DOCSLIB.ORG

Kaišiadorių Vyskupijos Kurijos Leidykla 1996 23/28:929 Matulionis Ki226 I

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Kaišiadorių Vyskupijos Kurijos Leidykla 1996 23/28:929 Matulionis Ki226 I Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla 1996 23/28:929 Matulionis Ki226 I. Leidėjų žodis apie šią knygą jos autorių Lietuvių Katalikų Akademijos 1981 m. Romoje išleistos Prano NIHIL OBSTAT Gaidos knygos "Nemarus mirtingasis arkivyskupas Teofilius Matulio­ Mintaučkis Censor ad hoc deputatus nis" įvadiniame žodyje pasakyta, kad daugiausia šiai knygai medžiagos Kaišiadorys, die 5 ianuarii 1996 surinko Lietuvoje gyvenantis kurio pavardė tuo metu negalėjo būti paskelbta. Tai popiežiaus garbės prelatas ir Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas Stanislovas Kiškis, daug metų dirbęs vietos vys­ kupo kancleriu, labai kruopštus žmogus. Josephus Matulaitis Episcopus Kaišiadorensis Dabar, kai nebėra pavojaus būti apkaltintam antisovietine veik­ Kaišiadorys, die 9 ianuarii 1996 la ir suimtam, St. Kiškis leido spausdinti apie arkivyskupą Teofilių Nr. 3 Matulionį 1974 m. jo parašytus atsiminimus, pridedant kai ką iš minė­ tos Prano Gaidos knygos. Autentiški arkivysk. T. Matulionio tekstai šiek tiek paredaguoti. Taip pat prel. St. Kiškis 1989 m. lapkričio 14 d. parašė Kaišia­ dorių vyskupijos apaštaliniam administratoriui pareiškimą, nurodyda­ mas priežastis ir prašydamas pradėti kanonišką procesą arkivyskupo Te­ ofiliam Matulionio šventumui paskelbti. Tada buvęs dar tik apaštaliniu administratoriumi dabartinis Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, pri­ ėmęs tą pareiškimą, pasitarė su Kunigų taryba ir Lietuvos vyskupais, su­ darė reikalingą komisiją ir kreipėsi į Vatikaną, o gavęs Kongregacijos šventųjų byloms nagrinėti pritarimą obstare"), visus pakvietė mels­ tis ir pradėjo kaupti žinias apie arkivyskupą Teofilių Matulionį. Dabar jau surinkti jo rašyti laiškai ir raštai, apklausinėti jį asmeniškai pažinoję liudininkai, gauta daug atsiliepimų raštu. Netrukus visa ši medžiaga bus išversta į kurią nors plačiai vartojamą kalbą ir pateikta Kongregacijai šven­ tųjų byloms nagrinėti, kad būtų ištirta ir nuspręsta, ar arkivyskupas Te­ ofilius Matulionis tikrai yra vertas paskelbti palaimintuoju. Tai būtų dide­ lė Dievo dovana Lietuvos Bažnyčiai ir garbė tautai. Melskimės! Visagali Dieve, mūsų prieglauda ir stiprybe! Tu stiprini visus tvirtai Tave tikinčius ir nuoširdžiai Tavo valią vykdančius. Tu stiprinai ir mūsų vyskupą Teofilių Matulionį, kai dėl Tavo vardo jis net šešiolika metų įvairiuose lageriuose ir liko Tau ištikimas. Suteik malonę, kad mes, kadaise turėję jį savo vyskupu, dabar galėtume turėti šventuoju ir užtarėju danguje. Viešpatie, išklausyk mūsų maldą ir suteik prašomą malonę! Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui Tėvui. t 9986-549-04-3 © Stanislovas Kiškis, 1996 t J. Matulaitis. Kaišiadorys, 1990 07 10.) 