Mokytojai turi laikrašti savo profesijos reikalams, lai, žinoma, ir karininkams pra- vartu jis lurėa. Agie jie yra taip pa: mokytojai, ir dar kokie: auklėja Lietuvos ginklo pajėgą. Taigi KARDO buvimas visai pateisinamas Laikraštis mėgsiamas skaityti, kai esti įdomus. Linkiu KARDUI būti labai įdomiam. 1935 1 15 A. Smetona Svarstytinų klausimų mes turime labai daug, lik nereikia drovėtis kelti jie viešumon. Gen. št. plk. Raštikis

TURINYS Psl. KARDAS Lietuvos Nepriklausomybės pri- LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS pažinimo raida ...... 77 EINA DUKART PER MĖNESĮ Gen. št. pik. ltn. Šova. 1918 me- tų vasario 16 d. Kaune ...... 79 D V Y L I K T I E J I M E T A I Taikos rūpesčiai Europoje .... 81 Kpt. Leknickas. Dr. Jono Basa- Kardas rašo aktualiais užsienio politikos, krašto gynimo, navičiaus mirties dešimtmetis 82 tautos karinio auklėjimo, karininkams rūpimais V. M. Reikšmingų Lietuvai dal- ekonominiais, kultūriniais ir kitais vidaus klausimais bų nuotrupos ...... 84 Kardas rašo karininkų korporacijos reikalais: karininko Z. Ivinskis. Steponas Batoras ir idealo, auklėjimo, savitarpio santykių. tradicijų Lietuva ...... 86 kūrimo, karininkų šeimų, bei atsargos karininkų Jurgis Daina. Pirmieji įspūdžiai reikalais dalyje ...... 87 Kardas rašo savanorių - kūrėjų ir šaulių organizaciniais P. Ptr. Karininkas — mokytojas 91 klausimais O. Milaševičius. Naujokų klau- Kardas deda kariško pobūdžio noveles, feljetonus, apysakaites, atsiminimus simu ...... 92 Kardas informuoja apie mūsų ir kilų valstybių kariuomenių R. Sportinio šaudymo reikalu . . 94 gyvenimą, patiekia žinių, kg rašo apie mus vidaus 5—kas. Bučiuoti, bučiuoti! . . . . 94 ir užsienio spauda Pik. ltn. Rapšys. Mūsų unifor- Kardas turi šiuos skyrius:kalbos kraitelė, laisvas žodis, mos keitimo reikalu ...... 95 mūsų gyvenimas, kiti apie mus, birutininkių V. N. Tiekimo aviacija ...... 98 kampelis, sportas, svetimosios kariuomenės, kritika ir bibliografija Tankai ispanų kare ...... 99 Birutininkų kampelis ...... 101 Kardas iliustruotas ir dailiai leidžiamas Mūsų gyvenimas ...... 102 Laisvas žodis ...... 104 KARDĄ LEIDŽIA KARININKŲ RAMOVĖ Svetimos kariuomenės ...... 105 Kritika ir bibliografija ...... 106 KARININKŲ RAMOVĖS ŠVIETIMO IR KULTŪROS SEKCIJA Brig. generolas N a g e v i č ius Gen. štabo plk. M u s t e i k i s Viršelyje foto: Iliuminuotas Karo Brig. generolas V i t k a u s k a s Gen. štabo plk. K a r v e l i s Muziejus nakties metu. Naruševičiaus foto REDAKTORIUS Pulkininkas leitenantas J. S l i ž y s

PRENUMERATA LIETUVOJE: METAMS — 18 LT., 6 MĖN. — 9 LT, 3 MĖN. - 6 LT. UŽSIENY, BE LATVIJOS IR ESTIJOS DVIGUBAI BRANGIAU. ATSARGOS KARININKAMS: METAMS -12 LT, 6MĖN. — 6 LT., 3 MĖN. — 3LT. ATSKIRO NUMERIO KAINA — 1 LT. SKELBIMAI PAOAL SUSITARIMĄ ADRESAS: KAUNAS, MIŠKŲ G. 10. TELEFONAS 23927, PER KARIUOMENĖS ŠTABĄ — 33

J. E. Antanas Smetona Respublikos Prezidentas

Lietuvos Nepriklausomybės

pripažinimo raida Nelengva buvo kova dėl Lietuvos nepriklausomybės. pritarimą, tačiau vokiečiai su tuo nesutiko. Pagaliau, po Nemaža politinio ir kitokio pobūdžio kliūčių stovėjo ilgų derybų, akivaizdoje vokiečių politinės padėties skersai kelio. Lietuvos valstybės atstatymas ir jos sustiprėjimo, nes Rusijos frontas vokiečiams, pripažinimas perėjo tam tikras stadijas. Atgimstančios pradėjusiems su Sovietais taikos derybas, jau Lietuvos atstovams teko išgyventi visą eilę sunkių nebeegzistavo, Lietuvos Tarybai teko sutikti su vokiečių momentų. Lietuvos reikalų gynimas pareikalavo ypatingų primesta nepriklausomybės paskelbimo formule, kuri ir pastangų bei atkaklumo. buvo 1917 m. gruodžio 11d. Tarybos posėdyj priimta (tie- Dabar, kai praėjo jau 19 metų nuo 1918 m. vasario 16 sa, ne visais balsais). d. nepriklausomybės akto paskelbimo ir apie 16—17 Tačiau šios formulės dalį, apie sąjungos ryšius su metų nuo Lietuvos pripažinimo iš pradžios de facto, vokiečiais, Lietuvos Taryba 1918. I. 8 d. posėdy išaiškino paskui de jure ir pagaliau priėmimo pilnateisiu nariu į ta prasme, kad santykius su kaimynais nustatytų visų Tautų Sąjungą, visi tie kovos etapai jau neatrodo tokie Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas, todėl į reikšmingi, kaip anais laikais. Tačiau istorinėj per- 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės paskelbimo aktą spektyvoj anų metų įvykiai įgyja ypatingos svarbos, nes to neįtraukė. Nenuostabu, kad tasai aktas vokiečiams per juos mes įžengėm į naują valstybinį gyvenimą, kaipo nepatiko. Vokietija į tą dokumentą žiūrėjo kaipo į lygūs tarptautinio bendravimo šeimos nariai. Todėl revoliucinį aktą ir jo paskelbimas spaudoj (be kai kurių pravartu bent trumpai tuos kovos kelius prisiminti. Berlyno laikraščių) karo cenzūros buvo uždraustas. Visų pirma dėl 1918 vasario 16 d. akto sudarymo Nors vokiečiai reikalavo 1918. II. 16 d. „revoliucinį aplinkybių, kuriomis Lietuvos Tarybai teko jį paskelbti. aktą" panaikinti, tačiau, nepaisant „visų pasikėsinimų", Kaip žinoma, 1917 m. gruodžio 1 d. tarp Lietuvos šisai aktas ne tik nebuvo panaikintas, bet nebuvo ir Tarybos delegatų ir vokiečių užsienių reikalų ministerijos pakeistas. Tarptautinių įvykių eiga privertė Vokietiją buvo surašyta preliminarinė sutartis, pagal kurią vokiečiai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir sueiti su ja į sutiko leisti Lietuvai pasinaudoti savo apsisprendimo teise kaimyninius santykius, pagrįstus pilna šalių lygybe, be nepriklausomybei atgauti ir panaikinti valstybinius ryšius jokių Lietuvos suverenumą varžančių sąlygų. su kitomis valstybėmis. Tačiau, kaipo būtiną sąlygą Nelengva buvo kova ir dėl Lietuvos pripažinimo „de vokiečiai reikalavo nustatyti būsimųjų santykių tarp facto" ir „de jure", o pagaliau ir dėl' priėmimo į Tautų Lietuvos ir Vokietijos gaires. Šių santykių pagrinde, Sąjungą. Kaip žinome, Švedija buvo pirmoji valstybė, pasak vokiečių, turėjo būti pastovi amžina sąjunga su pripažinusi Lietuvą 1918 m. gruodžio 12 d. Kai Lietuva Vokietija pavidale militarinių, susisiekimo, muitų ir jau buvo „faktina" valstybė, ji buvo „de facto" pripažinta monetarinių konvencijų. Nors Lietuvos Tarybos atstovai Norvegijos 1919 m. rugpiūčio 22 d., Anglijos — 1919 m. pareikalavo įtraukti į tą preliminarinę sutartį, kaip sąlyga rugsėjo 24 d., Latvijos — 1919 m. lapkričio 8 d. ir toms konvencijoms sudaryti, būsimojo Lietuvos Suomijos — 1919 m. lapkričio 17 d. Prancūzija ir Lenkija Steigiamojo Seimo kiek vėliau pripažino Lietuvą,

77

Lietuvos Valstybės Taryba Vilniuje 1917 m. Sėdi iš kairės į dešinę: J. Vileišis, J. šaulys, kuri. J. Staugaitis, St. Narutavičius, J. Basanavičius, A. Smetona, kun. K. Šaulys, St. Kairys ir J. Smilgevičius. Stovi iš kairės į dešinę: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, D. Malinauskas, kun. V. Mironas, M. Biržiška, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas ir P. Dovydaitis.

būtent, Prancūzija — 1920 m. gegužės 11 d., o Lenkija — sileido nepamatuotiems Santarvės reikalavimams, buvo 1920 m. liepos 4 d. atsakyta 1922 m. gruodžio 20 d. kolektyvine Vokietija pripažino de jure 1918. III. 23 d., Sov. Rusija Ambasadorių Konferencijos nota, kurioje Lietuva buvo — 1920 m. Vėliau pripažino Latvija, Estija, Šveicarija ir pripažinta de jure, pasiremiant tuo, kad ji priėmė 1922 m. kitos mažosios valstybės. Jungtinės Amerikos Valstybės liepos 13 d. sąlygas be jokio rezervo. Taigi čia Lietuvai pripažino Lietuvą 1922 m. liepos 28 d., Apaštališkasis buvo daromas spaudimas, statant politinę sąlygą, kuri Sostas — 1922 m. lapkričio 10 d. jokiu būdu negali būti pateisinama tarptautinės teisės Didesnes kliūtis Lietuvos pripažinimui de jure darė atžvilgiu, nes pripažinimas tik deklaruoja naujai Santarvės valstybės. 1922 m. liepos 13 d. Ambasadorių atsiradusios valstybės gyvenimo faktą, bet ne valstybės Konferencija pranešė Lietuvos vyriausybei apie sąlygas, sudarymą. kuriomis gali įvykti tas pripažinimas, būtent, kad Lietuva Paskutinis Lietuvos nepriklausomybės užfiksavimo pasižadėtų taikyti Versalio sutartimi nustatytą režimą dėl etapas buvo jos priėmimas į Tautų Sąjungą. Šisai navigacijos Nemunu. Lietuvos užs. reikalų ministeris priėmimas taip pat pergyveno dvi stadijas. Pirmą kartą nurodė, kad Lietuva sutinkanti principe su Nemuno tasai klausimas kartu su kitų Baltijos valstybių tolygiais internacionalizacija, Versalio taikos sutarties nustatyta, bet prašymais buvo svarstomas Ženevoje 1920 m. gruodžio pažymėjo, kad Versalio sutarties dispozicijos apie laisvą 10 d. pilnaties sesijoj. Nors komisija, kuriai buvo pavesta navigaciją Nemunu tėra vykdytinos tik taikos metu, o apsvarstyti tą klausimą, būtent, ar Lietuva atitinka visas kadangi Lenkija, neteisėtai okupavusi Lietuvos teritoriją, priėmimui statomas sąlygas, teigiamai atsakė, vis dėlto, esanti su Lietuva karo stovyje, tai tie nuostatai negali būti galutinis Lietuvos priėmimas T. Sąjungon liko atidėtas. taikomi Lenkijai. Į tai buvo atsakyta 1922 m. spalių 13 d. Poincare nota Lietuvos atstovui Paryžiuje, kurioje jis at- Pagaliau, 1921 m. rugsėjo 21 d. Tautų Sąjungos kreipė Lietuvos valdžios dėmesį į tai, kad Nemuno pilnaties sesijoj Lietuvos priėmimo klausimas buvo internacionalizavimo sąlygos turinčios būti priimtos be teigiamai išspręstas. Tuo būdu Lietuva tapo pilnateisiu jokio rezervo. tarptautinės šeimos nariu. Pagaliau tą klausimą išaiškino Lietuvos ministerio Taigi nelengva buvo kova dėl Lietuvos nepri- Galvanausko 1922 m. lapkričio 18 d. nota Ambasadorių klausomybės, paskelbtas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje; Konferencijos pirmininkui. Į šią notą, kurioje Lietuvos 1918. II. 16 d. aktas buvo tik pagrindas tai kovai, po valdžia faktinai nu- kurios sekė tolimesnieji lemiamieji žygiai šiame laisvės atgavimo kelyje. 78 Gert, št. plk. ltn. Šova

1918 metų vasario 16 d. Kaune Nuo pat vokiečių okupacijos pradžios mokiausi pavasariu kiekvienas priklauso jau laisvai savo tautai. lietuvių „Saulės" gimnazijoj Kaune. Mokytojai mus Ši pirmoji Lietuvos Nepriklausomybės šventė nebuvo ne tik mokė, bet pirmiausia tautiškai auklėjo ir atšvęsta ir iškilmingai paminėta, nes vokiečių okupacinė supažindino su garsia Lietuvos prraeitimi ir lietuvių valdžia nebūtų leidusi jos švęsti. Juk pakanka prisiminti tautos kovomis už geresnę ateitį. Mums, mokiniams, „Lietuvos Aido", kuriame buvo įdėtas Nepriklausomybės buvo išaiškinta, kad lietuvių tautai geresnė ateitis paskel- pati savaime iš dangaus nenukris. 1916 m. pabaigoj vokiečiai paskelbė Lenkiją nepriklausoma valstybe. Lenkijos nepriklausomybės paskelbimas priminė, kad ir lietuviams teks siekti ir iškovoti Lietuvos nepriklausomybę, rengtis šiai kovai ir visokiais būdais stengtis atgaivinti savo kraštą ir žadinti lietuvius iš miego. Po 1917 m. Vilniaus konferencijos tiek gimnazijoj, tiek Kauno lietuvių tarpe nuotaika pakilo, tautiškasis veikimas pagyvėjo, nors vokiečiai dar daugiau pradėjo sekti žymesnių to laiko lietuvių veikėjų žingsnius. Lietuvos Tarybos leidžiamas Vilniuje „Lietuvos Aidas" buvo visų nepaprastai mėgiamas ir laukiamas. Kauniškius Lietuvos Taryboje atstovavo gimnazijos direktorius prof. Dovydaitis ir entuziastas (jau miręs) Saliamonas Banaitis. Pastarieji informuodavo kauniškius apie Tarybos sumanymus ir užsimojimus. Lietuvos Tarybos pakvietimas Uracho Lietuvos karalium Mindaugo II-jo vardu nesudarė blogo įspūdžio. Daugiausia mokiniams patiko ir žavėjo tai, kad pats karalius turėjo išmokti lietuvių kalbos ir pan. Mums buvo jau aišku, kad, D. karui pasibaigus, lietuviai savo krašto valdymui jau turės daugiau įtakos. Mes nebeįsivaizduodavom ir ne-prileidom galimybės, kad vėl svetimose mokyklose ir svetima kalba reikėtų mokytis. Už gimtąją kalbą ir lietuvių teises buvome pasiryžę kovoti. 1918 m. vasario 16 d. (šeštadienį) Kaune apie Nepriklausomybės paskelbimą nieko nebuvo ži- Krašto apsaugos ministeris plk. inž. Dirmantas noma, bet buvo jaučiama, kad kažkas svarbaus turi įvykti ir kažin kodėl nekantriai buvo laukta bimo aktas, likimą (buvo konfiskuotas), o pats sekamdienio. Nepriklausomybės paskelbimo aktas pasirašytas Sekmadienį, vasario m. 17 dieną, iš ryto Lietuvos uždarame Tarybos posėdyje. Nepriklausomybės paskelbimo žinia žaibo greitumu Nors po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo pasklido Kaune. Jau apie 8V2 vai. prie katedros lietuvių būsena Kaune žymiai nepasikeitė, tačiau mūsų pradėjo rinktis gimnazijos mokiniai, mokytojai ir veikėjai dar stropiau buvo varžomi. Net į kitą apskritį jie kiti tuo laiku buvusieji Kaune lietuviai inteligentai. negalėjo išvykti be kreishauptmano leidimo, kad tik Visų veidai nušvitę, linksmi, savijauta, lyg naujai negalėtų tarpusavy susižinoti ir pasakyti, kas kur dedasi, atgimus. Net gamta, tartum nujausdama lietuvių kokie kyla sumanymai ir t.t. Nei Tarybos nariai, nei jos džiaugsmą, jau nuo pat ryto žadėjo ne tik gražią pirmininkas — dabartinis Lietuvos Respublikos dieną, bet visai Lietuvai gražią ir šviesią ateitį. Prezidentas — negalėjo išvykti iš Vilniaus Berlynan. Kiekvieno lietuvio širdyje kilo jausmas, kad ne Mat, vokiečiams buvo reikalingas Lietuvos tik gamta atgimsta, bet kartu su artėjančiu atsipalaidavimas nuo Rusijos, nes jie tikėjosi pasiliksią Lietuvą sau per amžius.

79

16 vasario šventės proga prisimename visus kovojusius dėl lietuvių tautos teisių vadus, kurių priekyje matome pirmąjį ir dabartinį Lietuvos Prezidentą A. Smetoną. Jo asmeny matome ne tik praeitį, bet ir dabartį, todėl visų mūsų širdyse gili pagarba Ginkluotų Pajėgų Viršininkui už nenuilstamus darbus atstatant ir vairuojant Lietuvą į gražią ir laimingą ateitį ir dėkingumas už tvirtai sudarytus mūsų kariuomenės pagrindus. 1918 m. vasario 16 d. pasuko mūsų gyvenimą nauja kryptimi, kuri stato mums naujus uždavinius kurti naujas vertybes, o tas savo ruožtu reikalauja atsidavimo valstybei ir pasiryžimo aukotis ant tėvynės aukuro, gerai vykdyti savo uždavinius. Lietuvos pilietis ir karys išlaikė visus egzaminus, kurie ligi šiol iš jo buvo reikalaujami, tad, savo pareigas atliks ir ateityje, nes visada liks ištikimas 1918 m. vasario 16 d. idealams.

Kariuomenės vadas gen. št. plk. Raštikis

1918 m. vasario 16, Lietuvos prisikėlimo diena, kaipo valstybės atgimimo diena laiku sužadino lietuvių tautą naujam gyvenimui, kai mūsų didesnieji kaimynai tykojo ją užslopinti. Lietuvių tauta, kuri buvo priversta kovoti ir lieti kraują už svetimus tikslus, tą dieną Tarybos asmenyje parodė, kad per šimtmečius ji išaugo, subrendo ir yra visiškai pasirengusi pati save valdyti. Lietuviai šį savo subrendimą vėliau patvirtino: nežiūrint D. karo 5 metų sunkumų, skurdo ir nuovargio vieningai įtempė visas savo jėgas ir ginklu iškovojo sau teises. Praeities prisiminimai nesustoja vien prie šios iškilmingos dienos, kuri visiems amžiams sutraukė vergijos pančius, bet siekia toliau ir prisijungia prie tų veikėjų, kurie dėjo tvirtus Lietuvai pagrindus dar prieš istorinę 1918 metų vasario 16 dieną. Kariuomenės Štabo viršininkas gen. št. plk. Černius

Lietuvos ūkininkų ir jaunųjų ūkininkų vardu, vasario 16 d. šv. proga sveikiname garbingąją mūsų kariuomenę Žemės Ūkio Rūmai

80 Taikos rūpesčiai Europoje 1937 m. vasario 2 d. suėjo ketveri metai kaip sąlygas žaliavos karo pramonei išbujoti ir tuom nacionalsocialistai paėmė Vokietijos valdžią. Šių paskatinti prie karo katastrofos. Šis anglų argumentas sukaktuvių proga Hitleris pasakė jubiliejinę kalbą, tiek svarus, kad patys vokiečiai jaučiasi lyg galvą į kurioj palietė svarbiausius vidaus ir užsienio sieną sudavę. klausimus. Šiuo metu atrodo, kad nėra tarp vokiečių ir kitų Vokietijos draugai esą Lenkija, Austrija, Italija, valstybių bendradarbiavimo taikos pagrindais sąlygų. Vengrija, su kuriomis pasirašytos draugiškos sutartys. Su kitomis valstybėmis dėl painių politinių prieštaravimų tuo tarpu nesą galima susitarti. Vokietijai nepatinka po Didžiojo karo susikūrusios nepriklausomos valstybės, todėl nei Čekoslovakija, nei Pabaltijo valstybės nebuvo pa- minėtos. Iš tikrųjų, pastarosios valstybės netiesioginiu būdu buvo paliestos, nes Hitleris pareiškė apie būtiną tautinių mažumų problemos sureguliavimą, jei tų valstybių sienos nesutampa su atitinkamos tautos gyvenamų sričių ribomis. Prancūzų spauda rašo, kad ši Hitlerio kalbos vieta pirmiausia liečia Čekoslovakiją ir Lietuvą. Esą, šios valstybės visų pirma nuo Vokietijos agresijos ir nukentėsiančios. Šiuo laiku Vokietija suspausta iš abiejų pusių dviejų didžiųjų militarinių valstybių — SSSR ir Prancūzijos — kariškojo bloko. Šis blokas, turįs pagrinde kariškąją sutartį, neduodąs vokiečiams veikimo laisvės. Dėl šio militarinio susitarimo Hitleris nenori prisidėti prie taikingųjų valstybių — Prancūzijos, Anglijos, SSSR ir kt. — bloko. Hitlerio politikos tikslas tarpvalstybiniuose santykiuose sukurti įvairius valstybių blokus, kurie savo interesais būtų priešingi kitų valstybių bloko interesams. Šių interesų priešingumų pagalba Vokietija ir svajoja pasiekti savo tikslų. Prancūzija ir Anglija veda kitokią politikos kryptį. Jų tikslas neleisti Europoje priešingiems blokams susikurti. Taikos išlaikymo momentas esąs glaudžiai Kariuomenės tiekimo viršininkas diviz. gen. Sutkus surištas su visų valstybių bendradarbiavimo principais. Prancūzų užsienių reikalų ministeris Į šiuos Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ir SSSR deklaruoja, kad prancūzai negalį apleisti kitų nesutarimus kitos mažesnės valstybės žiūri su baime ir valstybių, su kuriomis prancūzai turį draugiškas nepasitikėjimu. Didžiosios valstybės lenktyniuodamos sutartis arba simpatijas. Anglai pancūzams pritaria. ginkluojasi. Prancūzija, į kurią daug kas žiūri kaip į Anglai norėtų būti arbitru tarp Vokietijos ir kitų besąlyginį taikos palaikymo pionierių ir kitų valstybių valstybių draugiškoms sutartims pasirašyti. Anglai užtarėją, vakaruose užbarikaduojama kariškais fortais. aiškiai pareiškia dėl Vokietijos reikalaujamų Vokiečiai prie vokiečių - prancūzų sienos nuo Šveicarijos kolonijų: negali būti jokios kalbos apie kolonijų iki Olandijos sienų baigia statyti tokius kariškus fortus, vokiečiams perleidimą, kol Hitleris nesutiks su kuriuose mažomis jėgomis galės gintis nuo klasiškų visomis valstybėmis taikiai bendradarbiauti ir kol kariuomenės jėgų puolimo ir tuo tarpu visą kariuomenės neapribos ginklavimosi. Anglai sako: jei vokiečiams rezervą sviesti į kitus karo frontus. Gali įvykti, kad šiuo laiku perleisti kolonijas, tai reikštų duoti Prancūzija ir prie gerų norų savo bičiuliams nepadės,

