DOCSLIB.ORG

Vytautas Magnus University the Activity of The

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Vytautas Magnus University the Activity of The VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ THE ACTIVITY OF THE HEAD OF THE DIPLOMATIC SERVICE OF LITHUANIA STASYS LOZORAITIS (1940-1983) Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History (05 H) Kaunas, 2011 This dissertation was prepared in the period of 2005 - 2011 at Vytautas Magnus University in Kaunas, Lithuania The doctoral study license is granted to Vytautas Magnus University by resolution No. 926 of the Government of the Republic of Lithuania on the 15th of July, 2003 Scientific supervisor: Dr. Daiva Dapkutė (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) The dissertation is defended at Vytautas Magnus University at the Council of Scientific Field of History of Vytautas Magnus University Chairman: Prof. Habil. Dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Members: Assoc. Prof. Dr. Sandra Grigaravičiūtė (Vilnius Pedagogical University, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Algirdas Jakubčionis (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Prof Dr. Bronius Makauskas (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Saulius Pivoras (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Opponents: Prof. Dr. Juozas Skirius (Vilnius Pedagogical University, Humanities, History – 05 H) Dr. Algimantas Kasparavičius (The Lithuanian Institute of History, Humanities, History – 05 H) The official defense of the dissertation will be held at 11:00 on the 20th of May, 2011, at a public sitting of the defense Board at Vytautas Magnus University, in the Adolfas Šapoka lecture - hall (No. 508), K. Donelaičio Street 52, Kaunas Address: K. Donelaičio Street 52, LT-44244, Kaunas, Lithuania Phone: (+370 37) 32 783 6 The summary of the doctoral dissertation was sent out in the… th April 2011 The dissertation is available at the National Martynas Mažvydas library, library of Vytautas Magnus University and library of Institute of Lithuanian History 2 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ LIETUVOS DIPLOMATIJOS ŠEFO STASIO LOZORAIČIO VEIKLA (1940-1983) Daktaro disertacijos santrauka Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2011 3 Disertacija rengta 2005-2011 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinė vadovė: Dr. Daiva Dapkutė (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija – 05 H) Disertacija bus ginama Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties taryboje Pirmininkas: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija – 05 H) Nariai: Doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė (Vilniaus pedagoginis universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija – 05 H) Doc. dr. Algirdas Jakubčionis (Vilniaus universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija – 05 H) Prof. dr. Bronius Makauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija – 05 H) Doc. dr. Saulius Pivoras (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija – 05 H) Oponentai: Prof. dr. Juozas Skirius (Vilniaus pedagoginis universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija – 05 H) Dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas, Humanitariniai mokslai, Istorija – 05 H) Disertacija bus ginama viešame Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties tarybos posėdyje, kuris vyks 2011 m. gegužės 20 d. 11.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Adolfo Šapokos auditorijoje (nr. 508), K. Donelaičio g. 52. Adresas: K. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas, Lietuva Tel.: (8 37) 327836 Disertacijos santrauka išsiuntinėta 2011 m. balandžio ... d. Disertaciją galima perskaityti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto bibliotekose. 4 THE ACTIVITY OF THE HEAD OF THE DIPLOMATIC SERVICE OF LITHUANIA STASYS LOZORAITIS (1940-1983) Introduction The Diplomatic Service of Lithuania (DSL), which acted abroad during 1940-1991, its history and diplomatic practice itself nowadays is acknowledged as exceptional and unique. It was the only one state authority, more precisely part of it, which remained and did not terminate its activity after occupation of the country. DSL not only acted, patronized and protected its country people but was also officially or not officially acknowledged by certain states, such as the USA, Great Britain, France and the Holy See. Overstepping the limits of usual official diplomatic activity DSL had all