Viktoras Ašmenskas DIDŽIOSIOS TAUTOS AUKOS Pataisytas 3-ias leidimas UDK 947.45.081 Aš 15 Autorius dėkoja rėmėjams, padėjusiems išleisti šią knygą: Europos parlamento nariui prof. Vytautui LANDSBERGIUI Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Bronislovui LUBIUI Ponui Broniui MARKELIŪNUI ISBN 978-9986-23-155-4 © Viktoras Ašmenskas, 2009 TURINYS PRATARMĖ 7 LIETUVA ĮVYKIŲ SŪKURYJE 11 LIETUVĄ UŽPLŪSTA NELAIMĖS 11 Lietuva priversta priimti Lenkijos ultimatumą 1938 m 11 Klaipėdos krašto praradimas 1939 m 12 Molotovo-Ribentropo paktas 13 Vilniaus miesto ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis 14 1940 m. sovietų ultimatumas Lietuvai 14 Paskutinis Lietuvos Ministrų Tarybos posėdis (1940 06 14-15) 16 Prezidento Antano Smetonos ir XXI vyriausybės narių biografijos 17 Atsistatydinus prezidentui Smetonai 28 Justo Paleckio vyriausybė 30 J. Paleckio vyriausybės sudėtis 31 RINKIMŲ Į SEIMĄ FALSIFIKACIJA IR LIETUVOS ĮJUNGIMAS Į SOVIETŲ SĄJUNGĄ 40 LIETUVA PRARANDA NEPRIKLAUSOMYBĘ 41 LIETUVOS DIPLOMATŲ PASIPRIEŠINIMAS IR ATGARSIAI 42 Sinchroninė Baltijos šalių nepriklausomybės praradimo lentelė 43 Papildomi duomenys apie Latvijos Nepriklausomybės praradimą 44 Papildomi duomenys apie Estijos Nepriklausomybės praradimą 45 LIETUVA PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS 46 1940 M. LIETUVĄ UŽPLŪSTA SOVIETŲ PARTINIAI IR VYRIAUSYBINIAI PATARĖJAI BEI PERKELTIEJI VALSTIEČIAI 46 GENOCIDO PRADŽIA IR POTENCIALŪS SOVIETŲ PRIEŠININKAI 47 ANTRASIS PASAULINIS KARAS IR VILTIS ATGAUTI NEPRIKLAUSOMYBĘ 49 LIETUVOS AKTYVISTŲ FRONTAS 50 SUĖMIMAI, KALINIMAI, MASINĖS TREMTYS PIRMOSIOS OKUPACIJOS METU 51 LIETUVIŲ TAUTOS NUOSTOLIAI 1940-1941 M 60 3 PABALTIJO ŠALIŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI 64 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS PADARINIAI LIETUVOJE 64 REPRESIJOS IR TRĖMIMAI 66 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS PADARINIAI LATVIJOJE 69 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS PADARINIAI ESTIJOJE 73 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS AUKŲ LIKIMAI 77 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS AUKOS 77 KAZIO SKUČO BIOGRAFIJA 78 AUGUSTINO POVILAIČIO BIOGRAFIJA 86 ISTORIKO DOC. SIGITO JEGELEVIČIAUS NUOMONĖ 89 LIETUVOS VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ KAZIO SKUČO IR AUGUSTINO POVILAIČIO AUKA 92 KAS BŪTŲ BUVĘ, JEI LIETUVA BŪTŲ PASIPRIEŠINUSI GINKLU SSRS INVAZIJAI? 93 PAPILDOMA ARCHYVINĖ MEDŽIAGA APIE KAZIO SKUČO IR AUGUSTINO POVILAIČIO AREŠTUS 96 Kauno m. Policijos Rezervo vachmistro Jono Juospaičio raportas Kauno m. Policijos Rezervo viršininkui 96 Augustino Povilaičio laiškas žmonai iš Kauno karo kalėjimo 100 Nutarimas pateikti kaltinimą Kaziui Skučui ir Augustinui Povilaičiui 102 Kazio Skučo tardymo protokolas 107 Nutarimas skirti kardomąją priemonę Kaziui Skučui 109 Augustino Povilaičio tardymo protokolas 110 Nutarimas skirti kardomąją priemonę Augustinui Povilaičiui 113 NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VEIKĖJŲ LIKIMAI 114 SUŠAUDYTI, NUKANKINTI, MIRĘ KALĖJIME, LAGERYJE AR TREMTYJE VYRIAUSYBĖS NARIAI IR SIGNATARAI 114 GRĮŽĘ IŠ TREMTIES 146 KARINIO SUKILIMO ŠTABO ŽŪTIS 1941 M. VILNIUJE 163 KALTINIMO IŠVADOS 163 KALTINAMIEJI 168 KARO TRIBUNOLO TEISMO NUOSPRENDIS 175 CHARAKTERINGOS BYLOS - NEKALTI NUBAUSTI 178 CHARAKTERINGA AŠTUONIOLIKOS ASMENŲ GRUPINĖ BYLA 178 KALTINAMŲJŲ BIOGRAFIJOS IR TARDYMAI 183 4 LIUDININKŲ PARODYMAI IR JŲ AKISTATOS 204 PENKIASDEŠIMT DVIEJŲ ASMENŲ BYLŲ IŠSKYRIMAS 210 KALTINIMO IŠVADOS, PATVIRTINTOS 1942 05 12 210 TARDYTOJŲ NUOMONĖ APIE KALTINAMUOSIUS 211 KRASLAGO PROKURORO IŠVADOS (1942 02 23) 215 JONĄ VILEIŠĮ PALEIDŽIA Į LAISVĘ 216 SSRS KGB VIRŠININKO ABAKUMOVO LAIŠKAS SSRS MINISTRŲ TARYBOS PIRMININKUI J. STALINUI 217 TARDYTOJO PAŽYMA. SIŪLOMA VISUS SUIMTUOSIUS NUTEISTI 20-25 METAMS 218 NUTRAUKTA BYLA DEŠIMČIAI ASMENŲ 219 OSO TEISMAS AŠTUONIOLIKOS ASMENŲ BYLOJE 1952 02 27 219 KGB MINISTRAS SIŪLO OSO SPRENDIMĄ UŽPROTESTUOTI 220 SSRS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KARINĖS KOLEGIJOS 1954 04 02 D. NUTARTIS 221 KRASLAGAS SIŪLO NUTRAUKTI 18-OS ASMENŲ BAUDŽIAMĄJĄ BYLĄ 223 LIETUVOS KGB TEISINA NUTEISTUOSIUS 225 LIETUVOS SSR PROKURORAS SEPTYNIEMS ASMENIMS NUTRAUKIA BYLĄ 226 KRASNOJARSKO KRAŠTO KGB VALDYBOS IŠVADOS 1961 M 227 LIETUVOS SSR KGB AŠTUONIOLIKOS BYLOS TREMTINIŲ TRĖMIMĄ TEISINA, O KALINIMĄ PRIPAŽĮSTA NEPAGRĮSTU 229 KRASLAGAS SIŪLO NUTRAUKTI AŠTUONIOLIKOS ASMENŲ BAUDŽIAMĄJĄ BYLĄ 229 LIETUVOS SSR KGB PROKURORO 1988 10 20 (pagal Bb Nr. 42880/3) NUTARIMAS 230 AŠTUONIOLIKOS ASMENŲ BYLOS SUVESTINĖ 235 GRUPINĖ PENKIOLIKOS ASMENŲ BYLA 237 SEVERURALLAGE KURIAMA BYLA 237 KALTINAMŲJŲ PAGAL PENKIOLIKOS ASMENŲ BAUDŽIAMĄJĄ BYLĄ N R. 1655 SĄRAŠAS 240 TARDYMAI 241 TARDYMAS IR KALTINIMO IŠVADOS 1956 M 251 LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMAS 256 LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ IR JOS LIKIMAS 259 5 SUKILIMO AUKOS 263 KALINIŲ SĄLYGOS KALĖJIMUOSE 263 PASITRAUKIANČIŲ RAUDONARMIEČIŲ SUŠAUDYTI RAINIŲ MIŠKELYJE, PRAVIENIŠKĖSE, PANEVĖŽYJE, JŪŽINTUOSE, ČERVENĖJE, PRIE MINSKO 268 ANTROJI VOKIEČIŲ OKUPACIJA 272 IŠVADOS 276 PRIEDAI 279 Priedas Nr. 1. 1939 m. Vilniaus miesto ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis 279 Priedas Nr. 2. Papildomas protokolas tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos 281 Priedas Nr. 3. Molotovo-Ribentropo paktas 286 Priedas Nr. 4. Slaptasis papildomas protokolas 287 Priedas Nr. 5. Lietuvos, Estijos ir Latvijos Santarvės ir bendradarbiavimo sutartis 287 Priedas Nr. 6. RTFSR baudžiamasis kodeksas 290 SANTRUMPOS 292 PAGRINDINIAI BAUDŽIAMOJO KODEKSO STRAIPSNIAI, JŲ IŠAIŠKINIMAS 293 PAVARDŽIŲ RODYKLĖ 294 6 PRATARMĖ Rašydamas knygą „Didžiosios tautos aukos" galvojau: kuo kalta buvo lie- tuvių tauta, kad turėjo iškentėti 120 metų trukusią carinės Rusijos ir 4 metus vokiečių okupaciją ir, būdama Europos kryžkelėje, nuolat tapdavo savo kai- mynų grobiu. Apverkusi T. Kosciuškos 1794, 1831 ir 1863 m. sukilimų, 1893 m. Kražių skerdynių aukas, iškentėjusi spaudos draudimą ir trėmimus, tauta nepalūžo. 1915 m. rusų okupaciją pakeitė vokiečių okupacija - nors trumpa, bet palikusi kraujo pėdsakus. Nepaisydami šių sunkumų, Lietuvos šviesuoliai, dar tebevykstant Pirma- jam pasauliniam karui, 1917 m. sugebėjo sušaukti Didįjį Vilniaus seimą, ku- riame buvo išrinkta Tautos Taryba. Pastaroji, vadovaudamasi Ruzvelto deklaracija, kuria tautoms suteikiama apsisprendimo teisė, 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę, vėliau sudarė Ministrų Tarybą, iš- sirinko Prezidentą, sukūrė visas valdžios struktūras ir vietos