos Valstybėse. ar naujų planų kūrybingumu, Vykdomosios Tarybos 1949. ar įsmingančių šūkių barsty­ XI.18 posėdy Krupavičius skun­ mu, tačiau yra nepamainomi dėsi, kad Jungtinėse Valstybė­ idėjų, planų, įstatymų admi­ se PLB organizacijos idėja su­ nistratoriai, organizatoriai ir tikusi nemaža sunkumų, kad vykdytojai. Rečiau pasitaiko “tenai politinės grupės nevie­ žmonių, apdovanotų tų dvejopų naip vertinančios Vliko pa­ savybių lygiais ištekliais, lygiai skelbtąją Lietuvių Chartą ir vaisingu kūrybingumu ir lygiai Laikinuosius PLB santvarkos pajėgiu praktinio vykdymo su­ nuostatus”. Ryšium su tuo Vyk­ gebėjimu. Tarp iškiliųjų nepri­ domoji Taryba nutarė raginti klausomos Lietuvos asmenybių Vliko grupes “PLB klausimą turėjome visų trijų atmainų la­ per savuosius žmones JAV iš­ bai ryškių atstovų. populiarinti ir padaryti (veikė­ jus) palankesniais tai idėjai”. Krupavičius atstovavo idėjų, planų, įstatymų vykdytojams, Krupavičiaus Vykdomajai Ta­ organizatoriams, administrato­ rybai pirmininkavo ir PLB sa­ riams. Ne Krupavičius redaga­ vanoriškos savivaldos organiza­ vo nepriklausomos Lietuvos že­ vimo reikalais formaliai rūpi­ mės reformos įstatymą, bet tik nosi nuo 1949.VIII.9 iki 1952. Krupavičiaus, tapusio žemės VIII.4. Nors nuo 1950.VI.29 ūkio ministru, organizuojamas iki 1951.XI.2 Lietuvybės Išlai­ ir administruojamas žemės re­ kymo Tarnybai vadovavo Vyk­ formos vykdymas per, palygin­ domosios Tarybos narys Jonas ti, labai trumpą laiką sugebėjo Makauskis, bet ir tuo laikotar­ žemės reformos įstatymo žodį piu PLB organizavimo sritis paversti faktu, žemės reformos specialiu Vykdomosios Tarybos šūkį — gyvenimu. nutarimu buvo palikta Krupa­ Ne Krupavičius kūrė ir reda­ vičiui. gavo Lietuvių Chartą ar lietu­ 1949.VIII.9 tapęs Vykdomo­ vių bendruomenės savanoriškos sios Tarybos pirmininku ir Lie­ savivaldos organizacijai nuosta­ tuvybės Išlaikymo Tarnybos už­ tus, bet tik Krupavičiaus kie­ davinių vykdytoju, Krupavičius tu pasiryžimu lietuvių bend­ tą pat dieną pasiūlė Vilkui ir ruomenės savanoriškos savival­ Vilkas nutarė, kad pasaulio lie­ dos organizacijai buvo praktiš­ tuvių bendruomenės savanoriš­ kai nutiesti pamatai ne tik Aus­ kos savivaldos organizavimo tralijoj, D. Britanijoj, Italijoj, Vyriausiasis Organizacinis Ko-

44 mitetas būtų sudarytas iš 15 turėti du atskirus, Vliko ir Vyk­ narių Jungtinėse Valstybėse, domosios Tarybos, pirmininkus, konkrečiai prie Alto Čicagoje. tai faktiškai visai laisvas ran­ Tačiau ta Krupavičiaus inicia­ kas, PLB organizaciją sudary­ tyva, matyt, bus atsitrenkusi į damas, Krupavičius teturėjo Alto abejingumą, ar gal net 1950-1951. priešiškumą, nes jau 1949.VIII. 19 Vliko posėdy jis prašė Vil­ Krupavičiaus gairės ko atstovus “pagalvoti apie PLB Vyriausiojo Organizacinio Tuoj po 1949.XI.29 Vliko pa­ Komiteto būstinės persvarsty­ vedimo Lietuvybės Išlaikymo mą”. Tas persvarstymas kita­ Tarnybai “tvarkyti atskirų kraš­ me Vliko posėdyje (1949.X.26) tų PLB organizacinius reika­ buvo atidėtas po Amerikos Lie­ lus”, 1949.XII.5 Krupavičius ga­ tuvių Kongreso, kuris turėjo į- vo Vykdomosios Tarybos prita­ vykti 1949.XI.4-6 dienomis rimą sukviesti Vokietijos lietu­ New Yorke ir iš kurio Krupa­ vių švietėjų, kultūrininkų bei vičius laukė palankaus pasisa­ visuomenininkų konferenciją kymo pasaulio lietuvių bend­ apsvarstyti jo sudarytą pasau­ ruomenės savanoriškos savival­ lio lietuvių bendruomenės sa­ dos organizacijos sudarymo vanoriškos savivaldos organų klausimu. Deja, nesulaukė. Ta­ gyvenamas sąlygas atitinkantį tai liudija aukščiau minėtas jo konkretaus darbo planą, kuris skundas 1949.XI.18 Vykdomo­ būtų gairėmis ir pačios Lietu­ sios Tarybos posėdyje ir jo siū­ vybės Išlaikymo Tarnybos už­ lymu 1949.XI.29 Vliko priimtas davinius vykdant. nutarimas, kad “kol bus suda­ Konferencija įvyko 1950.1.12- rytas Vyr. Organizacinis Komi­ 13 d.d. Schwaebisch-Gmuende. tetas, pavesti Tautos Potencia­ Kai kurie jos pasisakymai lo Tarnybai (netrukus tas pa­ ir šiandien nėra praradę -savo vadinimas buvo pakeistas į Lie­ aktualumo ir svarbos. Pvz., tuvos Išlaikymo Tarnybą) tvar­ kad reikalinga “Visiems laisvė­ kyti atskirų kraštų PLB orga­ je esantiems lietuviams darniai nizacinius reikalus, stengiantis ir veikliai įsijungti į didžiąją kuo greičiau išsiaiškinti su Al­ kovą už Lietuvos politinę lais­ tu PLB reikalą”. Faktiškai tad vę”; kad reikalinga “Visais ka­ pasaulio lietuvių bendruomenės nalais veikti JV lietuvių nuo­ savanoriškos savivaldos organi­ taiką, kad ji būtų palanki zacijos sudarymo kompetencija PLB”; kad reikia kovoti “su bei iniciatyva Krupavičiui ati­ kūrimu tautiškai mišrių šeimų, teko tik su šiuo Vliko nutari­ kurios dažniausiai veda į nu­ mu. O kadangi jau 1952.II.24 tautimą”, bet kad sykiu reikia Vlikas nutarė panaikinti Vliko stengtis “tautiškai mišrias šei­ ir Vykdomosios Tarybos pirmi­ mas įtraukti į lietuvišką gyve­ ninkų personalinę uniją ir vėl nimą, siekiant nelietuviškąjį

45 šeimos partnerį palankiai nu­ je, pagal Krupavičių, nors tai teikti lietuvybei, o vaikus lai­ yra tik antrinis bendruomenės kyti lietuviais”; kad “Visi lietu­ organizacijos uždavinys, faktiš­ viai išeiviai įsipareigoja kalbėti kai tai esąs net svarbesnis už­ tik lietuviškai savo šeimose, davinys už bendruomenės or­ bendraujant su giminėm ar pa­ ganizacijos pirmykštį ir pagrin­ žįstamais, įvairiuose parengi­ dinį uždavinį — išlaikyti išei­ muose bei iškilose ir kt., krei­ vijos tautinį savitumą. piantis su reikalu į lietuvius”; kad reikia “Diegti mūsų mažie­ Bendruomenė Lietuvos siems pirmąsias mokslo žinias vadavimo talkoje ir poterius tik lietuviškai, kaip kad suaugusieji savo maldas na­ Krupavičius nėra sukonkre­ mie ir bažnyčioje kalba tik lie­ tinęs savo nusistatymo, kuriuo tuviškai”; kad lietuviai žurna­ būdu bendruomenės organiza­ listai turi “duoti iš Lietuvos is­ cija savo uždavinius laisvinimo torijos kuo daugiau pavyzdžių, talkai turėtų vykdyti, išskyrus pabrėžiančių ir išryškinančių jo nurodymą, kad visi laisvie­ lietuvių heroizmą, Lietuvos ji lietuviai į Lietuvos vadavi­ vaidmenį pasaulio istorijoj”; mo talką įsijungia “savo pi­ kad “Lietuvių kultūrai palaiky­ niginiais įnašais stiprindami ti ir kurti steigtinas lietuvių Tautos Fondą ir talkindami vi­ institutas”, kurį sudarytų me­ su kuo Vlikui jo politinėj ir no, muzikos, literatūros, kalbo­ diplomatinėj Lietuvos laisvini­ tyros, tautotyros, istorijos, fi­ mo veikloj”. losofijos, pedagogikos, sociologi­ Nėra pagrindo išvadai, kad jos, teisės atstovai - kūrėjai; Krupavičiaus nusistatyme dėl kad “Visi lietuviai išeiviai spie­ bendruomenės organizacijos da­ čiasi prie lietuviškųjų parapijų, lyvavimo laisvinimo talkoj bū­ kurios laikoms jų dvasiniais dų anuomet būtų buvusi prie­ centrais, kad išsaugotų savo at­ laida bendruomenės organizaci­ sineštus gražius lietuviškus jai įsijungti į Vliką. Vlikas krikščioniškus papročius ir kad anuomet dar labai uoliai sau­ susikurtų naujų”. gojo savo tęstinumą iš Lietuvos Tiek savo gairėse, tiek kiek ir savo egzilinio valstybingumo vėlėliau (1950.V.30) išleistame pobūdį, atremtą Lietuvos pilie­ savo aplinkraštyje, aiškindamas tybe ir Vliko su diplomatais PLB organizacijos tikslus ir 1946 Berno sutartimi. Vlikas uždavinius, Krupavičius įsak­ jautėsi vykdąs egzilinio Lietu­ miai pabrėžia bendruomenės or­ vos seimo kompetencijas, Kru­ ganizacijos ir kiekvieno atskiro pavičiaus žodžiais tariant, vyk­ lietuvio pareigą dalyvauti vi­ dąs “Lietuvos organizuotos vi­ suotinėse mūsų tautos pastan­ suomenės autorizuotą nusista­ gose iš sovietinės okupacijos iš­ tymą”. Į tokios prigimties Vli­ sivaduoti. Dalyvauti toje talko­ ką bendruomenės organizacijos

46 įsijungimas kuria sudedamąja ateitininkai ir t. t., ir t. t., PLB dalimi neįmanomas, kaip ne­ nebus paliestos”. įmanomas buvo išeivijos atsto­ Pigu suprasti, kodėl Krupavi­ vų buvimas Lietuvos seime. čiaus, kuris apskritai buvo aiš­ O kai vėliau Vlikas atsisakė kiai nuoseklios logikos, šiuo at­ savo tęstinumo iš Lietuvos ir veju toks savyje prieštaringas. savo egzilinio valstybingumo ir Tai bendruomenės organizacijos susiemigrantino, buvusios ob­ išskirtinės padėties Jungtinėse jektyvinės principinės kliūtys Valstybėse padarinys. Krupavi­ bendruomenės organizacijai į­ čius negalėjo išeiti prieš Altą sijungti į Vliką išnyko ir tam ir apskritai prieš JAV lietuvių apspręsti pasiliko tik vienoki ar “establishmentą”, nes toks iš­ kitokį subjektyviniai, grupiniai ėjimas būtų bendruomenės or­ ar tikslingumo sumetimai. Koks ganizacijai kenksmingas. Todėl buvo Krupavičiaus nusistaty­ Krupavičius, užuot mėginęs mas šių sumetimų atžvilgiu, ne­ JAV lietuvių “establishmento” teko girdėti. nepalankumą bendruomenės or­ ganizacijai laužte laužti, pasi­ Savyje prieštaringas buvo rinko vadinamą “salami” tak­ Krupavičiaus nusistatymas dėl tiką, atseit, JAV lietuvių bend­ būdo, kuriuo atskirų kraštų lie­ ruomenės organizacijai tenkin­ tuvių bendruomenių organai tis tuo, ką jai sutinka užleisti savo uždavinius laisvinimo tal­ JAV liet. “establishmentas”, pa­ kai vykdo. Iš vienos pusės, liekant pačiam gyvenimui to­ Krupavičius savo minėtame liau formuoti JAV liet. bend­ 1950.V.30 aplinkraštyje skelbė, ruomenės savanoriškos savival­ kad vienas iš bendruomenės or­ dos org. padėtį ir vaidme­ ganizacijos svarbiausių tikslų, nį. Gyvenimas tokią Krupavi­ svarbesnis net už išeivijos lie­ čiaus taktiką visiškai pateisino. tuvybės išlaikymą, yra dalyva­ Žinoma, vieno dalyko toj atei­ vimas Lietuvos išsivadavimo iš ties raidoj veikiausiai Krupavi­ sovietų okupacijos pastangų tal­ čius nebus laukęs, būtent, kad koje. Iš antros pusės, tame pa­ senųjų JAV lietuvių lyderių čiame savo aplinkrašty jis nusistatymą bendruomenės or­ dėstė, kad “PLB įims tik taip ganizacijos atžvilgiu prisiims ir vadinamas bendrines organiza­ jų įpėdiniai, jau iš buvusių dy­ cijas” ir tik tokias, “kurių tiks­ pukų, neišskiriant nė jo paties las — lietuvybė”, o gi “Visos partiečių. kitos lietuvių organizacijos su specifiniais, socialiniais, politi­ Paliekant nuošaly klausimą, niais, religiniais, pasaulėžiūri­ ar paties Vliko ir Lietuvos va­ niais, kultūriniais, ekonominiais davimo pastangų atžvilgiu buvo ir kt. uždaviniais, kaip pav. Al­ tikslinga 1952.11.24 panaikinti tas, Balfas, SLA, ALRKF, so­ Vliko ir Vykdomosios Tarybos cialistai, Šv. Juozapo draugija, (Nukelta į 74 pusl.)

