Karo Archyvas Xxii

GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA ISSN 1392–6489 KARO ARCHYVAS XXII Vilnius, 2007 „Karo archyvas“ – tęstinis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas SURGAILIS, Vytauto Didžiojo karo muziejus. Redaktorių kolegijos nariai: prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, prof. habil. dr. Gžegošas BLAŠČYKAS (Grzegosz Blaszczyk), Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas (Lenkijos Respublika), doc. dr. Pranas JANAUSKAS, Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, dr. Erikas JEKABSONAS (Ēriks Jēkabsons), Latvijos universitetas, doc. dr. Vytautas LESČIUS, dr. Valdas RAKUTIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, prof. habil. dr. Valdemaras REZMERIS (Waldemar Rezmer), Mikalojaus Koperniko universitetas (Torūnė, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas ZIZAS, Lietuvos istorijos institutas. Stilistė Loreta Barauskienė Viršelio dailininkė Inga Dambrauskienė Maketavo Laima Adlytė © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2007 2 TURINYS Baltų karyBos ankstyvajame geležies amžiuje (v–i a. pr. kr.) Bruožai (Dr. Manvydas VITKŪNAS, vilniaus universitetas) ..................................................5 karas ir taika radvilų Biržų kunigaikštystėje XVI a. paBaigoje – XVII a. viduryje (Deimantas KARVELIS, Vilniaus pedagoginis universitetas, lietuvos istorijos katedra) ...........................................................................................4 lietuvos nuostoliai 1812 m. kare (Dr. Virgilijus PUGAČIAUSKAS, Lietuvos karo akademija, lietuvos istorijos institutas) ........................................................................................89 LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUOSE, LATVIJOS KARIUOMENĖJE IR LATVIŲ DALINIUOSE, VEIKUSIUOSE VOKIEČIŲ KARIUOMENĖJE (1915–1945 m.) (Dr. Ēriks JĒKABSONS, Latvijos universitetas) ........................................................111 LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SKAUTIŠKA VEIKLA 1918 – 1940 m. (Giedrius GLOBYS) .....................................................................................................131 LENKŲ PROVOKACIJOs NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIs (Doc. dr. Vytautas LESČIUS) ......................................................................................15 KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 m. ) (Modestas KUODYS, vytauto didžiojo universitetas) ..............................................219 RAUDONOSIOS ARMIJOS 16–OJI LIETUVIŠKOJI ŠAULIŲ DIVIZIJA: KELIAS NUO SUFORMAVIMO IKI KATASTROFOS PRIE ALEKSEJEVKOS (1941 – 1943 m. VASARIS – KOVAS) (Dr. Rimantas ZIZAS, lietuvos istorijos institutas) ..................................................291 lietuvos liaudies armijos reorganiZavimo į 29–ąjį teritorinį raudonosios armijos šaulių pulką istorija 1940–1941 m. (Aleksandr ČAPENKO, istorijos mokslų kandidatas, murmansko valstybinio pedagoginio universiteto visuotinės istorijos katedros docentas) ..........................5 dokumentai pasakoja: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO ŠTABo VIRŠININKO PLK. k. ŠKIRPOS LIETUVOS KARIUOMENĖS VYSTYMO PLANAs (Dr. Jonas VAIČENONIS, vytauto didžiojo karo muziejus)....................................364 SOMMAIRE Particularités De L’art militaire Balte à L’ÂGe Du feR RécenT (V-I s. av. J.c.) Dr. Manvydas VITKŪNAS, université de vilnius .....................................................419 LA Guerre eT la paix dans la principauTé De Biržai. (fIn xVIe –milieu xVIIe sIècLes) Dr. Deimantas KARVELIS, université pédagogique de vilnius .............................420 Pertes De la LituAnIe PendanT la Guerre De 1812 Dr. Virgilijus PUGAČIAUSKAS, académie militaire de la lituanie, institut d’histoire .........................................................................................................422 Les lituAnIens dans Les unités De chasseuRs Lettons, dans Les foRces armées Lettonnes eT dans Les unités LeTonnes Au seIn De L’armée allemanDe (1915-1945) Dr. Eriks JEKABSONS, université de la lettonie ...................................................424 Les offIcIeRs Des foRces armées lituAnIennes eT Le MouVeMenT scouT en 1918-1940 Giedrius GLOBYS, université de šiauliai .................................................................425 PRoVocations PoLonaises dans la zone neutre en 1921-1923 Dr. Vytautas LESČIUS ................................................................................................426 État De Guerre en question Au seimas (parleMenT) (1919-1927) Modestas KUODYS, université vytautas le grand de kaunas ...............................428 LA 16e divisIon lituAnIenne De chasseuRs (šAuliai) De L’armée RouGe: la VoIe De formation Jusqu’à la catastrophe près D’ALeKseJevka (févrieR-mars 1941-1943) Dr. Rimantas