Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt

2013 m. gruodþio 13 d., penktadienis7d Nr. 46 (1060) | Kaina 2,50 Lt D ailë | M uzika | T eatrasm | Kinas | F otografija

Mieli skaitytojai,

Laikraðèiø ir þurnalø prenumerata 2014 metams „Lietuvos paðto“ skyriuose priimama tik iki gruodþio 22 d.! Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“, kurios paèios ateis á Jûsø namus. Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,50 Lt, o prenumeratoriams – 2 Lt. Prenumeratos kaina 1 mën. – 8 Lt, 3 mën. – 24 Lt, 6 mën. – 48, metams – 80 Lt. „Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 6 Lt, pusmeèiui – 12 Lt, metams – 24 Lt.

Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà. 2 Birbynininko Antano Smolskaus atminimui

Vitas Luckus, „Tania“, ið ciklo „Giminës“. 1968 m. F OTOGRAFO ARCHYVAS, JAV, TATJANOS LUCKIENËS-ALDAG NUOSAVYBË Mëginimai atrakinti Vito Luckaus retrospektyva Nacionalinëje dailës galerijoje

Agnë Naruðytë rakðtis LTSR fotografijos meno zuoti ir supoetinti. Bet á kà tai turë- draugijai, nes jo iðsiðokimai galëjo jo atvesti – nemaèiau. Buvo tik daug Vitas Luckus man visada buvo sugadinti santykius su okupacine punktyrø, bëganèiø tolyn nuo vadi- neiðspræstas klausimas. Kai susido- valdþia, kurios valioje buvo viskà su- namosios lietuviø fotografijos mo-

D. MATVEJEVO NUOTR. mëjau fotografija, jis jau buvo mi- naikinti. Kaip atsitiko Modriui Te- kyklos – á visas puses. Nuo tikrovës ræs (1987). Tai, kà apie já girdëjau, nisonui – jam pakako pamatyti de- gaudymo – á jos konstravimà. Nuo skambëjo kaip prieðtaravimø raiz- gantá Romà Kalantà, ir pantomimos idealizavimo – á suluoðintos tiesos ginys. Jis buvo maiðtininkas Lietu- teatras buvo uþdarytas. Taèiau tik paieðkas. Nuo originalumo kulto – vos fotografijos mokykloje. Jis bu- dabar iðgirdau, kad net humanisti- á senø fotografijø archyvus. Nuo vo beprotis, ið kurio galëjai tikëtis nës fotografijos patetikos nekentu- medijos grynumo – á maiðymàsi su bet ko. Nuþudë jo kûrybà sukritika- si jaunoji karta negarbstë Luckaus, daile. Nuo vienaprasmiðkumo – á vusá þurnalistà ir iððoko pro langà. nors su juo ir bendravo. Jiems buvo neapibrëþtumà. Ir taip toliau. Bet Jis buvo pranaðas, konceptualistas, ádomûs jo eksperimentai, bet este- aiðkus buvo tik iðeities taðkas, tarsi Vyèio Jankausko ðokio spektaklis „Aritmijos“ pralenkæs savo laikà. Jis buvo ap- tiniai sprendimai atrodë abejotini, juodoji skylë, ið kurios mëgino iðsi- 5 sëstas didybës manijos. Mëgo pasi- ypaè – per daug atviras simbolizmas. verþti fotonas vardu Luckus. Iðsi- rodyti – vietoj ðuns mieste vedþio- Taigi Luckus buvo nuolat apsuptas verþti neþinia kur. davosi liûtà. Jis lëbavo be ribø. Buvo draugø, bet vieniðas, netinkamas nei Tai kaip suprasti Luckø? Dar 9-ojo nuskriaustasis, jo neáleisdavo á pa- vieniems, nei kitiems. Belieka pasi- deðimtmeèio pradþioje rusø meno- rodas. Já persekiojo KGB – gráþæs skolinti Jurijaus Dobriakovo raktà tyrininkas Levas Anninskis ilgai su- namo, ið telefono ragelio iðimdavo á ðià asmenybæ: „Luckus yra kone kæs galvà nusprendë, kad Luckui rû- 7 „blakes“ ir keikdavosi tiesiai saugu- klasikinis „nereikalingas“, nepato- pi paþvelgti á atskiras tikrovës làsteles, Paulinos Eglës Pukytës meno projektas mui á ausá. Jis buvo fotografijos ge- gus þmogus, ateinantis dar ið rusø nes per jas iðsiskiria tiesa. Naciona- nijus. Tai ne kartà girdëjau ið uþsie- literatûros klasikos. Jis ir ið savæs, linëje dailës galerijoje atidaryta Luc- nieèiø – Luckaus legenda atviliodavo ir ið kitø nori per daug, net ir nieko kaus retrospektyva (kuratorë Mar- juos á Lietuvà. O èia fotografai apie nereikalaudamas. Jis yra ið esmës garita Matulytë) yra puiki proga já atsiliepdavo santûriau. Daþnai – þmogus be „savo“ laiko ir erdvës.“ pasitikrinti – juk pagaliau matome nutildami per pusæ sakinio. Ir aið- Bet man reikia kito rakto á Luc- archyvà, kurá po fotografo mirties jo ku kodël: jo atmintis kraujuoja. Ið kaus kûrybà. Juk eksperimentai tu- naðlë Tania iðsiveþë á Jungtines Ame- 9 arti geriau matësi jo gyvenimo kiau- ri turëti tikslà! Aiðkiai maèiau norà rikos Valstijas. Në vienos parodos dar Nauji filmai – „Meilei nereikia þodþiø“ rymës. iðsilaisvinti ið „gero kadro“ taisyk- Seniai þinojau, kad Luckus buvo liø, ið romantinio polinkio dramati- N UKELTA Á 6 PSL.

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) 1 psl. M uzika Savo vandenyno kapitonas Prisimenant birbynininkà profesoriø Antanà Smolskø (1951–2003)

Lygiai deðimtmetis, kai 2003 m. dël jie yra? Kas yra jø instrumen- repertuarà, net uþsakinëjo ðiuolai- Kaip dirbo su studentais? Koks reikalauja. O tai reiðkia, jog pats tu- mus paliko þinomas muzikas, bir- tas? Kas yra liaudies muzika? Kà kiniams kompozitoriams kûrinius. buvo maestro poþiûris á birbynës rëjai prieiti prie to, ko jis reikala- bynininkas Antanas Smolskus. Jo liaudies muzika reiðkia Liaudies in- Kuo dar pasireiðkë tas nelengvas repertuarà? Ar studentus skatino vo... Ir dar: turi padaryti viskà iki energija trykðtanèià asmenybæ, strumentø katedroje? Kodël yra birbynës autoriteto átvirtinimo daugiau groti lietuviðkos muzikos? galo, be jokiø iðlygø. Mums yra pa- originalumà ir ðmaikðtumà pamena liaudininkai ir yra folkloristai? Vie- procesas? O gal klasikø kûriniø? sakæs: „Jûs turite bûti fanatikais“, visi já paþinojusieji, o jo scenos þave- nu metu jie tarpusavyje net nesikal- Buvo nemaþai puikiø birbyninin- Grodavome ávairø repertuarà, þi- „Neklausinëkite, kodël, uþ kiek. Ei- sá, iðskirtiná instrumento garsà – dar bëjo, nes kai kam atrodë, kad liau- kø, bet jø grojimo maniera apsiri- noma, ir haidnus, mocartus, vival- kite ir darykite.“ platesnis jo talento gerbëjø bûrys. dies instrumentai – tai blogis, o gëris bojo tuo vadinamuoju „liaudiðku“ dþius per egzaminus turëjome atsi- Ilgiausiai su maestro buvo jo moki- tik sutartinës ir pan. Kaþkas net pa- stiliumi. Grojimo technikos prasme skaityti. Grojome ir lietuviðkà Man atrodë, kad jo paties repertu- niai, vëliau tapæ kolegomis, pasukæ reiðkë, jog tas iðtobulintas kankles Smolskus birbynæ prilygino obojui, muzikà, ir romantikus. Ypaè graþiai aras ádomesnis nei kitø, iðskirtinis, ávairiais profesiniais keliais, taèiau ir birbynes reikia sukrauti Lukiðkiø klarnetui. Drásèiau pasakyti, jog sa- skambëjo kûriniai su kitø tautø na- daug bendrø kûriniø su kitais visà gyvenimà jauèiantys savo aikðtëje ir vieðai sudeginti. votiðkas „liaudininko“ nepilnaver- cionaliniu koloritu. Kita vertus, liau- atlikëjais, daug ðiuolaikinës muzi- mokytojo átakà ir iki ðiol bandantys tiðkumo jausmas ðalia „klasikiniø“ dininkai priversti bûti multiinstru- kos. Ar tai tiesa? atspëti jo neeilinës asmenybës Kaip jautësi Antanas Smolskus toje atlikëjø Smolskø skatino ieðkoti bû- mentininkais. O èia atsiranda Jis ieðkojo sàsajø su kitais atlikë- paslaptá. Vienà pirmøjø Antano ávairiaspalvëje ir prieðtaringoje dø, kaip iðtrûkti ið to riboto rato, o pavojus pasiklysti. jais kaip iðëjimo ið to siauro savo in- Smolskaus mokiniø Vaidà Mikuta- aplinkoje? toks poþiûris daþnai nesutapo su kai Repertuarà, þinoma, mums pa- strumento ratelio. Nekentë provin- vièiø kalbina Laimutë Ligeikaitë. Tam tikra trintis tarp muzikantø kuriø jo kolegø poþiûriu. Kaþkuria rinkdavo dëstytojas. Buvo populia- cialumo blogàja prasme. Já þlugdë buvo, yra ir bus: visi þinome apie or- prasme Smolskus oponavo ir tam ru groti Eduardo Balsio „Andante poþiûris – „ai, èia tie liaudininkai...“, Jûs priklausote vadinamajai muzi- kestrø, ansambliø subyrëjimus, kolek- paèiam „Lietuvos“ ansambliui, jø cantabile“, Balio Dvariono „Prie jo ambicijos buvo uþgautos ir jis vis- kantø „liaudininkø“ bendruomenei, tyvø „iðsidraskymus“ ir t.t. Panaðia- grojimo manierai, gyvenimui tarsi eþerëlio“ (Dvarionas esà yra pasa- kà norëjo padaryti net geriau uþ ki- nors dabar jau dirbate kitoje srity- me „jovale“, kaip ir visi muzikantai, uþsidarius. kæs, kad birbyne geriau skamba nei tus. Nëjo á kompromisus. je. Kaip Jums atrodo jûsø specialy- buvo priverstas dalyvauti ir Smols- Ryðkus lûþis ávyko jam studijuo- smuiku), Jurgio Juozapaièio Sona- Dabar manau, jog Smolskus sie- bë dabar, ið laiko perspektyvos? kus. Kita vertus, jam labiausiai rû- jant tuometinës Leningrado konser- tà. Tai kûriniai, kurie tikrai graþiai kë muzikuoti netgi su stipresniais uþ Kai sovietiniais laikais studijavau, pëjo liaudies muzikos ir jo instru- vatorijos aspirantûroje. Tada Smols- skambëdavo atliekami birbyne. Bet save, kad tai bûtø tikras iððûkis. muzika ir visa kultûra buvo ideolo- mento statusas. kus pamatë, jog niekam neádomu, Smolskus vis tiek ieðkojo iððûkiø, Grojo ir su Lietuvos kameriniu or- gijos dalis, tad jautësi ir atitinkamas Prisiminkime Valstybiná liaudies kad groji su tuo pagaliuku. Niekas pavyzdþiui, virtuoziniø kûriniø ið kestru, ir su simfoniniais orkestrais, poþiûris, ir finansavimas. O „liau- dainø ir ðokiø ansamblá „Lietuva“, neatsiþvelgs, ar tas instrumentas klarneto repertuaro. Mes buvome „Trimitu“, su labai þinomais atlikë- dininkø kasta“ buvo truputá privi- kuriam vadovavo Jonas Ðvedas. Jis, liaudiðkas, ar klasikinis – grojimas savotiðka jo kûrybinë laboratorija. jais, pavyzdþiui, saksofonininku Pet- legijuota. Tuomet veikë gal koks 40 beje, buvo puikus muzikantas, obo- turi bûti aukðèiausio meistriðkumo Daug grojome ansambliø (duetai, ru Vyðniausku (yra sukurtas video- dainø ir ðokiø ansambliø su ðokë- jininkas, geras liaudies muzikos spe- lygio. Smolskaus aspirantûros va- trio, kvartetai), repertuare – Béla filmas „Birbynë ir saksofonas“), jais, orkestrais ir chorais. Buvo ne- cialistas, turëjo didelá muzikiniø þiniø dovas Pavelas Suchanovas, jau tuo- Bartókas, Benjaminas Brittenas, uþsienio muzikantais (áamþintas maþai liaudies muzikos specialistø, bagaþà. Ðvedas subûrë gerà kolekty- met labai garbaus amþiaus profe- ðiuolaikiniai lietuviø kompozitoriai. 1990 m. filme „Lietuviø birbynë ir juos valdþia pamalonindavo, „pa- và. Ir þmonës á „Lietuvà“ sudëjo savo sorius, dar grojæs Marijos teatre Kartu ieðkojome maksimaliai tech- armënø dudukas“), su Lenkijos Balt- glostydavo“. Netgi smuikininkai ar meninius lietuviðkumo, tautiðkumo (pas já, beje, mokësi ir þymus mû- niðkai ðvarios iðraiðkos, Smolskus stogës simfoniniu orkestru bei kitais. pianistai pavydëdavo liaudinin- (kaip tuo metu tai ásivaizdavo) lû- sø klarnetininkas Algirdas Bud- ypaè rimtà dëmesá kreipë ir á muzi- Smolskus labai dþiaugësi grodamas kams, nes jie daþnai dalyvaudavo gastrolëse, kur galëdavo atsiplëðti renginiuose, netgi uþsienyje „repre- nuo to jam ágrisusio provincialumo. zentuodami Lietuvà“. Jis visà laikà siekë maksimalaus to- bulumo. Galbût jauni þmonës rinkosi ðià ideologiðkai netrukdomà sritá, nes Ar Smolskaus iðskirtinumas, jo joje buvo daugiau galimybiø pasi- bekompromisinis poþiûris turëjo reikðti? átakos liaudininkams, kitiems mu- Reiktø pagalvoti apskritai, ko ei- zikams? nama „á muzikantus“? Juk neapsei- Pirmiausia liaudininkus jis priver- nama be scenos magijos ir tam tik- të pamàstyti, koks yra muzikanto ro savæs realizavimo poreikio. O santykis su savo profesija, su scena, kodël renkamasi birbynë? Daþnai su publika. Ne paslaptis, jog liaudi- birbynës pasirinkimas buvo atsitik- ninkai vis tiek laikomi tarsi taiko- tinis, kaþkokiø aplinkybiø sutapimas, maisiais muzikantais. Jei reikia ko- arba, jei nepatenki á kito instrumen- ká medalá áteikti, tai tautiniais rûbais to klasæ, tai pasiûlo pabandyti èia. apsirëdæ tegul pastovi, graþiai kà Net ir Antanas Smolskus, man ro- nors ðurmulyje pagroja, ir misija dos, taip atëjo. Mokësi groti akor- baigta. Smolskus labai nenorëjo bû- deonu Alytaus muzikos mokykloje, ti tokiu „dvaro muzikantu“. Bet pa- o Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje mu- sitaikydavo visko. Vienu metu jis va- zikos mokykloje jau grojo birbyne. dovavo medicinos darbuotojø dainø ir ðokiø ansamblio „Rûta“ instru- Antanas Smolskus su savo mokiniais. Ið kairës: Vladas Èerniauskas, Kastytis Mikiðka, Antanas Smolskus, Nepriklausomybës pradþioje ta mentø grupei. Pasitaikydavo, kad Þilvinas Èaplikas, Vaidas Mikutavièius N UOTRAUKA IÐ ASMENINIO ARCHYVO meno, kaip ideologijos, era baigësi. reikëdavo groti ir labai lengvà reper- Kaip jautëtës pats ir kaip jûsø kesèius. Kadangi ansambliui reikë- rys), gerokai praplëtë jo màstymà. kinës minties perteikimà, stiliø. tuarà, ir ávairiomis progomis, bet jis kolegos? jo muzikantø, Valstybinëje konser- Pasijuto kai kurie nauji Smols- Smolskus pajuto, kad per moki- stengësi, kad bûtø grojama kiek áma- Apie 1995-uosius pradëjau kità vatorijoje buvo ásteigta Liaudies in- kaus grojimo technikos dalykai, nius gali iðreikðti savo siekius, kar- noma gerai, giliai, suteikdavo „pro- veiklà. Menininkai tais metais savo- strumentø katedra. Taigi, atsirado darbo su garsu rezultatai. Smolskus tu eksperimentuoti. Pavyzdþiui, pir- fesinio skonio“. Labai gerbë scenà, tiðkai sutriko. Gerai atsimenu, kai iððûkis – kaip liaudies instrumen- suprato, jog birbynës privalumas yra masis jo mokinys, nuo pat pradþiø publikà. Kartà ir að gavau pylos. Per 1993 m. buvo rengiama „eksperi- tus perkelti á profesionalià scenà. pats garsas, to instrumento ðiluma. iðmokytas groti birbyne, yra dabar egzaminà pavasará buvo ðilta, að ðvar- mentinë“ moksleiviø dainø ðventë. Ðis rebusas, manau, iki ðiol nëra ið- O instrumento netobulumas priver- þinomas birbynininkas Kastytis Mi- kà ðalin ir grojau tik su marðkiniais. Tada, tiesà sakant, pinigø valstybëje spræstas. èia muzikantà „atidirbti“ uþ tai. Tu- kiðka, Lietuvos muzikos ir teatro Po egzamino Smolskus pirmiausiai ne tiesiog nebuvo. Kaip tà dainø ðven- Smolskus kaþkuriuo momentu rëjo praeiti keleri metai, kol að ir akademijos docentas. Smolskus la- apie grojimà kalbëjo, o papriekaið- tæ surengti? Tada mane susirado pajuto, kad su tais liaudies instru- pats tai supratau. O kad galëtum bai dþiaugësi savo studentø pasie- tavo, kaip drásau pasirodyti be ðvar- Liaudies kultûros centras ir prikal- mentais kaþkas ne taip. Ir ðtai kur kompensuoti instrumento netobu- kimais. ko, netvarkingas iðeiti á scenà. Nuo- bino pagroti, padiriguoti ir pavado- yra vienas ið svarbiausiø Smolskaus lumà, turi pats smarkiai tobulëti, Kai studijavau, Smolskus buvo lat skiepijo pagarbà scenai. vauti skudutininkø grupei, o pa- nuopelnø: jis savo instrumentà – augti. Smolskus buvo labai reiklus dar jaunas ir pats ieðkantis pedago- Jam paèiam nebuvo lengva lipti á klaustas, koks turëtø bûti honoraras, birbynæ – pakëlë á lygiavertá kitiems derinimo, intonavimo dalykams – gas. Mums visiems augti reikëjo ið scenà, labai jaudinosi. Pasitaikyda- net neþinojau, ko praðyti. Visi mu- klasikiniams instrumentams statu- ir pats grodamas, ir mus mokyda- niekur. Jis mokë viskà iðbandyti ir vo, kad ne viskas pavykdavo. Tada zikantai iðgyveno lûþio periodà. sà. Be jokiø nuolaidø, kad tai liau- mas. Jis labai daug padarë tobulin- suvokti paèiam. Studijos pas Smols- sakydavo, „daktarai savo klaidas sle- Liaudininkai buvo pakibæ „tarp diðkas instrumentas. damas grojimo technikà. Buvo ne kø iðsiskyrë tokiu paradoksu: pa- pia po velëna, o artistai neða á sce- dangaus ir þemës“, neapsisprendæ, teoretikas, o praktikas – tiesiog ëjo sieksi dëstytojo norimà rezultatà nà“. kaip, beje, ir iki ðiol: kas jie yra, ko- Kiek þinau, jis plëtë akademiná ir darë. darydamas ne vien tai, ko ið tavæs N UKELTA Á 3 PSL.