47 ŽVILGSNIAI Į ĮVYKIUS IR SPAUDĄ

SOLIDARUMAS SU TAUTA

• Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje

• Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis

• Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu

• Pasikeitimai LKP aparačikų viršūnėje

• Vilniaus zekai

LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

• Pastangos ir rezultatai

• Teisė vadovauti ir pareiga dirbti

• JAV LB Tarybos rinkimai apylinkėmis

SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS

• Simo Kudirkos šuolis

• Atsiųsta paminėti

“Į LAISVĘ” VEDAMIEJI

43 SOLIDARUMAS SU TAUTA

GAISRAS VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE

Raudonieji dengia baltuosius 1970 metų vasarą buvo užside­ šiama. Ilgą laiką universiteto bib­ gusi Vilniaus valstybinio V. Kap­ lioteka perdėtai domėjosi mask­ suko universiteto biblioteka. Išde­ viečiai: istorikai, kalbininkai, o gė skyrius, kuriame buvo laikomi ypatingai partijos pareigūnai. Po leidiniai, knygos, dokumentai ir jų vizitų vis ateidavo iš Maskvos visa kita medžiaga, liečianti caris­ naujų nurodymų bibliotekai tvar­ tinės Rusijos okupacijos Lietuvoje kyti. Bet niekas neįtarė, kad rau­ laikotarpį. Apie šį gaisrą niekas donas okupantas balto okupanto neskelbė, tačiau Lietuvoje žinoma, politikai pridengti imtųsi tokių kad šis bibliotekos skyrius buvo barbariškų priemonių. Bibliotekos sunaikintas, Maskvai įsakius. “gaisru” labai buvo pasipiktinęs prof. Jonas Kazlauskas. Jo viešai Rusijai nemalonių dokumentų reiškiamą pasipiktinimą partija sunaikinimui buvo ruošiamasi il­ pasirūpino nutildyti. gesnį laiką. Bibliotekos Sovietų Są­ Rugsėjo mėnesį Vilniaus univer­ jungoje tvarkomos pagal visasą­ sitetas iškilmingai minėjo bibliote­ junginės bibliotekininkystės ir bib­ kos 400 metų sukaktį. Suorgani­ liografijos centrinės įstaigos Mask­ zuota pompastiška šventė, šven­ voje nuostatus, ši įstaiga taip pa­ tės pradžia paskelbta trimitais iš tvarkė, kad visa caristinės Rusijos išniekintos šv. Jono bažnyčios okupaciją Lietuvoje liečianti me­ bokšto, (šv. Jono bažnyčia pavers­ džiaga palengva buvo sukoncent­ ta muziejumi, o okupantas skel­ ruota vienoje universiteto biblio­ biasi ją “grąžinęs” universitetui). tekos patalpų dalyje. Iškilmingi posėdžiai, kalbos, nusi­ Ruošiantis bibliotekos 400 metų lenkimai komunistų partijai ir ta­ sukakties iškilmėms, universitetas rybinei vyriausybei už “jautrų rū­ nutarė pastatyti knygų saugyklą, pinimąsi” universiteto biblioteka. Šis naujas pastatas pagal Vil­ Kaip ir pritiko, juostelę į nau­ niaus pirmojo statybos tresto pa­ jai atidaromą saugyklą perkirpo ruoštus planus turėjo atsispirti vyriausias Lietuvos rusintojas, gaisrui ir drėgmei. Maskviniai pa­ taip vadinamas “LTSR ministrų degėjai ilgiau laukti nebegalėjo, tarybos pirmininkas” J. Maniušis. nes sunaikinimui pasmerkta me­ J. Maniušiui, LKP centro komite­ džiaga naujojon saugyklon taip to sekretoriui A. Barkauskui ir pat galėjo patekti. Taip buvo in­ maskviečiams N. Kurovui ir G. Fo­ scenizuotas gaisras. notovui — vyriausiems Vilniaus Vilniaus universiteto profesūra universiteto bibliotekos padegė­ jau seniai jautė, kad kažkas ruo­ jams — buvo teikiamas išskirti -

49 KALBOS TYRINĖJIMAS POLITRUKO IR MOKSLININKO AKIMIS

Žurnalistas ir politrukas K. Kor­ Tad galima sakyti, kad lietuvių ir sakas savo straipsnyje “Lyginamo­ kitų baltų kalbų (latvių ir senovės ji kalbotyra ir tarybinės lietuvių prūsų) reikšmė slavistikai... vėl filologijos uždaviniai” lituanistams buvo paskutiniuoju metu įsakmiai kalbininkams nustatė šias darbo akcentuota... gaires ir reikalavo jų laikytis. Jis Imkime kad ir tą pačią baltų - rašė: slavų prokalbės ir protėvynės pro­ “Plačiai yra žinomas didžiulis blemą ... Kaip žinoma, paskuti­ tarptautinis filologų domėjimasis niuoju metu išryškėjo trys pagrin­ lietuvių kalba jau nuo pat lygina­ dinės šio klausimo kryptys. Vienos mosios - istorinės kalbotyros atsi­ jų laikosi požiūrio, kad yra buvusi radimo pradžios. Šiandien tarybi­ baltų - slavų prokalbė, iš jos re­ nėje rusų kalbotyroje matome vėl konstruktavimo pagrindų jie ban­ grįžtant tiek pat prie tų problemų do aiškinti baltų ir slavų kalbų sprendimo, tiek prie naudojimosi bendrybes. Antrosios krypties... lietuvių kalbos faktais, jas spren­ priešingai, įrodinėja, kad senovė­ džiant. Kurso autorius (Maskvos je nebuvo ne tik baltų - slavų universiteto prof. S. Bernšteinas prokalbės, bet ir jokio ypatingo — M. L.) pabrėžia, jog “baltų kal­ baltų - slavų kalbinio bendrumo. bos turi pirmaeilės reikšmės lygi­ Pagaliau, trečiąją poziciją, aiški­ namajai slavų kalbų gramatikai”. nant baltų - slavų santykius, už-

nas dėmesys. Liaupsino juos uni­ universiteto bibliotekos direktorius. versiteto rektorius J. Kubilius ir Naujojon knygų saugyklon iš­ bibliotekos direktorius J. Tornau. kilmingai buvo įnešti ir garbin­ Abu pasakojo bibliotekos istoriją, giausioj vietoj šalia Mažvydo “Ka­ bet nė vienas apie įvykusį gaisrą tekizmo” patalpinti Lenino, Mark­ neprisiminė. Stalino laikais tokį so, Kapsuko - Mickevičiaus ir ki­ “gaisrą” dar būtų palydėjusios ke­ tų komunistų raštai. Vilniaus uni­ lių “liaudies priešų” galvos, dabar versiteto bibliotekoje įkurtas “rau­ palydėjo tik tyla. Nė vienas kal­ donasis kampelis” išlaisvintoje Lie­ bėtojas nepraėjo nenusilenkęs di­ tuvoje neturėtų būti sunaikintas, džiajam postalininio laikotarpio kad ateinančioms lietuvių tautos komunizmo stabui Leninui. Pasvei­ kartoms pavaizduotų rusų komu­ kinimą ir padėką (už bibliotekos nistų vergijos dienas Lietuvoje, sudeginimą) partijos centrui Mask­ kaip sudegintoji bibliotekos dalis voje perskaitė neseniai iš Ameri­ rodė caristinę vergiją. kos grįžęs dr. L. Vladimirovas, il­ Dr. R. S. Daugvydas gą laiką prieš tai buvęs Vilniaus Dr. M. T. Milgaudas

50 ima tie mokslininkai, kurie nepri­ K. Korsakas parašė įvadą “Baltis­ tardami kraštutinėms pažiūroms, tika ir slavistika”. Jis rašė: mano, jog dar pirminės indoeuro­ “Naujai pasirodžiusiam leidiniui piečių kalbinės bendrystės ribose “Baltistica” iškyla svarbūs ir reikš­ susiformavusi atskira grupė genti­ mingi uždaviniai. Todėl norėtųsi iš­ nių dialektų. Tų giminingų dialek­ reikšti pageidavimą, kad “Bal­ tų grupei priklausė prabaltų ir tistica”, skirdama pagrindinį savo praslavų protėviai. dėmesį baltų filologijos visokerio­ pam vystymui, vienu iš svarbiau­ Atrodo, jog mūsų kalbininkų pa­ sių savo uždavinių laikytų baltų- syvumui šioje srityje likviduoti slavų problemos įvairiapusišką na­ reikėtų atsikratyti kai kurių su­ grinėjimą”. gestijų. Viena iš tokių sugestijų, susidariusi bene su baltų - slavų Žurnalistas K. Korsakas 1928 iš problemos svarstymu Tarptautinia­ Šiaulių gimnazijos 7 klasės paša­ me slavistų IV suvažiavime (Mask­ lintas už komunizmą. Tais pat voje — M. L.), yra ta, kad esą, metais Kariuomenės teismas K. tarybinė kalbotyra, sprendžiant Korsaką nubaudė 4 metus kalėti šią problemą, reikalaujanti būti­ už tai, kad jis, būdamas rusų ko­ nai laikytis baltų - slavų prokal­ munistų penkta kolona, veikė prieš bės hipotezės. lietuvių liaudį ir griovė Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę. Tačiau Man jau teko kartą viešai pa­ 1944-45 jis jau buvo pasidaręs Vil­ prieštarauti mūsų respublikos li­ niaus universiteto filologijos - is­ tuanistams, kad jie kol kas teski­ torijos fakulteto docentas. Nuo ria maža dėmesio baltų - slavų 1948 profesorius. Jokių filologinių santykių problemai. studijų nėra baigęs. 1965 rusų Kaip anksčiau matėme, vienoks komunistų partija K. Korsakui su­ ar kitoks baltų - slavų kalbinių teikė “filosofijos mokslų daktaro santykių traktavimas, glaudžiai laipsnį”, žurnalistas K. Korsakas siedamasis su visa plačiąja baltų- žurnalui “Baltistica” rašė kores­ slavų bendrystės problema ... Bai­ pondencijas iš rusų ar slavistų giant norėtųsi dar kartą iškelti kalbininkų konferencijų. Nebūda­ mūsų tarybiniams lituanistams mas kalbininkas, o tik politrukas, kaip vieną pagrindinių uždavinių labai ištikimai atlieka savo darbą: ryžtingiau įsijungti į ... plačiai... lituanistams kalbininkams nurodi­ slavistikos nagrinėjimą”. nėja darbo gaires ir uždavinius. Kitais žodžiais tariant, verčia li­ Kalbininkas J. Kazlauskas, fi­ tuanistus kalbininkus priimti logijos mokslų daktaras, Vilniaus Maskvos diktuojamą hipotezę apie universiteto lietuvių kalbos kated­ baltų - slavų prokalbę ir protėvy­ ros profesorius, 1965 m. pradėjo nę. redaguoti baltų (lietuvių, latvių ir prūsų) kalbotyros žurnalą “Baltis- Prof. dr. J. Kazlauskas, žurnalo tica”; Naujam ir pirmajam žurna­ “Baltistica” ats. redaktorius, to lo “Baltistica” numeriui tas pats žurnalo reikalu, kartu paliesdamas

51 baltų kalbotyros problemas, davė čytasi ir dabar dar ginčijamasi. pasikalbėjimą laikraščio “Literatū­ Daug dėmesio leidinyje reikėtų ra ir menas” korespondentui. Jis skirti ir baltų kalbų tarpusavio kalbėjo: santykiams.

“Kalbėti apie ‘Baltisticos’ reikš­ Laikas kelti ir spręsti klausimą, mę nėra lengva, kadangi tėra iš­ kaip ir dėl kokių priežasčių yra ėję trys tomai (6 sąsiuviniai), o susidarę lietuvių ar latvių kalbos apskritai ateitis objektyviausias tarmės, kodėl nedidelė baltų teri­ teisėjas. Gal galima būtų pasakyti torija tokia įvairi tarminiu atžvil­ tik štai ką. Baltų kalbotyra yra giu. tarptautinis mokslas. Pradėjus eiti Labai svarbu tirti dabartinių bal­ “Baltisticai”, atsirado galimybė su­ tų kalbų struktūrą. Be gero da­ koncentruoti čia geriausius teore­ bartinės kalbos struktūros supra­ tinius straipsnius, stipriausias res­ timo neįmanomas sėkmingas ir publikos kalbininkų jėgas, spaus­ kalbos istorijos tyrimas. Svarbu dinti kitomis kalbomis. Be to, tobulinti kalbos aprašymo meto­ “Baltistica” eina reguliariai, ir sva­ dus, gilintis į patį kalbos, kaip resnės mintys ar išvados gali iš­ bendravimo ir minčių reiškimo eiti į mokslo areną, o XX a. dėl priemonės, kaip ženklų sistemos didelių mokslo raidos tempų tai procesą, suvokti, kaip tas proce­ ypač svarbu. sas vyksta. Tiriant lietuvių kalbą, plačiau reikia taikyti struktūri­ Kaip žinoma, baltų kalbų raida nius, statistinius - kombinacinius buvo labai lėta ir joje yra išlikę metodus, naujausius bendrosios daug senovės. Bet negalima būtų kalbotyros pasiekimus.”5 pasakyti, kad mokslui šiandien jau gerai žinoma, kokios tų kalbų ypa­ Ginčytasi ir ginčijamasi. Rezul­ tybės yra archaiškos ir kokios nau­ tate prof. dr. J. Kazlauskas nu­ jesnės, kokį vaidmenį baltų kalbos šalintas nužudymu. Okupuotoje suvaidino indoeuropiečių kalbų for­ Lietuvoje uždrausta bet ką rašyti mavimui. Ilgoką laiką nemažu kal­ apie jį ir jojo atliktus darbus. bos mokslo pasiekimu buvo laiko­ Žurnalo “Baltistica” paskutinis są­ mas palyginimas kokio nors baltų siuvinis Nr. VI (2) pasiekė mus. kalbų fakto su kitų indoeuropiečių Jau pomirtinis. Cenzūros pasirašy­ kalbų atitinkamu faktu. Ir tik da­ tas spausdinti 1970 m. spalio 12 bar darosi aišku, kad į kalbos prieš- d. Vietoje žalių apvilktas drumzli­ istoriją reikia eiti visų pirma kal­ nai palšvais viršeliais, kurie sod­ bos vidinės analizės keliu. Dėl to riai reprezentuoja rusų komunistų dabar labai svarbus yra išsamus netvarką okupuotoje Lietuvoje. atskirų kalbų ir jų šeimų tyrimas. Šiame sąsiuvinyje visai nėra prof. Ištyrus baltų kalbas bent tiek, kiek dr. J. Kazlausko straipsnių ar yra ištirtos slavų kalbos, be abejo, recenzijų. Žurnalas “Baltistica” turėtų pasidaryti aiškesni ir baltų- pakibo ore: atsak. redaktorius slavų santykiai žiloje senovėje, dėl dar nepaskirtas. Visi, kuriems bu­ kurių kartas nuo karto tiek gin­ vo pasiūlytas redagavimas, griežtai