3 Deja, rengiant knygą "Arkivyskupas Teofilius Matulionis 1873- apaštalavo, lankydamas tremtyje esančius lietuvius ir teikdamas jiems 1962" spaudai jos autorius St. Kiškis 1995 m. rugsėjo 25 d. sakramentus... Tik 1957 metais grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Seme­ Kaišiadoryse mirė ir to paties mėnesio 28 d. palaidotas Katedros šven­ liškių bažnyčios altarista. Tačiau 1958 metų pavasarį vėl buvo areštuo­ toriuje šalia prel. Teodoro Brazio. tas ir ketveriems metams išvežtas į Sibirą, iš kur grįžo tik 1962 metais. Stanislovas Kiškis gimė 1900 m. spalio 20 d. Peterburge, religin­ Antrą kartą grįžęs iš beveik metus buvo Joniškio (Molėtų goje lietuvių inteligentų šeimoje, kilusioje iš Kavarsko parapijos Lietu­ raj.) bažnyčios altarista, penketą metų - Punios klebonu, trejetą metų - voje. Čia, Abromiškio kaime, Kiškiai turėjo ūkį, kuriame vasarą visa Jiezno altarista, keletą mėnesių - Dubingių klebonu ir net devynerius šeima atostogaudavo. Šeimoje augo net septyni vaikai, Stasiukas buvo metus Stirnių bažnytėlės klebonu. 1982 metais, perėmęs vyskupijos trečiasis. Tėvas vienoje Peterburgo ligoninėje dirbo felčeriu. valdymą, vysk. Vincentas Sladkevičius pasikvietė dar vyskupo Teofi- 1908 metais Stasiukas pradėjo lankyti Šv. Stanislovo parapijos Matulionio kanauninku paskirtą St. Kiškį į Kaišiadoris ir padarė jį pradinę mokyklą, o 1913 metais jau įstojo į prie Šv. Kotrynos bažnyčios čia katedros altarista. Kaišiadorių vyskupo V. Sladkevičiaus rūpesčiu buvusią gimnaziją. Ją, būdamas gabus ir darbštus, 1918 metais baigė 1988 metais kan. Stanislovas Kiškis buvo paskirtas Popiežiaus garbės aukso medaliu. Kadangi po 1917 metų revoliucijos Rusijoje įsigalėjo prelatu. sovietinė valdžia, nusiteikusi prieš religiją, tai 1918 metų vasarą pirmiau­ Ir po Sibiro vargų kan. St. Kiškis liko be galo darbštus ir kūrybin­ sia Stanislovas, o paskui ir jo tėvas su kitais vaikais parvyko į Lietuvą. gas. Rūpestingai ištyręs archyvus, parašė kai kurių bažnyčių istorijas. Motina mirė dar 1915 metais, palaidota Peterburge, Vyborgo kapinėse. Daug surinko medžiagos apie žymias asmenybes, rašė savo atsimini­ Grįžęs į Lietuvą, Stanislovas 1918 metais įstojo į Vilniaus kunigų mus; darė iš užsienio gaunamų vokiškų ir lenkiškų laikraštėlių santrau­ seminariją, kurią 1922 metais baigė, tačiau kunigu dar neįšventinamas, kas (religinio turinio) ir siuntinėjo kunigams; bene aštuoniose vietose nes buvo per jaunas. Todėl, vyskupo Jurgio Matulaičio patariamas, atvyko vadovavo kunigų rekolekcijoms. Kol buvo stipresnis, kasmet vasarą į Kauną ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete mėnesiui važiuodavo į Palangą ne tiek pailsėti, kiek rusams vakarais pas prof. P. studijavo apologetiką, o mokyklose dėstė tikybą. Tik bažnyčioje rusiškai skaityti konferencijų, sakyti pamokslų... 