81 Kpt. Leknickas Dr. Jono Basanavičiaus mirties dešimtmetis Prieš dešimt metų, vasario 16 dieną 19 valan- Iš Bulgarijos jis važinėja į Prahą, kad arčiau dą, mūsų pavergtoje sostinėje — Vilniuje grau- susipažintų su čekų tautiškuoju judėjimu. džiu aidu suskambėjo bažnyčių varpai. Žaibo Būdamas užsienyje, dr. Basanavičius sumanė leisti greitumu pasklido žinia, kad mirė mūsų valstybės laikraštį, kuris kartu tarnautų Mažajai Lietuvai taip didysis kovotojas — Lietuvos patriarchas dr. ir Didžiajai Lietuvai. Tą savo sumanymą jis Jonas Basanavičius. Toji žinia greitai pasiekė ir įvykdė 1883 metais, išleidęs garsiąją „Aušrą", kuri laisvąją Lietuvą, kurioje tą dieną buvo minimos ėjo iki 1886 metų. Pirmuosius „Aušros" numerius dešimtosios nepriklausomybės sukaktuvės. jis pats suredagavo. Per „Aušrą" jis kėlė tautiškąjį Dr. J. Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 lietuvių sąjūdį, meilę savo tautai ir kalbai. d. ūkininko šeimoje, Ožkabalių kaime, Jis dirbo ir mokslinį darbą — istorijos, Vilkaviškio apskr. archeologijos ir tautotyros - etnikos srityje. Jis rinko dainas ir pasakas, mitologijos fragmentus. 1905 m. lapkričio 21 d. Vilniuje įvyko lietuvių suvažiavimas, Didysis Vilniaus Seimas, kuris pareikalavo Lietuvai autonomijos. Šio Seimo pirmininku buvo išrinktas dr. J. Basanavičius, kurio autoriteto dėka Seime galėjo tartis įvairių partijų ir pakraipų žmonės. 1907 m. Vilniuje dr. Basanavičius išrenkamas Lietuvių Mokslo Draugijos pirmininku. Šias pareigas jis ėjo iki mirties. Kilus pasauliniam karui ir vokiečiams okupavus Vilnių, dr. Basanavičius iš Vilniaus nepasišalino, bet dalyvavo bendrame lietuvių darbe. 1917 m. pirmininkavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko jį Lietuvos Tarybos nariu. Dr. Basanavičius pirmasis pasirašė ir 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Kai 1920 m. rugpiūčio 26 d. Lietuvos kariuo- menė įžengė į Vilnių, dr. Basanavičius sutiko ją su ašaromis akyse ir kupinu džiaugsmo veidu, kad jo svajonės išsipildė ir Vilnius, amžius merdėjęs, vėl tapo laisvas. 1926 m. lapkričio 23 d. Basanavičius atšventė savo 75 metų sukaktuves. Visi džiaugėsi, kad šis garbingasis tautos sūnus dar mūsų tarpe, nors ir atskirtas neperžengiama užgrobtosios Lietuvos dalies siena. Jis mirė Lietuvos nepriklausomybės atgaivinimo Dr. J. Basanavičius, Lietuvių tautos atgijimo patriarchas paskelbimo dieną. Jis mirė, bet kartu jis gyvas, nes jo nuveiktieji darbai visuomenės ir tautos labui paliko įrašyti į mūsų atgimimo istorijos lapus. Juk, Gimnaziją baigė 1873 m. sidabro medaliu. dr. Basanavičiui dar gyvam tebesant jau buvo 1879 m. birželio 19 d. gavo gydytojo diplomą statomi jojo garbei paminklai - biustai. Karo ir prašė palikti jį prie chirurgijos katedros pro- Ligoninė pavadinta jo vardu. Kauno priemiesčio, fesūrai rengtis. Belaukdamas universiteto atsa- A. Panemunės, pušynas 1928 metais pavadintas kymo, gavo iš Bulgarijos kvietimą atvykti į So- Dr. Basanavičiaus parku. Vytauto Didžiojo fiją, į Lom Palianką, kur jis tuojau išvyko ir buvo universitetas dr. Basanavičiui suteikė garbės paskirtas departamento gydytoju ir ligoninės daktaro laipsnį. vedėju. Užsienyje išbuvo 25 metus. 1905 metais Deja, šiandien negalime laisvai lankyti net dr. per Tilžę sugrįžo į Vilnių, kur pasiliko iki pat Basanavičiaus kapo, bet tikime, kad kiekvieno mirties, kartais aplankydamas ir laisvąją Lietuvą. lietuvio širdis veržiasi į savo sostinę Vilnių, kur Dar Maskvoje begyvendamas, Jonas Balana- greta kitų garbingų mūsų vyrų Rasų kapuose vičius užmezgė ryšius ne tik su Didžiosios Lie- amžinu miegu ilsisi lietuvių tautos patriarchas — tuvos ir Rusijos gubernijose išblaškytais lietu- dr. J. Basanavičius. (Kitame psl. dedamas dr. J. viais inteligentais, bet ir su Mažosios. Basanavičiaus laiškas Lietuvos karininkams).

82

V. M.

Reikšmingų Lietuvai darbų nuotrupos (A. a. plk. Svylo būdingieji gyvenimo bruožai) 1916 m. spalių 26 į 27 d. naktį miręs 9 p. p. vadas a. nes. Velionis sakė: „Turėjau du užtaisytus pistoletus, ir a. pik. A. Svylas buvo lietuviškos ūkininkų šeimos nors kažin kas būtų stabdęs, neprivalėjau sustoti, bet sūnus. Įgimtas lietuviškumas velioniui buvo kelrodis prasiskinti kelią ir kulkosvaidžius parvežti". Taip buvo gyvenime. velionies nupirkti pirmieji Lietuvos kariuomenei sunk. kulkosvaidžiai Vilniuje. Dar būdamas Šv. Katrinos gimnazijoje Petrapily priklausė slaptai lietuvių moksleivių kuopelei; pradžioje Augant Lietuvos kariuomenei, reikėjo susirūpinti narys, vėliau kuopelės pirmininkas. Gimnazijoje vyravo kasdieniais kariuomenės gyvenimo reikalais. Lietuvos lenkų kalba, bet joje mokėsi daug lietuvių. Klasėje, kariuomenėje turėjo būti lietuviška dvasia; visur kurioje mokėsi velionis, buvo daugumas lieutvių, dėl to vartojama tik lietuvių kalba, bet, deja, nebuvo nei mokiniai pradėjo reikalauti lietuvių kalbai tokių pat lietuviškų statutų, nei instrukcijų, nei lietuviškos karo teisių, kaip lenkų kalbai. Kilo triukšmas, bet mokiniai terminologijos. Reikėjo rusų kariuomenės statutus nugalėjo. Velionis buvo vienas iš iniciatorių ir lietuvinti, kitus dalykus visai naujai parengti. A. a. darbininkų tame sunkiame darbe. Rizikavo savo likimu pulkininkas (tada karininkas) Svylas parengė vakarinio dėl gimtosios kalbos garbės. patikrinimo taisykles ir pirmąjį vakarinį patikrinimą 1915 m. mobilizuotas iš Petrapilio universiteto trečio lietuvių kalba pats įvykdė. Tada pirmą kartą Lietuvos kariuomenė vakarinio patikrinimo metu giedojo Lietuvos kurso. Kurį laiką pabuvęs kareiviu, tų pat metų gruodžio Himną. Dažnai velionis minėdavo tą iškilmingą momentą, mėn. paskirtas į Vladimiro karo mokyklą, kurią baigė su džiaugsmo šypsena sakydamas: „Gal, jūs, jaunieji, 1916 m. kovo mėn. ir pakeltas į pirmą karininko laipsnį. nesuprantant to džiaugsmo ir triumfo, kurį mes tada 1918 met. sausio mėn. sužinojęs, kad formuojamas I pergyvenom ir kurio niekad nepamiršim". Vilniuje atskiras lietuvių batalionas Vitebske, prašėsi įgyvendinta pirmojo vakarinio patikrinimo tvarka ir dabar perkeliamas. Nors 13 ypatingos paskirties pėstininkų su mažais papildymais vykdoma. pulke ėjo kulk. komandos viršininko pareigas ir 1. e. bataliono vado pareigas, bet mieliau norėjo tarnauti Bolševikams spaudžiant, velionis 1 pėst. pulko lietuvių batalione jaunesniuoju karininku, kad ir štabo sudėtyje iš Vilniaus persikėlė į Alytų. Čia kautynėse su kapitono laipsnyje. bolševikais velionies akivaizdoje žu- Kilus Rusijoje antrai revoliucijai, kada kareiviai pradėjo rinktis sau viršininkus, velionis pasišalino, nes velionies žodžiais: „Kariuomenė, kurioje viršininkai renkami, yra ne kariuomenė, bet labai pavojinga minia, kurią reikia skubiai likviduoti". Pasitraukęs iš rusų kariuomenės, skubėjo Lietuvon. Lietuvą pasiekė 1918 m. spalių mėn. Kiek pabuvęs tėviškėje ir sužinojęs, kad Vilniuje yra Lietuvos kariuomenės užuomazga, skubėjo tėvynės sūnaus pareigas atlikti. 1918 m. lapkričio mėn. pradžioje jau buvo Vilniuje ir 12 d. jau buvo 1 pėst. pulke, kaip savanoris. Tada pulke buvo apie 6—7 karininkai ir nedaugiau kareivių. Kaip specialistas kulkosvaidininkas, ėmėsi formuoti kulkosvaidžių komandą, tik nebuvo nei vieno kulkosvaidžio. Nusprendė juos pirkti iš vokiečių irstančios kariuomenės. Reikėjo pinigų, bet, deja, jų mažai buvo; vėliau ir jų rados. Vieną tamsią naktį, nelabai aukštos „vertės" namuose, tarpininkaujant lietuviui veikėjui (jis dar gyvas ir gyvena N. Lietuvoje), velionis nupirko iš vokiečių kareivių pirmuosius kulkosvaidžius. Kulkosvaidžiai slapta parvežti į lietuvių kareivi- Karininkas A. Juozapavičius

84

Vytauto priesaika (J. Styko paveikslas, kurio originalas šiomis dienomis patalpintas Karo Muziejuje) vo 1 p. pulko vadas karininkas Juozapavičius. Tada ima 9 p. L. K. Vytenio pulką. 9 pėst. pulkui velionis su kulk. komanda saugojo persikėlimus per vadovaudamas iki mirties, atidavė visas savo jėgas ir visą Nemuną. Visose kovose su bolševikais dalyvavo 1 energiją. Nuveiktuose darbuose ryškiai matomos dvi pėst. pulko sudėtyje. Iš kovų su bolševikais velionis velionies asmenybės — vado ir lietuvio patrioto. daug atsiminimų papasakodavo, kuriuose Kaip vadas, gerai pažinojo savo valdinius. Žinojo pabrėždavo sunkią Lietuvos kariuomenės būklę ir valdinių silpnybes ir mokėjo tas silpnybes pakreipti pasišventimą. Didžiausias sunkumas — ginklų naudinga kryptimi. O svarbiausia, kad mylėjo savo trūkumas. Šį sunkiai išsprendžiamą dalyką anais valdinius su visomis jų silpnybėmis ir ydomis. kovų gyvybės ir laisvės laikais sutvarkydavo labai Kiekvienam valdiniui parinkdavo darbą pagal jo gabumus paprastu būdu — priešas turi ginklų, reikia jis ir palinkimus. Eidamas tikrinti valdinių darbų, jau iš nugalėti ir ginklus atimti. Todėl velionis sakydavo: anksto žinojo, ką ten gerai atlikta ras ir kokie bus „Tada Lietuvos priešų daug buvo, draugų trūkumai — netikslumai. Rastus trūkumus vietoje neturėjome, o mūsų taip mažai buvo, bet Dievui nurodydavo ir čia pat vietoje paaiškindavo, kaip tuos padedant visus priešus nugalėjome ir jų ištekliais netikslumus pašalinti, kad jų daugiau nebūtų. Didelis savo nepriteklius papildėme". kariuomenės gyvenimo pažinimas ir išgyventas kautynėse Iš Lietuvos priešas išvarytas, lietuviams laisvė laikas velioniui leido aiškų nurodymą kiekviename garantuota. Tada velionis skiriamas į Karo Mokyklą atvejuje. auklėti, mokyti laisvai Lietuvai jos laisvės Rūpindamasis savo valdiniais, turėjo vieną aiškią ir saugotojus. Kaip specialistas kulkosvaidininkas griežtą taisyklę: „Tik tada vadas gali ramiai ilsėtis, kada moko būsimus karininkus kulkosvaidžio. Moko ir jis tikras, jog jo visi valdiniai pilnai aprūpinti, pagal visus auklėja juos. Šį darbą dirbo ketverius metus. Vėliau esamus išteklius". Kada valdinius išvesdavo iš nuolatinės atlieka ilgą rikiuotės stažą keliuose pėstininkų stovyklos į lauko gyvenimo sąlygas, sakydavo: „Tada aš pulkuose, bataliono vado, ūkio viršininko ir pulko galiu ilsėtis, kada mano kiekvienas valdinys, kuris gali vado padėjėjo pareigose. 1930 m. spalių 3 dieną vėl ilsėtis, turi poilsiui vietą". Taip velionis rūpindavos skiriamas Karo Mokyklon bataliono vadu. Karo valdiniais, tokio rūpesčio reikalavo iš visų jo mokykloje išbuvęs ne pilnus dvejus metus, 1932 m. valdžioje esančių balandžio 21 d. pri- 85 Z. Ivinskis Steponas Batoras ir Lietuva (Jo 350 metų mirties sukakties proga)

1. Įvadas. 2. Batoro karai su Maskva. go (Septinpilio) kunigaikštis, buvęs turkų vasalas, tapęs 3. Possevino tarpininkavimas ir taika. Lietuvos - Lenkijos valdovu, atkreipė visos Europos akis į 4. Kultūriniai Lietuvos laimėjimai Ba- save, perbloškė Maskvą, atėmė iš jos Lietuvai Livoniją, toro valdymo metu. įkūrė Lietuvoje Vyriausiąjį Tribunolą, padėjo įsisteigti Vilniuje p i r m a i aukštajai mokyklai — jėzuitų laikomai 1. Minime mes paprastai sukaktis iš garbingųjų Akademijai, rūpinosi Lietuvos sienų apsauga, Statuto Kunigaikštytės laikų, kai Lietuvą valdė viena po kitos pataisymu ir t.t. Šituo valdovu, kuris nenorėjo būti vien tokios didelės ir energingos asmenybės, kaip Gediminas, „maliavotu karaliumi", kaip jis pats sakė, kuris (jo žodžiais) Algirdas, Kęstutis, Vytautas; neaplenkiame nepaminėję norėjo valdyti nepakęsdamas, kad jam kas įsakinėtų, verta svarbių to meto kautynių laimėjimų, ir šiais metais prie progos mums susidomėti. minėsime vieną jubiliejų — Lietuvos krikšto sukaktį. Pirmojo rinktojo karaliaus Henriko Valois valdymas Karaliaus Stepono Batoro 350 metų mirties sukaktis pra- pasibaigė Žečpospolitai labai nelaimingai. Jaunas, svetimųjų ėjo spaudoje v i s i š k a i n e p a m i n ė t a . Svetimi, aplinkon patekęs, prancūziukas, nesuprasdamas vietinės atrodo, lietuviui tie visi rinktiniai karaliai, valdovai, atėję kalbos, jautėsi laimingas, kai po 6-šių mėnesių valdymo iš svetur, kurių pirmas buvo prancūzas, antras vengras, galėjo slapta išbėgti iš Lenkijos ir užimti po brolio mirties trečias švedas. Tačiau ir toje rinktų karalių gadynėje, kai palikusį Prancūzijos sostą. Valstybei reikėjo vėl pergyventi Lietuvos - Lenkijos valstybės karūna, elecijos lauke, lyg visus naujos elekcijos sunkumus. Jai susirado vėl visa eilė rinkoje buvo licituojama ir pažadama tiems, kurie daugiau kandidatų, iš kurių ne lengva buvo išsirinkti tinkamiausią. duos, yra įdomių momentų, yra asmenybių, kurios vertos Ferraros kunigaikštis Alfonsas, čekų grafas Rozenbergas, susidomėjimo. Vienas tokių energingiausių ir žymiausių švedų karalius Jonas III, Maskvos caras — Jonas Baisusis, valdovų yra Steponas Batoras, antrasis iš eilės rinktas im- karalius. Šis paprastas Siebenbur-

viršininkų. Dėl to visi savo vadą mylėjo ir dar labiau tautos, kuri darė rusų kariuomenę svetimą saviesiems. Rusų gerbė. kariuomenė buvo mums mūsų vergijos saugotoja, Lietuvos Aukodamas Lietuvos kariuomenei visas savo jėgas ir kariuomenė — laisvės nešėja ir jos saugotoja. Ja turi tauta pasirengęs padėti ant Tėvynės aukuro savo gyvybę, pasitikėti, su ja susigyventi ir didžiuotis, nes tik laisva tauta velionis gyveno tik Lietuvai, visai pamiršdamas save. turi savo kariuomenę. Troško, kad Lietuvoje būtų gražu ir miela, kad būtų Visi marijampoliečiai atsimena velionies pasakytus jaukiau, negu kur kitur. Troškimai virsdavo darbais, o žodžius: „Kariuomenė tai pati tauta, kuri pasirengus savo darbų daug. Dėl darbų gausumo nenusimindavo, bet laisvę ginti". Velionies žodžiai neliko be atgarsio. Šių metų atvirkščiai, jų gausumas daugiau jėgų teikė. Visada kariuomenės su visuomene susiartinimo diena parodė tų sakydavo : „Daug Lietuvos priešų buvo: visi mūsų brangią žodžių vaisius. Tai buvo didelė šventė, didelės iškilmės. Tėvynę teriojo ir smaugė, bet mes, Jos sūnūs, Ją atstatėm, Marijampoliečiai be luomų ir pažiūrų skirtumo džiaugėsi ir taip pat ir išpuošime". kėlė ovacijas kariuomenei, tartum tik dabar pajuto tikrą laisvę, tik dabar pamatė tikrą Lietuvos kariuomenę. A. a. Kas matė 9 pėst. pulko rajoną prieš keletą metų ir kas pik. Svylo kelionė į amžino atilsio vietą apvainikavo jo dabar apsidairo, tas mato skirtumą tarp anų laikų ir darbus. Primygtinai visiems parodė, kad skelbtų idėjų vėjai dabarties. Puošimui lėšos nesudarė pagrindo, bet darbas ir neišblaškė, bet jos prigijo žmonėse. Tai buvo lydimas ne planingas darbas. Vieną pradėtą darbą baigdavo, tada vien 9 pėst. pulko vadas, vyteniečių šeimos tėvas, bet kartu imdavos naujo. buvo lydimas marijampoliečių pulkininkas, nusipelnęs Liko mums rusų valdymo žymės, rusų kariuomenės Lietuvos sūnus, kuriam, kas tik galėjo, bėgo atiduoti „tradicijos" ir žmonių pažiūra į kariuomenę ir jos paskutinę pagarbą. Iškilmingoje, kartu ir liūdnoje eisenoje, reikalingumą. Dėl šio palikimo velionis labai sielojos, bet buvo matomi tik skausmo prislėgti ir ašaroti veidai. Brangų kartu ir naikino šį kenkėją. Visur, kur tik galima buvo, Lietuvos sūnų apraudojo visi marijampoliečiai, be tautybės, žodžiu ir veiksmu kūrė naujas pažiūras, naujas idėjas. pažiūrų ir luomų skirtumo. Griovė tą sieną, kuri skyrė rusų kariuomenę nuo

