KB 2009 6 Pdf.Pdf
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Europos istorijos Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Europos Rytų ir Vakarų istorijos apžvelgtos Vilniuje / 2 Rengia Martin M. Simecka. Dar nelaisvi. Kodėl istorija po 1989-jų neturi apsiriboti vien mūsų pačių diagnoze / 6 Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, Virginijus SAVUKYNAS. Gintaro Beresnevičiaus „precedentika“. LDK idėja aktualioji užsienio kultū ros prob lematika, XXI a. globalizacijos fone / 9 architektūra) 2 62 38 61 Paveldas ir paminklai Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ (teatras) 2 62 38 61 Jūratė Markevičienė. Lėtinė oficialiosios paveldosaugos aleksija, arba Asta PAKARKLYTĖ (muzika) 2 62 38 61 „Ko nesuprantu – tas neegzistuoja“ / 13 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Nuomonės apie nuomones Tadas GINDRĖNAS (meninis apipavi dali ni mas, Audrius DAUKŠA. Paviršutiniškumo kaina / 24 kompiuterinis maketavimas) 2 61 05 38 Valdas Selenis. Apie „lietuvių ieškojimą Lietuvos istorijoje“ ir tautinę politiką / 26 Kompiuteriu renka Kristina SABUKIENĖ Kūryba ir kūrėjai Korektūrą taiso Dalia MEČKAUSKAITĖ Herkus KUNČIUS. Šešėliai „Versalyje“ / 31 Redakcinė kolegija Kristina Stančienė. Velnias ir angelas dabar ir senovėje / 47 Eglė Juocevičiūtė. Nacionalinė dailės galerija praeities neneigs ir neslėps / 49 Endre BOJTÁR (Vengrija) Kęstutis ŠAPOKA. Neries krantinės žaizdos / 53 Alfredas Bumblauskas Daiva Šabasevičienė. Konservatyvumo radikalumas / 59 Pietro U. DINI (Italija) Leonidas DONSKIS Kęstutis ŠAPOKA. Migruojančios tapatybės / 63 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vlada KALPOKAITĖ. Čechovo gubernijos žemėlapiai / 66 Rūta Stanevičiūtė Iš pasaulio ir į pasaulį Tomas Kiauka Darius Kuolys Tautvydas BAJarkevičius. Lyginamoji ekvilibristika ir institucinė kritika / 70 Šarūnas NAKAS Arvydas VALIONIS. Latvijos kultūros kanonas / 75 Liana RuokytĖ (Skandinavija) Iš rankraščių ir archyvų Vygantas VAREIKIS Iš Stasio Lozoraičio laiškų, rašytų karo metais (1942–1945) / 78 Kazys VARNELIS jr. (JAV) Tomas Venclova (JAV) Iš kultūros istorijos Laisvės kovų poezija / 85 Redakcijos adresas Retrospektyva Latako g. 3, 01125 Vilnius Leonas STEPANAUSKAS. Kai Kalvarija buvo didelė, o Starapolė-Marijampolė visai maža / 87 el. paštas: [email protected] Apie knygas Faksas: 2 62 38 61 Vita GRUODYTĖ. Prancūzai Lietuvos istorijoje (1009–2009) / 89 © Leidėjas – UAB Kultūros barai. SL 101 Visai nejuokingi skaitiniai Krescencija Šurkutė. Kai „žvaigždės“ ima mąstyti / 93 Summaries / 95 Remia Viršelio 1 p.: Linas KATINAS. Be pavadinimo. 2009. Iš parodos „68. Ir ačiū Dievui“ Redakcija nereika lauja, kad spaus di na mų straips- nių mintys atitiktų jos nuomonę galerijoje „Meno niša“. Vidmanto Ilčiuko reprod. 