1924 m. balandžio 19 d. Marijonų koplyčioje prie Šv. Gertrūdos Gyvendamas Kaišiadoryse, beveik kasdien rytais Katedroje laiky­ bažnyčios arkivyskupas Zecchini įšventino kunigu, tačiau ir tada dar davo šv. Mišias, o vakarais klausydavo išpažinčių; šventomis dienomis metus St. Kiškis išbuvo Kaune. per šv. Mišias sakydavo ir pamokslą. Daugiausia laiko praleisdavo prie 1925 metų pavasarį kartu su vienu studentu buvo pasiųstas į JAV rašomosios mašinėlės. Todėl paliko beveik 40 savo parašytų dalykų. Lig rinkti aukų Kaune statomiems namams. kai grįžo iš Ameri­ šiol išspausdinti yra tik "Vilniaus kalvarijos", lageryje parašytos "Vilties kos, vyskupas J. Kukta paskyrė jį Merkinės gimnazijos kapelionu. Nuo maldos" ir prisiminimų knyga "Aš padarysiu jus žmonių žvejais", spau­ 1926 m. sausio 6 d. jam teko ten dirbti ir direktoriumi. Visus žavėjo savo dai rengiami Kaišiadorių vyskupijoje dirbusių kunigų nekrologai. prielankumu, be to, dar ir muzikalumu... Dievas tesuteikia prelatui Stanislovui amžiną šviesą danguje, o 1929 metais, uždarius Merkinės mokyklą, St. Kiškį vysku­ jis tešviečia savo pavyzdžiu mums čia, žemėje! pas pasiėmė į Kaišiadoris ir paskyrė savo kancleriu. Juo kun. St. Kiškis išbuvo net 16 metų. Būdamas gabus ir labai darbštus, energingas, jis ir Kan. J. MINTAUČKIS prie rašomojo stalo sėdėjo, ir katedroje chorui dirigavo, ir katalikų veiklai vyskupijoje vadovavo; įvairius suvažiavimus šaukė, konferencijas orga­ nizavo, paskaitas skaitė, straipsnius rašė... Prasidėjus karui ir 1941 metų vasarą vokiečiams užėmus Kaišia­ doris, kun. St. Kiškis čia suorganizavo ligoninę likusiems sužeistiems raudonarmiečiams ir daugelį jų išgelbėjo nuo mirties. Taip pat ir vi­ siems kitiems, į vargą patekusiems, jis kiek galėdamas padėti ir padėjo. Todėl, kai 1944 metais grįžo Raudonoji armija, daug kas manė, kad kun. St. Kiškis bus apdovanotas... 1945 m. birželio 24 d. Kaišiadoryse kun. St. Kiškis buvo areštuo­ tas, nuteistas ir išvežtas į Sibiro lagerius. Ten metų kalėjo, o paskui 4 į Sibirą. Pakeliui išlaipino Oršos kalėjime. Tai originalus kalėjimas su ilgomis pastogėmis, bet šiaip gana primityvus. Per Įvadas medicininę apžiūrą kalėjimo felčeris, žmogus jau pagyvenęs, sužinojęs, kad esu lietuvis ir dar kunigas, papasakojo, kad prieš kelerius metus čia buvęs vyskupas Matulionis. - Tai nepaprastas žmogus! - sakė jisai. - Jį ne tik visi gerbė, bet ir jo klausė. Gavęs siuntinius, jis dalijosi su jau buvo praėję penkeri metai, kai čia kalėjo vyskupas! Net visai svetimiems jis paliko tokį kad jie ilgai jo neužmiršo. Ir jis pajutęs jame dievišką šviesą." Kai metais, atleidęs iš pareigų savo generalvikarą kan. J. Stankevičių, vyskupas Teofilius pats pradėjo valdyti Kaišiadorių vys­ kupiją, pasklido kalbos, kad jis bus vėl suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Išgirdęs šiuos gandus, Teofilius ramiai pareiškė: - Jei, einant pro krūmus, iš jų kas netikėtai iššokęs suriktų ū-ū, gal ir išsigąsčiau... Bet kad mane gali vėl suimti ir į kalėjimą pasodin­ ti, tas manęs nei kiek negąsdina. Si knyga - tai bandymas trumpai atpasakoti a. a. arkivyskupo Teofiliaus Matulionio turiningo ir pamokančio gyvenimo svarbiau­ siuosius etapus. Daugiausia medžiagos buvo pateikęs pats arkivysku­ pas mūsų istorikui a. a. kun. dr. J. Stakauskui. Kai kurių duomenų gauta iš kunigų, sugrįžusių 1933 metais kartu su vyskupu iš Rusijos. Buvo apklausti artimiausi