VILNIAUS UNIVERSITETAS Audron ÷ Veilentien ÷ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIM Ų ĮTAKA UŽSIENIO POLITIKAI 1920–1927 METAIS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, 2010 Disertacija ginama eksternu Mokslinis konsultantas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) 2 TURINYS ĮVADAS. 4 1. STEIGIAMOJO SEIMO IND öLIS Į LIETUVOS TARPTAUTIN öS PAD öTIES STABILIZACIJ Ą: 18 1.1. Parlamento kompetencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problemos 18 1.2. Seimo įtaka Taikos sutarties su Soviet ų Rusija rengimui ir jos ratifikavimas 41 1.3. Seimas ir santykiai su Lenkija: 59 1.3.1. Nutarimai Vilniaus klausimu. 59 1.3.2. Derybos su Lenkija ir Vilniaus lenk ų atstovais. 79 1.3.3. Lietuvos delegacijos veikla Briuselyje. 93 1.3.4. Hymanso projekt ų vertinimai. 114 1.4. Bendradarbiavimas su Baltijos šali ų parlamentais. 131 2. I SEIMO FRAKCIJ Ų NESUTARIM Ų POVEIKIS UŽSIENIO POLITIKAI. 145 3. II SEIMO DARBAI UŽSIENIO POLITIKOS SRITYJE : 161 3.1. Tarptautin ÷s orientacijos pakeitimas. 161 3.2. Klaip ÷dos krašto konvencijos ir integracijos vertinimai. 185 3.3. Santykiai su Didži ąja Britanija ir Baltijos šalimis. 202 3.4. Nes ÷kming ų deryb ų su Vatikanu ir Lenkija panaudojimas rinkimin ÷se kovose 214 4. III SEIMAS IR DIPLOMATIN öS IZOLIACIJOS PROBLEMOS: 230 4.1. Užsienio politikos klausimai Seime. 230 4.2. Užsienio reikal ų komisijos ind ÷lis rengiant Nepuolimo sutart į su SSRS ir jos ratifikavimas. 246 5. UŽSIENIO REIKAL Ų MINISTERIJOS BIUDŽETO FORMAVIMAS 262 IŠVADOS. 281 ŠALTINI Ų IR LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS. 285 3 Į V A D A S Valstybingumo ir parlamentarizmo siekius išreišk ÷ beveik vis ų XIX a. pabaigoje prad ÷jusi ų kurtis lietuvi ų politini ų partij ų programos, 1905 met ų Didžiojo Vilniaus Seimo, lietuvi ų konferencij ų nutarimai, ta čiau naujo turinio parlamentarizmas atgijo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kuriantis Lietuvos valstybei. Vasario 16-osios Nepriklausomyb ÷s akte buvo parašyta, kad Lietuvos Taryba „atstato nepriklausom ą, demokratiniais pamatais sutvarkyt ą Lietuvos valstyb ę su sostine Vilniuje“, kurios „pamatus ir jos santykius su kitomis valstyb ÷mis privalo galutinai nustatyti kiek galima grei čiau sušauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu vis ų jos gyventoj ų išrinktas“1. Moderniojo parlamentarizmo istorija Lietuvoje buvo labai neilga – nuo 1920 iki 1927 met ų ir ap ÷m÷ Steigiamojo, I, II ir III seim ų veikl ą. Kai kurie istorikai parlamentarizmo laikotarp į skai čiuoja iki 1926 m. karinio perversmo, ta čiau III Seimas dirbo iki 1927 m. balandžio 12 d., kai buvo paskelbtas Prezidento Antano Smetonos pasirašytas III Seimo paleidimo aktas. Kiekviena frakcija tur÷jo savo programines nuostatas užsienio politikos klausimais, kurias reišk ÷ Seimo, frakcij ų, centro komitet ų pos ÷džiuose, suvažiavimuose ir konferencijose bei partin ÷je spaudoje. Visi Lietuvos Respublikos seimai band ÷ išspr ęsti valstyb ÷s užsienio politikos problemas, palaikydami glaud ų kontakt ą su vyriausyb ÷mis ir Prezidentu. Vis ų demokratini ų seim ų įtaka užsienio politikai buvo skirtinga, nes keit ÷si seim ų, kartu ir Užsienio reikal ų komisijos sud ÷tis, daugumos