Nr.30 (204) Kronika 2001 M

Savaitinis þurnalas Leidþiama nuo 1995 m. rugsëjo 10 d.

ISSN 1392-1568 eimo S Nr.30 (204) Kronika 2001 m. gruodþio 22 d.

Prezidento Valdo Adamkaus þmonos Almos Adamkienës fondo labdaros karavanà pasitikusiø parlamentarø dovanos prieð Kalëdas iðdalintos keliø Lietuvos rajonø kaimo mokyklø moksleiviams Nr. 30 (204)

IÐTAISYMAS. Paraðà po nuotrauka paskutiniame SK Nr.29(203) virðelyje skaityti: „Prezidento priesaika. Kaunas, 1926 m. birþelis”. Atsipraðome. Ðià klaidà siûlome iðtaisyti taip pat Vaizdo ir garso archyvui.

TURINYS

POLITINË PUBLICISTIKA ...... 1999 A.J.Baèkis. Valdyti ar tarnauti? Baltijos Asamblëjos apdovanojimas áteiktas poetui J.Marcinkevièiui...... 2001 PLENARINIAI POSËDÞIAI ...... 2002 Ministrø kabineto atsakymai á klausimus ...... 2006 Paminëtos Kazio Griniaus sukaktys ...... 2018 Vyriausybës pusvalandis – Lietuvos banko valdybos pirmininkui ...... 2036 ES virðûniø susitikimo Laekene iðvadø dël plëtros santrauka ...... 2038 Diskusija „Lietuvos derybos dël narystës Europos Sàjungoje” ...... 2039 KOMITETAI ...... 2055 Þinios apie ástatymø projektø svarstymà komitetuose ...... 2067 VALDYBA ...... 2068 FRAKCIJOS ...... 2069 Vienuolikos liberalø pareiðkimas KOMISIJOS ...... 2070 Ðeimos ir vaiko reikalø komisija SEIMO PIRMININKAS ...... 2070 Kadencijà pradëjo naujoji Suomijos ambasadorë Lietuvos diplomatinës atstovybës turi bûti aktyvesnës Su Lietuvos ambasadoriais aptarë Lietuvos uþsienio politikos klausimus TARPTAUTINIAI RYÐIAI ...... 2072 XIX Baltijos Asamblëjos sesija POLITINIS ELITAS SVETUR ...... 2078 Lenkijos ir Èekijos vadovai remia Baltijos ðaliø sieká tapti NATO narëmis Du treèdaliai lenkø nori, kad ðalies prezidente taptø dabartinio vadovo þmona Portugalijos premjeras ketina atsistatydinti po nesëkmingø vietos rinkimø KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI ...... 2079 PRIIMAMAJAME ...... 2082 SPAUDOS KONFERENCIJOS ...... 2084 PARODOS ...... 2087 Paminëtos K.Griniaus sukaktys Po ðv. Kalëdø atidaroma V.Vaitkevièiaus darbø paroda

Seimo Kronika Nr. 30 (204) 2001 m. gruodþio 22 d. Paskirtis – atspindëti Seimo darbà per savaitæ. Þurnalas platinamas Lietuvos savivaldybëms, Vyriausybës institucijoms, bankams, atstovybëms, mokslo ástaigoms, visuomeninëms organizacijoms

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPAUDOS TARNYBA Gedimino pr. 53, 2002 Vilnius. www.lrs.lt. Vadovas Andrius Vaiðnys, tel.: 396201 vyriausioji konsultantë Laima Ðandarienë, tel.: 396202; dizainerë Stanislava Autukienë, tel.: 396204; fotografas-redaktorius Gintaras Maèiulis, tel.: 396209; vyresnieji konsultantai: Jolanta Anskaitienë, tel.: 396205; Valdas Sinkevièius, tel.: 396211 („Seimo kronikos” redagavimas) konsultantai: Marius Gedutis, tel.: 396666 (ekskursijos á parlamentà); Vida Nacickaitë, tel.: 396206; Jurgita Naujikienë, tel.: 396203

Spausdino „Biznio maðinø kompanijos” spaustuvë. 11,5 leid. apsk. l. Tiraþas 380 egz.

1998 Nr. 30 (204)

mus, tikintis, kad jie savaime per- keis ir þmogø. olitinë publicistika JEI KAS NORI BÛTI P DIDESNIS… GEROJI NAUJIENA – Þvelgdami á nelengvus Lietuvos IÐKALBINGAS LAIKO þingsnius, pereinant ið totalitarinës ÞENKLAS sistemos ir kuriant demokratinæ vi- Popieþius Jonas Paulius II skelbia: suomenæ, matome, kokia milþinið- „Norëdami ... gaivinti laikinàjà tik- ka atsakomybë s1egia valstybës va- rovæ krikðèioniðka dvasia, tarnauda- dovø, politikø peèius. Pilieèiø mi asmeniui ir visuomenei, pasau- iðrinkti jie gauna pasitikëjimo man- lieèiai negali atsisakyti dalyvauti datà tarnauti visuomenei, sudaryti politikoje, kitaip tariant, ávairiarû- kuo palankiausias sàlygas jos gero- ðëje ûkio, visuomenës ir ástatymø vës kûrimui. Iðrinkimas liudija pa- leidybos veikloje, organiðkai ugdan- sitikëjimà iðrinktojo sàþiningumu, èioje bendràjá gërá.” (Enciklika profesionalumu ir pasiryþimu dar- Kardinolas „Christifideles laici”, 42). Baþnyèios buotis dël kitø ir kitiems, apribojant Audrys Juozas BAÈKIS ganytojai pasitiki tikinèiø pasaulie- asmeninius interesus ir juos paau- Vilniaus arkivyskupas Metropolitas èiø sugebëjimu vaisingai darbuotis kojant bendram gëriui. Iðrinkimas pasirinktose srityse ir tinkamai, pro- ir siuntimas vadovauti valstybei ið- fesionaliai atlikti prisiimtas parei- kelia ypatingus reikalavimus, o kar- gas. Ganytojø ir pasaulieèiø kom- tu ir iðbandymus. VALDYTI AR petencijos ribos aiðkiai apibrëþtos, Iðbandymas valdþia lyg raudo- tad ganytojai gali iðimtinai pasiðvæs- na gija, lyg karðèiuojantis nervas eiti pasaulieèiø dvasios poreikiø tar- na per visà þmonijos istorijà, iðkel- TARNAUTI? nystei. Skelbdami Geràjà Naujienà damas amþinà dilemà – valdyti ar tarnauti? Ryðki ji ir ðv.Raðte. Ið- Deðimt Nepriklausomybës metø – apie þmonijos iðganymà, dþiaugia- rinktoji tauta visos Dievo Sûnaus pakankamas laikotarpis, leidþiantis mës galëdami pasitarnauti ir poli- misijos metu stengësi primesti Jam apmàstyti Lietuvos þmoniø laimë- tikos þmonëms, pagelbëdami geriau pasaulietinio valdovo principus – jimus ir nesëkmes, dþiaugsmus ir paþinti ir savyje ugdyti bendraþmo- jëgà valdomøjø atþvilgiu, prievar- vargus kelyje á tobulesná, labiau de- giðkas krikðèioniðkàsias dvasios ver- tà teisingumo vardan, asmeniniø ar mokratiðkà gyvenimà. Ðis kelias në- tybes, formuojanèias asmenybæ ir siauro iðrinktøjø rato interesø átvir- ra lengvas ir kasdienos iðbandymai tiesiogiai turinèias átakos jos savi- tinimà. Tuo tarpu Kristus nepaliau- reikalauja daug dvasiniø bei fiziniø raiðkai pasaulyje. damas skelbë ir konkreèiais darbais jëgø tinkamai á juos atsiliepti ir ið- Pereinamojo laikotarpio visuo- liudijo tarnavimà, visiðkà pasiauko- mintingai spræsti aktualius bûties menes daþnai lydi naujas vertybiø jimà net iki mirties, þmogaus teisæ uþdavinius. Jie tiesiogiai susijæ ir su ávertinimas, atradimas bei pasirin- laisvai nuspræsti ir pasirinkti. Ypaè Baþnyèia, kurios gausiausia dalis – kimas. Ðis vyksmas nëra lengvas. raiðkiai ðias nuostatas iðreiðkë Pas- tikintys pasaulieèiai yra paðaukti Jis – skausmingas, nes susijæs su pa- kutinës vakarienës metu plauda- darbuotis visose valstybës gyvenimo ties þmogaus atsinaujinimu, jo pa- mas mokiniams kojas (plg. Jn 13, srityse: politinëje, socialinëje, kul- saulëþvalgos, màstymo, santykio su 2 – 5). Á mokinius Jis þvelgë ne ið tûrinëje, ekonominëje ir kt. Nors aplinka pakeitimu. Iðoriniai per- virðaus á apaèià, ne kaip valdovas á dar daþnai Baþnyèia tapatinama su tvarkymai – politiniai, ekonominiai valdinius, bet ið apaèios á virðø, kaip jos vadovais – vyskupais, kunigais, – atliekami lengviau, bet daug sun- tarnaujantis Vieðpats, patvirtinda- taèiau tikintys pasaulieèiai taip pat kiau keièiasi pats þmogus. Taèiau mas anksèiau pasakytus þodþius: yra Baþnyèia, taigi per juos ir jø pe- nuo jo asmenybës atsinaujinimo „Jûs þinote, kad pagoniø valdovai èius slegia atsakomybës uþ visos priklauso ir visø kitø reformø sëk- pavergia tautas ir didikai joms vieð- valstybës gerovæ naðta. Ji nëra nei më. Prabëgæ metai tapo iðkalbin- patauja. Jûsø tarpe neturi taip bû- „to1iau”, nei „arèiau” valstybës gy- gais laiko þenklais, liudijanèiais ne- ti. Jei kas ið jûsø nori bûti didesnis, venimo. Ji yra ðiame gyvenime, pa- lengvà kasdienio gyvenimo kûrimà, tebûnie jûsø tarnas…” (Mt 20, 25 èiame jo sûkuryje. Ðiuo atþvilgiu ji kai dvasià uþpildo tariamos verty- –27). aktyviai dalyvauja ir valdyme, ir ásta- bës, kai pamirðtamas þmogus, o vi- „Ko atëjau – tik valdyti ar tar- tymø kûrime, ir ekonomikà tvarkant sas dëmesys sutelkiamas á politiniø nauti, reikalauti ið kitø ar pats au- bei palaikant. bei ekonominiø problemø sprendi-

1999 Nr. 30 (204) kotis, rûpintis asmeniniais bei siauro rato átakingøjø ir turtingøjø ar visos visuomenës interesais?” – tai klausimas, á kurá turi atsakyti kiekviena politikø karta. Kreipdamasis á pasaulieèius popieþius Jonas Pau- lius II raðo: „Politinæ valdþià reikia grásti tarnavimo dvasia, nes tik pastaroji, sujungta su bûtina kompetencija ir sëkminga veikla, lei- dþia spræsti, ar politikø veiksmai yra aiðkûs ir tyri, atitinkantys tai, ko þmonës ið jø teisëtai reikalauja. Tai skatina atvirai kovoti ir ryþtin- gai nugalëti tokias pagundas, kaip nesàþiningumas, melavimas, nedi- delës grupës turtëjimas ar ðalinin- kø ágijimas visuomenës turto sà- skaita, dviprasmiðkø arba neleistinø priemoniø naudojimas, siekiant bet kokia kaina ágyti, iðlai- kyti ar sustiprinti valdþià.” (Encik- lika „Christifideles laici”, 42). At- metus tarnavimà, neiðvengiamai pradeda dominuoti savanaudiðku- mas, vedantis á teisingumo paþei- dimus, visuomenës susiskaldymà bei harmoningo jos brendimo ap- sunkinimà. Tada visu aðtrumu iðkyla kitas k!ausimas – ar politika gali bûti morali? Neraminantis klausimas, nes Choras „Jauna muzika”. savyje slepia realaus gyvenimo pa- Sausio 6 d. Lietuvos katalikø vyskupai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukojo gimdytà teiginá, kad politika nëra ðventøjø metø uþbaigimo ir padëkos miðias. Koncelebracijai vadovavo ir pamokslà pasakë arkivyskupas Audrys Juozas Baèkis. morali. Jis atskleidþia liûdnà realy- V.Gulevièiaus (ELTA) nuotr. bæ – giliai suþeistà visuomenæ, vis dar besiblaðkanèià tarp tikrøjø ir harmoningai kurti savo asmenybæ ir Tebûna visi politikai „dori, ap- pseudovertybiø, ne visada sëkmin- siekti kilniø gyvenimo tikslø. dairiai tekovoja prieð neteisybæ ir gai ieðkanèià Tiesos. Mieliau bûtø Vidinës politiko nuostatos lemia priespaudà, prieð savavaliðkà vie- girdëti klausiant – ar politika gali ir jø veiklà. Dþiugu matyti þmones, no asmens arba politinës partijos bûti nemorali? besistengianèius ágyvendinti sàþi- vieðpatavimà ir prieð nepakantà. ningumo, pasiaukojimo, teisingu- Nuoðirdþiai ir áþvalgiai, o taip pat HARMONINGO mo, solidarumo, nuoðirdaus ben- su meile ir politine dràsa, tepasið- GYVENIMO DOVANA dradarbiavimo, tarpusavio paramos venèia visø gerovei.” (Konstitucija Politika gali ir turi bûti morali, nors principus. „Baþnyèia dabartiniame pasaulyje”, tai galbût ir skamba utopiðkai. Nu- Baþnyèia nuolat primena bûti- 75) siþengdama moralës normoms, ji nybæ atsigræþti á þmogø, jo aktua- Ruoðiamës ðvæsti ðv. Kalëdas, tampa destruktyvia veikla, ne ku- liausius poreikius. Didelá susirûpi- artëjame prie Naujøjø Metø slenks- rianèia, bet griaunanèia valstybæ, nimà kelia ðvietimas, socialinë èio,– tai ðeimos ðventës. Tebus jos skaudþiai þeidþianèia ir apsunkinan- pilieèiø apsauga, ypaè ðeimø, netur- Jums ramios ir ðviesios. Teaplanko èia jos pilieèiø gyvenimà. tingøjø bei neágaliøjø teisës á darbà Jûsø namus Viltis, kuri suteiks nau- Politikø klaidos – skaudþios, o jø uþtikrinimas. jø jëgø ir ryþto tæsti savo visuome- vaisiai atsiliepia ne vienoje kartoje. Noriu palinkëti visiems politi- niná, politiná ir þmogiðkà gyvenimà. Vadovaujantis netikromis vertybë- kams II Vatikano Susirinkimo Të- Gyvenimà, kuris tampa dovana ki- mis pilieèiams atimama galimybë vø þodþiais: tiems.

2000 Nr. 30 (204) BALTIJOS ASAMBLËJOS APDOVANOJIMAS ÁTEIKTAS JUSTINUI MARCINKEVIÈIUI

Poeto Justino Marcinkevièiaus kalba Taline, Riteriø rûmuose (Estijos dailës muziejuje) gruodþio 14 d.

Dëkoju Baltijos Asamblëjai uþ premijà, kuria að ir dþiaugiuosi, ir didþiuo- juosi. Tai premija, paþyminti þodþio pastangas, jo dalyvavimà auginant mûsø tautas ir valstybes, ugdant BALTIJOS ÞMOGØ. Þmogø – atvirà pasaulio kai- tai ir jo iððûkiams, taèiau saugantá ir puoselëjantá savo etninæ kultûrà, brangi- nantá savo kalbà ir nacionalines tradicijas. Toks Baltijos þmogaus variantas ar modelis bûtø optimaliausias, gyvybingiausias Europos Sàjungoje ir globalizacijos karðtligës kreèiamame pasaulyje. Tokio þmogaus dvasios kontûrus brë- þia literatûra ir menas; neabejoju, kad toks þmogus rûpi ir Baltijos Asamblë- jai. Ðá rûpestá Asamblëja ir iðreiðkia, be kita ko, skirdama kasmetines literatûros, dailës ir mokslo premijas. Man visà laikà buvo graþi ir prasminga Baltijos tautø santarvë ir vienybë ginant savo tautines esmes okupacijos metais. Neuþmirðtama, jaudinanti tokio pobûdþio akcija buvo ir 1989-øjø rugpjûèio 23-àjà Estijos ir Latvijos liaudies frontø bei Lietuvos sàjûdþio sumanytas ir ágyvendintas Baltijos kelias, neturintis analogø pasaulio istorijoje. Bûtent Baltijos kelià að laikau aukðèiausia savo þmogiðka, politine ir poeti- ne patirtimi. O Baltijos Asam- blëjos premija yra tarsi to neuþmirðtamo Baltijos kelio vienas, kad ir nedidelis, bet man reikðmingas etapas. Dabar að noriu iðpaþinti savo senà meilæ Estijai, kuri prasidëjo dar studentiðkos jaunystës metais, kai á mano rankas pakliuvo estø liaudies epo „Kalevo sûnus” /Kalevipoeg/ rusiðkas vertimas. Nuo tada, jeigu ko ir pavydëjau Estijai – tai bûtent ðio epo. Ke- liaudamas po Jûsø ðalá, prie Alaskivi ir Ehavere ma- èiau Kalevo sûnaus guolius, ne vienoje vietoje man parodë Kalevo sûnaus akmenis – kai kuriuose jø, kaip pasakoja epas, dar þymu ásispaudæ liaudies didvyrio pirðtai. Meilës ir pavydo kankinamas, skaitydamas paþodþiui, iðverèiau estø epà ir lietuviø kalba iðlei- dau já 1963 m. Kas norëtø ásivaizduoti, kà reiðkia toks darbas, tegu pamëgina perraðyti “Kalevo sû- nø” ranka bent 2 kartus. Kaip neiðnykstantá ðio darbo atminimà lig ðiol turiu nuospaudà ant deðinës ran- kos didþiojo pirðto. Ði nuospauda ir yra nebyli mano meilës Estijai ir jo epui liudininkë. Pabaigoje – „Kalevo sûnaus” surinkëjo ir atkû- rëjo Fridricho Kroicvaldo þodþiai ið epo áþangos: “Viskà girdi dainiaus ausys: Ir protingà, linksmà sakmæ, Gedulingà, juodà verksmà Ir pagundø godø ðauksmà, Girdi senà, skambià kalbà, Narplioja másles senàsias, Paslaptingø þodþiø mazgà”.

2001 GRUODÞIO 13 RYTINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204)

Plenariniai posëdþiai PRIIMTAS NAUJØJØ METØ NACIONALINIS BIUDÞETAS

• PROTOKOLINIS NUTARIMAS DËL STRATEGINIØ ÐALIES PRIORITETØ

• 2002-AISIAIS PROGNOZUOJAMA 10270 MLN. PAJAMØ

Priimtas 2002 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finan- siniø rodikliø patvirtinimo ástatymas (projektas Nr.IXP–1070(2). Balsa- vo: uþ –73, prieð–51, susilaikë 2. Patvirtintas toks Lietuvos Respublikos 2002 metø valstybës biudþetas – 8 868 023 tûkst. litø pajamø, 10 003 411 tûkst. litø asignavimø (asignavimai virðija pajamas 1 135 388 tûkst. litø) ir 62 066 tûkst. litø apyvartos lëðø. Kartu buvo patvirtintos Privatizavimo, Rezervinio (stabilizavimo), Vals- tybës ámonës Ignalinos atominës elektrinës eksploatavimo nutraukimo fon- dø lëðos, Valstybës investicijø 2002–2004 m. programa. Ðiuo ástatymu nu- statytas sutartinio moksleivio krepðelio dydis – 1521 litas; ámokos á Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþetà – po 187,2 lito uþ kiekvie- nà valstybës lëðomis draudþiamà asmená (tiek pat, kiek ir 2001 m.).

Dël priimto ástatymo priimtas Seimo nariø Algirdo Butkevièiaus bei Rolando Pavilionio pateiktas protokolinis nutarimas. Balsavo: uþ–74, prieð–0, susilaikë 5.

„Lietuvos Respublikos Seimas, atsiþvelgdamas á tai, kad priimant 2002 m. biudþetà, Vyriausybë negali visa apimtimi ávykdyti Mokslo ir ðvietimo ilgalaikio finansavimo ástatymo, sveikatos, taip pat Þemës ûkio ir kaimo plëtros strategijos, siûlo ið esmës tenkinti Mokslo ir ðvie- timo ilgalaikio finansavimo ástatymo nuostatas, garantuojanèias svar- biausiø mokslo ir studijø projektø ágyvendinimà, o, perþiûrint biudþe- to rodiklius 2002 m. pavasará, vadovautis nuostata, kad mokslas ir studijos, sveikatos apsauga, taip pat þemës ûkis yra strateginiai ðalies prioritetai, ir skirti mokslui ir studijoms, sveikatos apsaugai, taip pat melioracijai ir kitoms Þemës ûkio ir kaimo plëtros strategijos ágyven- dinimo priemonëms trûkstamus ir ástatymu numatytus valstybës asig- navimus.”

Taip pat priimtas Seimo Pirmininko pavaduotojo Èeslovo Jurðëno pateiktas protokolinis nutarimas. Balsavo: uþ–69, prieð–0, susilaikë 3.

„Pasiûlyti Vyriausybei pateikti Seimui pasiûlymus, kaip suderinti 2002 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø ro- dikliø patvirtinimo ástatymà su galiojanèiais ástatymais”.

2002 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 13 RYTINIAME POSËDYJE Priimta rezoliucija, ástatymai

Seimo rezoliucija „Dël 2002, 2003 ir 2004 metø nacionalinio biudþeto prognozuojamø rodikliø” (projektas Nr.IXP–1071(2). Balsavo: uþ–52, prieð–1, susilaikë 8.

Lietuvos Respublikos Seimas, pritardamas Vyriausybës pateiktiems 2002, 2003 ir 2004 metø nacionalinio biudþeto prognozuojamiems rodikliams: 1. Nustato tokias prognozuojamas 2002, 2003 ir 2004 metø nacionalinio biudþeto pajamas: 2002 metø – 10270 mln. litø; 2003 metø – 10784 mln. litø; 2004 metø – 11542 mln. litø. 2. Vadovaudamasis Savivaldybiø biudþetø pajamø nustatymo metodikos ástatymu, nustato visø savival- dybiø biudþetø prognozuojamas iðlaidas: 2002 metø – 3442 mln. litø; 2003 metø – 3678 mln. litø; 2004 metø – 3805 mln. litø. 3. Nustato prognozuojamas valstybës biudþeto iðlaidas (be dotacijø savivaldybiø biudþetams): 2002 metø – 7963 mln. litø; 2003 metø – 7866 mln. litø; 2004 metø – 8139 mln. litø. 4. Nustato prognozuojamus pasiraðomø valstybës garantijø limitus: 2002 metø – 100 mln. litø; 2003 metø – 100 mln. litø; 2004 metø – 50 mln. litø.

Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcija

2003 GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204)

Valstybinio socialinio draudimo domiems darbuotojams – 325 litai; kitiems ðiame straipsnyje nepaminë- fondo biudþeto 2002 metø rodikliø tiems asmenims pagrindinis neapmokestinamasis minimumas (PNM) – patvirtinimo ástatymas (projektas 250 litø. Nr.IXP–1073(2). Balsavo: uþ–50, Ástatymas ásigalioja nuo 2002 m. balandþio 1 d. prieð–5, susilaikë 5. Patvirtintas toks Valstybinio socialinio draudimo fondo 2002 me- Vakarinis posëdis tø biudþetas – 4 584 312 tûkst. litø pajamø, 4 618 612 tûkst. litø iðlaidø • NEBUS PRIVERSTINIO GYDYMO (iðlaidos virðija pajamas 34 300 tûkst.litø) ir 37 237 tûkst. litø kasos • VALSTYBËS KONTROLË – BE KVOTOS FUNKCIJØ apyvartos lëðø.

2002 metø privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto rodik- Priimti nutarimai, ástatymai liø patvirtinimo ástatymas (projek- Þmoniø uþkreèiamø ligø profilaktikos ir kontrolës ástatymo pakeiti- tas Nr.IXP–1074(3). Balsavo: mo ástatymas (projektas Nr.IXP–1080(2)ES. Balsavo: uþ–46, prieð–0, su- uþ–58, prieð–22, susilaikë 1. silaikë 0. Patvirtintas ir 2002 metø priva- Priimtame ástatyme sàvokos, terminai ir kitos nuostatos suderintos su lomojo sveikatos draudimo fondo Civiliniu kodeksu, kitais galiojanèiais ástatymais bei Europos Sàjungos teise. biudþetas – 1 829 185 tûkst. litø pa- Be kita to, pakoreguota uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës vals- jamø, 1 829 185 tûkst. litø iðlaidø, ið tybinio valdymo sistema: atsisakyta priverstinio hospitalizavimo, privers- jo 20 000 tûkst. litø kasos apyvartos tinio izoliavimo, priverstinio iðtyrimo ir priverstinio gydymo, siekiant uþ- lëðø. tikrinti þmogaus teisiø ágyvendinimà.

Fiziniø asmenø pajamø mokes- Valstybës kontrolës ástatymo pakeitimo ástatymas (projektas Nr.IXP– èio laikinojo ástatymo 5 straipsnio 906(4)ES. Balsavo: uþ–42, prieð–0, susilaikë 8. pakeitimo ástatymas (projektas Naujuoju Valstybës kontrolës ástatymu nacionalinëje ðalies teisëje átei- Nr.IXP–989A(2). Balsavo: uþ–70, sinamas valstybinis auditas, átvirtinti tarptautinëje praktikoje priimti aukð- prieð–0, susilaikë 4. èiausiøjø audito institucijø ir auditoriø principai. Á valstybinio audito prak- Priëmus ðá ástatymà, pagrindinë- tikà ádiegiami tarptautiniai finansinio ir veiklos audito standartai. je darbovietëje gaunamø pajamø, Be kita ko, Valstybës kontrolë atsisakë nebûdingø audito institucijai susijusiø su darbo santykiais, neap- kvotos funkcijø ir revizijø pagal teisësaugos organø pavedimus, ið esmës mokestinamasis minimumas yra: I pakeista Valstybës kontrolës strategija – bus siekiama þymiai plaèiau ið- grupës invalidams – 430 litø; II gru- vystyti institucijos prevencinæ veiklà, uþkertanèià kelià paþeidimams atsi- pës invalidams – 379 litai; III gru- rasti. pës invalidams – 283 litai; asme- Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 224, 259(1) straipsniø pa- nims, turintiems tris ir daugiau keitimo ir 225(1) straipsnio pripaþinimo netekusiu galios ástatymas (pro- vaikø (ávaikiø) iki 18 metø, – 430 li- jektas Nr.IXP–960(2). Balsavo: uþ–30, prieð–0, susilaikë 1. tø; motinai (ámotei) arba tëvui (átë- Baudþiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo ástatymas viui), neturintiems sutuoktinio ir (projektas Nr.IXP–961(2). Balsavo: uþ–33, prieð–0, susilaikë 1. auginantiems vienà vaikà (ávaiká) iki Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsniø pakeitimo ástatymas 18 metø, – 335 litai, auginantiems (projektas Nr.IXP–962(2). Balsavo: uþ–35, prieð–0, susilaikë 1. du ir daugiau vaikø (ávaikiø) iki 18 Valstybës tarnybos ástatymo 2 priedëlio pakeitimo ástatymas (projek- metø, uþ antrà ir kiekvienà paskes- tas Nr.IXP–965(2). Balsavo: uþ–31, prieð–1, susilaikë 2. ná vaikà (ávaiká) neapmokestinama- Valstybës tarnybos ástatymo 2 priedëlio pakeitimo ástatymas (projek- sis minimumas didinamas 53 litais; tas Nr.IXP–1045(2). Balsavo: uþ–30, prieð–20, susilaikë 5. þemës ûkio produkcijà gaminanèiø Ðiuo ástatymu suderintos Valstybës tarnybos ástatymo ir Seimo statuto ámoniø darbuotojams, kai ðiø ámo- „Dël statuto 31 straipsnio pakeitimo” nuostatos. niø pajamos (áplaukos) uþ realizuo- tà þemës ûkio produkcijà per me- Seimo nutarimas „Dël Seimo nutarimo „Dël Seimo III (rudens) sesi- tus sudaro daugiau kaip 50 jos darbø programos” priedëlio papildymo” (projektas Nr.IXP–1264). Bal- procentø bendrøjø realizavimo pa- savo: uþ–30, prieð–6, susilaikë 16. jamø (áplaukø), taip pat ûkininkø, Pagal ðá nutarimà, Seimo III (rudens) sesijos darbø programa papildy- kuriø ûkiai áregistruoti Ûkininko ta Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 1, 33 ir 35 straips- ûkio ástatymo nustatyta tvarka, sam-

2004 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE niø pakeitimo bei ástatymo IV da- Nutarta ástatymo projektui po Ðvietimo, mokslo ir kultûros ko- lies pripaþinimo netekusia galios pateikimo pritarti ir pradëti jo miteto pirmininko pavaduotoja Ja- ástatymo projektu Nr.IXP–1263. svarstymo procedûrà. Pagrindiniu në Narvilienë pateikë Seimo rezo- komitetu projektui svarstyti paskir- liucijos „Dël narkomanijos Seimo nutarimas „Dël Seimo tas Biudþeto ir finansø komitetas. prevencijos Lietuvoje” projektà nutarimo „Dël Seimo III (rudens) Preliminari svarstymo plenariniame Nr.IXP–1206, kurio tikslas – at- sesijos darbø programos” priedë- posëdyje data – kità savaitæ. kreipti dëmesá á sparèiai plintanèià lio papildymo” (projektas Nr.IXP– narkomanijà ir kitus þalingus ápro- 1261). Balsavo: uþ–11, prieð–0, su- Teisingumo viceministras Pau- èius, kurie kelia pavojø sveikatai, in- silaikë 6. lius Koverovas pateikë Civilinio telektiniam visuomenës potencialui Pagal ðá nutarimà, Seimo III (ru- proceso kodekso patvirtinimo, ási- ir socialinei plëtrai, sudaro sàlygas dens) sesijos darbø programa papil- galiojimo ir ágyvendinimo ástatymo plisti organizuotam nusikalstamu- dyta Sveikatos draudimo ástatymo projektà Nr.IXP–1236 ES bei lydin- mui. Projekte pabrëþiama, kad to- 7 ir 17 straipsniø pakeitimo ástaty- èius Administraciniø teisës paþei- lesnis jos plitimas kelia realià grës- mo projektu Nr.IXP–1109. dimø kodekso 186(3), 186(6) mæ tautos iðlikimui. straipsniø pripaþinimo netekusiais Nutarta sudaryti redakcinæ ko- Padaryta svarstymo galios ir 224, 259(1), 272 straips- misijà rezoliucijai redaguoti. pertrauka niø pakeitimo ástatymo (Nr.IXP– 1237) ir Hipotekos registro steigi- Seimo narys Petras Papovas pa- Pelno mokesèio ástatymo projek- mo ástatymo 1, 5 ir 6 straipsniø teikë Vieðøjø ástaigø ástatymo 2 to Nr.IXP–1205(3). pakeitimo ástatymo (Nr.IXP–1238) straipsnio papildymo ástatymo pro- projektus. jektà Nr.IXP–1260. Pritarta po svarstymo Projekte Nr.IXP–1236 ES numa- Parlamentaras siûlo áteisinti Aplinkos apsaugos ástatymo 1, 4, toma Civilinio proceso kodekso ási- nuostatà, jog vieðosios ástaigos ne tik 6, 7, 8, 9, 23 straipsniø bei ástatymo galiojimo data – 2002 m. liepos 1 d. „veikia socialinëje, ðvietimo, moks- II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Nutarta ástatymø projektams lo, kultûros, sporto, ar kitose pana- papildymo, ástatymo papildymo po pateikimo pritarti ir pradëti jø ðiose srityse, vieðai teikia paslaugas 22(1) straipsniu ástatymo projektui svarstymo procedûrà. Pagrindiniu visuomenës nariams”, bet ir „teikia Nr.IXP–1202(2)ES. komitetu projektams svarstyti pa- komunalines paslaugas”. Valstybinës kalbos inspekcijos skirtas Teisës ir teisëtvarkos komi- Nutarta ástatymo projektui po ástatymo projektui Nr.IXP–624(2). tetas. Preliminari svarstymo plena- pateikimo pritarti ir pradëti jo riniame posëdyje data – pratæstoje svarstymo procedûrà. Pagrindiniu Pateikti projektai sesijoje. komitetu projektui svarstyti paskirtas Valstybës valdymo ir savivaldy- Seimo narys Gintautas Ðivickas Seimo narë Birutë Vësaitë pa- biø komitetas. Preliminari svarsty- Fiziniø asmenø pajamø pateikë teikë Asociacijø ástatymo 10 ir 11 mo plenariniame posëdyje data – mokesèio laikinojo ástatymo 1, 33 straipsniø pakeitimo ir papildymo pratæstoje sesijoje. ir 35 straipsniø pakeitimo bei ásta- ástatymo (Nr.IXP–600) ir Labdaros tymo IV dalies pripaþinimo neteku- ir paramos fondø ástatymo 9 ir 10 Gràþinti iniciatoriui sia galios ástatymo projektà straipsniø pakeitimo ir papildymo tobulinti Nr.IXP–1263, kurio tikslas – nusta- ástatymo (Nr.IXP–601) projektus. tyti, kad Fiziniø asmenø pajamø Seimo narë siûlo panaikinti ap- Seimo nario Eligijaus Masiulio mokesèio laikinojo ástatymo nuosta- ribojimus asociacijø, labdaros ir pa- pateikti Fiziniø asmenø pajamø tos nebetaikomos apmokestinant ramos fondø komercinei veiklai, t.y. mokesèio laikinojo ástatymo 7 individualiø (personaliniø) ámoniø nustatyti, kad nevyriausybinës orga- straipsnio pakeitimo ástatymo ir ûkiniø bendrijø pajamas, nes nuo nizacijos gali teikti mokamas pa- (Nr.IXP–598) ir Juridiniø asmenø 2001 m. liepos 1 d. ásigaliojus Civi- slaugas, atlikti sutartinius darbus pelno mokesèio ástatymo 5 straips- liniam kodeksui, juridiniams asme- bei nustatyti jø kainas. nio papildymo ástatymo (Nr.IXP– nims priskiriamos ir individualios Nutarta ástatymø projektams po 599) projektai. (personalinës) ámonës bei ûkinës pateikimo pritarti ir pradëti jø Aiðkinamajame raðte teigiama, bendrijos. Todël atitinkamos nuo- svarstymo procedûrà. Pagrindiniu kad ðiø projektø tikslas – skatinti statos dël ðiø ámoniø pelno apmo- komitetu projektams svarstyti pa- mokslà ir kvalifikacijos këlimà tais kestinimo perkeliamos á Pelno mo- skirtas Biudþeto ir finansø komite- atvejais, kuomet darbuotojui moks- kesèio ástatymo projektà, kuris tas. Preliminari svarstymo plenari- lo ar jo kvalifikacijos këlimo lëðas turëtø bûti priimtas ir ásigaliotø nuo niame posëdyje data – kitoje sesijoje. apmoka jo esamas arba potencialus 2002 m. sausio 1 d. bûsimas darbdavys. Liberalas siûlo

2005 VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) fiziniø asmenø pajamø bei juridiniø asmenø pelno mokesèiais neapmo- macijos apie derybø esmæ, mes visà kestinti ámonës lëðø, kurios skiriamos darbuotojui arba potencialaus dar- laikà atsilikdavome gaudami naujus buotojo studijoms bei kvalifikacijos këlimui (iðskyrus mokymàsi ikimokyk- sutarties projektus. Tose derybose, linio ugdymo ástaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose) apmokëti. kurios ávyko pastaruoju metu tarp jø, turiu pasakyti, Lietuvos delega- Seimo nario pareiðkimas cija nedalyvavo. Tai buvo dviðalës, Seimo narys Gabrielis Janas Mincevièius perskaitë pareiðkimà dël pro- daugiau konsultacinio pobûdþio de- blemø lenkiðkose mokyklose. rybos. Galiu tik tiek pasakyti, kad mums þinoma kai kuri informacija, bet ji nëra oficiali, todël jos að ne- MINISTRØ KABINETO ATSAKYMAI Á galëèiau dabar èia iðdëstyti. Mes nesame nusiteikæ, kad pa- PARLAMENTARØ KLAUSIMUS laikytume vienà arba kità ðalá, ne- turëdami pakankamai tam argu- • APIE „WILLIAMS” SPRENDIMÀ NUTRAUKTI mentø ir pagrindo, todël ta DERYBAS SU JUKOS naujiena, kurià mes iðgirdome vakar antroje dienos pusëje, buvo naujiena ir mûsø Vyriausybei. Mes þi- • LNRTV ATEITIS. AR BUS ÁVESTAS ABONENTINIS nojome, kad buvo uþstrigæs derybø MOKESTIS? procesas, kad beveik visà mënesá nevyko jokios derybos, dar rudená, • PANEVËÞYS – NE „BLOGIAUSIAS” MIESTAS rugsëjo, spalio mënesiais, ir tikëjo- mës, kad tai yra laikinas reiðkinys, kad galø gale vis dëlto derybos bus • DËL NAUJØ STATYBØ VILNIUJE tæsiamos toliau. Juo labiau kad JUKOS nuo pat vasaros vidurio labai skatina ir mus, Vyriausybæ, ir G.STEPONAVIÈIUS. Pirmiausia, premjere ir Vyriausybës nariai, að parlamentà, kuris savo darbà atli- norëèiau jus pasveikinti su ðiandien vis dëlto turimu tam tikru palengvëji- ko. Bet kaip toliau parodë ir vienos, mu, priimtu kitø metø biudþetu, nors suprantu, kad já vykdyti tikrai bus ne ir kitos pusës reikalavimai, jie pasi- maþiau sudëtingas uþdavinys. darë tokie, kokie nei vienai, nei ki- Gerbiamasis premjere, þinia, kuri pasiekë dar vakar jus ir mus, kuri tai pusei nepriimtini. susijusi su „Williams” sprendimu nutraukti derybas su JUKOS, aiðku, yra Dabar padëtis ið tikrøjø kritiðka, pakankamai svarbi, kad jà aptartume. Savo pritarimà tam vieðu pareiðki- nes yra þiemos laikotarpis, aprûpi- mu iðsakë ir Ûkio ministerija. Gerbiamasis premjere, kaip jûs komentuo- nimas þaliava. Tokia ámonë, turinti tumëte ðià situacijà ir kokià matytumëte artimiausià ávykiø raidà, kalbant tokià technologijà, negali bûti stab- apie tai, kiek buvo investuota, ir tikintis ilgalaikio susitarimo tarp „Maþei- doma þiemà, o jeigu turi bûti stab- kiø naftos” ir JUKOS tiekiant naftà. doma, tai iki pavasario, iki pieniø A.M.BRAZAUSKAS. Dël paèios terminologijos. Tokio ilgalaikio susi- þydëjimo laikotarpio, nes yra milþi- tarimo, juridiðkai áteisinto, nebuvo. Tai buvo tik ketinimø protokolas. Tuo niðki nuostoliai laikyti ðiluminiu re- metu, pereinamuoju laikotarpiu, kai ponas E.Gentvilas ëjo Ministro Pir- þimu tokià stotá be naftos, be þalia- mininko pareigas, buvo priimtas nutarimas, kuriam labai skubotai buvo vos. Padëtis ið tikrøjø pasidarë pritarta, tam tokiam preliminariam susitarimui tarp JUKOS ir „Williams”, kritiðka. t.y. „Maþeikiø naftos”, bet nedalyvaujant Vyriausybei. Antra: ten [nutari- G.STEPONAVIÈIUS. Kitas ma- me] buvo pasakyta, manau, labai teisingai, kad Lietuva nesiims garantuo- no klausimas taip pat bûtø jums, ti uþ tam tikrà dalá kreditø gràþinimo, uþ tà dalá, kurià JUKOS þadëjo premjere, bet susijæs su kita sritimi. paskolinti „Williams”. Tai yra viena klausimo dalis.Toliau. Per visà ðá lai- Ðià savaitæ, pirmadiená [XII.10] , kotarpá, kai vyko derybos, deja, bet að turiu pateikti informacijà, Lietuvos Seimo Pirmininko iniciatyva buvo valstybës, Lietuvos Vyriausybës nuomonës nelabai kas klausë. Be abejo, sukviestos politinës partijos aptarti tai yra 1999 metø sutarties pagrindas, nes „Williams” ir „Maþeikiø naftos” ir iðdëstyti pozicijas dël Lietuvos ra- administracija, kaip „Williams” sudëtinë dalis, turëjo teisæ á valdymà, juri- dijo ir televizijos ateities, konkreèiai diðkai ir ðiandien turi ðià teisæ, ir naudojasi ðia teise. Todël visà laikà mûsø kalbëta apie galimybes ávesti abo- vaidmuo èia buvo toks antraeilis, nors yra visiðkai aiðku, kad sutartis turi nentiná mokestá. Dvi didþiausios bûti pasiraðyta, jeigu ji tokia bûtø, tarp trijø ðaliø, be abejo, dalyvaujant ir frakcijos – Socialdemokratø ir Li- Lietuvos Vyriausybei. Mes esame sudaræ tokià grupæ, kuri dalyvauja dery- beralø iðdëstë nuostatà, kuria nepri- bose. Deja, mes neturime pakankamai informacijos ir neturëjome infor- tariama artimiausiu metu ávesti abo-

2006 Nr. 30 (204) VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE nentiná mokestá, kaip naujà mokes- dø, kaip papildomai finansuoti Ra- apie 60 proc. savivaldybiø biudþetø tá visiems Lietuvos gyventojams, be dijà ir televizijà ir nepalikti tokioje atitenka ðvietimui, ið tø pinigø apie galimybës jo atsisakyti. Gerbiama- beviltiðkoje padëtyje. Mes negalime 90 proc. yra skiriama darbo uþmo- sis premjere, jûsø þodis bûtø svar- palikti beviltiðkoje padëtyje. Að ma- kesèiui. Ta proporcija vis didëja. bus, idant þmonës þinotø, kokia per- nau, Vyriausybë, jeigu mums seksis Mes matome, kad krepðelis turbût spektyva laukia. Ar bus vis dëlto vykdyti tà biudþetà (aèiû uþ tai, kad neiðspræs visø savivaldybiø proble- stumiamas, ar ne ðis klausimas? Ko- ðiandien priëmëte Biudþeto ástaty- mø, bet apnuogins jas, padës mums kios nuostatos jûs pats asmeniðkai mà) ir surinksime pakankamai pa- geriau ásigilinti, kur slypi ta proble- laikotës dël ðio sprendimo? jamø, o galbût ir daugiau, mes labai ma. Kai kur yra neûkiðkumo, kai kur A.M.BRAZAUSKAS. Na, þino- tikimës ir viliamës, bûtø galima ieð- galbût reikës keisti ir finansavimo te, pirmiausia asmeniðka nuomonë koti bûdø, kaip papildomai finan- metodikà. Að þinau, kad premjeras turbût nelabai kà reiðkia, nes að esu suoti ir vienus kitus metus iðlaikyti davë tam tikrus pavedimus, gilinasi Vyriausybës vadovas, að esu parti- ðià labai reikalingà valstybinæ visuo- á ðià problemà. Reikia spræsti jau jos pirmininkas, todël galiu kalbëti meninæ institucijà, kad jos kondicija daug metø nesprendþiamà proble- tik ðiø institucijø vardu. Be abejo, bûtø reikiama. mà dël dvyliktojo mënesio – gruo- mes prieisime anksèiau ar vëliau A.KUBILIUS. Að norëèiau pa- dþio finansavimo. Tai irgi yra nema- prie tos tvarkos, kuri egzistuoja vi- klausti ðvietimo ministro A.Monke- þas galvos skausmas, nes apie 14 soje Europoje, kai yra abonentinis vièiaus. Pirmiausia norëèiau pasvei- (gal ir dar daugiau) savivaldybiø turi mokestis ir pati visuomenë dalyvau- kinti su, berods, vakar priimtais, ðià problemà. Kartu su Finansø mi- ja ðiame procese bei palaiko nacio- mano ásitikinimu, tikrai svarbiais nisterija galvojame, kaip amortizuo- nalinæ televizijà ir radijà. Að tuo në sprendimais dël vadinamosios pini- ti visas tas pasekmes. Man regis, ne- kiek neabejoju, bet iðkyla kitas klau- gø paskui mokiná ëjimo koncepci- turëtø bûti labai rimtø problemø, simas: ar mes ðiandien galime tai jos patvirtinimo ir pasirengimo jà nes kad ir kaip bûtø, darbo uþmo- padaryti, kai vidutinis atlyginimas ágyvendinti. Að manau, kad tai yra kesèiui ir toms minimalioms reik- yra labai maþas, kai beveik milijo- tikrai svarbus dalykas, kurá dar pra- mëms pinigø bus daugiau, negu bu- nas pensininkø ir gyvenantieji ið eitais metais mes pradëjome kon- vo iki ðiol. Taigi tendencija turëtø ávairaus pobûdþio valstybës dotaci- ceptualiai rengti. Að dþiaugiuosi, keistis. jø labai sunkiai verèiasi? Èia kai kad jûs tæsiate ðá darbà ir esate pa- Dël objektyvios informacijos. kam labai lengvai atrodo, kad kas sirengæ já ágyvendinti. Suprantant Vienas ið mûsø vakar priimto nuta- èia yra tie 4 ar 5 Lt, 2 pakeliai blogø ðiø permainø dydá, kyla klausimø, á rimo punktø yra tai, kad mes reko- cigareèiø ir taip toliau, ir tokiu bû- kuriuos að norëèiau iðgirsti jûsø at- menduojame kiekvienai savivaldy- du iðsprendþiamas klausimas. Bet sakymà. bei analizuoti to krepðelio situacijà pensininkai daþniausiai nerûko, to- Pirma: ar jûs galëtumëte pako- ir skelbti objektyvià informacijà dël orientuotis vien á tai negalima. mentuoti, kokias problemas, kitais apie savo ástaigas. Ðvietimo ir moks- Manyèiau, kad tas klausimas da- metais ágyvendindami ðià naujà kon- lo ministerija yra parengusi 10 me- bar yra per ankstyvas. Konsultavo- cepcijà, jûs matote, uþ ko gali uþkliûti tø reformos apþvalgà, o dël, kaip jûs mës su mûsø daugumos koalicija, su ir ar gali atsirasti kokiø nors pavo- sakote, visø ástaigø – tai ið tikrøjø abiem partijom ir aptarinëjome ðá jingø dalykø ágyvendinant ðià refor- aktualu. Ðvietimo plëtotës centre, á klausimà, bet man atrodo, kad ðian- mà konkreèiose mokyklose? Antra. kurá reorganizavome Pedagogikos dien, nors principas yra teisingas, – Suprantate, kad ið tikrøjø ði reforma institutà, pradedame monitoringo jis yra demokratiðkas, jis yra geras, skatins mokyklø konkurencijà, bet sistemos kûrimà ir Lietuvoje sklei- ávertinant visà bendrà visà situacijà, reikalinga kiek galima objektyvesnë sime tokià objektyvià vieðà informa- – jis yra per ankstyvas. Mes turëtu- informacija apie mokyklas. Ar jûs cijà. Trumpai tiek. me palaukti metus arba dvejus ir ta- pasirengæ skatinti mokyklas skelbti J.OLEKAS. Að norëèiau pada kalbëti apie tokios sistemos áve- objektyvià informacijà apie jø laimë- klausti sveikatos ministro. Gerbia- dimà. O dabar mes turime ieðkoti jimus, kad tëvai ir vaikai galëtø kiek masis ministre, gal galëtumëte pasa- bûdø. Að, pavyzdþiui, esu ásitikinæs, galima objektyviau pasirinkti, á ku- kyti, kaip ðiuo metu yra naudojamos ir mano kolegos, Vyriausybës nariai, rià mokyklà jiems eiti ir kartu per- pirminei sveikatos pagalbai skirtos turbût mane palaikys, kad mes turi- vesti savo pinigus? investicijos, að turiu omenyje leng- me ieðkoti bûdø, kaip padëti Radijo A.MONKEVIÈIUS. Dël krepðe- vuosius automobilius, bendrosios ir televizijos komitetui, ðiai visuome- lio reikia pasakyti, kad tai priemo- praktikos gydytojø kabinetø árengi- ninei institucijai. Nors ne visuome- në, kurià bûtinai reikëjo pradëti tai- mus? Kaip jie yra paskirstyti po visà ninë. Per mokesèius, þinoma, per kyti kaip tik todël, kad nuo 1998 Lietuvà? mokesèiø mokëtojø surinktus pini- metø, kaip þinoma, mokyklø finan- K.R.DOBROVOLSKIS. Noriu gus ji yra visuomeninë. Tai galbût dis- savimo padëtis katastrofiðkai blogë- pasakyti, kad geguþës mënesio pa- kusijos klausimas. Reikia ieðkoti bû- jo. Ðiuo metu padëtis yra tokia, jog baigoje buvo pasiraðyta dël pirmi-

2007 VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) nës sveikatos prieþiûros vykdymo kreipimaisi lieka be atsako. Galbût ma á jûsø uþuominà dël investicijø árangos. Dabar baigiami atveþti pas- tiesiog yra jûsø nuostata prieð ðá programos, norëèiau paminëti, kad kutinieji ið 70 automobiliø, kurie miestà? galutiniai projektai nebuvo patvir- skirti bendrosios praktikos gydyto- A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiau- tinti ir Vyriausybë turi ðiokià tokià jams. Tie automobiliai yra skirti bû- sia – visi miestai graþûs ir visi mies- judesio laisvæ. Kadangi konkretûs tent tiems gydytojams, kurie vyksta tai mums, kaip Vyriausybei ir Finan- projektai buvo siûlomi atskirø þi- á kaimus, todël në vienas automo- sø ministerijai, lygûs. nybø, kurios nustatë prioritetus, bilis nebuvo skirtas miestams, visi G.ÐILEIKIS. Kaip tik nelabai. jeigu atskira þinyba prioritetu, paskirti tik kaimo vietovëms. A.M.BRAZAUSKAS. Tai galbût vyzdþiui, padarytø vienà ið projek- Miestams ðiais metais yra numa- subjektyvi nuomonë. Ið tikrøjø Pa- tø bûtent Panevëþyje, be abejo, Vy- tyti 6 reanimobiliai. Reanimobiliai nevëþys yra labai graþus miestas. Að riausybë tai svarstytø. Taigi èia ne yra numatyti ir paskirti ligoninëms nepasakyèiau, kad jis Lietuvoje pats pati Vyriausybë atmetë, o, matyt, – ðiuo metu pirmosioms trims – Pa- „blogiausias”. Jokiu bûdu. Nenorë- prioritetø skalëje susiklostë ne vi- nevëþio, Ðiauliø ir Klaipëdos. Taip èiau su tuo sutikti. sai palanki padëtis. Dabar að þinau, pat, kad bûtø arèiau Klaipëdos, Þinote, Finansø ministerija gau- kad vienas gamtosaugos projektas Ðiauliø ir Panevëþio ligoninëms, nes na labai daug visokiø raðtø. Að, pri- pateiktas. Kaip tik Panevëþio me- iki ðiol reanimobiliø jos neturëjo. sipaþinsiu, neturëjau progos taip ras man skambino prieð 2 dienas, Joms reanimobiliai bûdavo siunèia- tiesiogiai kontaktuoti, galbût ir mes siunèiame savo þmogø iðsiaið- mi ið Vilniaus arba Kauno. Vëliau miesto valdþia neturëjo galimybiø kinti, kur uþstrigæs projektas, mes vienas reanimobilis numatytas vai- tai padaryti. Bet jeigu apskritai kal- tikrai mëginsime já iðjudinti. Taigi kø ligoninei ir po vienà Vilniui ir bëtume apie savivaldybiø biudþetus, net siunèiame þmogø tiesiai á Pa- Kaunui. Taip pat yra gauta stoma- mes labai gerai suprantame, kad tai nevëþá pakalbëti su ten esanèiais tologinë áranga ir visa kita áranga ka- yra viena ið daugelio mûsø ûkinës þmonëmis. Dël paties savivaldybës binetams árengti. 80% ðiø kabinetø finansinës veiklos problemø. Tas pat biudþeto taip pat. Jeigu matysime, yra numatyta rajonams, kaimo vie- yra dël Panevëþio. Að jokiu bûdu ne- kad yra didelë problema, mes pa- tovëms ir tik nedidelë dalis teks galëèiau pasakyti, kad Panevëþiui sirengæ diskutuoti kaip ir su dau- miestams. 7 mln. 800 tûkst. Lt, ku- bûtø skiriamas koks nors iðskirtinis geliu savivaldybiø, mes padedame rie ðiais metais buvo skirti pirminei blogas dëmesys. Mes esame pasi- ir beprocentëmis paskolomis ir t.t. sveikatos prieþiûrai, bus panaudo- rengæ. Na, tiesa, biudþetas dabar jau Mes tikrai atviri ir pasirengæ kal- ti, o pagrindinis akcentas – kaimo patvirtintas, kà nors nauja padaryti bëti. vietovës. mes turbût nesugebësime, mes tu- J.VESELKA. Að norëèiau klau- rësime vykdyti ástatymà, kurá ðian- simà uþduoti teisingumo ministrui. dien priëmëme. Panevëþio finansa- Sakysime, labai paprastas gyveni- vimas ten taip pat yra numatytas. miðkas faktas be jokiø biudþetø: Ateityje, be abejo, mes esame pasi- þmogus turi paveldëjimà, bet per 6 rengæ. Að manau, kad panevëþieèiai mënesius (dabar jau reikia per 3) ir patys turëtø daugiau rûpintis, nes nesuspëjo áforminti savo paveldëji- tai buvo visà laikà rimtas, industri- mo. Teismas pripaþino juridiná fak- nis miestas, ðalia labai gero teatro tà, viskas gerai, bet po to registro tai buvo ir industrinis miestas, ku- klerkai pradeda reikalauti, kad dar riame buvo sukurta labai daug dar- þmogus turi árodyti, jog jo tëvas ar bo vietø, buvo labai gerø ámoniø. mama tikrai turëjo teisæ á nuosavy- Deja, dabar jø dauguma stovi be bæ, nors niekam ðito klausimo ne- G.ÐILEIKIS. Gerbiamasis darbo arba vargsta dël kitø prieþas- kilo. Koks èia tø teisiniø institucijø premjere ir gerbiamoji finansø mi- èiø, ávairiø finansiniø prieþasèiø. absoliutus biurokratizmas? Ar ga- nistre, norëèiau paklausti, kodël Mes pasiryþæ iðnagrinëti Panevëþio lima já kaip nors áveikti? tokia iðskirtinë nemeilë, sakyèiau, problemas, – kodël ne, taip pat kaip Ir lygia greta gerbiamajam prem- vienam ið graþiausiø miestø – Pa- ir kitø miestø: ar tai bûtø Ðiauliai, jerui. Kadangi JUKOS nebeateina á nevëþiui? Kreipimaisi dël bet ku- ar Klaipëda, á kuriuos mums teko ir Maþeikius, bent jau laikinai, tai lo- rio klausimo – ar kreipiasi meras, nuvaþiuoti. Mes pasiruoðæ pabuvo- giðka, nes reikia neðti pinigus á fir- ar tarybos nariai, ar Seimo nariø ti ir Panevëþyje arba priimti pane- mà, kuri nuolat nuostolingai dirba, grupë (paskutiná kartà kreipësi 11 vëþieèiø vadovø, pramonininkø ar- ir bet kuris normalus negalëtø 300 Seimo nariø grupë dël savivaldy- ba kokià nors kità delegacijà. mln. neðti á firmà, kuri aiðkiai ban- bës biudþeto formavimo, dël ne vi- D.GRYBAUSKAITË. Að norë- krutuoja, ar nesutiktumët, kad kon- sai teisingo kontingento nustaty- èiau pridurti, kad ið tiesø jokiu bû- servatoriai vietoje JUKOS investuo- mo, dël investiciniø projektø) – visi du neskriaudþiame, bet atsakyda- tø 300 mln. Lt á ðá objektà?

