o

MULIŲ NAMŲ FONDAS. ~ ^ T R I MITAS v ,. šalįlnJ Sąjungos rinktinės atstovų susirinkimo bir­ LIETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENĖS želio 30 d. nutarimu, visi šauliai ir šaulės šaulių namų LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. fondui sumoka per metus ne mažiau kaip po vieną litą, Eina XVII metai, kas savaitė, ketvirtadieniais. šaulių namų fondo pinigus iš šaulių surenka rinktinės Leidžia LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA, vadovybės ir atsiunčia šaulių Sąjungos štabui. Redaktorius JONAS KALNĖNAS. . Bi nutarimą pirrnasis įvykdė II Utenos rinktinės An­ talieptės šaulių būrys. Būrio vadovybė surinko iš šaulių TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje po vieną litą ir liepos m. & d. pinigus atsiuntė štabui. metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centų. Burio vadas, siųsdamas pinigus parašė laišką, kuriame Atskiras numeris — 20 et. pažymėjo, kad šauliai noromis sumokėjo nustatytą šaulių Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. namų fondo mokesti. Antruoju atsiliepė XVI Kėdainių SKELBIMŲ KAINOS 50 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ rinktinės Kėdainių miesto šaulių būrys, kurio vadovybė jams ir šauliams daroma nuolaidų. Už skelbimų turinį Re­ taip pat atsiuntė 1936 metų šaulių namų fondo mokestį, dakcija neatsako. surinktą iš būrio šaulių. Gauti iš būrių namu fondo pi­ RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. Nesuvartotų nigai laikomi atskiroje namų fondo sąskaitoje Nr. 1826 rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. Žemės Banke. Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarusi / namų fondo sąskaitą pervestos ir Saulių Sąjungos vi­ REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA suomeninių sumų 1936 metą sąmatoje numatytos sumos namų fondui. Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 20-63, Svarbu, kad visos šaulių būrių vadovybės įvykdytų šaulių Sąjungos rinktinių atstovų susirinkimo nutarimą ir kasmet surinktų iš šaulių namų fondo mokestį, šaulių namų fondo pinigai bus naudojami šaulių būrių ir rink­ Sąjungos štabo žinios. tinių namų statybai.

ŽINIOS APIE ŠAULIŲ SAVIŠALPOS KASĄ. BŪRIU VADŲ PASKYRIMAI. Liepos m. 27 d. šaulių būriams išsiuntinėtos žinios- šauliu Sąjungos vadas patvirtino pareigose šiuos bū­ apie šaulių savišalpos kasos operacijas per 1935 metus* rių vadus: gyd. ats. pulk. Antaną Petraitį I Kauno rink­ žiniose nurodytos visos kasos operacijos. Paraginti šau­ tinės šaulių rėmėjų būrio vadu, šaulę Eleną Žievienę II lių būriai steigti kasos skyrius ir esamus stiprinti. Svar­ Utenos rinktinės šaulių moterų vade, šaulę Eleną Navi- bu, kad kasos nariai laiku mokėtų kasos mokesčius ir kevičienę II Utenos šaulių moterų būrio vade, moky­ laiku grąžintų paskolas. Būrių vadoyvbės kviečiamos toją šaulį Antaną Kryžanaiiską II Utenos rinktinės 22 šaulių susirinkimų arba kitomis progomis supažindinti Skiemonių būrio vadu, mokytoją šaulį Jurgi Šukį II Ute­ šaulius su kasos operacijomis ir paraginti šaulius būti nos rinktinės 45 Kvyklių būrio vadu, mokytoją šaulį aktyviais kasos nariais. Juozą Mažeiką 30 Utenos miesto būrio vadu, šaulį Tomą Valikonį II Utenos rinktinės 44 Inturkės būrio vadu, ŠAULIŲ RADIO PUSVALANDIS. mokytoją šaulį Praną Šliauterį VII Šiaulių rinktinės 12 Papilės būrio vadu, mokytoją šaulį Joną Čižinauską VII Nuo rugpiūčio 1 dienos šaulių radio pusvalandžiai Šiaulių rinktinės 35 Rudiškių būrio vadu, šaulį Joną vėl bus šeštadieniais. Ateinantis pusvalandis bus šešta­ Pocipauičių VII Šiaulių rinktinės 40 Aukštėlkų būrio va­ dienį rugpiūčio 1 d. 20 vai. 20 m. Pusvalandžio progra­ du, šaulį Juozą Sutkų VII Šiaulių rinktinės 63 Pakruojo moje numatyta paskaita apie šaulio pareigas, deklama­ šaulių dragūnų būrio vadu, šaulį Kazimierą Sadauską VIII cija, muzika ir štabo pranešimai* Vilkaviškio rinktinės 16 žiūriu Gudelių būrio vadu, mo­ NAUJAS ŠAULIŲ SPORTO KLUBAS. kytoją šaulį Povilą Dapkų XI Raseinių rinktinės 30 Žai­ ginio būrio vadu, šaulį Juozą Klimą XI Raseinių rinkt. Ilakiuose įsisteigė šaulių sporto klubas „Sakalas". 29 Saudininkų būrio vadu, šaulį Joną-Kašinską XI Ra­ Pirmas sporto klubo narių susirinkimas buvo liepos 19 seinių rinkt. 26 šilaukio būrio vadu, šaulį Antaną Ma­ d. Pirmo susirinkimo proga naujo šaulių sporto klubo tuką XI Raseinių rinkt. 45 Kelmės būrio vadu, šaulį vadovybė pasveikino šaulių Sąjungos vadą ir pasižadėjo Paulių Skruoli XII Panevėžio rinktinės 26 Velykių bedirbant kūno kultūros darbą visur ir visada kelti Šau­ būrio vadu, šaulį Stosi Taškūną XIX Alytaus rinkt, lių Sąjungos vardą. • ' - naujai įsteigto 50 šaulių rėmėjo būrio vadu, gimnazijos NAUJI „ŠAULIŲ ŽVAIGŽDĖS" DIPLOMAI. mokytoją šaulę Oną Podolskaitę XXI Zarasų rinktinės Spausdinami nauji „Šaulių Žvaigždės" diplomai. šaulių moterų rinktinės vade, jaun. lt. Joną Mučinską Diplomas pieštas dail. J. Burbos* VII rinktinės 1-mos Šiaulių miesto kuopos 1-mo būrio vadu, jaun. lt Liudą Tamošauską I-os Šiaulių miesto PERTVARKYTOS SAULIŲ S-GOS ŠTABO PATALPOS. kuopos 2-ro būrio vadu, jaun. lt. Kaži Earniškį I-os Šiau­ Trimito redakcija ir administracija persikėlė į nau­ lių miesto kuopos 3-čio būrio vadu, šaulį Juozą Vaidogą jai įrengtas patalpas mūriniuose šaulių Sąjungos namuo­ XIII Mažeikių rinktinės 16 Vegerių būrio vadu, šaulį se, įėjimas į Trimito redakciją ir administraciją iš kiemo, Juozą Jenčių XVII šakių rinktinės 25 Kuro būrio vadu, Mediniai namai, kui* anksčiau buvo Trimito redakcija, šaulį Jurgi Slavėną XVII šakių rinktinės 23 Ilguvos bū­ atremontuoti ir. užleisti Katino VI. Putvinskio vardo bū­ rio vadu j šaulį Joną Prasauską XVII šakių rinkt. 17 Le­ riui ir būrio sporto „Grandies" klubui. kėčių būrio vadu, šaulį Joną Zievį XVII Šakių rinktinės Be to, šaulių namuose bus įrengta būrio skaitykla 3 Valakbūdžio būrio vadu, šaulį Miką Ašmoną XX Klai­ ir knygynas. pėdos rinktinės 7 Kretingalės būrio vadu, šaulį Stasį S-gps kiemas išgrįstas bituko plytelėmis. Dabar vyk­ Sipavičių XX Klaipėdos rinktinės 14 Dovilų būrio vadu. domas štabo kambarių pertvarkymas ir daromas remontas.

Albumas gražus; įspūdingu viršeliu; pir­ Albumas vertas dėmesio ir visiems Raštai. moje vaizdų vietoje Respublikos Prezi­ šaulių būriams rekomenduotinas, ries ne^ dento Antano Smetonos atvaizdas, to­ mačiusiems stebuklingo grožio Birutės PALANGA, Vaizdų albumas. J. Stro­ liau Birutės kalno ir pakalnių vaizdai, tėviškės, bus įdomu pasižiūrėti. Taip pat paus nuotraukos. Liet. Šaulių S-gos Pa­ Liurdas, Naglio kalnas, bažnyčia, Palan­ šis albumas tinka laikyti ant stalo kiek­ langos būrio leidinys. Kaina 5 lt. 1936 m. ga nuo jūros tilto, kopos, Prezidento va­ vienoje seklyčioje ar svečių kambaryje. Spaudė akc. „Ryto" b-vės spaustuvė saros vila, mokyklų rūmai, Tiškevičių Tinka ir kam dovanoti vardinių ir šiaip Klaipėdoje. rūmai ir parko vaizdai; jūra ramybėje ir kuria progą. Tai nebrangi," bet už tai ver­ Mūsų albumine literatūra ne per gau­ audroje, dieną įr saulėlydyje; žvejai ir tinga, sava, lietuviška dovanėlė. Ir užsie­ singa. Dar laukia leidėjų rankos. Atvyks­ vasarotojai pajūryje; gintaro ieškojimas; nio svečiams biiš kas iš Palangos parsi­ ta kas iš užsienio — neturime atminimui jūros tiltas vasarą ir ledingą žiemą; ledų vežti* lankyniiiisl atminti. ko ir padovanoti. Bet jau šiokią tokią kalnai; būdingesnės vilos;Ronžės upė ir Albutiias išleistas rūpestingai, Surinkti pažangą darome. Štai ir dabar: Palangos kt. Taip pat įdėta kunigaikštienės Biru* šaulių būrys į albumų skaičių įtraukė už albumą pinigai bus suvartoti šaulių tes šventė Palangoje, "moterų šaulių što* namariis ^— sanatorijai Palangoje statyti* savo didžiulį albumą* kuriame sudėtos vykios Vaizdas; Badėn Pauelis Palango* įžymesnės toiūsų Palangos pajūrio vietos. Sumanymas visais atžvilgiais sveikinti­ Albumas išleistais 15-kos metų Palangos j e; gintaro dirbinių dirbtuvės; Šventosios nas ir palaikytirias, J# K-as, grįžimo Lietuvai sukaktuvėms paminėti. uostas ir kt. Stiprinkime laisvę išmėgintu vienybės keliu. „Tautai, norinčiai išlikti laisvai „ne visą laisvę, o tik jos pradžią išsilenkti nė viena srovė, jei tik (o kuri gi tauta nenori išlikti lais­ tesame laimėję. Jeigu ji įgyjama, nebijo skyrium palikusi išsekti, va?), reikia, kaip karo metu, susi­ tai ir prarandama. yra lietuvių kultūra, plačiausia to klausyti ir glaudžioje vienybėje žiūrėkime, kad' nebūtų pra­ žodžio reikšme tariant"* Taip vaiz­ laikytis. Visi tautos nariai, visi rasta, stiprinkime ją išmėgintu džiai yra apibūdinęs vienybės rei­ jos luomai/turi būti darbštūs, iš­ vienybės keliu* Lietuvių sąmo­ kalingumą visuomenės gyvenime tvermingi, jų dvasia turi būti bu­ nė turi būti vieninga, nes ji mus Valstybės Prezidentas p. Antanas dri. Ūkininkas, darbininkas, pre­ tesutelkia krūvon. " Smetona* kijas, pramonininkas ir valdinin­ kas, — visi privalo būti kantrūs, Ne tik kovai, bet ir taikiam kul­ „Mūsų vyriausias tikslas yra ir ištverti savo pareigoje**, — sa­ tūros darbui reikalinga vienybė. telkti tautinės pajėgos ir taikinti ko Valstybės Prezidentas p. Anta­ „Kaip tos paversmės, čiurliais iš­ jos taip, kad darbe neprieštarautų nas Smetona. tryškusios iš požemių gelmės, ran- vienos kitoms, kad iš vien ar šali­ guodamos skubiai upeliais bėga, mais eidamos, netrukdytų vienos Dar prieškariniais laikais Tau­ kitų", sako Tautos Vadas kita pro­ tos Vadas, įrodinėdamas lietu­ tartum ieškodamos įgimto gaivalo, ir pagaliau sutampa plačion van­ ga. O šaulių Sąjungos kūrėjas VI. viams vienybės reikalingumą, vie­ Putvinskis savo straipsnį: „Kelias name straipsnyje taip rašė; „Skai­ dens vagon ir jau sudaro didžią up& — taip ir mūsų visuomenės į nepriklausomybę" baigia šiais tydami prūsų, lietuvių tautos gi­ žodžiais: „Tegu pavojaus suprati­ minaičių, istoriją, stebimės, ko­ srovės, prasiveržusios pro dau­ mas sutvirtins jūsų širdis, ir pa­ dėl jų neatsilaikyta savo priešinin­ gybę įvairiausių kliūčių, kiekvie­ tys sutvirtėję, tvirtinkit nusimi- kams. Nemažos gi būta jų gimi­ na savo ribomis tekėdama, ga­ nėlius, įtikinkit netikėlius, suju- nės, "turėta devynios provincijos, liausiai, turi susieiti vienon tėk- dinkit apsnūdusius, taikykit susi­ jų gyvenamos tarp Visloš ir Ne­ mėn, jei norime būti tauta, o ne vaidijusius, mokykit neišmanėlius. muno. Kryžiuočių ordinas, lenkų išklydusi minia be vieningos Tegu visos jėgos susivienys ben­ pakviestas kovoti su prūsais, įky­ sąmonės. dram didžiajam savo laimės gyni­ rėjusiais mozūrams, buvo nedide­ Nenustoja mažieji upeliai savitu­ mo darbui". lis būrelis. Ką jis būtų galėjęs pa­ mo, apstingai pildydami vandenim daryti narsuoliams, jeigu būtų iš savo motiną — upę, nenustos sa­ vieno ėję, jeigu visos jų devynios vaimės ir lietuvių srovės, gausin­ - Kiekvieno knygyno, kiekvienos provincijos, užpuolus vieną, būtų gai tiekdamos savo motinai tautai privatinės bibliotekos- duryse turėtu­ stojusios gintis drauge? Bet ne­ ko ji privalo, kuo ji gyva yra.. Ta me parašyti: Čia randama ramybė po buvo vienybės: apnikus vokie­ mūsų bendroji vaga, kurios negalr kiekvienų mūsą gyvenimo kautynių. čiams pavislį, panemunio prūsai tylėdavo ausis suglaudę, * rasit, ma­ nydami, jog ordino kalavijas jų nepasieks,. Apsiriko* Apsidirbęs su viena provincija, ordinas grieb­ davo antrą, trečią ir kitas, kol pa­ galiau priėjo ligi pat Nemuno, Tik tuomet suprato - prūsai savo klaidą ir mėgino visas provincijas sukelti prieš svetimą jungą, bet jau per vėlu būta: ordinas gilokai buvo įleidęs savo nagus aukon ir jos nebepaleido. Ne del leurių kitų priežasčių žlugo ir galinga praeityje Lietu­ vos valstybė. Atgauti Lietuvos nepriklausomybė pavyko tik vie­ ningomis lietuvių tautos pastan­ gomis. Bet ir dabar Tautos Vadas įspėja jntus laikytis vienybės, nes v Saulių Sąjungos veikla statuto šviesoje, šaulių Sąjungos naujo statuto juose karišką drausmę, pratina abejo, jokios, Norą šauliams karo antrame perskyrime yra aprašyti juos prie kariško gyvenimo, stip­ metu, galimas daiktą^ daugiausia s-gos veikimo uždaviniai, penkto rina jų kūno jėgas ir patvarumą*. teks būti partizanais, tačiau parti* paragrafo pirmame punkte pasa­ Pats nnsakym&s čia suminėtų tiks­ zanai taip pat turi laikytis kariš­ kyta, kad šaulių Sąjunga organi­ lų, rodos, yra pakankamai #Iškus* kosios tvarkos, Jjiems taip pat daž­ zuoja šaulius ir šaules valstybės Kitas reikalas— priemonės arba nai tenka, ginantis ar puolant prie­ apsaugai ir kultūros darbui* Vadi­ keliai, kuriais eidami šauliai turė­ šą, užimti policijas, mokėti apsi­ nas, šaulių Sąjunga pirmiausia tų siekti sukarinimo visos mūsų kasti, daryti perbėgintus, landyti rūpinasi savo organizacijos nariais tautos. Jie daugeliui gali būti ne­ į judantį taikinį, vieni kitiems — šauliais ir šaulėmis —- ir šalia aiškūs. Atrodytų, kad kalbamas teikti žinių ir t, t. Visiems tiems karinio parengimo, s-ga dirba kul­ punktas skatina šaulius atlikinėti dalykams reikia parengiamosios tūrinį darbą. Iš to aiški išvada: su nešauliais karo pratimus, orga­ mankštos, kariškų pratybų ir spor­ šauliai, uoliai rūpindamiesi savo nizuoti karo stovyklas, rengti ka­ to. karišku pasirengimu, neturi pa­ ro manevrus ir kt, Iš. tikrųjų gi Del to statute ir pasakyta, kad miršti lietuviškosios kultūrinės šiame punkte daugiausia eina kal­ šaulių Sąjunga turi ne tik teisę, veiklos. Kultūros darbas turi veik­ ba apie sušaulinimą mūsų visuo­ bet ir pareigą rengti lauko bei šau­ ti ne vien šaulius, bet ir aplinki­ menės, šis tikslas nuo seno vy­ dymo pratimus ir" sporto rungty­ nius žmones. Toliau ir skaitome, rauja mūsų organizacijoje. Kitaip nes, rengti šaudyklas ir sporto, jog šaulių Sąjunga „ugdo lietuvių ir negalėtų būti. Juk palaidos, ne­ aikštes, įtaisinėtf būstus sporto tautišką susipratimą, valstybišku­ organizuotos žmonių minios nega­ mankštoms ir kariškam mokymui, mą, iniciatyvą ir narsumą". li būti sukarinamos nei sudiscipli- steigti sporto, šaudymo i% kitus Visos šios lietuviui būtinos ypa­ nuojamos. Masinis stiprinimas kū­ šaulių klubus ir jų skyrius,, \ tybės šaulių kitiems tik tada ga­ no jėgų platesniuose gyventojų Statuto penktajame straipsnyje lės būti įskiepytos* kai patys šau­ sluoksniuose taip pat gali būti pasakyta, kad šaulių Sąjungą liai bus lietuviškai susipratę, vals­ vykdomas tik organizuotai, šiuo „teikia pagalbos krašto, gyvento­ tybiški, kupini iniciatyvos, veik­ atveju — šaulių eilėse. jams ir policijai gaisro, potvynią lūs ir narsūs, šie šaulio ypatumai Tačiau ir tais žmonėmis, kurie ir kitais atsitikimais". Tur būt, yra būtina sąlyga tikram šauliš- del įvairių priežasčių negalės būti niekam nekils abejonių, kad ne­ kumui tarpti. Vladas Putvinskis šauliais, šaulių Sąjunga negali laimei ištikus, reikia gelbėti žmo­ žodžiu ir raštu nekartą yra ragi­ nesirūpinti. Ir s-gos statute tai nių manta ir gyvybė. Tai ne vien nęs šaulius ir šaules pirmiausia numatyta: karinio mokslo, prieš­ šaulio, bet ir kiekvieno žmogaus saugoti tautiškumą. „Ne tauta cheminės apsaugos, ugniagesy bos, pareiga. Bet šauliai rūpinasi „ir valstybei, bet valstybė tautai turi pirmosios pagalbos ir kitokie, kur­ kitais atsitikimais". Kurie gali bū­ tarnauti" — skelbė jisai. Nauja­ sai organizuoti pavedami šauliams. ti tie „kiti atsitikimai"? Ar, sa­ sis statutas tą mintį paryškina Tais kursais, žinoma, galės naudo­ kysime, kaimyną plėšikams už­ penktojo paragrafo antro punkto tis ir nešauliai. Be kursų rengi­ puolus, šaulys turi gelbėti puola­ žodžiuose, iš kurių matyti, kad tė­ mo, naujasis statutas skatina šau­ mą žmogų?—Taip, turi! Ar poli­ vynės meilė šaulių auklyboje lius mokyti šiaip piliečius saugo­ cijai šaukiant šaulius į pagalbą ko­ turi būti pirmoje vietoje. tis ir gintis priešų puolimo ir lėk­ kių, -nors riaušių ar-, užpuolimo me­ tuvų pavojaus. Pavyzdį tokio vi­ tu šaulys gali atsisakyti teikti pa­ Ir tėvynės meilės jausmai, ku: suomenės mokymo kartą jau ma­ galbą? — Negali, šiuo atveju rei­ riuos šauliai turi savyje ugdyti, tėme: šaulių Sąjunga, susitarusi kalinga atminti, kad Lięttąvos prie­ jų pačių turi būti plačiai sklei­ su Aeroklubu, buvo suruošusi Kau­ šas yra ne būtinai tas, kuris Vilki džiami. Gyventojų dvasios jėgų ne ir provincijoje kilnojamą prieš­ priešingos kariuomenės uniforina stiprinimą randame pažymėtą lėktuvinę ir priešcheminę parodą. arba atvyko iŠ nedraugingo Lietu­ penkto paragrafo ketvirtame Ateityje dar kitokių būdų tiems vai krašto. Lietuvos priešas yira punkte. Tačiau ar galėtų šaulių patiems tikslams siekti galėis atsi­ kiekvienas, kas tik. silpniną, jokios Sąjunga stiprinti Lietuvos gyven­ rasti. jėgas, kas drumsčia taikų žmoniij tojų dvasią, naudodamasi vien čia: mūsų, aprašomo statuto gražiais, šūkiais arba rodydama penktajame straipsnyje kalbama ^avo riaritjį kariškąjį miklumą? fš apie šaudymą, karo pratybas ir dalies -— taip, tačiau ne visai* čia sportą. Ėiliniani šauliui tai svar­ į tallfcą turi aįėifi dorovė, kultūra. biausi dalykai. Iš tikro, kaip. ga­ Apie šiuos dalykus skaitome ten lėtų vadintis šauliu toks žmogus, pat ketvirtame punkte. kuris net šautuvo nemoka rankose Visai y. patįngas atodo naujo laikyti? Kokia būtų nauda iš to­ statuto peftkto paragrafo penkta­ kios ginkluotos jėgos visam kraš­ sis punktas. Jame jpaąaky ta, kad tui, kuri piasirodytų neapsukri, šaulių Sąjunga skleidžia^ gyvento-. nepaslanki ir nesusitvarkius? Be,

