Valstybės Sekretorius Priėmė Pabaltijo Ministerius Laisvės Varpas

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Valstybės Sekretorius Priėmė Pabaltijo Ministerius Laisvės Varpas o v ^^ //-»'"»*-—•*- •* \ T !\ T O "-• *- • ... - LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 TELEFAKSAS (312) 585-8284 TIH LI~T~H-ILJ/\IMI/X!NI WQRLD-WID DAILY Vol. LXXXI Kaina 35 c ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 20, 1990 Nr. 226 Valstybės sekretorius Sovietai suteikė visas priėmė Pabaltijo teises Gorbačiovui Respublikos dalinsis valdžia, bet ar ministerius Rusija sutiks Maskva 1990 m. lapkričio 17 miesto vadas teisininkas Anato­ Įteiktas prez. Landsbergio laiškas d. — Pirmą kartą po daugelio lijus Sobčiakas. Bet Rusijos prez. Bushui mėnesių, kaip dabar atrodo, Respublikos prezidentas B. Gorbačiovas atgavo tvirtesnę Jelcinas, kuris penktadienį rei­ Paryžius. 1990 ra. lapkričio metodą prieš Lietuvą. Pagal poziciją Sovietų vidaus poli­ kalavo, kad Gorbačiovas dalin­ 18 d. — Lietuvos Respublikos Saudargo išsireiškimą, tai yra tikoje. tųsi valdžia su respublikomis Užsienio reikalų ministeris Amerikos vyriausybės reikalas Įspėdamas, kad kraštas eina specialiame krizės komitete, Algirdas Saudargas pareiškė padaryti logišką išvadą, kokios į chaosą, prez. M. Gorbačiovas susilaikė nuo komentarų. Ma­ JAV Valstybės sekretoriui akcijos turėtų imtis. Jis nepata­ paskelbė sudarąs naują valdy- noma, kad jis apie tai kalbės Jame Bakeriui Paryžiuje, jog ria ką Washingtonas, kuris mosi formą, kurioje jis, šalia Rusijos Respublikos parlamen­ padidėjusi įtampa Sovietų veda komplikuotą dialogą su respublikų vadų, valdys Sovietų te. Jelcino patarėjai sako, kad Sąjungoje gali sudaryti Maskva, turėtų daryti Persų Sąjungą. Nors jam suteikta priartėjimas prie koalicijos gali pavojingą padėtį Lietuvor. de­ įlankos krizėje. egzekutyvinė galia beveik patenkinti ir Jelciną, tačiau kiti mokratinei vyriausybei, o vienam valdyti kraštą dar jo bendradarbiai mano, kad Jel­ Sovietų Sąjungos nenoras Už dalyvavimą nepripildys krautuvių lentynų cino ir Gorbačiovo pažiūros yra pradėti su Lietuva pasitarimu konferencijoje maistu bei kitomis prekėmis per tiek daug skirtingos, kad vargu kaip su lygiu partneriu ir Lietuvos Užsienio reikalų naktį, tačiau suteiktoji galia gal ar bus galima jas suderinti. sudaro tą pavojingą versmę ministeris pasakė, jog jis įteikė priartins Sąjungą prie verslo respublikos ateičiai, buvo Bakeriui Lietuvos prezidento ekonomijos, spėlioja užsienio Be Pabaltijo panašiai pranešta per VOA Vytauto Landsbergio laišką, žurnalistai iš Maskvos. Jelcinas yra pasakęs, kad Ru­ radijo stotį trumpomis ban­ adresuotą JAV prezidentui G. JAV prez. George Bushas ir L ekoslovakijos prez. Vaclovas H avelis spaudos konferencijos metu sija turi būti suvereni valstybė. Visa valdžia jo rankose gomis. Bushui, bet atsisakė pasakyti jo ant prezidentūros balkono Prahoje Už jų matyti baroko stiliaus katedra. Estijos parlamento pirmininko Min. A. Saudargas pasakęs, turinį. Visus jo pasiūlymus priėmė pavaduotoja Marju Lauristin jog jis ir Estijos bei Latvijos Saudargas ta:p pat pasakė, jog Aukščiausioji Taryba. Tuojau pareiškė, kad trys Pabaltijo rninisteriai kalbėjosi su Bakeriu Valstybės sekretorius pakarto­ pat panaikinamas ministerio respublikos nedalyvaus Fede­ 45 minutes sekmadienio popie­ jo JAV nusistatymą, kad Pabal­ Laisvės varpas LIETUVOJE pirmininko N. Ryžkovo postas. racijos Taryboje, kuri yra tik tę. Saudargas pasveikinęs tijo kraštai dalyvautų Helsinkio Jis buvo laikomas pagrindine priedanga apjungti viską į vieną sekretorių Bakerį su padaryta procese, bet nepasakęs, kaip tas čekoslovakams — Lietuvos AT-bos Užsienio kliūtimi prieš laisvąją verslo prezidentūrinę