DOCSLIB.ORG

Diplomatijos Šefas: Stasio Lozoraičio Įgaliojimai

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Diplomatijos Šefas: Stasio Lozoraičio Įgaliojimai ISSN 1822-5152 Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Diplomatijos šefas: Stasio Lozoraičio įgaliojimai XX amžiaus Lietuvos egzilinės diploma- konsulatai (Didžiojoje Britanijoje, JAV, prie tijos istoriografijoje, ko gero, dažniausiai Šv. Sosto, kurį laiką Argentinoje, Brazilijoje, cituojamas tekstas yra: „Jeigu čia mus ištik- Šveicarijoje). Taigi neegzistuojančiai Lietuvos tų katastrofa, tai užsieniuose likusios mūsų užsienio reikalų ministerijai pavaldus diplo- diplomatijos šefu skaitykite Lozoraitį, pir- matinis korpusas užsienyje, arba vadinamoji muoju pavaduotoju Klimą, antruoju Šaulį.“1 Lietuvos diplomatinė tarnyba (toliau – LDT) Jį galima perskaityti tiek lietuvių diploma- ir jos veikla, tapo naujos kitokios diplomati- tų atsiminimuose, tiek monografijose apie jos pradžia. Praradusi savo tiesioginį ir teisi- juos, tiek diplomatijos istoriją tyrinėjančiųjų nį pavaldumą valstybei ir jos institucijai, bet straipsniuose ar dokumentų rinkinių įva- išsaugojusi savo tęstinumą, ji už šalies ribų duose2. Moksliniuose darbuose šio teksto veikė daugiau kaip pusę amžiaus. Lietuvos šaltiniu, kaip pačiu išsamiausiu, dažniausiai Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis am- nurodomi diplomato Vaclovo Sidzikausko basadorius prie Šv. Sosto ir Maltos ordinui (1893–1973) atsiminimai3. Tai yra šifruota te- Kazys Lozoraitis (1929–2007), kalbėdamas legrama nr. 288, kurią 1940 m. birželio 1 d. apie diplomatinę tarnybą, tiek žodžiu, tiek Lietuvos pasiuntinybėms išsiuntė tuometis raštu nuolat pabrėždavo: „... kad pasaulio di- (1938–1940) Lietuvos Respublikos užsienio plomatijos istorijoje vargu ar būta panašaus reikalų ministras Juozas Urbšys (1896–1991). atvejo, kai diplomatams itin sudėtingomis Praėjus beveik dviem savaitėms, kai buvo ir diplomatinei praktikai labai neįprastomis išsiųsta telegrama, sovietai okupavo Lietu- sąlygomis teko pusšimtį metų atstovauti dėl vą, dar po kelių mėnesių pradėjo užiminėti agresijos iš tarptautinio politinio žemėlapio ir Lietuvos pasiuntinybes užsienyje (Italijoje, išnykusiai valstybei.“5 Prancūzijoje, Vokietijoje). Tačiau dėl Vakarų Lietuvos diplomatinei tarnybai daugiau demokratinių šalių, pirmiausia JAV, daugiau kaip keturiasdešimt metų vadovavo diplo- nei pusę amžiaus vykdytos Baltijos valstybių4 matas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų mi- okupacijos nepripažinimo politikos išliko ir nistras (1934–1938), paskutiniais nepriklau- toliau veikė kelios Lietuvos pasiuntinybės ir somybės metais Italijoje rezidavęs Stasys 96 LIEtuvių MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS Lozoraitis (1896–1983). Jo, kaip šefo, pareigy- jant įvairiose užsienio šalyse arba Kaune susi- bė, paremta tik J. Urbšio telegramos tekstu, tinkant su čia veikusiu aktyviu užsienio diplo- ir šiandien provokuoja ne vienam klausimui. matiniu korpusu. Minėta, kad artimus ryšius Tų laikų amžininkų, politikų, diplomatų ir su politikais lietuvių diplomatai palaikė net visuomenės veikėjų archyvai, memuarai su- ir tais atvejais, jei pastarųjų vyriausybės jų kuria painius jų istorijų labirintus. Gal paties nepripažino. Pavyzdžiui, sovietams užėmus S. Lozoraičio archyvas6, susidedantis iš 730 Lietuvos pasiuntinybę Prancūzijoje, diploma- bylų, arba daugiau kaip 80 tūkstančių saugo- to dr. Stasio Antano Bačkio (1906–1999) butas jimo vienetų, gali pasakyti, kas iš tiesų buvo Paryžiuje keliems dešimtmečiams buvo vir- Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas? tęs tarsi neoficialiu diplomatiniu biuru.J ame, ypač Vasario 16-osios minėjimų proga, lanky- davosi Prancūzijos užsienio reikalų ministe- Už tradicinės rijos pareigūnai, parlamento nariai, politikai, diplomatijos ribų kitų šalių diplomatai8. Kitaip tariant, LDT buvo lyg „stipriai diržu suveržta“ užsienio Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo, reikalų