2008 Nr. 30 (204) VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiau- „Sodros” dispozicijà ir mes, tikslin- titucijos mokamos iðmokos. Manau, sia ne 300, o 600 reikalauja, dar dau- dami ðiø metø biudþetà, numatëme kad jums padedant tai pavyks. giau. Arba 150 mln. doleriø. Apie papildomas sumas, kad Finansø mi- A.POPLAVSKIS. Að turiu klau- tokià sumà kalbama, kuri turëtø nu- nisterija visiðkai atsiskaitytø su sa- simà sveikatos apsaugos ministrui. eiti investicijoms, naujiems cechams vivaldybëmis. Taèiau savivaldybëse Klausimas bûtø toks. Prieð valandà ir galø gale gaminti benzinà, kuris dar lieka þmoniø, kuriems þala pri- buvo priimtas Þmoniø uþkreèiamø atitinka europinius standartus. Ne- skaièiuojama uþ, sakykime, buvusá ligø profilaktikos ir kontrolës ásta- parduoti 20 proc. ar kiek procentø darbà kolûkiuose, ne valstybinëse tymas. Ðiuo ástatymu atsisakyta pri- pigiau, kaip dabar parduoda á Eu- ástaigose. Ðiems þmonëms ir toliau verstinio hospitalizavimo, izoliavi- ropà, ir turi deðimtimis milijonø þalos atlyginimas bus mokamas ið mo, iðtyrimo ir gydymo. Vis dëlto skaièiuojamus nuostolius. Að neþi- savivaldybiø biudþeto per Finansø liko neiðspræstas klausimas dël bak- nau, jeigu yra kokia partija, kuri tu- ministerijà . Sakykite, kodël ðie terijø neðiotojø, arba ligø neðioto- ri tiek daug pinigø, tai mes pasiruo- þmonës yra taip atskirti? Ar èia fi- jø, kurie yra nuðalinti nuo darbo, jie ðæ ðá klausimà iðnagrinëti eiliniame nansinës galimybës dar neleido to ið esmës nëra socialiai apsaugoti. posëdyje. padaryti, ar kiti motyvai? Lyg ir dvi Mano klausimas bûtø truputá ki- V.MARKEVIÈIUS. Be jokios þmoniø grupës susidaro. toks. Bûtent dël Maisto ástatymo, abejonës, kiek að suprantu, tai la- V.BLINKEVIÈIÛTË. Ið tikrøjø kuris dabar svarstomas Sveikatos bai konkretus atvejis. Jûs dël teisës manyèiau, kad svarbiausia, jog þmo- reikalø komitete, ir dël reformavi- aktø reglamentavimo tø santykiø, nës gautø þalos atlyginimà, jeigu jie mo Valstybinës maisto veterinarinës apie kuriuos kalbate, teisës aktams neteko sveikatos, buvo suþaloti tarnybos, kuri yra pavaldi Vyriau- neturite pretenzijø, kad reikëtø pa- dirbdami vienà ar kità darbà. Svar- sybei. Ji nëra pavaldi Sveikatos ap- keisti. Jeigu manytumëte, kad rei- biausia, kad tà prievolæ, kurià peri- saugai. Að norëèiau þinoti ministro këtø pakeisti, tai, matyt, pats pa- ma valstybë ðiuo atveju, ar tai bûtø pozicijà ðiuo klausimu, nes man në- teiktumëte ástatymo pakeitimo ið valstybës iþdo mokama, kà perims ra tas pats, kà að valgau, ir þinau, projektà. Ðiaip tai noriu atkreipti jû- „Sodra”, ar tai, kà moka… buvusiø kad maistas turi tiesioginæ átakà sø dëmesá, kad ta Nekilnojamojo re- kolûkiø, tarybiniø ûkiø, ten, kur sveikatai. Norëèiau þinoti jûsø po- gistro kadastro valstybës ámonë, ku- þmonës susiþalojo ar susirgo pro- zicijà ðiuo klausimu. Ir dar norë- ri tuos reikalus tvarko, nëra fesine liga, ðias þalos atlyginimo ið- èiau paklausti jûsø, ar nëra numa- Teisingumo ministerijos reguliavi- mokas moka savivaldybë. Svarbiau- tyta ávesti tokios vyriausiojo mo srities. Ji yra Þemës ûkio minis- sia, kad jos bûtø mokamos vienu sanitarijos gydytojo pareigybës Res- terijos ir Aplinkos ministerijos re- ar kitu atveju. Ið tiesø ðiais metais publikoje, nes uþ sanitarinius rei- guliavimo srities. Tiesa, mes turbût Vyriausybë pasiûlë, Seimas svarsto kalus niekas taip konkreèiai neat- kità savaitæ svarstysime klausimà, ir þinau, kad pritaria tam siûlymui, sako? kad steigëjo funkcijos bûtø perduo- jog palaipsniui pereitume prie vie- K.R.DOBROVOLSKIS. Proble- tos Teisingumo ministerijai, nes tai no langelio principo, kad þmogui ma tikrai yra aktuali, ji ðiuo metu ið esmës yra registras, kuris susijæs bûtø patogiau bendrauti su viena svarstoma. Uþkreèiamos ligos ið visu daiktinëmis teisëmis. Að tikiuo- institucija, atsiimti, gauti tà þalos at- so yra turbût toks klausimas, kuris si, kad tas sprendimas bus priim- lyginimà. Mes nuo ateinanèiø me- nuolatos turi bûti mûsø dëmesio tas, nes turime galø gale sutvarkyti tø, kaip jûs sakëte, numatëme 16 centre. Mes matome, kaip ðiuo me- tà sritá, kad bûtø tinkamai atlieka- mln. Lt valstybës iþde, kurie bus per- tu plinta tuberkuliozë, kaip sunku mi teisiniai dalykai ir kad teisinin- vesti á „Sodrà”, ir bus mokamos ið- jà sustabdyti. O ðis ástatymas kalba kai tais dalykais uþsiimtø. Bet að ne- mokos, taèiau kol kas tiems þmo- bûtent apie maisto produktus, per galiu atsakyti á labai konkretø jûsø nëms, kurie buvo suþaloti,ar neteko kuriuos galima susirgti ávairiomis li- klausimà, dël kokios prieþasties taip sveikatos, kaip jûs sakote, kolûkiuo- gomis. Seimo Sveikatos reikalø ko- atsitiko. Jeigu turiu teisæ, matyt, tu- se ar tarybiniuose ûkiuose, mes tu- mitete ir buvo keliamas klausimas, riu teisæ pasiûlyti jums dël to kon- rime parengæ toká projektà. Buvo kad galbût tà dalá, kuri susijusi su kretaus atvejo pateikti paklausimà mûsø ministerijos siûlymai, kad ið maisto produktais ir vartotojais, rei- kol kas aplinkos ministrui arba þe- tikrøjø ðiuo atveju reikëtø spræsti këtø atiduoti Sveikatos apsaugos mës ûkio ministrui, kurie, manau, pirmiausia þmoniø labui ir remian- ministerijos átakos srièiai. Anksèiau iðsiaiðkins. Nes kol kas tai ne mûsø tis þmoniø interesais, kaip jiems bû- taip ir buvo, paskui, kai buvo reor- reguliavimo sritis. Jeigu yra konkre- tø patogiau. Að manau, kad nuo ganizuojama Veterinarijos tarnyba, tus klausimas. 2003 metø galbût mums pavyks ágy- prie jos buvo prijungti ir visi gyvû- V.SAULIS. Mano klausimas gal vendinti. Tikiuosi, kad svarstant nai, po to liko konkretus maistas ir bûtø socialinës apsaugos ir darbo 2003 metø biudþetà tam galëtø at- jo kontrolë. Klausta buvo ir mûsø ministrei. Nuo 2002 metø þalos atsirasti lëðø, ðià prievolæ galëtø vyk- ministerijos nuomonës. Kai kurio- lyginimas, kaip þinome, pereina á dyti „Sodra”. Tai bûtø ið vienos ins- se valstybëse ir Veterinarijos tarny-

2009 VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) ba priklauso Sveikatos ministerijai, jûs girdëjote. Jokiu bûdu Vyriausy- ástaigø centralizavimas prisidës prie taèiau kai kuriose Europos Sàjun- bë nëra nusiteikusi kariauti su Ra- geresnio ir efektyvesnio pacientø gos valstybëse ir nepriklauso, taigi dijo ir televizijos taryba ir su valdy- aptarnavimo, ar tai prisidës prie galima ir taip, ir taip. Konkreèiai mo institucijomis, kurios ten yra. konkurencijos tarp medicinos ástai- maisto produktø kontrolë vis dëlto Tiesa, jø labai daug, bet tuo labiau gø ir vadinamojo principo, kai pi- turi priklausyti Sveikatos apsaugos tai nëra Vyriausybës kompetencijos nigai keliauja paskui pacientà, ágy- ministerijai, nes tai tiesiogiai susijæ lygis. Mes nesvarstëme ir netgi ne- vendinimo? Dar noriu paklausti, ar su mityba, o kartu ir su ávairiomis numatome svarstyti ðio klausimo. Vilniaus miesto savivaldybës atsto- infekcinëmis ligomis. Tik Seimo valia nutarti, ir jeigu ið tik- vai kaip nors derino tà sprendimà R.JUKNEVIÈIENË. Gerbiama- røjø reikia daryti kokià nors inter- ir kokiø jûs ketinate imtis veiksmø, sis premjere, vakar po jûsø patarë- vencijà á valdymà, tai jûs ir padarysi- jeigu apskritai ketinate kà nors da- jo A.Juozaièio Lietuvos radijo lai- te. Bet ástatymai yra, mes laikomës ryti tuo klausimu? doje „Kaip þmonës gyvena” ástatymø ir laikysimës. A.Juozaitis K.R.DOBROVOLSKIS. Ðiuo pasakytos kalbos paaiðkëjo, kad so- yra mano patarëjas, bet tai nereið- klausimu jau gavome ir Sveikatos cialdemokratai rengia perversmà kia, kad jis turi vykdomosios valdþios apsaugos ministerijoje daug paklau- Lietuvos radijo ir televizijos tarybo- ágaliojimus. Þinoma, man lieka pa- simø. Ið principo visos poliklinikos je. Að cituoju jo þodþius: „Mes Sei- kartoti tà patá, kà að sakiau prieð po- nebuvo ir nebus naikinamos. Sujun- me sutvarkysime ðios LRT tarybos rà dienø, kad tai þmogus, labai gera- gimas vyko tik administracine pras- veiklà, taip pat tarybos valdymà bei noriðkai nusiteikæs, norintis visiems me norint sutaupyti lëðas ir daug- radijo ir televizijos. Ið tikrøjø dabar gero – ar tai bûtø ðvietimas, ar radi- maþ paskirstyti specialistus. Vietoje ta televizija kritikuoja ir pliekia val- jas ir televizija, ar studijos, ar moks- keliø buhalterijø, vietoje didelës ad- dþià kiek ámanydama.” las, ar kultûra. Ir kai kada ið jo, kaip ministracijos daugelyje poliklinikø Kà reiðkia tokie jûsø patarëjo nepatyrusio valstybës tarnautojo, ið- norima padaryti tik vienà. Bûtent ið þodþiai, ar jûs pritariate jo siûlo- sprûsta tokie þodþiai, nors jis ið tik- to taðko ir buvo skaièiuojama ir ban- mam, vadinèiau, radijo ir televizi- røjø yra labai geranoriðkai nusitei- doma pagrásti ekonominá sujungi- jos uþgrobimo planui ir ar Vyriau- kæs. Að nesuteikèiau tiek daug mà. O visi gydytojai, kurie dirbo, vi- sybei, Seimo daugumai, galø gale reikðmës ðiems jo þodþiams. sos laboratorijos, viskas lieka mûsø valstybei reikalingas dar vie- A.VAZBYS. Mano klausimas – vietoje, ið esmës sujungiama tik ad- nas skandalas, suprieðinimas, dar sveikatos apsaugos ministrui ponui ministracija. vienas atidarytas frontas? Að ið tik- K.Dobrovolskiui. Gerbiamasis mi- O dël derinimo su Sveikatos ap- røjø noriu paklausti. Man atrodo, nistre, tikriausiai jums yra þinomas saugos ministerija, tai ðiuo metu pa- jûs ramus þmogus, gal nustokime vakar priimtas Vilniaus miesto sa- gal Sveikatos prieþiûros ástaigø ir Sa- kariauti? vivaldybës tarybos sprendimas dël vivaldybiø ástatymus visa pirminë A.M.BRAZAUSKAS. Pirma, ne ðeðiø Vilniaus poliklinikø sujungi- prieþiûra priklauso savivaldybëms, að kariauju, nes tikrai visiðkai nepa- mo ásteigiant vienà centro polikli- tai yra savivaldybiø reguliavimo sri- sirengæs kariauti. Prisipaþinsiu, að nikà. Að noriu jûsø pasiteirauti, ar tis. Apie tai kalbama ir Sveikatos negirdëjau ðios radijo laidos, kurià toks pirminës sveikatos prieþiûros prieþiûros ástaigø ástatymo 17 punk- te, kurá Seimas neseniai patvirtino. Ten sakoma, kad savivaldybës paèios sprendþia net ir bendrosios praktikos gydytojø kabinetø steigimà, kur turi bûti ðie kabinetai steigiami, jeigu juos finansuoja Valstybinë ligoniø kasa. Taigi ðis sujungimas neturëtø sugriauti vieningos sistemos, tai yra sujungimas tik administracine prasme, o ne sujungiant kokias nors po- liklinikas, jas maþinant ar griaunant. Tai nëra poliklinikø griovimas. O.BABONIENË. Mano klausimas þemës ûkio ministrui. Mums visiems, ne tik Ðvietimo ir mokslo ministerijai, rûpi moksleiviø ugdymas. Mokslo metais tuo rûpinosi peda- gogai. Nors vasara dar toli, taèiau S.Konarskio 49, Vilnius biudþete Ðvietimo ir mokslo minis-

2010 Nr. 30 (204) VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE

Klausia Seimo narys Algirdas Gricius terija, Vidaus reikalø ministerija, Vilniuje, pradësime spræsti, man tà visà tvarkà nelabai iðmanau. Dël Kraðto apsaugos ministerija numa- atrodo, rezultatai bus menki. Tai tø procentø, kurie nuo bendrojo vi- to tam tikras lëðas vaikø ugdymui. procesas. daus produkto yra suraðyti per ke- Taigi kà planuoja jûsø ministerija A.GRICIUS. Gerbiamasis letà pastarøjø metø ástatymine tvar- savo pamainos rengimui? premjere, ðá kartà að norëèiau á jus ka, að manau, kad normaliai J.KRAUJELIS. Kol kas konkre- kreiptis daugiau kaip á gerbiamàjá normalioje valstybëje negali bûti to- èiai dar nesame suplanavæ, taèiau Prezidentà ir norëèiau sulaukti jû- kiø dalykø. Tokiø dalykø negali bû- su Þemdirbiø savivaldos organiza- sø komentaro dël to, kaip ðiandien ti. Biudþetas, bendrasis vidaus pro- cija, Þemës ûkio rûmais, Moterø vyko mûsø biudþeto tvirtinimas. duktas – tiesioginës koreliacijos draugija yra sprendþiamas toks Ðiuo metu, jûs puikiai þinote, ga- nëra. Mes turime liûdnà faktà – ke- klausimas, kaip teikti ðià paramà lioja priimti Seimo ástatymai, kurie letà metø, pastaruosius keletà me- konkreèioms vaikø grupëms. Prie paskirsto lëðas, ir tam tikra prasme tø nuo 1998 m., bendrasis vidaus kiekvieno vaiko kaime ypaè sunku net Vyriausybei nedaug lieka, jeigu produktas auga. Biudþetas visai ne- prieiti. Kur kas lengviau ten, kur bûtø vadovaujamasi tokiu principu, didëjo. Ar tai, normalus reiðkinys? yra iðlikæ specializuoti sodininkys- kam tvirtinti biudþetà, jeigu ástaty- Tai yra visiðkai nenormalus reiðki- tës ir darþininkystës ûkiai, taèiau mais jau yra paskirstyta atskiroms nys. Ir dabar galvoti, kad reikia 2, èia padaryta tokia meðkos paslau- sritims. Bet mano klausimas bûtø, 1,5, 10 proc. ir t.t. iðskirstyti. Tada ið ga (að taip pavadinèiau gal ið savo kaip jûs vertinate tokià Seimo veik- viso pati biudþeto idëja, tvirtinama pozicijø), kai 13 metø ar jaunesnis là ir tà pavyzdá, kurá Seimas duoda parlamente, netenka savo reikðmës. vaikas negali uþsiimti absoliuèiai Lietuvos þmonëms, kai jis pats ofi- Visiðkai netenka savo reikðmës. To- jokiu darbu. Neseniai mes toká aki- cialiai priima ástatymus, prieðtarau- dël að manau, kad tas pavedimas, brokðtà esame padaræ, nors to nie- janèius ðiandien dar galiojantiems kurá jûs ðiandien priëmëte tokio do- kada nebuvo. Bendromis jëgomis ástatymams? kumento forma, tokio protokolinio tarsimës ir tai darysime. Vis dëlto, A.M.BRAZAUSKAS. Þinote, pavedimo Vyriausybei… mes ið tik- mano nuomone, ðiuos dalykus tu- klausimas yra labiau moralinio po- røjø pateiksime savo pasiûlymus. Ði- rëtø spræsti ne valdþia, esanti toli, bûdþio, tai ne ekonominio pobûdþio taip negali bûti. Mes turime matyti. bet kaimo bendruomenës kartu su klausimas. Pirma, að nesu Seimo Galø gale ástatymai: vienas anksèiau pedagogais. Jeigu mes, sëdëdami statuto toks specialistas kaip jûs ir priimtas, kitas vëliau priimtas, vie-

2011 VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) nas dël vienos srities, kitas dël kitos tymà, ir mes nieko nepaþeidëme. tu smulkûs verslininkai ir ûkininkai srities, visiðkai tarpusavyje nesusijæ Jeigu ðie pinigai bûtø ne Vilniuje, yra finansiðkai nepajëgûs mokëti. ðie keliami reikalavimai. Mes su- jie bûtø Molëtuose, Ðiauliuose, Pa- P.ÈËSNA. Yra numatyta, kad prantame, kad visiems reikia pro- nevëþyje ar dar kur nors kitur, arba nuo kitø metø sausio 1 d. dël atski- centø. Ar kas yra prieð tuos procen- tame paèiame Vilniuje. Greièiausiai ro pasijungimo rimto mokesèio ne- tus, kad ðvietimui reikia 1,5 proc.? Vilniuje. Ðis paprastas dalykas yra bus. Tai turëtø áeiti á bendrà elek- Kas gi prieð? Tai yra ne ðvietimui, iðkeltas á politinio konflikto lygá. Að tros energijos kainà. Iðsispræs bet studijoms ir mokslui reikia 1,5 tik taip galiu pasakyti. Tai yra tos pa- problemos. proc., kad ðvietimui reikia 6 proc. èios lëðos, kurios bendra tvarka (20 J.MATULEVIÈIUS. Mano Kiek? 6,5 proc. Kad þemës ûkiui – proc. Keliø fondo) yra skiriamos sa- klausimas bûtø sveikatos apsaugos 10 proc. nacionalinio biudþeto. Kà vivaldybiø keliams tvarkyti, taip pat ministrui. Privalomojo sveikatos reiðkia milijardas litø ðiandienà? Ið ir miestams. Èia nieko neiðgalvota. draudimo fondo valdyba, kurios pir- kur visa tai? Valstybës valdymo Mes tik paëmëme ir ant vieno po- mininkas jûs esate, Sveikatos reika- principas, að manau, turi bûti vie- pieriaus lapo suraðëme visas ðias lë- lø komitetui prieð mënesá pateikë ningas, jis turëtø bûti gerai apgal- ðas. Mes galëjome neraðyti, galëjo- realius ðio fondo poreikius 2002 m., votas, jis turëtø bûti ávertintas, nes me nedaryti, bet mes pajutome ir jie pagal jûsø skaièiavimus suda- nei Seimas, nei Vyriausybë nëra an- atsakomybæ. 750 metø – ne kiekvie- rë 2,3 mlrd. litø. Ðiandien patvirtin- tagonistinës valdymo institucijos, na valstybë Europoje ir ne visada tas ðio fondo biudþeto rodikliø ásta- jos turi ieðkoti bendrø sprendimø, ðvenèia tokià ðventæ. Ir jûs turbût tymas ðá biudþetà numato 21 proc. o ne tokiø formaliø. buvote, ir visi mes buvome Rygoje, maþesná, tai yra 1,83 mlrd. litø. Jis J.RAZMA. Gerbiamasis premje- mes pamatëme, kà Ryga sugebëjo yra 3 proc. maþesnis uþ ðiø metø biu- re, pastaruoju metu spaudoje buvo per 2 metus padaryti savo miestui: dþetà. Turint omenyje fondo ásisko- pastebëta apie galimas kelias jûsø miestas pasikeitë, miestas iðgraþë- linimus ligoninëms ir vaistinëms, iniciatyvas dël statybø. Turiu galvo- jo, turizmas iðsiplëtojo, eina á Eu- kurie ðiuo metu siekia 350 mln. Lt, je Valdovø rûmø gan spartø atsta- ropà. ðiø ástaigø padëtis kitais metais ka- tymà padengiant stogà jau 2003 me- Pas mus vaþiuoja ðimtai tûkstan- tastrofiðkai blogës. Mano klausimas tais, taip pat Sveèiø namø Þvëryne èiø, mes vaþinëjame po Europà, po bûtø toks, kokià jûs matote sveika- rekonstrukcijà, statybas, susijusias pasaulá ir bûtinai norime bûti patys tos apsaugos ateitá kitais metais ir su Karaliaus Mindaugo jubilieji- blogiausi. Kodël mes norime bûti kà numato daryti niais metais: tiltas per Nerá, galin- patys blogiausi? Ar mûsø psichiko- Sveikatos apsaugos ministerija, gas paminklas. Gal galëtumëte ðiek je, mûsø mentalitete ðitas dalykas kad iðgyventume su tokiu biudþetu, tiek tiksliau apibûdinti planus ki- yra uþraðytas, kad mes turime bûti iðvengtume sveikatos apsaugos tiems metams, kas realiai planuo- blogesni uþ visus? Nebûkime blo- ástaigø griûties ir bankroto ateinan- jama, nes ið investiciniø lëðø pa- gesni, ir nereikia klaidinti visuome- èiais metais bei uþtikrintume nors skirstymo atskiroms sritims mes nës, kad tai yra pagrindinës lëðos – minimalià bûtinà medicinos pagal- tiksliai negalime numatyti, kam kiek 100 milijonø. Tai yra Keliø fondas, bà respublikos gyventojams? planuojama ir kas bus daroma? ið kurio daug metø yra investuoja- R.K.DOBROVOLSKIS. Nes fi- A.M.BRAZAUSKAS. Að mama á Lietuvos kelius, autostradas, nansavimo klausimas yra vienas ið nau, kad dël Valdovø rûmø viskas vieðkelius, kaimo kelius, miesteliø aktualesniø. Visø pirma noriu pa- aiðku, nes biudþete numatytos lëðos. kelius, miestø gatves. Èia nieko në- sakyti, kad Valstybinë ligoniø kasa Jûs patvirtinote ir dabar diskusija ra, èia yra tie patys pinigai, tik skirti ðiuo metu dar nepriklauso Sveika- lyg ir nereikalinga. Dël Sveèiø na- konkreèiam reikalui ir konkreèiam tos apsaugos ministerijos regulia- mø Latviø gatvëje jokiø Vyriausy- tikslui. Ðtai jums visas atsakymas. vimo srièiai. Jeigu Seimas priims bës þingsniø nëra. Að manau, tai yra A.BUTKEVIÈIUS. Að norëèiau tokià pataisà, kurià mes siûlome iðgalvotas dalykas, nes mes nepla- klausimà uþduoti ûkio ministrui. Privalomojo sveikatos draudimo nuojame, investiciniame projekte Gerbiamasis ministre, daugelis ûki- ástatyme, galësime turëti didesnës nëra në vieno cento ðiam objektui. ninkø arba smulkiø verslininkø átakos Ligoniø kasai ir Privalomo- Dabar dël Mindaugo, arba Lie- skundþiasi, kad yra labai brangu pa- jo sveikatos draudimo fondui, nes tuvos valstybës 750 metø jubiliejaus. sijungti elektros energijà dël to, kad ði taryba yra tik visuomeninë tary- Taip, mes priëmëme Vyriausybës nuo vieno kilovato (að nesu specia- ba. Taèiau, kalbëdamas apie biu- sprendimà, naudodamiesi tomis tei- listas tos srities) reikia mokëti di- dþetà, norëèiau pasakyti, kad ðiø sinëmis normomis, kuriomis gali delius pinigus. O jeigu dar reikia pa- metø gale mûsø gyvenimas page- disponuoti Vyriausybë. Tai yra Ke- statyti elektros pastotæ arba ávesti rëjo. Prieð dvi dienas galutinai su liø fondo, kurá sudaro 660 mln. Lt, tam tikrà elektros energijos linijà, mumis atisiskaitë „Sodra”, atgavo- tam tikra dalis – 20 proc., kuri yra nuo atstumo reikia mokëti papildo- me 54 mln. litø skolos, kuri tæsësi skirstoma savivaldybëms pagal ásta- mus mokesèius ir ið esmës ðiuo me- nuo 1998 metø. Tai jau yra ir toks

2012 Nr. 30 (204)

Ið Mindaugo paminklo konkurso ekspozicijos

2013 VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204)

Plenariniame posëdyje garantas ateièiai. Ðiuo metu biu- metais 50 proc. ligoniniø gyveno bës narius èia, premjerà, kai tiek dþete patvirtinta 40,5 mln. litø dau- skolon ir 50 proc. ne, o ðiais metais maþai mûsø èia yra. Þinoma, að tu- giau, negu kad buvo pirminio 71 ligoninë gyvena be skolø ir tik 39 riu principà kartais pakalbëti su kë- svarstymo metu. Vadinasi, padëtis ligoninës turi skolø, vadinasi, padë- dëmis. Galima pakalbët ir galima ðiek tiek geresnë, taèiau ne tokia, tis gerës. labai daug uþduoti klausimø, tavæs kokios mes norëtume. O dël bendrø vaistiniø skolø, jûs nekompromituoja, nieko, bet að Ir dar vienas patikinimas yra, paminëjote per 300 mln., – tai ne manau, kad vis dëlto mums reikëtø mes tikimës, kad palaipsniui bus visai taip yra. Ligoniø kasa vaisti- keisti taktikà. Po tokios sunkios die- gràþinama skola, kuri yra 121 mln. nëms skolinga 145 mln. litø, taèiau nos, po tokios istorinës dienos, jei- litø. Kaip buvo kalbëta ir Vyriausy- vaistinës didmenininkams skolingos gu taip galima pasakyti, nereikëtø bës posëdyje, 50 mln. litø kitais me- 300 mln. Vadinasi, tose paèiose vais- Vyriausybës nariø varginti. tais tikimës gauti. Gavæ tuos visus tinëse, joms reorganizuoti, rekonst- D.A.BARAKAUSKAS. Klausi- pinigus ið tø 2 su trupuèiu milijar- ruoti ir dar kaþkur, yra nusëdæ pi- mas bûtø susisiekimo ministrui, bet dø, kitais metais mes turësime tik 5 nigai. Taigi tos vaistinës, kurios að norëèiau papraðyti, kad papildy- mln. litø maþiau negu ðiemet. Fak- panaudojo daugiau pinigø, negu tø premjeras. Dabartiniu metu Lie- tiðkai tai yra ta pati suma, kuri yra kad jos gali panaudoti, jos tikrai tu- tuva, galima sakyti, vienaðaliðkai ir ir ðiais metais. rëtø pagalvoti, galbût ir joms reikës be Rusijos garantijø yra sumaþinu- Dar tikimës, kad geguþës mëne- bankrutuoti arba uþsidaryti. O ið es- si geleþinkeliø tarifus kroviniams á sá bus perþiûrimas biudþetas, tai to- mës biudþetas bus toks pat, tikimës Kaliningradà, todël að noriu pa- dël turime tokiø tikrø, realiø gali- tokio pat kaip ir ðiais metais. klausti. Kaip toliau elgsis Vyriausy- mybiø, kad kitais metais gyvensime V.EINORIS. Gerbiamasis prem- bë, nes derybø raida kol kas yra be kaip ir ðiemet. Taèiau, jeigu mes su- jere, gerbiamieji Vyriausybës nariai. rezultatø? gebësime susitvarkyti su kompen- Að maniau, kad po ðios dienos la- Z.BALÈYTIS. Ið tikrøjø dery- suojamø vaistø pinigø virðijimu, ku- bai sunkaus darbo mes sëdësime bos yra toks sudëtingas procesas, ris ðiais metais yra 90 mln. litø, o prieðingose barikadose, ir maniau, kai vienas ir kitas turi tam tikrà dabar labai rimtai prie ðio klausimo kad mes sëdësime panaðiai ant tos savo vizijà ir yra pateikiami tam tik- dirbama, tai tikimës pirmuosius re- laktos ir Vyriausybës nariai pakvies ri variantai, kurie nebûna ið anks- zultatus pamatyti po trijø mënesiø. mus bei paklausinës, kà mes màs- to suderinti ar nesuderinti. Jeigu Jeigu pradës taip pat ûkiðkai gyventi tome toliau. Iðëjo atvirkðèiai. Argi mes truputá prisimintume istorijà, visos gydymo ástaigos, nes praeitais reikëjo ðiandien trukdyti Vyriausy- gerbiamasis Seimo nary, tai mes

2014 Nr. 30 (204) VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE turbût turëtume prisiminti 2000 mes tuos nuostolius ateityje likvi- sybës kancleriu tapo buvæs „Lime- metus. Per tuos 2000 metus ir iki duosime, nes ir Rusijos pusës, kal- tos” vadovas A.Kaminskas, o ðiai 2001 metø liepos mënesio vis dël- bant apie projekto 2K realizacijà, bendrovei dabar vadovauja kitas bu- to në viena ið Lietuvos Respubli- yra numatomas pasiraðyti tarpvals- væs LDDP veikëjas, kuris, bûdamas kos Vyriausybiø nesikreipë á Rusi- tybinis susitarimas. Ðá nuostolá, ma- Futbolo federacijos prezidentu, ið- jà, sakysime, dël tam tikrø tarifø nau, mes ið tikrøjø kompensuosime. garsëjo dël vadinamosios „majone- suvienodinimo, nors Rusijos pusë Baigdamas dar noriu pasakyti, zo” bylos, V.Zimnickas? Klausimas ne kartà buvo pareiðkusi savo ne- kad nëra tokia labai liûdna situaci- ilgas ir norëèiau iðsamiai atsakyti. pasitenkinimà tuo, kad Lietuvos ja. Jeigu iki liepos mënesio mûsø Aparatø pirkimu istorija prasidë- Vyriausybë ir „Lietuvos geleþinke- tranzitas buvo sumaþëjæs iki 30 jo jau 1997 m. ir vyksta gana sunkiai, liai” vienaðaliðkai buvo iðkreipæ ta- proc., tai ðiuo metu per spalio ir lap- nes vis nebuvo lëðø. Paskui 2000 m. rifø politikà. Mes abu tai labai ge- krièio mënesius mënesinio tranzito Vyriausybë numatë 40 mln. litø rent- rai þinome. Todël jie nieko mums kiekis yra padidëjæs: spalio mënesá geno aparatûrai pirkti. Todël Svei- daugiau neaiðkino, o paprasèiau- – 12 proc., lapkrièio mënesá yra pa- katos apsaugos ministerija 2000 m. siai padidino tarifus per savo, Ru- didëjæs 10 proc. Vadinasi, kroviniai balandþio 15 d. paskelbë atvirà kon- sijos, teritorijà. Mûsø teritorijoje atgal po truputá sugráþta á Klaipë- kursà rentgeno diagnostikos árangai yra 273,5 km, Rusijos teritorija yra dos uostà. ásigyti. Tø paèiø metø rugpjûèio 11 1500 km, o juodieji metalai yra ve- d. Sveikatos apsaugos ministerijos þami net ir 1100 km. Ir kai jie pa- • Sveikatos apsaugos minist- Vieðøjø pirkimo komisija konkurso didino á Klaipëdà tarifus du tris ras Konstantinas Romualdas Dob- nugalëtoju paskelbë akcinæ bendro- kartus, tai faktiðkai mûsø uostas ta- rovolskis atsakë á 15 Seimo nariø væ „Limeta”. Praëjus mënesiui, pra- po nekonkurencingas. Ði tarifø po- raðtiðkà klausimà. ëjusiø metø rugsëjo 13 d., tarp pir- litika iðkreipta todël, kad visi kro- këjo – Sveikatos apsaugos viniai buvo nukreipti á Talinà ir á Gerbiamasis posëdþio pirminin- ministerijos, tiekëjo – AB „Limeta” Rygà, kuriuose buvo visiðkai kita ke, gerbiamieji Seimo nariai! Ðiuo ir gamintojo „Villa sisteme medica- tarifø politika. metu spaudoje, ypaè paskutiniosio- li” ið Italijos buvo pasiraðyta pirki- Nenorëèiau pasakyti, kad tai mis dienomis, gana aktyviai raðoma mo pardavimo sutartis. Sutarties 11, ðiandien yra nerezultatyvu. Rusijos apie sveikatos apsaugà. Man atro- 6 punktuose numatyta, kad ji ásiga- Vyriausybë turi tam tikrà sistemà do, kad tai yra neblogai, nes tai ro- lioja nuo paskolos sutarties, pagal dël tarifø nustatymo. Yra vadina- do, kad sveikatos apsaugos sistemo- kurià finansuojamas árangos ásigiji- moji Konkurencijos ministerija, ar- je vyksta darbas. Man atrodo, kad mas, ásigaliojimo dienos. ba Antimonopolinë ministerija, yra yra daugiau gerø negu blogø dar- Tà paèià dienà tarp Sveikatos Rusijos tarifø komitetas, todël jei- bø, taèiau, þinoma, todël ir atkrei- apsaugos ministerijos ir Vokietijos gu nori pakeisti tarifø politikà, rei- pëme visø dëmesá. banko „Nordentsche Landesbank kia pereiti visas ðias tris grandines. Labai dþiaugiuosi, kad gavau ke- Girozentrale” buvo pasiraðyta pa- Be to, dar Rusijoje egzistuoja dvi turis Seimo nariø klausimus, ku- skolos sutartis 5 metø laikotarpiui, ministerijos, t.y. MPS – kitaip sa- riuos pasiraðë 15 Seimo nariø. Tie taèiau ji galëjo ásigalioti tik cituoju: kant, Geleþinkeliø ministerija, ir klausimai yra labai aktualûs, todël „Esant galiojanèiai valstybës garan- Transporto ministerija. Mes turime man labai malonu, kad galiu pats tijai, uþtikrinanèiai visø paskolos ga- protokolà, tie, kurie ðia sritimi do- jums tiesiog paaiðkinti padëtá, ku- vëjø, t.y. ministerijos, prievoliø ávyk- misi, þino, kuriame yra uþfiksuotas rià kartais ne visai teisingai nuðvie- dymà pagal sutartá. Paskolos Rusijos ketinimas nuo gruodþio 1 èia mûsø þiniasklaida. sutarties 9, 1, 2”. Kadangi nebuvo dienos priimti kai kurios sprendi- Klausimai yra tokie. Pirmas. Ko- pinigø, sutartis nebuvo vykdoma. mus. Taip, ðiandien mes jø neturi- dël nepasibaigus Sveikatos apsau- Ðiø metø vasario 22 d. Lietuvos me, taèiau kità savaitæ atvaþiuoja gos ministerijos jûsø iniciatyva pa- Respublikos Vyriausybë priëmë nu- Rusijos transporto… pirmasis pava- skelbtam naujam konkursui pirkti tarimà Nr.201 „Dël Lietuvos Res- duotojas ir mes taip pat ðá klausimà 112 rentgeno aparatø dël ðiø apa- publikos Vyriausybës 2000 m. lap- kelsime. Að manau, kad vienaip ar ratø pirkimo jau pasiraðëte sutartá krièio 8 d. nutarimo Nr.1370 dël kitaip mes tuos menamus nuosto- su ankstesnio konkurso dalyve – valstybës garantijos Vokietijos Fe- lius, kuriuos að vis dëlto ateityje pa- bendrove „Limeta”, dël kurios atëji- deracinës Respublikos banko „Nor- tikrinsiu (tai yra „Lietuvos geleþin- mo jûs, bûdamas nepriklausomu dentsche Landesbank Girozentra- keliø” nuostoliai, apie kuriuos mes ekspertu, prieðtaravote? Ar spren- le” Vilniaus skyriui pripaþinimo èia dabar taip kalbame), aptarsime? dimà su bendrove „Limeta” pasira- netekusiu galios”. Neturint finansa- Mes, turëdami ir 15… tarifus, da- ðyti sutartá dël rentgeno aparatø pir- vimo, sutartis su AB „Limeta” ne- rydavome tam tikras nuolaidas kai kimo dar nepasibaigus naujam galëjo bûti vykdoma, todël ir nebu- kuriems veþëjams. Að manau, kad konkursui nulëmë tai, kad Vyriau- vo toliau tæsiama.

2015 VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204)

Pasikeitus finansavimui ir lëðas dinasi „Pasaulinës technologijos jonas didesnis, ar maþesnis, nes pas- investicinëms programoms numa- korporacija”. Po dviejø dienø gavo- kutinis aparatas nupirktas rajonui èiusi skirti valstybës vardu gauna- me ir Jungtiniø Amerikos valstijø buvo1980 metais. mø paskolø, Lietuvos Respublikos ambasados atsakymà, ji taip pat uþ- Tokia yra rentgeno aparatø pir- Vyriausybë ðiø metø rugsëjo 12 d. tikrino, jog sutartis bus vykdoma, kimo istorija. Jie bus nupirkti, pa- nutarimu Nr.1091 radiologijos pro- nes ir viena, ir kita firma yra patiki- statyti rimtai garantuojant, jog lë- gramai skyrë 29 mln. litø, o ne 40 mos. Todël Sveikatos apsaugos mi- ðos bus iðleistos tik tada, kai mln., kaip buvo anksèiau. Todël nisterija, turëdama ðiuos dokumen- aparatas bus priimtas Sveikatos ap- Sveikatos apsaugos ministerija pa- tus, ir pasiraðë sutartá dël rentgeno saugos ministerijos komisijos. O skelbë naujà tarptautiná konkursà aparatø tiekimo. Sutartis numatyta kad kas nors darytø spaudimà ar tu- radiologinei aparatûrai ásigyti. Dël ávykdyti iki 2002 m. geguþës mëne- rëtø kokià nors átakà, galiu tai pa- paskelbimo pasitarëme su juristais, sio pabaigos ir iki ðio laiko turi bûti neigti, nes buvo laikomasi visø Lie- ir konkursas buvo paskelbtas, nes sumontuoti visi aparatai. tuvos teisiniø aktø, taip pat buvo finansuojama ið kito ðaltinio. Dël pirkimo finansavimo. Norë- norëjome gauti uþtikrinimà Ame- Akcinë bendrovë „Limeta” jome, kad bûtø neiðankstinis apmo- rikos ir Italijos ambasadø, kad naujà konkursà apskundë Vilniaus këjimas ir kad bûtø garantija, jog sprendimai bûtø objektyvûs. Tokia apygardos administraciniam teis- bûtø apmokama tik tada, kai prista- informacija. O visiems, kurie domisi mui, o ðis teismas sustabdë Svei- tomi aparatai. Buvo praðoma atida- laikraðèiais ir kitomis informacijos katos apsaugos ministerijos pa- ryti akredityvà. Akredityvo aptar- priemonëmis, taip pat ir firmoms, skelbtà atviràjá konkursà rentgeno navimas buvo numatytas ið nes tai nëra jokia komercinë paslap- aparatams pirkti. Tada Sveikatos gamintojo lëðø, o ne ið Sveikatos ap- tis, mes visada galime parodyti su- apsaugos ministerija kreipësi á Lie- saugos ministerijos lëðø. Buvo nu- tartá, aparatø paskirstymà ir viskà, tuvos vyriausiàjá administraciná matyta uþ sumontuotus aparatus su- kas susijæ su dokumentais. Galime teismà pateikdama teismui savo mokëti tik juos sumontavus ir parodyti ið ambasadø gautus raðtus, skundà ir administracinæ bylà dël komisijai aktu priëmus rentgeno nes visa medþiaga yra prieinama vi- nutarties panaikinimo. Taèiau spa- aparatus. Vadinasi, tai garantuos, siems, kas domisi ðiuo klausimu. Tai lio 16 d. Lietuvos vyriausiojo ad- kad pinigai bus mokami tik tada, kai pirmasis klausimas. ministracinio teismo kolegija nuta- aparatai bus pastatytas. Akredityvà Antrasis klausimas. „Kaip atsa- rë (cituoju): „Atsakovo – Lietuvos galima atidaryti tik Vyriausybës nu- kytumëte á Valstybës kontrolës ið- Respublikos Sveikatos apsaugos tarimu. Norime pasakyti, kad Vy- vadas, kad jûsø vadovaujama mi- ministerijos atskiràjá skundà at- riausybës nutarimas atidaryti akre- nisterija ne tik nevykdo tinkamos mesti. Vilniaus apygardos admi- dityvà buvo priimtas ne iðimtinai jai patikëtø 19 ámoniø prieþiûros, nistracinio teismo 2001 m. rugsëjo Sveikatos apsaugos ministerijai, bet net neturi duomenø, kokius mi- 20 d. nutartá palikti nepakeistà. Nu- kaip raðoma laikraðtyje, bet ketu- nisterijai priklausanèiø ámoniø ak- tartis neskundþiama”. rioms ministerijoms kartu vienu nu- cijø paketus valdo”. Sveikatos ap- Todël, remiantis ðiuo teismo tarimu buvo priimta. Taip buvo sie- saugos ministerijà visà mënesá iki sprendimu, Sveikatos apsaugos mi- kiama ágyvendinti radiologinës rugsëjo 6 d. tikrino Valstybës kon- nisterija privalëjo baigti pirkimo pagalbos optimizavimo investicinæ trolë, tà dienà buvo paraðytas aktas. pardavimo procedûras su pirmojo programà, taip pat ir kitoms minis- Buvo tikrinamas ir tas laikotarpis, konkurso nugalëtojais, t.y. su akci- terijoms padëti visiðkai panaudoti kai að dar nedirbau. Mano nuomone bendrove „Limeta” ir „Villa sis- ðiems metams skiriamas lëðas. ne, buvo paraðytas gana teigiamas, temi medicali ” Sutartis buvo labai Ðiuo metu Lietuvoje eksploa- su keliomis nedidelëmis pastabomis atidþiai perþiûrëta, dël pasikeitusiø tuojama rentgeno áranga yra kritið- aktas. Finansiniø nusiþengimø ir finansavimo sàlygø perþiûrëta ir kos bûklës, neatitinka tradiciniø dël kokiø nors ámoniø ar ástaigø ðia- pertvarkyta finansavimo dalis, pa- saugos reikalavimø ir Europos stan- me akte nepaminëta. Kai kalbama tvirtintos gamybos, tiekimo ir mon- dartø. Todël bet koks sandorio ati- apie 19 patikëtø ámoniø prieþiûrà, tavimo garantijos. Mes dar norëjo- dëjimas bûtø buvæs labai nepagei- taip, tos ámonës yra ávairios bûklës. me pasitikrinti, ar tikrai sutartis bus dautinas, o nauja rentgeno Vienos dirba finansiðkai blogiau, ki- vykdoma gerai, todël kreipëmës á aparatûra tikrai padës pagerinti tos geriau, taèiau ten tvarka pada- Italijos ir Jungtiniø Amerikos Vals- respublikos rajonø radiologinæ bûk- ryta ir tai paþymëta akte. tijø ambasadas. Ið Italijos ambasa- læ. Paminëjau, kad rajonø, nes bu- Sveikatos apsaugos ministerijos dos gavome pritarimà, kad sutartis vo numatyti pirkti 45 dideli apara- Privatizavimo komisija apsvarstë bus vykdoma, kadangi finansinës tai, o rajonø centrinës ligoninës uþdarosios akcinës bendrovës „Bal- padëtis ðiuo metu „Villa sistemi me- buvo 44, todël visi ðie aparatai ið tosios Vokës vaistinë” ástatinio ka- dicali” ámonës yra gera, nes jà nu- esmës yra skirti rajonø centrinëms pitalo didinimo klausimà ir nutarë pirko Amerikos kompanija, kuri va- ligoninëms, nepaisant to, ar tas ra- inventorizuoti vaistinës pastatà bei

2016 Nr. 30 (204) VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE ið perkainojamo rezervo suformuoti terijos paþymà, kad visi ðitie pinigai kie, kad jis buvo iðvykæs á vienà ið ástatiná kapitalà iki 10 tûkst. litø. Su- yra ir sëkmingai naudojami. Jokiø Afrikos valstybiø, bet uþ tai jau bu- formavæ ástatiná kapitalà nedelsda- priekaiðtø dël to Valstybës kontro- vo skirta nuobauda, tik gal ne visai mi galësime pateikti papildomà in- lë savo akte nepaþymëjo. teisëta. Tai buvo grieþtas papeiki- formacijà. Uþdarøjø akciniø Ir ketvirtas klausimas. „Kodël mas sumaþinant priedà prie atlygi- bendroviø, kurios minëtos spaudo- greitai ir principingai nereaguoja- nimo. Dvigubos nuobaudos neturë- je: Taujënø vaistinë „Akiplotis”, te á Vyriausiosios tarnybinës etikos tø bûti, ir jeigu dël to bûtø buvæ Klaipëdos „Medtechnika”, Þirmû- komisijos iðvadas dël departamen- paduota á teismà, ði nuobauda bûtø nø vaistinës, akcijoms, kurias minis- to vadovo G.Viskaièio privaèiø ir panaikinta. terija valdo patikëjimo teise, yra pa- vieðøjø interesø konflikto? Tuo la- Dabar yra tokia padëtis ir galiu rengtas perdavimo ir priëmimo biau kad tai ne pirmas skandalas, pasakyti, kad mûsø komisija tikrin- aktas, kuris yra pasiraðytas sveika- kuriame jums pavaldaus pareigû- dama randa ir tà patá nusiþengimà, tos apsaugos ministro, jos perduo- no veikloje (prisiminkime jo kelio- kurá pateikë ir Vyriausiosios tarny- tos Valstybës turto fondui. Uþdara- næ uþ farmacijos firmos lëðas) yra binës etikos komisija, t.y. tarnybiniø jai akcinei bendrovei „Drusta” vieðøjø ir privaèiø interesø konflik- pareigø ir asmeninio darbo nesude- paskelbtas bankrotas. tas”. Ðiø metø gruodþio 6 d. Svei- rinamumà, taip pat daug nusiþen- Lietuvos Respublikos Vyriausy- katos apsaugos ministerija ið Vy- gimø darbe, todël rytoj, gavus pono bës rugsëjo 25 d. nutarimu Nr.1166 riausiosios tarnybinës etikos G.Viskaièio pasiaiðkinimà, bus „Dël Lietuvos Respublikos Vyriau- komisijos gavo medþiagà dël depar- sprendþiama dël tarnybinës nuo- sybës 1998 m. vasario 23 d. nutari- tamento vadovo pono G.Viskaièio baudos. mo Nr.228 dël privatizavimo objek- etiniø problemø, t.y. dël privaèiø ir J.ÈEKUOLIS. Gerbiamasis mi- tø sàraðo patvirtinimo dalinio vieðøjø interesø konflikto. Ryðium nistre, savo klausimà norëèiau su- pakeitimo” á privatizuojamø objek- su tuo tà paèià dienà buvo sudaryta formuluoti ið dviejø daliø. Pirmiau- tø sàraðà yra áraðytos 5 bendrovës. Sveikatos apsaugos ministerijos ko- sia noriu patikslinti, kokià Tai yra „Mariø” vaistinë, „Vilniaus misija, á kurià áëjo audito vadovai, nuobaudà jûs norëtumëte matyti medicinos technika”, Ðeðkinës vais- Etikos komisijos vadovas ir dar paskirtà ponui G.Viskaièiui, antra, tinë, Santariðkiø vaistinë ir akcinë daug kitø þmoniø, tam, kad patik- jûs visà laikà sakote, kad ministeri- bendrovë Panevëþio didþioji vaisti- rintø ir ðiuos faktus, ir papildomai joje subûrëte gerà komandà, kad tai në. Ðiø bendroviø dokumentai taip dar keletà kitø faktø, kuriuos mes stipriausia komanda ministerijoje pat perduoti Valstybës turto fondui. þinojome. Stengëmës visus savo per pastaràjá deðimtmetá. Ar ponas Sveikatos apsaugos ministerijos þi- veiksmus derinti su Lietuvos Res- G.Viskaitis yra tos komandos, kurá nioje liks 9 bendrovës, ið kuriø dvi publikos teisës aktais, kad nebûtø jûs nuolat minite, narys? likviduojamos, tai AB „Lietuvos far- problemø, jeigu paskui bûtume pa- Be to, kalbëdamas apie rentge- macija” ir bendroji ámonë „(...) plaz- duoti á teismà. no aparatus jûs daug kalbëjote apie ma”, Kauno kraujo centras. Taip pat Komisija dirbo iki vakar dienos teisinius konkurso vykdymo aspek- þurnalas „Sveikata”, UAB Kurkliø vakaro ir vakar 17.00 val. gavome ko- tus (aèiû uþ tà informacijà), bet no- vaistinë, UAB Baltosios Vokës vais- misijos aktà su iðvadomis. Vakar va- rëèiau pasitikslinti dël kokybës ga- tinë, UAB Verkiø vaistinë, UAB kare að susipaþinau su ðiuo aktu ir rantijø. Ar konkurso sàlygose ir „Vilniaus vaistinë” ir UAB Saldu- ðiandien, taip pat remiantis teisës ak- dabar jau ásigyjant tuos aparatus bus tiðkio vaistinë, kuri likviduojama. tais, buvo sudaryta nauja komisija, skiriama pakankamai dëmesio ko- UAB „Poreikis” taip pat yra likvi- kuri turi spræsti dël tarnybinës nuo- kybës garantijoms? Visi gerai prisi- duojamas. Taigi visø iðvardintø 19 baudos. Direktorius G.Viskaitis bu- mename istorijà su greitosios pagal- ámoniø veikla yra þinoma, tvarko- vo iðkviestas á Sveikatos apsaugos mi- bos „Hunday” automobiliais ma ir dauguma, kaip matote, yra nisterijà, supaþindintas pasiraðytinai Vilniuje, kurie pasirodë esantys per perduotos Turto fondui. su aktu ir per 24 val. turi pateikti sa- siauri ir labai nepatogûs, o jiems Treèias klausimas. „Kaip paaið- vo pasiaiðkinimà dël komisijos tikri- pirkti iðleista deðimtys milijonø li- kintumëte Valstybës kontrolës tei- nimo iðvadø. Jis rytoj darbo dienos tø. Kaip paaiðkëjo, jie neefektyvûs giná, kad Sveikatos apsaugos minis- pradþioje turi atvykti á Sveikatos ap- ir panaðiai. Ar ið tø istorijø dabar terijoje prapuolë 2,5 mln. Lt, skirtø saugos ministerijos sudarytà komi- pasimokysime? ávairiems sveikatos poreikiams?” sijà su savo paaiðkinimu. Ðios komi- K.R.DOBROVOLSKIS. Norë- Að neþinau, ið kur tokie duomenys sijos pirmininkas esu að kaip ástaigos èiau pradëti nuo pirmojo klausimo ir dar 2,5 mln. Lt, nes buvo numa- vadovas. pabaigos – ar yra ponas G.Viskai- tytos (ir straipsnyje apie tai kalba- Gavæ G.Viskaièio pasiaiðkinimà tis mûsø komandoje? Tikrai mûsø ma) 3 mln. 649 tûkst. 600 Lt pasko- ir turëdami prieð tai tikrinusios ko- komandoje jo nëra. Jis dirba ástai- los. Visos ðitos paskolos yra misijos aktà, rytoj spræsime dël to- goje, esanèioje prie Sveikatos mi- uþfiksuotos, turime Finansø minis- lesniø veiksmø. Kaltinimai yra to- nisterijos, ir jis jau dirbo ðioje ástai-

2017 VYRIAUSYBËS VALANDA GRUODÞIO 13 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) goje prieð mûsø komandai ateinant á ministerijà, taigi jis nepriklauso PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS mûsø komandai. O dël nuobaudø, be jo pasiaiðkinimo dabar pasaky- APIE KAZÁ GRINIØ ti, kokia nuobauda bus jam skirta, negaliu. Taèiau komisija, kuri prieð Gruodþio 17 d. Seime atidaryta paroda, skirta Kazio Griniaus 135- tai tyrë, siûlo já atleisti ið uþimamø osioms gimimo ir jo iðrinkimo Respublikos Prezidentu 75-osioms meti- pareigø. nëms paminëti. Antrasis klausimas dël kokybës Ekspozicijoje – K.Griniaus visuomeninæ veiklà bei asmeniná gyvenimà garantijø rentgeno aparatams. Pra- iliustruojanèios nuotraukos, jo paraðytos ir redaguotos knygos, þurnalai, eitais metais svarstant klausimà dël atsiminimø ir medicininiø tyrinëjimø, raðytø perkeltøjø asmenø stovyklo- kokybës abejoniø nelabai kilo. Ko- je Vokietijoje, rankraðèiai, dokumentai, liudijantys K.Griniaus pokarinæ kybë buvo gana normali, taèiau ki- veiklà Jungtinëse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje, asmeniniai daiktai. lo klausimø perþiûrint sutartá dël aparatø komplektavimo. Tai pirmas dalykas. Kitas dalykas – dël fi- Parodà atidaræs Respublikos Pre- nansavimo galimybiø, nes mes vi- zidentas Valdas Adamkus pasidalijo sada stengiamës viskà daryti prisiminimais apie III Lietuvos Pre- atsargiai ir labai tvarkingai. Mes zidentà, kurá paþinojo asmeniðkai. paþiûrëjome pastarøjø penkeriø Prezidentas V.Adamkus sakë K.Gri- metø finansiná pajëgumà ir pasiro- niø pirmà kartà pamatæs bûdamas 12 dë, kad trejus metus dirbo nuosto- metø, pradþios mokykloje pradëjæs lingai. Vadinasi, firma nelabai pa- bendrauti su Griniø sûnumi. Tada tikima. Pastaruosius dvejus metus Kazys Grinius V.Adamkui palikæs la- jau buvo iðsilyginæ, bet mums kilo bai didelá áspûdá – „aukðtas, liesas átarimas, kad jeigu Sveikatos ap- baltais plaukais þmogus, – pasirodæs saugos ministerija sudarytø sutartá be galo grieþtas”. ir bûtø iðankstinis 30 proc. apmo- këjimas, sutartis gali bûti neávyk- Kitas ryðkus prisiminimas – Ka- dyta dël menkø finansiniø galimy- zio Griniaus tremtis. Vokieèiø val- biø. Taèiau dabar, kai ðiø metø dþia nutarë iðtremti Kazá Griniø uþ pradþioje ðità gamyklà nupirko di- tai, kad jis pasiraðë memorandumà delë ir galinga korporacija, kuri su- prieð þydø naikinimà. Tuomet tiko su mûsø sàlygomis, t.y. kad V.Adamkus buvæs Griniø bute Kau- mes uþmokësime tik tada, kai apa- ne, Aukðtaièiø gatvëje. Po kiek lai- ratai bus pastatyti ir priimti komi- ko jø keliai vël susikirtæ Vokietijo- sijos, mes gana dràsiai pasiraðëme je. Á JAV V.Adamkus patekæs Griniø sutartá ir tikimës gauti geros koky- ðeimos dëka ir beveik 3 mënesius bës ir gerai ámontuotus aparatus. gyveno jø labai kukliame, ankðtame bute. Jis matë, kaip kiekvienà die- nà, nuo ankstyvo ryto iki vakaro, Posëdþio pirmininkas Vytenis Kazys Grinius dirbdavo su dideliu atsidavimu – raðydavo sielodamasis Lie- Povilas Andriukaitis pateikë infor- tuvos reikalais, skaitydavo spaudà, reaguodavo, kviesdavo savo bendra- macijà apie tragiðkus ávykius Indi- minèius ir diskutuodavo aðtriais politikos klausimais, kviesdavo vienybei, jos Respublikos parlamente. susikalbëjimui ir darbui Lietuvos labui. Nuotrauka, kuria pradedamas fil- mas apie Kazá Griniø „Prezidentas sugráþta”, – daryta V.Adamkaus prieð 24 valandas iki jo mirties. „Dabar su didele pagarba ðiam þmogui mintimis gráþtu á tas minutes. Kazys Grinius mano akyse yra istorinë asmenybë, kûrusi tà gyvenimà, tà valstybingumà, kuriuo mes ðiandien naudojamës. Su didele pagarba len- kiuos prieð ðá þmogø, kuris buvo didelis demokratas. Að manau, kad jis gimë net truputá per anksti su savo demokratinëmis idëjomis, á kurias buvo átikëjæs, dël kuriø dirbo. Ðiandien jis mums yra pavyzdys kaip reikia Aukø atminimas pagerbtas ty- gyventi, dirbti ir kovoti uþ laisvà ir demokratinæ mintá. Pagarba jam”, – los ir susikaupimo minute. sakë Prezidentas V.Adamkus.

2018 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE

Gruodþio 17 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas kalbëjo apie daktaro Kazio Griniaus veiklà neeilinis posëdis seimuose, jo pozicijà rengiant þemës reformà Lietuvoje bei ginant spaudos laisvæ. Seimo posëdyje iðkilmingai pa- Jis taip pat pasiûlë vienà ið saliø Seime pavadinti Prezidento, demo- minëtos Kazio GRINIAUS 135- kratijos kûrëjo Kazio Griniaus vardu. osios gimimo ir jo iðrinkimo Res- Prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytau- publikos Prezidentu 75-osios tas Grinius. Muziejaus vadovas pabrëþë padëkojo uþ paramà áamþinant metinës. Prezidento Kazio Griniaus atminimà. Minëjime dalyvavo: Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Olekas. Seimo narys pabrë- Respublikos Ministras Pirmininkas þë daktaro Kazio Griniaus darbø reikðmæ medicinos srityje. prez. Algirdas Mykolas Brazauskas ir Vyriausybës nariai, Aukðèiausio- Seimo Pirmininko Artûro Paulausko kalba Seimo posëdyje, sios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatai – Kovo 11-osios Nepri- minint Kazio Griniaus 135-àsias gimimo ir jo iðrinkimo klausomybës Akto signatarai, Kon- Respublikos Prezidentu 75-àsias metines stitucinio teismo teisëjai, Seimo kontrolieriai, Seimui atskaitingø Gerbiamieji Seimo nariai ir ðio minëjimo sveèiai, institucijø vadovai, Prezidentûros, Vyriausybës atstovai, aukðtøjø mo- Ðiandien Seimo rûmai atiduoti Lietuvos demo- kyklø rektoriai, apskrièiø virðinin- kratijos puoselëtojui, treèiajam Lietuvos Respub- kai, miestø merai, Prezidento Ka- likos Prezidentui daktarui K.Griniui. Politikui, gy- zio Griniaus giminës, kiti garbingi dytojui, þmogui, kuriam Lietuvos likimas visada sveèiai. buvo aukðèiausia vertybë. Prezidentui, kuris ið toli Seimo Pirmininkas Artûras Pau- þvelgdamas á okupuotà Lietuvà tuose toliuose dau- lauskas, kreipdamasis á iðkilmingo giau nei prieð pusæ amþiaus sugebëjo áþiûrëti griû- posëdþio dalyvius pabrëþë, kad „su- vanèios sovietinës imperijos agonijos ir Lietuvos at- rengdami politiko demokrato su- gimimo vizijas. Ðiandien sukanka 75 metai, kai kakèiø minëjimà bûtent Seimo po- Lietuvos Prezidentu tapo ði didi asmenybë. V.Kudirkos bendraþygis, vie- sëdyje, prisiminsime ir Lietuvos nas ið valstieèiø liaudininkø lyderiø. parlamentarizmo raidos ypatybes, Ðiandien sukanka 135 metai, kai jis gimë Seliamos Bûdos kaime, ðian- atsispindinèias istorinëse datose”. dieniniame Marijampolës rajone. Sulaukæs 17 metø, Kazys ásitraukë á po- litiná gyvenimà, platino lietuviðkas knygas. Dar po penkeriø metø – „Var- Iðkilmingame posëdyje kalbëjo: pininkø” organizacijos veikëjas, o visai netrukus – vienas ið jos vadovø. Seimo Pirmininkas Artûras Daktaras K.Grinius – vienas ið Lietuviø demokratø partijos 1903 m. pro- Paulauskas (þr. kalbà). gramos projekto ir 1906 m. programos autoriø. 1920 m. daktaras K.Gri- Aukðèiausiosios Tarybos– nius buvo iðrinktas á Seimà, tø paèiø metø birþelio 19 d. jis tapo koalicinës Atkuriamojo Seimo deputatas, Ne- krikðèioniø demokratø ir liaudininkø Vyriausybës Ministru Pirmininku ir priklausomybës akto signataras, iðbuvo ðiame poste iki 1922 m. vasario mënesio. monografijos „Kazys Grinius” au- Bûdamas ðeðtojo ministrø kabineto vadovu, daktaras K.Grinius, pra- torius Gediminas Ilgûnas. Istorikas ëjus vos keleriems metams nuo nepriklausomybës atkûrimo, itin daug dë- apþvelgë Prezidento Kazio Griniaus mesio ima skirti kultûrai, ðvietimui ir medicinai. 1921 m. kovo mënesá jis gyvenimo ir jo veiklos pagrindinius pasiraðo ástatymà, kad J.Jablonskiui uþ mokslo darbus kalbos srityje kiek- etapus. vienà mënesá bûtø mokama po 3000 auksiniø – kas mënesá iki gyvos gal- Lietuvos Respublikos Ministras vos. (Auksinio vertë buvo tokia pati kaip to meto Vokietijos markës.) Tø Pirmininkas, Prezidentas Algirdas paèiø metø liepos mënesá pasiraðo ásakymà, kuriuo uþ neuþmirðtamus nuo- Mykolas Brazauskas. Ministras Pir- pelnus lietuviø tautos atgimimo metu bûtø mokama po 2000 auksiniø pen- mininkas apþvelgë Kazio Griniaus, sijos iki gyvos galvos daktarui J.Basanavièiui. Ir visai netrukus ðias abi su- kaip Vyriausybës vadovo, veiklos mas padidino dar 50 proc. laikotarpá. Pagaliau prieð 75 metus, 1926 m., daktaras K.Grinius, gavæs Seime ab- Lietuvos Respublikos Seimo soliuèià balsø daugumà, pagal Konstitucijos 41 straipsná buvo iðrinktas Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Prezidentu. Beje, simboliðka, kad K.Grinius, kaip ir mûsø Respublikos Aukðèiausiosios Prezidentas V.Adamkus, kuriam teko laimë ir garbë bendrauti su Prezi- Tarybos–Atkuriamojo Seimo depu- dentu K.Griniumi, á Prezidentûros rûmus áþengë aðtuntaisiais nepriklau- tatas, Nepriklausomybës akto signa- somybës metais. Birþelio 7 d. Seimo posëdyje uþ K.Griniø balsavo 50, uþ taras Vytenis Povilas Andriukaitis. A.Smetonà – 2, uþ F.Bortkevièienæ – 1, uþ G.Petkevièaitæ–Bitæ – 1. Balsa-

2019 GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) vime nedalyvavo 25, arba, kaip tada buvo sakoma, ras- mà, apie kariuomenës maþinimà treèdaliu, o gal ir pu- tos 25 tuðèios kortelës. Savo inauguracinëje kalboje nau- siau. Karininkai ëmë nerimauti jasis Prezidentas pasakë: „Ligi mes Konstitucijà gerb- Gruodþio 17 d. Lietuva rengësi paminëti savo Pre- sime, ligi jos klausysime, tol mes turësime ðalies zidento 60–ties metø jubiliejø. Iðvakarëse Seime uþsi- ramybæ”. Manau, kad ðiuos þodþius mes irgi galëtume tæsë biudþeto svarstymas, o paryèiais á salæ ásiverþë grupë ásiraðyti á savo atmintá. karininkø, daugiausia lakûnai, prisistatæ veikià dikta- Tiesa, tuomet Prezidento pagarba Konstitucijai ra- toriaus vardu, ir pareikalavo posëdá baigti. Taip buvo mybës nedavë, o demokratija netruko pasinaudoti kai ávykdytas karinis perversmas. 193 dienas Respublikos kurios politinës jëgos. Prezidentas atsidûrë tarp dviejø Prezidento poste iðbuvusiam K.Griniui jo 60–ties me- ugniø. Po inauguracinës kalbos jau kità dienà komunis- tø jubiliejus tapo viena tragiðkiausiø dienø jo asmeni- tø organizuota demonstracija Kauno gatvëse ðvaistësi niame ir visos Lietuvos gyvenime. raudonomis vëliavomis áþûliai uþkabinëdama praeivius. Minëdami K.Griniaus gimimo 135–øjø metø su- Raitoji policija ëmë tramdyti ásisiautëjusius demonstran- kaktá, jo prezidentavimo 75–metá, neturime teisës pa- tus. Komunistai uþsipuolë daktarà K.Griniø uþ antide- mirðti, kad ðiandien ir ðios juodos dienos mûsø ðalies mokratiðkà jø demonstracijos iðvaikymà, o opozicija – istorijoje – 1926 metø karinio perversmo 70–metis. Ne- uþ valstybei prieðiðkø jëgø siautëjimo toleravimà. Situa- turime teisës uþmirðti, jeigu norime, kad ateityje nieko cija dar labiau komplikavosi, kai kairieji, turëdami dau- panaðaus neatsitiktø. Tà dienà Lietuvoje buvo ávestas gumà Seime, panaikino cenzûrà, karo padëtá, saugumo ir naujas etatas – valstybës vado. Lygiai prieð 75 metus policijà. Be to, buvo priimtas Amnestijos ástatymas ir á vienas perversmo organizatoriø, majoras P.Plechavièius, laisvæ paleisti politiniai kaliniai. laikinosios karo valdþios vardu kreipësi á A.Smetonà, Valstybës lëðø taupymà Prezidentas vieðai skelbë pri- praðydamas pasiaukoti Tëvynës labui ir sutikti, stojus oritetine valstybinës veiklos kryptimi. Prezidentas Tautos prieðakyje kaip valstybës vadui, iðvesti jà ið da- K.Grinius pasiraðë ástatymà, kuriuo sumaþino savo at- bartinës sunkios padëties. Tà paèià dienà, gruodþio 17, lyginimà nuo 6 tûkst. iki 4 tûkst. litø. Prezidento kan- A.Smetona atsakë: ,,Pasiryþau priimti uþdedamà man celiarijoje dirbo vos trys tarnautojai, o visà Prezidentû- ðià svarbià naðtà ir pasiëmæs valstybës vado pareigas rà aptarnavo aðtuoni patarnautojai. Buvo pradëta eiti jas tol, kol pati Tauta, teisëtu keliu paðaukta, iðves kalbëti apie atlyginimø mokëjimo kunigams nutrauki- kraðtà ið susidariusios padëties”. Oficialiu valstybës va-

Lietuvos aviacijos ðventëje. Ið kairës: Ministras Pirmininkas Mykolas Ðleþevièius, Prezidentas Kazys Grinius, II Seimo Pirmininkas dr. Jonas Staugaitis.1926 m. Nuotr. ið Vaizdo ir garso archyvo