86 peratorius Maksimilijonas II arba jo sūnus — Ernestas ir specialistas artileristas. Militariniai Lietuvos reikalai Habsburgas turėjo savo šalininkų, savo partijų, ir Žygimanto Augusto valdymo pabaigoje Livonijoje kiekvienas kuriuo nors atžvilgiu savo gerų ypatybių. stovėjo gana prastai. 1563 m. Jonas IV-sis, be keletos Pagaliau dar figūravo vietinis kandidatas — taip vad. lietuvių laimėjimų, buvo okupavęs šiaurinę Livonijos dalį „Piastas", velionies karaliaus Žygimanto Augusto sesuo ir a t ė m ę s Polocką. Lietuvių (nuo 1566 m.) valdomoje Ona, jau 55-rių metų amžiaus, kuri buvo skirta žmona Livonijoje kariuomenės jėgos buvo silpnos. Žemaičių pabėgusiam Henrikui. Jai reikėjo surasti naują vyrą. seniūnas ir Livonijos administratorius Jonas Turkų sultonas pasiūlė Steponą Batorą, bet šis labai mažai Chodkevičius rašė 1571 metų pačioje pradžioje: „...Jei teturėjo rėmėjų. Elekcijos lauke arkivyskupas, dar maskviečiai eis gilyn, nežinau, kaip teks priešintis. Pinigų galutinai nesibaigus deryboms, nominavo karaliumi visai nėra nei pas mane, nei Lietuvos ižde. Kareivių labai Maksimilijoną. Dauguma bajorijos buvo linkę pripažinti maža, o ir tuos laikau tik jėga. Jie kenčia visokius trū- jau įvykusį faktą ir išsiskirstyti. Tačiau Maž. Lenkijos kumus ir keikia mane. Aš neturiu žmonių ne tik karui, bet ponai surado šalininkų Onai, kurią turėjo vesti Steponas ir palaikyti administracijos tvarkai nesuskaitau nė šimto. Batoras. Greitai buvo sudaryta sutartis, patvirtinta „Pacta Patarkit gi, dėl Dievo, ką man daryti, kaip sulaikyti stiprią conveta" (karaliaus pažadai). Formaliai buvo išrinkti du priešo kariuomenę?" Tai buvo baimingas šauksmas karaliai, ir galima buvo laukti vidaus karo. Bet patys įvy- akivaizdoje vis kybančio Maskvos pavojaus. Tiesa, tų kiai Habsburgų šalininkams užbėgo už akių. Batoro dviejų pirmųjų elekcijų metu, kol Jono IV-jo kandidatūra šalininkai užėmė Krokuvą, o jis, negaišdamas nė dienos, buvo minima į Lietuvos - Lenkijos karalius, susilaikė jis atvyko ir 1576 m. balandžio mėn. su Ona Jogailaite buvo nuo agresingų žygių. Bet paaiškėjus, kad jis sosto negaus, karūnuotas karaliumi. Energingas Batoro veikimas su didele kariuomene 1576 m. liepos mėn. įsiveržė patraukė ir likusiąją bajoriją. Tiesa, jis buvo išrinktas maskvietis į Lietuvai priklausančią Livonijos dalį. Degin- prieš Lietuvos ponų valią. Lietuviai buvo užmezgę ar- dama perėjo Jono kariuomenė per Liucino, Marienburgo timus santykius su Habsburgais ir, palaikydami Ernestą, (Liv.), Daugavpilio, Ašeradės sritis. Ypač baisūs buvo manė galėsią atitaisyti Liublino unijos skriaudas. Bet ir jie Livonijai 1577 metai. Jono kariuomenė ėjo kaip siaubas, suartėjo su Batoru. Tik vienas Dancigas, nors žudymo būdais ir kankinimais pralenkdama net turkus. Iš Maksimilijonas jau buvo miręs, nenorėjo pripažinti pradžių, užimtas ..karu su Dancigu, Batoras manė taika Batoro valdžios. Karalius paėmė jį jėga ir pradėjo palenkti Joną savo pusėn, bet derybose pasireiškė garbingą savo viešpatavimą. nesuderinami abiejų pusių nusistatymai. Tik ginklas 2. Stepono Batoro valdymo centre stovi jo karai su galėjo išspręsti susipynusius reikalus ir interesus. Maskva dėl Livonijos. Juose karalius pasirodė žymus Gavęs iš Lietuvos - Lenkijos seimo lėšų, Ba- karo vadas, gabus organizatorius

Jurgis Daina nakvynei. Taigi mūsų atvykimo miestelio gyventojai nepastebėjo. Užtat, kai rytą pasirodėme miestelio gatvėse, jie sutiko mus smalsiais žvilgsniais, iš tolo Pirmieji įspūdžiai dalyje pasitraukdavo nuo šaligatvio, sustodavo ir (Iš 1920 m. leitenanto dienoraščio) stebėdavosi, patys savęs klausdami: — Kas per vieni šie mėlynieji? Mūsų buvo 21. Visi jauni pramuštgalviai. Visus Vieni miestelio gyventojai spėjo, kad mes esame mus iš įvairių Lietuvos kraštų tėvynės meilė krūvon prancūzai, kiti, kad vokiečiai... Jei būt pasirodęs tuomet subūrė. Buvo mūsų tarpe ir tokių, kurie jau parako Kretingoje koks nors vokiečių generolas arba prancūzas, skonį gerai pažinojo... Bet visi mes, vieno tikslo pav. Niselis iš Klaipėdos — baigta! Nieks miestelio siekdami, baigėm Lietuvos Karo Mokyklos II-ją laidą. gyventojų būtų neįtikinęs, kad mes lietuviai. 1920 metų pradžioj patekom į pulką, kurio štabas ir Vėliau paaiškėjo, kad vokiečiais mus laikė todėl, kad vienas batalionų stovėjo tuomet Kretingos miestely. visų mūsų mundiruotė savo spalva buvo labai panaši į Bermontininkai tuomet jau buvo sutriuškinti. vokiečių, o prancūzais — kad vokiškai mes Kautynės aprimo. Pulko daliniai, išsimėtę Klaipėdos nesikalbėjome. .. krašto pasieny — nuo Jurbarko iki Palangos — nešė Kretingos miestelyje vaikščiojome grupėmis po 2—3 postovio apsaugos tarnybą. Šiame plote ir mes žmones. Kur nepasisuksi, vis ką nors iš mūsų 21 turėjome išsisklaidyti. Todėl Kretingoje praleidom tik skaičiaus sutiksi. Todėl atrodė, kad mūsų labai daug. vieną dieną. Bet ji atmintina. Vaikščiodami miestely, sutikome ir pulko karių. Į Kretingą atvykom vėlai naktį. Mus sutiko tik Eiliniai drausmingai su mumis sveikinosi, o karininkus vietinės policijos atstovas ir nurodė butus mes pirmi sveikinom. Civiliniai kažkodėl rezervuotai namie sėdėjo. Tur būt, jie

87 toras turėjo išspręsti svarbų klausimą, kokia kryptimi dar didesnę armiją, kurioje vienų lietuvių buvo 12.700 pradėti karo operacijas. Pati Livonija tam tikslui netiko, karių. Karas buvo perkeltas į Maskvos žemes. Viena po nes ji buvo perdaug rusų nualinta ir nuteriota. kitos buvo atimtos tokios tvirtovės, kaip Usviatas, Pasirinkdamas plotus į vasaros rytus nuo Livonijos Vieližius, Didieji Lukiai (Velikije Lūki). (Polocką, Vieližių, Vielikije Lukį, Pskovą), Batoras Prieš eidamas į trečią žygį, Batoras turėjo išspręsti sugebėjo paslėpti žygio tikslus, ir Maskvos caras nežinojo, klausimą, kokia kryptimi reikia toliau atakuoti priešą. Visi kur prasidės karo operacijos. Karalius sugebėjo padaryti jo karo taryboje buvo tos nuomonės, kad reikia imti pasiruošimus dideliame stiliuje. Jo sekretorius Pskovą, nes, užvaldydamas šitą miestą, Batoras galėjo Heidenšteinas, kuris yra plačiai aprašęs Maskvos karą, turėti savo rankose visą Livoniją. Jonas IV-sis, mini, kad Kaune buvę pastatyti iš laivų pontoniniai tiltai ir matydamas tokius Batoro pasisekimus, ėmė savo pasiunti- jaučiais nuvežti prie Polocko Dauguvei pereiti. Vilniuje niams duoti instrukcijose nurodymus, kad nukęstų visus buvo įtaisyta armotų liejykla, kuri turėjo lieti pabūklus pažeminimus, kad kantriai kentėtų, jei juos muštų ir paties karaliaus projektais. Nors Polocko tvirtovė buvo koliotų ir jei nieko nepaklaustų apie caro sveikatą. Tos laikoma nepaimama, Svyriu j e surinkęs savo karo tarybą, smulkmenos rodo, kokioje sunkioje būklėje buvo Batoras operacijų tikslu pasirinko Polocką. Jonas IV-sis atsidūręs Maskvos caras, tačiau jis niekaip nenorėjo per 15-ką metų (nuo 1563 m.) buvo liepęs keliolikos atsisakyti Livonijos. Nepavykus deryboms, Jonas parašė mylių spinduliu sunaikinti gyvenamas vietas, trobas, Batorui ilgą koliojamą ir žeminantį laišką. Pyko jis, kad apželdinti pilies sritį miškais, kad priėjimas, maisto Batoras nepripažino jam caro, o taip pat Smolensko ir suradimas ir jo atgabenimas būtų apsunkintas. Batoras, Polocko kunigaikščio titulo; laikė savo garbės įžeidimu, nebijodamas didelių lietų ir ištižusio kelio, traukė Polocko kad tas, buvęs Septinpilio vaivada, Joną IV-j į vadino link kariuomenę, kurios geriausius regimentus sudarė savo „broliu"1). Steponas Batoras į tokį laišką davė tin- samdyta kariuomenė, vokiečių ir vengrų pulkai. Išaiškinti kamą atsakymą: „Rašto netvarka ir koliojimai rodo jo karo priežastims ir tikslams jis išleido atsišaukimą autoriaus dvasios netvarką. Jis, matyti, yra skaitęs ne tik lotyniškai, kuris buvo išverstas į vengrų, lenkų ir vokiečių psalmes, bet ir istorijas. Tik teskaito tikresnes, o ne savo kalbas. Lietuviškai spausdintų atsišaukimų nebuvo. Šis dvariškių tuščias pasakas, būk rusas buvęs imperatoriaus faktas rodo, kad viešajame gyvenime lietuvių kalba buvo Augusto brolis".. Atsakydamas į visus caro priekaištus, skaitoma nebereikalinga. Batoras energingai rašo: „Juo ilgiau karą tęsi, tuo Nors atkakliai Polocko įgula gynėsi, tačiau pasisekė brangiau reikės tau užmokėti... Jodamas į karą su ietimi, padegti pačią pilį, ir ji buvo paimta 1579 m. rugpiūčio grasinai ta ietimi su mumis susi-remsiąs. Imk ginklus, mėn. 30 d. Toliau Batoras, gavęs naujų kreditų (per sėsk ant arklio, paskirk laiką ir vietą. Parodyk, kad esi seimą), suorganizavo vyras. Kovokiva

dar nebuvo atsipalaidavę nuo vokiečių ir bermontininkų įspūdžiais. Kažkuris iš mūsų metė bendrą paklausimą : žiaurios okupacinės būsenos. — Kaip patinka Kretinga? Pulko eiliniai, savo drausmingumu ir laisva laikysena, Miestelio apibūdinimas buvo kuo įvairiausias. padarė man geriausią įspūdį. Teko su keliais ir pasikalbėti. Suglaustai jis taip atrodė: Į klausimus jie atsakinėjo sąmoningai, be sąmyšio ir — Mizernas!.. Bet vietovė pasakiškai pa- išviršinio tempimosi. Vėliau teko įsitikinti, kad šią gerą veikslinga ir graži. savybę jie įgavo nuolat kautynėse bedalyvaudami ir su Ir tikrai. Dalis Kretingos miestelio namų didžiojo karo karininkais bendrą vargą bevargdami. Reikšmingas faktas. audros buvo sugriauta. Išlikę atrodė apšepę ir nublukę. Jis konstatuoja, kad mūsų nepriklausomybės karai Visa tai teikė miesteliui liūdną ir merdėjantį vaizdą. O tuometinę mūs kariuomenės eilinių masę veikė teigiamai. miestelio apylinkės — kiekvieną savo grožiu būrė. Ir mus Tai rodo, kad įsigalėjusi nuomonė, būk kiekvienas karas jos pavergė savo vietovaizdžiais. Todėl iki pietų dauguma pakerta kariuomenės drausmę — nevisur tinka. iš mūsų ne tuometinio Kretingos miestelio įžymybes Žinoma, nereikia užmiršti, kad dauguma 1919 ir 1920 lankė, bet jo apylinkėmis grožėjosi. metų kareivių — buvo savanoriai. O jeigu jie jau savo Valgant kartais pasitaiko, kad kalbos nutrūksta ir įsigali noru šalies nepriklausomybę ginti ryžosi, tai ir blogi tyla. Toks momentas ir prie mūsų stalo buvo. Šią tylą kareiviai būti negalėjo. Toks juk lietuvio būdos: pasiryžo nutraukė ltn. Balsio pareiškimas : — turi iš-sėti. — Mus „smetonininkais" vadina... *** Perkūnas giedrią dieną nebūt mus taip nustebinęs, kaip Pietums susirinkom vienoje valgykloje. Nuotaika visų šis pareiškimas. Visi, tarsi komandą padavus, nurijom buvo gera. Valgydami dalinomės paskutinius kąsnius ir nusto-

88 mudu vienu du. Jei priimsi tas sąlygas, aš sutinku stoti..." Steponas Batoras savo sėkminguose žygiuose jau buvo Tik tokią aiškią kalbą tegalėjo suprasti Jonas Žiaurusis. pradėjęs Pskovo apgulimą. Pagaliau 1581 m. lapkričio Pagaliau Lietuva atrado Maskvai tinkamą toną. Bet jis mėn. prasidėjo derybos. Ištisą mėnesį Possevino važinėjo parodė, kaip abiejų pusių interesai yra sunkiai tarp Batoro ir caro pasiuntinių. Kai jau derybos ėjo prie suderinami. galo, dar viena smulkmena darė didelių sunkenybių. Mas- 3. Kai tiesioginės-betarpiškos derybos pasibaigė dideliu kviečiai taikos dokumente Jonui IV-jam pridėjo caro išsikoliojimu iki tol diplomatiniuose santykiuose titulą, kurio jam Batoras nepripažino. Derybos jau iro, nežinomais terminais (Batoras kvietė carą tiesiai į Lietuvos pasiuntiniai jau sėdo į roges. Pagaliau buvo dvikovą), tai Jonui IV-jam, akivaizdoje Batoro laimėjimų, sutarta: caro titulas vartojamas Maskvos, bet ne Batoro reikėjo ieškoti kitos išeities. Reikėjo bandyti diplomatiniu pasiuntinių dokumente. Kai rusų pasiuntiniai norėjo keliu bent iš dalies atitaisyti tai, ką ginklu buvo parašyti Maskvos caras u ž l e i d ž i a karaliui Kuršą ir pralaimėjęs. Reikėjo tarpininko. Tokiu tarpininku Livoniją, netekęs kantrybės, Possevinas ėmė šaukti: „Jūs maskvietis pasirinko popiežių Grigalių XIII-jį. Tai buvo atvykote sukčiauti, bet ne derėtis!" Iš vieno caro negirdėtas caro žingsnis — šauktis Romos kurijos pasiuntinio atėmęs sutartį, pastūmė jį į duris, kitą — pagalbos. Apaštalų sostas tada gyveno mintimi sujungti paėmė už kailinių apikak-lės, pervertė, ištraukė sagas ir krikščionių valdovus sąjungon, kad būtų galima išvaryti iš šaukė: „Eikite nuo manęs lauk, aš su jumis daugiau Europos turkus. Suvienyti katalikų ir stačiatikių nebesiderėsiu". Tik pačių maskviečių vartojamomis prie- Bažnyčias buvo aukščiausias Grigaliaus XIII-jo noras. monėmis Possevinas galėjo priversti juos skaitytis. Kai Romoje pasirodė pasiuntiniai iš tolimo krašto, kurija 1582 m. sausio 15 d. buvo pasirašytos paliaubos skaičiavo, kad sutaikius Maskvą ir Lietuva-Lenkiją ir dešimčiai metų. Maskva atsisakė nuo padarius bažnytinę uniją, po to turėjo sektis karas su L i v o n i j o s , nuo Polocko ir nuo Vieližo, o Steponas turkais. Caras savo rašte neaiškiai siūlė savo pagalbą prieš Batoras — nuo Vielikije Lūki ir kitų 1580 m. paimtų turkus, tikėdamasis pats pirmiau sulaukti diplomatinės sričių. Nepaimtas Pskovas taip pat paliko Maskvai. pagalbos prieš Batorą. Kurijai buvo svarbu rasti ką nors Sutaikęs carą su Batoru, Possevinas grįžo į Maskvą prie Jono rašte bažnytinės unijos reikalu. Bet jo laiške nebuvo savo tikrojo tikslo. Judviejų taika jam buvo tik priemonė apie tai nė vieno žodžio. Tik buvo labai aiškus prašymas, Bažnyčioms suvienyti. Possevinui buvo svarbu kad popiežius atsiųstų tarpininką-pasiuntinį. Šią misiją pasikalbėti su Jonu IV-ju tikėjimo klausimais, kuris, Grigalius XIII-sis pavedė jėzuitui Antonio Possevino. bedisputuodamas su vienuoliais, buvo įgijęs teologiškų Possevinui teko sunkus uždavinys — suderinti žinių. Bet ir tas pasikalbėjimas buvo panašus į Jono IV-jo įaštrėjusius abiejų pusių santykius. Jonui IV-jam buvo laišką Batorui. Jonas tuoj ėmė niekinti popiežių, kad labai skaudu netekti Livonijos, o daugelio jų ne-

jom valgę. Visi smalsiai sužiurom į ltn. Balsį. Pasipylė ir išėjau iš vaistinės nudavęs, kad jų pasikalbėjimo aš klausimai: nesupratau. — Kur tai girdėjai? Kas tai sakė?.. — Ir už pravardžiavimą jų nepamokinai?.. — — Ką tai reiškia? — piktinosi jautresni ir gniaužė savo puolė ltn. Balsį vienas mūsų karštuolis grandi- jaunas, bet kietas, kumštis. niu vadinamas, — reikėjo jiems antausius ap- Ltn. Balsys pasakoja toliau: skaldyt... — Užėjau j vaistinę nusipirkti muilo ir šepetėlį — Visai ne! pastebėjo ltn. Vainauskas. — dantims valyti. Ten radau du klijentus. Iš pažiūros tai Peštynės čia nieko nepadės... buvo visai pagarbūs piliečiai. Man įėjus vaistinėn, vienas — Žinoma, — kaip visuomet rimtai ir nuosai- iš jų rusiškai kreipėsi į savo bendrą: kingai užbylojo ltn. Jonuška. — Šį pravardžių- — Ar nežinai kas per vieni šitie jauni kariai? Jų pilnas vimą turime sutikti ne su pagieža ir pykčiu, bet miestelis, o nieks nežino, kas jie tokie. su pasididžiavimu... — Tai „smetonininkai", atsakė antras ir, permetęs Čia aš pasipasakojau ir mane ištikusį panašų nuotykį. mane akimis nuo kojų iki galvos, pridūrė: Nuotykis buvo toks. Aš, atlikęs formalumus pulko — Nauji Lietuvos kariuomenės karininkai ir štabe, gavęs paskyrimą į Kretingoje stovinčio b-no pėst. lietuviškųjų idėjų vykdytojai... Jie atsiųsti čia į pulką. kuopą, prisistačiau b-no vadui ir nuvykau prisistatyti — Ak, šitaip, — stebėjosi pirmasis, beveik paš- kuopos vadui. Paties kuopos vado neradau. Jis buvo nabždomis žodžius ištardamas. — Tai tikrieji Lietuvos kažkur išvykęs. Prisistačiau jo pavaduotojui — karininkai! leitenantui. Jis priėmė mane draugiškai. Painformavo apie — Jie dar kažką apie mus kalbėjo, bet man ilgiau kuopos kareivių pratimus ir tarnybą. Įspėjo, kad man klausytis nebuvo patogu. Bet ir tai, ką išgirdau — reikės užtvaron vykti. Aš jau norėjau atsisveikinti, bet užteko!.. Nedelsdamas užsimokėjau netikėtai užėjo du ūsočiai vyr. leite-

89 tikęs gyvenimas tą instituciją visai pažeminęs. Jėzuitas Valevičiui, kuris nenorėjo prikabinti prie tvirtinamojo šypsodamasis atsakė: „Su popiežiais esą taip pat kaip su rašto didž. kunigaikštystės antspaudo, Batoras pareiškė, Maskvos carais. Jos valdovo galybė dėl to nesumažėjanti, kokia gerovė gali gyventi tamsybėje; jis pats tą antspaudą kad atskiri caro karūnos nešiotojai nemorališkai gyveną". pridėsiąs, bet jo paskui Valavičiui nebegrąžinsiąs. Pykčio pagautas Jonas IV-sis sušuko: „Romos pontificus Išsigandęs didikas užantspaudavo dokumentą. Vilniaus nėra sielų piemuo, kaip jis save vadina, bet vilkas". akademija porai šimtų metų buvo didelis kultūros židinys Posevinas su ironiška šypsena atsakė, kokiu būdu galėję ir davė branduolį Vyriausiajai Lietuvos Mokyklai, kuri ateiti carui mintis kreiptis su prašymu į tokį „vilką", kad išsivystė į Vilniaus universitetą. Batoro valdymo laiku jis sutaikytų carą su Batoru.. . Apie bažnytinę uniją buvo pagaliau susirūpinta II-jo Lietuvos Statuto nebegalėjo būti jokios kalbos. pataisymu. Patvirtintas jis buvo tik prie jo įpėdinio, nors 4. Laimingai Steponas Batoras pabaigė karą su Maskva, visas komplikuotas taisymo darbas buvo jau baigtas iš kurio jis išėjo neabejotinas nugalėtojas. Jis būtų daug Batoro laikais. Steponas Batoras 1581 m. įkūrė Lietuvai daugiau laimėjęs ir Maskvą visai paklupdęs, jei ne toji atskirą aukščiausią apeliacinę įstaigą — tribunolą. Iki šiol gudriu būdu Jono IV-jo sugalvota akcija Romoje. Bet ir did. kuntis resp. karalius buvo vienintelė apeliacinė Batorui taika buvo reikalinga. Užsitęsęs Pskovo instancija, bet jis beveik visą laiką paprastai gyveno apgulimas, maisto ir pašaro trūkumas, bajorų nenoras Lenkijoje, o neišspręstų bylų buvo daug. Toks tribunolo kariauti, kliudė karaliui vykdyti tolimesnius savo planus. įkūrimas buvo didelė atmaina Lietuvos teismų srityje. Pradėjęs taikos gyvenimą, jis energingai tvarkė laimėtąją Vyr. tribunolas buvo galutina instancija visoms teismų Livoniją, įvedė joje naują administraciją, teismus. (pilies, žemės ir pakamario) rūšims. Paprastai apie Batorą kalbama, kaip apie gabų karo Batoras nenorėjo būti „rex pietus" — tik pieštas vadą, o jo veikimas kaip valstybininko vos beminimas. karalius. Jo ranka buvo jaučiama visur. Neklaužadas, kad Tai yra netikslu. Per tuos ketverius taikos metu, iki savo ir įtakingus didikus, jis aštriai bausdavo. Ir Lietuvoje mirties (1586.XII.12) parodė Batoras ir toje srityje savo dešimties metų jo valdymas (1576—1586) įnešė daug didelį sumanumą ir energiją. Norėdamas sustiprinti kara- gyvumo į visas gyvenimo sritis. Lietuva vėl pajuto savo liaus valdžios autoritetą, jis laikė jėzuitus monarchiškos rankose iniciatyvą santykiuose su Maskva. Akademijos valdžios gynėjais. Todėl atkariautoje Livonijoje jis įkūrimas statė kunigaikštystę greta kitų kultūriškai svarbesniuose centruose kūrė jėzuitus. Patvirtino jis su pakilusių Europos kraštų. Daugelis Stepono Batoro džiaugsmu ir Vilniuje 1579 m. įsteigtą, jėzuitų laikomą, sumanymų dėl jo staigios mirties liko neįvykdyti. akademiją. Lietuvos aukštesnieji valdininkai, protestantų Karalius mirė staiga Gardine 1586 m. gruodžio 12 d. šalininkai, norėjo daryti kliūčių. Eustachijui širdies liga. Jo kūnas buvo pervežtas Krokuvon 1588 m. gegužės 23 d. ______