ministerija. arba per visas Lietuvos okupacijas (nacių ir Netradicine diplomatija galima vadinti sovietų), LDT nevedė įprastinių tarpvals- ir LDT veiklą lietuviškoje išeivijos erdvėje. tybinių derybų, neratifikavo tarptautinių Per visus okupacijos metus ji vykdė įprasti- sutarčių. Lietuvos diplomatai buvo tarptau- nes, nors taip pat labai apibrėžtas savo par- tinių konferencijų, simpoziumų ar įvairių su- eigas, kaip antai: pasiuntinybių ir konsulatų sitikimų, kuriuose vyko didžiosios politikos veiklos priežiūra, atsakomybė už jų turtą, spektakliai ir jų veikėjų (JAV, SSRS, Didžioji archyvus, taip pat pasų išdavimas ar pratę- Britanija, Prancūzija, Vokietija, Kinija) už- simas, informacijos (apie bendrą tarptautinę kulisiniai žaidimai, stebėtojai. Kitaip tariant, politinę padėtį, apie tautiečius tiek Lietuvoje, LDT nevykdė kai kurių savo funkcijų, nes ne- tiek išeivijoje, apie užsienio reakcijas į Lie- buvo institucijos, kuri būtų ją įgaliojusi veikti. tuvos laisvinimą) kaupimas ir analizavimas. Po sovietų okupacijos užsienio valstybėse (su- Tačiau tuo pat metu Lietuvos diplomatai at- prantama, kurios nepripažino Lietuvos oku- likdavo jiems lyg ir tarnybiškai nepriklau- pacijos) reziduojančių diplomatų sąrašuose sančių funkcijų. Žinoma, kad karo ir pokario lietuviškų pavardžių neliko, bet jos buvo įra- metais lietuviams pagalbą teikdavo įvairūs šytos tų sąrašų prieduose, kitaip tariant, „už lietuvių fondai ir organizacijos (pavyzdžiui: brūkšnio“7. Tačiau lietuvių diplomatai nuolat Amerikos lietuvių taryba, Bendrasis Ameri- susitikinėdavo ir su juos pripažįstančių, ir su kos lietuvių fondas ar Lietuvos Raudonasis juos oficialiai nepripažįstančių valstybių va- kryžius). Tačiau, remiantis bent kelių LDT dovais ir užsienio reikalų ministrais arba pas- narių (Broniaus Kazio Balučio (1880–1967), tarųjų vadovaujamų ministerijų pareigūnais. S. Lozoraičio, Aniceto Simučio (1909–2006), Jie teikė jiems memorandumus, pro memo- Eduardo Turausko (1896–1966)) archyvais, rijas, žodines ir raštiškas notas dėl Lietuvos galima teigti, kad ir diplomatai vykdydami okupacijos nepripažinimo, lietuvių tautos panašią veiklą kiek galėdami naudojosi savo teisės į laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvių tarnybine padėtimi, ypač diplomatinės ne- diplomatams, tapusiems lyg ir tarptautinės liečiamybės teise. Rūpindamiesi lietuviais politikos įkaitais, labai pravertė profesiniai, pabėgėliais ar okupacijų įkalintaisiais krašte, dalykiniai, o ypač asmeniniai ryšiai. Jie buvo jie tarpininkaudavo pirmiausia iš laisvųjų užmegzti dar prieškariu lietuviams reziduo- kraštų, kaip antai JAV, persiunčiant lietuvių 97 siuntas (drabužiai, maistas, pinigai) savo gi- tęsėsi daugiau nei šešis dešimtmečius. Kitaip minėms ir artimiesiems į Vakarų Europą, į tariant, greta savo tiesioginių įsipareigojimų, deportuotų asmenų stovyklas ar pačią Lietu- užsienyje likę diplomatai lyg perėmė ir vykdė vą. Karo metais pačiai LDT didelė problema kitų nepriklausomos Lietuvos valstybinių ins- buvo palaikyti tarpusavio ryšius, o tai ypač titucijų veiklą. Taip nedidelio personalo11 LDT trukdė jų tarnybinei veiklai (kaip bendros tapo beveik universaliai veikiančia valstybine politikos koordinavimas, sprendimai, pasi- institucija. Jos veikla akivaizdžiai prasilenkė keitimas informacijomis ir nuomonėmis). Bet su chrestomatine diplomatija bei tarptautinių vis tiek per diplomatus (arba kaip iki šiol pa- santykių teisės kodeksų paragrafais apie di- tikimiausiu diplomatiniu paštu) ėjo lietuvių plomatinių pasiuntinybių veikimo ribas12. asmeninė korespondencija, pavyzdžiui, 1946 Unikalu, kad LDT, šis valstybingumo liku- metais vien Lietuvos konsulatas Niujorke tis, buvo teisiškai pripažįstamas arba iš dalies gavo 14 000 laiškų9. Diplomatų buvo prašo- pripažįstamas kai kurių užsienio valstybių ir ma persiųsti vieno asmens laišką kitam as- tik todėl galėjo veikti. Tačiau norisi išskirti dar meniui į valstybę, su kuria pirmasis dėl karo kelis epizodus. Išeivijoje