DOCSLIB.ORG

2018 Metų Xxviii Lietuvos Mokinių Istorijos Olimpiados

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
2018 Metų Xxviii Lietuvos Mokinių Istorijos Olimpiados 1 2018 METŲ XXVIII LIETUVOS MOKINIŲ ISTORIJOS OLIMPIADOS „VASARIO 16-OSIOS IR KOVO 11-OSIOS LIETUVA: VALSTYBĖS ATSTATYMO ISTORIJOS (1917–1922 M. ir 1987–1993 M.)“ II ETAPO UŽDUOTYS DALYVIO(-ĖS) VARDAS, PAVARDĖ: DALYVIO(-ĖS) MOKYKLA: REZULTATŲ LENTELĖ PILDO VERTINTOJAI I dalis II dalis III dalis IV dalis Iš viso Parašas I vertintojas II vertintojas Galutinis rezultatas 2 I DALIS Pirmą užduoties dalį sudaro 1–30 klausimai su pasirenkamais variantais. Į šiuos klausimus yra tik po vieną teisingą atsakymą. Kiekvienas teisingas atsakymas vertinamas vienu tašku. 1. 1917 m. rugsėjo 18–23 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje nutarta: A nutraukti buvusius valstybinius ryšius su Rusija; B patikėti Steigiamajam seimui spręsti dėl būsimos Lietuvos politinės santvarkos; C pradėti rengti žemės reformos įstatymą; D sudaryti su Vokietija karinę, muitų, susisiekimo ir pinigų sistemos konvencijas. 2. Lietuvos Valstybės Tarybai 1918 m. lapkričio 2 d. priėmus Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius: A atsikurianti valstybė paskelbta demokratine respublika; B įsteigta valstybės prezidento institucija; C apibrėžtos valstybės sienos; D panaikintos luominės privilegijos šalyje. 3. Augustino Voldemaro vadovaujama pirmoji Laikinoji Lietuvos Vyriausybė: A įsteigė Lietuvos banką; B įvedė privalomą pradinį mokymą; C pradėjo organizuoti vietos savivaldą; D pradėjo pinigų reformą. 4. Kuris iš šių teiginių apie Lietuvos Steigiamojo seimo rinkimus yra teisingas? A Rinkimai buvo organizuojami pagal mažoritarinę atstovavimo sistemą. B Rinkimuose dalyvavo Lietuvos komunistų partija. C Tautos pažangos partija rinkimuose negavo nei vieno mandato. D Teisė balsuoti suteikta visiems Lietuvos piliečiams, sulaukusiems 18 metų. 5. Po kurio mūšio bermontininkai ėmė sparčiai trauktis iš Lietuvos? A Giedraičių. B Jiezno. C Radviliškio. D Zarasų. 6. Vienas svarbiausių Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) ekonominės politikos uždavinių buvo: A pramonės įmonių nacionalizavimas; B smulkių ir vidutinių prekinių ūkių sistemos kūrimas; C stambiosios dvarininkų žemėvaldos stiprinimas; D šalies industrializacija. 7. Steigiamajame Seime krikščionių demokratų bloko lyderiai buvo: A Steponas Kairys ir Vincas Čepinskis; B Mykolas Krupavičius ir Justinas Staugaitis; C Mykolas Sleževičius ir Kazys Grinius; D Aleksandras Stulginskis ir Jonas Staugaitis. 3 8. Kuri konfesinė mažuma buvo didžiausia Lietuvos Respublikoje 1918–1922 m.? A Judėjai. B Protestantai. C Sentikiai. D Stačiatikiai. 9. Kurio socialinio sluoksnio atstovų Vilniaus konferencijoje 1917 m. rugsėjo 18–23 d. buvo mažiausiai? A Darbininkų. B Dvarininkų. C Dvasininkų. D Valstiečių. 10. Kuris iš šių teiginių netinka Lietuvos Taikos sutarties su Sovietų Rusija reikšmei nusakyti? A Besąlygiškai pripažino Lietuvos suverenitetą ir nepriklausomybę. B Grąžino išvežtas kultūros vertybes ir Lietuvos Metriką. C Rusija atsisakė turėtų teisų į Lietuvos teritoriją. D Trys milijonai aukso rublių padėjo įvesti savo valiutą – litą. 11. Lietuva nebuvo priimta į Tautų Sąjungą 1920 m. rudenį, nes: A nebuvo nustatytos valstybės sienos; B nekariavo Antantės pusėje; C nepasirašė Versalio taikos sutarties; D nepateikė prašymo priimti į Tautų Sąjungą. 12. Kaune ant „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ paminklo yra lotyniškas užrašas „Redde quod debes“. Kokia yra šių žodžių reikšmė? A Atiduok, ką privalai. B Atmink savo praeitį. C Brangink tautos atmintį. D Neužmiršk kovų dalyvių. 