www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892)

Nr. 43 (892)

2013 m. gruodþio 12–18 d.

Salomëja JASTRUMSKYTË. ,,Sëdintis Euklidas XIII-I“. Chimeriðkasis Euklidas 20 p. 2 www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892)

***

mane kartkartëmis iðkvieèia á pasimatymà su mirtimi

ið mano tylos vienutës ið celës akmenyje

þiûriu ir ðypsausi ir sninga bet ne á mano akis

eièiau per pirmà ledà traðka taèiau atlaikys

Vytautas KAZIELA

Vytauto KARACIEJAUS iliustracija www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Nemuno svetainë 3

Realizuojant save eiti paþinimo link

Þinomas Lietuvos skulptorius Stasys ÞIRGULIS, pradëjæs kurti praëjusio amþiaus aðtuntajame yra tokia Dailës akademija. Daugiausia ðia linkme deðimtmetyje, dràsiai yrësi prieð srovæ ir visiðkai nepaisë oficialiø sovietinës dailës kanonø, kurie mane kreipë auklëtojas A. Petronis. Paauglystëje tuo metu jau buvo spëjæ prarasti privalomo pavyzdþio statusà. Parodose skulptorius dalyvauja nuo mëgau sportuoti, buvau „chuliganiokas“ – tai ið- 1975 m., jo darbø ásigijæ Kelno moderniojo meno muziejus, Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës mesdavo mane ið mokyklos, tai vël priimdavo. De- muziejus, Rygos nacionalinis dailës muziejus, Lietuvos dailës fondas, privaèios galerijos ir asmenys vintoje klasëje likau antrus metus. Galvojau – dirb- Olandijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancûzijoje, JAV ir kitur. Menininko darbai labai ávairûs. siu, padësiu mamai, o vakarais pabaigsiu tà devin- Kaunieèiams jis geriausiai þinomas kaip prezidento Kazio Griniaus skulptûros Prezidentûros kie- tà klasæ. Bet paskui pamaniau, kad gaila palikti drau- melyje autorius, ðiauliðkiams – Povilo Viðinskio, Palangos gyventojai ir poilsiautojai þavisi atstaty- gus, tad nusprendþiau gráþti á stacionarà. Nesmagu, ta skulptûra „Laiminantis Kristus“, o savo gimtajam kraðtui – Ðiaulënø miesteliui Radviliðkio antrametis. Papraðiau, kad brolis remtø finansiðkai. rajone – menininkas yra padovanojæs etnografinës fotografijos meistro Balio Buraèo skulptûrà. Kai gráþau, nelabai kas mane norëjo priimti á savo Tai toli graþu ne visi monumentalieji S. Þirgulio darbai. Taèiau itin ádomi ir maþoji skulptoriaus klasæ. Pasiðaukë auklëtojas A. Petronis, dviejø met- plastika, pasiþyminti simboliðkomis reikðmëmis, metaforiðkumu, filosofine gelme. rø vyras, liepë pasiþadëti, kad mokysiuos, jokiø Stimulu, o gal greièiau pretekstu pasikalbëti su skulptoriumi tapo danø raðytojos Marios Helle- „zbitkø“ nekrësiu. Sportuosiu, visur dalyvausiu, da- berg biografinë knyga „Alberto“ (2008 m. Vilnius, „Gimtasis þodis“), pasakojanti apie danø skulp- rysiu, kà lieps. Pasiþadëjau. Að ir dabar esu savotið- toriø Bertelá Thorvaldsenà (1768-1844), skaudþià menininko vaikystæ ir sunkø jo kelià á tikràjá kas klasës numylëtinis – visiems atrodo, kad kaþkà menà. B. Thorvaldsenas, bûdamas netikintis, sukûrë skulptûrà „Laiminantis Kristus“, kuri stovi pasiekiau... Kartà atëjo auklëtojas á namus ir paklausë Kopenhagoje, Dievo Motinos katedroje. Kristus ðioje skulptûroje patraukia paprastumu, lengvumu, mamos, kà mëgstu veikti po pamokø. „Pieðia, – at- plastiðku, kvieèianèiu rankos mostu. Galbût dël tokio nuoðirdumo ir intymumo ði skulptûra tapo sakë mama, – iki iðnaktø.“ Papraðë parodyti darbus, labai populiari, buvo masiðkai dauginama visoje Europoje. Po skulptoriaus mirties tai darë jo o man nesakyti, kad buvo atëjæs. Kità dienà auklë- mokiniai. Knygos vertëja Daiva Sajenkienë knygos iðnaðose pastebi, kad B. Thorvaldseno darbo tojas mane pasiðaukë ir tarë: „Þinau, kad mëgsti pieð- kopijà buvo ásigijæs ir grafas Tiðkevièius. Deja, 1948 m. sovietai skulptûrà nugriovë. 1993 m., Lietu- ti. Bus klasës tëvø susirinkimas, gal galëtum paro- vai atgavus nepriklausomybæ, S. Þirgulis buvo pakviestas jà atstatyti. dëlæ surengti?“ Sutikau, atneðiau savo paveikslus. Parëjo mama ið susirinkimo, apsikabino mane ir pra- – Kaip manote, ar ið tiesø Palangoje esanèio këti. Bet tai jau seni, kà tik atkurtos valstybës ide- virko. Galvojau: kas nutiko? Mokausi neblogai, nie- grafø Tiðkevièiø dvaro parke stovëjo B. Thor- alizavimo laikai. ko neprimuðiau, nieko neiðkrëèiau... „Sûneli, – tarë valdseno kûrinio kopija – juk þvelgdami á skulpto- – Gráþdama prie B. Thorvaldseno, prisiminda- ji, – pirmà kartà gyvenime tave pagyrë. Sakë, kad riaus gyvenimo ir mirties datas matome, kad jis jau ma nepaprastai skaudþià ir alkanà jo vaikystæ (abu gabus. Visos moterys pradëjo mane sveikinti...“ Na, buvo seniai miræs? (Palangoje skulptûra pastatyta tëvai buvo alkoholikai) ir kryptingà norà lipdyti, o paskui dar buvo visko. 1901 m.). O gal visgi tai jo mokiniø darbas? kalti, kurti, noriu paklausti, ar talentas visuomet – Paprastam, maþiau menu besidominèiam þiû- – Manau, menotyrininkai èia gerokai praðovë. prasimuða, o gal kartais taip ir lieka uþslopintas, rovui labiau þinomos jûsø skulptûros. Manyèiau, Man dar sovietmeèiu teko bûti B. Thorvaldseno nepastebëtas? visai kitokio pobûdþio – jûsø minimalistiniai dar- muziejuje Kopenhagoje. Jo „Laiminantis Kristus“ – Genialø þmogø kad ir á metaliná narvà uþda- bai, maþoji plastika. Joms bûdingesnis simbolið- në ið tolo nepanaðus. B. Thorvaldsenas domëjosi ryk, jis sugebës prasimuðti. Jei nesutrukdo kokie kumas, metaforiðkumas. Kiekviena metafora ori- antikos menu, jo darbai primena neoklasikà. Pa- fiziniai veiksniai. Amedeo Modiglianis mirë anks- ginali, þiûrovo sàmonëje kuria ávairiø asociacijø. langoje stovëjusios skulptûros nemaèiau, o iðliku- ti, Rafaelis – 23 metø, bet tai nesukliudë suþibëti – Atkurti tikrovæ yra amatas, o menas neþino- siose nuotraukose jos veidas iðkaltas labai neko- jø genialumui. Jie meno istorijoje liko padaræ tai, mybës elementà iðlaiko net santykyje su paèiu kû- kybiðkai ir primena staèiatikiø ikonas. Tai negalë- kà suspëjo... rëju. Menas turi kalbëti uþuominomis, netiesmu- jo bûti B. Thorvaldseno mokiniø darbas. Paties – Ar lengvas buvo jûsø kelias á menà? kai. Jei tiesiai pasakysi – bus plakatas. Ðtai skulp- Kristaus niekas nëra matæs, bet vienaip ar kitaip já – Pieðti mëgau nuo vaikystës. Bûdavo, paþadi- tûrëlë, kuri vaizduoja besilaukianèià moterá. Pava- idealizuoja. Tad nenuostabu, kad kiekvienas gali nu mamà naktá ir praðau pasakyti, ar graþu. Ji neat- dinau jà „Globa“. Motina – simbolis, nes kas dau- ásivaizduoti kitoká – priklausomai nuo laiko, kul- plëðdama vokø, uþsimiegojusi atsakydavo: „Gra- giau globoja bûsimà ir esamà gyvybæ, jei ne ji? Ðis tûros, skulptoriaus gebëjimø. Atkûrimo darbas man þu, graþu, sûneli.“ Pieðdavau iki antros treèios va- kûrinys þiûrovui lengvai ámenamas. nebuvo ádomus, daug maloniau kurti paèiam. Jo landos. Sugebëdavau nupaiðyti arklá, þmogø, ëmiausi dël profesinio ásipareigojimo – papraðë to paukðtá, jûrà, tiksliai nukopijuodavau paveikslus, Nukeltaá4p. meto Lietuvos kultûros fondo Palangos visuome- ir man atrodë, kad nieko daugiau në nereikia. Pa- ninës tarybos pirmininkas Vitalius Litvaitis. Ðis prasèiausiai arba moki pieðti, arba ne, patinka tau darbas nebuvo pelningas, dar teko paèiam primo- tai daryti arba ne... Tuo metu net negalvojau, kad www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 4 Vyksmas

kiek kitus marðrutus ir susitikimo vietas. „Tais laikais, kai reikëdavo su kuo susitikti, þinoda- vai, kad reikia eiti á „Tulpæ“. Ir mes ten susipa- Audronë MEÐKAUSKAITË þinome. Jis kitø apsuptyje atrodë ið esmës, iki pat gelmiø liûdnas þmogus. Taèiau tarp mûsø atsirado tikras ir labai nuoðirdus ryðys“, – pasa- kojo J. Gimberis. Vëliau ðis pirmasis susitikimas ásiliejo á vienà raðytojo kûriniø – „Piligrimà“: „Kas tu, klausia Kæstas. Niekas, sakau. Neuþsi- gauk, sako jis, jeigu nenori, nesakyk, visi mes Kad legenda neiðtirptø niekas. Ðlavëjas, sakau. Visi mes ðlavëjai. Ir rû- mø poetai. Ir dailininkai. Muzikantai. Sargai. Ar- kliavagiai. Ðlavëjai mes ir ðluojam per Laisvës alëjà.“ Raðytojas K. Paliokà prisiminë kaip þmo- Tarsi liûdnas angelas eina jis Laisvës alëja, ziejuje, o dabar kalbama apie menininko asme- gø, niekaip nepritaikomà prie sovietinës tikro- vis tolsta ir vis eina jau daugel metø: nuo tø nybæ. Tai paroda apie K. Paliokà, amþininkø va- vës. Jei bûtø gyvas, tikriausiai sunkiai susitai- dienø, nuo „Tulpës“, nuo arkliavagiø, anot Riè- dintà Kauno legenda. „R. Rakausko fotografijo- kytø ir su ðiandienine. Diplomuoti dailininkai kos, nuo didþiojo liûdesio ir didþiojo ánirðio, nuo se sustabdytas keistai átraukiantis (viliojantis) rasdavo darbø, kaip nors ásitaisydavo, o ðalia bu- jaunystës. Lyg angelas pamuðtu sparnu. Palioko akiø liûdesys, lyg naratyvas, siejantis vo grupelë vadinamøjø „chalturðèikø“, kurie dirb- (Jurgis Gimberis) visus parodos elementus: asmenines nuotraukas davo atsitiktinius smulkius uþsakymus. K. Palio- (iðsaugotas þmonos Viktorijos), laiðkus, uþraðus, kas, diplomuotas dailininkas, teatre pieðë afiðas Kauno menininkø namø parodø salëje ekspo- bohemiðko gyvenimo nuotrupas prisiminimuo- kaip koks Lautrecas, nes „chalturðèiku“ bûti ne- nuojamas dailininko Kæstuèio Palioko gyveni- se apie já, R. Èarnos tuðu pieðtà eskizà. Tai ir mokëjo. mas. Toks posakis bûtø ðiurkðtus kitomis aplin- autoportretas, atliktas oforto technika, kompo- Kitas bièiulis Alfonsas Vilpiðauskas kalbëjo kybëmis, o dabar mintá iðsako beveik tiesiogiai. ziciniai eskizai ið uþraðø knygeliø, lapeliuose ne taip romantiðkai ir tuometiná Kaunà pieðë ga- Þinoma, gyvenimas ne visas ir tikrai ne iki galo, brûkðtelëti pieðiniai“, – tokia kolekcija prista- na drastiðkais tonais. „Baigæs Dailës institutà at- nes kalbama apie gana santûrø ir uþdarà meni- toma prisiminimams atgaivinti, o kai kam gal ir vykau á Kaunà. Tai buvo toks sumiesèionëjæs, ninkà, taèiau tiek, kiek jo iðliko nuotraukose naujai paþinèiai uþmegzti. suprastëjæs, subreþnevëjæs miestas, nuo kurio ir uþraðø skiautëse, jau nemaþai. Paroda „Að Ne kartà kalbëta apie jaukø medinukà tylioje sklido baisus sovietinis kvapas, nes aplinkui bu- taip tikëjau ateitim...“ skirta tapytojo K. Pa- Þaliakalnio gatvelëje–ájoduris net be perspë- vo vieni vagys. Tada susipaþinau su K. Palioku lioko 80-meèiui paminëti. Tai laiðko þmonai jimo galëjo belstis bendraminèiai menininkai. ir supratau, kad net ir èia dar yra likæ gyvø þmo- Viktorijai citata, þyminti per visà, deja, trumpà, Tai buvo vienas tuometinës bohemos taðkø, ku- niø. Prisimenu, kaip vaikðtinëdavom su ávairiais gyvenimà nusidriekusià vilties gijà. rie laikui bëgant grimzta á uþmarðtá. Ádomiausia, menininkais po Kaunà, uþsukdavom ir á Kæstu- Kadangi dailininkas ið gyvenimo iðëjo vos jog menininkas, kaip prisiminë jo dukra, tikrø, èio namus. Tiesa, tarp dailininkø jis buvo nuo- 45-eriø, dabar, kaip sako jo dukra ir parodos su- iðtikimø draugø neturëjo, gyveno pats sau, ta- ðaly, gal net ðiek tiek niekinamas, nes visiðkai darytoja Inga Paliokaitë-Zamulskienë, nuo ðiø èiau tuo pat metu aplink save bûrë bohemiðkas nemokëjo ir nenorëjo „prasimuðti“. Vien dël to daiktø jau teko nupûsti dulkes. Tapybos bei ðiek menininkø grupeles. galëjo tapyti absoliuèiai ðvarius paveikslus. Ne- tiek skulptûros darbø ðiais metais eksponuota An- Raðytojas J. Gimberis, kuris su K. Palioku su- keitë nei savæs, nei kitø, nesistengë prisitaikyti. tano Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø mu- sutikdavo retai, taèiau ið tiesø susibûdavo, mini Turiu prisipaþinti, kad mano tapybai K. Palioko

má, tuðèià laukimà, kaip já iðreikðti vizualiai – ir gimë „Godo“... Ði filosofinë problema amþina, pa- grindinë. Tai – Bûtis. Visi filosofai ieðko atsaky- Realizuojant save eiti mo á klausimà, ar mes tik amorfinë masë, kuri ið dulkës pavirsta á dulkæ, ar kas nors daugiau... – Su ðia tema glaudþiai susijæs ir vienas nau- jausiø jûsø darbø, pavadintas „Visatos tiesa“. Ðiek paþinimo link tiek bauginantis, o kartu ir globojantis... – Tai tas pats „Laiminantis Kristus“, maþa figû- rëlë, o virð jos – neþinomybë: ir bauginanti, ir Atkelta ið 3 p. kad ir ðis, pavadintas tiesiog „Godo“. Tikriausiai sauganti. Ásivaizduokite tà fantasmagoriðkà bû- neklystu manydama, kad raktas, atskleidþiantis ðià tybæ 12 metrø aukðèio. Tikëjimas yra kaþkas to- Turiu darbà, kurio sprendimo ilgai ieðkojau. Kaip metaforà, yra Samuelio Becketto drama „Belau- kio, prieð kà mums reikia truputá prislopinti balsà. pavaizduoti sàþinæ? Skulptûrëlë primena tvirtai su- kiant Godo“? Visa, ko neþinome, mus baugina, tad stengiamës nertø rankø krumplius, kurie tarsi pridengti slëpi- – Nulipdþiau tuðèiaviduræ þmogaus figûrà, grei- neáþeisti neþinomybës, o tai, kà þinome, labai ninga skraiste: viskas uþdengta, niekas apie tai ne- èiau – jo apvalkalà, norëdamas parodyti tuðèià lau- lengvai interpretuojame, ir mums tai neádomu. Tas kalba, nes sàþinë yra átemptas dialogas su savimi: kimà. Godo já ir simbolizuoja – beprasmá, be atsa- pats ir kalbant apie tam tikrus religijos kanonus. atsiskaitai sau, o ne aplinkai, ne kitiems. Skraistës ko. Visà gyvenimà mes ko nors laukiame. Vieni Visa, kà þinome ir ko nesuprantame, ðioje skulptû- klostës tarsi „nueina“ tolyn, gilyn – á þmogaus gy- nuoðirdþiau, kiti – ne taip... Vienintelë viltis palai- roje, susidedanèioje ið dviejø figûrø, iðreikðta la- venimà. Medþiaga slogi, ðvininë. Èia negali bûti ko mûsø esybæ. Kaip vizualiai iðreikðti ðià mintá? bai skirtingais parametrais. Ðis protu nesuvokia- kompromisø. Tai sudëtingo vidinio turinio darbas. Ilgai galvojau – staiga blykstelëjo sprendimas... mas „aðtuonkojis“ ar „voras“ yra visata; mums te- Pavadinau já „Dialogu su savimi“ arba „Sàþine“. Kû- – Jûsø kompozicijoje, kurià demonstravote reikia pakelti á dangø galvà ir paþiûrëti, kokios ryba taip pat turi tilpti sàþinës rëmuose, ji gimsta ið „Fluxus ministerijos“ patalpose Kaune, Godo, nu- dulkelës esame prieð jà, o ji mus ir globoja, ir gàs- ilgø diskusijø su savimi. Þmonës daþnai nori pama- leidæs rankas, nusvarinæs peèius, panarinæs gal- dina, siunèia ir negandas, ir dþiaugsmà. tyti turiná, o ne já susikurti, nes tai reikalauja pastan- và, eina taku, vedanèiu á vienintelá neuþdengtà lan- – Apþiûrinëdama darbus pastebëjau itin daug gø. Þiûrovas tam tikra prasme turi bûti kûrëjo ben- gà... Gal tai – viltis, palaikanti þmogø? paukðèiø ir... mënuliø. Matyt, tai mëgstami jûsø draautoris. Jei jis neásigilina, gali nusivilti darbu, jo – Kûrëjo prerogatyva ir yra nukreipti mintis ávaizdþiai: „Konsiliumas“ – trys besitariantys nesuvokti. Tai nëra literatûriðkai ávardytas turinys. tam tikra linkme arba priminti þmogui, kad jis juodvarniai; „Rugsëjis“ – ir paukðtis, ir valtelë, ir Kartà klausiausi medikø diskusijos, kas yra sàþinë. paþintø save kaip bûtá, suvoktø savo laikinumà. iðskristi pasirengæ sparnuoèiai; „Vidurnaktis“ – Jie visi minëjo faktà-ávyká: kas pasielgë sàþiningai, Ðie apmàstymai turëtø tobulinti jo vidiná pasau- tuðèiaviduris stabas su paukðèio galva ir snapu, o kas – ne. O man ádomi pati jos bûtis. Tai jau filoso- lá. Kûrëjui, kaip ir kiekvienam þmogui, svarbiau- figûros liemuo kiaurai pervertas mënulio pjautu- finë problema. Sàþinë – bekompromisë kova su sa- sia – siekis, troðkimas, kûrybinë aistra. Tada vo; „Baltoji tyla“ – ant spindinèio mënulio rage- vimi, kai þmogus nedailina situacijos, nes kalba ne ávyksta dialogas su savimi – kartais ironiðkas, o lio kaukiantis vilkas; „Naktis“ – bronzinë skulp- vieðumai. Todël, norëdamas jà iðreikðti vizualiai, kartais sau atrodai bejëgis ir silpnas. Kai kada su- tûra: iðskobtas luotas, vidiná branduolá slepiantis pasitelkiu metaforà, simbolá – tik taip galiu filoso- sireikðmini, bet taip nutinka retai, daþniausiai bû- lukðtas, kuriame – pelëda, iðminties simbolis... fiðkai áprasminti ðá neapèiuopiamà reiðkiná. ni nepatenkintas savimi... Ðiuose kûriniuose atpaþástami archetipai, ateinan- – Filosofiðkai áprasminti ir kiti jûsø darbai. Ðtai – O kada kûrëjas patiria didþiausià dþiaugs- tys á mûsø sàmonæ ið labai gilios praeities ir turin- mà? tys maginiø galiø. Taèiau ðiuos kûrinius reikia pa- – Kai blyksteli idëja, kai supranti, kà nori pada- matyti. Artëja jûsø jubiliejus. Gal ta proga þadate ryti. Ðtai tvykstelëjo mintis, kaip iðsakyti bepras- iðleisti darbø albumà? www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Vyksmas 5 darbai padarë labai didelæ átakà, nes jis visiðkai nebuvo nudailintas ar „salioninis“ menininkas. Jo kûryba buvo aðtri, ruplëta...“ – sakë A. Vilpi- ðauskas. Laiðkø iðtraukos ir nuotraukos daug kà pa- aiðkina ir tapybos darbuose. Vieni tekstai trykðta dþiaugsmu, pro kurá vis dëlto prasiverþia gniau- þiamas liûdesys. Linksminamasi, geriama, kad bent trumpam bûtø ámanoma uþsimirðti, nors dël to dar sunkiau. Atrodo, vidinæ grauþatá buvo nelengva paslëpti net ir bohemiðkoje aplinko- je, apipintoje muzikos garsø: „Klausi, kodël að toks visà laikà liûdnas. Nemëgstu, kai kiti tai pastebi.“ K. Paliokas, regis, tikëjo ateitimi, ta- èiau dar labiau likimu, kurio negailestingà niû- rumà pats diagnozavo ir tuomet ëjo kartu su juo á nebûtá. Buvo þmogus, kuriam niekaip nesise- kë atsikratyti gniuþdanèiø minèiø, iðsigelbëti. „Daugiausia tyliu“, – raðo jis viename raðtely- je, kuriame vël tiek daug save draskanèiø, eik- vojanèiø sakiniø... Þmonos grafikës Viktorijos Gopënaitës-Pa- liokienës prisiminimai daug ðviesesni, nes te- ko bûti ðalia kûrybingo ir ðvelnaus þmogaus. Ji prisimena, kad atvykæ á Kaunà jie rado labai darnià dailininkø bendruomenæ, su kuria pra- leido daug laiko. „Galbût pirmiausia Kæstutis buvo muzikantas, puikiai grieþë smuiku, todël man be galo imponavo. Uþ tai daug kà galiu atleisti. Smuikà nuolat imdavo á rankas, net kai vykdavo vakarëliai Gëliø gatvëje. Taip pat pla- labai talentingas, todël visi ëjome tik ið pas- ryðkiausiø sovietmeèio Kauno menininkø, suvokti navo studijuoti aktorystæ, buvo sportininkas, kos“, – prisiminë þmona. santvarkai nepaklususio menininko psichologi- kilnojo sunkumus, sportavo lengvàjà atletikà. K. Paliokas sukûrë nedaug ir dël neilgo gyve- jà, jo gyvenimo bûdà ir vidines dramas. Meninin- Ið mûsø kurso Dailës institute jis iðkart iðsisky- no, ir dël maksimaliø reikalavimø sau. Nepati- ko kelias, nors ir trumpas, dëliojasi ið labai margø rë. Merginoms buvo labai graþus, o veide neið- kusá darbà, kaip prisimena þmona, tiesiog iðmes- detaliø, kurias kiekvienas galime mëginti susidë- nykstantis liûdesys – itin romantiðkas. O dar davo. Savo paveikslø nebrangino ir nesaugojo, lioti ið naujo: Kybartai, smuikas, liga, tapyba, stu- vyresnis – tuo metu jis darë áspûdá brandumu, todël daugelio dabar jau neámanoma rasti. dijos, iðpaþintis, palaima, Viktorija, vynas, Lais- ádomiomis áþvalgomis, þodþiu, buvo visa gal- Tai tik keletas prisiminimø nuotrupø, kurias á vës alëja, bohemiðkos diskusijos, Inga, kolegos, va aukðèiau visø mûsø. Be jokios abejonës – ir visumà sujungia paroda. Galime prisiminti vienà Viðtytis, Kvazimodas, Kybartai...

