Mokytojai turi laikrašti savo profesijos reikalams, lai, žinoma, ir karininkams pra- vartu jis lurėa. Agie jie yra taip pa: mokytojai, ir dar kokie: auklėja Lietuvos ginklo pajėgą. Taigi KARDO buvimas visai pateisinamas Laikraštis mėgsiamas skaityti, kai esti įdomus. Linkiu KARDUI būti labai įdomiam. 1935 1 15 A. Smetona Svarstytinų klausimų mes turime labai daug, lik nereikia drovėtis kelti jie viešumon. Gen. št. plk. Raštikis TURINYS Psl. KARDAS Lietuvos Nepriklausomybės pri- LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS pažinimo raida ............................. 77 EINA DUKART PER MĖNESĮ Gen. št. pik. ltn. Šova. 1918 me- tų vasario 16 d. Kaune .................... 79 D V Y L I K T I E J I M E T A I Taikos rūpesčiai Europoje .... 81 Kpt. Leknickas. Dr. Jono Basa- Kardas rašo aktualiais užsienio politikos, krašto gynimo, navičiaus mirties dešimtmetis 82 tautos karinio auklėjimo, karininkams rūpimais V. M. Reikšmingų Lietuvai dal- ekonominiais, kultūriniais ir kitais vidaus klausimais bų nuotrupos ............................... 84 Kardas rašo karininkų korporacijos reikalais: karininko Z. Ivinskis. Steponas Batoras ir idealo, auklėjimo, savitarpio santykių. tradicijų Lietuva ..................................... 86 kūrimo, karininkų šeimų, bei atsargos karininkų Jurgis Daina. Pirmieji įspūdžiai reikalais dalyje ........................................ 87 Kardas rašo savanorių - kūrėjų ir šaulių organizaciniais P. Ptr. Karininkas — mokytojas 91 klausimais O. Milaševičius. Naujokų klau- Kardas deda kariško pobūdžio noveles, feljetonus, apysakaites, atsiminimus simu ............................................... 92 Kardas informuoja apie mūsų ir kilų valstybių kariuomenių R. Sportinio šaudymo reikalu . 94 gyvenimą, patiekia žinių, kg rašo apie mus vidaus 5—kas. Bučiuoti, bučiuoti! . 94 ir užsienio spauda Pik. ltn. Rapšys. Mūsų unifor- Kardas turi šiuos skyrius:kalbos kraitelė, laisvas žodis, mos keitimo reikalu .................... 95 mūsų gyvenimas, kiti apie mus, birutininkių V. N. Tiekimo aviacija .................. 98 kampelis, sportas, svetimosios kariuomenės, kritika ir bibliografija Tankai ispanų kare ......................... 99 Birutininkų kampelis .................... 101 Kardas iliustruotas ir dailiai leidžiamas Mūsų gyvenimas ............................... 102 Laisvas žodis ................................... 104 KARDĄ LEIDŽIA KARININKŲ RAMOVĖ Svetimos kariuomenės .................... 105 Kritika ir bibliografija ........................ 106 KARININKŲ RAMOVĖS ŠVIETIMO IR KULTŪROS SEKCIJA Brig. generolas N a g e v i č ius Gen. štabo plk. M u s t e i k i s Viršelyje foto: Iliuminuotas Karo Brig. generolas V i t k a u s k a s Gen. štabo plk. K a r v e l i s Muziejus nakties metu. Naruševičiaus foto REDAKTORIUS Pulkininkas leitenantas J. S l i ž y s PRENUMERATA LIETUVOJE: METAMS — 18 LT., 6 MĖN. — 9 LT, 3 MĖN. - 6 LT. UŽSIENY, BE LATVIJOS IR ESTIJOS DVIGUBAI BRANGIAU. ATSARGOS KARININKAMS: METAMS -12 LT, 6MĖN. — 6 LT., 3 MĖN. — 3LT. ATSKIRO NUMERIO KAINA — 1 LT. SKELBIMAI PAOAL SUSITARIMĄ ADRESAS: KAUNAS, MIŠKŲ G. 10. TELEFONAS 23927, PER KARIUOMENĖS ŠTABĄ — 33 J. E. Antanas Smetona Respublikos Prezidentas Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo raida Nelengva buvo kova dėl Lietuvos nepriklausomybės. pritarimą, tačiau vokiečiai su tuo nesutiko. Pagaliau, po Nemaža politinio ir kitokio pobūdžio kliūčių stovėjo ilgų derybų, akivaizdoje vokiečių politinės padėties skersai kelio. Lietuvos valstybės atstatymas ir jos sustiprėjimo, nes Rusijos frontas vokiečiams, pripažinimas perėjo tam tikras stadijas. Atgimstančios pradėjusiems su Sovietais taikos derybas, jau Lietuvos atstovams teko išgyventi visą eilę sunkių nebeegzistavo, Lietuvos Tarybai teko sutikti su vokiečių momentų. Lietuvos reikalų gynimas pareikalavo ypatingų primesta nepriklausomybės paskelbimo formule, kuri ir pastangų bei atkaklumo. buvo 1917 m. gruodžio 11d. Tarybos posėdyj priimta (tie- Dabar, kai praėjo jau 19 metų nuo 1918 m. vasario 16 sa, ne visais balsais). d. nepriklausomybės akto paskelbimo ir apie 16—17 Tačiau šios formulės dalį, apie sąjungos ryšius su metų nuo Lietuvos pripažinimo iš pradžios de facto, vokiečiais, Lietuvos Taryba 1918. I. 8 d. posėdy išaiškino paskui de jure ir pagaliau priėmimo pilnateisiu nariu į ta prasme, kad santykius su kaimynais nustatytų visų Tautų Sąjungą, visi tie kovos etapai jau neatrodo tokie Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas, todėl į reikšmingi, kaip anais laikais. Tačiau istorinėj per- 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės paskelbimo aktą spektyvoj anų metų įvykiai įgyja ypatingos svarbos, nes to neįtraukė. Nenuostabu, kad tasai aktas vokiečiams per juos mes įžengėm į naują valstybinį gyvenimą, kaipo nepatiko. Vokietija į tą dokumentą žiūrėjo kaipo į lygūs tarptautinio bendravimo šeimos nariai. Todėl revoliucinį aktą ir jo paskelbimas spaudoj (be kai kurių pravartu bent trumpai tuos kovos kelius prisiminti. Berlyno laikraščių) karo cenzūros buvo uždraustas. Visų pirma dėl 1918 vasario 16 d. akto sudarymo Nors vokiečiai reikalavo 1918. II. 16 d. „revoliucinį aplinkybių, kuriomis Lietuvos Tarybai teko jį paskelbti. aktą" panaikinti, tačiau, nepaisant „visų pasikėsinimų", Kaip žinoma, 1917 m. gruodžio 1 d. tarp Lietuvos šisai aktas ne tik nebuvo panaikintas, bet nebuvo ir Tarybos delegatų ir vokiečių užsienių reikalų ministerijos pakeistas. Tarptautinių įvykių eiga privertė Vokietiją buvo surašyta preliminarinė sutartis, pagal kurią vokiečiai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir sueiti su ja į sutiko leisti Lietuvai pasinaudoti savo apsisprendimo teise kaimyninius santykius, pagrįstus pilna šalių lygybe, be nepriklausomybei atgauti ir panaikinti valstybinius ryšius jokių Lietuvos suverenumą varžančių sąlygų. su kitomis valstybėmis. Tačiau, kaipo būtiną sąlygą Nelengva buvo kova ir dėl Lietuvos pripažinimo „de vokiečiai reikalavo nustatyti būsimųjų santykių tarp facto" ir „de jure", o pagaliau ir dėl' priėmimo į Tautų Lietuvos ir Vokietijos gaires. Šių santykių pagrinde, Sąjungą. Kaip žinome, Švedija buvo pirmoji valstybė, pasak vokiečių, turėjo būti pastovi amžina sąjunga su pripažinusi Lietuvą 1918 m. gruodžio 12 d. Kai Lietuva Vokietija pavidale militarinių, susisiekimo, muitų ir jau buvo „faktina" valstybė, ji buvo „de facto" pripažinta monetarinių konvencijų. Nors Lietuvos Tarybos atstovai Norvegijos 1919 m. rugpiūčio 22 d., Anglijos — 1919 m. pareikalavo