nantai ir pakvietė jį pietų. Leitenantas mane jiems — Teisingai! — pritarėm mes visi. pristatė. Pasisveikinom. Kai mano kuopos vadas — Bet kaip tokiame atsitikime pasielgti? — staiga leitenantas apsirengė, visi išėjom į gatvę. Čia leitenantas paklausė ltn. Markevičius. — Eidamas gatve pro kvietė mane eiti kartu. Tuomet vienas iš vyr. leitenantų vienuolyną, sutikau dvi jaunas gražias damas. Gal tai tyliai rusiškai pastebėjo: panelės, o gal ir ponios buvo. Jos praeidamos įdėmiai — Nereikia! Šis jaunas „smetonininkas" mums pažvelgė į mane, skambiai nusijuokė ir lenkiškai tik kliudys. pastebėjo: Aišku, aš pasiskubinau atsisveikinti ir atidrožiau čion — Nieko sau berniokas! (Iš tikrųjų, ltn. Markevičius į valgyklą. gražaus sudėjimo). Gaila tik, kad „litvinas". Su juo nė — Ir teisingai pasielgei, — pagyrė mane ltn. Jonuška. nepaflirtuosi, nes šie jauni Lietuvos karininkai tik Paskum, pagalvojęs valandėlę, pridūrė : lietuviškai kalba... — Mūsų ir jų keliai skirtingi. Mes su jais ne- — Cha, cha, cha!.. — griaustiniu suūžė mūsų juokas, susilyginsim. Jie seni vilkai — gyvenime visko matę. nustelbdamas ltn. Markevičiaus paskutinius žodžius. Jo Mes jauni, neprityrę. Mūsų kelrodžiu turi būti Karo paklausimas taip ir liko be atsako. Mes visi tuomet dar Mokykloje viršininkų įdiegti tikslai. Jų siekti mes moteriškosios giminės atstovių pastabas nereikšmingom privalome, o kaip mums visa tai seksis — ateity laikėm. pamatysim. Pietūs pasibaigė. Draugiškai paspaudę vieni kitiems — Bravo, Jonuška! — sušuko kažkuris iš mūsų. rankas, pradėjome skirstytis. Tik vykstantieji į Tauragę ir O Jonuška toliau pridūrė: Telšius pasiliko Kretingoje iki rytojaus. Dar dienai — Tik laikykimės vienybės. Nebijokime dar- praslinkus mes visi jau buvome savo vietose ir, naujų bo. Būkime nuosaikūs, taktiški ir ištvermingi. viršininkų nurodymų bei pamokymų vedami — Mes savo pasieksime. pradėjome jaunesniojo karininko darbą, kaipo jaunos mūsų kariuomenės atžalos. 90 P. Ptr.

Karininkas — mokytojas Agie jie yra taip pat mokyto- ypač puskarininkiams, kaip tik palikta patiems jai, ir dar kokie: auklėja Lietuvos savarankiškai formuoti ir lavinti savo pedagoginius ginklo pajėgą ...... A. Smetona. sugebėjimus. Kareivio mokymo bei auklėjimo metodikos ir pedagigikos pagrindų nuoseklaus pažinimo iki šiol Karininkas kautynėse — vadas, karininkas taikos metu mokykloje jie negaudavo. Būtų nieko, jei tuo klausimu — mokytojas; puskarininkis kautynėse — vado padėjėjas, būtų sava plati ir išsami literatūra, kuri papildytų sausus o reikale ir pavaduotojas, puskarininkis taikos metu — statutų nuostatus, pvz., šaudymo mokymo metodika, mokytojo padėjėjas, artimesnis kareivių auklėtojas ir už karininką. Turiu galvoje tuos karininkus ir puskarinin- kius, kuriems uždėta sunki ir atsakinga pareiga taikos metu auklėti ir mokyti kareivius — būsimus kovotojus. Jie, be karo mokslo žinių ir sugebėjimo būti vadais kautynėse, turi turėti dar pedagoginių sugebėjimų ir mokymo bei auklėjimo mokslo — kariškų mokslų mokymo metodikos ir kariškos pedagogikos žinių. Kareivių iš-mokymas ir išauklėjimas visiškai priklauso nuo jų netarpinių viršininkų — karininkų ir puskarininkių pedagoginio pasirengimo. Nepedagogiški viršininkai — auklėtojai, ne tik blogai apmoko savo valdinius, bet nesąmoningai ugdo juose vidujinį nedrausmingumą ir žemina viršininko autoritetą. Vadinasi, drauge su karininko (puskarininkio) — vado rengimu ar tobulinimu turi eiti ir karininko (puskarininkio) — mokytojo rengimas ir tobulinimas, nes jaunam, tik išleistam iš mokyklos suolo, karininkui (ar puskarininkiui) pirmas darbas, — kareivių mokymas ir auklėjimas. Nedavus jam dar mokykloje kareivio mo- kymo metodikos ir kariškos pedagogikos pagrindinių žinių ir minimalaus patyrimo, jis savo pagrindinėje (taikos metu) darbo srityje — kareivių mokyme, sutiks didelių nepasisekimų ir sunkumų. Susiformuoti ir išlavinti pedagoginius sugebėjimus tokiu atveju bus pavesta jam pačiam, kas be tinkamo teoretinio pagrindo, o ypač dar be įgimtų pedagoginių gabumų (reik turėti galvoje ir neaukštą puskarininkių bendrą išsilavinimą), vien praktikos keliu sunkiai ir negreit pasiekiamas dalykas. Tuo tarpu drįstu tvirtinti, kad mūsų jauniesiems (tik baigusiems mokyklą) karininkams, o Brig. gen. Nagevičius, Liet. Karininkų Ramovės pirmininkas

Netikėta mirtis sutrukdė Stepono Batoro didelius skyriaus takt. parengimo lauke metodika ir pan. O jos projektus. Kraštas vėl buvo išstatytas naujos elekcijos nėra: neperiodinės kariškos literatūros mokymo bei sunkumams. Vėl buvo tokiu pat būdu prie Varšuvos auklėjimo klausimais beveik visiškai nėra, o mūsų renkami tie vadinamieji rinktiniai karaliai. Tik, deja, nė vieninteliame karo mokslo žurnale randame daugiau vienas iš jų savo veiklumu, gabumais, energija Steponui karybos mokslo klausimų nagrinėjimą (karininkui — Batorui, išskyrus iš dalies bent Joną Sobieskį, prilygti vadui), o kareivio mokymo metodikos ir auklėjimo nebegalėjo. Stepono Batoro valdymas paliko šviesus klausimais (konkrečių, mūsų sąlygoms, organizacijai, istorijos lapas ir Lietuvoje tiek stambiais militariškais statutams ir lietuviškai kareivio dvasiai pritaikytų pasisekimais kare dėl Livonijos, tiek kultūriškais straipsnių retai užtinkame). Kas moka svetimas kalbas, laimėjimais. tas išeitį dar suranda naudodamasis rusų, vokiečių ir kt. literatūra, bet kas negali naudotis svetima literatūra (ypač puskarininkiai), arba kam ji sunkiai gaunama (kur nors Kupiškyje, Varniuose), tam palieka praktiškų

91 O. Milaševičius

Naujokų klausimu „Svarstytinų klausimų mes turime labai daug, tik nereikia chimo organizacijos, kurių nariai atvyksta kariuomenėn drovėtis kelti jie viešumon", jau kaip lakūnai, parašiutistai, įgudę šauliai ir k. gen. št. plk. Raštikis. Vokietijoje, kaip daug kas tvirtina, darbo stovyklos rengiančios gerus pėstininkus, ten darbo stovyklose būti Kiekvienais metais kariuomenėn atvyksta vis daugiau yra prievolė. Visi pašauktieji vyrai, prieš atvykdami apsišvietęs jaunimas. Nyksta paskutinieji analfabetai. Jei kariuomenėn, būtinai turi išeiti tam tikrą darbo kursą. pažvelgsime į 1935 m. šaukimo statistiką, tai pamatysime, Lenkijoje, kurioje yra labai didelis analfabetų skaičius, kad atvyko kariuomenėn 4,44% analfabetų, o, 0,79% kurį jie patys viešai pripažįsta, šiemet paskelbta obalsis mokančių tik skaityti, 40,02% mokančių skaityti ir rašyti, „neduokime kariuomenei nė vieno analfabeto". Tai o likusieji yra baigę įvairias mokyklas. Pastarųjų obalsis milžiniškam darbui, nes reiks bent skaityti nuošimtis kas metai didėja. Greit kariuomenėn neatvyks išmokyti apie 70.000 — 80.000 vyrų iš bendro 240.000 nei vieno analfabeto. šaukiamųjų skaičiaus. Bet ten taip pat rengiami įvairūs Bet kiekvienais metais ir reikalavimai, statomi kursai, kuriuos baigę, jauni vyrai atvyksta kariuomenėn moderninei kariuomenei, didėja. Techniškųjų ginklų kaip specialistai. Pvz., šiomis dienomis Lvove labai skaičius greitai auga. Juos aptarnauti gali tik gerai iškilmingai buvo išleista nemaža vykstančių kariuomenėn parengti, prityrę specialistai — beveik profesionalai. Kad šoferių laida. karys galėtų būsimame kare dalyvauti, be reikiamų Daugumoje valstybių prieššaukiamojo jaunimo specifinių žinių, be patvarumo, pasiryžimo, atkaklumo, parengimas tvarkomas tam tikslui išleistais įstatymais, pasitikėjimo ir k. yra reikalaujama didelio savarankišku- kurie numato, kad kiekvienas gyventojas nuo mažens ligi mo, užtikrinto savo ginklo pažinojimo, vispusiško senatvės turi būti kariniai rengiamas. išsilavinimo, ilgos praktikos, prityrimo ir plačios Mūsų prieššaukiamasis parengimas apima besimokantį iniciatyvos. jaunimą. Karinė programa išeinama pradžios, vidurinėse Tokiam kariui parengti reiktų ilginti būtinos tarnybos ir aukštosiose mokyklose. Taip pat šis parengimas vyksta laiką. Žinoma, kad daug kur tarnybos laikas jau pratęstas, kai kuriose organizacijose. daug kur randame beveik profesionalų kariuomenę. Bet Didesnį supratimą apie kariuomenę būsimasis karys taip pat žinoma, kokių išlaidų tas pareikalautų gauna tik vidurinėje mokykloje. Aukštojoje mokykloje kariuomenės išlaikymui. Kad nedidėtų ir taip beveik daugumoje bus įgytų kariuomenėj žinių kartojimas - visose valstybėse krašto apsaugai skirti biudžetai, kuo tobulinimas. plačiausiu mastu vykdoma prieššaukiamojo jaunimo Žinoma, kad didžioji mūsų kareivių dalis yra tik parengimas. pradžios ar kokią žemesnę specialią mokyk- SSSR tai atlieka didžiulės pionierių, Osoavia-

„eksperimentų" keliu išsidirbti metodingumą mokymo statutams, organizacijai ir mūsų kareivio dvasiai darbe ir vadovautis nujautimu auklėjimo darbe. Kas iš pritaikyto ir praktiškais pavyzdžiais pailiustruoto jaunųjų, pažiūrėjęs į kitos dienos programą, nėra susidūręs mokymo bei auklėjimo klausimų nagrinėjimo. Tai gali su sunkiai išsprendžiamu klausimu: kaip atliksiu tą ar kitą atlikti tik mokymo ir auklėjimo sritį giliai pažįstą ir įgavę programos dalį? Netikrumas (o jis tokiu atveju patyrimo ilga praktika asmens. Tokių neabejotinai turime, neišvengiamas), mokymo darbe virsta viršininkų kontrolės ir jų pareiga savo patyrimą perduoti mažiau patyrusiems, baime, nes nemalonu, juk, viršininko akyse pasirdoyti kad šiems nereikėtų minti jau pramintų takų. Paskiri nesugebančiu įvykdyti pratimų. straipsneliai mūsų kariškuose žurnaluose — dar maža. Į karininko (puskarininkio) — mokytojo parengimą ir Reikia stambesnių darbų. karininkų ir puskarininkių pedagoginio lygio kėlimą reikia Suprantama, vienu mostu to nepasieksime, bet siekti atkreipti dėmesį. Karo Mokykloje reikėtų praeiti: kareivio reikia. Gausios mūsų eilės neabejotinai slepia šį tą pažinimas (psichologija), kareivio auklėjimas (pedagogi- galinčias jėgas. Reikia jas paraginti, išjudinti, įpratinti į ka), bausmės pedagogika, šaudymo mokymo metodika ir mokslinio darbo metodą ir galų gale įkvėpti joms lauko pratimų (nuo paskiro kovotojo parengimo iki būrio) pasitikėjimą savimi. Neseniai iškeltos konkursinių darbų atlikimo metodika. Tais pat klausimais reikia ir savos idėjos realizavimas, neabejotinai, išjudintų mūsų literatūros. Reikia ne bendrų nurodymų, bet karininkijos kūrybines jėgas ir įstatytų jas į tinkamas konkretaus, mūsų tobulėjimo vėžes.

92

Kariuomenės vadas gen. št. plk. Raštikis kalba Sąjungos ginkluotoms krašto pajėgoms remti skyrių atstovų suvažiavime. Smeč. foto lą baigę, kur karinis parengimas yra pritaikytas simieji naujokai, atlikę karinę prievolę ir grįžę šaulių klausytojo amžiui. Ir tik taip parengti vyrai, atvykę eilėsna, lyg ir norėdami atsidėkoti, su dar didesniu kariuomenėn, apie karinį parengimą jau yra suspėję entuziazmu dirbtų šauliškąjį darbą. užmiršti, o antra vertus, per tokį ilgą laikotarpį daug kas Prie šio darbo galėtų prisidėti ir visos kitos kariuomenės mokyme pasikeičia. organizacijos, kurios savo įstatuose turi valstybės gynimo Ir kaip tik apie šį jaunimą norėjau iškelti keletą idėją. minčių. Reikia susirūpinti parengti tą jaunimo dalį, kuri, baigusi pradžios mokslą, daugiau niekur nesimoko ir Labai daug šioje srityje padarytų atsargos karininkai, neturi progos kariniai rengtis. ypač įvairių mokyklų mokytojai. Bendrai, užsiėmę šiuo reikalu, atsargos karininkai turėtų galimybės plačiu mastu Mums dėl nedidelio analfabetų skaičiaus, specialus pritaikyti praktikoje įgytas Karo Mokykloje žinias, o kareivių mokymas dalyse nesitrukdo, bet ar nebūtų antra, mažiau atsiliktų nuo kasdieną kariuomenėje da- didelis palengvinimas karių mokyme, jei kariuomenėn romos pažangos. Čia atsargos karininkams labai plati atvyktų vyrai, turį bendrą karinį parengimą arba net darbo dirva. Tik reikia pradžios. Gal būt, atsargos įvairių sričių specialistai. karininkams ši veikla turėtų įtakos pakeliant juos Pirmutiniais metais džiaugiamės gražiai augančiu įaukštesnį laipsnį. papročiu, iškilmingu vykstančių kariuomenėn vyrų išlydėjimu. Šis gražus paprotys ilgainiui virs tradicija. Baigę specialius karinio parengimo kursus, mokytojai Panašia tradicija turėtų būti ir atvykstančio jaunimo ir instruktoriai taip pat turėtų šio darbo imtis. karinis parengimas. Ši tradicija — „Visi naujokai Reiktų pagalvoti ir apie tai, ar šiuo darbu neturėtų atvyksta kariniai parengti". užsiimti ir tikrosios tarnybos karininkai, kurių vienas Dabar kyla klausimas, kaip to reiktų siekti. Pirmon kitas šiam tikslui būtų išskirtas iš įgulos karininkų. Juk eilėn čia turėtų plačios iniciatyvos pareikšti Šaulių tokio karininko nebuvimas dalyje kareivių mokymui Sąjunga. Visi pašaukti kariuomenėn vyrai turėtų išeiti nesudarytų jokios žalos, o nauda iš parengtų atvykstančių tam tikrą kursą šaulių eilėse. Šaulių Sąjungai tai kariuomenėn vyrų bus labai didelė, nes didesnę naujokų ypatingai didelių sunkumų nesudarytų, o jos veiklon dalį bus galima iš karto rengti atsako-mingam kario įneštų didelio gyvumo, o taip pat šaulių eilėse paruošti darbui. bū- Šį klausimą reiktų plačiau panagrinėti ir nedelsiant įgyvendinti.

93 R. Sportinio šaudymo reikalu

Visa blogybė ir kliūtis šaudymo lygiui pakelti yra Paskutiniu metu „Kardo" skiltyse vis dažniau rašoma ginklų ir šaudmenų brangumas, o šiuo reikalu nieko apie nepakankamą šaudymo lygį, apie jo pakėlimo konkretaus nepadaryta. reikalingumą ir net nurodomi būdai tam pasiekti. Kad Štai, pereitais metais viena įstaiga pasiūlė sportinio šaudymo lygis kariuomenei per žemas, tai tiesa, prieinamomis sąlygomis ginklų ir šaudmenų. Visi bet dėl siūlomų jam pakelti priemonių ir aš čia noriu nudžiugo. Ne vienas vylėsi jau tais pat metais savo akį išsitarti, juo labiau, kad vienas kitas autorius čia tą aiškina rungtynėse išmėginti, bet teko ir tuo nusivilti, nes stoka gero noro, šaudymo sporto nemėgimu, stoka šaudymo sezonas atėjo ir praėjo, o tų ginklų ir šiandien šaudyklų ir t. t. Gali būti geri norai ir netrūkti pasiryžimo, dar nėra. tačiau šaudymo lygiui pakelti reikia ir priemonių. Su tuo, Tiesa, prieš vienas rungtynes buvo duota ir šovinių, bet neabejoju, sutiks kiekvienas, kuriam teko praktiškai reng- ir tai tik kelios dienos prieš rungtynes. Pagaliau ir tos tis rungtynėms ar jose dalyvauti. Taipogi ir priežasčių normos 75% teko išleisti bandant ginklo tinkamumą. Tuo nereikia kažin kur ieškoti, nes tos priežastys nuo pačių būdu, žinoma, šaudymo lygis „nepakilo". Bet ar tai kalti sportininkų mažai priklauso, tačiau kolei jų nepašalinsime, šauliai? tolei sportinio šaudymo lygis nepakils. Negeresnė padėtis ir su kovos šoviniais. Juk Kas dažnai lankosi rungtynėse, tas matė, kai iš tolimų treniravimuisi jie neduodami. Šaudai tik skirtą pratimui įgulų atvyksta kariai net savo lėšomis, bet su netinkamais kiekį, kartais net šautuvo neprisišaudęs, tai gerų rezultatų rungtynėms ginklais. Ne vienas pastebėjo „stendo" negalima ir laukti. Juk šių šovinių net pirkti negausi. pakraštyje iki paskutinės minutės prišaudančius savo Dažnai būna, kad geras šaulys rungtynėse pasiekia labai ginklus sportininkus, kurių didžiausią nuošimtį sudaro tie, menkų rezultatų. To gi priežastis, greičiausia, nepa- kurie vis nesugeba šaudymo „lygio" pakelti. kankamas pasiruošimas. Būti geram šauliui, visų pirma reikia turėti patikimą Šį reikalą reikėtų kuo greičiau sutvarkyti, palengvinant ginklą ir pakenčiamą kiekį šovinių, nes nesirengęs negi ir net paremiant pinigais ginklų ir šaudmenų įsigijimą. Jei eisi rungtis. O rengtis reikia ne dienomis, bet visą laiką. ne visiems, tai bent geresniems šauliams vertėtų duoti po Tad savaime suprantama, kad reikalingas didelis šovinių 2—300 įvairių rūšių šovinių be atsiskaitymo šaudymo kiekis, kurio kaina ne visiems pakeliama. Juk mažojo sporto reikalams. kalibro šautuvėlio kaina be muito 385 litai, o kur šoviniai Šias priemones įgyvendinus, šaudymo sportas savaime pistoletams ir kiti reikmenys. pakiltų, nes nesidominčių šaudymo sportu mūsų tarpe visai nėra.