2020 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE du A.Smetona buvo dvi dienas. Atsistatydinus K.Gri- kai jau dþiaugësi rusifikavæ Lie- niui, jis skubiai ásiformina Prezidentu. tuvà, jie apsiriko. Atsiradusi K.Þukas, 1920 ir 1921 metais buvæs Lietuvos krað- ,,Auðra” budino Lietuvos þmo- to apsaugos ministras, vëliau vyriausiasis kariuomenës niø sàmonæ, ,,Varpas”, kita lie- vadas, 1956 metais Klyvlende darydamas praneðimà tuviðka spauda skatino organi- apie 1926 m. gruodþio 17 dienos perversmà, konstata- zuotis, ðviestis. Prasidëjo vo: ,,Po gruodþio 17 dienos perversmo Tauta buvo nu- Tautinio atgimimo gadynë. raminta, bet tai buvo politinio gyvenimo kapiniø ra- Visi prisimena J.Basanavi- mybë. Kai atëjo Tautos savigarbos egzaminai ir kai èiø, V.Kudirkà, taèiau kitas ne Tauta su savo vadovybe turëjo savo nepalauþiamà valià maþiau áþymus mûsø Tautinio palauþti, ji buvo visiðkai rami. Mums pasiliko viena ið- atgimimo þadintojas – K.Gri- eitis – ramiai atsiklaupti, pakelti á virðø rankas ir pa- nius dël ávairiø prieþasèiø ilgai klusti svetimai valiai.” Istorijos rato atgal nepasuksi- ir nepelnytai buvo nutylimas. me, bet mokytis ið jos privalome. Argi ne mums skirti Tuo tarpu K.Grinius – iðtisa mûsø Tautos, mûsø to paties K.Þuko prieð 45 metus Klyvlende pasakyti þo- Valstybës istorija – pradëjæs mokslus Marijampolës gim- dþiai: ,,Perversmas davë gerà pamokà bûsimiems krað- nazijoje, pajuto didþiausià mokytojo P.Kriauèiûno áta- to valdytojams, kad jie prieð akis visada turëtø kraðto kà. Pastarasis 1883 m. davë K.Griniui ,,Auðrà”, kurià gerovæ, bet ne savo partijos katekizmà”. perskaitæs, K.Grinius su suolo draugu J.Maèiu iðleido Pamoka mums turëtø bûti ir Lietuvos Prezidentas rankraðtiná laikraðtëlá ,,Prieðauðris”. Taip prasidëjo jo, K.Grinius, jo gyvenimas, sklidinas padorumo, kuklu- dar paauglio, anticarinë veikla. mo, troðkimo kultûrinti, demokratizuoti valstybæ. Apie Ástojæs á Maskvos universitetà, K.Grinius aktyviai já buvæs Ministras Pirmininkas M.Ðleþevièius sakyda- ásitraukë á Maskvos lietuviø studentø draugijos veiklà, vo: ,,Tai – grynas kaip kriðtolas visuomenës veikëjas, vëliau buvo iðrinktas jos pirmininku. Marijampolëje aukðtos doros þmogus, nelenkiantis savo galvos prieð 1888 m. ávyko Maskvos ir Varðuvos universitetø stu- turtø garbintojus”. dentø bei Marijampolës ðviesuoliø lietuviø pasitarimas, Man labai malonu, kad ðiandien visi turime progos kuriame nutarta vietoj leistos ,,Auðros” leisti naujà laik- ið arèiau susipaþinti su ðio kriðtolinio visuomenës vei- raðtá ,,Varpas”. Taip prasidëjo ryðkiausias Tautinio at- këjo dvasios turtais. Jis ðiandien tarsi dalijasi jais su mu- gimimo sàjûdis, vëliau gavæs Varpininkø sàjûdþio var- mis. Nuoðirdþiai noriu pasveikinti moksleiviø raðiniø dà. K.Grinius – vienas ðio Sàjûdþio lyderiø, Varpininkø konkurso Prezidento K.Griniaus atminimui nugalëto- komiteto narys. jus ir padëkoti parodos Seimo rûmuose rengëjams. Ið Baigæs universitetà, K.Grinius sugráþo á Marijam- anksto dëkoju visiems praneðëjams, o ypaè Lietuvos polæ ir pradëjo privataus gydytojo praktikà. Taèiau svar- Prezidento K.Griniaus memorialinio muziejaus direk- biausias jo gyvenimo tikslas – kova uþ iðsivadavimà ið toriui V.Griniui, tolimam daktaro K.Griniaus giminai- caro valdþios. Varpininkai tikëjo, kad ypaè svarbus ðios èiui, ir padovanoti jo muziejui kai kuriø dokumentø, kovos ginklas – uþsienyje leidþiama lietuviðka spauda. su kuriais teko susidurti rengiantis ðiam minëjimui, Jos leidimas buvo sunkus ir pavojingas, trûko lëðø, kopijas. Þinau, kad ðiø dokumentø muziejus neturi, o straipsniø, nes raðanèiø þmoniø buvo nedaug. Visi rû- jie puikiai iliustruoja Prezidento K.Griniaus ir jo laikø pesèiai gulë ant Varpininkø komiteto peèiø, jie dirbo prezidentûros kuklumà. Dëkoju visiems uþ dëmesá. be atlyginimo ir daþnai savo lëðomis turëjo paremti vieno ar kito numerio leidimà, jau nekalbant apie pavojus ir represijas ið caro pusës. KAZYS GRINIUS IR LIETUVIØ Tiesa, tuo metu apie tolesnæ Lietuviø tautos ateitá TAUTINIS ATGIMIMAS dar nebuvo kalbama. Þodþio ,,nepriklausomybë” savo raðtuose neminëjo ir V.Kudirka. K.Griniaus nuomone, Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo kovoti su caro valdþia ir laimëti buvo galima tik sukilus Seimo deputato, Nepriklausomybës akto visoms imperijos pavergtoms tautoms, be to, talkinant signataro, monografijos ,,Kazys Grinius” paèiø rusø revoliucionieriams ir palaikant caro kariuo- autoriaus Gedimino Ilgûno kalba menës daugumai. Atvykæs á Marijampolæ, K.Grinius ið karto pakliuvo á vietinës valdþios akiratá. Þandarø virðininkas savo vy- Gerbiamieji Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, resnybei praneðë, kad jaunasis daktaras ,,dainuoja lie- Seimo ir Vyriausybës nariai bei sveèiai! tuviðkas dainas”, taèiau kitokios anticarinës veiklos ne- pastebëjo. Tuo tarpu K.Grinius ir jo bendraþygiai ákûrë Pradëjæ 20–àjá amþiø, vis reèiau prisimename mû- slaptà liberalià ðvietimo draugijà ,,Sietynas”. sø Tautai lemtingàjá 19–àjá, kai buvo sprendþiamas klau- 1896 m. geguþës 1–àjà susirinkæ socialdemokrati- simas – bûti ar nebûti mûsø Tautai. Nors caro valdinin- nëms idëjoms prijauèiantys þmonës ákûrë Lietuvos so-

2021 GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) cialdemokratø partijà. Susirinkime dalyvavæ K.Grinius 1904 m. buvo panaikintas ir lietuviðkos spaudos ir J.Bagdonas atstovavo Varpininkø sàjûdþiui. Jie pri- draudimas. Kai kurie þymûs lietuviø veikëjai kreipësi á tarë ir padëjo naujà, pirmàjà lietuviðkà partijà kurti. carà su padëka uþ sugràþintà spaudà. K.Griniø toks jø Suaktyvëjus þandarø veiklai, draudþiamos lietuvið- elgesys papiktino. Jo þodþiais, jie ,,dëkojo imperijos biu- kos spaudos leidëjams vis sunkiau buvo palaikyti ryðá rokratijai uþ tai, kad ji, per 40 metø lietuvius beplakda- su Tilþe. Reikëjo bûti arèiau sienos. Ðtai todël K.Gri- ma, pati taip privargo, jog buvo priversta nuo kankini- nius 1896 m. ið Marijampolës persikëlë á Virbalá. Ta- mø atsisakyti”. èiau netrukus Eitkûnuose suradus anticarinës literatû- Griniø namai Marijampolëje tapo Uþnemunës kul- ros sandëlá, kuriame lankydavosi ir K.Grinius, jam ið tûrinës ir revoliucinës veiklos centru. Pas juos gyvenæs Virbalio teko skubiai pasitraukti á Naumiestá, kur tuo A.Garmus prisimena, kad K. Grinius buvo sudaræs ið- metu jau gyveno V.Kudirka. laidø sàmatà. Dalá savo pajamø skyrë ðeimos iðlaikymui, Prieð iðvykdamas ið Marijampolës, K.Grinius vedë kità dalá – politinei bei visuomeninei veiklai. Pats K. Gri- bajoraitæ J.Pavalkytæ, kuri greitai ásitraukë á vyro anti- nius gyveno labai kukliai. Namuose nebuvo jokios pra- carinæ veiklà, tapo jo pirmàja pagalbininke. Taip Nau- bangos, nekeldavo jokiø pokyliø ir neloðdavo kortomis, miestyje á rankraðèiø ir spaudos gabenimà per sienà kaip tuomet buvo áprasta. Griniø namai buvo vadinami bei kità varpininkø veiklà V.Kudirka átraukë savo drau- ,,antràja klebonija”, nes stovëjo netoli baþnyèios. Baþ- gæ V.Kraðevskà, K.Grinius – J.Griniuvienæ. nyèios klebonijoje – seni kunigai, prelatai, palaikantys Marijampolës þandarai iðaiðkino ,,Sietyno” draugi- ponus, nesiprieðinantys caro valdþiai, kalbantys tik len- jà, prasidëjo suëmimai. Nepaisydami represijø, K.Gri- kiðkai. Kitoje – Griniø ,,klebonijoje” – pasiprieðinimo nius, V.Kudirka ir jø bendraþygiai toliau leido ,,Var- caro valdþiai politinis ðtabas, organizuojantis kovà prieð pà”. Tuo metu ryðkëjo trys Tautinio judëjimo srovës: ið lietuviø rusinimà, lenkinimà, dvarininkø savivalæ, kelian- kairiøjø varpininkø susiformavæ socialdemokratai, de- tis Lietuvos nepriklausomybës idëjà. Tos klebonijos vie- mokratai ir konservatyvesnë katalikiðkoji srovë. K.Gri- na kitos nelabai mëgo, nors daugelis jaunø kunigø lie- niaus nuomone, ðiuos metus galima laikyti Lietuvos tau- tuviðkos veiklos jau nesiðalino. tinio bei politinio judëjimo kryþkele. Griniai kovà su caro valdþia organizavo dviem bû- 1899 m. rudená mirë artimiausias K.Griniaus ben- dais. Vieðoji veikla – vakarø su vaidinimais, liaudies draþygis V.Kudirka. Gavæs apie tai þinià, jis, viskà me- dainomis, patriotinëmis kalbomis rengimas. Tokiø va- tæs, iðskubëjo á laidotuves, paraðë ir atspausdino ,,Var- karø, nepaisant padidëjusiø valdþios represijø, vis dau- pe” nekrologà. Po V.Kudirkos mirties, S.Matulaièio gëjo. Griniai siûlydavo ðiuos vakarus pradëti arba baigti iðtrëmimo ið Varpininkø komiteto K.Grinius liko tik V.Kudirkos ,,Tautiðka giesme”. Taip Griniø iniciatyva vienas ir jam atiteko visa ,,Varpo” bei ,,Ûkininko” lei- ,,Lietuva, tëvyne mûsø” darësi neoficialiu tautos him- dybos ir platinimo naðta. nu. Slaptoji, politinë veikla – draudþiamosios spaudos K. Grinius su aktyvesniais varpininkais 1901 m. ákû- leidyba bei platinimas ir pogrindiniø organizacijø kû- rë slaptà ,,Artojø” draugijà. Ji tæsë iðblaðkyto ,,Siety- rimas. no” veiklà. 1902 metais vyko varpininkø suvaþiavimas, 1905–aisiais J. Griniuvienë su vyru Marijampolëje nutaræs ákurti Lietuviø demokratø partijà. K. Griniui organizavo tautiná vakarà su spektakliu ,,Amerika pir- su kitais þymesniais varpininkais pavesta parengti par- tyje”. Griniø namuose vyko vakaro organizatoriø pasi- tijos programà. Joje K.Grinius, atspindëdamas jaunes- tarimai, vaidintojø, chorø repeticijos. K.Grinius rûpi- niosios, aktyvesnës lietuviø dalies viltis, á programà áraðë nosi organizaciniais ir ûkiniais reikalais. Vakaras ir Lietuvos nepriklausomybës sieká, taèiau kiti, nuosaikes- spektaklis vyko su didþiuliu entuziazmu, jame dalyva- ni demokratai tokiai programai nepritarë. vo apie 1000 þmoniø. Tai buvo þymus ávykis ne tik Ma- Po V.Kudirkos mirties bendraþygiai rûpinosi jo at- rijampolëje, bet ir visoje Uþnemunëje. Jo dalyviai, pa- minimo áamþinimu, nutarë pastatyti ant jo kapo pamin- veikti tautinio atgimimo idëjø, tokius, nors ir maþesnio klà bei iðleisti raðtus. Ðiems darbams sudarytas komi- masto, vakarus, vaidinimus rengë savo kaimuose bei tetas, á kurá áëjo K.Grinius, J.Ðaulys ir J.Vileiðis. miesteliuose. Paminklà atgabenus á kapines, K.Grinius ir kiti suabe- 1905 m. vasarà prasidëjo kaimo þmoniø bruzdëji- jojo, kuris kapas V.Kudirkos. Tik atkasus spëjamà kamai, mitingai, kuriuose kalbëtojai atvirai ragino versti pà, ásitikinta jame esant V.Kudirkos karstà. Ant ðio ka- caro valdþià, kurti lietuviðkà savivaldà. Þandarai bei po ir pastatë dabar tebestovintá paminklà. policija kalbëtojus suiminëjo. Taip jø apsaugai susior- 1903 m. suëjo dvideðimt metø nuo ,,Auðros” iðëji- ganizavo ginkluoti bûriai. Tokio bûrio narys, Kazio Gri- mo ir penkiasdeðimt nuo Marijampolës gimnazijos mo- niaus brolis Jonas, Àþuolø Bûdoje per mitingà ginda- kytojo P.Armino gimimo. Ðiø datø paminëjimui K. Gri- mas kalbëtojà nuo suëmimo nuðovë Veiveriø straþnikà nius surengë vieðà demonstracijà. Prie P. Armino kapo Valická ir suþeidë jo padëjëjà Andruðkevièiø. Kazys Gri- buvo sakomos patriotinës kalbos. Tai buvo pirmas vie- nius apie tuos ðûvius raðë, kad tai ,,buvo lyg signalas ðas mitingas ne tik Suvalkø gubernijoje, bet ir Lietuvo- sûduvieèiams pereiti ið pasyvaus á aktyvø pasiprieðini- je, organizuotas be caro þinios ir leidimo. mà Rusijos valdþiai (…) ðie ðûviai uþdegë revoliucine

2022 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE

Prezidentas Kazys Grinius prie paminklo þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1926 m. Nuotr. ið Vaizdo ir garso archyvo aistra visà ðiaurinæ lietuviðkàjà Sûduvà”. Taèiau Jonui ir Kaunà. K.Grinius ðiems planams nepritarë. Jo nuo- Griniui teko bëgti á Amerikà. Daktaro þmona J.Gri- mone, kareiviø sukilimas bûtø blogai baigæsis ne tik niuvienë, ástojusi á Lietuvos socialdemokratø partijà, jiems patiems, bet ir civiliams gyventojams. Prisidëjæ tapo Uþnemunës revoliucinio judëjimo lydere, jauni- prie to bûtø buvæ iðgaudyti ir iðkarti arba tekæ bëgti mo globëja. Nors K.Grinius Socialdemokratø partijai uþsienin. Per brangi rizika. Po keliø dienø J.Griniuvie- nepriklausë, þmonos priklausymas ðiai partijai netruk- në praneðë vyrui, kad pëstininkø pulko sukilimo atsi- dë jø bendram anticariniam lietuviðkam darbui. sakyta. Griniø namai buvo anticarinio pasiprieðinimo cen- 1905 m. ið uþsienio á Lietuvà gráþo J.Basanavièius. tras. Vyskupas J.Staugaitis atsiminimuose nurodo, kad Atvaþiavæs á Marijampolæ jis aplankë P.Kriauèiûnà, kar- XX amþiaus pradþioje apie K. Griniø telkdavosi visas tu ir – K.Griniø. ,,Auðros” redaktorius didelio áspûdþio mokslus einàs jaunimas, parvykstantys atostogø studen- K.Griniui nepadarë. Kai kraðtas virë nuo revoliuciniø tai. Nemaþa bûdavo valstieèiø. Èia buvo tariamasi dël ávykiø, J.Basanavièius, pasak K. Griniaus, visai tuo ne- vieðos ir slaptos anticarinës veiklos, ðie namai buvo tik- sidomëdamas, nuobodþiai pasakojo apie levus lietuviø ra revoliucionieriø uþeiga. Èia kurá laikà slapstësi ið ka- mitologijoje. ,,Nuobodu buvo klausyt”, – prisimena lëjimø pabëgæ arba valdþios ieðkomi þmonës. Atsimi- K.Grinius. Jis buvo jau kitos, jaunesnës, karðtesnës, nimuose K. Grinius teigë, kad jø name kilo ir subrendo veiksmo kartos atstovas ir jo susitikimas su ,,Auðros” ne vienas sumanymas lietuviø tautos labui. ,,Jei nepri- laikmeèio lyderiu nevirto jø draugyste. klausomoji Lietuva 1918 – 1940 m. tiek daug yra gavu- 1905 m. rudená caras iðleido manifestà, þadantá sa- si naudingø veikëjø ið Sûduvos, tai to nuopelno nema- vo valdiniams civilines teises ir laisves. Caro valdþia þa dalis priklauso 1904–1914 m. Griniø namø Maskvoje sukvietë savivaldybiø atstovø pasitarimà ap- auklëjimui, ypaè mano þmonos Joanos átakai”. tarti padëtá. Jame kaip Suvalkø gubernijos atstovas da- J.Griniuvienë, Marijampolës socialdemokratai uþ- lyvavo ir K.Grinius. mezgë ryðius su mieste stovëjusiu 111–uoju pëstininkø Ið suvaþiavimo K.Grinius gráþo nusiteikæs optimis- Dono pulku, kuris buvo uþsikrëtæs revoliucijos idëjo- tiðkai, taèiau abejojo, ar Rusija pajëgs ágyvendinti caro mis. Buvo ruoðiamasi patraukti já savo pusën ir turgaus manifestu þadamà demokratinæ santvarkà. Po keliø die- dienà aikðtëje kareivius iðkilmingai prisaikdinti tarnauti nø, naktá, Grinius paþadino garsus beldimas á duris. Ca- revoliucijai. Po to sukilæs pulkas turëjo þygiuoti á Alytø ro þandarai su ginkluotø kareiviø palyda praneðë, kad

2023 GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) jis iðtremiamas á Rusijà ir iðveþë á Kauno kalëjimà. Tuo mo ðiam procesui, rûpintis jos pripaþinimu uþsienyje. metu kiti lietuviai veikëjai rinkosi Vilniuje á Didájá sei- Gaila, kad laiku nebuvo pasinaudota K.Griniaus pa- mà. Atðaukus karo padëtá, aktyviais J. Griniuvienës siûlymu, ir tokia Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo veiksmais K. Griniø ið kalëjimo paleido ir jis gráþo á vadovybë buvo sudaryta tik 1917 metais Vilniaus lietu- Marijampolæ. viø konferencijoje nepalankiomis karo sàlygomis. Taèiau gubernatorius nurodë jam kartu su þmona Prasidëjus Pirmajam pasauliniam karui, Marijam- iðvykti ið Suvalkø gubernijos. Jis atvyko á Vilniø. polë tapo pafrontës miestu, èia ávesta karo padëtis. Ka- Pasibaigus revoliuciniams ávykiams, 1906 m. Gri- rinë valdþia ásakë K. Griniui, kaip nepatikimam asme- niai gráþo á Marijampolæ. Þandarai gavo þiniø, kad gin- niui, apleisti Marijampolæ. Jis pasitraukë á Vilniø, vëliau klø transportas eina ið Prûsijos per Marijampolæ ir gal- á Rusijà. Jiems gyvenant Kaukaze, Kislovodske, po bol- bût per Griniø namus. Vël pas Grinius krata. Ginklø ðevikø perversmo plëðikaujantys kareiviai nuðovë jø namuose tikrai bûta, taèiau J.Griniuvienës apsukru- K.Griniaus þmonà Joanà ir dukterá Graþinà. Á Lietuvà mo dëka juos pavyko paslëpti. Nors ir nieko neradæ, K.Grinius gráþo tik 1919 metais. þandarai vël abu K. ir J. Grinius areðtavo, nepaisant K.Griniaus gyvenimas, veikla, jo mintys ir asmeni- to, kad J.Griniuvienë buvo nëðèia, ir uþdarë á Kalvari- nis pavyzdys buvo ir bus Lietuvos demokratø progra- jos kalëjimà. Po poros mënesiø neradæ kuo apkaltinti ma ir siekis. M.Sleþevièius raðë, kad tada, kai varpinin- juos paleido. kø veiklai grësdavo pavojus, ,,K.Grinius buvo tas asmuo, Tuo metu Lietuvos demokratø partijoje tebevyko kurio iniciatyva ir optimizmas pakeldavo visø mûsø ûpà, karðta polemika dël tolimesnës veiklos prioritetø. Nors rasdavo iðeitá ið sunkiausios padëties, savo patarimais revoliucija ir pralaimëjo, kairysis sparnas kvietë nenu- visuomet iðriðdavo paèius sunkiausius ir painiausius leisti rankø ir be jokiø kompromisø toliau kovoti su klausimus”. Jis, kaip ir V.Kudirka, savo gyvenimà au- caro valdþia. Nesutikdami su tokia radikalia pozicija, kojo tëvynei. Taip elgtis galëjo tik dideli idealistai. Ta- ið centro komiteto, o vëliau ir ið paèios partijos pasi- èiau tuomet jie buvo paniekinamai pravardþiuojami traukë A.Smetona, J.Bagdonas, dar keletas jø ðalinin- ,,litvomanais”, ,,cicilikais”, ,,parmazonais”, jø laukë kø. Demokratas M.Sleþevièius pabrëþia, kad K.Gri- nuolatiniai valdþios persekiojimai. nius liko su tais, ,,kurie buvo pasiryþæ toliau tæsti Karo audrø, okupacijø nublokðtas svetur K.Grinius nepermaldaujamà kovà su rusø carizmu”. Jis partijoje nesulaukë nepriklausomos demokratinës Lietuvos at- tarp þmoniø ,,buvo daugiausia prityræs kovotojas, grieþ- kûrimo. Á jà sugráþo tik jo palaikai, jo idëjos. Sugráþo tas, status ir energingas. Jis nors nebuvo partijos pir- priminti mums, kad ,,kalbëti apie demokratijà, kovoti mininkas, taèiau buvo tas asmuo, á kurá mes visi – ir uþ demokratijà gali bûti tiktai per vëlu, bet niekada ne jaunesnieji, ir senesnieji – þiûrëjome kaip á savo vadà”. per anksti”. 1908 m. Kazá ir Joanà Grinius vël suëmë dël ,,Ðvie- Toks buvo K.Grinius, lietuviø tautinio atgimimo ga- sos” draugijos veiklos, taèiau vël paleidþiami, vël iðtre- dynës ðvyturys. miami ið Marijampolës. 1910–aisiais sugráþta á Mari- Paþymëtini ðie svarbiausi K.Griniaus gyvenimo ir jampolæ, ir K.Grinius imasi organizuoti þemës ûkio veiklos etapai: parodà. Jà atidarë 1911 metø rudená. Suþavëtas kuni- K.Grinius – vienas þymiausiø tautinio ir socialinio gas K.Prapuolenis parodà vadino ,,epochiniu lietuviø iðsivadavimo ið carinës Rusijos priespaudos lyderiø; tautos atgijimo darbu”. Ruoðiant parodà K.Griniui, parlamentinës demokratijos Lietuvoje kûrëjas ir vei- kaip parodos komiteto nariui, vienas asmuo atneðë pla- këjas – Steigiamojo, I, II, III seimø narys; katà, ant kurio rusø kalba buvo uþraðytas himnas ,,Bo- skirtingø politiniø jëgø susitarimo ir bendro darbo þe, chrani caria”. K.Grinius plakatà priimti ir ekspo- pavyzdys – krikðèioniø demokratø ir valstieèiø liaudi- nuoti atsisakë. Suþinojæs apie tai þandarø virðininkas ninkø koalicinës vyriausybës 1920 –1922 metais Minist- iðkëlë jam bylà uþ caro ,,áþeidimà” ir já vël uþdarë á ras Pirmininkas; Kalvarijos kalëjimà. Ir vël tik J.Griniuvienës aktyvios valstybës vadovas, Respublikos prezidentas, demo- veiklos dëka jam pavyko pasprukti ið kalëjimo. kratinës santvarkos simbolis – tik jam bûnant valdþioje Stiprëjant reakcijai ir spaudos cenzûrai, oficialiai pirmojoje Lietuvos Respublikoje nebuvo karo padë- leidþiama lietuviðka spauda nebepatenkino tiek jos lei- ties ir cenzûros; dëjø, tautinio atgimimo þadintojø, tiek skaitytojø. þmogus, valstybës ir tautos interesus pripaþinæs K.Grinius ir jo bendraminèiai siûlë atnaujinti necen- aukðèiau asmeniniø nuoskaudø ir prieð já naudoto smur- zûruojamo leidinio – „Varpo” leidimà Prûsijoje. K.Gri- to, po valstybës perversmo neieðkojæs pagalbos ir uþta- nius paraðë labai dràsø straipsná ðiam atnaujintam „Var- rimo uþsienyje; pui”, kuriame teigë, jog Lietuva gali sukurti gydytojas, visà gyvenimà likæs iðtikimas Hipokrato nepriklausomà valstybæ, ir reikia tam ruoðtis. Autorius priesaikai, kaip ir V.Kudirka, gydæs þmoniø ir dvasià, ir nurodë, kad lietuviai turi sudaryti laikinàjá komitetà, kûnà, organizavæs gydymo sistemà valstybëje. centrinæ vadovybæ, kuri, atëjus tinkamam nepriklau- Taèiau apie tai kalbës kiti ðio iðkilmingo posëdþio somybës atkûrimo momentui, galëtø imtis vadovavi- dalyviai. Aèiû jums.

2024 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE

KAZYS GRINIUS – Rusijos taikos sutartis. Rusija MINISTRAS PIRMININKAS amþiams atsisakë teisiø á Lietu- và, Lietuvos valstybës nepriklau- Ministro Pirmininko, prezidento somybæ ir sostinæ Vilniø su Gar- Algirdo Mykolo Brazausko kalba dino ir Lydos kraðtais. Pasiþadëjo sumokëti Lietuvai uþ karo metu Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo nariai, gerbia- iðveþtà turtà 3 mln. aukso rub- mieji sveèiai! liø. Ði sutartis Lietuvai ir jos nepriklausomybei buvo ið tikrøjø Susirinkome paminëti vieno iðkiliausiø Lietuvos vi- labai svarbi. suomenës ir valstybës veikëjo – K.Griniaus 135–øjø gi- Padëtis buvo sudëtinga ir Vilniuje. Pietinæ Lietu- mimo metiniø. Leiskite man trumpai apþvelgti K.Gri- vos dalá puolë lenkø kariuomenë. Tø paèiø 1920 m. spa- niaus – Lietuvos Respublikos Vyriausybës vadovo – lio 7 d. Suvalkuose buvo pasiraðyta Lenkijos ir Lietu- veiklos laikotarpá. vos sutartis. Taèiau rytojaus dienà generolo 1920 metais buvo iðrinktas Steigiamasis Seimas ir L.Þeligovskio vadovaujama armija pradëjo verþtis Vil- priimta Laikinoji Konstitucija. Ja vadovaudamasis niaus link ir já uþëmë. Steigiamajame Seime K.Grinius Lietuvos Respublikos* Prezidentas A.Smetona per- pasiûlë sudaryti Lietuvos gynimo komitetà. Savo prisi- davë pareigas Seimo** Pirmininkui A.Stulginskiui. minimuose jis raðë (cituoju): „Tas komitetas turëjo ge- Tà paèià dienà A.Stulginskis daktarui K.Griniui átei- rà pasisekimà. Buvo surinkta daug pinigø, ðiaip turto. kë kvietimà imtis Ministro Pirmininko pareigø ir su- Daugelis raðësi á Ðauliø sàjungà, ëjo savanoriais á nau- daryti ministrø kabinetà. Birþelio 23 dienà Seimo po- jai formuojamus pulkus. Sujudo nemenkas tautinis sëdyje, pristatydamas savo programà–deklaracijà, bruzdëjimas. Kilo visuotinë patriotizmo banga.” Surink- K.Grinius kalbëjo: „Ekonominis kraðto atstatymas ir ti pinigai, brangenybës atiduoti kraðto gynybos fondui. jo produkcijos pakilimas bus vienas svarbiausiø Vy- K.Grinius kaip aukà ðiam fondui atidavë ir savo auksi- riausybës uþdaviniø, nes ekonominiu atþvilgiu atsisto- ná Ðv.Stanislovo ordinà, gautà Ðiaurës Kaukaze uþ va- jimas ant savo kojø yra ir mûsø politinës nepriklauso- dovavimà ligoninei. mybës pagrindas.” Vyriausybës programai Seimas Valstybës siena nebuvo sureguliuota ne tik Rytuo- pritarë. se, bet ir Ðiaurëje. Su Latvija tebevyko ginèai dël Pa- Tuo laikotarpiu situacija valstybëje buvo labai su- langos, Maþeikiø, Alûkðtos apskrièiø. K.Grinius asme- dëtinga. Ministrø kabineto posëdþiai vykdavo du kar- niðkai sekë derybø eigà, ji ne kartà buvo svarstoma tus per savaitæ. K.Griniui teko pirmininkauti koalici- ministrø kabineto posëdþiuose. nei Vyriausybei, ávairiø paþiûrø politikams, buvusiems Po nelengvø derybø 1921 metais Lietuvos–Latvijos karðtiems oponentams, neseniai tapusiems Vyriausy- siena pagaliau buvo nustatyta. Palanga, Maþeikiai pri- bës nariais. Dabar reikëjo visiems dirbti kartu. K.Gri- paþinti Lietuvai, Alûkðta – Latvijai. Po sutarties pasi- nius neginèijamai buvo autoritetas visiems ministrø ka- raðymo K.Grinius pabrëþë, kad tuo buvo (cituoju) „uþ- bineto nariams tiek dël jo nuopelnø lietuviø tautai tikrintas dviem valstybëms ramus sugyvenimas galbût praeity, tiek dël intelektualiniø bei moraliniø savybiø. ilgiems metams”. K.Grinius nevadovavo jokiai konkreèiai ministerijai, Po nelengvø Lietuvos Vyriausybës diplomatiniø pa- kaip tà darë kiti premjerai. Bûdamas laisvesnis, galëjo stangø Tautø Sàjunga 1921 m. Lietuvà priëmë á savo daugiau laiko skirti bendriems valstybës reikalams, ge- organizacijà. Jà pripaþino Skandinavijos valstybës, riau pasiruoðti Vyriausybës posëdþiams. Olandija, Èekoslovakija, Ðveicarija. Tai didelë K.Gri- Posëdþiuose dalyvavæ þmonës pabrëþia, kad K.Gri- niaus vadovaujamos Vyriausybës uþsienio politikos per- niaus pirmininkavimas buvo nepriekaiðtingas. Klausi- galë. Tokiomis sunkiomis ekonominëmis sàlygomis apie mus jis formuluodavo aiðkiai, juos nagrinëjant reikala- pusæ valstybës pajamø reikëjo atiduoti kariuomenei. vo nuoseklumo, posëdþio diskusijoje premjeras buvo Lietuva neturëjo ne tik Vilniaus, bet ir Klaipëdos, ku- neðaliðkas, nerodë savo politiniø ásitikinimø ir nedarë rioje pagal Versalio sutartá ðeimininkavo prancûzai. spaudimo. Ir vis dëlto K.Griniaus vadovaujama Vyriausybë Lietuvos Vyriausybë dar iki Steigiamojo Seimo rin- stengësi padëti atsistoti ant kojø Lietuvos kultûrai, ðvie- kimø vedë taikos derybas su Sovietø Rusija. Kaip tik tos timui. Ministrø kabinetas paskyrë 30 tûkst. auksinø (ost- derybos dël valdþios kaitos Lietuvoje buvo ástrigusios. markiø). M.K.Èiurlionio paveikslams konservuoti. Rë- Aktyvios Vyriausybës Ministro Pirmininko veiklos dëka më ðvietimo darbuotojø tobulinimàsi uþsienyje, 1920 m. liepos 12 d. buvo pasiraðyta Lietuvos ir Sovietø Aukðtieji kursai perorganizuoti á Kauno universitetà. Universitetui ákurti buvo sudaryta tam tikra komisija, kuri turëjo numatyti kiekvieno fakulteto profesûros * Tuo metu – Lietuvos Valstybës branduolá. Medicinos fakulteto kûrimo darbus vykdë ** Steigiamojo Seimo ir K.Grinius asmeniðkai. Ministras Pirmininkas ypaè rû-

2025 GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) pinosi sveikatos apsauga, ligoniniø plëtimu. Jo vado- Vertindami K.Griniaus Vyriausybës veiklos laikotar- vaujama Vyriausybë steigë mokyklas, kûrë akcines ben- pá, norom nenorom gráþtame á ðiø dienø realybæ. Dël droves, tobulino mokesèiø sistemà. daugelio valstybës gyvenimo srièiø galime iðvesti gana Tebebuvo sudëtinga ir Lietuvos vidaus padëtis. Tvar- liûdnas paraleles tarp anø ir ðiø dienø Lietuvos. Tai ir kai ir saugumui uþtikrinti reikëjo grieþtesniø priemo- panaðios ribotos valstybës finansinës galimybës, ir finan- niø. 1921 m. Steigiamajame Seime K.Grinius praneðë, sinë disciplina, ir ekonomiðkumas, kuriø laikytis kvietë kad kraðte veikia ávairios slaptos prieðvalstybinës orga- ir kvieèia vyriausybës, valdininkø kompetencijos stoka, nizacijos, siautëja banditizmas, pasienyje klesti kontra- pagaliau valstybës tarnautojø atsakomybës visuomenei banda. Jis siûlë ðalyje laikinai ávesti karo padëtá, kad ir valstybei trûkumas. Su ðiomis problemomis susiduria- pagreitintø nusikaltëliø persekiojimà ir jø nubaudimà. me, su jomis kovojame ir ðiandien. Taèiau mes turime Jis kalbëjo: „Juokingas daiktas, kai teoretikai mano, ðviesø pavyzdá þmogaus demokrato, valstybës veikëjo, kad graþiais þodþiais galima pataisyti piktadará. Tai yra kurio gyvenimo ir veiklos principas buvo (cituoju) „pir- bergþdþias darbas. Piktadariai daugiausia tik grieþtos miausia valstybës ir pilieèiø gerovë”. K.Grinius kvietë bausmës bijosi.” Karo padëtis, pasak K.Griniaus, am- visas politines partijas, visus lietuvius, pamynus savo am- þinai tæstis negali. Premjeras citavo Prancûzijos valsty- bicijas, (cituoju) „paskelbus vienas kitam amnestijà, su- bës veikëjà S.Taleiranà: „Durtuvais viskà galima pada- telkus jëgas ir surëmus peèius, dirbti savo tautos ir vals- ryti, tik negalima ant durtuvø sëdëti”. Ir Seimas priëmë tybës labui. To mums reikia ir ðiandien. jo pasiûlytà ástatymà dël ypatingos padëties. Ministrø kabinetas savo posëdþiuose daug laiko su- gaiðdavo svarstydamas ástatymø projektus, kurie vëliau KAZYS GRINIUS – SEIMØ NARYS buvo perduodami Steigiamajam Seimui. Ypaè ilgai ir Seimo Pirmininko pavaduotojo atidþiai, K.Griniaus atminimu, Vyriausybë svarstë Þe- Vytenio Povilo Andriukaièio kalba mës reformos ástatymo projektà. Jis ðiam ástatymui skyrë ypatingà dëmesá. Taèiau 1921 m. pabaigoje vis labiau ryðkëjo Krikðèioniø demokratø ir koalicijoje jau buvu- Gerbiamasis Seimo Pirmi- siø valstieèiø liaudininkø nesutarimai. Nepaisant pas- ninke, gerbiamieji Kovo 11–osios tarøjø protestø, krikðèioniø demokratø balsais Steigia- Akto signatarai, gerbiamosios masis Seimas priëmë nuostatà, kad visose mokyklose kolegës ir kolegos Seimo nariai, yra privalomas tikybos dëstymas. Abiejø pusiø pasita- sveèiai, premjere, Vyriausybës na- rimai ilgai nedavë rezultatø. K.Grinius siûlë palikti pri- riai! valomà tikybos mokymà pradþios mokyklose, o viduri- nëse, aukðtesniosiose ir aukðtosiose mokyklose tikybos Ið tikrøjø mes ðiandien at- visai nedëstyti. Tokio pasiûlymo neparëmë valstieèiø verèiame puslapá ir savo ðirdis liaudininkø blokas ir krikðèionys demokratai. Konflik- atveriame sau patiems, nes ga- tas visà laikà didëjo. Ðalys nesutarë ir dël civilinës met- lime prisiliesti prie mûsø Seimo rikacijos áteisinimo, dël þemës reformos principø. 1922 istorijos. Mes galime tikrai didþiuodamiesi pasakyti, kad m. sausio 13 d. Steigiamojo Seimo posëdyje M.Ðleþe- savo Seimø istorijoje mes turime savo lietuviðkuosius vièius Valstieèiø ir Liaudininkø frakcijø vardu praneðë ciceronus. Vienas ið jø, be abejo, yra Seimo narys dak- atðaukiàs K.Griniø ið koalicinës Vyriausybës. taras K.Grinius. Taip, likimas jam ið tikrøjø lëmë bûti K.Grinius Seimo Pirmininkui, einanèiam Preziden- visø Seimø nariu, III Seime tapti Prezidentu ir iðgy- to pareigas A.Stulginskiui áteikë atsistatydinimo raðtà. venti paèià skaidþiausià akimirkà – perversmà, Konsti- Vyriausybës vadovo pareigas jis ëjo iki naujosios Vy- tucijos sulauþymà ir demokratijos iðniekinimà. Jam – riausybës sudarymo. Perdavæs Ministro Pirmininko pa- demokratijos kûrëjui, demokratijos filosofui, demokra- reigas – ðià, anot jo, „sunkià ir prastà sluþbà”, sugráþo á tijos ðaukliui, tai buvo didþiulis smûgis. Gaila, kad bû- Steigiamàjá Seimà. tent toks buvo istorijos vingis ir tokia buvo ðiam de- Per pusantrø K.Griniaus Vyriausybës darbo metø mokratui iðkelta dar viena gyvenimo lygtis. K.Grinius Lietuva ágijo tarptautiná pripaþinimà, tapo Tautø Sà- jà iðsprendë puikiai. Jis iðliko demokratu ir po tos skau- jungos nare. Buvo sutvarkyti valstybës finansai, sutvir- dþiausios akimirkos. tëjo mûðiuose uþgrûdinta Lietuvos kariuomenë, pasi- Taigi koks buvo daktaras K.Grinius Seimuose. Jau rengta atidaryti aukðtàjà mokyklà, parengti paèiame Steigiamajame Seime daktarà K.Griniø visi Konstitucijos ir Þemës reformos ástatymø projek- matë kaip atvirà, darbðtø, ramø, uþsispyrusá, atkaklø tai***, padaryta daug kitø svarbiø valstybës átvirtini- Seimo nará, polemistà, oponentà ir vienà aiðkø Seimo mo darbø. lyderá. Jis labai aktyviai agitavo Seimo narius atsiþvelg- ti á esminius demokratijos reikalavimus, gal todël ir ren- ***–Ðiø projektø darbo grupëms vadovavo Antanas Tumë- giant Lietuvos Konstitucijà daktaras K.Grinius sten- nas (LKDP) ir Mykolas Krupavièius (LKDP) gësi á jà ádëti varpininkø gadynëje puoselëtas þmogaus

2026 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE ir pilieèio laisves. Jis kritiðkai vertino privalomà tiky- sienieèiams saugikliø ástatymà. Nors ne visos Þemës bos mokymà mokyklose, nepritarë siûlymui leisti Sei- reformos ástatymo nuostatos tenkino daktarà K.Griniø, mo Pirmininkui eiti Prezidento, t.y. vykdomosios val- jis ðá ástatymà laikë vienu svarbiausiø Lietuvos valsty- dþios vadovo, pareigas. K.Grinius teigë (citata ið bës laimëjimø. Þemës reforma tenkino daugumos Lie- stenogramos): ,,Jei vienas asmuo – ir ástatymø leidþia- tuvos kaimo þmoniø interesus. moji, ir vykdomoji valdþia ir dar palaikoma Seimo dau- Daug pastangø dëjo daktaras K.Grinius, kad bûtø gumos, tai diktatûra didesnë. Valstybës galva turëtø bûti panaikintas karo stovis. Poþiûryje á mirties bausmæ ið bepartyvë”. Taigi, kaip matote, Steigiamajame Seime tikro atsispindëjo ðio þmogaus fundamentalus gilumi- buvo labai daug diskutuota dël prezidento ágaliojimø. nis ásitikinimas. Dar dabar Lietuvoje diskutuojama dël Iðveskime paraleles. 1992 m. ir taip pat diskusijos mirties bausmës – ar palikti, ar ne, ar tai neprieðtarau- Aukðèiausiojoje Taryboje dël Prezidento ágaliojimø. ja Konstitucijai ir t.t., nors Konstitucinis Teismas labai Mes matome, kad demokratijos pamokos buvo pana- aiðkiai iðdëstë nuostatas, kad tokia pozicija prieðtarau- ðios. Buvo tø, kurie labai norëjo labai dideliø Prezi- tø Konstitucijai. Tai susiðaukia su Seimo nario daktaro dento ágaliojimø, ir buvo tø, kurie manë, kad negali K.Griniaus siûlymu, kad mirties bausmës panaikinimas bûti Prezidentas su dideliais ágaliojimais be Konstitu- bûtø áraðytas á 1922 metø Konstitucijà. Bûtent jo ðali- cijos. Taigi, kaip matote, 1992 metø pamokos labai pa- ninkø buvo siûlyta paraðyti: ,,Mirties bausmës nëra”. naðios á 1920 metø pamokas, kuriose K.Grinius aiðkiai Tai yra 1922 metø diskusija, ir labai aiðki demokrato atstovavo demokrato pozicijoms. pozicija atsiskleidë bûtent èia. Svarstant 1922 m. Konstitucijos projektà, jis taip pat Daktaras K.Grinius buvo nenuilstamas kovotojas uþ grieþtai pasisakë ir uþ tai, kad nebûtø didinami Prezi- þodþio bei spaudos laisvæ. Demokratijos suvarþymo sà- dento ágaliojimai Seimo sàskaita. Vëlgi iðvedame pa- lygomis þodþio laisvë buvo likusi tik Seime. K.Grinius, raleles – mes diskutuojame dël Seimo galiø ir Prezi- naudodamasis Seimo atstovo teise ir Seimo tribûna, ati- dento galiø. Net ir dabar Konstitucinëje komisijoje mes dþiai stebëjo antidemokratinius valdþios veiksmus ir juos vël kartais sugráþtame prie tø diskusijø, kuri institucija kritikavo, reikalavo panaikinti cenzûrà. Ypaè plaèiai nu- turëtø turëti daugiau galiø. skambëjo daktaro K.Griniaus kalba 1925 m. birþelio 20 Daktaras K.Grinius gynë þmogaus teises ir laisves d., svarstant Spaudos ástatymo projektà. Jis tiek karðtai ir reikalavo dar vieno principo, kuris turëjo bûti áraðy- gynë spaudos laisvæ, kad Seimui pirmininkavæs Seimo tas á Konstitucijà, – pilietis turi tikëjimo ir sàþinës lais- Pirmininkas buvo priverstas iðkviesti policijà, kad K.Gri- væ. Jis negali bûti verèiamas pildyti tikybinius aktus, bûti niø paðalintø ið tribûnos. Bet K. Grinius nenusileido. Ir kurios nors tikybinës sàjungos nariu ir pildyti vieðus rei- ðtai, kaip jis apibûdino, kà turëtø reikðti laisva spauda. kalavimus tos sàjungos naudai. Ið tikro tos 1920 m. nuo- Jis kalbëjo: ,,Spauda turi pilieèius informuoti, kas de- statos atsispindi Þmogaus teisiø chartijoje, kuri ir ðian- dasi valstybëje, ir per jà pilieèiai turi pasisakyti, ko jie dien Lietuvoje yra aktuali, ir reikia dþiaugtis, kad 1992 nori ir ko nenori, kad valdþia þinotø, kokia ðalies nuo- m. Konstitucijoje þmogaus sàþinës ir tikëjimo laisvës monë, kaip jai eiti su ðalies didþiuma. Be to, spauda suformuluotos taip, kaip jas matë daktaras K.Grinius. turi duoti galimybæ sukontroliuoti, suvaldyti savivalæ Vienas svarbiausiø Steigiamojo Seimo uþdaviniø valdininkø ir visokiø þmoniø, kurie pripuolamai ar kaip buvo Þemës reformos ástatymo parengimas ir priëmi- kitaip turi ágijæ valdþià. Jei tos spaudos kontrolës nëra, mas. Daug dëmesio ðiam ástatymui skyræs daktaras tai, þinomas daiktas, valstybës kontrolës aparatas ne- K.Grinius tikrai gynë ðio ástatymo svarbà. Prisiminki- gali valdininkø suvaldyti, negali suvaldyti jus labiau, kad me, jis dar net caro laikais buvo iðleidæs daug knygø tas aparatas yra mûsø ne koks ir jo personalas nëra apie þemës reformà. Daktaras K. Grinius agitacijos á geriausias. Jei spauda suvarþyta, tai mes èia nustojame Steigiamàjá Seimà metu þadëjo iðdalinti dvarus, þemes galingo árankio, visø pripaþinto valstybës aparatui kon- tiems, kas jà dirba. Prie baþnyèiø siûlë palikti þemës ne troliuoti. Spauda – pigiausias ir geriausias valstybës kon- daugiau kaip 3 hektarus, nustatyti progresinius mo- trolës aparatas, su ja niekas negali susilyginti”. Ðioms kesèius. Ádomu, kad tokià daktaro K.Griniaus pozicijà pozicijoms K.Grinius puikiai atstovavo prisidëdamas, palaikë ir Krikðèioniø demokratø partijos lyderis Stei- redaguodamas ir dalyvaudamas leidþiant þymø demo- giamajame Seime, ðios partijos pirmininkas M.Krupa- kratiná laikraðtá ,,Lietuvos þinios”. ,,Lietuvos þinios” bu- vièius. Cituoju M.Krupavièiaus kalbà, kai jis parëmæs vo tuo metu tikras demokratijos ðauklys. Taigi ðiandien daktaro K.Griniaus iniciatyvà, dar ir pratæsë: ,,Mes skel- taip pat yra aktualûs tie daktaro K.Griniaus þodþiai apie biame kovà kapitalizmui. Jo vietoje ekonomikos srity- spaudos laisvæ. je neðame kooperacijos tvarkà. Darbininkas turi bûti Daktarà K.Griniø mylëjo Seimo nariai, mylëjo ko- savo darbo pelno dalininku, dvarai turi bûti iðdalyti, legos, mylëjo bendraþygiai ir mylëjo oponentai. Netgi þemë priklausyti kaip nuosavybë tiems, kurie jà dirba.” arðiausi jo kritikai vis dëlto negalëjo atsiliepti kitaip, Taigi ir M.Krupavièius, ir daktaras K.Grinius – abu nuo- kaip (cituoju): ,,Jis buvo mëgiamas kalbëtojas, nes savo sekliai gynë principà: þemë tiems, kas jà dirba. Tai ak- kalbose liesdavo daugiausiai praktiðkus, konkreèius tualu ir ðiandien, net ir svarstant þemës pardavimo uþ- reikalus, savo iðvedþiojimus remdavo statistiniais da-

2027 GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) viniais ir nevengdavo jumoristiniø paávairinimø. Vi- suomeniðkumas ir tolerancija lydëjo jo þygius ir dar- KAZYS GRINIUS – PREZIDENTAS bus”. G.Petkevièaitës nuomone, „daktaras, kaip visuo- Prezidento K.Griniaus memorialinio met ramus, tylus, visu atsidëjimu gilinasi á mûsø ið muziejaus direktoriaus Vytauto Griniaus mirusiøjø prisikëlusios valstybës painius politikos kalba klausimus.” Taigi, kaip matome, daktaras K.Grinius, Seimø na- Gerbiamasis Seimo Pirmi- rys – tai tikras demokratijos ðauklys. Gerbiamieji kole- ninke, gerbiamasis premjere, ger- gos Seimo nariai, að manau, kad ðia proga mums tikrai biamieji Vyriausybës nariai, Sei- vertëtø pamàstyti, kad Seime vienà ar kità auditorijà, mo nariai ir sveèiai, kabinetà, salæ ávardintume iðkiliø mûsø Seimø nariø Ðiandien sukanka ketveri vardais. Ir að kreipiuosi á Seimà praðydamas, kad Sei- metai, kai dirbu Marijampolëje mas rastø galimybæ vienà ið saliø pavadinti Prezidento, Lietuvos Prezidento K.Griniaus Seimo nario daktaro K.Griniaus vardu. Taip pat ma- muziejaus vadovu. Atsimenu tà nau, kad Lietuvoje reikia ásteigti valstybës teisës ðalti- 1991 m. gruodþio 17 d., kai mi- niø skyriø. Tokiu valstybës teisiø skyriumi galëtø bûti nëjome daktaro 125–àjá gimta- salë ir atstatomuose Valdovø rûmuose. Lietuva neturi diená. Tada turëjome aiðkø tiks- pamesti savo valstybës, jos iðkiliø þmoniø, kûrëjø. Lie- là – sugràþinti jo kûnà ir dvasià á Tëvynæ. tuva turi tame pastate sukaupti savo valstybës ir teisës Praëjo deðimtmetis ir man labai dþiugu, kad ðian- istorijos patirtá ir iðmintá. Ðia proga dëkoju ir mûsø Ne- dien jau treèià kartà daktaras sugráþta á Seimà, svar- priklausomybës akto signatarui, varpininkui G.Ilgûnui, biausia, sugráþta jo siekiai, iðreikðti 1926 m. birþelio 7 iðleidusiam puikià monografijà apie daktarà K.Griniø. d. toliau þodþiais: „Að, Kazys Grinius, iðkilmingai pasi- Að manau, kad mes tikrai dar turime progos jà ásigyti þadu visomis savo pajëgomis rûpintis Respublikos ir jà, ir tikrai nëra geresnio paminklo signataro signata- tautos gerove, saugoti Konstitucijà ir ástatymus, sàþi- rui kaip tai, kà padarë G.Ilgûnas. Aèiû, mielieji. ningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas”.

Prezidentas Kazys Grinius bei Vyriausybës nariai Meðkuièiø ûkininko sodyboje. Pirmoje eilëje ið kairës: 3-ias – kraðto apsaugos ministras J.Papeèkys, 5-as Ministras Pirmininkas M.Ðleþevièius, 9-as Prezidentas K.Grinius. Ðiauliø apskr., 1926 m. Nuotr. ið Vaizdo ir garso archyvo

2028 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE

K.Grinius ðiø savo þodþiø laikësi. Jis tapo Lietuvos gai jau suveðëjæ. Saugokime visi juos nuo supiktþolë- Prezidentu ir buvo juo tik ðeðis mënesius iki savo lem- jusiø tulpiø, nuo daug ko ir, kaip sakë, dël smulkesniø tingojo gimtadienio. Kalbëdamas pirmà kartà jis pabrë- dalykø pasipeðkime, o dël svarbiausiø ir kairë, ir deði- þë bûtinybæ saugoti ástatymus ir ne Konstitucijà lenkti á në bûkime vieningi. save, bet save lenkti á Konstitucijà, kurios principus kû- Að labai puikiai prisimenu, kai Sàjûdþio suvaþiavi- rë dar bûdamas varpininku, taip kaip ir demokratijos me gerbiamajam ponui V.Landsbergiui áteikiau ðtai ðias pagrindus, puoselëdamas viltá tai ágyvendinti praktiðkai. dvi kuklias knygeles. Vienoje buvo paraðyta (keletà þo- Tiesa ir teisingumas, laisvas þodis, laisva mintis, dþiø pacituosiu): „Minëdami ðá Sûduvos sûnø, mes pa- darbðtumas, vienybë, tolerancija, rûpinimasis papras- grástai didþiuojamës jo nueitu gyvenimo keliu ir dary- tu þmogumi buvo tie pagrindiniai jo ir netrûkus patvir- sime viskà, kad ðviesus atminimas apie áþymøjá mûsø tintos M.Ðleþevièiaus Vyriausybës demokratiniai pos- gentainá iðliktø ateinanèioms kartoms vardan bûsimos tulatai. Deja, per ðeðis daktaro prezidentavimo demokratinës nepriklausomos Lietuvos, o jo palaikai mënesius jam nepavyko pasodintus gleþnus demokra- sugráþtø á gimtinæ – Selemà. Kudirkos Paeþeriai”. tijos daigus apsaugoti nuo ðalnø. Toje karo sujauktoje Að gyvenu Kudirkos Paeþeriuose, ten iðgyvenau 40 politinëje Europos dirvoje dygo bjaurûs diktatûros metø ir gerai pamenu, kaip mes kûrëme tà klëtelæ–mu- ðungrybiai: Rytuose – kruvinai raudonas, Vakaruose – ziejø. Að iðleidau tas dvi knygeles, jas áteikiau ponui rudas, Pietuose – margas. Po rinkimø á treèiàjá Seimà V.Landsbergiui, jis tikriausiai atsimena, jis paþadëjo buvo sujaukta Lietuvos politinë dirva: tokioje katali- mums padëti ir tai padarë. Tai buvo pirmas þingsnis. O kiðkoje þemëje – kairieji á valdþià. Neregëta negirdëta! gerbiamasis premjeras A.Brazauskas ir perlaidoti, ir Þodþio, spaudos, asmens laisvë, panaikinta karo padë- muziejø ákurti padëjo. Turiu pasakyti, kad muziejø kurti tis, paleidþiami politkaliniai, o bene svarbiausia – iðke- padëjo ir apskrities virðininkas K.Jankauskas, konser- liama vieðumon ministro kontrabanda su kokainu ir sa- vatoriø vadas. Matote, kiek daug vieningai dirbant ga- charinu. Nuskusti laðiniai, iðvogti milijonai, iððvaistyti lima padaryti. Ir ðiuo metu kairioji pusë Prezidentà pinigai, paskelbtas visuotinis biudþeto taupymas, pats K.Griniø vël graþiai mini Seime. Að áteiksiu tai ponui Prezidentas gerokai susimaþino savo algà, vos nemo- Seimo Pirmininkui, nes nebuvo progos áteikti. Leiskite kami atlyginimai dvasiðkiams, atleidþiami prasigëræ ka- jums áteikti ir susipaþinti. rininkai, þemës reforma tæsiama tik 80 ha dvarininkams. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, bûkime vieningi, ir, Visos politikos turi (að taip manau) materialiná pa- anot V.Kudirkos, vienybë teþydi. Pagrindinës gairës, ku- grindà. Taip sako ir ekonomikos mokslas. Bet ar áma- rias nubrëþë mûsø demokratai, yra demokratija, Euro- noma per 7 min., skirtas man, atskleisti visus Preziden- pa, NATO. Tai mûsø pagrindiniai kelrodþiai, kaip ir to ðeðiø mënesiø darbus ir, svarbiausia, jø tuometiniø laisvë ir nepriklausomybë. Dëkoju visiems, ypaè Sei- nesëkmiø prieþastis, jeigu per 75 metus to nepadarë mo darbuotojams, kurie mums padëjo surengti ðià pa- istorija? Mokslo vyrai ið kairës ir deðinës, draskydami rodà. Gerø ðvenèiø, gerbiamieji bièiuliai, geros sveika- vieni kitiems atlapus, dar ilgai tàsysis, bet að per tà de- tos, kantrybës, iðtvermës ir vieningo sutarimo. Aèiû ðimtmetá, besigilindamas á problemà, iðkëliau sau kelis jums uþ dëmesá. fundamentalius klausimus. Pirma, kodël vos ne perversmo naktá staiga buvo padidinta þemës, paliekamos dvarininkams, norma iki KAZYS GRINIUS – GYDYTOJAS 150 ha? Seimo nario, Socialdemokratinës koalicijos Antra. Nemëgindamas sumenkinti Lietuvos Sme- frakcijos seniûno Juozo Oleko kalba tonos periodo pasiekimø, klausiu mums, sûduvieèiams, svarbiausio klausimo – kaip bûtø pasielgæs daktaras K.Grinius su Suvalkijos ûkininkais, Lietuvos patriotais? Gerbiamasis Seimo Pirmi- Ar jis irgi bûtø taip pat pasielgæs? Gal bûtø ásteigæs ninke. Gerbiamasis Prezidente, dujø kamerà ir panaðiai? Þinoma, visi suabejosime dël Ministre Pirmininke, Vyriausybës girdëtø þodþiø, kai jis pasakë apie tai, kaip (…) nuþu- nariai, rektoriai, Nepriklausomy- dyti þmogø. bës Akto signatarai, Prezidento Toliau. Kodël mes per 75 metus nesugráþome prie daktaro K.Griniaus giminaièiai, „vadizmo”, o stojome á tas paèias demokratijos vëþes? gerbiamieji ðio iðkilmingo posë- Matyt, anot mokslininkø, todël, kad pasaulis nesugal- dþio sveèiai, mielieji kolegos Sei- vojo geresnës valdymo formos uþ demokratijà. Arba, mo nariai, kaip Èerèilis sakë, demokratija yra pati bjauriausia valdymo forma, bet visos kitos dar bjauresnës. Taigi tas Ðiandien, minint garbingà perlaidojimas, muziejaus kûrimas ir ðiandieninis dak- Prezidento daktaro K.Griniaus 135–øjø gimimo meti- taro sugráþimas á Seimà yra dar vienas patvirtinimas, niø ir brutaliai nutraukto demokratiðko prezidentavi- kad daktaro K.Griniaus dvasia gyva. Demokratijos dai- mo 75–øjø metiniø jubiliejø daug ðiltø, graþiø ir, svar-

2029 GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) biausia, istoriðkai teisingø þodþiø buvo pasakyta apie dikiams buvo duodamas pienas, þuvø taukai, vata, pi- Prezidentà daktarà K.Griniø kaip apie visuomenës ir niginës paðalpos, drabuþiai. valstybës iðkilø veikëjà. Pradëdamas kalbëti apie Pre- Kita ypaè reikðminga Prezidento daktaro K.Gri- zidentà daktarà K.Griniø kaip apie gydytojà, að norë- niaus iniciatyva – 1923 metais vasario 1 d. draugijos èiau pacituoti lygiai prieð 75 metus, minint Prezidento „Pieno laðas” ákûrimas ir pirmininkavimas jai iki 1939 daktaro K.Griniaus 60–àjá gimtadiená Èikagoje, lietu- metø. Ði draugija organizavo motinø ir vaikø centrus viø auditorijoje, atrodo, dar neþinant apie tos nakties visoje Lietuvoje ir per deðimtmetá jø ákûrë apie 50. Rei- perversmà, bet nujauèiant galimus pasikeitimus, dak- kia pasakyti, kad per tà deðimtmetá labai sumaþëjo ir taro Graièiûno pasakytus þodþius: „Daktaras K.Grinius, kûdikiø bei naujagimiø mirtingumas. Tais paèiais 1923 kaip visuomenës veikëjas ir valstybës vyras, – iðrinkta- m., kaip Kauno miesto savivaldybës Medicinos ir sani- sis sûnus, kaip gydytojas, kaip populiarizatorius saugo- tarijos skyriaus vedëjas, jis ápareigojo mokyklø gydyto- mosios medicinos, dabar vadinamos visuomenës svei- jus baigiantis mokslo metams organizuoti profilaktinius kata, tarp lietuviø yra pionierius. Valstybë gali pasikeisti. mokiniø tikrinimus bei skiepijimus ir apie atliktà dar- Ðiandien – respublika, rytoj – diktatûra, poryt – vël kas bà praneðti savivaldybei ne vëliau kaip iki birþelio 22 nors nauja, bet tauta, kurioje veiklus, tikslus ir sveikas dienos. Kaip gerai bûtø, kad tokius duomenis turëtø ir diegas áskiepytas, lieka nemirðtama. Daktaro K.Gri- mûsø dienø savivaldybininkai. 1924 m. kovo 10 d. prie niaus dëka lietuviø tauta gyvuos, nes jis pirmas padëjo Sveikatos centro jo iniciatyva buvo ákurtas vienas pir- tvirtà pamatà saugojamajai medicinai Lietuvoje. Jis pir- møjø dieniniø vaikø lopðeliø Lietuvoje. 1925 metais bu- mas sutvarkë savivaldybiø ir socialinæ medicinà Lietu- vo parengtos mokyklø sanitarinës prieþiûros taisyklës voje. Ir neþiûrint, kokia valstybës forma Lietuvoje pa- bei nurodytos mokyklø gydytojø funkcijos. Kadangi pra- sikeistø, lietuviø tauta nemirðtama.” dþios mokyklose profilaktiniø patikrinimø metu buvo Dël milþiniðkos darbø gausos ir jø gilaus humanið- iðaiðkinama nemaþai paliegusiø, anemiðkø vaikø, Me- kumo apþvelgti visà nuveiktà Prezidento daktaro dicinos ir sanitarijos skyrius skyrë lëðø neturtingiems K.Griniaus darbà per 27 metus gydomosios ir beveik vaikams dël nemokamø prieðpieèiø. Ðià pagalbos for- 50 metø profilaktinës medicinos srityse neuþtektø ir va- mà vargstantiems tæsiame ir ðiandien. landos praneðimo. Todël leiskite nors telegrafiðkai stab- 1926 metais Prezidento daktaro K.Griniaus inicia- telëti ties ásimintiniausiais, charakteringiausiais bei ið- tyva Kaune buvo ásteigtas Mokyklø medicinos centras, kiliausiais ið jø. kurio pagrindinë funkcija – kova su infekciniø ligø pli- Po sunkaus pokalbio su tëvu 1880 metais pasirin- timu tarp mokiniø, profilaktiniø tikrinimø rengimas, kæs gydytojo, ne kunigo, kelià, nors dar neturëdamas skiepijimai, nemokamas þuvø taukø dalijimas, anemið- diplomo pradëjo gydyti ne kûnà, o dvasià, ir ne pavie- kø moksleiviø atrinkimas dviem mënesiams pailsëti nio þmogaus, o visos tautos, 1893 metais baigë Mask- Nemenèinës ðile, nemokama medicinos pagalba, dan- vos universiteto Medicinos fakultetà ir gavo gydytojo, tø gydymas. 1924 m. liepos 1 d. buvo ákurta draugija tuo metu liekariaus, laipsná. Baigæs medicinos moks- kovoti su tuberkulioze. Iki 1936 metø ðios draugijos pir- lus trumpai tarnavo gydytoju Kaspijos laivyne, o nuo mininku buvo Prezidentas daktaras K.Grinius. Jis su- 1894 metø laisvai praktikavo Marijampolëje, Virbaly- manë ir redagavo ðios draugijos þurnalà „Kova su dþio- je, Naujamiestyje, Pilviðkiuose. Pirmojo pasaulinio kava”, buvo pirmojo tuberkuliozës dispanserio Kaune ro metais – Nalèike, Kislovodske. Per savo gydytojo ásteigëjas, pirmosios tuberkuliozës sanatorijos Aukðto- praktikà priëmë per ðimtà tûkstanèiø ligoniø. Visur joje Panemunëje ákvëpëjas ir statytojas. 1925 metais jo nuoðirdus, laiko nestingantis pacientams kolega grei- iniciatyva pradëta vakcinacija nuo tuberkuliozës kaip tai ágavo gyventojø pasitikëjimà gana átemptoje to me- svarbiausia tuberkuliozës maþinimo priemonë. to konkurencinëje gydytojø aplinkoje. 1926 metais gruodþio 11 d., ávertindama tuometi- Prezidentas daktaras K.Grinius paraðë daugiau kaip nius Prezidento daktaro K.Griniaus darbus, Kauno uni- 200 populiariø medicinos broðiûrø ir straipsniø. 1905 versiteto Medicinos taryba konstatavo: „Atsiþvelgiant metais prie „Lietuvos ûkininko” laikraðèio sukûrë me- á tai, kad gydytojas K.Grinius yra vienas ið pirmøjø my- dicinos priedà ir buvo vienas ið pagrindiniø jo straips- næs takus lietuviø mediciniðkai literatûrai, auginæs ter- niø autoriø. Prezidentas daktaras K.Grinius visada bu- minologijà medicinos ir gamtos mokslø literatûrai, yra vo pirmas ten, kur vyko sunkiausia kova su iðtvermingai atskleidæs medicinos mokslo þinias pla- epidemijomis, kova su tuberkulioze, kova su kûdikiø èiajai visuomenei, yra daugelio mediciniðkø raðtø raðy- mirtingumu. Nuo 1921 metø birþelio 1 d. jis vadovavo tojas ir ilgus metus su pasiðventimu neðæs medicinos Kauno miesto savivaldybës Medicinos ir sanitarijos sky- pagalbà þmonëms, jam suteikiamas medicinos dakta- riui. Kaune 1922 m. sausio 21 d. jam aktyviai vadovau- ro laipsnis”. 1927 metais draugijos kovoti su tuberku- jant buvo ákurta Vaikø ir moterø sveikatos klinika, dar lioze Kauno skyrius, minëdamas Prezidento daktaro vadinama „(…) misijos ambulatorija”, kurioje nemo- K.Griniaus energingà veiklà kovojant su tuberkulioze kamai buvo priiminëjamos neturtingos nëðèiosios, pa- Lietuvoje, Panemunës sanatorijai suteikë K.Griniaus gimdþiusios moterys bei vaikai iki 5 metø amþiaus, kû- vardà. Sovietø okupacijos laikais ðis vardas buvo pa-

2030 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 17 NEEILINIAME POSËDYJE keistas. 1991 metais sausio 29 d. man teko garbë pasiraðyti sveikatos ap- Lydinèiuose teisës aktuose Verty- saugos ministro ásakymà dël ðio vardo sanatorijai sugràþinimo. biniø popieriø vieðosios apyvartos Prezidentas daktaras K.Grinius buvo vienas ið aktyviausiø sanitarinio ástatymo pavadinimas pakeistas á Ver- ðvietimo organizatoriø, „Ðvaros” savaièiø iniciatorius ir propaguotojas. Tai tybiniø popieriø rinkos ástatymà., tik maþa dalis Prezidento daktaro K.Griniaus darbø, atliktø sveikatos ba- ruose. Ðtai kaip jo darbà ávertino kitas kolega, daktaras Nasvytis, sakyda- Vertybiniø popieriø vieðosios mas: „Mes, Lietuvos gydytojai, turime bûti dëkingi Prezidentui daktarui apyvartos ástatymo pakeitimo ástaty- K.Griniui uþ jo darbus Lietuvoje socialinës medicinos srityje, ligø profi- mas (projektas Nr.IXP–803(2*)ES). laktikai ir gyventojø sveikatai saugoti. Prezidento daktaro K.Griniaus as- Balsavo: uþ–66; prieð –0; susilaikë 2. menyje Lietuva dëkinga gydytojams, dirbusiems visuomenës naudai, uþ darbà ðalies nepriklausomybei atgauti ir ðalies kultûrai bei sveikatingu- Akciniø bendroviø „Bûtingës mui kelti”. nafta”, „Maþeikiø nafta” ir „Nafto- Leiskite man uþbaigti gydytojos kolegës Miknevièienës þodþiais: „Nuo- tiekis” reorganizavimo ástatymo 3 stabaus darbðtumo, aukðtos vidinës kultûros gydytojas K.Grinius atliko straipsnio pakeitimo ástatymas (pro- milþiniðkà darbà – papuoðë Lietuvos medicinos istorijà, kultûrà graþiau- jektas Nr.IXP–804(2*). Balsavo: uþ siu þiedu – pats tapo Lietuvos inteligentijos elito perlu”. 61; prieð – 0; susilaikë 1.

Valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo Priimti ástatymai, protokoliniai nutarimai juo ástatymo 17 straipsnio pakeitimo ástatymas (projektas Nr.IXP– • KOMPENSAVIMO IÐMOKOS PERDAVUSIEMS 806*). Balsavo: uþ – 67; prieð – 0; PINIGUS INVESTICINIØ PASLAUGØ BANKUI: susilaikë 0. INVESTUOTOJAI GALËS ATGAUTI TAM TIKRO Valstybës ir savivaldybiø turto DYDÞIO IÐMOKAS IÐ SPECIALAUS FONDO privatizavimo ástatymo 2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsniø pakeitimo ástatymas Pavesti Dokumentø skyriui sujungti 2001 m. gruodþio 13 d. Seimo pri- (projektas Nr.IXP–807(2*). Balsa- imtus Seimo nutarimà „Dël Seimo nutarimo „Dël Seimo III (rudens) vo: uþ –72; prieð– 0; susilaikë 1. sesijos darbø programos” priedëlio papildymo” (projektas Nr.IXP–1261) ir Seimo nutarimà „Dël Seimo nutarimo „Dël Seimo III (rudens) sesijos Valstybës turto fondo ástatymo darbø programos” priedëlio papildymo” (projektas Nr.IXP–1264) á vienà 5 straipsnio pakeitimo ástatymas nutarimà. (Pritarta bendru sutarimu) projektas IXP–808*. Balsavo: uþ – 68; prieð–1; susilaikë 1. Pavesti Dokumentø skyriui sujungti 2001 m. gruodþio 13 d. Seimo priimtus Valstybës tarnybos ástatymo 2 priedëlio pakeitimo ástatymà (pro- Pinigø plovimo prevencijos ásta- jektas Nr.IXP–965(2*) ir Valstybës tarnybos ástatymo 2 priedëlio pakeiti- tymo 2 straipsnio pakeitimo ástaty- mo ástatymà (projektas Nr.IXP–1045(2*) á vienà ástatymà. (Pritarta bendru mas (projektas Nr.IXP–809*). Bal- sutarimu) savo: uþ –64; prieð–0; susilaikë 1.

Komerciniø bankø ir finansø maklerio ámoniø ásipareigojimø investuoto- Investiciniø bendroviø ástatymo jams draudimo ástatymas (projektas Nr.IXP–801(2*)ES). Balsavo: uþ–77; 1, 14 ir 21 straipsniø pakeitimo ásta- prieð–0; susilaikë 3. Ástatymas parengtas ágyvendinant Europos Parlamento ir tymas (projektas Nr.IXP–810*). Tarybos direktyvà dël investuotojø kompensavimo schemø. Pagal jà kiekvie- Balsavo: uþ–62; prieð–0, susilaikë 3. noje Europos Sàjungos valstybëje narëje turi bûti sukurta sistema, uþtikri- Ðis ástatymas priimtas su Teisës de- nanti tam tikro dydþio iðmokos iðmokëjimà tiems asmenims, kurie perdavë partamento pasiûlymu. savo pinigus ar vertybinius popierius investicines paslaugas teikianèiam bankui arba finansø maklerio ámonei ir nebegali jø atgauti dël pastarøjø nemo- Akciniø bendroviø ástatymo 41 kumo. straipsnio pakeitimo ástatymas (pro- Ðiuo metu teisës aktai nenustato jokios sistemos, pagal kurià bûtø moka- jektas Nr.IXP–811*. Balsavo: uþ 63; mos iðmokos investuotojams. Ið dalies ðià funkcijà atlieka indëliø draudimo prieð–0; susilaikë 1. sistema. Ásigaliojus ástatymui, investuotojai galës gauti tam tikro dydþio iðmokà ið Antidempingo ástatymo pakeiti- specialaus fondo tuo atveju, jei finansø maklerio ámonë arba komercinis ban- mo ástatymas (projektas Nr.IXP– kas negalës gràþinti investuotojui priklausanèiø lëðø ar perduoti investuotojui 876 (3*). Balsavo:uþ–56; prieð – 0; priklausanèiø vertybiniø popieriø. susilaikë 2.

2031 GRUODÞIO 18 RYTINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204)

Administraciniø ginèø komisijø Teikiamo ástatymo projekto tikslas – suderinti Valstybës ir savivaldybiø ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ásta- turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymà su Vietos savivaldos tymas (projektas Nr.IXP–877)(2*). ástatymo nauja redakcija bei su nauju Civiliniu kodeksu, supaprastinti kai Balsavo: uþ – 50; prieð – 0; susilaikë kurias sprendimø dël valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo ir 0. Ðis ástatymas taip pat ásigalios 2002 disponavimo juo priëmimo procedûras. m. balandþio 1 d.

Ámoniø bankroto ástatymo 11 ir Gruodþio 18 d. rytinis posëdis 31 straipsniø pakeitimo ástatymas (projektas Nr.IXP–1193*). Balsavo: PAKEISTA SEIMO KANCLERIO SKYRIMO TVARKA uþ – 52; prieð – 0; susilaikë 0. Padaryta svarstymo BIUDÞETO IR FINANSØ KOMITETO PIRMININKAS TURËS DU PAVADUOTOJUS pertrauka Vietos savivaldos ástatymo 30 ir 31 straipsniø papildymo ástatymo Priimti ástatymai projekto Nr.IXP–1153(2*) iki Sei- Seimo statutas „Dël Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo” mo Etikos ir procedûrø komisija pa- (projek- teiks iðvadà dël ðio projekto (ben- tas Nr.IXP–1044(3). Balsavo uþ–102, prieð–12, susilaikë 3. Seimo kanclerá á pareigas ástaty- dru sutarimu). Priëmus ðá dokumentà nustatyta, kad mø nustatyta tvarka 5 metams skiria ir ið jø atleidþia Seimas parlamento Pritarta po svarstymo vadovo siûlymu. Statuto pakeitimas ásigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. Galiojanèioje Statuto redakcijoje numatyta, kad Seimo kancleris á pa- Vieðøjø ástaigø ástatymo 2 reigas skiriamas vieðo konkurso bûdu. Konkurso komisija turëjo bûti su- straipsnio papildymo ástatymo pro- daroma Seimo nutarimu, á komisijà skiriant po vienà kiekvienos parla- jektui Nr.IXP–1260 (2). mento frakcijos atstovà. Vyko alternatyvus balsavimas: uþ pasiûlymà pritarti ðiam projektui po Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo apmokëjimo svarstymo balsavo 25, uþ pasiûlymà ástatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo ástatymas (projektas Nr.IXP– gràþinti tobulinti – 23. 1046(2). Balsavo uþ–72, prieð–3, susilaikë 36. Ðis ástatymas yra tiesiogiai susijæs su aukðèiau minëtu Seimo statuto Profesiniø sàjungø turto paskirs- pakeitimu: ið Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo ap- tymo ástatymo pakeitimo ástatymo mokëjimo ástatymo iðbraukta Seimo kanclerio pareigybë, nes Seimo kanc- projektui Nr.IXP–861(2*) leriui darbo uþmokestis bus nustatomas vadovaujantis Valstybës tarnybos ástatymu. Ástatymo „Dël buvusiø Lietuvos Priimtas dokumentas taip pat papildytas nuostata dël savivaldybiø me- TSR valstybiniø profesiniø sàjungø rø ir merø pavaduotojø darbo apmokëjimo: „Seimo Pirmininko, Seimo turto” 3 ir 6 straipsniø pakeitimo pareigûnø ir Seimo nariø darbo uþmokesèio dydis ir apmokëjimo sàlygos ástatymo projektui Nr.IXP–862(2*) pradedamos taikyti nuo kito naujai iðrinkto Seimo pirmojo posëdþio dienos, o savivaldybiø merams ir merø pavaduotojams – be pereinamojo Seimo nutarimo „Dël Specialio- laikotarpio, tai yra nuo 2002 m. sausio 1 d”. jo fondo veikianèioms ir besistei- gianèioms profesinëms sàjungoms Seimo statuto „Dël Seimo statuto 46 straipsnio papildymo” (projek- remti nuostatø pakeitimo” projektas Nr.IXP–1054). Balsavo uþ–97, prieð–12, susilaikë 5. tui Nr.IXP–863(2*) Priëmus ðià Statuto pataisà nustatyta, kad Biudþeto ir finansø komitetas turës du komiteto pirmininko pavaduotojus, ið kuriø vienas bus opozi- Gràþintas pagrindiniam – Vals- cijos atstovas. tybës valdymo ir savivaldybiø – komitetui tobulinti Valstybës ir savi- Laisvøjø ekonominiø zonø pagrindø ástatymo 2,6,7,8,9,11,12,15,16,29 valdybiø turto valdymo, naudojimo straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymas (projektas Nr.IXP–338(3). ir disponavimo juo ástatymo pakei- Balsavo uþ–36, prieð–2, susilaikë 2. timo ástatymo projektas Nr.IXP– Ðiuo ir 3 þemiau iðvardytais teisës aktais siekta sudaryti palankesnes 999(2*). Teisës ir teisëtvarkos komi- sàlygas vietos ir uþsienio kapitalo investicijoms ir veiklai laisvosiose eko- tetas ðá projektà taip pat siûlë nominëse zonose. Be kitø pakeitimø, Laisvøjø ekonominiø zonø pagrin- tobulinti. dø ástatymo pakeitimais nustatyta, kad laisvøjø ekonominiø zonø ámonës

2032 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 18 VAKARINIAME POSËDYJE turës galimybæ veikti dviem reþi- projektui Nr.IXP–1263. Nutarta abu susijusius ástatymø projektus svarstyti mais: specialiu muitinës reþimu, at- skubos tvarka. skiriant dalá laisvosios ekonominës zonos teritorijos nuo likusios ðalies Keliø prieþiûros ir plëtros programos finansavimo ástatymo pakeitimo muitø teritorijos, ir áprastu reþimu. ástatymo projektui Nr.IXP–1214(2)ES.

Klaipëdos laisvosios ekonomi- nës zonos ástatymo 7, 9 straipsniø Vakarinis posëdis pakeitimo ir papildymo ástatymas (projektas Nr.IXP–339(3). Balsavo SEIMAS NUTARË PRATÆSTI RUDENS SESIJÀ uþ–38, prieð–1, susilaikë 0.

Muitinës kodekso 2, 164, 165, Priimtas nutarimas 172 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymas (projektas Nr.IXP– „Dël Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratæsimo”. Bal- 340(3). Balsavo uþ–38, prieð–1, su- savo: uþ–28, prieð–5, susilaikë 8. silaikë 0. Ðiuo dokumentu parlamentas nutarë pratæsti Seimo III (rudens) sesijà iki 2002 m. sausio 25 d. Kauno laisvosios ekonominës zonos ástatymo 7, 10 straipsniø pa- Pritarta po svarstymo keitimo ir papildymo ástatymas Bedarbiø rëmimo ástatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 16(1), 19, 20(1), 22 (projektas Nr.IXP–709(2). Balsavo straipsniø pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–1226(3)ES. uþ–40, prieð–1, susilaikë 4. Buhalterinës apskaitos ástatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo Valstybinës kalbos inspekcijos ástatymo projektui Nr.IXP–1227(2). ástatymas (projektas Nr.IXP– 624(3). Balsavo uþ–53, prieð–3, su- Ligos ir motinystës socialinio draudimo ástatymo 5, 9, 10, 11, 12, 14 ir silaikë 10. 20 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–1128(2). Priimant ðá ástatymà pritarta Sei- mo nario Petro Papovo pataisai ir Labdaros ir paramos ástatymo 12 ir 15 straipsniø pakeitimo ástatymo nustatyta, kad Valstybinë kalbos ins- projektui Nr.IXP–891. Nutarta ðá projektà svarstyti skubos tvarka. pekcija yra biudþetinë ástaiga, veikianti prie Kultûros ministerijos. Mokesèiø uþ pramoninës nuosavybës objektø registravimà ástatymo 1 Kalbos inspekcijà, pagal ðià patai- priedëlio papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–1083. sà, steigia, reorganizuoja ar likvi- duoja ir jos nuostatus tvirtina Vy- Administraciniø teisës paþeidimø kodekso papildymo 152(1), 152(2), riausybë. Kalbos inspekcija yra 153(5), 153(6), 153(7), 153(8), 153(9), 246 straipsniais ir 153, 165(2), atskaitinga Kultûros ministerijai, 224, 259(1), 268, 320 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektui o Kalbos inspekcijos virðininkas Nr.IXP–925(2). pavaldus kultûros ministrui. Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 206, 206(1), 206(2), 206(3) Padaryta priëmimo straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–1005(3). pertrauka Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 214(12) straipsnio pakeiti- Principinës kariuomenës struk- mo ástatymo projektui Nr.IXP–1014(2). tûros 2002 metais nustatymo ásta- tymo projekto Nr.IXP–1192 (iki Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 180 straipsnio pakeitimo ketvirtadienio – 2001 12 20). ástatymo projektui Nr.1099(2). Pritarta po svarstymo Padaryta svarstymo pertrauka Pelno mokesèio ástatymo projek- Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymo projekto Nr.IXP–1155(2)ES. tui Nr.IXP–1205(3) ir Fiziniø as- menø pajamø mokesèio laikinojo Projektas, gràþintas iniciatoriams tobulinti ástatymo 1, 33 ir 35 straipsniø pakeitimo bei ástatymo IV dalies pri- Bedarbiø rëmimo ástatymo 15, 16 ir 16(1) straipsnio papildymo ástaty- paþinimo netekusia galios ástatymo mo projektas Nr.IXP–1230(3).

2033 GRUODÞIO 18 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204)

Socialdemokratinës koalicijos frakcija

Ástatymas, gràþintas Teikiamas ástatymo projektas numato diferencijuotas administracines pagrindiniam – baudas, kuriø dydis priklauso nuo iðkirstø kietmetriø medþiø skaièiaus (atsakomybë nebediferencijuojama, kai iðkertama daugiau kaip 500 kiet- Ekonomikos komitetui – metriø medþiø), bei didesnæ atsakomybæ uþ pakartotinius savavaliðkus kir- tobulinti timus. Projekte Nr.IXP–1138 taip pat siûloma nustatyti atsakomybæ – iki sa- Naftos produktø ir naftos vals- vavaliðkai iðkirstos medienos konfiskavimo – uþ savavaliðkà medþiø ir krû- tybës atsargø ástatymo projektas mø kirtimà, naikinimà arba þalojimà privaèiuose miðkuose. Nr.IXP–1233(3)ES. Nutarta projektams po pateikimo pritarti ir pradëti jø svarstymo pro- cedûrà. Pagrindiniu komitetu ástatymo projektui Nr.IXP–1138A svarstyti Pateikti projektai paskirtas Teisës ir teisëtvarkos komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos Seimo narë Nijolë Steiblienë pa- komitetas. Projektui Nr.IXP–1270 pagrindiniu komitetu paskirtas Aplin- teikë Administraciniø teisës paþei- kos apsaugos komitetas. Svarstymas – pratæstoje rudens sesijoje. dimø kodekso papildymo 62(1) 62(2) straipsniais ir 62, 224, 242, 244, 259(1), 268, 320 straipsniø pa- VIDAUS REIKALØ MINISTRAS SIÛLO TOBULINTI keitimo ir papildymo ástatymo pro- VALSTYBËS INSTITUCIJØ „SÀRANGÀ” jektà Nr.IXP–1138A ir Miðkø ásta- tymo 23 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–1270. Vidaus reikalø ministras Juozas Bernatonis pateikë Vyriausybës ásta- Pasak praneðëjos, Administraci- tymo papildymo 30(1) straipsniu ir 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31 32, 33, 37, 40, niø teisës paþeidimø kodeksà ir ati- 41, 44 ir 45 straipsniø ir deðimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir pa- tinkamai Miðkø ástatymà bûtø tiks- pildymo ástatymo projektà Nr.IXP–1265 ir Valstybës tarnybos ástatymo linga pakeisti atsiþvelgiant á tai, kad 15, 16, 27, 59 straipsniø ir 1 bei 2 priedëliø pakeitimo ástatymo projektà pastaruoju metu labai padaugëjo Nr.IXP–1266. savavaliðkø kirtimø miðkuose, t.y. Teikiamais projektais, nurodoma aiðkinamajame raðte, siekiama pato- gausëja padarytø paþeidimø skai- bulinti valstybës institucijø sàrangà bei padidinti institucijø administraci- èius ir savavaliðkai iðkirstos medie- nius gebëjimus. nos kiekis.

2034 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 18 VAKARINIAME POSËDYJE

Nutarta projektui po pateikimo pritarti ir pradëti jo svarstymo pro- cedûrà. Pagrindiniu komitetu ásta- tymo projektui svarstyti paskirtas Ekonomikos komitetas, papildo- mais – Sveikatos reikalø ir Þmo- gaus teisiø komitetai. Svarstymas – pratæstoje rudens sesijoje.

Kraðto apsaugos viceministras Jonas Geèas pateikë Seimo nutarimo „Dël Lietuvos karo medikø dalyvavimo tarptautinëje operacijoje „Operation Enduring Freedom” Centrinës ir Pietø Azijos regione” projektà Nr.IXP–1288. Nutarta projektui po pateikimo Seimo nariai Mindaugas Bastys ir Juozas Bernatonis (vidaus reikalø ministras) pritarti ir pradëti jo svarstymo pro- cedûrà. Pagrindiniu komitetu pro- Projekte Nr.IXP–1265 siûloma Teisës ir teisëtvarkos komitetas, pa- jektui svarstyti paskirtas Nacionali- atsisakyti Ministro Pirmininko apa- pildomu – Nacionalinio saugumo ir nio saugumo ir gynybos komitetas. rato ir pertvarkyti Vyriausybës kan- gynybos komitetas. Svarstymas – Svarstymas – 2001 12 20 (ketvirta- celiarijà, nustatant, kad jai vadovau- pratæstoje rudens sesijoje. diená). ja Vyriausybës kancleris. Numa- toma keisti ministerijø valdymo or- Ûkio ministras Petras Èësna pa- Seimo narys Arminas Lydeka ganizavimà: atsisakyti viceministrø teikë Alkoholio kontrolës ástatymo pateikë Asmens duomenø teisinës pareigybiø, ávesti – valstybës sek- papildymo 53 straipsniu, apsaugos ástatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, retoriaus ir jam pavaldþiø ministrui 1,2,3,6,8,10,12,13,14,16,17,19, 15, 16, 18, 20, 22, 26 straipsniø pa- atskaitingø ministerijos sekretoriø 20,21,25,27,28,30,41,44,45,48,52 keitimo ir papildymo ástatymo pro- pareigybes ir kt. straipsniø pakeitimo ir papildymo, jektà Nr.IXP–724(2), kurio tikslas Projektams pritarta po pateiki- 23 straipsnio pripaþinimo neteku- – suderinti Konvencijos dël asme- mo, nutarta pradëti jø svarstymo siu galios ástatymo projektà nø apsaugos ryðium su asmens duo- procedûrà. Pagrindiniu komitetu Nr.IXP–1267. menø automatizuotu tvarkymu ástatymø projektams svarstyti pa- Ðio projekto tikslas – reglamen- nuostatas su Asmens duomenø tei- skirtas Valstybës valdymo ir savival- tuoti alkoholio produktø, kuriø tû- sinës apsaugos ástatymu. Minëtoji dybiø komitetas. Svarstymas – pra- rinë etilo alkoholio koncentracija Konvencija 2001 m. vasario 2 d. ra- tæstoje rudens sesijoje. virðija 22 proc., gamybos klausimus, tifikuota Seime. taip pat panaikinti kai kuriuos ver- Ástatymo projekte numatoma Ministras J.Bernatonis taip pat slo suvarþymus, patikslinti galiojan- efektyviau uþtikrinti Lietuvos pilie- pateikë Policijos ástatymo 8(1) èias ástatymo nuostatas, suderinant èiø asmens duomenø apsaugà tiek straipsnio pakeitimo ástatymo pro- jas su Europos Sàjungos teise, Pa- Lietuvoje, tiek uþ jos ribø. Taip pat jektà Nr.IXP–1255, kurio tikslas – saulio prekybos organizacijos reika- siekiama apsaugoti þmogaus teises nustatyti, kad iki atskiro ástatymo, lavimais, naujai priimtais Rekla- bei laisves atsiþvelgiant á ES doku- reglamentuojanèio Mokesèiø poli- mos, Visuomenës informavimo, mentuose numatytas apsaugos prie- cijos departamento prie Vidaus rei- Vietos savivaldos, Biokuro ástaty- mones. kalø ministerijos pertvarkymà, tei- mais bei Civiliniu kodeksu. Nutarta projektui po pateikimo siná statusà bei veiklos pagrindus, Galiojanèiame Alkoholio kon- pritarti ir pradëti jo svarstymo pro- priëmimo, bet ne vëliau kaip iki trolës ástatymo 13 straipsnyje nusta- cedûrà. Pagrindiniu komitetu ásta- 2002 m. liepos 1 d., ðio departamen- tyta, kad teisë gaminti alkoholio tymo projektui svarstyti paskirtas to pareigûnai turëtø visas policijos produktus, kuriø tûrinë etilo alko- Teisës ir teisëtvarkos komitetas, pa- pareigûnø teises, nurodytas Polici- holio koncentracija virðija 22 proc., pildomu – Þmogaus teisiø komite- jos veiklos ástatyme. suteikiama tik valstybës ámonëms ir tas. Svarstymas – pratæstoje rudens Nutarta projektui po pateikimo specialiosios paskirties akcinëms sesijoje. pritarti ir pradëti jo svarstymo pro- bendrovëms. Siûloma nuo 2003 m. cedûrà. Pagrindiniu komitetu ásta- sausio l d. ðiuos suvarþymus panai- Seimo narys Viktoras Uspaski- tymo projektui svarstyti paskirtas kinti. chas pateikë Seimo nutarimo Dël

2035 VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS GRUODÞIO 18 VAKARINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204)

Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybës turto fondo ir keliø fondo esmës kiekvienà mënesá bankuose veiklai, Valstybës investicijoms iki 2001 04 01, paskoloms, gautoms valsty- 100 mln. litø padidëja gyventojø in- bës vardu ir su valstybës garantija, iðtirti ir ávertinti darbo ataskaitos ir dëliai. Litais viskas, visi skaièiai litais. Seimo nutarimo „Dël laikinosios tyrimo komisijos valstybës turto fondo ir Taip pat, sakyèiau, gana neblogai at- keliø fondo veiklai, valstybës investicijoms iki 2001 04 01, paskoloms, gau- rodo ir kiti bankø rodikliai. toms su valstybës garantija, iðtirti ir ávertinti sudarymo” pakeitimo projek- Ðiemet, kaip þinote, baigtas tà Nr.IXP–1213(2), kuriame siûloma komisijos veiklà pratæsti iki 2002 m. Taupomojo banko privatizavimo balandþio 15 d. procesas ir dabar jungiasi Taupo- Nutarta padaryti projekto pateikimo pertraukà. masis bankas ir Hansabankas. Tai- gi komerciniø bankø metø pabaigoje turi vienu sumaþëti – vietoj VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS – LIETUVOS buvusiø 10 lieka 9. Kaip þinote, BANKO VALDYBOS PIRMININKUI vyksta paskutinio valstybës kontro- liuojamo Þemës ûkio banko priva- tizavimas. Tikimës, kad jis bus sëk- APIE PASIRENGIMÀ KEISTI LITO BAZINÆ VALIUTÀ mingai uþbaigtas. J.ÈEKUOLIS. Turëèiau visai ne opoziciná klausimà. Gerbiamasis R.ÐARKINAS. Gerbiamieji Seimo na- pirmininke, noriu pateikti papras- riai, að manau, kad trumpai informuosiu tà, netgi, galëèiau pasakyti, buitið- apie pasirengimà keièiant lito bazinæ valiu- kà klausimà. Neiðvengiamai artëja tà ir galbût ðiek tiek apie situacijà bankinia- ir visai nedaug laiko liko iki tos die- me sektoriuje, kaip ðámet plëtojami komer- nos, kai Europos Sàjungos erdvëje ciniai bankai. pradës cirkuliuoti eurai savo gry- Taigi pradedu nuo pagrindinio, kuriam nuoju pavidalu: banknotais, mone- tikrai paskutiniu metu dëmesio uþtenka, t.y. tomis ir panaðiai. Sakykite, ar mû- nuo pasiruoðimo lito susiejimui su euru. sø bankai, valiutos keityklos turi Kaip þinoma, tas procesas prasidëjo daugiau atsargø, turi tø pinigø, kad mûsø negu prieð metus, o jis, galima sakyti, greitá þmonës, prieð vykdami á Europos ágavo ðiais metais, kai kovo mënesá buvo pri- Sàjungà, galëtø iðsikeisti grynus pi- imtas naujas Lietuvos banko ástatymas, o vë- nigus ir gauti eurus nuo pat pir- liau buvo pakeistas Lito patikimumo ástaty- mosios eurø gyvavimo dienos? Pra- mas, kuris leido atlikti bazinës valiutos ðau pakomentuoti ðá dalykà. pakeitimà. Po to birþelio mënesá kartu su Vyriausybe buvo priimti reika- R.ÐARKINAS. Manau, kad mû- lingi sprendimai, buvo nustatyta persiejimo data ir tvarka. Kaip þinoma, sø visi, arba bent jau didesnieji bazinæ valiutà yra numatyta pakeisti nuo ateinanèiø metø vasario 2 d. pa- [bankai], ir uþsienio bankø skyriai gal vasario 1 d. Europos centrinio banko paskelbtà rinkos kursà, kurá nujau dabar yra apsirûpinæ reikiamais lems dolerio ir euro santykis. Pasiruoðdami tam þingsniui mes apribojo- eurø banknotø ir monetø kiekiais. me komerciniø bankø imamus komisinius mokesèius uþ bazinës valiutos Dël monetø neþinau, bet banknotø keitimà, taip pat pasiûlëm bankams apriboti ir kai kuriuos kitus mokes- tikrai yra, ir mûsø þmonës nuo sau- èius. Laukëm, kad artëjant tai datai bus atliekama daugiau valiutos keiti- sio 1 d. mûsø komerciniuose ban- mo operacijø, todël manom, kad toks þingsnis buvo reikalingas ir tikslin- kuose galës ásigyti eurø banknotus. gas. Dabar yra likæs vienas þingsnis – vasario 1 d. kartu su Vyriausybe bus A.N.STASIÐKIS. Pone pirmi- paskelbtas kursas, kuriuo litas bus susietas su euru. Tas sprendimas galës ninke, að neþinau, ar tai jums adre- bûti priimtas tik vasario 1 d. antroje pusëje. Manome, kad visi pagrindi- suotas klausimas, bet manau, kad niai darbai, ruoðiantis pakeisti bazinæ valiutà, yra atlikti. Aiðku, dar vienas Lietuvos bankas kokiu nors bûdu ir kitas yra, bet viskas yra padaryta ir numatoma, kad persiejimas turëtø ávykti masteliu kontroliuoja komerciniø sklandþiai. bankø kasdieninæ veiklà. Ðtai kokia Toliau trumpai – apie komercinius bankus. Ðiemet pastebime didesná yra situacija. Kaip jûs minëjote, Tau- komerciniø bankø aktyvø augimà. Pastaruosius keletà metø augimas ið es- pomasis bankas jungiasi su Hansa- mës buvo nedidelis, o ðiemet per 11 mënesiø komerciniø bankø aktyvai pa- banku. Ðiomis dienomis pradëti didëjo beveik 11 proc. Komerciniø bankø suteiktos paskolos per 11 mëne- keisti sàskaitø numeriai, knygutës ir siø padidëjo taip pat 11 proc.; be to, pirmà kartà pranoko 6 mlrd. litø. Metø t.t. Vakar Ðeðkinës skyriuje þmonës pradþioje buvo suteiktos paskolos 5,5 mlrd., dabar turime 6 mlrd. 126 mln. stovëjo prie kasø po 4,5, po 5,5 val., Kaip minëjau, aktyvai nuo 13 mlrd. 95 mln. padidëjo iki 14,5 mlrd. Smarkiai kad sutvarkytø savo reikalus. Ði ak- auga ir indëliai bankuose. Ypaè ðiais metais padidëjo gyventojø indëliai. Ið cija pradëta tuo metu, kai pensinin-

2036 Nr. 30 (204) VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS GRUODÞIO 18 VAKARINIAME POSËDYJE kai gauna pensijas. Visos kasos dir- toliau. Mes ne kartà këlëme klau- B.BRADAUSKAS. Taip sutapo, ba tik dël keitimo, nepaisant to, kad simà, ar svarbu data, ar tinkamas kad du ið vieno miestelio klausia tre- þmogui gali atsitikti nelaimë, kas persiejimo momentas. Ar nemano- èio. Bet að ið tikrøjø rimtai noriu pa- nors mirðta, bet jis turi stovëti ke- te, kad yra tam tikra rizika atsiras- klausti. Gerbiamasis pirmininke, lias valandas, kad sutvarkytø savo ti kliûtims Lietuvos prekiø ekspor- ðiandien mes svarstëme Keliø finan- reikalus. Þmonës sakë, kad jie uþ- tui, jeigu po persiejimo prie euro savimo programos ástatymà ir kilo siëmë eilæ 6 val. ryto. Ar neámano- euro kursas dolerio atþvilgiu toliau diskusijos dël bankø mokamø ána- ma buvo suorganizuoti taip, kad kils? ðø á tà Keliø finansavimo programà. mûsø laikais iðvengtume ðiø labai R.ÐARKINAS. Kurso mes, aiðku, Bûtent mokestis 1 proc. nuo mar- absurdiðkø vaizdeliø? neprognozuojame, ir dabar pasaky- þos ir kitø pajamø. O kitos finansi- R.ÐARKINAS. Galiu pasakyti ti, koks kursas bus vasario 1 d., tik- nës institucijos, sakykime, draudi- tik tiek, jog tai yra privatus bankas rai niekas negalëtø. O tai, kad pas- mo kompanijos moka 0,5 proc. nuo ir jis organizuoja savo veiklà. Kiek kutinëmis dienomis ðiek tiek pakilo, bendrø pajamø, neatskaièius iðmo- þinau, yra pertvarkomos sàskaitos, tai mes pasiþiûrëkime, per tà laiko- kø, kurios irgi yra, taip sakant, þi- jungiami skyriai, todël tokiø ne- tarpá, kol euras buvo apyvartoje, kur- nomos ir jas galima prognozuoti. Ar sklandumø galëjo pasitaikyti. Aið- sas kilo ir krito. Tikimës, kad ateity- jûs galëtumëte paaiðkinti, kodël èia ku, mes pabandysime dar susisiek- je taip pat visko turëtø bûti. Bet yra tik nuo marþos 1 proc., o ne nuo ti su banko vadovybe ir pasiûlyti, manau, kad mûsø verslininkams, bendrø pajamø, t.y. kaip ir kitoms kad pasistengtø iðvengti tokios grûs- ypaè eksportuotojams, kurie galbût finansinëms institucijoms, neatskai- ties. O ðiaip tai yra privatus bankas daugiau prekiauja su Europos Sà- èius iðlaidø. Kaip ir kitiems ûkio ir klientas gali pasirinkti toká ban- junga ir panaðiai, svarbiausia buvo subjektams. kà, kuris jam patinka. þinoti persiejimo datà, kada bus ávyk- R.ÐARKINAS. Ásivaizduokime, V.SAULIS. Gerbiamasis pirmi- dytas bazinës valiutos pakeitimas, ir jeigu tas procentas bûtø nuo ben- ninke, kaip vyksta pernelyg ilgai uþ- tinkamai pasiruoðti. Yra pakanka- drø banko pajamø. Bankas juk dir- sitæsæs Þemës ûkio banko privati- mai mechanizmø apsidrausti nuo ba su skolintomis lëðomis ir jis pa- zavimo procesas ir kaip jûs nepalankaus kurso svyravimo ir, ma- jamas gauna, kaip jûs pavadinote prognozuojate, kada realiai bus panau, daugelis yra pasiruoðæ. Kalbant marþa, jo pajamos tik ir yra ta mar- siraðyta valstybës dalies akcijø par- su verslininkais tokiø klausimø be- þa, kurià jis gauna dirbdamas su jû- davimo sutartis? veik niekada nekilo. sø, mûsø ir visø kitø paskolintais pi- R.ÐARKINAS. Manau, kad ðiuo J.VESELKA. Gerbiamasis pir- nigais. Taigi manau, kad toks yra metu normaliai vyksta derybos su mininke, jûs jau gana senokai vado- teisingas, bet ið viso bûtø teisingiau- pirkëju. Kiek þinau, derybos kol kas vaujate centriniam bankui ir gerai sia, jeigu nuo bendrøjø pajamø á Ke- vyksta sëkmingai. Tikimës, jog kitø þinote, kad toks valiutø tarybos mo- liø fondà nebûtø daromi atskaity- metø pradþioje, pirmajame ketvir- delis, arba pririðimas karvës prie ðie- mai, o uþtektø atskaitymø nuo kuro, tyje, turëtø bûti pasiraðyta ir baig- no, yra trijose valstybëse: Argenti- nes dabar yra ádëta á kiekvienà par- tas ðis procesas. noje (neþinau, ar panaikino ðá duodant bet kurá kurà. Benzinà, dy- K.D.PRUNSKIENË. Norëèiau modelá, man atrodo, panaikino), zelinà ir t.t. paklausti pono banko valdybos pir- Lietuvoje ir Estijoje. Ar jûs dabar, mininko, kokia yra banko progno- kaip patyræs specialistas, negalëtu- zë ir kokiø pasekmiø galime laukti mëte pasakyti, be ðito tarybos mo- Seimo nariø susiklosèius tokiai situacijai, kai delio ar Lietuvos bankas galëtø vyk- pareiðkimai pastaruoju metu euro kursas dole- dyti ðiek tiek palankesnæ politikà dël rio atþvilgiu ëmë kilti? Vasario 1 d. bendro ðalies ekonominio augimo. Seimo narys Julius Veselka per- ne uþ kalnø. Jeigu stabilizuosis, tai R.ÐARKINAS. Visø pirma, ne skaitë pareiðkimà, kuriame komen- viena, bet tas kilimas gali tæstis ir trys, o daugiau yra. Ir ne toks tas ta- tavo Vytauto Matulevièiaus laidoje rybos modelis. Në vienam mûsø tei- (Baltijos TV) pateiktus kaltinimus siniam dokumente nei valiutø val- Seimo nariui Viktorui Uspaskichui dyba, nei valiutø taryba nëra ir teigë, kad minëtus kaltinimus tu- áteisinta. Pas mus yra tik Lito pati- rëtø iðtirti teisësaugos institucijos. kimumo ástatymas, kuris nustato, kaip iðleidþiami á apyvartà litai. Ne- Seimo narys Jonas Èekuolis þinau, kà jûs turite galvoje sakyda- perskaitë Liberalø, Jungtinës ir Të- mas „palankesnæ”, bet jeigu pakal- vynës sàjungos–konservatoriø frak- bëtume su verslininkais, tai jie visi cijø pareiðkimà dël „buldozeriðko” akcentuoja, kad palankiausia buvo, daugumos elgesio rytiniame Seimo kai buvo stabilus valiutos kursas. posëdyje svarstant Pelno mokesèio ástatymo projektà.

2037 Nr. 30 (204)

ES VIRÐÛNIØ TARYBOS SUSITIKIMO IÐVADØ DËL PLËTROS IÐTRAUKA (GRUODÞIO 14 – 15 D., LAEKENAS)

• Komisijos parengtas dokumentas „Kelias á sëkmingà plëtrà”, reguliarieji paþangos prane- ðimai ir perþiûrëtos stojimo partnerystës yra tvirtas pamatas sëkmingam ir negráþtamam plëtros procesui. Finansinis plëtros pamatas buvo patvirtintas Europos virðûniø tarybos susitikime Ber- lyne.

• Per pastaruosius mënesius derybose buvo pasiekta akivaizdi paþanga, panaikintos kai kurios kliûtys. Europos Sàjunga yra pasirengusi iki 2002 metø pabaigos sëkmingai uþbaigti derybas su pasiruoðusiomis narystei ðalimis kandidatëmis, kurios jau 2004 metais galëtø dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose ðaliø nariø teisëmis. Ðalys ir toliau bus vertinamos kiekviena pagal savo nuopelnus vadovaujantis diferenciacijos principu. ES Taryba pritaria Komisijos ataskaitai teigian- èiai, kad, jei bus iðlaikytas dabartinis derybø bei vykdomø reformø tempas ðalyse kandidatëse, Kipras, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Èekija, bei Slovënija bus pasi- rengæ narystei. Ji taip pat labai vertina Bulgarijos ir Rumunijos rodomas pastangas, skatina ðias ðalis ir toliau taip stengtis. Jei ðioms ðalims bus suteikiama speciali pagalba, turi bûti parengtas detalus planas ir derybø kalendorius (roadmap) siekiant 2002 metais pradëti derybas su ðiomis ðalimis visuose skyriuose.

• Ðalys kandidatës turi ir toliau stengtis, ypaè stiprindamos savo administracinius bei teisinius gebëjimus iki reikiamo lygio. Komisija ruoðiasi pateikti savo ataskaità apie veiksmø plano institu- cijø stiprinimui ágyvendinimà ES virðûniø susitikime vyksianèiame Sevilijoje 2002 metø birþelio mënesá.

• Nicos virðûniø tarybos susitikime sudarytas derybø kalendorius (roadmap) lieka ir toliau galioti. 2002 metø pradþioje Komisija pateiks bendràjà pozicijà þemës ûkio, regioninës politikos, bei biudþeto skyriams, kuri remsis dabartine acquis ir Berlyne priimtais principais. Stojimo sutar- èiø projektai bus pradëti rengti pirmoje 2002 metø pusëje.

• ES Taryba palaiko neseniai ávykusius Graikijos vadovø ir Turkijos kiprieèiø bendruomenës susitikimus. Ji ir toliau skatins tæsti ðias diskusijas tarp ðaliø dël bendro sprendimo dalyvaujant Jungtinëms Tautoms, kuris neprieðtarautø JT Saugumo Tarybos nutarimams.

• Turkija parodë paþangà siekdama nustatytø politiniø kriterijø, ypaè ávesdama naujas konstitucijos pataisas. Tai leidþia tikëtis pradëti derybas ir su ðia ðalimi. Turkija skatinama ir toliau siekti tiek ekonominiø tiek politiniø kriterijø, ypaè atkreipiant dëmesá á þmoniø teises. Turkijos prieðsto- jimo strategija turëtø þymëti naujà etapà Turkijai, kurio metu bus analizuojamas ðalies pasirengimas acquis perëmimui.

2038 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 19 NEEILINIAME POSËDYJE

Seimo Europos reikalø komiteto iniciatyva Seimo neeiliniame plenariniame posëdyje ávyko diskusija „LIETUVOS DERYBOS DËL NARYSTËS EUROPOS SÀJUNGOJE“ Diskusijoje dalyvavo: Ministras Pirmininkas prez. Algirdas Mykolas Brazauskas, Vyriausybës nariai, Seimo nariai, komitetø bei frakcijø atstovai, kiti besidomintys integracija á ES asmenys.

Diskusijos pradþioje Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas perskaitë Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus laiðkà Seimui:

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!

Prieð kelias dienas Lakene baigësi Europos Sàjungos valstybiø vadovø susitikimas, kuriame dar aiðkiau ávardytos Lietuvos galimybës 2004–aisiais tapti Europos Sàjungos nare. Ið oficialiø ir privaèiø ðio forumo pokalbiø tapo aiðku, kad mûsø ðalis jau ásitvirtino kaip bûsima Europos Sàjungos narë. Tai didelis mûsø visø pasiekimas. Dabar keliami klausimai, kaip suderinti Lietuvos, kitø kandidaèiø ir valstybiø nariø interesus iðsiplëtusioje Sàjungoje, kad ji iðliktø veiksni ir atitik- tø visø jos pilieèiø lûkesèius. Artëjanèios narystës fone svarbu, kad ir mûsø valstybëje europinës integracijos klausimai bûtø kuo plaèiau aptariami. Turime suvokti, jog dabar esame Europos kûrybos proceso dalyviai, o ne þiûrovai. Todël dþiaugiuosi ðia Seime surengta diskusija, kuri, tikiuosi, padës suformuoti visuotiniu sutarimu ir politiniais ásipareigojimais grástà Seimo partijø pozicijà. Mano nuomonë jums yra gerai þinoma. Esu ne kartà sakæs, jog kiti metai nulems Lietuvos ateitá ne vienam deðimt- meèiui. Ir tik nuo mûsø paèiø priklausys, ar átvirtinsime daugelio metø pastangas, ar laiku ir sëkmingai uþbaigsime derybas dël narystës. Neseniai Europos Komisija paskelbë, dël kuriø srièiø Lietuvai derëtø labiau pasistengti. Tai valstybës administravi- mas, biudþeto planavimas, energetikos sektoriaus pertvarkymas, kova su korupcija, teisësaugos stiprinimas, pensijø reforma ir kitos. Dël to bûtinos visø valdþios institucijø sutelktos pastangos. Gerbiamieji Seimo nariai, norëèiau atkreipti jûsø dëmesá á Seimo darbotvarkëje savo eilës vis dar laukianèius Pensijø reformos ástatymo, Civilinio proceso kodekso, Energetikos ástatymo pakeitimø, Muitinës kodekso pakeitimø ir papildy- mø, Antikorupcinio ástatymo ir kitø svarbiø ástatymø projektus. Daugelá ðiø ir kitø bûtinø teisës aktø Seimas yra uþsibrë- þæs priimti iki ðiø metø pabaigos. Taip pat reikia apsispræsti dël Konstitucijos 47 straipsnio pataisø ir Referendumo ástatymo ateities. Ðiame fone keistai skamba ne vienerius metus girdimi kai kuriø politikø teiginiai, kad jeigu ir turime priimti vienà ar kità sprendimà, tai tik todël, kad spaudþia Europos Sàjunga. Noriu pabrëþti: euroatlantinës integracijos kelià pasirinko- me patys ir turime atsakingai vertinti savo apsisprendimà. Juk ne dël rinkëjø balsø daromos ûkio reformos, o dël mûsø paèiø – dabar lemiama Lietuvos ateitis ir mûsø þmoniø gerovë. Todël pageidauèiau didesnës Lietuvos politiniø partijø, ypaè tø, kurios delegavo savo atstovus á Vyriausybæ, atsakomybës. Svarbu, kad diskutuodami nenukryptume nuo pagrindinio valstybës tikslo – tapti brandþia demokratine ðalimi, sava- rankia ir galinèia konkuruoti euroatlantinës bendrijos dalimi. Man sunkiai suprantamas kai kuriø politikø noras jau dabar pradëti ginèus dël Lietuvos stojimo á Europos Sàjungà procedûrø. Reikia ar nereikia referendumo, vienoje ar keliose valstybëse já rengti – tai formos, o ne turinio klausimas, ðiandien tikrai neturintis átakos mûsø integracijai á Europà. Mano nuomone, já turime kelti baigæ derybas, kai bus aiðkios stojimo á Europos Sàjungà sàlygos. O dabar mûsø, politikø, pareiga – tæsti svarbiausius darbus ir pasirûpinti kuo geresniais derybø dël narystës rezultatais. Naudodamasis proga, noriu atkreipti jûsø, gerbiamieji Seimo nariai, dëmesá, kad kitàmet Lietuvos sëkmë bus ma- tuojama ne tik uþdarytais derybiniais skyriais, bet ir aiðkiu visuomenës supratimu, ko ir kodël siekiame. Svarbu, kad pilieèiai suprastø, kaip iðsiplëtusioje Europoje pasikeis jø galimybës ir asmeninë gerovë. Jûs, gerbiamieji Seimo nariai, daþnai bendraujate su rinkëjais, tad, aiðkindami narystës Europos Sàjungoje Lietuvai atveriamas galimybes, galite ir turite sustiprinti pilieèiø paramà valstybës integraciniams siekiams. Dþiugu, kad Lietuvoje jau kyla diskusijø ne tik dël plëtros, bet ir dël Europos Sàjungos ateities. Ankstyvà pavasará ðiuo klausimu bus surengtas forumas, kuriame kalbës ávairiø visuomenës sluoksniø atstovai. Gerbiamieji Seimo nariai, kiti metai bus rinkimø metai. Nuoðirdþiai tikiu, kad Lietuvos politinës partijos iðvengs populizmo mûsø valstybës strateginiais klausimais ir sutelks jëgas ðalies ateièiai svarbioms reformoms ágyvendinti. Linkiu ðiai jûsø diskusijai konstruktyvumo ir gerø rezultatø.

V.Adamkus – Lietuvos Respublikos Prezidentas

2039 GRUODÞIO 19 NEEILINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204)

Diskusijos metu praneðimus kusija vyks dël Europos ateities. bet ir visai Europos raidai. Þinoma, perskaitë: Prelegentas priminë, kad kol kas turiu omeny mokslà ir ðvietimà”. Seimo Pirmininkas Artûras Konvente kandidatuojanèioms ða- PAULAUSKAS. Parlamento vado- lims numato teisæ diskutuoti, bet Þmogaus teisiø komiteto pirmi- vas pabrëþë, kad 2001 metai buvo nenumato teisës balsuoti. Seimo na- ninkas Gediminas DALINKE- ypaè svarbûs ir sëkmingi Lietuvos rys sakë, kad vienas pirmøjø klau- VIÈIUS atkreipë dëmesá á þmogaus integracijai á Europos Sàjungà ir simø, kurie bus nagrinëjami kon- teisiø gintá. Seimo narys pacitavo paragino stiprinti Seimo administ- vente – kaip sukurti ir priþiûrëti vienà Lakeno deklaracijos iðtraukà racinius gebëjimus, siekiant uþtik- tikslesná Europos Sàjungos ir ðaliø ,,Vienas ið Sàjungà apibrëþianèiø rinti „nuoseklø ir efektyvø” euroin- nariø galiø atskyrimà, atspindintá veiksniø – demokratija ir þmogaus tegraciniø ástatymø priëmimà (þr. subsidiarumo principà. Kitas svar- teisës. Sàjungos durys atviros tik p.2004). bus klausimas yra Pagrindiniø tei- valstybëms, kurios laikosi pagrindi- siø chartijos statusas; taip pat sutar- niø vertybiø, tokiø, kaip laisvi rin- Ministras Pirmininkas prez. Al- èiø supaprastinimas, siekiant kimai, pagarba maþumoms ir teisi- girdas Mykolas BRAZAUSKAS sa- padaryti jas aiðkesnes bei geriau su- nei valstybei.” Þmogaus teisiø kë, kad 2002–øjø metø pradþioje prantamas nekeièiant jø prasmës. komiteto pirmininkas siûlë komite- bus siekiama uþbaigti derybas Mo- Seimo nario nuomone, mums labai tams atsiþvelgti á ðias nuostatas kesèiø bei Teisingumo ir vidaus rei- svarbus klausimas – tai nacionaliniø svarstant ástatymø projektus. kalø skyriuose, o per pirmàjá 2002– parlamentø vaidmuo Europos ar- øjø metø pusmetá taip pat suderinti chitektûroje, t.y. koks galëtø bûti Regioninës politikos, Þemës ûkio, nacionaliniø parlamentø ryðys su Energetikos skyrius. Artimiausiu dabartiniu Europos Parlamentu. metu laukia sudëtingos derybos dël akcizø tarifø cigaretëms, þemës Diskusijoje pasisakë Seimo ko- ûkio gamybos apimèiø bei tiesiogi- mitetø pirmininkai bei komitetø at- niø iðmokø dydþiø, energetikos ûkio stovai: restruktûrizavimo ir IAE uþdarymo Uþsienio reikalø komiteto var- (þr. p. 2045). du kalbëjo komiteto pirmininkas Gediminas KIRKILAS Uþsienio reikalø ministras An- pabrëþë vi- tanas VALIONIS iðdëstë pagrindi- suomenës paramos svarbà ir siûlë nius principus, kuriø Lietuva turi apie priimamus sprendimus dël ES informuoti visuomenæ „paprastes- laikytis, diskutuodama dël ES atei- Sveikatos reikalø komiteto var- ties (þr. p. 2047). ne kalba”, „nekomplikuota ir nebiu- rokratine kalba” bei sudaryti sàly- du kalbëjo Seimo narë Dangutë MIKUTIENË. Seimo narë sakë, Europos komiteto prie LRV ge- gas þmonëms pareikðti savo kad Lietuva uþdarë vartotojø teisiø neralinis direktorius, Vyriausiasis de- nuomonæ referendumu ir sveikatos apsaugos derybiná sky- rybininkas Petras AUÐTREVI ÈIUS Taip pat paragino prieð rinkimus riø, nepraðant pereinamøjø laiko- apþvelgë derybø su ES raidà. Jo nuo- nespekuliuoti visuomenei skaudþau- tarpiø ir keletà kitø skyriø, kuriuo- mone, paþanga reformuojant ir mo- siomis temomis ir siûlë priimti poli- se yra ir sveikatos politikos dernizuojant valstybæ atspindi ir de- tiná sprendimà dël referendumo. fragmentø. Ji taip pat iðvardijo 2001 rybø rezultatai (þr. p. 2049). Ðvietimo, mokslo ir kultûros ko- m. priimtus ir suderintus su Euro- Seimo Europos reikalø komite- miteto pirmininkas Rolandas pos Sàjungos teisës normomis ásta- to pirmininkas Vytenis Povilas PAVILIONIS sakë: „kalbant apie tymus, ágyvendinant Lietuvos svei- ANDRIUKAITIS. Komiteto pirmi- mus, drásèiau pasakyti, kad á Euro- katos politikos srityje programà. ninkas paþadëjo, kad artëjant lemia- pos Sàjungà mes jau beveik pate- mam derybø etapui, derybø kokybë, kome, bet liko tapti europieèiais„. Kaimo reikalø komiteto pirmi- uþtikrinanti sëkmingà tolimesnæ Lie- Tuo paèiu komiteto pirmininkas pa- ninkas Gintautas KNIUKÐTA. Jis tuvos raidà, bus pagrindinis komite- linkëjo, „kad tas formalus priëmi- atkreipë dëmesá, kad Europos komi- to detalios analizës objektas. mo á Europos Sàjungà aktas sutap- sija metiniame praneðime apie Lie- tø su mûsø realiu pasirengimu tapti tuvos paþangà gana kukliai ávertino Seimo Europos reikalø komite- Europos Sàjungos nariais. Tai pri- Lietuvos paþangà þemës ûkyje. Pa- to pirmininko pavaduotojas Egidi- klausys nuo mûsø aiðkios politinës þymëta, kad Lietuva lëtai vykdo þe- jus VAREIKIS pratæsë Europos rei- valios remti tà sritá, kuriai að pats mës reformà, dar nepriimta Konsti- kalø komiteto pirmininko atstovauju, ir kurià, kaip ir jûs lai- tucijos pataisa, kuri panaikintø V.P.Andriukaièio praneðimà. Jis su- kau strategine ne tik mûsø ðalies, suvarþymus uþsienio pilieèiams ási- paþindino su Konventas ir kokia dis- gyti þemës ûkio paskirties þemës.

2040 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 19 NEEILINIAME POSËDYJE

Komiteto pirmininkas paragino vi- kai ávertino derybininkø darbà, ta- atsakomybës sugebëjimo iðlikti ben- sas valdþios institucijas pasirûpinti èiau pastebëjo ir kai kuriuos trûku- dranacionaliniame konsense per- þemës ûkio reforma ir kaimo plëtra. mus derybose. Jo nuomone, Lietu- mainas. va yra „besivejanèiø” gretose. Siûlë Nacionalinio saugumo ir gynybos gerinti komunikacijà su visuomene. Valstieèiø ir Naujosios demokra- komiteto pirmininkas Alvydas tijos frakcijos seniûnë Kazimira Da- SADECKAS kalbëjo apie jo vado- Naujosios Sàjungos (sociallibe- nutë PRUNSKIENË, kalbëdama vaujamame komitete svarstomus eu- ralø) frakcijos vardu kalbëjo frak- apie ES vizijà, iðsakë susirûpinimà rointegracinius ástatymø projektus. cijos seniûnas Alvydas RAMA- dël Europos komiteto pasirinkto fe- NAUSKAS. Jis pastebëjo, kad Lie- deralinio modelio bei dël to, kad Informacinës visuomenës plët- tuvos laukia derybos dël svarbiau- Vyriausybë lig ðiol neapsisprendë ros komiteto pirmininkas Algirdas siø derybiniø pozicijø ir pabrëþë re- dël Ignalinos atominës elektrinës KUNÈINAS pabrëþë, kad integra- gioninës plëtros politikos svarbà. uþdarymo. cija á ES ir NATO turëtø bûti „prie- „Prasidës sunkiausias ir galbût il- monë sukurti gerovæ” Lietuvoje. giausias derybø etapas dël „jaut- Miðrios Seimo nariø grupës var- Taip pat pabrëþë iðkilusá pavojø lie- riausiø” sektoriø tolesnës ateities. du kalbëjo Algirdas SAUDARGAS. tuviø kalbos iðlikimui ir paragino vi- Ið jø galima bûtø paminëti bent pa- Seimo narys iðsakë keletà bendro sas valdþios institucijas pasirûpinti èius svarbiausius – tai gamtosaugà, pobûdþio pastabø. jos iðsaugojimu. Jo nuomone, vie- þemës ûká. O jie svarbiausi yra dël nintelë institucija, kuri gali uþtikrin- to, kad susijæ su socialinëmis ir eko- Posëdþiui pirmininkavæs Artûras ti, kad lietuviø kalba bûtø sëkmin- nominëmis pasekmëmis. Jie yra ly- Skardþius kreipësi á Etikos ir proce- gai naudojama ir skaitmeninëje giai taip pat „jautrûs” ir paèiai Eu- dûrø komisijà dël Seimo nario Ju- technikoje, yra valstybë ir valstybës ropos Sàjungai, nes brangiausiai liaus Veselkos elgesio. finansavimo tai srièiai, uþtikrinimas. kainuoja”, – sakë parlamentaras. Seimo narys Jurgis Razma ap- Socialiniø reikalø ir darbo komi- Seimo Tëvynës Sàjungos – kon- gailestavo, kad opoziciðkai euroin- teto vardu kalbëjo komiteto pirmi- servatoriø frakcijos seniûnas An- tegracijos atþvilgiu nusiteikusiems ninko pavaduotoja Irena DEGU- drius KUBILIUS. Jo nuomone, Seimo nariams nebuvo suteikta ga- TIENË. Ji daugiausiai dëmesio sky- svarbiausias dalykas, kurá reikës pa- limybë pasisakyti diskusijø pra- rë uþimtumo strategijai ir paragino siekti – átikinti þmones, kad tai, kas dþioje, kad daugumos Vyriausybës kuo skubiau priimti darbo kodeksà, daroma vardan integracijos, reikia atstovai argumentuotai galëtø at- dël kurio diskutuojama jau penkti Lietuvos þmonëms, bet ne Briuse- sakyti á jø pastabas. metai, pensijø reformos ástatymà bei lio ar Vilniaus biurokratams. Be to, siûlë stiprinti administracinius gebë- siûlë „neminëti Europos Sàjungos Pasibaigus diskusijoms numa- jimus Sveikatos ir saugos srityje. vardo be reikalo”, siekti konsenso tytam laikui, nuspræsta diskusijà su visuomene ir ne vien tik integra- pratæsti. (Uþ diskusijos nutraukimà Valstybës valdymo ir savivaldy- cijos klausimais; siekti visuomenës balsavo tik 12 Seimo nariø). biø komiteto pirmininkas Petras paramos vakarietiðkam mentalite- PAPOVAS pabrëþë kvalifikacijos tui, „kuris ateina per konkreèius da- Pasisakë: këlimo reikðmæ, paragino paspar- lykus, per investicijas, per Vakarø Seimo narys Ramûnas KAR- tinti regioninës plëtros ástatymo kapitalà”. Politikai yra atsakingai uþ BAUSKIS kalbëjo apie padëtá Lie- rengimà bei tobulinti apskrities val- tai, kad visuomenës pasitikëjimas tuvos þemës ûkyje. dymo ástatymà. Vakarais stiprëtø: þiniø, ekonomi- Seimo narys Mykolas PRONC- kos ir stiprios valstybës prioritetus KUS taip pat kalbëjo apie þemdir- Diskusijoje nuomonæ pareiðkë suvardinti kaip svarbiausius Lietu- biø problemas. Seimo frakcijø atstovai: vos prioritetus þengiant á naujà de- Seimo narys Julius VESELKA Socialdemokratinës koalicijos ðimtmetá ir á visai naujà erdvæ – eu- iðvardijo Lietuvos þemës ûkio ir pra- frakcijos seniûnas Juozas OLEKAS roatlantinæ ir Europos Sàjungos monës produktyvumo rodiklius, ly- paragino paremti Baltijos Asamblë- erdvæ; suvokti, jog didþiausias per- gindamas juos su Vokietijos rodik- jos pasiûlymà surengti referendumà mainas integruojantis á Europos Sà- liais. dël narystës ES. jungà turës iðgyventi ne verslas, ne Seimo narys Vytautas EINO- biurokratija, net ne þemës ûkis, o RIS, atsiribojæs nuo „euroskepti- Liberalø frakcijos vardu kalbëjo politinë bendruomenë. Jo ásitikini- kø”, sakë, kad derybø su ES „namø Gintaras STEPONAVIÈIUS. Kalbë- mu, politinës partijos, o ypaè kai- darbai ðlubuoja”, kad negalvojama, damas apie derybø raidà, pastebëjo, riosios turës iðgyventi didþiulá men- kur þemdirbiai dës perteklinæ pro- kad jos yra dinamiðkos, optimistið- taliteto, o taip pat ir politinës dukcijà.

