https://doi.org/10.24101/logos.2019.48 Gauta 2019 07 18

Vaidotas A. Vaičaitis Vilniaus Universitetas, Lietuva University,

P. Dovydaitis ir III Lietuvos Vyriausybė 1919 m. kovo 12–1919 m. balandžio 12 d. and the 3rd Lithuanian Government (March 12, 1919–April 12, 1919)

SUMMARY

This article analyzes the personality of the interwar Lithuanian social activist prof. Pranas Dovydaitis. The first paragraphs of the article show the conditions under which his personality was formed and the domestic and international conditions that pushed him to the center of most important political events in Lithuania (still under the czarist regime) in the second decade of twentieth century. The second part of the article analyzes the domestic and international conditions under which the third Cabinet of Ministers in 1919 was formed, which was briefly led by Pranas Dovydaitis as Prime Minister. The article also focuses on the composition and spheres of activity of the Third Lithuanian Cabinet of Ministers, as well as showing the political conditions that led to its resignation after a month of work. The article concludes with a summary and a note that prof. Dovy- daitis and four other members of his Government were arrested and expelled from Lithuania by the Soviet authorities in 1940–1941. Dovydaitis himself was shot in the NKVD prison in 1942 in Sverdlovsk, Russia.

SANTRAUKA

Šiame straipsnyje atskleidžiama vieno žymiausių tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjų prof. Prano Do- vydaičio asmenybė. Pirmose straipsnio dalyse parodoma, kokiomis sąlygomis formavosi jo asmenybė ir kokios vidaus bei tarptautinės aplinkybės lėmė, kad XX a. antrajame dešimtmetyje jis atsidūrė svarbiausių politinių įvykių, vykusių Lietuvos teritorijoje, sūkuryje. Antroje straipsnio dalyje analizuojama, kokiomis vidaus ir tarptautinėmis sąlygomis formavosi vadinamoji Pirmoji Lietuvos Respublika, t. y. kaip susikūrė jos pirmosios vyriausybės, vienai iš kurių trumpai teko vadovauti Pranui Dovydaičiui. Nemažai dėmesio straipsnyje skiriamas III Lietuvos Ministrų Kabineto sudėčiai bei veiklos sritims atskleisti, taip pat parodyti politines sąlygas, dėl kurių po mėnesio darbo ji turėjo atsistatydinti. Straipsnis užbaigiamas apibendrinimais, parodant, jog prof. Dovydaitis ir dar keturi III Vyriausybės nariai 1940–1941 m. buvo sovietų valdžios suimti ir ištremti iš Lietuvos, o pats Dovydaitis – sušaudytas NKVD kalėjime Sverdlovske, Rusijoje.

RAKTAŽODŽIAI: Pranas Dovydaitis, Ministras pirmininkas, III Vyriausybė, Lietuvos Taryba, ateitininkai. KEY WORDS: Pranas Dovydaitis, Prime minister, 3rd Government, , ateitininkai. LOGOS 100 31 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas A. Vaičaitis

Įvadas

2019 m. kovo 12 d. III Lietuvos vy­ nybės ir gyvenimo atskleidimo taip pat riausybei, kurios Ministras pirmininkas daug prisidėjo Aldonos Vasiliauskienės buvo Pranas Dovydaitis, suėjo lygiai studija, kurios pagrindinis tikslas buvo šimtas metų, todėl šis straipsnis skirtas susisteminti įvairią medžiagą, taip pat šiai datai paminėti, kartu atskleidžiant dar nepublikuotus atsiminimus apie jį, ir šios Vyriausybės vadovo P. Dovydai­ būsimajam beatifikacijos procesui (Vasi­ čio asmenybę. Apie P. Dovydaitį galima liauskienė 2001). Rašyti straipsnį labai rašyti iš įvairių perspektyvų, nes jis yra padėjo neseniai paskelbti 1918–1920 m. epochinio lygmens asmenybė. Tai filo­ Vyriausybės posėdžių protokolai. Šiame sofas ir teologas, aktyvus visuomeninin­ straipsnyje bus daugiausiai remiamasi kas ir ateitininkas, mokslininkas ir pe­ minėtais autoriais, taip pat ateitininkijos dagogas, redaktorius, leidėjas, pagaliau istorijos įvairiais šaltiniais (Barzdukas P. Dovydaitis buvo patriotas ir kankinys. 1977, Yla 1983, Masionis 1992, Rastenis Tiesa, šiame straipsnyje daugiausia dė­ 2003, Skrupskelis 2010). Straipsniu taip mesio bus skiriama jo trumpai politinei pat siekiama prisidėti prie istorinės at­ veiklai atskleisti vidaus ir tarptautinia­ minties puoselėjimo atsižvelgiant į Sei­ me kontekste, kuriame veikė III Vyriau­ mo paskelbtą Steigiamojo Seimo šimt­ sybė – metai po Lietuvos Nepriklauso­ mečio (30) ir Ateitininkijos 110 metų (31) mybės paskelbimo, bei jo asmenybės minėjimą. formavimosi bruožams parodyti, kurie Taigi straipsnį sudaro šešios dalys: padėjo jam prisiimti tiek daug svarbių pirmose dviejose dalyse P. Dovydaičio visuomeninių ir politinių įsipareigojimų. veikla atskleidžiama platesniame visuo­ Šio straipsnio kontekste būtina paminė­ meninės jo veiklos kontekste, nes jis vis ti, kad Dovydaičio patirtį III Vyriausy­ dėlto visų pirma buvo visuomenės lyde­ bėje analizavo Algirdas Jakubčionis (Ja­ ris, o politikoje jis dalyvavo (1917–1920 m. kubčionis 1997: 126–138), Algimantas buvo Lietuvos Tarybos narys) ne tiek iš Kasparavičius (Kasparavičius 2018), pašaukimo, kiek skatinamas atsakomy­ Alfonsas Eidintas su Raimundu Lopata bės savo Tėvynei. Kitose straipsnio daly­ (Eidintas, Lopata 2018: 59–65) bei kiti se analizuojama III Vyriausybės sudary­ istorikai, o plačiausią studiją apie jo vi­ mas ir veikla. Straipsnyje naudojamas są gyvenimą yra parašęs Juozas Girnius istorinis, lyginamasis, analitinis ir siste­ (Girnius 1975). Prie Dovydaičio asme­ minis tyrimo metodai.

1. P. Dovydaitis: asmenybės genezė

Rašant apie tokias asmenybes kaip P. simas: iš kur ir kaip tokie žmonės atsi­ Dovydaitį, visą gyvenimą atidavusį savo randa? Kas lemia tokių asmenybių susi­ Tėvynei ir net nebijojusį paaukoti už ją formavimą? Aišku, lengvo atsakymo į šį gyvybės, visų pirma kyla natūralus klau­ klausimą nėra. Iš šalies žvelgiant atrodo,

32 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Atmintis kad XIX a. pabaigoje Suvalkijos kaime nys, kuriam Bažnyčia suteikė Dievo tar­ neturtingų valstiečių gausioje šeimoje no titulą. Aišku, jo asmenybę ir veiklą gimęs ir augęs Pranukas niekuo neišsi­ galima suprasti tik analizuojant tai kartu skyrė iš savo bendraamžių. Jis, kaip ir su kitais to laikmečio bendraminčiais, daugelis vaikų tuometiniame Lietuvos tarpukario inteligentais ateitininkais: kaime, gyveno sunkiai, ankstyvoje vai­ Adele Dirsyte, Stefanija Ladygiene, Al­ kystėje pradėjo ganyti ir dirbti įvairius fonsu Lipniūnu, Aleksandru Stulginskiu, ūkio darbus, todėl galėtų atrodyti, jog Kaziu Bizausku, Vladu Jurgučiu, Myko­ tokiam kaimo vaikui sunku išeiti iš šio lu Krupavičiumi, Stasiu Šalkauskiu, An­ užburto rato. Tačiau Pranuko širdyje kir­ tanu Maceina, Juozu Girniumi, Juozu bėjo nenumaldomas noras siekti kažko Keliuočiu, Vytautu Mačerniu, Bernardu daugiau, o šio troškimo pagrindas buvo Brazdžioniu, Kaziu Bradūnu ir kt. (So­ iš tėvų ir tuometinės lietuviško kaimo pranaitė 2009). P. Dovydaičio, kaip ir aplinkos paveldėtas tikėjimas. Būtent šis kitų čia paminėtų inteligentų, pavyzdys tikėjimas traukė Pranuką siekti mokslo puikiai iliustruoja, kiek daug galima pa­ ir leido jam niekada nenuleisti rankų ir siekti nuosekliu darbu, kartu prisiimant matyti toliau už gimtojo kaimo ganyklas. atsakomybę už savo tautą ir tėvynę, ne­ Paradoksalu, bet būtent tokie lietuviško priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje kaimo XIX a. pabaigos–XX a. pradžios ir materialinėmis sąlygomis teko gimti šviesuoliai ir sukūrė Pirmąją Lietuvos ir praleisti vaikystę bei jaunystę. Respubliką, įsteigė jos demokratines ins­ P. Dovydaitis gimė 1886 m. nedide­ titucijas, lietuviškas mokyklas ir univer­ liame Runkių kaime, dabartinėje Mari­ sitetą, sukūrė lietuvišką mokslą, litera­ jampolės apskrityje. Jis buvo vyriausias tūrą, meną bei pramonę, t. y. lietuvišką iš 15 vaikų (!), tiesa, iš jų užaugo tik 8 kultūrą plačiąja prasme. Būtent šie iš (nenuostabu, kad ir pats Dovydaitis, kaimo kilę lietuvių inteligentai pasirašė būdamas 25 metų (1911 m.) vedė mer­ Vasario 16-osios aktą, parengė ir priėmė giną iš savo kaimo Marcelę Bucevičiūtę 1922 m. Konstituciją bei dalyvavo poka­ ir susilaukė 5 vaikų: Onos, Jono, Juozo rio rezistencijoje. (mirė kūdikystėje), Vytauto ir Laimos). Aišku, visa tai kartu sąlygojo ir faktą, Būdamas dešimties, Pranukas pradėjo kad būtent šis Lietuvos visuomenės so­ lankyti Višakio Rūdos pradžios mokyk­ cialinis segmentas daugiausiai ir nuken­ lą, o ją baigęs 1904 m. įstojo į Veiverių tėjo tiek pirmosios, tiek antrosios sovie­ mokytojų seminariją. Ši mokykla, kaip tinės okupacijos metu, įskaitant žuvusius ir visos tuometinės mokyklos Rusijos partizanus, trėmimus ir kolektyvizaciją. Imperijoje, buvo vienas iš priverstinės Tarp jų buvo ir šio straipsnio herojus rusifikacijos įrankių. Tačiau 1905 m. re­ P. Dovydaitis – ateitininkas, universiteto voliucija įnešė naujų vėjų ir į Rusijos profesorius, teisininkas pagal išsilavini­ švietimo sistemą, todėl Veiverių moky­ mą, filosofas pagal pašaukimą, Vasario tojų seminarijos moksleiviai išdrįso mo­ 16-osios akto signataras, III Vyriausybės kyklos vadovybei raštu pateikti įvairių ministras pirmininkas, Tėvynės kanki­ reikalavimų. Tarp jų buvo reikalavimai