giminės, peržvelgti archyvai ir pas privačius asmenis užsilikę vyskupo laiškai; įdomių žinių surinkta ir Latvijoje. Tautos himne Lietuva yra vadinama "didvyrių žeme", taikant šį posakį mūsų garbingajai praeičiai. Bet gal ne mažiau jis tinka ir dabarčiai, kai daugeliui tenka žygiuoti sunkiais, ir kruvi­ nais keliais. Mes galime didžiuotis, kad Dievo Apvaizda davė Lietuvai Teofilių Matulionį - tikrą dvasios didvyrį, išbandytą ir užgrūdintą Sovietų Rusijoje. Kai jis 1934 m. apsilankė Romoje ir labai gerbdamas Šv. Tėvą priklaupė, kad būtų palaimintas, Pijus XI jį pakėlė ir tarė: - Esi kankinys, privalai pirma mane palaiminti! Ir tik tada leido pabučiuoti Žvejo žiedą. Tas pats Šventasis Tėvas 1936 metais lietuvių maldininkų grupės apsilankymo proga apie vyskupą Teofilių išsitarė:
Load more

Recommended publications
  • LAIKINOJI Sostine . LIETUVIU˛ Literatu¯Roje
    . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERATU¯ROJE Viktorija Šeina . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERAT¯UROJE Monografija lietuVių literatūros ir tautosakos INSTITUTAS Vilnius 2014 uDk 821.172.09 Še24 knygos rengimą ir leidybą pagal nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ finansavo lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. VAT-49/2012) Monografija apsvarstyta ir patvirtinta leidybai lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslo tarybos posėdyje 2014 m. spalio 24 d. (protokolo nr. r3-4) recenzentai: Prof. habil. dr. kęstutis nastopka Doc. dr. rita tūtlytė Dr. Mindaugas kvietkauskas redaktorė erika Malažinskaitė Dailininkas rokas Gelažius Viršelis: kauno panorama, XX a. 4 dešimtmetis. Vytauto augustino nuotr. lCVa P-33746 © Viktorija Šeina, 2014 © lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014 isBn 978-609-425-135-1 TURINYS ĮVaDas 7 tyrimų apžvalga 13 Metodologinės prieigos 20 PrieŠISTORĖ: LITERATŪRINĖ KAUNO reFLEKSIJa XViii a. PaBaiGoJe–XX a. PraDŽioJe 45 LAIKINOJi SOSTINĖ HIC ET NUNC 59 laikinosios sostinės reikšmių laukas 59 laikinoji sostinė kaip išbandymas (Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly) 98 Miestas kaip svetima erdvė (antano Miškinio poezija) 116 literatūrinis laikinosios sostinės archisiužetas ir jo veikėjai 135 LAIKINOJi SOSTINĖ iŠ ISTORINĖs PersPektYVos 153 kaunas okupacijų ūkanose 153 Pasakiškasis kauno matmuo (Juliaus kaupo urbanistinės pasakos) 166 saulėtoji kauno pusė iš už atlanto (Birutės Pūkelevičiūtės Aštuoni lapai) 180 laikinosios sostinės mitokūros lūžis išeivijoje 193 „Buržuazinio kauno“ atminties politika ir rezistencinė miesto dvasia 201 laikinosios sostinės eschatologija (Vytauto sirijos Giros Raudonmedžio rojus) 216 sugrįžtanti atmintis 230 laikinosios sostinės mitokūros gairės šiuolaikinėje literatūroje 234 iŠVaDos 253 iliustracijų šaltiniai 258 literatūros sąrašas 259 Šaltinių sąrašas 274 asmenvardžių rodyklė 277 I˛VADAS Šio tyrimo objektas yra laikinoji sostinė – ne istorinis tarpukario kau- nas, bet literatūrinis jo antrininkas, sukonstruotas pagal savitus me- ninio pasaulio principus.