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) M uzika Tolygiai pulsuojantis ketvertas Èiurlionio kvarteto 45-meèio koncertas

Vytautë Markeliûnienë lionio kvarteto veiklos repertuaro ir sceninio gyvybingumo punktyras? Solistø, ansambliø ar kitokiø su- Nuo krypties „gilyn“ kvarteto þan- dëèiø atlikëjø kûrybinës veiklos su- ro, monografiniø ciklø, vëliau kitø kaktys, pavieðintos iðkilmingais kameriniø ansambliø (daþniausiai koncertais, kelia dvejopas mintis. kvintetø) erdvëje iki pastaraisiais Viena vertus, tai formalios datos ir metais susiformavusios krypties jos paunksmëje glûdinèio formalaus „platyn“, kai scenos partneriais ne- renginio samplaika – èia bûna daug retai tampa ne tik solistai instru- kviestiniø sveèiø, daug ðurmulio, ce- mentininkai, bet ir dainininkai, ne- lofanø èeþëjimo, kalnai gëliø, ne akademinës muzikos atstovai vietoje prasprûstanèiø plojimø. Ki- (prisiminkime kad ir indø sarodi- ta vertus, prie formalios datos gali- ninkà Wajahatà Khanà, su kuriuo ma priderinti orià muzikinæ progra- atlikta indø muzikos programa, ið- mà, turinèià galimybiø pranokti skirtinai gausus kvarteto ir arfos, datos vienprasmiðkumà, – tuomet kvarteto ir gitaros repertuaras, kon- laimi ne sukaktis, o tie, kurie jà certai su multiinstrumentininku Sau- ðvenèia, tuomet kaip tik renginio liumi Petreikiu etc.). Ir tegul ðiø eilu- meninis turinys ir sàlygoja ðventið- èiø autorë nepatenka á kai kuriø tokiø kà, nekasdienæ atmosferà. Jà pir- Èiurlionio kvarteto neakademinio, miausia ir norëèiau paryðkinti prisi- eksperimentinio pobûdþio projektø mindama solidø Èiurlionio kvarteto entuziastø bûrá, jai tenka pripaþinti

45-ojo gimtadienio vakarà, vykusá atlikëjø valios, pasirinkimo ir noro D. MATVEJEVO NUOTR. Jonas Tankevièius (I smuikas), Darius Dikðaitis (II smuikas), Gediminas Daèinskas (altas), gruodþio 4 d. Nacionalinës filhar- pabandyti kà nors kitokio prerogaty- Saulius Lipèius (violonèelë) ir Vestardas Ðimkus (fortepijonas) monijos Didþiojoje salëje. và, pripaþinti ir publikos lûkesèius, Tie jau kone pusë ðimtmeèio juo labiau ir kvarteto veiklos – ne solistø konkursus, grieþiant ávairius jantá jo neoklasicizmo periodà, kon- tas nepasidavë forsavimo pagundai veiklos metø ðiam kvartetui buvo la- vien tik kaip dvasios potroðkio, bet kvintetus, ypaè fortepijoninius. In- certe praþydo labai skirtinga ir cha- ir klausytojus privertë iðgirsti tyliai, bai dinamiðki. Ðtai apibendrinti tos ir kaip kasdienës profesinës egzis- terpretuojant ðá opusà pasitelktas ir rakteringa artikuliacija. Tai tarsi bet aiðkiai besidriekiantá ritmo, po- veiklos punktyrai: Lietuvos konser- tencijos – tolygaus pulso garantà. uþsienio pianistas, pirmàkart ben- grafikos lakðtas, kuriame nedaug lifonijos, intonacijø savitumo groþá, vatorija (dabar LMTA), Jaltos filhar- Vis dëlto jubiliejinë Èiurlionio dradarbiavæs su Èiurlionio kvarte- spalvø, bet gausu gestø, reljefø, skir- o kai kur – tauriai skaidrias, beveik monija, Vilniaus filharmonija, Èiur- kvarteto programa buvo aukðto tu – latvis Vestardas Ðimkus. tingo intensyvumo linijø, jø polifo- klasikines kadencijas. Ðákart vël ási- lionio vardo suteikimas (1977 m.), akademinio lygio ir priminë, kas yra Kaip koncertà lydëjusià Èiurlio- nijos. Nuo savotiðko „popso“ pir- tikinome, kad B. Bartóko autentið- pirmieji áraðai plokðtelëse, Nacio- ðio ansamblio stiprybë. Juolab kon- nio kvarteto interpretacinio braiþo moje pjesëje („Petruðkos“ atgarsiai) kumas nenukopijuojamas, neturin- nalinë premija, dramatiðka pirmo- certo repertuaras buvo savaip ir sim- idiomà norëtøsi iðskirti darnià an- einama link fantastiðkos judesiø tis analogø. jo smuiko Rimanto Ðiugþdinio ir bolinis, jungiantis praeitá, dabartá ir samblio intonacijà, raiðkià frazæ ir þaismës (beje, tai vienas ið retø Stra- Koncerto pabaigai – R. Schu- antrojo smuiko Sauliaus Kiðkio ne- ateitá. Pastaràjà savaip rezonavo Igo- formos strategijà, pasireiðkusià per vinskio kûriniø, ákvëptø konkretaus manno meilës metø paliudijimas, tektis. Ko gero, tuomet ðiam ansam- rio Stravinskio Trys pjesës styginiø tikras pilnavertes kulminacijas. vaizdinio – tuo metu populiaraus þmonai pianistei Clarai Schumann bliui ir teko rimèiausias iðbandymas kvartetui – pirmàkart ansamblio pa- Ypaè norëtøsi stabtelëti prie kulmi- ðokanèio klouno Maþojo Tièo („Lit- skirtas Fortepijoninis kvintetas. Sa- pradëti viskà ið pradþiø – juk suburti grieþtas kûrinys, parengtas specialiai nacijø – kurios radosi ten, kur ir tu- tle Tich“) plastikos), kol galop su- vo partijà atmintinai ir laisvai gro- kvartetà, kaip pastovø keturiø kon- ðiam koncertui. Praeities atoðvaita ri bûti, ir kuriø buvo ne daugybë, stojama prie dainingosios iðtarmës – jæs V. Ðimkus ðiame koncerte tapo kreèiø þmoniø deriná, nepalyginti tapo Pirmasis Bélos Bartóko kvar- bet tik tos tikrosios, pamatuotos for- kone sakralinio styginiø giedojimo. tikruoju penktuoju ansamblio nariu sunkiau nei didelá muzikiná ansam- tetas – visi ðeði ðio kompozitoriaus mos poþiûriu. Su tuo susijæs ir kvar- Trumpà, bet techniðkai ir þanriðkai (ne solistu!), tad ir jo muzikavimas blá. Taèiau jau maþdaug deðimtme- kvartetai buvo parengti pirmajame teto garso balansas – nebuvo siekia- sudëtingà partitûrà Èiurlionio kvar- rodë paðëlusiai pagavias styginiø in- tá Èiurlionio kvartetà tapatiname su veiklos deðimtmetyje, bendradar- ma jo forsuoti, atiduoti vien emocijø tetas interpretavo pasitelkæs panto- tonacijø arabeskas, vëliau tø into- keturiais jame nuolat grieþianèiais biaujant su kompozitoriaus bièiuliu globai. Kvartetas priminë, kokie mimos teatraliðkumà, grafiðkà tiks- nacijø mainus kitø instrumentø par- stygininkais: Jonu Tankevièiumi (I smuikininku Vilmosu Tãtrai. Da- turtingi ir prasmingi gali bûti pus- lumà bei stipriai „ákrautà“ juodà ir tijose. Sûkuringos temø versmës, smuikas), Dariumi Dikðaièiu (II barties atgarsis – Roberto Schu- balsiu ar patylomis iðsakyti muziki- baltà gestikuliacijà. magiðkos jø paslaptys, átaigios reèi- smuikas), Gediminu Daèinsku (altas) manno Fortepijoninis kvintetas Es- nës minties klodai. O tam keturiø Kaþko panaðaus prireikë dar ir tacijos, iðkilmingi kontrapunktai, ir nuo pirmøjø dienø èia grojanèiu dur, op. 44, – tai tarsi pastarøjø þmoniø ansamblis itin palankus. Pirmajam B. Bartóko kvartetui. Ta- niuansuota koloristika ir kartu ið Sauliumi Lipèiumi (violonèelë). Juos keleriø metø Èiurlionio kvarteto Trys Igorio Stravinskio pjesës sty- èiau èia retorika praturtëjo ávairiau- laisvës ir groþio pojûèio gimstanèios iðgirdome ir sukakties koncerte. veiklos atspindys, kai ansambliui giniø kvartetui, pasak paties kom- siais spalvø ir atspalviø pustoniais. improvizacijos. Sukurta tauri muzi- Koks iðsidriektø ilgametës Èiur- nekart teko ásitraukti á tarptautinius pozitoriaus, pranaðaujanèios artë- O svarbiausia – Èiurlionio kvarte- kos ðventë.

giais, bûti tarp elitiniø muzikantø. nesuprasdamas, sukûrë savo vande- siveþë svajonæ, jog galima gyventi nansavimas sumenko, ir muzikanto

A TKELTA IÐ 2 PSL. Tie elitiniai muzikantai, pavyzdþiui, nynà. Jis grojo su elitiniais muzikan- kitaip, „kaip þmogui“. specialybë tapo neperspektyvi. Ne- a. a. Raimundas Katilius, – labai tais, já gerbë kompozitoriai. Ðian- Paskui, jau laisvës metais, Smols- þinau, mes tuo laiku jau maþiau ben- Visi prisimena Smolskø kaip jautrûs þmonës, jie mielai padës, o dieniniai atlikëjai, atrodo, „kariauja kus koncertavo ir Pietø Amerikoje, dravome, bet manau, tas chaosas já ðmaikðtø ir linksmà þmogø. Ar á ne þlugdys. Bet á savo „kastà“ jie pri- dël rinkos“. ir Japonijoje, ir Australijoje, ir Nau- taip pat slëgë. savo arba mokiniø nesëkmes taip ëmë tik sau lygius, tiek pat talen- jojoje Zelandijoje, ir JAV, neminint pat reaguodavo su humoru? Ar vis tingus. O liaudininkai visà laikà tu- Smolskus su koncertais yra apke- Europos ðaliø. Ið Japonijos gráþæs Ar galime teigti, kad Smolskus dëlto viskà iðgyveno kur kas rim- rëjo árodinëti esà lygiaverèiai. Ir iki liavæs kone visà pasaulá. Kuo jis pasakojo: „Ásivaizduoji, ten net tak- buvo perfekcionistas? èiau, skausmingiau? ðiol árodinëja. þavëjosi ir norëjo, kad ir èia bûtø sistai su baltom pirðtinëm vaþinëja!“ Taip, jis buvo tikras perfekcionis- Uþ to gyvo humoro, uþ to prað- Smolskus sugebëjo iððokti ið sa- kaip „ten“? Prisiminë, jog kai lankësi automo- tas. Gal tai já ir „sudegino“? Nors matnumo vis dëlto slëpësi papras- vo terpës. Ir ne vienu ðuoliu, ne Mes ilgà laikà gyvenome uþ ge- biliø parodoje, „ten stiklinë vandens turëjo daug draugø, ir ne vien mu- tas, jautrus, daþnai sutrikæs þmogus. dviem, o gerokai aukðèiau. Jis uþ- leþinës uþdangos ir tuomet vienas ant kapoto padëta ir net nevibruo- zikø, o ir politikø, kitø srièiø meni- Juk iðeiti á scenà ir visada pasirodyti këlë kartelæ labai aukðtai, ir mes, ið muzikanto tikslø buvo „iðsikovo- ja, kai variklis veikia!“ Jis mëgo to- ninkø, mokëjo dþiaugtis kompani- tik paèiam geriausiam, ðauniausiam – mokiniai, manëme, kad pasistengæ ti iðvaþiavimà á uþsiená“. Smolskus bulus dalykus: tobulà garsà (buvo ja, buvo ryðki asmenybë, jis vis dëlto uþsikraunama didþiulë naðta ir atsa- bûsime kaip Smolskus. Ne. Tu turi tai sugebëjo. Jis mëgo pasakoti atsiveþæs brangià ir tiems laikams liko vieniðas. Tai mano asmeninë komybë. Tu jau nebegali groti kaip siekti dar toliau. Dabar yra nuosta- áspûdþius ið kelioniø. Papasakojo ir labai kokybiðkà muzikiná centrà), nuomonë. Man atrodo, kad uþ to kiti ir juolab prasèiau. Bet mes, mo- biø muzikantø, bet ambicijø iððokti skaudø ávyká, kai jie 1978 m. su ko- þavëjosi uþsienio grupëmis (ir roko praðmatnumo slypëjo vieniðumas. kiniai, to neþinojome ir þiûrëjome á dar toliau nematau. lektyvu gastroliavo, rodos, Norve- taip pat), kurios pasiekia tobulà de- Taèiau mus, jo mokinius, tas ilgas tà jo „blizgesá“ kaip á idealà. Tuomet Smolskus sugebëjo ágy- gijoje. Tuo metu á Afganistanà bu- rëjimà, garso kokybæ. Jis visuomet ir ádomus kelias, nueitas su juo kar- vendinti vienà labai svarbø dalykà: vo ávesta sovietinë kariuomenë. siekë tobulumo, groþio, estetikos. tu (að daþnai ir dabar su juo minty- Ar nepajutote Smolskaus poþiûryje kaip dabar patartø rinkodaros spe- Muzikantus, kaip „Russian“, iðva- Kita vertus, tas sovietiniø laikø se pasitariu), uþaugino, suformavo nusivylimo gaidø, netgi nusivylimo cialistai, ne kariauti dël rinkos, o su- rë ið ðalies, atðaukë gastroles. Pri- nepriteklius, tas „negalima“ já tie- ir padarë mums didþiulæ átakà. savo profesija? sikurti savo. Muzikoje tai yra vie- klausomybë tai sistemai labai já þei- siog stimuliavo, tada jam rûpëjo ið- Galbût nepasitenkinimo tuo liau- nintelis ir tikras kelias – susikurti dë, kaip ir kitus mûsø menininkus. siðokti, bûti kitokiam. O kai atsivë- PARENGË dininkø nepilnavertiðkumu atðvaitai savo vandenynà ir jame plaukioti ið- Tai taip pat sudarë dalá asmenybës rë laisvë, tapo „viskas galima“, buvo LAIMUTË LIGEIKAITË jautësi. Jis troðko bûti lygus su ly- këlus bures. Smolskus, galbût to në tragizmo. Smolskus ið uþsienio at- sunku ir pilnas sales pritraukti, ir fi-

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) 3 psl. T eatras Susigalvokim naujà planà Vido Bareikio „Ástabusis ir graudusis planas B“