52 BAŽNYČIA PAVERGTOJE LIETUVOJE GRIAUNAMA SMURTU

1940 metais Maskvos patikėtinis sipildė. Ir šiandien prieš religiją ką tik okupuotoje Lietuvoje N. tebekovojama, o pagrindinis ir Pozdniakovas vysk. V. Brizgiui veiksmingiausias ginklas toje ko­ pranašavo, kad per trejetą metų voje, kaip ir Stalino laikais, tebė­ nei bažnyčios, nei kunigai Lietu­ ra smurtas. Tai liudija visai neto­ voje nebebūsią reikalingi, net ir limos praeities faktai. paties vyskupo žmonės nebeklau­ sysią. Justas Paleckis tais pačiais Deginamos bažnyčios metais užsienio žurnalistams dės­ Maždaug iki 1965 m. įvairiais tė, kad kunigai nebūsią persekio­ jami. Savo tikslų religijai sunai­ pretekstais bažnyčios Lietuvoje bu­ kinti, komunistai skelbė, pasiek­ vo uždarinėjamos. Iš viso buvo už­ sią masių švietimu ir “moksline - daryta arti pusės visų prieš karą veikusių bažnyčių. Pastaruoju me­ ateistine” propaganda. Tačiau pra­ ėjo 30 metų ir pranašystė neiš- tu bažnyčių uždarinėjimas tapo nepatogi kovos prieš religiją prie­ monė. Mat, iš vienos pusės, tokį ilgą laiką priespaudoje išlaikyti atsisakė. Niekas nenori taip ne­ žmonės prarado baimės jausmą ir kaltai žūti. vis drąsiau (kaip ir pačioje Rusi­ joje) ima kelti balsą, gindami sa­ Kalbininko Jono Kazlausko nu­ vo teises. Iš antros pusės, bažny­ žudymu lietuvių tautai ir baltų čių uždarinėjimo faktus sužino kalbotyrai padarytas milžiniškas užsienis. Gi sovietams šiuo metu nuostolis, kurį tik šimtmečiai iš­ ypatingai rūpi mulkinti laisvąjį pa­ lygins. M. L. saulį tariama TSRS konstitucijos garantuota sąžinės laisve, kuri, Literatūra anot J. Rugieniaus, Lietuvos Ka­ 1. K. Korsakas, Lyginamoji kal­ talikų Bažnyčios valdytojo (tikro­ botyra ir tarybinės lietuvių filolo­ vėje — legalaus persekiotojo), “ap­ gijos uždaviniai, "Lietuvių kalboty­ saugoja tikinčiuosius nuo bet ko­ ros klausimai”, VI tomas, Vilnius, 1963, 5-18 psl. kios prievartos iš vienų ar kitų valstybės organų pusės”. Tačiau 2. K. Korsakas, Baltistika ir sla­ vistika, “Baltistica” I (1), Vilnius nei tariamoji “sąžinės laisvės ga­ 1965. 11-115 psl. rantija”, nei “bažnyčios atskyrimas 3. Lietuvių enciklopedija, XII to­ nuo valstybės” nekliudo komunis­ mas, 464 psl. tams sklapta padeginėti dar vei­ 4. Mažoji lietuviškoji tarybinė en­ kiančias bažnyčias ir smurto ciklopedija, II tomas, Vilnius, 1968, veiksmais trukdyti bažnyčiose 194 psl. vykstančias pamaldas. Tuo būdu 5. Laikraštis “Literatūra ir me­ 1970 metais buvo sudegintos dvi nas”, Vilnius, Nr. 21 (1123) 1968 ge­ gužės 25 d. Telšių vyskupijos bažnyčios: birže­

53 lio 25 d. Batakiuose ir liepos 24 lę metų labai rūpestingai buvo d. Gaurėje. statę. Komjaunuolių įsiveržimai į baž­ Nemalonios padėties Amerikos nyčias pamaldų metu užregis­ lietuvių komunistų spaudoje lygin­ ti šokosi pats Bažnyčios “valdyto­ truoti Mažeikiuose, Tauragėje, Pa­ nevėžyje, Kaune ir Vilniuje. Už­ jas” J. Rugienius, savo ir “Suval­ kiečio” vardu. Tačiau ir Rugieniui puolimai vykdomi dažniausia iškil­ mingų švenčių metu, Kalėdose buvo aišku, kad komunisto žodis ir Velykose arba šiaip per atlai­ komunistinėje spaudoje religijos klausimais blaiviai galvojančio lais­ dus, ir pasireiškia šūkavimais, rep­ likomis kunigams, rūkymu ir net vo žmogaus įtikinti negali. Vėl at­ muštynėmis, šv. Teresės bažnyčio­ sikreipta į senukus Lietuvos vys­ kupus ir vėl nutarta juos išprie­ je Vilniuje buvo sumušta apie 20 vartauti. Pas Telšių vyskupijos žmonių. Dabar bažnyčia paversta apaštališką administratorių vysk. muziejumi. J. Pletkų atsilankė korespondentas Kostas Valius ir vyskupo pareiš­ Prievartaujami vyskupai kimai paskelbti komunistinėje “Laisvėje” Amerikoje 1970 m. bir­ J. Rugieniaus įsakyti Lietuvos želio 5 d. vyskupai važinėjo į įvairius “tai­ Vilniaus kunigų laiškas Kosygi­ kos kongresus”, darė komunistams nui plačiai buvo paplitęs italų naudingus pareiškimus, pasiraši­ spaudoje, tad J. Rugienius pas nėjo atsišaukimus, siuntinėjo pro­ Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų testus kitų kraštų vyskupams. Tai apašt. administratorių vysk. J. Ma­ buvo daroma Lietuvos Bažnyčios tulaitį - Labuką pasirūpino pa­ vardu. kviesti Italijos komunistų laikraš­ Nelauktą smūgį veidmainiškos čio “Paese Sera” korespondentą propagandos burbului sudavė Vil­ Cladio Fracassi. Pasikalbėjimas su niaus vyskupijos kunigų grupės vyskupu įdėtas to laikraščio 1970 laiškas Sovietų Sąjungos premje­ m. rugsėjo 14 d. numeryje. Iš pa­ rui A. Kosyginui. Jie prašė apsau­ skelbtų tekstų aiškiai matyti, kad goti Bažnyčią nuo valdžios prie­ abu vyskupai korespondentams vartos ir religijai duoti bent tiek kalbėjo tai, ko Maskvos įgaliotinis laisvės, kiek jos įrašyta sovietinėje Rugienius pageidavo. O jei ir ki­ konstitucijoje ir kiek sovietiniam taip kalbėjo, tai Rugienius surašė, žmogui buvo pažadėjęs Leninas. kaip jam patiko. Tikro komunis­ Lietuvos kunigų laiško nuorašas to sąžinė tai leidžia. laisvųjų lietuvių pastangomis pla­ Nežiūrint, kieno lūpomis oku­ čiai buvo pagarsintas viso pasau­ pantas “tikrąją Bažnyčios padėtį” lio spaudoje. Pasaulis kunigų laišką Lietuvoje aiškins, vyskupo ar ko­ priėmė kaip autentišką persekio­ munisto, pasaulis žino, kad Bažny­ jamos Bažnyčios balsą. Vienu čia Lietuvoje yra įkalinta. Vysku­ smūgių buvo sugriautas veidmai­ pų išprievartavimas įkalinimo fak­ nystės bokštas, kurį komunistai ei­ tą tik dar labiau išryškina.

54 Kunigas ginasi teisme teisine argumentacija įrodinėja to­ kio kaltinimo absurdiškumą. Jis Mirtis skina Lietuvos kunigų ei­ cituoja sovietinės konstitucijos pa­ les, o naujų kunigų paruošimą ragrafus, LTSR BK 143 straipsnį, okupantas beveik visai sustabdė. Lenino skelbtus principus religijos 1970 metais Lietuvoje mirė 32 ku­ teisių klausimais, Sovietų Sąjun­ nigai, o naujai įšventinti tik 5. gos ratifikuotą Jungtinių Tautų Nemaža bažnyčių likę jau be ku­ “žmogaus teisių deklaraciją” ir nigų. Pareigose išlikę kunigai vi­ konvencijos “dėl kovos su diskri­ saip varžomi ir persekiojami. Se­ minacija švietimo srityje” atitin­ niau kunigams būdavo fabrikuo­ kamus straipsnius ir padaro išva­ jamos bylos už tariamai įvairius dą: nusikaltimus, o dabar jau atvirai “Taigi, pagal Tarybinę Konstitu­ teisiami ir baudžiami už kunigiš­ ciją ir pagal Lenino principus bei kų pareigų ėjimą. Ryškiausias pa­ tarptautinius įsipareigojimus reli­ vyzdys — kun. Antano Šeškevi­ gijos privatus dėstymas yra lei­ čiaus Molėtuose nuteisimas už vai­ džiamas. Tuo pačiu pagal bend­ kų pasiruošimo pirmajai Komuni­ rus teisės dėsnius negali būti jo­ jai patikrinimą. kio potvarkio prieš Konstituciją. Kunigų persekiojimas, teisimas Jei tai būtų leista, tada ką Kons­ ir baudimas Sovietijoje ne naujie­ titucija viena ranka duoda, prie­ na. Kun. A. Šeškevičiaus atvejis šingas potvarkis kita ranka tai at­ iš kitų išsiskiria tuo, kad laisvąjį ima, ir Konstituciją paverčia tik pasaulį pasiekė jo apsigynimo teis­ gražia iškaba”... me kalba, liudijanti to kunigo ne­ svyruojantį tikėjimą, platų išsila­ Savo kalbą teisme kun. A. Šeš­ vinimą, didelę drąsą, nepaisant kevičius užbaigė įspūdingu tiesos, pasekmių, persekiotojui tarti tie­ teisingumo ir krikščionybės gyni­ sos žodį. mu: Oficialus kun. A. Šeškevičiui pa­ “Istorija liudija, kad tiesa nu­ teiktas kaltinimas buvo toks: gali, neteisybė pralaimi. Pilotas, “Šeškevičius 1970 m. birželio neteisingai nuteisęs Kristų, pada­ mėn. pabaigoje ir liepos mėn. pra­ rė gėdą romėnų teisingumui. Nors džioje surinkdavo Dubingių para­ jis plovėsi rankas, sąžinės nenu­ pijos mažamečius vaikus į bažny­ siplovė. Hitleris naikino nekaltus čią ir juos mokydavo katekizmo. žydus, 4000 kunigų nuteisė ir nu­ Tai yra padarė nusikaltimą, pagal žudė už tai, kad jie atlikinėjo sa­ nusikaltimo žymes, numatytas vo pareigas. LTSR BK 143 str. 1 dalimi”. šiandien pasmerktieji išaukštin­ Kun. A. Šeškevičiaus baudžiamą­ ti... žudikai amžinai pasmerkti, ją bylą (bylos nr. 5817) sprendė sunaikinti. Anksčiau jie buvo di­ Molėtų liaudies teismo teisėjas deli ... žudė savo tautiečius... Da­ Jankauskas. bar pasibaisėjimas pasauliui. Tie­ Savo apsigynimo kalboje kalti­ sa laimėjo. namasis aiškiai, tvirtai, logiškai ir Gerb. Teisėjai! Jūsų sprendimą

55 įvertins taip pat istorija. Tiesa lai­ sprendį, nenorėjau patikėti, kad mės, nes ji yra amžina; laimės tas, turėjau rožinius akinius, galvoda­ kurs eina su tiesa. Prašau atsar­ mas apie jūsų dorumą, kultūrin­ giai ir objektyviai spręsti, nes ir gumą, teisingumą. Pasirodė, blai­ jums reiks duoti apyskaitą Amži­ vesnio proto už mane buvo tos najai Tiesai. kaimo moterėlės, kurios dar prieš Negali būti teisinga kunigą teis­ teismo nuosprendį verkė kunigo”. ti už jo pareigų atlikimą. Čia ne Kun. G. Blynas savo ilgokame tiek svarbu, ar kalėjimas, ar pi­ laiške nurodo paties teisėjo, teis­ niginė bauda, bet svarbu pats tei­ mo tarėjų ir prokuroro padarytus singumas. Būti nuteistam už ku­ teismo procedūroje prasilenkimus nigo pareigų ėjimą man ne tik su teisės nuostatais ir objektyvaus ne gėda, bet garbė: aš atsistoju teismo orumo pažeidimus. Laiško šalia Amžinosios Tiesos, kuri sa­ pabaigoje jis pasmerkia prievartą, ko: ‘Palaiminti, kurie persekioja­ padarytą valstybės vardu: mi dėl teisybės, nes jų dangaus “Teisminis susidorojimas su karalystė. Palaiminti, kurie perse­ kun. A. Šeškevičium, kuris savo kioja jau ir meluodami sako visa įsitikinimus skelbdamas nepanau­ pikta dėl manęs. Džiaukitės ir dojo nei prievartos, nei apgaulės, linksminkitės, nes jūsų užmokes­ turėjo susilaukti pilnos pagarbos tis gausus danguje” (Mat. 5, 10- ir apgynimo, o jis susilaukė prie­ 12). vartos Respublikos vardu iš tų, Šv. Petras: kentėti už vagystę kurie nemoka savo įsitikinimų ap­ nėra garbė, kentėti už tiesą — ginti be prievartos. nesigėdinkime. Kunigai yra moralės ugdytojai Dievo reikia labiau klausyti, ne­ ir palaikytojai tikinčios tautos da­ gu žmonių”. (Pilną kalbos tekstą liai. Tuo jie atlieka niekuo neį­ paskelbė “Darbininkas 1971.II.9; iš kainojamą paslaugą tautai ir liau­ čia paimtos visos citatos). džiai. Pasikėsinimas į jų darbo tei­ sę ir jų sąžinės laisvę yra žalin­ Teismas kun. A. Šeškevičių pri­ gas ir pavojingas pasikėsinimas pažino kaltu ir nuteisė vienerius prieš visą tautą ir prieš visą liau­ metus kalėjimo. Tiesos ir savo dį. Kaip tikintieji begalės gerbti konfratro ginti atėjo kitas drąsus tokius teisėjus, tokią valdžią, ku­ kunigas, G. Blynas, kuris teisėjui rios vardu įvykdytas neteisėtu­ parašė atvirą laišką. Kun. G. Bly­ mas? Šis teismo nuosprendis yra no laiškas irgi pasiekė Vakarus ir skaudus ir pavojingas nusikalti­ buvo paskelbtas “Draugo” 1971 me­ mas prieš mūsų valstybės pagrin­ tų kovo 17-19 d. d. numeriuose. dus. Šis nuosprendis negali būti Jis tarp kitko rašo: paskutinis žodis... “Kai išklausėme prokuroro, gy­ Aš jaučiu atsakingumą už tai, nėjo kalbas ir teisiamojo paskuti­ ką parašiau. Aš pasiruošęs, jei rei­ nį žodį, nesinorėjo tikėti, kad jūs kėtų, ir prieš teismą stoti ir atsa­ jį nuteisite. Jums perskaičius nuo­ kyti už savo žodžius”.