im Lietuvis ir žirgas. Kiekvienas lengvai pajus, kad žmo­ gaus dvi padėtys yra įspūdingiausios: klūpančio ir ant žirgo. Klųpąs žmo­ gus reiškia pasidavimą, maldavimą, o ant žirgo — didybę, jėgą ir laisvę. Sielių plukdymas N emu- Kada žmogus ir arklys susibičiu­ nu* J. Bačkaičio nuotr. liavo, jokįų istoriškų šaltinių nėra. Tik iš paveikslų galima spręsti, kad žmogus jau žiloje senovėje mylėjo kad jo tėvo, Pilypo, kavalerija lai­ Algirdas (nekaip pėsčias vaikščiojo, arktį ir naudojosi jo jėga ir grožiu, mėjo kautynes, o arkliai Olimpo žai­ nes truputį šlubas buvo, bet kada sė­ nes piešdamas centaurą (žmogaus dimuose pirmąsias vietas. Aleksan­ do ant žirgo, tai prieš Jį drebėjo to­ įjalva, arklio kojos), norėjo atvaiz­ drui, jo tėvas, norėdamas išbandyti toriai ir kryžiuočiai. Kęstutis mylėjo duoti tuos tarpusavius santykius ir sūnaus karžygiškumą. paskyrė žirgą, karą, teisybę ir žirgą. Jogaila paskui išreikšti lyg dvigubą jėgą. Bucefalą, kurio niekas negalėjo su­ žvėris raitas po miškus siausdavęs> Vėlesniais laikais graikų mitologi­ tramdyti. Tačiau Bucefalas taip Alek­ nepaisydamas metų laikų nei didžiau­ ja ir tapyba vaizduoja net ir dievus sandrą pamilo, kad vieną kartą, kada sių šalčių ir pusnynų. važiuojančius smarkiais žirgais per jį sužeistą Aleksandras norėjo pakei­ Apie Vytautą taip pat nenutyli. Sa­ dangaus skliautus* Krikščioniškuose sti kitu, jis bėgo žvengdamas paskui ir ko, kad jam buvusi speciali daina su­ paveiksluose taip pat yra panašių da­ veržėsi į kautynių lauką. kurta, kuri vaizdavusi jojantį Vytau­ lykų, nes mūsų seneliai dar pasako­ Ties Hedospais Bucefalas mirtinai tą. Vytautas šauniuosius raitininkus davo, kad perkūnus svaido Elijas, va­ sužeistas išneša Aleksandrą iš priešo su žirgais žiemai priimdavęs pas sa­ žinėdamas debesimis smarkiais žir­ kavalerijos ir paskutiniais šuoliais ve viešėti. gais. pasiekęs savas palapines, krinta ne­ Rusai vadina Lietuvą „Chrobra Graikijoje ir Romos valstybėse, vy­ gyvas. Litva" (Narsi Lietuva), vokiečių kro­ rai, kurie galėjo išlaikyti žirgą ir Ir daug panašių atsitikimų žino isto­ nikininkai — „lietuviai kietaspran­ reikale stodavo ginti tėvynę, buvo rija, kurie liudija žirgo žmogui išti­ džiai". Kaip gi taip nerašys, kad lie­ priskiriami prie kilmingųjų ir nau­ kimumą ir pasiaukojimą. tuviai ant savo greitakojų žirgų skrai­ dojosi įvairiomis privilegijomis. O Nemaža jų buvo ir lietuvių tautos dė nuo Baltijos ligi Juodosios jūros! didysis graikų, poetas Homeras Šiems istorijoj, tik, deja, jų niekas neužra­ Lietuvos raitininkų laimėjimais vyrams tiesiog žodžių neranda apra­ šė. Visos tautos mylėjo žirgą, bet nei istorijos lapai gausiai padabinti. Lie­ šyti ii* šaukia: „Mūza, pasakyk man, viena tauta jo taip nepamilo, kaip pa­ tuvos raitininko ir žirgo geras vardas kas buvo narsesnis, ar žirgai ar žmo­ milo lietuviaii buvo žinomas Europoje ir Azijoje, nės f" Ir tas didysis kūrėjas šaukiasi Lietuviai pasirinko raitelį valsty­ nes jis grūmėsi su vakarų ir rytų be­ mūzos, kad kuo įspūdingiau aprašytų bės simboliu. Jame per amžius tartum siveržiančiomis priešų srovėmis. raitųjų kautynes. susikristalizavo visos lietuvių dvasios 0 graikų kūno kultūros mylėtojas ir kūno pajėgos. Ir kol lietuviai ne­ Tačiau, pažvelkim dabar į mūsų Pindaras, sužavėtas Olimpo žaidimais, pasidavė svetimai įtakai, ta didvy­ dienas ir visą gyvenimą. Jei Poška, įamžino posakį: „Neieškok ant dan­ riška dvasia juos lydėjo ir vedė į di­ apraišydamas baudžiauninko v&rgus, gaus žvaigždės šviesesnės už saulę ir džius laimėjimus. Tik gaila, kad mes • išskaičiuoja ištisą eilę darbų ir pa­ tarp Graikijos žaidimų ^-gražesnių apie tą lietuvių skaisčią praeitį turi­ statų, kurie išaugo iš prakaituoto mu­ už 01impo*'i Tuos žaidimus visuomet me semtis žinių įš svetimųjų kroni­ žiko delno, tai jis pamiršo to vargšo vainikuodavo raitieji ir vežimai baig­ kų, kurios kaip įmanydamos nori lie­ žirgo paminėti, kuris už savo prakai­ dami dienos programą. Tai iš to gali­ tuvius aptemdyti, bet vis dėlto yra tą, ne tik baudžiavos laikais, bet ir ma spręsti, kad buvo* gražiausia ir šviesių momentų, kurie mums itin dabar dar užmokestį gauna — botago įspūdingiausia programos dalis. Įsidėmėtini. kirčiais. Aleksandras Makedonietis išvydo Lenkų mokslininkas čapskis apie Bet pažvelkim į tvarkingai išties­ pasaulio šviesą tokią iškilmingą dieną, lietuvių kunigaikščius taip išsitarė: tas vagas, banguojančius javus. Vis tai žmogaus ir arklio prakaito vaisiai. Lietuvio ir žirgo gyvenimas taip šug^mįmą* kas kėsinasi į kito k. ), nurodomja kai kurie šaulių glaudžiai susijęs, kad sunku ir nu­ gyyyB^frfet%- Sąjungos pajamų Šaltiniai (pini­ piešti tuos santykius, žirgas lietuvį g&iiiių Šąjfungos vadas jau dau­ ginės loterijos) ir primenama, kad lydi nuo krikšto dienos, kada jis jį gelį kHtiųino reikalu yra kalbėjęs šaulių Sąjunga gali laikyti savo pirmą kartą veža į bažnyčią, -vėliau šauliams xtVisuomenei. Jis aiški­ veikimui naudingas įmones, (pav., su mylima mergele surišti amžinybės no, kad mūsų policija tai tie patys dirbtuves, krautuves, valgyklas ir ryšiais, prunkšdamas linksmai dai­ kariai, dėvį kiek skirtingą unifor­ kt. ). Tai kiekvienam suprantama, noms skambant skuba šeimininką vež­ mą, Jis primine, kad krašto ir žmo- kad visa tai tokiai didžiulėj orga­ ti į naują gyvenimą, ir, pagaliau, į nitį saugume saMiaps visada i\x- nizacijai reikalinga ir bftina. amžiną poilsio vietą... ri >Qp#i. w lygiai toro* lygiai tai­ Tcnka stebėtis apibrėžiamų kos inaetu*. Atetedami tai> šauliai Ne nuostabu, kad mūsų dainose žir­ s*gos uitfevinių įvairumu, jų nu- gas po mergelės eina pirmoje vietoje. aeg&Ii a|^isstfcyti Ulbėti jielaimėg safeymų ffi^nmii 'it- visapusišku­ išt&fes įmonės iv teikti pagailas Jis yra nuolatinis kovos draugas, mir­ mu, ©k ^ paragrafo penkio­ ties ir pWgalės liudytojas, o audrai likoje punktų atvaizduota visa, IfeBau pėntoj^mte paragrafe praslinkus ir taikos saulei susMtus, jis ką dirbo* dirba ir dar fcrunkMamas per žalius miškus ir kalbtoa-V^BS^ft-'; !WisK? ^P^M^k dirbsi Šaulių- Sąjunga*" VI fci**-**į --•' «-'*—^*»W kultilros įstaigas (teatrus, chorus, sraunias upes nejša berneli net už šimto - mylili laeilės • ieškoti. * orkestre laorgy^us^ skaityklas ir • * s ** #ytautas Bičiūnas. tami partijų žmonės. Tiesą pasa­ kius, to teigiamumo čia buvo maža, Teigiamas žmogus. tiesiog per maža. O šiandien? Na, šis straipsnis neabejotinai per­ praktikos gyvenime mes dažnai mes ir dabar dažna! linksniuojame dėtas ir pesimistiškai parašytas* papratę esame sakyti; a, Jurgis— Su daugeliu vietų net Tisai ne­ žodžius „demokratas", „patriotas" galima sutikti. Tačiau dedame jis puikus "žmogus! Bet kas jis ir t, t. Bet ką tie žodžiai konkre­ straipsnį, karo keliantį drąsų toks, tas Jurgis, kodėl jis mums čiai žmogaus teigiamumui gali balsą prieš visokias viešas ir „puikus*1? Iš arčiau prisižiūrėję duoti? Galėtume atsakyti, jog tai neviešas nedorybes ir manome, pamatysime, kad vienam jo Jur­ kad mūsų skaitytojų tarpe Šis tuščia forma, į kurią reikia įdėti balsas sukels naudingu minčių. gis yra puikus, kad į restoraną kuris nors konkretus turinys. Red, nusivedė ir nemokamai pavaišino, kitam — kad padėjo tarnybą gau­ Ar reikėtų daug įrodinėti, kad Kas atidžiau prisižiūri į mūsų ti, trečiam — kad šimtą litų pa­ kiekvienas normalus gimęs lietu­ gyvenimą, lengvai gali pastebėti skolino, ketvirtam — kad padėjo vis (išskyrus aiškius internacio­ jame vieną didelę spragą — mes gražų biznį padaryti ar negražų nalistus, kurių Lietuvoj tikrai ne­ neturime teigiamo žmogaus sąvo­ darbelį pridengti. Tokių „puikių daug) nėra ir negali būti savo tau­ kos. Gal mes turime neigiamo žmonių", tokių Jurgių Lietuvoje tos ar savo valstybės priešas* Iš­ žmogaus sąvoką ar teisingiau — rasime daug, bet juos tikrai nie­ kilus vėl kuriam nors dideliam Lie­ sąvokas: išeikvotojas arba inteli­ kas teigiamais žmonėmis nenorės tuvai pavojui, be abejojimo, visi, M nieko neišskyrus, sąmoningai ir gentiškas vagis, neinteligentiškas, laikyti. Tokių „puikių žmonių ne­ pasiaukodami eitume jos ginti. pasakytume, paprastas vagis, plė­ maža rasime ir kalėjime sėdinčių Tad šituo atveju mes, tarytum, vi­ šikas, valstybės (vidaus ar užsie­ ir jų bičiuliams savo gerųjų pusių si ligi vieno pasidarytume teigia­ nio) priešas ir išdavikas, girtuok­ vis nenustojusių. mi ir tobuli žmonės? žinoma, kad lis, ištvirkėlis, apgavikas ir dar vi­ Prieš karą ir tuojau po karo tei­ ne. sai niekur negirdėtas „arivistas" giamas žmogus pas mus buvo to­ ir t. t. ir t. t. Bet ką mes vadina­ lygus susipratusiam lietuviui, pa­ Interesų ar idėjų kova yra su­ me teigiamu žmogumi? Tiesa, triotui; vėliau taip buvo supran- prantama: net tik du vieno tikslo siekią žmonės gali taip nesutarti del priemonių, kad gali pasidary­ Bernelis tik ant žirgo pajunta lyg senoviška drąsa ir didesnis pasitikė­ ti nesutaikomi priešai. Bet bus nuo žemės atsiplėšęs ir laisvės spar­ jimas savimi. labai didelis skirtumas, ar to tiks­ nų nešamas prie savo svajonių tikslo. Lietuvis tik ant žirgo pajus savo lo sieks du kultūringi anglai ar du Labai būdingas panašumas yra tarp sentėvių galingą dvasią ir laisvės spar­ Afrikos juodukai. žmogaus jaunystės ir jauno eržiliuko, nus. Štai iš to ir eina, kad teigiamo Jaunas eržiliukas visada linksmas, iš­ Lietuvio gyvenime turi būti jaučia­ žmogaus sąvoka jau yra tam tik­ didus, iškėlęs galvą žiūri tik į mėly­ ros žmogaus kultūros vaisius ir nus tolius, nemėgsta vietoje tupinėti, mas žirgo šuolių ritmas. Tik gerai įsižiūrėkime į savo baltą Vytį, % tą kad kultūringam žmogui sąvoka veržiasi pirmyn. yra labai artima. Ir žmogus užsėdęs ant tokio grak­ šarvuotą raitelį — ten glūdi visa lie­ štaus gamtos kūrinio, pajunta ta pačia tuvio dvasinė ir fizinė galia. Mes per Bet kokios yra to tikrai teigia­ nuojtaika laisvę, grožį ir gyvenimo ilgus vergijos amžius buvome ati­ mo žmogaus žymės? Iš psicholo­ džiaugsmą, žmogus ir žirgas pamažu traukti nuo tos dvasios, nuo tikrojo gijos žinome, kad temperamentas taip susigyvena, lyg į vieną kūną vyčių gyvenimo. O lietuvis tik su yra įgimta žmogaus savybė, cha­ suauga, nes žmogaus mintis arklys žirgu atgaivins senovės didvyrių dva­ rakteris, — susidaryta auklėjimu vykdo savo jėga, patvarumu. Ir šią sią ir laimės šviesesnę ateitį. ir iš aplinkos įtakų. Bet štai mes svarbiausią žirginio sporto ypatybę Ta kryptimi turėtų eiti mūsų jau­ žinome dar vieną, tarytum tarpi­ Homeras pabrėžė, sušukdamas: „Pa­ nieji broliukai, o senieji, kuriems dar nę žmogaus asmenybės žymę: tau­ sakyk man mūza, kas buvo narses­ teko vergijos pančiai vilkti, taip pat rumas, taurus charakteris, būdas. nis, ar žirgai ar žmonės". Jis jautė, dar gali žirgais pasidžiaugti. Tad Tai savybė, • esanti vidury tarp kad šis poetiškas gyvulys yra gam­ daugiau dėmesio žirginiam sportui! įgimto ir įsigyto. Su tauraus cha­ tos apdovanotas nepaprastu jautrumu, rakterio palinkimais žmogus gali nes dažnai atspėja žmogaus mintis, o V, Smolenskas. gimti, gali žmogus taurus pasida- be to, ryžtingas, drąsus. Jaunas, eik­ lus arklys niekada nesiduoda, kad jį kas aplenktų. O narsaus raitelio val­ domas jis nepabijos šokti į didžiausią prarają, vandenį ar ugnį. Tokioje dvasioje augo ir gyveno se­ novės lietuvis, grūmėsi su Vakarų Europos geležiniais vyrais ir sulaikė juos savo krūtine. Tik svetima įtaka, tautiškos kultū­ ros ir tradicijų sunykimas, pagaliau vergiji, lietuvį apkrėtė apsnūdimu, bejėgiškumu. Del to gal daugumas šiandien į žirginio sporto šaką dar žiūri abejingai arba tik kaip į pra­ bangos dalyką. O jei Si sporto šaka mūsų krašte taptų viena svarbiųjų, tada išaugtų jaunuolių karžygių nar­ sių, energingų, linksmų. G|rįžtų vėl Kauno Vytauto kalno būrys poligone* V* Gudelio nuotr.

732 sueigą — dažnai jie laiko pir­ mutine savo pareiga nusigerti ir nugirdyti savo kaimyną ligi tiek, kad žmoguje žmogiškoji vertybė nusmuktų ligi gyvuliškosios; to re­ zultatas—užmušimai, sužalojimai, padegimai, moralinis ir socialinis pakrikimas, nusmuktoms ir t,t. j 2) susiejo jaunų bernų būrys, pamatė praeinant pro šalį moterį ar gal ir šiaip žmogų •—jį apjuoks, apkolios; tie patys jauni bernai ieškos progos kur nors ir kam nors padaryti kokią negerovę, na, sa­ kysim, kad ir užristi akmenį ant geležinkelio bėgių; 3) vienas kai­ mynas aria lauką ir iš savo pusės nuaria ežią, kitas tą patį padaro iš savo pusės; pirmasis pamatęs bara antrąjį ir atvirkščiai. Iš bar­ nių eina prie stumdymos — prie lazdų, o po visko — kieno nors mirtis ir teismas bei kalėjimas. Aplamai, dažnas mūsų kaimo žmogus savąją naudą, savo turtą ir grūdą vertina kaip gryną auksą, o ryti per auklėjimą ir aplinkos įta­ valstybinė organizacija juo galės svetimos naudos, svetimo turto vi­ kas. pasitikėti tiek pat, kaip ir pati sa­ siškai nenori gerbti ir branginti. Kas gi yra taurumas? Tai rū­ vimi, iš ko dviguba nauda: valsty­ Pavyzdžių skaitytojai galėtų patys pestingas savyje ir kituose žmo­ binės organizacijos ir tvarkos sau­ dar ryškesnių parinkti. Tai dėl nėse žmogiškosios vertybės gyni­ gumas bei tvirtumas ir krašto vi­ turto. O kur reikalas liečia sveti­ mas ir saugojimas. suomenei didelis patogumas. mą gerą vardą, tai, kas sudaro žmogiškoji vertybė... Kas gi tai 3. Taurus žmogus privačiame, tikrąją žmogaus vertybę — ten būtų? G, tai didelis, didelis daik­ draugijiniame ir visuomeniniame dar blogiau. Gal nerasi šiandien tas! Krikščionių, altruistinė etika gyvenime paskleis eilę gerų, nau­ tūlam kaimo žmogui didesnio labai aukštai iškėlė žmogaus ver­ dingų ir brangintinų vertybių ir smagumo, kaip matyti, pavyz­ tybę apskritai, dvasios elgetą su­ tas vertybes visur ir visada sau­ džiui gyvuliškai pasigėrusį, triukš­ lygindama su dvasios karaliumi, gos ir gins. O didžiausia iš tų ver­ mingą, kvailiojantį pamišėlį, nesi- nes ir vienas ir kitas pirmiausia ir tybių bus žmogiškoji asmens ver­ valdantį, skandalingą isteriką, stip­ paskiausia ir visada yra ir palieka tybė, kuriai taurusis žmogus nie­ resnio įveikiamą ir kankinamą žmonės. Bet tai idealas; praktikoj kada neleis nusmukti nei per sa­ silpnesnį ir t. t. irt. t. Ką tie visi per 20 krikščioniškosios kultūros vo, nei per svetimą kaltę. pavyzdžiai sako? čia matome at­ amžių sugalvotas truputį supras­ Teigiamų žmonių—taurių žmo­ sitikimus, kur žmogaus vertybė tintas to idealo nuorašas —tauru­ nių Lietuvoje yra nemaža. Tačiau yra nusmukusi, smarkiai pažeista sis žmogus. Jame; taip pat žmogaus pasitaiko' ir neigiamų tipų. Kad arba įžeidžiama ir kaimiečiams Vi­ vertybės jausmas yra pasiekęs taip tikrai yra, galime matyti, sa tai nėra skaudu matyti, bet at­ aukštą laipsnį, bet jis taip abso­ kad ir iš šių pavyzdžių. virkščiai, labai smagu. O tai dėl liučiai žmogaus nedievįna. Gerbti Kaime: 1) padarė žmonės vaka^- to, kad žmogiškosios vertybės, tau­ ir dievinti galima tik tą žmogų, riuką, vestuves, vaišes ar kitokią rumo jausmas juose yra dar tie- kuris kuo nors'.to yr a nusipelnęs, to yra vertas (nors tai ir mūsų priešas jbūtų).. -••'• Taigi, norėdami turėti teigia­ mo žmogaus supratimą, turime pradėti nuo taurumo* Taurumas yra teigiamo žmogaus pagrindas. K# gera taurus žmogus mums gali- duoti? Labai daug—- net viską* 1* Taurus, taurios dvasios žmo­ gus niekada negyvens tik del pil­ vo ąr dėl tuščios garbės kitų aky-v se. $iĄ visuomet ^sirinks gyveni­ mo tikslą, kurs siekią toliau jo siaurif ašmens ribų ir pėr Wjjtt neabeįotiniai ir visuomet bus nau­ dingas sava apJttkai* sstfo visuos men$* krašt$, >i^^ žmonijai & Taurus žiogus sąžiningai eis pakaktas pareigas; visuomentė šfi mens savo instinktais ir reikalais. Jie teigiamu ir tauriu laiko tik tai, kas eina arba kas tenka jų ar jų artimųjų kišenei. Jie temoka gerbti tik tą* kas turi aukštą ka­ tegoriją, gerą protekciją, dvarą, namus, automobilį ar tvirtą sąs­ kaitą banke, — bet nieku būdu tą, kas sumanė ar padarė kurį nors teigiamą darbą ar žygį. Jei mūsų šviesuoliai suėję į krūvą kalbasi, jie vien kalbasi apie tai, kas išeik­ vojo ar kas gerai uždirbo ar gerą tarnybą įsitaisė ar panašiai, bet neišgirsi — kasJką gera padarė ar kas tauriai, kilniai pasielgė. Kil­ nių darbų ir kilnių, taurių pasiel­ gimų sąvokos mūsų gyvenime ne­ cirkuliuoja, visai panašiai, kaip infliacijos metais visai necirku­ liuoja auksiniai pinigai. Ir kaip ty­ čia, mūsų gyvenimas netaurumo, neigiamumo pavyzdžių rodo tūks­ tančius, bet taurumo — reta. Kad siog primityvus. Tie kaimiečiai dvasios taurumo pavyzdžiai? O žmogus turto netekęs, nepasisek (o kartais ir vadinamieji šviesuo­ neigiamo charakterio arba netau- kus bizniui ar meilei nusižudė — liai — inteligentai) čia pasirodo rumo pasireiškimo pilnas tų vadi­ pasikorė ar nusišovė — dažnai tokie pat žiaurūs, kaip ir maži vai­ namų šviesuolių gyvenimas. girdime, bet kad būtų nusišovęs iš kai (pav. su gyvuliais), kurių dva­ štai, jau net nusibodo mums gėdos tas, kurs apsivogė, pragėrė, sinis akiratis dar visiškai mažutis. kalbos apie iždo eikvojimus ir pa­ prakortavo ar kitaip pasisavino Gal dar liūdniau su tuo yra sisavinimus; visoks turimos val­ patikėtą jam turtą, kad išniekino miestuose ir vadinamų šviesuolių džios išnaudojimas savo asmens brangiausią daiktą — doro žmo­ — inteligentų tarpe. reikalui, čia labai ryškiai netau­ gaus vardą — tokio atsitikimo gir­ Miestuose užtinkame abipusius rus žmogus parodo, kad aukščiau­ dėti neteko. darbininkų ir darbdavių santy­ sias jo gyvenimo tikslas yra gru- Tas faktas labai reikšmingas. kius. Taurumo ir korektingumo ši­ bijoniškiausi asmens reikalai ir Jis labai įsakmiai mums sako, kad tuose santykiuose nėra. Darbda­ troškimai, aukščiau kurių jis nė doro žmogaus vardas dar tebėra vys visada stengsis darbininkui tiek nesugeba pakilti, kad galėtų labai primityvioj pagarboj. Dar tik kaip gali mažiau atlyginti, darbi­ susilaikyti svetimo negrobęs ar tą laikome doru žmogumi, kurs ninkas — kaip gali mažiau ir pras­ neišnaudojęs. padarė mums ką nors gera ir ma­ čiau darbą atlikti. Jei darbininkas Ir tie vidutiniai, normalaus mas­ lonu, arba kuris kuo nors yra už dirba šeimininkui nematant, tai to mūsų šviesuoliai, kuriuos turi­ mus aukštesnis ar turtingesnis ar tu nelauk, kad jis labai saugotų ma materialinė gerovė jau leistų mokėjo sudaryti su mumis malo­ šeimininko turtą ir lėšas. laikyti kultūringais žmonėmis, iš nią kompaniją. Bet mūsų šviesuoliai — inteli­ tikrųjų gyvena, kaip kokie Afri­ Suprasti tokią būtį dar galima, gentai, idealų kūrėjai — kur jų kos barbarai* — žemiausiais as­ bet pateisinti — ne. (B. d.).

Kazys Sabulis. Darykime, broliai, kaip ir lenkas darė, Pūskit, vėjai nuo Yaluinės... Kai jis traukė sunkų jungą kruvinojo caro Neškit rūstų darbą, nuo Valuinės vėjai, Pūskit, vėjai, nuo Valuinės žemių, pūskit... Pūskit Vilniaus žemėn, šonan prispaudėjų L Ei nubuskit, mano broliai, ei nubuškitL Juk magnatai laisvę vagia, argi mes nematom, Atsakykim pavergėjams sprogstančiom granatom! Laukia mano broliai, sielvartu žaboti; Neša neša panstvos iždui prakaituotus zlotus, — Ukrainai irgi neša džiaugsmingiausiu noru, Panstvos iždui tik ne zlotus, — kruviną terorą! Ar ilgai, ilgai tylėsit, nelaimingi broliai, Nukraujuoti vargo rimbais Varšuvos „šviesuolių**? O! kad šventą Vilniaus žemę aš pasiekt galėčiau — Mirčiau!.. Bet prieš savo mirtį Ją maištu užliečiau! Tad išveskim audrią kovą, nerimą ir kraują, Te kraujuj uždūsta ponai, — jo juk reikalauja!.. Duokim, žodį, mieli broliai, ųterajmį tautai^ Be aukų dar niekur niekad laisvės neatgauta.