2041 GRUODÞIO 19 NEEILINIAME POSËDYJE Nr. 30 (204) Priimta rezoliucija Europos reikalø komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis pateikë priëmimui Seimo rezoliucijà „Dël Lietuvos derybø dël narystës Europos Sàjungoje” (projektas Nr.IXP–1290). Balsavo: uþ – 50; prieð –0; susilaikë 1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS REZOLIUCIJA DËL LIETUVOS DERYBØ DËL NARYSTËS EUROPOS SÀJUNGOJE 2001 m. gruodþio 19 d., Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, iðnagrinëjæs 2001 m. Europos Komisijos praneðimà dël Lietuvos paþangos rengiantis narystei Europos Sàjungoje ir Europos Sàjungos Stojimo partnerystës Lietuvai dokumentà, atsiþvelgdamas á Europos Komisijos nuostatas dël derybiniø ásipareigojimø vykdymo, iðdëstytas 2001 m. Europos Komisijos Strateginiame dokumente, atsiþvelgdamas á Europos Parlamento rezoliucijas dël Europos Sàjungos plëtros bei Europos Parlamento praneði- mus apie Lietuvos paraiðkà dël narystës ES ir derybø eigos, ávertindamas Lakeno Europos Tarybos susitikimo sprendimus, iðklausæs Lietuvos Respublikos Vyriausybës ataskaità apie derybø dël Lietuvos narystës Europos Sàjungoje paþan- gà ir Lietuvos Pasirengimo narystei Europos Sàjungoje programos planavimo ir vykdymo eigà bei esminius uþdavinius paskutiniesiems derybø metams, remdamasis Seimo 1992 m. lapkrièio 26 d. pareiðkimu, Seimo 1993 m. gruodþio 23 d. Rezoliucija, Seimo 1995 m. spalio 19 d. pareiðkimu, Seimo 1995 m. gruodþio 7 d. pareiðkimu „Dël Lietuvos Respublikos paraiðkos tapti Europos Sàjungos nare”, Seimo 1996 m. lapkrièio 28 d. deklaracija „Dël Lietuvos Respublikos uþsienio politikos tikslø”, Seimo 1997 m. lapkrièio 6 d. rezoliucija „Dël Vyriausybës veiklos prioritetø Lietuvai integruojantis á Europos Sàjungà”, Seimo 2000 m. balandþio 20 d. nutarimu „Dël Lietuvos Respublikos derybø dël narystës Europos Sàjungoje eigos”, Seimo 2000 m. spalio 26 d. rezoliucija „Dël valstybës uþsienio politikos tæstinumo”, Seimo frakcijø 2001 m. sausio 18 d. pareið- kimu, Seimo 2001 m. sausio 23 d. nutarimu „Dël Lietuvos Respublikos integracijos á Europos Sàjungà”, kuris átvirtina Lietuvos Respublikos Seimo nuostatà, kad derybos dël narystës Europos Sàjungoje turi bûti baigtos 2002 metais, o Lietuva turi bûti pasirengusi prisiimti narystës Europos Sàjungoje ásipareigojimus nuo 2004 m. sausio 1 d., bei kitais teisës aktais, vertina derybose dël narystës Europos Sàjungoje Lietuvos pasiektà paþangà, pabrëþia ypatingà 2002 metais priimamø Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës spren- dimø reikðmæ sëkmingai derybø dël narystës Europos Sàjungoje pabaigai, paþymi Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybës, ministerijø ir kitø valstybës institucijø, dalyvaujanèiø Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sàjungoje programos vykdyme, atsakomybæ uþ savalaiká Europos Sàjungos teisës aktø perkëlimà á Lietuvos teisinæ sistemà ir ágyvendinimà, programoje numatytø priemoniø ir derybø metu Lietuvos prisiimtø ásipareigojimø vykdymà, pabrëþia bûtinumà imtis neatidëliotinø priemoniø stiprinant Lietuvos valstybës institucijø administracinius gebëji- mus, nuo kuriø didþia dalimi priklauso derybose prisiimtø ásipareigojimø ágyvendinimas bei Europos Sàjungos paramos priëmimas, atkreipia dëmesá á tai, kad baigiamieji derybø dël narystës Europos Sàjungoje metai reikalauja visos visuomenës átraukimo ir atviros diskusijos tarp politiniø partijø, interesø grupiø, nevyriausybiniø organizacijø apie Lietuvos narys- tës Europos Sàjungoje sàlygas bei Europos Sàjungos tolesnës raidos perspektyvas, yra ásitikinæs, kad Konvente Lietuvos atstovai turi pasisakyti uþ : – visø valstybiø nariø, tarp jø ir naujø Europos Sàjungos nariø, lygiø teisiø principà, – subsidiarumo, solidarumo, skaidrumo ir proporcingumo principus, – bendrijos metodà, uþtikrinantá vienodas taisykles visoms valstybëms narëms Europos Sàjungos sprendimø priëmi- mo procese, – aiðkesná Pilieèiø teisiø chartijos teisiná statusà, –Europos Parlamento ir nacionaliniø parlamentø, vaidmens stiprinimà Europos Sàjungos sprendimø priëmimo procese, –Europos Sàjungos institucijø kompetencijø aiðkesná apibrëþimà, ir tokiu bûdu uþtikrinti Lietuvos valstybës suvereniteto konsolidacijà jos narystës daugiakalbëje ir daugiakultûrëje Europos Sàjungoje sàlygomis.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ARTÛRAS PAULAUSKAS SEIMO PIRMININKAS

2042 Nr. 30 (204) GRUODÞIO 19 NEEILINIAME POSËDYJE

Pritarta po pateikimo Projektas reglamentuoja Lietuvos kariniø vienetø, kariø ir civiliø krað- to apsaugos sistemos tarnautojø dalyvavimà tarptautinëse operacijose, Seimo Pirmininkas Artûras pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat uþ- Paulauskas pateikë Tarptautiniø sienio valstybiø kariniø vienetø, kariø ir karinëms pajëgoms priskirtø operacijø, kariniø pratybø ir kitø civiliø tarnautojø dalyvavimà tarptautinëse operacijose, pratybose ir ki- renginiø ástatymo pakeitimo ástaty- tuose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos te- mo projektà Nr.IXP–1296. Ástatymo ritorijoje. projektui pritarta po pateikimo. Nu- spræsta pradëti projekto svarstymo Pareiðkimai procedûrà ir svarstyti já ypatingos skubos tvarka. Pagrindiniu komite- • Iðeina ið valdanèiosios frakcijos tu ðiam projektui svarstyti paskirtas Nacionalinio saugumo ir gyny- • Dël ðiurkðèiø ástatymø paþeidimø Nacionalinio saugumo bos komitetas. Preliminari svarstymo plenariniame posëdyje ir gynybos komitete data – 2001 m. gruodþio 21 d. Posëdþio pirmininkas Artûras Skardþius perskaitë Seimo nario Jono Projekto pagrindinis tikslas yra Èiulevièiaus praðymà iðbraukti já ið Naujosios Sàjungos (socialliberalø) iðplësti átvirtintus Konstitucijoje tei- frakcijos nariø sàraðo. sinius Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinëse karinëse opera- Rasos Juknevièienës pareiðkimas Seimo Pirmininkui A.Paulauskui dël cijose, pratybose ir kituose karinio ðiurkðèiø ástatymø paþeidimø Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete bendradarbiavimo renginiuose pa- pridëtas prie protokolo, nes parlamentarës nebuvo salëje. grindus, atsiþvelgiant á Lietuvos dalyvavimo kolektyvinës gynybos su- Jolanta ANSKAITIENË tartyse (Ðiaurës Atlanto sutartyje) Vida NACICKAITË perspektyvà. Jurgita NAUJIKIENË

2043 DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI Nr. 30 (204) DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI Seimo Pirmininko Artûro Paulausko kalba

Gerbiamieji kolegos, politinëse diskusijose, þiniasklaidoje, specialistø kalbose, kaip geriau suderinti derybø dël narystës Europos Baigiasi 2001 metai, kurie buvo ypaè svarbûs ir sëk- Sàjungoje kiekybæ ir kokybæ. Jeigu mes paskubësime mingi Lietuvos integracijai á Europos Sàjungà. Ðiemet keldami sau nerealius uþdavinius, ákvëpti derybø kon- Lietuva ne tik pasivijo anksèiau derybas pradëjusias ða- kurencijos ir noro pralenkti kitas ðalis, ar mes neiðsika- lis, bet ir uþëmë tvirtà pozicijà ðios grupës priekinëse sime duobës sau ir savo þmonëms, kai ateis laikas ðiuos gretose. Tokia ávykiø eiga nuteikia optimistiðkai pasi- ásipareigojimus ágyvendinti. Að esu ásitikinæs, kad mû- tinkant 2002 metus, kuriais mes esame uþsibrëþæ tikslà sø derybininkø kompetencija leis uþtikrinti, kad taip – baigti derybas dël narystës. Kadangi Seimas yra insti- neatsitiktø, taèiau mes tam èia ðiandien ir susirinko- tucija, nuo kurios konsoliduoto darbo ypaè priklauso me, kad giliau iðanalizuotume paèias opiausias derybi- derybø sëkmë, ðiame kontekste ðiandieninë diskusija nes problemas ir galimus jø padarinius. Kitais metais vyksta laiku ir yra labai reikalinga. bus labai svarbu susikaupti darbui, nes eurointegraci- Ástatymø priëmimo tempas Seime yra didþiulis. Vien në darbotvarkë bus didelë ne tik ástatymø skaièiumi, ðios rudens sesijos metu parlamente ið planuotø 43 ásta- bet ir jø sudëtingumu. Tai ir konstitucinës pataisos, ir tymø priimta 21, kurie yra ypaè svarbûs integracijos á Ignalinos atominës elektrinës klausimas, ir dar dauge- Europos Sàjungà eigai. 20 ástatymø ðiuo metu svarsto- lis kitø. Kaip þinoma, sudëtingiausi klausimai derybo- ma Seimo komitetuose ir 2 dar nepasiekë Seimo. Ið se buvo palikti paèiai pabaigai, todël teks ádëti daug viso ðioje sesijoje planuojama priimti 43 integracinius darbo, kad, derindami savo ástatymus su Europos Sà- ástatymus. Taèiau priëmimo sparta dël ástatymø gau- jungos ástatymais, mes uþtikrintume gerovæ savo ðaliai sos, deja, nëra tokia didelë, kurios norëtume mes patys ir pirmiausia mûsø þmonëms. ir mûsø derybininkai. Referendumo klausimas tampa vienas pagrindiniø Kita vertus, Seimas negali priimti ástatymø eksprom- ðiuo metu nagrinëjamø klausimø. Stojimas á Europos tu, neásigilinæs á ðiø ástatymø politines, socialines bei Sàjungà yra neabejotinai vienas svarbiausiø Lietuvos ekonomines pasekmes. 2002 m. mus pasitiks su iðtisu politinio gyvenimo þingsniø, todël visuomenë turi tarti sàraðu ástatymø, reikalingø integracijos á Europos Sà- savo þodá dël savo ðalies ateities. jungà raidai. Todël ðiandien turime iðties gerà progà Dirbdamas drauge su kolegomis Seimo nariais, pa- iðsakyti savo mintis, kokiø priemoniø reikia imtis, kad stebëjau, kad domëjamasis Lietuvos perspektyvomis jø priëmimas vyktø sklandþiai, kuo maþiau juos politi- Europos Sàjungos kontekste ir noras dalyvauti kuriant zuojant ir vengiant nereikalingo laiko gaiðimo. Lietuvos ateitá yra gana aktyvus. Jei anksèiau mes lauk- Visos parlamentinës Lietuvos partijos pasiraðë ko- davome ástatymø sàraðo ið Vyriausybës, manau, kad da- munikatà, kuriame iðreiðkë ryþtà bendromis pastango- bar mes patys pasirengæ nuspræsti prioritetiðkumo tvar- mis siekti, kad Lietuva taptø Europos Sàjungos nare kà pasitelkiant Seimo komitetus. Bûtent Seimo drauge su pirmàjà naujø nariø banga. Tai turëtø gero- komitetai yra vieta, kurioje ástatymai perþiûrimi ir ið- kai palengvinti diskusijas dël kiekvieno integracinio nagrinëjami ypatingai preciziðkai, taip pasidalijant dar- ástatymo parlamente. Bet ar tai tikrai atsispindi prakti- bo krûvá ir pagreitinant ástatymø priëmimo eigà. Kad koje? Að nesirengiu moralizuoti, kad reikia vengti kri- ðis darbas bûtø atliekamas dar sëkmingiau, norëtøsi pa- tikos, taèiau ji turi bûti konstruktyvi, o ne vien tik no- kalbëti ir apie Seimo administraciniø gebëjimø stipri- ras uþsidirbti politiniø dividendø, naudojant su nimà. integracija susijusiø klausimø eskalavimà. Teisëkûros procesas Lietuvoje, kaip ir kitose narys- Didesnio palaikymo norëtøsi matyti Seimo opozi- tës Europos Sàjungoje siekianèiose valstybëse kandi- cijos veiksmuose. Taigi 2002 m. mes turime susitarti datëse, yra kur kas intensyvesnis nei dabartinëse Eu- priimant Darbo kodeksà, Farmacinës veiklos ástatymà, ropos Sàjungos valstybëse narëse. Akivaizdu, kad Civilinio proceso kodeksà, Energetikos ástatymà, Ener- derybø su Europos Sàjunga paþanga ir pats integraci- gijos taupymo ástatymà, Pabëgëliø Lietuvos Respubli- nis procesas kelia Seimui naujø uþdaviniø. Pagrindinis koje statuso ástatymà, Antikorupciná ástatymà bei Na- Seimo uþdavinys, Lietuvai ruoðiantis tapti Europos Sà- cionalinës kovos su korupcija programà, Teismø jungos nare, yra ástatymø leidybos proceso optimizavi- ástatymà ir geleþinkeliø renovacijai reikalingus teisës mas. Manau, kad reikia konceptualaus poþiûrio á paèià aktus. Ðie ástatymai reikalingi, kad derybos vyktø sklan- teisëkûrà, kelti Seimo ekspertø lygø. Paþymëtina, kad dþiai ir mes vis labiau artëtume prie jø pabaigos. rengiant ástatymø projektus reikia suderintos ir gerai Taèiau derybos yra tiesiogiai susijusios ir su priimtø organizuotos Vyriausybës veiklos. Administraciniai ge- ásipareigojimø vykdymu. Daþnai keliamas klausimas bëjimai Seime – tai visø pirma ekspertø, rengianèiø ir

2044 Nr. 30 (204) DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI vertinanèiø projektus, kvalifikacija. Þmoniø iðtekliai, liarijos, kuri turi uþtikrinti visà reikiamà pagalbà ástaty- jø lavinimas ir mokymai. Ðioje srityje matyti tikrai daug mø leidybos procesui, veiklos ir struktûros tobulinimà. neiðnaudotø galimybiø ir planø ateièiai. Manau, kad svarbus uþdavinys yra Seimo tarnautojø pa- Manau, jog tam, kad Lietuvai integruojantis á Euro- reigybiniø kompetencijø ir sàveikos uþtikrinimas, aiðki pos Sàjungà pasiruoðimas Seime bûtø nuoseklus ir efek- Kanceliarijos padaliniø funkcinë hierarchija pagal jø in- tyvus, pirmiausia artimiausiu metus turi bûti parengtas dëlá á teisëkûrà ir parlamentinæ kontrolæ. parlamento administraciniø gebëjimø stiprinimo veiks- Baigdamas savo kalbà kvieèiu visus èia susirinku- mø planas. Todël, kalbëdami apie Seimo administraci- sius aktyviai ir konstruktyviai diskusijai ir manau, kad nius gebëjimus, turime atkreipti dëmesá á Seimo Kance- tai turës didelæ reikðmæ mûsø ateities darbams.

Ministro Pirmininko prez. Algirdo Mykolo Brazausko kalba

Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, priimtø sprendimus, kurie turës labai didelës reikðmës gerinant ir stabilizuojant bendràjà administravimo sis- Ðiandien Seime svarstomas klausimas ið tikrøjø la- temà visame mûsø kraðte pagal Valstybës tarnybos ásta- bai svarbus, aktualus ir, drástu pasakyti, jis visà laikà tymo principus dirbanèioms tarnyboms. aktualëja. Aktualëja todël, kad matyti visiðkai netoli- Antras mûsø strateginis tikslas – pasirengti dalyvauti mas mûsø tikslas, kuris visà laikà darosi vis realesnis. Europos Sàjungos struktûrinës paramos programose Ðtai susitikimas Lakene aukðèiausiu lygiu ir tie labai uþtikrinant tinkamà programø finansinæ kontrolæ, de- konkretûs sprendimai, kurie buvo priimti, visiðkai aið- ramà biudþeto planavimà bei dalyvavimà Europos Sà- kiai nuðvieèia ir pasako, kad labai ne uþ kalnø tas lai- jungos iðtekliø sistemoje. Tie iðtekliai yra nemaþi ir jie kas, kai mes galime tapti Europos Sàjungos nariai. paprasèiausiai artëja, ir mums reikia pasiekti, kad at- Þinoma, atskirø skyriø uþdarymas tai yra viena dar- skiros þinybos, ministerijos pasirengtø tinkamai admi- bo pusë ir mes tikrai galime pasigirti, kad iðsiverþëme á nistruoti ir naudoti tas dideles investicijas. Be audito, pirmaujanèiø gretas ir turime uþdarytà 21 skyriø. Tiki- be finansinës kontrolës, be tikro pasirengimo, be ga- mës, kad artimiausiu laiku dar vienas kitas bus uþdary- rantijø, kad tos lëðos pasieks tikslà, tai padaryti ið es- tas, baigtos derybos ðiuose skyriuose. Be abejo, prieð mës neámanoma. porà metø vargu ar mes galëjome pagalvoti taip tvirtai Ypaè noriu atkreipti dëmesá á þemës ûkio sritá, ku- ir rimtai kaip dabar, ar tas mûsø tikslas yra toks jau riai ðios investicijos, be abejo, bus paèios didþiausios. realus ir visiðkai pasiekiamas. O dabar ið tikrøjø tai, Man atrodo, kad Þemës ûkio ministerija, Vyriausybë kad mes esame netoli jo, be abejo, mus visus ápareigo- ir kitos þinybos privalo skirti dar daugiau dëmesio ðiø ja labai rimtai dirbti , visas valdþios institucijas, bet vi- organizaciniø struktûrø veiklai, jø darbui, netgi naujø sø pirma, þinoma, ápareigoja dirbti Vyriausybæ, kuriai struktûrø, kurios kaip tik ir vykdys ðias bûtiniausias tenka didelë naðta visos ðios veiklos ir atsakomybë, be funkcijas ir pareigas, atsiradimui. Tik gerai pasirengus jokiø abejoniø. galima tikëtis, kad ðios lëðos ateis ir jas bus galima ra- Að norëèiau suformuluoti pagrindines strategines cionaliai panaudoti visose srityse. Þinoma, að ypaè ið- kryptis, kurios yra bûdingos ir privalomos Lietuvai, ypaè skiriu þemës ûkio sritá, kuri yra pati aktualiausia ir, man per ðá atsakingà paskutiná etapà, kol mes baigsime de- atrodo, viena ið sunkiausiø. rybas, t.y. 2002 metai. Visø pirma siekti vieðojo admi- Treèia. Reikia pasiekti aukðtà Europos Sàjungos rei- nistravimo sistemos stabilumo ir bendrø administraci- kalavimø ágyvendinimo lygá pasirengiant vykdyti narys- niø gebëjimø konsolidacijos ir baigti vieðojo tës ásipareigojimus, uþtikrinti tam reikalingas investi- administravimo valstybës tarnybos reformà. Uþtikrinti cijas ir administracinius iðteklius. Gráþtu prie pasakymo, efektyvø tarpþinybiná koordinavimà. Taip sakant, hori- kad vien baigti vienà ar kità skyriø ir manyti, kad dar- zontaliu lygiu reikia atlikti daug veiksmø, kurie uþtik- bas yra atliktas, yra savæs apgaudinëjimas. Reikia labai rintø ðio tikslo pasiekimà. Að norëèiau atkreipti dëme- atkakliai dirbti. Mes turime parengæ programà ir ðian- sá á visø srièiø administracijos veiklos perorientavimà, á dien mûsø Vyriausybës Europos integracijos komisija proceso stabilumà, ko ypaè reikia ðiuo metu. Að turiu svarstë uþduotis kiekvienai þinybai, kiekvienai minis- galvoje ávairius staigius sprendimus, nenumatytus ar- terijai, kà jos turi padaryti, kaip ákurti, patobulinti, su- ba tolinanèius mûsø ðio tikslo pasiekimà. Tai reikia da- stiprinti atskirus administracinius padalinius, kurie tie- ryti labai atsargiai, priimant ávairaus lygio sprendimus. siogiai ir betarpiðkai uþsiims ðiais dalykais. Ypaè Mes esame pateikæ Seimui Valstybës tarnybos ástaty- norëèiau atkreipti dëmesá á kai kurias sritis. Turiu omeny mo redakcijà, taip pat yra pateiktos Vyriausybës ásta- bendradarbiavimà teisingumo ir vidaus srityse, ener- tymo pastabos. Ðtai du dokumentai, kurie, mûsø su- getikos sektoriuje, þemës ûkio, þuvininkystës, sociali- pratimu, uþtikrina ðità strateginio tikslo siekimà. Labai nës politikos sanglaudos, verslo plëtros srityse. pageidautume, kad Seimas po Naujøjø metø, paèiu ar- Ketvirta – struktûrinës ekonominës reformos ir ne- timiausiu metu, imtøsi svarstyti ðiuos du ástatymus ir darbo maþinimas siekiant artimiausiu metu iðlaikyti

2045 DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI Nr. 30 (204) konkurenciná spaudimà. Mûsø ekonomikos konkuren- baigti derybas dël ðio skyriaus. Jis reikalauja, kad bûtø cingumas yra viena ið svarbiausiø srièiø. Mums visiems uþtikrintas ir stabilus teisësaugos institucijø finansavi- tai, manau, yra suprantama. Be mûsø galimybiø kon- mas, o tai mums ið dalies pasisekë padaryti priimant kuruoti Europos ekonominëje erdvëje mes, þinoma, at- kitø metø biudþetà. Nepasakyèiau, kad yra labai blo- sidursime ðio proceso gale, todël mums labai aktualu gai. Þinoma, ðis skyrius reikalauja gero pasirengimo, sustiprinti mûsø konkurencingumo savybes. Tai, kad 50 kaip efektyviai panaudoti Europos Sàjungos lëðas ðio- proc. mûsø eksporto sudaro Europos Sàjungos valsty- je srityje. Mes pageidautume, kad Seimas vis dëlto pri- bës, be abejo, yra labai geras poþymis, kuris rodo, kad imtø Nacionalinæ kovos su korupcija strategijà, nes ji daugelis pramonës ðakø sugeba prisitaikyti prie tø rei- áeina á tà skyriø kaip viena svarbiø sudëtiniø daliø. Ko- kalavimø, kurie yra nusistovëjæ Europos Sàjungos vals- rupcijos prevencijos ástatymas ir kiti dokumentai Vy- tybëse. Vis dëlto mes turime daug tokiø srièiø, kuriose riausybëje buvo svarstomi. STT taip pat labai daug pa- mums reikia labai smarkiai pasitempti. dirbëjo ir mes keletà kartø apsvarstæ esame pateikæ Dabar norëèiau akcentuoti kai kurias konkreèias sri- Seimui, tai yra labai didelë medþiaga, didelis darbas ir tis, kurios yra aktualiausios ir dël kuriø vyks intensy- bûtø toks pageidavimas. vios derybos kitø metø pirmajame pusmetyje. Pirmiau- Toliau skyrius, kuris lyg ir paprastai vadinasi – „Re- sia tai mokesèiø skyrius, kuris yra vienas ið sunkiausiø. gioninë politika”, bet ið tikrøjø jis apima labai daug su- 2002 m. pirmajame pusmetyje turëtø bûti suderinti vi- dëtingø srièiø. Apskritai santykiai tarp savivaldybiø, si klausimai, iðskyrus esminá (neþinau, ar reikia já va- apskrities, apskrièiø, Vyriausybës, Seimo – ðtai ði sritis dinti esminiu), t.y. dël akcizo degalams ir tarifo ciga- reikalauja tam tikro tobulinimo, ir tie projektai, kuriuos retëms suderinimo su minimaliais (noriu pabrëþti) esame pateikæ, ið dalies irgi sprendþia tuos klausimus, Europos Sàjungos reikalavimais. Mes Vyriausybëje ke- kuriuos turëtume ðiame skyriuje spræsti. letà kartø svarstëme ðá klausimà, o jums reikës priimti Að vël noriu gráþti prie þemës ûkio. Þemës ûkio sek- sprendimus. Mes keliame klausimà, kad bûtø nustaty- toriaus integracija á vieningà Europos Sàjungos rinkà, tas pereinamasis laikotarpis iki 2011 metø, bet neþi- visø pirma rinkà. Þinoma, gamyba, be abejo, yra svar- nau, ar pasiseks tai padaryti. Þinoma, tokios pastangos bu, produkcijos perdirbimas – në kiek ne maþiau svarbus dedamos, nes pas mus cigaretës, ypaè blogesnës bu, bet áëjimas á Europos Sàjungos rinkà pagal tas kvotø kokybës, palyginti su kainomis Vakarø Europoje, t.y. ribas, kurios ið dalies mums jau yra nustatytos ir arti- Europos Sàjungos ðalyse, yra fantastiðkai pigios. Metai miausiu metu bus nustatytos, yra pats sunkiausias da- ið metø nebuvo nieko daroma, kad bandytume priartë- lykas. Mes, þinoma, praðome pereinamøjø laikotarpiø ti prie tø kainø. Mes neskaièiuojame, kiek Lietuvoje (mûsø derybinë grupë veterinarijos srityje), kad bûtø yra rûkanèiø, ir bûtø labai gerai, kad galëtume nusta- palengvinta visa maisto pramonës ámoniø prisitaiky- tyti tà skaièiø. Kai kas sako, kad rûko maþdaug ketvir- mo procedûra prie Europos Sàjungos rinkos sàlygø ir tadalis l Lietuvos gyventojø. Kà tai reiðkia? Tai reiðkia, standartø. Tai, be abejo, SAPARD lëðos, kurios jau yra kad rûko per 800 tûkst. þmoniø. Be abejo, klausimas planuojamos ne pirmi metai ir kuriø, deja, mes nesa- yra rimtas, nes tai susijæ su nemaþos dalies Lietuvos me dar kol kas pasiëmæ, bet dabar labai intensyviai þmoniø gyvenimu. Atrodo, tai paprastas klausimas, kita ruoðiasi ir Þemës ûkio ministerija, ir atskiri padaliniai. vertus, jis yra sudëtingas. Tai yra, drástu pasakyti, tam tikra repeticija rimtoms Toliau. Norëèiau atkreipti dëmesá á tas sritis, kurioms lëðoms, rimtoms investicijoms, kurios ateis á þemës ûká. tikrai yra keliami labai dideli uþdaviniai. Pirmiausia Eu- Su tuo yra susijæs labai svarbus þemës ûkiui dalykas – ropos Sàjungos reikalavimus atitinkanèiø informaciniø tiesioginës iðmokos ûkininkams. Tam reikalingas labai sistemø, galinèiø palaikyti ryðá su Europos Sàjungos sis- didelis pasiruoðimas: gyvuliui skaièiuojant, ir hektarui temomis, ádiegimas dar iki narystës. Tai didelis darbas, pasëliø vienokiø ar kitokiø – daug kas susijæ su tø ið- kurá mes turime atlikti, ir didþiausias krûvis èia tenka mokø panaudojimu ir pasinaudojimu organizuojant vi- komitetui, kuris dabar yra ásteigtas mûsø Vyriausybës. sà administracinæ tvarkà, visas administracines proce- Þinoma, jis þengia tik pirmuosius þingsnius. Vakar Vy- dûras. riausybëje savo nutarimais mes aiðkiai suformulavome, Dar viena sritis, á kurià norëèiau atkreipti Seimo kokia þinyba atsako uþ informaciniø technologijø ádie- nariø dëmesá. Þinoma, mes turësime priimti. Mes da- gimà pagal savo sritis, pirmiausia að turiu omeny Tei- bar tik pristatëme vienà ástatymo projektà dël elektros singumo ministerijà ir Vidaus reikalø ministerijà. Mû- energijos taupymo. Tai nëra labai didelis dokumentas, sø giliu ásitikinimu, pagrindinës þinybos, kurios vykdo daugiau, sakyèiau, direktyvinis, ir jis reikalaus tolesnio derybas, turi atsakyti ir uþ aprûpinimà informacija ir mûsø darbo ðioje srityje. Netradiciniø elektros ðaltiniø jos suderinamumà su Europos valstybiø bendra infor- formavimas Lietuvoje, biokuro panaudojimas energi- macine sistema. jos gamyboje – tai atskiros sudëtinës dalys. Be jokiø Kitas skyrius, kuris taip pat reikalauja labai rimto abejoniø, labai svarbus yra Ignalinos atominës elektri- dëmesio, yra teisingumo ir vidaus reikalø skyrius. Mes nës klausimas, dël kurio yra diskutuojama. Að tikiuosi, manome, kad kitø metø pirmàjá pusmetá bûtø galima kad ir ðiandien apie tai bus kalbama. Mûsø Vyriausy-

2046 Nr. 30 (204) DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI bë viena nesiryþta, nedrásta. Gal iðdrástø, bet nesiryþta gos Komisija, ponas G.Verheugenas, kurio laiðkà að viena spræsti ðio klausimo, nes jis yra labai didelis, daug gavau, irgi vertina, kad tai yra atskira problema, Euro- apimantis, labai svarbus, labai brangus – dar reikëtø pos Sàjungos problema. Be abejo, tai gerokai paleng- pasakyti. Bendra darbo grupë su Europos Sàjungos Ko- vina mûsø naðtà. misija atlieka savo darbà, nustatinëja kaðtus, galimus Paskutinis dalykas, kà að norëèiau pasakyti (prisi- kaðtus. Þinoma, tai nëra lengva, nes analogo nëra, kad dedu prie mûsø pono Prezidento laiðke iðdëstytø min- panaðus reaktorius, panaðios konstrukcijos, bûtø kur èiø), kad vis dëlto reikia ryþtingai spræsti þemës klausi- nors uþdarytas. Tokios konstrukcijos, noriu pasakyti. mus. Konstitucijos 47 straipsnio pataisa buvo bendras Dauguma kitø elektriniø uþdaro visiðkai kitos konstruk- visø parlamentiniø partijø sutarimas ir tà susitarimà cijos reaktorius, todël ir kaðtai, ir organizaciniai reika- siûlyèiau vykdyti. Að suprantu, kad abejoja þmonës, kai- lai, ir techniniai sprendimai yra nevienodi ir gana skir- mo þmonës. Kai kurie þmonës yra klaidinami, be jokio tingi. Að tikiuosi (galbût ne ðioje diskusijoje), kad kitø reikalo gàsdinami. Daug valstybiø turi tokius ástatymus. metø pirmajame pusmetyje mes visi bûsime priversti Þemë, að pasakyèiau, ne tai… kad mes kam nors patai- nustatyti savo pozicijà. Að labai linkëèiau, kad ði pozi- kautume priimdami toká sprendimà. Að galiu ginèytis cija bûtø nustatyta bendromis mûsø pastangomis ir ben- su tais, kurie bus prieð dël ðiø sprendimø, kad juridi- dru susitarimu visø partijø: ir opozicijos, ir pozicijos niai asmenys galëtø ásigyti þemæ. Að neakcentuoèiau partijø, valdþios institucijø, nes tai yra mûsø bendras uþsienieèiø teisës ásigyti þemæ, bet, manau, juridiniai reikalas, labai rimtas, didelis. Viena, kà mes esame vis asmenys pagreitins mûsø þemës reformà. Mûsø þemës dëlto pasiekæ, drástu pasakyti, kad ðiandien Europos reformos eiga apsiriboja tik nuosavybës gràþinimu. Ið Sàjungos Komisija vertina ðià elektrinæ ne kaip vien esmës jokiø konkreèiø þingsniø per tuos daugelá metø Lietuvos problemà, kurios uþdarymo kaðtai eitø á ben- mes nesame padaræ, kad þemës reforma ið tikrøjø vyk- drà Lietuvos finansavimà visais Europos Sàjungos ka- tø. Mes tik þiûrime, kaip uþkimðti þemës ûkio skyles, nalais, bet kad tai yra atskiras uþdavinys, atskiras ob- kurias ið tikrøjø reikia padëti kamðyti tam vargðui ûki- jektas. Mes visur visuomet akcentuojame, kad ði ninkui, kuris ant plyno lauko be pastatø, be padargø elektrinë nebuvo sudëtinë Lietuvos ûkio, Lietuvos eko- atsiima þemæ ir neþino, kà su ja daryti. Bet mes turime nomikos dalis. Ji sprendë buvusios Tarybø Sàjungos ieðkoti ir kitø bûdø, kad þemë taptø vertybe, kad þemæ ðiaurës vakarø energetinës sistemos dalies energetiná galima bûtø uþstatyti, kad bûtø sudarytos teisinës sàly- aprûpinimà, jos pajëgumas buvo numatytas net 6 mln. gos formuoti stambius ûkius. Ðiuo sprendimu – konsti- kilovatø – tai unikalus pajëgumas pasaulyje. Jos staty- tucine pataisa kaip tik galima iðspræsti nemaþai ðiø klau- ba yra tik ápusëta. Labai dþiugu, kad Europos Sàjun- simø. Að labai dëkoju uþ dëmesá, kurá jûs parodëte.

Uþsienio reikalø ministro Antano Valionio kalba

dëmesá integracijos klausimams bei paramai Vyriausy- bei. Praëjusá ðeðtadiená pasibaigæs Europos Sàjungos vir- ðûniø susitikimas Lakene, kuriame dalyvavo Respubli- kos Prezidento vadovaujama Lietuvos delegacija, pa- rodë, kokia daugiaplanë ir dinamiðka yra Europos Sàjunga. Jos darbotvarkë sudëtinga, o tikslai ambicin- gi. Pavyzdþiui, prieð deðimtá metø vieninga Europos valiuta buvo tik vizija. Ðiandien ji jau realybë. Kitas Europos integracijos projektas, gimæs po Ber- lyno sienos griûties, yra jos plëtra. Jos iððûkiai ir mastai kelia lûkesèius ir susijaudinimà ir Europos Rytuose, ir Vakaruose, ypaè aiðkëjant, kad tai negráþtamas, nebe Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pone Ministre Pirmi- metais, o mënesiais matuojamas procesas. ninke, gerbiamieji Seimo nariai, Tai patvirtina konkreti kitø metø plëtros darbo- tvarkë. Stojimo derybas su pasiruoðusiomis kandidatë- Visø pirma norëèiau padëkoti Seimui ir jo Pirmi- mis Sàjunga stengsis baigti kitø metø gruodá Kopenha- ninkui bei naujai Europos reikalø komiteto vadovybei gos virðûniø susitikime. Politiniai sprendimai dël to, uþ ðios diskusijos surengimà. Ji reikalinga, nepavëluo- kurie ið kandidaèiø Kopenhagoje baigs derybas, gali ta ir svarbi. Manau, kad tokias diskusijas reikëtø reng- bûti priimti jau spalio 21 dienà neformaliame Briuse- ti bent kartà per sesijà, ypaè atsiþvelgiant á artimiausià lio Samite. Laikotarpis tarp Briuselio ir Kopenhagos dvylikos mënesiø perspektyvà. Taip pat norëèiau dar bûtø skirtas paskutiniams sprendimams surasti ir pa- kartà padëkoti Europos reikalø komitetui uþ nuolatiná renti parafuoti stojimo sutartá Kopenhagoje. Europos

2047 DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI Nr. 30 (204)

Komisija papraðyta ðiuos sprendimus, siûlanèius regu- niai – bûdingi tik Lietuvai. Pirmoje, t.y. horizontaliø, liariuosius raportus, parengti mënesiu anksèiau nei skyriø grupëje yra þemës ûkis, struktûriniai fondai, ar- áprasta – ne lapkrièio, bet spalio viduryje. Tai reiðkia, ba regioninë politika, ir Europos Sàjungos biudþeto kad paskutinius mûsø „pamatavimus” Komisija atliks formavimas. Laikas kai kurias temas demistifikuoti. birþelio liepos mënesiais. Todël pritariu Seimo Pirmi- Europos Sàjunga jau pasakë, kad derësis pagal 1999 ninko siûlymui ir Seimo rezoliucijos raginimui sutelkti metais Berlyne sutartà biudþetà, paskaièiuotà iki 2007 visas jëgas ties vadinamaisiais integraciniais ástatymais. metø. Taigi laiko grafikas yra þinomas. Bendro plëtrai skirto pyrago dydis yra ið principo Á klausimà, kiek naujø nariø gali bûti priimta, Eu- þinomas. Já reikia tinkamai padalyti naujoms narëms. ropos Komisija atsako: iki deðimties. Galvojama apie Padalyti taip, kad Lietuvai tektø kiekvienas potencia- deðimtá ðaliø, tarp kuriø – ir Lietuva. Komisija remiasi liai skirtinas euras. Apie tai kalbëjau mûsø ambasado- dviem pagrindiniais argumentais: stojimo derybø eiga riø suvaþiavime. Tam koncentruosime visas diplomati- ir paèios Europos Sàjungos finansiniu pajëgumu ab- nes pajëgas. Manau, kad klaidø mes èia iðvengsime. sorbuoti tiek naujø nariø. Lakene Europos Sàjungos Taèiau vieno dalyko niekada neturëtume pamirðti – mû- ðaliø lyderiai sutiko su tokiu Komisijos vertinimu ávar- sø pajëgumo gautuosius fondus ásisavinti. Tai turbût dydami tà deðimtukà. Taèiau Taryba pabrëþia paèios svarbiau nei absoliuèios sumos. Administraciniø gebë- Komisijos nurodytà sàlygà tokiam scenarijui realizuoti jimø svarbà, sakyèiau, ákyriai mums primena Europos – turi bûti iðlaikytas dabartinis derybø su kandidatëmis Komisija. Tai jauèia kiekvienas, kam tenka susidurti su ir reformø jose tempas. Natûralu, kad Europos Sàjun- Europos Sàjungos fondø projektais. Pavyzdþiui, Por- gos ðalims narëms reikia daugiau árodymø, nes dery- tugalija uþtruko ðeðerius metus, kol galëjo visiðkai ási- bos dar nebaigtos, liko sunkiausi klausimai. savinti struktûrinæ pagalbà. Todël ðiais klausimais mû- Gerbiamieji, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valsty- sø lûkesèiai turi bûti pamatuoti, kad vëliau nebûtume bës, ásitvirtino tarp ðaliø kandidaèiø, kuriø laimëjimai nuvilti, nustebæ, ar pasijusti netikëtai uþkluptais. derybose yra geri, o perspektyvos baigti derybas jau ki- Tà patá sakau ir dël specifinio mûsø derybø klausi- tais metais yra realios. Todël turime ypatingà dëmesá mo – Ignalinos atominës elektrinës. Jis bus sudëtingas, skirti pasiekiamø sprendimø kokybei. Sprendimø ko- turbût derybiðkai pats sudëtingiausias. Kaip minëjo kybë – tai ne tik jø techninis ámanomumas, bet ir jø premjeras, dedame nemaþai pastangø ir mums pavyksta priimtinumas visuomenei, pagrindinëms interesø gru- pasiekti Europos Sàjungos ðaliø pripaþinimà, kad Ig- pëms. Derybos buvo pradëtos ir vedamos su sàlyga, kad nalinos atominë elektrinë yra ne tik Lietuvos, bet ir Eu- narystës Europos Sàjungoje sàlygos turi bûti priimti- ropos Sàjungos ðaliø problema. Atsakomybë, vadinasi, nos Lietuvos visuomenës daugumai ir jei dël ðios para- ir finansavimas bus bendri. Taip mano ir du svarbûs mos kyla abejonës, turime svarstyti tai tarpusavyje. Ga- komisarai: G.Verheugenas, atsakingas uþ plëtrà, ir lime apie tai pasvarstyti ir su Europos Sàjungos M.Barnier, atsakingas uþ struktûrinius fondus. Takti- institucijomis. Ðiose, kaip ir kitose kompleksinëse de- kai yra labai svarbu, kad kiek galima anksèiau rastume rybose, galioja principas: niekas nesutarta, kol nesu- principiná sprendimà su Europos Komisija, kuri ðiame tarta viskas. etape turi visiðkà Europos sostiniø mandatà ðiuo klau- Ðiuo metu derybiniai skyriai yra baigiami ne galuti- simu. Daug neatidëliojant reikia planuoti Nacionali- nai, o preliminariai. Jie nëra nelieèiami. Manau, kad nës energetikos strategijos svarstymà tam, kad rastu- galime pakankamai dràsiai þvelgti atgal ir vertinti pa- me tinkamà pusiausvyrà tarp Ignalinos atominës siektus susitarimus, taèiau turime bûti atsakingi. Atsa- elektrinës uþdarymo terminø ir finansiniø ar kitø Eu- komybë uþ kiekvienà sprendimà auga. Galime dar ir ropos Sàjungos narystës aplinkybiø. Seime veikianti dar kartà tikrinti, pavyzdþiui, mûsø finansinius planus frakcijø darbo grupë èia turëtø suvaidinti svarbø vaid- aplinkosaugos srityje, galime diskutuoti apie laisvà ka- mená. Kita vertus, turime visapusiðkai apsvarstyti ir tei- pitalo judëjimà bei þemës pardavimo liberalizavimà ir sinæ ðiø klausimø pusæ. Lietuvos gyventojø interesø apgynimà, galime net pra- Trumpai apie Rusijos Federacijos Kaliningrado sri- dëti vienà ar kità skyriø ið naujo, taèiau tai siûlydami ties klausimà, derybose jis taip pat keliamas kaip ypaè turime þinoti ir bûdà, kaip juos po to baigti. svarbus. Derybose yra klausimas apie Lietuvos vizø po- Mano supratimu, Vyriausybës priimtas sprendimas litikos suderinimà su Europos Sàjungos vizø politika, yra teisingas ir, kaip sakë premjeras, Lietuvos ekono- tai lieèia tiek Kaliningradà, tiek Baltarusijà, tiek Uk- mikos ir þemës ûkio perspektyvai naudingas. Jo mums rainà. Lietuvai reikës skubiai plësti konsulinæ tarnybà reikia daug labiau negu Europos Sàjungai. Raciona- kaimynystëje tam, kad bûtø tinkamai atstovaujami Lie- lumas reikalauja sutelkti dëmesá ties Lietuvai svarbiau- tuvos pilieèiø interesai, ir tam, kad bûtø uþtikrinti Lie- siais sprendimais, kurie laukia kitàmet. Tai – klausi- tuvai naudingi ryðiai su mûsø kaimynais. mai, susijæ su Europos Sàjungos fondø iðmokomis. Jie Siekiant ðiø tikslø bus bûtinas aktyvus darbas Briu- iðsprendþiami ir jie yra dvejopi: vienodi, arba vadina- selyje. Ten Lietuva turi bûti tinkamai atstovaujama. mieji horizontalûs, – visoms kandidatëms ir specifi- Linkëèiau visiems sutarti, kad fizinis ásitvirtinimas Briu-

2048 Nr. 30 (204) DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI selyje yra bûtinas. Tai apima tiek personalà, tiek tokias dþioje reikia suformuoti Lietuvos delegacijà, kuri kon- materialines investicijas, kaip pastatas nuolatinei misi- vente pradës dirbti jau kovo mënesá. Iki tol reikëtø vi- jai prie Europos Sàjungos. Ðvelniai tariant, keistai at- duje suderinti pozicijas. Norëèiau pateikti, mano ma- rodo abejonës, ar ðios investicijos, kurios ir taip jau po- nymu, svarbiausius principus, kuriø Lietuva turëtø rà metø vëluoja, yra bûtinos. Atkreipiu gerbiamøjø laikytis diskusijoje apie Europos Sàjungos ateitá. Seimo nariø dëmesá, kad augant ir ðalies nacionaliniam Visø pirma, be sëkmingos plëtros, nëra sëkmingos produktui, ir uþsienio politikos uþdaviniams jo dalis biu- Europos Sàjungos ateities. Antra, Europos Sàjungos dþete maþëja bent jau kelerius metus ið eilës. O laukia tikslø evoliucija, o ne revoliucija turëtø bûti pradinis kiti bûtini darbai, kaip ambasada Berlyne ar jau minë- principas. Treèia, laipsniðka turi bûti ir Europos Sàjun- tos konsulinës tarnybos plëtimas, kaip daþnai, kalbë- gos institucijø raida. Manau, kad Lietuvos interesas yra dami apie Europos Sàjungos sëkmæ, remiamës Airijos toliau plëtoti bendrijos veiklos metodà Europos Sàjun- pavyzdþiais ir treji metai ten negalime atidaryti amba- goje, numatantá visoms ðalims lygiavertes þaidimo tai- sados, planuojame Lietuvos pristatymà Europos Sàjun- sykles. Mano supratimu, stiprios Europos Sàjungos ins- goje, o tai daryti tenka kasmet maþinant lëðas. Ðá pir- titucijos uþtikrina geresnæ maþesniø ðaliø interesø madiená Respublikos Prezidentas susitikime su mûsø apsaugà. Ketvirta, dabar galiojanèios sustiprinto ben- diplomatiniø atstovybiø vadovais taip pat atkreipë dë- dradarbiavimo taisyklës yra pakankamos. Sustiprintas mesá á ðias problemas. Mums reikalingas ir jûsø, ger- bendradarbiavimas turi bûti integracijos, bet ne izolia- biamieji Seimo nariai, ne tik supratimas, bet ir akty- vimo principas. Penkta, solidarumo principo turi bûti vesnis palaikymas. laikomasi ir iðplëstoje Europos Sàjungoje. Pavyzdþiui, Gerbiamieji Seimo nariai, antra svarbi tema – La- neturi bûti dviejø skirtingø regioniniø politikø: vienos kene formaliai pradëta diskusija dël Europos Sàjun- – senoms, o kitos – naujoms Europos Sàjungos narëms. gos ateities. Europos konstrukcija – tæstinis politinis Turime atsargiai vertinti vienos ar kitos bendrosios po- procesas, ne vakar pradëtas ir nepasibaigsiantis nei ry- litikos „renacionalizavimo” idëjà. Tebûnie tai pradi- toj, nei poryt. Ðio etapo galutinis terminas yra 2004 metø nës pozicijos. Ákvëpimo toliau rengiant pozicijas ir man- Vyriausybiø konferencija ir jai pasirengti skirtas nau- dato darbà konvente rekomenduoèiau semtis rengiant jas vadinamojo konvento bûdas. Sprendimus dël kon- diskusijas Lietuvoje. stitucinës Europos Sàjungos raidos priims Vyriausybiø Norëèiau pritarti prieð keletà savaièiø iðreikðtai Pre- konferencija, taèiau konvento parengti variantai ir pa- zidento iniciatyvai kitais metais surengti platesná foru- tys debatai darys átakà Vyriausybiø sprendimams. La- mà, kuriame bûtø galima iðgirsti ávairiø Lietuvos vi- keno deklaracija iðkelti aukðèiausio politinio rango suomenës grupiø mintis bei lûkesèius. Tai bûtø tæstinis, klausimai, susijæ su Europos Sàjungos konstitucine san- reguliarus procesas, lygiagretus su konventu, savotið- dara, jos politine santvarka. Kitaip tariant, kalbama apie kas nacionalinis konventas. pastangas siekti kitos kokybës Europos siekti kitos ko- Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietu- kybës Europos Sàjungoje. Svarbu yra diskusijos meto- va turi galimybæ dalyvauti beprecedentiniame Europos das ir dalyviai. Ðalys kandidatës bus átrauktos á kon- þemyno gerovës kûrimo procese. Mûsø pareiga ja pa- vento darbà tokiu pat formatu kaip ir ðalys narës. sinaudoti. Kalbëdami apie Lietuvos ateitá, kalbame ir Konvente sieksime mums palankiø sprendimø ir suta- apie Europos ateitá, kalbëdami apie Europos ateitá, kal- rimø ar tam tikrø alternatyvø átakojimo pagal savo su- bame ir apie Lietuvos ateitá. Kalbame apie Lietuvos gebëjimus, aiðku, ir suteiktas galimybes. Kitø metø pra- sëkmæ, kuriai, manau, alternatyvø nëra.

Europos komiteto prie Vyriausybës generalinio direktoriaus, vyriausiojo derybininko Petro Auðtrevièiaus kalba

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Minist- metais mums pavyko átikinti ir valstybes nares, kad Lie- re Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai! tuva yra verta bûti tarp jø ir verta në kiek maþiau nei kitos kandidatës. Dþiaugiuosi, kad visuose sprendimø 2001–ieji tapo sëkmingu reikðmingø darbø laiko- priëmimo ir ágyvendinimo lygiuose, ypaè Seime, buvo tarpiu. Atliktas didelis darbas rengiantis narystei Eu- gerai suprantama svarba ðiø metø derybø dël narystës ropos Sàjungoje, modernizuojant ðalies ûká ir valdymà, Europos Sàjungoje ir perspektyvos dël Lietuvos narys- tæsiant daugelio srièiø reformas, derantis dël narystës tës Europos Sàjungoje. Ypaè palankø politiná kontekstà sàlygø ir ágyvendinant jau priimtus ásipareigojimus. Visa pasirengimui narystei ir derybø procesui sudarë visø tai ir atsispindi mûsø paþangoje, derybose ðiais metais. Seimo politiniø frakcijø sutarimas dël bûtinybës siekti Ji tikrai nëra atsitiktinë ir netikëta mums patiems. Tai narystës Europos Sàjungoje su pirmàja kandidaèiø ban- keleto pastarøjø metø mûsø bendrø pastangø, gero stra- ga bei jûsø, gerbiamieji Seimo nariai, pasiryþimas, daþ- teginio planavimo ir reformø rezultatas. Taèiau ðiais nai ir savo atostogø sàskaita, per neeilines sesijas lei-

2049 DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI Nr. 30 (204) dþiant ástatymus suteikti prioritetà ir priimti integracijai á Europos Sàjungà reikalingus teisës aktus. Tai pa- spartino teisës derinimà ir uþtikrino ásipareigojimø vyk- dymà laiku, bûtinà teigiamam pasirengimo narystei paþangos ávertinimui ir pasiekimams derybø procese. Taèiau norëèiau paþymëti, kad ir 2002 metais planuojama teisës derinimo programa bus plati ir ápareigo- janti iðlaikyti darbø tæstinumà ir kokybæ. Paþanga reformuojant ir modernizuojant valstybæ atsispindëjo ir derybø rezultatuose. Ðiais metais derë- damasi su Europos Sàjunga Lietuva padarë esminá pro- verþá susitardama dël 14 skyriø. Priminsiu, kad ðiuos metus pradëjome tik su 7 uþbaigtais skyriais ir buvome besideranèiø valstybiø grupës pakraðtyje. Palyginimui, Estija praëjusiø metø pabaigoje buvo baigusi derybas dël 16 skyriø. Ið viso ðiuo metu su Europos Sàjunga esame suderinæ 21 derybiná skyriø ir pasivijæ dviem metais anksèiau derybas pradëjusias ðalis kandidates. Ta- pome „aukso vidurio” dalimi. Taip pat pradëjome derybas visuose likusiuose derybiniuose skyriuose. Lietuva tvirtai ásitvirtino deðimties ðaliø kandidaèiø gru- pëje, kurios turi realias galimybes baigti derybas 2002 metais, ástoti á Europos Sàjungà pirmajame plëtros etape ir dalyvauti 2004 metø liepos mënesá ávyksianèiuo- se Europos Parlamento rinkimuose, o vëliau ir dalyvauti svarstant kitø metø (tai yra labai svarbu) Europos Sàjungos biudþetà. Ir tai nëra vien mûsø paèiø savo laimëjimø ir narystës perspektyvø ávertinimas. Euro- pos Komisija prieð mënesá paskelbtuose dokumentuose, strateginiame dokumente ir reguliariajame pra- neðime, skirtame Lietuvai, pripaþino, jog Europos koje, ypaè Lietuvos verslui, kuriam atsiveria naujos ga- Sàjungos biudþetas yra pakankamas priimti 10 naujø limybës. Derybose susitarëme dël Lietuvos praðytø ðe- nariø jau 2004 metais. O Lietuva turi realias galimybes ðiø pereinamøjø laikotarpiø ir vienos iðimties. Dar vie- patekti á pirmàjà plëtros bangà. Praeità savaitgalá vy- nà pereinamàjá laikotarpá laisvo asmenø judëjimo srityje kusiame Europos Sàjungos virðûniø tarybos susitikime suderinome paèios Europos Sàjungos iniciatyva. Taèiau Lakene Lietuva yra tiesiogiai minima kaip galima Eu- drásèiau teigti, kad ne visuomet suderëtø pereinamøjø ropos Sàjungos narë jau 2004 metais. Mums ðis pripa- laikotarpiø skaièius ir trukmë yra tikrasis derybø sëk- þinimas reiðkia, kad galësime dar labiau mobilizuoti pa- mës rodiklis. Kai kur ilgesnis prisitaikymas prie aukð- sirengimo narystei pastangas ir visà dëmesá bei resursus tesnio ekonominio iðsivystymo ðaliø, Europos Sàjun- skirti reformoms tæsti, o ne konkurencijai dël vietos gos nariø yra ne tik reikalingas, bet ir bûtinas. Toks tarp kandidaèiø. pavyzdys yra aplinkos apsauga, kur reikalingos iðties Gerbiamieji Seimo nariai, reikia pripaþinti, kad de- didelës investicinës lëðos, taèiau nauda visiems akivaiz- rybos ðiais metais mums iðties nebuvo lengvos. Dery- di. Taèiau visais kitais atvejais, kuriø yra absoliuti dau- bose svarstëme tuos derybø skyrius, kuriuos detaliai re- guma, derybø tikslas buvo Europos Sàjungos pripaþi- guliuoja Europos Sàjungos teisës aktai ir kuriø nimas, kad vienoje ar kitoje srityje Lietuva pasirengusi perkëlimui á nacionalinæ teisæ ir praktiniam ágyvendi- narystei. Tai pasiekti nebuvo lengva, nes dël esminiø nimui reikia nemaþai administraciniø pastangø ir fi- reformø pasirengimo narystei pirmiausia reikëjo susi- nansiniø iðtekliø. Kai kuriose ðiø srièiø Lietuva praðë tarti èia, Lietuvoje. Sunkiausi sprendimai (norëèiau pa- pereinamøjø laikotarpiø ágyvendinant tam tikras tei- minëti, dël transporto priemoniø civilinës atsakomy- sës normas. Ðiais metais baigëme derybas visuose ke- bës privalomojo draudimo, dël funkcionuojanèios turiuose vadinamuosiuose vidaus rinkos derybø sky- muitiniø sistemos, dël finansø kontrolës ir audito sis- riuose: laisvas prekiø judëjimas, laisvë teikti paslaugas, temos, dël konkurencijos politikos) derybose buvo dël laisvas kapitalo judëjimas ir laisvas asmenø judëjimas, reformø Lietuvoje apimties ir greièio. Tai, kad mes tu- taip pat su jais glaudþiai susijusiuose muitø sàjungos ir rime palyginti nedaug pereinamøjø laikotarpiø, reið- konkurencijos politikos skyriuose. Tai iðties svarbu Lie- kia, kad mes esame pakankamai gerai pasirengæ na- tuvos perspektyvoms Europos Sàjungos vieningoje rin- rystei.

