Lietuvos Bankas 1922-1943 Metais
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Vladas TERLECKAS LIETUVOS BANKAS 1922-1943 METAIS Vladas TERLECKAS LIETUVOS BANKAS 1922-1943 METAIS Kūrimo ir veiklos studija Vilnius 1997 UDK 336.7(474.5)(091) Te-115 Recenzavo dr. G. Nausėda ir V. Andriuškevičius Redagavo E. Vilkauskienė ISBN 9986-651-15-8 © V. Terleckas, 1997 ISBN 978-609-8204-04-9 (online) TURINYS ĮŽA NG A ................................................................................4 I dalis LIETUVOS BANKO ISTORIJA........................................ 7 1. Lietuvos banko įsteigimas................................................. 9 1.1. Įstatymo projektai...........................................................9 1.2. Diskusijos Seime dėl įstatymo..................................... 12 1.3. Banko įsteigimas........................................................... 18 2. Banko statusas ir organizaciniai pagrindai....................27 3. Banko įstatymo, struktūros ir vadovų pasikeitimai......46 4. Dukartinis banko likvidavimas....................................... 63 4.1. Inkorporavimas į SSRS valstybinį banką...................63 4.2. Atkūrimas ir pakartotinis likvidavimas....................... 73 4.3. Lito ir Lietuvos banko kūrėjų likimai......................... 84 II dalis LIETUVOS BANKO VEIKLOS BRUOŽAI.................. 93 1. Veiklos barai..................................................................... 94 2. Kreditavimo organizavimas............................................ 99 3. Kredito politika: tikslai, priemonės ir pokyčiai........... 109 3.1. Kredito politikos formavimasis................................. 109 3.2. Kredito politikos švelnėjimo laikotarpis................... 124 3.3. Permainingas kredito politikos dešimtmetis............ 131 4. Valiutinės operacijos..................................................... 139 5. Kitos operacijos............................................................. 163 6. Veiklos finansiniai rezultatai ir jų panaudojimas......173 7. Banko vaidmuo nepriklausomybės laikais................... 183 8. Banko veikimas okupacijų m etais................................ 197 8.1. Veiklos pobūdžio keitimasis sovietmečiu................. 197 8.2. Kai kurie atkurto banko veiklos nacių okupacijos laikais bruožai............................................................ 213 Išvados................................................................................ 218 Šaltinių ir literatūros sąrašas............................................ 225 Pavardžių rodyklė............................................................... 258 3 ĮŽANGA Emisinio Lietuvos banko įsteigimas, lito banknotų išleidimas ir nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas - epochinės reikšmės įvykis, nes tai padaryta pirmą kartą per visą Lietuvos valstybės istoriją. Sutvarkiusi pinigų ūkį Lietuva tapo modernia valstybe. Įsteigus emisijos banką ir įvedus savus pinigus, buvo nutraukti kraštui nenaudingi pinigiį unijos su Vokietija saitai, sustiprintas ekonominis savarankiškumas. Nepaisant didžiulio Lietuvos banko vaidmens krašto ūkiui ir net politikai, gražių darbų, iškilių asmenybių, vadovavusių jam, neturime išsamesnės jo istorijos, veiklos studijos. Tarpukariu manyta, kad dar per anksti vertinti banko nuveiktus darbus arba parašytuose darbuose nagrinėta tik trečiojo dešimtmečio jo veikla. 