veikianti LDT buvo padėties ar pokario sumaišties negalėjo susi- lyg užsienio reikalų ministerija, o LTSR taip siekti. Taip pat Lietuvos pasiuntinybės gau- pat buvo užsienio reikalų ministerija13. Ki- davo paklausimų apie dingusius, ieškomus taip tariant, vienu metu veikė dvi pagal savo asmenis, kai masinis tautiečių bėgimas nuo tiesioginę paskirtį neva turėjusios viena kitą okupacijos, karo fronto ir pabėgėlių stovyklų dubliuoti institucijos. Vienintelis jų bendras į laisvuosius kraštus išskyrė šeimas, draugus, bruožas – abi buvo už tradicinės diplomati- artimuosius. Diplomatai tvirtindavo dar Lie- jos veikimo ribų: LDT atstovavo nepriklau- tuvoje įgyto išsilavinimo ar aukštojo mokslo somai valstybei, kuri buvo okupuota, LTSR diplomų nuorašus, taip pat gimimo ar mir- URM – okupantams, buvo jų simbolinis įran- ties metrikus, santuokos liudijimus, įvairius kis ir „veikiau tarnavo ne tiek valstybės, kiek kitus dokumentus. Pasitraukę iš Lietuvos ir komunistų partijos interesams“14. O tarp visų išeivijoje dirbę intelektualai – mokslininkai, politinių, konstitucinių, teisinių ir ideologinių kultūros veikėjai, studentai – karo ir pokario skirtumų yra dar ir tas, kad tarybiniai lietuvių metais dažnai kreipdavosi į diplomatus pra- diplomatai dirbdavo ne Lietuvos, o Sovietų Są- šydami atsiųsti jiems įvairių knygų, spaudos jungos pasiuntinybėse. Suprantama, kad tiek iškarpų ar kitokių leidinių, kuriuos paprastai sovietų diplomatinės marionetės, tiek LDT dar nepriklausomybės laikais savo bibliote- nariai neišleisdavo vieni kitų iš savo stebėjimo kose buvo sukaupusios pasiuntinybės ar patys lauko15. Beje, valstybinių institucijų persikir- diplomatai. 1941 metais apie LDT veiklą jos timo atvejis nėra vienintelis Lietuvos diplo- šefas S. Lozoraitis sakė: „Nė vienas mūsų di- matijos istorijoje. Jau nuo 1990 metų pradžios plomatų nėra sudėjęs rankas. Kiekvienas, ne- veikė nepriklausoma Lietuvos užsienio reikalų
Load more

Recommended publications
  • Diasporos Istorija Ir Kultūra
    ISSN 1822-5152 Diasporos istorija ir kultūra Algimantas GURECKAS Lietuvių bendruomenės santykiai su lenkais sovietinės okupacijos metais Lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas, tei- Vidurio ir Rytų Europos pabėgėliai – lie- sininkas, aktyvus Lietuvių bendruomenės tuviai, latviai ir estai, lenkai, ukrainiečiai ir (PLB ir JAV LB) narys Algimantas Gureckas, visi kiti – tikėjosi, kad sovietinė daugiatautė remdamasis savo patirtimi, pristato lietuvių imperija sugrius. Tik retai kas numatė, kad santykių su lenkais klausimą išeivijoje: lietu- tai įvyks taip greitai – dar tos pačios pabė- vių pastangas kovojant dėl Lenkijos rytinės gėlių kartos amžiuje. Dar mažiau buvo tikė- sienos vaizdavimo žemėlapiuose, atlasuose tina, kad imperijos žlugimas galėtų įvykti ir teisingos informacijos apie Vilniaus kraš- be didelio masto ginkluotų susirėmimų. tą teikimo enciklopedijose ir almanachuose Atrodė, kad tokios didelės ir galingos im- bei pastangas išgauti Vilniaus arkivyskupijos perijos griūtis būtų įmanoma tik subyrėjus priskyrimą Lietuvos bažnyčiai. jos centrinei valdžiai ir vykstant didelės apimties sumaištims, gal net virstančioms pilietiniu karu. 1. Wilno i Lwów Mums tada atrodė, kad Lietuvai tokiu atveju iškiltų lenkų pavojus. Juk išsivaduo- Vilnius ir Lvovas. Toks buvo lenkų išeivi- janti Lietuva neturėtų jokios karinės jėgos, jos nusistatymas1. Ji (lenkų išeivija) siekė, kad o Lenkijai liktų didelė ir gerai ginkluota išsivadavusi Lenkija išlaikytų visas po Antro- kariuomenė. Jei sovietų armija nebežinotų, jo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes kas jos teisėta politinė vadovybė ir kieno ir atgautų Vakarų Ukrainą, Vakarų Gudiją ir įsakymų ji turėtų klausyti, ar būtų įsivėlusi Vilniaus kraštą. Kitaip sakant, Oderio ir Nei- į pilietinį karą, lenkams būtų nesunku vėl sės siena vakaruose, o rytuose 1921 metų Ry- pasiųsti bent vieną savo diviziją su nauju že- gos sutarties siena su Sovietų Rusija ir Sovietų ligovskiu į Vilnių.
