Menininkų Migracijos Reikšmė 20 A. Pirmos Pusės Lietuvos Dailės Modernizacijai
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA LITHUANIAN CULTURE RESEARCH INSTITUTE VILNIUS ACADEMY OF ARTS LITHUANIAN ACADEMY OF MUSIC AND THEATRE Laura Petrauskaitė MATAS MENČINSKAS IR JO AMŽININKAI: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai MATAS MENČINSKAS AND HIS CONTEMPORARIES: The Significance of the Migration of Artists for the Modernization of Lithuanian Art in the First Part of the Twentieth Century Daktaro disertacija Doctoral Dissertation Humanitariniai mokslai, Menotyra (03H) Meno istorija (H310) Humanities, Art Criticism (03H) Art History (H310) Vilnius 2019 Disertacija rengta 2014–2018 metais Lietuvos kultūros tyrimų institute Mokslinė vadovė Prof. dr. (hp) GIEDRĖ JANKEVIČIŪTĖ Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Disertacija ginama jungtinėje Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Menotyros mokslo krypties taryboje: Pirmininkė Doc. dr. LOLITA JABLONSKIENĖ Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dailės muziejus, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Nariai Dr. NATALJA JEVSEJEVA Latvijos nacionalinis dailės muziejus, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Dr. (hp) LAIMA LAUČKAITĖ-SURGAILIENĖ Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Prof. dr. RŪTA STANEVIČIŪTĖ-KELMICKIENĖ Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra (03H) Doc. dr. NERIJUS ŠEPETYS Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija (05H) Disertacija ginama viešame Menotyros mokslo krypties tarybos posėdyje 2019 m. kovo 8 d. 15 val. Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje (216 kab.), Saltoniškių g. 58, Vilnius Disertacija ir jos santrauka išsiųsta 2019 m. vasario 8 d. Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bibliotekose The doctoral dissertation was written at the Lithuanian Culture Research Institute in 2014–2018 Scientific supervisor Prof. Dr. (hp) GIEDRĖ JANKEVIČIŪTĖ Lithuanian Culture Research Institute, Vilnius Academy of Arts, Humanities, Art Criticism (03H) The doctoral dissertation will be defended at the Joint Dissertation Committee of Lithuanian Culture Research Institute, Vilnius Academy of Arts and Lithuanian Academy of Music and Theatre: Chair Assoc. Prof. Dr. LOLITA JABLONSKIENĖ Vilnius Academy of Arts, Lithuanian Art Museum, Humanities, Art criticism (03H) Members: Dr. NATALJA JEVSEJEVA Latvian National Museum of Art, Humanities, Art Criticism (03H) Dr. (hp) LAIMA LAUČKAITĖ-SURGAILIENĖ Lithuanian Culture Research Institute, Humanities, Art Criticism (03H) Prof. Dr. RŪTA STANEVIČIŪTĖ-KELMICKIENĖ Lithuanian Academy of Music and Theatre, Humanities, Art Criticism (03H) Assoc. Prof. Dr. NERIJUS ŠEPETYS Vilnius University, Humanities, History (05H) The dissertation will be defended in a public sitting of the Dissertation Committee on the 8th March 2019, 15:00 pm in the hall of Lithuanian Culture Research Institute (room 216), Saltoniškių st. 58, Vilnius The dissertation and its summary were submitted on the 8th February 2019. The dissertation is available in Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, libraries of Lithuanian Culture Research Institute, Vilnius Academy of Arts and Lithuanian Academy of Music and Theatre TURINYS Padėka / 6 Acknowledgements / 8 Įvadas / 10 I. Modernioji migracija, jos ypatumai ir poveikis visuomenės modernizacijai / 34 1.1. Modernioji transatlantinė migracija: prielaidos ir išdavos / 34 1.2. Modernioji Lietuvos gyventojų migracija: istorija ir statistika / 42 1.3. Migracija ir modernios Lietuvos kūrimas / 62 II. Matas Menčinskas: socialinis mobilumas ir profesinės tapatybės klausimas / 83 2.1. Vidaus migracija: iš kaimo į didmiestį / 85 2.2. Kontinentinė migracija: pažintinės žvalgytuvės / 93 2.3. Transatlantinė migracija ir savikūra / 97 2.3.1. Argentinos modernizacijos projektas, arba imigrantų visuomenė / 98 2.3.2. Lietuvių menininkai Pietų Amerikoje: socialinis portretas / 105 2.3.3. Tapimas dailininku: vidiniai stimulai ir išorinės aplinkybės / 112 2.4. Migruojanti profesinė tapatybė: tarp menininko ir amatininko / 120 III. Matas Menčinskas: karjera ir kūrybos verti(ni)mo klausimas / 124 3.1. Integracija į imigracijos valstybės dailės gyvenimą / 127 3.1.1. Argentinos ir Urugvajaus meno laukas 20 a. pirmoje pusėje / 128 3.1.2. Karjeros pagrindai: akademinės studijos ir pasirodymai oficialiose parodose / 134 3.1.3. Modernistinės kūrybos paskatos ir recepcija / 143 3.2. Karjeros savivadyba, arba pripažinimo link / 151 3.3. Menininko karjera Lietuvoje / 157 3.3.1. Reintegracijos galimybės ir Vidurio Rytų Europos skulptūros kontekstas / 157 3.3.2. Kūrybinė, visuomeninė ir pedagoginė veikla / 164 3.4. Menčinsko kūrybos interpretacijos / 175 Išvados / 191 Šaltiniai ir literatūra / 196 Santrumpos / 213 Iliustracijos / 215 Iliustracijų sąrašas / 263 Pagrindinės Mato Menčinsko gyvenimo ir kūrybos datos / 270 Summary / 273 Apie autorę / 294 On the author / 295 Padėka Daugiau kaip ketverius metus trukusiame disertacijos rengimo kelyje man padėjo daugelis žmonių, kuriems esu nepaparastai dėkinga. Pirmiausia ir visų labiausiai dar- bo vadovei ir įkvepiančiai mokslininkei prof. dr. Giedrei Jankevičiūtei už nuolatines diskusijas, patarimus ir nuoširdų palaikymą. Taip pat dailėtyrininkėms doc. dr. Daliai Klajumienei, prof. dr. Giedrei Mickūnaitei ir dr. Skirmantei Smilingytei-Žeimienei – jeigu ne jų padrąsinantys žodžiai, šios kelionės apskritai nebūčiau pradėjusi. Už akademines diskusijas dėkoju dailėtyrininkams, kultūros ir idėjų istorikams abipus Atlanto vandenyno. Lietuvoje savo įžvalgomis dalijosi doktorantūros semi- narų dalyviai. Tobulinti rankraštį skatino vertingos recenzentų dr. Lolitos Jablons- kienės (VDA) ir dr. Nerijaus Šepečio (VU) pastabos bei patarimai. Pietų Amerikoje kvestionuoti ir tikrinti tyrimo hipotezes padėjo diskusijos su prof. dr. Paula Hrycyk (UNITREF), prof. dr. Diana Wechsler (UNITREF) ir prof. dr. Jensu Baumgartenu (UNIFESP). Akiratį dar labiau išplėtė intensyvūs intelektualiniai mainai su tarptautinės konferencijos „Transregional Academy on Latin American Art II: Mobility: Objects, Materials, Concepts, Actors“ dalyviais. Ypatinga padėka Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, Jungtinių Valstijų ir