P R OJ E K T AS VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBI Ų DIDINIMAS 14-19 MET Ų MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYB ĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“

Meninio ugdymo turinio modernizavimo veikla

MEN Ų PAŽINIMO PROGRAMOS METODIN ĖS REKOMENDACIJOS

PROJEKTAS

(atlikta pagal 2009 m. liepos 29 d. Autorin ę sutart į Nr. 25)

Pareng ė: Gr up ės vadov ė Ieva Šimukauskien ė

Rita Miku čionyt ė Nora Petro čenko Rasa Vasinauskait ė

Pri ėmė: Veiklos ved ėja Žydr ė Jautakyt ė

Projekto vadov ė Sonata Likien ė

2012 m. sausio 12 d.

Žodis mokytojui

Men ų (dail ės, muzikos, šokio, teatro) pažinimo dalykas – skirtas didinti mokymosi krypties pasirinkimo, diferencijavimo ir individualizavimo galimybes 11–12 klasi ų mokiniams. Men ų pažinimo dalykas skiriasi nuo ankstesni ų ir/ar žemesn ėse klas ėse privalom ų meninio ugdymo dalyk ų savarankiška ir išpl ėtota meno pažinimo, analiz ės ir vertinimo sistema. Naujasis dalykas sukurtas kreipiant d ėmes į į tuos mokinius, kurie n ėra link ę į aktyvi ą menin ę raišk ą, o siekia steb ėti, pažinti ir analizuoti meno reiškinius – nori žinoti j ų atsiradimo ir funkcionavimo kult ūrinėje ir kasdien ėje aplinkoje istorij ą, suvokti j ų išskirtinum ą ir poveik į žmogaus gyvenimui, išsiugdyti meno reiškini ų ir k ūrini ų analizavimo bei vertinimo geb ėjim ų. Men ų pažinimas – tai ypatingas dalykas. Jo d ėstymas priklauso nuo mokytojo kompetencijos, atvirumo ir lojalumo skirtingiems meno reiškiniams. Vienas iš dalyko tiksl ų – skatinti atvirum ą ir tolerancij ą skirtingoms menin ės raiškos ir meno formoms, o tai aktualu ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Mokytojo žinios, pasaul ėvoka ir estetin ė kompetencija gali suteikti mokiniui gerokai daugiau menin ės nuovokos, nei tiksl ūs metodiniai reikalavimai ar apibr ėžimai. Metodin ėse Men ų pažinimo dalyko rekomendacijose akcentuojamas ne tik kryptingas ir tikslingas žini ų perteikimo, mokini ų geb ėjim ų formavimo bagažas. Jose paliekama erdv ės mokytojo kūrybiškumui ir laisvei, rengiantis kiekvienos temos d ėstymui, medžiagos išskleidimui ar parenkant konkre čius, gyvenimiškus pavyzdžius. Šiuo aspektu mokytojas tampa svarbiausiu asmeniu, kuris veda mokin į į sud ėting ą ir kartais prieštaringus vertinimus iššaukiant į meno pasaul į. Men ų pažinimo dalyko metodin ės rekomendacijos yra suskirstytos į atskiras, ta čiau tarp sav ęs susijusias dail ės, muzikos, šokios ir teatro dalis. Šie moduliai, sukurti atsižvelgiant į kiekvienos meno šakos specifik ą, praktines jos pažinimo galimybes, sudaro bendr ą mokymo ir mokymosi sistem ą. D ėl to mokytojui pateikiama išsami pagalbin ė medžiaga. Vis d ėlto žinant tiesioginio meno k ūrinio ir jo suvok ėjo susitikimo vert ę, tiek mokytojui, tiek mokiniams rekomenduojama neapsiriboti pamok ų metu įgyta patirtimi – ji t ėra pirmas žingsnis suvokiant ir vertinant meno pasaul į, o ugdyti ir pl ėsti j ą savarankiškai, paversti kasdiene b ūtinybe.

Reng ėjos

2

I. Bendrosios nuostatos

1. Rekomendacij ų paskirtis 1.1. Men ų pažinimo programos rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) sukurtos siekiant ugdymo kokyb ės, pl ėtojant meninio ugdymo krypties pasirinkimo galimybes ir gilinant mokymosi diferencijavim ą bei individualizavim ą, kuris reikalingas mokinio visaver čiam gyvenimui, tolesnei jo studij ų, profesinei ir visuomeninei veiklai. 1.2. Rekomendacij ų pob ūdis grindžiamas menin ės praktikos ir jos funkcionavimo sociokult ūrin ėje aplinkoje pažinimo, suvokimo bei vertinimo kryptimis, atsietomis nuo aktyvios mokinio raiškos. Jos pasirinktos kaip istorinio, teorinio ir kritinio meno pažinimo pagrindas. 1.3. Rekomendacijos skirtos keturiems skirting ų meno šak ų – dail ės, muzikos, šokio, teatro – pažinimo moduliams. Jie sudaryti atsižvelgiant į pasikeitusi ą meno situacij ą visuomen ėje, sustipr ėjusi ą komunikacin ę meno funkcij ą, meno form ų įvairov ę ir j ų raidos bei sklaidos šiuolaikiniame pasaulyje dinamik ą. 1.4. Ypatingas d ėmesys Rekomendacijose skiriamas menin ės k ūrybos ir meno reikšm ės visuomeniniame gyvenime problematikai, sociokult ūriniam meno kontekstui. Šiuolaikin ė menin ė ir kult ūrin ė aplinka reikalauja atvirumo naujoms estetin ėms patirtims, gilesni ų istorini ų bei teorini ų žini ų, m ąstymo ir analitini ų geb ėjim ų. – t.y. aktyvaus dalyvavimo ne tik priimant, bet ir suvokiant bei interpretuojant menin ę tikrov ę.

II. Rekomendacij ų tikslas, uždaviniai ir strukt ūra

2. Rekomendacij ų tikslas – numatyti Men ų pažinimo programos įgyvendinimo gaires ir parengti si ūlymus ugdymo procesui organizuoti. 3. Uždaviniai : − išnagrin ėti turinio problem ų rat ą (estetinis-emocinis meno poveikis, meno statusas visuomen ėje, menininko vaidmens raida, etnokult ūrinis meno aspektas, menas ir šiuolaikini ų technologij ų s ąveika) moduli ų pamok ų cikluose ir parengti j ų sklaidos kryptis, − sudaryti dail ės, muzikos, šokio, teatro moduli ų pusme čio pamok ų planus ciklais ir parengti veiklos kiekvienoje pamokoje apmatus, − numatyti papildomos informacijos mokytojui ir mokiniui linkmes pamok ų cikluose, − išskirti bendruosius tiriamojo darbo, renginio recenzijos, k ūrinio analiz ės rašymo reikalavimus ir pateikti atsiskaitymo pavyzdži ų, − apib ūdinti moduli ų pasiekim ų vertinimo principus ir pristatyti į(si)vertinimo formas. 4. Rekomendacij ų strukt ūra

3

4.1. Rekomendacijos susideda iš keturi ų moduli ų, skirt ų atskiroms meno šakoms – dailei, muzikai, šokiui ir teatrui – pažinti. Moduli ų eiliškum ą apsprendžia meno šakos pažinimo specifika: nuo ankstesn ėse klas ėse labiau pažint ų, aiškesn ės strukt ūros dail ės ir muzikos k ūrini ų prie mažiau žinom ų, kompleksini ų daugiaplani ų šokio ir teatro pastatym ų. Kadangi teatras – sinkretin ė meno rūšis, svarbu, kad mokiniai per Teatro pažinimo pamokas mok ėtų taikyti ankstesn ėse Men ų pažinimo programos dalyk ų (dail ės, muzikos, šokio) pamokose įgytas žinias ir geb ėjimus. 4.2. Kiekvienam moduliui skiriamos pusmečio pamokos sudaro dviej ų met ų Men ų pažinimo pasirenkamojo dalyko kurs ą. Esant b ūtinybei, visa Men ų pažinimo programa gali b ūti įsisavinta ir per metus, t. y. 11-oje klas ėje, didinant savaitini ų pamok ų skai čių ir/ar mokantis dviej ų moduli ų paraleliai. 4.3. Mokinys, baig ęs met ų kurs ą ir nusprend ęs atsisakyti Men ų pažinimo programos, antrais metais gali rinktis kit ą iš men ų bloko pasirenkam ųjų program ų.

III. Rekomendacij ų įgyvendinimas: organizaciniai ypatumai, moduli ų integravimo galimyb ės ir mokini ų pasiekim ų vertinimas

5. Organizaciniai ypatumai 5.1. Kiekvieno dalyko pamokoms numatomos 2 (išpl ėstiniame kurse – 3) paeiliui sekan čios pamokos per savait ę. Turinio cikl ų temoms atskleisti yra b ūtina 90 min (išpl ėstiniame kurse – 135 min) trukm ė, kuri optimaliausiai leidžia konkre čią menin ę problem ą nagrin ėti istoriniu, teoriniu ir kritiniu aspektais, taip pat organizuoti betarpiškus ar virtualius susitikimus su menininkais, skirti laiko meno k ūrini ų analizavimui, rengini ų recenzavimui. 5.2. Kiekvienai atskiro modulio ciklo temai skiriama po 2–4 jungtines pamokas mokytojo nuoži ūra, numatant lankyt ų parod ų, koncert ų, pastatym ų, spektakli ų aptarimus ir diskusijas. Pamok ų metu analizuojamos temos tur ėtų pad ėti mokiniams atlikti praktines užduotis. 5.3. Men ų dalykui mokiniai gal ėtų tur ėti atskir ą aplank ą, kuriame kaupt ų informacij ą apie sudominus į meno k ūrėją ar reiškin į, bet ir vest ų savo estetini ų patir čių ir įsp ūdži ų dienorašt į. Čia gimusios spontaniškos mintys, palyginimai ar asociacijos gal ėtų pasitarnauti rašant recenzij ą, atliekant praktin į tiriam ąjį darb ą, diskutuojant pamok ų metu. 5.4. Skatinant mokinius įsitraukti į vieš ąją meno sklaidos ir recepcijos erdv ę, jiems rekomenduojama dalyvauti mokyklos, miesto ar šalies menotyrin ės veiklos sklaidoje. 5.5. Recenzijos ar praktiniai tiriamieji darbai analizuojami viešai, diskusijos forma. Svarbu, kad mokiniai ne kartot ų pamokose įgyt ą informacij ą, bet ja naudot ųsi, žinias taikydami konkretiems meno k ūrini ų ar reiškini ų pavyzdžiams.

4

5.6. Modulio pradžioje suformuluojama praktin ės (recenzija) ir galutinio tiriamojo darbo užduotys, nurodomi j ų įvykdymo terminai ir forma. Pamok ų metu analizuojamos temos tur ėtų b ūti tiesiogiai susijusios su praktini ų užduo čių reikalavimais. 6. Moduli ų integravimo galimyb ės 6.1. Dail ės, muzikos, šokio ir teatro moduliai remiasi bendrosiomis Men ų pažinimo programos nuostatomis, vieninga mokini ų pasiekim ų ir vertinimo sistema. 6.2. Vis ų moduli ų turinio apimtis grindžiama penkiomis aktualiomis problemin ėmis sritimis (estetinis-emocinis meno poveikis, meno statusas visuomen ėje, menininko vaidmens raida, etnokult ūrinis meno aspektas, menas ir šiuolaikini ų technologij ų s ąveika). Jos apima meno istorijos, teorijos ir kritikos sandus. 6.3. Bendrieji dail ės, muzikos, šokio ir teatro tiriamojo darbo reikalavimai yra orientuoti į: 1) aktualios menin ės problemos formulavim ą, derinant programos nuostatas ir mokini ų poreikius, 2) tyrimo tikslo ir uždavini ų numatym ą, 3) informacijos atrank ą ir sisteminim ą, 4) steb ėjimo, fakt ų analiz ės ir apklausos metod ų derinim ą, 5) vieš ą tiriamojo darbo pristatym ą. 6.4. Parodos, koncerto, šokio pastatymo ir spektaklio recenzijoms, k ūrinio analizei rašyti kiekvieno modulio rekomendacijose pateikiami klausimynai ir rašto darbo strukt ūra, kuriuos lemia konkre čios meno šakos specifika. 6.5. Dalyk ų pamok ų planai, numatant laukus mokytojo užrašams, parengti laikantis vieningos schemos: 1) pamokos tema, 2) uždaviniai, 3) numatomi rezultatai, 4) reikalingos priemon ės ir pasiruošimas pamokai, 5) pamokos eiga (si ūloma veikla, id ėjos), 6) raktiniai žodžiai paieškai internete, 7) žodyn ėlis, 8) papildoma literat ūra ir informacijos šaltiniai. 6.6. Men ų dalyko pamok ų turinys ir rekomenduojama veikla derinami prie pamok ų trukm ės. Mokytojui si ūloma rinktis pasakojimo, diskusijos, forumo, testo, aprašo (pvz., „min čių lietus“) metodus, kurie skatint ų aktyv ų ir k ūrybišk ą mokini ų dalyvavim ą pamokoje, motyvuot ų j ų estetinius pasirinkimus, gilint ų menin ę patirt į. 7. Mokini ų pasiekim ų vertinimas 7.1. Kiekvienas baigtas modulis vertinamas pažymiu dešimties bal ų skal ėje. Galutinis pažymys – tai vis ų 4 moduli ų įver čių vidurkis. 7.2. Atskiro modulio pasiekimai įvertinami kaupiamuoju balu pagal: 1) aktyv ų ir k ūrybing ą mokini ų dalyvavim ą pamokose ir atliekant praktinius uždavinius – 30%; 2) geb ėjim ą pritaikyti įgytas žinias analizuojant meno k ūrinius – 30%; 3) savarankiškai ir k ūrybingai atlikt ą praktin į- tiriam ąjį darb ą – 40%. 7.3. Modulio viduje mokini ų pasiekim ų vertinimas susideda iš mokytojo įvertinimo ir mokini ų įsivertinimo, pavyzdžiui, recenzijos ar tiriamojo darbo vertinim ą pateikia ir mokytojas, ir klas ės draugai.

5

7.4. Modulio pabaigoje mokytojas parengia istorini ų ir teorini ų žini ų įsisavinimo test ą. Testo atsakymus verta aptarti viešai, kad mokinys, išklaus ęs ir draug ų komentarus, gal ėtų įsivertinti pats. 7.5. Men ų dalyko vertinimo kriterijai grindžiami Mokini ų pasiekim ų lentel ės principais. Galutinis dalyko pažymys išvedamas susumavus mokini ų pasiekimus įsisavinant ciklo temas ir atliekant praktines užduotis.

Vertinimas Vertinimo pagrindimas Aukštesnysis Puikiai ir labai gerai . Įvykdytas pasiekim ų lentel ėje pateikt ų reikalavim ų lygis maksimumas. Mokinys puikiai išmano tradicinius ir netradicinius meno reiškinius; gali atskirti ir apib ūdinti meno raidos istorinius periodus; žino svarbiausius lietuvi ų bei užsienio dail ės, muzikos, šokio ir teatro menininkus. Savarankiškai analizuoja ir interpretuoja meno k ūrin į: gali apib ūdinti jo žanr ą, stili ų, atlikimo ypatumus; geba susieti formalius k ūrinio bruožus su estetine ir menine jo visuma, turiniu ir forma, istoriniu ir kult ūriniu kontekstu. Įvertina kūrin į kaip sociokult ūrin ės aplinkos fenomen ą, individualiai ir motyvuotai pagrindžia savo vertinimus. Savarankiškas praktinis darbas pasižymi kūrybingumu, istorini ų ir teorini ų žini ų taikymu, asmenini ų įžvalg ų bei patyrim ų refleksija, motyvuota analize ir kritika. Laisvai vartoja meno s ąvokas bei terminus.

Pagrindinis Gerai ir vidutiniškai . Įvykdyti pasiekim ų lentel ėje pateikti reikalavimai. lygis Mokinys išmano tradicinius ir netradicinius meno reiškinius; atskiria meno raidos istorinius periodus, gali įvardyti svarbiausius lietuvi ų bei užsienio dail ės, muzikos, šokio ir teatro menininkus. Gali analizuoti ir interpretuoti meno kūrin į: gali nurodyti jo žanr ą, stili ų, ypatumus, sugeba susieti juos su menine visuma ir sociokult ūrine aplinka. Geba motyvuoti meno k ūrinio ar reiškinio poveik į ir vertinim ą, pasirinkti vertinimo kriterijus. Savarankiškas praktinis darbas pasižymi k ūrybingumu, asmenini ų įžvalg ų bei patyrim ų refleksija, motyvuota analize. Vartoja meno s ąvokas bei terminus.

Patenkinamas Patenkinamai ir silpnai . Įvykdyti pasiekim ų lentel ėje pateikti reikalavimai. lygis Mokinys atpaž įsta tradicinius ir netradicinius meno reiškinius; orientuojasi istorin ėje periodizacijoje. Žino svarbiausius lietuvi ų ir užsienio dail ės, muzikos, šokio, teatro menininkus. Su mokytojo pagalba analizuoja meno k ūrin į, nusako jo form ą ir turin į. Geba įvardyti meno k ūrinio sociokult ūrin į kontekst ą. Savarankiškas praktinis darbas pasižymi individualių patyrim ų refleksija. Žino meno s ąvokas bei terminus.

6

DAIL Ė METODIN ĖS REKOMENDACIJOS

Pareng ė: Rita Miku čionyt ė

7

Dail ė – pasirenkamosios Men ų pažinimo programos 11–12 klas ėms dalis, kuria pradedamas 4 moduli ų (dail ė, muzika, šokis, teatras) kursas. Jis skirtas mokiniams, kurie nori steb ėti, analizuoti, interpretuoti ir vertinti skirtingus dail ės reiškinius, yra link ę tyrin ėti vizuali ąją aplink ą socialiniu ir kult ūriniu poži ūriu. Modulio tikslas – vadovaujantis Men ų pažinimo bendrosios programos nuostatomis, apibr ėžti dail ės raidos problem ų lauk ą ir atskleisti j ų sklaid ą šiuolaikin ėje visuomen ėje, pl ėtojant mokini ų estetin ę nuovok ą ir kritin į m ąstym ą. Uždaviniai Dėstant dail ės modul į siekiama, kad mokiniai: − sistemindami dail ės istorijos faktus bei pavyzdžius, palygint ų dabarties ir praeities dail ės kūrinius, ieškot ų analogij ų skirtinguose meno reiškiniuose, − apib ūdindami individualias dail ės k ūrinio interpretavimo įžvalgas, išskirt ų istorinius- kontekstinius id ėjos ir raiškos bruožus, iliustruot ų juos asmenin ės patirties pavyzdžiais, − nustatydami ir formuluodami sau bei aplinkiniams aktualius dail ės klausimus, kritiškai vertint ų įvairius kult ūros procesus ir argumentuot ų individualias įžvalgas. Organizavimo ypatumai Pagal Men ų pažinimo programoje numatyt ą plan ą dail ės pamokoms skiriamas 11 klas ės 1- as pusmetis: 17 savai čių – viso 34 bendrojo (51 išpl ėstinio) kurso pamokos. Penki pamok ų ciklai atitinka Men ų pažinimo programoje numatytas problemines turinio apimties ašis. Kiekvienai j ų atskleisti rekomenduojamas 2–4 savai čių valand ų skai čius – po 2 (išpl ėstiniam kursui po 3) iš eil ės einan čias pamokas per savait ę. Dail ės, kaip ir kituose Men ų pažinimo programos moduliuose, akcentuojama istorijos, teorijos ir kritikos sand ų jungtis. Dail ės modulio pamokos suskirstytos teminiais ciklais, kuriuos galime traktuoti ir kaip trumpalaikius keli ų pamok ų dail ės pažinimo projektus. Juose pabr ėžiamas dail ės, ryšys su gyvenimu, šiuolaikinio meno aktualumas. Iki šiol dail ės istorin į teorin į kontekst ą 11–12 klas ėms pristato 2007 m. mokytojos ekspert ės Ariadnos Čiurlionyt ės parengti dail ės vadov ėliai, 2000 m., 2003 m., 2006 m. sudarytos dail ės mokomosios programos ARS 1, ARS 2, ARS 3 (k ūrybin ės grup ės vadov ė – mokytoja ekspert ė Danut ė Plechavi čien ė). Tai pakankamai informatyv ūs ir iliustratyv ūs dail ės pažinimo šaltiniai, tod ėl Men ų pažinimo programos dail ės modulyje si ūlomas chrestomatin ę medžiag ą pl ėtojantis užduotimis grindžiamas mokymo(si) metodas. Specifikuot ų praktini ų-kūrybini ų užduo čių d ėka gilinami dail ės istorijos faktai ir vadov ėlin ė informacija reikalauja aktyvaus mokinio darbo: nuolat kelti klausimus ir atsakyti į juos, istoriškai lyginti ir iš savo patirties vertinti skirtingus meno reiškinius, dialogiškai interpretuoti įvairius dail ės k ūrinius, atvirai dalyvauti klas ės diskusijose ir kult ūros aktualij ų svarstymuose. 8

Šiose dail ės pamokose rekomenduojama daugiau d ėmesio skirti teorini ų žini ų praktiniam įsisavinimui, taikant aktyviuosius mokymo(si) metodus: min čių liet ų, klausim ų pateikim ą, klas ės diskusij ą, diskusij ą mažose grup ėse, imitacin į vaidinim ą, interviu, grup ės pranešim ą. Nagrin ėjant atskiras temas si ūloma derinti skaitymo (paskutinis žodis priklauso man, teksto žym ėjimas, dviej ų pusi ų dienoraštis etc.), rašymo (nebaigti sakiniai, tinklo n ėrimas, es ė etc.), klausin ėjimo (klausiamieji žodžiai, „stori“ ir „ploni“ klausimai etc.) ir kitus skirtingas veiklas jungian čius metodus (Šiau čiuk ėnien ė L., Visockien ė O., Talij ūnien ė P., 2006, p. 119–184). Papildomai informacijai rinkti, individualiam parod ų lankymui, o pagal poreikius – k ūrinio interpretacijoms, parodos recenzijai ir/ar pasirinkto reiškinio tyrimui parengti si ūloma numatyti savarankiško darbo valandas. Per dail ės pamokoms numatyt ą pusmet į rekomenduojama surengti bent vien ą betarpišk ą ir/ar virtual ų susitikim ą su šiuolaikiniu menininku. Jei susitinkama gyvai, si ūloma apgalvoti bendr ą kūrybin ę užduot į, kuri ą mokiniai kartu su menininku gal ėtų įgyvendinti, pavyzdžiui, išbandyti dailininko m ėgstamus k ūrybos principus ar pasirinktos technikos galimybes (žr. 9 pried ą). Virtual ų susitikim ą (tai gal ėtų b ūti ir tiesioginis vaizdo pokalbis internetu, ir publikuotas/filmuotas interviu) si ūloma kreipti mokini ų ir menininko diskusijos apie k ūrybos proces ą link, menininko analiz ė gretinant autoriaus mintis su jo k ūriniais.

Dail ės pamok ų planas* * išpl ėstinio kurso valandos skai čiuojamos pagal t ą pat į savai čių princip ą, tik vietoj 2 numatant 3 pamokas. Bendrojo ir išpl ėstinio kurso geb ėjim ų Nr. Mokini ų pasiekim ų skiltyje yra analogiškos, skiriasi tik išpl ėtotos formuluot ės bei papildytas žini ų ir supratimo blokas (žr. 9.1 skyri ų Men ų pažinimo bendrosios programos apraše).

Mokini ų pasiekimai Savait ės / Ciklo pavadinimas / Tikslas (bendrojo kurso geb ėjim ų Pastabos Val. sk. Problematika Nr.) Rugs ėjo Estetinis-emocinis Apžvelgti dail ės Skirs dail ės k ūrinio ypatumus ir Pasirenkama 1–4 sav. / dail ės poveikis / istorijos jų prigimt į (1.2.). būsimos 8 val.0 Racionaliais ir cikliškum ą, Apib ūdins dail ės k ūrinio recenzijos/ iracionaliais atskirose epochose raiškos priemones ir įvertins j ų tyrimo principais gr įsta dominuojan čius menin ę visum ą; išskirs k ūrinio kryptis. dail ė. Meno ir mokslo racionalius ar problematik ą ir suvoks k ūrinio Užduotis sankirtos, vaizduot ės, iracionalius prasm ę (1.3.). mokyklos intuicijos vaidmuo. kūrybos principus Vertins asmenin į dail ės poveik į kieme. Grožio „formul ės“ ir ir j ų įtak ą, ir įvardins individualius subjektyvi saviraiška. suvokiant bei estetinius l ūkes čius bei išgyvenant dail ės poreikius (1.5.). kūrinius. Parašys motyvuot ą ir pagr įst ą dail ės k ūrinio/reiškinio analiz ę pagal susitartus reikalavimus (2.2.). Spalio Dail ės statusas Apsvarstyti Laikysis dail ės suvokimo Numatoma 1–3 sav. / visuomen ėje / asmeninės ir taisykli ų (1.1.). ekskursija į 6 val. Elitiniai dail ės kolektyvin ės Vertins asmenin į dail ės poveik į dail ės kūriniai ir prestižin ės nuomon ės apie ir įvardins individualius parod ą /

9

kolekcijos. Meno dail ės k ūrinius bei estetinius l ūkes čius bei arba rinka: asmeninio menininkus poreikius (1.5.). virtualus skonio ir dail ės formavimo(si) Pasteb ės ir identifikuos dail ės pasivaikš čio institucij ų vaidmuo. prielaidas, meno reiškinius kasdien ėje bei jimas po rink ų ribotumo sociokult ūrin ėje aplinkoje dail ės priežastis. (2.1.). ekspozicij ą Prad ės rengti steb ėtos menin ės ir jos veiklos/reiškinio kritin ę aptarimas. apžvalg ą pagal susitartus reikalavimus (2.4.). Lapkri čio Menininko Aptarti istorines Skirs dail ės k ūrinio ypatumus ir Numatomas 1–4 sav. / vaidmens raida / socialines jų prigimt į (1.2.). susitikimas 8 val. Šiuolaikinio aplinkybes, kurios Apib ūdins dail ės k ūrinio su menininko tyrim ų lemia skirtingas raiškos priemones ir įvertins j ų menininku / laukas. Menininkai menininko menin ę visum ą; išskirs k ūrinio arba išrad ėjai. Kas yra visuomenines problematik ą ir suvoks k ūrinio virtualus genijus? Menininko- pozicijas ir k ūrybos prasm ę (1.3.). pokalbis: amatininko samprata. įvairov ę. Įvertins dail ės k ūrinio/reiškinio interviu inovatyvum ą, jo aktualum ą iš internete istorin ės ir dabarties pozicij ų aptarimas. (1.4.). Parašys argumentuot ą ir asmeniniais pasteb ėjimais pagr įst ą matytos parodos/dail ės įvykio recenzij ą pagal susitartus reikalavimus (2.3.). Gruodžio Etnokult ūrinis Apib ūdinti Įvertins dail ės k ūrinio/reiškinio 2 val. 1–3 sav. / dail ės aspektas / etnokult ūrini ų inovatyvum ą, jo aktualum ą iš numatomos 4+2 val. Liaudies dail ė – tradicij ų aktualum ą istorin ės ir dabarties pozicij ų vertinam ų universalus įkv ėpimo nauj ų k ūrybos (1.4.). užduo čių šaltinis. impuls ų kontekste. Pasteb ės ir identifikuos dail ės aptarimui. Etnokult ūrin ės reiškinius kasdien ėje bei tendencijos sociokultūrin ėje aplinkoje šiuolaikin ėje dail ėje. (2.1.). Parašys motyvuot ą ir pagr įst ą dail ės k ūrinio/reiškinio analiz ę pagal susitartus reikalavimus (2.2.). Sausio Dail ė ir medijos / Nusakyti Skirs dail ės k ūrinio ypatumus ir 2 val. 1–3 sav. / Fotografijos, šiuolaikini ų jų prigimt į (1.2.). numatomos 4+2 val., videomeno vaidmuo. technologij ų Įvertins dail ės k ūrinio/reiškinio rezultat ų Skaitmenin ė dail ė ir atvertas k ūrybos inovatyvum ą, jo aktualum ą iš įvertinimui. tinklo menas. proceso galimybes istorin ės ir dabarties pozicij ų ir nauj ų dail ės (1.4.). reiškini ų Parengs steb ėtos menin ės formavimosi veiklos/reiškinio kritin ę prielaidas. apžvalg ą pagal susitartus reikalavimus (2.4.). Dalyvaus klas ės, mokyklos dail ėtyrin ės veiklos sklaidoje (2.5.).

10

Vertinimo ypatumai Dail ės modulio pasiekimai įvertinami kaupiamojo balo principu – suminiu pažymiu dešimties bal ų skal ėje. Kiekvieno pamok ų ciklo pabaigoje rekomenduojama pažymiu įvertinti atsikaitymo užduot į raštu (8.1–8.6 priedas), kuri ą pagal mokini ų galimybes bei poreikius parenka ir kūrybiškai pritaiko mokytojas. ,Rašant tiek atskir ą cikl ą apibendrinant į, tiek sumin į dail ės modulio pažym į rekomenduojama taikyti visiems moduliams numatytas pasiekim ų įvertinimo proporcijas: 30% kaupiamojo balo už aktyv ų ir k ūrybing ą mokini ų dalyvavim ą pamokose ir atliekant praktinius uždavinius (si ūloma atsižvelgti į praktini ų darb ų aplank ą ir įsp ūdži ų dienorašt į), 30% – už geb ėjim ą pritaikyti įgytas žinias analizuojant meno k ūrinius (si ūloma atsižvelgti į kūrinio analiz ės ir/ar lyginamosios interpretacijos užduotis), 40% – už savarankiškai ir k ūrybingai atlikt ą praktin į- tiriam ąjį darb ą (si ūloma atsižvelgti į parodos ar renginio recenzij ą / tiriam ąjį darb ą ir jo pristatym ą). Darb ų aplankas ir įsp ūdži ų dienoraštis . Visas klas ėje bei savarankiškai atliktas užduotis ir papildom ą medžiag ą apie menininkus ir dail ės reiškinius mokinys kaupia atskirame aplanke (portfolio ). Mokiniui rekomenduojama vesti įsp ūdži ų dienorašt į, kuriame fiksuot ų asmeninius pasteb ėjimus apie savarankiškai matytus ir pamokose nagrinėtus dail ės k ūrinius ar reiškinius, komentuot ų savo estetinius išgyvenimus, kelt ų klausimus diskusijoms ir pan. Tai b ūtų autentiška, pirminiais įsp ūdžiais paremta medžiaga v ėlesniems apibendrinimams ir įžvalgoms motyvuoti, nuomon ės kaitai steb ėti. Kūrinio analiz ės / lyginamosios interpretacijos užduotys. Skirtingiems dail ės k ūriniams, reiškiniams analizuoti / interpretuoti, žinioms tikrinti mokytojui rekomenduojama parengti atskirus atsikaitymo lapus ir klausimynus (žr. 1, 8 pried ą), kurie pad ėtų atskleisti nagrin ėjamo objekto specifik ą ir argumentuoti individualius pasteb ėjimus. Didžiausias d ėmesys vertinant šiuos darbus skiriamas mokinio atsakym ų (numatant galimyb ę ir laisvai j ų formai) argumentacijai, teksto vaizdumui, kritiškos pozicijos individualumui ir k ūrinio ar reiškinio vertinimo savitumui. Parodos recenzija / tiriamasis darbas ir jo pristatymas . Tai kryptingas pasirinkto reiškinio/veiklos nagrin ėjimas, kuris teikia nauj ų žini ų apie dail ės poveik į ir jos svarb ą mūsų gyvenime. Parodos recenzijos / tyrimo objekt ą (vien ą iš pateikt ų – žr. 2 pried ą) mokiniai renkasi, atsižvelgdami į pamok ų cikluose nagrin ėjamas dail ės problemas ir pagrindines tiriamojo darbo kryptis: 1) dail ės galerijos/vietos institucijos veikla, 2) dail ės parodos mokykloje/gimnazijoje, 3) menas aplink mus. Priklausomai nuo mokini ų interes ų, poreiki ų ir galimybi ų mokytojas lanks čiai modeliuoja atsiskaitymo užduo čių – k ūrinio analiz ės / lyginamosios interpretacijos ir recenzijos / tiriamojo darbo – variantus (žr. 1–3, 8 priedai). Pavyzdžiui, pagal mokytojo parengt ą klausimyn ą individualiai rašoma parodos recenzija, kuri viešai aptariama klas ėje. Arba rengiamas dail ės

11 tiriamasis darbas, turintis aišk ų tiksl ą ir numatantis tiek individualaus, tiek grupinio darbo program ą, kuri taip pat orientuojama į išsam ų problemos/objekto vieš ą pristatym ą: apib ūdinama, koks tai reiškinys, kas jam b ūdinga, kur ir kada pasireiškia, koks priežastinis ryšys su kitais aplinkos procesais, numatomos jo kaitos ir raidos perspektyvos. Dail ės recenzijose / tiriamuosiuose darbuose rekomenduojama taikyti steb ėjimo, duomen ų analiz ės ir apklausos metodus (Kudinovien ė J., 2008, p. 8–9, p. 14–15, p. 17–18). Steb ėjimas padeda išryškinti dail ės reiškini ų problemas, suformuluoti apklausos, interviu ar diskusijos klausimus. Analizuojant visuomeninius interesus, si ūloma steb ėti tiriam ų dail ės reiškini ų ar įvyki ų reguliarum ą, pavieni ų žmoni ų ar j ų grupi ų veikl ą. Stebint labai svarbu vesti specialius dienoraš čius su detalesniais stebimos problemos/objekto aprašymais. Dokument ų analiz ė padeda išgryninti mums aktuali ą informacij ą, susisteminti ir apibendrinti skirtingais b ūdais užfiksuot ą bei išsaugot ą informacij ą apie dail ės istorijos faktus, įvykius, reiškinius, meninink ų ir meno suvok ėjų veiklą. Dail ės recenzijoje / tiriamajame darbe gali b ūti analizuojami rašytiniai (pavyzdžiui, dailinink ų asmeniniai laiškai, autobiografijos), vaizdiniai (video filmai, nuotraukos, paveikslai, piešiniai ir kt.) ar garsiniai (garso įrašai, kalbos ir kt.) dokumentai. Daugel į sp ėjim ų apie m ūsų elges į ir tarpusavio santykius padeda patvirtinti apklausos metodas : anketin ė apklausa (taip pat ir el. paštu, telefonu) ir interviu. Anketin ės apklausos dail ės klausimais duomenys renkami naudojant anketos blanką. Jame yra suformuluoti ir tam tikra tvarka išd ėstyti klausimai, kuriais siekiama išsiaiškinti apklausiamojo nuomon ę. Anketos klausimai turi būti labai konkret ūs, paprasti ir neerzinantys. Anketa netur ėtų b ūti labai ilga. Interviu (pokalbis pagal iš anksto parengtus klausimus) – tai viena iš įtaigiausi ų tarpusavio supratimo priemoni ų, vienas iš b ūdų perprasti dailininko ir savo pasaul ėjaut ą. Prieš interviu tur ėdamas konkret ų klausim ų sąraš ą, mokinys-tyr ėjas turi b ūti pasiruoš ęs pokalbio metu improvizuoti. Pareng ę parodos recenzij ą / dail ės tyrim ą, mokiniai j į pristato klas ėje (pagal poreikius ir būtinyb ę publikuoja vietos tinklaraštyje), taip pat inicijuoja klas ės diskusij ą aktualiausiais steb ėtos menin ės veiklos/reiškinio klausimais. Vertinant recenzij ą / tiriam ąjį darb ą, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio ind ėlį ir veiklos rezultatus pagal iš anksto aptartus kriterijus, akcentuojant individualius kritinius apm ąstymus ir aktyv ų dalyvavim ą viešoje diskusijoje. Abipusiam gr įžtamajam ryšiui pl ėtoti mokytojui si ūloma parengti anonimines pamokos įvertinimo formas (žr. 4 pried ą), leidžian čias aptarti, kurios pamokos ir kod ėl gavo aukš čiausi ą tiek mokini ų, tiek mokytojo įvertinim ą. Vertinant užduotis raštu ir/ar pasisakymus žodžiu rekomenduojama atsižvelgti į dalykinius vertinimo rodiklius, kuriuos mokytojas k ūrybiškai adaptuoja ir pritaiko prie konkre čios mokini ų grup ės galimybi ų.

12

Orientaciniai dail ėtyros teksto / pasisakymo žodžiu (k ūrinio analiz ė, recenzija, lyginamoji interpretacija etc.) vertinimo rodikliai * * pagal – Targamadz ė V., Nauck ūnait ė Z., 2009, p. 70; Teresevi čien ė M., Bulajeva T., Čepien ė A., Lepait ė D., Zuzevi čiūtė V., 2011, p. 79.

10 BAL Ų Mokinio veiklos pob ūdis Kelia problemas, diskutuoja, pagrindžia; sieja, apibendrina, reflektuoja. Teksto / pasisakymo strukt ūra Gerai suformuotas rašinys / pristatymas žodžiu, kryptinga įžanga, pagr įstos išvados. Problemos iškeltos; tikslinga svarstymo strukt ūra; tinkamai parinkta medžiaga. Vertinimo kriterijai Sukuriamas sklandžios formos, labai aiškiai argumentuotas tekstas / pasisakymas. Pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os) yra atskleistos. Tekstas / pasisakymas rišlus, logiškai išd ėstytas, aiškios formos, leidžian čios skaitytojui / klausytojui suprasti esminius akcentus. Puikus dail ės termin ų ir dail ės kalbos junginių vartojimas reikiamame kontekste. Tekstas / pasisakymas gramatiškai / stilistiškai taisyklingas. Tinkama apimtis / trukm ė. 9 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Žvelgia į tem ą iš skirting ų poži ūrio tašk ų, aiškina priežastis; klasifikuoja, lygina, analizuoja. Teksto / pasisakymo strukt ūra Rašinys / pristatymas žodžiu gerai suformuotas, kryptinga įžanga, apibendrinanti pabaiga. Turinys logiškai nuoseklus, aiškiai atpaž įstama argumentavimo strukt ūra. Vertinimo kriterijai Sukuriamas aiškus, gerai strukt ūruotas tekstas / pasisakymas, pabr ėžiantis esminius dalykus. Pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os) atskleistos. Tekstas / pasisakymas rišlus. Reikiamame kontekste praleistas vienas kitas dail ės terminas arba neteisingai panaudotas vienas kitas dail ės kalbos junginys. Viena kita gramatin ė / stiliaus klaida. Tinkama apimtis / trukm ė. 8 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pristato kitas nuomones, atskleidžia savo poži ūrį; apib ūdina, išsiaiškina, analizuoja. Teksto / pasisakymo strukt ūra Rašinys / pristatymas žodžiu pakankamai gerai suformuotas. Iškeltos ne visos svarstomos problemos. Mėginama strukt ūruoti ir argumentuoti. Vertinimo kriterijai Sukuriamas tekstas / pasisakymas, nuosekliai, sistemingai pl ėtojantis id ėją. Pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os) atskleistos, bet ne visada tinkama forma – kai kurie sakiniai yra pažodžiui nukopijuoti / atmintinai pakartoti. Tekstas / pasisakymas n ėra rišlus – esminiai akcentai pateikti nepakankamai ryškiai.

13

Reikiamame kontekste nepanaudoti dail ės terminai, vyrauja nesud ėtingi dail ės kalbos junginiai. Pasitaiko gramatini ų / stiliaus klaid ų. Tinkama apimtis / trukm ė. 7 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pateikia įrodym ų savo pozicijai pagr įsti; išvardija, apib ūdina, apibr ėžia, derina. Teksto / pasisakymo strukt ūra Susitelkta į didel į fakt ų kiek į: mažai prasminio aiškinimo. Turinio dalys menkai siejamos tarpusavyje. Vertinimo kriterijai Sukuriamas tekstas / pasisakymas, kuriame pateikiami argumentai iš dalies atskleidžia vieno poži ūrio ar id ėjos privalumus ir tr ūkumus. Atskleistos ne visos pagrindin ės id ėjos ar mintys; vyrauja mechanin ė teksto / pasisakymo strukt ūra, kuri grindžiama tiesiogiai perkeltomis vieno šaltinio citatomis. Tekstui / pasisakymui tr ūksta rišlumo, neišryškinti esminiai akcentai. Ribotai naudojami dail ės terminai ir dail ės kalbos junginiai. Yra gramatini ų / stiliaus klaid ų. Netinkama apimtis / trukm ė. 5 – 6 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pasako savo nuomon ę arba pateikia vienos r ūšies pavyzdži ų; įvardija, konstatuoja, atpaž įsta, atgamina, cituoja, pamini, nurodo. Teksto / pasisakymo strukt ūra Iškelta viena problema, kuri tampa pagrindine min čių d ėstymo ašimi; n ėra poži ūri ų svarstymo. Vertinimo kriterijai Sukuriamas nesud ėtingas tekstas / pasisakymo kalba. Pagrindin ės id ėjos ar mintys yra atskleistos tik iš dalies, pateiktos neišsamiai. Tekstas / pasisakymas nepakankamai rišlus, tr ūksta teksto / pasisakymo strukt ūros logikos, mintys pateiktos neaiškia forma, skaitytojui / klausytojui sunku suprasti esminius akcentus. Dail ės terminai, dail ės kalbos junginiai panaudoti netaisyklingai. Yra gramatini ų / stiliaus klaid ų. Netinkama apimtis / trukm ė. 4 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Nesupranta užduoties, duota tema neturi k ą pasakyti. Teksto / pasisakymo strukt ūra Netinkamai nustatyta problema, parinkta neaktuali medžiaga. Aptariamos nereikšmingos detal ės, klaidingai suprastas klausimas, netinkamai naudojami pavyzdžiai. Vertinimo kriterijai Sukuriamas nesud ėtingas tekstas / pasisakymas, kuriame pagrindin ė id ėja ar mintis nesuprasta ar neteisingai atskleista. Tekstas / pasisakymas nerišlus, pateiktas padrika forma, n ėra teksto / pasisakymo login ės strukt ūros, argumentavimas nepagr įstas. Nenaudojami dail ės terminai, dail ės kalbos junginiai. Daug gramatini ų / stiliaus klaid ų. Netinkama apimtis / trukm ė. 14

Atmintin ė mokytojui. Ši programa iš esm ės nauja savo strukt ūra, pakitusiomis mokytojo ir mokinio veiklomis bei tarpusavio santykiais, poži ūriu į meno pažinim ą, orientuota į visapusiškos asmenyb ės, kritiškai ir analitiškai mąstan čio meno vartotojo ugdym ą. Naujumas pirmiausia pasireiškia tuo, kad kurs ą d ėsto keli mokytojai savo srities žinovai. Net pažymys atestate bus vis ų moduli ų pažymi ų vidurkis. Vadinasi, kiekvien ą mokytoj ą mokinys lygins tarpusavyje ir tam turime b ūti pasiruoš ę dirbdami lanks čiai, įtaigiai, patys myl ėdami tai, k ą darome, pasidalindami patirtimi su kurs ą d ėstan čiais kolegomis. Antra, kiekvieno dalyko (modulio, meno srities) mokomasi pagal tas pa čias problemines sritis. Tod ėl mokytojas improvizuodamas netur ėtų labai nutolti nuo aptariam ų tem ų, kad mokinys per keturis semestrus pajust ų kurso vieningum ą ir mokytoj ų komandin į darb ą. Tre čia, mokinys per pamok ą „nieko neveikia“, nesukuria ap čiuopiamo, materialaus, vizualaus produkto. Tai išš ūkis mokytojui ir mokiniui. Esame įprat ę, kad per dail ės pamokas po pažintinio aiškinimo mokinys piešia, tapo, o mokytojas vis aiškina, kaip k ūrin ėlį pagerinti. Tokiu b ūdu, per praktin ę veikl ą, kurdamas susipaž įsta su daile. Čia nieko panašaus nelieka. Kei čiasi mokinio veikla – jis men ą stebi, analizuoja, lygina, vertina, pateikia savo nuomon ę, poži ūrį. Mokytojas yra tokios veiklos vadybininkas – pateikia k ūrinius arba tik šaltinius kur juos rasti, nurodo linkmes, sudeda akcentus k ą ir kaip steb ėti. Mokytojui reikia pasiruošti pa čiam ir nuteikti mokinius tokiai veiklai. V ėliau mokytojas ir mokinys tampa lygiaver čiai atsakingi už diskusij ų kokyb ę, vykstan čius emocinius, pažintinius procesus. Prieš pradedant dirbti reik ėtų gerai įsigilinti į pateikt ą mokom ąją medžiag ą, perm ąstyti si ūlomus metodus, išanalizuoti vaizdin ę medžiag ą ir matyti galutin į rezultat ą – pakitusi ą asmenyb ę, su aiškiai suformuotomis nuostatomis ir bendrakult ūrin ėmis kompetencijomis. Tuomet lieka svarbiausias dalykas – sudominti savo mokinius, „užkr ėsti“ nuolatiniu noru pažinti. Nebijokime provokuoti, stebinti, intriguoti ir svarbiausia, suplanuokime ir vadovaukime mokini ų atradimams. Tam puikiai tinka prie programos pateikta DVD vaizdin ė medžiaga, si ūlomi veiklos metodai (vargu ar čia tinka sakyti mokymo/si metodai). Menas – nuolat kintanti ir atsinaujinanti supan čio pasaulio dedamoji, tod ėl nauj ų fakt ų, švieži ų įvyki ų nagrin ėjimas skatina žingeidum ą, ugdo s ąmoning ą santyk į su tikrove.

Dail ės mokytoj ų, išbandžiusi ų dail ės modulio pamokas, vardu mokytoja ekspert ė Elida Ignatavi čien ė, Šiauli ų Simono Daukanto gimnazija

15

DAIL ĖS PAMOKOS

Dail ės pamokos grupuojamos ciklais pagal temas. Ciklai aprašomi pagal šias strukt ūrines dalis: 1) temos nusako ciklo pamok ų sklaidos kryptis, 2) esminiai žodžiai apibr ėžia nagrin ėjam ą problematik ą ir gali b ūti naudojami pildomos medžiagos paieškai internete, 3) diskusij ų linkm ės formuluojamos kaip atviri klausimai skirti platesniems problemos apm ąstymams, 4) uždaviniai atliepia ciklo tem ų nagrin ėjamus aspektus ir nusako tikslo įgyvendinimo kryptis, 5) laukiami rezultatai apib ūdina siekiamybes mokini ų poreiki ų ir galimybi ų kontekste, 6) DVD film ų fragmentai nurodo dail ės film ų iškarpas iš programos mokomosios priemon ės, 7) rezervin ės užduotys numato papildomas praktinio darbo formas pamokose be projektoriaus ir kompiuterio su internetine prieiga. Atskiras cikl ų temas pristatantys dail ės pamok ų pavyzdžiai yra sudaryti orientuojantis į 2 iš eil ės sekan čias (išpl ėstiniam kursui – 3) pamokas (viso 90 arba 135 min) per savait ę. Jie aprašomi pagal šias strukt ūrines dalis: 1) uždaviniai išskiria temos nagrin ėjimo pamokose pakopas, 2) numatomi rezultatai apib ūdina ugdomus mokini ų geb ėjimus, 3) vaizdin ė medžiaga nurodo konkre čius pavyzdžius iš mokomosios DVD priemon ės ir rekomenduojam ų internetini ų svetaini ų, 4) pasiruošimas pamokai: turinio klausimai nusako nagrin ėjamos temos prasmines kryptis, kuri ų pl ėtot ę atskiroje pamokoje apgalvoja mokytojas, 5) pamokos eiga paaiškina darbo pamokose etapus ir praktini ų užduo čių principus, 6) žodyn ėlis apibr ėžia pagrindinius tem ą charakterizuojan čius terminus, 7) informacijos šaltiniai pateikia papildomas literat ūros ir internetines nuorodas, reikalingas temos pl ėtotei. Kiekvienoje pamokoje išskiriamos trys strukt ūrin ės dalys, kurias mokytojas, atsižvelgdamas į konkre čių mokini ų geb ėjimus, laisvai pl ėtoja (pagal aplinkybes dalies j ų atsisako arba formuluoja nauj ą pamokos tem ą) ir pasirenka konkre čiai klasei labiausiai efektyvius veiklos metodus. Svarbiausia – aktyvus mokymasis atliekant m ąstymo užduotis (Petty G., 2008, p. 22).

16

1 CIKLAS. ESTETINIS-EMOCINIS DAIL ĖS POVEIKIS Temos 1. 1. Susipažinkime... K ą ir kaip mokysim ės? Racional ūs ir iracional ūs k ūrybos principai istorin ėje dail ės raidoje 1. 2. Klasikin ės dail ės estetiniai principai ir j ų aktualumas 1. 3. Racional ūs k ūrybos principai dail ėje 1. 4. Iracional ūs, subjektyv ūs k ūrybos principai dail ėje Esminiai žodžiai Dail ės raida, racionalu, iracionalu, klasikin ė dail ė, postmodernizmas Diskusij ų linkm ės • Kas sieja men ą ir moksl ą? • Ar galima grož į išreikšti formule? • Kiek lemtinga k ūryboje yra menininko vaizduot ė ir intuicija? • Kod ėl vieni k ūriniai daugiau veikia m ūsų prot ą, o kiti – jausmus? Uždaviniai 1. Apžvelgti dail ės istorijos raid ą dominuojan čių (racionali ų ar iracionali ų) k ūrybos princip ų poži ūriu ir nustatyti jos cikliškumo d ėsningumus. 2. Analizuojant skirtingus dail ės pavyzdžius, apibr ėžti intelektuali ų-jausmini ų potyri ų lauk ą k ūrinio konteksto ir vizualiosios raiškos plotm ėje. 3. Įvertinti klasikin ės / neklasikin ės dail ės perspektyvas ir apibendrinti šiuolaikinio meno vystymosi tendencijas. Laukiami rezultatai . Mokiniai geb ės: 1. Atpažinti ir įvardinti racionalios ar iracionalios prigimties dail ės k ūrinio ypatumus. 2. Apib ūdinti klasikin ės / neklasikin ės dail ės k ūrinio raiškos priemones, įvertinti j ų menin ę visum ą emociniu-estetiniu atžvilgiu. 3. Įvardinti meno k ūrinio sužadintus individualius intelektualius-jausminius potyrius ir pagr įsti konkretaus pavyzdžio galim ą poveik į ži ūrovui. DVD film ų fragmentai 1.1, 2.3, 5.3, 6.2, 8.1, 8.2, 9.1, 13.1, 14.3, 15.1, 18.1, 19.3 Rezervin ės užduotys 1. Mano vizitin ė kortel ė. Pirmajai pažin čiai iš 3–5 asmenini ų daikt ų d ėliojame labiausiai m ūsų pom ėgius ir charakter į atspindint į natiurmort ą. Iš pradži ų draugai komentuoja, v ėliau autorius patikslina, kas buvo pasakyta. 2. Racionalu ar iracionalu? Grup ėse lygindami nagrin ėjame mokytojo išdalintas 5–7 skirting ų epoch ų k ūrini ų reprodukcijas arba lapelius su nurodytais dail ės stiliais ir kryptimis. S ąlygiškai 17 skirstome dalom ąją medžiag ą į du – proto ir jausmo – blokus pagal dominuojant į estetin į-emocin į mūsų poveik į. Kolektyviai aptariame rezultatus, mokytojas patikslina, parodo papildom ų pavyzdži ų.

PAMOK Ų PAVYZDŽIAI 1. 1. Susipažinkime... K ą ir kaip mokysim ės? Racional ūs ir iracional ūs k ūrybos principai istorin ėje dail ės raidoje Uždaviniai: − pasakojant asmeninio daikto „iš kišen ės“ istorij ą, nusakyti savo poj ūč ius ir parinkti tinkam ą siužetin ės id ėjos įgyvendinimo b ūdą, pakomentuoti konkre čiai dail ės formai teikiam ą prioritet ą, − aptarti men ų pažinimo programos ir dail ės modulio bendr ąsias nuostatas, vidin ę vertinimo strukt ūrą, atsiskaitymo užduo čių pob ūdį ir savarankiško darbo grafik ą, − analizuojant film ų apie menininkus ištraukas, klasifikacin ę dail ės stili ų ir kryp čių lentel ę, pristatyti racionalius ir iracionalius k ūrybos principus istorin ėje dail ės raidoje. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o apib ūdinti asmenin į mažmož į, kuris tinkamai parinkta dail ės forma gali b ūti įamžintas, t. y. dail ės k ūrinio d ėka taps didingu, svarbiu ir kitiems, o išskirti dalyko bendruosius reikalavimus, sudaryti atsikaitymo užduo čių grafik ą ir nustatyti savarankiško darbo eig ą, o apibr ėžti skirting ų dail ės k ūrini ų poveikio lauk ą: jau čiame širdimi ar suvokiame protu? Vaizdin ė medžiaga ‹ DVD film ų fragmentai: 6.2, 9.1 ‹ Heilbruno meno istorijos chronologija , prieiga per internet ą: www.metmuseum.org/toah ‹ Ironiška Žygimanto Augustino stili ų raidos interpretacija „Ekstremalaus sporto projektas“ (2009), prieiga per internet ą: http://www.augustinas.lt/index_extr_lt.html ‹ Chronologin ė dail ės raida (ARS2) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/n_pirmas.htm ‹ Dail ės stiliai ir kryptys , prieiga per internet ą: www.artcyclopedia.com ‹ Dail ės istorijos chronologin ė raida , prieiga per internet ą: http://arthistory.about.com/od/movements/u/styles.htm#s1 ‹ Europos dail ės istorija (dokumentiniai filmai angl ų k.) , prieiga per internet ą: http://art.docuwat.ch/videos/?channel_id=0&skip=0&subpage=channel ‹ Chronologin ė dail ės istorija (video dokumentika angl ų k.) , prieiga per internet ą: http://smarthistory.khanacademy.org/videos.html

18

Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kokie mes esame – kuo domim ės, kam neabejingi? Ar b ūname sentimental ūs, jausmingi, o gal priešingai, stengiam ės visk ą iki smulkmen ų apgalvojanti, m ėgstame planuoti? Kod ėl kartais su savimi nešiojam ės nereikalingus mažmožius? Kaip gal ėtume įamžinti šio daikto istorij ą? Apie k ą š į pusmet į šnek ėsime, k ą veiksime? Kaip mokysim ės ir atsikaitysime? Kokius dail ės istorijos faktus, dailininkus, k ūrinius prisimename? Kaip sisteminama dail ės raida? Koks meno stili ų ir kryp čių kaitos principas dominuoja? Ar pastebime šias bangas gyvenime, kuomet periodiškai „valdo“ tai protas, tai jausmas? Kaip perprantu dail ės k ūrinius – daugiau vadovaujuosi savo intelektu ar pasikliauju intuicija? Pamokos eiga I dalis. Pažinties žaidimas „Iš kišen ės“. Kiekvienas panarš ę po savo kišenes ir kuprines, surandame nereikaling ą daik čiuk ą (pvz., kaštonas, senas bilietas, pamirštas žaisliukas etc.), kur į kažkod ėl nešiojam ės. Prisimename jo istorij ą – kaip jis pas mus atsirado, su kokiais žmon ėmis ir išgyvenimais susij ęs. Pagalvojame, kaip kokiomis dail ės formomis ir priemon ėmis gal ėtume š į pasakojim ą įamžinti: nutapytume paveiksl ą, fotografuotume, kurtume minkšt ą skulpt ūrą ir pan. Apm ąstome dyd į, medžiagas. Papasakojame istorij ą ir jos įamžinimo b ūdą mokytojui ir klas ės draugams. B ūtinai paaiškiname, kod ėl šias menines priemones pasirinkome. Visi aptariame, ar šiai istorijai perteikti nupasakotos priemon ės ir formos yra tinkamai parinktos. Mokytojas pasakojimus apibendrina. K ą vienas apie kit ą sužinojome? Kokias dail ės formas ir priemones daugiausia rinkom ės? II dalis. Dail ės modulio pristatymas. Mokytojas trumpai nusako, apie k ą ir kaip bus mokomasi. Pristato k ūrinio analiz ės, recenzijos ir tiriamojo darbo pob ūdį bei įgyvendinimo principus (žr. 1, 2, 3 priedus). Aptariamos betarpiško arba virtualaus tyrimo kryptys: 1) dail ės galerijos/vietos kult ūros institucijos veikla, 2) dail ės parodos mokykloje, 3) menas aplink mus. Preliminariai numatomas atsikaitymo užduo čių grafikas. Kartu su mokiniais b ūtina aptariame: a) kas turi b ūti išmokta, b) kaip mokinys parodys savo darbo rezultatus, c) kokiais šaltiniais turi naudotis, d) kokios užduotys ir kokia tvarka turi būti atliktos, e) darbo grafikas, f) kokios naujos veiklos reik ės imtis. (Mokinio mokymuisi organizuoti galima net sudaryti bendradarbiavimo sutart į.) Preliminariai sutariamas savarankiško darbo atsiskaitymo grafikas. III dalis. Racional ūs ir iracional ūs k ūrybos principai istorin ėje dail ės raidoje. Ži ūrime film ų fragmentus 6.2 (Janas Vermeras aiškina tarnaitei Gritei, kaip perteikti spalvas: matome gana apgalvot ą, nuoseklia logine tvarka grindžiam ą k ūrybos proces ą) ir 9.1 (Vincentas van Gogas tapo saul ėgr ąžas: impulsyvi, vien intuicija paremta k ūryba). Aiškinam ės savo poj ūč ius – kuris fragmentas kaip veikia? Kaip atsiranda konkretus k ūrinys? Kas svarbu vienam ir kitam menininkui?

19

Kuo jie panaš ūs ir kuo skiriasi? Kuris autorius kam yra artimesnis? Kod ėl? Apie k ą šiandien kalb ėsime? Pasiskirstome mažomis grupel ėmis po 3–4 (geriausia, jei grup ę sudarys skirting ų lygi ų mokiniai). Rašomojo popieriaus lape br ėžiame linij ą (b ūsim ą m ūsų chronologin ę horizontal ę arba vertikal ę) ir, bendrai pasitar ę grup ėje, suskirstome j ą atkarpomis-dail ės laikotarpiais, nurodydami stilius, kryptis (galima ir meninink ų pavardes). Aptariame gautus rezultatus: matome, k ą prisimename geriausiai. Mokytojas išdalina klasifikacin ę stili ų ir kryp čių lentel ę, su kuria palyginame savo grup ės stili ų juost ą. K ą pamiršome? Ko nežinojome? Susipaž įstame su Heilbruno meno istorijos chronologija ir ironiška stili ų raidos interpretacija lietuvi ų menininko Žygimanto Augustino projekte „Ekstremalus sportas“ (2009). Apžvelgiame dail ės stilius ir kryptis, kuriuose dominuoja „protas“ arba „jausmas“, pasirinkdami vien ą žanr ą, k ūrinio tem ą. Pavyzdžiui, moters portretas (žr. lentel ę). Aptariame dail ės istorijos cikliškum ą, lygindami atskirais periodais dominuojan čius racionalius ar iracionalius kūrybos principus. „Proto karalyst ė“ „Jausm ų viešpatija“ Antika Viduramžiai Jauna moteris . (Fajumo portretas.) 2 a., Užsakov ė Elelonora Asfyld (Eleanor Ashfield) prieiga per internet ą: kartu su keturiomis dukterimis . 14 a. vitražas, http://upload.wikimedia.org/wikipedia/comm Šv. Mykolo bažny čia, (Oksonas, Didžioji ons/c/c6/Fayum-34.jpg Britanija), prieiga per internet ą: http://vidimus.org/issues/issue-28/books/ Renesansas Barokas Leonardas da Vin čis. Dama su šermuon ėliu , Piteris Paulius Rubensas. Dukters portretas . 1484-88, prieiga per internet ą: 1618, prieiga per internet ą: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/comm http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Peter_ ons/e/ed/Dama_z_gronostajem.jpg Paul_Rubens_030.jpg Neoklasicizmas Romantizmas Žanas Ogiustas Engras. Grafien ė Luiza de Eženas Delakrua. Žorž Sand . 1838, prieiga per Brolj ė. 1845, prieiga per internet ą: internet ą: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/comm http://upload.wikimedia.org/wikipedia/common ons/3/32/Ingres_broglie.jpg s/a/ae/Eug%C3%A8ne_Ferdinand_Victor_Dela croix_041.jpg Neoimpresionizmas Impresionizmas Polis Sinjakas. Moteris su sk ėč iu . 1893, Ogiustas Renuaras. Terasoje . 1881, prieiga per prieiga per internet ą: http://www.musee- internet ą: orsay.fr/en/collections/works-in- http://upload.wikimedia.org/wikipedia/common focus/search/commentaire.html?no_cache=1 s/1/15/Renoir_- &zoom=1&tx_damzoom_pi1%5BshowUid% _The_Two_Sisters%2C_On_the_Terrace.jpg 5D=107917 Konstruktyvizmas Ekspresionizmas Aleksandra Ekster (Alexandra Exter). Moteris Ernstas Liudvikas Kirchneris. Sėdinti moteris . su v ėduokle . (Kostiumo eskizas.) 1922, 1907, prieiga per internet ą: prieiga per internet ą: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Ernst_Ludwig http://www.russianavantgard.com/Artists/exte _Kirchner_Sitzende_Dame_(Dodo)_1907-1.jpg r/exter_cost_lagy_phantom_fan.html 20

Optinis menas Abstraktusis ekspresionizmas Viktoras Vazarelis. Gėli ų mergait ė. Apie Vilemas de Kuningas (Willem de Kooning). 1980, prieiga per internet ą: Moteris V . 1952–1953, prieiga per internet ą: http://www.amorosart.com/oeuvre-vasarely- http://www.artquotes.net/masters/willem-de- fille_fleur-9549-fr.html kooning/woman-painting.htm

Fotorealizmas Neoekspresionizmas Gerhardas Richteris. Bet ė. 1988, prieiga per Frenkas Auerbachas (Franka Auerbach). J.Y.M. internet ą: http://www.gerhard- galva . 1969, prieiga per internet ą: richter.com/art/paintings/photo_paintings/deta http://www.saatchi- il.php?7668 gallery.co.uk/aipe/frank_auerbach.htm

Kuo vienoje lentel ės pus ėje esantys stiliai ir kryptys yra panaš ūs ir kuo skiriasi? Atkreipiame dėmes į, kaip d ėsningai jie vienas kit ą kei čia. Kalbam ės, kurie stiliai ir kryptys yra mums artimesni. Kod ėl? (Visgi moters grožis yra universalus, nepriklausomai nuo vaizdavimo b ūdų kaitos. Ši ą mint į puikiai iliustruoja Moters portretas: 500 met ų Vakar ų dail ės istorijoje , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=nUDIoN-_Hxs, http://www.maysstuff.com/womenid.htm.) Mokytojas balsavimo b ūdu (pvz., pakeliant rank ą) išsiaiškina mokini ų teikiam ą pirmenyb ę „proto karalystei“ ar „jausmo viešpatijai“. Apibendrina, kaip dauguma m ūsų – daugiau protu ar labiau jausmu – suvokiame dail ės k ūrin į. Žodyn ėlis V Kryptis – id ėjų ir plastini ų princip ų vienov ė, b ūdinga tam tikrai meno k ūrini ų grupei. Priešingai istoriniam stiliui kryptis yra trumpalaik ė (gyvuoja kelis dešimtme čius arba kelet ą met ų) ir fragmentiška (pl ėtojasi vienoje arba keliose meno šakose, b ūdinga ne visai menininko kūrybai, o tik kuriam nors jos periodui). V Stilius – išraiškos vienov ė, b ūdinga meno k ūriniui arba k ūrini ų grupei, t. y. dailininko, tautos, meninio regiono, epochos k ūrybai. Dažnai šiai s ąvokai suteikiama istorinio (epochos) stiliaus, kuris pasižymi patvarumu ir universalumu (ilg ą laik ą plinta visose meno šakose), reikšm ė, pavyzdžiui, bizantiškasis stilius, romantika, gotika, renesansas, barokas, rokokas, klasicizmas. V Menu gr įstas tyrimas – kryptingas menin ės praktin ės veiklos nagrin ėjimas. Informacijos šaltiniai 1. Charlton B. C. Neformaliojo vertinimo strategijos , Vilnius: Tyto alba, 2007. 2. Čiurlionyt ė A., Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Pirmoji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 3. Čiurlionyt ė A., Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Antroji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 4. Dail ės žodynas , Vilnius: VDA leidykla, 1999. 5. Easly Sh-D., Mitchell K. Vertinimo aplankas: kur, kada, kod ėl ir kaip j į naudoti , Vilnius: Tyto alba, 2007. 6. Ignatavi čien ė E. Mokyklinis dail ės termin ų žodynas , Kaunas: Ugda, 2011

21

7. Karatajien ė D., Matonis V. Meno istorijos mokymo bei ugdymo pasitelkiant meno istorij ą tikslingumas ir perspektyvos , Pedagogika, 2008, Nr. 92, p. 89–94, prieiga per internet ą: www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2008/92/karatmatonis89-94.pdf 8. Kogelyt ė-Simanaitien ė R. Vaizdinio mokymo metod ų analiz ė dail ės istorijos pamokose , Tiltai, 2006, Nr. 1, p. 73–75, prieiga per internet ą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa- 0001:J.04~2006~ISSN_1392-3137.N_1_34.PG_73-78/DS.002.0.01.ARTIC 9. Kudinovien ė J. Meno edukologini ų tyrim ų metodologijos pradmenys , Vilnius: VPU leidykla, 2008. 10. Meno k ūrinio įvertinimas , prieiga per internet ą (oficialus APPLE bendrijos tinklapis): http://www.applequest.org/main-lt/Patarimai/Daile/Daile.html 11. Meno pažinimas: mokytojas – mokinys, VII – XII klas ėms, Vilnius: baltos lankos, 2002 12. Mažeikis G., Vaitkevi čien ė A. Interaktyvaus ugdymo daile teorinis modelis , Pedagogika, 2004, Nr. 72, p. 63–71, prieiga per internet ą: www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2004/72/mazeikis_vaitkeviciene.pdf 13. Meno istorija. Nuo viduramži ų iki šiuolaikinio meno , Vilnius: Alma litera, 2006. 14. Paterson K. Pasiruošk... D ėmesio... Mokyk!: kaip per penkias minutes sužadinti nor ą mokytis , Vilnius: Tyto alba, 2002. 15. Paulionyt ė J. Vizualiojo meninio ugdymo kaitos tendencijos , Acta Paedagogica Vilnensia, 2007, Nr. 19, p. 93–101, prieiga per internet ą: http://www.leidykla.eu/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/19/93-101.pdf 16. Petty G. Įrodymais pagr įstas mokymas , Vilnius: Tyto alba, 2008. 17. Šiau čiuk ėnien ė L., Visockien ė O., Talij ūnien ė P. Šiuolaikin ės didaktikos pagrindai , Kaunas: Technologija, 2006. 18. Vismantien ė R. Dail ės mokymas – laisva k ūryba ar žini ų perteikimas: mokytoj ų ir mokini ų poži ūris , Pedagogika, 2005, Nr. 78, p. 48–54, prieiga per internet ą: http://www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2005/78/vismantiene.pdf 19. Vizualioji meno istorija , Kaunas: Šviesa, 2007.

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

22

1. 2. Klasikin ės dail ės estetiniai principai ir j ų aktualumas Uždaviniai: − aptarti charakteringus pavyzdžius, kuriuose ryšk ūs klasikin ės dail ės principai, − išskirti antikin ės dail ės, kaip Vakar ų Europos kult ūros pamato, atspindžius šiuolaikin ės dail ės kūriniuose, − apžvelgti Gerhardo Richterio, vieno iš brangiausiai perkam ų dabarties meninink ų, k ūryb ą, kurioje persipina racional ūs ir iracional ūs k ūrybos principai. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o susieti aiškumu, saiku ir harmonija grindžiamas kompozicijos su j ų sužadintais ramyb ės, amžinumo poj ūč iais, o paaiškinti, kod ėl antikos meno tradicijos yra iki šiol populiarios ir dažnai sutinkamos įvairi ų meninink ų klasikos interpretacijose, o įvertinti dailininko naudojamus racionalius ir iracionalius k ūrybos principus skirtingoms id ėjoms ir emocijoms išreikšti. Vaizdin ė medžiaga ‹ DVD film ų fragmentai: 1.1, 2.3 ‹ Graik ų menas, Mokomoji dail ės programa ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/2_Graikai/gr_pagr.htm ‹ Rom ėnų menas , Mokomoji dail ės programa ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/3_romenai/rom_pagr.htm ‹ Renesansas , Mokomoji dail ės programa ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/8_renesans/renes_pagr.htm ‹ Brandusis renesansas , Dail ės enciklopedija , prieiga per internet ą: http://www.artcyclopedia.com/history/high-renaissance.html ‹ Klasicizmas , Mokomoji dail ės programa ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/9a_klasic/klasic_pagr.htm ‹ Neoklasicizmas, Dail ės enciklopedija , prieiga per internet ą: http://www.artcyclopedia.com/history/neoclassicism.html ‹ Jano Fabr ės k ūryba Venecijos bienal ėje (2011, 2009) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=E4NmZVlf3R8 ‹ Jano Fabr ės instaliacija Neapolio aikšt ėje (2008) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=vYYSBk08cQk http://www.youtube.com/watch?v=wV_xdjV3y5c&feature=related ‹ Janis Kunelis „Be pavadinimo“ (1974), prieiga per internet ą: http://collections.walkerart.org/item/enlarge_fs.html?type=object&id=8453&image_num=1 23

‹ Mikelandželas Pistoletas „Skudur ų Venera“ (1967, 1974), prieiga per internet ą: http://www.tate.org.uk/servlet/ViewWork?cgroupid=999999961&workid=88060 ‹ Ivo Kleino skulpt ūros (Nr. 21–23, XX a. 7 d-metis) , prieiga per internet ą: http://www.yveskleinarchives.org/works/works11_us.html ‹ Salvadoras Dali „Milo Venera su stal čiais“(1936) , prieiga per internet ą: http://www.britishpathe.com/record.php?id=70838 http://www.abcgallery.com/D/dali/dali14.html ‹ Ren ė Magritas „Statul ų ateitis“(1937) , prieiga per internet ą: http://www.tate.org.uk/servlet/ViewWork?cgroupid=999999961&workid=9161&searchid=1102 3 ‹ Gerhardo Richterio k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.gerhard-richter.com/art/ ‹ Gerhardo Richterio id ėjų albumas „Atlas“ , prieiga per internet ą: http://www.gerhard- richter.com/art/atlas/ Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Ar ši ų dien ų mene aktuali dail ės klasika? Kokias žanrines ir raiškos problemas kelia klasikin ės dail ės atstovai? K ą vadiname klasikine tapyba? Kod ėl šiuolaikiniai tapytojai tapo ne iš nat ūros, o iš fotografij ų (antrin ės realyb ės)? Kuomet ži ūrėdami į paveiksl ą kalbame apie klasikin ės dail ės tradicij ų t ąsą? Kaip gimsta k ūrini ų id ėjos? Kod ėl svarbu jas fiksuoti? Pamokos eiga I dalis. Klasikin ės dail ės samprata. Pradedame nuo klausimo – k ą vadiname klasikine daile? Rašome ant lentos ar spalvot ų lipni ų lapeli ų/susirenkame užrašytus atsakymus ir aptariame. Apžvelgiame klasikin ės dail ės pavyzdžius: graik ų, rom ėnų menas, renesansas, klasicizmas, neoklasicizmas. Pasikartojame terminus: taisyklinga kompozicija, perspektyva, proporcijos, anatomija. Ži ūrime DVD film ų fragmentus 1.1 (apie Leonardo da Vin čio gamtos d ėsni ų steb ėjim ą) ir 2.3 (Hieronimo Boscho „Linksmybi ų sodo“ fragmentas). Kalbam ės, kokie klasikin ės dail ės bruožai matomi šiose ištraukose. Kas svarbu šiems menininkams? Kaip tai atsispindi j ų k ūryboje? II dalis. Klasikin ės dail ės variacijos XX a.–XXI a. mene. Aptariame Jano Fabr ės (Jan Fabre), Janio Kunelio (Jannis Kounellis), Mikelandželo Pistoleto (Michelangelo Pistoletto), Ivo Kleino (Yves Klein), Salvadoro Dali, Ren ė Magrito (René Magritte) kūrini ų reprodukcijas. Diskutuojame, kokie klasikin ės dail ės principai ir kaip yra taikomi. Kokiu b ūdu, net naudojant klasikin ę kompozicin ę ir proporcin ę sistem ą, suardomas harmonijos poj ūtis, kaip/kod ėl pabr ėžiama įtampa ir sustipr ėja netikrumo poj ūtis? III dalis. Gerhardo Richterio k ūryba. Aptariame įvairialyp ę G. Richterio k ūryb ą, aiškinam ės paraleles su kit ų meninink ų sprendžiamomis problemomis. Akcentuojame savit ą klasikini ų princip ų tapyboje – formos modeliavimas šviesa; erdv ės formavimas perspektyva; akimirkos amžinybės /

24 gyvenimo laikinumo poj ūtis – t ąsą. Pabr ėžiame tapytojo universalum ą (renesansin ės asmenyb ės bruožas), kuris skleidžiasi ne tik per dominan čių tem ų įvairov ę, bet ir lygiagre čiai pl ėtojant dvi skirtingas – realiosios ir abstrak čiosios – dail ės tradicijas. Vadinasi, galime kalb ėti apie tikrojo meno, veikian čio m ūsų mintis ir jausmus, esm ę, tod ėl nesvarbu, kokias formas renkasi menininkas. Lyginame G. Richterio su XVII a. realistine („mažieji olandai“, Franciskas de Surbaranas) ir XVIII a. romantizmo (Kasparas Davidas Frydrichas) tapyba, minimalizmo (ankstyvieji Sol Le Vito kūriniai), optinio meno (Bridžet Rili), fotorealizmo ( Čakas Klouzas, Ri čardas Estesas) k ūriniais, lietuvi ų hiperrealist ų (Algimantas Šv ėgžda, Romanas Vilkauskas) ir kit ų kryp čių atstovų darbais. G. Richterio kompozicijos Istorin ės paralel ės Burna . 1963 Žygimantas Augustinas http://www.gerhard- Peizažas # 4 . 2008 (žr. darbai / archyvas) richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://www.augustinas.lt/ detail.php?5096 Jukeris (Uecker). 1964 Čakas Klouzas (Chuk Close) http://www.gerhard- Didžioji Marko pastel ė. 1978 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://www.moma.org/collection/browse_results.ph detail.php?5583 p?criteria=O%3AAD%3AE%3A1156&page_numb er=11&template_id=1&sort_order=1 Administracinis pastatas . 1964 Ri čardas Estesas (Richard Estes) http://www.gerhard- Bat ų išparduotuv ė. 1973 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://www.artnet.com/usernet/awc/awc_workdetail detail.php?5511 .asp?aid=139829&gid=139829&cid=15766&wid=4 25967381&page=49 Apverstas lakštas . 1965 Kornelis Gijsbrechtsas (Cornelis Gijsbrechts) http://www.gerhard- Kita paveikslo pus ė. 1670 (trompe l‘oeil) richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://www.artlex.com/ArtLex/t/images/trompe_gij detail.php?15538 brcht.reverse.lg.jpg Rifliuotoji geležis . 1967 Bridžet Rili (Briget Riley) http://www.gerhard- Katarakta 3 . 1967 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://en.wikipedia.org/wiki/File:Riley,_Cataract_3. detail.php?14102 jpg Ri čardas Nemeikšis Be pavadinimo. 2005 http://test.svs.lt/?Daile;Number(255);Article(6223); Šeš ėli ų paveikslas .1968 Sol Le Vitas (Sol Le Witt) http://www.gerhard- Atvir ų moduli ų kubas . 1966 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/l detail.php?5607 eVit_did.htm Jūros peizažas . 1969 Kasparas Davidas Frydrichas http://www.gerhard- Vienuolis prie j ūros . 1808 (1810) richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://www.googleartproject.com/museums/altesnat detail.php?5677 ional/monk-by-the-sea Miesto peizažas . 1970 Aloyzas Stasiulevi čius http://www.gerhard- Mėlynos sankryžos . 1998 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://www.ldm.lt/Naujausiosparodos/Stasiuleviciau detail.php?5706 s_paveikslas1.htm Mao . 1971 Endis Varholas (Andy Warhol)

25 http://www.gerhard- Mao . 1972 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://www.artnet.com/auctions/Pages/Lots/47566.a detail.php?10700 spx Pilkas (Alberto Einšteino portretas) . 1972 Henrikas Čerapas http://www.gerhard- Skenduoli ų pasaulis . 2003–2004 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://mmcentras.lt/work.php?Gid=1849&Sid=15&l detail.php?5859 ang=lt Laima Drazdauskait ė Daigai . 2003 http://mmcentras.lt/work.php?Gid=186&Sid=18&la ng=lt Gilbertas ir Džordžas (Gilbert & Georg). Gilbertas ir Džordžas (Gilbert & Georg) 1975 Laimingi . 1980 http://www.gerhard- http://www.tate.org.uk/servlet/ViewWork?cgroupid richter.com/art/paintings/photo_paintings/ =999999961&workid=21778&searchid=9481 detail.php?6125 Ledas . 1981 Kasparas Davidas Frydrichas (Caspar David http://www.gerhard- Friedrich) richter.com/art/paintings/photo_paintings/ Sudužusios viltys . 1824 detail.php?6323 http://en.wikipedia.org/wiki/File:Caspar_David_Fri edrich_006.jpg Obuoliai . 1984 Algimantas Šv ėgžda http://www.gerhard- Žalias obuolys . 1994 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://exhibitions.arts.lt/wp- detail.php?4759 content/uploads/2011/02/Mt-6458-Algimantas- Jonas-SsVeeGzzDA-1941-1996-Zzalias-obuolys- ant-meelyno-fono.-1994.-Drobe-aliejus-70x90.jpg Bet ė (Betty). 1988 Janas Vermeras (Jan Wermeer) http://www.gerhard- Mergina su perlo auskaru . 1665 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/ detail.php?7668 66/Johannes_Vermeer_%281632-1675%29_- _The_Girl_With_The_Pearl_Earring_%281665%29 .jpg Obuoliai . 1988 Romanas Vilkauskas http://www.gerhard- Du obuoliai . 1991 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://www.almaoostenwint.nl/weblog/pivot/entry.p detail.php?7666 hp?id=1660 Butelis su obuoliu . 1988 Franciskas de Surbaranas (Francisco de Zurbaran) http://www.gerhard- Natiurmortas su moliniais ąso čiais . 1660 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/0/ detail.php?14703 0b/Francisco_de_Zurbar%C3%A1n_-_Still- Life_with_Pottery_Jars_-_WGA26061.jpg Konfrontacija 2 . 1988 Aist ė Kirvelyt ė http://www.gerhard- Pagal spaud ą. 2002 richter.com/art/paintings/photo_paintings/ http://test.svs.lt/?Daile;Number(278);Article(6780); detail.php?7695 Abstrakcija . 2000 Kunigunda Dineikait ė http://www.gerhard- Be pavadinimo . 2006 richter.com/art/paintings/abstracts/detail.p http://www.saatchionline.com/art/Unknown- hp?10566 untitled/18522/831392/view http://www.youtube.com/watch?v=zlEMQ BoFiYo

26

Atkreipiame mokini ų d ėmes į į G. Richterio tinklap į internete. Jis labai kryptingai sud ėliotas: išskirtos pagrindin ės temos, fotorealistin ė ir abstrak čioji tapyba, piešiniai. Puikiai pateikta informacija apie kiekvien ą darb ą: kokioje kolekcijoje saugomas (m ėlynas taškelis), jo įsigijimo istorija ir aukciono kaina (raudonas taškelis), pirminis eskizas, parod ų, kuriose buvo eksponuotas kūrinys s ąrašas, video film ų, kuriuose jis rodomas nuorodos. Pavyzdžiui, paveikslas „Žvak ė“ (1982, drob ė, aliejus, 100 x 100 cm, prieiga per internet ą: http://www.gerhard- richter.com/art/paintings/photo_paintings/detail.php?5033 ). Ypatingai svarbus G. Richterio id ėjų albumas Atlas , kur į dailininkas prad ėjo pildyti nuo 1962 met ų. Čia sukaupta daugyb ė archyvini ų šeimynini ų nuotrauk ų (pvz., „Nuotrauk ų albumas“, 1962, prieiga per internet ą: http://www.gerhard-richter.com/art/atlas/atlas.php?11583 ), įvairi ų leidini ų iškarp ų (pvz., „Laikraš čio fotografijos“, 1962, prieiga per internet ą: http://www.gerhard- richter.com/art/atlas/atlas.php?11589 ), paties menininko daryt ų fotografij ų (dominuoja gamtos vaizdai, architekt ūriniai motyvai, pvz. „K2, Parkas“, 2006, prieiga per internet ą: http://www.gerhard-richter.com/art/atlas/atlas.php?12233 ) ir piešt ų eskiz ų (pvz., „Eskizai“, 1966, prieiga per internet ą: http://www.gerhard-richter.com/art/atlas/atlas.php?11837 , „Kambariai“, 1970–1971, prieiga per internet ą: http://www.gerhard-richter.com/art/atlas/atlas.php?11799 , http://www.gerhard-richter.com/art/atlas/atlas.php?11827 , „Reichstagas“, 1998, prieiga per internet ą: http://www.gerhard-richter.com/art/atlas/atlas.php?12219 , „Stroncis“, 2006, prieiga per internet ą: http://www.gerhard-richter.com/art/atlas/atlas.php?12307 ). Tai puiki medžiaga studijuoti G. Richterio (ir ne tik jo) k ūrybos proces ą: pradedame nuo elementaraus tikrov ės įsp ūdži ų fiksavimo ir baigiame apgalvota k ūrinio kompozicija. Ar fiksuojame savo k ūrybines id ėjas/mintis? Kokias priemones naudojame? Kod ėl tai ypa č svarbu menin ėje k ūryboje? Žodyn ėlis V Klasikin ė dail ė grindžiama klasikiniais grožio principais – tai harmonija, aiškumas, saikas. Klasikinei dailei ir architekt ūrai priskiriami renesanso, klasicizmo ir neoklasicizmo k ūriniai, kuriuose sekama antikos tradicijomis. V Perspektyva – tai erdv ės ir apim čių (trima čių daikt ų) vaizdavimo plokštumoje b ūdas. (Lotyniškai perspicto reiškia „kiaurai matau“.) Yra skiriamos kelios perspektyvos r ūšys. Svarbiausios iš j ų: geometrin ė (linijin ė) ir erdvin ė (spalvin ė) perspektyva. V Geometrin ė (linijin ė) perspektyva grindžiama linij ų kaita, kuri priklauso nuo atstumo. Toliau esantys daiktai atrodo mažesni, o objekt ų lygiagre čios linijos toldamos susikerta tam tikrame horizonto taške. V Erdvin ė (spalvin ė) perspektyva grindžiama spalv ų kaita, kuri priklauso nuo atstumo. Ar čiau esantys daiktai yra ne tik didesni, bet ir šilt ų spalv ų. Tolimajame plane matome šaltas m ėlynas spalvas.

27

V Proporcijos – tai visumos ir dalies dydži ų santykiai. Tobulomis proporcijomis laikomas aukso pj ūvio santykis, kur į paaiškina Euklido geometrija. Atkarpa padalijama į dvi dalis taip, kad ilgesniosios dalies santykis su trumpesni ąja b ūtų lygus visos atkarpos santykiui su ilgesni ąja dalimi. V Anatomin ė studija – tai piešinys ar paveikslas, kuriame didžiausias d ėmesys skiriamas žmogaus kūno sandarai pavaizduoti. (Graikiškai anatome reiškia „skrodimas“.) Norint kuo tikroviškiau pavaizduoti žmog ų, piešiami pozuotojai, antikini ų skulpt ūrų modeliai. Informacijos šaltiniai 1. Andriuškevi čius A. Lietuvi ų dail ė: 1975–1995 , Vilnius: VDA leidykla, 1997. 2. Žygimanto Augustino k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.augustinas.lt/ 3. Chucko Close’o darbai MoMa kolekcijoje , prieiga per internet ą: http://www.moma.org/collection/artist.php?artist_id=1156 4. Henriko Čerapo k ūrybos pristatymas MMC , prieiga per internet ą: http://www.mmcentras.lt/?id=2&lang=lt&Sid=15&style=29&dis = 5. Dail ės enciklopedija, menininkai , prieiga per internet ą: http://www.artcyclopedia.com/general/alphabetic.html 6. Richardo Esteso k ūriniai „Galeria artelibre“ rinkinyje , prieiga per internet ą: http://www.artelibre.net/ARTELIBRE1/ESTES/pagestes.htm 7. Laimos Drazdauskait ės k ūrybos pristatymas MMC , prieiga per internet ą: http://www.mmcentras.lt/?id=2&lang=lt&Sid=18&style=29&dis = 8. Olga‘s Gallery , prieiga per internet ą: http://www.abcgallery.com 9. Modernaus meno centras , prieiga per internet ą: http://www.mmcentras.lt/ 10. Gerhardo Richterio k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.gerhard-richter.com/art/ 11. Algimanto Šv ėgždos k ūrybos pristatymas MMC , prieiga per internet ą: http://mmcentras.lt/?id=2&lang=lt&Sid=87&style=29&dis 12. Teito galerija Didžiojoje Britanijoje , prieiga per internet ą: www.tate.org.uk 13. Romano Vilkausko k ūrybos pristatymas MMC , prieiga per internet ą: http://mmcentras.lt/?id=2&lang=lt&Sid=117&style=29&dis =

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

28

1. 3. Racional ūs k ūrybos principai dail ėje Uždaviniai: − analizuojant dail ės pavyzdžius, aptarti matematiniais skai čiavimais pagr įstus k ūrinius ir j ų poveik į, − patikrinti aukso pj ūvio proporcines taisykles, matuojant ir ieškant šio proporcij ų santykio žmogaus ir daikt ų aplinkoje, − nustatyti savo vardo bei pavard ės skai čių ir spalv ą, kurie galimai pad ėtų harmonizuoti klas ės aplink ą. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o patikrinti universal ų pasaulio sandaros kod ą, kur į sutinkame ne tik gamtos, bet ir meno pasaulyje, o įvertinti aukso pj ūvio taisykl ę, kuria grindžiami meno k ūriniai betarpiškai veikia m ūsų intelekt ą, o apib ūdinti skai čių reikšmes ir įtak ą kiekvieno gyvenime. Vaizdin ė medžiaga ‹ Apie aukso pj ūvio taisykl ę mene ir gyvenime , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=fmaVqkR0ZXg, http://www.youtube.com/watch?v=2zWivbG0RIo ‹ Aukso pj ūvio taisykl ė: žmogaus k ūno proporcijos ir dail ės k ūrini ų pavyzdžiai , prieiga per internet ą: http://milan.milanovic.org/math/english/golden/golden2.html ‹ Aukso pj ūvio taisykl ė dail ės k ūriniuose , prieiga per internet ą: http://wapedia.mobi/en/List_of_works_designed_with_golden_ratio ‹ Mario Merz’o instaliacija „Skai čiai miške“ (2003) , prieiga per internet ą: http://www.salzburgfoundation.at/content/blogcategory/59/43/lang,de/ Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Ar galime išmatuoti dail ės k ūrinio grož į? Kod ėl senov ėje aukso pj ūvio taisykl ė buvo laikoma paslaptyje? Ar sutinkame su tuo, kad tobulas k ūrinys turi atitikti visatos sandaros kod ą? Kaip ir kod ėl mus veikia aukso pj ūvio taisykl ė? Ar šiandien yra kit ų proporcij ų skai čiavimo (tobulo kūrinio projektavimo) b ūdų? Koks ryšys tarp skai čiaus ir emocijos? Kiek šiandien pasikliauname numerologija? Ar turime „spalvos“ draug ų? Pamokos eiga I dalis. Aukso pj ūvis, Fibona čio skai čių seka dail ės k ūriniuose . Iki šiol vienas paslaptingiausi ų skai čių santyki ų, kuris nuo seno taikomas meno k ūrini ų proporcijose, yra aukso pj ūvis (8:5 arba tiksliau 13:8). Dažnai jis net vadinamas dievišk ąja proporcija , kadangi jo atspind į matome skirtingose gamtos ir visatos formose. Aukso pj ūviui yra artima matematin ė Fibona čio skai čių seka (kuo ilgiau j ą t ęsime, tuo labiau ji art ės prie Aukso pj ūvio santykio). Tai ital ų 29 matematiko Leonardo Pizie čio, dar žinomo kaip Fibona čis ( Leonardo da Pisa, Fibonacci , apie 1170–1228) atradimas. Jis sudar ė savo skai čių sek ą: 0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144... , kur kiekvienas šios sekos skai čius lygus dviej ų prieš j į einan čių skai čių sumai. Pavyzdžiui, 0+1=1, 1+1=2, 1+2=3, 2+3=5, 3+5=8, 5+8=13, 8+13=21 ir t.t. Aptariame dail ės k ūrinius, kuriuose taikoma aukso pj ūvio taisykl ė (pvz., Egipto piramid ės; Partenonas, Milo Venera; viduramži ų manuskriptai, gotikos katedros; Mikelandželo „Dovydas“, Leonardo „Paskutin ė vakarien ė“; Žoržo Sera, Pito Mondriano paveikslai; Le Korbiuzj ė „Modulioras“ ir „Savoj“ vila). Antikos laikais aukso pj ūvio taisykl ė buvo laikoma didel ėje paslaptyje. Dar 4 a. pr. Kr. Pitagoras įkūrė filosofijos mokykl ą, kurioje tyrin ėtos ir aukš čiausios visatos paslaptys. Pitagoras mok ė, jog visas pasaulis pakl ūsta harmonijos ir aritmetikos d ėsniams. Viduramžiais ir Renesanso laikais buvo įžvelgta dieviškoji aukso pj ūvio taisykl ės pus ė: Dievas- Sūnus (mažoji atkarpa), Dievas-Tėvas (didžioji atkarpa), Dievas-Šventoji Dvasia (visuma). 1855 m. vokie čių mokslininkas Adolfas Ceizingas (Adolph Zeising, 1810–1876 ) paraš ė veikal ą „Estetikos tyrin ėjimai“. Jame autorius teig ė, kad iš vis ų proporcij ų didžiausi ą menin į efekt ą sukuria aukso pj ūvis, kuris yra universalus gamtoje ir mene. Ši ų dien ų menininkai toliau pl ėtoja aukso pj ūvio taisykl ę, kurdami naujas modulines sistemas ir įtvirtindami magišk ą skai čių prasm ę. 2003 m. ital ų menininkas Marijo Mercas (Mario Merz, 1925–2003), kur į domino žmogaus sukurt ų ir gamtos erdvi ų problematika, suk ūrė instaliacij ą „Skai čiai miške“. Šiame k ūrinyje jis panaudoja neoninius skai čius iš Fibona čio sekos, siekdamas pabr ėžti žmogaus ir visatos bendrum ą, j ų sandaros d ėsni ų universalum ą. II dalis. Aukso pj ūvio taisykl ė: žmogaus k ūno proporcijos ir aplinkos daikt ų dizainas . Pasiskirstome darbui poromis. Mokytojas išdalina liniuotes ir matuojame vienas kito rankos proporcijas. Ilgosios atkarpos (nuo alk ūnės iki vidurinio piršto galo) santykis su ilgesni ąja (nuo alk ūnės iki plaštakos) pagal aukso pj ūvio taisykl ę tur ėtų b ūti lygus ilgesniosios atkarpos santykiui su trumpesni ąja (plaštakos ilgis). Aptariame gautus rezultatus – kaip iš tikr ųjų veikia aukso pj ūvio taisykl ė? Kokios įmanomos paklaidos ir kod ėl? Kieno rankos proporcijos tobuliausios? Pabandome paskai čiuoti savo mobilaus telefono proporcijas pagal aukso pj ūvio taisykles. Pamatuojame telefono ilg į ir daliname iš 1,618. Ži ūrime, kurioje vietoje aptinkame gaut ą matmen į ir koki ą funkcin į/estetinį element ą jis akcentuoja. Kurios firmos ir modelio dizaine dažniausiai naudojama aukso pj ūvio taisykl ė? Balsavimo b ūdu, renkame patraukliausio dizaino telefon ą. Ar galime daryti išvad ą, kad daugeliui yra patrauklus tas daiktas, kurio dizaine yra panaudotos aukso pj ūviu grindžiamos proporcijos, t. y. universali visatos sandaros taisykl ė? Kaip dažnai į tai atsižvelgia dizaineriai? (Galime parinkti daugiau aplinkos dizaino pavyzdži ų, pavyzdžiui, knygos puslapio ar tinklapio maket ą, ir j į panagrin ėti aukso pjūvio taisykl ės poži ūriu.)

30

III dalis. Mano spalvos arba kaip dažysim klas ę. Pagal duot ą schem ą (pvz., Laimos sapnininkas , prieiga per internet ą: http://www.sapnai.net/numerologija.php?lt=vardo_spalva) randame savo vardo bei pavard ės skai čius ir spalvas. Manoma, kad vardas – tai spalvotas žmogaus ženklas, kuris yra pagr įstas numerologija. Numerologija vadiname senov ės moksl ą apie skai čius, esan čius žmogaus gimimo datoje, varde ir pavard ėje, j ų reikšmes ir galim ą įtak ą kiekvieno gyvenime. Visa pasaulio įvairov ė yra aiškinama 9 skai čiais ir 26 lotyn ų ab ėcėlės raid ėmis bei s ąveika tarp j ų. Teigiama, kad numerologija ėmė formuotis Ryt ų šalyse maždaug prieš 5000 met ų. Vakaruose šio mokslo pradininku laikomas graik ų mokslininkas ir filosofas Pitagoras (580–497 per. Kr.), kuris teig ė, kad pasaul į ir visat ą valdo skai čiai, kurie yra „galingesni net už dievus ir valdovus“. Šįkart iš savo vardo ir pavard ės skai čių pabandysime sužinoti, koki ų spalv ų mums tr ūksta. Juk spalvos dažnai lemia ir labiausiai atspindi m ūsų nuotaikas, b ūsenas ir išgyvenimus... Remsim ės lentele, kurioje skai čiai bei raid ės atitinka 9 spalvas.

1 A Ą I Į S Raudona 2 B J T Y Oranžin ė 3 K U Ų Ū V Geltona 4 G L F E Ę Žalia 5 D M H . . Žydra 6 Ė N C . . Tamsiai m ėlyna 7 O Č . . . Violetin ė 8 Ž P Š . . Rausva 9 Z R . . . Auksin ė

Pavyzdžiui, Vardenis Pavardenis . VARDENIS = 3 + 1 + 9 + 5 + 4 + 6 + 1 + 1 = 30 = 3 + 0 = 3 (išvada: vardo spalva – geltona) PAVARDENIS = 8 + 1 + 3 + 1 + 9 + 5 + 4 + 6 + 1 + 1 = 39 = 3 + 9 = 12 = 1 + 2 = 3 (pavard ės spalva taip pat geltona) Aptariame, ar klas ėje turime spalvos „broli ų“ ir „sesi ų“? Kas mus su jais sieja kasdieniniame gyvenime? Gal šalia yra mums artimas žmogus, tik to dar nežinojome? Koki ų spalv ų mums tr ūksta? Suskai čiuojame raidži ų spalvas ir ži ūrime, koki ų mažiausia. Pavyzdžiui, Vardenis Pavardenis . V – 2 (geltona), A – 3 (raudona), R – 2 (auksin ė), D – 2 (žydra), E – 2 (žalia), N – 2 (tamsiai m ėlyna), I – 2 (raudona), S – 2 (raudona), P – 1 (rausva).

Raudona Oranžin ė Geltona Žalia Žydra Tamsiai m ėlyna Violetin ė Rausva Auksin ė 3+2+2 0 2 2 2 2 0 1 2

Vardeniui Pavardeniui labiausiai tr ūksta oranžin ės ir violetin ės spalvos. Taigi, kad išlaikyt ų dvasin ę harmonij ą, jam reikt ų rinktis ši ų spalv ų drabužius, interjero detales, net maisto produktus ir 31 patiekalus!!! (Darydami išvad ą, nepamirškite, paži ūrėti, ar tr ūkstamos spalvos n ėra sumin ėje vardo ir pavard ės spalvoje. Pavyzdžiui, jei Vardenio Pavardenio bendra vardo ir pavard ės spalva b ūtų ne raudona, o oranžin ė, tai jam labiausiai tr ūkt ų tik violetin ės spalvos.) Iš mokytojo parengt ų spalvot ų (raudona, oranžin ė, geltona, žalia, m ėlyna, tamsiai m ėlyna, violetin ė, rausva, auksin ė) lapeli ų kiekvienas pasirenkame tas spalvas, kuri ų mums labiausiai tr ūksta. Tvirtiname lapelius prie lentos ir ži ūrime, kuri ų daugiausia. Vadinasi, kaskart nor ėdami susirink ę dirbti darniai, tur ėsime pildyti aplink ą tr ūkstamos spalvos detal ėmis: draperijomis, aprangos aksesuarais, aplankais... Žodyn ėlis V Racionalus – protu paremtas, apgalvotas, pagr įstas, tikslingas; aiškiai suvokiamas, išreiškiamas. V Universalus – visuotinis, visa apimantis, visur esantis; visapusiškas, visašališkas; visam kam tinkantis. V Aukso pj ūvis – architekt ūros ir dail ės k ūrinio dali ų santykis, nuo seno laikomas estetiškai tobula proporcija, kuri pagr įsta atkarpos padalijimu į dvi dalis taip, kad ilgesniosios dalies santykis su trumpesni ąja yra lygus visos atkarpos santykiui su ilgesni ąja dalimi. Informacijos šaltiniai 1. Čiurlionyt ė A., Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Pirmoji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 2. Čiurlionyt ė A., Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Antroji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 3. Dail ės enciklopedija , prieiga per internet ą: www.artcyclopedia.com 4. Dail ės istorijos enciklopedija , prieiga per internet ą: www.arthistory.about.com 5. Dail ės žodynas , Vilnius: VDA leidykla, 1999. 6. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) , prieiga per internet ą: http://art.docuwat.ch/videos/?channel_id=0&skip=0&subpage=channel 7. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) „Smarthistory videos“ , prieiga per internet ą: http://smarthistory.khanacademy.org/videos.html 8. Meno istorija. Nuo viduramži ų iki šiuolaikinio meno , Vilnius: Alma litera, 2006. 9. „Mokslo ir meno“ svetain ė, prieiga per internet ą: http://mokslasirmenas.lt/ 10. Vizualioji meno istorija , Kaunas: Šviesa, 2007.

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

32

1. 4. Iracional ūs, subjektyv ūs k ūrybos principai dail ėje Uždaviniai: − taikant lyginam ąjį metod ą, apžvelgti skirtingos emocin ės įtampos dail ės k ūrinius, − išskirti menin ės k ūrybos, kuri pasižymi ypatingu subjektyviniu psichologizmu (o jis daugelio ži ūrov ų suvokiamas kaip neišvengiamas), bruožus, − pasirinkus aplinkos motyv ą, susieti j į su konkre čia emocija/b ūsena/jausmu ir nusakyti įsivaizduojamo meno k ūrinio raišk ą. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o nusakyti emocin į dail ės k ūrini ų (net panaši ų temos ar formos poži ūriu) poveik į, o paaiškinti, kuo grindžiamas ir kaip pabr ėžiamas k ūrybos iracionalumas ir subjektyvumas, o įvertinti mus supan čią aplink ą ir susieti patirtus įsp ūdžius su konkre čia emocija/b ūsena/jausmu bei jos menine išraiška, Vaizdin ė medžiaga ‹ DVD filmų fragmentai: 5.3, 8.1, 8.2, 13.1, 14.3, 15.1, 18.1, 19.3 Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kod ėl k ūryboje svarbus menininko jausm ų pasaulis? Kokia j ūsų nuomon ė apie k ūryb ą „iš kan čios ir skausmo“? Kokios raiškos priemon ės stipriausiai perteikia dailininko jausmus? K ą reiškia įkv ėpimas ir kaip esame j į išgyven ę? Kiek menininkas turi pasikliauti savo intuicija? Ar nuo mano nusiteikimo priklauso dail ės „matymas“? Kas lemia aplinkos detali ų „jausmingum ą“? Pamokos eiga I dalis. Skirtingos emocin ės įtampos k ūrini ų lyginimas . Ži ūrime lyginimui parinktus film ų fragmentus (galime laisvai susidaryti mums reikiamas k ūrini ų „poras“, svarbiausia, kad ištraukos liudyt ų apie ypating ą pasirinkto autoriaus k ūrybos jausmingum ą, menin ės intuicijos ir vaizduot ės reikšm ę; papildomai galime pasirinkti išvardint ų meninink ų k ūrini ų iš ARS2 mokomosios programos, dail ės vadov ėlio ir kit ų šaltini ų). Kiekvien ą meninink ų „por ą“ aptariame, diskutuodami šiais klausimais: a) koks menininko poži ūris į tikrov ę? b) kaip ji yra perkuriama? c) kokiomis menin ėmis priemon ėmis yra perteikiami subjektyv ūs išgyvenimai? d) kaip/kod ėl tai, kas yra individualu, tampa visiems artima ir suprantama? Perži ūrime 5.3 (paskutinis Rembranto autoportretas) ir 18.1 (Franso Bekono ekspresija) fragmentus. Kaip menininkai perteikia vienatv ės skaudulius? Diskusija a–d klausimais. Perži ūrime 13.1 (tapantis Pikasas) ir 14.3 (S. Dali filmo „Andal ūzijos šuo“ fragmentas) fragment ų perži ūra. Kaip menininkai išreiškia moters ir vyro santyki ų konfliktiškum ą? Diskusija a–d klausimais. Perži ūrime 15.1 (Fridos autoportretas nukirptais plaukais) ir 19.3 (tapantis Baskija) fragment ų perži ūra. Kaip menininkas „ištirpdo“ save paveiksle, net fiziškai su juo susitapatina? Diskusija a–d klausimais. 33

II dalis. Van Gogas ar Gogenas? Perži ūrime 8.1 ir 8.2 fragmentus (Vincentas van Gogas ir Polis Gogenas kartu tapo plenere bei vienas kito portretus Arlio dirbtuv ėje). Kaip menininko temperamentas veikia jo darbo stili ų? Koks m ūsų temperamentas, kuri ų – „van gog ų“ ar „gogen ų“ – mūsų klas ėje daugiau? Balsavimo b ūdu išsirenkame ir „beprotiškiausi ą“ iš matyt ų (ar žinom ų) meninink ų. Kas l ėmė tok į m ūsų sprendim ą? Kad geriau pažintume save ir savo mokinius, galime savarankiškai atlikti asmenyb ės test ą (žr. informacijos šaltinius), kuris ateityje b ūtų neblogas orientyras grupuojant mokinius vienai ar kitai užduo čiai atlikti. III dalis. Menas aplink mus . Numatome užduoties mokyklos kieme/koridoriuje maršrut ą, pasiruošiame korteles su nurodyta emocija/b ūsena/jausmu, pavyzdžiui, li ūdesys , ramyb ė, baim ė, džiaugsmas , nerimas , vienišumas , tuštumos jausmas , kan čia etc. Burt ų keliu išsitraukiame korteles su nurodyta emocija/b ūsena/jausmu. Keliaudami pasirinktu maršrutu mokyklos kieme ar koridoriuje, ieškome aplinkos detali ų (pvz., sutr ūkęs grindinys, nutrup ėjusi siena, apl ūžęs suolelis, šviežiai nudažyta palang ė, ryškiaspalv ė šiukšl ė ir t.t.), kurios atspind ėtų žod į kortel ėje. Mokiniai viešai argumentuoja savo sprendimus: nusako, kaip ši ą aplinkos detal ę sieja su ištrauktu žodžiu, koks matyto vaizdo ir patirto įsp ūdžio įkv ėptas k ūrinys gal ėtų atsirasti, kaip j į pavadint ų, kokiomis priemon ėmis sumanym ą įgyvendint ų ir pan. Atsako į draug ų ir mokytojo klausimus. Si ūlomi užduoties vertinimo kriterijai ir balai: už taikliai parinkt ą, žod į atliepiant į aplinkos fragment ą 0 – 3 balai; už įtikinam ą aplinkos ir įsivaizduojamo k ūrinio id ėjos jungt į 0 – 3 balai; už netik ėtą motyvo (raiškos priemoni ų ar k ūrinio pavadinimo) pasirinkim ą 0 – 2 balai; už argumentuot ą pasisakym ą, atsakymus į klausimus 0 – 2 balai. Žodyn ėlis V Iracionalus – protu nesuvokiamas, neišreiškiamas login ėmis s ąvokomis ir sprendimais. V Subjektyvus – asmeniškas, vienašališkas, b ūdingas tik tam asmeniui. V Neklasikin ė dail ė – klasikin ės dail ės priešprieša: iracionaliais, subjektyviais principais gr įsta kūryba (pvz., gotika, romantizmas, daugelis modernizmo kryp čių). Informacijos šaltiniai 1. Asmenyb ės testas , prieiga per internet ą: http://charakteris.info/mbti-charakterio-testas 2. Čiurlionyt ė A., Dailė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Pirmoji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 3. Čiurlionyt ė A., Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Antroji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 4. Dail ės enciklopedija , prieiga per internet ą: www.artcyclopedia.com 5. Dail ės istorijos enciklopedija , prieiga per internet ą: www.arthistory.about.com 6. Dail ės žodynas , Vilnius: VDA leidykla, 1999. 7. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) , prieiga per internet ą:

34

http://art.docuwat.ch/videos/?channel_id=0&skip=0&subpage=channel 8. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) „Smarthistory videos“ , prieiga per internet ą: http://smarthistory.khanacademy.org/videos.html 9. Meno istorija. Nuo viduramži ų iki šiuolaikinio meno , Vilnius: Alma litera, 2006. 10. Mokomoji dail ės programa ARS2 , prieiga per internet ą: mkp.emokykla.lt/ars/ 11. Olga‘s Gallery , prieiga per internet ą: http://www.abcgallery.com 12. Šiau čiuk ėnien ė L., Visockien ė O., Talij ūnien ė P., Šiuolaikin ės didaktikos pagrindai , Kaunas: Technologija, 2006, p. 148–150 ( apie diskusijos metod ą) 13. Tarptautini ų žodži ų žodynas , prieiga per internet ą: http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/ 14. Vizualioji meno istorija , Kaunas: Šviesa, 2007.

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

1 CIKLO TEM Ų APIBENDRINIMAS. Rekomenduojama atsiskaitymo užduotis „Klasikin ės dail ės samprata“ ir/arba „Skaitau k ūrin į...“ (žr. 8.1 ir 8.2 pried ą).

35

2 CIKLAS. DAIL ĖS STATUSAS VISUOMEN ĖJE Temos 2. 1. Kaip tapti dailininku-žvaigžde? Lietuvi ų menininkai – Venecijos bienal ės dalyviai. 2. 2. Menininkas ir užsakovas. Kaip parduoti paveiksl ą? 2. 3. Labiausiai perkami paveikslai Lietuvoje ir brangiausiai parduodami k ūriniai pasaulyje. M ūsų klas ės meno aukcionas. Esminiai žodžiai Venecijos bienal ė, meno užsakovas, kolekcininkas, meno rinka, aukcionas Diskusij ų linkm ės • Kaip tapti pasaulyje pripažintu menininku? • Kod ėl žymiausios dail ės kolekcijos (Luvro, Ermitažo, Vatikano, Uffizi, Brit ų muziejaus, Tate Modern , MoMa , Guggenheim šeimos ir kt. rinkiniai) kasmet sulaukia didžiulio ži ūrov ų susidom ėjimo? • Kas lemia dail ės k ūrinio vert ę? Uždaviniai 1. Nustatyti hipotetines dailininko karjeros pakopas ir palyginti praeities bei dabarties k ūrėjo išgars ėjimo galimybes. 2. Apib ūdinti socialines aplinkybes, lemian čias skirtingus menininko ir užsakovo santykius. 3. Paaiškinti individuali ų bei institucini ų poži ūri ų į dail ės k ūrin į ir jo vert ę įvairov ės priežastis. Laukiami rezultatai . Mokiniai geb ės: 1. Atskleisti dailininko k ūrybinio kelio kryptingum ą ir fatališk ų aplinkybi ų reikšm ę, siekiant tarptautinio pripažinimo. 2. Istoriškai palygin ę dail ės k ūrinio socialinio statuso kait ą, apib ūdinti visuomen ės l ūkes čius ši ų dien ų meno kolekcij ų kontekste. 3. Nagrin ėti ir vertinti įvairius dail ės reiškinius savo kasdien ėje bei sociokult ūrin ėje aplinkoje, atsižvelgiant į meno rinkos d ėsningumus. DVD film ų fragmentai 3.1, 7.1, 12.1, 17.1, 19.2, 20.2, 21.2 Rezervin ės užduotys 1. Dail ės TOP 10 . Vartydami dail ės vadov ėlį, kitas architekt ūros, tapybos, skulpt ūros, taikomosios dail ės, fotografijos, dizaino istorines apžvalgas arba mokytojo parinktas skirting ų epoch ų pavyzdži ų iliustracijas, sudarome sav ąjį dail ės k ūrini ų dešimtuk ą. Pakomentuojame asmen į rinkin į, pagr įsdami savo dail ės kolekcijos prioritetus. 2. Dėmesio! Perku... Kiekvienas pasirenkame po vien ą iš mokytojo atrinkt ų XX a. garsi ų meninink ų (pvz., Pikaso, S. Dali, V. Kandinskio ar kit ų ankstesn ėse pamokose aptart ų) auto (foto) portret ą / 36 kūrinio reprodukcij ą / lapel į su pavarde. Iš likusi ų praeities meno reprodukcij ų renkam ės 1–3 iliustracijas t ų autori ų ar k ūrini ų, kuriuos, m ūsų manymu, galimai nor ėtų aukcione įsigyti pasirinktas menininkas. Savo sprendimus argumentuojame išoriniu k ūrybos panašumu arba menininko biografijos faktais.

PAMOK Ų PAVYZDŽIAI 2. 1. Kaip tapti dailininku-žvaigžde? Lietuvi ų menininkai – Venecijos bienal ės dalyviai. Uždaviniai: − sudarius 4–5 bendraklasi ų darbo grup ę, aptarti ir schema pavaizduoti galim ą dailininko tapsmo žvaigžde keli ą, − pristatyti klas ės diskusijai savo variant ą ir palyginti j į su tarptautini ų ekspert ų grafiškai pavaizduotu dailininko augimu nuo dail ės mokyklos iki žvaigžd ės, − aptarti svarbiausias dailininko karjeroje pasaulio bei Lietuvos dail ės institucijas (mokyklas, galerijas, muziejus) ir renginius (parodas, aukcionus), − apžvelgti lietuvi ų dail ės žvaigždži ų – Venecijos bienal ės dalyvi ų – k ūryb ą. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o suformuluoti dailininko karjeros, kaip kryptingos veiklos pasaulinio pripažinimo link, principus ir galimybes, o įvertinti laipsnišk ą dailininko augim ą nuo dail ės mokyklos iki žvaigžd ės ir svarbiausias aplinkybes, lemian čias žaibiškus tarptautin ės karjeros šuolius, o apžvelgti lietuvi ų dailinink ų pasaulin ės karjeros tendencijas ir perspektyvas, o išskirti esminius m ūsų meninink ų, atstovavusi ų Lietuvai Venecijos bienal ėje, k ūrybos bruožus. Vaizdin ė medžiaga ‹ Dailininko augimo nuo dail ės mokyklos iki žvaigžd ės schema (žr. 6 pried ą) ‹ Mindaugo Navako k ūrybos pristatymas (MMC ir NDG informacija) , prieiga per internet ą: http://mmcentras.lt/?id=2&lang=lt&Sid=94&style=29&dis = http://ic.ndg.lt/index.php?id=225 ‹ Egl ės Rakauskait ės „Pinkl ės“(2009, MUMOK – Modernaus meno muziejus, Viena) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=VkbBtjfcrbs ‹ Egl ės Rakauskait ės tapyba (2011) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=IEkb94_nt00&list=UU4KnMZaxcv1KZDAJsgHXcOA&ind ex=69 ‹ Utopin ė Vilniaus architekt ūra pagal Egl ę Rakauskait ę (2011) , prieiga per internet ą: http://370.diena.lt/2011/01/03/utopine-vilniaus-architektura-pagal-egle-rakauskaite/ ‹ Deimanto Narkevi čiaus k ūrybos pristatymas (NDG informacija) , prieiga per internet ą: 37

http://ic.ndg.lt/index.php?id=217 ‹ Pauliaus ir Svajon ės Stanik ų svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.stanikas.com/ ‹ Jono Meko svetain ė, prieiga per internet ą: http://jonasmekasfilms.com/diary/ ‹ Jono Meko vizuali ųjų men ų centras , prieiga per internet ą: http://www.mekas.lt/ ‹ Nomedos ir Gedimino Urbon ų svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.nugu.lt/ ) ‹ Žilvino Kempino „T ūba“ (2008) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/oBB3kOdg/ http://www.youtube.com/watch?v=6H8kvEjcW4I&feature=player_embedded# ! ‹ Žilvino Kempino k ūrybos pristatymas (Spencer Brownstone Gallery informacija) , prieiga per internet ą: http://www.spencerbrownstonegallery.com/Artists/Zilvinas_Kempinas/Kempinas_images.html ‹ Lietuvos paviljonas Venecijos meno bienal ėje (2011) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/pn2ovpPP/ ‹ Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“(2011) , prieiga per internet ą: http://www.cac.lt/lt/exhibitions/current/4534 , http://www.youtube.com/watch?v=PH8pFY_9nIg Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kaip tapti dailininku žvaigžde? Ar sunkus dailininko karjeros kelias? Kokius žingsnius tarptautinio pripažinimo link reikia žengti jaunajam dailininkui? Kiek dailininko karjer ą lemia jos planavimas, o kiek – atsitiktinumas? Ar svarbus b ūsimai žvaigždei meninis išsilavinimas? Kur menininkui lengviau išgars ėti – Lietuvoje ar užsienyje? Kod ėl menininkams svarbu dalyvauti Venecijos bienal ėje? Pamokos eiga I dalis. Nuo dail ės mokyklos iki žvaigžd ės. Mokiniai pasiskirsto grupel ėmis po 4–5 moksleivius ir aptariame, kas už k ą atsakingas. Pavyzdžiui, laikrodininkas – kontroliuoja darbo laik ą (užduo čiai atlikti skiriama apie 15 min); pieš ėjas – schemiškai vaizduoja pagrindinius dailininko karjeros etapus; oratorius – žodžiu pristato grup ės darb ą viešam aptarimui; id ėjų generatorius/-iai – iškelia grup ės svarstymui kuo daugiau id ėjų. Mokiniai, pasitardami grup ėje, grafiškai pavaizduoja dailininko augim ą nuo dail ės mokyklos iki žvaigžd ės. Grup ės pristato savo darb ą klas ės diskusijai, atsako į kit ų grupi ų klausimus, pagrindžia savo nuomon ę. Analizuojame dailininko augimo nuo dail ės mokyklos iki žvaigžd ės schem ą (žr. 6 pried ą). Lyginame j ą su savo sudarytu dailininko karjeros planu. Aptariame gautus rezultatus – ar galime pagr įsti faktais, kaip realiai veikia m ūsų ir tarptautini ų ekspert ų numatyta dailininko pripažinimo schema?

38

Mokiniai įsivertina savo ir įvertina kit ų grupi ų darb ą. Si ūlomi vertinimo kriterijai ir balai: už laiku atlikt ą užduot į 0–1 balas; už grafin į vaizdum ą nurodant pagrindinius dailininko karjeros etapus 0–2 balai; už viešam aptarimui žodžiu pristatyt ą grup ės darb ą ir atsakymus į klausimus 0–3 balai; už id ėjų originalum ą ir j ų atitikmen į tarptautini ų ekspert ų pateiktai schemai 0–4 balai. II dalis. Dailininko tarptautin ės karjeros laiptai . Susipaž įstame su pagrindini ų institucij ų ir rengini ų, lemian čių tarptautin ę dailininko karjer ą, veikla. Perži ūrime tarptautin ėje dailininko karjeroje ypa č reikšming ų rengini ų ir muziej ų bei galerij ų svetaines: Venecijos bienal ė, Dokumenta – moderniojo ir šiuolaikinio meno paroda Kaselyje, Bazelio meno mug ė, MoMa – Moderniojo meno muziejus Niujorke, Tate Modern – Teito moderniojo meno galerija Londone, Pompidou centras Paryžiuje, Whitney Amerikos meno muziejus Niujorke, Guggenheim moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejus Niujorke, Martin-Gropius-Bau meno muziejus Berlyne. (Rekomenduojama pristatyti kelet ą labiausiai mokini ų interesus atliepian čių, šiuo metu vykstan čių parod ų.) Susipaž įstame su prestižini ų dail ės mokykl ų svetain ėmis: Sleido meno mokykla Londone, Londono karališkoji dail ės mokykla, Čikagos meno institutas, Helsinkio meno ir dizaino universitetas, Nacionalin ė Oslo men ų akademija, Vilniaus dail ės akademija. (Rekomenduojama parodyti student ų įtaigesni ų darb ų.) III dalis. Lietuvi ų meninink ų k ūryba Venecijos bienal ėje . Ži ūrime lietuvi ų meninink ų, atstovavusi ų Lietuvai Venecijos bienal ėje 1999–2003 m., k ūryb ą. Aptariame socialines ir menines problemas, kurias sprendžia M. Navakas, E. Rakauskait ė, D. Narkevi čius, S. ir P. Stanikai. Ži ūrime lietuvi ų meninink ų, atstovavusi ų Lietuvai Venecijos bienal ėje 2005–2011 m., k ūryb ą. Aptariame socialines ir menines problemas, kurias sprendžia J. Mekas, N. Ir G. Urbonai, Ž. Kempinas, D. Mikšys. Reikia pažym ėti, kad J. Meko, N. Ir G. Urbon ų ir D. Mikšio projektai buvo atžym ėti specialiomis bienal ės žiuri nominacijomis. Apibendriname matyt ų lietuvi ų meninink ų-žvaigždži ų k ūrybos tematik ą ir problematik ą, pabr ėžiame jos įvairov ę, tarpdiscipliniškum ą, sociopolitini ų aktualij ų svarb ą. Tapsmo žvaigžde schemos kontekste aptariame lietuvi ų dailinink ų tarptautin ės karjeros galimybes. Perži ūrime dviej ų šiuos menininkus į bienal ę delegavusi ų galerij ų – Šiuolaikinio meno centro ir „Vart ų“ galerijos – svetaines ir šiuo metu jose veikian čias parodas. Žodyn ėlis V Aukcionas – dail ės k ūrini ų viešas išpardavimas, kuris vyksta k ūrini ų savinink ų pageidavimu, o daikt ą įsigyja aukš čiausi ą kain ą pasi ūlęs pirk ėjas. V Bienal ė – dail ės paroda (dažniausiai tarptautin ė) rengiama kas dveji metai. V Dail ės k ūrini ų rinka – tai main ų sfera, kurioje esam ų ir galim ų dail ės k ūrini ų pirk ėjai, nor ėdami tur ėti tam tikr ą produkt ą, pasi ūlo savo išteklius mainais už tai, ko jie nori.

39

V Dail ės mokykla – dail ės mokymo įstaiga, dail ės akademija. Informacijos šaltiniai 1. Andriuškevi čius A. Lietuvi ų dail ė: 1975–1995 , Vilnius: VDA leidykla, 1997. 2. Andriuškevi čius A. Lietuvi ų dail ė: 1996–2005 , Vilnius: VDA leidykla, 2006. 3. Bazelio meno mug ė, prieiga per internet ą: http://www.artbasel.com/go/id/ss/lang/eng/ 4. Čikagos meno institutas , prieiga per internet ą: http://www.saic.edu/ 5. Dail ės žodynas , Vilnius: VDA leidykla, 1999. 6. Emisija 2004 – ŠMC , Šiuolaikinio meno centras, 2005. 7. Guggenheimo moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejus Niujorke , prieiga per internet ą: http://www.guggenheim.org/ 8. Helsinkio meno ir dizaino universitetas , prieiga per internet ą: http://www.taik.fi/en/ 9. Londono karališkoji dail ės mokykla , prieiga per internet ą: http://www.royalacademy.org.uk/raschools/ 10. Lubyt ė E., Permain ų svoris. Dail ės vadyba Lietuvoje 1988–2006 , Vilnius: VDA leidykla, 2008. 11. Oficialus „Dokumenta“ parodos tinklaraštis , prieiga per internet ą: http://www.documenta.de/ 12. Nacionalin ė Oslo men ų akademija , prieiga per internet ą: http://www.khio.no/Engelsk/KHiO/ 13. Parodos Martin-Gropius-Bau meno muziejuje Berlyne , prieiga per internet ą: http://www.berlinerfestspiele.de/en/aktuell/festivals/11_gropiusbau/mgb_aktuelle_ausstellungen /mgb_04_ProgrammlisteAktuell.php 14. Parodos Moderniojo meno muziejuje (MoMa) Niujorke , prieiga per internet ą: http://www.moma.org/visit/calendar/exhibitions 15. Parodos Teito moderniojo meno (Tate Modern) galerijoje Londone , prieiga per internet ą: http://www.tate.org.uk/modern/exhibitions/ 16. Pompidou centras Paryžiuje , prieiga per internet ą: http://www.centrepompidou.fr/ 17. Sleido meno mokykla Londone , prieiga per internet ą: http://www.ucl.ac.uk/slade/ 18. Šiuolaikinio meno centras Vilniuje , prieiga per internet ą: http://www.cac.lt/ 19. Vart ų galerija , prieiga per internet ą: http://www.galerijavartai.lt/ 20. Venecijos bienal ė, prieiga per internet ą: http://www.labiennale.org/en/art/index.html 21. Vilniaus dail ės akademija , prieiga per internet ą: http://www.vda.lt/ 22. Whitney Amerikos meno muziejus Niujorke , prieiga per internet ą: http://whitney.org/ Mokytojo užrašai ir pastabos ......

40

2. 2. Menininkas ir užsakovas. Kaip parduoti paveiksl ą? Uždaviniai: − nagrin ėjant konkre čius pavyzdžius, apžvelgti menininko ir užsakovo santyki ų kait ą, kuri ą lemia istorin ės-socialin ės aplinkyb ės, − apib ūdinti komercines ir nekomercines meno formas kintan čios meno rinkos kontekste, − sukurti labiausiai perkamo dail ės k ūrinio „paveiksl ą“ ir j į iliustruoti praeities bei dabarties meno pavyzdžiais. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o apžvelgti istorin ę dailininko santyki ų su užsakovais kait ą, o paaiškinti dailininko komercin ės s ėkm ės priežastis individo charakterio ir visuomen ės poreiki ų kontekste, o suformuluoti labiausiai perkamo k ūrinio „grožio“ taisykles ir apib ūdinti j ų savalaikiškumo ypatumus. Vaizdin ė medžiaga ‹ DVD film ų fragmentai: 3.1, 7.1, 12.1, 17.1, 19.2, 20.2, 21.2 ‹ Siksto koply čia Vatikano r ūmuose , prieiga per internet ą: http://www.vatican.va/various/cappelle/sistina_vr/index.html ‹ Rafaelis – iš Urbino į Rom ą, prieiga per internet ą: http://art.docuwat.ch/videos/?alternative=2&channel_id=14&skip=0&subpage=video&video_id =268 ‹ Karavadžo paveikslai , prieiga per internet ą: http://www.ibiblio.org/wm/paint/auth/caravaggio/ ‹ Antonio Van Deiko paveikslai, prieiga per internet ą: http://www.nationalgallery.org.uk/artists/anthony-van-dyck ‹ Diego Velaskeso „Meninos“ , prieiga per internet ą: http://smarthistory.khanacademy.org/Velazquez-Las-Meninas.html ‹ Apie Fransisko Gojos k ūryb ą, prieiga per internet ą: http://art.docuwat.ch/videos/great- artists/great-artists-goya ‹ Fransisko Gojos „Karolio IV šeimynos portretas“ , prieiga per internet ą: http://vimeo.com/20681719 ‹ Johno Baldessari „Patarimai menininkams...“ , prieiga per internet ą: http://arthistory.about.com/od/from_exhibitions/ig/lacma_bmca_08/broad_inaugural_01.htm ‹ „BMW Art Cars“ projektas , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=TIQGy5fUQLA&feature=player_embedded# !

41

Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Ar skiriasi menininko k ūrinys sukurtas „sau“ ir „pagal užsakym ą“? D ėl ko dažniausiai nesutaria dailininkas ir k ūrinio užsakovas? Kuomet reprezentacinis portretas tampa psichologiniu? Kokios r ūmų dailininko pareigos? Kaip per amžius kei čiasi meninink ų bei užsakov ų santykiai ir kas lemia ši ą kait ą? Koks menas yra nenuperkamas? Koki ų taisykli ų laikytis, norit sukurti perkam ą paveiksl ą? Kod ėl didieji koncernai, kaip automobili ų gamintojas BMW, bendradarbiauja su menininkais? Pamokos eiga I dalis. Ar sunku įtikti užsakovui? Ži ūrime ir aptariame skirtingus dail ės pavyzdžius (film ų fragmentus ir reprodukcijas), kuriuose išryšk ėja įvair ūs menininko santykiai su užsakovu. Diskusij ų objektas – menininko konfliktas, vidin ė dilema – išlikti savimi ir įtikti kitam. Kalbame, ar k ą nors panašaus esame patyr ę patys: kiek nusižengiame individualioms menin ėms nuostatoms, pavyzdžiui, savo rankomis kurdami dovan ėlę ir nor ėdami įtikti draugui ar artimiesiems. Nagrin ėjame sen ąsias menininko ir jo pagrindini ų užsakov ų – bažny čios ir karaliaus r ūmų – tradicijas: menininko k ūrybos laisv ė ir kompromisai užsakovo skoniui, kiek svarbi menininkui jo nepriklausomyb ė ir kuomet jis yra ver čiamas „aukoti“ k ūrybinius principus. Prisimename reikšmingiausius darbus, sukurtus bažny čiai (Mikelandželo ir Rafaelio freskos Vatikano r ūmuose, Karavadžo bažnytiniai paveikslai ir pan.), žymiausių karaliaus r ūmų-dailinink ų (Antonio Van Deiko, Diego Velaskeso, Fransisko Gojos reprezentaciniai karaliaus ir jo šeimos nari ų portretai) kūryb ą. Kalbam ės apie Karavadžo ir F. Gojos konflikt ų su užsakovais priežastis ir menininko charakterio tvirtum ą, be kurio pasaulis b ūtų netek ęs garsi ųjų šedevr ų. Ži ūrime film ų fragmentus – ispan ų šventikai Venecijoje Ticiano dirbtuv ėje pamato El Grek ą, kur į v ėliau atsivilioja į Ispanij ą (3.1 fragmentas), F. Goja tapo karalien ę ant žirgo (7.1 fragmentas). Aptariame k ūrybos atmosfer ą ir technines paveiksl ų „gimimo“ detales Ticiano dirbtuv ėje-„fabrik ėlyje“ bei F. Gojos studijoje, tapybos iš nat ūros svarb ą, užsakovo poži ūrį į dailinink ą. Kalbame apie XX a. susiformavusius naujus meninink ų santykius su užsakovais: krypting ą savo k ūrybos pristatym ą, užsakov ų rato demokrat ėjim ą, paties menininko pastangas ieškoti komercini ų užsakym ų. Ži ūrime film ų fragmentus: 12.1 – Amad ėjus Modiljanis tapo mergait ės portret ą, 19.2 – Baskija parduoda savo „miniati ūras“ Endžiui Varholui, 17.1 – E. Varholas kuria serij ą visuomen ės veik ėjų ir praturt ėjusi ų poniu čių portret ų. Aptariame, kokius menininko charakterio bruožus įžvelgiame ir kuriems j ų teikiame pirmenyb ę. Tęsiame pokalb į – ar yra menas, kurio negalima nupirkti? Kokios gal ėtų b ūti komercin ės ir nekomercin ės jo formos? Ži ūrime ištraukas iš film ų apie žem ės meninink ą End į Goldsvort į (20.2) ir fluxus jud ėjimo pradinink ą Jurg į Ma čiūną (21.2). Kas vienija šiuos menininkus, kam jie kuria, ar j ų

42 kūrinius galime įsigyti? Kalbame apie laikin ąsias, nekomercines postmodernistinio meno formas, kurios, veikiamos Ryt ų filosofijos, formavosi kaip prieštara nusistov ėjusioms Vakar ų klasikinio meno vertyb ėms. (Šio meno gerb ėjai turi galimyb ę pirkti tik šio meno dokumentacij ą, dažniausiai, fotonuotraukas.) II dalis. Kaip parduoti paveiksl ą? „Apžaidžiame“ amerikie čių konceptualizmo atstovo Johno Baldessari k ūrin į „Patarimai menininkams, kurie nori [savo k ūryb ą] parduoti“ (1966–1968, drob ė, akrilas, 172,7 x 143,5 cm): 1. Apskritai šviesi ų spalv ų paveikslai parduodami žymiai grei čiau, nei tamsaus kolorito paveikslai. 2. Labai gerai parduodami šios tematikos k ūriniai: Madona su k ūdikiu, peizažai, g ėlės, natiurmortai (be baisi ų rekvizit ų... mirusi ų paukš čių etc.), aktai, marinos, abstrakcijos ir siurrealizmas. 3. Svarbus dalykas temos poži ūriu: reikia pasakyti, kad paveikslams su karv ėmis ir vištomis lemta dulk ėti ... nors tokius pat darbus su jau čiais ir gaidžiais parduosite. Poromis ar mažose grupel ėse perfrazuojame J. Baldessari mintis, galvodami apie ši ų dien ų vietos situacij ą, kokie darbai pas mus šiandien labiausiai perkami? Suformuluojame 3 patarimus vietos menininkams, kurie nori parduoti savo k ūrinius. Kiekvienos poros/grupel ės pasteb ėjimus aptariame: ar visi pritariame ši ų pasisakym ų pagrindin ėms mintims, ar tikrai sulauktume komercin ės s ėkm ės, jei jomis vadovautum ėmės? Darome apibendrinimus: kas kartojasi daugelio patarimuose, kas liko nepasteb ėta, kieno pasisakymas buvo labiausiai argumentuotas? Netik ėč iausias? Ar iki šiol aktual ūs J. Baldessari pasteb ėjimai? III dalis. Menininkas ir automobilis. T ęsiame apm ąstymus nagrin ėdami BMW „Art Cars“ projekt ą. Aptariame, kaip žym ūs prekiniai vardai siekia išskirtinumo, kviesdami bendradarbiauti pasaulyje populiarius menininkus. Iš matyt ų pavyzdži ų renkame klas ės BMV. Pasidomime patikusio menininko k ūryba. Kitai pamokai ant spalvot ų lipni ų lapeli ų kiekvienas užrašome po pavard ę dailininko, kurio kūrinius, jei tur ėtume finansines galimybes, nusipirktume (pvz., ant žalio lapelio rašome klasikin ės dail ės atstov ų, ant rausvo – modernizmo, ant geltono – postmodernizmo meninink ų pavardes). Žodyn ėlis V Užsakovas – privatus, visuomeninis arba valstybinis dail ės k ūrinio pirk ėjas, kuris iš anksto su dailininku asmeniškai susitaria arba sudaro teisin ę sutart į: taip jis įsipareigoja t ą k ūrin į įsigyti ar apmok ėti. V Reprezentacinis portretas – žymaus asmens (valdovo, didiko, valstyb ės pareig ūno) atvaizdas, pabr ėžiantis jo pad ėtį visuomen ėje. Žmogus vaizduojamas oria veido išraiška, iškilia laikysena, su jo pareigybes ar profesij ą liudijan čia apranga ir aplinkos detal ėmis. V Rūmų dailininkas – dailininkas, pagal išankstinius įsipareigojimus (dažniausiai už nuolatin į atlyg į) vykdantis karaliaus ar didik ų šeimos užsakymus.