– Esu „tipas“ be reklamos. Albumà galbût iðlei- siu, bet vëliau. Iki vasaros turëèiau uþbaigti didelá parko skulptûros projektà, pavadintà „Epochø ai- Su „Nemunu“ prie Nemuno das“. Já sudarys apie 30 skulptûrø. Metams depozito teisëmis já dovanosiu Birðtonui uþ tai, kad graþiai tvarkosi. Ðità „þaidimà“ þaidþiu jau 30 metø. Tai Mieli mûsø skaitytojai turëtø bûti tarsi filosofiðkas mûsø epochos apiben- drinimas arba áprasminimas. Daugelá darbø jau esu ir talkininkai, padaræs. Akmenis gabenu ið Suomijos. Problema – nëra kur sandëliuoti. Tai daug kainuojantis suma- pavasará jau bus deðimt metø, kai „Nemunas“ nymas. Gerai, kad verslo þmonës padëjo surengti virtæs savaitraðèiu! Bet nepriklausomybës metais parodà Paryþiuje, „La Capitale Galerie“, kuri vyko plûstelëjusioje spaudos jûroje vis dar esame atran- ðiø metø birþelá. Brangûs ne tik akmenys, bet ir jø dami ið naujo. Dëkodami visiems iðtikimiems skai- parveþimas. Be reikalo stengiuosi akmens nesuþeisti, tytojams, bibliotekininkams, mokytojams, auto- jame – visa þemës informacija: tai seniausi mûsø riams ir visiems talkininkams, primename, kad ir planetos istorijos liudininkai. Vienas darbø vadin- 2014-aisiais viliamës bûti kartu ir sutikti ðià su- sis „Kelias“. Akmenyje iðkaltos vëþës, kurios vy- kaktá pagausëjusiame bièiuliø bûryje. Todël pra- niojasi lyg ritë. Kelias juk neturi nei pradþios, nei ðome nepamirðti uþsiprenumeruoti, paraginti drau- pabaigos... gus ir bièiulius, o gal ir padovanoti kam nors ið jø – Virð jûsø darbastalio uþraðyta daugybë sen- savaitraðèio prenumeratà. tencijø: „Neþinau kito malonumo, kaip paþinimas“ arba „Tikroji laimë – tai galëti nekliudomam rea- Labai kviestume ir kaunieèius menininkus – lizuoti savo sugebëjimus, kad ir kokie jie bûtø“... kas, jei ne jûs, mielieji, labiausiai galite suprasti ir – Ðiandienà menà lyg ir supaprastiname, nukrei- palaikyti savo miesto kultûrinæ spaudà? Visuomet piame á kasdieniðkumà, nereikalaujame ið jo iðlie- laukiame ir jûsø kritiðko þvilgsnio, draugiðkø pa- kamosios vertës. Jis tampa akcija. Apie kà kalba stabø, patarimø, bendradarbiavimo. menininkai? Visi ir visais laikais apie tà patá: apie Dëkojame partneriams – Kauno menininkø na- savo randus, kuriuos atverdami atranda didþiàsias mams, internetiniams portalams „Kamanë“, „Ber- tiesas. Menas gimsta vienatvëje. Kai pasilieki su nardinai.lt“, skleidþiantiems mûsø informacijà, bei savo mintimis, su nedaloma dalelyte „neþinau“ ir meno kolektyvams, ástaigoms, ne tik prenumeruo- nori suprasti. Ðito noro suprasti kanèia ir aistra yra jantiems „Nemunà“, bet ir nepamirðtantiems rekla- malonë, nes veda á paþinimà. Be jo tebûtø bepras- muoti mûsø kaip informaciniø rëmëjø. mis ëjimas á pabaigà, savo kûnelio mylëjimas ir pastangos jam suteikti malonumø. Jei þmogus ne- Visuomet esate laukiami redakcijoje – èia prie sidomi dvasiniais dalykais, jei negalvoja apie sa- puodelio kavos pasikalbësime mûsø svetainëje, ga- vo tautà, vaikus, gyvena vien buitimi... Ið tiesø ne- lësite vietoje uþsiprenumeruoti savaitraðtá, pavar- ásivaizduoju didesnës laimës, nei realizuojant sa- tyti naujausias mûsø iðleistas knygas, panarðyti po ve eiti paþinimo link. „retro“ knygø lentynà. Kalbëjosi Regina JASUKAITIENË „Nemunas“ www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 6 Kûryba

Ilzë BUTKUTË

Augusto DIDÞGALVIO nuotrauka Delèios buèinys jo pakraðtá pilkðvà ant miesto, Ákvëpimas ir katinas atsliûkina drauge. raukðlëto nuo skersgatviø, veido. Ateis ákvëpimas – prisistatys ir katinas. Ant stogo atbrailos lyg miesto lûpø Ir miestas pavargæs pritilo. Nëra pirmojo – antrajam tu irgi ne per daug ádomus. nutûpusi pavargusi mirtis taip tingiai tingiai maskatuoja kojom. Svajojo: Kai atslinkus ákvëpimui (ir pritykinus katinui) kad dar neatvëstø, tu á rankas imi pieðtukà, Blausi þvaigþdë nuo skliauto nusilupo – kad vëjo nebûtø palaido, jo kaipmat prisireikia tavo kompanionui. dabar turbût ji visà naktá kris. kad muzikai liktø vinilo. Susigrumia du lygiaverèiai prieðininkai. Èia, tyloje, girdëti, kaip vyniojas Ir miestas atrodë suplukæs, Kai galop iðsideri pieðtukà, ðeðëliai ið nubrizgusiø kokonø: iðverkæs ir smogà, ir tvankà, katinui knieti prisësti ant uþraðø. iðsirita ir sliûkina gatve – suðiauðtas kaip kuosa prie kelio. Tiesiog ðvelniai tûptelëti. vëlyvi praðalaièiai, senos katës. Bûtinai èia. Stebëjau að tàdien berniukà. Kaip tik ten, kur raðai naujà eilu Ten aikðtëj atsisveikina du þmonës. Já lapkritis vedës uþ rankos. ... Ir kai galiausiai atkovoji lopinëlá popieriaus, Virð jø nusijuokia delèia. katinà nuo inteligentiðkos vakaro veiklos Jis tyliai vaþiavo rateliuos. uþlieja absoliuti palaima. Jie kà tik Jo murkimas apkurtina tavo poetinæ klausà paskutiná syká ir iðmuða dar negimusá ritmà tau ið galvos. matës. Du klausimai apie vakar dingusá eilëraðtá Eilëraðtis nukniauktas. Ar lengva bûti poetu, — Lopðinë neregiui dalijantis namus su katinu? Ar lengva bûti katinu, Pakrantëj per naktá buèiavosi tingios plaðtakës. Nelengva. dalijantis namus su poetu? Vedþiausi uþ rankos tave, kad tamsiam vandeny iðvystumei atspindá savo. Nors tànakt apakæs Taip. buvai, bet matei taip gerai – nes matei manimi.

Mums veidus aklosios delnais tàsyk sutema lietë, kol mënuo iðsprûdo ið kiek sujauktø patalø. Ákritæs á eþerà jis nesiliovë spurdëti. Ir buvo taip velniðkai ilgu ir ðitaip graudu, kai gulbës ðvytëdamos prietemoj galvas nardino, ieðkodamos mënesio ðukiø giliam vandeny. O mes jau turëjom po vienà stikliná jo þvynà – kai nakèiai apakæs tu vis dar matei manimi.

Kompanionas

Stebëjau að tàdien berniukà tarp medþiø be jokio ðeðëlio, su nuometais krintanèiø lapø.

Kol tuopoj kranklys neprajuko. Kol debesá saulë praskëlë – uþrito lyg akmená kapui Vytauto KARACIEJAUS iliustracija www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Kûryba 7

Viktoras RUDÞIANSKAS

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

*** á skirtingas puses per nuþievintø medþiø girià, *** vejamës traukiná. keturi praeities laikai – Ðtai ðá, ið dabar. vël aðtrëja þiema – su tuo paèiu spuogu ant mënulio skruosto – pavargstu gremþti gëlynus nuo lango stiklø visatà matau lyg bûro varnas: graikinio rieðuto viduje ant sidabriniø amuletø prieð vëjà – aðarø pilnos akys, herbo vietoj pavëjui – iðdegina obuolius – iðsilieja raudonos þuvukës – – graikinio rieðuto viduje – degtukas keturi praeities laikai – su keturiais gyvenimais, semiu rieðkuèiomis ið dangaus tekantá gyvsidabrá kevalo gatvëmis eina kai trys – po mirties, ieðkoti mergaitës o vieno nebuvo. paklysta H. Ch. Anderseno *** prospekte–––iðpriekio *** melodija ið rytø – adatële – atþygiuoja skaidru, Pakeleivi, karingø þiurkiø nieko pasakyto, nieko nutylëto, ðtai geriame romà ir coca cola, pulkai – uþkàsdami bespalvëmis ðypsenomis – (perregimi prieðai-draugai tai geriausia iðeitis, undinëlë beveik atpaþástu save) kai vaþiuoji per nuþievintø medþiø girià. su peruku–––pagal ir tu paþiûrëk, pasakyk – Ar tau spragtukà – nulûþta ar að gerai nusiskutæs, irgi tie medþiai panaðûs á vaiduoklius – á mane, á tave? Marija.

Matai? *** Jie ðvieèia vagone, kai dingsta iðtrauka ið bulës elektros srovë. rûkau stepiø vilkà hesës veidrodþiø kambaryje bandau ásiþiûrëti – – – iðsinersime Tu nori paklausti, ar að bijau savo Dievo? ir paþinsime: nëra nieko tikresnio uþ á praeitá ir ateitá tëve mûsø, nebent – tûkstantmetë gilë po vilke sakau ar tavo ar mano gomurys Girdi, nepasodintu àþuolu––– aplipæs kartëliu kaip dunda ratai ir barðka mûsø ðonkauliai? Ir dantys barðka, ir monetos kiðenëse. ið dabarties patikslinu ið dabarties Jauti, traðka á mûsø akiduobes ásigeria tûkstantis Tamsos sluoksniø. vilko ðonkaulis – atskilæs á laisvæ Beje, að irgi noriu paklausti, ar tu myli savo Dievà, o negirdimas veidrodis perlauþia stuburà o tyliu: www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 8 Kûryba

Irna LABOKË

Dûdelë

Ðeðtadiená ið pat ryto pajutau, kad mûsø namuo- Florestanas visiðkai nieko neiðmano apie dûdeles. Ir studijø metais, girdëdavau kiekvieno pûtiko kiksus, se kaþkas ne taip. Ne taip, kaip visomis kitomis die- ið kur jis gali þinoti, kokiu atstumu viena nuo kitos dainininkø gaidþius ir ðiaip kiekvienà netikslià natà nomis, ir tiek. Tokius dalykus jauèiu tik man vienai turi bûti dûdelës skylutës? Juk jei bent ðimtàja mili- ar intonacijà. Tai sukeldavo subjektyvø nepasitenki- suvokiamu bûdu. Viskas tarsi áprasta: Florestanas metro dalele tarp jø bus netikslus atstumas, gerai nimà, sumaiðtá, galima sakyti – ávarydavo ligà. jau atsikëlæs, krapðtosi savo darbo kambaryje, na- nepagrosi në vienos melodijos. Be to, nors Floresta- Neilgai trukus ið Florestano kambario jau sklido mai kvepia rytmetine kava, taèiau tas „ne taip“ – nas ir labai talentingas savo srities mokslininkas, pavieniai dûdelës garsai. Jis jà bandë. Atskiri garsai absoliutus absurdas – toks netikëtas, toks nesuderi- muzikinës klausos prasme genetika jam tikrai ne- man pasirodë visai malonûs. Aiðku, iki mano mëgs- namas su Florestano áproèiais, kad að sutrikau ir ne- buvo labai palanki. Sveèiuose, kai bando drauge tamos Pano fleitos toli kaip iki Las Vegaso, bet temb- þinojau, kaip ðià naujà situacijà vertinti. uþtraukti uþstalës dainà, daþnai po stalu baksnoju ras, sakyèiau, visai pakenèiamas. Ásitempusi klau- Ið tikro girdëti, kas vyksta kitame kambaryje, man jam á kojà. Kad neiðmuðtø ið vëþiø kitø. siausi, kaip Florestanas bando sujungti kelis skir- net nebûtina, að ir per kambario sienà jauèiu, kà Flo- Kà jau kà, bet apie muzikos instrumentus reikia tingus garsus ir groti kaþkà panaðaus á gamà. restanas daro. Bet ðis rytas buvo visiðkai kitoks: pa- bent ðá tà þinoti. Ið visø jëgø vyliausi, kad dûdelës Ir prasidëjo... sirodë – tuo negalëjau patikëti, – kad Florestanas droþti jis tikrai nesiryð. Taèiau jis jà jau droþia, ir Prasidëjo kasdienis birbinimas. Sakau birbini- kaþkà droþia. Taip, taip – droþia dûdelæ. Paëmæs prieð vëjà nepapûsi. mas, nes Florestanas bandydavo pûsti visais savo obels ar liepos vamzdelá græþia jame skylutes. Ir jam Man pradëjo nieþtëti kaulus. Mintys karðtligiðkai iðdroþtais birbalais ið eilës, o skyluèiø tiksliai ið- visai tas pats, kad medþio droþlelës byra tiesiai ant sukosi lyg spalvoti loterijos kamuoliukai su skaièiais. pjauti jam taip ir nepavyko në vienai triûbelei, ir në grindø, ant kilimo. Dalá jø ðlepetës galu jis paspiria Mûsø jaukiame lizdelyje pasijutau apgauta. Neþino- su viena nebuvo galima graþiai pamuzikuoti. Ta- kuo toliau po stalu, o kità dalá – po radiatoriumi, jau, ko griebtis. Bijojau. Bijojau bûsimos dûdelës gar- èiau parëjæs namo jis vis tiek pirmiausia puldavo kad ne taip matytøsi. sø. Mano muzikaliosios ausytës ðito tikrai nepakels. prie tø savo vamzdeliø ir liurlindavo, tiksliau – va- Visa tai – tik pusë bëdos. Að gerai þinau, kad Prisiminiau, kaip dar paauglystëje, vëliau – muzikos rydavo mane ið proto. Ghi

Florestanas vagia sviestà. Galima sakyti – pats mis ir kaklaraiðèiu. Moterys Florestanà pastebi ið ið savæs. Paslepiu, o jis susiranda ir suvalgo. Valgo tolo ir ábeda á já savo kvailas akutes, o mane tiria- be saiko, nes jam labai patinka. Sviestà jis mëgsta mu þvilgsniu apþiûri tik priëjusios visai arti. Að, ne tik su duona: já kabina ðaukðtu ir kerta su pienu þinoma, iðkalbingai ásikimbu á jo parankæ ir, nutai- ir riestainiais, su medum ir varðke – su viskuo, kas siusi Monos Lizos ðypsenà – atseit þinotumët jûs, valgoma. Jam viskas skanu tik su sviestu. Sako, kiek jis suvalgo sviesto, – praeinu në nemirktelë- norás burnoje jausti jo skoná, todël ir perkàs daug, jusi. kad netrûktø. Að nebespëju slëpti, kad tiek daug Ne, iki cukraligës Florestanui kaip iki Mënulio, nevalgytø, o jis ir vël nusiperka naujà pakelá ar- bet apie teisingà mitybà, tiksliau – apie sviesto ba – kas man labiausiai apmaudu – susiranda pa- þalà, jis tikrai turi susimàstyti, ir kuo anksèiau. Bet slëptàjá, pavagia ir suvalgo. jis to nedaro. Nesusimàsto. Ne taip seniai Florestanas pradëjo gudrauti: va- Taigi mano vargðæ galvelæ uþgriuvo dar vienas gia ne visà mano paslëptà sviestà – tik jo dalá. Li- rûpestis – nuolat kontroliuoti Florestano cukrali- kuèio kraðtelius sulygina ir kaip niekur nieko vël gæ, greièiau að jà pavadinèiau sviestalige, kuria, padeda á slëptuvæ. Tai pastebëjau tik tada, kai èia anot gydytojos, jis gali susirgti, jei valgys per daug radau vos áþiûrimà likutá. Puikiai prisimenu, koká soèiøjø riebalø, tai yra sviesto. gabalà paslëpiau, o liko – tik þvirbliui nuo bado Ilgai negalvojau. Prisiminiau ghi – nuo Ajurve- apsiginti. Pradëjau daþniau keisti slëptuvës vietà, dos laikø þinomà giløjá lydytà sviestà, kuris ne tik bet Florestanas netrunka susirasti ir man nematant nekenkia sveikatai, bet dar ir gydo. Ghi yra kaþ- savo sviestà iðvagia. koks tridoðinis, jis, anot indø, ramina ir maitina Man neramu. Neramu, nes vienà graþià dienà fizines þmogaus energijas, jo galima vartoti visais Florestanas gali susirgti cukralige. Gydytoja taip gyvenimo atvejais, net sergantiesiems cukralige, ir pasakë – laikas riboti saldumynus ir riebø mais- nes, gerai sulydytas, ghi ágauna gydomøjø savy- tà, kuriame yra daug soèiøjø riebalø rûgðèiø. Val- biø: stiprina þmogø, gerina intelektà ir, kas tikrai gyti reikia nesoèiàsias, ðtai kaip. Cukraligë, kai labai ádomu, kuo jis senesnis, tuo geriau gydo. Juo, galës valgyti, kada ir kiek panorëjæs. Florestanas kraujyje atsiranda to baisaus baltojo maro, – ne pavyzdþiui, galima susimirkyti rankø pirðtus ir pa- sukluso, nepatikliai á mane paþiûrëjo ir uþsidarë sa- juokai. Ja susergama nepastebimai, paprastai dël sitepti nosies ertmes, tada lengviau kvëpuoti. Net vo kambaryje, o að ëmiausi daryti ghi pagal visas nuolatinio persivalgymo ir nutukimo. þvakelës, padarytos ið ghi, teigiamai veikia svei- protingø moterø rekomendacijas, kurias radau vie- Bet Florestanas nëra nutukæs. Sprendþiant ið mo- katà – tereikia jas uþdegti ir þiûrëti, kaip dega. Tai, name interneto forume. Man pasisekë – ghi buvo terø þvilgsniø, kuriuos kontroliuoju kiekviena sa- be abejonës, – tikrø tikriausia panacëja, tik þmo- nuostabus: skaidrus it gintaras, kvepëjo rieðutais ir vo làstele, jis patrauklus ir stilingas vyras. Nenu- nës nepelnytai jà yra uþmirðæ. dar kaþkuo neávardijamu. Tikriausiai á já perëjo vi- plikæs, tik ðiek tiek praþilæs, barzda tvarkingai ap- Florestanui iðkilmingai pasakiau, kad sviesto dau- sas mano valingumas, iðmintis ir, suprantama, am- kirpta ir suðukuota, visada su iðlygintomis kelnë- giau nebeslëpsiu. Nuo ðiol jam nereikës jo vogti – þiø amþius egzistuojanti gydomoji energija. www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Kûryba 9

Jauèiausi lygiai taip, kaip paauglystëje. Ne, dar blogiau. Nuo nesëkmingø Florestano bandymø su- groti Bethoveno Devintosios simfonijos finalo temà „Dþiaugsme, dievybës aide...“ pagal Ðilerio odæ að susirgau. Susirgau, kaip ir Bethovenas, tikrø tikriau- sia kurtumo liga. Visa mano elgsena, mimika, poza Maþoji etaþerë bylojo apie kurtumà – vienintelæ ðiuose namuose áma- nomà egzistencijos bûsenà. Tik á kurtumà, á já vienin- telá dabar galëjau ásikniaubti ir jame iðtirpti. Jauèiau, kaip nyksta kûno ir veido groþis, kaip dramatiðkai, Vilma Isevièiûtë. „Að norëjau sesutës“. – bet oriai neriu á giliausià kurtumo katilà. Vilnius: „Gimtasis þodis“, 2013. Viskas. Aplink absoliuti tyka. Kosminis ðtilis.

