Tylieji Priesaikos Riteriai (Kelios Pastabos Apie Lietuvos Pasiuntinybę Vašingtone Šaltojo Karo Metais)
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ISSN 1822-5152 Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Tylieji priesaikos riteriai (kelios pastabos apie Lietuvos pasiuntinybę Vašingtonet šaltojo karo metais) XX amžiaus Lietuvos istorijoje raktiniai mirties atveju arba diplomatą priimančiai žodžiai „tarptautiniai santykiai“, „diploma- šaliai atsisakius juos toliau pripažinti. tija“, „šaltasis karas“, „diplomatinė tarnyba“, Apie Lietuvos okupacijos metais užsieny- „diplomatai“ iki šiol išlaiko smalsumo aurą, je dirbusius diplomatus paskelbtas ne vienas verčia tiek istoriką, tiek politologą savęs tekstas: nuo pažintinio straipsnio ar doku- klausti, ar tai pakankamai žinoma, ištyrinėta. mentų rinkinio iki vieno asmens biografijos Minėto laikotarpio lietuvių diplomatija dali- ar stambios monografijos. Kai kurie tekstų jasi į tris nelygias dalis: Pirmosios Lietuvos autoriai glaudžiai susieja ir savo biografijose Respublikos tarpsnis (1918–1940), Lietuvos dvi profesines gildijas – istorikų ir diploma- okupacijos metai (1940–1990) ir atgimusios tų (be abejonės, pirmasis tarp jų yra Petras Lietuvos laikotarpis (po 1990 m.). Nepaisant, Klimas). Kalbant apie istoriografiją Lietuvos ar tai šviesesnis ir trumpesnis, ar tamsesnis pasiuntinybės Vašingtone šaltojo karo me- ir pusę amžiaus apimantis periodas, šia tema tais ir neišvengiamai užsimenant apie to pat galima ir būtina kalbėti. Šio teksto tikslas: laikotarpio Lietuvos diplomatijos veiklą, bū- atrinkti ir išryškinti pagrindinius Lietuvos tina pradėti nuo diplomato, Lietuvos pasiun- pasiuntinybės Vašingtone veiklos bruožus tinybės Vašingtone vadovo ir antrojo Lie- šaltojo karo metais, atskleisti jų unikalumą tuvos diplomatinės tarnybos šefo dr. Stasio tiek Lietuvos diplomatinės tarnybos, tiek XX Antano Bačkio ir jo glausto pasakojimo apie amžiaus Lietuvos diplomatijos istorijoje. Pri- kiek daugiau nei penkiasdešimt metų veiku- minsime, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba sią tarnybą ir kolegas: „Lietuvos diplomatinė (toliau – LDT) pradėjo veikti iškart okupa- tarnyba (1940 06 15 – 1990 03 11)“1. Būdamas vus šalį, nuo 1940 metų vasaros, ir savo veik- dalyviu ir tiesioginiu įvykių liudininku dip- lą sustabdė tik 1991-ųjų rudenį. Jos nariai lomatas aprašo kiekvieną LDT postą, taip buvo dar nepriklausomybės laikais paskirti pat ir pasiuntinybę Vašingtone. Čia pristato- į diplomatinius postus nepaprastieji pasiun- mai temai aktualus ir jo parengtas straipsnis tiniai ir įgaliotieji ministrai, pasiuntinybių „JAV de jure Lietuvos pripažinimo 50 metų patarėjai, taip pat sekretoriai, garbės konsu- sukaktis“2. Pasakysime, kad dr. S. A. Bačkio lai, konsulai. Iš pareigų jie pasitraukdavo tik asmenybė ir jo kaip diplomato karjera su- 45 laukė didžiausio lietuvių tyrinėtojų dėme- tarnaujant Lietuvai: JAV lietuvių veikėjas ir sio, apie jį yra paskelbta nemažai straipsnių diplomatas“13 ir „Lietuvių visuomenininkas (dauguma parašyti jau atkūrus nepriklau- ir diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880– somybę), parašytos dvi biografijos: Aldonos 1967): tėvynei paaukotas gyvenimas“14, Ra- Vasiliauskienės „Stasio Antano Bačkio gyve- mojaus Kraujelio „Lietuva Vakarų