43

Informacijos šaltiniai 1. Johno Baldessari k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.baldessari.org/ 2. BMW projektas „Art Cars“ , prieiga per internet ą: http://www.bmwdrives.com/bmw-artcars.php 3. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Pirmoji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 4. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Antroji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 5. Dempsey A. Stiliai, jud ėjimai ir kryptys , Vilnius: Presvika, 2004. 6. Dail ės enciklopedija , prieiga per internet ą: www.artcyclopedia.com 7. Dail ės istorijos enciklopedija , prieiga per internet ą: www.arthistory.about.com 8. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) , prieiga per internet ą: http://art.docuwat.ch/videos/?channel_id=0&skip=0&subpage=channel 9. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) „Smarthistory videos“ , prieiga per internet ą: http://smarthistory.khanacademy.org/videos.html 10. Meno istorija. Nuo viduramži ų iki šiuolaikinio meno , Vilnius: Alma litera, 2006. 11. Modernaus meno muziejus Niujorke , prieiga per internet ą: www.moma.org 12. Mokomoji dail ės programa ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/apie_did.htm 13. Olga‘s Gallery , prieiga per internet ą: http://www.abcgallery.com 14. Vizualioji meno istorija , Kaunas: Šviesa, 2007.

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

2. 3. Labiausiai perkami paveikslai Lietuvoje ir brangiausiai parduodami k ūriniai pasaulyje. M ūsų klas ės meno aukcionas. Uždaviniai: − paaiškinti dabarties meno rinkos formavimosi ir veikimo d ėsnius, − apžvelgti paskutini ų met ų pasaulio ir Lietuvos meno aukcion ų, mugi ų patirt į, − kuriant imitacin į vaidinim ą išskirti pagrindinius meno pardavime dalyvaujan čių veik ėjų veiksm ų motyvus. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o apib ūdinti dail ės k ūrini ų vert ės nustatymo veiksnius,

44 o palyginti įvairi ų institucij ų darbo kryptis, formuojant naujas dail ės kolekcijas, o įvertinti meno pirkimo ir pardavimo principus aukcione, mug ėje. Vaizdin ė medžiaga ‹ Artprice kompanijos kompleksas, prieiga per internet ą: http://web.artprice.com/start.aspx?video=1 ‹ Kūrini ų kainos Vilniaus aukcionuose , prieiga per internet ą: www.menorinka.lt ‹ Giacometti skulpt ūra aukcione parduota už 257 mln. lit ų (2010) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/REIlrlIi/ ‹ Pablo Picasso paveikslas parduotas už rekordin ę 106,4 mln. JAV doleri ų sum ą (2010) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/9I3YjmHl/ ‹ Londone vykusiame meno aukcione pagerinti keli rekordai (2009) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/K161mv75/ ‹ Popkult ūros grando A. Warholo autoportretas aukcione parduotas už 32,5 mln. doleri ų (2010) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/WGHOyzzB/ ‹ R. Lichtensteino paveikslas parduotas už rekordin ę 43 mln. doleri ų sum ą (2011) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/JrVGIUEx/ ‹ Aukcione G. Klimto paveikslas parduotas už 40,4 mln. doleri ų (2011) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/ohvVV1sh/ ‹ Niujorke bus parduodamas L .Bourgeois sukurtas didžiulis voras (2011) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/0KxqLg2Q/ ‹ Retas nebaigtas Mikelandželo paveikslas bus parduodamas aukcione (2011) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/PAM9AIDT/ ‹ Meno mug ė „Art Frieze“ Londone si ūlo investuoti į meno k ūrinius (2011) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/MBSpDaYQ/ ‹ Meno mug ėje ARTVILNIUS'09 - daugiau nei 100 galerij ų iš viso pasaulio (2009) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/q86uH9J0/ ‹ Meno gerb ėjus Vilniuje vilioja šiuolaikinio meno mug ė ARTVILNIUS’11 (2011) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/r31isGLc/ ‹ Mug ė ARTVILNIUS'11 siekia išugdyti nauj ą meno kolekcinink ų kart ą (2011) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/ckMthQU8/ Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kaip nustatoma dail ės k ūrinio kaina? Kiek pasaulyje žmoni ų galin čių įpirkti šedevrus? Ar Lietuvoje menas yra pigus? Kod ėl kolekcionuoti meno k ūrinius pasaulyje yra prestižo reikalas? Ar Lietuvoje yra ambicing ų meno kolekcinink ų? Jei tur ėtum ėte pakankamai l ėšų, kurio dailininko darb ų ir kod ėl nor ėtum ėte įsigyti? Kam reikalingos meno mug ės?

45

Pamokos eiga I dalis. Kiek kainuoja mano m ėgstamo menininko darbas? Mokytojas prieš pamok ą sulipina pra ėjusi ą pamok ą pildytus spalvotus lapelius ant lentos, padalintos į tris dalis – taip matome klas ės prioritetus klasikinei, modernistinei ar postmodernistinei dailei. Atsidarome artprice – pasaulio lyderio meno rinkos informacijos srityje – tinklarašt į. Pasinaudoj ę paieškos sistema (pageidautina, kad mokytojas iš anksto perži ūrėtų mokini ų nurodyt ų meninink ų darb ų kainas) suvedame mums rūpimo menininko pavard ę ir gauname informacij ą iš viso pasaulio, kur ir už kiek (dalis informacijos prieinama tik prisiregistravusiems vartotojams) galime nusipirkti mus dominan čio autoriaus darbus. Aptariame mokini ų nurodyt ų meninink ų k ūrini ų kainas – kas brangiausiai parduodamas, darome prielaidas, kod ėl ir pan. Ži ūrime (mokytojas perži ūri iš anksto ir pasižymi, jo manymu, aktualiausius momentus) artprice populiarinant į pristatym ą tam, kad įsivaizduotume, kokia sud ėtinga informacijos apie meno rink ą kaupimo, atrankos ir tyrimo sistema, kokios pla čios yra konsultavimo dail ės pirkimo- pardavimo klausimais galimyb ės, kad šiek tiek susipažintume su įsp ūdingose patalpose (Thierry‘s Ehrmannas ir Co. Chaoso buvein ė. 1999) dirban čių jaun ų žmoni ų veiklos specifika. Kalbame apie skirting ų profesij ų specialistus – dail ėtyrininkus, analitikus, meno vadybininkus, informatikus, vert ėjus ir pan. – be kuri ų ne įsivaizduojamas meno rinkos pasaulis. Antra vertus, solidi firma taip pat gali tur ėti savo stili ų, kartais net ekstravagantišk ą, kuris ne tik padeda išlikti savimi, bet ir prisideda prie kompanijos garsinimo. II dalis. Meno aukcionai: brangiausi dail ės k ūriniai . Konstatuojame, kad Lietuvoje meno rinka n ėra išpl ėtota: turime vos kelet ą komercini ų vietos meno aukcion ų ir meno mugi ų, tarp kuri ų nuo 2007 m. Meno rinkos agent ūros organizuojamas Vilniaus aukcionas ir nuo 2010 m. „Vart ų“ galerijos rengiamas Šiuolaikinio meno aukcionas, nuo 2009 m. organizuojama meno mug ė ARTVILNIUS. Perži ūrime Vilniaus aukcionuose brangiausiai parduot ų meninink ų k ūryb ą ir delfi video fragmentus apie paskutiniais metais „Sotheby‘s“ ir „Christie‘s“ aukcionuose brangiausiai parduotus dail ės k ūrinius. Aptariame ekonomines ir socialines priežastis, lemian čias šias k ūrini ų kain ų žirkles. (Papildomai galima atsisi ųsti ir perži ūrėti paskutini ų met ų „topus“, analizuojamus artprice elektroniniuose leidiniuose.) III dalis. Vienas... du... trys... PARDUOTA!!! Imitacinis vaidinimas grup ėse „Meno aukcionas“. Tarp galim ų veik ėjų: menininkas, dail ės kritikas, galerininkas, susižav ėjęs gerb ėjas, aukciono ved ėjas, milijardieri ų atstovai, skirting ų charakteri ų ir temperament ų meno prekeiviai. Pagal mokini ų interesus parenkame kelet ą reprodukcij ų, imituojame pagrindinius pagrindini ų aukciono dalyvi ų veiksmus pagal iš anksto numatyt ą scenarij ų. Iš grup ės nari ų vaidybos sp ėjame,

46 kok į personaž ą kiekvienas įkūnijo. Aptariame imituoto aukciono „rezultatus“, kiekvieno dalyvio įnaš ą į kolektyvin ę k ūryb ą, renkame geriausi ą „aktori ų“. Žodyn ėlis V Kolekcininkas – žmogus, kuris kaupia asmenin ę meno k ūrini ų kolekcij ą ir pats arba padedamas ekspert ų renka žinias apie savo rinkinio vertybes. V Meno kolekcija – dail ės k ūrini ų ar kult ūrin ę, mokslin ę, pažintin ę vert ę turin čių daikt ų rinkinys. V Meno mug ė – didelis dail ės k ūrini ų, kuriuos dažniausiai pristato skirtingos dail ės galerijos, prekymetis. Informacijos šaltiniai 1. „Christie‘s“ aukcion ų namai , prieiga per internet ą: http://www.christies.com/ 2. Dail ės žodynas , Vilnius: VDA leidykla, 1999. 3. Delfi kult ūros dokumentika , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/category/9/ 4. Lubyt ė E. Permain ų svoris. Dail ės vadyba Lietuvoje 1988–2006 , Vilnius: Arx Baltica, 2008. 5. Meno rinkos agent ūra , prieiga per internet ą: www.menorinka.lt 6. Meno rinkos informacijos tinklaraštis „Artprice“ , prieiga per internet ą: www.artprice.com 7. „Sotheby's“ aukcion ų namai , prieiga per internet ą: http://www.sothebys.com/en.html 8. Tarptautin ė šiuolaikinio meno mug ė ARTVILNIUS'11 , prieiga per internet ą: http://www.artvilnius.com/ 9. „Vart ų“ galerijos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.galerijavartai.lt/ 10. 2 šiuolaikinio meno aukcionas , prieiga per internet ą: http://www.galerijavartai.lt/aukcionas2/kuriniai.html

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

2 CIKLO TEM Ų APIBENDRINIMAS. Rekomenduojama atsiskaitymo užduotis „Klausti = Aiškintis k ūrinio prasm ę“ (žr. 8.3 pried ą).

47

3 CIKLAS. MENININKO VAIDMENS RAIDA Temos 3. 1. Būti menininku – genialumas ar amato išmanymas? S. Dali – XX a. genijus. 3. 2. Menininkai – eksperimentatoriai ir išrad ėjai . 3. 3. Menininkai – pokštininkai . Jurgis Ma čiūnas – nereikšmingumo meistras. 3. 4. Menininkai – tikrov ės tyr ėjai . Socialini ų reiškini ų tyrimai šiuolaikini ų lietuvi ų meninink ų kūryboje . Esminiai žodžiai Amatas, meno išradimai, eksperimentavimas, Fluxus , meninink ų tyrimai Diskusij ų linkm ės • Ar menas yra amatas? • Kod ėl menininkas prilyginamas išrad ėjui? • Kuomet menas virsta pokštu? • Ką tyrin ėja šiuolaikiniai menininkai? Uždaviniai 1. Apib ūdinti dail ės amato, išradim ų, žaidimo ir tikrov ės tyrimo aspektus skirting ų epoch ų k ūrybos procesuose. 2. Palyginti klasikin ės dail ės, modernizmo ir postmodernizmo atstov ų k ūrinius, analizuojant j ų santyk į su tikrove. 3. Apibendrinti istorini ų socialini ų veiksni ų poky čius, lemian čius skirting ą menininko vaidmen į. Laukiami rezultatai . Mokiniai geb ės: 1. Paaiškinti dail ės k ūrinio ypatumus, siejant juos su menininko keliamomis id ėjomis ir jo kaip amatininko, išrad ėjo, pokštininko ar tyr ėjo pozicija. 2. Susieti klasikin ę, modernizmo ir postmodernizmo k ūrini ų raišk ą su tikrov ės m ėgdžiojimo, jos pertvarkymo ir naujos realyb ės k ūrimo principais. 3. Išskirti dail ės k ūrinio analiz ės pj ūvius, vertinant skirtingas menininko intencijas ir sumanymo aktualum ą. DVD film ų fragmentai 2.1, 2.2, 4.1, 5.1, 5.2, 6.1, 7.2, 10.1, 10.2, 11.1, 11.2, 13.2, 13.3, 14.1, 14.2, 16.1, 19.1, 20.1, 21.1 Rezervin ės užduotys 1. Aš – menininkas . Rašome es ė – kuriame dominan čio menininko portret ą: pirmuoju asmeniu pasirinktinai aprašome menininko-amatininko, menininko-eksperimentatoriaus, menininko- pokštininko, menininko-tyr ėjo k ūrybos proces ą. Galime pritaikyti ir biografin į metod ą, pavyzdžiui, remtis Leonardo da Vin čio, Pikaso, Marselio Diušano ir Jozefo Košuto k ūrybos principais ir interpretuojamai „rekonstruoti“ vien ą dieną iš j ų gyvenimo. 48

2. Menininkas ir tikrov ė. Klasikin ės dail ės, modernizmo ir postmodernizmo k ūrini ų lyginamoji analiz ė pagal mokytojo atrinktus pavyzdžius. Jei dirbama poromis, tai rekomenduojama sudaryti skirtingos patirties (vienas b ūtinai šiuolaikini ų technologij ų gerb ėjas) mokini ų duetus. Gretindami tris skirting ų epoch ų k ūrinius, analizuojame įvairius menininko poži ūrius į tikrov ę. Siekiame išryškinti menininko vaidmens kait ą dail ės raidos kontekste: 1) „koperis“ – menininkas mėgdžiojantis, kopijuojantis tikrov ę (pvz., Leonardas da Vin čis, P. Breigelis, Rembrantas, J. Vermeras, Žanas Batistas Šardenas, Kamilis Koro, Klodas Mon ė ir kt.), 2) „transformeris“ – menininkas pertvarkantis, perkuriantis tikrov ę (pvz., V. Van Gogas, Gustavas Klimtas, Edvardas Munkas, Anri Matisas, Pikasas, Džakomas Bala, Ren ė Magritas ir kt.), 3) „virtualas“ – menininkas sukuriantis nauj ąją realyb ę (jis jungia moksl ą ir men ą arba kelias meno šakas, taiko nauj ąsias technologijas, neretai sinergij ą ir sinestezij ą – pvz., Nam June Paikas, Rafaelis Lozano-Hemmeris, Ester Stocker, Usmanas Haque‘as, Julius von Bismarckas, Carstenas Nicolai, Maurizio Bolognini ir kt. – žr. 15 pamokos vaizdin ę medžiag ą ir informacijos šaltinius).

PAMOK Ų PAVYZDŽIAI

3. 1. Būti menininku – genialumas ar amato išmanymas? S. Dali – XX a. genijus. Uždaviniai: − lyginant skirting ų meninink ų k ūryb ą, atskleisti poži ūrio į amat ą ypatumus, − nagrin ėjant S. Dali atvej į, apib ūdinti k ūrėjo genialumo požymius, − sudarant individuali ą k ūrini ų vertinimo lentel ę, susisteminti asmeninius m ėgstam ų meninink ų kūrybos prioritetus. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o apibr ėžti amato s ąvok ą ir išskirti jo vert ę konkre čiame dail ės k ūrinyje, o apib ūdinti genijaus samprat ą ir įvertinti menininko genialumo apraiškas, o nustatyti individualius vertinimo kriterijus ir sukurti asmenin ę dail ės k ūrini ų vertinimo skal ę. Vaizdin ė medžiaga ‹ DVD film ų fragmentai: 4.1, 5.1, 7.2, 10.1, 11.2, 13.3, 14.2 ‹ Gala-Dali fundacija , prieiga per internet ą: http://www.salvador-dali.org/en_index.html ‹ Salvadoro Dali muziejus Floridoje , prieiga per internet ą: http://thedali.org/videos/ ‹ J. Vermero k ūrybos apžvalga ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/51_57/verm_did.htm ‹ Velaskeso k ūrybos apžvalga ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/51_57/velas_did.htm 49

‹ Rafaelio k ūrybos apžvalga ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/41_50/raf_did.htm ‹ Leonardo kūrybos apžvalga ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/31_40/leon_did.htm ‹ S. Dali kūrybos apžvalga ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a1_10/dali_did.htm ‹ P. Pikaso k ūrybos apžvalga ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/m50-60/pikaso_did.htm ‹ Ž.D. Engro k ūrybos apžvalga ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/11_20/engr_did.htm ‹ E. Man ė k ūrybos apžvalga ARS2 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/31_40/mane_did.htm ‹ P. Mondriano kūrybos apžvalga ARS2 , prieiga per internetą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/m50-60/mondr_did.htm Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Genialumas yra įgimta ar įgyjama žmogaus galia? Kokiomis asmenin ėmis savyb ėmis, temperamentu pasižymi genial ūs menininkai? Kuo genijus skiriasi nuo talento? Ar genijus turi b ūti ir puikus amatininkas? Kod ėl graikai amat ą prilygino menui? Ar geras amatininkas visuomet yra geras dailininkas? Kaip amatas šiuolaikiniame technologij ų mene įgyja nauj ą vert ę? Pamokos eiga I dalis. Būti genijumi ar amatininku? Diskutuojame apie meno prigimt į, aiškindamiesi – genijaus ir amato – kategorijas. Prisimename senov ės graik ų meno samprat ą, kuomet dailieji menai (muzika, poezija, tapyba, skulpt ūra) aiškinami kaip beprasmis laiko leidimas, palyginti su daug vertingesniais staliaus, batsiuvio, kalvio ir kitais amatais, įeinan čiais į antikin ę meno s ąvok ą. Aptariame praeities ir dabarties k ūrybos proceso skirtumus, akcentuodami praeityje neišvengiam ą dail ės medžiag ų ir priemoni ų gaminim ą rankomis: ži ūrime 5.1 fragment ą, iliustruojant į daž ų ir tapybos priemoni ų „pasidarymo“ b ūdus. Nagrin ėjame įvairias genialumo ir amatininkyst ės apraiškas skirting ų epoch ų meninink ų kūryboje – analizuojami film ų fragmentai: 4.1 (tapantis Karavadžas), 7.2 (F. Goja spausdina savo raižinius), 10.1 (Gustavas Klimtas auksuoja paveiksl ą, maištauja), 11.2 (Anri Tul ūz-Lotrekas eskizuoja cirke), 13.3 (P. Pikaso dekoruoja keramiką). Bandome apibendrinti įsp ūdžius: kuriose kūrybos akimirkose yra ryškiausi genialumo/amato įvaldymo ženklai? II dalis. Salvadoro Dali vertyb ės. Ži ūrime 14.2 ištrauk ą iš filmo „Andal ūzijos šuo“, sp ėjame, apie k ą toliau kalb ėsime.

50

Ką žinome apie S. Dali? Kod ėl j į vadiname XX a. genijumi? Kokias meno vertybes puosel ėjo šis menininkas? Nagrin ėjame S.Dali lyginam ąją vertybi ų lentel ę (žr. 7 pried ą) ir ieškome labiausiai vertinam ų meninink ų k ūrybos parafrazi ų S. Dali k ūryboje. S. Dali labiausiai vertinam ų meninink ų k ūriniai S. Dali k ūriniai

Janas Vermeras. Nėrėja . 1669–1671, prieiga per Kritin ė paranojin ė Vermero „N ėrėjos“ internet ą:http://upload.wikimedia.org/wikipedia/com studija , 1954–1955, prieiga per internet ą: mons/0/03/Johannes_Vermeer_- http://www.wikipaintings.org/en/search/st _The_lacemaker_%28c.1669-1671%29.jpg udy%20for%20home%20on%20leave/9#s S. Dali vertinimas: 20/20/20/20/20/19/20/20/20 upersized-search-221648

Janas Vermeras. Dailininko dirbtuv ė. 1666, prieiga Dali iš nugaros tapantis Gala iš nugaros ... per internet ą: 1972–1973, prieiga per internet ą: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/2/2 http://www.terminartors.com/artworkprofi d/Jan_Vermeer_van_Delft_011.jpg le/Dali_Salvador- S. Dali vertinimas: 20/20/20/20/20/19/20/20/20 Dali_from_the_Back_Painting_Gala_from _the_Back_Eternalized_by_Six_Virtual_C orneas_Provisionally_Reflected_in_Six_R eal_Mirrors

Rafaelis. Siksto madona . 1514, prieiga per internet ą: Siksto arba ausies madona , 1958, prieiga http://silverandexact.files.wordpress.com/2010/11/sis per internet ą: tine-madonna-raphael-15143.jpg http://www.metmuseum.org/toah/works- S. Dali vertinimas: 19/19/18/20/20/20/20/20/20 of-art/1987.465

Rafaelis. At ėnų mokykla .1511, prieiga per internet ą: At ėnai dega! At ėnų mokykla ir Borgo http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/9/9 ugnis . 1979–1980, prieiga per internet ą: 4/Sanzio_01.jpg http://www.wikipaintings.org/en/salvador- S. Dali vertinimas: 19/19/18/20/20/20/20/20/20 dali/athens-is-burning-the-school-of- athens-and-the-fire-in-the-borgo-1980- 1#supersized-artistPaintings-220803

Leonardas. Paskutin ė vakarien ė. 1495–1498, prieiga Paskutin ės vakarien ės auka . 1955, prieiga per internet ą: per internet ą: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/7 http://fineartamerica.com/featured/dali- 7/DaVinci_LastSupper_high_res_2_nowatmrk.jpg last-supper-1955-granger.html S. Dali vertinimas: 17/18/15/19/20/18/19/20/20

Žanas Ogiustas Engras. Valpincono mauduol ė. 1808, Apsinuoginusi Gala s ėdinti nugara . 1960, prieiga per internet ą: prieiga per internet ą: http://mini-site.louvre.fr/ingres/1.4.2.1.1p_fr.html http://www.wikigallery.org/wiki/painting_ S. Dali vertinimas: 15/12/11/15/0/6/6/10/20 243926/Salvador-Dali/Gala-Nude-From- Behind-Looking-in-an-Invisible-Mirror

Ar istoriškai objektyvi asmenin ė S.Dali nuomon ė? K ą nauja apie š į XX a. genij ų sužinojome iš jo vertybi ų lentel ės? III dalis. Mano vertybi ų lentel ė. Remdamiesi S. Dali, sudarome savo vertybi ų lentel ę (si ūloma rinktis 5–7 menininkus ir S. Dali nurodytus kriterijus). Apibendriname klas ės vertybi ų rezultatus – kuo panaš ūs ir kuo skiriasi m ūsų prioritetai? Kas lemia ši ą vertinim ų skal ę?

51

Žodyn ėlis V Amatas – mok ėjimas gaminti dirbinius rankomis; dirbini ų gaminimas rankomis. V Genijus – didžiausi ų proto sugeb ėjim ų, nepaprasto k ūrybingumo ir talento žmogus. V Talentas – dideli ų gabum ų žmogus. Informacijos šaltiniai 15. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Pirmoji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 16. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Antroji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 17. Dempsey A. Stiliai, jud ėjimai ir kryptys , Vilnius: Presvika, 2004. 18. Dail ės enciklopedija , prieiga per internet ą: www.artcyclopedia.com 19. Dail ės istorijos enciklopedija , prieiga per internet ą: www.arthistory.about.com 20. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) , prieiga per internet ą: http://art.docuwat.ch/videos/?channel_id=0&skip=0&subpage=channel 21. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) „Smarthistory videos“ , prieiga per internet ą: http://smarthistory.khanacademy.org/videos.html 22. Meno istorija. Nuo viduramži ų iki šiuolaikinio meno , Vilnius: Alma litera, 2006. 23. Mokomoji dail ės programa ARS2 , prieiga per internet ą: mkp.emokykla.lt/ars/ 24. Olga‘s Gallery , prieiga per internet ą: http://www.abcgallery.com

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

3. 2. Menininkai – eksperimentatoriai ir išrad ėjai . Uždaviniai: − nagrin ėjant modernistinius ir postmodernistinius k ūrinius, apib ūdinti menini ų eksperiment ų ir išradim ų vaidmen į istorin ėje dail ės raidoje, − lyginant XX a. pradžios – XX a. 7 d-me čio dail ės ieškojimus, apžvelgti modernizmo dail ės sumanymus naujumo poži ūriu, − remiantis konkre čios dail ės krypties stilistiniais bruožais, sukurti menininkų modernist ų įvaizdžio galerij ą. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o paaiškinti XX a. meno form ų naujoves kaip menininko k ūrybos bandym ų išdav ą, o išskirti modernistin ės dail ės atradim ų principus ir įvertinti j ų raiškos originalum ą,

52 o susieti modernizmo raiškos elementus su eksperimentinio menininko įvaizdžio k ūrimu. Vaizdin ė medžiaga ‹ DVD film ų fragmentai: 14.1, 2.1, 10.2, 11.1, 13.2, 16.1 ‹ Anri Matisas „Ponia Matis“ (1905), „Raudona harmonija“ (1908) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/m50-60/matis_did.htm ‹ Ernstas Ludvikas Kirchneris „Penkios moterys“(1913), „Dailininkas kareivis“ (1915) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/kirch_did.htm ‹ Žoržas Brakas „Pianinas ir mandolina“ (1909), „Butelis, laikraštis ir pypk ė“ (1913) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a1_10/brak_did.htm ‹ Džakomas Bala „Šuns su pavad ėliu dinamizmas“ (1912), „Kregžd ės skrydis“ (1913) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a1_10/bala_did.htm ‹ Vasilijus Kandinskis „Improvizacija 28“ (1912), „Juodos linijos“ (1913) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/kand_did.htm ‹ Marselis Diušanas „Prie savo darb ų“, „Dvira čio ratas“ (1913), prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a1_10/dius_did.htm ‹ Francis Pikabija „Meil ės paradas“ (1917), „Karbiuratorius“ (1919) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/m50-60/pikab_did.htm ‹ Kurtas Švitersas „Merz 163“ (1920), „Merz 199“ (1921) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/s70-90/svitc_did.htm ‹ Maksas Ernstas „Miškas“ (1927–8), „Antipopiežius“ (1941) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a1_10/ernst_did.htm ‹ Markas Rotko „Violetin ė, juoda, oranžin ė ir geltona“ (1949), „Keturi tams ūs raudoname“ (1956) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/m50-60/rotko_did.htm ‹ Richardas Hamiltonas „Tad kas gi kei čia...“ (1956), „Interjeras II“ (1964) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/ham_dis.htm ‹ Bridžit Rili (Briget Riley) „Gri ūtis“ (1963), „Nataraja“ (1993) , prieiga per internet ą: http://www.tate.org.uk/servlet/ViewWork?cgroupid=999999961&workid=12600&searchid=964 8&tabview=image , http://www.tate.org.uk/servlet/ViewWork?cgroupid=999999961&workid=20978&searchid=964 8&tabview=image ‹ Aleksandras Kalderis „Mobili skulpt ūra“ (1941), „Raudon ųjų lelij ų pad ėklai“ (1956) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/kold_did.htm ‹ Richardas Sera (Richard Serra): MoMa retrospektyva (2007) , prieiga per internet ą: http://www.moma.org/interactives/exhibitions/2007/serra/flash.html

53

‹ Žilvino Kempino darbas „Double O“ (MoMa, 2010, Niujorkas), prieiga per internet ą: http://www.moma.org/explore/inside_out/2010/12/21/drawing-in-motion-zilvinas-kempinass- double-o-at-moma ‹ Vladimiro Tarasovo garso instaliacijos „Noktiurnas popieriui“ (1998), „TB-II“ (2005), „Kyoto“ (2005) , prieiga per internet ą: http://www.vladimirtarasov.com/vptinstPaperpage.htm , http://www.vladimirtarasov.com/vptinstTB2page.htm,http://www.vladimirtarasov.com/vptinstK yotopage.htm, http://www.ldm.lt/RRM/V_Tarasovo-paroda.htm ‹ Petro Maz ūro „V ėtros pagunda“ (2005) HBH skulpt ūrų parke , prieiga per internet ą: http://www.hbh.lt/?lt=1201614959 ‹ Petras Maz ūras mug ėje ARTVILNIUS 09 , prieiga per internet ą: http://www.artvilnius.com/en/artvilnius09/participants/artists/petras-mazuras/ ‹ Petro Maz ūro „Lietaus talpykla“ (2009) Liepiški ų technologij ų parke , prieiga per internet ą: http://www.litepa.lt/photos.php?view=preview&image=78&category=0 Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kod ėl menininkai eksperimentuoja, pasirinkdami įvairias medžiagas ir technikas? Kuo skiriasi senosios ir XX a. dail ės atradimai? Ar dailininkas savo eksperimentus planuoja? Kokie meniniai bandymai pakei čia dail ės raid ą? Kiek dail ės eksperimentuose svarbus atsitiktinumas? Kaip gali nukent ėti menininko išrad ėjo k ūryba? Ar klysdamas menininkas progresuoja? Pamokos eiga I dalis. Modernizmo naujov ės ir j ų pl ėtot ė. Diskutuojame apie nauj ų vaizdini ų ir meno form ų atsiradimo prielaidas. Ži ūrime ir aptariame film ų fragmentus: 14.1 (siurrealistinis S. Dali filmo „Andal ūzijos šuo“ fragmentas – vyras su skustuvu), 2.1 (netik ėtos H. Boscho vizijos paveiksle „Linksmybi ų sodas“), 11.1 (A. Tul ūz-Lotrekas atskleidžia naujas litografijos galimybes), 13.2 (P. Pikasas kuria skulpt ūras iš metalo atliek ų), 16.1 (Džeksonas Polokas atsitiktinai atranda „varvinimo“ technik ą). Kas skatina menininkus ieškoti nauj ų meno form ų? Kod ėl tai ypa č svarbu modernist ų k ūryboje? Ar galima šiandien sukurti k ą nors nauja? (Postmodernizmas – karto čių, įvairi ų perdirbini ų, remake ‘ų ir cover ių kult ūra, tod ėl naujos meno formos įmanomos tik atsirandant naujoms technologijoms.) Apžvelgiame XX a. meninink ų modernist ų nauj ų form ų atradimus, keldami originalumo klausim ą – k ą nauja konkreti modernistin ė kryptis „atrado“, koks ši ų eksperiment ų įnašas dail ės raidoje. Klasikinis modernizmas Fovizmas : s ąlygiški vaizdai, kuriems b ūdingas gryn ų, ryški ų, kontrasting ų spalv ų koloritas, dekoratyvios plokš čios formos, ornamentinis piešinys, ekspresyvi ritmika. Pvz., Anri Matiso „Ponia Matis“ (1905), „Raudona harmonija“ (1908).

54

Ekspresionizmas : deformuotos schematizuotos formos, laužytos linijos, dramatiški ryški ų spalv ų kontrastai, dinamiškos diagonalios kompozicijos. Pvz., Ernsto Ludviko Kirchnerio „Penkios moterys“(1913), „Dailininkas kareivis“ (1915). Kubizmas : naudojami keli ži ūrėjimo taškai, gilinamasis į daikt ų strukt ūrą, trimat į t ūrį siekiama pavaizduoti dvimate forma, pl ėtojama koliažo technika. Pvz., Žoržo Brako „Pianinas ir mandolina“ (1909), „Butelis, laikraštis ir pypk ė“ (1913). Futurizmas : gyvas kompozicijos ritmas, segmentais suskaidyti tikrov ės pavidalai, simultaniškai (paraleliai tuo pat metu) užfiksuota fig ūrų judesi ų seka. Pvz., Džakomo Bala „Šuns su pavad ėliu dinamizmas“ (1912), „Kregžd ės skrydis“ (1913). Abstrakcionizmas : nevaizduojami real ūs daiktai, remiamasis „gryn ąja“ forma – specifin ėmis plastin ės išraiškos priemon ėmis: spalva, fakt ūra, t ūriu, tonu, linija ir pan. Pvz., Vasilijaus Kandinskio „Improvizacija 28“ (1912), „Juodos linijos“ (1913). Dadaizmas : stilistin ės raiškos įvairov ė, pagr įsta atsitiktinumu, absurdu, anarchija, ironija, siekianti provokuoti ir šokiruoti publik ą. Kuriami koliažai, fotomontažai, object-trouvé ir ready-made, kompozicijos iš miesto civilizacijos produkt ų, buities atliek ų, žinom ų k ūrini ų reprodukcij ų, spaudos iškarp ų etc. Pvz., Marselio Diušano „Dvira čio ratas“ (1913), Francio Pikabijos „Meil ės paradas“ (1917), „Karbiuratorius“ (1919), Kurto Šviterso „Merz 163“ (1920), „Merz 199“ (1921). Siurrealizmas : asociatyv ūs vaizdiniai, paradoksal ūs sugretinimai. Išpl ėtojo asambliažo, dekalkomanijos, fotomontažo, frotažo, fumažo, koliažo technikas. Pvz., Makso Ernsto „Miškas“ (1927–8), „Antipopiežius“ (1941). Vėlyvasis modernizmas Abstraktusis ekspresionizmas : ekspresyviai nutapyta išraišking ų d ėmi ų ir fakt ūrų abstrakcija. Pvz., Markas Rotko „Violetin ė, juoda, oranžin ė ir geltona“ (1949), „Keturi tams ūs raudoname“ (1956). Popdail ė: banalios komercin ės produkcijos vaizdiniai iš preki ų įpakavim ų, reklamini ų plakat ų, komiks ų, žurnal ų ir laikraš čių nuotrauk ų, televizijos ir kino. Pvz., Richardas Hamiltonas „Tad kas gi kei čia...“ (1956), „Interjeras II“ (1964). Opdail ė: racionalios, preciziškos geometrin ės kompozicijos, sukelian čios iš anksto numatytas ži ūrovo akies tinklain ės reakcijas, vibravimo ir mirg ėjimo efektus. Pvz., Bridžit Rili (Briget Riley) „Gri ūtis“ (1963), „Nataraja“ (1993). Kinetinis menas : dinamiška kompozicija kuriama iliuzin ėmis (pagr įstomis optikos d ėsniais) ir mechanin ėmis (pagr įstomis gamtos j ėgų arba speciali ų prietais ų veikimu) priemon ėmis. Pvz., Aleksandras Kalderis „Mobili skulpt ūra“ (1941), „Raudon ųjų lelij ų pad ėklai“ (1956). Minimalizmas : preciziškai pagamintos geometrinio pavidalo skulpt ūros, kurioms b ūdingas to paties motyvo kartojimas. Pvz., Richardas Sera (Richard Serra): MoMa retrospektyva (2007).

55

II dalis. Postmodernistiniai eksperimentai. Nagrin ėjame šiuolaikini ų lietuvi ų meninink ų – Žilvino Kempino, Vladimiro Tarasovo ir Petro Maz ūro – k ūrinius. Juose bandome įžvelgti matyt ų vėlyvojo modernizmo kryp čių (opdail ės, kinetinio meno ir minimalizmo pl ėtot ė Ž. Kempino kūryboje) atgarsius ir nauj ų veiksmo form ų (gamtos, fizikini ų d ėsni ų sukelt ų reiškini ų studijavimas V. Tarasovo ir P. Maz ūro k ūriniuose) tendencijas. Žilvinas Kempinas (citatos menininko iš 2009 m. interviu interneto svetainei arnews.lt ): Mes patys esam laikini, t.y. mirtingi. Iš ties ų, m ūsų gyvenimas yra strukt ūruotas dien ų, valand ų ir minu čių. Viskas yra persisunk ę laiku. Net m ūsų id ėjos. Laikas taip pat yra iliuzija, tarsi koks bendras susitarimas. Mes negalim jo nei matyti, nei kaip nors paveikti. Galim j į tik matuoti. Tai, ką mes vadiname „laiku“ iš tikr ųjų yra vienas begalinis baisus dalykas. Galb ūt tai ir yra pats Dievas. T.y. ne koks nors barzdotas senukas danguj, bet tikras ramus ir labai l ėtas Dievas, judantis visada tuo pa čiu – 60 minu čių per valand ą – grei čiu, visk ą aplinkui keisdamas su didingu abejingumu. Laiko dimensija mano darbuose faktiškai yra j ų gyvyb ė. Renkuosi paprastas priemones, nes jos įtaigesn ės. Nenaudoju joki ų technologini ų ar intelektualini ų barjer ų. Menas man primena alchemij ą – kasdieniški banal ūs dalykai parinkti teisinga proporcija įgauna nauj ą energij ą, tapdami kažkuo daugiau nei vien j ų suma. Tod ėl svarbu, kad šie ingredientai išlikt ų matomi. Stebukladariai ir magai turi paslaptis, kurias jie saugo, nes, kai jos atskleidžiamos, stebuklas išnyksta. Menininkai neturi paslap čių, čia viskas yra atvira. Menas geba dar labiau nustebinti, kai aiškiai matoma, kaip tai padaryta. Beje, aš nedekonstruoju ir nesišaipau iš modernizmo, atvirkš čiai – man patinka jo pasišventimas kai kuriom puristin ėm id ėjom, net jei jos šiandien atrodo ne taip rimtai kaip anks čiau. Magnetin ės juostos man leidžia įgyvendinti sumanymus, kuri ų neb ūtų galima įgyvendinti jokiomis kitomis priemon ėmis. Bet tai aš ši ą medžiag ą pasirinkau, o ne ji mane, tod ėl aš neturiu joki ų įsipareigojim ų! Vadovaujuosi tam tikru nuoseklumu, kuris nesiriboja nei su magnetin ės juostos panaudojimu, nei su ventiliatoriais. Ateity, be abejo, naudosiu ir kitas priemones, ta čiau magnetin ė juosta išlieka medžiaga su neišsenkamom galimyb ėm. Be to ji tapo mano savotišku trade mark (prekiniu ženklu). Aš, žinoma, nieko nesu užpatentav ęs, bet faktiškai tai tapo mano išskirtine medžiaga, kurios kiti menininkai nenaudos. Jau vien tod ėl norisi t ęsti – jau čiuosi savo teritorijoj. Vladimiras Tarasovas (citatos iš 2007 m. interviu interneto svetainei bernardinai.lt ir kn. Vladimiras Tarasovas: tarp garso ir vaizdo , Vilnius: baltos lankos, 2008, p. 58–63, p. 80–81): Nesunkiai pasteb ėsite, kad visi mano projektai yra vienaip ar kitaip susij ę su garsu. Net mano vizualin ės instaliacijos yra susijusios su garsu, tod ėl vadinu jas sound games (garso žaidimai). Įvairiose srityse kalbu apie t ą pat į, skiriasi tik kalbos sandara. Kartais šios skirtingos

56 kalbos susilieja ir suformuoja naujas hibridines formas. /.../ Pastebiu, kad k ūrinio vizualinis aspektas neišvengiamai priver čia mane geriau suprasti pat į garso fenomen ą. Savo instaliacijose aš m ėgstu naudoti nat ūralius garso šaltinius, pavyzdžiui, vanden į arba popieri ų. Ne įtik ėtina, ta čiau įvairiuose paprasto popieriaus skleidžiamuose garsuose galima išgirsti natas, galima netgi „derinti“ popieri ų taip, kad jis skamb ėtų tam tikra tonacija! Savaime aišku, kai gr įžtu prie „tikr ų“ muzikini ų instrument ų, suvokiu j ų skambes į jau kiek kitaip. „Noktiurnas popieriui“ (1 – 1998, 2 – 2002). Mane pakviet ė į Vokietijoje, Diureno Leopoldo Hoescho muziejuje, vykstan čią bienal ę „Paper Art 7“ („Menas iš popieriaus“). Reik ėjo sukurti k ą nors, kas susij ę su popieriumi. Tuo metu buvau gav ęs „Civitella Ranieri Center“ stipendij ą ir gyvenau Italijoje, Umbrijos regione. Dieviškas kraštas – visai netoli Asyžius ir kiti maži miestukai, kuriuose gausu Giotto, Piero della Francescos ir kit ų garsi ų Italijos meninink ų darb ų. Mano studijoje stov ėjo ventiliatorius, taip pat tur ėjau skaidraus plono popieriaus. Kai popieri ų paleidau virš ventiliatoriaus, jis staiga pakilo ir ėmė skleisti tok į šiugždes į. Tada prad ėjau eksperimentuoti. Supratau, kad jei popierius sveria daugiau, garsas žemesnis, jei mažiau – kitoks. Supratau, kad iš popieriaus galima sukurti pritrenkian čią gars ų palet ę. Instaliacija padaryta paprastai – popierius, tinklelis, bambukas, ant kurio priklijuotas popierius, ventiliatorius. Kai j į įjungi, jis p ūsdamas kelia popieri ų, o tas skleidžia garsus. Taip atsirado „Noktiurnas“. Suk ūriau du jo variantus. Kurdamas pirm ąjį, kaip ir instaliacij ą „Dvasi ų muzika“, r ėmiausi šeš ėli ų teatru. Antrame variante „Noktiurnas popieriui 2“ demonstruojamas instaliacijos mechanizmas ir daugiau d ėmesio skiriama muzikai, o ne projekcijoms ant sienos. „TB“ (1 – 1998, 2 – 2005). Šios instaliacijos id ėja irgi kilo pakeliavus po Azijos šalis. Rytietiškas minimalizmas. Sugeb ėjimas įžvelgti, pasteb ėti maž ą detal ę ir pamatyti joje vis ą pasaul į. Ši tradicija at ėjo iš ryt ų. Tibeto vienuolynuose yra tokia bambukin ė lazdel ė, ji sukasi ir daužo varpel į – ping, ping... Dar ten tokie rulonai sukdamiesi sukelia gars ą. Panorau pasinaudoti šia id ėja ir sukurti kok į nors keist ą instrument ą. Padariau j į dvibals į, bambukas užgauna du balsus ir skleidžia kažkokius garsus. Dirbdamas dar pama čiau tok į d ėsn į: jei ilgai ži ūri, tai susidaro toks kaip mašinos ar dvira čio rato efektas – matai, kaip jis pradeda suktis į kit ą pus ę, ne mašinos jud ėjimo kryptimi, o priešinga. „Kyoto“ (2005). Nejauti Japonijos, kol nenuvažiuoji 20–30 kilometr ų nuo Tokijo. Ten visai kita šalis. Kiekvienas turi kok į nors sodel į. Tie japoniški sodai, nuostabi sakura. Visur bambukas... Savaip susiejau gars ą, akmen į ir bambuk ą. Kai vanduo pripildo bambuko lazdel ę, ji trenkia į akmen į. Sunkiausias dalykas buvo pasiekti, kad jos labai l ėtai ir labai tyliai grot ų. Keis čiausia, kad bambukiniai medži ų kamienai man asocijuojasi tiek su b ūgnininko, tyliai mušan čio solo partij ą, lazdel ėmis, tiek (kaip Vitalijus Pacukovas pasteb ėjo) su daugiairkle viking ų valtimi. Šioje instaliacijoje susipyn ė mano perkusininko patirti, žav ėjimaisi Japonija ir vieta, kurioje gimiau.

57

Petras Maz ūras (citatos iš Mikšionien ė R., 2011 ir Maz ūras P. K ūryba yra klaida, visa kita yra fizika ): Fizikai tvirtina, kad šviesos grei čio barjeras – neperžengiamas. Ta čiau mes, menininkai, nuolat imam ės ne įveikiam ų uždavini ų. Parod ą „Šviesos barjeras” (2011, VDA parod ų sal ė „Titanikas“) galima vadinti autobiografine. Juk kažkada svajojau b ūti jei ne lak ūnas, tai bent l ėktuv ų konstruktorius. Dar ir dabar visada pasiži ūriu, kas skrenda virš galvos. Mažas b ūdamas pasidariau mal ūnsparn į iš ž ąsies plunksnos ir gumos. Jis pakildavo labai neaukštai, nes tuo metu nežinojau, kad jam reikia dar vieno propelerio. Guma pernelyg greitai išsivyniodavo. /.../ Tą sen ą rusišk ą l ėktuv ą pasirinkau ne tik tod ėl, kad vaikyst ėje nuolat gird ėdavau j į praskrendant į. Šis šaltojo karo simboliu tap ęs bombonešis Rusijoje naudojamas iki šiol. Nors tai buvo vienas grei čiausi ų sraigtini ų l ėktuv ų, jis neviršydavo ne tik šviesos, bet ir garso greičio. Tik jo 8 metr ų skersmens propeleri ų sraigt ų galiukai viršydavo garso greit į. /.../ Regis, aplinkui viskas beviltiška ir beprasmiška, bet jei suvokei t ą beprasmyb ę, vadinasi, jau žengei vien ą žingsn į prasm ės link. Svarbu nesustoti. /.../ Skystas poliesteris varva kaip medus. Sutepiau nemažai sluoksni ų. K ūrinys atrod ė gražiai, buvo permatomas. Ta čiau vos pak ėlus prad ėjo linkti ir per kelias minutes visiškai subyr ėjo. Kolegos pasi ūlė tok į performans ą padaryti parodoje. Kokius tris m ėnesius dirbi, sukiši ne vien ą šimt ą lit ų ir per kokias tris minutes visk ą prarandi. Akivaizdu, kad t ų performans ų, kurie labai arti gyvenimo, ne įmanoma pakartoti parod ų sal ėje. /.../ Jau sulaukiau tokio amžiaus, kai pradedu dirbti sau. Juk didži ąją gyvenimo dal į skulptorius dirba kitiems. Reikia užsidirbti duonai, susikurti vard ą. O dabar galima gr įžti prie pom ėgi ų. Atrodo, kad prasideda pats geriausias gyvenimo gabaliukas. /.../ Jei kam ir atrodo, kad galima sukurti meno moksl ą, tai primena bandymus sukurti amžin ą varikl į. Gražu paži ūrėti iš šalies, kartais graudu, bet fizikai sako, kad amžino variklio id ėja yra klaida. Id ėją griauna mas ės ir energijos tvarumo d ėsnis. Ta čiau, paradoksas, kur yra klaida, ten prasideda k ūryba. Mokyklos taip pat kuriamos ir vis ų j ų pagrindu slypi klaida. Jos egzistuoja ne algoritmais, o tik ėjimu arba prievarta. D ėl šios priežasties jas skirstau į dvi grupes: prievartin ę ir demokratin ę. Skulptorius P. Maz ūras pastaraisiais metais k ūrė konceptualius egzotišk ų augal ų auginimo projektus, instaliacijas, kuriose gyvus augalus derino su akmenimis, medžiais, metalu ir kitomis medžiagomis. Visuose jo k ūriniuose ryškus kontrasto principas: derinamas poliruotas ir reljefinis paviršius, gamta ir technika, gyvos ir negyvos gamtos formos, archajiškas ir novatoriškas pradas. Šiuo metu jis atsisak ė darb ų su augalais, nes gyviems organizmams reikia per daug prieži ūros.

58

Nusprend ęs nebedidinti savo egzotišk ų augal ų skulpt ūrų sodo, kuriuo r ūpintis jam padeda ir kiti šeimos nariai, P. Maz ūras daug laiko skyr ė dar ne įvaldytai medžiagai – poliesteriui – tyrin ėti. III dalis. Modernisto įvaizdis. Ži ūrime 10.2 filmo fragment ą (G. Klimtas piešia kartu su Egonu Šyle). Tai puikus porinio darbo pavyzdys, kurio principus išbandysime, su klas ės draugu kurdami menininko modernisto portret ą. Pasiremdami konkre čios krypties stilistika, iš asmenini ų ir aplinkos daikt ų kuriame modernizmo atstovo (fovistas, ekspresionistas, kubistas, futuristas, konstruktyvistas, dadaistas, siurrealistas, abstrakcionistas) įvaizd į, t.y. per aprangos, aksesuar ų ir veido išraiškos detales stengiam ės perteikti apibendrint ą duotos krypties dailininko „charakter į“. Vienas kit ą dekoruojame kryp čiai b ūdingais elementais (gali pakakti net vieno taikliai parinkto aksesuaro: minimalistin į sprendim ą kompensuoja įtaig ūs judesiai, mimika etc.). Surengiame meninink ų modernist ų įvaizdži ų demonstracij ą ir sudarome klas ės „gyv ųjų“ meninink ų galerij ą. Aptariame, kokie užfiksuoti išoriniai atributai atspindi modernist ų polink į eksperimentuoti. Žodyn ėlis V Modernizmas – nauj ų XIX a. pab. – XX a. vid. meno kryp čių, kurioms b ūdingas tradicij ų neigimas ir originalumas, visuma. V Klasikinis modernizmas – XX a. I p. V. Europoje susiformavusios naujos dail ės kryptys: fovizmas, ekspresionizmas, kubizmas, futurizmas, konstruktyvizmas, dadaizmas, siurrealizmas, abstrakcionizmas. J ų užuomazgas matome XIX a. II p. postimpresionist ų (V. van Gogo, P. Gogeno, P. Sezano, A. Tul ūz-Lotreko, nabid ų, simbolist ų, neoimpresionist ų) k ūryboje. V Vėlyvasis modernizmas – po II PK JAV susiformavusios to meto avangardin ės dail ės kryptys: abstraktusis ekspresionizmas, popartas, opartas, kinetinis menas, minimalizmas, hepeningas. Šios kryptys ne tik t ęsia klasikinio modernizmo tradicijas, bet ir išsiskiria naujomis laikino, nekomercinio, konceptualaus meno formomis, kurias nuo XX a. 7 d-me čio plėtoja postmodernizmas. V Meniniai eksperimentai – nauj ų raiškos ir technini ų sprendim ų bandymai, daugiausia b ūdingi modernizmo kryptims. Kuriami koliažai, asambliažai, fotomontažai, object-trouvé , ready-made , naudojamos dekalkomanijos, frotažo, fumažo technikos. V Koliažas – kompozicija suklijuota iš audini ų, nuotrauk ų, tapet ų, laikraš čių, plakat ų bei kt. spaudini ų skiau čių, dažniausiai papildyta tapytais elementais. V Asambliažas – erdviniai k ūriniai sukomponuoti iš daikt ų ar j ų dali ų, pritvirtint ų ant įrėmintos plokštumos ar sud ėtų į d ėžut ės. V Fotomontažas – kompozicija sukurta iš nuotrauk ų iškarp ų, kurios gali b ūti papildomos piešiniu ar grafiniais elementais. V Object-trouvé – surastas arba pasirinktas tikrov ės daiktas, kuris be žymesni ų pakeitim ų ar perdirbim ų pateikiamas kaip savarankiškas meno k ūrinys ar menin ės kompozicijos dalis.

59

V Ready-made – fabrikin ės gamybos daiktas, kuris pristatomas kaip meno k ūrinys. V Dekalkomanija – tapybos technika, kuria išgaunamas mechaniškas daž ų atspaudas: dažais prisodrint ą skepet ą ar kempin ėlę ranka ar kokiu kitu prietaisu spaudžiame (neretai judindami ir sukdami) prie paveikslo pagrindo. V Frotažas – dail ės technika, kuria išgaunamas fakt ūrinis piešinys: ant reljefinio paviršiaus (monetos, neobliuotos lentos, žvynuotos odos ir pan.) dedamas plonas švelnus popierius (kartais drob ė), kuris trinamas minkštu grafitu, kreidele ar dažuose pamirkytu tamponu. V Fumažas – dail ės technika, kuomet vaizdas kuriamas liepsna apr ūkant paveikslo pagrind ą (popieri ų, karton ą ir kt.). Informacijos šaltiniai 25. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Pirmoji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 26. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Antroji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 27. Dail ės enciklopedija , prieiga per internet ą: www.artcyclopedia.com 28. Dail ės istorijos enciklopedija , prieiga per internet ą: www.arthistory.about.com 29. Dail ės žodynas , Vilnius: VDA leidykla, 1999. 30. Dempsey A. Stiliai, jud ėjimai ir kryptys , Vilnius: Presvika, 2004. 31. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) , prieiga per internet ą: http://art.docuwat.ch/videos/?channel_id=0&skip=0&subpage=channel 32. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) „Smarthistory videos“ , prieiga per internet ą: http://smarthistory.khanacademy.org/videos.html 33. Lucie-Smith E. Meno kryptys nuo 1945-ųjų, Vilnius: R.Paknio leidykla, 1996. 34. Maz ūras P. Kūryba yra klaida, visa kita yra fizika , Postscirptum.lt, prieiga per internet ą: http://www.postscriptum.lt/nr11-universitetas/kuryba-yra-klaida-visa-kita-yra-fizika/ 35. Meno istorija. Nuo viduramži ų iki šiuolaikinio meno , Vilnius: Alma litera, 2006. 36. Mikšionien ė R. K ūrėjo P. Maz ūro baterijos – visada įkrautos , L.rytas.lt, 2011-12-29, prieiga per internet ą: http://www.lrytas.lt/-13251380131322911443-k%C5%ABr%C4%97jo-p- maz%C5%ABro-baterijos-visada-%C4%AFkrautos.htm 37. Mokomoji dail ės programa ARS2 , prieiga per internet ą: mkp.emokykla.lt/ars/ 38. Olga‘s Gallery , prieiga per internet ą: http://www.abcgallery.com 39. Read H. Trumpa moderniosios tapybos istorija, Vilnius: Vaga, 1994. 40. Vladimiro Tarasovo k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.vladimirtarasov.com/vpthomepage.htm 41. Vladimiras Tarasovas: „Džiazas yra daugiau negu tik muzika“ , Bernardinai.lt, 2007-06-08, prieiga per internet ą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-06-08-vladimiras-tarasovas- dziazas-yra-daugiau-negu-tik-muzika/4510

60

42. Vladimiro Tarasovo paroda „Garso žaidimai“ (2005) , prieiga per internet ą: http://www.ldm.lt/RRM/V_Tarasovo-paroda.htm 43. Vladimiras Tarasovas: tarp garso ir vaizdo , Vilnius: baltos lankos, 2008 44. Žilvinas Kempinas apie sunkumus, ruošiantis Venecijos Bienalei, laik ą, erdv ę ir Lietuv ą, Artnews.lt, 2009-11-16, prieiga per internet ą: http://www.artnews.lt/zilvinas-kempinas-apie- sunkumus-ruosianti-venecijos-bienalei-laika-erdve-ir-lietuva-3342

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

3. 2. Menininkai – eksperimentatoriai ir išrad ėjai . Uždaviniai: − nagrin ėjant modernistinius ir postmodernistinius k ūrinius, apib ūdinti menini ų eksperiment ų ir išradim ų vaidmen į istorin ėje dail ės raidoje, − lyginant XX a. pradžios – XX a. 7 d-me čio dail ės ieškojimus, apžvelgti modernizmo dail ės sumanymus naujumo poži ūriu, − remiantis konkre čios dail ės krypties stilistiniais bruožais, sukurti menininkų modernist ų įvaizdžio galerij ą. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o paaiškinti XX a. meno form ų naujoves kaip menininko k ūrybos bandym ų išdav ą, o išskirti modernistin ės dail ės atradim ų principus ir įvertinti j ų raiškos originalum ą, o susieti modernizmo raiškos elementus su eksperimentinio menininko įvaizdžio k ūrimu. Vaizdin ė medžiaga ‹ DVD film ų fragmentai: 14.1, 2.1, 10.2, 11.1, 13.2, 16.1 ‹ Anri Matisas „Ponia Matis“ (1905), „Raudona harmonija“ (1908) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/m50-60/matis_did.htm ‹ Ernstas Ludvikas Kirchneris „Penkios moterys“(1913), „Dailininkas kareivis“ (1915) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/kirch_did.htm ‹ Žoržas Brakas „Pianinas ir mandolina“ (1909), „Butelis, laikraštis ir pypk ė“ (1913) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a1_10/brak_did.htm ‹ Džakomas Bala „Šuns su pavad ėliu dinamizmas“ (1912), „Kregžd ės skrydis“ (1913) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a1_10/bala_did.htm

61

‹ Vasilijus Kandinskis „Improvizacija 28“ (1912), „Juodos linijos“ (1913) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/kand_did.htm ‹ Marselis Diušanas „Prie savo darb ų“, „Dvira čio ratas“ (1913) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a1_10/dius_did.htm ‹ Francis Pikabija „Meil ės paradas“ (1917), „Karbiuratorius“ (1919) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/m50-60/pikab_did.htm ‹ Kurtas Švitersas „Merz 163“ (1920), „Merz 199“ (1921) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/s70-90/svitc_did.htm ‹ Maksas Ernstas „Miškas“ (1927–8), „Antipopiežius“ (1941) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a1_10/ernst_did.htm ‹ Markas Rotko „Violetin ė, juoda, oranžin ė ir geltona“ (1949), „Keturi tams ūs raudoname“ (1956) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/m50-60/rotko_did.htm ‹ Richardas Hamiltonas „Tad kas gi kei čia...“ (1956), „Interjeras II“ (1964) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/ham_dis.htm ‹ Bridžit Rili (Briget Riley) „Gri ūtis“ (1963), „Nataraja“ (1993) , prieiga per internet ą: http://www.tate.org.uk/servlet/ViewWork?cgroupid=999999961&workid=12600&searchid=964 8&tabview=image , http://www.tate.org.uk/servlet/ViewWork?cgroupid=999999961&workid=20978&searchid=964 8&tabview=image ‹ Aleksandras Kalderis „Mobili skulpt ūra“ (1941), „Raudon ųjų lelij ų pad ėklai“ (1956) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/kold_did.htm ‹ Richardas Sera (Richard Serra): MoMa retrospektyva (2007) , prieiga per internet ą: http://www.moma.org/interactives/exhibitions/2007/serra/flash.html ‹ Žilvino Kempino darbas „Double O“ (MoMa, 2010, Niujorkas), prieiga per internet ą: http://www.moma.org/explore/inside_out/2010/12/21/drawing-in-motion-zilvinas-kempinass- double-o-at-moma ‹ Vladimiro Tarasovo garso instaliacijos „Noktiurnas popieriui“ (1998), „TB-II“ (2005), „Kyoto“ (2005) , prieiga per internet ą: http://www.vladimirtarasov.com/vptinstPaperpage.htm , http://www.vladimirtarasov.com/vptinstTB2page.htm,http://www.vladimirtarasov.com/vptinstK yotopage.htm, http://www.ldm.lt/RRM/V_Tarasovo-paroda.htm ‹ Petro Maz ūro „V ėtros pagunda“ (2005) HBH skulpt ūrų parke , prieiga per internet ą: http://www.hbh.lt/?lt=1201614959 ‹ Petras Maz ūras mug ėje ARTVILNIUS 09 , prieiga per internet ą: http://www.artvilnius.com/en/artvilnius09/participants/artists/petras-mazuras/

62

‹ Petro Maz ūro „Lietaus talpykla“ (2009) Liepiški ų technologij ų parke , prieiga per internet ą: http://www.litepa.lt/photos.php?view=preview&image=78&category=0 Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kod ėl menininkai eksperimentuoja, pasirinkdami įvairias medžiagas ir technikas? Kuo skiriasi senosios ir XX a. dail ės atradimai? Ar dailininkas savo eksperimentus planuoja? Kokie meniniai bandymai pakei čia dail ės raid ą? Kiek dail ės eksperimentuose svarbus atsitiktinumas? Kaip gali nukent ėti menininko išrad ėjo k ūryba? Ar klysdamas menininkas progresuoja? Pamokos eiga I dalis. Modernizmo naujov ės ir j ų pl ėtot ė. Diskutuojame apie nauj ų vaizdini ų ir meno form ų atsiradimo prielaidas. Ži ūrime ir aptariame film ų fragmentus: 14.1 (siurrealistinis S. Dali filmo „Andal ūzijos šuo“ fragmentas – vyras su skustuvu), 2.1 (netik ėtos H. Boscho vizijos paveiksle „Linksmybi ų sodas“), 11.1 (A. Tul ūz-Lotrekas atskleidžia naujas litografijos galimybes), 13.2 (P. Pikasas kuria skulpt ūras iš metalo atliek ų), 16.1 (Džeksonas Polokas atsitiktinai atranda „varvinimo“ technik ą). Kas skatina menininkus ieškoti nauj ų meno form ų? Kod ėl tai ypa č svarbu modernist ų k ūryboje? Ar galima šiandien sukurti k ą nors nauja? (Postmodernizmas – karto čių, įvairi ų perdirbini ų, remake ‘ų ir cover ių kult ūra, tod ėl naujos meno formos įmanomos tik atsirandant naujoms technologijoms.) Apžvelgiame XX a. meninink ų modernist ų nauj ų form ų atradimus, keldami originalumo klausim ą – k ą nauja konkreti modernistin ė kryptis „atrado“, koks ši ų eksperiment ų įnašas dail ės raidoje. Klasikinis modernizmas Fovizmas : s ąlygiški vaizdai, kuriems b ūdingas gryn ų, ryški ų, kontrasting ų spalv ų koloritas, dekoratyvios plokš čios formos, ornamentinis piešinys, ekspresyvi ritmika. Pvz., Anri Matiso „Ponia Matis“ (1905), „Raudona harmonija“ (1908). Ekspresionizmas : deformuotos schematizuotos formos, laužytos linijos, dramatiški ryški ų spalv ų kontrastai, dinamiškos diagonalios kompozicijos. Pvz., Ernsto Ludviko Kirchnerio „Penkios moterys“(1913), „Dailininkas kareivis“ (1915). Kubizmas : naudojami keli ži ūrėjimo taškai, gilinamasis į daikt ų strukt ūrą, trimat į t ūrį siekiama pavaizduoti dvimate forma, pl ėtojama koliažo technika. Pvz., Žoržo Brako „Pianinas ir mandolina“ (1909), „Butelis, laikraštis ir pypk ė“ (1913). Futurizmas : gyvas kompozicijos ritmas, segmentais suskaidyti tikrov ės pavidalai, simultaniškai (paraleliai tuo pat metu) užfiksuota fig ūrų judesi ų seka. Pvz., Džakomo Bala „Šuns su pavad ėliu dinamizmas“ (1912), „Kregžd ės skrydis“ (1913).

63

Abstrakcionizmas : nevaizduojami real ūs daiktai, remiamasis „gryn ąja“ forma – specifin ėmis plastin ės išraiškos priemon ėmis: spalva, fakt ūra, t ūriu, tonu, linija ir pan. Pvz., Vasilijaus Kandinskio „Improvizacija 28“ (1912), „Juodos linijos“ (1913). Dadaizmas : stilistin ės raiškos įvairov ė, pagr įsta atsitiktinumu, absurdu, anarchija, ironija, siekianti provokuoti ir šokiruoti publik ą. Kuriami koliažai, fotomontažai, object-trouvé ir ready-made, kompozicijos iš miesto civilizacijos produkt ų, buities atliek ų, žinom ų k ūrini ų reprodukcij ų, spaudos iškarp ų etc. Pvz., Marselio Diušano „Dvira čio ratas“ (1913), Francio Pikabijos „Meil ės paradas“ (1917), „Karbiuratorius“ (1919), Kurto Šviterso „Merz 163“ (1920), „Merz 199“ (1921). Siurrealizmas : asociatyv ūs vaizdiniai, paradoksal ūs sugretinimai. Išpl ėtojo asambliažo, dekalkomanijos, fotomontažo, frotažo, fumažo, koliažo technikas. Pvz., Makso Ernsto „Miškas“ (1927–8), „Antipopiežius“ (1941). Vėlyvasis modernizmas Abstraktusis ekspresionizmas : ekspresyviai nutapyta išraišking ų d ėmi ų ir fakt ūrų abstrakcija. Pvz., Markas Rotko „Violetin ė, juoda, oranžin ė ir geltona“ (1949), „Keturi tams ūs raudoname“ (1956). Popdail ė: banalios komercin ės produkcijos vaizdiniai iš preki ų įpakavim ų, reklamini ų plakat ų, komiks ų, žurnal ų ir laikraš čių nuotrauk ų, televizijos ir kino. Pvz., Richardas Hamiltonas „Tad kas gi kei čia...“ (1956), „Interjeras II“ (1964). Opdail ė: racionalios, preciziškos geometrin ės kompozicijos, sukelian čios iš anksto numatytas ži ūrovo akies tinklain ės reakcijas, vibravimo ir mirg ėjimo efektus. Pvz., Bridžit Rili (Briget Riley) „Gri ūtis“ (1963), „Nataraja“ (1993). Kinetinis menas : dinamiška kompozicija kuriama iliuzin ėmis (pagr įstomis optikos d ėsniais) ir mechanin ėmis (pagr įstomis gamtos j ėgų arba speciali ų prietais ų veikimu) priemon ėmis. Pvz., Aleksandras Kalderis „Mobili skulpt ūra“ (1941), „Raudon ųjų lelij ų pad ėklai“ (1956). Minimalizmas : preciziškai pagamintos geometrinio pavidalo skulpt ūros, kurioms b ūdingas to paties motyvo kartojimas. Pvz., Richardas Sera (Richard Serra): MoMa retrospektyva (2007). II dalis. Postmodernistiniai eksperimentai. Nagrin ėjame šiuolaikini ų lietuvi ų meninink ų – Žilvino Kempino, Vladimiro Tarasovo ir Petro Maz ūro – k ūrinius. Juose bandome įžvelgti matyt ų vėlyvojo modernizmo kryp čių (opdail ės, kinetinio meno ir minimalizmo pl ėtot ė Ž. Kempino kūryboje) atgarsius ir nauj ų veiksmo form ų (gamtos, fizikini ų d ėsni ų sukelt ų reiškini ų studijavimas V. Tarasovo ir P. Maz ūro k ūriniuose) tendencijas. Žilvinas Kempinas (citatos menininko iš 2009 m. interviu interneto svetainei arnews.lt ): Mes patys esam laikini, t.y. mirtingi. Iš ties ų, m ūsų gyvenimas yra strukt ūruotas dien ų, valand ų ir minu čių. Viskas yra persisunk ę laiku. Net m ūsų id ėjos. Laikas taip pat yra iliuzija, tarsi koks bendras susitarimas. Mes negalim jo nei matyti, nei kaip nors paveikti. Galim j į tik matuoti. Tai, ką mes vadiname „laiku“ iš tikr ųjų yra vienas begalinis baisus dalykas. Galb ūt tai ir yra pats

64

Dievas. T.y. ne koks nors barzdotas senukas danguj, bet tikras ramus ir labai l ėtas Dievas, judantis visada tuo pa čiu – 60 minu čių per valand ą – grei čiu, visk ą aplinkui keisdamas su didingu abejingumu. Laiko dimensija mano darbuose faktiškai yra j ų gyvyb ė. Renkuosi paprastas priemones, nes jos įtaigesn ės. Nenaudoju joki ų technologini ų ar intelektualini ų barjer ų. Menas man primena alchemij ą – kasdieniški banal ūs dalykai parinkti teisinga proporcija įgauna nauj ą energij ą, tapdami kažkuo daugiau nei vien j ų suma. Tod ėl svarbu, kad šie ingredientai išlikt ų matomi. Stebukladariai ir magai turi paslaptis, kurias jie saugo, nes, kai jos atskleidžiamos, stebuklas išnyksta. Menininkai neturi paslap čių, čia viskas yra atvira. Menas geba dar labiau nustebinti, kai aiškiai matoma, kaip tai padaryta. Beje, aš nedekonstruoju ir nesišaipau iš modernizmo, atvirkš čiai – man patinka jo pasišventimas kai kuriom puristin ėm id ėjom, net jei jos šiandien atrodo ne taip rimtai kaip anks čiau. Magnetin ės juostos man leidžia įgyvendinti sumanymus, kuri ų neb ūtų galima įgyvendinti jokiomis kitomis priemon ėmis. Bet tai aš ši ą medžiag ą pasirinkau, o ne ji mane, tod ėl aš neturiu joki ų įsipareigojim ų! Vadovaujuosi tam tikru nuoseklumu, kuris nesiriboja nei su magnetin ės juostos panaudojimu, nei su ventiliatoriais. Ateity, be abejo, naudosiu ir kitas priemones, ta čiau magnetin ė juosta išlieka medžiaga su neišsenkamom galimyb ėm. Be to ji tapo mano savotišku trade mark (prekiniu ženklu). Aš, žinoma, nieko nesu užpatentav ęs, bet faktiškai tai tapo mano išskirtine medžiaga, kurios kiti menininkai nenaudos. Jau vien tod ėl norisi t ęsti – jau čiuosi savo teritorijoj. Vladimiras Tarasovas (citatos iš 2007 m. interviu interneto svetainei bernardinai.lt ir kn. Vladimiras Tarasovas: tarp garso ir vaizdo , Vilnius: baltos lankos, 2008, p. 58–63, p. 80–81): Nesunkiai pasteb ėsite, kad visi mano projektai yra vienaip ar kitaip susij ę su garsu. Net mano vizualin ės instaliacijos yra susijusios su garsu, tod ėl vadinu jas sound games (garso žaidimai). Įvairiose srityse kalbu apie t ą pat į, skiriasi tik kalbos sandara. Kartais šios skirtingos kalbos susilieja ir suformuoja naujas hibridines formas. /.../ Pastebiu, kad k ūrinio vizualinis aspektas neišvengiamai priver čia mane geriau suprasti pat į garso fenomen ą. Savo instaliacijose aš m ėgstu naudoti nat ūralius garso šaltinius, pavyzdžiui, vanden į arba popieri ų. Ne įtik ėtina, ta čiau įvairiuose paprasto popieriaus skleidžiamuose garsuose galima išgirsti natas, galima netgi „derinti“ popieri ų taip, kad jis skamb ėtų tam tikra tonacija! Savaime aišku, kai gr įžtu prie „tikr ų“ muzikini ų instrument ų, suvokiu j ų skambes į jau kiek kitaip. „Noktiurnas popieriui“ (1 – 1998, 2 – 2002). Mane pakviet ė į Vokietijoje, Diureno Leopoldo Hoescho muziejuje, vykstan čią bienal ę „Paper Art 7“ („Menas iš popieriaus“). Reik ėjo sukurti k ą nors, kas susij ę su popieriumi. Tuo metu buvau gav ęs „Civitella Ranieri Center“ stipendij ą ir gyvenau Italijoje, Umbrijos regione. Dieviškas kraštas – visai netoli Asyžius ir kiti maži miestukai, kuriuose gausu Giotto, Piero della Francescos ir kit ų garsi ų Italijos meninink ų darb ų. Mano

65 studijoje stov ėjo ventiliatorius, taip pat tur ėjau skaidraus plono popieriaus. Kai popieri ų paleidau virš ventiliatoriaus, jis staiga pakilo ir ėmė skleisti tok į šiugždes į. Tada prad ėjau eksperimentuoti. Supratau, kad jei popierius sveria daugiau, garsas žemesnis, jei mažiau – kitoks. Supratau, kad iš popieriaus galima sukurti pritrenkian čią gars ų palet ę. Instaliacija padaryta paprastai – popierius, tinklelis, bambukas, ant kurio priklijuotas popierius, ventiliatorius. Kai j į įjungi, jis p ūsdamas kelia popieri ų, o tas skleidžia garsus. Taip atsirado „Noktiurnas“. Suk ūriau du jo variantus. Kurdamas pirm ąjį, kaip ir instaliacij ą „Dvasi ų muzika“, r ėmiausi šeš ėli ų teatru. Antrame variante „Noktiurnas popieriui 2“ demonstruojamas instaliacijos mechanizmas ir daugiau d ėmesio skiriama muzikai, o ne projekcijoms ant sienos. „TB“ (1 – 1998, 2 – 2005). Šios instaliacijos id ėja irgi kilo pakeliavus po Azijos šalis. Rytietiškas minimalizmas. Sugeb ėjimas įžvelgti, pasteb ėti maž ą detal ę ir pamatyti joje vis ą pasaul į. Ši tradicija at ėjo iš ryt ų. Tibeto vienuolynuose yra tokia bambukin ė lazdel ė, ji sukasi ir daužo varpel į – ping, ping... Dar ten tokie rulonai sukdamiesi sukelia gars ą. Panorau pasinaudoti šia id ėja ir sukurti kok į nors keist ą instrument ą. Padariau j į dvibals į, bambukas užgauna du balsus ir skleidžia kažkokius garsus. Dirbdamas dar pama čiau tok į d ėsn į: jei ilgai ži ūri, tai susidaro toks kaip mašinos ar dvira čio rato efektas – matai, kaip jis pradeda suktis į kit ą pus ę, ne mašinos jud ėjimo kryptimi, o priešinga. „Kyoto“ (2005). Nejauti Japonijos, kol nenuvažiuoji 20–30 kilometr ų nuo Tokijo. Ten visai kita šalis. Kiekvienas turi kok į nors sodel į. Tie japoniški sodai, nuostabi sakura. Visur bambukas... Savaip susiejau gars ą, akmen į ir bambuk ą. Kai vanduo pripildo bambuko lazdel ę, ji trenkia į akmen į. Sunkiausias dalykas buvo pasiekti, kad jos labai l ėtai ir labai tyliai grot ų. Keis čiausia, kad bambukiniai medži ų kamienai man asocijuojasi tiek su b ūgnininko, tyliai mušan čio solo partij ą, lazdel ėmis, tiek (kaip Vitalijus Pacukovas pasteb ėjo) su daugiairkle viking ų valtimi. Šioje instaliacijoje susipyn ė mano perkusininko patirti, žav ėjimaisi Japonija ir vieta, kurioje gimiau. Petras Maz ūras (citatos iš Mikšionien ė R., 2011 ir Maz ūras P. K ūryba yra klaida, visa kita yra fizika ): Fizikai tvirtina, kad šviesos grei čio barjeras – neperžengiamas. Ta čiau mes, menininkai, nuolat imam ės ne įveikiam ų uždavini ų. Parod ą „Šviesos barjeras” (2011, VDA parod ų sal ė „Titanikas“) galima vadinti autobiografine. Juk kažkada svajojau b ūti jei ne lak ūnas, tai bent l ėktuv ų konstruktorius. Dar ir dabar visada pasiži ūriu, kas skrenda virš galvos. Mažas b ūdamas pasidariau mal ūnsparn į iš ž ąsies plunksnos ir gumos. Jis pakildavo labai neaukštai, nes tuo metu nežinojau, kad jam reikia dar vieno propelerio. Guma pernelyg greitai išsivyniodavo. /.../ Tą sen ą rusišk ą l ėktuv ą pasirinkau ne tik tod ėl, kad vaikyst ėje nuolat gird ėdavau j į praskrendant į. Šis šaltojo karo simboliu tap ęs bombonešis Rusijoje naudojamas iki šiol. Nors tai

66 buvo vienas grei čiausi ų sraigtini ų l ėktuv ų, jis neviršydavo ne tik šviesos, bet ir garso greičio. Tik jo 8 metr ų skersmens propeleri ų sraigt ų galiukai viršydavo garso greit į. /.../ Regis, aplinkui viskas beviltiška ir beprasmiška, bet jei suvokei t ą beprasmyb ę, vadinasi, jau žengei vien ą žingsn į prasm ės link. Svarbu nesustoti. /.../ Skystas poliesteris varva kaip medus. Sutepiau nemažai sluoksni ų. K ūrinys atrod ė gražiai, buvo permatomas. Ta čiau vos pak ėlus prad ėjo linkti ir per kelias minutes visiškai subyr ėjo. Kolegos pasi ūlė tok į performans ą padaryti parodoje. Kokius tris m ėnesius dirbi, sukiši ne vien ą šimt ą lit ų ir per kokias tris minutes visk ą prarandi. Akivaizdu, kad t ų performans ų, kurie labai arti gyvenimo, ne įmanoma pakartoti parod ų sal ėje. /.../ Jau sulaukiau tokio amžiaus, kai pradedu dirbti sau. Juk didži ąją gyvenimo dal į skulptorius dirba kitiems. Reikia užsidirbti duonai, susikurti vard ą. O dabar galima gr įžti prie pom ėgi ų. Atrodo, kad prasideda pats geriausias gyvenimo gabaliukas. /.../ Jei kam ir atrodo, kad galima sukurti meno moksl ą, tai primena bandymus sukurti amžin ą varikl į. Gražu paži ūrėti iš šalies, kartais graudu, bet fizikai sako, kad amžino variklio id ėja yra klaida. Id ėją griauna mas ės ir energijos tvarumo d ėsnis. Ta čiau, paradoksas, kur yra klaida, ten prasideda k ūryba. Mokyklos taip pat kuriamos ir vis ų j ų pagrindu slypi klaida. Jos egzistuoja ne algoritmais, o tik ėjimu arba prievarta. D ėl šios priežasties jas skirstau į dvi grupes: prievartin ę ir demokratin ę. Skulptorius P. Maz ūras pastaraisiais metais k ūrė konceptualius egzotišk ų augal ų auginimo projektus, instaliacijas, kuriose gyvus augalus derino su akmenimis, medžiais, metalu ir kitomis medžiagomis. Visuose jo k ūriniuose ryškus kontrasto principas: derinamas poliruotas ir reljefinis paviršius, gamta ir technika, gyvos ir negyvos gamtos formos, archajiškas ir novatoriškas pradas. Šiuo metu jis atsisak ė darb ų su augalais, nes gyviems organizmams reikia per daug prieži ūros. Nusprend ęs nebedidinti savo egzotišk ų augal ų skulpt ūrų sodo, kuriuo r ūpintis jam padeda ir kiti šeimos nariai, P. Maz ūras daug laiko skyr ė dar ne įvaldytai medžiagai – poliesteriui – tyrin ėti. III dalis. Modernisto įvaizdis. Ži ūrime 10.2 filmo fragment ą (G. Klimtas piešia kartu su Egonu Šyle). Tai puikus porinio darbo pavyzdys, kurio principus išbandysime, su klas ės draugu kurdami menininko modernisto portret ą. Pasiremdami konkre čios krypties stilistika, iš asmenini ų ir aplinkos daikt ų kuriame modernizmo atstovo (fovistas, ekspresionistas, kubistas, futuristas, konstruktyvistas, dadaistas, siurrealistas, abstrakcionistas) įvaizd į, t.y. per aprangos, aksesuar ų ir veido išraiškos detales stengiam ės perteikti apibendrint ą duotos krypties dailininko „charakter į“. Vienas kit ą dekoruojame kryp čiai b ūdingais elementais (gali pakakti net vieno taikliai parinkto aksesuaro: minimalistin į sprendim ą kompensuoja įtaig ūs judesiai, mimika etc.). Surengiame meninink ų modernist ų įvaizdži ų demonstracij ą ir sudarome klas ės „gyv ųjų“ meninink ų galerij ą. Aptariame, kokie užfiksuoti išoriniai atributai atspindi modernist ų polink į eksperimentuoti.

67

Žodyn ėlis V Modernizmas – nauj ų XIX a. pab. – XX a. vid. meno kryp čių, kurioms b ūdingas tradicij ų neigimas ir originalumas, visuma. V Klasikinis modernizmas – XX a. I p. V. Europoje susiformavusios naujos dail ės kryptys: fovizmas, ekspresionizmas, kubizmas, futurizmas, konstruktyvizmas, dadaizmas, siurrealizmas, abstrakcionizmas. J ų užuomazgas matome XIX a. II p. postimpresionist ų (V. van Gogo, P. Gogeno, P. Sezano, A. Tul ūz-Lotreko, nabid ų, simbolist ų, neoimpresionist ų) k ūryboje. V Vėlyvasis modernizmas – po II PK JAV susiformavusios to meto avangardin ės dail ės kryptys: abstraktusis ekspresionizmas, popartas, opartas, kinetinis menas, minimalizmas, hepeningas. Šios kryptys ne tik t ęsia klasikinio modernizmo tradicijas, bet ir išsiskiria naujomis laikino, nekomercinio, konceptualaus meno formomis, kurias nuo XX a. 7 d-me čio plėtoja postmodernizmas. V Meniniai eksperimentai – nauj ų raiškos ir technini ų sprendim ų bandymai, daugiausia b ūdingi modernizmo kryptims. Kuriami koliažai, asambliažai, fotomontažai, object-trouvé , ready-made , naudojamos dekalkomanijos, frotažo, fumažo technikos. V Koliažas – kompozicija suklijuota iš audini ų, nuotrauk ų, tapet ų, laikraš čių, plakat ų bei kt. spaudini ų skiau čių, dažniausiai papildyta tapytais elementais. V Asambliažas – erdviniai k ūriniai sukomponuoti iš daikt ų ar j ų dali ų, pritvirtint ų ant įrėmintos plokštumos ar sud ėtų į d ėžut ės. V Fotomontažas – kompozicija sukurta iš nuotrauk ų iškarp ų, kurios gali b ūti papildomos piešiniu ar grafiniais elementais. V Object-trouvé – surastas arba pasirinktas tikrov ės daiktas, kuris be žymesni ų pakeitim ų ar perdirbim ų pateikiamas kaip savarankiškas meno k ūrinys ar menin ės kompozicijos dalis. V Ready-made – fabrikin ės gamybos daiktas, kuris pristatomas kaip meno k ūrinys. V Dekalkomanija – tapybos technika, kuria išgaunamas mechaniškas daž ų atspaudas: dažais prisodrint ą skepet ą ar kempin ėlę ranka ar kokiu kitu prietaisu spaudžiame (neretai judindami ir sukdami) prie paveikslo pagrindo. V Frotažas – dail ės technika, kuria išgaunamas fakt ūrinis piešinys: ant reljefinio paviršiaus (monetos, neobliuotos lentos, žvynuotos odos ir pan.) dedamas plonas švelnus popierius (kartais drob ė), kuris trinamas minkštu grafitu, kreidele ar dažuose pamirkytu tamponu. V Fumažas – dail ės technika, kuomet vaizdas kuriamas liepsna apr ūkant paveikslo pagrind ą (popieri ų, karton ą ir kt.). Informacijos šaltiniai 45. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Pirmoji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 46. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Antroji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007.

68

47. Dail ės enciklopedija , prieiga per internet ą: www.artcyclopedia.com 48. Dail ės istorijos enciklopedija , prieiga per internet ą: www.arthistory.about.com 49. Dail ės žodynas , Vilnius: VDA leidykla, 1999. 50. Dempsey A. Stiliai, jud ėjimai ir kryptys , Vilnius: Presvika, 2004. 51. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) , prieiga per internet ą: http://art.docuwat.ch/videos/?channel_id=0&skip=0&subpage=channel 52. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) „Smarthistory videos“ , prieiga per internet ą: http://smarthistory.khanacademy.org/videos.html 53. Lucie-Smith E. Meno kryptys nuo 1945-ųjų, Vilnius: R.Paknio leidykla, 1996. 54. Maz ūras P. Kūryba yra klaida, visa kita yra fizika , Postscirptum.lt, prieiga per internet ą: http://www.postscriptum.lt/nr11-universitetas/kuryba-yra-klaida-visa-kita-yra-fizika/ 55. Meno istorija. Nuo viduramži ų iki šiuolaikinio meno , Vilnius: Alma litera, 2006. 56. Mikšionien ė R. K ūrėjo P. Maz ūro baterijos – visada įkrautos , L.rytas.lt, 2011-12-29, prieiga per internet ą: http://www.lrytas.lt/-13251380131322911443-k%C5%ABr%C4%97jo-p- maz%C5%ABro-baterijos-visada-%C4%AFkrautos.htm 57. Mokomoji dail ės programa ARS2 , prieiga per internet ą: mkp.emokykla.lt/ars/ 58. Olga‘s Gallery , prieiga per internet ą: http://www.abcgallery.com 59. Read H. Trumpa moderniosios tapybos istorija, Vilnius: Vaga, 1994. 60. Vladimiro Tarasovo k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.vladimirtarasov.com/vpthomepage.htm 61. Vladimiras Tarasovas: „Džiazas yra daugiau negu tik muzika“ , Bernardinai.lt, 2007-06-08, prieiga per internet ą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-06-08-vladimiras-tarasovas- dziazas-yra-daugiau-negu-tik-muzika/4510 62. Vladimiro Tarasovo paroda „Garso žaidimai“ (2005) , prieiga per internet ą: http://www.ldm.lt/RRM/V_Tarasovo-paroda.htm 63. Vladimiras Tarasovas: tarp garso ir vaizdo , Vilnius: baltos lankos, 2008 64. Žilvinas Kempinas apie sunkumus, ruošiantis Venecijos Bienalei, laik ą, erdv ę ir Lietuv ą, Artnews.lt, 2009-11-16, prieiga per internet ą: http://www.artnews.lt/zilvinas-kempinas-apie- sunkumus-ruosianti-venecijos-bienalei-laika-erdve-ir-lietuva-3342

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

69

3. 4. Menininkai – tikrov ės tyr ėjai . Socialini ų reiškini ų tyrimai šiuolaikini ų lietuvi ų meninink ų kūryboje . Uždaviniai: − analizuojant skirtingus dail ės pavyzdžius, paaiškinti dominuojan čius tikrov ės „pj ūvius“, − išskirti aplinkos tyrin ėjim ų kryptis konceptualaus meno projektuose, − įvertinti visuomeni ų aktualij ų poveik į dabarties meninink ų k ūryboje. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o palyginti įvairius gamtos ir tikrov ės studijavimo b ūdus dail ės istorijos kontekste, o apib ūdinti tikrov ės tyrimo principus postmodernizmo pavyzdžiuose, o apibendrinti socialini ų tem ų spektr ą šiuolaikini ų lietuvi ų meninink ų k ūryboje. Vaizdin ė medžiaga ‹ DVD film ų fragmentai: 2.2, 5.2, 6.1, 19.1, 20.1 ‹ Jozefo Košuto „Tyrin ėjimai“ (1965–1974) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/a20_30/kosut_did.htm ‹ Audriaus Novicko „Galios vaizdai“ (2001) , prieiga per internet ą: http://dev.cecartslink.org/events_news/arts_lottery/artwork5.html ‹ Art ūro Railos projektas parodai „NATO sienos“ (2001), „Roll over Museum“ (2004) , prieiga per internet ą: http://www.ic.ndg.lt/index.php?id=190 ‹ Paulinos Egl ės Pukyt ės paroda ŠMC (2001) , prieiga per internet ą: http://www.cac.lt/lt/exhibitions/past/01/1572 ‹ Ar ūno Gudai čio „Susitikimo vieta“ (2002/2003) , prieiga per internet ą: http://www.culturebase.net/artist.php?1300 ‹ Egl ės Rakauskait ės projektas „Mano adresas ... prekybos centras“ (2004) , prieiga per internet ą: http://www.cac.lt/lt/exhibitions/past/04/1440 ‹ Vilma Šileikien ė „Made in Lithuania“ (2005) , prieiga per internet ą: http://www.artslant.com/ew/works/show/485314 http://www.artslant.com/ew/works/show/479136 ‹ Dariaus Ži ūros portretai ŠMC (2005) , prieiga per internet ą: http://www.cac.lt/lt/exhibitions/past/05/1390 ‹ Dariaus Ži ūros „Liejinys“ (2008) , prieiga per internet ą: http://www.hiap.fi/event/snapshots-tourism ‹ Dariaus Ži ūros „Selected Takes: Figure #5” (2010) , prieiga per internet ą: http://www.antjewachs.de/index.php/Darius_Ziura_works.html ‹ Gintaras Makarevi čius „Žiemos paralel ės“ (2007) , prieiga per internet ą: http://www.lfc.lt/lt/Page=MovieList&ID=5534&GenreID=455 70

‹ Akvil ės Anglickait ės „Aš esu menininkas“ , prieiga per internet ą: http://www.anglickaite.lt/?lang=lt&page=as_esu_menininkas ‹ Kęstu čio Grigali ūno „Mirties dienoraš čiai“ ŠMC (2010) , prieiga per internet ą: http://www.cac.lt/lt/exhibitions/past/10/3986 ‹ Ugniaus Gelgudos „Kriminaliniai peizažai“ (2008) , prieiga per internet ą: http://galerijavartai.lt/index.php?lang=lt&page=1/13&folder=&gall=69 Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kod ėl menininkai kryptingai tyrin ėja tikrov ę? Kokius b ūdus ir priemones jie tam pasitelkia? Kaip menininkai reaguoja į m ūsų gyvenimo skaudulius? Kod ėl konceptualusis menas dažnai yra vizualiai neefektingas? Kaip toks menas kei čia m ūsų m ąstym ą? Kokie šiuolaikini ų menini ų tyrim ų privalumai? Kaip menininkai nusprendžia kuriai id ėjai kokia forma tinkamiausia? Pamokos eiga I dalis. Patirti ir tirti. Nagrin ėjami skirtingi gamtos ir supan čios tikrov ės studijavimo b ūdai įvair ų epoch ų meninink ų k ūryboje. Ži ūrime film ų 20.1 apie End į Goldsvort į (menininkui svarbus medžiagos pažinimas) ir 2.2 apie H. Bosch ą (dailininko elget ų eskizai) fragmentus. Kalbame apie tikrov ės steb ėjimo kaip jos pažinimo svarb ą, teikian čią tiek naujus impulsus k ūrybai, tiek galimyb ę panaudoti atskiras kasdienyb ės detales paveiksluose. Ži ūrime film ų 6.1 apie J. Vermer ą (dailininkas aiškina camera obscura veikimo princip ą) ir 19.1 apie Baskij ą (menininkas rašo tekstus ant gatv ės sien ų) fragmentus. Kalbame apie specialius įrenginius, kuriuos naudoja dailininkai tam, kad tiksliau bei nat ūraliau perteikt ų realyb ę, ir menininkus, kurie juos supan čią aplink ą jau čia taip jautriai bei visapusiškai, kad visi išgyventi potyriai išreiškiami koncentruotomis kvintesencijomis. Dar vienas tikrov ės pažinimo b ūdas – dail ės original ų studijavimas, t.y. kit ų dailinink ų atkurtos realyb ės poveikis. Ži ūrime ir aptariame filmo apie Rembrant ą 5.2 fragment ą, kuriame dailininkas įdėmiai stebi oland ų dail ės kolekcij ą. Šiuolaikinio meno formos dažnai yra nevizualios, tačiau atvirai, kartais ironiškai, kalban čios apie mums visiems aktualias problemas. Aptariame konceptualaus meno pradininko Jozefo Košuto darb ų cikl ą „Tyrin ėjimai“ (1965–1974). II dalis. Realijos ir aktualijos . Nagrin ėjame lietuvi ų meninink ų – Audriaus Novicko, Art ūro Railos, Paulinos Egl ės Pukyt ės, Ar ūno Gudai čio, Egl ės Rakauskait ės, Vilmos Šileikien ės, Dariaus Ži ūros, Gintaro Makarevi čiaus, Akvil ės Anglickait ės, K ęstu čio Grigali ūno – k ūryb ą, kurioje ryšk ūs visuomenin ės aplinkos tyrimai (pateikiant aprašus pasinaudota ŠMC ir autori ų svetain ėse skelbiama informacija). Audrius Novickas • Galios vaizdai . 2001

71

Vaizdais pro Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko kabinet ų langus menininkas bando atkreipti d ėmes į į skirting ą ir ribot ą valdžios institucij ų matymo lauk ą, kuris yra j ų tarpusavio nesusikalb ėjimo priežastis. Reklaminiuose stenduose patalpinti vienas kito matomi „poži ūriai“ b ūtų pirmasis žingsnis tarpusavio bendradarbiavimo ir vieningos pozicijos sprendim ų link. Art ūras Raila • Projektas parodai „NATO sienos“ . 2001 Parodoje „NATO sienos“ menininkas už projekto įgyvendinimui skirtus pinigus pasamdo keturis bedarbius, kurie sutinka už tam tikr ą atlyg į m ėnes į dirbti A.Railos projekte – vis ą darbo dien ą vaikš čioti palei Šiuolaikinio meno centro foj ė sien ą 50 cm atstumu (maksimaliu atstumu, kuris buvo leistinas meno k ūriniams nutolti nuo sien ų). Projekto eigoje vyko nematomi ekonominiai sand ėriai tarp pasamdyt ų darbuotoj ų, kurie perpardavin ėjo savo darbo vietas. • Roll over Museum . 2004 Ant grind ų stovi keturi savinink ų rankomis įvairiai modifikuoti lengvieji automobiliai. Ant sienos kabo keturios didžiul ės nuotraukos, vaizduojan čios tuos pa čius automobilius garažuose drauge su savininkais (Vytautu Stakausku, Sauliumi Stepuliu, Vytu Bilinsku ir Ri čardu Žilinsku). Sal ės kampe – monitorius, kuriame savininkai (dar kitaip, meistrai namudininkai) aiškina menininkui, k ą jie pakeit ė savo automobiliuose ir kod ėl. Paulina Egl ė Pukyt ė • Muilas . 2001 Eksponuojama ir gausi daugiau ar mažiau sunaudot ų muilo gabaliuk ų kolekcija. Muilas buvo surinktas iš tualet ų įvairiose viešose įstaigose Lietuvoje ir Europoje: muziejuose, galerijose, restoranuose, teatruose, degalin ėse, draugijose, mokyklose ir t.t. Muilo gabaliukai viešuose tualetuose, kaip ir poreikis juos vogti, spar čiai tampa praeities reliktu. Parodoje muilai rodomi kaip muziejiniai eksponatai su tiksliais adresais, o kai kur, net su telefon ų numeriais t ų viet ų, iš kur jie buvo paimti ir tokiu b ūdu išgelb ėti nuo išnykimo. Vienas vietas iš nurodyt ų atpažino daugelis, kitas - gal tik keletas ži ūrov ų, priklausomai nuo to, kas jie tokie, kur gyvena ir kur yra pabuvoj ę. O kai kurie pavadinimai gal ir niekam nesuteik ė „atpažinimo džiaugsmo“. • Kramtomoji guma Londono gatv ėse . 2001 Pristatoma serija fotografij ų, kuriose užfiksuota kramtomoji guma Londono gatv ėse. Kiekvien ą fotografij ą lydi pavadinimas tos vietos, kuri paprastai nurodoma tariantis susitikti kur nors mieste. D ėl gan ėtinai neaiški ų priežas čių gatv ėje išspjautos kramtomos gumos kiekis skirtingose vietose yra skirtingas. Ar ūnas Gudaitis • Susitikimo vieta . 2002–2003 72

Pro savo lang ą menininkas nufilmavo kas vakar ą kieme susirenkan čią jaunuoli ų kompanij ą, kaskart sustojan čią ratu. Atrodo, kad šie vyrukai atlieka ritual ą, primenant į senovines „magiškojo rato“ apeigas, ir taip užtvirtina savo kolektyvinei tapatybei b ūding ą išvaizd ą bei elgsen ą. Menininkas tuose susib ūrimuose įžvelgia ir melancholijos bei tam tikro li ūdesio, tarsi tai b ūtų nykstanti gentis, pamažu stumiama ir besitraukianti į parib į. (Lietuvos dail ė 2000–2010: dešimt met ų, Vilnius: ŠMC, 2010, p. 44) Egl ė Rakauskait ė • Mano adresas ... prekybos centras . 2004 Ar smagu pirkti? Sutiktum ėte parduoti savo pirkinius už t ą pa čią kain ą ir pasim ėgauti pirkimu dar kart ą? Dvigubas malonumas už t ą pa čią kain ą! Norite išsaugoti privatum ą? Išskleiskite sk ėtį ir vaizdo kameros j ūsų nematys. Manote, kad j ūsų m ėgstam ą produkt ą gali išpirkti ir rytoj jo neberasite? – Perkelkite j į į tik jums vienam žinom ą viet ą. Truputis pastang ų. S ėkm ė garantuota. „Epizodai su sk ėč iais ir produkt ų sl ėpimu nufilmuoti iš prekybos centro antrame aukšte esan čios kavin ės, kamer ą pridengus g ėli ų puokšte. Videofilm ų dalyviai – ŠMC parod ų lankytojai. Pasi ūlius filmuotis netoliese esan čiame prekybos centre teko raminti dalyvaujan čius, kad filmuosime ne muziejuje, o prekybos centre ir kad turime teis ę išbandyti prekes (sk ėč ius), o produkt ų sukeitimas vietomis – ne kriminalas. Buvome maloniai nustebinti, kai, išskleid ę sk ėč ius, nesulauk ėme saugos darbuotoj ų d ėmesio – atrod ė, kad ir vaizdo kameroms, ir aplink šmirin ėjantiems prekybininkams realiai tapome nematomi. Epizodas „Dvigubas malonumas už t ą pa čią kain ą“ buvo filmuojamas paskutinis. Prad ėjusios atvirai filmuoti prekybos centro viduje, su tuo metu ŠMC dirbusia Ūla buvome pasteb ėtos ir išprašytos, tod ėl pirk ėjus medžiojome lauke, nor ėdamos sužinoti, ar žmon ėms patinka pirkti, ir neva si ūlėme gr ąžinti pinigus už įsigytas prekes, kad pirk ėjai gal ėtų sugr įžti ir v ėl patirti pirkimo malonum ą. Klausiama buvo retoriškai: ar nor ėtum ėte, jei gal ėtum ėte, b ūtum ėte... Vienas iš pirk ėjų tiesiog pasak ė: bet juk j ūs netur ėsite tiek pinig ų, kad nupirktum ėte mano prekes. Buvome demaskuotos: filmavome videoapklaus ą „klausimas–atsakymas“ ir neketinome j ų preki ų įsigyti.“ (Andriuškevi čius A., 2007) Vilma Šileikien ė • Pagaminta Lietuvoje . 2005 Fotografij ų serijoje įamžinti iš meninink ės draug ų nam ų atkeliav ę rank ų darbo k ūriniai, turintys ar kažkada tur ėję praktin ę funkcij ą. Nuotraukose matomi paprasti buities rakandai primena muziejinius eksponatus, kuri ų metrik ą sudaro ne tik tiksl ūs objekt ų duomenys, bet ir asmeniškos j ų suk ūrimo bei panaudojimo istorijos. Pavyzdžiui, „D ėžel ė“. Pagaminta 1960 metais. Atvirukai, kartonas, plastikas (gautas pašalinus rentgeno nuotrauk ų emulsij ą). Pranas piemenaudamas persišald ė, mamos sesuo nuvež ė vaik ą į ligonin ę. Gul ėdamas ligonin ėj Pranas praš ė, kad sesuo jam 73 si ųst ų panaudot ų atviruk ų. Gr įžęs namo sesei įteik ė suvenyrin ę d ėžel ę, kuri ą pats susiuvo iš gaut ų atviruk ų. B ūdamas darbštus taip jis gyn ėsi nuo nuobodulio. Dabar Pranui jau virš šešiasdešimties, jo ligota ranka vis labiau dreba. (Lietuvos dail ė 2000–2010: dešimt met ų, Vilnius: ŠMC, 2010, p. 60) Darius Ži ūra • Portretai . 2005 Kūriniai padaryti menininkui keliaujant po Lietuvos kaimo vietoves ir fotografuojant mergaites, pamatytas kelion ės metu. Portretai, sukurti pasitelkiant minimalias priemones, nenaudojant papildomos šviesos ir vengiant bet kokio dirbtinio realyb ės formavimo. Tai šiandienin ės Lietuvos moment ų kolekcija. Anot menininko, jis tiesiog fiksuoja tai, k ą mato, stengdamasis b ūti maksimaliai neutralus stebimos realyb ės atžvilgiu ir nieko joje nekeisti. Tai unikalus tyrimas, balansuojantis tarp objektyvumo ir “dokumentin ės” fikcijos. • Liejinys . 2008 Tokie lydiniai yra atliejami iš monet ų, kurias žmon ės meta įsimintinose vietose (pavyzdžiui, Palangoje prie grafo Tiškevi čiaus r ūmų esan čiame fontane) su viltimi dar kart ą ten sugr įžti. Kalbame apie minimalistin ės formos įtaig ų k ūrin į, savit ą l ūkes čių koncentracij ą. • Selected Takes: Figure #5 . 2010 Šiai serijai pozavo k ūno paslaugas teikian čios moterys, dirban čios Vilniaus geležinkelio stoties rajone. Darius Ži ūra pasikviet ė šias moteris į studij ą ir, mok ėdamas už seans ą, fotografavo jas ištrauk ęs iš j ų nat ūralios aplinkos. Anot menininko, aplink stot į vykstantis gyvenimas – grynas beviltiškumo, smurto, purvo ir apgaul ės atvaizdas, išnaikinus kur į paradoksaliu b ūdu vis d ėlto labai pasikeist ų ir pati miesto dvasia. Darius Ži ūra nepateikia savo fotografuojam ųjų vard ų, kartais paslepiama ir veido dalis – galb ūt siekdamas anonimiškumo, galb ūt – d ėl subjekto virtimo objektu akivaizdumo. Gintaras Makarevi čius • Žiemos paralel ės. 2007 „Kurti dokumentin į film ą „Žiemos paralel ės“ mane paskatino socialin ė Lietuvos kasdienyb ė. Nuo 1999 m. kurdamas dokumentinius trumpametražius filmus, nuolat dom ėjausi žmon ėmis iš visuomen ės užribio, steb ėjau žemiausio socialinio sluoksnio, ta čiau dirban čių žmoni ų gyvenimus (filmai „Naicai“, „Gimin ės“, „Karšta“, „Duob ė“). Šiuo filmu siekiau iškelti klausim ą, kokia yra iš pirmo žvilgsnio banaliausi ų darbo viet ų kaina. Tokio filmo k ūrimas – tai s ąmoningas pasirinkimas steb ėti tikrov ę į j ą nesikišant, stebint iš šalies kuo objektyvesniu žvilgsniu. Filmavimas truko vis ą žiem ą, filmas buvo sumontuotas iš trisdešimties valand ų filmuotos medžiagos. Dramatiškos situacijos, kurios gali šokiruoti su jomis niekada nesusid ūrus į ži ūrov ą, yra keturi ų filmo heroj ų kasdienyb ė. 74

Iš pradži ų ketinau kurti film ą apie žmones iš įvairi ų socialini ų sluoksni ų, bet v ėliau supratau, kad svarbiausias man r ūpimas klausimas – kod ėl žmon ės dirba darbus, kurie yra nemalon ūs, psichologiškai sunk ūs ir dažniausiai menkai apmokami? Filmo personažai buvo labai malon ūs, sąmojingi ir simpatiški žmon ės, galintys dirbti ir kur nors kitur, ta čiau savo noru pasirink ę tokias profesijas. Gyv ūnų globos namuose, Specialiuosiuose vaik ų ugdymo ir globos namuose, Užsienie čių registracijos centre ir Avarin ės keli ų tarnybos maršrutuose jie kasdien susiduria su dramomis, sud ėtingais likimais. Išsiaiškinau, kad n ė vienas j ų nenor ėtų keisti darboviet ės.“ („Tinkl ų“ premjera , prieiga per internet ą: http://www.culture.lt/7md/?leid_id=768&kas=straipsnis&st_id=7514) Akvil ė Anglickait ė • Aš esu menininkas Fotografij ų serijoje parodoma menininko pad ėtis dabartin ėje socioekonomin ėje situacijoje. Menininkas skaido savo tapatyb ę į dvi dalis – tam kad išgyvent ų, jis dirba „juodus“ darbus, ir tik laisvu nuo darbo laiku kuria (arba jau nebekuria), nes k ūryba daugumai meninink ų n ėra pragyvenimo šaltinis (veikiau atvirkš čiai). Portret ų stilistika yra nuoroda į Augusto Sanderio fotografij ų serij ą „Dvidešimto amžiaus žmon ės“, kur nufotografuoti vis ų profesij ų atstovai su kiekvienai priklausomais atributais – statybininkas laikantis plytas, kep ėjas prie puod ų, tapytojas – gatv ėje, žvelgiantis į objektyv ą m ąsliu žvilgsniu... Bet serijoje „Aš esu menininkas“ viskas šiek tiek kitaip (dvidešimt pirmas amžius?). Čia n ėra aiškiai atskirt ų rib ų kas yra kas – menininkas yra statybininkas ar statybininkas yra menininkas... Kęstutis Grigali ūnas • Mirties dienoraš čiai . 2010 Darbas kalba apie Lietuvos Respublikos pilie čius nukent ėjusius nuo pirmosios sovietin ės okupacijos (1940-06-15 – 1941-06-22): lenkus, lietuvius, rusus, totorius, žydus, nekaltai nukankintus, sušaudytus, išvežtus į lagerius, apie j ų nutrauktus gyvenimus ir sudaužytus likimus, apie mirt į ir žudymo absurdiškum ą. Jau keleri metai K ęstu čio Grigali ūno dom ėjimosi objektu yra represini ų strukt ūrų naudojamas fotografavimo b ūdas, kai asmuo fotografuojamas vienu metu iš priekio ir iš šono. „Mirties dienoraš čiuose“ menininko paiešk ų išeities tašku tapo Lietuvos gyventoj ų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistas „Lietuvos gyventoj ų genocido I-asis tomas: 1939–1941“, kuriame suregistruoti 30461 asmenys, vienaip ar kitaip nukent ėję nuo sovietin ės okupacijos. D ėl didel ės darbo apimties Grigali ūnas apsiribojo sušaudyt ų, nukankint ų, mirusi ų tremties vietose asmen ų fotografij ų Lietuvos ypatingajame archyve paieška, kurios ir tapo ekspozicijos pagrindu. Darbai atspausdinti šilkografijos technika. Ant kiekvieno iš j ų autoriaus ranka užrašyta trumpa vaizduojamo asmens biografija. 75

Su kuriomis lietuvi ų meninink ų iškeltomis problemomis esame betarpiškai susid ūrę? Kurios jų kiekvien ą asmeniškai paliet ė skaudžiausiai? III dalis. Tekstas prieš vaizd ą. Interpretuojame jauno lietuvi ų menininko U. Gelgudos sumanym ą, kurio esm ė – vaizdo ir teksto priešpastatymas, supriešinimas. Ramius, lyrin ės nuotaikos gamtos vaizdus lydi sakiniai iš kriminalin ės kronikos. Ugnius Gelguda • Kriminaliniai peizažai. 2008 Fotografij ų serijoje savaip atkuriami Lietuvos dienraš čių kriminaliniuose puslapiuose rasti ir atrinkti vaizdai, tiesiogiai nelaim ės įvyki ų nevaizduojantys (grei čiau j ą imituojantys). Nagrin ėjant lietuviškoje spaudoje pateikiamas kriminalini ų pranešim ų iliustracijas paaišk ėja, jog atskyrus iliustruojan čius vaizdus nuo žodinio pranešimo, jie tarsi tampa atsitiktiniais. Tokiuose vaizduose neužfiksuojami patys kriminaliniai įvykiai, o tik įvyki ų vietos arba tuos įvykius atspindintys vaizdiniai, kuriuos įmanoma atpažinti tik d ėl kryptingo turinio pranešim ų. Pavyzdžiui, rodomas vandens telkinys siejamas su skenduoliu, sodyba – šeimos tragedija, gamtos peizažas – rasti palaikai. (Parengta pagal „Vart ų“ galerijos informacij ą.) Šį princip ą ir jo poveik į galime išbandyti dviem keliais. 1. Mokytojas parenka „saldži ų“ romantin ės dvasios peizaž ų ir drastišk ų sakini ų iš skaudži ų nelaimi ų. Mokiniai ieško vaizdo ir teksto s ąly čio tašk ų, d ėlioja savo „kriminalinius peizažus“. Po to susipaž įstama su U. Gelgudos projektu. Aptariamos mokini ų ir menininko k ūrybos paralel ės. 2. Prieš užduot į nagrin ėjami U. Gelgudos „Kriminaliniai peizažai“. Aptarus šio darbo id ėją ir jos poveik į ži ūrovui, bandoma laisvai išpl ėtoti š į princip ą, kuomet vaizdas „kalba“ apie vienus dalykus, o tekstas apie kitus. Žodži ų d ėka kūrinys įgyja visiškai kit ą prasm ę. Pavyzdžiui, lietuviškas žiemos peizažas ir užrašas „Venecija“ arba g ūdus pelkynas su prierašu „Europos centras“ ir pan. Galima keliems mokiniams duoti tuos pa čius vaizdus, bet skirtingus juos lydin čius sakinius. Svarbiausia, rezultat ų aptarimas ir mintis, jog žodis gali keisti vaizdo suvokim ą. Žodyn ėlis V Konceptualusis menas – postmodernistinio meno r ūšis, kur didžiausias d ėmesys skiriamas ne daiktinei k ūrinio formai, o jo id ėjoms ir sumanymams. Konceptual ūs projektai tiria, kaip menas suvokiamas visuomen ėje, o meno id ėjos analizuojamos, pasitelkus sociologij ą, filosofij ą, meno kritik ą, kasdien į patyrim ą etc. V Instaliacija – tai sud ėtinis erdvinis k ūrinys sukurtas konkre čiai vietai. Dažnai j į sudaro daug skirting ų element ų (skulpt ūrini ų, tapybini ų, fotografini ų ir pan. objekt ų), kuriuos vienija bendra id ėja ir panaši plastika. Informacijos šaltiniai 1. Akvil ės Anglickait ės svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.anglickaite.lt/?lang=lt

76

2. Būti mumija skafandre. Su Egle Rakauskaite kalbasi Alfonsas Andriuškevi čius , Šiaur ės At ėnai, 2003 m. rugs ėjo 20 d., prieiga per internet ą: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=669&kas=straipsnis&st_id=2100 3. Dėl meno pateisinu visas priemones. Su Egle Rakauskaite kalbasi Alfonsas Andriuškevi čius , Šiaur ės At ėnai, 2007-05-19, prieiga per internet ą: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=845&kas=straipsnis&st_id=5176 4. Ugniaus Gelgudos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.ugniusgelguda.lt/ 5. Kęstutis Grigali ūnas „Aš nežinojau mylimasai, kad bu čiuoju tave paskutin į kart ą (2011, Pam ėnkalnio galerija) , prieiga per internet ą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-03-pamenkalnio-galerijoje-kestucio-grigaliuno- instaliacija-as-nezinojau-mylimasai-kad-buciuoju-tave-paskutini-karta/71496 http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/kestutis_grigaliunas_tebejauciu_malonia_ euforija/ 6. Ar ūno Gudai čio k ūrybos pristatymas , prieiga per internet ą: http://www.culturebase.net/artist.php?1300 7. Lietuvos dail ė 2000–2010: dešimt met ų, Vilnius: ŠMC, 2010. 8. Lietuvos tarpdisciplininio meno k ūrėjų s ąjunga , prieiga per internet ą: http://www.letmekoo.lt 9. Trispalv ė, cepelinas ir kibinas. Su Audriumi Novicku kalbasi Alfonsas Andriuškevi čius , Šiaur ės At ėnai, 2005-05-07, prieiga per internet ą: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=747&kas=straipsnis&st_id=3956 10. Žukauskait ė A., Imaginary Identities In Contemporary Lithuanian Art , Art and Research, Vol. 2, No1, Summer 2008 , prieiga per internet ą: http://www.artandresearch.org.uk/v2n1/zukauskaite.html

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

3 CIKLO TEM Ų APIBENDRINIMAS. Rekomenduojama atsiskaitymo užduotis „Klausiame palygindami“ (žr. 8.4 pried ą).

77

4 CIKLAS. ETNOKULT ŪRINIS DAIL ĖS ASPEKTAS Temos 4.1. Liaudies menas – universalus k ūrybos šaltinis. Lietuvi ų tautodail ės atspindžiai profesionaliosios dail ės raidoje . 4. 2. Tautin ės reminiscencijos ir etnokult ūriniai motyvai šiuolaikin ėje dail ėje . Esminiai žodžiai Etnokult ūra, liaudies menas, tautiškumas, tapatyb ė, lietuviškumas Diskusij ų linkm ės • Kokios visuotinos tiesos „užkoduotos“ liaudies mene? • Kod ėl etnokult ūra domina ši ų dien ų menininkus? Uždaviniai 1. Paaiškinti tautodail ės palikimo unikalum ą ir jo aktualum ą globalizacijos proces ų kontekste. 2. Išskirti reikšmingiausias etnokult ūrines įtakas, tur ėjusias didžiausi ą poveik į Vakar ų dail ės raidai. 3. Analizuojant ir lyginant skirtingus pavyzdžius, nustatyti lietuvi ų liaudies meno ir m ūsų profesionaliosios dail ės paraleles. Laukiami rezultatai . Mokiniai geb ės: 1. Įvertinti etnokult ūrini ų tendencij ų k ūrybin ę t ąsą dabarties dail ės reiškiniuose. 2. Apibendrinti liaudies meno ir primityviosios dail ės raiškos patirt į modernizmo raidos kontekste. 3. Kritiškai apm ąstant tautiškumo dail ėje klausim ą, suformuluoti ši ų dien ų meno principus. DVD film ų fragmentai 15.2 Rezervin ė užduotis Klas ės apklausa: lietuviškum ą simbolizuojantys dail ės k ūriniai . Kiekvienas mokinys surašo po penkis, jo manymu, labiausiai lietuvišk ą dvasi ą įkūnijan čius pavyzdžius ir juos pagal svarb ą įvertina balais nuo 5 iki 1 (ryškiausiam pavyzdžiui daugiausia bal ų). Mokytojas apibendrina rezultatus ant lentos surašydamas visus pamin ėtus k ūrinius ir suskai čiuodamas klas ės duotus balus. Bendrai aptariame savo sprendimus, galvodami apie priežastis, paskatinusias susieti lietuvišk ą tapatyb ę su konkre čia menine forma.