Kristina Steiblytë neiðspræsta problema – scenografi- jos dalimi turinèius tapti èia pat pie- Ástabiai ir graudþiai Lietuvos mu- ðiamus vaizdus uþdengia uþuolaidos zikos ir teatro akademijai (turint ar pertvaros, tad nemaþa dalis þiû- omeny tiek ðvenèiamà aðtuoniasde- rovø nemato vizualiø sprendimø. At- ðimtmetá, tiek daugybæ iðugdytø pui- sakymø á ðiuos klausimus bûtø buvæ kiø kûrëjø ir atlikëjø, tiek ir pasta- galima ieðkoti arba su scenografe, ar- ruoju metu ryðkëjanèias problemas, ba su scenografijà konstravusiais pradedant netinkamomis patalpo- meistrais. Taèiau pasiskelbus, kad mis, baigiant dëstytojø trûkumu) bus kalbama apie planà B, greièiau- pagerbti Vidas Bareikis Nacionali- siai kiek primirðtas planas A, t.y. tie- nio dramos teatro Didþiojoje salë- sioginis fizinis poveikis þiûrovams. je sureþisavo „Ástabøjá ir graudøjá Vidas Bareikis ne pirmà kartà planà B“. O sureþisavæs gruodþio praleido galimybæ ið pasirinktos me- 5 d. pakvietë pasiþiûrëti tos antro- dþiagos iðtraukti ádomiausius, la- sios, nefasadinës þmogaus pusës, ið- biausiai provokuojanèius aspektus. ryðkëjanèios Herlufo Bidstrupo Be to, ðá kartà pasirodë, jog reþisie- vaizduotës pasiûlytose situacijose. riui ne visada pavyksta susitvarkyti Taigi spektaklis prasideda. Uþ- su spektaklio dramaturgine logika: dangos visai neskubama atitraukti: buvo sunku suprasti, kaip epizodai þiûrovai prietemoje iðklauso uver- riðasi, kaip jie jungti, iðdëlioti. Tie- tiûrà. Kaip paaiðkës per spektaklá, sa, karikatûros nëra lengviausiai pa- kompozitorë Rûta Vitkauskaitë su- siduodanti medþiaga kuriant spek- kûrë veiksmui scenoje labai tinka- taklá. Vis dëlto, pasikvietus á pagalbà mà muzikà (spektaklyje veikianèià su dramaturgija galintá dirbti þmo- „Ástabusis ir graudusis planas B“ M. ALEKSOS NUOTR. panaðiai kaip muzika nebyliame ki- gø, bûtø galima iðvengti tokiø bëdø. ne). Taèiau klausantis uvertiûros ið mas matytas, jis tinka H. Bidstrupo këtis, kad jauni aktoriai, apriboti rinis sumanymas. O jei buvo, tai ko- Deja, „Ástabusis ir graudusis planas muzikantams sukurtos duobës kyla karikatûroms á scenà perkelti: kaip maþos erdvës (nors ir didþiojoje sce- dël tada spektaklis kurtas remiantis B“ net neatrodë rimtas mëginimas nerimas: tai, kas skamba, neatrodo ir ðio dano pieðtos istorijos, taip ir noje), iðraiðkos priemoniø (karika- akivaizdþiai politiðkai angaþuotomis kurti nuoseklø, savarankiðkà, ádo- itin nauja, netikëta, ðmaikðtu ar kri- veiksmas scenoje fiziðkai skyla á ke- tûriðka fizinë vaidyba, klounø pasi- karikatûromis? O jei aktualûs lieka maus turinio kûriná ið H. Bidstrupo tiðka, tad nepanaðu, kad ir spektakly- liolika paveikslëliø, turinèiø ribotà rodymus primenanti iðgalvota kalba) tik vaikystës prisiminimai apie Lie- paveikslëliø. Greièiau tai tebuvo vie- je bus galima pamatyti ypatingø eks- erdvæ ir aiðkø praneðimà. bei kol kas dar ne iki galo atskleistø tuvoje iðleistà þaliàjà H. Bidstrupo nas LMTA jubiliejaus ðventimo ren- perimentø, naujoviø. O þadëtasis Prie nespalvotø karikatûrø dera savo galimybiø, sukurs stebuklus. To- knygelæ, tai kam tada kalbëti apie giniø: smagus, nereikalaujantis màs- antrasis planas taip, regis, ir nepasi- juoda ir balta scenografija bei kos- dël vos keli ið daugybës jaunø þmo- kaþkokius paslëptus gyvenimo pla- tyti, nes viskas ir taip aiðku, scenoje girsta. Vis dëlto dar neskubëkime nu- tiumai (Liuka Songailaitë). Visi pa- niø scenoje atrodë radæ savo vietà. nus? Beje, net ir planas B, kaip tai, sujungæs krûvà su LMTA susijusiø siminti: reikia bent aktoriø palaukti. sirodantys scenoje – juodi ir balti, O visi kiti dangstësi nuvalkiotu girtø kas mumyse paslëpta ir pasirodo tik gabiø þmoniø. Tik gerokai per ilgas Pasibaigus uvertiûrai atskleidþia- su ðen bei ten ðvystelinèiais spalvi- personaþø tampymusi, savo fiziniais tam tikrose situacijose, netinka spek- kaip ðventinis renginys. ma uþdanga. Bet tik tam, kad prie- niais akcentais (kojinës, sagos, apa- duomenimis arba mergaitiðku þave- taklio pagrindu tapusioms karikatû- Bet likti tiesiog ðvente spektaklis ðais þiûrovø akis atsivertø dar vie- tiniai ir kt.). Ir nors aktoriai atrodo siu. Neturëjo jie galimybës pade- roms: H. Bidstrupas vaizduoja tipus, nenori – pretenduojama patekti á na juoda siena. Tiesa, ði nelieka stilingi, þavûs, kostiumai „Ástabiaja- monstruoti ne tik asmeniniø gebëji- silpnybes ir ydas, kurie yra nuolat vi- LNDT repertuarà. Ir nors dabarti- uþverta ilgai. Prasiskleidþia vieno me ir graudþiajame plane B“ nepa- mø, bet ir savo ansambliðko bendro sur aplinkui ir kuriems nereikia laukti ná teatro repertuarà toks spektaklis langelio uþuolaida ir pasidaro aið- deda atverti plano B. Greièiau prie- darbo. Ir ant jø negalima pykti: jau- ypatingø situacijø, kad iðryðkëtø. Uþ- vargu ar labai pagadins, vis dëlto ku, kaip spektaklis veiks: scenoje su- ðingai – graþûs drabuþiai, labiau ni þmonës, taip anksti atsidûræ di- kreèiamas juokas, moralizavimas, jauniems aktoriams gali padaryti kurta trijø aukðtø konstrukcija su tinkami vakarëliui nei scenai, truk- delëje scenoje ir turintys patys, be svetimavimas, girtuoklystë su ávairio- meðkos paslaugà neleisdamas sau- maþomis vaidybos aikðtelëmis, ku- do jauniems aktoriams kurti charak- labiau patyrusiø kolegø ðalia, suval- mis pasekmëmis, ðeimininko ir tarno gioje aplinkoje vystyti savo gebëji- riø kiekviena turi uþuolaidas, ati- terius, nes, uþuot subtiliai nurodæ at- dyti veiksmà, publikà ir dar palai- bendravimas, neadekvatûs santykiai, mø. Jei „Ástabusis ir graudusis pla- traukiamas ir uþtraukiamas pagal liekamà tipaþà, visus niveliuoja. kyti tempà, kad neatsirastø veiksmo vertinimai, geismai: karikatûrose në- nas B“ vis dëlto bûtø átrauktas á poreiká. Taip spektaklyje kuriamos Pavyzdþiui, aktoriai vyrai aprengti ir muzikos neatitikimø, tikrai nega- ra jokio plano B, tik buitiðki paprasti LNDT repertuarà, OKT vis dar ro- vis naujos veiksmo vietos: sujun- labai panaðiai, skiriasi tik ið po per lëjo susitvarkyti su visais jiems te- þmonës buitiðkose kasdienëse situ- do ðá tà ástabaus ir graudaus, dau- giant kelias aikðteles horizontaliai trumpø kelniø kyðanèiø kojiniø kusiais uþdaviniais. Ypaè gavæ ne tik acijose. gybæ kartø pralenkianèio V. Barei- ar vertikaliai, atitraukiant ar uþtrau- spalva, marðkiniø ir marðkinëliø pa- vaidybiniø, bet ir muzikiniø solo, Su reþisûra galima sieti ir sceno- kio bandymà. Tad spektaklis – kiant visø aikðteliø uþuolaidas, ati- sirinkimas. Tad iðnyksta karikatûro- dar labiau kompromituojanèiø ne- grafijos bëdas. Bene labiausiai aká norintiems pramogos ir kad viskas traukus uþuolaidas sekant aktorius se svarbûs socialiniai tipai. Tiesa, patyrusius aktorius. O daugiausiai – rëþusi – vaidybos aikðteliø uþuolai- bûtø aiðku. Norintiems teatro bûtø ir t.t. O kad veiksmas bûtø supran- kiek maþiau susiniveliuoja moterø jaunà reþisieriø. das traukantys aktoriai, bandantys gerai susigalvoti planà B. O ðtai kal- tamesnis ir þaismingesnis, uþ akto- charakteriai – galime atskirti namø Dauguma spektaklio bëdø veda pasislëpti siauruose ruoþeliuose bant apie reþisieriø reikia tikëtis, kad riø nugarø baltame fone nuolat pie- ðeimininkæ nuo ponios. Taèiau ir èia tiesiai pas reþisieriø. Kad ir minëta tarp vaidybos aikðteliø, bet nuolat dabar planas yra gelbëti savo reputa- ðiami ir trinami pasakojamai istorijai tikslumo pritrûksta. socialiniø tipø niveliacija, regima ir matomi, ypaè þiûrint kiek ið ðono. cijà nauju darbu, kûrybiðkumu pra- tinkami vaizdai (scenografija Simo- Socialinius tipus trina ne tik kos- per kostiumus, ir per vaidybà, ver- Þiûrint spektaklá ne visiðkai fronta- nokstanèiu pirmuosius „No Theat- nos Biekðaitës). Nors toks sprendi- tiumai, bet ir vaidyba. Negalima ti- èia klausti, ar tik tai nebuvo reþisû- liai galima susidurti ir su dar viena re“ spektaklius.

Kronika uþ Lietuvos teatro skambesá, uþ mu- blauskas, sudaro literatûrologas vienà dþiugià permainà – Seime kasmet teikiamos uþ reikðmingiau- zikà kaip visavertæ teatrinio vyksmo Mindaugas Kvietkauskas, fotome- buvo nuspræsta, kad Nacionaliniø sius pastarøjø 7 metø Lietuvos ir Pa- Paskelbti 2013 metø dalyvæ; nininkas Stanislovas Þvirgþdas, ra- premijø laureatai vël turëtø galimy- saulio lietuviø bendruomenës me- Nacionalinës kultûros ir kompozitorius Giedrius Antanas ðytojas Donaldas Kajokas, dirigen- bæ gauti valstybinæ pensijà“, – sakë nininkø sukurtus kûrinius, viena meno premijos laureatai Kuprevièius – uþ plaèià muzikinës tas Juozas Domarkas, skulptorius spaudos konferencijoje kultûros mi- premija taip pat gali bûti skiriama raiðkos gamà nuo miuziklo iki ope- Robertas Antinis, menotyrininkë nistras Ðarûnas Birutis. uþ viso gyvenimo indëlá á kultûrà ir Kultûros ministerijoje pirmadie- ros ir baleto; Lolita Jablonskienë, architektas „Laureatai iðrinkti ið daugiau menà. Nacionalinës premijos laure- ná surengtoje spaudos konferenci- raðytojas Vladas Braziûnas – uþ Saulius Juðkys, kompozitorius Al- kaip 40 kandidatø. Nors tarp laure- atai iðrenkami ir paskelbiami gruo- joje paskelbti ðeði 2013 m. Lietuvos poetinius atradimus, gilinantis á lie- girdas Martinaitis, teatrologë Irena atø ðámet nëra moterø, jos turi dau- dþio mënesá, o premijas áteikia Lie- nacionalinës kultûros ir meno pre- tuviø kalbos lobynà ir baltiðkàjà pa- Veisaitë ir kino reþisierius Audrius giau galimybiø tapti Nacionalinës tuvos Respublikos Prezidentas mijos laureatai: saulëvokà; Stonys. premijos laureate, nes pagal statis- Vasario 16-osios proga. kino operatorius Jonas Gricius – aktorius Juozas Budraitis – uþ „Ðiø premijø svarba Lietuvos tikà ja tampa kas ketvirta pristatyta Kasmet teikiama ne daugiau uþ Lietuvos kino poetikos pagrin- kûrybà, apimanèià platø kultûros kultûrai ypatinga. Kadangi kultûra moteris, o vyrai – tik kas ðeðtas. Kvie- kaip ðeðios Lietuvos nacionalinës dø sukûrimà, aukðèiausià vizualinæ laukà, uþ novatoriðkà ir intelektua- daþnai neávertinama, labai svarbu, èiame aktyviau dalyvauti ðiame pro- kultûros ir meno premijos, kuriø kino kultûrà, uþ profesinæ sàþinæ; lià aktorystæ, atvërusià langà á Lie- kad bent atskiri kûrëjai, garsinan- cese“, – sakë Nacionaliniø kultûros kiekvienos dydis – 104 000 Lt. aktorius Donatas Banionis – uþ tuvà. tys Lietuvà, ákvepiantys savo pase- ir meno premijø komisijos pirmi- Juozo Miltinio teatro legendos tà- Lietuvos nacionaliniø kultûros ir këjus kurti, bûtø pastebëti ir áver- ninkas prof. A. Bumblauskas. KULTÛROS MINISTERIJOS INF. sà ðiuolaikiniame teatre ir kine; meno premijø komisijà, kuriai va- tinti. Turiu pasidþiaugti, kad ðalia Nuo 1989 metø Lietuvos nacio- kompozitorius Faustas Latënas – dovauja istorikas Alfredas Bum- premijos ðámet mes pasiekëme dar nalinës kultûros ir meno premijos

4 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) Ð okis Estetika poilsiui Vyèio Jankausko ðiuolaikinio ðokio spektaklis „Aritmijos“

Monika Jaðinskaitë nis, scenoje daugiau simbolinis nei vertus, atrodanèià visiðkai laisvai, stumdo ir kilnoja Dainiaus Biskio scenoje naðta daþniau tampa mote- realus. kita vertus – neámanomà be visiðko kuriamo personaþo kûnà, avintá ris (o jei norima parodyti maiðtà Praëjus beveik dvejiems metams Realiu personaþo individualumo atlikëjø susiklausymo, pajutimo per dviem tarpusavyje suriðtø batø po- prieð ðià tradicijà, ypaè Izraelio nuo paskutinio pastatymo, lapkrièio þenklu èia pretenduoja tapti batai – batraiðèio atstumà. Atlikëjams toks romis ant rankø bei kojø, ir taip ið- spektakliuose, daroma atvirkðèiai). 30 d. choreografas Vytis Jankaus- aprangos detalë, kurià ir lietuviai vis uþdavinys sudëtingas, bet panaðu, gauna ávairias ryðiø tarp batø (ar Ádomu, kad toks pasirinkimas V. Jan- kas „Menø spaustuvëje“ pristatë labiau naudoja reikðdami savàjá kad dviejø individø mëginimas iðgau- galûniø) kombinacijas. Arba tiesiog kauskui padeda eliminuoti lytiðku- naujausià savo darbà „Aritmijos“. „að“. Batai poromis sudëlioti ketu- ti maksimalià (judëjimo) laisvæ sim- vaikðto neðiodami batus ið scenos mo klausimus ir kreipti þiûrovo Juodoji salë buvo pilnutëlë, o vëliau riomis eilëmis scenos gilumoje. Jø biozëje buvo ne tik spektaklio tema, galo á prieká. Arba ðokèioja vietoje mintis á þmoniø apskritai, o ne á vy- þiûrovai pakviesti neiðsiskirstyti, pa- yra visokiø: juodø, rudø, mëlynø, bet ir choreografo ieðkojimø tikslas. iðskëtæ kojas. Visu kûnu susitrauki- rø ir moterø santykius. bûti ðokiu besidominèioje visuome- gelsvø, þaliø, aukðtø, þemø, blizgan- Gaila, kad per tà pirmà premjerà nëja ir skleidþiasi lyg Marthos Gra- Choreografas gerai jauèia erdvæ nëje ir neformaliai pasikalbëti prie èiø, matiniø, vyriðkø, moteriðkø, au- ir jà iðnaudoja, tad ðokio transfor- taurës vyno. liniø, laiveliø, atvirakulniø... Viena macija á minimalistiná judesá jo Nors neformalûs paðnekesiai vertus, jiems tenka ryðkus estetinis spektaklyje ávyksta be nuostoliø ir, apie menà nieko nestebina, „Arit- vaidmuo: baltoje, ið virðaus lygiai bent jau kol yra jungiama su ðokio mijø“ kûrëjø gestas ðokio teatro apðviestoje scenoje batai tampa atkarpomis, nekenkia vizualiai kû- kontekste man pasirodë malonus ir energetiniais taðkais; kartais savo rinio estetikai. Formaliai iðlaikyti netikëtas. Galbût èia galima áþvelg- forma ir koloritu atrodo gyvybinges- kûrinio vienovæ padeda garso take- ti mëginimà suartinti ir sustiprinti ni, labiau traukia aká nei baltai ap- lis, kuriame, iðskyrus lyriná Nicolas ðokio bendruomenæ, bet að bûèiau sivilkæ ðokëjai. Kita vertus, dauge- Jaaro kûriná, dominuoja industri- linkusi á tai þiûrëti kaip á logiðkà lyje spektaklio atkarpø jie tampa ir niai garsai, o dinamikà palaiko skir- spektaklio, kalbanèio apie individà judesio varikliu. Ðokëjai viena, tinga atkarpø ritmika. Vis dëlto, jei visuomenëje, pratæsimà. „Þmogaus abiem kojomis arba visomis ketu- á menà þiûrësime kaip á kalbà, „Arit- gyvenimas sociume yra kryþius, ku- riomis lipa á tarpusavyje suriðtø ba- mijose“ gali tekti nusivilti. Kai ku- rá ðiuolaikiniam individui tenka neð- tø porà, pradeda judëti, taèiau ne- riais atvejais judesiams reikðmæ ti ant savo peèiø“, – taip apraðyme gali to daryti laisvai, nes yra pririðti priskirti gana paprasta – tuomet pristatoma esminë kûrinio idëja. ir tiesiogine, ir perkeltine ðio þodþio choreografinë frazë tampa teiginiu. Mûsø ðokio scenai tokia problema- prasme. Tokia opozicija tarp laisvës Bet „Aritmijose“ teiginiø seka ne- tika nebûdinga, bet kultûriniame ir apribojimo paremta didelë cho- iðsivysto, jie lieka padrikais frag- diskurse ji nëra labai nauja ar ðiuo- reografijos dalis. mentais be idëjinës jungties, iðkel- laikinë: galima prisiminti, tarkime, Vienas ið pirmøjø „Aritmijø“ due- tø klausimø be atsakymø lygmenyje. Albert’à Camus, apie susidûrimus tø – Manto Èernecko ir Giedrës Galbût jø ir nereikia, bet toks po- tarp individo ir visuomenës raðiusá Kirkilytës ðokis apsiavus tarpusavy- þiûris prieðtarautø kûrëjø apibrëþia- prieð gerà pusæ amþiaus. je suriðtø batø porà. Jungiami bat- mai spektaklio idëjai. Remiantis kûrinio apraðymu, raiðèio ðokëjai leidþiasi á dinamiðkà Rasti ádomesni estetiniai sprendi- V. Jankausko pastatyme, kaip ir A. Ca- kelionæ: kyla nuo þemës ir vël lei- mai spektaklio kûrëjams nepadeda mus romanuose, þmogaus sociume dþiasi, supasi ir sukasi. Dël áspûdin- iðvystyti esminës kûrinio problema- klausimus tarsi mëginama nagrinë- gos, tarsi nuo pëdø kylanèios dvie- tikos. Rodos, spektaklio apraðyme ti ið individo perspektyvos: „Viena jø atlikëjø partnerystës prisiminiau yra pasakyta viskas, kas norëta pa- vertus, jis bando iðsilaisvinti ið visuo- avangardinius „Judson Church The- sakyti þmogaus gyvenimo sociume menës primestø reikalavimø ir ap- ater“ tyrinëjimus ir choreografës tema. „Aritmijose“ kalbëta daug, ribojimø. Kita vertus, bandydamas Trishos Brown „Pasvirusius duetus“. graþiai ir á temà, bet rimtesnio pro- realizuoti savo poreiká mylëti ir bû- Eksperimentiniame pasirodyme ðo- blemos tyrinëjimo iðvengta. Viena ti mylimam, jis turi mokytis nusiþe- këjai vaikðèiojo pasviræ nuo susijun- vertus, jei meno kûrinyje tikimës ne minti, atjausti, ásipareigoti ir tarnau- gimo aðies tarsi V raidë: centre jø tik formos, bet ir turinio, tai galima D. MATVEJEVO NUOTR. ti.“ Vis dëlto scenoje individo mes pëdos rëmësi á þemæ viena ðalia ki- laikyti trûkumu. Kita vertus, kartais Dainius Biskis, Riika Ihalainen spektaklyje „Aritmijos“ nematome. Èia – keturi ðokëjai, du tos, o virðutinës kûno dalys buvo nu- atrodo, kad lietuviø publika ðoká vyrai ir dvi moterys, – aprengti vie- tolusios per iðtiestø rankø atstumà. renkasi kaip tik todël, kad èia pro- nodo tipo kostiumais: baltomis kel- Kad galëtø ðitaip vaikðèioti, jie tu- batraiðtis neatlaikë ir sumenkino ham technikos pamokose. Ant Riik- blemø bei autoritarinio, vienareikð- naitëmis ir marðkinëliais, skiriasi tik rëjo jausti savo ir partnerio svorá bei patiriamo estetinio malonumo do- kos Ihalainen personaþo sukabina vi- miðko turinio yra nedaug – jiems marðkinëliø kirpimo detalës (kostiu- balansà, gebëti reaguoti á jo pasikei- zæ – ir ðokëjams, ir þiûrovams teko sus batus... trûkumas tampa privalumu. Taigi, mø dailininkë – Jolanda Imbrasie- timus. já ásivaizduoti. Galima paminëti ir D. Biskio bei ðiuolaikinio ðokio mëgëjams linkint në). Trys ið jø pasitinka þiûrovus jau V. Jankausko ðokio spektaklyje Kiti V. Jankausko choreografiniai M. Èernecko personaþø „ápareigo- bent estetinio malonumo, reikia ti- scenoje, ketvirtoji pasirodo paèioje batø pora ant skirtingø ðokëjø kojø ieðkojimai susijæ su judesio forma: janèios“ partnerystës momentà: vie- këtis, kad V. Jankausko „Aritmijos“ spektaklio pradþioje, tad þiûrovas tarsi taip pat praðytøsi simetriðko ju- iki ðiol jo spektakliuose dominavo nas vyrukas neða po pilvu pakibusá bus parodytos daþniau nei vos ke- beveik neturi galimybës kiekvieno desio, bet choreografas pasirinko ðokis, o „Aritmijose“ daug minima- kità. Abiejø santykis atrodo ypaè letà kartø publikai pristatyti „Judan- ðiø personaþø patirti atskirai. Publi- visiðkai kitokià iðeitá. Jis sukûrë ádo- lizuoto, elementaraus, funkcinio artimas, gali pasirodyti ir neáprastas – tys taikiniai“. kai jø individualumas tampa sàlygi- mià asimetriðkà kombinacijà, viena judesio. Èia kiti ðokëjai lyg lëlæ vis dar, net ir dabar, lietuviðko ðokio