galią. ,.Mes ne­ pažanga nusiginklavimo srity­ pritarimas būsiąs pareikštas reikalų komiteto rašte Vokieti­ ekonomiją. Federacijos taryba. dalyvausime jokioje federa­ je, bet kartu priminęs, jog Pagal Saudargo pareiškimą Praha. — Čia prez. G. Bushas Čekoslovakijos konstituciją. jos vyriausybei primenama, kad kuri dabar buvo patariamoji ko cinėje institucijoje. Mūsų konvencionaliųjų pajėgų sutar­ „Amerikos balsui"jis ir jo Čekoslovakijos sostinėje įteikė Laiškas buvo laikomas Kongre­ jų pasirašyta sutartis su Sovie­ misija, bus perorganizuota į vy­ žmonių sprendimas tuo klausi­ tis Europoje turėtų žinoti tą kolegos iš Estijos ir Latvijos Laisvės varpo kopiją ir pirmą so bibliotekoje ir dabar jį tų Sąjunga neturi traktuoti riausią valdymo agentūrą su mu yra labi aiškus", pasakė faktą, kad Sovietų Sąjungos dalyvaus šioje Europos Saugu­ kartą suskambino varpu, kai sugrąžino kaip istorinę retenybę Lietuvą TSRS sudėtyje. naujais žmonėmis, kurie pri­ spaudai Estijos atstovė Lauris­ kariniai daliniai, esantys mo ir Bendradarbiavimo konfe­ čekoslovakai minėjo pirmąsias patiems čekams. „1989 metai — Tarybų Sąjungai pasiųs­ žiūrės Sąjungos reformas. Bet tin. rencijoje kaip konferencijos metines nuo savo revoliucijos, buvo, kai laisvė atėjo į Čekoslo­ visur paskutinis žodis priklau­ Lietuvoje, yra taip pat svetimoje tame rašte tekstas skiriasi tik Gorbačiovo visi pasiūlymai sekretoriato „specialūs svečiai, kai perėjo į demokratinę sant­ vakijos namus, o 1990 metai sys pačiam Gorbačiovui. Suda žemėje. šiuo sakiniu: „Remdamiesi tuo, Sovietu Sąjungos Aukščiausio­ kurio šeimininkai yra Prancūzi­ varką. bus, kai jūsų nepriklausomybės romą Saugumo taryba, panašiai męs tikimės, kad Tarybų Socia­ joje taryboje buvo priimti 316 Kartojami tie patys jos vyriausybė. deklaracija sugrįžo namo į kaip Amerikoje, kuri kontro­ Bushas priminė, kaip Hitleris listinių Respublikų Sąjunga in­ balsų. 19 balsavo prieš, o 31 išsireiškimai auksinį Prahos miestą". liuos kariuomenę, policiją ir užpuolė Čekoslovakiją ir tuoj terpretuos šį straipsnį griežtai susilaikė. Tai buvo visai skir­ De jure klausimas KGB, o prezidento atstovai, tar­ Bakeris pakartojęs Amerikos pat priminė dabartinę krizę su laikydamasi tarptautinės teisės, tinga deputatų nuotaika nuo Dovanų — Laisvės varpas si nauji gubernatoriai, prižiūrės. nepripažinimo politiką Lietuvos Anksčiau Pabaltijo preziden­ Irako prezidentu Husseinu. Jo t.y. tokiu būdu, kuris užtikrintų penktadien; buvusios ,,vyriau­ Prez. Bushas kalbėjo čekoslo­ kad visame krašte bei respubli­ atžvilgiu į Sovietų Sąjungą ir tai pasirašė dokumentą, kalbos klausėsi Šv. Vaclovo Lietuvos Respublikos suvereni­ sybės pašalinimo nuotaikos", vakams nuo paruoštos vietos kose būtų vykdomi Centro pastebėjęs, kad sudaromos sutar­ pažymėdami, kad Estija, Latvija aikštėje daugiau kaip 100.000 tetą nelaikant nei Lietuvos rašo AP agentūra. Pranešama, tarp karaliaus Vaclovo statulos įsakymai. Viskas turės būti per­ tys su Sovietų Sąjunga nepakei­ ir Lietuva nėra Sovietų žmonių. Tai buvo didžiausia teritorijos, nei pačios Lietuvos kad Gorbačiovas jau kurį laiką ir už Čekoslovakijos laisvę organizuota į Gorbačiovo ran čia šio nusistatymo. Pasak Lie­ Sąjungos dalis. Jie reikalavo, Busho audiencija, kokią tik jis Respublikos sudėtine TSRS da­ galvojo daryti griežtus pakei­ kas — visa vadovybė jo žinioje, tuvos Užsienio ministerį, Vals kad pasirašiusieji Helsinkio yra turėjęs savo prezidentavimo susideginusio studento Jan Pa- limi". Minėtame straipsnyje an­ timus, bet vis dar delsdavo pajungta prezidentui. Sovietų tybės sekretorius pasakęs jam, sutarties dokumentą, pareikštų metu. Pasakydamas, jog manąs, lacho paminklo. Paminklas nuo­ trojo paragrafo sakinys liečia