PAMOK Ų PAVYZDŽIAI

4. 1. Liaudies menas – universalus k ūrybos šaltinis. Lietuvi ų tautodail ės atspindžiai profesionaliosios dail ės raidoje . Uždaviniai: − apib ūdinti primityviosios dail ės, japonizmo ir modernizmo raiškos paraleles, 78

− palyginti lietuvi ų liaudies meno ir profesionaliosios m ūsų modernistin ės dail ės k ūrybos principus, − suformuluoti galimus dabarties meno manifesto postulatus. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o iškirti Vakar ų ir Ryt ų meno sankirtas, cikliškus orientalizmo bang ų post ūmius pasaulio dail ės istorijoje, o nustatyti liaudies meno tradicij ų impulsus profesionaliosios dail ės sklaidoje, o įvertinti lietuvi ų dabarties meno savitum ą ir šiuolaikiškum ą kult ūrin ės globalizacijos kontekste. Vaizdin ė medžiaga ‹ DVD film ų fragmentai: 15.2 ‹ Afrikos meno istorija per 5 min , prieiga per internet ą: http://www.5min.com/Video/Learn-About-The-History-of-African-Art-117506533, http://www.youtube.com/watch?v=ZEGp7-2a7lc ‹ Afrikos kauk ės, prieiga per internet ą: http://www.africanart.com/africanmasks.aspx ‹ Pikaso „Autoportretas“, „Avinjono merginos“ (abu 1907) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/m50-60/pikaso_did.htm ‹ Afrika ir jos išraiškos bald ų dizaine , prieiga per internet ą: http://menoduobe.com/2009/07/09/afrika-ir-jos-israiskos-baldu-dizaine/ ‹ Vaizduojamasis japon ų menas , prieiga per internet ą: http://web-japan.org/museum/fine.html ‹ Ukiyo-e medžio raižiniai, prieiga per internet ą: http://www.metmuseum.org/toah/hd/ukiy/hd_ukiy.htm ‹ Japon ų medžio raižinys: darbo eiga, prieiga per internet ą: http://woodblock.com/encyclopedia/entries/005_02/005_02.html ‹ Vincento Van Gogo „Rožinis persik ų medis“, „Pakeltas tiltas“ (abu 1888) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/11_20/Vgog_did.htm ‹ Japonizmas , prieiga per internet ą: http://www.metmuseum.org/toah/hd/jpon/hd_jpon.htm ‹ Aborigen ų medžio tapyba, prieiga per internet ą: http://www.aboriginalarts.co.uk/barks.htm ‹ Polinezijos skulpt ūra, prieiga per internet ą: http://www.georgeortiz.com/PACIFIC/index.html ‹ Mikronezijos skulpt ūra, prieiga per internet ą: http://www.metmuseum.org/toah/hd/micr/hd_micr.htm ‹ Karlas Šmitas-Rotlufas „Vyras ir moteris m ėnesienoje“ (1917) , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/s70-90/smidtR_did.htm ‹ Prezentacijos apie Lietuvos men ą, istorij ą, amatus , prieiga per internet ą:

79

http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=194&Itemid=325&lang =lt ‹ Virtuali Antano Gudai čio k ūrybos paroda LDM (2004) , prieiga per internet ą: http://www.ldm.lt/Parodos/Gudaitis.htm ‹ Virtuali Viktoro Vizgirdos k ūrybos paroda LDM (2004) , prieiga per internet ą: http://www.ldm.lt/Naujausiosparodos/V_Vizgirdos_paroda.htm ‹ Paroda „Klasikos ilgesys: Juozo Mik ėno k ūryba tarp Paryžiaus ir Lietuvos“ (2001–2, LDM), prieiga per internet ą: http://www.ldm.lt/Naujausiosparodos/Mikeno_paroda.htm Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kod ėl ieškodami nauj ų meno impuls ų modernistai susižav ėjo Afrikos ir Japonijos daile? Kas bendra tarp primityviosios dail ės ir lietuvi ų liaudies meno? Kuo unikali lietuvi ų liaudies dail ė? Kod ėl per amžius saugomos tautodail ės tradicijos? Kokias iš j ų mes perduosime savo vaikams? D ėl ko nesutaria nacionalistai ir kosmopolitai? Ar šiandienos mene svarbu tautiškai išsiskirti? Pamokos eiga I dalis. Ži ūrėdami 15.2 filmo fragment ą apie Fridos Kalo parodos atidarym ą, atkreipiame dėmes į į Meksikos kult ūrai b ūdingas detales. Kokius etninius ženklus skiriame? Ką galime pasakyti apie giliausius p ėdsakus dail ės istorijoje palikusi ų Europos taut ų – ital ų, pranc ūzų, vokie čių, ispan ų, brit ų – meno ypatumus? Kas yra etnokult ūros pamatas? Nagrin ėjame japon ų, Afrikos ir Okeanijos taut ų meno įtak ą XX a. modernizmui (žr. japonizmo, V. Van Gogo, Pikaso, R. Šmito-Rotlufo ir kt. modernist ų reprodukcijas). II dalis. Lygindami pavyzdžius, analizuojame lietuvi ų liaudies meno įtak ą XX a. lietuvi ų dailinink ų k ūrybai. Kuo jis artimas primityviosios dail ės raiškai? Kod ėl lietuvi ų liaudies menas iki šiol yra daugelio m ūsų dailinink ų įkv ėpimo šaltinis? Lietuvi ų tautodail ės atspindžiai profesionaliosios dail ės raidoje Lietuvi ų liaudies meno pavyzdys Dailininko profesionalo k ūrinys Nam ų ir kl ėč ių durys, kl ėtys Vytautas Kairi ūkštis. Kubistin ė kompozicija . 1921 http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/arc http://test.svs.lt/?Daile;Article(5640);print hitektura1.htm , Vladas Dr ėma . Vir ėja . 1928 http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/uki http://exhibitions.arts.lt/blog/2010/12/14/v-drema/ niai_pastatai.htm Stasys Ušinskas. Žmogus tarp pj ūkl ų. 1930–2 Lovaties ės http://test.svs.lt/?Daile;Number(44);Article(651) http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/gale rijos/aud_buit_did.htm Reljefas Vienuoli ų darbeliai http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/gale rijos/skulpt_rel_did.htm Koplytstulpi ų galerija Viktoras Vizgirda. Kaimo gatvel ė su koplyt ėle . http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/gale 1939 rijos/m_arch_ks_did.htm http://www.ldm.lt/Naujausiosparodos/V_Vizgirdo s_par.htm

80

Skulpt ūrų galerija Antanas Gudaitis. Natiurmortas su statul ėle . 1930 http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/gale http://www.ldm.lt/Parodos/Gudaitis_1.htm rijos/skulpt_g_did.htm Viktoras Vizgirda. Dievukai . 1935 http://www.ldm.lt/Naujausiosparodos/V_Vizgirdo s_par.htm Leopoldas Surgailis. Siel ų sv ėrėjas. 1973–1988 http://test.svs.lt/?Daile;Number(132);Article(2903 ) Kauki ų galerija Valentinas Antanavi čius. Mitologinis paukštis . http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/gale 1997 rijos/skulpt_k_did.htm http://www.mmcentras.lt/?id=2&lang=lt&Sid=7& style=29&dis = Leopoldas Surgailis. Muzikantai. 1984 http://test.svs.lt/?Daile;Number(132);Article(2903 ) Vaizduojamosios tapybos galerija Augustinas Savickas. Mergait ė su g ėlėmis . 1992– http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/gale 9 rijos/tapyb_g_did.htm http://test.svs.lt/?Daile;Number(98);Article(1933) Grafikos galerija Albina Mak ūnait ė. Iliustracijos V. Kr ėvės pasakai http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/gale „Perk ūnas, Vaiva ir Straublys“ . 1966 rijos/graf_g_did.htm http://menas.lnb.lt/albina_makunaite.htm Aldonos Skirutyt ės 1966–1973 m. grafika http://www.emokykla.lt/svetaines/DaileLietuvoje/ Grafika/Skirutyte/skiru%20.htm Lovaties ės Rimtautas Gibavi čius. Vaikyst ės prisiminimai . http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/gale 1977, 1980 rijos/aud_buit_did.htm http://www.culture.lt/daile/03(1)/sja.htm Kazys Varnelis. Kvadrat ų vestuv ės. 1970 http://www.lnm.lt/fotos/rinkiniai/kvarnelis/b01.jpg Kaz ė Zimblyt ė. Baltas . 1972 http://www.lagalerija.lt/dailininkai/photo.php?pic =213&artist=41&lang=&position=1 Jūrat ė Bagdonavi čiūtė. Ženklai . 2000 http://www.lagalerija.lt/dailininkai/photo.php?pic =26&artist=20&lang=&position=2 Algirdas Petrulis. Vakaro garsai . 2001 http://www.lagalerija.lt/dailininkai/photo.php?pic =165&artist=34&lang=&position=3 Šiaudiniai sodai Algis Griškevi čius. Pavasario linksmyb ės. 2008–9 http://www.ethnicart.lt/index.php?option=co http://algisg.lt/index.php?page=objects&language m_content&task=view&id=68&Itemid=198 =lt http://new.lietuvostautodaile.manosvetaine.lt/ multisites/lietuvostautodaile/images/stories/so dai1.jpg

III dalis . Aptariame nacionalinio savitumo klausim ą kult ūrin ės globalizacijos kontekste. Kuo buvo reikšmingas 1932 m. ARS manifestas? Ar jis aktualus šiandien? Interpretuojame arsinink ų manifeste akcentuotas mintis apie b ūtinyb ę moderninti lietuvi ų dail ę, pl ėtojant pasaulinius meno pasiekimus, ir nor ą išlikti savitiems, remiantis lietuvi ų liaudies meno palikimu. Grup ėse rašome savo meno manifest ą, atsižvelgdami į dabartin ę lietuvi ų dail ės 81 situacij ą ir asmenines meno vertybes. Atsižvelgdami į mokini ų grup ės dyd į numatome šias veiklas: laikrodininkas – kontroliuoja darbo laik ą (savarankiškam darbui skiriama apie 15–20 min, vieno manifesto pristatymui ir aptarimui – apie 10 min), stebi kit ų grupi ų veikl ą; redaktorius – užrašo ir suredaguoja pagrindines mintis; oratorius – žodžiu pristato grup ės manifest ą viešam aptarimui; id ėjų generatorius/-iai – iškelia grup ės svarstymui kuo daugiau id ėjų, si ūlo grup ės pavadinim ą. ARS manifestas , paskelbtas pirmosios Ars grup ės parodos leidinyje-kataloge 1932 m. Kaune (iš kn.: Umbrasas J., Kun čiuvien ė E., 1980, p. 200–201) Nuogoj ir skaudžiai apleistoj dirvoje atsirandame mes. Pro amži ų akinius matom tolumoj didži ą meno kult ūrą. Sm ūtkeliai, pasakos, dainos. Aukšti, savo gl ūdumoj didžius mums pavyzdžius sukaup ę, muziej ų sienose jau pasl ėpti ar paprasto m ūsų sutem ų v ėjo baigiami graužti, meno palaikai. Nenutildomas troškimas darb ą prad ėti iš naujo. Neslepiam nuo sav ęs, kaip tai sunkus darbas ir kaip jaunos, dar nesukauptos m ūsų j ėgos. Pasaulis, ypa č m ūsų tauta, prad ėjo nauj ą epoch ą. Po ištis ų penki ų šimtme čių mes v ėl patenkam į Europos taut ų didži ąsias kult ūros lenktynes. Apsidair ę aplinkui, įsitikinam, kad nebuvimas gilesni ų meno ieškojim ų arba seniai nud ėvėtų meno form ų pam ėgdžiojimas m ūsų men ą žudo. Mes pasiryž ę šiai atgimstan čios t ėvyn ės epochai tarnauti ir kurti šios epochos stili ų. Meno kūrinys – nauja gyvenimo realyb ė. Mes trokštam praturtinti m ūsų gyvenim ą naujom vertyb ėm. Mes siekiam bendradarbiauti su kitom tautom, įnešdami į bendr ą meno lobyn ą m ūsų tautos dvasi ą atitinkan čius darbus. Pripaž įstam ši ų dien ų formalinius meno užkariavimus, nes jie teikia mums daugiau kūrybin ės laisv ės. Bet neuždedam savo dalyviam iš anksto nustatyt ų meno dogm ų. Trokštame, kad kiekvienas m ūsų pagal savo individualyb ę, pagal savo nusistatymus tarnaut ų m ūsų krašto meno kult ūrai. Užuojauta tiems, kurie nemurm ėdami net prisitaiko nusistov ėjusiam skoniui. Nemaloniai esam nusteb ę, matydami, kaip pataikaujama įvairiom, su menu nieko bendro neturin čiom id ėjom. Gerai numanom, kokiais keistais žvilgsniais mus sutiks. Bet vis d ėlto pradedam. Pasirašo: Galdikas / Gudaitis / Jonynas / Kulakauskas / Mik ėnas / Samulevi čius / Steponavi čius / Vizgirda. Viešai pristatome grupi ų darb ą. Aptariame, kieno „manifestuose“ labiausiai išpl ėtota arsinink ų pozicija, t.y. pateikta vizija, kaip b ūnant šiuolaikiškiems nepranykti pasaulio meno platyb ėse. Iškeliame tautin ės tapatyb ės klausim ą, kur į aiškinsim ės kit ą pamok ą. Į(si)vertiname užduot į. Si ūlomi vertinimo kriterijai / balai: už manifesto id ėjų originalum ą ir šiuolaikiškum ą 0 – 3

82 balai; už manifesto kalbos vaizdum ą ir tinkamai parinkt ą grup ės pavadinim ą 0 – 3 balai; už viešam aptarimui žodžiu pristatyt ą grup ės manifest ą ir atsakymus į klausimus 0 – 2 balai; už laiku atlikt ą užduot į 0 – 2 balai. Atskiros grup ės darbo įsivertinimui si ūlome „pyrago“ princip ą: kiekvienas narys piešia „tort ą“ ir j į skirsto skirtingais „gabalais“ pagal, jo manymu, atskiro nario (ir savo) ind ėlį. Žodyn ėlis V Liaudies menas – kolektyvinio meno r ūšis, skirta vietin ės bendruomen ės praktin ėms bei estetin ėms reikm ėms tenkinti. Tai kaimo kult ūros apraiška (dažniausiai valstie čių, provincijos amatinink ų k ūryba), kuriai b ūdinga išraiškos b ūdų paprastumas, universalumas ir tradicij ų saugojimas. V Tautodail ė – liaudies meno sinonimas. V Tautinis stilius – XIX a. pab. – XX a. pr. paplitusios id ėjin ės k ūrybin ės tendencijos, siejamos su nacionaline savimone, siekiu pl ėtoti etnin ės kult ūros tradicijas ir išsaugoti tautin į savitum ą. V Primityvioji dail ė – neeuropietišk ų kult ūrų (pavyzdžiui, Afrikos, Okeanijos) dail ė, kuria ypa č žav ėjosi modernizmo kryp čių (kubizmo, ekspresionizmo etc.) atstovai. V Japonizmas – japon ų meno ir amat ų įtaka Europos dailei. Informacijos šaltiniai 1. Aborigen ų menas , prieiga per internet ą: http://www.dreamweb.nl/englishflash.htm 2. Aborigen ų menas tinklapyje „Aboriginal Art Online“ , prieiga per internet ą: http://www.aboriginalartonline.com/index.php 3. Aborigen ų tapybos metodai, prieiga per internet ą: http://www.ehow.com/info_8248487_traditional-aboriginal-painting-methods.html 4. Afrikos menas tinklapyje , prieiga per internet ą: http://arthistoryresources.net/ARTHafrica.html 5. Afrikos menas tinklapyje „AfricanArt.com“ , prieiga per internet ą: http://www.africanart.com/index.aspx 6. Afrikos meno muziejus Niujorke , prieiga per internet ą: http://www.africanart.org/about/ 7. Azijos menas , prieiga per internet ą: http://arthistoryresources.net/ARTHjapan.html#general 8. Azijos menas Hjustono vaizduojamojo meno muziejuje , prieiga per internet ą: http://mfah.org/art/collections/arts-of-asia/ 9. Azijos menas Mineapolio dail ės instituto kolekcijoje , prieiga per internet ą: http://www.artsmia.org/art-of-asia/ 10. Internetin ė svetain ė „Balt ų Atlantida“ , prieiga per internet ą: http://www.sarmatija.lt/index.php/ 11. Internetin ė svetain ė „Ethnicart.lt“ , prieiga per internet ą: http://www.ethnicart.lt/index.php?lang=lt 12. Girnius J. Meno tautiškumo klausimu (1973, Aidai) , prieiga per internet ą:

83

http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=857&Itemid=125 13. Japonijos menas, prieiga per internet ą: http://arthistoryresources.net/ARTHjapan.html#japan 14. Lietuvi ų etnin ės kult ūros draugija , prieiga per internet ą: http://www.etnokultura.lt/ 15. Lietuvos tautodailinink ų s ąjunga , prieiga per internet ą: http://new.lietuvostautodaile.manosvetaine.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=8 4&Itemid=7 16. Metropoliteno muziejus Niujorke , prieiga per internet ą: www.metmuseum.org 17. Mokomoji dail ės programa ARS 2, 3 , prieiga per internet ą: mkp.emokykla.lt/ars/ 18. Nacionalinis Afrikos meno muziejus , prieiga per internet ą: http://africa.si.edu/index2.html 19. Okeanijos menas , prieiga per internet ą: http://arthistoryresources.net/ARTHpacific.html 20. Ukiyo mokykla , prieiga per internet ą: http://www.all-art.org/history330-5.html 21. Umbrasas J., Kun čiuvien ė E., Lietuvi ų dailinink ų organizacijos 1900–1940 , Vilnius: Vaga, 1980. 22. Virtualus japon ų meno muziejus , prieiga per internet ą: http://web-japan.org/museum/menu.html

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

4. 2. Tautin ės reminiscencijos ir etnokult ūriniai motyvai šiuolaikin ėje dail ėje . Uždaviniai: − apžvelgti nacionalini ų kult ūrų atgarsius postmodernizmo dail ėje, − išskirti istoriškai-geografiškai apspr ęstus spalvos ir formos kodus skirtingose etnokult ūrose, − įvertinti tautin ės tapatyb ės ženkl ų sistem ą šiuolaikini ų lietuvi ų meninink ų k ūryboje. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o nustatyti etnokult ūrinius savitumus šiuolaikiniuose dail ės k ūriniuose, o palyginti skirting ų nacionalini ų kult ūrų spalv ų ir form ų sankirtas, o suformuluoti lietuvi ų tautin ės tapatyb ės bruožus ši ų dien ų dail ės kontekste. Vaizdin ė medžiaga ‹ Anisho Kapooro personalin ė paroda Londono Karališkoje akademijoje (2009), prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=umVSGErfg8E ‹ Anisho Kapooro personalin ė paroda Gugenhaimo muziejuje Niujorke (2010), prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=R-wL06rp_hI

84

‹ Anselmo Kieferio dirbtuv ė (2011) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=J5tPFrthUZA&feature=related ‹ Ilja ir Emilija Kabakovai „Raudonasis vagonas“(1991) , prieiga per internet ą: http://www.ilya-emilia-kabakov.com/index.php/installations/the-red-wagon/interactive- installation ‹ Ilja ir Emilija Kabakovai „Tolerancijos laivas“(2005, 2006), prieiga per internet ą: http://www.ilya-emilia-kabakov.com/index.php/installations/the-ship-of-tolerance/video ‹ Iljos ir Emilijos Kabakov ų k ūryba , prieiga per internet ą: http://www.sprovieri.com/artists/ilya-and-emilia-kabakov/ , http://www.deweergallery.com/artists/28/intro , http://www.liarumma.it/ ‹ El Anatsui k ūryba Blantono meno muziejuje (2011), prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=obBGSIfHmAk&feature=related ‹ El Anatsui „Siena“ (2010), prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=oig4Vsg_8cQ&feature=related ‹ Yinkos Shonibares k ūryba , prieiga per internet ą: http://www.yinkashonibarembe.com/sculpture.html ‹ Art ūro Railos projekto „Žem ės galia“ fotografijos (2005–2008) , prieiga per internet ą: http://www.raila.lt/zemes-galia/#/5 (žr. fotografijos) ‹ Darius Ži ūra „Gustoni ų laikas“ (2004) , prieiga per internet ą: http://www.culture.lt/daile/04%282%29/dzl.htm ‹ Audrius Novickas „ID“ (2004) , prieiga per internet ą: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=747&kas=straipsnis&st_id=3956 ‹ Audrius Novickas „Trispalv ės d ėlion ė“ (2005) , prieiga per internet ą: http://www.cac.lt/lt/exhibitions/past/05/1378 ‹ Aurelija Maknyt ė „V ėliava“ (2002), prieiga per internet ą: http://www.maknyte.com/index.php?/darbai/veliava-2002/ ‹ Konstantino Bogdano (jaun.) „V ėliava“ (2008), prieiga per internet ą: http://ic.ndg.lt/fileadmin/iliustracijos/dokumentai/bogdanas/didesni/Lt_veliava.jpg ‹ I. Ševiakovait ės ir J. Rimkut ės studija „LT identity“(2003–2011) , prieiga per internet ą: http://www.studijalt.eu/lt-identity/ Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kuomet atsiribojame nuo savo tautos istorijos ir papro čių? Ar etnokult ūriniai motyvai yra menininko braižo sud ėtin ė dalis? Kod ėl šiuolaikiniai menininkai kelia tapatyb ės problem ą? Kam reikalinga tautos atmintis? Koki ų menini ų id ėjų gal ėtume pasisemti iš m ūsų etnokult ūros? Ar daug

85 tautin ės simbolikos element ų mokyklos aplinkoje? Kas sieja etnokult ūrą ir patriotizm ą? Ar tarp meninink ų yra daug patriot ų? Pamokos eiga I dalis. Vakar ų ir Ryt ų etnokult ūrin ės d ėlion ės. Aptariame nacionalin ės kult ūros atspindžius ir universali ą postmodernistinių form ų pl ėtot ę garsi ų šiuolaikini ų pasaulio meninink ų – Anišo Kap ūro (Anish Kapoor), Anzelmas Kyferis (Anselmo Kieferio), Emilijos ir Iljos Kabakov ų, El Anatsui, Jinkos Šonibar ės (Yinka Shonibare) – k ūryboje. Ind ų kilm ės skulptorius, gim ęs Bomb ėjuje, A. Kap ūras nuo XX a. 8 d-me čio gyvena ir dirba Londone. J į domina įgaubti ir išgaubti paviršiai, medžiag ų tvarumo problemos. Menininkas kuria instaliacijas ir objektus iš veidrodini ų pavirši ų, rudinto plieno ir pan. Išskirtinis ankstyv ųjų jo skulpt ūrini ų objekt ų bruožas – ryšk ūs raudoni, m ėlyni ir geltoni pigmentai, kurie gal ėtų b ūti laikomi indiškos kult ūros p ėdsaku. Trapios geometrin ės formos iš „r ėkian čių“ tepli ų smilteli ų ( čia gal ėtume prisiminti kario prieskon į) asocijuojasi ne tik su intensyvi ų spalv ų, sutinkam ų Indijos kasdienyb ėje, pasauliu, bet ir primena grandiozini ų senov ės statini ų konfig ūracijas. Vokie čių tapytojas ir skulptorius A. Kyferis savo ekspresyviuose paveiksluose gilinasi į istorin ę ir mitologin ę tematik ą. Didelio formato paveikslams, kuriuos kartais apdoroja ir kirvio sm ūgiais bei ugnimi, Kyferis vartoja ne tik dažus, bet ir sm ėlį, šiaudus, med į ir stikl ą. Jo k ūriniuose nuolat gr įžtama prie II Pasaulinio karo tragedijos tarsi savotiškos vokie čių tautos atgailos. Pilki, rusvi žem ės tonai, įsp ūdingos fakt ūros sukuria dramatin ę įtamp ą ir skausmo atmosfer ą, kuri dar labiau pabr ėžia žmogaus egzistencijos trapum ą. Kan čios ir vidini ų išgyvenim ų kupina A. Kyferio kūryba artima vokie čių ekspresionizmo tradicijoms. I. Kabakovas, dar sovietme čiu iš Rusijos į Vakarus emigrav ęs menininkas, kartu su žmona Emilija toliau pl ėtoja žmogaus asmenyb ės bendruomen ėje temines parafrazes. J ų k ūriniuose nuolat gr įžtama prie taryb ų sistemos suformuot ų paradoks ų, komunistin ės ideologijos atgarsi ų. Neatsitiktinai I. Kabakovo sociokult ūrin ės instaliacijos (pvz., traukinio vagonas, komunalinis butas, viešas tualetas etc.) sulauk ė didžiulio susidom ėjimo kaip rus ų mentaliteto ir valdžios represij ų atspindys. Afrikie čių meninink ų El Anatsui, J. Šonibar ės k ūriniuose matome egzotiškus motyvus ir sąšaukas su nacionaline tekstile. Margi raštai El Anatsui darbuose sukuriami iš išplokštint ų spalvot ų metalo kamšteli ų pabr ėžia grandiozini ų kompozicij ų unikalum ą. J. Šonibar ė „žongliruoja“ nacionalinio kostiumo detal ėmis, pritaikydamas jas europietišk ų k ūrini ų variacijoms. Ryškios intensyvios spalvos, ak į r ėžiantys j ų kontrastai sukuria nepakartojamas ritmines strukt ūras. Akcentuojame nat ūral ų, labai betarpišk ą nacionalini ų kult ūros bruož ų integravim ą. Visi min ėti menininkai savo tautos istorinius ir etninius motyvus organiškai susieja su šiuolaikinio meno formomis, tod ėl tautinius savitumus ne tiek akivaizdžiai deklaruoja, kiek išjau čia, išgyvena.

86

II dalis. Etnokult ūriniai motyvai šiuolaikin ėje lietuvi ų dail ėje . Nagrin ėjami A. Railos fotografijos, D. Ži ūros ir A. Novicko video filmai, pl ėtojantys tautinio identiteto problemas, atskleidžiantys istoriografinius regiono savitumus. Ži ūrime šiuolaikines ironiškas tautin ės simbolikos (v ėliavos) interpretacijas, ieškome lietuviškosios tapatyb ės ženkl ų Audriaus Novicko, Aurelijos Maknyt ės ir Konstantino Bogdano (jaun.) k ūryboje, Ievos Ševiakovait ės ir Jolantos Rimkut ės kolekcijoje „LT identity“. Art ūras Raila • Projekto „Žem ės galia“ fotografijos . 2005–2008 Projekto dal į sudaro septyni ų didelio dydžio spalvot ų fotografij ų ciklas: „ Ąžuolas“, „Pilkapis“, „Up ė“, „Mokas“, „Alkas“, „Akmenys“, „Šaltinis“. Tai švent ų pagonišk ų simboli ų galerija, kuriose fiksuojamas gamtos grožis, perteikiamas energetinis gamtos ir žmogaus santykis, erdv ės ir vietos sakralumas. Darius Ži ūra • Gustoni ų laikas. 2004, video, 120 min Šiame projekte pateikiama 60 Gustoni ų (Pasvalio r., Jonišk ėlio sen.) kaimo gyventoj ų portret ų, trunkan čių po vien ą minut ę. Audrius Novickas

• ID . 2004. DVD filmo trukm ė 5 min Tai lyg ir performanso (menininkas Trak ų pilies fone valgo vienoje l ėkšt ėje serviruotus didžkukul į ir kibin ą) dokumentacija. Valgydamas lietuvi ų ir karaim ų nacionalinius patiekalus, A. Novickas ieško savojo identiteto. K ūrinio autorius yra iš mišrios karaimo t ėvo ir lietuvės motinos šeimos. Jis augo lietuviškos kult ūros dominuojamoje aplinkoje ir tik prieš kelet ą met ų ėmė intensyviau dom ėtis karaim ų kult ūra, etnin ės bendruomen ės gyvenimu. Ta čiau karaim ų kalba ir religija, du svarbiausi etnin ės savasties elementai, autoriui iki šiol lieka nepažin ūs. Tod ėl jis kol kas lieka vartotoju ir tik iš dalies skiriasi nuo turist ų ir pramogautoj ų, kurie atvyk ę į Trakus, svarbiausi ą karaim ų bendruomen ės centr ą, mato turistams skirtus vartotojiškus ženklus – „Kibinai“, „Karaimai“, „Trak ų pilis“, „Vytautas Didysis“, „Senoji Lietuvos didžiosios kunigaikštyst ės sostin ė“. • Trispalv ės d ėlion ė. 2005. Bolivijos, Etiopijos, Lietuvos, Gvin ėjos, Kongo, Senegalo, Benino, Malio, Kamer ūno, Burkina Faso valstybin ės v ėliavos Ši ą instaliacij ą sudaro 10 skirting ų dydži ų v ėliav ų. J ų prototipais yra t ų pasaulio šali ų vėliavos, kurios suformuotos komponuojant tik gelton ą, žali ą ir raudon ą spalvas. Bolivija tapo pirm ąja valstybe pasaulyje, kurioje dar 1888 m. buvo nuspr ęsta nacionaliniu simboliu paversti raudonai geltonai žali ą trispalv ę. Lietuva 1918 m. tapo tre čia šalimi pasaulyje, pasirinkusia trispalv ę, ir iki šiol lieka vienintele Europoje. Antr ąja šalimi, išk ėlusia žaliai geltonai raudon ą 87 vėliav ą, tapo Etiopija 1898 m. Tai virto įkv ėpimo šaltiniu ir prototipu šeštajame-devintajame dešimtme čiuose išsivadavusioms Afrikos šalims: geltonos, žalios ir raudonos kombinacij ą imta vadinti afrikietiškomis spalvomis Pan-African Colors . „Trispalv ės d ėlion ė“ komponuojama vėliavas kabinant viena už kitos tam tikrais intervalais, pagal j ų atsiradimo chronologij ą. Kiekviena vėliau atsiradusi v ėliava yra proporcingai didesn ė už ankstesn ę. Aurelija Maknyt ė • Vėliava . 2001, video ir v ėliavos instaliacija Vilniaus gatv ėse pilie čiams užduodamas klausimas: „kokia spalva jums labiausiai patinka: geltona, žalia ar raudona?“ Atsakantys žmon ės filmuojami ir v ėliau instaliacijoje rodomi viename arba trijuose monitoriuose. Remiantis atsakym ų statistika, pasi ūta Lietuvos v ėliava, kurios spalv ų proporcijos pakitusios: geltona – 25 , žalia – 51, raudona – 24 procentai. Pasi ūta v ėliava eksponuojama šalia rodomo interviu filmo. Konstantinas Bogdanas (jaun.) • Tarpusavy sumaišytos Lietuvos v ėliavos spalvos . 2008 Šis lakoniškas tapybos darbas (drob ė, akrilas, 50 x 70 cm) komentuoja ir tautin ę tapatyb ę, ir Lietuvos tapybos tradicij ą. Paveiksle trispalv ės v ėliavos spalvos sumaišytos į vien ą – taip gauta murzina, neapib ūdinam ų atspalvi ų spalva, kuria tolygiai padengiamas drob ės paviršius. Ieva Ševiakovait ė ir Jolanta Rimkut ė • LT identity. 2003–2011 (aprašas iš menininki ų svetain ės, prieiga per internet ą: http://www.studijalt.eu/lt-identity/ ) „LT identity“ – žinomiausia Ievos Ševiakovait ės ir Jolantos Rimkut ės k ūrybos pakraipa, apr ėpianti ne tik drabužius, j ų dizain ą, bet ir įvairius kasdienius daiktus. Visa šiuose daiktuose atspindi dizaineri ų tik ėjim ą, jog čia ir dabar kuriame patys save – naujos tapatyb ės lietuv į, kurio kišen ėse telpa ir pagarba praei čiai ir dr ąsus žingsnis ateities link. „LT identity“ suburta komanda savo darbais siekia analizuoti esam ą kult ūrin ę Lietuvos pilie čių patirt į, ieškoti nauj ų simboli ų, šiuolaikini ų tapatumo ženkl ų, k ūrybiškai juos interpretuoti bei formuoti pozityv ų Lietuvos pilie čių poži ūrį į save. Koks šiuolaikinių meninink ų santykis su etnokult ūra? Kiek giliai juos tai domina? III dalis. Kuo didžiuojam ės? Klas ės apklausa „Kokiais dail ės k ūriniais (arba dailininkais) lietuviai gali didžiuotis?“. Kiekvienas mokinys surašo po 5 atsakymus. Mokytojas apklaus ą apibendrina, įvertindamas klas ės atsakym ų įvairov ę ir galimas j ų priežastis. Žodyn ėlis V Identitetas (lot.buvimas) yra tapatyb ė, žmogaus arba daikto savybi ų visuma, pagal kuri ą jis yra atpaž įstamas, atskiriamas nuo kit ų. Pvz., tautinis identitetas, d ėl kurio mokslininkai gin čijasi: vieni teigia, kad tai istoriškai nulemta asmens savyb ė, kiti mano, kad jis kinta, kadangi asmuo 88

pats gali pasirinkti savo tautiškum ą. Apskritai ši s ąvoka išreiškia asmens geb ėjim ą apib ūdinti save, atsakant į klausim ą „kas aš esu?“ ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. V Patriotas – žmogus, mylintis savo t ėvyn ę, atsidav ęs savo tautai, pasiryž ęs jai aukotis. V Performansas – postmodernistinio meno r ūšis: iš anksto apgalvotas, dažniausiai pagal griežtą scenarij ų vykstantis veiksmas, kurio pagrindin ė išraiškos priemon ė – paties menininko k ūnas. Informacijos šaltiniai 23. Akstinavi čiūtė I., Petraityt ė D. Lietuvi ų tautin ės tapatyb ės simbolini ų komponent ų konfig ūracijos, Filosofija. Sociologija, 2007 T. 18 , prieiga per internet ą: http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Filosofija/fil72/4.pdf 24. Baltiškosios kult ūros tapatyb ės paieškos. Ar ūno Gel ūno ir Reino Raudo pokalbis, Dail ė, 2006 Nr.2, prieiga per internet ą: http://test.svs.lt/?Daile;Number(156);Article(3497) 25. Konstantino Bogdano (jaun.) k ūrybos pristatymas NDG , prieiga per internet ą: http://ic.ndg.lt/index.php?id=263 26. Dail ės žodynas , Vilnius: VDA leidykla, 1999. 27. Dilyt ė. I. Darius Ži ūra: laiko tyrimas , Dail ė, 2004 Nr. 2, prieiga per internet ą: http://www.culture.lt/daile/04%282%29/dzl.htm 28. Jasmontas A. G. Asmens tautiškumas: reikm ė ar poreikis. Santalka. Filosofija, 2009 T. 17 , prieiga per internet ą: http://www.tpa.vgtu.lt/upload/filosof_zurn/santalka_t17_nr1_61- 68_jasmontas.pdf 29. Iljos ir Emilijos Kabakov ų svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.ilya-emilia-kabakov.com/ 30. Anisho Kapooro svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.anishkapoor.com/ 31. Anselmo Kieferio k ūriniai Tate kolekcijoje , prieiga per internet ą: http://www.tate.org.uk/servlet/ArtistWorks?cgroupid=999999961&artistid=1406&page=1 32. Aurelijos Maknyt ės svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.maknyte.com/ 33. Mokomoji dail ės programa ARS 3 , prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/default3.htm 34. Art ūro Railos k ūrybos pristatymas (NDG informacija) , prieiga per internet ą: http://www.ic.ndg.lt/index.php?id=190 35. Termin ų žodynas , prieiga per internet ą: http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/I/identitetas Mokytojo užrašai ir pastabos ...... 4 CIKLO TEM Ų APIBENDRINIMAS. Rekomenduojama atsiskaitymo užduotis „Lyginamoji interpretacija: liaudies meno ir modernizmo kryp čių įtaka XX a. 3 – 4 d-me čio lietuvi ų dailinink ų k ūryboje“ (žr. 8.5 pried ą).

89

5 CIKLAS. DAIL Ė IR MEDIJOS Temos 5. 1. Tarpdiscipliniškumas šiuolaikiniame lietuvi ų mene . 5. 2. Šiuolaikin ės technologijos postmodernizmo dail ėje . Esminiai žodžiai Medijos, tarpdisciplininis menas, skaitmenin ės technologijos, virtuali erdv ė, interaktyvumas Diskusij ų linkm ės • Kod ėl šiandien paplinta skirting ų šak ų mokslo ir meno hibridai? • Kaip naujos technologijos veikia meno id ėjas ir formas? Uždaviniai 1. Apžvelgti technologini ų naujovi ų kryptis ir j ų įtak ą nauj ų meno form ų atsiradimui. 2. Apibr ėžti interaktyvaus meno poveikio lauk ą ir publikos dalyvavimo jame principus. 3. Analizuojant virtualios menin ės erdv ės apraiškas, išskirti tikrov ės modeliavimo kryptis. Laukiami rezultatai . Mokiniai geb ės: 1. Apib ūdinti medij ų meno sklaidos bruožus ir raiškos ypatumus šiuolaikini ų technologij ų kontekste. 2. Paaiškinti ži ūrovo elgesio priežastis stebint tradicin ės ir skaitmenin ės formos k ūrinius. 3. Įvertinti šiuolaikini ų technologij ų atveriamas nauj ų menininko „ įranki ų“ galimybes. Rezervin ė užduotis Sąvokos „medij ų menas“ saul ė. Centre kiekvienas mokinys užrašo nebaigt ą sakin į: Sąvoka „medij ų menas“ man reiškia... Aplink ši ą „saul ę“ nubr ėžia 7–8 „spindulius“, kuri ų gale parašo viduryje esan čio sakinio pabaig ą. Mokytojas rengia kolektyvin į atsakym ų aptarim ą.

PAMOK Ų PAVYZDŽIAI

5. 1. tema. Tarpdiscipliniškumas šiuolaikiniame lietuvi ų mene . Uždaviniai: − paaiškinti šiuolaikinio meno tendencijas, grindžiamas bendradarbiavimo id ėja, − apžvelgti keli ų disciplin ų jungtimi paremtus lietuvi ų meninink ų projektus, − apib ūdinti ži ūrovo dalyvavimo projekte strategijas. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o apibr ėžti naujas šiuolaikinio meno komunikavimo galimybes, o palyginti įvairius meninink ų projektinius bandymus, pagr įstus keli ų disciplin ų sinteze, o apibendrinti ži ūrovo kaip aktyvaus projekto dalyvio potyrius. Vaizdin ė medžiaga

90

‹ Robertas Antinis „Piršt ų galimyb ės“, Atminties įspaud ų saugykla“ (abu – 2002) , prieiga per internet ą: http://www.ciurlionis.lt/muziejus-neregiui ,http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008- 04-04-robertas-antinis-juodo-kubo-gelmeje/3903 ‹ Robertas Antinis „Kelias“ (2007, Kauno paveiksl ų galerija) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=oKQGWnJsox0 ‹ Nomeda ir Gediminas Urbonai „Pro-testo laboratorija“ (2005) , prieiga per internet ą: http://www.vilma.cc/LIETUVA/en_index.php?l=LT&mid=189 ‹ Andrius Rugys „PB8_001_V, 2006“ , prieiga per internet ą: http://www.pb8.lt/pb8.php?l=lt&n=289 ‹ Egl ė Budvytyt ė, Goda Budvytyt ė, Ieva Misevi čiūtė „The Joy Is Not Mentioned“ (2007) , prieiga per internet ą: http://ic.ndg.lt/index.php?id=154 ‹ Coro Collective (Egl ė Budvytyt ė, Goda Budvytyt ė, Ieva Misevi čiūtė) „Raidyno pamoka“ (2009) , prieiga per internet ą: http://www.smartprojectspace.net/exhibitions/59.xml?artist=1801&work=2477 ‹ Art ūras Raila „Žem ės galia. Mitologinis Vilnius“ (2008, ŠMC) , prieiga per internet ą: http://www.raila.lt/zemes-galia/#/6 ( atverti „paroda“ → „Sal ėje #3“) ‹ Indr ė Klimait ė „Lietuviškos valgykl ų kult ūros atgimimas“ (2009) , prieiga per internet ą: http://www.kompotas.lt/lt/ Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kokios socialin ės problemos domina šiuolaikinius lietuvi ų menininkus? Su koki ų sri čių specialistais ir visuomen ės grup ėmis jie daugiausia bendradarbiauja? Kaip ir kod ėl naudojamos skirting ų dalyk ų tyrim ų patirtis? Kokiems k ūrybos elementams menininkai teikia pirmenyb ę? Kam reikalingas tarpdisciplininis menas, kieno interesus jis tenkina? Kaip vertinti tokius meno projektus? Ar galime „pasverti“ id ėją? Pamokos eiga I dalis. Bendradarbiavimo laukas šiuolaikiniame mene . Nusakome tarpdiscipliniškumo sąvok ą. Nuo XX a. septintojo dešimtme čio išpopuliarėja meninink ų bendradarbiavimo su kit ų sri čių kūrėjais, mokslininkais, visuomen ės atstovais praktika. Taip menininkai ne tik reaguoja į socialinius bei politinius poky čius, atrasdami naujus ryšius su meno suvok ėjais, bet ir formuoja aktyv ų individ ą, kuris dalyvaudamas šiame procese įgauna galios, išsilaisvina ir ima keisti tikrov ę. II dalis. Tarpdisciplininiai lietuvi ų meninink ų projektai . Nagrin ėjame lietuvi ų meninink ų kūrinius ir projektus, kuriems b ūdingas tarpdiscipliniškumas, aptariame, kiek j ų sumanymai yra aktual ūs kiekvienam asmeniškai ir m ūsų bendruomenei. Robertas Antinis (visos citatos iš – Baranauskait ė A., 2008) • Piršt ų galimyb ės. 2002

91

„Piršt ų galimyb ėse“ intriga – tai judesys... Tos intrigos labai mažyt ės: pirštas su pirštu susitinka, prasilenkia ir t. t. Situacija turi b ūti šmaikšti. Šiuolaikiniame mene be šmaikštumo, be sąmojo ne įmanoma. Lygiai taip pat svarbus nelauktumas, netik ėtumas, informatyvumas – vieno sluoksnio nebeužtenka. /.../ Man lipdant „Piršt ų galimybes“, dirbtuv ėje lank ėsi nereg ė mergait ė vardu Rasa. Papraš ė papasakoti ir parodyti, k ą darau. Ji ne tik pamat ė ir suprato, kas tai yra, bet ir suk ūrė tiems piršt ų judesiams savotiškas miniati ūras, noveles – tarytum siužet ą teatrui. „Piršt ų galimyb ėms“ perprasti reikalingas laikas – kad įvykt ų tam tikra jungtis, komunikacija arba, atvirkš čiai, prieštaravimas. Juk patys neregiai sako: „Aš matau“. Man svarbu ne tik kad jie suprast ų, apie k ą kalbu, – noriu palikti vietos j ų pa čių mintims ir jausmams.“ • Akys . 2001, bendras projektas su aklaisiais vaikais „Neregi ų mokykloje vaikams pasi ūliau piešti po vien ą ak į. Pasakojau, kaip ji atrodo, jie lyt ėjo savo, mano akis. M ūsų bendravimas ir bandymas išsiaiškinti buvo viena menin ės akcijos dali ų. Tada jie ėmė durstyti tas akis brailiškai. Truput į matantys – ar čiau tiesos, o t ų, kurie nemato visai, sukurti abstrakt ūs vaizdai buvo įdomiausi... Tada tas akis suporavau ir padariau instaliacij ą. Dalyvavau keliose parodose. Paskutin ė vyko Bolonijoje, tarptautin ėje meno mug ėje. Šalia ekspozicijos buvo parašyta, kad sumanymas mano, bet projekt ą realizavo tokie ir tokie vaikai... Tai buvo milžiniškas renginys, dalyvavo 200 galerij ų iš viso pasaulio. Aišku, kai kas tik praeidavo pro šal į, bet kiti sustodavo, o kai kurios moterys net apsiverkdavo... Tos, kurios pajuto, kad tai akli vaikai ži ūri į mus. Dal į šio ciklo darb ų įsigijo vienas šiuolaikinio meno muziejus. Man tai buvo didel ė satisfakcija, nes kartais reikia objektyvesnio patvirtinimo, kad kažk ą padarei ne veltui.“ • Kelias . 2007, bendras k ūrinys su Kauno akl ųjų ir silpnaregi ų ugdymo centro mokine Indre Gaškaite „Darb ą „Kelias“ suk ūriau kartu su šešiolikmete nerege Indre Gaškaite. 60 metr ų atkarpoje vyksta mudviej ų paroda-dialogas. /.../ Indr ė apako keturi ų m ėnesi ų. Ji gieda Gertr ūdos bažnyt ėlėj, netoli nuo mano dirbtuv ės, ir kart ą mudu paskyr ėme pasimatym ą pusiaukel ėje. Ži ūriu – ateina, dar už ger ų dvidešimt trisdešimt metr ų, o jau šypsosi. Sakau, kaip čia yra, juk stoviu vietoje ir tyliu. O Indr ė man: „Aš jau čiu...“ Nežinau, kelintas tai poj ūtis.“ Nomeda ir Gediminas Urbonai 2006-ųjų m. Kvandžiu (Gwangju, P. Kor ėja) bienal ėje Nomedos ir Gedimino Urbono projektas-instaliacija „Pro-testo laboratorijos archyvas, 2005–2006“ laim ėjo special ųjį priz ą, skirt ą užsienio meninink ų darbams. Tai t ęstinis projektas, kritikuojantis ir besipriešinantis vieš ųjų erdvi ų privatizavimui postkomunistin ėje visuomen ėje. Pagrindin ė protesto „Už Lietuv ą“ ašis – kova prieš „Lietuvos“ kino teatro uždarym ą v ėliau tapo bendruomeninio jud ėjimo ir pilietin ės iniciatyvos

92 pamatu. „Pro-testo laboratorijoje“ dirbama su reikalavimo gr ąžinti erdv ę id ėja. Autorius dominanti tema yra identitetas, architekt ūra ir politika, bet svarbiausia – erdv ė, privati ir vieša. „Lietuvos“ kino teatre buvo inicijuota speciali laboratorija VILMA ( Vilnius Interdisciplinary Lab for Media Arts ), kuri generavo ir įrašin ėjo galimas (ir negalimas) pro-testo formas. • Pro-testo laboratorija . 2005 (aprašas iš projekto svetain ės, prieiga per internet ą: http://www.vilma.cc/LIETUVA/en_index.php?l=LT&mid=189)OD ĖL Pro-testo laboratorija ieško ir tyrin ėja galimas (ir negalimas) protesto formas. Protesto kuris susikaup ęs, pritvink ęs, ta čiau dar ne įvardintas, neišsakytas, vis dar ieškantis savo formos, formato ir balso. Protesto prieš kontrol ę, m ūsų pa čių ne įgalum ą ir pasyvum ą.. Protesto prieš m ūsų nesugeb ėjim ą protestuoti prieš nediskutuotin ą vienos sistemos scenarij ų. /.../ KAS Pro-testo laboratorija kvie čia Lietuvos pilie čius pasi ūlyti galimus protesto scenarijus. Scenarijaus pateikimo forma gali b ūti bet kokia: garso arba vaizdo interviu, tekstai, schemos, plakatai, performansai ir kitos pilie čių troškimus įgyvendinan čios išraiškos, galiausiai tokio scenarijaus negalimumo aplinkyb ės, kontekstai ir priežastys. /.../ KAIP Laboratorijos erdv ėje įsik ūrusi ą komand ą sudaro b ūrys jaun ų žmoni ų, student ų iš LMA mokomosios kino ir TV studijos, LMA teatro ir kino fakulteto, VU kino klubo, ASK – architekt ūros student ų klubo, bendruomeninio jud ėjimo „Erdv ės mieste“, vilma.cc , cac/tv ir vis ų norin čių bendradarbiauti režisuojant, įgyvendinant, filmuojant ir montuojant pro-testo akcijas. Galimos „viešos erdv ės gr ąžinimo“ akcijos: d ėl „Lietuvos“, d ėl „Vilniaus“, d ėl „Žalgirio (baseino)“, d ėl „Pionieri ų r ūmų“, dėl „Sporto ir Kult ūros (r ūmų)“ ir t.t. ir t.t. Andrius Rugys • PB8_001_V, 2006 „Nor ėdamas išsieksportuoti pakvie čiau man įtak ą dariusius draugus sukurti po garso k ūrin į Vilniaus miestui, v ėliau juos miksavau į „vien ą“... tokiu b ūdu aplinkos gars ų įrašin ėjimo metod ą perk ėliau į asmenin į (žmogišk ąjį) lygmen į (vietoje gatv ėje rast ų gars ų surinkau draugus ir išgrojau į gatv ę)...“ – savo svetain ėje (http://www.pb8.lt/pb8.php?l=lt&n=289) teigia menininkas. Autorius, b ūdamas tarpininkas tarp projekto dalyvi ų, „ įgarsina“ kelion ę: transliuoja garso takeli ų kompiliacij ą troleibuse, kursuojan čiame specialiu maršrutu Vilniaus gatv ėmis. Coro Collective – Egl ė Budvytyt ė, Goda Budvytyt ė, Ieva Misevi čiūtė • The Joy Is Not Mentioned, Cat’s Pyjamas Playing Bingo With You . 2007 (aprašas iš NDG archyv ų, prieiga per internet ą: http://ic.ndg.lt/index.php?id=154 ) Tris renginio vakarus įvairiose miesto erdv ėse susik ūrė migruojan čios šoki ų aikštel ės, palaikomos specialios radijo programos, kurios metu buvo leidžiama muzika, skaitomos šoki ų

93 instrukcijos ir fiktyvios naujienos. Žmon ėms įsijungus radijo program ą savo automobiliuose, vyksmas tarsi virusas pasklido vienu metu skirtingomis kryptimis. Viena ŠMC sali ų buvo paversta atvira radijo studija, kurioje buvo galima klausyti iš anksto įrašyt ų radijo program ų, įrašyti savo programas ar naršyti korteles su tekst ų ištraukomis - konceptualiomis nuorodomis į projekt ą. • Raidyno pamoka ( Vocabulary Lesson ). 2009, videoklipas (aprašas iš ŠMC archyv ų, prieiga per internet ą: http://www.cac.lt/lt/exhibitions/past/10/3990 ) Šiame k ūrinyje devintojo dešimtme čio afroamerikie čių subkult ūra susiduria su sovietiniu modernizmu, kurio pastat ų fone Coro Collective atlieka sav ąją vogue šokio versij ą. Vogue yra labai stilizuotas modernus šokis, kuriame naudojamos siluet ą pabr ėžian čios fotomodeli ų bei „egiptietiškos“ pozos ir „kampuoti“, gimnastiniai k ūno judesiai. Jo pavadinimas pasiskolintas iš „Vogue“ žurnalo, o pats šokis atsirado devintajame dešimtmetyje Niujorko g ėjų ir transvestit ų subkult ūroje. Viena pagrindini ų šios subkult ūros s ąlyg ų – nuolat rituališkai patvirtinamas įsitikinimas, kad asmuo gali tapti tuo, kuo įsivaizduoja es ąs (kino žvaigžde, fotomodeliu ar niekuo neišsiskirian čia mokinuke), nes status ą visuomen ėje didžia dalimi lemia išvaizda. Tokia logika – pavadinkime j ą vogue logika – buvo svarbi ir kuriant š į vaizdo klip ą bei dain ą. Jei asmuo gali transformuotis į raid ę, tada tik ėtina, kad ir raid ė gali transformuotis į kažk ą kito, o pastatai gali b ūti (at)kuriami vadovaujantis ne techniniais br ėžiniais, o muzikine partit ūra, ar ne? „Raidyno pamoka“ gali b ūti interpretuojama kaip pasaka, kuri dekonstruoja architekt ūros fig ūras paversdama jas sfinksin ėmis raid ėmis, kurios „dar tobulina savo tobulyb ę“. Art ūras Raila • Žem ės galia. 2005–2008 (aprašas iš NDG archyv ų, prieiga per internet ą: http://www.ic.ndg.lt/index.php?id=190 ). A. Raila bendradarbiauja su geofizin ės energijos ekspertais Vaclovu Mikailioniu ir Viliumi Gibavi čiumi – alternatyvi ų bendruomeni ų, kurios siekia gilesnio aplinkos supratimo ir pažinimo, žinovais. Naudodamiesi liaudies išmintimi, jie nustato ir pažymi Žem ės energetinius laukus. Menininko kvie čiami, energetikai ištyrin ėja meno institucij ų pastatus, miestus ar kitas vietoves, kuriose vyksta projektas ir sudaro energijos tek ėjimo sraut ų jose žem ėlapius. Projekt ą sudaro ciklas ikonini ų fotografij ų, kuriose fiksuojamas gamtos grožis bei gamtos ir žmogaus santykis, geofizin ės energijos ekspert ų sudarytas žem ėlapis, pateikiantis kitok į nei mums įprasta miesto ir institucijos erdv ės „perskaitym ą“ ir performansas (priklausomai nuo projekto įgyvendinimo vietos). Indr ė Klimait ė • Lietuviškos valgykl ų kult ūros atgimimas . 2009 (aprašas iš projekto svetain ės, prieiga per internet ą: http://www.kompotas.lt/lt/about.php?c=1 )

94

Bendradarbiaudama su istorikais, rašytojais ir fotografais Indr ė tyrin ėja Vilniaus valgykl ų istorijas ir dabartin ę b ūkl ę, žvelgdama į jas kaip į socialini ų santyki ų mezgimosi erdves. Projekto tikslas – naujoje aplinkoje parodyti ir atgaivinti mirštan čią, apleist ą ir prieštaringai vertinam ą valgykl ų subkult ūrą, paskatinti ži ūrovus/lankytojus dom ėtis, suprasti ir įvertinti praeities tradicij ą ir pristatyti j ą kaip kult ūros vertyb ę ši ų dien ų Lietuvoje. Tyrimas tampa produktu, galin čiu įnešti nauj ų v ėjų į mados, produkt ų ir gyvenimo b ūdo dizaino sritis. Surinkti visas valgyklas į vien ą viet ą – tikras išš ūkis. Jei į pagalb ą pasitelksite internet ą ir katalogus – Vilniuje rasite vos 5 valgyklas. Tod ėl pasitelk ę draugus, paž įstamus ir taksistus projekto komanda surinko tikr ą kolekcij ą. Iš pradži ų buvo atliekamas žvalgybinis valgykl ų turas, kurio tikslas gauti kontaktus ir prisistatyti, suplanuoti kitus susitikimus, interviu, fotosesijas. Tod ėl kiekvienos valgyklos v ėliau įvykdytas lankymas – gana tiksliai suplanuotas ir apgalvotas. Fotografei Isabelai atvykus į Lietuv ą, per savait ę aplankomos apie 15 valgykl ų, kiekvienoje j ų praleidžiamos 2 valandos fotografuojant, ragaujant ir bendraujant su darbuotojais. Kiekviena valgykla – tai 200 nuotrauk ų, vienas ar net keli karšti patiekalai ir mažiausiai pusvalandis bendravimo su darbuotojais. Viso projekto metu sp ėjome išgerti daugiau kaip 110 stiklini ų kompoto, o tai yra beveik du kibirai saldaus ir gaivaus g ėrimo. Jei sud ėtume vis ų kalbint ų vir ėjų darbo staž ą, gautume beveik 300 met ų patirties viešojo maitinimo srityje. Visiškas rekordas – 7 aplankytos valgyklos per vien ą dien ą. Vienas ir tas pats žmogus jose ne tik ragavo kompotą, bet ir valg ė karštus patiekalus. Viso projekto metu nesp ėjome sunaudoti n ė pus ės pakuot ės table čių virškinimui skatinti. Taip pat nepriaugome n ė vieno kilogramo valgydami valgyklose 2 savaites be pertrauk ų. III dalis. „M ūsų protesto laboratorija“ . Prieš k ą mes šiandien protestuojame? Kokios b ūna protesto formos? K ūrybin ės-praktin ės užduoties tikslas – grup ėmis interpretuoti protesto id ėją. Si ūlomos protesto kryptys: 1) švietimo reformos, 2) gyvenimas mokykloje, 3) asmenyb ės diskriminacija. Žodyn ėlis V Tarpdisciplininis menas – šiuolaikinio meno r ūšis, pl ėtojanti ir integruojanti į k ūrybos proces ą skirting ų disciplin ų metodus, žinias ir naujas technologijas. Menininkai bendradarbiauja su įvairi ų sri čių specialistais ir mokslininkais, įtraukdami į savo projektus visuomen ės atstovus. V Kompiliacija – ne savo k ūrybos (tyrin ėjimo) rezultat ų, dažnai tik mechaniškai sujungt ų, pateikimas. Informacijos šaltiniai 1. Robert ą Antin į kalbina Raminta Jur ėnait ė (MMC info) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=5RHkjoH-GnY

95

2. Bajarkevi čius T. Sugestyvi vienos raid ės poetika. Coro Collective „Raidyno pamoka“ , Artnews.lt, 2010-06-07, prieiga per internet ą: http://www.artnews.lt/sugestyvi-vienos-raides- poetika-coro-collective-%E2%80%9Eraidyno-pamoka%E2%80%9C-6305 3. Baranauskait ė A. „Robertas Antinis. Juodo Kubo gelm ėje“ , Bernardinai.lt, 2008-04-04, prieiga per internet ą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-04-04-robertas-antinis-juodo-kubo- gelmeje/3903 4. Tarpdisciplininis interneto žurnalas „Balsas“ , prieiga per internet ą: www.balsas.cc 5. Fotografijos, istorijos, žem ėlapiai, Vilnius: Mene, 2007. 6. Kreivyt ė L. Instrukcija: tarpdisciplininis menas , 7 meno dienos, 2011-04-01, prieiga per internet ą: http://www.7md.lt/lt/2011-04-01/tarp_disciplinu/instrukcija_tarpdisciplininis_menas.html 7. Lietuvos dail ė 2000 –2010: dešimt met ų, Vilnius: ŠMC, 2010. 8. Lietuvos tarpdisciplininio meno k ūrėjų s ąjungos tinklapis , prieiga per internet ą: http://www.letmekoo.lt/ 9. Manovich L., Nauj ųjų medij ų kalba , Vilnius: Mene, 2009. 10. Medij ų kult ūros balsai – teorijos ir praktikos , Vilnius: Mene, 2009. 11. Narušyt ė A. Nomeda ir Gediminas Urbonai: balsas iš juodosios d ėžės, Dail ė, 2005, Nr. 1, p. 76 – 81, prieiga per internet ą: http://test.svs.lt/?Daile;Number(44);Article(625) 12. Art ūro Railos k ūrybos pristatymas MMC , prieiga per internet ą: http://mmcentras.lt/?id=2&lang=lt&style=&dis=&Sid=140&cv=1 13. Šapoka K. Keletas pastab ų apie tarpdisciplinin į men ą, Naujasis židinys-Aidai, 2010, Nr. 9–10, p. 334–339, http://www.aidai.lt/?pid=5&id=662 14. Šukaityt ė R. Medij ų menas kaip mokslin ė-eksperimentin ė erdv ė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejai XX a. pabaigoje – XXI a., Menotyra, 2008, Nr. 2(15), p. 50–61, prieiga per internet ą: http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-1002/2008/2/50-61.pdf 15. Tumpyt ė D. Aktualiojo meno raktažodžiai: tarpdiscipliniškumas, medijos ir reliacin ė estetika , Balsas.cc, 2005-10-17, prieiga per internet ą: http://www.balsas.cc/aktualiojo-meno- raktazodziai/

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

96

5.2. tema. Šiuolaikin ės technologijos postmodernizmo dail ėje . Uždaviniai: − apib ūdinti šiuolaikini ų technologij ų lauk ą, taikom ą postmodernizmo dail ėje, − apžvelgti interaktyvi ų meno form ų gyvavimo principus, − apibr ėžti šiuolaikinio meno kryptis, modeliuojan čias tikrov ę ir naikinan čias prigimtinius bei kult ūrinius barjerus. Numatomi rezultatai . Mokiniai geb ės: o išskirti virtualios realyb ės teikiamas galimybes bei jose slypin čius pavojus ir apib ūdinti technologijomis pagr įst ų k ūrini ų meninius bruožus, o palyginti šiuolaikini ų technologij ų bei tradicin ės vizualiosios raiškos priemones, medžiag ų bei įranki ų taikymo spektr ą ir įvertinti novacij ų svarb ą, o aptarti mokslo (matematikos, fizikos, optikos etc.) bei šiuolaikinio meno s ąsajas ir kelti id ėjas dėl naujojo meno perspektyv ų. Vaizdin ė medžiaga ‹ Naderio Tehrani, Gedimino Urbono projektas „Liquid Archive“ (2011, Kembridžas, JAV) , prieiga per internet ą: http://gluk.lt/liquid-archive/ ‹ Usmano Haque‘o projektas „Open Burble“ (2006, Singap ūras) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=g0w7i-xkQNs&feature=player_embedded# ‹ Rafaelio Lozano-Hemmerio „Articulated Intersect“ (2011, Monrealis), prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=caXoKOssq_w ‹ Fasado „šokis“ („Kiefer Technic Showroom“, arch. Ernstas Giselbrechtas + Partner Architektur, 2008, Austrija) , prieiga per internet ą: http://www.interactivearchitecture.org/kiefer-technic-showroom-facade.html ‹ Nam June Paikas „TV Buddha“ (1974) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=8s6imG7UJ1Q ‹ Steina ir Woody Vasulka „Calligrams“ (1970) , prieiga per internet ą: http://www.ubu.com/film/vasulka_calligrams.html ‹ Interaktyv ūs erdviniai projektai (papildoma realyb ė ir išmanieji įrenginiai) , prieiga per internet ą: http://www.spatialrobots.com/ ‹ SENSEable City Laboratory projektas „Flyfire“ (2010) , prieiga per internet ą: http://senseable.mit.edu/flyfire/# ‹ Gruppo T. Opere Storiche (2010) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=Z4bvGCkbbd0&feature=player_embedded# ‹ Roberto Mileso Kempo „gyvosios“ architekt ūros projektas „Meta-Morphic Space“ (2006) , prieiga per internet ą: http://www.seriesdesignbuild.com/nano/main2.htm 97

‹ Carsten Nicolai kūrybos pristatymas , prieiga per internet ą: http://thecreatorsproject.com/de/creators/carsten-nicolai ‹ Interaktyvios Maurizio Bolognini instaliacijos (1988–2011) , prieiga per internet ą: http://www.bolognini.org/foto/index1.htm#2 ‹ Ester Stocker instaliacijos (2004–2011) , prieiga per internet ą: http://www.estherstocker.net/ ‹ Marie Sester „Access“ (2003) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=678EaXPekFo ‹ Rafaelio Lozano-Hemmerio „Eye Contact“ (2006), prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=FTL9DX6uz5I , ‹ Rafaelio Lozano-Hemmerio „Pulse Index“ (2010), prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=sdRWsCVAklQ ‹ Patricko Jeano kompiuterin ės grafikos ir video darbas „Pikseliai“ (2010) , prieiga per internet ą: http://www.patrick-jean.com/ ‹ Julijonas Urbonas „Kalban čios durys“ (2009) , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/video/j4yDoxGH/ , http://tv.delfi.lt/video/gz40lmKU ‹ Nam June Paiko projektas „Fashion Avenue“ (2011, Seulas) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=YuLc53-HQ5g&feature=player_embedded ‹ Usmano Haque‘o projektas „Evoke“ (2007, Niujorkas) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=ZooZYrs28CE&feature=player_embedded http://www.haque.co.uk/evoke.php ‹ Julius von Bismarck, Benjamin Maus, Richard Wilhelmer „Public Face II“ (2010, Lindau, Bodensee) , prieiga per internet ą: http://vimeo.com/14720043 http://www.juliusvonbismarck.com/bank/index.php?/projects/public-face-ii/ Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai Kaip men ą veikia šiuolaikin ė vaizdo ir garso technika? Kuo panaš ūs ir kuo skiriasi m ūsų poj ūč iai išgyvenant praeities ir dabarties meno vaizdinius? Kokios naujos technologijos leidžia menininkams ne tik fiksuoti, bet ir modeliuoti tikrov ę? Koks ži ūrovo vaidmuo kuriant ir suvokiant kūrin į? Kaip šiuolaikiniai menininkai, kurdami naujas meno formas, panaudoja asmenin į kompiuter į, mobil ųjį telefon ą ir internet ą? Kuo patrauklus ir kuo praž ūtingas virtualusis menas? Ar galime prognozuoti dail ės ateit į? Pamokos eiga I dalis. Naujasis menas – koks jis? Pradedame nuo pokalbio apie proginius renginius. Kaip laukdami šven čių kei čiam ės mes patys, gražiname, puošiame savo aplink ą? Aptariame šventinius projektus Vilniuje: 4D kvepianti pasaka „Stebuklingos Kal ėdos“ (2011, Vilniaus Katedra; reng ė „Gluk Media“, Mindaugas Meškauskas, Deivydas Zvonkus ir kt.), prieiga per internet ą:

98 http://www.youtube.com/watch?v=TnlBuDuRNok&feature=player_embedded# ir 3D projekcija „Kai pasakos tampa tikrove“ (2009, Vilniaus Rotuš ė; reng ė „Gluk Media“, „Sony Ericsson“, Simonas Sližys, Simas Chomentauskas ir kt.), prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=UtuW1S0M7aY&feature=related. Kokiomis menin ėmis priemon ėmis kuriama netik ėtumo atmosfera? Ar esame patyr ę panaši ų įsp ūdži ų, steb ėdami praeities dail ės k ūrinius? Nagrin ėjame pasaulinius pavyzdžius – miesto erdv ėse pasirodžiusius naujojo meno objektus. Ži ūrime ir aptariame meninink ų Naderio Tehrani, Gedimino Urbono (kartu su bendrove „Gluk Media“) 2011 m. sukurt ą projekt ą „Liquid Archive“. Kembridže minint Masa čiusetso Technologijos instituto jubiliej ų up ėje pl ūduriavo didžiulis pripu čiamas ekranas, ant kurio buvo projektuojamas vaizdas. Bostono ir Kembridžo sve čiai bei gyventojai ne tik steb ėjo pasirodym ą, bet ir patys tapo jo dalyviais: žmon ės savo k ūnu gal ėjo keisti ir valdyti projekcijos vaizd ą. Kitas sumanytojo ir projekto dalyvi ų bendro darbo pavyzdys – brit ų menininko, interaktyviosios architekt ūros ir instaliacij ų k ūrėjo Usmano Hako (Usman Haque) 2006 m. Singap ūre pristatytas kolektyvin ės k ūrybos pavyzdys „Open Burble“. Didžiul į erdvin į objekt ą susidedant į iš speciali ų spalvot ų balion ų tarsi molekulin ę strukt ūrą sukonstruoja, paleidžia į erdv ę ir valdo ne menininkas, o projekto dalyviai-steb ėtojai, t.y. patys ži ūrovai. Dar vienas interaktyvaus meno miesto aplinkoje modelis, kuomet praeivis tampa meno k ūrėju, atsiskleidžia 2011 m. Monrealyje įgyvendintame Rafaelio Lozano-Hemmerio projekte „Articulated Intersect“. Kiekvienas norintysis specialios „lazdos“ d ėka danguje virš miesto „piešia“ švytin čių sraut ų linijas. Meniniai sprendimai gali glaudžiai sietis su objekto funkcija, ypa č jei kalbame apie interaktyvi ąją architekt ūrą. Charakteringas jos pavyzdys – kintan čio fasado pastatas 2008 m suprojektuotas Austrijoje. Apibendrindami technologinio meno sužadintas emocijas, apib ūdiname, kas b ūdinga naujojo meno k ūrybos procesui ir kaip jo pob ūdis veikia naujas raiškos formas. II dalis. Nuo video eksperiment ų prie virtuali ų galvos ūki ų. Technologinio progreso inspiruotus meno k ūrinius siejame su nauj ų k ūrybini ų medžiag ų, įranki ų ir valdymo priemoni ų atsiradimu. Aptariame meninink ų, kurie vieni pirm ųjų mene ėmė taikyti technologijas, k ūryb ą. Ži ūrime kor ėjie čių kilm ės amerikie čių menininko Nam Džiun Paiko (Nam June Paik) ir island ų bei ček ų kilm ės amerikie čių meninink ų poros Steinos ir Vudžio Vasulk ų (Steina / Woody Vasulka) darbus. Kaip tradicin į meno suvokim ą kei čia j ų panaudotos priemon ės? Aiškinam ės dabartines papildytos realyb ės technologijos galimybes menin ėje k ūryboje: http://www.papildytarealybe.lt/2010/10/13-nuostabiu-papildytos-realybes-vizitiniu-korteliu/ http://www.papildytarealybe.lt/2011/07/pirmieji-pasaulyje-pasto-zenklai-su-papildyta-realybe/. Ži ūrime daugiau aplinkos kaitos pavyzdži ų, kurie sukuriami išmani ųjų telefon ų d ėka, nagrin ėjame interaktyvius erdvinius projektus – SENSEable City Laboratory , Roberto Mailso Kempo (Robert

99

Miles Kemp), Karsteno Nikolaj (Carsten Nicolai) , Mauricio Bolonjinio (Maurizio Bolognini), Esteros Stoker (Ester Stocker), Marijos Sester (Marie Sester), Rafaelio Lozano-Hemmerio ir kt. darbai, kuriuos mokytojas atrenka, atsižvelgdamas į mokini ų poreikius). Kas vienija šiuos k ūrinius? Kokias plastines problemas sprendžia šiuolaikiniai menininkai? Diskutuojame apie kurian čias ir naikinan čias virtualios realyb ės galias. Diskusijos pradžioje arba pabaigoje ži ūrime jauno pranc ūzų menininko Patriko Žano (Patrick Jean) filmuk ą „Pikseliai“. Analizuojame lietuvi ų dizainerio Julijono Urbono projekt ą „Kalban čios durys“ (2009, Vilnius, prieiga per internet ą: http://www.julijonasurbonas.lt/projects/project/talking-door/ ). Š į daugialyp į interaktyvaus meno/dizaino darb ą, tyrin ėjant į dur ų varstymo ir slenks čio peržengimo ritual ą, sudar ė kelios dalys: „Skamban čios durys“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), „Demokratiškos durys“ (Vilniaus m. savivaldyb ė), „Dvejojan čios durys“ (Vis ų Švent ųjų bažny čia), „Skai čiuojan čios durys“ (Šiuolaikinio meno centras) ir „Dur ų įvyki ų dirbtuv ės“ (Dizaino galerija ir parduotuv ė „Daikt ų viešbutis“). Projektas buvo apdovanotas prestižiniame interaktyvaus meno festivalyje „Ars Electronica“ (Austrija). Kuo įdomi šio menininko k ūryba? Kas įkvepia jo sumanymus? III dalis. Kitoks mokyklos veidas. Kaip pakeisti savo įprast ą aplink ą ir sukurti fantastin į regin į? Aptariame Nam Džiun Paiko video koliaž ą iš Niujorko gatv ės vaizd ų, garsi ų modeli ų portret ų, kosmetikos reklamos fragment ų etc. ant Seulo daugiaaukš čio, Usmano Hako iliuzin ę projekcij ą Niujorke (ži ūrovai garsais „sužadina“ spalvas), Julijaus fon Bismarko (Julius von Bismarck), Bendžamino Mauso (Benjamin Maus), Ri čardo Vilhelmerio (Richard Wilhelmer) „šypsen ėlę“ ant Lindau miesto švyturio (objektas specialia įranga fiksuoja tuo metu miestie čių veiduose atsispindin čią nuotaik ą ir „šypsosi“ arba „li ūdi“). Kūrybin ės-praktin ės užduoties tikslas – parengti id ėjų bank ą mokyklos pagrindinio fasado (ar kurio kito žinomo vietos pastato, erdv ės) meninei transformacijai. Ant mokytojo padaugint ų ir išdalint ų nespalvot ų pastat ų (aplinkos) reprodukcij ų nužymime b ūsimo objekto ar projekcijos pob ūdį, viet ą. Aprašome (nusakome) pagrindin ę mint į ir galimus sumanymo įvykdymo b ūdus. Aptariame, kuri id ėja aktualiausia, realiausia įgyvendinimo poži ūriu. Tem ą apibendriname gr įždami prie diskusijos, kaip šiuolaikin ėmis technologijomis paremtas menas veikia ži ūrov ą, kokios toki ų k ūrini ų raidos perspektyvos. Taip v ėl gr įžtama prie I cikle pl ėtot ų racionali ų ir iracionali ų k ūrybos princip ų kaitos ir universalumo, dabartin ės meno ir mokslo jungties aktualumo. Žodyn ėlis V Elektronin ės technologijos – tai specialiosios paskirties programini ų proces ų visuma, skirta vaizdo bei garso signal ų projektavimui, apdorojimui ir valdymui.

100

V Interaktyvusis menas – daugialyp ė, naujosiomis technologijomis grindžiama k ūryba, kurioje speciali ų jutikli ų-davikli ų d ėka ži ūrovas tampa aktyviu k ūrinio dalyviu. V Papildyta realyb ė ( augmented reality , AR ) – realus, tiesiogiai ar netiesiogiai regimas pasaulis, kurio elementai yra papildyti virtualiais kompiuteriu generuojamais vaizdais. Šios technologijos pagrindin ė funkcija yra sustiprinti žmogaus realyb ės suvokim ą. Norint išbandyti papildytos realyb ės galimybes, jums tereikia tur ėti standartin į kompiuter į bei internetin ę kamer ą, arba pasinaudoti išmaniaisiais įrenginiais, pvz., išmaniaisiais telefonais arba planšetiniais kompiuteriais, turin čiais kameras. V Virtuali magija – įtaigus, skaitmenin ėmis technologijomis pagr įstas, galimas žmogaus sugeb ėjimas valdyti gamtos ir įsivaizduojamas j ėgas. Informacijos šaltiniai 1. Apie meninink ą Julijon ą Urbon ą, prieiga per internet ą: http://www.artnews.lt/menininkai/urbonas-julijonas 2. Bajarkevi čius T. Kriterij ų tuštumoje. Iš Carsteno Nicolai parodos „Pionierius“ Šiuolaikinio meno centre, 7 meno dienos, 2011-03-18, prieiga per internet ą: http://www.7md.lt/lt/2011-03- 18/daile_2/kriteriju_tustumoje.html 3. Interaktyvaus meno festivalis „ARS Electronica 2010“ , prieiga per internet ą: http://vimeo.com/15318894 4. Julius von Bismarcko k ūrybos svetain ė, prieiga per www.juliusvonbismarck.com/ 5. Maurizio Bolognini k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.bolognini.org/ 6. Cave Automatic Virtual Environment , prieiga per internet ą: http://en.wikipedia.org/wiki/Cave_Automatic_Virtual_Environment 7. Electronic Arts Intermix (EAI) , prieiga per internet ą: http://www.eai.org/index.htm 8. Interaktyvi ų projekt ų bendrov ės „Gluk Media“ svetain ė, prieiga per internet ą: http://gluk.lt/

9. Michaelio Foxo ir Juintowo Lino multidisciplininio dizaino svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.foxlin.com/ 10. Usmano Haque‘o k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.haque.co.uk/index.php 11. Patricko Jeano k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.patrick-jean.com/ 12. Lukasz‘o Karluko kūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://julapy.com/grid/ 13. Kilikevi čiūtė E. Esther Stocker – kas sieja animacij ą, 3D instaliacijas ir šešiasdešimtuosius , Meno duob ė, 2011-11-03, prieiga per internet ą: http://menoduobe.com/2011/11/30/esther- stocker-%e2%80%93-kas-sieja-animacija-3d-instaliacijas-ir-sesiasdesimtuosius/ 14. Rafaelio Lozano-Hemmerio k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: www.lozano-hemmer.com/ 15. Medij ų menas , prieiga per internet ą: http://www.medienkunstnetz.de/mediaartnet/

101

16. Medij ų meno infoteka , prieiga per internet ą: http://www.mediatecaonline.net/mediatecaonline/SHome?ID_IDIOMA=en 17. Nauj ųjų medij ų kult ūros centras (Latvija), prieiga per internet ą: http://www.rixc.lv/ 18. Carsteno Nicolai k ūrybos tinklapis , prieiga per internet ą: http://www.carstennicolai.de/ 19. Nam June Paiko meno centras , prieiga per internet ą: http://www.njpartcenter.kr/en/ 20. Nam June Paiko paroda „Tate Modern“ galerijoje (2010, Londonas) , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=sHa2kuE3J-E 21. Nam June Paiko video instaliacijos Smithsono Amerikos meno muziejuje Vašingtone , prieiga per internet ą: http://www.youtube.com/watch?v=Z0zI7-sKuTc 22. Papildytos realyb ės svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.papildytarealybe.lt 23. Jeffrey Shaw k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.jeffrey-shaw.net/ 24. Skaitmeninio meno ir technologij ų svetain ė „The Creators Project“ , prieiga per internet ą: http://www.thecreatorsproject.com/ 25. Šukaityt ė R. Elektroninio meno erdv ės Lietuvoje: nuo virtualios iki laikinos medij ų laboratorijos , kn. Form ų difuzijos XX a. dail ėje , Vilnius: VDA leidykla, 2006, p. 243–251 26. Techno-iliuzionisto Marco Tempesto svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.marcotempest.com/ 27. UbuWeb: Film & Video , prieiga per internet ą: http://www.ubu.com/film/index.html 28. Julijono Urbono k ūrybos svetain ė, prieiga per internet ą: http://www.julijonasurbonas.lt/ 29. Interaktyv ūs „Variate Labs“ projektai , prieiga per internet ą: http://variatelabs.com/ 30. Video Data Bank , prieiga per internet ą: http://www.vdb.org/ 31. SENSEable City Laboratory grup ės svetain ė, prieiga per internet ą: http://senseable.mit.edu/ 32. Virtuali magija: Marco Tempesto pasirodymas „Stickman“ , prieiga per internet ą: http://www.marcotempest.com/screen/PublicMediaLibraryV3/language/en

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

5 CIKLO TEM Ų APIBENDRINIMAS. Rekomenduojama atsiskaitymo užduotis „Naujojo meno k ūrini ų žem ėlapis“ (žr. 8.6 pried ą).

102

Literat ūra ir informacijos šaltiniai

1. Andriuškevi čius A. Lietuvi ų dail ė: 1975–1995 , Vilnius: VDA leidykla, 1997. 2. Andriuškevi čius A. Lietuvi ų dail ė: 1996–2005 , Vilnius: VDA leidykla, 2006. 3. Charlton B. C. Neformaliojo vertinimo strategijos , Vilnius: Tyto alba, 2007. 4. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Pirmoji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 5. Čiurlionyt ė A. Dail ė. Vadov ėlis XI–XII klasei. Antroji knyga , Kaunas: Šviesa, 2007. 6. Dail ės žodynas , Vilnius: VDA leidykla, 1999. 7. Dempsey A. Stiliai, jud ėjimai ir kryptys , Vilnius: Presvika, 2004. 8. Easly Sh-D., Mitchell K. Vertinimo aplankas: kur, kada, kod ėl ir kaip j į naudoti , Vilnius: Tyto alba, 2007. 9. Emisija 2004 – ŠMC , Šiuolaikinio meno centras, 2005. 10. Fotografijos, istorijos, žem ėlapiai, Vilnius: Mene, 2007. 11. Ignatavi čien ė E. Mokyklinis dail ės termin ų žodynas , Kaunas: Ugda, 2011 12. Karatajien ė D., Matonis V. Meno istorijos mokymo bei ugdymo pasitelkiant meno istorij ą tikslingumas ir perspektyvos , Pedagogika, 2008, Nr. 92, p. 89–94, prieiga per internet ą: www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2008/92/karatmatonis89-94.pdf 13. Kogelyt ė-Simanaitien ė R. Vaizdinio mokymo metod ų analiz ė dail ės istorijos pamokose , Tiltai, 2006, Nr. 1, p. 73–75, prieiga per internet ą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa- 0001:J.04~2006~ISSN_1392-3137.N_1_34.PG_73-78/DS.002.0.01.ARTIC 14. Kudinovien ė J. Meno edukologini ų tyrim ų metodologijos pradmenys , Vilnius: VPU leidykla, 2008. 15. Lietuvos dail ė 2000 – 2010: dešimt met ų, Vilnius: ŠMC, 2010. 16. Lubyt ė E. Permain ų svoris. Dail ės vadyba Lietuvoje 1988–2006 , Vilnius: Arx Baltica, 2008. 17. Lucie-Smith E. Meno kryptys nuo 1945-ųjų, Vilnius: R.Paknio leidykla, 1996. 18. Manovich L. Nauj ųjų medij ų kalba , Vilnius: Mene, 2009. 19. Mažeikis G., Vaitkevi čien ė A. Interaktyvaus ugdymo daile teorinis modelis , Pedagogika, 2004, Nr. 72, p. 63–71, prieiga per internet ą: www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2004/72/mazeikis_vaitkeviciene.pdf 20. Medij ų kult ūros balsai – teorijos ir praktikos , Vilnius: Mene, 2009. 21. Meno pažinimas: mokytojas – mokinys, VII–XII klas ėms, Vilnius: baltos lankos, 2002. 22. Meno istorija. Nuo viduramži ų iki šiuolaikinio meno , Vilnius: Alma litera, 2006. 23. Meno istorijos įvadas , Vilnius: Alma litera, 2002. 24. Paterson K. Pasiruošk... D ėmesio... Mokyk!: kaip per penkias minutes sužadinti nor ą mokytis , Vilnius: Tyto alba, 2002. 25. Paulionyt ė J. Vizualiojo meninio ugdymo kaitos tendencijos , Acta Paedagogica Vilnensia, 2007, Nr. 19, p. 93–101, prieiga per internet ą: http://www.leidykla.eu/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/19/93-101.pdf 26. Petty G. Įrodymais pagr įstas mokymas , Vilnius: Tyto alba, 2008. 27. Read H. Trumpa moderniosios tapybos istorija , Vilnius: Vaga, 1994. 28. Šiau čiuk ėnien ė L., Visockien ė O., Talij ūnien ė P. Šiuolaikin ės didaktikos pagrindai , Kaunas: Technologija, 2006. 29. Šukaityt ė R. Elektroninio meno erdv ės Lietuvoje: nuo virtualios iki laikinos medij ų laboratorijos , Form ų difuzijos XX a. dail ėje, Vilnius: VDA leidykla, 2006, p. 243–251 30. Šukaityt ė R. Medij ų menas kaip mokslin ė-eksperimentin ė erdv ė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejai XX a. pabaigoje – XXI a., Menotyra, 2008, Nr. 2(15), p. 50–61, prieiga per internet ą: http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-1002/2008/2/50-61.pdf 31. Targamadz ė V., Nauck ūnait ė Z. SOLO taksonomija kaip mokini ų rašini ų vertinimo priemon ė, Acta Paedagogica Vilnensia, 2009, Nr.22, p. 65–75, prieiga per internet ą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/22/65-75.pdf

103

32. Teresevi čien ė M., Bulajeva T., Čepienė A., Lepait ė D., Zuzevi čiūtė V. Studij ų program ų atnaujinimas: kompetencij ų pl ėtot ės ir studij ų siekini ų vertinimo metodika , Vilnius: VU, 2011, prieiga per internet ą: http://www4066.vu.lt/Files/File/Studiju%20programu%20atnaujinimas_kompetenciju%20pletot es%20ir%20studiju%20siekiniu%20vertinimo%20metodika.pdf 33. Vismantien ė R. Dail ės mokymas – laisva k ūryba ar žini ų perteikimas: mokytoj ų ir mokini ų poži ūris , Pedagogika, 2005, Nr. 78, p. 48–54, prieiga per internet ą: http://www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2005/78/vismantiene.pdf 34. Vizualioji meno istorija , Kaunas: Šviesa, 2007.

Vaizdin ės medžiagos šaltiniai

1. Avangardinis garso, video ir skaitmeninis menas UbuWeb , prieiga per internet ą: www.ubu.com 2. Brit ų nacionalin ė galerija , prieiga per internet ą: http://www.nationalgallery.org.uk/ 3. Dail ės enciklopedija , prieiga per internet ą: www.artcyclopedia.com 4. Dail ės istorijos enciklopedija , prieiga per internet ą: www.arthistory.about.com 5. Delfi kult ūros dokumentika , prieiga per internet ą: http://tv.delfi.lt/category/9/ 6. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) , prieiga per internet ą: http://art.docuwat.ch/videos/?channel_id=0&skip=0&subpage=channel 7. Dokumentiniai filmai apie dail ę (angl ų k.) „Smarthistory videos“ , prieiga per internet ą: http://smarthistory.khanacademy.org/videos.html 8. Meno k ūrinio įvertinimas , prieiga per internet ą (oficialus APPLE bendrijos tinklapis): http://www.applequest.org/main-lt/Patarimai/Daile/Daile.html 9. Gugenheimo muziejus , prieiga per internet ą: http://www.guggenheim.org 10. Heilbruno meno istorijos chronologija , prieiga per internet ą: www.metmuseum.org/toah 11. Lietuvos kult ūros periodika, muziejai, galerijos , prieiga per internet ą: www.culture.lt 12. Metropoliteno muziejus Niujorke , prieiga per internet ą: www.metmuseum.org 13. Modernaus meno centras , prieiga per internet ą: http://www.mmcentras.lt/ 14. Modernaus meno muziejus Niujorke , prieiga per internet ą: www.moma.org 15. Mokomosios dail ės programos ARS , prieiga per internet ą: mkp.emokykla.lt/ars/ 16. Nacionalin ė dail ės galerija , prieiga per internet ą: http://ic.ndg.lt/index.php?id=101&L=0 17. Olga‘s Gallery , prieiga per internet ą: http://www.abcgallery.com 18. Pasaulio muziejai nuo antikos iki modernizmo , prieiga per internet ą: http://www.googleartproject.com/ 19. Pompidou kult ūros ir meno centras Paryžiuje , prieiga per internet ą: www.centrepompidou.fr 20. Saatchi galerija , prieiga per internet ą: www.saatchi-gallery.co.uk 21. San Francisko modernaus meno muziejus , prieiga per internet ą: http://www.sfmoma.org/ 22. Teito galerija Didžiojoje Britanijoje , prieiga per internet ą: www.tate.org.uk 23. Vilniaus paveiksl ų galerija, prieiga per internet ą: http://www.ldm.lt/VPG/Ekspozicija/lt/index.html 24. XX–XXI a. menas „The Pace Gallery“ , prieiga per internet ą: http://thepacegallery.com

104

DVD film ų fragmentai Bendra 21 filmo 39 epizod ų trukm ė – 64 min

1. BBC: Leonardo Metai, šalis, žanras: 2003, Didžioji Britanija, dokumentinis, BBC kolekcija Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 1.1. Leonardo gimtin ė – Vin čio mietelis. Jis – nesantuokinis Vertimas iš 2 min 46 s sūnus, kairiarankis. Vienas iš pirm ųjų šiuolaikini ų m ąstytoj ų, rusų k. kur į domina j į supantis pasaulis, ypa č skrydžio stebuklas. Kūdikyst ės ir paukš čio prie lopšio prisiminimas. Skraidymo mašin ų br ėžiniai.

2. BBC: Mysteries of Hieronymus Bosch Režisierius: Nikolas Baumas Metai, šalis, žanras: 1981, Didžioji Britanija, dokumentinis, BBC kolekcija Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 2.1. Kas pavaizduota paveiksle „Linksmybi ų sodas“? Vertimas iš 1 min 03 s rus ų k. 2.2. Elgetavimo verslas viduramžiais. Boscho elget ų piešiniai. 1 min Neviltis ir neturtas. 2.3. Girtuoklyst ės nuod ėmė „Linksmybi ų sodo“ paveiksle 47 s (dešinioji „pragaro“ dalis).

3. El Grekas / El Greco Režisierius: Yannis Smaragdis Metai, šalis, žanras: 2007, Graikija, Ispanija, biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 3.1. Ticiano dirbtuv ėje. Ticianas tapo, kalbasi su sve čiais iš Vertimas iš 2 min 59 s Ispanijos. Į El Grek ą atkreipia d ėmes į besisve čiuojantis ispan ų angl ų k. šventikas.

4. Karavadžas / Caravaggio Režisierius: Derekas Jarmanas Metai, šalis, žanras: 1986, Didžioji Britanija, istorin ė-biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 4.1. Pozuojanti mergina. Natiurmorto detal ės – perl ų v ėrinys ir Vertimas iš 1 min 52 s auskarai, vyno ąsotis. Karavadžas tapo. Pameistrys ruošia angl ų k. pigmentus. Vos pora žodži ų.

5. Rembrantas. 1669-ųjų portretas / Rembrandt. Fecit 1669 Režisierius: Jos‘ Stellingas Metai, šalis, žanras: 1977, Nyderlandai, istorin ė-biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 5.1. Teptuk ų, daž ų gaminimo, drob ės parengimo procesas. Be žodži ų. 38 s 5.2. Rembrantas iš Leideno atkeliauja į Amsterdam ą. Ži ūri kit ų 1 min 05 s oland ų paveikslus, pastebi Saskij ą. 5.3. Vienišas stovi bažny čioje. Paskutinis autoportretas. 59 s

105

6. Mergina su perlo auskaru / Girl with a Pearl Earring Režisierius: Peteris Webberis Metai, šalis, žanras: 2003, JAV, istorin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 6.1. Vermeras parodo tarnaitei camera obscura . Vertimas iš 2 min 01 s angl ų k. 6.2. Aiškina merginai paveikslo eskiz ą, šviesos kritim ą. 1 min 49 s

7. Gojos šm ėklos / Los fantasmas de Goya / Goya's Ghosts Režisierius: Milošas Formanas Metai, šalis, žanras: 2006, Ispanija, istorin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 7.1. Goja tapo karalien ę ant žirgo. Vertimas iš 1 min 02 s angl ų k. 7.2. Spausdina savo raižinius. Darbo procesas. Be žodži ų 2 min 28 s

8. Geltonas namas / The Yellow House Režisierius: Chrisas Durlacheris Metai, šalis, žanras: 2007, Didžioji Britanija, biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 8.1. Van Gogas ir Gogenas kartu tapo gamtoje. Vertimas iš 2 min 33 s angl ų k. 8.2. Abu tapo vienas kito portretus dirbtuv ėje. Be žodži ų. 56 s

9. Vincentas ir Teo / Vincent & Theo Režisierius: Robertas Altmanas Metai, šalis, žanras: 1990, Didžioji Britanija, biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 9.1. Van Gogas tapo saul ėgr ąžų lauke, sunaikina savo paveiksl ą. Be žodži ų. 2 min 37 s Sėdi išsek ęs savo kambaryje prie kelet ą kart ų pertapyt ų saul ėgr ąžų.

10. Klimtas / Klimt Režisierius: Raúlis Ruizas Metai, šalis, žanras: 2006, Pranc ūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Austrija, drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 10.1. Auksuoja darb ą, kalbasi su mylim ąja. Vertimas iš 1 min 41 s angl ų k. 10.2. Piešia kartu su E. Šyle. 1 min 4 s

11. Mulen Ružas / Moulin Rouge Režisierius: Johnas Hustonas Metai, šalis, žanras: 1952, Didžioji Britanija, melodrama, miuziklas Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 11.1. A. Tuluz-Lotrekas spaustuv ėje spausdina afišas. Išbando Vertimas iš min 15 s litografijos nauj ą b ūdą. angl ų k. 11.2. Meistriškai eskizuoja cirke. Be žodži ų 37 s

106

12. Modiljanis / Modigliani Režisierius: Mickas Davisas Metai, šalis, žanras: 2004, JAV, Pranc ūzija, Vokietija, Italija, Didžioji Britanija, drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 12. 1. Modiljanis tapo mergait ės portret ą, susigin čija su jos mama, Vertimas iš 1 min 14 s paveikslo užsakove. angl ų k.

13. Išlikti su Pikaso / Surviving Picasso Režisierius: Jamesas Ivory‘s Metai, šalis, žanras: 1996, JAV, biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 13.1. Pikasas tapo. Darbo procesas. Be žodži ų. 1 min 34 s 13.2. Vežasi vaik ą į s ąvartyn ą, kuria skulpt ūras iš metalo laužo. Vertimas iš 32 s angl ų k. 13.3. Pikasas dekoruoja keramik ą. Be žodži ų. 36 s

14. Andal ūzijos šuo / Un Chien Andalou Režisierius: Luisas Buñuelis Metai, šalis, žanras: 1928, Meksika, Pranc ūzija, siurrealistin ė fantazija Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 14.1. Vyras su skustuvu rankoje. Pilnatis. Pjauna moteriai akies Be žodži ų. 41 s vyzd į. 14.2. Skruzd ės delne. 39 s 14.3. Vyriškis moters akivaizdoje kambaryje tempia du fortepijonus 1 min 6 s su gyvuli ų dv ėsena ir vienuoliais.

15. Frida Režisierius: Julie Taymor Metai, šalis, žanras: 2002, JAV, Kanada, Meksika, biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 15.1. Frida iš sielvarto geria ir kerpasi plaukus. Beveik be 1 min 41 s žodži ų. 15.2. Kalo parodos atidarymas. Kalba Rivera, atvyksta lovoje Vertimas iš 1 min 36 s gulinti Frida. rus ų k.

16. Polokas / Pollock Režisierius: Edas Harrisas Metai, šalis, žanras: 2000, JAV, biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 16.1. Polokas dirbtuv ėje užtapo savo darb ą. Pastebi nuvarvant į balt ą Be žodži ų. 1 min 39 s daž ą. Pradeda varvinti ant grind ų. Kuria veiksmo tapyb ą.

17. Endis Varholas: dokumentinis filmas / Andy Warhol: A Documentary Film Režisierius: Ric‘as Burnsas Metai, šalis, žanras: 2006, JAV, dokumentinis, PBS American Masters kolekcija Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 17.1. Varholo „Mao“, užsakomieji portretai. Darbo procesas. Vertimas iš 5 min 17 s Varholo „Paskutin ė vakarien ė“. angl ų k.

107

18. Meil ė – tai velnias / Love Is the Devil: Study for a Portrait of Francis Bacon Režisierius: Johnas Maybury‘s Metai, šalis, žanras: 1998, Didžioji Britanija, biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 18.1. Beikonas tapo tuš čioje erdv ėje, plieskiant vienišai elektros Be žodži ų. 1 min 58 s lemputei. Br ėžia kompozicijos rat ą. Nervingai rausiasi tarp sen ų iškarp ų ir foto. Tapo r ėkian čią galv ą.

19. Baskija / Basquiat Režisierius: Julianas Schnabelis Metai, šalis, žanras: 1996, JAV, biografin ė drama Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 19.1. Baskija nakt į rašo grafitus, dangaus – banglent ės kaip vizijos Be žodži ų. 43 s motyvas. 19.2. Varholui parduoda miniati ūras restorane. Vertimas iš 1 min 46 s angl ų k. 19.3. Išnuomotoje dirbtuv ėje kuria didelio dydžio darbus. Darbo 2 min 16 s procesas.

20. Endis Goldsvortis / Andy Goldsworthy - Rivers and Tides: Working With Time Režisierius: Thomas Riedelsheimeris Metai, šalis, žanras: 2003, New Video Group , JAV, dokumentinis Pastaba. Filmas iš Šiuolaikinio meno centro archyv ų. Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 20.1. Akmen ų „vapsvos“ lizdas vandenyje ir laukuose. Beveik be 1 min 50 s žodži ų. 20.2. Guli po lietumi, kuria kompozicij ą iš pieni ų. Vertimas iš 3 min 00 s angl ų k.

21. Zefiro Torna. Scenes from the Life of George Maciunas . Režisierius: Jonas Mekas Metai, šalis, žanras: 1952–1978, JAV, dokumentinis Pastaba. Filmas iš Jono Meko vizuali ųjų meno centro archyv ų. Epizodo trukm ė Trumpas veiksmo apib ūdinimas Pastabos 21.1. Ištrauka iš Jono Meko 1977 m. balandžio 16 d. dienoraš čio. Vertimas iš 2 min 24 s Apie Jurgio Ma čiūno t ėvyn ę, paži ūras. angl ų k. 21.2. Ištrauka iš Jono Meko 1978 m. sausio 28 d. dienoraščio. Apie 1 min 16 s Jurgio Ma čiūno vedybas ir lig ą.

108

1 PRIEDAS 1. 1. Dvidešimt klausim ų apie meno k ūrin į*

*parengta pagal Dr. Prabha Sahasrabudhe Dvidešimt klausim ų apie meno k ūrin į praktiniams menotyros užsi ėmimams , prieiga per internet ą: http://www.applequest.org/main-lt/Patarimai/Daile/Daile.html

I. Apib ūdinimas: vizuali apžvalga. 1. K ą matote? Kaip apib ūdintum ėte š į meno k ūrin į žmogui, negalin čiam betarpiškai jo steb ėti? 2. Ar galite įvardinti šiame k ūrinyje pavaizduotus daiktus, vietas ir žmones? 3. Kaip apib ūdintum ėte šiame k ūrinyje esan čias formas, Formos: erdv ę, spalvas bei fakt ūrą? (Parinkite po kelet ą b ūdvardži ų.) Erdv ė: Spalvos: Fakt ūra: 4. Ar galima suprasti, į k ą šiame k ūrinyje buvo sutelktas dėmesys? Kas labiausiai įsimin ė? 5. Gal šis k ūrinys jums primena k ą nors anks čiau matyta arba išgyventa? II. Sandara: formal ūs santykiai, atskir ų dali ų išd ėstymas ir derm ė. 1. Kokias medžiagas ir technik ą panaudojo menininkas, kurdamas š į meno k ūrin į? 2. Kokios raiškos priemon ės dominuoja ir yra svarbios šiame k ūrinyje? 3. Ar autorius kaip nors ypatingai panaudojo šias menin ės raiškos priemones: taškus ir linijas; d ėmes; švies ą ir šeš ėlius; spalvas ir kolorit ą; fakt ūrą ir tekst ūrą? 4. Ar šis k ūrinys subalansuotas? O gal jis chaotiškas, trikdantis? Kas yra tos jam b ūdingos tvarkos arba chaoso priežastis: simetrija ar asimetrija, statika ar dinamika, kontrastas ar niuansas? 5. Ar šis darbas techniškai atliktas? Kuo galite pagr įsti savo nuomon ę d ėl atlikimo kokyb ės? III. Interpretavimas: tema ir prasm ė. 1. Koks bendras j ūsų įsp ūdis apie š į k ūrin į? Kaip manote, apie k ą šis darbas? 2. Kokias mintis autorius siek ė pažadinti mumyse? Kod ėl autorius suk ūrė š į k ūrin į? Kok į pavadinim ą duotum ėte šiam darbui? 3. Kaip manote, ar autoriui pasisek ė išreikšti savo mintis? 4. K ą jau čiate steb ėdami š į k ūrin į? Kas žadina šiuos jausmus: tema, koloritas, formos ar autoriaus technika? 5. Ar be to, kas matoma ir akivaizdu, autorius nepanaudojo kit ų simboli ų, prasmini ų kod ų? Ar nor ėtum ėte daugiau sužinoti apie š į k ūrin į? IV. Vertinimas: patirtimi gr įstas sprendimas, kritik ų nuomon ė. 1. Pritartum ėte ar nepritartum ėte nuomonei, kad šis k ūrinys yra vyk ęs? Pagr įskite savo nuomon ę. 2. Ar šis k ūrinys žadina j ūsų nor ą pamatyti daugiau šio autoriaus darb ų? Kod ėl? 3. Ar palyginus su kitais to laikme čio k ūriniais, šis darbas yra reikšmingas? 4. Kaip j ūs vertintum ėte š į k ūrin į (pavyzdžiui, dešimties bal ų skal ėje)? Ar nor ėtum ėte, jeigu gal ėtum ėte, tur ėti š į k ūrin į? 5. Ar j ūs sutiktum ėte su tuo, k ą kiti pasak ė apie š į k ūrin į?

109

1. 2. Kūrinio aprašo pagal klausimyn ą pavyzdžiai

Vladas EIDUKEVI ČIUS Kauno vaizdas nuo Žaliakalnio . 1933, drob ė, aliejus, 87 x 150, LDM

„Kauno vaizdas nuo Žaliakalnio“ – tai ryškus V.Eidukevi čiaus k ūrinys, kuris kiekvienam ži ūrovui sužadina žvalumo jausm ą. Tai paveikslas, kuriame pavaizduota Kauno panorama. Jame galima matyti miesto stogus, žalum ą. Dešiniajame paveikslo kampe labai ne įprastai įkomponuoti vaikai. Saul ės apšviesti j ų veidai suteikia k ūriniui keistumo. Kita vertus, kaip nuo j ų fig ūrų m ūsų žvilgsn į patraukia atsiverian čios miesto tolumos. Vieta yra aiški d ėl k ūrinio pavadinimo – tai Kaunas. Daiktai vaizduojami paveiksle yra visa miesto perspektyva, nam ų stogai, suoliukas... Žmon ės – tai du su vaizdu susiliejantys, tad lyg ir niekuo neišsiskiriantys vaikai. Formos visame paveiksle yra tvirtos, apibendrintos, nedetalizuotos, kai kur šiek tiek susiliejan čios... Erdv ė – plati, atvira. Spalvos – intensyvios, „pažadinančios“. Fakt ūra – iškili, suteikianti erdv ės poj ūtį. Manau, jog k ūrinyje visas d ėmesys skiriamas miesto peizažui, žinoma, jis ir įsimin ė labiausiai. Taip pat „nukirstos“ vaik ų fig ūros k ūrinio kampe labai patraukia d ėmes į, sudomina paveikslu. Dailininkas Vladas Eidukevi čius tap ė ant drobės aliejiniais dažais. Jis dirbo gan pla čiais, laisvais pot ėpiais, naudodamas daug dažo, nebijodamas tirštai tapyti. Bendram skais čios saul ės apšvietimui ir atsiverian čios erdv ės įsp ūdžiui perteikti V. Eidukevi čius pasitelkia ryškias spalvas ir skamb ų kolorit ą, šviesos ir šeš ėli ų kontrast ą... Tai suteikia k ūriniui šilumos, jaukumo, gaivos. Šis paveikslas n ėra labai suskaidytas ar chaotiškas, bet jis n ėra ir aiškus, simetriškas. Namai yra išsim ėtę į skirtingas puses, skiriasi j ų spalvos, formos, pot ėpiai. Taip pat paveikslas n ėra ir kontrastingas – jame vyrauja panašios žalios, gelsvos, rusvos, raudonos, melsvos, violetin ės spalv ų gamos koloritas. Žinoma, kad k ūrinys yra techniškai nutapytas. Kitaip jis nekab ėtų Nacionalin ėje dail ės galerijoje. O jeigu kalbėti apie pot ėpius, vis ą paveiksl ą bendrai, tai, mano manymu, jis atliktas puikiai. Visi paveikslo lopin ėliai yra ištapyti labai kruopš čiai. Visi šeš ėliai ir kitos detal ės taip pat labai aiškiai suprantamos. Man šis paveikslas labai mielas, malonus širdžiai. Vaik ų veidai, saul ės šviesa, miestas iš viršaus, viskas atrodo labai jaukiai.

110

Manau, jog autorius ir nor ėjo sužadinti malon ų, šilt ą jausm ą. Galb ūt nor ėjo, kad žmon ės pamat ę vaikus t ą saul ėtą dien ą, prisimint ų savo vaikyst ę. K ūrinio pavadinimas labai atspindi vis ą paveikslo vaizd ą, nenor ėč iau jo keisti. Taip, autoriui pavyko išreikšti savo mintis: jis nor ėjo parodyti miest ą, siek ė perteikti šilum ą – tai ir padar ė. Matydama paveiksl ą, kaip jau rašiau, jau čiu šilum ą, kuri ą perteikia „saul ėtos “ k ūrinio spalvos. Paveiksle yra pavaizduota labai aiški tema – miestas, gamta, vaikai. Kiekviename k ūrinyje autorius įrašo savotišk ą potekst ę, gal tai jo gimtasis ar labai artimas jam miestas, tod ėl jis vaizduoja save, kaip maž ą vaik ą, ži ūrint į į stogus iš viršaus. Galb ūt tiesiog vaizduoja tas ryškias, pilnas spinduli ų vaikyst ės dienas. Bet tai tik sp ėjimai... Mane labai sužav ėjo tos spalvos, tema, labai nor ėč iau pamatyti daugiau V. Eidukevi čiaus darb ų, juos palyginti. Pritariu nuomonei, kad šis paveikslas yra pavyk ęs. Asmeniškai man jis vyk ęs d ėl to, jog yra labai ramus ir mielas širdžiai. Manau, kad tais laikais, kai paveikslas buvo nutapytas, kaip ir visada, buvo dar daugyb ė kit ų, taip pat be galo įdomi ų darb ų, taigi, grei čiausiai jis nebuvo labai reikšmingas. Vertin čiau, žinoma, 10! Ir be abejon ės nor ėč iau tur ėti tok į nuostab ų k ūrin į! Nesu gird ėjusi kit ų nuomon ės apie š į paveiksl ą, bet esu įsitikinusi, kad ji tokia pat gera, kaip ir mano. Dagn ė P., 17 m.

VYTAUTAS KAIRI ŪKŠTIS Sėdinti moteris. 1930, drob ė, fanera, aliejus, 41 x 37,5, LDM

I. Apib ūdinimas: vizuali apžvalga. 1. Tai, vis ų pirma, čia yra naudota kubistin ė maniera, labai spalvinga kompozicija, ir iš t ų kub ų matosi aiškiai susidariusi forma, kuri ą dailininkas nor ėjo perteikti. 2. Taip, čia matau s ėdin čią moter į. 3. Viskas yra sud ėliota paeiliui ir visos fig ūros sudaro bendr ą vaizd ą, tod ėl mane tai veikia ir įdomu ži ūrėti. 4. Kaip jau sakiau, dailininkas nor ėjo iš atskir ų fig ūrų, maž ų dalely čių sudaryti vien ą bendr ą vaizd ą. 5. Darbas nieko iš anks čiau matyto neprimena. II. Formalioji analiz ė: santykiai, išd ėstymas, kompozicija (kaip dera atskiros dalys) 1. Šis paveikslas yra nutapytas aliejiniais dažais ant drob ės ir faneros.

111

2. Iš tolo paži ūrėjus, atrodo, kad kiekviena forma yra palindusi po kita, ir taip sudaroma viena graži fig ūra. 3. Autorius panaudojo tiesias, aiškias linijas, geometrines formas, keisdamas j ų dydžius, parinko šviesi ų šilt ų ir truput į šaltos spalvos. 4. Šiame paveiksle viskas sud ėliota tvarkingai, bet yra viet ų, kuriose aš nesuprantu, kur galai sueina. Gal dailininkas specialiai nor ėjo taip padaryti? Taip pat čia naudojamas kontrastas. Po moterimi įži ūriu tarsi kr ėsl ą, kuris pabr ėžia s ėdin čios fig ūros vaizd ą – nuo to kil ęs k ūrinio pavadinimas. 5. Aš many čiau taip: šis paveikslas yra išbaigtas, jame atsispindi kubist ų naudotos linijos ir formos. III. Interpretavimas: tema ir reikšm ė 1. Manau, kad autorius nor ėjo atvaizduoti s ėdin čią moter į, ir man patiko ne įprastos formos. 2. Net ne įsivaizduoju, k ą dailininkas nor ėjo mumyse pažadinti... Galb ūt siek ė priversti mus m ąstyti, kad kiekvienas įži ūrėtume vis kitus dalykus. D ėl pavadinimo, nežinau, sunkoka nuspr ęsti. 3. Many čiau, kad autoriui pasisek ė išreikšti savo mintis. 4. Galb ūt tas spalvingumas mane domina ir formos, o daugiau tai nieko. 5. Ne, man užtenka to, k ą aš pamatau ir visk ą suprantu. IV. Sprendimas: nusimanan čiųjų nuomon ė, patirtimi gr įstas vertinimas 1. Šis k ūrinys yra baigtas, nes visos tos tiesios kraštin ės sudaro kaip ir skulpt ūrą. Ta skulpt ūra arba pagrindinis dalykas šiame paveiksle yra išbaigtas. 2. Tiesa pasakius, man Kairi ūkš čio visi darbai patiko, tod ėl nenor ėč iau n ė vieno išskirti. Šis kūrinys net nežinau, kuo man patinka – tiesiog jis kažkuo ypatingas. 3. Nežinau, ar palyginus su kitais to laikme čio k ūriniais, šis darbas yra svarbus. 4. Be abejo, k ūrin į labai vertinu. Man šis tapytas darbas patinka – tiek vargo į j į įdėta. 5. Aš nieko kito neklausy čiau: turiu savo nuomon ę ir jos nekeis čiau. Jonas K., 16 m.

ANTANAS GUDAITIS Motina su vaiku. 1935, drob ė, aliejus, 91 x 72,5, LDM

I. Apib ūdinimas: vizuali apžvalga. 1. Pavaizduota motina, pasilenkusi prie savo vaiko, o šis tiesia rankas į j ą. Matosi vaiko nugara, o motinos veid ą užstoja pats vaikas.

112

2. Kūrinyje pavaizduota motina ir jos vaikas. Daugiau nieko šiame k ūrinyje n ėra, tod ėl ne įmanoma spr ęsti apie viet ą, ta čiau sp ėju, jog jie namuose. Formos: stambios, gana plokš čios. Erdv ė: nedidel ė, nes fig ūros vos „telpa“ piešinyje. Spalvos: tamsios, prislopintos. Fonas šiltas, fig ūros šaltos. Fakt ūra: kontrastinga, yra lygi ų ir greta tirštai užtept ų plot ų. 3. Dėmesys sutelktas į judes į, į veiksm ą, kur į atlieka motina ir vaikas. Man labiausiai įsimin ė vaiko poza. 4. Primena vaikyst ę, kai prieglobs čio dažnai ieškodavau mamos gl ėbyje. II. Sandara: formal ūs santykiai, atskir ų dali ų išd ėstymas ir derm ė. 1. Panaudojo drob ę ir tap ė aliejiniais dažais. 2. Paveiksle svarbiausia spalvos ir koloritas bei šeš ėliai. 3. Koloritas ir šeš ėliai suk ūrė labai savit ą atmosfer ą šiame k ūrinyje. Linijos apibr ėžia abi fig ūras ir išryškina jas bei j ų atliekam ą judes į. 4. Kūrinys n ėra trikdantis, nors jame ir yra spalvinio kontrasto. 5. Paveikslas n ėra nutapytas labai techniškai, vaikas su motina n ėra labai tiksliai pavaizduoti, tod ėl šiame k ūrinyje, manau, nepasireiškia autoriaus meistriškumas. III. Interpretavimas: tema ir prasm ė. 1. Bendras įsp ūdis yra geras, darbas „užkabino“. Šis darbas vaizduoja tai, kad motina gina savo vaik ą ir teikia jam prieglobst į nuo pavoj ų, kurie j į supa. 2. Autorius galb ūt siek ė priversti ži ūrovus susim ąstyti apie motinas bei j ų gerum ą. Suk ūrė paveiksl ą siekdamas parodyti, jog motina visada padeda savo vaikams ir yra glob ėjiškumo, gerumo bei šilumos simbolis. Autoriaus vietoj duo čiau k ūriniui pavadinim ą ne „Motina su vaiku“, o ver čiau tiesiog „Motina“. 3. Taip, manau, jog darbu dailininkas išsak ė visk ą, k ą nor ėjo pasakyti. 4. Jau čiu savotišk ą saugumo jausm ą. Manau, jog š į jausm ą žadina tema ir j į šiek tiek sustiprina koloritas. 5. Taip, nor ėč iau daugiau sužinoti apie š į darb ą. IV. Vertinimas: patirtimi gr įstas sprendimas, kritik ų nuomon ė. 1. Kūrinys yra vyk ęs, nes autorius juo aiškiai išsak ė savo mintis ir jos yra lengvai suvokiamos auditorijai. 2. Man šis darbas visai patiko ir nor ėč iau pamatyti kit ų A. Gudai čio darb ų. Galb ūt yra ir geresni ų, negu šis. 3. Nesu pakankamai susipažin ęs su to laikme čio k ūriniais, kad gal ėč iau su jais palyginti š į darb ą. 4. Vertin čiau 6. Taip, nor ėč iau š į k ūrin į tur ėti. 5. Deja, nesu gird ėjęs kit ų žmoni ų nuomon ės apie š į darb ą. Tomas S., 16 m.

Ši ų apraš ų pavyzdži ų vertinimas yra santykinis, svyruojantis nuo 10 iki 8 bal ų. Atsižvelgiant į dail ės termin ų vartojim ą, stiliaus netikslumus, taisytas gramatines klaidas, gal ų gale, mokinio pastangas ir atsikaitymo grafik ą – Dagn ės darbas vertinamas puikiai (10 bal ų), Jono – labai gerai (9 balai), Tomo – gerai (8 balai).

113

2 PRIEDAS 2. 1. Dail ės tiriamojo darbo apibr ėžtys *

Problemin ės Dail ės tyrimo Pastabos, si ūlymai modulio ašys tematika Estetinis- 1. Vietos Konkre čios amžiaus/socialin ės grup ės paži ūros ir vertinimai apie emocinis dail ės visuomen ę pasirinkto laikotarpio dail ės parodas konkre čiose galerijose. poveikis sužav ėjusios ir Kas ir kokias parodas prisimena? Kod ėl jos įstrigo? Teigiamas ar šokiravusios dail ės neigiamas emocijas suk ėlė? Kas l ėmė vienok į ar kitok į vertinim ą? parodos/ Kokia ši ų parod ų reikšm ė? Kaip jas vertina/-o dail ės kritikai? renginiai. 2. Ryškiausios ir Pasirinkto laikotarpio dail ės parod ų mokykloje/gimnazijoje „nepastebimos“ kokybin ė apžvalga ir moksleivi ų/mokytoj ų vertinim ų analiz ė. dail ės parodos Kurios paskutinio pusme čio/mokslo met ų dail ės parodos sulauk ė mokykloje/ didžiausio mokini ų, mokytoj ų ir t ėvų susidom ėjimo, o kurios tarsi gimnazijoje. liko nuošaly? Kokios priežastys lemia toki ų parod ų (ne)populiarum ą? 3. M ūsų klas ės Žmogaus grožio samprata dail ės k ūriniuose: konkre čios (arba mokyklos 11- moksleivi ų amžiaus grup ės poži ūris į dabarties ar praeities ų klasi ų) žmogaus estetines nuostatas. „grožio formul ė“. Kaip vertiname žmogaus atvaizd ą pasirinkto žanro (pvz., portretai, buitin ės kompozicijos) skirting ų laikotarpi ų dail ės kūriniuose? Kaip perteikiamos k ūno proporcijos, veido bruožai, aprangos ir aplinkos detal ės? Nuo ko priklauso pavaizduoto žmogaus grožis? Kokius žmogaus atvaizdus dail ės k ūriniuose šiandien labiausiai vertina bendraamžiai? Kod ėl? Dail ės statusas 4. Iš k ūrybos Labiausiai perkam ų vietos dailinink ų k ūrybos analiz ė. visuomen ėje gyvenantys vietos Kuri ų vietos dailinink ų k ūryba yra daugiausia perkama? Ar jie dailininkai. išgyvena iš k ūrybos? Koks ši ų k ūrini ų užsakov ų/pirk ėjų ratas? Kas lemia k ūrinio kain ą? Kaip suderinti menines ambicijas ir pataikavim ą užsakovo/pirk ėjo skoniui? 5. Labiausiai Moksleivi ų dail ės rinka. perkami moksleivi ų Ką, kada, kam ir už kiek galima parduoti? dail ės k ūriniai. Kaip savo k ūryb ą apsaugoti ir išvengti apgavys čių? Kam reikalingos autori ų teis ės? Kaip jos yra reglamentuojamos? Kokie moksleivi ų dail ės k ūriniai šiandien yra labiausiai perkami? Kod ėl? 6. Dail ės k ūriniai Dail ės k ūrini ų kolekcijos nam ų aplinkoje: t ėvų ir vaik ų poži ūriai. klas ės draug ų Kokie dail ės k ūriniai puošia m ūsų namus? Kaip ir kod ėl jie čia namuose. atsirado? Kas lemia dail ės k ūrini ų kolekcijos formavim ą? Kuo skiriasi t ėvų ir vaik ų surinkti darbai? Koki ų k ūrini ų bendraklasi ų namuose daugiausia? K ą tai liudija? Menininko 7. Žymiausi vietos Pasirinkto laikotarpio garsiausi ų vietos dailinink ų k ūrybos vaidmens raida dailininkai. analiz ė. Kokie yra žymiausi miesto/krašto/regiono dailininkai (j ų pavardes randame muziejuose, istorijos knygose, apie juos šnekama iš kartos į kart ą)? Kaip apib ūdintume j ų k ūryb ą? Kokiuose šaltiniuose ir kokiame kontekste ji yra minima? Kuo reikšminga? Kuo aktuali šiandien? 8. Iškiliausi Dailininko profesij ą pasirinkusi ų mokyklos/gimnazijos mokyklos absolvent ų gyvenimas ir k ūryba. absolventai- Kaip gyvena/-o ir k ą kuria/-ė m ūsų mokykl ą/gimnazij ą baig ę dailininkai. dailininkai? K ą jie prisimena ir vertina iš mokyklos laik ų? Koks jų gyvenimo credo? 9. Gatv ės Gatv ės meno (grafitai, gatv ės mada, partizaninis menas etc.) dailininkai. konkre čiame rajone/mieste analiz ė.

114

Kokios gatv ės meno formos aplink dominuoja? Kas l ėmė j ų paplitim ą ir stilistik ą? K ą jos atspindi ir nuo ko priklauso j ų ateitis? Kaip š į gatv ės men ą vertina skirting ų kart ų ir interes ų žmon ės? Etnokult ūrinis 10. Liaudies Apsibr ėžto laikotarpio liaudies dail ės parod ų konkre čiose dail ės aspektas dailinink ų parodos galerijose/muziejuose apžvalga. vietos dail ės Kokios liaudies dail ės šakos buvo pristatytos? Kurie liaudies galerijose. dailininkai populiariausi? Kokie ži ūrov ų atsiliepimai ir vertinimai? Kuo svarbios šios parodos? 11. Tautin ės Tautiniai renginiai mokykloje/gimnazijoje ir j ų puošybos švent ės mokykloje (parod ėlės, scenografija, grafinis dizainas) vertinimas. ir j ų meninis Kokios tautin ės švent ės yra šven čiamos m ūsų apipavidalinimas. mokykloje/gimnazijoje? Kaip jos apipavidalinamos? Kokie meniniai elementai dažniausiai naudojami? Kod ėl? K ą jie atspindi? Kaip ši ų šven čių puošyb ą vertina mokiniai, mokytojai, tėvai? 12. Liaudies dail ės Liaudies dail ės elementai (spalv ų deriniai, ornamentika, apraiškos m ūsų medžiagos etc.) konkre čios amžiaus grup ės moksleivi ų buityje kasdieniniame (aprangoje, aksesuaruose, interjeruose ir pan.). gyvenime. Kokius liaudies dail ės elementus matome savo buityje? Kokia j ų senovin ė prasm ė ir kaip šiandien ji pakito? Kuo patraukia ar atstumia lietuvi ų liaudies dail ė? Kokios dail ės formos šiandien yra (ar gal ėtų b ūti) aktualios? Kod ėl? Dail ė ir 13.Virtualios dail ės Pasirinkto laikotarpio ir konkre čios tematikos virtualios dail ės šiuolaikini ų parodos: Lietuvos parodos. technologij ų ir užsienio Kod ėl populiarios virtualios dail ės parodos? Kaip jos sąveika galerij ų/muziej ų pateikiamos internete? Kokie toki ų parod ų privalumai ir patirtis. tr ūkumai? Kuo panaši ir kuo skiriasi m ūsų ir užsienio dail ės galerij ų/muziej ų patirtis? 14. Moksleivi ų Moksleivi ų dail ės k ūrini ų virtualioje erdv ėje analiz ė. dail ės k ūriniai Kaip moksleivi ų k ūryba yra pateikiama skirtinguose tinklapiuose? virtualioje erdv ėje. Kurie adresai yra populiariausi? Kod ėl? Kokios virtuali ų moksleivi ų parod ų perspektyvos? Kaip šias parodas vertina bendraamžiai, mokytojai, t ėvai? 15.Internetin ės Dail ės rinkos virtualioje erdv ėje specifika. dail ės parduotuv ės. Kas b ūdinga virtualioms dail ės parduotuv ėms? Kokie toki ų parduotuvi ų privalumai ir tr ūkumai? Iš kurios parduotuv ės nor ėtųsi pirkti, o iš kurios ne? Kod ėl? Kokia artim ųjų ar paž įstam ų, pirkusi ų dail ės k ūrin į internetu, patirtis?

*Tyrimui renkam ės 1 iš 15 pasi ūlyt ų tem ų (labiausiai aktuali ą ir jaudinan čią konkre čius mokinius), bandydami žodžiais ir vaizdais atsakyti į si ūlymuose pateiktus klausimus.

Tiriamojo darbo vertinimo kriterijus nustato mokytojas kartu su mokiniais. Atsižvelgiant į jo pob ūdį, si ūloma orientuotis į šias kryptis: grupinio darbo tikslingumas, planavimas ir kiekvieno nario atskaitomyb ė; duomen ų rinkimas, susisteminimas ir pateikimas; viešas darbo pristatymas ir jo sklaida.

115

2. 2. Tiriamojo darbo, naudojant anketavim ą, pavyzdys * *parengta pagal Egl ės Budryt ės (Vilniaus lic ėjaus III klas ė, 17 m.) VJVDM diplominio darbo „Suprasti dabart į: 2011 m. laidos mokiniai – apie Vilniaus Justino Vienožinskio dail ės mokykl ą (S. Konarskio g. 37/2)“ apklausos dal į (vadov ė – mokytoja ekspert ė Rita Miku čionyt ė). Diplominis darbas įvertintas puikiai (10 bal ų).

Pagrindinis darbo tikslas buvo atskleisti mokini ų poži ūrį į mokym ą(si) VJVDM. Pasirinktas anonimin ės apklausos metodas, kuris leidžia kokybiškai apklausti didel į žmoni ų skai čių, lengvai sisteminti duomenis ir daryti išvadas. Nors šis b ūdas yra nelabai mėgstamas respondent ų (daugelis mokini ų d ėl atidaus d ėmesio reikalaujan čio laiko stokos nenoriai pildo anketas), ta čiau anonimin ė apklausa pasiteisino ir suteik ė pakankamai duomen ų statistikos sudarymui. Buvo apklausti 67 mokiniai. Tyrime dalyvavo tik 2011 m. laidos mokiniai, t. y. ketvirtos klas ės respondentai. Duomenys buvo renkami dail ės mokykloje, pertrauk ų tarp pamok ų metu. Mokiniai buvo paprašyti anonimiškai įvertinti mokymo(si) proces ą VJVDM (dail ės pamoka, vasaros praktika, k ūrybos perži ūra) ir mokytoj ų pedagogin ę bei k ūrybin ę veikl ą, įvardinant iškiliausias asmenybes. Anonimin ė apklausa – vienas iš objektyviausi ų b ūdų atskleisti diplomant ų poži ūrį į VJVDM, patikima priemon ė susirinkti statistinius duomenis. Manau, kad mokyklos administracija, atsižvelgdama į mokini ų pageidavimus, gal ės lanks čiau vertinti ir tobulinti ugdymo proces ą, mokytoj ų veikl ą. Tyrimas parod ė: 1. Mokiniai renkasi moksl ą VJVDM, kadangi šioje dail ės mokykloje turi galimyb ę supažindinti su skirtingomis meno formomis ir įgyvendinti individualias id ėjas, taikydami tiek akademinius, tiek šiuolaikinius dail ės raiškos b ūdus bei priemones, mokosi steb ėti, analizuoti, interpretuoti ir vertinti praeities bei dabarties dail ės reiškinius. 2. Mokini ų poži ūris į ugdymo proces ą VJVDM atspindi mokinio ir mokytojo tarpusavio santykius, bendr ą darb ą, iniciatyvum ą. Per dalyko pamokas mokiniams svarbi dominanti tema, galimyb ė originaliai, netik ėtai spr ęsti užduot į, mokytojo atsakomyb ė ir konsultacijos. Per perži ūras labai svarb ūs dalyko mokytojo ir mokytoj ų komisijos vertinimai, galimi darb ų bei pažymi ų aptarimai. Mokiniams ne mažiau svarbi yra darbo aplinka: jie nori šilt ų klasi ų su švariomis kėdėmis ir tvarkingai laikomais darbais, vertina galimyb ę pasirinkti pakankam ą ekspozicin į plot ą perži ūrų metu, pageidauja įvairesni ų vasaros praktikos viet ų, daugiau kurti už mokyklos rib ų ir pavasar į-vasar ą dirbti atvirame ore.

Dailės dalyko pamoka Kūrybinės užduoties …

Dominanti tema Naudinga informacija Raiškos priemonių ir metodų …

Nuoširdus mokytojo ir … Labai svarbu

Galimybė rodyti iniciatyvą Svarbu

Akademinės dalyko užduotys Nelabai svarbu Savarankiškos kūrybinės …

Kūrybos atmosferą …

Kita

0% 50% 100%

116

3. Mokini ų manymu, VJVDM dail ės mokytojas turi b ūti tolerantiškas, nuoširdus, supratingas žmogus, puikiai išmanantis savo dalyk ą, gebantis aiškiai, nuosekliai j į išd ėstyti, sudominti, tinkamai parinkti mokymo metodus. Mokiniai gali pripažinti ir visuomen ės d ėmesio nesulaukus į meninink ą, kadangi jie vertina ne tik k ūrybos šiuolaikiškum ą, netik ėtus meninius sumanymus, bet ir meistriškum ą, amato išmanym ą.

Mokytojo asmenybės bruožai Individualumas, originalumas

Komunikabilumas

Lankstumas Tolerantiškumas

Supratingumas Labai svarbu Reiklumas Svarbu Atsakingumas Nelabai svarbu Nuoširdumas

Humoro jausmas Kita

0% 20% 40% 60% 80%

Mokytojo kompetencijos

Puikus savo dalyko išmanymas Aiškiai formuluojami mokymo(si) tikslai bei uždaviniai Gebėjimas sudominti mokomuoju dalyku Prieinamai ir suprantamai perteikiama reikalinga informacija Nuoseklus dalyko dėstymas Labai svarbu Tinkamų mokymo(si) metodų Svarbu parinkimas Nelabai svarbu Moksleivių pasitikėjimo savimi ugdymas ir individualumo … Gebėjimas sukurti kūrybišką aplinką Moksleivių pasiekimų ir pažangos vertinimas pagal mokymosi …

Kita

0% 50% 100%

117

3 PRIEDAS 3. 1. Parodos recenzijos strukt ūra

I. Ką matau*? Informacija apie parod ą ir pristatomo/-ų menininko/-ų k ūryb ą. • Kur ir kada veikia paroda? Ar s ąmoningai pasirinkta ši vieta ir laikas? • Kaip vadinasi paroda? Kokius jausmus ir mintis pažadina jos pavadinimas? Ar pervadintum ėte ši ą parod ą? • Kas dalyvauja parodoje? Nurodykite autoriaus/-ų pavard ę/-es ir amži ų. • Kokie k ūriniai yra rodomi? Trumpai aptarkite j ų skai čių, žanr ą, suk ūrimo metus, technik ą, dyd į, stilistik ą. • Kaip apib ūdintum ėte ekspozicij ą žmogui, negalin čiam betarpiškai jos apži ūrėti? • Kod ėl autorius/-iai sureng ė ši ą parod ą? * Parodoje fiksuojami įsp ūdžiai, renkama faktologin ė ir iliustracin ė medžiaga b ūsimai analizei/interpretacijai/vertinimui. Užsirašomi darb ų duomenys, asmeniniai komentarai, eskizuojami (jei yra galimyb ė fotografuojami) išskirtiniai k ūriniai. Tod ėl nepamirštame rašiklio, popieriaus, spalvot ų pieštuk ų ar aliejini ų pasteli ų (su galerijos leidimu – mobiliojo telefono su galimybe fotografuoti arba fotoaparato).

II. Ką jau čiu ir apm ąstau? Išgyvent ų k ūrini ų analiz ė/interpretacija . • Koks bendras įsp ūdis apie ši ą parod ą? Kaip manote, apie k ą ji? • Kokios nuotaikos k ūrini ų daugiausia? Kas, J ūsų manymu, l ėmė ši ų darb ų id ėjas? • Kod ėl savo sumanymams įgyvendinti menininkas pasirinko šias medžiagas, technik ą, dydžius? • Ar gal ėtum ėte sudaryti k ūrini ų grupes, kurias vienyt ų: 1) stilistika, 2) tematika, 2) technika? Kaip šias grupes pavadintum ėte? • Kurie kiekvienos grup ės darbai (nurodykite j ų duomenis) labiausiai įsimin ė? Kod ėl? • Kokius jausmus ir mintis j ūsų išskirti k ūriniai pažadino?

III. Ką manau? Poj ūč ių ir apm ąstym ų apibendrinimas . • Ar palyginus su kitomis matytomis parodomis, ši paroda yra reikšminga? • Ką nauja šioje parodoje patyr ėte: pajutote, apm ąst ėte, sužinojote? • Ar ši paroda žadina nor ą pamatyti daugiau pristatomo/-ų autoriaus/-ių k ūrini ų, panašios stilistikos darb ų? • Pritartum ėte ar nepritartum ėte nuomonei, kad ši paroda yra vykusi? • Ar sutiktum ėte su tuo, k ą kiti pasak ė apie ši ą parod ą? • Kaip vertintum ėte ši ą parod ą 10 bal ų skal ėje? Savo vertinim ą pagr įskite.

Recenzijos vertinimo kriterijai: 1) matyt ų ir išgyvent ų k ūrini ų analiz ė bei vertinimas (30% įvertinimo), 2) asmeninio poži ūrio pagr įstumas ir argumentacija (30% įvertinimo), 3) kalbos vaizdumas ir tikslumas (20% įvertinimo), 4) informacin ės medžiagos rinkimas ir pritaikymas (10% įvertinimo), 5) parinkt ų iliustracij ų tikslingumas (10% įvertinimo).

Pastabos. - Jei d ėl objektyvi ų priežas čių neturime galimyb ės recenzuoti betarpiškai matomus k ūrinius, renkam ės virtuali ą parod ą. - Kai recenzij ą rašome laisva forma (es ė, miniati ūra, laiškas menininkui ir pan.), klausim ų eiliškumo galime nepaisyti – svarbiausia vaizd ūs, original ūs, pagr įsti atsakymai.

118

3. 2. Recenzijos pavyzdžiai

2011 m. balandžio 8 – birželio 5 d. Nacionalin ėje dail ės galerijoje veik ė dailininko Stasio Eidrigevi čiaus paroda „Veidas ant kauk ės“. Tai beveik 150-ies įvairi ų žanr ų, stilistikos, dydži ų (net nuo 4,7 x 5,7 cm iki 239 x 152 cm) ir technik ų (aliejus, tempera, grafitas, pastel ė ant popieriaus, kartono, drob ės, medžio) menininko darb ų ekspozicija. Puikiai parinkta parodos erdv ė (šviesios talpios NDG sal ės) ir laikas (buvau per Šv. Velyk ų atostogas) leido susikaupti, laisvai atsiduoti pojūč iams. Pavadinimas suintrigavo jau ne vien ą parodos lankytoj ą ir tarsi iš anksto persp ėjo apie kitok į, ne įprast ą autoriaus požiūrį. Stasys Eidrigevi čius – vienas žymiausi ų šiuolaikini ų lietuvi ų dailinink ų, grafikas ir režisierius. Kurdamas šioje parodoje eksponuojamus darbus, jis atsisak ė tradicin ės kauk ės interpretacijos. Anot autoriaus, jam labiau r ūpi paradoksalioji veido ant kauk ės reikšm ė – įkv ėpti gyvyb ę tam, kuris yra negyvas. Mano manymu, S. Eidrigevi čiui puikiai pavyko parodyti, kaip žmogaus veido, k ūno motyvus galima pritaikyti, tiksliau sakant, įži ūrėti įprastuose dalykuose, daiktuose (duryse, d ėžėse, lentose ir pan.). Dailininko id ėja – kasdienini ų jausm ų, darb ų sugretinimas su žmogumi – man paliko gil ų įsp ūdį. Noras įkv ėpti gyvyb ę ten, kur jos n ėra, atspindi daugiau paslaptingus, li ūdnus jausmus, o šalti, neutral ūs veidai tiesiog vert ė mane surimt ėti. Manau, S. Eidrigevi čiui pavyko atskleisti min ėtus jausmus ne tik d ėl sėkmingos id ėjos, bet ir d ėl puikiai pritaikyt ų darb ų dydži ų, pasirinktos technikos, medžiag ų. Nors ekspozicijoje visi darbai atrod ė panaš ūs, bet, mano manymu, galima įžvelgti tris pagrindines, kūrinius tarpusavyje vienijan čias grupes. Pirmoji – besisiejantys stilistika. Juos b ūtų galima pavadinti „Specifin ės formos darbai“ . Manau, šios grup ės b ūdingiausias k ūrinys yra „Durys“ (popierius, pastel ė, 67 x 50 cm), nes jame n ėra apibr ėžtumo, standartin ės formos, taip pat ciklas „Li ūdesiai“. Antr ąją k ūrini ų grup ę sieja tematika. Šioji gal ėtų vadintis „Gyvyb ė tuštumoje“ . Labiausiai įsimin ęs šios grup ės darbas – „Autoportretas“ (1995, popierius, pastel ė, 93 x 64 cm), nes atrodo ne įprastai, lyg b ūtų pieštas ant atskir ų popieriaus dali ų. O paskutinei, tematika besijungian čiai grupei, tinkantis pavadinimas – „Žmogaus užuominos“ . Tai geriausiai atsispindi k ūrinyje „Marškin ėliai“ (1984, popierius, tempera, 21 x 17,5 cm). Čia, kitaip nei visoje parodoje, vaizduojama tik žmogaus k ūno dalys (be galvos). Vis ų grupi ų min ėti pavyzdžiai yra man labiausiai patik ę darbai. Jie suk ėlė vienpusiškus jausmus: rimt į, susikaustym ą, susikaupim ą, galb ūt net vidin į skausm ą. Paroda „Veidas ant kauk ės“, manau, labai vykusi. Ji vert ė susim ąstyti apie paprastus, pasaulietinius dalykus. Galb ūt juose yra daugiau, nei mes galime pamatyti, pajausti, suprasti... Pirm ą kart ą reg ėjau šalt ą, bet kartu jauki ą ir rimt ą parod ą. Tod ėl ji man patiko, ir negal ėč iau jos vertinti mažiau nei 10 bal ų. Tikiuosi ateityje pamatysiu ir daugiau šio autoriaus k ūrini ų. Ieva R., 17 m.

Vertinimas: puikiai (10 bal ų). Mokin ė užduot į atliko laiku ir pagal iš anksto aptartus reikalavimus, pati suskirst ė k ūrinius į grupes ir jas apraš ė.

119

Aplankiau Nacionalin ėje dail ės galerijoje 2011 m. balandžio 8 – birželio 5 d. veikian čią Stasio Eidrigevi čiaus k ūrybos parod ą „Veidas ant kauk ės“. Joje eksponuojami 1974–2010 m. autoriaus sukurti darbai. Veidas ant kauk ės yra vienas svarbiausi ų šio autoriaus k ūrybos motyv ų, atskleidžiantis savit ą dailininko poži ūrį į supan čią tikrov ę. Parodos minties atskleidimas n ėra pateiktas lankytojui „ant l ėkštut ės“, reikia susim ąstyti ir pa čiam, kadangi visi k ūriniai pilni perkeltini ų min čių, o vos tik įženg ęs į sal ę pamatai dominuojant į veido ant kauk ės motyv ą ir esi priverstas ieškoti tokios minties priežas čių. Paroda leidžia pažvelgti į kauk ės s ąvok ą visai iš kitos pus ės. Ne kaip priedang ą, kuri ą dažniausiai dengiame veid ą, bet kauke suteikti nauj ą gyvyb ę, atskleisti jos esm ę. Pagrindinis k ūrini ų personažas – tai kauk ėta b ūtyb ė, nešiojanti veid ą ant kauk ės ir primenanti marionet ę. Jos veidas susting ęs su li ūdnomis, apvaliomis tarsi sagos, akimis. Kauk ėta b ūtyb ė parodoje pristatoma trijose k ūrini ų grup ėse, kuri ų darbus vienija tema: „Miglota“, „Melancholija ir nostalgija“ bei „(Ne)mirtinga“. Miglota – tai pesimistini ų, neaiški ų, lyg per migl ą, k ūrini ų grup ė. Šioje grup ėje kauk ėtoji fig ūra tarsi paveikta melancholijos ir miglos, kartais net perregima kiaurai. Toks kauk ėtasis personažas pažeidžiamas, tad jam belieka tik prisidengti kauke. Vienas iš ši ų darb ų – „Uždanga” (1981, popierius, tempera, 18 x 14 cm), iš karto priver čianti paklausti: „k ą slepia kauk ėtoji b ūtyb ė, kam jai reikalinga uždanga?“. Taip ir paliekanti mus sp ėlioti. Dar vienas pavyzdys – „Baltas sparnas“ (1984 m., popierius, tempera, 22 x 16 cm) iškart atskleidžianti personažo pažeidžiamum ą bei nukreipiantis d ėmes į į ryškiai balt ą sparn ą, kuris it pagalba stipriai apsupa b ūtyb ės k ūną. Melancholija ir nostalgija – šie k ūriniai pilni specifin ės deformacijos. Vyraujantis motyvas – atpleiš ėję fig ūrų siluetai bei kiaurym ės. Kauk ė šiuose darbuose bando sl ėpti savo vienatv ę, vienišumo, apleistumo jausmus. Štai „Raudonoji saul ė“ (1997, popierius, pastel ė, 75 x 55 cm). Joje vaizduojamas personažas it koks visažinis, vietoj galvos turi didžiul ę raudon ą saul ę, tod ėl jis išskirtinis, ta čiau jo visažinyst ė, t. y. saul ė, j į atskiria nuo kit ų. Tai pat „Šeš ėlyje“ (popierius, pastel ė, 57 x 77 cm). Šis darbas irgi labai įdomus ir kelia itin svarb ų klausimą „kod ėl kauk ėta b ūtyb ė dar tur ėtų sl ėptis ir po šeš ėliu?“. (Ne)mirtinga . Šie darbai – kitoniškiausia parodos dalis, nes tai fotografijos. Juose modeliai vaizduoja pažeidžiamus, sustingusius personažus. Kurie kaip mistiški personažai perteikia autoriaus metaforiškas id ėjas. Pavyzdžiui, darbas „Kartu“ (2006, skaitmenin ė spauda) atskleidžia žmoni ų tarpusavio bendradarbiavimo grož į, kai keli dirba it vienas, neišsiskirdami ir nesusireikšmindami. Apibendrindama, noriu pabr ėžti, jog tai viena iš įdomesni ų paskutiniu metu matyt ų parod ų. Darb ų suskirstymas į grupes bei aprašymai leidžia net ir ne įgudusiam meno myl ėtojui įžvelgti bent kelet ą pasl ėpt ų min čių. Mane asmeniškai ji nustebino netik ėta kauk ės interpretacija. Nor ėč iau išvysti ir kitos tematikos šio autoriaus k ūrini ų, nes po parodos šird į užpl ūdo geras jausmas, tad, manau, ir jie tur ėtų patikti. O parod ą aplankyti si ūly čiau kiekvienam. Kas žino, gal viename iš darb ų išvysime ir savo kauk ę?

Laura B., 16 m

Vertinimas: 9 + 1 = 10 (puikiai). Mokin ė ne pati skirst ė k ūrinius į grupes ir galvojo joms pavadinimus, bet pasinaudojo parodos dail ėtyrinink ų skirstymu. Kita vertus, parodoje eskizavo ir prie recenzijos prid ėjo savo „k ūrin ėlius“.

120

4 PRIEDAS Pamokos į(si)vertinimo pavyzdys

I dalis. Anonimiškai įvertina kiekvienas mokinys

pamokos tema, data

Įvertinimas

1______2______3______4______5______6______7______8______9______10

Patiko______

______

Nepatiko______

______

II dalis. Įsivertina mokytojas

pamokos tema, data

Įvertinimas

1______2______3______4______5______6______7______8______9______10

Pavyko______

______

______

Nepavyko______

______

______

121

5 PRIEDAS Dail ės stili ų ir kryp čių chronologin ė lentel ė* *parengta pagal Nijol ę Nev česauskien ę, kn. Meno pažinimas: mokytojas – mokinys, VII – XII klas ėms, Vilnius: baltos lankos, 2002, p 154–155

Pasaulio dail ės periodai Lietuvos dail ės periodai

Priešistor ės dail ė Paleolito dail ė 35–8 t-metis pr. Kr. Mezolito dail ė 8–5 t-metis pr. Kr. Neolito dail ė 5–2 t-metis pr. Kr. 4–2 t-metis pr. Kr. Žalvario amžiaus dail ė 2–1 t-metis pr. Kr. 2 t-metis pr. Kr. Geležies amžiaus dail ė 1 t-metis pr. Kr.

Senov ės Artim ųjų Ryt ų dail ė Mesopotamijos dail ė 4 t-metis pr. Kr. Senov ės Egipto dail ė 3 t-metis pr. Kr.–I a.

Antikos dail ė Senov ės Graikijos dail ė IX a. pr. Kr. pab. –I a. pr. Kr. Senov ės Romos dail ė I a. pr. Kr.–IV a.

