DOCSLIB.ORG

Karo Archyvas. T. 27

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Karo Archyvas. T. 27 GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA ISSN 1392-6489 KARO ARCHYVAS XXVII Vilnius 2012 „Karo archyvas“ – tęstinis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas – ats. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Redaktorių kolegijos nariai: prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija prof. habil. dr. Gžegošas Blaščykas (Grzegosz Blaszczyk), Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas (Lenkijos Respublika) doc. dr. Pranas Janauskas, Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas prof. dr. Ėrikas Jekabsonas (Ēriks Jēkabsons), Latvijos universitetas doc. dr. Vytautas Lesčius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas doc. dr. Valdas Rakutis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija prof. habil. dr. Valdemaras Rezmeris (Waldemar Rezmer), Mikalojaus Koperniko universitetas (Torunė, Lenkijos Respublika) dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas Kalbos redaktorė Nijolė Andriušienė Viršelio dizainerė Inga Dambrauskienė Maketavo Jolanta Girnytė Pirmajame viršelyje: Iškilmingai šautuvai įteikiami Ketvirtojo pėstininkų pulko Mokomosios kuopos kareiviams 1931 m. sausio mėn. Nuotrauka iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2012 TURINYS Baltų karyba BALTŲ KARYBOS VIDURINIAME GELEŽIES AMŽIUJE (V–VIII A.) BRUOŽAI Dr. Manvydas VITKŪNAS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija .................................................................................................................. 6 Lietuvos Respublikos kariuomenė 1918–1940 m. DIDŽIOSIOS BRITANIJOS KARINIS DIPLOMATINIS ATSTOVAVIMAS LIETUVOJE IKI VALSTYBINGUMO PRIPAŽINIMO DE FACTO (1918 M. GRUODIS–1919 M. RUGSĖJIS) Dr. Edmundas GIMŽAUSKAS, Lietuvos istorijos institutas ...................48 TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO PULKAS PIRMUOJU VEIKLOS LAIKOTARPIU (1919–1926 M.) Dr. Gintautas SURGAILIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ......................................................................................................92 LIETUVOS KARIUOMENĖS ARTILERIJOS PABŪKLAI 1919–1940 M. Vytautas JOKUBAUSKAS, Klaipėdos universitetas Egidijus PAPEČKYS ................................................................................ 163 KATASTROFOS NUOJAUTOS: LIETUVOS KARINĖ DIPLOMATIJA ANTROJO PASAULINIO KARO IŠVAKARĖSE Dr. Algimantas KASPARAVIČIUS, Lietuvos istorijos institutas ...........232 LIETUVA ANT KARO SLENKSČIO: 1939 M. KARIUOMENĖS MOBILIZACIJA Vytautas JOKUBAUSKAS, Klaipėdos universitetas ...............................275 SOMMAIRE CARACTÉRISTIQUES DES ACTIONS MILTAIRES DES BALTES DANS LE MOYEN SIÈCLE DE FER (V-VIII SIÈCLE) Dr. Manvydas VITKŪNAS, Académie de guerre du Général Jonas Žemaitis de Lituanie .....................................................................................333 FEATURES OF THE WARFARE OF THE BALTIC TRIBES IN THE MIDDLE IRON AGE (THE V-VIII CENTURIES) Dr. Manvydas VITKŪNAS, The General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania ..................................................................................335 REPRÉSENTATION DIPLOMATIQUE MILITAIRE DE GRANDE BRETAGNE EN LITUANIE JUSQU‘À LA CONSÉCRATION ÉTATIQUE DE FACTO (décembre 1918 – septembre 1919) Dr. Edmundas GIMŽAUSKAS, Institut de l’histoire lituanienne ...........337 MILITARY DIPLOMATIC REPRESENTATION OF GREAT BRITAIN IN LITHUANIA UNTIL DE FACTO RECOGNITION OF THE STATEHOOD (DECEMBER 1918 - SEPTEMBER 1919) Dr. Edmundas GIMŽAUSKAS, Lithuanian Institute of History .............339 LA TROISIÈME BANDE DE L‘INFANTERIE DU GRAND-DUC