available means for independence. The other objective of the Diplomatic Service of Lithuania was to remain acknowledged, keep up, and that was the most difficult task of DSL because its acknowledgement necessary for the institutional activity was alive and the only connection with independent Lithuania and the proof of Lithuania’s statehood. Stasys Lozoraitis (1898-1983) was the Head of the Diplomatic Service of Lithuania from 1940 until his death in 1983. The activity of the Head of DSL lasted for more than forty years and first of all was designated for retention of all diplomatic service. However, this activity was not narrowly emblematical and was not limited by mentoring of DSL framed into “primus inter pares”. The influence of S. Lozoraitis was also sensible among Lithuanian emigrants. Retaining the distance necessary for the leader of a state institution he chose the form of intellectual dialogue in relations with the most active political and non- governmental organizations of the Lithuanian emigration. In his opinion, position, decisions and their motivation in particular disclose complicated relations of the diplomatic service itself and political Lithuanian emigration. Diplomatic struggle for Lithuania, attitude towards the case of Lithuania’s independence as well as the evaluation and the foresight of international politics nowadays allow introducing S. Lozoraitis as a unique example of a mature statesman and diplomat. Object of research. Until now no researchers had thoroughly and deeply studied activity of the Head of the Diplomatic Service of Lithuania within the years of the occupation. This activity is closely related to the history of the whole DSL and particularly to its separate episodes. The connections and relations of the Head of DSL 5 with the political organizations of Lithuanian emigration and with the main its members is one more part of S. Lozoraitis activity. The influence of the diplomat on the actions of Lithuania release has left significant imprints in history of the Lithuanian emigration and in the case of the liberation of Lithuania. Aim of research. To analyze the activity of S. Lozoraitis, the Head of the Diplomatic Service of Lithuania, to separate and present the most important stages of this activity, as well as reveal the role of S. Lozoraitis in the actions of DSL and separate the organizations of Lithuanian Emigration with a view to the liberty and independence of Lithuania. Tasks of research. To disclose the activity of S. Lozoraitis during 1940-1945; to introduce the status of the Diplomatic Service of Lithuania and S. Lozoraitis after the occupation of Lithuania; to analyze the limits and possibilities of the actions of the Head of DSL and to reveal the attitude of the diplomats towards the powers of the chief of diplomacy; to explore the activity of S. Lozoraitis in the diplomatic service when dealing with the issues of retention of the legations and personnel; to analyze the relations and cooperation of the Head of DSL with the political groups of the Lithuanian emigration such as the Supreme Committee for the Liberation of Lithuania (SCLL) and the representatives of the liberal wing; to disclose and analyze S. Lozoraitis’ political decisions, provisions, attitude towards the case of the liberty of Lithuania and towards the struggle for the restoration of independence; to assess the influence of S. Lozoraitis as a politician to the development of Lithuania statehood and the political life of emigration. Chronological boundaries. The years from 1940 until 1983, i.e. from the occupation of Lithuania (15th June, 1940) and the commencement of the powers of the Head of DSL until the death of S. Lozoraitis. Nevertheless, these boundaries are logically overstepped in the text. It is returned to the beginning of 20th century and the career of S. Lozoraitis, his coming to the diplomatic service and his activity within the years of independent Lithuania are presented. Historiography. No exceptional attention of researchers had been paid to the biography of S. Lozoraitis until now. This diplomat in Lithuanian historiography is more often mentioned as the minister of foreign affairs than the Head of DSL. It stands to reason 6 that S. Lozoraitis is introduced as a minister of foreign affairs in majority of studies where the political peripatetic of prewar period was analyzed. Literature. During the years of activity of DSL diplomats themselves had thoughts to write a history of the Lithuanian diplomacy since 1918. However all their intentions remained as intentions with the exception of the history “Diplomatic Service of Lithuania (1940 06 15 – 1990 03 11)” written by S. A. Bačkis, PhD. Without any doubt, much more would be known about the activity of S. Lozoraitis within the years of Lithuania occupation if the idea about the history of DSL would have been realized. Until now the most circumstantial published text about the Diplomatic Service of Lithuania in emigration is the book “Lead by Destiny: the Activity
