Voruta 2009 m. spalio 3 d. Nr. 19 (685) ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 19 (685) 2009 m. spalio 3 d. Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje Tautinių mažumų integracija į 4 Gintaras Songaila: bendrąją Lietuvos kultūrą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimanazijos direktoriaus Vidmanto ŽIlIaUS kalba, pasakyta 2009 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Sąjūdžio XII suvažiavime. Šį pranešimą rašau tikėdamasis neįžeisti nei vienos tautinės mažumos, bet norėdamas at- Nacionalinė švietimo sistema skleisti tikrąją Pietryčių Lietuvos tautinių mažu- mų padėtį, jos santykį su valstybe bei priežastis, ar Lietuvos laisvosios rinkos kurios, manau, lėmė šių santykių raidą. švietimo „politika“ Prieš gerą dešimtmetį maniau, kad ateityje žmonės, atstovaujantys tautinėms mažumoms Lietuvoje, sakys: „Gerbiu savo tėvų ir senelių kalbą, didžiuojuosi jų perduota kultūra, bet „Vorutos“ skaitytojų dėmesiui myliu ir Lietuvą, nes ji man suteikė išsilavinimą, darbą ...“ Lietuvos paštuose priimama lai- Deja, baigiantis antrajam atkurtos Nepri- kraščio „Voruta“ prenumerata 2009 klausomos Lietuvos dešimtmečiui lenkų tautinė metams. mažuma save izoliavo, o kitos tautinės mažumos Galima „Vorutą“ užsiprenumeruoti pasidavė pirmosios įtakai. Izoliacija pasireiškė tuo, kad daugelis rajono ir internetu, adresu: www.post.lt gyventojų, kaip ir prieš 20 metų, blogai kalba lie- tuviškai, o nemaža dalis net nesupranta kalbos, ignoruoja valstybines šventes bei valstybės atri- Prenumeratos kaina: butiką, be to, lenkų tautinės mažumos atstovai 1 mėn. 3,00 Lt pažėrė šūsnį reikalavimų valstybei: miesteliuose 2 mėn. 6,00 Lt gatves pavadinti su karo nusikaltimais susijusių asmenų pavardėmis bei statyti jiems paminklus, Taip pat galima užsiprenumeruo- vardus ir pavardes asmens dokumentuose bei miestų gatves ir vietovardžius leisti rašyti ti ir elektroninį laikraščio „Voruta“ lenkiškais rašmenimis, įteisinti lenkų kalbą variantą. Reikia atsiųsti prašymą į šalia valstybinės kalbos, vaikus mokyti vien tik Rytis Kupčinskas įteikia Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimanazijos direktoriui „Vorutos“ redakciją el. paštu, adresu: lenkų kalba. Vidmantui Žiliui dovaną [email protected]. Kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl įvyku- Prieš dvidešimt metų aistros pradėjo virti tusą, neva pažeidžiantį lenkų, rusų, baltarusių Laikraštis bus išsiųstas el. paštu sios lenkų tautinės mažumos izoliacijos? Kokia tarp lenkų tautinės mažumos atstovų, kai lietu- teises. Kaip alternatyva sprendžiant šias proble- nauda iš susidariusios situacijos Vilniaus krašto vių kalba buvo paskelbta valstybine. Tuomečiai mas buvo pasiūlyta steigti lenkų nacionalines nurodytu adresu. Kaina kaip ir prenu- žmonėms bei politikams? Kas trukdo krašto Šalčininkų ir Vilniaus rajonų lenkų tautybės gy- apylinkes. Tokių apylinkių nuo 1988 m. per meratos pašte. integracijai? ventojai, kurie užėmė vadovaujančias pareigas metus buvo paskelbta apie 30. Tolesnėje strate- Pirmoji dezintegracijos priežastis tai išlikę bei priklausė SSKP, pradėjo raginti kitakalbius SSKP nomenklatūriniai vadovaujantys darbuo- „Vorutos“ redakcija protestuoti prieš lietuvių kalbos valstybinį sta- Nukelta į 13 p. tojai. Koks šių darbuotojų vaidmuo ? Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse Prof. akad. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius krašto vietose. Jų sulenkinimo laipsnis LIETUVOS SĄJŪDIS nevienodas. Dar mažiausiai 35-iose pavardėse slypi tokie dvikamieniai asmenvardžiai, SVEIKINAME kuriems tiesioginių atitikmenų lietuvių antroponimijoje nerasta, bet jų lietuviška (baltiška) kilmė negali kelti abejonių, nes juos sudarantys dėmenys turimi kituose Lietuvos Sąjūdis sveikina „Vorutos“ dvikamieniuose asmenvardžiuose, pavyz- laikraštį 20 metų sukakties proga. džiui, pavardė Dermont iš Der-mantas (plg. Akad. Zigmas Zinkevičius Der-butas ir Al-mantas). Dėkojame už aktualias publikacijas, Iš lietuviškų dvikamienių asmenvar- Atlikus šio krašto telefono abonemen- džių dėmenų, sudarančių vardo šaknį dėmesį Lietuvos istorijai, kalbai ir tų knygoje (išleistoje 2007 m. Suvalkuose) (pvz., Eid- asmenvardyje Eidà), ir jų dabarties įvykiams. esančių pavardžių lingvistinę analizę priesaginių vedinių (pvz., Eid-ulis) kilu- paaiškėjo, kad joje tokių pavardžių, ku- sių pavardžių rasta mažiausiai 306 (dar rios kilo iš senųjų lietuviškų dvikamienių 10 asmenvardinės kilmės gyvenviečių asmenvardžių, pavyzdžiui, Bui-vydas, t.y. pavadinimų), pvz., pavardė Ejdul. Dar Linkime laikraščiui ir jo autoriams priklausančių seniausiam lietuvių antro- mažiausiai 50-yje pavardžių slypi dvika- ponimijos sluoksniui, yra apie 90 (dar mienių asmenvardžių pirmieji dėmenys kūrybinės sėkmės. 5 asmenvardinės kilmės pavadinimai), ir antrųjų dėmenų pradžia (Dai-n- asmen- kitose pavardėse sunku tai aptikti dėl labai vardyje Dainius iš Dai-noras, plg. daina), didelio jų sulenkinimo ir dėl lenkiškos pvz., Dojn-ik-owski. Lietuvos Sąjūdžio taryba rašybos. Kai kurios pavardės tame krašte Pavardžių formavimosi laikotarpiu yra populiarios, jas turi ne vienas, bet keli Vilnius 2009 09 21 ar net keliolika telefono abonentų įvairiose Nukelta į 13 p. 2009 m. spalio 3 d. Nr. 19 (685) Voruta Mažoji lietuva Sugrįžę gimtojon žemėn astrida PETRaITYTĖ, Vilnius „Šiandien ne atsisveikiname, bet sutinkame Lietuvos priglaudimą prie tautos kamieno ke- kaip klostėsi jų keliai, ką jiems reiškia Mažoji Lie- sugrįžusiuosius į Lietuvą“, – šie Vytauto Šilo, lią reziumuodamas Vanagaitis 1938 m. išleido tuva ir Lietuva, iš kur ta graži lietuviška kalba... vilniškės Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmi- – tiesa, ne visai suprastas ir palaikytas buvusių ninko, žodžiai gali būti visos ceremonijos, rugsėjo bendražygių bei klaipėdiškių šaulių, bet sulaukęs 19-ąją vykusios senosiose Bitėnų kapinaitėse, gar- paties prezidento Antano Smetonos palaiminimo Jono Vanagaičio pėdsakai biųjų mažlietuvių panteone, moto. Taigi į Lietuvą, – almanachą „Kovų keliai“, skirtą sukilimo pen- Klaipėdoje į Klaipėdos kraštą, į Pagėgių žemę grįžo vienas iš kioliktosioms metinėms. Kaip žinia, netrukus tautinio mažlietuvių sąjūdžio pirmeivių, aktyvu- istorinės negandos užklupo Klaipėdos kraštą, o „Du grybu per rybu“ – šiuo mažlietuvišku sis kovotojas už Mažosios Lietuvos prisiglaudimą po to ir visą Lietuvą, vis dėlto Vanagaitis – tokia priežodžiu