56 PASIKEITIMAI LKP APARAČIKŲ VIRŠŪNĖSE

1971 kovo 4-5 dienomis Vilniuje ryti du skyriai: mokslo ir mokyk­ vykęs XVI Lietuvos kompartijos lų, kurio vadovu paskirtas A. Rim­ suvažiavimas kokių staigmenų ne­ kus, ir kultūros, kurio vadovu pa­ pateikė. Pati viršūnėlė, penki sek­ skirtas S. J. Šimkus. Pramonės ir retoriai, visi pasiliko savo vietose: transporto skyriaus vadovu vietoj I sekretorius A. Sniečkus, II — S. Jasiūno, g. 1929, paskirtas S. Charazov, ir sekretoriai Ant. Bar­ Černikov. Lengvosios ir maisto kauskas, Algirdas Ferencas ir R. pramonės skyriaus vadovu vietoj Songaila. Vietoj buvusių devynių Paškevičiaus (g. 1928) paskirtas I. narių prezidiumo sudarytas 11 na­ Ramanauskas. Žemės ūkio skyriaus rių biuras: P. Griškevičius ir Kz. vadovu vietoj Kalesnikovo (g. Mackevičius — nauji, A. Baraus­ 1909) paskirtas J. Bernatavičius, kas, K. Kairys, J. Maniušis, M. lig šiol nežinomas. Prekybos ir bui­ Šumauskas — seni, plus penki sek­ tinio aptarnavimo skyriaus vado­ retoriai. vu vietoj Raudonio paskirta J. Bet centro komiteto aparačikai Pacevičienė, g. 1928; partijoj nuo labai smarkiai pamaišyti. Organi­ 1949, baigusi aukštąją partijos mo­ zacinio skyriaus vadovu vietoj kyklą Maskvoje. Administracijos Griškevičiaus paskirtas Vyt. As­ skyriaus vadovu vietoj Kairelio (g. trauskas, g. 1930, partijoj nuo 1924) paskirtas Aleksas Česnavi­ 1950, baigęs aukštąją partinę mo­ čius (g. 1930). Savo vietose pasili­ kyklą; CK narys nuo 1961. ko tik du skyrių vadovai: P. Mi­ Vietoj L. Šepečio vadovauto šutis (g. 1930) — propagandos mokslo ir kultūros skyriaus pada­ skyriaus vadovu ir F. Jakaterini-

Tautų persekiojimai gimdo did­ Bažnyčia rytoj gali tapti tikrąja vyrius, religijos — šventuosius. Kristaus mokslo reiškėją. Kai pa­ Kun. Šeškevičius, kun. Blynas, Vil­ vergtoje Lietuvoje kunigai ir vys­ niaus vyskupijos kunigų grupė ir kupai, spindį šventumo aureolėm, daugybė kitų kunigų Lietuvoje kenčia persekiojimus, rizikuoja Kristaus mokslą gynė ir gina to­ laisve ir gyvybe, visu kuo perte­ kia drąsa, kuri gali išplaukti tik kusiuose Vakaruose kai kurie aukš­ iš šventumo. Tik sunku suprasti, tai iškilę dvasiškiai atakuoja pa­ kodėl Roma Lietuvai, sunkiausio­ grindines Bažnyčios mokslo tiesas, se sąlygose ištikimybę katalikybei net dedasi į komunistų organizuo­ per kelis šimtmečius išlaikusiam jamas revoliucijas, o žymiai dides­ kraštui, pagailėjo šventųjų. Argi nis jų skaičius rūpinasi celibato galėjo būti tokia Dangaus valia? panaikinimu ir žemiško turto di­ Istorijos ironijos lemtimi šian­ dinimu. Nežinomi Viešpaties ke­ dien komunizmui besipriešinanti liai. Dr. R.

57 čev — statybos ir miestų ūkio. Ir TAUTA NENURIMS partinės komisijos pirmininką Ant. Paradauską (g. 1912) pakeitė Alf. Birželio 22 dieną sueina 30 m. nuo ano lemtingo mūsų tautos istorijos Builys, g. 1928 Volkovičiuose, Gu­ momento, kai, Vokiečių-Sovietų karui dijoje. J. J. prasidedant, lietuvių tauta vieningai sukilo prieš sovietinį Lietuvos oku­ pantą, paskelbė pasauliui lietuvių tautos suvereninių teisių vykdymo atstatymą ir sudarė laikinąją vy­ (Atkelta iš 5 pusl.) riausybę . . . Kas gali pasakyti, ar ta veikla bū­ Praslinkus 30 metų nuo ano didingo tų buvus sėkmingesnė, jei LLA bū­ tų suorganizavęs asmuo su aukštu Lietuvos istorijos momento, šiandien kariniu išsilavinimu. galime drąsiai skelbti pasauliui, kad lietuvių tauta nenurims, kol Lietuvos Iš antros pusės, prie to “be kara suverenumas bus vėl atstatytas. Tai maksla’’ žmogelio prisidėjo ir kartu įrodė 1941 m. sukilimas, visuotinis veikė gen. M. Pečiulionis ir dau­ tautos pasipriešinimas okupantams, gybė kitų Lietuvos kariuomenės ka­ herojiškos partizanų kovos, gaivališ­ rininkų. Nuvertinant vieną be karo mokslo, tektų nuvertinti šimtus su kas pavergtųjų lietuvių laisvės sie­ karo mokslu. Ta pati “Tiesa” 1970 kimas ir po pasaulį išblaškytos poli­ m. rugsėjo mėn. 18 d. apie vieną tinės emigracijos nepaliaujamas ryž­ tokį rašė: tas dirbti ir aukotis tėvynės išsilais­ vinimo valandai priartinti. Lietuvos “Buvęs buržuazinės armijos kari­ prisikėlimo viltis stiprina taip pat ninkas Stasys Zaikauskas .. . 1943 faktas, kad visa eilė valstybių dabar­ metais, siekdamas dar labiau įsijung­ tinės okupacijos nepripažįsta . . . ti į kovą prieš tarybinę santvarką, stojo į antitarybinę LLA (Lietuvos Įkvėpkime ir mūsų jaunajai kartai laisvės armiją) organizaciją. Kai bu. sukilėlių partizanų herojinę dvasią ir vo išvaduota didesnė Tarybų Lietu­ vos teritorijos dalis, Zaikauskas pa­ tvirtą pasiryžimą aktyviai įsijungti į sitraukė į Kretingą. Čia jis steigė Lietuvos laisvinimo darbą. Šia proga ginkluotus būrius, verbavo įvairias raskime būdų atkreipti pasaulio vie­ atplaišas kariauti prieš darbo žmo­ šąją nuomonę į faktą, kad lietuvių nių valdžią”. tauta, parodžiusi tiek heroizmo kovo­ je už savo krašto nepriklausomybę, Toliau “Tiesa” pasakoja, kaip tebėra sovietų pavergta, rusinama, 1945 metais Zaikausko grupė jau Žiežmarių valsčiuje deginusi tarybi­ naikinama, o Lietuva kolonizuojama nių aktyvistų sodybas, užmušinėju­ rusais ir laikoma izoliuota nuo išori­ si raudonarmiečius, piešusi gyvento­ nio pasaulio ... jus ir t.t. Suderintomis jėgomis ir ryžtingai Man atrodo, kad darant neigiamus veikime, kol sukilimo ir jo pastatytos sprendimus, ypač apie žuvusius par­ laikinosios vyriausybės didysis tikslas tizanus, visi turėtume būti labai užtikrinti Lietuvos nepriklausomybę, santūrūs, nes antraip priartėsime tada okupantų sužlugdytos, bus pa­ prie “Tiesos” vertinimų. siektas.

Aleksas Kulnys Vyriausias Lietuvos West Covina, Calif. Išlaisvinimo Komitetas

58 VILNIAUS ZEKAI

Bene 90 metų prieš Žalgirio mū­ nį ratą trenkė profesorių J. Kaz­ šį mus paliko Dantė. Tai įvyko lauską. Iš ten jau niekas nebe­ labai seniai, tačiau žmonija jo grįžta. Negrįžo ir jis. Grįžo tik iš nepamiršo. Kad ir naujasis Nobe­ Neries ištrauktos liekanos, kaip lio premijos laureatas Solženicy­ Solženycino “Largo in D minor” nas savo “Pirmuoju ratu”. Keičia­ Kondrasevo paveikslo aprašymas. si vietovės, veikėjai ir laiko dva­ Tikriausia Solženicynui sapnavosi sia. Tad ir “Pirmąjį ratą” vietoje Neris, kaip “rudens srovė, rami, Dantės sielų Solženicynas priso­ vos judanti, virš kurios jau den­ dina “zekų” — rinktinių moksli­ giasi plonas ledo sluoksnis, ir dan­ ninkų, išradėjų bei menininkų, at­ gaus fonas toks beviltiškai plikas, rinktų iš kitų kalėjimų ir darbo ir dūstanti saulė, skęsdama į ky­ stovyklų, ą jo “Pirmąjį ratą” No­ lantį debesį, nebepajėgianti išleis­ belio premija dabar įteisino “Sa­ ti nė vieno spindulėlio...” raškos” vardu, kuris jau prigijo Iš tokio Neries Vilniaus zekai — kaip ir kolchozas, niekam jo ne­ patologai atgavo J. Kazlauską, prašant nei pageidaujant, netgi daug žadėjusį mokslininką, tik ne­ milijonams žūstant pasipriešinime. apdairiai elektroniniams sekliams Tik į kolchozą niekas nesiveržia, parodžiusį savo norą pasižvalgyti į “Sarašką” patekti beveik gera. laisvoje Amerikoje. Bent taip gera, kaip išslysti iš Praėjus dviem savaitėm po lai­ siaurėjančio perkaitusio pragaro dotuvių, Vilniaus zekai — pato­ dugno į “Pirmąjį ratą”, kurs ne­ logai prabilo taip: bespirgina taip bjauriai, nors dar “Lavono tyrimo metu nerasta ir tebėra pragare. sužalojimų bei žymesnių liguistų Tiesa, Solženicyno “Saraška” pakeitimų, kurie būtų galėję sukel­ Maskvos priemiestyje Mavrino ne­ ti Jono Kazlausko mirtį. Mirtis į­ pakankamai didelė, kad pakaktų vyko nuo mechaninės asfiksijos, vietos ir prof. J. Kazlauskui. To­ prigeriant vandenyje. Lavono pa­ dėl rašytojas aprašo GULAG įstai­ kitimai rodo, kad J. Kazlauskas gą, garsią šiapus ir anapus, ir kon­ mirė maždaug prieš 6 savaites ir troliuojančią plotą ir išteklius, di­ tiek pat laiko išbuvo vandenyje. desnius kaip visos Prancūzijos. Kūne nerasta sužalojimų, būdin­ Jau daug metų kai ši garsioji gų kovai ar savigynai. Lavono ty­ GULAG vieną savo saraškų pa­ rimo metu konstatuota praside­ vadino Vilniaus Vailstybinio V. danti arteriosklerozė aortoje ir šir­ Kapsuko universiteto vardu. Juk dies vainikinėse arterijose (pirmo tai skamba labai legaliai. Nereikia laipsnio, pirmos stadijos). Kitų li­ nė sargybos bokštų. Jų pareigas gų nerasta. Lavono organuose nuo­ atlieka elektroniniai sekliai. dingų cheminių medžiagų nerasta”. Dar taip neseniai Vilniaus sa­ Šį aktą pasirašė A. Laužikas, raška į pragaro gilumą, į paskuti­ prof. J. Markulis, prof. J. Nai-

59 nys, dr. S. Pavilonis, doc. A. Žy­ institutui pridarė daug gėdos ir gas, V. Čepaitis, J. Gudavičius pasidarė universalus pajuokos ob­ ir A. Eidukevičius. jektas, kai medicinos mokslų kan­ didato laipsnį pajėgė apginti Seniai žinoma, kad lavonas “ga­ Minsko universiteto moterų pro­ li kalbėti”. Patyrusių teismo medi­ fesorių komisijoje, demonstruoda­ kų laboratorijoje jis pasako, kas mas prof. K. Oželio kadaise su­ ir kaip su juo pasielgė. Čia įeina rinktų vyriškų lyties organų fo­ pomirtinio skrodimo duomenys, o tografijas. Išnaudojo jis tada gu­ taip pat mikroskopiniai ir chemi­ daičių ir rusaičių psichologines niai tyrimai. Komisija pripažįsta, nuotaikas, kai po karo vien vyrų kad neradusi arseniko, kaip Bor-­ organų fotografijos buvo vertos gijos laikais, ar actu nusidegini­ mokslo kandidato laipsnio. Dėl to mo, kaip darydavo Kauno tarnai­ jį galima laikyti vienu iš patiki­ tės, tačiau visai nutyli apie mik­ miausių zekų. roskopinius tyrimus. Teismo medicinos ekspertus A. Štai, po protokolu pasirašo to­ Laužiką, J. Gudavičių ir A. Eidu­ kie garsūs histologai, kaip Juozas kevičių taip pat randame patiki­ Markulis, gimęs Pittsburghe, ir miausių zekų eilėse. Sovietinėje Selezijus Pavilonis. Juozui Albinui sistemoje “teismo medicinos eks­ Markuliui galima atleisti, kad už­ pertai” yra paklusnūs režimo tar­ miršo mikroskopą, nes partizani­ nai. Eidukevičiaus dėdei Pranui nių kovų metais kaip sovietų net paminklas pastatytas Vilniaus kontržvalgybos “Smerš” didysis avalynės kombinate, kad vilniečiai agentas, veikdamas Erelio slapy­ nesišiauštų dėl blogos batų koky­ vardžiu, buvo įsifiltravęs į Lietu­ bės. Ne paskutinėje zekų gretoje vos partizanų vyriausią vadovybę įrašytini ir docentas A. Žygas su ir jau beveik perėmęs partizanų TSKP nariu (nuo 1957 m.) V. Če­ ryšių su užieniu siūlų galus. Tik paičiu, respublikinės ligoninės Vil­ Juozo Lukšos akylumo dėka Juo­ niuje vyriausiu gydytoju ir vy­ zas Markulis nelaimėjo Sovietų riausiu zekų prižiūrėtoju. Trūksta Sąjungos didvyrio medalio už Lie­ šioje kompanijoje dr. A. Mar­ tuvos partizanų sunaikinimą. Pas­ gerio, naujai reimigravusio ze­ kui šešerius metus tobulinosi Le­ ko pavardės. Juk dar taip nese­ ningrado saraškoje kontržvalgybi­ niai jis, lyg pakilęs iš diabetinės nės medicinos specialybėje, kur komos berazumis, rėkė “Gimtaja­ mikroskopai irgi nebuvo naudoja­ me krašte” ... “noriu, trokštu mi. Bet kas nutiko su S. Pavilo­ Bražinskų kraujo” ... Galėjo pa­ niu, kuris 1956-65 metais buvo ragauti Kazlausko, bet, matyt, se­ Medicinos fakulteto dekanu? Ar ir nasis Valparaiso universitetas pa­ studentams nedėstė, kad egzistuo­ liko savo žymes: jei skenduolio ja toks instrumentas, vadinamas plaučių alveolėse mikroskopas ne­ mikroskopu. rado vandens, tai vargu ar jis pa­ Mažai įtikina ir prof. J. Nainio skendo. Tad geriau tokio nepati­ pavardė, kuris Kauno Medicinos kimo kraujo neragauti, protokolo

60 A. A. ADOLFUI ŠOMKAI

Lietuvoje iškeliavus į amžinybę, bičiuliškai užjaučiame jo dukras dr. ROZALIJĄ ŠOMKAITĘ ir dr. VERUTĘ ADOMAVIČIENĘ, seserį TEODORĄ VILIPIENĘ ir kitus gimines.