LOGOS 100 33 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas A. Vaičaitis

leisti skaityti lietuvišką spaudą, steigti čiau, kita vertus, jau streiko metu Vei­ moksleivių organizacijas ir joms priklau­ verių mokytojų seminarijoje ir vėliau syti, rusų kilmės mokytojus pakeisti gimtajame kaime po lauko darbų ruo­ lietuviais tam, kad pamokos galėtų bū­ šiantis baigiamiesiems gimnazijos egza­ ti dėstomos lietuvių kalba (Liekis 1996: minams atsiskleidė jaunojo Prano dide­ 139). Kartu buvo iškelta ir sąlyga, kad lė valia bei tokie charakterio bruožai moksleiviai negrįš į mokyklą tol, kol šie kaip darbštumas, veržlumas, žodžio lai­ reikalavimai nebus įvykdyti (Vasiliaus­ kymasis (net jei dėl to reikėtų nukentė­ kienė: 34). Kadangi reikalavimai įvyk­ ti), beatodairiškas tikslo siekimas ir ti­ dyti nebuvo, Dovydaitis su kitais dviem kėjimas, kad galų gale tiesa nugalės. klasiokais po 1906 m. Kalėdų atostogų Kaip taikliai nurodė Juozas Girnius, nebegrįžo į Veiverių mokytojų semina­ Dovydaitis – tai evangelinis „Paulius“ riją ir nusprendė toliau savarankiškai be „Sauliaus“ krizės, jam „būdingas ko­ ruoštis Marijampolės gimnazijos baigia­ vingas nusiteikimas nesitaikstyti, nesi­ miesiems brandos atestato egzaminams baiminti eiti „prieš srovę“ (Girnius 1975: ir laikyti juos eksternu. Taigi 1908 m. 669). Beje, šie Dovydaičio charakterio pavasarį jis, nė vienos dienos nesėdėjęs bruožai tapo jo asmenybės „vizitine kor­ gimnazijos suole, pirmasis visoje Mari­ tele“ ir vėliau ne kartą atsiskleidė jo gy­ jampolės apylinkėje (greičiausiai ir Lie­ venime: apsisprendimu sudėtingomis tuvoje) eksternu išlaikė visus gimnazijos sąlygomis prisiimti pareigas Valstybės baigiamuosius egzaminus. Tais pačiais Taryboje ir Vyriausybėje, kovoti už žo­ metais Dovydaitis įstojo į Maskvos uni­ džio ir tikėjimo laisvę Antano Smetonos versiteto Teisės fakultetą, kurį baigė režimui persekiojant moksleivius ateiti­ 1912 m. Vėliau jis metus studijavo Mas­ ninkus, nors buvo net trumpai įkalintas kvos universiteto Istorijos-filosofijos fa­ 1932 m. ir atleistas iš profesoriaus parei­­ kultete, bet 1913 m. buvo pakviestas į gų universitete 1936 m. (Yla 1983: 349), Vilnių redaguoti „Vilties“, todėl šias stu­ ir, aišku, jo apsisprendimu prisiimti vi­ dijas nutraukė (Plumpa 2007: 34). są persekiojimo kryžių pirmosios Sovie­ Kalbant apie Dovydaičio charakterį, tų okupacijos metu iki pat sušaudymo kartais jam prikišamos nelabai inteligen­ 1942 m. Sverdlovsko kalėjime. Apibend­ tiškos manieros, stačiokiškumas, tiesmu­ rindami galime pažymėti, jog P. Dovy­ kiškumas ar net šiurkštumas (Girnius daičiui puikiai tinka pasakymas, kad 1975: 145–150, 225, 699, 711). Galbūt dėl „ne šventieji puodus lipdo“, nes jo as­ to studentai ateitininkai 1927 m. per Atei­ menybės neeilinius bruožus išugdė ne tininkų federacijos vado rinkimus smar­ puikios gyvenimo sąlygos ir išsilavini­ kiai agitavo balsuoti ne už jį, o už daug mas prestižinėse mokyklose, o įsišakni­ inteligentiškiau atrodantį ir Šveicarijos jimas savo šeimos ir tautos tradicijoje Fribūre studijavusį prof. Stasį Šalkauskį (25: 28–35) bei kantrus kasdienių sun­ (Girnius 1975: 394–400). Manytina, kad kumų įveikinėjimas viltingai žvelgiant į tame apibūdinime yra dalis tiesos, ta­ rytojų.

34 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Atmintis

2. P. Dovydaitis visuomeninėje veikloje

Jau buvo minėta, kad Dovydaičio tik­ Dovydaitis gyveno su draugu viename rasis pašaukimas buvo ne politika, o vi­ kambaryje. Draugo nekliudomas sėdo suomeninė veikla ir jaunimo ugdymas. rašyti „Tris pamatinius klausimus“ ir ra­ Šioje srityje jis buvo tikras lyderis, nebi­ šė vienu prisėdimu – iki pusiaunakčių“. jojęs prisiimti atsakomybės, kai to reikia, O „Draugijos“ redaktorius Jakštas Damb­ ir visada sąžiningai vykdęs įsipareigoji­ rauskas, Kaune paštu gavęs straipsnį, mus. Pagrindinis Dovydaičio nuopelnas autoriui atsiuntė atviruką, prasidėjusį šioje srityje, be abejonės, yra dalyvavi­ žodžiais: „Bravo, bravissimo!“ (Yla 1983: mas kuriant ateitininkų sąjūdį 1910 m. ir 27–28). Manytina, jog šis straipsnis buvo vadovavimas jam iki pat 1927 m. Beje, svarbiausias idėjinis impulsas įsisteigti ir XX a. pirmajame dešimtmetyje, kai kū­ toliau plėstis jau besikuriančiai jaunimo rėsi ateitininkų sąjūdis (1909–1911), Do­ ugdymo katalikų organizacijai, o žurna­ vydaitis buvo Maskvos universiteto Tei­ lo pavadinimas davė jai vardą. sės fakulteto studentas. Paprastai laiko­ Taigi Dovydaitis nuo pat ateitininki­ masi nuomonės, kad ateitininkijos sąjū­ jos įsikūrimo iki 1927 m. buvo jos vado­ dis kilo iš trijų savarankiškų šaltinių – tai vas, nors, kaip teisingai rašo J. Girnius, Kauno moksleiviai, Maskvos universite­ net ir po 1930 m., kai organizacijos vadu to studentai ir Fribūro-Liuveno studen­ buvo išrinktas Kazys Pakštas, Dovydai­ tija. Dovydaitis, nuo 1908 m. studijuoda­ tis buvo pagrindinis moksleivių ateiti­ mas Maskvos universitete ir aktyviai ninkų globėjas (Girnius 1975: 412–443), dalyvaudamas lietuvybės veikloje, buvo o dar galėtume pridurti – ir moksleivių šių įvykių epicentre, ypač, kai Jakšto bei studentų ateitininkų finansinis rėmė­ Dambrausko paskatintas, apsisprendė jas, ypač jų persekiojimo A. Smetonos leisti naują žurnalą moksleivijai „“ režimo metu. Todėl jis neabejotinai tei­ (tuomet dar kaip kito žurnalo – „Drau­ singai vadinamas ateitininkijos tėvu. gija“ – priedą). Apie Dovydaičio apsi­ Pagaliau turbūt nesuklysiu pasakęs, kad sprendimą leisti katalikišką žurnalą jau­ nepaisant nemažo mokslinio darbo Vy­ nimui ir pirmajam jo numeriui parašyti tauto Didžiojo universiteto Teologijos- įvadinį straipsnį kaip atsišaukimą ar Filosofijos fakultete, Dovydaičio stip­ besikuriančio naujo katalikiško sąjūdžio riausias iš visų parašytų tekstų kaip tik programinę deklaraciją (Dovydaitis 1911: ir yra 1911 m. „Trys pamatiniais klausi­ 6–26), Stasys Yla savo Ateitininkų vadove mai“, kurį, beje, jis parašė būdamas tei­ rašo taip: „1910 metais Pranas Dovydai­ sės (o ne teologijos) studentas ir dvide­ tis, prieš pradėdamas jį [įvadinį straipsnį šimt ketverių metų amžiaus. „Trys pamatiniai klausimai“] rašyti užėjo Šiandien sunku aprėpti ir suvokti pas vienintelį kunigą lietuvį tuometinėje Dovydaičio dalyvavimo visuomeninėje Maskvoje ir jam pasakė: „leisime „Atei­ veik­loje mastą. Čia pateiksiu jokiu būdu tį“, o dabar kunige einam į bažnyčią – ne išsamų vaizdą: be aktyvaus dalyvavi­ išklausysi mane išpažinties“. Tuo metu mo ateitininkijoje, jis dar buvo „Saulės“

LOGOS 100 35 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas A. Vaičaitis

draugijos vicepirmininkas ir pirmininkas siliauskienė 2001:17). Taigi iš pirmo (1916–1919), Lietuvių katalikų mokytojų žvilgsnio atrodo, kad vienas asmuo tuo sąjungos pirmininkas (1920–1924), Kata­ pačiu metu (be faktiško vadovavimo atei­ likų veikimo centro Vyriausiosios valdy­ tininkijai) sunkiai galėtų spėti taip plačiai bos narys (1927–1940), Lietuvos Katalikų veikti įvairiuose visuomeninės veiklos Mokslo Akademijos vicepirmininkas baruose. Tačiau Dovydaitis tai sugebėjo, (1922–1940), Lietuviškos enciklopedijos todėl jis ir yra neeilinė epochinės reikš­ viceredaktorius (1931–1940), Lietuvos mės asmenybė. Būtent šios įvairios vi­ darbo federacijos vicepirmininkas (1931– suomeninės-kultūrinės pareigos, kurios 1934) ir Lietuvos krikščionių darbininkų prasidėjo dar jo studijų Maskvos univer­ sąjungos pirmininkas (1934–1940). Taip sitete metu, padarė jį žinomu asmeniu pat Dovydaitis buvo steigėjas, ilgametis tuometinėje negausioje lietuvių inteli­ redaktorius ir leidėjas (be „Ateities“) gentų bendruomenėje. Tai lėmė, kad žurnalų, kuriuos dažnai jis leisdavo be prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jokio užmokesčio. Tai žurnalas „Lietuvos jis buvo pakviestas į Lietuvių draugiją mokykla“, gamtos mokslo žurnalas nukentėjusiems dėl karo šelpti, 1916 m. – „Kosmos“ (1920–1940), filosofijos žurna­ kviestas vadovauti pirmajai lietuviškai las „Logos“ (1921–1940), religijų istorijos gimnazijai Kaune, o 1917 m. rugsėjį bu­ žurnalas „Soter“ (1924–1940) ir kt. (Va­ vo išrinktas į Valstybės Tarybą.