Load more

Recommended publications
  • Diasporos Istorija Ir Kultūra
    ISSN 1822-5152 Diasporos istorija ir kultūra Algimantas GURECKAS Lietuvių bendruomenės santykiai su lenkais sovietinės okupacijos metais Lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas, tei- Vidurio ir Rytų Europos pabėgėliai – lie- sininkas, aktyvus Lietuvių bendruomenės tuviai, latviai ir estai, lenkai, ukrainiečiai ir (PLB ir JAV LB) narys Algimantas Gureckas, visi kiti – tikėjosi, kad sovietinė daugiatautė remdamasis savo patirtimi, pristato lietuvių imperija sugrius. Tik retai kas numatė, kad santykių su lenkais klausimą išeivijoje: lietu- tai įvyks taip greitai – dar tos pačios pabė- vių pastangas kovojant dėl Lenkijos rytinės gėlių kartos amžiuje. Dar mažiau buvo tikė- sienos vaizdavimo žemėlapiuose, atlasuose tina, kad imperijos žlugimas galėtų įvykti ir teisingos informacijos apie Vilniaus kraš- be didelio masto ginkluotų susirėmimų. tą teikimo enciklopedijose ir almanachuose Atrodė, kad tokios didelės ir galingos im- bei pastangas išgauti Vilniaus arkivyskupijos perijos griūtis būtų įmanoma tik subyrėjus priskyrimą Lietuvos bažnyčiai. jos centrinei valdžiai ir vykstant didelės apimties sumaištims, gal net virstančioms pilietiniu karu. 1. Wilno i Lwów Mums tada atrodė, kad Lietuvai tokiu atveju iškiltų lenkų pavojus. Juk išsivaduo- Vilnius ir Lvovas. Toks buvo lenkų išeivi- janti Lietuva neturėtų jokios karinės jėgos, jos nusistatymas1. Ji (lenkų išeivija) siekė, kad o Lenkijai liktų didelė ir gerai ginkluota išsivadavusi Lenkija išlaikytų visas po Antro- kariuomenė. Jei sovietų armija nebežinotų, jo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes kas jos teisėta politinė vadovybė ir kieno ir atgautų Vakarų Ukrainą, Vakarų Gudiją ir įsakymų ji turėtų klausyti, ar būtų įsivėlusi Vilniaus kraštą. Kitaip sakant, Oderio ir Nei- į pilietinį karą, lenkams būtų nesunku vėl sės siena vakaruose, o rytuose 1921 metų Ry- pasiųsti bent vieną savo diviziją su nauju že- gos sutarties siena su Sovietų Rusija ir Sovietų ligovskiu į Vilnių.
    [Show full text]
  • "BALTOPS 94" Lietuvos Krikščionių Demokratų
    DARBININKAS Vol. LXXIX, Nr. 25 SECOND-CLASS 341 Highland Blvd. Kaina Birželio - June 24, 1994 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 // X - ŽINGSNIS LINK SAUGUMO LIETUVOJE ir "BALTOPS 94" JAV karo laivynas jau 22 metus žiūrėjo. JAV jūreiviai padėjo sa­ Vyriausiasis Rusijos manevrų va­ apie LIETUVĄ kasmet Blatijos jūroje rengia tradi­ viškiams įlipti į pripučiamas gu­ das uždraudė laivo "Neustrašimij" ciniais tapusius tarptautinius jūrų mines valtis, kuriomis devynis savo komandai aplankyti kitų šalių lai­ L J menevrus. Šiemet jie vadinosi "Bal- draugus pristatė į Rusijos laivą. Jie vus. Nors rusai ir leido apžiūrėti jų tops - 94" (Baltijos operacija-94). buvo pakelti į denį ir sutikti Su laivą, tačiau apžiūrinčių jų skaičius - Lietuvos branduolinės ir Tačiau šiemet kariniai manevrai vodka ir salami sumuštiniais. "Mes buvo ribojamas. "Mes norime įgy­ radiacinės saugos konsultacinis skyrėsi nuo praėjusiųjų. Šiemet kuriame istoriją - tai fantastiška’ - ti patirties santykiuose su NATO komitetas birželio 20-22 d. jau manevruose dalyvavo karo laivai pasakė 32-ių metų leitenantas Brad laivais ir Baltijos jūros laivais, pa­ ketvirtą kartą posėdžiavo Vilniuje. iš JAV, Belgijos, Danijos, Vokieti­ McKinney, džiaugdamasis, kad jis žinti vieni kitus iš arčiau, ir tapti Komitetą sudaro 11 narių iš Lietu­ jos, Suomijos, Olandjos, Norvegi­ tapo vienu iš pirmųjų amerikiečių, draugystės tarp mūsų pagrindu", - vos, Anglijos Suomijos, Švedijos, jos, Lenkijos, Rusijos ir Švedijos. nusileidusių į Rusijos laivą. pasakė kapitonas leitenantas Jurij Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos. Manevruose pirmą kartą dalyvavo Tačiau ne viskas ėjo pagal planą. Orehovskij, kuris noriai parodė Komitetas svarstė Ignalinos atomi­ ir Lietuvos fregata "Aukštaitis". Lat­ Amerikiečiai rusų laive tikėjosi torpedas ir priešlėktuvinius šautu­ nės elektrinės saugumo klausimus.