ir opozicijos santykiai, skyr ÷si seim ų nari ų patirtis politin ÷je ir parlamentin ÷je veikloje, j ų išsilavinimas bei asmenin ÷s savyb ÷s. Darbas Užsienio reikal ų komisijoje bei delegacijose kai kuriems Seimo nariams pakeit ÷ vis ą gyvenim ą – 5 politikai per ÷jo dirbti į diplomatin ę tarnyb ą (Kazys Bizauskas, Valdemaras Vytautas Čarneckis, Ladas Natkevi čius, Eduardas Turauskas, Pranas Dailid ÷), 3 – susiklos čius palankioms aplinkyb ÷ms tapo užsienio reikal ų ministrais (Vladas Jurgutis, V. Čarneckis, Mykolas Sleževi čius). Be to, Lietuvos užsienio politik ą veik ÷ geopolitin ÷ pad ÷tis bei per vis ą tarpukario laikotarp į išlik ęs Lietuvos ir Lenkijos konfliktas d ÷l Vilniaus. Tyrimo aktualumas ir naujumas. Pastaruoju metu suaktyv ÷jo Lietuvos 1 Protokolas Nr. 62, 1918 02 16 // Lietuvos valstyb ÷s tarybos protokolai 1917–1918 . Vilnius, 1991, p. 208. 4 parlamentarizmo ir diplomatijos istorijos tyrin ÷jimai, ta čiau seim ų įtaka Lietuvos užsienio politikai, kaip atskiras tyrimo objektas, n ÷ra išsamiau nagrin ÷ta. Daugiausia d÷mesio iki šiol skirta Steigiamojo Seimo atliktiems darbams – Konstitucijos pri ÷mimui, žem ÷s ir pinig ų reformai arba bendriems Lietuvos užsienio politikos klausimams – Vilniaus ir Klaip ÷dos problemoms, sutartims su Soviet ų Rusija (v÷liau – SSRS), santykiams su kai kuriomis valstyb ÷mis, užsienio reikal ų ministr ų, diplomat ų bei Seimo nari ų biografijoms. Seimo veikla, siekiant išspr ęsti svarbiausias Lietuvos užsienio politikos problemas, jo įtaka užsienio politikos formavimui nuosekliai ir išsamiai neanalizuota, retai pateikiama Seimo frakcij ų nuomon ÷ užsienio politikos klausimais, beveik netyrin ÷ta parlamento delegacij ų užsienyje veikla. Tyrin ÷jimuose, skirtuose Lietuvos diplomatijos istorijai, Lietuvos užsienio politikos kurso nustatymas dažniausiai priskiriamas užsienio reikal ų ministrams, diplomatams, o seim ų ind ÷lis neminimas. Lietuvos istoriografijoje ir parlamentarizmo istorijoje tai pirmas mokslinis tyrimas, siekiantis išanalizuoti Lietuvos seim ų veikl ą, sprendžiant užsienio politikos problemas, ir įtak ą, nustatant Lietuvos užsienio politikos kryptis 1920–1927 metais. Disertacijoje charakterizuojamos ir lyginamos parlamentini ų partij ų, frakcij ų ir atskir ų seim ų nari ų nuostatos valstyb ÷s užsienio politikos klausimais, gvildenami Seimo ir Vyriausyb ÷s santykiai sprendžiant aktualias šios srities problemas. Disertacijoje taip pat pateikiami į Steigiam ąjį, I ir II seimus nepatekusios ir opozicijoje veikusios Tautos pažangos partijos (v ÷liau – Lietuvos tautinink ų sąjungos) lyderi ų nuomon ÷ apie Seimo poveik į valstyb ÷s užsienio politikai. Siekiant įvertinti Lietuvos Steigiamojo Seimo veiksmus sprendžiant Vilniaus klausim ą, disertacijoje nagrin ÷jami Lenkijos steigiamojo seimo nutarimai d ÷l Vilniaus krašto. Demokratini ų seim ų, atskir ų frakcij ų ar parlamentar ų veiklos ir įtakos valstyb ÷s užsienio politikai analiz ÷ ir įvertinimas prisid ÷s prie parlamentarizmo istorijos tyrim ų. Be to, tarpukario parlamentinis patyrimas užsienio politikos srityje gali b ūti naudingas ir dabar siekiant išsaugoti ir įtvirtinti Lietuvos valstybingum ą. Tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos seim ų, Užsienio