Š-kas liau, turi būti pravesta aiški linija, viskas turi būti juodu ant balto. Nepamirškime, kad jau beveik du „desėtkai" metų, kai mes laisvi, kad turime karo ir prekybos laivynų Bučiuoti, bučiuoti! užuomazgas, o rankų bučiavimas vis dar nesutvarkytas. Barbariška gėda kultūringojo pasaulio akyse. Jei blaiviomis akimis pažiūrėsime į gyvenimą, tai be Nesigilindamas esminiai, kokį ryši turi rankų didelio vargo pastebėsime, kad viskas susideda iš bučiavimas su nepriklausomybe ir laivynu, aš tik noriu smulkmenų, moksliškai tariant, iš paskirų narvelių. Užtat konkrečiais pavyzdžiais parodyti, kokį svarbų vaidmenį kiekviena smulkmena turi būti vertinama visu rimtumu, gyvenime turi rankų bučiavimas. Visa, kas aukščiau nes antraip galima, sakysime, prie katastrofos prieiti. Šiuo pasakyta, prašau laikyti kuklute įžanga. kartu aš norėčiau atkreipti malonų skaitytojų dėmesį į Mano gyvenimo kelyje kartą, prastai sakant, pasimaišė rankų bučiavimo problemą ir jeigu šios mano eilutės dėl skaisčių akių, rausvų veidelių ponia, ne ponia, o stačiai aštrių kalavijo ašmenų patektų į krepšį, tai būsiu tikras, obels žiedas. Pirmos dienos vakare, kai mane supažindino kad p. Redaktorius neleidžia spaudoje pasireikšti su minima ponia, aš be didelio vargo hekzametru gyvybiniais klausimais. suposmavau poemą, kurią išspausdino ir už gautą Ispanijos revoliucija, trockininkų bylos sprendimas, honorarą aš kiaurą savaitę buvau linkęs visus bučiuoti, nes viešas Neguso servizų pardavinėjimas apsigynimui nuo niekas daugiau, kaip purpurinės rankutės pabučiavimas bado, mano jautrios sielos taip nesukrėtė, kai iškeltas .prižadino mūzą parašyti poemą. Ir dar tokią, kad vien „Karde" klausimas galutinai sutvarkyti rankų bučiavimą. honoraras siekė tris dėžes alaus. Na, jei būtų formaliai Sako, ramovė baigta statyti, rūmai nauji ir negalima ilgiau nusistatyta nebučiuoti rankų, tai ir šiandien dar būčiau kęsti, kad naujose patalpose vyktų įvairūs nesusipratimai nepatyręs Parnaso saldybių. rankų bučiavimo srityje. Čia, paga-

94 Plk. ltn. Rapšys

Mūsų uniformos keitimo reikalu Šiuo klausimu jau ne kartą yra rašyta laikraščio kai susiraukšlėja. Taigi geriau iš karto ją nulenkti. Atrodo, skiltyse. Dažniausia, žinoma, būdavo keliami tai vienokie kad gražesnė ir praktiškesnė kepurė būtų, jei ji labiau tai kitokie mūsų uniformos trūkumai, kurie susilaukdavo būtų panaši į vokiečių karininkų kepurę, o ne į prancūzų kartais palankaus reagavimo ir įvykdavo didesni ar „kepi". Kepurės dirželis savęs nepateisina. Jis nėra nei mažesni uniformos pakeitimai. Apskritai, dažnas gražus, nei vartoti tinkamas. Nuleidus dirželį, jis, uniformos keitimas tai nėra sveikas dalykas. Be kitų būdamas virvinio pynimo, labai griaužia pasmakrį, erzina neigiamybių bene svarbiausia bus ta, kad uniformos pa- odą, o, be to, gan brangi, iš svetur importuojama, prekė. keitimas surištas su tam tikromis išlaidomis; bet jeigu Munduras. Munduras geras, jo sukirpimas gražus, tik keitimo reikalas visai rimtas ir pribrendęs, tai, žinoma į tai reikia kitokios apikaklės. Tokia apikaklė, kokia dabar yra, netenka atsižvelgti. Dabartinė mūsų uniforma paskelbta labai varžo kaklo judesius, dažnai būna įvairių spuogų bei įsakyme kariuomenei 1934 metais kovo mėn. Taigi kaklo nu-bėrimų priežastimi, sunkina galvos palenkimą beveik jau 3 metai, kai ją dėvime. Per tiek laiko, be abejo, žemyn. Ypač tai jaučia įstaigų darbininkai, kuriems visą jau galėjo pasireikšti ir jos trūkumai ir privalumai. dieną reikia palenkus galvą dirbti. Daug patogesnis būtų Žinoma, galima dar būtų su esamais trūkumais ir toliau mūsų munduras su vokiečių munduro apikakle, o gal gyventi, bet pagal naująjį karinės tarnybos įstatymą galima būtų pagalvoti ir apie mundurą su atidengta kariuomenės uniforma tvirtinama Respublikos Prezidento krūtine. ir skelbiama Vyr. Žiniose, tai, reikia manyti, kad ji bus iš Palaidinė. Estetiniu atžvilgiu ji negraži, bet vasarą naujo ir peržiūrėta. Čia aš norėčiau paliesti tik tuos patogi ir užtat verta leisti ją dėvėti pratimų metu: dabartinės mūsų uniformos dalykėlius, kurie, mano kareivinių rajone, laukuose, paligone, bet jokiu būdu nuomone, keistini. nesirodyti su ja viešai, mieste, o ypač netinka ji prie ilgų Kepurė. Dabartinė kepurė negraži, persunki, perkieta. kelnių. Ji yra kažkoks vidurys tarp prancūzų „kepi" ir rusų Antpečiai. Reiktų pagaliau atsisakyti nuo auksinių ir „furažkos". Viršutinė kepurės dalis turėtų būti dar prisegamų antpečių. Auksiniai antpečiai mums,, platesnė ir, be to, jos užpakalinė dalis nulenkta, nuleista, lietuviams, netinka, o tuo labiau, kad ir patys antpečiai kad geriau nutekėtų vanduo. Juk dėvint kaip tai savaime negražūs. Kukliau ir net gražiau atrodo antpečiai iš tos užpakalinė kepurės dalis nulinksta arba bent gero- pažios medžiagos. Prisegami antpečiai Šalintini dėl to, kad jie ne-

Toliau. Pavyzdys grynai iš kariško gyvenimo. Vėl bučiuoju rankutę. Ach, kokia ji minkštutė ir truputį Pirmadieniais kartais į kareivines ateinu apie 9-tą vietoje svogūnais atsiduoda. Ponia gera šeimininkė. to, kad būčiau 8-niomis. Ateinu su tikru gailesiu akyse ir — Suprantu, suprantu. Būtinai pasakysiu vy- širdyje su aiškia nusidėjėlio, prašančio atleidimo, rui... Kaip laikotės leitenante? Girdėjau mei- „povyza", o vistiek kuopos vadas kelias dienas drumzlinu lėje nesiseka... — čiulba ponia. žvilgsniu mane bado. Sakytum, latrą didžiausią. Praėjusį Ant krūtinės taip lengva. Kaip liepoms žydint : — ryt sekmadienį ramovėje įsilinksminom — grafinu-kas po numigsiu be baimės. grafinuko vis su kilniom intencijom, tai už geras — Dėkui, — sakau svajingai ir bučiuoju į atestacijas, tai už pulko vado sveikatą ir pajutau, kad raudonus nagučius — atsiprašau, čia mes mažą galva, lyg tirpyto švino pripilta, ir dešinį blauzdikaulį, jubiliejų švenčiam, jaunyste džiaugiamės. kaip prieš darganą, suka. Nu, pamaniau, amen — ryt Grįžtu pas draugus. aštuoniomis Arkangelas Gabrielius su dangiško misingio Į kuopą atėjau tik po dviejų dienų. Kuopos vadas triūba manęs neprikels. Reikia gelbėtis iš anksto. Prie sutiko mane išskėstomis rankomis: kaimyninio stalo sėdi kuopos vado žmona. — Dėl Dievo, pone leitenante, ką jūs mano- Netvirtais žingsniais prisiartinu prie ponios. te?! Su temperatūra vaikščioti, ar mirties ieško- te? Žmonelė pasakojo, kad užvakar arti „grabo" — Labas, ponia! Aš, taip sakant... — ponia ištiesia buvote. Pailsėkite, kaip reikia, a tai, neduok rankutę. Raudonu laku nutepti nagučiai, blizga, sakytum, Dieve, dar kokia „kvaraba" prikibs, dabar tokie išsirpusios vyšnios. orai. Apsidirbsime ir be jūsų. — Taigi, ponia, — tęsiu toliau, spausdamas ranką prie Motiniška meilė stačiai trykšte tryško iš kuopos vado lūpų — ryt turiu reikalų ir, be to, blogai jaučiuos, gal lūpų. Pora bučinių poniai į rankutę, žiūrėk, dangiška pasakytumėt ponui kapitonui.. . laimė ištikimai ima lydėti mane. Dabar, kai jaučiu, kad laiku kuopon neateisiu, kreipiuos į ponią.

95 taip gražiai atrodo, kaip įsiūti, o, be to, nepatogūs: milinė netinka. Kaip nesiderina gusarų raudonos kelnės apsivelkant milinę, kliūva už milinės, keliasi aukštyn nuo prie slepiamos spalvos munduro, taip nesiderina aviacijos ko jų kraštai užsilenkia, susiraukšlėja, patys antpečiai karininkų dabartinė slepiamos spalvos milinė prie tamsiai atrodo atstoję nuo pečių, pasipūtę. mėlynos spalvos kelnių, munduro ir kepurės. Jeigu jau Kelnės. Visai patogios, tik reikėtų pagaliau galutinai lakūnai vasarą, anot liaudies dainos žodžių, „mėlyni kar- pašalinti iš kariuomenės uniformos spalvotas raitininkų velėliai", tai kodėl jie žiemą turi būti sukarikatūrinti : kelnes. kelnės ir kepurė tamsiai mėlynos spalvos, o milinė Juodi batai, raudonos ar mėlynos kelnės, slepiamos slepiamos. Arba viską imti slepiamos spalvos, arba viską spalvos munduras ir raudona ar ružavai balta kepurė visai — tamsiai mėlynos. Juk principas uniformoje — vienas prie kito nesiderina. vienodumas. Tiesa, pratiškesnė būtų slepiamos spalvos Žvaigždutės. Dabartinės šešiakampės žvaigždutės — uniforma (ne taip blizga, ne taip greit tepasi, nesiskiria primena žydų šešiakampės žvaigždės kopiją. Mes nuo bendros kariuomenės uniformos), bet kadangi mėlyna turėjome prieš tai daug gražesnes, trikampes, lietuviškas spalva aviacijoje jau senai įgavo įsisenėjimo teises ir žvaigždutes ir reikėtų vėl prie jų grįžti. (Deja, tas daugumui lakūnų ji patinka, tai, man rodos, geriau vistik trikampes žvaigždutes dabar nešioja kalėjimų būtų tamsiai mėlyną spalvą lakūnų rūbams ir galutinai administracija. Red.). Sakau „lietuviškas" dėl to, kad patvirtinti, kartu, žinoma, ir milinės. Dėl gražumo tamsiai trikampis mūsų kariuomenėje taip jau įsisenėjo, kad jis lyg mėlynos spalvos milinei reikėtų duoti šiokį tokį pilkumo ir pasidarė savotišku lietuvių kariuomenės požymiu. Juk ir atspalvį. Be to, slepiamos spalvos milinei būtinai, man pirmieji mūsų kariuomenės savanoriai nešiodavo ant rodos, reikėtų duoti šiek tiek tamsesnę apikaklę. Tai gan rankovės tautinių spalvų trikampį. Milinių draskymas, gražiai atrodo ir labai praktiška. Dažnai tenka matyti dar velkantis, kaip kai kurie sako, priklauso ne nuo apynaujas, palyginti, milines, o jų apikaklės jau ne- žvaigždučių kampų skaičiaus, bet nuo jų prisegimo bešvarios. Ir suprantama kodėl. Apsivelkant, milinės sistemos. Jeigu žvaigždutė bus prisegta ant sraigtelio apikaklė siekia kaklą, plaukus ir per kai kurį laiką ji nuo (šriūbelio) arba po kiekvienų žvaigždutės kampu bus prakaito ar nuo plaukų tepalo susitepa ir atrodo užtat kojytė prisegimui, tai žvaigždutė visada laikysis vietoje ir negražiai, nors pati milinė beveik nauja. Pakeisti apikaklę savo kraštais neklius (velkantis) už milinės pamušalo. sunku, nes negalima rasti tos pačios spalvos medžiagos. Milinė. Milinė graži, tik jos spalva vis labiau ir labiau Žinoma, daugumas karininkų vistiek tokios apikaklės krypsta į žalsvumą. Reikėtų, kad ji laikytųsi pagrindinės nepakenčia ir keičia naują, bet tuomet jau noroms visų rūbų spalvos — slepiamos arba taip vadinamos nenoroms gaunasi kita spalva. „chaki". Chaki spalvos milinė ir graži ir pilna to žodžio Taigi, ar negeriau būtų tamsesnę milinės apikaklę prasme slepiama, bet vistik ir tokia milinė nevisiems legalizuoti? Panašiai galima kalbėti ir apie munduro tinka. Turiu galvoje aviacijos karininkus — lakūnus. apikaklę, bet kadangi prie munduro dėvima balta Aviacijos karininkams slepiamos spalvos apikaklė, tai, žinoma, munduro apikaklė žymiai ilgesnį laiką būna švari.

Ankstyboje jaunystėje, kai dar visagalį monarchą biau bučiuoti šiurkščias, kaip tarka, Baužienės rankas: įsivaizdavau mamos asmenyje, irgi mane išgelbėjo nuo — Paleisk tetulyt, daugiau niekad... tikros mirties porą bučinių. Dar ir šiandien šį įvykį Įvyko stebuklas. Keletas bučinių ir mane Bauzienė ryškiausiai atmenu. Prašau. Saulėta birželio diena. Sėdžiu paleido. Na, ponai, jeigu ne tas išganingas paprotys, tai ant kaimyno tvoros ir pilnu ilgesio žvilgsniu glostau gal ir šiandien vaikščiočiau kreivu stuburkauliu arba rausvas braškių lysves. Nežinau, ar raudona spalva mane turėčiau neaiškią kalbą. paveikė, ar vidudienio saulė pakaušį perkaitino, tačiau Dar galėčiau pavyzdžiais įrodyti, kiek kartų faktas, jog be krislelio blogos valios bejėgiai nukritau nuo bučiavimas mane išgelbėjo nuo įvairiausių gyvenimo tvoros į artimiausią braškių lysvę. Dar nespėjau nuryti nei stichijų, tačiau bijau straipsnio ilgumu įrūstinti p. poros uogų, o mane jau nustvėrė stiprios kaimynės Redaktorių, todėl prie išvadų darau šuolį. Baužienės rankos, ir smūgiai, lyg lietaus lašai, pasipylė a) Rankos bučiuojamos visur ir visada. Šis punktas ant mano nekaltos nugaros. neginčytinas ir kartais naudingas. b) Jaunesnių laipsnių karininkai turėtų prisiminti — Ach, tu rakaliau, — ašukė įniršusi moteriškė, — rankų bučiavimo reikšmę bent balių ir didelių švenčių kaip Dievo nebijai svetimas uogas kas dieną vogti! proga. Su balso intonacija lygiagrečiai stiprėjo ir smūgiai. c) Kovoti su visais tais atžagareiviais, kurie higienos Jaučiau, kad nieko gero nebus ir grie- ar kitokiais specifiniais sumetimais nori šį „gražų paprotį" pašalinti iš gyvenimo. 96 Karininkų kasdieninis apsiaustas. Ką pasakiau dėl purvas vistiek į kaliošo vidų įeina. Tokie kaliošai netinka milinės spalvos, tą dar drąsiau galima pasakyti dėl kitiems batams, t. y. netinka prie civilinių rūbų, o tas jau karininkų apsiausto spalvos: jis visai žalias ir kaipo toks, nepraktiška. Dabar, kuomet daugumas karininkų dažnai toli gražu, nėra slepiamos spalvos. dėvi ir civilinius rūbus, ekonomiškiau būtų turėti tik vieną Be to, netinkamas, nepraktiškas, mano nuomone, jo porą kaliošų, kurie tiktų ir prie civilinių ir prie kariškų sukirpimas. Dabartinis apsiaustas perplatus, persunkus. Jo batų — štibletų. Žodžiu, pentinai prie štibletų diržas ne tik šiek tiek varžo žmogaus judesius, bet ir nereikalingi. sulaiko oro cirkuliaciją. Jeigu diržą nedėvime žiemą, t. y. Akselbantai. Akselbantai labai nepraktiška. Jie labai ant milinės, tai tuo labiau jis nereikalingas vasarą. Juk braška, kliūva, ypač jojant per mišką; pasilenkus viena jų apsijosus daug šilčiau. Vasarą, nusivilkus apsiaustą, pynelė visuomet užkliūva už alkūnės ir kliudo dirbti, o dažniausia sušilimo ženklus galima pastebėti kaip tik toje išsitiesiant, kadangi dažniausiai būna užkliuvę už alkūnės, vietoje, kur buvo diržu apjuosta. Be to, jis nepraktiškas išsitempia, darosi negražūs. Akselbantus galima būtų dar ir dėl to, kad atima daugiau laiko apsivelkant: juk palikti tik adjutantams, nes ir kitose kariuomenėse šias reikia apsivilkus apsijuosti, sutvarkyti, suklostyti pasi- pareigas einą karininkai dažniausia akselbantais ir dariusias apsiausto raukšles, o kartais, kad gražiau tas pažymimi. raukšles sudėti, reikia, gal būt, net ir į veidrodį Ženklai. Pagal dabartinę uniformą Lietuvos pasižiūrėti. Nekartą teko pastebėti, kaip negražiai, Nepriklausomybės kare sužeistieji kariai nešiojo ant netvarkingai atrodo, kuomet skubinantis, matyt, munduro ir milinės kairiosios rankovės rankogalio skersai apsiaustas buvo apsivilktas ir neturėta laiko sutvarkyti užsiųtą 3 cm ilgumo ir 3 mm platumo aukso spalvos apsiausto raukšlių. Ar negeriau būtų, kad to visko daryti galioninę juostelę. Tai perdaug siaura, jokio efekto nereikėtų: apsisiautei ir... eik. Tuomet ir apsiausto pava- nedaranti, juostelė. Faktiškai tokių siaurų (3 mm) dinimas geriau tiktų. Aš manau, kad patogesnis ir juostelių net ir gauti negalima ir netenka stebėtis, jei, kaip praktiškesnis apsiaustas būtų lygiai tokio pat, kaip ir teko pastebėti, visi nešioja daug platesnes ir ilgesnes milinės, sukirpimo tik, žinoma, iš lengvos, slepiamos, juosteles. impregnuotos medžiagos ir ne taip į „taliją", kaip milinė Aš manau, geriau tiktų platesnės, 6 mm, t. y. trikampio t. y. laisvesnė. Aviacijos karininkų kasdieninis apsiaustas galiono platumo juostelės ir netrumpesnės kaip 5 cm. turėtų būti tamsiai mėlynos arba pilkai mėlynos spalvos. Uniformos dėvėjimas. 1) Karininkams, turintiems Vengrinės. Vengrines dabar dėvi aviacijos karininkai ir generalio Štabo karininkų teises ir tarnaujantiems liktiniai puskarininkiai lakūnai. Kadangi vengrinės tik ant štabuose, reikėtų palikti dabartinę uniformą, be labai gražios kojos gražiai atrodo, vadinasi, dažniausiai akselbantų. Kariuomenės dalyse tanaujantieji gen. štabo negražiai, o be to, nepraktiškos, nes atima daug laiko jas karininkai turėtų dėvėti dalies uniformą. su-varstant, tai geriau būtų jas iš uniformos pašalinti, o 2) Pas mus į oficialias pamaldas visuomet einama aviacijos karininkams ir likt. puskarininkiams lakūnams, sargybų uniforma, t. y. su batais ir ginklu, visai nepaisant, taip, kaip ir kitų specialybių karininkams, įvesti batus ir ar karininkas eina rikiuotėje, ar laisvai. Man rodos, tai pusbačius su getrais. netinka. Į bažnyčią reikėtų eiti išeigine uniforma. Jeigu Pusbačiai turėtų būti ne be aulelių, kaip iki šiol, bet su kareiviai savo ginklus palieka prie bažnyčios ir į auleliais, nes pusbačiai be aulelių tinka tik prie ilgų bažnyčios vidų vedami vistik be ginklų, tai kodėl karinin- kelnių, o su auleliais — ir prie ilgų, ir prie trumpų. Taigi kai turi būti ginkluoti. daug praktiškesni. Išeiginė uniforma. Dabar mes turime dvi išeigines Pentinai. Pentinai turėtų būti tik prie batų ir tai tik uniformas: paprasta ir iškilmių. Išmetus iš uniformos aukštesniems karininkams. Prie štibletų pentinai auksinius antpečius, tų dviejų išeiginių uniformų gal ir nereikalingi, nes jie nei kariškumo, nei gražumo daugiau pakaktų, bet palikus — reikėtų dar ir trečios išeiginės neduoda, o žalos padaro. Nevieną kartą teko būti uniformos, nes būna atsitikimų, kuomet išeiginė paprasta liudininku, kaip šokant štibletų pentinai užsikabino už — perprasta, o išeiginė iškilmių t. y. su visais ordinais — panelės sunknelės ir ją perplėšė, arba sudraskė kojinę ir perdaug iškilminga, pavyzdžiui, baliuose, kada civiliai net sužeidė koją, arba užsikabina už kito šokėjo pakojų frakuoti. (stripkių) ir — arba pakoja nutraukta arba — abu šokėjai Tai tiek pastabų dėl dabartinės mūsų uniformos ir jos pargriūva ant grindų. Tai vis matyti arba patirti faktai. dėvėjimo taisyklių, į kurias, mano nuomone, reikėtų, Žiemą, arba kuomet šlapia, reikia specialių, apkaustytų, pertvarkant mūsų uniformą, atsižvelgti. Malonu būtų su užpenčiais kaliošų. Tokie kaliošai ir negražūs, ir sun- išgirsti daugiau šiuo klausimu balsų ir, manau, kad mūsų kesni ir neatlieka savo paskirties: vanduo ar laikraštis sutiks patarpininkauti. Reikia nepamiršti, kad vyriausiam ginklų pajėgų Viršininkui uniformą patvirtinus, ji jau nebegalės būti taip dažnai