    [Show full text]
  • ATKURTI LIETUVOS IR SV. SOSTO SANTYKIAI LIETUVOJE IR — Lietuvos Respublikos Ambasadorius Kazys Lozoraitis Įteikė Kredencialus Popiežiui —
    DARBININkM Vol. LXXVH, Nr. 29 SECOND-CLASS 341 Highland Blvd. _ Liepos - July 31, 1992 Penktadienis-Friday Postagę. paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N. Y. 11207 centų z ATKURTI LIETUVOS IR SV. SOSTO SANTYKIAI LIETUVOJE IR — Lietuvos Respublikos Ambasadorius Kazys Lozoraitis įteikė kredencialus popiežiui — APIE LIETUVĄ Popiežius Jonas Paulius II lie­ Jau popiežius Grigalius XIII Tas buvo daroma ir daugeliu kitų pos 11 d. 11-vai. ryto priėmė paskyrė Lietuvos vyskupijoms progų, šitaip nuolat stiprinant Lietuvos Respublikos Ambasa­ darbščius ir kupinus apaštalinio mūsų tikėjimą ir atgaivinant doriaus prie Šventojo Sosto Ka­ uolumo vyskupus. Vilniaus Jė­ mūsų viltis. — Marijampolėje liepos 12 zimiero Lozoraičio skiriamuo­ zuitų Kolegijai suteikė universi­ Nepamiršime Jūsų Šventeny­ d. iškilmingai prisimintas palai­ sius raštus. Ceremonijose daly-t teto teises, toje pačioje sostinėje bės linkėjimų, kad lietuvių tau­ mintasis arki vysk. Jurgis Matu­ vavo Ambasadoriaus žmona Gio- įsteigė ir perėmė Popiežiškąją tos aspiracijos būtų įgyvendintos laitis. Šv. Mykolo bažnyčioje vanna Pignatelli-Lozoraitienė ir seminariją, atnešusią daug vaisių remiantis teisingumu. Neužmi­ mišias aukojo kardinolas Vincen­ ambasados pirmasis sekretorius Šiaurės ir Rytų Europos Bažny­ ršime ir to, kad širdimi ir malda tas Sladkevičius ir kiti vyskupai. Vytautas Ališauskas. čiai. buvote ir esate su Lietuva. Tau­ Pamokslą pasakė vysk. Juozas Įteikdamas kredencijalus, K. Praeitame šimtmetyje Pijus tos vardu dėkoju Jūsų Šventeny­ Preikšas. Vilkaviškio vyskupas Lozoraitis pasakė atitinkamą kal­ IX lietuvių tautai tamsiais laikais bei už tokius gausius palankumo Juozas Žemaitis. Šv. Sosto nun­ bą (ji spausdinama šiame “Dar­ nesiliovė kėlęs balso prieš prie­ ženklus. cijui įgaliojus, perskaitė Po­ bininko” numeryje). Jam atsakė spaudą, už tautinę ir religinę Rašytojas Antanas Vaičiulaitis. Nuotr.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programa
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMA LIETUVOS IR UŽSIENIO LIETUVI Ų PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS MOKYMO PROGRAMA X-XII KLAS ĖSE VIDMANTAS VITKAUSKAS 1 PRATARM Ė Savo tautos ir valstyb ės praeities pažinimas leidžia geriau suprasti ši ų dien ų Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio, kult ūrinio gyvenimo vyksm ą ir kait ą. Istorijos žinojimas padeda suvokti ir savo ryš į su praeitimi, jos pasiekimais, laim ėjimais ir praradimais. Mūsų istorija – tai negailestingos kovos d ėl laisv ės ir nepriklausomyb ės kronika. Ji matuojama ne metais, o istorinio vyksmo intensyvumu ir reikšmingumu. Vienas dramatiškiausi ų m ūsų naujausi ųjų laik ų istorijos laikotarpi ų – 1940–1990 (1991) metai. Tai valstyb ės žlugimo, okupacij ų brutalumo, tautos genocido, tr ėmim ų ir persekiojim ų metai. Ta čiau tai ir tautos pasipriešinimo, laisv ės kov ų ir nepaklusnumo metai. Kartu tai ir nuolatinio tik ėjimo nepriklausomyb ės atk ūrimu, tautiniu išsivadavimu laikotarpis. Laikotarpis, nulėmęs paskutin į m ūsų istorijos tarpsn į – tautinio atgimimo s ąjūdį, nepriklausomyb ės atk ūrim ą ir įtvirtinim ą. Ilgametis ir įvairiaformis tautos pasipriešinimas užima deram ą viet ą m ūsų istorijoje ir žmoni ų atmintyje. Šiam laikotarpiui geriau pažinti skiriamas šis pasipriešinimo istorijos kursas. Tai antrasis pataisytas ir papildytas pasipriešinimo istorijos programos variantas. Pirmasis pasirod ė 1999 m. Per pastar ąjį dešimtmet į buvo parašyta daug nauj ų ir reikšming ų darb ų Lietuvos laisv ės kov ų, pogrindin ės lietuvi ų disident ų veiklos, atgimimo laikotarpio, išeivijos lietuvi ų paramos Lietuvai ir kitais artimais šiai tematikai klausimais. Šio istorijos tarpsnio bibliografija pasipild ė ne tik naujomis monografijomis ar solidžiais autori ų kolektyv ų darbais, bet ir įvairiais dokument ų rinkiniais, proginiais leidiniais ir pan.