Premjeros sa kompozicija, atliekama simfoni- lancholija. Að manau, kad dabar vi- lyje „Eugenijus Oneginas“ sakë ið mûsø.“ Kalbëdama apie spektak- nio orkestro, pirmà kartà nuskam- sa tai iðsikerojo dar plaèiau. Saky- G. Gladijus ir pridûrë: „Su Lietu- lio kûrybiná sumanymà, baletmeis- „Eugenijus Oneginas“ – bëjo pernai Jungtinëse Amerikos èiau, ir Eugenijus Oneginas gali vos rusø dramos teatru mane sieja terë teigë, jog uþduotis èia diktuoja netikëtu rakursu Valstijose. Aktoriø skaitomà roma- praregëti. Jis turi savo kelià: nuo so- prisiminimai, paveikæ viskà, kà vë- pats A. Puðkinas. „Man atrodo, kad Gruodþio 13 ir 29 d. pirmà kartà no tekstà tàkart scenoje interpreta- tumo ir apmirimo iki savæs paþadi- liau dariau. Lietuva ir Vilnius iðli- svarbu atskleisti, koks yra santykis dramos spektaklyje Aleksandro vo ðokëjai. nimo.“ ko mano atmintyje, mano làstelëse, tarp „iðorinio“ ir „vidinio“ þmo- Puðkino „Eugenijus Oneginas“ nu- Reþisieriaus bei inscenizacijos Pagrindiná Eugenijaus Onegino tarsi pirmoji meilë.“ gaus: koks jausmas buvo gyvenant skambës kartu su specialiai ðiam kû- autoriaus Jono Vaitkus teigimu, ði vaidmená reþisierius skyrë ukrainie- Lietuvos rusø dramos teatre „Eu- toje epochoje, kà kalbëjo vidinis riniui paraðyta kompozitoriaus Ser- muzika leis paþvelgti á garsøjá roma- èiø kilmës aktoriui Grigorijui Gla- genijaus Onegino“ posmai pasigirs „að“. Ádomu, kaip laisvës ir pramo- gejaus Prokofjevo muzika. Prieð nà ðiek tiek pakiliau ir kitu rakur- dijui. Pastaruosius dvideðimt metø pirmà kartà, bet aktoriø ðiame spek- nës amþius tà þmogø pakeitë“, – daugiau kaip septyniasdeðimt metø su. „Prokofjevo kompozicija nëra Kanadoje gyvenantis menininkas taklyje laukia iðbandymas ne tik svarstë M.S. Ðimulynaitë. jà turëjo iðgirsti Maskvos kamerinio iliustratyvi, ji prapleèia „Eugenijaus Lietuvos þiûrovams paþástamas ið A. Puðkino eilëmis. Jie taip pat ðoks Spektaklyje, kurio scenografijà teatro þiûrovai raðytojo 100-osioms Onegino“ tekstà laiko prasme. Tai vaidmenø Kauno dramos teatre ir kartu su baleto profesionalais – sukûrë Artûras Ðimonis, o kostiu- mirties metinëms skirtame spektak- leidþia akyliau paþvelgti á tas pro- J. Vaitkaus sukurtuose filmuose „Baltijos baleto teatru“. Pastarojo mus – Daiva Samajauskaitë, vaidins lyje. Kûrinys scenos taip ir nepasie- blemas, kurias këlë Puðkinas“, – sa- „M.K.È. Zodiakas“ bei „Don Þua- vadovës bei spektaklio choreo- beveik pusðimtis artistø. Onegino kë – já ið repertuaro iðbraukë cenzo- kë reþisierius. Kalbëdamas apie gar- nas“. O prieð ketvirtá amþiaus G. grafës Marijos Simonos Ðimulynai- vaidmená taip pat atliks ir ðiemet riai. Vëliau kai kurias kompozicijos søjá romanà, Vaitkus akcentavo jo Gladijus Lietuvos rusø dramos te- tës teigimu, scenoje vyksta intensy- „Auksiniu scenos kryþiumi“ ávertin- dalis S. Prokofjevas panaudojo kû- aktualumà: „O kas gi pasikeitë? atre reþisavo spektaklá „Kvietimas vûs kûrybiniai mainai: „Mes su tas aktorius Valentinas Novopols- riniuose „Pelenë“ bei „Karas ir tai- Juslingumas, vartotojiðkas alkis, ne- á eðafotà“. „Esu kiek avantiûristas, baleto trupe dþiaugiamës, kad tai ið kis. ka“, o po muziko mirties partitûros galëjimas atsispirti ir persisotini- tad man patiko toks netikëtas pa- dalies ir edukacinis procesas: semia- LRDT INF. ilgus metus dûlëjo archyvuose. Vi- mas: kûrinyje ta krizë pavadinta me- siûlymas“, – apie vaidmená spektak- mës patirties ið aktoriø, o aktoriai –

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) 5 psl. F otografija Mëginimai atrakinti

A TKELTA IÐ 1 PSL. nesu taip laukusi – gal iðaiðkës Luc- lupti kiauðiniai, atkàstos duonos rie- ma á Luckaus reportaþines fotogra- kaus paslaptis? Kiekvienas parodos kës, nuèiupinëtos stiklinës ir buteliai. fijas tai matau: keistuose vypsniuo- atidarymo renginiø dalyvis siûlë savo Þmonës nieko ypatingo neveikia, tik se be prieþasties, perdëtos ekstazës raktà. Pasaulyje iðgarsëjæs Ukrainos valgo, geria, lûkuriuoja, eina. Ið jø mostuose, kolegø ðëliojimuose. fotografas Borisas Michailovas tei- ðaiposi plakatuose nupaiðyti energin- Luckus þaidë reportaþo tradicija gë, kad Luckus parodë tikrovës ne- gi tarybiniai jaunuoliai. Gruzijoje, þvelgdamas kaþkur tarp lemiamø gatyvà, todël jo fotografijos nesu- Azerbaidþane ar Lietuvoje gyvenan- momentø, kur nëra nieko apèiuo- kelia nostalgijos. Pasakodama apie tiems þmonëms nelinksma. Sporti- piamo. Jis þaidë ir paèia fotografija – tai, kaip vaikystëje tekdavo paklus- ninkai, nuðokæ nuo tramplino, neria dekonstruodamas kadrà, idant ið- ti brolio reþisûrai, Luckaus sesuo þemyn suglaudæ sparnus, pasiruoðæ gautø „negrabios jaunatviðkos nuo- Graþina kartojo: kûryba jam buvo stoiðkai tëkðtis galvomis á þemæ – jø traukos“ efektà. þaidimas. O fotografas Algirdas Ðeð- kûnuose nerasi në uþuominos á skry- Taèiau vienas ciklas – „Improvi- kus sakë taip: á jo darbus galima „þiû- dþio ekstazæ. Giminës guli ligos pa- zuojant pantomimà“ – yra þaidimas rëti tik su tam tikru kiekiu skausmo“. tale. Kolegos þiûri á save televizo- nuo pradþios iki pabaigos. Jo tiks- Susiveriu visus raktus ant þiedo – riuose, bet ten – ta pati vargana, tik las, Luckaus þodþiais suðunkant, „ið- paþiûrësiu, ar jie tiks Luckaus pa- dar blyðkesnë tarybinë tikrovë. trûkti ið geleþiniø fotografijos spàs- saulá sauganèiai spynai. Taèiau Luckaus gyvenime nëra tø! Akimirkai atsiduoti baisiai sapno Tania Luckienë-Aldag, „Vitas Luckus baltame fone“. 1987 m. N UOTRAUKOS IÐ FOTOGRAFO ARCHYVO, JAV, TATJANOS LUCKIENËS-ALDAG NUOSAVYBË nieko vientiso. Net ir negatyvas ne iliuzijai!“ Modrio Tenisono papraðy- Dalijimas á làsteles visai negatyvus. Ðtai purvinu keliu tas nufotografuoti jo pantomimos te- kos erzelio, nuo veidus iðtampiusio akvarelës pamokas kyðteldavo klau- Tikrovë apgaulinga – visi fotogra- darda mëðlo prikrautas veþimas, atrà, Luckus nusiveþë aktorius á gam- pykèio, nuo teisuoliø keliamo triukð- simà „ne á temà“: „Ar galima iðveþ- fuodamiesi apsimetinëja, o sovieti- virð jo susitvenkæs juodas debesis, tà. Fotografavo jø veidus, pakibusius mo, nuo godulio, nuo vagiðiø, net ti visà smëlá nuo jûros pakrantës? në tikrovë apskritai buvo melas. To- bet veþimo gale sëdintis vaikas at- po dangum, suaugusius su rauplëtais nuo jam padedanèio neðti kryþiø Si- O abstrakcija, tûnanti mumyse... dël Luckus naikino jos átaigà sisuka á fotografà ir ðypsosi. „Ðitas medþiø kamienais. Fotografavo jø mono, kurio matosi tik smakras, kai Kas ji? Tarsi galaktika, neturinti ma- ardydamas fotografijos ritualà, lau- vaizdas man apibûdina Lietuvà – së- susipynusius kûnus. Paskui viskà jis, uþvertæs galvà, stengiasi perimti to, begalinio gylio – dieviðkojo Mo- þydamas jos rëmà, karpydamas á làs- di mëðle ir laimingi“, – pakomenta- karpë, montavo, spalvojo, klijavo, naðtos svorá. Bet á ðià minià ásimai- carto apraiðka – ir svarbesnë uþ re- teles. Kai jis perkuria rastas nuotrau- vo paþástamas uþsienietis. Tegu ei- kol iðdëliojo ant Hieronymo Boscho ðæ þmonës su dujokaukëmis oku- aliausià realybæ.“ kas („Poþiûris á senovinæ fotografijà“ na jis... Luckus ðaiposi ið sovietinës paveikslo „Kristus, neðantis kryþiø“ puoja praeitá. Paprastø þmogeliø Bet neatsitiktinai paminëjau ir „Saldi nuotaika“), tai beveik aki- ekonomikos: parduotuvës lentynos (1515–1516). Kristø lydinèioje pa- niekðybës ir nuodëmës nublanksta uþuolaidà, o Luckus ne ðiaip sau pa- vaizdu. Taèiau Anninskis tuos pa- beveik tuðèios, tad pardavëja juok- ðaipûnø, gaðlûnø, vagiø, iðkrypëliø prieð karo angelø blogá. Tikràjà du- sinaudojo paveikslu. Mimai – tikro- èius veiksmus áþvelgë ir Luckaus re- damasi sveria kûdiká. Ideologijai minioje ëmë sukinëtis þmonës su jokaukiø paskirtá iðduoda viename vës imitatoriai – nuo antikinës Grai- portaþuose – atskirumo akimirkas, kliûva beveik visur, jos ikonos tam- dujokaukëmis, o gal net ne þmonës – atspaude matomas atvirkðèias þodis kijos laikø savo kûnais pasakojo kai þvilgsniai nesusitinka, kai visi ju- pa be dþiaugsmo vartojamu kièu. kas þino, kà slepia jø akiø stiklas? „áåçîïàñíàÿ“ (nepavojinga) – tai istorijas. Tai buvo teatras ir kartu – da á skirtingas puses, kai dël mûsø Lozungø pompastikà paþemina ne- Vis dëlto þmonës – vienas nusitrau- atvirkðtinë sauga, saugumo mas- virsmo ritualas, padedantis pereiti dëmesio peðasi ant sienø kabantys tinkami gestai, kaip parodos plaka- kia dujokaukæ ir tà akimirksná jo karadas, o ið tiesø – anonimiðka be- ið ðviesos á tamsà, ið tamsos á ðviesà. paveikslëliai. Anninskis tai laikë tui parinktoje fotografijoje: po de- veidas virsta boschiðka grimasa. Tai sieliø padarø prievarta. Tai nuo jos Tuomet ir visa tikrovës imitavimu maiðtu prieð tikrovës patikimumo besuotu dangumi uolos fasade ne þaidimas – mimø kûnai peraugo atsiribojæs Kristus. Regis, apie já grásta Vakarø Europos tapyba – su- iliuzijà. Dabar perskaitytume – iðkalti Lenino, Marxo ir Engelso á paveikslo kûnus, laiko atstumas ið- màstë Luckus, kai dienoraðtyje uþ- stabdytas, „nufotografuotas“ panto- prieð modernistiná tikëjimà repre- profiliai rûsèiai þvelgia á ateitá, o á nyko, kryþius neðamas dabartyje, raðë: „Daugiabriaunë, kovojanti mimos spektaklis, kurio pagrindinis zentacijos ir tikrovës ryðiu. Jungda- juos þvelgianti moteris didingai uþ- kaip visada buvo neðamas, tik anks- màstanèio þmogaus prigimtis nuo- herojus yra Kristus, mirðtantis ir pri- mas senas fotografijas ið Vilniaus, simoja irklu. Net mirèiai trûksta èiau tai fiksavo tapyba. lat verèia já budëti rugiuose prie sikeliantis Dievas, kiekviename pa- Varðuvos ar Paryþiaus, Luckus elgë- rimties: negrabiai neðami karstai bedugnës, ties gyvenimo ir mirties veiksle ið naujo aukojamas, idant si kaip postmodernistas – mëgavosi trankosi á durø staktas, vyrai, uþmir- Skausmas riba.“ Negatyvi, susiskaidþiusi á làs- bûtø iðpirktos já supanèiø paprastø prasmës takumu ir siûlë þvelgti ne á ðæ graþiai paðarvotà moèiutæ, më- Boscho paveiksle visa bjaurastis teles Luckaus fotografijø tikrovë þmoniø nuodëmës. O fotografija – vaizdà, o uþ jo ribø, á platesná kul- gina atidaryti langà... Buitis iðstumia sukasi apie uþsimerkusá Kristaus stovi ant bedugnës kraðto ribos ne- mums tarsi sako Luckus – tik paro- tûriná kontekstà. Decentruodamas bûtá, viskas sukasi linksmai degtinës veidà centre. Jis jau beveik anapus, nujausdama. do, kad ir tikrovë yra spektaklis: ðtai erdvæ, árëmindamas tuðtumà, jis ratu. jo atvaizdà (gyvesná uþ tikràjá vei- Taèiau Luckaus pakeistame Bos- mimas nuima dulkelæ nuo aðutine ap- trikdë suvokëjà, nes priminë jo pa- dà) jau neðasi Veronika – pirmàjà cho paveiksle Kristaus veidà nustel- sivilkusios bobutës, neðanèios ryðulëlá, ties reliatyvumà. Þaidimas pasaulyje fotografijà, atspaustà dro- bia didþiulis parausvintas kûdikis, piktokai þvelgianèios á mus ið po savo Taèiau dabar niekas nebetrukdo Kai menininkas „þaidþia“, pa- bulëje. Kristus jau su viskuo susitai- laikomas geltonø ir þaliø rankø, len- gëlëtos skarelës, peties. Veiksmas skaityti ir politinës skaldymo á làs- kvimpa nerûpestingumu. Þiûrëda- kæs. Atsiribojæs ramybe nuo aplin- danèiø ið dujokaukiø, ið uþ minios vyksta kapinëse, ryðulëlyje tikriau- teles potekstës. Ðtai „nuobodulio Vitas Luckus, ið ciklo „Improvizuojant pantomimà“. 1971-1973 / 1982 m. uþuolaidos. Laikomas ar pririðtas siai – jau paaukotas kûdikis, bobu- estetikos“ kontekste mano anali- prie tos piktaveidþiø visuomenës tei nematomas mimas – ið anapus zuota fotografija ið „Gruzijos“ cik- kryþiaus? Kas tas kûdikis? Prisime- pasirodæs angelas. Dvi tikrovës su- lo: þmonës laukia autobuso stote- nu, maèiau ið senø nuotraukø pasi- sitinka – bet viena kitos paveikti ne- lëje, moterys, neðinos krepðiais, skolintà dubenyje sëdintá kûdiká, vis gali. Tarp jø lieka plyðys, o ið jo virs- dairosi, krapðtosi nosá, viena juoda- kitaip pasirodantá keliose Luckaus ta nepripaþinimo skausmo viduriai plaukë praþygiuoja tarsi parade, vi- fotografijose. Neþinau, kà jis reið- ir sardoniðkas Luckaus juokas – gal sø veidai rûðkani, o tolumoje – mil- kë autoriui, bet þinau, kà man sako net ið mûsø, þiûrinèiø taip rimtai, nes þiniðkas plakatas su dþiugiai rankà vaizdai. Ðtai dubenyje sëdintis kû- viskas – spektaklis, viskas netikra, kol iðkëlusiu Breþnevu, skelbianèiu ne- dikis virsta seno veido (nesvarbu, nepraryji vienatvës jauko. iðardomà partijos ir liaudies vienybæ. vyro ar moters) lûpomis. Nemëgau Prieðtaravimas bado akis – tikrovëje ðio montaþo – per daug akivaizdus Atrakintas? vienybës nëra. Tik abejingumo átvin- triukas. Bet staiga já reabilitavo Retrospektyvoje pristatytas Luc- kusi kasdienybë, kurià iðtverti pade- Matulytës tekstas, kuriame ji Luckui kus yra atpaþástamas ir ðiek tiek jau da nebent ironija. Tuomet, kai val- pritaikë kunigo Juliaus Sasnausko þo- kitas. Visø pasiûlyti sàvokø raktai dþia ðlovino minià, o fotografija dþius apie fotografo bendraamþá Si- tinka, bet juos pasukau ir á prieðin- visur ieðkojo ryðio, Luckus baksno- gità Gedà: „...visø pranaðø likimas – gà pusæ. Berakinëjant spyna iðkli- jo á pertrûkius, sutapimø atsitikti- kraujuojanti burna“. Nuo ðiol matau bo ir nukrito. Ar atsivërë Luckaus numà ir bûties beprasmybæ. burnà, iðrëkianèià deginanèià ðvie- durys? Ar tai ið viso ámanoma? Re- sà, baugiai tarianèià Gedos eilërað- gis, jis pats bûtø linkæs tuo abejoti, Negatyvas èio þodþius: „Prasivers jûroj kriauk- kaip abejojo fotografijos galia at- Matau, kad negatyvas: Luckaus lë ir ið jos kyðtels galvà þmogus.“ verti gyvybës paslaptá: „Að visuomet nufotografuotø þmoniø veidai ne- Nes kûrëjas perstatys daiktus savo jauèiu barjerà, kuris trukdo skleis- graþûs, netaurûs, neiðmintingi, mo- sieloje, „uþ akiø ir kaktos / akiø dug- tis þinojimui, ir akimirkos atsivëri- terys daþniausiai storos, dulkëtos, ne“, sumedëjusiu veidu tekant kru- mas turi neiðvengiamo uþdarumo vyrai iðsiklaipæ, sudribæ, apsikarstæ vinoms lapø aðaroms. Kûdikis – tai þymæ.“ medaliais. Visur pilna ðiukðliø, më- klausianti, naiviu neþinojimu ðvytin- tosi laikraðèiai, ant neðvaraus popie- ti Luckaus siela, paruoðta aukojimui. Paroda veikia iki vasario 16 d. riaus serviruotos vaiðës – tik pusiau Ta pati siela, kuri jam vaikystëje per www.ndg.lt

6 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) M eno projektas

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) Paulina Eglë Pukytë, „Ta vieta“. 1997–2013 m. 7 psl. D ailë, K inas Intriguojantis uþdavinys Lietuvos menininkai Liuksemburge