politi- nimo ir veiklos bruožai“3 ir Arūno Streikaus koje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos „Diplomatas Stasys Antanas Bačkis“4. Be okupacijos ir aneksijos klausimu 1940–1953 abejonės, Lietuvos pasiuntinybės Vašingto- metais“15, Astos Petraitytės-Briedienės „Lie- ne veiklai aprašyti labai praverstų ir kitų ten tuvos diplomatinės tarnybos šefas Stasys dirbusių diplomatų pasakojimai, atsimini- Lozoraitis (1940–1983)“16. Lietuvos okupaci- mai, tačiau, cituojant dr. S. A. Bačkį, „deja, jos metais veikusios tarnybos istoriografiją dauguma pareigūnų mirė, neturėdami sąly- vertingai papildo pavieniai straipsniai17 ar gų atsiminimus rašyti ir sveikatos netekę“5. jų rinkiniai18 ir diplomatų atsiminimai19, į Daug žinių apie pasiuntinybę aptinkama šaltinių rinkinius sudėti jų laiškai, kiti doku- istoriko ir diplomato Lauryno Jonušausko mentai20. Suprantama, visuose išvardytuose paskelbtame chronologiniame pasakojime tekstuose Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone apie visą diplomatinę tarnybą „Likimo veda- nėra pagrindinis temos objektas, tačiau apie mi: Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje jos veiklą ir personalijas tikrai rašoma, užsi- veikla (1940–1991)“6. Vašingtone dirbę lietu- menama. Smulkios, kronikinės informacijos vių diplomatai tekste užima dominuojančią apie Lietuvos pasiuntinybę Vašingtone ar jos vietą. Išskirtinio dėmesio sulaukė ir Lietuvos vadovus esama ir lietuvių išeivijos spaudoje, pasiuntinybės Vašingtone pastatas. Jo isto- lietuvių išeivijos organizacijų leidiniuose. riją parašė istorikas ir diplomatas Alfonsas Tačiau šiai temai naudingiausia ir didžiausia Eidintas7, taip lyg papildydamas, o kartais vertybė yra Lietuvos centriniame valstybės ir užpildydamas užsieny leistuose informa- archyve saugoma pasiuntinybių ir konsulatų ciniuose leidiniuose apie Vašingtoną ir jo dokumentacija, konkrečiai – Lietuvos pa- architektūrą aptinkamą spragą, kai Lietu- siuntinybės Vašingtone fondas nr. 656. vos pasiuntinybės pastatas, esantis 16-oje Jungtinės Amerikos Valstijos iki šių die- gatvėje, juose neminimas8 (pridėsime, kad nų išsaugo „svajonių šalies“ titulą, kurios L. Jonušauskas ir buvęs Lietuvos diplomati- krantus trokšta pasiekti tiek karo pabėgėliai, nės tarnybos narys, garbės konsulas Vaclo- tiek politinio prieglobsčio ieškotojai, tiek vas Kleiza surinko ir paskelbė dokumentinę ekonominio sunkmečio spaudžiami būsimi medžiagą apie Lietuvos konsulatą Čikago- emigrantai ar tiesiog išgarsėti trokštantys je9). Šalia išvardytųjų pavadinimų, būtina talentai, kad ir kokios tautybės jie būtų. Per pridėti dar kelias per du paskutinius dešim- Antrąjį pasaulinį karą ir iškart po jo depor- tmečius pasirodžiusias monografijas apie tuotųjų asmenų stovyklose Vakarų Europoje lietuviškąją diplomatiją, kurios, be abejonės, prisiglaudusiems pabėgėliams iš Rytų Euro- naudingos kalbamai temai: istorikų Juozo pos, tad ir lietuviams, Amerika buvo daugiau Banionio „Lietuvos laisvės byla Vakaruose nei „svajonių šalis“. Tai buvo fizinio išlikimo, 1975–1990“10 ir „Lietuvos laisvinimas Vaka- asmeninio saugumo garantas, ypač pabėgu- ruose 1940–1975“11, Juozo Skiriaus „Amerikos siems nuo sovietų teroro, įsigalėjusio oku- Lietuvių Tarybos veikla 1945–1948 metais: puotame krašte (JAV prezidentas Dwightas išeivijos pastangos