LFB Vyr. Taryba, Centro Valdyba, “Į Laisvę” Redakcija ir Administracija

nepasirašyti ir iš vis į tokį “biz­ ko ir patologų dėka štai kilstelė­ nį” neįsivelti, nors seniesiems bim­ jo. Reikia padėkoti ir Solženicy­ bininkams tai būtų buvęs pui­ nui už jo Maskvos Mavrino vaiz­ kiausias įrodymo antspaudas. dus, taip labai artimus Vilniaus Šito antspaudo trūkumas gal ir saraškai ir už tuos du naujus ter­ yra nelaimingas GULAG neapsi­ minus — zeką ir sarašką, be ku­ žiūrėjimas. Gal ir Dantė čia bent rių dabartis būtų nesuprantama ir ateitis ne viliojanti... kiek kaltas, kad nepateikė ins­ Nėra abejonės, kad GULAG, bū­ trukcijų, bet jo laikais mikrosko­ dama tobuliausia organizacija pa­ po dar nebuvo. Negalima sakyti, saulyje, savas saraškas padengs kad nevertintinas zekų iškilumas naujais rūkais, tačiau taip pat aiš­ ir darbštumas, tačiau dalykai ma­ ku, kad ir ateityje įvyks neapsi­ tytini taip, kaip jie iš tikro yra, žiūrėjimų, atsiras plyšių ir progų o ne suvynioti į medvilnę. Jei kas jas pamatyti tikrovėje. Dėkingi yra Petras ir žinai, kad su Pet­ Kazlauskui už jo auką Lietuvai ir ru turi reikalą, tai ir išvados aiš­ Lietuvių kalbos gramatiką, kuri kios. Jei kas tačiau yra zekas ir mus labiau pradžiugino kaip Sol­ dirba GULAG kompanijai, negali­ ženicyno Olenkos iškasenos iš 12- ma jo priimti kaip Petrą, nes nu­ to šimtmečio Novgorodo ir pra­ vyniojus medvilnę pasirodytų, kad skambėjo kaip “trimitai, sušildę jis ne Petras, o zekas Piotrovič. žemę”. Tai lyg skambi, skambi dai­ Kai užsienio lietuvis turistas šią na tada, kai GULAG dienos baig­ vasarą su gidu ar vienas pats sis ir Vilniaus zekai vėl pataps vil­ vaikštinės po Vilniaus universite­ niečiais. Dar gali kristi eilė Kaz­ tą ir Lenino ir kitų zekų stabų pri­ lauskų, gali kristi ir pats Solženi­ kimštą knygų saugyklą, matys Vil­ cynas, bet GULAG dienos irgi ne niaus sarašką darniausioje veiklo­ amžinos. je, nes ją dengęs rūkas Kazlaus­ J. Žiograkalnis

61 LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

PASTANGOS IR REZULTATAI

Lietuvių Bendruomenė niekad nalo redaktorius David Lawrence nesiveržė ir nesiveržia į sritis, kur savo straipsnyje cituoja JAV-bių darbas pilnai ir tinkamai atlieka­ Kongreso priimtą H. Con. Res. 416 mas. Ji tik užpildo atsirandančias rezoliuciją Lietuvos ir kitų Balti­ tuštumas ir koordinuoja visų ge­ jos kraštų bylos reikalu ir kviečia ros valios lietuvių užsimojimus, bei ragina JAV-bių vyriausybę darbus bei žygius. Viena iš tokių perkelti Lietuvos, Latvijos ir Esti­ tuštumų atsirado Lietuvos laisvi­ jos bylą į Jungtines Tautas ir ją nimo darbuose. Paskutinių poros ten tinkamai apginti. Kitas didžiu­ metų laikotarpyje Lietuvių Bend­ lis laimėjimas — tai amerikiečių ruomenė pajudėjo šiame fronte ir laikraštininko dr. Russell Kirk gali pasidžiaugti džiuginančiais sa­ straipsnis Baltijos valstybių laisvi­ vo darbo rezultatais. nimo klausimu. Tas jo straipsnis buvo įdėtas šimtuose amerikiečių Šiuo metu Lietuvių Bendruome­ dienraščių visuose krašto kampuo­ nės vadovybė išeina su Lietuvos by­ se ir pasiekė apie 50 mil. skaity­ los reikalu į amerikiečių mases tik tojų. Dr. Russell Kirk kelia savo Vasario 16-sios, birželio įvykių ir straipsnyje seną ir garbingą Lie­ dar viena ar kita proga. Būtų ge­ tuvos praeitį, pasisako prieš sovie­ ra ir tikslu, jei tas darbas būtų tų terorą pavergtame krašte, ra­ vykdomas nuolat. Reikia pažymėti, gina JAV-bių vyriausybę kelti Lie­ kad prie to jau einama. tuvos ir kitų Baltijos kraštų bylą JAV-bių LB Informacijos komi­ Jungtinėse Tautose ir pranašauja sija ir jos talkininkai visose lie­ tų valstybių greitą išsilaisvinimą iš tuvių bendruomenėse 1971 metų komunistų vergijos. pradžioje pajudino Lietuvos bylos reikalą visu frontu. Informacijos komisijos pastango­ mis buvo išgauta eilė įžanginių bei ilgesnių ar trumpesnių straipsnių Prasiveržimas į amerikiečių spaudąamerikiečių savaitraščiuose bei JAV-bių LB Informacijos komi­ dienraščiuose. Komisijos talkinin­ sijos pastangomis Lietuvos bylos kai parašė daugybę laiškų Lietu­ reikalas pasiekė milijonus ameri­ vos bylos reikalu savaitraščių bei kiečių skaitytojų. Buvo išgautas dienraščių “laiškai redaktoriui” sky­ nepaprastai turiningas įžanginis riams. Beveik visi tie laiškai buvo viename iš didžiųjų amerikiečių po­ įdėti, ir Lietuvos bylos reikalas vėl litikos savaitinių žurnalų — “U. S. pasiekė milijonus amerikiečių skai­ News and World Report”. To žur­ tytojų.

62 Legislatorių išjudinimas šosios bibliotekos; jį taip pat pre­ Washingtone numeruoja krašto politinio bei eko­ JAV-bių Kongresas pamini kas­ nominio gyvenimo vairuotojai; tą met Vasario 16-tąją. Virš šimto se­ leidinį užsisako ir jį seka dešimtys natorių ir kongresmanų taria žo­ tūkstančių pačių šviesiųjų krašto piliečių. Kitų lietuviškų grupių pa­ džius ar padaro pareiškimus, kurie yra įdedami į Congressional Record stangų minėtame ledinyje Va­ (Kongreso stenogramas). Paskuti­ sario 16-sios proga beveik nesima­ tė. Jei ne JAV-bių LB Informacijos nių kelerių metų laikotarpyje tie legislatorių žodžiai ar pareiškimai komisija viso to nebūtumėm tu­ rėję JAV-bių Kongreso stenogra­ buvo pasidarę labai blankūs ir be­ veik nieko nebesaką. JAV-bių LB mose. Informacijos komisija pabandė tą reikalą atitaisyti ir pasukti Lietu­ Amerikiečių siekimas radijo ir vos bylai naudingesne linkme. Ji televizijos bangomis kreipėsi į legislatorius asmeniškai Lietuviai amerikiečių siekime ra­ adresuotais laiškais (ALT-bos vyk­ dijo ir televizijos bangomis žengia domasis komitetas pasiuntė legis­ tik pačius pirmuosius žingsnius. latoriams bendralaiškį, atspaustą JAV-bių LB Informacijos komisi­ spaustuvėje. Red.), pasiųsdama ja yra šioje srityje viena iš pradi­ jiems taip pat specialiai paruoš­ ninkų. Komisija kontaktavo eilę tos medžiagos. Komisijos pastan­ radijo ir televizijos komentatorių, gos ir darbas ir čia buvo sėkmin­ pasiųsdama jiems specialiai pa­ gas. Beveik visi kalbėjusieji ar pa­ ruoštos medžiagos. Sulaukta gerų dariusieji pareiškimus legislatoriai rezultatų. Komisijos nariai — re­ panaudojo daugiau ar mažiau daktoriai — Romas Kezys ir kun. jiems pasiųstą LB Informacijos Kazimieras Pugevičius — paruošė komisijos medžiagą: apie pusė jų specialias radijo programas (15 ir kėlė seną ir garbingą Lietuvos pra­ 30 min.) amerikiečių radijui. Ei­ eitį: apie trečdalis kvietė bei ra­ lei komisijos talkininkų pavyko tas gino JAV-bių vyriausybę kelti Lie­ programas “įpiršti” amerikiečių ra­ tuvos ir kitų Baltijos kraštų bylą dijo stotims. Tose programose bu­ Jungtinėse Tautose ir ją ten tin­ vo užsiminta Lietuvos bylos reika­ kamai apginti; 18 legislatorių į­ lu ir duota lietuviškos muzikos. traukė ištisai į Congressional Re­ cord H. Con. Res. 416 rezoliuciją; Vasario 16-sios proga steitų gu­ 21 legislatorius akcentavo 1941 me­ bernatoriai, miestų burmistrai bei tų sukilimą ir Lietuvos valstybės miestų ir apskričių tarybos paskel­ atkūrimą; 8 legislatoriai įtraukė iš­ bia specialias proklamacijas ir pri­ tisai į Congressional Record LB In­ ima rezoliucijas. Praeityje jos bū­ formacijos komisijos vieną iš pa­ davo skiriamos tik lietuviams. Bu­ ruoštų pareiškimų (essays) Lietu­ vo pabandyta tą reikalą pakreip­ vos bylos reikalu. Tą leidinį (Con­ ti kita linkme. JAV-bių LB Infor­ gressional Record) prenumeruoja macijos komisija išsiuntinėja vi­ visų universitetų, kolegijų ir vie­ siems savo talkininkams visose lie-

63 JAV-BIŲ VYRIAUSYBĖ PRAŠOMA LIETUVOS BYLĄ IŠKELTI JUNGTI­ NĖSE TAUTOSE — Los Angeles apskrities taryba Lietuvos bylos reikalu 1971 m. priėmė rezoliuciją, kuri nukreipta į JAV-bių prezidentą, valstybės sekretorių ir JAV-bių ambasadorių prie Jungtinių Tautų. Rezoliucija aukštuo­ sius krašto pareigūnus prašo kelti Lietuvos bylą Jungtinėse Tautose. Tą rezo­ liuciją išrūpino LB Santa Monicos (California) apylinkė. Pažymėtina, kad Los Angeles apskritis turi virš 7 mil. gyventojų — didžiausia visame krašte.

64 TEISĖ VADOVAUTI IR PAREIGA DIRBTI

Amerikos lietuviams sunkiai se­ Formalų, gan teisingą atsakymą kasi išspręsti klausimą, kam pri­ davė Amerikos Lietuvių Tarybos klauso teisė vadovauti lietuvių po­ pirmininkas dr. K. Bobelis pasi­ litinei veiklai, kuri šiuo metu iš­ tarimų metu New Yorke 1971 m. eivijoje pagrindinai ribojasi kova sausio 9. Jis teigė, kad “vadovauti dėl Lietuvos nepriklausomybės. tegali žmonės, visos visuomenės iš­ rinkti” (“Draugas”, 1971.1.15). Ta­ čiau ALT-o pirmininko pretenzi­ tuvių bendruomenėse rezoliucijos jos, kad jis kalbąs “visos visuo­ pavyzdžius, kuri būtų nukreipta ne menės vardu”, negali būti priim­ vietos lietuviams, o krašto vyriau­ tos, nes ALT-o vadovybė nėra vi­ sybei. Kad ir nedaug, tačiau jau suomenės renkama. Visuotinų, de­ vienos kitos vietovės lietuviai pa­ mokratiškų balsavimų keliu vado­ rodė čia gražios iniciatyvos, išgau- vybę sudaro Lietuvių Bendruome­ dami iš miestų ar apskričių tarybų nė. Ta vadovybė yra atsakomin­ rezoliucijas, kurios buvo nukreiptos ga ne kokioms dažnai visai nebe­ į JAV-bių prezidentą ir valstybės veikiančiom ir nieko nereiškian­ sekretorių, (žiūr. LB Santa Moni­ čiom draugijom, bet tautiškai gy­ ca apylinkės valdybos išgautą re­ vai krašto lietuvių bendruomenei. zoliuciją iš Los Angeles apskrities tarybos. Ta rezoliucija ištisai įde­ Be formalios teisės vadovauti yra dama šiame “Į Laisvę” numeryje. taip pat labai svarbu faktiškai su­ Red.). gebėti ir pajėgti patikėtas tai va­ dovybei pareigas atlikti. Tam, kas JAV-bių LB Informacijos pats nesugeba bent patenkinamai komisija tam tikro darbo padaryti, vargu galima patikėti vadovaujantį pos­ JAV-bių LB Informacijos komi­ tą. sija (National News Service) buvo suformuota Broniaus Nainio ka­ Lietuvių Bendruomenei išėjus į dencijos paskutiniais metais. Vy­ aktyvią laisvinimo politiką, jau tauto Volerto vadomaujama centro galima pirmuosius jos žingsnius valdyba kvietė tą komisiją savo palyginti su jau seniai šiame lau­ darba tęsti. JAV-bių LB centro val­ ke besireiškiančia Amerikos Lietu­ dybos finansiniai resursai yra ri­ vių Taryba. boti. Ji apmoka tik pačias būti­ niausias komisijos išlaidas, šiuo Vizitai Valstybės metu JAV-bių LB Informacijos ko­ departamente misiją sudaro: pirm. L. Valiukas Palyginimui paimkime Amerikos ir nariai — redaktoriai — kun. A. Lietuvių Tarybos delegacijos vizi­ J. Kontautas, kun. J. C. Jutkevi- tą Valstybės departamente vasario čius, kun. K. Pugevičius, T. Ge­ 17 ir JAV Lietuvių Bendruomenės čienė, P. Jasiukonjs ir R. Kezys. delegacijos vizitą kovo 31. ALT-bos Dr. A. Gailius delegacijai vadovavo pirm. dr. K.