    [Show full text]
  • Darbininkas Gė
    B- Ant. fc. ♦ MM* mm***; * *111C » fc. * *~ ‘ ' * VISŲ SALIŲ KATALIKAI DARBININKAI ;.Jmf1 -V.ĄJAi. ylA. ... EINA ANTRADIENIAIS IB* VIENYKITĖS! n ARRININK AR ’PENKTADIENIAIS t r ■' į I* į AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠV. JUOZAPO SĄJUNGOS ORGANAS . - J ~t ....... —............... ............. ..........~ '-——y -.......... • ....................................... ............ .... 1 ■LaUiU.-U-llflĮ EINA NUO 1915 METŲ SOUTH BOSTON, MASS., ŠVENTŲJŲ METŲ GEGUŽBS-MAY 23 D., j933 M., No. 39 KAINA 5 CENTJ MILIJONINIS UŽSAKY-1 KUN. J. J. JAKAIČIUI, M. L C., MAS WORCESTER ■ . ■ . ■. ■ : ■ p.< ' ' DIRBTUVEI Vokiečiai Perša Lietuva dėl jo giminaičio Saliamono Banaičio mirties, nuoširdžios užuojautos reiškia AVORCESTER. šiais: metais bus pradėtas San' “DARBININKO” REDAKCIJA Franeisco^pakland tilto sta- tybos darbai, kurią įvykdy­ Uniją Su Lenkija mas kaštuos daugiau kaip 22 milijonus dolerių. Tiltą ŠIRDINGAS AČIŪ LONDONAS. — Praėju­ pridėti žemės plotą, esai Mirė Saliamonas Banaitis pastatymui bus suvartota rupūžė žemės gilumoj sią savaitę Lonodone lankę­ prie Nemuno, prie Klai] plieno už milijonus dolerių; si Vokietij os kanclerio at­ dos krašto. Be to, vok KAUNAS. — Gegužės, 4 tintojas, <4Aušros,”. “Tėvy­ Plieno darbams vadovaus L. D. S. Centras ir “ Dar­ PRESTON, Neb. — Tū­ stovas Dr, Rosenbėrger, čiai pasižada lenkams ūžti kur turėjo svarbius pasita­ . d. ryte savo kukliame bute nės Sargo” ir k.' anais lai­ American Steel and Wire bininko” vadovybe širdin­ las W. Margrave, kasdamas rinti Dancige sąžinės laiė1 po neilgos širdies ligos pa- kais ėjusią laikraščią ben­ Co., kuri darbą pavedė savo gai dėkoja Worcęster L. D. žemę, 20 pėdą gilumoje ra*, rimus su Anglijos vyriau­ mokyklas ir tt. sybe. * ’ ' • simirė vienas Senesnės kąr- dradarbis.; _ ■ ' \ < dirbtuvei Worcęstęry. S. 7 kuopai, paaukojusiai do rūpužę molio gniužule, .. Anglą, spauda pranei 7 Tarpe svarbių pasiūlymų, tos tautinio judėjimo darbi­ Karo metu, esant vokie- .
    [Show full text]
  • Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “
    Multinational Candidature File for the 2nd Proclamation of Masterpieces of the Oral and Intagible Heritage of Humanity “Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “ Content 1. IDENTIFICATION ................................................................................................................ 2 a. Group of Member States .................................................................................................... 2 b. Name of the form of cultural expression ............................................................................ 2 c. Name of the communities .................................................................................................... 2 d. Geographic location ........................................................................................................... 2 e. Frequency of this form of cultural expression .................................................................... 3 f. Persons and organizations responsible .............................................................................. 3 g. Co-ordinator ....................................................................................................................... 4 2. DESCRIPTION ...................................................................................................................... 5 a. Description of the form of cultural expression .................................................................. 5 b. History, development and social, symbolic and
    [Show full text]
  • TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje Po Vieną Litą Ir Liepos M
    o MULIŲ NAMŲ FONDAS. ~ ^ T R I MITAS v ,. šalįlnJ Sąjungos rinktinės atstovų susirinkimo bir­ LIETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENĖS želio 30 d. nutarimu, visi šauliai ir šaulės šaulių namų LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. fondui sumoka per metus ne mažiau kaip po vieną litą, Eina XVII metai, kas savaitė, ketvirtadieniais. šaulių namų fondo pinigus iš šaulių surenka rinktinės Leidžia LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA, vadovybės ir atsiunčia šaulių Sąjungos štabui. Redaktorius JONAS KALNĖNAS. Bi nutarimą pirrnasis įvykdė II Utenos rinktinės An­ talieptės šaulių būrys. Būrio vadovybė surinko iš šaulių TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje po vieną litą ir liepos m. & d. pinigus atsiuntė štabui. metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centų. Burio vadas, siųsdamas pinigus parašė laišką, kuriame Atskiras numeris — 20 et. pažymėjo, kad šauliai noromis sumokėjo nustatytą šaulių Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. namų fondo mokesti. Antruoju atsiliepė XVI Kėdainių SKELBIMŲ KAINOS 50 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ rinktinės Kėdainių miesto šaulių būrys, kurio vadovybė jams ir šauliams daroma nuolaidų. Už skelbimų turinį Re­ taip pat atsiuntė 1936 metų šaulių namų fondo mokestį, dakcija neatsako. surinktą iš būrio šaulių. Gauti iš būrių namu fondo pi­ RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. Nesuvartotų nigai laikomi atskiroje namų fondo sąskaitoje Nr. 1826 rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. Žemės Banke. Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarusi / namų fondo sąskaitą pervestos ir Saulių Sąjungos vi­ REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA suomeninių sumų 1936 metą sąmatoje numatytos sumos namų fondui. Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 20-63, Svarbu, kad visos šaulių būrių vadovybės įvykdytų šaulių Sąjungos rinktinių atstovų susirinkimo nutarimą ir kasmet surinktų iš šaulių namų fondo mokestį, šaulių namų fondo pinigai bus naudojami šaulių būrių ir rink­ Sąjungos štabo žinios.
