DOCSLIB.ORG

Mokslinės Prano Dovydaičio Kūrybos Religinė-Filosofinė

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Mokslinės Prano Dovydaičio Kūrybos Religinė-Filosofinė MOKSLINË MINTIS Gauta 2006 12 29 FAUSTAS JONÈYS Krikðèioniðkos kultûros tyrimø centras MOKSLINËS PRANO DOVYDAIÈIO KÛRYBOS RELIGINË-FILOSOFINË PROBLEMATIKA Questions of Religious Philosophy in the Academic Writings of Pranas Dovydaitis SUMMARY In his academic writings, Pranas Dovydaitis primarily deals with epistemological and historical prob- lems of religion. He refutes Pan-Babylonian theories and underlines the historicity of Jesus resurrection and legacy. His approach to faith and reason is close to that of the encyclical letter of John Paul II Fides et Ratio. His epistemology develops the themes of St Augustine. Dovydaitis is critical of the anti-metaphysical trends of modern philosophy, and turns his own thoughts towards all-embracing theistic metaphysics of being. ÁVADAS Daugialypëje mokslinëje profesoriaus lio iki religijotyros ir filosofijos), dau- Prano Dovydaièio veikloje vis naujø giausia apþvalginiu istoriniu aspektu, mokslø ásisavinimas buvo ...jam ne sun- kita vertus, jo pasaulëþiûrinis rûpes- kus darbas, bet dvasios puota1. Prasi- tis2 gamtinëmis prieþastimis ribojamà dëjusi studijuojant Maskvos universite- tikrovæ perskrosti gilesniu filosofiniu ir te, nuo 1914 metø ji vis intensyviau bu- antgamtiniu þvilgsniu. vo tæsiama Lietuvoje, suvokus savo, Kalbant paprasèiau, jei jo laikais ne- kaip bendratauèiø mokslintojo, misijà. tikëjimà daug kas bandë plësti mokslo Atliekant ðià misijà iðryðkëjo, viena vardu, tai ir tikëjimà reikëjo plësti ne vertus, Dovydaièio polinkis apimti kuo vien pamokslaujant, bet ir mokslinant. platesnæ mokslø skalæ (nuo gamtamoks- Profesoriø ypaè dþiugino tai, kad visa- RAKTAÞODÞIAI: Pranas Dovydaitis, metafizika, antimetafizika, þinojimas ir tikëjimas, augustiniðkoji tiesa. KEY WORDS: Pranas Dovydaitis, metaphysics, negation of metaphysics, reason and faith, Augustinan truth. LOGOS 50 141 2007 SAUSIS KOVAS FAUSTAS JONÈYS ta pradeda atrodyti esanti labiau panaði Tam tikslui reikalingi paties Dovy- á didelæ mintá negu á didelæ maðinà3. daièio straipsniai publikuoti periodinë- Vadinasi, mokslinti Lietuvà ir drau- je spaudoje buvo atrinkti Kauno apskri- ge jà krikðèioninti Dovydaièiui buvo ne- ties vieðojoje ir Vytauto Didþiojo univer- atsiejami dalykai. siteto bibliotekose; tyrinëtos svarbiau- Ðio straipsnio tikslas atskleisti pro- sios religijø (ypaè krikðèionybës) istori- fesoriaus Dovydaièio tyrinëtas svar- jos, gnoseologijos ir filosofijos istorijos biausias religijos mokslø ir filosofijos temos; aptarti principiniai ðiø temø tei- problemas. giniai, jø mokslinë vertë ir aktualumas. RELIGIJØ ISTORIJOS BARUOSE Dovydaièio mokslinei veiklai bûdin- gi, stokojusi ir tikro autentiðkumo, ir ga didelë temø ávairovë neiðskiriant antgamtinio veiksnio. në religinës srities. Jeigu tiriant religijos, Pasitelkæs gausius to meto orientalis- kaip tokios, kilmæ autoriaus dëmesys tikos ir biblistikos þinovus, Dovydaitis pirmiausia krypo á kultûrinæ etnologijà, kruopðèiai demaskavo minëtø asiriolo- tai jo paties asmeniui artimesni krikðèio- gø nedisciplinuotos fantazijos þaidi- nybës kilmës klausimai vedë