    [Show full text]
  • "BALTOPS 94" Lietuvos Krikščionių Demokratų
    DARBININKAS Vol. LXXIX, Nr. 25 SECOND-CLASS 341 Highland Blvd. Kaina Birželio - June 24, 1994 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 // X - ŽINGSNIS LINK SAUGUMO LIETUVOJE ir "BALTOPS 94" JAV karo laivynas jau 22 metus žiūrėjo. JAV jūreiviai padėjo sa­ Vyriausiasis Rusijos manevrų va­ apie LIETUVĄ kasmet Blatijos jūroje rengia tradi­ viškiams įlipti į pripučiamas gu­ das uždraudė laivo "Neustrašimij" ciniais tapusius tarptautinius jūrų mines valtis, kuriomis devynis savo komandai aplankyti kitų šalių lai­ L J menevrus. Šiemet jie vadinosi "Bal- draugus pristatė į Rusijos laivą. Jie vus. Nors rusai ir leido apžiūrėti jų tops - 94" (Baltijos operacija-94). buvo pakelti į denį ir sutikti Su laivą, tačiau apžiūrinčių jų skaičius - Lietuvos branduolinės ir Tačiau šiemet kariniai manevrai vodka ir salami sumuštiniais. "Mes buvo ribojamas. "Mes norime įgy­ radiacinės saugos konsultacinis skyrėsi nuo praėjusiųjų. Šiemet kuriame istoriją - tai fantastiška’ - ti patirties santykiuose su NATO komitetas birželio 20-22 d. jau manevruose dalyvavo karo laivai pasakė 32-ių metų leitenantas Brad laivais ir Baltijos jūros laivais, pa­ ketvirtą kartą posėdžiavo Vilniuje. iš JAV, Belgijos, Danijos, Vokieti­ McKinney, džiaugdamasis, kad jis žinti vieni kitus iš arčiau, ir tapti Komitetą sudaro 11 narių iš Lietu­ jos, Suomijos, Olandjos, Norvegi­ tapo vienu iš pirmųjų amerikiečių, draugystės tarp mūsų pagrindu", - vos, Anglijos Suomijos, Švedijos, jos, Lenkijos, Rusijos ir Švedijos. nusileidusių į Rusijos laivą. pasakė kapitonas leitenantas Jurij Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos. Manevruose pirmą kartą dalyvavo Tačiau ne viskas ėjo pagal planą. Orehovskij, kuris noriai parodė Komitetas svarstė Ignalinos atomi­ ir Lietuvos fregata "Aukštaitis". Lat­ Amerikiečiai rusų laive tikėjosi torpedas ir priešlėktuvinius šautu­ nės elektrinės saugumo klausimus.
    [Show full text]
  • ATKURTI LIETUVOS IR SV. SOSTO SANTYKIAI LIETUVOJE IR — Lietuvos Respublikos Ambasadorius Kazys Lozoraitis Įteikė Kredencialus Popiežiui —
    DARBININkM Vol. LXXVH, Nr. 29 SECOND-CLASS 341 Highland Blvd. _ Liepos - July 31, 1992 Penktadienis-Friday Postagę. paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N. Y. 11207 centų z ATKURTI LIETUVOS IR SV. SOSTO SANTYKIAI LIETUVOJE IR — Lietuvos Respublikos Ambasadorius Kazys Lozoraitis įteikė kredencialus popiežiui — APIE LIETUVĄ Popiežius Jonas Paulius II lie­ Jau popiežius Grigalius XIII Tas buvo daroma ir daugeliu kitų pos 11 d. 11-vai. ryto priėmė paskyrė Lietuvos vyskupijoms progų, šitaip nuolat stiprinant Lietuvos Respublikos Ambasa­ darbščius ir kupinus apaštalinio mūsų tikėjimą ir atgaivinant doriaus prie Šventojo Sosto Ka­ uolumo vyskupus. Vilniaus Jė­ mūsų viltis. — Marijampolėje liepos 12 zimiero Lozoraičio skiriamuo­ zuitų Kolegijai suteikė universi­ Nepamiršime Jūsų Šventeny­ d. iškilmingai prisimintas palai­ sius raštus. Ceremonijose daly-t teto teises, toje pačioje sostinėje bės linkėjimų, kad lietuvių tau­ mintasis arki vysk. Jurgis Matu­ vavo Ambasadoriaus žmona Gio- įsteigė ir perėmė Popiežiškąją tos aspiracijos būtų įgyvendintos laitis. Šv. Mykolo bažnyčioje vanna Pignatelli-Lozoraitienė ir seminariją, atnešusią daug vaisių remiantis teisingumu. Neužmi­ mišias aukojo kardinolas Vincen­ ambasados pirmasis sekretorius Šiaurės ir Rytų Europos Bažny­ ršime ir to, kad širdimi ir malda tas Sladkevičius ir kiti vyskupai. Vytautas Ališauskas. čiai. buvote ir esate su Lietuva. Tau­ Pamokslą pasakė vysk. Juozas Įteikdamas kredencijalus, K. Praeitame šimtmetyje Pijus tos vardu dėkoju Jūsų Šventeny­ Preikšas. Vilkaviškio vyskupas Lozoraitis pasakė atitinkamą kal­ IX lietuvių tautai tamsiais laikais bei už tokius gausius palankumo Juozas Žemaitis. Šv. Sosto nun­ bą (ji spausdinama šiame “Dar­ nesiliovė kėlęs balso prieš prie­ ženklus. cijui įgaliojus, perskaitė Po­ bininko” numeryje). Jam atsakė spaudą, už tautinę ir religinę Rašytojas Antanas Vaičiulaitis. Nuotr.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programa