Europos Komisijos Vertimo raðtu paèiø vaisiø – „Found in Transla- Taèiau prieð sulaukiant kompli- generalinio direktorato Lietuviø tion. Lithuanian Literature in the mentø ir ávertinimo reikëjo nudirb- kalbos departamento darbuotojø EU Languages“. Pastarasis – vers- ti daugybæ darbø: sudaryti kûriniø iniciatyva Liuksemburge ðá pusmetá tinës lietuviø literatûros visomis 24 pristatymo ir gràþinimo grafikà, uþ- surengtas solidus Lietuvos meni- oficialiomis Europos Sàjungos kal- sakyti transportà, pasirûpinti drau- ninkø parodø ciklas. Jis pradëtas bomis paroda. Knygas, beje, nu- dimu, parengti ir iðspausdinti paro- Mariaus Jovaiðos fotografijomis spræsta parduoti Europos Komisi- dø plakatus ir katalogus, paruoðti „Neregëta Lietuva“, o baigiamas jos labdaros renginyje, o surinktas ekspozicijà, skleisti informacijà apie Antano Sutkaus fotografijø ekspo- lëðas skirti nedidelio Lietuvos mies- parodà, atsakinëti á susidomëjusiøjø zicija. Taip pat demonstruoti Va- telio vaikø namams, kuriuos remia- klausimus ir panaðiai. Kai kurie me- lentino Antanavièiaus asambliaþai, me jau ne vienus metus. nininkai atvyko á parodos atidarymà, Stasio Eidrigevièiaus plakatai, tad teko rûpintis jø priëmimu, apgy- Gintaro Kraujelio tapyba, Sigito Ar parodos sulaukë publikos dëme- vendinimu, ekskursijomis ir vernisa- Baltramaièio ir Arûno Baltëno sio, kas þiûrovams buvo ádomiausia? þø organizavimu, pradedant informa- fotografijos, vaikø knygø iliustraci- Kiekviena paroda atrado savo cijos sklaida, vyno bei uþkandþiø jø paroda „Illustrarium“. Labai þiûrovø, o kiekvienas þiûrovas – sa- pirkimu ir baigiant sveèio pristatymu norisi, kad Europos Komisijoje Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas vo parodà. Ið to, kad teko atsakinë- auditorijai. Labiau malonumu nei dirbanèiø lietuviø atliktas darbas ágyvendintojas – Europos Komisijos tas pasirinkimas, ryðiai su kvieèiamai- ti á klausimus apie visas parodas, darbu vadinèiau mûsø sveèiø asme- garsinant mûsø ðalies menà bûtø Vertimo raðtu generalinio direktora- siais, mûsø ásivaizduojamas potencia- sprendþiu, kad visi menininkai su- niniø pageidavimø vykdymà. O jø þinomas ir Lietuvoje. Todël pasida- to Lietuviø kalbos departamentas. lus menininkø geranoriðkumas ir laukë susidomëjimo ir ágijo naujø bûta ávairiø: nuo apsilankymo mo- lyti áspûdþiais apie parodø ciklà Didþioji dalis Europos Komisijos kartais tiesiog atsitiktinumas. Norë- gerbëjø ið ávairiø valstybiø nariø. Da- dernaus meno muziejuje MUDAM pakvietëme ðios idëjos sumanytojà direktoratø ásikûræ Briuselyje, o mû- jome, kad bûtø atstovaujama kuo lis G. Kraujelio, V. Antanavièiaus, ar midijø grietinëlës padaþe raga- Ingà Lukoðevièiûtæ. siðkis – Liuksemburge. Briuselyje ávairesnëms sritims: tapybai, fotogra- S. Baltramaièio, A. Baltëno kûriniø vimo iki ekskursijos á buvusià „Liuk- yra Lietuvos Respublikos ambasa- fijai, grafikai, plakato, tekstilës menui, atrado naujus ðeimininkus ir liko semburgo radijo“ buveinæ. Kas paskatino imtis tokio tæstinio da ir Lietuvos nuolatinë atstovybë muzikai, literatûrai ir t. t. Tarëmës, dis- Liuksemburge. Vis dëlto didþiausià Visi darbai, áskaitant ðimtus tele- renginio? Europos Sàjungoje, tad natûralu, kutavome, svarstëme logistines ir fi- aþiotaþà, mums gal kiek netikëtà, su- fono skambuèiø ir elektroniniø laið- Aðtuonios Lietuvos menininkø kad Lietuvos ir jos kultûros vieðini- nansines galimybes. Susiraðëme laið- këlë „Illustrarium“ – paroda, kurià kø, veiklos koordinavimas ir atsa- parodos ir pagrindinis Lietuvos pri- mo veikla ten gerokai aktyvesnë. kais ir susiskambinome su autoriais. kolegos komentaruose vadino „gra- komybë gulë ant peèiø þmonëms, statymo renginys, kuriame paskai- Tos veiklos vaisiø retkarèiais galime Vieni pakviestieji paþadëjo ir nete- þia, juokinga ir verèianèia susimàs- kurie visà dienà dirba savo tiesiogi- tà skaitë ið JAV pakviestas Tomas paragauti ir Liuksemburge, bet ap- sëjo, kiti, mûsø dþiaugsmui, entu- tyti“ ir uþvertë mus klausimais, kur ná, su parodomis ar menu niekaip Venclova, muzikavo skrabalininkas skritai daugiausia tenka pasikliauti ziazmo rodë daugiau, nei tikëjomës. galima ásigyti reprodukcijø. nesusijusá darbà. Jauèiausi diriguo- Regimantas Ðilinskas ir buvo rodo- Liuksemburgo lietuviø bendruome- Po truputá iðsirutuliojo trumpasis – janti didþiuliam chorui, nors pati mos Arûno Baltëno fotografijos, – nës ar pavieniø jos nariø jëgomis ir itin garsiø Lietuvos menininkø – sà- Ar ciklas pateisino rengëjø lûkes- natas menkai paþástu. Lieka tik ste- iðties nemenkø uþmojø programa. lëðomis. Visos aðtuonios parodos ir raðas. Já perþvelgæ kiek nusigando- èius? bëtis, bet choras dainavo, ir visai ne- Taèiau ir proga nepaprasta. didysis Lietuvos pristatymo rengi- me – buvo sunku patikëti, kad vis- „Iðmatuoti“ realià ðitø parodø blogai. Antràjá 2013-øjø pusmetá Lietu- nys vyko Europos Komisijos JMO kà pavyks padaryti vien savo naudà Lietuvai ir jos kultûrai bûtø Liepos mënesá skelbdami kultû- va pirmà kartà istorijoje pirminin- rûmuose. Keliomis parodomis pa- jëgomis ir ið savo kiðenës. sunku, bet manau, kad bet kokia ros programos pradþià jà pristatë- kauja Europos Sàjungos Tarybai. sidalijome ir su Briuselio kolegomis. Valentinas Antanavièius, Marius vieðinimo veikla yra potencialiai me ðûkiu „Lithuania wants to be se- Valstybiø nariø yra 28 ir „pirminin- Jovaiða, Stasys Eidrigevièius, Gin- vertinga. Darbus bent viena akimi en“ („Lietuva nori bûti pamatyta“). ko“ pareigas jos eina nustatyta eilës Kas nulëmë kvieèiamøjø menininkø taras Kraujelis, Egidijus Rudinskas, pamatë, menininkø pavardes iðgirdo Programai einant á pabaigà, manau, tvarka, tad ði galimybë pasitaiko tik sàraðà? Antanas Sutkus, Sigitas Baltramai- 28 Europos Sàjungos valstybiø nariø galima pasidþiaugti – Lietuva buvo kas porà deðimtmeèiø. Tiesiog ne- Atrinkti menininkus buvo sun- tis. Tai trumpojo sàraðo menininkai. atstovai. Tiek menininkai ir jø paro- ir pamatyta, ir iðgirsta. Dabar lai- galëjome praleisti progos pasidalyti kus, bet intriguojantis uþdavinys. Be to, eksponavome ið Tarptautiniø dos, tiek mes, organizatoriai, sulaukë- kas perduoti pirmininkavimo esta- dideliu maþos ðalies menu su Euro- Pirminis – gana ilgas – sàraðas bu- kultûros programø centro pasisko- me daug komplimentø. Galimybë pa- fetës lazdelæ graikams. pos Komisijos kolegomis. vo kolektyviniø diskusijø rezultatas, lintà Lietuvos vaikø knygø iliustra- bendrauti su paèiais menininkais – irgi Minëtos programos iniciatorius ir kurá lëmë gerai apgalvotas ir pagrás- cijø parodà „Illustrarium“ ir savo nemenka likimo dovana. PARENGË IEVA PLEIKIENË

Anonsai to mergina, rodos, atleido vieninte- ákvëpimo sëmësi ið Sigmundo Freu- liam Dievui. Pasak reþisierës, jai do knygø, antikinës graikø literatû- Kinas ið „Naujosios buvo ádomu, kokioje visuomenëje ros, Dante’s ir J. W. Goethe’s. Europos“ ji gyvena dabar. Begiè, kaip ir dau- Gruodþio 19 d. bus rodomas bos- Gruodþio mënesá vyksiantis „ART- guma bosniø, nebetiki, kad ðalies niø reþisieriaus (dabar gyvenanèio scape“ projektas pristato penkis visuomenë atsigaus. Jos manymu, Kanadoje) Igorio Drljacos filmas 2012 m. sukurtus filmus, rodytus ðiø svajonës uþleido vietà prisiminimams, „Krivina“. Autobiografiðkame filme metø „Kino pavasaryje“. Tai jaunø o tai verèia jaustis bejëgiðkai. pasakojama apie imigrantà Miro, kûrëjø ið Rytø ir Vidurio Europos Gruodþio 18 d. bus parodytas kuris niekaip negali pritapti uþsie- darbai. garsaus lenkø kino kûrëjo Jerzy nyje, nesugeba prisiriðti prie þmo- Programà gruodþio 17 d. „Skalvi- Skolimowskio sûnø Józefo ir Mi- niø ir nuolat keièia gyvenamàjà vie- jos“ kino centre pradës Aidos Begiè chaùo filmas „Ið pragaro“ („Ixjana“). tà. Karas gimtinëje – buvusioje drama „Sarajevo vaikai“ („Djeca“). Deja, galutinio jo varianto nebeið- Jugoslavijoje – já traumavo psicho- Prieð ketverius metus reþisierës de- vydo Indijoje tragiðkai miræs Józe- logiðkai. Kai Miro suþino, kad se- „Ið pragaro“ biutinis filmas „Sniegas“ buvo fas Skolimowskis (1970–2012). Ðis nas draugas Dado, kurá jis laikë din- mo ypatumø. „Estiðkuose grybavi- „Apie sraiges ir þmones“ („Despre átrauktas á Kanø festivalio „Kritikø filmas – trileris ir kartu metafizinë gusiu be þinios, ieðkomas uþ karo mo ypatumuose“ pasakojama apie oameni si melci“). Istorija nukelia á savaitës“ programà ir apdovanotas drama apie iðdavystæ, draugystæ ir nusikaltimus, gráþta á gimtinæ jo ieð- politikà Adu, su þmona iðsiruoðusá 1992 m., kai visa Rumunija laukia Didþiuoju prizu. „Sarajevo vaikai“ moters svarbà vyro gyvenime. Pasa- koti. Drljaca norëjo sukurti filmà, grybauti kaip tik tà dienà, kai kilus Michaelo Jacksono pasirodymo, o rodytas Kanø „Ypatingo þvilgsnio“ kojama apie jaunà raðytojà Mare- perteikiantá praradimo jausmà, ku- átarimams korupcijai vyrui paskam- vienai automobiliø kompanijai gre- programoje ir taip pat sulaukë dë- kà, kuris bando iðsiaiðkinti paslap- ris kankina daugelá þmoniø, emig- bina þurnalistas. Adu bandymas pa- sia bankrotas. Darbininkø profsà- mesio. Filme koncentruojamasi á du tingas savo draugo Arturo mirties ravusiø á Vakarus ið karo apimtos bëgti nuo atsakomybës nuves já á jungos lyderis Georgas nesiruoðia Jugoslavijos karo naðlaièius. Rahima aplinkybes. Trûkinëjanèioje ir cha- buvusios Jugoslavijos. Reþisierius tankià girià, ið kur sugráþti nepadës lengvai susitaikyti su gresianèia be- bando apsaugoti savo jaunëlá brolá otiðkoje atmintyje jis stengiasi atga- bando laviruoti tarp improvizacijos net uþimamos aukðtos pareigos. Re- darbyste. Jis sugalvoja iðeitá: visi Nedimà nuo vaikø namø. Apie jø të- minti praeities fragmentus. Baimin- ir kuriamo naratyvo, paremto kelio- þisierius pripaþino, kad filmà ákvë- bendradarbiai susivienys, nuvyks á vus kalbama maþai, tik þinoma, kad damasis, kad pats praþudë draugà, nëmis po Bosnijà, aplankant vietas, pë ne konkretus politikas, filmas sostinæ ir parduos savo spermà nau- ðie þuvo per karà. Vakarø visuome- Marekas bando uþgniauþti kaltës kur praleido vaikystæ. veikiau yra politikø mentaliteto sa- jai atidarytam Bukareðto spermos nëje tikima, kad terapija ir laikas jausmà susitikinëdamas su moteri- Gruodþio 20 d. bus galima pasi- tyra. Labiausiai Hussarà domino, bankui. Anot reþisieriaus, tai filmas padeda iðspræsti problemas, bet Be- mi, kuri susijusi su Arturo dingimu þiûrëti estø komedijà „Estiðki gry- kaip jie teisina savo poelgius. „apie paprastà þmogø, kuris tampa giè filmas árodo, jog tai netiesa. Ðis labiau, nei atrodo. Filmo premjera bavimo ypatumai“ („Seenelkaik“, Gruodþio 21 d. programà uþbaigs dideliø permainø liudininku – komu- pasaulis Rahimai nesuteikë nieko, ávyko pernai Romos kino festivaly- reþ. Toomas Hussar). Filmo tema Tarptautinio Transilvanijos kino fes- nistinio reþimo griûtis apverèia aukð- veikiau viskà atëmë, tad kaip gali- je, o per spaudos konferencijà Mi- gana aktuali ir lietuviams, mëgstan- tivalio direktoriaus, prodiuserio ir re- tyn kojomis jo áprastà kasdienybæ.“ ma atleisti, kas neatleistina? Vis dël- chaùas Skolimowskis dëstë, kad tiems pasijuokti ið savø politikavi- þisieriaus Tudoro Giurgiu komedija PARENGË SANTA LINGEVIÈIÛTË

8 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) K inas Laiko kilpose Krësle prie televizoriaus

Coky Giedroyã gimë Honkonge, sas apsimeta þurnalistu. Prancûzui daug karðtos muzikos ir ðokiø. Fil- uþaugo Anglijoje, kino reþisûros padeda lenkø þvalgas Antonis Pa- me vaidinæ Jennifer Grey, Patrickas mokësi Bristolio universitete. Jos kulskis (Marcin Dorociñski), su ku- Swayze’as ir Cynthia Rodes iðkart ta- tëvas Michaùas Giedroyãas – ið kil- riuo jie kartu 1920-aisiais kovësi po þvaigþdëmis, „Purvini ðokiai“ su- mingos lietuviø ir lenkø bajorø gimi- prieð bolðevikus. laukë ne vieno tæsinio. Keistas daly- nës kilæs istorikas, tarp artimiausiø „Varðuvos ðnipuose“ bus pagro- kas toji nostalgija: „Purvinø ðokiø“ reþisierës giminaièiø – ir legendinis bimø ir þmogþudysèiø, apsimetëliø þiûrovai 1987-aisiais ilgëjosi 7-ojo Paryþiuje leisto þurnalo „Kultura“ aristokratø ir blogø vokieèiø, iðda- deðimtmeèio pradþios, dabartiniai „Varðuvos ðnipai“ redaktorius, Czesùawo Miùoszo vysèiø ir meilës. Ðnipai iðdavinës þiûrovai vis daþniau græþiasi ir á draugas Jerzy Giedroyãas. Coky vieni kitus, naudosis artimø þmoniø 7-àjá, ir á 9-àjá deðimtmeèius. Þaidimus su laiku kinas mëgo maskuoja jo turinio ir formos ba- Giedroyã reþisavo ne vienà garsø pasitikëjimu, elgsis ðlykðèiai, bet tei- Tiems, kurie iðgyveno 10-àjá de- nuo pat pradþiø: þiûrovai dþiûgavo nalybes. BBC serialà („Ðerlokas“, „Oliveris sinsis, kad tai daro tëvynës labui. ðimtmetá, savo juodàjà komedijà þiûrëdami, kaip iðkyla kà tik su- Juliano Schnabelio 2007 m. filmo Tvistas“, „Karalienë mergelë“ ir kt.), Trumpai tariant, reþisierë gerai ið- „Akla viðta“ (TV1, 16 d. 21 val.) pa- griauta siena broliø Lumiêre’ø fil- „Skafandras ir drugelis“ (BTV, 16 d. ji turi damos titulà, nes yra barone- mano þanro taisykles, tad nuobo- skyrë rusø reþisierius Aleksejus Ba- me. Tempus reversus – ir ne vieno 21.30) herojus – buvæs „Elle“ redak- to Thomaso Weylando Bowyer- dþiauti neteks. labanovas. Rusiðkas filmo pavadi- ðiuolaikinio filmo tema. Riano Johnso- torius – mintyse taip pat daþnai gráþ- Smytho þmona. (Pastaràjá titulà pa- Klausimas, kiek visame tame is- nimas „Þmurki“ turi ir antrà dugnà – no 2012 m. filmas „Laiko kilpa“ ta á praeitá ir svajoniø pasaulá. Ta- minëjau specialiai lietuviams, kurie torinës tiesos, daug sudëtingesnis. Ið „þmurikais“ slengu vadinami numi- (TV3, 15 d.21.10) pasakoja apie ne- èiau jis ákalintas savo kûne, visiðkai mëgsta bûti vadinami senjorais, tikrøjø tarpukario Lenkijoje buvo rëliai. Jø filme bus daug, kaip, beje, tolimà ateitá – 2072-uosius, kai paralyþiuotame po to, kai keturias- riteriais ar damomis. Matyt, tai daug garsiø ðnipinëjimo aferø, vyko ir kraujo, nes pagrindiniai „Aklos áprastos taps kelionës laiku. Ðia ga- deðimtmetá vyrà iðtiko insultas. Fil- kompensuoja valstietiðkus kom- átempta þvalgybø kova. Politikai tu- viðtos“ herojai – provincijos bandi- limybe pasinaudojo ir viena filmo mas sukurtas pagal autobiografinæ pleksus.) rëjo du oficialius prieðus – Vokieti- tai. Jie puikiai prisitaikë prie naujø korporacija, kuri siûlo patrauklià Jeano Dominique’o Bauby, kuris Ðeðtadiená (17 d. 23 val.) LRT pra- jà ir Sovietø Sàjungà. Lenkø þval- laukinio kapitalizmo sàlygø. Ypaè paslaugà – nepageidautinus þmones sugebëjo bendrauti su pasauliu deda rodyti keturiø daliø Giedroyã gai su ðiø ðaliø pilieèiais dirbo avietiná ðvarkà vilkintis nusikaltëliø nusiøsti maþdaug 30 metø atgal á vienintele neparalyþiuota kûno da- serialà „Varðuvos ðnipai“ (2012– iðsijuosæ, naudojosi jø silpnybëmis, autoritetas Michalyèius, kuris kon- praeitá. Þinoma, ten jø laukia sam- limi – kaire akimi, knygà. Klinikos 2013). Tai bendros BBC ir Lenkijos kûrë agentø tinklus. Ðnipø centru troliuoja narkotikø prekybà. Bet at- domas þudikas. Pastaràjá filme vai- gydytojai jam sugalvojo specialø televizijos (TVP) gamybos serialas, tarpukariu buvo tapæs ir Kaunas, bû- eitis, pasak reþisieriaus, atvirai pa- dina Josephas Gordonas-Levittas. mirksniø alfabetà. sukurtas Alano Fursto romano mo- tø ádomu apie tai pamatyti filmà ar sukusio link kaukiø komedijos, farso Ateityje jo personaþas bus privers- „Skafandras ir drugelis“ þavi ne- tyvais. Jis filmuotas Varðuvoje ir perskaityti knygà, bet panaðaus ma- ar net trash, priklauso ne jam, o þiau- tas susitikti su savimi po 30 metø (ta- pakartojama intonacija, bet labiau- Krokuvoje. lonumo, matyt, dar teks palaukti. riems þudikams Sergejui ir Saimonui, da personaþà vaidins jau Bruce’as siai – Mathieu Amalrico (tai mëgs- Serialas perkels á 1937-øjø Varðu- Uþtat ðios savaitës filmai þadins kurie supranta, kad pinigai – dar ne Willisas). tamiausias mano ðiø dienø prancûzø và. Bûsimo karo nuojauta kybo ore. ne vienà malonø prisiminimà tiems, viskas ir reikia tapti Dûmos depu- Ið pirmo þvilgsnio filmas kelia su- aktorius) vaidyba ir Januszo Ka- Pulkininkas Þanas Fransua Mersjë kurie suaugo kartu su „perestroi- tatais. dëtingà psichologiná klausimà, juk, minskio kameros, sugebanèios per- (David Tennant) pradeda dirbti kos“ metais prasidëjusia vaizdajuos- Savo laiku filmas sulaukë daug pavyzdþiui, að, net vartydamas senà teikti Bauby þvilgsná, meistryste. Jei prancûzø ambasados karo ataðë. Jis èiø era. Vienas populiariausiø 9-ojo kritikos, atrodë, kad visà sudëtingà albumà, ne visada atlaikau ðià aki- ðá pasakojimà bûtø kûræ Holivudo turi rinkti informacijà apie III Rei- deðimtmeèio filmø – 1987 m. Emi- epochà apibûdinti tik avietiniais statà su savimi. Ji reikalauja atsaky- apgaulës meistrai, þiûrëtume filmà cho planus. Jam padeda (þinoma, uþ le’io Ardolino „Purvini ðokiai“ (TV3, ðvarkais, perpildytomis lavoninëmis ti, ko gero, á svarbiausià klausimà apie silpnybës nugalëjimà. Schnabe- pinigus) vokieèiø inþinierius Edvar- 15 d. 15.10) nukels á 1963-iøjø vasa- ir heroino lagaminais – pernelyg pa- apie padarytus pasirinkimus, kurie, lis taip pat amerikietis, bet jis pasi- das Ulis, kuris teikia prancûzams rà (dar prieð nuþudant prezidentà prasta. Ádomu, kaip filmas atrodys deja, ne visada bûna teisingi. Bet tai davë prancûziðkam siekiui bet ku- duomenis apie naujausius vokieèiø Kennedy ir prieð „Beatles“ koncer- dabar, nors manau, kad þiûrëti á vi- supranti tik vëliau, kai prieð save ria kaina iðvengti banalybës. Todël tankus. Netrukus pulkininkà átrau- tø turà po Amerikà). Septyniolik- sà Balabanovo þvaigþdynà – Nikità matai bukà þudikà arba, tarkime, ki- filme galima pamatyti daug dau- kia intrigø, ðnipø þaidimø ir ðara- metë iðlepinta Frensë kartu su të- Michalkovà, Andrejø Paninà, Serge- tà nelabai malonià bûtybæ, pavyz- giau. dø pasaulis. Jis turi ir kità uþdaviná – vais atostogauja kurorte. Èia ji jø Makovecká, Andrejø Krasko, Vik- dþiui, Seimo nará. Toks tariamas Jûsø – uþmegzti romanà su Tautø lygos susipaþásta su profesionaliu ðokëju torà Suchorukovà, Andrejø Serebria- „Laiko kilpos“ daugiaprasmiðku- JONAS ÛBIS teisininke Ana Skarbek (Janet Dþoniu ir tampa jo ðokiø ir meilës kovà, Aleksandrà Baðirovà ir Renatà mas suþavëjo amerikieèiø kritikus, Montgomery), kurios meiluþis ru- partnere. Siuþetas minimalus, uþtat Litvinovà – negali nusibosti. bet man filmo pretenzingumas tik Kai Eva sutiko Albertà Nauji filmai – „Meilei nereikia þodþiø“