já religijø mà7, prieðprieðindamas jam bibliná Se- istorijos link. nojo Testamento savitumà. Pirmosios stambios Dovydaièio Nei Babilonijos vyriausiasis dievas mokslinës studijos buvo publikuotos Mardukas nebuvæs monoteistinis Dievas, 19101912 metø þurnale Draugija ir skir- nei babilonieèiø pasaulio sutvërimo epe tos krikðèionybës iðtakoms Senajame nesà anksèiau uþ chaotiðkà materijà eg- Testamente (Biblija ir Babelis4) bei jos isto- zistavusios dievybës. Jokiuose Babelio riniam pagrindui Naujajame Testamente dantiraðèiuose nebuvo minima pirmoji (Problema apie Kristø5; deja, ði studija ne- þmoniø pora ir jos nuopuolis. Babilonið- buvo baigta). Kiek vëliau, 1914 metais, kasis tvanas (beje, grynai lokalinis) nebu- Vilties priede pasirodæs straipsnis Popie- vo motyvuotas þmoniø giminës sugedi- þiaus primatas Kristaus mokslo ir istorijos mu, o buvæs tik aklo dievø pykèio pa- ðviesoje6 jau gvildeno apologetinæ Kris- sekmë. Babiloniðkoje literatûroje nerasi taus ásteigtosios Baþnyèios temà. jokios paralelës 10-èiai Dievo ásakymø. Biblijoje ir Babelyje Dovydaitis siekë Apskritai apie koká Babelio doros povei- atsiskaityti su XX a. pradþioje pagar- ká Izraelio religijai galima kalbëti, jei sëjusia vokieèiø asiriologø Fr. Delitzscho Hamurabio teisinis kodeksas sankciona- ir H. Winklerio propaguota panbabiloniz- vo, sakysime, dievams paðvæstàjà... mo teorija, pagal kurià biblinë izraelitø prostitucijà maldyklose?! religija buvusi tik senosios Babilonijos Po panaðiø svarstymø Dovydaitis re- mitais (pagal Winklerá astraliniais mi- ziumuoja: Babelio religija, bûdama tais) paremtos pasaulëþiûros kopija, tai- þmoniø darbas, dingo praeityje, o aukð- 142 LOGOS 50 2007 SAUSIS KOVAS MOKSLINË MINTIS tesnë uþ þmogø Jëga tik Izraeliui pasky- visai suprantama dël pirmykðtës Babi- rë neðti Apreiðkimà, kuris paskui tapo lonijos ir Izraelio tautø kaimynystës, bendru pasaulio tautoms, aukðèiausiu nes juk Izraelio tauta nenukrito staiga labu.8 Taip iðsipildë Evangelisto þo- tobula ið dangaus,... tik pamaþu, aukð- dþiai: Jûs garbinate, ko nepaþástate, o tesnës pagalbos dëka buvo ið kitø tau- mes garbiname, kà paþástame, nes iðga- tø iðskirta ir áskaityta á visiðkai naujas nymas ateina ið þydø (Jn 4, 22). vëþes.11 Tos vëþës ir buvo Mozës lai- Kalbant apie H. Winklerá, tai jo for- kais labai sustiprinta, itin savita, gyva ir mulë buvo ganëtinai paprasta: dangaus gili Dievo, kaip savarankiðkos, virðpa- vaizdas tai pasaulio vaizdas; net Pra- saulinës Dvasios, sàvoka.12 Ðis pirmykð- dþios knygoje nesà istorinës tiesos, o tik tis monoteizmas, kokio nepasiekë nei su dangaus kûnø judëjimu susijæ astrali- Buda ar Zoroastras, nei Platonas ir Aris- niai mitai, kuriuos babilonieèiai aiðkino totelis (jø Dievas taip ir likæs monisti- dar prieð 3000 metø iki Kristaus!.. nis neatskiriamas nuo gamtos), jau Istorines Senojo Testamento asmeny- lydëjo tautø tëvà Abraomà, kuris, kad bes H. Winkleris pavertë astraliniais nenupultø á Babilonijos mieste Ure pa- ávaizdþiais. Bet nejaugi á Kanaanà ke- plitusá politeizmà, ir buvo vedamas á liaujantis Abraomas tik keliaujanèio Palestinà, o ten jo ainiai iðtvërë savo ti- mënulio ávaizdis?! Nevaisingoji Sara këjime iki Kristaus atëjimo.13 deivës Iðtar kelionës á poþemius recidy- Dovydaièio Problema apie