DE LITUANIE VYTAUTAS LORS DE LA PREMIÈRE PÉRIODE DE L‘ACTIVITÉ (ANNÉES 1919-1926) Dr. Gintautas SURGAILIS, Académie de guerre du Général Jonas Žemaitis de Lituanie .....................................................................................341 THE THIRD REGIMENT OF INFANTRY OF THE LITHUANIAN GRAND DUKE VYTAUTAS-THE-GREAT DURING THE FIRST PERIOD OF ITS ACTIVITY (1919-1926) Dr. Gintautas SURGAILIS, The General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania ..................................................................................343 CANONS DE L’ARTILLERIE DE L’ARMÉE LITUANIENNE DANS LES ANNÉES 1919–1940 Vytautas JOKUBAUSKAS, Université de Klaipėda Egidijus PAPEČKYS ................................................................................... 345 LITHUANIAN ARMY ARTILLERY CANNONS IN 1919–1940 Vytautas JOKUBAUSKAS, Klaipėda University Egidijus PAPEČKYS ................................................................................... 347 PRÉMONITION DE CATASTROPHE : LA DIPLOMATIE MILITAIRE DES LITUANIENS LE JOUR PRÉCÉDENT DE LA DEUXIÈME GUERRE MONDIALE Dr. Algimantas KASPARAVIČIUS, Institut de l’histoire Lituanienne ....349 CATASTROPHE PRESENTIMENTS: LITHUANIAN MILITARY DIPLOMACY ON THE EVE OF THE SECOND WORLD WAR Dr. Algimantas KASPARAVIČIUS, Lithuanian Institute of History ......352 LITUANIE SUR LE SEUIL DE GUERRE: MOBILISATION DE L’ARMÉE EN 1939 Vytautas JOKUBAUSKAS, Université de Klaipėda ..................................354 LITHUANIA ON THE THRESHOLD OF WAR: 1939 MILITARY MOBILIZATION Vytautas JOKUBAUSKAS, Klaipėda University .......................................356 BALtų KARYBA BALtų KARYBOS VIDURINIAME geležies amžiuje (V–VIII A.) BRuožAI Dr. Manvydas Vitkūnas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ĮvaDas Tęsiame baltų karybos raidai skirtų mokslinių apžvalginių straipsnių ciklą, nuo 2003 m. spausdinamą tęstiniame leidinyje „Karo archyvas“1. Jo tikslas – aptarti baltų karybos bruožus remiantis archeologinių tyrimų (pirmiausia dabartinėje Lietuvos teritorijoje) duomenimis. Tarsi istorinė įžanga buvo autoriaus ankstesnė publikacija apie Dnie- pro baltų karybą2. Šiame straipsnyje tęsiama pradėta nagrinėti tema ir aptariami baltų genčių (išskyrus Dniepro baltus) karybos viduriniame geležies amžiuje (V–VIII a.) bruožai. Daug informacijos apie baltų karybą aptariamuoju laikotarpiu sutei- kia archeologinių tyrimų medžiaga, o štai rašytiniai V–VIII a. šaltiniai yra itin fragmentiški, todėl straipsnyje pirmiausia remiamasi archeolo- 1 Michelbertas M., Vitkūnas M. Baltų karybos senajame geležies amžiuje (I–IV a.) bruožai // Karo archyvas. T. XVIII. Vilnius, 2003, p. 8–64; Šatavičius E. Akmens amžiaus karyba Lietuvoje // Karo archyvas. T. XIX. Vilnius, 2004, p. 6–29; Merkevičius A. Kary- ba Lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje // Karo archyvas. T. XX. Vilnius, 2005, p. 8–49; Vitkūnas M. Baltų karybos ankstyvajame geležies amžiuje (V–I a. pr. Kr.) bruožai // Karo archyvas. T. XXII. Vilnius, 2007, p. 5–33; Vitkūnas M. Baltų karyba viduriniame ir vėly- vajame geležies amžiuje. Dniepro baltai // Karo archyvas. T. XXIV. Vilnius, 2009, p. 4–34. 2 Vitkūnas M. Baltų karyba viduriniame ir vėlyvajame geležies amžiuje. Dniepro baltai // Karo archyvas. T. XXIV. Vilnius, 2009, p. 4–34. Tąkart buvo užsibrėžta (žr. min. str., p. 5) paskelbti tris straipsnius apie baltų karybą viduriniame ir vėlyvajame geležies am- žiuje laikantis teritorinio principo (po vieną publikaciją Dniepro, rytų ir vakarų baltų ka- rybos problematikai). Sumanymą kiek patikslinus, užuot šią temą nagrinėjus regioniniu principu, nutarta centrinio ir vakarinio baltų arealų karybos raidą aptarti chronologiš- kai – geležies amžiaus etapais. Šiame straipsnyje nagrinėjami baltų karybos viduriniame geležies amžiuje ypatumai, vėlyvajam geležies amžiui bus skirtos kitos publikacijos. 