įtraukti į tą preliminarinę sutartį, kaip sąlyga rugsėjo 24 d., Latvijos — 1919 m. lapkričio 8 d. ir toms konvencijoms sudaryti, būsimojo Lietuvos Suomijos — 1919 m. lapkričio 17 d. Prancūzija ir Lenkija Steigiamojo Seimo kiek vėliau pripažino Lietuvą, 77 Lietuvos Valstybės Taryba Vilniuje 1917 m. Sėdi iš kairės į dešinę: J. Vileišis, J. šaulys, kuri. J. Staugaitis, St. Narutavičius, J. Basanavičius, A. Smetona, kun. K. Šaulys, St. Kairys ir J. Smilgevičius. Stovi iš kairės į dešinę: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, D. Malinauskas, kun. V. Mironas, M. Biržiška, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas ir P. Dovydaitis. būtent, Prancūzija — 1920 m. gegužės 11 d., o Lenkija — sileido nepamatuotiems Santarvės reikalavimams, buvo 1920 m. liepos 4 d. atsakyta 1922 m. gruodžio 20 d. kolektyvine Vokietija pripažino de jure 1918. III. 23 d., Sov. Rusija Ambasadorių Konferencijos nota, kurioje Lietuva buvo — 1920 m. Vėliau pripažino Latvija, Estija, Šveicarija ir pripažinta de jure, pasiremiant tuo, kad ji priėmė 1922 m. kitos mažosios valstybės. Jungtinės Amerikos Valstybės liepos 13 d. sąlygas be jokio rezervo. Taigi čia Lietuvai pripažino Lietuvą 1922 m. liepos 28 d., Apaštališkasis buvo daromas spaudimas, statant politinę sąlygą, kuri Sostas — 1922 m. lapkričio 10 d. jokiu būdu negali būti pateisinama tarptautinės teisės Didesnes kliūtis Lietuvos pripažinimui de jure darė atžvilgiu, nes pripažinimas tik deklaruoja naujai Santarvės valstybės. 1922 m. liepos 13 d. Ambasadorių atsiradusios valstybės gyvenimo faktą, bet ne valstybės Konferencija pranešė Lietuvos vyriausybei apie sąlygas, sudarymą. kuriomis gali įvykti tas pripažinimas, būtent, kad Lietuva Paskutinis Lietuvos nepriklausomybės užfiksavimo pasižadėtų taikyti Versalio sutartimi nustatytą režimą dėl etapas buvo jos priėmimas į Tautų Sąjungą. Šisai navigacijos Nemunu. Lietuvos užs. reikalų ministeris priėmimas taip pat pergyveno dvi stadijas. Pirmą kartą nurodė, kad Lietuva sutinkanti principe su Nemuno tasai klausimas kartu su kitų Baltijos valstybių tolygiais internacionalizacija, Versalio taikos sutarties nustatyta, bet prašymais buvo svarstomas Ženevoje 1920 m. gruodžio pažymėjo, kad Versalio sutarties dispozicijos apie laisvą 10 d. pilnaties sesijoj. Nors komisija, kuriai buvo pavesta navigaciją Nemunu tėra vykdytinos tik taikos metu, o apsvarstyti tą klausimą, būtent, ar Lietuva atitinka visas kadangi Lenkija, neteisėtai okupavusi Lietuvos teritoriją, priėmimui statomas sąlygas, teigiamai atsakė, vis dėlto, esanti su Lietuva karo stovyje, tai tie nuostatai negali būti galutinis Lietuvos priėmimas T. Sąjungon liko atidėtas. taikomi Lenkijai. Į tai buvo atsakyta 1922 m. spalių 13 d. Poincare nota Lietuvos atstovui Paryžiuje, kurioje jis at- Pagaliau, 1921 m. rugsėjo 21 d. Tautų Sąjungos kreipė Lietuvos valdžios dėmesį į tai, kad Nemuno pilnaties sesijoj Lietuvos priėmimo klausimas buvo internacionalizavimo sąlygos turinčios būti priimtos be teigiamai išspręstas. Tuo būdu Lietuva tapo pilnateisiu jokio rezervo. tarptautinės šeimos nariu. Pagaliau tą klausimą išaiškino Lietuvos ministerio Taigi nelengva buvo kova dėl Lietuvos nepri- Galvanausko 1922 m. lapkričio 18 d. nota Ambasadorių