2050 Nr. 30 (204) DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI

Gerbiamieji Seimo nariai, greitu laiku jûs svarstysi- Derybø situacija nëra iki galo aiðki. Lenkija siekia te Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pa- ilgesnio pereinamojo laikotarpio nei iki ðiol suderëti ir taisas, kuriø tikslas – panaikinti likusius draudimus pre- galbût performuluoti pereinamojo laikotarpio objek- kybai þemës ûkio paskirties þeme. Atidþiai seku tà. Taip pat ðiandien dar neturime garantijø, kaip mums pastaràsias pakankamai aðtrias diskusijas ðia tema ir pasiseks derybose pasiekti didesniø finansiniø iðmokø kartais girdþiu reiðkiamà nepasitenkinimà Lietuvos de- þemdirbiams mainais uþ Lietuvos santykinai didesná þe- rybininkais. Todël noriu ið ðios tribûnos jums ir visai mës ûkio paskirties þemës rinkos atvirumà. Derybas tæ- Lietuvai paaiðkinti ðio klausimo derybiná fonà, kuris, siame, taèiau sprendþiame lygtá su keliais neþinomai- tikiuosi, padës siais. jums apsispræsti dël pozicijos balsuojant dël Kon- Akivaizdu, kad atsakymas á ðá konstitucinio lygio stitucijos pataisø. Preliminarø (pabrëþiu, preliminarø, klausimà yra politinis ir todël jis yra jûsø, gerbiamieji nes, kaip ir visais atvejais, galioja principas: „dël nieko Seimo nariai, valioje. Èia derybininkai neturi jokiø ga- nesutarta, kol dël visko nesutarta”) susitarimà su Eu- liø, o tik prievolæ vykdyti priimtus politinius sprendi- ropos Sàjunga pasiekëme ðiø metø pavasará, remda- mus. Kaip jûs nuspræsite, taip ir bus. Nesusitarsite dël miesi tuometinës Vyriausybës sprendimu nesiekti per- Konstitucijos pataisø ir lydinèiøjø ástatymø paketo – einamojo laikotarpio. Prisiminkime, kad ðiuo politiniu kà gi, derësimës su Europos Sàjunga ið naujo. sprendimu siekiame keliø tikslø. Visø pirma jos dery- Vyriausybë (prieð mane kalbëjo Ministras Pirminin- binis tikslas buvo likviduoti atsilikimà nuo pirmaujan- kas) pareiðkë savo nuomonæ. Pagrindiniu Konstituci- èiø derybose ðaliø kandidaèiø grupës ir átvirtinti Lietu- jos pataisø tikslu turëtø iðlikti mûsø paèiø vidinis apsi- vos galimybes ástoti á Europos Sàjungà kartu su pirmàja sprendimas suaktyvinti þemës ûkio reformà bei naujø ðaliø banga 2004 metais. Lietuvos pasivijimo fak- uþtikrinti tolygià ûkio konsolidacijà. tà derybose ðiandien priimame kaip beveik savaime Gerbiamieji Seimo nariai, derybas dël narystës Eu- suprantamà realybæ – ðiø metø pradþioje derybø situa- ropos Sàjungoje pradëjæ prieð pusantrø metø, pasie- cija buvo dar labai sudëtinga ir neaiðki. këme sunkiausià derybø etapà. Klausimai, dël kuriø Ne maþiau svarbus buvo mûsø, derybininkø, siekis derësimës dabar (mokesèiø politika, energetika, þe- tokiu þingsniu uþimti geras derybines pozicijas sunkiose mës ûkio ir regioninës politikos klausimai), ypaè jaut- mûsø dar laukianèiose derybose þemës ûkio srityje dël rûs ne tik Europos Sàjungos ðalims, bet ir Lietuvai. At- finansinës paramos mûsø þemdirbiams. Taip sukûrëme sakomybë uþ kiekvienà priimtà sprendimà vis didëja, papildomo spaudimo Europos Sàjungos valstybëms na- todël sprendimai priimami tik labai gerai pasvërus ir rëms suteikti papildomà finansinæ paramà galimybæ. ávertinus visas daþnai labai prieðtaringas aplinkybes, Antra. Ðis sprendimas natûraliai iðplaukë ið tuome- surinkus visà reikiamà informacijà, pasitarus su suin- tinës Vyriausybës programiniø nuostatø ir siekio refor- teresuotomis institucijomis. Svarbiu uþdaviniu formuo- muoti Lietuvos þemës ûká per kur kas aktyvesnæ þemës jant derybø nuostatas laikome glaudø bendradarbiavi- rinkà ir papildomas investicijas á Lietuvos kaimo plëtrà. mà su interesø grupëmis, nevyriausybinëmis Ðiandien derybose su Europos Sàjunga yra susida- organizacijomis. Tokiam bendradarbiavimui ir intere- riusios dvi ðaliø kandidaèiø grupës: visos trys Baltijos sø grupiø nuolatiniam informavimui skiriame daug dë- valstybës, Slovënija, Kipras bei Malta pereinamøjø lai- mesio suvokdami, kad priimami sprendimai gali turëti kotarpiø nesiekë, o visos Vidurio Europos ðalys to sie- átakos ávairiø sektoriø veiklai, verslo aplinkai. Svar- kë ir joms jis buvo suteiktas. Derybø dar nëra baigusi biausi sprendimai aptariami dalyvaujant visoms suin- Lenkija. Manau, kad jûsø apsisprendimui yra svarbu teresuotoms pusëms ir ásiklausius á visas nuomones. trumpai aptarti ir kitoms valstybëms suteiktø pereina- Ðiame derybø etape ypaè svarbu iðlaikyti aukðtà møjø laikotarpiø turiná bei derybø perspektyvas. visuomenës paramos lygá, kuris maþëja dël derybose Manau, kad kertinë Europos Sàjungos derybø po- nagrinëjamø klausimø ir priimamø sprendimø sociali- zicijos nuostata visø ðaliø kandidaèiø atþvilgiu, nepai- niø ir ekonominiø pasekmiø. Kryptingai vykdome vi- sant to, siekë jos ar nesiekë pereinamøjø laikotarpiø, suomenës informavimo strategijà, kurià deriname su yra ta, kad në viena ðalis negali riboti teisës ásigyti kon- derybø eiga, ir siekiame, kad objektyvi ir aiðki infor- kretø þemës ûkio paskirties þemës sklypà já dirbanèiam macija apie integracinius procesus pasiektø kuo pla- ar dirbsianèiam ûkininkui, nepaisant jo pilietybës. Á per- tesnius visuomenës sluoksnius. Taèiau didelë atsako- einamojo laikotarpio objektà tokie ûkininkai nepaten- mybë ðioje srityje tenka Seimo nariams, aiðkinant ka. Todël po mûsø preliminaraus susitarimo su Eu- pilieèiams strateginiø Lietuvos integraciniø tikslø ir at- ropos Sàjunga dirbome petys á petá su Seimo skirø jautriø sprendimø reikðmæ ir svarbà. Konstitucijos pataisø rengimo komisija, ieðkodami bû- Mano ir visos derybø delegacijos tikslas buvo ir ið- dø, kaip apsaugoti Lietuvos þemës ûkio paskirties rin- lieka uþtikrinti, kad derybø greitis nëra pasiekiamas kà nuo nepageidaujamø reiðkiniø, visø pirma speku- kokybës ir valstybës vidaus bei iðorës interesø ignora- liacijos. Taip Seimo Konstitucijos pataisø rengimo vimo sàskaita, taèiau taip pat uþtikrinant ir strateginiø komisijoje gimë vadinamasis saugikliø ástatymas. valstybës tikslø ágyvendinimà baigti derybas kitais me-

2051 DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI Nr. 30 (204) tais, o 2004 metais su pirmàja banga tapti Europos Sà- vos numatytus derybø pabaigos terminus ir stojimo á jungos nare. Europos Sàjungà tvarkaraðtá. Pabrëþiama, kad kon- Norëèiau pabrëþti ir tai, kad að, kaip vyriausiasis kreèios ir ápareigojanèios datos nustatymo reikia tam, derybininkas, ir visa derybø delegacija savo darbe va- kad bûtø sudarytos prielaidos pritarti Lietuvos stoji- dovaujamës iðimtinai Vyriausybës mums suteikiamu mo á Europos Sàjungà sutarèiai Europos Parlamente mandatu. Derëdamiesi dël narystës laikomës pagrin- ir ratifikavimui visø 15 ðaliø nariø parlamentuose. Eu- diniø strateginiø valstybës tikslø ir politikos krypèiø, ropos Komisija taip pat pripaþásta, kad elektrinës uþ- vykdome Vyriausybës programà, kuriai pritarëte jûs, darymas yra bendras visos Europos Sàjungos reikalas gerbiamieji Seimo nariai, o visi sprendimai derybose ir tam turi bûti skiriama finansinë parama. yra priimami tik Vyriausybei pritarus. Taigi kitais metais pagrindiná derybø turiná sudarys Derybose siekiame laikytis pernai dar Nicoje pa- patys sudëtingiausi klausimai, áeinantys á vadinamàjá tvirtinto derybø tvarkaraðèio. Pagal já artimiausio lai- finansiná derybø paketà. Tai tokie klausimai kaip iðmo- kotarpio derybiniuose planuose – Teisingumo ir Vi- kos ið Europos Sàjungos biudþeto þemës ûkio sekto- daus reikalø bei Mokesèiø derybiniø skyriø uþbaigimas. riaus finansavimui, þemës ûkio produkcijos kvotø nu- Ið esmës baigëme derybas Finansø kontrolës ir Trans- statymas, struktûrinë pagalba regionams, socialinei porto politikos srityse, ðiø skyriø uþbaigimas bus pa- sanglaudai, aplinkos ir transporto sektoriaus finansa- tvirtintas artimiausiu metu. vimui, taip pat finansinës ir biudþetinës nuostatos, t.y. Mokesèiø skyriuje ðiais metais mes priëmëme la- Lietuvos ánaðo á Europos Sàjungos biudþetà dydis ir bai sunkø, bet bûtinà, deja, bûtinà sprendimà dël mi- iðdëstymas laike. Lietuvos atveju á ðá paketà taip pat nimalios akcizø normos, taikomos dyzeliniams dega- átraukiami klausimai, susijæ su Ignalinos atominës elek- lams. Taèiau iðlieka kitas abiem pusëms jautrus trinës ateitimi. Sieksime, kad atominës elektrinës uþ- klausimas dël minimalios akcizo normos cigaretëms tai- darymas bûtø finansuojamas ið specialiai tam skirtos kymo. Komisijos siûlomas trumpas trejø metø perei- atskiros Europos Sàjungos biudþeto eilutës. Ðiuo me- namasis laikotarpis mums, Lietuvai, nepriimtinas dël tu daugeliu atvejø Europos Sàjunga dar nëra suformu- socialiniø, ekonominiø bei politiniø prieþasèiø. Lietu- lavusi savo pozicijos, vyksta diskusijos tiek dël bendro- va oficialiai apie tai informavo Stojimo konferencijà sios þemës ûkio politikos, tiek ir dël struktûrinës bei, atsiþvelgdama á bûsimos, dar grieþtesnës naujos politikos iðsiplëtusioje Europos Sàjungoje. Europos Sàjungos teisës ðioje srityje projektà, ketina Paèiais preliminariais skaièiavimais Lietuva per pir- siekti ilgesnio pereinamojo laikotarpio iki 2010 metø muosius narystës metus ið Europos biudþeto gautø apie pabaigos. Anksèiau praðyta iki 2009 metø. Europos Sà- 1 mlrd. 700 mln. Lt, o jos ámokos á biudþetà tuo metu junga ðiuo metu svarsto Lietuvos pozicijà, taèiau jau sudarytø apie 640 mln. litø. Taigi susidarytø daugiau nei dabar aiðku, kad mûsø laukia pakankamai sunkios de- milijardo litø, arba 2% Lietuvos BVP, teigiamas balan- rybos. sas. Iðmokos vienam Lietuvos gyventojui galëtø virðyti Teisingumo ir vidaus reikaluose pasiekta paþanga 300 litø. Numatoma, kad praëjus 4–5 metams po Lietu- taip pat leidþia tikëtis ðio skyriaus uþbaigimo kitø metø vos ástojimo á Europos Sàjungà Lietuvos áplaukos ið Eu- pirmoje pusëje. Taèiau reikia pabrëþti, kad rugsëjo 11 ropos Sàjungos biudþeto galëtø iðaugti iki 2 kartø. d. ávykiai Jungtinëse Amerikos Valstijose dar labiau su- Siekdami suðvelninti Lietuvos finansinæ ir ekono- stiprino ir iki ðiol didelá Europos Sàjungos dëmesá ðiam minæ naðtà dël staigaus valstybës iðlaidø padëjimo, su- skyriui. Valstybiø nariø susirûpinimas kovos su teroriz- sijusio su ánaðø á Europos Sàjungos biudþetà mokëji- mu bei bûsimosios iðorinës Europos Sàjungos sienos mu, pirmaisiais nartystës metais sieksime gauti apsaugos klausimais skatina Europos Sàjungos pusæ dar pereinamàjá laikotarpá, dël kurio ilgio ir mokëjimo sà- ádëmiau ávertinti kandidaèiø, tarp jø ir Lietuvos, pa- lygø dar bus deramasi. þangà ðiame skyriuje. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad, derybø metu pradë- Energetikos skyriuje jautriausiu klausimu iðlieka ap- jus svarstyti sudëtingiausius klausimus, kompromiso pa- sisprendimas dël Ignalinos atominës elektrinës II blo- ieðka dël derybø pozicijø Europos Sàjungos pusëje tam- ko eksploatacijos likimo. Ðiuo metu mes atliekame pa- pa vis sunkesnë ir ilgesnë. Daug ilgiau ir sunkiau pradëta rengiamàjá darbà: drauge su Europos Komisijos diskutuoti dël nacionaliniø, su atskirø ðaliø interesais su- ekspertais iðskyrëme pagrindines Ignalinos atominës sijusiø klausimø. Uþsitæsë diskusijos dël mokesèiø, trans- elektrinës eksploatavimo nutraukimo kaðtø grupes, ap- porto derybø pozicijø, vëluojama priimti sprendimus pa- skaièiavome labai preliminarø lëðø poreiká. Taèiau aki- gal paèios Europos Sàjungos nusistatytà grafikà. Tai kelia vaizdu, jog jau reikia ruoðtis rimtiems sprendimams mums susirûpinimà, ypaè þvelgiant á tolesná derybø ka- derybose, ir tam mums reikës jûsø mandato, gerbia- lendoriaus vykdymà, kai sudëtingø sprendimø (ypaè fi- mieji Seimo nariai. Europos Sàjungos pozicija dël Ig- nansiniø klausimø) grupë labai padidës, nes bus dera- nalinos II bloko yra aiðki ir pakankamai nuosekli: II masi dël þemës ûkio, regioninës paramos ir biudþeto. blokas turi bûti uþdarytas 2009 metais, o sprendimas Tikimës, kad Lakene priimti sprendimai dël derybø prin- dël uþdarymo turi bûti padarytas atsiþvelgiant á Lietu- cipø, esant paskutinei jø stadijai, leis paèios Europos Sà-

2052 Nr. 30 (204) DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI jungos ðalims efektyviai siekti kompromiso ir laikytis nu- gerinimo, net, sakyèiau, valstybës stiprinimo uþdaviniai. matyto derybø grafiko, laiku pateikti Lietuvai Europos Tik jeigu bûsim stipri valstybë, galinti efektyviai vykdy- Sàjungos pozicijas. ti esmines valstybës funkcijas, galësime sëkmingai baigti Gerbiamieji Seimo nariai, ir toliau svarbus uþdavi- derybas ir pasinaudoti narystës Europos Sàjungoje nau- nys iðlieka derybiniø ásipareigojimø vykdymas laiku – da, Europos Sàjungos ekonominiu prekybiniu poten- tai nuolat akcentuoja Europos Sàjungos ðalys narës ir cialu bei rinkomis. institucijos. Seime atliktas didelis darbas priimant in- Jau 2002 m. birþelá Europos Komisija pateiks verti- tegracinius teisës aktus, kuris turi bûti tæsiamas. Ið 43 nimà, ar ðalys kandidatës yra sukûrusios pakankamus integraciniø ástatymø priimta jau 21, 18 dar tebesvars- administracinius pajëgumus, kad galëtø vykdyti narys- toma Seime. Norëèiau ypatingà dëmesá atkreipti á ke- tës ásipareigojimus, Europos teisës reikalavimus. Kiti letà jau suderëtø ásipareigojimams vykdyti ir bendrai metai, jeigu kalbëtume apie pasirengimo stoti á Euro- Lietuvos paþangai ypaè svarbiø teisës aktø projektø, pos Sàjungà kontekstà, iðties turi bûti administraciniø kuriuos reikëtø kuo skubiau priimti. Tai Darbo kodek- gebëjimø stiprinimo metai. sas ir Civilinio proceso kodeksas, Energetikos ir Ener- Gerbiamieji Seimo nariai, iki derybø pabaigos liko gijos taupymo ástatymai, Ástatymas dël pabëgëliø Lie- 12 mënesiø, nuo galimos narystës mus skiria 24 mëne- tuvos Respublikoje statuso, Korupcijos prevencijos siai. Kaip niekada svarbu iðlaikyti pastangø mobiliza- ástatymo projektas bei Kovos su korupcija programa. vimà bei visø Lietuvos valstybës institucijø veiksmø dar- Vyriausybës Europos integracijos komisijoje ðian- nà ir sutelktumà mûsø bendram tikslui. Tikiu visø mûsø dien ið esmës priimti pagrindiniai darbai, kurie vëliau bendra sëkme ir ateinanèiais metais. gaus Sivilijos plano pavadinimà, yra Lietuvos valstybës Aèiû uþ jûsø dëmesá.

Seimo Europos reikalø komiteto pirmininko Vytenio Povilo Andriukaièio kalba

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premje- Mûsø Europos reikalø komitetas svarsto derybø dël re, gerbiamieji Vyriausybës nariai, derybø delegacijos na- narystës Europos Sàjungoje strategijà ir vykdo derybø riai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! dël narystës Europos Sàjungoje parlamentinæ prieþiû- rà. Svarstant derybinius klausimus vertinamos ne tik Aiðku, að galiu pasidþiaugti, kad man tenka debiu- derybø nuostatos, bet ir jose numatomø priemoniø ágy- tuoti ðiame poste, Europos reikalø komiteto pirminin- vendinimo galimybës, finansiniai ir instituciniai aspek- ko poste, ir kartu iðreikðti didþiulæ padëkà kolegoms tai. Deryboms dël narystës spartëjant, komitetas pra- pavaduotojams, kurie tikrai padeda man dirbti, taip pat dëjo derybø proceso metu prisiimtø ásipareigojimø kolegoms, kurie yra Seimo ðio komiteto nariai. Ið tik- ágyvendinimo prieþiûrà. Komitete sudaryta darbo gru- røjø yra didelis geranoriðkumas, geras susiklausymas, pë, kuri iki 2002 m. kovo 18 d. turi parengti praneðimà labai gera bendra dvasia. Labai dþiugu, kad mûsø Eu- Seimui apie Lietuvos – visø mûsø struktûrø, taip pat ropos reikalø komiteto posëdþiai darosi vis intensyves- Seimo ir Vyriausybës – administracinius gebëjimus in- ni, ádomesni ir mes pasiekiame gerø rezultatø. tegruojantis á Europos Sàjungà. Tai didelis uþdavinys, Europos reikalø komiteto vardu taip pat noriu pa- kurá stengsimës ávykdyti. Artëjant lemiamam derybø dëkoti uþsienio reikalø ministrui A.Valioniui, vyriau- etapui, komiteto ásitikinimu, dabar ypaè svarbi ne tik siajam derybininkui P.Auðtrevièiui ir visam kolektyvui derybiniø skyriø problema, bet ir derybø kokybë (tai uþ tikrai sudëtingà, bet labai dalykiðkà, kruopðtø ir ge- yra viso mûsø komiteto bendra nuomonë), derybø ko- rà darbà, nes Lakeno rezultatai yra jûsø didelio darbo kybë, uþtikrinanti sëkmingà tolesnæ Lietuvos raidà. Kità rezultatai. Drauge noriu padëkoti ir premjerui, kurio pusmetá tai bus mûsø komiteto analizës objektas. padëtis ðiandienà yra labai sudëtinga – jam tenka daug Nëra abejonës, kad ateinanèiais metais diskusija dël atsakomybës uþ labai sudëtingus, prieðtaringus spren- derybø eigos Seime turi bûti dar intensyvesnë. Lietu- dimus. Bet að manu, kad mes po truputá einame pir- vos derybininkai turës derëtis dël paèiø sunkiausiø de- myn ir mûsø kursas yra geras. rybiniø skyriø: þemës ûkio politikos, regioninës politi- Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Lakeno virðûniø kos, biudþetiniø nuostatø, energetikos. Èia visur slypi tarybos sprendimai liudija, kad Lietuva áëjo á baigia- labai tikras, geras dalykas, kurá Lietuva mëgsta, – tai màjá derybø etapà ir turi realià galimybæ baigti derybas pinigai. Mes ðiandienà esame iðdalijæ medþiagà apie drauge su pirmosiomis valstybëmis kandidatëmis. Sei- struktûrinius fondus, apie tai, ko mes galime pasiekti, mo Pirmininkas mums nuosekliai iðdëstë Seimo, kaip kad paprastas Lietuvos þmogus savo pinigine pajustø pagrindinës institucijos, perkelianèios Europos Sàjun- tà paramà, kurià per Europos struktûrinius fondus gali gos teisæ á Lietuvos teisës sistemà, vaidmená ir ateities gauti mûsø maþi miesteliai, mûsø kaimai, mûsø rajo- darbus. nai, mûsø þemës ûkis. Mes galime dþiaugtis, kad jau

2053 DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI Nr. 30 (204) yra investicijos á mûsø kelius. Vaþiuodami atnaujintais bûtø átraukta Lietuvos ðviesuomenë, Lietuvos morali- keliais ir matydami tà investicijø efektyvumà, mes gali- nis elitas. Labai svarbi Lietuvos parama Baþnyèios, ku- me sakyti, kad tai yra didelis pliusas átikinant, jog struk- ri ið tikrøjø labai aiðkiai pareiðkia, jog ji uþ integraci- tûriniai fondai yra ta parama, tas dalykas, kurio mes nius procesus. Manau, kad tai labai prisidëtø prie mûsø turime siekti. Bûtent tie svarbiausi skyriai, finansinis bendros visuomenës opinijos formavimo. paketas kitais metais tampa svarbiausiàja problema. Integracijos procesas ne tik plëtoja, bet ir gilina de- Neabejojame, kad Seime bus svarstomi labai sun- mokratijos suvokimà èia, pas mus, Lietuvoje. Mes sau kûs klausimai, todël, komiteto nuomone, konsensas ásivedame tas taisykles. Institucijø atvirumas ir sprendi- ðiais klausimais yra bûtinas, nes tik tokiu bûdu mûsø mø priëmimo skaidrumas, kaip pagrindiniai Europos Sà- derybininkai gali gauti mandatà uþdaryti paskutiniuo- jungos ir valstybiø nariø institucinës kultûros principai, sius derybø skyrius, todël siûlysime Seimo frakcijoms turi tapti mûsø institucijø veiklos norma. Lietuvai tapus aktyviai dalyvauti mûsø darbe. Kaip komiteto pirmi- Europos Sàjungos nare, valstybës, kartu ir tautos intere- ninkas manau, kad komiteto pirmininko pavaduotojø sà Europos institucijose atstovaus politikai, ávairaus ran- skaièius turëtø bûti padidintas visø pagrindiniø frakci- go pareigûnai, ministrai, valstybës tarnautojai, konkre- jø atstovais, nes tai bûtø tinkamas atstovavimas, tinka- èiø sektoriø ekspertai. Todël ribotas þinybinis interesas ma politinio konsenso paieðkos forma. Manau, kad toks ir valstybës institucijø bendradarbiavimo stoka gali su- stilius yra daug geresnis negu, tarkime, formali Statuto daryti tiesiogines prielaidas paþeisti Lietuvos nacionali- norma. Að jau kreipiausi á frakcijas su tokiu pasiûlymu ná interesà. Atsiliepdamas á P.Auðtrevièiaus kalbà, ma- ir raginu jus teigiamai á já atsiliepti. nau, kad bûtø labai geras pasiûlymas, jeigu per derybas Derybø kalendorius ir Lietuvos atliekamø namø , vykstant á derybas dël sunkiø skyriø, tame procese da- darbø sparta akivaizdþiai rodo, kad mes ið tikrøjø turi- lyvautø taip pat ir komitetø pirmininkai, jø pavaduoto- me pradëti màstyti jau ne kaip valstybë kandidatë, bet jai, bûtø átraukti á ðá procesà, tai bûtø daug didesnis pa- kaip bûsima visateisë Europos Sàjungos narë. Manau, sitikëjimo mandatas ir netgi parama derybose. Ir að kad mums psichologiðkai jau reikia numesti pereina- manau, kad tas þingsnis, kai mums teko diskutuoti su mojo laikotarpio pokyèiø valstybës rûbà ir labai aiðkiai specialistais Europos Komisijoje, tas þingsnis yra teisin- pasakyti: esame jau èia pat, esme visateisiai, todël jau gas. Juo labiau kad kartu didesnis skaièius politikø susi- esame kvieèiami á Konventà, turësime savo balsà dël paþintø su ta praktika, kuri yra, ir galbût tai padidintø Europos Sàjungos ateities. Tokia nuostata, manau, bû- pasitikëjimo kredità. Parlamentinë prieþiûra derybø dël tø daug geresnë. narystës proceso ir deryboms narystës Europos Sàjun- Taèiau tai susijæ ne tik su derybiniø ásipareigojimø goje sàlygomis yra viena pagrindiniø prielaidø eliminuoti vykdymu. Pagarba þmogui, rûpestis asmens gerovës nepasitikëjimo kredità. problemomis bei pagarba demokratijos procesui, mû- Taip pat reikia pasakyti, kad integruojantis didëja sø poþiûriu, ir toliau lieka Europos Sàjungos esme. No- ir Europos reikalø komiteto funkcijos. Turint galvoje rëèiau pasakyti, kad labai svarbu, jog ðiame kelyje, kai derybø dël narystës sëkmingos pabaigos perspektyvà, mes einame bûtent tokiu tempu, modernizuojame sa- reikia galvoti apie tai, kad Seimas per Europos reikalø vo ûká, ávedame naujas taisykles, mokomës patys ad- komitetà dalyvaus parlamentinës prieþiûros procese ið ministraciniø gebëjimø, ðiame kontekste labai svarbu, esmës visuose Europos Sàjungos vykdomos politikos kad Seimo ir kitø valstybës institucijø sprendimus, pri- sektoriuose. Svarstytina, ar po Stojimo sutarties ratifi- imamus per derybø eigà vieningai Lietuvai pateiktø pa- kavimo valstybiø nariø parlamentuose ir Europos Par- grindiniai Lietuvos politiniai lyderiai: Respublikos Pre- lamente, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straips- zidentas, Ministras Pirmininkas ir Seimo Pirmininkas. nis neturëtø bûti papildytas nuostata, aiðkiai Manau, kad kitø metø fonas bûtø bûtent toks, kad ðie apibrëþianèia ðià naujà Seimo kompetencijos sritá, taip trys asmenys tikrai bûtø tuo garantu sprendimø, ku- sustiprinant nacionalinio parlamento vaidmená Euro- riuos reikia priimti Seime ir tuo garantu konsenso, ku- pos Sàjungos sprendimø priëmimo procese. Gerbiamie- rio reikia mums visiems, visai mûsø visuomenei. Euro- ji kolegos, yra perspektyva ir ji yra gana artima. Dery- pos reikalø komitetas savo ruoþtu stengiasi talkinti bø pabaiga, kurios mes tikimës 2002 metø gale, Vyriausybei visuomenës informavimo procese, plësda- sudarytø galimybes jau Kopenhagos Virðûniø taryboje mas bendradarbiavimà su asocijuotomis visuomenës parafuoti stojimo sutartá. Paskutiná ir lemiamà þodá su- struktûromis, mokslo ir kultûros institucijomis, nevy- tarèiø ratifikavimo procese tars Europos Parlamentas. riausybinëmis, jaunimo organizacijomis, profesinëmis Europos Parlamento pirmininkë ponia Nicole Fontai- sàjungomis. Jau mûsø komitete yra nemaþas bûrys so- ne atsiuntë mums laiðkà, kuriuo Lietuvos Respublikos cialiniø partneriø: Þemës ûkio rûmai, Pramonës pre- Seimui suteikiama galimybë ákurti savo biurà Europos kybos rûmai, Pramonininkø konfederacija, profesinës Parlamente. Politinæ tokio pakvietimo reikðmæ turime sàjungos. Jie mûsø komitete prisistatys, bus klausymai, ávertinti þinodami, kad iki ðiol tokius biurus galëjo tu- jie siûlys savo pozicijas derybose ir að manau, kad tai rëti tik valstybiø nariø parlamentai. Manau, kad mes yra labai gerai. Labai svarbu, kad á bendrà diskusijà tai tikrai turëtume realizuoti.

2054 Nr. 30 (204) DISKUSIJOS APIE DERYBAS SU ES PRANEÐIMAI

Gerbiamieji kolegos, Europos Parlamentas ir na- turëtø padalinius regionuose. Regionuose prie infor- cionaliniai valstybiø nariø parlamentai aktyviai ásijun- macijos centrø galëtø veikti tokie visuomenës forumai, gë á diskusijà dël Europos Sàjungos ateities. Pagrindi- kurie po kruopelæ suneðtø savo idëjas ir nuomones á nis forumas, kuriame vyks parengiamasis Europos centrinæ mûsø konferencijos vietà, á tà mûsø tautos Sàjungos tarpvyriausybinës konferencijos darbas, bus Konventà, kuriame bûtø visuomenës atstovai, ir tai ge- Konventas, kuris pradeda savo darbà 2002 m. kovo rokai palengvintø ir Seimo, ir tø Seimo nariø, kurie at- mën. Lietuva, kaip ir kitos valstybës kandidatës, yra pa- stovautø Konvente, darbà. kviesta dalyvauti Konvento darbe. Konvente Lietuvai Gerbiamieji kolegos, norëèiau padëkoti uþ ðiandien turi atstovauti du Seimo nariai, kurie turëtø turëti ir labai konstruktyviai vykstanèià diskusijà, taip pat pa- po pavaduotojà, ir vienas Vyriausybës atstovas. Todël sakyti, kad ta diskusija turëjo savo loginæ schemà. Kiek- paèiu artimiausiu metu Seimas turi apsispræsti, kas jam vienas praneðëjas nuosekliai pristatë savo atskirà sritá atstovaus. Að teikiu toká Europos reikalø komiteto siû- ir dalá, taip, kaip yra iðdalinta jums visa medþiaga. lymà : „Europos reikalø komitetas siûlo, kad Seimas Ðiandien jûs turite galimybæ susipaþinti ir su 2002 me- deleguotø vienà nará ið pozicijos, vienà ið opozicijos, o tø I pusmeèio planu. Að praðyèiau, komitetus, kad jie jø paskyrimas bûtø patvirtintas Seimo nutarimu.” To- iðanalizuotø pagal savo kuruojamà sritá planus ir kvies- dël leiskite jums pristatyti ðià oficialià Europos reikalø tøsi derybininkà, aiðkintøsi pozicijas, netgi prasmes, komiteto pozicijà. Manau, kad opozicija ir pozicija tu- tarkime, ten, kur yra ne visai aiðkûs terminai ar pana- rëtø pasitarti, iðsirinkti tà Seimo nará, kuris atstovautø, ðiai. Tai yra labai rimta uþduotis. Taip pat jums iðdalin- taip pat ir já pavaduojantá ir mes galëtume, jeigu ne ðià ta Pagrindiniø teisiø chartija, dël kurios bûtø galima savaitæ, tai pratæstoje sesijoje Seimo nutarimu patvir- toliau diskutuoti, koks jos statusas. Iðdalinta labai gera tinti tuos asmenis, nes jie vykdys labai svarbià funkcijà, medþiaga apie struktûrinius fondus. Að manau, kad jie turës atstovauti parlamento nuomonei Konvente. mûsø Seimo nariai, suinteresuoti þemës ûkio politika, Tai manau, labai rimtas pasiûlymas ir já reikëtø grei- turëtø ypaè ásigilinti á struktûriniø fondø situacijà, val- èiau realizuoti. dymà ir t.t. Ði medþiaga ganëtinai imli. Taip pat iðdës- Seime mes rengsime konferencijà, kuri iðsamiau ap- tyta pagrindinë medþiaga diskusijoms dël Europos Sà- tars Europos Sàjungos ateities klausimus. Að pristaty- jungos ateities, pradedant nuo to, kas yra bendrijø damas rezoliucijà iðdëstysiu Europos reikalø komiteto metodas ir t.t. Taip pat kitø ðaliø parlamentø rezoliuci- poþiûrá, kokius principus mes jau dabar galime parem- jos, sprendimai, kuriø mums reiki, kad mes þinotume, ti. O dabar tik galiu pasakyti, kad bûtø gerai, jog tas kokios kitø ðaliø pozicijos. Að manau, kad ði informa- mûsø forumas pavirstø, pritariu Respublikos Preziden- cija, ði medþiaga pasitarnaus mums toliau plëtojant dis- to iniciatyvai, pavirstø tokiu minikonventu, kuris netgi kusijas apie Europos Sàjungà.

Komitetai APLINKOS APSAUGA 79 nevyriausybinës organizacijos, kurios domisi aplin- kosauga. Pagrindinë jø problema – lëðø trûkumas: jos Nevyriausybines organizacijos pakviestos negali naudotis internetu, geografinëmis informacinë- mis sistemomis, gauti informacijà apie finansavimà ið glaudþiau bendradarbiauti tarptautiniø fondø bei kokybiðkai parengti paraiðkas dël paramos. Aplinkos viceministras Vitalijus Auglys Áregistruotas Aplinkos apsaugos valstybinës kvietë nevyriausybines organizacijas glaudþiau ben- kontrolës ástatymo projektas dradarbiauti su Aplinkos ministerija ir þadëjo organizuoti priëmimo valandas nevyriausybinëms organizacijoms. Po diskusijø nuspræsta praðyti nevyriausybiniø Mokestis uþ aplinkos terðimà– Gaminiø organizacijø pateikti komitetui daugiau informacijos atliekø tvarkymo programos finansavimui apie savo veiklà, keistis informacija elektroniniu paðtu bei plaèiau informuoti apie jø veiklà Seimo komitetus Gruodþio 12 d. komitete su Nevyriausybiniø orga- ir frakcijas. nizacijø atstovais aptartas konvencijos "Dël teisës gau- Po diskusijos ávyko Mokesèio uþ aplinkos terðimà ti informacijà, visuomenës dalyvavimo priimant spren- ástatymo pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP–721 (ES) dimus ir teisës kreiptis á teismus aplinkosaugos aptarimas. Nuspræsta sudaryti darbo grupæ ðiam pro- klausimais" ágyvendinimas. Ðiuo metu Lietuvoje yra jektui tobulinti. Pasiûlyta á darbo grupæ átraukti komi-

2055 KOMITETUOSE Nr. 30 (204) teto pirmininkà Alfonsà Macaitá bei jo pavaduotojà Juo- kadangi Mokslo ir studijø fondas gali vykdyti ne zà Raistenská, Seimo, Aplinkos ministerijos ir kitø su- vien specialiàsias programas; interesuotø organizacijø atstovus. 2) 18 straipsnio 3 dalá iðdëstyti taip: "Turtà, kuris ásigytas ið pajamø, gautø uþ suteik- Gruodþio 17 d. komitetas ið esmës pritarë Mokes- tas paslaugas, gautas dovanø, priimtas kaip paliki- èio uþ aplinkos terðimà ástatymo pakeitimo ástatymo mas ar ágytas kitu teisëtu bûdu, mokslo ir studijø ins- projektui Nr.IXP–721 (2)ES. Pagrindinë diskusija vy- titucijos valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybës ko dël apmokestinamøjø pakuotës rûðiø ir mokesèiø teise."; tarifø. Be to, siûloma numatyti, kad visos lëðos, gautos 3) Seimui priëmus naujos redakcijos Biudþeto san- apmokestinant pakuotes ir kitas atliekas, bûtø kaupia- daros ástatymà bei Vyriausybei patvirtinus Valstybës mos ir apskaitomos atskiroje biudþeto eilutëje, uþtikri- biudþeto ir savivaldybiø biudþetø sudarymo ir vykdy- nant lëðø tiksliná panaudojimà pakuoèiø ir kitø atliekø mo tvarkà, sàvoka "nebiudþetinës (specialiosios) lë- tvarkymo programos (Gaminiø atliekø tvarkymo pro- ðos" pakeista á sàvokà "valstybës institucijø, ástaigø pa- gramos) finansavimui. jamos uþ teikiamas paslaugas"; Komitetas nusprendë áregistruoti Seimo posëdþiø 4) ástatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje iðbraukti sekretoriate Aplinkos apsaugos valstybinës kontrolës sakiná "Valstybës biudþeto lëðos mokslui ir studijoms ástatymo projektà, kurio tikslas – nustatyti aplinkos ap- skiriamos pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir ðvieti- saugos valstybinæ kontrolæ Lietuvos Respublikoje, vyk- mo ilgalaikio finansavimo ástatymà". Mokslo ir ðvieti- danèias institucijas bei pareigûnus, jø teisiná statusà, mo ilgalaikio finansavimo ástatymo 1 straipsnyje nu- veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, statyti mokslo ir studijø finansavimo santykiniai veiklos organizavimà bei reglamentuoti aplinkos ap- rodikliai, bet ne valstybës biudþeto lëðø skyrimo tvar- saugos valstybinës kontrolës procesà. ka. Be to, ðiame ástatyme siûloma á ðias nuostatas arsiþ- velgti rengiant 2001–2004 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo BIUDÞETAS IR FINANSAI ástatymo projektus. Áraðius siûlomà nuostatà, neaið- ku, kuo remiantis asignavimai mokslui ir studijoms Mokslo ir studijø ástatymo ástatymo bus skiriami 2005 m.; 5) ástatymo projekto 26 straipsná projektas – tobulintinas patikslinti, atsi- þvelgiant á komiteto anksèiau iðdëstytus argumentus ir já iðdëstyti taip: Ne maþiau kaip 50 procentø loðimus "Moksliniø tyrimø ástaigø pajamos uþ teikiamas organizuojanèiø bendroviø ástatinio paslaugas. kapitalo turi bûti suformuota Lëðos, kurias valstybës moksliniø tyrimø ástaigos grynais pinigais gauna vykdydamos sutartinius ásipareigojimus, tarptau- tines programas ar teikdamos paslaugas, Vyriausybës nustatyta tvarka átraukiamos á apskaità valstybës biu- Gruodþio 12 d. komitetas pritarë Mokesèiø uþ pra- dþete (ámokamos á valstybës biudþetà), taèiau moksli- moninës nuosavybës objektø registravimà ástatymo 1 niø tyrimø ástaigos ástatuose numatytiems tikslams ágy- priedëlio papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–1083. vendinti valdo ir naudoja ðias lëðas bei jomis disponuoja Priedëlis papildytas mokesèiais uþ paraiðkos papildomos savarankiðkai"; apsaugos liudijimui gauti padavimà, metø mokesèiai uþ 6) patikslinti ástatymo projekto 27 straipsnio 1 dalá, papildomos apsaugos liudijimo galiojimà: nes nuo 2002 m. sausio 1 d. ásigalios Buhalterinës ap- pirmaisiais metais, antraisiais metais, treèiaisiais skaitos ástatymas ir neteks galios Buhalterinës apskai- metais, ketvirtaisiais metais, penktaisiais metais. Ðis tos pagrindø ástatymas, á kurá daroma nuoroda. ástatymas ásigaliotø nuo 2002 m. sausio 1 d. Apsvarstyti pasiûlymai: Padaryta Mokslo ir studijø ástatymo pakeitimo ásta- Ekonomikos komiteto, Seimo nariø Arturo Plokð- tymo projekto Nr.IXP–103(2A(2)) svarstymo pertrau- to, Birutës Vësaitës, Gintauto Ðivicko, Rimanto Sin- ka. Nuspræsta praðyti Vyriausybes pateikti iðvadà dël kevièiaus ir Prano Vilko – dël Pelno mokesèio ástatymo ðio projekto, nes projekto naujoje redakcijoje Vyriau- projekto Nr.IXP–1205(3). Nuspræsta atsiþvelgti tik á kai sybei siûloma iki 2002 m. liepos 1 d. priimti ar pakeisti kuriuos Seimo nariø pasiûlymus. ðiam ástatymui ágyvendinti reikalingus teisës aktus. Birutës Vësaitës ir Broniaus Bradausko – dël Azar- Be to, pagrindiniam – Ðvietimo, mokslo ir kultûros tiniø loðimø ástatymo projekto Nr.IXP–915A(2). Nu- – komitetui siûloma atsiþvelgti á ðias pastabas ir pasiû- spræsta pritarti B.Bradausko pasiûlymui nustatyti, kad lymus: ne maþiau kaip 50 procentø loðimus organizuojanèiø 1) ástatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje iðbrauk- bendroviø ástatinio kapitalo turi bûti suformuota gry- ti þodá "specialiàsias", nais pinigais.

2056 Nr. 30 (204) KOMITETUOSE

dël Draudimo ástatymo antrojo skirsnio pakeitimo Nepritarta Seimo nario Zenono Maèerniaus ir Edu- ástatymo projekto Nr.IXP–1065. Pritarta Seimo nario ardo Ðablinsko pasiûlymams dël Pelno mokesèio ásta- Jono Èekuolio pasiûlymui nustatyti, kad mokant drau- tymo projekto Nr.IXP–1205(3). dimo iðmokà, iðskaièiuojamos nesumokëtos draudi- Paskirti iðvadø rengëjai dël ðiø ástatymø projektø: mo ámokos bei nustatyti, kad kai kuriais atvejais drau- Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástaty- dikà gali atstovauti jo ágaliotas atstovas. mo 7 straipsnio pakeitimo ástatymo (Nr.IXP–598); Ju- dël Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ásta- ridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymo 5 straipsnio tymo 5 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP– papildymo ástatymo (Nr.IXP–899); Juridiniø asmenø 989A(2) – pritarta Seimo Pirmininko pavaduotojo Èes- pelno mokesèio ástatymo 5 straipsnio papildymo ásta- lovo Jurðëno pasiûlymui nustatyti ástatymo ásigaliojimo tymo (Nr.XP–1201) – Gintautas Ðivickas ir Jonas Lion- datà 2002 m. balandþio 1 d. ginas; Paskirti iðvadø rengëjai dël ðiø ástatymø projektø: Asociacijø ástatymo 10 ir 11 straipsniø pakeitimo ir Cukraus mokesèio ástatymo (Nr.IXP–1248ES), papildymo ástatymo (Nr.IXP–600); Labdaros ir para- Virðkvotinio baltojo cukraus mokesèio ástatymo mos fondø ástatymo 9 ir 10 straipsniø pakeitimo ir pa- (Nr.IXP–1249ES), Mokesèio administravimo ástatymo pildymo ástatymo (Nr.IXP–601) Bronius Bradauskas 5 ir 7 straipsniø papildymo ástatymo projektø – Gin- ir Raimundas Palaitis. tautas Ðivickas Jonas Lionginas; Mokesèio uþ aplinkos terðimà ástatymo pakeitimo Gruodþio 19 d. komitetas apsvarstë Seimo nariø pa- ástatymo projekto Nr. IXP–721(2)ES – Bronius Bra- siûlymus dël Draudimo ástatymo antrojo skirsnio pa- dauskas, Raimundas Palaitis; keitimo ástatymo (Nr.IXP–1065); Keliø prieþiûros ir Buhalterinës apskaitos ástatymo 13 straipsnio pa- plëtros programos finansavimo ástatymo pakeitimo ásta- keitimo ástatymo projekto Nr. IXP–1227 – Algirdas But- tymo (Nr.IXP–1214(3); Pelno mokesèio ástatymo kevièius ir Gediminas Vagnorius; (Nr.IXP–1205(4); Fiziniø pajamø mokesèio laikinojo Labdaros ir paramos ástatymo 12 ir 15 straipsniø ástatymo 7, 81, 33, 35 straipsniø pakeitimo ástatymo pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP–891 – Juozas Pa- (Nr.IXP–1134(2) projektø. lionis ir Gediminas Vagnorius; Valstybiniø pensijø ástatymo 11 straipsnio papildymo ástatymo projekto Nr.1218 – Juozas Palionis ir An- EKONOMIKA drius Kubilius.. Atmestos pataisos dël leidimo realizuoti Gruodþio 17 d. komitetas pritarë: konfiskuotus alkoholio produktus Keliø prieþiûros ir plëtros programos finansavimo ástatymo pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–1214ES; Buhalterinës apskaitos ástatymo 13 straipsnio pakeitimo ástatymo projektui Nr. IXP–1227(2); Gruodþio 12 d. komitetas nusprendë daryti Naftos Labdaros ir paramos ástatymo 12 ir 15 straipsniø produktø atsargø ir ekstremalios energetikos padëties pakeitimo ástatymo projektui Nr. IXP–891; ástatymo projekto Nr.IXP–1233 svarstymo pertraukà. Komerciniø bankø ástatymo 54 straipsnio pakeiti- Ið esmës pritarta: mo ástatymo projektui Nr.IXP–1162. Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 99(1), Mokesèio uþ aplinkos terðimà ástatymo pakeitimo 99(3), 99(6), 222, 235(1), 235(2), 259(1) straipsniø pa- ástatymo projektui Nr.IXP–721(2)ES; keitimo ir papildymo bei 96, 97 straipsniø pripaþinimo Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástaty- netekusiais galios ástatymo projektui Nr.IXP–1132. Be mo 1, 33 ir 35 straipsniø pakeitimo bei ástatymo IV da- kita ko, pasiûlyta veikà, uþ kurià sankcijos numatytos lies pripaþinimo netekusia galios ástatymo projektui Nr. pareigûnams, iðskirti á atskirà savarankiðkà dalá; IXP–1263; Keliø prieþiûros ir plëtros programos finansavimo Profesiniø sàjungø turto paskirstymo ástatymo pa- ástatymo pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–1214. keitimo ástatymo projektui Nr.IXP–861; Ástatymo "Dël buvusiø Lietuvos TSR valstybiniø Pritarta Mokesèiø uþ pramoninës nuosavybës ob- profesiniø sàjungø turto” 3 ir 6 straipsniø pakeitimo jektø registravimà ástatymo 1 priedëlio papildymo ásta- ástatymo projektui Nr.IXP–862; tymo projektui Nr.IXP–1083. Seimo nutarimo "Dël specialiojo fondo veikian- Ið dalies pritarë Teisës departamento iðvadai ir Sei- èioms ir besisteigianèioms profesinëms sàjungoms rem- mo nario Jurgio Razmos pasiûlymui dël Transporto ti nuostatø pakeitimo” projektui Nr.IXP–863. veiklos pagrindø ástatymo pakeitimo ástatymo projek- Taip pat pritarta Arturo Plokðto ir Gintauto Ðivic- to Nr.IXP–433(5). ko pasiûlymams dël Pelno mokesèio ástatymo projekto Komitete ávyko Energetikos ástatymo projekto Nr.IXP–1205 (3). Nr.IXP–1195 klausymai.

2057 KOMITETUOSE Nr. 30 (204)

Gruodþio 17 d. komitetas pritarë (patobulintiems): Gruodþio 19 d. komitete ávyko Energetikos ástaty- Naftos produktø atsargø ir ekstremalios energeti- mo projekto Nr.IXP–1195 klausymø tæsinys. kos padëties ástatymo projektui Nr.IXP–1233(3). Pasirengë svarstyti: Alkoholio kontrolës ástatymo Valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo ástaty- papildymo 53 straipsniu, 1–3, 6, 8, 10, 12–14, 16, 17, mo 10, 11, 17 ir 19 straipsniø pakeitimo ir papildymo 19–21, 25, 27, 28, 30, 41, 44, 45, 48, 52 straipsniø pakei- ástatymo projektui Nr.IXP–1252(2);. timo ir papildymo, 23 straipsnio pripaþinimo neteku- Valstybës turto fondo ástatymo 5 straipsnio pakeiti- siu galios ástatymo projektà Nr.IXP–1267 ES. Nuspræs- mo ir papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–1253(2);. ta: komiteto iðvadø projekto rengëjais paskirti Birutæ Ástatymo "Dël valstybiniø ámoniø, kuriø iki 2000– Vësaitæ ir Artûrà Vazbá; paskelbti spaudoje, kad Eko- øjø metø nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuo- nomikos komitetas pasiûlymø ir pastabø dël ðio pro- ti" pripaþinimo netekusiu galios ástatymo projektui jekto laukia iki 2001 m. gruodþio 29 dienos. Nr.IXP–1254. Atmetë Alkoholio kontrolës ástatymo 20 ir 43 straips- niø papildymo ástatymo projektà Nr.IXP–281(3), nes EUROPOS REIKALAI bûtø paþeista konkurencija tarp legaliai pagamintø al- koholiniø gërimø ir konfiskuotos produkcijos; leidus re- Europos Sàjungos lyderiai ávardijo Lietuvà alizuoti konfiskuotus produktus, gali iðkilti pavojus þmo- tarp 10–ies ðaliø, kurios galëtø prisijungti niø sveikatai, nes nëra garantijos, kad ðie produktai yra kokybiðki. Tokiø produktø kokybës patikrinimas bran- prie Europos Sàjungos 2004 metais: giai kainuotø ir padidintø ðiø produktø kainà; iðaugtø komitetas aptarë Lakeno susitikimo iðvadas tokios produkcijos administravimo kaðtai. Komitetas, apsvarstæs Lietuvos automobiliø dujø Parengta Seimo rezoliucija árangos montuotojø asociacijos pasiûlymus dël "Suskys- "Dël Lietuvos derybø dël narystës tintø dujø kuro sistemos árengimo transporto priemo- nëse ir mechanizmuose, naudojanèiuose OTTO tipo Europos Sàjungoje eigos" variklius, taisykliø" projektà, nusprendë praðyti Vyriau- sybës informuoti komitetà apie sprendimus, priimtus sprendþiant klausimus, iðdëstytus Lietuvos automobi- Gruodþio 17 d. komitetas aptarë 2001 m. gruodþio liø dujø árangos montuotojø asociacijos raðte. 14 d. vykusio Lakeno Europos virðûniø tarybos susiti-

Europos reikalø komiteto posëdyje

2058 Nr. 30 (204) KOMITETUOSE kimo rezultatus, Ministrø lygio derybø konferencijos susitikimo, ávykusio 2001 m. gruodþio 11–12 d., rezul- INFORMACINËS VISUOMENËS tatus, Transporto derybiniame skyriuje Europos Sàjun- PLËTRA gos Lietuvai teikiamo pereinamàjá laikotarpá dël ka- botaþo, Seimo rezoliucijos "Dël Lietuvos derybø dël Lietuvos kultûros ir lietuviø kalbos narystës Europos Sàjungoje eigos" projektà, teikiamà iðsaugojimas bei skleidimas diskusijai Seimo plenariniame posëdyje. pasaulio informacinëje visuomenëje Uþsienio reikalø viceministras Rytis Martikonis pristatë Lakene vykusá renginá bei pagrindines jo ið- vadas. Europos Sàjungos lyderiai ávardijo 10 ðaliø, kurios, jø nuomone, galëtø prisijungti prie Sàjungos Gruodþio 19 d. komitetas dalyvavo bendrame In- jau 2004 metais. Tai – Èekija, Estija, Kipras, Latvi- formacinës visuomenës plëtros bei Ðvietimo, mokslo ir ja, Lietuva, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovënija ir kultûros komitetø posëdyje–diskusijoje "Lietuvos kul- Vengrija. Ið 12 dël narystës besideranèiø ðaliø nebuvo tûros ir lietuviø kalbos iðsaugojimas bei skleidimas paminëtos Bulgarija ir Rumunija. Europos Sàjungos pasaulio informacinëje visuomenëje". ateities klausimams skirtas Europos Sàjungos vir- Posëdþio–diskusijos metu perskaityti ðie praneðimai: ðûniø susitikimas vyko Lakeno karaliðkuose rûmuo- "Lietuviø kalba informacinëje visuomenëje" (Lietuvos se Briuselyje (þr. p. 2038). mokslø akademijos narys prof. habil. dr. Laimutis Telks- Komitete taip pat aptartas Seimo atstovø dalyvavi- nys), "Lietuviø kalbos tekstynai" (Vytauto Didþiojo uni- mas Konvente, kuriame bus svarstomi Europos Sàjun- versiteto doc. Rûta Marcinkevièienë), "Lietuviø ðne- gos ateities klausimai. Komitetas nutarë kreiptis á Sei- kos garsynai" (Vytauto Didþiojo universiteto doc. mo valdybà ir seniûnø sueigà praðydamas apsvarstyti Arimantas Raðkinis), "Lietuviø ðnekos atpaþinimas" dviejø Seimo nariø paskyrimà á Konventà, prasidësian- (dr. Antanas Lipeika), "Lietuviø kalba kompiuterizuo- tá 2002 m. kovo 1 d. Komitetas siûlo skirti po nará ið tose mokyklose" (Ðvietimo ir mokslo ministras Algir- Seimo pozicijos ir opozicijos, taip pat jø pavaduotojus, das Monkevièius), "Programinës árangos lokalizavi- kurie esant bûtinybei galëtø pakeisti paskirtuosius na- mas" (Informacinës visuomenës plëtros komiteto prie rius Konvento darbe. Vyriausybës direktorius Juozas Zalatorius). Posëdá api- Posëdyje paþymëta, kad Europos Komisija rengs bendrino Informacinës visuomenës plëtros komiteto valstybiø kandidaèiø administraciniø gebëjimø áver- narys Algirdas Saudargas. tinimà Sevilijos Virðûniø Tarybai 2002 birþelio mëne- sá. Ásisavinant papildomas lëðas (18,5 mln. eurø), ski- Diskusijoje dalyvavo Ðvietimo, mokslo ir kultûros riamas Lietuvai administraciniø gebëjimø stiprinimui komiteto pirmininkas prof. Rolandas Pavilionis, Ðvie- pagal PHARE, didþiausias dëmesys turëtø bûti krei- timo ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius, Infor- piamas á lëðø panaudojimo planavimà. macinës visuomenës plëtros komiteto pirmininko pa- Nuspræsta ápareigoti Europos reikalø komiteto dar- vaduotojas Gintautas Babravièius, Informacinës bo grupæ kartu su Valstybës valdymo ir savivaldybiø visuomenës plëtros komiteto narys Algirdas Saudar- komitetu parengti praneðimà apie Lietuvos administ- gas, Lietuvos þurnalistø ir leidëjø etikos komisijos pir- racinius gebëjimus Lietuvai integruojantis á ES iki mininkas, Nacionalinës informacinës visuomenës plët- 2002 m. kovo 18 d. Be to, á 2002 m. sausio mën. posë- ros strategijos darbo grupës koordinatorius Gintaras dþiø darbotvarkæ nuspræsta átraukti PHARE lëðø ási- Songaila, Informacinës visuomenës plëtros komiteto savinimo klausimo svarstymà. prie Vyriausybës direktorius Juozas Zalatorius, asocia- Per diskusijà vyriausiasis derybininkas Petras Auðt- cijos InfoBalt valdybos narys Robertas Tamulevièius, revièius sakë, kad ið principo pereinamasis laikotarpis Vytauto Didþiojo universiteto doc. Arimantas Raðki- dël kabotaþo bûtø buvæs priimtinas, taèiau Europos ko- nis ir kt. Komitetas nuspren- misija dar galutinai neapsisprendë. Posëdyje taip pat dalyvavo Vytauto Didþiojo uni- dë ið esmës pritarti galimybei uþdaryti Transporto po- versiteto, Vilniaus universiteto dëstytojai, akademikai, litikos derybiná skyriø su pereinamuoju laikotarpiu dël Vyriausybës, ministerijø, Informacinës visuomenës kabotaþo, jei artimiausiu metu bûtø aiðki Europos Ko- plëtros komiteto prie Vyriausybës, kitø institucijø ir þi- misijos galutinë pozicija. nybø, visuomeniniø organizacijø, bibliotekø, þiniask- Komitetas taip pat nusprendë pavesti redakcinei laidos atstovai. darbo grupei suredaguoti Seimo rezoliucijos projektà prieð áregistravimà.

2059 KOMITETUOSE Nr. 30 (204)

KAIMO REIKALAI 2.4 Kaimo bendruomenës stiprinimui ir jos aktyvu- mo bei iniciatyvos skatinimui; Sprendimas dël skurdo kaime maþinimo 2.5 Nuolatiniam kaimo gyventojø gyvenimo koky- bës monitoringui; 3. Kasmet parengti ir iki kovo 31 d. pateikti LR Sei- Gruodþio 17 d. komitetas apsvarstë skurdo kaime mui praneðimà apie Þemës ûkio ir kaimo plëtros stra- maþinimo problemas. Iðklausyta Socialinës apsaugos tegijos ágyvendinimà. ir darbo ministerijos atstovës Graþinos Jalinskienës ir 4. Paspartinti Þemës ûkio ir kaimo plëtros ástatymo Þemës ûkio viceministro Jono Panamariovo informa- parengimà". cija apie socialinæ bûklæ kaime bei numatomas vykdyti Komitetas, gavæs ið Þemës ûkio ministerijos iðsa- skurdo maþinimo priemones. Kaimo reikalø komiteto mià informacijà apie Lietuvos Respublikos bei Èeki- nariai akcentavo, kad ir toliau smunka þemës ûkio pro- jos ir Slovakijos Respublikø prekybos þemës ûkio produkcijos gamyba ir krenta ðios produkcijos supirkimo duktais bûklæ, pritarë Lietuvos Respublikos ir Èekijos kainos. Dël to maþëja kaimo gyventojø realiosios paja- Respublikos bei Lietuvos Respublikos ir Slovakijos Res- mos, toliau didëja bedarbystë. publikos laisvosios prekybos sutarèiø ratifikavimo ásta- Aptarta, kaip bûtø galima ágyvendinti Þemës ûkio tymo projektams (Nr.IXP–1183 ir Nr.IXP–1185). ir kaimo plëtros nuostatas, rengiant Skurdo maþinimo Taip pat pritarë Cukraus mokesèio ástatymo pro- strategijos ágyvendinimo programà. jektui Nr.IXP–1248ES, Virðkvotinio baltojo cukraus Kaimo reikalø komitetas priëmë sprendimà "Dël mokesèio ástatymo projektui Nr.IXP–1249ES ir Mo- skurdo kaime maþinimo": kesèiø administravimo ástatymo 5 ir 7 straipsniø papil- "Kaimo reikalø komitetas paþymi, kad per 1997– dymo ástatymo projektui Nr.IXP–1250ES. 1999 metø laikotarpá bedarbiø, anksèiau dirbusiø þe- mës ûkyje, skaièius iðaugo 70 procentø. Uþimtøjø þe- mës ûkyje skaièius, modernizuojant ir restruktûrizuojant NACIONALINIS SAUGUMAS IR þemës ûkio gamybà, turës tendencijà maþëti ir ateityje. Realiosios kaimo gyventojø pajamos 1996 – 2000 GYNYBA metais sumaþëjo, kai per tà patá laikotarpá mieste jos padidëjo 13 procentø. Vartojimo iðlaidas, maþesnes uþ Savigynai – ilgavamzdþiai ðautuvai skurdo ribà, 2000 metais turëjo 28 procentai kaimo gy- ventojø. Maþiau palankiose ûkininkauti teritorijose gaunama net 75 proc. maþiau pajamø, negu vidutinið- Gruodþio 12 d. komitetas pritarë Ginklø ir ðaud- kai ðalyje. menø kontrolës ástatymo projektui Nr.IXP–1155 ES. Be to, kaime daugiau nei mieste þemesnio iðsilavi- Svarstymo metu komiteto nariai teiravosi, ar savigynai nimo ir senesniø þmoniø, sunkiau prieinamos medici- negalima skirti tik revolverius, nes ilgavamzdþiai ðau- nos, kultûros ir kitos paslaugos, menkai iðvystyta infra- tuvai tinka ir medþioklei. Iðvadø rengëjai paaiðkino, jog struktûra. ilgavamzdþiai ðautuvai taip pat reikalingi savigynai, ypaè Atsiþvelgdamas á blogëjanèià kaimo gyventojø gy- atokiø vietoviø gyventojams. Be to, ástatymo projekte venimo kokybæ ir pabrëþdamas bûtinumà spræsti kai- yra numatyta, kad ilgavamzdþius ðautuvus, skirtus sa- mo ekonomines ir socialines problemas bendromis vi- vigynai, galima tik laikyti, o neðant juos bûtina iðrinkti, sø ministerijø ir þinybø pastangomis, jei to nepadaroma, tai yra nusiþengimas ástatymui. Taip Kaimo reikalø komitetas nusprendë: pat komiteto nariai domëjosi, kodël Valstybës saugu- Pasiûlyti Vyriausybei: mo departamentui bei Kraðto apsaugos ministerijai yra 1. Artimiausiu metu sudaryti ir patvirtinti Kaimo suteikiama teisë savarankiðkai ásigyti ginklø, nors ðita- plëtros tarybà ir jos veiklos nuostatus. me ástatyme tokia teisë numatyta ir Ginklø fondui. Ko- 2. Rekomenduoti Kaimo plëtros tarybai viename ið miteto sutarë, kad KAM gali turi turëti teisæ savaran- pirmøjø savo posëdþiø apsvarstyti konkreèias priemo- kiðkai ásigyti visø kategorijø ginklus. Taèiau ði teisë yra nes skurdui ir socialinei atskirèiai kaime maþinti, ypa- nebûtina VSD, nes esant poreikiui VSD turi galimybæ tingà dëmesá skiriant: ásigyti ginklø per Ginklø fondà. 2.1 Ekonominës veiklos kaime ávairinimui, atsiþvel- Seimo nariai Nijolë Steiblienë, Rasa Juknevièienë, giant á atskirø regionø ypatumus; Algirdas Gricius ir Gediminas Jakavonis paskirti iðva- 2.2. Kaimo infrastruktûros, pirmiausia keliø gerini- dø rengëjais dël Seimo nutarimo "Dël Lietuvos Res- mui; publikos nacionalinës kovos su korupcija programos 2.3 Kaimo þmoniø ðvietimui, konsultavimui ir tæsti- patvirtinimo" projekto Nr.IXP–1243ES. niam mokymui;

2060 Nr. 30 (204) KOMITETUOSE SOCIALINIAI REIKALAI IR SVEIKATOS REIKALAI DARBAS Aptarta psichikos sveikata Lietuvoje Socialinës garantijos uþkreèiamøjø ligø sukëlëjø neðiotojams "Psichikos sveikata: naujas supratimas, nauja viltis" Kompensacijø uþ valstybës iðperkamà nekilnojamàjá turtà projektas atmestas Ávyko konferencija "Traumatizmo profilaktika" Gruodþio 12 d. komitetas pritarë Bedarbiø rëmi- mo ástatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 161, 19, 201, 22 Gruodþio 18 d. komitetas kartu su Sveikatos apsau- straipsniø pakeitimo,7 ir 8 straipsniø eiliðkumo pakei- gos ministerija organizavo apskrito stalo diskusijà Sei- timo ástatymo projektui Nr.IXP–1226(2), kurio tikslas me "Psichikos sveikata Lietuvoje: aktualijos ir perspek- – suderinti Lietuvos teisës aktus uþimtumo rëmimo tyvos". 2001 metai buvo ypatingi pasaulio gyventojø klausimais su ES normomis. psichikos sveikatos sampratai. Pasaulio sveikatos orga- Gràþino Bedarbiø rëmimo ástatymo 15, 16 ir 16(1) nizacija, paskyrusi pasaulio sveikatos dienà – 2001 me- straipsnio papildymo ástatymo projektà Nr.IXP–1230 tø balandþio 7–àjà – psichikos sveikatai, baigiantis me- tobulinti. Ðis projektas skirtas uþtikrinti asmenø, tapu- tams paskelbë 2001 metø Pasaulio sveikatos praneðimà siø bedarbiais, teisæ gauti bedarbio paðalpà ir kitas so- "Psichikos sveikata: naujas supratimas, nauja viltis". cialines garantijas, jei ðie asmenys yra ilgalaikiai uþkre- Tai istorinis dokumentas, ápareigojantis valstybes – èiamøjø ligø sukëlëjø neðiotojai ir dël to nuðalinti nuo PSO nares vykdyti aiðkias ir konkreèias rekomendaci- darbo. jas psichikos sveikatos srityje: teikti pagalbà pirminës Atmetë Kompensacijø uþ valstybës iðperkamà ne- prieþiûros lygyje; uþtikrinti, kad psichotropiniai vaistai kilnojamàjá turtà dydþio, ðaltiniø, mokëjimo terminø turi bûti prieinami; teikti pagalbà psichikos ligoniams, bei tvarkos, taip pat garantijø ir lengvatø, numatytø pi- tarp jø ir sergantiems priklausomybës ligomis, bendruo- lieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà menëje; ðviesti visuomenæ; átraukti bendruomenes, ðei- atkûrimo ástatyme, ástatymo 1 ir 7 straipsniø papildy- mas ir paslaugø vartotojus; kurti ir vykdyti nacionali- mo ástatymo projektà Nr. IXP–40(2), argumentuoda- nes strategijas, programas ir ástatymus; plësti mas, kad ástatymo projekte numatytas kompensacijø þmogiðkuosius iðteklius, stiprinant visuomenës psichi- uþ valstybës iðperkamà nekilnojamàjá turtà iðmokëji- kos sveikatà ir sprendþiant su psichikos sveikata susi- mas pareikalautø finansiniø iðtekliø 2001 metais ir 2002 jusias problemas; átraukti kitus (ne sveikatos) sekto- metais. Lëðos kompensacijoms mokëti pagal ðiuo me- rius; tirti bendruomenës lygio psichikos sveikatos tu galiojantá ástatymà nenumatytos nei 2001 metø, nei paslaugas; skatinti mokslinius tyrimus psichikos svei- 2002 metø nacionaliniame biudþete. Pasak komiteto, katos srityje. 2002 metø biudþeto pajamø ir galimø skolintø lëðø pa- Vykdant ðias rekomendacijas Lietuvoje, bûtini nauji kaks tik minimaliausiems valstybës poreikiams tenkin- sprendimai, tæsiant pradëtà psichikos sveikatos prie- ti. Suderintas su tarptautinëmis finansø institucijomis þiûros reformà. Diskusijos dalyviai priëmë rezoliuci- fiskalinis deficitas neturi pranokti 1,5 procento BVP jà, kurioje pateikti pasiûlymai Sveikatos apsaugos, So- bei piniginës iðmokos gyventojø santaupoms atkurti ir cialinës apsaugos ir darbo ministerijai, kitoms atlyginti pilieèiams uþ valstybës iðperkamà iðlikusá ne- institucijoms dël svarstytø klausimø sprendimo. kilnojamàjá turtà 2002 metais turi bûti ne didesnës kaip 0,1 procento BVP. Gruodþio 19 d. komitetas kartu su Sveikatos apau- Komitetas pasirengë svarstyti: gos ministerija organizavo konferencijà "Traumatizmo Valstybiniø pensijø ástatymo 11 straipsnio papildy- profilaktika". Traumatizmo problema yra aktuali dël mo ástatymo projektà Nr.IXP–1218. Iðvadø rengëjais ekonominiø, fiziniø ir kitokiø pasekmiø. Lietuvos sta- paskirti Vytautas Lapënas ir Algirdas Sysas. Nuspræs- tistiniø duomenø struktûroje ryðkiai iðsiskiria traumø, ta praðyti Vyriausybës pateikti iðvadà dël ðio projekto; ávykusiø darbe, pakeliui á darbà ir ið jo, rodikliai. Mir- Pasiprieðinimo 1940–1990 metø okupacijoms daly- tys ir suþalojimai keliø eismo nelaimëse nutinka nuo 5 viø teisinio statuso ástatymo pakeitimo ir papildymo iki 20 procentø gyventojø. ástatymo projektà 924(2). Iðvadø rengëjais paskirti Konferencijoje praneðimus skaitë ir diskusijoje da- Aleksander Poplavski ir Algirdas Sysas. Nuspræsta lyvavo Sveikatos apsaugos, Ðvietimo ir mokslo, Þemës svarstyti pavasario sesijoje. ûkio, Socialinës apsaugos ir darbo, Vidaus reikalø mi-

2061 KOMITETUOSE Nr. 30 (204) nisterijø, kitø institucijø atstovai. Konferencijos dalyviai priëmë rezoliucijà (tekstas redaguojamas).

Gruodþio 20 d. komitetas apsvarstë Seimo nariø pasiûlymus dël Maisto ástatymo 2– 4, 7, 9, 11 straips- niø pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto Nr.IXP– 1075(2). Komiteto nariai iðklausë Kaimo reikalø komiteto nariø, Sveikatos apsaugos ministerijos, Þemës ûkio ministerijos, Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinës visuomenës sveikatos prieþiûros tarnybos atstovø argumentus bei pasiûlymus ir nuspren- dë teikti Seimui svarstyti patobulintà projektà Nr.IXP–1075(3), kurio esminës nuostatos atitinka Vy- riausybës pateiktà projektà.

