GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA ISSN 1392-6489 KARO ARCHYVAS XXVII Vilnius 2012 „Karo archyvas“ – tęstinis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas – ats. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Redaktorių kolegijos nariai: prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija prof. habil. dr. Gžegošas Blaščykas (Grzegosz Blaszczyk), Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas (Lenkijos Respublika) doc. dr. Pranas Janauskas, Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas prof. dr. Ėrikas Jekabsonas (Ēriks Jēkabsons), Latvijos universitetas doc. dr. Vytautas Lesčius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas doc. dr. Valdas Rakutis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija prof. habil. dr. Valdemaras Rezmeris (Waldemar Rezmer), Mikalojaus Koperniko universitetas (Torunė, Lenkijos Respublika) dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas Kalbos redaktorė Nijolė Andriušienė Viršelio dizainerė Inga Dambrauskienė Maketavo Jolanta Girnytė Pirmajame viršelyje: Iškilmingai šautuvai įteikiami Ketvirtojo pėstininkų pulko Mokomosios kuopos kareiviams 1931 m. sausio mėn. Nuotrauka iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų. © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2012 TURINYS Baltų karyba BALTŲ KARYBOS VIDURINIAME GELEŽIES AMŽIUJE (V–VIII A.) BRUOŽAI Dr. Manvydas VITKŪNAS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija .................................................................................................................. 6 Lietuvos Respublikos kariuomenė 1918–1940 m. DIDŽIOSIOS BRITANIJOS KARINIS DIPLOMATINIS ATSTOVAVIMAS LIETUVOJE IKI VALSTYBINGUMO PRIPAŽINIMO DE FACTO (1918 M. GRUODIS–1919 M. RUGSĖJIS) Dr. Edmundas GIMŽAUSKAS, Lietuvos istorijos institutas ...................48 TREČIASIS PĖSTININKŲ DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO PULKAS PIRMUOJU VEIKLOS LAIKOTARPIU (1919–1926 M.) Dr. Gintautas SURGAILIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ......................................................................................................92 LIETUVOS KARIUOMENĖS ARTILERIJOS PABŪKLAI 1919–1940 M. Vytautas JOKUBAUSKAS, Klaipėdos universitetas Egidijus PAPEČKYS ................................................................................ 163 KATASTROFOS NUOJAUTOS: LIETUVOS KARINĖ DIPLOMATIJA ANTROJO PASAULINIO KARO IŠVAKARĖSE Dr. Algimantas KASPARAVIČIUS, Lietuvos istorijos institutas ...........232 LIETUVA ANT KARO SLENKSČIO: 1939 M. KARIUOMENĖS MOBILIZACIJA Vytautas JOKUBAUSKAS, Klaipėdos universitetas ...............................275 SOMMAIRE CARACTÉRISTIQUES DES ACTIONS MILTAIRES DES BALTES DANS LE MOYEN SIÈCLE DE FER (V-VIII SIÈCLE) Dr. Manvydas VITKŪNAS, Académie de guerre du Général Jonas Žemaitis de Lituanie .....................................................................................333 FEATURES OF THE WARFARE OF THE BALTIC TRIBES IN THE MIDDLE IRON AGE (THE V-VIII CENTURIES) Dr. Manvydas VITKŪNAS, The General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania ..................................................................................335 