Penktadienio deputatų pasisa­ vadas pasakė, kad per 2 savaites kad nepripažinimo politika bus savo oficialų pareiškimą Pa­ kad Čekoslovakija palaiko latos puošiamas gėlėmis, Vokietijos Pabaltijo nepripaži­ kymai privertė jį padaryti bus paskelbtas naujas maisto pakartota, bet nepasakęs kada baltijo valstybių de jure statuso Ameriką prieš Iraką, pasakė, — pastebi Reuterio žinių agentūra, nimo politiką, todėl skirtas tik sprendimą dabar. Prieš darant tiekimas žiemos sezonui, bet ir kur tai bus padaryta. klausimu. Pabaltijo vadai jog ..Amerika bus visada su pateikdama žinias apie šį Vokietijai. pakeitimus, Gorbačiovas kal­ jumis", kai čekai kovos už savo Amerikos prezidento vizitą. neišdavė detalių, kaip tai bus Saudargas pasakė, jog jis pasakė, jog tyla tuo klausimu, — Aukščiausioji Taryba bėjosi trumpai su Jelcinu ir geresnę ekonominę ateitį. Jis Bushas įteikė Laisvės varpo daroma. painformavo amerikiečių vadus galėtų būti suprasta kaip kreipėsi į Europos Saugumo ir posėdžiavo su Komunistų parti­ taip pat pasakė, jog nežiūrint, simbolį prezidentui Vaclovui dabartinio statuso klausimu netiesioginis Pabaltijo valstybių Bendradarbiavimo konferenci­ Bet Jelcinas tyli jos vadais bei Politbiuru. tarp Vilniaus ir Maskvos, kurie prijungimo prie Sovietų Sąjun kad Amerika šiuo metu yra Haveliui ir trys dūžiai nu­ Jelcinas pasakęs, jog. jei bus dar jos valstybes, pareikšdama, jog Iki šiol Gorbačiovas teorijoje buvo nutraukti, bet specialiai gos pripažinimas. užsiėmusi Persų įlankoje, bet ji skambėjo aikštėje — ..vienas už Ryžkovas valdžioje, tai jis visai remia tų valstybių pastangas turėjo tas teises, bet jo įsakymai neprašė, kad Washingtonas Prisimintina, jog Sovietų min. nėra pamiršusi Čekoslovakijos, jūsų drąsa, vienas už jūsų laisvę negalįs net galvoti apie koa­ sumažinti ginklavimąsi Europo­ pražūdavo biurokratų įstaigose darytų spaudimą Maskvai vėl pirm N. Ryžkovas savo pareiš­ nors kiekvienu metu jis vėl grįž­ ir vienas už jūsų vaikus". Ir liciją. Ryžkovui apie naują je ir kartu primena neteisėtą ir ekonominiai pakeitimai nebū­ pradėti dialogą. Min. Saudargas kime po lapkričio 10 dienos davo prie Persų įlankos krizės. Bushas pažadėjo: „Mes niekados Gorbačiovo planą tebuvę TSRS ginkluotųjų pajėgų lai­ davo vykdomi. Pirmoji reakcija pasakęs jog jo tikslas buvo, kad reikalavo, kad
Recommended publications
  • THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12
    3106 p GRATIS ? n REFERENS^F C^ESS "A3HIN6T0N OC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • DRAUGAS@EARTHUNICNET PERtOCHCALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12 . 1996 Nr. 221 VoL LXXXVI Kaina 50 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 12, 1996 Kas tarnaus Lietuvai Pasaulio naujienos ateinančius 4 metus? (Remiantis DPA, Reuter, BNS INTERFAX, ITAR-TASS, BelaPAN žinių agentūrų pranešimais) Vilnium, lapkričio 11 d. (BNS) Žvaliauskas, Vaclovas Lapė, - Rinkimų komisijai paskelbus Rytas Kupčinskas, Vladimiras Vašingtonas. Jungtinių Santiago. Lotynų Amerikos urminius rezultatus, galutinai Jarmolenko, Simas Petrikis, Valstijų Senato respublikonų valstybių bei Ispanijos ir Portu­ >aaiškėjo, kad didžiausią frak- Gražina Imbrasienė, Petras vadovas Trent Lott šeštadienį galijos valdovų susitikime Ku­ nją būsimajame Seime sudarys Šakalinis, Stasys Malkevičius, pažadėjo bendradarbiauti su an­ bos prezidentas Fidel Castro konservatorių frakcija, ture- Juozas Dringelis, Žibartas trai kadencijai perrinku JAV užsipuolė Jungtines Valstijas, lianti 70 narių. Tai nesudaro Jackūnas, Nijolė Ambrazaitytė, prezidentu Bill Clinton, jei jis kad šios, kišdamosis į Lotynų absoliučios daugumos 141 vietą Stasys Stačiokas, Algimantas nuoširdžiai sieks subalansuoti Amerikos