ÐVIETIMAS, MOKSLAS IR KULTÛRA

Vilniaus senamiesèio kultûros paveldo iðsaugojimas – be „draugiðkos atmosferos”

Profesionalai diskutavo dël muzikos mokyklø ateities Vilnius, Pilies g. Planuojama surengti konferencijà "Lietuvos muzikos kultûros dabartis ir VPK sprendimai taps privalomi valstybës tarnautojams, perspektyvos" padëtis pasikeistø. – Kultûros vertybiø apsaugos departamento Siûloma pagerinti knygø ir þurnalø (toliau–KVAD) ir Vilniaus savivaldybës pareigûnai pa- siduoda verslininkø spaudimui ir nesilaiko Vilniaus Se- leidybos sàlygas namiesèio apsaugos reglamento. Kultûros ministrë Roma Dovydënienë paaiðkino, Gruodþio 12 d. komitetas aptarë Vilniaus miesto kad bus keièiamas Nekilnojamøjø kultûros vertybiø ap- paminklosaugos problemas. Pabrëþta, kad skaudþiau- saugos ástatymas ir bus uþtikrinama galimybë VPK vyk- sia problema yra Vilniaus senamiesèio kultûros pa- dyti kontrolës funkcijas. Buvo paþymëta, kad ir pagal veldo iðsaugojimas. Komiteto narys Povilas Jakuèio- dabartiná ástatymà VPK turi kontrolës tarnybà ir turëtø nis paaiðkino, kad senamiestyje vykstanèios naujos taikyti sankcijas, nes patirtis rodo, kad "draugiðka atmo- statybos ir rekonstrukcijos naikina autentiðkas sena- sfera neduoda norimø rezultatø". Buvo suabejota, ar miesèio liekanas. Nugriaunami seni namai, o vietoj jø kontrolë turëtø bûti institucijos, formuojanèios valsty- atsiranda nauji, tokiu bûdu negráþtamai prarandama binæ paveldo politikà, funkcija. KVAD direktorë Diana tai, kas ið tiesø vertinga. Rekonstruojant pastatus Se- Varnaitë paaiðkino, kad KVAD vykdo prieþiûrà ir per namiestyje plaèiai taikoma plastmasë, nors ðios medþia- metus surenka 30–40 tûkst. Lt. baudø. gos panaudojimas prieðtarauja Vilniaus Senamiesèio VPK pirmininkë Graþina Drëmaitë iðsakë nuomo- apsaugos reglamentui. Be to, atsiranda didelës stikli- næ, kad pakanka ir dabar galiojanèiø teisës aktø, pro- nës vitrinos, nauji áëjimai ir t.t. Tai keièia gatviø vaizdà blema – jø nesilaikymas. KVAD ir savivaldybës atsto- ið esmës, vyksta Senamiesèio naikinimas. Komitetas ið- vai paaiðkino, kad darant vitrinas nëra griaunami seni skyrë kelias pagrindines ðiø negeroviø prieþastis: mûrai, jos daromos tokios, kokios buvo XIX a. Taèiau – Valstybinës paminklosaugos komisijos (toliau – ðiø vitrinø apipavidalinimas ir árengimas jau naujovið- VPK) priimti sprendimai nëra efektyvûs, nes jie pagal kas ir keièia senamiesèio iðvaizdà. galiojantá Nekilnojamøjø vertybiø apsaugos ástatymà ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirminin- yra rekomendacinio pobûdþio. Jeigu Seimas priims uþ- kë Audronë Kasperavièienë atkreipë Komiteto nariø registruotà ðio ástatymo pakeitimo projektà, pagal kurá dëmesá á tai, kad jau 2002 m. reikës atsiskaityti Pasau-

2062 Nr. 30 (204) KOMITETUOSE lio paveldo komisijai ir nurodyti, kokie pokyèiai ávyko riau pasirengti profesionaliam darbui teatre ir toliau á Pasaulio paveldo sàraðà átrauktame Vilniaus sena- tobulintis; kad Nacionalinës filharmonijos Ðiauliø ir miestyje, todël reikia nedelsiant pradëti senamiesèio Klaipëdos filialai rengiasi tapti savarankiðkomis ap- monitoringà. skrièiø filharmonijomis. Taip pat ji iðsakë ministerijos Kita Vilniaus miesto paminklosaugos problema yra pozicijà dël Vilniaus plokðteliø studijos, kuriai yra pa- ta, kad iki ðiol nenustatytos Vilniaus piliø rezervato ri- siûlyta persiorganizuoti ið uþdarosios akcinës bendro- bos. vës á vieðàjà ástaigà ir suderinti jos patalpø nuomos Kultûros ministrë informavo komitetà, kad ðios Vil- sàlygas su Liaudies kultûros centru taip, kad nebûtø niaus senamiesèio paminklosaugos problemos jau pra- paþeisti ástatymai ir liktø iðsaugota galimybë plokðte- dëtos spræsti. Vilniaus miesto meras, aplinkos minist- liø studijai toliau veikti. Pokalbyje iðaiðkëjo daug su ras ir kultûros ministrë rengia memorandumà dël muzikos propagavimu susijusiø problemø. Paþymëta, bendrø veiksmø kitais metais atgaivinant Vilniaus se- kad ypaè sudëtinga platinti ir populiarinti lietuviðkà namiestá. Ðis memorandumas bus pasiraðytas 2002 m. muzikà, tam bûtina valstybës parama. Nutarta atei- sausio 10 d. Seimas neseniai priëmë naujà Saugomø nanèiø metø balandþio mënesá surengti Seime kon- teritorijø ástatymà, pagal kurá Vilniaus piliø rezervato ferencijà "Lietuvos muzikos kultûros dabartis ir per- ribas turi tvirtinti Seimas Vyriausybës teikimu. Vyriau- spektyvos". Posëdyje dalyvavo ðvietimo ir mokslo sybë jau kitø metø sausio mënesá planuoja teikti Sei- ministras Algirdasi Monkevièius, kultûros ministrë Ro- mui tvirtinti ðio rezervato ribas. ma Dovydënienë, ðvietimo ir kultûros viceminstrai, Lie- Komitetas nutarë praðyti Kultûros pakomitetá pa- tuvos kompozitoriø sàjungos, Muzikos akademijos, Na- rengti sprendimà, kuriame butø ávertintos dabartinës cionalinës filharmonijos, Muzikø rëmimo fondo Vilniaus senamiesèio iðsaugojimo problemos bei krei- atstovai, Vilniaus M. K. Èiurlionio ir Kauno J. Naujalio piamasi á Kultûros ministerijà su praðymu ávertinti uþ muzikos gimnazijø vadovai bei kiti muzikos kultûra ir kultûros vertybiø apsaugà Vilniaus mieste atsakingø ins- muzikiniu ðvietimu suinteresuotieji asmenys. titucijø pareigûnø veiklà ir apie iðvadas informuoti Sei- Komitetas iðklausë Nacionalinës mo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komitetà. þurnalø leidëjø asociacijos preziden- Toliau buvo kalbama apie Mindaugo karûnavimo to Audroniaus Aþubalio kreipimàsi 750–øjø metiniø programà kultûros paveldo aspektu. dël naujo Pridëtinës vertës mokesèio Kai kuriems posëdþio dalyviams nerimà kelia Mindau- ástatymo pakeitimo ir pritarë ðios aso- go vardo tilto statyba. Jei ðis tiltas bus skirtas ne tik ciacijos siûlymui suvienodinti laikrað- pëstiesiems, bet ir transportui gali iðkilti dar didesnës èiø ir þurnalø popieriaus, leidybos bei tarðos Vilniaus senamiestyje pavojus. Vilniaus miesto platinimo paslaugø apmokestinimà, savivaldybës vicemeras A.Vakarinas iðreiðkë ásitikini- kad ta paèia veikla uþsiimanèiø ver- mà, kad ðio tilto atsiradimas turëtø sumaþinti automo- slo subjektø veiklos sàlygos bûtø vienodos ir uþtikrintø biliø srautà senamiestyje bei iðspræsti parkavimo pro- lygiateisæ konkurencijà. blemas. Komiteto nariai nusprendë iðsamiau susipaþinti su Lietuvos vardo tûkstantmeèio paminë- Gruodþio 19 d. komitetas vienbalsiai pritarë Sei- jimo programa. mo narës Dalios Teiðerskytës pasiûlymui dël Pridëti- nës vertës mokesèio ástatymo (naujos redakcijos), ku- Gruodþio 17 d. komiteto nariø Edvardo Kaniavos rio tikslas – pagerinti knygø ir þurnalø leidybos ir Jono Juèo iniciatyva surengtame posëdyje buvo sàlygas, prilyginant jas laikraðèiø leidybai. Ji pasiû- trumpai apþvelgtos pagrindinës mûsø muzikos kû- lë pridëtinës vertës mokesèiu iki 2003 m. gruodþio 31 rëjus bei jos atlikëjus ir propaguotojus jaudinanèios d. neapmokestinti ne tik laikraðtinio popieriaus, kaip problemos. Ministras A. Monkevièius nuramino dël yra dabar numatyta Vyriausybës pateiktame ðio ásta- muzikos mokyklø ateities susirûpinusius muzikos tymo projekte, bet taip pat ir knygø bei þurnalø lei- profesionalus, kad ðvietimo reformos eigoje muzikos dybai skirto popieriaus. Komitetas taip pat nutarë mokyklø tinklà numatoma iðsaugoti ir tobulinti, su- kreiptis á informacines agentûras ir atkreipti þurna- darant galimybes jas lankyti didesniam vaikø skaièiui, listø bei visuomenës dëmesá, kad apie ankstesná, gruo- tarp jø ir tiems vaikams, kurie nesieks tapti profesio- dþio 17 d. komiteto posëdá buvo iðplatinta netiksli in- nalais, bet, pramokæ mëgëjiðko muzikavimo, papildys formacija neva buvæs priimtas sprendimas pasiûlyti muzikos mylëtojø ir klausytojø gretas. Ministrë Ro- panaikinti pridëtinës vertës mokesèio lengvatas laik- ma Dovydënienë, atsakydama á E. Kaniavos klausi- raðtiniam popieriui. Minëtame posëdyje buvo kalba- mus, uþtikrino, kad netrukus bus patvirtintas nau- ma apie tai, kad reikia suvienodinti laikraðèiø ir þur- jasis Nacionalinës operos ir baleto teatro direktorius. nalø konkurencines sàlygas ir komitetas pritarë Ministrë informavo, kad Kultûros ministerijoje svars- bûtinybei pagerinti þurnalø leidëjø padëtá. Konkre- toma galimybë veikti prie Nacionalinio operos ir ba- taus sprendimo projekto gruodþio 17 d. posëdyje ko- leto teatro studijai, kuri padëtø jauniems solistams ge- mitetas nesvarstë ir nepriëmë.

2063 KOMITETUOSE Nr. 30 (204)

TEISË IR TEISËTVARKA bës teisiø, todël jeigu savininkui, kurio turtas buvo ákeis- tas, nuosavybës teisës nebus atkuriamos, bus paþeistas Dël "Lietuvos ryto" dienraðtyje paskelbtø nuosavybës nelieèiamumo principas. 2. Ástatymo projekto 4 str. (bazinio ástatymo 15 str.) faktø apie Specialiøjø tyrimø tarnybos ir numatomos pataisos formuluotë gali prieðtarauti LR Generalinës prokuratûros darbà sudaryta Konstitucijos 23 str. Tai, kad name, bute ir kt. gyvena darbo grupë iðvadai parengti. nuomininkai nëra prieþastis jo nuosavybës neatkurti, arba atkurtos neperduoti natûra. Pagal Civilinio kodekso Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá 6.494 str. pasikeitus savininkui nuoma lieka galioti; ta nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo nuostata gali bûti taikoma ir ðiuo atveju. Daiktinës tei- sës yra absoliutinës teisës, tà yra konstatavæs ir Konsti- pataisos prieðtarauja Konstitucijai tucinis teismas, kalbëdamas apie nuosavybës teisës tæs- tinumà, todël nuosavybës teisei ðiuo atveju skirtinas Parengtas nutarimo dël Policijos reformos prioritetas. Be to, tokios nuostatos prieðtarautø konsti- projektas tuciniam asmenø lygiateisiðkumo principui. Prieðtara- vimas kiltø dël to, kad daliai savininkø nuosavybë á to- ká nekilnojamàjá turtà jau atkurta natûra, be to, nuomininko teisës bûtø iðkeltos aukðèiau nuosavybës Gruodþio 12 d. komitetas bendru sutarimu pritarë: teisiø. Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinojo ásta- Konstitucijos 23 str. 3 d. numato, kad nuosavybë tymo projektui Nr.IXP–1120, taèiau pasiûlë pagrindi- gali bûti paimama tik ástatymo nustatyta tvarka visuo- niam – Kaimo reikalø – komitetui pasvarstyti apie ðio menës poreikiams ir teisingai atlyginama, taèiau atski- ástatymo reikalingumà, nes, komiteto vertinimu, jo nuo- rø nuomininkø interesai negali bûti laikomi visuome- statos varþo asmens teises turëti privaèià nuosavybæ; nës interesais. Draudimo ástatymo antrojo skirsnio pakeitimo ásta- 3. Ástatymo projekto 8 str. 2 d. (bazinio ástatymo 21 tymo projektui Nr.IXP–1065(2). str. 3 d.) pataisos gali prieðtarauti Konstitucijos 30 Komitetas nepritarë Apskrities valdymo ástatymo str., kuris nustato, kad asmuo, kurio konstitucinës tei- 4 straipsnio papildymo ir 5, 10, 12 straipsniø pakeiti- sës ar laisvës paþeidþiamos, turi teisæ kreiptis á teismà, mo ástatymo projekto Nr.IXP–354(2) 1 straipsnio pa- o minëtos pataisos laikytinos siekimu riboti konstituci- teiktai redakcijai. næ teisæ kreiptis á teismà, nes numatomas sprendimø Seimas pavedë Nacionalinio saugumo ir gynybos keitimà ir naikinimà administracine ar Vyriausybës nu- bei Teisës ir teisëtvarkos komitetams iki 2001 m. gruo- statyta tvarka. dþio 20 d. parengti iðvadas dël "Lietuvos ryto" dien- raðtyje paskelbtø faktø apie Specialiøjø tyrimø tarny- Komitetas pasiûlë pagrindiniam – Valstybës valdybos ir Generalinës prokuratûros darbà. Nuspræsta mo ir savivaldybiø – komitetui atmesti Vietos savival- sudaryti ðios sudëties darbo grupæ iðvadai parengti: dos ástatymo 8 straipsnio papildymo ástatymo projektà Eduardas Ðablinskas, Romanas Algimantas Sedlickas, Nr.IXP–1153. Raimundas Ðukys, Egidijus Klumbys, Vasilijus Popo- Pritarë Seimo nutarimo "Dël Lietuvos Respublikos vas, vyresnysis patarëjas Andrius Kabiðaitis, padëjëja nacionalinës kovos su korupcija programos patvirtini- Birutë Kovalenkienë ir patarëjas Julius Dirma. mo" projektui Nr.IXP–1243, taèiau siûlo pagrindiniam – Nacionalinio saugumo ir gynybos – komitetui pato- Gruodþio 17 d. komitetas, Seimo pirmininko pave- bulinti já, atsiþvelgus á Seimo Teisës departamento ir dimu, apsvarstë Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá ne- komitete iðsakytas pastabas: kilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, numatyti korupcijos prevencijos strategines nuosta- 20 ir 21 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo pro- tas teisësaugos srityje; apibrëþti kriterijus ir priorite- Seimo Teisës ir teisëtvarkos jektà Nr. IXP–411(3SP). tus, pagal kuriuos turëtø bûti nustatomos ástaigos, ku- komiteto nuomone: riose bûtina ásteigti padalinius, korupcijos prevencijos Projekto 1 str. 1 d. (bazinio ástatymo 2 str. 1 d. 5 1. ir imuniteto funkcijoms vykdyti; neturëtø bûti numaty- p.) gali prieðtarauti LR Konstitucijos 23 str. Nuosavy- tos konkreèios valstybës biudþeto lëðos programos ágy- bë atkuriama savininkams, o asmenys, kuriø turtas ið- vendinimo finansavimui. Be to, komitetas pasiûlë prieð varþytas, jau ne savininkai. Jeigu turtas buvo ákeistas, tai svarstant nutarimo projektà Seimo plenariniame po- reiðkia, kad buvo atsiradæ prievoliniai teisiniai santykiai, sëdyje, gauti Seimo Biudþeto ir finansø komiteto iðva- jeigu ákaito gavëjas ar jo teisiø perëmëjai gali bûti nusta- dà dël programos ágyvendinimo iðtekliø. tyti, prievoliniai teisiniai santykiai tæsiami, taèiau jeigu Komitetas bendru sutarimu pritarë Seimo Teisës ákaito davëjo nebëra – prievoliniai teisiniai santykiai lai- ir teisëtvarkos Teisëtvarkos institucijø parlamentinës kytini pasibaigusiais ir tai nëra kliûtis atkurti nuosavy- kontrolës pakomiteèio nutarimo projektui policijos re-

2064 Nr. 30 (204) KOMITETUOSE formos klausimais ir konstatavo kad, tæsiant policijos Eilinio policijos pareigûno mokymo (bazinis pro- reformos darbus, bûtina: fesinis rengimas) tikslas turëtø bûti – suteikti baziná tobulinti tarnybos policijoje teisiná reglamentavimà; universalaus policininko iðsilavinimà. Mokymo trukmë naujos redakcijos Valstybës tarnybos ástatymas ne- turëtø bûti trys semestrai (1,5 metø). turi reglamentuoti statutiniø ástaigø pareigûnø tarny- Studentams, baigusiems pirmàjà studijø pakopà, bos klausimø. Statutiniø ástaigø pareigûnø statusà ir turëtø bûti suteikiama policininko profesinë kvalifi- tarnybà turi reglamentuoti atskiras ástatymas arba sta- kacija ir nukreipti darbui á policijos komisariatus. Tæsti tutas; studijas antrojoje programos pakopoje pareigûnai gali sukurti ir uþtikrinti policijos pareigûnø socialiniø po ne maþiau kaip vieneriø metø praktinio darbo. garantijø sistemà, kuri skatintø policijoje tarnauti iðsi- Svarbiausi universalaus policininko profesinio ren- lavinusius bei aukðtos kvalifikacijos asmenis; gimo tobulinimo uþdaviniai –sukurti policijos parei- vykdant pensijø reformà, numatyti priemones, ku- gûno profesinio parengimo kvalifikacinius reikalavimus rios uþtikrintø statutiniø ástaigø pareigûnø socialines (bendrieji policininko gebëjimai), atsiþvelgiant á Euro- garantijas; pos Sàjungos, Lietuvos visuomenës keliamus policinin- optimizuoti teritoriniø policijos ástaigø valdymà; kams uþdavinius bei LR Aukðtojo mokslo ástatymo nuo- teritorinës policijos ástaigos turi tapti pagrindiniais status. policijos veiklos subjektais. Joms turi bûti suteikta dau- Formuluojant studijø programos tikslus ir uþdavinius, giau savarankiðkumo valdymo, finansø panaudojimo bûtina iðskirti tai, kà studentas, ávykdæs programà, tu- ir personalo formavimo klausimais bei padidinta jø at- rës iðmanyti (teorinës þinios) ir á tai, kà jis turës mokëti sakomybë uþ saugios aplinkos formavimà aptarnauja- atlikti (ágûdþiai) profesinëje veikloje. Profesiniø ágûdþiø mos savivaldybës teritorijoje; formavimui, bûtina kartu su Policijos departamentu patobulinti policijos darbo organizavimo ir veiklos rengti Mokomosios praktikos programà, kurioje bûtø ke- principus; liami aiðkûs ir konkretûs staþuotojui tikslai. vieðoji policija turi veikti universaliuoju veiklos prin- Komitetas pabrëþë, kad yra bûtinas pareigûnø per- cipu, teikdama pirmiausia socialines paslaugas gyven- kvalifikavimas ir kvalifikacijos këlimas. Pareigûnø tojams bei telkdama kitas institucijas nusikaltimø pre- perkvalifikavimo problema bûtø kur kas maþesnë, jei- vencijai vykdyti. Tam bûtina sukurti universalaus gu á tarnybà policijos komisariatuose bûtø priimami as- uniformuoto policijos pareigûno modelá; menys, turintys specialøjá profesiná iðsilavinimà. kriminalinë policija savo veiklà turi koncentruoti á nusikaltimø atskleidimà, glaudþiai bendradarbiauti su Gruodþio 19 d. komitetas bendru sutarimu pritarë prokuratûra ir kitomis teisësaugos institucijomis; patobulintam Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos uþtikrinti glaudø policijos bendradarbiavimà su pi- 1990 m. lapkrièio 8 d. nutarimo Nr.I–766 "Dël Lietu- lieèiø bendruomene, vietos savivalda bei nevyriausybi- vos Respublikos pilieèio paso nuostatø patvirtinimo" nëmis organizacijomis; pakeitimo" ástatymo projektui Nr.IXP–1232. uþtikrinti racionalø policijos resursø panaudojimà; bûtina nustatyti optimalius policijos pareigûnø skai- Gruodþio 20 d. komitetas ið esmës pritarë Policijos èiaus ir policijos materialinio bei techninio aprûpini- ástatymo 81 straipsnio pakeitimo ástatymo projektui mo standartus, kuriais remiantis bûtø skiriami ir racio- Nr.IXP–1255. Pasiûlyta Vidaus reikalø ministerijai naliai skirstomi policijos resursai; (toliau–VRM) iki 2002 balandþio 1 d. pateikti Seimui visø lygiø policijos ástaigose bûtina ádiegti veiklos ástatymo projektus, reikalingus Mokesèiø policijos de- strateginio planavimo, paremto resursø valdymu, nuo- partamento prie VRM pertvarkymui. statas; ádiegti efektyvià policijos pareigûnø atrankos, rengimo ir kvalifikacijos këlimo sistemà; VALSTYBËS VALDYMAS IR ágyvendinant integravimosi á Europos Sàjungà rei- SAVIVALDA kalavimus, sukurti bendrà policijos informacinæ ir ry- ðiø sistemà; bûtina modernizuoti ir plësti operatyvinës informa- Vieðosioms ástaigoms siûloma sudaryti cinës sistemos duomenø bankà, suvienodinti visø ða- sàlygas teikti ávairiapusias paslaugas lies specializuotø ir teritoriniø policijos ástaigø naudo- jamà programinæ árangà bei visiðkai suderinti jà su centrine duomenø baze. Gruodþio 12 d. komitetas pritarë Vietos savival- Rengiant policijos pareigûnus, bûtina atsiþvelgti á: dos ástatymo 8 straipsnio papildymo ástatymo projek- Policijos veiklos pokyèius integruojantis á Europos tui Nr.IXP– 1153. Komitetas pasiûlë Seimui kartu Sàjungà, Lietuvos biudþeto galimybes bei Lietuvos ðvie- svarstyti Seimo nario Petro Papovo áregistruotà Vie- timo sistemos reformà. ðøjø ástaigø ástatymo 2 straipsnio papildymo ástatymo

2065 KOMITETUOSE Nr. 30 (204) projektà Nr.IXP–1260 (kaip lydintá svarstomà ástaty- Gruodþio 19 d. komitetas pritarë Gintaro Didþio- mo projektà). ko ir Valdemaro Tomaðevskio pasiûlymams dël Pilie- èiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà at- Gruodþio 17 d. komitetas pritarë Vieðøjø ástaigø kûrimo ástatymo 2, 3, 8, 10, 15, 18, 20 ir 21 straipsniø ástatymo 2 straipsnio papildymo ástatymo projektui pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto Nr.IXP– Nr.IXP–1260. 411(3); Jono Jurkaus pasiûlymui dël Profesiniø sàjun- Projekto tikslas sudaryti sàlygas vieðosioms ástai- gø turto paskirstymo ástatymo projekto Nr.IXP–861(2) goms teikti ávairiapusias paslaugas. Seimus priëmus bei ið esmës pritarë Gyventojø turto ir pajamø dekla- teikiamà ástatymo pataisà, bûtø nustatyta, kad "Vieðoji ravimo ástatymo 2 straipsnio papildymo ástatymo pro- ástaiga – tai ðio ástatymo nustatyta tvarka ið dalininkø jektui Nr.IXP–815. (savininko) turto ásteigta ne pelno organizacija, veikian- Nepritarë Vaclovo Karbauskio pasiûlymams dël ti socialinëje, ðvietimo, mokslo, kultûros, sporto ar ki- ástatymo projekto Nr.IXP –1153(2). tose panaðiose srityse ir vieðai teikianti ðiø srièiø pa- Komitetas pasirengë svarstyti Vyriausybës ástatymo slaugas visuomenës nariams, taip pat savivaldybës papildymo 301 straipsniu ir 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, tarybos sprendimu ið savivaldybës turto ásteigta ne pel- 33, 37, 40, 41, 44 ir 45 straipsniø ir deðimtojo skirsnio no organizacija, teikianti paslaugas keleivinio trans- pavadinimo pakeitimo ir papildymo ástatymo projektà porto, ryðiø, elektros, ðilumos, dujø, vandentiekio, ko- Nr.IXP– 1265 ir Valstybës tarnybos ástatymo 15, 16, 27, munalinio ûkio ar kitose panaðiose srityse." 59 straipsniø ir 1 bei 2 priedëliø pakeitimo ástatymo Ið esmës pritarë: projektà Nr.IXP–1266. Nuspræsta komiteto iðvadø pro- Valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo ástaty- jektø rengëjais paskirti Algimantà Valentinà Indriûnà, mo 10, 11, 17, ir 19 straipsniø pakeitimo ir papildymo Gintarà Didþiokà, Eligijø Masiulá, Alvydà Ramanaus- ástatymo projektui Nr.IXP–1252; kà ir Klemensà Rimðelá. Valstybës turto fondo ástatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–1253; Ástatymo "Dël valstybiniø ámoniø, kuriø iki 2000– ÞMOGAUS TEISËS øjø metø nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuo- ti" pripaþinimo netekusiu galios ástatymo projektui Nr. Siûloma sugrieþtinti teisëjø atsakomybæ IXP–1254; dël bylø vilkinimo Taip pat komitetas pritarë Petro Papovo pasiûlymui Apskrities valdymo ástatymo 4 straipsnio papildymo ir 5, 10 ir 12 straipsniø pakeitimo ástatymo projektui Pakeisti rinkimø ástatymai Nr.IXP–354(2). Seimo nariø Gintaro Didþioko ir Valdemaro Toma- Gruodþio 12 d. komitetas ið esmës pritarë Civilinio ðevskio pasiûlymø svarstymà dël Pilieèiø nuosavybës proceso kodekso (1, 2, 3 knygos) projektui Nr.IXP–926 teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo ir Civilinio proceso kodekso (IV–VII dalys) projektui 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, ir 21 straipsniø pakeitimo ir pa- Nr.IXP–1127 ES, taèiau nusprendë pasiûlyti pagrindi- pildymo ástatymo projekto Nr.IXP–411(3) nuspræsta niam – Teisës ir teisëtvarkos komitetui patobulinti juos, pratæsti kitame komiteto posëdyje. atsiþvelgus á þmogaus teisiø uþtikrinimo poþiûriu svar- Pasirengë svarstyti: bias pastabas. Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø Vieðojo administravimo ástatymo 3, 4, 19, ir 37 laisviø apsaugos konvencijos 6 str. nuostatø ágyvendi- straipsniø papildymo 6, 13, 17, 31 ir 38 straipsniø pa- nimui (kad bylà teismas iðnagrinëtø per ámanomai keitimo bei ðio ástatymo papildymo 151, 152 ir 311 straips- trumpiausià laikà), reikia nustatyti byloje dalyvaujan- niais ástatymo projektà Nr.IXP–1223. Komiteto iðvadø èiø asmenø ne tik atsakomybæ, bet ir áraðyti normas, projekto rengëjais paskirti Algimantas Valentinas In- kurios teismà (teisëjà) skatintø laikytis ðios nuostatos driûnas ir Eligijus Masiulis. Nuspræsta praðyti Vyriau- ir vykdyti Kodekso reikalavimus. sybës iðvados dël ðio projekto; Þmogaus teisiø komitetas gauna daug skundø, kad, Seimo rinkimø ástatymo 58 straipsnio 3 dalies ir 97 ypaè apylinkiø teismuose, teisëjai nesprendþia bylinin- straipsnio 2 punkto pakeitimo ástatymo projektà kø praðymø (priimti papildomà ieðkiná arba prieðieðkiná Nr.IXP–943 ir Savivaldybiø tarybø rinkimø ástatymo 55 arba taikyti ieðkinio uþtikrinimo priemonæ) ir kt. Siû- straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 87 straipsnio 1 dalies loma projekte numatyti, – jei teisëjas (teismas) per Ko- ástatymo pakeitimo ir papildymo projektà Nr.XP–944. dekse nustatytà laikà nepriëmë nutarties, rezoliucijos Komiteto iðvadø projektø rengëjais paskirti Gintaras dël byloje dalyvaujanèiø asmenø praðymo, tai laikoma, Didþiokas, Jonas Jurkus ir Klemensas Rimðelis. Taip kad yra priimta neigiama nutartis, rezoliucija. Taip pat pat nuspræsta praðyti Vyriausiosios rinikimø komisijos siûloma atsisakyti teismo teisës nustatyti reikalavimà ir Lietuvos Savivaldybiø asociacijos pateikti iðvadas dël mokëti uþstatà, nes barjerø ginti savo teises teisme pa- ðiø projektø. kanka (þyminis mokestis, nuostata, kad tik advokatas

2066 Nr. 30 (204) KOMITETUOSE gali atstovauti teisme, prievolë tam tikrais atvejais já Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutar- samdyti). Komitetas siûlo, kad projekte turi bûti nu- ties dël asmenø, kuriems paskirtas laisvës atëmimas, matyta teisë vieðàjá interesà teisme ginti ne tik valsty- perdavimo bausmei atlikti ratifikavimo ástatymo pro- bës institucijoms, bet ir nevyriausybinëms organizaci- jektui Nr.IXP–1224. joms. Be to, komitetas pateikë ir kitø pastabø. Ið esmës pritarë Seimo rinkimø ástatymo 25 ir 29 Padaryta Nevyriausybiniø organizacijø plëtros ásta- straipsniø pakeitimo ástatymo (Nr.IXP–1167); Prezi- tymo projekto Nr.IXP–990, varstymo pertrauka. Pa- dento rinkimø ástatymo 234 straipsnio pakeitimo ásta- grindiniam komitetui pasiûlyta já patobulinti. tymo (Nr.IXP–1168); Savivaldybiø tarybø rinkimø ásta- tymo 27 straipsnio pakeitimo ástatymo (Nr.IXP–1169) Komitete ávyko klausymai dël "Dël pabëgëlio sta- projektams, taèiau siûlo numatyti politinëms partijoms tuso" pakeitimo ir papildymo ástatymo (projektai teisæ savo rinkimø agitacijai gauti reikalingà informa- Nr.IXP–700(2*)A ES ir Nr.IXP–700(2*). cijà apie rinkimø apygardos ar apylinkës rinkëjus. Ko- miteto nuomone, teiktinø duomenø apie rinkëjus sà- Gruodþio 19 d. komitetas pritarë: Asmens duome- raðà reikëtø trumpinti. nø teisinës apsaugos ástatymo 17 straipsnio pakeitimo Gràþino tobulinti Administraciniø teisës paþeidi- ástatymo projektui Nr.IXP–1170; mø kodekso 21414, 21416, 2591, straipsniø pakeitimo ir Karo prievolës ástatymo 32 straipsnio pakeitimo ásta- papildymo ástatymo projektà Nr.IXP–1171, kuriame tymo projektui Nr.IXP–1172; Visuomenës informavi- siûloma numatyti maþesnes nuobaudas uþ duomenø mo ástatymo 43 straipsnio pakeitimo ástatymo projek- subjektø teisiø, nustatytø Asmens duomenø teisinës ap- tui Nr.IXP–1173; saugos ástatyme, paþeidimus. Ið komitetø iðvadø parengë Vida NACICKAITË

ÞINIOS APIE ÁSTATYMØ PROJEKTØ SVARSTYMÀ KOMITETUOSE

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS SVARSTYS: Miðkø ástatymo 23 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP-1270; (Teikiamo projekto tikslas – suderinti já su Administraciniø teisës paþeidimø kodeksu ir panaikinti normà, pagal kurià mediena, ágyta paþeidþiant ástatymus, konfiskuojama miðko valdytojo arba savininko ir naudotojo naudai ástatymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka.) Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2001 12 29

BIUDÞETO IR FINANSØ KOMITETAS SVARSTYS: Asociacijø ástatymo 10 ir 11 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektà Nr. IXP-600; Labdaros ir paramos fondø ástatymo 9 ir 10 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektà Nr. IXP-601; (Projektuose siûloma panaikinti apribojimus asociacijoms bei labdaros ir paramos fondams verstis tam tikra komercine veikla.) Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2001 12 29

EKONOMIKOS KOMITETAS SVARSTYS: Alkoholio kontrolës ástatymo papildymo 53 straipsniu,1, 2, 3, 6, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 25, 27, 28, 30, 41, 44, 45, 48, 52 straipsniø pakeitimo ir papildymo, 23 straipsnio pripaþinimo netekusiu galios ástatymo projektà Nr. IXP-1267; (Projekto tikslas – naujai reglamentuoti alkoholio produktø, kuriø tûrinë etilo alkoholio koncentracija virðija 22 proc., gamybà, panaikinti kai kuriuos verslo suvarþymus, suderinti ástatymà su Europos Sàjungos teise, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais ir kitais teisës aktais.) Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2001 12 29

TEISËS IR TEISËTVARKOS KOMITETAS SVARSTYS: Asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 20, 22, 26 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektà Nr. IXP-724; (Projekte siûloma praplësti ástatymo taikymo sritá, átvirtinti tikslesnius duomenø pavidalo reikalavimus, taip pat nustatyti, kad su tele- komunikacijø paslaugø abonentu susijæ srauto duomenys praëjus 3 m. po ryðio pabaigos turi bûti sunaikinti, kad nebûtø galima nustatyti asmens tapatybës ir kt.)

2067 Nr. 30 (204)

Administraciniø teisës paþeidimø kodekso papildymo 62(1) 62(2) straipsniais ir 62, 224, 242, 244, 259(1), 268, 320 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektà Nr. IXP-1138(A); (Teikiamomis pataisomis siekiama diferencijuoti atsakomybæ uþ savavaliðkà medþiø ir krûmø kirtimà, naikinimà arba þalojimà miðko þemëje atsiþvelgiant á iðkirstø, sunaikintø ar suþalotø medþiø ar krûmø kieká.)

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendinimo ástatymo projektà Nr. IXP-1236; Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 186(3), 186(6) straipsniø pripaþinimo netekusiais galios ir 224, 259(1), 272 straipsniø pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP-1237; Hipotekos registro steigimo ástatymo 1, 5 ir 6 straipsniø pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP-1238; (Teikiamø ástatymø projektø tikslas – Civilinio proceso kodeksas, nustatoma jo ásigaliojimo data – 2002 m. liepos 1 d., numatoma Civilinio proceso kodekso taikymo tvarka ir pasiûlymai Vyriausybei bei Teisingumo ministerijai, taip pat pripaþástamas netekusiu galios ðiuo metu galiojantis Civilinio proceso kodeksas, Hipotekos ástatymas ir Kilnojamojo turto ákeitimo ástatymas.) Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 200 12 29

VALSTYBËS VALDYMO IR SAVIVALDYBIØ KOMITETAS SVARSTYS: Vyriausybës ástatymo papildymo 30(1) straipsniu ir 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31 32, 33, 37, 40, 41, 44 ir 45 straipsniø ir deðimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo ástatymo projektà Nr. IXP-1265; Valstybës tarnybos ástatymo 15, 16, 27, 59 straipsniø ir 1 bei 2 priedëliø pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP- 1266; (Projektai teikiami siekiant patobulinti valstybës institucijø sàrangà bei padidinti institucijø administracinius gebëjimus. Vyriausybës ilgalaiká strateginá veiklos planà numatoma pakeisti Valstybës ilgalaikës veiklos strategija, su kuria Vyriausybë turëtø derinti savo veiklà ir kuri nustatytø strateginæ ðalies valdymo vizijà. Projekte numatoma atsisakyti Ministro Pirmininko aparato, taip pat pertvarkyti Vyriausybës kanceliarijà - jai vadovautø Vyriausybës kancleris; patobulinti ministerijos valdymo organizavimà, t.y. atsisakyti viceministrø pareigybiø ir numatyti ministerijos karjeros valstybës tarnautojus - valstybës sekretoriø ir jam pavaldþius bei ministrui atskaitingus ministerijos sekretorius ir kt.) Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2001 12 29

Valdyba Sudaryta darbo grupë Akciniø bendroviø „Bûtingës nafta“, „Maþeikiø nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo ástatymo projektui tobulinti Gruodþio 17 d. Valdyba nusprendë suðaukti Seimo neeiliná posëdá gruodþio 19 d. 13 val. Pritarë Seimo nario Jono KORENKOS kelionei á Maskvà (Rusijos Federacija) gruodþio 15–19 dienomis dalyvauti Europos parlamentarø forume gimstamumo klausimais. Patvirtino Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaièio komandiruoèiø á Italijos Respublikà ir Belgijos Karalystæ ataskaitas. Atsiþvelgdama á Seimo Socialiniø reikalø ir darbo komiteto siûlymà, nusprendë praðyti Vyriausybës pateikti Seimui iðvadas dël Valstybiniø pensijø ástatymo 11 straipsnio papildymo ástatymo projekto Nr. IXP-1218. Seimo valdyba, atsiþvelgdama á Seimo Ekonomikos komiteto praðymà, nusprendë sudaryti darbo grupæ ak- ciniø bendroviø „Bûtingës nafta“, „Maþeikiø nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo ástatymo 3 ir 4 straipsniø pakeitimo ástatymo projektui Nr. IXP-485 tobulinti, atsiþvelgiant á Konstitucinio Teismo nutarimà ir Vyriausybës nuomonæ. Darbo grupæ sudaro: Vaclovas KARBAUSKIS (grupës vadovas, Seimo narys); Algis BALEÞENTIS (Teisingumo ministerijos Privatinës teisës departamento vyriausiasis specialistas); Nerijus EIDUKEVIÈIUS (ûkio viceministras); Dalia FOIGT (advokatø kontoros „D.Foigt ir partneriai“ advokatë); Valentinas GREIÈIÛNAS (Seimo narys); Daiva KAMARAUSKIENË (Finansø ministerijos Valstybës skolos valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja); Eugenijus MALDEIKIS (Seimo narys); Daina PETRAUSKAITË (Sei- mo kanceliarijos Teisës departamento vyriausioji konsultantë); Jurgis RAZMA (Seimo narys); Vytenis STRIMAITIS (Seimo Ekonomikos komiteto patarëjas); Saulius SPËÈIUS (Vyriausybës kanclerio pavaduotojas); Gintautas ÐIVICKAS (Seimo narys); Viktoras USPASKICHAS (Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas); Þilvinas ZINKEVIÈIUS (advokatø kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir partneriai“ advokatas). Pa-

2068 Nr. 30 (204) tobulintà Akciniø bendroviø „Bûtingës nafta“, „Maþeikiø nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo ástatymo 3 ir 4 straipsniø pakeitimo ástatymo projektà darbo grupë turi parengti iki 2002 m. sausio 20 d. Darbo grupei Kultûros ástaigø ástatymo projektui rengti suteikta daugiau laiko: ástatymo projektas turi bûti parengtas iki 2002 m. kovo 1 d. (ankstesnë data buvo 2001 m. gruodþio 20 d.)

Nepamirðti Lietuvos kariai Valdyba nusprendë suðaukti Seimo neeiliná posëdá gruodþio 21 d. 10 val. Komandiravo Seimo nará Algá KAÐËTÀ á Kosovà (Jugoslavijos Federacinë Respublika) gruodþio 21-22 dienomis aplankyti KFOR misijoje Lenkijos – Ukrainos sudëtyje tarnaujanèius Lietuvos karius. Pakeitë Seimo valdybos sprendimà Nr. 635 “Dël S.Dmitrijevo, V.Greièiûno, V.Kvietkausko, A.Matulevièiaus ir J.Narvilienës komandiruotës á Rusijos Federacijà”: du delegacijos nariai Sergejus Dmitrijevas ir Vytautas Kvietkauskas iðvyksta dviem dienomis vëliau, nei kiti – gruodþio 19 d. Atsiþvelgdama á Valstybës valdymo ir savivaldybiø komiteto siûlymà, Seimo valdyba nusprendë praðyti Vy- riausybës pateikti Seimui iðvadas dël Vieðojo administravimo ástatymo 3, 4, 19, ir 37 straipsniø papildymo, 6, 13, 17, 31 ir 38 straipsniø pakeitimo bei ðio ástatymo papildymo 151, 152 ir 311 straipsniais ástatymo projekto NR. IXP- 1223. Atsiþvelgdama á Þmogaus teisiø komiteto siûlymà, sudarë ðios sudëties darbo grupæ Asmens duomenø teisi- nës apsaugos ástatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 20, 22 ir 26 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektui parengti: Arminas LYDEKA (grupës vadovas, Seimo narys); Igoris BAZYLEVAS (VRM Vieðojo saugumo departamento skyriaus vedëjas); Renaldas GRIGAS (VSD Paslapèiø kontrolës poskyrio virðininkas); Violeta IVANAUSKIENË (VRM Vieðojo saugumo departamento Organizacinio skyriaus vyr. juriskonsultë), Ona JAKÐAITË (Valstybës duomenø apsaugos inspekcijos virðininkë); Algirdas MATKEVIÈIUS (VSD poskyrio virðininkas); Gediminas MILEVIÈIUS (Antrojo operatyviniø tarnybø departamento prie KAM direktoriaus pavaduotojas); Olegas RIMANAS (Policijos departamento prie VRM kriminalinës policijos Operatyvinës veiklos komisaras). Pavedë Finansø departamentui dël Seimo nario R.Karbauskio nedalyvavimo Seimo posëdþiuose 2001 m. lapkrièio mënesá vykdyti Seimo nariø darbo sàlygø ástatymo 13 straipsnio reikalavimus. Gruodþio 20 d. Seimo Valdyba (rytinio plenarinio posëdþio pertraukos metu) pakeitë gruodþio 21 d. Seimo neeilinio posëdþio darbotvarkæ, o gruodþio 21 d. papildë jà dar dviem klausimais.

Aigustë Vykantë BARTKUTË

Liberalø frakcijos seniûnui Gintarui Steponavièiui Frakcijos PAREIÐKIMAS Vilnius, 2001 12 21

Mes, þemiau pasiraðæ Seimo nariai, pareiðkiame, kad iðeiname ið Liberalø frakcijos ir praðome mûsø nelaikyti Lietuvos Respublikos Seimo Liberalø frakcijos nariais.

1. Egidijus Skarbalius 2. Henrikas Þukauskas 3. Dalia Kutraitë-Giedraitienë 4. Vladas Þalnerauskas 5. Rolandas Paksas 6. Eugenijus Maldeikis 7. Jonas Lionginas 8. Vytautas Lapënas 9. Dailis Alfonsas Barakauskas 10. Juozas Raistenskis 11. Jûratë Juozaitienë

2069 Nr. 30 (204) PASIÛLYMAI CIVILINIO PROCESO KODEKSO PROJEKTUI omisijos ÐEIMOS IR VAIKO REIKALØ KOMISIJA gruodþio 12 dienà svarstë Lietu- K vos Respublikos civilinio proceso kodekso projektà Nr. IXP–926 (2). Posëdyje dalyvavo komisijos nariai Ona Babonienë, Dalia Kutraitë–Gied- raitienë, Janë Narvilienë, Virmantas Velikonis, Giedrë Purvaneckienë (komisijos pirmininkë). Teisës universiteto doktorantë Saulë Vidrinskaitë siûlë papildyti projekto penkto skirsnio 145 straipsná laiki- nu apribojimu vieno ið sutuoktiniø teisës gyventi kartu bei matytis su nepilnameèiu vaiku. Komisijos pirmininkë Giedrë Purvaneckienë siûlë papildyti ástatymo projekto 145 straipsná dviem punktais. Ji siûlë ápareigoti vienà ið tëvø laikinai gyventi atskirai ir uþdrausti matytis su nepilnameèiais vaikais. Taip pat ji siûlë laikinai apriboti naudojimàsi atsakovo gyvenamuoju bûstu. Diskusijose paaiðkëjo, kad bûtø apsaugotos vaiko teisës ir jo teisëti interesai, tikslinga papildyti Civilinio proceso kodekso projekto 145 straipsná dviem punktais. Komisijos pasiûlymai, pataisos, pastabos: 1. Ið dalies pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso projektui Nr. IXP–926 (2). 2. Papildyti projekto 145 straipsná 14 ir 15 punktais bei projekto 14 punktà laikyti 16 ir iðdëstyti taip: „14) ápareigojimas vienam ið tëvø gyventi skyrium ir uþdraudimas matytis su nepilnameèiais vaikais; 15) apribojimas naudotis atsakovo gyvenamuoju bûstu. 16) kitos laikinosios apsaugos priemonës, kuriø nesiëmus teismo sprendimo ávykdymas gali pasunkëti ar pasidaryti nebeámanomas”. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Komisija paskyrë praneðëja Giedræ Purvaneckienæ Posëdþio dalyviai iðklausë Darbo ir socialiniø tyrimø instituto mokslinës darbuotojos Laimos Þalimienës informacijà apie apskrièiø ir savivaldybiø vaikø globos ir specialiøjø ugdymo institucijø veiklà. Nagrinëjant pateiktus veiklos analizës rodiklius paaiðkëjo, jog kai kuriø vaikø globos bei specialiøjø ugdymo institucijø veikla nepatenkinama. Kartu iðryðkëjo ir rajonø bei miestø savivaldybiø vaikø teisiø apsaugos tarnybø, kitø socialiniø tarnybø veiklos efektyvumas. Po diskusijø buvo aptartos Darbo ir socialiniø tyrimø instituto pateiktos mokslinio tyrimo pagrindinës iðvados.

Justina KIRNIENË, komisijos konsultantë Seimo Pirmininkas KADENCIJÀ PRADËJO NAUJOJI SUOMIJOS AMBASADORË

Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas gruodþio 17 d. priëmë kadenci- jà Lietuvoje pradëjusià Suomijos ambasadoræ Tainà Kiekko. Susitikime Seimo Pirmininkas ir Suomijos ambasadorë aptarë dviðalá Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimà, parlamentinius ryðius, Lietuvos derybø su Europos Sàjunga raidà. „Lietuva vejasi anksèiau derybas pradëjusias ðalis ypaè greitai”,–pastebë- jo Suomijos ambasadorë. Seimo Pirmininkas pabrëþë, kad Lietuvos parlamentas daug dëmesio skiria integracijai á Europos Sàjungà. „Artëjant Kalë- doms Seimas dirba neeiliniu reþimu, kad priimtø teisës aktus, reikalingus sëkmingai integracijos á ES raidai”, – sakë A. Paulauskas.

2070 Nr. 30 (204) LIETUVOS DIPLOMATINËS ATSTOVYBËS TURI BÛTI AKTYVESNËS

A.Paulauskas gruodþio 19 d. Seime susitiko su Lietuvos ambasadoriais, reziduojanèiais uþsienyje. Pasikeista nuomonëmis apie Seimo dalyvavimà formuojant ðalies uþsienio politikà, pagrindinius Lietuvos uþsienio politikos prioritetus. Seimo Pirmininkas susitikime akcentavo aktyvesnio diplomatiniø atstovybiø darbo bûtinybæ. „Diplomatinës atstovybës turi bûti ne vien pasyvios vykstanèiø ávykiø stebëtojos, apsiribojanèios ávykiø fiksavimu”, sakë Seimo Pir- mininkas. A.Paulausko nuomone, didesná dëmesá diplomatinës atstovybës turi skirti parlamentinio bendradarbiavimo plëtojimui. „Nors uþsienio politika nëra tiesioginë Seimo kompetencija, parlamento vaidmuo uþsienio politikoje yra vis reikðmingesnis, aktyviai formuojant Lietuvos uþsienio politikos ávaizdá”, pabrëþë Seimo Pirmininkas. Pasak A.Paulausko, ateinanèiais metais turëtø dar labiau skatinamas Seimo komitetø ir atitinkamø uþsienio ðaliø parlamentø padaliniø bendradarbiavimas, iðnaudojami ávairiø Seime veikianèiø tarpparlamentiniø grupiø ryðiai.

SU LIETUVOS AMBASADORIAIS – APIE MÛSØ UÞSIENIO POLITIKÀ

Pokalbis su A.Skaisgiryte-Liauðkiene

Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas gruodþio 20 d. susitiko su Lietuvos ambasadoriais Prancûzijoje – Asta Skaisgiryte–Liauðkiene, JAV – Vygaudu Uðacku, Danijoje – Deividu Matulioniu ir Rusijoje – Zenonu Namavi- èiumi, Lietuvos misijos prie NATO ir Vakarø Europos Sàjungos vadove Ginte Damuðis. Susitikimuose su ambasadoriais Seimo Pirmininkas aptarë aktualiausius Lietuvos uþsienio politikos klausimus, integracijos á Europos Sàjungà ir NATO perspektyvas, parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimà.

Arvydas ÞILINSKAS, Seimo Pirmininko atstovas spaudai

2071 Nr. 30 (204)

arptautiniai ESTIJOS PREZIDENTAS SUSITIKO SU T LIETUVOS SEIMO PIRMININKO Ryðiai PAVADUOTOJU ÈESLOVU JURÐËNU Gruodþio 14 d. Estijos Prezidentas Arnoldas Riuitelis Taline, Radisson vieðbutyje, kur vyko Baltijos Asam- blëjos XIX sesija, susitiko su Lietuvos Seimo Pirmininko pavaduotoju Èeslovu Jurðënu. Estijos Prezidentà domino politinë padëtis Lietuvoje, valdþios sprendimø raida. Lietuvos Seimo Pirmininko pavaduotojas papasakojo apie ástatymø leidybos procesà, derinant nacionalinius teisës aktus su ES teise. Daugiau kaip pusvalan- dá trukusio pokalbio metu A.Riuitelis ir È.Jurðënas aptarë abiejø valstybiø pasirengimo ES narystei tempus, visuomenës nuomonës átakà politikø sprendimams. Pokalbio dalyviai sutarë, kad pareigûnø, politikø bendradarbiavimas, pagrástas aktyviomis, dalykiðkomis konsultacijomis ir abipusiu informavimu svarbiausiais strateginiais klausimais kurtø vis palankesnæ visuomenës nuomonæ apie Baltijos ðaliø bendradarbiavimà ir narystës Europos Sàjungoje naudà. Èeslovas Jurðënas padëkojo Estijos Prezidentui uþ dëmesá Baltijos Asamblë- jos sesijai ir iðreiðkë vilties, kad Prezidentas ir ateityje domësis ðios parlamenti- nës organizacijos darbu. Arnoldas Riuitelis papraðë perduoti sëkmës linkëjimø Prezidentui V.Adamkui, Ministrui Pirmininkui prez. A.Brazauskui. Pokalbis ávyko Prezidento iniciatyva po sesijos atidarymo iðkilmiø.

XIX BALTIJOS ASAMBLËJOS SESIJA

Gruodþio 14-15 dienomis Taline vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinë asamblëja, trukusi dvi dienas

2072 Nr. 30 (204)

ARNOLDAS RIUITELIS: „KOKIOS ES MES NORIME?”

SEIMO PIRMININKO PAVADUOTOJAS RAGINA PLËTOTI BALTIJOS IR LIETUVOS IR LENKIJOS PARLAMENTINIØ ASAMBLËJØ BENDRÀ VEIKLÀ

Atidarydamas Baltijos Asamblëjos XIX sesijà, Estijos Prezidentas Arnoldas Riuitelis pabrëþë, kad ði Lietu- vos, Latvijos ir Estijos parlamentinë organizacija dar neiðsëmë savo galimybiø skatinti aktyvesná regiono ir tarptautiná bendradarbiavimà. Estijos vadovas paskatino BA narius pasvarstyti, kokios “Europos Sàjungos norime mes patys”, taip pat – kaip bûtø galima dar labiau iðplëtoti Baltijos ðaliø bendradarbiavimà saugumo ir gynybos srityje. Laikantis tradicijos Baltijos Asamblëjos XIX sesijà pasveikino kitø tarpparlamentiniø forumø vadovai. Svei- kinimo þodá sesijoje tarë Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo nariø Asamblëjos pirmininkas, Lietuvos parlamento Pirmininko pavaduotojas Artûras Skardþius:

Gerbiami Baltijos Asamblëjos nariai ir sveèiai, dalyvavimas Baltijos Asamblëjoje bei Lietuvos Respub- ponai ir ponios, likos ir Lenkijos Respublikos Parlamentinëje Asamblë- joje yra vienodai svarbus ir prasmingas. Noriu nuoðirdþiai padëkoti uþ malonø kvietimà da- Kita vertus, esu ásitikinæs tarptautinio bendradar- lyvauti 19–ojoje Baltijos Asamblëjos sesijoje. biavimo globalizacijos proceso neiðvengiamu, o tuo pa- Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respubli- èiu aktyvesnëmis bendromis Baltijos ir Lietuvos ir Len- kos Seimo nariø Asamblëjos vardu sveikinu visus sesi- kijos Parlamentiniø Asamblëjø iniciatyvomis, kurias jos dalyvius, susirinkusius èia, Estijos Respublikos sos- inspiruoja visoms regiono valstybëms aktualios proble- tinëje Taline. mos, bûtinumas bendrai jas iðspræsti. Viliuosi, kad ypa- Ðámet Rygoje paminëtas Baltijos Asamblëjos veik- tingà suinteresuotumà Asamblëjø suartëjimu, lydimà los deðimtmetis þenklina didelá mûsø valstybiø nueità konstruktyviø veiksmø ir ágyvendinimo priemoniø pa- kelià plëtojant konstruktyvø ir suderintà triðalá bendra- rodys Lietuva, kità pusmetá perimanti pirmininkavimà darbiavimà, pagrástà kertiniais demokratiniø, teisiniø Baltijos Asamblëjoje. valstybiø kûrimo tikslais. Parlamentinis bendradarbia- Tiesiant kelius á glaudesná ir dalykiðkà Asamblëjø vimas nulëmë, kad jo iðkelti politiniai uþdaviniai yra bendravimà, teigiamai pasitarnautø panaði struktûri- aptariami ir konkreèiais bûdais ágyvendinami mûsø vy- në ðiø institucijø sandara. Iðsamiau apibûdindamas nu- riausybiø. matomo bendradarbiavimo gaires, norëèiau atkreipti Lietuvos situacija, þvelgiant tarptautinio bendradar- jûsø dëmesá á tai, jog bendras Asamblëjø prezidiumø biavimo aspektu, yra kiek skirtinga nei Estijos ar Lat- darbas vyksta jau dabar. Apie susiklostanèià graþià tra- vijos: iðlikdama neatskiriama Baltijos trejeto dalis, mûsø dicijà á Baltijos Asamblëjos sesijas, kitus renginius kvies- ðalis geografine, politine, ekonomine, istorine–kultû- ti kitø, o tarp jø ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Len- rine plotmëmis nemaþiau glaudþiai susijusi ir su Cen- kijos Respublikos Seimo nariø asamblëjos atstovus, trine Europa, pirmiausia – su Lenkija. Puikiai prisime- liudija ir ðiandieninis mano dalyvavimas èia, kurá labai name fataliðkus trijø Baltijos valstybiø istorijos vertinu ir dar kartà, naudodamasis man suteikta gali- bendrumus XX amþiuje – nepriklausomø valstybiø for- mybe, reiðkiu nuoðirdþià padëkà. mavimàsi ðimtmeèio pradþioje, sovietinæ ir naciø oku- Bûtina pabrëþti, jog mûsø bendra veikla ateityje tu- pacijas bei aneksijà. Prisimename ir bendras pastan- rëtø apimti ne vien Prezidiumus, bet ir kitas struktûri- gas atkuriant valstybingumà. Vis dëlto visø ðiø ávykiø nes Asamblëjø dalis, iðpleèiant nagrinëtinas temas ir raidoje mes, lietuviai, turime deramai ávertinti ir Lie- priimamus politinius sprendimus. tuvos – Lenkijos santykius, numatyti istorinæ perspek- 19–osios Baltijos Asamblëjos sesijos dalyviams lin- tyvà, aiðkiai suvokti jø reikðmæ abiem valstybëms. Ma- kiu sëkmingo darbo derinant projektus, konstruktyviø no minëtos aplinkybës atskleidþia tai, jog Lietuvai ir reikðmingø sprendimø.

Baltijos Asamblëjos sesijà taip pat pasveikino Ðiaurës Tarybos Pirmininkë Outi Ojala ir Beneliukso Tarppar- lamentinës konsultacinës tarybos vicepirmininkas Þanas Mari Aparas (Jean Marie Happart).

2073 Nr. 30 (204)

Asamblëjos prezidiume (ið kairës): Lietuvos kraðto apsaugos ministras Linas Antanas Linkevièius, Seimo delegacijos Baltijos Asamblëjoje vadovë Giedrë Purvaneckienë, Estijos delegacijos vadovas Trivimi Velliste, Latvijos delegacijos vadovas Romualdas Raþukas ir Latvijos gynybos ministras Girtis Valdis Kristovskis

ASAMBLËJA APSVARSTË 12 DOKUMENTØ PROJEKTØ

PATEIKTAS KREIPIMASIS Á LIETUVOS, LATVIJOS IR ESTIJOS PARLAMENTUS DËL REFERENDUMO DËL STOJIMO Á ES SURENGIMO TÀ PAÈIÀ DIENÀ

XX BALTIJOS ASAMBLËJOS SESIJA BUS ÐAUKIAMA VILNIUJE

jø, pirmiausia prie Ðiaurës Atlanto Sàjungos”, sakoma Trijø valstybiø parlamentø delegacijos svarstë ir pri- deklaracijoje. ëmë 12 dokumentø. Gruodþio 15 d. plenariniam BA V.Landsbergis pateikë ir kità projektà – Pareiðki- posëdþiui Vytauto Landsbergio pateiktoje Baltijos vals- mà dël readmisijos sutarèiø, kuriuo BA, atsiþvelgda- tybiø solidarumo su tarptautine koalicija prieð tero- ma á nelegalià migracijà ið Azijos á Europà, iðreiðkë pa- rizmà deklaracijoje pabrëþiama, kad në vienos tautos siûlymà, kad Rusijos Federacija ir Baltarusijos ir në vienos religijos dël pavieniø atstovø veiksmø ne- Respublika pasiraðytø sutartis su Lietuva, Latvija ir Es- galima laikyti teroristine, bet akcentuojama bûtinybë tija dël nelegaliø migrantø gràþinimo. nuosekliai kovoti su terorizmu. „Ðioje naujoje situaci- Seimo atstovas Audrius Kliðonis pateikë svarstyti joje trys Baltijos valstybës – Lietuva, Estija ir Latvija – Rezoliucijà dël Baltijos valstybiø bendradarbiavimo pa- reiðkia solidarumà su tarptautine antiteroristine koali- vojingø ir ypaè pavojingø infekciniø ligø kontrolës klau- cija. Baltijos valstybës nori prisidëti prie taikos ir sau- simais. Priëmus Rezoliucijà, Baltijos valstybëms siûlo- gumo stiprinimo tiek Baltijos jûros regione, tiek ir vi- ma ypatingà dëmesá skirti bendradarbiavimui infekciniø same pasaulyje. Todël Baltijos Asamblëja dar kartà ligø profilaktikos ir kontrolës srityje, formuojant tokiø pareiðkia, kad Lietuva, Estija ir Latvija yra pasirengu- ligø stebësenos, greito reagavimo ir keitimosi informa- sios prisijungti prie tarptautiniø saugumo organizaci- cija tarp ðaliø sistemø.

