DOCSLIB.ORG

JONAS JABLONSKIS – VARPININKAS (Mintauja, Ėjimas Į Varpą)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
JONAS JABLONSKIS – VARPININKAS (Mintauja, Ėjimas Į Varpą) GIEDRĖ ČEPAITIENĖ Šiaulių universitetas JoNas JabloNsKIs – VarPININKas (Mintauja, ėjimas į Varpą) Jono Jablonskio veikla aptarta arnoldo Piročkino monografijose (1977, 1978), tačiau apie kai kuriuos klausimus jose kalbama tik prabėgomis. Šiame straipsnyje parodomas J. Jablonskio tapsmas varpininku, aptariama su Varpu susijusi jo veikla Mintaujos laikotarpiu, atskleidžiant publikacijų tematiką ir kai kurias J. Jablonskio – prisiekusio „litvomano“, mokslininko, kalbininko nuostatas. 1. ĖJIMas į Varpą Kalbant apie Jono Jablonskio bendradarbiavimą Varpe dera prisiminti jo tau- tinės savimonės formavimosi kelią. Kai jis mokėsi Marijampolės gimnazijo- je (1872–1881), jaunuomenė tautinės tapatybės klausimo nesvarstė ir didžio- ji gimnazistų dalis save laikė lenkų kultūros skleidėjais. taigi ir J. Jablonskis, išvykęs studijuoti į Maskvos universitetą, tebebuvo neapsisprendęs jaunuolis. tautinį brendimą rodo jo paties atsiminimai1: „tarp universiteto studentų radau nemaža pažįstamų lietuvių. be didelio noro („kitaip negalėjau padaryti“) įstojau į lietuvių burelį. Vienas mano draugas-lietu- vis to nepadarė, jo aš nepeikiau, tik pats jam teisinaus, jis manęs nepeikė ir pats teisinosi neįstojęs. Palengva naujiejie draugai, „litvomanų“ kuopelė, ėmė patikti, nors į daugelį vis šnairoms tebežiūrėjau. tarp tų draugų buvo ir Jonas Šliupas, kurs man išrodė visų kruopščiausias, visų darbščiausias. Nesutikti su jais bendruo- se klausimuose, kuriais buvo lietuvių tautos reikalai, buvo sunku, vienok toji lietuvystė juk ne vienos logikos išradimas: daug svėrė, bent tuokart, ir kiti moty- vai, seni idealai ir „lenko“ įspūdžiai. Kad butų kas galėjęs išrodyti, jog ir męs įstengsime tikrai subusti, kaip vienas žmogus, ir galėsime gyventi tautos gyvenimu, abejojimų, nors kalbėti apie juos nedrįsdavau, turbut nebutų buvę. tarp draugų 1 Cituojama iš J. balčikonio parengtų Jablonskio raštų, nes iš jų aiški straipsnių autorystė. 30 Kalbos Kultūra | 83 buvo, žinoma, ir daugiaus tokių-pat atšalėlių, bet tie manęs netraukė. Prasidėjus kokiai kalbai, lietuvių lupose tekdavo dažnai girdėti ir rusų kalba. rasi tai buvo tuokart išteisinama, vienok ant manęs, atgįjančio iš miego lietuvio, visada dary- davo labai sunkų įspūdį. laikas bėgo, ir manėp , ar šeip ar teip, noroms-nenoroms brendo ir augo „litvomanas“. Išbuvęs kokią puse metų bučiau galėjęs jau atvirai, kur reikiant, pateisinti ir apginti gerąją pusę lietuvių „pasiutimo“ : toji pusė metų daug padarė, daug sugriovė, daug paaiškino.“ (Jr I: 71) Ši ilgoka ištrauka atskleidžia bent kelis dalykus: 1) atvykęs studijuoti į Maskvą kokių nors aiškesnių tautinių aspiracijų Jonas Jablonskis neturėjęs; 2) į lietuvių studentų būrelio veiklą jis įsijungęs ne sąmoningai, bet atsitik- tinai; 3) iš visų būrelio dalyvių didžiausią įtaką jam turėjęs Jonas Šliūpas; 4) per pusmetį J. Jablonskio tautinė savimonė subrendusi. Nors citata rodo, kad savo tautinį apsisprendimą jis pirmiausia siejo su vadinamųjų litvomanų2 veik la, tačiau, be abejonės, turėjo reikšmės ir pačios filologijos studijos, pa- garbus profesorių Fiodoro Koršo ir Filipo Fortunatovo požiūris į tautines mažumas ir ypač jų dėmesys lietuvių kalbai, jos mokslinės vertės iškėlimas. J. Jablonskio tautinės savimonės brandą rodo ir jo darbai: dar studijuo- damas Maskvos universitete jis imasi plunksnos – rašo lietuvių spaudos draudimo klausimais į rusų spaudą, o pradėjus leisti aušrą joje paskelbia šešias publikacijas. tautinio apsisprendimo išraiška galima laikyti ir 1883 metų pavasarį parašytą laišką Vincui Kudirkai, kur pastarajam priekaištauja- ma dėl jo tapatinimosi su lenkų tauta: „tu ir budą bei paprotį visą jų seki, jau pasisavinai – tai liudije tavo raštas – jų liežuvį, kurium laistai ant po- pieros savo galvos dovaną, lyg jau netekai savo prigimtinės kalbos, t. e. kalbos tėvo ir motinos, katrůdu tavę be baimęs lietuviškai liuliavo ir auk- liavo. Jeigu aš da pernai rašiau pas tavę ne lietuviškai, o lenkiškai, tai tik pagal seną paprotį, no kurio sunku atsiskirt umai, ką šendie tau atvirai galiu pasakyti.“ (Piročkinas 1985: 196). 2. beNdradarbIaVIMo VARPE būdaI Jonas Jablonskis Varpą pasitiko ne tik būdamas tautiškai apsisprendęs, bet ir pradėjęs kultūrinį darbą. aktyviausiai Varpe bendradarbiauta gyvenant ir dirbant Mintaujoje (1889–1895). tas bendradarbiavimas buvo keleriopas: nuo 2 apsisprendusiųjų lietuvių grupė vadinosi „Maskvos lietuvių studentų draugija“ (žr. Piroč- kinas 1977: 35). G. ČePaItIeNĖ. Jonas Jablonskis – varpininkas (Mintauja, ėjimas į Varpą) 31 1890 metų vadovauta „literatiškajai komisijai“, kuri skatinusi į bendradarbia- vimą Varpe įtraukti kuo gausesnį lietuvių inteligentų būrį; paskelbti 24 jo paties parašyti įvairaus pobūdžio straipsniai; 3) Varpas remtas pinigais. Ne visas Mintaujos laikotarpis buvo vienodai intensyvus: 1890 metais paskelbti 2 straipsniai, 1891 m. – jo plunksnai priskirtinų publikacijų nėra, 1892 m. – 2 straipsniai, 1893 m. – 13, o 1894 m. – 8 straipsniai. taigi daugiausia publikacijų paskelbta 1893 metais, kone kas mėnesį parašyta po straipsnį. 3. VARPO PublIKaCIJų teMatIKa Varpe paskelbtąją publicistiką pagal temas galima skirstyti į 4 grupes: 1) Min- tau ja ir joje gyvenantys lietuviai; 2) lietuvos istorija; 3) lietuvos raštų isto- rija; 4) kalbos klausimai. 3.1. Mintauja ir joje gyvenantys lietuviai Mintaujai skirtas 1890 m. 5-ame numeryje paskelbtas straipsnis. Jo struk- tūra, pasakojimo tonas, pats pavadinimas („Iš Mintaujos“) primena infor- macinio žanro rašinį. Iš pradžių prisimenama, kuo Mintauja traukė lietuvius anksčiau (kol nebūta geležinkelio, lietuviai į Mintaują veždavę grūdus); ko į Mintaują vykstama dabar (atvykstą valstiečiai parduoti javų, sėmenų, linų) ir kaip jie čia jaučiasi (lietuvis pasiekiąs tik miesto pakraščius, čia randąs užrašus „kur gerai gali jis atsigerti ir pasilinksmįt“ (Jr I: 10), apgailestauja, kad tie užrašai „neišpasakytai suklaipyti“, bet neužsimena, kad pačioje lie- tuvoje net ir tokių užrašų dėl lotyniškų rašmenų draudimo nebuvo. Nemaža straipsnio dalis skirta aprašyti tiems lietuviams, kurie yra apsi- gyvenę Mintaujoje. Pirmiausia kalbama apie lietuvišką katalikų parapiją (ją sudaro 1000–1200 žmonių), pastebima, kad evangelikų (lietuvos kalvinistų) Mintaujoje visai nėra. aptariama, kuo verčiasi čia įsikūrę lietuviai: vyrai dažniausiai yra tarnai, „vežliai“, dienininkai, o aukštesnio socialinio sluoks- nio „dirba kromuose, kaipo pagelbinįkai pačių pardavėjų, arba raštinyčiose, į kurias įsigriebė, mokėdami gudišką kalbą“ (Jr I: 12), merginos – tarnaitės lenkų, vokiečių, latvių namuose. autorius apgailestauja, kad Kurše (t. y. ir Mintaujoje) lietuviai užimą menką socialinę padėtį, o latviai, atsikėlę į lietuvą, užimą aukštesnes vietas. Iš to daroma tokia išvada: „tokiu budu 32 Kalbos Kultūra | 83 galima sakyti, kad atsikraustymas lietuvių į Kuršą ir vėl latvių į lietuvą nurodo tiktai labai graudulingą musų, lietuvių, padėjimą: mes juo tolyn, juo menkyn ir silpnyn einame, visa, kas mieliausia ir brangiausia, – savo žemę paliekame atėjunams – latviams, kurie užtat duoda mums Kurše tik- tai sergėti, važioti vokiečius ir jiems tarnauti.