REPRÉSENTATION DIPLOMATIQUE MILITAIRE DE GRANDE BRETAGNE EN LITUANIE JUSQU‘À LA CONSÉCRATION ÉTATIQUE DE FACTO (décembre 1918 – septembre 1919) Dr. Edmundas GIMŽAUSKAS, Institut de l’histoire lituanienne ...........337 MILITARY DIPLOMATIC REPRESENTATION OF GREAT BRITAIN IN LITHUANIA UNTIL DE FACTO RECOGNITION OF THE STATEHOOD (DECEMBER 1918 - SEPTEMBER 1919) Dr. Edmundas GIMŽAUSKAS, Lithuanian Institute of History .............339 LA TROISIÈME BANDE DE L‘INFANTERIE DU GRAND-DUC DE LITUANIE VYTAUTAS LORS DE LA PREMIÈRE PÉRIODE DE L‘ACTIVITÉ (ANNÉES 1919-1926) Dr. Gintautas SURGAILIS, Académie de guerre du Général Jonas Žemaitis de Lituanie .....................................................................................341 THE THIRD REGIMENT OF INFANTRY OF THE LITHUANIAN GRAND DUKE VYTAUTAS-THE-GREAT DURING THE FIRST PERIOD OF ITS ACTIVITY (1919-1926) Dr. Gintautas SURGAILIS, The General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania ..................................................................................343 CANONS DE L’ARTILLERIE DE L’ARMÉE LITUANIENNE DANS LES ANNÉES 1919–1940 Vytautas JOKUBAUSKAS, Université de Klaipėda Egidijus PAPEČKYS ................................................................................... 345 LITHUANIAN ARMY ARTILLERY CANNONS IN 1919–1940 Vytautas JOKUBAUSKAS, Klaipėda University Egidijus PAPEČKYS ................................................................................... 347 PRÉMONITION DE CATASTROPHE : LA DIPLOMATIE MILITAIRE DES LITUANIENS LE JOUR PRÉCÉDENT DE LA DEUXIÈME GUERRE MONDIALE Dr. Algimantas KASPARAVIČIUS, Institut de l’histoire Lituanienne ....349 CATASTROPHE PRESENTIMENTS: LITHUANIAN MILITARY DIPLOMACY ON THE EVE OF THE SECOND WORLD WAR Dr. Algimantas KASPARAVIČIUS, Lithuanian Institute of History ......352 LITUANIE SUR LE SEUIL DE GUERRE: MOBILISATION DE L’ARMÉE EN 1939 Vytautas JOKUBAUSKAS, Université de Klaipėda ..................................354 LITHUANIA ON THE THRESHOLD OF WAR: 1939 MILITARY MOBILIZATION Vytautas JOKUBAUSKAS, Klaipėda University .......................................356 BALtų KARYBA BALtų KARYBOS VIDURINIAME geležies amžiuje (V–VIII A.) BRuožAI Dr. Manvydas Vitkūnas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ĮvaDas Tęsiame baltų karybos raidai skirtų mokslinių apžvalginių straipsnių ciklą, nuo 2003 m. spausdinamą tęstiniame leidinyje „Karo archyvas“1. Jo tikslas – aptarti baltų karybos bruožus remiantis archeologinių tyrimų (pirmiausia dabartinėje Lietuvos teritorijoje) duomenimis. Tarsi istorinė įžanga buvo autoriaus ankstesnė publikacija apie Dnie- pro baltų karybą2. Šiame straipsnyje tęsiama pradėta nagrinėti tema ir aptariami baltų genčių (išskyrus Dniepro baltus) karybos viduriniame geležies amžiuje (V–VIII a.) bruožai. Daug informacijos apie baltų karybą aptariamuoju laikotarpiu sutei- kia archeologinių tyrimų medžiaga, o štai rašytiniai V–VIII a. šaltiniai yra itin fragmentiški, todėl straipsnyje pirmiausia remiamasi archeolo- 1 Michelbertas M., Vitkūnas M. Baltų karybos senajame geležies amžiuje (I–IV a.) bruožai // Karo archyvas. T. XVIII. Vilnius, 2003, p. 8–64; Šatavičius E. Akmens amžiaus karyba Lietuvoje // Karo archyvas. T. XIX. Vilnius, 2004, p. 6–29; Merkevičius A. Kary- ba Lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje // Karo archyvas. T. XX. Vilnius, 2005, p. 8–49; Vitkūnas M. Baltų karybos ankstyvajame geležies amžiuje (V–I a. pr. Kr.) bruožai // Karo archyvas. T. XXII. Vilnius, 2007, p. 5–33; Vitkūnas M. Baltų karyba viduriniame ir vėly- vajame geležies amžiuje. Dniepro baltai // Karo archyvas. T. XXIV. Vilnius, 2009, p. 4–34. 