Lietuvos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose dirbantiems kolegoms, parapijų ir išeivijos organizacijų atstovams. Už supratingumą ir paslaugumą dėkoju Georginai Gluzman (CONICET), Walteriui C. Miragliai ir Solei Sobrino (MBQM), Elisai Pérez Buchelli ir Erikai Velázquez (MJMB), Robertui Aleksiūnui Račkauskui ir Matiasui Balčiūnui (SLA), dr. Indrei Antanaitei-Jacobs (LTSC), dr. Editai Korzonaitei (KTU RSS), dr. Margaritai Matulytei ir a.a. Linui Gedminui (LDM), Aistei Praškevičiūtei ir Vai- dai Sirvydaitei-Rakutienei (NČDM), dr. Juozapui Blažiūnui ir Severijai Subačiūtei (LLMA), Alvydui Totoriui (KSVB), kun. Eugenijui Troickiui (PKKKA) ir daugeliui kitų. Už pagalbą tyrinėjant archyvus, o ypač už pažintį su Montevidėjaus ir Buenos Airių miestų istorija, ilgus pasivaikščiojimus ir įkvepiančius pokalbius esu dėkinga Gurvičiaus muziejaus archyvo vadovui, fotografui ir dizaineriui Marceliui Loustau bei Argentinos centrinio valstybės archyvo specialistui, kino kūrėjui Fernando Ci- tarai. Aktualiomis archyvinėmis nuorodomis geranoriškai dalinosi kolegės Evelina Bukauskaitė ir Ieva Burbaitė. Už nutiestus pažinčių tiltus sakau širdingą ačiū kun. misionieriui Antanui Sau- laičiui SJ, Lietuvos garbės konsulei Urugvajaus Rytų Respublikoje Ceciliai Hernandez Švobas, buvusiam ilgamečiam Lietuvos garbės konsului Argentinoje Algimantui 6 Rastauskui ir menotyrininkei dr. Simonai Skaisgirytei-Makselienei. Už įtaigiai animuo- tą lietuvių ir žydų diasporos Pietų Amerikoje istoriją dėkoju respondentams Ričardui Rimšai (Argentina), Juozui Pulikui (Argentina), Elenai Schwartzer (Argentina), Nijolei Stanevičius (Urugvajus), Berutei Žukas (Urugvajus), Albertui Kaluževičiui (Urugvajus) ir Blancai Baitler (Kanada). Pažinti sovietmečio meno lauką padėjo pokalbiai su dr. Ramute Rachlevičiūte ir Algimantu Patašiumi. Lietuvoje mane ištikimai palaikė tėvai Daiva ir Algimantas, o Argentinoje it tikra šeimos narė visada buvau laukiama Viktoro Barzdžiaus ir Esteros del Villar namuose. Už galimybę susipažinti su privačiuose rinkiniuose esančiais dailės kūriniais, do- kumentais, leidimą juos reprodukuoti dėkoju Michael ir Onai Ayre, Rolandui Valiūnui, Remigijui Knystautui ir daugeliui kitų. Disertacijos nebūtų pavykę parengti be mokslinių tyrimų mecenatų – VšĮ „Lewben Art Foundation“ ir VšĮ „Lietuvos išeivijos dailės fondo“ finansinės paramos, už ją dė- koju fondų valdybos prezidentui Viliui Kavaliauskui, valdybos nariams ir vykdomajai direktorei Ugnei Bužinskaitei. Dalį tyrimo išlaidų padengė Lietuvos mokslo taryba ir Deutsches Forum für Kunstgeschichte Paris. Dėkoju visoms ir visiems, kurie nuoširdžiai domėjotės šiuo tyrimu, skatinote ir padėjote jį plėtoti. O svarbiausia už bendrystės ryšius, kurie yra didžiausia kiekvienos kelionės dovana. 7 Acknowledgements I would like to take this opportunity to thank all those who have advised, guided and inspired me during the journey of completing this dissertation. First and foremost, I would like to thank my academic supervisor and inspiring scholar Prof. Dr. Giedrė Jankevičiūtė for discussions, advice and her sincere support. My heartfelt thanks go to art historians