13. Nurodykite autorių skulptūros, kuri yra pavaizduota 1928 m. išleistame Lietuvos nepriklausomybės medalyje? A Petras Aleksandravičius. B Bernardas Bučas. C Petras Rimša. D Juozas Zikaras. 14. Didžiosios valstybės Lietuvą pripažino: A 1990 m. I pusėje; B 1990 m. II pusėje; C 1991 m. I pusėje; D 1991 m. II pusėje. 4 15. Kuri Europos valstybė 1991 m. rugpjūčio 29 d. pirmoji atidarė diplomatinę atstovybę Vilniuje? A Danija. B Norvegija. C Švedija. D Vokietija. 16. Kurią funkciją pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją atlieka Respublikos prezidentas? A Rengia valstybės biudžeto projektą. B Skelbia rinkimų rezultatus. C Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas. D Tvirtina Seimo priimtus įstatymus. 17. Nurodykite teisingą iliustracijose pateiktų įvykių chronologinę tvarką. A B C D A C, D, B, A. B B, A, C, D. C D, A, B, C. D A, B, D, C. 18. 1991 m. sausio įvykių metu Vilniuje sovietų kariuomenė neužėmė: A Aukščiausios Tarybos rūmų; B Spaudos rūmų; C Televizijos bokšto; D Televizijos ir radijo komiteto pastato. 19. 1993 m. rugpjūčio 31 d.: A atkurta Lietuvos Respublikos Prezidento institucija; B iš Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė; C į Lietuvą atvyko popiežius Jonas Paulius II; D Lietuvoje įvesta nacionalinė valiuta litas. 20. Kurios profesijos atstovų buvo daugiausiai tarp Atkuriamojo seimo deputatų? A Ekonomistų. B Inžinierių. C Pedagogų. D Teisininkų. 21. Kurios politinės partijos atstovų nebuvo 1990 m. Lietuvos Respublikos Atkuriamajame Seime? A Lietuvos demokratų partijos. B Lietuvos laisvės sąjungos. C Lietuvos socialdemokratų partijos. D Lietuvos žaliųjų partijos. 5 22. Kur šiandien saugomas 1990 m. kovo 11 d. akto originalas? A Lietuvos Respublikos Seime. B Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. C Lietuvos centriniame valstybės archyve. D Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. 23. Kuris istorinis įvykis įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ sąrašą? A Baltijos kelias. B Kovo 11 d. akto paskelbimas. C Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. D Vilniaus Arkikatedros bazilikos grąžinimas tikintiesiems. 24. Kuris iš šių teiginių apie XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios Lietuvos visuomenę yra teisingas? A Daugiau kaip pusė šalies gyventojų gyveno miestuose. B Dauguma gyventojų dirbo žemės ūkyje. C Dvarininkams priklausė didžioji privačios žemės dalis. D Gausiausia tautinė mažuma buvo rusai. 25. Kuris iš šių Sąjūdžio reikalavimų SSKP XIX konferencijai 1988 m. yra neteisingas? A Grąžinti Vilniaus Arkikatedrą baziliką tikintiesiems. B Įvesti Lietuvos TSR pilietybę. C Įsteigti Konstitucinį Teismą. D Lietuvių kalbą paskelbti Lietuvos TSR valstybine kalba. 26. Lietuvos delegacijai Paryžiaus taikos konferencijoje buvo iškelti trys uždaviniai: „1) griežtai reikalauti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo neįsileidžiant į by-kokias kitas politikos kombinacijas, kol Lietuvos nepriklausomybės klausimas nebus tinkamai išrištas; 2) Lietuvos valstybės ribos privalo būti nustatytos prisilaikant etnografinio principo su reikalingomis ekonominėmis korektyvomis su išėjimu į jūras per Liepojų ir Klaipėdą [...] ir su sostine Vilniuje; 3) Lietuvos valstybe [turi – red. past.] įeiti Tautos sąjungos bendromen“. Ar šie uždaviniai buvo įgyvendinti Paryžiaus taikos konferencijoje? A Buvo įgyvendinti antras ir trečias uždaviniai. B Buvo įgyvendinti pirmas ir antras uždaviniai. C Buvo įgyvendinti visi trys iškelti uždaviniai. D Nebuvo įgyvendintas nei vienas uždavinys. 