Þivilë Pipinytë apie jausmus ir vyro bei moters san- lus primenanèiais savo namais. tykius. Holofcener taip pat Evos ir Al- Masaþistë Eva ir televizijos seria- Á Evos ir Alberto santykius nuo- berto pusëje. Kiekvienas jø savaip lø filmotekoje dirbantis Albertas – lat skverbiasi praeitis. Prisiminimai netobulas ir negraþus, Albertui net penkiasdeðimtmeèiai. Abu gyvena apie buvusiuosius, lyginimas su jais trûksta vieno danties (stomatologai Los Andþele, abu iðsiskyræ, augina dar bûtø nieko, bet tame paèiame visur brangûs), bet jie gyvi þmonës. „Meilei nereikia þodþiø“ dukteris, kurios netrukus iðvyks stu- vakarëlyje Eva susipaþino su poete Didþiàjà filmo dalá reþisierë uþver- dijuoti á kitus miestus. Jie susipaþás- Mariana. Moterys susidraugavo, tad të ant puikaus dueto – Julios Louis- saugoti sveikà poþiûrá ir á save, ir á Nepriklausomøjø kino ir televizijos ta vakarëlyje, paskui pradeda susi- Eva nuolat girdi Marianos prisimi- Dreyfus ir Jameso Gandolfini (ku- supantá pasaulá, sugebantys bûti to- serialø (reþisierë kûrë ne vienà po- tikinëti. Eva – temperamentinga, nimus apie buvusá vyrà. Juose iðky- ris, deja, nesulaukë filmo premjeros) lerantiðki Louis-Dreyfus ir Gandol- puliaraus „Sekso ir miesto“ serijà). veikli, pasitikinti savimi, flegmatið- la bukas, apsileidæs, neseksualus vy- peèiø, ir buvo visiðkai teisi. Be abe- fini herojai kalba, jauèia, reaguoja Filme „Meilei nereikia þodþiø“ jai kas storulis Albertas apdovanotas ras. Tai Albertas. Suþinojusi, kad jo, tai aktoriø filmas. Abu tiksliai taip, kad iðkart tampa atpaþástami buvo svarbu prabilti apie tai, kas vis geru humoro jausmu ir sugeba bûti Marianos buvæs vyras ir jos naujas vaidina ir personaþø dvejones, ir ir savi, kartu nesiliaudami bûti sub- daþniau varþo ðiuolaikiniø þmoniø autoironiðkas. Juos vienija vienat- ðirdies draugas – tas pats þmogus, staiga atsiradusià traukà, ir skaus- tilûs ir suprantami. Ðtai èia ir slypi gyvenimà, ásakmiai primetama ið ða- vë, skausmingø skyrybø patirtis ir Eva padaro lemtingà klaidà. Ji pa- mà, kurá Albertas ávardija panaðiai (bent jau man) didþiausias „Meilei lies ir tapo beveik privaloma. Vie- baimë keisti gyvenimà – abejonës, siduoda Marianos vertinimams. Tai kaip savo saugomø serialø herojai: nereikia þodþiø“ þiûrëjimo para- name epizode Eva prisipaþásta Al- ar sugebës prisitaikyti prie kito þmo- ir pirmoji Holofcener pamoka þiû- „Tu sudauþei man ðirdá.“ doksas: kodël amerikieèiams (kûrë- bertui, kad jai nusibodo bûti ðauniai, gaus. Visa tai atpaþástama, ko gero, rovams ir þiûrovëms: nepasiduokite Didþiulæ serialø patirtá turintys jams ir þiûrovams) tokiø personaþø t. y. dëvëti nepaþeidþiamos, sma- daugeliui þiûrovø. Taèiau perspëju: svetimiems vertinimams. Kad Ma- aktoriai tiksliai „apgyvendina“ reikia, o lietuviai nacionaliniuose gios, patrauklios moteriðkaitës kau- nesitikëkite jautrios melodramos, riana neteisi, gali susiprotëti kiekvie- ankðtas savo personaþø gyvenamas filmuose nori matyti tik uþ save kæ. Nuoðirdûs jausmai ir kitas toks nes reþisierë Nicole Holofcener nas: jau ketvirtame Holofcener fil- erdves – tà amþinai JAV nepriklau- kvailesnius idiotus? pat nuoðirdus þmogus ðalia jai lei- „Meilei nereikia þodþiø“ („Enough me vaidinanti Catherine Keener somøjø rodomà vienaaukðtæ, prie- Dar ankstyvoje jaunystëje atsidû- dþia bûti savimi. Kaip tik to, regis, Said“, JAV, 2013) kûrë laikydamasi sutirðtina poetës snobizmà, perdë- miesèiø Amerikà. Nelabai graþûs ir rusi Woody Alleno filmavimo aikð- niekad nesupras intelektualias eiles gerokai primirðto romantiðkos ko- tus reikalavimus visiems, groþëjimà- nelabai iðsilavinæ, be didesniø am- telëje Holofcener – puiki paproèiø raðanti Mariana. Bet gal jai to ir ne- medijos apibrëþimo – tai komedija si savo tobulumu ir interjerø þurna- bicijø ir pinigø, taèiau sugebantys ið- stebëtoja. Jos karjera svyruoja tarp reikia?

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) 9 psl. G ruodþio 13–22

Parodos Paroda „Jaunojo tapytojo prizas 2013“ Galerija „Ðofar“ Ðvietimo ir mokslo ministerija kvieèia teikti kûrinius Paroda „Agentûra. Veikëjø kuriamas scenarijus“ Mësiniø g. 3A/5 Vaikø literatûros premijai gauti VILNIUS nuo 13 d. — Jelenos Blizninos tapyba Modernaus meno centras Nacionalinë dailës galerija Literatø g. 8 Konstitucijos pr. 22 KAUNAS Ðvietimo ir mokslo ministerija kvieèia teikti vaikø literatûros kûrinius, iki 21 d. — Tomo Ivanausko personalinë XX a. Lietuvos dailës ekspozicija M. Þilinsko dailës galerija kritikos darbus, vaikø literatûros ir skaitymo populiarinimo projektus Vaikø fotografijø paroda „Paminklø akimis“ Paroda „Siûlau naujà pasaulá. Vito Luckaus Nepriklausomybës a. 12 literatûros premijai gauti. fotografijos retrospektyva“ Galerija „Kairë–deðinë“ Kauno bienalë „Unitekstas“ Premijos tikslas – skatinti Lietuvos raðytojus kurti vaikams skirtas knygas, „Vaizdø vieta“ (Lietuvos fotografija iliustruo- Latako g. 3 ávertinti ðvietimo, visuomeniniø ar privaèiø ástaigø bei asmenø indëlá Kauno paveikslø galerija tuose þurnaluose XX a. 7—8 deðimtmeèiais) iki 21 d. — Kæstuèio Grigaliûno paroda populiarinant vaikø literatûrà ir knygø skaitymà. K. Donelaièio g. 16 „90x60. Lietuvos fotografijos parodø plaka- „Baseinas“ (pieðiniai, tapyba, objektai) Premijos dydis – 100 MGL. Ið jø 60 MGL – uþ nuopelnus vaikø literatûros Kauno bienalë „Unitekstas“ tai. 1970—1987“ srityje (uþ literatûros kûriná ar kûrinius) ir 40 MGL uþ nuopelnus vaikø Meno projektø erdvë „Malonioji 6“ A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir literatûros ir skaitymo populiarinimo srityje (uþ projektus, literatûrines- Vilniaus paveikslø galerija Malonioji g. 6 rinkiniø muziejus kûrybines akcijas, literatûros kritikos darbus ir kt.). Kartu su premija Didþioji g. 4 Donato Jankausko (Duonio) paroda „Neávykæ V. Putvinskio g. 64 áteikiamas diplomas. Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai projektai“ Kauno bienalë „Unitekstas“ Kandidatûras premijai gauti turi teisæ siûlyti asociacijos, ðvietimo Lietuvos dailë XVI—XIX a. Galerija „Vartai“ Scenografo, grafiko ir tapytojo Ramazano ástaigos, ðvietimo ástaigø steigëjai, kiti juridiniai asmenys. Kandidatai turi Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai Vilniaus g. 39 Krinicko (1904—1983) bei skulptorës Natali- pateikti pastarøjø trejø metø kûrybinës veiklos apraðà, nominuojamø darbø Paroda „Dailës istorikas ir kritikas Mikalojus Paroda „Mindwalk“ (kûriniai ið privaèiø jos Luðèinaitës-Krinickienës (1903—1998) pavyzdþius, kità iliustruojanèiàjà medþiagà. Vorobjovas (1903—1954)“ ðiuolaikinio meno kolekcijø) paroda „Ðimtmeèiui prabëgus...“ Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø Siûlymai pateikiami ministerijos Komunikacijos skyriui iki gruodþio 31 d. Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið Galerija „Aidas“ Ryðiø istorijos muziejus Premijos skyrimo nuostatus galima rasti ministerijos interneto svetainëje: Aleksandro Popovo rinkinio“ Trakø g. 13 Rotuðës a. 19 http://www.smm.lt/uploads/documents/en_versijai/konkursai/ iki 17 d. — Salomëjos Jastrumskytës tapybos Arûno Daujoto (1963—2012) tapybos paroda Vaikø%20literatûros%20premija.pdf Radvilø rûmai paroda „Sëdintis Euklidas“ Vilniaus g. 24 Kauno fotografijos galerija Vaikø literatûros premijà 2004-aisiais ásteigë Lietuvos Respublikos Uþsienio reikalø ministerijoje — Stefanijos Europos dailë XVI—XIX a. Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2 ðvietimo ir mokslo ministerija. Ji teikiama kiekvienø metø balandþio 2-àjà – Katkevièienës (1926—2006) kûriniø paroda Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos Prancûzø fotografijos klasikø paroda Tarptautinæ vaikø knygos dienà. Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos „Prospekto“ fotografijos galerija Premijos laureatais jau yra tapæ: poetai Martynas Vainilaitis, Ramutë VDU menø galerija „101“ aborigenø menas Gedimino pr. 43 Skuèaitë, raðytojai Vytautas V. Landsbergis, Vytautë Þilinskaitë, Gintarë Laisvës al. 53 Paroda „Renesanso spindesys“ Gintaro Èesonio fotoparoda „Prisilietimai“ Adomaitytë, Kæstutis Kasparavièius, Gendrutis Morkûnas, Vytautas iki 20 d. — Aistës Dabkevièiûtës paroda ,,Bûsenos“ iki 15 d. — Ivano Marèuko (Ukraina) kûrybos Raðickas, Violeta Palèinskaitë, Villë Vël (Vilija Dailidienë), literatûrologai Pamënkalnio galerija Gitos Balzekaitës ,,Taika“ paroda „Uþ horizonto — kiti horizontai...“ Kæstutis Urba, Vincas Auryla, Graþina Skabeikytë-Kazlauskienë, Asta Pamënkalnio g. 1/13 „Eglës galerija“ Gustaitienë. Taip pat Ðiauliø apskrities Povilo Viðinskio vieðosios bibliotekos Taikomosios dailës muziejus Keramikos meno paroda „5x5x5. Keramika Raguvos g. 7 Vaikø literatûros skyriaus vedëja Aldona Ðiaulienë, Nacionalinës M. Maþvydo Arsenalo g. 3A be ribø“ Tekstilininkës Daivos Zubrienës ir keramikës bibliotekos Vaikø literatûros centro Informacijos skyriaus vedëja Roma Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penkto- Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus Auðros Deltuvienës paroda Kiðûnaitë, Vilniaus apskrities Adomo Mickevièiaus vieðosios bibliotekos ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro Pilies g. 40 Kæstuèio Kasparavièiaus iliustracijø paroda Skaitytojø aptarnavimo centro vyriausioji bibliotekininkë Marta Rudytë, Vasiljevo kolekcijos) Paroda „XIX a. II p. — XX a. pr. Lietuvos valsty- þurnalas „Rubinaitis“. Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda bës politikos, kultûros, mokslo ir visuomenës KLAIPËDA „Nuo realizmo iki optinio meno“ elitas bei jo aplinka“ Lietuvos dailës muziejaus Prano Daugiau informacijos: Elona Bagdanavièienë, tel. (85) 2191253, el. p. [email protected] Vytauto Kasiulio dailës muziejus Vaclovo Daunoro tapybos paroda „Jei ðirdin Domðaièio galerija A. Goðtauto g. 1 þmogaus að galëèiau paþvelgt…“ Liepø g. 33 Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija Dionyzo Varkalio kolekcija (ið Lietuvos dailës 19 d. 18.30 — PREMJERA! K. Binkio PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99) Ðv. Jono gatvës galerija Paroda „Arbit Blato Paryþius ir Venecija“ muziejaus Klaipëdos kraðto XIX—XX a. pr. „ATÞALYNAS“. Reþ. — J. Vaitkus 15 d. 18 val. — V. Sigarevo „JÀ VADINA Ðv. Jono g. 11 taikomosios dailës rinkinio) Maþoji salë GUPELE“. Reþ. — A. Lebeliûnas Lietuvos nacionalinis muziejus Lietuvos medalio kûrëjø stovyklos paroda 13 d. 16 val. — M. Duras „MUZIKA 2“. 17 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ Naujasis arsenalas Jaunøjø skulptoriø bronzos liedinimo KKKC parodø rûmai Reþ. — A. Liuga KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas Arsenalo g. 1 simpoziumo paroda „Gurgutis 2013“ Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 14 d. 16 val. — S. Pãlssono „NUOÐALY“. 18 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal W. Shakes- Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a. nuo 13 d. — ðiuolaikinio meno paroda Galerija „Arka“ Reþ. — G. Padegimas peare’o pjesæ „Makbetas“). Reþ. — A. Latënas Lietuviø liaudies menas; Kryþdirbystë „Sakmës apie Baltijà“ Auðros Vartø g. 7 15 d. 16 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“. 19 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ Kabanèiø sodø paroda „Sesë sodø sodina“ Loretos Abucaitës Hornall (JAV) paroda Baroti galerija Reþ. — Y. Ross KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi Paroda „Þemaièiø krikðto þenklai“ „Entropija“ Aukðtoji g. 3/3a 19 d. 16 val. — S. Mroýeko „NAÐLËS“. Rusø dramos teatras Kazio Varnelio namai-muziejus Tapybos paroda „Provanso spalvos“ Kalëdinë paroda Reþ. — S. Raèkys 13 d. 18.30 — PREMJERA! A. Puðkino Didþioji g. 26 Studija Galerija „Meno niða“ Klaipëdos galerija „EUGENIJUS ONEGINAS“. Reþ. — J. Vaitkus K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija 13 d. 19 val. — „POETË“ (S. Nëries dienoraðèiø J. Basanavièiaus g. 1/13 Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 14 d. 18.30 — G. Gorino „JUOKDARYS Paroda „Rûdavos kautynës“ ir eilëraðèiø motyvais). Reþ. — R. Garuolytë iki 17 d. — paroda „Cloisonne emails ið Gruzijos“ Paroda „Kristijonas Donelaitis. 300 metø BALAKIREVAS“. Reþ. — A. Latënas Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto jubiliejø pasitinkant“ (maþoji forma, gintaras) Vilniaus maþasis teatras 15 d. 12 val. — J. Popovo „SNIEGUOLË IR susitarus tel. 279 16 44 LDS parodø salë 14, 19 d. 18.30 — E. Albee’io „TRYS AUKÐTOS SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Reþ. — J. Popovas Vokieèiø g. 4 / 2 Galerija „si:said“ Baþnytinio paveldo muziejus MOTERYS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë 15 d. 18.30 — N. Simono „PASKUTINYSIS Sigitos Lukoðiûnienës paroda „Moters Galinio Pylimo g. 28 Ðv. Mykolo g. 9 15 d. 14 val. — „DOSTOJEVSKIS VAIKAMS“ AISTRINGAS MEILUÞIS“. Reþ. — O. Lapina, gyvenimas“ nuo 13 d. — Gintarës Radvilavièiûtës skulp- Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija (F. Dostojevskio romanø bei dienoraðèio J. Bogdanoviè-Golubeva Valës Vaitkuvienës paroda „Kalëdø giesmë“ tûrø paroda „Ðalia“ Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir motyvais). Reþ. — P. Ignatavièius 17 d. 18.30 — „LINKSMOJI EINÐTEINO auksas“ Galerija AV17 Spektakliai 15 d. 18 val. — „J. ERLICKAS VËL MAÞAJAME LABORATORIJA“. Reþ. — S. Pikturnaitë Auðros Vartø g. 17 TEATRE“ (paramos fondo „Rûta“ renginys) 19 d. 18.30 — J.G. Ferrero „GRONHOLMO Ðiuolaikinio meno centras Nerijaus Ermino darbø parodà VILNIUS 17 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS- METODAS“. Reþ. — A. Jankevièius Vokieèiø g. 2 KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas, reþ. — Davido Maljkoviãiaus paroda „Naujos J. Meko vizualiøjø menø centras Nacionalinis operos ir baleto Teatras „Lëlë“ A. Dapðys reprodukcijos“ Gynëjø g. 14 teatras 14 d. 12 val. — E.T.A. Hoffmano „SPRAG- 18 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MISTRAS“. Paroda „Fluxus kaip veiksmas: instrukcijos, 13 d. 18.30, 15, 22 d. 12, 18 val. — P. Èai- TUKAS“. Scen. aut., reþ. ir dail. — V. Mazûras VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS Reþ. — R. Tuminas anonsai, objektai“ kovskio „SPRAGTUKAS“. Dir. — M. Staðkus 15 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“ (pagal GALERIJOS 14 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“. OKT/Vilniaus miesto teatras H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis Lietuvos nacionalinës UNESCO Dir. — R. Ðervenikas Tekstilës galerija „Artifex“ 13, 14 d. 19 val. OKT Studijoje — W. Shakes- Maþoji salë komisijos galerija 18 d. 18.30 — G. Verdi „ERNANI“. Gaono g. 1 peare‘o „JULIJUS CEZARIS“. Reþ. — A. Areima 14, 15 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „SNIE- Ðv. Jono g. 11 Dir. — M. Staðkus iki 14 d. — Jono Stankevièiaus ir Sigitos 18 d. 19 val. Teatro arenoje — W. Shakespeare’o GUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“ (pagal broliø Tomaðo Zahradnièeko paroda „Du deðimt- 19 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ (Emilës) Stankevièiûtës paroda „Að „ÁSTABIOJI IR GRAUDÞIOJI ROMEO IR Grimmø pasakà). Reþ. — N. Indriûnaitë meèiai Prahos gatvëse ir aikðtëse“ EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas toks. Að tokia“ DÞULJETOS ISTORIJA“. Reþ. — O. Korðunovas Menø spaustuvë Vilniaus vaikø ir jaunimo meno 19 d. 19 val. Teatro arenoje — W. Shakespe- Galerija „ARgenTum“ Nacionalinis dramos teatras 13 d. 19 val. Juodojoje salëje — „MELAN- galerija are’o „VASARVIDÞIO NAKTIES SAPNAS“. 13 d. 18.30 — M. Sperro „MEDÞIOKLËS CHOLIJOS DËÞUTË“ (choreogr. — A. Nagi- Latako g. 2 Reþ. — O. Korðunovas Vilniaus g. 39/6 SCENOS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas Paroda „7“ nevièiûtë (ðokio teatras „AIRA“) Vaikø pieðiniø paroda „Jau saulelë vël...“ 14 d. 18.30 — Euripido „BAKCHANTËS“. Valstybinis jaunimo teatras 14 d. 12, 14 val. Kiðeninëje salëje — „PASA- Telðiø galerija Galerija „Rotunda“ Reþ. — G. Varnas 13 d. 18 val. — M. McDonagho KA APIE KARALIUS“. Reþ. — S. Degutytë Kæstuèio g. 3 15 d. 12 val. — „PELENË“ (pasaulio pasakø A. Rotundo g. 3 „PAGALVINIS“. Reþ. — J. Vaitkus („Stalo teatras“) Paroda, skirta Tarptautinei neágaliøjø motyvais). Reþ. — J. Dautartas 14 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN- Tatjanos Diðèenko grafika 14 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA! þmoniø dienai 17 d. 18.30 — M. Bulgakovo „MEISTRAS IR GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99) „ARITMIJOS“. Choreogr. — V. Jankauskas Paroda „Meno þenklai Þemaitijos sostinëje“ Galerija „Kalnas“ MARGARITA“. Reþ. — O. Korðunovas 14 d. 18 val. — O. Bogajevo „SLAPTOJI (V. Jankausko ðokio teatras) iki 20 d. — projekto „Metalo metamorfoës“ Kriviø g. 10 18 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus DVIRATININKØ DRAUGIJA“. Reþ. — A. Latënas 15 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „AVINËLIO paroda „Inkliuzai. Miniatiûros“ Ðiuolaikiniø Gruzijos menininkø kûryba „KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas 15 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ KELIONË“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