97 V. N. Tiekimo aviacija

Prieš dvidešimt penkerius metus automobilis pradėjo Iš lėktuvų pilies įgulai buvo numetama su parašiutais išstumti iš karo laukų ir kariuomenių užnugario tarnybų šaudmenys, maistas, medikamentai ir kt. gyvąją traukos jėgą — arklius ir kt. Pasiremdama aukščiau minėta praktika ir kitais Kariškasis pasaulis paskutiniuose karuose pritaikė naują užsienio spaudos patiektais daviniais, „Kr. Zv." Nr. 28 tiekimo priemonę — aviaciją. Tas įvyko tokioje rašo, kad kariškų krovinių pervežimui, esant reikalui, gali teritorijoje, kur nuo neatmenamų laikų daugiausia buvo būti nuadojama įvairių rūšių aviacija. Gali būti panaudota vartojami arkliai, mulai ir kupriai. Tas ypač buvo patirta visa karo ir civilinė aviacija, ypač jei nereikia vežti krovi- italų kare su etiopais. nius į tolimą priešo užnugarį. Vokiečiai tvirtina, kad aviacija turi išmokti tiekti išsodintoms priešo užnugary Italai patys patvirtina daugelio užsienio korespondentų oro desantinėms rinktinėms visus kariškus ir nekariškus nuomonę, kad greitas Etiopijos užkariavimas be aviacijos krovinius. Todėl aviacija visada turi būti vispusiškai patarnavimo ir, ypač be jos tiekimo, būtų visai pasirengus tiekimo tarnybai. neįmanomas. Žygiuojančiai dykumomis be kelių kariuomenei aviacija tiekė viską. Visa tai vyko 300 km Užsienio kariškoje spaudoje gvildenami klausimai : ar bazėje. Su parašiutais iš lėktuvų buvo numesta 1000 t įvai- negalima būtų aviacijos tiekimo tarnybą išvystyti plačiau? riausių tiekmenų, įskaitant ir gyvas akis. Lėktuvai tiekė Ar negalima būtų naudoti ją ne pagal improvizaciją, bet motorizuotoms kariuomenės dalims degamąją, tepamąją pagal iš anksto gerai apgalvotą planą? Manoma, kad ga- medžiagą, atsargines mašinų dalis, palapines ir t.t. lima. Motorizuotomis dalimis „nutupdytų" tiekmenų svoris Be abejo, tiekimo pritaikymas oro keliu reikalauja siekė 503,8 t. O iš viso kariuomenei aviacija patiekė rimtų priemonių ir įvairios specialios taros, gerų daugiau kaip 1.500 t tiekmenų, t. y. apie 95 prekinius parašiutų, iš dalies specialių tiekimo lėktuvų, cisternų ir t. vagonus. Be to, aviacija pristatė kariuomenei 87,8 t pašto t. ir dar „patiekė" priešui 1.500 t bombų. „Kr. Zv.", nesileisdama į technikines smulkmenas, pasiremdama kai kurių kariuomenių tiekimo normomis, Ispanijoje tiekimo aviacijos patarnavimu pasinaudojo apskaičiuoja aviacijos galimumus tiekimo srity. nacionalistai, kuriuos pačioj sukilimo pradžioj išgelbėjo Kautynių lauke kulkosvaidžių ir šautuvų šovinių aviacija. Lėktuvai gabeno iš Maroko į Ispaniją pareikalavimas būna labai didelis. Žemės keliu juos tiekti kariuomenę. Toks oro transporto panaudojimas turėjo labai sunku, oro keliu — paprastas dalykas. Pvz., nacionalistams svarbios strateginės reikšmės. Vienu amerikonų daviniais, 1.000 šovinių su tara sveria 34 kg. skridimu lėktuvai galėjo pervežti nuo 1.500 iki 1.800 Jeigu tą tarą „suavionizuoti", t. y. palengvinti, tas pats žmonių. Užsienio spauda nurodo, kad oro keliu iš Maroko šovinių skaičius su tara svers 30 kg. Tuomet vienas į Ispaniją buvo pervežta apie 8—15 tūkstančių karių. „aviosunkvežimis" vienu skridimu galės nugabenti 67 Alkazaro pilyje užsidarę nacionalistai taip ilgai galėjo dėžes šovinių, o 10 tokių lėktuvų dviem skridimais per išsilaikyti irgi tik aviacijos dėka. kokias 2—3 valandas nugabens 1.300.000 šovinių 100— 150 km nuotoly.

kaitaliojama, kaip dabar. Taigi, atvirai pasisakykime, Baigdamas, norėčiau dar truputį sustoti ties kokius trūkumus dabartinėje mūsų uniformoje matome. pridedamomis spalvomis trikampiams bei kantams ir, Laiko tiems trūkumams pastebėti užteko. Kuo daugiau tų būtent, paliesti pėstininkų ir artilerininkų pridedamąsias trūkumų nurodysime, tuo mūsų uniforma bus gražesnė ir spalvas. Nei vienų, nei kitų pridedamosios spalvos patogesnė. negražios ir negražios ne tik estetikos, bet ir reikšmės Aš manau, kad, parengus uniformos aprašymo projektą, atžvilgiais. reikėtų paskelbti jį viešai ir duoti dar kartą p. p. Artilerijai, kaip ginklų rūšiai, kuri leidžia galingą ugnį, karininkams dėl jo išsitarti. Tuomet, iš tikrųjų, mažiau reikėtų duoti raudoną ir juodą pridedamąsias spalvas, o beliktų nepatenkintųjų. pėstininkams, kaipo „laukų karalienei" — žalią ir baltą, nes ir visa aplinkuma, laukai, kuriuose jiems tenka veikti Ta proga norėčiau iškelti ir visai naują klausimą, kuris ir kurių „viešpačiais" jie skaitosi, irgi būna tų spalvų, nė vienoje uniformoje dar nebuvo paliestas, būtent — būtent: vasarą — žalia, žiemą — balti. aviacijos generolo uniformą. Man atrodo, kad žali kantai ir balti trikampiai visai Konkrečių pasiūlymų čia nenoriu duoti, bet manau, kad gražiai atrodytų. Be to, žalia spalva taip pat yra viena iš aviacijos generolo uniforma turėtų būti skirtinga, mūsų tautinių spalvų. Na, bet leiskime tais klausimais palyginus su kitų specialybių generolų uniformomis. patiems suinteresuotiems kalbėti.

98 Toliau autorius ima pėst. pabūklų sviedinių tiekimą. reikia 76 t degamos-tepamos medžiagos. To kiekio Pagal amerikonų normas, lengvos patrankos 4 sviediniai pakanka 13 lėktuvų trims skridimams. O trys skridimai su įpakavimu sveria 65 kg. 1.000 sviedinių, skaitant 300 km greičio mašinai 100—150 km nuo aerodromo — „avionizuotą" įpokavimą, svers 50 t. Šį krovinį galės patys niekai. Jeigu patiekti kariuomenei 400 t degamos- nugabenti kur reikia 12—13 lėktuvų dviem skridimais. tepamos medžiagos trimis skridimais, reikės panaudoti Maisto tiekimas. Jeigu prileisti, kad kiekvienam kariui 66—67 lėktuvus. skiriama 2 kg koncentruoto maisto davinys, tai vienas Gana įdomios perspektyvos-lėktuvų naudojimo ir karo „aviosunkvežimis" dviem skridimais galės pavalgydinti sanitarinėje tarnyboje. Pervežimas oro keliu sergančių ir 2.000 žmonių. Jeigu paimti organizaciją prancūzų senos sužeistų senai jau praktikuojamas visose valstybėse, ypač divizijos, tai jai tektų gabenti 1.000 t maisto. Šį maisto kur retas ligoninių tinklas. Tokiose sąlygose lėktuvai kiekį galės nugabenti dviem skridimais 25 dvi-motoriniai dažnai būna prieinamiausią transporto priemonė. Galima „aviosunkvežimiai". Tokiam maisto kiekiui gabenti manyti, kad sanitarinėje tarnyboje aviacija bus plačiai prancūzų numatyta 200 gurguolių (4 km kolona), arba naudojama. Ligonių ir sužeistųjų evakuacija nėra vien 45—50 dvitoninių auto sunkvežimių. Čia aiškiai matyti sanitarinės aviacijos reikalas. Pastaroji visur yra, bet didelis skirtumas tarp oro ir žemės transportų. Žemės nedideliame kiekyje. Ji turi plėtotis, bet tik dėl specifinių transportas reikalingas masės žmonių, arklių, mulų, reikalų. O masinė evakuacija iš fronto ligonių, sužeistųjų motorų ir didelį savo pakeliamosios jėgos procentą ir apnuodytųjų turi būti vykdoma tiekimo aviacijos. Juk naudoja savo maitinimui. Be to, jo veikimo spindulys gausūs tos rūšies aviacijos skridimai iš fronto bus visai labai mažas. Oro transporto aprūpinimas atliekamas neproduktingi, jeigu nebus organizuotas gabenimas tolimose užnugario bazėse, kurios, palyginti, lengvai krovinių nuo fronto. Kautynių metu tos aviacijos krovinį aptarnaujamos geležinkelių ir jūrų keliais. turi sudaryti sanitariniai „kroviniai", t. y. evakuojami Lėktuvais taip pat galima tiekti ir motorizuotai sužeistieji kariai. kariuomenei degamą-tepamą medžiagą ir mašinų dalis. Tuo būdu tiekimo aviacijos arba oro karo transporto Bet kiekvienam aišku, kad lėktuvai tam tikslui bus išvystymas varomas gana sparčiai. Karo metu numatomas naudojami tik ypatingais atsitikimais, kai nebus kitos didelis tos rūšies aviacijos panaudojimas, kuris žymiai išeities. Prancūzų normomis, 2.000 sunkvežimių kolonai padidins žemės kariuomenės judrumą. per parą

dėsčiusios prieštankinės priemonės. Tankas priverstas Tankai ispanų kare užvažiuoti visai arti pasirengusio prieštankinio ginklo, kuris, kad ir menkai užmaskuotas, visgi iš tanko nema- Tankų panaudojimas ispanų pilietiniame kare skirsto- tomas. Iš kelių dešimčių metrų vienu taikliu šūviu tankas mas j du laikotarpius: išvedamas iš rikiuotės. 1. nacionalistų pusės tankų panaudojimas ligi Madrido Madrido gatvėmis paleisti tankai jau tuo pačiu (kai puolimo pradžios, prieštankinė apsauga sutvarkyta), buvo skirti žūti, o jų 2. abiejų pusių tankų panaudojimas Madrido puolimo galimumai laisvoje vietovėje nebuvo išnaudoti. kautynėse. Abi kariaujančios pusės naudojasi visomis lig šiol ži- Pirmame laikotarpy ryški nacionalistų persvarą, lygi- nomomis gynimo priemonėmis: artilerija, prieštankiniais nant su vyriausybininkų improvizuota prieštankine ap- pabūklais, minomis, įvairiomis dirbtinėmis kliūtimis sauga (vyriausybininkams trūko priemonių ir reikiamo (grioviai, sienos ir p.). apmokymo), kurios bendrai improvizuoti negalima. Ir Reikia pabrėžti, kad, be ligi šiol žinomų prieštankinių šiame laikotarpy nacionalistai, neturėdami didesnio šar- priemonių, Madrido gatvių kautynėse visai atsitiktinai vuočių kiekio, negalėjo pasiekti reikiamų vaisių. atsirado nauja gan sėkminga prieštankinės apsaugos Į tankų pagalbą puolant Madridą, manoma, naciona- priemonė. listus dėjus daug vilčių. Spėjama, kad naudoti Madrido Kaip jau iš spaudos pranešimų žinome, ispanų pilietinis puolimui tankus viliojo vyriausybininkų beveik visai ne- karas vyksta su nepaprastu atkaklumu. Kovotojų eilėse organizuota prieštankinė apsauga. yra įvairaus išsilavinimo ir didelio pasiryžimo karių. Kautynėse dėl Madrido nacionalistų šarvuočiai labai Matyti, atsitiktinai į pravažiuojantį tanką buvo mesta nukentėjo ir nedavė vaisių. skardinė benzino. Užpiltą benziną galėjo uždegti į tanko šarvą pataikęs šovinys, ir tankas užsidegė. Šio nepasisekimo priežastimis laikoma: Degančių skysčių naudojimas kovai su šarvuočiais labai 1. netinkamas tankų panaudojimas ir išsiplėtė. Važiuojantieji tankai degančiais skysčiais 2. vyriausybininkų gerai organizuota prieštankinė ap- užpilami ir uždegami. Tanko įgula atsiduria liepsnoje, sauga. kuri didina ir šiaip didelį karštį tanko viduje, be to, didina Mat, po daugelio nepasisekimų vyriausybininkų ka- dujas, kurių savaime tanko viduje taip pat yra daug. riuomenė buvo pertvarkyta, papildyta gerai apmokyta Tanko įgula, nebepajėgdama kautis, priversta atidaryti atsarga, o buvusios fronte dalys, laikui bėgant, pačios dureles, arba didvyriškai žūva tanko viduje. išmoko kariauti. Tankų uždegimas pasidarė gatvių kautynių ypatybė. Tankai labai menkai save pateisino miesto ir gatvių Panaši priemonė jau D. karo metu vartota pozicinio karo kautynėse. Iš to sprendžiama, kad ir ateity tankai negalės sąlygose liepsnosvaidžių forma. Manoma, kad ateity šios būti sėkmingai naudojami kautynėse dėl siaurumų, kuriose, priemonės veikimas kovai prieš tankus būsiąs žymus. kaip ir gatvėse, tankai negalės manevruoti ir pulti didesnėj Šios naujos priemonės tikrąją vertę parodys ateitis. masėj. Mat, jau pati tankų masė išsklaido prieštankinės Kaip ir visada, ji, matyti, bus dar ilgai bandoma, kol bus apsaugos priemones. pradėta masiniai naudoti. Siaurumose tankai negali manevruoti. Jie turi pulti tik pirmyn, tanko įgula nežino, kur jos laukia priešo išsi- 99 Žengiant į 20-tuosius Nepriklausomybės metus, sveikiname garbingąją mūsų kariuomenę ir linkime budriai stovėti Lietuvos Nepriklausomybės sargyboje Kūno Kultūros Kūmai

Žengiant į 20-tuosius Nepriklausomybės metus, sveikiname garbingąją mūsų kariuomenę ir linkime budriai stovėti Lietuvos Nepriklausomybės sargyboje Vašių Valdyba

Žengiant į 20-tuosius Nepriklausomybės metus, sveikiname garbingąją mūsų kariuomenę ir linkime budriai stovėti Lietuvos Nepriklausomybės sargyboje Kelių Valdyba

Žengiant i 20-tuosius Nepriklausomybės metus, sveikiname garbingąją mūsų kariuomenę ir linkime budriai stovėti Lietuvos Nepriklausomybės sargyboje Geležinkelių Valdyba

Sveikiname budinčią Nepriklausomybės sargyboje garbingąją Lietuvos kariuomenę Akc. R-vė „"Pažanga" ir „Lietuvos Aido" redakcja

Sveikiname garbingąją mūsų kariuomenę Vasario 16 d. šventės progą ir linkime budriai stovėti Tėvynės sargyboje Taupomosios Valstybės Kasos

Žengiant į 20-sius sunkiai iškovotos Nepriklausomybės metus, sveikiname mūsų garbingąją kariuomenę Valstybės Draudimo Įstaiga

Žengiant į 20 tuosius Nepriklausomybės metus, sveikiname garbingąją Lietuvos kariuomenę ir linkime jai budriai stovėti savo krašto Nepriklausomybės sargyboje Akc. „Lietuvos Philips" B-vė nuolatos lavintis, kad mūsų protas bei jausmai, kaip tas nenaudojamas įrankis, neapsitrauktų rūdimis. Šia linkme viena ne ką gali padaryti, todėl savaime kyla platesnio tarpusavio bendravimo reikalas. Tam steigiamos draugijos. Mes turime savo draugiją, bet mes dar ne visos esame tinkamai supratusios ir įvertinusios šios draugijos reikšmę, nes ne visos karininkų šeimų moterys yra jos narės. Daugelis narių į draugijos reikalus žiūri labai indeferentiškai. Kai kas sako, kad draugija mažai nuveikusi, kad neduoda to, ko iš jos laukiama. Gal būt, tos MINTYS NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTĖS PROGA kalbos ir turi pagrindo, tik visa nelaimė, kad daugelis karininkų šeimų moterų, kurios savo išsilavinimu, patyrimu bei padėtimi Prieš devyniolika metų suskambėjo šūkis: „Lietuva — galėtų daug naudos atnešti mūsų draugijai, vengia draugijon nepriklausoma!" Per visą pasaulį jis nuaidėjo ir galingai atsimušė Įsirašyti, o įsirašiusios — įeiti į valdomuosius organus. visų lietuvių širdyse. Sukruto lietuviai. Klausydami savo vadų Nei viena rimtesnė organizacija negali išsiversti be spaudos balso, ėjo ten, kur buvo reikalinga. Nesigailėjo triūso, aukojo pagalbos. Tai įvertindama, Lietuvos Karininkų Ramovės kultūros turtą, sveikatą, o daugelis — savo gyvybę ir... žodis stojosi kūnu! sekcija paskyrė ,.Karde" birutininkėms kampelį. Tačiau ar mes Šešiolikto vasario mes susikaupiame, lenkiame galvas prieš šią gražią kultūrinę priemonę tinkamai išnaudojame? Juk žuvusius kovoje, pagerbiame gyvuosius Nepriklausomybės dažniausiai tas kampelis tuščias. Nejaugi mes neturime reikalų, kovotojus ir džiaugiamės savo laimėjimais. Tačiau labai teisingai kurie verti viešai aptarti? Jei ne susirinkimuose, tai bent spaudoje yra sakoma, kad nieko nebevertas tas, kas ant garbės laurų turėtume aptarti aktualiuosius draugijos reikalus. Tik viešai užmiega. Neveltui tautos darbuotojai šitokių švenčių proga pasisakydamos, ko norime, tik aktyviai dalyvaudamos draugijos visuomet ragina mus ir ateitin žiūrėti, rengtis Laisvės bei veikloje, mes sudarysime tamprų ryšį tarp narių ir valdomųjų Nepriklausomybės stiprinimo darbams ir pasižadėti tuos darbus organų ir tik tuo būdu draugija galės sėkmingai veikti. vykdyti taip, kaip vykdė pirmieji Nepriklausomybės kovotojai. Iš kitos pusės, kai kada svarstydamos kilusius klausimus, mes Šešiolikto vasario proga ir mums, birutininkėms, pravartu savo polemiką suvedame į siaurutį asmenišką tašką. Šito reikėtų pagalvoti, kuo gi mes galime prisidėti prie mūsų rūpestingai vengti. Stenkimės kalbėti ar rašyti neužsipuldamos Nepriklausomybės sustiprinimo bei gynimo. asmeniškai, nepeikdamos iškeltą mintį vien dėl to, kad ją iškėlė Mūsų protėviai mokėjo Įskiepyti mums Lietuvos bei lietuviu ta, o ne kita narė, bet būkime objektyvios, reikalus svarstykime kalbos meilę; mūsų motinos, savo vaikučiams lietuviškas dainas visos draugijos plotmėje ir pastebėtas klaidas nurodinėkime dainuodamos, pasakas sekdamos ir juos prie ratelio skaityti švelniai. mokindamos, išaugino tautos žadintojus. Taigi, mūsų Čia mano apibūdintos neigiamybės labai apsunkina draugijos Nepriklausomybės diego šaknis atsirado samanotos trobelės veikimą. Birutininkė privalo būti aktinga, drausminga pastogėje, prislėgtos lietuvio šeimos šilumoje. Šita aplinkvbė organizacijos narė, kukli savo darbuose, pavyzdingo elgesio ir mums. birutininkėms, lyg rodyte rodo mūsų kelią. Mūsų motinos platesnių pažiūrų bei siekių, šitaip supratę savo, kaip ir pramotės savo šeimoje pūstelėjo lietuvybės ir laisvos lietuvos organizacijos, narių užduotį ir tokios linijos laikydamosios. idėjos kibirkštėle ir savo tautišku jausmu stiprumu bei ištverme draugijos veikloje mes tikrai kultūrėsime ir tuo pačiu darysimės nedavė jai užgesti. Šita kibirkštėlė Nepriklausomybės kovų laiku naudingesnės savo pagrindinei užduočiai — šeimos auklėjimui. išsiplėtė į galingą liepsną, kurioje sutirpo ir subyrėjo tautos Tautos interesai, Nepriklausomybės stiprinimas ir valstybės vergijos pančiai. Tuo atžvilgiu praeity lietuvės moterys ir motinos gynimo reikalai mums turi lygiai rūpėti, kaip ir mūsų vvrams. garbingai atliko savo poreigas. Šeima yra valstybės pagrindas, taigi mes, birutininkės, Šių laikų lietuvės moterys, o ypatingai birutininkės, norėdamos Šešioliktojo Vasario proga, džiaugdamosios nepriklausoma prisidėti prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo bei gynimo, Lietuva, pasiryžkime dėtis prie jos nepriklausomybės saugojimo mano manymu, irgi turi eiti savo pramočių keliais ir tarp visų kitų bei gynimo tuo. kuo galime — pirmoje eilėje savęs ir pareigų daugiausia dėmesio kreipti i savo šeimas, į priaugančios priaugančios kartos tinkamu auklėjimu. Šitą pareigą atlikusios, kartos auklėjimą. Moteris savo prigimtimi yra daug jautresnė už mes tikrai daug padėsime turimos Laisvės gynimui, prie ko kiek- vyrą. Ji dažnai pajaučia tai, ko vyras ir nepastebi. Be to, mūsų vienų iškilmių proga ragina visus Laisvės Varpas, skambindamas vyrai dėl savo pareigų mažai laiko gali pašvęsti vaiku auklėjimui, iš Karo Muziejaus bokšto: „Tas nevertas laisvės, kas negina jos". todėl savo šeimose ir glūdi mūsų didžiausios pareigos. Mūsų St. Dagienė. pareiga jaunoje kartoje ugdvti ne vien Tėvvnės meile, bet kartu ir aukštos doros principus, pavyzdingo piliečio pareigu supratimą ir naudingo visuomenės nario pojūčius. Tai yra labai sunkus K. B. K. Š. DRAUGIJOS ŠIAULIŲ SKYRIAUS 10 uždavinys. Jam tinkamai vykdyti mes pačios save turime auklėti, SUKAKTUVĖS kultūrinti ir turtinti savo vidaus pasaulį. Kuo daugiau mes būsime Sausio 30 dieną Kun. Birutės Karin. Šeimų Moterų D-jos kultūriškai išsiauklėjusios. tuo geriau tiksime lietuvio karininko Šiaulių skyrius šventė savo 10-ties metų sukakties minėjimą. Į šeimos paskirčiai. Klaidinga būtų manyti, kad mes jau esame minėjimo iškilmes buvo atvykę daug aukštų svečių ir centro pakankamai išsilavinusios ir galime užsidarvti vien savo šeimos valdybos atstovių. sienose. Taip pasielgusios. mes atsiliktume nuo gyvenimo ir Minėjimo iškilmės buvo pradėtos 11 vai. pamaldomis Šiaulių nieko gero jam nebegalėtume suteikti. Juk mes turime būti ne tik Jėzuitų bažnyčioje. Pamaldas laikė ir pritaikytą pamokslą pasakė geros motinos, bet kartu ir artimiausios savo vyrų draugės. Mūsų 8-to pėst. pulko kapelionas kunigas Balandis, kuris pabrėžė kario vyrai gvvenimą atydžiai seka. o jei mes to nedarysime ir šeimos moters vaidmenį taikos ir karo metu. Laike pamaldų grojo atsiliksime. tai kokia begalės būti draugystė tarp nevienodo pulko simfoninis orkestras, kapelmeisterio Armono diriguojamas. kultūrinio lygio asmenų. Pavyzdingoje šeimoje neužtenka vien Pamaldose, be draugijos narių, dalyvavo Šiaulių įgulos karo skaniu pietų ir švarių kambarių, ten būtinai reikalingas dvasinis vadovybė, įgulos karininkai, organizacijos ir daug Šiaulių miesto jos narių bendravimas, reikalinga ta šiluma, kuri visus trauktų visuomenės. šeimos ratelin. kaip tas šviesus žiburėlis traukia darganota naktį 16 vai. 30 min. Šiaulių valstybinės mergaičių gimnazijos paklvdusį keleivį. Šito pasiekti mes galime tik žengdamos kartu salėje buvo iškilmingas posėdis. Posėdį atidarė Šiaulių skyriaus su gyvenimu ir kultūriniai tobulėdamos. Norėdamos būti pilnai valdybos pirmininkė p. Rėklaitienė, naudingos savo šeimai, o per ją ir Lietuvai, mes privalome 101 Į naują s-gos centro v-bą išrinkti: Černienė, Andriulytė, Gužas, Merkys, Damašius, Goldbergas, Dilba, B. Grėbliauskas, dr. Leimonas, dr. Sruoga, dr. Skrupskelis ir Kalvaitis. Suvažiavimas ginklų fondo reikalu priėmė rezoliuciją, kuria kviečiami visi krašto gyventojai remti fondą ir tuomi prisidėti prie nepriklausomybės sustiprinimo.