4 p.: Claire Fontaine. Visraktis (Ciurichas), 2009. Iš parodos „Kintančios Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine partneris. www.eurozine.com tapatybės. (Šveicarijos) menas dabar“ Vilniuje, ŠMC K u l t ū r o s b a r a i 2 0 0 9 · 6 1 Europos istorijos Spausdiname Eurozine redaktorių pareng- tą Vilniuje vykusio 22-ojo Europos kultūros žurnalų susitikimo apžvalgą. Manome, kad žvilgsnis iš toliau – iš Vienos – į mūsų šalies sos- tinėje pirmą kartą vykusį šį neeilinį renginį, leis skaitytojams objektyviau jį įvertinti. Skel- biame ir Martino M. Simeckos, čekų žurnalo Respekt redaktoriaus, intriguojantį straipsnį „Dar nelaisvi“, parengtą šiame forume skai- tyto pranešimo pagrindu. Kituose Kultūros barų numeriuose supažindinsime su gyvas diskusijas sukėlusiu Jeilio universiteto istori- jos profesoriaus Timothy’o Snyderio progra- miniu pranešimu ir kitais Europos viešosios erdvės plėtrai aktualiais įvairių šalių intelek- tualų svarstymais. EuropOS RyTų IR VAKARų istorijOS ApžVELgtos VILnIUjE uropos kultūros žurnalų 22-asis susitikimas suvokime. Kasmetiniai Eurozine tinklo susitikimai EVilniuje buvo sėkmingas ir plačiai nuskambė- visuomet esti draugiški ir stimuliuojantys, tačiau jęs įvykis, kuriame dalyvavo per aštuoniasdešimt vilniškis renginys buvo išskirtinis tiek pranešimų kultūros žurnalų atstovų nuo Islandijos iki Bosni- lygiu, tiek šeimininkų svetingumu, tiek renginio jos, nuo Airijos iki Baltarusijos, Lietuvos sostinė- atmosfera. je aptarusių „Europos istorijas“. Iš tokių renginių Savo įžanginėje kalboje prezidentūroje, kadenciją dalyvių nedažnai tenka išgirsti, kad tai, kas vyko, baigiantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas privertė juos permąstyti savo požiūrius, tačiau bū- Adamkus priminė auditorijai, kad Rytų europie- tent taip, pasak kai kurių dalyvių, atsitiko šių metų čiams 1945 metų gegužės 8-oji primena ne vien na- susitikime, – jie turėjo omenyje Timothy’o Snyde- cistinės Vokietijos sutriuškinimą: „Kalbamės istori- rio išties originalų pagrindinį pranešimą, kuris gali nę dieną – gegužės aštuntąją, Europai primenančią sukelti revoliuciją Europos karo ir pokario istorijos Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir grįžimą kurti ci- 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 0 9 · 6 vilizuoto ir kultūringo gyvenimo. Deja, ši data kar- finansavimo šaltinių, Liehmo teigimu, negatyvi tuo, tu yra ir suskaldytos, prievarta padalytos Europos kad kultūra verčiama tarnauti jos rėmėjų tuščiagar- simbolis. Istorinė 1945-ųjų gegužės aštuntoji Lietu- biškumui ir savimeilei. Iššūkis jaunajai kultūros kū- vai, kaip ir daugeliui Rytų Europos valstybių, reiškė rėjų kartai, – sakė aštuoniasdešimt penkerių metų ne pergalę prieš prievartą ir smurtą, o tik smurtau- amžiaus leidybos legenda, – yra būtinybė sukurti tojo pasikeitimą. Tuo pačiu laiku istorija Lietuvai tarptautinę organizaciją, kuri aprėptų visas meni- buvo dar kartą paversta politikos ir ideologijos tar- nės veiklos sritis, nuo muzikos, teatro iki leidybos. naite, dangstančia neteisybę ir nusikaltimus, iškrei- „Kai šis milžinas prabils, – pabrėžė jis, – politikams piančia faktus, šmeižiančia pavergtų kraštų laisvę ir teks įsiklausyti.“ jos gynėjus. Šiandieną, praėjus daugiau nei šešioms Vėliau konferencija persikėlė į Vilniaus universi- dešimtims metų, akivaizdu, kad pergalė, neturinti teto, įkurto 1579 m. ir istoriškai vienos svarbiausių tiesos ir moralės pamato, – jokia pergalė, o istorija, Rytų Europos aukštojo mokslo įstaigų, Teatro salę. paremta klastotėmis, – jokia istorija.