Viduramži ų dail ė Ankstyvosios krikš čionyb ės dail ė II–V a. Bizantijos dail ė IV–XV a. Meroving ų, Karoling ų, Oton ų dail ė V–X a. Romanika XI a. II p.–XII a. XIII a. Gotika XII a. I p.–XV a. XIV a. II p.–XVI a. pab.

Naujieji amžiai Renesansas XIV–XVI a. XV a. pab.–XVII a. vid. (Šiaur ės renesansas XV–XVI a.) Barokas XVI a. pab.–XVIII a. XVI a. II p.–XVIII a. pab. Rokokas XVIII a. 2–8 d-metis XVIII a. 3–8 d-metis Realizmas XVII–XVIII a. Klasicizmas (akademizmas) XVII–XVIIIa.

XIX a. dail ės kryptys Neoklasicizmas XVIII a. II p.–XIX a. pr. XVIII a. 8 d-metis – XIX a.7 d-metis Romantizmas XIX a. 3–7 d-metis XIX a. 3–7 d-metis (Kritinis) realizmas XIX a. vid. XIX a. II p. Impresionizmas 1874 XX a. I p. Postimpresionizmas 1886 XX a. I p. Simbolizmas XIX a. pab. XIX a. II p.–XX a. I p. Modernas, secesija XIX a. pab. 1900–1914

122

Klasikinis modernizmas. XX a. I p. Fovizmas 1905 Ekspresionizmas 1905 Realizmas, akademizmas, Kubizmas 1907 tautinis romantizmas Futurizmas 1909 Abstrakcionizmas 1910 Konstruktyvizmas 2–3 d-metis 3–4 d-metis Dada 1915–1923 impresionizmas, postimpresionizmas, Siurrealizmas 1924 ekspresionizmas

Vėlyvasis modernizmas. XX a. 5-7 d-metis Abstraktusis ekspresionizmas 5–6 d-metis 5–7 d-metis Popartas 6 d-me čio II p.–8 d-me čio pr. socialistinis realizmas. Modernistiniai Kinetinis menas, opartas 6–7 d-metis ieškojimai, pirmieji konceptualaus, Potapybin ė abstrakcija 6–7 d-metis abstraktaus meno pavyzdžiai Fluxus, hepeningai 1962–1963 Minimalizmas 7 d-metis

Postmodernizmas. Nuo XX a. 7 d-me čio Konceptualizmas 7 d-me čio pab. Kūno menas 1961 Videomenas 1963 Fotorealizmas 7 d-me čio pab. Proceso menas 7 d-me čio pab. Žem ės menas 7 d-me čio pab. 9 d-metis Performansai, akcijos 8 d-metis 9 d-mečio pabaiga Instaliacija 8 d-metis 9–10 d-metis Neoekspresionizmas 9 d-metis 9 d-metis Neopopmenas 9 d-metis 9 d-metis Netartas 10 d-metis XXI a. pr.

Pastaba . Ši ą lentel ę rekomenduojama tur ėti kiekvien ą pamok ą kaip dalom ąją medžiag ą, kad problemiškai nagrin ėjant tem ą, b ūtų aišku, iš kurio chronologinio bloko imami dail ės pavyzdžiai.

123

6 PRIEDAS 6. 1. Dailininko augimas: nuo dail ės mokyklos iki žvaigžd ės* *pagal Lubyt ė E., Permain ų svoris. Dail ės vadyba Lietuvoje 1988–2006 , Vilnius: VDA leidykla, 2008, p. 45

MoMa (NY), Dokumenta ,

Venecijos bienal ė

Bazelio meno mug ė; „Tate Modern“ (Londonas), Pompidou centras (Paryžius), Whitney (NY), Guggenheim (NY), Gropius Bau (Berlynas)

Regionin ė ir nacionalin ė Aukš čiausio parod ų sal ė, pagrindin ė Vakar ų lygio dail ės Europos ir Amerikos dail ės bienal ė galerija

Aukštesniojo lygio dail ės galerija

Aukšt ėlesniojo Vietin ė dail ės mug ė, lygio dail ės muziejai, galerijos galerija

Kaina ir vert ė Dailininko,

kuratoriaus paroda

Dail ės mokyklos

124

6. 2.1. Pelno siekian čių dail ės galerij ų lygi ų įvairov ė** **parengta pagal Lubyt ė E., Permain ų svoris. Dail ės vadyba Lietuvoje 1988–2006 , Vilnius: VDA leidykla, 2008, p. 40–41

Peno siekian čių Galerij ų savininkai Dominan čių dail ės k ūrini ų pob ūdis dail ės galerij ų lygiai Aukš čiausias Mok ūs kolekcininkai, Dailinink ų palikimas ir brang ūs daiktai, aukštos verslininkai (buv ę stamb ūs kokyb ės mirusi ų dailinink ų k ūryba (senieji meistrai, bankininkai arba modernistai ir kt.). spekuliantai) Išskirtinai antrin ės rinkos (žr. 2 lentel ę) šiuolaikiški kūriniai su tikrai didele perpardavimo ir prid ėtine investicine verte. Aukštesnysis Verslininkai, aukšto lygio Pelningi ir saug ūs original ūs dail ės k ūriniai, aukštos tarnautojai, pradedantys kokyb ės šiuolaikin ė dail ė, išimtinai antrin ės rinkos (žr. prekiautojai meno k ūriniais, 2 lentel ę) objektai su galima didele perpardavimo ir kurie priimdami sprendimus prid ėtine investicine verte. pasiryž ę netur ėti nuostoli ų Aukšt ėlesnysis Dailininkai, prekiaujantys Ribotos garantijos ir ateities dail ės k ūriniai, kurie meno k ūriniais, ir atrodo nevertingi, bet yra vilties, kad gali patekti į intelektualai Aukštesn įjį galerijos lyg į. Žemas Suvenyr ų pardav ėjai, Akivaizdžiai nevertingi vienetiniai, nepatenkantys į turistini ų viet ų prekiautojai, dail ės rink ą k ūriniai, plastiškai išraiškingi, bet parduotuvi ų ar didmenin ės neturintys vert ės augimo perspektyv ų. Aliejin ė tapyba, prekybos įmoni ų savininkai skulpt ūros ir žemos vert ės antikvaro k ūriniai.

6. 2.2. Rinkos lygi ų įvairov ė**

Rinkos lygiai Rinkos dalyviai Veiklos pob ūdis Pirmin ė Jauni, energingi, ta čiau Parduodami k ūriniai, pirm ą kart ą pasirod ę rinkoje. ribotus ekonominius Perkami nežinom ų, anksti mirusi ų dailinink ų k ūriniai. išteklius turintys Šioje rinkoje įsigyti darbai b ūna greitai perparduodami prekiautojai meno k ūriniais į antrin ę rink ą. Antrin ė Daugiau gryn ųjų pinig ų Iš žemesnio lygio meno k ūrini ų pardav ėjų ar turintys perpirk ėjai galerinink ų perkami dail ės k ūriniai, kurie brangiau (prekiautojai meno parduodami. kūriniais, galerininkai) Tretin ė Dail ės aukcion ų dalyviai Nustatoma dail ės k ūrinio rinkos vert ė. Ilgainiui dail ės kūrinio kaina gali augti arba maž ėti, ta čiau tik aukcione dail ės k ūrinys tampa ilgalaik ės investicijos objektu.

6. 2.3. Dail ės aukcion ų nam ų lygiai **

Pats aukš čiausias Tarptautinis aukciono nam ų Sotheby , Christi tinklas Aukštesnysis Antrin ės ir nacionalin ės rinkos aukcionai, pripažinti tarptautiniu mastu Aukšt ėlesnysis Aukcionai, kurie bendradarbiauja su nacionaliniais aukcionais Aukštas Regioniniai ir vietiniai aukcionai

125

7 PRIEDAS Lyginamoji vertybi ų lentel ė pagal Salvador ą Dali * *pagal – Сальвадор Дали . Дневник одного гения . М. : ЭКСМО -Пресс , 2000, с. 445

Menininkas Tech Įkv ė Spalva Siužetas Genijus Kompo Origina Pas Auten nika pimas zicija lumas laptis tiškumas

Vermeras 20 20 20 20 20 19 20 20 20 (Jan van Delft Vermeer, 1632– 1675) Velaskesas 20 19 20 19 20 20 20 15 20 (Diego Velazquez, 1599–1660) Rafaelis 19 19 18 20 20 20 20 20 20 (Raffaello Santi, 1483–1520) Leonardas 17 18 15 19 20 18 19 20 20 (Leonardo da Vinci, 1452– 1519) Dali 12 17 10 17 19 18 17 19 19 (Salvador Dali, 1904–1989) Pikasas 9 19 9 18 20 16 7 2 7 (Pablo Picasso, 1881–1973) Engras 15 12 11 15 0 6 6 10 20 (Jean-Auguste Dominique Ingres,1780- 1867) Man ė 3 1 6 4 0 4 5 0 14 (Eduard Manet, 1832–1883) Mondrianas 0 0 0 0 0 1 0,5 0 3,5 (Piet Mondrian, 1872–1944)

126

8 PRIEDAS 8. 1. Atsiskaitymo užduotis „Klasikin ės dail ės samprata“

1. Palyginkite Vilniaus katedr ą ir graik ų Heros šventykl ą. Raskite panašumus ir skirtumus.

2. Pabaikite sakin į. Proporcijos – tai ....

3. Paaiškinkite, kas b ūdinga linijinei perspektyvai ir kam ji reikalinga?

4. Pabraukite teising ą atsakym ą. Fasadas – tai: Puskolon ė – tai: a) priekin ė statinio pus ė su įė jimu. a) vertikali apskrito skerspj ūvio atrama. b) trikamp ė viršutin ė pastato dalis. b) per pus ę arba tre čdal į skersmens į sien ą įleista c) dengta kolon ų galerija dažniausiai pastato kolona. prieangyje. c) vertikalus sta čiakampio skerspj ūvio sienos iškyšulys, kur į sudaro baz ė, liemuo ir kapitelis.

15. Remdamiesi klausimynu, aprašykite paveiksl ą.

Leonardas da Vin čis Dama su šermuon ėliu (Cecilia Gallerani) , apie 1484-88, medis, aliejus, 54,8 x 40,3 cm

127

8. 2. Atsiskaitymo užduotis „Skaitau k ūrin į...“

Rašome k ūrinio interpretacij ą, remdamiesi simboli ų žodynu. Šiai užduo čiai atlikti labiausiai tinka V ėlyvosios gotikos ir Šiaur ės renesanso k ūriniai, kuriuose daug viduramžin ės simbolikos. Renkam ės geros kokyb ės / rezoliucijos reprodukcijas su galimybe detaliai apži ūrėti / priartinti vaizd ą (pavyzdžiui, iliustracijos iš Pasaulio muziejai nuo antikos iki modernizmo , prieiga per internet ą: http://www.googleartproject.com/).

Albrechto Diurerio dirbtuv ė. Madona su irisais . 1500–1510, medis (liepa), aliejus, 149,2 x 117,2 cm, Brit ų nacionalin ė galerija , prieiga per internet ą: http://www.nationalgallery.org.uk/paintings/research/the-madonna-with-the-iris

Susirašome visus matomus objektus ir detales pagal žvilgsnio krypt į. Pavyzdžiui, žydras dangus, vynuogynas, Dievas T ėvas debesyse, irisas, plytos, laiptuota arka, mazgas, bij ūnas, žol ės, medis, Madona, šviesios garbanos, šydas, brangakmeni ų seg ė, gyslotis, k ūdikis, kr ūtis, raudona ir balta spalva, naktinis drugys, akmenys etc.

128

Žodžius susidedame pagal ab ėcėlę ir ieškome j ų reikšmi ų simboli ų žodynuose. (Rekomenduojami šaltiniai: Biedermann H. Naujasis simboli ų žodynas , Vilnius: Mintis, 2002; Krikš čioniškosios ikonografijos žodynas , Vilnius: VDA l-kla, 1997 ir pan.)

Akmuo dažnai siejamas su amžina Dievo galia ir laikomas Dievo Glob ėjo stipryb ės simboliu. Arka – bažny čios ir švent ų žini ų simbolis. Balta spalva – tai šviesos, tyrumo, tobulumo ir dvasinio atgimimo spalva. Bij ūnas kaip rož ė be spygli ų yra m ėgstamas Marijos simbolis viduramži ų paveiksluose. Brangakmeniai simboliškai vadinami „žem ės žvaigžd ėmis“ yra dangaus šviesos arba tiesos įvaizdis. Dangus – Dievo ir išganyt ų siel ų buvein ė. Dievas T ėvas (debesyse) yra viso, kas gyva, K ūrėjas. Naktinis drugys – meil ės dieviškai šviesai simbolis. (Drugelis simbolizuoja prisik ėlim ą ir nemirtingum ą.) Gyslotis – vaisingumo simbolis. Griuv ėsiai – naujojo tik ėjimo (krikš čionyb ės) įsik ūnijimas: senosios plytos panaudojamos naujos bažny čios statybai. Kr ūtys – motinyst ės simbolis, meil ės, maitinimo ir globos ženklas. Kūdikis – k ūdik ėlis J ėzus. (Arkos m ūro) laiptai – išminties ir žini ų troškimo simbolis. Madona – žemiškoji J ėzaus Kristaus motina. Mazgas – sujungimo, s ąsajos, jungties simbolis. Medis – neišsenkan čios gyvybin ės energijos, gyvyb ės be mirties simbolis. Mėlyna spalva – dangaus simbolis, reiškiantis dieviškum ą, ties ą, pastovum ą, ištikimyb ę. (Gelsvi) plaukai – s ąjungos, priklausomyb ės sutvirtinimas arba atgailos ženklas, švies ūs plaukai siejami su siela. Raudona spalva – gyvyb ės, meil ės, vaisingumo simbolis. Šakel ė – sprogstanti, žaliuojanti ar žydinti šakel ė simbolizuoja šlov ę ir nemirtingum ą. Šydas – reiškia priedang ą, glob ą ir paslapt į. Vynuogynas / vynas – Dievo dovan ų teikiamo džiaugsmo ir pilnatv ės, Kristaus Kraujo simbolis. Vynmedis – šventas augalas, o vynuogi ų šakel ės simbolizuoja amžin ąjį gyvenim ą po mirties. Irisas / vilkdalgis – b ūsimo Marijos skausmo ir Jėzaus nukryžiavimo simbolis. Virvel ė – ryšio simbolis, mazgai ant jos reiškia kli ūtis arba k ą nors primena. Žalia spalva – kasmetinio gamtos atsinaujinimo spalva, reiškia amžinojo gyvenimo ir išganymo vilt į. Žol ės – stipryb ės ir kuklumo simboliai.

Remdamiesi šiuo simboli ų žodynu aprašome k ūrin į. Stengiam ės panaudoti kuo daugiau žodži ų prasmi ų. Pavyzdžiui:

A. Diurerio dirbtuv ėje sukurto paveikslo „Madona su irisais“ centre pavaizduota žemiškoji Jėzaus Kristaus motina ir k ūdik ėlis J ėzus. Maitinimas kr ūtimi – tai meil ės ir globos ženklas, pabr ėžiantis beatodairišk ą motinyst ę. Dominuojantis raudonas Madonos r ūbas, kuris siau čia nuog ą vaikut į, mums kalba apie gyvyb ę ir meil ę, apskritai, m ūsų tik ėjimo vaisingum ą. Suknios iškirpt ę puošia kukli seg ė su brangakmeniais, kurie tarsi „žem ės žvaigžd ės“ yra dangaus šviesos ir tik ėjimo tiesos įvaizdis. Besiplaikstan čios šviesios Madonos garbanos ir baltas skaidrus, jas kiek dengiantis šydas yra tarsi trap ūs šviesos, tyrumo, tobulumo ir dvasinio atgimimo ženklai, kurie mus saugo. Naktinis drugys kair ėje, nut ūpęs ant moters apsiausto, pabr ėžia jos meil ę dieviškai šviesai, o drugelis dešiniajame paveikslo kampe simbolizuoja būsim ą Kristaus prisik ėlim ą ir nemirtingum ą. 129

Akmenuotas gruntas šalia liudija apie Dievo Glob ėjo stipryb ę, kuri mus palaiko. Aplink Madon ą esanti žaluma byloja apie amžinojo gyvenimo ir išganymo vilt į, o kerojantys žolynai – Motinos stipryb ės ir kuklumo simbolis. Paveikslo dešin ėje vešintis vynuogynas mums apsako Dievo dovan ų teikiam ą džiaugsm ą ir pilnatv ę. Aukštyn besivyniojan čios vynuogi ų šakel ės simbolizuoja amžin ąjį gyvenim ą po mirties, o sprogstantys pumpurai – šlov ę ir nemirtingum ą. Greta prasiskleid ę bij ūno kaip rož ės be spygli ų žiedai – Marijos simbolis. Už j ų augantis medis dar kart ą atkartoja gyvyb ės be mirties id ėją. Tiesiai už Madonos kylantys du iris ų „kardai“ liudija apie b ūsim ą Marijos skausm ą ir Jėzaus nukryžiavim ą. Greta g ėli ų mazgu užrišta virvel ė ant vynuog ėms augti skirtos kryžmos primena apie art ėjan čias Motinos ir k ūdikio buvimo kartu kli ūtis. Žolyne šalia iris ų lapojantis gyslotis reiškia tik ėjimo ties ų vaisingum ą. Taip per pavaizduotus augalus ir daiktus pakartojama Kristaus kan čios ir prisik ėlimo istorija, kuri įtvirtina tik ėjim ą, vilt į ir meil ę. Viršutiniame kairiajame paveikslo kampe pavaizduota arka – bažny čios ir švent ų žini ų simbolis. Griuv ėsiai ženklina krikš čioniškas tiesas išpaž įstan čios bažny čios statyb ą m ūsų sielose. Plyt ų laiptai arkos viduje – tai m ūsų išminties ir žini ų troškimo simbolis. Už statini ų atsiverianti dangaus žydryn ė yra pastovi Dievo ir pelnyta išganyt ų siel ų buvein ė. Paveikslo centre tiesiai už iris ų pavaizduotas Dievas T ėvas debesyse yra viso, kas gyva, Kūrėjas. Rimant ė G., 17 m.

Vertinimas: puikiai (10 bal ų). Interpretacija rašyta konsultuojantis su mokytoja.

8.3. Atsiskaitymo užduotis „KLAUSTI = AIŠKINTIS K ŪRINIO PRASM Ę“* *parengta pagal: Oskaras Ba tschmannas.̈ Interpretacijos instrukcija: meno istorijos hermeneutika // Meno istorijos įvadas. Vilnius: Alma littera, 2002. – p. 194–223

Steb ėdami dail ės k ūrin į ir keldami klausimus nustatome jo interpretacijos kryptis. Renkam ės darb ą, kur į nor ėtume tur ėti asmenin ėje kolekcijoje. Pavyzdys

Nikola Pusenas (Nicolas Poussin). Kraštovaizdis su Piramu ir Tisbe , 1651, aliejus, drob ė, 192,5 x 273,5 cm, Frankfurtas prie Maino, Städelsches meno institutas 130

Prad ėdami meno istoriko-kritiko veikl ą, tur ėtume kiek galima ilgiau steb ėti bei lyginti dail ės kūrinius ir tik po to skaityti mokslin ę literat ūrą. Pirmiausia, reikia pa čiam išmokti matyti ir lavinti š į geb ėjim ą, t.y. įgyti vizualin ę patirt į. Dail ės knygose ir straipsniuose randame daugyb ę atsakym ų, prieš kuriuos pasirodai toks neišman ėlis, kad daugiau nedr įsti reikšti savo nesupratimo „kvailais“ klausimais. Tod ėl ži ūrėjimas/steb ėjimas yra tiesesnis kelias į individuali ą k ūrinio prasm ės paiešk ą nei skaitymas. Iš pradži ų paties ži ūrovo/steb ėtojo iškelti klausimai padeda atsiriboti nuo svetimų interpretacij ų ir suteikia galimyb ę savo pradin į dail ės k ūrinio suvokim ą v ėliau koreguoti.

Klausimai, kurie gal ėtų kilti ži ūrint/stebint į š į paveiksl ą: • Ką daro pavaizduotos fig ūros? • Koks kraštovaizdis pavaizduotas? • Ką bendra su audra turi fig ūros priekiniame plane? • Kod ėl tapytojas viduriniame plane rodo kov ą su li ūtu? • Kod ėl danguje pasirodo du žaibai? • Kaip vadinasi miestas viduriniame plane dešin ėje? • Kaip pavaizduota audra? • Kod ėl kair ėje tolimiausio plano dalyje dangus giedrijasi? • Kod ėl paveikslo viduryje esan čio vandens telkinio paviršius lygus kaip veidrodis, nors visur pavaizduotas stipraus v ėjo poveikis? • Kod ėl tapytojas buvo nenuoseklus? Jeigu kils tokie ar panaš ūs klausimai, b ūsite suprat ę daugiau, negu kas nors iki tol . (Ba tschmannas̈ O., 2002, p. 200)

8.4. Atsiskaitymo užduotis „Klausiame palygindami“ Lygindami du k ūrinius – original ą ir nauj ą jo versij ą/parafraz ę – keliame klausimus (post) modernistinio kūrinio interpretacijai. Pavyzdys

Jinka Šonibar ė (Yinka Shonibare). Debesis 9 , 2000, mišri technika http://www.yinkashonibarembe.com/sculpture.html Tomas Geinsboro (Thomas Gainsborough). Endrius ų šeimos portretas . 1750, drob ė, aliejus http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/2/23/Gainsborough-Andrews.jpg 131

• Kas l ėmė afrikie čio J. Šonibr ės pasirinkim ą interpretuoti angl ų dail ės „aukso amžiaus“ šedevr ą? • Kod ėl šiuolaikinio k ūrinio personažai be galv ų? • Ar menininkas pats savo rankomis modeliavo fig ūras ir konstravo detales? • Kod ėl veik ėjai išd ėstomi neutraliame fone? • Iš koki ų medžiag ų sukurtos formos? Ar čia šuniuko iškamša, ar muliažas? • Kokius afrikietiškus audinius (paties sukurtus, užsakytus, standartinius) ir kod ėl panaudoja menininkas? • Kaip toks k ūrinys eksponuojamas? Ar jam reikalinga speciali eksponavimo vieta ir specialus apšvietimas? • Ar kei čiasi tokio k ūrinio vertinimas, jei neprisimeni T. Geinsboro originalo? • ...

Rekomenduojama vaizdin ė medžiaga

Vincentas van Gogas. Pl ūgas ir ak ėč ios , 1890, http://www.vggallery.com/painting/p_0632.htm Fransua Mil ė. Žiema , 1862–1866, http://collections.glasgowmuseums.com/viewimage.html?oid=36427&i=389963

Pablas Pikasas. Meninos (pagal Velaskes ą), 1957, http://www.pablo-ruiz-picasso.net/work-235.php Diego Velaskesas. Meninos , 1656–1657, http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/51_57/velas_did.htm

132

Yinka Shonibare. Balerina, 2007, mišri technika , 119 x 47 x 52 http://www.yinkashonibarembe.com/sculpture.html Edgaras Dega. Jaunoji keturiolikmet ė šok ėja, 188, http://www.talariaenterprises.com/product_lists/degas.html

Jasumasa Morimura (Yasumasa Morimura). Vidinis dialogas su Frida Kalo , 2001, spalvota fotografija, . http://www.luhringaugustine.com/artists/yasumasa-morimura/#/images/19/ Frida Kalo (Frida Kahlo). Autoportretas, dedikuotas Dr. Eloesser , 1940, medžio plokšt ė, aliejus, 59,5 x 40 http://www.wikipaintings.org/en/frida-kahlo/self-portrait-dedicated-to-dr-eloesser-1940

133

Audrius Puipa . Iš fotografij ų ciklo „Gyvieji paveikslai“. Parafraz ė „S ūnaus palaid ūno sugr įžimo“ tema http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-05-20-ramute-rachleviciute-gailestingumas-daileje-mintys-po- paskaitos/63120 Rembrantas . S ūnus palaid ūnas, 1669, http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/9/91/Rembrandt_Harmensz._van_Rijn_- _The_Return_of_the_Prodigal_Son.jpg

8.5. Atsiskaitymo užduotis „Lyginamoji interpretacija: liaudies meno ir modernizmo kryp čių įtaka XX a. 3 – 4 d-me čio lietuvi ų dailinink ų k ūryboje“

Lyginame 3 skirtingas – 1) lietuvi ų liaudies meno, 2) fovizmo / ekspresionizmo / kubizmo / konstruktyvizmo, 3) A. Gudai čio, V. Vizgirdos, A. Samuolio, J. Mik ėno, S. Ušinsko, V. Kairi ūkš čio, V. Petravi čiaus – reprodukcijas. Ieškome paraleli ų tarp lietuvi ų liaudies meno, Lietuvos ir Vakar ų Europos modernizmo klasik ų k ūrybos.

1 2

134

3 1. Lietuvi ų liaudies skulpt ūra. Šv. Veronika. Radviliškio r. Kleboniškio k. LNM, prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/galerijos/skulpt_g_did.htm 2. Adomas Galdikas (1893–1969) Nuotaka. Apie 1934, popierius, guašas, 42,5 x 34,5 , prieiga per internet ą: http://www.menorinka.lt/images/works/20080325155230.jpg 3. Karlas Šmitas-Rotlufas (Karl Schmidt-Rottluff, 1884 –1976) Moters galva. 1916, medžio raižinys, 25,6 x 18 , prieiga per internet ą: http://www.moma.org/collection/object.php?object_id=9028

1 2 3

1. Lietuvi ų liaudies buitiniai audiniai. Lovaties ė, prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/galerijos/aud_buit_did.htm 2. Rimtautas Gibavi čius (1935–1993) Vaikyst ės prisiminimai (b-8, a-2). 1980, cinkografija, 49 x 50 , prieiga per internet ą: http://www.emokykla.lt/svetaines/DaileLietuvoje/Grafika/Gibavicius/Vaikyst_b.jpg 3. Endis Varholas (Andy Warhol, 1928–1987) 100 Campbell‘s sriubos skardini ų. 1962, drob ė, aliejus, 182,9 x 132,1 , prieiga per internet ą: http://www.albrightknox.org/collection/collection-highlights/piece:100-cans/ http://upload.wikimedia.org/wikipedia/en/7/79/100_Cans.jpg

1 2 3

1. Lietuvi ų liaudies buitiniai audiniai. Lovaties ė, prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/galerijos/aud_buit_did.htm 2. Linas Leonas Katinas Iš lietuvišk ų audini ų. Rusn ė II. 1968, kartonas, aliejus, 99 x 99 , prieiga per internet ą: http://www.mmcentras.lt/work.php?Gid=263&Sid=32&lang=lt 3. Markas Rotko (Mark Rothko, 1903–1970) 135

Be pavadinimo. (M ėlyna, žalia ir ruda.) 1952, drob ė, aliejus, 261,5 x 211,5 , prieiga per internet ą: http://www.nga.gov/feature/rothko/classic4.shtm

1 2 3

1. Plung ės rajono koplyt ėlės ir koplytstulpiai (Me čislovo Sakalausko nuotr.), prieiga per internet ą: http://www.tradicija.lt/Koplyteles/Plunges_koplyteles_u.htm 2. Viktoras Vizgirda (1904–1993) Kaimo gatv ė su koplyt ėle. 1939, drob ė, aliejus, 100 x 81 , prieiga per internet ą: http://www.ldm.lt/Naujausiosparodos/V_Vizgirdos_par.htm 3. Ernstas Liudvikas Kirchneris (Ernst Ludwig Kirchner, 1880–1938) Nolendorfo aikšt ė. 1912, drob ė, aliejus, 69 x 60 , prieiga per internet ą: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Ernst_Ludwig_Kirchner_-_Nollendorfplatz.jpg

1 2 3

1. Lietuvi ų liaudies buitiniai audiniai. Lova su lovatiese . Aukštai čių pirkia. LBM. Rumšišk ės, prieiga per internet ą: http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/galerijos/aud_buit_did.htm 2. Stasys Ušinskas (1905–1974) Žmogus tarp pj ūkl ų. 1930–1932, drob ė, aliejus, 95 x 95, prieiga per internet ą: http://test.svs.lt/?Daile;Number(44);Article(651) 3. Fernanas Lež ė (Fernand Léger, 1881–1955) Geležinkelio sankirta. 1919, drob ė, aliejus, 53,8 x 64,8 , prieiga per internet ą: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Leger_railway_crossing.jpg

136

8.6. Atsiskaitymo užduotis „Naujojo meno k ūrini ų žem ėlapis“

Nustatyti prasminius ryšius tarp individualiai parinkt ų šiuolaikini ų k ūrini ų, pagr įst ų bendradarbiavimu ir technologijomis. Iš pateikt ų 9–12 reprodukcij ų (jei dirbame kompiuteri ų klas ėje iš nurodyt ų svetaini ų) pasirenkame 5–7 labiausiai įsiminusius k ūrinius. Atsiskaitymo lapo centre talpiname trump ą patraukliausio darbo pristatym ą: keliais sakiniais nusakome jo sukelt ą įsp ūdį. Aplink š į apraš ą skirtingu atstumu (priklausomai nuo konceptualaus objekt ų tarpusavio ryšio ir asmeninio poži ūrio) d ėstome kit ų k ūrini ų pristatymus. Lakoniškai nusakome prasmin į keli ą, jungiant į pavyzdžius. Numatomi vertinimo kriterijai ir balai: už atrankos argumentacij ą 0 – 3 balai; už prasmini ų tilt ų nustatym ą 0 – 4 balai; už išd ėstymo tikslingum ą 0 – 3 balai.

Rekomenduojama vaizdin ė medžiaga

Robertas Antinis. Piršt ų galimyb ės. 2002, prieiga per internet ą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-04-04-robertas-antinis-juodo-kubo-gelmeje/3903 http://www.ciurlionis.lt/muziejus-neregiui ,

Nomeda ir Gediminas Urbonai. Pro-testo laboratorija , 2005, prieiga per internet ą: http://www.vilma.cc/LIETUVA/en_index.php?l=LT&mid=189

137

Coro Collective (Egl ė Budvytyt ė, Goda Budvytyt ė, Ieva Misevi čiūtė). Raidyno pamoka , 2009, prieiga per internet ą: http://www.smartprojectspace.net/exhibitions/59.xml?artist=1801&work=2477

Art ūras Raila. Žem ės galia. Mitologinis Vilnius , 2008, prieiga per internet ą: http://www.cac.lt/lt/exhibitions/past/08/832

Indr ė Klimait ė. Lietuviškos valgykl ų kult ūros atgimimas , 2009, prieiga per internet ą: http://www.kompotas.lt/lt/index2.php?id=10

138

Julijonas Urbonas. Kalban čios durys , 2009, prieiga per internet ą: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=963&kas=straipsnis&st_id=17173

Julius von Bismarckas, Benjaminas Mausas, Richardas Wilhelmeris. Public Face II , 2010, prieiga per internet ą: http://www.juliusvonbismarck.com/bank/index.php?/projects/public-face-ii/

139

Usmanas Haque‘as. Evoke , 2007, prieiga per internet ą: http://www.haque.co.uk/evoke.php

140

Maurizio Bolognini. Interaktyvi instaliacija , 2000–2008, prieiga per internet ą: http://www.bolognini.org/lectures/amx.htm

http://www.bolognini.org/fotoImola06/imola4.JPG

141

Ester Stocker. Destino comune ir Gestalt , abu – 2011, prieiga per internet ą: http://www.estherstocker.net/

Rafaelis Lozano-Hemmer. Articulated Intersect , 2011, prieiga per internet ą: http://www.lozano-hemmer.com/images.php

142

Naderis Tehranis, Gediminas Urbonas. Liquid Archive , 2011, prieiga per internet ą: http://arts.mit.edu/fast/liquid-archive/ , http://architecture.mit.edu/art-culture-and- technology/project/liquid-archive-fast

143

Pavyzdys Šiuos k ūrinius daugiau ar mažiau Usmanas Haque‘as. Evoke , 2007 tiesiogiai valdo Nuostabu, kad savo balsu gali kurti Rafael Lozano-Hemmer. Articulated spalv ų vizijas. Žavi garso stiprumo ir pats ži ūrovas. spalvos intensyvumo id ėja (apie Intersect , 2011 Patiko k ūrinio id ėja – pats ži ūrovas (o spalvos ir garso jungt į kadaise raš ė ne koks didysis prekybos centras V. Kandinskis, tai mat ėme ir M.K. primeta) valdo švies ų „piešin į“ virš Čiurlionio k ūryboje). Tik gal bals ą miesto dangaus. Piešiu čia ir dabar!!! greitai gali prar ėkti... Ant dangaus!!!

Julius von Bismarck, Benjamin Maus, Richard Wilhelmer. Public Face II , 2010 Šiuos k ūrinius Labiausiai patik ęs k ūrinys: visiems Čia labai svarb ūs junga mintis suprantamas simbolis ne tik atspindi dvasiniai, apie įvairius miesto gyventoj ų ir sve čių nuotaikas, energetiniai bet ir tuoj pat parodo j ų kait ą. Miestas traukos taškus mūsų ir mums visiems! Juk labai dalykai: tiek mieste. Jie gali svarbu, kaip mes visi t ą pa čią minut ę paties žmogaus tur ėti aiškiai jau čiam ės... Ne įtik ėtina technologija iš viduje, tiek apibr ėžtas veido mimikos pagauti emocijas... aplinkoje slypinti koordinates, jėga. arba b ūti daugiau efemeriški.

Art ūras Raila. Žem ės galia. Mitologinis Vilnius , 2008 Patiko, kad menininkas Ši ų k ūrini ų bendradarbiaudamas su mokslininkais pavienis energetiškai ištyrin ėjo miesto erdves. žmogus Dabar žinosiu, kur geriausia kaupti j ėgas. Bet čia jau mažai kas nuo tav ęs Indr ė Klimait ė. Lietuviškos valgykl ų tiesiogiai asmeniškai priklauso... kult ūros atgimimas, 2009 nevaldo, bet j ų Į domu panagrin ėti, kokios sovietini ų surinkta laik ų meniu ir buities (aplinkos daikt ų) informacija gali tradicijos išliko ir kur pigiau galima praktiškai pavalgyti… pasinaudoti.

144

9 PRIEDAS Susitikimas su dailininku: Ram ūno Čeponio k ūryba Vilniaus Justino Vienožinskio dail ės mokyklos mokini ų pamoka-ekskursija, 2010-01-15

Pamokos-ekskursijos uždaviniai : • apib ūdinti R. Čeponio k ūrybos bruožus abstrakcionizmo ir minimalizmo kontekste, • betarpiškai apžvelgti autoriaus tapybos ypatumus jo dirbtuv ėje, • patikrinti jo k ūrybos metod ą piešiant anglimi, • parengti grupin ę menininko ir mokini ų piešini ų su tekstiniais komentarais parod ą mokykloje.

Numatomi rezultatai : • teoriškai ir praktiškai išnagrin ėję abstrakcionizmo ir minimalizmo k ūrybos principus, įvertinsime abstraktaus vaizdo raiškos galimybes ir emocinio kr ūvio lauk ą, • pažindami menininko darbo aplink ą ir k ūrini ų atsiradimo aplinkybes, pagr įsime asmenines nuostatas apie tapytojo profesij ą, • rengdami bendr ą parod ą su menininku ir rašydami piešini ų komentarus, numatysime tarpusavio (menininko-mokytojo-mokinio) bendradarbiavimo kryptis ir perspektyvas.

Pasiruošimas pamokai-ekskursijai: reikalingos priemon ės

1. Mokytojo vizitas į dailininko dirbtuv ę – k ūrybos pristatymo ir veiklos plano aptarimas: fotoaparatas, priemon ės užrašams. 2. Teorin ė pamoka – dailininko k ūryba dail ės kryp čių kontekste: projektorius su internetine prieiga. 3. Susitikimas su menininku – mokini ų s ąrašo rengimas ir patvirtinimas, pasirengimas praktinei užduo čiai: popierius, anglis, fotoaparatas su galimybe filmuoti.

145

4. Grupin ė piešini ų-tekst ų paroda – anotacijos, kvietimo-lankstinuko, menininko ir mokini ų tekst ų maketavimas ir spausdinimas, k ūrini ų kabinimas, atidarymo datos ir valandos derinimas: popierius, spausdintuvas, eksponavimo įranga, vaiš ės renginio atidarymui.

Teorin ės pamokos klausimai (prieš kelion ę į dailininko dirbtuv ę) • Kas yra abstrakcija? • Ar abstraktaus vaizdo k ūrimas yra b ėgimas į sav ąjį jausm ų pasaul į? • Kokiomis abstrak čios raiškos priemon ėmis įprasmin čiau jausm ą (pavyzdžiui, ramyb ę ar baim ę)? K ą ir kaip steng čiausi pabr ėžti? • Kaip vertinu abstrak čiąją tapyb ą? • Kod ėl kei čiasi poži ūris į meninink ą ir jo k ūryb ą, kai iš arti pamatai jo aplink ą? • Kokie svarbiausi abstrak čiosios dail ės bruožai? • Ko siekia menininkai, pl ėtojantys abstrak čiąją raišk ą? • Kas b ūdinga abstrak čiajam ekspresionizmui? Žymiausi krypties atstovai. • Ką vadiname gesto tapyba? • Žymiausi lietuvi ų abstrak čiosios tapybos atstovai. Kuo išsiskiria Ram ūno Čeponio k ūryba?

146

Mokini ų įsp ūdžiai ir atsiliepimai

Menininko dirbtuv ė – tai kitas pasaulis, savotiškas jausm ų ir tiesos ieškojimo triumas... Susik ūręs sav ąją aplink ą, menininkas tampa dalim to, kas yra ir kas bus... Įženg ęs į R. Čeponio dirbtuv ę, pasijauti lyg sve čiuose – neramiai baidaisi, tampi nesavu, pasimeti. Tai pradin ė reakcija į kit ą energetik ą. Š į poj ūtį (galb ūt tod ėl, kad ėjome grupe) sustiprino ir siauras koridorius, neregimai spaudžiantis iš šon ų. Įženg ęs į hol ą, pamatai krikš čionišk ų ženkl ų kupin ą aplink ą ir jaukiai šildant į židin į (šal čio nukamuotiems žandus raudoniu išmuš ė). Pro langus atsiverianti erdv ė, antrasis aukštas, iškabinti paveikslai šiek tiek atpalaiduoja: susilieji su tuo, kas yra. Jaukiai atsis ėdi jau „pasigav ęs“ sav ąjį aš. Gintautas J., 17 m. Susitikimas dailininko dirbtuv ėje man leido suprasti, kad gyvai nepama čius menininko darb ų, nereik ėtų jų per daug griežtai vertinti. Guost ė M., 16 m. Iš ties ų buvo labai smagu praleisti dien ą pas meninink ą dirbtuv ėje. Galima buvo pasijusti pa čiam menininku ir išbandyti jo psichologinius metodus paišant. Robertas G., 17 m. Malonu buvo paeksperimentuoti, ieškoti sav ęs atsiminimuose. Tokia aplinka suk ūrė nor ą b ūti jos šeimininku, t.y., pa čiu menininku. Gintautas J., 17 m.

Savo piešiniu aš nor ėjau priminti jausm ą, kai žinai, kad art ėji prie suvokimo, bet nežinai, ar tikrai j į pasieksi, tas džiaugsmas, kad gali j į pasiekti, ir nuoskauda, kad taip atitr ūksi nuo žem ės. Kiti mano piešinyje įžvelg ė du žmones ir klausim ą, ar tur ės jie s ąly čio tašk ų. Art ėjim ą prie žem ės, leidim ąsi. Egl ė B., 16 m.

147

Piešinyje nor ėjau atskleisti savo praeitos savait ės vidin į išgyvenim ą. Tai keletas jausm ų, poj ūč ių: baim ė, įtampa, neaiškumas, abejon ė. Toki ų poj ūč ių perteikimas darbe tai, lyg ir išsivadavimas iš j ų, kova su jais. D ėl to ši užduotis man labai patiko. Kiti žvelgdami į mano darb ą mat ė: žiem ą, nepasitik ėjim ą... fig ūras, kurios nori susilieti, ar iš vienos fig ūros išsiskyrusias... tiesa, nelabai tiksliai pamenu, bet visi daugmaž suprato mane... man taip pasirod ė. Ieva K., 16 m. Savo piešiniu aš nor ėjau parodyti, kaip gražiai gyvena mano ramyb ė. Kiti mano piešinyje įžvelg ė miškus, medžius, didingumus arba niek ą. Akvil ė K., 17 m. Savo piešiniu aš nor ėjau pavaizduoti saul ės užtemimo paskatint ą gin čą d ėl nieko. Kiti mano piešinyje įžvelg ė (tiksliai neatsimenu, bet atrodo) g ėles, m ėnulio užtemim ą... Ir kažkas apie pykt į buvo pasakyta. Guost ė M., 16 m. Savo piešiniu aš nor ėjau pavaizduoti tai, kad yra vienas aiškus gyvenimo kelias, ta čiau man vis atsiranda abejoni ų, klausim ų, kryžkeli ų, pasirinkim ų, kurie įneša į mano gyvenim ą sumaišties, chaoso. Kiti mano piešinyje įžvelg ė sav ęs ieškojim ą, pasimetim ą, nežinojim ą ir sumaišt į. Aust ėja M., 16 m.

Edukacin ė paroda iš ciklo „Dailininko dirbtuv ėje“ R. Čeponio ir VJVDM mokini ų piešiniai ir tekstai Vilniaus Justino Vienožinskio dail ės mokykla, 2010 m. sausio 22 – vasario 5 d.

148

Piešinyje stengiausi perteikti savo išgyvenimus, kuriuos patyriau dien ą prieš. Mintis, prisiminimas, piešinys ir bendras psichologinis darbo aptarimas leido pa čiam sau atsiskleisti prieš visus. Steng ėmės interpretuoti, tai, kas, supratau, yra svarbiausia paties Ram ūno k ūryboje. Teko užsimerkus, klaidžioti savyje, ieškoti jautri ų išgyvenimo linij ų, kurios pasak ė rankoms, k ą reikia paišyt. Robertas G., 17 m. Savo darbe nor ėjau pavaizduoti atsiskyrim ą-išsiskyrim ą. Dviej ų fig ūrų dinamiškumo efekt ą, kai viena pradingsta savyje, savo kan čioje, o kita iškyla ir susilieja su šviesa. Jausmas dviprasmiškas – galime įžvelgti ir tobulyb ę, jei tos fig ūros neb ūtų išsiskyrusios ir likt ų vientisos. Čia gimsta ir priešingyb ė – chaotiškumo jausmas. Draug ų atsiliepimai neatitiko to, ta čiau interpretacijos suk ėlė daug kit ų min čių... Apskritai tokie darbai atrodyt ų kuriami tik sau ir padeda sustiprinti savo tiesas. Man tai primena smauglio, virškinan čio drambl į, piešin į iš „Mažojo princo“. Gintautas J., 17 m.

149

MUZIKA METODIN ĖS REKOMENDACIJOS

Pareng ė: Nora Petro čenko

150

Muzikos dalyko modulis yra sud ėtin ė men ų pažinimo programos dalis ir atitinka jos esmin ę nuostat ą – orientuotis į tuos mokinius, kurie n ėra link ę į aktyvi ą menin ę raišk ą, o nori steb ėti, pažinti ir analizuoti meno reiškinius. Atitikdamas bendrus programos tikslus ir reikalavimus, šis modulis atsižvelgia ir į muzikos meno reiškini ų specifik ą. Muzikos modulio tikslas ir uždaviniai – pl ėtoti mokini ų estetin ę, kult ūrin ę ir bendr ąsias (pažinimo, k ūrybingumo, asmenin ę, socialin ę, pilietin ę) kompetencijas, ugdyti suman ų ir aktyv ų kult ūrinio gyvenimo dalyv į. Taip pat – auginti nuovok ų ir tolerantišk ą muzikos suvok ėją, gebant į muzikos reiškinius analizuoti ir vertinti skirtingoje menin ėje aplinkoje, kasdienio gyvenimo veikloje. Formuojant Muzikos dalyko metodini ų rekomendacij ų turin į stengtasi nutolti nuo įprasto istorinio-chronologinio muzikos istorijos žini ų d ėstymo, ta čiau istorin ė chronologija daug kur išlieka ir yra traktuotina kaip b ūdas mokiniams analizuoti tam tikr ų muzikini ų reiškini ų nuosekl ų kitim ą, įvertinti jau žinomus ir įprastus muzikos istorijos ir teorijos reiškinius problemiškai. Pagrindine Muzikos pamok ų veikla si ūloma laikyti aktyv ų muzikos k ūrini ų klausym ą, vaizdo įraš ų steb ėjim ą, j ų aptarim ą, diskusijas ir muzikos reiškini ų analizavim ą raštu (es ė, rašinio, recenzijos, tiriamojo darbo forma) ir žodžiu. Muzikos metodin ėse rekomendacijose si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui kai kuriose pamok ų temose dubliuojasi, s ąmoningai norint atkreipti besimokan čiųjų d ėmes į į įvairi ą tam tikro muzikos k ūrinio ar reiškinio problematik ą , tuo pa čiu lavinant muzikin ę mokini ų atmint į, skatinant j ų aktyv ų pagavum ą, pastabum ą ir k ūrybišk ą mąstym ą. Muzikos dalyko metodin ėse rekomendacijose paliekama nemažai laisv ės mokytojui, kurio žinios bei plati kompetencija gali pasireikšti įvairiomis k ūrybiškomis formomis. Muzikos metodini ų rekomendacij ų turinio apimtis yra išd ėstyta pla čiai, tod ėl mokytojas savo nuoži ūra gali kai kurias pamokas pl ėsti ar siaurinti, o kai kuri ų apskritai atsisakyti. Muzikos mokymo(-si) procese svarbiausia išlaikyti problem ų cikl ų rat ą.

Turinio apimtis ir mokymo(si) ypatumai Muzikos dalyko pamokos pateikiamos ciklais , suskirstytais pagal 5 problemines ir viena kit ą papildan čias temas: 1.Estetinis emocinis muzikos meno poveikis; 2. Muzikos meno statusas visuomen ėje; 3. Etnokult ūrinis muzikos meno aspektas; 4. Menininko vaidmens raida; 5. Muzikos menas ir medijos Muzikos dalyko strukt ūrą sudaro muzikos meno istorijos, teorijos ir kritikos žinios, kurias mokiniai taikys suvokdami, analizuodami, vertindami muzikos funkcionavimo sociokult ūrin ėje aplinkoje ypatumus. Šios temos supažindins mokinius su muzikos istorija, teorija ir praktika, skatins juos steb ėti, analizuoti ir originaliai vertinti įvairius muzikos meno reiškinius teoriškai pagr įsti, savitai interpretuoti skirting ų epoch ų muzikos k ūrinius. Tiriant muzikos meno reikšmę sociokult ūrin ėje aplinkoje, pageidautina individualiai ir kartu su klase lankyti koncertus, susitikti su muzikos kūrėjais ir atlik ėjais. Per matyt ų rengini ų ir projekt ų aptarimus, savo rašiniuose mokiniai skatinami apib ūdinti patirtus individualius įsp ūdžius ir išgyvenimus. Mokiniai taip pat bus skatinami rašyti individualiai motyvuotas koncert ų ar kitoki ų muzikos reiškini ų analizes bei recenzijas. Muzikos dalyko pamokoms numatomas antras pusmetis – 2 pamokos per savait ę ( išpl ėstinis kursas- + 1 pamoka). Kiekvienai ciklo temai skiriama po 2-4 pamokas mokytojo nuoži ūra, įtraukiant į pamok ų laik ą lankyt ų koncert ų, muzikini ų spektakli ų aptarimus, susitikimus su muzikais ar diskusija pasirinkta aktualia muzikine tema. Ciklo pradžioje suformuluojama galutinio praktinio darbo ( muzikos reiškinio tyrimo ir/ar koncerto/reiškinio/spektaklio recenzijos)

151 užduotis ir jos įvykdymo gair ės. Pamok ų metu analizuojamos temos tur ėtų pad ėti mokiniams atlikti praktines užduotis.

Vertinimo metodika Muzikos dalyko vertinimo kriterijai grindžiami pasiekim ų lentel ės principais. Atskirai 10 bal ų skal ėje vertinamas kiekvienas tem ų ciklas. Galutinis dalyko pažymys išvedamas susumavus mokini ų pasiekimus įsisavinant ciklo temas ir atliekant praktines užduotis. Atskiro ciklo pasiekimai vertinami kaupiamuoju balu pagal šiuos žemiau lentel ėje nurodytus kriterijus: Cikl ų vertinim ą gali sudaryti mokytojo ir mokini ų sav ęs įsivertinimas; recenzijos ar tiriamojo darbo vertinim ą pateikia ir mokytojas, ir klas ės draugai. Ciklo pabaigoje mokytojas parengia svarbiausi ų žini ų bei termin ų test ą, kurio atsakymus verta aptarti viešai, kad mokinys, išklaus ęs ir draug ų komentarus, gal ėtų įsivertinti pats. Mokini ų parašytus įsp ūdži ų rašinius, recenzijas taip pat reik ėtų perskaityti ir aptarti pamok ų metu, kad vertint ų ne tik mokytojas, bet ir klas ės draugai –„oponentai“.

Galutiniam vertinimui rekomenduojama ši lentel ė:

Vertinimas Vertinimo pagrindimas Aukštesnysis Puikiai ir Labai gerai. Įvykdytas pasiekim ų lentel ėje pateikt ų reikalavim ų lygis maksimumas. Mokinys puikiai išmano tradicinius ir netradicinius muzikos modelius; gali identifikuoti, atskirti ir apib ūdinti muzikos istorijos periodus , muzikos k ūrinio kult ūrines-istorines ribas, jo paskirt į, atlikimo erdves bei aplinkybes; žino žymiausius Lietuvos bei užsienio muzikos atlik ėjus bei kūrėjus. Savarankiškai analizuoja muzikos k ūrinius ir muzikos reiškinius, gali apib ūdinti muzikos k ūrinio ar reiškinio žanrines ir stilistines ypatybes. Įvertina muzikos k ūrin į/reiškin į sociokult ūrin ėje aplinkoje, individualiai ir motyvuotai pagrindžia savo vertinimus. Savarankiškas praktinis darbas (recenzija, muzikinio reiškinio tyrimas) pasižymi k ūrybingumu, istorini ų ir teorini ų žini ų taikymu, asmenin ėmis įžvalgomis ir individualiu estetiniu patyrimu, motyvuota analize ir kritika. Laisvai vartoja muzikologinius terminus. Pagrindinis lygis Gerai ir vidutiniškai Įvykdyti pasiekim ų lentel ėje pateikti reikalavimai. Mokinys išmano tradicinius ir netradicinius muzikos meno reiškinius; identifikuoja, atskiria ir apib ūdina muzikos istorijos periodus, muzikos k ūrinio istorines ribas, jo paskirt į, atlikimo erdves bei aplinkybes. Gali įvardyti žymiausius lietuvi ų bei užsienio muzikos k ūrėjus, atlik ėjus. Geba analizuoti muzikos k ūrin į/reiškin į, apib ūdina muzikos k ūrinio/reiškinio žanrinius ir stilistinius ypatumus, sugeba juos susieti su muzikos meno sociokult ūrine aplinka. Geba motyvuoti muzikos k ūrinio/reiškinio poveik į ir vertinim ą, pasirinkti vertinimo kriterijus. Savarankiškas praktinis darbas ( recenzija, muzikinio reiškinio tyrimas) pasižymi k ūrybingumu, motyvuota analize, asmenin ėmis įžvalgomis ir individualiu estetiniu patyrimu. Vartoja muzikologinius terminus. Patenkinamas Patenkinamai ir silpnai Įvykdyti pasiekim ų lentel ėje pateikti reikalavimai. lygis Mokinys atpaž įsta tradicinius ir netradicinius muzikos meno reiškinius; orientuojasi muzikos istorijos periodizacijoje. Žino svarbiausius lietuvi ų ir užsienio muzikos k ūrėjus, atlik ėjus. Analizuodamas muzikos k ūrin į/reiškin į gali nusakyti jo menin ę visum ą, form ą, turin į. Geba nusakyti muzikos kūrinio/reiškinio sociokult ūrin į kontekst ą. Savarankiškas praktinis darbas ( recenzija ar muzikinio reiškinio tyrimas) pasižymi asmenin ėmis įžvalgomis, individualiu estetiniu patyrimu. Žino muzikologinius terminus. 152

Muzikos dalyko pamok ų ciklai

Si ūlomas Ciklo valand ų Mokymo tikslas Mokini ų pasiekimai Pastabos pavadinimas skai čius 6 val. Estetinis Supažindinti su Skirs muzikos k ūrinio ypatumus Ciklui skiriamos emocinis įvairialypiu muzikos ir jo prigimt į . temos : 3 muzikos meno poveikiu žmogui, Apib ūdins muzikos k ūrinio Pasirenkama poveikis apžvelgti istoriškai raiškos priemones ir įvertins j ų praktinio tyrimo susiformavusias jos menin ę visum ą, išskirs k ūrinio (recenzijos) tema. funkcijas, paskirt į ir problematik ą ir suvoks jo prasm ę. adresat ą, suvokiant ir Vertins asmenin į muzikos išgyvenant muzikos kūrybos poveik į ir individualius kūrin į. estetinius l ūkes čius bei poreikius . 8 val. Muzikos Supažindinti ir Laikysis muzikos meno suvokimo Ciklui skiriamos meno statusas išanalizuoti muzikos taisykli ų . temos : 5 visuomen ėje meno funkcionavimo Skirs muzikos k ūrinio ypatumus Numatoma istorin ėje ir ir jo prigimt į . ekskursija į sociokult ūrin ėje Vertins asmenin į muzikos muzikinio teatro aplinkoje pob ūdį kūrybos poveik į ir įvardins spektakl į, individualius estetinius l ūkes čius . koncert ą.

Pasteb ės ir identifikuos muzikin ės veiklos reiškinius kasdien ėje bei sociokult ūrin ėje aplinkoje . Parengs steb ėtos muzikin ės veikos/reiškinio kritin ę apžvalg ą pagal susitartus reikalavimus . 4 + 2 val. Etnokult ūrinis Supažindinti su Įvertins muzikos k ūrinio/ Ciklui skiriamos muzikos meno nacionalin ės muzikos reiškinio inovatyvum ą, aktualum ą temos: 3 aspektas ypatumais, aptarti kai iš istorin ės ir dabarties pozicij ų . Skiriama laiko kuri ų etnokult ūrini ų Pasteb ės ir identifikuos muzikin ės praktini ų tradicij ų sklaid ą veiklos reiškinius kasdien ėje bei užduo čių muzikos mene sociokult ūrin ėje aplinkoje. aptarimui ir vertinimui.

8 val. Menininko Aptarti istorines Skirs muzikos k ūrinio ypatumus Ciklui skiriamos vaidmens socialines ir j ų prigimt į ( temos: 5 raida muzikos aplinkybes, l ėmusias Apib ūdins muzikos k ūrinio Numatomas istorijoje skirtingas muziko- raiškos priemones ir įvertins j ų susitikimas su kūrėjo, muziko menin ę visum ą, išskirs k ūrinio muzikos atlik ėju atlik ėjo problematik ą ir suvoks jo prasm ę ar k ūrėju. visuomenines . pozicijas ir k ūrybos Įvertins muzikos k ūrinio/ galimybes bei reiškinio inovatyvum ą, aktualum ą įvairov ę. iš istorin ės ir dabarties pozicij ų. Parašys ar kitokia forma pateiks motyvuot ą ir pagr įst ą muzikos kūrinio/ įvykio/reiškinio analiz ę pagal susitartus reikalavimus 4+2 val. Muzikos Aptarti skirting ų Skirs muzikos k ūrinio ypatumus Ciklui skiriamos menas ir medij ų įtak ą nauj ų ir j ų prigimt į. temos: 3 medijos muzikos reiškini ų Įvertins muzikos k ūrinio/ Skiriama laiko susiformavimui, reiškinio inovatyvum ą, aktualum ą praktini ų išanalizuoti muzikos iš istorin ės ir dabarties pozicij ų . užduo čių ir technologij ų Dalyvaus klas ės (mokyklos) aptarimui ir sankirtos specifik ą muzikin ės veiklos sklaidoje. vertinimui

153

Pamok ų turinys ir rekomenduojama veikla:

Cikl ų temas pristatys pamok ų planai, sudaryti orientuojantis į 2 pamokas (90 min.) per savait ę. Pamok ų strukt ūrą sudaro: 1. Pamokos tema 2. Mokymo(si) uždaviniai 3. Laukiami rezultatai 4. Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas 5. Pamokos eiga ( metodai ) 6. Si ūloma veikla ir id ėjos (atmintin ė mokytojui, informacija temai) 7. Žodyn ėlis 8. Literat ūra ir informacijos šaltiniai

Veiklos formos pamokoje glai b ūti modeliuojamos įvairiai, atsižvelgiant į mokini ų grup ės apimtis ir besimokan čiųjų galimybes. Kaip rekomendacin ė priemon ė pamokos veiklai formuoti si ūloma ši veiklos formos lentel ė:

Pamokos strukt ūrin ės Mokytojo veikla Mokini ų veikla dalys ir laikas Įvadin ė dalis Pristato pamokos tem ą ir teorin ę dal į. (~ 10min) Muzikos pavyzdži ų Mokytojas pagal pamokos tem ą Mokiniai klauso/ži ūri įraš ą, klausymas, video nukreipia mokini ų d ėmes į į vertina k ūrinius pagal mokytojo medžiagos steb ėjimas klausom ą/ži ūrim ą medžiag ą , suformuluotas užduotis ir (~15 min) akcentuoja tai, į k ą reik ėtų pirmiausiai nurodytus klausimus. atkreipti d ėmes į. Pateikia klausimus muzikos įrašo analizavimui. Pavyzdžiui: Kokius asmeninius įsp ūdžius sukelia video/audio medžiaga? Koks turinys? Kokios raiškos priemon ės? ir pan. Klausytos/steb ėtos Pristato teorines žinias. Pakartoja Diskutuoja ir analizuoja k ūrinius muzikin ės medžiagos klausimus, juos patikslina. Veda pagal mokytojo suformuluotas vertinimas ir diskusij ą ir padeda analizuoti ištraukas. užduotis ir klausimus. Nusako ir analizavimas ~30 min. apib ūdina form ą, turin į, raiškos priemones, sukeltus įsp ūdžius ir kt. Veda užrašus, atmintines, fiksuoja sukelt ą įsp ūdį. Pakartotinas muzikos Stebint ir klausant ištraukas, Pakartotinai klauso/stebi klausymas, vaizdo komentuoja ir atkreipia mokini ų ištraukas, užsirašo, fiksuoja medžiagos steb ėjimas dėmes į į aptartus objektus, padeda naujus pasteb ėjimus ir atradimus. (~15 min) atpažinti išskirtus reiškinius, tendencijas, bruožus ir kt. Apibendrinimas Apibendrina teorines žinias. Drauge su Prisimena ir pakartoja teorines (~20min) mokinais Išskiria pagrindinius žinias. Išskiria pagrindinius nagrin ėjamos temos aspektus. nagrin ėjamos temos aspektus.

154

I Ciklas. Estetinis – emocinis muzikos meno poveikis Pastaba: Pirmoje pamokoje Mokytojas supažindina mokinius su Muzikos dalyko kursu ir baigiam ąja praktine-tiriam ąja užduotimi. Užduoties tem ą nustato mokytojas, atsižvelgdamas į mokini ų suinteresuotum ą ir geb ėjimus. Pradin ėje pamokoje aptariama ko ir kaip bus mokomasi, kokiu principu vyks pamokos, kaip mokinys parodys savo darbo rezultatus ,koks numatomas mokymosi ir praktini ų užduo čių grafikas.

I tema Muzikos edukacin ė ir terapin ė reikšm ė Kod ėl ir kaip mus veikia muzika? Gird ėti ir klausyti.

Uždaviniai: Sutelkti d ėmes į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus, atskleisti poj ūč ius ir asmenin ę patirt į Taikant lyginam ąjį metod ą, apžvelgti terapin ės ir edukacin ės muzikos poveikio žmogui reikšm ę ir ypatumus. Nagrin ėjant muzikos pavyzdžius ir video medžiag ą, įsisavinti įvairius muzikos suvokimo lygmenis

Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins skirtingos muzikos poveik į aplinkai ir sau; Suvoks terapinio ir edukacinio muzikos poveikio ypatumus; Apib ūdins ir palygins skirting ą įvairios girdimos ir klausomos muzikos poveikio pob ūdį

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video ir audio medžiagos, ( Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika II dalis. CD 2 Film ų ištraukos:Nr.1, 3 Muzika: Nr.11, 12, 13, 14 ), interneto prieigos. Si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui: Pagrindiniai: O. di Lasso madrigalas „Matona mia cara“ J. S. Bach Mišios h – moll ( Gloria, Agnus Dei) Filmas „Amadeus“ (rež. Milos Forman, 1984m.) ištraukos. B. Kutavi čius oratorija“Paskutin ės pagoni ų apeigos“ fragmentai The Betales, A. Mamontovo, J. Šeduikyt ės atliekamos dainos Papildomi: A.Lloyd Weber miuziklo „Jesus Christ super star“ fragmentai Filmas „Copying Beethoven“ (rež. Agnieszka Holland, 2006 m.)

Pamokos pasiruošimui ir eigai rekomenduotini klausimai: Kaip mes suvokiame muzik ą? − Kaip manote, koks gali b ūti muzikos poveikis? − Kaip jums atrodo, ar skirting ų stili ų ir epoch ų muzika vienodai veikia m ūsų klaus ą ir emocijas? − Nuo ko j ūsų manymu priklauso muzikos poveikis, kokie gali b ūti jo skirtumai? − Kaip gal ėtum ėte apib ūdinti kokio pob ūdžio informacij ą mums suteikia muzika?

155

− Kaip gal ėtum ėte paaiškinti, kiek svarbus ir kod ėl yra išankstinis pasiruošimas klausant muzikos? − Ką j ūsų manymu lemia žmogaus žinios klausantis muzikos? − Kaip jums atrodo, koks skirtumas tarp gird ėti muzik ą ir klausytis muzikos ? − Kok į vaidmen į muzika atlieka j ūsų gyvenime? Kokios asmenin ės muzikin ės patirtys jums atrodo įsimintiniausios, įdomiausios ir vertingiausios? Kod ėl?

Pastaba: Klausimus mokytojas mokiniams gali pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. Apklausa raštu gal ėtų b ūti kaip vienas iš b ūdų įvadui į tem ą arba jos apibendrinimui.

Pamokos eiga: Metodai: Pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas ,diskusija.

Atmintin ė mokytojui:

Kadangi pirmoji pamoka – pažintin ė, supažindinus mokinius su Muzikos dalyko mokymosi ir užduo čių atlikimo principais, j ą galima prat ęsti pokalbiu apie tai kaip muzika veikia žmog ų, k ą ji jam sako, kaip įtakoja? Koki ą muzik ą mes girdime ir kokios mes klausom ės, kaip j ą suvokiame? Ar reikia pasiruošimo, nusiteikimo muzikos klausymui? Vienas iš muzikos poveiki ų yra terapinis. Egzistuoja net visa mokslo šaka – muzikos terapija, kurios svarbiausius aspektus nenukrypstant į gilumin į šios srities analizavim ą vis d ėlto verta aptarti pamokoje. Svarbu išryškinti tai, jog muzika turi tok į plat ų spektr ą terapini ų gali ų.

Muzika yra neverbalin ė kalba, kuri įgalina mus bendrauti, s ąveikauti, pažinti vienas kit ą be žodži ų .

− Muzika veikia m ūsų emocijas, padeda jas išreikšti, sureguliuoti − Muzika padeda įsiminti bei prisiminti − Muzika- leidžia pažinti save, išreikšti, atspindi mūsų identitet ą − Muzika gali b ūti stiprus motyvas veikti − Muzika padeda sukelti tam tikras asociacijas, vaizdinius − Muzika gerina klausymo įgūdžius bei kalbos suvokim ą − Muzika padeda suvokti laik ą, erdv ę Remiantis šiais muzikos terapijoje pla čiai vartojamais teiginiais galimas pamokos pokalbis apie muzikos terapin ę funkcij ą.

Si ūloma tema diskusijai :“ Kaip suprantate skirtum ą tarp klausyti muzikos ir gird ėti muzik ą?“

Užduotis klausymui: Pasiklaus ę skirting ų muzikos k ūrini ų iš si ūlomo muzikos s ąrašo, padiskutuokite, kok į poveik į kiekvienas iš j ų daro klausytojui ? Aptarkite, kokias mintis ir emocijas suk ėlė si ūlomos muzikos klausymas. Kaip dar muzika veikia žmog ų? Šviet ėjiškai, t.y. atlieka edukacin ę funkcij ą. Muzika mums suteikia ir labai nemažai istorijos, geografijos, kalb ų ir kit ų sri čių žini ų. Aptarkite klausytus muzikos pavyzdžius ir tai kiek kokios naujos informacijos ji suteik ė ? Naujas žinias pasižym ėkite užrašuose.

156

Žodyn ėlis: Muzika – gars ų menas, meniškas gars ų komponavimas ir toki ų akustini ų kompozicij ų atlikimas Muzikos suvokimas – psichini ų proces ų, vykstan čių klausantis muzikos, visuma. Tai yra muzikos psichologijos tyrim ų sritis, aiškinanti geb ėjim ą suprasti muzik ą kaip specifin ę akustin ę informacij ą, grindžiam ą jutimais ir intelektu.

Raktiniai žodžiai paieškai internete: muzika, muzikos terapija, music

Literat ūra: Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Navickien ė L., Emocinio imitavimo metodas muzikos pamokoje. Metodin ė medžiaga mokytojui , Vilnius: Kronta, 2005 Pili čiauskas A., Muzikos pažinimas . - Vilnius, 1998. Yla S., Kaip suprantama muzika , Vilnius: Muzika, 1994 http://lt.wikipedia.org/wiki/Muzika

Mokytojo užrašai : ......

II tema Socialinis muzikos aspektas: Muzikavimas kaip bendravimo forma ( muziko, atlik ėjo reikšm ė, atlik ėjo kultas)

Uždaviniai: Sutelkti d ėmes į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus, atskleisti poj ūč ius ir asmenin ę patirt į Suvokti ir įvertinti muzikos kaip bendravimo formos svarb ą Susipažinti su įvairiomis muzikinio komunikavimo formomis dabartyje ir praeityje Apžvelgti, aptarti ir įvertinti muziko atlik ėjo reikšm ę, atlik ėjo kulto fenomen ą

Laukiami rezultatai Mokiniai įsisavins ir apib ūdins muzikos kaip komunikavimo formos reikšm ę istorijos ir dabarties kontekste; Išsiaiškins muzikos kaip bendravimo formos b ūdus, priemones; Įvardins ir reflektuos individualius muzikos kaip bendravimo formos potyrius;

157

Geb ės įvardinti muziko atlik ėjo reikšm ę muzikiniam komunikavimui, įvertins muzikos atlik ėjo kulto fenomen ą

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos (Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika II dalis. CD 2 - Muzika: Nr.16 Film ų ištraukos: Nr: 2 ) Si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui: Pagrindiniai: A.Mamontovo, „The Beatles“ (kit ų pop atlik ėjų atliekamos dainos) G. F. Haendel „Vandens muzika“ Papildomi: Ištraukos iš filmo Farinelli” rež. Gerard Corbiau, 1994 m. F. Chopin Revoliucinis etiudas Op. 10, No. 12

Pamokos eigai ir pasiruošimui rekomenduotini klausimai: Kaip manote, kokios gali b ūti muzikinio komunikavimo galimyb ės? Kokius bendravimo per muzik ą b ūdus šiais laikais gal ėtum ėte apib ūdinti? Kaip manote, kokiais b ūdais ir formomis gal ėjo funkcionuoti muzikinis komunikavimas praeityje? (pvz.; renesanse, baroke) Kaip jums atrodo, koks yra muziko-atlik ėjo vaidmuo muzikiniame bendravime? Kaip suprantate muziko-atlik ėjo kult ą, kokius žinote kultinius praeities ir dabarties muzikos atlik ėjus?

Pamokos eiga Metodai: Pasakojimas, teorijos pristatymas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas ,diskusija, rašinys (es ė).

Atmintin ė mokytojui: Tem ą galima prad ėti laisvu pokalbiu apie komunikavim ą per muzik ą, aptariant su mokiniais koki ą įtak ą muzikiniam komunikavimui šiandien turi televizija, radijas, klubin ė kult ūra, internetas ir pan. Apklausa žodžiu gal ėtų paskatinti mokinius apm ąstyti kaip galima komunikuoti muzikos pagalba – pradedant nuo j ų asmenin ės kasdien ės patirties ir tęsiant tem ą istoriškai. Žvelgiant į muzikin į komunikavim ą istoriškai reik ėtų aptarti ir palyginti muzikinio komunikavimo b ūdus ir formas – pvz; vaizdingai nupasakoti kaip Renesanso ir Baroko laikais klest ėjo dvar ų kult ūra , kur muzikin ės puotos buvo viena pagrindini ų bendravimo form ų. Užduotis klausymui ir steb ėjimui : Šiame kontekste si ūloma pasiklausyti G .F. Hendelio „Vandens muzikos“ fragment ą, kaip puikiai atspindint į baroko epochos pob ūvi ų dvasi ą. Aptarkite k ūrinio suk ūrimo ir pirmojo atlikimo detales, pad ėsian čias geriau įsivaizduoti t ų laik ų muzikin į komunikavim ą. Vaizdingai istorinio muzikinio komunikavimo tem ą prat ęskite fragmentu iš filmo “Farinelli”. Dar viena iš svarbi ų muzikinio komunikavimo form ų Baroko epochoje buvo operos teatrai, kuri ų aplinka vaizdžiai parodyta filmo fragmente. Paži ūrėkite filmo ištrauk ą, aptarkite matyt ą ir klausyt ą medžiag ą . T ęsiant tem ą, paklausykite F Chopino Revoliucin į etiud ą – šis k ūrinys puikiai parodo, kaip per muzik ą galima pareikšti savo pozicij ą, si ųsti žinią pasauliui. Kaip jums atrodo, šalia politini ų k ūrinio suk ūrimo aplinkybi ų, koki ą esmin ę žini ą perteikia k ūrinys?

158

Tema atveria ir muziko atlik ėjo kulto problematik ą – papasakokite žymiojo Baroko laik ų atlik ėjo Farinelio kulto istorij ą, sulyginkite su šiuolaikiniais Lietuvos ir užsienio kultiniais atlik ėjais (pvz: A. Mamontovas, „The Beatles“ ar kt. , sulyginimui galima paklausyti ši ų atlik ėjų muzikos fragmentus) Galima diskusija: „Atlik ėjo kultas – istorija ir dabartis“. Kokius žymius kultinius Lietuvos ir užsienio atlik ėjus žino ir vertina mokiniai, kod ėl? Si ūloma užduotis: Atlikite tyrim ą apie pasirinktus arba mokytojo pasi ūlytus kultinius istorinius muzikus atlik ėjus, sulyginkite juos su šiuolaikiniais, parašykite es ė šia tema.

Žodyn ėlis: Muzikantas – muzikuojantis, grojantis kokiu nors muzikos instrumentu asmuo Muzikas – juo gali b ūti vadinamas muzikos k ūrėjas, muzikos specialistas, žinovas, taip pat ir įvairi ų kryp čių muzikos atlik ėjas profesionalas. Asmenyb ės kultas – s ąvoka apib ūdina kažkokios asmenyb ės, politikos ar kult ūros veik ėjo ( grup ės, dainininko, režisieriaus, aktoriaus ir pan.) garbinim ą

Literat ūra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Rinkevi čius Z., Muzikos pedagogika , Klaip ėda: Klaip ėdos universiteto leidykla, 2005 Gwizdalanka D., Muzika. VII-VIII klas ės vadov ėlis , Kaunas: Šviesa, 2001 http://lt.wikipedia.org/wiki/Muzika

Mokytojo užrašai: ......

III tema Muzikos funkcijos: Muzikos paskirtis ir adresatas 1.Religin ė ir apeigin ė muzika

Uždaviniai: Sutelkti d ėmes į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus, atskleisti poj ūč ius ir asmenin ę patirt į Susipažinti su įvairiais religin ės ir apeigin ės muzikos pavyzdžiais. Palyginti kuo religin ės ir apeigin ės muzikos formos skiriasi nuo kitokios paskirties muzikos. Suvokti religin ės ir apeigin ės muzikos kilm ę, prasm ę ir paskirt į. 159

Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins religin ės ir apeigin ės muzikos paskirt į ir adresat ą; Geb ės skirti įvairi ų epoch ų ir muzikini ų kult ūrų apeigin ę ir religin ę muzik ą; Suvoks ir įsisavins kok į vaidmen į religin ė ir apeigin ė muzika atliko praeityje ir kok į atlieka šiuolaikin ėje visuomen ėje; Įvardins religin ės ir apeigin ės muzikos poveik į jam asmeniškai.

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės: reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos ( Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika I, II dalis. CD 1 - Kompiuterinė muzika: Nr.45; CD 2 - Muzika: Nr. 11, 12, 13, 14, 15 ) , interneto prieigos Si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui:

Pagrindiniai: Tradicin ės lietuviškos sutartin ės pasirinktinai B. Kutavi čius oratorija „Paskutin ės pagoni ų apeigos“ , fragmentai Palestrina Kyrie iš miši ų „Hodie Christus natus est“ L.Rimša/L. Paulauskis „Sutartin ės party“ Papildomi: J.S. Bach Mišios h- moll dalys Gloria ir Agnus Dei Tradicinis juodaodži ų spiri čiuelis „Nobody knows the troubles i‘ve seen“

Pamokos eigai, pasiruošimui ar užduotims rekomenduotini klausimai: Kokia j ūsų manymu gali b ūti muzikos paskirtis ir adresatas? − Kokias religin ės, apeigin ės muzikos formas žinote? − Kaip gal ėtum ėte apib ūdinti - kokia yra religin ės/apeigin ės muzikos paskirtis? − Kaip jums atrodo, kur gali skamb ėti religin ė/apeigin ė muzika? − Koks j ūsų manymu gali b ūti religin ės/apeigin ės muzikos poveikis? − Apib ūdinkite, kas yra sutartin ė? Kaip ji buvo atliekama praeityje ir kaip gali b ūti atliekama šiandien?

Pamokos eiga Metodai: Min čių lietus, pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija, rašinys (es ė).

Atmintin ė mokytojui: Tem ą galima prad ėti nuo mokini ų apklausos – kaip jie supranta kas yra apeigin ė , religin ė muzika? Su kokiomis religin ės apeigin ės muzikos formomis jiems teko susidurti, galb ūt net atlikti? Kuo j ų manymu tokios paskirties muzika skiriasi nuo kitokios formos muzikos. Išsiaiškinkite, koks muzikos ir ritualo santykis yra šiandien, kiek jis svarbus? Min čių lietaus pagalba pabandykite tai išsiaiškinti užrašydami atsakymus lentoje. Mokini ų atsakymai gali b ūti naudingi analizuojant muzikinius pavyzdžius, kalbant apie tai, kaip apeigos ir religija įtakojo muzik ą įvairiose kult ūrose ir istoriniuose laikotarpiuose. Galima akcentuoti , kad pa čios seniausios muzikos formos ir buvo siejamos vis ų pirma su ritualu ir apeiga. Išskirkite vien ą iš lietuvi ų liaudies apeigini ų muzikos form ų – sutartin ę. 160

Užduotis klausymui: Paklausykite keli ų skirting ų sutartini ų pavyzdži ų ir lietuvi ų akademin ės muzikos k ūrėjo Broniaus Kutavi čiaus oratorijos „Paskutin ės pagoni ų apeigos“ fragment ų. Apib ūdinkite, kaip sen ųjų pagoni ų apeigos ir siejasi su šiuolaikine muzikos k ūryba. Aptarkite ir palyginkite, kokias mintis ir emocijas kelia šie muzikos pavyzdžiai. Galima diskusija „Sutartin ė šiandien“. Kaip ir kur atliekamos sutartin ės, koki ą funkcij ą jos atlieka šiandien? Krikš čioniškosios tradicijos muzikos pavyzdžiai tur ėtų atskleisti kitok į apeigos ir muzikos santyk į. Aptarkite religin ės muzikos Vakar ų Europoje svarb ą ir pagrindinius raidos etapus. Kaip bažny čios tradicijos veik ė muzik ą ir jos raišk ą. Si ūloma užduotis : Išklausykite si ūlomus muzikos pavyzdžius. Aptarkite bei įvertinkite juodaodži ų apeigin ės krikš čioniškos ir europietiškos religin ės muzikos skirtumus, keliamas mintis ir emocijas. Galima užduotis nam ų darbams: Parašyti es ė tema „Muzika ir ritualas“, kuriame mokiniai išd ėstyt ų savo mintis apie pamokoje išgirstus muzikos pavyzdžius, įvardint ų religin ės ir apeigin ės muzikos prasm ę, paskirt į, jos skirtum ą nuo kitokios paskirties muzikos.

Žodyn ėlis: Religin ė muzika – muzika susijusi su religin ėmis apeigomis ir sukurta religine intencija. Sutartin ės – daugiabals ės apeiginio pob ūdžio lietuvi ų liaudies dainos Spiri čiuelis – JAV juodaodži ų liaudies muzikos svarbiausias žanras, religinio turinio giesm ė. Mišios – bažnytinis k ūrinys, dažniausiai atliekamas pamald ų metu.

Literat ūra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Gaidamavi čiūtė R., Nauji lietuvi ų muzikos keliai. Straipsni ų rinkinys , Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005 Siitan T., Vakar ų šali ų muzikos istorija. IX-XII klas ės vadov ėlis , Kaunas: Šviesa. 2002 Avramecs B., Muktupavels V., Pasaulio muzika, Vilnius: Kronta, 2000 Papildomi šaltiniai: http://www.youtube.com/watch?v=5wKpkcvC-O8 http://www.youtube.com/watch?v=iN5xNH6Icm4 http://www.youtube.com/watch?v=Y9oGOInoysA&feature=related http://www.youtube.com/watch?v=q6vm9ZUFSZw&feature=related http://www.youtube.com/watch?v=Wij_cgVGOxw&feature=related

Mokytojo užrašai: ......

161

Muzikos paskirtis ir adresatas. 2. Pramogin ė, populiarioji muzika

Uždaviniai: Sutelkti d ėmes į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus, atskleisti poj ūč ius ir asmenin ę patirt į Susipažinti su įvairiomis pramogin ės, salonin ės muzikos formomis bei žanrais Palyginti kuo pramogin ės salonin ės muzikos formos skiriasi nuo kitokios paskirties muzikos Suvokti muzikos pramogai kilm ę, įvardinti jos prasm ę ir adresat ą

Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins pramogin ės muzikos funkcij ą ir paskirt į; Geb ės įvardinti pramogin ės muzikos estetin į-emocin į poveik į aplinkai ir sau; Geb ės atpažinti, apib ūdinti ir palyginti įvairi ų epoch ų pramogin ės/populiariosios muzikos formas

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės: reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos (Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika II dalis. CD 2. Muzika: Nr. 16, 20, 21, 22; Film ų ištraukos: Nr.2 ) , interneto prieigos Si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui: Pagrindiniai: O di Lasso „Matona mia cara“, G.F. Haendel „Vandens muzika“ Ištraukos iš filmo „Farinelli“ (rež. Gerard Corbiau, 1994 m.) P. Čaikovskio romansai, F. Schuberto dainos Jurgos Šeduikyt ės, Stingo ar kt. atlik ėjų dainos Papildomi: A.Lloyd Webber miuziklas „Jesus Christ superstar“ ištraukos F. Chopin Valsai, mazurkos fortepijonui C. Janequin „ Les chant de oiseaux“

Rekomenduotini klausimai pamokos eigai, apklausai, užduotims − Kas j ūsų manymu yra pramogin ė/populiarioji/salonin ė muzika ir kam ji skirta? − Kaip jums atrodo, kokios gali b ūti pramogin ės muzikos formos? − Kokius žinote praeities epoch ų pramogin ės/salonin ės muzikos žanrus? − Kaip j ūs manote, kada ypatingai suklest ėjo pramogin ė-populiarioji muzika? Kas tai įtakojo? − Koks yra ar gali b ūti pramogin ės/populiariosios muzikos poveikis? − Kur skamba populiarioji pramogin ė muzika šiandien? Kur ji buvo atliekama praeityje (renesanso, baroko, romantizmo laikais)?

Pamokos eiga Metodai: pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija.

Atmintin ė mokytojui: Ši tema gali prasid ėti pokalbiu kaip mokiniai supranta šiandien kas yra pramogin ė muzika, kokias jie žino jos apraiškas. 162

Si ūloma užduotis: Išklausykite ir keli ų žinom ų ši ų dien ų populiari ų atlik ėjų atliekam ų k ūrini ų. Kokias emocijas ir mintis kelia ši muzika, kam ji skirta, kaip ji veikia žmog ų? Aptarim ą galima sklandžiai prat ęsti kit ų muzikos pavyzdži ų klausymu. O kas buvo pramogin ė muzika renesanso ar baroko laikais? Madrigalas – vienas iš pasaulietini ų pramogini ų renesanso epochos muzikos žanr ų, dažnai koncert ų sal ėse atliekamas ir šiandien. Užduotis klausymui ir steb ėjimui: Išklausykite si ūlomus muzikos pavyzdžius. Apib ūdinkite kokia buvo t ų laik ų muzik ą pramogai, kai klest ėjo dvar ų kult ūra, kuri neapseidavo be pob ūvi ų? Baroko muzikos pramogai pavyzdys - G.F. Hendelio „Vandens muzika“, atskleidžianti prabangios puotos nuotaik ą. Aptarkite, kaip muzikin ės pramogos operos teatre dvasia parodyta ir filme „Farinelli“? O kok į pavadinim ą pramogin ė muzika įgavo romantizmo laikotarpiu? Pasiklausykite F.Šopeno vals ų, mazurk ų, polonez ų, P. Čaikovskio romans ų ar F.Šuberto dain ų. Aptarkite kas b ūdinga šiai muzikai? Vis d ėlto, labiausiai populiarioji muzika suklest ėjo XX amžiuje. kai s ąvoka „pop muzika“ buvo tiesiogiai susieta su s ąvoka „pop kult ūra“. Miuziklas – vienas iš XX amžiaus pramogini ų scenini ų žanr ų. Čia galite prisiminti kokie miuziklai jau yra skamb ėję Lietuvos koncertin ėje estradoje, gal kas iš mokini ų yra apsilank ę tokiame renginyje? Klausymui labai tikt ų ištraukos iš A.Lloyd Weberio miuziklo „Jesus Christ superstar“ . Apibendrinkinte muzikos k ūrini ų klausym ą ir j ų aptarim ą bei analiz ę apklausa raštu su j ūsų parengtais klausimais.

Žodyn ėlis: Populiarioji, pramogin ė muzika – dauguma tokios muzikos pavyzdži ų pasižymi pramogai, pasilinksminimui, skirtu muzikos turiniu, nesud ėtinga muzikine kalba, paprastomis ir greitai įsimintinomis melodijomis. Šiai kryp čiai priskiriamos lengvosios muzikos r ūšys – estradin ės, pop dainos, elektronin ė šoki ų muzika, kai kurie džiazo , nesud ėtingi melodingi simfonin ės ir kamerin ės muzikos k ūriniai, muzikinio teatro žanrai. Madrigalas – renesanso laikotarpiu paplit ęs polifoninis vokalinis pasaulietinio pob ūdžio k ūrinys Miuziklas – JAV susiformav ęs pramoginio siužeto ir turinio muzikos žanras, beveik nesiskiriantis nuo roko operos ar muzikini ų film ų.

Raktiniai žodžiai internetinei paieškai : salonin ė muzika, mazurka, valsas, romansas

Literat ūra: Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Europos šali ų muzikos raidos apžvalga. Mokymo priemon ė [pareng ė R. Pe čeli ūnas], Šiauliai: VŠ Į Šiauli ų universiteto leidykla Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX-XII klasei, Vilnius: 2000 http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_7/9.Populiarioji_muzika/index9.htm

Mokytojo užrašai: ......

163

......

164

II ciklas. Muzikos meno statusas visuomen ėje

I–II temos Renesansas: Bažnytin ės ir pasaulietin ės muzikos santykis Žmogaus jausm ų ir gamtos grožio harmonija. (dvar ų muzikin ė kult ūra, religiniai ir pramoginiai muzikos žanrai) Barokas: Teatrališkumo ir sakralumo s ąveika muzikoje ( XVII –XVIII a. opera – kult ūros elito d ėmesio centre. Dramatiškasis itališkasis stilius ir sakralin ė muzika. G. F. Haendelio, J. S. Bacho k ūryba. Instrumentin ės muzikos savarankiškumas.)

Uždaviniai: Per renesanso ir baroko muzikos pavyzdžius įvertinti muzikos meno status ą šiose epochose Susipažinti su renesanso ir baroko epochose sukurtais pasaulietiniais, religiniais ir sceniniais muzikos k ūriniais. Suvokti, įvertinti ir palyginti dabarties ir aptariam ųjų epoch ų muzikos meno statuso visuomen ėje ypatumus

Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins ir palygins dabarties, renesanso ir baroko muzikos meno statuso visuomen ėje ypatumus; Geb ės nusakyti kok į status ą renesanso epochoje atliko muzikos menas, koks buvo pasaulietin ės ir bažnytin ės muzikos santykis; Įsisavins aptariam ųjų epoch ų muzikos žanrus, geb ės nusakyti j ų skirtumus; Geb ės apib ūdinti instrumentin ės muzikos reikšm ę ir jos savarankiškumo baroko epochoje aplinkybes; Geb ės įvardinti baroko muzikos kalbos ypatumus, nusakyti muzikos teorijos poky čių įtak ą baroko muzikos raiškai; Išsiaiškins atlik ėjų įtak ą muzikos meno raiškai baroko epochoje

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokoms reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos (Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika I, II dalis. CD 1. Opera ir baletas: Nr.7. CD 2. – Film ų ištraukos: Nr 2; Muzika: Nr.1-6, 9-13, 15 ). Si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui: Pagrindiniai: Ištraukos iš filmo „Farinelli“ (rež. Gerard Corbiau, 1994 m.) Palestrina Mišios „Hodie Choristus natus est“ O di Lasso „Matona mia cara“, C. Janequin „ Les chant de oiseaux“ J. Dowland liutnios dainos „Come again“, „In darkness let me dwell“ ( gali b ūti Stingo ir liutnios atlik ėjo E. Karamazovo variantas) J.S. Bach Pasija pagal Jon ą ( video ištraukos iš LNOBT 2008 m. pastatymo) J. S. Bach Tokata ir fuga d- moll Papildomi:

165

G.F Haendel ištraukos iš oratorijos „Mesijas“ A. Vivaldi koncert ų smuikui ciklo „Met ų laikai“ ištraukos J. S. Bach Didžiosios mišios h- moll ( Gloria, Agnus Dei ) J.S. Bach Brandenburgo koncertas nr.3

Pamok ų pasiruošimui ir eigai rekomenduotini klausimai: Kaip jums atrodo, ar muzikos menas renesanso, baroko laikais ir dabar turi vienodas galimybes skleistis? Kod ėl? Apib ūdinkite, kur skamba muzika šiandien ir kokia auditorija jos klausosi? Palyginkite, kur skamb ėjo muzika renesanso, baroko laikotarpiais, kokiai publikai ji buvo skirta? Kokius svarbiausius veiksnius, įtakojusius renesanso muzikos raid ą gal ėtum ėte išskirti? Kaip manote, kokios renesanso epochos id ėjos skatino pasaulietin ės renesanso muzikos raid ą? Kaip jums atrodo, kokiais išskirtiniais bruožais pasižymi Baroko muzikos menas? Kokius svarbius poky čius vykusius baroko muzikos kalboje, muzikos moksle, teorijoje gal ėtum ėte įvardinti? Kaip tai įtakojo muzikos skambes į ir išraišk ą? Koki ą įtak ą j ūsų manymu muzikos menui ir jo statusui baroko laikotarpiu tur ėjo solist ų virtuoz ų menas? Nupasakokite, per kokius naujus žanrus baroke įsitvirtina instrumentin ė muzika? Kaip jums atrodo, koks vaidmuo atitenka instrumentinei muzikai baroko laikotarpiu? Kokie instrumentin ės to meto muzikos žanrai jums žinomi? Kokius gal ėtum ėte įvardinti žymius baroko epochos k ūrėjus ir atlik ėjus?

Pamok ų eiga: Metodai: Teorijos pristatymas , pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija.

Atmintin ė mokytojui: Temos įvadui tikt ų muzikos meno statuso aptarimas šiandien. Koks jis? Kokios yra muzikos kūrimo, atlikimo, klausymo galimyb ės šiandien? Dabarties muzikos meno statuso demokratiškumas gali b ūti palygintas su pra ėjusiomis epochomis. Koks jis buvo renesanse? Svarbu išryškinti dvi kryptis, kuriomis pradedant renesanso epocha lygiavertiškai žengs muzikos istorija – pasaulietin ė ir religin ė muzika. Viduramžiais daugiau vyravusi bažnytin ė muzika ir jos statusas išlieka stiprus, ta čiau su renesanso humanizmo id ėjomis kei čiasi ir muzikos statusas – pasaulietin ė muzika vis labiau įsitvirtina, susiformuoja kompozitoriaus –kūrėjo, atlik ėjo, dvaro muzikanto statusas. Atsiranda nauji savarankiški muzikos žanrai, vienas j ų – populiariausia renesanso pasaulietin ės vokalin ės muzikos forma – madrigalas. Išskirtinos trys svarbiausios vokalin ės polifonijos mokyklos –Nyderland ų, Romos ir Venecijos mokykla. Si ūloma užduotis: Muzika klausymui – Palestrinos mišios „Hodie Choristus natus est“ simbolizuoja iš Viduramži ų paveld ėtą muzikin ę tradicij ą, duokl ę ir tarnavim ą bažny čiai bei jos dogmoms. O. di Lasso ir C. Janequino madrigalai bei J. Dowlando liutnios dainos atskleidžia jau visiškai kitoki ą aptariamos epochos muzikos dvasi ą – žmogaus jausm ų ir gamtos harmonij ą, darn ų muzikos ir poezijos santyk į. Išklaus ę k ūrinius, pasamprotaukite ir išryškinkite, kokios dvi pagrindin ės muzikos kryptys formuojasi muzikos istorijos kelyje? Kaip tai įtakoja k ūrėjo, atlik ėjo status ą?

166

Aptariant muzikos meno status ą baroke, mokinius reik ėtų įvesti į jo muzikos gars ų pasaul į. Pasiži ūrėkite filmo „Farinelli“ ištraukas, atskleisian čias Baroko epochos teatrališkumo atmosfer ą. Muzikos meno raidos keliai baroko epochoje gana įvair ūs. Viena vertus, daug kas perimta iš renesanso muzikos teorijos bei id ėjų. Kita vertus, baroko muzikos raida buvo suvokiama kaip aiški renesanso muzikos priešprieša. Vienu svarbiausi ų baroko muzikos žanr ų tapo opera, o pagrindin į muzikos siek į – išreikšti ir sužadinti tam tikras dvasios b ūsenas , tipinius jausmus pagrind ė afekt ų teorija. Šalia teatrališkumu alsuojan čios ir karštus aukštuomen ės disputus įtakojan čios operos lygiaver čiai gyvuoja bažnytin ės muzikos žanrai ( mišios, pasijos, motetai, oratorijos) ir instrumentin ė muzika. Ji taip pat nestokoja teatrališkumo apraišk ų, gars ų tapybos ir afekt ų teorijos paremtos muzikin ės retorikos. Paklausykite k ūrinius iš si ūlomo s ąrašo. Užduotis klausymui ir steb ėjimui : Peržiūrėję ir išklaus ę si ūlomus muzikos ir filmo fragmentus, pasamprotaukite ir įvardinkite, kokiais išskirtiniais bruožais pasižymi baroko epochos muzikos menas ir jo aplinka? Taip pat pasiži ūrėkite LNOB teatre atliktos pasijos pagal Jon ą įrašo ištraukas. Aptarkite gird ėtą medžiag ą ir atskleiskite ypatingai ryšk ų šios muzikos bruož ą – gars ų tapyb ą, ypa č įdomiai suinterpretuot ą min ėtame J. S. Bacho Jono pasij ų sceniniame pastatyme. Baroko instrumentin ė muzika taip pat įtvirtina ir šiuos svarbius žanrus: fantazij ą, tokat ą, preliud ą, fug ą, variacijas , siuit ą, partit ą, sonat ą, simfonij ą, uverti ūrą, koncert ą . Gana svarb ūs buvo ir baroko muzikos kalbos poky čiai. Bažnytines dermes pakeit ė mažoro minoro sistema, įsigal ėjo tolygi temperacija (J. S. Bacho GTK), įtvirtinta funkcin ė harmonija, laisvasis polifonijos stilius. Baroko epochos muzikos status ą labai stipriai įtakojo ir sureikšmino spar čiai pl ėtoj ęsis muzikos mokslas – estetika, akustika, harmonijos teorijos, muzikos kritika ir kt. Si ūloma užduotis: Filmo „Farinelli“ fragmente su kompozitoriumi G. F. Hendeliu vaizdžiai parodytas k ūrėjo ir atlik ėjo santykis. Aptarkite ir apib ūdinkite, koks jis? Atkreipkite d ėmes į į svarbius reiškinius rodomus filmo fragmentuose - su operos teatr ų veikla pl ėtojosi ir viešasis koncertinis gyvenimas. Iškilo solist ų virtuoz ų menas, apie kur į parašyta pedagogikos bei metodikos darb ų. Pasižym ėkite nauj ą ir svarbi ą informacij ą užrašuose.

Žodyn ėlis: Motetas – Viduramžiais atsirad ęs ir v ėliau išpl ėtotas daugiabals ės vokalin ės polifonijos žanras, dažniausiai kuriamas pagal religin į tekst ą. Polifonija – daugiabals ė muzika pagr įsta savarankiškais balsais, kurie tue ėdami savo melodines linijas jungiasi į bendr ą melodij ų ansambl į. Preliudas – instrumentinis k ūrinys, skirtas įžangai į kit ą k ūrin į ar k ūrini ų grup ę. Istoriškai susiklost ė 3 pagrindiniai preliudo tipai: neturintis nurodyto t ęsinio, tod ėl galintis b ūti bet kurio tos pa čios derm ės ar tonacijos k ūrinio įžanga; preliudas, turintis vienintel į t ęsin į ir nepriklausomas savarankiškas ir preliudas ir choralinis preliudas – choralo išdaila vargonams. Fuga – tai populiariausia ir sud ėtingiausia imitacin ės polifonijos forma. Tai muzikos k ūrinys, kuriame ta pati tema nustatyta tvarka pateikiama keliais balsais..Fugoje prad ėjęs skamb ėti kuris nors balsas nebenutr ūksta. Įsijungus kitam balsui, pirmasis nenutyla, bet, lyg ir improvizuodamas, bėga tolyn, o v ėliau įsijung ęs vejasi j į, skirtingu aukštumu pakartodamas jo vingius. Susidaro įsp ūdis, kad vieni balsai b ėga, o kiti vejasi. Iš čia ir pavadinimas. Johanas Sebastianas Bachas ištobulino fugas ir yra laikomas garsiausiu vis ų laik ų polifonijos meistru. Tokata – Instrumentin ės muzikos žanras; virtuozinis laisvai išpl ėtotas muzikos k ūrinys klavišiniam (f-nui, vargonams) instrumentui. Skirtas atskleisti instrumento galimybes ir parodyti atlik ėjo piršt ų miklum ą. Susiklost ė renesanso epochoje, ypatingai suklest ėjo baroko kompozitori ų k ūryboje.

167

Oratorija – vokalin ės instrumentin ės muzikos žanras.; stambus ciklinis k ūrinys solistams (dainininkams), chorui ir orkestrui ( arba instrument ų ansambliui) pagal dramatin į siužet ą. Opera – sceninis muzikinis k ūrinys, kurio id ėja susiformavo XVI a.Florencijoje. Operoje yra dainuojama ir vaidinama su orkestro pritarimu.

Literat ūra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Katkus D., Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos , Vilnius: Lietuvos muzik ų sąjunga, 2006 Europos šali ų muzikos raidos apžvalga. Mokymo priemon ė [pareng ė R. Pe čeli ūnas], Šiauliai: VŠ Į Šiauli ų universiteto leidykla Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX-XII klasei, Vilnius: 2000

Mokytojo užrašai: ......

III tema. (pot ėmės A, B) Klasicizmo muzika – kilnaus paprastumo, form ų tobulumo ir pusiausvyros mene atspindys. A) Opera buffa ir opera seria – aukštuomen ės skoni ų ir disput ų arena. Ch. W. Gluckas ir operos reforma. W. A. Mozarto operin ė k ūryba B) Absoliuti instrumentin ės muzikos autonomija (simfonija, kvartetas, sonata, koncertas)

Uždaviniai: Susipažinus su klasicizmo operos ir instrumentin ės muzikos pavyzdžiais įvertinti muzikos meno status ą minimoje epochoje, apžvelgti kokios muzikin ės menin ės id ėjos buvo svarbios klasicizmo kūrėjams Išanalizuoti ir atskleisti kaip muzikos meno pad ėtį veik ė operos reformos ir aktyviai stipr ėjanti instrumentin ės muzikos autonomija Suvokti ir palyginti n ūdienos ir klasicizmo epochoje vykusius muzikos meno statuso procesus

Laukiami rezultatai: Mokiniai įsisavins klasicizmo muzikos meno poky čių d ėsningumus ir j ų poveik į muziko statusui; Išsiaiškins ir nusakyti kaip operos žanro raidos procesai veik ė muzikos status ą klasicizmo laikotarpiu, apib ūdins pagrindinius opera buffa ir opera seria ypatumus; Geb ės įvardinti esminius Ch. W. Glucko ir W. A. Mozarto įvest ų operos reform ų principus; Išsiaiškins klasicizmo instrumentin ės muzikos reikšm ę, jos raidos ir poky čių ypatumus 168

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos ( Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika I , II dalis. CD 1- Opera ir baletas: Nr. 8; CD 2 –Film ų ištraukos: Nr. 1, 3; Muzika: Nr.7, 8, 17, 18, 19 ) Si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui: Pagrindiniai: Ištraukos iš filmo „Amadeus“ (rež. Milos Forman, 1984) Ištrauka iš Ch.W. Glucko operos „Or ėjas ir Euridik ė“ (LNOBT 2007m. pastatymo) Ištraukos iš filmo „Copying Beethoven“ ( Rež.Agnieszka Holland, 2006 m.) W. A. Mozart oper ų „Figaro vedybos“, „ Don Žuanas“. „Užburtoji fleita“ fragmentai J. Haydn Imperatoriškasis kvartetas Op. 76 nr. 3 C-dur (fragmentai) W. A. Mozart Simfonijos g- moll KV 550, C-dur “Jupiterio” KV 551 (fragmentai) W.A. Mozarto, L. van Beethoveno sonatos fortepijonui (pasirinktinai) Papildomi: Ch. W. Gluckas opera „Or ėjas ir Euridik ė“ fragmentai L. van Beethoven 3 koncertas fortepijonui ; Simfonijos nr. 5 ir nr 9

Pamok ų pasiruošimui ir eigai rekomenduotini klausimai: Kokias menines id ėjas paveikusias muzikos meno raidos ypatumus klasicizme gal ėtum ėte įvardinti kaip svarbiausias? Kokius galite įvardinti prieš tai buvusi ų epoch ų ir klasicizmo muzikos meno statuso panašumus ir skirtumus? Koki ų panašum ų ar skirtum ų gal ėtum ėte atrasti palygindami tuomet ir m ūsų dienomis vykstan čius muzikinius meninius procesus? Kaip jums atrodo, koki ą reikšm ę klasicizmo muzikos raidoje atliko operos žanras? Kod ėl? Apib ūdinkite, ko siek ė klasicizmo operos reformatoriai, kaip tai paveik ė š į žanr ą ir muzikos raidos ypatumus? Kaip manote, koki ą svarb ą klasicizmo laikotarpiu įgauna instrumentin ės muzikos žanrai? Kaip tai susij ę su instrument ų evoliucija ir naujomis j ų galimyb ėmis?

Pamok ų eiga: Metodai: Teorijos d ėstymas, pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija.

Atmintin ė mokytojui: Prieš tai nagrin ėtos temos jau atskleid ė renesanso ir baroko muzikos meno statuso ypatybes. Si ūloma užduotis: Ši ą tem ą galima prad ėti nuo palyginimo kas sieja ir kas skiria ši ų epoch ų muzikinius meninius procesus. Tem ą galima pl ėtoti ir pavyzdžiais iš m ūsų dien ų. Pavyzdžiui, tema trumpam bendram klas ės aptarimui gal ėtų b ūti - kur ir kaip skamba Mocarto muzika šiandien? Kaip ir baroko epochoje, Klasicizmo laikotarpiu muzikinis gyvenimas buvo labai aktyvus ir reišk ėsi jis per operos žanr ą. Operos teatruose vyko labai spartus visuomeninis gyvenimas, suteik ęs operos žanrui ypating ą status ą. Pasiži ūrėkite ir išklausykite si ūlomus muzikinius pavyzdžius. To meto Europos operose vyko daug permain ų: rimtoji opera ( opera seria ) prarado savo populiarum ą, itin išpopuliar ėjo komiškoji opra ( opera buffa ) . Operos menui buvo b ūtinos reformos. Aptarkite

169

Ch.W. Glucko operos reformos esminius momentus : poezija turi tarnauti muzikai, ji turi pad ėti pasakoti operos siužet ą ir muzika netur ėtų jo apkrauti. Gluckas siek ė apvalyti operos žanr ą nuo perd ėtai išp ūst ų virtuozini ų numeri ų ir suteikti jai nat ūralumo bei tikroviškumo. Ji tur ėjo tapti drama, o ne vaidinimu su daugybe intarp ų. Aptarkite matyt ą Glucko operos “Orf ėjas ir Euridik ė“ pastatymo LNOBT ištrauk ą – kokias muzikin ės kalbos ir išraiškos priemoni ų naujoves pastebite? Užduotis steb ėjimui: Svariu operos reformatoriumi laikomas ir W.A. Mocartas, ieškoj ęs savo muzikin ės dramos sprendimo, ta čiau taip pat kaip ir Gluckas , operose siek ė aiškumo ir tikroviškumo.Pavyzdžiuose iš filmo „Amadeus“ vaizdingai atkuriamos oper ų „Figaro vedybos“ ir „Don Žuanas“ suk ūrimo aplinkyb ės. Pirmoji – opera buffa pagal Bomarš ė pjes ę, kur kiekvienas veik ėjas turi labai ryšk ų charakter į, atspind ėtą muzikos kalba ( re čitatyvuose, arijose, ansambliuose), o antroji jungia ir opera seria, ir opera buffa bruožus. Pats kompozitorius „Don Žuan ą“ vadino dramma giocoso (linksmoji drama). Aptarkite matyt ą ir gird ėtą medžiag ą, diskusijos pagalba bandykite išsiaiškinti kokie b ūdingiausi klasicizmo operos bruožai, kod ėl šis žanras buvo toks svarbus klasicizmo epochoje? Mokiniams šioje pamokoje svarbu suvokti kaip ryškiai pakito instrumentin ės muzikos statusas klasicizmo laikotarpiu, palyginus su renesansu ir baroku Užduotis klausymui ir steb ėjimui: Paanalizuokite kaip šalia ypatingo d ėmesio tiek baroke, tiek klasicizme susilaukusios operos, instrumentin ės muzikos statusas aptariamu laikotarpiu labai užtikrintai sutvirt ėja, ji tampa absoliu čiai savarankiška. Kadangi klasicizmo id ėjos paremtos paprastomis ištobulintomis formomis, tai atsispindi ir savarankiškum ą įgavusios instrumentin ės muzikos žanruose. Čia b ūtina prisiminti J. Haydn ą , suformavus į pagrindinius klasicizmo simfonin ės ir kamerin ės muzikos žanrus bei sonatin į-simfonin į cikl ą. Susiformuoja ir tipinis dali ų išd ėstymas: greita-lėta-(menuetas)-greita. Tokia strukt ūra tapo svarbiausi ų klasicizmo instrumentin ės muzikos žanr ų – simfonijos, koncerto, kvarteto ir sonatos – pagrindu. J. Haydno Imperatoriškais kvartetas – puikus pavyzdys, atskleidžiantis klasicizmo epochos kamerin ės muzikos dvasi ą bei supažindinantis su šio žanro formos, muzikos kalbos ypatumais. Pasiklausykite W. A. Mocarto simfonij ų fragment ų , aptarkite j ų formos bei muzikos raiškos priemoni ų ypatumus. L. van Bethoveno instrumentin ės muzikos k ūrybos bei atlikimo aplinkyb ės vaizdžiai parodytos filmo „Copying Beethoven“ fragmentuose. Įsid ėmėkite ir aptarkite filmo ištraukose matom ą klasicizme susiformavusio simfoninio orkestro sud ėtį ir galimybes. B ūtina susipažinti ir su klasicizme išpopuliar ėjusia sonata bei koncertu ( klausymui pasirinktinai W.A. Mozarto, L. van Beethoveno sonatos, koncertai). Aptarkite ir nupasakokite kaip evoliucionavo instrumentai, kaip klasicizmo kompozitoriai kurdami instrumentines sonatas ir koncertus atskleid ė įvairias ir dažnai virtuozines j ų galimybes.

Žodyn ėlis: Klasicizmas – tai meno stilius, muzikoje vyrav ęs Europos šalyse 1750–1820 metais. Po puošnaus, monumentalaus baroko klasicistai nor ėjo paprastumo, aiškumo, nat ūralumo. Klasicizmo muzikai būdinga: formos aiškumas, simetrija, paprastumas.Žymiausi klasicizmo muzikos k ūrėjai – trys Vienos klasikai – J. Haidnas, V. A. Mocartas ir L. van Bethovenas. Jie suformavo pagrindinius klasicizmo muzikos principus. Opera seria – taip vadinama, rimta opera, kuriai b ūdingas istorinis arba mitologinis siužetas ir atskirtos žodžio bei muzikos funkcijos. Sceninis veiksmas čia dažniausiai išreiškiamas re čitatyvais secco, tipizuotos emocijos – arjomis da capo, reikalaujan čiomis itin išlavinto ir gražaus tembro balso (dažniausiai dainuodavo kastratai). 170

Opera buffa – taip vadinama, juokingoji opera, komiško siužeto ital ų opera. Jai b ūdingas gyvas veiksmas, parodija, kasdieniški charakteriai, buitin ė melodika, šoki ų ritmai, išpl ėtoti ansambliai ir finalin ės scenos. Kitaip nei kit ų krašt ų komiškosiose operose, opera buffa visas tekstas yra dainuojamas, vokalinius numerius kei čia re čitatyvai secco. Sonatinis-simfoninis ciklas - tai keleto dali ų instrumentin ės muzikos ciklas, kuriame bent viena iš dali ų yra sonatos formos. Šis ciklas tapo svarbiausi ų klasicizmo instrumentin ės muzikos žanr ų – simfonijos, koncerto, kvarteto ir sonatos – pagrindu. Klasicizmo orkestras - Klasicist ų k ūryboje susiformavo dviguba simfoninio orkestro sud ėtis. J ą sudar ė keturios instrument ų grup ės: mediniai pu čiamieji- 2 fleitos , 2 obojai, 2 klarnetai, 2 fagotai; Variniai pu čiamieji – 2 trimitai, 2 valtornos, Mušamieji – timpanai; Styginiai - I ir II smuikai, altai, violon čel ės ir kontrabosai.

Literat ūra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Katkus D., Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos , Vilnius: Lietuvos muzik ų sąjunga, 2006 Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX-XII klasei, Vilnius: 2000 http://projektas- muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_3/1.Klasicizmo_stiliaus_bruozai/index1.htm

Mokytojo užrašai: ......

IV tema (pot ėmės A, B) Romantizmo muzika – tikrasis realyb ės atspindys ir įkūnijimas A) Romantizmo opera ir Vakar ų Europos teatrai B) Kamerin ė, vokalin ė muzika – priart ėjimas prie intymiausi ų vidini ų žmogaus išgyvenim ų. Orkestrin ė muzika – epochos lyder ė

Uždaviniai: Susipažin ę su romantin ės operin ės muzikos pavyzdžiais, mokiniai išmoks įvertinti kok į vaidmen į operos žanras vaidino aptariamu laikotarpiu, gal ės palyginti žanro raidos ypatumus su prieš tai nagrin ėtomis epochomis Mokiniai išmoks suvokti esminius šio žanro poky čius, naujoves ir j ų reikšm ę muzikos meno statusui

171

Susipažinus su romantizmo instrumentin ės vokalin ės bei simfonin ės muzikos pavyzdžiais, įsisavinti kokias menines id ėjas generavo ypating ą status ą įgavusi kamerin ė, instrumentin ė bei simfonin ė šio laikotarpio muzika Suvokti Romantizmo kamerin ės bei simfonin ės muzikos naujovi ų svarb ą, jos raidos specifinius ypatumus

Laukiami rezultatai: Mokiniai įsisavins kok į vaidmen į operos menas atliko romantizmo laikotarpiu; Geb ės apib ūdinti svarbiausius romantizmo operos raidos momentus; Išsiaiškins kok į vaidmen į romantikai skyr ė kamerinei, instrumentinei ir simfoninei muzikai; Geb ės nusakyti kok į status ą romantizme įgauna k ūrėjas, kiek svarb ūs tampa k ūrėjo vaizduot ė, individual ūs jausmai; Įsisavins naujus romantizmo žanrus, j ų susiformavimo aplinkybes bei k ūrėjus

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos (Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika I, II dalis. CD1- Opera ir baletas: Nr.1, 4, 6; CD 2 – Film ų ištraukos: Nr. 5 ; Muzika -20, 21, 22, 27 ) Si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui: Pagrindiniai: G. Verdi op. „Rigoletas“, „ Kauki ų balius“ ( Ištraukos iš LNOBT pastatym ų) R. Wagner op. „ Valkyrija“, „Skrajojantis Olandas“ ( Ištraukos iš LNOBT pastatymo) Fragmentai iš filmo „Chopin. Desire for love“ (rež. J. Antczak, 2002 m.) G. Verdi op. „Traviata“ fragmentai G. Bizet op. „Carmen“ ištraukos F. Liszt simfonin ė poema „Preliudai“ fragmentai F. Liszt ciklas „Klajoni ų metai“, ištraukos F. Schubert dainos „Forel ė“, „Giri ų karalius“ Papildomi: G. Puccini op. „ Madam Butterfly“ ( Ištraukos iš LNOBT pastatymo) G. Mahler simfonijos nr. 2 ir nr. 7 fragmentai M. K. Čiurlionis simf. poema „J ūra“ fragmentai P. Čaikovskis romansai (Pvz. „Triukšmingoje puotoje“)

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Kaip gal ėtum ėte nusakyti, koki ų id ėjų vedami k ūrė muzik ą romantizmo epochos kompozitoriai? Kuo jos gal ėtų b ūti artimos šiuolaikiniam menininkui? Kaip manote, kok į status ą romantizmo laikotarpiu įgauna muzikos k ūrėjas? Nusakykite, kokiais b ūdais romantizmo muzikoje perteikiama men ų sintez ės id ėja? Kaip apib ūdintum ėte, koks vaidmuo tenka operos žanrui romantizmo laikotarpiu? Įvardinkite, kokias menines romantizmo id ėjas jung ė šios epochos operos žanras? Nusakykite, kokie veiksniai Europoje įtakojo tautin ės operos susiformavim ą? Kaip gal ėtum ėte įvertinti, koki ą įtak ą operos žanro raidai tur ėjo didieji Europos operos teatrai? Apib ūdinkite, kas yra bel canto ir kokie romantizmo kompozitoriai labiausiai išpuosel ėjo š į stili ų savo operose ?

172

Kokias žinote lyrines-psichologines romantizmo operas? Kaip jose atskleidžiami veik ėjų charakteriai? Įvardinkite vientiso muzikinio vystymo operos – muzikin ės dramos autori ų? Nusakykite, kokiais muzikin ės kalbos principais paremta muzikin ė R. Vagnerio drama? Kokie instrumentin ės muzikos žanrai vyrauja romantik ų k ūryboje? Kaip manote, kok į vaidmen į romantizmo muzikoje vaidina programiškumas, su kuom jis susij ęs? Kaip romantizmo id ėjos yra įkūnijamos vokalin ėse instrumentin ėse miniati ūrose? Įvardinkite, kokie nauji simfonin ės muzikos žanrai susiformuoja romantizme, kas j ų k ūrėjai? Apib ūdinkite, kok į status ą romantizmo laikotarpiu įgauna simfonin ė muzika?

Pamokos eiga: Metodai: Pasakojimas, teorijos d ėstymas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija.

Atmintin ė mokytojui: Analizuojant ši ą tem ą svarbu atskleisti romantizmo epochos menininko – jausmingo ir maištingo žmogaus – laisv ę kurti. Čia galima rasti ir paraleli ų su šiuolaikiniais menininkais. Aptarkite, kaip šiandien suprantama k ūrybos laisv ė? Anks čiau k ūrę menininkai buvo priklausomi nuo bažny čios ar mecenat ų užsakym ų, o romantizme jie įgijo iki tol nepažint ą k ūrybos laisv ę, kuri išsiverž ė stipriais individualiais jausmais ir vaizduote. Ypatingai aktualus romantik ų k ūryboje tampa vidinis menininko konfliktas su j į supan čia aplinka, tod ėl įsivyrauja tokios k ūrybos temos kaip Žmogus ir Likimas, Žmogus ir Laikas, Žmogus ir Gamta, Žmogus ir Kovotojas. Palyginkite tok į muziko kūrėjo status ą su ankstesn ėse epochose k ūrusi ų muzik ų menin ės aplinkos kontekstu.

Aptariant tem ą taip pat svarbu atskleisti romantik ų gvildent ą men ų sintez ės id ėją ir kaip tai atsispind ėjo operos žanre, kuris Romantizme išlieka ypatingai reikšmingas. XIX a. tautin ės revoliucijos, vykusios visoje Europoje taip pat įtakoja oper ą, susiformuoja tautin ės operos, tokiu būdu protestuodamos prieš taip pla čiai įsigal ėjusi ą ital ų oper ą. Atsiranda tautiniai oper ų siužetai. Tod ėl labai skiriasi ital ų, vokie čių ir pranc ūzų romantizmo operin ė k ūryba. (Ch. Gounod Pranc ūzijoje, C. M. von Weberis Vokietijoje) .Svarbu akcentuoti, kad opera buvo išties labai įsigal ėjusi visoje Europoje, j ą garsino ir puosel ėjo iki ši ų dien ų aktyv ūs ir gyvuojantys teatrai – Milano „La Scala“, Londono „Covent Garden“, Paryžiaus „Grand Opera“ , Vienos „Staatsoper“ ir kt. Giuseppe Verdi – vienas garsiausi ų romantizmo operos k ūrėjų, lik ęs ištikimas itališkajai bel canto tradicijai ir suk ūręs 26 operas. Jo k ūrybos s ėkm ę l ėmė nuostabaus dainingumo vokalin ės partijos, taiklios muzikin ės personaž ų charakteristikos. Dž. Verdi savo k ūryboje t ęsė pirmtak ų – Dž. Rosinio, V. Belinio – tradicijas, r ėmėsi liaudies dainomis, buitiniais žanrais. Kompozitorius pats dalyvaudavo statant oper ą, bendradarbiaudavo su dirigentais, mokydavo dainininkus j ų partij ų. Užduotis klausymui ir steb ėjimui : Pasiklaus ę ir pasiži ūrėję G. Verdi oper ų pavyzdžius, aptarkite kaip funkcionuoja men ų sintez ės id ėja matytuose ir gird ėtuose pavyzdžiuose . Labai svarbus momentas yra gilus G. Verdi oper ų psichologizmas. Paanalizuokite, kaip, kokiomis muzikos priemon ėmis kuriami veik ėjų charakteriai? Pavyzdžiui, tai kad Verdi pasirinko A. Diuma pjes ės „Dama su kamelijomis“ siužet ą savo operai „Traviata“, tuo metu buvo gana didel ė rizika. Pirm ą kart ą šiuolaikin ė istorija buvo perkelta į scen ą. Tai viena pirm ųjų lyrini ų-psichologini ų oper ų pasaulin ėje literat ūroje. Kompozitorius labai subtiliai atskleidžia pagrindin ės veik ėjos (Violetos)

173 charakterio virsmą. Kita gilaus psichologizmo persunkta istorija – opera „Rigoletas“, kurios ištraukas iš LNOBT pastatymo si ūloma pasiži ūrėti ir įvertinti. Aptarkite ir apib ūdinkite, kokios muzikos kalbos raiškos priemon ės stiprina oper ų veik ėjų psichologizm ą? Pasižym ėkite nauj ą informacij ą užrašuose. G. Bizet „Carmen“ simbolizavo nauj ą žingsn į operos istorijoje. Kompozitorius atsisak ė sentimentalaus ar mitologinio siužeto ir suk ūrė nauj ą žanr ą – realistin ę muzikin ę dram ą. Pasiklausykite ištrauk ų iš operos ir aptarkite kaip ir kokiomis muzikos išraiškos priemon ėmis kuriami jos heroj ų – paprast ų žmoni ų charakteriai. Dar vienas svarbus etapas romantizmo operos raidoje – R. Wagnerio operin ė k ūryba. Visos kompozitoriaus operos sukurtos pagal legendas, operų dramaturgija grindžiama ištisiniu vystymu. Žanras taip pat praturtintas naujomis formomis: monologu ,dialogu, stambiais simfoniniais numeriais. Operose kompozitorius naudojo išpl ėtot ą leitmotyv ų sistem ą. Beveik kiekvienoje brandžioje jo operoje j ų yra nuo dvidešimt penki ų iki trisdešimties. Kompozitorius naudojo ir temas simbolius. Visa tai simfonizavo oper ą. Užduotis klausymui ir steb ėjimui : Klausydami ir steb ėdami R. Vagnerio oper ų fragmentus, pabandykite įvardinti ir apib ūdinti, kuom naujas yra kompozitoriaus muzikinis m ąstymas? Nupasakokite, kokiomis muzikos išraiškos priemon ėmis tai pasiekiama? Kaip gi laisvo ir maištingo romantizmo k ūrėjo id ėjos atsiskleid ė orkestriniuose k ūriniuose, kamerin ėje, vokalin ėje ir instrumentin ėje romantik ų k ūryboje? Labai individualiai ir dažnai – programiškai. Romantikai labai daug kuria programinės instrumentin ės muzikos. Tai ir pjes ės miniati ūros, ir simfonija, simfonin ė poema, uverti ūra. Labai svarbus momentas yra tas, kad koncert ų sal ės tampa prieinamos ne tik aukštuomenei, bet ir viduriniajai visuomen ės klasei. Užduotis steb ėjimui ir klausymui : Filmo „Chopin. Desire for love“ fragmentuose – vaizdžiai įvedama į romantizmo muzikin ę atmosfer ą. F. Chopinas - vienas talentingiausi ų fortepijonin ės miniati ūros k ūrėjų, gars ėjęs ir savo atlik ėjišku talentu vaizdžiai atkurtu filme. Aptarkite matytus fragmentus, juose skamb ėjusi ą muzik ą, kokia ji? K ą ji atspindi, apie k ą mums pasakoja? Įvertinkite, kaip šie svarb ūs momentai įtakojo muzikos meno status ą romantizmo epochoje. Filmo fragmentuose epizodiškai sutinkamas ir kitas romantizmo epochos kompozitorius – F. Lisztas, kuris taip pat labai gars ėjo kaip ypatingo talento pianistas, gastroliav ęs po vis ą Europ ą ir gaudav ęs didžiausius honorarus. Pasiklausykite jo sukurt ų fortepijonini ų miniati ūrų – pvz; noktiurno „Meil ės svajos“ arba „Vilos d‘Este fontanai“ iš ciklo „ Klajoni ų metai“. Aptarkite ir apib ūdinkite kaip ši muzika atspindi žmogaus išgyvenim ų tematik ą, žmogaus ir gamtos s ąsajas. Kamerini ų miniati ūrų ir žmogaus ir gamtos tematik ą sklandžiai galima prat ęsti klausantis F. Schuberto dain ų „Forel ė“ ir „Giri ų karalius“. Žmogaus vidini ų išgyvenim ų tem ą galite prapl ėsti išklausydami P. Čaikovskio romans ą „Triukšmingoje puotoje“ („ Средь шумного бала “) Šios aptartos ir pla čiai romantik ų eskaluojamos temos ryškiai atsiskleid ė ir simfonin ėje muzikoje. Vienas labai tinkam ų pavyzdži ų – F. Liszto simfonin ė poema „Preliudai“. Apskritai F. Liszto simfonin ė k ūryba ypatingai ryškiai atspindi kertin ę Romantizmo men ų sintez ės id ėją. Mokiniams svarbu žinoti, kad šis kompozitorius suk ūrė 13 simfonini ų poem ų , kuri ų tematika glaudžiai siejasi su literat ūra ir mitologija. Jis laikomas ir šio žanro pradininku. F. Liszto simfonin ėse poemose ryškiausiai atsiskleidžia jo programiškumo samprata. Jo tikslas − ne detaliai, iliustratyviai perpasakoti siužet ą, o iškelti pagrindin ę mint į, id ėją. Jam buvo svarbu ne asmeniniai išgyvenimai, o esminiai, žmonij ą nuolat kamuojantys klausimai: g ėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties. Kitas jau v ėlyvesniojo Romantizmo simfonistas – Gustavas Mahleris. Paklausykite jo simfonij ų fragment ų ( gali b ūti 2, 7, ar 8 simfonijos). Šio kompozitoriaus simfonijos – taip pat 174 visos programin ės. Mahleris pats sakydavo, kad „simfonija – tai pasaulis“. Jo simfonijos didžiausios ne tik trukm ės prasme, bet ir instrument ų skai čiumi. M. K. Čiurlionio simfonin ės poema „J ūra“ gal ėtų b ūti puikus lietuviškojo romantinio simfonizmo pavyzdys. Pasiklausykite šio k ūrinio ištrauk ų. Aptarkite kaip gi čia skleidžiasi Romantizme kultivuojamos id ėjos, kaip siejasi tapyba ir muzika.

Žodyn ėlis: Bel canto – ( itališkai - gražus dainavimas), XVIIa. - XIX a. I pus ės ital ų dainavimo mokykla, dainavimo technika ir stilius. Tai lyrinis virtuozinis dainavimo stilius – ž ėrintis, lengvas, grakštus dainavimas, išryškinantis garso grož į ir kantilen ą, balso paslankum ą. Muzikin ė drama – sceninis muzikos k ūrinys, operos žanro atmaina. Paprastai taip vadinamos operos, kuriose pagrindin į vaidmen į turi poetinis tekstas ir sceninis veiksmas. Šis žanras atgim ė XIX a. viduryje. Sceninio veiksmo eiga siejama su nenutr ūkstama muzikos pl ėtote. Vengiama muzikos epizod ų uždarumo, arijas pakei čia laisvos sandaros vokaliniai monologai, duetus – dialog ų scenos. Muzikin ės dramos principus savo k ūryboje labiausiai išreišk ė ir išvyst ė R. Vagneris Leitmotyvas - trumpa, raiški muzikin ė tema, dažniausiai melodinis motyvas, fraz ė;kartais išbaigta tema (leittema), charakteringas akordas ar harmoninis junginys (leitharmonija), ritmin ė fig ūra (leitritmas), instrumento tembras, tonacija (leittonacija) Simfonin ė poema – Romantizme gim ęs naujas simfonin ės muzikos žanras, susiformav ęs sonatiniam-simfoniniam ciklui transformuojantis į vientis ą vienos dalies form ą. Šio žanro pradininku laikomas F. Listas.

Literat ūra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Katkus D., Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos , Vilnius: Lietuvos muzik ų sąjunga, 2006 Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX- -XII klasei, Vilnius: 2000

Mokytojo užrašai: ......

175

V tema XX amžiaus muzika: Muzikos stili ų ir kryp čių gausa kaip muzikos k ūrėjo individualyb ės visuomen ėje svarba

Uždaviniai: Klausydami įvairi ų XX amžiaus muzikos pavyzdži ų, mokiniai susipažins su ryškiausi ų praeitojo šimtme čio muzikos stili ų raiškos ypatumais, j ų k ūrėjais, geb ės suvokti ir įvertinti XX a. muzikos stili ų individualumo ir gausos aplinkybes, l ėmusias laisv ą k ūrybos erdv ę bei muzikos meno statuso nepriklausomyb ę

Laukiami rezultatai: Mokiniai susipažins su XX a. vyravusius muzikos stiliais bei muzikos k ūrėjais; Išsiaiškins kokios aplinkyb ės l ėmė pra ėjusio amžiaus stili ų įvairov ę; Geb ės apib ūdinti kok į status ą XXa. įgavo muzikos menas ir kokiomis formomis tai pasireišk ė

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos ( Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika I, II dalis. CD 1 – Opera ir baletas: Nr. 5, 11; CD 2 – Muzika: Nr. 14, 23 , )

Si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui: Pagrindiniai: R. Strauss opera „Salome“ ( Ištraukos iš LNOBT pastatymo) A. Schoenberg „M ėnulio Pjero“ fragmentai, A. Schoenberg Penkios pjes ės fortepijonui op. 23 C. Debussy preliudas „Paskendusi katedra“ S. Reich „Music for 18 musicians“ I. Stravisnskis Baletas „Šventasis pavasaris“ fragmentai Papildomi: R. Strauss Simfonin ė poema „Taip kalb ėjo Zaratustra“ Fragmentai D. Prokofjevas baletas „Romeo ir Džiuljeta“ ( Ištraukos iš LNOBT pastatymo) B. Kutavi čius oratorija „Paskutin ės pagoni ų apeigos“

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Kaip įvertintum ėte, kok į status ą muzikos menas įgauna XX amžiuje ir kod ėl? Kaip apib ūdintum ėte aplinkybes, įtakojusias ypating ą stili ų bei kryp čių gaus ą atv ėrusi ą XX a. muzikos istorij ą? Įvardinkite, kokie muzikiniai stiliai ir kryptys ryškiausiai prad ėjo formuotis XXa pradžioje, kas j ų kūrėjai? Kokius žinote impresionizmo muzikoje atstovus? Kokias id ėjas jie perteik ė muzikoje? Kokie jums žinomi ryškiausi ekspresionizmo muzikos k ūrėjai? Kokias id ėjas jie kultivavo savo kūryboje? Kas buvo serializmo muzikoje pradininkas? Kaip dodekafonin ė muzika įtakojo muzikos istorij ą? Abib ūdinkite, kokios kitos muzikin ės kryptys susiformavo XX a. muzikoje? Kokius žinote ryškiausius j ų atstovus? Ką žinote apie minimalizm ą muzikoje?