3. P. Dovydaitis – Lietuvos Tarybos narys ir signataras

Prieš pradedant kalbėti apie III Lie­ tuoti nauji nariai, tarp jų – du bendra­ tuvos vyriausybę reikėtų užsiminti ir minčiai ateitininkai – Dovydaitis ir Alek­ apie Lietuvos Tarybą – 1917–1920 m. sandras Stulginskis, kurie, beje, vėliau veikusią vienintelę lietuvių atstovybę, kaip tik ir tapo svarbiausiais III Vyriau­ kuri iki Steigiamojo Seimo išrinkimo sybės nariais. 1920 m. gegužės mėn. vykdė ir parla­ Kaip žinoma, po dvejų metų kaizeri­ mento funkcijas. Reikia pasakyti, kad nės okupacijos, t. y. 1917 m., vokiečių nemažą dalį jos narių sudarė dar 1914 m. okupacinė valdžia nusileido ir leido lie­ įsteigto Lietuvių komiteto nukentėju­ tuviams sukviesti vadinamąją Vilniaus siems nuo karo šelpti nariai, nes šis Ko­ konferenciją tikėdamasi vėliau lietuvių mitetas (iki Tarybos išrinkimo) Pirmojo atstovybę panaudoti savo interesams. Į pasaulinio karo metais buvo pagrindinė konferenciją Vilniuje (1917 m. rugsėjo neoficiali lietuvių atstovybė ne tik Vil­ 14–22 d.) atvyko rinkti ar kviesti 214 at­ niuje, bet ir visoje dabartinės Lietuvos stovai, kurie konferencijos metu savo teritorijoje. 1915 m. beveik pusei Komi­ ruožtu išrinko 20 asmenų Tarybą, kuri teto narių (su pirmininku Martynu Yču) tapo jau minėta Nepriklausomos Lietu­ išvykus į Rusiją, į Komitetą buvo koop­ vos pirmąja tautos atstovybe. Dovydaitis

36 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Atmintis

(kartu su A. Stulginskiu), kaip aktyvus to, jo pavardės nėra tarp 1919 m. sausio lietuvis inteligentas, buvo pakviestas į 16–22 d. vykusios Antrosios Lietuvos konferenciją ir išrinktas į Lietuvos Tary­ Valstybės konferencijos organizatorių ar bą (Vaičaitis 2018: 5–9). Įdomu tai, kad diskusijų dalyvių (nors konferencija jau rinkimuose į Tarybą daugiausia balsų iš vyko Tarybai ir Vyriausybei persikėlus į trijų ateitininkų gavo A. Stulginskis, jis Kauną) (23: 702–780). Tiesa, jis dalyvavo iš dvidešimties asmenų buvo išrinktas beveik visuose 1917 m. Tarybos posė­ 9 numeriu su 154 balsais, K. Bizauskas – džiuose, tačiau posėdžių protokoluose 11 numeriu su 152 balsais, o Dovydai­ paminėtas tik vieną kartą, kai 1917 m. tis – 16 numeriu iš dvidešimties (Stul­ spalio 8 d. posėdžio metu jam kartu su ginskis 1980: 206). K. Bizausku ir M. Biržiška buvo pavesta Tiesa, Dovydaitis Valstybės Tarybos parengti dalį „memorialo“ vokiečiams dėl posėdžių metu nebūdavo aktyvus dis­ mokyklų Lietuvoje „padėjimo“ (22: 141). kusijų dalyvis, be to, ne visada galėdavo Čia reikėtų atkreipti dėmesį į istorio­ dalyvauti 1918 m. Vilniuje vykusiuose grafijoje dažnai minimą faktą apie Dovy­ posėdžiuose, nes gyveno Kaune, kur vi­ daičio galimą įtaką tam, kad Nepriklau­ su Tarybos veikimo laikotarpiu ėjo lietu­ somybės aktas buvo pasirašytas būtent vių gimnazijos direktoriaus pareigas. vasario 16-ąją, o ne kurią nors kitą dieną. Tarybos posėdžiai vykdavo kiekvieną Tokį faktą kiek vėliau prisiminė pats mėnesį – paprastai savaitę trunkančiomis Dovydaitis, rašydamas apie tai, kaip jis sesijomis, todėl Dovydaitis dažnai nega­ 1918 m. vasario viduryje Kaune iš vys­ lėdavo visai savaitei pasilikti Vilniuje kupo Pranciškaus Karevičiaus sužinojo (22: 131–462). Be to, Dovydaitis buvo (ir skubiai Tarybai Vilniuje perdavė) ži­ eilinis Tarybos narys, o posėdžių darbo­ nią, jog Vokietija ruošiasi pripažinti Lie­ tvarkę sudarydavo Tarybos prezidiumas tuvos nepriklausomybę, o tai galbūt lėmė pasitardamas su partijų atstovais. Tuo Tarybos apsisprendimą, „užbėgant Vo­ tarpu Dovydaitis praktiškai­­­ nedalyvavo kietijai už akių“ ir paskelbti Lietuvos ne­ Krikščionių demokratų partijos veikloje, priklausomybę be gruodžio 11-osios die­ nors greičiausiai formaliai jai priklausė1, nos rezoliucijos konvencijų, ir tai pada­ todėl jis nebuvo nei Tarybos prezidiumo, ryti kuo skubiau, t. y. jau vasario 16 d. nei Seniūnų tarybos (Senjorų konvento) (Dovydaitis 1930: 3). Todėl suprantama, narys, nepriklausė jokiai Tarybos komi­ kodėl A. Stulginskis, vėliau atsiminda­ sijai. Dėl šios priežasties 1917–1918 m. mas tuos laikus, pažymėjo, jog „P. Dovy­ Valstybės Tarybos posėdžių darbotvarkę daitis su įgimtu jam statumu, su visu ir svarstomus klausimus jis paprastai griežtumu stovėjo už būtiną 16 vasario sužinodavo tik atvykęs į Vilnių. dienos Akto skelbimą“ (Stulginskis 1936: Lietuvos Tarybos protokolai rodo, 3). Kaip žinoma, Valstybės Taryba (o kar­ kad Dovydaitis nedalyvavo, pavyzdžiui, tu ir Dovydaitis kaip jos narys) baigė 1918 m. lapkričio mėn. Tarybos sesijos savo darbą 1920 m. gegužės 15 d. susi­ posėdžiuose (išskyrus lapkričio 1 d.), be rinkus išrinktam Steigiamajam Seimui.

LOGOS 100 37 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas A. Vaičaitis

4. III Vyriausybės (1919 m. kovo 12–balandžio 12 d.) sudarymo politinės aplinkybės

Skaitytojui galima priminti, jog pir­ Ministrų Kabinetą. Beje, 1919 m. sausio mos šešios Lietuvos Vyriausybės (nuo 24 d. priimta šios Laikinosios konstitu­ 1918 m. lapkričio iki 1920 m. lapkričio) cijos pataisa kompetencija leisti laikinus dirbo faktiškai karo sąlygomis, kai besi­ įstatymus buvo numatyta ir Vyriausybei. kurianti Lietuvos kariuomenė kariavo su Kadangi Valstybės Taryboje daugiausiai bermontininkais, bolševikais ir vėliau – narių (dvylika) turėjo Tautos pažanga su želigovskininkais. Ne išimtis buvo ir kartu su savo sąjungininke Žemdirbių 1919 m. pradžia: Raudonoji armija į Lie­ sąjunga, lapkričio 11 d. Vilniuje buvo tuvos teritoriją įžengė 1918 m. gruodį, o sudaryta koalicinė vyriausybė, vadovau­ 1919 m. sausio mėn. ji užėmė Vilnių, jama Tautos pažangos atstovo Augustino Šiaulius ir, pasak Algimanto Liekio, kovo Voldemaro (Skirius 1999: 15). Tiesa, tai mėn. – apie 2/3 beatsikuriančios Lietuvos buvo plačios koalicijos kabinetas, nes čia teritorijos (Liekis 1996: 146). Nuo 1919 m. buvo tiek dešiniųjų, tiek ir kairiųjų par­ sausio 5 d. iki balandžio 19 d., taigi III Vy­ tijų atstovų, be to, buvo žydų ir gudų riausybės veiklos metu, Vilnius buvo reikalų „ministrai be portfelio“. Tačiau bolševikų rankose, o vasario 27 d. jis bu­ 1918 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriau­ vo net paskelbtas Lietuvos Baltarusijos sybei dar galutinai neperėmus visos val­ Socialistinės Respublikos, t. y. vadinamo­ džios iš vokiečių, o Vilniuje gresiant jo Litbelo, sostine. Beje, čia į akis krenta Raudonosios armijos ir lenkų legionierių įdomus faktas, jog Dovydaičio Vyriausy­ invazijai, Tarybos įgalioti į Vokietiją už­ bės Kaune metu (t. y. 1919 m. kovo 12– sitikrinti valstybei paskolos išvyko mi­ balandžio 12 d.) Vilniuje veikė jo bendra­ nistras pirmininkas A. Voldemaras (kar­ mokslio Veiverių mokytojų seminarijoje tu su finansų ministru Martynu Yču). Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vadovauja­ Kartu išvyko ir Tarybos prezidiumo ma vadinamojo Litbelo vyriausybė (Lau­ vadovas . Be to, A. Vol­ rinavičius 2013: 123–128). Taigi III Vy­ demaras su M. Yču iš Vokietijos vėliau riausybei reikėjo dirbti karo su bolševi­ turėjo vykti į Paryžiuje prasidedančią kais įkarštyje, kai nebuvo aišku, kuria Taikos konferenciją (Skirius 1999: 22). linkme viskas pakryps. Prieš pat Lietuvos vadovams išvyks­ Čia galima priminti, jog I Vyriausybė tant į užsienį buvo nuspręsta Vyriausy­ buvo sudaryta remiantis 1918 m. lapkri­ bės vairą atiduoti iš Rusijos neseniai čio 2 d. Lietuvos Tarybos priimtais Lie­ grįžusiam vienam iš visuomeninio poli­ tuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos tinio lietuvių veikimo Rusijoje lyderių – pamatiniais dėsniais (26, 27). Jais įtvir­ teisininkui liaudininkui Mykolui Sleže­ tinta, kad Ministrų Kabinetas privalo vičiui. A. Smetona prieš pat Naujuosius turėti Valstybės Tarybos pasitikėjimą, o metus trumpam sugrįžo į Kauną, bet Valstybės Tarybos prezidiumui buvo pa­ 1919 m. sausį perdavė S. Šilingui įgalio­ vesta skelbti įstatymus, kviesti ministrą jimus eiti Tarybos prezidiumo preziden­ pirmininką ir Tarybos vardu tvirtinti to pareigas ir vėl išvyko į Skandinaviją,