*** Jûsø rankose – ðiuolaikinio vaiko rûpesèiø en- tik mamoms, bet ir skaitytojams. Tuomet jiems pa- ciklopedija. O gal vadovëlis. Tokia greitosios psi- deda nauja situacija. Aiðkià prieðprieðà regime vaiz- Nepamenu, kaip atsidûriau didmiesèio centre. Il- chologinës pagalbos vaistinëlë maþyliui, kuriam vis duojant seneliø namus. Èia Emilija aktyviai daly- gai trypèiojau prie muzikos instrumentø parduotu- pritrûksta pokalbiø ir suaugusiøjø palaikymo. vauja kasdieniame gyvenime, tampa tikru, visaver- vës. Vitrinose tarp aksominio audinio klosèiø ir dirb- Pirmuose knygos puslapiuose maþoji Emilija su èiu ðeimos nariu, su kuriuo kalbamasi ir klausomasi tiniø roþiø buvo eksponuojami ávairiausi muzikos ðeima atsikrausto á naujà uþmiesèio namà ir pradeda jos nuomonës. Beje, tai namai, kuriuose dar viskas instrumentai: fleita ir obojus, smuikas, violonèelë, kità savo trumpo gyvenimo etapà. Poetë Vilma Gri- tikra: pradedant maistu, knygomis vietoj televizo- saksofonas, kai kurie variniai puèiamieji, perkusi- gonienë, ðiuo atveju V. Isevièiûtë, viename interviu riaus, baigiant þmoniø santykiais. Ðtai autorës lai- jos ir net Havajø gitara. Gërëjausi jais, nes buvau teigë, kad knygoje prisiminë ir iðsakë savo vaikystës mingo gyvenimo receptas, su kuriuo galima sutikti pasiilgusi tikros, gyvos muzikos. Staiga giliai savy- patirtis, taèiau atrodo, jog tai visai kitas pasakojimas arba ne. Ðiek tiek trikdo toks áprastas senas tradici- je vël jà iðgirdau. Iðgirdau atskirai kiekvieno instru- apie ðiuolaikinæ visuomenæ ir joje gyvenantá vaikà, jas puoselëjanèio kaimo gyvenimo realybës ideali- mento tembrà. Kai kuriø klasikos kûriniø fragmen- jo psichologijà ir jausmus mëginant atspëti remiantis zavimas ir kontrastas su jau minëtais miestieèiais ne tai skambëjo manyje taip jaudinamai tarsi pats dan- sava patirtimi. mieste. gaus orkestras... Emilija (beje, ðis vardas jau kuris laikas tvirtai lai- Kitose sudëtingose situacijose konkreèius spren- Nedvejojau. Ryþtingai atvëriau parduotuvës du- kosi populiariausiøjø virðûnëje, todël padeda skaity- dimus rasti daug sunkiau: kaip bendrauti su tais, ku- ris ir áëjau á vidø... tojams tapatintis su heroje) pakliûva á tikrà sudëtin- riø gyvenimo bûdas yra visiðkai nepriimtinas, kaip gø realijø sûkurá – beveik uraganà. Pamëginkime grei- paguosti vaikà, kuris paliktas vienas ir klimpsta pyk- *** tai persukti ávykiø juostà: ðeima atsikrausto á uþmies- tyje? Èia autorë mëgina kuo tiksliau nusakyti vaikø èio namà, kurio kaimynystëje ásikûrusi vadinamoji emocijas, jausenà – tiesiog tyliai ðalia jø pastovëti. Florestanas pasirodë ne toks jau ir bukas muzikai. „asociali“ ðeima, steriliai tvarkinguose namuose gy- Juk daþniausiai ir patariama iðreikðti vaikui supratin- Mano nupirktoji blokfleita lipte prilipo prie jo pirðtø. venanti mergaitë pavydi vaikams grynakraujo gyve- gumà, pasakyti, kad jis ne vienas, kad tai, kà jauèia, Neilgai trukus mûsø lizdelyje ir net uþ geros mylios nimo, todël trokðta sesës, jai draudþiama priimti do- yra tikra, o ne spræsti jo problemas. nuo jo galëjai iðgirsti ausiai mielø fleitos melodijø. vanojamà ðuniukà, bauginantis susitikimo su utëlë- Truputá keista knygelæ vaikams beveik skrosti ðaltu Kai kas atpaþindavo net Bethoveno Devintosios mis, vietoj sesës gimsta brolis, ir namus uþplûsta vai- skalpeliu – kalbëti vien apie joje iðsakomà proble- finalo temà... ko sunkiai priimami sveèiai, jauki vieðnagë pas sene- matikà. Taèiau toká kalbëjimo tonà nejuèia padikta- lius, problemos su pusbroliu, kurio mama emigravusi vo pats tekstas. Kalba truputá primena þurnalistiná á uþsiená ir t. t. Visko tiek daug, ir sudëliota spirale stiliø, kuris gana objektyviai atspindi realybæ, taik- besisukanèio teksto principu. liai fiksuoja detales, logiðkai ir tvarkingai sudëlioja Knygoje ádomiausia tyrinëti pagrindinës hero- situacijas, bet ryðkios atmosferos pojûèio nesukuria. jës ðeimà ir autorës pozicijà jos atþvilgiu. Dabar, kai Veikëjø dialogø labai maþai, todël tekstas sulimpa á vis daþniau prabylama apie populiariosios psicho- monolità. Nespëja iðryðkëti ir veikëjø charakteriai – logijos gausà medijoje, ne tik jos naudà, bet ir þalà, jie yra tik situacijoms formuoti reikalingi asmenys. ties ðia praraja atsiduria ir raðytoja. Emilijos mama Na, taip, daugiau laiko turime susipaþinti su Emilija, yra tipiðka ðiuolaikinë „supermamytë“, savo tobu- kuriai autorë sugalvojo uþduotá – tyrinëti ir stebëtis lame gyvenime, regis, daranti nemaþa klaidø, nes pasauliu. Gal todël ji atrodo net pernelyg naivi ðvelni vaikas jauèiasi nelaimingas. Nelaimingas graþiuo- mergaitë, kuriai tiek daug tenka patirti. Atrodo, ne se namuose, kuriuose gyvena vienas kità mylintys maþiau rûpesèiø jos laukia ir kitoje knygos dalyje, þmonës. Tas mikroskopines klaidas sunku rasti ne kai ji jau susiruoð á mokyklà.

Virgina Ðukytë. „Laimës formulë“. Vilnius: „Gimtasis þodis“, 2013.

Gal ir ne vietoje vël prabilsiu apie ðvelnias ðiuo- sûdo jûros vandená ir taip priveisia undiniø, ðunys laikines mamytes, bet kai jos, aptikusios koká gyve- nugali mirusá ðeimininkà kamuojanèius velnius. Ta- nimo ðiurkðtumà, beveik rengia piketus, o Virginija èiau kuo toliau, tuo daugiau ne itin maloniø veikëjø Ðukytë kuria naujàsias ðiurpes ir kitokias baisias isto- vienas kità ëda ir kankina, ið kapø keliasi numirëliai, Vytauto KARACIEJAUS iliustracija rijas, nejuèia taip ringe susidëlioja prieðininkai. Nors á mûsiðká pasaulá verþiasi piktos vëlës, niekaip nenu- Padëjau ghi ant stalo. Dabar tegul Florestanas knygos pavadinimas ir ðvelniai banguojanèios daili- mirðta antþmogiai. Taigi knygà geriausia skaityti taip, valgo, kiek tik ðirdis geidþia. Juk tai tas pats svies- ninkës Auðros Èapskytës pieðtuko linijos nieko blo- kaip jà sudëliojo autorë, nes tamsa tirðtëja palengva, tas, tik iðvalytas, be kenksmingø pieno tirðèiø ir go neþada, prieð skaitydami knygà vis dëlto ásitikin- o vaikai pamaþu pratinasi prie baisumø. Ir þinote, kam visokiø kancerogenø. kite, kad vëliau tikrai nereikës lipti ið lovos ir eiti to reikia? V. Ðukytë trumpame ávade paaiðkina, kad Florestanas paragavo. Ið jo veido supratau, kad atsigerti vandens. Siaubø tikrai bus. Tiesa, autorë ne tokios pasakos padeda ágauti dràsos, nes sunaikina patinka. Ásidëjo á aviþiniø dribsniø koðæ. Suvalgë. ið karto ásibëgëja. Pirmosios pasakëlës, kurias minty- pasàmonëje tûnanèias ir slapukaujanèias baimes. Vis- Dar ásidëjo. Suvalgë ir... se vis lyginame su lietuviø liaudies sukurtomis bai- ko gali bûti, jei jau ðiurpës yra toks senas iðradimas. Iðëjo á parduotuvæ. sybëmis, dar gana subtiliai kutena mûsø nervus: vie- Norás burnoje jausti sviesto skoná, pasakë. nas kitas slibinas praryja koká nelaimëlá, þmonës pa- Nukelta á 12 p. www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 10 Kûryba

Jolanta SEREIKAITË

Vëlyvas Vilniaus ruduo: etiniai ir estetiniai motyvai

Dienos tamsëja, net oras tampa neperregimas „gaminti“ kultûrà – jà dëlioti kaip ir visus kitus notyriniai M. Vorobjovo tekstai poetiðki, dau- kaip popierius. Nors ruduo buvo kaip reta ðil- produktus, kurti projektus teigiant, kad kultûra giasluoksniai. Ðtai kaip jis vertina M. K. Èiur- tas, jaukus, netgi anachroniðkas, jei lygintume taip pat tëra industrija, tik dar vienas mûsø tech- lioná: „Jis gilinasi á nepaprastus ðiaurës þiemos su ðiam metui bûdingais áproèiais. Tamsëjant nokratinës visuomenës subproduktas... nakties ðviesos reiðkinius, á stebuklingà dulsvos miestui þmonës palieka gamtà ir uþsidaro na- mënesienos nuðviestà sniego pasaulá, bet kartu mie. Rudená norisi uþmirðti spalvas, kurios, ðiaip Noriu paminëti ávyká, kuris galbût netiesio- vaizduoja formø þaismà ir savaip iracionaliai in- ar taip, nublukusios, ir prisiminti poezijà, gal- giai, o gal ir tiesiogiai atspindi visuomenës san- terpretuoja iðoriná pasaulá; vëliau panaðiu keliu bût sugráþti á senus, keliais ðimtmeèiais nutolu- tyká su kultûra ir jos þmonëmis. Spalio pabaigo- ëjo P.[aul] Klee ir [Vasilijus] Kandinskis. Minë- sius laikus, á koká XIX a. ar bent á prieðkará, je Vilniaus paveikslø galerijoje atidaryta paro- tasis polinkis á animizmà ankstyvuosiuose pa- kuris vis giliau skverbiasi á mano smegenis kaip da „Dailës istorikas ir kritikas Mikalojus Vorob- veiksluose daþnai skatindavo dailininkà suteik- pavojingas uþkratas ir neleidþia laisvai màstyti jovas (1903-1954)“. Kelios nedidelës salës skir- ti þmogiðkas formas peizaþo motyvams: kalvoms, apie dabartá. Ðiandiena per daug ryðki ir sukre- tos ðio prieðkario intelektualo gyvenimà atspin- medþiams, debesims. (...) Asociacijos teikiamos èianti – televizijos vaizdai, stichinës nelaimës, dinèiai ekspozicijai. M. Vorobjovas buvo vie- ne màstysenos, bet regësenos plotmëje. Taigi ira- politikø debatai, nuolat uþmirðtami kultûros dar- nas talentingiausiø prieðkario meno kritikø. Pa- cionalus motyvø daugiareikðmiðkumas pagilina buotojø atlyginimai. Nesvarbu, kad paèiam kul- sak parodos kuratorës Giedrës Jankevièiûtës, lengvas peizaþo impresijas ir paverèia jas þie- tûrininkui kultûra daþniausiai neprieinama: jis „grakðèiai, puikiu stiliumi paraðyti jo tekstai dë- mos vizija“ (M. Vorobjovas, M. K.Èiurlionis: lie- neáperka gerø paveikslø, net turi taupyti bran- jo pagrindus vakarietiðkø standartø Lietuvos dai- tuviø tapytojas ir muzikas, ið vokieèiø k. vertë gesniam klasikos koncertui, kà jau kalbëti apie lës kritikai ir dailës istorijai. Mikalojaus Konstan- G. Sodeikienë, Vilnius, 2012, p. 42, 45). M. Vo- profesionaliø architektø árengtà bûstà. Kaþka- tino Èiurlionio kûrybos tyrinëtojai þino já kaip robjovas domëjosi ne tik M. K. Èiurlionio kûry- da per paskaitas girdëjau ironiðkai ciniðkà pa- ðio menininko kûrybos interpretuotojà, Vilniaus ba, bet ir tuo metu vykusiomis dailës parodomis. sakymà, kad neturtingiems þmonëms geriau ne- mylëtojai þavisi jo studija „Vilniaus menas“ Ekspozicijoje galima paskaityti tekstø apie gra- ágyti gero iðsilavinimo, nesigilinti á dailës, mu- (1940). M. Vorobjovà mini ir Vakarø dailës is- fikà V. Petravièiø – apie jo kûrybà meno kritikas zikos, teatro subtilybes, nes jø gyvenimo bû- toriografija. Èia jis cituojamas kaip Pietø Vo- pasisako nepataikaudamas garsiam grafikui: das neleidþia tø dalykø paþinti ir dël to jie ken- kietijos vëlyvojo baroko architekto Dominikus „Petravièiaus paveikslams toli iki to, kà mes ge- èia. Tad bûdavo geriausia, kai „masës“ dirbda- Zimmermanno (1685-1766) palikimo þinovas ir bame vadinti realizacija. (...) Tai yra grafika ta- vo laukus, o aukðtoji klasë nuklysdavo á menø prancûzø dailës istoriko Henri Focillono (1881- pybos valdþioje.“ Marijos Raèkauskaitës-Cvir- lankas, galëjo statytis rûmus, pirkti paveikslus 1943) veikalo „La vie des formes“ (1934) vienas kienës tapyboje jis áþvelgia „melodingus ratilus ir iðtisas dienas skirti eilëraðèiams raðyti. Nesu- pirmøjø recenzentø“. Parodoje pristatomi sten- ir ovalus“, teigia, kad ji „turi dovanà paversti tikèiau su tokiu akibrokðtu: ne visai teisinga dai su ðio áþvalgaus meno istoriko biografija, pa- tikrovæ á grynà poezijà“. manyti, kad tik turëjimas kuria kultûrà, kartais sakojama, kokioje terpëje jis uþaugo, kas brandi- Karas, pokaris dramatiðkai palietë ðio þmo- atvirkðèiai – dël pertekliaus nuo jos bëgama. no jo intelektualines ir estetines nuostatas. M. Vo- gaus gyvenimà. 1940 m. jis persikëlë á Vilniø, Ðiuolaikiniam intelektualui ar estetui nereika- robjovas turëjo ryðkø pieðëjo talentà, ið tëvø pa- apsistojo Þvëryne, raðë apie miesto architektûrà. lingi rûmai, nebûtina pasikabinti Rembrandto veldëjo ir muzikinius gabumus. Baigæs Kauno „Spaudos fondas“ iðleido M. Vorobjovo studijà paveikslo kambaryje norint suvokti tapybos sub- vokieèiø gimnazijà, jis iðvyko studijuoti á Vo- „Vilniaus menas“ – ji Vilniø atgavusiai intelek- tilybes. Juo galima groþëtis ir muziejuje, o kuklø kietijà, ástojo á Marienburgo universitetà, Miun- tualø kartai padarë didþiulæ átakà. 1941 m. ge- bûstà uþversti knygomis ir visai dël to nesikan- cheno Liudvigo Maksimiljono universitete ap- guþës 1 d. pradëjo dirbti Vilniaus universiteto kinti. Vis dëlto ðiokio tokio orumo ir, þinoma, gynë daktaro disertacijà. Po staþuotës Berlyne dailës muziejuje, o po mënesio, per birþelio trë- pagarbos reikia. gráþo á Lietuvà ir ásidarbino Helenos ir Makso mimus, Kaune gyvenantys jo tëvai buvo suimti Kultûra – paraðèiø reikalas. Jau net nesinori Holcmanø tvarkomame „Pribuèio“ knygyne, ir iðtremti. 1944 m. M. Vorobjovas su ðeima pa- kartotis, nes, kaip þinia, mûsø balsai á drumstà ir ákurtame Laisvës alëjoje Nr. 48. Jame prekiauta sitraukë á Austrijà. Pabëgëliø stovyklose dirbo permainingà politiná dangø neina... Visgi yra uþsienio knygomis, uþsiimta leidyba – èia iðleista meno istoriku, taèiau, kaip ir dauguma, emigra- ðioks toks iðsigelbëjimas – nusiplauti somnam- ir M. Vorobjovo vokiðkai paraðyta studija apie vo á JAV. Ten buvo sunku pritapti. Nors porà buliðkà kûrybinës laisvës ir jautraus intelektua- M. K. Èiurlioná. Jis raðë dailës kritikos straips- metø Smitho koledþe, Nortamptone, Masaèûset- lo grimà, atsisësti patogesnëje këdëje ir tiesiog nius á „Naujàjà Romuvà“ ir „Lietuvos aidà“. Me- so valstijoje, dëstë rusø kalbà ir literatûrà, papil- www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Kûryba 11

augantys medþiai diktuoja skirtingà to paties sa laimë, kad Tëvas to laikotarpio nesulaukë, mi- instrumento traktuotæ. Ko Seung-hyunas nëra rë 1942 m. Gal ðirdyje jis jautë, kad taip bus? muzikantas, pirmiausia jis – ðiuolaikinis meni- Ðiame kûrinyje labai svarbi moralë, dvasinis nu- ninkas, jau kûrybos pradþioje pagarsëjæs per- siteikimas. Lietuva prarado kartà, gimusià tre- formansais, kuriais siekë parodyti gamtos ir èiajame deðimtmetyje, kartà, kuri galëjo pradëti þmogaus egzistencijos vienovæ. Vartydama ka- reikðtis, bet viskà sumaiðë suirutë.“ Tokie þiau- talogø nuotraukas maèiau uþfiksuotà jo kûnà, rûs Gerardo Binkio þodþiai buvo iðtarti spektak- gulintá tarp uolø, iðtapytà tokiomis pat linijo- lyje ir uþraðyti parodos lankstinuke. Su iðlygo- mis kaip uolø suskeldëjimai, ant smëlio sukur- mis galima teigti, kad iðliko tik prisitaikëliai. tus pieðinius, galbût artimus vaikiðkiems þaidi- Faktiðkai mes, dabartiniai lietuviai, esame jø ge- mams mûsø pajûryje, kai atostogaudami brai- netinis paveldas, dël to neturëtø stebinti egzis- þydavome ðaka bangø nuplaunamus pieðinius. tencinis nuovargis ir patogumo siekis. Apie ne- Menininkas sakë, kad vykdant projektà jam la- jautrumà ir saugios bûsenos paieðkas byloja ir bai svarbu, jog dalyvautø kiti þmonës. Juo la- mûsø laikraðèiø vedamieji. Kai neseniai nuo Fi- biau kad sukurti instrumentai lieka tose vieto- lipinuose praûþusio taifûno þuvo tûkstanèiai vëse ir gali bûti ávairiai panaudoti – ne tik kaip þmoniø, daugybë neteko pastogës, griuvo namai landðafto skulptûra ar integrali jo dalis – jais ir gyvenimai ir kai viso pasaulio þiniasklaida juk galima ir groti. Tø skambanèiø skulptûrø raðë apie tai, pirmuosiuose mûsø laikraðèiø pus- stygas lieèia ne tik lankytojai, bet ir profesio- lapiuose ir internetiniuose portaluose mirgëjo ne nalûs atlikëjai. Svarbus kûrinio aspektas – me- reportaþai apie ðios ðalies tragedijà, pagalbà ir dienos pasirinkimas. Ji ne tik turi tikti instru- uþuojautà, bet apie Radþio mamos laikytus nar- mento-skulptûros gamybai, bet ir perteikti gar- kotikus... sà – bûtent medþio rûðis jam suteikia tam tikrà Vis dëlto gráþkime prie spektaklio. Elegan- tembrà. Nors kaip iðskirtinis medis buvo pasiû- tiðkas, neperdozuotas, o ir scenografija tarsi lytas àþuolas, menininkà labiau sudomino ber- bandyta atkartoti senà nuotraukà – lygiai su- þas. Taigi trijø instrumentø gamybai pasirinkta statyti stalai, këdës, nedaug judesio, veiksmas àþuolo, berþo ir drebulës mediena. Pasirodo, plëtojasi hermetiðkoje praeitø laikø erdvëje. Pa- berþai jo gimtojoje Korëjoje retenybë, o àþuo- grindinius jaunuoliø personaþus ákûnijo ketvir- lø auga daug. Be to, minkðtesnio medþio – ber- to kurso studentai, taèiau spektaklá plëtojo vy- þo, drebulës – sukuriamas garsas, anot meni- resnioji karta. Ásimintinas Gedimino Sederevi- Autorës iliustracija ninko, daug minkðtesnis, paslaptingesnis. Ko èiaus, dëdës Keraièio, inþinieriaus, ir Viktori- Seung-hyunas, paklaustas, ar ðiuo projektu jos Kuodytës, ekscentriðkosios ponios Keraitie- domai dirbo bibliotekoje, vëliau, maþinant eta- orientuojasi á senovinæ Korëjos kultûrà, atsakë, nës, duetas. Átaigi Keraièio – palikusio sodþiø, tus, koledþas jo paslaugø atsisakë. M. Vorobjo- kad save laiko labiau menininku nei senøjø mieste padariusio karjerà inþinieriaus – vidinë vas siuntinëjo laiðkus á ávairias Amerikos ir Ka- amatø ir muzikos þinovu, jam svarbus kûrybi- drama. Jo egzistencijà, nepaisant ðarþuotos ir nados mokslo ástaigas norëdamas gauti meno is- nis procesas, taip pat gamta, gebëjimas gyventi aktyvios þmonos, palaiko kaþkokia lengva me- toriko darbà, taèiau veltui. Ðis eruditas neprisi- jos ritmais, prisitaikyti prie jos. Daþnai tradici- lancholija, o ið tiesø – sodþiaus ilgesys. Akto- taikë prie emigracijos sàlygø, netapo kultûros jø saugotojai ir meno mokyklos pabrëþia ama- rius neforsuoja vaidmens, sakytum, atlieka já biurokratu ir pasirinko tragiðkà iðeitá – saviþu- to svarbà, o jam daug reikðmingesni kiti daly- tyliai – paèiam þiûrovui reikia ásiklausyti, ið- dybæ, nors jam buvo tik penkiasdeðimt vieni. Pa- kai – skleisti kûrybiðkumà, skelbti gamtosau- gyventi personaþo bûsenà. Ryðki, antipodiðka rodoje matome gausø jo archyvà – laiðkus, nuo- gines idëjas. Kûrëjui, kaip prisipaþino, norisi Keraitienë èia ne tik traktuojama kaip pjesës traukas, nuoraðus. Portretuose – aristokratiðko, ðviesti jaunàjà kartà, tokias ekspozicijas rengti komiðkumà palaikantis elementas, bet ir kaip màslaus, bet sàmojingo veido vyras, ne veltui bûtent jiems. Menininkas pastebëjo, kad Korë- dramos veiksmà judinantis aktyvusis pradas. dar besimokydamas Kauno gimnazijoje pramin- joje daþnas vaikas, jaunuolis eina visiðkai pa- Jaunieji aktoriai á spektaklá ásitraukia ir atsi- tas Apaðtalu. Sukreèianti talentingos asmenybës, niræs á savo mobiliojo telefono ekranà, nieko skleidþia daug vëliau, lyg ið senosios kartos turëjusios iðlavintà estetinæ pajautà ir netolera- aplinkui nemato, nepakelia galvos á dangø, me- perimdami estafetæ. Kiek naivus, vaikiðkas, nors vusios vizualiojo meno vidutiniðkumo, drama. dþius. Tokie projektai, pasak jo, skatina kitaip toks naivumas èia ir pateisinamas, Petras Kerai- Gal toks uþsiminimas apie tragiðkà kritiko gy- save paþinti, patirti egzistencijos, kûniðkumo tis (aktorius Petras Kuneika) ir pasitikintis sa- venimo pabaigà galëtø bûti palaikytas saviþu- ir aplinkos sàlytá, uþmegzti kontaktà su gamta. vimi Jasius Ðiauèiukas (Dainius Jankauskas). dybës idealizavimu, bet þmonës nepasitraukia Ko Seung-hyunas garsëja ir kaip kuratorius, su- Mokytojai tarsi primena ne visai darnø chorà – ið gyvenimo vien norëdami romantiðkai atrody- rengæs daugybæ tarptautiniø parodø. Á Lietuvà vieni bando suprasti gimnazisto „nuopuolá“, ki- ti ar taip ásiamþinti. Deja, tai sunki psichikos bû- menininkas pakviestas visai netikëtai – kai pas ti já smerkia. Spektaklio pabaigoje á orà pakyla sena. Ið kitos pusës – ne tik asmens, bet ir visuo- já apsilankë keli lietuviai ir kitiems papasako- Jasiaus konstruojamas lëktuvas ir ant jo kaip menës tragedija. jo apie jo kuriamà menà. paraðiutas uþkrinta sunkus didelis audeklas – Ruduo Vilniuje – premjerø metas. Nacionali- tarsi þenklas ðios kartos laukusio ne itin lai- Liûdni ðios parodos tonai tarsi siejasi su Vë- niame dramos teatre startavo J. Vaitkaus reþisuo- mingo tæsinio. Pjesëje apie tai neuþsimenama, linëmis. Dar visai neðaltà sekmadiená Europos tas „Atþalynas“. Visi esame ápratæ prie ðios Ka- bet nuolat jauèiama – ðià bûsenà, istorijos re- parke áprasmino ðviesus ávykis, galbût jau ðie- zio Binkio pjesës, ne kartà matëme jà per televi- fleksijas sustiprina ir fone skambantys raðytojo met vienas ið paskutiniøjø lauko erdvëje. Èia zijà, o ir mokyklose ji daþnai vaidinta. J. Vait- sûnaus G. Binkio pamàstymai apie pjesæ. Vis pakviestas Ko Seung-hyunas ið Pietø Korëjos, kus ëmësi iðties dràsaus sumanymo – prikelti to- dëlto norëtøsi tikëti, kad spektaklis skirtas ne kuriantis þemës menà – jis lankytojams pristatë ká chrestomatiná, gerai þinomà dramaturgijos viduriniajai ar vyresniajai kartai, bet jaunie- naujà darbà. Tai – jo ilgalaikio, dvylikos metø opusà, kai ne vienam galbût kyla klausimas: ar siems, mûsø ateièiai. Ádomu, kaip jaunimas já tæstinio projekto dalis. Korëjos „þemininkas“ dar ámanoma pasakyti kà nors naujo? Tokios ko- ávertins, ar atras paraleliø tarp dabarties ir to is- ið medþiø kamienø kuria senovinio, tûkstanèio ne atmintinai mokamos pjesës rizikingos, bet vis- torinio laikotarpio? Kita vertus, kyla klausimas: metø istorijà menanèio dvylikos stygø Korëjos gi nuëjusi á spektaklá maloniai nustebau, nes neið- gal tai jau idiliðkas anachronizmas, gal K. Bin- instrumento versijas. Tam jis naudoja vietinius, vydau rëksmingos ðiuolaikinës teatro raiðkos. „At- kis þvelgë per daug idealistiðkai? Juk ir tada daþniausiai jau nuvirtusius, audrø iðrautus me- þalyno“ naujoviðkumas – bûtent taiklus J. Vait- bûta visko, o juo labiau kur dabar galime pa- dþius, taip stengdamasis nepakenkti gamtai, o kaus apsiribojimas klasikine teatro kalba nesi- matyti akivaizdø atsakomybës prisiëmimo pa- prisitaikyti prie jos, harmoningai susilieti su joje vaikant efektø, neðûkaujant, neperspaudþiant. vyzdá? Ar kas nors galëtø vieðai prisiimti sau vykstanèiais pokyèiais. Lietuva – dvyliktoji ða- Vis dëlto jausminis pradas èia tvyro kaip koks kaltæ uþ daug blogesnius dalykus nei ðimto lito lis, kurioje Ko Seung-hyunas ágyvendino savo sunkiai nusakomas buvusio ir ðio laiko rûkas. ið seno mokytojo kuprinës dingimà? Juk daþ- projektà, prieð tai jis ðio instrumento – Kaya- Veiksmo pauzëse skamba neseniai mirusio (ðiø niausiai girdime: að uþ tai neatsakingas, að ne- geum – variantus kûrë trisdeðimtyje ávairiø vie- metø rugpjûèio 25 d.) K. Binkio sûnaus þodþiai kaltas. Kaltøjø ir atsakingøjø nelieka. Galbût to- tø. Kûrëjas, paklaustas, ar jam nenusibosta rea- apie tëvo kartà kaip apie prarastàjà pokario ge- kia realybë gali egzistuoti tik teatro scenoje, kaip lizuoti tà paèià, nors ir prasmingà, idëjà, atsa- neracijà, kurios geriausi, idealistiðkiausi atsto- ir pavëluotas bandymas meno srityje susigràþin- kë, kad kiekviena vieta, klimato sàlygos, ten vai þuvo miðkuose, buvo iðtremti, emigravo. „Vi- ti prarastà moralinio vertintojo vaidmená? www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 12 Kûryba