Pamokos eiga: Metodai: Pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija. 176

Atmintin ė mokytojui: Šios temos uždavinys – glaustai ir koncentruotai atskleisti labai įvairialyp ę ir be galo turting ą XX amžiaus muzikos kult ūros palet ę bei pasistengti įvertinti kok į status ą, palyginus su jau analizuotomis epochomis įgavo šis menas praeitame amžiuje. Šiam tikslui parinkti si ūlomi muzikos fragmentai klausymui pamokoje – skirting ų XXa. vyravusi ų muzikos srovi ų pavyzdžiai. J ų, pagal galimybes rekomenduojama išklausyti kuo daugiau, kad XX amžiaus muzikos panorama atsiskleist ų kuo pla čiau, bandant suprasti ir įvertinti kas tampa svarbu ir aktualu šio amžiaus muzikos menui. Galima teigti, kad muzikos statusas tapo absoliu čiai nepriklausomas ir individualus. Vien tai kokios visiškai skirtingos kryptys egzistavo muzikoje ir netgi vienu metu, jau byloja apie XX amžiaus muzikin ės kult ūros kontraversiškum ą. Impresionizmas, ekspresionizmas, serializmas, atonalizmas, avangardizmas, neoklasicizmas, minimalizmas ir t.t. Įvedant mokinius į pamokos tem ą, svarbu pabr ėžti, jog toki ą sunkiai apr ėpiam ą įvairov ę iš dalies l ėmė ir labai intensyv ūs politiniai įvykiai (taika, vyravusi tarp dviej ų pasaulini ų kar ų 1918 – 1939m. buvo tyla prieš audr ą, 1917 m. revoliucija Rusijoje, Italijos, Ispanijos diktatori ų režimai ir kt.) Tokios aplinkyb ės įtakojo tai, jog skirting ų šali ų muzika pasuko skirtingomis kryptimis, tod ėl chronologiškai nagrin ėti šio sud ėtingo muzikos amžiaus neverta. Užduotis klausymui ir steb ėjimui: Dr ąsi ų muzikini ų naujovi ų atsirado jau 1914- 1930 m., nors daugelio j ų užuomazg ų galima aptikti jau anks čiau – pvz.; 10 dešimtmetyje Pranc ūzijoje gimusiame impresionizmo mene. Pasiklaus ę žymiausio muzikos impresionisto C. Debussy preliudų, pabandykite nupasakoti ir apib ūdinti kaip ir kokiomis naujomis muzikos išraiškos priemon ėmis kompozitoriai impresionistai steng ėsi perteikti regim ųjų ar girdim ųjų įsp ūdži ų, antikinio meno kūrini ų, tolim ųjų krašt ų egzotikos sukeltas nuotaikas? Aptarkite gird ėtą muzik ą ir nauj ų impresionizmo išraiškos priemoni ų panaudojim ą bei gird ėtą rezultat ą. Atkreipkite d ėmes į į nauj ą muzikos skambesio spalvingum ą, išpl ėstas dermi ų ribas, harmonij ą, fakt ūrą. Įvardinkite ir apib ūdinkite šiuos elementus, kokie jie? Muzikinio ekspresionizmo dvasi ą puikiai atskleidžia žymiausio XXa. pradžios vokie čių kompozitoriaus Richardao Štrauso muzikiniai pavyzdžiai. Kompozitorius ypatingai pasižym ėjo .kultivuodamas simfonin ės poemos ir operos žanrus. Simfonines poemas R. Strausas k ūrė ir pagal filosofines, ir pagal iliustracines programas („ Taip kalb ėjo Zaratustra“, „Tilis Ulenšpygelis“, „Don Kichotas“ ir kt.) Jo garsioji opera „Salom ėja“ sukurta 1905 m. pagal O.Wildo pjes ę – vienas ryškiausi ų ekspresionizmo operos pavyzdži ų. Šiame iš Biblijos paimtame siužeto variante Salomėja savo garsiuoju šokiu su septyniomis skraist ėmis vilioja Erod ą, kad šis atnešt ų jai Jono Krikštytojo galv ą ir ji gal ėtų pabu čiuoti jo šaltas l ūpas. Užduotis klausymui ir steb ėjimui: Pasiklausykite si ūlom ų pavyzdži ų ir aptarkite kaip R. Štrausas efektinga orkestruote, ritmo naujov ėmis ir itin vaizdinga harmonija perteikia siaubing ą dramos nuojaut ą ,filosofin į prad ą ir simbolizm ą. Operos „Salom ėja“ ekspresionistin į įsp ūdį papildykite ištraukos iš LNOBT pastatymo perži ūra ir aptarimu. Įvardinkite ir nupasakokite kokie muzikos ir vaizdo fragmentuose gird ėti ir matyti ekspresionizmo muzikin ės kalbos elementai laikomi būdingiausiais šiam stiliui? Pasižym ėkite nežinom ą informacij ą užrašuose. Kita kertiniai svarbi XX a. muzikos fig ūra – Arnoldas Šionbergas. Jis, t ęsdamas labai chromatizuot ą bet vis dar tonali ą R. Wagnerio muzikos kalb ą, v ėliau pasuko nauju keliu – nuo atonalumo serijin ės muzikos link. Serijin ė kompozicija remiasi jo išrastu metodu, kai iš vis ų dvylikos chromatin ės gamos gars ų sudaromos serijos (dvylikaton ės sekos), kuriose stengiamasi išvengti konsonansinių ar 177 harmonini ų santyki ų. Pasiklausykite si ūlom ų šio kompozitoriaus k ūrini ų. „M ėnulio Pjero“ laikomas vienu nuostabiausiu ekspresionistini ų A. Schoenbergo k ūrini ų. Aptarkite kaip visame 21 dainos cikle panaudojama Sprechgesang technika (kalba-dainavimas), kurios d ėka ypatingai ekspresyviai ir efektingai atskleidžiami slap čiausi jausmai. Penkios pjes ės fortepijonui op. 23 – jau dodekafonin ės muzikos pavydžiai. Verta atkreipti d ėmes į, jog A. Šionbergas ir jo mokiniai pasek ėjai ( A. Bergas, A. V ėbernas; ši trijul ė dar vadinama Nauj ąja Vienos Mokykla) pla čiai taik ė ir išpl ėtojo dodekafonijos princip ą savo k ūryboje. Dar viena išskirtin ė XXa. muzikos istorijos fig ūra yra Igoris Stravinskis. Per savo ilg ą karjer ą kompozitorius ne tik dalyvavo kuriant reikšmingiausias XX a. pradžios muzikos naujoves, bet ir pats daug j ų išrado. Balet ą „Šventasis pavasaris“ dabar galima vadinti žymiausiu XX a. k ūriniu, ta čiau jo premjera Paryžiuje suk ėlė siaubing ą skandal ą. Baletas sukr ėtė klausytojus kaip primityvizmo virš ūnė, niekas tuomet nesugeb ėjo įžvelgti I. Stravinsko novatoriškumo. Nauji buvo ne tik ritmai, bet ir anks čiau negird ėti orkestro efektai, akord ų deriniai- ir visa tai jungia negailestinga logika, primityvi j ėga. Pasiklausykite šio k ūrinio ištrauk ų ir aptarkite su mokiniais pamin ėtus faktus, muzikos poveik į ir k ūrinio išskirtinum ą. Užduotis klausymui: Išklaus ę A. Šionbergo, I. Stravinskio (pagal galimybes ir kit ų si ūlom ų autori ų) muzikos fragment ų aptarkite ir apib ūdinkite kas b ūdinga ši ų kompozitori ų muzikinei kalbai? Kuom ji buvo nauja XX-jam amžiui? Temos ir vis ų klausyt ų muzikos pavyzdži ų apibendrinimui dar kart ą pasamprotaukite kokios aplinkyb ės l ėmė muzikos stili ų ir kryp čių gaus ą. Kaip tai įtakojo muzikos meno status ą? Tai tik keletas labai ryški ų XX a. muzikos k ūrėjų, be kuri ų muzikos istorija b ūtų sunkiai įsivaizduojama. Labai ryški ų kompozitori ų, muzikos srovi ų b ūta žymiai daugiau. Muzikos meno statuso laisvei ir apskritai k ūrėjo laisv ės įsp ūdžio sustiprinimui galima pasiklausyti ir aptarti dar keli ų praeito šimtme čio kompozitori ų k ūrinius. Tai gal ėtų b ūti S. Prokofjevo, S. Reicho, B. Kutavi čiaus ar kit ų autori ų darbai.

Žodyn ėlis: Impresionizmas - nuosekliausiai impresionizmas muzikoje reišk ėsi Klodo Debiusi k ūryboje, impresionizmo įtak ą patyr ė daug XX a. kompozitori ų – taip pat pranc ūzas Morisas Ravelis, ispanas Manuelis de Falja, italas Otorinas Respigis, rusas Igoris Stravinskis. Kompozitoriai steng ėsi perteikti regimuosius ir girdimuosius įsp ūdžius, kartais – tolim ų krašt ų egzotik ą. Daug d ėmesio skyr ė skambesio spalvai. Tembras impresionistams yra svarbiausias elementas, tod ėl gausiai k ūrė fortepijonui ir simfoniniam orkestrui. Mažor ą−minor ą praturtino senovin ėmis derm ėmis, pentatonika, sud ėtingais akordais. Ekspresionizmas – XX a. pirm ųjų 3 dešimtme čių avangardistin ė Europos dail ės, literat ūros, muzikos, architekt ūros ir teatro srov ė, kuriai b ūdinga atviras, pabr ėžtas autoriaus pasaul ėjautos, emocij ų, vizij ų reiškimas, anarchistin ės, apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai. Kompozitorius, nor ėdamas savo k ūrinio fragment ą išgirsti raiškiai, jausmingai, pabr ėžtai artikuliuojant dažniausiai natose pažymi nuorod ą espressivo. Šis žodis XX a. pradžioje įgauna dar platesn ę reikšm ę – juo nusakoma nauja muzikin ė srov ė − ekspresionizmas. Nors muzikini ų ekspresionistini ų k ūrini ų girdime Gustavo Malerio simfonijose, ryškiausiais šios krypties užgimimo pavyzdžiais vadinamos Richardo Štrauso XX a. pradžioje sukurtos vienaveiksm ės operos „Salom ėja“ ir „Elektra“. . Ekspresionistin ėje muzikoje vis daugiau k ūrini ų, kuriuose tonika pasl ėpta sud ėtinguose, sodriai skamban čiuose s ąskambiuose. Ryšk ėja kompozitori ų noras kurti

178 muzik ą be mažoro ir minoro, vengti darniai skamban čių trigarsi ų. Iki tol gyvavusi muzika, vadinama tonali ąja užleidžia viet ą atonaliajai – muzikai be tonacijos. Serializmas – Skirtingus XX a. antrosios pus ės kompozitori ų muzikinius portretus, j ų id ėjas jungia nauji muzikos k ūrimo b ūdai, d ėl kuri ų išryšk ėja kompozitori ų polinkiai ieškoti id ėjų skai čiuose, laisv ėje, tembruose ar kituose menuose. Š ėnbergo sugalvota dodekafonin ė muzika avangardin ės muzikos k ūrėjus tarsi padr ąsino ieškoti nauj ų muzikos k ūrimo b ūdų. Taip palaipsniui susiformavo 3 populiariausi b ūdai − serializmas, aleatorika, sonoristika. Š ėnbergo dodekafonin ė muzika kompozitoriams nurod ė krypt į – galima naudoti ne tik dvylika nepasikartojan čių gars ų, bet ir sugalvoti 12 dinamikos ženkl ų, artikuliacijos b ūdų, ritmini ų ver čių. Taip gim ė serialistiniai k ūriniai. Dodekafonija – muzikin ės k ūrybos metodas, paremtas dvylika chromatin ės gamos laipsni ų, kuri ų kiekvienas laikomas savarankišku, lygiaver čiu. Dodekafonin ė muzika atonali. Neoklasicizmas – Kai A. Š ėnbergas paskelb ė nauj ą muzikos k ūrybos b ūdą, o pranc ūzų impresionistiniai k ūriniai jau skamb ėjo koncert ų sal ėse, apie 1920-uosius metus gim ė neoklasicistin ė kryptis. Šios krypties kompozitoriai ilg ėjosi tonalios muzikos, savo šalies tradicij ų puosel ėjimo, kartu siek ė atstatyti aiškum ą muzikos formose, harmonijoje, veng ė emocionalumo, naudojo klasicizmo ir ankstesni ų epoch ų (ypa č baroko) žanrus, polifonij ą. Galima teigti, kad neoklasicizmo kompozitoriams tiko daug kas, išskyrus romantizm ą. Neoklasicizmo bruožus girdime daugelio XX a. kompozitori ų darbuose: Igorio Stravinskio, Sergejaus Prokofjevo, Pauliaus Hindemito. Savitai ir įdomiai neoklasicistin ės muzikos bruožai skleid ėsi pranc ūzų „Šešeto“ kūrybin ės grupuot ės veikloje, Karlo Orfo muzikoje. Minimalizmas – minimalizmo stili ų kompozitori ų k ūriniuose galima atpažinti iš nuolat pasikartojan čios muzikos: trumpi motyvai, fraz ės, nepertraukiamas ritminis pulsas, tolygi, be kontrast ų dinamika ir ilga k ūrinio trukm ė – tarsi iki begalyb ės auganti muzika. Galima įdėmiai klausytis, paversti fonu ar apskritai nepasteb ėti. Žymiausi minimalizmo atstovai amerikie čiai – Teris Railis, Filipas Glasas ir Stivas Raichas. J ų muzikoje gausu „monofonini ų“ k ūrini ų (tos pa čios rūšies instrumentams, pvz, 6 fortepijonams).

Literat ūra: Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX- -XII klasei, Vilnius: 2000 Šar ūnas Nakas. Šiuolaikin ė muzika -„Alma littera“, Vilnius 2001;

Mokytojo užrašai: ......

179

III ciklas . Etnokult ūrinis muzikos meno aspektas

I tema: Lietuvi ų liaudies muzika ir jos panaudojimo įvairi ų kart ų Lietuvos autori ų k ūryboje galimyb ės.

Uždaviniai:

Susipažin ę su įvairiomis lietuvi ų liaudies muzikos panaudojimo formomis profesionalioje k ūryboje, kituose muzikos žanruose, mokiniai įsisavins liaudies muzikos praeities ir dabarties panaudojimo ir raiškos ypatumus, raiškos galimybes

Laukiami rezultatai: Mokiniais išsiaiškins kaip lietuvi ų liaudies muzika įtakojo sen ųjų lietuvi ų klasik ų k ūryb ą; Geb ės apib ūdinti kaip lietuvi ų folklor ą panaudojo neišvengiamai socrealizmo ideologijos paliesti Lietuvos muzikos k ūrėjai; Geb ės nupasakoti kaip ir kokie praeito amžiaus antrosios pus ės ir XXI a. Lietuvos k ūrėjai panaudojo folklor ą savo k ūryboje

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos, ( Men ų pažinimas. Muzika I, II dalis. CD 1 – Kompiuterin ė muzika: Nr. 45; CD 2 – Muzika: Nr. 14 ), interneto prieigos. Si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui: Pagrindiniai: J. Gruodis harmonizuota liaudies daina „Skamba skamba kankliai“ B. Dvarionas 1 koncertas smuikui ir orkestrui ( fragmentai) S. Vaini ūnas „ Vabzdži ų siuita“, fragmentai B. Kutavi čius oratorija „ Paskutin ės pagoni ų apeigos“ Papildomi: L. Rimša/ L. Paulauskis „Sutartin ės party“ fragmentai Grupi ų „Atalyja“. „Žalvarinis“, Rasos ir Jono Čepulio atliekamos dainos http://www.youtube.com/watch?v=A63Pcs8m5YQ http://www.youtube.com/watch?v=Wv-ixjwJd78&feature=related http://www.youtube.com/watch?v=GmUfZehRXK0 http://www.youtube.com/watch?v=iN5xNH6Icm4

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Kokius galite įvardinti liaudies muzikos panaudojimo pavyzdžius šiandien? Nupasakokite, kaip lietuvi ų liaudies daina gali b ūti panaudojama klasikin ėje muzikoje? Įvardinkite, kas yra harmonizuota liaudies daina? Kokius žinote toki ų dain ų k ūrėjus? Kokius žinote socrealizmo stiliumi k ūrusius kompozitorius, kas b ūdinga šio stiliaus k ūrėjų muzikai? Apib ūdinkite, kaip folkloras atsispindi B. Kutavi čiaus k ūryboje? Nupasakokite, kas yra world music ir kokius žinote Lietuvos muzikus, kurian čius muzik ą panašiu stiliumi?

Pamokos eiga:

180

Metodai: : Pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija.

Atmintin ė mokytojui: Šia tema pradedamas kitas muzikos meno aspektas – etnokult ūrinis. Viena iš tokio aspekto briaun ų – lietuvi ų liaudies muzikos įvairialypis panaudojimas profesionalioje akademin ėje muzikoje. Čia mokiniams svarbu pateikti kuo įvairesn į lietuvi ų liaudies muzikos panaudojim ą muzikos kompozicijoje. Si ūloma užduotis: Temos aptarim ą galima prad ėti ir nuo liaudies dain ų klausymo. Esant galimybei, pasiklausykite ir aptarkite šiuolaikinio folk-jazz ar folk- roko pavyzdžius - grup ės „Atalyja“. „Žalvarinis“, Rasos ir Jono Čepulio įrašus. Koki ų panaši ų liaudies ir populiariosios muzikos dar esate gird ėję? Pasamprotaukite, kod ėl tokia liaudies muzikos išraiška tampa svarbi, aktuali šiandien? Liaudies muzika visada buvo vienas iš svarbi ų atspirties tašk ų Lietuvos muzikos klasikams. Gr įžtant į praeit į, prisiminkite lietuvi ų klasikus ir j ų skirting ą folkloro panaudojim ą profesionalioje kūryboje. Pasiklausykite J. Gruodžio harmonizuot ų liaudies dain ų . Gruodžio k ūryba pasižymi intelektualumu, temperamentu, monumentalumu, ypatingai ryškiais nacionaliniais bruožais. Kompozitorius suk ūrė daug originali ų k ūrini ų chorams, harmonizavo lietuvi ų liaudies dain ų, paraš ė stambi ų vokalini ų ir instrumentini ų k ūrini ų. J. Gruodis buvo pirmasis lietuvi ų kompozitorius, savo kūryboje pla čiai panaudoj ęs sutartines. Jo išpl ėtota liaudies daina chorui „Skamba skamba kankliai“ – puikus pavyzdys. Aptarkite, kaip kompozitorius gana moderniomis to meto muzikos kalbos priemon ėmis išryškina sutartin ės charakter į, pl ėtoja ir pabr ėžia sinkopuot ą ritmik ą. Nors tiek simfoniniuose kompozitoriaus k ūriniuose, tiek kituose k ūriniuose dažnai girdime liaudies dain ų motyvus, ta čiau jo muzikinis braižas išliko labai individualus ir tiems laikams labai novatoriškas. Pasiklausykite kit ų lietuvi ų klasik ų k ūrybos pavyzdži ų – B. Dvariono, S. Vaini ūno muzikos. Koks gi ši ų k ūrėjų santykis su folkloru? B. Dvariono muzika romantin ės krypties - improvizaciška, emocinga, melodinga, nat ūraliai perteikianti lietuvi ų Liaudies dain ų intonacijas, lanks čios ritmikos, skaidriai spalvingos harmonijos ir orkestruot ės. Jo muzikai labiau b ūdingas muzikini ų min čių eksponavimas, j ų gretinimas, nei ištisinis pl ėtojimas. Panašiai pokario metais k ūrė kitas žymus lietuvi ų kompozitorius, kurio muzikoje taip pat gausu pagal socrealizmo reikalavimus panaudot ų liaudies muzikos citat ų. „Vabzdži ų siuitoje“, šalia tautinio charakterio atsiskleidžia ir nauji kompozitoriaus k ūrybos bruožai – vaizdingumas, programiškumas. Folkloro ir v ėlesn ės kartos kompozitoriaus B. Kutavi čiaus santykis jau kitoks. B.Kutavi čiaus kūrybai didel ę įtak ą padar ė poeto Sigito Gedos poezija. Iš jos jis per ėmė mitologizuot ą istorin ės praeities samprat ą. Tai senov ės ilgesys, poetin ė pagonyb ės vizija, praeito laiko išnykusi ų kaim ų, kalb ų ir gen čių temos. Jas Kutavi čius įgyvendino, paprastomis, ta čiau gana moderniomis priemon ėmis, dažnai išryškindamas skambesio lietuviškum ą (intonacijomis, citatomis, instrumentais), panaudodamas įvairius teatrinius efektus – ne įprats ą atlik ėjų išsid ėstym ą sal ėje aplink klausytojus ar scenoje sus ėdusius ratu. Dalis Kutavi čiaus partit ūrų yra keistas geometrin ės formos (rato, kvadrato, kryžiaus, akies). B.Kutavi čius suk ūrė 5 oratorijas (“panteistin ė oratorija”1970, “Paskutin ės pagoni ų apeigos”1978, “Iš Jotvingi ų akmens”1983, “Pasaulio medis”1986, “Magiškasis sanskrito ratas”1990) . Pasiklausykite si ūlomos oratorijos „Paskutin ės pagoni ų apeigos“ fragment ų, aptarkite kaip folkloro atspalvis yra įkomponuojamas į šio k ūrėjo muzik ą. Palyginkite kaip ir kokias b ūdais bei priemon ėmis liaudies muzikos motyvai įpinami ir skleidžiami skirting ų kart ų Lietuvos muzikos k ūrėjų muzikoje. 181

L.Rimšos ir L. Parulskio „Sutartin ės party“ – puikus lietuviškosios world music kategorijos pavyzdys. Čia archajiškosios sutartin ės skamba jau visai kitokiame kontekste. „Sutartin ės Party“ išryškina unikalaus polifoninio folkloro dermes ir transin į ritmikos poveik į per s ąveik ą su šiandienin ės šoki ų muzikos atmainomis - house, trance, bigbeat, triphop, dub ir kitomis. Išrading ų muzikos alchemik ų k ūrinyje archajin ė apeigin ė muzika puikiai sutaria su šelminga pramoga, įtraukiant ir tradicinio šokio judesius, postmodernistinio performanso elementus, spalvingas vaizdo projekcijas. Šis gyvas, svaiginantis žanr ų sintez ės pavyzdys tapo vienu geidžiamiausi ų moderniosios lietuviškos kult ūros eksporto produkt ų. Užduotis klausymui: Klausydami lietuvi ų klasik ų J. Gruodžio, B. Dvariono, S. Vaini ūno k ūrini ų, ypating ą d ėmes į atkreipkite, kaip ir kokiomis priemon ėmis yra pateikiama liaudies muzika j ų kūryboje. O kaip folkloro panaudojimas atsiskleidžia kit ų kart ų lietuvi ų kompozitori ų – B. Kutavi čiaus, L. Rimšos ir L. Paulauskio k ūriniuose? Aptarkite ir įvardinkite, kas jiems b ūdinga?

Žodyn ėlis: Socrealizmo stilius mene – socialistinis realizmas ir literat ūroje, ir mene buvo optimistinis, herojinis bei išties realistiškas. Socialistinis realizmas – ne tik stilius, bet ir metodas, kuris galėjo vesti prie reikiamai aprobuoto m ąstymo. Vienas socialistinio realizmo element ų, kuris iš ėjo ir už Soviet ų S ąjungos rib ų – nacionalinio identiteto bei stiliaus klausimas. Vienas svarbiausi ų akcent ų - socialistin ė kult ūra. Socialistine ji tur ėjo b ūti ir savo turiniu, ir forma. Socrealizmas muzikoje tai – romantinio stiliaus, liaudies dain ų citatomis pagr įsta muzika, kuri atitiko sovietini ų partini ų ideolog ų propaguojamo socrealizmo stiliaus reikalavimus. World music – Pasaulio etnin ė muzika (angl. World music) - įvairiausi ų pasaulio taut ų (ta čiau paprastai ne Europos, JAV) etnin ę (liaudies) muzik ą apimantis terminas. Šiuo terminu įvardijama ne tik Azijos, Afrikos, Okeanijos, Lotyn ų Amerikos muzika, ta čiau ir Vakar ų pasaulio atlik ėjų muzika, kurioje gausu rytietišk ų, egzoišk ų motyv ų. Kita vertus, ne tik įvairi ų krašt ų liaudies muzika, bet ir kiti tu šali ų muzikos stiliai, turintys egzotišk ą skambes į (pvz., klasikin ė ind ų muzika, Brazilijos populiarioji muzika, morna, sufij ų muzika, regis ir kt.) priskiriami world music kategorijai.

Literat ūra: Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Gaidamavi čiūtė R., Nauji lietuvi ų muzikos keliai. Straipsni ų rinkinys , Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005 Šar ūnas Nakas. Šiuolaikin ė muzika -„Alma littera“, Vilnius 2001; Avramecs B., Muktupavels V., Pasaulio muzika, Vilnius: Kronta, 2000

Mokytojo užrašai: ......

182

II tema: Liaudies muzikos motyvai ir tautiškumas didži ųjų rus ų klasik ų k ūryboje

Uždaviniai: Susipažin ę su įvairiais didži ųjų Rusijos klasik ų muzikos pavyzdžiais, mokiniai geb ės suvokti ir tautinio savitumo kontekst ą Europoje, ir įvertinti tautiškumo apraiškas bei formas XIX a. Rusijos kūrėjų muzikoje, įsisavinti kokiais b ūdais ir priemon ėmis tautin į charakter į k ūrė skirting ų kart ų Rusijos kompozitoriai. Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins tautinio savitumo ieškojim ų priežastis XIX a. Ryt ų Europos šalyse, Anglijoje, JAV; Geb ės apib ūdinti kokiomis aplinkyb ėmis XIX a. formavosi tautinis muzikos stilius Rusijoje, koki ą reikšm ę rus ų muzikos istorijoje tur ėjo „Galingojo samb ūrio“ susiformavimas ir veikla; Įsisavins kokiais b ūdais ir priemon ėmis skirting ų kart ų XIX a. rus ų kompozitoriai k ūrė tautinio charakterio muzik ą

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui. Si ūlomi pavyzdžiai muzikos klausymui: Pagrindiniai: M. Glinka op. „Ruslanas ir Liudmila“ uverti ūra , Farlafo rondo, kt. fragmentai A Borodinas op. „Kunigaikštis Igoris“ uverti ūra M. Musorgskis op. „Borisas Godunovas“ fragmentai, Prologas: Boriso monologas, Varp ų scena M. Musorgskis siuita fortepijonui „Parodos paveikslėliai“ fragmentai Papildomi: N. Rimskis- Korsakovas „Rus ų Velyk ų uverti ūra“, simf. poema „Šecherezada“ fragmentai P. Čaikovskis 4,5 simfonij ų fragmentai, op. „Eugenijus Oneginas“ fragmentai (pvz. Lenskio arija)

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Nupasakokite, kokios aplinkyb ės įtakojo tautinio stiliaus formavim ąsi XIX a. Rusijoje? Kaip apib ūdintum ėte, kokiu stilistiniu braižu išsiskyr ė ir Vakaruose, ir Rusijoje kaip autentiškas tautos atstovas pripažintas M. Glinka? Įvardinkite, kas buvo „Galingasis samb ūris“ ir kokias id ėjas jis skleid ė? Apib ūdinkite, kokiais b ūdais ir priemon ėmis skleid ė tautiškum ą muzikoje „Galingojo samb ūrio“ atstovai? Kaip rusiškas charakteris perteikiamas kit ų rus ų kompozitori ų muzikoje?

Pamokos eiga: Metodai: Pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija.

Atmintin ė mokytojui: Dėstant ši ą tem ą reik ėtų pabr ėžti tai, jog apskritai tautiškumas XIX a. muzikoje ypatingai sustipr ėjo. Tautinio savitumo ieškojimai buvo itin pastebimi Anglijoje, Pranc ūzijoje, JAV, Rusijoje ir tose Ryt ų Europos šalyse, kuri ų kompozitoriai nor ėjo b ūti lyginami su austr ų ir vokie čių kompozitoriais. Remdamiesi liaudies dainomis ir šokiais arba imituodami j ų muzikos charakter į kompozitoriai gal ėjo išpl ėtoti etnin į stili ų.

183

Rusijoje iki XIX a. pasaulietin ę muzik ą daugiausiai k ūrė kompozitoriai, atvyk ę iš Italijos, Pranc ūzijos arba Vokietijos. Pirmasis kompozitorius, pripažintas ir Vakar ų Europoje, ir Rusijoje kaip autentiškas tautos atstovas, prilygst ąs Vakar ų amžininkams, buvo Michailas Glinka. Jo garsiosiose operose „Gyvyb ė už car ą“ ir „Ruslanas ir Liudmila“ k ūrybingai panaudojamos rus ų liaudies dainoms artimos derm ės, varijavimo technika, rusiškas charakteris, esama ir liaudies dain ų citat ų. Pasiklausykite si ūlom ų muzikos pavyzdži ų, aptarkite su mokiniais kaip juose vystomi liaudiški motyvai. Vienas talentingiausi ų šio samb ūrio nari ų – Modestas Musorgskis. Žymiausias jo k ūrinys – opera „Borisas Godunovas“ (1868−1874). Libret ą paraš ė pats kompozitorius pagal A. Puškino tragedij ą. Ši istorin ė liaudies muzikin ė drama yra 4 veiksm ų su prologu. Operoje vaizduojami XVI a. pab. Rusijos istorijos įvykiai. Tai netradicin ė opera. Joje šalia pagrindini ų veik ėjų svarbus vaidmuo tenka liaudžiai. Tad k ūrinyje labai reikšmingas choro vaidmuo. Savito kolorito operai suteikia netradicin ė harmonija bei instrumentuot ė. Prologe kompozitorius meistriškai kuria senosios Rusijos paveiksl ą, imituodamas cerkv ės varp ų skambes į. Iš kit ų žanr ų k ūrini ų itin populiari yra M. Musorgskio siuita fortepijonui „Parodos paveiksl ėliai“ (1874). Š į dešimties kontrasting ų dali ų cikl ą kompozitorius suk ūrė apsilank ęs savo bi čiulio V. Hartmano k ūrini ų parodoje, surengtoje po dailininko mirties. Muzikin ėmis priemon ėmis M. Musorgskis atkuria parodos paveikslus. Juos jungia pasikartojanti rus ų liaudies melodijoms artima „Pasivaikš čiojimo“ tema, kuria, pasak kompozitoriaus, jis pavaizdavo save, vaikš čiojant į po parod ą. Pasiklausykite šio kompozitoriaus min ėtų k ūrini ų fragment ų ir aptarkite su mokiniais kaip ir kokiomis priemonėmis kompozitorius kuria tautin į rusišk ą kolorit ą. Kitas ryškus rus ų muzikos k ūrėjas – Nikolajus Rimskis-Korsakovas, jungiantis pirmąją rus ų kompozitori ų kart ą (M. Glink ą ir „Galing ąjį samb ūrį“) ir XXa. pradžios kompozitorius. Jis skatino muzikos k ūrėjus priart ėti prie stiliaus, paremto platesniais, eklektiškesniais metodais bei šaltiniais, ta čiau jo paties k ūryba vis dar buvo veikiama tautinio stiliaus. T ą įrodo jo nuolatinis dom ėjimasis rus ų folkloru: jis ne tik harmonizavo liaudies dainas ir pareng ė j ų rinkini ų, bet ir liaudies muzikai būdingas intonacijas ir harmonij ą panaudojo savo k ūriniuose. Kompozitoriaus muzika, priešingai nei intensyvus dramatiškas Musorgskio realizmas, pasižymi lakia fantazija ir ryškiomis orkestro spalvomis. Susipažinkite su šio puikaus orkestruot ės meistro si ūlomais muzikos pavyzdžiais, aptarkite kokiomis priemon ėmis autorius skleidžia rusišk ą tautin į kolorit ą savo muzikoje. Nors P. Čaikovskis nelabai dom ėjosi tautiškumo klausimais ir k ūrė kosmopolitiniu stiliumi, vis dėlto savo k ūriniams rinkosi rusiškas temas. Pasiklaus ę kompozitoriaus muzikini ų pavyzdži ų aptarkite kaip tautiškumas ir rusiškas charakteris atsispindi jo muzikoje. Rusiškojo tautiškumo apraišk ų galima aptikti ir kit ų talenting ų kompozitori ų k ūryboje. Tai S. Rachmaninovas, kuris visai nesidom ėjo tautiniu jud ėjimu ir 1917 m. visam laikui išvyko iš Rusijos. Šalia daugyb ės romans ų ir k ūrini ų fortepijonui itin reikšmingi yra jo II-asis ir III koncertai fortepijounui,pasižymintis giluminiu rusišku dvasingumu ir įė ję į pasaulin ės muzikos šedevr ų lobyn ą. Papildomai rekomenduojama pasiklausyti ir šio kompozitoriaus muzikos ištrauk ų. Užduotis klausymui: Susipažinkite su „Galingojo samb ūrio“ grup ės atstov ų k ūryba. XIX a. antrojoje pus ėje penki Rusijos kompozitoriai susib ūrę į ši ą grup ę siek ė naujovi ų rus ų klasikin ėje muzikoje per liaudies dainas, sen ąsias dermes bei liaudies polifonij ą. Išklaus ę muzikos pavyzdžius aptarkite kaip ir kokiomis priemon ėmis didieji rus ų klasikai k ūrė tautin į kolorit ą muzikoje. Įvardinkite priežastis kod ėl tuo metu k ūrėjams buvo svarbu kurti tautin ėje dvasioje?

184

Klausydami kit ų Rusijos klasik ų muzikos fragment ų, įsid ėmėkite j ų naudojamas išraiškos priemones tautiniam koloritui atskleisti. Išklaus ę, aptarkite gird ėtus pavyzdžius. Pasižym ėkite nauj ą informacij ą užrašuose.

Žodyn ėlis: „Galingasis samb ūris“ ( „Mogu čaja ku čka“) – XIX a. antrojoje pus ėje penki garsiausi Rusijos kompozitoriai susib ūrė į grup ę, pavadint ą „Galinguoju samb ūriu“. Jai priklaus ė A. Borodinas , M. Musorgskis, M. Balakirevas, C. Kiuji ir N. Rimskis- Korsakovas. Jie žav ėjosi Vakar ų muzika, ta čiau jaut ėsi nutol ę nuo Sankt Peterburgo konservatorijos, kuri ą 1862 m. įkūrė Antonas Rubinšteinas, orientav ęsis į lokišk ąjį akademizm ą. Jie nusivyl ė akademine muzikos įstaiga ir man ė, kad jos mokymo sistema ir vertinimai buvo menkaver čiai. Siekdami naujo jie pasinaudojo prieinamiausia medžiaga – liaudies dainomis, senovin ėmis bei egzotiškomis derm ėmis ir liaudies muzikos polifonija. Rus ų muzika – Rus ų muzika apjungia labai plat ų šios didel ės valstyb ės taut ų ir istorijos muzikos paveld ą. Į ši ą s ąvoka įeina XVI – XX a. rus ų ir tarybini ų kompozitori ų k ūryb ą, rus ų muzikin į folklor ą, rus ų romans ą, populiari ąją sovietinio ir posovietinio periodo muzik ą ir kt. Rus ų liaudies muzikos šaknys siekia Kijevo Rusioje gyvenusi ų slav ų gen čių istorin į kult ūrin į paveld ą. Kadangi etninis kult ūrinis kontekstas buvo daugiatautis, tod ėl rus ų liaudies muzika šalia slavišk ų motyv ų apjung ė ir ugro-fin ų, tiurk ų ir kitus prototipus. Dauguma išlikusi ų liaudies dain ų yra pagoniškos kilm ės, tik kartais paveiktos krikš čioniškosios kult ūros.

Literat ūra: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX- -XII klasei, Vilnius: 2000

Mokytojo užrašai: ......

185

III tema: XX amžiaus JAV muzika: juodaodži ų muzikin ės tradicijos ( spiri čiueliai, bliuzas, džiazas) ir s ąsajos su akademine k ūryba. Azijietišk ų kult ūrų įtaka akademinei muzikai. Minimalizmas.

Uždaviniai: Susipažin ę su XX a. JAV tradicin ės muzika ir jos apraiškomis akademin ėje k ūryboje, mokiniai gal ės geriau suvokti įvairialyp į tautin į kult ūrin į Amerikos kontekst ą, įtakojus į muzikos istorijos raid ą. Azijietišk ų kult ūrų poveik į akademin ės muzikos k ūrėjams pad ės atskleisti amerikietiškojo bei lietuviškojo minimalizmo pavyzdžiai.

Laukiami rezultatai: Mokiniai suvoks XX a. tradicin ės JAV muzikos reikšm ę ir įtak ą akademinei k ūrybai, geb ės išskirti žymiausius kompozitorius, kuri ų muzikoje jungiasi tradicinis, populiarusis ir klasikinis stiliai ; Įsisavins tradicin ės JAV muzikos žanrus, j ų kilm ę, atlikimo specifik ą; Geb ės apib ūdinti azijietišk ų kult ūrų poveik į JAV užgimusiam muzikiniam minimalizmui; Geb ės išskirti žymiausius minimalizmo krypties k ūrėjus ir j ų k ūrinius

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, audio medžiagos ( Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika II dalis. CD 2 – Muzika: Nr. 14, 23, 26 ), interneto prieigos. Si ūlomi pavyzdžiai muzikos klausymui: Pagrindiniai: Tradiciniai juodaodži ų spiri čiueliai pvz; „Nobody knows the troubles i‘ve seen“, „Wade in the water“ G. Gershwin „ Porgi and Bess“ fragmentai Janis Joplin bliuzas „ Mercedes Benz“ http://www.youtube.com/watch?v=i-4AheUl6ls S. Reich „ Music for 18 musicians”, “Drumming”, “ In C” fragmentai A. Martinaitis “Cantus ad futurum” fragmentai J. Cage „Music of changes“, „4’ 33“ Papildomi: B. Kutavi čius “Paskutin ės pagoni ų apeigos” fragmentai M. Urbaitis “Lacrymosa” , “Išvaikš čiojau mišk ą, išvaikš čiojau lauk ą”

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Nupasakokite, kokiais stiliais išsiskyr ė Amerikos tradicin ė muzika? Apib ūdinkite, kas yra spiri čiuliai ir bliuzas? Kas ir kokiomis aplinkyb ėmis juos atlikdavo? Kaip gal ėtum ėte nupasakoti tradicin ės Amerikos muzikos įtak ą akademini ų kompozitori ų k ūrybai? Įvardinkite, kurio garsaus JAV kompozitoriaus k ūryboje susijung ė tradiciniai amerikietiško bliuzo, džiazo motyvai bei klasikiniai muzikos komponavimo principai? Kaip apib ūdintum ėte Azijietiškos kult ūros įtak ą XX a. JAV muzikos raidai? Kaip susiformavo minimalizmas muzikoje ir kas jam būdinga? Pamin ėkite, kokius žinote minimalizmo atstovus , kas charakteringa j ų muzikai?

186

Kokius galite įvardinti Lietuvos kompozitorius, suk ūrusius minimalistini ų kompozicij ų? Nupasakokite , kas joms b ūdinga?

Pamokos eiga: Metodai: Teorijos pristatymas, pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija.

Atmintin ė mokytojui: Šios temos užduotis – išskirti tai, kad Amerikos XXa. muzika iš esm ės yra daugiausia Europos muzikos pl ėtojimas. Daugyb ė garsi ų Europos kompozitori ų d ėl politini ų, profesini ų ar asmenini ų priežas čių reikšming ą savo k ūrybingiausio amžiaus dal į praleido JAV. Žymiausi j ų – B.Bartokas, P. Hindemithas, I. Stravinskis. A. Schoenbergas ir kiti. Ta čiau antra vertus, XXa. Amerikos muzika liko ištikima čiabuvi ų ir kolonijin ės praeities tradicijoms, kult ūrinei ir etninei įvairovei. Amerikos muzik ą nuo kit ų kontinent ų muzikos skyr ė saviti liaudiški stiliai: regtaimas, bliuzas, džiazas, svingas, pu čiam ųjų orkestr ų ir kantri muzika, kauboj ų dainos, taip pat afrikie čių ir Afrikos amerikie čių religin ės giesm ės spiri čiueliai (spiritual), j ų ritmai ir tekst ūra.

Si ūloma užduotis: pasiklausykite spiri čiueli ų („ Nobody knows the troubles i‘ve seen“ ir „Wade in the water“ ar kit ų) puikiai tinkan čių įvesti mokinius į Amerikos tradicin ės muzikos kontekst ą. Janis Joplin atliekamas bliuzas „Mercedez Benz“ - iškalbingas ir ryškus bliuzo pavyzdys klausymui ir aptarimui klas ėje. Aptarkite ir įvardinkite, kas b ūdinga tradicinei amerikie čių muzikai. Iš kur kil ę bliuzai, n ėra visiškai aišku. XIX a. pabaigoje juodaodžiai Piet ų valstij ų dainininkai giedodavo raudas. Šis stilius v ėliau buvo pavadintas bliuzu. Raudos b ūdavo giedamos iš sielvarto – gal d ėl mylimo netekimo ar darbo praradimo, o gal tiesiog iš nevilties. O kaip tradicin ė muzika pl ėtojosi Amerikos kompozitori ų k ūryboje? Vienas iš ryškiausi ų JAV kompozitori ų G. Gershwinas sujung ė tradicinius amerikietiško bliuzo, džiazo motyvus bei klasikinius muzikos komponavimo principus. G. Gershwino „Porgis ir Bes ė“, kuri ą jis pavadino „liaudies opera“ (folk opera) yra ir miuziklas, ir opera. Taip ištrinama riba tarp populiariosios, liaudies tradicij ų muzikos ir išpl ėtot ų klasikini ų tradicij ų muzikos. Taip pat ir „Žydroji rapsodija“ (Rhapsody in Blue) tapo tiltu, jungian čiu populiari ąją, liaudies ir klasikin ę muzik ą. Čia derinama džiazo kalba ir F. Liszto stiliaus romantizmas. Užduotis klausymui: Paklaus ę kompozitoriaus muzikos fragment ų aptarkite kaip ir kokiomis priemon ėmis autorius įpyn ė tradicin ės amerikietiškos muzikos motyvus į savo k ūryb ą? Kaip tai įtakoja muzikos skambes į ir stilistik ą? Kitas svarbus aspektas Amerikos muzikin ėje kult ūroje tai Azijietišk ų kult ūrų įtaka kompozicijai. Įvairiomis atsitiktin ėmis technikomis naudojosi vienas įtakingiausi ų Amerikos kompozitori ų- Johnas Cage‘as . Jis jas apibendrino ir pavadino neapibr ėžtumu. Kai kompozitorius atsisako vis ų kompozicijos element ų kontrol ės, klausytojas girdi atskirus garsus, nesitik ėdamas, kad muzika sujaudins, ir neieškodamas jos prasm ės. Garsai gali b ūti nenumatyti iš anksto – klaida ar atsitiktinis triukšmas yra visiškai priimtini. Muzika nevertinama, ji yra tiesiog trukm ė, tai k ą galima išmatuoti laiku. Kad ir kokia keista atrodyt ų ši estetika, skatinanti visišk ą diletantizm ą, ji pagr įsta Ryt ų filosofija. Kituose savo k ūriniuose Cage‘as taip pat atsižad ėjo kompozitoriaus valios vardan įvairi ų atsitiktini ų dalyk ų, toki ų kaip kin ų „Permain ų knyga“, kuri l ėmė „Permain ų muzikos gars ų aukš čius. Pasiklausykite jo k ūrini ų , aptarkite šiuos veiksnius su mokiniais. Verta pamin ėti, kad

187 kaip keistai tai atrodyt ų, ta čiau šio kompozitoriaus k ūryba labai siejosi su vis did ėjan čiu susidom ėjimu dzenbudizmu. Azijietiška muzika, nuo 7-jo dešimtme čio dažnai skambanti Šiaur ės Amerikoje, kompozitorius skatino pl ėtoti paprastesnio stiliaus muzik ą, kurioje svarbiausia yra subtili melodija, intonacija ir ritmas. Indišk ų rag ų improvizacijos, j ų besikaitaliojantys ritminiai dariniai, mikrotoniniai intervalai tapo vienu iš įkv ėpimo šaltini ų. Sintezatoriai tapo patogia priemone improvizuoti skambant įanks čiau irašytam ritminiam ir melodiniam dariniui. Roko muzika, per ėmusi džiazo, bliuzo, liaudies, elektronin ės bei azijietiškos muzikos elementus, buvo daugelio kompozitori ų, gimusi ų ketvirtajame dešimtmetyje ir v ėliau, bendra patirtis. Tokiame kontekste formavosi ir kompozitoriai minimalistai. Pasiklausykite S. Reicho minimalistini ų kompozicij ų iš si ūlomo k ūrini ų s ąrašo. Kalbant apie minimalizm ą reik ėtų aptarti ir jo susiformavimo aplinkybes. Ieškodami paprastumo arba priešindamiesi serijin ės muzikos sud ėtingumui daug kompozitori ų susidom ėjo vadinamuoju minimalizmu. Šios pakraipos muzikos - ritmikos, melodikos, harmonijos ir instrumentuotės – žodynas buvo s ąmoningai labai ribotas. S. Reichas išpl ėtojo kanon ą primenant į b ūdą muzikantams grojant t ą pa čią muzik ą truput į perst ūmus frazes. Tie patys įrašai buvo sudedami vienas ant kito taip, kad antrasis šiek tiek atsilikt ų nuo pirmojo. Apskritai kompozitori ų minimalist ų k ūrinius galima atpažinti iš nuolat pasikartojan čios muzikos: trumpi motyvai, fraz ės, nepertraukiamas ritminis pulsas, tolygi, be kontrast ų dinamika ir ilga k ūrinio trukm ė – tarsi iki begalyb ės auganti muzika. Galima įdėmiai klausytis, paversti fonu ar apskritai nepastebėti. Muzikos kalbos paprastumas ir ritminis pulsas patiko daugeliui klausytoj ų – ir tiems, kuriems patiko modernus skambesys ir tiems, kurie klaus ėsi džiazo, roko, elektronin ės muzikos. Žymiausi minimalizmo atstovai amerikie čiai – Teris Railis, Filipas Glasas ir Stivas Raichas. Lietuvoje minimalizmo apraišk ų galima aptikti B. Kutavi čiaus, M. Urbai čio , A. Martinai čio kūryboje. Manifestiniu sakralinio minimalizmo pavyzdžiu galima laikyti B. Kutavi čiaus „Paskutines pagoni ų apeigas“. Šis k ūrinys iš esm ės yra totali sutartini ų (arba polisutartini ų) rekonstrukcija, remiantis elementaria diatonika, pulsaciniu ritmu ir efektingu choro jud ėjimu sal ėje. Ilgai skambantis mažorinio nonakordo burdonas, begaliniai trump ų frazi ų kanonai - tipiškai minimalistiniai, ta čiau pagrindin ė dramatiška ir romantiška pabaigos kulminacija pasiekiama koliažo b ūdu, vienu metu skambant keli ų skirting ų stili ų muzikai.` Kitok į, artimesn į amerikietiškajam minimalizmo tip ą pasirinko M. Urbaitis , ryškiausias šios krypties ideologas, studijav ęs ir propagav ęs minimalistin ę muzik ą paskaitose ir perklausose. „Išvaikš čiojau mišk ą, išvaikš čiojau lauk ą“, „Lacrymosa“ – puik ūs šio autoriaus pavyzdžiai klausymui ir aptarimui. Martinai čio kantatoje "Cantus ad futurum" 2 sopranams ir barokiniam ansambliui laisvai derinama minimalistin ė sutartini ų medžiaga, pseudobarokiniai, roko motyvai ir ret ų paukš čių r ūši ų išnykim ą apraudantys tekstai. Užduotis klausymui: Š į kart ą klausantis žymi ų XX amžiaus amerikie čių kompozitori ų ir minimalizmo atstov ų muzikos fragment ų atkreipkite d ėmes į į tai kaip ir kokiais b ūdais ši ų k ūrėjų muzikoje atsispindi azijietišk ų kult ūrų įtaka? Aptarkite ir palyginkite gird ėtą medžiag ą. Apib ūdinkite, kokie yra lietuviškojo minimalizmo ypatumai? Fiksuokite nauj ą informacij ą užrašuose.

188

Žodyn ėlis: Spiri čiuelis – (angl. spiritual) JAV juodaodži ų liaudies muzikos svarbiausias žanras, religinio turinio giesm ė. Susiklost ė XIX a. pradžioje JAV pietuose (iš afrikietiškojo, angl ų ir kelt ų folkloro). Dažniausiai biblin ės tematikos, li ūdnos ilgesingos nuotaikos. Bliuzas – (angl. blues) – JAV vokalinis, vokalinis – instrumentinis, o v ėliau ir instrumentinis žanras, kurio formavimuisi didžiausios įtakos tur ėjo verg ų, gyvenusi ų pietin ėse valstijose, ypa č prie Misisip ės deltos, dažniausiai li ūdnos darbo dainos ir religin ės giesm ės (spiri čiueliai, gospelai). Bliuzas išsiskiria savo muzikine forma: posmel į sudaro 3 eilu čių posmas, kurio antra eilut ė tiksliai atkartoja pirm ąją, kiekvienai eilutei skirti 4 muzikos taktai, taigi iš viso susidaro 12 takt ų muzikin ė – harmonin ė strukt ūra. Bliuzui b ūdinga ir specifin ė derm ė, kurioje ypa č intonuojami III ir VII- tas laipsniai bei sinkopinis ritmas ir ryškiai pabr ėžiamos silpnosios takto dalys. Miuziklas – muzikos žanras, beveik niekuo nesiskiriantis nuo šiuolaikini ų muzikini ų film ų ar roko oper ų, atsirad ęs Amerikoje. Miuziklo siužetas ir muzika yra pramoginio, estradinio pob ūdžio, daug šokama

Literat ūra:

I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX- -XII klasei, Vilnius: 2000 Šar ūnas Nakas. Šiuolaikin ė muzika -„Alma littera“, Vilnius 2001; Avramecs B., Muktupavels V., Pasaulio muzika, Vilnius: Kronta, 2000

Mokytojo užrašai: ......

189

IV ciklas. Menininko vaidmens raida

I–II temos I. Renesansas: Profesionaliosios muzikos susiformavimas ir pirmieji ryškiausi jos atstovai . II. Muzikos atlik ėjo vaidmuo baroko epochoje. Operos dainininko ir kompozitoriaus santykis, primadonos s ąvokos atsiradimas. (Garsusis Farinelis) J. S. Bacho fenomenas ( vargonininkas, teoretikas, genialus kompozitorius)

Uždaviniai: Susipažin ę su ryškiausiais renesanso ir baroko profesionaliosios muzikos k ūrėjų pavyzdžiais, mokiniai gal ės įvertinti kokios aplinkyb ės ir kult ūrinis kontekstas veik ė t ų laik ų muzikos kūrėją/meninink ą, atskleisti t ų epoch ų menininko vaidmens ypatumus , įvairius menininko veiklos aspektus.

Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins menininko-muziko vaidmens reikšm ę renesanse ir baroke; Įsisavins kokios pagrindin ės kryptys renesanse ir baroke formavo muziko-kūrėjo ideologij ą ir braiž ą Geb ės nupasakoti muzikos atlik ėjų įtak ą renesanso ir baroko kompozitori ų menin ėms id ėjoms, įvardinti žymiausius profesionaliosios renesanso ir baroko muzikos k ūrėjus bei įvairius t ų laik ų menininko veiklos aspektus

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video ir audio medžiagos ( Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika I, II dalis. CD 1- Opera ir baletas: Nr.7; CD 2 – Film ų ištraukos: Nr. 2; Muzika: Nr.5, 6, 9 - 13,15 ) Si ūlomi pavyzdžiai muzikos klausymui: Pagrindiniai: Palestrina Mišios „Hodie Christus natus est“ fragmentai C. Monteverdi „Si, ch‘io vorrei morire“ C Janequin Les chant des oiseaux“ Ištraukos iš filmo „Farinelli“ (rež. Gerard Corbiau, 1994 m.) J. S. Bach Didžiosios mišios h- moll ( Gloria, Agnus Dei ) J.S. Bach Pasija pagal Jon ą ( video ištraukos iš LNOBT 2008 m. pastatymo) Papildomi: O. di Lasso „Matona mia cara“ J. Dowland liutnios dainos „Come again“, „In darkness let me dwell“ ( gali b ūti Stingo ir liutnios atlik ėjo E. Karamazovo variantas) G.F Haendel ištraukos iš oratorijos „Mesijas“ J. S. Bach Tokata ir fuga d- moll J.S. Bach Brandenburgo koncertas nr.3

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Apib ūdinkite, kokios id ėjos įkv ėpė renesanso menininkus ir kok į vaidmen į renesanso laikotarpiu atliko menininkas?

190

Kokias galite įvardinti dvi pagrindin ės renesanso muzikos kryptis, kuriose vyko ir muzikos k ūrėjų raida? Kokius žinote j ų atstovus? Nupasakokite, kaip atlik ėjiškas menas įtakojo Renesanso muzikos kompozicijas? Įvardinkite, kokias žinote Renesanso muzikos formas, žanrus? Kas juos k ūrė? Kaip apib ūdintum ėte, kaip vertinamas menininkas baroko epochoje,koks jam tenka vaidmuo? Nupasakokite, koks atlik ėjiškas menas buvo ypatingai vertinamas Baroko laikais? Kod ėl? Įvardinkite, kas buvo Farinelis ir kuom jis pasižym ėjo? Kaip apib ūdintum ėte aplinkybes, įtakojusias baroko kompozitori ų žanr ų pasirinkim ą? Kaip jums atrodo, kuo išskirtin ė baroko muzikos raidoje yra J. S. Bacho fig ūra? Nupasakokite, kokia veikla be muzikos k ūrybos dar pasižym ėjo J. S. Bachas? Kaip apib ūdintum ėte, koki ą įtak ą kompozitoriaus k ūrybai tur ėjo vietos, kuriose ji dirbo?

Pamokos eiga: Metodai: : Pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija

Atmintin ė mokytojui: Šia tema svarbu iškelti muziko menininko reikšm ę renesanso ir baroko laikotarpiais. Kok į vaidmen į jis atliko, kaip jis kito. Pranc ūzų kalba žodis „renesansas“ ( renaissance ) rieškia atgimin ą. Atgimimu ši epocha pavadinta tod ėl, kad tuo metu Italijoje, o netrukus ir visoje Europoje v ėl buvo susidom ėta senov ės graik ų ir rom ėnų kult ūra. XV ir XVI a. mokslininkai ir menininkai siek ė atgaivinti klasikines – Graikijos ir Romos sen ųjų civilizacij ų – tradicijas ir idealus. Atgimimo id ėjos kartu išk ėlė ir žmonišk ąsias vertybes. Visavertis gyvenimas tapo trokštamu tikslu, visi žmogiški jausmai ir juslini ų malonum ų džiaugsmai nebuvo smerkiami. Menininkai dom ėjosi tiek pasaulietiniais, tiek religiniais dalykais ir stengėsi kurti vyrams ir moterims patrauklius ir Dievo ne įžeidžian čius k ūrinius. Renesanso mene įsigal ėjo dvi įtakingos kryptys, veikusios ir menininko vaidmens raid ą. K ūrėjai buvo priklausomi nuo bažny čios įtakos arba nuo dvar ų, kuriuose dirbo aplinkos. Šiuo poži ūriu meninink ų reikšm ė šioje epochoje buvo ypatinga. Tokios permainos labai paveik ė ir renesanso muzikos kult ūrą – žmoni ų m ąstysen ą, taip pat muzikos išraišk ą, suvokim ą ir paplitim ą. Muzikos k ūrėjams renesanso epochoje teko nelengvas uždavinys – niekada negird ėjus antikin ės muzikos ir remiantis kit ų men ų išlikusiais pavyzdžiais bandyti įkv ėpti muzikai antikin ės muzikos didyb ės ir harmonijos. Pamokos pradžioje si ūloma pasiklausyti ištrauk ų iš Palestrinos miši ų ir O. di Lasso madrigalo. Ši ų dviej ų Renesanso genij ų muzika atskleidžia du skirtingus šios epochos polius. Kadangi ilg ą savo gyvenimo dal į Palestrina dirbo bažnytini ų choro kapel ų chormeisteriu ir J ėzuit ų seminarijos mokytoju, tai nenuostabu, kad didžioji dauguma Palestrinos k ūrini ų yra skirta bažny čiai. Vakar ų muzikos istorijoje Palestrinos stilius buvo pirmasis s ąmoningai išsaugotas, išskirtas ir v ėlesniais amžiais m ėgdžiojamas kaip modelis. Taigi, Palestrinos muzika simbolizuoja muzikos meno ( drauge ir menininko) tarnavim ą Dievui ir bažny čiai. O. di Lasso gars ėjo tiek savo bažnytine, tiek pasaulietine k ūryba. Apskritai, šis k ūrėjas labiau nei kuris kitas renesanso kompozitorius sugeb ėjo sujungti ir apibendrinti visus epochos muzikinius laim ėjimus. Išklausykite C. Janequin‘o , J. Dowland‘o ir C. Monteverdi pasaulietini ų k ūrini ų, kuriose atsiskleidžia žmogaus jausm ų , gamtos spalv ų harmonija, išradingas ir darnus muzikos ir poezijos santykis. Čia verta pamin ėti apie ypa č XVI a.Italijoje suklest ėjusi ą madrigal ų kult ūrą. Madrigalai

191 buvo dainuojami visuose aukštuomen ės samb ūriuose, ta čiau ypa č daug d ėmesio jiems skyr ė vadinamosios akademijos – XV-XVI a .visuomenin ės draugijos literat ūrai, menui ir mokslui studijuoti. Šioms draugijoms dažniausiai priklaus ė ir atlik ėjai m ėgėjai, ta čiau amžiaus pabaigoje kunigaikš čiai ir mecenatai ėmė samdyti profesionalius dainininkus virtuozus. Kameriniai koncertai, besikuriantys ansambliai skatino kompozitorius rašyti sud ėtingesn ę, įvairesn ės dinamikos ir vokalini ų spalv ų muzik ą. Šiuo poži ūriu, jau pastebima atlik ėjo įtaka renesanso muzikos k ūrėjui. Renesanso epochoje toliau plito pasaulietin ė muzika. Tie patys kompozitoriai rašydavo ir bažnytin ę, ir pasaulietin ę muzik ą. Įvairiuose Europos kraštuose ėmė plisti įvairi ų tip ų dainos, kuriose buvo dainuojama apie meil ę, karo žygius, kitus įvykius. Įdomu tai, kad dainuodavo ir grodavo dažnai patys didikai, kurie šalia kit ų dalyk ų mokydavosi ir muzikos. Dažnai k ūrinius atlikdavo visi kartu, tad neb ūdavo klausytoj ų – buvo tik muzikuojantys. Užduotis klausymui: Išklaus ę renesanso meistr ų miši ų ir madrigal ų, aptarkite gird ėtą muzik ą. Apib ūdinkite abiej ų šios muzikos žanr ų skirtumus. Prisiminkite kur buvo atliekama ir kam skirta ši muzika? Įvertinkite, kaip tai įtakojo renesanso laik ų kurian čiojo muziko pasirinkim ą? Pasamprotaukite ir pabandykite palyginti, o kaip yra dabar? Pamokos eigoje reik ėtų išsiaiškinti koki ą pad ėtį įgavo menininkas muzikas baroko epochoje. Tokiam temos rakursui pristatyti pamok ą galima prad ėti nuo ištrauk ų iš filmo „Farinelli“ (rež. Gerard Corbiau, 1994 m.). Čia svarbu suvokti, kad v ėlyvojo renesanso ir baroko laikais dainavimas buvo ypa č vertinama meno forma, tod ėl prieš lytin ę brand ą daugelis chorist ų berniuk ų b ūdavo kastruojami norint išsaugoti j ų bals ų sopran ų ar kontralt ų diapazon ą. J ų balsai buvo labai vertinami, kadangi buvo stipresni ir ištvermingesni už moter ų balsus, paslank ūs ir plataus diapazono. Kastratai mok ėjo kontroliuoti kv ėpavim ą ir sugeb ėdavo sujaudinti klausytojus. Garsiausius kastratus publika garbino, gerb ėjų minios sekiodavo iš paskos, kompozitoriai juos lepino. Karlas Broskis, žinomas Farinelio vardu, buvo vis ų laik ų garsiausias kastratas sopranas. Jis triumfuodamas gastroliavo visose operos sostin ėse: Venecijoje, Neapolyje, Romoje, Vienoje, Paryžiuje, Londone ir Madride. Filmo ištraukose tai labai ryškiai pavaizduota. Užduotis steb ėjimui: Ži ūrėdami filmo „Farinelli“ ištraukas, atkreipkite d ėmes į, kuom ir kokiais būdais atlik ėjas patraukdavo ir sužav ėdavo publik ą. Kaip pavaizduotas kompozitoriaus ir atlik ėjo santykis epizoduose su Hendeliu? Paži ūrėjus ištraukas, aptarkite matyt ą medžiag ą, apib ūdinkite kod ėl kastrat ų dainavimo menas buvo toks populiarus baroko laikais. Kaip ir kod ėl tai įtakojo daugelio kompozitori ų k ūrybin į pasirinkim ą? Kita Baroko muzikos raidos briauna – epochos kompozitori ų k ūryba, kuri yra labai daugialyp ė. Kaip žinia, daug kas šioje epochoje perimta iš renesanso id ėjų, bet vis d ėlto Barokas buvo suvokiamas kaip aiški Renesanso priešprieša. Čia šalia labai svarbaus žanro operos, aplink kuri ą vyko tiek daug visuomen ės disputų, lygiavertiškai fig ūruoja ir bažnytin ės muzikos žanrai (motetai, mišios, pasijos, oratorijos). Taigi, kompozitoriaus santykis su bažny čia šioje epochoje išlieka glaudus ir labai svarbus. J. S. Bacho, G. F. Hendelio muzikos pavyzdžiai iš si ūlomo s ąrašo tinka šios temos aptarimui pamokoje. J. S. Bacho asmenybei reik ėtų skirti daugiau d ėmesio. Protestantiškoje Vokietijoje jis tur ėjo vargonininko virtuozo ir rimt ų kontrapunktini ų veikal ų autoriaus reputacij ą J. S. Bachas k ūrė vis ų to meto populiari ų žanr ų muzik ą, išskyrus oper ą. Jo muzik ą iš dalies galima skirstyti ir pagal tai, kur ir kuo jis dirbo. Apie 20 met ų jis tarnavo vargonininku įvairiuose dvaruose ir kapelose, tod ėl to 192 laikotarpio jo k ūryboje dauguma kompozicij ų skirtos vargonams. Dirbant K ėteno hercogo dvaro kapelmeisteriu į jo pareigas bažnytin ė muzika ne įė jo, tod ėl šiuo periodu gim ė dauguma klavyro, instrumentin ės ansamblin ės muzikos. Dirbdamas Leipcige šv. Tomo ir šv. Mikalojaus bažny čių kapelmeisteriu paraš ė daugum ą kantat ų ir bažnytin ės muzikos k ūrini ų. Taip pat svarbu pamin ėti ir J. S. Bacho pedagogo talent ą ir ind ėlį į muzikos istorij ą. Jo „Nat ų s ąsiuvinis“ ir „Gerai teoperuotas klavyras“ yra ir pedagogin ės paskirties k ūriniai. Pastarasis –GTK yra žinomiausias kompozitoriaus dviej ų dali ų preliud ų ir fug ų ciklas. Čia kompozitorius nor ėjo parodyti ne tik visas instrumento galimybes, kurias teik ė nauja tolygi tmperacija, bet ir tur ėjo tam tikr ų mokom ųjų tiksl ų. Klausant kompozitoriaus muzikos pavyzdži ų reik ėtų akcentuoti šiuos svarbius momentus, atskleidžian čius nevienalyt ę menininko raid ą baroko laikotarpiu. Užduotis klausymui: Paklausykite J. S. Bacho k ūrini ų ne tik pamokoje. Pasidom ėkite kuo šis didis baroko genijus buvo svarbus muzikos istorijoje, kokie jo nuopelnai ir atradimai apart muzikos kūrybos yra ypatingai svarb ūs ir šiandien. Sukaupkite informacij ą užrašuose, pasidalinkite žiniomis kitose pamokose jas referuodami klas ės draugams.

Žodyn ėlis: Liutnios daina – (angl. lute song )Renesanse ir ankstyvajame Baroke gyvav ęs muzikos žanras. Liutnios dainas pritardami sau dažniausiai atlikdavo patys liutnios atlik ėjai arba jie pritardavoi kitam dainininkui. Dauguma šio žanro k ūrėjų patys buvo gerai įvald ę grojimo liutnia technik ą kompozitoriai. Kastratas – dainininkas, kuriam, siekiant išlaikyti jo balso (soprano arba alto) aukšt į, buvo pašalintos s ėklid ės. Jaunuolis, vaikas išlaiko atitinkamas balso charakteristikas, v ėliau įgauna suaugusio balso stiprum ą. Dainininkas gali išdainuoti itin aukštas natas su suaugusiam vyrui būdinga j ėga. Žym ūs dainininkai kastratai – Caffarelli, Antonio Bernacchi, Farinelli, Nicolini, Senesino ir kiti. XVII-XVIII a. Italijoje kasmet buvo iškastruojama per 4000 aštuoneri ų - dešimties met ų berniuk ų. Virtuozas – labai geras, ypating ų sugeb ėjim ų turintis muzikos atlik ėjas (pianistas, smuikininkas, dainininkas); meistriškai, tobulai dirbantis žmogus. Tonacija – derm ės gars ų aukš čio pad ėtis muzikos sistemoje. Tonacija lemia pagrindio tono - tonikos vieta (žymima raidine notacija, pvz., C, Cis, Des, D ir kt.) ir derm ė dažniausiai - mažoras (pvz., C dur) arba minoras (pvz., c moll), re čiau - kitos derm ės. Galimyb ė panaudoti visas dvylika mažorini ų ir minorini ų tonacij ų Vakar ų muzikoje atsirado įsigal ėjus tolygiai temperacijai. Tonacij ų galimyb ėms pademonstruoti J. S. Bachas suk ūrė žym ųjį 24-ių preliud ų ir fug ų cikl ą „Gerai temperuotas klavyras“ (Das Wohltemerierte Klavier; BWV 846-893).Kiekviena tonacija turi savit ą spalv ą ir nepakratojam ą skambes į; kompozitoriai savo mintims ir nuotaikoms perteikti s ąmoningai pasirenka tam tikr ą tonacij ą. Tonacijos pakeitimas k ūrinio viduryje yra vadinamas moduliacija).

Literat ūra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007

193

Katkus D., Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos , Vilnius: Lietuvos muzik ų sąjunga, 2006 Europos šali ų muzikos raidos apžvalga. Mokymo priemon ė [pareng ė R. Pe čeli ūnas], Šiauliai: VŠ Į Šiauli ų universiteto leidykla Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX-XII klasei, Vilnius: 2000

Mokytojo užrašai: ......

III–IV temos:

III. Klasicizmas. Haydnas, Mozartas, Beethovenas – muzikai k ūrėjai-atlik ėjai virtuozai. Mecenatai ir koncertin ė veikla. IV. Romantizmas. Nuo muzikos k ūrėjo ir atlik ėjo (F. Lisztas, F. Chopinas, N. Paganini ir kt.) iki k ūrėjo-savitos muzikin ės filosofijos autoriaus (R. Vagneris., G Mahleris) Uždaviniai:

Klausydami didži ųjų klasik ų ir romantik ų muzikos fragment ų mokiniai gal ės įvertinti j ų kaip muzikos atlik ėjų-virtuoz ų galimybes, suvokti ši ų epoch ų kult ūrinio konteksto ypatumus, įtakojusius meninink ų vaidmen į, taip pat – įvertinti to meto mecenat ų veikl ą ir jos reikšm ę menininkams- muzikams. Susipažin ę su R. Wagnerio ir G. Mahlerio muzikin ės filosofijos id ėjomis, mokiniai prapl ės romantizmo muziko vaidmens supratimo ribas.

Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins kokios pagrindin ės kryptys klasicizmo ir romantizmo epochose formavo muziko-kūrėjo ideologij ą ir braiž ą; Geb ės apib ūdinti klasicizmo ir romantizmo laikotarpi ų menininko-muziko vaidmens reikšm ę, muzikos atlik ėjų ir mecenat ų įtak ą klasicizmo bei romantizmo kompozitori ų menin ėms id ėjoms bei jų išraiškai Geb ės įvardinti žymiausius klasicizmo ir romantizmo muzikus atlik ėjus-virtuozus, įvertinti įvairius tų laik ų menininko veiklos aspektus

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos (Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika I, II dalis. CD 1 – Opera ir baletas: Nr. 6; CD 2 – Film ų ištraukos: Nr. 1, 3, 4, 5; Muzika: Nr.7, 8, 17, 18, 19, 27 )

194

Si ūlomi pavyzdžiai muzikos klausymui:

Pagrindiniai: Ištraukos iš filmo „Copying Beethoven“ ( Rež.Agnieszka Holland, 2006 m.) Ištraukos iš filmo „Amadeus“ (rež. Milos Forman, 1984) J. Haydn Imperatoriškasis kvartetas Op. 76 nr. 3 C-dur (fragmentai) Fragmentai iš filmo „Chopin. Desire for love“ (rež. J. Antczak, 2002 m.) Fragmentai iš filmo „Paganini“ ( rež. Klaus Kinsky, 1989) G. Mahler simfonijos nr. 2 ir nr. 8 fragmentai R. Wagner op. „ Valkyrija“, „Skrajojantis Olandas“ ( Ištraukos iš LNOBT 200. m. pastatymo)

Papildomi: W. A. Mozart Simfonijos g- moll KV 550, C-dur “Jupiterio” KV 551 (fragmentai) L. van Beethoven 3 koncertas fortepijonui ; Simfonijos nr. 5 ir nr 9 fragmentai W.A. Mozarto, L. van Beethoveno sonatos fortepijonui (pasirinktinai) F. Liszt simfonin ė poema „Preliudai“ fragmentai F. Liszt ciklas „Klajoni ų metai“, ištraukos

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Kaip gal ėtum ėte apib ūdinti, kokios id ėjos įtakojo kult ūrin į gyvenim ą klasicizmo laikotarpiu? Nupasakokite, kokios klasicizmo muzikinio gyvenimo aplinkyb ės įtakojo meninink ų-muzik ų veikl ą? Nupasakokite, koki ą reikšm ę klasicizme ir romantizme tur ėjo meno mecenatai? Koki ą reikšm ę įgavo koncertinis gyvenimas ir atlik ėjiškas menas šiose epochose? Apib ūdinkite, kokiais talentais išsiskyr ė didieji Vienos klasikai _ Haydnas, Mozartas ir Beethovenas? Kaip tai atsispind ėjo j ų k ūryboje? Nupasakokite, kokios id ėjos įtakojo kompozitori ų romantik ų k ūryb ą? Kaip vyst ėsi koncertinis gyvenimas romantizme? Kaip jis įtakojo visuomen ę ir kompozitorius? Įvardinkite, kokiais bruožais išsiskyr ė romantizmo interpretacijos menas? Kokiais dar talentais gars ėjo F. Chopinas, F. Lisztas? Nupasakokite, kokiomis naujomis id ėjomis pagars ėjo R. Wagneris? Kas yra muzikin ė drama ir kokie jos principai? Apib ūdinkite, kokie buvo G. Mahlerio nuopelnai muzikos mene? Kokia Mahlerio simfonija vadinama „T ūkstan čio atlik ėjų“ simfonija?

Pamokos eiga: Metodai: : Pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , klausymas, lyginamoji analiz ė, diskusija

Atmintin ė mokytojui: Menininko raida Klasicizmo epochoje - gana daugialyp ė. Šioje temoje pasitelkus muzikos ir film ų ištraukas svarbu perteikti kokiomis aplinkyb ėmis ir b ūdais vyst ėsi meninink ų veikla minimoje epochoje. Klasicizmo laikotarpiu klest ėjo įvair ūs individual ūs ir regioniniai stiliai, taip pat atskiri muzikos žanrai, pavyzdžiui, tiek opera ir bažnytin ė muzika, tiek instrumentin ė simfonin ė, kamerin ė muzika. 195

Epochoje, kuri ą ypatingai paveik ė šviet ėjiškos id ėjos , muzikinis gyvenimas tapo svarbia tarptautin ės kult ūros dalimi. Visuomen ė, ypa č gaus ėjantis vidurinysis sluoksnis, užsideg ė mokslo troškimu ir meno pom ėgiu. Labai paklaus ūs tapo viešieji koncertai, kurie nust ūmė į antr ą plan ą senojo stiliaus priva čius koncertus ir akademijas. Be to, visoje Europoje imti rengti koncert ų ciklai (pvz.; Leipcige J. A. Hilerio rengiami Gevandhauzo koncertai. Panašios koncertin ės organizacijos buvo įsteigtos Vienoje ir Berlyne). Ši veikla suk ūrė labai palankias aplinkybes instrumentinei muzikai pl ėtotis. Šiuo poži ūriu menininko – muziko, k ūrėjo vaidmuo tampa ypatingai reikšmingas. Tokiame kontekste formavosi ir ypatingai išsiskyr ė didži ųjų klasik ų J. Haydno ir W. A. Mocarto kūryba ir menin ė veikla. Abu k ūrėjai buvo ir atlik ėjai: Mocartas – pianistas virtuozas, gars ėjęs tuo jau b ūdamas mažu vaiku. Haydnas buvo puikus smuikininkas, taip pat grojo klavesinu ir dirigavo. Ištraukose iš filmo „Amadeus“ “ (rež. Milos Forman, 1984) ryškiai pavaizduota to meto aplinka, Mozarto atlik ėjiškas ir k ūrybinis talentas. J. Haydnas ilg ą laik ą buvo laisvas menininkas – vert ėsi samdomo muzikanto , muzikos mokytojo darbais. B ūdamas smuikininku, jis puikiai išman ė instrumento savybes ir galimybes. Tai nuostabiai atsiskleidžia jo kvartetuose, vieno iš j ų b ūtina pasiklausyti pamokoje. Beveik 30 met ų kompozitorius tarnavo P. A. Esterhazio, gars ėjusio atsidavimu muzikai ir dosniu meno r ėmimu, dvare. Čia jam buvo sudarytos idealios s ąlygos kurti ir tobul ėti. Užduotis klausymui : Klausantis didži ųjų klasik ų muzikos pavyzdži ų šios temos pamokose svarbu įvertinti ne tik j ų autori ų kompozicin į talent ą, bet ir įvertinti tai, jog visi jie buvo ir puik ūs atlik ėjai virtuozai. Paklaus ę J. Haydno kvartet ų fragment ų prisiminkite ir aptarkite, kokiomis s ąlygomis kompozitorius kūrė ši ą muzik ą. Kok į instrument ą jis puikiai vald ė ir kaip tai atsispind ėjo jo k ūryboje? Vėlyvojo klasiko L. van Bethoveno gyvenimas ir k ūryba taip pat atskleidžia įvairialyp ę menininko raidos palet ę. Filmo „Copying Beethoven“ ( Rež.Agnieszka Holland, 2006 m.) ištraukose matome Bethoven ą ir k ūrėją, ir pianist ą, ir dirigent ą. Čia ir v ėl reik ėtų pamin ėti mecenat ų veikl ą. Kompozitoriui įsik ūrus Vienoje, j į skatino ir r ėmė keletas Austrijos, Čekijos ir Vengrijos aristokrat ų, kuriems menininkas yra dedikavęs. Apskritai, mecenat ų vaidmuo kalbant apie šiuos klasicizmo atstovus yra gan ėtinai svarbus. Visi jie daugiau ar mažiau buvo priklausomi nuo j ų paramos. Užduotis steb ėjimui: Ži ūrėdami film ų „Amadeus“ ir „ Copying Beethoven“ ištraukas, š į kart ą ypating ą dėmes į atkreipkite d ėmes į į Mocarto ir Bethoveno veiklos spektr ą. Įvardinkite kuom šalia kūrybos buvo gars ūs Mocartas ir Bethovenas? Kokiais instrumentais grojo kompozitoriai? Pasamprotaukite, kaip tai įtakojo j ų k ūryb ą? Įvertinkite, kokomis s ąlygomis ir kieno padedami k ūrė šie muzikai. Aptarkite su mokytoju ir klas ės draugais matyt ą medžiag ą. Pasižym ėkite nauj ą informacij ą užrašuose. Romantizmas daugiau ar mažiau paliet ė visas gyvenimo, kult ūros, meno (net moral ės, elgesio) puses. Taip pat ir interpretacij ą – atlikimo men ą. Paganini, Liszto, Weberio, Chopino ir kit ų žymi ų XIX a. atlik ėjų virtuoz ų grojimas pasižym ėjo ypatingu jausmingumu, afektacija. Jie m ėgsta rubato , daug d ėmesio skiria garso atspalviams, dinaminiams niuansams. Viešos koncert ų sal ės, muziejai tapo naujomis „šventov ėmis“, prieinamomis ne tik aukštuomenei, bet ir viduriniajai visuomen ės klasei, tod ėl menas prival ėjo ne tik pakyl ėti virš realyb ės, bet b ūti žemiškas ir suprantamas.

196

Menin ė laisv ė ir jausm ų sumaištis suk ėlė meninink ų vaizduot ėje konflikt ą su aplinka, konflikt ą „AŠ“ ir „MES“, – tod ėl vyraujan čiomis romantik ų k ūryboje tapo Žmogaus ir Likimo, Žmogaus ir Laiko, Žmogaus ir Gamtos, Žmogaus ir Kovotojo temos. Užduotis steb ėjimui: Šiame kontekste si ūloma pasiži ūrėti ištraukas iš film ų apie Šopen ą, kur išvysime ir jaun ąjį fortepijono virtuoz ą List ą, taip pat filmo „Paganini“ fragmentus. Šį kart ą steb ėdami ši ų film ų fragmentus, ypating ą d ėmes į atkreipkite į tai, kokia veikla be k ūrybos gars ėjo šie kompozitoriai. Kokioje aplinkoje vaizduojami menininkai, kaip tai įtakojo j ų k ūryb ą? Aptarkite ir apib ūdinkite, kokiomis id ėjomis ir temomis buvo persmelkta vaizduojam ų meninink ų k ūryba. Aptarkite ir įvertinkite min ėtus menininko raidos romantizme aspektus. Filmo „Paganini“ fragmentuose matoma, kaip d ėl nepaprastos savo energijos scenoje buvo lyginamas su velniu ir vadinamas „velnio aps ėstuoju“ arba „demoniškuoju“. Jis išgaudav ęs iš smuiko nuostabius garsus tokiu paš ėlusiu tempu, kad jo klausytojus apimdavusi ekstaz ė. „Demoniškas“ buvo tik vienas iš epitet ų, kuriais jo smuikavim ą apdovanojo kritikai. Paganini tur ėjo daugyb ę gerb ėjų ir buvo populiarus kaip šiuolaikin ės žvaigžd ės. Aptardami Paganini fenomen ą, galite palyginti j į ir su kuria nors ši ų dien ų žvaigžde. N. Paganini – didysis XIX a. ital ų smuikininkas, gitaristas ir kompozitorius, vienas labiausiai kerin čių savo epochos meninink ų D ėl nepaprastos savo energijos scenoje buvo lyginamas su velniu ir vadinamas „velnio aps ėstuoju“ arba „demoniškuoju“. Jis išgaudav ęs iš smuiko nuostabius garsus tokiu paš ėlusiu tempu, kad jo klausytojus apimdavusi ekstaz ė. „Demoniškas“ buvo tik vienas iš epitet ų, kuriais jo smuikavim ą apdovanojo kritikai. Paganini tur ėjo daugyb ę gerb ėjų ir buvo populiarus kaip šiuolaikin ės žvaigžd ės. Daugelis kompozitori ų raš ė sud ėtingus k ūrinius specialiai jam. Savo aktyviausiuoju atlik ėjo veiklos periodu per metus jis sugrodav ęs po 150 re čitali ų įvairiose Europos scenose Dar vienas svarbus menininko vaidmens aspektas aptartinas šioje pamokoje – muziko, menininko kaip savitos muzikin ės filosofijos k ūrėjo vaidmuo. Vienas toki ų k ūrėjų – Richardas Vagneris, atved ęs oper ą į muzikin ę dram ą. Vagnerio reforma teig ė, kad menas neturi b ūti tik pramoga, o turi doroviškai aukl ėti, net išganyti. Nusak ė santykius tarp poeto dramaturgo ir kompozitoriaus, tarp žodžio ir muzikos, vokalo ir orkestro. Kompozitorius tvirtino, kad muzika turi išryškinti dram ą, tik ėjo visiška muzikos ir dramos vienove. Kritikavo paviršutinišk ą istorini ų siužet ų traktavim ą, buvo įsitikin ęs, kad tik legendos ir mitai yra „amžinos“ vertyb ės. R. Vagneris kalb ėjo apie „begalin ę melodij ą“ – priemon ę, leidžian čią dainavime sustiprinti deklamacijos reikšm ę bei užmaskuoti atskir ų operos numeri ų ribas. Ypating ą vaidmen į jis skyr ė orkestrui, j į lygino su antikiniu choru. Orkestras tur įs perteikti tai, ko negalima išsakyti žodžiais: heroj ų jausmus, j ų vidin ę būsen ą. Tod ėl orkestro partija prisodrinama tai perteikian čių leitmotyv ų. Kitos Romantizmo muzikin ės filosofijos autorius – Gustavas Mahleris, sak ęs, kad simfonija – tai pasaulis. Simfonijos didžiausios ne tik trukm ės prasme, bet ir instrument ų skai čiumi. Ištisas pasaulis yra didžiul ė Aštuntoji simfonija. Ji parašyta solistams, dvigubam chorui ir orkestrui. Tod ėl ji praminta „T ūkstan čio atlik ėjų simfonija“. Kompozitorius taip pat dirbo alinant į dirigento darb ą. Buvo paskirtas Vienos operos teatro vyriausiuoju dirigentu. Tai buvo prestižiškiausias postas Austrijos imperijoje. Juo dirbo 10 met ų. Šiame poste išgars ėjo ne tik įsp ūdingais Mocarto „Don Žuano“ ir Vagnerio „Tristano ir Izoldos“ pastatymais, bet ir griežtumu publikos atžvilgiu. Išklausykite muzikinius pavyzdžius ir aptarkite minėtus aspektus Užduotis klausymui: Išklaus ę Vagnerio ir Malerio k ūrini ų fragment ų, prisiminkite ir apib ūdinkite ši ų k ūrėjų muzikin ės filosofijos esminius bruožus. Aptarkite ir įvardinkite, kokie filosofiniai idealai

197 buvo ypatingai svarb ūs šiems k ūrėjams, kaip tai paveik ė j ų k ūrybos stili ų, krypt į, apimtis. Svarbiausi ą informacij ą fiksuokite užrašuose.

Žodyn ėlis: Mecenatas – (iš asmenvardžio Gaius Cilnius Maecenas – garsus Romos kult ūros r ėmėjas, mir ęs 8 m. pr. Kr) – asmuo, materialiai remiantis koki ą nors kult ūrin ę, menin ę veikl ą ar srit į. Nuo r ėmėjo ar labdaros teik ėjo mecenatas paprastai skiriasi tuo, kad finansuoja ne socialines ar biologines reikmes, bet men ą, kult ūrą. Muzikin ė drama – sceninis muzikos k ūrinys, operos žanro atmaina. Paprastai taip vadinamos operos, kuriose pagrindin į vaidmen į turi poetinis tekstas ir sceninis veiksmas. Šis žanras atgim ė XIX a. viduryje. Sceninio veiksmo eiga siejama su nenutr ūkstama muzikos pl ėtote. Vengiama muzikos epizod ų uždarumo, arijas pakei čia laisvos sandaros vokaliniai monologai, duetus – dialog ų scenos. Muzikin ės dramos principus savo k ūryboje labiausiai išreišk ė ir išvyst ė R. Wagneris.

Literat ūra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Katkus D., Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos , Vilnius: Lietuvos muzik ų sąjunga, 2006 Europos šali ų muzikos raidos apžvalga. Mokymo priemonė [pareng ė R. Pe čeli ūnas], Šiauliai: VŠ Į Šiauli ų universiteto leidykla Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX-XII klasei, Vilnius: 2000

Mokytojo užrašai: ......

V tema: Menininko-muziko vaidmens laisv ė ir įvairov ė XX amžiuje.

Uždaviniai: Klausydami ir aptardami XX amžiaus muzikos pavyzdžius mokiniai gal ės atskleisti muziko – menininko raidos ypatybes šiame amžiuje, suvokti kult ūrines, id ėjines XX amžiaus konteksto ypatybes, įtakojusias meninink ų laisv ą individualum ą, polink į eksperimentuoti, susipažinti su populiariosios ir akademin ės muzikos/kult ūros s ąsajomis XX amžiuje.

198

Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins ir geb ės apib ūdinti XX amžiaus muziko individualumo reikšm ę ir poveik į muzikos menui ir menininko veiklos spektrui; Geb ės nupasakoti kokios aplinkyb ės l ėmė pra ėjusio amžiaus stili ų įvairov ę; Išsiaiškins kokia tapo muziko-menininko reikšm ė XX amžiuje, kokiomis formomis tai pasireišk ė

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video ir audio medžiagos ( Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika I, II dalis. CD1 – Opera ir baletas: Nr. 5; CD 2 – Muzika: Nr. 23 ) , interneto prieigos.

Si ūlomi pavyzdžiai muzikos klausymui: Pagrindiniai: A. Mamontovo, Stingo, kit ų pop atlik ėjų k ūriniai S. Reich „Music for 18 musicians“ J. Cage „ 4’ 33”, Sonata preparuotam fortepijonui G Gershwin „Blue rhapsody“, „Porgy and Bess“ fragmentai Hilliard Ensemble, Jan Garbarek – „Parce mihi Domine“ Papildomi: C. Debussy preliudai „Paskendusi katedra“. „Mergaitė lino spalvos plaukais“ A. Schoenberg „M ėnulio Pjero“ fragmentai, R. Strauss opera „Salome“ ( Ištraukos iš LNOBT pastatymo)

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Nupasakokite, kas b ūdinga XX amžiaus menininkui? Kod ėl? Kaip gal ėtum ėte apib ūdinti, kok į veiklos spektr ą XX amžiuje apima menininko-muziko veikla? Kaip gal ėtum ėte įvardinti, kokios id ėjos inspiravo XX amžiaus menininkus? Įvardinkite, kokios muzikin ės kryptys formavosi XX amžiuje, kas joms b ūdinga? Kokius žinote impresionizmo ir ekspresionizmo muzikos k ūrėjus? Nusakykite, kas yra avangardas ir kokius žinote jo atstovus? Įvardinkite, kokio kompozitoriaus ir koks k ūrinys laikomas avangardo virš ūnė? Kaip gal ėtum ėte apib ūdinti, kuom išskirtin ės yra G. Gershwino ir S. Reicho k ūryba? Kokias gal ėtum ėte įvardinti populiariosios ir akademin ės k ūrybos s ąsajas XX amžiuje?

Pamokos eiga: Metodai: : Pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija

Atmintin ė mokytojui: XX amžiuje menininko vaidmuo ir jo raida įgauna plat ų spektr ą. Tai ir muzikas k ūrėjas, ir atlik ėjas, ir dirigentas, ir visuomen ės veik ėjas ir pan. Apskritai, individualumo laisv ė pra ėjusio šimtme čio meninink ų k ūryboje yra vienas esmini ų šio laikme čio bruož ų.

Si ūloma užduotis : Ši ą tem ą galima prad ėti modeliuoti įvairiai, pavyzdžiui, nuo pokalbio apie dabarties menininkus – Andri ų Mamontov ą, kur į galima vadinti vienu iš Lietuvos XX a. ir 199 dabarties populiariojo meno simboliu. Jis ir muzikos k ūrėjas, ir atlik ėjas, ir prodiuseris, id ėjų autorius ir net aktorius. Populiariajame mene toki ų pavyzdži ų esama ir daugiau. Kokius iš j ų žinote? Muzikiniai pavyzdžiai ir j ų aptarimas b ūtų geras įvedimas į šios temos kontekst ą. Pabandykite padiskutuoti ir pasamprotauti, kas svarbu ir aktualu šiandieniniam menininkui?

Gr įžtant iš ši ų dien ų atgal į XX amži ų, pasitelkite muzikos pavyzdžius iš si ūlomo s ąrašo. Dailininkai, rašytojai, kompozitoriai steng ėsi nekartoti to, kas matyta, rašyta ar gird ėta, o ieškoti nauj ų k ūrybini ų id ėjų bei išraišk ų. Romantin į kompozitoriaus portret ą, laukiant į k ūrybinio įkv ėpimo, palaipsniui išstumia m ąstantis ir konstruojantis, tod ėl pasikei čia ir muzikos k ūrimo principas. XX amžiuje susiformavo modernizmo kryptys − impresionizmas, ekspresionizmas, neoklasicizmas. Ryškiausi epochos pradžios kompozitoriai, tur ėję įtakos tolesnei muzikos raidai, yra kompozitoriai C. Debussy, A. Schoenbergas ir I. Stravinskis.

XX a. naujov ės sklinda iš dviej ų kontinent ų – Vakar ų Europos ir JAV. N ėra vientiso stiliaus – tik įvair ūs stilistini ų element ų bei k ūrybos b ūdų junginiai, kuriuos skelbia vis did ėjantis k ūrėjų ratas, aps ėstas originalumo manijos. Kompozitoriai ieško, eksperimentuoja, linksmina ir šokiruoja. Per 20 įvairiausi ų bandym ų met ų gim ė patys įdomiausi k ūriniai, šiandien vadinami avangardiniais. Nors žodžio prasm ė susijusi su karyba („avan-garde“ = „priešakinis b ūrys“), termin ą b ūtų galima pritaikyti ne tik muzikai, bet ir kitoms meno r ūšims – b ūti vis ų priekyje, sugalvoti ir išpildyti kūrybines id ėjas taip, kaip niekas anks čiau n ėra dar ęs. Keidžo k ūrinys „4’33“ yra avangardin ės muzikos virš ūnė. Atlik ėjas keturias minutes ir trisdešimt sekundži ų s ėdi tyl ėdamas. Tuo metu sal ėje atsirandantys pašaliniai garsai ir tampa Keidžo k ūriniu – kiekvien ą kart ą vis kitokiu. Tylusis k ūrinys gim ė 1952 m, j į sudaro 3 dalys, kiekvienoje lotyniškai pažym ėta tacet – tylima. 2004 metais tylos k ūrinys buvo atliktas ir simfoninio orkestro. Perklausykite ir aptarkite si ūlomus kompozitori ų avangardist ų k ūrinius. http://www.youtube.com/watch?v=hUJagb7hL0E http://www.youtube.com/watch?v=HypmW4Yd7SY JAV į XX a. muzikos istorij ą įneš ė ypatingai daug naujovi ų. Tai ir G. Gershwino muzika, kupina tradicin ės amerikie čių k ūrybos ( bliuzo, džiazo) intonacij ų, ir kompozitoriai minimalistai, kuri ų vienu ryškiausi ų atstovu galima laikyti S. Reich ą. vadinamas vienu žymiausiu ši ų dien ų kompozitoriumi. Jo k ūrybos kalb ą veik ė klasikin ė muzika, neeuropini ų krašt ų kult ūra, džiazas. Gim ė Niujorke, studijavo filosofij ą ir kompozicij ą, grojo fortepijonu ir mušamaisiais, dom ėjosi Afrikos mušam ųjų muzika, gilinosi į hebraj ų švent ųjų rašt ų giedojimo formas. Kaip ir Filipas, Glasas įkūrė ansambl į, kur į laik ą grojo Raicho ansamblyje ir atvirkščiai. Su savo ansambliu ir dabar daug keliauja, koncertuoja, m ėgsta save vadinti didmies čio žmogumi. Paklausykite ši ų k ūrėjų muzikos, aptarkite ir įvertinkite to paties amžiaus, bet visiškai skirtingos muzikos charakter į. Jei dar visai neseniai akademin ė muzika gyveno sau, o pramogin ė sau, XX a. pabaigoje ryšk ėja tendencija sujungti skirtingus dalykus. Šiandien jau nieko nestebina tokie postmodernizmo kult ūroje paplit ę reiškiniai, kai populiarios muzikos grup ės atlieka akademin ės muzikos kompozitori ų k ūrinius ir atvirkš čiai – populiari ą muzik ą gali išgirsti iš pasaulyje pripažint ų virtuoz ų, kolektyv ų – stygini ų kvarteto smuikinink ė Vanessa May, stygini ų kvartetas „Kronos“ ir t. t „ Hilliard Esemble“ (vyr ų vokalinis kvartetas) žinomas senosios ir akademin ės muzikos žinovams, Jan Garbarek – džiazo m ėgėjams. J ų bendradarbiavimo produktas – labai vyk ęs ir

200 skoningas senosios Renesanso vokalin ės polifonijos ir džiazo improvizacijos derinys. Tokios muzikos pavyzdys pamokoje labai gerai atspind ėtų XX a. muziko vaidmens raidos ypatumus. http://www.youtube.com/watch?v=_D4LtzZACek http://www.youtube.com/watch?v=Tgb0jK143MI&feature=related XX a. muzikoje vyrauja muzikin ės kalbos įvairov ė ir klausytojui suteikiama didel ė pasirinkimo galimyb ė. Greta akademin ės muzikos visada gyvavo ir lengvesnio turinio, aiškesni ų form ų muzika. Skirtingos id ėjos, stiliai klesti beveik tuo pat metu, tarsi kiekvienas menininkas atskirai keliaut ų ieškodamas savo veido. Užduotis klausymui : XX amžiaus muzikos kryp čių ir stili ų įvairovei si ūloma paklausyti kiek įmanoma daugiau skirting ų muzikos pavyzdži ų. Klausant ir aptariant muzikos pavyzdžius svarbu atskleisti kas svarbu tampa XX amžiaus muzikos k ūrėjui, t.y. - b ūti originaliam, sukurti savo stili ų ir palikti apie save bei savo laikmet į žym ę meno istorijoje. Palyginkite jau aptart ų epoch ų menininko įvaizd į, palyginkite j į su XX amžiaus įvairove. Apib ūdinkite ir įvardinkite tuos skirtumus.

Žodyn ėlis: Avangardas – terminas, dažniausiai naudojamas kalbant apie asmenybes ar darbus, kurie yra novatoriški arba eksperimentiniai, ypatingai mene, kult ūroje ir politikoje. Anot avangardist ų, avangardas meta išš ūkį tam, kas visuomen ėje laikoma priimtomis ar nusistov ėjusiomis meno, kult ūros bei realyb ės normomis. Avangardas atsirado Vakar ų Europoje XX amžiaus antrajame dešimtmetyje. Avangardizmas - tai visiškai atmetantis ir net s ąmoningai griaunantis meno tradicijas, bei skelbiantis meno ir pasaulio revoliucines atsinaujinimo id ėjas. Populiarioji, pramogin ė muzika – J ą sudaro lengvosios muzikos r ūšys (etradin ės, kabaret ų ,reviu, miuzikhol ų, muz. kino film ų, pop dainos, repas, elektronin ė šoki ų muzika, kaai kurie roko, džiazo, nesud ėtingi ir melodingi simfonin ės ir kamerin ės muzikos k ūriniai, muzikinio teatro žanrai (kai kurios operos, baletai, operet ės, miuziklai)

Literat ūra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX- -XII klasei, Vilnius: 2000 Šar ūnas Nakas. Šiuolaikin ė muzika -„Alma littera“, Vilnius 2001;

Mokytojo užrašai: ...... 201

Pastaba: Kai kurie su IV ir V cikl ų temomis si ūlomi muzikos pavyzdžiai klausymui jau buvo gird ėti ankstesn ėse pamokose, tod ėl mokiniams der ėtų paaiškinti į k ą š į kart ą reik ėtų sukoncentruoti d ėmes į, kokie su duot ąja tema susij ę momentai bus svarb ūs klausant muzikos pavyzdži ų. Toks b ūdas pasirinktas s ąmoningai, siekiant lavinti mokini ų pastabum ą, geb ėjim ą įvertinti jau žinomus ir įprastus muzikos istorijos ir teorijos reiškinius problemiškai bei analizuoti tam tikr ų muzikini ų reiškini ų nuosekl ų kitim ą.

202

V ciklas. Muzikos menas ir medijos I tema : Pirmosios medijos muzikos istorijoje: mažoro-minoro sistemos formavimasis, nat ų spausdinimo pradžia, temperuotasis derinimas, žmogaus balsas kaip tobulas instrumentas, pirm ųjų oper ų pastatym ų scenografija.

Uždaviniai: Per renesanso ir baroko muzikos pavyzdžius mokiniai gal ės atkreipti d ėmes į į to meto medij ų ir muzikos santyk į, atskleisti ir suvokti renesanso ir baroko muzikos meno inovacij ų reikšm ę bei svarb ą tolimesnei jo raidai

Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins kokie techniniai pasiekimai ir kaip įtakojo renesanso ir baroko muzikos men ą; Geb ės nupasakoti scenografijos ir žmogaus balso galimybi ų reikšm ę ši ų epoch ų muzikos menui, įvardinti muzikos teorijos pasiekimus ir j ų k ūrėjus, tiesiogiai įtakojusius nauj ą muzikos meno kokyb ę

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video ir audio medžiagos ( Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika II dalis. CD 2 – Film ų ištraukos: Nr.2 ; Muzika: Nr. 15 ) , interneto prieigos.

Si ūlomi pavyzdžiai muzikos klausymui: C. Janequin „Les chant des oiseaux“ O. di Lasso „Matona mia cara“ Palestrina mišios „Hodie Christus natus est“ Ištraukos iš filmo „Farinelli“( rež. Gerard Corbiau, 1994 m.) J. S. Bach Preliudas ir fuga iš GTK ( pasirinktinai )

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Nupasakokite, kokiomis technin ėmis inovacijomis muzikos mene išsiskyr ė Renesanso epocha? Kokius gal ėtum ėte išskirti baroko muzikos techninius pasiekimus, ypatingai įtakojusius šio meno raid ą? Įvardinkite, kaip spaudos išradimas įtakojo muzikos men ą? Nupasakokite, kaip buvo vertinamas žmogaus balsas renesanse ir baroke? Kas yra kastratai ir kod ėl jie buvo ypatingai garbinami? Apib ūdinkite, kokiomis scenografijos inovacijomis pasižym ėjo pirmieji oper ų pastatymai? Įvardinkite, kas yra temperuotas derinimas ir kuom jis svarbus muzikos istorijos raidoje?

Pamokos eiga: Metodai: Pasakojimas, teorijos d ėstymas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija

Atmintin ė mokytojui: Šios temos tikslas – atrasti muzikos ir medij ų santyk į renesanso ir baroko laikotarpiu. Medijos šiuo atveju b ūtų vertinamas kaip tam tikras renesanso ir baroko muzikos meno, kompozicijos technikos 203 inovatyvumas, epochos technikos pasiekim ų taikymas muzikos mene arba žmogaus balso kaip tobuliausio instrumento vertinimas. Nuo pokalbio apie ši ų epoch ų techninius pasiekimus galima ir prad ėti pamok ą. Kokios gi inovacijos buvo labai reikšmingos renesanso muzikoje? Vis ų pirma – tai besiformuojanti mažoro-minoro sistema, kuri evoliucionuoja baroko epochoje. Renesanse senosios bažnytin ės derm ės dar vertinamos, ta čiau prisid ėjo naujos derm ės, kito ir tobul ėjo instrument ų derinimas, vadinam ųjų „netobul ųjų“ konsonans ų imta vartoti vis daugiau. Iki tol kadencijose buvo vartojami tik tobulieji konsonansai ( kvartos, kvintos ir oktavos). XVI a. ėmė rastis daugiau trigarsi ų. Pasiklausykite C. Janequino, O. di Lasso, Palestrinos k ūrini ų iš si ūlomo s ąrašo. Juose girdimos ne tik mažoro minoro derm ės, bet ir tobuliausiu instrumentu laikytas žmogaus balsas. Jo panaudojimas Renesanso muzikoje ypatingai įvairus. Aptarkite su mokiniais min ėtus medij ų elementus ir j ų panaudojim ą Renesanso muzikoje.

Užduotis klausymui: Išklaus ę C. Janequino, O di Lasso ir Palestrinos k ūrinius pabandykite išskirti ryškiausius j ūsų išgirstus techninius muzikos kompozicijos elementus. Atkreipkite d ėmes į į dermes, įvardinkite - kokios jos? Aptartkite žmogaus balso ir jo galimybi ų panaudojim ą, įvairov ės spektr ą. Dar vienas iš renesanso epochos pasiekim ų buvo išrastas nat ų spausdinimo b ūdas. XV amžiuje kiekvienas miestas, dvaras ar kapela kaupdavo muzikos rankraš čius. J ų kopijos b ūdavo gausiai ir spalvingai išpuošiamos. Perrašin ėjimo darbas buvo l ėtas ir brangus, ta čiau kopijuojant įsiveldavo ir klaid ų. Išradus b ūdą spausdinti natas, tiksliai užrašyt ą muzik ą galima buvo paskleisti daug pla čiau. Spaudos atradimas apskritai labai pakeit ė renesanso muzikin ę kult ūrą. Klausantis šios epochos pavyzdži ų si ūloma parodyti mokiniams t ų laik ų nat ų faksimili ų Užduotis steb ėjimui : Įdėmiai patyrin ėkite Renesanso laik ų nat ų faksimili ų pavyzdžius. Aptarkite juos su mokytoju ir klas ės draugais. Prisiminkite įvardinkite kaip spaudos atsiradimas įtakojo renesanso muzikin ės kult ūros technin ę pažang ą. Kalbant apie baroko epochos technines inovacijas, pasiži ūrėkite ištraukas iš filmo „Farinelli“. Filmo scenose labai vaizdingai parodyta to meto oper ų pastatym ų scenografija – pradedant ištaigingomis scenos dekoracijomis, pareikalavusiomis daug to meto technik ų išmoni ų, baigiant sceniniais apdarais ir makiažu. Čia ir žmogaus balso galimyb ės parodytos ypatingai pla čiai. Verta ir v ėl prisiminti, kad v ėlyvojo renesanso ir baroko laikais dainavimas buvo ypa č vertinama meno forma, tod ėl prieš lytin ę brand ą daugelis chorist ų berniuk ų b ūdavo kastruojami norint išsaugoti j ų bals ų sopran ų ar kontralt ų diapazon ą. J ų balsai buvo labai vertinami, kadangi buvo stipresni ir ištvermingesni už moter ų balsus, paslank ūs ir plataus diapazono. Užduotis steb ėjimui : Ži ūrėdami filmo „Farinelli“ ištraukas, atkreipkite d ėmes į į baroko laik ų oper ų scenografijos momentus – scenos dekoracijas, j ų technines galimybes. Pasteb ėkite, koks įvairus turtingas grimas buvo naudojamas, įvertinkite kostiumus. Klausydami filmo ištraukoje atliekamos muzikos, įsiklausykite į žmogaus balso ypatybes, išgaunamo garso specifik ą. Apib ūdinkite balso savybes, įvertinkite kokios jo technin ės galimyb ės. Vienas stambiausi ų baroko epochos pasiekim ų muzikoje- temperuotasis derinimas, kurio vienas genialiausi ų menini ų ir technini ų rezultat ų – J. S. Bacho „Gerai temperuoto klavyro“ preliud ų ir fug ų rinkinys. Šio k ūrinio fragment ų aptariant ši ą medijos form ą b ūtina pasiklausyti pamokoje.

Žodyn ėlis: Mažoro minoro sistema – lyginant su modalumu centralizuota mažoro-minoro sistema, galutinai susiformavusi XVII-XVIII a. yra kokybiškai kitoks gars ų aukštum ų reguliavimo b ūdas. Tonacin ė 204 sistema reiškia gars ų ir j ų kompleks ų – akord ų pasiskirstym ą vaidmenimis, kur svarbiausias vaidmuo tenka tonacijos centrui tonikai. Likusiems garsams tenka ivairaus lygmens artimesniu ir tolimesniu tonikai (S, D) funkcijos su nustatytomis j ų jungimo taisykl ėmis. Temperuotas derinimas – Tai toks instrument ų suderinimas, kai oktava padalinama į lygius pustonius ir gaunasi 12 skirting ų gars ų. Tod ėl galima sudaryti ir naudotis visomis 24-iomis tonacijomis.

Literat ūra:

I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Katkus D., Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos , Vilnius: Lietuvos muzik ų sąjunga, 2006 Europos šali ų muzikos raidos apžvalga. Mokymo priemonė [pareng ė R. Pe čeli ūnas], Šiauliai: VŠ Į Šiauli ų universiteto leidykla Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX-XII klasei, Vilnius: 2000 Gwizdalanka D., Muzika. VII-VIII klas ės vadov ėlis , Kaunas: Šviesa, 2001

Mokytojo užrašai: ......

II tema: Instrument ų evoliucija (barokas, klasicizmas) Didysis simfoninis orkestras (romantizmas)

Uždaviniai: Klausydami jau gird ėtų muzikos pavyzdži ų, mokiniai gal ės atkreipti d ėmes į ,suvokti ir įvertinti baroko, klasicizmo instrument ų evoliucijos poveik į to meto muzikos k ūrėjams ir atlik ėjams, atskleisti simfoninio orkestro tobul ėjimo ir did ėjimo aplinkybes bei poveik į muzikinei k ūrybai baroko, klasicizmo ir romantizmo laikotarpiais.

Laukiami rezultatai: Mokiniai išsiaiškins kaip instrument ų techniniai poky čiai ir pažanga įtakojo muzikos men ą baroko, klasicizmo ir romantizmo epochose; Geb ės apib ūdinti kaip klavišini ų instrument ų tobul ėjimas skatino nauj ų žanr ų atsiradim ą, įvardinti baroko, klasicizmo ir romantizmo orkestro skirtumus ir kaip tai veik ė muzikos skambes į, kompozicijos principus

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas:

205

Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video medžiagos ( Dalis pavyzdži ų - Men ų pažinimas. Muzika II dalis. CD 2 – Film ų ištraukos: Nr. 1, 3; Muzika: Nr.1, 2, 3, 4, 6, 8 ) Si ūlomi pavyzdžiai muzikos klausymui: Pagrindiniai: Ištraukos iš filmo „Copying Beethoven“ ( rež. Agnieszka Holland, 2006 m.) Ištraukos iš filmo „Amadeus“ (rež. Milos Forman, 1984 m.) A. Vivaldi koncert ų ciklo „Met ų laikai“ ištraukos J. S. Bach Tokata ir fuga d- moll L. van Beethoven 3 koncertas fortepijonui ir orkestrui G. Mahler simfonijos nr. 2 ir 8 ( pasirinktinai) fragmentai Papildomi: R Wagner „Valkirij ų skrydis“ M.K. Čiurlionis simf. poema „J ūra”

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Nupasakokite, kaip instrument ų tobul ėjimas paveik ė baroko ir klasicizmo epoch ų instrumentin ę muzik ą? Įvardinkite, kokie instrumentai ypatingai patobul ėjo šiose epochose? Apib ūdinkite, koki ų nauj ų žanr ų susiformavim ą įtakojo klavišini ų instrument ų (vargon ų, klavesino) techninis patobul ėjimas? Nupasakokite, kuom skiriasi orkestro sud ėtis Haydno, Mozarto ir Beethoveno k ūryboje? Koks yra Romantizmo didysis simfoninis orkestras? Kokias galimybes jis suteikia kompozitoriui? Įvardinkite, kokie autoriai k ūrė monumentalius didelio orkestro skambesio reikalaujan čius k ūrinius? Kas yra 1000 atlik ėjų simfonijos autorius?

Pamokos eiga: Metodai: Pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija

Atmintin ė mokytojui: Muzikos ir medij ų aspektas baroko, klasicizmo ir romantizmo epochose ypatingai susij ęs su muzikos instrument ų tobul ėjimu, kaita , j ų galimyb ėmis, pagaliau –romantizme susiformavusiu didžiuoju simfoniniu orkestru. Tod ėl visas d ėmesys šioje pamokoje tur ėtų b ūti sutelktas b ūtent į instrumentin ę muzik ą. Sustipr ėjus instrumentinei muzikai baroko epochoje daugelio kompozitori ų d ėmesys nukrypo į instrumentus ir j ų galimybes. XVII a. antroje pus ėje naujieji vargonai, dviej ų manual ų klavesinai ir ypa č įvairi ų smuik ų pasirinkimas paskatino naujos muzikin ės kalbos , nauj ų žanr ų ir form ų atsiradim ą – pavyzdžiui concerto, tokata (arba preliudas, fantazija) ir fuga ir kt. Aptariant šiuos aspektus perklausykit A. Vivaldi ir J. S. Bacho k ūrinius iš si ūlomojo k ūrini ų klausymui s ąrašo. Užduotis klausymui : Klausydami A. Vivaldi „Met ų laik ų“ fragment ų, sukoncentruokite d ėmes į į muzikin ės kalbos elementus, instrument ų technini ų galimybi ų panaudojim ą. Įvardinkite šio k ūrinio žanr ą. Išklaus ę aptarkite kod ėl tai buvo nauja baroko laikams, kas nul ėmė naujo žanro atsiradim ą? Išklaus ę J. S. Bacho Tokat ą ir fug ą d-moll vargonams su mokytoju ir klas ės draugais aptarkite kokie

206

šio instrumento patobulinimai paskatino nauj ų vargon ų muzikos žanr ų atsiradim ą, įvardinkite juos. Nauj ą informacij ą užsirašykite į s ąsiuvinius. Muzikos instrumentai, j ų tobul ėjimas, klasicizmo orkestro specifika – tai momentai į kuriuos verta atkreipti d ėmes į kalbant apie Klasicizmo laikotarpio muzikos ir medij ų s ąveik ą. Nemažai iš pamin ėtų moment ų galima įžvelgti stebint fragmentus iš film ų apie Mozart ą ir Beethoven ą, taip pat muzikos k ūriniuose klausymui. Užduotis steb ėjimui : Ži ūrėdami ištraukas iš film ų „Copying Beethoven“ ir „Amadeus“ sutelkite dėmes į į ten parodytus orkestrus, j ų sud ėtį ir skambes į. Pabandykite palyginti kuom skyr ėsi Mocarto ir Bethoveno laik ų orkestras ir jo skamb ėjimas, apib ūdinkite nuo ko tai priklaus ė. Didysis simfoninis orkestras – vienas svarbiausi ų Romantizmo pasiekim ų , kur į b ūtina deramai pristatyti aptariant šio laikotarpio muzikos ir medij ų santyk į. Išklausykite G. Mahlerio, M. K. Čiurlionio simfonini ų veikal ų fragmentus. Aptarkite ir palyginkite Klasicizmo ir Romantizmo simfonin į orkestr ą. J. Haydno laikais simfonin į orkestr ą sudar ė mažiau kaip 25 instrumentai, Mocarto laik ų Vienos dvaro orkestras buvo kiek didesnis: jame buvo šiek tiek daugiau sygini ų ir , be kit ų pu čiam ųjų, dvi fleitos. L. van Bethoveno Devint ąją simfonij ą Vienoje jau atliko 61 muzikantas. Toliau simfoninis orkestras dar pl ėtėsi – iki 70-80 muzikant ų Berliozo k ūriniuose, o v ėliau ir iki 100 atlik ėjų Mahlerio, Vagnerio veikaluose. Mahlerio 8-ji simfonija netgi yra vadinama 1000 atlik ėjų simfonija. Ją atlieka: 8 dainininkai, 2 dideli chorai, vaik ų choras, 50 stygini ų, 40 pu čiam ųjų, vargonai, fisharmonija, 5 arfos, fortepijonas ir daug įvairi ų mušam ųjų. Į monumentalum ą ir ekspresyvum ą link ę romantikai troško dar daugiau garso, spindesio , spalv ų ir įvairov ės. Užduotis klausymui : Išklaus ę romantizmo simfonij ų muzikinius pavyzdžius, prisiminkite ankstyvojo, v ėlyvojo klasicizmo ir romantizmo simfoninio orkestro sud ėč ių skirtumus, įvardinkite juos ir aptarkite kaip tai įtakojo muzikos skamb ėjimą, atlikimo ypatumus. Nauj ą informacij ą pasižym ėkite užrašuose.

Žodyn ėlis: Simfoninis orkestras – prad ėjo formuotis XVIII a. klasicizmo epochoje. Tuomet jo sud ėtis buvo nedidel ė – vos 25 muzikantai. Orkestre dominavo styginiai instrumentai, buvo kelios poros medini ų pu čiam ųjų, kartais valtorn ės ir trimitai, ir vienintelis mušamasis – timpanas. Pirmieji kompozitoriai, raš ę simfoniniam orkestrui, buvo didieji Vienos klasikai – J. Haidnas, V. A. Mocartas ir L. van Bethovenas. J ų k ūryboje susiformavo tobuliausias muzikos žanras orkestrui – simfonija. Ypa č sparti orkestro raida vyko XIX amžiuje – orkestras išaugo iki 100 muzikant ų. Simfonin į orkestr ą sudaro keturi ų šeim ų instrumentai: styginiai (smuikai, altai, violon čel ės, kontrabosai) mediniai pu čiamieji (fleitos, obojai, klarnetai, fagotai); variniai pu čiamieji (trimitai, trombonai, valtorn ės, t ūbos); (Dar gali groti fortepijonas, čelesta, arfos, saksofonas, priklausomai nuo kompozitoriaus sumanymo.) Klavesinas – muzikos instrumentas, klavišinis gnaibomasis chordofonas. Klavesinas atsirado Vakar ų Europoje iš psalteriumo. Seniausias išlik ęs klavesino piešinys darytas 1440 m., seniausias aprašymas išlik ęs nuo 1511 m. Pla čiau vartotas iki XVIII a. pab., v ėl išpopuliar ėjo XX a. viduryje. Pirmieji klavesinai buvo sparno pavidalo, v ėlesni panaš ūs į sta čiakamp į laisv ąjį klavikord ą. Apie XV a. nusistojo sparno forma. Didelius koncertinius klavesinus statydavo ant specialaus stovo arba jiems įtaisydavo medines kojas. Klavesinu buvo skambinama solo, kameriniuose ansambliuose, orkestre. Klavesino atmainos: klaviciteriumas, spinetas, virginalas.

207

Vargonai – pu čiamasis klavišinis muzikos instrumentas. Vargonai būna įvairi ų tip ų, dažnai sud ėtingos sandaros.Vargonai yra vienas seniausi ų instrument ų. Visos j ų formos susideda iš švilpyni ų, sverteli ų arba klaviat ūros ir oro tiekimo .Svarbiausi šiuolaikini ų vargon ų raidos tarpsniai tęsiasi 2 t ūkstan čius met ų, per t ą laik ą buvo įvesta klaviat ūra, prid ėti pedalai ir veikimo mechanizmas. Naujausias patobulinimas – elektros prijungimas mechanizmui.

Literat ūra:

I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Katkus D., Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos , Vilnius: Lietuvos muzik ų sąjunga, 2006 Europos šali ų muzikos raidos apžvalga. Mokymo priemon ė [pareng ė R. Pe čeli ūnas], Šiauliai: VŠ Į Šiauli ų universiteto leidykla Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX-XII klasei, Vilnius: 2000 Gwizdalanka D., Muzika. VII-VIII klas ės vadov ėlis , Kaunas: Šviesa, 2001

Mokytojo užrašai: ......

III tema: XX amžiaus technini ų poky čių ir inovacij ų įtaka muzikos menui

Uždaviniai: Klausydami si ūlom ų k ūrini ų, mokiniai bus skatinami susipažinti su XX a. muzikos ir medij ų kontekstu, atskleisti ryškiausius jo aspektus, suvokti technologij ų įtak ą muzikos k ūrybos ir atlikimo procesams XX amžiuje. Laukiami rezultatai:

Mokiniai išsiaiškins koki ą įtak ą XX amžiaus muzikos menui turi radijas, televizija, internetas ir kitos amžiaus technin ės inovacijos; Geb ės apib ūdinti kokias galimybes XX amžiaus muzikai suteik ė technologij ų pažanga ir kaip tai pasireišk ė muzikoje; Geb ės įvardinti žymiausius amžiaus muzikos stilius, k ūrėjus, vienaip ar kitaip susijusius su technin ėmis inovacijomis, panaudojusius tai savo k ūryboje

Reikalingos priemon ės ir pasiruošimas: Pamokai reik ės vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam ų muzikos pavyzdži ų klausymui, video ir audio medžiagos ( Dalis pavyzdži ų -Men ų pažinimas. Muzika I, II dalis. CD 1 – Kompiuterin ė muzika: Nr.8; CD 2 – Muzika: Nr. 24, 25 ), interneto prieigos. 208

Si ūlomi pavyzdžiai muzikos klausymui: K. Stockhausen „Gesang der Junglinge“, „ Gruppen“ fragmentai J. Cage Sonata preparuotam fortepijonui S. Reich „Different trains“ kvartetui ir magnetofono juostelei M. Urbaitis „ Meil ės daina ir išsiskyrimas“ Jurgos Šeduikyti ės, Andriaus Mamontovo, Stingo, kit ų pop atlik ėjų atliekami k ūriniai

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: Nupasakokite, kokios technikos naujov ės atsirado XX amžiuje? Kaip jos įtakojo muzikos men ą? Apib ūdinkite, koki ą reikšm ę muzikai turi radijas, televizija, internetas ir kitos žiniasklaidos priemon ės? Nusakykite, koki ų muzikos komponavimo, garso išgavimo b ūdų paskatino ieškoti XX a. techninio progreso ir nauj ų išradim ų kupinas amžiaus kontekstas? Kokius galite įvardinti mechaninius, elektroninius eksperimentus akademin ėje muzikos k ūryboje? Nupasakokite, kaip elektronik ą panaudojo kompozitoriai minimalistai? Ar galite apib ūdinti, kaip muzik ą ir jos k ūryb ą įtakojo kompiuterio atsiradimas?

Pamokos eiga: Metodai: Pasakojimas, pokalbis, apklausa (raštu, žodžiu) demonstravimas, steb ėjimas , lyginamoji analiz ė, diskusija, rašinys (es ė)

Atmintin ė mokytojui: Šiai temai tenka svarbus uždavinys – atskleisti XX amžiaus muzikos ir medij ų santyk į. Apie technikos progres ą ir jo galing ą, daugialyp į poveik į muzikai b ūtų galima sudaryti atskir ą pamok ų cikl ą, ta čiau šiuo atveju b ūtina pasirinkti tik kelis ryškiausius momentus, atspindin čius ši ą tem ą. Tem ą galima prad ėti pokalbiu apie tai kaip muzikos menas sklinda šiandien. K ą lemia ir kiek aktualus yra radijo, televizijos, kit ų žiniasklaidos priemoni ų vaidmuo muzikos kult ūrai? Kiek įvairi ų jau m ūsų gyvenimo normomis tapusi ų muzikos ir technologij ų s ąjungos apraišk ų egzistuoja ir toliau veikia k ūrybos procesus. Nuo pop atlik ėjų sukurtos muzikos klausymo ir aptarimo gali ir prasid ėti ši pamoka. Užduotis klausymui : Pasiklaus ę pop muzikos k ūrini ų aptarkite kaip ir kur galima išgirsti toki ą muzik ą šiandien? Padiskutuokite su klas ės draugais ir mokytoju, ar be muzikos įraš ų apskritai įsivaizduojamas jos gyvavimas šiomis dienomis? Įvertinkite, kaip elektronin ė, kompiuterin ė muzika įtakoja tiek akademin ės, tiek ir pop muzikos industrijos kasdienyb ę. Šios mintys gal ėtų b ūti puikia tema mokini ų es ė raštu. Akademiniame mene technologijos taip pat svariai įsitvirtinusios – muzikos performansai , muzikin ės video instaliacijos ir pan. taip pat yra tapusios šio laikme čio muzikos meno norma. Koks apskritai yra XX amžiaus muzikos ir medij ų kontekstas? Į XX amži ų persikeliame jau automobiliais, su elektros energijos tiekiama šviesa. Telefonas, l ėktuvas, kosmoso erdv ės pažinimas, skaitmenini ų garso įraš ų ir interneto atsiradimas – tai keletas svarbiausi ų pasiekim ų, d ėl kuri ų XX a. vadinamas mokslo ir technikos era. Atradimai tur ėjo įtakos m ūsų gyvenimui, pakeit ė jo temp ą. Romantin į kompozitoriaus portret ą, laukiant į k ūrybinio įkv ėpimo, palaipsniui išstumia m ąstantis ir konstruojantis, tod ėl pasikei čia ir muzikos k ūrimo principas. Kompozitoriai ieško nauj ų išraiškos

209 priemoni ų harmonijoje, melodijoje, tembre, nat ų žym ėjime, ritme, neišbandytose erdv ėse muzikai suskamb ėti. Nors eksperimentai dažniausiai pasitinkami įtarumu ir abejon ėmis, d ėl j ų mene ir moksle gimsta naujov ės: nauji muzikos k ūrimo b ūdai ir elektronikos naudojimas, įsigal ėję antroje amžiaus pus ėje. Po Antrojo pasaulinio karo meno madas diktuoja du kontinentai – Europa ir Amerika; avangardui ton ą duoda pranc ūzų kompozitoriaus Olivje Mesijano k ūryba, o lyderiais tampa K. Stokhauzenas ir J. Cage‘as. Pasiklausykite ši ų kompozitori ų k ūrini ų iš si ūlomo s ąrašo. Užduotis klausymui: Išklaus ę K. Stockhauseno ir J. Cage‘o k ūrini ų fragmentus, apib ūdinkite ką naujo, ne įprasto ir eksperimentiško išgirdote. Ypating ą d ėmes į sutelkite į tai, kokiomis muzikos išraiškos priemon ėmis tai išgaunama. Įvardinkite ir apib ūdinkite jas. Aptarkite gird ėtos muzikos efektus ir poveik į. Fiksuokite nauj ą informacij ą užrašuose. Baigiantis penktajam XX a. dešimtme čiui atsirado vadinamoji konkre čioji muzika. Jos pagrind ą sudar ė įvair ūs užrašyti muzikiniai ar nat ūral ūs garsai – jie v ėlaiu b ūdavo įvairiausiomis mechanin ėmis bei elektronin ėmis priemon ėmis transformuojami, po to surenkami ir įrašomi į magnetofono juost ą Kitas žingsnis buvo nat ūralios kilm ės gars ų pakeitimas arba papildymas elektronikai generuotais garsais. Viename garsiausių ankstyv ųjų elektronikos muzikos k ūrini ų – K. Stockhauseno „ Jaunuoli ų giesm ėje“, kaip ir daugelyje v ėlesni ų tokio pob ūdžio šio autoriaus kūrini ų, skamba ir vienos, ir kitos klim ės garsai. Naujas tembrines fortepijono galimybes atv ėrė vėlgi amerikietis J. Cageas. Spektaklio muzikai kompozitoriui reik ėjo mušam ųjų instrument ų, ta čiau j ų negal ėjo panaudoti d ėl mažos patalpos. Tada kompozitorius sugalvojo pritaikyti fortepijon ą, kad jo garsai suskamb ėtų kaip mušamieji instrumentai. Apie 1940 m. kompozitorius prad ėjo „aptvarkyti“ fortepijono stygas, tarp j ų įsprausdamas skirting ų dydži ų metalini ų varžteli ų, gumos gabal ėli ų. Tokiu b ūdu fortepijono garsai pasikeit ė neatpaž įstamai – kiekvienas klavišas išgaudavo kitos atspalvio mušamojo instrumento tembr ą. Kiekvienam k ūriniui, kuriam reikalingas paruoštas fortepijonas, teko parengti paaiškinamus. Vertingiausias ciklas paruoštam fortepijonui – „Sonatos ir interliudai“ („Sonatas and Interludes“). Elektronikos naujov ėmis pasinaudojo ir vadinamieji kompozitoriai minimalistai. S. Reicho k ūriniai – puikus to pavyzdys. Pasiklausykit šio kompozitoriaus kompozicijos „Differnt trains“ “ kvartetui ir magnetofono juostelei. M. Ubai čio k ūrinyje „Meilės daina ir išsiskyrimas taip pat girdime fonogramos naudojim ą. Užduotis klausymui : Klausydami S.Reicho ir M. Urbai čio minimalizmo kompozicij ų ypating ą dėmes į atkreipkite į tai kokiomis priemon ėmis yra atliekama muzika, kokie efektai yra išgaunami. Palyginkite juos su prieš tai gird ėtos muzikos efektais. Užsirašykite nauj ą informacij ą. Devintojo dešimtme čio pradžioje sintezatoriai buvo sujungti su kompiuteriais ir tapo prieinami be dideli ų elektronin ės muzikos studij ų. Kompiuteriais kompozitoriai gal ėjo nustatyti ir kontroliuoti visus garso aukš čio, tembro, dinamikos bei ritmo parametrus. Muzikavimas atlik ėjams grojant gyvai kartu su sintezatori ų arba kompiuteri ų muzika dabar tapo kasdienis. Kompiuteri ų programos ir įranga sukurtos taip, kad į sintezatoriaus grojam ą ar gyvai atliekam ą muzik ą jie gal ėtų reaguoti pagal kompozitoriaus iš anksto sukurtas formules. Svarbiausius populiariosios muzikos įvykius XX a. atspindi amžiaus pradžioje atsirad ęs džiazas, viduryje – rokas, pabaigoje – techno muzika. Atskira tema dar gal ėtų b ūti kino film ų muzika, muzikos klip ų industrija ir t.t.

210

Žodyn ėlis: Performansas – trumpalaikiai teatrališki veiksmai, atliekami ži ūrov ų akivaizdoje. Performansas naudojamas kaip menin ės raiškos priemon ė norint išsiskirti iš kit ų menininkų ir kartu čia pat sulaukti ži ūrov ų įvertinimo. Pradininkai – amerikie čių kompozitorius Džonas Keidžas ir pranc ūzų dailininkas Ivas Kleinas. Performansas vyksta pagal griežt ą scenarij ų. Performansai trunka nuo keli ų sekundži ų iki keli ų dien ų. Elektronin ė muzika – muzika, kuri kuriama ir atliekama naudojant elektronik ą, elektroninius muzikos instrumentus. Elektronin ės muzikos pradininkai buvo jauni vokie čių kompozitoriai, 1950 m. susib ūrę į studij ą Kelne. Jie kritiškai vertino pranc ūzų konkre čiąją muzik ą ir k ūrė muzik ą vien su elektronikos pagalba, be joki ų realaus pasaulio gars ų. Elektronin ė muzika yra kuriama specialiose studijose elektronin ėmis priemon ėmis. Ji, kaip ir konkre čioji muzika, gim ė išradus magnetofono juost ą, nes šios muzikos k ūriniai egzistuoja tik įrašuose. Šiandien elektronin ė muzika yra labai paplitusi tiek populiariosios, tiek akademin ės muzikos srityse.

Literat ūra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX- -XII klasei, Vilnius: 2000 Šar ūnas Nakas. Šiuolaikin ė muzika -„Alma littera“, Vilnius 2001;

Mokytojo užrašai: ......

211

1 priedas. Koncerto/muzikinio renginio recenzijos strukt ūra

Koncerto/muzikinio renginio recenzijos strukt ūra ir klausimynas: I. K ą girdžiu? Pagrindin ė informacija apie rengin į • Koks koncerto/muzikinio renginio pavadinimas? Kokias mintis, asociacijas ir jausmus jis sukelia? • Kur ir kada vyksta muzikinis renginys? Kaip vieta ir laikas veikia renginio pob ūdį ir atmosfer ą? • Kokie atlik ėjai dalyvauja koncerte/muzikiniame renginyje? Koki ų autori ų ir kokie k ūriniai yra atliekami? Nurodykite muzikos autori ų ir atlik ėjų pavardes/pavadinimus. Trumpai aptarkite k ūrini ų skai čių, žanrus, suk ūrimo laikotarp į, apimt į, stilistik ą. • Kaip apib ūdintum ėte koncerto/ muzikinio renginio tiksl ą, prog ą, aplinkybes? • Kaip gal ėtum ėte apib ūdinti rengin į asmeniui tiesiogiai negal ėjusiam jame apsilankyti? II. K ą jau čiu ir apm ąstau? Išgirst ų k ūrini ų , muzikinio veiksmo analiz ė/interpretacija • Koks bendras įsp ūdis apie koncert ą/muzikin į rengin į? Kaip jums atrodo, kokia jo esmin ė mintis? • Kokios id ėjos j ūsų manymu, gal ėjo inspiruoti renginyje skamb ėjusius k ūrinius? Kokiomis nuotaikomis ir emocijomis pasižym ėjo skamb ėjusi muzika? • Kaip jums atrodo, kod ėl renginyje skamb ėjusios muzikos autorius (-iai) savo meninei id ėjai pasirinko tam tikr ą atlik ėjų tip ą, sud ėtį? • Kaip gal ėtum ėte įvertinti muzikos atlikim ą? Ar atlik ėjai maksimaliai perteik ė ,muzikos id ėją, k ūrini ų nuotaikas? • Apib ūdinkite atlikim ą detaliau- įvertinkite atlik ėjų profesionalum ą, menin į įtaigum ą ir paveikum ą, įsigyvenim ą į k ūrin į (-ius), j ų charizmatiškum ą, scenin ę kult ūrą. • Kokie k ūriniai iš renginio arba kurie koncerto/renginio momentai įsimin ė labiausiai, kod ėl? Kokias mintis ir emocijas suk ėlė įsimintiniausi renginio k ūriniai/momentai? • Kas jums pasirod ė renginyje ne ypatingai reikšminga, svarbu ar aktualu ir kod ėl? • Nupasakokite, kokia publika lank ėsi šiame renginyje, kaip ji reagavo į muzikin į vyksm ą? Ar sutapo j ūsų ir publikos poj ūč iai bei vertinimas? III. K ą manau? Poj ūč ių ir apm ąstym ų apibendrinimas • Ką naujo, aktualaus ir svarbaus sužinojote ir patyr ėte šiame muzikiniame renginyje? • Kaip ir kuom šis muzikinis renginys išsiskiria iš kit ų konteksto, koks jo meninis svoris ir reikšm ė, palyginus su jau matytais ir gird ėtais? • Apib ūdinkite, ar renginys paskatino vidin į poreik į labiau pasidom ėti jame skamb ėjusi ų ar panašios stilistikos autori ų muzika, jos atlikimu bei tradicijomis? • Koks b ūtų j ūsų galutinis aplankyto renginio vertinimas: jis – vykęs ir prasmingas ar ne? Pagr įskite savo vertinim ą. Recenzijas si ūloma vertinti pagal šiuos kriterijus: • Gird ėtų ir išgyvent ų k ūrini ų analiz ė bei vertinimas • Asmenin ės pozicijos pagr įstumas ir argumentacija • Kalbos raiška ir vaizdingumas • Informacijos surinkimas ir pritaikymas 212

2 priedas. Muzikos tiriamojo darbo nuostatos

Muzikos modulio tiriamasis darbas – tai pasirinkto muzikinio reiškinio ar veiklos sisteminga analiz ė, suteiksianti mokiniams nauj ų žini ų bei informacijos apie muzikos ir jos reiškini ų sklaid ą visuomeniniame gyvenime. Tiriamojo darbo tematika tur ėtų b ūti pasirenkama atsižvelgiant į pamok ų cikluose nagrin ėjamas muzikos problemas ir galimas pagrindines tiriamojo darbo kryptis: 1) Muzikin ės institucijos/organizacijos veikla, 2) Muzika aplink mus, 3) Muzikiniai renginiai mokykloje/gimnazijoje. Mokiniai, suderin ę tai su mokytoju , gali ir patys si ūlyti jiems aktuali ą muzikin ės problematikos tem ą. Pareng ę muzikos reiškinio tyrim ą mokiniai j į pristato klas ėje ir surengia darb ų aptarim ą – diskusij ą.