734 tų susirėmimų, arba bent kuo ilgiau išlaikyti kad ir neaiškią taiką. An­ glijos pastangos davė tuo tarpu ma­ tomų vaisių: trijų Locarno. valstybių — Anglijos, Belgijos ir Prancūzijos konferencija Londone, anglų įtaka, nutarė sušaukti visų penkių Locarno valstybių konferenciją, su Italija ir Vokietija. Pakvietimai į šią penkių konferenciją jau yra įteikti italų ir vokiečių vyriausybėms. Jei italai ir vokiečiai pakvietimus priims, tai penkių konferencija gali susirinkti neilgai trukus — jau rugsėjo mėn. Ar toji konferencija įvyks ir ką ji duos — numatyti sunku, bet yra svarbus pats jos šaukimo faktas, nes kol eina derybos, tol karas nėra įmanomas, bent Europos vakaruose. Kiekvienas dabartiniu laiku Vokietijos mėgini­ mas prasilaužti vakaruose sutiktų griežtą Anglijos pasipriešinimą, nes anglams dar neatrodo, kad visos tai­ kingos priemonės jau būtų išsemtos ir kad jau daugiau nieko nebelieka, kai tik griebtis ginklo. Anglai dar nėra palaidoję vilties, kad jiems pa­ vyks pasodinti Prancūziją ir Vokieti­ ją už vieno stalo ir jas sutaikyti. To reikalauja Britų imperijos interesai: jei ties Reinu bus ramu, tai Anglijai nėra būtino reikalo kištis į tai, kas dedasi toliau, rytų Europoje. Tad bū­ simos penkių valstybių konferencijos uždavinys bus sudaryti naują Locarno sutartį, laiduojančią taiką prancūzų vokiečių pasienyje, kas Anglijai šiuo laiku yra pat svarbiausia. Politinė apžvalga. Kas kita yra, anglų akimis žiūrint, rytų Europoje. Čia anglai nėra tie­ Praėjusiam „Trimito" numeryje, ar kito lokalinio incidento Europos siogiai kuo suinteresuoti. Del Austri­ kalbant apie taikos ir karo klausimus žemyne. Anglija tik tada stos atviron jos jie kariauti visiškai nemano. Jiems Europoje, buvo nurodyta j savotišką kovon, kai iškils neišvengiamas pa­ yra beveik vis tiek, ar Austrija paliks Anglijos vaidmenį Europos žemyno vojus visos Britų imperijos gyvavi­ nepriklausoma, ar susijungs su Vo­ politikoje. Anglija norėtų laikytis sa­ mui. Todėl ir matom, kad Anglija ga­ kietija. Paskutiniuoju laiku anglų ir vo istoriškos politikos — nesikišti į na ramiai sutiko vokiečių karo jėgų prancūzų spauda rašo, kad ir Čeko­ Europos žemyno reikalus tol, kol jai įėjimą į Reino sritis ir vokiečių austrų slovakijai gresia nemažesnis pavojus negresia tiesioginis pavojus. Bet šian­ susitarimą, nes nei vienas, nei antras iš Vokietijos pusės, kaip Austrijai. die sąlygos yra žymiai pasikeitę An­ įvykis bent tuo tarpu tiesiogiai An­ Esą, Vokietija ruošiantis Čekoslova­ glijos nenaudai. Jūra Anglijai daugiau glijai negresia. Kiek smarkiau Angli­ kiją parblokšti. Per čekoslovokiją nebėra nesugriaunama apsauga. Oras ja buvo pasikarščiavusi del italų lai­ vokiečiai norį pasiekti Vengriją ir taip pat pasirodė dar. lengviau ir grei­ mėjimų Abisinijoje, bet ir čia greitai Rumuniją, kurios turinčios atsidurti čiau pereinamas, negu sausuma ar susigriebė, vengdama aštresnio kon­ visiškai vokiečių įtakoje. Vokiečiams vandenys. Taip pat pasistūmėjo ar­ flikto, nes, Šiaip ar taip, Abisinija esą svarbu Vengrijos javai ir Rumu­ tyn, del technikos Ęažangos, prie anglams nepriklausė. Anglija sten­ nijos nafta. Apsirūpinę tuo būdu svarbiausių anglų užjūrių kolonijų giasi neleisti naujo karo Europoje, į maistu ir žibalu, vokiečiai galėtų pra­ Afrikoje ir Azijoje kitos didžiosios kurį ji būtų vis vien įvelta. Anglija dėti vykdyti tolimesnius veržimosi valstybės. Iš pagarsėjusios kadaise stengiasi derybomis išvengti ginkluo­ planus į rytus. Kaip sakyta, iš Angli- anglų politinės formulės būti „žėrin­ čioj vienumoj" — splentfid isolation -r- Europos atžvilgiu dabar beveik jau nieko nebeliko. Technikos pažan­ ga tiek priartino Anglijos salyną prie Europos žemyno, kad, Anglija prieš savo norą pasidarė Europos valsty­ be. Anglija šiandie nebegali nusisukti nuo Europos ir palikti visai nuošali ir abejinga jos įvykiams, nes vis la­ biau aiškėja, kad didžiausias pavojus Britų imperijai gresia ne iš Ameri­ kos ar Japonijbs gusės, bet iš Eu­ ropos* Britų imperijos simbolinė vie­ nybė laikosi Anglijos karaliaus ka­ rūna. Pakaktų sutriuškinti Angliją — ir iš Britų imperijos liktų tik ske­ veldros, nes nei viena Anglijos do­ minija nėra tiek pajėgi, kad galėtų pati viena atskubėti gelbėti metropo­ lijos. M kitos pusės, Anglija^ turėda­ ma paramos savo dominijose, yra ga­ linga valstybė,' kol visa Britų impe­ rija eina iš*vieno. Tad Britų imperi­ jos nepaprastam išsiplėtime glūdi jos galybės ir kartu silpnybės šaknys, Kiekvienas naujas didžiulis tarptau­ tinis sukrėtimas yra Anglijai nepa­ geidaujamas, nes jai nėra prasmes rizikuoti savo egzistenciją dėl vieno sių elementai šTišiorįfanizuos ir |ą if* • piaus, nelyginant, viščiukus. Jei ko­ munistai skelbia proletariato, dikta­ tūrą ir ją stengiasi įvykdyti nesiskai­ tydami su priemonėmis, nevengiant net teroro, tai iš savo pusės ir buriu* aziįa gali susiorganizuoti ir komunis­ tinę diktatūrą atremti. Ryškus tam pavyzdžiai yra fašizmas Italijoje ir uacionalsoeializmas Vokietijoje,; Pa­ saulinės revoliucijos skelbėjai pamatė iš Italijos ir Vokietijos, kad komunis­ tų buvo padaryta klaida, stengiantis kelti viduje neramumus, kad juos vė­ liau panaudotų valdžiai f savo ran­ kas paimti, Italijoje ir Vokietijoje bu­ vo laiku susigriebta ir komunistai liko suvaryti įr palėpes. Atitaisydami tą klaidą, komunistai dabar nesišali- na nuo bendradarbiavimo su kitomis kairiomis partijomis. Tokį pavyzdį matome Prancūzijoje, kur komunistai remia kairiąją Leono Bliumo vyriau­ sybę ir. visai padoriai elgiasi. O Ispa­ Ulonai maudo savo žirgus Nemune, Grušnio nuotr. nijoje gi komunistai pamėgino varto­ ti seną revoliucinę taktiką — terorą, o tai ir. privedė prie sukilimo* Jei su­ jos rytų Europa negali laukti ypatin­ sukilusių dešiniųjų. Kaijp žinoma, šių kilimas pavyks* tai komunistų dienos gos paramos prieš tokią vokiečių metų pradžioje įvykę rinkimai į Is­ bus Ispanijoje suskaitytos taip pat, ekspansiją. Atrodo, kad Anglija yra panų parlamentą, vadinamą korte­ kaip dabar yra Italijoje ir Vokietijo­ linkusi pro pirštus žiūrėti į įvykius sais, davė daugumą kairiesiems, ku­ je. Užgniaužus Ispanijoje komuniz­ rytų Europoje, jei Vokietija pasiža­ rie ir sudarė vyriausybę. Tačiau kai mą, pasaulinės revoliucijos pavojus dės gerbti dabartinį status quo vaka­ kurios kairiųjų srovės pasirodė esan­ Europoje būtų ilgam laikui pašalin­ ruose. Rytų Europa realios pagalbos čios linkusios į komunizmą ar net į tas. M. B. gali susilaukti tik iš Prancūzijos ir anarchizmą, kas pasireiškė politiniu Sovietų Rusijos. Lenkijos pozicija teroru prieš dešiniuosius ir bažnyčių nėra aiški, bet galima manyti, kad, deginimu. Kilo pavojus, kad Ispani­ Narsa tai santrauka, lyg reziume, galų gale, lenkai išvien su vokiečiais joje gali įsigalėti komunizmas. Tad kelių jausmų: baimės, ambicijos, įdė- neis. Lenkijos ir Čekoslovakijos susi­ prieš kelias dienas Ispanijoje prasi­ mumo, pareigos ir valios* artinimas būt svarbus veiksnys, už­ dėjo sukilimas, kurį pakėlė Afrikoje T, T, kertant vokiečiams kelią į vidurinę stovinti kariuomenė. Sukilimas grei­ Europą. Bet tuo tarpu viskas šioje tai persimetė į pačią Ispaniją ir tuo Paviršutiniški žmonės tiki aplinkų* kryptyje yra dar tik ruošimosi stadi­ tarpu sunku pasakyti, ar vyriausybė bėmis ir laime. Stiprūs žmonės tiki joje ir tolimesnė įvykių eiga skęsta paims viršų, ar nugalės sukilėliai, nes priežastimis ir išdaviniais. ateities tamsybėse. Tačiau šį laiko­ žinios ateina viena Mtai prieštarau­ B m e r s o n a s. tarpį turi pasistengti visapusiškai iš­ jančios, šiaip jau atrodytų, kad laimė naudoti Baltijos valstybės, kad būtų linksta į sukilėlių pusę, tačiau kaip Žmogus yra šventas daiktas, kurio pasiruošusios, svarbiai valandai iš­ galutinai sukilimas pasibaigs — dar niekas neturi teisės skriausti. Bet kas mušus. nežinia. Tai paaiškės, greičiausiai, yra skriauda ir kur jos riba?—Skriau­ Greta šių nematomų politinių kom­ šios savaitės pabaigoje. Bet iš įvykių dos ribas nustato žmogaus sąžinė ir binacijų, Europą plačiai yra nušvie­ Ispanijoje galima padaryti štai kokių širdis, Žeromskį s. tęs kilęs vidaus gaisras Ispanijoje. išvadų: Ten jau kelinta diena eina naminis Rusijos revoliucija pamokė buržu* Laikykis saulėtos gyvenimo pusės* karas tarp kairiosios vyriausybės ir aziją, kad nereikia laukti, ligi patam- F r a n k l i n a s.

VI, V i liūnas MŪSŲ JURA. Ošia, šnera plačiai juros mėlyni toliai -r— Kiek čia džiaugsmo atranda lietuvio širdis: Jos smiltinguos krantuos gintariniai karoliai, O bangų sūkury spindi saulės ugnis,,. Jūra amžius lietuvi meilingai viliojo — Žvejų laivus ji supo toli nuo krantų. Kai audringai }v blaškės, baimingai vaitojo — Jai kūrenos ugnis ant aukurų šventų.,. Ir šiandieną lietuvis, kaip laisvės, kaip ryto, Ilgis jūros platybių padangės skaidrios — Neš čia amžių vergijos jam panįiai nukrito, Čia^daug kraujo jis Itejo del laisvės tautos,.,

»'<~ • . •• • • Jūra —"mūsų gyvybės viltis pirmutinę, Jinai *amšius mus gynė nuo priešų piktų, Lia Įi glaus mūsų žeme —^ laisva bus tėvynė, Jvtrai pihsime giesmes gražiausių aidų*.. Banguojanti tfftrą, kaip jaunystės svajonė, Kiek čia grožio, kiek laimės, kiek daug paslapties — Vienu žvilgshiįi žvelgęs, nusipurtai dejonėm Ir gįjvenimo* nieite ir skausmais širdies,., SiefikoĮ -ąmŽiaU o jūra vis šnera, nerimsta Jauna mūs Baltija nesens niekados* ~\ tik i jūrą" išplaukus troškimai atgimsta SukiUUų kariuomenės gm Molei; Kaįba m uišienią

*U**fr "-stfc^dt^

^SS Savu laivu į svetimus uostus. / Pulgis Andriušis. (Įspūdžiai iš kelionės Klaipėda — Antverpenas). Išgirdęs iš laikraščių, kad jau paskelbta Jūros niuose vandenų plotuose. Tai ne sausumos giesmi­ Vasara, uždusęs nubėgau pas Lietuvos Eksporto di­ ninkai, kurie skaistų pavasario rytą visokiais balsais rektorių ir vis dar neatgaudamas kvapo ėmiau kau­ drasko miškus ir gojelius. Rodos, kad neturi kito­ lyti, kad jis savo laive Barfroste surastų man kio darbo, kaip tuščiai laidyti savo gerkles. O bal­ vietos. Sakau, paskelbta tokia ir tokia vasara ir toji žuvėdra, pakibusi vėjo sūkuriuose ir akmeniu bendrai norėčiau pamatyti, kas toji jūra per pa­ krintanti vandenin ant žuvies, nemėgsta tuščių daras yra. Direktorius sako: bėk ir sėsk laivan, o giesmių. Kartkartėmis iš jos snapo išeina kažin tai pavėluosi. Klaipėdos uoste, tarp visokių pasaulio koks užkimęs garsas ir paskui vėl tyla. Žuvėdra — vėliavų, prie vienos krantinės purkštė ir mūsų tri­ kaip jūrininkas. Nemėgsta daug kalbėti, nes ji gi­ spalvė. Kranais ir tilteliais ėjo didžiausias alasas, mė, užaugo audroje, audroje ir ieško sau peno. bet ir keiksmai ir riksmai, mano džiaugsmui, čia buvo lietuviški. Baltomis kepurėmis jauni vyrukai, Mėlynas dangus, mėlynos su baltais karčiais atsieit šturmanai, meiliai priėmė mano ryšulius ir bangos. Didžiojo gaivalo amžinai pulsuojanti širdis mane patį. Sakydami: sėsk kajutėn ir pamatysi, kas gena vandenis kalnais. Nežinia iš kur, nežinia kam. yra jūros vasara. Pilkas, gelsvais stiebais, juodu kaminu lietuviškas laivas, paniekindamas bangų puolimus skina Balti­ Ir kaip užkūrėme garą liepos šeštos dienos va­ jos vandenyse kelią, šis kelias nesenai pradėtas, ne­ kare, tai ir paskui plūduriavome ligi dvidešimt pir­ senai vokiečių, olandų, belgų, prancūzų uosto mui­ mosios. Stena bekonų ir sviesto prisirijęs mūsų lai­ tininkai ir pirkliai pažino trispalvę vėliavą, kuri vas, bangos piestu šiaušiasi, saulė numalšina pik­ dabar taisyklingai ten lankosi su savo lobiais iš tuosius vandenis, viršum stiebų ir lynų gimsta ste­ Klaipėdos. Toli nuo žaliosios tėvynės, melsvuose, buklingai ramios dienos, blizgančiais mėnuliais lie­ visuomet neramiuose vandens tyrlaukiuose plūdu­ pos naktys. Ir vėl užmačingas debesų kratytojas riuoja Lietuva. Tai mažutė mūsų teritorija, kur trenkia savo trišakiu į Baltijos mėlyną paviršių, jį veikia tik mūsiškiai įstatymai, kur girdima tik mū­ šiurpulingai drasko juodomis bedugnėmis, besočiais sų kalba, valgoma sava duona ir kvepiąs bekonas, plyšiais, kurie svaido mus be atvangos, be pasigai­ šią teritoriją ypač mėgsta vokiečiai locai — laivo lėjimo. Dienos ir naktys keitėsi viršum mūsų laivo. palydovai, kurie kiekvieną svetimą vandenų svečią Mes aplankėme vokiečių uostą Štetiną, pažadėju­ Kielio uoste pasitinka ir praveda per devyniasde­ siems mūsų kaimynams išmetėme keliasdešimt tonų šimt šešių kilometrų ilgą perkasą. Jiems gal būt kiaušinių: valgykit sveiki ir neužkabinėkit mūs patinka lietuviški laivai ne del jų vėliavos, bet daugiau! Paskui ilgu Kielio kanalu išsirausėme į del apstaus valgio, paskrudintų lašinių, tikro svies­ Šiaurės jūrą, baigę vokiečių krantus, slinkome paliai to ir kitų mūsų gėrybių. Kada locai sužino apie be­ olandų pylimus ir pagaliau išmetėme inkarą siartinantį mūsų laivą, jie negali pasidalyti del ei­ pasauliniame Antverpeno uoste. Kur, sako, kasdien lės. Atgal grįžtant, mūsų laivan įlipo milžiniškas ateina ir išeina po tris šimtus laivų. Didelės geleži­ vokietis su baisiu guzu kaktoje ir mėlyna liktarna nės rankos, čirškėdamos-braškėdamos meškerioja po akimi. Jūrininkai juokavo paskui, kad jam teko iš mūsų Barfrosto maišuosin susiūtus bekonus, gerai pasigrumti, kol jis iškovojo iš kitų teisę sėsti baltos drebulės sviesto statinaites, gražiomis juos­ lietuviškan laivan. tomis išpiautas lentas, žaliomis ganyklomis ir mė­ Ak ir margas gi laivo gyvenimas. — Kai aš lynais šilais Lietuva atvežė dovanų fabrikų dūmais plaukiau per džiungles La Platos upe į Pietų Ame­ aprūkusiai Belgijai, geležimis žiburiuojančiai, plie­ rikos gilumas, pro krokodilų gaujas, besikepinan- nu žibančiai Belgijai, ūžiančiomis mašinomis nebus čias saulėje; beždžionių virtinės lyg terpentinu ap­ soti Belgija, iš sviesto ir bekono nestatys pramonės lietos lėkdavo medžių šakomis laisvai kaukdamos, paminklų Lietuva. O kai šias dvi valstybes jūromis- persigandusios mūsų laivo sienų. Blizgančios žuvys mariomis sujungė lietuviška vėliava, lietuviški lai­ skraidydavo mėnesienoje. Pusnuogiai indėnai leis­ vai, belgai ir kitos pajūrio karalijos patyrė, kur davo zvimbiančias strėles... pasakoja vairinėje bu­ yra toji Lietuva, kuo ji gyvena ir kuo ji gali būti dėdamas laivo antrasis šturmanas, kuris jūros mei­ naudinga. Nei šimtai gražiai išspausdintų knygučių, lės plakamas ilgus metus bastėsi toli nuo Lietuvos, nei laikraščių skiltys negali iškelti mūsų vardo, visuose pasaulio uostuose. Lankydamas svetimas kaip pakrauto laivo sirenos riksmas svetimame uos­ te ir trispalvės suplevėsavimas tarptautiniame van­ dens judėjime. Gerai, kad įšliaužėm tą dieną į Antverpeną, nes Šiaurės jūroje po kelių valandų sprogo baisiausia audra, kurios gurguliuojančių verpetų plakimas virsta pragaru ir išdidžiai plaukiančių laivų kapi­ nėmis. Ir kaip kitą dieną skaitėme laikraščiuose, kad Neptūnas į povandenines karalijas nugramzdi­ no keturius laivus, mums šiaušėsi plaukai ir jūri­ ninkų smuklėje išgėrėme po kaupiną stikliuką už tai, jog laiku teko pasprukti iš bangų vestuvinės puotos. Saulėtas sekmadienis. Sako, kad žuvėdros pul­ kais sukančios aplink laivą yra dugne palaidotųjų jūrininkų vėlės. Bet kaip ten bebūtų, šie baltais pil­ vais ir lieknais sparnais paukščiai yra vienintelis gyvybės ženklas putojančiuose, ūžiančiuose begali- Bubių piliakalnis prie Dubysos.

737 / mokyklas, badaudamas svetimuose uostuose, girdė­ damas svetimų kapitonų keiksmus. Va pirmasis šturmanas, žmogus dar jaunas, kunkuliuojąs ener­ gija ir noru grumtis su nedraugingomis bangomis. Laisvomis valandomis jis virsta įdomiu nuotykių romanu, kurį nuo pirmo ligi paskutinio puslapio klausai išsižiojęs. Kaip suomių burlaiviu penkis mė­ nesius jis plaukė į Australiją. Be žemės gabalėlio, be šilto žmogiško valgio, amžinai šlapias, amžinai žvelgiąs nerimstančių vandenų grabąn. Laivas iš­ plaukia, jis lieka Naujojoj Zelandijoj su keliais li­ tais kišenėje ir noru prasimušti į geresnę ateitį. Prisėsk prie kiekvieno matroso, bedažančio laivo šonus, traukiančio lynas, stovinčio prie vairo — jis Tiltas per Lėueni Paliūniškyje. J. Dirkio nuotr. tau atidarys pilną kančių, linksmų nusidavimų, ba­ do, mirties romaną. Net ir jaunas palangiškis vi­ rėjas su balta priejuoste tau mokės papasakoti apie Čio laivo ir jį rengiasi nušluoti nuo savo kelio. Mū­ didžiulį olandų laivą, kuris pametęs vairą ir kryptį sų Barfrostas, nors ir nedidelis, bet labai gudrus ties Meksikos neramiaisiais krantais plaukė į aiš­ laivas: atbėga žalsvas kalnas, jis kiek palaukia ir kius mirties nasrus. paskui šoka ant viršaus. O po to, jis nekiša nosies Saulėtas sekmadienis. Sako, kad žuvėdros — bedugnėn, kaip kiti laivai, bet protingai tykoja kai paskendusiųjų jūrininkų vėlės. Dabar, ten krante, antra banga pakiš savo putotą skiauturę. Ir taip gražiai pasipuošę žmonės, linksmai besirokuodami nuo vieno — ant kito kalno bešokinėdami varėmės traukia margais būreliais į bažnytkaimius. Dirvoje į neramias, vis labiau dūkstančias melsvai. žalių be arklio ir artojo žvilga vidudienio saulėje ap­ vandenų prarajas. Optimistas— keleivis visiškai tingęs plūgas. Mūsų laivas nežino sekmadienių. nustoja pasitikėjimo jūra ir jo veide gimė didžiu­ Matrosui ir šturmanui sekmadienis, kai jis svirinė- lis nusivylimas. Raudonas sveikumas dingo, kojos damas išlipa į krantą ir atsiduria prirūkytoje smuk­ pradėjo drebėti ir ausys pabalo. Aklai klausydamas lėje, tarptautinėje vargo brolių draugijoje. Ant jūrininkų patarimo, jis kramtė juodos duonos plu­ virvių vėjas šukuoja padžiautus marškinius, baigę telę, ją užgerdamas degtine ir dar užkąsdamas ci­ budėjimą matrosai kietu miegu sumiega ligi trina. Alkanas, niekieno nepažabotas vėjas, nesu­ kitos vachtos. Laivas — ne arklys. Viena smulkia rasdamas jokio pasipriešinimo vis smarkesniais vaga nukrypsi nuo kelio, išeis didelis keiksmas ir smūgiais daužė laivo stiebus, vis pasiučiau šiauš­ anglių išeikvojimas, o gal ir, čia pat, vandenyje damas jau ir taip suerzintą jūros paviršių. Galima išdygs mirties laukianti povandeninė uola arba sek­ vaizduotis laisvojo vėjo pyktį šiose lygumose, čia luma. vienintelė vieta, kur jis gali išeikvoti savo susikau­ Gražus gi laivo gyvenimas. Dar gražesnis, kai pusias jėgas. Ir štai jam pakely pasimaišo kažin pagalvoji, kad visos šios gyslotos rankos, visi nu­ koks pilkai dažytas menkniekis, kažin koki stiebai degę veidai po ilgų, tolimų klajojimų susirinko su virvėmis. Ir gula su visa smarkybe ir nardo visu lietuviškame laive ir klauso lietuviškos komandos. aršumu, kad pagaliau išvalytų savo laisvąjį bėgi­ Po dviejų savaičių plaukimo Baltija ir šiaurės jūra mą. Prie staugiančio vėjo prisijungia atkaklus lie­ visi lietuviškieji jūros kūrėjai vėl išlipa kelioms tus ir su šiuo talkininku mėgina palaužti mūsų jė­ dienoms gimtajame krante, Klaipėdos uoste, kur gas. Vėjas virsta šiurpiu škvalu ir dangus pradeda randa išsiilgusius artimuosius. Už jūrinių lauktuvių maišytis su vandenimis. Bet škvalas turi tokį pa­ menkniekis, pasimatymo džiaugsmas, sava žemė — pratimą, kad jis neilgai šėlsta. Maždaug, kaip lau­ štai ką reiškia jūrininkui lietuviškas laivas. O vals­ kuose vėjo verpetas. Jeigu jis nenuneša ūkininko tybei — nemėtymas pinigų svetimiems laivams, sa­ stogo, tai vėl gali ramiai gyventi. Debesyse netru­ vo prestižo klausimas, grynas uždarbis, jūrinių šū­ kus praplyšo skylė ir iš ten suspindėjo raudona po­ kių įgyvendinimas. piečio saulė. Mes jau matėme Olandijos krantus. Baltas kopas, kaip mūsų Neringoje. „Maistas" buvo pirmoji Lietuvos įmonė, kuri suprato, kad nepakanka rėkti: Klaipėda — vienin­ Artinomės prie šeldės žiočių. Kaukiančios bo- telis išėjimas į pasaulį. Išėjimas — taip, bet kad li­ jos giedojo šiurpulingo pasveikinimo giesmę. Mus gi šiol nebuvo kam nei išeiti, nei įeiti. čia turėjo, pasitikti belgų locai. Ir tikrai po pusva­ Laivai — Barfrost, Rimfrost ir Maistas yra landžio ties mumis jau šokinėjo laivukas, kuris trys kertiniai akmenys mūsų būsimai Kastyčio ir taikstėsi išmesti valtį ir prisiirti prie Barfrosto. Jūratės paujajai piliai, kuri žėrės gintaru, auksu ir Galima vaizduotis kokio mirtino, geležinio drąsumo kitais lobiais. reikia tiems vyrams, kad tokiame baltai žalių ver­ Rytas išaušo stebuklingas. Net ir vienas, jū­ petų pragare leistųsi maža valtele. Apsijuosę karnš^- ros ligą mėgstąs keleivis, gražiai nusiprausęs ir su­ tinėmis juostomis ir kitais atsargumo daiktais du sišukavęs, tarė: Na, dabar pailsėsime! Iš Kielio per­ irkluotojai po pasiutiškos kovos pritapo prie mūsų kaso išplaukėme į šiaurės jūrą. Vos'spėjome už nu­ laivo ir sudžiūvęs belgų loeas įlipęs pas mus galėjo garos palikti Elbės upės žiotis ir išsinerti atviruose linksmai pasisveikinti: Bon jour, messieurs! vandenyse, kai mūsų kajutės sienoje ėmė suptis, Dar keletas bangų smūgių ir ihes ėmėme mci3katuoti drabužiai, nuo stalo griuvinėti stikliu­ plaukti paliai olandų krantus, įsukdami į šeldės žio­ kai, veidrodžiais žmonės, gyvenantys iš jūros, pa­ tis, kur jau nebebuvo baisi jūra; ir iš kajutės jku sakoja, kad šie vandenys yra labai klastingi ir kaip išlipo palubėn visą laiką gulėjęs keleivis. moteris, nepastovūs. Kaip meilė, kaip liga, kaip ka­ — Ačiū Dievui! — tarė jis klaikiai atsigręžęs lėjimas — nežinia iš kur ir kokiu būdu puola žmo­ į verdantį užpakalį ir ramų priekį. Ačiū Dievui ir gų, taip ir šiaurės jūra, nesilaikydama jokių ka­ jūrininkai turėjo sakyti, nes kelių valandų pavėlavi­ lendorių (liepos mėnesį, sako, čia būva gražiausi mas būtų turėjęs baisias išdavas, Visą parą be lo- orai) krinta visu bangų pasiutimu ant siūtfuojan- cų būti blaškomiems piktųjų vandenų savavaliavimo!