    [Show full text]
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
    ^^^^^m^m^^^^* ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera..
    [Show full text]
  • Arkivyskupo Mečislovo Reinio Kankinystö – Atsitiktinumas Ar Sąmoningas Apsisprendimas?
    LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 25. VILNIUS, 2004 11 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Vilniaus universitetas ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO KANKINYSTö – ATSITIKTINUMAS AR SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS? Žengiant į trečiąjį krikščionyb÷s tūkstantmetį sudarytas XX a. martirologijus – antrojo tūkstantmečio paskutinio amžiaus tik÷jimo kankinių katalogas. Atrenkant kandidatus į šį martirologijų vadovautasi dviem kriterijais. Pirmasis – kandidato persekiojimas, nužudymas iš odium fidei. Antrasis – kandidato nuostata aktyviai liudyti tik÷jimą. 1993 m. popiežius Jonas Paulius II, Kryžių kalne prisimindamas Lietuvos sū nus ir dukteris, sovietin÷s priespaudos metais nuteistus ir įmestus į kal÷jimą, išsi ųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą, Kolymą, nuteistus myriop, at skirai įvardijo tris Lietuvos vyskupus: „Iš jų ypač nor÷čiau priminti tris Bažnyčios šulus: Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių, po ilgų tardymų ir žiaurių kankinimų nužudytą 1946 metais; Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį, kurio žemiškoji ke lion÷ tebuvo vien skaudi kančios ir sielvarto kalvarija iki pat mirties 1962 metais; taip pat Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį, suimtą 1947 metais, o 1953 metais mirusį Vladimiro kal÷jime. Buvo teisiami nekaltieji. Jūsų T÷vyn÷je anuomet siaut÷jo nežmo niška visuotin÷s prievartos sistema. Ji tryp÷ ir žemino žmogų <…> Pasikartojo ir išsi pild÷ tai, kas jau buvo atsitikę Golgotoje, kur Dievo Sūnus, „pri÷męs tarno išvaizdą“ kaip žmogus, „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2,7–8)1. Šiame konferencijos „Arkivyskupas
    [Show full text]
  • Atsisiųsti Straipsnį
    *3 Kairiojo skilvelio miokardo reakcija į ischemiją: struktūros pokyčiai 235 į parafiną. Jų 4 µm storio histotopogramos dažytos hematoksilinu ir eozi- nu, pikrino rūgšties prisotintu raudonojo sirijaus tirpalu ir modifikuotu azano metodu. Kardiomiocitų dydis (skersmuo ir ilgis) matuotas išilginiuose kar- diomiocitų pjūviuose, kai buvo matomi abiejuose kardiomiocito galuose įterptiniai diskai ir branduolys, apskaičiuotas kardiomiocitų skerspjūvio plotas ir tūris, laikant, kad kardiomiocitas yra cilindro formos. Visais atve- jais atlikti 65 kardiomiocitų matavimai. Toliau nuo pažeistosios srities miokardo intersticiumo kolageninių skaidulų tinklo procentinį tūrį, skaidulų perimetrą ir plotelių skaičių regė- jimo lauke, kurio plotas – 35 578 µm2, vertinome raudonuoju sirijumi dažy- tuose preparatuose, naudodami Quantimet 520 (Jungtinė Karalystė) vaizdų analizės sistemą. Kiekvienu atveju įvertinta vidutiniškai 100 laukų (origina- lusis padidinimas 700 kartų), nupjautų išilgai kardiomiocitų, praleidžiant kraujagysles, kurių skersmuo > 20 µm, ir substitucinės fibrozės židinius. Statistinė analizė Histomorfometriniams duomenims palyginti naudotas dispersinės analizės (ANOVA) dviejų faktorių metodas, įvertinant grupės ir kiekvieno tiriamojo morfometrinių duomenų dispersijas (lizdinės imties analizė), laikant skirtumus statistiškai reikšmingus, kai p < 0,05. Taikant regresinę analizę, įvertintas vainikinių arterijų stenozės poveikis kardiomiocitų hi- pertrofijai ir histomorfometrinių rodiklių koreliacija. RezULtataI Ischeminės disfunkcijos grupės