Pasirinkus muzikinio tyrimo objekt ą, svarbu aiškiai ir tikslingai suformuluoti tyrimo eig ą, uždavinius, tikslus ir metodus. Bendrieji tyrimo uždaviniai tur ėtų atskleisti pasirinkto objekto ypatybes, įvardinti b ūdingiausius jo pasireiškimo bruožus ir jo raidos eig ą. Muzikos tiriamajam darbui, priklausomai nuo jo specifikos, si ūlomi pasirinkti šie tyrimo metodai:

Steb ėjimas – tai reiškinio, įvyki ų, žmoni ų ar j ų grupi ų bei veiklos analiz ė, siekiant atskleisti reiškinio d ėsningumus, priežastis, raidos kryptingum ą, reguliarum ą . Tokiame tyrime svarbu fiksuoti faktus, detales ir aplinkybes, kurias rekomenduojama kaupti specialiuose išsamiems aprašymams skirtuose dienoraš čiuose.

Dokument ų analiz ė – tai įvairiais b ūdais užfiksuotos dokumentin ės medžiagos apie istorinius įvykius, faktus, meninink ų veikl ą tyrimas. Šiuo metodu gali b ūti analizuojami rašytiniai ( enciklopedijos, autobiografijos, laiškai, straipsniai ir kt.) , vaizdiniai (video filmai, piešiniai, nuotraukos ir kt.) ir garsiniai ( muzikos įrašai, radijo, televizijos laidos, diktofono įrašais ir kt.) dokumentai.

Apklausos metodas – tai gali b ūti anketin ė apklausa arba interviu.

Si ūloma tematika tiriamiesiems darbams:

I ciklas: Estetinis-emocinis muzikos meno poveikis • Muzika mano/m ūsų gyvenime • Ryškiausi met ų miesto muzikiniai renginiai • Kaip ir kod ėl muzika veikia m ūsų emocijas. (Istorija ir dabartis)

II ciklas: Muzikos meno statusas visuomen ėje • Muziko profesija šiandien. Galimyb ės ir perspektyvos • Žymaus vietos muziko/kompozitoriaus k ūrybinis portretas • Ryškiausi ų mokyklos muzikini ų rengini ų apžvalga

III ciklas: Menininko vaidmens raida • Žymaus praeities kompozitoriaus/atlik ėjo k ūrybinis portretas • Muzikos atlikimo menas. Istorija ir dabartis • Miesto koncert ų sal ės/filharmonijos repertuaro analiz ė

IV ciklas: Etnokult ūrinis muzikos meno aspektas • Liaudies ir akademin ės muzikos sankirtos 213

• Sutartin ės. Istorija ir dabartis • Mokyklos/gimnazijos folklorinio ansamblio veiklos apžvalga

V ciklas: Muzika ir medijos • Muzika ir internetas • Muzika ir radijas / Keli ų rimtosios muzikos radijo laid ų apžvalga • Muzika teatre: scenografijos, technologij ų ir muzikos santykis

Šis tiriamojo darbo tem ų s ąrašas gali b ūti papildytas mokytojo nuoži ūra, atsižvelgiant į mokini ų galimybes, mokyklos/gimnazijos, miesto rengini ų kontekst ą, muzikos institucij ų veiklos apimtis ir specifik ą.

214

3 priedas Muzikos stili ų ir kryp čių chronologin ė lentel ė

Istorinis laikotarpis, amžius. Žymiausi epochos muzikos k ūrėjai Stilius

Senov ė – nuo seniausi ų laik ų iki V amžiaus -

Viduramžiai - nuo V iki XV amžiaus

Hildegard von Bingen Perotin G. de Machaut Dufay

Renesansas - XV amžius – XVII amžiaus pradžia

J. Ockeghem G. L. da Palestrina O. di Lasso T. L. de Victoria J. Dowland C. Jesualdo G. Gabrieli W. Byrd

Barokas – XVII amžius – XVIII amžiaus vidurys

C. Monteverdi G. Allegri H. Schütz J. B. Lully H. Purcell A. Vivaldi J. S. Bach G. F. Handel G. Ph. Telemann F. Ph. Rameau

Klasicizmas – XVII a. antroji pus ė – XIX a. pradžia

Ch. W. Gluck F. J. Haydn L. Boccherini W. A. Mozart L. Cherubini L. van Beethoven

215

Romantizmas – visas XIX amžius N. Paganini V. Bellini M. Glinka F. Mendelsohn H. Berlioz F. Chopin R. Schumann F. Liszt A. Borodin G. Bizet J. Brahms M. Musorgskis P. Čaikovkis G. Verdi R. Wagner G. Mahler E. Grieg J. Sibelius

Naujieji laikai – visas XX amžius Modernioji muzika. Stiliai, kryptys, technikos, kompozitoriai

1900 – 1940 metai 1950- 1970 metai 1980 – 2000 metai Impresionizmas - M. Ravel Konkre čioji muzika - P. Schaeffer Naujasis sud ėtingumas C. Debussy Serializmas - A. Schonberg Naujasis paprastumas Ekspresionizmas - R. Strauss K. A. Berg Stockhauzen A. Schonberg Mikrotonin ė muzika - Ch. Ives Elektronin ė muzika Konceptualizmas Futurizmas Aleatorika - K. Stockhauzen Neoklasicizmas – P. Hindemith J. Cage I. Stravinskis W. Lutoslavsky S. Prokofjevas Minimalizmas - Ph. Glass Dodekafonija - A. Schonberg S. Reich A. Berg Postmodernizmas Socrealizmas

216

4 priedas Vertinimo rodikliai

VERTINAM Ų DARB Ų PROPORCIJOS PAVYZDYS

Eil. Vertinimo turinys Įvertinimo dalys procentais nr. 1 Aktyvus ir k ūrybingas mokini ų dalyvavimas ir darbas 30 % pamokose. 2 Išklausytos programos dalies atsiskaitymas ( žodžiu, 20 % raštu). Geb ėjimas pritaikyti įgytas žinias analizuojant muzikos k ūrinius ir reiškinius. 3 Testas 20 % 4 Savarankiškai atlikto muzikos k ūrinio (spektaklio; 30 % koncerto; reiškinio) recenzija/tiriamasis darbas ir jo pristatymas.

Viso 100%

VERTINIMO RODIKLI Ų PAVYZDYS

Orientaciniai recenzijos ar tiriamojo darbo (k ūrinio/reiškinio analiz ė, recenzija, lyginamoji interpretacija etc.) vertinimo rodikliai * *parengta pagal – Targamadz ė V., Nauck ūnait ė Z. (2009, p. 70); Teresevičien ė M., Bulajeva T., Čepien ė A., Lepait ė D., Zuzevi čiūtė V. (2011, p. 79)

35. Targamadz ė V., Nauck ūnait ė Z. SOLO taksonomija kaip mokini ų rašini ų vertinimo priemon ė, Acta Paedagogica Vilnensia, 2009, Nr.22, p. 65–75, prieiga per internet ą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/22/65-75.pdf 36. Teresevi čien ė M., Bulajeva T., Čepien ė A., Lepait ė D., Zuzevi čiūtė V. Studij ų program ų atnaujinimas: kompetencij ų pl ėtot ės ir studij ų siekini ų vertinimo metodika , Vilnius: VU, 2011, prieiga per internet ą: http://www4066.vu.lt/Files/File/Studiju%20programu%20atnaujinimas_kompetenciju%20pletot es%20ir%20studiju%20siekiniu%20vertinimo%20metodika.pdf

10 BAL Ų Mokinio veiklos pob ūdis Kelia problemas, siedamas jas ir su konkre čia tema, ir su už jos rib ų išeinančiais reiškiniais. Vykdo vien ą iš veiklos form ų -- teorizuoja, apibendrina, kelia hipotezes, pagrindžia, atskiras dalis jungia į visum ą, diskutuoja, reflektuoja. Teksto / pasisakymo strukt ūra Gerai suformuotas rašinys / pristatymas žodžiu, kryptinga įžanga, pagr įstos išvados. Problemos iškeltos; tikslinga svarstymo strukt ūra; tinkamai parinkta medžiaga. Įrodymai remiasi daugeliu šaltini ų. Vertinimo kriterijai Sukuriamas sud ėtingas, sklandžios formos, labai aiškiai argumentuotas tekstas / pasisakymas. Pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os) yra atskleistos. Tekstas / pasisakymas rišlus, logiškai išd ėstytas, aiškios formos. Puikus muzikini ų termin ų, muzikologin ės kalbos jungini ų vartojimas reikiamame kontekste. Gramatinis / stilistinis teksto / pasisakymo taisyklingumas. Tinkama apimtis / trukm ė.

217

9 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pateikdamas argumentuot ą asmenin ę nuomon ę, žvelgia į tem ą iš skirting ų poži ūrio tašk ų, juos analizuoja, lygina, klasifikuoja, aiškinasi priežastis, sieja, pritaiko. Teksto / pasisakymo strukt ūra Rašinys / pristatymas žodžiu gerai suformuotas, kryptinga įžanga, apibendrinanti pabaiga. Turinys logiškai nuoseklus, aiškus jo argumentavimas, svarstomi skirtingi poži ūriai. Vertinimo kriterijai Sukuriamas aiškus, gerai strukt ūruotas tekstas / pasisakymas, pabr ėžiantis esminius dalykus. Pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os) atskleistos. Tekstas / pasisakymas rišlus. Reikiamame kontekste praleistas vienas kitas sud ėtingas muzikos terminas arba neteisingai panaudotas vienas kitas muzikologin ės kalbos junginys. Viena kita gramatin ė / stiliaus klaida. Tinkama apimtis / trukm ė. 8 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pristato kitas nuomones, žvelgia į tem ą iš skirting ų poži ūrio tašk ų, atskleidžia savo poži ūrį, apib ūdina, išsiaiškina, analizuoja. Teksto / pasisakymo strukt ūra Rašinys / pristatymas žodžiu pakankamai gerai suformuotas. Kai kurios svarstomos problemos iškeltos. M ėginama strukt ūruoti ir argumentuoti, bet pristatomi tik įvair ūs poži ūriai, n ėra joki ų nauj ų min čių. Vertinimo kriterijai Sukuriamas tekstas / pasisakymas, sistemiškai pl ėtojantis id ėją. Pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os) atskleistos, bet ne visada tinkama forma – kai kurie sakiniai ar sakinio dalys pažodžiui nukopijuoti / perpasakoti iš originalo teksto / šaltinio. Tekstas / pasisakymas n ėra rišlus – esminiai akcentai pateikti pakankamai ryškiai. Reikiamame kontekste vyrauja nesud ėtingi muzikos terminai ir muzikologin ės kalbos junginiai. Pasitaiko gramatini ų / stiliaus klaid ų. Tinkama apimtis / trukm ė. 7 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pateikia daugiau nei vienos r ūšies įrodym ų savo pozicijai pagr įsti. Išvardija, apib ūdina, apibr ėžia, išsiaiškina, derina, interpretuoja. Teksto / pasisakymo strukt ūra Susitelkta į didel į fakt ų kiek į: mažai konceptualaus aiškinimo. Medžiaga menkai siejama tarpusavyje. Vertinimo kriterijai Sukuriamas tekstas / pasisakymas, kuriame pateikiami argumentai, pagrindžiant priežastis arba pateikiant tam tikro poži ūrio ar id ėjos privalumus ir tr ūkumus. Atskleistos ne visos pagrindin ės id ėjos ar mintys; vyrauja mechaninis teksto / pasisakymo pateikimas, kai mintys ar id ėjos perkeltos pažodžiui iš originalo teksto / šaltinio. Tekstui / pasisakymui tr ūksta rišlumo, neišryškinti esminiai akcentai. Ribotai naudojami muzikos terminai ir muzikologin ės kalbos junginiai. Yra gramatini ų / stiliaus klaid ų. Netinkama teksto apimtis / pasisakymo trukm ė. 5 – 6 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pasako savo poži ūrį arba pateikia vienos r ūšies pavyzdži ų. Įvardija, konstatuoja, atpaž įsta, atgamina, cituoja, pamini, nurodo. Teksto / pasisakymo strukt ūra 218

Viena problema iškelta, ir tai tampa vieninteliu centru; n ėra svarstymo. Vertinimo kriterijai Sukuriamas nesud ėtingas tekstas / pasisakymo kalba. Pagrindin ės id ėjos ar mintys yra arba atskleistos tik iš dalies, arba pateiktos neišsamiai, arba nesuprastos. Tekstas / pasisakymas nepakankamai rišlus, tr ūksta loginio teksto / pasisakymo pateikimo, mintys išd ėstytos neaiškia forma, skaitytojui / klausytojui sunku suprasti esminius akcentus. Muzikos terminai panaudoti netaisyklingai. Muzikologin ės kalbos junginiai nepanaudoti arba panaudoti netaisyklingai. Netinkama teksto / pasisakymo apimtis / trukm ė. 4 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Nesupranta užduoties, neturi k ą pasakyti ta tema. Teksto / pasisakymo strukt ūra Netinkamai nustatyta problema, parinkta neaktuali medžiaga. Aptariamos nereikšmingos detal ės, klaidingai suprastas klausimas, netinkamai naudojami pavyzdžiai. Vertinimo kriterijai Sukuriamas nesud ėtingas tekstas / pasisakymas, kuriame pagrindin ė id ėja ar mintis nesuprasta ar neteisingai atskleista. Tekstas / pasisakymas nerišlus, pateiktas padrika forma, n ėra teksto / pasisakymo loginio organizavimo, argumentavimas nepagr įstas. Nenaudojami muzikos terminai, muzikologin ės kalbos junginiai. Daug gramatini ų / stiliaus klaid ų. Netinkama teksto / pasisakymo apimtis.

219

5 priedas. Literat ūros s ąrašas/ šaltiniai

Literat ūra: 1. Avramecs B., Muktupavels V., Pasaulio muzika, Vilnius: Kronta, 2000 2. Europos šali ų muzikos raidos apžvalga. Mokymo priemon ė [pareng ė R. Pe čeli ūnas], Šiauliai: VŠ Į Šiauli ų universiteto leidykla, 2006 3. Gaidamavi čiūtė R., Nauji lietuvi ų muzikos keliai. Straipsni ų rinkinys, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005 4. Gerulaitis V., Muzikos stili ų raida , Vilnius: Muzikos švietimo centras, 1994 5. Gwizdalanka D., Muzika. VII-VIII klas ės vadov ėlis , Kaunas: Šviesa, 2001 6. Hanning B. R., Trumpa Vakar ų muzikos istorija IX-XII klasei, Vilnius: 2000 7. Yla S., Kaip suprantama muzika , Vilnius: Muzika, 1994 8. Katkus D., Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos , Vilnius: Lietuvos muzik ų sąjunga, 2006 9. Lietuvos muzikos istorija: I knyga. Tautinio atgimimo metai 1883- 1918 [sudarytojas A. Ambrazas], Lietuvos muzikos akademija, Kult ūros, meno ir filosofijos institutas, Vilnius: 2002 10.Lietuvos muzikos istorija: II knyga. Nepriklausomyb ės metai. 1918-1940 [sudarytojas A. Ambrazas], Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius 2009 11 Nakas Š. Šiuolaikin ė muzika -„Alma littera“, Vilnius 2001 12. Navickien ė L., Emocinio imitavimo metodas muzikos pamokoje. Metodin ė medžiaga mokytojui , Vilnius: Kronta, 2005 13 . Muzika kaip kult ūros tekstas [sudarytoja R. Goštautien ė], Vilnius: Apostrofa, 2007 14 . Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000 II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003 III tomas: O-Ž [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007 15. Pili čiauskas A., Muzikos pažinimas . - Vilnius, 1998. 16. Rinkevi čius Z., Muzikos pedagogika , Klaip ėda: Klaip ėdos universiteto leidykla, 2005 17 . Siitan T., Vakar ų šali ų muzikos istorija. IX-XII klas ės vadov ėlis, Kaunas: Šviesa. 2002

Kita informacija Interneto prieigos: http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_7/9.Populiarioji_muzika/index9.htm

220 http://projektas- muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_3/1.Klasicizmo_stiliaus_bruozai/index1.htm http://projektas- muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_4/1.Romantizmo_stiliaus%20charakteristika/inde x1.htm http://projektas- muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_5/6.Romantizmo_opera/index6.htm http://projektas- muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_7/1.XXa_muzikos_charakteristika/index1.htm http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_5/2.Galingasis_samburis/index2.htm http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_5/3.Piotras_Ceikovskis/index3.htm http://projektas- muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_7/1.XXa_muzikos_charakteristika/index1.htm http://www.muzikosbarai.lt/ http://www.7md.lt/lt/ http://www.culture.lt/ http://www.menufaktura.lt/ http://www.filharmonija.lt/lt/index.php/ http://www.opera.lt/ http://www.koncertusale.lt/ http://www.vilniusfestivals.lt/index.php?page=home

221

ŠOKIS METODIN ĖS REKOMENDACIJOS

Pareng ė: Ieva Šimukauskien ė

222

Šokio dalykas, kaip naujos MEN Ų programos bendrojo lavinimo mokykloms dalis, skiriasi nuo ankstesni ų šio dalyko program ų funkcionavimo sociokult ūrin ėje aplinkoje pažinimo , suvokimo bei vertinimo veiklos kryptimis. Iš šiuolaikinio ži ūrovo šokio menas reikalauja atvirumo naujoms estetin ėms patirtims, gilesni ų istorini ų bei teorini ų žini ų, m ąstymo ir analitini ų geb ėjim ų – tai yra aktyvaus dalyvavimo ne tik priimant, bet ir suvokiant bei interpretuojant scenos k ūrin į, įvertinant jo estetin ę vert ę, meninius ypatumus. Šokio dalyko, kaip ir MEN Ų programos, tikslas bei uždaviniai – pl ėtoti mokini ų estetin ę, kult ūrin ę ir bendr ąsias (iniciatyvumo ir k ūrybingumo, asmenin ę, socialin ę ir pilietin ę, mokymosi mokytis, pažinimo) kompetencijas, ugdyti suman ų ir aktyv ų kult ūrinio gyvenimo dalyv į. Ir kartu – auginti nuovok ų ir tolerantišk ą šokio meno ži ūrov ą (suvok ėją, interpretatori ų), kuris geba analizuoti ir vertinti šokio spektaklio ar judesio reiškinio estetinius bei meninius ypatumus ir moka taikyti šiuos geb ėjimus skirtingoje menin ėje aplinkoje, kasdieniame gyvenime bei veikloje.

Šokio dalyko strukt ūra Šokio dalykas apr ėpia šokio meno istorijos, teorijos ir kritikos žinias, skirtas taikyti priimant ir suvokiant ir vertinant šokio meno ypatumus, analizuojant šokio funkcionavimo sociokult ūrin ėje aplinkoje pob ūdį. Dalyko bendroji programa sudaro galimyb ę mokiniams mokytis bendruoju ir išpl ėstiniu kursais, kurie skiriasi savo sud ėtingumu. Mokini ų įgyjamos nuostatos, geb ėjimai ir žinios tiek bendrajame, tiek išpl ėstiniame kursuose aprašomi pagal dvi veiklos sritis: 1) šokio meno k ūrini ų steb ėjimas, analiz ė (interpretavimas) ir vertinimas . Susipažindami su šokio meno k ūrybos pasauliu (istorija, teorija ir praktika), pasitelkdami individuali ą patirt į ir įgytas žinias, mokiniai steb ės, analizuos/interpretuos ir vertins senuosius bei šiuolaikinius šokio/judesio veiklos/raiškos pavyzdžius; 2) šokio meno reikšm ės sociokult ūrin ėje aplinkoje tyrimas . Steb ėdami šokio meno veiklos ir sklaidos socialin ėje erdv ėje b ūdus bei formas, dalyvaudami mokyklos, miesto ir šalies šokiom meno gyvenime, gilindami asmenin ę estetin ę patirt į ir menini ų išgyvenim ų poreik į, mokiniai analizuos šokio meno poveik į ir svarb ą individualyb ės, visuomen ės ir kult ūros raidai.

223

Galutinio vertinimo lentel ė (rekomenduojama): Vertinimas Vertinimo pagrindimas Aukštesnysis Puikiai ir Labai gerai . Įvykdytas pasiekim ų lentel ėje pateikt ų reikalavim ų lygis maksimumas. Mokinys puikiai išmano šokio meno reiškinius; gali atskirti ir apib ūdinti šokio istorijos periodus; įvardina svarbiausius lietuvi ų bei užsienio šok ėjus bei choreografus. Savarankiškai analizuoja ir interpretuoja šokio spektakl į; gali apib ūdinti spektaklio žanr ą, stili ų, atlikimo ypatumus; geba susieti formalius spektaklio bruožus su estetine ir menine jo visuma – spektaklio turiniu ir forma. Įvertina šokio spektakl į ar šokio reiškin į kaip sociokult ūrin ės aplinkos fenomen ą, individualiai ir motyvuotai pagrindžia savo vertinimus. Savarankiškas praktinis darbas (spektaklio recenzija ar šokio reiškinio tyrimas) pasižymi k ūrybingumu, istorini ų ir teorini ų šokio žini ų taikymu, asmenini ų įžvalg ų bei patyrim ų refleksija, motyvuota analize ir kritika. Laisvai vartoja šokio meno s ąvokas. Pagrindinis Gerai ir vidutiniškai . Įvykdyti pasiekim ų lentel ėje pateikti reikalavimai. lygis Mokinys išmano tradicinius ir netradicinius šokio meno reiškinius; atskiria šokio istorijos periodus, gali įvardyti svarbiausius lietuvi ų bei užsienio šok ėjus bei choreografus. Gali analizuoti ir interpretuoti šokio spektakl į; gali nurodyti spektaklio žanr ą, stili ų, atlikimo ypatumus, sugeba susieti juos su menine spektaklio visuma ir sociokult ūrine aplinka. Geba motyvuoti spektaklio/šokio reiškinio poveik į ir vertinim ą, pasirinkti vertinimo kriterijus. Savarankiškas praktinis darbas (spektaklio recenzija ar šokio reiškinio tyrimas) pasižymi kūrybingumu, asmenini ų įžvalg ų bei patyrim ų refleksija, motyvuota analize. Vartoja šokio meno s ąvokas. Patenkinamas Patenkinamai ir silpnai . Įvykdyti pasiekim ų lentel ėje pateikti reikalavimai. lygis Mokinys atpaž įsta tradicinius ir netradicinius šokio meno reiškinius, orientuojasi šokio istorijos periodizacijoje. Išvardina kelis lietuvi ų bei užsienio šok ėjus bei choreografus. Analizuodamas spektakl į/šokio reiškin į gali nusakyti jo menin ę visum ą, form ą ir turin į. Geba nusakyti spektaklio/šokio reiškinio sociokult ūrin į kontekst ą. Savarankiškas praktinis darbas (spektaklio recenzija ar šokio reiškinio tyrimas) pasižymi asmenin ėmis įžvalgomis, individuali ų patyrim ų refleksija. Žino kai kuriuos šokio meno terminus.

Turinio apimtis. Turinio temos apima penkias strukt ūrines programos dalis (problemin ės sritys): I. Estetinis-emocinis meno poveikis II. Meno statusas visuomen ėje III. Etnokult ūrinis meno aspektas IV. Menininko vaidmens raida V. Menas ir medijos Šios programos dalys (problemin ės sritys) jungia žinias apie: 1) šokio istorij ą (Šokis laike ir erdv ėje. Judesio raidos istorija. Kult ūrin ės id ėjos ir judesio raiška. Šokio teatrai.); 2) šokio teorij ą (Specifin ė šokio kalba. Šokio klasifikacija. Šokio r ūšys, stiliai, žanrai. Judesio filosofijos pagrindai. Termin ų žodynas.);

224

3) šokio kritik ą (Judesio spektaklio, performanso, instaliacijos ir kt. interpretacija. Vertybin ės orientacijos šiuolaikinio šokio pasaulyje. Tradicinio ir šiuolaikinio šokio santykis. Kult ūrin ė spauda. Šokio trup ės. Pažintin ė, ugdomoji, emocin ė prasm ė šokio pastatyme). Šokio pamok ų ciklai

Ciklo Mokymo tikslas Mokini ų pasiekimai Pastabos pavadinimas 1.Estetinis- Supažindinti su Geb ės identifikuoti ir apib ūdinti Ciklui skiriama 1 emocinis šokio šokio kilm ės, šokio meno reiškinius kasdien ėje tema. meno poveikis raidos, estetiniais ir kult ūrin ėje aplinkoje; įvertins Pasirenkama b ūsimo bei emociniais individualius estetinius l ūkes čius praktinio tyrimo ypatumais. bei poreikius. (recenzijos) tema. 2.Šokio meno Supažindinti ir Geb ės apibr ėžti šokio s ąvok ą; Ciklui skiriamos 5 statusas išanalizuoti šokio žinos svarbiausius šokio istorijos temos. visuomen ėje meno etapus; geb ės apib ūdinti šokio Pavyzdžiu funkcionavimo spektakli ų ir jo reiškini ų pasirenkamas sociokult ūrin ėje funkcijas ir santyk į su ži ūrovu. esantis mieste aplinkoje pob ūdį. Geb ės apibr ėžti visuomenin ę (mokykloje) šokio (ekonomin ę, politin ę, pilietin ę) ir teatras ar šokio kult ūrin ę šokio reikšm ę ir grup ė. paskirt į; geb ės atskirti šokio spektaklio ar reiškinio meninius ir sociokritinius uždavinius. 3.Etnokult ūrinis Supažindinti su Žinos ir geb ės atskirti Ciklui skiriamos 4 šokio meno nacionalinio šokio svarbiausius lietuvi ų šokio temos. aspektas ypatumais, kūrėjus; geb ės įžvelgti ir Pavyzdžiu išanalizuoti išanalizuoti liaudies meno, pasirenkamas istorinio ir istorini ų ir kult ūrini ų archetip ų lietuvi ų šok ėjas ar kult ūrinio sklaid ą šiuolaikiniame choreografas ir/ar palikimo sklaid ą spektaklyje. šokio teatras. šokio mene. Geb ės nustatyti ir įvertinti spektaklio/šokio reiškinio nacionalines ypatybes, jo novatoriškum ą iš istorini ų ir dabarties pozicij ų. 4. Menininko Supažindinti su Žinos svarbiausius pasaulio šokio Ciklui skiriamos 5 vaidmens raida spektaklio, kaip meno reformatorius, geb ės temos. menin ės-autorin ės apib ūdinti šiuolaikinio šokio Numatomas (realus kūrybos, spektaklio ypatumus. ar virtualus) ypatumais; Geb ės įvardyti ir išanalizuoti susitikimas su supažindinti su pasirinkto menininko k ūrybos menininku (šok ėju šiuolaikinio ypatumus, nustatyti spektaklio ar choreografu). spektaklio/šokio bruožus ir susieti juos su reiškinio estetika. šiuolaikinio šokio estetika. Analizuodamas spektakl į geb ės nustatyti jo raiškos priemones (form ą, žanr ą ir stili ų, suk ūrimo ir atlikimo ypatumus), susies jas su menine spektaklio visuma ir individualiais potyriais.

225

5.Teatro ir Supažindinti su Geb ės nusakyti šiuolaikini ų Ciklui skiriama 1 šiuolaikini ų skirting ų medij ų technologij ų paskirt į šokio menui tema. technologij ų panaudojimo šokio ir j ų poveik į ži ūrovams. Skiriama laiko sąveika mene pavyzdžiais. praktin ės mokini ų Išanalizuoti šokio užduoties aptarimui ir technologij ų ir įvertinimui. sankirtos specifik ą.

Šokio dalyko modulio turinio tem ų pristatymas . Šokio modulio pamokoms numatomas 2011/2012 mokslo met ų 1-as pusmetis. Dalyko modulis bus dėstomas 17 savai čių arba 34 pamokos. Numatomos po 2 pamokas per savaitę nuo rugs ėjo 1 d. iki sausio 21 d. Penki pamok ų ciklai atitinka Men ų pažinimo programoje numatytas problemines turinio apimties ašis. Kiekvienai j ų atskleisti yra pateikiama 16 tem ų: ‹ 1 tema – Estetinis-emocinis šokio meno poveikis ‹ 5 temos – Šokio meno statusas visuomen ėje ‹ 4 temos – Etnokult ūrinis šokio meno aspektas ‹ 5 temos – Menininko vaidmens raida ‹ 1 tema – Šokio menas ir medijos

Paskutin ė 17 pamoka yra skiriama dalyko modulio apibendrinimui ir atsiskaitymui.

I. Estetinis-emocinis šokio meno poveikis (1 įvadin ė + 1 tema) Ši programos sritis aptaria šokio meno estetin į ir emocin į poveik į žmogui istoriniame ir dabarties kontekste. 1. Įvadin ė pamoka. Kod ėl mes šokame? II. Šokio meno statusas visuomen ėje (5 temos) Ši programos sritis apžvelgia šokio meno vertinam ą jo raidos perspektyvoje. Visuomen ės poži ūrį bei santyk į į j į. Pristato pop kult ūrą, elintin į bei masin į men ą. 1. Praeities šokis arba nuo ko viskas prasid ėjo. 2. Baleto menas ankš čiau ir dabar. 3. Buitiniai socialiai šokiai. 4. Pramoginiai/sportiniai šokiai. 5. Populiarusis gatv ės šokis. III. Etnokult ūrinis šokio meno aspektas (4 temos) Ši programos sritis pristato pasaulio taut ų šokius, j ų ryš į su tautine kult ūra, išskirtinum ą ir specifiškum ą. 1. Šokis kaip ritualin ės apeigos. 226

2. Sceninis-charakterinis šokis. 3. - 4. Folklorinis ir sceninis lietuvi ų liaudies šokis. IV. Menininko vaidmens raida (5 temos) Šioje programos srityje pristatomi žymiausi šokio kūrėjai, mokyklos, sistemos, žanrai, j ų raida ir kt. 1. Vardai pakeit ę istorij ą. Modernus šokis. 2. Koks dar gali b ūti menas? Nauj ų id ėjų v ėjai 20 amžiuje. 3. Moterys ir šokio menas. Kitokio šokio paieškos. 4. Klasikin ės interpretacijos šiuolaikiškai. 5. Istorija viena – pasakotoj ų daug. V. Šokio menas ir medijos (1 tema) Ši programos sritis pristato šoko meno ir medijos ryš į, j ų sintez ės galimybes. 1. Šokio spektaklio ar kino perži ūra?

Teminiai pamokų plan ų pavyzdžiai.

Toliau yra pateikiami 16 tem ų planavimo pavyzdžiai. Kiekvienai temai atskleisti yra skiriama po 2 pam., t.y. po 45 min + 45 min. Numatoma, jog 2 pamokos tur ėtų b ūti d ėstomos t ą pa čią dien ą, viena po kitos. Tuo b ūdu susidaryt ų didesn ė apimtis ir mokiniai tur ėtų galimyb ę pla čiau įsigilinti į analizuojam ą tem ą. Pa čios pamokos strukt ūra pateikiama nurodant: ∑ Pamokos tem ą (temos yra suskirstytos nuosekliai po kelias temas, įeinan čias į 5 analizuojamas problemines sritis.) ∑ Alternatyvias temas pamokai: ( čia yra pateikiamos smulkesn ės pamokos temos analizavimo ašys, arba diskusiniai klausimai, pad ėsiantys atskleisti tem ą pla čiau.) ∑ Pamokos tiksl ą (tikslas pateikiamas, kaip numatomas pamokos rezultatas). ∑ Pamokos uždavinius (uždaviniai formuluojami, nurodant mokytojo veikl ą, kaip siekiamyb ę ugdant mokiuose dalyko kompetencij ą, t.y. žinias, geb ėjimus, vertybines nuostatas .) ∑ Vaizdin ę medžiag ą (kai kur bus nurodoma konkreti ištrauka iš specialiai programos moduliui pristatyti parengto CD, su spektakli ų ištraukomis. Kai kur bus rekomenduojama vaizdin ę medžiag ą susirasti mokytojui pa čiam internete, įvedant raktinius žodžius.) ∑ Veiklos form ą (ši pamokos strukt ūrin ė dalis yra si ūloma visoms pamokoms panaši. Yra pateikiama lentel ė, kurioje matomas pamokos strukt ūrini ų dali ų laiko išsid ėstymas ir mokytojo bei mokini ų veikla. Yra si ūlomi kertiniai klausimai, veiklos b ūdai ir kt. Ši ą pamokos veiklos form ą galima, dr ąsiai taikyti visoms temoms, atitinkamai pasiskirstant

227

strukt ūrini ų pamokos dali ų laiko išd ėstym ą. Tod ėl Tokia lentel ė yra apteikiama tik vien ą kart ą, t.y. 1.2. temos pristatyme. Toliau ja vadovaujantis galima savarankiškai parengti kitus pamok ų planus. ∑ Klausimus pamokos eigai ar užduotims. Mokytojui sufleruojami esminiai pamokos tem ą atskleidžiantys klausimai, kuri ų pagalba, mokytojas gal ės provokuoti diskusijas, užvesti pokalbius, skatinti mokinius m ąstyti ir išreikšti savo asmeninius pasteb ėjimus. ∑ Užduotimis vaizdin ės medžiagos steb ėjimui ir interpretavimui. Kiekvienai vaizdinei medžiagai si ūlomi perži ūrų objektai. Patariama į k ą atkreipti d ėmes į, apie k ą padiskutuoti, į ką įsiži ūrėti ir kt. ∑ Atmintin ę mokytojui, kurioje yra parengta esmin ė pamokoje nagrin ėjamos temos teorin ė medžiaga. Ja vadovaujantis, mokytojas gal ės ruošti skaidres, papildydamas jas savo asmenine informacija. ∑ Literat ūrą (ji nurodoma iš prieduose pateikiamo literat ūros s ąrašo, ta čiau mokytojas turi laisv ę informacij ą pasipildyti internetiniais šaltiniais, ar savo asmenine biblioteka).

228

1. Estetinis-emocinis šokio meno poveikis (Įvadin ė pamoka, 1 tema, 2 pamokos po 45 min.)

1.1 . (1) Pamokos tema – Įvadin ė pamoka. Kod ėl mes šokame? Alternatyvios temos pamokai: ‹ Šokio edukacin ė ir terapin ė reikšm ė. ‹ Šokis -- menas ar fizinis lavinimas? Pamokos tikslas: susipažindinti su dalyko moduliu. Išsiaiškinti šokio emocin į bei estetin į suvokim ą. Pamokos uždaviniai: 1) suteikti žini ų apie šokio menin ę, edukacin ę bei terapin ę reikšm ę. 2) skatinti šokio prasm ės atpažinim ą socialiniame kontekste. 3) mokyti(s) atrasti, suvokti šokio pagalb ą kasdieniniame gyvenime . Trukm ė: 45 min +45 min Metodai: 1. Teorijos pristatymas 2. Pokalbis, diskusija Vaizdin ė medžiaga: iš CD pasirenkamos kelios bet, kurio žanro ištraukos. Galima parodyti bet kuri ą ištrauk ą iš CD sportiniai šokiai, šiuolaikinis šokis, taut ų šokiai . Taip pat papildoma internetin ėmis nuorodomis papildant tem ą. VEIKLOS FORMA (Ši veiklos formos strukt ūra toliau gali b ūti taikoma vis ų tem ų pristatymui, atitinkamai pritaikant turin į pagal pamokos tem ą, tiksl ą bei uždavinius). Pamokos strukt ūrin ės Mokytojo veikla Mokini ų veikla dalys ir laikas Įvadin ė dalis (10 min) Pristato pamokos tem ą ir teorin ę dal į. Steb ėjimas vaizdin ės Užduoda klausimus įrašo Mokiniai ži ūri įraš ą, vertina k ūrinius medžiagos (15 min) analizavimui. Pavyzdžiui: Kokia pagal mokytojo nurodytus klausimus. judesin ė forma? Koks turinys? Kokios raiškos priemon ės? Kokius asmeninius įsp ūdžius sukelia vaizdin ė medžiaga? Analizavimas Pristato teorines žinias. Pakartoja Diskutuoja ir analizuoja k ūrinius vaizdin ės medžiagos klausimus, juos patikslina. Veda pagal mokytojo užduotus klausimus. ir vertinimas (30 min) diskusij ą ir padeda analizuoti Nusako form ą, turin į, raiškos ištraukas. priemones, sukeltus įsp ūdžius ir kt. Veda užrašus, atmintines, fiksuoja sukelt ą įsp ūdį. 229

Pakartotinas Stebint ištraukas, komentuoja ir Pakartotinai stebi ištraukas, užsirašo, steb ėjimas vaizdin ės atkreipia mokini ų d ėmes į į fiksuoja naujus pasteb ėjimus ir medžiagos (15 min) aptartus objektus, padeda atradimus. atpažinti išskirtus reiškinius, tendencijas, bruožus ir kt. Apibendrinimas (20 Apibendrina ir susistemina Prisimena ir pakartoja teorines žinias. min) teorines žinias. Drauge su Išskiria pagrindinius nagrin ėjamos mokinais Išskiria pagrindinius temos aspektus. nagrin ėjamos temos aspektus.

Rekomenduotini klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: − Kaip mes suvokiame šok į? − Kod ėl mes šokame?

− Koks gali b ūti šokio poveikis? − Kaip skirting ų stili ų ir žanr ų šokiai veikia m ūsų emocijas?

− Nuo ko priklauso šokio poveikis? − Koki ą informacij ą mums skleidžia šokis?

− Kiek svarbus išankstinis pasiruošimas stebint šokio pasirodymus? − Ar kažk ą lemia m ūsų išankstin ės žinios stebint šok į?

− Koks skirtumas tarp šokio matymo ir jo suvokimo ?

Užduotys steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebint pasirinktas ištraukas, pam ėginti atrasti žanr ų skirtumus ir panašumus, įsivardinti vienos ar kitos ištraukos sukeltas emocijas, atrasti priežastis emocij ų, kurias provokuoja šoki ų ištraukos. Perži ūrėjus ištraukas įvardinti asociacijas, atitikmenis kasdieniniame gyvenime.

Atmintin ė mokytojui: Šiuolaikin ės šokio ir judesio terapijos pagrindai

Šokio ir judesio terapija (ŠJT) kaip oficiali psichoterapijos praktika susiformavo 1940 m. ir išplito tarptautiniu mastu. Šiuolaikin ė ŠJT apima ir naudoja pa čius įvairiausius šokio stilius bei metodus ir orientuojasi į paciento/kliento prob- lemas. Šokio ir judesio specialistai dirba ligoni ų ir ne įgali ųjų reabilitacijoje su skirtingo amžiaus, lyties asmenimis, turin čiais įvairi ų fizini ų, emocini ų bei socialini ų problem ų.

ŠJT yra psichoterapijos metodas, kai šokio ir judesio proceso d ėka palaikomas emocinis, kognityvinis, socialinis, fizinis individ ų funkcionavimas ir padedama jiems labiau įsitraukti į socialinius santykius ir s ąveikas visuomen ės gyvenime.

Šokio ir judesio terapijos teoriniai ypatumai: • Autentiškumas. Šokis ir judesys yra viena iš pagrindini ų žmogaus autentiškos komunikacijos (bendravimo) formų ir b ūtent d ėl šios priežasties tai ypa č efektyvi terapijos priemon ė. • Kūrybiškumas. Šokio ir judesio terapija yra k ūrybin ės meno terapijos dalis (meno terapija skirstoma į muzikos, šokio ir judesio, dail ės, šviesos ir spalv ų, dramos, poezijos, žaidim ų ir kt.), įsik ūnijusi pa čioje šokio bei judesio prigimtyje. Šokis ir judesys sudaro meno pagrind ą, apimant į kiekvieno žmogaus tiesiogin ę sav ęs išraišk ą ir patyrim ą pasitelkiant k ūną. 230

• Holistinis poži ūris į žmog ų ir jo aplink ą (kognityvin ės ir k ūniškosios savasties „aš” vienov ė). Ligoni ų ir ne įgali ųjų reabilitacijai taikome holistin į poži ūrį į žmog ų (L. Sapežinskien ė, 2005). Šokio ir judesio terapija taip pat remiasi holistiniu poži ūriu, suvokiant, kad k ūnas, protas ir emocijos yra susij ę ir kad yra nepertraukiama žmogaus ir j į supan čios aplinkos vienov ė.

Šokio ir judesio terapijos praktika ŠJT susiformavo kaip oficiali psichoterapijos praktika 1940 m. (I. Bartenieff, 1972), o ŠJT kaip profesin ė veikla prasid ėjo JAV apie 1966 m. Specializuota organizacija Amerikos šoki ų terapijos asociacija (angl. American Dance Therapy Asociation , ADTA) savo veikl ą prad ėjo tur ėdama 73 teis ėtus narius. 2000 m. ADTA priklaus ė 955 profesionalai ir 255 neprofesionalai nariai, taip pat nariai iš įvairi ų kit ų šali ų. Be to, šiuo metu veikia tautin ės ŠJT organizacijos daugelyje šali ų, įskaitant Italij ą, Japonij ą, Vokietij ą ir Pranc ūzij ą.

Šokio ir judesio terapeutai dirba psichiatrijos bei reabilitacijos institucijose, mokyklose, slaugos namuose, asmen ų, turin čių priklausomyb ę nuo cheminių medžiag ų, gydymo centruose, sveikatos prieži ūros institucijose, konsultavimo, krizi ų bei alternatyvaus gydymo centruose. Dirbama su bet kurio amžiaus individais, grup ėmis bei šeimomis.

Šokio ir judesio terapijoje gali b ūti naudojami šie metodai:

• euritmija (E.J. Dalcroze); • R. Steiner euritmija, • keturi ų stichij ų šokio metodas (A .Giršon) ir kt.

Šokis ir judesys euritmijoje – tai muzikos virsmas kinetika, judesiu, ir atvirkš čiai: euritmija lavina kv ėpavim ą, lankstum ą, koordinacij ą, vidin į muzikos pajutim ą. Euritmijos seanso vadovas, kaip teigia A. Vilkelien ė, improvizuoja, sukurdamas auros atmosfer ą, kurioje dalyviai per klausym ą kvie čiami veikti, bendrauti, reikštis ir komunikuoti su muzikos garsais. Nagrin ėjant ir ieškant s ąryšio tarp muzikos ritmo gird ėjimo bei instinktyvaus k ūno judesio atsako, pagal E.J. Dalkroze, ritmas ir judesys tampa pagrindiniais šaltiniais, išreiškian čiais muzikos ekspresyvum ą.

ŠJT derinama ir su kitomis meno terapijos formomis. O.A. Svirepo ir O.S. Tumanova (2004) teigia, kad Moreno savo psichodramos terapijai naudojo ŠJT kaip pagalbin ę terapin ę priemon ę. Jos nauda yra ta, kad šokio metu visai nereikalinga verbalin ė komunikacija. Šokis jau seniai buvo laikomas energetine simboline veiksmo išraiška.

Pagal www.medicine.lt 2009 03 26

Literat ūra: 1. Susan Au., Baletas ir modernusis šokis, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000. 2. Grivickas V. , Šokio menas , Vilnius: 1965.

Mokytojo užrašai ...... *****

231

2. Šokio meno statusas visuomen ėje (5 temos, 10 pamok ų po 45 min)

2.1. (2) Pamokos tema – Praeities šokis arba nuo ko viskas prasid ėjo. Alternatyvios temos pamokai: ‹ Šokis, kaip viena iš seniausi ų žmogaus kult ūrin ės veiklos form ų. ‹ Sakraliniai ir pasaulietiniai šokiai viduramžiais. ‹ Šokiai valdant Liudvikui XIV. Baroko ir rokoko epoch ų r ūmų šokiai.

Pamokos tikslas: pristatyti šokio atsiradimo prielaidas bei jo raid ą v ėlesniais amžiais. Pamokos uždaviniai: 1) suteikti žini ų apie šokio atsiradimo istorij ą. 2) skatinti susidom ėjim ą istoriniu šokiu, kaip kult ūriniu šokio meno paveldu, lavinti geb ėjim ą pamatyti, išgirsti, atpažinti ir gal ėti išsakyti savo nuomon ę. 3) mokyti(s) atrasti, ir priimti istorin į šok į, kaip vien ą iš kult ūringo laisvalaikio praleidimo būdų. Trukm ė: 45 min + 45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas. 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra. 3. Pokalbis, diskusija. Priemon ės: video projektorius. Vaizdin ė medžiaga: 1. Istorinis šokis (ži ūrėti CD istorinis šokis bei internetines nuorodas.

Si ūlomi klausimai pamokai ir/ar užduotims: − Kaip manote kada ir kod ėl atsirado šokis?

− Kas pirmykšt į žmog ų skatino kurti judesinius junginius? − Kok į jud ėjim ą jau galima vadinti šokiu?

− Kokius žinote istorini ų šoki ų pavadinimus? − Su kuo jums asocijuojasi s ąvoka "istorinis šokis"?

− Gal teko matyti ir atpažinti vien ą ar kit ą istorin į šok į kino filmuose? Kokie tai kino filmai? − Ar šiandien jus domina istorinis šokis?

− Kuo jis patrauklus arba kod ėl nežadina visiškai joki ų emocij ų? 232

Užduotys steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebint CD su istorinio šokio ištraukomis bei internetines nuorodas, pam ėginti suskirstyti esminius judesio raidos bruožus. Įvardinti kas kito, kokios gal ėto b ūti to priežastys, kas dar ė didžiausi ą judesio kitimui įtak ą. Atkreipti d ėmes į kaip kito kostiumas, muzika, šoki ų vyksmo vieta. Nusakyti kurio amžiaus šokiai priimtiniausi kiekvienam asmeniškai.

Atmintin ė mokytojui: Šokis – k ūno kalba, gim ė su pirmaisiais žmogaus žingsniais. Šokis buvo pirmasis religinis veiksmas. Senov ės Graikijos ir Azijos mitologija laiko j į k ūrybos akto simboliu. Liaudies choreografija – viena iš liaudies k ūrybos šak ų, kurioje žmogaus pergyvenimai, emocijos, darbin ės veiklos patirtis, gyvenimo b ūdas ir t.t. išreiškiami ritmiškais judesiais ir mimika. Šokio ištak ų, kaip ir viso meno ištak ų, reikia ieškoti žmonijos vaikyst ėje. O kada ir nuo ko menas prasid ėjo, iš kur jis atsirado? Į tuos klausimus n ėra vieningo atsakymo. Liaudies k ūrybos ištakas tyrin ėję ir tyrin ėjantys mokslininkai suk ūrė nemaža liaudies kilm ės teorij ų, bet n ė viena iš j ų įtikinamai nepaaiškina meno atsiradimo priežas čių, kitos remiasi sugalvotomis prielaidomis. Viena meno kilm ės teorija – religin ė. Ja lengviausiai paaiškinama meno kilm ė: men ą suk ūrė ir perdav ė žmon ėms dievas ar dievai. Paplitusi ir pam ėgdžiojimo teorija. Nemaža šalinink ų turi žaidimo teorij ą, nors ji neretai susišaukia su pam ėgdžiojimo ir darbo teorija. Turi reikšm ės ir emocijos, tik negalima pamiršti ritmo vaidmens – šokio pagrindo. Apie ritm ą kalba beveik visi praeities tyrin ėtojai , nes su juo susij ęs ne tik šokis, bet ir muzika. Dar antikin ėje Graikijoje muzika šokiui buvo neb ūtina, pakako vien ritminio palyd ėjimo. Ankstyvosios civilizacijos raidos pakopose ritmingas judesys (šokis, pantomima) ir nepaprastai įvairus mušam ųjų instrument ų ritmas buvo svarbiausia muzikin ė emocij ų išraiškos priemon ė. Istorija moko, kad vis ų taut ų šokio ir dainos kelio pradžia vienoda, bet tautos savo men ą ugd ė skirtingai, savitai. Pirmiausia atsirado tikslingas, organizuotas judesys, kur į prad ėjo lyd ėti bei veikti ritmas, reiškiamas plojimu arba garsais, ir tik v ėliau prad ėjo rastis primityv ūs mušamieji instrumentai, o v ėliau - melodija ir daina, v ėliausiai – muzikos instrumentai. Meno raidos pradžia sietina su judesiu, t.y. veiksmu, kuris veda į šok į.

Šokis — viena iš seniausi ų žmogaus kultūrin ės veiklos form ų. Jau akmens amžiuje žmon ės šoko. Piešiniai ant uol ų ir pėdsakai įrodo, kad buvo šokama net 10 000 metais prieš Kristų. To meto gentys dar netur ėjo didesni ų bendruomeni ų. Tai atsispind ėjo ir j ų šokiuose: žmon ės dažniausiai šokdavo po vien ą, neliesdami kit ų, retkar čiais ratu. Moterys šokdavo tik su moterimis, vyrai — tik su vyrais. Šokiai poromis atsirado maždaug prieš 5000 met ų, susipynus vyr ų ir moter ų rateliams. Jie išsirutuliojo iš šoki ų, kai vyrai ir moterys eil ėmis stov ėjo vieni prieš kitus.

Manoma, kad Europoje svarbiausi ą vaidmen į šokiams poromis suvaidino piet ų Vokietija. Bavarijoje šokamas liaudies šokis „Schuhplattler“ laikomas seniausiu poriniu šokiu.

Viduramžiais (XIIa.) šokiai buvo skirstomi į sakralinius (šventus) ir pasaulietinius (kasdieninius). Pastaruosius bažny čia smerk ė ir draud ė, ta čiau žmon ėms jie teik ė malonumo. Tai epochai b ūdinga bažny čios ir valstyb ės atsiskyrimas. Visuomen ė susiskirst ė į tris sluoksnius: valstie čius, aristokratij ą ir dvasininkij ą. Susidar ė didžiulis skirtumas tarp liaudies šoki ų ir aristokrat ų šoki ų. Greta primityvi ų liaudies ir valstie čių šoki ų Europoje plito l ėti, ram ūs aristokrat ų šokiai. Renesanso epochoje (XV a.) humanizmo laikotarpiu atsirado miestie čių luomas. J ų papro čiai ir kult ūra susipyn ė su aristokrat ų papro čiais. Liaudies šoki ų formos per ėjo į pramoginius šokius ir atvirkš čiai: miestie čiai imitavo aristokrat ų šokius. Tuometiniai pramoginiai šokiai buvo skirstomi į pirmuosius ir antruosius šokius. Pirmoji dalis buvo lėta, ceremoninga, o antroji – greita, liaudiška. Paprasta liaudis tuo metu šoko senoviškus ratelius, kurie buvo daug laisvesni.

Visuomenei vis labiau pasaulietišk ėjant, dažniau buvo rengiamos puotos ir šoki ų švent ės. Atsirado pirmieji šoki ų mokytojai, k ūrėsi šoki ų namai. XVI-XVII amžiuje, baroko ir rokoko epochose, dvarai pateko į visišk ą Liudviko XIV valdži ą. 1661 metais buvo įkurta pirmoji šoki ų akademija. Liudviko XIV šokis buvo "kurant ė". Tai liaudies šokis. Iš jo kilo dvaruose populiarus "menuetas". 233

Industrializacijos epochoje (nuo 1870 m.) atsirado daug nauj ų šoki ų form ų. Pagal kaimo žmoni ų papro čius, j ų šoki ų laikysena naujoji darbinink ų klas ė ir vidurinysis luomas suk ūrė naujus šokius, pavyzdžiui, „Apgavik ų šok į“ [vok.„Schieber“]. XIX amžius buvo porini ų šoki ų – valso ir polkos klest ėjimo metas.

Jau 1835 m. buvo žinoma legenda apie Bohemijos mergait ę, išradusi ą polk ą. Polka vadinosi š ėlimo šokiu.

Valsas, kaip ir mazurka, reinlandietis, kadrilis ir kiti kilo iš liaudies šoki ų. Jie buvo labai populiar ūs ir išst ūmė dvaro šokius. Su valsu paprasta liaudis įženg ė į puot ų sales.

Šokio istorija galimas dalykas yra ne k ą trumpesn ė už žmonijos istorij ą. Seniausias aprašantis šok į rankraštis yra Natya Shastra. Jo pagrindu sukurta šiuolaikin ė klasikinio ind ų šokio Bharathanatyam interpretacija. Europoje vienas iš pirm ųjų šok į (chorea) apraš ė Homeras savo "Iliadoje". Senov ės graikai šokimo men ą pavert ė sistema, išreiškian čia įvairias aistras. Graik ų filosofas Aristotelis šok į lygino su poezija ir tvirtino, kad šok ėjai įvairi ų k ūno judesi ų pagal atitinkam ą ritm ą d ėka gali perteikti manieras, aistras ir veiksmus.

Žmon ės šoko nuo neatmenam ų laik ų. Šokdavo iš li ūdesio ar iš džiaugsmo, pasakodami apie įvairiausius įvikius ar prašydami aukštesni ųjų j ėgų pagalbos. Ir žinoma, šokis visada buvo jausm ų išraiškos ir bendravimo forma. Nors šoki ų vadov ėliai atsirado tik XV a., nemažai viduramži ų šoki ų yra įamžinti paveiksluose, freskose, architekt ūroje, pamin ėti poemose ir romanuose. „Istoriniu šokiu“ yra vadinama maksimaliai tikslus senovini ų šoki ų atk ūrimas. Visame pasaulyje jau kelis dešimtme čius istorinis šokis vystosi kaip atskira mokslo ir choreografijos šaka.

***** 2.2. (3) Pamokos tema – Baleto menas ankš čiau ir dabar. Alternatyvios temos pamokai: ‹ Pranc ūzijos dvaras ir baletas. Dvaro strukt ūra baleto pastatymuose. Baroko baletas. Romantinis baletas. ‹ Pirmieji puantai. „Silfid ė“. ‹ Imperatoriškasis Rus ų baletas. M. Petipa. ‹ Lietuvos baletas šiandien ir ankš čiau (O. Kalpokien ė, J. Olekien ė, B. Kelbauskas, M. Juozapaityt ė, A. Ruzgait ė, L. Aškelavi čiūtė, E. Bukaitis, V. Brazdylis, L. Bartusevi čiūtė, J. Katakinas, P. Skirmantas, E. Špokait ė, M. Hamanaka, N. Juška ir kt.)

Pamokos tikslas: pristatyti klasikin į baleto men ą kaip pirm ąjį profesional ųjį, susistemint ą šokio žanr ą ir jo vystymosi raid ą iki ši ų dien ų, sankirtoje su modernizmu. Pamokos uždaviniai: 1) suteikti žini ų apie baleto žanro specifik ą, žymiausius šio žanro k ūrėjus ir atlik ėjus, pad ėti atpažinti jo specifinius bruožus, pateikti informacijos apie baleto ryš į su moderniuoju šokiu, bei suvokti žanro išskirtinum ą. 2) skatinti susidom ėjim ą šiuo žanru, kaip kult ūriniu šokio meno paveldu, kreipti klausytis klasikin ės muzikos ir j ą analizuojant ieškoti ryši ų tarp judesio ir muzikos, lavinti geb ėjim ą pamatyti, išgirsti, atpažinti ir gal ėti išsakyti savo nuomon ę. 3) mokyti(s) atrasti, ir priimti klasikin į šok į, kaip vien ą iš kult ūringo laisvalaikio praleidimo būdų. 234

Trukm ė: 45 min + 45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas. 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra. 3. Pokalbis, diskusija. Priemon ės: video projektorius. Vaizdin ė medžiaga: 1. Klasikinis šokis (ži ūrėti laisvai pasirenkant ištrauk ą iš CD klasikinis šokis) 2. Lietuvos teatro metraštis 2 CD, redaktorius A. Liuga.

Si ūlomi klausimai pamokai ir/ar užduotims: - Išsiaiškinti, aks yra b ūdinga baleto žanrui? - Kuo šis žanras išskirtinis? - Kaip vadinami moteris ir vyras šokantys balet ą? - Kokius žinote populiariausius baletus, j ų k ūrėjus bei atlik ėjus? - Kas dažniausiai sudaro klasikinio baleto fabul ą? - Kokiame amžiuje atsirado šis žanras? - Kas b ūdinga šio amžiaus muzikai, dailei, architekt ūrai ir kt.? - Kaip baletas sietinas su muzika? - Kokie yra žymiausi baleto muzikos k ūrėjai?

Užduotys steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebint CD su klasikinio šokio ištraukomis, įvardinti, kaip kito baleto atlikimo technika. Atsižvelgti į tai, kaip kito kostiumas, dekoracijos, vaidybin ės-pantomimin ės scenos. Prisiminti matytus dabartinius baleto spektaklius ir pam ėginti išvardinti skirtumus bei panašumus. Aptarti baleto specifin ę estetik ą.

Atmintin ė mokytojui:

Baletas ( pranc. ballet ) – sceninio meno r ūšis, kurios pagrindiniai elementai yra šokis , pantomima ir muzika , sujungti į vientis ą scenos veiksm ą. Šiuolaikiniame balete pla čiai naudojami ir gimnastikos bei akrobatikos elementai.

Paprastai baletas turi siužet ą, yra dramos spektaklis, kuriame žodžiai pakei čiami įvairiais judesiais, mimika ir šokiais. Šiomis priemon ėmis baleto aktoriai atvaizduoja gyvenimiškas situacijas, aistras, jausmus, pagal operos libret ą kuria vaizdus ir charakterius. Taip pat b ūna ir siužeto neturin čių balet ų.

235

Pagal ritmo taisykles šok ėjai kei čia savo viet ą, kaitalioja įvairias savo k ūno linij ų kombinacijas, t. y. atlieka pas arba priima pozas. Balete ši ų galim ų pas ir poz ų skai čius nors ir labai didelis, ta čiau yra ribotas tam tikrais estetikos, pusiausvyros ir tikslingumo nuostatais, susiformavusiais pranc ūzų klasicizmo laikais. Pranc ūziški šuoli ų ir žingsneli ų pavadinimai vartojami dar ir dabar. Ši ų nuostat ų prisilaikantis baletas vadinamas klasikiniu, o XX a. pradžioje atsirad ęs ši ų nuostat ų nesilaikantis baletas - laisvuoju arba plastiškuoju.

Balet ą atlieka baleto trup ė, sudaryta iš baleto aktori ų. Baleto pastatyme dalyvauja libreto sudarytojas, kuris duoda baleto veiksmui tem ą ir siužet ą; kompozitorius, suk ūręs muzik ą, suteikia bendr ą ton ą, nurodo šokio pob ūdį, stili ų, atvaizduoja bendr ą nuotaik ą; dailininkas užsiima dekoracijomis ir kostiumais; baletmeisteris kuria pa čias judesi ų formas. Baleto muzika paprastai turi aiški ą ritmik ą, patogi šokiui ir suprantama atvaizdavimui, judesiai estetiški ir ryšk ūs, ta čiau šiek tiek schematiški ir s ąlyginiai.

Baleto istorija

Baleto atsiradimas

Baleto pradmenis galima rasti senov ės Egipto šventuosiuose šokiuose. Indijoje, Siame ir kitur Azijoje iki ši ų dien ų išliko mistinio pob ūdžio šventieji šokiai. Senov ės Graikijoje (iš dalies ir Romoje) šokiai tur ėjo religin ės reikšm ės, jie buvo susij ę su įvairiomis kulto apeigomis ar lyd ėjo tragedij ų ir komedij ų vaidinimus, neb ūtinai b ūdami glaudžiai susij ę su bendru veiksmu. Rom ėnams buvo žinomi ir vynuogi ų surinkimo švent ės šokiai, skirti Bakcho garbei. Prie maldykl ų dažnai buvo ištisi šok ėjų b ūriai. Romos imperijai žlugus šokio menas apmir ė t ūkstan čiui met ų ir atgim ė XV a. pabaigoje - XVI a., jau nebe kaip mistinis veiksmas, o kaip vaidinimas.

Artimas dabartiniam supratimui baletas atsirado Italijoje Renesanso epochos metu (XVI a.) ir pradžioje buvo bendro veiksmo ir nuotaikos siejama šoki ų scena operoje . Pirmuoju pasaulietiškuoju baletu laikomas spektaklis pastatytas 1489 m. Milano kunigaikš čio ir Izabel ės Aragoniet ė vestuvi ų proga. Tai buvo dvaros iškilm ės su eisenomis, muzika, šokiais ir žaidimais. Nuo to laiko baletas pasidar ė dvaro gyvenimo elementu, lydin čiu iškilmes, turnyrus ir pan. Balete atsiranda alegorini ų ir mitologini ų motyv ų, šoki ų judesiai l ėti, smulk ūs ir ne įvair ūs.

Iš Italijos patek ęs į Pranc ūzij ą baletas tapo i kilmingu prabangiu reginiu. 1581 m. Kotrynos Medici kapelmeisteris Baltasarini pastat ė pirm ąjį balet ą Pranc ūzijoje "Circ ėja ir jos nimfos". Pirm ųjų balet ų muzikin į pagrind ą sudar ė liaudies ir dvaro šokiai. Baletas buvo grynai karaliaus dvaro pramoga, jame dalyvavo dvariškiai, netgi karaliai. Baleto šok ėjai buvo tik vyrai su įvairiomis kauk ėmis. Kostiumai buvo ištaigingi ir varžantys judesius, jokios technikos nebuvo.

XVII a. antroje pus ėje atsirado nauji teatro žanrai, pvz., komedija - baletas, opera - baletas, kuriuose svarbus vaidmuo skiriamas baleto muzikai ir bandoma ją dramatizuoti. Pranc ūzų balete susiformavo savos tradicijos ir tipiškos savyb ės: balet ą sudar ė šokiai, lydimi eil ėraš čių deklamavimo ir dainavimo; šokiai skirstomi į groteskinius pantomiminius įvairi ų personaž ų pasirodymus (tai atliko profesional ūs aktoriai) ir dekoratyvinius grynai choreografinius šokius, sudaromos sekant geotrinius piešinius (juos atliko dvariškiai).

Savarankiška sceninio meno šaka baletas tapo tik XVIII a. antroje pus ėje, po pranc ūzų baletmeisterio J. G. Noverre reform ų. Noverre (1727-1810) atskyr ė balet ą nuo operos, sujung ęs j į su antikine pantomima. Jo pastatytoje operoje "Med ėja ir Jasonas" artistas Vesteris pirm ą kart ą iš ėjo į scen ą be kauk ės. Noverre steng ėsi sujungti dail ę, muzik ą, choreografij ą, technikos ir šviesos efektus į vientis ą dramatišk ą spektakl į. Jo knyga "Laiškai apie šok į" svarbia laikoma iki šiol. Noverre įtakoje Paryžiuje sukurta pirmoji šoki ų akademija. Baleto centru tampa Paryžius, kiti kraštai tik j į seka.

Besirutuliojant ital ų ir pranc ūzų operai, baletas per ėjo į miesto operos teatro scen ą, bet čia tapo tik operos ir dramos papuošalu (Moljero komedijos). Kompozitorius ir dramaturgas Quilnault 1681 m. balete "Meil ės triumfas" įtrauk ė 4 moteris balerinas.

Tolimesn ė baleto raida

Tolimesn ė baleto raida ir suklest ėjimas vyko romantizmo epochoje. Romantiškasis XIX a. į pirm ąjį plan ą iškelia moter į, švelnum ą, svajon ę ir jausm ą. XVIII a. pabaigoje baleto kostiumas tapo žymiai lengvesniu ir laisvesniu, o tai prisid ėjo prie šokio technikos vystymosi. Atsirado triko, trumput ė tiulio suknel ė, atlaso batukai su kietais pirštagaliais. Herojiški ir alegoriški siužetai pakei čiami pasaka; atsiranda šokis "pointes" (piršt ų galais), kuris lyg pakelia šok ėją nuo viso žemiško. Šok į ant piršt ų gal ų kaip išraiškos priemon ę pirmoji panaudojo M. Taglioni. Šokis tapo gyvesnis, atsirado pol ėkiai, šuoliai ir lyriški šokiai, kuriais ypatingai išgars ėjo M. Taglioni (1804-1884) ir charakteringi šokiai, išgarsinti Fanny Elsler (1810-1884).

236

Kartu su baleto dramatizacija vyst ėsi ir baleto muzika. Romantizmas įsitvirtina Adolphe Charles Adam baletuose "Žizel" (1841) ir "Korsaras" (1856). Delibo baletai "Kopelija" (1870) ir "Silvija" (1876) laikomi pirmaisiais simfonizuotais baletais. Tuo pa čiu atsirado tendencija supaprastinti baleto muzik ą, kuri turinti b ūti melodinga, aiškios ritmikos, skirta tik šokio palaikymui.

XIX a. antrojoje pus ėje baleto centras persikelia į Italij ą, ta čiau itališkoji mokykla paplinta neilgam. Nauj ą impuls ą baletui suteik ė Rusijos baleto mokykla.

Literat ūra: 1. Anderson J., Ballet and Modern Dance: a Concise History. 2-as leidimas. Hightstown: Princeton Book Company, 1977. 2. Балет энциклопедия , Москва : 1981. 3. Блок L.D., Классический танец , Москва : 1987. 4. Grivickas V., Baleto menas, Vilnius: Atkula, 2001. 5. Grivickas V. , Šokio menas , Vilnius: 1965. 6. Susan Au., Baletas ir modernusis šokis, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000. 7. Šabasevi čius H., Lietuvos baletas šiandien, Vilnius : UAB spauda, 2000.

Mokytojo užrašai ......

***** 2.3. (4) Pamokos tema -- Buitiniai socialiai šokiai. (Linijiniai, lindy hopas, salsa, mamba, bo čata, marenga, argentinietiškas tango ir kt.)

Alternatyvios temos pamokai: ‹ Buitinio socialinio šokio vieta kasdieniame gyvenime. ‹ Šokis, kaip vienas iš laisvalaikio leidimo b ūdų. Pamokos tikslas: apžvelgti socialinio šokio raiškos aspektus. Pamokos uždaviniai: 1) suteikti žini ų apie socialini ų šoki ų r ūšis, raiškos b ūdus. 2) skatinti atpažinti ir priimti socialin į šok į, kaip vien ą iš menin ės raiškos galimybi ų. 3) mokyti(s) atrasti, ir priimti šok į, kaip vien ą iš socialin ės raiškos b ūdų.

237

Trukm ė: 45 min +45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas. 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra. 3. Pokalbis, diskusija. Vaizdin ė medžiaga: 1. Linijiniai, lindy hopas, salsa, mamba, bo čata, marenga, argentinietiškas tango ir kt. (ži ūrėti internete pgl. raktinius žodžius.)

Si ūlomi klausimai pamokai ir/ar užduotims: − Kokios žinote socialinius buitinius šokius? − Kaip manote kod ėl jie taip vadinami? − Kas j ūsų nuomone vienija visus šio r ūšies šokius? − Ar žinote kur savo mieste gal ėtum ėte lankyti užsi ėmimus vieno ar kito socialinio šokio? − Jei yra tek ę šokti, nupasakokite kuo savitas vienas ar kitas šokis? − Koks jums šokis gražiausias ir d ėl koki ų priežas čių? Užduotys steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebint internetines nuorodas su socialini ų šoki ų ištraukomis pam ėginti atskirti kuris šokis yra kuris. Įsiži ūrėti pagrindinius žingsnelius. Esant norui pam ėginti per pamok ą pajud ėti, išmokstant iš interneto vien ą ar kit ą šoki ų jungin į. Atlikus šia užduot į įvardinti savo emocijas užpl ūdusias atliekant žingsnelius. Pam ėginti apsibr ėžti, kod ėl tokie šokiai egzistuoja, kokia j ų prasm ė ir paklausa.

Atmintin ė mokytojui: Linijiniai šokiai

Šokiai linijose – viena seniausi ų pasilinksminimo form ų. Daugeliui linijiniai šokiai patraukl ūs d ėl vienos labai patrauklios priežasties – norint šokti čia neb ūtinas partneris, kur į rasti, žinia, kartais b ūna ne taip jau lengva. Šie šokiai iš ties išskirtiniai, nes šokama šok ėjams išsirikiavus linijomis.

Apie linijini ų šoki ų savitum ą byloja ir tai, kad j ų formavimuisi įtakos tur ėjo įvairiausi ų pasaulio taut ų – airi ų, škot ų, afroamerikie čių, ind ėnų, graik ų ir kt. – šoki ų žingsniai, o taip pat populiarusis valsas, polka, ča ča, čarstonas… Linedance šokami pagal penkių skirting ų ritm ų muzik ą: polk ą, vals ą, ča ča, sving ą, funky. Šokti gali kiekvienas, tiek jaunas, tiek senas – šie šokiai ypatingi dar ir tuo, kad sujungia skirtingas tautas. Šokti išties labai smagu, nes skamba populiariausi muzikos k ūriniai. Vargu ar gali b ūti geresn ė pramoga.

Šiek tiek istorijos

Kai kalbama apie istorij ą, įprasta manyti, kad tai nuobodu, bet šito tikrai negalima taikyti linijiniams šokiams. Įdomu, kad jie priklauso Country Westerndance šoki ų grupei, kilusiai iš nacionalini ų šoki ų ir pradėjusiai formuotis apie 1800-

238 uosius metus, nors duomen ų apie linijose šokamus šokius aptinkama dar Senov ės Graikijoje! Linijini ų šoki ų prot ėviais laikomi šokiai Contradance (“ contra”- priešais) bei Stroll ( pasivaikš čiojimas), nes ir čia žmon ės šokdavo linijomis, vienas priešais kit ą. Šoki ų linijose era prasid ėjo apie 1970- uosius, įsib ėgėjus disko šoki ų manijai.Beje užteko garsiam holivudo aktoriui Džonui Travolta sušokti kino filmuose “Grease” ir “Saturday night fever” , ir linijiniai šokiai pasaulyje ėmė žaibiškai populiar ėti. Naujieji šokiai plito tarsi lakus virusas, juos šoko visur: pramog ų klubuose, vakar ėliuose. Europ ą linijiniai šokiai pasiek ė apie 1980 m. Ši ų laik ų Linedance choreografijos t ėvu yra laikomas Džimas Feranzo, suk ūręs klasika tapusius šokius “Tuch Pusch” ir “Waltz Across Texas” . Beje, ar j ūs dar nešokate?..

Linedance apranga

Šokant šiuos šokius, ypa č vakar ėlio metu, galima rengtis kaubojiškais r ūbais, bet neb ūtina. Svarbu, kad apranga ir avalyn ė b ūtų patog ūs.

Kod ėl žmon ės m ėgsta šokti Linedance

1. Nereikalingas porininkas ar porinink ė. 2. Gera muzika, skambanti top ų virš ūnėse. 3. Įvairi ų šokio žanr ų judesiai. 4. Palaikoma puiki fizin ė forma, sudeginama nemažai kalorij ų. 5. Tinka visoms amžiaus grup ėms. 6. Įdomi laisvalaikio praleidimo forma. 7. Galimyb ė keliauti ir susitikti su kitais Linedance klubais.

Tai šokiai, kuriuos gali šokti visur ir visada! Šie šokiai – ne tik puiki laisvalaikio praleidimo forma. Sykiu tai – gyvenimo b ūdas. Besimokantieji linijini ų šoki ų praple čia savo draug ų gretas, nes labai greitai susiranda bendramin čių. Vakar ėli ų, pob ūvi ų metu rengiami Linedance maratonai, ilgiausios linijos rekordai, geriausios šoki ų grup ės ar stilingiausio šok ėjo rinkimai, kuriuose, kai jau šiek tiek pramoksite, bus smagu dalyvauti ir jums. Be to, yra organizuojamos ir pasaulin ės Lindance varžybos, į kurias išbandyti j ėgų atvažiuoja šok ėjai iš žymiausi ų linijini ų šoki ų mokykl ų.

Lindyhopas

Lindyhopas − afroamerikie čių šokis , pasirod ęs Niujorke XX amžiaus 3-čio dešimtme čio pabaigoje.

Lindyhopo atsiradimo istorijos biografai ieško metrik ų XIX a. pabaigoje. Viena iš versij ų – kad lindis kilo iš populiaraus juodaodži ų šokio pavadinimu keikvokas ( cake-walk ). Pirmoji užfiksuota lindyhopo versija yra 1927 met ų filme „After Seben“. 1928 m. dvi galingos organizacijos – Amerikos šoki ų d ėstytoj ų asociacija ir Šoki ų d ėstytoj ų verslo asociacija paskelb ė lindyhop ą „trumpalaikiu susižav ėjimu, kuris išsilaikys ne daugiau nei vien ą sezon ą“, o šio šokio fanus pavadino „ekonominio nestabilumo aukomis“. Bet mokytojai klydo, nes drauge su svingu t ūkstan čiams bedarbi ų lindyhopas keletui met ų tapo viena iš didžiausi ų paguod ų.

Lindyhopo pradininkas

Nė vienas iki tol buv ęs šokis nesuteik ė tiek laisv ės saviraiškai. Savoy stiliaus lindyhop ą 1935 metais išmoko šokti ir žvaigžd ė Dynas Kolinzas , tais pa čiais metais vos aštuoniolikos peln ęs žurnalo „New Yorker Magazine“ titul ą „Met ų šok ėjas“. Pa ėmęs F. Meningo stili ų, D. Kolinzas išvyst ė j į, padar ė labiau rafinuot ą ir technišk ą. Pavyzdžiui, „Whitey’s Lindy Hoppers“ greituose tempuose atlikdami aerials praleisdavo triple steps (trigubus žingsnelius), tuomet kai D. Kolinzas niekad „neaplengvindavo sau gyvenimo“. Dar daugiau – jis prieidavo visiškai beprotišk ų kombinacij ų, toki ų kaip kick-ballchange, triple step, triple step, kick-ball-change, triple step, triple step. 1936 metais D. Kolinzas persik ėlė į Vakar ų pakrant ę, kad padaryt ų karjer ą Holivude. Per pat į pirm ąjį konkurs ą į „Palomar Ballroom“ (kur 1935 met ų rugpj ūč io 21 d. B. Gudmeno orkestro koncertas nužym ėjo „oficiali ą“ svingo eros pradži ą) D. Kolinsas visus sužav ėjo ir netrukus atidar ė savo šoki ų mokykl ą. Pirmasis D. Kolinzo filmas „Let’s Make Music“ (1939) išgarsino jo stili ų per visas valstijas. Nemažai prie to prisid ėjo jo partner ė Džuel Makgoven (Jewel McGowen), kurios epiteto „geriausia vis ų laik ų šok ėja“ dar lig šiol niekas nepaverž ė. 1940 metais žurnalist ė Lori Heil (Laurie Haile) įvardino š į stili ų West Coast 239

Swing (Vakar ų pakrant ės svingas), nors iki tol j į buvo įprasta vadinti Slop. D. Kolinzas nusifilmavo arba suk ūrė choreografij ą gausybei film ų ir b ūtent jo stilius labiausiai paplito po 1940 met ų. Ypa č įdomi yra 1943 met ų juosta „Groovin’ Movie“, tapusi kultine visiems lindyhoperiams.

Lindyhopo išgars ėjimas

Sukre čian čio populiarumo nepaisant, lindyhopas net prieš pat II pasaulin į kar ą dar tebuvo pusiau oficialiu šokiu. J į mok ė šokti tik kai kurios nepriklausomos šoki ų studijos ir „gatv ės mokytojai“. Tuo laikme čiu dvi pagrindin ės šoki ų dėstytoj ų asociacijos (kurios vis dar tebelaik ė lind į „trumpalaikiu susižav ėjimu“) tur ėjo monopol į mokyti šokti – 98 % šoki ų sali ų šeiminink ų buvo vienos iš ši ų asociacij ų nariai, antraip jie papras čiausiai netekt ų licenzijos. Jeigu šeimininkas buvo asociacijos narys, tai jis gal ėjo d ėstyti tik asociacijos leidžiamus šokius. Lindyhopas nebuvo leistas. Ta čiau 1942 metais asociacijos paskai čiavo, kiek pinig ų jos kasmet praranda, ir išdava tapo dokumentas, kuriame parašyta: „Lindyhopas negali b ūti ilgiau ignoruojamas… Jo judesiai turi b ūti sutaurinti ir pritaikyti padorioms šoki ų sal ėms“. Ir tikrai – „sutaurino“, pašalin ę visus sud ėtingus judesius, atsisak ę skai čiavimo iš aštuoni ų ir pa ėmę kaip pagrind ą tustep ą. Tai padar ė šok į gerokai paprastesn į, išmokti j į pasidar ė lengviau. Ta čiau supaprastintas, lindyhopas daug k ą prarado.

East Coast Swing

Dabar toks šokis vadinamas East Coast Swing . Gana ilg ą laik ą b ūtent šis stilius buvo laikomas tikruoju lindyhopu, nes būtent j į d ėst ė daugumoje Amerikos šoki ų sali ų, b ūtent j į galima pamatyti daugumoje film ų, ir b ūtent š į stili ų atsivež ė į Europ ą amerikie čių kariškiai II pasaulinio karo metu. Anglijoje jam prigijo pavadinimas džaivas (Jive). Vienaip ar kitaip, bet 1977 metais pats D. Kolinzas pasak ė: „N ėra nei East Coast, nei West Coast – visa tai lindyhopas ir visad bus lindyhopu“.

Kai svingo era pasiek ė savo zenit ą (o po II pasaulinio karo ir saul ėlyd į), lindyhopas, džiterbagas ir bugivugis iš esm ės buvo to paties svingo šokio sinonimai. Arba jo variantai, pat kaip ir Balboa, Collegiate, Jive, New Yorker, Shag, Shim Sham Shimmy, East Coast Swing, Street Swing, Hand Dancing, Hollywood Style, West Coast Swing, Ceroc, Le Roc ir, galiausiai, Rock And Roll. Iš viso yra priskai čiuojama net iki 50-ties artim ų lindžio giminai čių. Lindyhopo saul ėlydis buvo susij ęs su bendra svingo muzikos ir bigbend ų krize. J ą suk ėlė daug kas, bet, svarbiausia – karas ir po jo atsirad ę nauji ekonominiai ir kult ūriniai reiškiniai. Šiaip ar taip, iškart po 1945 m. savo eil ės prie šlov ės pjedestalo jau lauk ė nauja džiazo kryptis – bibopas (bebop).

Svingas ir lindis pamažu trauk ėsi, didžioji dauguma orkestr ų ir šoki ų trupi ų iširo, šoki ų sales uždarin ėjo kasdien. Penkt ąjį dešimtmet į lindyhopas buvo atgaivintas kaip rokenrolas. Nemažai šoki ų studijų, nor ėdamos pritraukti publik ą, įved ė rokenrol ą į savo programas, nors iš ties ų d ėst ė tikr ų tikriausi ą West Coast Swing. Tas pats buvo ir su filmais, kuriuose po rokenrolo pavadinimu sl ėpėsi tas pats West Coast Swing. Šis bandymas sužlugo, 7-ojo dešimtme čio pradžioje per pasaul į nusiritus bitlomanijos ir tvisto bangai.

1985 metais Niujorke Irinas Stekensas (Erin Stekens) ir Styvas Mi čelas (Steve Mitchell) įkūrė "The New York Swing Dance Society". Jie paskatino F. Mening ą palikti darb ą pašte, kuriame jis plušo kelis pastaruosius dešimtme čius, ir prad ėti d ėstyti lindihop ą. – 1989 metais F. Meningas peln ė Brodv ėjaus apdovanojim ą „Tony Award“ už miuziklo „Black and Blue“ choreografij ą. – 1989 metais Los Andžele įvyko keistos ir niekam nežinomos grup ės „Royal Crown Revue“ koncertas. Ta čiau naujokai palaipsniui, miestas po miesto, išjudino vis ą šal į ir užkr ėtė j ą savo meile 1930-1940- ųjų met ų muzikai ir kult ūrai. Svingas prad ėjo atgimti. – 1993 metais tame pa čiame mieste pirm ąkart po daugelio met ų savo duris atv ėrė klubas „The Derby“, kuriame kasdien vyksta svingo vakar ėliai ir koncertai. – 1997 metais filmas „Swingers“ išk ėlė ši ą subkult ūrą ir padar ė neosving ą masiniu jud ėjimu. – 2000 metais Švedijos svingo draugijos nuo 1982-ųjų rengiamoje vasaros svingo šoki ų stovykloje miestelyje Herengas apsilank ė 1500 šok ėjų. –

Salsa

Salsa – muzika ir šokis , gim ęs Kuboje iš ispan ų, afrikie čių bei ind ėnų muzikos ir šokio mišinio. V ėliau salsa paplito Šiaur ės Amerikoje, kur per paskutin į penkiasdešimtmet į susiformavo net keli šio šokio stiliai: Los Andželo , Niujorko , puertorikietiškas , kubietiškas, kolumbietiškas ir kt. 240

Žodis salsa , išvertus iš ispan ų kalbos, reiškia „padažas“. Geras padažas pagardina bet kok į patiekal ą, o salsa ir yra tas ypatingas mišinys, kuriame susijungia kubietiškas temperamentas, ispaniškas karštis ir afrikietiškas laisv ės poj ūtis, užliejantis sava magija kiekvien ą, išdr įsus į išeiti į šoki ų aikštel ę. Salsa yra ypatingai energingas, smagus ir stilizuotas šokis, daugelis treneri ų pataria šokti sals ą vien d ėl to, jog šokio metu treniruojami kone visi k ūno raumenys.

Salsa yra per ėmusi kai kurias rumbos , mambo bei ča ča ča šoki ų savybes. Nors salsos muzika gali labai varijuoti, ta čiau šio šokio pagrindinis akcentas visuomet bus greitas ir smarkus judesys.

Paprastai šis šokis šokamas poromis. Sakoma, kad sals ą įmanoma šokti tik tuomet, kai yra visapusiškas pasitik ėjimas tarp partneri ų – moteris tuomet tampa ypa č plastiška, o vyras atskleidžia tikruosius savo sugeb ėjimus, kuriuos atspindi atliekami akrobatiniai šokio elementai. Taip pat efektingai atrodo ir šok ėjų atliekami numeriai po viena ar grup ėse, kai šokama ratu, kei čiantis partneriais.

Istorija

• 1932 m. Ignacio Piaeiro suk ūrė daina „Echale Salsita“ ( Prid ėk dar daugiau aštraus padažo ), kas ir laikoma salsos pradžia. • 1970 m. salsa išpopuliar ėjo Niujorke tarp muzikant ų, kurie sujung ė kubietiškus ritmus su džiazo elementais. Labiausiai žinomas čia buvo mambo „krikštat ėvis“ Tito Puente . • 1980'aisiais atsirado naujas stilius salsa romantica , kuris sals ą padar ė artim ą šiuolaikiniam pop stiliui. • Tikroji salsa 1990-aisais v ėl atgijo ir iš Kubos, Puerto Riko, Kolumbijos persik ėlė į JAV ir Europ ą. • Didžiose JAV ir Europos valstybi ų sostin ėse yra įsik ūrę daugyb ė salsos klub ų, kuriuose žmon ės šoka, bendrauja ar kitaip pramogauja.

Literat ūra: 1. Carter A., The Routledge Dance Studies Reader, London: Routledge, 1998. 2. Carter A., Rethinking Dance History, New York: Routledge, 2004. 3. Desmond Jane C., Meaning in Motion. 3-ias leidimas. Durham: Duke University Press, 2003. 4. Dills A., Cooper Albright A., Middletown, Moving History/Dancing Cultures: a dance History

Mokytojo užrašai ......

*****

241

2.4.-5. (5–6) Pamokos tema -- Pramoginiai/sportiniai (klasikiniai, lotyn ų Amerikos) ir Populiarusis gatv ės šokis (hip hopas, techtonikas, jump style , breikas, house dance ir kt.)

Papildomai si ūlomos temos pamokai:

‹ Pop šokio filosofijos prigimtis. ‹ Sportiniai šokiai TV projektuose. Pamokos tikslas: peržvelgti populiariojo šokio žanro stilius, juos atpažinti ir apibendrinti esminius skirtumus bei panašumus. Pamokos uždaviniai: 1) suteikti žini ų apie populiariojo šokio žanrus, r ūšis, raiškos b ūdus. 2) skatinti atpažinti ir priimti populiar ųjį šok į, kaip vien ą iš menin ės raiškos galimybi ų. 3) mokyti(s) atrasti, ir priimti šok į, kaip vien ą iš populiariosios veiklos b ūdų. Trukm ė: 45 min + 45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas. 2. Pokalbis, diskusija. Priemon ės: video projektorius. Vaizdin ė medžiaga: 1. Sportini ų šoki ų ištraukos (ži ūrėti CD sportiniai šokiai) 2. Populiariojo šokio ištraukos – šou, džiazas, hip-hop’as, gatv ės šokiai ir kt. (ži ūrėti internete pgl. raktinius žodžius) Si ūlomi klausimai pamokai ir/ar užduotims: − Kas yra sportini ų šoki ų gimtin ės?

− Kuo tarpusavyje panaš ūs Lotyn ų Amerikos šokiai? − Kas b ūdinga tik standartini ų šoki ų atlikimui?

− Kokios r ūbų mados vyrauja sportiniuose šokiuose? − Kuo sportini ų šoki ų šok ėjai skiriasi nuo kit ų žanr ų šok ėjų?

− Koks populiarusis šokis jums priimtiniausias? − Ką bendro turi visi populiarieji šokiai?

− Koki ą šiandien viet ą užima populiarieji arba sportiniai šokiai kasdieniame gyvenime? Užduotys steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebinti CD su sportini ų šoki ų ištraukomis pam ėginti palyginti matytus TV projektuose sportini ų šoki ų pasirodymus su profesional ų atliekamais šokiais. Įsivardinti kas ir kod ėl yra įdomiau, jausmingiau, estetiškiau ar originaliau. Atkreipti d ėmes į kaip skiriasi standartini ų ir lotyn ų

242

Amerikos šok ėjų apranga. Įvardinti esminius 10 šoki ų skirtumus.

II. Stebint internetines ištraukas su populiariuoju gatv ės šokiu, kiekvienam įsivardinti sau artimiausią šokio stili ų. Pam ėginti padiskutuoti kokia filosofija slypi kiekviename gatv ės šokyje. Kaip ji apsispindi šokio raiškoje? Atrasti nuomone pagrindžian čius teiginius.

Atmintin ė mokytojui:

Europin ės programos (klasikiniai/standartiniai) šokiai

Iš europinės programos šoki ų l ėtasis valsas yra pats gražiausias ir elegantiškiausias. Be to, jo istorija pati ilgiausia. Atsirad ęs dar XII – XIII amžiuje, jis vis ą laik ą buvo papildomas skirting ų Europos taut ų šoki ų (ir r ūmų, ir liaudies) judesiais. Valsas suklest ėjo XIX amžiuje, kai jis tapo vienu iš populiariausių šoki ų. M ūsų dienas pasiek ė keli ų form ų valsas: beveik kiekvienoje šalyje jis keit ėsi veikiant tradicijoms. Taigi atsirado Vienos, figūrinis valsas ir valsas – bostonas.

Tango – ne mažiau efektingas ir tikriausiai pats emocionaliausias iš vis ų europin ės programos šoki ų. Jo ritmas yra ryškus, o žingsneliai tiksl ūs. Gim ęs Piet ų Amerikoje, šis šokis Europ ą pasiek ė XX šimtmetyje ir buvo šiek tiek “nuglaistytas”, nes buvo laikomas nepadoriu. Galima pasakyti, kad tango iš kit ų europietišk ų šoki ų išsiskiria tuo, kad susideda ne iš plaukian čio judesio nuo kulno ant piršt ų (lyg tek ėjimas), o iš žingsni ų visa p ėda (tvirtas žingsnis). Jeigu jūs pasitikite savimi ir esate ryžtinga, šis šokis kaip tik jums.

Europin ę pramogini ų šoki ų program ą užbaigia du fokstrotai – l ėtas ir greitas (kvikstepas – angliškai “greiti žingsniai”). Abi šio šokio pakraipos susiformavo XX amžiuje ir tuoj pat peln ė didel į populiarum ą jaunimo tarpe. Šiuolaikinis l ėtas fokstrotas yra gana sud ėtingas šokis, nes j į sudaro greit ų ir l ėtų žingsneli ų, atliekam ų pagal rami ą muzik ą, virtin ė. Krypties ir judesi ų intensyvumo keitimas reikalauja išmanymo ir puikios koordinacijos, tod ėl fokstrot ą pradeda mokintis tik pažengusieji.

Greit ą fokstrot ą, atvirkš čiai, mokiniai gludina nuo pa čių pirm ųjų pamok ų. Tai labai gyvas, nuotaikingas šokis su šuoliuk ų, pašokim ų elementais. Ir jeigu pora “susišokusi”, ži ūrovams susidaro įsp ūdis, kad jie skrenda virš parketo.

Lotyn ų Amerikos šokiai

Lotyn ų Amerikos šokiai užburia savo emocionalumu ir trykštan čia energija. Greitas tempas, svaiginantys pasisukimai ir uždegan čios melodijos – d ėl vis ų ši ų priežas čių Lotyn ų Amerikos šokiai kur kas populiaresni nei valsas arba tango.

Samba – vienas iš žinomiausi ų Lotyn ų Amerikos šoki ų. Kil ęs iš Afrikos ir atkeliav ęs į Piet ų Amerik ą šis šokis nepaprastai išpopuliar ėjo Brazilijoje, kur visuotinis susižav ėjimas juo peraugo į karnaval ą. Samba teis ėtai vadinama labiausiai uždegan čiu Lotyn ų Amerikos šokiu. Jo pagrindas – spyruokliuojantis žingsnis su klub ų pasukimu. Ži ūrėdama į šok ėjus iš šono, j ūs negal ėsite nus ėdėti vietoje ir pati prad ėsite šokti.

Dar vienas ne mažiau ritmiškas šokis , ča ča ča, gim ė sujungus keli ų šoki ų judesius (daugiausiai mambos ir rumbos). Šis šokis yra gana jaunas, nes susiformavo tik XX amžiaus viduryje. Lengva ir ritmiška ča ča ča muzika sukuria ne įpareigojan čią aplink ą ir leidžia atsipalaiduoti, o išreikšti klub ų judesiai šiam šokiui suteikia ypatingo šarmo.

Iš vis ų Lotyn ų Amerikos programos šoki ų, kuriems b ūdingas greitas tempas, išsiskiria vienas – rumba.

Neperdedant galima pasakyti, jog tai pats gražiausias šokis, persunktas jausm ų ir net turintis kai kuri ų erotini ų element ų. Neži ūrint į tai, išmokti j į šokti yra pakankamai lengva (lyginant su kitais Lotyn ų Amerikos šokiais). Rumba – santykinai l ėtas šokis iš keleto pagrindini ų nesud ėting ų judesi ų. Bet šokti j į neutraliai, ne įdedant širdies, visiškai ne įmanoma. Šokdama rumb ą, kiekviena pora pasakoja savo meil ės istorij ą.

243

Atsirad ęs dar XIX amžiuje Amerikoje šis šokis jau tada pelnė populiarum ą. Bet buvo uždraustas, nes manyta, jog jis per daug nešvankus. Šiais laikas rumba stipriai standartizuota, bet tai netrukdo jai iškovoti vis didesn į ir didesn į populiarum ą tarp pramogini ų šoki ų m ėgėjų.

Lotyn ų Amerikos program ą užbaigia kibirkš čiuojantis, šuoliuojantis džaivas. Šis šokis, uždegantis ne mažiau nei samba ar ča ča ča, pagal temp ą ir judesius panašus į rokenrol ą, į Europ ą atkeliavo Antrojo pasaulinio karo metu ir buvo šiek tiek supaprastintas. Po tokio eksperimento atsirado keli šokiai, kurie buvo populiar ūs šoki ų aikštel ėse XX amžiaus viduryje (tame tarpe ir populiarusis rokenrolas).

Gatv ės šokiai (street dance)

Tai plataus žanro šokiai, kurie susideda iš : hip-hop , house , locking , poping , breakdance , funk ir kit ų gatv ės šoki ų stili ų. Street dance šokiai atsirado XX a. viduryje, Niujorke. Iš pradži ų tai buvo neturting ų juodaodži ų saviraiškos b ūdas, kuris ilgainiui tobul ėjo ir išplito į kitus socialinius sluoksnius. Terminas „gatv ės šokis“ apima daug stili ų, įskaitant šokius, kurie dažniausiai asocijuojasi su hiphopo kult ūra. Šitie stiliai labai išpopuliar ėjo iš dalies d ėl to, kad visame pasaulyje populiar ėjo hiphopo muzika.

Dėl to, kad gatv ės šokis yra labai platus žanras, mokytojai turi laisv ę interpretuoti ir labai dažnai laisvai maišo daug stili ų, kartais net sujungdami su visiškai kitomis šokio formomis, kaip, pavyzdžiui, jazz'o šokis. Toks mokymo b ūdas dažnai kritikuojamas, nes jis yra per griežtas ir per daug choreografinis. Mokytojai dažnai pamiršta apie svarbiausius šio šokio elementus, tokius, kaip improvizacija ir pa čio mokinio interpretacija. D ėl to pastaruoju metu dažnai atsisakoma vadinti tokias šoki ų studijas „hip-hop“, nes jose dažnai nenaudojami tradicinio hip-hop šokio principai ir aspektai, ypa č jei mokytojas sujungia skirtingus šokio stilius, kurie neturi nieko bendro su hip-hop šokiais.

HIP-HOP

Šis šoki ų stilius kil ęs iš Amerikos. Hip-Hop turi savo kult ūrą : muzik ą, graffiti, šokis, beatbox , apsirengimo stilius (plat ūs drabužiai). Dažniausiai šio šokio rungtyn ės vyksta ne pasirodymo, bet kovos b ūdu. Šok ėjai kovoja vienas prieš kit ą improvizuojant. Pagrindin ė taisykl ė - šok ėjas turi parodyti savo individualum ą per improvizacij ą.

Šiais laikais, šokis yra interpretuojamas gan pla čiai. Vieniems tai yra tiesiog hobis, kitiems-gyvenimo b ūdas. Šokant, išreiškiami jausmai, perteikiamos emocijos. Šok ėjo kiekvienas judesio formavimas yra „išraiškus,“ sudarantis jo skleidžian čią atmosfer ą. Jis gali b ūti kilnus, švelnus, aistringas, intensyvus, agresyvus, atstumiantis, gyvybingas. K ūno kalba, J ūs galite išreikšti tai, k ą jums sunku pasakyti žodžiais. Taip įgaunamas pasitik ėjimas savimi, kuris didina j ūsų asmenines galimybes. Suteikia daugiau b ūdų pažinti save ir pasaul į.

Hip-hop šokis, sudarytas iš dviej ų pagrindini ų dali ų ir daugyb ės atšak ų. Šios dalys, Senoji mokykla ( Old school ) ir Naujoji mokykla ( New school ). Treneriai, mokydami šio šokio, gali j į interpretuoti kaip tik nori, įterpdami ir kit ų stili ų judesi ų, bet išlaikant hip-hop normas. Norint gerai išmokti hip-hop‘a, pirmiausia reikia suprasti kas tai yra, tur ėti dideli nor ą pasiekti ger ų rezultat ų įdedant daug sunkaus darbo ir nebijoti improvizuoti, atskleisti sav ęs freestyl‘u .

House dance

House dance yra naujausias iš vis ų pasaulinio populiarumo susilaukusi ų gatv ės šoki ų stili ų. Jis pasižymi begaliniu laisvumu, teigiama energija, muzikos interpretacijos platumu ir jam įtak ą dariusi ų šoki ų gausa.

House Dance – House muzikos kult ūra užgim ė XX a. devintojo dešimtme čio viduryje Čikagoje ir Detroite, o šokiai – devintojo dešimtme čio pabaigoje Niujorko klubuose. Šok ėjai, ieškodami ramesn ės aplinkos nei Hip Hop‘o vakar ėliai, užsukdavo į brangesnius klubus, kuriuose grodavo House muzika ir kuri ų grindis nutryn ė įvairi ų šoki ų stili ų žingsneliais. House yra naujausias iš vis ų pasaulinio populiarumo susilaukusi ų gatv ės šoki ų stili ų. Tod ėl House pasižymi begaliniu laisvumu, teigiama energija, muzikos interpretacijos platumu ir jam įtak ą dariusi ų šoki ų gausa.

Sena mokykla (Old School)

Senosios mokyklos hip-hop šokiai - tai šokiai, kurie atsirado septyniasdešimtaisiais metais ir buvo šokami pagal funk ir old school hip-hop muzik ą. Vienas iš j ų yra breakdancing – žinomiausias iš vis ų hip-hop šoki ų, kuris ir tapo hiphopo kult ūros fundamentu. 1980-aisiais daug funk stili ų, kurie vyst ėsi atskirai nuo hip-hop, kaip popping ir locking , taip pat tapo asocijuojami su hiphopo kult ūra ir dažnai buvo šokami kartu su breakdance .

244

Nauja mokykla (New School)

1980–aisiais, kai hiphopo muzika išsipl ėtė ir prad ėjo vystytis atskirai nuo funk muzikos, tapo l ėtesn ė, sunkesn ė ir agresyvesn ė. Ši naujoviška hiphopo muzika ir buvo priežastis naujam hip-hop šokiui atsirasti, kuris iš dalies buvo įkv ėptas senos mokyklos stili ų, ta čiau šis šokis buvo fokusuotas į vertikal ų šokim ą, priešing ą breakdance šokiui, kuris buvo daugiau žinomas kaip šokis par terre ant grind ų.

Kai kurie naujojo hip-hop šokio stiliai yra Krumping, Harlem Shake, Chicken Noodle Soup, Jigging, Tone Wop, Freaking ir Hyphy.

Naujas hip-hop šokis, nors ir pasipild ė naujais stiliais, ta čiau išlaik ė pagrindines savo taisykles. Dažniausiai šio šokio rungtyn ės vyksta ne pasirodymo, bet kovos b ūdu. Šok ėjai kovoja vienas prieš kit ą visada improvizuodami. Pagrindin ė taisykl ė - šok ėjas turi parodyti savo individualum ą per improvizacij ą. Vienos iš didžiausi ų ir populiariausi ų pasaulyje rungtyni ų vyksta Paryžiuje. Šis renginys vadinasi Juste Debout, kas, ver čiant iš pranc ūzų kalbos, reiškia “tik ant koj ų”. Vyksta popping , locking , hip-hop, house šoki ų kovos du prieš du. Visai neseniai Lietuvoje prad ėjo rengti panašaus pob ūdžio turnyrus Urban Dance, ta čiau iki pasaulinio lygio dar labai toli.

Popping

Popping yra vienas iš pagrindini ų funk šoki ų stili ų. Technikos pagrindas yra staigus k ūno raumen ų įtempimas ir atpalaidavimas, nuo ko atsiranda tr ūktel ėjimas šok ėjo k ūne, kuris vadinasi pop arba hit. Toks judesys atliekamas muzikos ritm ą kombinuojant su įvairiais pantomimos judesiais.

Popping terminas dažnai naudojamas apib ūdinant ir kitus šoki ų stilius, kuriuose naudojama iliuzija, nes jungdami juos kartu galime padaryti įsp ūdingesn į pasirodym ą. Poppingo efektas padeda šok ėjui atrodyti nerealiai, žmogaus k ūnas juda nenat ūraliai, kas ir suteikia šitam šokiui įsp ūding ą vaizd ą. Taip pat popping , kaip ir daugelis kit ų hip-hop šoki ų, b ūna parodomas kovos metu, kai šok ėjai šoka vienas prieš kit ą, kad išsiaiškint ų, kas iš j ų geriausias. Tokiu b ūdu dažnai daromos gatv ės šoki ų rungtyn ės.

Šokis buvo išrastas 1970-aisiais metais Kalifornijoje grup ės Electric Boogaloos (anks čiau - Electric Boogaloo Lockers). JAV šis šokis išpopuliar ėjo televizijos laidos Soul Train d ėka, kurioje pasirodydavo grup ė Electric Boogaloos. Grup ės Electic Boogaloos ir popping šokio suk ūrėjas Boogaloo Sam suk ūrė popping šokio pagrindus.

Locking

Locking - tai funk šokis arba gatv ės šokis, kuris m ūsų laikais daugiau asocijuojasi su hiphopo kult ūra. Jo pagrindas yra greiti, aišk ūs, skirtingi rank ų judesiai, kombinuojami su daugiau atsipalaiduojan čiais klub ų ir koj ų judesiais. Judesiai dažniausiai yra didel ės amplitud ės ir dažnai labai ritmiškai glaudžiai derinami su muzika. Šiame šokyje dažnai naudojama daug vaidybos, atlik ėjas bendrauja su publika, veido mimika yra labai ryški, personažai dažniausiai b ūna komiški.

Locking paprastai šokamas pagal funk muzik ą, toki ą, kaip James Brown. Iki ši ų laik ų funk muzika yra m ėgstamiausia tarp lockingo šok ėjų. Pagal j ą vyksta ir šio šokio rungtyn ės. Šokio pavadinimas (Lock - užraktas) kilo nuo pagrindinio judesio lock ir visos technikos, kai atliekami greiti judesiai ir tam tikroje pozicijoje šok ėjas fiksuoja savo k ūną, o po trumpo sustojimo v ėl t ęsia šok į tame pa čiame greitame tempe. Šok ėjas improvizuoja, kartodamas pagrindinius judesius, tik skirtingose pozicijose, kombinuodamas juos su šuoliais ir dažnai su akrobatiniais elementais.

Šio šokio atlik ėjas vadinamas locker . Lockeriai dažnai naudoja charaktering ą drabuži ų stili ų, pavyzdžiui, spalvotus, dryžuotus, komiškus drabužius, petnešas, dideles kepures. Galima sakyti, kad locking įkūrėjas yra žmogus, vardu Don Cambell. 1960-ųjų met ų pabaigoje jis prad ėjo atlikin ėti skirtingus judesius, kuri ų pagrindas buvo lock technika, taip gim ė šokio pavadinimas Cambellocking , kur į v ėliau sutrumpino iki Locking . 1970-ųjų met ų pradžioje atsirado keletas grupi ų, kurios šoko šiuo stiliumi. Pati pirmoji ir populiariausia grup ė, kuri ą ir įkūrė Don Campbell, vadinasi The Lockers , jie taip pat įved ė savit ą apsirengimo stili ų.

Vėliau locking tapo augan čios hip-hop šoki ų kult ūros dalimi. Locking yra populiarus ir m ūsų dienomis, j į dažnai naudoja pasaulinio masto žvaigžd ės savo pasirodymuose bei vaizdo klipuose.

245

Show dance

Unikali judesio forma, kuri ą sudaro ne vien fizinis judesys. Per šok į judesys yra transformuojamas į tiksling ą judesio kalb ą, kuri apima emocin ę, pažintin ę ir fizin ę sritis. Šiuolaikiniam šokiui b ūdingas įvairiapusiškumas. Jo neriboja muzikos stiliai, n ėra specifini ų žingsneli ų. Jis apjungia pagrindin ės modernaus šokio technikos, taip pat post-modernaus šokio, baleto elementus, kuriomis vadovaujantis šokama. Šiuolaikinis šokis suteikia žmogui didel ę saviraiškos laisv ę, vyksta „k ūryba“ per judes į, šiame šokio stiliuje daugiau nei bet kuriame kitame – organiško k ūno jud ėjimo, improvizacijos.

Jazz funk

Tai - sceninis stilius, kur į iš ties ų yra labai smagu šokti, ta čiau reikalauja ir nemažai pastang ų bei energijos.

Džiazas tapo vienas iš populiariausi ų šoki ų stili ų pastaraisiais metais, daugiausia d ėl savo populiarumo televizijos laidose, filmuose, muzikos vaizdo klipuose ir reklaminiuose klipuose. Šokis yra įdomus, emocionalus, artistiškas bei energingas. Šis stilius reikalauja fizin ės ištverm ės, k ūno lankstumo, sud ėting ų judesi ų, ekspresijos bei šok ėjo individualumo ir originalumo. Prid ėjus žod į „Funk“ šis stilius tampa labai smagus ir žaismingas, j į yra labai smagu šokti.

Literat ūra: www.dance.lt ; ir kt. internetin ės nuorodos.

Mokytojo užrašai ......

*****

246

3. Etnokult ūrinis šokio meno aspektas (4 temos, 8 pamokos po 45 min)

1.1. (7) Pamokos tema – Šokis kaip ritualin ės apeigos. Alternatyvin ės temos pamokai: ‹ Ilgaamž ės japon ų tradicijos (Butoh, No ir Kabuki). ‹ Paš ėlę Afrikos ritmai. ‹ Ind ų folklorinis šokis. Pamokos tikslas: apžvelgti apeiginio šokio specifiškum ą. Pamokos uždaviniai: 1) suteikti žini ų apie apeiginius šokius. 2) geb ėti atpažinti ir analizuoti skirtin ų kult ūrų šokio meno esmines raiškos priemones. 3) priimti skirting ų kult ūrų šokio meno paveld ą. Trukm ė: 45 min + 45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas. 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra. 3. Pokalbis, diskusija. Priemon ės: video projektorius. Vaizdin ė medžiaga: 1. Ži ūrėti CD Taut ų šokiai bei internetines nuorodas.

Klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: − Ką žinote apie kit ų taut ų šokius?

− Gal yra tek ę matyti šokant gyvai tokius šokius? Kuo jie ypatingi? − Kaip manote kas daro pagrindin ę įtak ą vienokio ar kito šokio tradicijoms?

− Kaip vertinate kit ų šali ų tautinius šokius? − Su kuo juos gal ėtum ėte palyginti?

− Ar svarbu yra išmanyti savo šalies kult ūrin į paveld ą? − Kaip manote, ar tautiniai šokiai yra populiar ūs šiandien?

− Kaip šokis gali sietis su tos šalies religija? Užduotys vaizdin ės medžiagos steb ėjimui: I. Stebint CD su tautini ų šoki ų ištraukomis įvardinti esminius kiekvienos tautos šoki ų judesius. Nusakyti ritualini ų apeig ų specifiškum ą, tai tautai b ūding ą muzikos derm ę su judesiu, priežastis lemian čias vienok į ar kitok į jud ėjim ą.

247

Atmintin ė mokytojui Ind ų šokis yra kil ęs iš religinio ir gamtos išgyvenimo. Visi išgyvenimai ind ų mitologijoje pasireiškia mimika , gestais ir šokiu . Šventyklos buvo ir pirmosios šokio mokyklos, kur technika, judesio stilizacija ir choreografija buvo perduodama iš kartos į kart ą. Ind ų literat ūroje sakoma, kad šok ėjas gestais ir mimika gali iššaukti bendravim ą su Dievo apraiškomis ir žmon ėmis. Gamtos (augal ų, gyvuli ų, paukš čių, v ėjo ir vandens) išgyvenimai yra vaizduojami kitos stilistin ės šoki ų grup ės, vadinamos dainic natja – kasdieniški šokiai. Ind ų kalboje šokis vadinamas žodžiu natja , kuris drauge reiškia ir dram ą. Ind ų šokio stilius tai nat ūralus judesys, ieškant ne j ėgos, o lankstumo. Viršutin ės k ūno dalies judesiai – liemens, pe čių, kaklo, rank ų, ir ypatingai komplikuota plaštak ų simbolika – yra nepaprastai pabr ėžti. B ūdingi koj ų kilimai, kryžiavimai, spirališki judesiai ir šuoliai. Ind ų šokis reikalauja didel ės koordinacijos, nes koj ų ritmas dažniausiai nesimetriškas ir monotoniškas, turi atlaikyti liemens, rank ų ir galvos išpildomus visai atskirus ritmus. Nepaprastai svarbi yra veido išraiška. Ind ų šoki ų tradicijos siekia bent 2500 met ų. Kiekvienoje šventykloje ir dabar dar su fanatiška ištikimybe saugojama ir perduodama sen ųjų šoki ų choreografija ir technika.

Tamsos šokis – Buto h

Japon ų teatras , manoma, išsivyst ė iš pirmykš čių šoki ų ir Šinto dievybi ų garbinimo apeig ų. Jis paprastai skirstomas į tradicin į ir naujovišką. Pirmosios tradicinio teatro formos randamos Kanazavos miesto apylink ėse. Žinomiausios jo rūšys yra Bugaku , No , Kabuki , Kiogen , bei Bunraku , arba l ėli ų teatras. Naujoviško teatro garsiausi žanrai Simpa , Sinkokugeki , Singeki . Taip pat japonai per ėmė vakarietiško teatro tradicijas ir r ūšis: oper ą, balet ą.

Japoniškasis Buto (Butoh) šokis, šešiasdešimtaisiais kil ęs iš No teatro, iš Antrojo Pasaulinio karo, iš tabu, mirties, grotesko, pas ąmon ės, gali b ūti vadinamas tiek patirties, tiek tamsos šokiu. J į šoka vyras ir moteris, k ūnas ir dvasia, teatras ir realyb ė, muzika ir triukšmas, mirtis ir gyvenimas.

Butoh šokio pradininku laikomas Tatsumi Hijikata, taip pat svarbus kito japon ų avangardinio teatro k ūrėjas, vadinamas butoh šokio dievu Kazuo Ohno. Japonijoje pokario metais susiformav ęs kaip atsvara tradiciniams scenos menams, butoh ("tamsos šokis") iš pradži ų šokiravo ži ūrovus ir suk ėlė skandal ą. Tuo metu net draudžiamas rodyti viešai, dabar butoh turi daugyb ę sek ėjų visame Vakar ų pasaulyje.

Literat ūra: 1. Milvydien ė V. , Terpsichor ės keliai, Klaip ėda: 2003. 2. Grivickas V. , Šokio menas , Vilnius: 1965.

Mokytojo užrašai ...... ****** 248

3.2. ( 8) Pamokos tema – Sceninis-charakterinis šokis. (Gruzin ų, vengr ų, lenk ų, rus ų, ispan ų šokiai ir kt.) Alternatyvin ės temos pamokai: ‹ Uždraustas Airijos šokis („River dance“, „Lord of the dance“, Michael Flatley). ‹ Žanr ų integracija, gaunant nauj ą žanr ą. Šokis + kova = capoeira. (Kanada) ‹ Polka ir valsas Europoje. ‹ Angliškojo šokio gimimas (Valsas, Fostrotas ir kt.) Pamokos tikslas: pristatyti charakterinio šokio išskirtinum ą. Pamokos uždaviniai: 1) pristatyti sceninio-charakterinio šokio raiškos b ūdus. 2) geb ėti atpažinti ir analizuoti skirtin ų kult ūrų šokio meno esmines raiškos priemones. 3) priimti skirting ų kult ūrų šokio meno paveld ą. Trukm ė: 45 min + 45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas. 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra. 3. Pokalbis, diskusija. Priemon ės: video projektorius. Vaizdin ė medžiaga: 1. Ži ūrėti internete gruzin ų, vengr ų, lenk ų, rus ų, ispan ų sceninius-charakterinius šokius. 2. Ži ūrėti internete Michael Flatley River dance“, „Lord of the dance“ spektakli ų ištraukas. 3. Ži ūrėti internete capoeira šokio ištraukas.

Klausimai pamokos eigai ir/ar užduotims: − Ką žinote apie kit ų taut ų scenin į-charakterin į šok į?

− Ar jis skiriasi nuo tautinio folklorinio šokio? Jei skiriasi tai kuo? − Kaip šokis atspindi tautos charakter į?

− Ką tautinis r ūbas skelbia apie tos šalies gyventoj ų paži ūras, temperament ą?

Užduotys vaizdin ės medžiagos steb ėjimui: I. Stebint internetines nuorodas pam ėginti įvardinti kas bendro tarp a iriško, rusiško ir ispaniško šokio. Išsakyti kokias emocijas kelia steb ėjimas skirting ų taut ų šokius. Pam ėginti išsakyti įsp ūdį apie taut ą vien iš tautini ų šoki ų perži ūros ir palyginti ar yra išsakytose nuomon ėse tiesos apie vienos ar kitos šalies gyventojų charakter į, temperament ą ir kt.

249

Atmintin ė mokytojui:

Užkre čiantis airi ų "step'o" ritmas

Šokio spektakl į "Lord Of The Dance" pagal tradicin į airi ų "step" šok į suk ūrė airi ų kilm ės choreografas, garsus šok ėjas Maiklas Fletlis (Michael Flatley), pripažinim ą visame pasaulyje peln ęs po žymiojo "Riverdance" renginio s ėkm ės Europos ir JAV scenose.

Šokio spektakl į atlieka per 50 Airijos šok ėjų trup ė. Iš viso spektaklio k ūrybin ę grup ę sudaro per 100 žmoni ų. "Lord Of The Dance" spektaklis orientuotas į modern ų šok į vertinan čius ži ūrovus, kuriuos žavi spalvingos ir ritmingos masin ės scenos.

Televizijos tramplinas

Tradiciniai airi ų "step" šokiai iki 1994 m. buvo labiausiai žinomi pa čioje Airijoje. Šis šokis į pla čiąją pasaulio scen ą pateko po "Eurovizija`94" konkurso, kurio metu buvo pademonstruotas septyni ų minu čių trukm ės tradicinio airi ų šokio spektaklis.

Būtent šiam televizijos konkursui trump ą "step" program ą reng ė choreografas Maiklas Fletlis, šokio spektakl į t ąkart pavadin ęs "Riverdance".

Po to, kai Europos televizij ų ži ūrovai gerai įvertino airi ų šokius, choreografas pastat ė "Riverdance" šokio spektakl į didžiosioms pasaulio scenoms ir prad ėjo turus po Europos ir Amerikos miestus. Pasirodym ų metu jis pats atlikdavo pagrindinio šok ėjo vaidmen į.

Po kelet ą mėnesi ų trukusi ų "Riverdance" tur ų po pasaul į p. Fletlis nutar ė palikti "Riverdance" kolektyv ą. Sub ūręs nauj ą šok ėjų trup ę, jis suk ūrė visiškai kitok į "step" šokiu paremt ą pasirodym ą. Naujas šokio spektaklis buvo pavadintas "Lord Of The Dance", kurio premjera įvyko 1996 m.

Ponui Fletliui pasitraukus iš "Riverdance", šis spektaklis neišnyko ir iki šiol demonstruojamas įvairiuose pasaulio miestuose. Šiuo metu "Riverdance" gastroliuoja Kinijoje. Taip pat po pasaulio scenas keliauja ir "Lord Of The Dance" spektakl į atliekantys šok ėjai.

"Riverdance" ir "Lord Of The Dance" - visiškai skirtingi spektakliai, nepaisant to, kad abu kurti to paties choreografo. "Riverdance" - daugiau tarptautinio šokio k ūrinys, sukurtas remiantis Rusijos, Ispanijos, Airijos, kit ų šali ų folkloro elementais, šokio spektaklyje airi ų "step" šok į papildo baletas, j į kei čia flamenko.

"Lord Of The Dance" sukurtas pagal Airijos istorinius motyvus, susikoncentruota į choreografij ą ir scenografij ą, Airijos folklor ą, istorinius aspektus.

Nuo 1996 m. "Lord Of The Dance" pamat ė per 50 mln. žmoni ų visame pasaulyje. Premjeros metais per Kal ėdas "Lord Of The Dance" vaizdo juosta buvo populiariausia Didžiojoje Britanijoje.

Pelningas šou

Ponas Fletlis, perkop ęs 40 met ų, nutar ė pasitraukti iš "step" šokio scenos. Dabar prad ėtus darbus t ęsia jo mokiniai, specialiai atrinkti šiam pasirodymui.

"Riverdance" ir "Lord Of The Dance" pasaulyje išgarsinus airi ų "step" šok į, susib ūrė įvairiausi ų šok ėjų trupi ų, kurios prad ėjo rengti koncertus visame pasaulyje.

Šiuo metu pasaulyje turus organizuoja apie 10 airi ų šokio trupi ų.

250

Capoeira ( Kapueira ) – kovos menas , išvystytas apytikriai XVI a. pradžioje Brazilijos afrikie čių verg ų. Tai kovos menas, pasižymintis ryškiais akrobatiniais elementais, šuoliais į aukšt į, sm ūgiais kojomis esant ore, taip pat gausybe šokio, klastos ir net vaidybos element ų. Čia persipina kova, šokis ir žaidimas. Capoeiros stili ų yra gana daug ir kiekvienam iš j ų b ūdingi skirtingi bruožai. Priklausomai nuo stiliaus, kovoje gali labiau dominuoti greitis, akrobatika, plastika, vikrumas ar klasta.

Capoeiros kova dažnai vadinama žaidimu (portugališkai - jogo (tariama - žiogu )), kadangi, siekiant nugal ėti priešinink ą, naudojama ne tik fizin ė j ėga, sm ūgin ė technika ar judesi ų vikrumas, bet ir loginis m ąstymas, įžvalgumas, intuicija, apgaul ė, gudravimas, aktoriniai sugeb ėjimai.

Capoeira išsiskiria iš kit ų kovos men ų ne tik tuo, kad yra bene labiausiai išlaikiusi savo autentišk ą form ą ir mažiausiai asimiliavusi su kitokiomis kovos r ūšimis, bet ir tuo, kad yra visiškai neatsiejama nuo muzikos. Muzika diktuoja kovos temp ą, ritmik ą, stilistik ą, įkv ėpia, suteikia kovotojams stipryb ės, energijos. Tam tikros dainos netgi diktuoja žaidimo taisykles, kvie čia į kov ą konkre čius asmenis. Capoeiros muzika ir žaidimas rodoje ( roda - ratas , sudarytas iš plojan čių, grojan čių bei dainuojan čių kapuerist ų (origin. k. - capoeiristas ), kuriame vyksta žaidimas - savotiškas capoeiros kov ų laukas) - simbiotiškai susij ę dalykai. Rodoje nežaidžiama (nekovojama) be muzikos.

Capoeiros sm ūgin ės technikos pagrindas - spyriai, sm ūgiai kojomis, ta čiau taip pat galimi ir sm ūgiai rankomis, ir tam tikri imtyni ų elementai. Vis ų sm ūgi ų, spyri ų ir kit ų judesi ų pagrindas - ginga (tariama - džinga ). Tai tam tikra jud ėjimo sistema, kiek primenanti šokio žingsn į. Ji naudojama taip, kaip kituose kovos menuose - kovin ė stov ėsena, ta čiau, kadangi ginga n ėra statiška poza, o priešingai - pastovus ritmingas jud ėjimas, kovotojas tokiu b ūdu ne tik pasirengia puolimui ir saugosi nuo sm ūgi ų bei stengiasi nuslopinti priešininko budrum ą, bet ir įgyja tam tikros papildomos inercijos, reikalingos sm ūgiams bei akrobatiniams elementams atlikti.

Žodis Capoeira gali reikšti miško ar džiungli ų plot ą, kuris buvo išdegintas ar iškirstas, arba tai gali b ūti žodžio kipura , reiškian čio „skrajoti“, „šokin ėti iš vietos į viet ą“, „kautis“, ir pan., vedinys. Skirtinguose šaltiniuose galima rasti daugiau įvairi ų versij ų ir teorij ų apie žodžio Capoeira kilm ę bei priežastis, d ėl kuri ų b ūtent taip buvo pavadintas šis unikalus kovos menas.

Capoeiros istorija

Šis kovos menas atsirado Afrikoje ir buvo atvežtas į Brazilij ą. Tai yra šios šalies kult ūros ir istorijos elementas. Nuo XVI amžiaus pradžios iki XIX a. pabaigos portugal ų prekiautojai vergais puldin ėdavo kaimelius Vakar ų Afrikos pakrant ėse, tam, kad grobt ų žmones prekybai vergais. Verg ų poreikis darbui plantacijose Naujojo Pasaulio kolonijose per š į period ą augo pastoviai. Apytikriai trys milijonai verg ų buvo priversti išmokti išgyventi šiame Naujajame Pasaulyje.

Negal ėdami apsiginti nuo nauj ųjų šeiminink ų ginkl ų ir negal ėdami susivienyti d ėl skirting ų kult ūrų, vergai negal ėjo kovoti prieš nelaisv ę, ta čiau po darbo dienos jie rinkdavosi prie ugnies šokti ir dainuoti . Vyrai šoko ritualinius šokius, kurie greitai peraugo į kovinius. Maskuodami savo treniruotes kaip ritualinius afrikie čių kult ūros šokius, dalyviai per suktus spyrius ir sm ūgius galva, nepriliesdavo savo oponent ų, o pastarieji kontrasm ūgiavo akrobatiškais atsitraukimais, kurie staiga virsdavo iš gynybos į atak ą. Steb ėtojai dainavo, plojo rankomis, grojo būgnais pagal berimbau ritm ą. Dain ų tekstai buvo apie laimingesn į gyvenim ą ir laisv ę. Vergai treniravosi su viltimi, kad capoeira bus tarsi j ų kelias į nepriklausom ą gyvenim ą.

Maišto nuotaikos tarp verg ų vis stipr ėjo ir pagaliau 1888 m. buvo panaikinta vergija. Pri ėmus pirm ąją Brazilijos konstitucij ą kapoeira buvo uždrausta, kadangi Rio de Žaneiro gauj ų nariai ėmė naudotis šiuo kovos menu, apipl ėšin ėdami turtuolius ir išdalindami peln ą vargšams. Kapueira trauk ėsi į pogrind į ir tik prieš 50 met ų ji v ėl tapo teis ėta. Mokytojo Bimbos ( Mestre Bimba - Capoeira regional stiliaus k ūrėjas) d ėka šis menas 1930 m. buvo viešai pripažintas kaip teis ėta sporto šaka bei itin svarbi Brazilijos kult ūros dalis.

251

Capoeiros populiarumas Brazilijoje vis augo, ir dabar ji yra atvirai praktikuojama gatv ėse, bei įtraukta į mokyklos programas, kaip antra sporto šaka po futbolo .[reikalingas šaltinis]

1970 m. pirm ą kart ą šis menas buvo parodytas JAV , o dabar jau praktikuojamas visoje šalyje.

Šiuo metu (2007) visoje Europoje šis egzotiškas ir energingas pasirodymas, simbolizuojantis laisv ę, yra labai populiarus, o Vokietijoje , Ispanijoje , Lenkijoje ir kitur yra steigiamos capoeiros mokyklos.

Capoeiros muzika

Kadangi capoeiros kovos menas kildinamas iš afrikietišk ų ritualini ų šoki ų, taip pat, kaip ir šokiai, capoeira negali egzistuoti be muzikos. Muzika yra žaidimo ritmo pagrindas.

Rodoje tradiciniais instrumentais grojan čių muzikant ų grup ė vadinama bateria . Tradiciniai baterijos instrumentai:

• Paprastai trys skirtingi berimbau , kurie pradeda ir „valdo“ baterij ą ir vis ą rod ą. Šio instrumento grojamas ritmas suskamba pirmas. Jis lemia žaidimo stili ų, prie jo derinami kiti instrumentai. • Dažniausiai vienas atabaque (tariama - atabaki ) - didelis jau čio oda trauktas b ūgnas, forma primenantis kongo būgn ą. • Vienas arba keli pandeiro - mažas tamborinas. • Reco-Reco - mušamasis instrumentais - medinis barškalas. • Agogo - skambus, aukšto dažnio gars ą skleidžiantis, plieninis muzikos instrumentas, savo išvaizda primenantis du miniati ūrinius gramofonus, sulietus į vien ą. Grojama nedidele medine lazdele.

Gali b ūti naudojama ir daugiau instrument ų (ypa č mušam ųjų). Ta čiau, neturint galimyb ės groti visais išvardintais instrumentais, bateria gali b ūti sudaryta ir vos iš keli ų pagrindini ų instrument ų.

Literat ūra: 1. Milvydien ė V. , Terpsichor ės keliai, Klaip ėda: 2003. 2. Grivickas V. , Šokio menas , Vilnius: 1965.

Mokytojo užrašai ......

*****

252

3.3. - 4 . (9–10) Pamokos tema – Folklorinis ir sceninis lietuvi ų liaudies šokis. Šia tema galima pravesti 2 atskiras pamokas. Vienoje akcentuojant lietuvi ų liaudies folklorin į šok į, o kitoje lietuvi ų liaudies scenin į šok į, dain ų šventes. Potem ės (diskusiniai objektai): ‹ Etninis folkas. ‹ Pagoniški šokiai. Balt ų gentys. Apeiginiai šokiai. ‹ Lietuvi ų liaudies sceninis šokis (J. Lingio ir kt. autoriniai šokiai). ‹ Dain ų švent ės (paveldas). Pamokos tikslas: apžvelgti tautinis ir etninis lietuvi ų liaudies šok į. Pamokos uždaviniai: 1) pristatyti specifin į lietuvi ų liaudies tautinis ir etninis šok į. 2) geb ėti atpažinti ir analizuoti savo šalies šokio meno esmines raiškos priemones. 3) priimti savo šalies šokio meno paveld ą. Trukm ė: 45 min + 45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas. 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra. 3. Pokalbis, diskusija. Priemon ės: video projektorius. Vaizdin ė medžiaga: 1. Ži ūrėti CD taut ų šokiai. 2. Ži ūrėti „Lietuvos t ūkstantme čio dain ų švent ė. Amži ų sutartin ės. 2009m.“ Klausimai pamokos eigai ir /ar užduotims: − Išvardinkite kelis lietuvi ų liaudies folklorinius šokius? − Ar žinote kokiomis progomis kokie šokiai buvo šokami?

− Ką prisimenate apie lietuvi ų tautinius drabužius? − Kaip manote ar šokti tautinius šokius yra madinga?

− Kokias žinote dainas, pagal kurias šokami lietuvi ų folkloriniai šokiai? Gal gal ėtum ėte sudainuoti?

− Ką žinote apie lietuvi ų liaudies scenin į šok į? − Kuo jis skiriasi nuo folklorinio?

− Gal žinote kas yra žymiausi lietuvi ų liausies sceninio šokio k ūrėjai? Užduotys vaizdin ės medžiagos steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebint CD su tautiniais šokiais išskirti lietuvi ų liaudies folklorinio ir sceninio šokio ypatumus, pabr ėžti jo išskirtinum ą iš kit ų taut ų šoki ų, atrasti vyraujan čius bruožus visuose lietuvi ų liaudies šokiuose ir kt. 253

Atmintin ė mokytojui: Tradiciniai lietuvi ų šokiai ir etno kult ūra Šiuolaikin ėje Lietuvoje išryšk ėja atskiros grup ės, kuri ų s ąsaja su tradiciniu šokiu yra skirtinga. Pagal įžymaus pasaulio šoki ų tyrin ėtojo Curt’o Sachs’o šokiai skirstomi į intravertinius (siaur ų judesi ų) ir ekstravertinius (pla čių judesi ų). Intravertiniai šokiai b ūdingi matriarchatin ėms kult ūroms, kuriose vyrauja žem ės ir m ėnulio religijos, garbinamos deiv ės, žmon ės užsiima žemdirbyste. Tokiose kult ūrose pagrindin ės šoki ų atlik ėjos yra moterys, j ų judesiai siauri ir ram ūs, n ėra šuoli ų. Vyrauja grupiniai šokiai, turintys choreografinius piešinius (rat ą, re čiau eiles). Tokio tipo šokiams pritariama dainomis. Ekstravertiniai šokiai paplit ę patriarchatin ėse kult ūrose, kuriose vyrauja dangaus religijos, vyriški dievai, b ūdingas klajokliškas gyvenimas, užsiimama medžiokle ar gyvulininkyste. Šio tipo šokius daugiausia šoka vyrai, j ų plastikai būdingi plat ūs, aukšti, veržl ūs ir spontaniški judesiai, daug šuoli ų į aukšt į ir į tol į. Ši klasifikacija apib ūdina ne tik pagrindinius tam tikroje kult ūroje vyraujan čios choreografijos bruožus, bet ir atspindi t ą kult ūrą suformavusios visuomen ės ypatybes, susijusias su pasaul ėži ūra, psichologija, dominuojan čiu moterišku ar vyrišku pradu. Lietuvišk ų šoki ų, kaip ir dain ų, k ūryboje dominuoja moteriškasis pradas, vien vyr ų šoki ų užrašyta tik keli, ir tie užrašymai kelia abejoni ų d ėl autentiškumo, daugumos šoki ų choreografija yra sant ūri, pasižymi paprastumu, joje n ėra didesni ų šuoli ų, sud ėting ų žingsni ų, kojos kilnojamos neaukštai. Intravertiškumas ypa č atsispindi archajiškose, daugiausia vien moter ų šokamose, sutartin ėse, rateliuose ir šokamuosiuose žaidimuose. Tam tikra lietuvi ų liaudies šoki ų stilizacija prasid ėjo dar prieš šimtmet į, kai stilizuotose šoki ų kompozicijose prad ėti naudoti įvair ūs šuoliai į aukšt į ir tol į, poriniuose šokiuose įsitvirtino veržli „šuoliuojanti“ polka, visiškai neprimenanti žemais ir siaurais žingsneliais šokamos tradicin ės polkut ės, žemai čių vadinamos „tryptinuke“. Stilizuot ų lietuvi ų liaudies šoki ų atlikimo maniera gerokai nutolo nuo tradicin ės. Įprastin ę sant ūri ą šok ėjų laikysen ą pakeit ė ypating ą lankstum ą demonstruojan čios fig ūros. Imta pernelyg akcentuoti laisv ų rank ų plastika, nors kaime, kur puosel ėjama autentiška maniera, laisvoms rankoms neteikdavo jokios reikšm ės ir kaimo žmoni ų šokiai tokiu „lankstumu“ neišsiskiria.