i 788 Knygnešio Jono Pautieniaus

įsakydavo lenkiškas knygaatsiminimais slėpti, o gė medicino.s mokslus, lai buvo dr. vietoje jų išimti rusiškas. Nors mū­ Jonas Basanavičius. Jis vieną kartą sų kaime, o taip pat visame Vilkavi­ buvo pakviestas į Vilkaviškį pas len­ škio apskr. anais laikais kitaip ir ne­ kų notaro susirgusią žmoną. Ją pagy- kalbėjo, kaip tik lietuviškai, tačiau dęs. Jo dukterys esą buvusios labai kunigai ir mokytojai tą lietuviškiausią susižavėjusios jaunu lietuviu gydyto­ kraštą ryžosi sulenkinti. Kai tik at­ ju ir esą per kitus žmones pasisakiu­ ėjau į mokyklą, tai tuojau iš kitų sios, kad viena iš jų mielai ištekėtų vaikų sužinojau, kad mokykloje, o už dr. J. Basanavičiaus. Jis toksai taip pat ir po pamokų su savo drau­ malonus, išauklėtas. Tačiau d-ui J. gais galima kalbėti tik lenkiškai. Bai­ Basanavičiui ne tas tuomet rūpėjo. siai nusiminiau, nes juk nei vieno žo­ Jis paliko lenkaites Vilkaviškyje ir džio tos kalbos nebuvau girdėjęs. Vie­ išvyko į Rusiją. ną dieną tas lenkų mokytojas atsine­ šė į klasę kažin kokią didelę lentą ją GENERALGUBERNATORIAUS vadindamas metalinga. Visiems vai­ „UKAZAI" PATENKA Į KNYGNEŠIŲ kams paaiškino, kad kiekvienas vai­ RANKAS. kas, kuris tik prakalbės lietuviškai, Tėvai manęs, kaip ir kitų vaikų, arba kalbant lenkiškai įmaišysiąs bent anais laikais neįstengė leisti į moks­ vieną žodį, tai tam ant kaklo bus lus. (Tiesą, vėliau jaunesnius 2 bro­ pakabinta ta lenta — metalinga. Mo­ lius daugiau pamokė). Todėl aš nuta­ kytojas paaiškino, kad chamų (su­ riau mokytis amato. Knygnešiai Mai- prask lietuvių) kalba reikia kuo grei­ kauskas ir Skorulis mane nusivežė į Jonas Pautienius. čiausiai pamiršti, nes tai esanti pras­ Tilžę, ir aš pirmą kartą pamačiau, čiokų kalba, o į mokslus rengiantis kaip slapta gabenamos knygos į Lie­ 1933 vasarą iš Paryžiaus į Lietuvą su­ reikia mokėti tik lenkiškai. Tas len­ tuvą. Tas darbas man patiko, juo la­ grįžo 52 metus gyvenęs užsieniuose kų mokytojas mus mažus vaikus įti­ biau, kad ir vyresnieji prie jo dėjosi. knygnešys Jonas Pautienius. Jo atsimi­ kinėjo, kad esą gėda nešioti ant kaklo Pradėjau mokytis knygų aptaisymo, nimai, kaip knygnešio, apima anų laikų metalingą, todėl visi jos bijojo ir kiek­ nes tada lengviau ir knygas platinti. Lietuvos gyvenimą, tad jie yra tikrai vienas kiek išgalėjo mokėsi tos sveti­ Per tą laiką paaugau. Turėjau apie įdomūs. Tas žilagalvis senukas prieš 60 mos kalbos. Ne kartą ir aš pats nešio­ 19 metų, kai Vilkaviškyje „v Ujezd- — 62 metus būdamas jaunas vyras Eitkū­ jau metalinga. Patys vaikai turėjo nom Upravlenii" (apskrities valdy­ nuose laikė knygų sandėlį, iš kur jas sekti, ar iš jų kuris neprasitars gim­ boje) gavau raštininko vietą. Vieną gabendavo į Lietuvą, o taip pat lietu­ tąja kalba. Kai tik kas ištardavo lie­ jauną vyrą paėmus į kariuomenę, ta viškomis knygomis aprūpindavo ir kitus tuvišką žodį, tai vaikas nešiojęs me­ vieta buvo laisva ir aš ją, kaip mo­ knygnešius. Šis knygnešys anais laikais talinga turėjo teisę ją uždėti kitam kąs rusiškai rašyti, nesunkiai gavau. gyvendamas Rytprūsiuose turėjo progos vaikui prasitarusiam lietuviškai. Prieš Pirmiausia turėjau prisiekti, kad jo­ matyti dar nesuvokietintus miestelius ir 70 metų Lankeliškių parapiją valdė kių raštų turinio niekam nesakysiu kaimus, kur skambėjusi lietuvių kalba ir kunigas Mačiukevičius. Pamokslą sa­ ir bendrai visus įstaigos darbus lai­ dainos. Be to, susitiko su slaptuoju vy­ kydavo lietuviškai, o evangeliją len­ kysiu paslaptyje. Man teko dirbti ga­ skupo Valančiaus adjutantu dekanu Za- kiškai ir lietuviškai. Jo zakristijonu na neramiu laiku. Mat, ne taip senai bermanu, kuris Rytprūsiuose vykdęs vi­ buvo Kajetonas Herbačiauskas (to buvo 1863—1864 metų sukilimas ir sus vyskupo Valančiaus įsakymus. Prieš paties J. A. Herbačiausko tėvas, ku­ iš Petrapilio, Varšuvos ir Suvalkų 53 metus Jonas Pautienius Paryžiuje su­ ris prieš kelerius metus buvo Lietu­ gaudavome daug visokių slaptų raštų. sitiko su žymesniais 1863 — 1864 m. su­ voje ir išvyko į Lenkiją). Zakristijo­ Kai gavau darbo toje įstaigoje, tai kilimo vadais, o taip pat su poeto Ado­ nas Herbačiauskas, su daugeliu savo vis galvojau apie knygų gabenimą ir mo Mickevičiaus sūnumi. Pagaliau di­ artimųjų kalbėjo lenkiškai. Po kurio knygnešių vargus. Savo jaunesniajam džiojo karo metu šis knygnešys pergy­ laiko Herbačiauskas vedė iš Moliniš- broliui Antanui papasakojau ir nuro­ veno Paryžiaus bombardavimą. J. Pau­ kių kaimo Linkaitę, o vėliau gimus džiau, iš kur gauti lietuviškų knygų. tienius apdovanotas Vytauto Didžiojo or­ J. Herbačiauskui ir kitiems vaikams, Vieną vakarą brolis Antanas, atsiga­ dinu. Jis kaip knygnešys dabar gauna išsikėlė į Marijampolę, kad vaikai benęs kelis maišus knygų iš Prūsų, mažą pensiją ir negalėdamas Kaune iš galėtu eiti mokslus. jas paslėpė pas mane, t. y. apskrities pensijos pragyventi, dar verčiasi kuklio­ LENKU NOTARO DUKTERYS valdyboje. (Rodos, tame pat name da­ mis prancūzų kalbos pamokomis. IR DR. J. BASANAVIČIUS, bar yra Vilkaviškio apskrities valdy­ ba). Antraisiais tarnybos metais se­ Redakcija. Iš Skerpiejų mokyklos tėvai mane nuvežė į Gražiškių pradžios mokyk­ kretorius man pavedė perrašinėti Prieš 53 metus Lietuvą palikau gautus iš generalgubernatoriaus ir gu­ vergijoje, o dabar ją išvydau laisvą ir lą. Tai buvo rusų valdinė mokykla. Ją per trejus metus baigiau ir vėl grį­ bernatoriaus visokius raštus. Juos per­ nepriklausomą. Ne visiems tokiems rašydavau ir siunčiau įvairioms rusų išeiviams teko savo tėvynę pamatyti žau namo. Kai turėjau 16—17 metų, tai iš kaimynų sužinojau, kad iš mū­ įstaigoms. Kai kada ir savo artimus laisvą. Mano draugų ir pažįstamų, su knygnešius informuodavau, kas darosi kuriais dirbau prieš 65 — 70 metų, sų krašto vieno ūkininko sūnus bai­ tur būt, daugumas jau nukeliavo am- žinastin. Vieni jų ištrėmime Sibiro taigose, antri rusų kalėjimuose, treti svetimuose kraštuose. Tačiau senes­ niųjų pradėtas darbas nenuėjo nie­ kais. Drąsiausi Lietuvos sūnūs ginklu rankoje iškovojo Nepriklausomybę. Daug jų žuvo kautynių lauke. Tebū­ nie visiems tiems kovotojams amži­ na garbė. METALINGOS — LIETUVIU KALBOS NAIKINTOJAS. Tuojau po 1863-64 metų sukilimo, kai man sukako 8 metai, tėvai mane nusiuntė į Skerpiejų pradžios mokyk­ lą (Lankeliškių valsčiuje, Vilkaviš­ kio apskrityje). Ši mokykla buvo įrengta pas kaimyną Grigaitį. Moky­ tojas buvo lenkas, pagal jo įsakymą mes, vaikai, turėjome pirktis lenkiškus ir rusiškus vadovėlius. Pamokos ei­ davo tik lenkų kalba, tačiau mokyto­ jas, pamatęs rusų žandarus, tuojau Stovyklaujančios šaulės Palangoje. Grušnio nuotr.

739 rusų ištaigoje. Vieną kartą iŠ guberna­ mirštas. Iš kitų vyresniųjų knygne­ ĮdiMl ūm&Mniš mimią mm mmmit toriaus buvo atsiųstas slaptas raštas šių sužinojau, kad Tilžėje yra deka­ Sm>šmmm kcdp šaimkai šaMMfa apie kai kurių knygnešių suėmimą ir nas Zabėrraanas, buvęs vyskupo Va­ O }ų kaptionuit U Šėtonai) į mm apie griežtą kovą su lietuviška spau­ lančiaus padėjėjas. (Tas pats dek. Za- da, kuri iš anapus sienos gabenama } bermanas, kuris Tilžėje vykdė slaptus Daugiau lios dainos žodžių uebeat* Rusijos pusę. Supratau, kad mano pa­ vyskupo Valančiaus {sakymus. Rusų menu, bet kiek žinau tos dainos buvo žįstamieji knygnešiai Skorulis ir Mai- v žandarai buvo nusiuntę j Tilžę šni­ ganą netrumpos ir jas sutartinai dai­ kauskas gali nukentėti, tad tuojau pus, kad tie ištirtų, ar dek. Žaberma- nuodavo lietuvininkai, sugrtlę iš itM- jiems ir kitiems knygnešiams pasa­ nas neturi vyskupo Valančiaus rank­ nieriųH* Net kiti kalbėjo, kad kai ku­ kiau to rašto tekstą, Skorulis gyveno raščių. Vėliau rusai tuo reikalu net riuose Mažosios Lietuvos miestuose Vilkaviškio mieste ir jis nieko nelauk­ bylą iškėlė ir buvo suėmę kelis kuni­ lietuvininkams* nemokantiems vokie­ damas su Maikausku tuojau vežimu gus. Red.)\ Susipažinęs su dek. Za­ čių kalbos, tekdavo ir komandą da* lietuviškas knygas išvežė j kaimą, kur bermąnu su Juo susibičiuliavau, nes vinėti jų gimtąja kalba, gerai paslėpė. Po 52 metų pernai Vil­ iš jo teko pirktis lietuviškų knygų. BISMARKO VYRIAUSYBĖ PĘAMJO kaviškio mieste sutikau tą seneli Atmenu, dekanas tuomet Jau buvo SPAUSTI LIETUVIUS IR LENKUS* knvgnešj, kuris dar ir dabar man pa­ senas žmogus, apie 70 mehj amžiaus. Man begyvenant Eitkūnuose, Vo­ dėkojo už jo išgelbėjimą nuo rusų Jis vidutinio ūgio, dažnai rūkydavo kietijos kancleris Bismarkas, tada va­ žandarų. Maikausko jau neradau. Tur pypkę. Daug kartų važinėjau į Tilžę dinamas geležiniu, pradėjo spausti būt, jis bus jau miręs. Pranešęs guber­ klausiausi kunigo Zsabermana lietu­ lietuvius ir lenkus, atbėgusius iš Ru­ natoriaus slaptojo rašto turinį knyg­ viškų pamokslų ir už keliolika tūks­ sijos i Rytprūsius. Pagrindas tos ne­ nešiams, supratau, kad mane gali su­ tančių markių išpirkau lietuviškos li­ malonės buvo tas, kad lietuviai ir čiupti, todėl pradėjau galvoti apie pa­ teratūros. Tasai kunigas mokėdavo lenkai nepasiduodavo germanizacijai, bėgimą į užsienį. Ir netrukus rusų pusėtinai lietuviškai, tik smarkiai že­ o he to* |ia atvykę į Rytprūsius dar žandarai pradėjo mane sekti, nes juk maičiuodavo. Jis lietuviškas knygas stiprina tautini susipratimą vietinių reikėjo sučiupti nešant slaptąjį raštą laikydavo netoli rinkos prie bažny­ lietuvių ir lenkų tarpe, užtat apie knygnešiams. Tačiau puikiai žinojau, čios ant medinės klėties. Ten knygų 1881—1882 metus, t y* prieš „Auš­ kokia laukia manęs ateitis, todėl vie­ buvo didelis sandėlis. Knygos dau­ ros" pasirodyme, vokiečių žandarai ną naktĮ, susidėjęs savo reikalingiau­ giausia būdavo religinio tuiinio. De­ jau pradėjo kreivai žiūrėti į atbėgu­ sius daiktus, išbėgau į Prūsų Lietuvą. kanas Zabermanas labai domėjosi ma­ sius iš Rusijos lietuvius. no knygų sandėliu Eitkūnuose ir vie­ KYBARTU ŽANDARE KAPITONO EITKŪNŲ IR BILDVIEČIŲ APYLIN­ ną kartą net atvažiavo pas mane ir KĖSE SKAMBĖJO LIETUVIŲ KALBA. „VIZITAS" PAS MANE EITKŪNUOSE, vietoje susipažino su darbu. Apie tai, kad aš laikau knygų san­ Kai aš pabėgau iš Vilkaviškio, tai TILŽĖS BAŽNYČIOSE IR MIESTE dėli Eitkūnuose, sužinojo ir rusų žan­ pirmiausia apsigyvenau Eitkūnų mie­ SKAMBĖJO LIETUVIŲ KALBA. darai. Iš pradžių jiems, tur būt, ne­ stelyje. Tas pasienio miestelis prieš Kai atvykau į Vokietiją, tai voki­ atrodė, kad verčiuosi didele knygų 54 metus buvo daugiau lietuviškas nei škai visai nemokėjau, pagaliau ir tos kontrabanda, nes juk tiesioginis ma­ vokiškas. Ypač daug lietuvių katalikų kalbos ne visai reikėjo mokytis, nes no amatas buvo knygų aptaisymas, gyveno Bildviečių apylinkėse. Bild- visur tiek Eitkūnuose, tiek Stalupė­ tai kodėl mano sandėlyje negalėjo viečiai mažas bažnytkiemis, į kurį su­ nuose, Gumbinėje, Tilžėje ir net .Ka­ būti daug neaptaisytų knygų.' Antrai­ sirinkdavo ir tolimesniųjų apvlinkių raliaučiuje galėjau susikalbėti lietu­ siais metais darbas Eitkūnuose pradė­ lietuviai. Pats ne kartą iš Eitkūnų viškai. Atmenu vienais metais sekma­ jo sunkėti. Vieną dieną j mano knygų vykau melstis į Bildviečius. Anais lai­ dienio rytą atvykau į Tilžę. Einu gat­ aptaisymo dirbtuvę atvyko vokiečių kais tiek Eitkūnų, tiek Bildviečių apy­ ve ir pro atdaros bažnyčios duris policja, lydima Kybartų žandarų vir­ linkėse beveik visi vietos gyventojai išgirdau lietuviškų giesmių melodijas. šininko. Šiuo pirmutiniu vizitu rusų mokėjo lietuviškai. Vokiškai kalbėjo, Užėjau į vidų. Visi žmonės rankose žandarų viršininkas manęs perdaug tik kai kurie miestu amatininkai* poli­ laikė maldaknyges ir giedojo šventas nenugasdino. Jis iš pradžių atkalbi­ cija ir valdininkai. Mūsų ūkininkai, giesmes. Mano kaimynas, greta kurio nėjo atsisakyti parduoti Rusijos pi­ anais laikais atvažiavę iš Vilkaviškio stovėjau, tuojau man padavė lietuvi­ liečiams lietuviškas knygas, o vėliau apylinkių, per Vokietijos — Rusijos šką maldaknygę ir parodė, kurioje vie­ mane išvadino „neblagonadežnym če- sieną gana lengvai pervažiuodavo ir toje ir kurį posmą tikintieji gieda. loviekom", t. y, neištikimu Žmogumi, atsidurdavo su žąsimis Stalupėnuose Paėmęs maldaknygę, supratau, kad Anot rusų žandarų viršininko, aš tu­ ir net Gumbinėje. Jie pardavę prekes, esu evangelikų liuterionių bažnyčioje. ris žinoti, kad tenai (suprask Rusijo­ iš ivairių knygnešių ar spaustuvių Paskui ir lietuviškas pamokslas buvo, je) lietuviškos knygos esančios x\h pirkosi lietuviškas knvgas ir jas jau Tilžės rinkoje turgaus ir jomarko die­ draustos, o aš jas pardavinėju knyg* slaptai gabenosi per sieną. nomis kitaip negalėjai išgirsti, kaip nėšiams ir škaplierininkams. Tačiau lietuviškai, nes kaimiečiai kitokios nieko blogo nei vokiečių policija, MANO KNYGŲ SANDĖLIS kalbos, tur būt, nemokėjo. EITKŪNUOSE. nei tasai, žandarų < viršininkas man MAIŠAI LIETUVIŠKŲ KNYGŲ l GUM­ nepadarė." Tik pavartė lietuviškas Gyvendamas Eitkūnuose, nutariau BINĖS, RAGAINĖS IR TILŽĖS knygas ir pažiūrėjo, kur jos buvo verstis knygų aptaisymu ir jų gabe­ spausdintos. nimu i Lietuvą. Jau prieš atbėgimą į APYLINKES. Eitkūnus buvau mokęsis knygų aptai- Vienais metais teko Kalėdų metu RUSŲ' ŠNIPAI SU VOKIEČIŲ ŽAN­ symo amato Ragainėje. Tenai susipa­ buvoti Tilžėje. Atmenu, buvo jomąr- DARAIS' IEŠKOJO LIETUVIŠKŲ žinau ir su slaptuoju knygų gabeni­ kas. Sustojau pas vieną knygų parda­ RANKRAŠČIŲ KARALIAUČIUJE, mu. Dažnai vykdavau iš Eitkūnų į vinėtoją •— prūsų lietuvi šenkę. Po Po kurio laiko pardavęs lietuviškas Ragainę, Tilžę, Karaliaučių . pirkti jomarko šimtai lietuvininkų vežimų knygas, nuvažiavau į Karaliaučių nu­ naujų lietuviškų knygų. Jas parsigabe­ sustodavo prie to knygų pardavėjo sipirkti jų daugiau. Užėjau i Har- nęs aptaisydavau ir parduodavati at­ namų. Kaimiečiai tada pirkosi lietu­ tungsche Buchdruckerei spaustuvę. vykusiems iš Lietuvos knygnešiams* viškus kalendorius ir kitas knygas. Mane tuojau pasikvietė tos spaustuvės Knygas į Rusiją gabenau slaptai. Su­ Pats mačiau, kaip maišai lietuviškų ir leidyklos airektorius Buske. Jis valkų kr, knygnešiai, o ypač škaplie­ knygų buvo dedami į vežimus ir juos irmiausia mane užsipuolė, kam aš rininkai gerai Žinojo, ko galima iš ma­ vežė i tolimesnes Mažosios Lietuvos f andarams pasakęs, kąd jų leidykloje nęs pirkti. Eitkūnai tada pasidarė lyg vietas* Tasai knygnešys man pasakė, perku lietuviškas knygas, Jam atsa­ knygų pergabenimo sandėliu. Di­ kad Jis aprūpina knygomis Gumbinės, kiau, kad nebuvo reikalo ir adreso džiausią prekybą knygomis anais lai­ Ragainės ir Tilžės lietuvininkus ir ki­ sakyti, nes visvien knygose yra pa­ kais variau su Hartungsche-BucbdrmV tus knygų prekiautojus ^- perkup- žymėta. Tadą direktorius Buske man kerei Karaliaučiuje ir su Tilžės kata­ čius. pasakė, kad ir jų spaustuvėje buvo likų parapijos dekanu Zabermąnu, pa­ LIETUVININKŲ DAINOS APIE daroma krata. Ieškojo lietuviškų rank­ laikiusiu glaudžius ryšius su vyskupu VOKIEČIŲ KARIUOMENĘ, raščių, tačiau nieko nerado* Buske Valančiumi. Anais laikais nemažas skaičius lie­ sakėsi buvęs geruose santykiuose su tuvininkų turėjo tarnauti vokiečių ka­ Karaliaučiaus miesto burmistru, ku­ DEKANAS ZABĘRMANAS VYSKUPO riuomenėje. ¥pa& daug mūsų tautie­ ris sužinojęs apie būsimą kratą, jį VALANČIAUS PADĖJĖJAS. čių tarnavo Isrūtės, Gumbinės ir Ka­ įspėjęs, tad laiku buvo viskas paslėp­ Iš Eitkūnų į Tilžę pirmą kartą atvy­ raliaučiaus pulkuose. Atsimenu, vietos ta, užtat policja nieko ip neradusi. kau 1881 metais, t. y, dar porą metu lietuvininkai įfrjžę iš vokiečių armijos Kadangi pas mane buvo atvykęs ru- prieš ..„Aušras"' pasirodymą. Jau 16 nekaip apie ją atsiliepdavo. Dar ir • sų žandarmerijos kapitonas, tad ir mettj buvo praslinkę niib. vyskupo dabar atmenu vienos tokios lietuvi­ Hartungselie Ruėhdruekeręi per kratą Valančiaus mirties, tačiau to didelio ninkų , naujokų dainos melodiją, Ji dalyvavę ir rusų oebrahkos' šnipai. Lietuvos veikėjo vardas nebuvo už­ prasideda taip: (©.d.), — Dabar? — Dabar reikia miegoti, — atrėžė Stasys sausai ir atsuko prie ugnies kitą šoną. Ne­ GLORIA VICTIS. pažįstamasis ilgai dar krapštėsi apie laužą, taisė jį, žarijų tarpe ieškojo bulvių. Galiausiai ir jį paguldė A. RANDAMONIS. nuovargis. (Žiūr. Trimito 30 nr.). Prieš pat rytą visų buvo tiek kietai įmigta, kad — Iš miško? laužas ėmė blėsti ir užgeso, šaltis pažadino visus — Taip. beveik vienu metu. Bertulis, taip pasivadino ketvir­ — Tai eikite toliau! Čia jau aną savaitę vieną tas draugas, nesislėpdamas, plačiai išdėstė visa, ką jūsų globėją žandarai su skambučiais išvežė. Sakė, žinojo, apie paskutinių laikų įvykius. Niekas iš Eu­ kad daugiau savo pirkios nematysiąs. ropos vakarų neužtarė sukilėlių, jokių ginklų niekas — Aš nieko..., nieko iš jūsų nenoriu. Tik man neatsiuntė, lenkai nespėjo ateiti pagalbon, nes juos pasakykite, ar nėra jūsų kaime maskolių? sugniaužė ta pati jėga. Be to jie laukė pagalbos iš — Yra, yra, kaip nebus, pilni kiemai! — pasi­ lietuvių... Miesteliuose paskelbtas caro manifestas, karščiavo ūkininkas. Bet jį sustabdė žmona: kuriuo dovanojama gyvybė tiems sukilėliams, kurie — Palauk, ką čia žmogus gąsdinti. Juk jis ne ligi tam tikro laiko padės ginklą ir pasiduos. Bet už savo kaltes kenčia. Maskolių dar nėra, bet žada bijoma slastų ir niekas caro malone nemano pasi­ greit ateiti, ir tada apstatys visas linijas, kurias naudoti. Svarbiausia, kad kaimiečiai sukilimui ne­ dabar mūsiškiai baigia kirsti, ir tada... pritarė ir daugely vietų padeda policijai sukilėlius Kuleša užgirdęs, kad rusų kaime nėra, laisviau gaudyti arba juos pasislėpusius išduoda, žiema su­ atsiduso ir padarė net žingsnį pirmyn. Bet ūkinin­ kilimą visai baigia naikinti. Priešas yra galingas kas pastojo jam kelią ir surėkė: ir nei kiek nepasviręs. — Nešdinkis iš čia, kad tavo kojos čia nebūtų, Išklausę pranešimo, draugai nutarė vykdyti kol niekas nepastebėjo, o tai paskiau atsakyk už jį. savo planą. Paskirai lengviau buvo ir pramisti ir Kuleša pasitraukė ir brisdamas patvoriais ap­ slapstytis. Stasys ir Kuleša grįžo namo. Mikas su ėjo dar keletą kiemų. Bet šnekta buvo visur vieno­ Bertuliu nužygiavo didelių ežeru link, kur žvejai da: žmonės buvo smarkiai įgąsdinti, laukė rusų at­ buvo labai gailestingi ir priglausdavo bastūnus. Taip jojant ir tik vienoj vietoj šeimininkės išsiųsta pas­ buvo nutarta skirstantis. Tikrovė buvo visai kito­ kui jį mergina prikišo jam pilnas kišenes bulvių. kia. Miško link pasuko jau gerokai sutemus. Ilgai ėjo Stasį pakeliui pažino vienas jo buvusių bau­ panovaliu, kaip lapė, mėtydamas pėdas, braidžiojo džiauninkų ir, senu papratimu, pasveikino jį, nusi­ užšalusiomis balomis, kol galiausiai išdrįso paimti lenkdamas ligi žemės. Tą pastebėjo kažin kas sve­ tinkamą linkmę slėnio link. timas. Ji suintrigavo, kodėl toks driskis taip nuže­ Ties laužu rado naują žmogų, kurį liepsnos at­ mintai sveikinamas, ir jis pranešė uriadnikui. Ke­ švaistė buvo suviliojusi. Iš paviršiaus sprendžiant, lių kaimų sukviesti valstiečiai apsupo gojelį, kur tai galėjo būti brakonierius ar plėšikas, bet visiems Stasys nakvojo, ir paėmė jį bemiegantį. Gavo 20 trims sukilėliams norėjosi tikėti, kad tai jų brolis, katorgos metų. Jo žmona jį lydėjo, bet neišlaikė iš tolo atklydęs „miatiežninkas". Jis kalbėjo nedaug, žiauraus klimato, beskalbdama kalinių skalbinius tik akimis stengėsi kiekvieną peržvelgti kiaurai, lyg gavo džiovą ir namo nebegrįžo. Stasys vedė antrą tirdamas, lyg pats pribijodamas. Visi benamiai nu­ tarė čia ir nakvoti. Prisikirto šakų, įsitaisė guolį, privilko šakalių, netrukus prisidengę veidus, susirie­ tę sumigo. Nepažįstamasis miegojo kiečiausiai ir net knar­ kė. Nepaisant to, po valandos kitos, jis atsargiai pakėlė savo uždangalą ir įsitikinęs, kad visi miega, atsisėdo. Tik staiga priešais jį atsisėdo ir Stasys. Jo rankoj sublizdėjo revolveris. — O ką, nemiegi? — paklausė jis šaltai. — Tamsta taip pat budi? — Negalima kitaip. Nepažįstamų žmonių visi bijo. Žmonės bijo mūsų, o mes tamstos! — Be reikalo. Bet taip ir dera. Nes senai šv. Rašte pasakyta: ateis laikai, kad savi savų bijos priglausti. Aš jums pasakysiu — nepažįstamas pri­ selino prie Stasio: aš jus palaikiau esant plėšikais. Susapnavau, kad jūs mane smaugiat, norėjau bėgti. Dabar matau, kad suklydau. — Mes tave panašiai įtarėme. — Be reikalo, visai be reikalo. Aš esu toks pats vargšas, kaip ir jūs. Esu buvęs Mackevičiaus, Do- lengos, Maleckio partijose. Buvau liudytojas jų vi­ sų sugriuvimo. Viskas žuvo! — O tamsta kodėl nežuvai? — Į šį klausimą nemoku atsakyti, nors, Dievaž, dažnai pats savęs taip klausinėju. Prisiekiu, kad ne­ Kartais iš ryto rasdavo ties landyne pieno puodą... bėgau nuo mirties ir priešas mano nugaros nėra ma­ tęs. Jei traukiausi, tai atsišaudydamas. Ne vienas kartą rusę ir, kada po ilgų kančių jam buvo leista maskolius užvertė kojas ir atsikels tik į Paskutinį išsikelti iš Sibiro, jis grįžti nepanorėjo ir galutinai Teismą. Tai mano kulkų darbas. Bet dabar, kas surusėjo. Vienas jo sūnų buvo garsus rusų visuo­ daryti? — nepažįstamo balse pasigirdo ašaros. menės veikėjas ir rašytojas.

