https://doi.org/10.24101/logos.2019.48 Gauta 2019 07 18 VAIDOTAS A. VAIčAITIS Vilniaus universitetas, Lietuva Vilnius university, Lithuania P. DOVYDAITIS IR III LIETuVOS VYRIAuSYbė 1919 M. KOVO 12–1919 M. bALAnDŽIO 12 D. Pranas Dovydaitis and the 3rd Lithuanian Government (March 12, 1919–April 12, 1919) SuMMARY This article analyzes the personality of the interwar Lithuanian social activist prof. Pranas Dovydaitis. The first paragraphs of the article show the conditions under which his personality was formed and the domestic and international conditions that pushed him to the center of most important political events in Lithuania (still under the czarist regime) in the second decade of twentieth century. The second part of the article analyzes the domestic and international conditions under which the third Cabinet of Ministers in 1919 was formed, which was briefly led by Pranas Dovydaitis as Prime Minister. The article also focuses on the composition and spheres of activity of the Third Lithuanian Cabinet of Ministers, as well as showing the political conditions that led to its resignation after a month of work. The article concludes with a summary and a note that prof. Dovy- daitis and four other members of his Government were arrested and expelled from Lithuania by the Soviet authorities in 1940–1941. Dovydaitis himself was shot in the nKVD prison in 1942 in Sverdlovsk, Russia. SAnTRAuKA Šiame straipsnyje atskleidžiama vieno žymiausių tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjų prof. Prano Do- vydaičio asmenybė. Pirmose straipsnio dalyse parodoma, kokiomis sąlygomis formavosi jo asmenybė ir kokios vidaus bei tarptautinės aplinkybės lėmė, kad XX a. antrajame dešimtmetyje jis atsidūrė svarbiausių politinių įvykių, vykusių Lietuvos teritorijoje, sūkuryje. Antroje straipsnio dalyje analizuojama, kokiomis vidaus ir tarptautinėmis sąlygomis formavosi vadinamoji Pirmoji Lietuvos Respublika, t. y. kaip susikūrė jos pirmosios vyriausybės, vienai iš kurių trumpai teko vadovauti Pranui Dovydaičiui. nemažai dėmesio straipsnyje skiriamas III Lietuvos Ministrų Kabineto sudėčiai bei veiklos sritims atskleisti, taip pat parodyti politines sąlygas, dėl kurių po mėnesio darbo ji turėjo atsistatydinti. Straipsnis užbaigiamas apibendrinimais, parodant, jog prof. Dovydaitis ir dar keturi III Vyriausybės nariai 1940–1941 m. buvo sovietų valdžios suimti ir ištremti iš Lietuvos, o pats Dovydaitis – sušaudytas nKVD kalėjime Sverdlovske, Rusijoje. RAKTAŽODŽIAI: Pranas Dovydaitis, Ministras pirmininkas, III Vyriausybė, Lietuvos Taryba, ateitininkai. KEY WORDS: Pranas Dovydaitis, Prime minister, 3rd Government, Council of Lithuania, ateitininkai. LOGOS 100 31 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas a. Vaičaitis ĮVADAS 2019 m. kovo 12 d. III Lietuvos vy­ nybės ir gyvenimo atskleidimo taip pat riausybei, kurios Ministras pirmininkas daug prisidėjo Aldonos Vasiliauskienės buvo Pranas Dovydaitis, suėjo lygiai studija, kurios pagrindinis tikslas buvo šimtas metų, todėl šis straipsnis skirtas susisteminti įvairią medžiagą, taip pat šiai datai paminėti, kartu atskleidžiant dar nepublikuotus atsiminimus apie jį, ir šios Vyriausybės vadovo P. Dovydai­ būsimajam beatifikacijos