„Balines“ pozas prad ėta perimti iš miesto ir jas taikyti tradiciniams kaimo šokiams. Inteligentija, aktyviai įsijungdama į tautinio atgimimo jud ėjim ą, ėmėsi vadovauti „lietuvišk ų vakar ų“ ar „klojimo vakar ų“ program ų rengimui. Kil ę iš bajorijos ir išaukl ėti „balini ų“ šoki ų estetikos, to meto inteligentai nesuvok ė autentiško liaudies šokio grožio ir siek ė j į priartinti prie salonuose įprastos šokio manieros, įvesdami jai b ūdingas min ėtas pozas, šokio elementus. Buvo siekiama suvienodinti šok ėjų judesius, žingsnius, j ų skai čių ir pob ūdį, tod ėl nebeliko kiekvieno šok ėjo individualumo ir improvizacijos. Žymiai didesni pakitimai atsirado pastar ųjų keli ų dešimtme čių „tautini ų“ stilizuot ų šoki ų k ūryboje, kuri visiškai prasilenkia su savitomis lietuvi ų choreografinio folkloro ypatyb ėmis. Dauguma stilizuot ų kompozicij ų k ūrėjų nesigilino į autentiško šokio stilistik ą. Tod ėl nekeista, kad lietuviškuose „tautiniuose“ šokiuose atsirado moldavišk ų šoki ų susikabinimo b ūdų, kaukazietišk ų vyr ų šuoli ų ir sukini ų, pranc ūziško kankano element ų. Nepaisant to, b ūtent stilizuot ų liaudies šoki ų k ūryba jau daugel į met ų reprezentuoja lietuvi ų kult ūrą, yra propaguojama jaunimo tautini ų šoki ų kolektyvuose ir choreografijos mokyklose.

Daugelis b ūtent toki ą choreografij ą įsivaizduoja esant lietuvišk ą, nes autentiško liaudies šokio neturi galimyb ės pamatyti nei per televizij ą, nei gyvai, išskyrus per gana retai pasitaikan čius ir negausiai lankomus folkloro renginius. Stilizuot ų šoki ų atlik ėjams ir k ūrėjams autentiškos šokio formos atrodo neestetiškos ir primityvios. B ūdinga laisva improvizacija ir įvairi ų variant ų atlikimas vienu metu suvokiami kaip klaidos, netvarka ir šok ėjų nesusiderinimas. Folkloristams, priešingai, ki čą primena kordebaletinis šokio atlikimas, svetima baletine estetika pagr įsta laikysena, žingsneliai ištempiant p ėdos kelt į. Patekusiems į folklorin ę vakaron ę ar tradicini ų šoki ų klub ą, didžiul ė autentišk ų liaudies šoki ų įvairov ė, nat ūralus j ų žavesys ir gracija tampa savotišku atradimu.

Viena iš svarbiausi ų tradicinio šoki ų funkcij ų visuomen ėje – aukl ėjamoji arba edukacin ė. Ši funkcija yra itin archajiškos kilm ės. Susiformavo iniciacin ės paskirties, t.y. per ėjimo iš vaik ų į suaugusi ųjų pasaul į, ritualuose – juose šokis tapo sukauptos patirties perdavimo jaunesniajai kartai priemone. Be to, pad ėjo lavinti pasirengimo pavojingoms situacijoms įgūdžius ir netgi perteikti tam tikras mokslo žinias. Apie žaidim ų naudojim ą edukacijai randame žini ų ir Lietuvos istorijoje. XV a. sukurtoje poemoje apie Vytauto Didžiojo laikus pamin ėta, kad jaunuoliai buvo lavinami ir ruošiami karui koviniais liaudies žaidimais. Savotiškus tokio reiškinio atgarsius randame XX a. tarpukario Lietuvoje – kuriant tautin ę mokykl ą, liaudies šokiai ir žaidimai buvo įtraukti į fizinio lavinimo pamokas.

254

Taigi tradiciniuose šokiuose, ypa č poriniuose, galima pasteb ėti ir erotin ę šokio funkcij ą. Kaimo bendruomen ėse šoki ų vakarai visuotinai buvo pripaž įstami kaip savotiška piršlyb ų institucija. Šokis leisdavo vaikinams ir merginoms, šokant poroje, artimiau pabendrauti, o kylantys įvairūs poj ūč iai pad ėdavo pajausti sau tinkam ą partner į. Kaip pasakoja kaimo žmon ės, seniau neretai žmona ar vyras b ūdavo pasirenkami d ėl to, kad patikdavo kartu šokti. Lietuvi ų choreografijos šaltiniuose iki pat XIX a. dažniausiai minimi tik apeiginiai šokiai. Ypa č galime pasigirti išlikusiais gana gausiais duomenimis apie kalendorini ų apeig ų ir vestuvinius šokius. Iki pat XIX a. pabaigos valstie čių sluoksnyje išliko beveik visa per ėjimo apeig ų (gimtuvi ų, vestuvi ų ir laidotuvi ų) choreografijos sistema, ta čiau vėliau lietuvi ų apeigin ė choreografija patyr ė gana staig ų nuosmuk į: paskutinieji apeigini ų šoki ų gyvavimo paliudijimai – iki Pirmojo pasaulinio karo. Ilgiausiai išliko vestuvin ė choreografija, kai kurie jos motyvai gyvuoja net šiuolaikin ėse vestuv ėse. Pastaruoju metu Lietuvoje kai kuriuose visuomen ės sluoksniuose galima pasteb ėti savotišk ą apeigin ės choreografijos atgimim ą. Kelis dešimtme čius kartu su folklorinio jud ėjimo pradžia ėmė formuotis unikalus reiškinys – folkloro puosel ėtojai, kurie, šv ęsdami vestuves, kalendorin ės ar kitas šventes, bando rekonstruoti senuosius šokius.

Pgl. Dalia Urbonavi čien ė

Literat ūra: 1. Milvydien ė V. , Terpsichor ės keliai, Klaip ėda: 2003. 2. Grivickas V. , Šokio menas , Vilnius: 1965. 3. Lingys J., Gudavi čius J., Čapait ė J., Gražulien ė A ., Lietuvi ų sceninio šokio pagrindai, Klaip ėda: 1994. 4. Poškaitis K., Lietuvi ų šokio kelias į scen ą , Vilnius: 1985. 5. Urbanavi čien ė D. , Lietuvi ų apeigin ė etnochoreografija , Vilnius: 2000. 6. Vasiljeva-Raždestvenskaja M. Istorinis-buitinis šokis, Maskva:1987. 7. Volfas P., Šokiai: Žingsnis po žingsnio ir J ūs tapsite puikiu šok ėju , Kaunas: 1998.

Mokytojo užrašai ......

*****

255

4. Menininko vaidmens raida (5 temos, 10 pamokos po 45 min)

4.1.(11) Pamokos tema –Vardai pakeit ę istorij ą. Modernus šokis. (Jose Limon, Merce Cunningham, Steve Paxton.) Alternatyvios temos pamokai: ‹ 60-70 met ų hipi ų jud ėjimo filosofijos apraiškos šokyje (Judson Church, Yvonne Rainer) ‹ Naujovi ų paieškos. (Rudolph von Laban, Ruth St. Denis). ‹ XX–XXI a. šokio stili ų įvairov ė Lietuvoje. Šiuolaikinis šokis Lietuvoje (D. Nasvytyt ė, K. Daujotait ė, „Sonata“, šokio teatras „Aura“, B. Letukait ė, V. Jankauskas, A. Naginevi čiūtė, L. Juodkait ė, A. Šeiko, G. Ivanauskas ir kt.). Pamokos tikslas: Apibr ėžti esminius modernaus šokio bruožus ir ypatybes. Pamokos uždaviniai: 1) suteikti žini ų apie modernaus šokio istorij ą, jo vystym ąsi ir išskirti pagrindinius atpažinimo bruožus. 2) skatinti modernaus šokio atpažinim ą ir interpretavim ą, stebint k ūrini ų ištraukas. 3) mokyti atrasti, suvokti modernaus šokio pagalb ą kasdieniniame gyvenime.

Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra 3. Pokalbis, diskusija Vaizdin ė medžiaga: ‹ Jose Limon, Merce Cuningham, Steve Paxton ir kt. ( Ži ūrėti CD šiuolaikinis šokis.) ‹ LT temai specialios vaizdin ės medžiagos CD parengta n ėra. Ta čiau ji nesunkiai pasiekiama jau parengtuose kituose vaizdiniuose leidiniuose. Kaip antai -- Lietuvos teatro metraštis 2 CD, redaktorius A. Liuga. Klausimai pamokos eigai ir/ar užduotims: − Kaip suprantate s ąvok ą "modernus"?

− Kaip manote kokios prielaidos gal ėjo padaryti įtak ą tokio žanro atsiradimui? − Kas j ūsų nuomone apib ūdina modern ų šok į?

− Kaip j ūs įsivaizduojame ar moderniame šokyje yra atskiri šokio stiliai? − Ar teko kada matyti modernaus šokio spektakl į? Jei taip, kok į įsp ūdį jums paliko?

− Išvardinkite pora žymiausi ų Lietuvos šiuolaikinio šokio atstov ų (atlik ėjų ar k ūrėjų).

256

Užduotys vaizdin ės medžiagos steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebint CD su šiuolaikinio šokio ištraukomis nusakyti, kad k ūrėjai d ėlioja šokio kompozicij ą, kokia yra judesio ir muzikos derm ė, koks atsiranda r ūbas, sceninis apipavidalinimas, koki ą pagrindin ę mint į transliuoja tokio stiliaus šokiai, kas vienija ir kas skiria šio stiliaus šokius tarpusavyje, jie panaš ūs ar radikaliai skirtingi ir kt.

Atmintin ė mokytojui:

Nuo XX amžiaus pradžios šok ėjai pradeda eksperimentuoti su laisvesniais, labiau asmeniškais b ūdais jud ėti. Jie atmeta klasikinio baleto konservatyvum ą.

Klasikinio šokio tradicij ų laužytojos

Amerikoje gimsta modernusis šokis ( modern dance ). Isadora Duncan, Loie Fuller ir Ruth St Denis buvo modernaus šokio pradinink ės, ieškojusios nauj ų šokio form ų. J ų žvilgsnis nukrypsta į nauj ą, asmenin į ir laisv ą b ūdą jud ėti, kuris būtų priešingas XIX amžiaus baleto ( ballet ) suvaržymui ir dirbtinumui.

Duncan savo judesius grind ė senov ės graik ų menu, šokiu ir skulpt ūra, šoko basa ir įkv ėpimo ieškojo tiesiai iš muzikos.

Loie Fuller sugalvojo šok į, kuriame svarbiausia buvo besikaitaliojan čių spalv ų ir švies ų žaismas ant daugiasluoksni ų sijon ų. Šokio spektakli ų dramatizmas kilo ne iš siužetini ų linij ų ar emocij ų perteikimo, o iš šokio vizualinio efekto, kuris buvo kuriamas šviesos ir kostium ų pagalba. Naudodamasi šokiu ji iliustruodavo nat ūralius reiškinius: ugn į, g ėlę, drugel į.

Ruth St Denis tem ų ir įkv ėpimo ieškojo Egipto, Indijos ir ryt ų Azijos menuose bei religijose. Suk ūrė itin vaizdžius ir įsp ūdingus šokio spektaklius, kuriuose kostiumai ir šokio judesiai atspind ėdavo Indijos ir Egipto šokius, o tai sukeldavo mistinius jausmus.

Antrasis modernaus šokio pli ūpsnis

1930-aisiais Marta Graham suk ūrė savo asmenin ę judesi ų kalb ą, kad gal ėtų išreikšti personaž ų psichologinius ir emocinius elementus. Šokyje ji tyrin ėjo charakter į ir socialines ar psichologines problemas. Ji išvyst ė savo šokio technik ą, kuri yra paremta priešing ų j ėgų (susitraukimas/atsipalaidavimas) kontroliavimu ir pusiausvyra.

Doris Humprey panaudojo gravitacijos j ėgą kaip dinamiško judesio nestabilumo pagrind ą. Tai tiltas tarp judan čio k ūno pusiausvyros ir nestabilumo, kurie išreišk ė asmens konfliktus su j į supan čiu pasauliu. Ji daug eksperimentavo su garsu, t.y. tyla, kalb ėjimu, juoku, nemuzikiniais garso efektais.

Marta Graham ir Doris Humprey k ūrė atšiaurius, intelektualius ir dramatiškus spektaklius tam, kad šokiruot ų prie maloni ų ir grakš čių šok ėjų pripratusi ą publik ą.

Tre čioji karta

Antro pasaulinio karo pabaigoje jauni choreografai prad ėjo laužyti sukurto modernaus šokio taisykles. Jie prad ėjo kurti šokius kurie netur ėjo temos, neišreišk ė emocij ų, išsivert ė be sukurt ų modernaus šokio technik ų.

Merce Cunningham išlaisvino šok į nuo erdvini ų suvaržym ų, kurdamas šokius, kurie gali b ūti stebini iš bet kurio kampo. Jis taip pat išlaisvino šok į nuo tradicini ų muzikos suvaržym ų naudodamas elektronin ę ir kit ų stili ų muzik ą savo kompozicijoms.

1957 m. Paul Taylor pristat ė minimalaus šokio spektakl į, kur jis stov ėjo su paprastais gatv ės drabužiais ir dar ė tik mažy čius poky čius savo laikysenoje kas 10 sekundži ų.

257

Alvin Ailey savo šokyje sujung ė modernaus, džiazo ir afrikietiško šokio elementus. 1960-aisiais Twyla Tharp panaikino bet kok į garso akompanavim ą, kuris gal ėtų ži ūrov ą atitraukti nuo šokio. Be to, ji perk ėlė šok į iš teatro į įvairias vietas mieste, pvz., park ą ar muziej ų.

Šio laikotarpio šok ėjai band ė panaikinti barjerus tarp šok ėjų ir ži ūrov ų, tarp meno ir gyvenimo.

Įvairi ų form ų jungimas

XX amžiaus pabaigoje nebeliko ryškaus skirtumo tarp modernaus šokio, baleto ir šou šokio. Galiausiai šokis tapo truput į daugiau nei tik pramoga per Brodv ėjaus miuziklus. Šokio stilius, kuris išsivyst ė miuzikluose, jungia šiuolaikinio šokio, modernaus baleto ir džiazo šokio elementus.

Šiuolaikinis šokis ( contemporary dance ) pasižymi įvairiapusiškumu: jis gali b ūti šokamas pagal bet kokio stiliaus muzik ą ar b ūti sujungtas su kitomis šokio formomis tam, kad sukurti naujus judesio stilius. Šiuolaikinis šokis siekia dirbti su nat ūraliu k ūno išsid ėstymu ir d ėl to yra saugus ir prieinamas pradedantiesiems.

Pagrindin ės modernaus šokio technikos:

Cunningham -- D ėmesys skiriamas k ūno pad ėč iai erdv ėje, ritmui ir min čių bei jausm ų išreiškimui. Yra naudojama paties k ūno „energijos“ linija, kad judesys b ūtų lengvas ir nat ūralus.

Graham -- Pabr ėžiamas kontrakcijos, atsipalaidavimo, kritimo ir kompensacijos naudojimas. Ši technika pasižymi šokiu ant žem ės ir pilvo bei dubens kontrakcija.

Limon -- Energija naudojama santykyje su gravitacija ir dirbama su svoriu kritimo, atšokimo, kompensacijos ir užlaikymo b ūdais. Ši technika naudoja svorio jausm ą ir „sunkumo energij ą“ k ūne ir judesys yra išprovokuojamas naudojant kv ėpavim ą pakilimui, o swingus – sukurti ir sustabdyti judes į.

Release -- Pabr ėžiamas įtampos sumažinimas iki minimumo ieškant aiškumo ir sklandumo bei efektyvaus energijos ir kv ėpavimo naudojimo. Release technikoje yra atsipalaiduojama per s ąnarius ir raumenis tam, kad b ūtų sukurtas judesio patogumas ir laisvumas, per kv ėpavim ą tam, kad atsipalaiduot ų k ūnas.

Improvizacija - pabr ėžia judesio paieškas ir jo santyk į su atlikimu. Individualaus judesio vystymas yra palengvinamas per įvairias k ūrybines paieškas.

Kontaktin ė improvizacija -- Kontaktin ė improvizacija apib ūdina dueto šokio b ūdą, kuris yra apib ūdinamas svorio pasikeitimu, sklandus judesys ir lietimasis. Partneriai improvizuoja naudodami nat ūral ų k ūno jud ėjim ą.

S. Paxton, KI pradininkas.

“Kontaktin ės improvizacijos esm ė - spontaniškas ir nenusp ėjamas jud ėjimo džiaugsmas su kitu žmogumi.”

Kontaktin ė improvizacija - k ūrybiškas eksperimentas, per savo 36-ių met ų egzistavim ą pavirt ęs viena įdomiausi ų šiuolaikinio šokio kryp čių, kuri įtakojo vis ą šiuolaikinio šokio meno kalb ą.

Kontaktin ės improvizacijos pagrindas - dviej ų žmoni ų s ąveika, jiems sekant paskui kintant į kontakto tašk ą. Kiekvienas žmogus turi savit ą, unikal ų jud ėjimo stili ų, tod ėl kontaktin ės improvizacijos metu susitikus dviems žmon ėms gimsta šokis, kuris niekada nesikartoja. Kontaktin ėje improvizacijoje mokomasi pajusti nat ūralius impulsus ir lengvai jais sekti, žaisti pasinaudojant gravitacijos ir inercijos j ėgomis.

KI metu lavinama koordinacija, plastiškumas, intuicija, pasitik ėjimo, atsakomyb ės ir pasipriešinimo suvokimas, buvimo čia ir dabar poj ūtis. KI padeda išlaisvinti judesius, sujungti skirtingas b ūsenas ir įgūdžius, įgyti visumos poj ūtį, prapl ėsti saviraišk ą.

******

258

4.2. (12) Pamokos tema – Koks dar gali b ūti menas? Nauj ų id ėjų v ėjai 20 amžiuje. ‹ Moris Bejar, Judson Church, Preljokaj, William Forsyth.

Pamokos tikslas: Toliau gilintis į modernaus šokio bruožus ir ypatybes. Pamokos uždaviniai: 1) gilinti žinias apie modernaus šokio istorij ą, jo vystym ąsi ir išskirti pagrindinius atpažinimo bruožus. 2) gilinti modernaus šokio atpažinim ą ir interpretavim ą, stebint k ūrini ų ištraukas. 3) provokuoti atrasti, suvokti modernaus šokio pagalb ą kasdieniniame gyvenime.

Pamokos tipas: mišrus 1. Metodai: 2. Teorijos pristatymas 3. Vaizdin ės medžiagos perži ūra 4. Pokalbis, diskusija

Vaizdin ė medžiaga: 1. Moris Bejar ( Ži ūrėti CD šiuolaikinis šokis.)

Klausimai pamokos eigai ir/ar užduotims: − Su kuo jums asocijuojasi Queen muzika, pagal kuri ą yra sukurtas M. Bejaro analizuojamas spektaklis? − Ką manote apie šios muzikin ės grup ės lyder į F. Merkur į?

− Kaip įsivaizduojate, koks gal ėtų b ūti spektaklis pagal toki ą muzik ą? − Koks j ūsų poži ūris į modernaus šokio eksperimentus?

Užduotys vaizdin ės medžiagos steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebint CD su M. Bejaro spektaklio ištraukomis apibr ėžti kokias metodais k ūrėjas judes į derina su muzika, kaip judesiu kuriamas atitikmuo muzikai, kokias scenin ės raiškos priemones naudoja choreografas, kokia vyraujanti jud ėjimo technika ir kt.

Atmintin ė mokytojui:

Maurice Bejart

Kūrybos savyb ės

Maurice Bejart laikomas baletmeisteriu reformatoriumi, jo k ūrybin ė kryptis - neoklasika , klasikinis šokis praturtintas moderniojo šokio savyb ėmis bei liaudies šokio elementais. Spektaklio pagrindas Maurice Bejart k ūryboje - emocijos ir 259 jausmai. Pirnyb ę balete teik ė muzikai . Šiuolaikini ų balet ų t ėvu laik ė Stravinsk į, labai gerb ė Vagner į, kuris ėmė jungti klasikin ę ir avangardin ę muzik ą. K ūriniuose naudojo įvairi ų taut ų ( japon ų, graik ų) liaudies muzik ą. Pagrindinis Bejart herojus - žmogus. Kai kuriuose baletuose Maurice Bejart žmog ų vaizduoja kaip sud ėtin į, nevienalyt į asmen į, kaip, pavyzdžiui, balete „Marlo arba Diev ų metamorfoz ės“, kuriame Marlo vaidmen į šoka net penki šok ėjai, siekiantys pavaizduoti charakterio įvairum ą. Daugumoje baletmeisterio k ūrini ų pagrindin ės temos buvo meil ė ir mirtis. Meil ė vaizduota platoniška, tyra - jos d ėka gimsta harmonija, bei žemiškoji - jos d ėka gyvenimas t ęsėsi. Mirtis baletmeisterio nežav ėjo. Maurice Bejart viliojo akimirka tarp gyvenimo ir mirties, amžino jud ėjimo ir ramyb ės. Mirt į baletuose dažnai pateikdavo moters pavidalu.

Kūrybos apimtis ir žymiausi k ūriniai

Maurice Bejart pastat ė per 100 spektakli ų. Tai ne tik baletai , bet ir operos , operet ės, dramos spektakliai. K ūrėjui buvo priimtini ir kameriniai šokiai (šoka keli žmon ės) ir masiniai baletai. Didel į d ėmes į skyr ė kordebaletiniam šokiui, iš šok ėjų reikalavo idealios klasikin ės mokyklos. M ėgo dideles erdves, tokias kaip stadionus ar aikštes. Žymiausi k ūriniai: Ludwig van Beethoven „9 simfonija“; „Marlo arba Diev ų metamorfoz ės“; „Romeo ir Džuljieta“; „Šventasis pavasaris“, taip pat: „Bolero“ - Maurice Bejart k ūrybos emblema . Tai lyg laidojimo apeiga. Solistas šoka ant stalo, o žmon ės šokantys aplink j į, siurbia iš jo gyvenimišk ą energij ą.

Šoki ų trup ės, baleto mokyklos

• 1960 - 1987 Maurice Bejart vadovavo tarptautinei šoki ų trupei „XX a. baletas“, kur kiekvienas žmogus buvo ir solistas ir kordebaleto šok ėjas. Garsiausias Maurice Bejart trup ės šok ėjas buvo Chorche Donas ( Brazilija ). • 1970 Maurice Bejart įsteig ė „M ūdros“ mokykl ą, Briuselyje , kur buvo ugdomi aktoriai - šok ėjai. Buvo dėstoma: klasikinis šokis, flamenko , dainavimas, grojimas b ūgnais, dramos teatro menas (vaidyba, istorija). • 1977 Maurice Bejart įsteig ė „M ūdros“ mokykl ą, Dakare . • 1992 Maurice Bejart įsteig ė „R ūdra“ mokykl ą, Lausanne. Ši mokykla veikia iki šiol.

Moriso Bežaro „LE PRESBYTERE" („BALLET FOR LIFE")

„Verkiu iš skausmo d ėl jaun ų žmoni ų, kuri ų mirtis yra susijusi su meile, verkiu d ėl mirštan čiųjų visa nusinešan čiuose karuose, kurie taip niekada ir nepasibaig ė net po vadinamosios antrojo pasaulinio karo pabaigos". Prieš keturiasdešimt met ų Morisas Bežaras prad ėjo kurti įsp ūdingiausius šimtme čio šokio spektaklius. Tuo metu Berliozo muzikos fone, inspiruotame bombardavimo, sprogim ų ir mašin ų gars ų, Fra Lorencas sušuko Jorge Donnui ir Hitomi Asakawai: "Make love, not war!" Šekspyriškosios meil ės, gyvenimo ir mirties tematikos "apsireiškimas" karo paliest ų taut ų meninink ų kūryboje tapo vienu iš gražiausi ų reiškini ų chaotiškame agresyviame laikmetyje.

Moriso Bežaro baletas "Le Presbytere", dar vadinamas ir „Baletu gyvenimui“ („Ballet for Life“) buvo pasmerktas tapti vienu populiariausi ų šokio spektakli ų pasaulyje, jame genialiai susipina visos žmonij ą dominan čios ir valdan čios temos: gyvenimas, meil ė, aistra ir mirtis. Talentingiausi k ūrėjai tarnavo vienam tikslui – šokiu perteikti gyvenimo grož į. Oskaras Vaildas raš ė: Grožis – tam tikra genialumo forma, ji net aukš čiau už genialum ą, nes grožio nereikia paaiškinti".

Spektaklis yra dedikuotas Fredžiui Merkuriui, pagrindiniam trup ės šok ėjui ir Bejarto gyvenimo draugui Jorge Donnui ir visiems tiems, kurie mir ė jauni, bet sp ėjo pažinti gyvenimo grož į. Scenoje gal ėsite atpažinti tiek F.Merkur į, tiek J.Donn ą, kuriuos puikiai suvaidino patys šok ėjai, taip subtiliai įneš ę humoro spalv ą. Abu k ūrėjai mir ė to paties amžiaus nuo AIDS, abu tur ėjo t ą pa čią aistr ą gyvenimui ir ekstravertiškiems pasirodymams.

Baleto "Le Presbytere" (Ballet for Life) premjera įvyko 1997 met ų sausio m ėnes į. Choreografij ą k ūrė Morisas B ėžaras įsp ūdingus spektaklio kostiumus suk ūrė mados karalius Gianni Versace. Balete skamba V. A. Mocarto bei grup ės „Queen" muzika. Spektaklio premjeroje dalyvavo seras Eltonas Džonas.

Literat ūra: 1. Milvydien ė V. , Terpsichor ės keliai, Klaip ėda: 2003. 2. Poškaitis K., Lietuvi ų šokio kelias į scen ą , Vilnius: 1985. 3. Šabasevi čius H., Lietuvos baletas šiandien, Vilnius : UAB spauda, 2000. 260

4. Volfas P., Šokiai: Žingsnis po žingsnio ir J ūs tapsite puikiu šok ėju , Kaunas: 1998. 5. Grivickas V., Baleto menas, Vilnius: Atkula, 2001. 6. Grivickas V. , Šokio menas , Vilnius: 1965. 7. Huxley M., Witts N., The Twentieth Century Performance Reader. 2-as ledimas, London: Routlege, 2002. 8. Susan Au., Baletas ir modernusis šokis, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000. 9. Anderson J., Ballet and Modern Dance: a Concise History. 2-as leidimas. Hightstown: Princeton Book Company, 1977. 10. Carter A., The Routledge Dance Studies Reader, London: Routledge, 1998. 11. Carter A., Rethinking Dance History, New York: Routledge, 2004. 12. Desmond Jane C., Meaning in Motion. 3-ias leidimas. Durham: Duke University Press, 2003. 13. Dills A., Cooper Albright A., Middletown, Moving History/Dancing Cultures: a dance History Reader. CT: Wesleyan University Press, 2001.

Mokytojo užrašai ......

******

4.3. (13) Pamokos tema – Moterys ir šokio menas. Kitokio šokio paieškos. (Izadora Duncan, Mary Wigman, Martha Graham, Pina Bausch ir kt. moterys)

Papildomai si ūlomos temos pamokai: ‹ Feministin ės apraiškos mene. ‹ Lygi ų teisi ų nebuvimas teatre realyb ė ar išsigalvojimas? ‹ Moterys k ūrėjos – maištas, laisv ės paieškos ar galimyb ė visokeriopai saviraiškai? Pamokos tikslas: atskleisti socialin ės bei politin ės situacijos poveik į menui, pristatant šokio k ūrėjas moteris, k ūrusias 19 a. pb.-20 a. Pr. Pamokos uždaviniai:

261

1) pristatyti žymiausias moteris šok ėjas-kūrėjas 19 a. pb.-20 a. pr., padariusias įtak ą tolimesniam šokio meno vystymuisi. 2) skatinti suvokti, atpažinti ir įvardinti politinio, istorinio bei id ėjinio jud ėjimo poveik į šokio meno raidai. 3) mokyti(s) susieti socialinius aspektus per menin ės raiškos b ūdus. Trukm ė: 45 min + 45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1) Teorijos pristatymas. 2) Vaizdin ės medžiagos perži ūra. 3) Pokalbis, diskusija. Priemon ės: video projektorius. Vaizdin ė medžiaga: 1. Izadora Duncan (ži ūrėti CD šiuolaikinis šokis) 2. Pina Bausch (ži ūrėti CD šiuolaikinis šokis) 3. Martha Graham (ži ūrėti internetines nuorodas) Rekomenduotini klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai:

− Ar j ūsų poži ūriu egzistuoja nelygios teis ės tarp vyr ų ir moter ų k ūrėjų?

− Ko daugiau mene, vyr ų ar moter ų?

− Ar meno k ūrimas tik vyriškas užsi ėmimas?

− Kas gal ėjo pad ėti pagrindus v ėliau atsiradusiam moter ų jud ėjimui?

− Ar galima men ą skirstyti į vyrišk ą ir moterišk ą?

− Ar skiriasi vyr ų ir moter ų kuriamas menas? Jei taip, kuo?

Užduotys steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebint Pina Bausch spektakli ų ištraukas įvardinti jos specifines k ūrybines priemones. Atkreipti dėmes į į kostium ą, dekoracijas, rekvizit ą. Aptarti jai b ūding ą judesi ų kalb ą. Įsiklausyti į naudojam ą muzik ą kuriamuose spektakliuose. Apibr ėžti spektakli ų ištraukose vaizduojamos moters paveiksl ą. Pam ėginti suvokti choreografin ės kompozicijos principus.

Atmintin ė mokytojui: Isadora Duncan

Amerikie čių balerina, modernaus šokio pradinink ė Isadora DUNCAN gim ė 1878 met ų geguž ės 26 dien ą. Aisedoros motina buvo muzikos mokytoja, sugeb ėjo išauginti ir išaukl ėti keturis vaikus. Jau vaikyst ėje Aisedora atmetin ėjo

262 griežtus klasikinio baleto kanonus ir siek ė nat ūralumo šokyje. Pirmieji pasirodymai Amerikoje neatneš ė s ėkm ės, tod ėl 21 met ų ji paliko JAV ir iškeliavo į Anglij ą.

Londone j ą globoti apsi ėmė įžymioji aktor ė CAMPBELL. Ji kviesdavo balerin ą į priva čius pri ėmimus. Tam laikui jau buvo susiformav ęs Duncan šokis, kurio pagrinde buvo senov ės Graikijos plastikos pavyzdžiai, kuri ų mok ėsi Britanijos muziejaus Senov ės Graikijos meno sal ėse. Balerina pakeit ė tradicin į kostium ą į tunik ą, scenoje šoko basa, atsisak ė nuo sąlygini ų gest ų kalbos. Duncan novatoriškumas iššauk ė šokio m ėgėjų susižav ėjim ą, tad netrukus j ą sutikdavo perpildytos sal ės ir teatrai visoje Europoje.

1905 metais pirmojo apsilankymo Rusijoje metu patrauk ė Sergejaus Diagilevo d ėmes į.

Asmeninis balerinos gyvenimas buvo pastovi laikraš čių tema. Kaip ir mene pastoviai pažeisdavo žmoni ų s ąmon ėje įsišaknijusius tabu. Neb ūdama santuokoje pagimd ė 2 vaikus. 1913 met ų balandžio 20 dien ą Paryžiuje įvyko balerin ą sukr ėtusi tragedija. Automobilis su abiem jos vaikais - septynmete Dierdre ir trij ų metuk ų Patriku bei aukle įkrito į Sen ą ir nuskendo. Nelaim ė įvyko ne d ėl piktos valios ir net ne iš neatsargumo. Mašinos vairuotojas išlipo iš automobilio, kad užvest ų užgesus į varikl į. Automobilis netik ėtai pajud ėjo ir po akimirkos jau buvo up ėje. Yra versija, kad vairuotojas dar gal ėjo m ėginti juos išgelb ėti, ta čiau vienaip ar kitaip ši baisi žinia pad ėjo tašk ą ankstesniam šok ėjos gyvenimui.

1920 metai vainikavo nauj ą balerinos gyvenimo etap ą – ji buvo pakviesta į Soviet ų Rusij ą, kad sukurt ų savo baleto mokykl ą. Viena iš pirm ųjų tarp Vakar ų artis čių sveikino jaun ą revoliucin ę valstyb ę ir tai pilnai atitiko jos nat ūrą. 1921 metais į soviet ų Rusij ą atvažiavo pal ūžusi, ir kaip už šiaudo, naujo gyvenimo galimyb ės besigriebianti moteris. Pradžioje atrod ė, kad viskas gausis: narkomas Luna čarskis visapusiškai globojo šok ėją, nors tam laikui iš Duncan baleto išliko tik emocin ės išraiškos - technin ės papiln ėjusios ir nejaunos šok ėjos galimyb ės buvo gana ribotos.

Nepaisant to soviet ų publika buvo sužav ėta: į revoliucin ę k ūrybos koncepcij ą puikiai įsiraš ė atsisakymas nuo tradicini ų baleto priemoni ų, o "laisvo judesio" prieinamumas s ėkmingai siejosi su lozungu "Men ą į mases!" Ta čiau "eksperimentinio baleto" mokykla, kuri ą palaimino Luna čarskis gana greitai sunyko.

Pažintis su 17 met ų už j ą jaunesniu Sergejumi Jeseninu, kuris iš pradži ų tiesiog paskendo ekstaz ėje nuo užj ūrio mergel ės, baig ėsi j ų santuoka 1922 metais. Duncan nusprend ė išvykti į turne po JAV ir išvažiavo ten kartu su poetu. Ta čiau jie pasirinko neger ą laik ą – Amerika buvo prig ąsdinta “raudon ąja gr ėsme”, tad juos sutiko kaip bolševik ų agentus. Bostone, po to kai pristat ė Jesenin ą publikai jai buvo surengta obstrukcija. Tai privert ė palikti t ėvyn ę ir ištarti žodžius: “Sudie, Amerika! Aš daugiau niekada tav ęs nepamatysiu“.

Nelaimingas buvo gyvenimas ir Europoje. Jeseninas paliko j ą ir gr įžo į SSRS, kur netrukus nusižud ė. O po dviej ų met ų – 1927 met ų rugs ėjo 14 dien ą tragiškai žuvo ir Aisedora. Kelion ės automobiliu metu ilgas šalikas papuol ė po automobilio ratais ir pasmaug ė balerin ą.

Pina Bausch

„ Ji suk ūrė revoliucij ą“ Pina Bausch – viena garsiausi ų XX a. šokio pasaulio k ūrėjų. Jos spektakliams b ūdingas realyb ės vaizdavimas scenoje, žmogiški santykiai, nevengiant afekt ų, neurozi ų, fobij ų, šokan čiųjų estetika ir plastika atrodo lyg „žmoni ų iš gatv ės“.

“Ji sulauž ė ir pakeit ė tradicin ę šokio strukt ūrą, modernizavo klasikin į balet ą ir suk ūrė savo išskirtin į stili ų,” – sak ė Vokietijos vicekancleris Frankas Walteris Steinmeieris (Frank-Walter Steinmeier).

“Ji buvo reikšmingiausia pasaulio choreograf ė,” – teigia choreograf ė Karolina Karlson (Carolyn Carlson). “Ji suk ūrė revoliucij ą, ji buvo revoliucinga. Ji buvo unikali.”

Men ų sintez ė

Priešingai klasikiniam baletui, Pina Bausch k ūrė savotišk ą antibalet ą, kur atsiranda vietos dainavimui, deklamavimui.

Bausch k ūryba apjungia kalb ą, dainavim ą, cirko triukus, gimnastik ą, vizualius vaizdinius ir monumentalias formas. Neretai šokis čia vaidina tik papildant į vaidmen į. Jos vaidinimai siekia įsibrauti į ži ūrovo pas ąmon ę. Vokie čių kritikas Manuelis Bragas (Manuel Brug) jos šokio filosofij ą apib ūdino kaip “sielos interpretacij ą”.

Pinos Bausch k ūryba gilinosi į atminties, identiteto ir žmogiško ryšio problemas. Dažnai ji išryškina sudėtingas ly čių santyki ų temas. Vyras ir moteris vien ą akimirk ą gali flirtuoti, kit ą – kovoti. 263

“Mano k ūryba – apie gyvenim ą ir m ėginim ą rasti kalb ą, kuri gal ėtų j į paaiškinti,” – sak ė meninink ė. Ji vengdavo išsami ų savo k ūrybos paaiškinim ų, siekdama priversti auditorij ą m ąstyti.

Pinos Bausch šokio teatre svarbiausia ne pats šokis, bet jo kalba išreiškiamos žmoni ų emocijos ir įsp ūdžiai. Per žmoni ų santykius atskleidžiamas istorinis kontekstas, tradicijos, religija. Savitai pateikiamos k ūno ir erdv ės, judesio ir laiko paralel ės, jos choreografija ekspresyviai, kartais net brutaliai, tragiškai ir drauge poetiškai atspindi tikrov ę.

“Mėgau šokti, kadangi bijojau kalb ėti. Kai jud ėdavau – jau čiau ,” – viename interviu apie jaunyst ės potyrius pasakojo Pina Bausch.

Darbo metodai

Modernaus šokio karalien ė išgars ėjo ir savo darbo metodais. Ji gal ėdavo apipilti savo šok ėjus klausimais, tokiais kaip: “padaryk kažk ą, ko g ėdijiesi”, “pajudink mylimiausi ą savo k ūno dal į”, “užrašyk savo vard ą judesiu,” o šie tur ėdavo jai atsakyti žodžiais, gestais ir šokio improvizacijomis.

“Man ne įdomu, kaip žmon ės juda, man svarbu kas juos priver čia jud ėti ,” – yra pasakiusi Pina Bausch.

Su ja dirb ę šok ėjai teig ė, jog ji “aps ėsta šokiu, kaip genijus.”

Nepaisant šlov ės, Pina Bausch nuolat ieškojo vis naujos, visiškai kitokios raiškos. “ Kai kuriu nauj ą k ūrin į, man nepadeda ankstesni ų darb ų pripažinimas. Nepadeda niekas. Niekas iš to, k ą esu suk ūrusi anks čiau. Tai jau yra sukurta. Kiekvien ą kart ą esi pradedantysis. Visa tai atima tiek daug j ėgų. Esu labai silpna. Visa tai – emocijos. Mažai miegu, stengiuosi, bet negaliu. Galb ūt per daug galvoju. Tai atrodo paprasta, ta čiau aš visk ą labai sukomplikuoju .”

Nenuostabu, kad ji pavargdavo. Repeticijos trukdavo nuo dešimtos ryto iki dešimtos vakaro kiekvieną dien ą tris mėnesius iki kiekvienos premjeros.

2007 m. Pina Bausch gavo Kioto apdovanojim ą (Kyoto Prize) – vien ą svarbiausi ų pasaulini ų įvertinim ų kult ūros ir meno srityje. Šiuo apdovanojimu buvo pripažintas jos ind ėlis griaunant ribas tarp šokio ir teatro bei naujos krypties teatro mene suk ūrim ą. Ji buvo pirmoji moteris apdovanota meno ir filosofijos kategorijoje.

2009 liep ą Vokietijoje mir ė žymiausia šiuolaikinio šokio choreograf ė Pina Bausch (Pina Bauš). P. Bausch, sulaukusiai 68-ių met ų, penkios dienos iki mirties buvo diagnozuotas v ėžys. Nepaisydama skausm ų, dar sekmadien į ji dirbo teatro scenoje.

Nesp ėjus atsitok ėti po popkaraliaus Maiklo Džeksono mirties ir apm ąstant šios asmenyb ės ind ėlį šiandieniam pramog ų verslui bei visai XX amžiaus kult ūrai apskritai, sužinome apie žymiausios šiuolaikinio šokio choreograf ės Pinos Bausch mirt į.

Pasaulis neteko režisier ės ir choreograf ės, apie 30 met ų buvusios viena novatoriškiausi ų, įtakingiausi ų modernaus šokio fig ūrų. Ši žinia nesuk ėlė tokio ažiotažo. Pina Bausch nebuvo popžvaigžd ė. Jos k ūryba – pernelyg aštri, novatoriška, reikalaujanti iš ži ūrovo tiek intelektini ų, tiek dvasini ų pastang ų. Šios savyb ės niekada netampa labai populiarios. Ta čiau jos stipriai įtakoja kult ūros raid ą, kurios elementus ir tendencijas ilgainiui transformuoja į savo “format ą” ir perima populiarioji kult ūra.

Pla čiajai visuomenei bene geriausiai žinomas jos pasirodymas – scena iš garsaus režisieriaus Pedro Almadovaro filmo “Pakalb ėk su ja”.

Pina Bausch Lietuvoje

2001 m. Pinos Bausch Vupertalio šokio teatras lank ėsi Vilniuje su šokio spektakliu „Lang ų plov ėjas“. Meninink ė jau seniai buvo susižav ėjusi lietuvi ų folklorine muzika, o atvykusi į Vilni ų nuoširdžiai džiaug ėsi ir „nuostabiu Vilniaus miestu“. Į Lietuv ą iš pradži ų nor ėjusi atvežti vien ą garsiausi ų savo spektakli ų „Šventasis pavasaris“, v ėliau nusprend ė parodyti „Lang ų plov ėją“.

Spektaklyje „Lang ų plov ėjas“ gausu užuomin ų į Azijos ypatybes, kurios virsta poetini ų ženkl ų kalbos dalimi, savita kult ūra tampa artima visiems. Daug svarbos įgyja humoras. Veiksmo scenoje pilna raudon ų žiedlapi ų, jie skraido ore,

264 ant judan čio žiedlapi ų kalno galima šokin ėti, netgi slidin ėti. Įsp ūdžiai ir mieli vaizdai sujungiami į švelni ą ir nuotaiking ą visum ą.

Literat ūra: 1. Huxley M., Witts N., The Twentieth Century Performance Reader. 2-as ledimas, London: Routlege, 2002. 2. Susan Au., Baletas ir modernusis šokis, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000. 3. Dunkan I. "Mano gyvenimas" 1991.

Mokytojo užrašai ......

***** 4.4. (14) Pamokos tema – Klasikin ės interpretacijos šiuolaikiškai. Alternatyvios temos pamokai: ‹ Mats Ek P. Čaikovskio „Miegan čioji gražuol ė“, P. Čaikovskio „Gulbi ų ežeras“. ‹ „Gulbi ų ežeras“. Originali spektaklio versija ir Mathew Bourne vyrai gulb ės. ‹ Ballet Trockadero humoristin ė "Gulbi ų ežero" versija. ‹ „Spragtukas. Originali spektaklio versija ir Balanchine „Spragtuko“ istorija Amerikoje. Mark Morris – ar tai tik kal ėdinis spektaklis vaikams?

Pamokos tikslas: pristatyti klasikin ę medžiag ą dabarties kontekste. Pamokos uždaviniai: 1) pristatyti tradicin į šokio men ą, kaip šiuolaikišk ą. 2) gilinti geb ėjim ą analizuoti naujas menin ės raiškos formas. 3) mokyti(s) atpažinti kasdieniniame gyvenime tradicines menin ės raiškos formas paversti šiuolaikin ėmis. Trukm ė: 45 min + 45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas. 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra. 3. Pokalbis, diskusija. Priemon ės: video projektorius.

265

Vaizdin ė medžiaga: 1. Mats Ek „Miegan čioji gražuol ė“, Gulbi ų ežeras“ ži ūrėti CD šiuoliakinis šokis 2. Klasikinis „Gulbi ų ežeras“ Ži ūrėti CD klasikinis šokis. 3. Mathew Bourne "Gulbi ų ežeras". Ži ūrėti internetines nuorodas. Klausimai pamokos eigai ir /ar užduotims: − Ar teko kada matyti klasikin ę medžiag ą (literat ūrą, muzik ą, baleto libret ą) interpretuot ą šiuolaikiškai?

− Kaip manote kas svarbu klasikin ę medžiag ą paversti šiuolaikiška? − Į k ą k ūrėjas tur ėtų kreipti didel į d ėmes į, jog klasikin ė medžiaga "suskamb ėtų" šiuolaikiškai?

Užduotys vaizdin ės medžiagos steb ėjimui ir interpretavimui: I. Stebint šiuolaikines balet ų interpretacijas (Mats Ek „Miegan čioji gražuol ė“, „Gulbi ų ežeras“, Mathew Bourne "Gulbi ų ežeras" ir kt.) išsiaiškinti k ūrėjų priemones, kuriomis klasikine medžiaga paver čiame šiuolaikiška. Aptarti kaip klasikinis siužetas paver čiamas dabar čiai aktualia istorija. Palyginti, kaip k ūrėjai interpretuoja t ą pa čią klasikin ę muzik ą šiuolaikišk ų judesi ų kalba. Įsivardinti koks baleto interpretavimas priimtinesnis.

Atmintin ė mokytojui:

„Gulbi ų ežeras“ - rus ų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio baletas (keturi ų akt ų, keturi ų scen ų). Sukurtas pagal Vladimiro Begi čevo ir Vasilijaus Gelcerio libretus. Istorija apie gulbi ų ežer ą - tai senovin ė vokie čių legenda, pasakojanti apie puiki ąją princes ę Odet ą, kuri ą piktas burtininkas Rotbartas pavert ė gulbe.

Originalaus pastatymo pagal P. Čaikovskio muzik ą autorius - Julijus Rezingeris. Pirm ąja Odetos/Odilijos partijos atlik ėja buvo Polina Karpakova. Spektaklio premjera įvyko 1877 m. kovo 4 d. Maskvos Didžiajame teatre . Nors egzistuoja daug pastatymo versij ų, absoliuti dauguma baleto trupi ų pripaž įsta Marijaus Petipo ir Levo Ivanovo muzikin ę ir choreografin ę interpretacij ą. Ji buvo sukurta Rusijos imperatoriškajam teatrui ir parodyta 1895 m. sausio 15 d. Sankt Peterburgo Marijos teatre. Šiam pastatymui P. Čaikovskio originali ą partit ūrą rekonstravo kompozitorius, šio teatro vyr. dirigentas Ricardo Drigo.

Gulbi ų ežero siužetas: Princas Zigfridas šven čia pilnametyst ę. Motina padovanoja jam arbalet ą ir prašo rengtis puotai, kurioje tur ės išsirinkti nuotak ą. Vakare Zigfridas išeina į park ą ir, pamat ęs skrendan čią gulb ę, nusprendžia išm ėginti savo arbalet ą. Kai tik į j ą nusitaiko, gulb ė virsta mergina. Ji papasakoja Zigfridui, kad j ą ir jos drauges burtininkas Rotbartas pavert ė gulb ėmis ir tik jaunuolio meil ė jas gali išvaduoti iš ker ų. Įsimyl ėjęs princas prižada gulbi ų karalienei Odetai amžin ą meil ę. Ta čiau motinos surengtoje puotoje Zigfrid ą apžavi Rotbarto dukt ė Odil ė, be galo panaši į Odet ą. Princas išsirenka j ą savo būsim ąja nuotaka. V ėliau, suprat ęs apgaul ę, Zigfridas b ėga ieškoti Odetos. Jam pavyksta nugal ėti Rotbart ą iš išvaduoti nuo ker ų visas gulbes, ta čiau savo mylim ąją Odet ą jis praranda.

Mats Ek. Keturis dešimtme čius gyvuojan čią Legendin ę šved ų šokio trup ę „Cullberg Ballet“ išgarsino jos įkūrėja Birgit Cullberg bei jos s ūnus choreografas Matsas Ekas. Ilgus metus jai vadovav ę choreografai Birgita Cullberg ir Matsas Ekas smarkiai įtakojo šiuolaikin į Švedijos bei viso pasaulio balet ą. Išskirtiniais darbais jie tarsi užd ėjo trupei savo asmenin į antspaud ą, padarydami j ą viena garsiausi ų ši ų laik ų šokio trupi ų, gastroliuojan čia visuose kontinentuose. Matsas Ekas preparuoja klasik ą pasitelkdamas froidizm ą bei autoironij ą. Jo sukurtai šiuolaikiškai "Žizel" (klasikin ę ir šiuolaikin ę šio spektaklio versijas šoka Paryžiaus operos ir baleto teatro trup ė) b ūdingas psichologizmas, dr ąsa

266

analizuojant moralines vertybes, dinamiškumas. Jis kuria ne silpnut ę kaimo mergin ą, ken čian čią nuo širdies ligos ir egoistiško grafo, o vulgarok ą, kaimiškai tvirt ą, kikenan čią, bet jautri ą ir pažeidžiam ą Žizel, kuri, grafo Alberto apgauta, ne miršta ir persikelia į vilis ų karalyst ę, bet patenka į psichiatrin ę ligonin ę.

Literat ūra: 1. Anderson J., Ballet and Modern Dance: a Concise History. 2-as leidimas. Hightstown: Princeton Book Company, 1977. 2. Carter A., The Routledge Dance Studies Reader, London: Routledge, 1998. 3. Carter A., Rethinking Dance History, New York: Routledge, 2004. 4. Desmond Jane C., Meaning in Motion. 3-ias leidimas. Durham: Duke University Press, 2003. 5. Dills A., Cooper Albright A., Middletown, Moving History/Dancing Cultures: a dance History Reader. CT: Wesleyan University Press, 2001.

Mokytojo užrašai ......

***** 4.5. (15) Pamokos tema – Istorija viena – pasakotoj ų daug. ‹ I. Stravinskio „Šventojo pavasario“ 3 interpretacijos (1. Vaclav Nižinski, 2. Pina Bausch, 3. Tero Saarinen) Pamokos tikslas: pristatyti galimybes vien ą istorij ą papasakoti skirtingomis raiškos priemon ėmis. Pamokos uždaviniai: 1) suteikti žini ų, kokiomis priemon ėmis k ūrėjai t ą pa čią medžiag ą ver čia visiškai kitu kūrybiniu rezultatu. 2) gilinti geb ėjim ą analizuoti naujas menin ės raiškos formas. 3) mokyti(s) atpažinti kasdieniniame gyvenime tradicines menin ės raiškos formas paversti šiuolaikin ėmis. Trukm ė: 45 min + 45 min Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas. 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra.

267

3. Pokalbis, diskusija. Priemon ės: video projektorius. Vaizdin ė medžiaga: 1. I. Stravinskio „Šventojo pavasario“ 3 interpretacijos (1. Vaclav Nižinski, 2. Pina Bausch, 3. Tero Saarinen) ži ūrėti CD šiuolaikinis šokis.

Klausimai pamokos eigai ir/ar užduotims:

− Prisiminkite muzikos pamokose klausyt ą 20 a pr. kompozitori ų muzik ą.

− Kuo ji ypatinga?

− Gal pamenate kelis tokius muzikos k ūrėjus?

− Kas vienija visus 20 a. menininkus?

− Ar teko matyti kelias skirtingas tos pa čios istorijos interpretacijas? Užduotys vaizdin ės medžiagos steb ėjimui ir interpretavimui:

I. Stebint CD su skirtingomis "Šventojo pavasario" interpretacijomis išanalizuoti kiekvien ą pastatym ą atskirai. Tada palyginti visus bendrai ir pam ėginti išskirti kiekvieno k ūrėjo esminius k ūrybinius bruožus. Įvardinti kokiomis raiškos priemon ėmis skirtingi choreografai kuria judes į bei veiksm ą scenoje. Įsivardinti kiekvienam asmeniškai labiausiai patikusi ą interpretacij ą. Pagr įsti tai.

Atmintin ė mokytojui:

Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ žinomas kaip vienas garsiausi ų ir įsp ūdingiausi ų XX a. balet ų, kurio premjera, parodyta 1913 m. Paryžiuje, šokiravo publik ą savo novatoriškumu, ne įprasta muzikine kalba, tad buvo skandalingai nušvilpta. Nepaisant to, šis k ūrinys iki šiol intriguoja choreograf ų vaizduot ę, pasirodydamas įvairiose pasaulio scenose vis naujomis versijomis. Šventojo pavasario“ grož į sudaro jo masiškumas bei galinga ir ekspresyvi muzika. Spektaklyje – bundanti pavasario gamta ir žmogus pulsuoja vienu ritmu. Judesi ų vaizdinius inspiruoja įvairios gyvosios gamtos paralel ės. Pagoniškais ritualais ir apeigomis siekiama diev ų malon ės žmogaus ir žem ės lem čiai. Pavasarinis gamtos virsmas viltingai įkvepia dvasiniam pabudimui ir permainoms. Igoris Fiodorovi čius Stravinskis ( Игорь Фёдорович Стравинский , 1882 m. birželio 17 d. – 1971 m. balandžio 6 d.) – rus ų kompozitorius, daugelio laikomas vienu įtakingiausiu XX a. muzikai kompozitori ų. Buvo kosmopolitini ų paži ūrų. Žurnalo Time tituluotas vienu iš įtakingiausiu šimtme čio žmoni ų.[1] Stravinskio k ūrybai b ūdingas stilistinis įvairumas.

Mokytojo užrašai ...... ******

268

5. Šokio menas ir medijos (1 tema, 2 pam. po 45 min) 5.1. (16) Pamokos tema -- Šokio spektaklio ar kino perži ūra? Alternatyvios temos pamokai: ‹ Video projekcij ų ir instaliacij ų panaudojimas šokio mene (Chunky Move ir kt.) ‹ Šokio k ūrimas kompiuteriu, vaizdo ir kit ų technologij ų priemon ėmis (videošokis) (DV 8 ir Rosas danst Rosas). Pamokos tikslas: apibr ėžti esminius šokio ir medij ų panaudojimo galimybes. Pamokos uždaviniai: 1) suteikti žini ų apie video šokio istorij ą, jo vystym ąsi ir išskirti pagrindinius atpažinimo bruožus. 2) ugdyti geb ėjim ą analizuoti skirting ų meno šak ų integracines galimybes. 3) mokyti atrasti video šokio raiškos galimybes kasdieniniame gyvenime.

Pamokos tipas: mišrus Metodai: 1. Teorijos pristatymas 2. Vaizdin ės medžiagos perži ūra 3. Pokalbis, diskusija Vaizdin ė medžiaga: 1. Ži ūrėti CD šokis ir medijos. 2. Ži ūrėti ši ą internetin ę nuorod ą, kurioje yra sukaupta daugiausia šio žanro šoki ų. www.youtube.com/videosokis 3. DV 8 spektakli ų ištraukos. Ži ūrėti internetines nuorodas. 4. Rosas danst Rosas .Ži ūrėti internetines nuorodas. 5. Chunky Move . Ži ūrėti internetines nuorodas.

Rekomenduotini klausimai pamokos pasiruošimui ir/ar eigai: − Nupasakokite, kokios technikos naujov ės atsirado XX amžiuje? Koki ą įtak ą jos pradeda daryti menui? − Apib ūdinkite, koki ą reikšm ę šokio menui gali tur ėti televizija, internetas ir kitos žiniasklaidos priemon ės? − Nusakykite, koki ų šokio meno k ūrimo priemoni ų, imasi ieškoti XX a. techninio progreso skatinami k ūrėjai? − Kokius galite įvardinti mechaninius, elektroninius eksperimentus šokio meno k ūryboje? − Nupasakokite, kaip IKT panaudojo šokio meno k ūrėjai? − Ar galite apib ūdinti, kaip šokio meno paveik ė IKT atsiradimas?

269

Užduotys steb ėjimui ir interpretavimui:

I. Stebint " Chunky Move" ištrauk ą, pam ėginti suvokti kokias priemones k ūrėjas naudoja meniniam vaizdui sukurti. Įsiži ūrėti, kas kuria stipresn į vaizd ą - judesys, kompozicija ar video projekcija. Atkreipti d ėmes į į video ir judesio derinimo ryš į. Pam ėginti įsp ėti kuriuo b ūdu k ūrėjas išgauna reikiam ą video vaizdel į. Įsiklausyti į muzikos derm ę su judesiu. Palyginti iki šiol matytus šokio meno k ūrinius su k ą tik matyta ištrauka.

II. Stebint " Rosas danst Rosas" ištrauk ą, pasamprotauti ar toks pastatymas gal ėtų b ūti rodomas teatro sal ėje. Įsiži ūrėti kaip kuriam ą vaizd ą kei čia filmavimas stambiais planais. Padiskutuoti k ą duoda galimyb ė judes į užfiksuoti video kamera. Atrasti kaip filmavimas papildo judes į ir kaip praturtina kuriam ą istorij ą. Išsiaiškinti kaip papildo autentiškoje aplinkoje kuriamas šokis.

Atmintin ė mokytojui: Video šokis Nuo XX a. 9 deš. k ūną vaizduojan čiuose menuose atsispind ėjo šiuolaikini ų meninink ų siekis eksperimentuoti k ūno vaizdiniu, jo reprezentacijomis laike ir erdv ėje. Tarp toki ų meninink ų buvo ir choreografai, šokan čio k ūno ekspresij ą išlaisvin ę iš tradicin ės teatro „d ėžut ės“ suvaržym ų, filmuose judant į k ūną ėmę vaizduoti intymiau, kaip daugialyp į ar fragmentuot ą. Nors potencialas šiuolaikin į šok į kurti specialiai filmui buvo atrastas kino klest ėjimo laikais, pagreit į eksperimentai su kamera įgavo tada, kai prieinama ir įperkama tapo video technika. XX a. 9 deš. gim ė naujas video šokio (angl. dance for camera ) žanras – savarankiška choreografijos k ūrinio forma, gerokai pranokstanti šokio archyvavimo ar dokumentavimo funkcijas. Specialiai filmui sukurta šiuolaikin ė choreografija, užfiksuota vaizdo kameros „žvilgsnio“, papildyta montažo efektais, tampa unikaliu, tik filmo juostoje egzistuojan čiu, k ūriniu.

Literat ūra: 1. Anderson J., Ballet and Modern Dance: a Concise History. 2-as leidimas. Hightstown: Princeton Book Company, 1977. 2. Carter A., The Routledge Dance Studies Reader, London: Routledge, 1998. 3. Carter A., Rethinking Dance History, New York: Routledge, 2004. 4. Desmond Jane C., Meaning in Motion. 3-ias leidimas. Durham: Duke University Press, 2003. 5. Dills A., Cooper Albright A., Middletown, Moving History/Dancing Cultures: a dance History Reader. CT: Wesleyan University Press, 2001.

270

Priedas Nr. 1

Spektakli ų ištraukos ir papildoma vaizdin ė medžiaga DVD laikmenoje Pagrindinis meniu:

1. Istorinis šokis 2. Klasikinis šokis 3. Šiuolaikinis šokis 4. Sportiniai šokiai 5. Taut ų šokiai 6. Šokis ir medijos

Detaliau: 1. Istorinis šokis: 2. Klasikinis šokis: ‹ Šubertas ‹ Anna Pavlova. K. Sen Sanso „Mirštanti gulb ė“ (5 tema, ‹ P. Čaikovskio „Spragtukas“ ‹ P. Čaikovskio „Gulbi ų ežeras“ ‹ Maja Plisetskaja. P. Čaikovskio „Gulbi ų ežeras“ (5 tema, 3. Šiuolaikinis šokis ‹ Isadora Duncan ‹ Jose Limon ‹ Merce Cuningham ‹ Maurice Bejart ‹ Pina Bausch ‹ Mats Ek ‹ Steve Paxton ‹ I. Stravinskio „Šventojo pavasario“ 3 interpretacijos (1. Vaclav Nižinski, 2. Pina Bausch, 3. Tero Saarinen) (4 tema, 5 tema,

4. Sportiniai šokiai: (3 tema, ‹ Lotyn ų Amerikos šokiai (eil ės tvarka: 1: Samba, 2: Čia čia čia, 3: Rumba, 4: Paso doblis, 5: Džaivas.) ‹ Standartiniai šokiai (eil ės tvarka: 1: L ėtas valsas,2: Tango, 3: Vienos valsas (naujas atsi ųstas), 4: L ėtas fokstrotas, 5: Kvikstepas.) 5. Taut ų šokiai: a) Lietuvi ų liaudies šokis ‹ Lietuvi ų liaudies sceninis šokis ‹ Lietuvi ų liaudies folklorinis šokis b) Japoniškas Butoh šokis: c) Afrikie čių tradicinis šokis D) Ind ų folklorinis šokis

6. Šokis ir medijos

271

Priedas Nr. 2 Literat ūra 1. Anderson J., Ballet and Modern Dance: a Concise History. 2-as leidimas. Hightstown: Princeton Book Company, 1977. 2. Балет энциклопедия , Москва : 1981. 3. Блок L.D., Классический танец , Москва : 1987. 4. Carter A., The Routledge Dance Studies Reader, London: Routledge, 1998. 5. Carter A., Rethinking Dance History, New York: Routledge, 2004. 6. Desmond Jane C., Meaning in Motion. 3-ias leidimas. Durham: Duke University Press, 2003. 7. Dills A., Cooper Albright A., Middletown, Moving History/Dancing Cultures: a dance History Reader. CT: Wesleyan University Press, 2001. 8. Grivickas V., Baleto menas, Vilnius: Atkula, 2001. 9. Grivickas V. , Šokio menas , Vilnius: 1965. 10. Huxley M., Witts N., The Twentieth Century Performance Reader. 2-as ledimas, London: Routlege, 2002. 11. Liepa M., Aš noriu šokti , Gelspa: 2003. 12. Lingys J., Gudavi čius J., Čapait ėJ., Gražulien ė A ., Lietuvi ų sceninio šokio pagrindai, Klaip ėda: 1994. 13. Milvydien ė V. , Terpsichor ės keliai, Klaip ėda: 2003. 14. Poškaitis K., Lietuvi ų šokio kelias į scen ą , Vilnius: 1985. 15. Susan Au., Baletas ir modernusis šokis, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000. 16. Šabasevi čius H., Lietuvos baletas šiandien, Vilnius : UAB spauda, 2000. 17. Urbanavi čien ė D. , Lietuvi ų apeigin ė etnochoreografija , Vilnius: 2000. 18. Vasiljeva-Raždestvenskaja M. Istorinis-buitinis šokis, Maskva:1987. 19. Volfas P., Šokiai: Žingsnis po žingsnio ir J ūs tapsite puikiu šok ėju , Kaunas: 1998. Internetiniai šaltiniai: www.dance.lt http://www.dansescenen.dk/ http://www.dance.lv/ http://www.balletalert.com/ http://www2a.biglobe.ne.jp/~ballet/index.html / http://www.ballet.co.uk/index.htm / http://balletcompanies.com/ http://www.nordscen.dk/ http://www.teaterkatalog.net/lit_soeg_frm.htm / http://www.cyberdance.org/ http://www.ballet-dance.com / http://danceeurope.net/ http://www.dancer.com/redirect.php / http://www.ladanse.com/fr/ http://www.theatrelibrary.org/links/index.html / http://www.wolnastrefa.republika.pl/cztery.htm / http://www.dance.no/ http://www.youtube.com/watch?v=Xkt4yUkMnnk&NR=1

272

Priedas Nr. 3

Šoki ų stiliai

273

Šoki ų stiliai Istorinis šokis: • Aukštuomen ės šokiai: viduramži ų (istampita, saltarella), renesanso (alemanda, sarabanda, pavana), baroko ( čakona, gavotas, menuetas, tamburinas), XIX a. pirmos pus ės šokiai (polonezas, kadrilis, polka, lendleris, valsas). • Prastuomen ės šokiai – branliai. Dalis t ų šoki ų iš prastuomen ės pasilinksminim ų kapelmeisteri ų d ėka (jie specialiai eidavo į kaimie čių šokius išmokti nauj ų žingsneli ų ir fig ūrų) persik ėlė į r ūmus ir tie, kurie viduramžiais buvo prastuomen ės šokiais, Baroko epochoje jau buvo šokami r ūmuose, o po to vėl iš ėjo į turting ų miestie čių namus. Tarkim džiga nebuvo aukštuomen ės šokis, nors pasitaikydavo, kad buvo šokama r ūmuose – jau v ėlyvajame baroke, kai į r ūmų pasilinksminimus patekdavo turtingi miestel ėnai.

Baletas: • Klasikinis • Neoklasikinis • Šiuolaikinis baletas (skiriasi nuo neoklasikinio tuo, kad įjungia ir nemažai šiuolaikinio šokio judesi ų, gimnastikos ir akrobatikos element ų, šiuolaikin ė arba demitologizuotos klasikos tematika; ne visada šokama ant puant ų; naudojami barokinio teatro elementai – t.y. veiksmas nekoncentruojamas scenos centre, gali vykti iš karto keliose vietose, vaizdas skaidomas).

Taut ų šokiai: • Folklorinis /tradicinis šokis • Sceninis liaudies šokis Ta čiau dalis istorini ų tautini ų šoki ų buvo šokami tik vienoje šalyje, pvz., džiga – tik Anglijoje; kadrilis, polka, polonezas – liaudies šokiai, XIX a. tap ę itin populiar ūs aukštuomen ėje.

Pramoginiai/ Sportiniai šokiai: • Klasikiniai- standartiniai: lėtas valsas vienos valsas, fokstrotas, kvikstepas, tango. • Lotyn ų Amerikos: rumba, čia čia čia , samba, džaivas, pasodoblis.

Šiuolaikinis šokis: • Modernus • Postmodernus/šiuolaikinis • Naujos sampratos filosofija

Populiarusis gatv ės šokis: hip hopas, techtonikas, jump style , breikas, house dance ir kt.

Buitiniai socialiai šokiai: linijiniai, lindy hopas, salsa, mamba, bo čata, marenga, argentinietiškas tango ir kt.

274

Priedas Nr. 4

Šokio bei teatro dalyk ų rašto darb ų strukt ūra si ūlytina ta pati. Šie dalykai glaudžiai siejasi tarpusavyje. Tuo b ūdu siekiama glaudesn ės integracijos, logikos, aiškumo ir atpaž įstamumo mokiniams atliekant šias užduotis. Konkretinami tik specifiniai terminai ir raiškos priemoni ų pavadinimai. Ši užduotis si ūlytina aukštesni ųjų geb ėjim ų mokiniams. Tokio darbo atlikimas reikalauja nemenko analitinio m ąstymo. Vidutin į geb ėjim ų lyg į atitinkantiems mokiniams si ūlytina užduot į supaprastinti savo nuoži ūra.

Klausimai spektaklio/šokio reiškinio analizei: • Spektaklio autorius, choreografas, šok ėjai. • Stipriausi ir labiausiai įsimin ę spektaklio momentai, epizodai. Kod ėl juos išskiriate? • Kaip apib ūdintum ėte aktori ų vaidyb ą, dekoracijas/scenografij ą, muzik ą? • Koks sceninis siužetas pasakojamas? • Kokios raiškos priemon ės pasirinktos ir kod ėl? • Apib ūdinkite spektaklio žanr ą ir stili ų. • Apib ūdinkite spektaklio judesi ų kalb ą. • Kaip supratote naudojamas raiškos priemones – k ą jos gal ėtų reikšti ir k ą jos suteikia spektakliui? • Kaip ir ar įsivaizduojate spektakl į kitoje erdv ėje? • Kaip ir ar įsivaizduojate spektakl į kino ekrane? • Kokias naujas technologijas (jei j ų n ėra) įsivaizduotum ėte spektaklyje ir kod ėl? • Kaip spektakl į veikia naujos technologijos? • Kaip nusakytum ėte spektaklio ir jo visuomenin ės aplinkos ryš į? • Kaip nusakytum ėte spektaklio santyk į su gyvenimo tikrove? • Kokiai ži ūrov ų grupei spektaklis skirtas? • Kaip apib ūdintum ėte savo reakcijas ir kod ėl? • Kokias asociacijas, įsp ūdį kelia spektaklis ir kod ėl? • Ar spektaklis atitiko (ar neatitiko) j ūsų l ūkes čius ir kod ėl? • Kaip apib ūdintum ėte šok ėjų technik ą? • Kokius atlik ėjus išskirtum ėte ir kod ėl? • Kokius personažus kuria šok ėjai? • Kokas, j ūsų manymu, šokio žanras? • Kaip šok ėjų atlikimas siejasi su spektaklio estetine, stilistine ir žanrine vienove? • Ar mat ėte daugiau šio šok ėjo darb ų, kuo jie skiriasi? • Koks choreografo poži ūris į pasirinkt ą k ūrin į? • Ar id ėja, raiškos priemon ės, žanras, stilius sutampa? • Koki ą spektaklio, sceninio pasakojimo form ą pasirenka choreografas. Kaip manote, kod ėl? • Ar mat ėte daugiau šio choreografo spektakli ų, kuo ir ar jie skiriasi? • Kokiam scenin ės erdv ės tipui priskirtum ėte spektaklio scenografij ą? • Kokias priemones naudoja spektaklio scenografas? • Kaip scenografija išpildo personaž ų ir sceninio veiksmo poreikius? • Kaip ir ar scenografija atliepia spektaklio žanr ą? • Kaip scenografija siejasi su šiuolaikinio gyvenimo tikrove? • Kaip apib ūdintum ėte spektaklio muzik ą? • Koki ą funkcij ą atlieka spektaklio muzika? • Ar atpaž įstate naudojamus muzikinius k ūrinius; kokias asociacijas sukelia spektaklio muzika ir garsai? • Kaip ir ar muzika veikia scenin į veiksm ą? • Kaip ir ar muzika veikia j ūsų emocijas? 275

Jūsų asmeniniai komentarai apie spektakl į. Jūsų asmeniniai įsp ūdžiai apie spektakl į. Jūsų įgyta nauja (arba ne) patirtis ži ūrint spektakl į ir j į individualiai interpretuojant.

Spektaklio recenzijos klausimynas 1. Spektaklio visuma: forma, turinys, j ų s ąryšingumas ( įsp ūdži ų sintez ė); scenini ų element ų ryšiai; scenini ų element ų darna, harmoningumas ar nedarna, padrikumas; estetiniai spektaklio principai; kas spektaklyje „erzina“, nepatinka, kokie nuobod ūs, nereikšmingi momentai – koki ą viet ą jie užima. 2. Scenografija: scenin ės erdv ės forma, stilius; scenin ės erdv ės ir sceninio veiksmo s ąryšingumas; scenin ės ir ži ūrov ų sal ės ryšys; spalv ų ir j ų konotacij ų sistema; scenografijos kaita spektaklio metu; apšvietimas – koki ą viet ą ir reikšm ę užima spektaklyje; objektai, rekvizitas – j ų prigimtis, forma, fakt ūra, funkcija, ryšys su erdve ir veik ėjais; kostiumai, grimas, kauk ės – j ų sistema, santykis su erdve ir veikėjais. 3. Šok ėjų atlikimas: Šokio stilius, maniera, technika ir kt. teksto ir plastikos, žodžio ir judesio ryšys; gestai, mimika – koki ą viet ą užima spektaklyje; 4. Muzikos, gars ų, triukšm ų funkcija. 5. Choreografo modeliuojama fabula: pasakojama istorija – ar ji atitinka nuosekli ą istorij ą ar yra emocij ų išraiška.; spektaklio žanras – kok į žanr ą pjesei suteikia režis ūra. 6. Ži ūrovas: kokiame teatre pastatytas spektaklis; ko iš spektaklio tikimasi – potyriai, pažinimas, l ūkes čiai, ži ūrov ų siejami su spektakliu; kaip reaguoja ži ūrovai spektaklio metu; ži ūrov ų vaidmuo kuriant spektaklio prasm ę(-es). 8. Spektaklio vieta kult ūrin ėje erdv ėje: spektaklio santykis su kult ūrine realybe – spektaklio tikroviškumo, atpažinumo laipsnis. spektaklio santykis su audiovizualine ir medij ų kult ūra; spektaklio santykis su ankstesniais tos pa čios pjes ės pastatymais. 9. K ūrėjų statusas visuomen ėje ir teatro pasaulyje: teatro, trup ės ir jos nari ų svarba kult ūrin ėje erdv ėje; spektaklio k ūrėjų menin ė biografija ar poveikis teatro menui. Individuali recepcija : Kokie vaizdai, epizodai, spektaklio elementai labiausiai įstrigo? Kas netur ėjo reikšm ės? K ą sunkiausia apib ūdinti, įvardyti ir suteikti prasm ę? Kitos pastabos.

Recenzijos strukt ūrą sudaro: Šokio spektaklio/reiškinio visumos pristatymas, Šokio spektaklio/reiškinio išskaidymas į dalis, ši ų dali ų s ąryšingumo įvertinimas, ši ų dali ų specifini ų bruož ų įvertinimas, Šokio spektaklio/reiškinio funkcionavimo kult ūrin ėje erdv ėje įvertinimas, menininko k ūrybin ės biografijos refleksija, Šokio spektaklio/reiškinio recepcijos pob ūdis, kitos pastabos.

276

Priedas Nr. 5 VERTINAM Ų DARB Ų PROPORCIJ Ų PAVYZDYS

Eil. Sukaupto įvertinimo Vertinimo turinys Nr. dalys procentais 1 Aktyvus darbas pamokoje 30%

2 Išklausytos programos dalies atsiskaitymas (žodžiu, raštu) 30% Šokio k ūrinio (spektaklio, filmo ir kt.) recenzija / tiriamasis 3 40% darbas ir jo pristatymas Viso 100%

VERTINIMO RODIKLI Ų PAVYZDYS

Orientaciniai recenzijos ar tiriamojo darbo (k ūrinio analiz ė, recenzija, lyginamoji interpretacija etc.) vertinimo rodikliai * *parengta pagal – Targamadz ė V., Nauck ūnait ė Z. (2009, p. 70); Teresevi čien ė M., Bulajeva T., Čepien ė A., Lepait ė D., Zuzevi čiūtė V. (2011, p. 79)

1. Targamadz ė V., Nauck ūnait ė Z. SOLO taksonomija kaip mokini ų rašini ų vertinimo priemon ė, Acta Paedagogica Vilnensia, 2009, Nr.22, p. 65–75, prieiga per internet ą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/22/65-75.pdf 2. Teresevi čien ė M., Bulajeva T., Čepien ė A., Lepait ė D., Zuzevi čiūtė V. Studij ų program ų atnaujinimas: kompetencij ų pl ėtot ės ir studij ų siekini ų vertinimo metodika , Vilnius: VU, 2011, prieiga per internet ą: http://www4066.vu.lt/Files/File/Studiju%20programu%20atnaujinimas_kompetenciju%20pletot es%20ir%20studiju%20siekiniu%20vertinimo%20metodika.pdf

10 BAL Ų Mokinio veiklos pob ūdis Kelia problemas, kurios svarstomos ne tik temos viduje, bet ir už jos rib ų. Vykdo vien ą iš veiklos form ų -- teorizuoja, apibendrina, kelia hipotezes, pagrindžia, atskiras dalis jungia į visum ą, diskutuoja, reflektuoja. Teksto / pasisakymo strukt ūra Gerai suformuotas rašinys / pristatymas žodžiu, kryptinga įžanga, pagr įstos išvados. Problemos iškeltos; tikslinga svarstymo strukt ūra; tinkamai parinkta medžiaga. Įrodymai remiasi daugeliu šaltini ų. Vertinimo kriterijai Sukuriamas sud ėtingas, sklandžios formos, labai aiškiai argumentuotas tekstas / pasisakymas. Pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os) yra atskleistos. Tekstas / pasisakymas rišlus, logiškai išd ėstytas, aiškios formos, leidžian čios skaitytojui / klausytojui suprasti esminius akcentus. Puikus sud ėting ų šokio termin ų ir šokio kalbos jungini ų vartojimas reikiamame kontekste. Gramatinis / stilistinis teksto / pasisakymo taisyklingumas. Tinkama apimtis / trukm ė. 9 BALAI

277

Mokinio veiklos pob ūdis Ne tik pristato kitas nuomones ar žvelgia į tem ą iš skirting ų poži ūrio tašk ų, bet ir juos analizuoja, lygina, klasifikuoja. Supriešina, aiškina priežastis, sieja, pritaiko. Teksto / pasisakymo strukt ūra Rašinys / pristatymas žodžiu gerai suformuotas, kryptinga įžanga, apibendrinanti pabaiga. Medžiaga tinkama. Turinys logiškai nuoseklus, aiškiai atpaž įstama argumentavimo strukt ūra, svarstomi skirtingi poži ūriai. Vertinimo kriterijai Sukuriamas aiškus, gerai strukt ūruotas tekstas / pasisakymas, pabr ėžiantis esminius dalykus. Pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os) atskleistos. Tekstas / pasisakymas rišlus. Reikiamame kontekste praleistas vienas kitas sud ėtingas dail ės terminas arba neteisingai panaudotas vienas kitas dail ės kalbos junginys. Viena kita gramatin ė / stiliaus klaida. Tinkama apimtis / trukm ė. 8 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pristato kitas nuomones, žvelgia į tem ą iš skirting ų poži ūrio tašk ų, atskleidžia savo poži ūrį, apib ūdina, išsiaiškina, analizuoja. Teksto / pasisakymo strukt ūra Rašinys / pristatymas žodžiu pakankamai gerai suformuotas. Kai kurios svarstomos problemos iškeltos. M ėginama strukt ūruoti ir argumentuoti, bet pristatomi tik įvair ūs poži ūriai, n ėra joki ų nauj ų min čių. Vertinimo kriterijai Sukuriamas tekstas / pasisakymas, sistemiškai pl ėtojantis id ėją, pateikiantis palaikom ąsias id ėjas. Pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os) atskleistos, bet ne visada tinkama forma – kai kurie sakiniai ar sakinio dalys pažodžiui nukopijuoti / perpasakoti iš originalo teksto / šaltinio. Tekstas / pasisakymas n ėra rišlus – esminiai akcentai pateikti pakankamai ryškiai. Reikiamame kontekste vyrauja nesud ėtingi dail ės terminai ir dail ės kalbos junginiai. Pasitaiko gramatini ų / stiliaus klaid ų. Tinkama apimtis / trukm ė. 7 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pateikia daugiau nei vienos r ūšies įrodym ų savo pozicijai pagr įsti. Išvardija, apib ūdina, apibr ėžia, išsiaiškina, derina, interpretuoja. Teksto / pasisakymo strukt ūra Susitelkta į didel į fakt ų kiek į: mažai konceptualaus aiškinimo. Medžiaga menkai siejama tarpusavyje. Vertinimo kriterijai Sukuriamas tekstas / pasisakymas, kuriame pateikiami argumentai, pagrindžiant priežastis arba pateikiant tam tikro poži ūrio ar id ėjos privalumus ir tr ūkumus. Atskleistos ne visos pagrindin ės id ėjos ar mintys; vyrauja mechaninis teksto / pasisakymo organizavimas, kai pateiktos mintys ar id ėjos perkeltos pažodžiui iš originalo teksto / šaltinio. Tekstui / pasisakymui tr ūksta rišlumo, neryškinti esminiai akcentai. Ribotai naudojami šokio terminai ir šokio kalbos junginiai. Yra gramatini ų / stiliaus klaid ų. Netinkama teksto apimtis / pasisakymo trukm ė. 5 – 6 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pasako savo poži ūrį arba pateikia vienos r ūšies pavyzdži ų. Įvardija, konstatuoja, atpaž įsta, atgamina, cituoja, pamini, nurodo. 278

Teksto / pasisakymo strukt ūra Viena problema iškelta, ir tai tampa vieninteliu centru; n ėra svarstymo. Vertinimo kriterijai Sukuriamas nesud ėtingas tekstas / pasisakymo kalba. Pagrindin ės id ėjos ar mintys yra arba atskleistos tik iš dalies, arba pateiktos neišsamiai, arba nesuprastos. Tekstas / pasisakymas nepakankamai rišlus, tr ūksta loginio teksto / pasisakymo organizavimo, mintys pateiktos neaiškia forma, skaitytojui / klausytojui sunku suprasti esminius akcentus. Šokio kalbos terminai panaudoti netaisyklingai. Šokio kalbos junginiai nepanaudoti arba panaudoti netaisyklingai. Netinkama teksto / pasisakymo apimtis / trukm ė. 4 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Nesupranta užduoties, neturi k ą pasakyti ta tema. Teksto / pasisakymo strukt ūra Netinkamai nustatyta problema, parinkta neaktuali medžiaga. Aptariamos nereikšmingos detal ės, klaidingai suprastas klausimas, netinkamai naudojami pavyzdžiai. Vertinimo kriterijai Sukuriamas nesud ėtingas tekstas / pasisakymas, kuriame pagrindin ė id ėja ar mintis nesuprasta ar neteisingai atskleista. Tekstas / pasisakymas nerišlus, pateiktas padrika forma, n ėra teksto / pasisakymo loginio organizavimo, argumentavimas nepagr įstas. Nenaudojami šokio terminai, šokio kalbos junginiai. Daug gramatini ų / stiliaus klaid ų. Netinkama teksto / pasisakymo apimtis.

279

Priedas Nr. 6 Pilotini ų mokykl ų mokytoj ų sudaryti testai atsiskaitymams.

Men ų pažinimo programos (šokio) testas Nr. 1.

1. Mes šokame tam, kad.... (išvardint 5 kriterijus): 1. 2. 3. 4. 5. 2. Socialiniai šokiai (kokie?): 1. 2. 3. 3. Populiarieji šokiai (kokie?): 1. 2. 3. 4. Trumpa baleto istorija (keliais sakiniais apžvelkite baleto atsiradim ą ir raid ą): ......

5. Išvardintos pagrindin ės žymiausios baleto bei šiuolaikinio šokio atstov ės, (kok į šok į jos šoko?):

1. Pina Baunch 2. Anna Pavlova 3. Martha Granham 4. Maja Pliseckaja 5. Izadora Dunkan

280

Men ų pažinimo programos (šokio) testas Nr. 2. 1. Kaip atsiranda šokis? (pažym ėti teising ą atsakym ą): a) judesys, ritmas, melodija, muzikos instrumentas; b) ritmas, judesys, muzikos instrumentas, melodija; c) melodija, ritmas, judesys, muzikos instrumentas; 2. Populiarieji šokiai (išvardinti)...... 3. Kuris standartinis šokis susideda ne iš plaukiančio judesio, o iš žingsni ų visa pėda?...... 4. Labai gyvas, nuotaikingas su šuoliuk ų, pašokim ų elementais standartinis šokis?...... 5. Išvardinkite kokias žinote vals ų r ūšis?...... 6. Kuris iš Lotyn ų Amerikos šoki ų šokamas l ėtu tempu?...... 7. Kuris šokis pagal temp ą ir judesius panašus į rokenrol ą?...... 8. Kas yra baletas?...... 9. Kada baletas atskiriamas nuo operos ir tampa savarankiška meno šaka? a) XVII a. antra pus ė; b) XVIII a. antra pus ė; c) XIX a. pradžia; 10. Kada atsiranda šokis "piršt ų galais"? a) XVII a. pradžia; b) XVII a. antra pus ė; c) XVIII a. pabaiga; 11. Koks spektaklis buvo laikomas pirmuoju pasaulietiškuoju baletu?...... 12. Kas sudar ė pirm ųjų balet ų muzikin į pagrind ą?...... 13. Kokie šokiai vadinami buitiniais socialiniais šokiais? (išvardinti)...... 14. Kaip vadinami šokiai, kuriuos šok ėjai šoka linijose?...... 15. Kokius žinote populiariuosius gatv ės šokius? ...... 16. Lotyn ų Amerikos šokiai (išvardinti)...... 17. Labiausiai uždegantis, kil ęs Brazilijoje Lotyn ų Amerikos šokis?...... 18. Koks šokis yra čia čia čia šokio pirmitakas?...... 19. Kuriame šokyje vaizduojamas buliaus ir matadoro kova?...... 20. Kuriame klasikiniame-standartiniame šokyje krypties ir judesi ų intensyvumo keitimas reikalauja išmanumo ir puikios koordinacijos?......

281

TEATRAS METODIN ĖS REKOMENDACIJOS

Pareng ė: Rasa Vasinauskait ė

282

Teatro dalyko modulis – sud ėtin ė Men ų pažinimo programos dalis. Šis modulis atitinka visai programai keliamus reikalavimus ir įgyvendina jos tikslus, ta čiau atsižvelgia į teatro meno specifik ą. Teatro dalyko modulio tikslas ir uždaviniai – pl ėtoti mokini ų estin ę, kult ūrin ę ir bendr ąsias (iniciatyvumo ir k ūrybingumo, asmenin ę, socialin ę ir pilietin ę, mokymosi mokytis, pažinimo) kompetencijas, ugdyti suman ų ir aktyv ų kult ūrinio gyvenimo dalyv į. Ir kartu – auginti nuovok ų ir tolerantišk ą teatro ži ūrov ą (suvok ėją, interpretatori ų), kuris geba analizuoti ir vertinti spektaklio ar teatrinio reiškinio estetinius ypatumus ir moka taikyti šiuos geb ėjimus skirtingoje menin ėje ar kasdienio gyvenimo aplinkoje. Kadangi teatras – sinkretin ė meno r ūšis, svarbu, kad mokiniai per Teatro pamokas mok ėtų taikyti ankstesn ėse Men ų programos dalyk ų (dail ės, muzikos, šokio) pamokose įgytas žinias ir geb ėjimus.

Mokini ų pasiekimai. Bendrasis/išpl ėstinis kursas 1. Teatro k ūrini ų steb ėjimas, analiz ė/interpretavimas ir vertinimas Nuostatos. Dom ėtis teatro menu kaip galimybe geriau pažinti save ir pasaul į. Suprasti, kad teatras turi savo suvokimo ir vertinimo taisykles ir iš ži ūrov ų (suvok ėjų) reikalauja pasiruošimo bei įgūdži ų. Aiškintis teatro meno poveik į, suprasti ir gilinti savo poreikius teatro srityje. Pažinti ir priimti skirtingas (istorines, nacionalines, šiuolaikines) teatro meno apraiškas bei ieškojimus. Būti atviram naujoms teatrin ėms patirtims ir estetiniams išš ūkiams. Esminiai geb ėjimai. Steb ėti, analizuoti ir vertinti teatro spektakl į ar teatrin ės veiklos reiškin į. Fiksuoti ir analizuoti savo bei auditorijos potyrius spektaklio metu ir po jo. Reflektuoti visumin į ir/ar ilgalaik į teatrinio meno poveik į. Geb ėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Laikytis teatro si ūlom ų ži ūrėjimo/dalyvavimo 1.1.1. Skirti tradicinius ir netradicinius teatro taisykli ų. meno reiškinius; apib ūdinti ži ūrov ų (dalyvi ų/suvok ėjų) elgesio formas teatro spektaklyje ir teatriniuose renginiuose. 1.1.2. Nusakyti ži ūrovo reikšm ę ir funkcij ą teatre. 1.2. Skirti dramos ir spektaklio lygmenis; pažinti 1.2.1. Įvardyti dramos (literat ūros k ūrinio) ir teatro r ūšį/tip ą ir jo savybes. spektaklio (teatro/scenos k ūrinio) skirtumus. 1.2.2. Apib ūdinti teatro r ūšį/tip ą pagal spektaklio žanr ą, kalb ą, stili ų bei atlikimo ypatumus. 1.3. Skirti teatrin ės raiškos priemones ir 1.3.1. Įvardyti spektaklio raiškos priemones, susieti jas su menine visuma; stilistines bei žanrines savybes; analizuoti/interpretuoti spektaklio/teatrinio atskirti dramaturgo, režisieriaus, aktoriaus, reiškinio ypatumus ir suvokti prasm ę. dailininko bei kompozitoriaus darb ą. 1.3.2. Nusakyti spektaklio sukeltus įsp ūdžius ir 283

susieti juos su spektaklio vaizdine bei atlikimo forma. 1.3.3. Įvardyti spektaklio problematik ą, tem ą(- as) ir susieti jas su menine bei estetine spektaklio visuma. 1.4. Apib ūdinti svarbiausius istorinius teatro 1.3.4. Nurodyti esminius teatro meno raidos raidos periodus; skirti svarbiausius lietuvi ų ir etapus; žinoti svarbiausius lietuvi ų bei užsienio užsienio teatro k ūrėjus. teatro k ūrėjus. 1.5. Parašyti argumentuot ą, asmeniniais 1.4.2. Apib ūdinti teatrin ės k ūrybos/spektaklio pasteb ėjimais ir potyriais pagr įst ą matyto suvokimo (interpretavimo) ir vertinimo spektaklio recenzij ą pagal susitartus reikalavimus. kriterijus, taikyti juos konkre čiam pavyzdžiui. 1.6. Įvertinti asmenin į teatro meno poveik į ir 1.5.1. Įvardyti emocin į ir estetin į teatrin ės įvardyti individualius estetinius l ūkes čius bei kūrybos poveik į; poreikius. apib ūdinti jos įtak ą kei čiantis nusistov ėjusiam poži ūriui ar išankstinei nuomonei; išsakyti teatrini ų potyri ų l ūkes čius. 2. Meno reikšm ės sociokult ūrin ėje aplinkoje tyrimas Nuostatos. Įžvelgti teatro ir teatrin ės veiklos svarb ą kasdieniame bei visuomeniniame gyvenime kaip prielaid ą skleistis kolektyvinei patir čiai ir atviram komunikavimo laukui. Suvokti teatro meno ir teatrin ės k ūrybos reikšm ę ir poveik į žmogaus, visuomen ės bei kult ūros raidai. Tyrin ėti ir kritiškai apm ąstyti eksperimento, nauj ų teatro form ų, teatrin ės raiškos ir sklaidos b ūdų bei priemoni ų poveik į sociokult ūriniam kontekstui ir atvirkš čiai. Pl ėtoti ir gilinti individuali ą teatrin ę patirt į kaip tolesn ės mokymosi ar darbin ės veiklos motyvacij ą. Esminiai geb ėjimai. Analizuoti ir vertinti istorin ę, kult ūrin ę, politin ę ir socialin ę teatro meno reikšm ę savo ir visuomen ės gyvenime. Geb ėjimai Žinios ir supratimas 2.1. Pasteb ėti ir identifikuoti teatrin ės k ūrybos bei 2.1.1. Atskirti profesional ų ir neprofesional ų teatrin ės veiklos reiškinius kasdien ėje ir teatro men ą bei skirtingas teatrin ės veiklos sociokult ūrin ėje aplinkoje. formas socialin ėje aplinkoje; įvardyti teatrin ės k ūrybos bei veiklos poveik į gyvenamai aplinkai. 2.2. Nurodyti kult ūrin ę, socialin ę ir politin ę teatro 2.1.2. Nusakyti teatrin ės veiklos (pažintin ės, meno reikšm ę bei funkcij ą. aukl ėjamosios, pramoginės, terapin ės ir pan.) pob ūdį ir tikslus. 2.1.3. Apib ūdinti komunikacin ę teatro prigimt į ir įvardyti gr įžtamojo ryšio tarp teatrin ės kūrybos ir jos suvok ėjų (vartotoj ų) formas. 2.2. Parengti teatro ir/ar grup ės, teatrinio reiškinio, 1.2.1. Motyvuoti pasirinkim ą individualiais scenos menininko apžvalg ą (rekomenduotina). estetiniais ir bendrais kult ūriniais kriterijais. 1.2.2. Įvertinti teatro ar teatrinio reiškinio (menininko k ūrybos) menines, kult ūrines, socialines funkcijas. 2.3. Dalyvauti klas ės (mokyklos, miesto ar šalies) 1.3.1. Sekti mokyklos, miesto ar šalies teatrin ėje ir teatrin ės recepcijos veikloje. teatrinius įvykius ir teatro gyvenim ą ir reflektuoti j į pasirinkta forma. 1.3.2. Diskutuoti teatro meno recepcijos temomis klas ėje, mokykloje, žiniasklaidoje ar internetin ėje erdv ėje.

284

Turinio apimtis Teatro dalyko pamokoms numatomas 2-as pusmetis – 2 pamokos per savait ę (išpl ėstinis kursas - + 1 pamoka). Kiekvienai ciklo temai skiriama po 2–4 pamokas mokytojo nuoži ūra, įtraukiant į pamok ų laik ą lankyt ų spektakli ų aptarimus, susitikimus su menininkais ar diskusijas pasirinkta šiuolaikinio teatro tema. Dalyko d ėstymo pradžioje suformuluojama galutinio praktinio darbo (teatrinio reiškinio tyrimo ir/ar spektaklio recenzijos) užduotis ir jos įvykdymo gair ės. Mokytojas pasi ūlo, o mokiniai gali pasirinkti netradicin ę praktinio darbo form ą (raštu, vaizdu, filmuota medžiaga ir pan.), mokymosi eigoje mokiniams pageidaujant galimos įvairios praktin ės užduotys (žr. praktinius pavyzdžius – „Mano „Hamletas“ – metodini ų rekomendacij ų pabaigoje), mokyklos mokini ų apklausos ir interviu teatro tema, padedan čios geriau įsisavinti istorin ę ir teorin ę medžiag ą, aktyvinan čios mokymosi proces ą. Pamok ų metu analizuojamos temos tur ėtų pad ėti mokiniams atlikti praktin ę užduot į. Dalyko išd ėstymo pabaigoje atliekamas praktin ės užduoties aptarimas ir įvertinimas.

Vertinimo metodika Teatro dalyko vertinimo kriterijai grindžiami pasiekim ų lentel ės principais. Atskirai 10 bal ų skal ėje vertinamas kiekvienas tem ų ciklas. Galutinis dalyko pažymys išvedamas susumavus mokini ų pasiekimus įsisavinant ciklo temas ir atliekant praktines užduotis. Atskiro ciklo pasiekimai vertinami kaupiamuoju balu pagal lentel ėje nurodytus kriterijus:

Eil. Vertinimo turinys Įvertinimo dalys procentais nr. 1 Aktyvus ir k ūrybingas mokini ų dalyvavimas 30 % pamokose; praktini ų uždavini ų atlikimas 2 Geb ėjimas pritaikyti įgytas žinias analizuojant 20 % teatro k ūrinius ir reiškinius 3 Testas 20 % 4 Savarankiškai ir k ūrybingai atliktas praktinis darbas 30 % (recenzija, tiriamasis darbas) ir jo pristatymas Viso 100 %

Cikl ų vertinim ą gali sudaryti mokytojo ir mokini ų sav ęs įsivertinimas; recenzijos ar tiriamojo darbo vertinim ą1 pateikia ir mokytojas, ir klas ės draugai. Ciklo pabaigoje mokytojas parengia įsisavint ų žini ų test ą, kurio atsakymus verta aptarti viešai, kad mokinys, išklaus ęs ir draug ų komentarus, gal ėtų įsivertinti pats. Mokini ų praktiniai darbai (recenzijos ir/ar tiriamieji darbai) išanalizuojami pamokos metu, kad vertint ų ne tik mokytojas, bet ir klas ės draugai –„oponentai“.

1 Orientacinę rašto darbo (recenzijos) ir žodinės spektaklio analizės vertinimo lentelę žr. Priedas Nr. 7. 285

Teatro dalyko pamok ų ciklai 2 Ciklo Mokymo(si) Mokini ų pasiekimai Pastabos pavadinimas tikslas Estetinis- Supažindinti su Geb ės apibr ėžti teatro model į; žinos Ciklui emocinis teatro kilm ės, svarbiausius teatro istorijos etapus; geb ės skiriamos ... teatro meno raidos, scenin ės apib ūdinti teatro model į ir ži ūrovo pamokos. poveikis kūrybos ir jos funkcijas teatre. (1.1, 1.4) 3 Pasirenkama recepcijos Analizuodamas spektakl į geb ės nustatyti jo būsimos ypatumais. raiškos priemones (form ą, žanr ą ir stili ų, recenzijos suk ūrimo ir atlikimo ypatumus), susies jas tema ir forma. su menine spektaklio visuma ir individualiais potyriais. (1.2, 1.3, 1.5, 1.6) Teatro meno Supažindinti ir Geb ės apibr ėžti visuomenin ę (ekonomin ę, Ciklui statusas išanalizuoti politin ę, pilietin ę) ir kult ūrin ę teatro skiriamos ... visuomen ėje teatro meno reikšm ę ir paskirt į; geb ės atskirti teatro ir pamokos. funkcionavimo spektaklio model į pagal jo meninius ir Tyrimui sociokult ūrinėje sociokritinius uždavinius. (2.1, 2.2) pasirenkamas aplinkoje pob ūdį. Geb ės nustatyti ir įvardyti teatro pastato, esantis mieste teatrinio kolektyvo, trup ės funkcij ą (mokykloje) kult ūrin ėje aplinkoje. (2.1, 2.2) teatras ar Identifikuos ir apib ūdins teatro reiškinius teatro grup ė, kasdien ėje ir kult ūrin ėje aplinkoje; įvertins teatro individualius estetinius l ūkes čius bei menininkas. poreikius. (1.1, 1.6, 2.1) Etnokult ūrinis Supažindinti su Žinos ir geb ės atskirti svarbiausius lietuvi ų Ciklui teatro meno nacionalinio teatro k ūrėjus; geb ės įžvelgti ir išanalizuoti skiriamos ... aspektas teatro ypatumais, liaudies meno, istorini ų ir kult ūrini ų pamokos. išanalizuoti archetip ų sklaid ą šiuolaikiniame Pavyzdžiu istorinio ir spektaklyje. (1.3, 1.4) pasirenkamas kult ūrinio Geb ės nustatyti ir įvertinti lietuvi ų teatro palikimo sklaid ą spektaklio/teatrinio reiškinio nacionalines kūrėjas ir/ar teatro mene. ypatybes, jo novatoriškum ą iš istorini ų ir teatras. dabarties pozicij ų. (1.4) Teatro Supažindinti su Žinos svarbiausius pasaulio teatro meno Ciklui menininko spektaklio, kaip reformatorius, geb ės atskirti literat ūrinio ir skiriamos ... vaidmens menin ės- režis ūrinio teatro modelius; pamokos. raida autorin ės geb ės apib ūdinti Numatomas kūrybos, postmodernaus/postdraminio spektaklio (realus ar ypatumais; ypatumus. (1.2, 1.3, 1.4) virtualus) apibr ėžti Geb ės įvardyti ir išanalizuoti pasirinkto susitikimas su aktorinio/režis ūri menininko k ūrybos ypatumus, nustatyti teatro nio teatro režis ūrinio ir/ar kolektyvinio spektaklio menininku. bruožus; bruožus ir susieti juos su šiuolaikinio teatro supažindinti su estetika. (1.2, 1.3) postmodernaus spektaklio/teatrin io reiškinio estetika.

2 Ciklų ir temų eiliškumą, pamokų skaičių vienai ar kitai temai plėtoti mokytojas gali keisti savo nuožiūra. Mokinių pasiekimai šioje lentelėje atitinka bendrosios mokinių pasiekimų lentelės reikalavimus (žr. punktus skliaustuose). 3 Numeriai skliaustuose nurodo į pasiekimų lentelės punktus. 286

Teatro ir Supažindinti su Skirs teatrines ir neteatrin ės raiškos Ciklui šiuolaikini ų skirting ų medij ų priemones, geb ės nusakyti šiuolaikini ų skiriamos ... technologij ų panaudojimo technologij ų paskirt į teatro menui ir j ų pamokos. sąveika teatro mene poveik į ži ūrovams. (1.1, 2.1) Skiriama pavyzdžiais. laiko Išanalizuoti praktin ės teatro ir mokini ų technologij ų užduoties sankirtos aptarimui ir specifik ą. įvertinimui.

Pamok ų turinys ir rekomenduojama veikla Pamok ų turinys ir rekomenduojama veikla sudaryti atsižvelgiant į pamok ų trukm ę (2 pamokos per savait ę). Mokytojui si ūloma rinktis pasakojimo, diskusijos, forumo, testo, aprašo, kolektyvin ės ir grupin ės diskusijos (pvz., „min čių lietus“), veiklos grup ėmis – aktyvaus mokymosi ir tiriamuosius (informacijos paieškos, atrankos, analiz ės) metodus, skatinant aktyv ų ir k ūrybišk ą mokini ų dalyvavim ą pamokoje.

Pamok ų turinio apraše pateikiama : 1. pamokos tema; 2. mokymo(si) uždaviniai ir rezultatai; 3. si ūloma veikla ir id ėjos; 4. žodyn ėlis; 5. informacijos šaltiniai.

287

I. ESTETINIS-EMOCINIS TEATRO MENO POVEIKIS

I tema. Ritualin ė ir žaidybin ė teatro prigimtis. Uždaviniai: • Sutelkti d ėmes į, sužadinti vaizduot ę, analizuoti poj ūč ius ir asociacijas, skatinti kūrybiškum ą; • Apib ūdinti teatro meno ir kit ų laisvalaikio form ų specifik ą; • Apibr ėžti teatro situacijos ir ži ūrov ų elgesio teatre taisykles. Rezultatai: • Mokiniai susipažins su svarbiausiomis teatro taisykl ėmis; • Remdamiesi asmenine patirtimi išsiaiškins teatrini ų ir neteatrini ų reiškini ų specifik ą; • Įsisavins teatro, kaip ritualo ir žaidimo , samprat ą. Pamokai reik ės: Lentos ir rašiklio, iš anksto paruošt ų iliustracij ų (skaidri ų) su antikinio (graik ų) teatro aikštele. Rekomenduotina virtuali vaizdo medžiaga 4: History of Theatre 1 – From Ritual to Theatre, žr.: http://www.youtube.com/watch?v=lQOPFxuiaWQ&feature=feedf_more , taip pat: History of Theatre 2 - Development of Classical Greek Tragedy, žr.: http://www.youtube.com/watch?v=dmBDfl9YJY4&feature=feedf_more

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Pastaba : Mokytojas supažindina su Teatro dalyko kursu ir baigiam ąja praktine užduotimi (recenzija). Ji turi b ūti rašoma apie vis ų mokini ų kartu matyt ą spektakl į ar ištrauk ą ir atspind ėti mokinio įsisavintas žinias. Recenzijos žanr ą, stili ų ir form ą (es ė-impresija, laiškas, kritin ė recenzija, įsivaizduojamas dialogas, spektaklio interpretacija ir pan.) 5 aptar ęs su mokytoju pasirenka mokinys, ta čiau recenzijoje, suteikiant mokiniui k ūrinio interpretacijos laisv ę, turi b ūti atsakoma į klausimus: Kur ir kokioje erdv ėje vyksta spektaklis? Kokiai ži ūrov ų grupei jis yra skirtas? Koki ą literat ūrin ę (dramaturgin ę) medžiag ą pasirinko režisierius? Kokios raiškos priemon ės dominuoja? Kokias temas (problem ą) kelia spektaklis? Kokiam (naujam) estetiniam-emociniam patyrimui spektaklis nuteikia? 6 Mokytojas pasi ūlo mokiniams išsakyti ir už(si)rašyti visas žodžio „teatras“ sukeltas asociacijas. Iš atsakym ų išrenkami ir sugrupuojami tie, kurie nurodo į: a) teatro pastat ą; b) emocinius patyrimus; c) vaidinimo/rodymo ir ži ūrėjimo situaciją. Mokytojas suformuluoja 4 teatro meno taisykles: 1. Ži ūrovas teatre visada yra šiapus rampos ir visa išlieka ži ūrovu.

4 Mokytojas rekomenduotiną virtualią vaizdo medžiagą gali atsirinkti ir pateikti savo nuožiūra. Pamokų metu vaizdo šaltinių galima ieškoti kartu su mokiniais. 5 Apie praktinio darbo (recenzijos ir/ar tiriamojo darbo) galimas formas žr. Turinio apimties skiltį. 6 Spektaklio analizės klausimynas ir recenzijos struktūra pateikta Priede Nr.3. 288

2. Aktorius/atlik ėjas visada yra anapus rampos ir išlieka aktoriumi/atlik ėju. 3. Ži ūrovas ži ūri į vaidinant įjį (kažk ą vaizduojant į, veikiant į, kalbant į) aktori ų/atlik ėją. 4. Aktorius/atlik ėjas rodo (pabr ėžia arba nepabr ėžia) ži ūrovams, kad vaidina.

„Maksimaliai supaprastinta teatro situacija: A ži ūri į B, kuris vaidina C “ (Erikas Bentlis/EricBentley)

Šiai sentencijai užtvirtinti mokiniai gali išrinkti iš savo užrašyt ų asociacij ų tas, kurios tikt ų pagr įsti 4 min ėtas taisykles. Aptariant mokini ų pavyzdžius, reikia atkreipti d ėmes į į galimas išimtis: ži ūrov ų įtraukim ą į teatrin į veiksm ą, aktori ų buvim ą tarp ži ūrov ų, skirtingas teatro pastato ar vaidybos aikštel ės konfig ūracijas, skatinan čias aktyv ų ži ūrov ų dalyvavim ą spektaklyje. Mokytojas gali paklausti: Kas vyksta tokiais „numatytais“ ži ūrov ų įtraukimo į spektakl į atvejais? Kokie galimi nenumatyti/atsitiktiniai atvejai, kaip j ų metu kei čiasi spektaklis ir ži ūrov ų reakcija? Apibendrindamas mokini ų atsakymus, mokytojas reziumuoja, kad teatro menas – tai kitos tikrov ės suk ūrimo menas , turintis savo technik ą, estetinius kriterijus ir priklausantis nuo istorinio laikotarpio ir jam b ūding ų estetini ų norm ų bei taisykli ų. Kai šios taisykl ės griaunamos, gimsta naujos teatro formos , arba teatras tampa kažkuo kitu, pavyzdžiui, žaidimu, karnavalu, performansu, teatralizuota akcija ir pan. Galima pasi ūlyti mokiniams prisiminti ir apib ūdinti kitokias teatro formas, palyginti teatrinius renginius su sporto rungtyn ėmis ir pan.

Žodis teatras kil ęs iš graik ų kalbos, sujungus žodžius „theatron“ – publikai skirta vieta ir „theasthai“ – ži ūrėti.

Apib ūdinamas teatro ir ritualo (religinis) ryšys. Mokiniai paprašomi nusakyti ir pakomentuoti dabartinius ėjimo į teatr ą, buvimo teatre ir paties teatro ritualus (pvz., nusiteikimas, apsirengimas, dom ėjimasis b ūsimu spektakliu, t.y. iš ėjimas iš įprastos aplinkos į tam skirt ą viet ą sutartu laiku ; elgesys prieš spektakl į, spektaklio pradžia/skambu čiai, sus ėdimas į savo vietas, švies ų gesinimas, uždangos atv ėrimas, pertraukos laikas, spektaklio pabaiga, nusilenkimai, plojimai ir t.t.). Teatriniai ritualai palyginami su religin ėmis apeigomis, šventin ėmis ceremonijomis. Tema diskusijai: Kas skiria teatr ą nuo ritualo ? Aptariamas teatro ir žaidimo ryšys. Atsakymo ieškome žaidimo sampratoje (žaidimas kaip apsimetimas kažkuo kitu, kažko imitavimas, apsirengimas kitais drabužiais, pasikeit ęs elgesys ir pan.): žaidimas b ūdingas žmogaus prigim čiai, nes leidžia atsidurti išgalvotoje situacijoje, atsiriboti nuo realyb ės ir pan., žaidimas yra interaktyvus, žaidžiant aktyvinamos emocijos, patiriami nauji 289

įsp ūdžiai. Plg.: „žaidžiame teatr ą“, „žaidžiame mam ą ir t ėtį“, kompiuteriniai žaidimai, primenantys technologij ų ištobulint ą l ėli ų teatr ą ir pan. Kas skiria teatr ą nuo žaidimo ? Akcentuojamas žaidimo vienalaikiškumas ir tikrumas visiems žaidimo dalyviams, tuo tarpu teatro „žaidime“ žaidžiantieji rodo savo žaidim ą ži ūrovams ir laukia iš jų reakcij ų bei vertinimo .

Teatre yra ritualo, žaidimo ir karnavalo element ų, ta čiau tai atskira ir savarankiška meno r ūšis, gr įsta rodymo – ži ūrėjimo situacija, sukurta ir vykstanti specialioje vietoje sutartu laiku.

Trumpai pristatoma teatro kilm ė. Parodomos skaidr ės (vaizdo medžiaga) su antikinio (graik ų) teatro arena, išskiriant orchestr ą (aikštel ę), ži ūrovams skirt ą viet ą – teatron ą (amfiteatr ą), aktori ų persirengimams skirt ą sken ę (šiandien – scen ą). Mokiniai palygina antikinio ir šiuolaikinio teatro architekt ūrą, nusako jos panašumus ir skirtumus.

Literat ūra: Hartnoll, Phyllis. Teatras. Trumpa istorija , R. Paknio leidykla, 1998. Česnulevi čiūtė, Petron ėlė. Daugiaveidis dramos gyvenimas , Vilnius: LRSL, 1998. Aristotelis, Poetika. Rinktiniai raštai , Vilnius: Mintis, 1990 Ortega-Gasset, Jose. Mūsų laik ų ir kitos es ė, Vilnius: Vaga/ALK, 1999, p. 385 – 443. Gadamer, Hans-Georg, Grožio aktualumas. Menas kaip žaidimas, simbolis, švent ė, Vilnius: baltos lankos/ALK, 1997. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Teatras

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

290

II tema. Spektaklis kaip tekstas, vaizdas ir įvykis Uždaviniai • Sutelkti d ėmes į, sužadinti atmint į ir vaizduot ę, analizuoti poj ūč ius ir asociacijas, skatinti kūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Apibr ėžti teatro meno specifik ą, ži ūrovo reikšm ę ir funkcij ą teatre; • Išanalizuoti spektaklio ži ūrėjimo/dalyvavimo ir suvokimo/interpretavimo reikšm ę. Rezultatai • Mokiniai žinos teatro ir ži ūrovo uždavinius bei funkcijas; • Geb ės atskirti tekstin į, vaizdin į ir veiksmin į spektaklio lygmenis; • Geb ės apib ūdinti estetin į-emocin į teatro patyrim ą. Pamokai reik ės: Vaizdo grotuvo, vaizdin ės medžiagos CD Nr.1.1, 1.2. 7, iš anksto paruošt ų klausim ų.

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Mokiniams (kiekvienam atskirai arba sudarytoms grupel ėms) išdalijami klausimai, į kuriuos jiems reik ės atsakyti pasiži ūrėjus vaizdo medžiag ą: Pvz.: Kaip atrodo scenos erdv ė? Kaip apsireng ę aktoriai? Kokias atpaž įstamas aplinkos detales pasteb ėjote? Kokia skamba muzika? Apie k ą ir kaip kalba aktoriai? Kaip nusakytum ėte aktori ų vaidyb ą? Kokias emocijas ir/ar asociacijas suk ėlė ištrauka? Kokiam ži ūrovui, j ūsų manymu, skirtas spektaklis? Mokini ų atsakymai vis ų bendrai aptariami. Iš atsakym ų „sukuriama“ ištraukos visuma. Remiantis mokini ų atsakymais, akcentuoti, kad ži ūrėti teatre, reiškia: matyti; klausyti ir emociškai dalyvauti spektaklio eigoje . Teatro tikslas – veikti ži ūrov ų reg ą, klaus ą, emocijas ; ži ūrov ų paskirtis ir „funkcija“ – leistis veikiamam ir reaguoti – t.y. veikti teatr ą. Taip užmezgamas abipusis scenos/spektaklio ir sal ės/ži ūrov ų ryšys , kur ži ūrovo reakcijoms tenka ypatingas vaidmuo – nuo j ų priklauso ne tik spektaklio s ėkm ė, bet ir spektaklio supratimas. Supratimui reikalingos pastangos, kurios skatina ži ūrov ų aktyvum ą. Tod ėl ži ūrovas teatre n ėra pasyvus steb ėtojas, bet emociškai ir intelektualiai aktyvus teatro situacijos dalyvis bei k ūrėjas : tapdamas ži ūrovu, jis sukuria teatrin ę situacij ą, o suprasdamas ir reaguodamas – suteikia šiai situacijai ir spektakliui estetin ę-emocin ę prasm ę. Galima su mokiniais padiskutuoti, kokias teigiamas ir/ar neigiamas emocijas suk ėlė ištrauka, kas būtent išprovokavo vienokias ar kitokias reakcijas; pasi ūlyti mokiniams prisiminti gyvo spektaklio metu patirtas teigiamas ar neigiamas emocijas ir kas jas suk ėlė. Akcentuoti, kad ži ūrovo emocijas sukelia ir priver čia j į dalyvauti arba ne spektaklyje: tekstas (žodžiai, muzika, garsai, triukšmai ir pan.), vaizdas (dekoracija, kostiumai, grimas, aktori ų vaidyba,

7 Vaizdinės medžiagos sąrašas pateikiamas Priede Nr. 1. 291 aktori ų plastika ir/ar judesiai, apšvietimas), istorija/veiksmas (intriga, personaž ų bei j ų santyki ų ir/ar gyvenimo, likimo pos ūkiai). Šie trys lygmenys sudaro menin ę spektaklio visum ą, dar kitaip vadinam ą sceniniu ar spektaklio tekstu .

Dramos tekst ą kuria dramaturgas, o spektaklio – režisierius (vaidinimo metu – aktoriai) ir ži ūrovai .

Spontaniškas ži ūrov ų reakcijas sukelia spektaklio „kas“ , o analiz ės ir interpretavimo reikalingi spektaklio „kaip ir kod ėl“ . Kuo daugiau klausim ų kelsime per ir po spektaklio, tuo b ūsime aktyvesni ži ūrovai ir interpretatoriai; kuo aktyviau (emociškai, intelektualiai) reaguosime spektaklio metu, tuo b ūsime aktyvesni jo dalyviai ir k ūrėjai.

Teatras/spektaklis – tai ži ūrov ų ir atlik ėjų susitikimas išgyventi bendr ą patirt į, kurios metu patiriame jausmus ir emocijas, sukeltas įsivaizduojamos tikrov ės.

Žodyn ėlis Spektaklis – tai bet koks veiksmas, sukurtas žmoni ų ir rodomas žmon ėms. Spektakliu-reginiu galima pavadinti ir teatro spektakl į, ir futbolo rungtynes ar kitoki ą kult ūrin ę veikl ą. Spektaklius gali skirstyti į tuos, kurie sukuria menin ę fikcij ą, ir tuos, kurie yra grynasis atlikimas (pvz., sporto varžybos). Teatro spektakliu vadiname toki ą menin ę k ūryb ą, kurioje ži ūrovai mato specialiai jiems sukurt ą ir atliekam ą veiksm ą, kur į papildo dekoracijos, kostiumai, šviesos, gestai ir aktori ų žodžiai, muzika ir/arba šokis. Aktorius – vaidinantis vaidmen į ar įkūnijantis personaž ą; aktorius yra svarbiausias teatrinio veiksmo subjektas, gyvoji teatro materija, kuri sujungia autoriaus (dramaturgo) tekst ą, režisieriaus nurodymus ir ži ūrov ų recepcij ą. Iki XVII a. „aktorius“ reišk ė pjes ės personaž ą, v ėliau – vaidmens atlik ėją, scenos amatinink ą, komediant ą. Aktorius fiziškai įkūnija personaž ą, taip sukurdamas ir palaikydamas gyv ą, k ūnišk ą ryš į tarp scenos ir ži ūrov ų sal ės. Aktorius yra ne režisieriaus nurodym ų pildytojas, ta čiau savo vaidmens ir spektaklio pilnavertis k ūrėjas. Režisierius – spektaklio statytojas, atsakingas už menin ę ir prasmin ę spektaklio visum ą. Režisierius pasirenka pjes ę, aktorius, organizuoja spektaklio suk ūrimo proces ą, numato jo percepcijos pob ūdį. Šiuolaikin ė režisieriaus, kaip spektaklio autoriaus samprata, atsirado XIX a. pabaigoje, režisieriui ėmus pjes ę individualiai ir k ūrybiškai interpretuoti. Ži ūrovas (publika) – vienas iš trij ų (režisierius – aktorius – ži ūrovas) teatrin ės sistemos element ų, kuris teatr ą paver čia teatro menu. Ži ūrovas renkasi teatr ą/spektakl į pagal savo poreikius ir lūkes čius; ži ūrov ų poreikius lemia jo išsilavinimas, socialin ė pad ėtis, asmenin ė patirtis, pasaul ėži ūra, dvasiniai impulsai. Ži ūrovas gali atsidurti spektaklyje atsitiktinai (gatvės teatras) ir/ar 292 savo valia – nusipirk ęs biliet ą. Ži ūrovas negali pilnai pakeisti spektaklio eigos, jei to iš jo nereikalauja artistai ar spektaklio žanras (forma, stilius), ta čiau jis yra aktyvus kaip spektaklio pri ėmėjas ir suvok ėjas – jo veikl ą teatre nusako žodis recepcija. Ži ūrovo recepcija – tai reakcij ų į spektakl į visuma; recepcij ą sudaro nuoseklus spektaklio steb ėjimas nuo pradžios iki pabaigos, susitelkiant prie veiksmo/pasakojimo/intrigos ir scenin ės raiškos priemoni ų. Recepcija gali b ūti individuali ir priklausyti nuo speciali ų ži ūrovo pom ėgi ų ar poreiki ų: domintis režisieriumi, kompozitoriumi, scenografu, aktoriumi ir pan. Percepcijos esm ė – estetinis ir emocinis patyrimas, naujos patirties įgijimas.

Literat ūra Česnulevi čiūtė, Petron ėlė. Daugiaveidis dramos gyvenimas , Vilnius: LRSL, 1998. Gadamer, Hans-Georg, Grožio aktualumas. Menas kaip žaidimas, simbolis, švent ė, Vilnius: baltos lankos/ALK, 1997. Hartnoll, Phyllis. Teatras. Trumpa istorija , R. Paknio leidykla, 1998. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Teatras

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

293

III tema. Teatro ir spektaklio tipai, r ūšys ir kalba Uždaviniai • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Išsiaiškinti teatro tipus, r ūšis ir kalb ą; • Apibr ėžti teatro/spektaklio erdv ės samprat ą; • Išsiaiškinti teatro kalbos specifik ą. Rezultatai • Mokiniai geb ės skirti teatro erdves pagal istorin į laikotarp į; • Geb ės nustatyti teatro ir spektaklio tip ą; • Geb ės atskirti teatro r ūšį; • Įsisavins teatro kalbos samprat ą. Pamokai reik ės: Lentos ir rašiklio, iš anksto paruošt ų iliustracij ų (skaidri ų8) su skirting ų istorini ų laikotarpi ų teatro pastatais ir sal ėmis (pvz., antikinis graik ų, rom ėnų, Viduramži ų, Renesanso, Elžbietos laik ų šekspyriškasis, moderni ųjų laik ų, šiuolaikinio). Virtuali vaizdo medžiaga: History of Theatre 5 - The Illusion Illustrated, žr.: http://www.youtube.com/watch?v=5GIkxkO14eo&feature=feedf_more , History of Theatre 8 - From Palace to Public House, žr.: http://www.youtube.com/watch?v=iZ3H57kYKWQ&feature=feedf_more Elizabethan theater: Shakespeare and The Globe, žr.: http://www.youtube.com/watch?v=YYfM0RFZ5cs

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Apklausti mokini ų, kokiose erdv ėse ir pastatuose gali vykti teatro spektakliai. Atsakymus užrašyti ant lentos. Tai ir bus teatro tipai – teatro tip ą apibr ėžia vaidinimo vieta/pastatas ir scenin ės aikštel ės architekt ūra 9. Priminti, kad teatras – tai žmoni ų susirinkimas į tam tikr ą viet ą ir tam tikru laiku ži ūrėti t ų, kurie vaidina, ir akcentuoti teatro pastat ų/vaidybos erdvi ų istorin ę raid ą. Teatro ir scenos architekt ūros raida neatsiejama nuo šalies kult ūros, meno ir mokslo raidos, visuomenin ės ir socialin ės sistemos. Pabr ėžti, kad gali b ūti vaidinama lauke (gatv ėje, aikšt ėje, sl ėnyje, pili ų ar nam ų kiemuose, akligatviuose ir pan.) – atviroje erdv ėje ir pastate (specialiame

8 Žr. PowerPoint skaidrių rinkinį I – II (Priedas Nr. 6). 9 Pastatų ir teatro aikštelių kaita neatsiejama nuo visuomenės raidos ir estetinių meno formų pokyčių. Žr. chronologinę teatro istorijos lentelę (Priedas Nr. 4). 294 statinyje) – uždaroje erdv ėje . Skaidr ėmis pristatyti ir trumpai apib ūdinti teatro vaidinim ų vietas ir statinius nuo antikos iki ši ų dien ų, atkreipiant d ėmes į į scenos ir ži ūrov ų sal ės kait ą, puošybos element ų ir scenos mašinerijos raid ą, teatro/scenos architekt ūros ir teatrin ės estetikos ryš į. (Pvz.: antikinis teatras – arena/amfiteatras; rom ėnų teatras – frons scaenae ; viduramži ų teatras – „namai“; Elžbietos laik ų „O“ formos atviros scenos šekspyriškasis teatras; Renesanso teatras – itališkoji scena .) Teatras atviroje erdv ėje, lauke dažniausiai asocijuojasi su liaudišku, visuotinu teatru, specialiame pastate – su skirtu specialiai publikai (amfiteatro, parterio ir balkon ų atsiradimas bei transformacijos). Šiuolaikiniame teatre varijuojamos įvairios spektakli ų rodymo erdv ės, b ūdingi įvair ūs scen ų tipai. Įsisavinant teatro tipus (pvz., graikiškas – amfiteatro, rom ėniškas – forumo, renesansiškas scenos- dėžut ės ir t. t.) ir architekt ūrą si ūloma padiskutuoti šiuolaikini ų teatro pastat ų ir sali ų-scen ų temomis: Kaip kei čiasi ži ūrov ų elgesys atsid ūrus kitokioje nei įprasta teatro erdv ėje? Kaip kei čiasi spektaklio pri ėmimas? Koki ą viet ą miesto architekt ūroje užima teatro pastatas? Kas j į išskiria iš kit ų statini ų ir kaip teatras „pristato“ save visuomenei?

Teatro tip ą lemia vaidinimo vieta, scenos ir ži ūrov ų sal ės architekt ūra . Tuo tarpu s pektaklio tip ą lemia scenos erdv ės ir spektaklio veiksmo/atlikimo estetika .

Išskiriami du svarbiausi spektaklio tipai: realistinis ir sąlyginis . Pirmuoju atveju kuriama tikrov ės iliuzija (pvz., Renesanso ir Apšvietos epoch ų teatras, taip pat XX a. nat ūralistinio, realistinio teatro modeliai), antruoju – sustiprinama teatro iliuzija (pvz., antikinis ir viduramži ų teatras, moderniosios XX a. teatro kryptys – simbolizmas, ekspresionizmas, konstruktyvizmas, absurdo ir pan. teatras), kuomet teatras pabr ėžia savo teatrališkum ą. Padiskutuoti, kaip teatro tipas veikia spektaklio tip ą, kokiais istoriniais periodais įvyksta teatrin ės ir scenin ės estetikos poky čiai? Paklausti mokini ų, kok į ir kur jie mat ė spektakl į (dramos, šokio, muzikin į, l ėli ų, televizijos, gatv ės ir pan.). Atsakymus užrašyti ant lentos, prid ėti tr ūkstamus. Tai ir bus teatro r ūšys – teatro r ūšį apibr ėžia spektaklio/vaidinimo forma ir kalba . Teatro r ūšys: dramos teatras, l ėli ų/objekt ų teatras, šokio teatras, baleto teatras, muzikinis teatras, operos teatras, pantomimos teatras, televizijos teatras, radijo teatras, cirko teatras, gatv ės teatras, taip pat hepeningas, performansas, teatralizuota akcija ir pan. Tai reiškia, kad gali b ūti „vaidinama“ kalbant, veikiant su l ėlėmis ar objektais, šokant, dainuojant, darant akrobatinius triukus ir t.t. Šiuolaikinis teatras naudoja skirtingas „kalbas“ viename spektaklyje, nes jame gali vienu metu veikti kalbantys, dainuojantys, šokantys ir pan. aktoriai. Padiskutuoti, kokioms teatro r ūšims mokiniai teikia pirmenyb ę ir kod ėl. 295

Teatro kalba – tai atlikimo forma, kuri ą pasirenka spektaklio autorius ir k ūrėjai.

Akcentuoti, kad kiekviena teatro r ūšis, spektaklio tipas turi savo suk ūrimo bei atlikimo taisykles ir technik ą ir reikalauja iš ži ūrov ų žini ų, norint spektakl į suprasti ir j į įvertinti. Kuo teatro/spektaklio kalba sud ėtingesn ė, tuo įdomiau j į steb ėti, analizuoti ir interpretuoti. Itin tampriai su teatro r ūšimi ir spektaklio tipu susijusi scenografija – anks čiau buvusi teatro architekt ūros dalimi, v ėliau ji tapo savarankišku teatro menu, kuris nurodo į spektaklio stili ų ir meninio s ąlygiškumo laipsn į. T.y. scenografija gali sukurti scenin ės tikrov ės iliuzij ą arba pabr ėžti teatro teatrališkum ą.

Žodyn ėlis: Erdv ė (teatrin ė) – vieta, kurioje susitinka aktoriai ir ži ūrovai spektaklio metu. Erdv ė (scenin ė) – vieta, kurioje veikia aktoriai. Scenografija (skenographia) – scenos apipavidalinimo menas, dekoracijos; tai teatro dail ės sritis, kuri apima scenos apipavidalinim ą, kostiumus, grim ą, apšvietimo projektavim ą. Atsirado kaip magini ų apeig ų dalis, o kaip meno sritis susiformavo Renesanso epochoje (tapyta scenografija, scenos mašinerija ir vaizdiniai efektai). Nuo XIX a. scenografijoje imta taikyti techninius (video, garso) efektus. Šiuolaikiniame teatre modernios medžiagos ir technologijos leidžia dailininkams atskleisti vis įvairesnes scenos erdv ės galimybes. Į scenograf ų gretas aktyviai įsilieja mados ir kit ų meno šak ų k ūrėjai. Scenografija – tai scenin ės (ir teatrin ės) erdv ės organizavimo menas, atsižvelgiant į autoriaus ir/ar režisieriaus nuorodas, aktori ų (personaž ų) poreikius, spektaklio sumanym ą ir prasm ę. Pvz.: s ąlygin ė, istorin ės stilizacijos, realistin ė, nat ūralistin ė, ekspresionistin ė, simbolin ė, neutrali, tuš čia ir pan. erdv ė. Scenografija nurodo į personaž ų veiksmo viet ą, laik ą, epoch ą; gali keistis ar transformuotis spektaklio metu. Scenos erdv ė, kaip ir teatrin ė erdv ė, gali b ūti uždara ir atvira: uždara –scena-dėžut ė, atvira – amfiteatro, forumo tipo. Scenografijos s ąlygiškumas koreliuoja su spektaklio s ąlygiškumo laipsniu. (Pvz., metaforin ė, metonimin ė, alegorin ė erdv ė ir pan.). Teatrin ė iliuzija – tai teatro geb ėjimas sukurti toki ą tikrov ę, kuri ą ži ūrovai priimt ų kaip tikr ą. Iš esm ės tai yra įsivaizduojama/ įsivaizduota tikrov ė, į kuri ą, patik ėdami jos realumu, percepcijos akto metu įsitraukia ži ūrovai.