valstybių reikalus, turinčiame Seime. Tačiau kon­ Sėjūnas, Juozas Galdikas, šalies biudžetą ir sumažinti vy­ žlugdo jų kultūrą. „Mūsų kul­ servatoriai tikrai turės daugu­ Vytautas Knašys, Vincas Gir­ riausybę. Lott šeštadienį pareiš­ tūrą žlugdo šio hegemono kont­ mą pavasarį, kai bus surengti nius, Romualdas Sikorskis, kė, jog respublikonai yra nusi­ roliuojamos visuomenės infor­ nauji rinkimai 4 apygardose, Alfredas Stasiulevičius, Al­ teikę užmiršti rinkimų kampa­ mavimo priemonės, tuo tarpu, kur jie neįvyko. girdas Petruševičius, Vladas nijos kartėlį ir pradėti dirbti kai ta pati valstybė organizuo­ kartu šalies labui.
    [Show full text]
  • NONVIOLENT RESISTANCE in LITHUANIA a Story of Peaceful Liberation
    NONVIOLENT RESISTANCE IN LITHUANIA A Story of Peaceful Liberation Grazina Miniotaite The Albert Einstein Institution www.aeinstein.org 2 CONTENTS Acknowledgments Introduction Chapter 1: Nonviolent Resistance Against Russification in the Nineteenth Century The Goals of Tsarism in Lithuania The Failure of Colonization The Struggle for the Freedom of Religion The Struggle for Lithuanian Press and Education Chapter 2: Resistance to Soviet Rule, 1940–1987 An Overview Postwar Resistance The Struggle for the Freedom of Faith The Struggle for Human and National Rights The Role of Lithuanian Exiles Chapter 3: The Rebirth From Perestroika to the Independence Movement Test of Fortitude The Triumph of Sajudis Chapter 4: Towards Independence The Struggle for Constitutional Change Civil Disobedience Step by Step The Rise of Reactionary Opposition Chapter 5: The Struggle for International Recognition The Declaration of Independence Independence Buttressed: the Battle of Laws First Signs of International Recognition The Economic Blockade The January Events Nonviolent Action in the January Events International Reaction 3 Chapter 6: Towards Civilian-Based Defense Resistance to the “Creeping Occupation” Elements of Civilian-Based Defense From Nonviolent Resistance to Organized Civilian-Based Defense The Development of Security and Defense Policy in Lithuania since 1992 Concluding Remarks Appendix I Appeal to Lithuanian Youth by the Supreme Council of the Republic of Lithuania Appendix II Republic in Danger! Appendix III Appeal by the Government of the Republic
    [Show full text]
  • Ten Years of Lithuanian-Polish Reconciliation
    OPINION 10 years of Lithuanian-Polish Reconciliation Česlovas Okinčycas Speaking in historic terms, 10 years is not a long period of time. Notwithstanding this rule, last ten years in Lithuanian-Polish relations are tantamount to the entire era. Understanding of the present is impossible unless we pay proper attention to history. History of Lithuanian-Polish relations counts close to 600 years. Approximately two hundred years before Columbus discovered the American continent, King of Poland Kazimieras the Great married the daughter of the Grand Duke of Lithuania Gediminas, Aldona. It took about two hundred years for two states to be joined together in a Union. Since 1569 two states had a united state of their own exist. It lasted until XVIII century. The state was brought to an end through partitions carried out by aggressive neighbors. Aiming to save the Joint State, on May 3, 1791 Polish-Lithuanian Seimas passed the Constitution, second Constitution in the history of the world (the first being the US). It had far surpassed its own epoch - it implemented such ideas as the national sovereignty and civil rights in practice. I am proud of the fact that Lithuanian-Polish elite was the forefather of the ideas of universal liberties and democracy. Breakdown of the state brought no end to cooperation and joint fight for freedom. This fight lasted until the 1863-1864 rebellion. Cooperation between Lithuanian and Polish nations ended in the second half of the XIX century, when the epoch of nationalism spread all over Europe. These nations chose different paths of establishing the national statehood.
