♦ ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1995 m. vasario mėn. 18 d. / February 18, 1995 Nr. 34(7) ► 4 nešančios tamsos — dangus pabū­ KALINYS 2503... na gelsvos spalvos, ir jau prade da švisti ryto žara. Kaliniai kas dien buvo varomi kirsti medžių. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Prasidėjus šalčiams, niekas ne­ davė šiltesnio drabužio. Kaliniai Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, ardė senas suplyšusias vatines, iš jų darėsi kojines. ateitininkų kūrėjas Apie sunkias iki paklaikimo dienas Gario koncentracijos sto­ Pranas Dovydaitis (1886-1942) vykloje Vilniaus istorikas pro­ » < Lietuvos nepriklausomybė fesorius Stanislavas Koscialkovs- VYTAUTAS DOVYDAITIS kis parašė dienoraščio užrašų knygą „Reptularz”. Autorius iš po amžinosios Nė mėnesiui nepraėjus nuo rau­ jo įkurtų žurnalų leidimą — tesu- lagerio buvo paleistas 1942 metų donosios armijos invazijos į Lie­ spėjo išleisti jungtinį Kosmos 7-12 sausio mėnesį. Jo knyga buvo iš­ ginties ženklu tuvą 1940 metais, prieš pačius numerį. leista Londone. Joje daugelyje „liaudies seimo” rinkimus, liepos Lietuvos vyriausybė, įvertinda­ vietų minimas ir profesorius Pra­ Nuo Mindaugo prasidėjo ir il­ Aktu Lietuvos valstybės nepri­ 11-12 naktį nuvilnijo žymesnių ma tėvo nuopelnus mūsų tautai, nas Dovydaitis. Kai ką cituoju iš lietuvių inteligentų areštų ban­ jam, kaip 1918 m. vasario 16 d. gus amžius gyvuoja Europoje ' klausomybė dar kartą buvo at- ! šio leidinio. ga. Buvo suimti ir įkalinti profe Lietuvos nepriklausomybės akto Lietuvos valstybė. Ant Min­ statyta. Kovo 11 Akte ypač pa­ „...Šaltis, alkis, nešvara, iškan šoriui Pranui Dovydaičiui itin ar signatarui ir buvusiam ministrų daugo Lietuvos karalystės pa­ brėžta, kad Vasario 16 Aktas ir kinimas, ligos. Kai žemė buvo timi žmonės — Leonas Bistras. kabineto pirmininkui, paskyrė smarkiai įšalusi, kurdavom lau­ matų išaugo, buvo apginta ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigia­ Pranas Dielininkaitis, Ignas Čekiškės valsčiuje, Paprienių žus ir šitaip žemę atšildydavome. klestėjo Vytauto laikų Lietuva. mojo Seimo rezoliucija niekada Skrupskelis, Juozas Leimonas ir kaime, 20 hektarų žemės. Vėliau, Kasdavom duobes įnirusiems. nebuvo nustoję galios ir yra Po to buvo permainingi šimt­ kai kurie kiti. Kol kas tėvas dar nupirkus dar pora sklypų iš bu­ Ten, kur būdavo palaidotas brolis mečiai, kol svetimieji ilgam Lietuvos valstybės konstitucinis buvo nesuimtas, bet jau bedarbis. vusių savanorių, nepanorusių lietuvis, statydavom stulpelį ir uavergė Lietuvą. pamatas. Tad Kovo 11 Aktas vėl Liepos 16 dieną uždarė Vytauto ūkininkauti, žemės valda su miš­ pieštuku užrašydavom pavardę. Visa Lietuvos valstybės isto­ prikėlė vykdymui Vasario 16 Didžiojo universiteto Teologijos- ku dar išsiplėtė. Čia buvo pa­ Vėliau tam reikalui ėmėme ga­ ♦ rija nusakoma keliais esminiais Akto uždavinį — atstatyti de­ filosofijos fakultetą, tad savaime statytas kluonas, tvartas, gyve­ minti rašalą iš beržo gumbų. žodžiais: tai — amžinosios gin­ mokratiškais pagrindais tvar­ darbo neteko ir profesoriai. Tą namasis namas, įsigyta gyvulių. Pradžioje buvo bandoma lavonui ties, skaudžių netekčių ir vals­ komą Lietuvos Respubliką su patį mėnesį