–“ (Jr I: 12). atrodo, kad po šimtmečio šita J. Jablonskio mintis ir vėl tampa aktuali. Paskutinėje straipsnio dalyje lietuviai raginami vežti vaikus į Mintaujos gimnaziją. aiškinama, kad gimnazijos klasėse dar esama laisvų vietų, kad priimami ir vyresni mokiniai, o gimnazijos vadovybė „žiuri pirmiausia į galvą vaiko, o ne į turtą jo tėvų“ (Jr I: 13). straipsnio pabaigoje žadamas šios temos tęsinys: „apie tuos musų mokįtinius ir mokįtines, kaipo ir apie visą musų jaunimą, kurs jieško šviesos Kurše (Kuržemėje) ir Vidžemėje, tikiuosi parašyti kitam laiške.“ deja, šios temos Varpe J. Jablonskis toliau neplėtojo. 3.2. Lietuvos istorija Publikacijas, sietinas su lietuvos istorija, daugiausia sudaro įvairių knygų, studijų recenzijos. J. Jablonskis Varpe recenzuoja ne tik lietuvių parengtus darbus, bet ir rusų, lenkų, vokiečių mokslinius ar bent į tokius pretenduo- jančius leidinius. Mokslinės analizės principus J. Jablonskis labai vertino. Jau aptardamas IX rusijos archeologų kongreso darbą (1893, Nr. 9) ir ragindamas dalyvauti X kongrese, rašė, kad „per kongresą gali būt skaito- mi visoki senovės tyrinėjimai, jei bus paremti ant moksliško pamato“. to „moksliško pamato“ ieškoma ir aptariant minėto kongreso pranešimus. Mokslo istorikams pravarčios J. Jablonskio pastabos apie paties kongreso Vilniuje organizavimą. Pasirodo, kad jį rengė ir medžiagą rinko „ne per žinovus dalyko ir tikrus krašto pirmuolius, bet per mokintojus (jie gangreit visi samdyti rusifikatoriai), per valsčių raštininkus (rusus) ir per rusų kunigus ir ant galo... per policiją“ (Jr I: 16). svarbios pastabos apie kon- grese vartotas kalbas – nors kongreso kalbos buvusios trys (rusų, vokiečių, prancūzų), tačiau iš tuometinės rusijos teritorijos kilę žmonės kongrese privalėję kalbėti tik rusiškai: vokiečių ar prancūzų kalba pranešimus leista skaityti tik mokslo žmonėms iš užsienio. J. Jablonskis atkreipia dėmesį, kad kongreso sumanytojų nuostatos atrodė nepriimtinos daugeliui lietuvos ir lenkijos archeologų, tad šie kongrese apskritai nedalyvavę. Iš 80 kongrese skaitytų pranešimų aptaria tris, sutelkdamas dėmesį į a. bezzenbergerio G. ČePaItIeNĖ. Jonas Jablonskis – varpininkas (Mintauja, ėjimas į Varpą) 33 pranešimą „apie senų senovę rytinių Prūsų žemės“. Šis mokslininkas, pa- sak J. Jablonskio, paneigė daugelio rusų pranešėjų pirštą mintį, kad pačios rusų tautos pradžios reikią ieškoti Prūsų pajūryje, o atvirkščiai – įrodė, „juog lietuvos gubernijose ir daugely vietų, kur dabar gyvena baltarusiai,
Load more

Recommended publications
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]
  • With Father Juozas Tumas-Vaižgantas at Viltis