Kristø bu- vas?! Nejaugi visur, kur tik biblinës vo skirta Kristaus asmens istoriðkumui nuotakos lieka bevaikës, kartojasi babi- pagrásti, pirma kruopðèiai atsiskaièius loniðkas Iðtar motyvas?! su krikðèionybës be Kristaus propa- Kritikuodamas H. Winklerio panba- guotojais (tokiais kaip B. Baueris, krikð- bilonizmà dar ir metodiniu poþiûriu, Do- èionybæ tapatinæs su Kristaus bendra- vydaitis pabrëþia, kad þmonijos kultû- amþiø Filono ir Senekos filosofinëmis ra turëjo ne vienà centrà Babelá, idëjomis, W. Smithas, patá Jëzø laikæs bet...daugelá: Indijos, Egipto, Palestinos, ikikrikðèioniðkos þydø sektos iðmone, Mikënø, Elados9; remiasi þymiausiu G. Bollandas Senojo Ástatymo Jozue, H. Winklerio oponentu asiriologu A. Drewsas legendiniu dievu Adoniu, Fr. Kugleriu, tvirtinusiu, kad iki VII am- Fr. Volney Kriðnoje ásikûnijusiu Brah- þiaus prieð Kristø babilonieèiai dar neþi- ma...). Dovydaitis èia vël susidûrë su nojo jokios mokslinës astronomijos, uþtat panbabilonizmu, kai P. Jensenas Jëzaus astraliðkai mitologiðkos sàsajos atsi- þodþius ir veiksmus siekë dirbtinai randa vëlyvu laiku, ne anksèiau V a. pritempti prie garsiojo babilonieèiø prieð Kristø ir todël negali bûti panba- epo apie jø karþygá Gilgameðà. Dovy- bilonizmo ramsèiais.10 daièio patarimas buvo paprastas: pa- Pagaliau jeigu ir bûtø kokiø nors pa- imkite eposà ir Evangelijas, perskaityki- naðumø babiloniðkoj ir bibliðkoj pasau- te nurodytas vietas, ir paaiðkës visa Jen- lëþvalgoj, tai, Dovydaièio nuomone, seno operacija14, kurioje, beje, nëra vie- LOGOS 50 143 2007 SAUSIS KOVAS FAUSTAS JONÈYS tos nei svarbiausiems Jëzaus þodþiams, Kristø prabilo net nekrikðèionys liudyto- nei Jo prisikëlimui. jai. Dovydaitis kaip tik pateikë labai Kur kas rimèiau Dovydaitis kritikavo kruopðèià ir Kristui abejingø romënø is- Markso ir Engelso sekëjo K. Kautskio torikø, ir juo nesuinteresuoto (romë- fantastinæ-apriorinæ schemà, pagal kurià nams pataikaujanèio) þydo Juozapo Fla- krikðèionybæ sukûrusi klasinë neapykan- vijaus, ir Jëzø dergianèiø Talmudo ta turtingiesiems ir liumpenproletarø ju- aiðkintojø rabinø liudijimø analizæ. Pa- dëjimo nulemta komunistinës krypties kankamai iðkalbingi dokumentai turëjo organizacija (tai pasireiðkæ net bendra- bûti Plinijaus Jaunesniojo ataskaita im- me duonos lauþyme...), o jai kaip tik bu- peratoriui apie Kristø, kuriam kaip Die- væs reikalingas Jëzus agitatorius!?15 vui meldþiasi krikðèionys; Svetonijaus Vadinasi, Kautskis jau nebeapsieina be þinia apie ið Romos vejamus þydus, ku- migloto, taèiau istorinio Jëzaus! rie nerimæ dël Kristaus, ir ypaè Taci- Dovydaièiui terûpëjo nurodyti, kad to oficialus liudijimas, kad Pontijus Pi- Kristaus mokslas ir naujos bendrijos su- lotas Kristø nubaudë mirtimi (o dar kûrimas neatsirado ið kaþkokios klasi- anuomet populiari versija apie Romos nës kovos,...bet buvo virðklasinis judë- imperijos archyve esantá Jëzaus proceso jimas, neturëjæs jokio ryðio su bet kokio- aktà!). Pirmarûðiai liudytojai buvo ir mis senosios bendruomenës reformo- su krikðèionimis arðiai polemizavæ þy- mis16; kad krikðèionybë plito ne dël dai, kuriems niekad á galvà neatëjo ûkiniø motyvø, bet dël idëjos, jog nuþu- mintis, kad Jëzus, kurio jie nekentë, bû- dytas ir prisikëlæs Iðganytojas pradëjo tø neegzistavæs20.