jis buvo išstumtas iš Netekęs darbo Kaune, į Paprie- sukalti medinių lentų dėžę-kars- tybės atstatymų istorija. Po sostine Vilniumi. Kartu Kovo 11 Enciklopedijos redakcijos, kur ge­ nius, prie Dubysos, tėvas išvežė tą. Tačiau tam netrukus nebuvo kiekvieno sugriovimo tauta vėl Aktas sujungia prieš 77 metus rokai anksčiau buvo paskirtas vy­ dalį savo turtingos bibliotekos. nei jėgų, nei laiko. Tad versdavo keliasi ir atstato savo valstybę vasario 16-ąją atkurtos Lietuvos riausiojo redaktoriaus pavaduoto­ Padedamas sumanaus ūkvedžio Pranas Dovydaitis (1886-1942) duobėn po kelis iš sykio nuogus, ant senosios Lietuvos pamatų. Respublikos tęstinumą per pu­ ju. Nebuvo kalbos ir apie tolesnį (Čyvo), pradėjo tvarkytis ūkyje. nes valdiškus marškinius ir ap 1918 m. vasario 16 d. tapo ker­ sės amžiaus okupacijos bedug­ Bet tai truko neilgai. Ne tik jam, rangą reikėdavo grąžinti sande tine Lietuvos valstybės atsta­ nę. Istorijos ratas apsisuko. Vėl, * Vytautas Dovydaitis, jaunesny­ bet ir kitiems „buožėms” buvo kaimo darbus. Viename paskut i Po varginančio važiavimo pa­ liui. Vis dažniau žmonės mirė tymo 20 amžiuje data. Tą dieną kaip ir tada, tenka atstatyti su­ sis Prano Dovydaičio sūnus, gimė nustatyta privaloma grūdų pylia­ niųjų laiškų savo kolegai jis rašė: siekus Sosvos miestelį, kelionė nuo išsekimo, nepakeliamo darbo Valstybės Taryba paskelbė at­ griautą valstybę ant senųjų jos 1920 metais Kaune. Į Sibirą išvežtas vų norma, kurios jis neįstengė „...Bet užtat atiduosiu ūkį ki­ baigėsi. Kaliniai buvo iškeldinti ir kankinančio bado. Kas naktį statanti nepriklausomą, demo­ pamatų. 1991 m. sausio 13 Lie­ 1941 m. birželio 14 d., grįžęs iš trem­ įvykdyti, nes pavasario sėja jau tiems valdytojams pavyzdingai ant Sosvos upės (didžiausios Sibi­ mirdavo 5-6 žmonės. Iš vieno 750 kratiniais pamatais sutvarkytą, tuva beginklių piliečių valios ties į Lietuvą dirbo kaip žurnalistas, buvo pasibaigusi. Tėvas buvo apsėtą, taip pat smulkesnius sta­ ro upės Obės intakas) kranto ir žmonių ešelono vėliau beliko tik Lietuvos valstybę su sostine jėga ir kraujo auka vėl apgynė atsidėjo nuo pat mažens pamėgtai paduotas į teismą ir tikėjosi būti tybos darbus ketinu varyti iki pa­ keletą dienų laukė, kol kateris 60 gyvų lietuvių. aviacijai. Praėjusiais metais buvo iš­ iš ūkio išvarytas, geriausiu atve­ skutinio momento...” atitemps baržas. Dar diena kelio­ Visą 1941 metų rudenį su prof. Vilniumi. Tai buvo jau 20 am­ savo trapią laisvę ir įrodė pa­ leista jo atsiminimų knyga Lemta bu­ žiaus tragiško likimo ženklu sauliui esanti laisvės verta. ju dar turėjo vilties likti žemės Nelemta jam buvo to sulaukti. nės į nežinomybę. Kur jie buvo Dovydaičiu dirbome miško dar­ vo išlikti (Kaunas: Lietuvos technikos ūkio darbininku. Jis, valstiečio Jis buvo išplėštas iš gimtosios vežami, galima buvo tik spėlioti, bus. Kirtome mišką, „vedėme” pažymėtos Lietuvos veržlaus Šiandieną Lietuva yra pripa­ muziejus, 1994). sūnus, jaunystėje išmoko visus žemės — Lietuvos. Nebuvo jis pa­ sargybiniai apie tai neprasitarė. miško kelius... pakilimo pradžia. Po to buvo žinta nepriklausoma valstybė, mirštas, o tik „pataupytas” di­ Pagaliau baržas pririšo Gario | Vėliau jis labai nusilpo, buvo pergalingos savanorių