331 Lietuvių kataLikų moksLo akademija METRAšTIS XLI VILNIUS ● 2018 1 issN 1392-0502 Lietuvių kataLikų moksLo akademija Lietuvių kataLikų moksLo akademijos METRAšTIS XLI VILNIUS, 2018 2 Projekto kodas: Nr. 09.3.3-esFa-v-711-01-0004 Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas Lkma metRaŠtis, t. XLi / LCas aNNuaLs, vol. XLi seRija a / seRies a RedakCiNĖ koLeGija Lkma akad. doc. dr. arūnas streikus (vilniaus universitetas, istorija) – redakcinės kolegijos pirmininkas doc. dr. Povilas aleksandravičius (mykolo Romerio universitetas, filosofija) Lkma akad. prof. habil. dr. danutė Gailienė (vilniaus universitetas, psichologija) Lkma akad. doc. dr. kęstutis Girnius (vilniaus universitetas, filosofija) Lkma akad. doc. dr. Liudas jovaiša (vilniaus universitetas, istorija) vysk. dr. algirdas jurevičius (vytauto didžiojo universitetas, teologija) dr. katarzyna korzeniewska-Wolek (nepriklausoma tyrėja ir vertėja, krokuva, Lenkija, sociologija) Prof. dr. kun. tadeusz krahel (Wyższe seminarium duchowne w Białymstoku, Lenkija, istorija) dr. Rasa mažeika (archives of Canada, toronto, kanada, istorija) Lkma akad. prof. habil. dr. irena Regina merkienė (Lietuvos istorijos institutas, etnologija) Lkma akad. prof. habil. dr. Guido michelini (università degli studi di Parma, italija, filologija) Prof. dr. algis Norvilas (saint Xavier universitetas, Chicago, JAV, psichologija) Lkma akad. doc. dr. kun. arvydas Ramonas (klaipėdos universitetas, teologija) Lkma akad. prof. dr. Paulius v. subačius (vilniaus universitetas, literatūrologija) Lkma akad. prof. habil. dr. antanas tyla (Lietuvos istorijos institutas, istorija) Prof. dr. mindaugas stankūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Griffith university,a ustralija, biomedicina) Prof. dr. andrius valevičius (L’université de sherbrooke, kanada, filosofija) Prof. habil. dr. Rafał Witkowski (uniwersytet im. adama mickiewicza w Poznaniu, Lenkija, istorija) dr. mikas vaicekauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, literatūrologija) – vyriausiasis redaktorius © Lkma, 2018 issN 1392-0502 Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, vilnius, 2018, t. 41. issN 1392-0502 tuRiNys moksliniai straipsniai. 5 vytautas ališauskas Žmonių ir knygų likimai „didžiajame persekiojime“: agapės, irenės ir Chionės kankinystė tesalonikuose. 7 Fates of People and Books during ‘the Great Persecution’: martyrdom of agape, irene, and Chionia in thessaloniki. 27 mindaugas Paknys tėvo tiburcijaus 1754 metais vykdyta Lenkijos ir Lietuvos kamaldulių vienuolynų vizitacija. .29 visitation of Camaldolese monasteries of Poland and Lithuania by Father tiburtius. .72 jonas drungilas Lokalinių mitų gyvybingumo atvejis: druskininkų „kurortinė“ pradžia Xviii a. 73 a Case of vitality of Local myths: the ‘spa’ Beginning of druskininkai in the eighteenth Century. 85 milda kvizikevičiūtė kalnai ir kalnuoti regionai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės keliautojų akimis Xvi–Xviii a.. 87 mountains and mountainous Regions in the eyes of travellers from the Grand duchy of Lithuania in the sixteenth-eighteenth Centuries. 