65 Bobelis ir buv. pirm. E. Bartkus. Tautose iškėlimas, d. Baltijos sky­ Kalbėjosi su pareigūnu Rytų Eu­ riaus Valstybės departamente sta­ ropos reikalams D. Martin. Lietė tusas ir e. Lietuvos diplomatinio Lietuvos pasiuntinybių problemas korpuso papildymo galimybės. Sa­ ir tyrė galimumus išgauti S. Ku­ vo informacijoje LB sako: dirkos “Vigilant” laive paliktus daiktus. Taip pat eina gandai, kad “Lietuvių Bendruomenės dele­ delegacija prašiusi Valstybės de­ gacija svarstomų klausimų atžvil­ partamentą Lietuvos išlaisvinimo giu laikėsi griežtai, pabrėždama, klausimo nekelti Jungtinėse Tau­ jog kreipiasi ne tik visuotinės lie­ tose. Jokio memorandumo ir jo­ tuvių - amerikiečių organizacijos kių pageidavimų raštu departa­ vardu, bet ir kaip JAV piliečiai, mentui neįteikta. Pasikalbėta ir iš­ turį Amerikos visuomenės užnu­ siskirstyta. Visuomenė nepainfor­ garį. Pareikšta, kad, iš Valstybės muota apie Valstybės departamen­ departamento nesulaukus didesnio to nuotaikas mūsų atžvilgiu. dėmesio Lietuvą liečiantiems klau­ simams, JAV LB centro valdyba JAV LB delegacija su Valstybės ieškos Amerikos visuomenės pagal­ departamento pareigūnais — J. bos (“Draugas”, 1971.IV.8). McKisson (direktoriaus pav. vals­ tybių reikalams) ir E. Krisak Aukščiau cituotoje informacijo­ (Valstybės dep. ryšininkas su JAV je LB delegacija kalba ir apie pa­ Kongresu) kalbėjosi kovo 31. Kon­ tirtas nuotaikas: ferencija išgauta, tarpininkaujant 3 kongresmanam: Jashua Eilberg .. pajustas Valstybės departa­ (D. - Pa.), John H. Ware III (R.- mento nusistatymas Pabaltijo vals­ Pa.) ir Edwin B. Forsythe (R.- tybių reikalams skirti minimalų N. J.) Pasikalbėjime taip pat da­ dėmesį, stengiantis jokiu būdu lyvavo kongr. Eilberg ir du kong­ neužrūstinti Sovietų Sąjungos. Si­ resmanų administraciniai direkto­ mo Kudirkos išgavimo reikalu, riai. Lietuvių Bendruomenės dele­ nežiūrint skaičiumi gausių kon­ gaciją sudarė: A. Gečys ir Aušra greso narių pareiškimų, Valstybės Zerr (Centro valdybos nariai), L. departamentas taip pat nesirūpi­ Jurskis (LB ryšininkas su JAV na”. Iš antros pusės, Valstybės de­ Kongresu) ir Alg. Gureckas (ry­ partamentas taip pat turėjo pa­ šininkas prie Valstybės dep.). De­ justi, jog susidūrė su kito tipo lie­ legacija įteikė Valstybės sekret. tuvių delegacija: racionalia, tvir­ William Rogers adresuotą memo­ ta, jaučiančia savo svorį ir atra­ randumą ir virš dviejų valandų mą tam tikrame Amerikos visuo­ užsitęsusioje konferencijoj diskuta­ menės sektoriuje. vo memorandume išdėstytus klau­ simus: a. S. Kudirkos grąžinimas į Delegacija paprašė ir departa­ JAV, b. Direktyvų dėl pabėgėlių mento pareigūnai pažadėjo atsa­ patikslinimas ir baltiečiams spe­ kymus pateikti raštu, o nuorašus cialių teisių suteikimas, c. Baltijos pasiųsti kongresmanams Eilbergui valstybių klausimo Jungtinėse ir Forsythei.

66 Akcija Vasario 16 proga tiated the observance of this an­ niversary in the United States Amerikos Lietuviu Taryba prieš Senate. The leading addresses daugeli metų yra išrūpinusi Va­ were discussions of the forced sario 16 minėjimus JAV Kongrese. occupation and illegal annexa­ Tai be galo vertingas laimėjimas. tion of Lithuania by the despo­ Tačiau ilgainiui tie minėjimai bu­ tic communist Soviet Union. vo išsivystę į trafaretines nereikš­ Your own extension of remarks mingų kalbų litanijas. Tik vėliau, covering the occupation of Lith­ pradžioje Rezoliucijoms Remti Ko­ uania by Soviet aggression, and miteto, o dabar Lietuvių Bend­ ruomenės pastangomis, tie minė­ their inclusion in the Congres­ jimai vėl tapo žymiai prasminges­ sional Record are requested. ni Lietuvos laisvės reikalui. Savo Your support of the official kalbose kongreso nariai ėmė kelti United States position of non­ mūsų bylai svarbius dalykus: 1941 recognition of the Soviet occu­ metų sukilimą, partizanų kovas, pation of Lithuania will be senąją Lietuvos praeitį, reikalą Lie­ sincerely appreciated by all pat­ tuvos bylą iškelti Jungtinėse Tau­ riotic Americans who abhor com­ tose. LB informacijos komisijos munism and the resultant Sov­ rūpesčiu JAV Kongreso nariai šie­ iet enslavement of free people. met kalbėjo apie prof. J. Kazlaus­ The enslaved people cry out ko nužudymą. for help and seek the principles of freedom and independence. Palyginkime Amerikos Lietuvių The Soviets were unable to sup­ Tarybos ir JAV Lietuvių Bendruo­ press the aspirations of the menės priemones paruošti kong­ Lithuanian people for freedom reso narius Vasario 16-tos pami­ and the exercise of their human nėjimui JAV Kongrese 1971 me­ rights as demonstrated by the tais. Pav., palyginkime laiškus se­ recent hi-jacking of the Soviet natoriams. Amerikos Lietuvių Ta­ aircraft to Turkey by Pranas rybos bendralaiškio, atspausdinto and Algirdas Brazinskas, by the spaustuvėje, turinys toks: unsuccessful but heroic attempt of defection to the U. S. Coast Dear Mr. Senator, Guard cutter Vigilant by Simas As it does every year, this Feb­ Kudirka, and by the announce­ ruary 16th will mark the An­ ment by the Soviets on January niversary of the Declaration of 14, 1971 that Vytautas Simokai­ Independence of Lithuania the tis received the death penalty 53rd since the restoration of for an attempt to flee to Swe­ Lithuania as a sovereign and den with his pregnant wife by self-governing state. commandeering a Soviet air­ craft in Lithuania. In past years the Honorable Thomas J. Dodd, Senator from Grateful for your past sup­ the State of Connecticut, ini­ port of the cause of Lithuania’s

67 freedom and independence, we ruary 15 through February 19, thank you in advance for your 1971. continued espousal of the cause Enclosed you will find a copy of liberation of all captive na­ of an essay prepared by us tions — including Lithuania — which could be as one of the presently subjugated by the sources for your remarks. We Soviet Union. are mailing you a copy of H. Con. Res. 416 that was passed Respectfully yours, unanimously by the Senate and Kazys C. Bobelis, M. D., the House. This legislation calls President, for freedom for Lithuania and Lithuanian American Council the other two Baltic States — Estonia and Latvia. Please insert this very important legislation Lietuvių Bendruomenė kongreso in the Congressional Record for nariams išsiuntinėjo individualiai the information of all of your parašytus tokius laiškus: colleagues in the U. S. Congress and all the readers of this pub­ lication. In your remarks please My dear Senator: urge the Administration to im­ Americans of Lithuanian origin plement the aforesaid legisla­ or descent and their friends in tion by bringing the Baltic all parts of our great nation States question before the will commemorate two very im­ United Nations and demand­ portant anniversaries this month ing the Soviets to withdraw (starting February 13th): (1) from Lithuania, Latvia and Es­ They will observe the 720th an­ tonia. niversary of the formation of the Lithuanian state when Min­ Needless to say, all Lithuanian- daugas the Great unified all Americans and other freedom- Lithuanian principalities into loving constituents of your State one kingdom in 1251; and (2) will really appreciate your aid They will mark the 53rd an­ and assistance given by you to niversary of the establishment this crusade to free the Baltic of the modern Republic of Lith­ States. uania on February 16, 1918. Thank you, The United States Congress marks these anniversaries each Sincerely, and every year. We kindly ask you to take part in the com­ V. P. Volertas memoration of Lithuanian In­ President dependence Day in the United National Executive Committee States Senate that will take Lithuanian American Commu­ place during the week of Feb- nity of the USA, Inc.

68 Vien formos atžvilgiu ALT-bos cijos darbą visai neseniai pradė­ laiškas yra nedovanotinai blogas, jo organizuoti, be apmokamų tar­ nekalbant jau apie konkretumo nautojų ir be visuomenės pinigais stokojantį turinį. Amerikos lietu­ išlaikomo biuro, ką ALT-ba turi ir vius reprezentuojanti institucija kur investuoja labai didelį nuo­ tokiu svarbiu reikalu išsiuntinėda­ šimtį laisvinimo reikalui surinktų ma kongreso nariams spaustuvėje aukų, nors toje srityje visai nieko spausdintus bendralaiškius forma­ nedaro. liai kompromituoja Amerikos lie­ tuviu visuomenę. Štai kodėl ir sa­ Labai teisingai pasielgė LB de­ vo kalbose kongreso nariai pa­ legacija Lawrence ir Kirk straips­ grindinai domėjosi Lietuvių Bend­ nių kopijas įteikdami Valstybės ruomenės keliamais klausimais ir departamento pareigūnams įrody­ paruošta medžiaga. Ypač puikus mui, kad Lietuvos bylos iškėlimo buvo prie laiško prijungtas essay. Jungtinėse Tautose pageidauja ne Tai aiškiai matyti iš “Congres­ tik Amerikos baltiečiai, bet ir sional Record" leidiniuose atspaus­ amerikiečiių viešoji opinija. dintų kalbų. Pozityviu ALT-bos įnašu į Va­ Proklamacijos ir sario 16 paminėjimą JAV Kongre­ rezoliucijos se reikia laikyti vysk. A. Deksnio Amerikos Lietuvių Tarybos dėka iškvietimą skaityti invokacijos At­ įsigyveno tradicija, kad Vasario 16 stovų rūmuose vasario 18. proga valstybių gubernatoriai ir miestų burmistrai prašomi Lietu­ Skverbimasis į spaudą vos reikalu duoti viešus pareiški­ mus ir specialia proklamacija Niekur nepasirodė ženklų, kad skelbti tą dieną “Lietuvos diena”. Amerikos Lietuvių Taryba būtų Kai kur deklaracijos rezoliucijų organizuotai bandžiusi Lietuvos ferma išrūpinamos iš atskirų vals­ klausimu įsiskverbti į amerikiečių tybių legislatūrų. Tokios prokla­ spaudą. Lietuvių Bendruomenė macijos gerokai pakelia mūsų pa­ bandė: informacijos komisija kon­ čių nuotaikas ir perskaitytos Va­ taktavo žymiuosius žurnalistus, o sario 16 minėjimuose paprastai per apylinkes siekė laikraščių re­ susilaukia gausių plojimų. Deja, jų dakcijas. Gal stebuklų ir nepa­ turinys nei Amerikos valdžios pa­ siekta, tačiau laimėjimas David reigūnų, nei viešosios opinijos ne­ Lawrence vedamojo įtakingame “U. pasiekia. Jų kelionė trumpa: iš S. News & World Report” žurnale burmistro ar gubernatoriaus įstai­ ir išgavimas sindikatinio kolumnis­ gos į lietuvių minėjimo salę, o gy­ to Russell Kirk straipsnio yra vybė dar trumpesnė: miršta mi­ atžymėtini įvykiai. O kiek straips­ nėjimų salėse kartu su aplodis­ nių ir laiškų yra atspausdinę į­ mentais. vairių miestų didieji ir lokaliniai laikraščiai. Taip pat reikia prisi­ Lietuvių Bendruomenė panūdo minti, kad Bendruomenė informa­ deklaracijų ir rezoliucijų tradici­

69 ją patobulinti ta prasme, kad gu­ kuriuo Amerikos vyriausybei nesi­ bernatorių, burmistrų, miestų ir skaityti būtų sunku. apskričių tarybų bei valstybių le­ Nauja kryptim deklaracijų ir re­ gislatūrų žodis Lietuvos reikalu zoliucijų tradicija ateityje turės būtų nukreiptas į Amerikos prezi­ pajudėti, o tuo pasirūpinti kaip dento, valstybės sekretoriaus ir ki­ tik ir būtų Lietuvių Bendruome­ tų įtakingų valdžios pareigūnų au­ nės pareiga, kuri turi sukūrusi sis, bet ne į lietuvių visuomenę. gan gerą organizacinį tinklą. Šiuo metu LB informacijos komi­ Lietuvos laisvės klausimas yra sijos pastangomis padaryta kuk­ toks didelis, kad, rodos, visi turė­ li pradžia. LB Santa Monica (Ca­ tų jausti pareigą ieškoti tobules­ lif.) apylinkė 1971 metais iš Los nių būdų ir priemonių ji spręsti. Angeles apskrities tarybos, atsto­ Tobulesnių priemonių ieškojimas vaujančios 7 mil. žmonių, išgavo suponuoja šiuo metu naudojamų rezoliuciją, prašančią Lietuvos by­ priemonių kritišką pervertinimą. lą kelti Jungtinėse Tautose. Ir ši Gaila, dalis mūsų spaudos ir žur­ rezoliucija skirta ne lietuviams, o nalistų bet kokio kritiško vertini­ Amerikos prezidentui, valstybės mo pakelti negali ir visur įžiūri sekretoriui ir Amerikos ambasado­ blogą valią. Kai kas net avansu riui prie Jungtinių Tautų. Tą re­ yra deklaravęs savo draugiškumą zoliuciją minėtiems pareigūnams kai kurioms institucijoms, nežiū­ pati taryba ir išsiuntinėjo. rint, kokios jos bebūtų. Tiesiog Nesunku suprasti, kaip paleng­ reikalaute reikalaujama struktū­ vėtų lietuvių delegacijų misijos rinius institucijų netobulumus ir prezidentūroje ar valstybės depar­ personalinį nepajėgumą dengti ty­ tamente, jei jas paremtų daugybė los suokalbiu, o prieš nemalonius gubernatorių, burmistrų, vietos le­ faktus užmerkti akis. Bet ką da­ gislatūrų ir kt. panašios rezoliuci­ ryti, kai tie faktai duria ir pro jos. Tai būtų toks stiprus Ameri­ akių vokus? kos viešosios opinijos balsas, su Fab. Žirgulis

Lietuva turi būti ne tik nerusiška, bet ir nekomunistinė, Prof. Antanas Maceina

70 JAV LB TARYBOS RINKIMAI APYLINKĖMIS

JAV LB tarybos rinkimų vyr. komisija, nei pati taryba ar valdyba iki šiol nėra paskelbusi LB tarybos rinkimų duomenų apylinkėmis. O tokie duomenys, atrodo, reikalingi ne tik būsimiems rinkimams, kaip konkretus pagrindas, mandatus skirstant atskiromis apygardomis, bet ir apskritai pačios bendruomenės organizaciniam susiklausymui, judrumui ir tautiniam solidarumui pavaizduoti. Tuo sumetimu ir skelbiam čia visų buvusių JAV LB tarybų rinkimų duomenų palyginamąją lentelę.