nepri­ pirmą kartą šiame šimtmetyje džiajam Lietuvos žmonių trėmi­ miestelio prieplaukoje. Tai labai paskirtas dirbti „zonoje” (t.y. klausomybės kovos. Buvo ir su istorine sostine Vilniumi ir laužiamą tautą, bet koks užpuo­ skatinti mūsų pasiryžimą, o ne mui į Sibirą. izoliuota vietovė, apie 300 km į lagerio teritorijoje). Ten dirbo Klaipėda. Tautos reikalavimu, 1920 m. gegužės 15 d. Steigia­ nusivylimą ar susitaikymo nuo­ likas bus priverstas pagalvoti, 1941 metų birželio 14 d. tėvas šiaurės rytus nuo Sverdlovsko, lengvesnius darbus: pynė vyžas, taikas. mojo Seimo rezoliucija, ir iš Lietuvos žemės pasitraukė o nepagalvojęs — nusvils nagus. buvo suimtas savo ūkyje, Paprie- subarktinio klimato sritis. Jau vijo virves, kapojo malkas bara­ Vilniaus bei dalies Lietuvos okupacinė kariuomenė. Tad gal Man atrodo, kad jeigu mūsų Plėšrūno akivaizdoje ežys yra niuose, ir iš čia nugabentas į liepos pabaigoje prasideda šalnos, kui šildyti, kūreno krosnis”. okupacija, ir Klaipėdos krašto pagaliau atėjo diena, kai niekas tauta prarastų pavojaus jausmą saugesnis už triušį. Tą įrodė ne Kauną. Gyvuliniuose vagonuose rugsėjo pradžioje iškrinta pirma­ 1975 metais Čikagoje 1,500 eg susigrąžinimas, ir du nepriklau­ Lietuvai jau nebegresia ir ir pasiryžimą gintis, būtų pa­ tik mūsų pačių, ne tik čečėnų, kaliniai buvo nuvežti į Ukrainą sis sniegas, o gruodžio mėnesį zempliorių tiražu buvo išleista somybės dešimtmečiai. Bet virš galime laiką skirti tik kūrybai, smerkta naujoms netektims. bet ir daugelio kitų tautų — Starobelską Donbase. Ten buvo šaltis spigina iki minus 45 laips­ Juozo Girniaus parašyta beveik Lietuvos jau tvyrojo Rusijos iš rūpintis tik krašto ir savo ge­ Lietuva, netekusi daug savo patirtis. suvaryti prie seno vienuolyno, jau nių. 800 puslapių iliustruota mono­ anksto sumanyta naujo Lietu­ rove? žmonių ir etninių žemių, jau Sudrauskime dabartinius Lie­ paversto stovykla, aptverta spyg­ Šiauriniame Urale sovietai grafija Pranas Dovydaitis. Joje vos pavergimo grėsmė. Rusija O gal teturime tik Dievo Lie­ vargu ar gali prarasti dar kokią tuvos vadovus, kai jie kalba, jog liuota viela, apstatyta sargybos įsteigė koncentracijos stovyklų pateikiama labai išsami mano tė­ tik laukė patogios progos. tuvai duotą trumpą istorijos dalį savęs. Lietuva turi būti Lietuva turi jaustis esanti maža bokšteliais. kompleksą „Sevemo-Uralskije la­ vo gyvenimo istorija, įvertinant jo 1940 m. birželio 15 d. prasi­ pertraukėlę, kad galėtume gi­ pasirengusi ginti savo laisvę ir ir privalo paklusti svetimųjų Vienuolyno teritorija buvo geri”. veiklą Lietuvos nepriklausomy­ dėjo didžiausių netekčių, pusės liau suvokti, ko ateičiai mus savo žemę tik žūtbūtine kova. valiai bei interesams. Kvieski- kimšte prikimšta lenkų. Daugiau Gario miestelio aplinka — pel­ bei atgauti 1918 metais, profeso­ * amžiaus okupacijų ir žiauraus moko Lietuvos netekčių ir vals­ Man atrodo, kad Lietuvai ilgam me šeimas, mokyklas, pilietines kaip tūkstantis lietuvių buvo kėtos vietovės, o pagrindinis jos riavimą Vytauto Didžiojo univer genocido laikotarpis. 1941 m. tybės atstatymų istorija? yra lemta skirti savo dvasines ir patriotines organizacijas nuo „įkurdinti” patvoryje, juos saugo­ turtas — taigos miškai. 47-ajame