103 aldona Prašmantaitė trakų sufraganato ir jo valdų istorijos bruožai XiX a.. 105 Features of the History of trakai suffraganate and its Holdings in the Nineteenth Century. .128 algimantas katilius seinų (augustavo) vyskupijos aukštieji dvasininkai: katedros kapitulos narių charakteristikos metmenys. 131 The Higher Clergy of the diocese of seinai (augustavas): an outline of the Characteristics of the members of the Cathedral Chapter. .158 4 turinys dangiras mačiulis visuomeniniai teismai kaip tobulesnio piliečio ugdymo praktika tarpukario Lietuvoje (1918–1940). 159 Public Courts as a Practice of Nurturing a Consummate Citizen in interwar Lithuania (1918–1940). .192 Ramūnas Labanauskas Pierre‘o teilhard‘o de Chardino idėjų recepcija Lietuvoje: Brazauskų mokykla (1975–1993). 193 Reception of Pierre teilhard de Chardin’s ideas in Lithuania: the Brazauskas school (1975–1993). 233 Neringa markevičienė Balio sruogos laiškai juozapui sruogai: Pareigingoji bičiulystė . 235 Letters of Balys sruoga to his Brother juozapas sruoga: a dutiful Friendship. .265 Linas Šipavičius evangelijos pagal morkų leksiniai aramėjizmai lyginant su sinoptine tradicija. 267 Lexical aramaisms in the Gospel of mark Compared with the synoptic tradition. 293 ......... Recenzijos. 295 irena eglė Laumenskaitė, Krikščioniškumas kaip socialinių laikysenų veiksnys totalitarinėje ir posovietinėje visuomenėje, vilnius, 2015; arūnas streikus, dalia kristina kuzmickaitė, vidmantas Šimkūnas, Iš sovietinės patirties į laisvės erdvę: Vienuolijos Lietuvoje XX a. antroje pusėje, vilnius, 2015; Paulius subačius, Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai, 1988–2013: Krikščionys Lietuvos visuomenėje po atgimimo, t. 1–2, vilnius, 2015; alina Zavadzka, Duszpasterstwo polskie na Wileńszczyźnie w okresie sowieckim, Białystok, 2017 (katarzyna korzeniewska). 297 ......... in memoriam . 307 aldona Prašmantaitė atgailos regulinių kanauninkų vienuolio mykolo Giedraičio kulto ženklai Lietuvoje: In memoriam mykolui jonui Henrikui Giedraičiui (1929-01-25 – 2017-12-29) . 309 apie autorius. 319 atmena autoriams. 321 5 moksliniai straipsniai 6 Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, vilnius, 2018, t. 41. issN 1392-0502 ŽmoNių iR kNyGų Likimai „didŽiajame PeRsekiojime“: AgaPĖs, iReNĖs iR CHioNĖs kaNkiNystĖ tesaLoNikuose vytautas AliŠauskas 1. Pradžia. Šis straipsnis skirtas vienam diokleciano–Galerijaus krikš- čionių persekiojimo, istoriografijoje tradiciškai vadinamo „didžiuoju per- sekiojimu“, epizodui1. dioklecianas imperatoriumi buvo paskelbtas 284 m., bet religiniai susidorojimai ženklino tik paskutinius jo valdymo metus (302–305 m.). jo inicijuotą manichiejų persekiojimą bent iš dalies galima paaiškinti pastarųjų ryšiais su priešiška Persija2, tačiau krikščionys vos ne dvi dešimtis diokleciano viešpatavimo metų plito, stiprėjo ir džiaugėsi ra- mybe. sakoma, kad jo naujasis administracinis centras Nikomedija buvo pilnas krikščionių, einančių svarbias valstybines pareigas. Bažnyčia buvo tiesiai priešais rūmus, svarbiausiame miesto kvartale. tad 303 m. vasario 23 d., terminalijų šventės dieną, oficialiai prasidėjęs krikščionių persekioji- mas vargu ar gali būti paaiškintas vien didymos apolono orakulo ištarme 1 Šio persekiojimo naujausi tyrimai ir jų apibendrinimas: marta sordi, I cristiani e