Ieva KUDAÐEVIÈIÛTË Neuþimta tikrovës tvirtovë

Sakoma, kad pirmas áspûdis bûna teisingas. Ta- wiso Carrollio sukurtos Stebuklø ðalies ir Veidrodþiø simbolizuojantys elementai – devyniaragis elnias, èiau yra mananèiøjø, jog ðis posakis negalioja litera- karalystës. O vëliau eilëraðèiø kolorità nudaþo ir lie- Auðrinë þvaigþdë, – bet ir pasaulio medþio simboli- tûros kûriniui, mat nevalia pagal knygos virðelá spræsti tuviø liaudies pasakø motyvai. Tiesa, nors po stebuk- ka, atitinkanti lino, grûðelës ávaizdþius. Èia veikia su apie jos turiná. Tik ne ðá kartà. lø ðalá keliaujanèios mergaitës ávaizdis dominuoja poþemio sfera siejamos mitinës bûtybës – laumës, Erdviniø figûrø brëþiniai, ið kuriø vienà „puoðia“ tik pirmajame ið ðeðiø knygos skyriø, visgi pasakið- vilkai, þalèiai. Ðià sferà þymintys simboliai nëra atsi- kambaryje gulinèio þmogaus galva ir lyg nei ið ðio, kai kuriamas Lietuvos vaizdas bûdingas daugeliui tiktiniai, nes þemës motyvas tiek „Septyniuose gai- nei ið to þalsvame fone atsiradusi kengûra, iðduoda, eilëraðèiø. Juose „vaiduoklëja á pusnynus didele pëda lestingumo darbuose kûnui“, tiek anksèiau iðleistoje kad knyga kvepës ne tik „ðvieþio“ popieriaus lapais, áminti nykðtukai“, kabo „ant kablio uþ þiaunø pa- knygoje ,,Medþiai mano tëvai“ itin ryðkus: þemëse bet ir postmodernizmu. Tai intriguoja, tad pasiëmæs vertos þiojëjanèios aukso þuvys“. Eilëraðèiø inter- ilsisi protëviø kaulai, á akis þeriamus medþiø þiedla- knygà gráþti namo, atsisëdi minkðtame krësle ir tikie- tekstualumas kuriamas pasitelkiant ir kitus lietuviø pius keièia þemës ir atvirkðèiai, o pieðiamà panorami- si ko nors ðiuolaikiðko ir dràsaus, tikiesi, jog intri- liaudies pasakø motyvus. Jø pagrindu tampa pamo- ná vaizdà papildo taip pat mitinæ reikðmæ turinèios guojantis knygos virðelis nenuvils, kaip daþnai pasi- tës ávaizdis, kurpaièiø matavimasis bei kiti pasakið- septynios kalvos, septynios jûros. taiko ðiuolaikinës literatûros dþiunglëse. ki elementai. Kalbant apie knygos „Septyni gailestingumo dar- „Septyni gailestingumo darbai kûnui“* – o kodël Skaitant „Septynis gailestingumo darbus kûnui“ bai kûnui“ stiliø bûtina atkreipti dëmesá á laisvà eilë- ne aðtuoni ar deðimt? Tai taip pat intriguoja, taèiau matyti, jog viena ið jungiamøjø skyriø grandþiø yra raðèiø formà, rëkte rëkianèià apie ðiuolaikiniø medi- tam, kad rastum atsakymus á ðiuos klausimus, turi laikas. Taèiau jis ne áprastas, o dekonstruotas, atsklei- jø poveiká literatûrai. Atrodo, tradicinë eilëdara èia uþsiplikyti nemaþà puodelá kvapnios arbatos ir visa dþiantis lyrinio subjekto bûsenà: „laikrodis tas sku- ne tik suardoma, bet ir sudarkoma vien tam, kad bûtø galva pasinerti á paþintá su filologe, vertëja, JAV LB bantis zigzagais siuvantis laikrodis.“ Kiekvienas kny- sukurta ið naujo. Skyrybos þenklai – reti knygos pus- Kultûros tarybos poezijos 2007 m. konkurso laurea- gos skyrius skirtas konkreèiam þmogaus raidos eta- lapiø sveèiai. Þaidþiama ne tik sakiniø, bet ir þo- te, poezijos knygos ,,Medþiai mano tëvai“, iðrinktos pui. Pirmajame skyriuje „Raudonoji karalienë“ dar dþiø forma – jie arba iðskaidomi skiemenimis, arba á kûrybiðkiausiø 2010 m. knygø dvyliktukà, autore, kalbama apie vaikystæ, o antrojo pagrindu tampa mir- sujungiami á vientisà junginá, kuriame derinami ið savo kûrybà publikavusià ne tik „Pavasario poezi- ties sukeltas „neapibrëþtumas“, lydintis jau suaugu- pirmo þvilgsnio prieðingi dalykai. Tiesa, tokiais jos“ almanachuose, bet ir „Nemune“, „Literatûroje ir sá, todël pasikeitusá lyriná subjektà, kurio iðgyveni- skaitymà apsunkinanèiais elementais nepiktnau- mene“, ,,Metuose“, ,,Ðiaurës Atënuose“ bei ,,Naujo- mai atskleidþiami tolesniuose rinkinio skyriuose. Vis- dþiaujama, o tekstas papildomas ir vizualine me- joje Romuvoje“. gi laikas nëra pagrindinë knygos linija. Ðalia jos ási- dþiaga, tad taip sukuriamas skoningai hipertekstua- Ði knyga – „tai istorija apie iðblaðkytas tautas ir rango istorinë, tëvynës tematika, bûdinga ir 2009 m. laus kûrinio áspûdis. þmones / tai istorija apie þmogaus ieðkojimà kito þmo- iðleistai pirmajai D. Ðarakauskaitës poezijos knygai D. Ðarakauskaitës kuriamo lyrinio subjekto vaikð- gaus / vidury dienos su þvake / tai istorija apie kalbà ,,Medþiai mano tëvai“. èiojimas po pasaulá, ypaè po susvetimëjusià tëvynæ, kuria kalba sniegynais virtæs / baltas Kurðiø nerijos Nuo tëvynës tematikos neatsiejamas gimtøjø vie- primena Alisos kelionæ po Stebuklø ðalá ir Veidro- smëlis.“ Taèiau „neákliûki taip lengvai / tai pasakos tø vaizdavimas, atskleidþiantis ypatingà autorës ryðá dþiø karalystæ. Galima teigti, jog Lietuva ðiai iðei- spàstai“, ið tiesø „tai tik þodþiø pratybos“, tapusios su gamta. Eilëraðèiuose ne tik kuriama itin lietuviðka vei – lyg iðsiilgta pasakø ðalis, kurios þemëje trûni- atvira poetës iðpaþintimi. gimtosios þemës panorama („kur praþiûrëti langai jantys artimøjø kaulai – ne tik veidrodþiai, prime- Knygos griauèiai – tai panaðios tematinës kryp- drëgnos lûpos ant stiklo / tarp karðto kvëpavimo ir nantys apie poetës ðaknis, bet ir istorijos liudytojai. ties eilëraðèiai, sujungti á nedidelës apimties skyre- lediniø tulpiø þvaigþdynø / kur jos nutripsëti takai Todël ir kalbëjimas apie vaikystës ðalá toks jautrus, o lius, kuriø skaitytojai kaip lengvo uþkandþio prieð rugegëliuoti keliai – – –“), bet kartkartëmis ðmëkðteli pasakojimas apie aplinkiniø susvetimëjimà – skau- miegà „nesukirs“, nes daugelio eilëraðèiø þodis pasi- ir autorës regëtø Dzûkijos eþerø, Veisiejø ðuliniø mo- dus. „Septyni gailestingumo darbai kûnui“ – nuoðir- rodys svarus, o mintis – gili. Taèiau jie ras ir tokiø tyvai, suteikiantys eilëraðèiams autentiðkumo. di autorës iðpaþintis apie gyvenimà ten, bet kartu ir tekstø, kurie gali pasirodyti net banaliai kasdieniðki „Dzûkø kalba yra mano drobë, ant kurios að noriu èia, kur dera ðiuolaikiðkumas ir tradicija, postmo- ir paprasti. Akylesnis skaitytojas pastebës, jog tame pieðti vaizdà“, – prisistatydama teigia poetë. Tiesa, nors dernizmo kuriama dekonstrukcija ir lietuviðkos tra- paprastume slypi eilëraðèiø ypatingumas bei atviras dzûkø tarmës atspindþiø jos kûryboje galima pasiges- dicijos, persmelktos filosofijos dvelksmo bei skau- autorës nuoðirdumas, dël kurio jis gali paþinti nors ti, ðià spragà uþpildo ir skaitytojà nudþiugina gan dþios iðeivës patirties. dalelæ nepaprasto jos pasaulio ir leisti sau á aplinkà retai ðiuolaikinëje poezijoje pasitaikantys mitologi- „Septyniuose gailestingumo darbuose kûnui“ kà paþvelgti per poetës sukurtà prizmæ. niai elementai. Tenka pripaþinti, jog mitopoetinis mat- nors artimo ar bent jau paþástamo sau atras kiekvie- Pasirodo, virðelyje besipuikuojanti nediduke rau- muo D. Ðarakauskaitës eilëraðèiuose puikiai dera su nas. Ði knyga rekomenduotina norintiesiems visa gal- dona rankine pasipuoðusi kengûra yra ne tik origina- modernia forma, nes ne tik padeda kurti pasakiðkà nuo- va pasinerti á be galo atvirà ir nuoðirdø dialogà su li knygos iliustracija. Kai kuriems skaitytojams tai taikà, taèiau atskleidþia ir poetës pasirinktos eilëraðèiø kelionës po apmàstymø karalystæ autore. gali tapti aliuzija á rinkinio eilëraðèius, kuriuose formos prieþastis, iðryðkina destruktyviai matomo ðiuo- dominuoja pasakø motyvai. Mat jau ið pirmøjø laikinio pasaulio sudedamàsias dalis. *Diana Ðarakauskaitë, Septyni gailestingumo dar- puslapiø á skaitytojà þvelgia moderni Alisa ið Le- Eilëraðèiuose ryðkûs ne vien pirmapradá pasaulá bai kûnui. – Kaunas: „Kauko laiptai“, 2013. Maþoji etaþerë Atkelta ið 9 p. Labai stengiausi aptikti ir atidþiai apþiûrëti tuos neti- Þodþiu, su ðiurpais „Laimës formulëje“ lyg ir vis- këtus teksto sudûrimus, kuriuose ðiurpumai virsta ðyp- kas gerai. Taèiau yra vienas dalykëlis, kurá rasti kad ir Tiesa, ðios daug naujesnës, nes raðytoja mëgina kurti sena. Ið tiesø – meistriðkas darbas. visai ðeimai skirtos knygelës puslapiuose buvo gero- apie tai, kas dedasi ðiuolaikiniame pasaulyje. Visi þi- Ðiurpës, nepaisant bauginanèiø herojø, visada palie- kai netikëta. Pavyzdþiui, pasakojimà apie lietuvæ ba- no, kad ir dabar pilna raganø, bûrëjø ir ekstrasensø, ka praviras duris, pro kurias matyti ruoþelis ðviesos. Ne rakudà, iðvykstanèià Amerikon slaugyti ir kartu me- kurie gàsdina mus nepaaiðkinamais reiðkiniais. Todël taip retai nusikaltusiems numirëliams leidþiama atgai- dþioti paliegusiø milijonieriø; ir dar intymesná – apie „reikia naujø, ðiuolaikiniø ðiurpiø, kurios maþintø ið lauti ir nuskaidrëti. Tamsiosios jëgos puola ir kankina velnià, kuris audringomis glamonëmis kankino vie- naujo sëjamas baimes“. Taip, kai kurios vëlës knygoje tik tada, kai perþengiamos leistinos ribos. Skriausi, ið- nà nelaimingà moterá, kas vakarà kvietusià á lovà gráþti vaþinëjasi troleibusais, nuskriaustosios kerðija miesto naudosi, keiksiesi net susiriesdamas, porcelianines lëkð- savo mirusá vyrà. Þinote, mieli tëveliai, vis tiek ðias merui, o kitos istorijos tiesiog perskaitomos internete. teles po stalà stumdysi, tai ir prisiðauksi kankintojø. Gal pasakas savo maþyliams galësite skaityti net neraus- Taèiau ðios ðiuolaikinio gyvenimo detalës tëra malo- todël viena baisiausiø istorijø yra apie mirtá, kuri renkasi telëjusiais skruostais, nes viskas jose tuo pat metu ir nûs menkniekiai – pasakëliø stilius, kaip ir jø veikëjai, aukas visai nepagalvojusi (na, bent jau mums taip atro- paslëpta, ir parodyta. O tai jau daug kà pasako apie yra atvirai klasikiniai. Tai në kiek netrikdo, nedvelkia do). Gerai, kad èia áskaièiuotos katës, ðunys ir net musës. gerà raðytojos skoná ir sëkmæ. pelësiais, nes pasakojama guviai ir nuolat juokaujant. Bet jø juk ne maþiau gaila. Siaubas... Parengë Audronë MEÐKAUSKAITË www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Fotografija 13

Romualdas RAKAUSKAS

Ið spaudai rengiamo albumo Triveidë knyga

Pianistai Petras ir Lukas Geniuðai

Atlikëjas turi ne tik jausti kompozitoriaus pasaulá, iðmanyti istorijà, muzikos stiliø, bet ir savo gyvenimu, krauju uþpildyti muzikiniø þenklø visumà. Groji savimi, visa savo gyvenimo mase. Susidûræs su Schubertu ar Beethovenu turiu sukaupti visas jëgas, atsiduoti visas, kad bent ið dalies bûèiau jø partneris. Petras GENIUÐAS www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 14 Vilniaus langas

komunikacijos priemoniø. Fotografijos parodø pla- katus kûrë þymûs dailininkai Juozas Galkus, Jonas Gudmonas, Saulius Chlebinskas, Rimantas Dichavi- èius ir kt. Ekspozicija atveria oficialià fotografijos eksponavimo situacijà anuometinëje Lietuvoje. Fo- tografijos parodø temà papildo filmuota medþiaga. Kitas, – tikëtina, gana ádomus, – ávykis nutiko gruodþio 10 d. 18 val. galerijoje „Arka“ Vilniuje. JAV gyvenanti lietuvë menininkë Loreta Abucaitë- Hornall èia atidarë pirmà kartà eksponuojamø, uni- kalia (kaip pabrëþiama) technika atliktø darbø pa- rodà „Entropija“. „Sluoksniuodama“ fotografijà, gra- fikà ir iliustravimà, nykstanèiø sienø pavirðiuose me- nininkë ðiek tiek ðmaikðtaudama prabyla apie mûsø civilizacijos irimo procesus. Gruodþio 10 d. galerijoje „Arka“ eksponuojami paveikslai sukurti per pastaruosius ketverius metus. Menininkë mano, kad per tà laikà ji gerokai ûgtelë- jo, o jos kûriniai subrendo. Kaip teigiama, L. Abucaitë-Hornall ieðko naujø vaizduojamojo meno formø, jungdama fotografijà, Andrius JAKUÈIÛNAS grafikà, iliustravimà. Iðlaikydama savo kûrybai bû- dingà ðmaikðtumà, kuris, anot menininkës, padeda nesusireikðminti, ir meistriðkai þaisdama spalvomis, Loreta (at)kuria mûsø pasaulio raidos scenarijus. „Yranèios miesto sienos yra mano drobës“, – sako menininkë. – „Tai – entropija, bet að matau tame menà, ávairias tekstûrø, spalvø ir formø iðraiðkas.“ Entropijos Parodos pavadinimu pasirinkusi fizikiná termi- nà, menininkë tarytum nuteikia gilintis á rimtà moks- liná tyrinëjimà. Irimas, nykimas, apnuoginantis iki esaties, padeda naujai paþvelgti á ðiandien èia ir pa- pëdsakais saulyje aðtriai atsiverianèius klausimus – vartoto- jiðkumo didëjimà, gamtos naikinimà, kultûros, pa- Loreta ABUCAITË-HORNALL. „Vartojimo maðina“. proèiø nykimà, savojo identiteto praradimà. Tarsi mokslo tyrëja Loreta savo kûriniuose sten- Neabejotinai svarbiausias praëjusios savaitës realiø montaþø cikluose, konceptualiø knygø pro- giasi paþvelgti kaip galima giliau vidun, nori su- ávykis – Nacionalinëje dailës galerijoje, kuri, Lietu- jektuose. Bet viskas, kuo kûrëjas atvërë savo laisvà- prasti, kas ið tikrøjø slypi po mûsø akiai áprastais vai pirmininkaujant Europos Sàjungai, kelis mëne- já protà ir apie kà màstë, buvo „þmogiðka, pernelyg vaizdais. Karvë-maitintoja, ðimtmeèius lietuviø lai- sius tapo posëdþiø sale, atidarytos trys fotografijos þmogiðka“. V. Luckus vengë kompromisø ir prievo- kyta kone ðeimos nariu, paveiksle tampa vamzdynø parodos, ið kuriø svarbiausia ir ádomiausia – unika- liø, nepuoselëjo iliuzijø ir neskatino idealizavimø, sistema, gyvuliu-maðina – taikliausia vartotojiðku- laus (kaip dabar linkstama manyti) lietuviø fotome- neieðkojo teisybës ir nemëgo neþinomybës, sau skel- mo metafora (paveikslas „Vartojimo maðina“). Aki- nininko Vito Luckaus (1943-1987) kûrybos pano- bë karus ir paliaubas kitiems. O uþ atlapø pagriebtà statoje su gamta L. Abucaitë-Hornall nukreipia ramà pristatanti ekspozicija „Siûlau naujà pasaulá. gyvenimà jis prisitraukë taip arti savæs, kad girdëjo þvilgsná á paties þmogaus keliamà su(si)naikinimo Vito Luckaus fotografijos retrospektyva“. jo gilø ir daþnà alsavimà, á kurá pajëgë atsakyti su- grësmæ, tarsi klausdama, kur link einame, ðitaip „to- Pasak fotografo unikalumà ir ðiuolaikiðkumà pa- tramdytu ánirðiu ir beprotiðka meile – bûtent tokios bulindami“ savo pasaulá? Javø laukuose styrantá ap- brëþianèiø jo kûrybos þinovø, ði paroda – iðskirti- koncentruotos bûsenos yra pripildyta visa meninin- rûdijusá kombainà menininkë iðpuoðia Nyderlandø nis ávykis Lietuvos moderniosios dailës ir fotogra- ko kûryba.“ renesanso flamandø dailininko Pieterio Bruegelio fijos parodø kontekste: plati, visapusiðka unika- Po ðiais menotyrininkës eufemizmais paslëpta paveikslo „Derliaus nuëmimas“ motyvais. Seni in- laus lietuviø fotomenininko kûrybos panorama vi- liûdnesnë tiesa – kaip supratau ið ne visai riðliø uþuo- dai, medinës pjaustymo lentos, vilnoniø siûlø ka- suomenei pristatoma pirmà kartà, – dauguma kûri- minø apie fotomenininko gyvenimo pabaigà, joje muoliai, liaudiðkais motyvais puoðti drabuþiai niø tik po dvideðimties metø sugráþo á Lietuvà ið bûta kraujo – savo ir svetimo... Taèiau apstu ir ákve- yranèiø sienø fone priverèia stabtelëti ir susimàs- Jungtiniø Amerikos Valstijø, kur saugomas foto- pianèiø momentø – sakykim, inspiruotas Ernesto tyti, kokià dalelæ savasties leidþiame sau prarasti. grafo archyvas. Hemingway’aus kelioniø ir jø apraðymø, V. Luckus „Irimà ypaè jauèiu Lietuvoje“, – sako menininkë, „Labai ilgai uþtrukome bandydami suvokti ir jaunystëje sugalvojo patirti kaþkà panaðaus: baida- didþiàjà laiko dalá praleidþianti JAV. – „Europoje áprasminti savità neeilinio þmogaus pasaulëraiðkà. re perplaukti visà Nemunà – nuo iðtakø iki þioèiø. gyvena laikas, o Amerika yra monumentali homo- Jau prieð pusæ amþiaus, kai fotografas atsirado lietu- Tai ir padarë, nors kelionëje, apvirtus baidarei, vos geninë ðalis.“ viø profesionalaus meno padangëje, buvo aiðku, kad neþuvo (paskendo tik kalë Mirta). Kadangi Vitas Èia turbût derëtø minëti dar vienà parodà, kurià jis turi kà mums pasakyti, o ðio kûrëjo meninio pra- keliavo sekdamas E. Hemingway’aus pavyzdþiu, tai galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muzieju- neðimo jëga sukelia neprognozuojamà rezonansà. ir paraðë apsakymà apie kelionës nuotykius, iðsiun- je ir kuri su irimu (bei þemës ûkiu) susijusi dar stip- Gal tai ir buvo pagrindinë prieþastis, kodël V. Luc- të á radijo konkursà ir laimëjo pirmàjà premijà. (Ka- riau ir autentiðkiau – tai lietuviðkø ðiaudiniø „so- kaus kûryba visuomenæ pasiekdavo taip dozuotai. þin, ar kas tà kûriná atkapstë, iðsaugojo? Tikrai bûtø dø“ paroda „Sesë sodø sodina“. Juk jis siûlë naujà pasaulá, bet já paþinti ir priimti ádomu já publikuoti dabar – vykstant parodai...) Virð stalo kabantis ðiaudinis sodas senovëje tu- esame pasirengæ tik dabar“, – prisipaþásta fotomeni- Didþiàjà V. Luckaus kûrybos retrospektyvà lydi rëdavo didelæ simbolinæ prasmæ; tai – rojaus sodas, ninko kûrybos tyrinëtoja, parodos kuratorë Marga- dar dvi Nacionalinëje dailës galerijoje eksponuoja- pasaulio medþio virðûnë. Tikëta, kad kuo geriau su- rita Matulytë. mos parodos. kasi sodas, tuo daugiau laimës jis atneða á namus. Vieno reikðmingiausiø XX a. antrosios pusës Lie- Paroda „Vaizdø vieta. Lietuvos fotografija iliust- „Sodai“ nuo seno laikyti viena svarbiausiø ir bran- tuvos fotografijos meno kûrëjø, nutiesusiø tiltà tarp ruotuose þurnaluose XX a. 7-8 deðimtmeèiais“ ana- giausiø dovanø. Jie buvo riðami krikðtynø ir vestu- tradicijos ir avangardo, tarp modernizmo ir postmo- lizuoja, kaip to meto fotografinio gyvenimo inten- viø progomis, á kiekvienà mazgelá ápinant paèius dernizmo, svarbiausi fotografijø ciklai pristatomi syvumas atsiskleidþia lietuviðkoje periodikoje. So- geriausius linkëjimus. Juos dovanodavo ir per Kalë- penkiose parodos dalyse: „Budëti. Tarp gyvenimo vietmeèiu iliustruoti þurnalai, tokie kaip „Ðvytu- das – prieð didþiàsias ðventes sudegindavo senus ir mirties“, „Keliauti. Iki pasaulio kraðto“, „Kon- rys“, „Nemunas“, „Tarybinë moteris“, „Jaunimo gre- apdulkëjusius ir musiø nutupëtus sodus, o vietoj jø struoti. Kitos realybës“, „Suvokti. Þmogus en face“ tos“ ir pan., aktyviai publikavo fotografinius vaiz- pakabindavo naujus. ir „Màstyti. Mimo zona“. dus, kuriø autoriai – þymiausi fotografai: Algiman- Nuðvitëliai energijø matuotojai teigia, esà vie- Anot parodos kuratorës, „V. Luckus – gæstanèio tas Kunèius, V. Luckus, Aleksandras Macijauskas, nas piramidës formos sodas iðvalo ir sukuria harmo- modernizmo epochos þmogus, jautæs fotografijos, Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Liudas Rui- nijà net trisdeðimties metrø erdvei. kaip tradicinës raiðkos priemonës, iðsekimà ir ban- kas ir kt. Beje, etnokultûros mylëtojai ir nuðvitusieji turës dæs jà reanimuoti dokumentalizmo darbuose, siur- Kitoje parodoje „90 x 60. Lietuvos fotografijos galimybæ patys iðmokti riðti unikalios technologi- parodø plakatai. 1970-1987“ rodomi LSSR fotogra- jos lietuviðkus sodus – gruodþio 17 d. bei kitø metø fijos meno draugijos rengtø parodø plakatai – viena sausio 2 d. 16 val. ðito mokys parodos kuratorë tau- efektyviausiø ir efektingiausiø to meto vizualiosios todailininkë M. Liugienë. www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Fotografija 15