    [Show full text]
  • The Church, the Kronika, and the KGB Web
    The founder and editor of Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika Rev. Sigitas Tamkevičius SJ in exile in Krivoshein, the Tomsk region. 1988. Vidas Spengla The Church, the Kronika, and the KGB web KATALIKŲ AKADEMIJA Vilnius 2002 UDK 282(474.5)(093) Sp21 Parts I and III written by Vidas Spengla Part II written by Archbishop Sigitas Tamkevičius and Bishop Jonas Boruta Translated into English by Saulius Girnius Edited by Vidas Spengla The publication of the book was supported by Ministry of Culture of the Republic of Lithuania © Algimantas Žilinskas, 2002 ISBN 9986-592-35-6 © Publishing house KATALIKŲ AKADEMIJA INTRODUCTION This book describes events which took place 10-30 years ago in the Church of the small, little known country of Lithuania. This country, which has shared the tradition of Christian faith with Europe for 600 years, lived in difficult conditions of persecution for 50 years in the twentieth century when every day anyone who treasured the faith had to be on guard and willing to fight if he wanted to preserve this faith in his heart. We clearly felt then that the stern words from the first Epistle of the Apostle Peter - “Your enemy, the devil, prowls around like a roaring lion looking for someone to devour. Resist him, standing firm in the faith, because you know that your brothers throughout the world are undergoing the same kind of sufferings.” (1 Pt 5, 8-9) - were not frightening rhetoric written in the spirit of old times, but the painful reality of current life. The author of the Holy Scripture addressed these words to the persecuted Christians of the first centuries, but also consoled and showed the way for Christians oppressed by the totalitarian anti-Christian dic­ tatorships of the XX century.
    [Show full text]
  • Lietuvos Provincijos Fotografija 1918–1940 Metais
    VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA ZITA PIKELYTĖ LIETUVOS PROVINCIJOS FOTOGRAFIJA 1918–1940 METAIS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, menotyra (03 H) Meno istorija (H 310) Vilnius, 2012 Disertacija rengta 2006–2011 metais Vilniaus dailės akademijoje Mokslinis vadovas Prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijoje Menotyros krypties taryboje: Pirmininkas Dr. (hp) Laima Laučkaitė-Surgailienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Nariai: Doc. dr. Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Dr. Margarita Matulytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) Dr. Jolita Mulevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) Oponentai: Dr. Skaidrė Urbonienė (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Dr. Vilma Žaltauskaitė (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) Disertacija ginama viešame menotyros mokslo krypties tarybos posėdyje 2012 m. gruodžio 14 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijos DIC multifunkcinėje patalpoje 112, Maironio g. 3, LT-01124 Vilnius Tel.: (8-5) 2105456; faksas (8-5) 2105444 Disertacijos santrauka išsiuntinėta 2012 m. lapkričio 14 d. Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose © Zita Pikelytė, 2012 © Vilniaus dailės akademija, 2012 ISBN 978-609-447-058-5 Turinys 5 ĮVADAS 21 I. PROVINCIJOS FOTOGRAFIJOS PLĖTOTĖ IKI 1940 METŲ 21 I. 1. Lietuvos provincijos fotografija iki Pirmojo pasaulinio karo 23 I. 2. Fotografijos raida Lietuvos provincijoje 1918–1940 metais 25 I. 2. 1. Lietuvos fotografų sambūriai ir jų veiklos atgarsiai provincijoje 26 I. 2. 1.