    [Show full text]
  • Tylieji Priesaik Os Riteriai
    „Sykį Tamsta nesi rezignavęs <...> Tamstai privalu tas pareigas eiti efektingai ir rūpestingai ir žiūrėti tvarkos, ypač šiuo sunkiu laikotarpiu. Tą aš pabrėžiau po įvy- kusios katastrofos.“ Povilas Žadeikis ✳ ✳ ✳ „Kantrybe mums privalu apsišarvuoti tiek, kad jos pa- kaktų iki Lietuvos laisvės aušros. Jei Lietuvos priešui netrūksta ryžto lietuvių tautą engti, mums neturi pri- trūkti ryžto bei kantrybės ją laisvinti.“ Juozas Kajeckas ✳ ✳ ✳ „Lietuvos diplomatinė tarnyba <...> rūpinosi, kad Lie- tuvos laisvės byla būtų gyva ir kad Vakarų pasaulis nepripažintų prievartinės Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą.“ Dr. Stasys Antanas Bačkis Tylieji priesaikos riteriai priesaikos Tylieji pasiuntinybė karoLietuvos metais Šaltojo Vašingtone ✳ ✳ ✳ ė „Ar nereikia vėl kartot ir kartot, kad mes esame vienas n E iš tų judėjimų, kuris kovojo faktiškai nepakeldamas i TYTė- ED ai rankos prieš okupantą. Tokiu būdu laimėjome psicho- i loginį karą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kituose R b Vakarų kraštuose. <...> Laisvė yra kaip grynas oras.“ PETR Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) a T s A ISBN 978-609-467-077-0 ASTA PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ TYLIEJI PRIESAIKOS RITERIAI LIETUVOS PASIUNTINYBĖ VAŠINGTONE ŠALTOJO KARO METAIS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVIŲ IŠEIVIJOS INSTITUTAS ASTA PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Tylieji priesaikos riteriai Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone šaltojo karo metais Monografija UDK 341.7(73)(=172)(091) Pe227 Knygos leidimą parėmė: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Lietuvos mokslo taryba (projekto Nr. LIT–8–77) Recenzavo:
    [Show full text]
  • KB 2009 6 Pdf.Pdf
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Europos istorijos Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Europos Rytų ir Vakarų istorijos apžvelgtos Vilniuje / 2 Rengia Martin M. Simecka. Dar nelaisvi. Kodėl istorija po 1989-jų neturi apsiriboti vien mūsų pačių diagnoze / 6 Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, Virginijus SAVUKYNAS. Gintaro Beresnevičiaus „precedentika“. LDK idėja aktualioji užsienio kultū ros prob lematika, XXI a. globalizacijos fone / 9 architektūra) 2 62 38 61 Paveldas ir paminklai Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ (teatras) 2 62 38 61 Jūratė Markevičienė. Lėtinė oficialiosios paveldosaugos aleksija, arba Asta PAKARKLYTĖ (muzika) 2 62 38 61 „Ko nesuprantu – tas neegzistuoja“ / 13 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Nuomonės apie nuomones Tadas GINDRĖNAS (meninis apipavi dali ni mas, Audrius DAUKŠA. Paviršutiniškumo kaina / 24 kompiuterinis maketavimas) 2 61 05 38 Valdas Selenis. Apie „lietuvių ieškojimą Lietuvos istorijoje“ ir tautinę politiką / 26 Kompiuteriu renka Kristina SABUKIENĖ Kūryba ir kūrėjai Korektūrą taiso Dalia MEČKAUSKAITĖ Herkus KUNČIUS. Šešėliai „Versalyje“ / 31 Redakcinė kolegija Kristina Stančienė. Velnias ir angelas dabar ir senovėje / 47 Eglė Juocevičiūtė. Nacionalinė dailės galerija praeities neneigs ir neslėps / 49 Endre BOJTÁR (Vengrija) Kęstutis ŠAPOKA. Neries krantinės žaizdos / 53 Alfredas Bumblauskas Daiva Šabasevičienė. Konservatyvumo radikalumas / 59 Pietro U. DINI (Italija) Leonidas DONSKIS Kęstutis ŠAPOKA. Migruojančios tapatybės / 63 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vlada KALPOKAITĖ. Čechovo gubernijos žemėlapiai / 66 Rūta Stanevičiūtė Iš pasaulio ir į pasaulį Tomas Kiauka Darius Kuolys Tautvydas BAJarkevičius. Lyginamoji ekvilibristika ir institucinė kritika / 70 Šarūnas NAKAS Arvydas VALIONIS. Latvijos kultūros kanonas / 75 Liana RuokytĖ (Skandinavija) Iš rankraščių ir archyvų Vygantas VAREIKIS Iš Stasio Lozoraičio laiškų, rašytų karo metais (1942–1945) / 78 Kazys VARNELIS jr.