Enrika STRIOGAITË Kartais reikia tik kopø ir dangaus

Su ðámet garbës pilieèio vardà pelniusio ir gra- vaidino ir deklamavo. Keletà metø dirbo diktoriu- skendæ ðaltoje smaragdiðkai þalsvoje ir melsvai þø jubiliejø mininèio fotomenininko Vaclovo mi Klaipëdos srities radijuje. Siela nerimo, kol at- juodoje spalvoje. Ði nuotrauka greièiausiai nufo- Strauko kûryba ðiuo metu galima susipaþinti, ja rado fotografijà. Nuo 1971 m. jis – Lietuvos foto- tografuota dienà, taèiau joje V. Straukas sukuria pasigërëti Kauno klinikø (Eiveniø g. 2) Endokri- grafijos meno draugijos, o nuo 1989 m. – Lietuvos tokià magiðkà naktá, jog nebegali atplëðti akiø: ne- nologijos klinikoje ir Radiologijos klinikos Bran- fotomenininkø sàjungos narys. 1994 m. V. Strau- realiø spalvø dangus iðties kaþkada matytas, gal duolinës medicinos skyriuje. Èia eksponuojama kui suteiktas Tarptautinës meninës fotografijos vasarà, o gal þiemà – ne tai svarbu, greièiausiai menininko fotografijø paroda, kurià surengë gale- federacijos nusipelniusio menininko vardas. 1999 „straukiðkame“ pasaulyje metø laikø net ir nëra, rija „Aukso pjûvis“. m. jis apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikð- laikas jame ágauna kità matmená, juo nematuoja- V. Straukas gimë Þemaitijoje, Poþerës kaime (Ði- èio Gedimino ordinu. 2008 m. skirta Lietuvos ma, jame iðgyvenama bûtis. lalës r.), taigi jos apylinkës kûrëjui paþástamos nuo Respublikos Vyriausybës kultûros ir meno pre- Ðiais metais „Aukso pjûvis“ V. Strauko fotogra- vaikystës. Atrodo, visai nenuostabu, kad meninin- mija. Uþ sukurtas fotografijas suteikta „Grand fijø parodas surengë savo galerijoje, taip pat Sena- kas ið vakarø Lietuvos ëmë fiksuoti jûrà, kopas, Prix“, 7 aukso, 6 sidabro medaliai ir apie 60 kitø miesèio bibliotekoje, Nacionaliniame Kauno dra- vëjà ir debesis. Vis dëlto jaunystëje V. Straukà la- apdovanojimø. mos teatre. Ðiuo metu paroda eksponuojama gana biau traukë þodis, literatûra, todël jis pasirinko lie- O kas liko ið ankstesniø, nefotografiniø, patyri- neáprastoje erdvëje – Kauno klinikose, bet grei- tuviø filologijos studijas Vilniuje. Lankë Valsty- mø? Akivaizdu, kad eilëraðèiai (jø V. Strauko nuo- èiausiai ten ji labiausiai reikalinga, nes ið meni- binio dramos teatro studijà ir kurá laikà dirbo akto- traukose daugiausia), ðiek tiek – dainos, dramos, ninko fotografijø sklinda harmonija, ramybë, vidi- riumi Klaipëdos teatre. Vëliau penkiolika metø mo- blaðkymosi ir nuðvitimo, nors tiksliau – nuðèiuvi- nis susitaikymas su aplinka, vadinasi – ir paèiu kytojavo ávairiose Þemaitijos kraðto ir Klaipëdos mo. Prieð gamtos stichijà, Dievo galybæ ir groþá, savimi. O ko, jei ne nurimusio proto, labiausiai rei- mokyklose. Mokytojaudamas raðë eilëraðèius, dai- kuris, regis, gelbëja ir iðgelbëja V. Strauko su(si)kur- kia lankantis ástaigoje, kurioje dangus ir þemë ima nas, vadovavo saviveiklinëms dramos studijoms, tà pasaulá. Kartais jame tik kopos ir dangus, van- ir susikeièia vietomis, kai þodis negelbëja, kai jo duo ir mënulis, akinanti ðviesa ir bauginanti tam- në negirdi. Ir jei tuo metu akys pradeda klajoti ne sos gelmë. Tokia paslaptinga ir magiðka, jog, ro- plikomis sienomis, o fantastiðkai vëjo supustyto- dos, fotografas vaizdus ne uþfiksavo, bet sukûrë, mis kopomis, virð kuriø – debesys, dangus, saulë ir nes tokie reginiai aplanko sapnuose, svajose, regë- mënuo, gal ima ir maþumëlæ palengvëja? Kartais jimuose. reikia tik tiek. Po ávairias Kauno erdves visus ðiuos metus ke- liavo V. Strauko darbai ið ciklo „Kopos“, taip pat ið serijos „Neringos peizaþas“, kuriuose þmogaus maþai, taèiau jo neiðsiþadama. Jis tik neuþgoþia gamtos, niekada nëra didesnis uþ vëjo supûstø ko- pø smiltis ir á fotografijà ásipieðia kaip ant kranto palikti tinklai, valtis, pëdos smëlyje, bûrelis þàsiu- kø. Ásipieðia, nes neretai fotografas tampa dailinin- ku, dràsiai eksperimentuojanèiu su spalva – net atðoki nuo skaudþiai raudonos ir oranþiðkai gelto- nos saulëlydþio paletës ar ðaltø smaragdiðkai më- lynø nakties tonø. Norisi bëgti prie V. Strauko ne- spalvotø nuotraukø, kuriø poezija uþburia, skam- ba kaip vaizdu uþraðytas eilëraðtis, kaip dvasios kamertono muzika – erdvë ásimagnetina ir virpa, suvokiama be jokios distancijos, tarsi ten bûtum. Taèiau nepaleidþia ir fotografijose regëtos spal- vos – sutirðtintos, sudramatintos, tarsi uþteptos dai- lininko teptuku. Akivaizdu, kad pasitelkdamas spalvà fotomenininkas nori pasakyti daugiau, ið fotografijos iðgauti maksimalø dramatizmà arba su- stiprinti patiriamà groþá iki alpulio, savotiðkai ájungti pasàmonæ ir ja apdoroti vaizdà. Kartais ba- lansuodamas ant ribos, kai tomis spalvomis gali- ma ir viskà sugadinti, V. Straukas lieka taisyklin- gø proporcijø pusëje – spalvà atsveria kompozici- ja, iðreikðta emocija, poetinë nuotaika. Tarkim, vie- noje nuotraukoje – valtelë, vanduo, ðvendrai, pa- www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 16 Atmintis

Vytautas BIKULÈIUS

Þibuntui Mikðiui – 90 Þibuntas Mikðys. 1994 m. Gruodþio 12 d. Paryþiaus lietuviui, grafikui Þi- vena Lietuvoje, o ne Paryþiuje. Vëliau man sakë, áspûdá, kad Þibuntas nedvejojo: „Jei yra toks þmo- buntui Mikðiui bûtø sukakæ 90 metø. Taèiau gar- kad jam ádomi Lietuvos „pilnuma, o ne kokia at- gus, jei toks þmogus gali bûti, kodël man nepaban- bingo jubiliejaus menininkas nesulaukë – iki jo skira jos sritis...“ Pirmas pokalbis praëjo be kokiø dyti tapti panaðiam? Kodël nebandyti be baimës pritrûko 27 dienø. Lapkrièio 25-àjà urna su jo pa- nors netikëtumø. Dailininkas manæs papraðë uþ- nuspræsti savo gyvenimo, kaip noriu!“ laikais palydëta á garsiausias Paryþiaus Pere-La- sukti kità kartà. Antro pokalbio metu pamaèiau, Þibuntas buvo tiesiog suaugæs su Lietuva. Ne chaise’o kapines, kuriø kolumbariume já paþino- koks gali bûti Þibuntas. Kai prakalbome apie uþ- be reikalo pokalbyje prisipaþino: „(...) esu lietu- jusieji galës susikaupti ir atiduoti menininkui pa- sienieèiø pavardþiø transkripcijà lietuviðkai, jis su- vis, ne hotentotas.“ Jis sekë kiekvienà jos þingsná, garbà prie plokðtës, paþymëtos Nr. 17019. ðuko: „Ko norëti, juk lietuviai – papuasø tauta ir jam buvo ádomu, kas èia vyksta, puikiai suprato, Pirmà syká su Þ. Mikðiu susitikau Paryþiuje niekada nesupras, kad nereikia pavardþiø lotynið- kà Lietuvai atneðë penkiasdeðimt metø trukusi oku- 1990-øjø gruodá, kai buvau iðvykæs á ilgalaikæ ka abëcële dar syká transkribuoti lotyniðkomis rai- pacija, ir siekë, kad ðalis vaduotøsi ið okupacijos staþuotæ Sorbonos universitete. Tai ávyko prie Pa- dëmis.“ Gal tik pirmà akimirkà buvau iðmuðtas ið padariniø. Nors Lietuva jam buvo brangi, jis aklai ryþiaus katedros, kur, regis, Georges’o Matore (su vëþiø, bet iðsyk supratau, kad èia yra jo nuomonë, neidealizavo tautieèiø, kuriø paèiu gëdingiausiu juo jau buvau susipaþinæs kiek ankstëliau, tada ir kuri gali bûti reiðkiama itin drastiðkai, bet á tai dera poelgiu laikë prisidëjimà prie holokausto tragedi- suþinojau, kad 1939 m. Ðiauliuose jis dëstë pran- þiûrëti kaip á nuomonæ, kaip á vienà ið galimø va- jos. Þ. Mikðys niekaip negalëjo suvokti, kaip lie- cûzø kalbà, uþëjus sovietams buvo kalinamas riantø, ir tik nuo paðnekovo argumentø priklausë, tuviai galëjo naikinti þydus – lojalius valstybës Kaune, o 1992 m. iðleido knygà „Mano kalëjimai kaip toliau plëtosis pokalbis. Galëjai suprieðinti pilieèius. Su Lietuva buvo susijæs ir jo statusas. Ne Lietuvoje“) vadovaujama asociacija „Laisvæ bal- savo nuomonæ, pritarti jam arba viskà nuleisti ne- vienas (ypaè tas, kuris jo nepaþinojo) Þibuntà yra tams“ buvo surengusi mitingà Lietuvos nepriklau- girdomis. Taèiau tais laikais ne vienà paðnekovà pavadinæs iðeiviu. Jam tai buvo didþiausias áþeidi- somybei palaikyti ir jo metu dalyviams bei praei- trikdë Þ. Mikðio mintys, ne vienas suglumdavo dai- mas, nes jis ið Lietuvos iðvyko ne savo malonu- viams dalijo atsiðaukimus apie Lietuvos siekius. lininko akivaizdoje ar stebëdavosi aptikæs koká mui, o verèiamas aplinkybiø – kai ðalá uþëmë so- Po renginio pasisveikinau su Þibuntu ir pasakiau, nors áraðà jo atsiøstoje knygoje. Þinoma, tam, ku- vietai. Uþtat jis laikë save politiniu pabëgëliu. Apie kad atvykau á staþuotæ. Jis, davæs savo adresà ir ris nepaþinojo Þibunto, buvo didþiulis smûgis ras- tai, beje, Þ. Mikðys neapsikentæs vieðai paskelbë telefonà, papraðë kada nors uþeiti pas já, tada bus ti leidinyje ties kito þmogaus pavarde priraðytà þo- savaitraðtyje „7 meno dienos“. galima ilgiau ir rimèiau pasiðnekëti. (Tik vëliau dá „papuasas“ ar „ðikulis“. Taèiau èia, matyt, bûta Ðiaip Þibuntas nepripaþino jokiø autoritetø – man paaiðkëjo – jei Þibuntas èia apsilankë, vadi- tam tikros taktikos, nes jis pateikdavo ne tik savo pradedant Lietuvos prezidentu, garsiu mûsø tau- nasi, gerbë ir vertino G. Matore, kuris, beje, buvo vertinimà (aiðku, be galo kategoriðkà), bet ir pri- tieèiu A. J. Greimu ir baigiant maþesnio kalibro vedæs lietuvaitæ, todël mokëjo ir lietuviø kalbà. versdavo skaitytojà pasidomëti, kas per vienas tas asmenybëmis. Taèiau jo vertinimas buvo susijæs Bet kuris svetimtautis, mokëjæs lietuviðkai, galë- Þibuntas, o paskui – ir kodël jis iðsako tokià nuo- ne apskritai su asmenybe, bet su konkreèiu poel- jo tikëtis jo simpatijø.) Apie Þibuntà jau anks- monæ. Pamenu, kaip piktinosi vienas paþástamas, giu, tad, savaime suprantama, poþiûris kito. Me- èiau buvau skaitæs Laimono Tapino apybraiþø ÐU bibliotekai atsiøstoje Þ. Mikðio knygoje radæs nininkas matë ir kaip sunkiai keièiasi nepriklau- knygoje „Iliuzijø mugëje“. Ilgai nelaukdamas, gal áklijuotà aktorës Rûtos Staliliûnaitës kalëdiná svei- somybæ atgavusi Lietuva. Siûlë labiau pasitikëti po poros dienø, ið anksto pasiskambinæs, nuëjau á kinimà: „Kaip jis dráso vieðai skelbti tokios gar- jaunais þmonëmis. Trûkumø matë ávairiose srity- jo namus. Pamaèiau, kad ðis þmogus gyvena tarp sios aktorës sveikinimà jam? Juk ji tikriausiai ne- se: nesuprato, kaip iðspausdintoje knygoje ar knygø, kurios buvo surikiuotos lentynose ið abiejø norëjo, kad tuos þodþius skaitytø kas nors kitas, straipsnyje gali bûti korektûros klaidø, kaip gali- kambario pusiø. Negana to, ant grindø irgi gulëjo ðitaip elgtis paprasèiausiai nepadoru.“ Kartà susi- ma nemokðiðkai surengti parodà, kaip nesugeba- knygos, þurnalai, ávairûs popieriai, pro kuriuos tikæs papasakojau, kokià reakcijà sukëlë knygoje ma net tinkamai demonstruoti darbø (jam në mo- prasiirdavai lyg pro pusnis, kol pasiekdavai këdæ áklijuotas atvirukas, ir papraðiau jo paaiðkinti ðá tais, kad, tarkim, 1992 m. pas mus paprasèiausiai prie lango. Þinau, tas vaizdas ne vienà priblokð- sumanymà. Atsakymas iðties buvo logiðkas: „Ar nebuvo sàlygø, o vëliau kai kur padëtis ëmë keis- davo, bet jis man nuo pat pirmos akimirkos buvo kas nors kalëdiniuose sveikinimuose iðsako labai tis á geràjà pusæ), tyèiojosi ið dailininkø, kurie suprantamas ir atrodë kaip Þibunto ávaizdþio da- jau intymius dalykus? Antra, kur daþniausiai ke- apskritai nesupranta, kas yra knyga (negali tame lis – kitaip ir bûti negali. liauja tokie sveikinimai? Á krosná. O að, áklijuoda- paèiame puslapyje bûti ir eilëraðtis, ir iliustracija, Pokalbá jis pradëjo nuo klausimo, kas dedasi mas já á knygà, iðsaugojau, ir kas nors, jà skaityda- nes skaitytojas neþinos, kuo jam gërëtis – eilëmis Lietuvoje. Ðitaip tuomet klausinëjo ne vienas Pa- mas, prisimins ir aktoræ, ir mane.“ ar pieðiniu). ryþiaus lietuvis. Taèiau buvo matyti, kad Þibuntas Vëliau bendraudamas su Þibuntu suþinojau, kad Maþiau menininkà paþástantis þmogus galëjo puikiai þinojo padëtá, nes ne vienas bièiulis jam jis jau nuo vaikystës pamëgo pieðti, bet meno pa- net piktintis: kodël Þibuntui Lietuvoje viskas blo- siuntë mûsø ðalies spaudà, o perskaitytas þinias dar grindus gavo pas skulptoriø Alfonsà Janulá. Jo va- gai? Taip nebuvo, bet ið kategoriðkø vertinimø ga- papildydavo Paryþiuje apsilankiusiø þmoniø, su dovaujame meno bûrelyje Þ. Mikðys nebuvo paþi- lëjo susidaryti tik toks áspûdis. Viename ið savo kuriais jam tekdavo pasiðnekëti, papasakotos nau- ba – bûsimà menininkà lenkë kiek vyresnis uþ já pokalbiø jis labai gerai pasakë, kad visus jo darbus jienos. Tada visam pasauliui rûpëjo, kaip pasisuks Kazys Janulis. Bet, matyt, mokytojas sugebëjo jam lemia „geresnës Lietuvos troðkimas“. Norëjo (aið- Lietuvos likimas, nes jos nepriklausomybës dar ne- ádiegti esminius meno principus, kad net po dau- ku, savo kategoriðku supratimu), kad Lietuva bûtø buvo pripaþinusi në viena ðalis. Ne vienas prancû- gelio metø Þ. Mikðys pasakë: „(...) kaip meninin- civilizuota, europietiðka valstybë, kad þmonës bû- zas su pagarba þiûrëjo á lietuvius, kurie, jø þodþiais kas að susiformavau A. Janulio rankose“, nepai- tø laisvi, kad jø nekaustytø iðankstinës dogmos, tariant, „sugriovë blogio imperijà“. O dar puikiau sant to, kad 1946-1949 m. studijavo Niurnbergo ir kad jie savo kraðte tvarkytøsi kaip tikri ðeiminin- Þibuntas iðmanë, kas dedasi kultûriniame Lietu- Ðtutgarto akademijose. Bet lemtingas Þibunto ap- kai. Beje, Þibuntas nedarë nuolaidø ne tik kitiems, vos gyvenime. Jis iki smulkmenø þinojo dailës, sisprendimas pasukti meno keliu, nors tëvas, bû- bet ir sau. Tikrai neatsiras në vieno þmogaus, ku- teatro, kino, literatûros naujienas – atrodë, jog gy- damas inþinierius, jam pirðo tokià pat duonà, buvo riam jis nebûtø atsakæs á laiðkà ar sveikinimà. Ne susijæs su 1943 m. Vilniuje surengta grafikos paro- vienam lietuviui, patekusiam Paryþiuje á bëdà, yra da, kurioje darbus bûsimiesiems gidams aiðkino pagelbëjæs. filosofas L. Karsavinas. Jis Þ. Mikðiui padarë toká Þibuntas iðties buvo laisvos dvasios þmogus – www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Atmintis 17