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMA LIETUVOS IR UŽSIENIO LIETUVI Ų PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS MOKYMO PROGRAMA X-XII KLAS ĖSE VIDMANTAS VITKAUSKAS 1 PRATARM Ė Savo tautos ir valstyb ės praeities pažinimas leidžia geriau suprasti ši ų dien ų Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio, kult ūrinio gyvenimo vyksm ą ir kait ą. Istorijos žinojimas padeda suvokti ir savo ryš į su praeitimi, jos pasiekimais, laim ėjimais ir praradimais. Mūsų istorija – tai negailestingos kovos d ėl laisv ės ir nepriklausomyb ės kronika. Ji matuojama ne metais, o istorinio vyksmo intensyvumu ir reikšmingumu. Vienas dramatiškiausi ų m ūsų naujausi ųjų laik ų istorijos laikotarpi ų – 1940–1990 (1991) metai. Tai valstyb ės žlugimo, okupacij ų brutalumo, tautos genocido, tr ėmim ų ir persekiojim ų metai. Ta čiau tai ir tautos pasipriešinimo, laisv ės kov ų ir nepaklusnumo metai. Kartu tai ir nuolatinio tik ėjimo nepriklausomyb ės atk ūrimu, tautiniu išsivadavimu laikotarpis. Laikotarpis, nulėmęs paskutin į m ūsų istorijos tarpsn į – tautinio atgimimo s ąjūdį, nepriklausomyb ės atk ūrim ą ir įtvirtinim ą. Ilgametis ir įvairiaformis tautos pasipriešinimas užima deram ą viet ą m ūsų istorijoje ir žmoni ų atmintyje. Šiam laikotarpiui geriau pažinti skiriamas šis pasipriešinimo istorijos kursas. Tai antrasis pataisytas ir papildytas pasipriešinimo istorijos programos variantas. Pirmasis pasirod ė 1999 m. Per pastar ąjį dešimtmet į buvo parašyta daug nauj ų ir reikšming ų darb ų Lietuvos laisv ės kov ų, pogrindin ės lietuvi ų disident ų veiklos, atgimimo laikotarpio, išeivijos lietuvi ų paramos Lietuvai ir kitais artimais šiai tematikai klausimais. Šio istorijos tarpsnio bibliografija pasipild ė ne tik naujomis monografijomis ar solidžiais autori ų kolektyv ų darbais, bet ir įvairiais dokument ų rinkiniais, proginiais leidiniais ir pan.
    [Show full text]
  • Tylieji Priesaik Os Riteriai
    „Sykį Tamsta nesi rezignavęs <...> Tamstai privalu tas pareigas eiti efektingai ir rūpestingai ir žiūrėti tvarkos, ypač šiuo sunkiu laikotarpiu. Tą aš pabrėžiau po įvy- kusios katastrofos.“ Povilas Žadeikis ✳ ✳ ✳ „Kantrybe mums privalu apsišarvuoti tiek, kad jos pa- kaktų iki Lietuvos laisvės aušros. Jei Lietuvos priešui netrūksta ryžto lietuvių tautą engti, mums neturi pri- trūkti ryžto bei kantrybės ją laisvinti.“ Juozas Kajeckas ✳ ✳ ✳ „Lietuvos diplomatinė tarnyba <...> rūpinosi, kad Lie- tuvos laisvės byla būtų gyva ir kad Vakarų pasaulis nepripažintų prievartinės Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą.“ Dr. Stasys Antanas Bačkis Tylieji priesaikos riteriai priesaikos Tylieji pasiuntinybė karoLietuvos metais Šaltojo Vašingtone ✳ ✳ ✳ ė „Ar nereikia vėl kartot ir kartot, kad mes esame vienas n E iš tų judėjimų, kuris kovojo faktiškai nepakeldamas i TYTė- ED ai rankos prieš okupantą. Tokiu būdu laimėjome psicho- i loginį karą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kituose R b Vakarų kraštuose. <...> Laisvė yra kaip grynas oras.“ PETR Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) a T s A ISBN 978-609-467-077-0 ASTA PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ TYLIEJI PRIESAIKOS RITERIAI LIETUVOS PASIUNTINYBĖ VAŠINGTONE ŠALTOJO KARO METAIS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVIŲ IŠEIVIJOS INSTITUTAS ASTA PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Tylieji priesaikos riteriai Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone šaltojo karo metais Monografija UDK 341.7(73)(=172)(091) Pe227 Knygos leidimą parėmė: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Lietuvos mokslo taryba (projekto Nr. LIT–8–77) Recenzavo:
    [Show full text]
  • KB 2009 6 Pdf.Pdf