procesui (Vasi­ čio asmenybę. Apie P. Dovydaitį galima liauskienė 2001). Rašyti straipsnį labai rašyti iš įvairių perspektyvų, nes jis yra padėjo neseniai paskelbti 1918–1920 m. epochinio lygmens asmenybė. Tai filo­ Vyriausybės posėdžių protokolai. Šiame sofas ir teologas, aktyvus visuomeninin­ straipsnyje bus daugiausiai remiamasi kas ir ateitininkas, mokslininkas ir pe­ minėtais autoriais, taip pat ateitininkijos dagogas, redaktorius, leidėjas, pagaliau istorijos įvairiais šaltiniais (Barzdukas P. Dovydaitis buvo patriotas ir kankinys. 1977, Yla 1983, Masionis 1992, Rastenis Tiesa, šiame straipsnyje daugiausia dė­ 2003, Skrupskelis 2010). Straipsniu taip mesio bus skiriama jo trumpai politinei pat siekiama prisidėti prie istorinės at­ veiklai atskleisti vidaus ir tarptautinia­ minties puoselėjimo atsižvelgiant į Sei­ me kontekste, kuriame veikė III Vyriau­ mo paskelbtą Steigiamojo Seimo šimt­ sybė – metai po Lietuvos Nepriklauso­ mečio (30) ir Ateitininkijos 110 metų (31) mybės paskelbimo, bei jo asmenybės minėjimą. formavimosi bruožams parodyti, kurie Taigi straipsnį sudaro šešios dalys: padėjo jam prisiimti tiek daug svarbių pirmose dviejose dalyse P. Dovydaičio visuomeninių ir politinių įsipareigojimų. veikla atskleidžiama platesniame visuo­ Šio straipsnio kontekste būtina paminė­ meninės jo veiklos kontekste, nes jis vis ti, kad Dovydaičio patirtį III Vyriausy­ dėlto visų pirma buvo visuomenės lyde­ bėje analizavo Algirdas Jakubčionis (Ja­ ris, o politikoje jis dalyvavo (1917–1920 m. kubčionis 1997: 126–138), Algimantas buvo Lietuvos Tarybos narys) ne tiek iš Kasparavičius (Kasparavičius 2018), pašaukimo, kiek skatinamas atsakomy­ Alfonsas Eidintas su Raimundu Lopata bės savo Tėvynei. Kitose straipsnio daly­ (Eidintas, Lopata 2018: 59–65) bei kiti se analizuojama III Vyriausybės sudary­ istorikai, o plačiausią studiją apie jo vi­ mas ir veikla. Straipsnyje naudojamas są gyvenimą yra parašęs Juozas Girnius istorinis, lyginamasis, analitinis ir siste­ (Girnius 1975). Prie Dovydaičio asme­ minis tyrimo metodai. 1. P. DOVYDAITIS: ASMEnYbėS GEnEzė Rašant apie tokias asmenybes kaip P. simas: iš kur ir kaip tokie žmonės atsi­ Dovydaitį, visą gyvenimą atidavusį savo randa? Kas lemia tokių asmenybių susi­ Tėvynei ir net nebijojusį paaukoti už ją formavimą? Aišku, lengvo atsakymo į šį gyvybės, visų pirma kyla natūralus klau­ klausimą nėra. Iš šalies žvelgiant atrodo, 32 LOGOS 100 2019 LIEPA • RUGSĖJIS ATMINTIS kad XIX a. pabaigoje Suvalkijos kaime nys, kuriam Bažnyčia suteikė Dievo tar­ neturtingų valstiečių gausioje šeimoje no titulą. Aišku, jo asmenybę ir veiklą gimęs ir augęs Pranukas niekuo neišsi­ galima suprasti tik analizuojant tai kartu skyrė iš savo bendraamžių. Jis, kaip ir su kitais to laikmečio bendraminčiais, daugelis vaikų tuometiniame Lietuvos tarpukario inteligentais ateitininkais: kaime, gyveno sunkiai, ankstyvoje vai­ Adele Dirsyte, Stefanija Ladygiene, Al­ kystėje pradėjo ganyti ir dirbti įvairius fonsu Lipniūnu, Aleksandru Stulginskiu, ūkio darbus, todėl galėtų atrodyti, jog Kaziu Bizausku, Vladu Jurgučiu, Myko­ tokiam kaimo vaikui sunku išeiti iš šio lu Krupavičiumi, Stasiu Šalkauskiu, An­ užburto rato. Tačiau Pranuko širdyje kir­ tanu