Intymus pokalbis. Þ. Mikðys ir V. Kalinauskas. Pasivaikðèiojimas su Þ. Mikðiu Monparnase. 2000 m. menininkas. Nemëgo ir nesileido, kad já kas tram- jà labiau ásijausdavo, tad nesigëdydavo ir aðarà tarë matytà spektaklá, kad man liko tik gailëtis, jog dytø. Sakë: „Tëvynë ten, kur laisvë.“ Neatsitikti- nubraukti. (Panaðiai, matyt, nutiko ir garsiajam nepadariau pasakojimo áraðo. Spektaklis buvo „su- nai gyventi pasirinko Paryþiø („vienintelis mies- F. Felliniui. Á paskutinio savo filmo „Mënulio bal- dëliotas á stalèiukus“, apibûdinant problematikà, tas (...), kur nesijauèiau svetimas“), kuris jam buvo sas“ (1990) premjerà jis pasikvietë ir rusø reþisie- personaþus ir scenografijà. Labiausiai jis kreipë dë- laisvës sinonimas. Kaip á didþiausià gyvenimo klai- riø S. Bondarèiukà, iðgarsëjusá L. Tolstojaus epo- mesá á tai, kas jame nebuvo organiðka, kas rëþë aká dà þiûrëjo á aðtuonerius metus, pragyventus JAV pëjos „Karas ir taika“ ekranizacija. Ðis, áëjæs á ki- ar ausá. Buvo justi, kad Þibuntas tiesiog turi teatro („Tai svetimiausias lietuviams kraðtas... Jei þmo- no salæ, pamatë, kad joje tik keli þiûrovai, ir pa- klausà. gutis ið Lietuvos ten dar laimingas, tai jis jau su- klausë F. Fellinio, ar jis kartais ko nors nesupai- Dar labiau nustebino kitas jo pasakojimas, irgi kiuþæs dvasiðkai ir fiziðkai“). niojæs, gal ne èia vyks premjera. Taèiau F. Felli- susijæs su teatru. Suþinojæs, kad Lietuvoje jau gar- Be meilës grafikai, Þ. Mikðys dar turëjo aistrà nis atsakë, kad jis nieko nesupainiojo. „O kur sëja reþisierius E. Nekroðius, Þibuntas ëmë aiðkin- kinui. Jis dievino italø reþisierius F. Felliná, L. Vis- þiûrovai?“ – pasiteiravo rusø reþisierius. – „Ið- tis, kur galëtø pamatyti jo statytø spektakliø. Kaþ- contá, prancûzø R. Bressonà, vokieèiø R. W. Fas- mirë, – atsakë jo kolega. – Dabar liko tik ir man kas praneðë, kad ðio reþisieriaus teatras atvyksta sbinderá, ðvedø I. Bergmanà). Patikusá filmà þiû- numirti...“). gastroliø á Austrijos sostinæ Vienà. Nieko ne- rëdavo keletà kartø, per dienà galëjo perþiûrëti Ne maþiau Þ. Mikðá traukë ir teatras – gal dël to, laukdamas Þibuntas nusipirko traukinio bilie- kelias juostas, lankydavosi Paryþiaus sinemate- kad jo motina Zuzana Arlauskaitë-Mikðienë buvo tus, trenkësi 1200 km, kad pamatytø A. Èecho- koje, kur rodyti ankstesniø metø filmai. Syká pri- aktorë. Galbût ir Þibuntas turëjo panaðiø ambicijø vo „Dëdæ Vanià“. Spektaklis prasidëjo, taèiau, sipaþino – nors jau kelintà kartà þiûri R. Bresso- („mano polinkis á teatrà suriðtas su reþisûra, dra- prabuvæs 15 minuèiø, Þ. Mikðys paliko salæ. Kai no filmà „Kaimo klebono dienoraðtis“ (1951), vis mos veikalø statymu. Gal ir mano prigimtis kiek paklausiau, kaip ryþosi tokiam þingsniui (ilga ke- tiek apsiverkë. Toks jo paatviravimas man buvo teatraliðka“), bet paprasèiausiai dël susiklosèiusios lionë – buvo galima sëdëti ir bent pailsëti iki spek- visiðkai netikëtas. Ëmiau galvoti, kaip èia gali situacijos (Antrasis pasaulinis karas, neaiðkus pa- taklio pabaigos), jis atsakë, kad, kai pradþioje ið- bûti. Ko jau ko, bet aðarø sunku ið jo tikëtis, þino- bëgëliø gyvenimas) jis negalëjo jø ágyvendinti. Ne- girdo sunkiai suprantamus aktoriø ðûkavimus, ne- jau, jog Þibuntas nepripaþásta jokiø sentimentø. atsitiktinai Sorbonos universitete Þ. Mikðys norë- galëjæs pakæsti tokio balagano, nes èia iðvis nebu- Pastarøjø metø filmai nedaþnai já sudomindavo, jo lankyti teatro reþisieriø kursus, taèiau nesusida- vo A. Èechovo. Kaip neprisiminsi H. Ibseno Bran- vis skøsdavosi, kad sunku rasti kà nors „þiûrimo“. rë pakankamai studentø. Kai 1995 m. jis dëstë Ðiau- do: „Arba viskas, arba nieko.“ Matyt, senesniuose filmuose keliamas problemas liø pedagoginio instituto Dailës fakultete, syká ap- Nors teigiame, kad lietuviai – kelios kartos nuo jis geriau suvokdavo, jos menininkui buvo arti- silankëme Ðiauliø dramos teatre. Drauge vakarie- þagrës, Þibuntui toks apibûdinimas netiktø. Jis mesnës, o to meto kino kalba – suprantamesnë, á niaujant Þibuntas maþdaug per pusvalandá taip ap- ne kartà man sakë – jei reikëtø ilgiau pabûti kai- me, já iðtiktø mirtis. Iðties jis visa savo dvasia ne- ginèijamas miestelënas („tikram mieste jautiesi laisviau, nes gali gyventi ir niekam nerûpëti“). Uþ- tenka tik paþvelgti á dailininko darbus, kuriuose pavaizduoti namai, ir iðkart bus aiðku, kad uþ jø slypi miestai. Netgi galima pasakyti, kad Þ. Mik- ðio màstymas ir intelektualumas yra perdëm mies- tietiðki. Tai miesto kultûros þmogus. Jis jautë tam tikrà iðskirtinumà, nes jo karta dar negalëjo atsi- spirti kaimo traukai. Bet ir miestus rinkosi, sakë: „Grynuose vokiðkuose miestuose man greit pasi- daro nuobodu. Ðtutgartas, Miunchenas man sveti- miausi miestai.“ Paskutiná XX a. deðimtmetá apsi- lankæs Lietuvoje, Þibuntas atidavë pirmenybæ Vil- niui, gimtàjá miestà apibûdindamas taip: „Kaunas yra kaip apmiræs miestas, o Laisvës alëja – iki ðiol nykuma, kurios kaunieèiai nemato.“ Þibuntas palaikë ryðius su daugybe kultûros þmoniø. Jei kas surinktø jo laiðkus Lietuvos þmo- nëms, iðeitø daugiatomis leidinys. Kai kurie laið- kai gali bûti iðskirtinës svarbos, nes leistø geriau paþinti ir tas kultûros asmenybes, ir patá Þibuntà. Geguþæ, kai su Þ. Mikðiu bendravau Paryþiu- je, maèiau, jog menininkà jau apleidþia jëgos. Dþiaugiausi, kad jis pagaliau sulaukë E. Grigora- vièienës knygos apie save ir gali jà pasklaidyti. Tik tada dar neþinojau, kad tas mûsø susitikimas bus paskutinis... Rièardo DAILIDËS nuotraukos

Þibunto Mikðio namuose su prof. Vytautu Bikulèiumi. 1994 m. www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 18 Teatras

Þinoma, ðito negali suprasti Liz, kitoje kultûroje augusi moteris. Taèiau bûtent ðis Oneidos Kun- sungos kuriamas personaþas manæs neátikino. Auðra INDRIÐIÛNIENË Skaitydama pjesæ Liz maèiau ramià, santûrià, man- dagià anglø viduriniosios klasës atstovæ. Ji nie- kad neaukos savigarbos, ásitikinimø dël vyro, bet ir nedemonstruos tikro ar tariamo pranaðu- mo, „a la“ vyriðko ðaunumo, iðliks rami, gerbian- ti save. Jai nuoðirdþiai nesuprantamos gaivalið- kos Bobio (Beno) aistros. Tai juk tëra tik darbas, Lietuviðkoji tapatybë kurá reikia atlikti sàþiningai, bet be ákarðèio. De- ja, scenoje maèiau isteriðkà apkûnokà moterá, la- bai primenanèià Lietuvos provincijos poniutæ, be- sistengianèià kontroliuoti vyrà. Galbût tokia Liz „Iðvaryme“ ir „Atþalyne“ interpretacija prisidëjo prie to, kad spektaklis pa- baigoje „iðsikvëpë“ – neliko prasminio krûvio, átampos, to momento, kai nusileidus uþdangai no- risi paðokti ir ploti, ðaukiant „bravo“. Ðitai norë- Paskata susimàstyti apie lietuviðkàjà tapatybæ á „busà“, emigrantus kaip obuolius gabenantá á josi ðaukti anksèiau, stebint Vandalà, Benà, o ypaè tapo du pastaruoju metu vienas po kito Naciona- Anglijà? Tikràjà „iðvarymo“ sàvokos prasmæ, ma- – Eglæ. Nors skaitant bûtent pjesës pabaiga atvërë liniame dramos teatre matyti spektakliai – Jono nau, iðreiðkia Èingischano ir Kristaus ávaizdþiai. visas jos prasmes. Vaitkaus reþisuota Kazio Binkio pjesë „Atþaly- Ið tiesø Lietuva ilgus amþius buvo „tarp“ – tarp Vis dëlto gráþkime prie tapatybës: kaip baigia- nas“ ir Oskaro Korðunovo reþisuotas Mariaus Ivað- laukiniø Rytø ir krikðèioniðkø Vakarø. Tarp gai- si jos paieðkos? Edis (Martynas Nedzinskas) susi- kevièiaus „Iðvarymas“. Rodos, kas gali bûti tarp valiðkos prigimties ir kultûrinës sàmonës. Taigi kuria naujà – vergo – tapatybæ ir yra tuo paten- jø bendra? Kitas vaizduojamasis laikas ir visuo- lietuviðkoji tapatybë bræsta ðiame átampos lauke. kintas (kaip ir daugybë lietuviø emigracijoje, ir menës gyvenimas, autoriai – skirtingø epochø vai- Ji visada buvo dramatiðka. Vos tik priartëjama prie ne tik), ið Vandalo „èingischaniðkos“ didybës kai, kitoniðka tematika, problematika, prasmiø lau- kurio nors vieno poliaus, tapatybës nelieka – þmo- (nors ji iðties labai trapi; tai atskleidþia sesers, kas, pastatymø stilistika... Kokiu pagrindu galë- gus kenèia, jauèiasi vieniðas, nesuprastas ir nesu- lietuviðkø þiemø ilgesys bei svajonës apie namà tume ieðkoti paraleliø? Lengviausiai pastebima – prantantis – „iðvarytas“. Ðià situacijà iðgyvena pa- gimtinëje) lieka sauja pelenø ir gigantiðkas ðuo – abiejø spektakliø centre veikia jauni þmonës. Anot grindiniai „Iðvarymo“ personaþai – Benas (Ainis Mastifas. Eglë tampa musulmono þmona, po juo- K. Binkio, jis stengësi „paimti ir pavaizduoti toká Storpirðtis), tiesiai prabylantys apie troðkimà du nikabu slepianti dþinsus ir ankstesniàjà, irgi jaunimà, kuris aplinkumos dar nëra sugadintas“. „Èingischanà pakeisti á Kristø“, Vandalas (Ma- susikurtà tapatybæ. Lietuviø „obuoliø“ ðeimynai Vadinasi, atskleisti tai, kà ðiandien vadiname „ta- rius Repðys), visa savo povyza, kalba, veiksmais gerai taip, kaip yra. Jokios tapatybës jie niekada patybe“, t. y. þmogaus savastimi, tai, kas tûno iðreiðkiantis Èingischano pusæ. Beje, vertëtø uþ- neturëjo ir nebandë kurti. Jø egzistencija sklei- po visuomenës primestø elgesio normø, papro- siminti ir apie pjesës kalbà, keiksmaþodþius. Rei- dþiasi ten, kur minkðèiau galvà priglausti, – koks èiø, nuostatø luobu. Kalbëdamas apie „Iðvary- kalingi jie ar ne? Pabandykime juos iðmesti ið per- skirtumas, ar ant lietuviðkos, ar ant angliðkos so- mà“, M. Ivaðkevièius irgi sako bandàs „þvelgti ir sonaþø, ypaè Vandalo, kalbos – kaip ji skambë- fos pûti. Ið Olgos atimama vyriðkoji tapatybë jà nagrinëti tai, kà mes vadiname tapatybe“. tø? Ar átikintø? Todël, manau, uþuot ðventeivið- galutinai paþeminant, sutrypiant, parodant, kad Taigi kas yra ta lietuviðkoji tapatybë? Kiek ji kai baisëjusi, derëtø pripaþinti: kalba organiðkai ji svetima tam pasauliui, kuriame stengiasi gy- pasikeitë nuo K. Binkio laikø? Kiek pakito mû- ásilieja á spektaklá, prisideda prie bendros meni- venti. Galiausiai visi lieka iðvaryti. Iðginti ið sa- sø santykis su ja? Ádomu pasigilinti á „Iðvary- nës prasmës kûrimo ir jokiu bûdu nëra priemonë væs, taip ir neatradæ tikrosios savasties. O ji – su- mo“, kaip literatûros ir teatro kûrinio, prasmiø átikti ar patikti tam tikro socialinio sluoksnio þiû- luoðinta, su lietuviðka trispalve, graudi ir apgai- laukà. „Atþalynà“ pasitelkime tarsi atramos tað- rovui. Be to, kam apsimesti aristokratais ar penk- lëtina – visà spektaklá yra scenoje (Vytauto Anu- kà, hipotetinës lietuviðkos tapatybës iðraiðkà – tosios kartos inteligentais – pripaþinkime, kad þio personaþas – Benas po n metø). gal tai padës pamatyti, ar toli nukeliavome, kaip dauguma þiûrovø ðià kalbà puikiai supranta, gir- Spektaklio supratimà kuria meninë visuma. Ðá „aplinkuma“ yra tà tapatybæ paveikusi (ar visai di, netgi vartoja (ar bent vartojo „þalioje jaunys- kartà ji neásivaizduojama be ypaè tiksliai apgal- sunaikinusi). tëje“, siekdami ásilieti á „chebrà“). Tikroji tapaty- votos Gintaro Makarevièiaus scenografijos. Lyg „Iðvarymo“ recenzijø be galo daug. Visokiø: bë, matyt, gali bûti susikurta „kaþkur per vidurá“, angliðko baro aplinka, lyg sena geleþinkelio sto- teigiamø, neigiamø, nei ðiokiø, nei tokiø... Atro- priëmus ir pripaþinus gaivaliðkà, gamtiðkà pri- tis, lyg seno gelþbetoninio tilto detalës. Urbanis- do, kà èia ir pridursi. Visgi, manau, raðyti dar yra gimtá ir ásileidus á jà kultûrinæ sàmonæ. Tuomet tinë, ðalta, atspindinti „iðvarymo“ situacijà net apie kà: dauguma recenzentø praslysta pavirðiu- kristalizuojasi tautos tapatybë su unikalia, varto- tuomet, kai veiksmas vyksta kaþkieno bute. Tai mi, ásipainioja á pjesës kalbos dþiungles, susi- tojiðkos kultûros nesuþalota vertybiø sistema, so- nëra namai. Taikliai parinktos vaizdo projekci- telkia á vaizdo projekcijas ar madingos muzikos dietiðku natûralumu ir dràsa (nes nesigëdijama bû- jos. Átaigi Sauliaus Prûsaièio grupës gyvai atlie- skambesá, vertina aktoriø vaidybà. Esu ne teat- ti tuo, kas ið tiesø esi). Kalbant apie moteriðkà kama muzika ir Freddie’o Merkury’o figûra (ji ro, o literatûros specialistë, gal todël labiau no- tapatybæ, akivaizdu, kad ryðkiausias moters pa- papildo Beno tapatybës paieðkas). Labai sunkiai, riu gilintis á prasmes – tiek pjesës, kaip dramos veikslas – Eglë (Monika Vaièiulytë). Viena ið la- bet á savo tapatybës laukà jis ásileidþia ir toleran- kûrinio, tiek pastatymo, tiek personaþø ir juos biausiai sujaudinusiø spektaklio scenø – Eglë prie cijà „babajams“, taip áprasminama Azimo (Tomas kurianèiø aktoriø. Þinoma, kuriant prasmæ visuo- naktinio klubo, kai jos neáleidþia vidun... Be ga- Grynas) figûra. Spektaklis pasirodë suprantamas met dalyvauja ir suvokëjas, jo gyvenimiðkos pa- lo didelës ambicijos slepia þemà savivertæ, kuri ir artimas man, niekad neemigravusiai geografine tirties suformuotos sampratos, todël tikrai nesie- kyla ið supratimo, kad vyras visada bus padëties prasme, bet nekart atsidûrusiai iðvarymo situaci- kiu objektyvaus ir profesionalaus vertinimo – á ðeimininkas, ir moters laimë tiesiogiai priklauso joje, kurià daugelis ið mûsø esame patyræ. Turbût spektaklá þvelgsiu teatro mëgëjos, viduriniosios nuo jo palankumo. Ið èia – bravûriðkà laikysenà todël ðis spektaklis surenka pilnas þiûrovø sales kartos Lietuvos pilietës, uþaugusios sovietinëje keièiantis vergiðkas nusiþeminimas. Kraupu, bet, (èia niekuo dëtas flirtas su publika, kurio vieto- sistemoje ir niekada nebuvusios emigracijoje, rodos, tikra. Uþtat mûsø moterø ir siekia turtingi mis gal ir per daug). akimis. seni vakarieèiai bei egzotikos uþsigeidæ musul- „Atþalynas“, paklausite? Juk kalbëjau apie „Ið- Pjesës problematikà galima suprasti taip: ar monai. Nuostabi M. Vaièiulytës vaidyba – tokio varymà“. Bet mintimis atsirëmusi á „Atþalynà“, ámanoma iðsaugoti asmens vertybes, orumà, ar átaigaus moters personaþo seniai neteko regëti. kuriame pamaèiau tikrà lietuviðkàjà tapatybæ, gal ámanoma atrasti visavertæ egzistencijà emigra- Ádomus ir átikinantis kitas – Gintarës Sabaliaus- kaimiðkà, gal dabar atrodanèià naivokai, gal be- cijoje? Toks klausimas iðplaukia ið siuþeto: lie- kaitës kuriamas moters personaþas Olga. Tai mo- sivadovaujanèià pasenusiomis vertybëmis. Bet tik tuviø likimai emigracijoje, konkreèiai – Londo- teris, pavergta vyriðkos „èingischaniðkos“ sàmo- prie jos priartëjæ galime pasijusti gráþæ namo ið ne. Bet spektaklis kelia daugiau klausimø: ko- nës: agresyvi, griaunanti, laukinë. Gintarës vai- bet kokios – iðorinës ar vidinës – emigracijos. Ge- kios vertybës, kokia egzistencija buvo Lietuvo- dyba taip pat átikina. Iðties yra tokiø moterø, ir ne rai, kad spektaklius pamaèiau vienà po kito. „Ið- je? Kada prasidëjo „iðvarymas“ – ar tikrai álipus vien neformalaus jaunimo grupëse. Jos plûstasi varymas“ sugriauna iliuzijas, kad ámanoma rasti turguose, stumdosi parduotuvëse, áþûliai spokso naujà, modernesnæ, „krûtesnæ“ tapatybæ, o „Atþa- á praeivius su cigaretëmis dantyse. Su jomis vyrai lynas“ suteikia viltá, atradus ir priëmus senàjà, su- elgiasi „be ceremonijø“: griebia uþ tarpkojo, bloð- sitaikius su savimi – kaimiðka, iki naivumo nuo- kia ant grindø (ar á karstà), nuplëðia drabuþius... ðirdþia, iki kvailumo gera – gráþti namo... www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Mozaika 19

Ðiauliai pagerbë menininkus Ðiauliø arenoje surengtoje baigiamojoje miesto 777- ojo gimtadienio ðventëje pagerbti 2013 m. Ðiauliø mies- to kultûros ir meno premijø laureatai. Premijos áteiktos aktorei Faustinai Laurinaitytei-Ðaltie- nei uþ teatro prestiþo saugojimà, aktorystës paðaukimo átvir- tinimà, þiûrovams dovanotas nepakartojamas ir neuþmirðta- mas akimirkas; dailininkui Vidmantui Zarëkai – uþ tradici- nio bei modernaus meno sintezæ ávairiose dailës srityse ir reikðmingà edukacinæ veiklà; raðytojui Leonui Peleckiui- Kaktavièiui – uþ literatûros meno sklaidà, uþ 25-eriø metø darbà leidþiant „Varpus“, kuriuos 1988-aisiais pats ir atnau- jino, gavæs tuomet Kaune gyvenusio pirmojo redaktoriaus Kazio Jankausko pritarimà, uþ „Varpø“ tradicijos puoselëji- mà Ðiauliuose ir Lietuvoje. „Nemuno“ informacija