1928 m. išleistoje monografijoje “Lietuvos banko emisijos politika Europos monetarinių santykių plėtotės šviesoje” S. Kuzminskas profesionaliai išnagrinėjo Lietuvos banko pinigų politiką 1922-1926 m. K Sruoga daktaro disertacijoje “Lietuvos Respublikos ūkis ir jos notų emisija” (1930 m., vokiečių k.) apžvelgė bendriausius pinigiį emisijos iki 1929 m. klausimus. Visapusiškiau, tačiau tik pirmuosius Lietuvos banko veiklos metus (1922-1924 m.) nagrinėjo A. Moravskis darbe “Lietuvos finansai” (II dalis, 1925). 1932 m. Lietuvos banko išleistame jubiliejiniame leidinyje “Lietuvos bankas. Pirmasis dešimtmetis. 1922-1932” (lietuvių ir anglų k.) pateikta ganėtinai plati banko panorama. Keista, kad vėliau nustota studijuoti Lietuvos banko veiklą, išskyrus straipsnius aktualiais klausimais. Per visą sovietmetį iš esmės apsiribota enciklopediniais straipsneliais. Mes nenagrinėjome savos bankininkystės praeities ne vien dėl politinių, ideologinių motyvų, bet ir dėl šios temos tyrimų darbo imlumo. 4 Svariausias lietuvių emigracijos indėlis į tarpukario Lietuvos pinigiį istorijos tyrimą - J. K. Kario veikalas “Nepriklausomos Lietuvos pinigai” (New York, 1953 m.), kuris yra daugiau numizmatinės krypties. Tad Lietuvos banko įkūrimo 75 metų sukaktis - gera proga ir didelis įsipareigojimas prisiminti jo darbus. Šį darbą grindžiait archyvine medžiaga, Lietuvos statistikos metraščių, Lietuvos banko apyskaitų ir biuletenių duomenimis, minėtų autorių darbais, tarpukario spaudos publikacijomis. Siekiau į mokslinę apyvartą įtraukti archyvinę medžiagą, į vieną krūvą surinkti kiek įmanoma visą informaciją ir pateikti kuo platesnę veiklos panoramą. Manau, kad visapusiškesnį sintetiniai apibendrinimai - tolesnių tyrimų uždavinys, kurį galėtų palengvinti šiame darbe sukaupti faktai. Jais remiantis, galima platesnių, tolimesnių Lietuvos banko veiklos horizontų įžvalga. Čia pateikiama Lietuvos banko fotografija (su baltomis dėmėmis) gal pravers kitiems “tapant banko paveikslą”. Darbo rašymą sunkino archyvinės, prastai susistemintos medžiagos gausa (tūkstančiai bylų) ir skirtinguose šaltiniuose pateiktų duomenų nepalyginamumas (ypač iki 1930 m.) Nesu tikras, kad pavyko surasti visus svarbiausius Lietuvos banko ir kitus dokumentus. Jau vien dėl to tyrimo nelaikau baigtu. Be to, priklausomai nuo surinktos informacijos kiekio ne visus Lietuvos banko veiklos barus vienodai nuodugniai išdėsčiau. To meto cenzūruojama spauda nagrinėjamais klausimais neduoda tikro vaizdo. Šiame leidinyje nenagrinėjau ir Lietuvos banko pinigų politikos, kadangi ši tema nušviesta mano monografijoje “Pinigai Lietuvoje 1915-1944" (Vilnius, 1992 m.). Keldamas sau tikslą plačiau panagrinėti banko veiklą, nedaug dėmesio skyriau personalijoms ir pateiktų duomenų analizei. Rašydamas bandžiau vadovautis V. Jurgučio pastebėjimu: “Mums buvo sunku ir tuo, kad mes neturėjome teoriškai pasiruošusių žmonių. Žmonės neturėjo <...> ir praktinio prityrimo darbe, nes nė vienas rusuose neturėjo vadovaujamos vietos” Dėkoju Lietuvos bankui už darbo išleidimą, recenzentams soc. m. dr. G. Nausėdai ir V. Andriuškevičiui už vertingas pastabas. 