741 Vytautas Kuleša vykusiai ilgai manevravo sa­ ponas visas raudonas, vis bėgioja, kaip jaunas, tarp vo akalicos — kaimo apylinkėje. Jam pavyko net kanceliarijos, kur jo, nuolat čia vienas, čia antras vienas stražnikas nudėti. Kadangi tai buvęs labai žydas laukė, ir ponios apartamentų, kodėl vyresnis žiaurus žmonių išnaudotojas ir kyšininkas, tai kai­ kamerdineris vaikšto apsiašarojęs ir drebančiomis mynai buvo Kulešai labai dėkingi ir slapstė jį ligi rankomis vis kažin ką nešiojasi, dėlioja, vis kažin paskutiniųjų. Bet kovo mėnesį iškrito vėl daug ką pamiršta ir sunkiai alsuoja. Tik jaunos merginos sniego ir specialiai pasamdyti šnipai pėdomis suse­ šnabždėjo viena kitai į ausį svarbią naujieną: „Po­ kė Kulešos slėpynę. Jo iš eglės šakų palapinėje bu­ naitis sugrpo!" ir bėgo nors per rakto skylutę pa­ vo padaryti slastai. Keli vyrai su virvėmis laukė žiūrėti, kaip jis po visos vasaros ir rudens nebuvi­ jo tenai pargrįžtant. Sulaukė, surišo ir triumf aliai mo atrodo, ar toks pat lipšnus ir meilus, kaip buvo nuvarė miestelin, Jam buvo įkrėsta 50 botagų ir pus­ prieš tą savo nelemtą žygį „į mišką'*? gyvis nugabentas į Kauną. Kadaiitgi visas kaimas Jaunasis Pomarnackis sėdėjo ties motinos lova paliudijo, kad tai ne sukilėlis, o paprastas plėšikas, ir mosikuodamas ir pats sau kalbą nutraukdamas tai teismas jam priteisė tik 10 metų katorgos. Bet pasakojo, kaip „jie" — miškiniai broliai — iš pra­ ir to Kulešai atrodė per daug. Kartu su kitais kri­ džių tikėjosi sulauksią pagalbos, kaip, kol tikėjosi, minalistais varomas į rytus, jis prikalbino nelaimės tol maskolius mušė, kaip paskui maskoliai juos pra­ draugus bėgti. Kilusiame sumišime Kuleša savo dėjo kulti, kaip ties Biržais garbingai buvo pralai­ rankų grandinėmis praskėlė galvą vienam sargybi- mėtos kautynės, kaip žuvo vadas, kaip partija po ninkui iš konvojaus, bet pats pirmas buvo nudurtas to išsiblaškė, kaip žiemos metu jos narius pradėjo durtuvu. Vienas draugų atsiuntė šeimai jo plaukų gaudyti, kaip laukinius paukščius tinkleliais, kaip kruviną pluoštelį. -Ir tiek iš jo beliko. pradėjo atsirasti baisiosios „linijos", kaip šalčiai Bertulio ir Miko likimas buvo daug trumpesnis. pradėjo žmones piauti, kaip krito iš eilės visi užu- Ilgai jie laikėsi arti žmonių sodybų. Prisikasdavo bališkiai, kaip paskendo kitas kitą gelbėdami pagi-' riškiai, kaip narsiai gynėsi sugautas Mikas, vadina­ bulvių iš kapčių, nakvodavo lauko daržinėse, jau­ - jose, šieno kupetose. Kartais iš ryto rasdavo ties mas Inorodec, kaip jis pats, keisdamas pseudoni­ savo landynėmis pieno puodą, duonos riekelę, ar mus ir vardus, negalėjo pakeisti rie .esaulo ir kariškai jį pagerbdamas bėgti i užsienį — vis tiek kaip į ligi gyvos galvos darkyta rusų kalba prabilo: trėmimą. Jį išmaudė, aprūpino skalbiniais ir jį užau­ — Turiu garbę... pareikšti, kad Jo Didybės Im­ ginęs kamerdineris apsiėmė jo ginklus pavasarį po peratoriaus gvardijos vyresnysis puskarininkis Mi­ jo vienmečiu ąžuolu pakasti. kas Inorodec pasiduoda beginklis... Jeigu jį turite Kanceliarijoje tuo tarpu buvo nutarta, kad jis kaip dezertyrą sušaudyti, tai šaudykite greičiau, apsimesiąs nebyliu žydeliu, kad jį neva tėvas, Abe­ nes jis žada greit iš jūsų pabėgti... lis, vesiąs į Karaliaučių gydyti, kad jis dar ne­ Kazokų esaulas savo raporte paskui rašė, kad pilnametis ir todėl savo paso neturįs ir kad palydo­ tuos žodžius taręs Inorodec padarė dar keletą žings­ vui būsią už jo pasitarnavimą atlyginta, kada tas nių, susijuokė laukiniu juoku, dar kartą perspėjo, pristatysiąs seniui Pomarnackiui tam tikrą ženklą. kad pabėgsiąs ir kazokų iš visų pusių apsuptas par­ Tuo ženklu turėjo būti pusė perlaužto aukso žiedo. krito žemėn ir taręs: „Matote, netikėjot?., jau bė­ Antroji jo pusė palikusi namie. Kad jaunuolio na­ gu!,."— mirė. Karo gydytojas konstatavo stiprių mie policija neužkluptų, reikėjo jam vykti neatidė­ nuodų veikimą. Kadangi lavono drabužių kišenėje liojant, kol dar „niekas apie jo atvykimą nežinojo". rasta tikrų dokumentų, įrodančių jo karišką laips­ Tos pačios dienos pavakare tas „niekas" tai jau bu­ nį, tai nusižudėlis buvo palaidotas su karo ceremo­ vo visi dvarėnai, mažiausia kokia 50 žmonių, rytoj nijomis ir būgnus mušant. apie tai žinojo keli apylinkės kaimai, miestelis, o poryt... atvyko žandarai ieškoti bėglio, buvo muštos 7. Povo tragedija. telegramos pasienin, kad sulaikytų nebylį žyduką, ir prasidėjo „ponaičio" medžioklė dideliu mastu, Turtingame Pomarnackių dvare visų dienų po­ didesniu nei miške. nai ir žmonės (it ponai nebūtų tie patys žmonės!) Tačiau žydų pašto būta dar spartesnio. Nespė­ bėgiojo, lakstė, lyg galvas pametę. Kurjeriai tik ir jo dar bėglys su savo „tėvu" nė 100 varstų nuo savo siuvo tarp dvaro ir miestelio, nuo karčiamos ir bra­ gimtinės nukeliauti, o jau žinojo, kad jis ieškomas, voro ligi pachciažo — pienininko, nuo žydelių pas ir kad ras sieną uždarytą. Palydovas nutarė kurį kunigą, nuo kunigo pas felčerį ir atgal. Ne visi net laiką perlaukti. Jis užsuko pas savo gimines iš di­ žinojo, kas būtent tokio nepaprasto atsitiko, kodėl delio kelio ir visą mėnesį išlaikė „savo sūnų" tvar­ pati ponia sėdi kambariuose užsirakinusi,* nipko, iš­ te/Vieną dieną jam teko tiet išgulėti po karvių skyrus kelias kambarines, neprisileisdama, kodėl ėdžiomis.

742 Tįk kai Viskas nusiramino ir rusai buvo visiškai Sąžiningas Abelis nepaliko jaunuolio Pomar- įsitikinę, kad jaunuoliui tikrai pavyko nepastebimai nackio nė Karaliaučiuje, nors kelionpinigiai buvo sieną peržengti, jaunas ponaitis buvo pervežtas per jau išsisėmę, bet nugabeno jį skolintais pinigais sieną dviejų gydytojų lydimas, surištas ir supan- net į Paryžių, kur tolimesnę jo globą pavedė jo to­ limai giminei. Trumpu laiškeliu ir pusžiedžiu veži- rtas grįžo po dviejų mėnesių Abelis namo ir buvo paties pono išbučiuotas. Netrukus jis virto genera-' liniu dvarininko faktoriumi, jam pavyko kyšių pa­ galba išgelbėti kelis dvarus nuo konfiskavimo ir li­ gi pat mirties buvo mylimiausias Pomarnackių sve­ čias, pasakodavo suvaikėjusiems senukams po šim­ tą kartų įvairius bėgimo epizodus, vis naujų smulk­ menų „prisimindamas", ir tuo tėvų širdis be- minkštindamas. Ir už tai jo vaikams atiteko ne ma­ žesnis turtas, kaip ir jauniems Pomamackiams, o jo vyresnysis anūkas nusipirko ir pačią Pomarnac- kių gūštą. Kai po ilgo, ilgo laiko iš Paryžiaus grįžo buvęs jaunuolis — maištininkas, tai jo suprancūzėjusios dukterys gavo neblogo uždarbio, seno Abelio pro­ anūkes bemokydamos. Pats „ponaitis", savo tėvų kapus belankydamas, peršalo ir mirė. Mirė savo bu­ vusiame dvare. Karstan jis liepė save paguldyti su sukilėlio bekeša ir su povo plunksnomis papuošta kepure. Prie dešiniojo jo šono dukterys jam padėjo tą pačią dvivamzdę, iš kurios jis maskoliams penkis mėnesius „į akis šratais spiaudė". Pargrįžęs jis bu­ vo ją pats parke iš po šaknų išrausęs, surūdijusią, bet „anam pasauliui dar tinkančią". Ant jo kapo Atvyko žandarai ieškoti bėglio... vietos mūrininkas kreivai iškalė paskutinius šio se­ nelio žodžius: „Visus kelelius išvaikščiojau, visus purvynus išbraidžiojau, Tavęs, Tėvyne, beieškoda­ čiotas, kaip pavojingas beprotis — furijotas, mu­ mas. Pavargau, čionai atsiguliau pasilsėti. Teieško šeika, e ganef! dabar tavęs kiti". B. d.

kame; esame apsiaubti neva kažko­ kių filosofiškų klausimų arba, ieško­ V. Kudirka jo paties raštuose. dami eilėms temų, einame galvas iš­ P. Ruseckas. kėlę ir uostydami, kur yra „gilios" mintys ar įkvėpimas, o tuo tarpu ne­ 9. VISUOMENĖS AUKLĖTOJAS. „Teisybė, tai Syzyfo (sunkus, be matome ir mindžiojame po kojų vi­ Kudirka buvo visuomenės ne tik galo) darbas ir tur būt dar negreit jo sus atsitikimus, kurie, suimti į daik­ žadintojas, bet ir auklėtojas. Jis savo imsimės, nes daugumui mūs labai tą, duotų gražų ir pilną mūs krašto įtaka keisdavo žmones geroj on pusėn smagu, tinginį varant, pelyti sugedu­ vaizdą". (II t. 107 p.). — žadindavo juose tautinę dvasią, sio kiaušinio lukšte". Žinoma, korespondencijų rašymas, sukeldavo pasišventimą, norą dirbti Tačiau ir Kudirkos laikais buvo, kuris tuomet buvo nepalyginamai visuomeninį darbą, aukotis tėvynės ir šiandieną dar yra ir ilgai bu$ daug svarbesnis dalykas, negu dabar, yra labui, auklėjo ryžtumą tvirtai laikytis tokių tariamųjų visuomenės darbinin­ tik pavyzdys, kaip įvairių puikuolių savo idėjų, savo nusistatymo, skiepi­ kų, kurie ir dirbdami visuomenės niekinamas naudingas, kad ir mažas jo drąsą bei tautinės garbės pajauti­ darbą, savo naudos žiūri ir iš t& dar­ darbas, tuo tarpu, kai tie puikuoliai mą, ypač kovoje su rusų valdžia, mo­ bo sau pelno turi — vieni garbės iš tikrųjų jokio didesnio darbo dirbti kė pakantrumo (tolerancijos) savitar­ stengiasi tuo būdu įsigyti, kiti turtų. nesugeba, baugelis iš jų, pradėję nuo piuose lietuvių santykiuose, ragino Kudirka štai kaip tai pažymi: mažo, išmoktų ir didelį darbą dirbti, tesėti pasižadėtame darbe ir t. t. Tą „Jiems šaukiant „visuomenės var­ kad ne jų tuščias įsivaizdavimas. savo jtaką įis reiškė asmens 'santy­ dan" vis dar išgirsi aiškiai skamban­ čią gaidą: „savo reikalų vardan". Nė Bet dažnai ir apsiėmę kokį darbą kiuose su žmonėmis, gyvu žodžiu, .dirbti savo žodžiui netesime — pra­ geru pavyzdžiu, bet dar plačiau sa­ nepasijunta, kaip viešais reikalais šel­ pia savo reikalus ir, žinoma, neduo­ džioje dar šiaip taip dirbame, bet vais raštais. Jo raštą pamokomoji juo toliau, juo labiau apsileidžiame, reikšmė ir šiandien dar labai didelė da visuomenei tos naudos, kokią galė­ tų duoti, atsipalaidavęs nuo svajoji­ darbą bet kaip atliekame ir, pagaliau, ir todėl Kudirkos raštų skaitymas ir visai pametame. šiandien visiems yra naudingas. mų apie savo reikalus nors tada, kai turi rūpėti visos visuomenės daly­ „Liūdniausias dalykas, — sako Ku­ Tik pažiūrėkime, kaip jis moko ko­ kai", (irt. 241 — 242 p.). dirka, — jog kartais noriai griebia- voti su bendru piktu: Yra daug ir tokių visuomenės „vei­ mės darbo tik del to, kad jo pagalba „Jeigu norime pakelti ir sutvirtin­ kėjų", kurie nedidelio darbo bodisi, galėtume pagerinti savo asmens rei­ ti visuomenę, apsaugoti ją nuo doriš­ nes jie mano, jog jie yra pašaukti kalus, o kaip viešam reikalui seksis,., ko sutrandėjimo, tai visi turime apsi* tik „dideliems*4 darbams atlikti, to­ tas mums nerūpi; mokame išsisukti imti nepraleisti pikto, kur tik ji pa­ dėl nedideli darbai jnos tik žeminą. nuo paimtų ant savęs pareigų, o jeigu stebėtume, neslėpdami jo, neduodami Kudirka, nusiskųsdamas, jog labai ne, tai jas pildome taip, kaip mažas jam įsišaknėti. Taisykime vieni kitus, mažai korespondencijų rašoma į vaikas, priverstas per visą dieną ste­ tik be piktumų, be keršto, be panie­ „Varpą" (pav., 1889 m. per pusmetį bėtis į elementorių. kinimų, nežiūrėdami kieno nors pir­ „V," gavo vos tik 6 korespondencijas, O rašytojai: vienas, apsiėmęs rašy­ menybių". (II t. 242 p.). (II t. 5 p.), o tais metais juk tik vie­ ti, visai neprisiunčia rašto... kitas, Bet daug gerų mūsų polėkių, teisy­ nas „V." ir teėjo), taip pajuokia ne­ pradėjęs darbą, pertraukia jį nebai­ bės teskantt nustelbia mūsų įgimtas norą rašyti korespondencijas: gęs, lyg norėdamas parodyti, kaip tingėjimas ir dvasio$ nerangumas, ..Daugumas iš mūsų—rašytojų neva daug Lietuva nustoja, netekus taip del kurio Kudirka skaudžiai nusi­ esame fpratę prie kabinetiškų darbų „svarbaus" darbo pabaigos..., o kiti, skundžia; ir pasidairyti po pasaulį visai nemo­ pradėję gerai ir rūpestingai» juo tolyn, nz praryti ir tuojau rėkia: kamut! smau* giar (II t, 241 pusL). Bet dideliausias Kudirkos pakantu­ mo bei teisingumo pažymys, tai tas, jog jis sugebėdavo dargi priešų tarpe matyti teisingus žmones ir jų teisingus darbus, ir nesivaržydavo tai nurodyti „Varpo** skaitytojams, Jis net tarp rusų valdininkų* kurie savo piktais, netikusiais darbais taip buvo įkyrėję lietuviams, nurodydavo išmintingus ir teisingus žmones* Pvz., „Cenzūros klausime'* jis nurodo į prokurorą, besityčiojanti iŠ nedoru­ mo ir kvailumo žandarų viršininko, kuris daug pikto lietuviams darė, vis lietuviškų knygų bei laikraščių be­ ieškodamas, žmones bekratydamas, redaktorių beieškodamas ir t, t, (I t. 162 pusi.). Kitur („Viršininkuose") Kudirka vaizduoja vieno Suvalkų gu­ juo labyn apsileidžia ir prisiunčia neprileistų išilginių dryžių., žinoma, bernatoriaus teisingus darbus, dar tokius straipsnius, kad gėda juos dėti apie įtaisymą lietuviams platesnių kitur Kudirka nurodo atsitikimą, jog į laikraštį" (H t. 106 p.). brylių neturi kada manyti,,, ir suma­ rusas valdininkas išklauso žmonių Aišku, jog šis pavyzdys tinka prie nymas tampa apleistas". (II i, 186— skundų prieš valdininkus ir daro kiekvieno .netikusiai vykdomo darbo, 187 pusi,). ar tas darbas šauliškas, ar koks kitas teisingus žygius ir kt. Bet tai, žino­ visuomeniškas reikalas, Kudirkos žo­ Aiškų, jog ir šiandieną lietuviai la­ ma, tokių palankių apie rusų valdi­ džiai ir šiandien, deja, puikiai mums bai daug laiko ir jėgų eikvoja tuš­ ninkus atsiliepimų Kudirkos raštuose čiai ir kenksmingai savitarpei kovai labai maža, nes teisingų bei išmintin­ tinka. gų valdininkų rusų laikais Lietuvoje Kudirka skaudžiai pajuokia ir bara del „dryžuotų kelnių", t. y. del visiš­ kai nereikšmingų dalykų. maža pasitaikydavo. Bet čia svarbu, tuos, kurie nežiūri ar darbas gerai kad ir nedidelį gerų žmonių ir jų ge­ padarytas ir ar jis Lietuvai naudin­ Ypačiai mūsų šių dienų laikrašti­ rų darbų skaičių tarp daugelio pikto gas, bet kas jį yra padaręs. Dieve ninkams, kurie dažnai savo plunksną pastebėti ir tai, kur reikia, pažymėti. gink, jei darbas padarytas ne mūsų paaštrina prieš kitaip galvojančius pažiūrų žmogaus — ne į rankas jo tos srities darbuotojus, pravartu įsi­ Ne mažiau už rusus anais laikais neimsime, nors jis būtų kaip ašara skaityti į šias Kudirkos mintis: lietuviams įkyrėdavo ir lenkai arba, tyrai padarytas. Pav., Kudirkos lai­ geriau sakant, sulenkėję lietuviai, „O jei, kaip mes mylimės! Jeigu ..paiklenkiai", kaip juos vadindavo kais dr. J. Šliūpo buvo išleista lietu­ kas netikėtų, tai tegul pažiūri į mūs viu kalba Skirmantaitės Lietuvos isto­ Kudirka. Tačiau gerus lenkų darbus laikraščiu meilę, o ypač tarp jų lei­ Kudirka, kur tik galėdamas, pažymė­ rija, bet kadangi Šliūpas tuomet buvo dėjų, kaišiojančių, kur tik išgalint, pagarsėjęs kaip tam tikrų pažiūrų davo. Pvz., sužymėjęs daug negražių, viens kitam koją, del menko dalvko, lietuviams darytų, lenkų darbų, apra­ žmogus, tai tos jo išleistos istorijos del konkurencijos, del pavydo. Mat, priešingų Šliūpui pažiūrų žmonės ne­ šęs kaip lenkai vieną jauną burmist­ mes leidžiame laikraščius, nesigaili­ rą lietuvį iskundė gubernatoriui, esą pirkdavo, kam ji jų idėjinio priešo iš­ me nei darbo, nei pinigų del tėvynės leista. Juk Skirmantaitės Lietuvos is- jis „lietuviškų laikraščių platintojas", pero... O kaip mes mylime savo bro­ ir kitų „baisių" dalykų vykdytojas, toriia parašyta visiškai objektyviai lius, turinčius kitokias pažiūras, nors (nešališkai) ir gražiai vaizduoja Lie­ o tai, žinoma, rusų akyse buvo di­ jie su tomis pažiūromis gali padaryti delis nusikaltimas ir tą burmistrą ga­ tuvos praeitį. Be to, tada Lietuvos is­ tiek pat, o kartais daug daugiau ge­ torijos lietuvių kalba nė neturėjome. lėjo pražudyti, čia pat pažymi: ro, ne kaip mes patys! Tokius neti­ „Tikiu, kad tarp lenkų yra žmonių kėlius (kitaip manančius, P. R.) sy­ 10. PAKANTRUMO MOKYTOJAS. išmintingų, mūsų judėjimo draugu, kiu su jų darbais šiame pasaulyje pažįstu net ištisas lenku draugijas, Ir nors Kudirka labai tvirtai laikė­ atiduodame i rankas žandaru, o po si savo pažiūrų, tačiau įis buvo ir kurios mūsų darbą pagiria..." (II t. mirties į velnių nagus!" (II t. 75 220 — 224 pusi.). labai pakantrus del skirtingų kitą pusi.). nuomonių ir labai nemėgo nepakan­ Kad taip šiandieną mūsų savo tar­ tos (netoleracijos). Jo posakis apie O štai kaip Kudirka bara tuos, ku­ pe kovojančios įvairios partijos, są­ dryžuotas kelnes dar ir šiandien Lie­ rie nemėgsta, kad kas jų blogybes, jungos, organizacijos, srovės, paskiri tuvoje daugelio labai gerai žinomas. klaidas nurodinėtų. Jie, anot Kudir­ asmenys norėtų ir sugebėtų gerus sa­ „Lietuviai susivienija, džiaugiasi, kos, vo priešininkų darbus pastebėti ir kad gerai gyventi vienybėje ir ste­ „...laiko save nedasilutėtinais ir ver­ juos tinkamai pažymėti. Tuomet ne­ bisi, del ko Jie anksčiau taip nepa­ čia, kad net jų paklydimų niekas ne­ abejotinai daug pikto iŠ mūsų tarpo darė, — rašo Kudirka „Tėvynės Var­ išdrįstų pastebėti. Jie kitaip manan­ būtų pašalinta ir ne vienas tautos dar­ puose". — Tik štai... vienas narys, čius vadina savo priešais, kiekviena­ bas būtų bendromis jėgomis nudirb­ įsižiūrėjęs į kalbančiojo perdėtinio me priešingame pažvilgyje mato prie­ tas. Juk tat taip puikiai pažymi Ku­ kelnes, pastebėjo, kad jos ne skersai šų užstatytas žabangas, klaidos paste­ dirka,* sakydamas, „jogei tėvynei nau­ dryžos, kaip to nario, o tik išiJgai bėjimą ir jos nurodymą vadina ne­ dą gali atnešti įvairių pažvalgų dar­ dryžos. Na, ir pradėta samprotauti: apykanta, užpuolimu, noru prapuldyti, bininkai". (II t. 322 p.). „Jo kelnės išilgai dryžos, o mano skersai; mano tėvai sakė ir senuose leistruose įrašyta, kad kelnės turi bū­ ti skersai dryžos, o ne išilgai; tai man nepatinka; jisai mokina mus, kad lietuviams pridera įsitaisyti pla­ tesnius brylius, idant kaitra akių ne- išėstų; labai gražus sumanymas, nes beveik visi mes esame apspangę, tik del ko jo kelnės išilgai dryžos, o ne skersai? Ne, su tokiu žmogumi išvieir dirbti negalima; nori įvesti išilginius kelnių dryžius — jis mus prapuldysl Vyrai — surinka ant galo. — Kam yra brangūs ir guli ant širdies sker­ siniai kelnių dryžiai, — traukimės! Tada visi skersadryžiai iš susivie­ nijimo atsitraukia ir karštai rengia savo susivienijimą, kuris visomis jė­ gomis kovoja, kad tik prie kelnių