38 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Atmintis kur Švedijoje ir Danijoje, Liudo Truskos tinas Staugaitis, nes kito Prezidiumo žodžiais tariant, „propagavo Lietuvą“, nario santariečio Stasio Šilingo santykiai lankė valdžios įstaigas ir laikraščių re­ su Dovydaičiu nebuvo geri dar nuo dakcijas (Truska 1996: 103). 1910 m. leidžiamo moksleiviams skirto Taigi 1918 m. pabaigoje į užsienį iš­ leidinio „Aušrinė“ laikų (jis buvo „Auš­ vykus abiem valstybės vadovams – Tau­ rinės“ iniciatorius ir pirmasis redakto­ tos pažangos atstovams, Valstybės Tary­ rius) (Girnius 1975: 325–326). ba pritarė liaudininko M. Sleževičiaus Kodėl naujuoju premjeru buvo pasiū­ koalicinės vyriausybės sudarymui, tačiau lytas Dovydaitis? Sunku atsakyti, juk šįkart praktiškai be Tautos pažangos at­ nors jis ir buvo Tarybos narys, tačiau stovų (Eidintas, Lopata 2018: 47). Tačiau nebuvo joje labai matomas. Greičiausiai M. Sleževičius po dvejų su puse mėnesių, priežastis buvo ta, kad valstybės valdy­ t. y. 1919 m. kovo 10 d., atsistatydino dėl mo iniciatyvą norintiems perimti krikš­ nesutarimų su Valstybės Taryba (Truska čionims demokratams nebuvo labai iš ko 1996: 105). Tokios įtampos tarp Tarybos rinktis. Tuometiniai krikdemų partijos ir Vyriausybės padidėjimo pagrindas bu­ vadai (pvz., Mykolas Krupavičius, Leo­ vo atstovų rinkimai į 1919 m. sausio nas Bistras) ar aktyviai Taryboje veikęs 16–22 d. Kaune įvykusią Ant­rąją Lietu­ A. Stulginskis (šiandien sakytume, jis vos Valstybės konferenciją2, kuriuos lai­ buvo krikdemų partijos Taryboje frakci­ mėjo krikdemai (iš 187 konferencijos jos pirmininkas) kitoms partijoms galėjo dalyvių krikdemai turėjo 93, nepartinių atrodyti per daug radikalūs, o politikos blokas – 40, premjero M. Sleževičiaus šešėlyje buvęs Dovydaitis galėjo būti tam atstovaujamas socdemų ir liaudininkų tikras kompromisinis variantas, kuris, blokas – 38, „Pažanga“ – 12 ir „Santa­ J. Staugaičio nuomone, turėjo nesulauk­ ra“ – 2 atstovus) (Eidintas, Lopata 2018: ti išankstinio neigiamo nusistatymo iš 55–56). Po šios konferencijos krikdemai kitų partijų. Vis dėlto galima teigti, kad pasijuto pagrindine politine krašto jėga būtent A. Stulginskiui III Vyriausybėje ir stengėsi perimti krašto valdymo inicia­ atiteko svarbiausias vaidmuo: iš pradžių tyvą. Todėl A. Stulginskio siūlymu, karo jis buvo vidaus reikalų ir viešųjų darbų padėties įvedimo įstatymas buvo pradė­ ministras, o po savaitės, iš premjero pa­ tas svarstyti Tarybos prezidiume (ne Mi­ reigų atsistatydinus Dovydaičiui, tapo nistrų Kabinete, kaip M. Sleževičius rei­ faktiškai III Vyriausybės vadovu. Pagal kalavo), o tai premjeras M. Sleževičius 1918 m. Laikinosios Konstitucijos pama­ palaikė nepasitikėjimu Ministrų Kabine­ tinių dėsnių 20 straipsnį, „įėję į Ministe­ tu ir kovo 5 d. Tarybos prezidiumui įtei­ rių kabinetą Valstybės Tarybos nariai kė atsistatydinimo pareiškimą (Eidintas, nenustoja buvę Valstybės Tarybos na­ Lopata 2018: 59). Tokiu būdu Taryboje riais“ (26). Todėl pagal parlamentinės iškilo naujos vyriausybės formavimo demokratijos tradiciją Dovydaitis, kaip klausimas. Jei patikėtume istoriografijo­ ir A. Stulginskis ar L. Noreika, būdami je įsitvirtinusia nuomone, jog Dovydaičio Vyriausybės nariais, kartu išliko ir Vals­ kandidatūrą iškėlė ir pasiūlė Tarybos tybės Tarybos nariais. prezidiumas, tai greičiausiai galėjo pa­ Tačiau čia kyla antras klausimas: ko­ daryti krikščionis demokratas kun. Jus­ dėl Dovydaitis jau po savaitės atsistaty­

LOGOS 100 39 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas A. Vaičaitis

dino ir neišbuvo savo poste viso mėnesio, bei tarppartinę komisiją, kuri pradėjo t. y. visą III Vyriausybės egzistavimo lai­ svarstyti naujo – platesnės koalicijos – ka­ ką? Atsakymas galbūt toks, jog pats Do­ bineto (su M. Sleževičiumi priešakyje) vydaitis viename posėdyje prieš prisiim­ grąžinimo galimybes ir kovo pabaigoje damas šias pareigas teigė, kad „aš val­ neoficialiai tam pritarė. Be to, daugelio džios nenoriu ir gerai suprantu, kad partijų atstovai pritarė minčiai, kad reikia Ministru Pirmininku būti negalėsiu, bet atsisakyti Tarybos prezidiumo triumvi­ kadangi jūs nebegalite gauti kito kandi­ rato ir vietoj jo įsteigti Valstybės prezi­ dato, o aplinkybės verčia kuo skubiau dento pareigybę, o tai, daugumos partijų sudaryti naują vyriausybę, aš tą jūsų pa­ atstovų manymu, leistų sklandžiau veik­ siūlymą priimu, bet įspėju, kad susikūrus ti vyriausybei ir pagerintų jos santykius šiam kabinetui, jūs ieškotumėte tikro su Taryba. Tarybos daugumos manymu, Ministro Pirmininko“ (Liekis 1996: 145– tinkamiausias asmuo eiti valstybės pre­ 146). Iš šios citatos aiškėja, kad Dovydai­ zidento pareigas buvo tuo metu į Skan­ tis į premjero postą sutiko būti skiriamas dinaviją išvykęs Tarybos prezidiumo tik laikinai, t. y. prisiimti atsakomybę vadovas Antanas Smetona, todėl jis buvo susidariusioje situacijoje, kai Raudono­ pakviestas grįžti ir kovo 31 d. atvyko į sios armijos karo veiksmai neleido ilgiau Kauną. Jau po keleto dienų, t. y. 1919 m. ieškoti kito kandidato, o kitos partijos balandžio 4 d., Taryboje buvo priimta vengė įsipareigoti. Tačiau Dovydaitis Laikinųjų Konstitucijos pamatinių dės­ puikiai suprato, jog suformavus šią pe­ nių nauja redakcija (29), kurioje numaty­ rei­namojo pobūdžio vyriausybę, reikės ta Valstybės prezidento pareigybė, ir tą grįžti prie platesnės koalicijos ministrų pačią dieną į šias pareigas buvo išrinktas kabineto. Vis dėlto jį atsistatydinti po sa­ A. Smetona, o tuo metu kabinetui vado­ vaitės galėjo paskatinti ir tai, kad jo žo­ vavęs Ministro pirmininko pavaduotojas džiais tariant, jam tapus premjeru, „dau­ įteikė atsistaty­ gelis darbininkų atsitraukė nuo darbo“ dinimo pareiškimą (Eidintas, Lopata (24: 251), t. y. jis jautė nemažą tam tikrų 2018: 64). Beje, už prezidento A. Smeto­ valdžios įstaigų tarnautojų priešiškumą nos kandidatūrą balandžio 4 d. Taryboje ne tiek asmeniškai, kiek Krikščionių de­ balsavo ne tik A. Stulginskis, bet ir Dovy­ mokratų partijai, pašaipiai jo sudarytą daitis. Pagal 1919 m. balandžio 4 d. Lai­ Kabinetą vadinusių „gyvojo rožančiaus“ kinosios Konstitucijos redakciją, „Valsty­ kabinetu (Merkelis 1964: 220). bės Prezidentui priklauso vykdomoji Taigi, užbėgant įvykiams „už akių“, valdžia, kurią jis vykdo per Ministrų galima pasakyti, jog šis Valstybės Tary­ Kabinetą, atsakomą prieš Valstybės Tary­ bos bandymas sudaryti „dešiniųjų“ vy­ bą“, be to, čia buvo numatyta, jog „Mi­ riausybę be kairiųjų partijų palaikymo nisterių Kabineto sudėtį tvirtina Valsty­ nepasiteisino, nes III Vyriausybė išsilaikė bės Prezidentas“. Taigi, kaip buvo minė­ tik mėnesį. Šios vyriausybės laikinumą ta, prezidento išrinkimo dieną III Vyriau­ rodė ir tai, kad jau tuoj pat po jos suda­ sybė atsistatydino, tačiau savo pareigas rymo Valstybės Taryba sudarė Senjorų ėjo dar savaitę, kol balandžio 12 d. prezi­ konventą (jam priklausė Tarybos prezi­ dentas A. Smetona patvirtino M. Sleževi­ diumas ir po vieną visų frakcijų atstovą) čiaus sudarytą IV Ministrų Kabinetą.