l’impero romano. Nuova edizione riveduta e aggiornata, milano: jaca Book, 2006, p. 161–170; William H. C. Frend, Martyrdom and Persecution in the Early Church: A Study of a Conflict from the Maccabees to Donatus, oxford: Basil Blackwell, 1965, p. 477–512; Paul keresztes, „From the Great Persecution to the Peace of Galerius“, in: Vigiliae Christianae, Leiden, 1983, t. 37, p. 379–399; P. s. davies, „the origin et Purpose of the Persecution of 303 ad“, in: The Journal of Theological Studies, oxford, 1989, t. 40, p. 66–94; Roger Rees, Diocletian and the Tetrarchy, (ser. Debates and Documents in Ancient History), edinburgh university Press, 2004, p. 57–71; William H. C. Frend, „Persecutions: Genesis and Legacy“, in: The Cambridge History of Christianity, t. 1: Origins to Constantine, edited by margaret m. mitchell, Francis m. young, Cambridge: Cambridge university Press, 2006, p. 518–523. Plg. atskiro regio- no persekiojimo analizę: Rajko Bratož, „die diokletianische Christenverfolgung in dem donau- und Balkanprovinzen“, in: Diokletian und die Tetrarchie. Aspekte einer Zeitenwende, hrsg. von alexander demandt et al., (ser. Milennium Studien, 1), Berlin–New york: Walter de Gruyter, 2004, p. 115–140. 2 manichiejų persekiojimo afrikoje, paprastai laikomo savotiška krikščionių persekio- jimo preliudija, pradžia ilgai datuota 297 m., dabar linkstama priimti reskripto 302 m. kovo 31 d. datą; žr. Roger Rees, op. cit., p. 58. 8 vytautas ališauskas *2 (Lact., De mort. pers. 11.7–8; euseb., Vita Const. 2.50–51), neva palankia bend- ravaldžio cezario Galerijaus sumanymui išnaikinti krikščionis3. Gelminės priežastys veikiausiai buvo susijusios su radikalia imperijos transforma- cija. Laktancijus savo Persekiotojų myriuose (De mort. pers. 7) gal kiek per emocingai, bet įžvalgiai apibūdina netikėtus diokleciano pastangų stiprin- ti imperijos integralumą padarinius. Šiuolaikiniai istorikai, akcentuodami diokleciano konservatizmą, mums rodosi, neadekvačiai optimistiškai ver- tina jo reformas ir prikiša Laktancijui nepakankamą įsigilinimą į persekio- jimo priežastis4. tuo tarpu Laktancijus mato platų socialinį reformų foną ir gyventojų reakcijas į pokyčius. dioklecianas, vildamasis imperijos valdymą padaryti efektyvesnį, ėmė- si valdymo reformos (pradedant tetrarchijos įkūrimu), tačiau šioji išaugino biurokratinį aparatą, išpūtė karines pajėgas; administravimo biurokrati- zacija, su ja stiprėjančios vietinės korupcijos ir sauvalės apraiškos, taip pat nauji statybų užmojai skurdino žemuosius gyventojų sluoksnius, paradok- saliai skatino ir milžiniškos valstybės dezintegracinius procesus5. Labai ti- kėtina, kad būtent jau atliktų ar atliekamų reformų nepopuliarūs padariniai paakino imperijos valdovus ieškoti naujų, šį kartą ne tiek administracinių, kiek ideologija grindžiamų būdų integruoti valstybę6. 3 anot šaltinių, aukojimų dalyvaujant imperatoriui metu paaiškėjo, kad paaukotų gyvulių viduriai „tyli“, nes iš jų apžiūros neįmanoma pranašauti ateities įvykių (Lact., De mort. pers. 10). orakulas prie mileto netiesiogiai nurodęs to kaltininkus – aukojimą stebėju- sius krikščionis; plačiau žr. dominique Briquel, Chrétiens et haruspices: La religion étrusque, dernier rempart du paganisme