744 graikas — piemuo toms, nubėgs Xt-toJt olimpiada Bmrtynm, šią distanciją per 2 vai. ir 58 mm. Bet dar įdomiau, kad tai buvo pir- Rugpiūčio t d, Berlyne prasideda nių žaidimų atnaujinimo. mas ir lig šiol paskutinis Graikijos lai­ 11-toji pasaulinė olimpiada, kurioj Dabartinės olimpiados sporto rūšių mėjimas Maratono lenktynėse, nes dalyvaus beveik visų pasaulio valsty­ atžvilgiu yra daug turtingesnės ir visose kitose olimpiadose Maratono bių sportininkai. Vokiečiai olimpi­ įvairesnės už senąsias. Vieną iš dabar­ bėgimą laimėdavo ne graikai, o ki­ niams žaidimams tam tyčia įtaisė di­ tinių olimpiadų programos punktų tos tautos. Piemuo Louis dar yra džiulį stadioną, kuriame galės tilpti sudaro istoriškas Maratono bėgimas, gyvas ir jis yra pakviestas iškilmin­ apie 100.000 žiūrovų, o atvykusiems pagerbiant graikų karj, kurs pirmas gai uždegti laužą ant aukuro, sportininkams gyventi yra pastatytas atnešė į Atėnus žinią apie graikų pradedant Xi-tą olimpiadą Ber­ olimpiškas kaimas, su visais įmano­ laimėjimą prieš persus kovoj Marato­ lyne. O ugnis, kuria bus už­ mais patogumais. Ten sportininkai ga­ no laukuose. Nuo Maratono lig Atėnų degtas olimpinis aukuras Berlyne, lės gauti net savo įprastus tautiškus yra 42 kilometrai tolumo. Pasak pa­ bus atnešta iš Graikijos, iš tani tyčia valgius. Berlyno olimpiadoj dalyvaus davimo, po pergalės tas graikų karys pastatyto aukuro senovės olimpinių keli tūkstančiai sportininkų. tuoj iš kovos lauko pasileido bėgte į žaidimų vietoj. Ten ugnis buvo įžieb­ Olimpinių žaidimų istorija yra to­ Atėnus, net nenusiėmęs Šarvų, be jo­ ta saulės spinduliais pro padidina­ kia. Pirmieji toki žaidimai buvo su­ kio poilsio pasiekė Atėnų aikštę ir mąjį stiklą ir degėlais, estafetiniu bū­ ruošti senovės Graikijoj, netoli Olim­ ten tik suskubęs sušukti: Atėniečiai, du, bus pristatyta Berlynan. Sis mil­ po kalno, kurio viršūnėj, pasak grai­ mes laimėjom I — kritęs aikštėj ne­ žiniškas estafetinis bėgimas jau yra kų padavimų, buvo dievų būstinė. Ten gyvas. Atmenant šį graikų kario žyg­ prasidėjęs ir olimpinė ugnis iš Grai­ gyvenę graikų dievai, Zeuso vadovau­ darbį, dabar per olimpinius žaidimus kijos per Bulgariją, Vengriją, Čeko­ jami, ir iš aukštybių tvarkę ir valdę yra bėgamas „Maratono bėgimas" — slovakiją ir Vokietiją rugpiūčio 1 d. pasaulį. Todėl ir žaidimai buvo pa­ 42,2 kilometrų ilgumo. Įdomu, kad pasieks ^Berlyną. Šioj milžiniškoj vadinti olimpiniais. Pirmieji olimpi­ per pirmąją olimpiadą Graikijoj 1896 estafetėj dalyvauja daugiau kaip 5000 niai žaidimai, arba, kitaip sakant, pir­ m. Maratono bėgimą laimėjo kaip tik bėgikų. M. B. moji olimpiada, įvyko 776 m. prieš Kristaus gimimą. Nuo- olimpinių žai­ dimų pradžios senovės graikai pra> 4ėjo vesti savo kailendorių, skaity­ dami ne metais, bet olimpiadomis. Olimpiniai žaidimai pasikartodavo Skaitytojų mintys kas ketveri metai. Iš viso senovės SAULIAI DVIRATININKAI. rusios šaidiams dviratininkams išduo­ Graikijoj įvyko apie 200 olimpiadų. Sauliai, dirbdami ir prireikus visu ti papigintą leidimą dviračiu važiuo­ Senovės graikai buvo dideli sporto kuo atsiduodami tėvynei ir visuome­ ti* Pav., Kretingos apskrityje pasta­ mėgėjai. Olimpiniuose žaidimuose se­ nei, be abejo turi teisės reikalauti ir raisiais metais (1935) šauliai už lei­ novės Graikijoj buvo kelios sporto rū­ iš jos kai ko. Turiu galvoj šaulius dvi­ dimą mokėjo 50 et. metams (kitiems šys, kaip antai: bėgimų lenktynės, ratininkus. Šaulys turėdamas dviratį, — 5 lt.). laisvos imtynės, disko mėtymas ir jį naudoja ne tik savo asmens reika­ Žinoma, toks Šauliams palengvini­ t. t.... Laimėtojai, kaipo aukščiausią lams, bet ir Šauliškai tarnybai. Dvi­ mas tai ne tik materialinė, bet ir mo­ dovaną, gaudavo laurų vainiką. Mūsų ratininkai dviračiais vyksta į lauko ralinė parama. akimis žiūrint, tai buvo kukli dova­ pratimus — manevrus, dviračiais at­ Deja, dabar nuo 1936 melų pradžios na, tačiau ji turėjo didelę simbolinę vyksta į pamokas, į kontrolinius šau­ išleistas viešaisiais keliais judėjimo reikšmę: senovės graikui sportas bu­ dymus ir t. t. įstatymas (Vyr. žin. 480) šito nenu- vo brangus kaip sportas, be jokių Dviratininkai surengia visokių eks­ matęs ir šauliai lygiai su kitais asme­ materialinių išskaičiavimų. Todėl lau­ kursijų dviračiais, norėdami pagilin­ nimis turi mokėti 5 litus už leidimą rų vainikas ir buvo aukščiausias lai­ ti šauliškas žinias, pažinti kraštą, su­ dviračiu važinėti. Tai, žinoma, šau­ mėjimo pažymys. Miestai, kurių spor­ sipažinti su kariuomenės gyvenimu ir lių dviratininkų nenaudai. tininkai likdavo laimėtojais olimpi­ kt. Tūlas gal pasakys: „Tokiu būdu, jei niuose žaidimuose, su didžiulėmis iš­ Vadinas, gerai organizuoti šauliai gaunat kai kurių privilegijų, tai jūs kilmėmis sutikdavo laimėtojus ir pa­ 'dviratininkai nemaža veikia šauliš- — šauliai, o jei privelegijų nėra — skelbdavo juos garbės piliečiais. Olim­ koje srityje. jau negerai,.." piniai žaidimai senovės Graikijoj bū­ Sit4 buvo supratusios . kai kurios Siaurai galvojant, gali kai kam ir davo ne tik paprastos sportinės rung­ apskričių savivaldybės ir buvo nuta­ tokia mintis ateiti. Betgi jau minėjau, tynės, bet turėjo ir gilesnę prasmę, būtent, jie būdavo matomas graikų tautos vienybės pasireiškimas. Olim­ pinių žaidimų laiku buvo nutraukia­ mos kovos ir kivirčai tarp atskirų Graikijos miestų ir visam krašte vieš­ pataudavo ramybė. Tai buvo grai- Kų tautinė šventė. Vėlesnėse olimpia­ dose būdavo ne tik fiziško sporto rungtynės, bet jose dalyvaudavo ir garsiausi graikų poetai ir rašytojai, skaitydami susirinkusiems žiūrovams savo kūrinius. Taip antai, per olim­ pinius žaidimus sitaitęs ištraukas iš savo raštų ir „istorijos tėvas" Hero- dotas. Olimpiniai žaidimai Graikijoj pasibaigė, kai ji buvo romėnų galu* tinai pavergta. Po to ilgus ilgus amžius Europa gyveno be jokio sportinio judėjimo. Tik XIX šimtmety vėl buvo pradėta atsiminti senovės sportas ir imta juo labiau domėtis* XIX a. pabaigoj kilo mintis atgaivinti senoviškus olimpi­ nius žaidimus, padarant juos tarp­ tautiniais ir , ruošiant juos, senovės pavadžiu, kas ketveri metai. Mintis rado. bendro pritarimo ir pirmoji at­ gaivintoji* beveik po,&000 metų per­ traukos,, olimpiada įvyko Graikijoj 1896 mu> Atėnuose. Tai buvo pagarba Graikijai* kad pirmoji naujoji olimpi­ ada buvo suruošta kaip tik senoje olinv 19$6 imt Suvalkų apygardos futbolo nugalėtojas „Šaulys"* Btzūnavičlas, pinių žaidimų tėvynėj. Taigi, Žiemet Batkakavas, Davydavičius, Babušis, Senkus, Jasimkas, Laineris^ Baigti­ yra 40 metų sukaktuvės nuo olimpi­ nis, Pautionis, Deltuva ir Kondrota* <* mi zlotą ar po 24 kg.-bulvių. Kitais at­ vejais mokama dar pigiau. VILNIUJE DRAUDŽIAMA laikyti kiaules ir galvijus. Kadangi draudi­ mas liečia visą vadinamą Didįjį Mies­ MIRĖ DR. VLADIČKA. Tai 1878 m. statomos perdėm lietuvių gyvenamuo­ tą, tai daugelis ūkininkų gaus nuken­ gimęs Kaune žinomas neurologas, se valsčiuose: Tverečiaus, Dūkšto, tėti ar bus priversti su savo gyvuliais vienas Vilniaus Universiteto medici­ Adutiškio ir Kaltanėnų. Po sodžius slapstytis. nos fakulteto įsteigėjų ir pirmas de­ važinėja valdininkai, klausinėdami, kanas. Palaidotas Rasoje. Velionis ar vietos ūkininkai sutinka naujoms MOKESTIS Už CIVILIZACIJĄ. dirbo kovoje su alkoholiu, džiova ir mokykloms suteikti reikalingus žemės Kaip kitaip pavadinti mokestį už tei­ narkotikais. Jis nebuvo šovinistas ir sklypus. Valstiečiai visur pareiškė sę kasti šulinį kaime? Vilniaus krašte lankydavosi lietuvių rengiamuose va­ savo pasitenkinimą, kad jų apylinkė­ jis siekia nuo 2 ligi 7 zlotų. Jo didu­ karuose. je bus statomi nauji apšvietos žibu­ mas priklauso nuo valsčiaus. Be to riai, bet iš savo pusės statė sąįygą: specialus technikas turi nurodyti, LIETUVIAI LENKŲ LITERATŪ­ kur galima ir kur negalima jis kasti. ROJE. 87 m. lenkų rašytojas, pozity­ tose mokyklose turi mokyti,^ jei ne lietuviai, tai bent gerai moką lie­ Toki sunkumai sulaiko iniciatyvą tų vistas, Kudirkos mokytojas, Aleksan­ tuviškai žmonės ir jose turi būti dės­ ūkininkų, kurie jau buvo pasiryžę ci­ dras Svientochovskis, išleido naują toma lietuvių kalba. Kažin ar tas rei­ vilizuoti savo kiemus. romaną „Tvinkas". Tai sutrumpinta kalavimas pavyks suderinti su pa­ DAUGELIS LENKŲ tikrai namilo pavardė Jeronimo Botvinkos, Lietu­ grindiniu tų mokyklų statymo tikslu Vilnių ir, keliaudami, vis apsilanko vos bajoro, kuris 1830 metais bendra­ — lenkinimu. Iš viso Švenč. ap. jų šiame „liūdnos šypsenos" mieste. Jo darbiavo su rusų valdžia ir daug pa­ būsią 14 už 120.000 zlotų. Prie staty­ gyvenimo tempas prilygsta greičiau­ kenkė tų metų sukilėliams. Jo vaikai, bos gaus prisidėti ir savivaldybės. siam automobiliui, kurį... traukia ke­ būdami „puskraujai lietuviai, atkakliu turi kuinai. Jo žmonės — geros šir­ ryžtumu nutarė toliau nesidauginti, SULAIKYMAI IR UŽDARYMAI. dies ir mažo išsilavinimo, mandagus kad jų „negarbinga pavardė išnyktų". Švenčionių ap. vicestorasta Polkovs- ir be galo bailūs. Niekas čia nesi- Vyresnysis jųjų baigė savo gyvenimą ki sulaikė šv. Kazimiero draugijos daro staiga. Atrodo, lyg pats laikas Sibiro katorgoje. skyrius: Antanuose, Didžiuose, Ku­ yra čia sustojęs. Jau 5 kilometrus į ŽVĖRYNO IR SOLTANIŠKIŲ, Vil­ kučiuose ir Pivoruose, o pačiame Tve­ "Išalį pavažiavus, niekas neįspės, kad niaus priemiesčių, gyventojai nusi­ rečiuje uždarė ankščiau sulaikytą tos netoliese yra 200 tūkstantinis miestas skundžia banditizmu, kuris šiame pačios draugijos skyrių. Taip pat su 20 bažnyčių ir daugeliu laikraščių. miškingame rajone įsivyravo, čia su­ Pašaminėje Kaltanėnų valsčiuje vie­ Net šio miesto ūkio agonija yra len­ sirenka miesto atmatos, benamis jau­ nu ypu uždaryti visi trys ten buvę kams miela ir patraukli. nimas, terorizuoja praeivius ir namų lietuviškų draugijų skyriai: žemės ūkio, „Ryto" ir skaitykla. Be to, „Ry­ V. GUSTAINIS, Lietuvos Aido ko­ savininkus, plėšdamas ir vogdamas, respondentas Varšuvoje, lankėsi Vil­ kas tik pakliuvo po ranka. Kas prie­ to" skyrius uždarytas Tverečiuje, Kaltanėnuose, Palūšėje, Vasiūnuose niuje, kalbėjosi su Vilniaus lietuvių šinasi, gauna smūgį akmeniu ar pei­ tautinio komiteto pirm. K. Stasiu ir liu. Neretai čia girdėti skriaudžiamų ir Ceikiniuose. Kiti raštai pasirašyti paties Storastos. pagaliau, su vaivada Bocianskiu. Su merginų rėksmas, girtų rėkavimai ir jais pasikalbėjimus paskelbė Lietuvos koliojimasis. BUS RENKAMI IR SAUGOMI OKU­ Aide. Dabar V. Gustainis išvyko į GRESIA NAUJAS PAVOJUS Šven­ PACIJOS DOKUMENTAI. Visos Vil­ Nepr, Lietuvą ir, kaip girdėtis, ne­ čionių gimnazijai. Gautas iš Vilniaus niaus krašto organizacijos raginamos žada atgal į Varšuvą grįžti del to, kuratorijos laiškas, kuriuo įspėjama, stropiai rinkti visus raštus ir nuora­ kad lenkų varomoji lietuvių persekio­ kad tos gimnazijos mokslo ir auklėji­ šus raštų, kurie yra būdingi lietuvių jimo politika nė kiek nesušvelnėjusi, mo lygmė esanti nepakankamai gyvenamam momentui. Tai bus me­ betgi dar labiau okupantai niekina aukšta. Reikalaujama per 14 dienų džiaga istorijai. lietuvių teises ir kultūrinį veikimą. pasiaiškinti! Kas nori mušti, lazdą vi­ UŽDARBIAI Kaltanėnų vai. yra la­ Del to ir jo tolesnis buvimas Lenkijo­ sados ras. bai menki. Už rugiapiūtės darbą nuo je nustojo prasmės. NAUJOS LENKIŠKOS MOKYKLOS, tamsos ligi tamsos čia mokama vyrui KOKIA Iš JŲ NAUDA? Varšuvos kaip matyti iš paskelbto sąrašo, bus po pusantro zloto, o moterims po Lietuvos bičiulių draugijos valdyba, pirmininko, inž. J. StraŠevičiaus ir sekretoriaus, dr. A. Zavadzkio para­ kaip šaulys dviratininkas pavartoja čiau jis nemurmėjo, atliko savo pa­ šais, raštu pranešė Vilniaus lietuvių dviratį ir savo laisvalaikį. reigą ir jaučias patenkintas. Daug laikraščių redakcijoms, kad ji, val­ dyba ligi šiol nedariusi jokių žygių Bet esti, kad ir ne laisvalaikiu šau­ galima rasti pavyzdžių ir faktų, bet pakaks ir tų. Vilniaus lietuviams užstoti. Nes tai lys dviratininkas turi nuvykti kur nėra jos reikalas... Kyla klausimas: nors šaulišku reikalu, atlikti uždavinio Na, o del priekaišto, kad šaulys tik­ tai del išskaičiavimo tėra šauliu, tai kuriems gi galams ši gražiai skam­ ar padaryti darbą. bančiu vardu draugija yra sukurta? Duodu faktų: kaime įvyko triukš­ galima pasakyti, kad išskaičiavimas mas, ar kitokia visuomenės rimčiai — visai normalus dalykas, norma­ GRAŽUS ŽESTAS. Kaip atsimena­ nepageidaujama būsena. Būrio vadas, laus žmogaus reiškinys. Kas dirba be me, lenkų lėktuvas, krisdamas, žymiai kitu būdu negalėdamas pranešti po­ plano, be išskaičiavimo, be tvarkos — sugadino K. Stasio namus. Jiems pa­ licijai, siunčia šaulį dviratininką. Tas, menkas pareigūnas. taisyti K. St. sudarė sąmatą, kurią žinoma, turi vykti, ir vyksta. Taigi šaulys dviratininkas visai pa­ lenkai atmetė ir pasiūlė sumą dukart mažesnę. Tada K. Stasys nuo jos at­ Vienam būriui nepakanka savo jė­ matuotai turi teisę reikalauti papi­ ginto leidimo dviratį laikyti. Į šį rei­ sisakė visai ir paaukojo ją trims Var­ gų sutvarkyti kokiam nors rimtam šuvos politechnikos studentams pa­ įvykiui. Skubiai reikalingas kito bū­ kalą reikėtų atkreipti dėmesys. Jokūbavas. šalpai, kad geriau išmoktų lėktuvi­ rio pagalbos. Tam būriui siunčiami nius motorus rengti. padėti šauliai dviratininkai, nes jie, Šaulys P. Bortkevičius. jei neblogas kelias, ar takai, greičiau­ siai nuvyks. šaulys dviratininkas dirba prie me­ lioracijos darbų, gauna įsakymą vyk­ ti į kontrolinį šaudymą rinktinėn. Nuo darbo vietos ligi būrio štabo yra 8 km., nuo būrio ligi rinktinės 10 £m. Iš viso 18 km. Jis vyksta dviračiu. Kelias purvinas. Prie pat kelionės ga­ lo sugenda dviratis. Nuvykęs duoda sutaisyti ir užmoka 2,5 litų. Šaulys su­ Lukšių šaulių Būrio vai­ gaišo dieną, turėjo remontuoti dvira­ dintojai — mėgėjai, su­ tį, na, pavargęs po kelionės ir ryto­ vaidinę „Audra Giedro­ jaus dieną iš jo hk 50% darbingumo. je" VMŽ, su būrio vadu Jis uždirba 5—6 lt. dienai. Taigi šau- ats. j. įeit. K. Mereckiu liška tarnyba jam grynais pinigais ir choro vedėju Pr. Ža- kaštavo nė mažiau kaip 10 litų. Ta- j kevičium.