    chapter 2 With Father Juozas Tumas-Vaižgantas at Viltis Antanas Smetona understood the sad, almost hopeless situation of the Lithuanians at the beginning of the twentieth century only too well. Russified by the administration, Polonized by the churches and the estates, Lithuania was unknown as such in the world. Foreign scholars who valued the Lithuanian language as a key to Indo-European linguistics generally thought the national- ity was dying. According to the figures of the 1897 census, Kaunas governorate and 5 Lithuanian districts of Suvalki governorate and 3 of Vilnius governorate had 2.7 million inhabitants, of which 58.3 percent were Lithuanians, 14.6 per- cent Russians, Belarusians and Ukrainians 10.3 percent Poles, 13.3 percent Jews, and the rest Latvians, Germans, and Tatars. Of the Lithuanians, 93.3 percent were peasants, only 4 percent city dwellers, and 2.3 percent nobles. Only 14 Lithuanians listed themselves as merchants. There was little hope of forcefully changing the Russian empire and its Russification policy. Only the radical ideologues of the Lithuanian national movement came out for open struggle in this situation, but most Lithuanian activists were cultural figures and did not think of raising a hand against tsar- ism or the Prussian administration. They were mostly concerned about free- dom of religion and believed that the twentieth century would bring more social and political freedom. At this time the credo of this wing of enthusiasts were the cautious words of the writer Father Juozas Tumas-Vaižgantas in Tėvynės
    [Show full text]
  • JUOZO TUMO-VAIŽGANTO RAŠOMOSIOS KALBOS KAITA: SANTYKIS SU BENDRINE KALBA SU SANTYKIS KAITA: KALBOS JUOZO TUMO-VAIŽGANTO RAŠOMOSIOS Atsiradimo Bruožai)
    COLLOQUIA STRAIPSNIAI JURGITA VENCKIENĖ | 44 | Juozo Tumo-Vaižganto ISSN 1822-3737 rašomosios kalbos kaita: santykis su bendrine kalba Anotacija: Straipsnyje analizuojama Juozo Tumo-Vaižganto rašomosios kalbos kaita, santykis su besiformuojančia bendrine kalba. Tyrimas apima XIX a. paskutinį ir XX a. pirmus du dešimtmečius. Remiantis epistoliniu palikimu aptariami svarbiausi Tumo rašomosios kalbos laikotarpiai, siekiama atskleisti būdingiausias jų ypatybes, nustatyti pokyčių priežastis. XIX a. pabaigoje Tumui didelės įtakos turėjo Žemaičių (Telšių) kunigų seminarijos Kaune auklėtinių leista periodinė spauda, seminarijoje klausytos į homiletikos kursą įtrauktos Kazimiero Jauniaus lietuvių kalbos paskaitos. XIX ir XX a. sandūroje Tumas, stebėdamas pasauliečių leistos periodikos kalbą, maty- damas stiprėjantį Jono Jablonskio autoritetą, orientavosi į jų kalbos modelį. XX a. pradžioje kalbos klausimais jis tarėsi su Aleksandru Dambrausku-Jakštu, reagavo į kunigo Povilo Januševičiaus rašomosios kalbos pasiūlymus, XX a. antrajame dešimtmetyje atsižvelgė į spaudoje skelbtus Kazimiero Būgos pasiūlymus. Raktažodžiai: Juozas Tumas-Vaižgantas, bendrinė kalba, rašomoji kalba, raidynas, rašyba. 1. Įvadas XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia lietuvių kalbos istorijoje buvo virsmo laikotar- pis. Iki tol įvairavusi rašomoji kalba buvo suvienodinta (jos pagrindu pasirinkta pietinių vakarų aukštaičių tarmė), standartizuota, ėmė rastis į ją orientuotas šnekamasis variantas, visuomenė, pirmiausia išsilavinusi jos dalis1, ėmė suvokti turinti visiems bendrą kalbą (tai yra svarbiausi bendrinių, arba standartinių, kalbų 1 Bendrinės kalbos raidoje skiriamos bent dvi jos priėmėjų grupės: intelektualai, kurie ją pri- ima anksčiausiai, ir dauguma gyventojų (likusi kalbinės bendruomenės dalis), kurią bend- rinės kalbos sklaida pasiekia vėliau (Aurelija Tamošiūnaitė, Lietuvių bendrinės kalbos priė­ mimo pradžia: tarmės ir bendrinės kalbos santykis asmeniniuose laiškuose, daktaro disertacija, Chicago: University of Illinois at Chicago, 2011, p.