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Europos istorijos Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Europos Rytų ir Vakarų istorijos apžvelgtos Vilniuje / 2 Rengia Martin M. Simecka. Dar nelaisvi. Kodėl istorija po 1989-jų neturi apsiriboti vien mūsų pačių diagnoze / 6 Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, Virginijus SAVUKYNAS. Gintaro Beresnevičiaus „precedentika“. LDK idėja aktualioji užsienio kultū ros prob lematika, XXI a. globalizacijos fone / 9 architektūra) 2 62 38 61 Paveldas ir paminklai Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ (teatras) 2 62 38 61 Jūratė Markevičienė. Lėtinė oficialiosios paveldosaugos aleksija, arba Asta PAKARKLYTĖ (muzika) 2 62 38 61 „Ko nesuprantu – tas neegzistuoja“ / 13 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Nuomonės apie nuomones Tadas GINDRĖNAS (meninis apipavi dali ni mas, Audrius DAUKŠA. Paviršutiniškumo kaina / 24 kompiuterinis maketavimas) 2 61 05 38 Valdas Selenis. Apie „lietuvių ieškojimą Lietuvos istorijoje“ ir tautinę politiką / 26 Kompiuteriu renka Kristina SABUKIENĖ Kūryba ir kūrėjai Korektūrą taiso Dalia MEČKAUSKAITĖ Herkus KUNČIUS. Šešėliai „Versalyje“ / 31 Redakcinė kolegija Kristina Stančienė. Velnias ir angelas dabar ir senovėje / 47 Eglė Juocevičiūtė. Nacionalinė dailės galerija praeities neneigs ir neslėps / 49 Endre BOJTÁR (Vengrija) Kęstutis ŠAPOKA. Neries krantinės žaizdos / 53 Alfredas Bumblauskas Daiva Šabasevičienė. Konservatyvumo radikalumas / 59 Pietro U. DINI (Italija) Leonidas DONSKIS Kęstutis ŠAPOKA. Migruojančios tapatybės / 63 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vlada KALPOKAITĖ. Čechovo gubernijos žemėlapiai / 66 Rūta Stanevičiūtė Iš pasaulio ir į pasaulį Tomas Kiauka Darius Kuolys Tautvydas BAJarkevičius. Lyginamoji ekvilibristika ir institucinė kritika / 70 Šarūnas NAKAS Arvydas VALIONIS. Latvijos kultūros kanonas / 75 Liana RuokytĖ (Skandinavija) Iš rankraščių ir archyvų Vygantas VAREIKIS Iš Stasio Lozoraičio laiškų, rašytų karo metais (1942–1945) / 78 Kazys VARNELIS jr.
    [Show full text]
  • Tylieji Priesaikos Riteriai (Kelios Pastabos Apie Lietuvos Pasiuntinybę Vašingtone Šaltojo Karo Metais)
    ISSN 1822-5152 Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Tylieji priesaikos riteriai (kelios pastabos apie Lietuvos pasiuntinybę Vašingtonet šaltojo karo metais) XX amžiaus Lietuvos istorijoje raktiniai mirties atveju arba diplomatą priimančiai žodžiai „tarptautiniai santykiai“, „diploma- šaliai atsisakius juos toliau pripažinti. tija“, „šaltasis karas“, „diplomatinė tarnyba“, Apie Lietuvos okupacijos metais užsieny- „diplomatai“ iki šiol išlaiko smalsumo aurą, je dirbusius diplomatus paskelbtas ne vienas verčia tiek istoriką, tiek politologą savęs tekstas: nuo pažintinio straipsnio ar doku- klausti, ar tai pakankamai žinoma, ištyrinėta. mentų rinkinio iki vieno asmens biografijos Minėto laikotarpio lietuvių diplomatija dali- ar stambios monografijos. Kai kurie tekstų jasi į tris nelygias dalis: Pirmosios Lietuvos autoriai glaudžiai susieja ir savo biografijose Respublikos tarpsnis (1918–1940), Lietuvos dvi profesines gildijas – istorikų ir diploma- okupacijos metai (1940–1990) ir atgimusios tų (be abejonės, pirmasis tarp jų yra Petras Lietuvos laikotarpis (po 1990 m.). Nepaisant, Klimas). Kalbant apie istoriografiją Lietuvos ar tai šviesesnis ir trumpesnis, ar tamsesnis pasiuntinybės Vašingtone šaltojo karo me- ir pusę amžiaus apimantis periodas, šia tema tais ir neišvengiamai užsimenant apie to pat galima ir būtina kalbėti. Šio teksto tikslas: laikotarpio Lietuvos diplomatijos veiklą, bū- atrinkti ir išryškinti pagrindinius Lietuvos tina pradėti nuo diplomato, Lietuvos pasiun- pasiuntinybės Vašingtone veiklos bruožus tinybės Vašingtone vadovo ir antrojo Lie- šaltojo karo metais, atskleisti jų unikalumą tuvos diplomatinės tarnybos šefo dr. Stasio tiek Lietuvos diplomatinės tarnybos, tiek XX Antano Bačkio ir jo glausto pasakojimo apie amžiaus Lietuvos diplomatijos istorijoje. Pri- kiek daugiau nei penkiasdešimt metų veiku- minsime, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba sią tarnybą ir kolegas: „Lietuvos diplomatinė (toliau – LDT) pradėjo veikti iškart okupa- tarnyba (1940 06 15 – 1990 03 11)“1.