746 UŽSIENYJE. LATVIAI RŪPINASI AVIACIJA. Latvijoje pastaruoju laiku visuomenė Suaukojo karo aviacijai 2.300.000 latų. NEREGĮS PRAREGĖJO SVETIMO­ MIS AKIMIS. Šveicarijoje numirėliui LIETUVOJE. PANAIKINTOS VIZOS tarp Lietu­ išimta raginė akies plėvelė ir prigy- LANKĖSI ANGLŲ KABO MISIJOS vos ir Švedijos. dyta neregiui* kuris po operacijos NARYS. Kaune lankėsi 1919 m. anglų LIET. ENCIKLOPEDIJOS V t. 3 ir praregėjo. Tą stebuklą padarė prof. karo misijos narys gener. Alfr. Bur­ 4 sąsiuvinis jau išėjo, baigiamas spaus­ Franceschettis ir savo bandymu su­ tas. Jis buvo priimtas ministerio pir­ dinti 5 sąsiuvinis. Raidė C jau bai­ domino medicinos mokslo pasaulį. mininko, krašto apsaugos ministerio giama. Vasaros atostogos L. Enciklo­ SMARKIOS KOVOS ISPANIJOJE ir kt. Jis yra žymus anglų visuome­ pedijos ėjimo nesutrukdė, bet dar pa­ tebeeina. Nežinia dar, ar pavyks vy­ nės ir skautų veikėjas. Gen. Burtas greitino. Šviesuomenė tūri įvertinti riausybei nugalėti sukilėlius, nes jų Lietuvoje viešės porą savaičių. Palan­ nelengvą enciklopedijos spausdinimo rankose daugelis vietų. Sukilėliai yra goje jis vizitavo Respublikos Prezi­ darbą, ją dar labiau prenumeruoda­ sudarę savo vyriausybę. Vyriausybė dentą ir lankėsi Klaipėdoje. Jis yra ma. Enciklopedija bus vienas didžiau­ gelbėdama auksą, 11 milijonų frankų nuoširdus Lietuvos rėmėjas. sių mūsų kultūrinių laimėjimų. Tai lėktuvais išgabeno į Prancūziją. Pre­ PAJŪRIO KURORTININKAI per tikras laisvę atgavusių lietuvių nesu- zidentas Azana per radio pasakė kal­ prekybos ir pramonės rūmus rūpi­ ardomas paminklas būsimoms kar­ bą, kuria ragino sukilėlių kariuome-- nasi, kad vokiečiai nevaržytų vyks­ toms. ne pasiduoti Ir pats pažadėjęs ginti tančių į Lietuvos kurortus vasarotojų 20,340 KNYGŲ švietimo ministerija respublikos vėliavą ir už respubliką ir leistų jiems įsivežti bent po 100 padovanojo ūkininkų ratelių bibliote­ mirti, bet nepasiduoti. Nemaža del mrk. kėlėms. vidaus karo Ispanijoje žmonių žuvo I UŽSIENĮ LINŲ IŠVEŽTA už JAU 80 VILNIAUS GELEŽINIO ir labai daug sužeista. 22.000.000 litų. Manoma, kad ligi ru­ FONDO KOMITETŲ įsikūrė įvairiose PAMINKLAS ŽUVUSIEMS KANA­ dens dar už kita tiek linų galima bū-' Nepriklausomos Lietuvos vietose. DIEČIAMS. Anglijos karalius Eduar­ sią parduoti užsieniui, nes Ameriko­ VGF komitetus sudaro šaulių S-gos, das VIII ir Prancūzų prezidentas Le- je nuo Kaitros nukentėjo medvilnės VVS ir kitų organizacijų atstovai. brunas atidarė Vimy, Prancūzijoje, derlius, o Rusija savo derlių suvar­ UŽSIENIS PERKA KIAULES IR žuvusiems didž. karo metu kanadie­ tojo namie ir užsieniui neparduoda. SVIESTĄ. Pastaruoju metu pakilo čiams paminklą. Ties Vimy žuvo apie JUOZAS KANCLIERIUS, įžymus kiaulių paklausa. Mūsų kiaulių dau­ 12.000 kanadiečių. Pagerbime daly­ knygnešys, mirė liepos m. 21 d. Kal­ gumas parduota. Rūpinamasi kiek ga­ vavo prancūzų kariuomenės dalys ir varijoje, Marijampolės apskr. Ten lint dar išvežti. Sviesto kainos taip 6000 Vimy kautynėse dalyvavusių ir palaidotas. Sunkiaisiais laikais jis pat kyla. Pienocentras susirūpinęs, kanadiečiu dideliu atsidėjimu skleidė spausdintą­ kad ūkininkai daugiau vežtų pieno. TAIKOS KONGRESAS Prahoje, Če­ jį lietuvišką žodį. 50.000 LITŲ yra ministerių kabine­ koslovakijos sostinėje, iškėlė pagei­ PALANGOJE LIETUVOS MOKYTO­ to paskirta inteligentams bedarbiams davimą, kad mažosios valstybės su­ JŲ STOVYKLOJE dalyvavo 17 moky­ atlyginti, kurie dirbs įvairius darbus darytų bendrą saugumą prieš užpuo­ tojų svetimšalių: latvių, estų, čekoslo- prie savivaldybių provincijoje. Kau­ liką. Numatoma sudaryti taikos ko­ vakų, suomių ir_šyjedų^-Jie- aplankė ne tokių bedarbių yra apie 400. misiją, į kurią įeisią Čekoslovakijos Kauną ir įdomesnes krašto vietas. 2.000.000 litų paskirta įvairių mo­ vykdomojo komiteto prezidiumas ir kyklų statybai ir remontui. Lietuvos, Jugoslavijos ir Lenkijos ko­ Stovyklą organizavo kūno kultūros mitetų atstovai, o taip pat būsią pa­ rūmai. AMERIKIETIS LIETUVIS J. JA­ kviesti vidurinės Europos atstovai. SEIMUI PATALPOS jau rengiamos NUŠKEVIČIUS padarė 3000 metrų fil­ teisingumo ministerijos rūmuose. Sei­ mą iš Lietuvos gyvenimo. Filmą bus ANGLŲ RAŠYTOJUI B. ŠOUI (Ber- mas susirinks rugsėjo 1 d. rodoma Jurigt. Amerikos Valstybėse. nard Shaw) sukako 80 m. amžiaus. ABISINAI DAR DŪSAUJA. Abisinų kariuomenės likučiams vadovauja kunigaikštis įnirus ir jau ties Adis VILNIAUS PILSUDSKININKAI pra­ darbo dienas, gautų žiemą pašalpą ir Abeba vėl abisinai italus puola. Ypač deda tarp savęs bartis. Dešiniojo jų prieglaudą. Deja, darbai taip sutvar­ italams dabar sunku Abisinijoje lai­ sparno gynėjas, „Slovo", graso net iš­ kyti, kad niekas nesugeba to skai­ kytis, nes prasidedančios didžiosios eisiąs iš pozicinės koalicijos, bet iš­ čiaus pasiekti. Lenkai pripažįsta, kad liūtys ir jų tankai nei aviacija negalį eidamas žada trenkti durimis, kad Vilniaus krašte žmonės yra dėkin- veikti. net „Varšuvoj būtų girdima!" Matyti, gesni negu Lenkijoje ir jų tarpe kiek­ JAV METEOROLOGAI apskaičiavo, dvarininkų kraujas dar neataušo. vienas viešiesiems darbams skirtas pasiremdami 3000 stočių surinktomis PIKTAS GAISRAS sunaikino Tve­ pinigas padaro žymiai didesnį įspūdį, duomenimis, kad kas diena žemėje rečiaus vai. Karolyčių km, penkių netgi tiksliau suvartojamas kaip Di­ būva 44.000 audrų. Kiekvienu akimirk­ lietuvių ūkininkų sodybas, tvartus, džiojoje Lenkijoje ar Pamarėje. sniu siaučia 18*000 perkūnijų. Jų dau­ kluonus su suvežtais rugiais, šienu ir GAILA! Lenkų radio žurnale „An­ giausia tropikų juostoje, itin Javos sa­ ūkio padargais. Nelaimingos šeimos tena", 30 numeryje randame atsimi­ loje. Juo arčiau ašigalių, juo oras ra­ paliko be duonos, drabužių ir be pa­ nimų iš lenkų kovų su ukrainiečiais. mesnis. Kas sekundė žemę daužo 360 stogės. Ūkininkams teksią elgetauti. Juos pasirašė sužeistas tose kautynėse tūkstančių žaibų. Vietos, Vaisiūnų parapijos, klebonas „lenkas" J. Lubič-DELININKAITIS. NAMINIS KARAS Kinuose pasibaigė B. Ęudreckas, parašė laišką redakci­ Tai dar vienas mūsų perbėgėlis lenkų Nankino (Pietų Sostinės) laimėjimu. joms, kad parinktų padegėliams au­ pusėn. Gaila lietuvio ir žmogaus. Kantono kariuomenė jam pasidavė są­ kų. lyga, kad būtų toliau varoma prieš- KONFISKUOTAS „VILNIAUS RY­ VILNIEČIAI džiaugiasi, kad rugpiū- japoniška akcija. TOJAUS" 58 numeris. Jo vietoje išlei­ čio 6 d. Vilniuje buvo skirtas eilinis LĖKTUVO KATASTROFA Latvijoje. stas 58a nr. su balta dėme vieton lęgioninkų, pirmo maršalo Pilsudskio Sudužo sporto privatus lėktuvas „Mė­ įžanginio straipsnio ir dar su viena karo žygio dalyvių, suvažiavimas. lynas paukštis*'* Lakūnas sunkiai su­ dėme viduryje. Miestui tai būtų ne tik pramoga, bet sižeidęs. Taip pat sudužo Vokietijoje „JUO DAUGIAU 0ARBO JUO ir žymus pelnas. Dabar, gen. Rydz- garsiam Lindbergui rodomas naujos MAŽIAU VILNIAUS KRAŠTE VAGYS­ Smigly įsakymu, šis sąskrydis atide­ formos lėktuvas. Lakūnas išsigelbėjo ČIŲ", konstatavo Trakų burmistras, damas kitiems metams. Esą legionin- parašiutu. rodydamas turistams viešuosius dar­ kai dar nieko naudingo nepadarė VARŠUVOJE SUIMTA 55 komuni­ bus, kelių taisliavą ir bedarbių-jau- šalį bęvaldydami, tad nėra kuo girtis. stai. Valstiečiai skelbia savo vado Vi- nuoiių (junacy) stovyklas. $ią vasarą KARŠTUS GINČUS Vilniaus lenkų toso iš emigracijos atvykimą. Jį žada Okupuotą Lietuvą, ypač Seinų ap. spaudoje sukėlė lenkų vyriausybės pasitikti 300.000 valstiečių. Tuo tarpu Augustavo ežerus gausiai lanko Var­ projektas pagreitinti žemės reformos vyriausybės organai skelbia, kad Vi- šuvos ekskursijos. Be ko kito jos vykdymą. Manoma dvarininkams pa­ tosas galįs į Lenkiją atvykti, bet tik... naudojasi traukiniu - torpeda, kuris likti tik tiek žemės, kiek jie patys ga­ atsitūpti į kalėjimą. Iš to gali kilti :dha-/U^\fŠ0.-;km^ greitumo ce> va­ lėsią apdirbti. I tai lenkų monarchis- Lenkijoje didelių nesusipratimų. landą ir iš Varšuvos atbėgą Lietuvon tų organas „Slovo" atsakė, kad tai bū­ SSSR LAKŪNAI čkalov, Bajdukov per 4 valattįas. Pačiame Vilniuje vė* sianti šalies bolševizacija. Reformos ir Bieliakov, skrisdami prof. Tupole- guJiųojama Keries tekia& Bedarbis, šalininkai; nurodo Lietuvos ir Latvi- vo sukonstruotu lėktuvu ANT 25 per kuriam pavykti* išdirbti vasarą žilis. 56 vai. 20 min. nuskrido nenutūpda- m tikslių ir taisyklinga kalba surašyta žinių iš Nepr. ir Ok. Lietuvos ir iliustruoja jas gražiomis fotografijo­ mis. ČIKAGOJE per pirmą pusmetį au­ PRŪSŲ LIETUVA. Iš visų Rytprūsių tomis dienomis su­ tomobilių katastrofoje žuvo "252 žmo­ PASIBAISĖTINAS ŽMONIŲ PASI­ vežą ir atsiveda puikiausių trakėnų nės, Sąraše, randame 15 lietuviškų LEIDIMAS. Nėra nei vieno laikraščio, veislės arklių. Juos išperka tolimų pavardžių, kaip: Stungis, Statkus, nei vieno numerio, kad nebūtų apra­ Vokietijos kraštų pirkliai po 1000 ir šaulys, Aukupis, Misius ir kt. šomas vietos vokiečių ištvirkimas. net po 1600 markių (2300, 3700 lt.). WORCESTERY DR. J. ŠLIŪPAS Paleistuvauja jauni, iš kitur atvykę Šiais metais buvo suvežta 8000 arklių, laikė paskaitą, kurią surengė S. L. A. ūkio darbininkai, nuo jų neatsilieka bet nebuvo ypatingo gyvumo, nes 57 ir 318 kuopos. Lietuvos šunų ir ir seni ūkininkai. Žandarai vis turi prieš tai policija tikrinusi visų suva­ dukterų draugijos vardu J* Šalavię- tyrinėti, kas, ką, kada ir kaip nu­ žiavusių čigonų dokumentus ir dauge­ jus pareiškė žilam aušrininkui pa­ skriaudė. Ypatingai kenčia našlaitės lį jų suėmusi. garbą. Prelegentas ilgoje kalboje pa­ merginos ir palaidai gyveną berniu­ Jubiliejinis turgus neapsiėjo be bo­ pasakojo lietuvių tautos ir kultūros ką į. tagų pirklių, rūkytų ungurių ir „ma­ raidą, sužymėjo visus mūsų laimėji­ VOKIŠKUMO DIENA buvo įrengta garyčių". Visi plentai, visos aplinki­ mus ir kliūtis, nusiskundė epidemi­ Tilžėje, šio miesto vokiškumui įro­ nės pievos buvo pilni žmonių, arklių, niu piktligės plitimu, nurodė, kiek dyti. Tai dienai iš Hamburgo buvo vežimų ir triukšmo, žmonės tas die­ kuris kaimynas yra iŠ Lietuvos pasis­ atgabentas visas tarptautinis kongre­ nas vadina „linksmu jomarku" ir pri­ kolinęs, pagyrė Amerikos lietuvių sas 40 tautų atstovų, kurie turėjo tiks­ simena, kad visados tomis dienomis patriotiškumą ir dosnumą ir pareiškė, lo susipažinti, kaip kur švenčiama lyja. Mugei praūžus, menkas Vėliavos kad jo kelionės tikslas esąs sudaryti šventės ar poilsio diena. Tilžėje bu­ miestelis vėl pasidaro ramus ir tuš­ finansinius pamatus draugijai, kuri vo surengtos eitynės viduramžiniais čias, lyg išmiręs. rūpintųsi bendrais Lietuvos moksli­ drabužiais ir senovės ginklais. nimo reikalais, civilinės metrikacijos SOLDINO PAMINKLO ATIDARYMO ŠIAURĖS AMERIKA. įvedimu, krematoriumų (lavonams IŠKILMĖS buvo plačiai ir palankiai K. ŠIMKUS, į Ameriką nuvykęs 1891 deginti krosnių — rūmų) steigimu ir vietos spaudos aprašytos, minint sve­ m., stojęs Swift kompanijon dirbti, kt. Prelegentas ragino amerikiečius čių kalbų turinį ir dedant paminklo išdirbo joje 45 metus ir dabar pa­ lankyti Lietuvą ir padėti savo gimi­ leistas pensijon. Kantrų žmogų apra­ nėms ir visuomenės kultūriškoms įs­ atvaizdus. taigoms. TILŽĖS APYLINKĖS BULVĖS yra šo Amerikos spauda. Šimkus už su­ pagarsėjusios visoj Vokietijoje. Jos iš taupąs nusipirko ūkį. „AMERIKOS LIETUVYJE" eilėje čia gabenamos į tolimus kraštus ir LIETUVIUS KUKLINSKIUS Shamo- straipsnių garsus žurnalistas, M. V. branginamos del savo skonio. Mat, už­ kine, Pa, anglių kasykloje užgriuvo Čekanauskas labai plačiai ir teisin­ augintos samanų pelkėse. Jos yra ly­ akmenys. Tėvas išgelbėtas, sūnus, kad gai aprašo Kauną ir savo įspūdžius, gios, kaip kiaušiniai, geltonos ir va­ ir atkastas, bet sunkiai sužalotas, mirė. jį „po dvidešimt dviejų metų aplan­ dinasi žibančios roputės, arba „Li- AMERIKOS LIETUVIAI yra linkę kius". tauer Blanke". Visą vasarą Tilžėje kasmet siųsti į Lietuvą po du studen­ CLEVELANDO SEIMAS. Amerikos nuo ankstyvo ryto girdisi roputinin- tus stipendininkus į Vytauto Didžio­ Lietuvių Susivienijimo 39-tas seimas kų — mažamečių ūkininkų šauksmai: jo universitetą Kaune. Bet jie norėtų sukėlė didelio susidomėjimo ir paaki­ „Kartoffel, karto-o-o-fel!" Nors tarp taip pat, kad Lietuvos gimnazijose no čionykščių lietuvių gyvenimo tem­ savęs ūkininkai gražiai pasikalba lie­ anglų kalbą dėstyti būtų pavedama pą. Buvo iškelta daug kultūrinių ir tuviškai. „Tėte, nupirk man miesto Amerikoj gimusiems ir. išaugusiems politinių pageidavimų, priimta rezo­ kringėlį..." lietuviams — šviesuoliams. liucijų ir perrinkta senoji SLA valdy­ VĖLIAVOJE liepos 12—15 dienomis VISI AMERIKOS LAIKRAŠČIAI ba. Pirmininku paliko Bagočius, iž­ įvyko 600-toji metinė arklių mugė. pastaruoju laiku deda gana daug, dininku JL Gugis, redaktorium.:S. Ę, Vitaitis ir sekretoriumi dr. Vinikas. šis seimas turėjo tikslo pagerbti 50 metų SLA jubiliejų. Jame dalyvavo mi "9.374 kilometrus. Jie skrido iš ANGLŲ KARALIAUS menamas be garbės svečįų: dr. J. Šliūpo, .Pet­ Maskvos į šiaurę ligi 80 laipsnio š. puolikas, irlandietis Mak Mahonas ro Rimšos ir Vinco [ Uždavinio dar 11 geogr. platumos, paskui išilgai tos ly­ aiškinasi, kad jis ketinęs tiktai pats veteranų. Iš jų seniausias, Birštonas, giagretės į šiaurę nuo Sibiro krantų nusižudyti „savo mylimo karaliaus" buvo įstojęs nariu 1S87 metais. IŠ vi­ ligi Petropavlovsko Kamčatkoje. Iš akivaizdoje. so tokių senų narių esama 98. Jiems čia lėktuvas pasuko į Amūro žiotis DIDINAMA JAPONŲ ARMIJA. Im- visiems nutarta duoti jubiliejinį albu­ "ir, tik sutikęs smarkų pietų cikloną p'eraitoriaus-mikado įsakymu, peror­ mą nemokamai. Albumas su puikio­ ir gavęs radio sutikimą iš Maskvos, ganizuota visa japonų krašto apsaugos mis fotografijomis baigiamas spaus­ nusileido ties Nikolajevsko miestu ministerija* .Norima paaštrinti kari­ dinti. Jis atsięsiąs 7000 dol. S. L. A, mažoje upės saloje. Nors pakeliui te­ nė drausmė. Be to steigiamas naujas nepolitinė organizacija. Bet del įtakos ko nugalėti daug kliūčių ir teko ko­ karinės politikos skyrius. Jo uždavi­ joje varžosi yisos Am. lietuvių parti­ voti su pūgomis, miglomis ir viesu­ nys būsią: kovoti su svetimu špiona­ jos. Ji. turinti per 1 milijoną dolerių lais, daugely vietų be to smarkiai li­ žu, saugoti karines paslaptis, pačiam kapitalo ir savo spaudą. Seimas karšr jo, bet ir lakūnai ir lėktuvas sveiki. rinkti iš svetur žinias, teikti reikalin­ tai pritaręs Vilniaus vadavimo idė­ Lakūnai gavo Sovietų didvyrių titulus gų ir valstybei naudingų informaci­ jai ir pažadėjęs savo talką. Seimą ir ordinus. ja sveikino Glevelando miesto majoras* ISPANAI MADRIDE užpuolė lenr ITALAI ABISINIJOJE konfiskavo burmistras. Jis pasisakė labai palan­ kų pasiuntinybę, kur buvo pasislėpę negaus ir jo įžymių bendradarbių, ra­ kiai lietuviams. 10% dalyvių "atstovų lenkai turistai. Paleista 30 šūvių, ta­ sų žemes ir.ketina jas išdalinti savo buvo jau čia gimę 25 — 35 m. lietu­ čiau niekas nenukentėjo. Lenkų užs. kariams, ypač karo dalyviams. viai. reik. ministerija prieš užpuolimą pro­ testavo. VOKIETIJOJE UŽSIMUŠĖ 17 smo­ gikų. Jie važiavo autobusu, kuris nu­ sirito nuo stataus plento kranto Švarcvaldo kalnuose. EGIPTAS IŠGAVO beveik visišką politinę nepriklausomybę. Anglai ža­ da daugiau nesikišti į egiptėnų vi­ daus reikalus. Jų kariuomenė paliks tenai tik tol, ligi Egipto vyriausybė sudarys pati pakankamai stiprią' ka­ ro pajėgą. Tai įvyksią po 10—20 nre- tt|* Karą metu Egiptas Įeisiąs an­ glams naudotis visais savo susisielri- Pasvalio motėm šauliai ?; mo keliais. skyriaus valdyba.

748 ir sudarė savo - kuopos orkestrėlį. Taip pat kuopos jaunieji kareiviai mokosi gražiai sudainuoti* Moko jįj tiesioginiai viršininkai ir vietos pra­ džios mokyklos mokytojas. KARO AVIACIJA, šių metų liepos jau 1919 m. ir gyvavo ligi 1926 m., KLAIPĖDIEČIAI PALYDĖJO KA­ 21 d. mūsų karo aviacija šventė 17-kos kada buvo išformuotas. Tačiau 1935 RIUS I POLIGONĄ. Liepos m. 20 d. metų šventę. Visi aviacijos daliniai ir m. vėl buvo atgaivintas ir gavo senąjį vakare 6 pėst. pulko I bataliono ka­ visi aviacijos aukštieji viršininkai pavadinimą. Dabar sukanka vieneri riai išvyko į Gaižiūnų poligoną. Ka­ susirinko į sporto aikštę. Aikštėje, po metai nuo jo atgaivinimo. 1919—1920 riams einant gatve ir gražiai dainuo­ atviru dangumi, buvo pamaldos, ku­ m. yra dalyvavęs kautynėse su Lietu­ jant daug klaipėdiečių juos palydėjo rias laikė kap. kun. Juška. Kun. Juška vos priešais. Ypač smarkių kautynių į stotį ir pralaukė kol traukinys išė­ pasakė pamokslą. Grojo aviacijos dū­ turėjo su lenkais ties Rykantais (pa­ jo. dų orkestras, diriguojamas p. Lupei- keliui į Vilnių). Dabar pulkui vado­ 6 p. culko mokomoje kuopoje at­ kos. vauja št. pik. Giedrys. lieka stažą kariūnai, moko kuopos ka­ Karo aviacijos viršininkas pulk. inž. RYŠIŲ BATALIONAS. Liepos 25 d. reivius ^gražių dainų, tarp kurių ir Gustaitis pasveikino aviacijos karius į ryšių batalioną buvo atsilankiusi karo mokykloje dainuojamų. ir civilius tarnautojus. Savo žodyje pradžios mokyklų mokytojų, dabar Paskiausiai karių dantų gydymo nušvietė šios šventės reikšmę ir pa­ susirinkusi į karinio rengimo kursus, kabinetas įsteigtas 6 p, p, ligoninės brėžė, kad kaip lėktuvo motorui yra ekskursija. Susipažino su ryšininkų patalpose. Karių dantis gydyti pa­ svarbus kiekvienas mažas kąištelis, darbais, jų specialybės priemonėmis kviestas dantų gydytojas J, Šneide­ kuriam sugedus gali ivykti skaudi lėk­ ir t. t. ris. Jis su savo įrankiais, instrumen­ tuvo avarija ir gali atsieiti net lakūnų tais ir inventorium apsiėmė gydyti be gyvybėmis, taip aviacijos šeimai yra KARIŲ IšKILMŽS ANT MEDVĖ­ GALIO KALNO. Liepos m. 20 d. 8 jokio atlyginimo. Iš pulko gaus karių svarbus kiekvienas, nors ir mažas, gydymui tik medikamentus. Dantų pareigūnas, kuriam pasitraukus, ar pėst. pulko dalinys, stovįs viename žemaičių miestelyje, savo pulko gydytojui skirtą ^ atlyginimą aukoja neatlikus sąžiningai skirtų pareigų, ginklų fondui. gali labai pakenkti visai daliai. Šventės švęsti buvo nuvykęs ant gar­ siojo Medvėgalio kalno. Ten išklausė Tačiau jis džiaugės, kad visi pa­ pamaldų, pamokslo ir paskaitą. Ka­ reigūnai sąžiningai eina savo parei­ riams casakota iš Medvėgalio istori­ IŠMINTINGAS PASIRINKIMAS. gas ir del to mūsų greitasis ginklas jos, iš žemaičių kovų su kryžiuočiais aviacija klesti. ir iš pulko žygių kovoj del krašto ne­ Prūsų karaliui Fridrikui II gen, Seyd- Karininkų ir puskarininkių ramo­ priklausomybės. Pamaldų, pamokslo litz pranešė, kad vakar dienos kautynėse vėse buvo pietūs. ir paskaitų nemaža klausėsi ir vietos ypatingai pasižymėjo vienas Laisvų Šau­ lių pulko kapitonas. Karalius susiraukė Po pietų aviacijos sporto aikštėje gyventojų. Paskui kariai apžiūrėjo Medvėgalio, Pilies, Piliorių (Urvų) ir ir pasakė, kad jis tuo pulku nepasitikįs, buvo aviacijos karių lengvoji atletika: nes jo visi karininkai yra lengvapėdžiai. bėgimai, šokimai i tolį ir j aukštį, Aukos kalnus, ir žygio tvarka grįžo atgal. Verčiau su to kapitono pažymėiimu pa­ granatų mėtymas, disko ir ieties me­ laukti ligi kitų kautynių. Bet Seydlitzo timas ir futbolo rungtynės su 5 pėst. ULONŲ KULKOSVAIDININKAI prašomas sutiko priimti tą karininką. pulko komanda. Rungtynės baigėsi 7:1 LAIMĖJO ŠAUDYMUS. Liepos m. 21 — Tamsta vakar pasižymėjai savo nar­ (0:3) aviacijos naudai. d. Gaižiūnų poligone buvo atliktas Vyr. pusk. P. Kaunietis. . sa. Norėčiau šiandien už tai atsidėkoti. 800 metrų tiesus šaudymas iš kulkos­ Prašom pasirinkti, ką nori: štai krūvelė AUKŠTIEJI SVEČIAI KARIUOME­ vaidžių. Rungtynių pabaigoj rungėsi aukso, o Štai ordinas. NĖS DALYSE. Liepos 25 d. Prienų 2 ulonų pulko ir 2 pėst. pulko kul­ Karininkas ilgai negalvodamas pasirin­ įguloj buvo apsilankęs ministeris pir­ kosvaidininkai, kaip turį daugiausia ko auksą. mininkas J. Tūbelis, krašto apsaugos surinkę šaudymo taškų. Paskutiniuo­ —- Matai, tarė karalius Seydlitzui. — ^Mmsterio ir kitu lydimas. Liepos 24 se šaudymuose laimėjo ulonai, surin­ Narsūs jie gali būti, bet to pulko kari­ d. tą pat įgulą lankė Estif karo ata­ kę 13 taškų, o 2 pėst. pulkas 11 taškų. ninkai nepakankamai atjaučia garbės šė Lietuvai pik; Laarsen. Tas pats ata­ reikšmę. Kuris kitas karininkas pasirink­ GAIŽIŪNŲ POLIGONAN liepos 21 tų pinigus? Tai man nepatinka. šė lankėsi ryšių ir 1 inžinerijos bata­ d. atvyko vėl.nauja pamaina: keturių lionuose. Liepos 26 d. Seredžiaus įgu­ pulkų šaulių kuopos. — Dovanokite, Jūsų Didybe, pertrau­ lą aplankė anglų generolas Burtas ir kė karininkas. Šiuo žygiu, man pinigai susipažino su įgulos įrengimu ir gy­ 3 PĖST. PULKO mokomosios reikalingesni, nes turiu skolų. O ordiną venimu. kuopos kareiviai, savo vado paragin­ aš pelnysiu kitose kautynėse. ti, atsivežė iš namų savo styginius — Na, gerai, gerai! — tarė Didysis SEREDŽIAU* ĮGULOS kareivinių muzikos instrumentus ir armonikas, Fricas. — Imk sau ir ordiną avansu, patalpose liepos 24 d. atidaryta ka­ reivių skaitykla. Ji bus atdara kasdien netarnybos metu. Seredžiaus įgulos liktiniai puska­ rininkiai savo tarpe surinko apie 87 lt. ir, vieton vainiko mirusiajam įgu­ los karininkui, pinigus velionio gar­ bei paaukojo ginklų fondui. PRIENŲ ĮGULOJE, menininko grand.. Ausiejaus vadovaujami, kariai pradėjo statyti prie kelio, šalia ka­ reivinių, paminklą. Betoninis pama­ tas jau padėtas. Paminklas bus 6,10 metrų aukštumo. Priekinėje pusėje bus padėti Gedimino stulpai ir jų apa­ čioj Kęstučio bareljefas. DVEJOS SUKAKTUVĖS. Rugpiū- čio 1 d, sukanka 15 metų 4 artileri­ jos pulkui. Nors įis buvo sudarytas tik 1921 metais, tačiau jo kai kurios baterijos buvo susidariusios aftksčiiau * ir jau 1919 —1&20 m. yra dalyvavu­ sios kautynėse* Tik vėliau buvo su­ jungtos į pulkus* Dabar pulkui vado* vauja/ pik, Juodišius. Tą pat dieną ir 3 pėst Vytauto Didžiojo pulkas tnlni savo metines sukaktuvės^ gis pulkas buvo susidaręs

749 KAUNAS, Aiškintas lengvasis kulkosvaidis. Vado­ Ramučiai. Liepos m. 12 d. 46 Šaulių vavo kuopos vadas ats. j. ltn. VafcTaka- būrys surengė pirmąją šios vasaros iškilą. vičius. Į Šaudyklos vietą būrys vyko su Iš būrio štabo 6 vai ryto Šauliai raiti, dūdų orkestru. su gurguole išvyko į iškilos vietą maž­ daug už 15 km ant Nemuno kranto, ne­ Iš surengtų dviejų gegužinių būrys tu^ toli Rumšiškių miestelio. Atlikti žvalgy­ rėįo 75 litus gryno pelno. Grojo būrio bos pratimai ir keletas sportinių žaidi­ dūdų orkestras J. Gintautas. mų. Pietus paruošė būrio virėjas lauko Alsėta. Birželio 21 d. įvyko būrio su­ virtuvėje. Gyventojai smalsiai sekė iš­ sirinkimas. Į tarybą išrinkti: mok. L. Gri­ kilą, o vietos jaunimas turėjo progos ne­ gonis, A. Šakalys, J, Lašas ir J. Galvy­ mokamai pasilinksminti gegužinėje, kuriai dis. Į kontrolės kom.: V. Cinauskas, J. griežė būrio stygų orkestras. Saulis, M. Grabauskas. Liepos m. 12 d. būrys buvo surengęs ekskursiją į pa- KĖDAINIAI. demarklinijį. Būriui vadovauja girin. Ad. ŠAKIAI. Rimkus. Pajėslys, VII. 19 būrys minėjo Da­ Pavilkijys. Šauliai su džiaugsmu suti­ rių ir Girėną. Šauliai, pavasarininkai, Būrio koresp. ko naująjį s-gos statutą. Naujoji šaulių jaunieji ūkininkai, šaulių orkestrui grie­ uniforma ir kokarda Šauliams taip pat žiant, organizuotai dalyvavo pamaldose. TRAKAI. patinka. Daugelis uniformą siūdinasi. Pamokslą sakė kunigas Valentinavičius. Būrio šaulių „Trimito" skaito apie 60%. Mokyklos sporto aikštėje buvo iškilmin­ Vievis. Platus ir gražus Vievio ežeras VII. 12 buvo gegužinė. J. Astn gas posėdis. Kalbėjo Antanas Trumpa ir savo patogiais maudymuisi krantais šią Benediktas Kaukorius. Padainuota apie vasarą pritraukė daug vasarotojų. TELŠIAI. didvyrius dainų. Žmonių susirinko daug. Vievio būrį aplankė Vievio apylinkėse Telšiai. Liepos m. 19 d. šaulių dragūnų A. Tr. atostogaująs Trakų Šaulių rinktinės vadas būrys suruošė Dirkstelių dvaro miškely Kėdainiai* VII 19 d. 4 stoties būrys pulk. Įeit. Žutautas ir susirinkusiems šau­ gegužinę. Rengėjų tikslas buvo ne pelną parke surengė sporto gegužinę. Publikos liams bei svečiams skaitė paskaitą „Lie­ turėti, bet pratinti visuomenę prie ka­ susirinko arti 600 asmenų. Buvo šaudy­ tuvos reikalai ir mūsų uždaviniai". riško šautuvo, su juo supažindinti ir duo­ mas, sakalų gimnastika, akrobatika, jė­ ti progos šrateliais pašaudyti. Buvo pa­ gos mėginimas, komiškas sportas ir kita. Vievio šauliai ir visuomenė, išklausiusi pulk. Įeit. Žutauto paskaitos' ir būrio va­ skirta vertingų prizų moterims ir vy­ Sakalų gimnastiką ir akrobatiką, publi­ rams. kai prašant, teko kartoti. Pasižymėjo ge- do P. Janutėno pranešimo, nutarė pri­ ležink. broliai Kerteniai. Mėgėjų kuopelė imti protesto rezoliuciją prieš okupan­ Šaudė labai daug žmonių ir visi buvo suvaidino „Kaip romane". Būrys pelno tus, persekiojančius ir uždarinėjančius patenkinti šaulių nurodymais ir pamoky­ turėjo arti 300 lt. Vikis* lietuviškas organizacijas okupuotame mais. krašte. (pf). Pirmą prizą laimėjo iš moterų G. Va- KLAIPĖDA. lukaitytė, antrą — O. Komarienė. iŠ vy­ SEINAI. rų pirmą — Platakiš, antrą — Cepaus- Kretingalė. Liepos m. 23 d. buvo 7 kas. J* Jess. šaulių būrio tarybos posėdis. Svarstyta * ir priimta naujų kandidatų ir keletas Rudamina. Liepos m. 19 d. buvo mi­ Telšiuose, prekybos reikalais, lankėsi kandidatų pristatoma į šaulius. Nutarta nėta Darius ir Girėnas, mūsų kariuo­ jaunas Lietuvos verslininkas-pramoninin- įsigyti spintą ginklams ir knygoms. Spin­ menės į Vilnių įžengimas ir lenkų iš kas agr. p. ^Širmulis, kuris iš savo augin­ tai medžiagą duoti sutiko šaulys Kislai- Seinų išvijimas. ' tos žaliavos gamina „Mūsų senolių" ka­ tis. RugpiūČio 9 d. numatomas surengti Po pamaldų, laisvės aikštėje, susirin­ vą ir „Rago" cikoriją. Atsilankymo pro­ vakaras. kus visuomenės ir organizacijų atstovams, ga, p. Širmulis naujai susikūrusiam Telšių giedant tautos himną, pakelta vėliava. geležinkelių st. 17-tam Šaulių būriui pa­ PANEVĖŽYS. Kalbas pasakė: P. Augulis — „A. a. Da­ aukojo 20 litų. Būrio vadovybė jam labai dėkinga. Telšietis. Naujamiestis. Šiais metais būrys pra­ riaus ir Girėno žygis", V. Bulkaitis — deda gyviau veikti: susirenkama, šaudo­ „Lietuvių laimėjimas kovojant lietuvių ma ir k. tautos laisvei ir garbei'/, iš kovų del ne­ UKMERGĖ. Liepos m. 12 d. organizuotai dalyvavo priklausomybės atsiminimų papasakojo Musninkai, Naujai išrinktoji būrio ta­ pamaldose ir po pamaldų vietos klebo­ savanoris A. Maciulevičius. P-lė Radžiū­ ryba iš būrio vado V. Tallat-Kelpšos, nas kun. Kima prisaikdino, pasakęs šau­ naitė padainavo apie Dariaus ir Girėno kun. L. Markuckio, A. Ambrazaičio, L. liams kalbą, kurioje palinkėjo būti gerais žygį. Pasakė eilėraščius: D. Banionytė Muralio ir B. Diržio, paskutiniam savo šauliais — tėvynės sargais ir duotąją VI Viliūno „Atlanto Karžygiai", B. Pet­ posėdy nutarė rugsėjo 13 d. iškilmingai priesaiką tesėti. Mokyklos salėje buvo ravičiūtė — padeklamavo iš liaudies dai­ pašventinti būrio vėliavą, Numatyta vė­ susirinkimas. Būrio vadas supažindino nelių apie Darių ir Girėną, Petravičienė liavos pakėlimas, pamaldos, vėliavos'pa­ su s-gos statutu ir šaulys ats. j, įeit. — „Neverkit pas kapą", Janonio. šventinimas, šaulių priesaika, pagerbimas mok. Siaurukas skaitė apie priešgandinę Pabaigos žodį tarė K. Steikūnas. Mi­ žuvusiųjų del laisvės, paradas, iškilmin­ kovą. nėjimas baigtas vėliavos nuleidimu ir gas posėdis ir pasilinksminimas. Šilai. Birželio 29 d. Šiluose būrys su­ himnu. Šaulys Vi Š. rengė vakarą. Gražiai suvaidino St. Že­ maičio dramą „Žmogžudžio duktė". Lie­ pos m. 19 d. Justinavps vk. būrys vėl surengė gegužinę. Buvo prizinis šaudy­ mas šratais. Geriausiai šaudžiusiems š. J. Adomoniui ir š. Juoz. Poreikui paskirti prizai: „Trimito" prenumerata 6 mėn. ir 3 mėn. Būrio švietimo Vadovę, š. Alf. Smetonos pastangomis būryje steigiama biblioteka. Knygos renkamos aukomis iš būrio Šaulių ir šiaip asmenų. Daugiausia knygų paaukojo: š. P. Juzėnas 42 kn„ Š. Ad. Miškinis 12 kn. ir Š. Alf. Smetona 12 kn. Jau yra per 70 knygų. J-as.