27. Kuris 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnių gali būti keičiamas tik referendumu? A Konstitucinis Teismas. B Lietuvos valstybė. C Respublikos Prezidentas. D Visuomenė ir valstybė. 28. Kurį Lietuvai svarbų įvykį žymi monetoje įrašyta data? A Islandijos suteiktą pripažinimą. B Įstojimą į JTO. C Pakvietimą į EEB. D Priėmimą į NATO. 6 29. Koks reiškinys Lietuvoje XX a. pabaigoje buvo vadinamas moratoriumu? A Ekonominės blokados įvedimas. B Kovo 11-osios akto teisinių pasekmių sustabdymas. C Laikino piniginio vieneto (talono) įvedimas. D Lietuvių atsisakymas tarnauti sovietinėje kariuomenėje. 30. Koks svarbus Lietuvai įvykis vyko šiame pastate? A Atsisveikinimas su Sausio 13-osios aukomis. B Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo TSKP. C Lietuvos Respublikos prezidento inauguracija. D M. Gorbačiovo susitikimas su Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio atstovais. 1–30 atsakymų raides įrašykite į lentelę. I DALIES ATSAKYMAI 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 7 II DALIS Į 31–43 klausimus atsakykite remdamiesi žemiau pateiktais A, B, C ir D šaltiniais. A šaltinis (Lietuvos Tarybos pareiškimas dėl Lietuvos valstybingumo) Lietuvos Krašto Taryba, krašto ir užsienio lietuvių pripažinta vienintele įgaliota lietuvių tautos atstovybe, remdamasi pripažinta tautų apsisprendimo teise ir 1917 [m.] rugsėjo 18-23 [d.] vykusios lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu, skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje ir jos atskyrimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis tautomis. Šiai valstybei tvarkyti ir jos interesams ginti taikos derybose Krašto Taryba prašo Vokietijos imperijos apsaugos ir pagalbos. Atsižvelgdama į Lietuvos gyvybinius interesus, reikalaujančius skubiai užmegzti nuolatinius ir artimus ryšius su Vokietijos imperija, Krašto Taryba pasisako už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos imperija, kuri visų pirma bus įgyvendinama per karinę, susisiekimo, muitų ir pinigų [sistemos] sąjungą. B šaltinis (Lietuvos Tarybos pareiškimas dėl Lietuvos valstybingumo) Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario m. 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo m. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti
Load more

Recommended publications
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]
  • Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100
    Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100 Rokiškėnai – Steigiamojo Seimo nariai Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis. Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, Steigiamojo Seimo sudėtis miesto teatro salėje. Jame dalyvavo 104 parlamentarai. https://istorijai.lt/lietuvos-valstybes-pagrindu- Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, sukurimas-1918-1922-m-steigiamasis-seimas/ sekretoriavo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė. Posėdžiavusieji parlamentarai Seimo pirmininku išrinko krikščionį demokratą Aleksandrą Stulginskį, kuris 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio. Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė, kad atstatyta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos Konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovės moterys katalikės antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą https://lt.wikipedia.org/wiki/Steigiamasis_Seimas deklaruota parlamentinė santvarka. Nepriklausoma Lietuvos Respublika oficialiai buvo pripažinta daugumos pasaulio valstybių. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ratifikuotos kitos tarpvalstybinės sutartys su Rusija, Latvija, Estija ir kitomis šalimis. 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • VDU Garbės Daktaras