Maceina, Juozu Girniumi, Juozu bėjo nenumaldomas noras siekti kažko Keliuočiu, Vytautu Mačerniu, Bernardu daugiau, o šio troškimo pagrindas buvo Brazdžioniu, Kaziu Bradūnu ir kt. (So­ iš tėvų ir tuometinės lietuviško kaimo pranaitė 2009). P. Dovydaičio, kaip ir aplinkos paveldėtas tikėjimas. Būtent šis kitų čia paminėtų inteligentų, pavyzdys tikėjimas traukė Pranuką siekti mokslo puikiai iliustruoja, kiek daug galima pa­ ir leido jam niekada nenuleisti rankų ir siekti nuosekliu darbu, kartu prisiimant matyti toliau už gimtojo kaimo ganyklas. atsakomybę už savo tautą ir tėvynę, ne­ Paradoksalu, bet būtent tokie lietuviško priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje kaimo XIX a. pabaigos–XX a. pradžios ir materialinėmis sąlygomis teko gimti šviesuoliai ir sukūrė Pirmąją Lietuvos ir praleisti vaikystę bei jaunystę. Respubliką, įsteigė jos demokratines ins­ P. Dovydaitis gimė 1886 m. nedide­ titucijas, lietuviškas mokyklas ir univer­ liame Runkių kaime, dabartinėje Mari­ sitetą, sukūrė lietuvišką mokslą, litera­ jampolės apskrityje. Jis buvo vyriausias tūrą, meną bei pramonę, t. y. lietuvišką iš 15 vaikų (!), tiesa, iš jų užaugo tik 8 kultūrą plačiąja prasme. Būtent šie iš (nenuostabu, kad ir pats Dovydaitis, kaimo kilę lietuvių inteligentai pasirašė būdamas 25 metų (1911 m.) vedė mer­ Vasario 16­osios aktą, parengė ir priėmė giną iš savo kaimo Marcelę Bucevičiūtę 1922 m. Konstituciją bei dalyvavo poka­ ir susilaukė 5 vaikų: Onos, Jono, Juozo rio rezistencijoje. (mirė kūdikystėje), Vytauto ir Laimos). Aišku, visa tai kartu sąlygojo ir faktą, Būdamas dešimties, Pranukas pradėjo kad būtent šis Lietuvos visuomenės so­ lankyti Višakio Rūdos pradžios mokyk­ cialinis segmentas daugiausiai ir nuken­ lą, o ją baigęs 1904 m. įstojo į Veiverių tėjo tiek pirmosios, tiek antrosios sovie­ mokytojų seminariją. Ši mokykla, kaip tinės okupacijos metu, įskaitant žuvusius ir visos tuometinės mokyklos Rusijos partizanus, trėmimus ir kolektyvizaciją. Imperijoje, buvo vienas iš priverstinės Tarp jų buvo ir šio straipsnio herojus rusifikacijos įrankių. Tačiau 1905 m. re­ P. Dovydaitis – ateitininkas, universiteto voliucija įnešė naujų vėjų ir į Rusijos profesorius, teisininkas pagal išsilavini­ švietimo sistemą, todėl Veiverių moky­ mą, filosofas pagal pašaukimą, Vasario tojų seminarijos moksleiviai išdrįso mo­ 16­osios akto signataras, III Vyriausybės kyklos vadovybei raštu pateikti įvairių ministras pirmininkas, Tėvynės kanki­ reikalavimų. Tarp jų buvo reikalavimai LOGOS 100 33 2019 LIEPA • RUGSĖJIS Vaidotas a. Vaičaitis leisti skaityti lietuvišką spaudą, steigti čiau, kita vertus, jau streiko metu Vei­ moksleivių organizacijas ir joms priklau­ verių mokytojų seminarijoje ir vėliau syti, rusų kilmės mokytojus pakeisti gimtajame kaime po lauko darbų ruo­ lietuviais tam, kad pamokos galėtų bū­ šiantis baigiamiesiems gimnazijos egza­ ti dėstomos lietuvių kalba (Liekis 1996: minams atsiskleidė jaunojo Prano dide­ 139). Kartu buvo iškelta ir sąlyga, kad lė valia bei tokie charakterio bruožai moksleiviai negrįš į mokyklą tol, kol šie kaip darbštumas, veržlumas, žodžio lai­ reikalavimai nebus įvykdyti (Vasiliaus­ kymasis (net jei dėl to reikėtų nukentė­ kienė: 34). Kadangi reikalavimai