ROKIŠKIS. - : . " Skapiškis. Būrys liepos m. 19 d, Šau­ Natimį įšrinkjtaParokiškio dė kovos' šoviniais. Bafyvav6v S3 šauliai -- Mtilią'~&u0io taryba.

750* 1\ PERKŪNSARGIŲ 2. SUDUžgS S. AUKSINIS SUKČIUS. 4f. VARINIS AUKSAS SUKČIUS. PERKŪNSARGIS. Sukčiai įvairūs Čia jau, broleliai, Tartum lakštutė Kaip po savaitės Kaimą apnyko — Juokas nemenkas — Jis čiulba, gieda — žiedas atrodo? Prastą žmogelį Dievas Perkūnas Siūlo mergelėm Auksas nubluko, Tykote tyko. -• Šėlsta ir trankos: Auksinį žiedą: Visas pajuodo. čia štai perkūno Kur tik aštresni Deimanto akys Paprastas stiklas Tok& „inžinierius" Dakt'ą prigriebia, Žibėt e žiba, Deimanto vietoj — Daugeliui kaime Nieko nelaukęs Kiek jis kaštuoja? Matot, kur žmonės Skūrą nunėręs — Žaibą įžiebia. Gi pigiau grybą! Pinigus mėto! Šiaip taip ištempia Gaila, kad dingo Taip susirietęs Nieko neliko Ant stiebo vielą, Tas „inžinierius" — Sukčius meluoja Iš aukso žiedo: Nulupa kainą, Nepagailėtą Ir paskutinį Gaila litukų — Kad širdžiai miela. Jis jo kalnieriausl Centą vilioja. Truputį gėda!..

5. „SPAUDOS" 6. ŠLAMŠTAS. 7. PORTRETU 8. „POLTRAKTAS"< PLATINTOJAS. SUKČIUS. ' 1 Šis t išnešioja Agentas- širšė' Nori turėti Portretas baigtas Knygas, brošiūras — Išsidangino, Portretą gražų, Kabo ant sienos. Jis nesigaili - Žmonės skaityti Duok savo foto Nieks nepažįsta, Kaimui; kultūros! Knygas mėgina. Paprastą, mažą. * Kas čia per vienas. Oiy liežuvėlį Skaito jie lapą Jis jį padidins, Žiūri mergelė, Turi neblogą*-^ ' Vieną ir kitą -r- Duos gražią-spalvą, Pyksta ir raukos — Net sveikutėliai Tuščią dalykų. Puikiai pagražins Nebe ta nosis, Įkalba stogrą. Ten prirašyta. Kūną ir galvą. Nebe tas plaukas. Ten, kur namuose Skaito, supyksta, Būsi ten jaunas, Akys kreivokos, Vyrųz neranda, Ištaria ačiū ~- Jeigu, jau senas — Lūpos per storos — Jis- tartum širšė Ir šitą šlamštą Viską padaro Nebėr nė ženklo G eidamas kanda. Kiša į pečiu! Portreto menas. Mūsų Barboros!

nytai laimėjo 9:0 (4:0). Komanda žada sužaisti su Zarasų ir kitų apylinkių ko­ mandomis. Po rungtynių šaulių rinktinės vadas pulk. Įeit. Murhikas ir kap. Navikevičius Palangos sporto klubas „Pajūris" yra pasveikino futbolininkus ir paskatino ryž- užsibrėžęs ne tik vandens sporte, bet ir tingesnio atsidėjimo sportui. S* . S* sausumoje treniruotis. Yra įsigijęs spor­ Klaipėdos H „Švyturys" — Sedos „Šau­ tui įrankių: baidarę, futbolui uniformas, lys" 8s2, Liepos 19 d. Klaipėdos II futbo­ bucus ir kt< Sporto įrankiams įgyti klu­ lo komanda „Švyturys** buvo iškviesta bas yra gavęs iš Kretingos rinktinės 150 draugiškų rungtynių su Sedos „Šauliu". litų. P* R- Laimėjo „Švyturys" 8J2, Kalvarija. Liepos 19 d„ šaulių sporto Rungtynių pasižiūrėti buvo susirinkę aikštėje" futbolo rungtynės tarp Kalvari­ nemaža, žmonių. Grojo dūdų orkestras. M jas jĮajujiu;,f Qrijos futbolo komandos ir Teisėju buvo L. Ambrasas iš Klaipėdos.

Katino C. JSO aukšt. lygos, futb, koman­ - '.••'•" ^ ' •' . Ed' dos bafgėšU; L/ Juknaičiai, Šilutės apskr. Prieš metus Utenos š. „tltenfc* ir žydų „Makabi" atvykusio pašto virlinmko Ųrmano bu­ 9*0 (4s0); Liegos 18 d; šaulių futbolo k-da vo* įsteigtas Juknaičiuose šaulių sporto

„IJtęnįsĄ 5 sujaidė draugiškas futbolo klubas ^Patrimpas"; Sudaryta kumššia- rungtynes su žydų;^MakaSr,','kurias pel­ svydžio komanda. Liepos 5 d* buvo su- kviestos septynios komandos. Juknai­ čių I komanda laimėjo pirmą vietą. Lie­ pos 19 d. buvo su Pagėgiais rungtynės, laimėjo Juknaičiai, Liepos 21 d. buvo nuvykę į Klaipėdą, kur" nors ir prieš gana stiprią Klaipėdos „Šaulio" koman­ dą, nugalėtojais išėjo Juknaičiai. Daroma žygių, kad ateinančiais metais Juknaičių šaulių būrys galėtų įsigyti di­ desnę aikštelę, kad galima būtų ne tik kumščiasvydį, bet ir futbolo komandą sudaryti ir treniruoti, o žiemą įsigyti pa­ talpą stalo tenisui ir kt. Marijampolės Šaulys — Lietuvos kla­ sės narys. Sekmadienį, liepos 26 d. Kau­ Juknaičių šaulių būrio ne, valstybiniame^stadione, buvo sužais­ kumsčiasvaidžio koman- tos tarpapygardinės finalinės futbolo dat kuri krašte retai su­ rungtynės tarp Marijampolės Šaulio ir tinka lygų sau priešą. Per Šiaulių šaulių Sakalo* Rungtynes laimėjo XX rinktinės sportininkų Marijampolės Šaulys 3:2 (1:1) ir tuo būdu sąskrydį 1935 m. laimė­ įėjo į Lietuvos klasę. jusi l-mą vietą ir š. m. Komandos žaidė tokių sudėčių: Mari­ taip pat pirmą vietą jampolės Šaulys: Bizūnevičius; Kondro- liepos 5 d. Juknaičiuose tas, Babušis; Senkus, Deltuva, Davidavi- čius; Mozūras, Bakūnas, Jašinskas, Rašy­ Marijampolės Šaulys mums žinomas tinis, Ratneris. Šiaulių Sakalas: Jampil- kaip vienas stipriausių provincijos fut­ cas; Švelnys, Pieskūnas; Mejeris, Ziup- bolo vienetų. Jis daug kartų yra nuga­ lys, E. Rovė; A. Rovė, Sipavičius, Nor­ lėjęs Kauno Lietuvos klasės komandas. vaiša, Nainys, Giedraitis. Nevisi Šaulio žaidėjai galėjo dalyvauti Techniškai geriau iaidė marijampolie­ pirmenybių rungtynėse, nes jie buvo už- čiai ir jų laimėjimas pelnytas. Sakalo angažuoti viename Kauno klube. Dabar žaidėjams trūko staigumo ir patvaros, reikia manyti, kad Šaulys juos pasiims šiaip jie pasirodė gan gražiai. Labai ir sustiprinęs savo sudėtį bus kartus pi­ pavojingas yra Sakalo dešinys puolėjas A. piras mūsų senoms komandoms. Kitame numeryje parašysime apie di­ Rovė. Dabar Šaulių Sąjungai Lietuvos klasėje delį šaulių sportininkų laimėjimą lengvo­ Įvarčius įmušė: Šaulio — Jašinskas, iš 9 klubų atstovauja keturi klubai, bū­ joje atletikoje. Bus įdėta ir nuotraukų iŠ Rašytinis ir RatnerisjSakalo—Giedraitis 2. tent: Šančių šaulių Kovas, š. Maistas, lemiamųjų momentų. Sekite kiekvieną Žaidimas buvo labai gyvas, bet kartu Klaipėdos Šaulys ir Marijampolės Šaulys. Trimito-n-rį, nes tik Trimite plačiausiai ir švelnus. Labai gerai teisėjavo N. Ce- Tai parodo, kad šauliai intensyviai dir­ rašoma apie svarbiausius sių dienų įvy­ rekas. ba, nors sporto sąlygos labai nepalankios. kius.

Kiti, priešingai, kad žemė galėsianti iš­ maitinti kelis kartus didesnį žmonių skaičių, negu dabar kad yra. Del to ir kyla klausimas, kuri gi tų nuomonių yra teisingesnė? Juk visas žemės rutulys apima -apie NAUJI ENERGIJOS ŠALTINIAI. vės negalima toliau perduoti, kaip 500 500 mifijbmų kvadratinių kilometrų plo­ *?-. km. tą. Du trečdaliu viso šito ploto vande­ Žinomas anglų biologas ir filosofas na­ Del vėjo, tai racionališkam išnaudoji­ nys. Lieka tik vienas trečdalis. Bet, deja, tūralistas Heksly, kalbėdamas apie da­ mui oro srovės tektų statyti 1 km aukš­ ir šiam trečdaly yra milžiniškų plotų, bartinius energijos šaltinius, jų nuolatinį tumo bokštus. Tačiau tas šiandienine kurie visai netinka nei žmonėms gyventi, išsekimą ir žmonijos ateities perspekty­ technika dar neįmanoma. nei maisto produktams augti (pavyzdžiui, vas, tvirtina, kad energijos šaltiniai bai­ gia išsekti. Ta pačia proga jis kalba ir Saulės motorai pasirodė irgi neprak­ ašigalių sritys, ištisi aukšti kalnynai, ty­ apie naujus energijos šaltinius, kurie tiški, nes juos didinant, jie netenka savo rai ir t. t.). Be to, yra ir derlingų plotų, ateityje turės suvaidinti svarbų vaidme­ naudingumo ir, be to, atsieina daug bran­ kurie irgi negali būti žmonių maitinimosi nį. giau, nei verta jų teikiamoji energija. tikslams panaudoti, pvz., miškai negali būti ariamaisiais laukais paversti, nes Gamybos mechanizacija vyksta dideliu Ateities energijos šaltiniai, anot Heks­ jie irgi reikalingi, kaip kuras, statybinė tempu. Heksly apskaičiavo, kad kiekvie­ ly, glūdi augmenijoje. Jis tvirtina, kad iš medžiaga ir kitais sumetimais. nam JAV darbininkui tenka 30 arklio gyvų augalų, pigiu ir paprastu vyksmu, galima gauti alkoholis — puiki degama Vienas mokslininkas, prof. Hassinger, jėgų. Turint galvoje, kad 1 a. j. lygi 10 pasakė, kad mūsų žemė galinti ne dau­ darbininkų raumenų jėgai, matome, kad medžiaga. Milžiniška atogrąžų sričių augmenija laiduoja žmonijai praktiškai giau kaip 8 miliardus žmonių išmaitinti. Amerika greta kiekvieno darbininko turi Dabar yra apie 2 miliardus žmonių. Tat 300 kartų didesnę mechaninę jėgą. Tai­ neišsemiamą žaliavos atsargą. Pirmykš­ čiai miškai gali duoti neribotą kiekį au­ išeina, kad žemė galėsianti išmaitinti 4 gi norint pakeisti visas Amerikos maši­ kartus daugiau žmonių. Daugumas moks­ nas žmonėmis, reikėtų 10 miliardų dar­ galų cukraus ir krakmolo, iš kurių spe- cialinėse įmonėse lengva pagaminti spi­ lininkų irgi yra šios nuomonės. bininkų (penkis kartus daugiau, nei vi­ Dabar vėl klausimas: per kiek laiko same pasaulyje yra gyventojų). rito. Heksly nuomone, netolimoje atei­ tyje atogrąžų miškai, jei ne visiškai pa- padaugės žemėj žmonių ligi 8 miliardų? Energija gaunama iš dviejų šaltinių: keis anglies kasyklas, tai bent nustums Prof. Hassinger apskaičiuoja, kad po 300 naftos ir anglies. Šiedu energijos šaltiniai jas į antrą vietą. A. V. metų ši riba būtų pasiekta, jei žmonių baigia išsekti. Naftos užteksią dar vienai daugėjimas eitų ir toliau tokiu pat grei­ žmonių kartai, o anglies — keturioms tumu, kaip ėjo ligi šiol. Apie 1800 metus kartoms. KIEK ŽEMĖ GALI ŽMONIŲ žemėje buvo vienas miliardas žmonių. IŠMAITINTI. Ligi šiol, t. y. per 130 su viršum metų Žmonės, ieškodami naujų energijos tas skaičius padvigubėjo T— priaugo kita šaltinių, galvoja apįe kitus galimumus: Daugumas mokslininkų, remdamiesi tiek. Tačiau profesorius tuo dar nesiten­ vandenį, vėją ir saulę. Tačiau Heksly tais statistikos ir kitokiais duomenimis, sten­ kina ir netvirtina, nes, greičiausiai, atei­ galimumais paremtus apskaičiavimus pa­ giasi apskaičiuoti, kiek laiko bus žemė tyje žmonijos išsimaitinimas priklausy­ neigia. Vanduo, kaip energijos šaltinis, žmonių maitintojėlė ir kokį skaičių žmo­ siąs ne nuo kiekio maistingųjų augalų, šiandieną daugelio kraštų visuomenės nių galėsianti ji išmaitinti. Įvairūs moks­ bet nuo sugebėjimo pačių žmonių surasti ūkyje vaidina svarbų vaidmenį* Tačiau lininkai tuo klausimu anksčiau laužė ir naujų maitinimosi būdų. Antra, kad žmo­ Heksly tvirtina, kad šie galimumai apri­ dar tebelaužo galvas. Nors tiesą, yra pa­ nių prieauglis ateityje ." vis dėlto taip boti. Juk pagamintą centrinėje stotyje siekta jau ir teigiamų rezultatų, tačiau sparčiai nesįdaugins. Žodžiu, kad.žmogus, prie krioklio ar užtvankos elektros ener­ mokslininkai yra skirtingų nuomonių. greičiausiai, suras naujų kelių atskirti gija reikia perduoti į vartojimo vietą. Vieni sako, kad Žemė neilgai galės mai­ maitinimo priklausomumą nuo žemės ir Čia technika surišta su atstumu: dabar­ tinti žmones — greitu laiku žemė ne­ klimato. tiniu srovės įtempimu 100.000 voltų sro­ teksianti pajėgumo išmaitinti žmoniją. A. V. 752 PASLAPTINGAS KONKURENTAS Ranka nusišnypšti buvo priimta net ir Aplink Lietuvą. RADIJUI. pačių aukštųjų ceremonininkų. Tik jie rei­ Rugpiūčio 2 d. iškeliauja su dviračiais Didžiuliam anglų keleiviniam laivui kalavo, kad tai būtų daroma kaire ranka, nes dešiniąja, esą, reikalinga imti mėsa aplink Lietuvą Palangos šaulių būrio „,Queen Mary" iškeliavus iš Anglijos į sporto klubo „Pajūrio" nariai šauliai Ameriką, porai dienų praslinkus, anglų iš dubens ir dėti { burną. 1545 m, Jonas Sulpicijus pasiūlė taip daryti: „Jei tau Petras Raškevičius ir Mikas Petrulis, ku­ laikraščiuose pasirodė fotografijos iš lai­ rių kelionės tikslas: smulkiau pažinti vo gyvenimo vandenyne. Visi manė, kad reikia nusišnypšti, tai nosies skystimo neimk pirštais, bet pasinaudok nosine". kraštą ir platinti išleistą Palangos šaulių tai televizijos nuotraukos. Bet greit iš­ būrio, Palangos vaizdų albumą, už kurį aiškinta, kad tai sumanaus koresponden­ Tačiau šis pasiūlymas tada sukėlė labai didelių ginčų. Girdi, tai esą netikslu ir gautos aukos bus sunaudotos šaulių sa­ to triukas. Jis išplaukdamas pasiėmė 4 natorijai Palangoje statyti. karvelius. Du išleido, nuplaukus 200, ir negražu. du — 400 kilometrų. Karveliai nusinešė Kiek vėliau, 1613 m. Erazmo Rotarda- Būrių tarybos ir šauliai prašomi teikti pririštus prie kojyčių nuotraukų negaty­ miečio parašytoje knygoje „Civilitas pu- jiems visokeriopą pagalbą. vus. erilis" Šis klausimas, prieš tai sukėlęs Ats. Įeit. S. Jagutis, Ryšium su tuo verta pažymėti, kad šio daug barnių ir ginčų, kiek plačiau išna* Palangos šaulių būrio vadas. laivo vardas atsirado atsitiktinai. Nes grinėtas. Ten priejta kai kurių išvadų: anglai nėra pratę tam naudoti gyvų as-^ „Nusišnypšti į kepurę ar rankovę esą menų vardus. Pasakojama, kad iš pradžių kaimietiška; nusišnypšti nosį ranka bei Šančių šauliams ir kandidatams. buvo nutarta laivas pavadinti karalienės alkūne* gali sau leisti tik cukrininkai; nusišnypšti ranka taip, jog tu tU6 pačiu Rugpiūčio 2 d. būrio 13 metų sukaktu­ Viktorijos (gimusi 1819, vainikuota 1837 vių šventė. Šauliai renkasi ugniagesių ir mirusi 1901 m.) vardu.. akimirksniu pataikai sau ant drabužių, nėra nei kiek negeriau. Bet nusisemti rūmuose, Rusų g-vė 6 nr., 9 vai. Po Reikėjo tam gauti karaliaus Jurgio V pamaldų 2 p. pulko aikštėje bus šau­ sutikimas. Pas karalių tuo reikalu buvo nosies skystimą į nosinaitęf nusigręžus kiek į šalį nuo aukštesniojo luomo as­ lių paradas ir ugniagesių rūmuose pietūs. pasiųstas ne labai iškalbus kapitonas. Būrio šventės išvakarėmis, šeštadienį, Raportuodamas jis pradėjo ilgą frazę: menų, yra labai padorus dalykas. Tačiau, jeigu kartais visai netikėtai, dviem pirš­ aikštėje bus misterija „Už laisvę". Pradžia Jūsų Didybe, leiskite naują laivą pava­ 18 vai. dinti vardu Anglijos karalienės, kuri yra tais besišnypščiant, kliūtų kas ant grin­ pati išmintingoji, pati garsioji ir pati dų, ilgai nelaukdamas patrink koja". Liepos 31 d. 18 vai,, penktadienį, visi mylimoji, kurią visa mūsų tauta gerbia Dabar, žinoma, nosinaitės pigus daly­ šauliai ir kandidatai renkasi ugniagesių ir... — Gerai, gerai — nutraukė kalbą kas ir visi moka jomis naudotis A. V. rūmuose parado repeticijai. karalius. — AŠ manau, kad mano žmona, Būrio vadas. karalienė Marija, nieko prieš tai netu­ Pranešimai. rės. Galiu tuojau ją paklausti telefonu. (45) Marvelės būrio šauliams. (4) Aleksoto būrio šauliams* Tuo truputį nelauktu būdu naujas mil- Rugpiūčio 2 d. 7 vai. ryto Marvelės .žiniškas laivas gavo, „Queen Mary" pa­ pradž. mokykloje 42 nr. šaukiamas narių Sekmadienį, liepos m. 2 d., 7 vai. visi vadinimą. Šiuo laiku tai pats didysis, pa­ ir kandidatų susirinkimas. šauliai-ės renkasi šaulių aikštelėje pasi­ togus ir greitas vandenų laivas. R. Būrio vadas. ruošimui būrio šventei. Būrio vadas. NOSINĖS ATSIRADIMO ISTORIJA. Mūsų seneliai labai dažnai mėgsta mus vadinti prasimanėliais, o kartais net ir Redakcijos ir administracijos atsakymai. išdykėliais. Mes, girdi, dabar esame tiek Jonui M. Dumčiui, Brooklyne. 2 dol. = Vievio būrio korespondentui (pj). Del išlepinti, kad net iš to vargšo kaimiečio, 11,70 lt. gavome ir įskaitėme į 1937 m. automatricos korespondenciją persiuntė- lipdydami visur parašus: „Spiaudyti ant Trimito prenumeratą J. Avižieniui. Savo me geležinkelių valdybos direktoriui. grindų griežtai draudžiama", reikalauja­ metraščio 1936 m. neišleidom, o tą di­ Mūsų žiniomis, Tamstos iškeltas vieviš- me nosinaitės. O apie nusišnypštimą nė dįjį jau tur būt turite. Siunčiame dar kių pageidavimas leisti automatricą ligi kalbos negali būti. Bet, grįžtelėjus kiek 1 egz. Vievio bus patenkintas. atgal, iš tikrųjų rodo, jog mes esam pra- Juliui Lėveniui, Šiauliai. Tokiais klau­ Pr. B. ab. Nr. 60, Kaunas. Kaune gy­ simanėliai.. simais Tamsta gali rašyti į Darbą, Vers­ vendamas turi gražios progos rasti tin­ Senovėje nusispiovimas ir nusišnypšti­ lą arba į dienraščius, Trimite visų sričių kamų būdų pasigydyti. Kita nieko nega­ mas ant grindų buvo priprastas ir visų vis tiek neapimsime, juo labiau, kai tam lime tamstai patarti. priimtas ceremonialas. Geras auklėjimas yra skiriama speciali spauda. reikalavo, kad tik šitas dalykas su koja Korespondentams. Prašoma Trimitui VI. Mizeikiui, Skiemonys. Korespon­ būtų pašiurintas. Tą, žinoma, mūsų kai­ rašyti korespondencijas apie svarbesnius dencijoje buvo aiškiai pasakyta, kieno miečiai dar ir šiandie nieko nesidrovė­ šaulių būrių darbus. Šiaip eilinės geguži­ sporto šventė buvo Del to niekas ir ne­ dami, o kartais net ir su, pamėgimu te­ nės bei vakarėliai be ypatingos progra­ galėjo būti suklaidintas. O kad vado pa­

bedaro, ypač bažnyčioje. ..s mos galima paminėti aprašant būrių me­ dėjėjas pavadintas būrio vadu, tai nie­ XVI amžiuje plačiajame pasaulyje no­ tinę veiklą. Be to, rašant reikia nurodyti, kam skriaudos tuo nepadaryta. Ginčy­ sinė buvo dar labai ginčijamas dalykas. kurioje apskrityje būrys yra. tis del to neverta. Kaip apsisaugoti nuo viduriu šiltinės ir kruvinosios. (Sveikatos Departamento Sanitarijos Skyriaus patarimai visuomenei). Pasirodžius kai kuriose Lietuvos vietose susir­ ti išeinamos vietos kiek galima toliau nuo šuli­ gimų kruvinąja (dizenterija) primenama, kaip rei­ nio, šaltinio, upelio. Išeinamos vietos reikia daž­ kia apsisaugoti nuo tų limpamų ligų. nai laistyti šviežiai lešiuotomis kalkėmis (1 da­ Kad jomis neužsikrėstume ir nesusirgtume, reikia: lis kalkių ir 4 dalys vandens); 1) negerti nevirinto vandens ir kitų gėrimų, paga­ 9) naikinti musės, nes jos tikrai yra šitų ligų pla­ mintų iš nevirinto vandens; tintojos; 10) nelankyti namų, kur tomis ligomis serga, arba 2) negerti nevirinto nežinomos kilmės pieno; neseniai (jei nepraėjo 3 savaitės) buvo sirgę; 3) nevalgyti žalių nevirtų, nešvarių, pasenusių ir 11) jei kas namuose apsirgo, tai ligonis turi būti apdulkėjusių vaisių, uogų, daržovių; atskirtas nuo sveikų į atskirą kambarį, o jo mėš­ 4) prieš valgį ir po kiekvieno patarnavimo ligoniui, las, šlapumas ir vėmalai užpilti kalkėmis, arba būtinai gerai numazgoti su muilu rankas; 3% karbolio skiediniu ir užkasti į žemę, toliau 5) plauti karštu vandeniu valgomieji ir geriamie­ nuo šulinio, upės, kiemo; ji indai; 12) ligoniui mirus, nekelti šermenų (pakasynų), * 6) visi valgomieji daiktai laikyti uždengti nuo mu­ bet tą pačią dieną dėti lavoną karstan, užvožti sių, dulkių ir neliesti jų nešvariomis rankomis; ir vežti į kapus; 7) laikyti švariai rūbai, kūnas ir dažnai mainyti Be to, reikia nepamiršti bute tuojau padaryti skalbiniai; dezinfekciją. Tuo reikalu reikia kreiptis prie apskri­ S) laikyti švariai gyvenami namai, kiemai ir įreng­ ties ac miesto gydytojo.