I II III IV V VI APYGARDŲ APYLINKĖS 1955 1958 1961 1964 1967 1970

1. Vakarų apygarda. Long Beach 27 64 Los Angeles 133 116 78 445 255 183 Paštu — — 7 81 — — Phoenix, Arizona — — — 62 67 42 San Francisco — 9 13 19 34 23 Santa Monica — — — — — 41 Seattle, Washington — — — 17 12 — Viso 160 125 98 624 368 353

2. Čikagos apygarda.

Aurora — — 24 36 40 27 XVIII kolonija 78 23 32 — — — Beverly Shores, Ind. — — — — 43 65 Bridgeport 262 81 102 112 141 96 Brighton Park 302 164 122 291 413 388 Cicero 202 137 166 266 417 384 East Chicago, Ind. 117 81 119 182 144 80 East S. Louis 50 40 57 108 64 58 Evanston — — — 37 19 — Gage Park — — 105 144 276 223 Grand Rapids, Mich. 98 61 50 100 92 81 Jaunimo Centras — 81 72 45 35 — Kenosha — 53 85 111 148 98 Lemont — — — 115 83 95 Marquette Park 440 277 455 796 1135 1206 Melrose Park 79 52 76 125 134 64 Milwaukee 44 25 19 22 20 24 North Chicago 73 40 — — — — Paštu 22 26 22 — — — Omaha, Neb. 137 64 57 146 110 82 Pravažiuojančiųjų — — — 92 — — Rockford 55 57 59 78 83 83

71 I II III IV V VI APYGARDŲ APYLINKĖS 1955 1958 1961 1964 1967 1970

Roseland 105 88 59 41 77 54 Sokolų — — 26 — — — St. Louis, Mo. 78 28 28 55 34 — Springfield 71 13 21 31 33 — Tėviškės parapija — 23 — — — — Town of Lake 136 53 27 56 59 — Waukegan 69 47 65 65 79 126 West Side Chicago 50 43 — 68 27 — Viso 2446 1531 1848 3148 3792 3234

3. Detroito apygarda Buffalo, N.Y. — — 22 24 49 36 Detroit 355 242 154 376 659 404 Rochester, N.Y. 126 98 105 172 172 188 Ann Arbor — — 10 — — — Viso 481 340 291 572 880 628

4. Clevelando apygarda Akron — — ____ 16 ______Centrinė — — 23 4 — — Cleveland 417 273 368 543 898 534 Columbus 53 21 — ______26 Dayton — — — 34 31 —

Pittsburgh 30 29 12 129 296 — Viso 500 323 403 726 1225 560

5. Bostono apygarda Bostonas 176 122 120 242 264 220 Brocktonas 106 73 71 110 86 121 Lawrence 43 14 14 — — ____ Worcester 104 63 181 109 241 140 Viso 429 272 386 461 591 481

6. Hartfordo apygarda Bridgeport — — — 58 49 63 Centrinė — — 10 8 — — Hartfordas 142 70 85 117 136 120 New Britain 37 20 29 25 38 43 New Haven — 64 58 59 66 73 New London — — — — ------• 15 Putnam 49 45 24 48 60 66 Stamford 51 39 31 100 49 36 Waterbury 195 107 191 200 178 277 Viso 474 345 428 615 576 693

72 I II III IV V VI APYGARDŲ APYLINKĖS 1955 1958 1961 1964 1967 1970

7. New Yorko apygarda Amsterdam 72 37 26 34 — — Brooklyn I 154 — — — — — Brooklyn—Union 90 36 — — — — Bushwick 22 25 22 25 29 39 Centrinė — — 40 35 — — Cypress Hill - Woodhaven 53 114 276 169 156 469 Great Neck 54 39 40 54 72 187 Yonkers 15 — — — — — Jackson Heights - Queens — — 39 37 43 62 Manhattan - Bronx 39 25 24 41 45 108 Maspeth 60 40 30 32 59 133 New York - Ridgewood 187 98 78 97 147 241 Ridgewood 45 24 24 — — — Selden 18 — — — — — White Plains 24 18 — — — —

Viso 833 456 599 524 551 1239

8. New Jersey apygarda Elizabeth 123 98 104 92 152 163 Jersey City 34 19 24 31 17 35 Kearny 71 44 67 35 43 54 Linden 51 33 37 70 76 71 Newark 131 74 68 170 103 188 Paterson 114 87 67 145 140 150

Viso 524 355 367 543 531 661

9. Philadelphijos apygarda Baltimore 98 66 119 102 135 118 Easton — — — — — — Petersburg — — — 16 50 — Philadelphia 212 120 109 183 274 320 Pietų New Jersey — — — 49 31 76 Washington, D.C. — — — — 88 120 Wilkes Barre — — — 12 33 —

Viso 310 186 228 362 611 634

10. Paštu balsavo 759 204 — — — —

Viso 6916 4137 4648 7575 9125 8483 V.

73 Laikinosios vyriausybės nariui, antibolševikinės ir antinacinės rezistencijos organizatoriui ir dalyviui, visuomenininkui ir poli­ tikui, iškiliam Lietuvių Fronto Bičiuliui A. A. PROF. DR. PRANUI PADALIUI mirus, žmoną, DANĄ, sūnų DONALDĄ ir kitus gimines bei ar­ timuosius bičiuliškai užjaučiame.

LFB Vyr. Taryba, Centro Valdyba, “Į Laisvę” Redakcija ir Administracija

(Atkelta iš 47 pusl.) vičius, pastebėjęs, kad, perrašyda­ mas jo paruoštą tekstą, aš kai ką pirmininkų asmeninę uniją ir taisau, kartą man ir sako: atstatyti Vlikui ir Vykdomajai Tarybai atskirus pirmininkus, — Pas mane ne taip buvo para­ vis dėlto kiekvienam bendruo­ šyta. menininkui tenka apgailestauti, — Kadangi buvo netaisyklingai kad tuo būdu buvo paleistas iš parašyta, tai pataisiau, — paaiški­ savo pareigų bendruomenės sa­ nau. vanoriškos savivaldos organiza­ cijos vyriausias statybininkas — Jei tai ir klaidos, tai Krupa­ prel. Mykolas Krupavičius, nes vičiaus klaidos. šios organizacijos statybai tai Žinoma, Vaitiekūnas ne iš tokių, buvo neabejotinai didelis nuos­ kad ir po to būtų susiturėjęs ne­ tolis. taisęs. Post scriptum. Kaip Vykdomo­ sios Tarybos technikinis bendra­ darbis daugiausia turėjau talkin­ ti Vliko pirmininkui ir Lietuvybės Išlaikymo Tarnybos valdytojui. Malonus skaitytojau, savo Trumpus tekstus paprastai pats pastabas apie perskaitytą “Į sumesdavau ir pateikdavau Kru­ Laisvę” numerį siųsk šiuo pavičiui peržiūrėti. Ilgų tekstų at­ adresu: Į Laisvę, Post Office vejais bendrai aptardavom planą Box 34461, Los Angeles, Ca­ ir projekto rašymą pasidalydavom lifornia 90034 abu. Vėliau iš abiejų paruoštų da­ lių suredaguodavau vieną. Krupa­

74 SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS

VIENAS Iš SĖKMINGIAU­ SIŲ DEMONSTRACIJŲ UŽ SIMĄ KUDIRKĄ 1971 me­ tais suorganizavo Lietuvių jaunimo komitetas Los An­ gelėse. Demonstracijas rodė ir vadovo inž. U. Kubiliaus pareiškimus perdavė šešios televizijos stotys, apie jas rašė didieji Los Angeles laik­ raščiai; inž. Ž. Brinkienės pa­ reiškimus perdavė radijo sto­ tys. Nuotraukoje — dr. J. Jurkū­ nas, rašytojas J. Gliauda, kun. R. Kasponis (su plaka­ tu) ir kt.

SIMO KUDIRKOS ŠUOLIS (Ištrauka iš Jurgio Gliaudos knygos “Simas”)

Buvo keturios penkiolika, jau skubios sambrėškos žymės. Jūra atrodė tamsėjanti, bangos kažkaip išvargusios, ilgas ir juodas Martha’s Vineyard salos siluetas ėmė tirpti ir pasimesti tamsoje. Diena nyko skubiai, kaip tai būna lapkritį. Neaprėpia­ moje erdvėje į pietus, kur skleidėsi artimo vandenyno plotis, horizonto linija nyko, tirpdoma tirštėjančio vakaro. Temo labai greitai, ir per kelias minutes vakaras jau apval­ dė aplinką. Plaukiojanti bazė Sovietskaja Litva ir Vigilantas pra­

75 žydo sietynais žiburių. Jų trapūs atspindžiai smulkiose, lūžtan­ čiose bangose pulsavo, suposi, neramiai blaškėsi aplink du lai­ vus ir siekėsi toliau, jūron, kur nyko blankstančiais spindulių takais. Už mylios atstumo gulinčioje Martha’s Vineyard saloje su­ spindo reti žiburėliai. Jie blykčiojo bailiai ir vaiduoliškai, tar­ tum būtų iš nakties išnirę ties vandenynu bepraplaukią laivai. Žmonių stumdesys prie laivų turėklų beveik pranyko. Bendravimas per visą popietę pabodo, privargino, neteko savo patrauklumo ir skonio. Dovanos ir rankų mostų temos buvo iš­ semtos. Ketvirtį po keturių tiktai trys sovietų pareigūnai bebuvo ant Vigilanto, jų tarpe Ivanas Burkalas. Eustis leido sovietams apeiti laivą deniais, bet nebandė jų kalbinti ir tuo jų buvimą Vigilante užtęsti. Priešingai, jis skubėjo kuo greičiau nusikratyti paskutiniais Sovetskaja Litva revizitininkais. Tuojau visiškai sutems ir šuolis vandenin bus neįmanomas . . . Kudirka, jau kelintą kartą užsukęs į savo kabiną, staiga, lyg ne savo jėgos pastūmėtas, stvėrė keletą savo žodynėlių, su kuriais jis taip buvo įpratęs įnikti į svetimų kalbų studijas. Knygose buvo vienur ir kitur įkištos spausdinių iškarpos, jo pomėgis. Su knygomis pažasty jis skubomis perėjo platųjį Sovietskaja Litva denį ir atsidūrė į turėklus, sugrįžęs į seną padėtį. Jis su­ stojo čia prieš leitenantą Pakos, kuris stovėjo dabar prieš jį, ant Vigilanto komandos tiltelio sparno, atskirtas tik dešimčia pėdų, dviejų laivų bortais. Kudirka ryškiai matė juodus siaurus ūsiu­ kus leitenanto veide. Simas matė, kad tai ne tas karininkas, ku­ riam jis buvo numetęs cigarečių pokelį su perbėgimo schema. Tai veikė jį naujai, bet ir Pakos veide, atrodė Kudirkai, slypėjo žinojimas apie perbėgimo užmojį. Jis žiūrėjo į Pakos veidą. Kudirkos žvilgsnis buvo toks ne­ kasdieninis, sugestyvus ir aštrus, kad instinktyviai Pakos patrau­ kė pečiais. Kudirka suprato, tai pagaliau signalas. Jis suprato, kad perbėgimo sėkmė užtikrinta. Tartum gavęs sparnus, Kudirka pakeitė padėtį. Jis atsitrau­ kė, nes priartėjo grupė jūreivių. Bent penkias minutes jam te­ ko laukti, kol atsirado nuostabi proga geram šuoliui per dešim­ ties pėdų pločio bedugnę, kurios dugne tyvuliavo tamsa, pilna žiburių bliksnių ant siūbuojančių bangų.