    [Show full text]
  • Tylieji Priesaikos Riteriai (Kelios Pastabos Apie Lietuvos Pasiuntinybę Vašingtone Šaltojo Karo Metais)
    ISSN 1822-5152 Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Tylieji priesaikos riteriai (kelios pastabos apie Lietuvos pasiuntinybę Vašingtonet šaltojo karo metais) XX amžiaus Lietuvos istorijoje raktiniai mirties atveju arba diplomatą priimančiai žodžiai „tarptautiniai santykiai“, „diploma- šaliai atsisakius juos toliau pripažinti. tija“, „šaltasis karas“, „diplomatinė tarnyba“, Apie Lietuvos okupacijos metais užsieny- „diplomatai“ iki šiol išlaiko smalsumo aurą, je dirbusius diplomatus paskelbtas ne vienas verčia tiek istoriką, tiek politologą savęs tekstas: nuo pažintinio straipsnio ar doku- klausti, ar tai pakankamai žinoma, ištyrinėta. mentų rinkinio iki vieno asmens biografijos Minėto laikotarpio lietuvių diplomatija dali- ar stambios monografijos. Kai kurie tekstų jasi į tris nelygias dalis: Pirmosios Lietuvos autoriai glaudžiai susieja ir savo biografijose Respublikos tarpsnis (1918–1940), Lietuvos dvi profesines gildijas – istorikų ir diploma- okupacijos metai (1940–1990) ir atgimusios tų (be abejonės, pirmasis tarp jų yra Petras Lietuvos laikotarpis (po 1990 m.). Nepaisant, Klimas). Kalbant apie istoriografiją Lietuvos ar tai šviesesnis ir trumpesnis, ar tamsesnis pasiuntinybės Vašingtone šaltojo karo me- ir pusę amžiaus apimantis periodas, šia tema tais ir neišvengiamai užsimenant apie to pat galima ir būtina kalbėti. Šio teksto tikslas: laikotarpio Lietuvos diplomatijos veiklą, bū- atrinkti ir išryškinti pagrindinius Lietuvos tina pradėti nuo diplomato, Lietuvos pasiun- pasiuntinybės Vašingtone veiklos bruožus tinybės Vašingtone vadovo ir antrojo Lie- šaltojo karo metais, atskleisti jų unikalumą tuvos diplomatinės tarnybos šefo dr. Stasio tiek Lietuvos diplomatinės tarnybos, tiek XX Antano Bačkio ir jo glausto pasakojimo apie amžiaus Lietuvos diplomatijos istorijoje. Pri- kiek daugiau nei penkiasdešimt metų veiku- minsime, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba sią tarnybą ir kolegas: „Lietuvos diplomatinė (toliau – LDT) pradėjo veikti iškart okupa- tarnyba (1940 06 15 – 1990 03 11)“1.
    [Show full text]
  • Vytauto Didžiojo Universitetas Lietuvos Diplomatijos Šefo Stasio Lozoraičio Veikla
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Asta PETRAITYT Ė-BRIEDIEN Ė LIETUVOS DIPLOMATIJOS ŠEFO STASIO LOZORAI ČIO VEIKLA (1940-1983) Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2011 UDK 327(474.5))092) Pe-229 Disertacija rengta 2005-2011 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorant ūros teis ė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926 Mokslin ė vadov ė: Dr. Daiva Dapkut ė (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija 05 H) Disertacija bus ginama Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarini ų moksl ų srities istorijos krypties taryboje ISBN 978-9955-12-667-6 2 TURINYS ĮVADAS ...................................................................................................................................... 4 I. Nepriklausomyb ės metai: aplinka ir karjera .......................................................................... 20 II. S. Lozorai čio veikla Antrojo pasaulinio karo metais ........................................................... 26 2. 1. Sunki 1940 met ų vasara .............................................................................................. 26 2. 2. Nuo egzilin ės vyriausyb ės iki Tautinio komiteto ........................................................ 38 2. 3. „Kybart ų aktai“ ........................................................................................................... 53 III. Lietuvos diplomatin ė tarnyba egzilyje ...............................................................................