    2018 m. birželio 21 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 1 euras Leidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesį MoksloNr. 12 (611) Lietuva LIETUVOS UNIVERSITETŲ TARPTAUTINIS PRIPAŽINIMAS Stipriausi Lietuvos universitetai – VU ir VGTU ėlų birželio 6 d. vakarą paskelbti naujausi tarptautiniai universite- tų reitingai „QS World University VRankings 2019“, kurie parodė, kad geriau- siais rezultatais šiemet vėl pasižymi sostinės Seimo narys, Laikinosios Seimo universitetai. ir akademinės bendruomenės Aukščiausiai tarp Lietuvos universitetų bendradarbiavimo komisijos atsidūrė Vilniaus universitetas (VU) – nau- pirmininkas Lauras Stacevičius. J. Jasaičio nuotr. jajame reitinge jis yra 488 vietoje (praėjusiais metais buvo 401–410). Antras geriausiai įvertintas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kuris stabiliai išlaiky- damas poziciją užima 581–590 vietą tarp visų reitinguotų pasaulio universitetų (anksčiau SIAME NUMERYJE pateko į 551–600 kategoriją). Į reitingą taip pat pakliuvo ir Kauno universitetai – KTU ir VDU, kurie atitinkamai atsidūrė 751–800 ir 801–1000 vietų kategorijose. Praėjusiais Lietuvos mokslininkų metais jie buvo 701–750 ir 801–1000 vietų tarptautinis pripažinimas kategorijose. Parengta pagal VGTU pranešimą 1 p. VGTU rūmai. VGTU nuotr. Kokia žmonijos ateitis? 3 p. Akademinės bendruomenės vaidmuo, stabdant valstybės štuoni Latvijos, Estijos ir Lietuvos dros pozicijos su pasaulyje lyderiaujančiu Warakaulle, o CERN Baltijos šalių grupės eroziją 3 p. universitetai įsteigė Baltijos
    [Show full text]
  • Peasant Populists in the Political Life of Lithuania 1926–1940
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY Mindaugas TAMOŠAITIS PEASANT POPULISTS IN THE POLITICAL LIFE OF LITHUANIA 1926–1940 SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION HUMANITIES, HISTORY (05 H) KAUNAS, 2011 The dissertation will be defended extramurally. The right to confer doctoral degree was granted to Vytautas Magnus University together with the Institute of Lithuanian History by Resolution No. 926 of the Government of the Republic of Lithuania of 15 July 2003. The dissertation will be defended at the Council of the Humanities Area History Field of Vytautas Magnus University and the Institute of Lithuanian History. Scientific consultant: Assoc. Prof. Dr. Pranas Janauskas (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Chairman: Prof. Dr. Šarūnas Liekis (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Members: Prof. Dr. Zenonas Butkus (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Saulius Kaubrys (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Prof. PhD Alfred Erich Senn (University of Wisconsin, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Vygantas Vareikis (Klaipėda University, Humanities, History – 05 H) The official defence of the dissertation will be held on 6 May 2011, at 2 p.m. at a public meeting of the Council of the Humanities Area History Field at Vytautas Magnus University, Adolfas Šapoka Auditorium (No. 508), K. Donelaičio str. 52. Address: K. Donelaičio str. 52, LT – 44244, Kaunas, Lithuania Tel: (8-37) 32 78 36 The summary of the dissertation was distributed on 31 March 2011 The dissertation is available at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the libraries of Vytautas Magnus University and the Institute of Lithuanian History 2 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 -1940 M.