2 Vitkūnas M. Baltų karyba viduriniame ir vėlyvajame geležies amžiuje. Dniepro baltai // Karo archyvas. T. XXIV. Vilnius, 2009, p. 4–34. Tąkart buvo užsibrėžta (žr. min. str., p. 5) paskelbti tris straipsnius apie baltų karybą viduriniame ir vėlyvajame geležies am- žiuje laikantis teritorinio principo (po vieną publikaciją Dniepro, rytų ir vakarų baltų ka- rybos problematikai). Sumanymą kiek patikslinus, užuot šią temą nagrinėjus regioniniu principu, nutarta centrinio ir vakarinio baltų arealų karybos raidą aptarti chronologiš- kai – geležies amžiaus etapais. Šiame straipsnyje nagrinėjami baltų karybos viduriniame geležies amžiuje ypatumai, vėlyvajam geležies amžiui bus skirtos kitos publikacijos. 6 Baltų karybos viduriniame geležies amžiuje (V–VIII a.) bruožai ginių tyrimų duomenimis. Jie gana patikimai leidžia rekonstruoti bal- tų genčių ginkluotę, suteikia daug žinių apie to meto fortifikaciją, tačiau gali būti tik netiesioginiai įrodymai aptariant tokius svarbius karybos ele- mentus kaip strategija ir taktika. Nagrinėjant to paties laikotarpio kaimy- ninių etninių grupių (slavų, germanų) karybos raidą galima disponuoti nepalyginti gausesniais rašytiniais šaltiniais, kuriuose neretai netgi gana išsamiai aprašoma kovos rikiuotė, konkrečios kautynės, taktiniai spren- dimai. Baltų karybos tyrėjams tenka susidurti su dilema – apskritai apeiti šią temą dėl šaltinių stokos (kas iki šiol daroma) ar rizikuoti imtis netie- sioginių šaltinių (kalbančių ne apie baltus, o apie jų kaimynus) analizės ir gretinti su baltų žemių archeologine medžiaga. Šis būdas ne itin pa- tikimas, tačiau, deja, vienintelis, leidžiantis bandyti atsakyti į klausimą: „Kaip kovojo mūsų protėviai?“ Į kitus du esminius klausimus: „Kokiais ginklais kovojo?“ ir „Kokiuose įtvirtinimuose gynėsi?“ – jau gana aiškiai atsakyta įvairių archeologų darbuose. Šiame straipsnyje dėmesį sutelksime į keturis baltų karybos viduri- niame geležies amžiuje aspektus: ginkluotę, žirgų naudojimo ypatumus, karinės organizacijos raidą ir kovos taktiką. Liks neaptarti šio amžiaus baltų fortifikacijos, gynybinių įtvirtinimų įrengimo, jų gynybos ir štur- mavimo klausimai. Šiai temai bus skirtas atskiras straipsnis viename iš būsimų „Karo archyvo“ tomų. ChronoLOGIJA Vidurinis geležies amžius – geležies amžiaus laikotarpis, dėl kurio chronologijos ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų archeologai dis- kutuoja jau kone šimtą metų. I tūkstantmečio po Kristaus laikų Europoje vyko globalūs procesai. Jie turėjo įtakos ir baltų genčių raidai. Todėl ne- atsitiktinai geležies amžiaus laikotarpiams suteikti ne tik su archeologija (senasis, vidurinis, vėlyvasis), bet ir su istorinėmis to meto aktualijomis susiję pavadinimai. Senasis geležies amžius (I–IV a.) vadinamas ir romė- niškuoju