6 Baltų karybos viduriniame geležies amžiuje (V–VIII a.) bruožai ginių tyrimų duomenimis. Jie gana patikimai leidžia rekonstruoti bal- tų genčių ginkluotę, suteikia daug žinių apie to meto fortifikaciją, tačiau gali būti tik netiesioginiai įrodymai aptariant tokius svarbius karybos ele- mentus kaip strategija ir taktika. Nagrinėjant to paties laikotarpio kaimy- ninių etninių grupių (slavų, germanų) karybos raidą galima disponuoti nepalyginti gausesniais rašytiniais šaltiniais, kuriuose neretai netgi gana išsamiai aprašoma kovos rikiuotė, konkrečios kautynės, taktiniai spren- dimai. Baltų karybos tyrėjams tenka susidurti su dilema – apskritai apeiti šią temą dėl šaltinių stokos (kas iki šiol daroma) ar rizikuoti imtis netie- sioginių šaltinių (kalbančių ne apie baltus, o apie jų kaimynus) analizės ir gretinti su baltų žemių archeologine medžiaga. Šis būdas ne itin pa- tikimas, tačiau, deja, vienintelis, leidžiantis bandyti atsakyti į klausimą: „Kaip kovojo mūsų protėviai?“ Į kitus du esminius klausimus: „Kokiais ginklais kovojo?“ ir „Kokiuose įtvirtinimuose gynėsi?“ – jau gana aiškiai atsakyta įvairių archeologų darbuose. Šiame straipsnyje dėmesį sutelksime į keturis baltų karybos viduri- niame geležies amžiuje aspektus: ginkluotę, žirgų naudojimo ypatumus, karinės organizacijos raidą ir kovos taktiką. Liks neaptarti šio amžiaus baltų fortifikacijos, gynybinių įtvirtinimų įrengimo, jų gynybos ir štur- mavimo klausimai. Šiai temai bus skirtas atskiras straipsnis viename iš būsimų „Karo archyvo“ tomų. ChronoLOGIJA Vidurinis geležies amžius – geležies amžiaus laikotarpis, dėl kurio chronologijos ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų archeologai dis- kutuoja jau kone šimtą metų. I tūkstantmečio po Kristaus laikų Europoje vyko globalūs procesai. Jie turėjo įtakos ir baltų genčių raidai. Todėl ne- atsitiktinai geležies amžiaus laikotarpiams suteikti ne tik su archeologija (senasis, vidurinis, vėlyvasis), bet ir su istorinėmis to meto aktualijomis susiję pavadinimai. Senasis geležies amžius (I–IV a.) vadinamas ir romė- niškuoju
Load more

Recommended publications
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Karo Archyvas Xviii
    ISSN 1392-6489 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003 3 TURINYS BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • 1921–1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai
    19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI Jonas Vaièenonis, (Vytauto Didþiojo universitetas) Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai ap- tarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptari- nëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskir- ti atskirà istoriografiná darbà. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalau- ja kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà Kau- no águlos kareiviø sukilimas 1920 metais1, dokumentø rinkiná, pa- rengtà B. Baranausko, Geleþinis vilkas2, generolo Vinco Vitkaus- ko raðtus3, kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietu- vai. Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame prista- toma Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietu- viø iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir periodiðkai buvo leidþiamas Kario þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësi- me vëliau. Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respubli- kos kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþio- jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu- vos istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J.