Ðiauliø miesto meras Justinas Sartauskas, aktorë Faustina Laurinaitytë, raðytojas Leonas Peleckis-Kaktavièius, dailininkas Vidmantas Zarëka. Sostinës kalëdinë knygø mugë Paskelbti 2013 m. Lietuvos Gruodþio 12–14 d. Lietuvos kariuomenës Vilniaus águlos karininkø ramovëje (Pamënkalnio g. 13) Programa 18 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – „Krikð- nacionalinës kultûros ir 12 d., ketvirtadiená, 9.30–20 val. èionybë ir ðiuolaikinis pasaulis“: A. Navicko knygos „Kelio 9.30 val. Mugës atidarymas. Sveikinimo þodis: Lietu- bendrija“ sutiktuvës. Dalyvaus autorius, kunigas Kæstutis meno premijos laureatai vos kraðto apsaugos ministras, Sostinës kalëdinës knygø Dvareckas ir publicistas Donatas Puslys. Gruodþio 9 d., pirmadiená, Kultûros ministeri- mugës globëjas Juozas Olekas. Lietuvos maþø ir vidutiniø 14 d., ðeðtadiená, 10–20 val. joje surengtoje spaudos konferencijoje paskelbti leidëjø asociacijos prezidentas Sigitas Ladukas. 11 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – Rolan- 10 val. Labdaros akcija: leidyklø, mugës dalyviø, kalë- do Juozo Grëbliûno istorinio nuotykiø romano „Akmuo ðeði 2013 m. Lietuvos nacionalinës kultûros ir me- dinës dovanos (knygø) perdavimas Rytø Lietuvos mo- su pëda“ sutiktuvës. Dalyvaus autorius, prozininkas ir kri- no premijos laureatai. kykloms. tikas Liudvikas Gadeikis, leidyklos „Homo liber“ vado- 12 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – istori- vas Vilius Guþauskis. Premijos laureatais tapo: nio romano „Uþmirðtos nuodëmës“ sutiktuvës. Dalyvaus 12 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – knygos kino operatorius Jonas GRICIUS (uþ Lietuvos autorë, Lietuvos diplomatë Valentina Zeitler ir leidyklos paaugliams „Laimës formulë“ pristatymas ir susitikimas kino poetikos pagrindø sukûrimà, aukðèiausià vizu- Algimantas vadovas Algimantas Semaðka. su knygos autore Virgina Ðukyte. alinæ kino kultûrà, uþ profesinæ sàþinæ); 13 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – Kny- 13 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – Nacio- aktorius Donatas BANIONIS (uþ Juozo Miltinio gos „Asilëlis Benas svajoniø þirgyne“ (leidykla „Gimtasis nalinës kultûros ir meno premijos laureatës, poetës Ramu- teatro legendos tàsà ðiuolaikiniame teatre ir kine); þodis“) pristatymas ir susitikimas su knygos autore Alma tës Skuèaitës naujø knygø „Tamsiai ir ðviesiai matys“, kompozitorius Faustas LATËNAS (uþ Lietuvos Karosaite. „Ant ledo atsirado roþë“ sutiktuvës. Dalyvaus autorë, lite- teatro skambesá, uþ muzikà, kaip visavertæ teatrinio 15 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – leidyk- ratûrologas Vilius Guþauskis. vyksmo dalyvæ); la „Algimantas“ pristatys knygà „Atgimæ dvarai“. Daly- 14 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – Loretos vaus autorë Ingrida Semaðkaitë ir leidëjas Algimantas Se- Stonkutës romano „Azahielle“ sutiktuvës. Dalyvaus autorë kompozitorius Giedrius Antanas KUPREVI- maðka. ir leidyklos „Mijalba“ vadovë Vilma Urbanavièienë. ÈIUS (uþ plaèià muzikinës raiðkos gamà, nuo miu- 16 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – ad- 15 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – gydy- ziklo iki operos ir baleto); vento skaitiniai: kunigo Antano Janonio pasakëèiø kny- tojo Romualdo Ðemetos knygos „Gimdymas su ðypsena“ raðytojas Vladas BRAZIÛNAS (uþ poetinius at- gos „Dulkiø sauja“ pristatymas. Dalyvaus leidyklos „As- pristatymas. Dalyvauja autorius ir leidyklos „Mijalba“ va- radimus, gilinantis á lietuviø kalbos lobynà ir baltið- veja“ vadovas Stanislovas Bagvilas, skaitovas Virgilijus dovë Vilma Urbanavièienë. kàjà pasaulëvokà); Kubilius. 16 val. Riteriø salëje – Romos Dragûnienës knygos aktorius Juozas BUDRAITIS (uþ kûrybà, apiman- 18.00 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – „Kristalø galia“ pristatymas. Dalyvaus autorë ir leidyklos èià platø kultûros laukà, uþ novatoriðkà ir intelektua- Tomo Staniulio knygos „Vëjø valdovas“. 7000 jûrmyliø „Mijalba“ vadovë Vilma Urbanavièienë. lià aktorystæ, atvërusià langà á Lietuvà). M. K. Radvilos naðlaitëlio keliais“ pristatymas. Dalyvaus 16 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – Iano autorius, leidyklos „Versus aureus“ redaktorë Onutë Gu- Vorreso knygos „Paskutinioji didþioji kunigaikðtienë“. Lei- Premijos laureatus iðrinkusiai Lietuvos naciona- dþiûnienë. dyklos Dalyvaus „Verba vera“ vadovë ir knygos vertëja liniø kultûros ir meno premijø komisijai vadovavo 13 d., penktadiená, 10.00—20.00 val. dr. Jolanta Kriûnienë. 15 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – „Pa- 17 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – Gabi istorikas Alfredas Bumblauskas. Kiti komisijos na- saulis yra graþus“: Bernardinai.lt naujø leidiniø pristaty- Mundo romano „Ðirdis“ sutiktuvës. Daly vaus autorë ir riai – literatûrologas Mindaugas Kvietkauskas, fo- mas. Renginio vedëjas Gediminas Kajënas. leidyklos „Mijalba“ vadovë Vilma Urbanavièienë, piani- tomenininkas Stanislovas Þvirgþdas, raðytojas Do- 16 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – istori- nu skambina Gabrielë Kisieliûtë. naldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, skulp- jos ir kultûros þurnalo „Nepriklausomybës sàsiuviniai“ 18 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – torius Robertas Antinis, menotyrininkë Lolita Jab- naujausiø numeriø pristatymas. Dalyvaus signataras ir re- 2013 m. Patriotø premijos laureatës Vilës Vël knygø „Kaip lonskienë, architektas Saulius Juðkys, kompozito- daktorius Romualdas Ozolas, Eugenijus Skrupskelis, þur- gyveni, Silva“, „Kaip mes iðgarsëjome“ pristatymas. Da- rius Algirdas Martinaitis, teatrologë Irena Veisaitë nalo bendradarbiai ir straipsniø autoriai. lyvaus autorë ir literatûrologë Rita Kubilienë. ir kino reþisierius Audrius Stonys. 16 val. Riteriø salëje – naujø knygø „Að norëjau sesu- Organizatoriai: Lietuvos maþø ir vidutiniø leidëjø aso- Nuo 1989 metø Lietuvos nacionalinës kultûros tës“, „Vanesa ir Virdþinija“, „Draugë mergaitë ir suaugæ ciacija (LiMViLA), Lietuvos kariuomenës Vilniaus águ- ir meno premijos kasmet teikiamos uþ reikðmingiau- þmonës“, „Hamsunas: svajotojas ir uþkariautojas“ prista- los karininkø ramovë. sius pastarøjø 7 metø Lietuvos ir Pasaulio lietuviø tymas. Pristatys leidyklos „Gimtasis þodis“ redaktorë Vi- Dalyvaus leidyklos: „Aidai“, „Algarvë“, „Algiman- bendruomenës menininkø sukurtus kûrinius, viena da Bekðtienë. tas“, „Andrena“, „Asveja“, „Aukso Þuvys“, Bernardinai.lt, 17 val. Riteriø salëje – susitikimas su knygø „Domici- „Bonus Animus“, „Charibdë“, „Edukologija“, „Eglë“, premija taip pat gali bûti skiriama uþ viso gyveni- lium elegans. Elegantiðki namai“, „Privatus vilnius. Inter- „Gimtasis þodis“, „Homo Liber“, „Kauko laiptai“, Lietu- mo indëlá á kultûrà ir menà. jerai“, „Privatus Vilnius. Namø puoðyba“ autoriumi Eu- vos raðytojø sàjungos leidykla, „Lututë“, „Margi raðtai“, Nacionalinës premijos laureatai iðrenkami ir pa- genijumi Skerstonu. Dalyvaus leidyklos „Charibdë“ va- „Mijalba“, Mokslo ir enciklopedijø leidybos centras, „No- skelbiami gruodþio mënesá, o premijas teikia Res- dovë Rita Kubilienë. velita“, R. Paknio leidykla, Pasaulio lietuviø centras, „Rai- publikos Prezidentas Vasario 16-osios proga. 17 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje – susiti- dynëlis“, „Verba vera“, „Versus Aureus“, Vytauto Di- Kasmet teikiama ne daugiau kaip ðeðios Naciona- kimas su raðytoja, Kovo 11-osios akto signatare Vidman- dþiojo universiteto leidykla, „Þara“. linës kultûros ir meno premijos, kuriø kiekvienos dy- te Jasukaityte ir jos autobiografinio romano „Kaip mes Mugëje vilnieèiai ir sostinës sveèiai knygas galës nusi- dis – 104 000 litø. mokëmës mirti“ pristatymas. pirkti leidëjø kainomis. „Nemuno“ informacija www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 20 Dailë

Deima KATINAITË

Chimeriðkasis Euklidas

„Lietuvos aido“ galerija gruodþio 12 d., ket- niams principams. Dël autorës meistriðkumo pa- vo paèios laukà“? O gal idiosinkratiðka, poetið- virtadiená, 18 val. atidaro Salomëjos Jastrums- veikslai tarsi ágauna savarankiðkà kvëpavimà, at- ka Henry’o Michaux bendraþygë, tyli, mistiðka kytës personalinæ tapybos parodà. Eksponuoda- siskiria ir ima gyventi savo gyvenimà. Viena ver- ir uþdara lyg Serge’o Poliakoffo kamufliaþe? ma uþsienyje garsios, daug kritikø dëmesio su- tus, juose galima mëginti uþèiuopti individua- S. Jastrumskytës tapyba kelia daugybæ klau- laukusios menininkës kûrybà, galerija metø vir- liø pasàmonës vaizdiniø, bûsenø tarp miego ir simø, á kuriuos nëra vienareikðmio atsakymo. smà pasitinka viena stipriausiø savo rengiamø bûdravimo, kai nejuèia perþengus ribà tarp regi- Ðiuos paveikslus galima „skaityti“ ávairiai: þa- parodø. Konceptuali, intelektuali ir iðgryninta mybës ir neregimybës, lyg laimingai kortai ið- vëtis formos ir faktûros þaisme, pauzës groþiu ar þinomos dailininkës tapyba lietuviðkai audito- kritus, atsiveria eidetiniø galimybiø sfera, kita linijos subtilybëmis, taèiau jautriai estetinei re- rijai pristatoma po keleriø metø pertraukos. Daug vertus, èia atpaþástame universalias estetines fleksijai ir iðlavintam skoniui atsiveria sudëtin- keliaujanti, plaèiø kûrybiniø interesø autorë tarsi struktûras, nesibaigiantá, pasikartojantá mondria- gi, daugiaplaniai vaizdiniai, keliasluoksniai pa- vël atsigræþia á Vilniø, á Lietuvà. Paroda „Sëdin- niðkà ginèà, diagonaliø polemikà su vertikalë- sakojimai tarp eiluèiø, atskleidþiantys paslëptà tis Euklidas“ ji kvieèia leistis á dialogà, polemi- mis, statikos su dinamika, efemerijos su konkre- turiná. Ði „Lietuvos aido“ galerijos paroda tarsi kà abstrakèios, netiesioginës vizualinës raiðkos, tybe. Ði autorë á niekà nepanaði, todël jos kûry- japoniðkas haiku Vilniuje ar prancûziðkas des- konceptualaus, daugiasluoksnæ tikrovæ „prepa- bos apmàstymui sunku parinkti tinkamus analo- sin – lakoniðkas, jautrus pieðinys ant sniego, skir- ruojanèio“ meno klausimais. gus. Kas ji – XXI a. Pierre’as Saulage’as, koloris- tas visiems ir tuo pat metu niekam. „Tai nëra abstrakti tapyba, – teigia autorë, – të-virtuozë be spalvø, atverianti „mentaliná sa- Paroda veiks iki 2014 sausio 2 d. visa mano kûryba nëra abstrakcijos kûrimas, bet bûtybiø / bûties paribio reprezentacijos bandy- mas. Ið èia ir geometrijos apmàstymai per Eukli- do personifikacijà.“ Tad kokia þinia slypi erd- viðkuose, lakoniðkos formos ir santûriomis raið- kos priemonëmis (anglimi ant drobës) nutapy- tuose, aristokratiðkai kultûringuose ir tuo pat me- tu akiplëðiðkai vitaliðkuose Salomëjos paveiks- luose? Tapytojas Linas Katinas ðià S. Jastrums- kytës ekspozicijà pavadino „intelektualia tapy- ba“, prilygindamas jà gesto tapybai ir literatûrai vienu metu, pridurdamas, jog minimalizmas – pavojingas dalykas. Galima tik pritarti paantri- nant, jog monochrominë ambivalentiðka, þen- kliðka ir kartu jusliðka, giliai jaudinanti, Salo- mëjos tapyba iðties primena pavojingà ðoká ant bedugnës, kurá, anot Friedrich’o Nietzsche’s, ge- ba ðokti tik dvasia laisva par par excellence. Autentiðka, átaigi, statiðka ir paradoksaliai spontaniðka S. Jastrumskytës tapybinë estetika artima Hanso Hartungo ðvaistûniðkai ekspresi- jai, japonø tuðo tapybos haiga ir zenga kûrybi- www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Kinas 21

Namø kino kolekcija provincijos atvyksta á didmiestá siekti karjeros. Pas- kutiná kartà toká siuþetà matëme prieð trejus metus rodytoje „Burleskoje“ (2010 m., reþisierius Steve- nas Antinas). Didelio skirtumo tarp „Burleskos“ ir „Roko amþiaus“ siuþeto nëra. Net veiksmo vieta ta Gediminas JANKAUSKAS pati. „Burleskoje“ Los Andþele þvaigþde tampa gar- sios mûsø laikø „platininës blondinës“ Christinos Aguileros vaidinama mergina Ali, o „Roko amþiu- je“ pagrindinæ herojæ Ðeræ taip pat ákûnija daininin- kë Julianne Hough. Beje, „Burleska“ abiem daini- ninkëms buvo debiutas kine. Vos atvykusi á Angelø miestà Ðerë sutinka muzi- kantà Driu Boilá, taip pat svajojantá iðgarsëti. Aki- „Roko amþius“ vaizdu, kad tarp jødviejø akimirksniu ásiliepsnoja „ro- kenrolinis“ romanas, kuris audringai rutuliojasi nos- talgiðkø XX a. devintojo deðimtmeèio ðlageriø fone. „Roko amþius“ („Rock of Ages“) „Roko amþiaus“ pagrindà sudaro to paties pava- Muzikinë komedija. JAV, 2012 m. dinimo miuziklas, 1987 m. iðvydæs pasaulá viename Reþ. Adamas Shankmanas. Vaidina: Niujorko teatre. Filmà pastatë Adamas Shankmanas, Tomas Cruise’as, Catherine Zeta-Jo- kurio retro miuzikle „Lakas plaukams“ (2007 m.) vi- nes, Alecas Baldwinas, Paulas Giamatti, sai netikëtu pavidalu pasirodë Johnas Travolta. Da- Russellas Brandas. DVD: „Videoline“. bar panaði metamorfozë iðtiko T. Cruise’à. Jis vaidina „Roko amþiø“ verta paþiûrëti vien todël, kad pa- kurie vëliau pakartoja fantastiðkà sëkmæ ir kino pavi- Steisá Dþeksà – beprotiðkai populiarià roko þvaigþ- matytume Tomà Cruise’à visai kitoká, nei esame ápra- dalu! Geriau uþ amerikieèius tokiø reginiø, þinoma, dæ, grupës „Arsenalas“ lyderá. tæ. Populiari Holivudo þvaigþdë ðá kartà ne tik vaidi- niekas negali sukurti. Europietiðki miuziklai – kas Anot reþisieriaus, sutikæs vaidinti Steisá Dþeksà, na, bet ir dainuoja rokenrolà. kita! Èia ir tradicijos, ir kokybë visai kitokios. T. Cruise’as dainavo kasdien po penkias valandas. Miuziklai Amerikoje seniai tapo ne tik atskiru þan- Amerikietiðkas miuziklas – visø pirma ryðkus mu- Rezultatas tikrai áspûdingas. Pasiþiûrëjus, kaip il- ru, bet ir fantastiðkai pelninga pramone, jau daug de- zikinis spektaklis, ásimenanti muzika ir þvaigþdës, gaplaukis Steisis pusnuogis blaðkosi po scenà, neju- ðimtmeèiø funkcionuojanèia be jokio „kapitalinio atliekanèios pagrindinius vaidmenis. Siuþetui papras- èia prisimeni „reaktyviná“ Iggy Poppà, o dainà „Wan- remonto“. Vos atsiradus garsiniam kinui ðis þanras ið tai tenka antraeilis vaidmuo. ted Dead or Alive“ T. Cruise’as atlieka ne prasèiau uþ Brodvëjaus teatrø dràsiai þengë á ekranus. Miuziklais „Roko amþiaus“ siuþetas tikrai nepasiþymi ori- ðá hità iðgarsinusá Jonà Bon Jová. amerikieèiai moka paversti ne tik rimtus romanus, ginalumu. Bet tai nëra joks minusas. Didelë dalis Þodþiu, jei mylite rokenrolà, kartu su ðauniàja bet ir klasikinius filmus. O kà jau kalbëti apie specia- amerikietiðkø miuziklø pasakoja tà paèià istorijà, aktoriø kompanija traukite nemirtingà hità „I Love liai Brodvëjaus scenai skirtus muzikinius ðlagerius, kaip jauna talentinga dainininkë (ar dainininkas) ið Rock ’N’ Roll“. Savaitgalis prie televizoriaus

dai, bet kas gi paisys jø argumentø. Jaunystë visuo- met teisi! Tikra tiesa ar tik fantazijos vaisius? Fantastinis trileris „Laiko kilpa“ (sekmadienis, 22.10 val., TV3) primena fantastø seniai apraðytà si- „Snobo kinas“ pristato „Paskutinæ naktá“ (penk- Jau daugiau nei pusæ ðimtmeèio klausydami, kaip tuacijà, kai kas nors pakliûva á praeitá ir dar kartà tadienis, 23.25 val., TV1), kurioje visai kitokiais am- filme „Dþentelmenams patinka blondinës“ Marilyn gyvena buvusioje laiko atkarpoje. Daþniausiai toks plua pamatysime tarptautine kino þvaigþde po „Ási- Monroe sudainavo, o vëliau Nicole Kidman „Mulen siuþetas susijæs su laiko maðina arba kokia nors fan- kûnijimo“ tapusá Samà Worthingtonà ir „Karibø pi- Ruþe“ pakartojo dainà „Deimantai yra geriausi mer- tastine anomalija. Reþisieriaus Riano Johnsono fil- ratø“ puoðmenà Keirà Knightley. Dabar jie vaidina ginos draugai“, þmonës rimtai nesusimàsto, kokiais me pamatysime, kad ne tokioje jau tolimoje ateityje sutuoktinius Maiklà ir Dþoanà Rydus, kuriø santy- gi keliais stulbinantys brangakmeniai pasiekia savo nusikaltëliø valdoma korporacija su savo prieðais su- kiuose jau seniai nebëra aistros. Jø santuoka, nepai- ðeimininkes. JAV reþisieriaus Edwardo Zwicko fil- sidoroja itin originaliu bûdu. Uþuot pasamdþius þu- sant apgaulingos laimës regimybës, tëra abiem pato- mas „Kruvinas deimantas“ (ðeðtadienis, 21.30 val., dikà ir paprasèiausiai nuðovus aukà dabar nepagei- gi sàjunga. Taèiau tokio abipusio sandërio nepakan- LNK) parodo tik vienà gausiai krauju aplaistytø dei- daujamas asmuo per nelegalias ir uoliai saugomas ka, kad dviejø þmoniø santykiai ilgai ir sëkmingai mantø kontrabandos istorijà. laiko skyles iðsiunèiamas á praeitá, kur jo laukiantis gyvuotø. Per daug nutylëjimø „ðventos ramybës var- Filmo veiksmas plëtojasi 1991-aisiais, pilietinio „Trintukas“ atlieka juodà darbà. Taip ateities mafijai dan“ porà atvedë á aklavietæ, kur jie jau negali tarsi karo Siera Leonëje metu. Á þiauriø kariniø konfliktø neparankus þmogus ne tik likviduojamas fiziðkai, bet struèiai slëpti galvø smëlyje. Ramybës siena griûva epicentrà patenka jaunas Zimbabvës kontrabandinin- iðbraukiamas ir ið tolesnës pasaulio istorijos. vieno vakarëlio metu, á kurá sutuoktinius pakvieèia kas Denis Arèeris (aktorius Leonardo DiCaprio) ir þve- Melodramos – dabar ðio þanro filmai vis daþniau Maiklo verslo partneris. Dþoana pastebi, kaip vyras jys Solomonas Vendis (aktorius Djimonas Hounsou), vadinami romantinëmis dramomis – „Sniego ange- flirtuoja su naujàja bendradarbe Lora. kuriø likimai glaudþiai susipina reto roþinio deiman- lai“ (sekmadienis, 23.50 val., LNK) autoriai jau pra- Bet ar tikrai Maiklas buvo neiðtikimas Dþoanai? to medþioklëje. Ðis ypatingø galiø turintis akmuo diniuose kadruose suformuluoja bene svarbiausià fil- Galbût tai tik jos fantazijos vaisius? akimirksniu pakeistø visà gyvenimà. Þinoma, jeigu mo idëjà. Saviveiklinio orkestro dirigentas sako savo Niekad neatsibostanèià ir kai kada geriausiu lie- pavyks ið tikro pragaro iðneðti sveikà kailá... pavaldiniams: „Paþiûrëkite á tuos, kurie jus supa. Vi- tuviðku filmu tituluojamà dramà „Jausmai“ (ðeðta- Romantinë drama „Purvini ðokiai“ (sekmadie- si mes – viena jëga. Todël svarbus kiekvienas þmo- dienis, 15.25 val., LRT kultûra) 1968 m. pagal estø nis, 15.10 val., TV3) dabar ne tik kelia nostalgiðkas gus. O kiekvienas þingsnis – tai kito þingsnio preliu- raðytojo Egono Lyvo romanà „Velniakaulio dvyniai“ nuotaikas, kaip ir bet koks talentingas retro filmas, dija. Jei norite dalyvauti kuriant bendrà harmonijà, (scenarijus Vytauto Þalakevièiaus) sukûrë reþisieriai bet ir ðviesø liûdesá dël populiaraus aktoriaus Pa- privalote susikaupti. Pagaliau prabuskite, paþadinki- Almantas Grikevièius ir Algirdas Dausa. Filmas pasa- tricko Swayze’o mirties nuo vëþio. Po „Purvinø ðo- te savyje energijà ir bûkite pasiruoðæ kurti ateitá!“ koja lietuviø kine tradicinæ pokario istorijà. Tik ðá kiø“ (1987 m.) net didþiausi lëtapëdþiai suskubo á Prie ðios minties, kuri galëtø bûti ne tik filmo kartà nepamatysime aðtrios „klasiø kovos“, nes au- ðokiø kursus, o populiariausiu ðokiu (dar iki makare- epigrafas, gráþtama ir finale. O tarp prologo ir epilogo torius labiau domina karo audrø sujaukti paprastø nos) tapo ugningoji mamba. Septyniolikmetë Frensë plëtojasi á mozaikà panaðios struktûros pasakojimas, þmoniø likimai. Mirus þmonai þvejas Kasparas (ak- (aktorë Jennifer Grey), paklusni gerø tëvø dukrelë, uþburiantis liûdna nuotaika ir filosofine rimtimi. Kai torius Regimantas Adomaitis) su dviem naujagimiais atostogø metu uþsuka á ðokiø salæ ir ið karto ásimyli kas tokià filmo stilistikà ir daugelio situacijø drama- iðplaukia á kità mariø krantà pas brolá Andriø (akto- instruktoriø Dþoná Kastlà. Dël jo ið proto kraustosi tizmà vadina labai depresyviais veiksniais, bet toks rius Juozas Budraitis). Ðis vizitas atgaivina Kasparo visos merginos, taèiau pasiseka, be abejo, tik Frensei. vertinimas, matyt, bûdingas tiems, kurie kine ápratæ jausmus Andriaus þmonai Agnei ir sujaukia broliø Bûtent jai Dþonis suteikia laimæ bûti savo nauja part- matyti tik lengvà pramogà ir seanso metu stengiasi gyvenimus. nere. Tëvai, þinoma, bando prieðintis tokiai ðokiø ma- pabëgti nuo bet kokiø rimtø problemø. www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) 22 Kampas