PAKĖLIMAI Respublikos Prezidento aktu pakelti į aukštesnį laipsnį: RESPUBLIKOS PREZIDENTAS GINKLUOTOMS Iš brigados generolo į divizijos generolo: Jonas SUTKUS, KRAŠTO PAJĖGOMS REMTI GARBĖS PIRMININKAS Edvardas ADAMKAVIČIUS; iš pulkininko į brigados generolo: Vasario 7 d. j Kauną suvažiavo iš visų Lietuvos kraštų atstovai Kazys MUSTEIKIS, Kazys NAVAKAS; iš majoro į pulkininko į pirmąjį ginkluotoms krašto pajėgoms remti suvažiavimą. Viso leitenanto: Aleksandras ANDRIUŠAITIS, Antanas Lietuvoje yra per 122 skyrių. Suvažiavimas vyko Rotušėje. Jį ŠPOKEVIČIUS, Adomas JONAVIČIUS; iš kapitono į majoro: atidarė ats. plk. Gužas. Sudarius darbo prezidiumą, į garbės Pantaleonas SOLTANAS; iš leitenanto į kapitono: Antanas prezidiumą buvo pakviesti kariuomenės vadas gen. št. plk. Naujokas. Raštikis, Kariuomenės Štabo viršin. gen. št. plk. Černius, brig. gen. Sutkus, gen. št. plk. Dulksnys ir karo komend. plk. APDOVANOJIMAI Talevičius. Respublikos Prezidento aktu nepriklausomybės šventės proga Kariuomenės vadas g. št. plk. Raštikis pasakė kalbą, šie asmens už nuopelnus Lietuvai apdovanoti Didžiojo Lietuvos apibūdindamas ginklų fondo reikšmę ir s-gos bei visuomenės Kunigaikščio Gedimino ordinu: nuopelnus. Gen. št. plk. Dulksnys skaitė paskaitą apie kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimą. 3-ju laipsniu: Gen. št. plk. Leonas Gustaitis, pik. Alfonsas V-bos pirm. ats. pik. ltn. Gužas pranešė apie s-gos veikimą. Šklėrius, ginki. plk. inž. Stasys Birutavičius, plk. Jurgis Bobelis, Ginklų fondą rėmė patys kariai, valdininkai, tarnautojai, įstaigos ir gen. št. plk. ltn. Adolfas Urbšas, plk. ltn. Bronius Pečiulis, pik. kit. Iki 1937 m. sausio 1 d. ginklų fondan įplaukė pinigais ir ltn. Vladas Žutautas, plk. ltn. Vitalis Baltrimas, adm. plk. ltn. vertybės popieriais ir kit. viso 1.308.444,25 lt. Buvo dar kalbėta Mikalojus Grigaliūnas; apie veiklos ir propagandos sustiprinimą. Suvažiavimas Valstybės 4-ju laipsniu: Majoras Alfonsas Baniulis, mjr. Antanas Jonaitis, Prezidentą Antaną Smetoną dėl jo ypatingo rūpinimosi ka- topogr. mjr. Povilas Krištapavičius, majorai Viktoras Kundrotas, riuomenės stiprėjimu išrinko sąjungos garbės pirmininku. Bronius Vaivada, Jeronimas Matulionis, Zigmas Rumšą, Kazys Slavinskas, Adolfas Žygas, sanit. mjr. gyd. Kazys Nasvytis, kapi- tonai Kazys Starkus, Pranas Žebrauskas, Antanas Staranevičius, Matas Palubinskas, Mikas Mikalojūnas, ginki. kpt. Jonas Čepulis, kapitonai Kazys Jasėnas, Anatolijus Soročkinas, Kazys Matutis, Stasys Valiuškis, Benediktas Kaletka, Bronius Kairiūnas, Pranas pasakydama gražų įžangos žodį. Posėdis pradėtas Tautos himnu. Į Kuodys, Jonas Juozaitis, Julius Užinskas, Povilas Kaladė, Jonas iškilmes buvo kviesta ir Draugijos Garbės Narė p. Smetonienė, Aleksandravičius, Andrius Draugelis, Jonas Brizgys, Jonas kuri atvykti negalėjo. P. Smetonienės garbei susirinkimo dalyviai Šližauskas, Jonas Masiulis, Liudas Kaufmanas, Petras sugiedojo „Ilgiausių metų". Smetonienės linkėjimus Šiaulių Sabaliauskas, Ignas Matutis, Eduardas Juknevičius, Sergiejus Birutininkėms perskaitė p. Černienė ir įteikė valdybos pirmininkei Paulavičius, Juozas Balandis, Jonas Lagenpušas, Ričardas labai gražią dovaną — Birutės paveikslą. P. Steponaitienė skaitė Sabaliauskas, Vladas Kuzavinis, Vilius Bikmanas, Jonas Jankus, paskaitą „Didžiosios Lietuvos moterys senovėje". Paskaitoje labai Juozas Stravinskas, Jonas Kondrotas, Jonas Čėsna, Juozas Jo- vaizdžiai apibūdino senovės lietuvaičių — moterų veiklą navičius, Medardas Liormonas, Juozas Petkus, adm. kpt. Kazys šeimyniniuose ir pilietiniuose darbuose ir paragino dabartines Krasauskas, kapitonai Jonas Širvidas, Jonas Petrauskas, Juozas lietuves — moteris, ypač karių šeimas, sekti mūsų Didžiųjų Pušneraitis, Mikas Leončikas, Juozas Nausėda, Antanas Juška, Lietuvos moterų, kaip Birutės ir kt., pėdomis. Po paskaitos buvo Antanas Ramanauskas, teismo kpt. Stasys-Algirdas Mackevičius, skyriaus pirmininkės p. Reklaitienės pranešimas apie skyriaus kpt. ltn. Adolfas Darginavičius, karo kapelionas kunigas nuveiktus 10 metų bėgyje darbus ir numatomas darbo gaires Klemensas Jurkus, civ. tam. inž. Adolfas Bliumentalis; antrame dešimtmetyje. Skyriaus sekretorė p. Saukienė paskaitė 5-ju laipsniu: leitenantai Stasys Krikščikas, Vladas Plukas, nuveiktų darbų apyskaitą. Alfonsas Aleksėjūnas, Kazys Gabriūnas, adm. ltn. Andrius Po to ėjo sveikinimai. Šiaulių įgulos karių vardu sveikino Kasiulaitis, civ. tarn. Bronius Jonušas ir pilietis Petras Urbonas. įgulos viršininkas pik. Butkevičius, tautininkų vardu — p. Vaišnys ir kiti Šiaulių organizacijų atstovai. Raštu sveikino III- čios pėst. divizijos vadas brig. generolas Rėklaitis, kuris iškilmėse „MŪSŲ ŽINYNO" REDAKCINĖ KOLEGIJA negalėjo dalyvauti dėl ligos, Tauragės įgulos karių šeimų moterų Kariuomenės vado įsakymu paskirta „Mūsų žinyno" redakcinė draugija ir daug kitų. kolegija, kurią sudaro šie karininkai: brig. gen. Stasys Ponia Juodišienė padeklamavo gražų eilėraštį apie mūsų Pundzevičius, brig. gen. Vincas Vitkauskas, brig. gen. Kazys kunigaikštienę Birutę, kanklėms pritariant. Tallat-Kelpša, brig. gen. Klemensas Popeliučka, int. plk. Kazys Iškilmingame posėdyje dalyvavo Šiaulių įgulos p. p. Navakas, plk. inž. Antanas Gustaitis, gen. št. plk. Kazys karininkai, organizacijos ir pilnutėlė salė Šiaulių visuomenės. Musteikis, gen. št. plk. Vladas Karvelis, gen. št. plk. Vincas Tą pačią dieną 21 vai. Šiaulių įgulos karininkų ramovėje įvyko Žilys, gen. št. plk. Viktoras Giedrys, gen. št. plk. Kazys Grinius, rautas-koncertas. Koncertinę dalį atliko Valstybės operos solistai gen. št. plk. Leonas Gustaitis, plk. Juozas Tumas, tsm. plk. Vla- p. Jonuškaitė-Zaunienė, p. Babravičius ir 8-to pėst. pulko džias- das Mieželis, sanit. plk. gyd. Vladas Ingelevičius, ginki, plk. ltn. kapela smuikininko Jagėlos vadovaujama. Koncertinė dalis dr. Pranas Lesauskis, plk. ltn. Vincas Jasulaitis, plk. ltn. Povilas užsitęsė apie porą valandų. Po to sekė linksmoji dalis — šokiai ir Babickas, gen. št. plk. ltn. Juozas Rapšys, gen. št. plk. ltn. žaidimai. Antanas Rėklaitis, gen. št. plk. ltn. Antanas Sidabras, plk. ltn. inž. Iškilmingas posėdis ir koncertas buvo transliuojamas visam Alfonsas Jurskis, majoras Juozas Vitkus, jūrų ltn. Povilas mūsų kraštui per Kauno ir Klaipėdos radio stotis. Labanauskas. Psk. L. Griškevičius

102 Prekybos, Pramonės ir Amalų Rūmai sveikina garbingąją Lietuvos kariuomenę žengiant į 20-tuosius Nepriklausomybės metus.

„TRIJŲ MILŽINŲ" RESTORANAS IR VIEŠBUTIS PLK. GYD. ATKOČIŪNAS IŠĖJO Į ATSARGĄ Naujuose karininkų Ramovės rūmuose įrengtasis IV aukšte Daktaro Basanavičiaus vardo karo ligoninės konsultantas viešbutis ir I aukšte restoranas pavadinti „Trijų Milžinų" vardu, sanitarijos pik. gyd. Baltrus Atkočiūnas, jam prašant, kurį simbolizuoja dail. Pundziaus trijų milžinų skulptūra naujųjų paleidžiamas iš karo tarnybos i sanitarijos karininkų atsargą. rūmų fasade. Plk. gyd. B. Atkočiūnas gimė 1885 m. sausio 28 d. Linkuvos valsč., Šiaulių apskr. Medicinos fakultetą baigė Dorpate, 1914 m. NAUJIEJI KARO MUZIEJAUS VARPAI liepos 14 d. buvo mobilizuotas ir paskirtas į karo ligoninę Kaune jaun. ordinatorium. Senai laukti Karo Muziejaus varpai, kurių yra net 35, įvairaus 1919 m. grįžo į Lietuvą, mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir dydžio, jau pargabenti ir laikinai sukrauti Karo Muziejaus paskirtas jaun. ordinatorium prie Karo Ligoninės. Vytauto kapelos prieangyje. Ryšium su tų varpų pargabenimu Pik. gyd. Atkočiūnas tiek Karo Ligoninėje, tiek kitose vasario 12 d. 13 vai. brig. gen. Nagevičius sukvietė Karo ligoninėse ėjo sunkias ir atsakingas pareigas, kurias atlikdavo su Muziejuje spaudos, muzikos ir rašytojų (per 10 asmenų) atstovus, visišku atsidavimu ir pasišventimu. 1935 m. sausio 2 d. pik. gyd. kuriuos painformavo, kad žuvusiųjų už laisvę kultui sustiprinti Atkočiūnas buvo paskirtas J. E. Pono Respublikos Prezidento reikėtų naujuosius varpus pakrikštyti žuvusiųjų karių bei asmens gydytoju. kautynių vietų vardais. Po gyvo nuomonių pasikeitimo Plk. gyd. Atkočiūno darbštumą ir atsidavimą tarnybai liudija susirinkusieji šiam K. Muziejaus viršininko pasiūlymui pritarė ir jam suteiktį už nuopelnus Lietuvai garbės ženklai: Vyties išskyrė iš savo tarpo asmenis: pik. šarauską, kun. Vaitkų, rašytoją Kryžiaus II rūšies III laipsnio ordinas, D. L. K. Gedimino III 1. L. Girą ir rašytoją K. Inčiūrą, kurie parengs tam tikrą iškilmingos ordinas ir Vytauto Didžiojo 3-jo laipsnio ordinas, kuriuo pik. deklaracijos tekstą paskelbti visuomenei apie naujųjų varpų Atkočiūnas apdovanotas 1937 m. sausio 21 d. reikšme ir jų paskirtį. Šiame posėdyje, be jau minėtų asmenų, dalyvavo A. Kačanauskas, muz. Tallat-Kelpša, muz. Šimkus, muz. Gailevičius, plk. ltn. Sližys ir mjr. Šeštakauskas. ATS. PLK. PAPEČKIO PASKAITA Taip pat pargabentas J. Stykos paveikslo „Vytauto priesaika" Š. m. sausio 29 d., Karininkų Ramovėje, ats. plk. ltn. J. originalas ir greit bus iškabintas Karo Muziejuje. Papeč kys skaitė paskaitą: „Vilniaus problemos esmė". Paskaitos klausė Kauno įgulos p. p. karininkai ir jų svečiai. Prelegentas savo paskaitoje gana plačiai palietė Vilniaus SPAUDOS ATSTOVAI SSSR ATSTOVYBĖJE klausimą. Apibūdino Vilniaus miesto istorinę reikšmę lietuvių Sausio 28 d. SSSR atstovybėje naujasis pasiuntinys Lietuvoje tautai, pabrėždamas, jog visas lietuvių politinis, tautinis ir Podolskis atnaujino savo pirmtakų pradėtą bendradarbiavimą su kultūrinis gyvenimas, kaip senosios mūsų valstybės laikais, taip Lietuvos spauda. Naujasis pasiuntinys spaudos atstovams tartame svetimųjų priespaudos ir nepriklausomybės atgavimo laikotarpyje žodyje pareiškė, kad abiejų kraštų prieš 16 su viršum metų ligi 1920. X. 9 d., koncentravosi Vilniuje. Priminė tą gėdingą ir nustatyti santykiai nuolat plėtėsi tradicinio tarpusavio klastingą Lenkijos smurtą, okupuojant Vilniaus kraštą jėga. draugiškumo dvasioje. Konstatavęs pasiektus rimtus laimėjimus abiejų šalių PASKAITA ekonominių, kultūrinių ir mokslinių santykių plėtotėje, p. Sausio 27 d. Kauno miesto ir apskr. komendantūros ir kai pasiuntinys pareiškė, kad reikia esamus santykius pagilinti ir kurių centrinių įstaigų karininkams buvo skaitoma paskaita apie praplėsti, o tą gali padaryi abiejų kraštų spauda. Lenkijos kariuomenę. Prelegentas kpt. Vilutis supažindino Šio priėmimo dalyvių tarpe buvo Spaudos ir Švietimo klausytojus su mūsų pietų kaimyno ginkluotosiomis jėgomis, Skyriaus viršininkas pulkininkas šarauskas, gen. št. pulkininkas smulkiau paliesdamas III korpuso apygardos dislokaciją ir Dulksnys ir karinės spaudos redaktoriai. pėstininkų pulko organizaciją. Paskaitoj dalyvavo ir gerokas skaičius jaunų atsargos NAUJAS AUTO RINKTINĖS VADAS karininkų. Patiektomis žiniomis klausytojai gyvai įdomavosi. Įsakymu Kariuomenei auto rinktinės vadu paskirtas SPAUDOS BALIUS IR „KARDO" VAIŠĖS pulkininkas ltn. Kazys Babickas, iki šiol buvęs Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos lektorium. Vasario 6 d. „Trijų Milžinų" restorane įvyko šių metų gana gausus lankytojų skaičiumi Spaudos balius. Tą patį vakarą „Rambyne' buvo surengtos vaišės „Kardą" spausdinančiam KAUNO KOMENDANTO PADĖJĖJAS „Spindulio" spaustuvės techniškam personalui. Kariuomenės vado įsakymu Kauno komendanto padėjėju paskirtas majoras Petras Grinkevičius, iki šiol buvęs pėstininkų 103 pulke bataliono vadu. VIENUOLIKA LITERATŪRINIŲ PREMIJŲ L A I S V A S Ž O D I S Šiemet valstybinę literatūros premiją (5000) litų gavo Liudas Dovydėnas už šių dienų buities romaną „B r o 1 i ai D o m e i k o s". Kariuomenei ypač malonu konstatuoti, kad L. Dovydėnas veik „BUČIUOTI AR NEBUČIUOTI?" pradėjo rašyti ir ypač subrendo plunksnos darbe būdamas Tokia antrašte „Kardo" Nr. 3 Birutininkių kampelyje kariuomenėje. Jis tarnavo gusarų pulke ir išsitarnavo pavadintas straipsnelis, kuriame keliamas rankų bučiavimo puskarininkio laipsnį, liko dar vieneriems metams liktiniu, čia jis klausimas. leido pulko laikraštėlį, daug bendradarbiavo „Karyje", rašė no- veles ir pradėjo kurti didesnius veikalus. Kažkuris protautojas yra pasakęs, kad mandagumas, tai „Sakalo" b-vės pirmąją premiją gavo poetas Bern. veidmainiavimas, tačiau mandagumas gyvenime būtinas. Ar Brazdžionis už grožinės literatūros veikalą „Ženklai ir Stebuklai", rankų bučiavimą reikia laikyti didelio mandagumo ženklu? antrąją — Ant. Vaičiulaitis už romaną „Valentina", ir premiją, Manau ne, nes tai yra nuo baudžiavos laikų užsilikęs paprotys, skirtą jaunimo literatūrai, gavo Br. Buivydaitė už apysaką kada lietuvis žinojo tik poną, kunigą, bažnyčią ir savo vargus. „Auksinis Batelis". Primuštas ir paleistas nuo kankinimų suolo baudžiauninkas „Spindulio" pirmąją premiją gavo Petras Cvirka už romaną šliaužė pabučiuoti pono rankas. Kunigai, kurių daugelis buvo „Meisteris ir Sūnus". Poezijos premija skirta poetui Putinui už ponų bičiuliai, nedaug kitaip į kaimietį žiūrėjo. Kas „kalėdojant" poezijos rinkinį „Keliai ir kryžkeliai", trečia premija atiteko K. pakankamai pinigų ir javų davė, tam kyštelėdavo ranką Puidai už romaną „Magnus Dux". Raudonojo kryžiaus premiją už pabučiuoti, o kas mažai duodavo, tas dar ir barti gaudavo. Ar toks vaikų literatūrą gavo taip pat B. Brazdžionis (Vytė Nemunėlis) už rankų bučiavimas turi pagarbos? Tai tik baimės ir vergiškos „Kiškio kopūstai". menkystės ženklas. Ir „Spaudos Fondo" premijas gavo — pirmąją K. Plačenis už Kas iš to, kad mes, siekdami bučiuoti ranką, būsime lyg „vieno romaną „Pulkim ant kelių", antrąją A. Tulys už novelių rinkinį kaulo" ar lankstūs, lyg „botagai", bet nemokėsim tinkamai elgtis „Aš bučiavau tavo žmoną" ir vertimo premiją — J. Talmantas už namie ir viešnagėje. Pagarba asmeniui išreiškiama ne kuriuo „Karalių Lyrą". vienu judesiu (pav., rankos bučiavimu), bet visa laikysena ir elgesiu. KLAIPĖDOS ĮGULA 6 Pasekime rankų bučiavimą kuriame nors baliuje. Renkasi p. p. K. M. pulkas svečiai. Koks „margumas" sveikinime! Vieni, lyg „lazdą prariję", o kiti, kaip siūlas, lankstūs. Moterims gal tas atrodo, kad vieni jas Paaiškėjus kariuomenės šaudymo rezultatams, pasirodė, kad 6 pagerbia, o kiti ne. O iš šalies nesmagu net žiūrėti, kad p. pulkas šioje srityje pasiekė labai gerų rezultatų. 2 s. k. kuopa užsitarnavęs žilas senukas lenkiasi bučiuoti jaunutei, vos iš laimėjo pirmą vietą poligone ne-tiesiai taikant ir gavo prizą — gimnazijos suolo išėjusiai, poniai ranką. Juk neįmanoma vienai lentą, mokoma kuopa laimėjo priziniame šaudyme iš šautuvų irgi bučiuoti, o kitai ne. Visos turi būti vienodai gerbiamos. Negar- pirmą vietą, šaudyme iš pistoletų visos kariuomenės favoritu išėjo bingų moterų mes neįsileidžiame į savo tarpą. j. ltn. Jankauskas, laimėdamas aukso laikrodį, o antroji vieta, ir Vidaus tarnybos statutas sako, kad gatvėje karininkai visuomet sidabro laikrodis, — atiteko ltn. Ruzgiui. Šiomis dienomis turi būti su pirštinėmis ir kepure. Įsivaizduokime karininką, šaudymo nugalėtojams 2 s. k. kuopos vadui kpt. Matučiui, bučiuojantį ranką, nenusimovusį pirštinės ir nenusiėmusį mokomos kuopos vadui kpt. Jagminui, o taip pat ir pistoletų kepurės? „Storžievis" — pasakys moteris. Priešingai darant — šaudymo laimėtojams p. krašto apsaugos ministeris pareiškė bus prasilenkta su statuto nuostatais. tarnybinę padėką. Tokie šaudymo srityse stambūs laimėjimai teikia pulkui tikrą pasididžiavimą ir garbę. Prieš rankų bučiavimą yra labai daug argumentų, bet dėl stokos J. ltn. Š-kas vietos jų neminėsiu. Mokėkim elgtis visuomet mandagiai, tačiau Žiemos pratimai mūsų baudžiavos laikų ženklą, rankų bučiavimą, nepaverskime pagarbos ženklu. 6 p. P. K. M. p. karininkai skaito per savaitę po porą Ta pačia proga norisi iškelti dar vieną dalyką, dėl kurio apžvalginių referatų, kurie apima svarbesnius kaimyninių birutininkės tyli. Moterys niršta ir nervinasi, kai po šokių randa kariuomenių literatūroje gvildenamus dalykus. pirštų antspaudas ant suknios. Visos „bėdos" dingtų, jei vyrai Po žiemos manevrų su kaimyninėm įgulom, gyvai nagrinėjami turėtų baltas pirštines šokiams. Neabejoju, kad šiuo atveju uždaviniai žemėlapiuose. Sausio 16 d. buvo išvažiuota rekognoskuoti vietovę. visiems suprantama pirštinių dėvėjimo reikšmė. Visuose pratimuose be Klaipėdos įgulos karininkų da- A. Sušinskas lyvauja ir pasienio policijoje esą ats. karininkai. Taktiš- kiems pratimams vadovauja įgulos viršininkas gen. št. ATSAKYMAI Į PAKLAUSIMUS plk. Lanskoronskis. V. V-kus IŠ DRAGŪNŲ GYVENIMO. KLAUSIMAI 1936 m. gruodžio 15 d. dragūnų pulko karininkams ir likt. 1. Ar Karin. tarn. įstat. 149 str. numatyti 9 m. tarnybos bus puskarininkiams buvo suorganizuoti trumpalaikiai sprogdinimo taikomi ir tiems, kurie Karo mokykloj išbuvo tik 2 m.; kursai, kad išmokytų karius organizuoti ir vykdyti įvairius 2. Ar į tų 9 m. tarnybą įskaitomas Karo mokykloj išbūtas sprogdinimo darbus. laikas ir Kursų programos teoretinė dalis jau išklausyta, beliko tik atlikti 3. Kiek įvertinamos Karo mokyklos baigimo išlaidos ir kaip praktiką. numatoma iš jų atsiskaityti išstojant iš karo tarnybos. Š. m. vasario 1 d. į pulką atvyko 7 generalio šta- bo kursų IlI-čios laidos kandidatai atlikti nustatytą ATSAKYMAI stažą. A. G. Karinės tarnybos įst. 149 str. taikomas visiems baigusiems VARNIŲ ĮGULA Karo mokyklą, nežiūrint kiek metų jie yra joje buvę. Sausio 30 d. bat. karininkai atsisveikino su gen. št. Karo mokykloj mokymosi laikas į 9 metų atitarnavimo laiką mjr. Andriušaičiu, kuris atliko stažą Varniuose. Nors neįskaitomas. ir trumpą laiką mjr. Andriušaitis gyveno šioje įguloje, Mokyklos baigimo išlaidos tuo tarpu nenustatytos. Šis bet suspėjo giliai pažinti varžančias karininkų intelek- klausimas galės būti sutvarkytas vėliau šio įstatymo vykdymo tualinį tobulinimąsi aplinkybes. Todėl išvykdamas do- taisyklėmis. vanojo karininkų bibliotekai pilną „M. Žinyno" komp- lektą, o karininkai iš savo pusės įteikė jam dovanėlę su įgulos gyvenimą primenančiu įrašu. S. J.