76 Kudirka buvo stiprus. Jo raumeningas kūnas buvo gerai iš­ mankštytas. Stiprios kojos jį nešė oran. Smarkiu atsispyrimu jis lengvai peršoko tarpą tarp laivų, prilaikydamas netgi prie kairiojo šono savo mėgiamus žodynus. Kažkoks svaigulys suėmė jo dvasią, pajutus po padais Vi­ gilanto denio grindis, ant kurių neįmanoma paslysti, nes jos pa­ dengtos šiurkščiu paviršiumi. Tai buvo vienas iš nuostabiausių, istorijos įscenizuojamų veiksmų, kuriems vykstant dar nenujaučiama jų milžiniška reikš­ mė. Buvo šuolis, nusileidimo žingsnis, iš Apollo pakopos ant Mėnulio paviršiaus. Nužengęs tą žingsnį, iki tol nežinomas astro­ nautas Armstrongas įėjo į istoriją. Tas žingsnis pripildė Ameri­ kos dvasią pasididžiavimu savimi ir savo žmonėmis. Čia, ant Vigilanto denio, buvo šuolis, Simo Kudirkos šuo­ lis, istorijos įscenizuotas veiksmas, likęs istorijai, dabar negirdi­ mas tarp dviejų laivų, bet savo aidais pripildęs pasaulį. Tačiau to šuolio aiduose buvo didžios, besigarsinančios savo žmonių verte valstybės nuopolio aidas, nes buvo sutryptos žmo­ niškojo ir dieviškojo samaritiečio taisyklės. To šuolio valandos metrika — 16:15. (Copyright by Jurgis Gliauda)

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Juozas Tininis, DAILININKO Giedrės Vaitienės. Spausdino "Drau­ ŽMONA, romanas. Išleido Lietuviš­ go” spaustuvė Čikagoje 1971 m.; kos Knygos Klubas. Aplankas Gied­ 280 pusl., kaina 5.00 dol. rės Vaitienšs. Spausdino “Draugo” Dr. Pranas Skardžius, ANKSTY­ spaustuvė Čikagoje 1970 m.; 218 VESNE IR DABARTINE LIETU­ pusl., kaina 5.00 dol. VIŲ BENDRINĖS KALBOS VAR­ Kazys Bradūnas, DONELAIČIO TOSENA, praktinių bendrinės kal­ KAPAS, poezija. Išleido Mykolas bos klausimų svarstymai. Išleido Pe­ Morkūnas 1970 m. Grafika: Vytau­ dagoginis Lituanistikos Institutas, tas O. Virkau. Spaudė Morkūno 5620 South Claremont Avenue, Chi- spaustuvė Čikagoje; 94 pusl.; kaina cago, Ill. 60636 1971 metais. Spaudė 5.00 dol. Mykolo Morkūno spaustuvė; 80 pusl., Joseph Ehret, BALTISCHES kaina 3.00 dol., studentams ir moks­ SCHICKSAL, Basei, 1970, 40 p. leiviams — 2.00 dol. Žmonos Onos Jakaitytės - Eretienės Vytautas Volertas, PRAGARO prisiminimui parašyta vokiečių kal­ VYRESNYSIS, “Draugo” dvidešim­ ba studija, nagrinėjanti Lietuvos, tąją, premiją laimėjęs romanas. Iš­ Latvijos ir Estijos problemas. leido Lietuviškos Knygos Klubas. Karolė Pažėraitė, ANAPILIO PA­ Viršelį piešė Giedrė Vaitienė, spaus­ PĖDĖJE, romanas. Išleido Lietuviš­ dino “Draugo” spaustuvė, 1971 m.; kos Knygos Klubas. Aplankas dail. 273 p., kaina 5.00 dol.

77 Juozas Eretas, MAŽOSIOS TAU­ LIETUVIŲ FRONTO TOS IR VALSTYBES, jų reikšmė Europai; išleido “šaltinis” Londone, BIČIULIŲ GRETOSE 15 p. Zenonas Ivinskis, DIE BALTI- LFB Los Angeles sambūris balan­ SCHE FRAGE IM 17. JAHRHUN- džio 24-25 d. d. suorganizavo poli­ DERT; atspaudas iš kolektyvinio vei­ tinių studijų savaitgalį, kuriame su kalo “Der Ostseeraum im Blickfield paskaitomis — pranešimais dalyvavo der Deutschen Geschichte”, 1970, rašytojas J- Gliauda, dr. J. Kazic­ Boehlau Verlag, Koeln - Wien, 21 p. kas, inž. U. Kubilius, dr. V. Vardys, rašytojas V. Volertas, prof. S. Žy­ Prof. dr. Zenonas Ivinskis, PROF. mantas ir vietos bendruomenininkai PRANAS DOVYDAITIS, apaštalau­ — inž. R. Dabšys ir inž. E. Radvenis. tojas ir mokslininkas. Išleido “Šalti­ Studijos puikiai pasisekė. Plačiau nis” Anglijoje 1970, 20 p. bus rašoma sekančiame “Į Laisvę” Bronys Raila, VERSMĖS IR VER­ numeryje. PETAI, Broniaus ir Antaninos Bud- LFB Los Angeles sambūriui va­ ginų leidinys. Dail. Kosto Jezersko dovauja L. Valiukas. viršelis. Spaudė Lietuvių Enciklope­ dijos spaustuvė. LFB Čikagos sambūris šiais me­ Hermann Sudermann, LIETUVIŲ tais jau suorganizavo dvi viešas pa­ APYSAKOS, išvertė V. Volertas. Iš­ skaitas: dr. Z. Rekašius skaitė te­ leido Lietuviškos Knygos Klubas, at­ ma “Okupuotos Lietuvos gyventojų spaude “Draugo” spaustuvė 1970 m. kaita” ir redaktorius J. Dainauskas — “Rusijos politika Lietuvos atžvil­ LIETUVIŲ SPAUDOS METRAŠ­ giu šimtmečiais nesikeičia”. TIS — YEARBOOK OF THE LIT­ HUANIAN PRESS; redaktorius J. Sambūriui vadovauja L. Prapuole­ Švedas. Adresas: Lithuanian Biblio­ nis. graphical Service Abroad, c/o J. Švedas, 1516 So. 49th Avenue, Cice­ Lietuviškų studijų savaitė Vokie­ ro, Illinois 60650, U.S.A. Leidėjas ir tijoje įvyksta liepos 18-25 d. d. Stutt- administratorius: JAV LB Kultūros garte. Studijų temos ryškins 1941 Fondas, 7030 So. Rockwell Street, metų sukilimo sukaktį ir Lietuvos ru­ Chicago, Ill., USA. Tiražas 500 egz., sinimų bei sovietinimų. Vyr. modera­ kaina 2 dol. Spausdino Vlado Vijei­ toriumi pakviestas dr. K. J. Čegins­ kio spaustuvė. kas iš Švedijos. Juozas Eretas, KAZYS PAKŠTAS, JAV - Kanados LFB studijų die­ tautinio šauklio odisėja. Išleido Lietu­ nas centro valdyba organizuoja Dai­ vių Katalikų Mokslo Akademija, Pi­ navoje rugpiūčio 8-15 d. d. Telkia­ azza della Pilotta, 4, Roma; 1970 m.; mas stiprus paskaitininkų sąstatas. 383 pusi., kaina nepažymėta. Bičiuliai ir bičiulių bičiuliai kviečia­ Danutė Brazytė-Bindokienė, VIENA mi su šeimomis būtinai šią savaitę PASAULYJE, romanas. Išleido Lie­ praleisti Dainavoje. Centro valdybos tuviškos Knygos Klubas Čikagoje. pirmininko adresas: J. Mikonis, Spaudė Draugo spaustuvė 1971 m.; 24526 Chardon Rd., Cleveland, Ohio 241 pusl., kaina 5.00 dol. 44143.

78 VEDAMIEJI

ŽVELGIANT Į 1941 METŲ SUKILIMĄ

1941 metų visuotinas lietu­ rodė išsigelbėjimo kelius ir pa­ vių tautos sukilimas laiko upė­ ti sistema tapo netiesioginė pa­ je nutekėjo trisdešimties metų sipriešinimo talkininkė. Komu­ distanciją. Bet kaip kiekvienas nizmas nė viename Rusijos pa­ didelis tautos įvykis, taip ir vergtame ar satelitinėmis vir­ 1941 metų sukilimas nenuplau­ vėmis pririštame krašte nelai­ kė su laiko vandenimis, bet ta­ mėjo masių simpatijų. Todėl po grandis, jungianti dvi tau­ Rusijos “sąjungininkai” raudo­ tos istorijos epochas: nepriklau­ noje orbitoje Kremliui didesnių somą Lietuvą su pavergimui be­ rūpesčių kelia, negu Amerikos sipriešinančia bei nepriklauso­ atominės bombos. mybės siekiančia lietuvių tauta. 1941 metų sukilimo poveikis Sukilimas išaugo iš nepri­ kiek silpniau jaučiamas išeivi­ klausomybės laikotarpyje išug­ joje. Nelaimingai kai kurias dytos idealistinės tautos dva­ grupes ir asmenis pasigavusi sios ir sukilimo aukomis trans­ “teisės vadovauti” iliuzija ne­ formavo ją į aukštos įtampos leidžia pilnai išvystyti nuošir­ tautos ryžtą prarastą nepri­ daus santalkinio Lietuvos vada­ klausomybę atgauti ir kaimynų vimo darbo. Kai kada rūpina­ smurto aktams pasipriešinti. masi ne darbą geriau atlikti, Tuo būdu trumpos kruvinos su­ bet stebėti ir tramdyti savo ta­ kilimo dienos prasitęsė į sėk­ riamus rivalus, kad neperženg­ mingą antinacinę rezistenciją, tų dažniausia ne sutartų, bet o paskui į ilgus, herojiškus po­ primestų kompetencijos ribų. kario partizanų laisvės kovų Ne teisių ambicijos, bet nu­ metus. silenkimas pareigai sutartinam Ne be sukilimo ir partizani­ darbui jungė 1940-1941 metų nių kovų poveikio pavergta sukilimą organizavusį pogrin­ tauta suformavo savą, origina­ dį. Sklandžiai apsijungė Vil­ lų gyvenimo būdą, visa savo niaus ir Kauno pogrindžio cent­ esme atmetantį rusiško komu­ rai ir be jokių sunkumų vyriau­ nizmo kūną. Ketvirtis šimtme­ sia sukilimo vadovybė pavesta čio okupacijoje nepalaužė tau­ Berlyno vadovietei, nors ir ta­ tos kūrybiškumo ir nesugniuž­ da buvo aišku, kad tiesioginės dė laisvės vilčių. Jėga ir bru­ sukilimo naštos ta vadovietė talumu paremtoje sistemoje sa­ kelti negalės. Ne organizacinė visaugos instinktas tautai nu­ struktūra lėmė strategiją, bet

79 SĖKMĖS BENDRUOMENEI

JAV Lietuvių Bendruomenės Lietuvių Bendruomenė Ame­ VI Taryba antrojoje sesijoje rikoje iki šiol savo veikla jau Philadelphijoje 1971 m. sausio įrodė, kad yra pajėgi keistis, 16-17 d. d. atvertė naują lapą reformuotis, paisyti gyvenimo šio krašto lietuvių išeivijos is­ reikalavimų ir eiti su jais. Su­ torijoje. Veik du dešimtmečius gebėjimas reformuotis, o ne gyvosios lietuvių išeivijos dau­ pajėgumas nuo reformų apsi­ guma laukė, kad Lietuvių ginti reiškia organizuotos vi­ Bendruomenė ryžtųsi organiš­ suomenės gyvybę. Stiprus ir kai apjungti Amerikos lietu­ gaivus iš ribotų tikslų išsiver­ vius ir užimtų jai iš esmės ir žusios Lietuvių Bendruomenės paskirties priklausančią metą. išsiliejimas į istorinės misijos Jau prieš dešimtmetį dr. Juo­ ir likiminės paskirties vagą ne­ zas Girnius buvo užakcenta­ ša tautinio renesanso viltis ne vęs, kad “LB veikla principiš­ tik Amerikos, bet ir viso lais­ kai yra nukreipta į visus už­ vojo pasaulio išeivijai. davinius, kurie lietuviškai iš­ Lietuvių Bendruomenė Ame­ eivijai turi gyvybinės reikš­ rikoje taip pat yra įrodžiusi, mės”. kad kultūriniame bare turėjo Nesigilinant į priežastis, ku­ drąsos planuoti ir pajėgė įvyk­ rios užvilkino Bendruomenės dyti plataus masto užsimoji­ pilną įsijungimą į Lietuvos lais­ mus: lituanistinio švietimo sis­ vinimo veiklą ir neregistruo­ temos sukūrimas, pasaulio lie­ jant šiame sektoriuje patirtų tuvių jaunimo kongresų ir kul­ nuostolių, Philadelphijoje pa­ tūros kongresų organizavimas, darytus nutarimus reikia svei­ dainų ir tautinių šokių švenčių kinti ir JAV Lietuvių Bendruo­ pravedimas ir t. t. Reikia lauk­ menei palinkėti sėkmės. ti, kad politiniame lauke Lietu­ vių Bendruomenė irgi turės kūrybinių polėkių realius pla­ strategija formavo struktūrą. nus sukurti ir ryžto juos vyk­ Niekas nebarė ir tolimesnėje dyti. provincijoje susikūrusių “par­ tizaninių sąjūdžių”, kuriems Lietuvos okupantas, kuris nesusidarė sąlygų įsijungti į laukė vyresniosios išeivijos kar­ pogrindžio tinklą. Visų dėme­ tos išėjimo iš rikiuotės ir ko­ sys buvo sutelktas į tikslą, o vos dėl Lietuvos laisvės išsi­ jėgos — į laimėjimą. kvėpimo, savo piktam džiaugs­ Pagarbos verti visi 1941 me­ mui pagrindo nebeturi. Kova tų sukilimo organizatoriai ir dėl laisvės ir tautinės kultūros dalyviai, kurių tauriu idealiz­ kūryba lietuvių išeivijoje už­ mu turėtų pasekti ir dėl Lie­ tikrinta naujai trisdešimties tuvos laisvės kovojanti išeivija. metų distancijai.

80 ADMINISTRACIJA PRIMENA

Malonus skaitytojau, “Į Laisvę” žurnalas dėkingas Tau, nes prenumeratos mokesčiu palaikai leidinio gyvybę. Jei dar nebūtum apmokėjęs prenumeratos mokesčio už 1971 metus, malonėk tai padaryti nedelsdamas. Visiems, kurie per neapsižiūrėjimą už žurnalą nėra atsilyginę už praėjusį laiką, administracija siuntinėja individualius laiškus, kuriuose nurodoma, kada prenumerata yra pasibaigusi. Labai bū­ tume dėkingi, jei laišku gavėjai į priminimus skubiai atsilieptą. Tuo būdu administratoriui bus sutaupyta laiko ir žurnalui išlaidų.

REDAKCIJA DĖKOJA

Redakcija dėkoja visiems skaitytojams, kurie pastebėjo para­ ginimą ir gausiais laiškais kritiškai įvertino “Į Laisvę” 50(87) nu­ merį. Tas laiškų gausumas atsispindi šio numerio laiškų skyriuje, kurį nuo dabar vadinsime “Skaitytojų žodis”. Iš savo pusės redak­ cija stengėsi sugestijomis pasinaudoti, kritiškas pastabas apsvars­ tyti, gi padrąsinimus ir pagyrimus priimti su tam tikru atsargumu. Padėka priklauso visiems spaudos žmonėms, kurie savo kri­ tiškas pastabas (dažniausia gan kietas) paskelbė kituose laikraš­ čiuose. Dėkojame ir tiems, kurių pastabų kai kurių laikraščių re­ daktoriai nepanorėjo spausdinti, kad politika nesuteptų kultūrinės nekaltybės.

Ta proga “Į Laisvę” prašo Jus ir toliau jai talkinti, o talka gali reikštis tokiomis formomis: • Parašyti rašinį aktualia lietuviška problema. • Laišku redakcijai kritiškai įvertinti perskaitytą numerį. • Parekomenduoti žurnalą jo dar neskaitančiam. • Administracijai prisiųsti adresus asmenų, kurie galėtų “Į Lais­ vę” užsiprenumeruoti. • Užprenumeruoti žurnalą savo draugams ir pažįstamiems ar savarankiškai gyvenantiems šeimos nariams.

• Skirti “Į Laisvę” leidimui piniginę auką.