dėl „Displaced Persons D. Eisenhoweris, lankydamas deportuotųjų Act“ priėmimo“12, to pat autoriaus „Julius asmenų stovyklas Miunchene, nustebo, „kad J. Bielskis (1891–1976): gyvenimas Amerikoje visi sakėsi esą bėgliai nuo komunizmo, o ne 46 LIETUVIų mIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS nuo nacizmo. Generolas Eisenhoweris per tinybės Berlyne uždarymo ten dirbę Juozas vertėją ragino grįžti namo“21). „Svajonių ša- Kajeckas ir pulk. Kazys Grinius, taip pat lies“ vizijos pėdsakų galima aptikti ir tarp Italijos pasiuntinybėje iki užgrobimo dirbęs Lietuvos diplomatinės tarnybos narių. Dar rašytojas Antanas Vaičiulaitis. Jau po karo iki okupacijos, nepriklausomos Lietuvos už Atlanto išvyko Juozas Gaurilius, dirbęs metais pasiuntinio vieta Vašingtone buvo pasiuntinybėje Romoje, pulk. Kazys Škir- laikoma viena geriausių: politiniai santykiai pa, buvęs Lietuvos pasiuntinybės Berlyne su JAV valdžia draugiški ir ramūs, prekybos vadovas, Stokholmą paliko ir į JAV išvy- apimtys nedidelės. Kasdienybę apkartinti ko Vladas Žilinskas. Cituojant diplomatą galėjo tik lietuvių išeivija („Šimtai draugijų B. K. Balutį: „Mūsų padėtis čia (turiu omeny ir organizacijų, dešimtys laikraščių ir keletas ne savo asmeninę padėtį) ligi šiol nors ir ne aiškios krypties partijų bei srovių skatino taip ideali, kaip Amerikoj, bet [...] negalima politines rungtynes, per kurias dažnai buvo taip labai jau skųstis.“23 Reikia pasakyti, kad peržengiamos bendravimo ribos. Tuomet tik J. Kajeckas ir kiek vėliau į JAV atvykęs prasidėdavo aštri, nekultūringa ir žalinga dr. S. A. Bačkis užėmė diplomatines parei- kova, kuri skaidė ir demoralizavo lietuvių gas, buvo oficialiai valdžios pripažįstami. išeiviją. [...] Į tą verpetą norom nenorom įsi- Visi kiti išvardytieji, kuriems pavyko išvykti sukdavo ir Lietuvos atstovai, nors jų tiesiogi- į Ameriką, tik palaikė ryšius su LDT. nė pareiga buvo palaikyti gerus santykius su Lietuvos diplomatinis postas Vašingtone JAV vyriausybe ir visuomene, megzti glau- yra išskirtinis visos lietuviškosios diploma- desnius, draugiškesnius politinius ir ekono- tijos istorijoje. Kaip atstovybė – vėliau kaip minius ryšius. Šią užduotį Lietuvos pasiun- pasiuntinybė ir ambasada – ji pradėjo veikti tiniams galėjo pasunkinti arba palengvinti 1922 m. spalio 11 d. ir nenutrūkstamai veikia JAV lietuvių kolonijos bendra nuotaika ar iki šių dienų. Kitas išskirtinis jos bruožas – ją net pavienių jos narių elgesys“22). besąlygiškai pripažįsta Jungtinės Amerikos Žinia, sovietams okupavus Lietuvą, jos Valstijos dėl Lietuvos okupacijos (aneksijos) diplomatai liko vieni, be ryšio su kraštu. Jie, nepripažinimo politikos, kurios ji laikėsi. kaip ir likimo broliai latviai ir estai, apsi- Tuo tarpu kitų Lietuvos pasiuntinybių sta- sprendė būti savo postuose, nelaužyti duo- tusas dėl svečios šalies vedamos užsienio tos priesaikos, išsilaikyti kuo ilgiau. Tačiau politikos, dėl požiūrio į Lietuvos okupaciją kai kurios užsieny likusios pasiuntinybės, nebuvo toks pat, toks tvirtas. Vienos jų už- sovietų valiai paklūstant, arba buvo iš viso ėmė tarpinę poziciją: pripažino okupaciją ir uždarytos, arba buvo nuolat reikalaujama aneksiją de facto, tačiau niekada nepripaži- jas uždaryti. Tad nenuostabu, kad pirmai- no de jure, kitos vykdė tyliąją nepripažini- siais okupacijos