“ Jeilio istorikas Timothy’s Snyderis šeštadienio rytą Eurozine vyriausiasis redaktorius Carlas Henrikas pradėjo pagrindiniu pranešimu, kuris paremtas vie- Fredrikssonas palietė kitą kontroversišką stygą, at- nu jo netrukus pasirodysiančios knygos „Krauju kreipdamas dėmesį, kad salėje trūksta Turkijos žur- aplaistyta žemė“ skyriumi. Konferencijos dalyviai, nalo Varlik atstovų, kurių prašymas duoti Lietuvos žinantys Snyderio pirmeivišką veiklą, jau iš anksto vizą susidūrė su neįveikiamu raudonos juostos bar- tikėjosi ko nors įdomaus ir išgirdo tai, ką galima lai- jeru. Šis incidentas, teigė Fredrikssonas, verčia kelti kyti visiškai nauja XX a. Europos masinių žudynių klausimą, ar, prabėgus dviem dešimtims metų po ko- interpretacija, kvestionuojančia nusistovėjusį istori- munizmo žlugimo, valstybių požiūriuose įvyko koks nį konsensusą. Snyderis teigė, kad redukuoti dua- nors poslinkis dėl esminių žmogaus laisvių. listinę karo ir pokario Europos atmintį iki „Osven- Vieno iš šio forumo organizatorių, Eurozine par- cimo“ ir „Gulago“ reiškia iškreipti dviejų istorinių tnerio – Kultūros barų žurnalo atstovas Almantas patirčių geografiją. Holokausto simbolis – Osvenci- Samalavičius pabrėžė, kad Vilnius yra ypač tinkama mas – nuslepia tai, kad didžioji dalis Rytų Europos vieta pokalbiams apie Europos istorijas, nes daugelį žydų buvo nužudyti ne dujų kamerose, o sušaudyti šimtmečių jame kryžiavosi įvairių kultūrų, įvairių ir numarinti badu. Taip pat pamirštama, kad žydų etninių bendruomenių keliai. Daugiatautės LDK holokaustas buvo dalis nacių plano kolonizuoti tradicijos – puikus kontekstas vertinti sudėtingiems Rytų Europą slavų ir žydų gyventojų sąskaita. XX a. istoriniams kataklizmams. „Osvencimas“ perkelia nacių sukeltų kančių pa- VEKS direktorius Rolandas Kvietkauskas pasi- tirtį „pernelyg toli į Vakarus“, o „Gulagas“ sovieti- džiaugė, kad Europos kultūros žurnalų susitikimas nio režimo nusikaltimus perkelia „pernelyg toli į vyksta būtent Vilniuje – šių metų Europos kultūros Rytus“. Būtent nacionalinėms mažumums, kurios sostinėje. buvo apkaltintos „buržuazinių nacionalistų“ maištu Po to žodis buvo suteiktas Antoninui J. Liehmui, Sovietų Sąjungos viduje, teko pakelti didžiąją stali- Lettre Internationale tinklo steigėjui, buvusiam Če- ninių represijų naštą. Skirtingai nuo nacių koncen- koslovakijos literatūros žurnalo Literarni noviny tracijos stovyklų mirtininkų, Sibiro lagerių kaliniai redaktoriui. Prelegentas kalbėjo apie didėjantį ato- (bent dalis jų) vis dėlto sugrįžo atgal. Pertvarkant trūkį tarp to, ką jis pavadino „išlavinta kultūra“, ir istorinį požiūrį, teigė Snyderis, ateina laikas supras- „masinės kultūros“. Pirmoji niekada nepajėgė išlai- ti, kad Gulagas buvo toks pat žiaurus, koks, mūsų kyti savęs komerciniu požiūriu ir dar mažiau vilčių, manymu, buvo holokaustas, tačiau pastarasis – dar kad pajėgs tai padaryti ateityje. Priklausomybė nuo žiauresnis. Be to, naujam skirstymui į aukas ir bu- K u l t ū r o s b a r a i 2 0 0 9 · 6 3 delius kliudo tai, kad abu režimai apskaičiuotai apatija komunistinei praeičiai yra bene labiausiai iš- iškreipė šias sąvokas arba priversdami priešo be- reikšta. Kodėl taip yra, padėjo suprasti Dilema Veche laisvius atlikti kruviną darbą už juos (naciai), arba redaktorius Mircea Vasilescu: „Nacionalinė Securi- valydami savo gretas (sovietai). tate archyvų tyrimo taryba buvo įkurta 1999 m. ir Istorikė iš Peterburgo