    [Show full text]
  • The Holy See
    The Holy See DISCORSO DI GIOVANNI PAOLO II A S.E. IL SIGNOR KAZYS LOZORAITIS, NUOVO AMBASCIATORE DELLA LITUANIA PRESSO LA SANTA SEDE* Sabato, 11 luglio 1992 Mr. Ambassador, 1 Your Excellency's coming to the home of the Bishop of Rome today is much more than an ordinary ceremony for the presentation of the Letters of Credence because it involves a meeting for which the Apostolic See and Lithuania have long been hoping. My joy is even greater in welcoming you with the special affection which the Church has always entertained for this European nation, the last to join the great Christian family. I do so with the same emotion which my predecessor, Pope Benedict XV, experienced in 1918 when he applauded your nation's regained independence. Thank you, Mr. Ambassador, for your kind, enthusiastic words. Like you, I want to emphasize that today it is not a question of establishing new relations between Lithuania and the Holy See, but rather of restoring all their lustre after this long half century during which the Apostotic Palace has always remained open to the Lithuanian Legation which kept alive in Rome the faithful presence of your sorely-tried people. Since the 13th century, as you have recalled, history has kept Lithuanians close to the papacy. The bonds have been close ever since the Baptism of the people following that of Vytautas and Jagellon. Furthermore, how could I fail to mention the union between Poland and Lithuania which was made at that time, and which would last for centuries? Down through the ages the path followed by the Lithuanian people would often be one of trial and suffering, one characterized by the struggle to safeguard an identity which was often on the verge 2 of obliteration, marked by those who died for the homeland, who were also martyrs for the Catholic faith.
    [Show full text]
  • Déclarations Et Interviews Des Candidats Élus Et Vaincus Aux Élections Présidentielles En France Et En Lituanie
    THÈSE pour obtenir le grade de DOCTEUR DE L’UNIVERSITÉ de PARIS EST en cotutelle avec l’UNIVERSITE de VILNIUS (LITUANIE) Discipline : Sciences du Langage présentée et soutenue publiquement Le 30 janvier 2012 par Miroslav STASILO Déclarations et interviews des candidats élus et vaincus aux élections présidentielles en France et en Lituanie (1993 – 2009) : construction de l’ethos politique et approche lexicométrique Directeur de thèse : Dominique MAINGUENEAU / Co-directrice de thèse : Snieguole Marija LIBERIENE Jury : Mme Nijole Leonora KASELIONIENE (Rapportrice) Mme Snieguole Marija LIBERIENE (Co-directrice) M. Dominique MAINGUENEAU (Directeur) M. André SALEM (Rapporteur) 1 TARPTAUTINĖS DOKTORANTŪROS Tarp Universiteto PARIS EST ir VILNIAUS Universiteto DISERTACIJA Politinio diskurso žanras Prancūzijoje ir Lietuvoje, politikų įvaizdžio (Etos’o) klausimas : Prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus pasisakymai (remiantis paskelbtais rinkimų rezultatais 1993 – 2009 m.) Kalbos mokslų Daktaro laipsniui gauti Pristatyta ir apginta viešai Miroslavu STASILO 2012 m. sausio 30 d. Universitete PARIS-EST Daktaro disertacijos vadovas : Dominique’as MAINGUENEAU Universiteto PARIS-EST dėstytojas, profesorius / Daktaro disertacijos konsultantė : Snieguolė Marija LIBERIENĖ Vilniaus Universiteto dėstytoja, docentė Disertacijos gynimo komisija : Nijolė Leonora KAŠELIONIENE (Oponentė) Snieguolė Marija LIBERIENĖ (Daktaro disertacijos konsultantė) Dominique’as MAINGUENEAU (Daktaro disertacijos vadovas) Andrė SALEM’as (Komisijos pirmininkas) 2 Mots-clés
    [Show full text]
  • Prezidentas Prisiekė Konstitucijai Argi Lietuva Tikrai Yra Katalikiška?