Load more

Recommended publications
  • Amelija Mažylytė (1900-1972)—The First Lithuanian Female Graduate in Mathematics
    Advances in Historical Studies, 2015, 4, 146-153 Published Online April 2015 in SciRes. http://www.scirp.org/journal/ahs http://dx.doi.org/10.4236/ahs.2015.42013 Amelija Mažylytė (1900-1972)—The First Lithuanian Female Graduate in Mathematics Juozas Banionis Lithuanian University of Educational Sciences, Vilnius, Lithuania Email: [email protected] Received 7 January 2015; accepted 24 March 2015; published 7 May 2015 Copyright © 2015 by author and Scientific Research Publishing Inc. This work is licensed under the Creative Commons Attribution International License (CC BY). http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ Abstract Amelija Mažylytė (1900-1972) was the first Lithuanian woman, graduate of The Lithuanian Uni- versity in Department of Mathematics and also philosophy, and a participant of the catholic wo- men movement. She started dissemination of knowledge of the history of mathematics in the Li- thuanian language. The article presents enhanced biography of Amelija Mažylytė and the work of her research interests. Special attention is given to publications about the history of arithmetic, the development of geometry and the universally known specialist of mathematics C. Gauss. Keywords C.F. Gauss, Arithmetic, Calculus, Geometry, History of Didactics, Women’s Movement in Lithuania 1. Introduction In the second decade of the 20th century cultural foundations were actively laid in Lithuania which had been re- built as a modern republic. Considerable attention was devoted to educating the nation by introducing the achie- vements of various civilizations and doing it in the Lithuanian language. Amelija Mažylytė (1900-1972), the first Lithuanian woman graduate in mathematics, was very actively participating in this field.
    [Show full text]
  • Epamatiniai.Pdf
    TRYS PAMATINIAI KLAUSIMAI Pranas Dovydaitis 2014 | Vilnius TURINYS 1 Kuo mes save vadiname ir kodėl 5 2 Ką mes matome aplink save 15 3 Mūsų priedermės, siekiai ir keliai prie jų 35 3 KUO MES 1 SAVE VADINAME IR KODĖL 5 6 Pranas Dovydaitis Mes esame jaunų žmonių kuopelė, tokių kurie paprastai nevisai teisin- gai vadinami moksleiviais. Neilgame savo gyvenimo bėgyje mes kiek tik buvo pajiegų stengėmės pažint apsupantį mus pasaulį, pažinti save, jieškojome atsakymo į spirginančius klausimus, kam mes gyvename, kam gyvena žmonija, iš kur ir kam visas pasaulis. Jieškodami į šiuos klausimus atsakymų musų dienų pasaulėžvalgose, mes išvydome, kad visas šiandieninės žmonijos gyvenimas yra reginys kovos tarp tikėji- mo ir netikėjimo, tarp teizmo ir atėizmo, tarp naturalizmo ir apreiškimo, tarp krikščionybės ir jos priešų. Priešais tikėjimišką, teistišką, krikščio- nišką pasaulėžvalgą visur stovi betikėjiminė, ateistiška, prieškrikščio- niška. Pakliuvę į tokį nuomonių chaosą, mes visomis savo esybės pajiegomis