savivaldybes, pa- ti viena apsigynė nuo Lietuvos priešininkų: raudonarmiečių, bermontininkų, lenkų, tapo Tautų Sąjungos nare ir buvo pripažinta pasaulio valstybių. Nors ir netekus Vilniaus ir Vilniaus krašto, sugebėjo suklestėti visos valstybės ūkio šakos. Tačiau nuo 1938 m. Lietuvą viena po kitos ištinka nelaimės: lenkai pa- skelbia ultimatumą, 1939 m. vokiečiai užima Klaipėdos kraštą, tų pačių metų rudenį sovietai grąžina Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą, bet sudaroma savi- tarpio pagalbos sutartis, kuria išsiderama įvesti į Lietuvą ribotą sovietų ka- riuomenės įvairių dalinių kiekį su jų technika. 1939 m. rugpjūčio 23 d., prieš pat Lenkijos-Vokietijos karą, V. Moloto- vas su J. Ribentropu pasirašė paktą - slaptą protokolą, kuriuo Lietuva, Lat- 7 vija ir Estija buvo priskirtos Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Tuo metu apie šią sutartį niekas Lietuvoje nežinojo. Vokietija, šiuo paktu perduodama Pa- baltijo kraštus Sovietų įtakos sferai, iš tikrųjų galvojo priešingai - pasilikti juos sau. Tai įrodo vokiečių žurnale „Der schwarce Korps" paskelbtas straips- nis, kuriame teigiama, kad žemė, kurioje nors vienas vokietis įmynė savo pėdą, yra vokiečių nuosavybė. Žurnalas, kuriame buvo į lietuvių kalbą iš- verstas straipsnis, vokiečių tučtuojau buvo konfiskuotas 1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga paskelbia Lietuvai ultimatumą, reikalaudama pakeisti vyriausybę, suimti vidaus reikalų ministrą gen. K. Skučą ir saugumo depar- tament o direktorių A. Povilaitį ir įvesti papildomų Raudonosios armijos dalinių tose vietose, kur Maskvos buvo nurodyta. Tai buvo mirtinas smūgis Lietuvai. Sudarius sovietams palankią vyriausybę, falsifikavus seimo rinki- mus ir įjungus Lietuvą į Sovietų Sąjungos respublikų sudėtį, ji vėl prarado nepriklausomybę: su ja buvo galima elgtis, kaip norima. Naujai sudaryta prosovietinė Lietuvos vyriausybė aklai vykdė Maskvos reikalavimus: Prasi- dėjo Lietuvos genocidas: į Lietuvą kvietė partinius vadovus, įvairius specia- listus. Prasidėjo masiniai valstybės veikėjų, partijos vadovų, potencialių sovietų priešų suėmimai, teismai, kalinimai, kankinimai, trėmimai. Toks likimas išti- ko ir Latviją, Estiją (žr. sinchroninę Baltijos šalių Nepriklausomybės praradi- mo sinchroninę lentelę 41 p. ). Nepaisant sovietų žiaurumų, Lietuvos patriotai priešinosi okupantams. Pulkininkas Kazys Škirpa 1940 m. įkūrė Lietuvos aktyvistų frontą (LAF) Ber- lyne, o Kaune aktyvistų frontą subūrė vietos šviesuoliai. Tuo pačiu metu Vil- niuje buvo įkurtas V. Bulvičiaus karinis štabas, kurio tikslas buvo apginti Tėvynę nuo okupantų. Prasidėjus karui, 1941 m. birželio 22 d., nors žlugo karinis štabas, aktyvis- tų fronto daliniai sukilo prieš okupantus ir pagal išankstinį karinio štabo ir Kauno LAF štabo susitarimą turėjo kovoti savarankiškai pagal susidariusias sąlygas. Tarp kitų šviesuolių smarkiai nukentėjo valstybės veikėjai. Sovietų vykdy- ta genocido politika - kalėjimai, tremtys - sukėlė tautos pasipiktinimą. Kas gali uždrausti tautai gintis nuo priešų?! Nors ir žinojo, kad sovietų įstatymai baudė kiekvieną žmogų, kuris žodžiais ar veiksmais pažeisdavo juos, reikšda- mas antisovietišką nusistatymą, bet jie tvirtai buvo pasiryžę kovoti iki galo. 8 Taip atsitiko su V. Bulvičiaus LAF karinio štabo