    [Show full text]
  • Returned Diaspora, National Identity and Political Leadership in Latvia and Lithuania
    ABSTRACT Title: RETURNED DIASPORA, NATIONAL IDENTITY AND POLITICAL LEADERSHIP IN LATVIA AND LITHUANIA Jennifer Annemarie Skulte, Doctor of Philosophy, 2005 Directed by: Professor Vladimir Tismaneanu Department of Government and Politics The dis sertation looks at the phenomenon of diaspora political participation in their homelands through focusing on one aspect of diaspora homeland political action: holding political leadership positions in the homeland. Specifically, the research asks: When are returned diasporans able to enter into political leadership in their homelands and how do they act as political leaders ? Furthermore, does this hold across countries or are the factors allowing for returned diaspora to become political leaders country - specific ? The research focuses on two of the three Baltic states, Latvia and Lithuania. Each country has witnessed significant returned diaspora participation in national political leadership as well as share a number of characteristics . In the research, when and how returned diaspora enter political leadership and how they act as political leaders in the countries is investigated through intensive field work and other research, analyzed , and then compared across countries. Characteristics that differentiate returned diaspora individuals from non-returned dias pora, here, “natives,” are highlighted and analyzed. Overall, the research and analysis yields three important findings. Return diaspora enter homeland political leadership when there ar e political opportunities to do so. These opportunities are created by regime change, how political institutions and proce sses are structured and how national identity is formally and informally defined. Furthermore, returned diaspora political leaders display characteristics and actions that seem to be rooted in both their experience and time abroad as well as rooted in their identity as members of diasporas with strong ties to specific homelands.
    [Show full text]
  • Darbas 'Work' in Selected Lithuanian Discourses
    Ethnolinguistic 28 Lublin 2017 I. Research articles DOI: 10.17951/et.2016.28.101 Marius S m e t o n a, Irena S m e t o n i e n ˙e (Vilnius University, Lithuania) Darbas ‘work’ in selected Lithuanian discourses∗ The study presents the Lithuanian linguo-cultural image of work (darbas) reconstructed from lexicographic and textual data. The lexicographic sources used are The Dictionary of the Lithuanian Language (Lietuviu Kalbos Žodynas, LKŽ ) and The Dictionary of Contemporary Lithuanian (Dabartin˙esLietuviu˛ Kalbos Žodynas, DLKŽ ). The relevant definitions in the two dictionaries differ substantially and reflect, respectively, former and contemporary views on work. The lexicographic treatment contains elements of the rural understanding of work as a hard, arduous human activity, performed out of necessity but at the same time as something that brings joy and functions as the foundation of one’s life. The dictionaries also contains elements of Soviet ideology, especially an extolment of work and its superiority over people. To complement this view, data from a literary, ideological, legal, and journalistic discourse provide new means of looking at work. Descriptions of hard work as a fundamental human activity can be found in the writings of classic Lithuanian authors, such as Kristijonas Donelaitis, Dionizas Poška, and Juozas Tumas-Vaižgantas. At the same time, literary descriptions have a distinct poetic flavour and foster the sense of ennoblement, as well as elevating workers as heroes. Ideological discourse reveals the patriotic sense of work, legal discourse revolves around the significance of the law. The most diverse is the treatment of work in journalistic discourse: it is a value, an honour, and a duty; it brings satisfaction if it is interesting; it may also be treated as a relatively effortless hobby.
    [Show full text]
  • Development of the Cyrillic Orthography for Lithuanian in 1864‒1904
    DEVELOPMENT OF THE CYRILLIC ORTHOGRAPHY FOR LITHUANIAN IN 1864–1904 GIEDRIUS SUBAČIUS University of Illinois at Chicago; Research Institute of Lithuanian Language, Vilnius In this article, I attempt to delineate the major trends in philological and sociolinguistic development of the Cyrillic script used for Lithuanian in Lithuania and Poland. After the failure of the insurrection in 1863 by Poland and Lithuania against Russia, Russian authorities initiated certain radical changes in the cultural life of Lithuania. One of them was a ban to use Latin letters for publications in the Lithuanian lan‐ guage and forceful introduction of the Cyrillic alphabet in‐ stead (the ban lasted from 1864 to 1904). Lithuania, a pre‐ dominantly Catholic country, had a tradition of using Latin script (or a Gothic modification of it) for more than three cen‐ turies, and this attempt to instill different letters was a very unexpected undertaking for most Lithuanians. Statistics show that, in the course of these forty years of prohibition, there were approximately sixty books published in Cyrillic Lithuanian. On average, this makes for a book and a half a year. Even for a nation of approximately two million people at that time, this number is very insignificant. By then, all people in Lithuania had become free under the law (the emancipation of serfs took place in 1861). This type of society was much more mobile. Literacy was steadily growing and 29 the demand for books was obviously much greater than one and a half per annum. The other figure of relevance here is the almost four thousand (3,953) Lithuanian books and pamphlets that were published in the Latin and Gothic alphabet in the same forty years (not including periodicals).