dasigavome prie sekančių tvirtų-tvirčiausių įsitikrinimų, kuriuos čia pat ir išdedame.. Pirmykštis absolutiškas, vienintelis visos esmės pamatas yra gyvasis Dievas. Jis yra pirmykštis vienintelis augščiausių gerybių, tiesos, doros, grožio, teisybės, laimės turinys ir šaltinis, Jis yra ir paskutinis pamatas viso, kas reališka, ir viso, kas ideališka, visokio gyvenimo ir egzistavimo, visokio veiksmo ir laimės „Iš jo, per jį ir jame yra viskas“. Šis Dievas, kaipo paskutinė ir jau nuog niekeno nepriklausanti pasaulio ir Trys pamatiniai klausimai 7 žmonijos priežastis, tik vienas ir težino, kokiu tikslu suteikė šiam pasau- liui egzistavimą, kokį tikslą skyrė atsiekti gyvenančiai pasaulyje žmoni- jai ir pavieniems asmenims. Žmogus ir žmonija, kaipo neturinti savyje savo egzistavimo priežasties, absolutiškai negali žinoti ir sau skirto tikslo, negali žinot prie jo vedančių kelių, negali žinoti savo gyvenimo priedermių.
    [Show full text]
  • ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday Supplement 1995 M
    ♦ ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1995 m. vasario mėn. 18 d. / February 18, 1995 Nr. 34(7) ► 4 nešančios tamsos — dangus pabū­ KALINYS 2503... na gelsvos spalvos, ir jau prade da švisti ryto žara. Kaliniai kas dien buvo varomi kirsti medžių. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Prasidėjus šalčiams, niekas ne­ davė šiltesnio drabužio. Kaliniai Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, ardė senas suplyšusias vatines, iš jų darėsi kojines. ateitininkų kūrėjas Apie sunkias iki paklaikimo dienas Gario koncentracijos sto­ Pranas Dovydaitis (1886-1942) vykloje Vilniaus istorikas pro­ » < Lietuvos nepriklausomybė fesorius Stanislavas Koscialkovs- VYTAUTAS DOVYDAITIS kis parašė dienoraščio užrašų knygą „Reptularz”. Autorius iš po amžinosios Nė mėnesiui nepraėjus nuo rau­ jo įkurtų žurnalų leidimą — tesu- lagerio buvo paleistas 1942 metų donosios armijos invazijos į Lie­ spėjo išleisti jungtinį Kosmos 7-12 sausio mėnesį. Jo knyga buvo iš­ ginties ženklu tuvą 1940 metais, prieš pačius numerį. leista Londone. Joje daugelyje „liaudies seimo” rinkimus, liepos Lietuvos vyriausybė, įvertinda­ vietų minimas ir profesorius Pra­ Nuo Mindaugo prasidėjo ir il­ Aktu Lietuvos valstybės nepri­ 11-12 naktį nuvilnijo žymesnių ma tėvo nuopelnus mūsų tautai, nas Dovydaitis. Kai ką cituoju iš lietuvių inteligentų areštų ban­ jam, kaip 1918 m. vasario 16 d. gus amžius gyvuoja Europoje ' klausomybė dar kartą buvo at- ! šio leidinio. ga. Buvo suimti ir įkalinti profe Lietuvos nepriklausomybės akto Lietuvos valstybė. Ant Min­ statyta. Kovo 11 Akte ypač pa­ „...Šaltis, alkis, nešvara, iškan šoriui Pranui Dovydaičiui itin ar signatarui ir buvusiam ministrų daugo Lietuvos karalystės pa­ brėžta, kad Vasario 16 Aktas ir kinimas, ligos. Kai žemė buvo timi žmonės — Leonas Bistras. kabineto pirmininkui, paskyrė smarkiai įšalusi, kurdavom lau­ matų išaugo, buvo apginta ir 1920 m.