    [Show full text]
  • Politikos M Almanachas 4.Indd
    ISSN 1822-9212 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE SIMA RAKUTIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė El. paštas: [email protected] Šiuo straipsniu siekiama įvertinti Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės poreikį ir turinį, parodyti jos reikšmę Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikos įgyvendinimui. Oficialiai Lietuva ir Lenkija strategiškai artėja jau daugiau nei dešimtmetį ir, nors daugu- ma politikos analitikų skeptiškai vertina šią strateginę partnerystę, tačiau vis artimesnis šalių bendradarbiavimas pastebimas ne tik politinėje, bet ir ekonominėje srityje. Be to, Lietuva ir Lenkija yra aktyviausios naujosios ES narės plėtojant ES Rytų politiką. Šiuo metu tai yra bene svarbiausia bendra jų darbo niša, užpildanti ir strateginės partnerys- tės turinį. Lietuvos ir Lenkijos tikslai užsienio politikos srityje ir kuriama jų strateginė partnerystė įtraukia ir tokias šalis kaip Ukraina ir Gruzija, siekiant apriboti Rusijos ga- lią regione. Dėl to ši politika gana greitai gali sukelti iš Rusijos pusės kylančių neigiamų padarinių. ĮVADAS Mūsų tautoms ir valstybėms pavyko išsivaduoti iš inertiškų isto- rijos suvokimo stereotipų, sugebėjome geriau suprasti vieni kitus, atradome bendras praeities, dabarties ir ateities vertybes. Didžiuo- juosi tuo ir esu dėkingas visiems lietuviams ir lenkams, kurie nuo- sekliai, sutartis po sutarties, bendrai dirbdami užtikrintai ėjo mūsų tautų bendradarbiavimo ir strateginio suartėjimo link.1 Petras Vaitiekūnas,
    [Show full text]
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
    [Show full text]
  • Lithuania and the World in the 20Th C
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULTY OF HUMANITIES DEPARTMENT OF HISTORY Kęstutis Bartkevičius Lithuania and the World in the 20th c. DIDACTICAL GUIDELINES Kaunas, 2013 Reviewed by Prof. Dr. J. Vaičenonis Approved by the Department of History of the Faculty of Humanities at Vytautas Magnus University on 30 November 2012 (Protocol No. 3–2) Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytau- tas Magnus University on 28 December 2012 (Protocol No. 8–6) Translated and edited by UAB “Lingvobalt” Publication of the didactical guidelines is supported by the European Social Fund (ESF) and the Government of the Republic of Lithuania. Project title: “Renewal and Internationalization of Bachelor Degree Programmes in History, Ethnology, Philosophy and Political Science” (project No.: VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-048) © Kęstutis Bartkevičius, 2013 ISBN 978-9955-21-358-1 © Vytautas Magnus University, 2013 Table of Contents Preamble . 5 Topic 1. Partisan Warfare in thePeriod of 1945–1953 . 7 Topic 2. Dissident Movement in Lithuania. 16 Topic 3. The Formation, Goals and Activity of the Reform- Movement of Lithuania . 31 Topic 4. The Genesis and Development of the Movement and the CPL in the Period of Reformation . 43 Topic 5. The Restoration and Recognition of Independence 1990–1992 . 55 The main literature and published sources used for the prep- aration of methodical material . 65 Preamble These didactical guidelines are to be used for foreign students who will study the course of ‘Lithuania in the 20th Century’ at Vytautas Magnus University. In the history of Lithuania the 20th century is very rich in politi- cal and social changes.