    [Show full text]
  • Kariuomenę ---Darbininkų Radio Programa
    o------------------------------------- - LITHUANIAN NEWt I i DABARTIES F Publlshed every TUESDAY and FRIDAY BILDESIUOS f. * .. 366 W. Broadvvay, So. Boston, Mass. Visiems LDS nariams, AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠVENTO JUOZAPO DARBININKŲ SĄJUNGOS ORGANAS 4- ♦5 “Darbininko” bendradar­ biams, skaitytojams ir rė­ mėjams linkime laimingų EINA NUO 1915 METŲ TEL. SOUth Boston 2680 PENKTADIENIS (Friday) GRUODŽIO (December) 30 D., 1938 No. 97. TEL. SOUth Boston 2680 KAINA 5 CENTAI Naujų 1939 Metų. LDS Centro Valdyba, “Darbininko” Redakcija ir Administracija. Prancūzija Siunčia Kariuomenę Pasaulinė Paroda Paryžius, gruodžio 29, — Chamberlaino spaudimą? Pasaulinės Parodos 1939 m., Prancūzija skubiai siun- Jei Anglija pasakys, kad New Yorke namų numaliavoji- čia kariuomenę į rytinę A- jeigu Prancūzija neatiduos mui reikalinga 200 tonų malia­ friką apginti savo koloni- Italijai Djibouti ir gal visų vos. jų, ypač. Tunisiją, Korsiką Somaliland koloniū’. lai ir Nice. Italijos vadas Mus­ nesitiki Britanijos pagal­ Visi važiuojantieji į Pasaulinę solini rėkia, kad tos koloni­ bos rubežių apginimui, ką Parodą iš Europos gaus ne-imi- jos priklauso Italijai ir tada Prancūzija darys? gracijos vizas 6 mėnesiams. Vi­ Prancūzija privalo jas ati­ Dalykų žinovai spėja, zos galės būti pratęstos. duoti. Prancūzija yra nusi- kad Italija į karą su Pran- stačius eiti į karą, o ne ati- cūzija neis, bet su pagalba Belgijoje lieja 35 didžiulius! duoti kolonijų Italijai. Ita- Anglijos ir Vokietijos pri- varpus, kurie bus atvežti į New lijai labiausia reikalinga y- vers Prancūziją atsižadėti Yorką ir įtaisyti Pasaulinės Pa­ ra dabar Prancūzijos vai- kolonijų, rodos namo bokšte. Tai bus var­ doma kolonija, Djibouti, i pų instrumentas — carillon’as, nes iš jos geležinkeliai su-' kuriuo mūsų muzikas p.