    [Show full text]
  • Jubiliejiniai Gyvosios Dvasios Metai TURINYS NR
    Jubiliejiniai Gyvosios dvasios metai TURINYS NR. 21 Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų (1987 m. Gavėnia)...........................................................................................931 Krikšto jubiliejaus malda.......................................................................................933 Vysk. Antanas Vaičius. Kalėdinis laiškas.......................................................................934 IŠ BAŽNYČIŲ ISTORIJOS Kun. Petras Veblaitis. Kražių skerdynės (Tęsinys)........................................................937 KRIKŠČIONYBĖS IŠUGDYTIEJI [Ada Urbonaitė]. Pranas Dovydaitis............................................................................948 Pranui Dovydaičiui (Montažas)..............................................................................966 Ateitininkų himnas..................................................................................................967 MINTYS SUSIMĄSTYMUI Kun. Bronius Bulika. Kryžiaus kelias [Lietuvos Krikšto jubiliejų švenčiant]..............................................................967 Kard. Leonas Žozefas Suenensas (Mechelno ir Briuselio arkivyskupas). Meilė - ne tik žodis.......................................................................................... 976 BAŽNYČIA PASAULYJE ................................................................................................ 979 KRYŽIŲ KALNAS VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, dėkojame Tau, kad šventojo Krikšto malone pašaukei mūsų Tautą Dievo vaikų gyvenimui. Atleisk mums
    [Show full text]
  • 1 Antanas Smetona, “Tautiškas Ir Valstybiškas Auklėjimas,” Vairas, Nr
    Notes 1 Antanas Smetona, “Tautiškas ir valstybiškas auklėjimas,” Vairas, Nr. 5, pp. 10–11. 2 “1928 m. Vasario 18 d. susirinkimo pas Prezidentą A. Smetoną protokolas,” MAB RS. F. 165–664, l. 1–2. 3 Ibid. 4 MAB RS. F. 12–1665 – K. Jokantas, “1905–1910 m. atsiminimai.” 5 A. Smetona, Pasakyta parašyta. Kalbos ir pareiškimai 1935–1940 m., Vol. 2 (Boston, 1974). 6 Aleksandras Merkelis, Antanas Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla (New York, 1964). 732 p. 7 Ibid., p. 1. 8 Izraelis Lempertas, Fašizmas Lietuvoje. (Vilnius, 1975), pp. 109–110. 9 Alfonsas Eidintas, Antanas Smetona. Politinės biografijos bruožai (Vilnius, 1990), 232 pp. 10 Vytautas Žalys, “Ar rengėsi kariauti su tsrs Pabaltijo valstybės?” Kultūros barai. 1988, nr. 8, pp. 57–60. 11 Gediminas Rudis, “Ar Lietuvoje 1940 m. buvo grobiami raudonarmiečiai?” Kultūros barai, 1988, Nr. 10, pp. 61–64. 12 Antanas Smetona, Rinktiniai raštai, Alfonsas Eidintas ed. (Kaunas, 1990), 507 pp. 13 Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, Alfonsas Eidintas and Raimundas Lopata, ed. (Vilnius, 1991). 535 pp. 14 Liudas Truska. “Antanas Smetona,” in Lietuvos Respublikos prezidentai (Vilnius, 1995), pp. 17–150. 15 Truska, Antanas Smetona ir jo laikai (Vilnius, 1996), 409 pp. 16 Alfonsas Eidintas, Vytautas Žalys, Alfred Erich Senn, Edvardas Tuskenis, Lithuania in European Politics. The Years of the First Republic, 1918–1940 (New York: St. Martin’s Press, 1997) 241 pp. 17 Jonas Vaičenonis, Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927–1940) (Vilnius, 2004), 215 pp. 18 Raimundas Lopata, Autoritarinis režimas tarpukario Lietuvoje: Aplinkybės, legiti- mumas, koncepcija (The same text in English, Vilnius, 1998), 121 pp.
    [Show full text]
  • Gidas EN.Pdf
    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
    [Show full text]
  • Lietuvių Inteligento Vaizdinys Jaunimo Žurnale Aušrinė (1910–1914 M.)
    LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 217–228, © Lietuvos mokslų akademija, 2020 Lietuvių inteligento vaizdinys jaunimo žurnale Aušrinė (1910–1914 m.) OLGA MASTIANICA-STANKEVIČ Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, 001108 Vilnius El. paštas [email protected] XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Lietuvoje pasirodę jaunimo periodiniai leidi- niai taip pat žymėjo naujus procesus lietuvių inteligentijos savikūros procesuose. Istoriografijoje jaunimo žurnaloAušrinė vaidmuo formuojantis lietuvių inteligen- tijos individualiai ir kolektyvinei savivokai nebuvo atskirai nagrinėtas. Straipsnyje siekiama apibūdinti lietuvių inteligento sampratą, kuria vadovavosi ir kurią skleidė Aušrinės redaktoriai ir bendradarbiai. Antra, nustatyti, kokius tautinės ir socialinės veiklos uždavinius žurnalas skyrė lietuvių inteligentijos jaunajai kartai. Žurnalo Aušrinė išreikštų nuostatų inteligentijos atžvilgiu refleksijai, idėjų sklaidos konteks- tui ir galimam paveikumui įvertinti naudojama ir kitų jaunimo periodinių leidinių medžiaga. Raktažodžiai: inteligentija, tapatybė, jaunimas, periodinė spauda ĮVADAS Periodinė spauda lietuvių inteligentijos savikūros procesuose atliko ypatingą vaidmenį. Rusijos imperijoje lietuvių inteligentija ilgą laiką negalėjo kurti legalių institucijų, kurio- se vyktų šios naujos visuomenės grupės tapatybės formavimasis ir sklaida. Tad pirmieji lietuviški nelegalūs periodiniai leidiniai (Aušra (1) (1883–1886), Varpas (1889–1905), Žemaiczių ir Lietuvos apžvałga (1889–1896) ir kt.) buvo orientuoti ne vien į lietuviško na- cionalizmo
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: Opozicijos Vienijimosi Pradžia
    ISTORIJA MEMORANDUMAI PREZIDENTUI ANTANUI SMETONAI: OPOZICIJOS VIENIJIMOSI PRADŽIA Dr. Audronė Veilentienė Kauno technologijos universitetas Kaunas university of technology K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje analizuojami opozicijos lyderių memorandumai Lietu- vos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, rašyti 1935–1938 me- tais, atskleidžiamos jų atsiradimo priežastys, parodoma Vyriausybės reakcija ir veiksmai prieš memorandumus pasirašiusius asmenis. Auto- ritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius kalbėdami partijos narių susirinkimuose, darydami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memorandumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozi- cijos lyderių pasirašyti memorandumai. Tautininkų Vyriausybė ėmėsi sankcijų prieš pasirašiusius asmenis stengdamasi valdžią išlaikyti savo rankose. Reikšminiai žodžiai: memorandumas; opozicijos lyderiai; Vyriau- sybė; Seimas; koalicija. Parlamento studijos 21 | 2016 Mokslo 136 darbai istorija Įvadas Autoritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius pasisakydami partijos narių susirinkimuose, dary- dami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memo- randumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozicijos lyderių pasirašyti memorandumai.