2074 Nr. 30 (204)

Sveikindama ligðiolinius BA laimëjimus, Lietuvos Ðiø metø gruodþio 8 dienà minëjome Baltijos Asam- delegacijos vadovë Seimo narë Giedrë Purvaneckienë blëjos deðimtmetá, o 2002 metais Ðiaurës Tarybai su- sakë: kanka 50 metø. Mes stengsimës prisidëti prie ðios isto- rinës datos paþymëjimo. Tai bus gera proga dar kartà Ðiai sesijai parengtuose dokumentuose lyg veidro- iðanalizuoti Ðiaurës Tarybos raidà, patirtá bei bendro dyje atsispindi svarbiausi visø trijø Baltijos valstybiø uþ- Ðiaurës ðaliø veikimo laimëjimus tiek savo ðaliø plëtroje, sienio politikos prioritetai, aktualiausi klausimai. tiek tarptautinëje politikoje. Tas Baltijos ðalims ypaè Taèiau Baltijos Asamblëjos dokumentai, kurie bus naudinga integruojantis á Europos ir transatlantines priimti ðioje sesijoje, neiðspræs visø Lietuvos, Estijos ir struktûras. Latvijos bendradarbiavimo problemø. Ðiame bendra- Atskirai norëèiau paminëti Baltijos Asamblëjos ry- darbiavime ypaè svarbus koordinuotas ir subalansuo- ðius su Beneliukso Tarpparlamentine konsultacine tatas Baltijos Ministrø Tarybos veikimas, kuris uþtikrintø ryba ir padëkoti uþ iniciatyvà 2002 m. balandþio 10–12 perëjimà nuo deklaruojamø uþdaviniø á realø ir prag- d. Vilniuje surengti bendrà konferencijà dël þemës ûkio matiná darbà. Baltijos Asamblëja turi suaktyvinti savo politikos, maisto saugos ir aplinkos problemø. Esame veiklà plëtodama Baltijos valstybiø bendradarbiavimo pasiryþæ Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblëjoje koncepcijà, tuo geriau panaudodama savo konsultaci- laikotarpiu visomis priemonëmis skatinti ðá bendradar- jø teikëjos funkcijà. Ðiuo metu mes jau perëjome nuo biavimà, stengtis padaryti já nuoseklø, konstruktyvø ir deklaracijø prie konkreèiø klausimø sprendimo, taèiau vaisingà. mûsø veikloje dar nëra nuosekliø ir tikslingø þings- Vienas ið bûsimøjø prioritetø – sustiprinti Baltijos niø ir mes dar neparodome, kad galime apimti visas Asamblëjos partiniø grupiø darbà. Tai mums reikalin- numatytas sprendimø priëmimo sritis. Baltijos Asam- ga ne tik bendradarbiavimo su Ðiaurës Taryba plëtotei, blëjos rezoliucijos turi atspindëti Baltijos valstybiø rai- ne tik pasirengimui dirbti Europarlamente. Tai mums dà ir jø bendradarbiavimo prioritetines sritis bei áver- reikalinga mûsø ðalyse parlamentinës demokratijos bei tinti padarytà paþangà. Ðias rezoliucijas turi lydëti bendros politinës kultûros sustiprinimui. tolimesni Baltijos Ministrø Tarybos þingsniai. Turi bûti Kità pusmetá Lietuva perima pirmininkavimà Bal- glaudesnës sàsajos tarp Baltijos Asamblëjos ir Baltijos tijos Asamblëjoje. Jau yra sudarytas ir patvirtintas Bal- Ministrø Tarybos projektø. Mûsø bendros pastangos – tijos Asamblëjos Prezidiumo ir komitetø darbo planas. tiek politiniame tiek vykdomajame lygmenyse – turëtø Lietuvos delegacija tæs Estijos delegacijos pradëtà re- bûti sutelktos ðiam tikslui pasiekti. Baltijos valstybiø gioniná bendradarbiavimà ir rengs komitetø posëdþius bendradarbiavimas yra vienintelë sàranga Latvijai, Lie- visoje Lietuvoje. tuvai ir Estijai, kurioje jos paèios sudarinëtø savo dar- Saugumo ir uþsienio reikalø komitetas posëdþiaus botvarkæ. Dël to, mûsø pagrindinis tikslas suartinti Bal- Klaipëdoje ir Juknaièiuose ir aptars tarptautiniø ins- tijos Asamblëjos ir Baltijos Ministrø Tarybos titucijø poþiûrá á nuodingus sprogmenis Baltijos jûro- darbotvarkes, taip plëtojant glaudesná bendradarbia- je bei Kaliningrado ateitá Europos Sàjungos plëtros ir vimà tarp ðiø institucijø. Rusijos politikos perspektyvoje. Atskiro dëmesio reikalauja Baltijos Asamblëjos ir Teisës komiteto posëdþiai vyks Kaune ir Klaipëdo- Ðiaurës Tarybos – pagrindinio Baltijos Asamblëjos je ir juose bus aptariamos tokios temos kaip rinkimi- partnerio – bendradarbiavimo aspektai. 2001 m. spa- niø kompanijø finansavimo skaidrumas ir teisiniai as- lio 28 – 31 d. dalyvavome Kopenhagoje, Danijoje vy- pektai bei þmogaus teisiø apsauga Baltijos valstybëse, kusioje Ðiaurës Tarybos sesijoje, kurioje buvo patvir- ypaè atkreipiant dëmesá á tuos, kurie nukentëjo nuo tei- tinta nauja Ðiaurës Tarybos struktûra, kurià dabar sësaugos ir sveikatos apsaugos sistemø. Komitetas taip sudarys Prezidiumas, 5 specialieji komitetai: Kultûros pat rûpinsis, kad bûtø parengti ir paruoðti priëmimui ir ðvietimo bei mokymø, Gerbûvio, Pilieèiø ir vartotojø Baltijos Asamblëjos Medalio ir Baltijos Asamblëjos teisiø, Aplinkosaugos ir gamtiniø iðtekliø bei Verslo ir partiniø grupiø nuostatø projektai bei aptars galimas pramonës, o taip pat Kontrolës komitetas ir Balsavi- Baltijos Asamblëjos Statuto pataisas. mo komitetas. Taigi dabar atsiranda galimybiø skatinti Komunikacijø ir informatikos komiteto posëdþiuo- bendradarbiavimà tarp atitinkamø Baltijos Asamblë- se numatyta svarstyti tokius klausimus kaip bendra Bal- jos ir Ðiaurës Tarybos komitetø. Su sesijoje dalyvaujan- tijos valstybiø telekomunikacijos rinkos ateitis, sienø èia Ðiaurës Tarybos Pirmininke Outi Ojala, jau artimiau- kirtimo procedûrø supaprastinimas bei Baltijos valsty- siu metu aptarsime Ðiaurës Tarybos atstovø galimybes biø muitiniø informaciniø sistemø integruotas darbas. dalyvauti Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu rengia- Aplinkosaugos ir energetikos komitetas kartu su muose komitetø posëdþiuose. BA ir ÐT prezidiumø po- Ekonominiø ir socialiniø reikalø komitetu posëdþiaus sëdyje, ávykusiame spalio mën. Kopenhagoje patvirti- Ignalinoje, Antalieptëje ir Anykðèiuose ir diskutuos to- nome ir ketvirtojo Baltijos Asamblëjos ir Ðiaurës kiais klausimais kaip bendra Baltijos valstybiø elektros Tarybos jungtinio posëdþio datà. Jis ávyks 2003 m. ba- energijos rinka, Ignalinos atominës elektrinës vieta Bal- landþio 27 – 29 d. Lund, Ðvedijoje. tijos jûros ðaliø energetikos strategijoje, bendradarbia-

2075 Nr. 30 (204) vimas naujø energetikos technologijø, atsinaujinanèiø Taryba Saaremaa, Estijoje organizuos seminarà “Kul- energetikos ðaltiniø ir efektyvesnio energijos panaudo- tûra ir maþø tautø kalba globalizacijos procese”. jimo srityse, alternatyviø energijos ðaltiniø paieðka. Ki- Ekonominiø ir socialiniø reikalø komitetas kovo tas Aplinkosaugos ir energetikos komiteto posëdis ávyks mënesá Vilniuje suregs konferencijà “ES fondø panau- Klaipëdoje, Maþeikiuose ir Naujojoje Akmenëje. Bus dojimas pasirengimui struktûriniams fondams”. Joje diskutuojama apie aplinkos apsaugà Baltijos valstybë- bus aptarti tokie klausimai kaip ES techninë pagalba ir se, pagrindines aplinkosaugines priemones AB “Ma- jos koordinavimas, regionø pasirengimas ES struktû- þeikiø nafta” filiale Bûtingës naftos terminale: povei- riniams fondams, regionø struktûrø statyba ir jø vaid- kio aplinkai vertinimo programà, monitoringo muo, o balandþio mënesá Vilniuje ávyks bendra Balti- programà ir Nacionaliná naftos iðsiliejimo jûroje likvi- jos Asamblëjos, Beneliukso Tarpparlamentinës davimo planà. konsultacinës tarybos ir Ðiaurës Tarybos konferencija Ðvietimo, mokslo ir kultûros komitetas ir kità pus- “Þemës ûkio politika, maisto sauga ir aplinkos proble- metá toliau plëtos ypaè sëkmingai ágyvendinamà triðalá mos”, kurioje bus diskutuojama dël bendrø þemës ûkio projektà dël bendros ðvietimo erdvës kûrimo. Yra su- problemø, maisto saugos ir grûdø gamybos, maisto sau- darytos visos sàlygos pradëti veikti bendroje ðvietimo gos ir gyvuliø produkcijos. erdvëje. Pasiraðytos visos bûtinos sutartys ir dabar jau Baltijos Asamblëjos deðiniøjø partijø grupë dar tu- pereinama prie sutarèiø vykdymo. 2002–2003 mokslo ri nuspæsti, kada bus surengtas Baltijos Asamblëjos ir metais numatoma pradëti studentø mainus tarp Balti- Ðiaurës Tarybos konservatoriø/deðiniøjø partijø grupës jos ðaliø aukðtøjø mokyklø. Tuo pat metu jau galvoja- seminaras Taline. ma ir apie sekantá þingsná – sutarèiø veikimo iðplëtimà Jau dabar galëèiau visus Baltijos Asamblëjos dele- ir á Ðiaurës valstybes. Be ðio klausimo komitetas savo gacijos narius ir sveèius pakviesti á 2001 m. geguþës 23 posëdyje Rokiðkyje, Anykðèiuose, Panevëþyje ir Birþuo- – 25 d. Vilniuje ávyksianèià 20 – àjà jubiliejinæ Baltijos se aptars tokias temas kaip informacinës visuomenës Asamblëjos sesijà ir 8 – àjà Baltijos Tarybà. kûrimas, kultûrinis turizmas, regioninë kultûros cen- Tik prieð mënesá lapkrièio 8 d. Rygoje atðventëme trø plëtra, bibliotekos: ðiuolaikiniø informaciniø tech- Baltijos Asamblëjos deðimtmeèio jubiliejaus paminë- nologijø taikymas, fondo formavimas, bibliotekø lei- jimà Rygoje, o ðioje sesijoje kaip prasmingo mûsø ben- dybinës veiklos perspektyvos, o Kaune su Ðiaurës dro darbo árodymà pristatome Baltijos Asamblëjos de- Tarybos Kultûros ir ðvietimo komitetu diskutuos apie ðimtmeèio jubiliejui iðleistà knygà. Nuoðirdþiai dëkoju bendradarbiavimà tarp Baltijos valstybiø aukðtøjø mo- Baltijos Asamblëjos sekretoriatui uþ ðá darbà, o Estijos kyklø, moksleiviø pilietinës visuomenës ugdymo pro- delegacijai uþ vadovavimà Baltijos Asamblëjai pasta- blemas, dvarø kultûrà, kultûros paveldo apsaugà Bal- ràjá pusmetá ir linkiu Baltijos Asamblëjos 19–ajai sesi- tijos valstybëse. Vasarà komitetas, kartu su Ðiaurës jai sëkmingo darbo. Aèiû.

2076 Nr. 30 (204)

Baltijos Asamblëjos sesijoje tarp kitø dokumentø pa- tijos Ministrø Tarybà uþtikrinti Baltijos valstybiø nacio- teiktas Kreipimasis á Lietuvos, Estijos ir Latvijos parla- naliniø kalbø mokymàsi Baltijos valstybiø pasienio zono- mentus, kuriuo bûtø siûloma apsvarstyti referendumo dël se esanèiose vidurinëse ir aukðtosiose mokyklose. stojimo á Europos Sàjungà surengimo tà paèià dienà tiks- BA sesija priëmë Rezoliucijà dël Baltijos valstybiø ve- lingumà. Nors ðá projektà pristatë Latvijos parlamenta- terinarijos tarnybø bendradarbiavimo saugant savo teri- rai, ið tikrøjø idëja surengti toká referendumà bûtent rug- torijas nuo gyvuliø pavojingø infekciniø ligø. pjûèio 23 d., primenant patirtà okupacijà ir 1989–øjø Baltijos Rezoliucijoje dël Baltijos valstybiø bendradarbiavi- kelià, pirma buvo iðkelta Lietuvoje, besirengiant BA sesi- mo pavojingø ir ypaè pavojingø infekciniø ligø kontrolës jai. G.Purvaneckienës nuomone, toks referendumas gali klausimais Baltijos valstybëms siûloma ypatingà dëmesá bûti vertinamas kaip ryðkus simbolinis ðaliø ir tautø vie- skirti bendradarbiavimui infekciniø ligø profilaktikos ir nybës veiksmas. kontrolës srityje, formuojant tokiø ligø stebëjimo, greito Estijos delegacijos vadovas Trivimi Velliste, pateikda- reagavimo ir keitimosi informacija tarp ðaliø sistemø. mas klausimà – “kur slypi bendradarbiavimo esmë?”, taip Rezoliucijoje dël jûrø turizmo plëtros Baltijos valsty- pat pasiûlë daugiau dëmesio sutelkti ties trijø ðaliø stra- bëse BA kvieèia Baltijos Ministrø Tarybà tarpininkauti, teginiø tikslø ágyvendinimu. kad Europos Sàjunga sukurtø Lietuvos, Estijos ir Latvi- Gruodþio 14 d. sesijoje parlamentarai iðklausë prane- jos bei kitø valstybiø kandidaèiø Baltijos jûros regione ma- ðimus regionø saugumo tema, kuriuos paskelbë Estijos, þøjø uostø, jûrø turizmo ir pakranèiø teritorijø plëtros pro- Lietuvos ir Latvijos kraðto apsaugos (gynybos) ministrai gramà ir tam tikslui suteikti neatlyginamà pagalbà. Juris Luikas, Linas Antanas Linkevièius ir Girtis Valdis Kreipimesi á Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentus Kristovskis. dël referendumø dël stojimo á Europos Sàjungà surengi- Deklaracijoje dël tarptautinio baudþiamojo teismo mo, siûloma parlamentams tinkamu laiku apsvarstyti re- Romos statuto ratifikavimo Asamblëja kvieèia Lietuvos ferendumø surengimo vienu metu trijose ðalyse tikslin- ir Latvijos parlamentus “kuo skubiau ratifikuoti ðá Statu- gumà. tà”. Tarptautinis baudþiamasis teismas, ásteigtas 1998 m. Tarp kitø 12 dokumentø Asamblëja paskelbë Rezoliu- liepos 17 d. Romos Statutu, kurá pasiraðë ir Lietuva, Lat- cijà dël alkoholizmo plitimo ribojimo, ragindama Lietu- vija, Estija, 2001 m. gruodþio mën. Buvo ratifikuotas Es- vos, Estijos ir Latvijos vyriausybes suvienyti valstybës ástai- tijoje. Statutas papildo valstybës vidaus baudþiamàjà tei- gø, nevyriausybiniø organizacijø, – tarp jø baþnyèios, sæ. BA primena, kad kiekvienos valstybës pareiga – taikyti ðeimos, mokyklos pastangas alkoholio vartojimo maþini- baudþiamàjà teisæ asmenims, atsakingiems uþ tarptauti- mo priemoniø kompleksui parengti ir sukurti veiksmin- nius kriminalinius nusikaltimus. gesnæ valstybës strategijà – kaip uþkirsti kelià nuo alko- Pareiðkime dël readmisijos sutarèiø bûtino ratifika- holio, kaip sumaþinti piktnaudþiavimo alkoholiu vimo BA, atsiþvelgdama á nelegalià migracijà ið Azijos á pasekmes. Europà, tikisi, kad Rusijos Federacija ir Baltarusijos Res- Naujam pusmeèiui Baltijos Asamblëjos pirmininka- publika pasiraðys sutartis su Lietuva, Latvija ir Estija dël vimà perima Lietuva, todël Prezidiumo pirmininke iðrink- nelegaliø migrantø gràþinimo. ta Seimo narë, lietuviø delegacijos vadovë Giedrë Purva- Rezoliucijoje dël tolesnio Baltijos valstybiø kalbø plë- neckienë. tojimo bendroje Baltijos ðvietimo erdvëje BA kvieèia Bal- XX BA sesija bus ðaukiama Lietuvoje.

ÁTEIKTI BALTIJOS ASAMBLËJOS APDOVANOJIMAI Gruodþio 15 d. Estijos dailës muziejuje (Riteriø namuose) áteikti Baltijos Asamblëjos apdovanojimai 2001 metø laureatams uþ laimëjimus mokslo, literatûros ir meno srityse: poetui Justinui Marcinkevièiui – uþ naujausià lyrikà ir poezijos rinkiná Carmina minora; (1963 m. iðleistas Just.Marcinkevièiaus iðverstas á lietuviø k. estø epas „Kalevo sûnus”). dizaineriui Ilmarui Blumbergui uþ originalià V.A.Mocarto “Stebuklingosios fleitos” scenografijà ir parodos „Logi/Windows” sukûrimà; istorikui Raimo Pulatui uþ mokslo darbus apie Estijos ir kitø Baltijos ðaliø praeitá. Apdovanojimø skulptûrëles ir premijas áteikë Asamblëjos pirmininkas Trivimi Velliste, pirmininkavimà peri- manèios ðalies – Lietuvos delegacijos vadovë Giedrë Purvaneckienë. Politikai BA premijos kandidatø neatrinkinëja – tai daro nepriklausoma ekspertø komisija. Apdovanojimø áteikimo iðkilmëse dalyvavo Estijos kultûros pasaulio atstovai, politikai, uþsienio ðaliø amba- sadoriai. Ðiø metø premijos dydis – 5 tûkst.eurø. Premijos skiriamos nuo 1994 metø. Iki ðiol Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentø organizacijos laureatais buvo pripaþinti ðie lietuviai: reþisierius Eimuntas Nekroðius, biochemikas Juozas Kulys, poetë Judita Vaièiûnai- të, archeologë Rimutë Rimantienë, poetas Sigitas Geda, baleto solistas Mindaugas Bauþys, kultûrologas Silvest- ras Gaiþiûnas. A.V.

2077 Nr. 30 (204) Politinis elitas svetur LENKIJOS IR ÈEKIJOS VADOVAI TOLIAU REMIA BALTIJOS ÐALIØ SIEKÁ TAPTI NATO NARËMIS Èekijos Prezidentas Vaclavas Havelas gruodþio 17 d. Prahoje susitiko su Lenkijos vadovu Aleksanderiu Kvas- nievskiu. Per pokalbá prezidentai daugiausia dëmesio skyrë NATO ir Europos Sàjungos plëtros klausimams. Preziden- tai iðreiðkë tvirtà paramà Baltijos ðaliø siekiui tapti NATO narëmis ir pareiðkë tiká, kad per kitø metø rudená Prahoje ávyksiantá Ðiaurës Atlanto aljanso virðûniø susitikimà Lietuva, Latvija ir Estija drauge su Slovakija bei Slovënija gaus pakvietimus á NATO. „Mes manome, kad trims Baltijos valstybëms, Slovënijai ir Slovakijai turi bûti pasiûlyta narystë (NATO)”, – per spaudos konferencijà po susitikimo su A.Kvasnievskiu sakë Èekijos Prezidentas. Tuo tarpu Lenkijos Prezidentas sakë manàs, kad NATO durys „turëtø bûti atviros ir kitoms valstybëms”. Jo nuomone, Baltijos ðaliø, Slovakijos bei Slovënijos pakvietimas á NATO bûtø „iðties istorinis Prahos virðûniø susitikimo sprendimas”. DU TREÈDALIAI LENKØ NORI, KAD ÐALIES PREZIDENTE TAPTØ DABARTINIO VADOVO ÞMONA „Pentoro” visuomenës nuomonës tyrimo centro duomenimis, du treèdaliai lenkø norëtø, kad dabartiná prezi- dentà ateityje pakeistø jo þmona Jolanta. Pasak sociologø, J.Kvasnievska demonstruoja dviejø áþymiø pasaulio moterø – Motinos Teresës ir princesës Dianos – geriausias savybes. Ji aktyviai dalyvauja tiek labdaringoje veikloje, tiek politikoje. Jeigu Lenkijos prezidento rinkimai vyktø dabar, uþ J.Kvasnievskos kandidatûrà balsuotø 62 proc. lenkø, o prieð – 22 procentai. Kaip SK skelbë (Nr. 26(200), p. 1814), pats stipriausias varþovas J.Kvasnievskai gali bûti premjeras Leðekas Mileris, kuris po A.Kvasnievskio yra populiariausias ðalies politikas.

Jolanta Kvasnievska tarp Lenkijos ir Austrijos prezidentø Aleksanderio Kvasnievskio ir Tomo Klestilio. Kairëje - Austrijos Prezidento þmona Margot Klestil-Loeffler (EPA-ELTA nuotr.)

2078 Nr. 30 (204) PORTUGALIJOS PREMJERAS KETINA ATSISTATYDINTI PO NESËKMINGØ VIETOS RINKIMØ

Portugalijos Ministras Pirmininkas Antoniju Guteri- ðas (Antonio Guterres) gruodþio 17 d. pripaþino, kad jo valdanèioji Socialistø partija per vietos savivaldos rinkimus patyrë didelá pralaimëjimà, ir pareiðkë ketinàs áteik- ti Prezidentui Þorþi Sampaju (Jorge Sampaio) atsistatydinimo praðymà. Netrukus po jo sprendimo pasitraukti ið vyriausybës vadovo posto, Lisabonos meras Þuanas Suariðas (Joao Soares) pripaþino pralaimëjæs savo centro deðiniosios var- þovui Pedru Santanai Lopiðui (Pedro Santana Lopes) ko- và dël sostinës. A.Guteriðas sakë, kad sprendimà atsistatydinti, vos ápu- sëjus antràjà kadencijà, jis priëmë nenorëdamas pabloginti politinës ðalies padëties tarptautinës krizës akivaizdoje ir siekdamas iðvengti ekonomikos plëtros sulëtëjimo.

Klausimai ir paklausimai Atsakymas á klausimà Nr. 410–201 (Þr. SK Nr. 27(201) Gruodþio 10 d. Specialiøjø tyrimø tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Þimantas Pacevièius–Seimo nariui Henrikui Þukauskui Atsakydami á Seimo nario Henriko Þukausko lapkrièio 23 klausimà dël paþeidimø gràþinant þemæ, infor- muojame, kad Lietuvos Respublikos specialiøjø tyrimø tarnyba ástatymø nustatyta tvarka renka duomenis ir atlieka tyrimà dël þemës reformà vykdanèiø pareigûnø ir tarnautojø, apie kuriuos gauna vieðo ir kitokio pobû- dþio informacijà dël galimai neteisëtos jø veiklos, veiksmø teisëtumo. Pastaruoju metu ðalies dienraðèiuose daþnai minimi galimi neteisëti þemës sklypø formavimo atvejai, taèiau þemës reformos kontrolæ vykdanèios institucijos – Nacionalinë þemës tarnyba prie Lietuvos Respublikos þemës ûkio ministerijos ir apskrièiø virðininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos þemës reformos ástatymo 18 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos 43 str. 3 d., Lietuvos Respublikos specialiøjø tyrimø tarnybai nepateikë tyrimo medþiagø apie skundø nagrinëjimo metu þemës reformà vykdanèiø valstybës pareigûnø ir tarnautojø veiksmuose nustatytus baudþiamosios veikos poþymius. Lietuvos Respublikos specialiøjø tyrimø tarnyba atliko tyrimà, surinko ir perdavë Vilniaus apygardos proku- ratûrai medþiagà dël Vilniaus miesto þemëtvarkos skyriaus darbuotojø neteisëtø veiksmø, kurie lëmë neteisëtø Vilniaus apskrities virðininko sprendimø atkurti nuosavybës teises priëmimà, pridëti prie Vilniaus apygardos prokuratûros 2001–10–02 iðkeltos baudþiamosios bylos Nr. 10–2–026–01. Tyrimas ðioje baudþiamojoje byloje vyksta derinant Vilniaus apygardos prokuratûros, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinës policijos Organizuotø nusikaltimø tyrimø tarnybos ir Specialiøjø tyrimø tarnybos pareigûnø veiksmus vykdant baudþiamàjá persekiojimà, renkant bei átvirtinant árodymus. Taip pat 1999–05–03 Specialiøjø tyrimø tarnybos Ðiauliø skyriuje sumarinio proceso tvarka buvo iðkelta baudþiamoji byla Nr. 40–1–387–99 Jonui Pipirui, dirban- èiam VÁ „Valstybinis miðkotvarkos institutas” inþinieriumi, uþ kyðio priëmimà. PRIDEDAMA. Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos paþymos kopija, 3 lapai.

2079 Nr. 30 (204) Atsakymas á klausimà Nr. 410–206 (Þr. SK Nr. 28(202) Gruodþio 14 d. Uþsienio reikalø ministerijos sekretorius Neris Germanas – Seimo nariui Jurgiui Razmai DËL „SVEÈIØ NAMØ” BEI AMBASADØ PASTATØ Seimo Uþsienio reikalø komitetas, tuo metu vadovaujamas A.Aþubalio, dar 2000 m. birþelio 5 dienos raðtu Nr.105 – 56 kreipësi á Ministrà Pirmininkà A.Kubiliø, praðydamas iðbraukti „Sveèiø namus” ið privatizuojamø objektø sàraðo ir skirti lëðø ðiø namø rekonstrukcijos projektui ruoðti. Taèiau tik ðiø metø spalio 29 dienà Vyriau- sybës nutarimu „Sveèiø namai” buvo iðbraukti ið privatizuojamø objektø sàraðo. 1998–2000 metais „Sveèiø namuose” vyko 63 pasitarimai, konferencijos, priëmimai ir kiti renginiai, kuriuose dalyvavo 2530 asmenø. Per ðá laikotarpá „Sveèiø namuose” buvo apgyvendinti 444 asmenys, á Lietuvà atvykæ Prezidento, Vyriausybës, Seimo, Uþsienio reikalø ministerijos ir kitø valstybës institucijø kvietimu. Vidutinis „Sveèiø namø” uþimtumas buvo 77 dienos per metus. Paþymëtina, kad ne visiems oficialiesiems Lietuvos Respublikos sveèiams buvo priimtinos „Sveèiø namuose” sudarytos gyvenimo sàlygos – minëtu laikotarpiu 39 uþsienio ðaliø delegacijos apsistojo vieð- buèiuose. Vienos delegacijos apgyvendinimas vieðbutyje valstybei papildomai kainavo 3–5 tûkst. litø. Taèiau svarbiausia aplinkybë, kuri verèia, kaip ir kitoms Europos valstybëms (Lenkija, Latvija, Èekija, Slovë- nija, Skandinavijos ðalys ir kt.), Lietuvoje turëti specialø reprezentaciná pastatà, skirtà oficialiø valstybës sveèiø apgyvendinimui, yra ta, kad „Sveèiø namuose” galima geriau uþtikrinti tø sveèiø saugumà. „Sveèiø namø” iðlaikymui per metus valstybë skiria 760 000 litø. Vyriausybei nutarus „Sveèiø namø” neprivatizuoti ir juos vël perdavus Uþsienio reikalø ministerijai, buvo iðleistas jø naudojimo tvarkà reglamentuo- jantis Uþsienio reikalø ministro ásakymas, numatantis teisæ valstybinëms institucijoms, jø vadovams papraðius, nemokamai naudotis „Sveèiø namais”. Siekiant, kad „Sveèiø namai” bûtø panaudojami efektyviai, minëtu ása- kymu leista „Sveèiø namø” patalpas, kai jomis nesinaudoja valstybinës institucijos, suteikti ir kitiems juridiniams asmenims. Taèiau minëtos organizacijos moka patalpø nuomos mokestá 2300 litø uþ dienà. Jeigu naudojamasi tik maþàja posëdþiø sale, mokestis yra 500 litø uþ 4 valandas. 2001 m. lapkrièio 26 d. Vieðosios ástaigos „Pirmoji kava” vadovo praðymu patalpos buvo iðnuomotos renginiui, skirtam BTV laidos „Arbatos klubas” filmavimui bei sveèiø priëmimui. 2001 metais savo renginius „Sveèiø namuose” dar rengë „Bitë GSM”, „Þemaièiø smuklë”, vyko gydytojø urologø konferencija. Ambasados pastato statybos kainà apsprendþia nemaþai faktoriø. Manytume, kad vertinant kainos dydá, rei- këtø atsiþvelgti á aplinkybes, dël kuriø ambasados pastato statybos kaina neiðvengiamai tampa didesne uþ viduti- næ statybos kainà: ambasados pastato architektûra turi bûti pakankamai reprezentatyvi, siekiant uþtikrinti ambasados patalpø saugumà, reikia laikytis specialiø reikalavimø, be to, statybos darbai vykdomi uþsienio ðalyje, kuriose statytojui gali bûti nustatytos ávairios sàlygos, didinanèios statybos kaðtus. Lietuvos ambasada Kijeve dar nebaigta statyti. Ðiuo metu baigtos árengti ir jau eksploatuojamos 1038 kv. metrø ploto administracinës patalpos, atlikta dalis ambasados teritorijos tvarkymo darbø bei konstrukciniai an- tro korpuso darbai. Ið viso atlikta darbø uþ 8,4 mln.litø, 2002 m. numatyta skirti 877 tûkst. litø aptverti teritorijai bei uþbaigti aplinkos tvarkymo darbus. Lietuvos ambasados Minske bendras plotas yra 2101 kv. metrai. Pastato statyba kainavo 7,37 mln.litø, tad 1 kv.metro kaina – 3507 litø. Ambasadai priklauso 5800 kv. metrø þemës sklypas, kuris buvo tinkamai sutvarkytas, jame pastatyti garaþai bei kiti inþinerinius árengimai. Bendra visø ambasados statybos, árengimo ir aplinkos tvarkymo kaina 14,49 mln.litø. Statybos ekspertø nuomone tokio dy- dþio pastatai, kaip mûsø ambasados Minske, Kijeve ar Berlyne turëtø bûti pastatomi per 15–18 mënesiø. Uþsitæ- susi statyba labai brangsta, ypaè statyba kitose ðalyse, o Jûsø paklausime minimø pastatø statyba dël nepakanka- mo finansavimo tapo daugiamete.

Klausimas 410–213 Gruodþio 11 d. Seimo narys Egidijus Klumbys – Valstybës saugumo departamento generaliniam direktoriui Meèiui Laurinkui Ð.m. lapkrièio 28 d. skubiai sukviestoje spaudos konferencijoje Vilniaus meras A.Zuokas pareiðkë, kad að esu prisidëjæs prie Prancûzijos bendrovës „Dalkija” ðantaþo, kuriuo buvo reikalaujama pusë milijono JAV doleriø. Be to, A.Zuokas taip pat teigë, jog tai buvo daroma, atstovaujant uþsienio kompanijà . Taip buvo pradëta prieð mane galinga ðmeiþto kompanija. Esu ásitikinæs, kad visà ðá „skandalà” A.Zuokas sukëlë sàmoningai, norëdamas nukreipti dëmesá nuo dabar skubiai forsuojamo sutarties dël „Vilniaus ðilumos tinklø” akcinës bendrovës ilgalaikio turto ir valdymo iðnuomavimo Prancûzijos bendrovei „Dalkija”.

2080 Nr. 30 (204)

2001m. lapkrièio 29 d. Jûs vieðai per LNK televizijà pareiðkëte, kad Vilniaus miesto meras A.Zuokas kreipësi á Valstybës saugumo departamentà, praðydamas iðtirti faktà, kad já norima pakeisti Vilniaus mero poste, ir perda- vë garso áraðà kasetæ. Be to, Jûs pasakëte, kad garso áraðas yra nekokybiðkas ir kad nëra teisinio pagrindo kelti baudþiamàjà bylà. Galiausiai Jûs pasakëte, kad A.Zuoko perduotos medþiagos tyrimà Valstybës saugumo depar- tamentas perdavë Specialiøjø tyrimø tarnybai. Neþiûrint á tai, ð.m. gruodþio 3 d. du Jûsø departamento darbuotojai oficialia tvarka apklausë mane. Atsiþvel- giant á tai praðau Jûsø atsakyti: kokiais kaltinimais remiantis Valstybës saugumo departamento darbuotojai apklausë mane? kada gausiu konkreèias iðvadas apie tyrimo, á kurá esu átrauktas ir að, rezultatus?

Klausimas 410–214 Gruodþio 12 d. Seimo narys Aleksanderis Poplavskis–teisingumo ministrui Vytautui Markevièiui DËL VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBËS ÁMONËS TEISMO SPRENDIMO NEVYKDYMO 1998 m. grupë Vilniaus rajono Rudaminos miestelio gyventojø, atstovaudami visø gyventojø interesus, pada- vë Vilniaus rajono savivaldybës ámonæ UAB „Rudaminos komunalininkas” á teismà dël sutarties nevykdymo. UAB „Rudaminos komunalininkas”, vykdydamas Vilniaus rajono savivaldybës sprendimus, nutraukë karðto vandens teikimà ir tuo paèiu paþeidë sutarties su gyventojais nuostatus. Pagal sutartá komunaliniø paslaugø ámonë turëjo teikti karðtà vandená Rudaminos daugiabuèiø namø gyventojams. Visø instancijø teismai pripaþino UAB „Rudaminos komunalininkas” veiksmus neteisëtais ir ápareigojo pa- slaugø ámonæ vykdyti sutarties nuostatus – teikti karðtà vandená Rudaminos gyventojoms. Galutiná sprendimà ðioje byloje teismas priëmæ prieð 3 mënesius bet iki ðiol UAB „Rudaminos komunalininkas” teismo sprendimo nevykdo. Vadovaudamasis LR Seimo statuto 12 straipsniu praðau informuoti raðtu kodël yra nevykdomas teismo sprendimas ir kaip Rudaminos gyventojai gali priversti ámonæ vykdyti teismø sprendimus jeigu to negali pataryti teismai ir teismo antstoliai?

Klausimas 410–215 Gruodþio 13 d. Seimo nariai Stanislovas Buðkevièius, Vasilijus Fiodorovas, Algimantas Valentinas Indriûnas, Jonas Jurkus, Egidijus Klumbys, Janë Narvilienë, Juozas Palionis, Algimantas Salamakinas, Eduardas Ðablinskas, Julius Veselka–ûkio ministrui Petrui Èësnai Ðiuo metu vis labiau visuomenës aistras kaitina specialios paskirties akcinës bendrovës „Vilniaus ðiluminiai tinklai” ilgalaikio turto ir valdymo iðnuomavimo konkursas bei labai forsuojamas nuomos sutarties pasiraðymas su Prancûzijos bendrove „Dalkia”.Kartu su Vilniaus ðilumos ûkio turtu yra iðnuomojamos dvi ðiluminës elektri- nës, esanèios Vilniuje. Ðiø elektriniø gaminama elektros energija yra tiekiama á valstybës rezerviná fondà. Tad ið esmës specialios paskirties akcinë bendrovë „Vilniaus ðiluminiai tinklai” yra strateginës reikðmës ámonë. Pagal pasaulinio banko studijà Vilniaus ðiluminiam ûkiam atnaujinti ir remontuoti bûtina investuoti per 15 metø ne maþiau 625 milijonus litø, gi „Dalkia” bendrovë oficialiame pasiûlyme tam numatë investuoti 430 milijonus litø, taèiau net nenurodë bûsimø investicijø ðaltinio. Akivaizdu, kad numatomø lëðø net nepakaks dabarti- nës materialinës bazës technikiniam palaikymui, jau nekalbant apie naujos kartos technikos ásigijimà. Po 15 metø Vilniaus ðilumos ûkis bus gràþintas visiðkai nudëvëtas. Atsiþvelgiant á tai, praðytumëme Seimo plenariniame posëdyje vieðai atsakyti á ðiuos klausimus: 1. Ar strategiðkai tikslinga forsuoti tokio didþiulio komplekso kaip Vilniaus ðilumos ûkis iðnuomavimà, kol dar nepriimtas Ðilumos ástatymas ir dar neparengtas nacionalinis ðilumos ûkio plëtros planas? 2. Kaip átakos Vilniaus dviejø ðiluminiø elektriniø iðnuomavimas Rytø Lietuvos energetinæ situacijà, po to kai bus uþdarytas tiek I, o vëliau ir II Ignalinos atominës elektrinës blokas? 3. Kaip Jûs vertinate tà faktà, kad pagal specialios paskirties akcinës bendrovës „Vilniaus ðiluminiai tinklai” turto ir valdymo nuomos sutartá Vilniaus ðilumos tinklø ûkio, o ypaè dviejø elektriniø árenginiø atnaujinimo darbams bus skiriama aiðkiai nepakankamai lëðø – 560 milijonus litø per 15 metø, vietoj 770 milijonø litø, kuriuos realiai gali investuoti á árangos atnaujinimà pati specialios paskirties akcinë bendrovë „Vilniaus ðilumos tinklai”, esant tam paèiam ðiluminës energijos tarifui?

2081 Nr. 30 (204)

4. Ar ið esmës yra tikslinga 15 metø iðnuomoti Vilniaus ðilumos tinklø ûkio turtà ir valdymà, jei, esant sëkmin- gai derybø dël Lietuvos stojimo á Europos sàjungà eigai ir jei Lietuva bus priimta á Europos sàjungà 2004 m., atsivers galimybës gauti lëðø ið Europos sàjungos struktûriniø fondø ir dalá tø lëðø investuoti á Vilniaus ðilumos tinklø ûká, kad já bûtø galima sparèiai modernizuoti? 5. Iðnuomojant 15 metø Vilniaus ðilumos ûkio turtà ir valdymà, praktiðkai yra sunaikinama specialios paskirties akcinë bendrovë „Vilniaus ðiluminiai tinklai”. Tad kokiam juridiniam asmeniui, Jûsø nuomone, po 15 metø reikës gràþinti Vilniaus ðilumos tinklø ûkio turtà ir valdymà?

Klausimas 410–216 Gruodþio 13 d. Seimo nariai Stanislovas Buðkevièius, Vasilijus Fiodorovas, Algimantas Valentinas Indriûnas, Jonas Jurkus, Egidijus Klumbys, Juozas Palionis, Eduardas Ðablinskas, Julius Veselka – Ministrui Pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui Ðiuo metu vis labiau visuomenës aistras kaitina specialios paskirties akcinës bendrovës „Vilniaus ðiluminiai tinklai” ilgalaikio turto ir valdymo iðnuomavimo konkursas bei labai forsuojamas nuomos sutarties pasiraðymas su Prancûzijos bendrove „Dalkia”.Kartu su Vilniaus ðilumos ûkio turtu yra iðnuomojamos dvi ðiluminës elektri- nës, esanèios Vilniuje. Ðiø elektriniø gaminama elektros energija yra tiekiama á valstybës rezerviná fondà. Tad ið esmës specialios paskirties akcinë bendrovë „Vilniaus ðiluminiai tinklai” yra strateginës reikðmës ámonë. Pagal Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ástatymo 14 straipsnio 5 dalá savivaldybiø tarybos joms nuosavybës teise priklausantá turtà iðnuomoja ðio ástatymo nustatyta tvarka pagal Vyriausybës patvirtintas nuomos konkurso taisykles ir dokumentus. Iki ðiol Vyriausybë tokiø taisyklø nepatvirtino. Atsiþvelgiant á tai, praðome atsakyti vieðai Seimo plenariniame posëdyje á ðiuos klausimus: 1. Kaip Jûs vertinate, kad paþeidus ðá ástatymà ne viename Lietuvos mieste buvo iðnuomoti savivaldybëms nuosavybës teise priklausantys ðilumos tinklai? 2. Kaip Jûs vertinate tà faktà, kad paþeidþiant aukðèiau minëtà ástatymà yra forsuojama pasiraðyti specialios paskirties akcinës bendrovës „Vilniaus ðiluminiai tinklai” turto ir valdymo nuomos sutartá su Prancûzijos bendrove „Dalkia”? 3. Kada Vyriausybë priims aukðèiau minëtame ástatyme numatytas nuomos konkurso taisykles, kad bûtø sustabdytas savivaldybiø turto ðvaistymas bei nudëvëjimas?

*Su priedais galima susipaþinti Posëdþiø sekretoriate

Priimamajame Gruodþio 19 d. gyventojus priëmë Pasiprieðinimo okupaciniams reþimams dalyviø ir nuo okupacijø nukentë- jusiø asmenø teisiø ir reikalø komisijos pirmininkas Antanas Napoleonas Stasiðkis.

Gruodþio 28 d. Seimo Priimamajame gyventojus priims Seimo Pirmininko pavaduotojas Èeslovas Jurðënas.

Gruodþio 11-17 dienomis Seimo Priimamajame uþregistruoti 278 laiðkai. Ið Vilniaus – 154, Kauno – 27, kitø miestø – 36, rajonø – 47, uþsienio valstybiø – 14. Daugiausiai laiðkø atsiøsta ekonomikos klausimais – 57 ( ið jø 16 dël finansavimo, 13 dël ástatymø), teisës ir teisëtvarkos – 55 ( ið jø 25 dël ástatymø, 11 dël pareigûnø veiklos), socialinës apsaugos – 34, sveikatos apsaugos – 20, ryðiø su uþsienio valstybëmis – 17, þemës ûkio – 16, ðvietimo, mokslo, kultûros – 16.

2082 Nr. 30 (204) DAUG RAÐOMA DËL NUMATOMØ PENSIJØ ÁSTATYMØ PATAISØ

Gruodþio 11-17 d. daug laiðkø atsiøsta ið ávairiø re- kingai svarstyti bendras Europos bei pasaulio meno ir rai- liginiø bendrijø atstovø ir pavieniø asmenø. Laiðkuose dos klausimus, pajëgianèiai kurti modernias, pasauliui ne tik praðoma senovës baltø religijà pripaþinti tradici- atviras lietuvybës formas“. ne Lietuvos religija, bet ir pateikiami ávairûs ir iðsamûs paaiðkinimai. „Ne apeigos sudaro kiekvieno tikëjimo, re- Siûlymai ir pastabos dël ástatymø ligijos esmæ, o asmeninë kiekvieno tikinèiojo savivoka. Dailininkø sàjungos pirmininko, Meno kûrëjø aso- Todël vargu ar lemtingu laikytinas tas argumentas, kad ciacijos vicepirmininko V.Krutinio – dël Pridëtinës ver- tikëjimas negali bûti pripaþástamas tradiciniu, nes neáma- tës mokesèio ástatymo projekto (Nr.IXP-1203). noma atkurti senøjø Baltø tikëjimo apeigø. Be abejo, ðis Pramonininkø konfederacijos viceprezidento dr. prigimtinis tikëjimas ðiandien prisitaikë prie ðiuolaikinio M.Aleliûno, Dujø ûkio asociacijos prezidento R.Paliu- gyvenimo bûdo (kaip, beje, ir krikðèionybë) taèiau savo ko, Energetikø sàjungos prezidento prof.L.Aðmanto, esme jis iðauga ið vietinës tradicijos gelmiø. Be to, nûdien Verslo darbdaviø konfederacijos tarybos pirmininko, Baltø tikëjimo nereikëtø traktuoti viduramþiø kryþiuoèiø vykdomojo direktoriaus È.Kovëros – dël Energetikos dvasia, nepagrástai vadinant stabmeldyste ir pagonybe, su- ástatymo projekto (Nr.IXP-1195). teikiant ðiems þodþiams vien neigiamà prasmæ“ – raðo- AB „Nalðia“ prezidento A.Ðemetos ir AB „Ðalmes- ma Etninës kultûros draugijos tarybos nariø pareiðki- ta“ generalinio direktoriaus L.Rutkausko – dël Darbo me. sutarties ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ástatymo ir Kitoms religinëms bendrijoms aktuali naujoji Lab- Atostogø ástatymo 25 straipsnio pakeitimo ástatymo pro- daros ir paramos ástatymo projekto (Nr.IXP-430(4)) re- jektø (Nr.IXP-1145, 1146). dakcija. Evangelinio tikëjimo krikðèioniø sàjungos, krikð- Baltø tikëjimo Kauno bendruomenës „Alka“ nariø èioniø bendrijos „Tikëjimo þodis“, Evangelikø baptistø (13 paraðø), p.J.Trinkûno ið Vilniaus, Etninës kultûros bendruomeniø sàjungos atstovai siûlo visas registruotas draugijos tarybos nariø (11 paraðø), mokslininkø (12 religines bendruomenes ðiame ástatyme traktuoti vieno- paraðø) – dël Religiniø bendruomeniø ir bendrijø ásta- dai ir neteikti tolesnæ visuomenës religinæ fragmentaci- tymo 5 straipsnio papildymo ástatymo projekto (Nr.IXP- jà ir netolerancijà lemianèiø privilegijø tradiciniø religi- 1082). jø bendruomenëms ir bendrijoms. „Anonimiðkai gauta Þemës ûkio rûmø pirmininko J.Ramono – dël Kon- labdara yra mûsø bendruomeniø nariø laisva valia teikia- stitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto þe- mos lëðos. Piniginë auka Dievui per bendruomenæ yra sak- mës sklypø ásigijimo nuosavybën subjektø, tvarkos, sà- ralinis aukojanèio individo aktas, tai yra asmens orumo ir lygø ir apribojimø konstitucinio ástatymo pakeitimo garbës elementas. Nuo ðiø lëðø pajamø, socialinio draudi- ástatymo ir Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo lai- mo ir kiti mokesèiai yra sumokëti“– teigia Evangelikø bap- kinojo ástatymo projektø (Nr.IXP-1119, 1120). tistø bendruomeniø sàjunga. Evangelinio tikëjimo krikðèioniø sàjungos vyskupo Daug raðoma dël numatomø pensijø ástatymø pa- R.Kupsèio, krikðèioniø bendrijos „Tikëjimo þodis“ Pas- taisø. Ið politiniø kaliniø ir tremtiniø organizacijø gau- toriø tarybos pirmininko G.Saulyèio, Evangelikø bap- ta kategoriðkø nuomoniø dël Valstybiniø pensijø ásta- tistø bendruomeniø sàjungos tarybos pirmininko A.La- tymo pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto tuþio – dël Labdaros ir paramos ástatymo 1, 3, 5, 10, 12 (Nr.IXP-789). „Reikalaujame, kad ástatymo pakeitimas, ir 15 straipsniø papildymo ástatymo projekto (Nr.IXP- savo esme iðteisinantis kolaborantus ir sulyginantis nusi- 430(4)). kaltëlá su auka, nebûtø priimtas“ – raðoma laiðkuose. Ið Loðimø organizatoriø asociacijos prezidento S.Jo- Klaipëdos miesto bendrijos „Blokadininkas 900“ gau- vaiðos – dël Azartiniø loðimø ástatymo 2, 3, 5, 8, 10, 12, tame pareiðkime praðoma, kad asmenys, turintys „Blo- 13, 14, 15, 16, 19, 21, 23 straipsniø pakeitimo ir papil- kadinio Leningrado gyventojo“ þenklà ir paþymëjimà, dymo ástatymo ir Azartiniø loðimø mokesèio ástatymo bûtø priskirti Antrojo pasaulinio karo dalyviams ir 3 ir 5 straipsniø pakeitimo ástatymo projektø (Nr.IXP- ðiems asmenims bûtø suteiktos numatytos lengvatos ir 915A(2), 916A(2)). pensija – „nuolankiai praðome Jûsø atkreipti á mus dë- Politiniø kaliniø sàjungos VIII suvaþiavimo (2001 mesá. Mes tiek daug iðkentëjome: badà, artimø þmoniø m. gruodþio 8 d.) dalyviø, Politiniø kaliniø ir tremtiniø mirtá, karo baisybes, kurios iki ðiol neduoda ramiai gy- Panevëþio skyriaus tarybos pirmininko P.Pociaus – dël venti“. Valstybiniø pensijø ástatymo 11, 15 straipsniø pakeiti- Nevalstybinio profesionalaus teatro vaikams atsto- mo ir papildymo ástatymo projekto (Nr.IXP-789). vai (11 teatrø), aptaræ teatro ir visos kultûros padëtá, Nacionalinës gërimø gamintojø asociacijos vykdo- pateikia nuomonæ, kad „valstybë privalo atsigræþti á teat- mosios direktorës dr. Z. Pagirskienës – dël Cukraus mo- rà vaikams, kaip á savo intelektualios ateities garantà, pa- kesèio ástatymo ir Virðkvotinio baltojo cukraus mokes- dëti augti ir bræsti naujai ðalies intelektualø kartai, atsa- èio ástatymo projektø (Nr.IXP-1248, 1249).

2083 Nr. 30 (204)

Rezoliucijos, pareiðkimai Klaipëdos miesto bendrijos „Blokadininkas 900“ ta- Mitingo (2001 m. gruodþio 11 d.) dalyviø kreipima- rybos pirmininko J.Kalakausko kreipimasis dël leng- sis dël socialiniø ir ekonominiø valstybës problemø vatø ir pensijø skyrimo tvarkos buvusiems blokadinio sprendimo. Leningrado gyventojams. LKAB „Klaipëdos Smeltë“ profesinës sàjungos na- Sambûrio „Gabija“ pirmininkës N.Arbaèiauskie- riø susirinkimo (2001 m. lapkrièio 23 d.) rezoliucija dël nës kreipimasis dël pagyvenusiø þmoniø padëties Lie- darbo sàlygø gerinimo ir derybø dël kolektyvinës su- tuvoje. tarties problemø. Laisvës kovos sàjûdþio pirmininko J.Èeponio krei- Agentûros „Visos Lietuvos vaikai“ konferencijos pimasis dël þalos atlyginimo nukentëjusiems nuo oku- (2001 m. spalio 6-7 d.) deklaracija dël vaiko ir ðeimos pacijø, Tuskulënø aukø palaidojimo, paminklo þuvu- apsaugos padëties. siems uþ tautos laisvæ pastatymo. Neágalaus jaunimo III forumo „Nevyriausybinës organizacijos prieð neágalaus jaunimo diskriminacijà“ Sveikatos apsauga (2001 m. lapkrièio 24-25 d.) rezoliucija dël aktualiø ne- Vilniaus, Kauno Alzhaimerio klubø atstovø raðtai ágaliøjø ir jø organizacijø problemø. dël vaistø kompensavimo tvarkos. Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovo Ekonomika, pramonë, prof.habil.dr.A.Dembinsko ir kitø (8 paraðai) kreipi- energetika masis dël vaistø kompensavimo ir psichosocialinës re- abilitacijos paslaugø plëtros. Vilniaus prekybos, pramonës ir amatø rûmø prezi- VðÁ Ðiauliø ligoninë direktoriaus P.Simavièiaus rað- dento V.Navicko raðtas dël teisës aktø, reglamentuo- tas dël III lygio paslaugø teikimo ðioje ligoninëje. janèiø vieðuosius pirkimus, tobulinimo. Farmacijos sàjungos prezidento prof. E.Tarasevi- èiaus ir kitø (4 paraðai) kreipimasis dël Farmacijos de- Finansavimas partamento statuso. Lietuvos zoologijos sodo l.e. direktorës pareigas Kauno medinos universiteto Respublikinio endok- V.Raudeliûnienës raðtas dël lëðø ðiam sodui skyrimo. rinologijos centro direktoriaus prof. L.Laðo ir specia- VðÁ Ðiauliø ligoninë direktoriaus P.Simavièiaus rað- listø (3 paraðai) kreipimasis dël centralizuoto augimo tas dël lëðø ligoninës Terapijos skyriui remontuoti. hormono preparatø pirkimo tvarkos. Þemaièiø vyskupystës muziejaus direktoriaus A.Ivinskio raðtas dël lëðø muziejui remontuoti. Ðvietimas, mokslas, kultûra 11 teatrø vardu „Raganiukës teatro“ direktorës Socialinë apsauga ir darbas J.Jankûnaitës kreipimasis dël teatro vaikams padëties. AB „Medrada“ darbuotojø vardu K.Samalionio Panevëþio konservatorijos direktoriaus D.Baltrûno kreipimasis dël neiðmokëto darbo uþmokesèio atgavi- pastabos dël Ðvietimo ástatymo projekto. mo. Asta JANKAUSKIENË, Priimamojo konsultantë

nepasiraðyti biudþeto ástatymo, kuris yra nesuderintas paudos su kitais galiojanèiais ástatymais. Toká sprendimà jau S yra priëmusi Liberalø sàjungos valdyba. onferencijos K „Bûtingës naftos terminalo avarija – tragedija pa- jûrio þvejams”. Rimas VALÈIUKAS (Seimo Jûriniø ir þuvininkystës reikalø komisijos pirmininkas). Da- Gruodþio 13 d. lyvavo Lietuvos þuvininkystës produktø gamintojø aso- „Politinës aktualijos”. Gintaras STEPONAVIÈIUS ciacijos Klaipëdos filialo direktorius Viktoras Buta- (Opozicijos lyderis) informavo, jog Seimo opozicinë Li- vièius. R.Valèiukas, paþymëjo, kad per deðimt beralø frakcija gruodþio 13 d. balsuojant Seime nepa- Nepriklausomybës metø Lietuvos valdþia neteikë tin- rems 2002 metø valstybës biudþeto ástatymo. Taèiau kamo dëmesio pajûrio þvejø interesams. Þvejams ne- G.Steponavièiaus nuomone,valdanèiøjø frakcijø balsais buvo kompensuoti nuostoliai dël þvejybos plotø pra- ðá dokumentà vis dëlto pavyks priimti. Pasak jo, libera- radimo ir þuvø kiekio sumaþëjimo tiek statant lai ketina praðyti Lietuvos Prezidentà Valdà Adamkø Bûtingës terminalà, tiek gilinant uostà ir gruntà pi-

2084 Nr. 30 (204)

siekiø tapti ES nare. Spaudos konferencijoje V.Land- sbergis komentavo savo pareiðkimà „Dël Lietuvos tur- to Rusijoje”.**

„Politinës aktualijos”. Vytenis Povilas ANDRIU- KAITIS (Seimo Pirmininko pavaduotojas) ir Gedimi- nas KIRKILAS (Socialdemokratinës koalicijos frakcijos narys) informavo, jog gruodþio19 d. neeiliniame Sei- mo posëdyje valdanèiosios koalicijos atstovai ketina siûlyti apsispræsti, ar Lietuvoje tikslinga rengti referen- dumà dël narystës Europos Sàjungoje. V.P.Andriukai- èio nuomone, Seimas turëtø priimti rezoliucijà dël referendumo tikslingumo, o dël konkreèios jo datos Rimas Valèiukas ir Viktoras Butavièius galëtø apsispræsti kitais metais. lant á jûros dugnà, tiek ávykus pirmoms dviem avari- joms Bûtingës terminale. „Po pastarosios avarijos, ávy- kusios ðiø metø lapkrièio 23 d., taip pat niekas negali atsakyti, kas ir kokia tvarka turëtø atlyginti nuostolius þvejams”, sakë R.Valèiukas.

Ðvietimo klausimai. Gabrielis Janas MINCE- VIÈIUS (Seimo narys) iðplatino ir komentavo savo pa- reiðkimà „Antiástatyminë ðvietimo politika tautiniø ma- þumø atþvilgiu”** Gruodþio 14 d. „Asociacija Lietuva – Ièkerija. Lietuvos ir Èeèëni- jos ryðiø plëtojimas”. Egidijus VAREIKIS ir Petras GRAÞULIS (Seimo nariai). Dalyvavo Èeèënijos Res- „Dël vaistø ir jø kompensavimo problemø”. Kæs- publikos Ièkerija derybø delegacijos narys Achijadas tutis KUZMICKAS (Sveikatos reikalø komiteto pir- Idigovas. Spaudos konferencijoje aptarta padëtis Èe- mininkas). Dalyvavo Kauno medicinos universiteto do- èënijoje, derybø su Rusija raida, Lietuvos ir Èeèënijos centas Rimantas Peèiûra. Prelegentai praneðë, jog santykiai. Seimo Sveikatos reikalø komiteto iniciatyva sudaryta ir patvirtinta nauja darbo grupë farmacijos politikos „JAV – atðaukite spaudimà Lietuvai”. Julius metmenims rengti. Kitø metø pirmoje pusëje ji turëtø VESELKA (Seimo narys). Dalyvavo buvæs Seimo na- pateikti Sveikatos reikalø komitetui pasiûlymus dël rys Antanas Baskas. A.Baskas pristatë savo laiðkus JAV priemoniø, kurios uþtikrintø teisës aktø, reguliuojan- Prezidentui, kuriuose praðo ávertinti Lietuvos Vyriau- èiø farmacijos sektoriaus veiklà, harmoningumà bei sybës ir amerikieèiø bendrovës „Williams” sutartis JAV maksimaliai atitiktø valstybës ir visuomenës poreikius. ástatymø bei etikos kodekso poþiûriu; kreipimàsi á Lie- Darbo grupei vadovauja Kauno medicinos univer- tuvos Prezidentà Valdà Adamkø, kuriame praðo su- siteto docentas Rimantas Peèiûra ðaukti Valstybës gynimo tarybà padëèiai „Maþeikiø naf- toje” aptarti. „Baltijos Asamblëjos 19 – osios sesijos rezultatai”. Giedrë PURVANECKIENË Seimo delegacijos Baltijos Asamblëjoje vadovë) ir Audrius KLIÐONIS (Seimo de- Gruodþio 17 d. legacijos Baltijos Asamblëjoje vadovës pavaduotojas) informavo apie gruodþio 13 – 15 d. Taline, vykusià 19– „Politinës aktualijos”. Vytauto LANDSBERGIO àjà Baltijos Asamblëjos sesijà (þr. p. 2072). (Seimo nario, TS(LK) pirmininko) nuomone, dabar dar per anksti diskutuoti apie galimà referendumà dël na- rystës Europos Sàjungoje. Pasak V.Landsbergio, Lie- Gruodþio 18 d. tuvos derybos su ES vyksta sëkmingai, baigiami vis nauji skyriai, derybose jau yra pralenktos kai kurios ðalys (þr. „Apie 2002 m. biudþetà ir iðlaidas valstybës tarny- p. 2074). bai”. Gediminas VAGNORIUS (Seimo narys, Nuosai- V.Landsbergio nuomone, labai karðta vidaus disku- kiøjø konservatoriø sàjungos pirmininkas). Dalyvavo sija Lietuvoje gali parodyti, kad yra abejojama dël jos NKS generalinis sekretorius Kæstutis Skrebys. G.Vag-

2085 Nr. 30 (204)

Seimo delegacijos Baltijos Asamblëjoje nariai Audrius Kliðonis ir Giedrë Purvaneckienë (delegacijos vadovë) noriaus teigimu, patvirtintas 2002 metø biudþetas pagal „Socdemai stato savo valdþios piramidæ”. Eligijus palyginamuosius rodiklius bus pats blogiausias per visà MASIULIS (Seimo narys). Dalyvavo LLS pirmininkas atkurtos Lietuvos laikotarpá. Jo duomenimis, vien vals- Eugenijus Gentvilas. Prelegentai komentavo gruodþio18 tybës biudþeto kasdieniniø iðlaidø deficitui dengti nu- d. Seimui pateiktas Vyriausybës ir Valstybës tarnybos ásta- matyta skolintis net 11 proc. nacionalinio biudþeto pa- tymø pataisas, kuriomis numatoma gerokai sumaþinti jamø, kai prieð keletà metø ðis rodiklis faktiðkai buvo politinio pasitikëjimo valstybës tarnautojø skaièiø. per pusæ maþesnis. Pasak G. Vagnoriaus, pirmà kartà E.Gentvilo nuomone, valdanèiosios socialdemokratø ir patvirtintas ir deficitinis Valstybinis socialinio draudimo socialliberalø daugumos atstovai tokiu bûdu „bando sa- fondas. Jo teigimu, kitø metø visos ðalies fiskalinis defi- vo þmones padaryti amþinais pareigûnais”. „Tai gali su- citas gali siekti net 3 proc. bendrojo vidaus produkto daryti rimtø sunkumø naujai Vyriausybei vykdyti savo (BVP). K.Skrebys sakë, kad liûdnai pasibaigë ir dvejø programà”, – sakë E.Masiulis. Liberalø nuomone, ásta- pastarøjø metø plaèiai reklamuotas valdymo „iðlaidø ma- tymo pataisose numatytà ilgalaikæ Valstybës veiklos stra- þinimo” vajus. Planuotos sumaþinti valdymo iðlaidos (pa- tegijà turëtø rengti ne tik Vyriausybæ suformavusios val- lyginti su 2000 m. ) iðaugs net 35 mln. litø. Pati valstybës danèiosios partijos, bet ir visos politinës jëgos, siekiant tarnyba pabrango, jo duomenimis, 26 milijonais litø. atspindëti joje visø grupiø interesus.

Laima ÐANDARIENË Gruodþio 19 d. *Spaudos kon- „Kodël neþadu atsipraðyti Seimo nario Viktoro Us- ferencijø áraðus gali- paskich?”. Juliaus VESELKOS (Seimo nario) nuomo- ma rasti Seimo inter- ne, teisësaugos institucijos turëtø iðtirti þiniasklaidoje neto svetainëje: Seimo nariui Viktorui Uspaskichui pateiktus kaltini- www.lrs.lt mus. Kol ðie kaltinimai neiðtirti ir teisiðkai neávertinti Viktoras Uspaskichas galëtø sustabdyti savo kaip Eko- **Su spaudos nomikos komiteto pirmininko ágaliojimus. „Taip turi konferencijose pla- bûti teisinëje, demokratinëje valstybëje. Kitaip að tu- tintais dokumentais galima susipaþinti riu teisæ kaltinti valdþià, kad ji suaugusi su korumpuo- Seimo spaudos tar- tomis struktûromis”, – sakë J.Veselka. nyboje

2086 Nr. 30 (204) PAMINËTOS DR. K.GRINIAUS SUKAKTYS

Kazys Grinius (1866–1950) – vienas þymiausiø tautinio ir socialinio iðsivadavimo ið carinës Rusijos priespaudos lyderiø; Parlamentinës demokratijos Lietuvoje kûrëjas ir veikëjas – Steigiamojo ir I, II, III seimø narys; Skirtingø politiniø jëgø susitarimo ir bendro darbo pavyzdys – krikðèioniø demokratø ir valstieèiø liaudininkø koalicinës VI vyriausybës (1920 06 19 – 1922 02 01 ) Ministras Pirmininkas; Valstybës vadovas, Respublikos Prezidentas, demokratinës santvarkos simbolis – tik jam bûnant valdþioje Lietu- vos Respublikoje nebuvo karo padëties ir cenzûros; Þmogus, valstybës ir tautos interesus pripaþinæs aukðèiau uþ viskà, nepaisydamas asmeniniø nuoskaudø ir prieð já taikyto smurto; Gydytojas, visà gyvenimà likæs iðtikimas Hipokrato priesaikai, kaip ir V.Kudirka, gydæs þmoniø dvasià ir kûnà, organizavæs gydymo sistemà valstybëje.

Ðaltinis: Kazys Grinius/G.Ilgûnas. – Vilnius: Pradai, 2000 m. – p. 7

Gruodþio 17 d. Seime atidaryta paroda, skirta Kazio Griniaus 135–osioms gimimo ir jo iðrinkimo Respubli- kos Prezidentu 75–osioms metinëms paminëti. Parodà atidarë Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Èeslovas Jurðë- nas. Literatûrinæ – muzikinæ kompozicijà atliko Marijampolës apskrities meno kolektyvai. Parodos eksponatai – ið K.Griniaus memorialinio muziejaus, Vytauto Didþiojo karo muziejaus, Lietuvos centrinio valstybës archyvo ir Kauno K.Griniaus vidurinës mokyklos. Ekspozicijà parengë K.Griniaus memorialinis muziejus kartu su Seimo spaudos tarnyba.

Parodai apþiûrëti gruodþio 21 d. surengta atvirø durø diena.

Artûras ZELENIAKAS

2087 Nr. 30 (204)

ATIDAROMA VIDMANTO VAITKEVIÈIAUS DARBØ PARODA

VIDMANTAS VAITKEVIÈIUS APIE SAVO KÛRYBÀ Nerimstanti mano prigimtis verèia iðbandyti ávairias meno technikas, ieðkoti naujø kûrybos formø. Pradëjæs meno mokslus nuo „klasikos”, t.y. tapybos, dirbu akvarelës, grafikos ir kitose srityse. Paskutinis mano susiþavëji- mo objektas – tapyba ant ðilko, ágaunanti sàsajø su nauja kûrybos sritimi – tekstile ir modeliavimu. Lietuvoje tapyba ant ðilko nëra labai paplitusi. Ji reikalauja ne tik specialiø daþø, bet ir techniniø ágûdþiø. Plati meninë specializacija suteikia man tam tikrø privalumø. Ið akvarelës pasisavintas laisvas ir dràsus potëpio mostas leidþia iðlaikyti pusiausvyrà tarp atsitiktinumo ir rezultato. Todël daþai gula natûraliai, neprieðtaraudami audinio prigimèiai ir pabrëþia lengvà japoniðko ðilko plastikà. Savo tapybinius opusus pradëjau nuo abstrakèiø spalvø, faktûrø ir formø sàskambiø. Ne vienerius metus drobëje ir popieriuje ðlifuotas derinimo patyrimas natûraliai, regis be dideliø vargø, iðsilieja ðilko pavirðiuje. Stilizuoti augalø ir animalistiniai motyvai – kruopðtaus pasiruoðimo rezultatas, ið eskizø perkeltas á audiná.

Vidmanto Vaitkevièiaus akvareliø ir tapybos ant ðilko darbai bus pristatyti Seimo rûmuose gruodþio 28 dienà.

2088