40 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Atmintis

5. III Vyriausybės sudėtis

Grįžkime į 1919 m. kovo 12 dieną, 15 dienų pristatyti Seimui savo sudary­ kai Tarybos prezidiumas patvirtino3 to­ tą ir Prezidento patvirtintą Vyriausybę). kios sudėties septynių asmenų Dovydai­ Ši skuba sąlygojo tai, kad Dovydaičiui čio Ministrų Kabinetą: „1. Ministeris nepavyko „sukalėdoti“ (kaip jis pats pa­ Pirmininkas Pranas Dovydaitis, 2. Vi­ sakė) pilnos sudėties Kabineto: liko ne­ daus Reikalų ministeris Aleksandras paskirti trys ministrai, o du ministrai Stulginskis, 3. Švietimo ministeris Jonas (M. Yčas ir A. Voldemaras) buvo tik no­ Yčas, 4. Teisingumo ministeris Liūdas minalūs, nes jie taip ir negrįžo į Lietuvą Noreika, 5. Krašto apsaugos ministerijos iš Paryžiaus iki šios Vyriausybės atsista­ valdytojas Antanas Merkis, 6. Finansų tydinimo. Kita vertus, buvo manoma, jog ministerijos valdytojas , bent formaliai palikus juos Vyriausybės 7. Susisiekimo ministerijos valdytojas nariais, jie turės aukštesnį statusą Pary­ Jonas Šimoliūnas.“ Tiesa, Ministro pir­ žiaus taikos konferencijoje. mininko teikime taip pat buvo teigiama, Antra, reikia pasakyti, jog tarpukario jog „įėjusius į sudėtį Lietuvos delegacijos trapios demokratijos laikotarpiu vyriau­ Taikos Konferencijos finansų ministerį sybės keisdavosi gana dažnai, t. y. nuo Martyną Yčą, užsienio reikalų ministerį 1918 m. lapkričio iki 1926 m. gruodžio Augustiną Voldemarą ir užsienio reika­ perversmo (per 8 metus) veikė net 13 lų viceministerį Simoną Rozenbaumą vyriausybių. Vis dėlto III Vyriausybė pristatau ir toliau eiti savo pareigas. Že­ buvo ne tik trumpiausiai veikęs (lygiai mės ūkio ir valstybės turtų bei Prekybos mėnesį), bet ir mažiausiai narių turėjęs ir pramonės ministeriai bus mano pri­ Ministrų Kabinetas4. Štai, palyginti su statyti vėliau. Maitinimo ir Viešųjų Dar­ II M. Sleževičiaus vyriausybės 13 narių, bų ministerio pareigas prisiima Vidaus III Ministrų Kabinetą sudarė tik septy­ Reikalų Ministeris. P. S. Gudų reikalų nių vyriausybės narių sąrašas, nes, kaip ministeris bus mano pristatytas vėliau, teigiama minėtame Dovydaičio teikime, susižinojus su gudų atstovybe“ (28). nebuvo paskirti 4 įvardinti ministrai: Cituotas dokumentas leidžia daryti Žemės ūkio ir valstybės turtų5, Prekybos tokius apibendrinimus. Pirma, dėl sudė­ ir pramonės6, Maitinimo ir viešųjų dar­ tingos tarptautinės padėties buvo labai bų (jo pareigas ėjo Vidaus reikalų mi­ skubama sudaryti naujos sudėties Mi­ nistras) bei Gudų reikalų (kažkodėl nistrų Kabinetą, tam Dovydaitis turėjo teikime nepaminėtas II Vyriausybėje tik vieną dieną, t. y. kovo 10 d. atsistaty­ veikęs Žydų reikalų ministras). Visa tai dino M. Sleževičiaus kabinetas ir Prezi­ reiškė, kad daug didesnė darbų našta diumas pavedė naują Kabinetą sudaryti turėjo gulti ant Ministro pirmininko (vė­ Dovydaičiui. Kovo 11 d. Dovydaitis Pre­ liau – Ministro­ pirmininko pavaduotojo) zidiumui įteikė Ministrų Kabineto sąra­ pečių. Tiesa, III Vyriausybėje buvo ir šą, kovo 12 d. Prezidiumas patvirtino tam tikras darbų perėmimas, nes iš Dovydaičio kabinetą (palyginimui – pa­ II Vyriausybės čia perėjo du vyriausybės gal 1992 m. Konstituciją, premjeras turi nariai – J. Šimoliūnas ir A. Stulginskis.

LOGOS 100 41 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas A. Vaičaitis

Be to, švietimo ministras J. Yčas Švieti­ nors vyriausybės narys vadovaudavo mo ministerijai vadovavo ir I Vyriausy­ kelioms ministerijoms (štai vidaus reika­ bėje (A. Voldemaro). Taip pat reikia lų ministras A. Stulginskis dar ėjo mai­ pabrėžti, jog Vyriausybės posėdžiuose tinimo ir viešųjų darbų ministro parei­ be balso teisės dar dalyvaudavo ir Vals­ gas). Be to, ministrui išvykus ar dėl kitų tybės kont­rolės valdytojas. priežasčių negalint eiti savo pareigų, į Trečia, nors jau nuo pradžių jautėsi Ministrų Kabinetą visateisiais vyriausy­ Kabineto laikinumas, tai nebuvo iš vadi­ bės nariais buvo skiriami „ministerijų namųjų „profesionalų“ sudaryta perei­ valdytojai“. Taigi III Vyriausybėje (be namojo laikotarpio Vyriausybė, nes ne­ Ministro pirmininko) buvo trys ministrai partinis buvo tik Susisiekimo ministerijos ir trys „ministerijų valdytojai“: jau mi­ valdytojas Jonas Šimoliūnas. Kaip minė­ nėtas Susisiekimo ministerijos valdytojas ta, tai buvo „dešiniųjų“ vyriausybė: J. Šimoliūnas, Krašto apsaugos ministe­ premjeras Dovydaitis, nors ir nominaliai, rijos valdytojas A. Merkis (Merkys) ir tačiau tuo metu priklausė Krikščionims Finansų ministerijos valdytojas V. Petru­ demokratams (kaip ir A. Stul­ginskis), lis. Nors jų pareigos vadinosi kitaip, šie visi kiti vyriausybės nariai buvo Tautos trys ministerijų valdytojai de facto ėjo pažangos atstovai. Tiesa, Tarybos prezi­ ministrų pareigas ir turėjo vienodas tei­ diumas Dovydaitį į pareigas paskyrė be ses Kabinete su ministrais. Krikščionių demokratų partijos tuome­ Penkta, iš minėto 1919 m. kovo 11 d. tinės vadovybės formalaus pritarimo, Ministro pirmininko teikimo ir 1919 m. tačiau, kita vertus, jo atstovavimą krik­ kovo 12 d. Tarybos prezidiumo patvirti­ demams turėjo garantuoti tai, jog šios nimo akto galima daryti išvadą, jog Vy­ partijos tuometiniai „šulai“ (M. Krupa­ riausybė galėjo būti suprantama siaurą­ vičius, L. Bistras ir P. Karvelis) dirbo ja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme premjero štabe (Girnius 1975: 164). Beje, Vyriausybę sudarė minėtuose aktuose pagal ministrų profesiją šį Kabinetą ga­ įvardintų septynių asmenų Ministrų Ka­ lima vadinti teisininkų vyriausybe, nes binetas, o plačiąja prasme – į Vyriausy­ net penki jos nariai (įskaitant ir užsieny­ bės sudėtį įėjo ir ministerijų viceministrai je esančius) buvo teisininkai (Dovydaitis, bei Vyriausybės posėdžiuose dalyvau­ Noreika, Merkys, Martynas Yčas ir Ro­ jantis Valstybės kontrolės vadovas. Tokią zenbaumas), dar du – istorikai (Jonas išvadą galima daryti iš to, kad Dovydai­ Yčas ir Voldemaras) ir po vieną ekono­ tis savo teikime „pristato ir toliau eiti mistą (Vytautas Petrulis), inžinierių (Jo­ savo pareigas“ ne tik Taikos konferenci­ nas Šimoliūnas) ir agronomą (Stulgins­ joje Paryžiuje esančius II Vyriausybės kis). Beje, be Dovydaičio, iš dvylikos ministerius Martyną Yčą ir Augustiną tarpukariu buvusių ministrų pirmininkų Voldemarą, bet ir Paryžiuje tuo metu teisininkai pagal profesiją buvo tik jau buvusį „užsienio reikalų viceministerį Si­ minėtas M. Sleževičius ir A. Merkys. moną Rozenbaumą“. Beje, S. Rozenbau­ Ketvirta, įdomu tai, jog formuojant mas mėnesio pabaigoje grįžo į Lietuvą vyriausybę kurį laiką vyravo praktika, ir nuo kovo 29 d. dalyvaudavo Vyriau­ kad partijose trūkstant specialistų, kuris sybės posėdžiuose. Tai patvirtina ir Vy­

42 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Atmintis riausybės posėdžių protokolai, kurie tarp partijų ir tautinių grupių. Tačiau, rodo, jog III Vyriausybės posėdžiuose kaip buvo minėta, šioje Vyriausybėje da­ vietoj švietimo ministro J. Yčo dažnai lyvavo tik dvi partijos, todėl kam nors dalyvaudavo jo viceministras nepartinis suteikti ministro be portfelio postą nebu­ Juozas Vokietaitis, o nuo kovo 26 d. po­ vo būtinybės. Tuo tarpu tautinių mažu­ sėdžiuose dalyvavo Prekybos ir pramo­ mų (t. y. gudų ir žydų bend­ruomenės, nės ministerijos viceministras N. Rachmi­ nes su lenkų tautine bend­ruomene san­ levičius. Kaip jau buvo minėta, Vyriau­ tykiai buvo įtempti) atstovų nepakvieti­ sybės posėdžiuose ex officio patariamojo mas į Vyriausybę galėtų būti paaiškina­ balso teise dalyvaudavo ir Valstybės mas Kabineto formavimo didele skuba kontrolės vadovas: pradžioje St. Kairys, ir tam tikrais nesutarimais pačiose mi­ vėliau – J. Zubrickas (24: 240–251)7. nėtose tautinėse bendruomenėse. Be to, Šešta, III Vyriausybėje nebuvo „minist­ tuo metu daugelis ministrų faktiškai ir rų be portfelio“ pareigybės (t. y. ministrų, buvo „be portfelio“, nes nemaža dalis nevadovaujančių konkrečiai ministerijai), ministerijų dar nebuvo įsteigtos ar jų kurie I, II ir IV Vyriausybėse buvo skiria­ steigimo procesas buvo dar tik pradėtas mi siekiant turėti kuo didesnę koaliciją verčiantis keliais darbuotojais.