    [Show full text]
  • 1939 M. Kariuomenės Mobilizacija Lietuva Ant Karo Slenksčio: 1939 M
    Lietuva ant karo slenksčio: 1939 m. kariuomenės mobilizacija LIETUVA ANT KARO SLENKSČIO: 1939 M. KARIUOMENĖS MOBILIZACIJA Vytautas Jokubauskas Klaipėdos universitetas Po 1939 m. rugsėjo 17 d. dalinės kariuomenės mobilizacijos Lietu- va buvo sutelkusi savo istorijoje gausiausias karines pajėgas. Pastarasis įvykis to meto visuomenėje buvo sutiktas kaip pasirengimo žygiui į Vil- nių ženklas, o vėliau dėl demobilizacijos pradėtas vertinti kaip prarasta galimybė pakeisti istorijos tėkmę ir pasipriešinti vėlesnei okupacijai. Is- torikas Nerijus Šepetys, analizuodamas 1938–1940 m. Baltijos regiono politinių įvykių įtaką Lietuvos valstybingumui, rašė, kad „galbūt tas mė- nuo tarp 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. ir yra „vieta“, kur labiau dera ieškoti lemtingų ultimatumų, kur pasireiškia ir Lietuvos apsispren- dimo laisvė (taigi ir randasi lemtingos klaidos galimybė): štai Vokietija įsakmiai per visą rugsėjį ragino atsiimti Vilnių, kariauti prieš Lenkiją ar galiausiai – priimti protektoratą <...>, sovietai ultimatyviai siūlė sudaryti sutartį, fatališkai primenančią protektoratą: buvo galima bandyti priešin- tis, atsisakyti Vilniaus ir po simbolinės kovos garbingai žūti“1. 1939 m. mobilizacijos tyrimas chronologiškai būtent ir apima šį minėto autoriaus įvardytą laikotarpį. Mobilizacijos klausimas istoriografijoje paliestas2, tačiau esama išeivi- jos3 kontroversiškų, paremtų daugiausiai atsiminimais, ir Lietuvos auto- rių4 teiginių, kurie bus pateikti šio tyrimo kontekste. Neabejotinai mobi- 1 Šepetys N. Ne trys ultimatumai // Naujasis židinys-Aidai. 2001, Nr. 5, p. 243. 2 Vaičenonis J. Lietuvos kariuomenės skaičiai 1920–1939 m. // Karo archyvas. T. 17, 2002, p. 144–180; Vaičenonis J. Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpe- tuose (1927–1940). Vilnius, 2004, p. 159–160; Lesčius V. Lietuvos kariuomenė sovietinės okupacijos išvakarėse // Karo archyvas. T. 25, 2010, p. 264–285. 3 Šliogeris V.
    [Show full text]
  • Augustino Voldemaro Vyriausybės Ministrų Personalijos (1926 M
    iš tautos praeities Algis BITAUTAS Augustino Voldemaro vyriausybės ministrų personalijos (1926 m. gruodis–1929 m. rugsėjis) Algis Bitautas – humanitarinių mokslų magistras, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro asistentas; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, el. paštas: algis.bitautas@ leu.lt; mokslinių interesų kryptys – Lietuvių tautininkų sąjungos istorija, Lietuvos Respublikos ministrų visuomeninė ir politinė veikla (1918–1940 m.), istorijos didaktika. Anotacija. Straipsnyje išsamiai analizuojama Augustino Nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo A. Vol- Voldemaro vyriausybės (1926 12 17–1929 09 19) ministrų demaro vadovaujamos vyriausybės atskiri ministrai isto- personalijos ir tarpusavio santykiai. Išskirtinis dėmesys riografijoje yra sulaukę dėmesio [96], tačiau plačiau nėra skiriamas ministrų paskyrimo motyvams, akcentuojamos ištyrinėta finansų, vidaus reikalų, susisiekimo, teisingumo, priežastys, kodėl jie buvo pasirinkti formuojant vyriausybę. žemės ūkio ministrų personalijos ir veikla. Antra, svarbu Pateikiama A. Voldemaro vyriausybės partinė ir Lietuvių pabrėžti, kad niekas viename tyrime nemėgino aptarti tautininkų sąjungos (LTS) centro valdybos sudėtis. visų ministrų (šiuo metu autorius kartu su kolegomis rengia Prasminiai žodžiai: Vyriausybė, ministras, Lietuvių tauti- kolektyvinę monografijąLietuvos Respublikos vyriausybės ninkų sąjunga, krikščionių demokratų blokas, kandidatas 1918–1940 m.: sudėtis ir veikla) [101]. Neseniai pasirodė į ministrus, partinė priklausomybė,
    [Show full text]
  • Stasio Raštikio Reformos)
    ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA MINDAUGAS JONAITIS Istorijos specialybės Neakivaizdinio skyriaus V kurso studentas STRUKTŪRINIAI POKYČIAI LIETUVOS KARIUOMENĖJE 1934-1940 (STASIO RAŠTIKIO REFORMOS) Bakalauro darbas Mokslinis vadovas lekt. dr. Simonas Strelcovas Darbas originalus – Mindaugas Jonaitis (.................) Šiauliai 2012 2 TURINYS ĮVADAS .................................................................................................................................. 3 1. DIV. GEN. ST. RAŠTIKIO IŠSILAVINIMAS IR KARINĖ KARJERA .............................. 9 2. LIETUVOS KARIUOMENĖS REFORMŲ KLAUSIMAS .................................................. 11 3. POKYČIAI KARIUOMENĖS ORGANIZACINĖJE STRUKTŪROJE 1934-1940 M. ....... 14 3. 1. Nauji kariuomenės įstatymai ........................................................................................ 14 3. 2. Nauji kariuomenės etatai ir viršininkai ......................................................................... 16 4. POKYČIAI KARINIAME RENGIME 1934-1940 M. ......................................................... 18 4. 1. Naujos mokymo priemonės ir programos ..................................................................... 18 4. 2. Karinio mokymo intensyvinimas ................................................................................. 20 5. KARIUOMENĖS PERGINKLAVIMAS 1934–1940 M. ..................................................... 25 6. KARINĖS PRAMONĖS VYSTYMAS LIETUVOJE 1939–1940 M. .................................. 33 7.