ZIZAS, institut de l’histoire de lituanie ...........................................40 Reformation Des foRces armées lituAnIennes Au corps militaire Territorial De L’armée RouGe A. ČEPENKO ..............................................................................................................42 4 Baltų karyBos ankstyvajame geležies amžiuje (v–i a. pr. kr.) Bruožai Dr. Manvydas VITKŪNAS Vilniaus universitetas Įvadas šio straipsnio tikslas – aptarti baltų karybos bruožus ankstyvajame gele- žies amžiuje, remiantis archeologinių tyrinėjimų (visų pirma vykdytų dabartinėje Lietuvos teritorijoje) duomenimis. Chronologija ir periodizacija. Ankstyvasis geležies amžius – seniausias geležies amžiaus periodas. Tradiciškai Lietuvos archeologijoje ankstyvasis ge- ležies amžius laikytas trečiuoju ankstyvųjų metalų laikotarpio periodu (po senojo ir naujojo bronzos amžiaus1, atitinkamai xVI–xII a. ir xI–VI a. pr. Kr.)2. naujausioje Lietuvos archeologinėje literatūroje ankstyvasis metalų laikotarpis skiriamas į keturis periodus – ankstyvąjį, vidurinįjį ir vėlyvąjį bronzos amžius bei ankstyvąjį geležies amžių3. Lietuvos teritorijoje ankstyvasis geležies amžius yra V–I a. pr. Kr. Po jo seka dar trys geležies amžiaus periodai – senasis (I–IV a.), vidurinysis (V–Ix) ir vėlyvasis (x–xII a./xIII a. pr.) geležies amžius. Latvijoje ankstyvasis geležies amžius, kaip ir Lietuvoje, yra V–I a. pr. Kr.4 Baltarusijoje geležies amžius skiriamas į du periodus – ankstyvąjį geležies amžių (VII/VI a. pr. Kr. – IV a.) ir vėlyvąjį (V–VIII a.). šiaurės rytų Lenkijoje, baltų gyventose žemėse, ankstyvasis geležies amžius yra V a. pr. Kr. – I a.5 Dabartinės Baltarusijos teritorijos pietinėje dalyje, Polesėje, pirmieji geležiniai dirbiniai pa- sirodė VII/VI a. pr. Kr.6 Lenkijos teritorijoje seniausi geležiniai dirbiniai pasirodė 1 senesnėje archeologinėje literatūroje buvo įsigalėjęs klaidingas „žalvario amžiaus“ pavadinimas, dalies autorių naudojamas ligi šiol. – plg. merkevičius a. karyba lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje // karo archyvas. t. XX. vilnius, 2005, p. 8–49. 2 kulikauskas p. žalvario amžius, bronzos amžius // tarybų lietuvos enciklopedija. t. 4. vilnius, 1988, p. 636. lietuvos istorija. i tomas. akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis. vilnius, 2005. 4 latvijas senākā vēsture 9. g. t. pr. kr. – 1200. g. rīga, 2001. 5 antoniewicz j. Bałtowie zachodni. pojezierze – olsztyn – Białystok, 1979. 6 aрхеалогiя i нумiзматыка Беларусi. Энцыклапедыя. Мiнск, 1993, c. 250. 5 Dr. Manvydas VITKŪNAS dar anksčiau – VIII–VII a. pr. Kr.7 Rusijos europinėje dalyje ankstyvojo gele- žies amžiaus pradžia apibendrintai laikomas I tūkstm. pr. Kr. vidurys, o pabaiga – IV–V a.8 Tyrimų problematika. Ankstyvojo geležies amžiaus problematika Lietu- vos archeologijos moksle aptarta bene mažiausiai, lyginant su kitomis proistorės epochomis. Pripažįstama, kad xx a. moksliniuose tyrinėjimuose į šį laikotar- pį buvo kreipiama labai mažai dėmesio. Todėl dažnai apie ankstyvojo geležies amžiaus ypatumus galima kalbėti tik remiantis kaimyninių šalių archeologijos mokslo pasiekimais9. Rytiniame baltų genčių areale ankstyvojo geležies amžiaus paminklų archeologinė medžiaga dažniausiai nagrinėjama kartu su senojo gele- žies amžiaus (pagal Lietuvoje priimtą periodizaciją) medžiaga. Tai labai apsun- kina I tūkstm. pr. Kr. antrosios pusės medžiagos išskyrimą. Lietuvoje, o iš dalies ir kaimyniniuose kraštuose ankstyvasis geležies amžius kol kas lieka tarsi „balta dėmė“ tarp geriau ištirto vėlyvojo bronzos amžiaus ir nepalyginamai geriau ištir- to senojo geležies amžiaus. specializuotų studijų, skirtų ankstyvojo geležies amžiaus baltų karybai, Lietu- voje iki šiol nebuvo. Galbūt šis straipsnis bent iš dalies padės užpildyti šią spragą. Bendrieji laikotarpio bruožai. Tiksliai nustatyti ankstyvojo geležies am- žiaus pradžią Lietuvos teritorijoje bei kaimyniniuose regionuose gana sunku, nes trūksta su tikslia data geležinių dirbinių. Į Lietuvos teritoriją seniausi įvežtiniai geležiniai dirbiniai pateko apie I tūkstm. pr. Kr. vidurį, ir ankstyvojo geležies amžiaus pradžia laikomas V a., nors spėjama, kad seniausi geležiniai dirbiniai galėjo būti atgabenti ir kiek anksčiau – VII–VI a. pr. Kr.10 Manoma, kad visą ankstyvąjį geležies amžių buvo naudojami dirbiniai iš įvežtinės geležies. esmi- nis lūžis, kai metalinius dirbinius žmonės galėjo gaminti iš vietinės žaliavos, įvyko tik senojo geležies amžiaus pradžioje. Ankstyvajame geležies amžiuje Lietuvos teritorijoje dažniausiai gyventa įtvirtintose gyvenvietėse – piliakalniuose, stulpinės konstrukcijos pastatuose. nedidelės patalpos viduryje iškastoje duobutėje buvo židinys. Židinio kraštai buvo sustiprinami moliu ir akmenimis. Gyvenvietėse randama daug naminių gy- vūnų kaulų, o to laikotarpio žemdirbystės pėdsakai

Load more