    DARBININKAS VoL LXXVIII, Nr. 10 SECOND-CLASS 341 Highland Blvd. Kaina Kovo - March 5,1993 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 PREZIDENTAS PRISIEKĖ KONSTITUCIJAI LIETUVOJE IR — Kas laukia Lietuvos, prezidentu tapus Algirdui Brazauskui — APIE LIETUVĄ Vasario 25 d. ketvirtasis Lie­ vičių. Šleževičius pareiškė, kad Rytų komisijos pirmininkas, ku­ tuvos Prezidentas — Algirdas jis vykdysiąs ekonomines refor­ riam gerai pažįstamos buvusių Brazauskas — Seimo rūmuose mas, kaip tai darė ir buvusis ka­ Sovietų Sąjungos respublikų, prisiekė Lietuvos Konstitucijai. binetas. Tuo tarpu Česlovas — Lietuvos Statistikos depar­ ypač Rusijos, nuotaikos, mano, Lietuvos ambasadorius prie JT Anicetas Simutis kalba vasario Jo priesaiką prizmė Konstituci­ Juršėnas, kuris lig šiol ėjo laiki­ tamentas susumavo 1992 m. kad: “Stiprėjant tokiems politi- 21 d. Kultūros Židinyje, minint Lietuvos nepriklausomybės nio Teismo pirmasis teisėjas Juo­ nai Seimo pirmininko pareigas, Lietuvos ekonominės socialinės (nukelta į 2 psl.) 7o m. sukaktį. V ytauto Maželio nuotr. zas Žilys. išrinktas jo pirmininku. Jo opo­ raidos rezultatus. Praėjusieji Priesaikos iškilmes stebėjo nentas Aloyzas Sakalas pra­ metai žemės ūkiui buvo sunkūs. Seimo ir vyriausybės nariai, laimėjo prieš jį 64:11 balsų san­ Išauginta 2225 tūkst. tonų ARGI LIETUVA TIKRAI YRA KATALIKIŠKA? užsienio diplomatai, Bažnyčios tykiu. grūdų arba 66 proc. 1991 m. ly­ — Ekonominę būklę ir rinkimus analizuoja Vilniaus arkivysk. Audris Bačkis — dignitoriai ir kviesti svečiai. Po gio. 1992 m. ūkininkų ir gyven­ priesaikos akto, nuaidėjo Lietu­ Kaip bus Lietuvai? Italijos dienraščiai gana daug tojų ūkiuose išauginta tik 37% Jaunieji intelektualai, kovos už Kol buvo vienas priešas, tol vos himnas. visų grūdų. Kai kurie Lietuvos politinių dėmesio skyrė Lietuvai, pir­ nepriklausomybę metu, tiesa, buvo ir vienybė.
    [Show full text]
  • Diplomatijos Šefas: Stasio Lozoraičio Įgaliojimai
    ISSN 1822-5152 Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Diplomatijos šefas: Stasio Lozoraičio įgaliojimai XX amžiaus Lietuvos egzilinės diploma- konsulatai (Didžiojoje Britanijoje, JAV, prie tijos istoriografijoje, ko gero, dažniausiai Šv. Sosto, kurį laiką Argentinoje, Brazilijoje, cituojamas tekstas yra: „Jeigu čia mus ištik- Šveicarijoje). Taigi neegzistuojančiai Lietuvos tų katastrofa, tai užsieniuose likusios mūsų užsienio reikalų ministerijai pavaldus diplo- diplomatijos šefu skaitykite Lozoraitį, pir- matinis korpusas užsienyje, arba vadinamoji muoju pavaduotoju Klimą, antruoju Šaulį.“1 Lietuvos diplomatinė tarnyba (toliau – LDT) Jį galima perskaityti tiek lietuvių diploma- ir jos veikla, tapo naujos kitokios diplomati- tų atsiminimuose, tiek monografijose apie jos pradžia. Praradusi savo tiesioginį ir teisi- juos, tiek diplomatijos istoriją tyrinėjančiųjų nį pavaldumą valstybei ir jos institucijai, bet straipsniuose ar dokumentų rinkinių įva- išsaugojusi savo tęstinumą, ji už šalies ribų duose2. Moksliniuose darbuose šio teksto veikė daugiau kaip pusę amžiaus. Lietuvos šaltiniu, kaip pačiu išsamiausiu, dažniausiai Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis am- nurodomi diplomato Vaclovo Sidzikausko basadorius prie Šv. Sosto ir Maltos ordinui (1893–1973) atsiminimai3. Tai yra šifruota te- Kazys Lozoraitis (1929–2007), kalbėdamas legrama nr. 288, kurią 1940 m. birželio 1 d. apie diplomatinę tarnybą, tiek žodžiu, tiek Lietuvos pasiuntinybėms išsiuntė tuometis raštu nuolat pabrėždavo: „... kad pasaulio di- (1938–1940) Lietuvos Respublikos užsienio
    [Show full text]