    [Show full text]
  • Lietuvių Inteligentų Socialinis Vaidmuo Formuojant Tautinės Tapatybės Modelius Kultūrinėje Spaudoje
    ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2011 57 Lietuvių inteligentų socialinis vaidmuo formuojant tautinės tapatybės modelius kultūrinėje spaudoje Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto doktorantė Vilnius University, Institute of Journalism, Doctoral student Bernardinų g. 11, Vilnius Tel. (8 5) 2193041 Faks. (8 5) 2193039 El. paštas: [email protected] Nagrinėjamas inteligentijos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę ir kuriant tapatybės modelius kul- tūrinėje spaudoje, Lietuvos tautinių atgimimo sąjūdžių laikotarpiais. Analizuojant socialinį fenomeną – kaip spauda dalyvauja aktyvinant kaitos procesus – taikomas aiškinamasis tyrimas, kokybinės analizės, lyginamasis ir interpretacinis metodai, atliekama literatūros apžvalga. Pagrindiniai žodžiai: kaita, inteligentai, tapatybė, kultūrinė spauda. tautinio atgimimo judėjimai. savasties suvokimo būtinybe. Lietuvių Ištakos spaudos ir žurnalistikos tradicijos plėto- josi specifiškai, tačiau jos buvo veikiamos Istoriškai kultūrinis ir politinis lietuvių Europoje paplitusių politinių, literatūrinių, atgimimas siejamas su spaudos laisvės filosofinių srovių. Denio McQuailo teigi- samprata: laisvo žodžio, žadinančio žmo- mu, periodiniai žurnalai, paplitę XVIII a. nių sąmoningumą ir įtvirtinančio tautinę Europoje kaip masių tarpininkai, labiau tapatybę, sklaida bei leidinių, kaip tauti- priskirtini krašto (vidaus) ir individualiai nės tapatybės, nacionalinės savigarbos bei sferai. Atkreipė dėmesį, jog trūksta komu- valstybingumo idėjos įgyvendinimo prie- nikacijos
    [Show full text]
  • D 2.2 Title of the Deliverable: Consolidated Content List
    ICT-PSP Project no. 297158 EUROPEANAPHOTOGRAPHY EUROPEAN Ancient PHOTOgraphic vintaGe repositoRies of digitAized Pictures of Historical qualitY Starting date: 1st February 2012 Ending date: 31st January 2015 Deliverable Number: D 2.2 Title of the Deliverable: Consolidated Content List Dissemination Level: Restricted Contractual Date of Delivery to EC: Month 12 Actual Date of Delivery to EC: December 2012 Project Coordinator Company name : KU Leuven Name of representative : Fred Truyen Address : Blijde-Inkomststraat 21 B-3000 Leuven PB 3301 Phone number : +32 16 325005 E-mail : [email protected] Project WEB site address : http://www.europeana-photography.eu Page 1 of 91 EUROPEANAPHOTOGRAPHY Deliverable D2.2 Title: Consolidated Content List Context WP 2 Themes, Collections and Content WP Leader KU Leuven – Prof. Dr. Fred Truyen Task 2.3 Detailed Content List Task Leader KU Leuven – Prof. Dr. Fred Truyen Dependencies Author(s) Prof. Dr. Fred Truyen Contributor(s) Alinari 24 Ore and Fondazione Alinari, TopFoto, Imagno, Parisienne de Photographie, ICCU, Polfoto, CRDI, Gencat Cultura, United- Archives, NALIS, MHF, Arbejdermuseet, ICIMSS, KU Leuven, Lithuanian Museums. Reviewers Nacha Van Steen (KMKG), Gerald Piffl (Imagno) Approved by: History Version Date Author Comments 0.1 22/05/2012 Fred Truyen – KU Leuven 0.2 23/11/2012 Fred Truyen – KU Leuven 0.3 11/12/2012 Fred Truyen – KU Leuven 0.4 27/12/2012 Fred Truyen – KU Peer reviews Leuven, Gerald Piffl integrated. – Imagno, Natasha Van Steen, KMKG Final 1.0 31/12/2012 Fred Truyen – KU
    [Show full text]
  • MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday Supplement 1997 M
    ANTROJI DALIS DBAoeAS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) Saturday supplement milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA KERTINĖ rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, PARAŠTĖ krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio — džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURE Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija Vėsioj, begalinėje šiaurėj — Ko nelesat aukso grūdų, Geležinis Vilkas ji laižo, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautinę gyvastį Ir pluko gulbės, Gaudžia Velykų varpai. tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamos. Chicago, 1991 — radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo — MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėšta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Į miško gilumą. Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Miega šventi ąžuolai... Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Ir pravirko sesuo balsu Atėjės i Vilnių žmonės žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera... Tartum gulėtų nami — mes laikėmės žodžiais, Aukšto piliakalnio kalne Ir išėjo brolių ieškoti Kaip maldininkas kuriuos gaivino ir nuolat naujai Ir mano menki pelenai..
    [Show full text]