reikal ų komisij ų, frakcij ų ir atskir ų nari ų veikla ir įtaka užsienio politikos srityje 1920–1927 metais, Seimo ir Vyriausyb ÷s santykiai sprendžiant svarbiausias užsienio politikos problemas, frakcij ų ir seim ų nari ų nuostatos užsienio politikos klausimais. Tikslas ir uždaviniai. Disertacijos tikslas – išanalizuoti demokratini ų seim ų 5 veikl ą ir įtak ą nustatant valstyb ÷s užsienio politikos kryptis, tarptautin ÷s orientacijos paieškas, įvertinti j ų ind ÷lį į valstyb ÷s interes ų gynim ą. Disertacijoje taip pat bus bandoma nustatyti, kiek seim ų sprendimus veik ÷ visuomen ÷s bei opozicijos nuomon ÷. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Ištirti Seimo kompetencij ą ir valdži ų s ąveikos principus, Steigiamojo Seimo veikl ą siekiant tarptautinio Lietuvos pripažinimo, nagrin÷tus užsienio politikos klausimus, Seimo įtak ą sutarties su Soviet ų Rusija parengimui, jos svarstym ą ir ratifikavim ą, Seimo nari ų dalyvavim ą derybose su Lenkija ir Vilniaus lenk ų politin ÷mis grup ÷mis, Hymanso projekt ų vertinim ą, kontaktus su Baltijos šali ų parlamentais, išanalizuoti, koki ą įtak ą Seimas dar ÷ Užsienio reikal ų ministerijai ir kiek ji veik ÷ savarankiškai. 2. Išnagrin ÷ti I Seimo frakcij ų, tautini ų mažum ų atstov ų pozicij ą, svarstant užsienio politikos problemas, palyginti pozicijos ir opozicijos poži ūrį į Lietuvos užsienio politik ą, išanalizuoti frakcij ų poži ūrį į Klaip ÷dos prijungim ą, išsiaiškinti, kaip partij ų konfrontacija veik ÷ užsienio politik ą. 3. Išanalizuoti II Seimo frakcij ų užsienio politikos nuostatas, tarptautin ÷s orientacijos paieškas, ištirti Klaip ÷dos konvencijos ir Klaip ÷dos krašto integracijos problem ų svarstym ą II Seime, poži ūrį į bendradarbiavim ą su Anglija ir Baltijos valstyb ÷mis bei į santykius su Vatikanu ir Lenkija, išsiaiškinti ir įvertinti Seimo frakcij ų, Užsienio komisijos veikl ą, formuojant Lietuvos užsienio politikos koncepcij ą. 4. Įvertinti III Seimo veikl ą, siekiant išvesti Lietuv ą iš diplomatin ÷s izoliacijos, Seimo Užsienio reikal ų komisijos ind ÷lį rengiant ir ratifikuojant Nepuolimo sutart į su SSRS, išanalizuoti Seimo daugumos padarytas klaidas užsienio politikos srityje, ištirti, koki ą įtak ą užsienio politikai dar ÷ vidaus politika, išnagrin ÷ti po 1926 m. perversmo Seime svarstytus užsienio politikos klausimus. 5. Atskleisti seim ų įtak ą formuojant Užsienio reikal ų ministerijos biudžet ą ir tvirtinant etatus, išanalizuoti frakcij ų poži ūrį į ministerijos strukt ūros tobulinim ą ir jos veiklos problemas. Chronologija. Disertacijos chronologija 1920–1927 metai iki III Seimo paleidimo. Po 1926 m. perversmo Seime dar buvo svarstomi valstyb ÷s užsienio politikos klausimai, tvirtinami Užsienio reikal ų ministerijos etatai, tod ÷l reikia šiuos momentus pamin ÷ti ir įvertinti. 6 Istoriografija. Istoriografija, kuri tiesiogiai nagrin ÷tų ši ą tem ą, negausi ir dažniausiai tyrin ÷ja bendrus užsienio politikos klausimus atitinkamo Seimo laikotarpiu. Vienas pirm ųjų darb ų – išeivijos istorik ÷s Vandos Daugirdait ÷s- Sruogien ÷s monografija 2, kurioje pateikta svarbios informacijos apie Steigiamojo Seimo užsienio politik ą, ta čiau autor ÷ negal ÷jo išsamiau išnagrin ÷ti šio klausimo d