    [Show full text]
  • Jonas Jablonskis Apie Jono Šliūpo Knygą Lietuviszkiejie Rasztai Ir Rasztininkai
    GIEDRĖ ČEPAITIENĖ Šiaulių universitetas JOnaS JaBLOnSKiS apie JOnO ŠLiŪpO KnYGĄ LIETUVISZKIEJIE RASZTAI IR RASZTININKAI ESMINIAI ŽODŽIAI: recenzija, Jonas Jablonskis, Jonas Šliūpas, literatūra, laikotar- pis, periodika. Į Jono Jablonskio darbus paprastai žvelgiama bendrinės kalbos formavimo- si, jos norminimo požiūriu. Kita jo veikla menkai tyrinėta, paprastai ten- kinamasi tik jos paminėjimu: J. Jablonskis – visuomeninkas, vertėjas, pe- dagogas. Kalbininko paskelbtos recenzijos dažniausiai taip pat minimos tik kaip tam tikrus kalbos norminimo kriterijus atspindintys darbai1. Šiame straipsnyje nagrinėjami du J. Jablonskio darbai, kuriuose kalbama apie Jono Šliūpo knygą Lietuviszkiejie Rasztai ir Rasztininkai2. Knygą, 1890 m. išleis- tą tilžėje, finansavo Baltimorės Lietuvos mylėtojų draugija. tai pirmoji lietuvių raštijos istorija, kurioje apžvelgiami lietuviški raštai nuo 1547 m. iki XiX a. pabaigos; antraštėje nurodyta, kad knygą parengė Lietuvos my- lėtojas. J. Jablonskis šią knygą nagrinėjo dviejose publikacijose: 1894 m. Varpo pirmo numerio „Kritikos ir bibliografijos“ skyriuje paskelbtoje mi- nėtos knygos recenzijoje3 (V 1894 1: 10–11) ir 1893 m. Varpo vienuolik- tame numeryje paskelbtame straipsnyje „S. Daukanto gyvenimas ir raštai“ (V 1893 11: 165–168). Jono Jablonskio pastabos apie Jono Šliūpo knygą Lietuviszkiejie Rasztai ir Rasztininkai svarbios keliais aspektais. Šie rašiniai – pirmosios J. Jablonskio recenzijos, iki tol šio žanro rašinių jis nerašė. taigi jos atskleidžia ir tam tikras 1 Vienos kitos pastabos apie J. Jablonskio publicistiką esama arnoldo piročkino knygoje Prie bendrinės kalbos ištakų (1977: 80–85). 2 taip rašoma knygos antraštė. 3 J. Jablonskio recenzijoje ši knyga įvardijama taip: Lietuviškieji Raštai ir Raštininkai. Rašlia- viška peržvalga parengta Lietuvos Mylėtojo. tilžėje, 1890, 234. G. Čepaitienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lietuviszkiejie Rasztai ir Rasztininkai 37 J.