104 PRANCŪZIJA Rytų sienos stiprinimas Prancūzijoje Pasikeitus Belgijos politinei padėčiai, Prancūzija esanti priversta sustiprinti savo rytų sienas. Krašto apsaugos ministeris M. Daladier pareiškė, kad pirmoje eilėje sustiprinimo darbai turi būti atlikti tarp Charleville ir Balenciennes prie Šeldes upės ir prie Dünkirchen'o, nes iš šių vietų gresiąs didžiausias pavojus pramoningam Lille rajonui. Tai būsianti Maginot linijos tąsa, kuri LATVIJA esanti pravesta Elsase ir Lotharingijoj, tik žymiai mažesniame maštabe. Toliau būsią sustiprintos sienos paliai Šveicarijos Aukštosios karo mokyklos V laida pakraštį, taip vadinama Bazelio anga. Š. m. sausio 20 d. Aukštoji karo mokykla išleido penktą laidą, Artimiausioje ateityje būsiąs įsteigtas institutas krašto kurią baigė 35 kariai, tame skaičiuje ir vienas Estijos saugumo problemoms tirti. Tam tikslui reikėsią padidinti kariuomenės kpt. Vakkurs. Baigusieji pagal vyresniškumą yra: 6 kariuomenės skaičių nuo 106.000 iki 144.000. Atsarginiams pik., 10 plk. ltn., 5 kpt., 6 kpt. ltn., 8 vyr. ltn. Trims, geriausiai pakartojimo terminas būsiąs pailgintas 9 d., kad jie geriau galėtų baigusiems V laidą karininkams, karo ministeris įteikė dovanas. susipažinti su moderniniais ginklais. Mokyklose bus žymiai Kpt. Baniušis sustiprintas prieškarinis paruošimas. Ministeris pareiškė, kad šios programos įvykdymas pareikalaus nemažai lėšų. Iš iždo jau esą paskirta 19,5 mrd. fr., iš Batalionų vadų kursai kurių 14 mrd. fr. sausumos kariuomenei, 5 mrd. fr. jūrų laivyno Prie aukštosios karo mokyklos buvo suruošti batąlionų vadams stiprinimui ir 500 mil. fr. rytų sienų stiprinimui. Todėl 1937 m. trumpalaikiai kursai, kad suteiktų batalionų vadams teoretinių biudžetas teksiąs padidinti net 9,502 mrd. fr., kad tinkamai būtų taktikos žinių. galima įvykdyti aukščiau numatytus krašto saugumo stiprinimo Kursus lankė 47 karininkai surinkti iš įvairių kariuomenės darbus. (D. Wehr 2/37). dalių. Kursus baigė 9 plk. ltn. ir 38 kapitonai, VOKIETIJA Š. m. sausio 30 d. įvyko tų kursų iškilmingas aktas kariuomenės karininkų klube Rygoje. Vokiečiai jūroje smarkiai atsiginkluoja Kpt. Baniušis Šių metų sausio 1 d. Vokietija jau turėjo du syk daugiau ANGLIJA povandeninių laivų, negu 1914 m. vasarą. Laivų kapitonais paimti patys geriausi vokiečių submarininiai Britų karo medž. eksportas sumažėjo karininkai, ypatingai pasižymėję D. kare kautynėse su anglais. Be povandeninių laivų, vokiečiai jau turi nemažai ir Praėjusių metų pirmųjų 11 mėnesių laikotarpyje Anglija kitų karo laivų. Vienas 35000 t milžinas jau yra baigia- eksportavo įvairios karo medžiagos už 3305074 svarų sterlingų, moje konstrukcijos stadijoje ir šiomis dienomis bus nu- o 1935 m. 3687872 sv. st. leistas į jūrą. Vienam karo uoste yra du 26000 t laivai, Prie išvežamosios amunicijos priskaitoma ir sportiški vienas 19250 t lėktuvų vežiotojas ir 3 10000 t kreiseriai. šaunamieji įrankiai bei industrijos reikalams sprogstamoji Be to, vokiečiai turi 6 1811 t naikintuvus, 12 600 t tor- medžiaga. (Iš Sunday Referee I January). pedų laivelių ir didelę daugybę greitų laivelių bei tech- niškų valčių. L. D. Įsteigtas maitinimo komisariatas Sunkioji artilerija ir aviacija Vykdant apsiginklavimo programą, Anglijos vyriausybė yra Vokiečių artilerijos žinovas pik. Justrow'as paskelbė spaudoje gyvai susirūpinusi maisto tiekimo klausimą tinkamai sutvarkyti. savo samprotavimus dėl sunkiosios artilerijos pabūklų kalibrų. Tam tikslui krašto apsaugos ministeris, susitaręs su žemės ūkio Jo teigimu, tenka atsisakyti nuo stambių 420—520 mm m-riu, steigia maitinimo komisariatą prie Žemės Ūkio M-jos. gaubicų ir mortyrų. Jų sviediniai yra labai brangūs, o tvirtovių Maitinimo komisaro svarbiausias uždavinys bus koordinuoti kazematai vis giliau lenda į žemę. Todėl pik. Justrow'as nurodo, maisto tiekimą netik karo, bet ir taikos metu. kad pakanka turėti sunkiojoje artilerijoje tik 150—210 mm Sąryšyje su komisariato įsteigimu, numatomi atlikti kai kurių pabūklus. uostų stiprinimo darbai, nes karo atvejuje, jeigu būtų užblokuoti Prancūzijoj dar liko dalyvavusios 1914—1918 m. kare 520 pirmaeiliai uostai, tai Anglija asidurtų labai keblioje padėtyje, mm Šneiderio gaubicos. Tokios gaubicos sviedinys sveria 1,4 t. negalėdama įsivežti trūkstamų produktų. (D. Wehr. 3/37). Gaubica vežama geležinkeliu, pozicijos įrengimas atima daug laiko. SSSR Sunkiąją artileriją gali pakeisti ir jau pakeitė sunkioji bombardavimo aviacija. Sunk. bombonešiams ateityje teks atlikti 150.000 lakūnų. stambių kalibrų artilerijos darbą. Tą jau ir matom Etijopijoje ir Ispanijoje. Maršalas Vorošilovas, kalbėdamas viename kongrese, yra pareiškęs, kad SSSR darbininkų s-ga yra davusi raudonajai ITALIJA armijai 150.000 karo lakūnų. Tai pasiekta nenuilstamos karo ir „Osoaviachim" organizacijos instruktorių dėka. Tam pasiekti Kolonijų apsaugos kuopos buvo panaudotos visos propagandos priemonės: radio, spauda ir Italų kolonijoje Livijoje (Afrikoje) maršalo Balbo pasiūlymu gyvas žodis, kuris išjudinęs pačias indiferentiškiausias mases. įsteigtos 4 „Sacharos" kuopos, kurios turi uždavinį saugoti Visose dirbtuvėse ir fabrikuose buvę ruošiami įvairūs pietinę kolonijos sieną ir tinkamai veikti dykumoje. susirinkimai ir mitingai, kuriuose buvo verbuojami nariai į civ. Sacharos kuopai vadovauja aviacijos kapitonas. Kuopą sudaro aviaciją. Ir tas viskas buvę taip sklandžiai suderinta, kad štabas, ryšio būrys, aviacijos grandis (3 lėktuvai) ir 3 buria. darbininkai nebuvo atitraukiami nuo savo tiesioginių pareigų. Vienas iš būrių gabenamas sunkvežimiais, kurie gali važiuoti ir Šio didelio ir sudėtingo darbo išdavos yra gana aiškios, nes per dykumos smėlynus, antras — vežamas kuprių, trečias — 1936 m. gale iš jų skaičiaus baigė aukštąją aviacijos mokyklą pėstininkų būris. Pirmame būryje tarnauja italai, antrame ir 1836 asm. ir įgijo piloto teises. (D. W. 3/37). trečiame — čiabuviai. 105 KRITIKA IR BIBLIOGRAFIJA mąją, nutaria su Regina viską baigti. Tuo pačiu metu sudega tėvo kluonas. Klemensui ir tėvams didelis smūgis. Klemensas, sutvarkęs tėvų ūkį, vėl grįžta Vilniun. Pasidaro didelis lietuvių 1937 METŲ KARIO KALENDORIUS. Kariuomenės Štabo veikėjas. Spaudos ir Švietimo Skyrius. 407 psl. 13.500 egz. Kyla D. karas. Po jo Klemensą randame tėviškėje, kuri naujai Šis kalendorius daug didesnis už kitų metų karių kalendorius. pertvarkyta. Romanas baigiamas Klemenso sielvartu. Turinys pilnas Įvairios ir įdomios kariui informacinės medžiagos. Parašyti du tomai. Tačiau romanas ne iš geriausių. Įvairūs Duota trumpa Lietuvos istorija ir Lietuvos karų chronologija. įvykiai nepakankamai motyvuoti. Klemenso ir Reginos meilė Surašyti didesni Lietuvos gyvenimo Įvykiai nuo 1918 m. iki 1937 visai nesuprantama, neaiški, nes yra prieštaraujančių scenų. Ne m. Istorinėje dalyje suminėti Lietuvos prezidentai, ministeriai daug aiškesnė meilė ir Klemenso su Myra. Per lengvai pirmininkai, krašto apsaugos ministeriai, kariuomenės vadai ir motyvuotas įsimylėjusio Klemenso išvykimas į Vilnių. Ir iš viso kariuomenės štabo viršininkai. Lietuvos valstybės skyriuje patiekta upių, ežerų, kalvų, miestų motyvacija silpna, neįtikinanti skaitytojo. Gal truputį perdaug sąrašai, gyvenojų raštingumo, natūralaus gyventojų kitimo norėta iškelti tėvynės meilė. Personažai nelabai aiškūs, lyg ir statisika ir daug kitokios statistinės medžiagos. Yra ir valstybinių nepabaigti. Toks Jeronimas, Jovita, Regina, Myra ir pats herojus įstaigų sąrašai. Klemensas. Krašto apsaugos skyriuįe trumpai nusakomi įvairių ginkluotųjų Gera, kad vaizduojama Lietuva su visa savo gražiąja jėgų rūšių uždaviniai ir tų jėgų organizacijos santvarka. gamta. A. N. Surinkti visi įstatymai, kurie liečia karių, jų šeimų, taip pat ir SPORTO AIKŠČIŲ ĮRENGIMAS. Redagavo Vyt. civilinių gyventojų reikalus. Augustauskas. Kaunas, Kūno Kultūros Rūmai. 1936. Paminėti ordinų ir kitų pasižymėjimų ženklai, patiekti jų 128 psl. brėžiniai ir nusakytos apdovanotųjų pirmenybės. Nurodytas mūsų kaimyninių valstybių gyventojų skaičius, karo Šią svarbią dabartiniais laikais ir naudingą knygą sudarė keli jėgos, jų organizacija su tų valstybių kariškosios uniformos autoriai. Knygos redaktorius, K. K. R. direktorius, Vyt. pavyzdžių lentelėmis. Suminėtos visos pasaulio valstybės, jų Augustauskas įžengiamajame straipsnyje rašo apie fiziško geografiniai plotai, gyventojų, kariuomenių skaičiai ir svetimų lavinimo įrengimų ir aikščių socialinę vertę. Inž. Z. Bačelis yra valstybių vėliavos. plačiai aprašęs sporto aikščių sausinimą, straipsnis pailiustruotas Pabaigoje gana pavaizdus Lietuvos valstybės žemėlapis. 41 brėžiniu. Inž. K. Sadauskas plačiai informuoja apie sporto Šis kalendorius dėl savo išsamios informacinės aktualios aikščių įrengimą, duota 56 brėžiniai ir eilė fotografijų. Toliau ka- medžiagos pravartu turėti ne vien kariams, bet ir šiaip Lietuvos valerijos leitenantas Liaukus apibūdino žirginio sporte aikštes ir piliečiams, ypač jaunuomenei. jų įrengimus, pridėta 8 įvairių šokinėjimo kliūčių pavyzdžių lentelės. Pabaigoje įdėtos Vyt. Augustausko vaikų aikštelių Petras Cvirka. „MEISTERIS IR SŪNŪS". Romanas. Išleido aprašymas. „Sakalas". 248 psl. Kaina Lt. 3. Jau senai mūsų skaitančiai visuomenei žinomas linksmų Mirko Jelusič. KROMVELIS. Romanas I ir II tomai, Puidos romanų rašytojas Petras Cvirka šiuo savo veikalu laimėjo verstas, Spaudos Fondo išleistas, tomo kaina 3 lt., su viršeliais 4 „Spindulio" bendrovės 1936 metų literatūros premiją romano lt.. I tomas 321, II — 277 psl. srity. Jelusič yra parašęs keletą autoritetinės ideologijos knygų, kaip Kaip ir kiti šio rašytojo romanai, taip ir šitas parašytas linksmu „Cezaris", „Hanibalas" ir kt. ir gyvu tonu. Rašytojas vienu kitu taikliu žodžiu, stipriu sakiniu, Šiame romane Jelusič aprašo garsiojo XVII amžiaus anglų karo lyg gabus dailininkas stambiais teptuko mostais, nutapo Lietuvos vado, politiko ir valstybininko Kromvelio būdingą gyvenimo peizažus, veikiančių asmenų portretus. P. Cvirka žodžio laikotarpį. Kromvelis, būdamas ramus ūkininkas, patenka į nesiskolina, kalba trumpai, kaimo žmonių kalbą, sutirštindamas parlamento narius ir prieš savo norą įtraukiamas į parlamentarų gausiais aforizmais, priežodžiais, sąmojingais sakiniais. Tokių kivirčą su karalium Karoliu. Karalius reikalauja diktatoriškų teisių „stiprių" žodžių vietomis net perdaug. valstybei valdyti, o parlamentas tų teisių nenori karaliui suteikti: Romano tipai neblogai nusisekę. Ypač gyvenimiškas meisteris prie parlamentarų prisideda ir Kromvelis. Antikaralininkų Deveika, kaimo filosofas, tiesaus būdo, gyvo proto senis. susirinkimuose jis retai kalba, o daugiau veikia. Jis organizuoja iš Neblogas ir jo draugas irgi filosofas eilėdaris siuvėjas Krizas, valstiečių kariuomenę, su kuria laimi ištisas kautynių serijas su kuriam P. Cvirka atiduoda beveik visas savo simpatijas. Bet šis karaliui ištikima kariuomene. Kautynėse pasižymi drąsa, tipas nebe toks Įtikinantis, nes autorius perdaug prikrovė jam ryžtingumu ir greitai paskiriamas visos tautos kariuomenės vadu. visokių prieškarinio pirmeivio ir bedievio „dorybių". Sumušęs karaliaus kariuomenę, grįžta į Londoną ir sužino, kad Kaip kituose Petro Cvirkos raštuose, taip ir šiame romane kyšo parlamentas taikosi su karalium. Bet Kromvelis, kurio žygiai prieštikybinių ir politinių tendencijų. Kur tinka ir netinka pareikalavo daug savo karių kraujo, paleidžia parlamentą ir rašytojas įspraudžia kaimo žmonėms į lūpas visokius pliauškalus nužudo karalių. Jis liekasi vienas Anglijos valdovas. Numalšina apie kunigus ir pan. šios jo tendencijos, be kurių Cvirka dar vis sukilusiąja Airiją, kariauja dėl jūrų hegemonijos su stiproka negali išsiversti, o taip pat perdidelis vietomis šaržavimas, mažina Olandija ir vykdo tolimuose kraštuose kolonialinę politiką. jo veikalų vertę, nors, apskritai, Petras Cvirka yra talentingas, Kai Kromveliui pasiūlo karaliaus karūną, jis sušunka: „Aš ne savaimingas ir įdomus kaimo žmonių, jų buities vaizduotojas ir tam leidau karaliui galvą nukirsti, kad jo karūną užsidėčiau". stiprus žodžio meisteris. Romanas Įdomus savo istoriškais duomenimis. Stilius sunkokas, daug šalutinių sakinių. Vaidilutė. TĖVIŠKĖ. Romanas. I ir II d. Spaudos Fondas. 346 psl. Kaina 3,50 Lt. „NAUJOJI ROMUVA". Specialus lietuviškos kultūros 1937 Romanas iš lietuvių gyvenimo. Klemensas Daugėla, baigęs metų 4—5 numeris. agronomo mokslus, grįžta į savo tėviškę. Čia jis nori įkurti Šiame numeryje yra visa eilė enciklopedinių lietuvių senovės pavyzdingą ūkį, tačiau to nenori užsispyręs tėvas, kuris nori iki kultūrą apibūdinančių, įdomiomis iliustracijomis pavaizduotų, savo gyvos galvos valdyti ūkį. Su namuose gyvenančiu sūnumi straipsnių: lietuvių tautos dainos, senovės iškasenos, liaudies Jeronimu jis visai nesugyvena, ir šis pabėga į Ameriką. pasakojimai, lietuvių kryžiai, senovės lietuvių kultūros Klemensas pamilsta savo kaimyno Norvaišos dukterį Reginą. Po problemos, tautos meno charakteris, architektūra, kalba, muzika, kiek laiko Klemensą pakviečia viena redakcija Vilniuje. Dirba audiniai ir, pagaliaus, net sodžiaus vaidyba. Lietuvos naudai. Sykį, sugrįžęs į tėviškę atostogų, susipyksta su Tai gana gyvas ir įdomus žilosios lietuvių praeities Regina. Kadangi Klemensas turi Vilniuje kitą myli- vaizdavimas, su kuriuo verta kiekvienam susipažinti.

106

Nepriklausomybės paskelbimo sukakties proga sveikiname stovinčią sargyboje mūsų garbingąją kariuomenę Lietūkis

Žengiant į 20-tuosius Nepriklausomybės metus, sveikiname garbingąją mūsą kariuomenę ir linkime budriai stovėti Lietuvos Nepriklausomybės sargyboje Parama

Vasario 16 d. šventės proga sveikiname garbingąją mūsą kariuomenę Akc. B-vė Lietuvos Cukrus

Vasario 16 d. šventės proga sveikiname garbingąją Lietuvos kariuomenę The Shell Company of Lithuania, Ltd.

Nepriklausomybės, vasario 16 d. šventės Žengiant į 20-tuosius Nepriklausomybės proga sveikiname metus, sveikiname garbingąją Lietuvos kariuomenę garbingąją mūsų kariuomenę Centralinis Žydų Bankas Br. Tilmans ir Ko Kooperacijai remti Lietuvoje akcinė bendrovė

Sveikiname Vasario 16 d. šventės proga sveikiname narsiąją Lietuvos kariuomenę narsiąją Lietuvos kariuomenę įžengiant į 20-sius Nepriklausomybės metus P. Ringys ir inž. Didžiulis Akc. B-vė „Neris" B-vės A. E. G. atstovai Lietuvai

Nepriklausomybės šventės proga Nepriklausomybės, vasario 16 d. proga sveikiname garbingąją Lietuvos sveikiname kariuomenę SPAUDOS FONDAS mūsų garbingąją kariuomenę

ir linkime jai sėkmingai budėti mūsų sunkiai Vasario 16 d. šventės proga sveikiname iškovotoje Nepriklausomybės sargyboje garbingąją Lietuvos kariuomenę „V. E. F." PIENOCENTRAS Latvijos Valstybinio Elektrotechnikos fabriko agentūra

Akc. B-vė „Spindulys" spaustuvė