atšoviau šauniajam Mažosios Lietuvos prie tautos kamieno Didžiosios Lietuvos – Jonas ne vieną aktyvųjį lietuvininką ištikusi likimo iro- žinovui, bendrakeleiviui Algirdui Matulevičiui Vanagaitis (1869–1946) bei jo ištikima bendražygė nija – prieglobsčiu nuo sovietinių „išvaduotojų“ po vakarinio renginio Klaipėdoje. Ir dabar, dė- Marija Brožaitytė-Vanagaitienė (1881–1946)... rinkosi Vokietiją, ten, Matenburgo perkeltųjų liodamasi smagios dviejų dienų kelionės (net ir asmenų stovykloje, tuoj po karo tarsi vienas kitą po Palangos pajūrį pasivaikštant) įspūdžius, esu Birutininkas ir šaulys išsivesdami mirė ir Marija Vanagaitienė, ir Jonas dėkinga MLRT vadovui V. Šilui, priglobusiam Vanagaitis. Laimei, dukros – Anita Elzė bei Ieva vilniškės delegacijos autobusėlyje ir mane, amžiną jau, matyt, turėjo į ką atsiremti, jau privalėjo opozicionierę – vis dėlto dėkingumas kirbančių Palydint į Bitėnų kapinaites Jonas Vanagaitis, gimęs Ragainės apskrities gyventi ateities rūpesčiais. Padupių kaime, kurį laiką mokėsi raidžių rinkėjo priekabių neužslopina. Taigi nepajėgsiu liaupsinti amato pas Martyną Jankų Bitėnuose, ir į istoriją šios Tarybos klaipėdiškio skyriaus surengtą Jono įėjo kaip to paties fronto, to paties „stiliaus“ ko- Visur vis lietuviškai Vanagaičio minėjimą. Galbūt ir natūralus dar votojas kaip šis Mažosios Lietuvos patriarchas. „vaikiško amžiaus“ organizacijos noras pareikšti Vanagaitis nesitenkino Vydūno skleistu kultū- Jono ir Marijos Vanagaičių perlaidojimo apie save visuomenei, įsitvirtinti konkrečiais riniu švietėjiškumu, bet aštriu žodžiu ir aktyviu ceremonijoje būta daug kalbų, toli gražu, ne tuš- veiksmais, bet būtent vaikiško užsispyrimo – „Aš veiksmu siekė išsikeltojo uždavinio. Buvo netikėta čių. Visai prasminga, kad Vilkyškių evangelikų pats!“ – įspūdį minėjimas paliko. Tikrai kompe- dažnomis progomis (taigi – ir šių perlaidotuvių) liuteronų bažnyčioje iškilmės buvo tarsi „sudvi- tentingi vakaro pranešėjai – enciklopedistas ne atsiverčiamoje Domo Kauno knygoje „Mažosios gubintos“ – prieš pamaldų liturgiją pasakyti ir tik pagal tarnybą, bet ir žiniomis A. Matulevičius Lietuvos veidai ir vaizdai“ ties J. Vanagaičio iškilmingi valdžios (Pagėgių mero Virginijaus bei Klaipėdos universiteto profesorė, pasišventusi nuotrauka rasti įrašą: „... nepastovios politinės Komskio bei Seimo nario Kęsto Komskio), ir šio krašto muzikinės kultūros tyrimams, Daiva orientacijos visuomenės veikėjas...“ Galbūt „deši- epochos kontekstą įvertinantys mokslininkų Kšanienė, pagarbos vertos ir Antano Butkaus, va- nės“ ar „kairės“ jis ir nesilaikė nuosekliai, vis dėlto (Klaipėdos universiteto istorikų Silvos Pocytės karą pagyvinusio muzikiniais intarpais, pastangos gyvenimo bei veiklos faktai byloja: užsispyręs, bei Vyganto Vareikio), ir jautrūs Vanagaičių atkurti senuosius mažlietuviškus instrumentus bei Jono Vanagaičio atminimo įamžinimą aptaria ambicingas, bet itin nuoseklus lietuvybės puo- palikuonių žodžiai… Pastarieji ir sujaudino, ir melodijas... Bet štai viena negausaus klausytojų V. Šilas ir A. Skiezgelas selėtojas, Mažosios Lietuvos susijungimo su Di- nustebino – gi ištarti gražia lietuvių kalba! Taigi būrelio dalyvė – Martyno Jankaus vaikaitė