    [Show full text]
  • Karininkas — Mokytojas 91 Klausimais O
    Mokytojai turi laikrašti savo profesijos reikalams, lai, žinoma, ir karininkams pra- vartu jis lurėa. Agie jie yra taip pa: mokytojai, ir dar kokie: auklėja Lietuvos ginklo pajėgą. Taigi KARDO buvimas visai pateisinamas Laikraštis mėgsiamas skaityti, kai esti įdomus. Linkiu KARDUI būti labai įdomiam. 1935 1 15 A. Smetona Svarstytinų klausimų mes turime labai daug, lik nereikia drovėtis kelti jie viešumon. Gen. št. plk. Raštikis TURINYS Psl. KARDAS Lietuvos Nepriklausomybės pri- LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS pažinimo raida ............................. 77 EINA DUKART PER MĖNESĮ Gen. št. pik. ltn. Šova. 1918 me- tų vasario 16 d. Kaune .................... 79 D V Y L I K T I E J I M E T A I Taikos rūpesčiai Europoje .... 81 Kpt. Leknickas. Dr. Jono Basa- Kardas rašo aktualiais užsienio politikos, krašto gynimo, navičiaus mirties dešimtmetis 82 tautos karinio auklėjimo, karininkams rūpimais V. M. Reikšmingų Lietuvai dal- ekonominiais, kultūriniais ir kitais vidaus klausimais bų nuotrupos ............................... 84 Kardas rašo karininkų korporacijos reikalais: karininko Z. Ivinskis. Steponas Batoras ir idealo, auklėjimo, savitarpio santykių. tradicijų Lietuva ..................................... 86 kūrimo, karininkų šeimų, bei atsargos karininkų Jurgis Daina. Pirmieji įspūdžiai reikalais dalyje ........................................ 87 Kardas rašo savanorių - kūrėjų ir šaulių organizaciniais P. Ptr. Karininkas — mokytojas 91 klausimais O. Milaševičius. Naujokų klau- Kardas deda kariško pobūdžio noveles, feljetonus, apysakaites, atsiminimus simu ............................................... 92 Kardas informuoja apie mūsų ir kilų valstybių kariuomenių R. Sportinio šaudymo reikalu . 94 gyvenimą, patiekia žinių, kg rašo apie mus vidaus 5—kas. Bučiuoti, bučiuoti! . 94 ir užsienio spauda Pik. ltn. Rapšys. Mūsų unifor- Kardas turi šiuos skyrius:kalbos kraitelė, laisvas žodis, mos keitimo reikalu .................... 95 mūsų gyvenimas, kiti apie mus, birutininkių V. N.