    [Show full text]
  • Konstancija Ir Jonas Jablonskiai
    Jono JabLonskio Gyvenimas ir veikLa EGLĖ LUKĖNAITĖ-GRICIUVIENĖ Lietuvos nacionalinis muziejus KONSTANCIJa ir Jonas JabLonskiai Jonas Jablonskis gimė 1860 metų gruodžio 30 dieną (senuoju stiliumi gruo- džio 18 d.). tėvas Juozapas Jablonskis, našlys su trimis mažamečiais vaikais, antrąkart vedė agniešką Šipailiūtę. be vyriausiojo Jono, agnieška ir Juoza- pas Jablonskiai susilaukė dar trijų vaikų: antano – 1867 m., Jurgio – 1870 m. ir marytės – 1875 m. tada Jablonskiai ūkininkavo kubilliuose*, netoli naũ mies čio, vėliau šeima su visais septyniais vaikais išsikraustė į rỹgiškius, Grš ka būdžio parapiją. naumiesčio pradžios mokyklą Jonas Jablonskis pradėjo lankyti 1869 m., o nuo 1872 m. marijámpolės gimnaziją. mokslus gimnazijoje rėmė mamos dėdė kunigas Juozapas Šipaila. apie sūnų kunigą svajojo ir tėvai, tačiau prie kunigystės Jonas anaiptol nelinko. kuo toliau, tuo labiau ryškėjo jo gabumai filologijai ir ypač klasikinėms kalboms. Gimnaziją J. Jablonskis baigė 1881 m. aukso medaliu. apsisprendęs studijuoti klasikinę filologiją maskvos univer- sitete, savo geradario dėdės Šipailos paramos jaunuolis neteko ir iškeliavo į maskvą vos sukrapštęs kelionpinigių. Pirmame kurse užsidirbo duoną mo- kydamas kitus, o nuo antro kurso jau gavo stipendiją. maskvoje įvyko tai, kas namie buvo per daug sava, įprasta ir artima – meilė, susidomėjimas savo gimtąja lietuvių kalba, paties Jono Jablonskio tautinis susivokimas. Didelę įtaką jam padarė universitete dėstę profesoriai filologai: klasikinių kalbų žinovas Fiodoras koršas ir baltistas bei slavistas * Lietuvių kalbos enciklopedijoje (2008) nurodoma, kad Jonas Jablonskis gimė kubliuose. apie tai, kad J. Jablonskio gimtasis kaimas yra kubilėliai, rašo Šiaulių universiteto kalbininkai Giedrė Čepaitienė ir algirdas malakauskas „kur iš tiesų gimė Jonas Jablonskis?“ – žr. Mokslo Lietuva, nr. 3, 2011 02 03. Red. pastaba. e. Lukėnaitė-Griciuvienė.
    [Show full text]
  • The Pupil Antanas Smetona and the Teacher Jonas Jablonskis
    chapter 1 The Pupil Antanas Smetona and the Teacher Jonas Jablonskis In a person’s life, family and teachers are probably the most important – especially in the years of childhood and youth, when the growing scion is forming himself as a person who is obviously more inquisitive than his con- temporaries, and who is already distinguishing himself as seeking answers to questions that concern him, taking the first steps in childhood and youth, rather instinctively requiring the support of someone, help, or even a push toward realizing some specific job, programs or dreams. The family and the teacher are especially important in a society in which new ideas, new orienta- tions, new interests are becoming apparent, and which lives under oppression, seeking ways out of an unsatisfactory social, national situation. At the end of the 19th century the Lithuanian peasant society of the western governorates of the Russian empire attracted only occasional scholars for its language or ethnographic considerations. The political situation of Lithuania was sad – the world knew of the Kaunas (Kovno), Vilnius (Vilna), and Suvalki governorates (gubernijas), but it heard nothing about Lithuania. The Lithuanian language was banned; printing the written language in Latin script was forbid- den after the failed rising of 1863. From the estates and from the Polish-speaking priests of the Catholic church flowed waves of Polonization; from the govern- ment, the administration – a policy of Russification. It seemed that Lithuanians, squeezed by the cultural influences of neighbors, would soon suffocate under these foreign influences. Few foreigners even knew there was such a nation.
    [Show full text]
  • Jonas Jablonskis (1860-1930) Et Le Réveil De La Langue Lituanienne Par Arnoldas Piroãkinas
    Jonas Jablonskis (1860-1930) et le réveil de la langue lituanienne par Arnoldas Piroãkinas Quand est publiée en 1653 à Königsberg1 la Grammatica Litvanica, manuel de gram- maire lituanienne écrit en latin par Daniele Klein (1609-1666), un concert de louanges est adressé à l’auteur par les linguistes, hommes de lettres et autres experts en langues qui y découvrent la richesse, l’expressivité, la sono- rité et les particularismes de la langue litua- nienne. Cet engouement pour le lituanien va croissant jusqu’au début du XIXe siècle avec l’apparition de la linguistique comparée des langues indo-européennes, lorsque les fonda- teurs de cette discipline, Franz Bopp (1791- 1867) et Rasmus Kristian Rask (1787-1832), révèlent le caractère archaïque du lituanien et sa valeur éminente pour la science. L’intérêt Jonas Jablonskis en 1929 des linguistes pour la langue lituanienne conduit les intellectuels lituaniens, peu nombreux en ce début du XIXe siècle, à se passionner pour leur langue maternelle. Cependant, tant les Lituaniens que les étrangers sont bien conscients que la langue lituanienne ne peut en l’état satisfaire aux besoins de la société. Elle est comme une « belle au bois dormant ». Au XIXe siècle, la terminologie moderne et les normes codifiées de la phonétique et de la grammaire lui font défaut, ainsi que toute la dimension culturelle prop- re à une langue littéraire commune. La langue lituanienne a perdu son rôle social suite à la politique d’assimilation menée par les autorités rus- ses. Après 1865, elle est même bannie de l’enseignement secondaire et de la presse et elle n’est plus utilisée dans l’administration.