    [Show full text]
  • Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai
    1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO
    [Show full text]
  • PRANAS DOVYDAITIS IR FILOSOFIJA Pranas Dovydaitis and Philosophy
    MOKSLINË MINTIS Gauta 2006 12 28 JONAS BALÈIUS Vilniaus Pedagoginis universitetas PRANAS DOVYDAITIS IR FILOSOFIJA Pranas Dovydaitis and Philosophy SUMMARY The article discusses and evaluates philosophical views on natural sciences and humanities of the sig- natory of the Act of Lithuanian Independence in 1918, Chair of the History of Religions, Faculty of Theology and Philosophy at Kaunas Vytautas Magnus University, professor Pranas Dovydaitis (1886 1942). The author demonstrates that the program of universal renewal in Christ, declared by Pranas Dovydaitis already in the beginning of his ideological activities along with other Lithuanian neo-Thomists of the interwar period, professors of Kaunas University, remained neither created nor realized. It is emphasized that causes of such outcome were neither lack of time nor shortage of intellectual powers, but rather impossibility of its realization in principle, as science can neither support nor deny the ex- istence of God: it has no means to argue for or against these positions, because it follows com- pletely different tasks. By attempting to substantiate an opposite view, the Lithuanian neo-Thomists only demonstrated naïveté and immaturity of their theories and worldviews. rofesorius Pranas Dovydaitis ðiuo- lumu, þingeidumu sugebëjo pasukti ávy- Plaikinei lietuviø visuomenei menkai kiø ratà sau palankesne kryptimi ir pra- þinomas. Dar maþiau jis þinomas kaip simuðti á mokslus, nors, kaip pats sakë- filosofas neotomistas, daugelio periodi- si, pradþioje buvo ir su milinëmis kel- niø leidiniø, pavyzdþiui Kosmos, Logos, nëmis bei ðvarkeliu atëjæs laikyti egzami- Soter, Naujoji Vaidilutë ir kitø ákûrëjas bei nø eksternu ið viso aðtuoniø klasiø kur- leidëjas. so. Garsas apie tai, kad paprastas kai- Gimæs laikais, kurie tikrai nebuvo pa- mietis eksternu iðlaikë brandos atestato tys palankiausi Lietuvos tautiðkumui, sà- egzaminus, tapo sensacija, o vëliau sa- monëjimui ar kultûrai, Dovydaitis vis votiðka legenda, skatinusia panaðiai dëlto begaliniu savo uþsispyrimu, atkak- mokslo siekti ne vienà jaunuolá1.
    [Show full text]
  • Prano Dovydaičio Intelektualinės Biografijos
    JOVILË KOTRYNA BAREVIÈIÛTË Gauta 2006 12 28 JOVILË KOTRYNA BAREVIÈIÛTË Vilniaus universitetas PRANO DOVYDAIÈIO INTELEKTUALINËS BIOGRAFIJOS VINGIAI The Career of P. Dovydaitis SUMMARY The main aim of this article is to draw an intellectual biography of the Lithuanian politician, teacher, en- cyclopedist, editor and philosophy professor Pranas Dovydaitis. The article discusses the most important facts of his life and presents the main events of his national and scholarly activity. It is emphasised that Dovydaitis paid special attention to the spiritual perfection of Lithuanian society, to various cultural move- ments, and to the advocacy and propagation of eternal Christian truths. His difficult life and its tragic end invite us to consider ethical values and the moral education of youth and of all society in Lithuania today. Tuomet Vieðpats tarë: Mano dvasia nepasiliks amþinai þmoguje, nes jis yra ir kûnas. Tebûna jø dienos ðimtas dvideðimt metø (Pr 6, 3). 2006 metø gruodþio 2 dienà Dovydaitis Sklaidant ávairios literatûros, skirtos bûtø ðventæs Nojaus palikuonims skirto Dovydaièio gyvenimui ir visuomeninei amþiaus sukaktá. Deja, tø paèiø metø lap- veiklai aptarti puslapius, neiðvengiamai krièio 4 d. sukako 64 metai, kai ateitinin- kyla mintis, kad ðis þmogus iki sielos kø tëvà komunistai suðaudë Sverdlovsko gelmiø buvo Lietuvos patriotas, negai- kalëjime. Nors jis neiðgyveno në pusës lëjæs nei laiko, nei sveikatos savo Tëvy- bibliniams þmonëms paþadëto amþiaus, nës kultûrinimo ir krikðèioninimo idëjos bet dël savo idëjø, darbø ir pasiaukojimo ágyvendinimui. To neeilinio ryþto iðta- vertas bûti vadinamu Lietuvos katalikið- kas aptinkame eidami net profesoriaus kosios visuomenës ugdymo patriarchu. vaikystës takais... RAKTAÞODÞIAI: Pranas Dovydaitis, intelektualinë biografija, krikðèioniðkos vertybës, ugdymas.
    [Show full text]