6. III Vyriausybės veikla

Dovydaitis 1919 m. kovo 13 d., t. y. mės reformos pradėjimas, t. y. „bežemių jau kitą dieną po jo paskyrimo Ministru ir mažažemių žeme aprūpinimas“; pirmininku, kalbėdamas iškilmingame 6) darbininkų darbo sąlygų pagerinimas Lietuvos Valstybės Tarybos viešame po­ ir kova su nedarbu; 7) tautinių mažumų sėdyje, perskaitė Vyriausybės deklaraci­ atstovams, „stovintiems ant Lietuvos ją, kurią galima laikyti Vyriausybės pro­ valstybės pagrindo“, teisių garantavi­ grama, nes joje buvo įvardintos svar­ mas; 8) „susisiekimo pagerinimas paštu, biausios vyriausybės veiklos sritys. Iš telefonu, geležinkeliais ir vandens ke­ netrumpos Dovydaičio programinės liais“; 9) mokesčių surinkimas, naujų kalbos galima išskirti trylika svarbiausių mokesčių įdiegimas ir finansinio stabi­ Vyriausybės veiklos barų: 1) valstybės lumo garantavimas (ost-markės pakei­ gynyba nuo priešo ir skubi pagalba Lie­ timo sava valiuta darbai); 10) karo nuos­ tuvos regionams, „paliuosuotiems nuo tolių suregistravimas ir kompensavimas; priešininko“; 2) diplomatinės pastangos 11) užsienio prekybos (eksporto ir im­ dėl Lietuvos pripažinimo Paryžiuje pra­ porto) perėmimas valstybės kontrolėn; sidėjusioje Taikos konferencijoje ir jos 12) Švietimo reforma; 13) Steigiamojo priėmimo į Tautų Sąjungą8; 3) Lietuvos Seimo Vilniuje sušaukimo darbai, „kai gyventojų apsauga nuo „plėšimų, sau­ tik Lietuva bus nuo priešininko paliuo­ valės bei spekuliacijos“; 4) vietos savi­ suota“. Šią deklaraciją Dovydaitis užbai­ valdos valdymo suvienodinimas (pla­ gė įsitikinęs, kad „jei visi mūsų mylimos nuota sušaukti vietos savivaldų ir ap­ Tėvynės sūnūs tokiu pasiaukojimu stos skričių viršininkų suvažiavimą); 5) že­ darban, tuomet mums joki priešininkai

LOGOS 100 43 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas A. Vaičaitis

nebaisūs ir mūsų laimėjimas patikrintas terių Kabinetas iš vieno (solidaringai) artimiausioj ateity“ (24: 243–245). dirba ir iš vieno atsako“, todėl, pavyz­ Šiai Vyriausybės deklaracijai, kaip ne­ džiui, atsistatydinus Ministrui pirminin­ oficialiai Vyriausybės programai, Lietu­ kui M. Sleževičiui, atsistatydino ir visas vos Valstybės Taryba kovo 13 d. viešame II Kabinetas. Kita vertus, Laikinoji Kons­ posėdyje pritarė. Gana ilgoje Dovydaičio titucija šiuo atveju suteikė tam tikrą kalboje stebina jo tikėjimas Lietuvos vals­ lankstumą, nes viso Kabineto atsistaty­ tybe ir Lietuvos visuomenės gebėjimu dinimo reikalavo tik vienu atveju, t. y. apsiginti nuo išorės priešų. Taip pat ma­ Valstybės Tarybai pareiškus jam nepasi­ tyti, jog premjeras gerai supranta Vyriau­ tikėjimą. Be to, Laikinosios Konstitucijos sybės darbo „plotį ir gylį“ bei iškilusius pamatiniuose dėsniuose buvo numatyta, didelius iššūkius. Kaip matome iš dekla­ jog „Ministerių Kabinetui vadovauja Mi­ racijos, premjeras vyriausybei numatė ne nisteris Pirmininkas arba jį pavaduojąs vienerių metų darbą. Aišku, ši Vyriausy­ vienas kuris ministeris“. Ši nuostata leido bės veiklos programa negali būti laikoma išlikti III Vyriausybei net ir atsistatydinus visiškai originalia ir autentiška, nes joje Ministrui pirmininkui, o A. Stulginskiui atsispindi ankstesnių (I ir II) Kabinetų pasirašinėti „Ministro Pirmininko Pava­ duotojo“ titulu, nors expressis verbis tokių darbų tęstinumas. pareigų Laikinojoje Konstitucijoje numa­ Gaila, bet jau po savaitės darbo vy­ tyta nebuvo. riausybėje premjeras konstatavo, kad vis Įdomu pažymėti, kad vyriausybė tuo dėlto „šis Kabinetas buvo sudaromas, metu posėdžiavo ne kartą per savaitę, kaip laikinas, kuris po kelių savaičių tu­ kaip dabar, o praktiškai kasdien, išsky­ rėtų būti rekonstruotas“, todėl 1919 m. rus sekmadienius. Kartais tą pačią dieną kovo 19 d. Vyriausybės posėdyje (t. y. būdavo net du kabineto posėdžiai: ryti­ savaitę išbuvęs premjero poste) pateikė nis ir vakarinis. Tai galima būtų sieti su atsistatydinimo pareiškimą Valstybės Ta­ įtempta tarptautine padėtimi. Posėdžiai rybos prezidiumui ir pavedė Ministro vykdavo paprastai vakare 18:30. Daž­ pirmininko pareigas eiti vidaus reikalų niausiai III Vyriausybės posėdžiuose ministrui A. Stulginskui. Nuo kovo 19 d. dalyvaudavo septyni žmonės, bet ma­ iki pat IV Vyriausybės (M. Sleževičiaus) žiausia kabineto sudėtis buvo 1919 m. patvirtinimo balandžio 12 d. Dovydaitis kovo 28 d. posėdyje, kuriame dalyvavo vyriausybės posėdžiuose nebedalyvavo, tik keturi vyriausybės nariai. Čia galima o posėdžiams pirmininkavo A. Stulgins­ pridurti ir tai, jog švietimo ministras kis, kuris nuo šiol pasirašinėjo „Ministro J. Yčas po jo paskyrimo kovo 12 d. kaž­ Pirmininko Pavaduotojo“ titulu. Taigi kur išvyko ir Kabineto posėdžius pradė­ Dovydaitis iš viso dalyvavo (ir pirminin­ jo lankyti tik balandžio 4 d., t. y. tą pačią kavo jiems) tik šešiuose vyriausybės po­ dieną, kai A. Stulginskis įteikė III Vyriau­ sėdžiuose. Čia taip pat įdomu pažymėti, sybės atsistatydinimo pareiškimą. Todėl kad šiuo atveju atsistatydinus premjerui, švietimo ministerijai vyriausybės posė­ visas Kabinetas neatsistatydino. Tiesa, džių metu dažniausiai atstovaudavo vi­ pagal Laikinosios Konstitucijos pamati­ ceministras J. Vokietaitis, o kartais ir nius dėsnius buvo numatyta, jog „Minis­ niekas neatstovaudavo.

44 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Atmintis

Kokius klausimus svarstė III Vyriau­ savanoriams) algas – tai buvo Vokietijos sybė? Daugiausia dėmesio buvo skiriama paskolos Lietuvai sąlyga. Balandžio 2 d. krašto apsaugos klausimams, taip pat įsteigta 20 stipendijų užsienyje besimo­ buvo svarstomi įvairūs finansiniai ir dip­ kantiems studentams lietuviams. Tą pa­ lomatiniai klausimai. Čia paminėsiu tik čią dieną buvo nuspręsta „sekvestruoti“ keletą posėdžiuose svarstytų klausimų (nacionalizuoti) „Metropolio“ viešbutį ir pavyzdžių. Štai, 1919 m. kovo 14 d. posė­ perduoti jį Užsienio reikalų ministerijos dyje buvo svarstomas klausimas dėl ap­ žinion. Balandžio 4 d. diskutuojama, kaip sikeitimo belaisviais su Vinco Mickevi­ kontroliuoti ir riboti vokiečių iš Lietuvos čiaus Kapsuko (jį Dovydaitis asmeniškai išvežamą žaliavą, visų pirma medieną ir pažinojo iš Veiverių mokytojų seminarijos grūdus. Tuo tarpu prie užsienio politikos laikų) vadovaujama bolševikų (Litbelo) klausimų galima būtų priskirti kovo vyriausybe Vilniuje. Šiame posėdyje Mi­ 29 d. posėdį, kurio metu buvo išklausyti nistrų Kabinetas taip pat nutarė „kreiptis pirmosios Lietuvos delegacijos užsienyje į vokiečius ir kviesti juos talkon Vilniaus (veikusios iki Voldemaro delegacijos pa­ paėmimui“. Kovo 23 d. posėdyje buvo skyrimo) nariai: kun. Konstantinas nuspręsta iš AB „Banga“ pirkti įvairių Olšauskas ir Simonas Rozenbaumas, ku­ prekių kariuomenei, kovo 25 d. – svarsto­ rie supažindino vyriausybę su delegaci­ mas 2000 arklių rekvizicijos (greičiausiai jos pastangomis dėl Lietuvos valstybės taip pat kariuomenei) klausimas, o kovo pripažinimo. 26 d. – ginklų pirkimo Gardine (!) klausi­ Vienas įdomesnių III Vyriausybės mas. Kovo 27 d. buvo svarstomas vokie­ sprendimų yra balandžio 7 d. nutarimas čių reikalavimas leisti jiems vadovauti „leisti Užsienio reikalų ministerijai bendriems vokiečių ir lietuvių kariuome­ 5 tūkstančius markių kreditą rinkimui nių daliniams kovoje su bolševikais. Ba­ medžiagos Lietuvos Konstitucijai“, įga­ landžio 7 d. buvo nuspręsta kreiptis į liojant tuo užsiimti ministerijos vicemi­­ Latvijos vyriausybę nota prašant atleisti nist­rą teisininką S. Rozenbaumą. Tuo nuo prievolės tarnauti Latvijos kariuome­ buvo parodyta, jog Vyriausybė supranta, nėje tuos Palangoje gyvenančius „Lietu­ kad valstybei nepakanka turėti Laikiną­ vos piliečius“, kurie pareiškė norą stoti į ją Konstituciją (tuo metu Lietuvoje veikė Lietuvos kariuomenę. Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dės­ Prie finansinių klausimų galima būtų niai) ir reikia rinkti medžiagą apie už­ priskirti kovo 15 d. posėdyje priimtą sienio valstybių konstitucijas tam, kad sprendimą pirkti automobilius Ministro jomis remiantis būtų galima pradėti pirmininko reikalams ir Susisiekimo mi­ rengti nuolatinę Lietuvos Konstituciją, nisterijai. Kovo 26 d. buvo tvirtinamos ne kuri, žinia, buvo Steigiamojo Seimo pri­ tik įvairių ministerijų, bet ir Seinų vysku­ imta tik 1922 m. pijos „sąmatos“ (biudžetai). Kovo 27 d. Čia įdomu atkreipti dėmesį į tai, jog Švietimo ministerija buvo įgaliota pradė­ III Vyriausybei teko veikti tiek pagal ti mokėti algas liaudies mokytojams, ko­ 1918 m., tiek ir pagal 1919 m. redakcijos vo 29 d. buvo nuspręsta išmokėti vokie­ Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitu­ čiams kareiviams (vadinamiesiems Saksų cijos pamatinius dėsnius. 1918 m. redak­