    [Show full text]
  • 20 Years This Publication Is Dedicated to Anna Lindh, Minister of Foreign Affairs, Sweden - a Post Which She Held Between 7 October 1998 – 11 September 2003
    Multi-level Governance and Regional Cohesion Regional and Governance Multi-level The Council of the Baltic Sea States - 20 years This publication is dedicated to Anna Lindh, Minister of Foreign Affairs, Sweden - a post which she held between 7 October 1998 – 11 September 2003 2 The Baltic Sea Region is not a new idea, a concept born in the late 20th Century. The Baltic Sea Region is 1000 years old. As early as four thousand years ago there was a distinct, well-defined Baltic culture – the so called “boat-axe-culture”. Over the centuries, the Baltic has been the Sea of Communication for the inhabitants in the regions close to it – Viking ships, Hansa koggs, tall sailing ships and steamers have all plied the Sea around Visby and Gotland. The Baltic has helped people on its southern, northern, western and eastern shores to meet each other, and to trade with each other. We are all neighbours around this Sea … We have been, we still are, and we continue to be – neighbours. - Welcome Address by the Swedish Prime Minister Göran Persson at the 1st Baltic Sea States Summit in Visby, May 3rd, 1996 3 4 5 7 8 9 Commissioned and edited by Anthony Jay, Egle Obcarskaite, Jacek Smolicki Layout and design: Jacek Smolicki © CBSS Secretariat 10 11 12 Index Presidium 17 Foundation 25 Strategies for Sustainable and Innovative Future 51 Multi-level Governance and Regional Cohesion 57 Resilience and Inclusion in times of austerity 67 The Machine Room 79 13 14 The Council of the Baltic Sea States was It is fitting that currently Germany founded in a completely different politi- holds the Presidency of the CBSS for cal, cultural and technological landscape.
    [Show full text]
  • International Conference
    International Conference “THE MOLOTOV–RIBBENTROP PACT. THE PRESENT AND THE FUTURE OF THE BALTIC STATES” 28 September 1999, Vilnius, Lithuania Vilnius 2000 UDK 327(47+57:430)(091)(06) Mo-91 The map on the cover of the book is printed with the permission of National Service of Geodesy and Cartography under the Government of the Republic of Lithuania Ukmergës str. 41, LT-2600 Vilnius, Lithuania Romualdas Požerskis photos ISBN 9986-18-067-8 © The Publishing House of the Seimas, 2000 Contents Preface ............................................................................................................................7 Baltic Assembly Awards Ceremony ......................................................................9 Opening of the Conference H. E. Valdas Adamkus, President of the Republic of Lithuania.....................14 Sigitas Tamkevièius, Metropolitan Bishop (Lithuania) ...................................16 Dr. Laima Andrikienë, MP, Chairperson of the Organisational Committee of the International Conference “The Molotov–Ribbentrop Pact. The Present and the Future of the Baltic States” (Lithuania) .........................17 Valeriu Matei, MP, Head of the Party of Democratic Forces, Chairman of the Parliamentary Committee on the Relations with the European Parliament (Moldova) ........................................................19 I. The Molotov–Ribbentrop Pact. Its Historical and Political Evaluation Janis Straume, Chairman of the Saeima (Latvia) .............................................23 Francoise Thom, Senior Lecturer,
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Communist: Algirdas Brazauskas – the First Secretary, President, and Prime