10 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) 15 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA! PANEVËÞYS paukðteliai“ (vad. ir dir. — R. Kraucevièiûtë) Bibliografinës þinios „MEILË, KARAS IR KIÐKIO KOPÛSTAI“. Reþ. — 14 d. 19 val. — muzikinis projektas „Klasika Juozo Miltinio dramos teatras A. Giniotis (teatras „Atviras ratas“) visiems“. VU chorai „Gaudeamus“, „Virgo“, MENAS 17 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI 15 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA! „Pro musica“, VU kamerinis orkestras (vad. — Jonas Rustemas – dailininkas ir pedagogas : 2012 m. spalio 30 d. - 2013 m. kovo 10 d. DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas „MEILË TRIMS APELSINAMS“. Reþ. — A. Giniotis P.B. Koncë), solistai G. Davidèuka (sopranas, Vilniaus paveikslø galerijoje vykusios parodos, skirtos 250-osioms dailininko gimimo 18 d. 18 val. — S. Povilaièio koncertas (teatras „Atviras ratas“) Latvija), R. Dubinskaitë (mecosopranas), metinëms, katalogas / [sudarytojos Rûta Janonienë, Dalia Tarandaitë, Rasa Adomaitienë]. – 16 d. 12 val. Stiklinëje salëje — „Pasakø Koncertai T. Pavilionis (tenoras). Dir. — VU chorø meno Vilnius : Lietuvos dailës muziejus, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 431, [1] p. : iliustr., faks., pirmadieniai maþyliams“. Pasakas seka vadovë R. Gelgotienë. Programoje A. Vival- portr. – Santr. angl. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-426-048-3 S. Degutytë („Stalo teatras“) Lietuvos nacionalinë filharmonija dþio „Magnificat“ ir kt. kûriniai 19, 20 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREM- 14 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS Ðv. Kotrynos baþnyèia JERA! „W(O)MEN“. Choreogr. — J. Meyeris joje salëje, — R. Wagnerio gimimo 200-osioms Baltoji gvardija; Ðuns ðirdis : [romanas ir apysaka] / Michail Bulgakov ; ið rusø kalbos vertë 13 d. 19 val. — „Þiemos premjerø fejerver- (Ðveicarija) metinëms. Lietuvos nacionalinis simfoninis Jurgis Gimberis. – Kaunas : Jotema, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – 431, [1] p. – Tiraþas kas“. Solistë É. Zadory (smuikas, Austrija), orkestras. Solistai I. Storey (tenoras), N. Kazlaus [1500] egz. – ISBN 978-9955-13-402-2 (ár.) Vilniaus miesto savivaldybës Ðv. Kristoforo KAUNAS (sopranas), V. Monèytë (mecosopranas), kamerinis orkestras. Dir. — D. Katkus. Brauno judesiai : memuarai ir kitos pasakos / Jurgis Gimberis ; [iliustracijø autorius Jurgis Kauno dramos teatras M. Jankauskas (tenoras), L. Norvaiðas (bosas). Koncerto vieðnia kompozitorë J. Doderer Gimberis]. – Kaunas : Jotema, [2013] (Vilnius : Spauda). – 125, [3] p. : iliustr. – Tiraþas [500] 13 d. 18.30 Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè Dir. — W. Attanasi. Programoje R. Wagnerio (Austrija) egz. – ISBN 978-9955-13-398-8 „SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas operos „Tristanas ir Izolda“ antrasis veiksmas 16 d. 19 val. — Vilniaus mokytojø namø 14 d. 15 val. Didþiojoje scenoje — „JERU- 15 d. 11.30 Pakruojo Ðv. Jono Krikðtytojo Guriniai : [literatûros kritiko uþraðai] / Valentinas Sventickas. – Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Vilnius : kamerinis choras „Bel Canto“ (vad. — ZALË“ (pagal J. Butterworth). baþnyèioje — Valstybinis Vilniaus kvartetas, Standartø sp.). – 270, [1] p. : iliustr., faks. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-16-491-3 (ár.) A. Dambrauskas), A. Anusauskas. Solistës Reþ. — R. Atkoèiûnas L. Mikalauskas (bosas) L. Dambrauskaitë ir M. Baronaitë Kai vël susitiksime : romanas / Mary Higgins Clark ; ið anglø kalbos vertë Irena Kupèinskienë. – 15 d. 18 val. Rûtos salëje — S. Oksanen 15 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- 17 d. 19 val. — „Gintarinës Kalëdos“. Solistai Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 336, [2] p. – Tiraþas 2300 egz. – ISBN „APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas joje salëje, — teatralizuotas koncertas visai A. Krikðèiûnaitë (sopranas), V. Noreika 978-609-01-1220-5 (ár.) : [26 Lt 13 ct] 17 d. 14 val., 18 d. 11 val. Didþiojoje scenoje — ðeimai „Kalëdoms artëjant“. A. Noviko dþiazo (tenoras), S. Petrulis (trimitas), A. Rekaðius I. Paliulytës „ASTRIDA“ (A. Lindgren biografi- mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz Island“ ir „Pasakyk, kad mane myli…“ : Ërichas Marija Remarkas – Marlena Dytrich : aistros árodymai : (vibrofonas). Dir. — V. Rekašius jos ir pasakø motyvais). Reþ. — I. Paliulytë kiti mokyklos meno kolektyvai. Dalyvauja [raðytojo ir kino aktorës laiðkai / sudarytojai Verneris Fuldas, Tomasas F. Ðneideris] ; ið vokieèiø 17 d. 18 val. Rûtos salëje — T. de Fombelle’io multiinstrumentininkas S. Petreikis Lietuvos nacionalinis muziejus kalbos vertë Vilija Þemaitaitytë. – Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Vilnius : BALTO print). – „ÐVYTURYS“. Reþ. — G. Varnas 15 d. 15 val. Kretingos kultûros centre — 15 d. 15 val. Naujajame arsenale — koncer- 238, [1] p. : iliustr., faks. – Tiražas 2000 egz. – ISBN 978-9955-16-486-9 17, 18 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo Lietuvos kamerinis orkestras. Solistai tas „Vidury lauko grûðelë“. Koncertuoja Senoji Lietuvos literatûra / Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas ; redakcinë kolegija: „PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas R. Beinaris, V. Lubauskas, E. Paðkevièius Vilniaus universiteto folkloro ansamblio Mintautas Èiurinskas ... [et al.]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2012. – 19 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo- (obojai). Dir. — A. Èepaitë „Ratilio“ sutartiniø atlikëjø grupë, multiinst- ISSN 1822-3656 daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima- 15 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje — rumentalistas S. Petreikis, dambrelininkai vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“). ansamblis „Musica humana“ (meno vad. ir V. Krulikovskis ir V. Lukjanovas Kn. 33: Literatûra ir Lietuvos modernëjimo procesai XV-XVIII a. / sudarë ir parengë Mintautas Reþ. — A. Sunklodaitë dir. — A. Vizgirda). Solistai I. Misiûra (bosas- Èiurinskas. – 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). –373, [2] p. : faks., portr. – Str. liet., lenk. – Santr. angl. Raðytojø klubas baritonas), A. Vizgirda (fleita), R. Beinaris Kauno muzikinis teatras 16 d. 17.30 — koncertas „Þiemos pasaka“. Kn. 34 / sudarë ir parengë Mintautas Èiurinskas. – 2012 (Vilnius : BALTO print). –375, [1] p. : (obojus), R. Jasiukaitis (violonèelë), B. Vaitkus 13 d. 18 val. — I. Kãlmãno „BAJADERË“. Dalyvauja LMTA doc. A. Stasiûnaitë ir jos iliustr., faks. – Santr. angl. (klavesinas), dþiazo trio: S. Ðiauèiulis (forte- Dir. — J. Janulevièius mokinës pijonas), M. Eiva (muðamieji), D. Butkevièius Tëtuðis Hemingvëjus : draugo atsiminimai / A.E. Hotchner ; ið anglø kalbos vertë Gabija 14 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS (kontrabosas) Gerulaitytë. – Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 334, [2] p., [8] iliustr. VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas Vakarai 15 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje — lap. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-16-478-4 (ár.) 15 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“. Èiurlionio kvartetas, I. Milkevièiûtë (sopranas) Choreogr. — A. Jankauskas VILNIUS Vilkas : [amerikieèiø raðytojo] Jacko Londono gyvenimai / James L. Haley ; ið anglø kalbos 17 d. 18 val. Visagino kultûros centre — 15 d. 18 val. — C. Porterio „BUÈIUOK MANE, Marijos ir Jurgio Ðlapeliø vertë Rita Vidugirienë. – Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Vilnius : Standartø sp.). – 383, [1] p. – styginiø kvartetas „Mettis“ KEIT“. Dir. — J. Geniuðas muziejus Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-16-490-6 (ár.) 18 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- 18, 19 d. 12 val. — E. Chagagortiano 18 d. 18 val. — ciklas „11 rudens vakarø“: joje salëje, — F. Kopaèevskis (fortepijonas). „AUSINË KEPURË“. Dir. — V. Visockis filmai apie dailininkus J. Èeponá, A.J. Stan- GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS Programoje R. Schumanno, F. Chopino, kevièiø ir A. Petrulá Asilëlis Benas svajoniø þirgyne : eilëraðèiai vaikams / Alma Karosaitë ; [dailininkë Ula Gabrielë Kauno kamerinis teatras J. Brahmso kûriniai Vaièiûnaitë]. – Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – 36 p. : iliustr. – 13—19 d. 18 val. — PREMJERA! „KAM MAN Mokytojø namai Tiraþas 1200 egz. – ISBN 978-9955-16-485-2 (ár.) VYRAS — NAMUOSE IR TAIP ANKÐTA“ VILNIUS 13 d. 15 val. Maþojoje salëje — moksleiviø 14—19, 22 d. 12, 14 val., 20 d. 12 val., Kongresø rûmai trumposios prozos konkurso laureatø Bitlai : [romanas] / Lars Saabye Christensen ; ið norvegø kalbos vertë Kristina Kinderytë. – 21 d. 10 val. — „KAIP ATPAÞINTI RAGANÀ?“ 13 d. 19 val. — A. Bajeva (smuikas), apdovanojimai ir jø kûrybos popietë. Daly- Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 693, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN M. Kazakovas (bosas), Lietuvos valstybinis vauja moksleiviai — laureatai, leidyklos 978-9955-16-487-6 (ár.) Kauno lëliø teatras simfoninis orkestras. Dir. — G. Rinkevièius. „Edukologija”, Lietuvos edukologijos univer- 14, 15 d. 12 val., 22 d. 14 val. — „UÞKERËTAS Džordžas ir Didysis sprogimas : [kvantinës sensacijos, tarpgalaktiniai nuotykiai ir áspûdingos Programoje D. Ðostakovièiaus, P. Èaikovskio, siteto atstovai bei konkurso komisija: VEIDRODIS“. Reþ. — A. Stankevièius þinios apie Visatà] / Lucy ir Stephen Hawking ; ið anglø kalbos vertë Alina Momkauskaitë ; G. Verdi, M. Musorgskio, G. Rosini, aktorius A. Bialobþeskis, poetas ir muzikan- 15, 22, 29 d. 11 val. — „KAI KRENTA iliustravo Garry Parsons. – Kaunas : Jotema, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – [7], 286, [10] p., Ch. Gunoud kûriniai tas D. Razauskas, poetë A. Kaziliûnaitë, ÞVAIGÞDË“. Reþ. — A. Þiurauskas [16] iliustr. lap. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-13-400-8 (ár.) 14 d. 12 val. — koncertas visai ðeimai poetë, grupës AVASPO narë G. Labanauskai- „Simfoniniai keistuoliai“. Dalyvauja „Keistuo- KLAIPËDA të ir raðytojas A. Ðlepikas Ežio Kaliksto sodininkø bendrija : Ericho Heinemanno pasaka / ið vokieèiø kalbos vertë Indrë liø teatro“ aktoriai, Lietuvos valstybinis 13 d. 17.30 Didþiojoje salëje — mergaièiø Dalia Klimkaitë ; Fritzo Baumgarteno iliustracijos. – Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Vilnius : Klaipëdos valstybinis dramos simfoninis orkestras. Dir. — R. Ðumila choro „Liepaitës“ kalëdinis koncertas BALTO print). – [31] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-16-461-6 (ár.) teatras 15 d. 12 val. Didþiojoje salëje — baleto 15 d. 18 val. Þvejø rûmuose — E.-E. Scmitto Lietuvos muzikø rëmimo fondas Kaukuèiø kaimas : Ericho Heinemanno pasaka / ið vokieèiø kalbos vertë Indrë Dalia Klimkaitë ; S. Vainiûno namuose mokyklos „Nuotaika“ kalëdinis koncertas „PALEISTUVIS“. Reþ. — P. Gaidys Fritzo Baumgarteno iliustracijos. – Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 13 d. 17 val. — „Lyros“ muzikos mokyklos „Þiemos pasaka“ 19 d. 18 val. Klaipëdos dramos teatre — [35] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-16-460-9 (ár.) mokytojos B. Bizevièiûtës mokiniø koncertas 16 d. 18.30 val. Svetainëje — muzikos ir P.O. Enquisto „LÛÐIES VALANDA“. 14 d. 12 val. — muzikos mokyklos „Lyra“ poezijos vakaras „Kalëdø þvaigþdës krinta á Liepsnojanti : [romanas] / Kazys Saja ; iliustravo Rimantas Juškaitis. – Vilnius : Alma littera, Reþ. — M. Íimele mokytojos S. Jogëlienës fortepijono specia- ðirdá“. Dalyvauja aktorë L. Þadeikytë ir 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 83, [4] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01- Klaipëdos valstybinis muzikinis lybës moksleiviø koncertas Vilniaus mokytojø namø liaudiðkos 1223-6 (ár.) : [15 Lt 53 ct] teatras 16 d. 18 val. — muzikos mokyklos „Lyra“ muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. — Sekmadienio vaikas : [apysaka] / Gudrun Mebs ; ið vokieèiø kalbos vertë Elena 14 d. 18.30 — D. Kuþmarskytë (mecosopra- dainavimo mokytojos A. Cicënaitës mokiniø D. Èièinskienë) Zambacevièiûtë ; iliustravo Rotraut Susanne Berner. – Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Kaunas : nas), M. Vitulskis (tenoras), Klaipëdos koncertas 17 d. 18 val. Svetainëje — Þemaièiø kultûros Spindulio sp.). – 166, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-16-489-0 (ár.) valstybinio muzikinio teatro orkestras ir 17 d. 18 val. — Karoliniðkiø muzikos mokyk- draugijos vakaras „Kûèiø ir Kalëdø paproèiai choras, Klaipëdos miesto miðrus choras los mokytojos metodininkës V. Alenskienës Þemaitijoje“. Praneðëja etnologë N. Marcin- „Klaipëda“ (vad. — K. Kðanas), Klaipëdos kankliø klasës mokiniai kevièienë. Giedos Vilniaus mokytojø namø P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B - KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS miesto savivaldybës kultûros centro „Þvejø 18 d. 17 val. — Karoliniðkiø muzikos mokyk- liaudiðkos muzikos ansamblis „Kankleliai“ rûmø“ miðrus choras „Cantare“ (vad. — los vyr. mokytojos R. Janutënaitës dainavimo (vad. — D. Èièinskienë). Vakaro vedëja A. Dambrauskas). Dir. — M. Barkauskas klasës moksleiviø koncertas. V. Juodpusio „2014 D. Juodkaitë-Dirgëlienë LIETUVOS KULTÛROS TARYBA SKELBIA EKSPERTØ ATRANKÀ 15 d. 13 val. — B. Pavlovskis „SNIEGUOLË IR metø muzikos kalendoriaus“ pristatymas 18 d. 18 val. Svetainëje — vakaras „Donelai- SEPTYNI NYKÐTUKAI“ 19 d. 17 val. — LMTA docentës A. Juðkevièie- tis tarmiðkai“. Tarmiø metams ið ciklo Vadovaujantis kultûros ir meno srièiø bei teritorijø atstovavimo ávairo- 15 d. 17 val. Teatro kolonø salëje — koncer- nës kankliø ir kamerinio ansamblio studen- „Tarmës ant miesto grindinio“ ir K. Donelai- vës principu, ágalinanèiu iðgirsti visus Lietuvos regionus, Lietuvos kultû- tas „Miuziklø MIXtûra“ èiø koncertas èio 300-osioms gimimimo metinëms. ros taryba kvieèia atsiliepti kultûros ir meno srièiø, taip pat edukologijos, Dalyvauja aktorë G. Urbonaitë, dainininkës sociologijos, vaikø psichologijos, kultûros ir meno vadybos bei politikos, ÐIAULIAI Lietuvos muzikø sàjunga V. Povilionienë, A. Liutkutë, poetai V. Braziû- kûrybiniø industrijø, ir (ar) tarptautiniø (ES finansuojamø programø) pro- 15 d. 16 val. Vilniaus rotuðëje — susitikimas Ðiauliø dramos teatras nas, T. Dirgëla ir kt. jektø ágyvendinimo patirties turinèius specialistus. su dainininke M. Lukoðiûte ir vibrafonininku 13 d. 18 val. — PREMJERA! M. Pagnolio 19 d. 18 val. Svetainëje — kûrybinës dirbtu- Kvieèiame prisidëti prie profesionalaus, skaidraus, bei visapusiðkai ko- M. Ðimkûnu „DUONKEPIO ÞMONA“. Reþ. — A. Lebeliûnas vës „Mano advento vainikas“ kybiðko kiekvieno Lietuvos kultûros tarybai pateikto projekto vertinimo, 19 d. 18 val. — koncertas „Dþentelmenø Ðv. Jonø baþnyèia 20 d. 18 val. Svetainëje — dainuojamosios kurio pagrindu ir bus skiriamas finansavimas. Kalëdos“: V. Èepinskis (smuikas), S. Krinicinas 13 d. 18 val. — koncertas Ðv. Liucijos dienai. poezijos svetainës koncertas. Dalyvauja Detalesnë informacija apie ekspertø atrankos vieðàjá konkursà skelbia- (gitara) Dalyvauja chorai „Langas“ ir „Ðv. Pranciðkaus G. Ambrazevièius ir T. Usovas ma Lietuvos kultûros tarybos svetainëje www.ltkt.lt