    [Show full text]
  • Vytauto Didžiojo Universitetas Lietuvos Diplomatijos Šefo Stasio Lozoraičio Veikla
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Asta PETRAITYT Ė-BRIEDIEN Ė LIETUVOS DIPLOMATIJOS ŠEFO STASIO LOZORAI ČIO VEIKLA (1940-1983) Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2011 UDK 327(474.5))092) Pe-229 Disertacija rengta 2005-2011 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorant ūros teis ė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926 Mokslin ė vadov ė: Dr. Daiva Dapkut ė (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija 05 H) Disertacija bus ginama Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarini ų moksl ų srities istorijos krypties taryboje ISBN 978-9955-12-667-6 2 TURINYS ĮVADAS ...................................................................................................................................... 4 I. Nepriklausomyb ės metai: aplinka ir karjera .......................................................................... 20 II. S. Lozorai čio veikla Antrojo pasaulinio karo metais ........................................................... 26 2. 1. Sunki 1940 met ų vasara .............................................................................................. 26 2. 2. Nuo egzilin ės vyriausyb ės iki Tautinio komiteto ........................................................ 38 2. 3. „Kybart ų aktai“ ........................................................................................................... 53 III. Lietuvos diplomatin ė tarnyba egzilyje ...............................................................................
    [Show full text]
  • The Holy See
    The Holy See DISCORSO DI GIOVANNI PAOLO II A S.E. IL SIGNOR KAZYS LOZORAITIS, NUOVO AMBASCIATORE DELLA LITUANIA PRESSO LA SANTA SEDE* Sabato, 11 luglio 1992 Mr. Ambassador, 1 Your Excellency's coming to the home of the Bishop of Rome today is much more than an ordinary ceremony for the presentation of the Letters of Credence because it involves a meeting for which the Apostolic See and Lithuania have long been hoping. My joy is even greater in welcoming you with the special affection which the Church has always entertained for this European nation, the last to join the great Christian family. I do so with the same emotion which my predecessor, Pope Benedict XV, experienced in 1918 when he applauded your nation's regained independence. Thank you, Mr. Ambassador, for your kind, enthusiastic words. Like you, I want to emphasize that today it is not a question of establishing new relations between Lithuania and the Holy See, but rather of restoring all their lustre after this long half century during which the Apostotic Palace has always remained open to the Lithuanian Legation which kept alive in Rome the faithful presence of your sorely-tried people. Since the 13th century, as you have recalled, history has kept Lithuanians close to the papacy. The bonds have been close ever since the Baptism of the people following that of Vytautas and Jagellon. Furthermore, how could I fail to mention the union between Poland and Lithuania which was made at that time, and which would last for centuries? Down through the ages the path followed by the Lithuanian people would often be one of trial and suffering, one characterized by the struggle to safeguard an identity which was often on the verge 2 of obliteration, marked by those who died for the homeland, who were also martyrs for the Catholic faith.
    [Show full text]
  • Déclarations Et Interviews Des Candidats Élus Et Vaincus Aux Élections Présidentielles En France Et En Lituanie
    THÈSE pour obtenir le grade de DOCTEUR DE L’UNIVERSITÉ de PARIS EST en cotutelle avec l’UNIVERSITE de VILNIUS (LITUANIE) Discipline : Sciences du Langage présentée et soutenue publiquement Le 30 janvier 2012 par Miroslav STASILO Déclarations et interviews des candidats élus et vaincus aux élections présidentielles en France et en Lituanie (1993 – 2009) : construction de l’ethos politique et approche lexicométrique Directeur de thèse : Dominique MAINGUENEAU / Co-directrice de thèse : Snieguole Marija LIBERIENE Jury : Mme Nijole Leonora KASELIONIENE (Rapportrice) Mme Snieguole Marija LIBERIENE (Co-directrice) M. Dominique MAINGUENEAU (Directeur) M. André SALEM (Rapporteur) 1 TARPTAUTINĖS DOKTORANTŪROS Tarp Universiteto PARIS EST ir VILNIAUS Universiteto DISERTACIJA Politinio diskurso žanras Prancūzijoje ir Lietuvoje, politikų įvaizdžio (Etos’o) klausimas : Prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus pasisakymai (remiantis paskelbtais rinkimų rezultatais 1993 – 2009 m.) Kalbos mokslų Daktaro laipsniui gauti Pristatyta ir apginta viešai Miroslavu STASILO 2012 m. sausio 30 d. Universitete PARIS-EST Daktaro disertacijos vadovas : Dominique’as MAINGUENEAU Universiteto PARIS-EST dėstytojas, profesorius / Daktaro disertacijos konsultantė : Snieguolė Marija LIBERIENĖ Vilniaus Universiteto dėstytoja, docentė Disertacijos gynimo komisija : Nijolė Leonora KAŠELIONIENE (Oponentė) Snieguolė Marija LIBERIENĖ (Daktaro disertacijos konsultantė) Dominique’as MAINGUENEAU (Daktaro disertacijos vadovas) Andrė SALEM’as (Komisijos pirmininkas) 2 Mots-clés
    [Show full text]
  • Prezidentas Prisiekė Konstitucijai Argi Lietuva Tikrai Yra Katalikiška?