LOGOS 100 45 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas A. Vaičaitis

cijos Pamatiniai dėsniai (su sausio mė­ apie medicinos ir veterinarijos gydytojų ir nesio pataisa) Ministrų Kabinetui numa­ felčerių mobilizaciją. Po šio posėdžio III tė deleguotos įstatymų leidybos teisę, Vyriausybė įstatymų nebepriminėjo, tik­ t. y. teisę tarp Valstybės Tarybos sesijų riausiai dėl to, kad įsigaliojo 1919 m. ba­ priiminėti laikinuosius įstatymus, kurie landžio 4 d. redakcijos Laikinosios Kons­ turėjo būti patvirtinti arba atšaukti arti­ titucijos pamatiniai dėsniai. Nors 1919 m. miausioje Valstybės Tarybos sesijoje. To­ Laikinosios Konstitucijos redakcija Mi­ dėl III Vyriausybės darbo metu taip pat nistrų Kabinetui deleguotosios įstatymų buvo svarstomi ir priimami įstatymai: leidybos teisės visai nepanaikino, tačiau pavyzdžiui, Įstatymas uždrausti vartoti expressis verbis „teisė leisti įstatymus“ popierinius rusų pinigus, Įstatymas apie 1919 m. Pamtinių dėsnių redakcioje buvo žyminį mokestį, Įstatymas, draudžiantis priskirta nebe Kabinetui, o Prezidento kariams dalyvauti politinėje veikloje, kompetencijai, be to, Laikinoji Konstitu­ Įstatymas nacionalizuoti privačią nuosa­ cija numatė stiprią Prezidento teisę ve­ vybę karo metu ir dar keletas kitų. Pa­ tuoti Vyriausybės priimtus įstatymus9. skutinis kartas, kada III Vyriausybė vyk­ Taigi ši naujovė reiškė tai, kad Ministrų dė deleguotą įstatymų leidybą, buvo Kabinetui pasidarė per daug rizikinga 1919 m. balandžio 5 d. posėdis, kurio pradėti įstatymų leidybos procesą be iš­ metu buvo svarstomas Įstatymo projektas ankstinės Prezidento aprobacijos.

Keletas išvadų ir apibendrinimų

1. P. Dovydaitis kartu su savo bend­ VDU profesoriumi ir įvairių leidinių raamžiais ir bendraminčiais buvo iš lie­ steigėju bei leidėju. tuviško kaimo kilęs pirmosios kartos 3. III Vyriausybė, kurios Ministru modernios Lietuvos valstybės lietuvis pirmininku 1919 m. kovo 12 d. buvo inteligentas, didelėmis savo pastangomis paskirtas Dovydaitis, veikė sudėtingo­ formalų išsimokslinimą gavęs carinėje mis karo su bolševikais aplinkybėmis, Rusijoje, bet kaip asmenybė subrendęs kartu gresiant Lenkijos ir bermontininkų kultūrinėje, visuomeninėje ir politinėje kariuomenių keliamam pavojui. Dėl šios kovoje iš pradžių su carine, vėliau su priežasties daugiausia šios Vyriausybės kaizerine okupacine valdžia. sprendimų buvo susiję su krašto apsau­ 2. Dovydaitis po ne visai sėkmingos ga. Kitą didelę Vyriausybės sprendimų politinio veikimo patirties III Vyriausy­ dalį galima priskirti finansiniams klau­ bėje 1919 m. ir pasibaigus Lietuvos Vals­ simams. Dėl tarptautinės įtampos Vy­ tybės Tarybos įgaliojimams 1920 m. ge­ riausybė posėdžiaudavo kasdien, išsky­ gužės mėn., daugiau politinėje veikloje rus sekmadienius. nedalyvavo. Nuo tol iki pat 1940 m. 4. III Vyriausybė buvo trumpiausiai birželio Dovydaitis dar aktyviau įsitrau­ veikusi (1919 m. kovo 12–1919 m. balan­ kė į visuomeninę, mokslinę ir leidybinę džio 12 d.) ir mažiausiai Vyriausybės veiklą: kaip jau minėta, jis vadovavo atei­ narių (septynis) turėjusi tarpukario Vy­ tininkams ir kitoms organizacijoms, tapo riausybė. Be to, po savaitės darbo atsi­

46 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Atmintis statydinus Ministrui pirmininkui Dovy­ imti ir ištremti: , Vytau­ daičiui ir jo pareigas perėmus vidaus tas Petrulis, , reikalų ministrui A. Stulginskiui, ji dar Pranas Dovydaitis ir Aleksandras Stul­ labiau sumažėjo. Tokį greitą premjero, o ginskis. Tik pastarajam po tremties pa­ vėliau viso Kabineto atsistatydinimą ir sisekė grįžti į Tėvynę. Augustinas Vol­ negausų Vyriausybės narių skaičių sąly­ demaras Butyrkų kalėjime mirė 1942 m. gojo trys priežastys: pirma, partijų rie­ gruodžio 16 d., Antanas Merkys mirė tenos ir politinės patirties neturėjimas; 1955 m. Malenkų invalidų namuose Vla­ antra, joje nedalyvavo kairiųjų partijų dimiro srityje. Dar tragiškesnis buvo III atstovai, tuo tarpu gresiant karinei inter­ Vyriausybės Finansų ministerijos valdy­ vencijai, buvo būtina turėti plačiausios tojo (kitose Vyriausybėse – Finansų, pre­ koalicijos Kabinetą; trečia, 1919 m. ba­ kybos ir pramonės ministras) Vytauto landžio 4 d. buvo priimta nauja Laikino­ Petrulio likimas – jis sušaudytas vienas sios Konstitucijos pamatinių dėsnių re­ pirmųjų 1940 m. Uchtos lageryje Komi­ dakcija ir išrinktas Valstybės Preziden­ joje. Kiek vėliau ir šio straipsnio pagrin­ tas, kuris pagal minėtus Pamatinius dinis herojus, III Vyriausybės Ministras dėsnius turėjo kompetenciją formuoti Pirmininkas ir Vasario 16-osios akto sig­ Ministrų Kabinetą. nataras Pranas Dovydaitis buvo sušau­ 5. III Ministrų Kabinete (kaip ir kituo­ dytas 1942 m. lapkričio 4 d. SSRS NKVD se tarpukario Kabinetuose iki pat 1926 m. kalėjime Sverdlovske. gruodžio perversmo) dalis visateisių Vy­ Kadangi P. Dovydaičio, kaip ir nema­ riausybės narių buvo vadinami ne minist­ žos dalies kitų nukankintų Lietuvos vals­ rais, o „ministerijų valdytojais“, kurie de tybininkų ir visuomenininkų, palaidoji­ facto vykdydavo ministrų pareigas. Re­ mo vieta nežinoma, 2007 m. Rasų kapi­ miantis III Kabineto posėdžių protoko­ nėse Vilniuje jam kartu su kitais pana­ lais, šis kabinetas galėtų būti skirstomas šaus likimo amžininkais ir bendramin­ į (a) Vyriausybę „siaurąja prasme“, t. y. į čiais buvo pastatytas simbolinis kapas – tuos septynis asmenis, kurie paminėti kenotafas. Tačiau būtina priminti, jog dar Ministro pirmininko teikimo bei Prezidi­ prieš tai, t. y. jubiliejiniais 2000 metais, umo patvirtinimo aktuose, ir (b) Vyriau­ popiežius Jonas Paulius II Praną Dovy­ sybę „plačiąja prasme“, t. y. prie čia pa­ daitį (kartu su kitais 114 lietuviais) įtrau­ minėtų asmenų dar pridedant ministeri­ kė į XX a. Martirologijos knygą ir paskel­ jų viceministrus, kurie dažnai pavaduo­ bė kankiniu, o tai yra, kaip gražiai pasa­ davo ministrus Vyriausybės posėdžių kė Aldona Vasiliauskienė, kelio į Altorių metu ir du ministrus (užsienio reikalų ir Garbę pradžia (Vasiliauskienė 2001: 279). finansų), Vyriausybei atstovavusius Tai­ Taigi, jei kenotafas Dovydaičiui Vilniaus kos konferencijoje Paryžiuje. Rasose simbolizuoja kankinystę už tėvy­ Kartais sakoma, kad žmogaus gyve­ nę Lietuvą, tai jo įtraukimas į XX a. Mar­ nimo vertę parodo jo mirtis. Šia prasme tirologijos knygą jau rodo, kad Dovydai­ pirmoji sovietų okupacija buvo gana čio asmenybė peržengė nacionalinius „simboliška“ net penkiems III Vyriausy­ rėmus, o jo auka pripažįstama pasauli­ bės nariams, nes 1940–1941 m. buvo su­ niame kontekste.