    Studia z Dziejów Rosji i Europy Ś rodkowo-Wschodniej ■ LV (3) Krzysztof Buchowski https//orcid.org/0000-0003-3222-1994 University of Białystok The pragmatic (post-)communist: Algirdas Brazauskas – the fi rst secretary, president, and prime minister of Lithuania Zarys treści: Algir das Brazauskas należał do pokolenia, które dorastało w sowieckiej Litwie. Jako młody człowiek został członkiem partii komunistycznej, a następnie wysokim funkcjonariuszem partyjnym. W następnych latach podkreślał, że zawsze czuł się jednak bardziej Litwinem niż komunistą. W latach pieriestrojki Brazauskas zyskał opinię partyjnego reformatora i z popar- ciem Sajudisu został pierwszym sekretarzem Litewskiej Partii Komunistycznej. Doprowadził do zerwania łączności partii z KPZR. W 1990 r. był jednym z sygnatariuszy niepodległości Litwy, został także wicepremierem. Po rozpadzie ZSRR odzyskał znaczenie w litewskiej poli- tyce. W latach 1993-1998 sprawował urząd prezydenta, a w latach 2001-2006 był premierem litewskiego rządu. Zmarł w 2010 r. Abstract: A lgirdas Brazauskas belonged to a generation that grew up in Soviet Lithuania. As a young man, he joined the communist party and climbed the ranks to become a top offi cial. In later years, however, he avowed that he had always felt more a Lithuanian and less a com- munist. During the perestroika, he was perceived as a party reformer and, supported by the Sąjūdis, became the fi rst secretary of the Communist Party of Lithuania, eventually breaking away from the CPSU. In 1990, he was one of the signatories of the act of Lithuanian independ- ence and also became a deputy prime minister. Following the dissolution of the Soviet Union, he re-emerged as a leading fi gure in Lithuanian politics.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]
  • Nauja Rezoliucija Jav Atstovų Rūmuose
    . Lietuvos ** j iiaclonafiihS z l M.Mažvydo \ biblioteka y NAUJA REZOLIUCIJA JAV ATSTOVŲ RŪMUOSE DARBININKAS Amerikos Baltų Laisvės Lyga Labai svarbu, kad kuo dau­ (toliau - A.B.L.L.) praneša, kad giau senatorių ir kongresmenų Vol. LXXXIV, Nr. 8 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina 1999 m. vasario 2 d. kongres­ paremtų šias rezoliucijas Už­ Vasaris - February 19,1999 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 S 1.00 menas John Shimkus savo ir sienio Reikalų komitetuose. kolegų Kucinich, Pallone, Pas- Skambinkite (202) 224-3121 ir /f crell, Knollenberg, Cox ir Jonės pasakykite savo senatoriaus(- vardu JAV Atstovų Rūmuose ės) pavardę. Jo įstaigoj prašy­ (ClET^Ojb pateikė rezoliuciją H. Con. Res. kite kalbėti su “Legislative As- 21 (nukreiptą Užsienio Reikalų sistant” ir prašykite, kad Jūsų ir apie f Komitetui), rekomenduojant senatorius(-ė) paremtų S. Con. Lietuvą, Latviją ir Estiją priimti 2 rezoliuciją (recommending LIETUVĄ į NATO. the integration of Lithuania, 1999 m. sausio 20 d. panašaus Latvia and Estonia into NATO). teksto rezoliuciją S. Con. Res. Tas pats telefonas (202) 224- - J 2 JAV Senate pateikė Šen. Dur- 3121 skambinant į Atstovų Rū­ - Jungtinių Amerikos Val­ bin. Ji taip pat yra Užsienio Rei­ mus. Atsiliepus Jūsų kongres- stijų ir Rusijos Prezidentai Bill kalų Komitete. meno(-ės) “Legislative Assis- Clinton ir Boris Jelcin atsiuntė A.B.L.L. dėl S. Con. Res. 2 ir tanf’, prašykite, kad Jūsų atsto- telegramas Lietuvos vadovui H. Con. Res. 21 jau anksčiau bu­ vas(-ė)paremtų (co-sponsor) Valdui Adamkui, kuriame svei­ vo susitarusi su šen. Durbin ir kongresmeno John Shimkus re­ kina jį bei visus Lietuvos žmo­ kongr.
    [Show full text]