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060) 11 psl. G ruodþio 13–19

Kino repertuaras lë (JAV) — 15.10, 20.15; 18, 19 d. — 15.10 12.45, 18.10; Lenktynës (D. Britanija, JAV) — 13—19 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 15, 20.30; 13—17 d. — Stalingradas (Rusija) — VILNIUS 12 val. 17.45, 20.40; 13—19 d. — Ogis ir tarakonai Forum Cinemas Vingis 13—17 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — (Prancûzija) — 15.45; 13, 15—19 d. — Bado 13, 15, 16 d. — Hobitas: Smogo dykynë (HFR, 16.15, 18.30 þaidynës. Ugnies medþioklë (JAV) — 17.55; 3D, JAV) — 11.20, 14.30, 18, 21.30, 22 val.; 13—17 d. — Anoniminis tëtis (JAV) — 20.45; 13, 15—19 d. — Anoniminis tëtis (JAV) — 21 val. 14, 18, 19 d. — 11.20, 14.30; 17 d. — 11.20, 18, 19 d. — 21.45 13, 14 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 14.30, 22 val. 15 d. — Ratai 2 (JAV) — 10 val. 23.10; 15 d. — Madagaskaras 3 (JAV) — 10.30 13, 15, 16 d. — Hobitas: Smogo dykynë (3D, „Skalvijos“ kino centras JAV) — 15.35, 20.15; 14, 18, 19 d. — 15.35, KLAIPËDA Johno Cassaveteso filmø retrospektyva 21.30; 17 d. — 15.35, 18, 21.30 Forum Cinemas 13 d. — Paveikta moteris (JAV) — 18.10 13—19 d. — Hobitas: Smogo dykynë (JAV) — 13—19 d. — Hobitas: Smogo dykynë (3D, 14 d. — Kinø bukmekerio nuþudymas (JAV) — 11.10, 18.45 JAV) — 11, 14.30, 17.45, 21 val.; Hobitas: 18 val. Sëkmës sala (Rusija) — 12, 14.15, 16.30, Smogo dykynë (JAV) — 10.10; Sëkmës sala 14 d. — Premjera (JAV) — 20.30 18.45, 21 val. (Rusija) — 15.30, 17.30, 19.45, 21.50 15 d. — Meilës tëkmës (JAV) — 19.40 13, 16 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D, JAV) — 13, 15—9 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D, „Lorë“ 16 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 14.40 11.15, 13.30, 15.45, 18 val.; 14, 17—19 d. — 11.15, JAV) — 10.30, 12.45, 15.15; 14 d. — 15.15 13 d. — Lorë (Australija, Vokietija, D. Britani- 13.30, 15.45; 15 d. — 11.15, 13.30, 15.45, 18 val. 13—19 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — Savaitës filmai ja) — 16 val.; 14 d. — 15.50; 16 d. — 21.10 13, 16—19 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — 10.15, 13.45, 16 val. 13 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) — 21 val.; Dvi motinos *** 14.15, 16.45; 14, 15 d. — 12, 14.15, 16.45 18 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) — 16 d. — 19 val.; 17 d. — 21 val.; 19 d. — 17.50 Pagrindinës Anne Fontaine („Koko prieð Chanel“) filmo herojës Lil 13—19 d. — Dvi motinos (Australija, Prancû- 21.30; 19 d. — 19, 21.30 15 d. — Meilë (Prancûzija, Vokietija, Austrija) — ir Roz draugauja nuo maþens. Toli nuo svetimø þvilgsniø, kurortiniame zija) — 15.45, 18.20, 21 val. 14 d. — G. Verdi „Falstafas“. Tiesioginë prem- 15.40 Australijos rojuje jos gyvena kartu su sûnumis. Kai berniukai suauga, Pasivaikðèiojimas su dinozaurais (3D, JAV) — jeros transliacija ið Niujorko Metropoliteno 16 d. — Blogi namai (Lenkija) — 17 val. senstanèios draugës ásimyli á viena kitos sûnus. Poros slepia savo jaus- 16 val. operos — 19.55 ARTscape. Jaunasis Europos kinas mus, bet kiekviena paslaptis kada nors paaiðkëja. Kai informacija apie Pasivaikðèiojimas su dinozaurais (JAV) — 12.15 13—19 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina 17 d. — Sarajevo vaikai (Bosnija ir Hercego- keistà kvartetà taps vieða, ji ne tik sugriaus draugiø gyvenimà, bet ir pri- 18, 19 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) — (reþ. A. Ðlepikas) — 10.45, 13.15, 15.45, 18, vina, Vokietija, Prancûzija, Turkija) — 17 val. vers jø sûnus rinktis. Ðio filmo pagrindas – trumpas Nobelio premijos 19, 21.30 20.45; Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 12.15, 18 d. — Iš pragaro (Lenkija) — 17 val. laureatës Doris Lessing (1919–2013) romanas „Senelës“. Scenarijaus au- 14 d. — G. Verdi „Falstafas“. Tiesioginë 14.15; 13, 15—17 d. — Lenktynës (D. Britanija, 19 d. — Krivina (Bosnija ir Hercegovina, toriui Christopheriui Hamptonui ir reþisierei, perkeliant romanà á ekra- premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli- JAV) — 18.15, 21 val.; 18 d. — 18.15 Kanada) — 16.30 nà, regis, pristigo humoro jausmo, todël filmas pavojingai priartëja prie teno operos — 19.55 13—19 d. — Stalingradas (Rusija) — 18.30, 18 d. — „Trumpos kino istorijos“ pristatymas — turistiniais vaizdais atskiestos melodramos. Uþtat galima groþëtis akto- 13—19 d. — „Gerumo seansai“ — 11, 13.30 21.30; Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 19.20 19 val. rëmis – visai nebijanèiomis rodyti savo amþiaus Robin Wright ir Naomi Moterys meluoja geriau. Kristina 13—18 d. — Anoniminis tëtis (JAV) — 21.45 18 d. — Orfëjas (Prancûzija) — 20.30 Watts – bei visame tame rimtume pajusti grotesko atspalvá. Taip pat vai- (reþ. A. Ðlepikas) — 11, 13.30, 16, 19, 21.45 13—19 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþiok- 14 d. — ið animaciniø filmø festivalio dina Jamesas Frecheville’as ir Xavier Samuelis (Australija, Prancûzija, Lenktynës (D. Britanija, JAV) — 13.30, 16.15, lë (JAV) — 16.15 „Tindirindis“ programos. Programa „Istorijos 2013). (Vilnius, Kaunas, Ðiauliai) 19, 21.45; 15 d. — Paslaptinga karalystë (JAV) — 10.30 maþyliams“ — 14.30 13, 16—19 d. — Stalingradas (Rusija) — Lorë *** 15 d. — programa „Pasaulio paþinimas“ — 14 val. 18.40, 21.40; 14, 15 d. — 12.30, 18.40, 21.40 ÐIAULIAI ...1945-øjø pavasaris. Vokieèiø pralaimëjimas neiðvengiamas. Keturio- 13—19 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 14.15, Ozo kino salë Forum Cinemas likmetës Lorës (Saskia Rosendahl) tëvai – SS karininkas ir Hitlerio ger- 19.35, 21.50 13, 17—19 d. — Lituanica paslaptis 13—17 d. — Hobitas: Smogo dykynë (3D, JAV) — bëja – bëga nuo okupantø ir palieka mergaitæ bei keturis jaunesnius vai- Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 14.15, 16.15 (reþ. R. Sabulis) — 18 val.; 14 d. — 16 val. 10.15, 14, 17.30, 21 val.; 18 d. — 10.15, 14, kus (tarp jø ir kûdiká) likimo valiai. Dabar Lorë turës jais uþsiimti ir Bado þaidynës. Ugnies medþioklë (JAV) — 16.30, 13 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 16 val.; 21.40; 19 d. — 10.15, 14, 18.10, 21 val. pristatyti á senelës namus Hamburge, maþdaug uþ pusës tûkstanèio kilo- 22 val. 14 d. — 14 val. 13—19 d. — Sëkmës sala (Rusija) — 14.45, metrø. Vokietijoje siauèia badas, godumas ir egoizmas. Kelionëje Hitle- Anoniminis tëtis (JAV) — 18.15 14 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija, 18.30, 20.50; Kalakutai: atgal á ateitá (3D, rio propagandos indoktrinuota Lorë sutiks ið Buchenvaldo koncentraci- Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 20.45 Nyderlandai) — 17 val. JAV) — 11.15, 13.45, 16 val. jos stovyklos paleistà þydà Tomà (Kai Malina). Reþisierës Cate Shortland Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 11 val. 17, 19 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 13, 14, 16, 18 d. — Kalakutai: atgal á ateitá filmas pasakoja ne tik apie iðlikimà (ar pavyks Lorei apsaugoti save ir Turbo (3D, JAV) — 13.45 16 val. (JAV) — 10.30, 12.45, 15.15, 15.50; 17, 19 d. — vaikus bei pasiekti saugià vietà?), bet ir apie brendimà (atsakomybæ uþ Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða 18 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevi- 10.30, 12.45 save ir kitus, uþ tai, kas ávyko). Todël filmas ðiek tiek primena realistiðkà ir 2 (3D, JAV) — 11.30 èiûtë) — 16 val. 13—17 d. — Dvi motinos (Australija, Prancû- konkreèiame istoriniame kontekste vykstanèià, bet vis dëlto pasakà (Vo- 13—15, 17, 18 d. — Didis groþis (Italija, zija) — 19 val. kietija, Australija, D. Britanija, 2012). (Vilnius) Prancûzija) — 18.10 KAUNAS 18 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) — Purvas **** 13—19 d. — Gravitacija (3D, JAV) — 21.15 Forum Cinemas 19, 21.30; 19 d. — 18.30 Pagal ir Lietuvoje populiaraus Irvine’o Welsho romanà sukurtas Jono 15 d. — Karaliðka dràsa (JAV) — 11 val. 13—17 d. — Hobitas: Smogo dykynë (HFR, 13, 16—19 d. — Moterys meluoja geriau. S. Bairdo filmas pasakoja apie policininkà narkomanà Briusà (James 3D, JAV) — 10.30, 14, 17.30, 21.15; 18, 19 d. — Kristina (reþ. A. Ðlepikas) — 13.30, 18, 21.15; Cinemas Akropolis McAvoy), kuris pamiðæs dël sekso ir kokaino. Jam reikia tirti japono nu- 10.30, 14 val. 14, 15 d. — 10.45, 13.30, 18, 21.15 13—17 d. — Hobitas: Smogo dykynë (HFR, þudymà, bet Briusui trukdo jo áproèiai manipuliuoti, ðaipytis ið kolegø ir 13, 14 d. — Hobitas: Smogo dykynë (3D, JAV) — 13, 14, 16, 18 d. — Stalingradas (Rusija) — 17.15, 3D, JAV) — 10.30, 14, 17.30, 21.15; 18, 19 d. — bëgioti paskui sijonus. Taèiau Briusas ne toks jau paprastas: jis mezga in- 12.30, 19.30, 23 val.; 15—17 d. — 12.30, 19.30 20.40; 15 d. — 11.30, 17.15; 17, 19 d. —17 val. 10.30, 14 val. trigø tinklà, kad galëtø kilti karjeros laiptais. Kitas jo tikslas – susigràþinti Hobitas: Smogo dykynë (JAV) — 16 val.; 18, 13—17 d. — Lenktynës (D. Britanija, JAV) — 13—17 d. — Hobitas: Smogo dykynë (JAV) — þmonà, kuri ilgai kentë neiðtikimà vyrà ir net pagimdë dukterá (D. Brita- 19 d. — 16, 17.30, 21.15 16.15; 19 d. — 15.50, 21.30 11.30, 18 val.; 18, 19 d. — 11.30, 17.30, 18, 21.15 nija, 2013). (Vilnius) 13, 15—17 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D, 15 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 10.30 13—19 d. — Hobitas: Smogo dykynë (JAV) — JAV) — 10.15, 12.25, 14.35; 14 d. — 10, Stalingradas *** 14.45 12.25, 14.35 PANEVËÞYS ...1942-ieji, Stalingradas. Sovietø kariuomenë planuoja kontrpuolimà 13—17 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D, JAV) — 13—19 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — Forum Cinemas Babilonas prieð vokieèius, uþëmusius deðinájá Volgos krantà. Taèiau puolimas ne- 10.15, 12.30, 15, 17.15; 18, 19 d. — 10.15, 11, 13.10, 17 val. 13, 16—19 d. — Hobitas: Smogo dykynë (3D, pasiseka. Tik kapitono Gromovo vadovaujamam þvalgø bûriui pavyksta 12.30, 15 val. 13, 14 d. — Sëkmës sala (Rusija) — 19.10, JAV) — 14.10, 17.20, 20.40; 14, 15 d. — 10.45, persikelti per upæ ir ásitvirtinti viename name. Jiems ásakyta iðsaugoti 13—17 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — 21.30, 23.40; 15—7 d. — 19.10, 21.30 14.10, 17.20, 20.40 namà bet kokia kaina. Be keliø stebuklingai iðsigelbëjusiø rusø kariø, 11, 13.15; 18, 19 d. — 11, 13.15, 17 val. 13, 14 d. — Dvi motinos (Australija, Prancû- 13, 16—19 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D, þvalgybininkai randa ir paskutinæ namo gyventojà – devyniolikmetæ Ka- 13—19 d. — Sëkmës sala (Rusija) — 13, 18.10, zija) — 23.30 JAV) — 13, 15.10; 14, 15 d. — 11, 13, 15.10 tià. Ásakymà atmuðti namà ið prieðø gauna ir vokieèiø karininkas Kanas. 19.30, 21.50 Pasivaikðèiojimas su dinozaurais (JAV) — 10.45 13, 14, 16, 18 d. — Kalakutai: atgal á ateitá Fiodoras Bondarèiukas filme rodo vieno didþiausiø ir kruviniausiø Ant- Dvi motinos (Australija, Prancûzija) — 21.30 18 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) — (JAV) — 12.30; 13—17 d. — Sëkmës sala rojo pasaulinio karo mûðiø fone gimusià meilës istorijà. Filmas Rusijoje Pasivaikðèiojimas su dinozaurais (JAV) — 10.40, 18, 21 val.; 19 d. — 19, 21.30 (Rusija) — 21 val.; 19 d. — 21.40; 18 d. — Kaip ir Kinijoje sumuðë visus lankomumo rekordus, yra pristatytas „Oska- 14.15 14 d. — G. Verdi „Falstafas“. Tiesioginë prem- pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) — 19, 21.30; rui“, bet pasirodë nepriimtinas ir rusø kino kritikams, ir karo istorikams. 18, 19 d. — Kaip pavogti þmonà jeros transliacija ið Niujorko Metropoliteno 19 d. — 18.30 Pagrindinius vaidmenis sukûrë Marija Smolnikova, Jana Studilina, Piot- (reþ. D. Ulvydas) — 19, 21.30 operos — 19.55 13—18 d. — Moterys meluoja geriau. Kristi- ras Fiodorovas, Thomas Kretschmannas, Dmitrijus Lysenkovas, Serge- 13—19 d. — „Gerumo seansai“ — 10, 12.30 13 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina na (reþ. A. Ðlepikas) — 18.20, 21.20; 19 d. — jus Bondarèiukas, Andrejus Smoliakovas (Rusija, 2013). (Vilnius, Kau- Moterys meluoja geriau. Kristina (reþ. A. Ðlepikas) — 11.30, 14.15, 15.15, 18.45, 21.20; 13, 14, 16, 18 d. — Stalingra- nas, Klaipëda) (reþ. A. Ðlepikas) — 12.10, 16.30, 19, 21.40 Stalingradas (Rusija) — 14.30, 17.40, 20.30 16.40, 19.15, 21.45, 23.59; 14 d. — 11.30, das (Rusija) — 14.50; 15, 17, 19 d. — 15.30 Lenktynës (D. Britanija, JAV) — 15.30, 18.20, 14.15, 15.15, 19.15, 21.45, 23.59; 15—17 d. — 13, 14, 16 d. — Lenktynës (D. Britanija, JAV) — ****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau, 21.05 11.30, 14.15, 15.15, 16.40, 19.15, 21.45 17.50; 15, 17 d. — 18.20 ** – jei turite daug laiko, * – niekalas 13—17 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþiok- 13—19 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 15 d. — Paslaptinga karalystë (JAV) — 10.30

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Redaktorë – Monika Krikðtopaitytë Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“, Atsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926. Kinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda Brukðtutë El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz. Muzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita Markulienë Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Dizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë Remia LR Kultûros rëmimo fondas, 7d Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 12 psl. m 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 13 d. | Nr. 46 (1060)