LOGOS 100 47 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas A. Vaičaitis

Literatūra

Istoriografija Periodika 1. Barzdukas S. 1977. Ateitininkų keliu. 1911– 18. Dovydaitis P. 1911. Trys pamatiniai klausimai. 1927–1977. Žmonės, įvykiai, darbai. Ateitis. Ateitis 1. Vasario 1911 m. . Nemokamas Chicago. priedas prie „Draugijos“, Nr. 50. 2. Eidintas A., Lopata R. 2018. Trečioji Vyriausy­ 19. Dovydaitis P. 1930. Kodėl Vasario šešioliktą, o bė. Lietuvos vyriausybės 1918–1920 m. posėdžių ne kurią kitą ar kito mėnesio dieną? (Nuotru­ protokolai. T. I: 1918 m. lapkričio 9 d.–1919 m. pos atsiminimų iš įvykių prieš 12-ka metų). spalio 4 d. (sud. A. Eidintas, R. Lopata)“. Moks­ Darbininkas 7 (544). lo ir enciklopedijų leidybos centras. Vilnius. 20. Stulginskis A. 1936. 50 metų amžiaus sukaktis. 3. Girnius J. 1975. Pranas Dovydaitis. Ateitis. Chi­ Prof. P. Dovydaitį prisiminus. Rytas 26. cago. 21. Vaičaitis V. A. 2018. Trys signatarai ateitininkai: 4. Yla S. 1983. Ateitininkų vadovas. Ateitis. Chi­ , Pranas Dovydaitis, Aleksan­ cago. dras Stulginskis. Ateitis 2. 5. Jakubčionis A. 1997. Pranas Dovydaitis – moks­ lininkas politikoje. Lietuvos Respublikos Minis- Istoriniai šaltiniai trai Pirmininkai (1918–1940). Vilnius: Alma 22. Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918 littera. (sud. A. Eidintas, R. Lopata). 1991. Vilnius: 6. Kasparavičius A. (sud.) 2018. Pirmieji Lietuvos Mokslas. Ministrų Kabinetai 1918 metais Vilniuje. Lietuvos 23. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkū- nacionalinis muziejus. rimas 1914–1920 metų dokumentuose (sud. A. 7. Laurinavičius Č. 2013. Litbelo istorija ir Pary­ Eidintas, R. Lopata). 2017. Vilnius: Mokslo ir žiaus Taikos Konferencijoje. Lietuvos istorija. enciklopedijų leidybos centras. T. X, I dalis: Nepriklausomybė (1918–1940 m.) 24. Lietuvos vyriausybės 1918–1920 m. posėdžių proto- (ats. red. J. Kiaupienė). Vilnius: Lietuvos isto­ kolai. T. I: 1918 m. lapkričio 9 d. – 1919 m. spalio rijos institutas. 4 d. (sud. A. Eidintas, R. Lopata). 2018. Vilnius: 8. Liekis A. 1996. Signatarai. Vasario 16. Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. 9. Masionis A. 1992. Ateitininkų dvasia nepalūžo. 25. Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje. Kalbos. Ateitis. Chicago. 2018 m. rugsėjo 22–23 d. Katalikų pasaulio 10. Merkelis A. 1964. Antanas Smetona: jo visuome- leidiniai. ninė, kultūrinė ir politinė veikla. Amerikos lietu­ vių tautinės sąjunga. New York. Teisės aktai 11. Plumpa P. 2007. Jaunimo mokytojas ir bičiulis. 26. 1918 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Valstybės Laiki­ Logos 50. nosios Konstitucijos Pamatiniai dėsniai. Lietuvos 12. Rastenis V. (sud.) 2003. Ateitininkai. ASS leidinys. Aidas, 1918 m. lapkričio m. 13 d. Nr. 130(178). 13. Skirius J. 1999. Profesorius Augustinas Vol­ 27. 1919 m. sausio 24 d. Laikinosios Lietuvos Vals­ demaras ir tarptautinis Lietuvos valstybingu­ tybės Konstitucijos papildas. Laikinosios Vyriau- mo įteisinimo procesas. Lietuvos užsienio rei- sybės Žinios. 1919, Nr. 4/41. kalų ministrai 1918–1940 (red. A. Gaigalaitė). 28. 1919 m. kovo 11 d. Ministro Pirmininko teiki­ Vilnius. mas ir 1919 m. kovo 12 Lietuvos Valstybės 14. Skrupskelis K. 2010. Ateities draugai. Ateiti­ Prezidiumo Ministrų Kabineto patvirtinimo ninkų istorija (iki 1940 m.). Naujasis Židinys- aktas. Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919 m. Aidai. balandžio 4, Nr. 5. 15. Stulginskis A. 1980. Atsiminimai. Chicago: Pe­ 29. 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Lai­ dagoginis lituanistikos institutas. kinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai. Lai- 16. Truska L. 1996. Antanas Smetona ir jo laikai. kinosios Vyriausybės Žinios. 1919 m. gegužės 8 d. Vilnius. Priedas Nr. 6/24. 17. Vasiliauskienė A. 2001. Akmenuotas patrioto ke- 30. 2018 m. gegužės 15 d. LR Seimo nutarimas lias. Vilnius: Regnum. Nr. XIII‑1151 „Dėl 2020 metų paskelbimo Lie­

48 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Atmintis

tuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais“. Internetiniai šaltiniai TAR, 2018-05-17, Nr. 2018-07957. 32. Sopranaitė R. 2009. Kad gyvenimas netaptų 31. 2019 m. liepos 9 d. LR Seimo nutarimas karikatūra. Prieiga per internetą:

Nuorodos

1 Kaip ateitininkas P. Dovydaitis, be abejo, palai­ kinosios Konstitucijos pamatinių dėsnių redak­ kė Krikščionių demokratų partijos programą, cijoje. tačiau jis niekada nebuvo aktyvus šios partijos 8 Kaip žinoma, oficialiai pasibaigus Pirmajam narys. Be to, bent jau nuo 1928 m. jis negalėjo pasauliniam karui, jo laimėtojai (JAV, D. Brita­ būti šios partijos narys, nes 1928–1934 m. buvo nija, Prancūzija, Italija, Japonija ir kt.) 1919 m. kitos partijos – Darbo federacijos – vicepirmi­ sausio 18 d. Paryžiuje suorganizavo Taikos kon­ ninkas (Girnius 1975: 451). ferenciją (veikė iki 1920 m. sausio 21 d.), įstei­ 2 1919 m. pradžioje šaukti Antrąją Lietuvos vals­ gusią pirmąją tarptautinę organizaciją – Tautų tybės konferenciją (Pirmąja konferencija laikant Sąjungą arba Tautų Lygą (pranc. Société des Na- 1917 m. rugsėjo mėn.į Vilniuje vykusią konfe­ tions, angl. League of Nations). Taikos konferen­ renciją, kurios metu buvo išrinkta Lietuvos Ta­ ciją oficialiai įteisino 1920 m. birželio 28 d. pa­ ryba) buvo nuspręsta siekiant, kad Lietuvos sirašyta Versalio sutartis, kuri karo kaltininke Taryba ir vyriausybė atsiskaitytų Lietuvos vi­ pripažino Vokietiją ir įpareigojo ją mokėti lai­ suomenei ir kad iki Steigiamojo Seimo rinkimų mėtojams reparacijas. Lietuvos delegacija į Kon­ būtų atgaivintas mažėjantis Lietuvos Tarybos ferenciją nebuvo pakviesta, todėl turėjo veikti populiarumas. neoficialiai per savo jau minėtą delegaciją, kuriai 3 „Mes, Aukštasai Valstybės Tarybos Prezidiumas, vadovavo Augustinas Voldemaras. Česlovas remdamasis Lietuvos valstybės Laikinosios Laurinavičius teigia, kad Lietuvos delegacija de konstitucijos pamatinių dėsnių §11, tvirtiname facto pradėjo veikti tik 1919 m. kovo mėnesį, t. y. Tamstos Mums š. m. kovo 11 d. pristatytą ka­ II Vyriausybės darbo pabaigoje ir III darbo pra­ binetą, Tamstai mūsų pavestą sudaryti“ (28). džioje (Laurinavičius 2013: 149–151). Beje, į 4 Septyni Vyriausybės nariai taip pat buvo ir V Tautų Sąjungą Lietuva kartu su Latvija ir Estija E. Galvanausko Ministrų Kabinete. buvo priimta tik 1921 m. rugsėjo 22 d., tai reiš­ 5 Tiesa, 1919 m. kovo 21 d. Vyriausybės posėdy­ kė jos visišką tarptautinį pripažinimą. je dalyvavo Žemės ūkio ir valstybės turtų „mi­ 9 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Lai­ nisterijos atstovas“ J. Tūbelis, o nuo 1919 m. kinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai: kovo 26 d. posėdžiuose dalyvavo šios ministe­ „§13. Vals­tybės Tarybos sesijų tarpe arba per jų rijos viceministras Povilas Matulionis (Eidintas, pertraukas Valstybės Prezidentas turi teisės leis­ Lopata 2018: 252, 257). ti įstatymus Ministerių Kabineto priimtuosius. 6 Nuo 1919 m. kovo 26 d. Vyriausybės posėdžiuo­ §14. Valstybės Prezidentas gali Ministerių Kabi­ se dalyvavo Prekybos ir pramonės ministerijos neto priimtąjį įstatymo sumanymą grąžinti Mi­ „reikalų vedėjas“ Kazys Šalkauskis, o kartais nisterių Kabinetui su savo pastabomis. Tuomet dalyvaudavo šios ministerijos viceministras Ministerių Kabinetas svarsto jį antrą kartą. Jei Nachmanas Rachmilevičius (buvo Vyriausybės Prezidentas neranda galimu ir antru atveju Mi­ posėdžių, kuriuose dalyvaudavo ir kartu). nisterių Kabineto svarstytą ir priimtą įstatymo 7 Tiesa, Valstybės kontrolieriaus teisė dalyvauti sumanymą pasirašyti, tuomet šio įstatymo su­ Vyriausybės posėdžiuose „patariamuoju balsu“ manymas yra įnešamas į Valstybės Tarybą ir buvo įtvirtinta tik 1919 m. balandžio 4 d. Lai­ josios sesija turi būti tuojau sušaukta“ (29).

LOGOS 100 49 2019 LIEPA • RUGSĖJIS