1 Jurgutis V. Pinigai, bankai ir kreditas. 1933/34 m. paskaitų stenogramos, 1934,1 d., p. 62. I dalis LIETUVOS BANKO ISTORIJA 1. Lietuvos banko įsteigimas 1.1. Įstatymo projektai Kai kurie dokumentai liudija, jog Lietuvos banko įstatymo projektai buvo parengti 1919 m. ir 1920 m.1 1919 m. vyriausybė buvo priėmusi sprendimą spausdinti lietuviškus pinigus, dėl to buvo sutarta su valstybine Švedijos spaustuve. Kadangi pinigams išleisti reikia specialaus emisijos banko, galima tikėti, kad tikrai buvo parengtas Lietuvos banko įstatymo projektas ar projektai (aptikti jų archyvuose nepavyko). Daugiausia dėl sunkios Lietuvos politinės padėties tie sumanymai nebuvo įgyvendinti. Akcinio Lietuvos prekybos ir pramonės banko vadovai siūlė valdžiai suteikti jam emisijos banko teises ir taip išvengti tvirtos valiutos bei brangenybių išvežimo iš Lietuvos. Į šį siūlymą vyriausybė nereagavo2. Savų pinigų ir nacionalinio emisijos banko neturėta iki 1922 m. pabaigos. Tik 1922 m. pradėta skubinti savų pinigų įvedimo ir Lietuvos banko įsteigimo parengiamuosius darbus. Skubėti vertė spartėjantis auksino nuvertėjimas, nes tai blogino materialinę tarnautojų, darbininkų padėtį ir kėlė jų nepasitenkinimą. Taip pat prastėjo miestų aprūpinimas maistu, nes kaimiečiai vengė jį parduoti, dėl infliacijos ir lėtos pinigų apyvartos patirdami daug nuostolių. Pradėjo krikti valdžios aparatas: daugelis tarnautojų darbo metu vykdavo į Vokietiją spekuliuoti. Be to, artėjant rinkimams į Seimą, valdžia vis labiau buvo kritikuojama, kad delsia įvesti savus pinigus. Pagaliau daugeliui išsisklaidė iliuzijos, jog greitai sustiprės Vokietijos markė (nuo jos priklausė auksino vertė). Pradėta suprasti, kad dėl savų pinigų neturėjimo ir pinigų unijos su Vokietija Lietuva priversta netiesiogiai mokėti už ją Antantės valstybėms dalį reparacijų. Todėl vyriausybė 1 Steigiamojo seimo darbai, 1922 08 04, 237 posėd., p. 6, 8. ~ Prūsas A. Gyvenimo keliai. Marijampolė, 1938, p. 218. 9 apsisprendė nelaukti užsienio kapitalo atėjimo. Tai sužinome iš finansų, prekybos ir pramonės ministro J. Dobkevičiaus pasisakymo Steigiamajame seime, 1922 m. rugpjūčio 4 d. svarstant interpeliaciją dėl emisijos banko. Tada J. Dobkevičius pareiškė: “Dabar manoma jau nebelaukt svetimšalių, kurių dalyvavimas buvo pripažintas reikalingu”1. 1922 m. kovo 22 d. Ministrų kabinetas priėmė Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos parengtą Lietuvos banko įstatymo projektą su pataisomis2. Šis faktas svarbus ir dėl to, kad paneigia tuometinės opozicijos prisiskirtus nuopelnus paskubinti Lietuvos banko įsteigimą. Spaudoje neretai jų atstovai piršo mintį, kad tik jų Steigiamajam seimui pateiktos interpeliacijos dėl savų pinigų ir emisijos banko privertė valdžią pereiti nuo kalbų prie darbų. Žinant, jog opozicijos interpeliacijos Steigiamajam seimui buvo įteiktos 1922 m. birželio ir rugpjūčio mėn., galima teigti, kad jos neturėjo įtakos Lietuvos banko įstatymo projektui 1922 m. kovo 22 d. aprobuoti. 1922 m. liepos 3-13 d. Ministrų kabinetas vėl svarstė ir priiminėjo Lietuvos banko įstatymo projektą3. Sunku paaiškinti, kodėl vyriausybė atsisakė savo 1922 m. kovo 22 d. priimto Lietuvos banko įstatymo projekto, kodėl buvo parengtas naujas