    [Show full text]
  • Jonas Jablonskis Ir Bendrinės Lietuvių Kalbos Šimtmetis 150-Osioms Kalbininko Gimimo Metinėms
    Lietuvių kaLbos institutas viLniaus universiteto Lietuvių kaLbos katedra tarptautinė moksLinė konferencija jonas jabLonskis ir bendrinės Lietuvių kaLbos šimtmetis 150-osioms kalbininko gimimo metinėms jonas jabLonskis and a Hundred Years of standard LitHuanian Language international conference dedicated to jonas jablonskis 150th birth anniversary pranešimų tezės 2010 m. spalio 7–8 d. vilnius 2010 sudarė ir spaudai rengė skaistė aLeksandravičiūtė rita miLiūnaitė rasuoLė vLadarskienė kalbos kultūros skyriaus el. p. [email protected] © Lietuvių kalbos institutas, 2010 turinYs GINTAUTAS akeLaitis (vilnius) 5 Įterpiniai, jų aiškinimas jono jablonskio gramatikos darbuose DAIVA aLiūkaitė, joLANTA jončaitė (kaunas) 8 bendrinės kalbos domenai (nuostatų tyrimai) kĘstutis bredeLis (vilnius) 10 medicinos studentų kalbos sistemos taikymo įgūdžiai vAIDA BUIVYdienė (vilnius) 12 penkios jono jablonskio recenzijos – penki juozo damijonaičio „Lietuvių kalbos gramatikos mokslo pradžiai“ leidimai giedrė ČEPAITIENĖ (šiauliai) 14 jonas jablonskis – varpininkas iLona čiuŽAUSKAITĖ (vilnius) 15 jonas jablonskis – vadovėlių mokykloms recenzentas: švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos jablonskiui recenzuoti pavesti kūriniai regina KOŽENIAUSKIENĖ (vilnius) 16 jono jablonskio dėmesys stiliui VITAS LABUTIS (vilnius) 18 jono jablonskio kova su lietuvių spaudos draudimu Lionė Lapinskienė (panevėžys) 21 petras būtėnas – jono jablonskio darbų tęsėjas kalbos kultūros srityje veLga LAUGALe (Liepāja, Latvija) 22 skolu nosaukumu normēšanas problēmas Latvijā egLė
    [Show full text]
  • Economic and Social Council Distr.: General
    United Nations E/CONF.98/ 90/Add.1 Economic and Social Council Distr.: General 27 June 2007 Original: English Ninth United Nations Conference on the Standardization of Geographical Names New York, 21 - 30 August 2007 Item 4 of the provisional agenda* Reports by Governments on the situation in their countries and on the progress made in the standardization of geographical names since the Eight Conference Report of Lithuania Submitted by Lithuania ** _____________________________ * E/CONF.98/1. ** Prepared by Aiste Pangonyte and Danute Jane Mardosiene, Lithuania . Report of Lithuania Paper submitted by Lithuania NATIONAL STANDARDIZATION 1. Background 1.1. Data, field collection and standardization tradition The process of collecting geographical names has been completed before the Second World War. The standardization of the geographical names in Lithuania was carried out in the period of the independent republic of Lithuania (1918– 1940), and the principles of the standardization have not changed. During fieldwork additional data were collected, and the spelling and accent of some place names were checked (the last expedition took place in 1986). During Soviet times some place names were dropped due to the processes of collectivization and land reclamation, and other reasons. After the re -establishment of the country’s independence in 1990, some names, especially the names of settlements, are in use again. It is connected with the fact that land, woods and lakes, which had been nationalized by the Soviet authorities are claimed by their legal owners or their heirs. The owners express the wish to reestablish the old geographical names too. In cases like these the pre -war period data (a card file containing about 700,000 entries collected during fieldwork), which has been stored at the Institute of the Lithuanian Language are used.
    [Show full text]