    DARBININKAS VoL LXXVIII, Nr. 10 SECOND-CLASS 341 Highland Blvd. Kaina Kovo - March 5,1993 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 PREZIDENTAS PRISIEKĖ KONSTITUCIJAI LIETUVOJE IR — Kas laukia Lietuvos, prezidentu tapus Algirdui Brazauskui — APIE LIETUVĄ Vasario 25 d. ketvirtasis Lie­ vičių. Šleževičius pareiškė, kad Rytų komisijos pirmininkas, ku­ tuvos Prezidentas — Algirdas jis vykdysiąs ekonomines refor­ riam gerai pažįstamos buvusių Brazauskas — Seimo rūmuose mas, kaip tai darė ir buvusis ka­ Sovietų Sąjungos respublikų, prisiekė Lietuvos Konstitucijai. binetas. Tuo tarpu Česlovas — Lietuvos Statistikos depar­ ypač Rusijos, nuotaikos, mano, Lietuvos ambasadorius prie JT Anicetas Simutis kalba vasario Jo priesaiką prizmė Konstituci­ Juršėnas, kuris lig šiol ėjo laiki­ tamentas susumavo 1992 m. kad: “Stiprėjant tokiems politi- 21 d. Kultūros Židinyje, minint Lietuvos nepriklausomybės nio Teismo pirmasis teisėjas Juo­ nai Seimo pirmininko pareigas, Lietuvos ekonominės socialinės (nukelta į 2 psl.) 7o m. sukaktį. V ytauto Maželio nuotr. zas Žilys. išrinktas jo pirmininku. Jo opo­ raidos rezultatus. Praėjusieji Priesaikos iškilmes stebėjo nentas Aloyzas Sakalas pra­ metai žemės ūkiui buvo sunkūs. Seimo ir vyriausybės nariai, laimėjo prieš jį 64:11 balsų san­ Išauginta 2225 tūkst. tonų ARGI LIETUVA TIKRAI YRA KATALIKIŠKA? užsienio diplomatai, Bažnyčios tykiu. grūdų arba 66 proc. 1991 m. ly­ — Ekonominę būklę ir rinkimus analizuoja Vilniaus arkivysk. Audris Bačkis — dignitoriai ir kviesti svečiai. Po gio. 1992 m. ūkininkų ir gyven­ priesaikos akto, nuaidėjo Lietu­ Kaip bus Lietuvai? Italijos dienraščiai gana daug tojų ūkiuose išauginta tik 37% Jaunieji intelektualai, kovos už Kol buvo vienas priešas, tol vos himnas. visų grūdų. Kai kurie Lietuvos politinių dėmesio skyrė Lietuvai, pir­ nepriklausomybę metu, tiesa, buvo ir vienybė.
    [Show full text]
  • THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY January 7, 1998
    mmmmmmmm S169 95 GRATIS NEW5 THE LIBRARY Of' CONGRESS REFERENCE DEPARTMENT SLRIALS DIVIS10N WASHINGTON DC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX.: 773-585-8284 • [email protected] PERIODICALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY January 7, 1998 VcLUDOVn Kaina 50 c. THK(' IADIKNIS - U KDNKSDA Y SAUSIS ANUARY 1998 Nr. 4 Kazys Lozoraitis tiki — Lenkijos prezidentas tikisi gerų bus įvykdyta tai, ko nepasiekė ryšių su Valdu Adamkum jo brolis Varšuva, sausio 6 d. BNS) valstybių prezidentūrų ben­ Vilnius, sausio 5 d (Elta) aukščiau už bet kokius kon­ — Lenkijos prezidentas Alek- dradarbiavimą ir tiki, jog ir — Lietuvos Respublikos ne­ junktūrinius sumetimus. sander Kwasniewski pareiškė ateityje jis bus „geras ir inten­ paprastasis ir įgaliotasis am­ „Netiesa, kad V. Adamkus „tvirtą įsitikinimą", kad Lietu­ syvus". basadorius prie Šventojo Sosto nepažįsta Lietuvos", — sakė vos prezidentu išrinkus Valdą Lenkijos prezidentas sakė, ir Maltos ordino Kazys Lozo­ K. Lozoraitis, primindamas, Adamkų, bus galima tęsti jog „ypač gerai prisimena raitis įsitikinęs, kad į Lietuvos kad tokių priekaištų susilauk­ „artimus asmeninius kontak­ pirmą mūsų regiono istorijoje prezidento postą beįžengiantis davo ir 1994-ųjų vasarą miręs tus ir glaudų valstybių ben­ Vidurio ir Rytų Europos val­ gamtosaugininkas Valdas jo brolis. „Ir S. Lozoraitis, ir V. dradarbiavimą". stybių prezidentų susitikimą Adamkus nuoširdžiai sieks Adamkus visą laiką atidžiai Komentuodamas rinkimų pernai Vilniuje". įgyvendinti velionio Stasio Lo­ sekė Lietuvos problemas ir jos Lietuvoje rezultatus, Lenkijos Lenkijos URM tuo tarpu pa­ zoraičio idėjas ir tęsti jo ne­ raidą, todėl klaidinga būtų vadovas pažymėjo dėsiąs pa­ reiškė, kad Lietuvos preziden­ baigtus darbus. manyti, kad jų mąstymas — stangas, kad „geri kaimyni­ tu išrinkto Valdo Adamkaus Džiaugdamasis pirminiais svetimas Lietuvai", teigė di­ niai Vilniaus ir Varšuvos san­ pareiškimai „leidžia manyti, rinkimų rezultatais, K.
    [Show full text]