    [Show full text]
  • Vilniaus Universitetas
    VILNIAUS UNIVERSITETAS Audron ÷ Veilentien ÷ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIM Ų ĮTAKA UŽSIENIO POLITIKAI 1920–1927 METAIS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, 2010 Disertacija ginama eksternu Mokslinis konsultantas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) 2 TURINYS ĮVADAS. 4 1. STEIGIAMOJO SEIMO IND öLIS Į LIETUVOS TARPTAUTIN öS PAD öTIES STABILIZACIJ Ą: 18 1.1. Parlamento kompetencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problemos 18 1.2. Seimo įtaka Taikos sutarties su Soviet ų Rusija rengimui ir jos ratifikavimas 41 1.3. Seimas ir santykiai su Lenkija: 59 1.3.1. Nutarimai Vilniaus klausimu. 59 1.3.2. Derybos su Lenkija ir Vilniaus lenk ų atstovais. 79 1.3.3. Lietuvos delegacijos veikla Briuselyje. 93 1.3.4. Hymanso projekt ų vertinimai. 114 1.4. Bendradarbiavimas su Baltijos šali ų parlamentais. 131 2. I SEIMO FRAKCIJ Ų NESUTARIM Ų POVEIKIS UŽSIENIO POLITIKAI. 145 3. II SEIMO DARBAI UŽSIENIO POLITIKOS SRITYJE : 161 3.1. Tarptautin ÷s orientacijos pakeitimas. 161 3.2. Klaip ÷dos krašto konvencijos ir integracijos vertinimai. 185 3.3. Santykiai su Didži ąja Britanija ir Baltijos šalimis. 202 3.4. Nes ÷kming ų deryb ų su Vatikanu ir Lenkija panaudojimas rinkimin ÷se kovose 214 4. III SEIMAS IR DIPLOMATIN öS IZOLIACIJOS PROBLEMOS: 230 4.1. Užsienio politikos klausimai Seime. 230 4.2. Užsienio reikal ų komisijos ind ÷lis rengiant Nepuolimo sutart į su SSRS ir jos ratifikavimas. 246 5. UŽSIENIO REIKAL Ų MINISTERIJOS BIUDŽETO FORMAVIMAS 262 IŠVADOS. 281 ŠALTINI Ų IR LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS. 285 3 Į V A D A S Valstybingumo ir parlamentarizmo siekius išreišk ÷ beveik vis ų XIX a.
    [Show full text]
  • Demokratijos Keliu: Kaziui Griniui – 150 Istorijos
    ISTORIJOS DOKUMENTAI DEMOKRATIJOS KELIU: KAZIUI GRINIUI – 150 Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento Ka- zio Griniaus metais. Ta proga, minint 150-ąsias Kazio Griniaus gimi- mo metines, 2016 m. gegužės 15-osios, Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos, išvakarėse Lietuvos Respublikos Seime buvo atidaryta paroda, skirta šiai iškiliai Lietuvos valstybingumo asmenybei. Bene labiausiai Kazys Grinius žinomas kaip Lietuvos atgimimo veikėjas, varpininkas, gydytojas ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, ypač dėl 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo, lėmusio trumpą jo kadenciją ir pakreipusio tolesnio Lietuvos politinio gyvenimo raidą autoritarizmo kryptimi. Plačiajai visuomenei mažiau žinoma jo parla- mentinė veikla. Politine prasme Kazys Grinius simbolizavo Lietuvos parlamentarizmo suklestėjimą. Jis buvo visų keturių 1920–1926 m. laikotarpiu demokratiškai, visuotiniuose rinkimuose išrinktų Seimų (Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų) narys, atstovavo Lietuvos valstie- čių liaudininkų sąjungai. Kazys Grinius vienintelis iš ano meto Lietu- vos politikų buvo Seimo narys, Ministras Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas. Jis vadovavo pirmajai parlamentinei Lietuvos Vyriausy- bei. Pats Kazys Grinius buvo ištikimas laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės principų sergėtojas, Lietuvą matęs tik kaip demokratinę Respubliką ir to visą gyvenimą nuosekliai siekęs. Ši paroda ne tik vizualinis pasakojimas apie Kazį Grinių, bet ir mokslinis ikonografijos tyrimas. Parodos rengėjai patikslino istori- ografijoje klaidingai pristatomus
    [Show full text]
  • Vilniaus Pedagoginis Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra Ii Lietuvos Seimas 1923
    VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Raimundas Trinkūnas Lietuvos lokalinės istorijos specialybės II kurso magistrantas II LIETUVOS SEIMAS 1923 -1926 M. Magistro darbas Magistrantas ___________________ (parašas) Raimundas Trinkūnas Leidžiama ginti: Darbo vadovas __________________ (parašas) IF Dekanas __________________ Prof. habl. dr. Liudas Truska (parašas) Doc. dr. Eugenijus Jovaiša darbo įteikimo data: ______________ Registracijos numeris: _____________ Vilnius, 2007 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro darbas „II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m.“: 1. Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. 2. Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje. 3. Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe. 4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Raimundas_Trinkūnas___ _______________ (studento vardas, pavardė) (parašas) 2 TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................. 4 I. POLITINĖ SITUACIJA II SEIMO RINKIMŲ IŠVAKARĖSE ............ 10 II. II. SEIMO RINKIMAI: 1. Rinkimai ............................................................................................ 13 2. Rinkimų rezultatai – balsų pasiskirstymas ...................................... 19 3. Kiekybinė ir kokybinė naujojo Seimo sudėtis .................................
    [Show full text]
  • Lyderio Problema Parlamentinėje Valstybėje
    ISTORIJA LYDERIO PROBLEMA PARLAMENTINĖJE VALSTYBĖJE. SEIMO FRAKCIJų VADOVAI PARLAMENTINĖS KRIzĖS LAIKOTARPIU 1926 M. auDronė žemaitytė-Veilentienė Kauno technologijos universitetas Kaunas University of Technology K. Donelaičio g. 73, Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje analizuojami III Seimo frakcijų lyderių veiksmai parlamentinės krizės laikotarpiu, bandoma išsiaiškinti, ar buvo galima užkirsti kelią kariniam perversmui. Pateikti duomenys rodo, kad perversmo buvo galima išvengti liaudininkams sudarius koaliciją su viena iš krikščionių demokratų bloko frakcijų – Ūkininkų sąjunga. Liaudi- ninkai tuo nepasinaudojo, nes jų tikslas buvo ne tiek įgyvendinti demokratines reformas, kiek susilpninti krikščionių demokratų įtaką šalyje. Reikšminiai žodžiai: Seimo frakcija; koalicija; opozicija; parlamentinė krizė; vi- suomenės nuomonė; perversmas. Įvadas 1926 metais rinkimuose į III Seimą nė viena partija negavo absoliučios daugumos, todėl Vyriausybę formuoti ėmė daugiausia vietų Seime gavusi Lietuvos valstiečių liau- dininkų partija. Dėl įsisenėjusios politinės nesantaikos ir šmeižto rinkimų kampanijos metu liaudininkai negalėjo sudaryti koalicijos su krikščionių demokratų (toliau – KD) bloko frakcijomis, todėl buvo suformuota koalicija su skirtingų programų ir interesų Parlamento studijos 8 | 2009 M o k s l o 30 d a r b a i i s t o r i j a politiniais partneriais – socialdemokratais ir tautinėmis mažumomis. Aišku, tokia koalicija negalėjo būti ilgalaikė. Nuo partijų lyderių valstybinio darbo patirties, jų ge- bėjimo
    [Show full text]
  • These Study Programmes Are Carried out in English and Are Offered to English-Speaking Students As Full-Time Degree Programmes