    [Show full text]
  • Tarpukario Ir Rezistencijos Laikotarpio Lietuvos Generolų Sąrašas Ir Jų Amžinojo Poilsio Vietos
    TARPUKARIO IR REZISTENCIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOS GENEROLŲ SĄRAŠAS IR JŲ AMŽINOJO POILSIO VIETOS TARPUKARIO IR REZISTENCIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOS GENEROLŲ SĄRAŠAS IR JŲ AMŽINOJO POILSIO VIETOS Lietuvos kariuomenės generolų klubas, 2012 PRATARMĖ Šio leidinio idėja gimė 2005 metais Kauno karininkų nepaminėtus Lietuvos tarpukario ir rezistencijos ramovėje Lietuvos kariuomenės generolų klubo posėdžio laikotarpio generolus, kuriems buvo suteiktas metu. Posėdyje dalyvavo ir tuometinis vyriausiasis Lietuvos kariuomenės generolo laipsnis. Planuojame Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas J. E. Lietuvos išleisti ir trečiąjį leidimą - tikimės, kad pavyks surinkti Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Buvo kalbama visą žinomą informaciją ir nuotraukas. Dėkoju visiems, apie Lietuvos kariuomenės generolų klubo tradicijų kurie prisidėjo prie antrojo leidimo atnaujinimo ir kūrimą ir veiklą, apie tarpukario generolų likimus. Tada papildymo. prisiminiau pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais matytus Biržų kapinėse liūdnai atrodančius Pagarbiai garbingų tarpukario generolų kapus. Metai bėgo, tačiau kariuomenės vadas mintis, kad reikia kažką daryti, vis nedavė ramybės. Tad generolas leitenantas Arvydas POCIUS prisiminęs šį epizodą ir pasiūliau Lietuvos generolų klubui puoselėti tarpukario generolų atminimą ir sudaryti leidinį apie jų amžinojo poilsio vietas. Tikiuosi, kad šis leidinys padės Lietuvos visuomenei, kariams, šauliams ir, svarbiausia, jaunajai kartai prisiminti, susirasti savo miestuose ir miesteliuose palaidotus garbingus Tėvynės gynėjus
    [Show full text]
  • 1921-1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai
    1921-1940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENĖS TYRIMAI Jonas Vaičenonis, (Vytauto Didžiojo universitetas) Iki šiol neturėjome istoriografinių darbų, skirtų I Lietuvos Respublikos kariuomenės tyrimams, todėl bandysime nuosekliai ap­ tarti tai, kas šia tema iki šiol yra parašyta. Straipsnyje nebus aptari­ nėjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukė nemažai studijų bei atskirų mokslinių ir populiarių straipsnių, todėl jiems reikėtų paskir¬ ti atskirą istoriografinį darbą. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenės vardas buvo tabu. Dėl šios priežasties turime tik keletą sovietinėje Lietuvoje išleistų darbų Lietuvos kariuomenės tema, kurie yra tendencingi ir reikalau¬ ja kritinio tyrėjo žvilgsnio. Čia reikia paminėti J. Jurginio darbą „Kau­ no įgulos kareivių sukilimas 1920 metais"1, dokumentų rinkinį, pa­ rengtą B. Baranausko, „Geležinis vilkas"2, generolo Vinco Vitkaus­ ko raštus3, kur tik kelios dešimtys puslapių skirta tarpukario Lietu­ vai. Dar galima paminėti ir Jono Macijausko veikalą, kuriame prista¬ toma Lietuvos kariuomenės reakcija į susidariusią situaciją Lietuvą okupuojant sovietams 1940 m. birželį. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenės palikimui išsaugoti per tuos penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų buvo nuveikta lietu¬ vių išeivijoje, ir ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten atgimė ir periodiškai buvo leidžiamas „Kario" žurnalas, skaitytojus ir tyrėjus pasiekė emigravusių Lietuvos kariuomenės karininkų prisiminimai ir pavieniai kariuomenės istorijos fragmentų darbai. Apie juos kalbėsi¬ me vėliau. Per pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas I Lietuvos Respubli¬ kos kariuomenės istorija labai išaugo. Domimasi ne tik kariuomenės veikėjų gyvenimu ir veikla, bet ir atskirų kariuomenės dalių istorija, paramilitarinių organizacijų veikla. Jau keleri metai Vytauto Didžio¬ jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu¬ vos istorijos studijų programų studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J.
    [Show full text]