Literat ūra: Hartnoll, Phyllis. Teatras. Trumpa istorija , R. Paknio leidykla, 1998. Česnulevi čiūtė, Petron ėlė. Daugiaveidis dramos gyvenimas , Vilnius: LRSL, 1998. 296 http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Teatras

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

297

IV tema. Spektaklio menin ė visuma. Žanras, forma, turinys Uždaviniai • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Susipažinti su spektaklio žanrais; • Apib ūdinti žanro poveik į spektaklio raiškos priemon ėms; • Aptarti spektaklio formos ir turinio samprat ą. Rezultatai • Mokiniai geb ės skirti spektaklio žanr ą (-us); • Geb ės apib ūdinti spektaklio raiškos priemones; • Geb ės nusakyti spektaklio form ą ir turin į; • Geb ės suvokti menin ę spektaklio visum ą. Pamokai reik ės: Vaizdin ės medžiagos CD Nr.2.1, Nr.3.1, Nr.1.3 , iš anksto paruošt ų klausim ų.

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Parodyti mokiniams skirting ų žanr ų spektakli ų ištraukas. Ži ūrėdami ištraukas mokiniai turi atsakyti į klausimus: Kokia personaž ų išvaizda, elgesys, kalba? , Kokias emocijas – juok ą, ironij ą, li ūdes į, užuojaut ą, gailest į – suk ėlė personažai?, Kuo pagr įstum ėte šias emocijas? , Kaip apib ūdintum ėte spektaklio erdv ę, atlikimo manier ą?, Kokiam teatro ir spektaklio tipui priskirtum ėte matyt ą ištrauk ą?, Kokiam žanrui priskirtum ėte matyt ą ištrauk ą?, Ar skiriasi dramos ir matytos spektaklio ištraukos žanras? Komentuojant atsakymus (laikantis klausim ų eiliškumo tvarkos) mokiniai kreipiami prie dramos (literat ūrinio k ūrinio) ir spektaklio (teatro k ūrinio) atskyrimo ir spektaklio raiškos priemoni ų atrankos : scenin ės erdv ės apipavidalinimo (realistinio ir/ar s ąlyginio), kostium ų (istorini ų ir/ar stilizuot ų, šiuolaikini ų), muzikos (istorin ės ir/ar šiuolaikinės), vaidybos technikos (psichologin ės ir/ar atvirai teatrališkos, žaidybin ės, hiperbolizuotos). Raiškos priemoni ų pasirinkimas nurodo į spektaklio žanr ą. Galima išskirti grynuosius – komedija, tragedija, drama – žanrus, sud ėtinius – tragikomedija, komiškoji tragedija, psichologin ė drama, lyrin ė drama, lyrin ė komedija, buitin ė komedija, melodrama; nusakan čius spektaklio stili ų ir r ūšį – satyra, groteskas, tragigroteskas, tragisatyra, parodija, farsas, miuziklas, vodevilis, absurdo drama ir pan. (Pakviesti mokinius papildyti žanr ų sąraš ą.) Žanras tiesiogiai veikia aktori ų vaidyb ą (vaidybos technik ą), spektaklio vaizdingum ą, analizuojamas temas ar problemas.

298

Žanras nurodo menininko poži ūrį į vaizduojam ą objekt ą (istorij ą, situacij ą, personaž ą) ir suteikia žiūrovui spektaklio supratimo „rakt ą“.

Matyt ų ištrauk ų (ar, pavyzdžiui, kartu matyto spektaklio) pagalba padiskutuoti su mokiniais: Kokius žanrus naudoja k ūrėjai? Kaip šiuo žanrus galima atpažinti? Kaip pasirinktas žanras veikia spektaklio pri ėmim ą ir suvokim ą? K ą naujo žanro pagalba sužinome apie dramos/literat ūros kūrin į? Kaip spektaklio žanras kei čia m ūsų, kaip ži ūrov ų, nuostatas dramos k ūrinio bei paties spektaklio atžvilgiu ?. Mokytojui der ėtų apibendrinti, kad žanras tiesiogiai veikia pasirenkamas raiškos priemones, o kartu su jomis – spektaklio stili ų. Spektaklio forma (kompozicija) priklauso nuo teatro tipo, r ūšies, žanro, o turinys – nuo kūrėjų/atlik ėjų sumanymo – apie k ą kalba savo spektakliu k ūrėjai ir kaip jie tai pasako, t.y. kokias raiškos priemones renkasi – ir ži ūrov ų suvokimo. Galutin į spektaklio turin į – visumin ę prasm ę – suvokia tik ži ūrovas. Norint k ą nors pasakyti teatro kalba ir sukurti išbaigt ą spektakl į, reiškia tam tikru b ūdu sujungti visus spektaklio elementus į visum ą, į tam tikr ą kompozicij ą: turiniui suteikti form ą, o formai – turin į.

Turinys teatre/spektaklyje – tai meninis sumanymas, o forma – tai jo realizavimo b ūdas (kompozicija). Spektaklio prasm ę suvokia ži ūrovas.

Svarbiausi teatro elementai yra drama (bet koks kitas literatūrinis ar neliterat ūrinis tekstas, k ūrėjų sumanyta „istorija“ ar siužetas), aktorius ir ži ūrovai , spektaklio elementai – visos teatro ir/ar scenos meno priemon ės, kurias naudoja k ūrėjai bei atlik ėjai: tekstas (pjes ė, proza, scenarijus, k ūrini ų fragmentai ir pan.), scenografija (dekoracija, daiktai ir objektai, rekvizitas, vaidybos reikmenys ar instrumentai, apšvietimas ar šviesos, bet kokia vaizdin ė priemon ė), kostiumai (drabuži ų detal ės, kauk ės ir grimas ir pan.), muzika (garsai, triukšmai ir pan.). Spektaklio metu visi šie elementai yra įtraukiami į teatrin į įvyk į (aktori ų/atlik ėjų ir ži ūrov ų susitikim ą) ir scenin į įvyk į (scenin į pasakojim ą), įvykstant į per tam tikr ą laiko atkarp ą ir tam tikroje erdv ėje. Laikas ir erdv ė modeliuoja scenin į pasakojim ą-veiksmą, per kur į kei čiasi ne tik personažai ir/ar aktoriai, bet ir ži ūrovai.

Spektaklis – tai teatro element ų kaita ir raida laike ir erdv ėje, ir š į proces ą inicijuoja sceninis veiksmas-sumanymas .

299

Galima dar kart ą pasiži ūrėti spektakli ų ištraukas ir aptarti scenini ų element ų pasikeitimus laike bei erdv ėje .

Žodyn ėlis: Laikas – vienas iš esmini ų teatro/spektaklio element ų. Spektaklio metu sujungiami trys laiko tipai: sceninis laikas (spektaklio laikas, kurio metu rutuliojasi sceninis veiksmas: šis laikas gali būti ištisinis, sumontuotas iš atskir ų epizod ų, sutirštintas, gausus įvyki ų ir pan.); dramaturginis laikas (autoriaus ar k ūrėjų vaizduojamas laikas/epocha); ži ūrov ų laikas (nat ūralus gyvenimo laikas; b ūna, kad sceninis/spektaklio laikas sutampa su realiu žiūrov ų laiku). Laiko konfig ūracijos turi įtakos spektaklio stiliui ir estetikai. Laik ą organizuoja spektaklio režisierius. Veiksmas – visa, kas vyksta scenoje, pradedant fabulos raida (istorija, personaž ų ar situacij ų poky čiai) ir baigiant (kit ų spektaklio element ų raida bei kaita – dekoracijos, švies ų, kostium ų, grimo, muzikos ir pan.). Klasikin ė ir psichologin ė-realistin ė dramaturgija gr įsta konflikto kategorija: konfliktas įskelia dramin į veiksm ą (linijinis pasakojimas; priežasties-pasekm ės situacija); modernioji ar šiuolaikin ė dramaturgija bei spektaklis konflikto samprat ą kei čia b ūsen ų, motyv ų, situacij ų fragment ų montažu, gretinimu, sluoksniavimu (pasakojimas grindžiamas asociacijomis). Žanras – tai spektaklio suk ūrimo ir perskaitymo (recepcijos) kodas. Iki XVIII a. teatras griežtai laik ėsi žanr ų diferenciacijos (pvz., tragedija, komedija) pagal statom ą pjes ę; atsiradus dramai – viduriniajam žanrui – spektaklio žanras prarado grynum ą; nuo XIX a. pabaigos ir v ėliau režisieriai kuria savo spektaklio žanr ą, kuris gali nebeatitikti pjes ės žanro.

Literat ūra Česnulevi čiūtė, Petron ėlė. Daugiaveidis dramos gyvenimas , Vilnius: LRSL, 1998. Hartnoll, Phyllis. Teatras. Trumpa istorija , R. Paknio leidykla, 1998. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Teatras

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

300

V tema. Emocinis ir intelektinis teatrin ės k ūrybos recepcijos aspektas Uždaviniai • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Mokytis „skaityti“ spektaklio tekst ą. Rezultatai • Mokiniai geb ės interpretuoti spektakl į. Pamokai reik ės Vaizdin ės medžiagos CD Nr.2.2, Nr.4.2, 4.3, iš anksto paruošt ų recenzij ų ar j ų ištrauk ų apie (rodom ą) spektakl į (žr. literat ūros s ąraš ą).

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Mokytojas savo nuoži ūra atrenka ar pamokos metu su mokiniais perskaito internetin ėje prieigoje publikuojamas spektakli ų recenzijas ir pasi ūlo mokiniams susipažinti su kritik ų rašiniais, pakviesdamas juos pakomentuoti: Ką kritikai akcentuoja? Kaip apib ūdina spektakl į? Kaip nusako/aprašo spektaklio vaizdinius? K ą iš tokio rašinio galime suprasti apie spektaklio form ą, turin į, žanr ą, stili ų, temas ir problemas? Diskusija grindžiama matytos spektaklio ištraukos ir kritini ų bei vertinam ųjų tekst ų apie spektakl į aptarimu. Pl ėtojama spektaklio interpretavimo tema: Ką interpretuoja menininkas – spektaklio režisierius? Ką interpretuoja ži ūrovai? Kokias priemones savo interpretacijai renkasi menininkas? Kuo naudojasi, interpretuodamas spektakl į, ži ūrovas? Ar yra riba/skirtumas tarp menininko intencij ų ir ži ūrovo suvokimo? Kas ši ą rib ą nulemia: ži ūrovo amžius, patirtis, gyvenimo b ūdas, gyvenimo poreikiai, asmeniniai poreikiai, išsilavinimas, emocinis atvirumas ir pan.? Akcentuojama, kad teatras – tai komunikacin ė sistema : adresantas-pranešimas-adresatas/k ūrėjas- kūrinys-suvok ėjas.

Teatrinis pranešimas nuo informacinio/kalbinio pranešimo skiriasi s ąlygiškumo ir apibendrinimo laipsniu – menin ėmis priemon ėmis. Teatrin į pranešim ą kuria visi spektaklio elementai.

Padiskutuoti su mokiniais matyto spektaklio (ištraukos) interpretacini ų galimybi ų tema, atkreipiant dėmes į į asmeninius mokinio poreikius bei l ūkes čius. Apibendrinant viso ciklo pamokas, skirti laiko mokini ų recenzij ų aptarimui ir įvertinimui. Recenzijos perskaitomos klas ėje, mokiniai jas pakomentuoja, atsako į kilusius mokytojo ar draug ų klausimus. Jei apie t ą pat į spektakl į rašo keli mokiniai, įdomu padiskutuoti individualios recepcijos ir interpretacijos tema.

301

I ciklo žinias galima užtvirtinti testu ( Testas I , II , žr. pried ų s ąraš ą Priedas Nr. 5).

Žodyn ėlis Spektaklio tekstas – tai scenini ų element ų visuma, kurianti spektaklio prasm ę(-es). Perskaityti (interpretuoti ) spektaklio tekst ą – reiškia atskleisti jo estetin ę ir ideologin ę (id ėjin ę) vert ę, režis ūrin į sumanym ą. Spektaklio interpretacija – bandymas suprasti spektakl į ir sujungti asmenin ę patirt į su meniniu sumanymu. Interpretacija remiasi spektaklio sceninio teksto „skaitymu“, analizuojant jo strukt ūrą tem ą, raiškos priemones, k ūrinio gimimo kontekst ą, spektaklio autoriui (režisieriui) b ūding ą estetik ą. Interpretuojama ir spektaklio metu (atskiros spektaklio dalys, spektaklio elementai), ir jam pasibaigus – kai spektaklis tampa menine visuma. Žiūrovo interpretacija skiriasi nuo menininko intencij ų. Scenin ė interpretacija – tai individualiai teatro menininko perskaitytas dramos ar literat ūros kūrinys, įgij ęs spektaklio pavidal ą. Interpretuoja ne tik, pvz., režisierius, bet ir aktorius (vaidmen į), kompozitorius (kuria sceninio sumanymo garsin ę ir muzikin ę partit ūrą), dailininkas-scenografas (kuria sceninio sumanymo vaizdin ę partit ūrą).

Literat ūra Girdzijauskait ė, Audron ė. Laiškai ži ūrovams , Vilnius: Lietuvos rašytojų s ąjungos leidykla, 2009. Liuga, Audronis. Laiko sužeistas teatras , Vilnius: baltos lankos, 2008. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Teatras www.menufaktura.lt www.7md.lt Recenzijos ir komentarai apie rodomas spektakli ų ištraukas: J. Vaitkus. „Ivona, Burgundo kunigaikštyt ė“: www.jaunimoteatras.lt/spektakliai ; www.menufaktura.lt ; http://www.youtube.com/user/Jaunimoteatras1 O. Koršunovas. „Romeo ir Džuljeta“: http://www.okt.lt/lt/spektakliai/istabioji_ir_graudzioji_romeo_ir_dzuljetos_istorija/ O. Koršunovas. „Hamletas“: http://www.okt.lt/lt/spektakliai/hamletas

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

302

II. TEATRO MENO STATUSAS VISUOMEN ĖJE

I–II temos. Teatras – visuomen ės modelis Uždaviniai: • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Apib ūdinti teatro, kaip visuomenin ės institucijos, specifik ą; • Supažindinti su socialiniais teatro uždaviniais. Rezultatai: • Mokiniai įsisavins teatro, kaip menin ės ir visuomenin ės institucijos, samprat ą; • Geb ės skirti teatro funkcijas skirtingais istoriniais periodais; • Žinos menin ę, socialin ę ir politin ę teatro paskirt į. Pamokai reik ės: Vaizdin ės medžiagos CD Nr.2.3, Nr.5.1, Nr.4.1; iš anksto paruošt ų skaidri ų su skirting ų istorini ų period ų teatr ų modeliais. Galima naudoti pirmosiose pamokose rodyt ų teatro pastat ų ir architekt ūros pavyzdžius.

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Pastaba. Jeigu pasirenkama praktin ė-tiriamoji užduotis, pamokos pabaigoje skirti laiko jai aptarti – išanalizuoti mokyklos, miesto teatro ar grup ės veikl ą pagal jos vykdom ą visuomenin ę, kult ūrin ę, politin ę ir kt. funkcij ą. Atlikdami ši ą užduot į mokiniai tur ėtų atkreipti d ėmes į į teatro ar grup ės veiklos viet ą, pastat ą, ži ūrovus, repertuar ą, kurian čius asmenis, populiarum ą ir įvertinti jo reikšm ę sociokult ūrin ėje aplinkoje. Jei pasirenkamas vienas menininkas, panašiu aspektu atlikti ir jo kūrybos analiz ę.

Si ūloma trumpai pristatyti skirting ų istorini ų period ų teatro funkcijas visuomen ėje. Pvz.: 1. Pilietinis-religinis-moralinis mito aktualizacijos Antikos teatras; 2. religinis-didaktinis ir sakralinis/pasaulietinis Viduramži ų teatras; 3. pramoginis-reginio ir dvaro aukštuomenės Renesanso teatras; 4. moralinio ir dorovinio ugdymo, proto ir aistros konflikto, miesto ir buržuazijos kult ūros klasicizmo ir Apšvietos epochos teatras; 5. revoliucini ų id ėjų ir nacionalin ės dvasios k ėlimo, valstybini ų ir priva čių scen ų, skirting ų žanr ų skirtingai publikai formavimosi XIX a. (romantizmo epocha) teatras; 6. socialin ės ir politin ės kritikos moderni ųjų laik ų XX a. teatras. Akcentuoti, kad kiekvienas istorinis periodas suformuoja savo teatrą: dramaturgijos reikalavimus, scenin ės erdv ės apipavidalinimo ypatumus, vaidybos technik ą. (Mokytojas gal ėtų paprašyti mokini ų prisiminti

303 dail ės, muzikos, šokio pamok ų žinias apie šiais istoriniais periodais dominavusias estetines ir formalias tendencijas ir paprašyti j ų palyginti su teatro poky čiais.) Teatras – ne tik menin ė, bet ir visuomenin ė institucija, kurios veikla susijusi su politine ir sociokult ūrine šalies situacija. D ėl šios priežasties teatras visuomen ėje (pavyzdžiui, totalitarin ėse) gali atlikti ypatingus uždavinius ir veikti bei formuoti visuomen ės poži ūrį į įvairias gyvenimo sritis (pvz., sovietiniu periodu Lietuvoje). Neatsitiktinai teatras tam tikrais istoriniais periodais buvo cenz ūruojamas, jo veikla draudžiama, o menininkai persekiojami. Taip pat teatras atlieka pramogin ę funkcij ą, kuri sustipr ėja irgi tam tikrais istoriniais periodais ar esant tam tikrai politinei/visuomeninei santvarkai. Galima sakyti, kad teatras yra sumažintas visuomen ės modelis, nes teatro veidrodyje atsispindi tos visuomen ės išgyvenami konfliktai ir esama tikrov ė. Padiskutuoti su mokiniais šiuolaikinio teatro tema: Kaip jie įsivaizduoja ar k ą vadina elitiniu teatru? Kaip įsivaizduoja ir k ą vadina pramoginiu, masiniu, populiariu ir pan. teatru? Kokiam teatrui teikia pirmenyb ę?

Teatro funkcijos neatsiejamos nuo visuomeninio, politinio ir kult ūrinio konteksto, kuris vienaip ar kitaip atsispindi teatro veidrodyje.

Pasiži ūrėjus spektaklio (-ių) ištraukas, pakviesti mokinius išanalizuoti j ų visuomenin ės ir/ar socialin ės kritikos pob ūdį atsakant į klausimus: Koks istorinis periodas vaizduojamas? Kaip j į galima susieti su šiuolaikine tikrove? Koki ą tem ą/problem ą pasirenka režisierius? Kaip ši tema atsispindi jo naudojamose raiškos priemon ėse? Kokius elitinio ir/ar masinio spektaklio bruožus jie pasteb ėjo? Kaip (ir ar) režisieriaus pasirinktos priemon ės veikia publik ą? K ą reiškia garsioji Nikolajaus Gogolio „Revizoriaus“ replika „Iš ko juokiat ės? Iš sav ęs juokiat ės...“ Akcentuoti, kad aktyvus, visuomeninis ir socialiai ar politiškai kritinis teatras visuomet yra ir tam tikr ų rib ų bei tabu peržengimas; sceninio konflikto sprendimas visada susij ęs su pasipriešinimu nusistov ėjusioms taisykl ėms: vaizduodamas skirtingus socialinius, politinius, žmogiškus, individualius konfliktus, teatras juos viešina ir ver čia keistis bei keisti nusistov ėjusias ar konservatyvias paži ūras. Pasiži ūrėjus spektakli ų ištraukas, padiskutuoti su mokiniais apie šiuolaikinio teatro viet ą visuomen ėje (prisiminti savo miesto, mokyklos teatro funkcijas), įvardyti teatro, kaip kult ūrin ės ir visuomenin ės institucijos, veiklos formas. Jei mieste yra teatras ar teatrinis kolektyvas, galima surengti su juo susitikim ą. Pamokos metu galima susipažinti su internetin ėmis Lietuvos teatr ų svetain ėmis, paanalizuoti, kaip jie pristato savo teatr ą ir spektaklius, į kokius ži ūrov ų poreikius orientuojasi, kiek vietos skiria edukacinei teatro veiklai, ar prie teatro yra klubas ir pan. Taip pat rekomenduojama susipažinti su 304 internetin ėmis svetain ėmis, kuriose vienaip ar kitaip analizuojamas šiuolaikinis Lietuvos teatras ir jo k ūrėjai.

Žodyn ėlis Politinis-socialinis teatras – bet kuris teatro spektaklis yra politin ės-socialin ės prigimties, nes jo rodomi veik ėjai priklauso visuomenei ar grupei. Politin į ar socialin į aspekt ą sustiprina pasirinktas vaizdavimo objektas, konfliktas (ar prieštaringos jėgos), žanras. Kritin ę spektaklio nuostat ą labiausiai atspindi komiškieji žanrai (satyra, šaržas, groteskas ir pan.) Masinis teatras – gali b ūti liaudies teatras, „dalyvavimo teatras“, populiarus teatras. Masinis teatras yra XX a. fenomenas, susij ęs su technikos, masin ės informacijos priemoni ų ir reprodukcini ų men ų (fotografijos, kino, v ėliau televizijos) atsiradimu. Masinis teatras dažnai tapatinamas su masin ės kult ūros priemon ėmis.

Literat ūra http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Teatras www.menofortas.lt www.okt.lt www.teatras.lt www.vmt.lt www.keistuoliai.lt www.jaunimoteatras.lt www.dramosteatras.lt www.teatrasutopia.lt www.menufaktura.lt www.kaman ė.lt www.bernardinai.lt

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

305

III. ETNOKULT ŪRINIS TEATRO MENO ASPEKTAS

I tema. Liaudies teatras Uždaviniai: • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Apib ūdinti liaudies, m ėgėjų ir profesionalaus teatro skirtumus; • Supažindinti su lietuvi ų teatro formavimosi ypatumais. Rezultatai: • Mokiniai geb ės atskirti profesionalaus ir neprofesionalaus teatro meno ypatumus; • Žinos svarbiausius lietuvi ų teatro raidos etapus; Pamokai reik ės: Mokytojo atrinktos vaizdin ės medžiagos iš teatro istorijos (žr. lietuvi ų teatro istorijai skirtus leidinius; informacij ą apie Lietuvi ų profesionalaus dramos teatro įkūrim ą žr.: http://www.dramosteatras.lt/lt/teatras/istorija/ ; galima apsilankyti internetiniame Lietuvos kino, muzikos ir teatro muziejuje – http://www.ltmkm.lt/lt/titulinis.html ); iš anksto paruošt ų Juozo Miltinio pasisakym ų apie teatr ą (žr.: Tomas Sakalauskas, Miltinio apologija , Vilnius: Scena, 1999).

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Prisimenant ankstesn ėje pamokoje įsisavintas žinias, taip pat remiantis mokini ų asmenine patirtimi, organizuoti mokini ų (grupi ų) konkurs ą „liaudies teatro“ tema. Bandydami apib ūdinti liaudies teatro form ą, mokiniai tur ėtų atkreipti d ėmes į į tokio teatro prigimt į (kas vaidina, kur vaidina, kam vaidina), raiškos ypatumus (etnografini ų ar etnokult ūrini ų element ų panaudojimas), paskirt į (moralin ė, didaktin ė, aukl ėjamoji, pažintin ė, pramogin ė, terapin ė ir pan.). Jei mokykloje ar mieste veikia liaudies teatro kolektyvas ar dramos b ūrelis, galima paanalizuoti ir išsiaiškinti jo specifik ą: Kur veikia šis teatras ar trup ė? Kokiai auditorijai skiriami spektakliai? Kokia yra atlik ėjų sud ėtis? Koki ą dramaturgij ą ar literat ūrin ę (neliterat ūrin ę) medžiag ą trup ė renkasi? Kokios temos dažniausiai analizuojamos? Kokios menin ės-estetin ės prigimties spektakliai? Kokia šio teatro (trup ės) paskirtis? Tur ėdami vis ą liaudies ir/ar neprofesionalaus teatro bei spektaklio bruož ų palet ę, mokiniai gali lyginti j ą su matytais profesionalaus teatro spektakliais ir bandyti nusakyti esminius skirtumus: ar liaudies teatras imituoja profesional ų teatr ą, ar renkasi savit ą raiškos priemoni ų ir technikos arsen ą, kiek liaudies teatro spektakliuose galima įžvelgti lietuviškam charakteriui, istoriniam ir kult ūriniam kontekstui b ūding ų bruož ų.

306

Pl ėtojant liaudies teatro tem ą, b ūtina pabr ėžti, kad tai – nacionalin ės kult ūros išraiška. Kiekviena tauta turi tik jai b ūdingus nacionalin ės kult ūros bruožus, kurie tampa dalimi tiek liaudies, tiek ir profesionalaus meno reiškini ų.

Liaudies teatro prigimtis gr įsta nacionalini ų apeig ų ar žaidim ų, nacionalini ų archetip ų ir/ar j ų vaizduosenos sistema.

Aptar ęs su mokiniais liaudies teatro model į, mokytojas pristato svarbiausius lietuvi ų teatro raidos etapus ir bruožus (žr. Lietuvos teatras. Trumpa istorija , Vilnius: KFMI, 2009.): 1. M ėgėjų s ąjūdžio laikas ir profesionalaus teatro formavimosi etapas XIX a. pabaiga ir XX a. pirmieji dešimtme čiai (akcentuojamas pirmo spektaklio lietuvi ų kalba „Amerika pirtyje“ vaidinimas); 2. Lietuvi ų režis ūros formavimasis (1920–1940 m., akcentuojamas pirmojo profesionalaus lietuviško teatro įkūrimas); 3. Modernios režis ūros laikas ir ezopo kalba lietuvi ų scenoje (1960–1990). Patartina pabr ėžti istorini ų tem ų aktualizavim ą spektakliuose, istorini ų heroj ų-asmenybi ų pasirinkim ą, etnografini ų ir liaudies k ūrybos element ų stilizacij ą scenografijoje, liaudies šoki ų įpynim ą į scenin į veiksm ą ir pan.. Kalbant apie sovietin ės epochos teatr ą akcentuoti nacionalin ės kult ūros puosel ėjimo tradicij ą. Istorin ę apžvalg ą galima susieti su šiandienos nacionalin ės kult ūros, ypa č teatre, atspindži ų situacija, padiskutuoti tema: Jei anks čiau masine kult ūra vadinome liaudies teatr ą, tai kas šiandien sudaro masin ės kult ūros esm ę? K ą šiandien įvardijame kaip nacionalin į teatr ą? Kaip dvi ryškias 6–8-ojo dešimtme čių lietuvi ų teatro asmenybes galima pristatyti Juoz ą Miltin į ir Jon ą Juraš ą. Miltinio teatro paži ūros ir pasisakymai gal ėtų pad ėti mokiniams orientuotis vertybiniuose teatro uždaviniuose. Tam tikslui galima parengti Miltinio tezi ų apie teatr ą, dramaturgij ą, aktori ų pristatym ą ir j ų aptarim ą. Pažin čiai su šio laikotarpio Jurašo teatru der ėtų susitelkti prie jo spektakli ų lietuviškumo tema (pvz.: „Barbora Radvilait ė“ ir „Sm ėlio klavyrai“). (Jei mokytojas žino ir pageidauja, galima mokinius trumpai supažindinti su Just. Marcinkevi čiaus trilogijos „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ spektakliais.)

Literat ūra Lietuvos teatras. Trumpa istorija , Vilnius: KFMI, 2009. Maknys, Vytautas. Lietuvi ų teatro raidos bruožai , Vilnius: Mintis, 1972-1979, 2 d. Lietuvi ų teatras 1918 – 1929 , Vilnius: Mintis, 1981. Lietuvi ų teatro istorija , Vilnius: Gervel ė: 1 knyga: 1929 – 1935 [sudarytoja A. Girdzijauskait ė], 2000; 307

2 knyga: 1935 – 1940 [ats. red. I. Aleksait ė], 2002; 3 knyga: 1970 – 1980 [ats. red. I. Aleksait ė], Vilnius: KFMI, 2006; 4 knyga: 1980 – 1990 [ats. red. I. Aleksait ė], Vilnius: KFMI, 2009. Jonas Jurašas , [sudar. A. Girdzijauskait ė], Vilnius: Gervel ė, 1995. Režisierius Henrikas Vancevi čius [sudar. Ramun ė Balevi čiūtė], Vilnius: Scena, 2004. Sakalauskas, Tomas. Miltinio apologija , Vilnius: Scena, 1999. Juozo Miltinio repeticijos [pareng ė J. Glinskis, red. V. Gasili ūnas], Vilnius: baltos lankos, 1997 – 1999, 3 kn. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Teatras

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

II tema. Šiuolaikinis lietuvi ų teatras ir jo k ūrėjai Uždaviniai: • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius gebėjimus; • Pristatyti šiuolaikinio lietuvi ų teatro bruožus; • Supažindinti su svarbiausiomis šiuolaikinio lietuvių teatro asmenyb ėmis. Rezultatai: • Žinos svarbiausius šiuolaikinio lietuvi ų teatro k ūrėjus; • Geb ės atskirti šiuolaikinius lietuvi ų teatro menininkus. Pamokai reik ės: Vaizdin ės medžiagos CD Nr.1.1, Nr.2.2, Nr. 3.2, Nr.4.; taip pat E. Nekrošiaus spektakli ų ištrauk ų per internetin ę prieig ą: www.menofortas.lt

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Šiuolaikiniam lietuvi ų teatrui skiriamas laikas itin svarbus. Mokytojui si ūloma pasidom ėti teatro situacija, teatrin ėmis diskusijomis masin ės informacijos priemon ėse ir internetin ėje erdv ėje; pamokos metu remtis asmenine patirtimi ir įžvalgomis. Net jei mokiniai žino, pvz., savo miesto (jei toks yra) teatr ą ir jame lank ėsi, si ūloma neapsiriboti vien matyt ų spektakli ų refleksija, o pabandyti suprasti bendr ą lietuvi ų teatro panoram ą, kuri ą sukuria: kult ūrinis ir visuomeninis kontekstas ir ži ūrov ų bei kritin ė teatro meno refleksija .

308

Pamokos pradžioje skirti laiko mokini ų (grupi ų) varžytuv ėms, kuomet pasakoma kuo daugiau lietuvi ų teatro režisieri ų, aktori ų, scenograf ų, kompozitori ų, dramaturg ų ir pan. Galima sugrupuoti teatre ir kine bei televizijoje vaidinan čius aktorius, režisierius. Mokiniai gal ėtų pakomentuoti, kuo šie režisieriai, aktoriai ir kt. k ūrėjai jiems įdom ūs, svarb ūs, kas j ų netenkina (pvz., spektakliai, vaidybos pob ūdis ir pan.), kokiam žanrui, stiliui ar estetikai priskirt ų j ų darbus. Toks atskyrimas pad ėtų išsiaiškinti mokini ų prioritetus vertinant menininko viet ą kult ūrin ėje erdv ėje ir jo individualum ą teatro pasaulyje. Jei mokiniai žino daugiau televizijos filmuose ar laidose dalyvaujan čių aktori ų, padiskutuoti šia tema.

Kiekvienas režisierius turi savo menin ės raiškos element ų sistem ą, gimusi ą iš jo pasaul ėvaizdžio. Ši sistema leidžia kalb ėti apie menininko individualum ą ir jo teatro savitum ą tiek tem ų bei problem ų, tiek scenin ės estetikos ir vaizdingumo, tiek santykio į sociokult ūrin ę aplink ą poži ūriu.

Mokytojas gal ėtų trumpai pristatyti svarbiausius šiuolaikinio teatro k ūrėjus, pvz., Eimunt ą Nekroši ų, Jon ą Vaitk ų, Rim ą Tumin ą, Oskar ą Koršunov ą, Gintar ą Varn ą, atkreipdamas d ėmes į į j ų kuriamo teatro menin ę specifik ą, k ūrybinius uždavinius, poži ūrį į ži ūrov ų auditorij ą ir pan. Pamokos metu galima apsilankyti internetin ėse j ų teatr ų svetain ėse, susipažinti su apie šiuos menininkus pasirodžiusiomis knygomis. Tikslingai pažin čiai parodomos režisieri ų spektakli ų ištraukos. Jas ži ūrėdami mokiniai gal ėtų užrašyti savo įžvalgas ir asociacijas: Scenin ės erdv ės ypatumai; Sceninio laiko ypatumai; Scenografijos pob ūdis; Aktori ų pasirinkimas; Personaž ų pavidalas; Vaidybos pob ūdis; Spektaklio žanras; Spektaklio stilius; Kas ištraukoje patiko ir kod ėl? Kas ištraukoje nepatiko ir kod ėl? Mokini ų atsakymai palyginami ir aptariami. Aptarus mokini ų įžvalgas, galima kiekvien ą ištrauk ą paanalizuoti atskirai: 1. Rimo Tumino /Michailo Lermontovo „Maskaradas“. Dominuoja sceninio vaizdingumo elementai; autorin ė dramos k ūrinio interpretacija; aktori ų vaidyba realistin ė ir s ąlygiška; spektaklis grindžiamas aktori ų „žaidimais“ ir ži ūrov ų asociacijomis; istorinis laikotarpis stilizuojamas; spektaklio ritm ą ir sceninio veiksmo kompozicij ą organizuoja muzika; spektaklio forma atvira ir paslanki. Režisieriaus santykis su gyvenama tikrove numanomas ir pan. 2. Jono Vaitkaus /Witoldo Gombrowicziaus „Ivona, Burgundo kunigaikštyt ė“. Dominuoja ryškus, hiperbolizuotas vaizdingumas; autorin ė dramos k ūrinio interpretacija; aktori ų vaidyba pasižymi deformacija ir hiperbolizacija; spektaklis grindžiamas žanrini ų scen ų ir vaidybini ų epizod ų junginiais; istorinis laikotarpis stilizuojamas, tačiau atsiranda nuorod ų į šiuolaikinio gyvenimo madas; spektaklio forma griežta; aktyvios raiškos priemon ės nukreiptos į aktyv ų ži ūrov ų dalyvavim ą spektaklyje ir pan. 309

3. Gintaro Varno /Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausm ė“. Dominuoja realistinis ir poetinis vaizdingumas; aktori ų vaidyba psichologin ė ir s ąlygiška; spektaklis grindžiamas pasakojama istorija ir ži ūrov ų asociacijomis; istorinis laikotarpis stilizuojamas; sceninis veiksmas grindžiamas personažo refleksijomis; spektaklio forma atvira, ta čiau ži ūrovai įtraukiami į veiksm ą per vaidybos aikštel ės transformacij ą (ži ūrovai s ėdi scenoje ir iš labai arti stebi veiksm ą); spektaklyje naudojamos šiuolaikin ės vaizdo technologijos ir pan. 4. Oskaro Koršunovo / Williamo Shakespeare’o „Hamletas“. Dominuoja aktyvus spalvinis ir grafinis (simbolinis ir alegorinis) vaizdingumas; autorin ė k ūrinio interpretacija; aktori ų vaidyba hiperrealistin ė (hiperbolizuotas realizmas virsta s ąlygišku); sceninis veiksmas grindžiamas fragmentiškumu (muzikos, dramatini ų epizod ų montažu); veiksmo laikas neapibr ėžiamas, scenografijoje ir kostiumuose įžvelgiami šiuolaikiniai elementai ir pan. Apibendrinti analiz ę pa čių mokini ų prioritetais vienam ar kitam spektaklio vaizdingumui, temoms, raiškos priemon ėms – Kok į teatr ą jie rinkt ųsi ir kod ėl? Ciklo žinioms įtvirtinti galima atlikti test ą ( Testas III , žr. Pried ą Nr.5).

Literat ūra Lietuvos Trumpa istorija , Vilnius: KFMI, 2009. Liuga, Audronis. Laiko sužeistas teatras , Vilnius: baltos lankos, 2008. Šabasevi čien ė, Daiva. Teatro piligrimas: režisieriaus Jono Vaitkaus k ūrybos kont ūrai , Vilnius; Krantai, 2007. Marcinkevi čiūtė, Ramun ė. Eimuntas Nekrošius: erdv ė už žodži ų, Vilnius: Scena/Kult ūros barai, 2002. OKT: ten b ūti čia , Vilnius: Vš. Į. „Oskaro Koršunovo teatras“, 2009. Vasinauskait ė, Rasa. Laikinumo teatras. Lietuvi ų režis ūros poky čiai 1990 – 2001 metais , Vilnius: Lietuvos kult ūros tyrim ų institutas, 2010. www.menofortas.lt (E. Nekrošiaus teatras-studija „Meno fortas“) www.okt.lt (Oskaro Koršunovo teatras) www.teatrasutopia.lt (Gintaro Varno teatras „Utopia“) www.vmt.lt (R. Tumino vad. Vilniaus valstybinis mažasis teatras)

Mokytojo užrašai ......

310

TEATRO MENININKO VAIDMENS RAIDA

I tema. Dramaturgo, aktoriaus, režisieriaus teatras. Kolektyvinis ir autorinis menas Uždaviniai: • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Supažindinti su kolektyvinio ir autorinio meno samprata; • Apibr ėžti spektaklio autoriaus samprat ą. Rezultatai: • Geb ės atskirti dramaturginio ir režis ūrinio teatro periodus; • Geb ės nusakyti svarbiausius literat ūrinio (dramaturginio), aktorinio, režis ūrinio teatro modelius, žinos svarbiausius j ų atstovus. Pamokai reik ės: Vaizdin ės medžiagos CD Nr.4.3, Nr. 9. Iš anksto parengt ų skaidri ų su svarbiausiais skirting ų istorini ų laikotarpi ų dramaturgais 10 .

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas XX–XXI a. teatras vadinamas režis ūriniu teatru. Vis d ėlto kalbant apie spektakl į didelis d ėmesys skiriamas dramaturgui. Dramaturgo teatro samprata atkeliavusi iš antikos teatro laik ų, kuomet autorius (jis ir atlik ėjas) buvo atsakingas už vis ą pastatym ą. Galima prisiminti Aristotelio „Poetik ą“, kur filosofas suformuluoja svarbiausius dramos (tragedijos) veiksmo elementus: fabula, kolizija, veik ėjai . Šie elementai buvo išpl ėtoti v ėlesni ų amži ų dramaturg ų, paver čiant juos istorija/intriga, konfliktu ir charakteriais . „Poetikos“ kanonai nesusilpn ėjo ir šiandien, kai turime klasikiniais pradmenimis gr įst ą dramos k ūrin į, arba jo transformacijas kino bei televizijos filmų (serial ų) scenarijuose (pvz.: kova tarp g ėrio ir blogio, teigiami ir neigiami veik ėjai, meil ės intriga ir pan.).

Drama ∗ – viena iš literat ūros form ų (šalia lyrikos ir epo), kurioje įvykiai perduodami per veik ėjų dialogus. Dramos turinys įkūnijamas scenoje matomais vaizdais. Artistai, vaidindami veikian čius asmenis, savo išvaizd ą kei čia kostiumais ir grimu, vidin į išgyvenim ą išreiškia deklamacija, veido išraiška, judesiais ir mimika.

Dramaturgijos raida ir atskiri teatro periodai yra paženklinti autoriaus vardu: Antikinis teatras (pvz., Sofoklis), Klasikinis periodas (pvz., Moljeras/Molière); Elžbietos laik ų teatras (pvz., Viljamas Šekspyras/William Shakespeare), Ispanijos aukso amžiaus teatras (pvz., Kalderonas/Calderón).

10 Žr. PowerPoint skaidrių rinkinį II. ∗ http://lt.wikipedia.org/wiki/Drama#Istorija 311

XIX a. teatre atsiranda „gerai padaryta pjes ė“, paskatinusi aktoriaus teatro susiformavim ą (aktorius-žvaigžd ė, pvz., Sara Bernar/Sarah Bernard). Aktoriaus teatrui prigyja amplua – vaidmens (tragiško, komiško, herojinio, tarnai čių ir pan.) tipo – sistema. Tuo pa čiu metu skleidžiasi teatrališko – kolektyvinio – teatro modelis, kai spektaklis remiasi ne užrašytu dramos tekstu, bet vaidybos menu ir improvizacija . Ryškiausias improvizacinio teatro pavyzdys – XVI–XVII a. itališkoji commedia dell’arte .

Tiek dramaturgo, tiek aktoriaus teatre režisieriaus funkcij ą ikirežis ūriniame teatre atliko autorius ir/arba svarbiausias trup ės aktorius.

Dramaturgija dažnai inspiravo teatro naujoves: XIX a. pabaigos „naujoji drama“ (Antonas Čechovas, Henrikas Ibsenas, Augustas Strindbergas), XX a. vidurio egzistencialistin ė ir absurdo drama (Žanas Polis Sartras/Jean-Paul Sartre, Samuelis Beketas/Samuel Beckett, Euženas Ionesko/Eugene Ionesco). „Naujosios dramos“ pjes ės sugriov ė klasikinius dramos pamatus: vietoj intrigos ir/ar istorijos atsirado motyvai ir leitmotyvai, atmosfera, nuotaikos, imta gilintis į socialinius konfliktus, veik ėjo psichologij ą ir pas ąmon ę. Dar toliau ženg ė absurdo dramos autoriai, susitelkdami prie antikalbos, antidialog ų, antiveik ėjų, atsisakydami draminio veiksmo ir draminio laiko kategorij ų (pvz., Becketto „Belaukiant Godo“). Teatras ieškojo b ūdų perkelti tokias pjeses į scen ą, ir senieji spektaklio statymo, vaidybos metodai nebetiko. Be to, reik ėjo žmogaus, kuris sugeb ėtų suteikti naujoms pjes ėms teatrin ę form ą – XIX a. pabaigoje ėmė formuotis režis ūrinio teatro modelis.

Drama – vieno autoriaus k ūrinys, spektaklis – kolektyvinis, teatro k ūrėjų ir ži ūrov ų, k ūrinys. Režis ūriniame teatre spektaklio autorius yra režisierius, vaidmens autorius yra aktorius.

Supažindinant mokinius su dramaturgo ir aktoriaus teatro samprata, si ūloma rinktis svarbiausius vieno ar kito istorinio periodo autorius bei aktorius ir akcentuoti dramaturgo ir aktoriaus teatr ą kaip literat ūrin į: spektaklis yra pažodžiui, laikantis remark ų, perkelta į scen ą pjes ė. Scenin ė interpretacija šiuo atveju suprantama kaip autoriaus stiliaus, pasaul ėži ūros, pagrindini ų pjes ės tem ų realizacija. Teatras tampa literat ūros „tarnaite“ .

312

Mokiniams der ėtų duoti 2–3 skirting ų dram ų ištraukas 11 ir skaitant jas klas ėje (pad ėtų ankstesn ėse pamokose pristatyti istoriniai teatro tipai – pastatas, scena ir pan.), mokytojui rodant to laikotarpio teatrini ų scen ų skaidres, pakviesti mokinius įsivaizduoti, kaip ši pjes ė buvo vaidinama ∗. Skaitydami pjesi ų ištraukas mokiniai tur ėtų atkreipti d ėmes į į: Kokia kalba parašyta pjes ė? Kaip atrodo dialogai ir/ar monologai? Kokius veik ėjus renkasi autorius ir kaip juos pristato? Kokius nurodymus pateikia spektaklio statytojams ir aktoriams (aplinka ir laikas, kai vyksta veiksmas, kostiumai, scenovaizdžio detal ės ir pan.)? Ar pl ėtoja koki ą nors istorij ą, intrig ą? Ar nužymi pjes ės žanr ą? Režis ūrinis teatras (nuo XIX a. pabaigos) pakeit ė autoriaus samprat ą – drama, literat ūrin ė medžiaga režisieriui tapo tik pagalbin ė; režisierius ėmė kurti savo spektaklio dramaturgij ą, pasitelkdamas teatro elementus. Palyginimui, prieš tai perskai čius pjes ės fragment ą, galima pasiži ūrėti O. Koršunovo „Hamleto“ ištrauk ą ir pokalb į su aktoriumi Darium Meškausku. Mokiniai gal ėtų atsakyti į klausimus: Kam priklauso spektaklio autoryst ė? Kaip ši autoryst ė pasireiškia?

Žodyn ėlis

Drama – žodis kil ęs iš graik ų kalbos, kur daiktavardis δράµα (el) (drama) reiškia „veiksmas, darbas, k ūrinys“ ir yra kil ęs nuo veiksmažodžio δράω (el) (drao) - „daryti, veikti, pasiekti“. Šis veiksmažodis yra etimologiškai susij ęs su lietuvišku žodžiu „daryti“. Dramos veiksmas – intensyvus išorinis veiksmas ir vidinis personažų gyvenimas bei kaita. Dramoje suartinami įvykiai, kuriuos paprastai skiria ilgas laiko tarpas. Palyginti trumpame draminiame kūrinyje kiekvienas personažas atsiduria įvairiausiose pad ėtyse ir/ar kritin ėse, kulminacin ėse, didžiausios dvasin ės, emocin ės žmogaus įtampos ar išgyvenim ų situacijose. Dramos veiksmas skaitytoj ų ir/ar ži ūrov ų suvokiamas kaip realyb ė, nes vyksta tiesiogiai ir yra matomas. Dramos veiksmas rutuliojamas kalba (dialogais, monologais, replikomis) bei veik ėjų poelgiais. Klasikin į dramos veiksm ą apibr ėžia kova: bent dviej ų asmen ų susid ūrimas, kuris išreiškiamas dialogu. Veik ėjo kalba su savimi, kad atskleist ų savo tikslus, norus ar sumanymus, vadinama monologu . Klasikin ėje dramoje vienas asmuo yra svarbiausias – tai pagrindinis herojus ir jo vardu dažnai yra pavadinamas visas dramos k ūrinys. Kiekvienas klasikinis dramos veikalas skirstomas skyriais, vadinamais veiksmais . Kiekvienas veiksmas pristato užbaigt ą dramin ės kovos moment ą. Veiksm ų skai čius turi atitikti moment ų, kuriais išsemiama kova, skai čiui. Pagal ši ą schem ą drama dalijama į penkis arba tris veiksmus: užuomazga, vidurys (veiksmo eiga) ir pabaiga (atomazga). Veiksmai

11 Galima atsižvelgti į literatūros mokymo programą, o taip pat į tas klasikines pjeses, kurios interpretuojamos lietuvių režisierių, pvz., Shakespeare’o „Hamletas“, „Romeo ir Džuljeta“ ir t.t. (žr. DVD laikmenos sąrašą). ∗ Žr. Teatro pastatų ir scenų iliustracijas PowerPoint Nr. 1. 313 skirstomi scenomis, priklausomai nuo naujo veik ėjo įė jimo į sceną ar iš ėjimo iš jos, arba paveikslais, kai reikia parodyti veiksmus vienu metu vykstan čius įvairiose vietose. Fabula – terminas, atitinkantis graik ų mythos ir reiškiantis fakt ų, kurie sudaro k ūrinio pasakojam ąjį element ą, nuosekl ų išd ėstym ą. Fabula – tai medžiaga, nulemianti b ūsim ą pjes ės kompozicij ą, ir kartu naratyvin ė pasakojimo strukt ūra. Klasikin ė fabulos strukt ūra numato chronologin į ir logišk ą įvyki ų d ėstym ą, tuo tarpu modernioji – nenuosekl ų įvyki ų d ėstym ą, j ų montaž ą, paralelini ų įvyki ų įterpim ą, skirting ų fabul ų sluoksniavim ą ir pan. (Kaip klasikin ės fabulos griov ėją galima vertinti Šekspyr ą.) Fabula – yra dramos įvykiai, siužetas – ši ų įvyki ų išd ėliojimo b ūdas (kompozicija, architektonika). Dramos fabula bei siužetas ir spektaklio fabula bei siužetas n ėra tapat ūs. Amplua – vaidmens (rol ės) tipas, atitinkantis aktoriaus amži ų, išvaizd ą ir vaidybos stili ų. Vaidmen ų amplua suformuoja fiziniai, moraliniai, intelektiniai ir socialiniai personažo bruožai; pvz., socialinis sluoksnis (karalius, tarnas, juokdarys ir t.t.); charakteris (inženiu, meilužis, kilnus t ėvas, tarnait ė- aukl ė ir pan.), kauk ė (commedia dell’arte: Arlekinas, Pantalon ė, Kapitonas ir pan.), vaidybos stilius (tragedinis, komiškas, vodevilinis ir pan.). Net jei XX a. amplua sistema atrodo išnykusi, statydami klasikines pjeses (ar, pavyzdžiui, melodramas), režisieriai naudojasi aktori ų amplua. Improvizacija – tai spontaniškas, k ūrybinis veiksmas iš anksto nepasiruošus, geb ėjim ų pritaikymas konkre čioje situacijoje ar aplinkyb ėse. Improvizacija (atsiradusi kartu su itališk ąja commedia dell’arte ) yra vienas aktoriaus k ūrybos element ų ir viena vaidybos technikos priemoni ų studij ų laiku ir/ar repeticij ų metu. Spektaklio metu aktorius improvizuoja savo vaidmens kryptyje ir „r ėmuose“, nesugriaudamas epizodo ir viso spektaklio strukt ūros.

Literat ūra Hartnoll, Phyllis. Teatras. Trumpa istorija , R. Paknio leidykla, 1998. Česnulevi čiūtė, Petron ėlė. Daugiaveidis dramos gyvenimas , Vilnius: LRSL, 1998. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Teatras

Mokytojo užrašai ......

314

II tema. XX a. teatro reformatoriai Uždaviniai: • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Supažindinti su XX a. teatro reformatoriais; • Supažindinti su šiuolaikinio lietuvi ų teatro asmenyb ėmis. Rezultatai: • Žinos svarbiausius XX a. teatro k ūrėjus ir j ų palikim ą; • Žinos svarbiausias šiuolaikinio teatro asmenybes. Pamokai reik ės: Iš anksto paruošt ų skaidri ų su pristatomais režis ūros menininkais ir j ų k ūryba 12 . Kitos virtualios mokytojo parengtos medžiagos.

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas XX amžius – didži ųjų teatro reform ų ir teatro asmenybi ų amžius. Šios reformos vienai paliet ė dramaturgijos, režis ūros, vaidybos, scenografijos, spektaklio muzikos (kompozitorius) sritis. XX a. – tai ir autorinio meno amžius, kada buvo ieškoma savo profesijos srities autonomijos ir nepriklausomyb ės. Galima išskirti 3 svarbiausias XX a. asmenybes, su kuriomis susij ę teatro ir vaidybos poky čiai: 1. rusas Konstantin Stanislavskij (realistinio teatro k ūrėjas ir psichologin ės vaidybos mokyklos formuotojas); 2. vokietis Bertolt Brecht (epinio teatro k ūrėjas ir ditancijuotos vaidybos technikos formuotojas); 3. lenkas Jerzy Grotowski (fizinio ir ekspresyvios k ūno raiškos teatro k ūrėjas). Stanislavskis (1863–1938) suk ūrė psichologinio teatro model į ir aktoriaus susitapatinimo (išgyvenimo meno) su savo personažu vaidybos sistemą. Ši sistema pakeit ė XX a. pradžios teatr ą ir tur ėjo įtakos kino aktoriaus vaidybos mokyklos formavimuisi. Stanislavskio režis ūrai ir spektakliams b ūdingi nuoseklaus sceninio veiksmo, gilaus personažo psichologijos išmanymo, aktoriaus „duotose aplinkyb ėse“ emocij ų ir k ūrybiškumo pažadinimo principai. Stanislavskio suformuota „teatro etika“, grindžianti scenos men ą kaip kolektyvin į, savitarpio pagarbos ir pasitik ėjimo men ą, iki šiol yra vienas svarbiausi ų teatro etikos trupi ų kodeks ų. Psichologinis teatras pasakoja apie gyvenim ą, stengiasi atkartoti gyvenimo tikrov ę, o aktorius, „ įlįsdamas“ į personažo kail į, kvie čia ži ūrovus susitapatinti su personažu ir per j į išgyventi dramatinius savo patyrimus. Brechtas (1898–1956) suformavo politinio, kritinio teatro teorij ą ir „atsiribojimo“ vaidybos metod ą. Brechto manymu, teatras privalo rodyti ži ūrovui, kad yra teatras; aktorius, kurdamas vaidmen į, turi ne „ įsijausti“ į personaž ą, ta čiau parodyti j į „iš šalies“, demonstruodamas savo santyk į ir per j į

12 Žr. PowerPoint skaidrių rinkinį III. 315 kviesdamas ži ūrovus ne susitapatinti su vaidinamais herojais, bet juos kritiškai vertinti ir analizuoti. Brechto teorija gr įsta dialektiniu principu – tai socialin ės neteisyb ės, kovojan čių paži ūrų ir id ėjų situacijos, per kurias teatras tur ėtų aktyvinti kritin ę ži ūrov ų nuostat ą į gyvenimo tikrov ę. (žr.: http://www.youtube.com/watch?v=7LlYv6iytDY ) Grotowskis (1933–1999) savo spektakliais ir v ėliau įkurta aktoriaus rengimo laboratorija tyrin ėjo aktoriaus vidin ės ir fizin ės raiškos galimybes, siek ė vaidybos kaip „išpažinties akto“, ta čiau akcentavo ne personažo suk ūrimo, ta čiau jo panaikinimo vardan vidin ės aktoriaus tiesos, situacij ą. Grotowskio teatras ir id ėjos tur ėjo įtakos XX a. pabaigos avangardinio ir fizin ės raiškos teatro formoms, ekstremaliai sceninei aktoriaus b ūč iai. Kalb ėjimas k ūnu, išgyvenimas k ūnu, k ūno plastin ė raiška, geb ėjimas per k ūną išreikšti vidin į pasaul į – taip pat Grotowskio teatro principai, per ėję į daugel į XX a. pabaigos dramos ar šokio teatro sri čių. Jei Stanislavskio mokyklos aktorius išnyksta už personažo, Brechto teatro aktorius demonstruoja personaž ą, tai Grotowskio teatre išnyksta personažo s ąvoka – lieka aktorius. Be to, šie trys menininkai atstovauja ir trims svarbiausiems XX a. režis ūrinio teatro raidos etapams. (žr.: http://www.youtube.com/watch?v=dRyLLTvs00c ) XX a. paskutini ų dešimtme čių ir XXI a. teatras naudoja skirtingas vaidybos technikas, derina psichologinio, epinio/atsiribojimo ir fizinio teatro formas. Išaiškinus ši ų trij ų meninink ų k ūryb ą, mokiniams parodomos lietuvišk ų spektakli ų ištraukos ir si ūloma pasvarstyti, kokiam teatrui ir kokiai vaidybos manierai jie jas priskirt ų (pvz., jau matyti spektakliai „Madagaskaras“, rež. R. Tuminas; „Tolima šalis“, rež. G. Varnas; „Patriotai“, rež. J. Vaitkus). Prat ęsiant teatro asmenybi ų tem ą, si ūloma padiskutuoti, kokius režisierius ar aktorius galima b ūtų vadinti lietuvi ų teatro reformatoriais ir kod ėl? Kaip svarbiausius šiuolaikinio lietuvi ų teatro k ūrėjus der ėtų išskirti ir pristatyti: Jon ą Vaitk ų, Eimunt ą Nekroši ų, Oskar ą Koršunov ą. Aptarti j ų skirtumus, j ų teatro vaizdingumo principus, j ų teatre dominuojan čias temas ir problemas. Šiuo tikslu galima pasitelkti j ų teatr ų internetin ėje erdv ėje sukaupt ą medžiag ą: spektakli ų ištraukas, fotografijas, pasisakymus ir pan. Kaip vien ą ryškiausi ų asmenybi ų galima pristatyti aktori ų ir režisieri ų Valentin ą Masalsk į (žr. CD, Nr.8).

Žodyn ėlis Psichologinis teatras – psichologinis teatras yra teatrališko teatro antipodas. Siekiama gyvenimo imitacijos, realistin ės vaidybos, aktoriaus susitapatinimo su personažu, o ži ūrovo susitapatinimo su personažo išgyvenimais. Psichologinis teatras grindžiamas veik ėjo psichologija, dominuoja tikroviško žmogaus charakterio k ūrimas. Stanislavskio sistema – tai vaidybos psichologijos sistema,

316 kurioje akcentuojamas „duot ųjų aplinkybi ų“ „magiškojo jeigu...“ ir fizini ų veiksm ų metodas. Psichologinis teatras dažnai vadinamas psichologiniu realistiniu, arba mimez ės (imitavimo) teatru. Epinis distancijavimo/atsiribojimo teatras – pabr ėžia teatro suk ūrimo ži ūrov ų akivaizdoje element ą ir paties teatro teatriškum ą. Vaidindamas savo personaž ą aktorius tarp sav ęs ir jo sukuria distancij ą, per kuri ą atveria savo poži ūrį į personaž ą. Svarbus Brechto teatro elementas – muzikiniai intarpai – zongai, kuriuos gali atlikti patys aktoriai („iš ėję iš personažo“) arba specialus orkestras. Fizinis teatras – tai aktoriaus k ūno raiškos, vidin ės aktoriaus energijos plastin ės išraiškos teatras.

Literat ūra OKT: b ūti čia , Vilnius: Vš Į. „Oskaro Koršunovo teatras“, 2009. Šabasevi čien ė, Daiva. Valentinas Masalskis. Ieškant teatro , Vilnius: Tyto Alba, 2010. Šabasevi čien ė, Daiva. Teatro piligrimas. Režisieriaus Jono Vaitkaus k ūrybos kont ūrai , Vilnius: Krantai, 2007. Marcinkevi čiūtė, Ramun ė. Eimuntas Nekrošius: erdv ė už žodži ų, Vilnius: Scena/Kult ūros barai, 2002. Vasinauskait ė, Rasa. Laikinumo teatras. Lietuvi ų režis ūros poky čiai 1990 – 2001 metais , Vilnius: Lietuvos kult ūros tyrim ų institutas, 2010. www.menofortas.lt www.okt.lt Grotowski, Jerzy. Skurdžiojo teatro link (Teatro tekst ų biblioteka), Vilnius: Apostrofa/TKIEC, 2011.

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

317

III tema. Šiuolaikinis teatras: kaip j į suprasti?

Uždaviniai: • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, žadinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Supažindinti su postmodernaus/postdraminio teatro samprata. Rezultatai: • Žinos postmodernaus/postdraminio teatro apibr ėžt į ir ypatumus; • Geb ės skirti klasikin į ir postmodern ų teatr ą; • Žinos postdraminio teatro savybes. Pamokai reik ės: Vaizdin ės medžiagos CD Nr.6.1, Nr. 7.1, Nr. 5.1.

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas XX a. pabaigoje imtas vartoti postmodernios kult ūros terminas. Šiai kult ūrai b ūdinga ankstesn ės (klasikin ės ir modernios) kult ūros suformuot ų sistem ų revizija, atkreipiant d ėmes į į kino, televizijos, masin ės informacijos priemoni ų, nauj ų technologij ų poveik į visuomen ės pasaul ėvaizdžiui ir žmogaus m ąstymo principams. Bet koki ų kategorij ų nestabilumas, gyvenimo akceleracija, m ąstymo fragmentiškumas, laiko ir erdv ės nauja samprata paveik ė kasdien ę ir menin ę/k ūrybin ę žmogaus b ūtį. Teatras ėmė atspind ėti šiuos poky čius, pateikdamas nauj ą spektaklio form ą: neišbaigt ą-atvir ą, fragmentišk ą, gr įsta vizualumu ir k ūniškumu, žanr ų niveliacija, aukštosios ir populiariosios/masin ės kult ūros rib ų nutrynimu, estetin ės eklektikos akcentavimu. Naujo spektaklio tipo atsiradim ą skatino ir globalios visuomen ės id ėja, tarpkult ūrini ų main ų, kult ūrin ės ir festivalin ės rinkos sustipr ėjimas. Postmodernaus teatro bruožai: skirting ų epoch ų bei stili ų viename spektaklyje sugyvenimas, ironiška sceninio veiksmo traktuot ė, sceninio veiksmo fragmentiškumas, ankstesni ų spektakli ų ir/ar epoch ų teatro citatiškumas, daugiasluoksnis sceninis pasakojimas, ži ūrov ų recepcijos aktyvinimas skirtingomis priemon ėmis, spektaklio daugiareikšmiškumas, spektaklio pavertimas menine akcija ar performansu ir pan. Postdraminio teatro bruožai: vizualumas, fiziškumas, šiuolaikini ų technologij ų įtraukimas į scenin į pasakojim ą, sceninio pasakojimo fragmentiškumas, draminio teksto perrašymai, kupi ūravimai, atsisakant ištisin ės fabulos, intrigos, personaž ų ir pan., kolektyvinis spektaklio teksto ir atlikimo partit ūros k ūrimas ir pan. Pristatant šiuos naujo teatro bruožus, akcentuoti klasikinio, modernaus ir postmodernaus spektaklio skirtumus, atpaž įstamus iš ne įprasto teatrini ų element ų panaudojimo, suaktyvintos ži ūrov ų

318 recepcijos (juos šokiruojant, įtraukiant į spektaklio veiksm ą), spektaklio kaip žaidimo, kaip forumo, kaip asociacij ų ir/ar individuali ų atlik ėjo/aktoriaus patir čių demonstravimo. Spektaklis įgyja interaktyvi ą form ą, kur svarbiausiais teatrin ės komunikacijos dalyviais tampa ži ūrovai. Padiskutuoti su mokiniais postmodernaus/postdraminio teatro tema, kvie čiant juos pateikti panašaus spektaklio pavyzdži ų. Pasiži ūrėjus spektakli ų „Bembilendas“, „Atviras ratas“, „Kelias“ fragmentus, aptarti svarbiausius j ų bruožus. Ciklo žinioms įtvirtinti galima atlikti test ą ( Testas IV , Žr. Pried ą Nr. 5).

Literat ūra Staniškyt ė, Jurgita. Kaitos ženklai: šiuolaikinis Lietuvos teatras tarp modernizmo ir postmodernizmo , Vilnius: Scena, 2008. Lehmann, Hans-Thies, Postdraminis teatras , Vilnius: Men ų spaustuv ė, 2010. Vasinauskait ė, Rasa. Laikinumo teatras. Lietuvi ų režis ūros poky čiai 1990 – 2001 metais , Vilnius: Lietuvos kult ūros tyrim ų institutas, 2010.

Mokytojo užrašai ir pastabos ......

319

TEATRAS IR ŠIUOLAIKIN ĖS TECHNOLOGIJOS

I tema. Teatras – fizinis ir/ar virtualus menas? Uždaviniai: • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Apib ūdinti teatro ir kit ų meno šak ų s ąryšingum ą bei skirtumus; • Išanalizuoti šiuolaikin ės scenin ės dramaturgijos principus. Rezultatai: • Geb ės atskirti teatrines ir neteatrines raiškos priemones; • Geb ės nusakyti neteatrini ų raiškos priemoni ų panaudojimo paskirt į. Pamokai reik ės: Vaizdin ės medžiagos CD Nr.3.2. Kitos mokytojo parengtos vaizdin ės medžiagos.

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Tikroji, gyvoji teatro „materija“ – aktorius. Jo vaidybos užkre čiamumas, histrioniškumas, kalbinio (balso) ir plastinio (k ūno) aparato technika skirtingais istoriniais periodais atsidurdavo spektaklio ar teatrinio renginio centre. Aktorius įgyvendindavo teatro, kaip gyv ų žmoni ų bendrab ūvio, id ėją. Vis dėlto be tam tikr ų priemoni ų neapsi ėjo nei jis, nei skirting ų period ų teatras. Aktorius ir l ėlė, aktorius ir dekoracija, aktorius ir rekvizitas ir pan. atskleisdavo tiek paties aktoriaus techniškum ą, tiek ir spektaklio estetin į pilnavertiškum ą. Teatras yra sinkretinis menas – jame susitinka skirting ų meno šak ų ir profesij ų žmon ės: literat ūros, dail ės, šokio, cirko, muzikos, kino ir pan. XIX a. pabaigoje kaip didžiul ė naujov ė buvo sutiktas elektrinis apšvietimas, pakeit ęs dujin į, o XX a. pirmoje pus ėje kaip scenovaizdžio naujov ė – kino kadrai ir projekcijos, demonstruojami spektaklio metu – kino epizodai ar fotografij ų projekcijos įsiterpdavo į veiksm ą kaip kitos – dokumentin ės ir kartu „irealios“ – tikrov ės fragmentai ir gerokai prapl ėsdavo estetin į-emocin į spektaklio poveik į. Teatro raiškos priemon ės ir galimyb ės (pvz., įsp ūdinga XVI–XVII a. teatro mašinerija), galima sakyti, keit ėsi kartu su mokslo ir technikos naujov ės, nepaisant to, kad svarbiausiu scenos k ūrėju išlikdavo aktorius. Antra vertus, kaip tik ši ų nauj ų technikos priemoni ų atsiradimas scenoje versdavo kitaip vertinti ir pat į aktori ų. Skirtingos meno šakos teatro mene iki XX a. pradžios buvo vienijamos dramaturgijos – pjes ės id ėjos, intrigos, istorijos. XX a. pradžios avangardinis ir modernus menas, sukil ęs prieš dramaturgijos dominavim ą, atkreip ė d ėmes į į paties teatro priemones ir jomis įmanom ą kurti scenin ę dramaturgij ą. XX a. pabaigos teatre matyti vis ų scenos element ų lygiavertiškumas, neišskiriant net aktoriaus fig ūros.

320

XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios teatre nebe istorija ar dramin ė intriga yra svarbi ir fiksuoja ži ūrov ų d ėmes į, o skirting ų raiškos b ūdų ir priemoni ų susid ūrimas, sukuriantis nauj ą vaizd ų ir situacij ų dramaturgij ą.

XX a. pabaigos ir šiuolaikinis teatras pakeit ė savo „dramin į“ pob ūdį, ieško nauj ų, aktuali ų raiškos priemoni ų, ir spektaklis tampa skirting ų menini ų form ų, bals ų, meno šak ų polifonija, kurioje gyvas aktoriaus „balsas“ neb ėra svarbiausias. Taip į scen ą ar teatr ą įžengia naujosios technologijos, kurios išple čia teatrinio reginio galimybes ir provokuoja naujas ži ūrov ų patirtis. Galima padiskutuoti su mokiniais, kokias naujas neteatrin ės raiškos priemones jie mat ė ar įsivaizduoja teatre ir kaip jos veikia ži ūrov ų recepcij ą. Kaip naujosios scenin ės dramaturgijos pavyzdžius galima pasitelkti kanadie čių režisieri ų Robert Lepage (Robertas Lepažas), amerikie čių režisieri ų Robert Wilson (Robertas Vilsonas 13 ), vokie čių meninink ą Stefan Kaegi ir trup ę „Rimini Protokoll“ (spektaklis „mnemopark“. A Mini Train World“). Mokytojas gal ėtų paruošti virtual ų ši ų meninink ų pristatym ą. Šie menininkai yra ir svarbiausi nauj ųjų technologij ų teatre naudotojai.

Literat ūra Staniškyt ė, Jurgita. Kaitos ženklai: šiuolaikinis Lietuvos teatras tarp modernizmo ir postmodernizmo , Vilnius: Scena, 2008. Lehmann, Hans-Thies, Postdraminis teatras , Vilnius: Men ų spaustuv ė, 2010.

Mokytojo užrašai ......

13 Žr. Muzikos CD. 321

II tema. Naujos technologijos teatro scenoje

Uždaviniai: • Sutelkti d ėmes į, žadinti poj ūč ius, asociacijas, asmenin ę patirt į, skatinti k ūrybiškum ą ir analitinius geb ėjimus; • Apib ūdinti nauj ų technologij ų sklaid ą šiuolaikiniame teatre; • Išanalizuoti technologij ų įtak ą teatro vaizdingumui, informatyvumui, aktualumui. Rezultatai: • Geb ės įvertinti nauj ų technologij ų poveik į teatro menui; • Geb ės apib ūdinti naujas sceninio atvaizdavimo formas. Pamokai reik ės: Mokytojo parengta vaizdin ė ir/ar internetin ė medžiaga. Galima pasi ūlyti mokiniams kartu pasiži ūrėti ir susipažinti su anks čiau min ėtų meninink ų (Roberto Wilsono, Stefano Kaegi, Roberto Lepage’o) darbais.

Pamokos eiga ir žini ų d ėstymas Prat ęsdami pra ėjusias pamokas, mokytojas ir mokiniai toliau analizuoja šiuolaikini ų (skaitmenini ų, kino ir video) technologij ų viet ą bei funkcijas teatre. Reikia pabr ėžti, kad j ų atsiradimas nat ūralus, žvelgiant iš teatro istorijos perspektyvos: pvz., „deus ex machina“ antikiniame teatre, „pragaro vartai“ viduramži ų teatre, iliuzin ės tikrov ės (perspektyvos atsiradimas) suk ūrimas renesanso scenoje, sud ėtinga scenos mašinerija baroko teatre, kino ir foto projekcij ų atsiradimas XX a. pradžios ir video vaizd ų įtraukimas į spektakl į XX a. pabaigos teatre. Tad kalbama ne apie nauj ą ar teatro men ą „deformuojant į“, „neigiant į“ princip ą, o teatro galimybi ų išpl ėtim ą, sukuriant nauj ą scenin ę tikrov ę. Tai yra sukuriant toki ą tikrov ę, kokia žmog ų supa realiame gyvenime. Kita vertus, ši nauja teatro kryptis anaiptol nesistengia išstumti senosios, gal net grei čiau senajai suteikia „antr ą šans ą“ – esant virtualiai aplinkai ži ūrovai teatre vis dažniau ieško grynosios, fizin ės ir k ūniškos tikrov ės, tiesioginio į juos aktoriaus kreipimosi. Teoretikams įvardijant šiuolaikin ę tikrov ę ir kasdienyb ę „videosfera“, teatras siekia priart ėti prie jos šiuolaikini ų technologij ų pagalba. Antra vertus, b ūtent scena yra pati d ėkingiausia „aikštel ė“ nauj ų vaizdavimo form ų demonstravimui. Šios formos gali įgyti teksto, garso, judan čio vaizdo pavidalus, kurie sukuria paralelin ę tikrov ę arba suteikia kit ą dimensij ą pa čiai scenos erdvei ir tai, kas joje rodoma. Technologij ų panaudojimas iš esm ės b ūdingas šiuolaikin ės dail ės ir performanso sritims. Tod ėl j ų gausu tuose „spektakliuose“, kuriuos kuria iš ši ų sri čių at ėję menininkai. Reikia pasakyti, kad šiuolaikinis teatras ištryn ė rib ą tarp teatro ir neteatro profesij ų, ir spektakli ų k ūrėjais dažnai tampa

322 vaizduojam ųjų men ų k ūrėjai bei atlik ėjai. B ūtent jie atsisako ankstesniam teatrui b ūding ų priemoni ų ir susitelkia ne prie istorij ų pasakojimo aktoriaus pagalba, bet prie nauj ų istorij ų suk ūrimo ir pavaizdavimo ži ūrov ų akivaizdoje. Dramos teatre video vaizd ų ir skaitmenini ų technologij ų panaudojimas leidžia sukurti daugiasluoksn į, įvairiais b ūdais informacij ą siun čiant į ir taip ži ūrovo reg ą, klaus ą bei potyrius veikiant į scenin į pasaul į, kuriame tikroji ir virtualioji realyb ės viena kit ą papildo. Vaizdo sistema gali varijuoti – video, projekcijos, kinas, hologramos, 3D ir pan., taip pat b ūti įrašytas, transponuotas, modifikuotas, įerdvintas ir pan. gali b ūti garsas. Kit ą kokyb ę įgyja ir gyvas aktorius/atlik ėjas – jis gali veikti tiesiogiai, o gali b ūti tik vaizd ų ir pasakojimo vaizdais mediumu. Pats aktorius yra perkeliamas į kit ą scenin ės erdv ės matmen į, kur iš jo reikalaujama kitokios vaidybos, kalb ėjimo manieros. Nuo spektaklio sumanymo priklauso, ar gyvas žmogus čia yra išskiriamas ar niveliuojamas. Nauj ų technologij ų panaudojimas – tai ir kitokios spektaklio dramaturgijos, jos strukt ūros k ūrimo principas. Dialogus čia kei čia priemoni ų „dialogas“, gyvos kalbos ir vaizdo montažas, tiesioginio kalb ėjimo ir įrašo sluoksniavimas. Tai, kas nematoma, iš tikr ųjų tampa matoma – technologijos atlieka min čių, dialog ų ar monolog ų, poelgi ų ar veiksm ų potekst ės, net pas ąmon ės „išviešinimo“ ir įkūnijimo funkcij ą. Teatras įgyvendina naujos ži ūrov ų emocin ės patirties aktyvinimo uždavinius, sustiprinamas j ų persik ėlimo į iliuzin ės erdv ės poj ūtį. Lietuvi ų teatre naujosios technologijos kol kas yra retos. Dažniausiai režisieriai naudoja kino ar video vaizdus. Jie atlieka tarpininko tarp tiesioginio ir netiesioginio personaž ų bendravimo funkcij ą, gali vizualizuoti ankstesnius „a parte“, sukurti veiksmo aplink ą, atmosfer ą ar j ą komentuoti, prat ęsti veiksm ą už scenos ar vaidybos aikštel ės rib ų. Kitaip tariant, prapl ėsti ži ūrov ų matymo lauk ą, papildyti j ų gaunam ą informacij ą. Ta čiau net ir tokiu atveju išlieka svarbus teatrini ų ir neteatrini ų priemoni ų gretinimas, per kur į sukuriama papildoma spektaklio, epizodo reikšm ė ar atveriamos kitos personažo savyb ės. Kita vertus, neteatrini ų priemoni ų panaudojimas priklauso nuo kiekvieno konkretaus sumanymo ir tik iš spektaklio visumos galima suprasti ši ų priemoni ų funkcij ą. Video ir/ar kino vaizdus, projekcijas savo spektakliuose naudoja režisieriai Jonas Vaitkus, Oskaras Koršunovas, scenografai Gintaras Makarevi čius ir J ūrat ė Paul ėkait ė. Padiskutuoti su mokiniais nauj ų technologij ų teatre temomis, pasi ūlyti „sukurti“ įsivaizduojamus virtualius spektaklius pagal pasirinkt ą dram ą ar literat ūros k ūrin į.

Žodyn ėlis Postdraminis teatras – tai teatras, kuriantis scenin ę dramaturgij ą, atsisakantis nuoseklios fabulos ir intrigos.

323

Postmodernus teatras – tai teatras, kuriame naudojamos įvairios šiuolaikin ės ir klasikin ės teatro priemon ės, iš j ų konfig ūracij ų sukuriant nauj ą spektaklio form ą, kalb ą bei stili ų. Svarbiausi tokio teatro bruožai – vaidybos fiziškumas, k ūno eksponavimas, pasakojimo fragmentiškumas, skirting ų kūrini ų citatiškumas, atvira spektaklio forma.

Literat ūra Staniškyt ė, Jurgita. Kaitos ženklai: šiuolaikinis Lietuvos teatras tarp modernizmo ir postmodernizmo , Vilnius: Scena, 2008. Lehmann, Hans-Thies, Postdraminis teatras , Vilnius: Men ų spaustuv ė, 2010.

Mokytojo užrašai ......

324

Priedas Nr. 1.

Mokomosios DVD laikmenos turinys 1. Rimas Tuminas : 1. 1. „Maskaradas“; 1. 2. „Revizorius“; 1. 3. „Madagaskaras“. 2. Jonas Vaitkus : 2. 1. „L ėli ų namai“; 2. 2. „Ivona, Burgundo kunigaikštyt ė“; 2. 3. „Patriotai“. 3. Gintaras Varnas : 3. 1. „Tolima šalis“; 3. 2. „Nusikaltimas ir bausm ė“. 4. Oskaras Koršunovas : 4. 1. „Ugnies veidas“; 4. 2. „Romeo ir Džuljeta“; 4. 3. „Hamletas“. 5. Yanna Ross: 5.1. „Bembilendas“ 6. Aidas Giniotis : 6.1. „Atviras ratas“. 7. Art ūras Areima : 7.1. „Kelias“ 8. Valentinas Masalskis . 9. Darius Meškauskas .

325

Priedas Nr. 2. Klausimai spektaklio analizei: • Spektaklio autorius, režisierius, atlik ėjai. • Stipriausi ir labiausiai įsimin ę spektaklio momentai, epizodai. Kod ėl juos išskiriate? • Kaip apib ūdintum ėte aktori ų vaidyb ą, dekoracijas/scenografij ą, muzik ą? • Koks sceninis siužetas pasakojamas? • Kokios raiškos priemon ės pasirinktos ir kod ėl? • Apib ūdinkite spektaklio žanr ą ir stili ų. • Apib ūdinkite spektaklio kalb ą. • Kaip supratote naudojamas raiškos priemones – k ą jos gal ėtų reikšti ir k ą jos suteikia spektakliui? • Kaip ir ar įsivaizduojate spektakl į kitoje erdv ėje? • Kaip ir ar įsivaizduojate spektakl į kino ekrane? • Kokias naujas technologijas (jei j ų n ėra) įsivaizduotum ėte spektaklyje ir kod ėl? • Kaip spektakl į veikia naujos technologijos? • Kaip nusakytum ėte spektaklio ir jo visuomenin ės aplinkos ryš į? • Kaip nusakytum ėte spektaklio santyk į su gyvenimo tikrove? • Kokiai ži ūrov ų grupei spektaklis skirtas? • Kaip apib ūdintum ėte savo reakcijas ir kod ėl? • Kokias asociacijas, įsp ūdį kelia spektaklis ir kod ėl? • Ar spektaklis atitiko (ar neatitiko) j ūsų l ūkes čius ir kod ėl?

• Kaip apib ūdintum ėte aktori ų vaidyb ą? • Kokius aktorius/atlik ėjus išskirtum ėte ir kod ėl? • Kokius personažus kuria aktoriai? • Kokas, j ūsų manymu, vaidybos žanras? • Kaip aktori ų vaidyba siejasi su spektaklio estetine, stilistine ir žanrine vienove? • Ar mat ėte daugiau šio aktoriaus vaidmen ų, kuo jie skiriasi?

• Koks režisieriaus poži ūris į pasirinkt ą dramaturgij ą, pjes ę? • Ar pjes ės ir spektaklio žanrai, stilius sutampa? • Koki ą spektaklio, sceninio pasakojimo form ą pasirenka režisierius. Kaip manote, kod ėl? • Ar mat ėte daugiau šio režisieriaus spektakli ų, kuo ir ar jie skiriasi?

• Kokiam scenin ės erdv ės tipui priskirtum ėte spektaklio scenografij ą? • Kokias priemones naudoja spektaklio scenografas? • Kaip scenografija išpildo aktori ų/personaž ų ir sceninio veiksmo poreikius? • Kaip ir ar scenografija atliepia spektaklio žanr ą? • Kaip scenografija siejasi su šiuolaikinio gyvenimo tikrove? • Kaip apib ūdintum ėte spektaklio muzik ą? • Koki ą funkcij ą atlieka spektaklio muzika? • Ar atpaž įstate naudojamus muzikinius k ūrinius; kokias asociacijas sukelia spektaklio muzika ir garsai? • Kaip ir ar muzika veikia scenin į veiksm ą? • Kaip ir ar muzika veikia j ūsų emocijas? Jūsų asmeniniai komentarai apie spektakl į. Jūsų asmeniniai įsp ūdžiai apie spektakl į. Jūsų įgyta nauja (arba ne) patirtis ži ūrint spektakl į ir j į individualiai interpretuojant.

326

Priedas Nr. 3 Spektaklio recenzijos klausimynas 1. Spektaklio visuma: forma, turinys, j ų s ąryšingumas ( įsp ūdži ų sintez ė); scenini ų element ų ryšiai; scenini ų element ų darna, harmoningumas ar nedarna, padrikumas; estetiniai spektaklio principai; kas spektaklyje „erzina“, nepatinka, kokie nuobod ūs, nereikšmingi momentai – koki ą viet ą jie užima. 2. Scenografija: scenin ės erdv ės forma, stilius; scenin ės erdv ės ir sceninio veiksmo s ąryšingumas; scenin ės ir ži ūrov ų sal ės ryšys; scenovaizdžio (scenos, dekoracijos) specifika; dramaturgo aprašytos ir spektaklio erdv ės tapatumas/skirtumai; scenografijos kaita spektaklio metu; apšvietimas – koki ą viet ą ir reikšm ę užima spektaklyje; objektai, rekvizitas – j ų prigimtis, forma, fakt ūra, funkcija, ryšys su erdve ir veik ėjais; kostiumai, grimas, kauk ės – j ų sistema, santykis su erdve ir veik ėjais. 3. Aktori ų vaidyba/atlikimas: vaidybos maniera, technika (pvz., individualizuota, tipin ė, charakterin ė, žanrin ė); aktoriaus ir ansamblio ryšys; teksto ir plastikos, žodžio ir judesio ryšys; gestai, mimika – koki ą viet ą užima spektaklyje; dialog ų pob ūdis. 4. Muzikos, gars ų, triukšm ų funkcija. 5. Režis ūros modeliuojama fabula: pasakojama istorija – ar ji atitinka dramaturgo (pjes ės) siužet ą; dramaturginis pasirinkimas – autorius, epocha, pjesės pob ūdis; pjes ės teksto ir spektaklio potekst ės – k ą atveria, apnuogina režis ūra; spektaklio žanras – kok į žanr ą pjesei suteikia režis ūra. 6. Tekstas: teksto (dialog ų, monolog ų) reikšm ė spektaklio veiksme; teksto ir vaizdo ryšys (matomo ir girdimo santykis). 7. Ži ūrovas: kokiame teatre pastatytas spektaklis; ko iš spektaklio tikimasi – potyriai, pažinimas, l ūkes čiai, ži ūrov ų siejami su spektakliu; kaip reaguoja ži ūrovai spektaklio metu; 327

ži ūrov ų vaidmuo kuriant spektaklio prasm ę(-es). 9. Spektaklio vieta kult ūrin ėje erdv ėje: teksto recepcijos kaita – dramaturginio teksto statusas teatro, dramaturgijos raidoje; spektaklio santykis su kult ūrine realybe – spektaklio tikroviškumo, atpažinumo laipsnis. spektaklio santykis su audiovizualine ir medij ų kult ūra; spektaklio santykis su ankstesniais tos pa čios pjes ės pastatymais. 10. K ūrėjų statusas visuomen ėje ir teatro pasaulyje: teatro, trup ės ir jos nari ų svarba kult ūrin ėje erdv ėje; spektaklio k ūrėjų menin ė biografija ar poveikis teatro menui. Individuali recepcija : Kokie vaizdai, epizodai, spektaklio elementai labiausiai įstrigo? Kas netur ėjo reikšm ės? K ą sunkiausia apib ūdinti, įvardyti ir suteikti prasm ę? Kitos pastabos.

Recenzijos strukt ūrą sudaro: Pristatymas Spektaklio (jei reikia, ir pjes ės) pristatymas ir bendr ų įsp ūdži ų pateikimas Analiz ė/Interpretacija Režis ūros, aktori ų darb ų, vis ų spektaklio element ų aptarimas Spektaklio žanro ir stiliaus nustatymas ir aptarimas Spektaklio element ų s ąryšingumo nustatymas ir aptarimas Įvertinimas Spektaklio temos ir problemos įvertinimas Pasirinkt ų menin ės raiškos priemoni ų šiai temai atskleisti įvertinimas Spektaklio funkcionavimo kult ūrin ėje erdv ėje įvertinimas Menininko k ūrybin ės biografijos refleksija Asmenin ė menin ės spektaklio visumos ir problematikos refleksija Kitos pastabos.

Praktinio-tiriamojo darbo strukt ūrą sudaro: Teatro ar teatrin ės grup ės pristatymas, Informacijos apie teatr ą ar grup ę šaltini ų aptarimas, Teatro ar grup ės veiklos vieta, Teatro ar grup ės repertuaras, Teatro ar grup ės k ūrėjai ir atlik ėjai, Teatro ar grup ės ži ūrovai (j ų amžius, socialin ė pad ėtis, išsilavinimas, poreikiai ir pan.), Teatro ar grup ės populiarumas mieste, gyvenamoje aplinkoje, Kokias menines, kult ūrines, visuomenines funkcijas teatras ar grup ė atlieka, Kitos pastabos. 328

Priedas Nr. 4

Teatro istorija. Epochos, žanrai, kryptys

Priešistor ės teatras – Ritualai, apeigos, žaidimai Antikinis teatras Senov ės Graikijos teatras – VI – IV a. pr. Krist ų Tragedija, komedija, satyr ų drama Senov ės Romos teatras – III a. pr. Kr. – I a. Tragedija, komedija: komedija „atelana“, komedija „paliata“ Viduramži ų teatras XI – XVIII a. Religinis teatras: liturgin ė ir pusiauliturgin ė drama – XI – XIII a. miraklis – XIII a. pab. – XIV a. misterija – XV – XVI a. pirma pus ė Pasaulietinis teatras (liaudiškieji žanrai): moralit ė ir didaktin ės dramos – XV – XVI a. pr. soti – XV – XVI a. pr. mokyklin ė (jezuit ų) drama ir teatras – XVI – XVIII a. Klasikinis (renesanso) teatras XVI – XVII a. Ital ų renesanso teatras – XVI – XVII a. Tragedija, komedija, farsas, baletas, pastoral ė, commedia dell‘arte, commedia erudita Renesanso ir baroko teatras XVI a. pab. – XVII a. Elžbietos laik ų teatras – Anglija XVI – XVII a. Tragikomedija, kronika, tragedija, farsas, fejerija Ispanijos „aukso amžiaus“ teatras – Ispanija XVI – XVII a . Tragikomedija, komedija, intermedija, „autosakramentalis“, intrig ų komedija, špagos ir apsiausto komedija Baroko ir klasicizmo teatras – Pranc ūzija XVII – XVIII a. Aukštoji tragedija, aukštoji komedija, charakteri ų komedija, papro čių komedija, intrig ų komedija, komedija-baletas, pastoral ė Apšvietos epochos (klasicizmo) teatras – Pranc ūzija XVIII a. antra pus ė; Italija XVIII a.; Vokietija XVIII a. antra pus ė Tragedija, komedija, buržuazin ė drama Ikirežis ūrinis teatras XIX a. – XIX a. 9 dešimt. Tragedija, komedija, melodrama, „gerai padaryta pjesė“, vodevilis, lyrin ė komedija, sentimentalioji komedija, romantin ė komedija, romantin ė tragedija, drama XIX a. teatras Romantizmas – Vokietija XVIII a. pab. – XIX a. 2 dešimt.; Anglija – XIX a. 2 dešimt.; Pranc ūzija – XIX a. 4 – 5 dešimt.; Rusija – XIX a. pirma pus ė Neoromantizmas – Vokietija XIX a. pab.; Pranc ūzija – XIX a. pab. Realizmas – Rusija XIX a. 8 – 10 dešimt. – XX a. 4 dešimt. Naujoji drama – XIX a. 9 – 10 dešimt. - XX a. 1 dešimt. Režis ūrinis teatras XIX a. 9 dešimt. – XX – XXI a . Modernus teatras Grynieji ir sud ėtiniai žanrai: tragedija, komedija, tragikomedija, farsas, absurdo drama, id ėjų drama. Nat ūralizmas – Pranc ūzija XIX a. 9 – 10 dešimt.; Rusija – XIX a. 9 – 10 dešimt.; Švedija – XIX a. 9 – 10 dešimt. Simbolizmas – Pranc ūzija XIX a. 10 dešimt. – XX a. 2 dešimt.; Anglija – XIX a. 10 dešimt. – XX a. 2 dešimt. Ekspresionizmas – Švedija XIX a. 9 – 10 dešimt., Vokietija XX a. 1 – 2 dešimt. Istorinio avangardo teatras XX a. pr. – XX a. 7 dešimt.

329

Futurizmas – Italija XX a. 2 dešimt., Rusija XX a. 2 dešimt. Konstruktyvizmas – Rusija XX a. 2 – 3 dešimt. Siurrealizmas – Pranc ūzija XX a. 2 – 4 dešimt., Ispanija – XX a. 2 – 4 dešimt. Politinis teatras – Vokietija XX a. 2 – 3 dešimt. Epinis teatras – Vokietija XX a. 2 – 5 dešimt. Žiaurumo teatras – Pranc ūzija XX a. 3 – 4 dešimt. Egzistencializmas. Id ėjų drama – Pranc ūzija XX a. 5 – 6 dešimt. Absurdo teatras (drama) – Pranc ūzija XX a. 5 – 7 dešimt. Avangardo teatras XX a. 7 – 8 dešimt. Fizinis teatras – Lenkija 7 – 8 dešimt. Postmodernus teatras XX a. 7 dešimt. – XXI a. pr. Postdraminis teatras XX a. 7 dešimt. – XXI a. pr.

330

Priedas Nr. 5

Testas I

Teatras tai – Teatro menas skiriasi Ži ūrėti teatre Ži ūrov ų emocijas nuo kit ų meno šak ų... reiškia... teatre sukelia: Svarbiausi teatro Laikas teatre – tai... Veiksmas teatre – Interpretuoti teatre elementai tai – O erdv ė – tai... tai... reiškia...

Testas II

Antikiniame teatre aktoriai Svarbiausi antikinio teatro Antikinis teatras – tai dėvėjo: žanrai yra Viduramžiais buvo Pirmieji teatro pastatai Renesanso teatrui b ūdinga: vaidinama (kur?) atsirado Renesanso scenai b ūdinga Williamo Shakespeare’o Commedia dell‘arte aktoriai scenografija: teatras vadinosi...... dėvėjo: ir buvo...... formos

Testas III

Apib ūdinkite teatro paskirt į Apib ūdinkite masinio teatro (spektaklio) bruožus: Apib ūdinkite elitinio teatro (spektaklio) Liaudies teatras – tai bruožus: Ką vadiname profesionaliu teatru? Ką vadiname nacionaliniu teatru? Išvardykite šiuolaikinius lietuvi ų teatro Kaip apib ūdintum ėte šiuolaikin į lietuvi ų režisierius: teatr ą?

Testas IV

Išvardykite svarbiausius XX Nusakykite dramaturgo Ką vadiname režis ūriniu a. režisierius reformatorius: funkcijas klasikiniame teatru? (ikirežis ūriniame) ir šiuolaikiniame (režis ūriniame) teatre: Nusakykite šiuolaikinio Pateikite šiuolaikinio Ką vadiname scenine spektaklio bruožus: spektaklio pavyzdži ų: dramaturgija (spektaklio tekstu)?

331

Priedas Nr. 6

PowerPoint skaidri ų rinkinys I (1. Klasikinio teatro architekt ūra ir scenografija; 2. Modernaus teatro architekt ūra ir scenografija)

PowerPoint skaidri ų rinkinys II (Dramaturgijos raida)

PowerPoint skaidri ų rinkinys III (Režisieriai-reformatoriai)

332

Priedas Nr. 7

Orientaciniai spektaklio (teatro k ūrinio) analiz ės raštu ir/ar žodžiu vertinimo kriterijai 14

10 BAL Ų Mokinio veiklos pob ūdis Kelia problem ą(-as) ar hipotezes, lygina su panašaus pob ūdžio darbais, pagrindžia savo teiginius empiriniais steb ėjimais ir žiniomis, reflektuoja, polemizuoja, diskutuoja, apibendrina. Teksto/pasisakymo strukt ūra Rašinys/pasisakymas yra tinkamos strukt ūros ir trukm ės, d ėstymas aiškus ir logiškas. Įžanga tikslinga ir kryptinga, d ėstymas grindžiamas problemos k ėlimu, k ūrinio analize ir analiz ės apibendrinimu, išvados grindžiamos tinkamai parinktais pavyzdžiais bei šaltiniais. Vertinimo kriterijai Sukuriamas sklandus, argumentuotas, individualiai spektakl į interpretuojantis tekstas/pasisakymas. Atskleista (-os) pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os). Taisyklingai ir tikslingai vartojami teatriniai terminai. Taisyklinga teksto/pasisakymo gramatika ir stilius. Tinkama apimtis/trukm ė. 9 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pristato kitas nuomones, žvelgia į tem ą iš skirting ų poži ūrio tašk ų, juos analizuoja, lygina, pritaiko. Teksto/pasisakymo strukt ūra Rašinys/pasisakymas kryptingas, tinkamos strukt ūros, įžanga kryptinga, pabaiga apibendrinanti. Turinys logiškai nuoseklus, d ėstymas grindžiamas argumentais, svarstomi skirtingi poži ūriai, daromos išvados. Vertinimo kriterijai Sukuriamas aiškus, rišlus, strukt ūruotas tekstas/pasisakymas. Atskleista pagrindin ė mintis(-ys) ar id ėja(-os). Netiksliai ir netaisyklingai pavartotas vienas kitas teatrinis terminas. Viena kita gramatin ė/stiliaus klaida. Tinkama apimtis/trukm ė. 8 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pristato kitas nuomones, žvelgia į tem ą iš skirting ų poži ūrio tašk ų, pateikia savo poži ūrį; apib ūdina, išsiaiškina, analizuoja. Teksto/pasisakymo strukt ūra Rašinys/pasisakymas pakankamai gerai strukt ūruotas. Iškeliamos kai kurios svarstytinos problemos. M ėginama analizuoti ir argumentuoti, ta čiau pasigendama nauj ų min čių, individualaus vertinamojo poži ūrio. Vertinimo kriterijai Sukuriamas sistemiškai pl ėtojantis id ėją tekstas/pasisakymas, ta čiau matyti nukopijuoti/perpasakoti originalaus teksto ar šaltinio sakiniai, sakini ų dalys.

14 Parengta pagal: Targamadz ė V., Nauck ūnait ė Z. SOLO taksonomija kaip mokini ų rašini ų vertinimo priemon ė, Acta Paedagogica Vilnensia, 2009, Nr.22, p. 65–75, prieiga per internet ą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/22/65-75.pdf Teresevi čien ė M., Bulajeva T., Čepien ė A., Lepait ė D., Zuzevi čiūtė V. Studij ų program ų atnaujinimas: kompetencij ų pl ėtot ės ir studij ų siekini ų vertinimo metodika , Vilnius: VU, 2011, prieiga per internet ą: http://www4066.vu.lt/Files/File/Studiju%20programu%20atnaujinimas_kompetenciju%20pletotes%20ir% 20studiju%20siekiniu%20vertinimo%20metodika.pdf 333

Tekstas/pasisakymas n ėra rišlus. Vartojami nesud ėtingi bendriniai teatro terminai. Pasitaiko gramatini ų/stiliaus klaid ų. Tinkama apimtis/trukm ė. 7 BALAI Mokinio veikla Pateikia daugiau nei vienos r ūšies įrodym ų savo pozicijai pagr įsti. Išvardija, apib ūdina, apibr ėžia, išsiaiškina, derina, interpretuoja. Teksto/pasisakymo strukt ūra Susitelkta į didel į fakt ų kiek į, mažai konceptualaus aiškinimo. Vertinimo kriterijai Tekstas/pasisakymas grindžiamas argumentais, pateikiant tam tikro poži ūrio ar id ėjos privalumus ir tr ūkumus. Atskleistos ne visos pagrindin ės id ėjos ar mintys; vyrauja mechaninis teksto/pasisakymo organizavimas, kai naudojamasi svetimomis mintimis ar id ėjomis. Tekstui/pasisakymui tr ūksta rišlumo, neryškinami esminiai akcentai. Ribotai naudojami teatriniai terminai. Yra gramatini ų/stiliaus klaid ų. Netinkama teksto apimtis/pasisakymo trukm ė. 5 – 6 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Pasako savo poži ūrį arba pateikia vienos r ūšies pavyzdži ų. Įvardija, konstatuoja, atpaž įsta, atgamina, cituoja, pamini, nurodo. Teksto/pasisakymo strukt ūra Iškeliama viena problema, vengiama svarstymo ir problemos pl ėtojimo Vertinimo kriterijai Tekstas/pasisakymas nesud ėtingas, paviršutiniškas. Pagrindin ės id ėjos ar mintys atskleistos iš dalies, pateiktos neišsamiai arba yra nesuprastos. Tekstas/pasisakymas nepakankamai rišlus, tr ūksta loginio organizavimo, mintys padrikos, nepl ėtojamos; skaitytojui/klausytojui sunku suprasti esminius akcentus. Netaisyklingai arba nepakankamai vartojami teatriniai terminai. Netinkama apimtis/trukm ė. 4 BALAI Mokinio veiklos pob ūdis Nesupranta užduoties, neturi k ą pasakyti ta tema. Teksto/pasisakymo strukt ūra Netinkamai nustatyta problema, parinkta neaktuali medžiaga. Aptariamos nereikšmingos detal ės, klaidingai suprastas klausimas, netinkamai naudojami pavyzdžiai. Vertinimo kriterijai Sukuriamas nesud ėtingas tekstas/pasisakymas, kuriame pagrindin ė id ėja ar mintis nesuprasta ar neteisingai atskleista. Tekstas/pasisakymas nerišlus, pateiktas padrika forma, argumentavimas nepagr įstas. Nenaudojami teatriniai terminai. Daug gramatini ų/stiliaus klaid ų. Netinkama teksto/pasisakymo apimtis.

334

Papildomos literat ūros s ąrašas Adomaitis, Regimantas. Mintys scenos parašt ėse , Vilnius: Scena, 2002. Aleknonis, Gintaras. Pakeliui. Režisierius Andrius Oleka-Žilinskas , Vilnius: Scena, 2001. Aleksait ė, Irena. Be grimo. Šelmiški prisiminimai , Vilnius: Tyto Alba, 2005. Artaud, Antoninas. Teatras ir jo antrininkas , Vilnius: Scena, 1999. Benjamin, Walter. Meno k ūrinys techninio jo reprodukuojamumo epochoje, Nušvitimai , Vilnius: Vaga, 2005 Brook, Peter. Tuš čia erdv ė, Vilnius: Scena, 1992. Eco, Umberto. Atviras k ūrinys. Forma ir neapibr ėžtumas šiuolaikin ėje poetikoje , Vilnius: Tyto Alba, 2004. Jameson, Fredric. Kult ūros pos ūkis. Rinktiniai darbai apie postmodernizm ą /1983 – 1998 /, Vilnius: LRSL, 2002. Marcinkevi čiūtė, Ramun ė. Patir čių realizmas. Dalios Tamulevi čiūtės k ūrybin ės biografijos studija , Vilnius: Kult ūros barai, 2011. Mareckait ė, Gražina. Romantizmo id ėjos lietuvi ų teatre: nuo XIX iki XX amžiaus , Vilnius: KFMI, 2004. Mejerhold, Vsevolod. Apie teatr ą, Vilnius: Apostrofa, 2008. Oginskait ė, R ūta. Jausm ų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu , Vilnius: Tyto alba, 2011. Pagrindin ės moderniosios literat ūros s ąvokos [sud. D. Borchmeyer, V. Žmega č], Vilnius: Tyto Alba, 2000. Zel čiūtė, Dovil ė. Po repeticijos. Pokalbiai apie teatr ą, Vilnius: Alma litera, 2011. Zola, Émile. Nat ūralizmas teatre , Vilnius: Apostrofa, 2008.

Papildomos vaizdin ės medžiagos s ąrašas W. Shakespeare Hamletas , rež. Eimuntas Nekrošius, 1997, teatras „Meno fortas“, DVD. W. Shakespeare Makbetas , rež. Eimuntas Nekrošius, 1999, teatras „Meno fortas“, DVD. W. Shakespeare Otelas , rež. Eimuntas Nekrošius, 2000, teatras „Meno fortas“, DVD. J. W. Goethe Faustas , rež. Eimuntas Nekrošius, 2006, teatras „Meno fortas“, DVD. Lietuvos teatras , metraštis, 2006 – 2007, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, 2008, DVD. Lietuvos teatras , metraštis, 2007 – 2008, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, 2009, DVD. Lietuvos teatras , metraštis, 2008 – 2009, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, DVD. Lithuanian Theatre Today , Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, 2006, DVD. Lietuvos teatras , metraštis, 2009 – 2010, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, DVD.

Internetin ės prieigos Teatrai www.teatras.lt (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) www.dramosteatras.lt (Kauno valstybinis dramos teatras) www.okt.lt („Oskaro Koršunovo teatras“) www.menofortas.lt (teatras „Meno fortas“) www.vmt.lt (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras) www.teatrasutopia.lt (teatras „Utopia“) www.kldteatras.lt (Klaip ėdos valstybinis dramos teatras) www.sdt.lt (Šiauli ų valstybinis dramos teatras) www.miltinio-teatras.lt (Panev ėžio J. Miltinio dramos teatras) Kult ūrin ė spauda www.menufaktura.lt www.7md.lt (kult ūros savaitraštis „7 meno dienos“) www.kamane.lt www.culture.lt (kult ūros savaitraštis „Literat ūra ir menas“) www.satenai.lt (kult ūros savaitraštis „Šiaur ės At ėnai“)

335

PRAKTINIAI PAVYZDŽIAI

Recenzija Oskaro Koršunovo „Hamletas“ Žygimantas M., 17 met ų, 12c klas ė Oskaro Koršunovo „Hamlet ą“ mat ė Norvegijos, Graikijos ir galiausiai Lietuvos ži ūrovai. Š į jau ne kart ą aprašyt ą, reklamuot ą ir įvairiai interpretuot ą spektakl į ži ūrėjau visai neseniai. Mokykloje nagrin ėjome Viljamo Šekspyro „Hamlet ą“. Kartais po eilut ę ar net po žod į knaisiojom ės ieškodami pasl ėpt ų esam ų ir nesam ų prasmi ų. Po tokio k ūrinio nagrin ėjimo, vis ų parašyt ų teksto suvokim ų, interpretacij ų ir rašini ų, nori ar nenori, gal ų gale net didžiausia klasika priver čia nemaloniai nusipurtyti. Bet po viso to teatre pamatyti šiuolaikišk ą „Hamleto“ interpretacij ą yra tiesiog nuostabu, nes maž ų mažiausiai gerai žinai turin į ir gali pasinerti į spektakl į, savo noru ieškodamas jame pasl ėpt ų poteks čių. Š į spektakl į ži ūrėjau labai atidžiai. Devyni ži ūrovams nugaras atsuk ę aktoriai, s ėdintys prieš devynis veidrodžius, kuriuose atsispindi j ų susting ę veidai. Tok į į atmint į įstringant į vaizd ą scenoje ži ūrovai išvysta spektakliui dar neprasid ėjus. Neišvengiamas Koršunovo „Hamleto“ atributas yra spektaklio laukian čių žmoni ų gr ūstis prie įė jim ų, nes į sal ę jie ne įleidžiami iki pat paskutin ės akimirkos, o vos į j ą patek ę, išvysta jau min ėtą sustingus į vaizd ą. Šurmuliuodami ži ūrovai pamažu suranda savo vietas ir į jas sus ėda. Užtemsta šviesos. Šurmulys nutyla ir spektaklis prasideda. „Kas tu esi?“ – iš pradži ų tyliai ir ramiai sav ęs paties veidrodyje paklausia vienas iš devyni ų aktori ų. Po to tai pakartoja antras... tre čias... septintas... devintas aktorius. T ą pa čią fraz ę jie keliskart kartoja vis garsiau ir garsiau, kol galiausiai skirting ų ton ų, aukš čių ir intonacij ų balsai susilieja į bendr ą r ėkian čią nedarn ą. Intonacijos vis aštr ėja, įtampa auga ir r ėkimas virsta nebepakeliamu. Aktoriai staiga pakyla iš savo viet ų ir sviedžia k ėdes, ant kuri ų k ą tik s ėdėjo, į bendr ą kr ūvą, kuri, kiek pastumta į šon ą, taip ir lieka ten gul ėti kone viso spektaklio metu. Šios kelios pirmosios spektaklio minut ės – bene įsp ūdingiausios visame spektaklyje. Klausimas „kas tu esi?“, neduodamas ramyb ės, dar ilgai skamba kažkur giliai pas ąmon ėje. Būtent „Hamlete“ garsusis angl ų rašytojas Viljamas Šekspyras XVI-XVII amžiaus sandūroje bene pirmasis teatro istorijoje perteik ė „teatro teatre“ id ėją. K ūrinio įkarštyje Hamletas, nor ėdamas įsitikinti, kad Klaudijus tikrai nužud ė jo t ėvą, paprašo atvykusi ų aktori ų trup ės suvaidinti karaliaus žūties scen ą ir vaidinimo metu seka savo d ėdės reakcij ą. Režisierius spektaklyje ši ą id ėją gerokai išple čia ir paver čia įtemptu trij ų valand ų reginiu. Visas jo spektaklis – tai daugiaprasmis „teatro teatre“ id ėjos įprasminimas, aktoriai uždaromi į simbolin į kal ėjim ą grimo kambaryje ir žvelgdami į save veidrodžiuose išgyvena vidines tragedijas. Įtemptas simbolikos kupinas spektaklis absoliu čiai kitoks nei klasikinis „Hamletas“. Šekspyro parašyti tekstai deklamuojami beveik nesutrumpintai. Vaidinti šiame spektaklyje Koršunovas sukviet ė solidži ą keli ų teatr ų ir kart ų aktori ų komand ą. Sud ėting ą princo Hamleto vaidmen į atlieka klaip ėdietis Darius Meškauskas. Aktoriui tenka daug jud ėti scenoje ir už jos rib ų, stumdyti veidrodžius, daug garsiai r ėkti, transformuotis į skirtingas būsenas ir kartu išgyventi didžiul ę vidin ę tragedij ą. Tai n ėra lengva. Iš „Nuod ėmės užkalb ėjimo“ žinomos Rasos Samuolyt ės suvaidinta Ofelija – dar vienas ne mažiau ryškus ir itin dramatiškas šio spektaklio personažas. Šekspyras savo tragedijoje Ofelijai neskiria pernelyg daug d ėmesio, ji yra labai silpna, naivi heroj ė, kuri lyg drebantis šeš ėlis atsiranda ir išnyksta sud ėtingame Hamleto kelyje, o štai Koršunovo spektaklyje Ofelijai skiriamas gan ėtinai didelis d ėmesys, ji įvairiapusiškai suspindi savo teatrališku naivumu ir vaikišku žavumu. Itin įdomu tai, kad tiek T ėvo šm ėklos, tiek Klaudijaus vaidmenis spektaklyje atlieka tas pats aktorius – Dainius Gavenonis. Jam tenka įsijausti į absoliu čiai priešingus nužudytojo ir j į nužudžiusio žudiko vaidmenis. Aktorius su šia užduotimi puikiai susitvarko. Hamleto motin ą Gertr ūdą vaidinanti Nel ė Savi čenko atrodo net per stipri savo nuod ėmingam vaidmeniui. Gerokai nustebina ir šyptel ėti priver čia iš rimto spektaklio konteksto visiškai „iššokantys“ Tomo Žaibaus ir Jono Versecko sukurti Hamleto draug ų Rozenkranco ir Gildensterno vaidmenys, bet mane bene labiausiai sužav ėjo ir įtikino Vaidoto Martinai čio įkūnytas Polonijus.

336

Spektaklyje aiškiai dominuoja trys spalvos: juoda (viskas paskend ę tamsoje), balta (kontrastingas ir koncentruotas apšvietimas) ir raudona (kraujo spalva, kurios kupina antroji dalis). Išskyrus grimo staliukus su veidrodžiais, šiame spektaklyje n ėra beveik joki ų dekoracij ų, ta čiau šis subtilumas kuriamas itin tiksliai, nes tam prireikia daugyb ės lipduk ų ant scenos grind ų, kad aktoriai nepamiršt ų, kur reikia sustumdyti veidrodžius, kad b ūtų sukurta reikiama kompozicija. Už (o tiksliau tariant, prieš) scen ą dirbantys „techniniai vyrukai“ šio spektaklio metu veikiausiai pluša ne mažiau ei aktoriai, nes garsai turi skamb ėti itin tiksliose vietose, o sud ėtingas apšvietimas nuolat kinta. Karalius Klaudijus ar karalien ė Gertr ūda čia neturi jokios kar ūnos, o Hamletas ir kiti herojai apsireng ę toli gražu ne XVII amžiaus britiškais apdarais. Aktoriai daugelyje scen ų vaidina apsivilk ę paprastais juodais drabužiais, ta čiau tai n ėra absoliu čiai vienodi kostiumai. Atrodo, tarsi aktoriai at ėjo vaidinti apsireng ę kažk ą juodžiausio, k ą rado savo spintose. Šiame juod ų apdar ų fone ne įtik ėtinai didžiul į kontrast ą įgyja baltut ėlė, vis ų akivaizdoje spektaklio metu išlyginama Ofelijos suknel ė ir staiga lyg iš niekur atsirandanti milžiniška pel ė, kurios kostiumas atrodo itin išraiškingai ir net tikroviškai, kiek tai įmanoma, kai pel ė yra keliasdešimt kart ų didesn ė nei realyb ėje ir vaikšto ant dviej ų koj ų. Tiesa, šis vaizdas atrodo matytas viename sename filme. Žmogus yra instinktyvus, m ąstyti gebantis žinduolis. D ėl to „m ąstyti gebantis“ galima ir pasigin čyti, bet tai, kad mes visi turim tam tikrus instinktus – tikr ų tikriausia teisyb ė. Tarkim, pirštu priliet ęs karšt ą daikt ą ( įkaitusi ą keptuv ę) žmogus kaipmat atitraukia piršt ą, pamat ęs atlekiant į objekt ą (krepšinio kamuol į arba plyt ą) žmogus stengiasi j į sugauti arba išvengti susid ūrimo, o kai įvyksta kažkas staigaus ir netik ėto, žmogus išsig ąsta arba nustemba. Tai instinktai, kuri ų nei vienas normalus žmogus tiesiog negali išvengti ir tuo sumaniai naudojasi spektaklio režisierius. Įprastai Holivudo „siaubiakams“ b ūdingi staig ūs šaiži ų gars ų trenksmai, ryšk ūs baltos ar neonin ės šviesos spalvos ir visiškos tamsos kontrastai (kartais dar pa įvairinami raudonais intarpais), juodumoje sk ęstantys r v ėl netik ėtai atsirandantys aktoriai – spektaklis stebina, baugina ir šokiruoja „speciali ųjų efekt ų“ gausa, ta čiau visa tai t ėra žaidimas žmogiškais instinktais. Žmogus tiesiog negali nesuklusti, išg ąsdintas netik ėto šaižaus garso, o min ėtų spalv ų kontrastu žmogui daroma įtaka taip pat lengvai paaiškinama biologiškai. Tokia jau ta žmogaus fiziologija ir j ą paveikti yra kur kas lengviau nei žmogaus psichologij ą, tod ėl kartais visi tie trenksmai ir blykstel ėjimai tik trukdo suprasti turin į arba atskleidžia jo tr ūkumus. Oskaro Koršunovo „Hamletas“ – tai trys valandos šiuolaikiškos klasikos su siaubo šiurpuliukais. Jeigu neskait ėte „Hamleto“ tragedijos, į š į spektakl į geriau neikite ir jam skirtus pinigus išleiskite kam nors kitam, nes papras čiausiai ni čnieko nesuprasite. Spektaklio metu ma čiau gyv ą pavyzd į – prieš mane s ėdėjusios dvi panel ės ilgokai, vis tarpusavyje pasišnabžd ėdamos, band ė susigaudyti siužeto vingiuose, kol galiausiai antros dalies viduryje tiesiog iš ėjo, taip ir nesulaukusios atomazgos. Lik ę ži ūrovai, spektakliui pasibaigus, plojo atsistoj ę. Išties sunku pasakyti, kaip š į šiuolaikišk ą „Hamleto“ pastatym ą vertint ų pats Viljamas Šekspyras, jeigu jis gal ėtų lyg Hamleto tėvo dvasia, kuri ą m ėgo vaidinti b ūdamas gyvas, pakilti iš kapo ir pamatyti Oskaro Koršunovo sukurt ą interpretacij ą. Tai visiškai kitoks spektaklis, nei visi, kuriuos ma čiau iki šiol. Tiesa, m ėgstu spektakliuose pasisemti teigiam ų, šviesi ų emocij ų, o šiame spektaklyje kažko panašaus net su žiburiu nerasi. Jis kupinas slogi ų, neigiam ų emocij ų. Pamatyti vis vien verta, bet tai tikrai neb ūtinai turi patikti. (kalba, gramatika ir stilius netaisyti)

337

Spektaklio interpretacija

Spektaklis, apie kur į noriu kalb ėti („Tariamas ligonis“) Vaiva U., 4d klas ė Visais laikais žmon ėms iškyla amžini klausimai: kas yra pasaulis, kokia žmogaus gyvenimo prasmė, kas žmoni ų santykiuose yra vertingiausia. Šiuolaikiniam žmogui tikriausiai iškyla ir kitokie klausimai – kaip žmogus suprato pasaul į prieš, tarkime, du tris šimtus met ų, kokie buvo j ų tarpusavio santykiai, kaip jie gyveno – d ėl ko verk ė ir iš ko juok ėsi. Tai pažinti ir suprasti pirmiausia padeda įvairi ų šali ų grožin ė literat ūra, meno k ūriniai, teatro menas. Kaip gyveno paryžie čiai septyniolikto amžiaus viduryje ir antroje pus ėje? Niekas kitas negal ėjo aiškiau papasakoti kaip didysis dramaturgas, aktorius ir karališkojo teatro vadovas Moljeras. Tik ar gali šiuolaikin į žmog ų, ypa č jaun ą žmog ų, dominti tos problemos, situacijos, kurios buvo aktualios, juokingos ar rimtos septyniolikto amžiaus paryžie čiui? Šitoks klausimas iškilo prieš trejus metus pama čius Klaip ėdos universiteto teatro „Dramos klas ė“ afiš ą, kvie čian čią į Moljero komedij ą „Tariamas ligonis“. Tada ir pasidom ėjau, kas ta „Dramos klas ė“. Teatras „Dramos klas ė“ susik ūrė 2000-ųjų vasar ą. Teatro vadovai ir režisieriai – Klaip ėdos universiteto Humanitarini ų moksl ų fakulteto d ėstytojai Vytautas ir Velta Anužiai. Teatro aktoriai – lietuvi ų filologijos ir režis ūros studijas baig ę ar bebaigi ą j ų aukl ėtiniai. Klaip ėdos universiteto teatras „Dramos klas ė“ – rimtas, jaunas, gyvybingas ir itin... mergaitiškas meninis kolektyvas. Dabar ponai Anužiai jau nebe Klaip ėdoje (gaila!) ir apie „Dramos klas ę“ nebegirdžiu. Moljero „Tariamas ligonis“ – dviej ų dali ų komedija. „Tariamas ligonis“ buvo paskutinis k ūrinys, kur į paraš ė ir kuriame vaidino pagrindin į vaidmen į Moljeras. B ūtent ši ą komedij ą vaidinant j į ištiko priepuolis, po kurio netrukus jis mir ė. Savo komedijoje Moljeras „šaip ėsi iš pa čios kvailiausios žmoni ų aistros: iš mirties baim ės ir niekingo įtarumo“ (M. Bulgakovas). Neapykanta daktarams (retoje komedijoje Moljeras nesišaip ė iš j ų) pasiek ė aukš čiausi ą laipsn į, komedijoje jie atrod ė tikri išsigim ėliai – nemokšos, savanaudžiai, apkiaut ėliai, tamsuoliai. Kaip tik tai buvo akcentuojama Moljero spektaklyje, o „Dramos klas ės“ spektaklyje svarbiausia – meil ė. Tikroji meil ė kovoja su priverstine (Argano – tariamo ligonio – dukra Andželika myli kavalieri ų Kleant ą, o j ą nori vesti daktaro Diafuaraus, kuris gydo Argan ą, s ūnus Tomas), ligonis vyras jaun ą savo žmon ą Belin ą bando papirkti pinigais, šarlatanai gydytojai „ligon į“ gydo keistais, netikrais vaistais... Veik ėjų intrigos, išgyvenimai, lydimi muzikos (kompozitorius B. Calzonas) ir šoki ų (choreografas P. Fokinas), įsuka į veiksmo verpet ą, užlieja gera nuotaika, energija. Tik prasiskleidus uždangai ži ūrov ą linksmai nuteikia scenografija – daug spalv ų, atrodo, lyg pati scena judesyje, taigi spektaklio dinamiškumas prasideda nuo scenografijos. Scenografij ą spektakliui kūrė latvis scenografas Ivars Noviks. Jis jau antram „Dramos klas ės“ spektakliui kuria scenografij ą (pirmasis – „Durnarop ės“). Šis menininkas neabejotinai talentingas, sugebantis pajusti draminio kūrinio esm ę, dvasi ą, mokantis skaityti tarp eilu čių ir taip sukurti scen ą, kuri padeda aktoriams, užburia ži ūrov ą. Prieš spektakl į atsivertusi program ėlę buvau šiek tiek nustebinta ir intriguota: aštuoni vyriški vaidmenys, dar vaistininkai, klizmininkai, chirurgai ir tik keturi moter ų, o aktoriai tik moteriškosios lyties – -ait ės, -ut ės, -yt ės ir viena -ien ė. Tikras atvirkštinis Šekspyro laik ų teatras, kur vaidino tik vyrai. Moljero laik ų teatre jau vaidino moterys, bet b ūdavo spektakli ų, kuriuose moter ų vaidmenis atlikdavo vyrai. „Dramos klas ė“ – moter ų teatras, taigi šiek tiek keistoka ir ne įprasta. Keistokai aktor ės atrod ė tik pa čioje spektaklio pradžioje, o paskui – pranc ūziškai grakš čios, lengvos, šmaikš čios ir mandagios. Kad spektaklis „Tariamas ligonis“ pulsuoja grei čiu, energija, gera nuotaika, pozityvumu, iš tikr ųjų lemia aktor ės. Ir pasidaro visai nekeista, kad vyr ą vaidina mergina, tik dar įdomiau ir komiškiau. Po spektaklio iš emocij ų, spalv ų ir muzikos tirštumos – v ėl į dvidešimt pirm ąjį amži ų. Ir kas pasak ė, kad septynioliktame amžiuje žmogus buvo kitoks, jam r ūpėjo kitokie dalykai negu m ūsų amžininkui? Ir tada, ir dabar žmogus trokšta myl ėti ir b ūti mylimas. Ir tada, ir dabar dar bandoma meil ę nusipirkti, bet nuo to nepasidaro žmogus laimingesnis. Ir tada, ir dabar yra daktar ų šarlatan ų,

338 kurie d ėl pareigos jausmo netur ėjimo, d ėl aplaidumo, d ėl noro pasipelnyti padaro baisi ų klaid ų. Visai netolimas tas Moljeras, visai netolimas... (stilius, rašyba, skyryba ištaisyta, mokytoja Neol ė Jucien ė) ***

339

KLAIP ĖDOS „VARPO“ GIMNAZIJA TEATRO (Integruoti menai) TEMINIS PLANAS IV(12) KLASEI (34 val.) Sudar ė mokytoja Neol ė Jucien ė

Eil. Etapo pavadinimas, etapo Val. Geb ėjimai (pagal BP) Pastabos Nr. temos sk. 1 Estetinis-emocinis teatro meno poveikis Teatro kilm ės, raidos, 11 scenin ės k ūrybos ir jos recepcijos ypatumai. 1.1 Ritualin ė ir žaidybin ė teatro 1 Geb ės apibr ėžti teatro model į; žinos prigimtis. Spektaklis kaip svarbiausius teatro istorijos etapus; tekstas, vaizdas ir įvykis. geb ės apib ūdinti teatro model į ir 1.2 Teatro ir spektaklio tipai, 1 ži ūrovo funkcijas teatre. rūšys ir kalba Analizuodamas spektakl į geb ės 1.3 Spektaklio menin ė visuma. 1 nustatyti jo raiškos priemones (form ą, Žanras, forma, turinys. žanr ą ir stili ų, suk ūrimo ir atlikimo 1.4 Pasaulio teatro istorija 2 ypatumus), susies jas su menine (antikos, viduramži ų, spektaklio visuma ir individualiais renesanso, XVIII, XIX, XX- potyriais. XXI a. teatras – pagal „Teatro architekt ūrą“). 1.5 „Mano „Hamletas“ 6

2 Teatro meno statusas visuomen ėje Teatro meno funkcionavimo 4 Geb ės apibr ėžti visuomenin ę sociokult ūrin ėje aplinkoje (ekonomin ę, politin ę, pilietin ę) ir pob ūdžio analiz ė. kult ūrin ę teatro reikšm ę ir paskirt į; 2.1 Teatras – visuomen ės 1 geb ės atskirti teatro ir spektaklio modelis. model į pagal jo meninius ir 2.2 Klaip ėdos dramos teatro 3 sociokritinius uždavinius. spektaklio steb ėjimas, Geb ės nustatyti ir įvardyti teatro aptarimas. pastato, teatrinio kolektyvo, trup ės funkcij ą kult ūrin ėje aplinkoje. Identifikuos ir apib ūdins teatro reiškinius kasdien ėje ir kult ūrin ėje aplinkoje; įvertins individualius estetinius l ūkes čius bei poreikius. 3 Etnokult ūrinis teatro meno aspektas Nacionalinio teatro 4 Žinos ir geb ės atskirti svarbiausius ypatumai, istorinio ir lietuvi ų teatro k ūrėjus; geb ės įžvelgti ir kult ūrinio palikimo sklaidos išanalizuoti liaudies meno, istorini ų ir teatro mene analiz ė. kult ūrini ų archetip ų sklaid ą 3.1 Liaudies teatras. 2 šiuolaikiniame spektaklyje. 3.2 Šiuolaikinis lietuvi ų teatras 2 Geb ės nustatyti ir įvertinti ir jo k ūrėjai. spektaklio/teatrinio reiškinio nacionalines ypatybes, jo novatoriškum ą iš istorini ų ir dabarties pozicij ų. 4 Teatro menininko vaidmens raida Spektaklio, kaip menin ės- 7 Žinos svarbiausius pasaulio teatro 340

autorin ės k ūrybos, ypatumai. meno reformatorius, geb ės atskirti Aktorinio/režis ūrinio teatro literat ūrinio ir režis ūrinio teatro bruožai. modelius; Postmodernaus spektaklio/ geb ės apib ūdinti teatrinio reiškinio estetika. postmodernaus/postdraminio 4.1 Dramaturgo, aktoriaus, 2 spektaklio ypatumus. režisieriaus teatras. Geb ės įvardyti ir išanalizuoti pasirinkto 4.2 Kolektyvinis ir autorinis 1 menininko k ūrybos ypatumus, nustatyti menas režis ūrinio ir/ar kolektyvinio 4.3 XX–XXI a. teatro 2 spektaklio bruožus ir susieti juos su reformatoriai. šiuolaikinio teatro estetika. 4.4 Šiuolaikinis teatras: kaip j į 2 suprasti? 5 Teatro ir šiuolaikini ų technologij ų s ąveika Skirting ų medij ų 3 Skirs teatrines ir neteatrin ės raiškos panaudojimo teatro mene priemones, geb ės nusakyti šiuolaikini ų pavyzdžiai. technologij ų paskirt į teatro menui ir j ų Teatro ir technologij ų poveik į ži ūrovams. sankirtos specifikos analiz ė. 5.1 Teatras – fizinis ir/ar 2 virtualus menas? 5.2 Naujos technologijos teatro 1 scenoje.

6 Teatro ir/ar grup ės, teatrinio 5 reiškinio, scenos menininko apžvalga (baigiamasis darbas – recenzija)

„Mano „Hamletas“

Prieš metus į Klaip ėdą buvo atvežtas E. Nekrošiaus „Hamletas“. Pus ė grup ės mokini ų mat ė šit ą spektakl į. Vertinimai buvo įvair ūs: vieniems jis labai patiko, nors toli gražu ne viskas buvo suprantama, kiti nusivyl ė – per daug nutol ęs nuo V. Šekspyro tikrojo „Hamleto“, per daug ištęstas ir t.t. Po diskusijos visi nutilo, susim ąst ė. Tuomet pasi ūliau patiems kurti spektakl į pagal V. Šekspyro „Hamlet ą“. Patirties turiu, nes prieš dešimt met ų esu k ūrusi ir įgyvendinusi projekt ą „V. Šekspyro tragedijos „Hamletas“ analiz ė ir inscenizavimas mokyklin ėje scenoje“. Taigi nutar ėme tai padaryti – tapti įvairi ų sri čių specialistais: teatro scenografais, dailininkais, kostiumininkais, režisieriais, istorikais. Kaip tik baig ėme Renesanso teatr ą (pagal „Teatro architekt ūrą“), išsamiai buvo išanalizuotas angliškasis V. Šekspyro teatras. Šiam darbui bus skiriamos 6 pamokos. Pamok ų aprašas : Mokiniai suskirstomi grup ėmis, paaiškinami darbo etapai (medžiagos rinkimas ir pristatymo ruošimas, pristatymas), išdalijamos užduotys grup ėms. Grup ę gali sudaryti 3 mokiniai. Kiekviena grup ė pagal darbo pob ūdį turi pavadinim ą: „Teatro dizaineriai“, „Scenografai“, „Režisieriai“, „Istorikai“. „Teatro dizaineriai“ r ūpinasi spektaklio afišomis, program ėlėmis, kuria aktori ų kostiumus; „Scenografai“ rūpinasi scenos apipavidalinimu, apšvietimu ir muzika; „Režisieriai“ analizuoja veik ėjų – Hamleto, Ofelijos, Klaudijaus, Gertr ūdos – paveikslus, domisi Lietuvos teatro aktoriais, suranda Hamleto, Ofelijos, Klaudijaus, Gertr ūdos vaidmen ų atlik ėjus; „Istorik ų“ užduotis yra atkurti V. Šekspyro k ūrybos laik ą ir „lauk ą“ – Šekspyro laik ų Anglij ą ir jos teatr ą, taip pat tragedijos „Hamletas“ at ėjim ą ir gyvenim ą Lietuvos teatruose iki ši ų dien ų. Kitas etapas – darb ų pristatymas ir aptarimas, geriausi ų afišos, program ėlės, kostium ų variant ų rinkimas, aptarimas.

341

Užduotys grup ėms „Teatro dizaineri ų“ grupei (afišos, program ėlės, aktori ų kostiumai) Afišoms išrinkti šrift ą, sukurti tekst ą, sugalvoti piešin į, kuris atspind ėtų pagrindin ę k ūrinio mint į. Svarbiausia pagr įsti – kod ėl taip buvo pasirinkta, kuris teksto epizodas ar veik ėjo paveikslas įkv ėpė dailininkus. Atlikimo technika įvairi – kompiuterin ė grafika, piešimas, rašymas tušu... Pristatyti dvi skirtingas afišas. Sukurti program ėli ų dizain ą – parinkti spalvas, format ą ir form ą; sukurti trump ą tragedijos „Hamletas“ aprašym ą, pateikti žini ų apie tragedijos autori ų ir spektaklio k ūrėjus. Atlikimo technika įvairi. Aprašyti V. Šekspyro laik ų aktori ų kostiumus (bendradarbiauti su „Istorik ų“ grupe). Dom ėtis XX amžiaus „Hamleto“ pastatymais Lietuvos scenose ir Hamleto kostiumais. Sukurti mokyklinio spektaklio kostiumus Hamletui, Ofelijai, Klaudijui, Gertr ūdai. Pagr įsti savo pasirinkim ą. „Scenograf ų“ grupei (scenos apipavidalinimas, apšvietimas, muzika) Sukurti scenografij ą spektakliui „Hamletas“. Pasirinkti klasikin ės arba avangardin ės scenografijos variant ą. Pagr įsti savo pasirinkim ą. Palyginti 1959 m. Akademinio dramos teatro ir 1997m. režisieriaus E. Nekrošiaus „Hamleto“ pastatym ų scenografijas. Susitikti su Klaip ėdos dramos teatro apšviet ėju. Aprašyti, kaip ir k ą akcentuos mokiniai, apšviesdami scen ą, veik ėjus. Spektaklio muzikos parinkimas, pagr įsti savo pasirinkim ą. „Režisieri ų“ grupei (tragedijos veik ėjų analiz ė, dom ėjimasis Lietuvos teatr ų aktoriais) Analizuoti veik ėjų Hamleto, Ofelijos, Klaudijaus, Gertr ūdos paveikslus: veik ėjų charakteri ų raid ą, j ų siekius, poži ūrius į gyvenim ą; įrodyti, jog Hamletas – renesanso epochos žmogus. Pasirinkti vaidmenims žymius Lietuvos aktorius, pagr įsti savo pasirinkim ą, susipažinti su ši ų aktori ų kūrybine veikla. Akademiniame dramos teatre 1959 m. Hamlet ą vaidino aktorius Henrikas Kurauskas, 1997 m. E. Nekrošiaus spektaklyje – dainininkas Andrius Mamontovas. Palyginti j ų sukurtus Hamletus – panašumai ir skirtumai. „Istorik ų“ grupei (Šekspyro laik ų Anglija ir teatras, „Hamletas“ Lietuvoje) Parengti pranešim ą apie šešioliktojo amžiaus Anglij ą: visuomenin ę santvark ą, karalien ės Elžbietos valdym ą, švietimo ir kult ūros pad ėtį. Parengti pranešim ą apie Anglijos „Gaublio“ teatr ą, kurio scenoje buvo suvaidintos visos svarbiausios Šekspyro dramos. „Hamleto“ vertimai į lietuvi ų kalb ą; „Hamleto“ pastatymai Lietuvoje. Klaip ėdos „Varpo“ gimnazijos teatro mokytoja Neol ė Jucien ė

342