    CONTENTS VYTAUTAS 4 Liberal Arts University MAGNUS 8 A Glimpse of History UNIVERSITY 12 Wide Variety of Programmes 14 Faculties KAUNAS LITHUANIA 34 Choose Your Programme! 54 International Office WWW.VDU.LT 56 Open to the World 60 Lithuanian Diaspora University 62 Innovative Research 68 Welcome to Kaunas 75 Discover VMU 78 Contacts „arTESLIBERAL L ARTSIBERA ULes“NIV uERSITYNIVERSITETAS >> >> LIBERAL ARTS UNIVERSITY Throughout its short but exciting history, Vytautas Magnus The university is an exceptionally important institution to the state. For University has been faithfully nurturing and continuing its the members of the academic community, it serves as the hotbed for distinguished traditions. What sets this university apart is its science, improvement and communication. It is not just an institution willingness to organize studies, scientific research and life of the of higher learning; it is much more. It is the perfect embodiment community in a different way. Intellectuals from Lithuania and of freedom and autonomy, which the humanity had first achieved a abroad have participated in the re-establishment of VMU and thousand years ago when the first university was opened and helped defined its goals, which are being pursued to this day. Here, utmost people learn to live as a community adhering to ideals of this kind. importance is given to honesty, tolerance and dialogue, while the forerunning principles are liberal and democratic. Creativity, progress Classical liberal arts universities are the labs of modern life, educating 2 and development of national culture are all brought into sharp focus. bold young people who are not afraid to experiment and are on their way to becoming professional contributors to their own country’s future.
    [Show full text]
  • Lietuvos Steigiamojo Seimo Seniūnų Sueiga: Vyresniųjų Konvento Veiklos Gairės
    ISTORIJA LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO SENIŪNŲ SUEIGA: VYRESNIŲJŲ KONVENTO VEIKLOS GAIRĖS Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius Office of the Seimas of the Republic of Lithuania, Unit for Historical Memory of Parliamentarianism Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka Lietuvos Steigiamajame Seime be kitų struktūrinių vienetų veikė Seniūnų sueiga, suburta Steigiamojo Seimo Prezidiumo iniciatyva opiausiems Seimo darbo organizavimo klausimams spręsti: Seimo posėdžių organizavimo, Seimo statuto, Seimo narių darbo sąlygų, teikti siūlymus Seimui dėl Seimo komisijų veiklos ir kt. Seniūnų su- eigą sudarė visų frakcijų atstovai, ryškūs, skirtingos visuomeninės ir politinės patirties, skirtingo išsilavinimo, skirtingų profesijų. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Steigiamasis Seimas, Seniūnų suei- ga, Seimo Prezidiumas, Seimo statutas, frakcijos, parlamentas. Įvadas 2020-ieji yra išskirtiniai metai Lietuvos valstybės istorijoje, šiemet minima ypatinga sukaktis – Lietuvos Respublikos 100-metis. Atsi- kurianti Lietuvos valstybė dar nebuvo pasirinkusi santvarkos, o teisę Parlamento studijos 29 | 2020 Mokslo 98 darbai istorija nuspręsti, kokį raidos kelią rinksis valstybė, turėjo tik demokratiškai visų jos piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas. Šią teisę ir prievolę Stei- giamajam Seimui dar 1918 m. vasario 16-ąją pavedė Lietuvos Taryba. Nors būta svyravimų, o 1918 metais net bandymų įteisinti Lietuvą kaip monarchiją, 1920 m. gegužės 15 dieną laikinojoje Lietuvos sos- tinėje Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas dar kartą visų Lietuvos piliečių vardu iškilmingai proklamavo Lietuvos valstybės nepriklau- somybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Retas susimąsto, kaip reikšmingai ši data persipina su kita Lietuvai svarbia šių metų sukaktimi – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu. O juk 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akte yra įtvir- tinta, kad 1918 m.
    [Show full text]