Anderseno pasakos motyvais, pagal E. Griego muzikà. Choreografas Aleksandras Jankauskas, dirigentas Jonas Janulevièius, dailininkë Ramunë Skrebûnaitë. Spektaklio trukmë – 2 val. Bilietø kainos 0 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Kauno valstybinis lëliø teatras 15 d., sekmadiená, 18 val. Kol Porterio 12 d., ketvirtadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje – „Buèiuok mane, Keit“. Dviejø daliø miuziklas. Ivano Turgenevo „Mënuo kaime“. Drama. 14 d., ðeðtadiená, 12 val., 15 d., sekmadiená, 12 val. Reþisierius Aidas Giniotis, dirigentas Julius Reþisierius Valius Tertelis. Spektaklio trukmë – Didþiojoje salëje – naujametis spektaklis „Uþkerëtas Geniuðas, dailininkë Vilma Dabkienë, choreografë 2.50 val. Bilietø kainos – 15, 20, 30 Lt. veidrodis“ ir susitikimas su Kalëdø Seneliu! Ledinë Vesta Grabðtaitë. Spektaklio trukmë – 3 val. Bilietø 13 d., penktadiená, 18.30 val. Ilgojoje salëje – istorija apie iðtirpdytus Sniego Karalienës burtus. kainos – 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Biljanos Srlbjanoviè „Skëriai“. Dviejø daliø Reþisierë Algimantas Stankevièius. Spektaklio 18 d., treèiadiená, 12 val. Eduardo Chagagortiano tragikomedija. Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas. trukmë – 1 val. Bilieto kainos – 10, 12, 15 Lt. „Ausinë kepurë“. Dviejø daliø komiðka opera vaikams. Spektaklio trukmë – 3 val. Bilieto kaina – 40 Lt. 15 d., sekmadiená, 11 val. Naujametis spektaklis Dirigentas Virgilijus Visockis, reþisierë Anastasija 14 d., ðeðtadiená, 15 val. Didþiojoje scenoje – Maþojoje salëje – „Kai krenta þvaigþdë“ ir Grinenko (Baltarusija), scenografas Andrej Merankov „Jeruzalë“. Ekscentriðka tragikomedija pagal Jez susitikimas su Kalëdø Seneliu Lëliø muziejuje! (Baltarusija), kostiumø dailininkë Julija Babajeva Butterworth. Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas. Þiemiðka H. Ch. Anderseno pasakø pynë. Reþisierius (Baltarusija), choreografas Dmitrij Jakuboviè Spektaklio trukmë – 2.30 val. Bilietø kainos – 15, Andrius Þiurauskas. Spektaklio trukmë – 0.50 val. (Baltarusija). Bilietø kainos – 7, 15, 20, 25, 50 Lt. 20, 30 Lt. Bilietø kainos – 10, 12 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II–VII 11–14, 15 d., sekmadiená, 18 val. Rûtos salëje – Sofi Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba I–V 11–17 val., 14.45–18 val., tel. 20 09 33. Oksanen „Apsivalymas“. Vienos dalies drama. VI–VII 10–14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat Reþisierius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë – 2 val. platina Bilietø pasaulis. Bilieto kaina – 25 Lt. 17 d., antradiená, 14 val., 18 d., treèiadiená, 11 val. Didþiojoje scenoje – Inesos Paliulytës „Astrida“. Spektaklis Astridos Lindgren biografijos ir pasakø motyvais. Reþisierë Inesa Paliulytë. Spektaklio 12 d., ketvirtadiená, 18 val. „Þvaigþdþiø 12 d., ketvirtadiená, 18 val. koncertas „Mokytojo trukmë – 2 val. Bilietø kainos – 11-16 Lt. vakaras“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir mokinio paðnekesiai“. Atlikëjai: Sabina Martinaity- 17 d., antradiená, 18 val. Rûtos salëje – Timothee (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras të (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), Audronë de Fombelle „Ðvyturys“. Monospektaklis. Rinkevièius). Solistai: Aliona Baeva (smuikas, Eitmanavièiûtë (fortepijonas). Programoje: ávairiø epo- Reþisierius Gintaras Varnas. Spektaklio trukmë – Rusija), Michail Kazakov (bosas, Rusija). Dirigentas chø ir ðaliø kompozitoriø operø arijos, duetai, dainos ir 1.15 val. Bilieto kaina – 25 Lt. Gintaras Rinkevièius. Bilietø kainos – 30, 40, 50 Lt. romansai. Bilieto kaina – 15 Lt, moksleiviams, studen- 17 d., antradiená, 18 d., treèiadiená, 19 val. 14 d., ðeðtadiená, 17 val. Maþojoje salëje – tams, senjorams, þmonëms su negalia ir turintiems „Dai- Ilgojoje salëje – Antono Èechovo „Palata“. Vienos „Voyage a Paris“. Kauno fortepijoninis trio: Lina ly Card“, „Omni ID“ nuolaidø korteles – 10 Lt. dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir Krëpðtaitë (fortepijonas), Indrë Èepinskienë 14 ir 15 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val. reþisierius Rolandas Kazlas. Spetaklio trukmë – (smuikas), Asta Kriðtaponienë (violonèelë). Solistas Vytauto Didþiojo Karo muziejaus sodelyje skam- 1.50 val. Bilieto kaina – 60 Lt. Giedrius Prunskus (baritonas). Programoje: bës varpø muzikos koncertas „Advento muzika“. Teatro kasa (Laisves al. 71) dirba kasdien 10.30– kompozitoriø M. K. Èiurlionio, J. Massenet, C. Saint- Kariljonu skambins Giedrius Kuprevièius. 19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa. Saens, A. Skriabin, F. Poulenc, I. Stravinskij, J. 16 d., pirmadiená, 18 val. literatûriniai skaity- Francaix kûriniai. Bilieto kaina – 15 Lt. mai „Nepamirðkime Maþojo princo“ pagal Antoine 18 d., treèiadiená, 18 val. Roko baladës. Lietuvos de Saint-Exupery „Maþàjá princà“, skirti ðeðiame- valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. èiams ir 100-meèiams vaikams. Skaitovai aktoriai: dirigentas Gintaras Rinkevièius). Solistai: Povilas Liucija Zorûbaitë, Henrikas Savickis, Miglë Pauliu- Meðkëla (vokalas), Èeslovas Gabalis (vokalas), kaitytë, Albinas Budnikas, Viktoras Valaðinas ir sce- Jeronimas Milius (vokalas). Dirigentas Gintaras nografas Gintautas Velykis. Bilieto kaina – 10 Lt, Kauno kamerinis teatras Rinkevièius. Bilietø kainos – 50, 70, 100 Lt. moksleiviams, studentams, senjorams, þmonëms su 13 d., penktadiená, 14 d., ðeðtadiená, 15 d., Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II– negalia ir turintiems „Daily Card“, „Omni ID“ nuo- sekmadiená, 16 d., pirmadiená, 17 d., antradiená, VI 14–18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat platina laidø korteles–8Lt. 18 d., treèiadiená, 18 val. Ðventinis spektaklis! Tiketa. Bilietø galima ásigyti Kauno menininkø namø Premjera! „Kam man vyras – namuose ir taip „Mûzø svetainëje“ (I–IV 10–13 val., 14–17 val., V ankðta“. Dviejø daliø komedija. Reþisierius 10–13 val., 14–16 val. ir prieð renginá), o taip pat Aleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë – 2 val. visose Tiketa kasose. Informacija tel. (8–37) 22 31 Bilieto kaina – 50 Lt. 44, www.kmn.lt. 14 d., ðeðtadiená, 10 ir 12 val., 15 d., sekmadiená, 12 ir 14 val., 16 d., pirmadiená, 10 ir 12 val., 17 d., antradiená, 10 ir 12 val., 18 d., treèiadiená, 10 ir 12 val. „Kaip atpaþinti raganà?“ Spektaklis vaikams. Reþisierius Aleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto kaina – 15 Lt. Kauno valstybinis muzikinis teatras Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I–V 14–18 val., 12 d., ketvirtadiená, 17 val. Maironio lietuviø VI–VII 11–18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat 12 d., ketvirtadiená, 18 val. Eltono Dþono, Timo literatûros muziejuje (Rotuðës a. 13) – raðytojo, pro- platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis. Raiso „Aida“. Dviejø daliø miuziklas. Reþisierius fesoriaus, akademiko Vytauto Martinkaus knygos Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevièius, „Estezë ir vertinimai“ sutiktuvës. Kartu su knygos scenografas Adomas Jacovskis, kostiumø autoriumi dalyvaus raðytojai Petras Palilionis ir Al- dailininkë Aleksandra Jacovskytë, choreografas dona Ruseckaitë. Knygà bus galima ásigyti. Arikas Krupas. Spektaklio trukmë – 2.30 val. Bilietø 13 d., penktadiená, 17 val. vakaras-koncertas kainos – 20, 30, 50, 60, 100 Lt. „Romantizmo dvasios uþburti“. Pianistë Ðviesë Èep- 13 d., penktadiená, 18 val. Imrës Kalmano liauskaitë skambins F. Chopino ir M. K. Èiurlio- „Bajaderë“. Trijø veiksmø operetë. Pastatymo meno nio, J. Pakalnio, J. Naujalio, Z. Bruþaitës, V. Bartu- 16 d., pirmadiená, 10 val., 18 d., treèiadiená, 12 vadovas Gintas Þilys, reþisierius Algimantas Pociûnas, lio, T. Makaèino kûrinius, komentuodama jø sukû- ir 14 val. Premjera! Agnës Dilytës „Aguonos ðokis“. dirigentas Jonas Janulevièius, scenografas Artûras rimo aplinkybes bei lietuviø kompozitoriø kûrybi- Spektaklis vaikams. Reþisierius Audrius Baniûnas Ðimonis, kostiumø dailininkë Jolanta Rimkutë, nes paraleles su didþiojo lenkø romantiko muzika. Po spektaklio susitikimas su Kalëdø Seniu. choreografas Andrius Kurienius. Spektaklio trukmë – 17 d., antradiená, 17 val. poeto, vertëjo, Nacionali- Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto kaina – 15 Lt. 3 val. Bilietø kainos – 15, 20, 35, 40, 100 Lt. nës premijos laureato Antano A. Jonyno kûrybos va- 17 d., antradiená, 19 val. Premjera! Franka Rame, 14 d., ðeðtadiená, 18 val. Johano Ðtrauso „Naktis karas. Dalyvaus autorius, raðytojas Donaldas Kajokas, Dario Fo „Laisvoji pora“. Reþisieriai Rima Venecijoje“. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius aktoriai Olita Dautartaitë ir Henrikas Savickis. Vakarà Januðkevièiûtë ir Audrius Baniûnas. Spektaklio Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, dailininkas ves raðytoja, muziejaus direktoá Aldona Ruseckaitë. trukmë – 1.20 val. Bilietø kainos – 30, 35 Lt. Eldor Renter (Estija). Spektaklio trukmë – 3 val. 19 d., ketvirtadiená, 17 val. literatûrinë-uþstalinë Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I–V 14–18 val., Bilietø kainos – 15, 20, 35, 40, 100 Lt. vakaronë su Petro Palilionio knyga „Gyvybës iðverk- VI–VII 11–18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat 15 d., sekmadiená, 12 val. „Sniego karalienë“. toj aky“. Dalyvaus autorius, eilëraðèius skaitys muzie- platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis. Dviejø daliø baleto spektaklis vaikams H. Ch. jininkës ir muziejininkai. Knygà bus galima ásigyti. www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892) Kampas 23

12 d., ketvirtadiená, 15 val. KTKC (A. Jakðto g. 18) – konkurso „Lietuviðkas þaislas“ parodos pri- statymas ir apdovanojimai. Ves Vitalija Bajorienë. 12 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC Etninës veik- los studijoje (Kalnieèiø g. 180) – raðytojos Rûtos ISSN 0134-3149 17 d., antradiená, 10–11 val. Kauno kultûros Mataitytës (Laukinë obelis) knygos „Svajonë apie centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79 / Kæstu- sniegà“ pristatymas. Dalyvaus autorë. Ves Algir- Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. èio g.1) – „Ðeimos etnorytmetys“. das Svidinskas. Iðeina ketvirtadieniais 12 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC – tapybos mokymai suaugusiesiems „Prie molberto“: „Þie- Gedimino g. 45, 44239 Kaunas mos miniatiûra“. Veda dailininkas Gvidas Latakas. Telefonas ir faksas – (8-37) 322244 14 d., ðeðtadiená, 16 val. KTKC – paskaita „Þmo- El. paðtas: [email protected] gaus kalba: garsø ir þodþiø prasmës“. Lektorius Internetinis adresas: http://www.nemunas.net Aleksandras Þarskus. Susitikimas su sveikuole Da- nute Kunèiene „Kûèiø ir Kalëdø valgiai“. 16 d., pirmadiená, 17.30 val. Raðytojø klube 16 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veik- (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – koncertas „Þiemos pasa- los studijoje – mokymai jaunimui ir suaugusie- Indeksas 0079 ka“. Dalyvaus LMTA doc. Auðra Stasiûnaitë ir jos siems „Kûrybos dþiaugsmai“: „Kalëdos“ (tapyba). Steigëjas ir leidëjas — Lietuvos raðytojø sàjunga dainavimo klasës studentës: Agnë Buðkevièiûtë, Vai- Veda dailininkë Dalia Þiurkelienë. Steigimo liudijimas Nr. 405 va Datenytë, Rasa Dzimidaitë, Elzita Girèytë, Skaistë 17 d., antradiená, 15 val. ir 16 val. KTKC – Spausdino TAURAPOLIS Gorobecaitë ir Joana Stanelytë, operos solistë Romu- tradiciniø amatø dirbtuvës vaikams ir visai ðeimai Tiraþas 1000 alda Suchocka, pianistë Nijolë Baranauskaitë. Skam- „Pasipuoðkime namus Kalëdoms“ (ðiaudiniai dir- Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. bës lietuviø ir uþsienio autoriø vokaliniai kûriniai. biniai, karpiniai, vilna). Veda metodininkës Jurgi- 19 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Prano Maðioto ta Kilikauskienë, Eglë Vindaðienë, Kristina Kliu- 150-osioms gimimo metinëms skirtas vakaras ir cevièiûtë-Mikulskienë. Vyriausiasis redaktorius knygos sutiktuvës „Prano Maðioto ðviesa“. Vaka- 17 d., antradiená, 18 val. KTKC – rankdarbiø Viktoras Rudþianskas – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakaroji- re bus atidaryta Prano Maðioto jubiliejui skirto pa- tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255 veikslëliø knygø konkurso dalyviø darbø paroda mai seklyèioje“: „Ðiltos kalëdos“(dovanø vëlimas). „Prano Maðioto pasakos paveikslëliuose“. Daly- Veda Daiva Vainauskienë. Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja – vaus: Gintarë Adomaitytë, dr. Jolita Liðkevièienë, 18 d., treèiadiená, 16 val. Lietuvos kariuomenës Graþina Viktorija Petroðienë Neringa Mikalauskienë, Inga Mitunevièiûtë, Dan- Kauno águlos karininkø ramovëje – (A. Mickevièiaus tel.: (8-37) 322266 guolë Ðakavièiûtë, dr. Kæstutis Urba, dr. Arvydas g. 19) – kultûrinio bendradarbiavimo advento vaka- Referentë – Aurina Venislovaitë – Vidþiûnas. Ið autobiografinës Prano Maðioto trilo- ras-koncertas kariûnams „Tu, obele“. Dalyvauja fol- tel. (8-37) 322244 gijos skaitys Rygiðkiø Jono gimnazijos mokslei- kloro ansamblis „Ratilëlis“ (adovë Alvyda Èesienë). Naujienø redaktoriai: 18 d., treèiadiená, 18 val. KTKC Etninës veik- viai (vadovë Valë Klesevièienë). Audronë Meðkauskaitë – Á renginius áëjimas nemokamas. Smulkesnë in- los studijoje – advento vakaras „Tu kiðkeli, leliu- formacija tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. pað- moj“. Dalyvaus folkloro ansamblis „Jotija“ (va- tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983 tu: [email protected]. dovas Mintautas Petras Peèiulis). Andrius Jakuèiûnas – tel. (8-611) 98945, 12 d., ketvirtadiená, 15 val. Kauno miesto muzie- jotaitës-Leonovos eiles. Renginá ves muzikologë Gra- el. paðtas: [email protected] jaus skyriuje M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos mu- þina Dainauskienë. Áëjimas nemokamas. Apþvalgos, korektûra – Neringa Butnoriûtë – ziejuje (K. Petrausko g. 31) – vokalinës muzikos po- 14 d., ðeðtadiená, Kauno miesto muziejus kvieèia á tel. (8-627) 54244 pietë „Þiemos svajos“. Dalyvaus J. Naujalio muzikos Kalëdø eglës áþiebimo ðventæ prie Kauno pilies (Pi- Maketuotojas – Juozas Puþauskas – gimnazijos mokytoja Graþina Miliauskaitë ir jos mo- lies g. 17) tel. (8-656) 38529 kiniai Gintarë Pilkaitë, Gabrielë Bernatavièiûtë, Alek- 17 val. Ðventës atidarymas. Áspûdingas daugiaspal- Buhalterë – Irena Kavaliauskienë – sandra Rekaðiûtë, koncertmeisteriai Ella Vladimirs- viø lazeriø ðou skambant kalëdinei muzikai. tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705 kaja ir Darius Kudirka. Programoje skambës lietuviø 17.25 val. Senovës baltø atkuriamosios istorijos kompozitoriø dainos ir duetai. Áëjimas su muziejaus klubo „Sûduvos tauras“ programa „Senosios lietuviø Talkininkai: bilietais. apeigos þiemos saulëgráþà pasitinkant“. Jurga Tumasonytë (publicistika) 12 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno miesto muzie- 18 val. Trijø galingiausiø Lietuvoje lazeriø kom- Aldona Þemaitytë (publicistika) jaus skyriuje P. Stulgos lietuviø tautinës muzikos in- binuotas grafinis-erdvinis ðou: kalëdinës tematikos Romualdas Rakauskas (fotografija) strumentø muziejuje (L. Zamenhofo g. 4, III aukðtas) – ðviesos kompozicijos, kalëdinë animacija, erdviniai Eugenija Þakienë (muzika) Kalëdinis spektaklis vaikams pagal lietuviø liaudies 3D ðou dûmuose. Gediminas Jankauskas (kinas) pasakà „Katinëlis ir gaidelis“ ir susitikimas su Kalëdø 18.15 val. Kalëdø eglës áþiebimas. Gediminas Jankus (teatras) Seneliu. Vaidina studentø mëgëjø teatro „Kitoks teat- Kauno miesto muziejus nuoðirdþiai dëkoja gerada- Zenonas Baltruðis (fotografija) ras“ aktoriai. Scenarijaus autorë ir reþisierë Kotryna riui kaunieèiui Vytautui Plytnikui, padovanojusiam Lina Navickaitë (kalba) Ðileikaitë. Spektaklio trukmë – 1.15 val. Áëjimas ne- graþuolæ eglæ, kuri dþiugins kaunieèius ir miesto sve- mokamas. èius prie Kauno pilies iki Trijø Karaliø. 13 d., penktadiená, 16 val. Kauno miesto muzie- 17 d., antradiená, 11 val. Kauno miesto muziejaus Rëmëjai: jaus skyriuje M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos mu- skyriuje P. Stulgos lietuviø tautinës muzikos instru- ziejuje (K. Petrausko g. 31) atidaroma paroda „ Visos mentø muziejuje – ðeimos mokyklëlë „Tindi rindi triuð- LIETUVOS RESPUBLIKOS jos tokios“, skirta muzikëms moterims tarpukario Kau- ka“ mokys dainø, lopðiniø, þaidimø, mylavimø, kyko- KULTÛROS RËMIMO ne. Dainuos VDU muzikos akademijos prof. Tomo La- jimø, vaikiðkø daineliø, rateliø – visko, kas þadina vai- FONDAS digos studentai Aura Burneckaitë, Marija Sandinga kelio vaizduotæ, padeda jam paþinti pasaulá, teikia ben- SPAUDOS, RADIJO IR KAUNO MIESTO TELEVIZIJOS RËMIMO Palmaitytë, Mykolas Stanevièius, akompanuos Rûta dravimo dþiaugsmà, lavina kalbà, klausà, ritmo pojûtá. SAVIVALDYBË FONDAS Blaðkytë. Áëjimas á parodos atidarymà nemokamas. Mokyklëlæ veda Nijolë Grivaèiauskienë. Informacija 14 d., ðeðtadiená, 14 val. Ryðiø istorijos muziejuje tel. (8 676) 39519. (Rotuðës a. 19) – koncertas „Ak lietuvninkai, ðirdingi 18 d., treèiadiená, 15 val. Kauno miesto muziejaus „Nemuno“ sàskaitos AB banke „Swedbank“: mano broleliai“, skirtas lietuviø literatûros pradininko skyriuje M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos muzieju- LT 147300010002256121 — einamoji sàskaita; Kristijono Donelaièio 300-osioms gimimo metinëms je – klasikinës gitaros koncertas. Dalyvaus Valentinas LT 097300010002230312 — biudþetinë sàskaita; paminëti. Koncertuos Kauno miðrus choras „Saluto“ Jasiukevièius ir jo mokiniai Ieva Gudelevièiûtë, Vi- LT 757300010034284035 — valiutinë sàskaita. (meno vadovë R. Ðtreimikytë), solistas Liudas Mika- lius Jasaitis. Programoje skambës I. Albeniso, Ch. Vi- lauskas, styginiø kvartetas „Collegium“ (I. Klusaitë, nias’o, F. Tarregos, Ch. Turinos, M. K. Èiurlionio kûri- D. Aleksandravièienë, Þ. Janonienë, A. Kriðtaponie- niai gitarai solo ir trio. Áëjimas su muziejaus bilietais. Prenumeratos kaina mënesiui—9Lt në), koncertinës ástaigos „Kauno santaka“ muzikos an- 18 d., treèiadiená, 18 val. Kauno miesto muzie- Prenumerata priimama samblio „Ainiai“ instrumentinë grupë. Skambës liau- jaus skyriuje P. Stulgos lietuviø tautinës muzikos in- visuose paðto skyriuose, dies dainos, choralai, M. Maþvydo, W. G. M. Jenseno, strumentø muziejuje – Garliavos meno mokyklos mo- internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt M. Genio, P. Wolffo, K. Janzo, M. Laurischkaus, Vy- kiniø koncertas. Dalyvaus: solistai, duetai ir kitos su- arba redakcijoje dûno, G. Kuprevièiaus ir V. Muktupavelo kûriniai. dëties fortepijoniniai ansambliai. Skambës klasikinë Skaitovë Vilma Urnieþiûtë skaitys Karaliauèiaus L. Rë- ir ðiuolaikinë uþsienio ir Lietuvos kompozitoriø mu- zos lietuviø kultûros draugijos narës, poetës Rûtos Dau- zika. 24 www.nemunas.net . 2013 m. gruodþio 12–18 d., Nr. 43 (892)

„Karaliaus Mindaugo apartamentø“ projektas ágyvendinamas rekonstruo- jant tarpukariu (1934-1939 m.) statytà Kauno „Pieno centro“ pastatø kom- pleksà. Jis specialistø vienareikðmiðkai vertinamas kaip vienas vertingiausiø iki ðiø laikø iðlikusiø moderniosios pramoninës architektûros paminklø ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Uþdaro tipo „Pieno centro“ kvartalo autoriai – garsiausiø Lietuvos tarpu- kario architektø ir inþinieriø komanda, sukûrusi ne vienà Laikinosios sosti- nës moderniosios architektûros ðedevrà. Tai architektai Bronius Elsbergas, Jonas Kovalskis-Kova ir Vytautas Landsbergis-Þemkalnis; inþinieriai Teles- foras Prijalgauskas, Algirdas Prapuolenis ir Anatolijus Rozenbliumas. Ren- giant projektà lietuviams talkino ir garsus Danijos firmos „Silkeborg“ inþi- nierius M. Faxfolmas. Tarpukariu Kauno pieninë buvo pristatoma kaip „moderniðkiausia Pabaltijy“. Architektûriniu poþiûriu „Pieno centro“ komplekse jauèiama Vakarø Eu- ropos pramoniniø pastatø projektavimo átaka, taèiau objektà kûrusius archi- tektus veikë ir XIX a. pabaigos Lietuvos pramoniniai statiniai bei Kauno Hanzos laikotarpio sandëliø senamiestyje architektûra. Pastatø planinë struktûra, fasadø architektûriniai sprendimai yra modernisti- niai ir atitinka geriausiø to meto europiniø pramoniniø statiniø standartà. Dide- lë dalis unikaliø detaliø (autentiðki langai, durys, stogø gervës, kniedyti meta- liniai atraminiai stulpai ir sijos, medinës lubos ir kt.) iðliko iki ðiø laikø. „Pieno centro“ kompleksas yra uþdaras, todël kuria jaukià vidinio kiemo erdvæ. Kaip ir áprasta didþiuosiuose Europos miestuose, ðis Lietuvos tarpuka- rio architektûros perliuku vadinamas pastatø kompleksas ásikûræs miesto ðir- dyje – ðalia svarbiausiø istoriniø, kultûriniø, administraciniø, pramogø ir prekybos centrø. Legendinio „Pieno centro“ rekonstrukcijos projektà ágyvendina didelæ pramoniniø objektø pertvarkymo á gyvenamàsias ar vieðosios paskirties pa- talpas patirtá turintys profesionalai UAB „Jungtiniai projektai“, vykdæ staty- bos darbus tokiuose pastatø konversijos projektuose kaip „Belmonto Lof- tai“, „Soho Lofts“ (Vilniaus ðlifavimo stakliø gamykla), „Loft Town“ (Vil- niaus kuro aparatûros gamykla), „Amber Lofts“ (Rusnës þvejø sandëliai) ir kt. Projektas patikëtas paveldo rekonstrukcijos specialistui Algimantui Kan- èui, ágyvendinusiam nemaþai konversijos projektø (Kauno „Akropolio“, res- toranø „Miesto sodas“ ir „Avilys“ Kaune bei Vilniuje, buvusio „Snoro“ ban- ko pastato K. Donelaièio gatvëje ir kt.). Statybø ir rekonstrukcijos darbus planuojama atlikti trimis etapais, nuo 2013 iki 2017 m. Ðiuo metu vykdomas pirmasis projekto etapas (rekonstrukcija pradëta nuo statiniø, esanèiø Karaliaus Mindaugo pr. ir Prietilèio g. sankryþoje), antrojo ir treèiojo etapo pastatai dar projektuojami. Ágyvendinant pirmàjá „Karaliaus Mindaugo apartamentø“ projekto etapà, pa- statø komplekse árengiamos gyvenamosios ir komercinës paskirties patalpos.